Penktasis (517) posėdis
2000 m. rugsėjo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2789 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime popietinį mūsų posėdį. Prašome registruotis. Svarstysime projektą Nr.P-2789 – 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – V.Muntianas. Prašome pranešėją į tribūną.
V.MUNTIANAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tam, kad paaiškinčiau, kodėl gimė toks noras, turiu grįžti truputį į praeitį. Dar 1997 m. gegužės mėnesį buvo priimtas naujas Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymas, kuriame, deja, skaičiuojant struktūrinį indeksą atsirado klaida ir dėl tos atsiradusios klaidos 1998–1999 m. savivaldybių biudžetai buvo formuojami taip, kad trečdalis respublikos savivaldybių gaudavo nepagrįstai dideles pajamas, o kitas trečdalis Lietuvos savivaldybių gaudavo nepagrįstai mažas pajamas. Dėl to 1999 m. spalio 19 d. buvo priimtas Metodikos pataisymo įstatymas, kuriame buvo vienas straipsnis. Jis nurodė, kad 2000 m. biudžetas turėtų būti formuojamas pagal naująjį pataisytą Savivaldybių biudžetų metodikos įstatymą. Tačiau priimant 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą į Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymą nebuvo atsižvelgta. 17 mln. bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos savivaldybėms, buvo paskirstyta pagal naująjį metodikos įstatymą, o 80 mln. bendrosios dotacijos kompensacijos buvo paskirstyta remiantis laisva metodika ir remiantis principu, kad 2000 m. savivaldybių biudžetai neturi mažėti daugiau negu 4,3%, palyginti su 1999 m. biudžetais.
Taigi atsitiko taip, kad 2000 m. biudžetai tapo ne kas nors kita, kaip 1999 m. biudžetais, sumažintais 4,3%, arba naujasis metodikos įstatymas, kuris buvo priimtas 1999 m. spalio 19 d., formuojant 2000 m. savivaldybių biudžetus neturėjo jokios įtakos.
Dar priimant 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, mes ne kartą prašėme pataisyti 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymą. Tačiau šito niekas nenorėjo daryti. Buvome susitikę su Vyriausybės vadovais, konkrečiai su Vyriausybės kancleriu, tačiau vis tiek susitarti nepavyko. Taigi mes patys parengėme įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlėme Seimo nariui Alg.Butkevičiui pateikti šią pataisą, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta. Tuomet buvo sudaryta iniciatyvinė grupė iš 13 rajonų merų, kurie surinko 71 tūkst. piliečių parašų, ir remiantis Piliečių iniciatyvos įstatymu buvo pateikta ši pataisa. Lentelėse yra parodyta, kaip veikia šiandieninis įstatymas ir kaip veikia tos atitinkamos pataisos. Liepos 27 d., kada buvo šis įstatymo projektas įregistruotas, 30 mln. 146 tūkst. Lt vienas trečdalis Lietuvos savivaldybių gavo nepagrįstai per daug, kartu šios pačios sumos negavo du trečdaliai likusių Lietuvos savivaldybių.
Kad lėšos yra paskirstytos blogai tarp savivaldybių, jūs galite pažiūrėti paskutinėje lentelėje, ir pamatysite, kad pajamų skirtumai skaičiuojant vienam gyventojui skiriasi iki 5,3 karto. Pavyzdžiui, Neringoje tos pajamos vienam gyventojui 5,3 karto yra didesnės nei vidutiniškai Lietuvoje.
Taigi mes prašome pritarti šiam įstatymo projektui, priimti jį svarstyti. Šis įstatymo projektas numato, kad ne tik reikia perskirstyti bendrosios dotacijos kompensacijos lėšas, tačiau dėl to, kad vienas trečdalis Lietuvos savivaldybių nepagrįstai gavo 30 mln. 146 tūkst. Lt, tų pinigų, aš įsivaizduoju, iš tų savivaldybių jau nėra jokios galimybės atimti, todėl šiuos pinigus reikia numatyti papildomai ir padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją nuo 97 mln. iki 127 mln… 146 tūkst. Lt sumažinant išlaidas valstybės skolai padengti. Mums labai pasisekė, nes mūsų premjeras pasakė, kad šios išlaidos buvo sutaupytos ir 180 mln. Lt neprireikė valstybės skolai padengti. Taigi aš įsivaizduoju, kad mūsų prašymas gali būti išspręstas labai nesudėtingai – ir pinigų yra, ir įstatymą galima pataisyti.
Ir dar vienas dalykas, kuris mus labai jaudina, yra tai, kad, kaip jau minėjau, reikia pataisyti dėl to, kad 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas buvo priimtas pažeidžiant jau tuomet egzistavusį Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis mere, apgailestaudamas, kad Biudžeto ir finansų komitetas bei Seimas nepritarė mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto siūlymams formuojant šių metų biudžetą padidinti procentinę išlaidų dalį savivaldybėms, aš norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto teko imtis tokios iniciatyvos, kai yra įsteigta (ir savivaldybės moka iš biudžeto pinigus) Savivaldybių asociacija, kuri turėtų inicijuoti ir atstovauti visoms respublikos savivaldybėms? Kodėl tokios iniciatyvos neparodė Savivaldybių asociacija ir ką gi reikia daryti, kad vis dėlto Asociacija atstovautų visoms savivaldybėms? Ačiū.
V.MUNTIANAS. Man labai sunku komentuoti šį klausimą, nes, kaip jau minėjau, 13 savivaldybių dvejus metus, t.y. 1998–1999 m., dėl įstatymo klaidos gaudavo nepagrįstai mažas pajamas, taip pat dėl tam tikro įstatymo neįvertinimo, dėl metodikos įvertinimo 2000 metais mums taip pat buvo numatytos nepagrįstai mažos pajamos. Mes patys ieškojome išeities. Kaip jau minėjau, dėl įstatymų klaidų trečdalis Lietuvos savivaldybių gavo nepagrįstai daug, trečdalis gaudavo nepagrįstai mažai. Būtent dėl įstatymų klaidų. Aš įsivaizduoju, tas trečdalis savivaldybių ir iškėlė savo interesus, o išėjo taip, kad Savivaldybių asociacijos vadovybė yra tas trečdalis, kuris gauna nepagrįstai dideles pajamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Alg.Butkevičius.
ALG.BUTKEVIČIUS. Pone Muntianai, pirmiausia kalbant iš šios tribūnos reikia sakyti tik tiesą. Mano pataisa buvo parengta ir buvo įregistruota, tik šiai pataisai nebuvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete. Aš jums pasakiau, dėl ko nebuvo pritarta. Sakiau, kad toks variantas, kurį jūs norite teikti Seimui ir kurį esate šiuo metu pateikę, prieštarauja kai kuriems įstatymams. Jeigu šio įstatymo redakcija liks ir svarstant tokia, kokia yra pateikta, jai tikrai nebus pritarta dėl vienos pagrindinės priežasties – savivaldybių biudžetai yra savarankiški. Šiandien kalbame apie savivaldybes, kad joms reikia sumažinti bendrąją dotaciją, bet niekas negali sumažinti. Arba jūs turite, kaip aš jums siūliau, pateikti redakciją su tokia pataisa, kurioje kalbama, kad reikia sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas ir padidinti bendrąją dotaciją bei ją skirti toms savivaldybėms, kurioms buvo per mažai skirta. Ačiū.
V.MUNTIANAS. Aš nieko kito neprašau ir aš įsivaizduoju, kad iniciatyvinė grupė nieko kito nenori. Mes tik norime, kad būtų pataisyta klaida, kuri buvo padaryta įstatyme, ir kad 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas būtų suformuotas savivaldybių atžvilgiu prisilaikant Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymo. O kaip tai padaryti ir iš kur paimti pinigų, mes čia ir nurodome, kad iš tikrųjų yra straipsnis… Šiandien visi žinome, kad išlaidos, skirtos valstybės skolai aptarnauti, nereikalauja tiek, kiek yra numatyta išlaidose valstybės biudžetui. Iš ten galima paimti tuos pinigus tam, kad būtų padaryta tai, kas turėjo būti padaryta, mano nuomone, iš karto priimant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Dėkoju. Aš norėjau gerbiamojo pranešėjo pasiteirauti, kaip apskritai jis vertina šias pataisas, kiek jos būtų reikšmingos ateityje valstybės ir visų savivaldybių biudžetų formavimui, ne tiktai 2000 metų, bet kaip jūs žiūrite į ateitį, sakykim, dėl 2001 m., 2002 m., 2003 m.? Nes šios problemos per tuos ketverius metus, apie kuriuos jūs kalbėjote, iš esmės tartum nerado sprendimo. Kokius sprendimus dėl tų pataisų reikėtų priimti ateityje Seimui arba Vyriausybei, nes vyksta nuolatinis ginčas, kurio neturėtų būti?
V.MUNTIANAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jokių ginčų nebūtų buvę, jeigu iš tikrųjų būtų laikomasi Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymo. Kadangi to nebuvo, iš tikrųjų kyla ginčas. Manau, kad tas ginčas šiandien visiškai pagrįstas. Ateičiai tai yra ypač svarbus klausimas, nes jeigu mes matome, kad valstybinės valdžios aukščiausiosios institucijos nesilaiko įstatymų, tada iš tikrųjų, mano supratimu, yra labai blogai.
L.SABUTIS. Atsiprašau, bet jūs minėjote, kad ir pats Metodikos įstatymas, jūsų nuomone, irgi yra ne visai geras, nes ne taip buvo paskirstyta, kaip jūs buvote sumanę asociacijoje ir pan.
V.MUNTIANAS. Ne, aš minėjau, kad Metodikos įstatyme, kuris buvo priimtas 1997 m. gegužės mėn., iš tikrųjų buvo klaidų. 1999 m. spalio 19 d. jis buvo pataisytas. Tame įstatyme buvo vienas punktas, kuriame nurodyta, kad formuojant 2000 metų biudžeto įstatymą reikia vadovautis būtent tuo įstatymu. Juo reikėjo vadovautis skirstant bendrosios dotacijos kompensacijos pinigus. Kitokio mechanizmo, koks yra tame įstatyme, nėra numatyta. Tačiau 80 mln. Lt buvo paskirstyta nesilaikant Metodikos įstatymo. Buvo paskirstyta tokiu principu, kurį aš minėjau, – kad savivaldybių biudžetai nebūtų mažesni nei 1999 metais daugiau negu 4,3%. Kadangi mes dvejus metus (1998–1999 m.) gyvenome pagal klaidingas pajamas, buvo iškreiptos pajamos ir 2000 metų, nes 2000 metų biudžetas išėjo toks: 1999 metų biudžetas, sumažintas 4,3%.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Beinortas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užduoti po vieną klausimą.
J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš tolimas nuo minties, kad nereikia taisyti klaidų, tačiau man pasirodė keistas jūsų sprendimo radimas. Štai jūs matote, kad yra galimybė sutaupyti skolos aptarnavimo lėšų ir tokiu būdu šį dalyką išspręsti. Aš norėčiau jūsų, kaip iniciatyvinės grupės nario, paklausti, ar tie tūkstančiai žmonių, kurie pasirašė, kad būtų duota pinigų, buvo supažindinti, kad tokiu atveju, jeigu mes vienareikšmiškai paskirsime čia pinigus, liks be kreditavimo ir be valstybės paramos Valstybinio socialinio draudimo fondas, kuriame jau yra gerokai daugiau negu 80 mln. Lt trūkumas? Aš, pavyzdžiui, manyčiau, kad jūs, būdamas valstybininkas, irgi turėtumėte suprasti, kad kai viename fonde trūksta per 300 mln. Lt, o kitas gali išsiversti, sakykim, su 20 mln. Lt, turėtų būti žiūrimos abiejų fondų pretenzijos. Jūs matote galimybę paimti kokios nors kitos biudžeto eilutės sąskaita. Kaip jūs manote, iš kokios biudžeto eilutės turėtume paremti Valstybinio socialinio draudimo fondo būtinas išlaidas, kurios yra daromos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus?
V.MUNTIANAS. Aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų aš nepaaiškinau, ko noriu. Aš ir iniciatyvinė grupė nori atsiimti tai, ko mes negavome 1998 m., 1999 m. ir 2000 m., kas mums priklausė pagal galiojančius įstatymus ir t.t. Mes nieko nuskriausti nenorime. Norime, kad įstatymas veiktų ir kad būtų laikomasi įstatymų formuojant 2000 metų biudžeto įstatymą. Kadangi atimti iš tų savivaldybių, kurioms nepagrįstai jau atiduota 30 mln. 146 tūkst. Lt, iš tikrųjų nėra jokios galimybės, mes ir sakome, kad tuos pinigus reikėtų numatyti savivaldybėms tam, kad būtų atkurtas įstatymas, jo galiojimas… reikia paimti iš valstybės aptarnavimo išlaidų. Man, pavyzdžiui, kyla klausimas ir dėl planavimo. Koks yra planavimas, jeigu 80… papildomos bendrosios dotacijos kompensacijos jūs jau paėmėte metų pabaigoje šių išlaidų, dabar 180 dar ten lieka. Vadinasi, 260 mln. Lt numatyta nepagrįstai daug tose išlaidose.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausti Seimo nariai nenori. Gerbiamieji Seimo nariai, mes neturime čia apsispręsti dėl šio įstatymo, nes pagal mūsų procedūras jį turi svarstyti pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomu komitetu yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Taip. Pagal procedūrą iš karto po pateikimo turi būti svarstoma iniciatyva pagal išaiškinimą. Mes negalime atmesti pateikimo procedūros.
Dėl komitetų nėra prieštaravimų?
J.BEINORTAS. Ar galėčiau? Kadangi vienas iš ginčytinų dalykų šiais metais yra savivaldybių atsisakymas mokėti, vadinkim, pašalpas pagal vadinamąjį Pajamų garantijų įstatymą, aš drįsčiau prašyti, kad mes šitą projektą galėtume svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitete kaip papildomame komitete.
PIRMININKAS. Taip, yra pasiūlymas paskelbti dar vieną papildomą komitetą – Socialinių reikalų komitetą. Ar būtų prieštaravimų? Pritarta. Vadinasi, papildomi komitetai bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų komitetas. Numatoma svarstyti Seimo posėdyje spalio 3 dieną. Tinka? Tinka. Taigi pritarta.
Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2621. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1897 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2620 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime kitą projektą. Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2621. Svarstymas. Tuojau registruosimės. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, svarstyti lyg… Kompiuteris rodo, svarstymui niekas neužsirašė. Taigi tada prašom pagrindinio komiteto atstovą į tribūną.
K.JAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis, įvertinęs rengėjų siūlymus, kad reikia suderinti su Europos standartais, su Europos Sąjungos standartais, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos metrologijos inspekcijos pastabas bei pasiūlymus priėmė sprendimą. Pirma, grąžinti Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2621 iniciatoriams tobulinti. Antra, prašyti įstatymo projekto rengėjus įvertinti Lietuvos metrologijos inspekcijos pastabas ir pasiūlymus bei pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl įstatymo lydimųjų aktų tobulinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą. Ar būtų kitokių siūlymų? Turbūt reikia formaliai balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti. Tie, kurie pritaria komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, tie, kurie yra prieš, – prieš, tie, kurie susilaiko, tie susilaiko.
Už balsavo 18, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, svarstysime Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1897 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2620. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Komiteto pirmininkę ponią G.Imbrasienę prašom į tribūną.
G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1897 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė grąžinti įstatymo projektą tobulinti, įvertindamas Lietuvos metrologijos inspekcijos pastabas ir pasiūlymus. Kadangi tai yra Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lydimasis projektas, o, kaip žinome, pagrindinis komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas, grąžino jį tobulinti, tai mūsų komitetas siūlo lydimąjį įstatymo projektą svarstyti kartu su minėtu pagrindinio įstatymo projektu. Siūlau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių diskutuoti tuo klausimu? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Prašom registruotis.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom labai sąžiningai registruotis, nes tai trukdo procedūrai ir aš vis turiu išbraukinėti tuos, kurie neteisingai užsiregistravo. Savo laiką gaištat.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kurie pritaria pagrindinio komiteto nuomonei, kad projektą reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kurie yra prieš – prieš. Prašom.
Už balsavo 24, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(4*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, aš noriu prašyti jūsų leidimo dabar pateikti pirmąjį rezervinį klausimą, kadangi kitas klausimas užtruks ilgiau. Nebent jeigu nėra J.Razmos? Aišku. Kadangi nėra, tai imam pagal darbotvarkę. Kitas klausimas yra Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097. Pranešėjas – L.Sabutis. Prašom į tribūną. Taip, svarstymo stadija.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas komitete įvertintas ir patobulintas šiandien taip reikalingas Vietos savivaldos įstatymas. Tai yra ketvirtasis variantas, arba, kaip sakytų gerbiamasis F.Palubinskas, ketvirtoji atmaina.
Iš tikrųjų buvo nelengva ir parengti, ir ryžtis šiuo metu teikti iš esmės naują įstatymo redakciją. Bet gyvenimas privertė tai padaryti. Norėčiau iš karto padėkoti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos specialistams, nuoširdžiai padirbėjusiems prie šio įstatymo, taip pat grupei, kuri buvo sudaryta komiteto iniciatyva. Dalyvavo Prezidentūros atstovai, mūsų komiteto specialistai ir komiteto nariai. Po paskutinio svarstymo, t.y. rugsėjo 18 dienos, yra priimtas toks sprendimas – iš esmės bendru sutarimu yra pritarta, vienam kitam susilaikius dėl atskirų straipsnių, bet ne dėl viso įstatymo. Mes siūlome Seimui, tuo labiau kad pagal darbotvarkę yra dar ir kitų komitetų išvados, pritarti šiai redakcijai, nes tai yra surinkta iš daugelio pasiūlymų ir dabar galiojančių įstatymų į vieną bendrą Vietos savivaldos įstatymą, kuris dabar yra bazinis konstitucinis vietos savivaldybėms, tiek atstovaujančioms institucijoms, tiek vykdomosioms institucijoms – kontrolės ir administracijai.
Ypač dabar sureikšminta, atitinkamai įvertinta administracijos reikšmė, funkcijos ir atsakomybė, o besikeičiant vietoms savivaldos institucijose tarybos nariai galėtų tik atitinkamai reikalauti, kad būtų preciziškai laikomasi šio įstatymo nuostatų. Labai trumpai dabar galėčiau įvardyti paskutinius gautus pasiūlymus, kuriuos anksčiau mes įvertinome, bet išvadose, kurios buvo pateiktos birželio mėnesį, buvo neįvertintas V.Čepo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas ir ministro A.Bėkštos siūlymas. Tarp reikšmingiausių savivaldybių funkcijų jie teikia (dabar truputį kita straipsnio redakcija), kad prie ribotų savarankiškų funkcijų reikėtų įrašyti “gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas, muziejų, teatrų, savivaldybių viešųjų bibliotekų, kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra”. Susitikimo metu ir raštu mes gavome nemažai tokių siūlymų. Panašus yra komiteto siūlymas. Tiesa, jie dar siūlo ir edukologinių ir kitų programų projektų rengimą įrašyti. Man atrodo, jeigu priėmimo metu bus pritarta, bus galima į tai atsižvelgti. Mes pritarėme, naujoje redakcijoje, jeigu jūs pastebėjote, tarp pačių svarbiausių, savarankiškų ir pusiau privalomų valstybės deleguotų yra įrašyta šį funkcija.
Norėčiau dėl struktūros. Vietos savivaldos įstatyme dabar labai aiškiai nustatyta atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymą, kaip yra susiję administracijos savivaldybės tarnautojai, apibrėžta nauja sąvoka “bendruomenė” ir, be abejo, svarbiausieji vietos savivaldos institucijų principai. Tai yra išdėstyta 4 straipsnyje. Savivaldybių funkcijas trumpai minėjau, tai savarankiškos, valstybės priskirtos, perduotos arba privalomosios funkcijos. Nauja šiame įstatyme – tai sutartinės funkcijos, jų įgyvendinimas sutartiniu principu. Tokius dalykus viešojo administravimo tvarka atlieka savivaldybės taryba, kontrolierius, valdyba, meras, administracija, kitos įstaigos. Visos šios funkcijos yra visiems vienodai reikšmingos.
Antra. Labai svarbu yra tai, jog tarp kitų naujų per paskutiniuosius metus priimtų įstatymų yra suaugusiųjų neformalus švietimas, gyventojų užimtumo programų rengimas, turizmo, gyventojų poilsio organizavimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir t.t. Tas savarankiškas funkcijas privalau paminėti. Paminėti, nes mes žinome nemažai debatų sukėlusius pavėžėjimo dalykus, be abejo, statybos architektūros reikalavimų garantavimą. Tai yra taip pat ką tik mūsų priimto Statybos įstatymo ir Apskrities įstatymo pasiskirstymo prievolė. Savivaldybė, apskritis ir apskritai ministerijos vieta įgyvendinant šias funkcijas.
Taip pat pabrėžta nekilnojamųjų kultūros vertybių, įsteigtų saugomų teritorijų apsauga, statinių naudojimo priežiūra, leidimų statybai, rekonstrukcijoms, remontui išdavimas pagal kompetenciją, ko anksčiau nebuvo. Mes buvome priėmę dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančios žemės, kito turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo. Taip pat turėjome įrašyti į privalomas funkcijas. Man atrodo, kaip savarankiškas privalomas yra aplinkos kokybės gerinimas, komunalinių atliekų, vietos kelių, gatvių priežiūra, rinkliavos ir t.t. Ir paskutinis svarbus į šį įstatymą iš kito įstatymo perkeltas dalykas – dalyvavimas regiono plėtros programose ir pan.
Nenorėdamas jums atimti laiko, norėčiau pabrėžti, kad tarp šių trijų grupių, mano minėtų funkcijų, taip pat labai svarbu išskirti (įstatyme yra numatyta) viešųjų paslaugų teikimą. Tai apibrėžia 10 straipsnis.
Bendrosios nuostatos. Kaip buvo, taip ir liko šiame įstatyme, jog pagal Konstituciją aukščiausioji valdžios institucija tam tikro regiono savivaldybės teritorijoje yra savivaldybės taryba. Taip pat veiklos formos. Taigi mes galime pasakyti, jog praplečiame komitetų galimybes, komisijų, savivaldybių tarybų įgaliojimus. Tie įgaliojimai susiję, tai labai norėčiau pabrėžti ir ne kartą Seimo nariai vietoje yra susidūrę, su sprendimų ir įstatymų įgyvendinimo kontrole. Todėl šiame naujos redakcijos įstatyme kontrolės komiteto sudarymas ir kontrolieriaus institucijos, sakyčiau, tam tikras sureikšminimas yra labai aktualus.
Norėčiau dar pabrėžti, jog mero įgaliojimai taip pat išskirti į atskirą straipsnį. Šiuo atveju meras yra kartu ir politikas, ir tarybos pirmininkas, ir valdybos pirmininkas. Bet šiame įstatyme ryškiai pabrėžta tai, jog visoms savivaldybėms yra privaloma sudaryti valdybą, nes tarybos renkamos iš įvairių ir labai įvairių partijų atstovų, yra labai margos, todėl šiuo atveju turėtų būti bendras sutarimas koreguoti visus sprendimus per valdybą.
Norėčiau dar labai nedaug paryškinti. (Atsiprašau posėdžio pirmininko, matau, kad jis man signalizuoja baigti pateikto įstatymo vertinimą.) Mes negalėjome nepabrėžti, jog, suderinant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, konkrečiai Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje išdėstyta savivaldybės administracija, administratorius, seniūnija ir seniūnas. Šiuo atveju administratoriui pagal Valstybės tarnybos įstatymą suteikiama teisė skelbti konkursus. Seniūnai skiriami į pareigas per konkursą. Jų privalumas tas, jeigu pritaria ta bendruomenė, kuriai tas seniūnas skiriamas. Atitinkamai jam suteikiamos tam tikros teisės.
Be abejo, savivaldybė turi turėti ir turi savo turtą, finansus. Savivaldybių įstatyme yra labai ryškiai pabrėžta, kaip tai bus tvarkoma ir disponuojama.
Labai svarbus yra vienuoliktasis skirsnis “Savivaldybių teisinės garantijos ir administracinė priežiūra”. Labai nekeisdami šių nuostatų, vis dėlto pripažįstame, kad Vyriausybės atstovas, Seimo kontrolieriai ir dabar galiojantis Administracinės teisenos įstatymas garantuoja visas galimybes savivaldybių pareigūnams arba pačioms institucijoms kreiptis į teismines institucijas ir spręsti ginčus, jeigu iš tiesų neįmanoma suderinti tarpusavyje. Beje, Savivaldybių asociacija pripažinta kaip atstovaujamoji institucija visoms savivaldybėms. Baigiamosiose nuostatose, manome, tai yra tikslinga, kad per 6 mėnesius Vyriausybei turėtų būti pateiktos atskiros pataisos ir, be abejo, jos turbūt bus, kiek tai yra susiję su apskrities valdymu, jau jos gautos komitete, ir kitų įstatymų pataisos, kurios turės atitikti šį Vietos savivaldos įstatymą. Tai bendrųjų nuostatų tiek.
Dabar aš nežinau, kaip šiuo atveju dėl kitų komitetų pastabų, kurios buvo įvertintos mūsų komitete birželio 4 d., ar man reikia dėl kiekvieno komiteto, ar mes, išgirdę kitų komitetų pranešimus, galėtume sutarti, jeigu išgirstume palankų atsiliepimą dėl naujos redakcijos, o galbūt dar galimos kai kurios pataisos, kurios galėtų būti teikiamos priėmimui. Jeigu būtų galimybė, aš galėčiau vertinti, o jeigu nėra, tai aš baigiu savo pranešimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime tilpti į savo grafiką. Bet kuriuo atveju, man atrodo, jūs turėsite galimybę argumentuoti kiekvieną pataisą, kuriai komitetas nepritarė, kai mes apsispręsim dėl jų. O dabar turbūt reikėtų išklausyti visų papildomų komitetų atstovų kalbas, tada galėsim apsispręsti. Aš norėčiau paklausti, ar visi papildomo komiteto atstovai norės kalbėti? Ponas J.Beinortas – taip, ponas Ž.Jackūnas kalbės, ponas S.Slavickas… Pono S.Slavicko nematau. Ir ponas V.Lapė. (Balsas salėje: “Slavickas yra”) Yra? Kalbėsit, taip?
Į tribūną kviečiu poną J.Beinortą. Atsiprašau, eilės tvarka. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Tiesą pasakius, mūsų pastabos yra faktiškai dėl pirmosios redakcijos, jos darytos seniai. Tobulinimui, žinoma, ribų nėra. Tačiau galiu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, iš principo pažiūrėjęs į naują perrašytą Vietos savivaldos įstatymą, mano, kad čia faktiškai viskas būtų gerai, tačiau tos pastabos, kurios tuo metu buvo pasakytos Teisės departamento, mums irgi užkliuvo.
Daugumoje tų pastabų iš esmės nurodomas skirtingos terminijos vartojimas šiame įstatyme, taip pat kituose įstatymuose. Ir aš manau, kad Teisės departamentas kai kur ir perlenkė. Pavyzdžiui, mes vartojam “neįgaliuosius” kaip “invalidų” sinonimą, ir jeigu yra Invalidų reikalų įstatymas, tai jokiu būdu nereiškia, kad tai yra visai kita sąvoka. Tačiau šiaip mūsų komitetas manė, kad į daugumą tų pastabų reikėtų atsižvelgti.
Aš norėčiau pakalbėti šiek tiek apie vieną dalykišką reikalą, kuris šitam įstatyme taip jau tiesiai nėra pasakytas. Neseniai kalbėjo gerbiamasis Kėdainių rajono meras apie savivaldybių nepakankamai gaunamą lėšų kiekį. Mes esam visiškai solidarūs, kad tų lėšų turėtų būti daugiau. Tačiau jos atsiranda tiktai per užimtumą, tiktai per darbą, tiktai per mūsų galimybių pačiose savivaldybėse išplėtojimą. Ir aš noriu atkreipti gerbiamojo L.Sabučio ir kitų kolegų dėmesį, kad štai ten, kur mes detaliai kalbame apie priskirtąsias savivaldybių funkcijas, kur kalbame apie savarankiškąsias funkcijas, galbūt netgi ir sutartines, vis dėlto turėtume tiesiai pasakyti, kad tarp savivaldybės funkcijų yra viešųjų darbų organizavimas ir dalyvavimas juos finansuojant. Jeigu šito nepasakysime, man kolegos gali oponuoti, kad tai yra numatyta įvairiose programose, ar tai yra socialinės, ar infrastruktūros plėtimo ir visa kita, o viešieji darbai yra tik priemonė. Tačiau aš noriu pasakyti, kad pastarųjų metų, t.y. 1999 ir 2000 m., patirtis rodo, kad nesant tokios funkcijos ir kai jai nenumatoma visiškai pinigų, mes negalim panaudoti tose pačiose savivaldybėse ir kito fondo, Valstybinio socialinio draudimo fondo, kuris galėtų būti nedarbo prevencija tam tikru mastu arba bent sulaikytų mėgėjus pasiimti pašalpas neįdėjus jokio darbo. Todėl aš manau, kad Valdymo reformų komitetas ras, į kurią dalį. Aš manyčiau, kad galėtų būti tiek sutartinėse, tiek ir valstybės priskirtose, nes čia yra imperatyvas. Aš manyčiau, kad reikėtų šitą funkciją papildyti. Aš atsiprašau, kad mes nepateikėm šito raštu, bet manau, kad visi kolegos supranta, kad tai galima dar pataisyti.
Dabar antras dalykas, apie kurį kolega L.Sabutis čia kalbėjo, tai savivaldybės tarybos komitetų darbas ir vieno išskirtinio – Kontrolės komiteto sudarymas ir funkcija. Man atrodo, kai mes 15 straipsnyje tiesiai pasakėm, kad į Kontrolės komitetą turi įeiti visų dalyvaujančių savivaldybėje politinių jėgų atstovai lygiomis dalimis, pasakykime dar ir kitą dalyką. Vis dėlto pasakykime, kad tiek pirmininkas, tiek pavaduotojas yra tvirtinami taryboje, tačiau pasakykime, kad jeigu pirmininkas yra iš pozicijos, tai pavaduotojas turėtų būti iš oponuojančios, opozicija pasiskelbusios savivaldybės dalies. Išties daug geriau yra kontroliuoti, kai pačiame Kontrolės komitete yra šitie dalykai matomi iš skirtingų taškų.
O iš esmės, kaip jau minėjau, mes pritariam. Manyčiau, kad mes turėtume suspėti priimti naująjį Vietos savivaldybių įstatymą, kad nebūtume skolingi savo rinkėjams baigę kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Švietimo komiteto pirmininką gerbiamąjį Ž.Jackūną.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vieną kartą svarstė ilgai rengiamą ir tobulinamą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektą. Svarstymo metu komiteto nariams daugiausia rūpesčių ir nerimo kėlė projekto rengėjų nuostata, susijusi su kultūros įstaigų steigimu ir išlaikymu. Lietuvos įvairių kultūros barų atstovai, mūsų komiteto nariai yra įsitikinę ir buvo įsitikinę, kad netikslinga muziejų, teatrų, savivaldybių viešųjų bibliotekų bei kitų kultūros įstaigų steigimo, išlaikymo ir veiklos priežiūros funkcijas priskirti vadinamosioms savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms.
Atsižvelgdamas į tai, komitetas savo rugsėjo 18 d. posėdyje bendru sutarimu pasiūlė, kad minėtos kultūrinės funkcijos būtų įrašytos į 7 straipsnį, kuriame išvardijamos priskirtosios, t.y. ribotai savarankiškos savivaldybių funkcijos. Man malonu pasakyti, kad šis komiteto siūlymas atsispindi 4 įstatymo projekto variante.
Dabar norėčiau pasakyti keletą ne komiteto, o savo paties pastabų dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto. Mano akimis žiūrint, įstatymo projekte nėra pakankamai įtvirtinta savivaldybės, pagrindinių vietos savivaldos institucijų atsakomybė vietos bendruomenei bei visai visuomenei, pavyzdžiui, šalies įstatymų nevykdymo ar kitokių pažeidimų atvejais. Kiekvienas iš mūsų, kaip ir daugelis kitų Lietuvos žmonių, žino nemažai atvejų, kad kai kurios savivaldybės ignoruoja dalies savo bendruomenės narių poreikius, pavyzdžiui, turėti galimybę mokytis valstybine kalba, gauti deramą paramą ugdymo procesui, reikiamas patalpas švietimo įstaigoms steigti ar mokymo procesui valstybine kalba organizuoti. Vyriausybės atstovas, apskričių administracijos šiais ar kitais panašiais atvejais neretai negali padaryti jokios įtakos savivaldybių sprendimams. Viskas dažniausiai užstringa metų metus besitęsiančiuose ir nieko neduodančiuose teisminiuose ginčuose. Todėl, mano galva, reikėtų numatyti aiškesnes savivaldybės institucijų, administracijos atsakomybę nustatančias normas. Matyt, vertėtų numatyti, kad bendruomenės nariai galėtų teikti peticijas ne tik savivaldybės, bet ir valstybės institucijoms, ypač apskričių administracijoms, Vyriausybės atstovams ir t.t. Be to, svarbu, kad šių peticijų įvertinimo pagrindu būtų priimti tam tikrų institucijų sprendimai, laiduojantys efektyvų teisėtų bendruomenės interesų įgyvendinimą ar šalies įstatymų pažeidimų, kuriuos gali padaryti ar padaro savivaldybės institucijos ar įstaigos, šalinimą.
Įstatymo projekte, ypač pradiniuose jos skirsniuose, esama taisytinų redakcinio pobūdžio dalykų. Vietos savivaldos principai, pavyzdžiui, veiklos skaidrumo ir viešumo, yra labai artimi ir vargu ar verta juos laikyti dviem skirtingais principais. Kelia abejonių ir pats skaidrumo principo apibrėžimas. Tekste vartojami terminai viešieji poreikiai, viešieji interesai, viešieji reikalai nėra apibrėžti. Man atrodo, bent vieną iš šių sąvokų, t.y. viešuosius interesus, reikėtų aiškiau apibrėžti. Pradiniuose skirsniuose pasitaiko formuluočių, taisytinų stilistiniu ir loginiu požiūriais.
Kelia abejonių nepakankamai aiškus savivaldybių, kaip juridinio asmens teisę turinčių subjektų, statuso apibūdinimas. Aš nežinau ir negaliu labai kategoriškai komentuoti, bet ar savivaldybės spauduose yra nurodyta, kad tai yra Lietuvos Respublika, ar tik nurodytas tos savivaldybės pavadinimas. Ar savivaldybės spaude neturi būti Lietuvos valstybės herbo? Ar užtenka, kad būtų ten pavaizduotos kokios nors trys pupelės ar lapeliai?
Man kelia abejonių įstatymo nuostata, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir įstatymų pagrindu priimtus Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius vietos savivaldybės institucijų sprendimo. O jeigu tų sprendimų reikalaujama ir jeigu reikia daryti sprendimus, tada nereikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimų ar įstatymų? Nelabai aiški ir nuostata, teigianti, kad seniūnijai vadovauja seniūnas, kurį konkurso būdu, atsižvelgdamas į gyventojų nuomonę, skiria ir atleidžia savivaldybės administratorius. Kyla klausimas, kaip atsižvelgiama į gyventojų nuomonę, kokie yra tos nuomonės išaiškinimo būdai. Aš nežinau, gal kas yra geriau susipažinęs su savivaldybių darbu, gal jiems čia tų abejonių ir nekyla, bet man, kaip žmogui, gana tolimam nuo tos srities, tokie klausimai kyla ir aš, naudodamasis proga, tiesiog jais dalinuosi.
Dėl redakcinių pataisų, kurių aš esu tikrai nemažai pastebėjęs. Galėčiau tiesiog pasiūlyti komiteto atstovams, jog mielai išsakysiu, kad būtų galima išvengti galimų nereikalingų redakcinių nesklandumų. O iš principo mūsų komitetas, žinoma, pritaria ir aš pats pritariu, bet manau, kad jį dar būtų galima pataisyti, ir tai derėtų padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu – S.Slavickas. Prašom į tribūną. … Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, laikas, skirtas šiam projektui svarstyti, aiškiai nepakankamas. Mes turėsime apsispręsti, ką mes darome: ar darome svarstymo pertrauką, ar mėginsime išspręsti šį klausimą iki galo. Kalbės ponas S.Slavickas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo svarstytas Ekonomikos komitete. Svarstymo metu buvo gautas A.Šimėno siūlymas, kuriuo buvo siūloma pakeisti įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su minėtu siūlymu. Pažymėtina, kad pagrindinis komitetas, tobulindamas projektą, atsižvelgė į mūsų komiteto siūlymą ir svarstyti pateikto įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalis pakeista pagal Ekonomikos komiteto siūlymą. Kviečiu pritarti patobulintam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto vardu dar turėtų kalbėti ponas V.Lapė. Iš anksto užsirašė gerbiamasis P.Papovas. Jeigu mes nuspręsime tęsti diskusiją, tai tą padarysime po dviejų klausimų: R.Didžioko klausimo dėl Kelių fondo ir po Vyriausybės pusvalandžio.
Ponas R.Didžiokas laukia pateikimo. Neprieštaraujate. Tada prašom. Kviečiu į tribūną poną V.Lapę. Pono V.Lapės nėra, tada poną P.Papovą. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu frakcijos vardu. Noriu kalbėti dėl naujos Vietos savivaldos įstatymo redakcijos iš esmės.
Visų pirma apgailestauju, kad šis projektas, nors ir buvo Vyriausybės programoje, bet buvo rengtas ir svarstytas labai ilgai, be to, nebuvo priimtas iki savivaldybių tarybų rinkimų. Tai viena. Dabartinė redakcija, kuri yra pateikta, manau, nėra tas tikslas, kurio buvo siekta. To tikslo nepasiekta, nes iš esmės išliko tie patys savivaldos organizavimo principai, ypač institucijų. Žinoma, kai kurios dalys yra patobulintos. Sakykime, yra aiškesnė ir pastovesnė administracijos veikla, aiškesnis seniūnų statusas ir kontrolieriaus statusas (5 metų kadencija). Tai yra įteisinta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Šiuo požiūriu tie dalykai yra suderinti. Tačiau manau, kad yra padaroma daugiau neaiškumų, apie ką ir kiti komitetai kalbėjo bei teikė siūlymų. Manau, kad tų siūlymų nepakanka. Sakykime, jeigu bibliotekos yra perkeltos pagal priskirtąsias funkcijas, tai kūno kultūros ir sporto plėtojimas liko lyg ir savarankiškas.
Jeigu kalbame apie savivaldybių funkcijas, manyčiau, kad turėtų būti ne funkcijos, bet savivaldybių kompetencija, nes Konstitucijoje yra kalbama apie savarankišką savivaldos kompetenciją. Ten pasakyta, kad ta savarankiška kompetencija yra nustatyta Konstitucijos ir įstatymų, o apie funkcijas ten nekalbama. Jeigu čia kalbama apie kontrolierių, tai vėlgi kalbama ne apie kontrolieriaus funkcijas, įgaliojimus, o kalbama apie kompetenciją. Manyčiau, kad turėtų būti vienodai: jeigu jau funkcijos – tai funkcijos, jei kompetencija – tai kompetencija.
Jeigu kalbame apie savarankišką ir ribotai savarankišką kompetenciją, manyčiau, kad neturėtų būti išskirta ribota ar neribota, nes ir ta savarankiškoji, kuri yra 6 straipsnyje, yra ribota. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad savarankiškoji kompetencija yra ribota, o tai apriboja įstatymai. Visas 6 straipsnis yra dėl ribotos kompetencijos, nustatytos įstatymų, ir priskirtoji arba ribotoji taip pat nustatyta įstatymų. Manyčiau, ta savarankiškoji, gal ne savarankiškoji, o savanoriškoji, turėtų atsispindėti 9 straipsnyje – “Sutartinės savivaldybių funkcijos”, pagal kurį savivaldybės pasiima tas funkcijas, kurios nėra priskirtos jokiai valstybės institucijai. Laisva funkcija ir savivaldybė prisiima ją vykdyti ar sutartiniais pagrindais, ar savanoriškais, o visos kitos funkcijos yra nustatytos įstatymų. Kitokių savarankiškų, savanoriškų funkcijų nėra. Gali būti tik prisiimtos, jeigu valstybėje tų funkcijų niekas nevykdo.
Aš teikiau siūlymus ir komitete buvo diskusijos dar ir dėl to, kad neišspręsta konstitucinė problema – tai vykdomosios institucijos vieta. Pagal mūsų Konstituciją valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai, savivaldos valdžią vykdo savivaldybės taryba.
Čia lyg ir atsispindi, bet atsispindi kitaip – vykdo aukščiausiąją valdžią. Tai yra vienintelę valdžią. Štai vienintelę valdžią vykdo taryba, o vykdomosios institucijos… Čia teisingai kalbėjo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovas, kad vykdomoji institucija tik tiesiogiai įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus. Tiesiogiai įgyvendina. Štai už tiesioginį įgyvendinimą ir turėtų būti tiesioginė atsakomybė, o dabar, kaip yra ir kaip mes toliau paliekame, kad kolegiali institucija iš tarybos narių tai tiesiogiai įgyvendina. Kur čia atsakomybė, kai tas pats meras yra tos valdybos pirmininkas ir kai ta institucija atskaitinga tai pačiai tarybai? Septyni tarybos nariai atskaitingi 25 tarybos nariams, tarp jų ir patys sau. Štai ta problema liko neišspręsta.
Liko neišspręstas ir kontrolieriaus atskaitingumas. Kontrolierius atskaitingas tarybai, nors jis kontroliuoja tą pačią tarybos dalį, septynis tos tarybos narius, ir plius dar kontroliuoja merą ir atskaitingas tiems patiems, kuriuos kontroliuoja. Vėlgi liko tie dalykai neišspręsti. Kai kurių pataisų reikia, tačiau iš esmės problemų, manome, ši nauja redakcija neišsprendė.
Aš asmeniškai susilaikysiu balsuodamas dėl šio Vietos savivaldos įstatymo dar ir dėl to, kad vis dėlto nereikėtų dabar jo priimti, jeigu mes laiku nesugebėjome to padaryti. Tegul naujasis Seimas iš esmės diskutuoja, tobulina šį projektą (čia yra gerų dalykų) ir priima, nes vis tiek mes esame labai pavėlavę. Ačiū.
Vyriausybės pusvalandis
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar bus kitas darbotvarkės klausimas. Prašom į tribūną ministrą R.Didžioką.
R.DIDŽIOKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios kolegės ir kolegos. Aš naudojuosi proga, galėdamas pateikti jums transporto sektoriaus ūkinių subjektų veiklos rezultatus per praėjusius šių metų septynis mėnesius. Tikiuosi, kad tai jums bus įdomu. Lietuvos transporto sektoriuje per šį laikotarpį padidėjo beveik visų vežimo rūšių apimtys, išskyrus keleivių vežimą tiek geležinkeliu, tiek kelių transportu.
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad krovinių perkrovimas Klaipėdos uoste per mano minėtus šių metų septynis mėnesius išaugo 1,8%, o įvertinus ir Būtingės terminalą – 67,7%. Tarp jų tranzitinių krovinių perkrovimas Klaipėdos uoste padidėjo 1,5 karto. Tarp visų Baltijos valstybių jūrų uostų Klaipėdos uosto krovos apimčių augimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra didžiausias.
Sparčiai auga naftos produktų perkrovimas Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų apimtys padidėjo 2,4 karto. Visi uosto operatoriai viršijo praėjusių metų krovos apimtis. Šiais metais, tarkim, kelių transporto priemonių perkrovimas Klaipėdos uoste išaugo 17%, autotreilerių krova – net 69%, daugiau perkrauta konteinerių – 38,6%, keleivių srautas padidėjo 44,5%. Uoste apsilankančių per parą laivų skaičius stabilizavosi ir per mėnesį siekia vidutiniškai 570 laivų. Čia aš turiu paskutinius duomenis ir norėčiau jus informuoti, kad per aštuonis mėnesius Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta tiek krovinių, kiek per visus praėjusius metus. Taigi iš tikro laukiame nemažo šių metų krovinių srauto padidėjimo.
Krovinių vežimas geležinkeliu per šiuos metus, palyginti su praėjusių metų septyniais mėnesiais, išaugo 10%. Tarp jų krovinių vežimo apyvarta specialiosios paskirties akcinėje bendrovėje “Lietuvos geležinkeliai” padidėjo 21%. Tuo tarpu tranzitiniai geležinkelio vežimai per tą patį laikotarpį išaugo 30%, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad ne tiek daug išaugo vidaus pervežimai. Keleivių vežimo mastai, kaip jau ir minėjau, nuolat toliau mažėja ir 2000 m. pirmąjį pusmetį keleivių pervežta 19% mažiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pasiektas specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” ūkinės, finansinės veiklos rezultatas taip pat džiugina, jis yra teigiamas. Prisiminus praėjusių metų nuostolingą veiklą, jis iš tikro yra optimistinis, tačiau noriu pabrėžti, kad tai pasiekta griežtos ekonomijos ir investicijų mažinimo dėka.
Atsistatant prekybos apimtims tarptautinėje rinkoje, tam tikros augimo tendencijos buvo jaučiamos ir tarptautinių krovinių vežimo srityje. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos vežėjai sunaudojo 182,4 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniams kroviniams vežti. Tai yra 10% daugiau negu per analogišką praėjusių metų laikotarpį.
Tranzitiniai vežimai per Lietuvos teritoriją kelių transportu išaugo per palyginamąjį laikotarpį 17,8%. Eksporto ir importo vežimai, palyginti su atitinkamu laikotarpiu, taip pat padidėjo. Eksportas – 24,6%, o importas – 19,3%. Tačiau kaip ir geležinkeliu, taip ir autotransportu, keleivių yra pervežama kaskart vis mažiau. Šių metų pirmąjį pusmetį keleivių pervežimo mastai sumažėjo 12%.
Oro transportu pervežtų keleivių apimtys per septynis mėnesius išaugo 16%, o keleivių srautai per Lietuvos oro uostus padidėjo 6,6%. Kai kurie duomenys iš mūsų bendros dviejų aviakompanijų veiklos. Nors skrydžių skaičius sumažėjo, kaip jau minėjau, aptarnautų keleivių skaičius išaugo. Taip pat išaugo krovinių ir pašto kiekis, jis padidėjo beveik trečdaliu. Dėl šios bendros veiklos pajamos išaugo 35%, išlaidos sumažėjo 11%. Valstybės įmonė Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija per šių metų pirmąjį pusmetį suteikė oro navigacijos paslaugas 32 tūkstančių orlaivių, kurie vienaip ar kitaip skrido per Lietuvos teritoriją.
Noriu atskirai pabrėžti investicijas į transporto infrastruktūrą. Per 1999 m. ir šių metų pirmąjį pusmetį panaudojant tarptautinių finansinių institucijų kreditus, Europos Komisijos bei dvišalę pagalbą, taip pat Lietuvos resursus, į transporto infrastruktūrą buvo investuota 725,3 mln. litų. Iš jų kelių infrastruktūrai – 456,6 mln. litų, geležinkelio infrastruktūrai – 138,2 mln. litų, vandens transportui – 99,4 mln. litų ir oro transportui – 31,1 mln. litų.
Šiuo metu vykdomi svarbiausi investiciniai projektai, tai yra baigiamas magistralės “Via Baltica” pirmojo etapo įgyvendinimas, šiemet baigiama Lietuvos žvyrkelių asfaltavimo programa. Trejus metus iš eilės mes padengėme 360 km žvyrkelio kieta asfalto danga. Atliekama Kenos pasienio posto rekonstrukcija. Toliau vykdomas kelių kapitalinis remontas 9 (…) koridoriuje, toliau vykdomas signalizacijos telekomunikacijų įrenginių modernizavimas ir t.t. Klaipėdos uoste pradėtas vykdyti uosto įplaukos kanalo rekonstrukcijos projektas.
Naudodamasis proga ir tuo, kad dar turiu kelet¹ minučių, gerbiamieji kolegos, noriu jus supažindinti su svarbiausiais priimtais įstatymais transporto sektoriuje, taip pat su ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis.
Per šį laikotarpį buvo ratifikuota 1965 metų Tarptautinė jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, vadinamoji (…) konvencija. Seimas taip pat ratifikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl prekybinės laivybos. Ją mes pasirašėme Tarptautinės transporto konferencijos Klaipėdoje metu.
Taip pat Seimas ratifikavo tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ir 1992 m. tarptautinę konvenciją dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo. Šios konvencijos mums buvo ypač svarbios pradėjus eksploatuoti Būtingės terminalą, taip pat stiprinant saugią laivybą.
Noriu pabrėžti kelis pagrindinius įstatymus, kuriuos paskutiniu metu priėmė Seimas ir kurie buvo teikti Susisiekimo ministerijos. Pirmiausia įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus, stengiantis pasiekti (…) reikalavimus, buvo priimtas Civilinės aviacijos įstatymas. Taip pat mes esame pateikę ir Seimas dabar svarsto Kelių eismo įstatymą kaip pagrindinį įstatymą kelių transporto sektoriuje.
Šio metu Vyriausybė svarsto Geležinkelio restruktūrizavimo ir reorganizavimo įstatymą ir įstatymų pakeitimų paketą, jį lydintį. Visiškai neseniai Seimas priėmė įstatymų paketą, susijusį su saugios laivybos reglamentavimu. Kaip jūs žinote, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymą šio įstatymų paketo įsigaliojimas buvo nukeltas iki kitų metų liepos 1 dienos. Šiuo metu Seimas dar svarsto galimybę paankstinti šio įstatymo paketo įsigaliojimą. Tai yra pagrindiniai įstatymų projektai ir įstatymai, kuriuos priėmus Lietuvai atsiveria realios galimybės dar šiais metais pradėti ir sėkmingai užbaigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje transporto politikos derybiniame skyriuje. Ačiū. Jau turbūt išnaudojau savo laiką.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik paminėjote, kad šiais metais baigiate žvyrkelių asfaltavimo programą. Manyčiau, kad šioje programoje nebuvo numatyti visi žvyrkeliai, kuriuos reikia asfaltuoti. Ar nežadate tęsti tą programą, nes buvo nuostata, kiek žinau, asfaltuoti tuos žvyrkelius, kurie eina į buvusių ūkių centrines gyvenvietes. Žinau, kad tokių kelių, žvyrkelių nemažos atkarpos dar yra neasfaltuotos. Ar nenumatote tęsti tą programą? Ar jau formuojama kitų metų Kelių fondo panaudojimo programa? Ačiū.
R.DIDŽIOKAS. Dėkoju. Žvyrkelių programa, kaip atskiras investicinis projektas (aš tą turėjau galvoje), buvo patvirtinta kaip trimetė investicijų programa ir ji buvo skirta žvyrkeliams atnaujinti ir modernizuoti. Ši programa sėkmingai įvykdyta, nes tam buvo skirtos Kelių fondo ir skolintos lėšos. Per šių metų paskutinius mėnesius visiškai baigiame realizuoti tą programą, įvykdyti mūsų užsibrėžti tikslai šiai konkrečiai programai yra pasiekti, visi darbai yra įvykdyti. Manau, kad teigiamas rezultatas arba rezonansas, kuris buvo pasiektas įgyvendinant šią programą, mus vers ieškoti būdų, kaip tokią programą būtų galima pratęsti. Šiandien mes matome, kad prioritetai yra šiek tiek kiti. Nesakau, kad mes linkę atsisakyti toliau tęsti žvyrkelių atnaujinimo ir modernizavimo programas, bet artimiausiu metu reikia galvoti apie krašto kelių atnaujinimo programą, nes tie keliai nusidėvėjo, jų būklė darosi vis blogesnė. Todėl artimiausiu metu (per dvejus ar trejus metus) norėtume parengti ir realizuoti atskirą programą krašto keliams atnaujinti (turiu galvoje ne magistralinius kelius, o krašto kelius), o ne tiek dėmesio skirti ir tokiais sparčiais tempais toliau plėtoti žvyrkelių padengimo asfaltu programą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, matyt, kad dirbame viename komitete, analogiškai norėjau paklausti dėl žvyrkelių programos realizavimo. Bet noriu pratęsti tą mintį, ir gal galėtume išgirsti trumpą atsakymą, kas kontroliuoja, kaip ta programa įgyvendinama? Kodėl važiuojant savivaldybių keliais vienoje seniūnijoje arba viename pakraštyje žvyrkeliai visiškai tvarkingi, o toje pačioje savivaldybėje kiti keliai (neaktualūs gyvenvietei) nepataisyti ir neatnaujinti?
Kitas klausimas. Kada statomi tiltai tarp upės ar ežerų nedidelių susisiekimo kanalų? Man pasakė, pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke, kad tokio tilto rekonstrukcija arba pastatymas įvertintas ir kainuoja net 180 tūkst. litų, o aplinkos žmonės teigė, jog tai galima padaryti (labai gerai, pagal visus reikalavimus) už 80 tūkstančių. Ar čia nėra kokių nors spragų, nes mes kai kada neekonomiškai panaudojame lėšas, kad išspręstume Lietuvos kelių priežiūros ir kokybės reikalavimų klausimą.
R.DIDŽIOKAS. Pasistengsiu atsakyti. Kaip supratau, klausimų yra keli. Pirmas.
PIRMININKAS. Du klausimai. Prašom atsakyti į du, nors tai yra per daug. Prašom.
R.DIDŽIOKAS. Lėšų kontrolė. Ją vykdo Lietuvos kelių direkcija. Ji taip pat atsakinga už fondo lėšų panaudojimą. Visos lėšos yra kontroliuojamos sudarant ir patvirtinant darbų priėmimo aktus. Noriu pasakyti, kad kontrolės stoka nesiskundžia ir pati Kelių direkcija. Mes kokių nors nusiskundimų paskutiniu metu nesame turėję.
Antras. Pasistengsiu trumpai pasakyti procedūras. Skirstant lėšas projektui realizuoti kiekvienai savivaldybei yra skirtas tam tikras apibrėžtas lėšų limitas. Tačiau kokias žvyrkelio atkarpas padengti asfaltu, sprendžia pačios savivaldybės. Jos teikia pasiūlymus, o Kelių direkcija nesikiša į šiuos priimtus sprendimus.
L.SABUTIS. Kur gimtinė, ten tiesia kelią.
R.DIDŽIOKAS. Jeigu reikia sukonkretinti, mes galėsime pasidomėti atskirais atvejais. Bet mūsų prioritetas buvo toks, kad pirmiausia reikia asfaltuoti tas žvyrkelių atkarpas, kurios tiesiogiai kerta gyvenvietę. Dėl to pagerėtų gyvenimo sąlygos tuose miesteliuose ir kaimuose, kur eina to žvyrkelio atkarpa. Aš manau, kad toks mūsų prioriteto parinkimas pasiteisina, kiek man teko lankytis savivaldybėse ir seniūnijose, nusiskundimų dėl to tikrai nebuvo. Mes atsižvelgėm į vietinių valdžių poreikius ir jų pageidavimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjot, kad geležinkelių keleivių srautas mažėja. Man atrodo, tai yra natūrali nelabai lanksčios tarifų politikos pasekmė, nes keleivinis geležinkelis dirba konkurencinėmis sąlygomis, su juo konkuruoja automobiliai. Kai tarifai darosi labai aukšti, tai, be abejo, susidaro tokia situacija, kad geležinkelio vagone, pavyzdžiui, pirmos klasės, važiuoja vienas, du arba penki keleiviai. Tai vis dėlto tarifo dydis nėra proporcingas gaunamų pajamų kiekiui. Būtent pajamos gali padidėti, jeigu būtų atvirkščiai, jeigu konkurento atžvilgiu būtų mažinamas tarifas. Tada srautas didėtų ir pajamos būtų didesnės. Kodėl iki šiol taip?.. Aš nežinau, atsimenu, Labučio laikais buvo sunku išspręsti šitą dalyką, kai jis vadovavo geležinkeliams, kad būtų suprasta, kad tarifo didinimas reiškia pajamų didinimą, ir dabar dar aš nematau didelės pažangos dėl to. Ar iš tikrųjų taip? Aš čia klystu gal…
R.DIDŽIOKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Visiškai su jumis sutinku ir galiu tik pasakyti, kad galbūt kartais vadovybės keičiasi, o nuostatos pasilieka. Tačiau vis dėlto pasikeitimų ir čia yra. Visiškai sutinku, kad viena iš keleivių mažėjimo geležinkelio transporte priežasčių yra jūsų paminėta, tai yra būtent nelanksti keleivių vežimo tarifų politika, kurią iki šiol vykdė “Lietuvos geležinkelių” vadovybė, administracija. Tačiau noriu priminti, kad lygiai taip pat jų konkurentai, tai yra vežėjai, vežantys autotransportu, būdami paslankesni ir mobilesni, greičiau prisitaiko prie rinkos sąlygų ir atitinkamai pasiūlo tarifus, patogesnius, priimtinesnius keleiviams. Tačiau “Lietuvos geležinkeliai” padarė pirmus žingsnius, mano nuomone, teisinga persitvarkymo kryptimi. Jie jau yra sumažinę tarifus, kas, matyt, buvo padaryta pirmą kartą. Jie sumažino tarifus ir pabandė šįmet rugsėjo pradžioje netgi įvykdyti akciją, kai paskelbė, kad veža visą savaitę už gerokai mažesnę kainą – 50% ir daugiau. Aš žinau, kad “Lietuvos geležinkeliai” ir ateityje planuoja vykdyti būtent šitokią politiką, t.y. pradėti aktyviai konkuruoti su autotransporto vežėjais, ir yra parengę savo strategiją bei konkrečius siūlymus. Aš manau, kad artimiausiu metu mes išgirsime apie tolesnį geležinkelio transporto bilietų kainų mažėjimą. Mano nuomone, tai bus teisinga.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ministre, siekiant paskatinti krovinių srautus per Lietuvą, be abejo, labai didelį vaidmenį vaidina suminis tarifų konkurencingumas, t.y. geležinkelių, automobilių, žinoma, ir uosto. Prašom pasakyti, kaip jums pastaruoju metu sekasi spręsti šį klausimą turint omeny taip pat ir bandymus rasti kompromisų su Rusija dėl į Kaliningradą nukreipiamų srautų, pareguliuoti tarifus, kokia šiandien yra būklė? Ką dar teks artimiausiu metu išspręsti? Labai ačiū.
R.DIDŽIOKAS. Aš noriu pateikti informaciją, kuri galbūt jau yra nuskambėjusi spaudoje. Iš tikrųjų mes vedam keliais lygmenimis ir keliomis kryptimis intensyvius pokalbius ir intensyvias konsultacijas su mūsų transporto partneriais Rusijoje, turiu galvoje tiek Rusijos transporto ministeriją, tiek Rusijos geležinkelių ministeriją. Dėl to yra sudarytos atskiros darbo grupės. Viena iš jų yra sudaryta konkrečiai dėl geležinkelių tarifų suderinimo. Artimiausiu metu, aš jau beveik drįstu tvirtinti, nes yra suderintas terminas, kitą savaitę, mūsų Lietuvos derybininkų grupė vyksta į Maskvą ir siūlys Rusijos pusei vieną iš mūsų derybinių pozicijų, kad mažindami tarifus tam tikriems kroviniams į Kaliningrado sritį sieksime Rusijos geležinkelių Lietuvos kryptimi tarifų sumažinimo. Manau, mūsų bendras sutarimas, kad tuos klausimus reikia spręsti, yra, dabar lieka tik suderinti konkrečius skaičius ir konkrečius dydžius. Toliau vis dėlto dar išlieka atviras klausimas Lietuvoje, kad tarifai būtų suderinti tarp atskirų grandinėlių. Turiu galvoje krovos kompanijas, turiu galvoje laivų (…), turiu galvoje pervežimus geležinkeliu. Mes stengiamės vis dėlto įtraukti į šią veiklą asociacijas, stengiamės būti tarpininkais jų derybose. Naudojam įvairius instrumentus, vienas iš jų yra Tranzito komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, jūs plačiai išdėstėte šių metų Lietuvos vežėjų laimėjimus. Noriu paklausti, ar neturės įtakos jų veiklai, jūsų manymu, staigiai padidėjusios naftos produktų kainos? Ar jūs, kaip Vyriausybės narys ir kuruojantis vežėjų veiklą, neinicijuosite naftos degalų kainoje esančios mokesčių dalies sumažinimo, kaip padarė prancūzai, arba bent neinicijuosite importinių naftos produktų muito mokesčio sumažinimo Lietuvai?
R.DIDŽIOKAS. Be abejo, mūsų transporto sektoriui naftos kainos ir naftos produktų kainų kilimas turi dvejopą poveikį. Pirma, dėl naftos kainų padidėjimo praeitų metų pabaigoje ir šių metų pirmąjį pusmetį labai išaugo naftos produktų srautai tiek į naftos terminalą Klaipėdos uoste, tiek į Būtingės terminalą ir tai davė papildomas pajamas “Lietuvos geležinkeliams”. Tai yra teigiama. Neigiama tai, kad padidėjus naftos kainoms atitinkamai išaugo ir naftos produktų kainos, turiu galvoje tiek dyzelinių degalų, tiek benzino kainas, ir tai tiesiogiai atsiliepė Lietuvos vežėjams. Žinoma, mes norim bandyti daryti įtaką Vyriausybei ir to sieksime, kad būtų vis dėlto siekiama suderinti tuos tarifus arba jų augimą taip, kad tai atsilieptų ne taip skaudžiai mūsų nacionalinėms vežėjų kompanijoms. Kita vertus, mums priimant sprendimą reikia išsamesnės analizės. Noriu pasakyti, kad mūsų nacionalinės transporto kompanijos vis dėlto labai daug eksportuoja savo transporto paslaugų. Procentų aš dabar negaliu pasakyti, bet drįstu tvirtinti, kad didžiąją dalį savo paslaugų teikia užsienyje. Taigi jos ir iki šiol jau naudojasi tais degalų tarifais ir tomis kainomis, kurios yra užsienio valstybėse, todėl Lietuvoje sunaudojamų degalų kiekis, mano manymu, nėra toks didelis. Taigi jos ne taip skaudžiai pajunta tą augimą, kilimo dinamiką, kokia šiuo metu yra Lietuvoje. Tačiau man yra žinomas Lietuvos vežėjų asociacijos “Linava” kreipimasis į Vyriausybę, manau, Vyriausybė svarstys šį klausimą ir teiks tam tikrus savo siūlymus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Pone ministre, turiu pusantro klausimo. Pirma pusė pratęsiant žvyrkelių temą. Mano galva, tuose keliuose ir žvyrkeliuose yra gana prasta rodyklių sistema. Daugelis posūkių, daugelis kryžkelių iš viso neturi rodyklių arba jos yra kokios nors atsitiktinės ir t.t. Ar nenumatoma kokia nors programa, kokie nors darbai, kad būtų susisteminta ir sutvarkyta rodyklių sistema?
Dabar kitas, esminis klausimas. Pakeitus Važiavimo lengvatų įstatymą ar taisykles, jūs išleidote įsakymą apie tvarką. Yra nurodyta, kad politiniai kaliniai, tremtiniai gali naudotis lengvata tik pateikę Genocido centro išduotus pažymėjimus apie tam tikro statuso pripažinimą. Anksčiau visi turėjo savivaldybių išduotus griežtos apskaitos pažymėjimus su nuotraukomis ir t.t. Dabar tie jau lyg ir nebegalioja. Pasipylė skambučiai. Tūkstančiai žmonių prarado teisę naudotis lengvata, nes Genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda tuos pažymėjimus, kai eilėje prabūni pusantrų, dvejus metus. Dar daug tūkstančių žmonių yra negavę. Ką daryti? Ar nemanote, kad reikėtų bent laikinai papildyti įstatymą, kad galiotų tie ankstesni savivaldybių išduoti pažymėjimai? Kad ten yra užrašyta pastaba, jog važiavimas nemokamas, man atrodo, neturi esmės, nes dabar nėra nemokamo važiavimo, bet tai suteiktų teisę, nes tai yra su nuotrauka griežtos apskaitos dokumentas. Šiaip mes atsidūrėme aklavietėje.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš teisingai supratau, tai yra mūsų ministerijos, konkrečiai mano įsakymo traktuotė. Dėkoju jums už apibūdinimą tos situacijos, kurios aš nežinojau. Nematau problemos pakeisti įsakymą, atidėti jo įsigaliojimą, kol tie pažymėjimai bus išduoti ir visiškai neskubant leisti naudotis dar anksčiau galiojusiais. Aš dėkoju už informaciją.
Dėl kelių ženklų. Tai iš tikro yra procesas. Mes tikrai nemažai investuojame lėšų ir, kaip jūs turbūt pastebite, padėtis gerėja. Jeigu bus tokių siūlymų, mes juos galime atskirai aptarti ir aš tai dar pasižadu padaryti. Galbūt iš tikro reikia sukoncentruoti pastangas ir lėšas ir tą procesą atlikti sparčiau. Dėkoju, bet negaliu atsakyti dabar. Manau, kad įmanoma pagreitinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ačiū jums už atsakytus klausimus. Mes laiku baigėme diskusiją.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(4*) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų svarstomąjį klausimą – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašom į tribūną gerbiamąjį L.Sabutį. Prašom. Turėsime apsispręsti dėl pataisų, teikiamų įstatymo projektui. Prašom. Pirmosios pastabos yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pono A.Matulo.
L.SABUTIS. Sveikatos reikalų komiteto niekas turbūt negina. Kiek pastebėjau, jie dabar jau nekelia ypatingų priekaištų, bet galiu pasakyti kartu dėl Teisės departamento…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!
L.SABUTIS. …beveik visos yra įvertintos, o dabar dėl komitetų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu paklausti Seimo narių, ar kas nors norėtų ginti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pateiktas pastabas?
L.SABUTIS. Mes savo išvadose pažymėjome…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Ar yra Seimo narių, kurie norės ginti šias pastabas? Jeigu nėra, mes jų tada net nesvarstysime.
L.SABUTIS. Aš trumpai noriu Seimą informuoti, kad iš dalies, kiek yra įmanoma, yra atsižvelgta kai kuriuose straipsniuose, o kai kur tiesiog nurodyti atskiri įstatymai. Todėl nesiūlau ką nors redaguoti.
PIRMININKAS. Kadangi niekas nenori ginti šių pataisų, taigi mes nepritariame. Pritariame komiteto nuomonei.
Pereiname prie kitų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisos. Prašom.
L.SABUTIS. Iš esmės (nėra gerbiamojo Ž.Jackūno) mes įrašėme funkcijas dėl kultūros, etnokultūros ir t.t. Nežinau, ar čia bus daugiau kokių nors dar… Ir pranešėjas nieko daugiau nepasakė. Jeigu pažodžiui, tai yra tam tikrų abejonių dėl kolegialios atsakomybės, administracijos ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!
L.SABUTIS. Čia siūlysime pastraipsniui ar kaip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 7 straipsnio 9 dalis yra pasiūlyta papildyti perkeliant iš 6 straipsnio 9 dalyje išvardytas savarankiškas funkcijas.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Aš noriu paklausti gerbiamojo Ž.Jackūno, ar jis teikia komiteto siūlymą svarstyti šį klausimą?
L.SABUTIS. Yra perkelta dėl kultūros. Išdėstoma, kad priima sprendimus… Jeigu pastraipsniui, tai 7… 9… išdėstyta… priskirtoji ribota savarankiška savivaldybių funkcija – gyventojų bendrosios kultūros ugdymas, etnokultūros puoselėjimas ir t.t., kaip tekste. Beveik pažodžiui yra perkelta į dabartinės redakcijos tam tikras privalomas funkcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jackūnai, ar komitetas mano, kad reikia dabar apsispręsti balsuojant? Taip. Komitetas nesiūlo balsuoti dėl šios nuostatos. Dėl kito punkto. Kitas pasiūlymas – papildyti 29 straipsnio 3 dalį 7 punktu išdėstant jį taip: “Vykdo valstybinės kalbos ir jos taisyklingumo kontrolę”. Komitetas nepritaria šiam siūlymui. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo svarstyti dabar ją?
L.SABUTIS. Mes ją truputį kitaip suredagavome.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Ar komitetas siūlys svarstyti, ar jis atsiima savo siūlymą? Įjungtas jūsų mikrofonas. Prašom į savo vietą, ten laukia jūsų įjungtas eteris.
Ž.J.JACKŪNAS. Labai ačiū už galimybę pasakyti. Man atrodo, ta formuluotė, kurią aš mačiau skaitydamas įstatymą, mus visiškai patenkina.
PIRMININKAS. Taigi nesiūloma svarstyti.
Gerbiamasis pranešėjau, tada pereiname prie Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymo. Pirmasis nepritartas siūlymas yra 6.1 – “8 straipsniu valstybė deleguoja savivaldybei daug funkcijų, todėl manome, kad įstatymo projekte jos turėtų būti tiksliau, konkrečiau apibrėžtos”. Ar Kaimo reikalų komitetas teikia šį siūlymą balsuoti, kuris nėra pakankamai konkretus? Ar kas nors gina Kaimo reikalų komiteto poziciją? Nematau. Taigi nesvarstome.
Dėl kito Kaimo reikalų komiteto siūlymo – 6.3. Ar bus komiteto atstovų, kurie norės, kad būtų svarstomas šis siūlymas?
L.SABUTIS. Mes sutarėme iš dalies pritarti.
PIRMININKAS. Ne, ne. 6.3 yra parašyta nepritarta. Pritarta 6. Ar bus siūlančių svarstyti šią nuostatą? Nematau. Taigi nesvarstome. Nepritarta. Taigi iš esmės įstatymo galią turinčių siūlymų daugiau lyg ir nėra, nebent komiteto pirmininkas ką nors rastų. Laiku pateiktų siūlymų. Laiku pateiktų siūlymų daugiau nėra.
L.SABUTIS. Nėra. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad maksimaliai įvertinta dviejų komitetų – Ekonomikos komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Yra atsižvelgta. Kaimo reikalų komiteto, čia minėtos kitos specialistų pastabos taip pat yra įvertintos redaguojant. Labai trumpai atsakyčiau tiktai dėl dviejų dalykų, kuriuos minėjo gerbiamasis J.Beinortas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereikia atsakyti. Baigiamajame žodyje pasakysite.
L.SABUTIS. Kaip tik norėjau pasinaudoti, bet jeigu vėliau galėsiu, tai gerai.
PIRMININKAS. Mes dar turime apsispręsti dėl jūsų nesvarstyto klausimo, kurį teikia ponas Ž.Jackūnas.
L.SABUTIS. Ž.Jackūno mes jau įvertinome.
PIRMININKAS. 151 straipsnio 10 punkto pasiūlymas, kuris nebuvo svarstomas komitete. Pasiūlymą teikia Kultūros ministerija. 7 straipsnio 9 punkte išdėstyti priskirtąsias savivaldybių funkcijas taip: “Gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas, muziejų, teatrų, savivaldybių viešųjų bibliotekų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra”. Tai komitete nebuvo svarstyta.
L.SABUTIS. Taip. Aš jau minėjau įžangoje prieš svarstymą, jog būtent tai yra labai analogiškas siūlymas kaip ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir naujoje redakcijoje į ribotas savarankiškas savivaldybių funkcijas tai yra įrašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus dešimt Seimo narių, kurie parems šį siūlymą, kad mes galėtume jį svarstyti? Prašom pasirengti balsuoti. Prašom registruotis.
Kol registruojamės, prašom, Seimo narys F.Palubinskas.
F.PALUBINSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, jeigu pranešėjas sako, kad tie pasiūlymai jau yra pateikti ir priimti, aš nesuprantu, kodėl mums iš naujo reikės balsuoti? Tai yra nereikalingas žingsnis.
PIRMININKAS. Galbūt yra ir nereikalingas žingsnis, bet formalumas reikalauja apsispręsti, nes oficialiai pateikimas yra teiktas. Jūs apsispręsite, ar bus 10 Seimo narių, kurie remia šį siūlymą. Prašom balsuoti.
L.SABUTIS. Įrašėme į naują redakciją.
F.PALUBINSKAS. Galima? Tada gal bendru sutarimu, užuot spaudus mygtukus dėl kiekvieno dalyko. Pranešėjas pasako, kad…
PIRMININKAS. Ar komitetas pritarė šiam siūlymui?
L.SABUTIS. Analogiškai ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
PIRMININKAS. Ar pritarta, ar nepritarta komitete šiam siūlymui?
L.SABUTIS. Pritarta. Naujoje redakcijoje įrašyta.
PIRMININKAS. Gerai. Bet kuriuo atveju, kaip suprantu, remiančių 10 Seimo narių yra? Viskas gerai. Ar dar yra mūsų nepaminėtų kokių nors nuostatų, dėl kurių mes turėtume apsispręsti?
L.SABUTIS. Seimo ir Vyriausybės nėra. Aš minėjau, specialistų ir Teisės departamento, kiek įmanoma, tiek buvo įvertinta, ir dėkoju už pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas ne – prieš.
Už balsavo 17, prieš nėra, susilaikė 4, taigi įstatymo projektui pritarta po svarstymo. 18, pridedame gerbiamojo L.Sabučio balsą.
Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2809 (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime kitą projektą – Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2809. Pranešėjas – ministras R.Didžiokas. Prašom į tribūną.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymą. Jis yra struktūriškai labai paprastas, sudarytas iš vieno straipsnio. Leiskite jums perteikti trumpai to straipsnio pakeitimo pagrindines nuostatas.
2000 m. birželio 20 d. Seime buvo priimtas Bevariklio transporto įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnyje prie bevariklio transporto papildomų finansavimo šaltinių numatytos Kelių fondo lėšos. Įstatymo įgyvendinimas tokiu būdu glaudžiai susijęs su Kelių fondo įstatymo 8 straipsniu, kurį aš siūlau pakeisti ir numatyti mano minėtame įstatyme galimybę panaudoti šias lėšas bevariklio transporto infrastruktūrai finansuoti. Tai viena nuostata.
Antroji yra susijusi su tuo, kad Vyriausybei priėmus sprendimą panaikinti Eismo saugumo fondą iškilo pavojus, kad per pastaruosius metus sėkmingai vykdytos eismo saugumą užtikrinančios priemonės nebus toliau finansuojamos. Todėl siūlau papildyti 8 straipsnio 1 dalį nuostata, leidžiančia finansuoti Kelių fondo lėšomis eismo saugumo programas.
Trečioji nuostata yra ta, kad šiuo metu Kelių fondo lėšų rezervas naudojamas įvairioms valstybinės reikšmės reikmėms ir tą lėšų panaudojimą reglamentuoja Kelių fondo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir atitinkami Vyriausybės nutarimai, kurie leidžia Vyriausybei priimti sprendimus dėl Kelių fondo rezervo panaudojimo. Manau, kad šia nuostata būtų galima pasinaudoti, jeigu papildytume 8 straipsnio 1 dalį ta nuostata, kad būtų galima finansuoti ir keltų tarp Neringos ir Klaipėdos funkcionavimą. Ši nuostata leistų išspręsti Neringoje gyvenančių žmonių mobilumo problemą ir poreikius. Tai yra Europos praktikoje priimtina nuostata, nes kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos ir Olandijos gyventojai, nesant tilto, jungiančio abiejose sausumos dalyse esančius krašto kelius, naudojasi kelto paslaugomis nemokamai. Mes manome, kad Neringos pusiasalio gyventojai yra atsidūrę tokioje padėtyje, kai iš vienos pusės atskirti vandens, iš kitos pusės valstybine siena, taigi jų mobilumas yra suvaržytas. Ši nuostata leistų įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas dėl gyventojų laisvo mobilumo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendruoju sutarimu teikiamam įstatymo projektui? Galime.
R.DIDŽIOKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Negirdžiu. Galime pritarti? Papildomo komiteto niekas nesiūlo? Nereikia papildomo komiteto, taip. Numatoma svarstyti spalio 3 dieną. Spalio 3 dieną svarstysime Seimo plenariniame posėdyje.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji Seimo nariai, atėjo laikas Seimo narių pareiškimams. Atsiliekame nuo grafiko 20 minučių. Tikėkimės, kad mes prisivysime. Prašom, kas užsirašę skaityti pareiškimus. Turime net keturis pareiškimus. Kviečiu į tribūną V.Velikonį.
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, leiskite man perskaityti sutrumpintą pareiškimą, kuris vadinasi “Dėl žemės reformos įvykdymo termino patikslinimo”.
“Pernai šioje salėje birželio 22 dieną mes priėmėme rezoliuciją dėl žemės reformos. Joje pažymėta: žemės reformos įvykdymą iki 2000 m. spalio 1 dienos laikyti nacionalinės svarbos uždaviniu. Tuo tarpu jau dabar visiems aišku, kad minėtas nacionalinės svarbos uždavinys lieka neįvykdytas, neišspręstas, nes per 30% piliečių nuosavybės teisės į žemę dar lieka neatstatytos, arba piliečių nuosavybe dar neįteisinta 1 mln. 400 tūkst. ha žemės. Pastaraisiais metais daug kalbama apie tai, kad bus projektai, kad bus kiekvienos kadastro vietovės teritorijos suplanavimo ir sklypų išdėstymo projektai plane. Faktiškai tai neišsprendžia reikalo esmės, nes išdėstymas plane nesuteikia piliečiams juridinės teisės į turėtą žemę.
Propagandinių renginių labai daug, paveiksliukai spalvoti, jie net šventinami, o žmonės neturi teisės į savo žemę. Ateityje, kad būtų atkurtos likusiems piliečiams nuosavybės teisės į turėtą žemę, kadastro vietovių visi projektuotojai turės dirbti dar porą metų, o pradėtiems darbams užbaigti reikės skirti dar apie 100 mln. litų.
“Agronomų seklyčios” valdyba, atsižvelgdama į dabartinę žemės reformos darbų būklę, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimui:
1. Oficialiai pripažinti ir nustatytąja tvarka įteisinti, jog žemės reformos vykdymo nacionalinės svarbos uždavinys liko neįvykdytas. Piliečių nuosavybė dar neįteisinta į 1,4 mln. ha žemės, todėl būtina patikslinti žemės reformos įvykdymo terminą, konkrečiai nurodant galbūt 2002 m. pabaigą.
2. Sudaryti reikiamas sąlygas projekto autoriams (matininkams), kurie rengia žemės reformos žemėtvarkos projektus, iki 2002 m. pabaigos visiškai užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą jiems priskirtose kadastro vietovėse.
3. Skirti iš biudžeto piliečių nuosavybės teisėms į žemę atkurti bei žemės reformos darbams toliau vykdyti 2001 ir 2002 m. po 50 mln. Lt.
4. Peržiūrėti įsipareigojimą Europos Komisijai iki 2001 m. atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę. Nukelti terminą į 2002 m. pabaigą ir pasiekti, kad toks termino patikslinimas neturėtų neigiamų pasekmių Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą bei kitas tarptautines struktūras.
Pagarbiai – “Agronomų seklyčios” pirmininkas, Seimo narys V.Velikonis.”
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu pareiškimą.
“Piliečių pasitikėjimas valdžia labai priklauso nuo įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų valdžių darnaus darbo. Deja, jau daug metų, kai mes savo rankomis griauname šį pasitikėjimą. Jei atkreipsime dėmesį į reitingus, tai pamatysime, kad Seimu nepasitiki net 36,7%, Vyriausybe – 7,8% daugiau nei teismais. Todėl ypač keistai atrodo tokie Seimo vadovų ir Vyriausybės ministrų pareiškimai, kad aukščiausią iš visų reitingų turinti teisinė valdžia yra paskutinis sovietinis bastionas ar kad teismų sprendimų galima ir neįvykdyti.
Žinoma, tokius pareiškimus galima palaikyti laikinu proto užtemimu. Galima manyti, kad tai atsitiktinumas, ir nekreipti į tai dėmesio. Bet kai per televizijos laidą vėl išgirsti, kaip Seimo narys, krašto apsaugos ministras, užuot iškuopęs savo Augijaus arklides taip, kad Seimo ir Vyriausybės reitingai aplenktų teismų reitingus, pats ima prokuroro tonu kaltinti teismus dėl žemo reitingo, tai darosi visiškai nebejuokinga, nes tokiais ir panašiais pareiškimais skiepijamas nihilizmas ir nepasitikėjimas visomis valdžiomis bei griaunami valstybės pamatai. Tokia veikla jau ne atsitiktinumas, bet sistema.
Galima būtų retoriškai klausti, ko siekia vienų valstybės institucijų politikai, griaudami kitų institucijų autoritetą. Nesvarbu, koks būtų atsakymas, tokia veikla laikytina nusikalstama. Reikėtų pasakyti, kad teisėjai kitų valdžių viešai nekritikuoja, nors mintyse laiko joms ne vieną sūrų žodį, todėl šia prasme jie elgiasi daug atsakingiau už reitingų besivaikančius politikus. Reikia tik pasidžiaugti, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo, kai visos esminės teismų administravimo funkcijos buvo perduotos pačių teisėjų institucijoms, sutrumpėjo bylų svarstymo terminai, jų nesilaikantys teisėjai gauna drausmines nuobaudas, teismų reitingai pradėjo kilti. Mums, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios atstovams, reikėtų visais būdais palaikyti tokią teisinės valstybės kūrimo tendenciją, todėl kviesčiau visus Seimo ir Vyriausybės narius pasimokyti iš teisminės valdžios korektiškumo ir pirmiausia žiūrėti į savo daržą.
Negaliu nepaminėti ir pačių teisėsaugos institucijų tarpusavio santykių. Kelia nuostabą, kai teisėjų sprendimus pradeda kritikuoti prokurorai ar policininkai. Prokurorai turi teisę procesine tvarka kreiptis į aukštesniąsias teismų instancijas ir eiti teisiniu keliu, o ne rodyti nustebusius veidus žiniasklaidai. Jie turėtų pripažinti, kad teisėjai privalo teisti ir teisia tik pagal prokurorų ir policijos surinktus įkalčius, o ne pagal savo vidinius nusiteikimus. Revoliucinio teisingumo laikai jau seniai praėjo, todėl prokurorams nevertėtų jų vėl ilgėtis. Jie turi pripažinti ir tai, kad ir patys kartais nekvalifikuotai parengia bylas teismui, todėl neturėtų grąžyti rankų ir verkšlenti ant korespondento peties, kad teisėjas priėmė kitą nuosprendį, nei to nori kaltintojas. Užuot verkęs ir piktinęsis, prokuroras gali kreiptis į aukštesnįjį teismą. Teisėjų verdiktai šalių valia įveikia net tris teismų instancijas, tuo tarpu net nekvalifikuotai parengtos bylos keliauja ne ant generalinio prokuroro stalo, bet tiesiai į teismą.
Aš kviesčiau policijos ir prokuratūros pareigūnus nustoti badyti pirštais vieni į kitus ir sutartinai į teismus, o kolegialiai spręsti tas problemas, kurių dabar pakankamai gausu. Jų bus ir ateityje. Visos teisinės institucijos turi ginti savo munduro garbę tik gerindamos savo darbo kokybę, o ne viešai peikdamos kitų darbą. Jos turi tapti suderinta sistema. Tik tokia sistema yra teisinės valstybės pamatas.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Dovydėnienę.
R.DOVYDĖNIENĖ. Septynių Seimo narių pareiškimas.
“Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 12 d. priimtas įstatymas dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo “Nepriklausomybės atkūrimo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu stulbina savo politiniu aklumu ir pilietinės atsakomybės stoka. Įstatymas sukėlė didelės visuomenės dalies pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Dėl to dar kartą noriu grįžti prie 1941 m. birželio mėnesio sukilimo, kurio vienas dokumentas pripažintas teisės aktu, ir jo vertinimų.
Lietuvos Respublikos Seimas, teisės aktu pripažinęs Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą, lietuvių tautos vardu prisiima atsakomybę ir už kitus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimtus aktus. Laikinosios Vyriausybės padėkos rašte A.Hitleriui nurodoma, jog ji reiškia viltį, kad Hitlerio “genijus” lietuvių tautai bus lėmęs dalyvauti jo vykdomame pergalingajame žygyje judaizmui, bolševizmui ir plutokratijai sunaikinti ir naujai Europos tvarkai įgyvendinti. Vokiečių ideologai plutokratija vadino su fašistine Vokietija kariaujančias Vakarų demokratijas – Angliją, Prancūziją, JAV. Taigi fiurerio “genijus” lėmė lietuvių tautai įsitraukti į kovą su Vakarų demokratijomis.
Lietuvos Respublikos Seimo priimtame įstatyme nurodoma tik įstatymo rengėjams patogi Laikinosios Vyriausybės pareiškimo dalis. Tačiau ir pasirinktame tekste sakoma, kad Laikinoji Vyriausybė “entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais”. Tuo metu didžioji Europos dalis buvo okupuota vokiečių, todėl toks pažadas reiškia Lietuvos prisidėjimą prie hitlerinės Vokietijos deklaruojamos naujos Europos “tvarkos”.
Įstatymo preambulėje teigiama, kad 1941 m. birželio 23 d. sukilimas “buvo nukreiptas prieš sovietinę ir prieš būsimą nacistinę okupaciją”. Tai aiški netiesa. Dokumentai byloja ką kita. Birželio 23-iosios sukilimą, vokiečių karinėms ir slaptosioms tarnyboms pritarus ir padėjus, Berlyne organizavo K.Škirpos įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas. Jis sudarė bei paskelbė ir Lietuvos Laikinąją Vyriausybę. Tai patvirtina šios organizacijos dokumentai. Lietuvių aktyvistų frontas 1941 m. rugsėjo 15 d. memorandume vokiečių valdžiai apie jo susikūrimą patvirtina, jog turėdamas tikslą kovoti prieš bolševikus Lietuvių aktyvistų frontas buvo suėjęs į kontaktą su vokiečių karinėmis vyresnybėmis. Karui prasidėjus kartu su Lietuvos kariuomenės dalių likučiais pradėjo sukilimą ir vykdė daugybę su vokiečių karinėmis vyresnybėmis sutartų uždavinių. Prasidėjus kovai su bolševikais Lietuvių aktyvistų frontas sudarė Lietuvos Vyriausybę, kuri, nepaisydama didelių sunkumų, atliko nemažai organizacinių uždavinių. Jų neatlikus vokiečių kariuomenės žygiavimas per Lietuvą būtų labai pasunkintas.
Šį dokumentą pasirašė ir buvęs 1941 metų sukilimo dalyvis ministras A.Damušis. Tad kieno interesus gynė sukilėliai, dažniausiai patys to nežinodami? Jie manė, kad kovoja ir žūsta už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tuo tarpu vieno vokiečių kareivio išgelbėta gyvybė Lietuvoje reiškė demokratijos gynėjų prancūzų ar anglų karių žūtį Vakarų fronte.
Laikinosios Vyriausybės dokumentuose gausu nacistinio antisemitizmo. 1941 m. birželio mėnesio sukilimas negali būti atribojamas nuo prasidėjusio Lietuvos gyventojų žydų ir kitų tautybių žmonių žudymo. Turime pripažinti, kad žudant tuos žmones dalyvavo ir lietuviai.”
Viso pareiškimo neskaitysiu, nes mane skubina. Bet gale 7 Seimo nariai pasirašo, kad “Lietuvos Respublikos Seimas privalo įstatymu pripažinti klaida 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo “Nepriklausomybės atkūrimo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu” ir paaiškinti Lietuvos žmonėms bei užsienio valstybėms savo nuostatą hitlerinės Vokietijos okupacijos bei okupantų ir savo veiksmų atžvilgiu”. Ačiū.
Baudžiamojo proceso kodekso 166, 1691, 223, 228 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2786(2*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime kitą darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 166, 1691, 223, 228 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-2786(2). Pateikėjas – gerbiamasis P.Katilius.
P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau posėdžio pirmininkas minėjo, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas. Jau yra svarstymo stadija ir svarstyti yra pateiktas antrasis variantas. Šio įstatymo projektu siekiama vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus palengvinti asmenų, įtariamų karo nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 333–339 straipsniuose, padarymu, baudžiamųjų bylų tyrimą. Karo nusikaltimų bylų tyrimo praktika rodo, kad įtariamieji tokiose bylose yra senyvo amžiaus ir neretai ligoti, todėl užbaigti tokių bylų parengtinį tyrimą dėl šių priežasčių būna labai sudėtinga. Dėl to ir yra pateikti tų straipsnių pakeitimai. Komitetas atidžiai išnagrinėjo pateiktą projektą ir išklausęs įvairių juridinių institucijų pastabas bei pasiūlymus parengė kitą variantą. Komitete tam variantui buvo vienbalsiai pritarta. Siūlome po svarstymo pritarti ir Seimo plenariniame posėdyje, o kai ateis laikas, jį priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neužsirašė diskusijai, pataisų, kurias mes turėtume svarstyti svarstymo metu, irgi nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo?
P.KATILIUS. Po svarstymo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, po svarstymo. Galima bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta bendruoju sutarimu. Ačiū pranešėjui. Ačiū.
Baudžiamojo proceso kodekso 91, 92 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2777(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome kitą įstatymo projektą – Baudžiamojo proceso kodekso 91 ir 92 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-2777(2). Pranešėjas – ponas P.Katilius. Prašom.
P.KATILIUS. Ačiū. Baudžiamojo proceso kodekso 91 ir 92 straipsnių papildymo įstatymo projekto tikslas – papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą nuostatomis, leidžiančiomis užtikrinti ilgalaikę praktinę ir istorinę vertę turinčių dokumentų išsaugojimą ir dokumentų komplekso autentiškumą. Taip pat užtikrinti archyvų fondų naudojimą valstybės ir visuomeniniams poreikiams tenkinti bei piliečių teisėms realizuoti. Yra papildyti du straipsniai, kokiomis sąlygomis galima paimti vertingus dokumentus iš valstybės archyvo, pridėti prie bylų ir paskui atlikus teismo procesus tuos dokumentus grąžinti į valstybės archyvą. Komitetas, išklausęs įvairių suinteresuotų institucijų pasiūlymus ir pastabas, pateikė pataisytą projektą, todėl yra jo antrasis variantas. Komitete jam buvo bendru sutarimu pritarta. Siūlau pritarti plenariniame posėdyje ir vėliau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėti niekas iš anksto neužsirašė, pataisų projektui, dėl kurių turėtume apsispręsti, taip pat nėra. Ar galime pritarti projektui bendruoju sutarimu po svarstymo? Pritarta bendruoju sutarimu. Ačiū pranešėjui.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 4, 5, 6, 10, 18, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2675(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime 1 rezervinį klausimą – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 4, 5, 6, 10, 18, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2675(2). Pranešėjas – Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos yra inicijuotos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Jomis bandoma spręsti keletą išryškėjusių problemų. Pirmoji iš jų yra ta, kad nėra prasmės deklaruoti kokius nors interesus kandidatui, apie kokį kandidatą mes kalbėtume – ar apie kandidatą į Seimą, ar į savivaldybių tarybas, ar į kitas pareigas. Tai, kad žmogus kur nors turi akcijų ar turi kokį nors turtą, iš anksto nereiškia, kad jis to bus įtakojamas ir tuo naudosis, jeigu bus priimtas į tarnybą. Žodžiu, prasmė interesus deklaruoti atsiranda tada, kai jis realiai pradeda dirbti valstybės tarnyboje, ir iš tiesų gali atsitikti taip, kad jis kažkuriuo metu pradės veikti įtakojamas esamų privačių interesų. Todėl projekte siūloma išbraukti kandidatą, nes, kaip matėte ir per savivaldybių tarybų rinkimus, tas deklaravimas buvo absoliučiai beprasmis. Vienų ar kitų interesų užfiksavimas nesukelia jokių pasekmių. Negali apriboti žmogaus priėmimo tuo aspektu ar kaip nors kitaip jį vertinti. Tų deklaracijų pildymas – tiesiog nereikalingas popieriaus gadinimas.
Kitas dalykas yra ta problema, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ne visada gauna reikiamą informaciją, dokumentus, todėl yra siūlomas 23 straipsnio papildymas, pagal kurį komisija turėtų teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybinio, privataus kapitalo įmonių ir kitų institucijų reikiamą informaciją, paaiškinimus ir kitus dokumentus. Tai normalus reikalavimas, kitaip komisija negalėtų normaliai dirbti.
Šiuo projektu dar yra tikslinamas sąrašas tų pareigūnų, kurie turi pateikti deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Tai tiek. Yra gautos Seimo narės N.Oželytės pataisos. Aš gal siūlyčiau pasielgti šiek tiek nestandartiškai. Šiandien, matant, kiek Seimo narių yra dabar salėje, neorganizuoti balsavimo dėl tų pataisų, o tiesiog atidėti šitą balsavimą iki priėmimo. Tuo labiau kad nedalyvauja ir pati pataisų autorė. Taip mes esame ne kartą elgęsi, jeigu visi sutariame, kad galime atidėti balsavimą priėmimo metu. Tikiuosi, kad ir be pataisų tam projektui po svarstymo bus galima pritarti. Man atrodo, jis yra aiškus, paprastas ir išsprendžia konkrečias problemas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neužsirašė kalbėti. Taip pat svarstant nebuvo jokių komiteto pataisų, dėl kurių mes turėtume apsispręsti balsuojant. Dabar turime apsispręsti dėl Seimo narės N.Oželytės siūlymo. Teisės departamentas pateikė išvadą, kad mūsų praktika nėra gera, kai mes tokiu būdu, kad ir sutarimu, perkeliam. Aš manau, kad mes turime elgtis pagal Statutą. Tada reikės 29 balsų priimant. Jeigu atsiras 29 balsai, mes galėsime priimti įstatymo pataisas. Arba mes turime šiandien apsispręsti. Jeigu bus paskui apsispręsta, tada jau reikės kitokių formuluočių. Ką siūlo pranešėjas šiuo atveju daryti? Nes vis tiek, jeigu perkelsim į kitą stadiją, reikės 29 balsų.
J.RAZMA. Na, man sunku čia tiksliai patarti. Aš galiu pasakyti nuomonę dėl pataisų ir dabar, jeigu taip reikėtų elgtis. Tuomet aš turėčiau ginti komiteto poziciją, manydamas, kad tuos kandidatus suklasifikuoti, kaip čia siūlo pataisų autoriai, nereikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų nuspręsti, kad mes apsispręsim dėl šių pataisų, kai bus priėmimas? Galima. Tik, aišku, palaikymo reikės didesnio. Sutariam. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendruoju sutarimu? Pritarta po svarstymo bendruoju sutarimu.
Administracinių ginčų komisijų 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2857 (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime paskutinį šios dienos klausimą. Tai rezervinis 4 klausimas – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2857. Pranešėjas – Seimo narys A.Sakalas. Prašom į tribūną.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš šį įstatymą teikiu Peticijų komisijos pavedimu, o įstatymo esmė yra tokia. Dabar galiojančiame Administracinių ginčų įstatyme yra numatyta, kad savivaldybės gali sudaryti visuomenines ginčų komisijas. Peticijų komisijos nuomone, visuomeninės ginčų komisijos niekada nebus veiksmingos, jas sunku sudaryti. Todėl ši grandis taip ir nesudaryta. Siūlomame projekte yra pakeista, siūloma, kad savivaldybės sudaro (ne gali sudaryti) administracinių ginčų komisijas iš savivaldybės tarybos narių. Vienas esminis dalykas. O savivaldybės tarybos nariai, savaime suprantama, yra įsipareigoję dirbti toje administracinių ginčų komisijoje.
Toliau kitas svarbus patikslinimas yra susijęs su Vyriausiąja administracinių ginčų komisija. Kaip žinome, Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra skirta nagrinėti ginčams tarp piliečių ir aukštų pareigūnų, ministerijų, ministrų ir panašiai. Pagal dabar galiojantį įstatymą šią komisiją sudaro pati Vyriausybė. Taigi, kaip matote, Vyriausybės sudaryta komisija nagrinėja Vyriausybės narių ginčus su piliečiais. Mūsų nuomone, tai yra nelogiška, nes labai sunku tokiai komisijai būti objektyviai. Todėl mes siūlome kitą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymo principą. Tai yra Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją tvirtina Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu.
Likę pataisymai, kurių yra nemažai, yra neesminiai. Tai yra sutvarkytas pats įstatymas, reglamentuoti terminai, kad administracinių ginčų komisijos negalėtų, kaip sakoma, tempti gumos ir nenagrinėti ginčų, kiek jiems norisi. Yra numatyti terminai. Jeigu savivaldybių administracinių ginčų komisija neišnagrinėja ginčo per 14 dienų, tą klausimą iš karto turi spręsti apygardos administracinių ginčų komisija, taikydama poveikio priemones savivaldybių ginčų komisijai dėl jos neveiklumo. Taigi esminės pataisos yra tokios. Prašyčiau jūsų pritarimo šioms pataisoms. Tai yra Peticijų komisijos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti.
A.SAKALAS. Aš labai džiaugiuosi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų bendruoju sutarimu pritarti įstatymo pateikimui? Galima. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū pranešėjui. Tinka? Tinka. Papildomu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tinka. Numatoma svarstyti spalio pradžioje, preliminariai spalio 3 dieną.
Savaitės (nuo 2000 09 25) darbotvarkės projektas
Į tribūną kviečiu Seimo kanclerį pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
J.RAZMA. Gerbiamieji kantriausieji kolegos! Kitos savaitės vienintelės mūsų posėdžio dienos darbotvarkė, sakyčiau, yra panašios apimties kaip ir šiandien. Siūlyti ilgesnę, matyt, būtų sudėtinga. Pažvelgę į mūsų salę matome, kiek mūsų yra. Darbotvarkėje daugumos tų klausimų, kuriuos mes šiandien svarstėm, priėmimas. Į ką aš siūlyčiau atkreipti dėmesį? Į mūsų vidaus gyvenimą tvarkant Seimo statutą. Prašyčiau, kas dar turi kokių pataisų, jas parašyti, pasižiūrėti, jeigu buvo atskirų Statuto pataisų, įregistruotų kaip atskirų projektų, geriau įforminti juos kaip pasiūlymus tam projektui ir pasistengti gausiai dalyvauti 11 val., kad mes surinktume būtiną balsų skaičių. Pasiūlymai, sakyčiau, yra nepolitiniai, neturėtų išsiskirti frakcijų pozicijos.
Siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad mes iškart mėginsime svarstyti ir priimti Saugios laivybos įstatymo patobulintas pataisas ir kitus su juo susijusius projektus. Taip pat reikia nusiteikti konstruktyviam užbaigimui, kad Prezidentui nereikėtų dar kartą vetuoti.
Toliau Baudžiamasis kodeksas. Būtų puiku, kad kuo daugiau Seimo narių įsipareigotų perskaityti nemažos apimties kodeksą, nes, kiek žinau, projekto autoriai specialiai yra palikę kelias vietas, kurios skamba paradoksaliai, ir po to pasirengę pasišaipyti iš viso Seimo, jeigu mes to projekto neskaitysim ir tos vietos mūsų liks nepastebėtos. Vieną tokią vietą mes atskleidėm Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo parašyta, kad už gyvūnų kankinimą bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos. Taip būtų ir likę, jeigu būtume komitete nepastebėję. Prašau atidžiai ir dėmesingai svarstyti naują projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia Seimo narys Ž.Jackūnas.
Ž.J.JACKŪNAS. Mūsų komitetas yra įregistravęs keletą naujų universitetų statutų projektų, kuriuos mes turime Seimo nutarimu patvirtinti. Ar negalėtume įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę šių statutų pateikimo?
J.RAZMA. Aš manau, kad galėtume, nors rezervas atrodo įspūdingai. Jis yra didesnis už pačią darbotvarkę. Bet statutams gal dar vietos atsirastų. Atrodo, kad jų pateikimas nesukelia ypatingų sunkumų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas daugiau klausti nenori. Ar būtų galima bendruoju sutarimu pritarti kitos savaitės posėdžių darbotvarkei?
J.RAZMA. Su papildymu universitetų statutais.
PIRMININKAS. Su papildymu dėl aukštųjų mokyklų statutų. Galima. Sutariama bendruoju sutarimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau darbotvarkėje klausimų nėra. (Balsai salėje) Pabaigoje registruojamės. Už kantrybę.
Iki posėdžio pabaigos ištvėrė 19 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už darbą. Posėdį baigėme.