LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Įstatymo projekto tikslas papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas, įvertinus jo taikymo praktiką, bei jį suderinti su pagrindine Europos Sąjungos (toliau - ES) direktyva 89/391/EEC dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 patvirtintą Teisės derinimo priemonių planą 1999 metams (Žin., 1999, Nr. 83-2473).
Projekto pirmoji dalis suderinta su ES direktyva 89/391/EEC, antros dalies straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 93/104/EC dėl darbo laiko organizavimo nuostatomis, trečiosios dalies pirmo skirsnio straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 94/33/EC dėl jaunimo apsaugos darbe nuostatomis, trečiosios dalies antro skirsnio straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 92/85/EEC dėl priemonių nėščių, pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nuostatomis.
Projekte naudojamos sąvokos atitinka sąvokas, naudojamas minėtose direktyvose. Be to, projekto 2 straipsnis „Pagrindinės sąvokos” papildytas sąvokomis ir jų apibrėžimais, atitinkančiais Tarptautinės darbo organizacijos dokumentą „TDO praktinis kodavimas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimas ir apskaita”.
Įvertinant galiojančio įstatymo taikymo praktiką, projekto atskiri straipsniai patikslinti arba papildyti nuostatomis:
1) 2 straipsnis “Saugos darbe įstatymo objektas” pakeistas straipsniu “Saugos ir sveikatos darbe įstatymo tikslas” ir šis straipsnis naujos redakcijos projekte yra pirmas;
2) patikslintas įstatymo taikymas (4 straipsnis), nustatant, kad įstatymas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms. Galiojančio įstatymo nuostata, kad įstatymas galioja įmonėms, esančioms užsienyje, bet priklausančioms Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, išbraukta kaip neatitinkanti tarptautinės teisės normų;
3) patikslintos įmonių saugos darbe komitetų funkcijos (15 str.);
4) projektas papildomas darbuotojų įgaliotų atstovų institucija (15 str.), kas atitinka Europos Sąjungos šalių praktiką ir direktyvą 89/391 EEC. Nustatytos šių atstovų teisės ir pareigos.
5) projektas papildytas saugos ir sveikatos darbe reikalavimais naudojant pavojingas ir ypač pavojingas kancerogenines medžiagas, galinčias sukelti vėžinius susirgimus (20 str.);
6) projekto 22 straipsnyje numatyti bendrieji saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo įmonėje principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, saugiai organizuodamas darbus (rizikos vertinimas, priemonių jai išvengti ar mažinti parengimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės organizavimas, įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės paso parengimas);
7) 25 straipsnyje numatyti darbdavio ir darbuotojo veiksmai pavojaus atvejais;
8) siekiant mažinti nelaimingus atsitikimus darbe, profesinius susirgimus, projekte numatyta, kad ištyrus nelaimingus atsitikimus darbe ir nustačius, kad darbdavys ar padalinio vadovas, kurie įstatymo nustatyta tvarka atestuoti saugos ir sveikatos darbe srityse, tačiau nežino ar nevykdo saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų gali būti įpareigoti pakartotinai pasitikrinti savo žinias (29 str.). Darbdavių, taip pat atskirų įmonės padalinių, kurie yra ne toje pačioje teritorijoje, vadovų saugos ir sveikatos žinių darbe tikrinimą, darbdavių organizacijų siūlymu bei įvertinant Europos komisijos ekspertų rekomendaciją numatoma vykdyti iki 2005 metų. Po 2005 metų žinių tikrinimas nenumatomas.
9) patikslintos dviejų ir daugiau darbdavių pareigos saugiai organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje (34 str.);
10) pagal pagrindinę ES saugos ir sveikatos darbe direktyvą 89/391 EEC, papildytos darbdavių ir darbuotojų pareigos bei teisės (28, 35, 37 ir 38 straipsniai);
11) Lietuvos profesinių sąjungų siūlymu 47 straipsnis „Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose” papildomas nuostata, kad budint ir viršijant normalią darbo trukmę, viršytas darbo laikas gali būti kompensuojamas ne tik laisvalaikiu per kalendorinį mėnesį, bet ir (darbuotojo pageidavimu) gali būti prijungiamas prie kasmetinių atostogų;
12) pakeistas galiojančio įstatymo 69 straipsnis. Iš jo išbrauktos nuostatos dėl priemokų nustatymo darbuotojams, dirbantiems esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nes tokios nuostatos kartoja Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos išvada iš galiojančio įstatymo išbraukta nuostata dėl atsparumą kenksmingų medžiagų poveikiui didinančių maisto produktų išdavimo, nes pienas ar kiti maisto produktai atsparumo kenksmingų medžiagų poveikio neįtakoja.
13) Lietuvos pramonininkų konfederacijos reikalavimu įstatymo projekte numatyta, kad dalį saugos ir sveikatos darbe teisės aktų tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimais, o kitus - socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymais (atskirais, įstatyme numatytais atvejais, įsakymai pasirašomi kartu su kitais ministrais);
14) projektą vizavus suinteresuotoms ministerijoms bei apsvarsčius Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje, Lietuvos profesinių sąjungų centras pasiūlė papildyti projekto 69 straipsnį nuostata, kad darbuotojams, dirbantiems jonizuojančio spinduliavimo poveikyje, darbdavys privalo nemokamai duoti tokio spinduliavimo poveikį mažinančius maisto produktus. Ši nuostata į projektą neįtraukta remiantis minėta Pasaulinės sveikatos organizacijos išvada. Nemokamo pieno bei nemokamo maitinimo išdavimo klausimus tikslinga spręsti derybose tarp Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, taip pat pasirašant kolektyvines sutartis įmonėse ir nesusiejant nemokamo tokių produktų išdavimo su darbo sąlygomis;
15) projekto 86 straipsnyje “Įstatymo įsigaliojimas” numatoma, kad priemokos už pavojingus darbus, nustatytos šiuo metu galiojančiu įstatymu, mokamos iki 2001 metų sausio 1 d.;
16) Projekto 79 straipsnis suderintas su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priimtu1999 m. gruodžio 23 d. Nr.VIII-1509 (Žin.,1999, Nr.110-3207) – iš šio straipsnio išbraukta nuostata dėl vienkartinės pašalpos išmokėjimo darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai nelaimingas atsitikimas įvyko pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, nes darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytiems asmenims mokama periodinė kompensacija. Projekto 75,76 ir 78 straipsniai taip pat suderinti su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atitinkamomis nuostatomis;
17) didinant valstybinių darbo inspektorių savarankiškumą ir atsakomybę tiriant sunkius, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe (nustatant jų aplinkybes ir priežastis), projekte (73 str.) numatoma, kad sunkias traumas ar nelaimingus atsitikimus su mirtinomis pasekmėmis tiria ne trišalė komisija (kurioje pirmininkas - valstybinis darbo inspektorius, nariai - darbdavio ir darbuotojų atstovas, kaip yra galiojančiame įstatyme), bet valstybinis darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovas;
Įstatymo projektas derintas su ministerijomis ir kitomis organizacijomis. Dauguma pastabų ir pasiūlymų įvertinta. Neatsižvelgta į Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijos 1998 m. liepos mėn. 8 d. rašte Nr. 129 pareikštą nuomonę, kad nėra pagrindo rengti Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymą ir jį papildyti konkrečiomis Europos Sąjungos direktyvos 89/391 EEC dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti nuostatomis, nes toks pasiūlymas prieštarauja galiojančio Žmonių saugos darbe įstatymo papildymo ir suderinimo su pagrindine Europos Sąjungos saugos ir sveikatos darbe direktyva 89/391 EEC principui - kad pagrindinės direktyvos nuostatos, kuriomis nustatomi minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, privalo būti perkeltos į naujos redakcijos įstatymo projektą. Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabos ir pasiūlymai projektui išnagrinėti ir įvertinti. Projektas svarstytas Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje, Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje ir jam pritarta.
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo pateiktas Europos Sąjungos ekspertams, vykdžiusiems PHARE programos projektą „Lietuvos profesinės saugos ir sveikatos stiprinimo programa”. Projektas įvertintas teigiamai, į ekspertų pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta.
Projekto atitikimą Europos sąjungos teisės aktams nagrinėjo Europos teisės departamentas prie Vyriausybės ir pastabų projektui neturėjo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. posėdyje buvo numatyta svarstyti Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos pramonininkų konfederacija 1999 m. gegužės 31 d. raštu laikinai einančiai Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės pareigas I.Degutienei pasiūlė minėtame posėdyje projekto nesvarstyti, jo neapsvarsčius Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje, įvykusiame 1999 06 29 buvo nutarta įpareigoti projekto rengimo darbo grupę įvertinti Lietuvos pramoninkų konfederacijos siūlymus ir patikslintą Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektą rugsėjo mėnesį svarstyti Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. Darbo grupė įvertino socialinių partnerių pasiūlytas pastabas ir projektą pateikė Lietuvos Respublikos trišalei tarybai, kuri, jį apsvarsčiusi 1999 09 14 posėdyje, nutarė pritarti Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Pateikus projektą Vyriausybei, buvo gautos Vyriausybės teisės ir teisėtvarkos departamento pastabos. Pastabas įvertinus, projektas gražintas Vyriausybei.
Pateikus žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 2000 01 21 buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Sekretoriaus pavedimas projektą suderinti su šios Vyriausybės ministrais. Derinant su šios Vyriausybės ministrais, Teisingumo ministerija derino su pastaba, pateikusi projektui pastabų ir pasiūlymų. Finansų ministerija taip pat pateikė pastabas. Įstatymo projektą rengusi darbo grupė, atsižvelgė į Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengė derinimo pažymą bei patikslino Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir dar kartą 2000 04 12 pateikė Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija 2000 06 20 d. pateikė 4 pastabas projektui. Darbo grupė projekte įvertino Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijų pastabas. Pastabų vertinimo pažyma pridedama.
Įstatymo projektą rengė darbo grupė, sudaryta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1997 m. spalio mėn.17 d. įsakymu Nr.129. Darbo grupės vadovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus viršininkas R.Kancevičius. Tiesioginis projekto rengėjas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyrius.
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas neigiamų pasekmių neturės. Kaip minėta, projektas suderintas su atitinkamomis ES direktyvų nuostatomis. Projekte įvertinta galiojančio įstatymo taikymo praktika. Šis įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Priėmus šį įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymą Vyriausybė nustatys saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, patvirtintų įgyvendinant Seimo 1993 m.spalio 7 d. nutarimą Nr.I-267 “Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo” (Žin. 1993, Nr.55-1065; 1994, Nr.88-1671), pakeitimų ir papildymų pagal šį įstatymą tvarką ir terminus
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymą reikės skelbti anglų ir rusų kalba.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: sauga ir sveikata darbe.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Degutienė