Šeštasis (518) posėdis
2000 m. rugsėjo 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandien rugsėjo 26 d., antradienis. Rytinis posėdis. Skelbiu šį posėdį pradėtą.

Registruojamės. (Balsai salėje) Galima? Galima mėginti ir galima viltis, kad tai registracijai bus įjungta. (Balsai salėje) Registruojamės. O balsų skaičiavimo komisija nuo šiandien yra tokia (matyt, kolega Juozai, jūs ja ypač pasitikite): J.Bernatonis, J.Matekonienė, A.Sysas, V.Zabukas ir A.Žvaliauskas. Ypatingas pasitikėjimas ypatingais kolegomis. (Balsas salėje) Registruojamės.

2000 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) darbotvarkė

Kol kas užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dėl šios dienos darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, ji yra tokia, kokia prieš jūsų akis. Labai prašyčiau dalyvauti posėdyje, nes reikia ratifikuoti keletą sutarčių ir mėginti susitarti dėl Seimo statuto. Reikia 71 balso dėl galutinio balsavimo. 10.35 val. Seimo kancleris turės svarios informacijos. Bus keletas kitų svarbių dalykų, taip pat Vyriausybės teikiami: “Lietuvos dujų” reorganizavimo projektas, “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sutartinis projektas, po pietų – Baudžiamasis kodeksas. Taigi yra svarbių projektų. Ar galėtume pasitvirtinti šios dienos darbotvarkę? Dėkoju. Pradedame dirbti.

Laisvųjų sandėlių įstatymo projektas Nr.P-2795* (priėmimas)

1 klausimas – Laisvųjų sandėlių įstatymo projektas Nr.P-2795. Priėmimas. Į tribūną kviečiu Alg. Butkevičių – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Pradedame priėmimą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas priimti Lietuvos Respublikos laisvųjų sandėlių įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Problemų nėra?

ALG.BUTKEVIČIUS. Galiu pasakyti tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir atsižvelgė į Teisės departamento pateiktus pasiūlymus dėl redakcinės pataisos, ji buvo įvertinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pradedame priėmimą. Įstatymo projekto 1 straipsnis. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Priimame. 7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnis. Taip pat mūsų bendruoju sutarimu priimtas. Ačiū, kolega Algirdai Butkevičiau.

Dėl motyvų – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte aptartos pagrindinės sąvokos, laisvųjų sandėlių steigimo, juose laikomų prekių, sandėlių veiklos, laisvųjų sandėlių muitinės priežiūros, prekių apyvartos ir apskaitos tvarkos nuostatos. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leis geriau reorganizuoti Muitinės kodekso taikymo nuostatas, paspartinti muitinės prekių apyvartą bei pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Dar sykį registruojamės ir balsuosime, ar priimame Laisvųjų sandėlių įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl Laisvųjų sandėlių įstatymo priėmimo. Kas už, kas prieš, kas susilaiko? Kolegos, balsuojame. Taip, kolega, nuo šiandien jūs esate balsų skaičiavimo komisijos narys.

Už – 52, prieš nėra, susilaikė 4. Laisvųjų sandėlių įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2660* (priėmimas)

Prasideda sutarčių ratifikavimai, kolegos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2660. Priėmimas. K.Glavecko nėra, bet jokių problemų irgi nėra. Vienintelis straipsnis. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir prašyčiau labai atsakingo balsavimo. Prašom registruotis, balsuosime dėl kai kurių sutarčių ratifikavimo. Labai prašyčiau Seimo narius ateiti į posėdžių salę ir balsuoti.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje? Kolegos, pritariantys ratifikavimui, – už. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio, prašyčiau balsuoti.

Už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės susitarimo dėl administracinės tarpusavio pagalbos užtikrinant tinkamą muitinės įstatymų taikymą, užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2743* (priėmimas)

Kitas projektas – Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės susitarimo dėl administracinės tarpusavio pagalbos užtikrinant tinkamą muitinės įstatymų taikymą, užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2743. Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl šios sutarties ratifikavimo. Pritariantys ratifikavimui – už. Balsuojame dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės ratifikavimo. Pritariantys – už.

Už – 59, prieš nėra, susilaikė 2. Sutartis ratifikuota.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiesiog maldaujamai prašau nepalikti posėdžių salės. Aš maldaujamai prašau nepalikti posėdžių salės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2790* (priėmimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2790. Ar kalbėtų kas dėl motyvų? Mielasis Posėdžių sekretoriate, aš prašyčiau garantuoti, kad Seimo nariai neišeitų iš posėdžių salės. (Balsai salėje: uždarykit duris!) Registruojamės. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo. Registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų ratifikuota ši sutartis? Pritariantys – už.

Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2791* (priėmimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2791. Priėmimas. Įstatymas turi vieną straipsnį. Niekas nenori kalbėti. Ar galime iš karto balsuoti? Kas būtų už tai, kad šis ratifikuojamas įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2792* (priėmimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2792. Projektas turi vieną straipsnį. Prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra kalbančių, yra balsuojančių. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 66, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas priimtas.

Tarptautinės konvencijos dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant (Nairobio konvencijos) ir jos I, II, III, IX, X priedų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2784* (svarstymas ir priėmimas)

Tarptautinės konvencijos dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant (Nairobio konvencijos) ir jos I, II, III, IX, X priedų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2784. Svarstymas ir priėmimas. K.Glaveckas turėtų padaryti Biudžeto ir finansų komiteto pranešimą. J.Listavičius. Kolegos, prašom pabūti posėdžių salėje, balsavimai dar nėra baigęsi. J.Listavičius – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik ratifikavome kelis susitarimus. Kartu prie jų yra, galima sakyti, ši vadinamoji Nairobio konvencija, taip pat dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant konvencija. Jos pagrindinės nuostatos, kaip jau buvo minėta, – tai darbas ir pagalba tvarkant ir vykdant muitinės įstatymus, kovojant su jų pažeidimais.

Biudžeto ir finansų komitete buvo apsvarstyta ši konvencija ir jos ratifikavimui vienbalsiai pritarta. Todėl kviečiu pritarti konvencijos ratifikavimui po svarstymo, o vėliau ją ir priimti. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Užsienio reikalų komitetas turi savo nuomonę dėl šios konvencijos? Jokių problemų nėra. Nuomonė turima, bet problemų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam dokumentui? Pritariame po svarstymo. Ar nori kas kalbėti? Dėl pritarimo po svarstymo V.Vilimas nori pareikšti savo nuomonę? Ne. Z.Mackevičius? Pritaria. A.Sakalas? Neliko. Taigi bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2784.

Iš karto pradedame priėmimą. Kas dar kalbėtų dėl motyvų? R.Zuoza. Gerbiamieji kolegos, palaukite! Jau nedaug liko. Prašyčiau dėmesio! Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl tarptautinės konvencijos ratifikavimo įstatymo projekto Nr.P-2784. Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad ši konvencija būtų ratifikuota? Pritariantys – už. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 1, įstatymas priimtas.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765 (priėmimo tęsinys)

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765. Praeitą kartą pradėjome priėmimą. Dar, klausiu, turbūt galime priimti 1 straipsnį, ar ne? Galime priimti 2 straipsnį? Priimta. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Niekas nenori kalbėti. Todėl dar kartą prašau balsuoti. Ar priimame Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymą? Pritariantys – už. Labai kviečiu į posėdį kitur dirbančius Seimo narius. Pradedame priimti Seimo statuto pataisas. Dabar balsuojame. Už – 60, ir L.Sabutis, vadinasi, už – 61, prieš – 1, susilaikė 2, sutartis ratifikuota. Dėkui.

Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 126, 127, 129, 130, 136, 139, 140, 155, 187, 188, 205, 206, 209, 214, 219, 225 straipsnių ir šeštojo bei trisdešimtojo skirsnių pavadinimo pakeitimo" projektas Nr.P-2548(3*) (priėmimas)

1-4a – Seimo statuto pataisos, projektas Nr.P-2548. Iniciatoriai – centristai. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuosavybė. Tribūnoje – kancleris J.Razma. Gerbiamieji kolegos, galutiniam balsavimui reikės 71 balso. Aš prašyčiau dalyvauti Seimo posėdyje. Prašom, pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šio Statuto priėmimas būtų sudėtingas, jeigu mes pagal dabar Statuto galiojančius reikalavimus kiekvienai esamai pataisai, kurių dabar yra nemažai, reikalautume 29 balsų pritarimo. Pasikliaudamas tuo, kad projektą ir visus pasiūlymus labai geranoriškai aptarėme su visų pagrindinių frakcijų atstovais, tikiuosi, kad galime sutarti, jog bet kuriam pasiūlymui tie 29 balsai, pritariantys svarstymui, yra, kad kiekvienu atveju apie tai nereikėtų kalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Statutas yra Statutas! Turime savo darbą reglamentuojantį projektą, vakar buvo frakcijų susitarimas. Ar jūs, Kęstuti Skreby ir Vyteni Zabukai, reikalausite 29 balsų dėl kiekvienos atskiros pataisos? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Girdėdamas tai, ką kancleris sakė, manau, gal tikrai dėl kiekvienos nereikalaukime, bet bent vieną kartą patvirtinkime, kad dėl visų pataisų yra toks skaičius, tada nereikės kiekvieną sykį balsuoti. Gal taip išsisuksime, sutaupysime šiek tiek laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu susitarti, kad yra 29 balsai, kad svarstytume J.Razmos pataisas? Ar galėtume bendruoju sutarimu susitarti, kad svarstytume A.Sakalo pataisas? Irgi ne. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės. Iš pradžių apsispręsime, ar svarstome J.Razmos pataisas, dėl kurių jau vakar apsitarta frakcijų seniūnų ir atstovų susirinkime. Registruojamės, kolegos, tuojau apsispręsime, ar svarstome J.Razmos pataisas. Posėdžiauja 69 Seimo nariai. Ar svarstysime J.Razmos pataisas, kolegos. Pritariantys – už. Frakcija – už, bet čia yra abejojančių.

41 – už. Taigi visas J.Razmos pataisas svarstysime. Ar galima bendruoju sutarimu susitarti svarstyti visas A.Sakalo pataisas? Susitariame, bendruoju sutarimu jas visas svarstysime. S.Burbienės ir Č.Juršėno pataisa. Ar galime susitarti, kad ją taip pat svarstome? Dėkui.

Taigi, pone kancleri.

J.RAZMA. Pradedame nuo 1 straipsnio. Jam yra gerbiamojo A.Sakalo pataisa, kuria siūloma pažymėti, jog vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų yra Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Aš remdamasis tuo pasitarimu siūlyčiau pritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Ar galime priimti A.Sakalo pataisą 1 straipsniui? Priimame. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. Ar galime priimti 2 straipsnį? Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis.

J.RAZMA. 6 straipsniui yra mano techninio pobūdžio pataisos, taip pat yra irgi techninio pobūdžio A.Sakalo pataisa. A.Sakalo pataisoje pažymima, kad klausimai ir paklausimai pateikiami ne Vyriausybei, bet Vyriausybės nariams. Iki šiol mes naudojomės Statutu, kuriame buvo šis netikslumas. Mano pataisos tiesiog susijusios su Valstybės tarnybos įstatymo kai kuriomis sąvokomis. Štai 10 punkte jau ne pareigybinėmis instrukcijomis vadinamos, o pareigybių aprašymais. Seimo kanclerio funkcijos išliko panašios, tiktai viena ypatybė, kuri gal jau yra ne techninio pobūdžio, dėl kurios mes susitarėme vakar tame pasitarime, kad Seimo kanclerį skiria Seimas, ne Seimo valdyba, o Seimas. Čia, žinoma, yra esminė pataisa, bet ji šią pareigybę pakelia į aukštesnį lygį. Aš manau, dėl to mes labai neprieštarausime.

PIRMININKAS. Taigi priimame J.Razmos, priimame A.Sakalo pataisas. Priimame 6 straipsnį.

7 straipsnis. J.Razma siūlo kitą redakciją.

J.RAZMA. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime?..

J.RAZMA. Ji susijusi su tuo, kad kanclerį skiria Seimas. (…) čia iškrenta iš valdybos.

PIRMININKAS. Dėkui. 7 straipsnį priimame tokios redakcijos, kokią siūlo J.Razma. 8 straipsnis. Priimamas. 9 straipsnis, pone kancleri. Čia techninės pataisos?

J.RAZMA. Taip, iš esmės techninės pataisos, kad visi pasiūlymai dėl darbotvarkės ne Seniūnų sueigos seniūnui, o Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Pirmininko pavaduotojui – iš esmės taip, kaip yra dabar, nes Seniūnų sueigos seniūnas, be abejo, toks labai laisvas žmogus.

PIRMININKAS. 9 straipsnį priimame tokį, kokį siūlo J.Razma. 10 straipsnis priimamas. 11 straipsnis, pone pranešėjau. Techninės pataisos.

J.RAZMA. Taip, techninės pataisos. Jas parengė mūsų teisininkai.

PIRMININKAS. 11 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kokią siūlo J.Razma. 12 straipsnis.

J.RAZMA. Taip pat techninės pataisos, kurios neapsunkina papildomų kopijų gamybą.

PIRMININKAS. Priimame 12 straipsnį, suredaguotą J.Razmos. 13 straipsnį priimame. 14 straipsnį priimame. 15 straipsnį priimame. 16 straipsnį priimame. 17 straipsnį priimame. 18 straipsnis. Jūsų kita redakcija, pone pranešėjau. Bazinio įstatymo 88.

J.RAZMA. Čia yra surašytos Posėdžių sekretoriato funkcijos. Jos surašytos tiksliau, kaip dabar yra susiklostę. Kokių nors principinių pakeitimų čia tikrai nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. 18 straipsnis priimamas su J.Razmos pataisomis.

19 straipsnis. Priimamas. 20 straipsnis. Vietoje žodžio “rengia” J.Razma siūlo rašyti “sudaro”. Priimame, ar ne?

J.RAZMA. Čia taip mūsų teisininkai ir Posėdžio sekretoriato techniniai…

PIRMININKAS. 20 straipsnį priimame su J.Razmos pataisa. 21 straipsnis – analogiška pataisa. Vietoje “parengia” – “sudaro”. Priimame 21 straipsnį su pataisa. 22 straipsnį priimame. J.Razma siūlo papildyti 23 straipsniu.

J.RAZMA. Kadangi kancleris – ne Seimo narys, balsų skaičiavimo grupę jam sudaryti, matyt, netiktų. Manoma, kad tą grupę gali pasiūlyti posėdžio pirmininkas ir Seimas jo teikimu patvirtina.

PIRMININKAS. Taigi 23 straipsnis įrašomas naujas. Kiti straipsniai dabar nekeičiami, numeraciją sutvarkys Dokumentų skyrius. Dabartinis 23 straipsnis, kuris bus 24, priimamas. 24 straipsnis pagal dabartinę numeraciją priimamas, 25 straipsnis priimamas. J.Razma siūlo įrašyti papildomus 26 ir 27 straipsnius.

J.RAZMA. 26 straipsnis sprendžia tą teorinę situaciją, kai, tarkim, labai stabiliai ilgą laiką būtų posėdyje tiek Seimo narių, kad pusė jų balsuoja vienaip, pusė kitaip, ir tada tektų balsuoti ir balsuoti, o rezultatas vis lygus. Tiesiog siūloma padaryti vienos valandos pertrauką, jeigu pasikartoja lygus balsavimo rezultatas. Tai techninė pataisa.

PIRMININKAS. Taigi 26 straipsnį įrašome. Ar S.Buškevičius norėtų kalbėti? Naują 27 straipsnį galime įrašyti taip, kaip siūlo J.Razma?

J.RAZMA. Taip, čia yra techninė pataisa, kuri tiksliau išdėsto, kaip registruojami ir išregistruojami projektai. Nieko esminio čia nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi įrašomas 27 straipsnis. Dabar A.Sakalas siūlo taisyti ir bazinio įstatymo 138 straipsnį. Jeigu susitarsime, taisome, jeigu ne, tai jau nestatutiška, nes tas straipsnis nebuvo projekte taisomas ir jam pataisų neišeitų teikti. Ar galime susitarti svarstyti A.Sakalo pataisą dėl bazinio įstatymo 138 straipsnio? Pone kancleri!

J.RAZMA. Aš manau, mes jau vienu kitu atveju taip pasielgėme, kad…

PIRMININKAS. Šiandien nepasielgėme dar nė karto.

J.RAZMA. Galbūt.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti A.Sakalo siūlymą.

J.RAZMA. Ponas A.Sakalas labai kėlė pasitarime tą problemą, kad jeigu yra abejonių dėl kokio nors projekto prieštaravimų Konstitucijai, mes turime turėti aiškią schemą, kaip elgiamės, kad būtų aiški prievolė Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti tokį projektą. Žodžiu, čia yra išreikšta pagarba Konstitucijai.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi bazinio įstatymo 138 straipsnis taisomas taip, kaip siūlo A.Sakalas, numeracija bus tikslinama. Dabar – dabartinės redakcijos 26 straipsnis, Statuto 139 straipsnis. 26 straipsnis yra priimamas. 27 straipsnį J.Razma siūlo išbraukti.

J.RAZMA. Taip, siūloma išbraukti siekiant apsaugoti Seimo Pirmininką nuo per didelio kiekio techninių funkcijų, jeigu jas visas, kurios priklausė kancleriui, iš karto būtume perkėlę jam.

PIRMININKAS. Dėkui. 27 straipsnis išbraukiamas. 28 straipsnis. A.Sakalo pataisos. Jis siūlo 155 straipsnio 1 dalį taisyti ir redaguoja 2 dalį.

J.RAZMA. Ponas A.Sakalas gal pats pagrįs tas būtinybes, bet aš drįsčiau sakyti, kad čia yra techninio pobūdžio pasiūlymai.

PIRMININKAS. Priimame. A.Sakalas kelis žodžius dėl savo pataisų. Matau, kad susitarsime.

A.SAKALAS. Iš tiesų tai yra techninio pobūdžio pasiūlymai, tiktai redakciniai, aš net neturiu ką komentuoti. Šiek tiek geresnė redakcija.

PIRMININKAS. Dėkui. 28 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kokią siūlo A.Sakalas. 29 straipsnis priimamas. Čia paskui numeriai sumaišyti. 32 straipsnis priimamas dabartinės redakcijos. 30 straipsnis priimamas. 31 straipsnis siūlomas J.Razmos išbraukti.

J.RAZMA. Ta pati priežastis kaip ir dėl 27 straipsnio, kad neperkrautume Pirmininko techninėmis užduotimis.

PIRMININKAS. 31 straipsnis yra išbraukiamas bendruoju sutarimu. 32 straipsnis priimamas.

Dabar A.Bartkus siūlo taisyti 27 straipsnį. Kadangi precedentas yra, A.Sakalo pataisas svarstėme netaisomam straipsniui, reikia svarstyti ir A.Bartkaus siūlymą. Pone pranešėjau!

J.RAZMA. Aš neturiu pasiėmęs, bet, atrodo, čia kalbama apie tai, kad Vyriausybė turėtų kas pusmetį atsiskaityti Seimui.

PIRMININKAS. Taip, kas pusmetį teikia raštišką ataskaitą Seimo nariams.

J.RAZMA. Mes tame minėtame pasitarime aptarėme šį siūlymą ir manome, kad pakanka, kad būtų kaip dabar yra, kai Vyriausybė atsiskaito kas metus.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar A.Bartkus dalyvauja posėdyje, kolegos? Kas argumentuoja A.Bartkaus siūlymą? Ar galime bendruoju sutarimu nepritarti, kaip siūlo Seniūnų sueiga, šiam siūlymui? Taigi bendruoju sutarimu A.Bartkaus siūlymas dėl 207 straipsnio yra atmetamas.

Dabar 33 straipsnis. Galime priimti? Priimame.

34 straipsnis ir J.Razmos redakcinė pataisa. Priimame 34 straipsnį su J.Razmos išbraukimu.

35 straipsnis. Priimama J.Razmos siūloma redakcija.

36 straipsnis. Priimame.

37 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, du siūlymai: J.Razmos ir Č.Juršėno bei S.Burbienės. Pone pranešėjau.

J.RAZMA. Aš tarp jų nematau didelio skirtumo, tik tiek, kad ponia S.Burbienė siūlo tiksliai fiksuoti datą, būtent lapkričio 1 d., nuo kurios įsigaliotų šis Statutas. Aš tą datą sieju su išrinkto naujojo Seimo pirmuoju posėdžiu. Tai, mano supratimu, irgi yra pakankamas apibrėžtumas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pasirinkti taip, kaip vakar buvo susitarta, – J.Razmos siūlomą redakciją?

J.RAZMA. Gal tame pasitarime taip ir nebuvo susitarta, bet aš nedrįsčiau taip teigti. Ponia S.Burbienė laikėsi tos nuomonės…

PIRMININKAS. Č.Juršėnas labai nenoriai eina diskutuoti, bet aš kviesčiau, kad jis pasakytų porą žodžių ir galbūt palaikytume J.Razmos siūlymą, kad visa tai įsigalioja nuo naujojo Seimo pirmojo posėdžio. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mano siūlymas yra atsargesnis: naujas Seimas, tikėkimės, susirinks paskutinįjį spalio dešimtadienį, žinoma, viską spręs Prezidentas, manau, kad jis, susirinkęs paskutinįjį dešimtadienį, tegul porą dienų pažiūri, kas kaip yra, ir tada lapkričio 1 d. yra, sakyčiau, optimali.

J.RAZMA. Kad nebūtų ginčų, aš tikrai manau, jog galima pritarti ir šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar pritarti, ar siūlysite vis dėlto balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, kolegos.

J.RAZMA. Galime alternatyviai balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti, kad 37 straipsnio redakciją pasirinksim tokią, kaip dabar nubalsuosime, balsuodami alternatyviai? Balsuojantys už, kolegos, palaikytų J.Razmos siūlymą. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? J.Razmos siūlymas – kad visa tai įsigalioja nuo naujos kadencijos Seimo pirmojo posėdžio. Balsuojantys prieš palaikys Č.Juršėną, kuris sako, jog dabar mūsų priimtos pataisos turi įsigalioti nuo lapkričio 1 d. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš kreipiuosi į Č.Juršėną, kad jis vis dėlto pritartų. Naujasis Seimas pagal Konstituciją susirenka ir įgyja visas galias nuo pirmojo posėdžio pradžios. Mums bus labai sunku spėlioti, nuo kurio momento šis Seimas norės pradėti tvarkyti visas savo institucijas arba spręsti klausimus. Mes apsunkintume ta prasme, kad būtų tarsi dvigubas standartas: senasis Statutas ir paskelbtas naujasis Statutas, kuris taip pat galiotų. Todėl aš manau, kad galime susitarti, jog tarp visų teisės normų, kurios yra taikomos ką tik išrinktam Seimui, arba kuriomis gali vadovautis tik ką išrinktas Seimas, turėtų būti ir Statutas, turintis įstatymo galią. Todėl aš pritariu J.Razmos siūlymui ir kviečiu už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu jus į posėdį, o esančius posėdyje kviečiu registruotis. Kolegos visų frakcijų Seimo nariai, mums reikės 71 balso už, kad priimtume šias bendruoju sutarimu sutartas mūsų Seimo statuto pataisas. Dabar registruojamės ir balsuosime dėl 37 straipsnio redakcijos. J.Razma siūlo, kad mūsų dabar priimtas įstatymas įsigaliotų nuo pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio. Jeigu jūs pritariate šiai nuostatai, balsuojate už. Č.Juršėnas ir S.Burbienė siūlo, kad tai įsigaliotų nuo lapkričio 1 d. Jeigu pritariate šiai nuostatai, spaudžiate mygtuką “prieš”. Taigi kokią nuostatą renkamės? Pradedame balsuoti, gerbiamieji. Nauja kadencija, pirmasis posėdis – už, lapkričio 1 d. – prieš. Susilaikiusių neskaičiuosim. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu jus į posėdį.

Už – 40, prieš – 11. Taigi pasirenkama tokia 37 straipsnio redakcija, kokią siūlė J.Razma. Pone pranešėjau.

J.RAZMA. Man atrodo, posėdžio pirmininkas neatkreipė dėmesio, kad buvo dar vienas atskiras mano pasiūlymas, teiktas 19 d., kurį aš paprašiau perregistruoti, tačiau Sekretoriatas iš naujo nedalijo, kadangi jis yra dėl 3 varianto ir nesikeistų. Taigi aš drįsčiau prašyti Seimą dar kartą grįžti prie vieno straipsnio ir papildyti Statutą dar 2 straipsniais, kurie susiję su greitesniu biudžeto pataisų svarstymu. Jeigu mums artimiausiu metu tektų svarstyti kokias nors valstybės biudžeto pataisas, tie Statuto pakeitimai būtų naudingi. Yra dar 4 mano pasiūlymų punktai.

PIRMININKAS. Pritariame, gerbiamieji kolegos, ar ne? Dėkoju. Bendruoju sutarimu pritariame, kolegos. Kas kalbėtų dėl motyvų dėl viso punkto?

J.RAZMA. Galbūt. Vis dėlto aš supratau, kad pritariama, jog tie pasiūlymai būtų svarstomi, bet gal kiekvieną iš tų pasiūlymų reikėtų aptarti, kad paskui nebūtų problemų.

PIRMININKAS. Bet aš savo rankose tų pasiūlymų neturiu.

J.RAZMA. Posėdžio pirmininkas įsitikinęs, kad ir tiems pasiūlymams buvo pritarta. Bet aš norėčiau patikslinti, ar tikrai pritarta, jog 15 straipsniu… 79 straipsnyje įrašoma tokia redakcija, kad Seimo veiklą užtikrina, o ne techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija, kaip buvo dabar. Ir dar yra pasiūlymas papildyti 31 ir 32 straipsniais (galbūt numeriai dabar būtų ir kiti), kurie pasako, jog biudžeto pataisos svarstomos nesilaikant tų terminų, kurie yra taikomi visam biudžetui, bet išlaikant procedūras, kad tada gali būti rengiami eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš buvau neatidus ir dėl šių pataisų jums nesiūliau balsuoti. Taigi pavadinimą galime pataisyti bendruoju sutarimu. Įrašom dar 2 straipsnius, ar ne? Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Taisom pavadinimą taip, kaip siūlo J.Razma.

Toliau 15 straipsnio pataisa. Ar kas kalbėtų dėl 15 straipsnio pataisos – dėl bazinio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies? Sutariam. Ar J.Listavičius nori kalbėti dėl šio straipsnio?

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau akcentuoti, kad išlaikant procedūras, bet pabrėžti, kad turi būti Vyriausybės sprendimas.

PIRMININKAS. Dar ne tas straipsnis. 15 straipsnį priimame bendruoju sutarimu. Dabar jau biudžetas. 31, 32 straipsniai. J.Listavičius kalbėjo dėl Vyriausybės sprendimo. Kaip jūs, pone kancleri, redaguotumėte?

J.RAZMA. Pirmas papildymas, kad biudžetas negali būti svarstomas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad dėl to ponas J.Listavičius neprieštaraus.

PIRMININKAS. Priimame. 32 straipsnis. Priimame taip pat. Priimame visas pataisas. Gerbiamieji kolegos, visos pataisos priimtos.

Dabar, kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų dėl šio Statuto pataisų, o aš visaip mygu mygtuką. A.Bartkus norėtų kalbėti prieš. Prieš šį Statutą.

A.BARTKUS. Taip. Nepaisant to, kad kai kurios pataisos yra reikalingos ir tobulos, vis dėlto svarstant Statutą nebuvo priimta pataisa, jog Vyriausybė Seimo nariams teiktų raštišką ataskaitą (aš vis dėlto tikiu, kad svarstant Vyriausybės įstatymą bus priimta tokia pataisa). Tada Statute liks kolizija, todėl aš negaliu pasisakyti už. O šiaip dėl kai kurių kitų pataisų būtų galima ir pritarti. Bet aš manau, kad viena esminė pataisa ir yra tai, kad Vyriausybė kas pusmetį turi Seimo nariams pateikti raštišką ataskaitą, kaip tai buvo daroma pirmaisiais konservatorių ir krikščionių demokratų valdymo metais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tiesiog Seniūnų sueigoje sutarta, kad raštiškos ataskaitos užtenka kasmet, kaip yra dabar. Dabar jūsų siūlomos redakcijos niekas neparėmė ir net nesiūlė dėl jos balsuoti.

Gal susitarsime dėl balsavimo už visą tekstą. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Norėčiau pasisakyti už ir kviesti Seimo narius paremti teikiamas Statuto pataisas. Labai gaila, jog Statuto pataisos apaugo dar kitomis pataisomis. Mūsų sumanymas buvo paprastas: sutvarkyti Seimo posėdžių valdymą. Visos kitos pataisos galėtų eiti atskirai, atskiru bloku, kad būtų paprasčiau išsiaiškinti, ko nori Seimo nariai ir ko nori teikėjai. Todėl siūlyčiau dar kartą ramiai priimti šias pataisas ir leisti naujajam Seimui pradėti darbą jau vadovaujantis naujuoju Statutu.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galbūt ne dėl Statuto turinio pataisų, kurios šiandien priimamos, bet dėl pataisų priėmimo principo baigiantis šio Seimo kadencijai. Tos pataisos priimamos naujam Seimui, kuris, manau, susirinkęs, kad ir kokios sudėties susirinktų, galėtų pats nustatyti savo vidaus darbo tvarką, ypač kai teikiamos pataisos dėl kanclerio pareigybės panaikinimo. Manau, toks principas būtų geresnis, nes šis Statutas buvo visiškai puikus. Kaip minėjo kolega A.Čaplikas, jis apaugo kitomis pataisomis. Susirinkęs naujasis Seimas vėl gali jį keisti. Ar verta dabar mums tai daryti? Todėl aš, kilus tokioms abejonėms, tikrai negaliu pritarti toms Statuto pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mano nuomonė yra kitokia ir pasakysiu kodėl. Įsivaizduokite, kad dabar nepritariame pataisoms. Vadinasi, naujasis Seimas išsirenka Seimo kanclerį, kaip ir priklauso, iš Seimo narių, paskui priima pataisas, kad Seimo kanclerio pareigybės negali užimti Seimo narys, vadinasi, taiso ir atleidžia Seimo kanclerį. Jeigu mes to norime, tai dabar mes galime tų pataisų nepriiminėti.

Kitas dalykas. Ponas A.Čaplikas sako: apaugo kitomis pataisomis. Manau, kad daugiausiai kyla diskusijų dėl įstatymų priėmimo konstitucingumo, kai yra abejonių, ar atitinka, ar neatitinka Konstitucijos. Jei Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarsto šį dalyką papildomai, tai opozicijai ar pozicijai mažiau reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš siūlyčiau pritarti. Jeigu naujasis Seimas norės dar ką nors pataisyti, tai bus naujojo Seimo valia.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Sakalas čia priminė konstitucingumą ir Konstitucinį Teismą. Tai norėčiau priminti kolegoms, kad šiuo metu galiojantis Statutas yra apskųstas Konstituciniam Teismu dėl kelių, mano supratimu, labai svarbių dalykų, kurie ir dabar čia nesprendžiami. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Vakar pasitarime, kurį minėjo J.Razma, aš labai aiškiai pasakiau, kad, mano supratimu, tokių pakeitimų nereikia daryti. Tą pasakiau garsiai, ir kolega J.Razma tikriausiai prisimena.

Trečias dalykas. Taip keičiant, net ir turint geriausius ketinimus, Seimo Pirmininkas staiga atsiranda tokioje situacijoje, kad jam turėtų sueiti visi raštai, visi popieriai, žodžiu, jį beveik paverčiam vyriausiuoju raštininku. Vakar tame pasitarime bandėme taisyti tuos dalykus, bet galima užtikrinti, kad ne visi jie yra ištaisyti.

Ir paskutinis dalykas. Statute yra numatyta galimybė Seimo kanclerio pareigas eiti vienam iš pavaduotojų, taigi laikinai ir tą klausimą galima išspręsti. Todėl dalis mūsų ar dauguma mūsų dėl šio Statuto susilaikys.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš, gerbdamas Seimo narius, kuriuos šiandien užgriuvo didelis pataisų skaičius, ir gal ne visi įsivaizduoja, kaip galutinai atrodo mūsų dabar patvirtintas naujas Statutas, ta pataisų visuma, prašyčiau posėdžio pirmininko galutinį balsavimą atidėti iki kito posėdžio, t.y. iki kito antradienio, kad būtų geresnė proga galutinį tekstą suderinti su kalbos redaktoriais, su teisininkais. Dabar visos ką tik priimtos mūsų pataisos turi būti tarpusavyje gerai suderintos.

Kita vertus, man taip pat buvo netikėta, kad svarstant šį kuklų projektą išryškėjo nauja opoziciškai jam nusiteikusi dauguma, kurią sudaro socialliberalų, nuosaikiųjų konservatorių ir LDDP atstovai. Aš tikiuosi su jais taip pat padiskutuoti, gal jie pakeis nuomonę.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime susitarti dėl šio siūlymo, juo labiau kad posėdžių salėje nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių. Kalbėta dėl motyvų. Seimo nariai, ypač S.Burbienė, susipažins su dabartiniu variantu, pamatys, kad Seimo Pirmininkas nėra paliekamas techniniu darbuotoju, ir antradienį balsuosime be jokių abejonių. Labai ačiū.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 13, 14, 16, 18, 19, 20 bei 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(3*) (priėmimas)

1-4b – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 13, 14, 16, 18, 19, 20 bei 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(3). Priėmimas. Kancleris J.Razma – tribūnoje. Pone kancleri, prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šį projektą svarstyti lengviau, nes pataisų po svarstymo stadijos nėra įregistruota. Jo turinys yra absoliučiai susijęs su mūsų ką tik aprobuotomis Statuto pataisomis. Taip pat susijęs su neseniai priimtu Valstybės politikų ir teisėjų darbo apmokėjimo įstatymu. Dėl to jau nebereikia palikti Seimo narių darbo sąlygų įstatyme jokių nuostatų, kurios reguliuotų Seimo narių atlyginimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnį siūlo… Ne. 4 straipsnis priimamas. 5 straipsnis? Priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. 7 straipsnis? Priimamas. 8 straipsnis? Priimamas, ar ne. Pataisų nėra. Viskas priimta. Ar kas kalbės dėl motyvų? L.Sabutis nori kalbėti už.

L.SABUTIS. Kadangi tai yra reikšmingos pataisos dėl Statuto pakeitimo, prašyčiau dar iki tol, kol bus pateikta Seimo Pirmininkui pasirašyti, kad būtų tiksliai suderintos sąvokos, vartojamos Valstybės tarnybos ir valstybės politikų atlyginimų įstatyme bei čia. Nes negalima tų pačių reiškinių vadinti skirtingais vardais. Jeigu tuose įstatymuose nustatėme, kad yra darbo užmokestis, tai vargu ar tikslinga toliau sakyti, kad jiems mokamas atlyginimas ir pan. Jeigu nustatėme, kad kanceliarijoje dirba valstybės tarnautojai, tai kažin ar reikia vartoti žodį “darbuotojai”. Tai tokios nedidelės pastabos, šiaip pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Čia kažkas neatsargiai pareiškė, kad Statutas yra aprobuotas. Šiaip Statuto pataisos nėra priimtos, ir šio įstatymo neįmanoma priimti, nes gali taip netyčia įvykti, nors pilietis J.Razma yra labai įsitikinęs, bet antradienį gali būti nenubalsuota kaip ir šiandien, kai bus tam tikrų prieštaravimų.

PIRMININKAS. Kolega, prašyčiau korektinti savo kalbas. Kancleris J.Razma. Mes kalbame dėl motyvų, bet galutinio balsavimo nebus.

J.RAZMA. Aš, kaip teikėjas, dabar prašysiu kaip ir pirmojo projekto atveju atidėti galutinį balsavimą, nes būtų nelogiška priimti vieną projektą nepriėmus kito. Taip pat pritariu L.Sabučio pastaboms, jog kai kurias sąvokas reikia dar paredaguoti, kad jos geriau atitiktų Valstybės tarnybos įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl motyvų baigtos. Dar Č.Juršėnas norėtų kalbėti. Balsavimą paliksime kitai savaitei.

Č.JURŠĖNAS. Ne dėl balsavimo motyvų, o dėl terminų. Terminus reikia derinti su mūsų priimtu įstatymu, be abejo. Bet yra Konstitucijos tekstas, ir reikia pažiūrėti, kaip užrašyta apie Seimo narius: ar užmokestis, ar atlyginimas, ar kas nors kita. Manau, kad čia yra viršesnis įstatymų įstatymas, ir į tai reikia atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kancleris girdi, ar užmokestis, ar atlyginimas, ar kaip nors kitaip, ir jis su Konstitucija suderins. Dėkui. Kitą antradienį balsuosime dėl šio projekto.

Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749(2*) (svarstymas)

1-4c – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749(2). Svarstymas. J.Razma. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra visiškai teigiama. Ar galime, kolegos, be didelių kalbų pritarti po svarstymo? J.Razma dar supažindina su išvada.

J.RAZMA. Šis projektas taip pat atsirado dėl Statuto pataisų. Ir šiuo projektu Seimo kanclerio prievolės perleidžiamos Seimo Pirmininkui. Šiuo atveju dar aš taip pat prašysiu leisti redaguoti tekstą, kad nebūtinai Seimo Pirmininkas įregistruoja iniciatyvos projektą, o rašyti, kad iniciatyvos projektas įregistruojamas ir apie tai pranešama iniciatyvinei grupei. Tokia yra redakcinė mūsų teisininkų ir Posėdžių sekretoriato pastaba.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame šiam projektui po svarstymo. Priėmimas – ateinantį antradienį. Dėkui.

Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 29, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2526(3*) (priėmimas)

Dabar kitas projektas – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 29 ir 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-2526(3). Čia D.Paukštės iniciatyva. Problemų turbūt nėra. Vis tiek kviečiu kanclerį į tribūną. Juo labiau kad reikia susitarti dėl datos. D.Paukštės projektas. Taigi galime priimti, kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. Č.Juršėnas siūlo ir šį įstatymą laikyti įsigaliojančiu nuo lapkričio 1 d., bet kadangi jau susitarėme dėl pagrindinio teksto, gal galime sutarti?.. Nesiginčija. Č.Juršėnas atsiima savo pataisą. Bus kaip tenai. Taigi manytina, kad bus parengtas bendras tekstas – vienas Prezidentui pasirašyti siunčiamas įstatymas ir jokių problemų nebus. Taigi priimame. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Nekalba. Liko balsavimas dėl projekto Nr.P-2526(3). Dėkui.

Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 230 straipsnio papildymo” projektas Nr.P-2324(2*) (priėmimas)

1-4e klausimas – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 230 straipsnio papildymo” projektas Nr.P-2324(2), teiktas A.Bartkaus. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ar ne? Pone kancleri! Komitetas pritarė, kolegos. Bendruoju sutarimu priimame tą straipsnį. Galima kalbėti dėl motyvų. Niekas nekalba. Galutinis balsavimas bus ateinantį antradienį. Nėra jokių problemų, gerbiamieji.

Dabar kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą, kad jis pateiktų mums svarbios informacijos.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, vakar aš gavau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko bei atskirai Seimo nario A.Stasiškio pasirašytus teikimus. Ponas A.Stasiškis savo pareiškime pažymi, kad būdamas įstatymo dėl 1941 m. birželio 23 d. deklaracijos iniciatoriumi, teikėju ir matydamas šio sumanymo prieštaringumus prašo Seimo vadovybės ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto jį visiškai sustabdyti ir išbraukti iš Seime priimamų dokumentų sąrašo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Seimo nario A.Stasiškio pareiškimą ir rugsėjo 25 d. sprendimu dėl minėto įstatymo panaikino savo, kaip pagrindinio komiteto, rugpjūčio 28 d. priimtą išvadą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu. Kartu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atšaukė savo pritarimą minėtam projektui ir siūlo man jį išbraukti iš Seimo priimamų teisės aktų sąrašo. Aš tą ketinau tuoj pat padaryti, tačiau kadangi Seimo statutas aiškiai neaprašo tokių procedūrų, jaučiau, jog reikia Seimą supažindinti su šiais gautais pareiškimais. Tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas pasiūlys kokią nors procedūrą tam pritarimui dėl išregistravimo pareikšti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone kancleri, gerbiamieji kolegos, situacija nėra aprašyta mūsų Statute ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Todėl dabar aš klausiu, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti protokolinį nutarimą, kad Seimas pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rugsėjo 25 d. sprendimui panaikinti ankstesnę komiteto išvadą dėl 1941 m. birželio 23 d. pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu, ir ar pritaria siūlymui išbraukti šį projektą iš Seimo priimamų teisės aktų sąrašo. Ar galėtume tokį protokolinį nutarimą priimti bendruoju sutarimu? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, protokolinis nutarimas priimtas bendruoju sutarimu. Pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai. Šis projektas išbraukiamas iš Seimo priimamų teisės aktų sąrašo.

Registruojamės dar, gerbiamieji kolegos. Registruojamės! Registruojamės ir užsiregistravę dirbsime toliau.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Taigi 58 Seimo nariai bendruoju sutarimu priėmė protokolinį nutarimą. Nė vieno nebuvo prieš, nė vienas nesusilaikė.

Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2710(2*) (priėmimas)

1-6 klausimas – Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2710(2). Priėmimas. Alg.Butkevičius – komiteto pranešėjas. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekte pakeistas reikalavimas deklaruoti pajamas kiekvienu atveju, kai įsigyjami vertybiniai popieriai. Tai praktikoje sudarydavo sunkumų, nes deklaravimo procesas užtrunka. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma ir numatoma, kad gyventojams nustatyta tvarka prievolė deklaruoti pajamas įsigyjant vertybinius popierius…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau! Mielieji centristai ir socialdemokratai! Mielasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojau! Pone Raškini! Pone Prezidentūros atstove, pone Prezidento atstove, aš prašyčiau tylos! Prašom.

J.LISTAVIČIUS. …kad įsigyjant vertybinius popierius pajamos būtų deklaruojamos metams pasibaigus iki balandžio 1 dienos. Įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą. Parengtas patikslintas, pataisytas įstatymo projektas, kurį ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kolegos. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame.

Kalbame dėl motyvų. Viskas aišku.

Registruojamės!

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Ar priimame šį aptartą įstatymą, visą pastraipsniui priimtą įstatymą? Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš dabar kreipiuosi į jus, nes matau, kad beveik nėra problemų dėl pateikiamų projektų, ir dirbame iki 11.45 val. Gal galėtume bendruoju sutarimu, aš dabar pirmiausia kreipiuosi į Ekonomikos komiteto narius ir suinteresuotus kolegas (S.Burbienės nėra), iki 12.00 val. svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reikalus? Iš eilės. Gerai, kolegos, kaip jūs manote, nes mes galėtume turėti ilgesnę pertrauką. Aš labai prašyčiau suinteresuotus frakcijų kolegas pakviesti, kad maždaug po 20 min. galėtume pradėti svarstyti. Kolege Rasa, tikiuosi jūsų geranoriškumo.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2772* (priėmimas)

1-7 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2772. Priėmimas. Tribūnoje Alg. Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums priimti pateiktas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas susideda iš dviejų straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Problemų nėra. Kas kalbėtų? Kalbančių nėra.

2 straipsnis. Priimamas. 1 ir 2 straipsniai priimami. Registruojamės.

Aš dar kartą, kolegos, mėginu jus kviesti, kad iki 12.00 val. priimtume su Prezidentu aptartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Kiek žinau, problemų nėra, šiandien galėtume priimti, kad būtų išlaikyta sutarta data – spalio 1 diena. Dėl to kreipiuosi į R.Ozolą, S.Burbienę, kitus Ekonomikos komiteto suinteresuotus narius dėl šio projekto. Maždaug po 15-20 min. galėtume pradėti svarstyti.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už šį įstatymą?

Už – 39, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2889 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Viceministras E.Žilevičius dabar mums, kolegos, pateiks Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2889. Tik jums pasakau gerą žinią, kad Vyriausybė nesiūlys svarstyti ypatingos skubos tvarka, dar prašys komiteto požiūrio į šį projektą. Pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo tikslas – patikslinti nuostatas, susijusias su vidaus ir užsienio paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo tvarka, sugriežtinti reikalavimus skolininkams, numatyti beviltiškų paskolų ir skolų nurašymo galimybę, numatyti nuostatas dėl ataskaitos apie valstybės skolų formas. Šiame projekte yra siūloma nustatyti, kad užsienio ir vidaus paskolų, gaunamų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė, nes šiuo metu galioja analogiška paskolų teikimo tvarka tik dėl užsienio paskolų, ji yra nustatyta Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos bendru nutarimu, o vidaus paskolų – Vyriausybės nutarimu. Paskolų ir valstybės garantijų teikimo procese turėtų dalyvauti tos pačios institucijos ir komisijos. Taip pat yra siūloma suderinti Valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio, kuriame nurodyta, kad valstybė garantuoja įvykdyti visus garantijų institucijos arba draudimo įmonės įsipareigojimus, ir 8 straipsnio nuostatas bei nurodyti, kad valstybės garantija suteikiama už garantijų institucijos arba draudimo įmonės įsipareigojimus bankams.

Taip pat, atsižvelgiant į Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, pajamos, gautos iš skolininkų pagal sutartinius įsipareigojimus, turi būti įtraukiamos į valstybės biudžetą. Yra siūloma pakeisti įstatymo 10 straipsnio 13 dalį, paliekant nuorodą, kad įmokos pagal sankcijas sumokamos į valstybės iždo sąskaitą. Anksčiau buvo nuoroda, kad šios įmokos pasibaigus biudžetiniams metams į biudžetą negrąžinamos.

Taip pat yra siūloma papildyti įstatymą nauju 10¹ straipsniu. Ten būtų numatyti beviltiškomis pripažįstamų paskolų, arba skolų, kriterijai bei numatyta šių paskolų nurašymo galimybė, nes šiuo metu tokios galimybės nėra. Beviltiška paskola, arba skola, gali būti pripažinta ta skolininko negrąžinta paskola arba jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma išieškoti dėl tam tikrų priežasčių. Sprendimą dėl paskolos, arba skolos, pripažinimo beviltiška ir jos nurašymo priima Vyriausybė. Beviltiška pripažinta paskola, arba skola, nurašoma iš valstybės skolinių įsipareigojimų apskaitos dokumentų.

Taip pat yra siūloma nustatyti valstybės skolos ataskaitos formą, atitinkančią Valstybės skolos ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų nuostatas. Šią formą nustatys Vyriausybė, nes įstatyme nenurodoma, kokia institucija ir kuo vadovaudamasi turėtų tvirtinti šią ataskaitą. Taip pat įstatyme yra siūloma numatyti, kad Finansų ministerijos funkcijas vykdys akcinė bendrovė Turto bankas, administruojanti Finansų ministerijos perduotas paskolas.

Siekiant sugriežtinti skolininkų atsakomybę, taip pat siūloma numatyti, kad iki visiškos skolos grąžinimo skolininkai, be Finansų ministerijos arba Turto banko leidimo, neturi teisės prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, taip pat privalo pateikti informaciją apie esamas ir naujai atidaromas sąskaitas bankuose bei rekvizitų pakeitimus.

Iš valstybės skolos apibrėžimo išbraukta, kad į valstybės skolą atskaičiuojami garantijų institucijų (…) įsipareigojimai bankams, jie apskaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus normatyvus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai, gerbiamasis pranešėjau. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad skolininkas arba skolininkas, už kurio įsipareigojimo vykdymą garantuoja valstybė, sanuojamas valstybės. O kas toliau? Tai gal, jeigu valstybė sanuoja, tai valstybė turėtų ką nors gauti šiuo atveju, matyt, paimdama įmonės turtą. Be to, kai mes čia skolininkais pavadiname ir fizinius, ir juridinius asmenis, tai taip pat bus tam tikrų problemų. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų šiame straipsnyje, sakykim, gal nėra to mechanizmo, kokia turėtų būti tolesnė eiga. Iš tikrųjų turėtų būti Vyriausybės nustatyta tvarka, bet tai nereiškia, kad dėl tos paskolos, kuri bus nurašoma, tolesni veiksmai dėl išieškojimo ir dėl turto nebus vykdomi. Tik tiek, kad įstatyme nėra to mechanizmo, kuris bus nustatytas Vyriausybės tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis viceministre, klausimas būtų iš esmės. Kodėl būtent Vyriausybė dabar, likus jos veiklos kelių savaičių terminui, staiga ima siūlyti gana prieštaringus pakeitimus tokio svarbaus įstatymo kaip Valstybės skolos? Šio įstatymo pakeitimai, papildymai jau turėtų būti kitos Vyriausybės rūpestis, nes ir tvarkos nustatymas, ir visi kiti dalykai aiškiai gali skirtis. Kodėl taip daroma būtent dabar, likus kelioms savaitėms iki šios Vyriausybės darbo pabaigos?

E.ŽILEVIČIUS. Aš nemanau, kad tai susiję su Vyriausybės darbo ar pabaiga, ar, sakykime, kitais niuansais – rinkimais. Kaip jūs žinote, šiuo metu ši problema pagilėjo galbūt ir dėl “Inkaro” darbuotojų, ir dėl kitų paskolų panaudojimo. Todėl tai yra viena iš priemonių galbūt sugriežtinti paskolų naudojimą, priimti tam tikrą apskaitos tvarką, registrus. Kaip jūs matote, tai yra tie dalykai, kurie buvo rengiami ir anksčiau, tik šiuo metu pribrendo tas momentas ir jie pateikiami.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo, gerbiamieji kolegos, šiam projektui? Pritariame po svarstymo. Kaip dabar jūs siūlytumėte, gal galime susitarti dėl ypatingos skubos? Bet sutariame, kad jį nagrinėja komitetas? (Balsai salėje) Kaip? Aš turiu formalų prašymą, kad tai yra ypatinga skuba. Iš viceministro aš to negirdėjau, bet jeigu sutartume dėl ypatingos skubos, vis dėlto pavedame komitetui išnagrinėti. Jeigu teigiama komiteto išvada… Pone viceministre, ar jūs turite įgaliojimus tartis dėl ypatingos skubos? Be abejo, jeigu nėra susitarimo, kolega, bet iki šiol mes labai korektiškai dirbom. Dėl to ir klausiu, todėl jums pykti ir tono kelti visiškai nereikia. Taigi, viceministre, kad toliau daroma?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų, sakykim, aš to formalaus įgaliojimo, kad atšaukčiau ypatingos skubos tvarką, neturiu. Bet yra daug pastabų, galbūt jį galima skubos tvarka. Pavyzdžiui, kad kitą savaitę būtų priėmimas. Mes turime keletą pastabų, kurias būtų galima gal ir šiandien… Aš turiu ponios E.Kunevičienės pastabas, kurias galbūt būtų galima, jeigu būtų priimta ypatingos skubos tvarka, šiandien svarstyti ir priimti. Vis dėlto Seimui siūlyčiau apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Gerbiamieji kolegos, dabar paprasta tvarka – šią savaitę Biudžeto ir finansų komitetui nagrinėti šį projektą. Jam pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Neapsisprendžiame. Ir Vyriausybė nėra labai aktyvi. Apsispręsime antradienį dėl ypatingos skubos. Jeigu bus teigiama Biudžeto ir finansų komiteto išvada, mes antradienį galime ir svarstyti, ir priimti. J.Listavičius dar dėl vedimo tvarkos.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau trumpai informuoti, kad mes jau aptarinėjome šį projektą, nors dar jis nebuvo pateiktas. Šiuo metu yra mūsų pateiktas projekto variantas. Finansų ministerijai liktų tik pasidomėti. Jeigu ten nėra didelių skirtumų, tai mes pirmadienį svarstome, o antradienį galėtų būti svarstymas, gal net ir priėmimas. Šiuo metu jau padarytas nemažas įdirbis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl to, gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėl ypatingos skubos formalaus pritarimo, kad po komiteto svarstymo pirmadienį antradienį galėtume svarstyti plenariniame posėdyje, jeigu bus sutartas projektas. V.Andriukaitis yra prieš, gerbiamieji kolegos. Gal galime dėl skubos tvarkos susitarti, kad mums būtų vienos dienos tarpas, tada tarsimės antradienį. Dėkui. Dėl skubos tvarkos susitarta. Jeigu pirmadienį komiteto išvada bus teigiama, antradienį mes galėsime svarstyti šį projektą. Ačiū, kolegos. Ačiū, viceministre.

Pone viceministre, prašom luktelti. Dėl aplinkos apsaugos rėmimo programos, taip?

E.ŽILEVIČIUS. Taip.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.P-2891. Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2892. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2893. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2894. Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2895. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų" pakeitimo" projektas Nr.P-2896. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų" ir Seimo nutarimo "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų 3 punkto pakeitimo" pripažinimo netekusiais galios" projektas Nr.P-2897. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr.P-2898. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2899. Seimo nutarimo "Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo" projektas Nr.P-2900. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2901. Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2902. Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2903. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2904. Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2905 (pateikimas)

PIRMININKAS. Rezerviniai klausimai – 2a, 2b, 2c, 2d, 2e, 2f, 2g, 2h, 2i, 2j, 2k, 2l, 2m, 2n, 2o. Taigi projektai nuo Nr.P-2892 iki Nr.P-2905. Šiuos projektus pateikia viceministras E.Žilevičius.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū. Kaip mes žinome, pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2001 metų numatoma sudaryti valstybės biudžetą taip, kad jame būtų parodytos visos valstybės lėšos, visi pinigų fondai.

Vykdydama Biudžetinės sandaros įstatymą Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymui, Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui, Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymui, Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų” pakeitimo” ir kitiems projektams.

Trumpai norėčiau kalbėti apie šiuos visus, jeigu galima, fondus, nes jų daug. Yra pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas, kurio tikslas – reglamentuoti aplinkos apsaugos rėmimo programas, iki šiol Valstybinio gamtos apsaugos fondo, lėšų šaltinius bei jų panaudojimą.

Taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo projektas, kurio paskirtis – nustatyti automobilių kelių priežiūros ir plėtros finansavimo tvarką ir šaltinius, užtikrinti subalansuotą kelių infrastruktūros plėtrą bei funkcionavimą. Pagal šį pakeitimo įstatymą šis įstatymo pakeitimas siūlomas nuo 2002 m. kaip specialioji programa ir perskirstomas per nacionalinį biudžetą.

Lietuvos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas – tai paramos gyvenamiesiems butams statyti arba pirkti fondai, įtraukti į valstybės biudžeto specialiąją programą. Nuo 2001 m. numatoma sudaryti biudžetą taip, kaip parodytos visos valstybės lėšos, visi pinigų fondai. Gyventojų indėlių kompensavimo fondas taip pat yra likviduojamas ir lėšų likutis yra perkeliamas į valstybės biudžetą.

Valstybinis sveikatos fondas taip pat yra įtraukiamas į valstybės biudžetą ir sudaromas kaip ir visi valstybės pinigų fondai, kur pajamų šaltiniai yra ne tik biudžeto asignavimai, bet ir atskaitymai nuo mokesčių, nuosavos pajamos. Taip pat įtraukiama į biudžeto programas.

Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 2 pripažinimo netekusiu galios projekto tikslas – panaikinti pagrindą, kuriuo numatytas Švietimo fondas. Taip pat atitinkamai yra keičiamos Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos. Taip pat yra panaikinamas Profesinio mokymo fondas, kuris iki šiol neveikė, nes jame nebuvo lėšų. Todėl jis yra panaikinamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šių projektų trys klausimai. Suteikiu žodį M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 1h įstatymo, t.y. kelių priežiūros. Pagal šį įstatymą išeina, kad transporto turėtojams uždedame naujus mokesčius. Todėl norėtųsi daugiau aiškumo. Kiek reikės mokėti pinigų tiems, kurie turi transporto priemones, kiek iš jų surinksite, kokia užsikraus našta? Kitaip sakant, kad tų prognozuojamų skaičių daugiau būtų pateikta šiame aiškinamajame rašte.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū. Šiuo įstatymu nėra uždedami jokie nauji mokesčiai. Viskas paliekama sena. Čia tik yra nuostata: ateinančiais metais, svarstysime kaip ir anksčiau, Seimui bus pateikta Kelių fondo sąmata. Svarstant kitų metų biudžetą. Visi tie mokesčiai yra paliekami tokie patys. Kalbama dėl suskystintų dujų, jeigu akcizas būtų patikslintas, bet tada turėtų būti pakeistas Akcizų įstatymas. Taigi šaltinis galbūt ir keistųsi. Šiandien nieko nėra pakeista ir viskas paliekama po senovei. Šis įstatymas reglamentuoja, kad Kelių fondas bus kaip specialioji programa, įtraukiama į biudžetą nuo 2002 metų. Visos nuostatos paliekamos tokios, kokios galioja dabar, tik yra techniškai pertvarkoma, kad tai biudžete bus nuo 2002 metų. Jokių papildomų mokesčių šiame įstatyme nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, nepaisant to, kad į šiuos fondus, pavyzdžiui, į Švietimo fondą yra numatyta lėšas skirti iš valstybės biudžeto, bet ne vien tik iš biudžeto, gali būti iš kitų šaltinių gaunamos ir kaupiamos lėšos fonde. Aš nesuprantu, koks yra tikslas atsisakyti tos antrosios galimybės? Atvirai sakant, nematau jokio realaus ir racionalaus pagrindo tuos fondus naikinti.

E.ŽILEVIČIUS. Tai yra bendra koncepcija. Matome, kad valstybės lėšos yra paskirstytos po įvairius fondus. Tai yra neracionalus jų finansinis valdymas ir naudojimas. Todėl tikslas toks, kad visi fondai būtų biudžete. Tai nereiškia, kad lėšų šaltinių sumažės arba padaugės. Jie paprasčiausiai yra transformuojami į biudžeto programas, yra daromos kaip atskiros specialios programos, kad nenukentėtų. Pavyzdžiui, specialioji programa lėšų, kurios yra naudojamos ir numatytos biudžete, pereis į kitus metus, lėšų šaltiniai taip pat yra paliekami tokie patys. Taigi problemų nėra. Dėl Švietimo ir Profesinio mokymo fondų, kaip minėjau, ten jokių lėšų nebuvo. Iš esmės jokių problemų kaip ir nėra šiuo metu. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, jūsų Vyriausybės pateiktame projekte numatoma naikinti Valstybinį sveikatos fondą. Jūs žinote, kad yra sukurta sistema, kuri jau pradeda efektyviai veikti ta prasme, kad visuomenė aktyviai įtraukiama į sveikatos ugdymo procesą. Valstybės lygiu veikia Nacionalinė sveikatos taryba, yra Valstybinis sveikatos fondas. Savivaldybių lygiu sukurtos bendruomenės sveikatos tarybos ir yra savivaldybės sveikatos fondai. Nevyriausybinėms organizacijoms yra galimybė iš tų fondų gauti paramą, t.y. organizacijoms, kurios aktyviai įsitraukia į sveikatingumo procesą valstybėje. Toks tikslas yra būtinas valstybei. Dabar jūs iš sukurtos sistemos ištraukiate vieną elementą, naikinate Valstybinį sveikatos fondą, o visa sistema lieka be svarbiausio komponento. Beje, šio fondo valstybės šaltiniai yra numatyti, bet valstybė iki šios dienos neskiria į tą fondą jokių lėšų. Tai yra kiti šaltiniai, lygiai taip, kaip minėjo mano kolega Ž.Jackūnas. Koks yra tikslas naikinti vieną sukurtos sistemos komponentą, tuo sugriaunant visą dešimt metų kurtą sistemą, būtent visuomenės aktyvesnio įtraukimo į sveikatingumo procesą?

E.ŽILEVIČIUS. Kaip aš minėjau ir gerbiamasis Ž.Jackūnas sakė, tai yra ta pati nuostata dėl įtraukimo į biudžetą, bet aš noriu pakartoti, kad tai nėra koks nors pabloginimas ar panaikinimas, kad dėl to lėšų kokiu nors būdu sumažės. Jeigu tai nebus valstybės lėšos, sakykim, paramos ar rėmėjų kokios nors lėšos, tai jos gali eiti ne per biudžetą. Gali būti tiesiai finansuojama. Šiuo atveju Sveikatos fondo naikinimas… Bus kuriamos atskiros programos, kurios numatytos ir pirmaisiais metais. Specialioji programa privalomosioms valstybinėms sveikatos programoms finansuoti bus atskira programa, per kurią ir eis lėšos. Bet, kaip jūs ir pats minėjote, iki šiol nebuvo daromi atskaitymai, nebuvo formuojamas tas fondas, dėl to jis buvo neveiksnus. Šiuo metu, kai bus atskiros programos, aš manau, atvirkščiai, kaip tik bus didesnė galimybė parengti atskiras programas, papildomas finansavimas galbūt, atvirkščiai, bus geresnis negu buvo anksčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Taigi dar dideli ginčai pagrindiniame ir papildomuose komitetuose laukia dėl jūsų teikiamų projektų. Gal galėtume pritarti po pateikimo, kolegos? Pritariame po pateikimo. Svarstysime projektus spalio 10 d. Komitetai. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas – Biudžeto ir finansų komitetas, beje, pagrindinis dėl visų šių projektų. Papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Projektams Nr.P-2892, Nr.P-2893, Nr.P-2894, Nr.P-2895, Nr.P-2896, Nr.P-2897 papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Projektams Nr.P-2898, Nr.P-2899, Nr.P-2990 vienintelis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nr.P-2901, Nr.P-2902 papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Nr.P-2903, Nr.P-2904, Nr.P-2905 papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstysime, sakiau, spalio 10 d. Prašyčiau, kolegos, spėti iki to laiko apsvarstyti.

Seimo nutarimo "Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2787(2) (priėmimas)

Dabar kiti švietimo projektai – Seimo nutarimo “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2787(2). Priėmimas. Į tribūną kviečiu Ž.Jackūną. Greitai priimame, kolegos, ir paskui pradedame kalbėti apie Klaipėdos jūrų uosto reikalus. Taigi ar yra problemų? Nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, malonu pažymėti, kad Aukštojo mokslo įstatymas, nubrėžęs modernesnes aukštųjų mokyklų gyvenimo ir plėtros gaires, atveria naują aukštojo mokslo sistemos raidos etapą. Jums, gerbiamieji kolegos, teikiami tvirtinti Šiaulių ir Kauno medicinos universitetų statutai deramai įkūnija Aukštojo mokslo įstatymo teikiamas galimybes. Universitetų vadovybė geranoriškai bendradarbiavo su komitetu tobulindama statutus, atsižvelgdama į komiteto narių, patarėjų, Seimo Teisės departamento siūlymus ir pastabas. Pastarasis savo išvadose dėl Šiaulių ir Kauno medicinos universitetų statutų, t.y., beje, jau antrą kartą pateikiamos išvados, yra pateikęs po keletą daugiausia redakcinio pobūdžio pastabų, į kurias galima, išskyrus bene tik vieną, atsižvelgti ir jas priimti. Jokių Seimo narių pasiūlymų dėl abiejų statutų, atrodo, nėra gauta. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau patvirtinti Šiaulių universiteto ir Kauno medicinos universiteto statutus ir palinkėti jiems visokeriopos sėkmės žengiant šių statutų brėžiamu akademinės, pilietinės ir socialinės pažangos keliu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Taigi pradedame Seimo nutarimo “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo” priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. Dėkui.

Kas kalbėtų dėl motyvų? Viskas parengta korektiškai, todėl kviečiu registruotis.

Ačiū, pone pranešėjau.

Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo”.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo”? Pradėjome balsuoti.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2788(2*) (priėmimas)

Kauno medicinos universiteto statuto reikalai. Pradedame nutarimo priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. Priimame bendruoju sutarimu. Ar galime iš karto balsuoti dėl šio nutarimo? Iš karto balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo”. Kas už?

42 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Sėkmės abiem universitetams.

Saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2835(2). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 40, 41, 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymo papildymo 12¹ straipsniu ir II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 1, 6, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2829(2). Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 49, 55, 58, 59, 75, 78, 81, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 10, 53, 54, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2836(2). Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4¹ straipsniu įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2837(2). Hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2838(2). Muitinės kodekso 2, 38, 39, 113, 125, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 186, 189, 221 str. pakeitimo ir papildymo ir XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2839(2) (svarstymas)

Kolegos, kaip ir tarėmės, dabar 1-16a, 1-16b, 1-16c, 1-16d, 1-16e ir 1-16 f – Saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos, Prekybinės laivybos įstatymo pataisos, Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos, Hipotekos įstatymo pataisos ir Muitinės kodekso pataisos. S.Malkevičius – pagrindinio komiteto pranešėjas. Ar yra norinčių diskutuoti? Iki šiol nėra pareiškusių noro kalbėti. Pone Malkevičiau, jūs įvertinsite visus projektus, ar ne?

S.MALKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jums pateikiamas paketas įstatymų, kuriuos mes neseniai su jumis priėmėme. Vėliau tas paketas buvo vetuotas Prezidento, buvo išreikštos Prezidento abejonės, kurios turėjo pagrindą. Tuo pagrindu rengėjai parengė nemažai nuostatų, kurios buvo derintos su Prezidentu, buvo rastas kompromisas dėl įstatymų pataisų ir įsigaliojimo datos. Po to rengėjai parengė projektą, kuris buvo pateiktas Seime ir svarstytas Ekonomikos komitete. Buvo gauta nemažai papildomų pastabų ir pasiūlymų iš Seimo narių R.Ozolo, K.Trapiko, J.Šimėno, S.Malkevičiaus ir kitų. Daugiausia buvo paliesti ir pataisyti klausimai, kurie susiję su uosto ribų sąvokomis, žemės nuomos sąvokomis, žemės nuomos trukme, nuomos sutarties sąlygomis, įsigaliojimo data, bei pastebėti kiti netikslumai. Manau, kad po tų pataisymų, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas dominuojančia balsų dauguma, įstatymas tapo geresnis. Manau, kad įsigaliojimo data, kuri yra pataisyta ir sutarta su Prezidentu, tikrai bus naudinga mūsų valstybei, ypač įvertinant laisvojo uosto įsteigimo nuostatus ir galimybę ją deklaruoti visiems krovinių vežėjams ir gavėjams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, R.Ozolas buvo prašęs žodžio, bet jis išėjo iš posėdžio. Vadinasi, jis jo atsisako. Ar galime pritarti po svarstymo visiems komiteto teikiamiems projektams, o paskui pereiti prie pataisų? Kolegos, bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo projektams Nr.P-2835, Nr.P-2829, Nr.P-2836, Nr.P-2837, Nr.P-2838, Nr.P-2839. Dabar S.Burbienės pataisa dėl Saugios laivybos įstatymo projekto.

Pone pranešėjau, tai apskritai pataisa dėl visų įstatymų įsigaliojimo?

S.MALKEVIČIUS. Mes S.Burbienės pataisas taip pat svarstėme komitete, bet komitetas joms nepritarė. Aš siūlyčiau vis dėlto prisilaikyti… Ten daugiausia buvo dėl datos, ponia S.Burbienė siūlė 2001 m. sausio 1 d., bet kadangi mes tą datą jau buvom suderinę su Prezidentu, aš manau, kad mums reikėtų laikytis tos suderintos datos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi S.Burbienė perregistravo savo pataisą, kuriai nepritarta komitete, ir aš jai suteikiu žodį dėl datos. Matyt, dėl visų įstatymų įsigaliojimo. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kas buvo sutarta, bet aš puikiai žinau, kad uostas nuo spalio 1 d. netaps laisvuoju dėl to, kad mes jį tokiu paskelbsim. Ponas pranešėjas S.Malkevičius tai puikiai žino, kaip žino ir tai, kad ir muitinė nėra pasirengusi, kad nėra sutvarkyti ir kiti dalykai. Žodžiu, dar viena deklaracija. Ar tai bent kiek padės uostui ir tam, kad mes norim sudaryti valstybės įvaizdį, jog štai mūsų uostas laisvas, jog mes esam tranzito šalis, jog čia viskas labai puikiai vyksta? Deja, viso to nėra ir nuo spalio 1 d. nebus, jeigu dar spės iki spalio 1 d. paskelbti. Kai nori, paprastai spėja. Iš tiesų mano siūlymas kompromisinis. Puikiai tai suprantate, juo labiau kad ir komitete balsai buvo pasiskirstę lygiai, lėmė tik pirmininko balsas. Todėl aš siūlau dar kartą Seimui rimtai pamąstyti, nuo deklaracijų pereiti prie realių darbų ir balsuoti už sausio 1 d.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis norėtų paremti S.Burbienės siūlymą dėl datos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad S.Burbienės siūlymas yra visai argumentuotas ir realus. Niekas nepasirengs nuo spalio 1 d. visiems deklaruoti tai, ką siūlo ponas S.Malkevičius. Akivaizdu, kad čia galbūt yra kokia nors ideologinė nuostata. Tai, ką kalbėjo S.Burbienė, realiai gali būti padaryta per keletą mėnesių. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad tie du mėnesiai – lapkritis ir gruodis – nieko nekeičia, visiškai nieko nekeičia, išskyrus tai, kad Vyriausybė ir visos institucijos pasirengs tai datai, parengs po įstatymų leidžiamus aktus, sutvarkys valdymo struktūras ir nuo sausio 1 d. visa tai pradės veikti. Iš tikrųjų argumentuotas ir kompromisinis siūlymas yra sausio 1 d. Aš manau, kad Jo Ekscelencija Prezidentas V.Adamkus tikrai negalėtų tam prieštarauti, kadangi argumentai yra visiškai aiškūs.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesakau, kad ta data yra bloga, bet supraskite vieną dalyką – laisvojo uosto statuso įgyvendinimas yra procesas, kuris negali įvykti per vieną ar per kelias dienas. Bet mums reikia apsibrėžti datą, nuo kurios mes galim rengti ir po įstatymų leidžiamus aktus, ir palaipsniui pradėti formuoti uostą. Šiandien formuojamas net ir Hamburgo uostas, kuris jau turi šimtametes tradicijas, todėl apie tokį dalyką, atrodo, neverta šiandien ir kalbėti. Aš siūlau vis dėlto pritarti variantui, už kurį balsavo Ekonomikos komitetas. Tai nebuvo vien tik pirmininko balsas: 6 balsavo už, 3 – prieš ir 1 susilaikė, taigi negalėtume pritarti S.Burbienei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, S.Burbienė siūlo, kad visi mūsų priimami įstatymai, visų pirma Saugios laivybos įstatymo pataisa ir visi kiti penki, įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 d. Kolegos, komitetas tam nepritaria. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos. Pritariantys tai nuostatai -už, kiti – kitaip.

Už – 7, prieš – 25, susilaikė 8. Taigi visuose įstatymuose nebus įrašoma kitų metų sausio 1 d. data.

2 straipsnis, ko gero, jau yra dabar neaktualus. S.Burbienė atsiima savo siūlymą – Saugios laivybos įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu. Ačiū. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų dėl visų projektų, juo labiau kad esam jau kartą susitarę? J.Valatka norėtų kalbėti dėl pritarimo po svarstymo su pataisomis, kurios nepriimtos.

J.VALATKA. Aš norėčiau nevisiškai dėl pataisų, bet dėl esmės. Vis dėlto labai reikalingas šis įstatymas, labai reikalingas laisvasis uostas, tačiau uosto veikla, kuri numatyta šiame įstatyme, tikrai kelia dar pakankamai daug abejonių. Sakykim, tokia veikla kaip finansinis tarpininkavimas, nekilnojamojo turto nuoma ir visi kiti dalykai. Man komiteto pirmininkas aiškina, kad išbraukta, nors aš turiu dokumentą, jog tai yra. Jeigu aš suklydau, atsiprašau. Komiteto pirmininkas, matyt, teisus. Dėkui.

PIRMININKAS. R.Survila norėtų kalbėti už.

R.R.SURVILA. Aš manau, kad po to, kai įvyko kompromisas ir Ekonomikos komitetas dar sykį išnagrinėjo įstatymą, akivaizdu, kad reikia jį priimti įrašius spalio 1 d. datą, nes be šio įstatymo, bet tų galimybių, kurias teikia tas įstatymas, rytinėje Baltijos uostų dalyje uosto konkurencinė padėtis yra aiškiai bloga. Aš siūlyčiau balsuoti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu galime pritarti, kaip vieną kartą jau padarėm? Pritariame po svarstymo visiems šešiems projektams. Dabar kreipiuosi į Seimo Pirmininką, ar jis teiks šiuos įstatymus priimti ypatingos skubos tvarka?

Kolegos, yra Pirmininko teikimas šiuos įstatymų projektus priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime susitarti šiandien priimti? Dėkoju. Bendrasis sutarimas yra mielas dalykas.

Saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2835(2) (priėmimas)

Taigi pradedame priėmimą. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymas.

1 straipsnis – vienintelis straipsnis. Ten įrašyta spalio 1 d. Ar galime priimti? Niekas nekalba dėl motyvų, todėl registruojamės ir balsuosime, ar priimame Saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jokių problemų nėra, pataisų nėra, taigi, kolega Malkevičiau, būtų miela, kad jūs paremtumėte balsu tuos projektus. Techniniu balsu, o ne paprastu balsu.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojame dėl Saugios laivybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už? Kolegos, pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 40, 41, 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymo papildymo 12¹ straipsniu ir II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 1, 6, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2829(2) (priėmimas)

Registruojamės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių ir momentų pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2829. Pradedame priėmimą. Problemų, kaip ir aptarta, nėra. Registruojamės. Tuoj pradėsime priėmimą. Visi 6 projektai pasiūlyti priimti ypatingos skubos tvarka.

Į tribūną nori S.Malkevičius, todėl jo… Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašom komentarą dėl projekto Nr.P-2829. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Taip, buvo apsvarstytas visas projektas ir po svarstymo komitete pritarta.

PIRMININKAS. Ir mes jau pritarėme, dabar priėmimas.

S.MALKEVIČIUS. Gerai. Dabar aš norėčiau kai kurias pastebėtas gramatines klaidas, jeigu būtų galima, pataisyti.

PIRMININKAS. Prašom suminėti ir tada einam pastraipsniui.

S.MALKEVIČIUS. Yra 25 straipsnio pakeitimas. Pagal A.Šimėno siūlymą 2 dalies 2 punkte buvo parašyta “uosto žemės nuomos uždraudimas”, turėtų būti “subnuomos uždraudimas”.

PIRMININKAS. Tai ne gramatinė klaida, kolegos.

S.MALKEVIČIUS. Gramatinė klaida ta prasme, kad…

PIRMININKAS. Subnuomos draudimas.

S.MALKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Jokių problemų.

S.MALKEVIČIUS. Perskaitykite mūsų sprendimą. Pagrindinė išvada.

PIRMININKAS. Subnuomos draudimas.

S.MALKEVIČIUS. Išvadoje yra parašyta “subnuoma”.

PIRMININKAS. Kokios dar problemos?

S.MALKEVIČIUS. Tik čia pervardinta negerai ir dar…

PIRMININKAS. Kolegos, kokių dar problemų yra?

S.MALKEVIČIUS. Dar yra dėl to paties straipsnio 5 dalies, taip pat A.Šimėno. Čia reikėtų patikslinti. “Tipinėje uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininko uosto žemės nuomos sutarties nevykdymo, tai kompensacijos už sutarties nutraukimą nuomininkui nemokamos”. Čia kalbama apie patirtą žalą, t.y. kompensacijos už patirtą žalą, nutraukus sutartį, nuomininkui nemokamos. Čia tik tokia…

PIRMININKAS. Sutariame, ar ne? Priimame. Dabar jau įstatymą galime priimti pastraipsniui?

S.MALKEVIČIUS. Taip, galima.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Gerbiamieji, galime jį priimti? Galime. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame. 10 straipsnis? Priimame. 11 straipsnis? Priimame. 12 straipsnis? Priimame. 13 straipsnis? Priimame. 14 straipsnis? Priimame. 15 straipsnis? Priimame. 16 straipsnis? Priimame. 17 straipsnis? Priimame. 18 straipsnis? Priimame. 19 straipsnis? Priimame. 20 straipsnis? Priimame. 21 straipsnis? Priimame. 22 straipsnis? Priimame. 23 straipsnis? Priimame. 24 straipsnis? Priimame. 25 straipsnis? Priimame. 26 straipsnis? Priimame. 27 straipsnis? Priimame. 28 straipsnis? Priimame. 29 straipsnis? Priimame. 30 straipsnis? Priimame. 31 straipsnis? Priimame. 32 straipsnis? Priimame. 33 straipsnis? Priimame. 34 straipsnis? Priimame. Taigi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos priimtos pastraipsniui. Kalbėtojų dėl motyvų nėra. Ar reikalausite registruotis? Registruojamės. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Registruojamės.

Projekto pavadinimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 40, 41, 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymo papildymo 12¹ ir 2 skyriaus 3 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 11, 13, 18, 19, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuris bus dabar mūsų priimamas.

Kolegos, užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šį įstatymą priimtume. Pradedame balsuoti. Už – 48, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 49, 55, 58, 59, 75, 78, 81, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 10, 53, 54, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2836(2) (priėmimas)

Prekybinės laivybos įstatymo pataisos Nr.P-2836. Priėmimas. Problemų nėra. Vienintelis straipsnis. Ar priimame šį įstatymą? K.Kryževičius norėtų kalbėti. A.Andriuškevičius norėtų kalbėti. Kolegos, prašyčiau nustoti žaisti. Ar reikėtų registruotis? Registruojamės. Visa posėdžių salė turi kentėti dėl trijų. Registruojamės. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 49, 55, 58, 59, 75, 78, 81, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 10, 53, 54, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 9 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas. Dabar bus balsuojama, kolegos. Kas už? Pritariantys – už. Už – 47, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4¹ straipsniu įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2837(2) (priėmimas)

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pataisos. Vienintelis straipsnis, reglamentuojantis įstatymų įsigaliojimą. Niekas nekalba. Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pataisų projekto Nr.P-2837(2). Pritariantys – už. Už – 41, prieš nėra, susilaikiusių nėra, ir šis įstatymas priimtas.

Hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2838(2) (priėmimas)

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2338(2). Vienas straipsnis, ta pati data. Kalbėtojų nėra. Ar priimame šį įstatymą? Balsuojame iš karto, gerbiamieji. Už – 42, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra, įstatymas priimtas.

Muitinės kodekso 2, 38, 39, 113, 125, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 186, 189, 221 str. pakeitimo ir papildymo ir XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2839(2) (priėmimas)

Liko Muitinės projekto Nr.P-2839 pataisos. Pradedame priėmimą. Ar kas kalbėtų dėl šio projekto? Taip pat niekas. Iš karto balsuojame, ar priimame Muitinės kodekso pataisas. Projektas Nr.P-2839. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dar prašyčiau jūsų leidimo į turimą laisvą laiką, kurį mes pasidarėme dabar priimdami planuotus įstatymus, atkelti Baudžiamojo kodekso projekto priėmimą prieš pietus. Sąžiningai sakau, kad po pietų mūsų gali būti labai mažai. Savivalda? Viskas labai paprasta. Savivaldą 12 val. priimame per porą minučių. Taigi, kolegos, jeigu bus laiko, dabar tariamės, kad prieš pietus dar priimtume ir Baudžiamąjį kodeksą. Prieš pietus – tai galėtų būti prieš pirmą valandą. Sekretoriatas informuos visus suinteresuotus Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius. Kolegos, dabar pertrauka iki 12.05 val. 12.05 val. – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mums mielas žiniasklaidos dėmesys kolegai Sauliui, bet reikėtų tęsti posėdį. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Ypač kviečiu į posėdį L.Sabutį. Registruojamės. Gal K.Trapikas kur nors posėdžiauja Seime? Gal galėtų anksčiau ateiti ūkio ministras ir visi kiti Ūkio ministerijos pareigūnai dėl pateikimų.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Labai apgailestauju, kolegos, dėl tokio mūsų ypač sutartinio darbo.

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 50, 54, 56, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 55 straipsnio pripažinimo netekusiu galios  įstatymo projektas Nr.P-2855 (svarstymas)

Rezervinis 3 – Mokesčių administravimo įstatymo pataisos Nr.P-2855(2). V.Pakalniškį kviečiu į tribūną. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Mokesčių administravimo įstatymo pataisų įstatymas yra lydimasis įstatymas Administracinių bylų teisenos įstatymo, kuris jau yra priimtas. Svarstant šį įstatymą Finansų ministerija ir Vyriausybė pateikė iš esmės daugiau Mokesčių administravimo įstatymo pataisų. Šį įstatymo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Jis atmetė šį projektą ir perdavė jį svarstyti Ekonomikos komitetui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, be abejo, nėra kompetentingas svarstyti visus mokesčių administravimo klausimus, kurie yra aktualūs Ekonomikos komitetui ir Biudžeto ir finansų komitetui. Todėl, mūsų nuomone, daugelis dalykų, kuriuos dabar svarsto Ekonomikos komitetas, yra kur kas plačiau aptariami, o mums yra aktualus tiktai Mokestinių ginčų apibrėžimo įstatymas ir kai kurios procedūros, kurios sąlygotų tinkamą ginčų nagrinėjimą teisme, o ne pats mokesčių administravimas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė teikiamas šio įstatymo pataisas, suredagavo sau aktualius klausimus ir siūlo Seimui apsispręsti svarstyti visus kartu sujungiant su Ekonomikos komiteto svarstomu projektu, kad nereikėtų mums priiminėti kelis kartus. Taigi siūlome pritarti tokiam mūsų pasiūlymui – svarstyti visus projektus juos sujungus su Mokesčių administravimo įstatymu, nes mums tiktai vienas dalykas ten aktualus – mokesčių ginčų klausimas.

PIRMININKAS. Kolegos, jums aktualu mokesčių ginčai, bet Seimo pavedimas buvo jums išnagrinėti projektą, kaip pagrindiniam komitetui.

V.PAKALNIŠKIS. Aš supratau, kad jį nagrinėja Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pasiūlyti svarstymo pertrauką ir dabar šį projektą perduoti nagrinėti Ekonomikos komitetui. Ar galime tam pritarti? Sutariame, gerbiamieji kolegos, dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto Nr.P-2855. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, bet kad būtų visa apimantis žvilgsnis, siūlo toliau jį nagrinėti Ekonomikos komitetui. Ekonomikos komitetas pateiks galutinę išvadą. Taigi lyg ir svarstymo pertrauka. Laukiame Ekonomikos komiteto išvadų, kurios bus pateiktos svarstant kitus projektus, kurie dabar yra Ekonomikos komitete. Turiu galvoje mokesčių administravimo įstatymų pakeitimo projektus. Dėkui.

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(5*) (priėmimas)

1-11 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(5). Priėmimas. L.Sabutis kviečiamas į tribūną. Ką jis siūlys, tą priimsime, ką siūlys atidėti, atidėsime.

L.SABUTIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vietos savivaldos įstatymo projekto naujoji redakcija. Dėl šios redakcijos iki priėmimo nemažai padirbėta, bet dar gauta pora pasiūlymų, nes rinkimų apygardoje perdaviau tą projektą savivaldybių prezidentui B.Ropei. Jis pateikė pastabų mūsų komitetui. Aš jas įregistravau ir prašau į jas atsižvelgti, kiek bus įmanoma. Taip pat yra Seimo nario K.Trapiko pastabų. Teisės departamentas pateikė teorinio ginčijamo pobūdžio pastabų, bet kai kurios vis dėlto yra reikšmingos. Kai mes priiminėsime pastraipsniui, aš kreipčiausi į jus, posėdžio pirmininke, kad galbūt dėl kai kurių straipsnių galima būtų padaryti pertrauką, kad galų gale būtų visiškai nustatytos bendros normos, nes šiuo atveju siūloma diskutuoti. Diskusijų laikas baigėsi. Dabar reikia arba priimti, arba ne. Todėl aš kitų pastabų neturėdamas prašau tai daryti pagal skirsnius. Žiūrėsime, kokiuose skirsniuose kokių pastabų yra.

PIRMININKAS. Skirsniais?

L.SABUTIS. Galima ir…

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti įstatymą skirsniais? Galime. Taigi 1 skirsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Bendrosios nuostatos. Tai vis dėlto yra nauja redakcija, todėl kyla svarstymas dėl 3 straipsnio. Būtent dėl to, kiek tai atitinka 119 straipsnio reikalavimus, nes Konstitucijos 119 straipsnyje nustatyta, jog tik savivaldybės tarybos tiesiogiai įgyvendina savivaldos teisę. Mes savo įstatyme neviršydami kompetencijos teigiame, kad taryba gali (ir tai numatyta Konstitucijos tam tikruose straipsniuose) formuoti vykdomąsias institucijas. Kadangi iškilo abejonių ir Teisės departamentas siūlo dar svarstyti, aš prašau daryti 3 straipsnio svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Tada vis tiek pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti, ar ne?

L.SABUTIS. Galime.

PIRMININKAS. 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis priimamas. Dėl 3 straipsnio pertrauka?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 3 straipsnio svarstymo pertrauka. 4 straipsnį priimame?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. 2 skirsnis.

L.SABUTIS. 5 straipsniui pastabų nėra, 6 straipsniui nėra, o 7 straipsniui K.Trapikas pasiūlė redakciją. Aš dar spėjau pasižiūrėti, kiek tai derinasi su Statybos įstatymu. Man atrodo, kad šiuo atveju jo redakcija yra tikslesnė, nors prieš tai redagavo ir Seimo stilistai, bet aš pritarčiau kolegos K.Trapiko siūlymui dėl 7 straipsnio 13 punkto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 8 straipsnio. Nėra.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio taip pat?

L.SABUTIS. Taip pat.

PIRMININKAS. Kolegos, 5 straipsnį priimame, 6 straipsnį priimame, 7 straipsnį priimame su K.Trapiko pataisa, 8 straipsnį priimame, 9 straipsnį priimame. 10 straipsnis. Nėra pataisų?

L.SABUTIS. 10 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 10 straipsnį priimame. 11 straipsniui nėra?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

L.SABUTIS. Mes redaguosime atsižvelgdami į Teisės departamento išvadas. Jie siūlo nevadinti aukščiausiąja institucija. Galbūt ir tikslinga. Tiesiog institucija, įgyvendinanti savivaldybės teisę, yra taryba.

PIRMININKAS. 11 straipsnį priimame. 12 straipsnį priimame. 13 straipsnį priimame. 14 straipsnį priimame.

L.SABUTIS. Ne, dėl 14 straipsnio prašytume…

PIRMININKAS. Prašom.

L.SABUTIS. Atsižvelgiant į Teisės departamento kai kuriuos siūlymus prašytume padaryti 14 straipsnio svarstymo pertraukėlę ir priimti papildomai.

PIRMININKAS. Taigi 3 lieka. Ar gali likti 14 straipsnis nepriimtas? Lieka nepriimtas. 15 straipsnis?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 16 straipsnis?

L.SABUTIS. Didelių pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnis.

L.SABUTIS. Atsižvelgiant į Savivaldybių asociacijos siūlymą 17 straipsnio 16 punkte siūlyčiau įrašyti, kad nustato kainas ir tarifus. Yra praleista “savivaldybių įmonių”, o toliau kaip tekste: bendrovių ir t.t. Toliau ir 18 punkte, jog priima sprendimus teikti mokesčių ir kitokias lengvatas. Šiuo atveju Savivaldybių asociacija ir mes pritariame nuomonei, kad turėtų būti atsižvelgiama į visų rūšių steigiančių įmonių… kad būtų numatyta kurti darbo vietas, galbūt sudaryti ir lengvatas. Dėl to aš siūlau šio straipsnio 16 ir 18 punktų tam tikrą redakciją. Jums išdalyta.

PIRMININKAS. Priimame, ar ne? Priimame L.Sabučio pataisas ir priimame 17 straipsnį. 18 straipsnis. Nėra pataisų?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 19 straipsnis. Priimame. 20 straipsnis.

L.SABUTIS. Kolegos K.Trapiko analogiškas siūlymas jums išdalytas ir mes pritariame…

PIRMININKAS. 20 straipsniui nėra?

L.SABUTIS. 20 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 20 straipsnį priimame. 21 straipsnis.

L.SABUTIS. Aš žiūrėjau 21 straipsnį. Ačiū. Mes taip pat pritariame 21 straipsnio pateiktai redakcijai. Juo labiau kad ji derinasi su Statybos įstatymo 19, 21, 22, 31 straipsniais.

PIRMININKAS. 21 straipsnis priimamas su K.Trapiko pataisa. 22 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 23 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 24 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 25 straipsnis priimamas. 26 straipsnis.

L.SABUTIS. Dėl 26 straipsnio taip pat teko atsižvelgti į kai kuriuos siūlymus. Yra mūsų nedidelės pastabėlės. Mes suderinome su jau priimtame Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų įstatyme vartojama sąvoka, jog bus atlyginama kaip kompensacija. Šiuo atveju negalima sakyti, kad tai yra už darbą, o tiesiog yra siūloma kita redakcija, kaip aname mano minėtame įstatyme. Tai yra už laiką, praleistą savivaldybės taryboje, komitete ir t.t., einant savivaldybės tarybos nario pareigas. Kad būtų kompensuojama už tą laiką. Šiuo atveju sąvokos suvienodinamos. Kadangi 2 dalis yra išbraukiama, nes tvarka nustatoma 1 dalyje, liktų 26 straipsnio 1, 2, 3 dalys.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti, kolegos, 26 straipsnį su L.Sabučio siūloma redakcija? Priimame. 27 straipsnį? Priimame. 28 straipsnis? Priimame. 29 straipsnis?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 30 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 31 straipsnis. Priimame. 32 straipsnis. Priimame. 33 straipsnis. Priimame. 34 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip, irgi nedidelė pataisa 34 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiame į tai, kad savivaldybėse dar egzistuoja ne tik įstaigos, bet ir organizacijos, todėl rašome vieną žodį “organizacijos”. Tai bus sklandesnė redakcija.

PIRMININKAS. 34 straipsnis priimamas su L.Sabučio pataisa. 35 straipsnis. Priimamas.

L.SABUTIS. Dėl 36 straipsnio prašome pertraukos, t.y. susiję su finansiniais dalykais, su priimtu nauju Biudžetinės sandaros įstatymu. Atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymus, mes norėtume 36 straipsnį dar paredaguoti.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. 36 straipsnis atidedamas. 37 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra esminių pastabų.

PIRMININKAS. Priimame. 38 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip pat norėtume padaryti pertrauką, nes tai iš tikrųjų yra svarbus straipsnis – savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis. Čia, kaip siūlo Teisės departamentas, reikia preciziškai suredaguoti, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus.

PIRMININKAS. Atidedamas 38 straipsnio priėmimas. 39 straipsnis. Priimamas?

L.SABUTIS. Taip. Nėra…

PIRMININKAS. 40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 42 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 43 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 44 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 45 straipsnis.

L.SABUTIS. Į 45 straipsnį dar vis dėlto norėtume kai ką įrašyti, nes visiškai neseniai buvo pakeistas ir Administracinės teisenos, su tuo dar yra susijęs jau įregistruotas čia, mūsų Seimo Sekretoriate, ir Administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymas. Mes manome, kad čia visiškai tiktų dar įrašyti tokį tryliktąjį pavedimą, kad atitinkamai būtų suderinta su Administracinių bylų teisenos įstatymu, o galbūt ir su Administracinių ginčų. Jeigu Seimas neprieštarautų, mes papildytume tokį pavedimą Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ir paskutinį 45 straipsnį taip pat priimame su L.Sabučio pataisa. Kol kas sakome ačiū, ar ne?

L.SABUTIS. Taip, dėkoju.

PIRMININKAS. Priėmimą baigsime ateinantį antradienį. Daugiau pataisų negalima teikti, tik dėl tų likusių straipsnių.

L.SABUTIS. Tik dėl tų straipsnių, kuriuos palikome. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo" projektas Nr.P-2808(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkui. Manau, komitetas susitars geranoriškai. Seimo nutarimo “Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo” projektas Nr.P-2808(2). Priėmimas. Tribūnoje K.Trapikas, atstovaujantis Ekonomikos komitetui.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš savaitę Seimas nutarimo “Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo” projektui po svarstymo pritarė. Kaip jūs žinote, šioje programoje yra numatytas Ignalinos atominės elektrinės fizinės saugos priemonių planas. Iki priėmimo dienos pataisų, pastabų iš Teisės departamento, taip pat iš Seimo narių negauta. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Seimo nutarimo “Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo” projektui, jį šiandien priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Jokių problemų, todėl belieka kviesti registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo”.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimtas ką tik mūsų aptartas nutarimas dėl Ignalinos atominės elektrinės. Pritariantys nutarimui – už.

Už – 33, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. Dėkui.

Seimo nutarimo "Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2884. Seimo nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2885. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2886. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2887. Seimo nutarimo " Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2916. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2917 (pateikimas)

Rezerviniai klausimai. Ž.Jackūną kviečiu į tribūną, kad jis tęstų savo darbus dėl universitetų statutų patvirtinimo. Nutarimų projektai Nr.P-2884, Nr.P-2885, Nr.P-2886, Nr.P-2887, Nr.P-2916 ir Nr.P-2917, dar dėl šešių aukštųjų mokyklų statutų pakeitimo, ateina į Seimą. Šiuos projektus pateikia Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos universitetinio gyvenimo prasidedantį atsinaujinimą liudija, be kita ko, ir Seimą pasiekia dar šešių universitetų naujų statutų projektai. Jie yra parengti atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas. Jūsų dėmesiui teikiami Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos teisės akademijos, kurios pavadinimą prašoma pakeisti (šiam prašymui Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė), taip pat Lietuvos veterinarijos akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Lietuvos kūno kultūros akademijos statutų projektai. Kaip ką tik mūsų patvirtinti Šiaulių universiteto bei Kauno medicinos universiteto statutai, taip ir išvardytų aukštųjų mokyklų statutų projektai yra parengti gana kruopščiai, atsižvelgiant į įstatymo įtvirtintas nuostatas.

Patvirtindami statutus, sudarysime prielaidas universitetams neatidėliotinai stoti į naująją universitetinės veiklos vagą ir pradėti darbą laikantis naujosios universitetų administravimo, studijų tvarkos, pereiti prie aukštojo mokslo naujų finansavimo principų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo rugsėjo 18 d. posėdyje apsvarstė išvardytų aukštųjų mokyklų statutų projektus ir pasiūlė juos teikti svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Teisės departamentas yra pateikęs išvadas dėl Kauno technologijos universiteto projekto. Išvadoje yra nemaža redakcinio ir dalykinio pobūdžio pataisų, į kurias, neabejoju, statuto rengėjai atsižvelgs ir iki priėmimo turėsime patobulintą statuto projektą. Neabejoju, kad į galimas analogiškas pastabas reikalui esant atsižvelgs ir kitų universitetų statutų rengėjai. Beje, ką tik gautose Teisės departamento išvadose dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Lietuvos veterinarijos akademijos statutų projektų pastabų yra gana nedaug. Neabejoju, kad į šias visas pastabas atsižvelgs ir šių minėtų dviejų universitetų statutų rengėjai.

Siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti mūsų čia svarstomų ir ką tik išvardytų universitetų statutų projektams po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius turi klausimų dėl šių projektų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia mokslinė veikla – 15.6. Jūs nurodote, kad valstybė skiria biudžeto lėšų universitete atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti ir t.t, bet ar nebūtų šiek tiek aiškiau ir konkrečiau, jeigu jūs nurodytumėte, kad pagal patvirtintą sąmatą ir programas valstybė skiria biudžeto lėšų universitete atliekamiems moksliniams darbams finansuoti, o apie programas jūs žemiau kalbate? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Visiškai sutinku su jumis, kolega, nes Aukštojo mokslo įstatyme programinis finansavimo principas yra labai aiškiai išsakytas. Jeigu pastebėjote, statutų tekste tai yra nepakankamai įvertinta. Neabejoju, kad mūsų komiteto patarėjas ir pagaliau mūsų kolegos komiteto nariai, toliau svarstydami statutų projektų tekstus, į tai atkreips dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra, kolegos. Ar galime pritarti po pateikimo šiems projektams? S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš siūlyčiau pritarti. Tik tiek.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Pritariame pateiktiems projektams Nr.P-2884, Nr.P-2885, Nr.P-2886, Nr.P-2887, Nr.P-2916 ir Nr.P-2917. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas toliau svarstys. Plenariniame posėdyje svarstysime spalio 10 dieną.

Akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2911 (pateikimas)

1-13 – Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2911. Šį projektą pateikia ūkio viceministras V.Junevičius.

V.JUNEVIČIUS. Laba diena, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projektą. Lietuvos Seimui patvirtinus nacionalinę energetikos strategiją, kuri numato tęsti energetikos ūkio restruktūrizavimą, atskirti dujų ūkio nepagrindines veiklas, Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu patvirtino veiklos programą, kurioje numatytos restruktūrizavimo, modernizavimo, privatizavimo ir integracijos į Europos Sąjungą priemonės.

Remdamiesi Vyriausybės programa, teikiame “Lietuvos dujų” reorganizavimo įstatymo projektą, kuris numato, kad akcinė bendrovė “Lietuvos dujos” reorganizuojama keičiant jos statusą iš specialios paskirties į akcinę bendrovę bendrovių skaidymo būdu, tai yra iš akcinės bendrovės “Lietuvos dujos”, kuri tęsia veiklą, atskiriant bendrovės filialus: firmas “Suskystintos dujos” bei “Dujiniai įrengimai”. Ir joms priskiriamo turto teisių bei pareigų pagrindu steigiant naujas akcines bendroves, t.y. akcinę bendrovę “Suskystintos dujos” ir akcinę bendrovę “Dujiniai įrengimai”. Šiuo metu galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad reorganizuojama bendrovė turi baigti veiklą ir po reorganizavimo turi būti išregistruota iš įmonių rejestro. Ši procedūra reikalauja daug laiko ir lėšų. Išregistravus reorganizuojamą akcinę bendrovę “Lietuvos dujos” iš įmonių rejestro ir įsteigus naują juridinį asmenį, reikėtų pakeisti dalį sutarčių, įskaitant ir paskolų sutartis. Po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” ir reorganizavimo metu naujai steigiamų bendrovių akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jų įstatiniams kapitalams. Todėl teikiamame įstatymo projekte numatytas reorganizuojamos bendrovės turto vertinimas likutine verte nepažeidžiant akcininkų turtinių interesų.

Teikiamame Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projekte numatoma supaprastinta ir trumpesnė akcinės bendrovės reorganizavimo procedūra pakeičiant kai kuriuos Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies reikalavimus. Projekte numatoma, kad apie akcinės bendrovės reorganizavimą viešai skelbiama du kartus esant ne mažesniam kaip keturiolikos dienų intervalui. Bendrovė apie numatomą reorganizavimą privalo raštu pranešti kiekvienam kreditoriui ir suteikti papildomų savo prievolių vykdymo garantijas. Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projekte, remiantis atlikta ekonomine analize bei po reorganizavimo veikiančių įmonių laukiamų finansinės veiklos rezultatų skaičiavimais, bus nustatyta reorganizuojamos bendrovės įstatinis kapitalas bei įsipareigojimų, prievolių skirstymo po reorganizavimo veikiančioms bendrovėms tvarka, kuri garantuos vienodas po reorganizavimo veikiančių bendrovių finansinės veiklos sąlygas. Įstatyme numatoma, kad akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas galės pritarti reorganizavimo projektui 2/3 balsų dauguma, kai Vyriausybė įgalios savo atstovus balsuoti už pritarimą tokiam projektui.

Neigiamų teikiamo įstatymo projekto padarinių nenumatoma. Priėmus teikiamą įstatymo projektą papildomai keisti kitus įstatymus nereikės. Projektas yra derintas su Europos teisės departamentu, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija ir į pateiktas pastabas atsižvelgta. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu klausti. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad neigiamų teikiamo įstatymo projekto padarinių nenumatoma, o gal galite pasakyti, koks bus gautas ekonominis efektas reorganizavus akcinę bendrovę “Lietuvos dujos”? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Šiuo metu “Lietuvos dujos” užsiima ne tiktai pagrindine veikla, gamtinių dujų transportavimu ir prekyba, tačiau turi ir veiklas, kurios nėra susijusios su pagrindine veikla. Tai prekyba suskystintomis dujomis ir tam tikrų dujinių įrengimų gamyba. Šita veikla, kitaip nei pagrindinė veikla – gamtinių dujų prekyba ir transportavimas, nėra monopolistinė. “Suskystintos dujos” turi mažiau kaip pusę suskystintų dujų rinkos, todėl tikslinga, kad šita veikla būtų atskirta. Be to, pagal Europos Sąjungos direktyvas reikalaujama, kad būtų atskirtos bent jau apskaitos prasme visos su gamtinių dujų veikla nesusijusios veiklos. Ekonomiškai nėra pagrįsta vienoje įmonėje laikyti skirtingas verslo rūšis. Veikdamos atskirai šios įmonės galėtų būti efektyvesnės.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Pone pranešėjau, aš norėčiau sužinoti, kokius įsiskolinimus turi “Lietuvos dujos” ir kaip yra paskirstomas šitas įsiskolinimas būsimoms bendrovėms. Taip pat būkite malonus paaiškinti, kokiu kriterijumi remiantis yra netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje paminėti punktai?

V.JUNEVIČIUS. Šiuo metu “Lietuvos dujos” turi apie 400 mln. kreditorinių įsiskolinimų. Įsipareigojimai naujai steigiamoms įmonėms bus skirstomi proporcingai ilgalaikiam materialiam turtui.

Kodėl netaikomi šitie Akcinių bendrovių įstatyme nurodyti straipsniai? Netaikomi tam, kad būtų galima supaprastinti ir palengvinti reorganizavimo procedūrą. Kaip jau sakiau, pagal Akcinių bendrovių įstatymą reorganizuojant skaidymo būdu tektų išregistruoti akcinę bendrovę “Lietuvos dujos” iš įmonių rejestro. Tai sukeltų gana nemažai problemų, nes tektų visas galiojančias sutartis ir su tiekėjais, ir su vartotojais iš naujo įforminti. Tektų keisti visas sąskaitas ir visiems vartotojams reikėtų pradėti pervedinėti į naujas sąskaitas. Daug tokių organizacinių problemų atsirastų, jeigu būtų taikomi šitie straipsniai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, kadangi dujų ūkyje yra numatoma tam tikra liberalizavimo procedūra ir restruktūrizacija, kurią dabar jūs siūlote, kokią ji turės įtaką būsimam privatizavimui. Ar tai bus geriau, ar tai bus blogiau, kai jūs atskiriat skystas dujas?

V.JUNEVIČIUS. Taip, iš tikrųjų privatizavimo atveju toks variantas būtų naudingesnis, nes ne visos gamtinių dujų įmonės, kurios galėtų domėtis “Lietuvos dujų” privatizavimu, užsiima suskystintų dujų verslu. Jos suskystintas dujas vertintų arti nulio. O kai kurios įmonės, kurios nedalyvauja gamtinių dujų versle, tokios, tarkim, kaip “Shel”, kurios pagrindinė veikla yra naftos produktai, užsiima ir suskystintų dujų verslu ir dalyvautų, jeigu būtų privatizuojamos suskystintos dujos, atskirai. Tokiu būdu jų, kaip atskiro objekto, vertė būtų visai kita.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario K.Trapiko.

K.TRAPIKAS. Naujai atsiradusių akcinių bendrovių “Suskystintos dujos” ir “Dujiniai įrengimai” privatizavimo būdai. Kadangi, kaip jūs minėjote atsakydamas į R.Ozolo klausimą, vis dėlto skoliniai įsipareigojimai bus gana dideli, tai kokiu būdu bus privatizuojamos šios naujos akcinės bendrovės?

V.JUNEVIČIUS. Privatizavimo būdus nustato Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas. Šiuo metu sunku man pasakyti, kokie būtų būdai, nes Valstybės turto fondas, rengdamas privatizavimo programas, turės numatyti, kokiu būdu privatizuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame šiam pateiktam įstatymo projektui? Pritariame pateiktam projektui. (Balsai salėje) Aš klausiu. Labai gerai, gaila, kad šiek tiek neryžtingai tai darote. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių dėl motyvų? Yra. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Atsakydamas į Seimo nario R.Ozolo klausimą pranešėjas minėjo, kad skoliniai įsipareigojimai “Lietuvos dujoms” ir reorganizuojamoms, steigiamoms naujoms akcinėms bendrovėms bus perduodami proporcingai, tačiau šio įstatymo 3 straipsnyje tai nėra numatyta ir sukonkretinta. Todėl aš manau, kad šis įstatymas nėra tikslus, ir siūlyčiau grąžinti Vyriausybei tobulinti.

PIRMININKAS. Tą puikiai gali patobulinti ir jūsų komitetas. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Vyriausybės pateiktam Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projektui Nr.P-2911.

Kolegos, dėmesio! Balsuosime, ar pritariame pateiktam projektui. Užsiregistravo 45. Pritariantys Vyriausybės teikiamam keliui – už, palaikantys A.Sysą – prieš arba susilaiko.

26 – už, prieš – 8, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Toliau svarstys Ekonomikos komitetas, tikslins tai, ką kolegos iškėlė. Svarstysime posėdyje spalio 12 d. Spalio 12 d., kolegos.

Seimo nutarimo "Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių" projektas Nr.P-2912 (pateikimas)

Toliau dar vienas projektas, 1-14 – Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių” projektas Nr.P-2912. Ir šis projektas pateikiamas V.Junevičiaus, ar ne? Viceministras V.Junevičius mums pateiks projektą, kurį mes palaikysime bendru sutarimu.

V.JUNEVIČIUS. Laba diena dar kartą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymu “Lietuvos energija” reorganizuojama į specialios paskirties akcinę bendrovę iš specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” atskiriant turtą bei įsipareigojimus ir perduodant juos naujai steigiamoms įmonėms: akcinei bendrovei “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai”, specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos elektrinė” ir akcinei bendrovei “Mažeikių elektrinė” bei tęsiant veiklą reorganizuotai specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”.

Reorganizavimo projekte įvertintos šios pagrindinės nuostatos. Bendrovės filialams “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė” priskirta ir jų pagrindinei veiklai naudojamo turto pagrindu steigiamos dvi akcinės elektros gamybos bendrovės “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė”, Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę paliekame “Lietuvos energijos” balanse. Dalies bendrovės filialo priskirto turto pagrindu steigiamos skirstomųjų tinklų eksploatavimo bendrovės “Rytų skirstomieji tinklai” ir “Vakarų skirstomieji tinklai”, specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija” paliekamos perdavimo, tinklų eksploatavimo bendrovės funkcijos.

Bendrovės akcininkams po reorganizavimo veikiančiose bendrovėse akcijos skirstomos proporcingai jų turimų bendrovėje akcijų skaičiui bei po reorganizavimo veikiančios akcinės bendrovės “Lietuvos energija” ir steigiamų naujų bendrovių įstatiniams kapitalams. Reikalavimo teisė Baltarusijos Respublikos akcinei bendrovei “Belenergo” už pateiktą elektros energiją, perduodamą po reorganizavimo veiklą tęsiančiai specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, taip pat “Lietuvos energijos” įsiskolinimas valstybinei Ignalinos atominei elektrinei paliekamas po reorganizavimo veiklą tęsiančiai specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, o visi kiti įsipareigojimai ir prievolės yra paskirstomi proporcingai ilgalaikiam materialiam turtui.

Reorganizuojama “Lietuvos energija” 2000 m. liepos 1 d. balanse turėjo 2 mlrd. 844 mln. 432 tūkst. Lt vertės turto ir įsipareigojimų bei nuosavybės.

Remiantis šitomis pagrindinėmis nuostatomis yra paskirstomas akcinis kapitalas, turtas bei įsipareigojimai. Remiantis šituo pagrindu yra sudaryti lapkričio 1 d. balansai, kurie ir yra skiriamieji balansai naujoms įmonėms pradėti funkcionavimą. Naujos įmonės pradėtų funkcionuoti, jeigu taip atsitiktų, lapkričio 1 d., dar neįsigaliojus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui, todėl planuojama, kad pereinamuoju etapu “Lietuvos energija”, t.y. skirstomasis tinklas, vykdys vienintelio supirkėjo funkcijas, supirkdamas elektros energiją iš gamintojų ir perduodamas skirstomiesiems tinklams pagal dabar galiojančias proporcijas, t.y. nustatyti kiekiai, kuriuos turėtų supirkti “Lietuvos energija” iš visų gamintojų, ir kokios kainos; taip pat kiekiai, kuriuos turėtų parduoti skirstomiesiems tinklams, ir kainos. Remiantis prognoziniais finansiniais rodikliais visos šios įmonės, išskyrus “Rytų skirstomuosius tinklus”, kitais metais būtų pelningos. Tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, šeši klausimai. Žodį suteikiu J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 5.3 punkte nurodyta, kad “Lietuvos energijos” įstatinis kapitalas bus mažinamas 10 kartų. Kodėl, sakykim, mažinamas 10, o ne 9 ar 11 kartų? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Bus mažinamas ne įstatinis kapitalas, o akcijos nominalas 10 kartų. Šiuo metu akcijos nominalas yra 10 litų, nes skirstomas ir analogiškai padidinamas akcijų skaičius 10 kartų. Įstatinis kapitalas ir akcinis kapitalas nesikeičia, tačiau taip palengvinamas akcijų skirstymas proporcingai akcininkams po reorganizavimo veikiančiose akcinėse bendrovėse.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Pone pranešėjau, ar šis jūsų teikiamas dokumentas nėra projektas, kaip “subankrotinti” “Lietuvos energiją”? Kad paneigtumėte mano nuogąstavimą, aš labai prašyčiau nurodyti tą vietą, kurioje yra numatoma, kaip reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas, kad steigiamos naujos įmonės (reorganizuotos įmonės) fiksuoja savo pagrindinius finansinius rodiklius, tarp jų penkerius metus pagrindinius finansinius srautus, kaip sakoma įstatyme. Kokioje vietoje apie tai kalbama? Garantija gali būti tik tokia.

V.JUNEVIČIUS. Nereikalauja penkerių metų, bet jeigu yra atlikti skaičiavimai ir penkerių metų pelno, nuostolių ataskaitos srautai, tai galim juos pateikti.

R.OZOLAS. Ar bus?

V.JUNEVIČIUS. Galima pateikti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, iš pradžių mažas komentaras dėl 3 dalies, kurioje yra parašyta: “po reorganizavimo veiksiančios bendrovės ir jų turto vertinimas”. Ten kalbama apie skiriamąją ribą. Ši skyrimo riba neatitinka mūsų jau priimto įstatymo dėl akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo. Bet mano klausimas būtų dėl kitko, nes dėl to aš noriu tik pakomentuoti. Ten, kur kalbama apie įstatymo įsigaliojimą ir pereinama į pereinamąjį laikotarpį po jo įsigaliojimo, paskutiniame sakinyje yra parašyta: “Po paskirstymo tiekimo įmonės turėtų sudarinėti sutartis tiesiai su gamintojais, taip pat “Lietuvos energija” turėtų atlikti rinkos ir sistemos operatoriaus ir reguliatoriaus funkcijas”. Tada reikėtų taisyti daugybę įstatymų, nes reguliatoriaus funkcijos nenumatomos “Lietuvos energijai” net ir mūsų Energetikos įstatyme. Jeigu kalbėtume apie rinką ir visus kitus dalykus, tai pereinamuoju laikotarpiu jūs siūlote palikti tą patį principą, kuris yra. Dabar gerai, o nuo 2001 m. liepos 1 d. jau pradės galioti tiekėjų sutartys su tiesioginiais gamintojais. Kaip tada bus su laisvaisiais ir visais kitais? Kaip jums atrodo, ar dėl to nebus problemų?

V.JUNEVIČIUS. Reorganizavimo projekte numatyta, kad dabar bus sudaromos elektros energijos ir galios pirkimo nustatytomis kainomis sutartys, kurias turi patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Ypač tai susiję su Ignalina ir kitais gamintojais, kurie nėra “Lietuvos energijos” dalis, o priklauso šiluminėms elektrinėms. Dabar jas tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tomis kainomis bus superkama elektros energija ir galia. Už galią mokama tik tada, kai galia yra prieinama sistemai. Tuo atveju, kai gamintojas gamina elektros energiją ir neturi laisvos galios, jam už galią nemokama, o mokama už elektros energiją. Taigi kiekvienas laisvasis vartotojas turi galimybę sudaryti su gamintojais naujas sutartis, gamintojas turi galimybę parduoti elektros energiją, tačiau tada jis jau gauna pajamas už elektros energijos pardavimą, o ne už galios pardavimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau pasiaiškinti dėl 6 dalies. Jūs jau minėjote, kad paprastosios vardinės 10 litų akcijos bus keičiamos į 1 lito akcijas. Aš toliau skaitau 6.2 punktą, kuriame rašoma, kad reorganizavimo metu paprastosios 1 lito nominalios vertės vardinės akcijos keičiamos į naujas akcijas. Toliau kalbama apie dėl to keitimo susidariusį skirtumą, kurį reikės padengti iš “Lietuvos energijos” lėšų. Kokia tai bus suma ir ar negalima iš karto mažinant 10 litų nominalą išleisti tas naująsias vardines akcijas, kad nereikėtų trigubo ėjimo? Kiek tas skirtumas kainuos “Lietuvos energijai? 6.2 ir 6.3 punktai.

V.JUNEVIČIUS. Šiuo metu yra apie 7 tūkst. akcininkų. Sunku pasakyti, kiek jų bus akcininkų susirinkimo dieną, nes tik tie akcininkai, kurie yra akcininkų susirinkimo dieną, turi teisę konvertuoti akcijas. Maksimaliai vienam akcininkui tektų sumokėti už dvi akcijas, t.y. 2 litus. Suma būtų apie 15 tūkst. litų. Išmokos pinigais.

A.SYSAS. Kam tas trigubas keitimas?

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamo nutarimo pagrindinis tikslas yra toks, kad Seimas pritartų “Lietuvos energijos” reorganizavimo projekte numatytam įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymui į tikslias dalis. Mano manymu, Seimas to padaryti negalės, nes jūs, teikdami šį projektą, pažeidžiate “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymą. Reorganizavimo įstatyme buvo numatyta, kad jūs atskirsite ne pagrindine veikla užsiimančių filialų ir padalinių įstatinį kapitalą ir jų turtinius įsipareigojimus, tačiau jūs to nepadarėte. Noriu paklausti, kodėl jūs nevykdote “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymo? Jūs pateikėte “Lietuvos energijos” reorganizuojamų įmonių neteisingus įstatinius kapitalus ir skolinius įsipareigojimus, nes jūs neatskyrėte nuo pagrindine veikla užsiimančių filialų ir padalinių. Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Šitas procesas šiuo metu vyksta. Kaip ir buvo numatyta Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatyme, yra įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės, kurios reorganizavimo proceso metu turi būti reorganizuotos į akcines bendroves. Mažinant “Lietuvos energijos” akcinį kapitalą visiems akcininkams suteikiamos šių akcinių bendrovių akcijos.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl prievolių perėmimo terminų. Pagal jį steigiamos naujos bendrovės proporcingai perima “Lietuvos energijos” ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų dalį. Ar tai yra pagrįsta? Galbūt tų paskolų dalys į tam tikras kuriamas naujas bendroves yra įdėtos neproporcingai? Jūs sakote, kad proporcingai. Galbūt proporcingai tam turtui, bet gal tos paskolos realiai buvo paskirstytos neproporcingai tai daliai turto, kurį dabar gauna naujos bendrovės? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Iš tiesų gali būti paskirstytos neproporcingai ten, kur investuotos tos lėšos, tačiau šiuo metu būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, kur investuotos. Tikslinės paskolos, pavyzdžiui, Pasaulio banko suteikta paskola Lietuvos elektrinei, bus perduodamos Lietuvos elektrinei nepridedant kitų. Bus paliekama proporcingai ilgalaikiam materialiajam turtui, tačiau ne visais atvejais galima tiesiogiai priskirti. Situacija yra tokia.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Klausiu, ar galima bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ar jau paklausti negalima, kolega? R.Ozolas – prieš.

R.OZOLAS. Įstatymas visiškai nemotyvuotas, neargumentuotas ir prieštarauja anksčiau mūsų priimtiems įstatymas, todėl reikėtų jį atmesti ir pasiūlyti rengti iš naujo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš vis dėlto nebūčiau toks griežtas. Įstatyme, aišku, yra trūkumų (aš juos pastebėjau), tačiau mes jų nepataisysime, jeigu nepradėsime svarstymo procedūros, todėl, manyčiau, po pateikimo reikia pritarti. Tai nutarimas, bet…

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pateiktam nutarimo projektui Nr.P-2912.

Užsiregistravo 40. Ar pradedame svarstyti šį nutarimą, kurį pateikė Vyriausybė? Pritariantys – už.

Už – 22, prieš – 9, susilaikiusių nėra. Ekonomikos komitetas toliau nagrinės šį projektą. Svarstysime spalio 12 d. plenariniame posėdyje.

Baudžiamojo kodekso projektas Nr.P-2143(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar, kaip ir buvom taręsi, imame popietės pirmąjį klausimą – Baudžiamojo kodekso projektą Nr.P-2143(2) ir su juo susijusius projektus. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską, kuris supažindins su pataisomis ir pasiūlys mums priėmimo būdus. E.Bičkauskas tribūnoje.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt neturite galutinio varianto, kurį aš turiu. Taupydami popierių, mes nedarėme, o tiktai išdalinome jums pataisas, kurios yra dėl buvusio varianto. Pataisos yra išdalintos.

PIRMININKAS. Taip ir turėtų būti. Jūs jau esate pažengę į priekį, manydami, jog dėl pataisų bus susitarta…

E.BIČKAUSKAS. Taip, yra Teisės departamento išvada. Galiu pasakyti, kad išvadoje yra gana daug pastabų, bet Teisės departamentas analizavo ne paskutinį variantą ir ne Teisės komiteto pastabas. O todėl iš esmės į visas vienokiu ar kitokiu būdu yra atsižvelgta. Yra pastaba pono A.Matulo, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, dėl 37 straipsnio, kurį siūloma pavadinti “Biomedicininių tyrimų” ir atitinkamai koreguoti pačią dispoziciją. Bet mūsų darbo komisija apsvarsčiusi vis dėlto nutarė, kad mokslinis eksperimentas yra platesnė sąvoka ir apima ir biomedicininį tyrimą. Todėl buvo nutarta palikti taip, kaip yra. Teisės komitetas ne vieną kartą irgi svarstė. Kaip jūs matote, projektui yra netgi 95 pastabos ir pataisos, į kurias atsižvelgta. Todėl aš siūlyčiau priiminėti patį Baudžiamąjį kodeksą ir siūlyčiau jį priiminėti skyriais.

PIRMININKAS. Dėkoju.

E.BIČKAUSKAS. Dar vienas momentas, kuris turbūt neatsiejamas nuo paties Baudžiamojo kodekso, kad šiek tiek pakoreguotas ir kitas projektas, kuris yra darbotvarkėje, t.y. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymas. Pakoreguotas ta prasme, kad Baudžiamasis kodeksas įsigalios tiktai kartu, pabrėžiu – ir suderinus su Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksais. Yra galimybė ir iš tikrųjų gali gyvenimas taip pakoreguoti, kad rengdami Baudžiamojo proceso kodeksą mes pamatysim, kad gal yra šiokių tokių niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti pačiame Baudžiamajame kodekse. Todėl yra įrašyti tie žodžiai “ir suderinus”. Taigi mes galėsim ir turėsim galimybę, nors priimsim Baudžiamąjį kodeksą, galbūt priimsim, bet turėsim galimybę jį koreguoti derinant su mano minimais kodeksais. Todėl siūlau pradėti nuo Baudžiamojo kodekso ir priiminėti jį skyriais.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, reikia susitarti. Taigi pataisų yra išdalinęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Po plačių diskusijų. Ir A.Matulo pataisos. Ar galime sutarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisas priimame bendruoju sutarimu visiems straipsniams ir dėl kiekvieno karto neapsisprendžiame, nereikės mums tiesiog vargti. Jeigu taip sutartume, galėtume eiti paskyriui ir visi suprastume, kad tie skyriai priimami tokie, kokius teikia su pataisomis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

E.BIČKAUSKAS. Taip, suderinta.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir turbūt svarstysim ir A.Matulo pataisas, dėl kurių nėra pritarimo, jau tada bendro sutarimo gal nebus. Gerbiamieji kolegos, taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisos, 95 pataisos įvairiems skyriams, įvairiems straipsniams yra priimamos. Ar galime priimti 1 skyrių, kolegos? 1, 2 straipsniai. Dėl 1 skyriaus nori kalbėti R.Smetona. Ne. Dėl viso. 1 skyrius priimtas. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 2 skyrių? Priimame. 3 skyrius, nuo 10 iki 22 straipsnio. Priimame. 4 skyrius, nuo 23 iki 29 straipsnio. Priimame. 5 skyrius, 30-37 straipsnis. Priimame. 6 skyrius… (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega. Mano kaltė, aš vis laukiu, kada ateis jūsų straipsnis ir kada galėsim kalbėti. Taigi, kolegos, 37 straipsnis yra 6 skyriuje. Komitetas nepritaria. Aš kviečiu registruotis ir klausiu, ar atsiras 29 Seimo nariai, kad svarstytume A.Matulo pataisas? Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir darbo grupė tam nepritaria. Registruojamės, kolegos, ir klausiu, ar svarstome A.Matulo pataisas dėl mokslinio eksperimento ar dėl biomedicininių tyrimų. Tai yra teisininkų ir daktarų terminologinė diskusija.

33 Seimo nariai užsiregistravo. A.Matulas siūlo taisyti 37 straipsnį. Darbo grupė ir Teisės komitetas nepritaria. Ar atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys A.Matulo viltis? Motyvai, kolegos, būna tada, kai apsisprendžiame.

18 – už, kolegos. A.Matulo pataisos nėra svarstomos. Galime priimti 5 skyrių? Priimame 5 skyrių. 6 skyrius. 6 skyrių galime priimti. Priimame. 7 skyrius, gerbiamieji kolegos. 7 skyrius iki 63 straipsnio. Priimame 7 skyrių. 8 skyrius iki 71 straipsnio. Priimame. 9 skyrius. Jį Teisės komitetas siūlo atkelti, laikyti 6 skyriumi. Toms pataisoms pritariam. 9 skyrių priimame. 10 skyrius priimamas. 11 skyrius priimamas. 12 skyrius priimamas. Dabar 13 skyrius. Priimamas. 14 skyrius. Priimamas. Prasideda specialioji dalis, 15 skyrius. Čia siūloma šiuos skyrius sujungti, 15 ir 16 skyrių sujungti, priimame su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisomis abu skyrius, jų bus vienas. 17 skyrius. Priimamas. 18 skyrius priimamas. 19 skyrius. Priimamas. 20 skyrius. Priimamas. 21 skyrius. Priimamas. 22 skyrius. Priimamas. 23 skyrius. Priimamas. 24 skyrius. Priimamas. 25 skyrius. Priimamas. 26 skyrius. Priimamas. 27 skyrius. Priimamas. 28 skyrius. Priimamas. 29 skyrius. Priimamas. 30 skyrius. Priimamas. 31 skyrius. Priimamas. 32 skyrius. Ar V.Zabukas norėtų kalbėti? Ne. 32 skyrius. Priimamas. 33 skyrius. Priimamas. 34 skyrius. Priimamas. 35 skyrius. Priimamas. 36 skyrius. Priimamas. 37 skyrius. Priimamas. 38 skyrius. Priimamas. 39 skyrius. Priimamas. 40 skyrius. Priimamas. 41 skyrius. Priimamas. 42 skyrius. Priimamas. 43 skyrius. Priimamas. 44 skyrius. Priimamas. 45 skyrius. Priimamas. 46 skyrius. Priimamas. 47 skyrius. Priimamas. Rodos, tai paskutinis skyrius, ar ne, pone pranešėjau?

E.BIČKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi Baudžiamasis kodeksas priimtas skyriais. Pone pranešėjau, kokių turėtumėt minčių? Jeigu ne, kalbam dėl motyvų.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau tiktai ponui A.Matului dar kartą pasakyti. Tai, ką jūs parašėt, pasiūlymas yra iš tikrųjų geras, vertas dėmesio. Bet tai, kas įrašyta Baudžiamajame kodekse, įrašyta šiek tiek plačiau, apimant tai, ką jūs siūlote. Jūs vis dėlto esate ne teisininkas. Atleiskite. Komitetas ir darbo grupė svarstė itin atidžiai. Jūs suradote, kad tai prieštarauja kitam įstatymui. Bet jūs nepamirškite vieno dalyko, kad Statutas visais atžvilgiais yra aukščiau už bet kokį įstatymą. Jūs galite kratyti galvą, na, ką darysi. Tai yra svarstyta, kas nori pasižiūrėti visa tai, čia yra tiktai dalis tos klausymų medžiagos. Kas nori susipažinti su tuo, kaip buvo svarstyta, yra protokolai. Tada galėtumėte susipažinti galbūt ir su geresne motyvacija. Aš neprašau, kad jūs atsakinėtumėt.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kalbos dėl motyvų. Dėl motyvų suteiksiu žodį kalbėti ir viceministrui G.Švedui. Dabar suteikiu žodį A.Matului. Argumentai už Baudžiamąjį kodeksą.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, pritariu šiam atliktam darbui ir kad šiandien būtų priimtas Baudžiamasis kodeksas. Bet vis dėlto noriu dar pakomentuoti 37 straipsnį. Galima būtų sutikti su tuo, galima būtų sutikti, nors aš iš tikrųjų manau kitaip, kad sąvoka “medicininis eksperimentas” yra platesnė sąvoka negu “biomedicininiai tyrimai”. Mielieji kolegos, tada galim netaisyti 37 straipsnio 1 dalies. Bet 2, ypač 3 dalyje jūs rašot: “Mokslinis eksperimentas negalimas su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu sutrikusios psichikos asmeniu, asmeniu, kuriam atimta laisvė.” Gydytojų medicininių tyrimų etikos įstatyme sakoma, kad su pažeidžiamais asmenimis galima atlikti tyrimus, jeigu tai realiai gali pagerinti jų sveikatą. Jūs visiškai uždraudžiat ką nors daryti su vaisiumi. Tuo tarpu Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme sakoma, jog galimas stebėjimas vaisiaus, stebėjimas ir t.t. Aš sutinku su tuo, kad jūs netaisytumėte 1 dalies, bet labai noriu, kad 37 straipsnio 2 ir 3 dalis išbrauktumėte ir priimtumėte mano pasiūlymo antrąją dalį. Būtų logiška, jeigu jūs manot, kad “mokslinis eksperimentas” yra platesnė sąvoka. Vadinasi, pagal mūsų pasiūlymo antrąją ir trečiąją dalis būtų kaip ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme numatyta ir nebūtų prieštaravimų. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad šį įstatymą mes priėmėme neseniai, labai mažai valstybių turi šį Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą. Tai įstatymas, priimtas kompromisų būdu, atsižvelgiant ir į Krikščionių demokratų partijos daugelį pasiūlymų, ir į kitų partijų daugelį pasiūlymų. Dabar gi jūs visiškai uždraudžiat medicininius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl motyvų.

A.MATULAS. Aš dar kartą prašau grįžti prie šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Aš neturiu jokių galių, gerbiamasis kolega, dabar tai daryti. Seimo narys R.Smetona. Jūsų siūlymo Seimas nepalaikė. Taigi R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai norėtųsi džiaugtis ir didžiuotis naujuoju Baudžiamuoju kodeksu. Tai iš tiesų fundamentalus, kapitalinis teisės aktas mūsų valstybėje. Bet, deja, pritarti jo priėmimui negaliu. Manau, kad 131 straipsnyje numatyta bausmė už nužudymą nėra teisinga. Ji neatitinka nei visuomenės daugumos nuomonės, nei dabartinės kriminogeninės padėties Lietuvoje. Manau, kad už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, ypač už vaikų nužudymą, taip pat už narkotikų platinimo organizavimą, kai dėl tokios veikos žūva žmonės, turi būti numatyta mirties bausmė. Gal kaip laikina. Tuomet gal būtų lengviau diskutuoti su Briuseliu ar Strasbūru. Bet šiandien tokia bausmė Baudžiamajame kodekse turėtų būti. Jeigu asmuo žudo žmogų, žinodamas, kad už tai jam neišvengiamas sunaikinimas, žino ir vis tiek tai daro, tokiu atveju valstybė nekeršija. Tai ne kerštas, tai teisingumas. Mano manymu, tas teisingumas turėtų būti įgyvendintas ir per mūsų Baudžiamąjį kodeksą. Dėl šios priežasties pritarti šiam Baudžiamojo kodekso variantui ir šiam straipsniui negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, ypač aš norėčiau pritarti, žinoma, parengtam įstatymui, visam Baudžiamajam kodeksui kaip tokiam, ir pataisoms. Tačiau aš prašyčiau pranešėjo dar iki teikiant Prezidentui pasirašyti pasvarstyti dėl naujesnės redakcijos, kai yra taisoma ekstradicija. Pateiktame po svarstymo 9 straipsnyje yra vieta, kur pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu jis persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą. Sąvoka “politinio pobūdžio nusikaltimas” nėra aiškiai apibrėžta. Buvusioje redakcijoje kaip tik kalbama, rašoma, kai veika yra politinio pobūdžio arba nusikaltimas, susijęs su politinio pobūdžio nusikaltimu. O čia tiesiogiai įvardijama – kai jis persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą. Tokia nedidelė abejonė. Tačiau ji gali būti labai reikšminga, ypač tiems asmenims, kurie dalyvauja politinėje veikloje. O šiaip visoms kitoms iš esmės išties naujos dvasios ir naujos formos pataisoms ir visai redakcijai iš visos širdies pritariu ir kviečiu balsuoti už šį kodeksą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš iš tikrųjų pritariu šiam projektui, nes prie jo buvo iš tikrųjų daug dirbta. Negaliu atsiminti kiekvieno straipsnio, bet (jeigu neklystu) tai, ką paminėjo ponas L.Sabutis, bent jau galutinė redakcija yra pataisyta dabar. O dėl to, ką minėjo ponas R.Smetona dėl mirties bausmės, tai, pone Smetona, atleiskit, bet šį klausimą jau išsprendė Konstitucinis Teismas, ir pakankamai seniai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš, matyt, nieko naujo nepasakysiu, tik noriu pabrėžti, kad priėmus šį kodeksą bus galima toliau rengti ir priiminėti Baudžiamojo proceso kodeksą ir taip pat Bausmių vykdymo kodeksą. Todėl aš kviesčiau pritarti, priimti šį įstatymą, nes vis dėlto tai yra tikrai gerai apsvarstytas įstatymas, daug teisininkų iš įvairių žinybų visą vasarą dirbo ir, manau, padarė tai, ką galima padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielasis kolega, mes irgi ne sykį diskutavome. Tiesa, ir jūs buvot apsilankęs mūsų komitete. Bet aš turiu teisininkų pastabas, kurias tikrai norėčiau jums perduoti. Aš bandau jas sutrumpinti.

PIRMININKAS. Kokių teisininkų?

E.ZINGERIS. Aš turiu galvoje pono V.Vadapalo ir kitų teisininkų pastabas. Būtų labai vertinga, nes tai yra dėl Baudžiamojo kodekso projekto 15 skyriaus “Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui” ir 16 skyriaus “Karo nusikaltimai”. Mūsų manymu, jūs būtinai turite tai patikslinti, nes yra labai rimtų prieštaravimų konvencijoms. Mes norime paprasčiausiai broliškai atkreipti jūsų dėmesį į šį dalyką. Aš galiu jums pacituoti.

Jeigu dabar galiojančios karo nusikaltimų sudėtys būtų pakeistos visiškai naujomis sudėtimis pagal šį projektą, kiltų daug kitų praktinių problemų. Kokias nuostatas, naujas ar įrašytas 1998 metais, taikyti karo nusikaltimams, įvykdytiems nacių ir sovietų okupacijų metais, ar eventualiai, kokiu pagrindu išduoti ar bausti asmenis, įvykdžiusius karo nusikaltimus, pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje? Vienintelė išeitis – įtraukti į šį kodeksą kaip karo nusikaltimų skyrių galiojančio Baudžiamojo kodekso 18 skirsnį “Karo nusikaltimai” ir reikalui esant jį papildyti, o agresiją perkelti į 15 skyrių pavadinant “Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui”… jame paliekant genocidą, naujai suredaguotą straipsnį dėl nusikaltimų žmoniškumui (projekte 102 straipsnis), ir agresiją. Reikia priminti, kad apie 1949 metų Ženevos konvencijos įgyvendinimą Baudžiamajame kodekse Lietuva turi pranešti konvencijų depozitorei – Šveicarijos federalinei tarybai pateikiant Baudžiamojo kodekso nuostatų vertinimą. Savo ruožtu depozitarijus perduos šiuos tikslus kitoms konvencijos dalyvėms, tai yra iš esmės visoms pasaulio valstybėms. Jeigu bus priimtos nuostatos, kuriose supainiojami elementarūs dalykai, tai gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui. Tai yra pora pastabėlių ir aš norėčiau kokiu nors būdu jums jas perduoti. Labai ačiū jums.

PIRMININKAS. Teisingumo viceministras G.Švedas. O mes registruojamės, gerbiamieji.

G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto manyčiau, kad galbūt Seimas galėtų dar kartą priimti sprendimą dėl to, ką siūlė ponas A.Matulas. Man atrodo, problemos sprendimas yra iš tikrųjų labai paprastas ir labai nesudėtingas. Tiesiog 3 dalyje reikėtų įrašyti kelis žodžius, kurie išspręstų tą nereikalingą problemą. Mano supratimu, tai iš tikrųjų būtų priimtina.

Ir labai trumpas komentaras dėl to, ką ponas E.Zingeris siūlo pataisyti. Galutiniame tekste tai jau yra pataisyta. Visi to skyriaus nusikaltimai, kaip reikalauja tarptautinės konvencijos, yra įvardyti. Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą aš galiu grįžti prie straipsnių tik pagrindinio komiteto teikimu. Tribūnoje E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu ponas A.Matulas sutiks, tai priimkim pono G.Švedo pasiūlymą. Galim priimti. (Balsai salėje) Ne Vyriausybės vardu. Ponas G.Švedas pasiūlė, aš šiuo metu atstovauju pagrindiniam komitetui, todėl priimu tą redakciją, kurią pasiūlė ponas G.Švedas. Nesvarbu, ar Vyriausybės vardu, ar ne. Aš, kaip šiuo metu atstovaujantis komiteto pirmininkui, turiu teisę tai priimti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra didžiulė problema. A.Matului nesuteikiu žodžio.

E.BIČKAUSKAS. Tokiu atveju siūlau balsuoti už pono A.Matulo siūlymą.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas. Arba darome priėmimo pertrauką, arba balsuojame už visą Baudžiamąjį kodeksą. Aš labai apgailestauju, kad nėra susitarimo dėl šių dalykų. (Balsai salėje) Galim grįžti, be abejo, jeigu Seimas neprieštarauja, kad būtų grįžtama. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Neduosiu A.Matului daugiau žodžio. Registruojamės ir balsuosime, ar grįžtame prie A.Matulo pataisų priėmimo. Vis tiek dabar reikėtų suformuluoti tokią sutartinę redakciją, kuri tenkintų ir komitetą, ir pranešėją, ir A.Matulą, ir ministeriją, ir oponuojančius Seimo narius.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Balsuojame, kad grįžtume prie 37 straipsnio priėmimo, kolegos.

Už – 32, kolegos, prieš – 4. Grįžtame prie 37 straipsnio priėmimo, todėl klausiu: ar svarstome A.Matulo pataisas? Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, mes jas svarstysim. Jeigu neatsiras, nesvarstysim ir baigsim šios dienos diskusijas.

Už – 31. Taigi A.Matulo pataisą svarstome. Kokia dabar yra sutartinė redakcija? Ar priimam visas A.Matulo pataisas, ar priimam dalį?

37 straipsnis, pone pranešėjau? A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai dėkingas, nes dar kartą primenu, kad gegužės mėnesį mes priėmėm įstatymą, kuriame pasakėme, kad su pažeidžiamaisiais asmenimis galimas biomedicininis tyrimas tiktai tais atvejais, kai tas tyrimas gali akivaizdžiai pagerinti jo sveikatos būklę. Dabar mes bandėme visiškai uždrausti. Mes su viceministru pasitarę radome bendrą redakciją, kurią jisai dabar tikriausiai pateiks. Tokia redakcija iš dalies sureguliuoja tą situaciją. 3 straipsnis bus papildytas keletu žodžių. Prašom, viceministre, jeigu jums suteiks žodį, pateikti tą bendrą redakciją. (Balsas salėje: leidžiam, leidžiam!)

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke Matulai, kad jūs teisingai vadovaujate. Pone viceministre, prašom.

G.ŠVEDAS. Į 37 straipsnio 3 dalį reikėtų įrašyti…

PIRMININKAS. Taigi 37 straipsnis. A.Matulo siūloma redakcija ir dėl ko dabar susitarėte.

G.ŠVEDAS. 3 dalis. Po žodžio “negalimas” reikia dėti kablelį ir parašyti “išskyrus įstatymų numatytus atvejus”, o toliau kaip tekste. Taip būtų išspręstos nereikalingos problemos dėl Biomedicininių tyrimų įstatymo.

PIRMININKAS. Taigi 1 dalis liktų nepakeista, 2 liktų nepakeista, 3 dalyje atsirastų ši pataisa. (Balsas iš salės: gerai, pritariam.)

PIRMININKAS. Susitariam, kolegos. 37 straipsnis priimtas toks, koks dabar buvo suredaguotas. Šio straipsnio 3 dalis tikslinama: “išskyrus įstatymų numatytus atvejus”. 37 straipsnis priimamas ir 5 skyrius priimamas.

Kolegos, ar dar kas turėtų jėgų kalbėti dėl motyvų? Gal jau registruojamės? Registruojamės.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Baudžiamąjį kodeksą. Pritariantys – už.

Už – 36, prieš –1, susilaikė 1. Baudžiamasis kodeksas yra priimtas.

Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2144(2) (priėmimas)

Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2144(2). Po to galėsime ploti. Tribūnoje E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms. Mes priėmėm tikrai fundamentalų dokumentą. Lietuva savo Baudžiamojo kodekso neturėjo, jeigu neklystu, nuo XV amžiaus. Mes turėjom Lietuvos statutą, kuris buvo parašytas senąja baltarusių kalba, po to gyvenom pagal carinės Rusijos baudžiamąjį kodeksą, po to gyvenome pagal sovietinį Baudžiamąjį kodeksą. Taigi vos ne drąsiai galima teigti, kad mes šiuo metu turime mūsų valstybės istorijoje pirmąjį savo Baudžiamąjį kodeksą. Aš nemanau, kad kuris nors įstatymas iš viso sulaukė tiek klausimų ir svarstymų, kiek buvo dėl šio įstatymo. Aš negaliu pasakyti, kad jis visiškai, šimtu procentų tobulas. Greičiausiai taip nėra. Gyvenimas koreguos, matyt, ir šitą Baudžiamąjį kodeksą, bet mes turime pirmąjį Baudžiamąjį kodeksą.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau!

E.BIČKAUSKAS. Taip, atsiprašau.

PIRMININKAS. (…) į laisvąją žiniasklaidą, kad būtent tie momentai būtų atspindėti kaip pagrindiniai iš mūsų šios dienos darbo. Labai ačiū. Toliau.

E.BIČKAUSKAS. Taip, ačiū. Dabar dėl Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo. Aš jau minėjau, kad projektas papildytas tik tuo, kaip sakė kolegos teisininkai ir iš Teisės departamento, kad reikia įrašyti žodį “patvirtiname” – “Seimas patvirtina Baudžiamąjį kodeksą”. Tai yra 1 straipsnis. O 2 straipsnis, tai, ką aš jau minėjau, jis įsigalioja tiktai kartu su dar trimis kodeksais ir tik su jais suderintas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar priimame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą? Pavadinimą redaguojame taip, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priimame 1 straipsnį, siūlomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Priimame dabartinį 1, būsimą 2 straipsnį, kuris taip pat redaguojamas, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir priimame dabartinį 2 straipsnį, būsimą 3 straipsnį, be jokių problemų. Taigi įstatymas priimtas pastraipsniui. Niekas nekalba. Registruojamės. (Balsas salėje: nekalba, dar nereiškia…)

Balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame

Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 37, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 166, 169¹, 223, 228 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2786(2) (priėmimas)

Baudžiamojo proceso kodekso 166, 169¹, 223, 228 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kas vadovauja priimant? P.Katilius. Projektas Nr.P-2786(2). Kolegos, dar 15 minučių ir skelbsime pertrauką. P.Katilius. Priėmimas.

P.KATILIUS. Neseniai svarstėme šiuos Baudžiamojo proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimus. Pastabų jokių nebuvo, tačiau Teisės departamentas buvo atkreipęs dėmesį, kad mūsų pateiktame variante yra kelios techninės klaidos, todėl priėmimui jis šiek tiek pataisytas. Jokių kitokių pataisų ir pasiūlymų priėmimui negauta. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Ar, Sofija, kalbėsite dėl 2 straipsnio? Ar A.Andriuškevičius kalbės? Taigi ir 2, ir 3 straipsniai priimti.

4 straipsnis priimamas, 5 priimamas ir 6 priimamas.

Nėra norinčių kalbėti. Gal galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymo projektą Nr.P-2786(2). Pritariantys – už.

Už – 23, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 91, 92 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2777(2) (priėmimas)

Ir dar vienas Baudžiamojo proceso kodekso 91 ir 92 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2777(2). Tribūnoje – P.Katilius.

P.KATILIUS. Tai taip pat kai kurių straipsnių tam tikri pakeitimai. Po svarstymo buvo pritarta, jokių pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Dabar siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Ar priimame 1 straipsnį? Priimame.

2 straipsnį? Priimame.

Ar kas nors nori kalbėti dėl motyvų? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Tai iš tiesų labai reikšmingi pataisymai, tuo labiau kad nustatoma, kas konkrečiai atsako už kopijų įteikimą tardymo institucijoms ir jų autentiškumą. Todėl pritariu šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Iš karto balsuojame, ar priimame šį įstatymą.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2920 (pateikimas)

Ir dar pagrindinės darbotvarkės klausimas 1-15 – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2920. Pateikia viceministras V.Markevičius. Liūdnos vienos ministerijos baigties dokumentas. Prašome, viceministre.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Be jokios abejonės, noriu pateikti daug paprastesnį klausimą, negu kad dabar priėmėte Baudžiamąjį kodeksą. Noriu pateikti Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai labai nedidelis ir trumpas įstatymas. Kiek man žinoma, tai yra tiek Vyriausybės nuomonė, tiek Prezidentūros nuomonė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje yra numatyta, jog Vyriausybės siūlymu Seimas steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas. Vyriausybė siūlo, siekiant tobulinti valstybės valdymą ir padaryti efektyvesnį ministerijų valdymą, panaikinti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, o jos kai kurias funkcijas, turtą, teises ir pareigas perduoti Vidaus reikalų ministerijai kartu išplečiant Vidaus reikalų ministerijos dabar valdomą sritį. Teikiant Valstybės valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą manoma, kad tai leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. Šiam įstatymui įgyvendinti taip pat reikės parengti teisės aktus, susijusius su jų įgyvendinimu, ir tikslinti kitus įstatymus. Be abejo, tai galės būti daroma tik tada, jeigu jūs pritarsite šiam projektui.

Vyriausybei šiuo metu jau yra pateiktas Vidaus reikalų ministerijos ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos reorganizavimo planas, kuris yra parengtas šių ministerijų atstovų komisijos. Prie jo yra pridėta numatyta struktūra, administracinių padalinių pagrindinės funkcijos ir reikalingų pakeisti teisės aktų sąrašas. Bet Vyriausybė negali toliau svarstyti, kol nebus apsispręsta dėl šio įstatymo projekto. Daugiau motyvų ir argumentų nėra. Prašyčiau šiam pateikimui pritarti ir pradėti svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas – pirmasis iš trijų klausėjų.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek darbuotojų reikės atleisti reorganizuojant šią ministeriją? Ir kitas klausimas. Šiandien kalbėjau su viceministru V.Adomoniu dėl tam tikrų darbų, kuriuos turi padaryti jūsų ministerija. Aš turiu omeny dėl Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių nuostatų. Kaip šis darbas bus tęsiamas? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Pirmiausia dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Pagal numatomą struktūrą Valstybės tarnybos departamentas nebus Vidaus reikalų ministerijos sudėtyje, o savarankiškas departamentas prie būsimos reorganizuotos Vidaus reikalų ministerijos. Jis ir toliau galės įgyvendinti tas funkcijas, kurias dabar įgyvendina Valstybės tarnybos departamentas, esantis dabartinės Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sudėtyje.

Dėl darbuotojų atleidimo. Jeigu atkreipėte dėmesį į įstatymo projektą, tai jame numatoma, kad Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos darbuotojai, kadangi Vidaus reikalų ministerijos pavadinimas nekeičiamas, gali būti perkeliami į kitas pareigas, jeigu jie, be abejo, pripažįstami tinkantys naujam ministrui, kuris bus paskirtas. Numatoma, kad perkeltiems valstybės tarnautojams kompensacijos yra nemokamos. Tačiau, įsivaizduoju, kad jūsų klausimas turėjo kitokį aspektą, t.y. kiek darbuotojų apskritai sumažės valdymo aparate. Galiu atsakyti, kad bendras skaičius – 235 darbuotojai, Vyriausybės patvirtinti, šiuo metu yra Vidaus reikalų ministerijoje, o Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje – 97. Jeigu paimsim tuos, kurie kuruotų viešojo saugumo sritį, t.y. dabartinę valdomą Vidaus reikalų ministerijos sritį, ir viešojo administravimo sritį, ką dabar turi Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, tai bendras skaičius nuo patvirtinto dabartinių ministerijų tarnautojų skaičiaus sumažėtų (negaliu įvardyti tiksliai, nes negalima to tiksliai prognozuoti) apie 70 darbuotojų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mėginkite formuluoti konkrečiau. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, galbūt klausimas ir nevisiškai jums skirtas, tačiau aš noriu paklausti. Jeigu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija integruojama į Vidaus reikalų ministeriją, ar nemanote, kad būtų tikslinga ateityje padaryti ir Seimo komitetų pavadinimų atitinkamą reorganizaciją. To komiteto, kuris dabar vykdė parlamentinę kontrolę Savivaldybių reikalų ministerijoje, funkcijos šiek tiek lyg ir turėtų keistis. Išeitų, kad jūsų Vidaus reikalų ministerijos parlamentinę kontrolę dabar vykdys mažiausiai trys komitetai. Ar jūs nemanot, kad reikėtų sujungti ir tuos komitetus?

V.MARKEVIČIUS. Šiuo atveju, be jokios abejonės, ne Vyriausybės kompetencija šį dalyką spręsti. Bet jūsų pasiūlymas, matyt, turi pagrindą. Ačiū.

PIRMININKAS. Įkurti dar ketvirtą komitetą, kuris kontroliuos. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad kolegos A.Matulo siūlymas atima man teisę dabar jau klausti. Bet pranešėjas sakė, turi pagrindą. Man kyla abejonių apskritai, ar turi pagrindą ministerijos panaikinimas, kai šiuo atveju ji ne panaikinama, o funkcijos perduodamos kitai ministerijai, arba suliejamos dvi ministerijos į vieną. Šiaip ar taip, klausimas bus konkretus: kodėl nuo sausio 1 d.? Tai yra sunki data. Ir ar po Seimo rinkimų bus skiriamas valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, kaip valstybės politikas, šiai ministerijai?

V.MARKEVIČIUS. Aš galiu atsakyti gerbiamajam L.Sabučiui tiktai prognozuodamas, be jokios abejonės, nes tuos klausimus jokiu būdu ne man teks spręsti, o būsimam premjerui. Bet bent jau prognozuoti galiu ir mes tą dalyką numatę. Tai yra manome, kad valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras nebus skiriamas, o iki sausio 1 d., jeigu bus suformuota Vyriausybė, kažkuriam iš ministrų bus pavesta eiti tos ministerijos ministro pareigas.

L.SABUTIS. Kaip ministerija be ministro?

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Jums dabar kraunami klausimai ne visai jūsų kompetencijos ir ne visai jūsų svorio. Ar pritariame pateiktam projektui, kolegos? Dėkoju. Pritariame viceministro V.Markevičiaus pateiktam Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo, Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2920. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis. Svarstysim… (Balsai salėje) Svarstysim spalio 10 d. Dėkui.

Valstybės tarnybos įstatymo 17, 21, 33, 50, 62, 66, 69, 71, 76 ir 78 straipsnių bei 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2906 (pateikimas)

Vienas rezervinis klausimas dar likęs, t.y. Nr.P-2906. Kol komitetas nepanaikintas, kviečiu į tribūną komiteto pirmininką L.Sabutį. Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kai buvo priiminėjamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos liepos 13 d. ir po to vėliau grįžo iš Prezidentūros dar kartą, mes tada sakėme, jog kai kurios korekcijos turėtų būti padarytos šiame įstatyme, ir todėl šiandien, aš manau, pats laikas apie tai prabilti. Jos nelabai sudėtingos, tačiau iškilo, sakykime, klausimai, kaip vienodžiau taikyti įstatymo nuostatas visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir politinio asmeninio pasitikėjimo. Todėl mes redaguojame straipsnį, kuriame apie tai rašoma, t.y. 21 straipsnio 14 punktą. Čia konkrečiai yra nusakyta, jog kompensacija tokiems žmonėms išmokama (ar mes nekeičiam šitos redakcijos tris mėnesius) mokant lygiomis dalimis kas mėnesį, bet ne ilgiau nei asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje. Štai šiuo atveju ir iškilo abejonė. Buvo įrašyta nuostata, kad tokią kompensaciją turi teisę gauti tik tie asmenys, kurie prieš tapdami politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojais arba įstaigų vadovais nebuvo karjeros valstybės tarnautojais. Jeigu jis buvo valstybės karjeros tarnautojas, vadinasi, jis tokios kompensacijos neturėtų gauti. Tai būtų nelogiška, žinoma, svarbiausia, ar jis grįš, ar galės grįžti į tas pačias pareigas. Ir jūs žinote, kad mes tos redakcijos nekeičiame. Jeigu jis turi teisę ir grįžta į turėtas pareigas, jam tokia kompensacija nebus mokama. Todėl mes siūlome šią nuostatą išbraukti.

Ir taip pat, man atrodo, nevisiškai buvo redaguotas 33 straipsnis, kuriuo nurodoma, kad nuo kovo 11-osios tarnybos stažas lyg ir nesudarytų bendrosios darbo trukmės. Bet apskritai vis tiek yra įskaitomas į bendrąjį stažą ir tas laikas. Ir todėl mes manome, kad čia taip pat yra nereikalinga norma, ji tiktai sukelia painiavą. Kitos pastabos yra labiau susijusios su sklandesne redakcija, o svarbiausia yra šio įstatymo pateikimo esmė, jog keliaujant įstatymui iš vienos institucijos į kitą praradom daug laiko. Mes sakėme 62 straipsnio 10 dalyje, kad nuo spalio 1 d. skiriamiems į pareigas pagal šio straipsnio dalį jau taikomas šis įstatymas. Jau spalio 1 d. čia pat, o atitinkami įstatymų lydimieji aktai nėra parengti. Todėl mes manome, kad bendroji norma galėtų būti ir viename, ir kitame 10 dalies punkte, kad taikoma nuo sausio 1 d. Ir paaiškinama. Ypač iškilo klausimų dėl asmenų, kurie buvo išrinkti į tarybą kaip tarnautojai, anksčiau buvę valdininkai, t.y. seniūnai arba savivaldybės kontrolieriai, dabar jie tampa karjeros tarnautojais, o savivaldybės kontrolierius tampa įstaigos vadovu. Todėl atitinkamai mes paaiškinome skliausteliuose, kad šie asmenys per 15 dienų turi pareikšti savo nuostatą. Jeigu nepareiškia, praranda tarnautojo statusą. Tai yra tik patikslinimas.

Na, ir atitinkamai 69 analogiška pataisa yra dėl datos. Su 71 straipsniu norėčiau supažindinti, jog vis dėlto šiandien negalima teikti. Įstatyme tai buvo priimta 1999 m. liepos mėnesį, mes netaisėme tos 3% darbo užmokesčio sumos taikyti mokymui, paruošimui. Bet vis dėlto šiandien Vyriausybė teikia, t.y. pritaria, kad būtų skiriamas 1% šių asignavimų dydžio. Ir iš to seka dar papildomai 76 straipsnyje kompensacijų mokėjimo dalis. Tai yra išmokama kompensacija kas mėnesį lygiomis dalimis vienam vidutiniam darbo užmokesčio dydžiui, ir atitinkamai tai yra sugretinama su politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojais. Analogiškai taikoma ši norma.

Norėčiau priminti, kad svarstymo metu buvo praleista labai reikšminga institucija – Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulkai kaip tokia tarnyba. Todėl dabar ministerija prašė, kad atitinkamos pareigybės ir atitinkama lentelė pagal kategorijas rastų savo vietą Valstybės tarnybos įstatyme. Tą mes ir teikiame.

Dėl kitų galima čia svarstyti, bet nedidelį komentarą norėčiau padaryti dėl Muitinės departamento ir muitinių įstaigų. Mes papildome lygiagrečiai teikdami tokį pat prioritetą kaip ir Revizijų departamentui, ir Muitinių departamentui, ir į vieną tą vertikalią skiltį įrašome: Revizijos departamentas, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija. Toliau jau yra gal, sakykime, pagal savo svarbą kitos – Darbo inspekcija, maisto, ne maisto, teritorinės muitinės įstaigos. Ir trečia skiltis – kitos įstaigos. Štai būtų ir beveik visos pastabos. O kai kurios korekcijos dėl kategorijų padarytos. Dėl to, kad būtų geriau suprantama vykdant arba perkeliant iš vienos kategorijos į kitą ir siekiant karjeros.

Yra pasiūlyta 27 lentelėje dėl apskrities viršininko administracijos išbraukti pareigybes “viršininko patarėjas” ir “viršininko apskrities atstovas spaudai”. Ši pataisa siūloma todėl, kad šie asmenys taptų kaip paslaugų tarnautojai, todėl nebeįrašoma į karjeros viešojo administravimo tarnautojų lentelę. Tiek trumpai dėl šių pataisų. Iš esmės Seimas ištesėtų savo duotą žodį. Dėl šių lentelių buvo tariamasi ir komitete, dalyvavo ir Prezidento atstovas ir iš esmės buvo pritarta mano teikiamoms pataisoms. Kviečiu jus taip pat pritarti ir leisti svarstymo metu, jeigu reikės, padaryti dar kai kurias korekcijas. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Klausimai, pone pranešėjau. Suteikiu žodį Seimo nariui ministrui Č.Stankevičiui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik noriu paklausti dėl to siūlymo papildyti antrąjį priedėlį nauja 25 lentele, kuri sukelia daugiau nei vieną klausimą. Tai reiškia, kad Lietuvos civilinėje administracinėje tarnyboje vėl ketinama įtvirtinti karines milicijos struktūras. Jeigu tai yra civiliai, tai kodėl jie yra pulko vadai ir kuopų vadai? Jeigu jie yra kariai, tai kodėl jų atlyginimai ne tokie kaip karių, o didesni ir lyginami su aukštų civilių pareigūnų atlyginimais? Kur Lietuva eina – ar jinai eina totalitarinės valstybės struktūrų įtvirtinimo keliu, ar eina civilinės policijos link? Taigi aš manau, kad policijos atlyginimai turi būti vienodi, nepriklausyti nuo to, kokioje policijos struktūroje tarnauja. Antra klausimo dalis: ar jūs ketinate paklausti Vyriausybės nuomonės, nes sistemiškumas turėtų būti patikrintas kelių ministerijų, man atrodo.

L.SABUTIS. Dėkoju už klausimą. Kiek tai susiję su vidaus reikalų sistema, jūs žinote, kad yra pateikta ir ką tik buvo kalbama apie pačios ministerijos galimybių, arba kompetencijos, padidinimą. O specialiosios tarnybos, arba struktūros, tokios kaip, sakysime, 22 lentelėje Policijos departamentas, policijos įstaigos bei kitos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 23 jau galiojančio įstatymo lentelėje Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, milicijos padaliniai, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie ministerijos, Kalėjimų departamentas ir taip toliau... Šiuo atveju mes tiktai galime ir manome, nes nebuvo pateikta, teisingiau, nebuvo nurodyta, kaip turės būti atlyginama žmonėms, dabar dirbantiems arba tarnaujantiems vidaus tarnybos pulkuose. Negalima palikti jų be finansavimo ir nesudėliojus, kaip galima vaizdingai pasakyti, į atskiras kategorijas pagal užimamas pareigybes. Jeigu būtų Vyriausybės sprendimas, kad nuo sausio 1 d. likviduojami Vidaus reikalų ministerijos tarnybos pulkai ir ta tarnyba kitaip transformuojama, aš manau, tada nustotų galios. Dabar, kai išties tai yra ne kuriama, o tik konstatuojama, aš manau, šiuo atveju mes tiesiog esam priversti tai pasiūlyti.

Atsakydamas į antrą klausimą, ar turėtų kaip nors atsiliepti Vyriausybė, aš pritariu tai nuomonei, kad, ko gero, to reikėtų. Seimas galėtų labai greitai, šiandien, išsiųsti protokolinį sprendimą, kad yra ir toks Vyriausybės vertinimas.

PIRMININKAS. Tai gali padaryti Seimo valdyba, ir kuo greičiau.

A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dviejų dalykų. Pirmiausia, kodėl šiose pataisose nėra vienos klaidos, kuri įsivėlė į mūsų priimtą įstatymą, būtent formulės, kuri nustato atlyginimų mažėjimą? Formulėje yra padaryta didelė klaida. Jeigu tris kartus mažinsime, tai bet kurio tarnautojo atlyginimas gali pasidaryti mažesnis už minimumą. Yra padaryta klaida. Ir antras mano klausimas: kodėl plečiamos kai kurių pareigybių šakutės? Ačiū.

L.SABUTIS. Dėl formulės aš negalėčiau nei pritarti, nei paneigti. Jeigu jūs matote, kad yra tokių klaidų, prašome svarstymo metu teikti savo pastabas ar siūlymus. O šakutės yra tiktai dėl sklandesnės karjeros ir perėjimo iš žemesnės kategorijos į aukštesnę. Tik todėl. Pasirinkimo galimybė, be abejo, yra didesnė. Ne kartą buvo tokia nuomonė pasakyta, kai buvo paskelbtas šis įstatymas. Atvirai pasakius, tai nesusiaurina pasirinkimo galimybių, todėl…

A.SYSAS. Bet sumažina skaidrumą.

L.SABUTIS. Iš esmės galima manyti. Jūs konkrečiai nenurodėte, bet, pavyzdžiui, pareigybės pavadinimas. Imkime Vyriausybės įsteigtas nuolatines komisijas ir panašiai. Įstaigos direktoriai, kaip ir buvo, – 25–28. Skyriaus vedėjo skiriasi nuo 25 iki 26, t.y. jis gali turėti ir 26 kategoriją, bet eiti skyriaus vedėjo pareigas. Tik todėl. Bet mokėti atlyginimą jam gali pagal kategoriją nuo 20 iki 26. Yra didesnė pasirinkimo galimybė. Taip pat ir dėl kitų lentelių.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar pradedame svarstyti šį projektą? Pradedame bendruoju sutarimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis. Svarstysime spalio 12 d. Komitetas turėtų iš karto kreiptis į valdybą, kad ji siųstų dokumentą Vyriausybei dėl Vyriausybės nuomonės.

Kolegos, klausimas: baigiam posėdžiauti, aš siūlyčiau galbūt paimti dar vieną rezervinį klausimą – A.Matulo projektą. (Balsai salėje)

Dėkui, kolegos. Pertrauka iki 15 val.