Ketvirtasis (516) posėdis
2000 m. rugsėjo 19 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

2000 m. rugsėjo 19 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia sveikintis ir skelbti šio plenarinio posėdžio pradžią. Iš kairės pusės nesigirdi kvietimo registruotis, tenka siūlyti man. Registruojamės. Registruojamės, ir šios dienos darbotvarkė.

Baudžiamasis kodeksas ir šio kodekso įsigaliojimo įstatymas kol kas komiteto prašymu atidedamas iki antradienio, nes ne visos pataisos yra apsvarstytos. Kai kas dar yra išbraukiama. Nepabrėžta, kad išbraukiamas buvęs 1-10 ir dabar išbraukiamas Lukiškių aikštės įstatymo projektas 1-20. Susitarsime su komitetu ir tada, kolegos, viskas bus gerai. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

 

Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2590(3*) (priėmimas)

 

Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę G.Imbrasienę ir pradedame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimą. Tribūnoje – G.Imbrasienė. Gal galime, kolegos, šį įstatymą priimti skirsniais?

G.IMBRASIENĖ. Labas rytas, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Prašom, įžanginiai komentarai ir paskui kalbėsime dėl Teisės departamento siūlymo. Gal skirsniais, ar ne? Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Turbūt, nes aš jokių pasiūlymų ir pastabų dėl šio įstatymo projekto neturiu, išskyrus Teisės departamento išvadą dėl trečiojo varianto.

PIRMININKAS. Taigi 1 skirsniui apskritai nėra jokių pastabų, net Teisės departamento. Ar galime, kolegos, priimti I skyriaus 1 skirsnį? Priimame.

2 skirsnis. 15 straipsnyje yra redakcinių pataisų. Kaip jūs į jas žiūrite?

G.IMBRASIENĖ. Čia yra redakcinio pobūdžio pastabos ir mes jas priimame.

PIRMININKAS. Dėl 15 straipsnio Teisės departamento siūlymai yra priimami. Ar galime priimti 2 skirsnį? Priimame.

3 skirsnį? Priimame.

4 skirsnį? Priimame.

5 skirsnį? Priimame.

6 skirsnis, 40 straipsnis. Ponia pranešėja, 4 dalies abejonės.

G.IMBRASIENĖ. Galbūt aš paprašysiu autorės viceministrės.

PIRMININKAS. Taigi viceministrė R.Budbergytė dėl Teisės departamento pastabos dėl 40 straipsnio 4 dalies. Ką mes su ja turėtume daryti?

R.BUDBERGYTĖ. Norėčiau informuoti Seimo narius apie tai, kad… (Negirdėti)

G.IMBRASIENĖ. Įsijunkite, nes negirdėti.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną, ponia viceministre.

G.IMBRASIENĖ. Aš gal papildysiu. Dabar prisiminiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu buvo padarytas šis pakeitimas.

PIRMININKAS. Taigi galime priimti siūlymą?

G.IMBRASIENĖ. Nepritariu.

PIRMININKAS. Ne. Teisės departamento siūlymui dėl 40 straipsnio nepritariame. Ar galime priimti 6 skirsnį? Priimame.

7 skirsnis. Priimame.

8 skirsnis. Priimame.

9 skirsnis, 59 straipsnis. Ponia pranešėja, kokia jūsų nuomonė?

G.IMBRASIENĖ. Manau, nepritartina, nes visose bylose už tokią veiką yra atsakymas pagal baudžiamąjį įstatymą, o nagrinėjant skundus Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka yra atskiras straipsnis.

PIRMININKAS. 9 skirsnis priimamas.

10 skirsnis priimamas.

Ačiū. Prasideda II skyrius. 11 skirsnis. Ar komentuosite pastabas dėl 68 straipsnio?

G.IMBRASIENĖ. Pritariame, nes čia yra redakcinio pobūdžio pataisos.

PIRMININKAS. Taigi Teisės departamento siūlymams dėl šio skirsnio yra pritariama.

12 skirsnis. Galime priimti? Galime.

13 skirsnis, 97 straipsnis. Čia turbūt redakcinė pastaba, taip?

G.IMBRASIENĖ. Kuris?

PIRMININKAS. Dėl 97 straipsnio.

G.IMBRASIENĖ. Dar 95 straipsnis buvo. Ten jau pritarta. Čia taip pat pritariame.

PIRMININKAS. Pritariame ir dėl 97 straipsnio. Priimamas 13 skirsnis.

14 skirsnis priimamas.

15 skirsnis priimamas.

16 skirsnis priimamas.

17 skirsnis priimamas.

18 skirsnis. Yra pastaba dėl 122 straipsnio.

G.IMBRASIENĖ. Čia yra pritartina, reikėtų derinti.

PIRMININKAS. 18 skirsnį priimame.

19 skirsnį priimame.

20 skirsnį priimame.

21 skirsnis, 142 straipsnis.

G.IMBRASIENĖ. Pritariame.

PIRMININKAS. Pritariame ir 21 skirsnį priimame.

22 skirsnis. Priimame.

23 skirsnis. Priimame.

24 skirsnį priimame. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo tvarkos.

G.IMBRASIENĖ. Pritariame.

PIRMININKAS. Pritariame Teisės departamento pastaboms, priimamas 2 straipsnis. Ačiū, kolegos, ačiū, pranešėja. Prašom kalbėti dėl motyvų dėl šio įstatymo. Nėra norinčių. Labai atsiprašau, kažkas norėjo kalbėti. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji pirmininke, aš norėjau pareikšti mažą abejonę, kurią sakiau kuluaruose. Ar tikrai šis įstatymas yra pakankamai suderintas su visais aukštaisiais teisininkais, ar nereikės kaip ir kai kurių kitų įstatymų, kurie priimami šio Seimo kadencijos pabaigoje, vėl taisyti po Seimo rinkimų? (Balsas salėje: “Reikės”)

PIRMININKAS. J.Bernatonis nelaukia atsakymo ir jau sako, kad reikės. Ponia Gražina Imbrasiene, gal jūs nuramintumėte?

G.IMBRASIENĖ. Aš tikrai noriu patikinti, kad buvo organizuoti keli klausymai, mes ilgai dirbom prie šio įstatymo. Žinau, kad turimi omeny kai kurių teismų teisėjai, kurie neatvyko į klausymus, bet po to pateikė pasiūlymus. Mes dėl to stabdyti negalime. Derinta pakankamai ilgai ir manau, kad jį reikėtų priimti.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, registruojamės. Balsuosime, ar priimame Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas?

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2591(2*) (priėmimas)

 

Kitas su šiuo svarbiu įstatymu susijęs projektas – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2591(2). Priėmimas. Jokių Teisės departamento pastabų ir siūlymų nėra. Gal galėtume pradėti priėmimą be pranešėjos G.Imbrasienės?

1 straipsnis? Priimame.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis? Priimame.

4 straipsnis? Priimame.

5 straipsnis? Priimame.

6 straipsnis? Priimame.

Dėkoju. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Gal galime iš karto balsuoti? Administracinių teismų įsteigimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas. Kas už? Čia dabar bus daug lydimųjų, kuriuos taip pat reikia paversti įstatymais. Kas – už?

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2592(2*) (priėmimas)

 

1c klausimas – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2592(2). Pradedame priėmimą.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. Niekas nekalba, todėl kviečiu iš karto balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

Mielasis Sekretoriate, prašom ne kalbėti su žurnalistais, o valdyti kompiuterį. Kolegos, balsuojame dėl Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo priėmimo. Kas – už?

Už – 43, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2594(2*) (priėmimas)

 

1d klausimas – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2594(2). Priėmimas. Jokių problemų nėra. Pradedame priimti.

1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. Gal koks kolega, neišėjęs į žmones, kalbėtų dėl motyvų? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip. Pritariu šio įstatymo pataisoms, nors dėl kai kurių kyla abejonių. Šios dienos darbotvarkėje dar yra ir kitas projektas – projektas Nr.P-2046. Nežinau, kodėl apie tai nekalbama, nors taip pat yra įrašytas priėmimas. Bet pritariu projektui Nr.P-2594 ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš informuoju jus, kad 10.30 val. Lietuvos rinktinė Sidnėjuje žaidžia su Prancūzijos rinktine. Ar negalėtume padaryti posėdžio pertraukos? Man atrodo, tai yra daug svarbiau, negu tai, ką jūs šiandien čia darote. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, Lietuvos rinktinė gali pasiekti pergalę tik tokiu atveju, jeigu LDDP frakcija nežiūrės rungtynių, todėl, kolegos, dirbsime čia.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 46, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872, 253, 256, 292, 293 ir 296 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 298 ir 300 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2595(2*) (priėmimas)

 

1e klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872, 253, 256, 292, 293 ir 296 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 298 ir 300 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2595(2). Pataisų nėra, problemų nėra. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame. Niekas nekalba dėl motyvų. Balsuojame, ar priimame visą šį įstatymą. Kas už priėmimą?

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Civilinio proceso kodekso 1361 ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2596(2*) (priėmimas)

 

1f klausimas – Civilinio proceso kodekso 1361 ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2596(2). Problemų ir pataisų nėra.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nori kalbėti E.Petrošienė? Ne. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. Dėkui.

Prašom balsuoti dėl šio įstatymo.

Pradedame balsuoti dėl Civilinio proceso kodekso 1361 ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris jau priimtas pastraipsniui. Kas – už?

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

 

Konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2597(2*) (priėmimas)

 

1g klausimas – Konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2597(2). Taip pat po svarstymo jokių problemų nėra. Pradedame priimti.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. Kalbėtojų nėra.

Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už Konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą, dėl kurio balsuojame? Tai tik formaliosios pataisos, susijusios su mūsų priimtu Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymu.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

 

Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598(2*) (priėmimas)

 

1h klausimas – Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598(2).

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Niekas nekalba. Balsuojame, ar priimame visą Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2599(2*) (priėmimas)

 

1i klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598(2). Priėmimas.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Niekas nekalba, taigi balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.

Kas – už? Kas – už, kolegos?

Už – 42, prieš 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2600(2*) (priėmimas)

 

1j klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2600(2). Priėmimas.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Balsuojame, ar priimame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Visomis šiomis pataisomis pavadinimas “Lietuvos administracinis teismas” keičiamas į “Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas”.

Už – 38, prieš nėra, susilaikė 6. Šis įstatymas priimtas.

 

Seimo rinkimų įstatymo 21 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2601(2*) (priėmimas)

 

1k klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 21 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2601(2). Pradedame priėmimą.

1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame.

Nekalbame, o balsuojame, ar šis įstatymas laikomas priimtas. Balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų.

Už – 40, prieš – nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

 

Prezidento rinkimų įstatymo 21, 32, 34, 721 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2602(2*) (priėmimas)

 

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 21, 32, 34, 721 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pradedame priimti. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame.

Balsuojame, ar priimame visą įstatymą. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Balsuojame.

Už – 44, prieš – nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2603(2*) (priėmimas)

 

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame.

Balsuojame, ar priimame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas. Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 45, prieš – nėra, susilaikė 6. Priimta.

 

Referendumo įstatymo 11, 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2604(2*) (priėmimas)

 

Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 11, 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2604(2). Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame.

Registruojamės dabar prieš balsuodami dėl paskutinio šio paketo įstatymo. Registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Taigi Referendumo įstatymo 11, 231 straipsnių pakeitimo įstatymas. Ar priimame šį įstatymą, kolegos? Balsuoti pradėjome.

Už – 40, prieš – nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2854* (svarstymas)

 

1-1o projektas Nr.2854 – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Čia svarstymas, ar ne, ponia pranešėja? Pranešėja G.Imbrasienė. Teigiama komiteto išvada. Tas straipsnis taisomas ir atsiranda terminas “Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas”. Ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu.

Taigi baigėme šią krūvą projektų. Dirbame toliau.

 

Civilinio proceso  kodekso 374, 378, 381, 385, 390, 391, 393, 402, 428 straipsnių pakeitimo bei 425 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2711. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1863, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 1866 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2712 (pateikimas)

 

1-2a – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei 425 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2711 ir 1-2b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1863, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 1866 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2712. Viceministrė R.Budbergytė šiuos du dokumentus pateikia mūsų Seimui.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektu mes siekiame užtikrinti operatyvesnį teismo antstolių darbą ir efektyvesnį baudų išieškojimą, taip pat sugriežtinti atsakomybę asmenims, kurie nevykdo teismo antstolio, kaip pareigūno, reikalavimų ir kliudo vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus.

Pagrindiniai siūlymai dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo būtų tokie. Mes siūlome sutrumpinti tą laikotarpį, tai yra apskritai pirmą kartą numatyti laikotarpį, per kurį asmenys turi geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat mes siūlome numatyti 10 Lt dydžio administracinį mokestį už pažymų išdavimą. Šis siūlymas yra susijęs su tuo, kad teismo antstolių darbas yra labai apsunkintas, nes išieškotojai ir skolininkai šiuo metu turi teisę nemokamai gauti pažymas, ir tuo tam tikra prasme ši veikla yra trukdoma.

Dėl ATPK pakeitimo. Mes griežtinam atsakomybę asmenims, kurie nevykdo teisėtų antstolių reikalavimų ir kliudo vykdyti visų institucijų priimtus sprendimus. Taip pat keičiame 2591 straipsnį, kuriame numatome, kad antstoliai taip pat turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo (tai yra teismo antstolio garbės ir orumo įžeidimas) protokolą. Siūlyčiau Seimo nariams pritarti po pateikimo, taip pat galiu atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Viceministre, jūs taip įtikinote Seimą, kad klausimų nėra. Kolegos, pritariame pateiktiems projektams? Pritariame. Ačiū. Svarstysime toliau Civilinio proceso kodekso pataisas Nr.P-2711 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas Nr.P-2712. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seniūnai siūlo svarstyti spalio 10 d.

1-3 – Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2046(2). Priėmimas. G.Imbrasienė vaduoja V.Pakalniškį, priimant šį įstatymą. Projektas Nr. P-2046(2), 1-3. Ponia pranešėja, gal jūs pagelbėtumėte? Ponia komiteto pirmininke!

 

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765 (priėmimas)

 

Kol G.Imbrasienė aiškinasi ir baudžia nedėmesingus savo komiteto narius, 1-4 – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765. Priėmimas. Gerbiamieji Seimo nariai, visi dabar mane girdintys, aš kviečiu visus į posėdžių salę. Priėmimas, kelios konvencijos. Gerbiamieji, aš prašyčiau dalyvauti posėdyje. Dabar kviečiu registruotis, kol A.Ažubalis žengs į tribūną. Tai rimtas projektas, abejonių nekeliantis projektas. Kolegos, kviečiu registruotis.

A.AŽUBALIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ši sutartis Lietuvai svarbi todėl, kad Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis buvo sudaryta 1996 m. siekiant modernizuoti Romos konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1961 m. šalių steigėjų signatarių. Numatyta atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsauga atsižvelgiant į technologijų pažangą informacinėje visuomenėje. T.y. iškilo būtinybė apsaugoti atlikėjų teises, kai dabar kūriniai gali skambėti, gali būti perduodami ir interneto tinklais, taip pat yra plėtojama elektroninė leidyba. Taigi šie klausimai labai svarbūs ir Lietuvai, kuri yra Romos konvencijos narė nuo 1999 m. liepos 22 d.

Kaip matote, prie šios sutarties taip pat yra daug paaiškinimų. Šie paaiškinimai nėra sutarties teisinė dalis, tai yra aiškinamoji dalis. Šiuos paaiškinimus rengė tarptautiniai teisininkai, šios sutarties rengėjai, nes iš tikrųjų dažnai kyla labai daug neaiškumų. Tai išaiškinimai, kurie padės mūsų teisėsaugos institucijoms, mūsų Kultūros ministerijai aiškintis platinimo teises, atlikimo teises ir visa kita, kas susiję su naujomis informacinei visuomenei būdingomis priemonėmis.

Komitetas pritarė, papildomas komitetas, kiek žinau, pritarė ir taip pat Seime yra pritarta po svarstymo. Prašau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kol kas nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių. Įstatymą galime priimti pastraipsniui.

1 straipsnis. Priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

Kolegos Seimo nariai, girdintys mano kvietimą, prašyčiau dalyvauti posėdyje. Yra konvencijų ratifikavimo svarbių reikalų. Taigi balsavimą kol kas atidedame.

 

Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2046(2) (priėmimas)

 

Grįžtame prie Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2046(2). Taigi priėmimas. Kas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas? J.Razma. Kviečiu, kolega, jus į tribūną tarti keletą žodžių dėl Teisės departamento išvadų.

J.RAZMA. Žinoma, labai gaila, kad komitete mes šių Teisės departamento išvadų neturėjome. Tačiau aš matau, kad čia yra redakcinio pobūdžio pastabos dėl atlyginimo. Ten, kur negali gauti kito atlyginimo, be abejo, jis ir negalės būti mokamas. O šiaip pats projektas labai nesudėtingas. Juo bandoma spręsti administracinių ginčų komisijų sudarymo ir finansavimo problemas. Siekiama, kad finansavimo poreikis būtų kuo mažesnis, nes dar nenusistovėjo tam tikros tradicijos, kiek žmonių kreipsis su įvairiomis problemomis į ginčų komisijas arba tiesiai į administracinius teismus. Kol kas, atrodo, į komisijas kreipiamasi labai retai. Todėl siūloma tas komisijas sudaryti, galima sakyti, pusiau visuomenines. Kita vertus, lieka reikalavimai turėti teisinę kvalifikaciją. Manau, kad pereinamuoju laikotarpiu tai gali būti racionalus sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Ačiū, pone kancleri. Niekas nekalba. L.Sabutis nori kalbėti. Gal jis dar kartą prašys žodžio. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Mes komitete svarstėme ir pritarėme siūlymui, kuris pateiktas įstatyme dėl ginčų komisijų sudarymo. Tačiau aš žinau, kad (šiandien mes patvirtinome) yra A.Sakalo projektas. Manau, kad šiuo atveju reikia pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario J.Razmos siūlymui, priimti šią pataisą ir nesvarstyti įrašytų į rezervinį klausimą Administracinių ginčų komisijos įstatymo pataisų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar bus kalbama dėl to, apie ką kalbėjo L.Sabutis. Dar kartą registruojamės, o visus kolegas (ir G.Kirkilą, kuris, lažinuosi, dabar žiūri krepšinį) kviečiu į posėdžių salę. Registruojamės.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Kolegos, Administracinių ginčų komisijų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

 

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765 (priėmimo tęsinys)

 

Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų posėdyje dalyvauja 62 Seimo nariai, balsuojame dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo. Prašyčiau dėmesingo balsavimo, nes reikia mažiausiai 57 balsų. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji kolegos, esate dideli juokautojai. 53. Todėl aš frakcijos vardu, matydamas, jog A.Salamakinas nebuvo savo vietoje, ir tam tikrų galimybių, tam tikro balsavimo, vienasmeniškumo pažeidimo… prašyčiau daryti balsavimo pertrauką ir skelbti dar vieną vėliausiai po pusvalandžio, jeigu posėdyje dalyvaus daugiau Seimo narių. Aš labai apgailestauju dėl to, kolegos.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo" pripažinimo netekusiu galios" projektas Nr.P-2799* (svarstymas ir priėmimas)

 

1-5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiu galios” projektas Nr.P-2799. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Mano dokumente įrašyta… Pone Beinortai, dalykinius momentus galima išdėstyti ir ramiau. Ponia Imbrasiene, ar jūs kalbėsite dėl 1-5 klausimo – dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiu galios”? Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik priminsiu, kodėl šį nutarimą reikia priimti. Kaip žinote, prieš porą mėnesių buvo priimtas Emigracijos įstatymas, kuris pripažintas netekusiu galios. Todėl turi būti pripažinti netekusiais galios ir kiti su juo susiję teisės aktai. Todėl mes šiandien ir priimame šį nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo pripažinimo netekusiu galios. Jokių pasiūlymų negauta, todėl prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kalbėtojų nėra. Ar galime, kolegos, pritarti po svarstymo? Galime. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2799. Tai yra nutarimas ir jame reglamentuojami nesudėtingi dalykai. Gal būtų galima dabar jį ir priimti? Kolegos, bendruoju sutarimu taip darome ir priimame dabar šį nutarimą. Yra vienas straipsnis. Ar kas nors kalbėtų dėl nutarimo priėmimo? Ne. Registruojamės ir balsuosime. Registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Tai yra tikra netiesa, bet mano kompiuteris jau rodo. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiu galios”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2660*. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2792*. Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės susitarimo dėl administracinės tarpusavio pagalbos užtikrinant tinkamą muitinės įstatymų taikymą, užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2743*. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2790*. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2791* (svarstymas)

 

Dabar keletas projektų, dar keletas ratifikavimo įstatymų, kurie bus svarstomi ir kuriuos galbūt priimsime pastraipsniui, bet galutinai šiandien balsuoti, aišku, balsų neužteks. Apgailestauju dėl tokio Seimo narių darbo.

1-6a, b, c, d, e klausimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2660, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2792, Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės susitarimo dėl administracinės tarpusavio pagalbos užtikrinant tinkamą muitinės įstatymų taikymą, užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2743, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2790 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2791. Pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Jo išvadas pateikia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite man pateikti komiteto išvadas dėl visų šitų penkių dokumentų, tarptautinių sutarčių, kurios yra susijusios su besiplečiančiais Lietuvos ekonominiais ryšiais ir dėl to atsirandančiais muitinių santykiais bei būtinybe bendradarbiauti šioje srityje. Komitetas apsvarstė visas sutartis, vienbalsiai jas priėmė ir rekomenduoja Seimui balsuoti už jas.

PIRMININKAS. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Kviečiu kalbėti P.Gylį. Ačiū, pone pranešėjau. P.Gylys – dėl kai kurių sutarčių. Prašom dėl keturių sutarčių.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mes pateikiam paketą tarptautinių susitarimų, iš kurių dėl techninių kliūčių (jos atsirado Biudžeto ir finansų komitete) iškrito vadinamoji Nairobio konvencija, bet, manau, kitą savaitę ta klaida bus ištaisyta ir paketas papildytas ta daugiašale tarptautine Nairobio konvencija. Ji įsigaliojo 1980 m. ir dabar prie jos yra prisijungusios maždaug 40 valstybių. Viena iš jų turėtų būti ir Lietuva, nes mūsų komitete, aš tikiuosi, ir Biudžeto ir finansų komitete nebus prieštaravimų dėl prisijungimo prie tos konvencijos.

Šiandien pateikiamos sutarys yra dvišalės. Kaip mano kolega K.Glaveckas sakė, tos sutartys reglamentuoja muitinių bendradarbiavimo klausimus, kovojant su įvairiais pažeidimais, dažniausiai su kontrabanda. Mūsų komitete svarstymas praėjo sklandžiai, didesnių pastabų nebuvo. Tiesa, dėl paties turinio. Nusistebėjimą, konkrečiai mano, sukėlė du dalykai. Pirma. Daugelis šių sutarčių yra parafuotos dar 1996 m. arba 1997m., pasirašytos 1998 m., o ratifikuojame mes dabar, po ketverių metų, kai tekstai buvo suderinti.

Kuo paaiškinti tokį atsilikimą ir tokį menką dėmesį apskritai tarptautiniams ekonominiams ryšiams ir kovai su nelegaliais ryšiais, kontrabanda, kurie yra viso pasaulio problema? Aišku, galima sakyti, kad tai yra nerangumas, jo esama, bet ypatingą nusistebėjimą kelia tai, kad vienu metu, atrodo, 1997 m. pabaigoje, iš Muitinės departamento buvo atimta operatyvinės veiklos teisė, kas visame pasaulyje yra. Ir tiktai grąžinus Muitinės departamento operatyvinės veiklos teises mes pagaliau galime ratifikuoti šituos susitarimus. Vadinasi, mes buvome paralyžiuoti, nes kažkas galbūt sąmoningai arba nesąmoningai trukdė reglamentuoti šituos santykius ir efektyviai kovoti su nelegalia tarptautine prekyba. Aš manau, kad atsakymą vėliau ar anksčiau išgirsim, tai bus pasakyta. Šiandien atsakymas būtų, matyt, per daug politizuotas, nors aš savo nuomonę turiu. Tai sutampa su kai kuriais kitais žingsniais, padarytais 1997–1998 m. pono G.Vagnoriaus Vyriausybės, bet tai nėra šios dienos tema.

Mūsų komitetas vienbalsiai pritaria šiems susitarimams tikėdamasis, kad bus susitarimai su kitomis valstybėmis. Deja, su mūsų pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, su Vokietija ir su kitomis valstybėmis, mes neturime tokių susitarimų. Taigi reikia paspartinti šitą darbą ir nėra abejonių, kad šitas dvišales sutartys reikia ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, gal galime joms pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo tokiems projektams Nr.P-2660, Nr.P-2792, Nr.P-2743, Nr.P-2790, Nr.P-2791. Jeigu atsiras daugiau Seimo narių, balsuosime ir dėl priėmimo.

 

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2680. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 4, 7, 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2681. Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2683(2*). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2684. Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2685. Kelių fondo įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2686. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2687. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2688 (svarstymas)

 

Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Dabar svarbiausias projektas – 1-7a. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2680. Jį teikė A.Kubiliaus Vyriausybė, o Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti. Taip pat siūloma atmesti ir projektus Nr.P-2681, Nr.P-2684, Nr.P-2685, Nr.P-2686, Nr.P-2687 ir Nr.P-2688. Biudžeto ir finansų komitetas pateikia savo išvadą dėl šių projektų ir dėl sprendimo motyvų.

Tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas svarbus ir reikalingas. Nuo mokesčių administravimo labai priklauso biudžeto plano vykdymas ir finansinė drausmė. Biudžeto ir finansų komitetas du kartu svarstė įstatymo projektą Nr.P-2680, be abejo, ir lydimuosius. Svarstymo metu buvo pateikta nemažai pastabų bei pasiūlymų. Finansų ministerija juos ir Teisės departamento išvadą įvertino ir pateikė tam tikrus papildymus. Nemaža dalis pasiūlymų dar turėtų būti toliau nagrinėjami, svarstomi ir ieškoma geresnio sprendimo. Deleguojant vietos mokesčio administratoriui didelius papildomus įgaliojimus dėl mokestinės paskolos suteikimo, nepriemokos priskyrimo beviltiškoms nepriemokoms ir jų nurašymo, atleidimo nuo baudų ir delspinigių (čia kalbama apie milijardines sumas, ne milijonus), nesukurtas naujas vietos mokesčio administratoriaus sprendimo kontrolės mechanizmas ir nenumatyta atsakomybė už priimtus sprendimus. Nėra sprendimo suminės kontrolės, nes jų įvykdymas gali būti sunkiai pakeliamas. Todėl čia padarius, taip sakant, judėjimą viena kryptimi ir nieko nepadarius kita kryptimi, kažin ar yra koks nors balansas. Eliminuota finansų ministro atsakomybė už biudžeto vykdymą ir biudžeto vykdymo kontrolę. Jeigu žiūrėtume iš apačios, lyg ir labai gražiai yra – personalinė atsakomybė, viskas gerai, bet mes pažiūrėkime iš viršaus. Seimas, Vyriausybė, Vyriausybė reikalauja finansų ministro, o finansų ministras nieko nežino. Vis dėlto, padarius judėjimą viena kryptimi, reikia ką nors daryti ir kita kryptimi, kad būtų bendras klausimo sprendimas, o ne vienašališkas, juo labiau nesant atitinkamos kontrolės.

Nekonkretizuota galimybė atsiskaityti už mokesčių mokėtoją kitiems. Nors yra parengtos tam tikros taisyklės, bet, taip pažiūrėjus, susidaro, galima sakyti, sąlygos net tam tikrų lėšų plovimui. Negi šiandien tai neaktualu ir nesvarbu? Nesukonkretintas baudų skyrimo nuo 25 iki 50% diferencijavimas. Vadinasi, noriu – skiriu 25, noriu – skiriu 45, noriu – skiriu 50. Kad tai būtų galima kontroliuoti, reikia numatyti kokius nors mechanizmus arba priemones, kad būtų galima pasverti. Dabar nuo vietos mokesčių administratoriaus, ir viskas gerai.

Jeigu žiūrėtume toliau, tai neišspręstas klausimas – atleidimas nuo baudų patikrinimo akto nurodymo, tvirtinimo metu. Vadinasi, net nereikia papildomų reikalavimų, iš karto pasvarstėme ir nutarėme. Galim svarstyti taip, galim svarstyti kitaip.

Dar kartą reikia pasakyti, kad yra ir kitų nežymių trūkumų. Bet tai, kas yra, vis dėlto yra toks vienapusis judėjimas. Jis šiuo metu, manau, nepriimtinas. Per mokesčių administravimo liberalizavimą neturėtų būti pamiršti valstybės interesai. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas mato, kad tam skirta nepakankamai dėmesio. Todėl remdamasis tuo, kas pasakyta, Biudžeto ir finansų komitetas (reikia pasakyti, nežymia balsų dauguma) nepritarė įstatymo projektui Nr. P-2680 ir lydimiesiems įstatymų projektams. Pastariesiems, žinoma, nepritarė dėl sprendimo pagrindiniam projektui. Todėl prašau Seimą pritarti komiteto sprendimui ir ieškoti kito priimtino sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Vyriausybės teikiamą Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kokia jūsų nuomonė dėl tokio komiteto sprendimo? Niekas, kolegos, nekalbat dėl motyvų. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Manau, kad reikia palaikyti pono J.Listavičiaus sprendimą, nes jie įsigilino. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas teikia tokį sprendimą, vadinasi, reikia jį palaikyti.

PIRMININKAS. Jeigu teikia, vadinasi, reikia palaikyti. Ačiū. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš priešingai – manyčiau, kad galbūt vis dėlto nereikėtų palaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Kviečiu registruotis. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Mokesčių administravimo pakeitimo įstatymo projektą, kaip ir kai kuriuos kitus lydimuosius projektus. Gal sutiktume, kad balsavimas dėl šio projekto lemtų mūsų požiūrį į lydimuosius? Dėkoju. Registruojamės. Dėmesio, kolegos!

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Dėmesio, gerbiamieji! Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kas būtų už tai, kad projektas būtų atmestas?

Už – 6, prieš – 43, susilaikė 8. Projektas nėra atmestas. Komiteto sprendimas nėra palaikytas. Ar galime bendruoju sutarimu pasiūlyti šį projektą svarstyti Ekonomikos komitetui? Bendruoju sutarimu šį projektą toliau svarstys Ekonomikos komitetas, taip pat projektus Nr.P-2684, Nr.P-2685, Nr.P-2686, Nr.P-2687 ir Nr.P-2688. Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2683(2). Šį projektą, susijusį su Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, pasiūlė atmesti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ar Ekonomikos komitetas? Labai atsiprašau.

Pirma Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2681. G.Imbrasienė. To įstatymo nebuvo. G.Imbrasienė – komiteto išvada.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį projektą ir siūlo atmesti, nes dauguma jame siūlomų nuostatų yra įtraukta į naują Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, kuriai Seimas buvo pritaręs po svarstymo, o, kaip žinote, šiandien mes jį jau priėmėme. Todėl tiesiog netikslinga šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo kartu? Ar galime pritarti komiteto išvadai? Bendruoju sutarimu pritariame, ar ne? Kolegos, bendruoju sutarimu atmetame, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 4, 7, 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2683. Ekonomikos komitetas pritarė šiam projektui. S.Burbienė daro pranešimą dėl šio projekto.

S.BURBIENĖ. Šiandien svarstomas Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas mūsų komitete. Jis lydi Mokesčių administravimo įstatymą. Kadangi ta prievolė, kuri buvo duota rejestro tvarkytojo, siūlomame pagrindiniame projekte yra perkelta į Mokesčių administravimo, todėl mūsų komitetas vieningai pritarė ir Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Siūlau ir Seimui taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti šiam projektui? Pritariame po svarstymo Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2683(2). Ekonomikos komitetas yra geram kely. Jam grąžinti dabar svarstyti iš Biudžeto ir finansų komiteto kiti projektai, susiję su Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Ir šis projektas Nr.P-2680 bus svarstomas tame komitete. O plenariniame posėdyje planuojame svarstyti spalio 3 d. Dėkoju, gerbiamieji.

 

Seimo rezoliucijos "Dėl 1941 m. birželio sukilimo įvykių vertinimo" projektas Nr.P-2883 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

1-8 – Seimo rezoliucijos “Dėl 1941 m. birželio sukilimo įvykių vertinimo” projektas Nr.P-2883. V.Landsbergis – Seimo Pirmininkas kviečiamas į tribūną. Rezoliucija svarstoma, pateikiama ir priimama ypatinga tvarka pagal Seimo statuto devintąjį skirsnį. Tribūnoje V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, neabejoju, kad visi turite rezoliucijos projektą. Esate susipažinę ir apmąstėte. Mes šioje rezoliucijoje dar kartą pasakome kai kuriuos dalykus, kurie yra buvę pasakyti, pradedant nuo 1990 m. gegužės mėn.

Tačiau esu įsitikinęs, kad reikia tai pasakyti šiandien dabartiniame politinių įvykių ir interpretacijų kontekste. Kontekstas yra labai nepalankus Lietuvos valstybei, mūsų geroms pastangoms, mūsų ateičiai, todėl tokia Seimo pozicija turi būti pasakyta.

Jūs matote, kad šia rezoliucija yra išskiriami du dalykai, kuriuos kai kas sugeba suplakti ir supainioti tarpusavyje. Tai yra nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, kurių niekas negali pateisinti, nei koks nors kerštas, kad kas nors ką nors blogai padarė, nei bevaldystė, kuri buvo Lietuvoje tam tikrą tragišką laikotarpį, keletą dienų, kai žmonės buvo žudomi įvairių ginkluotų jėgų įvairiose vietose. Tačiau bet koks toks žudymas yra nusikaltimas, jokių išlygų niekam negali būti ir mes jų nedarome. Kita vertus, yra ir tokių kalbų, kad galbūt pats sukilimas prieš okupantą buvo negeras veiksmas. Seimas šia rezoliucija irgi tik patvirtintų bendrą visuotinai žinomą nuostatą, kad nepaklusnumas okupantui ir sukilimas prieš okupantą neturi būti smerkiami jokioje teisinėje ir laisvės vertybes išpažįstančioje visuomenėje. Bet mes turime juos atskirti, nes per praėjusią savaitę tai labai susiplakė, ir labai negeru būdu susiplakė.

Aš matau gal ir tam tikrą taktinę klaidą, ar kaip čia pasakyti, kad po to sprendimo, kuris neturėjo būti darytas prieš savaitę (čia yra atskiras klausimas, kodėl jis išsprūdo iš kontrolės), galbūt reikėjo praeitą savaitę surengti neeilinį Seimo posėdį ir priimti būtent tokią rezoliuciją, kad dalykai būtų sustatyti į savo vietas.

Bet dabar mes turime pirmą posėdį po praeito antradienio ir jame aš labai kviečiu ir labai siūlau, kad ši rezoliucija būtų vieningai priimta, kad būtų pabrėžta, jog Lietuvos Respublikos teisėtvarka visada skirs du nesupainiojamus dalykus – sukilėlių pasiaukojimą nepriklausomybės idėjai bei siekiui, tai vienas dalykas, o smurtininkų nusikaltimai civiliams gyventojams, bet kurių smurtininkų, – tai nusikaltimai, kuriems bausti nėra senaties. Mes tai vykdome. Bet pasakyti apie tai šios dienos aplinkybėmis reikia dar kartą ir aš kviečiu jus priimti šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 10 minučių skiriama klausimams. Atsiprašau visų, prašiusių žodžio, prašom pareikšti savo norą klausti dar kartą. Suteikiu žodį J.Karosui. Klausimams 10 minučių.

J.KAROSAS. Pirmininke, aš esu įsitikinęs, kad rezoliucija turėtų prasmę tuo atveju, jeigu ji siūlytų atšaukti priimtą įstatymą. Bet dabar klausimas dėl rezoliucijos. Jūs pačioje paskutinėje pastraipoje sakote, kad teisėtvarka neleidžia suplakti šių dviejų nuostatų, kurias jūs ką tik minėjote, ir todėl skirs. Ar jums neatrodo, kad Seimas imasi teisėtvarkos institucijos funkcijų?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad mes tiesiog konstatuojame. Aš kalbėjau su teisėtvarkos žinovais. Teisėtvarka neleidžia suplakti šių dviejų nuostatų. Todėl jeigu jums atrodo, kad žodis “todėl” yra negeras…

J.KAROSAS. “Skirs”.

V.LANDSBERGIS. “Skirs”. Aš manau, kad mes tiesiog neabejojame dėl to. Seimas nepajėgus įsakyti, mes neabejojame, arba siūlom skirti, bet tokia bendresne forma.

PIRMININKAS. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Reaguodama į šį dokumentą žiniasklaida remiasi vadinamąja Istorijos instituto pažyma. Tačiau ši pažyma geriausiu atveju yra politinė rekomendacija, bet analizės ten nėra. Neatsakyta ir nebuvo to padaryta po to, kai kilo ši reakcija. Ar jums neatrodo, kad reikėtų paprašyti istorikų tikslesnės analizės, nes per visą tą laikotarpį jokio rimtesnio straipsnio, analizuojančio šį labai jautrų mūsų savimonei laikotarpį, tuos du 1941 metų mėnesius, išskyrus gerbiamojo A.Damušio, spaudoje taip ir nepasirodė. Tuo tarpu polemika tarp A.Damušio ir istoriko L.Truskos neišlaiko jokios kritikos. Pagal tai, kas rašoma žiniasklaidoje, atrodo, kad meluoja arba vienas, arba kitas. Ponas L.Truska pateikė šios dienos “Lietuvos ryte” keletą teiginių…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

A.V.PATACKAS. … kurie tiesiog žeidžia mane kaip Lietuvos pilietį, kaip kovos su antisemitizmu organizacijos narį. Tokie kaltinimai turėtų būti mažų mažiausiai pagrįsti dokumentais. Tuo tarpu neatsakyta į pono A.Damušio pageidavimą, kad istorikai pasidomėtų Laikinosios Vyriausybės pastangomis kovoti su tuo metu jau vykusiu, nuo jų nepriklausomu žydų žudymu. Tokių pastangų būta. Ar buvo tuo pasidomėta? Mano klausimas yra toks: ar padėtas pakankamas istorinis pagrindas tam, ką mes dabar darome, ir ar nereikėtų pareikalauti iš tų žmonių ne propagandinio triukšmo, o rimto darbo?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš rašydamas ir registruodamas praeitą savaitę, rugsėjo 14 d., šią rezoliuciją tikrai nesirėmiau kokiomis nors pažymomis ir neanalizavau papildomų dokumentų. Aš tiesiog norėjau išreikšti ir pasiūlyti jums išreikšti tam tikrą nuostatą, dėl kurios aš nemanau, kad kas nors turėtų abejoti. Mes padarykim tai. O kad laikotarpis tikrai reikalingas daug išsamesnės analizės ir galbūt daug sudėtingesnių įvertinimų, tai tikrai yra istorikų nepadarytas darbas. Daug ko istorikai nepadaro vengdami sudėtingų temų, ypač kalbant apie naujuosius laikus. Bet tegul taip lieka, manau, kad kada nors tai bus padaryta. Tada gal bus galima ramiau pažvelgti ir dar aiškiau sustatyti kiekvieną dieną, kiekvieną veiksmą į savo vietą. O šiandien aš norėčiau, kad mes pasakytume tokius principinius dalykus.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mano nuomone, jokia rezoliucija įstatymo pakeisti negali. Šio įstatymo priėmimas jau padarė didelę žalą mūsų valstybei, jos prestižui. Šią nuomonę palaiko ir šalies Prezidentas V.Adamkus. Mūsų koalicija taip pat reikalautų šį įstatymą atšaukti. Prašom pasakyti, ar tikrai nederėtų užsiiminėti tokiais dalykais, kažkokiomis rezoliucijomis, kurių tikrai niekas nepastebės ir jų priėmimas nepadarys jokio poveikio priimtam įstatymui, o tiesiog imtis pripažinti jūsų valdančiosios daugumos ir partijos atsakomybę už šitą klaidą ir atšaukti šį įstatymą? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš nemanau, kad šios rezoliucijos niekas nepastebės taip, kaip jūs įsitikinęs, aš manau, kad ją pastebės, todėl ją reikia priimti, ir tai reikia padaryti šiandien ir nevilkinti. O dėl to, kad su įstatymu reikia ką nors daryti, jūs teisus, bet pirmiausia priimkime šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia aš su jumis sutinku, kad rezoliuciją pastebės, bet ar tos rezoliucijos priėmimas neturės priešingo rezultato, nei jūs tikitės? Jūs lyg ir tikitės, kad bus savotiškai užgesintas gaisras. Mano supratimu, dar kartą bus šliukštelta benzino į ugnį. Ar jums neatrodo, kad geriau būtų susitvarkyti su tuo, kas jau padaryta, o ne dar kartą tas problemas kelti taip, kad jos bus ne išspręstos, o bus tik dar kartą viešai apie tai kalbama ir sukelta pakankamai daug debatų?

V.LANDSBERGIS. Ačiū už jūsų pastabą. Aš neįstengiu pamatyti, koks čia yra aitrinimas, kai dalykai padaromi aiškesni. Tam tikroje sumaištyje išskiriami du dalykai, kurių nereikia suplakti. Galbūt to nepakanka, aš su tuo sutinku, bet tai yra naudinga. Tai yra teigiama kryptimi, todėl aš siūlau šią rezoliuciją šiandien priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs minėjote, kad istorikai nepadarė viso darbo. Galbūt nereikėtų jų kaltinti. Pirmiausia mes, rengdami įstatymą, turbūt turėjome pasižiūrėti ir įvertinti visas galimas pasekmes ir reakcijas. Manau, kad klaidas taisyti reikia nedelsiant, o ši rezoliucija kažin ar sudarys foną, galintį nuslopinti jau kilusį didelį triukšmą, kuris nenaudingas nei mums patiems, nei Seimui. Reikėtų ne velti, o galbūt ištaisyti tą klaidą.

V.LANDSBERGIS. Jūs patvirtinate tai, ką mes visi galvojame, bet tai nėra šios rezoliucijos klausimas. Jūs kalbate apie įstatymą, dėl kurio buvo balsuojama prieš savaitę, jūs kalbate apie tai, ką toliau daryti. Tai vertingi pasiūlymai, bet dabar yra pateikta rezoliucija. Gerai, kad jūs neprieštaraujate dėl jos priėmimo.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis, per mano klaidą išbrauktas iš kompiuterio.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, jog yra padaryta esminė klaida ta prasme, kad Laikinoji Vyriausybė sukilo grynai prieš komunistinį okupantą ir nieko neturėjo prieš žydus. Laikinosios Vyriausybės kadencijos metu net nebuvo įsteigtas getas. Mano tėvas buvo suimtas už tai, kad atsisakė pasirašyti įstatymą dėl geto įsteigimo, ir sėdėjo gestapo areštinėje. Laikinoji Vyriausybė buvo panaikinta rugpjūčio 5 d. Buvo paskirta provokiška, pronaciška Kubiliūno tarėjų Vyriausybė, kuri pataikavo vokiečiams, buvo jų marionetė. Ji įsteigė getą. Reikėtų juos pasmerkti, o ne Laikinąją Vyriausybę, kuri buvo patriotinė ir kovojo prieš komunizmą. Apie 4 tūkst. lietuvių žuvo. Aš manau, kad šis įstatymas labai blogai parengtas ir blogai pateiktas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, tai, ką jūs prisimenate ir mums primenate, yra vertingi momentai sistemai parengti ir istorikų išvadoms. Prisimindamas pono G.Šileikio pastabą, aš nesakau, jog aš juos kaltinu. Tai tiesiog konstatavimas, jog tai galbūt nėra pakankamai išanalizuota, aprašyta ir visuomenės aptarta, kad mes iš viso jau einame spręsti tokius klausimus būdami pakankamai nuoseklūs. O to nuoseklumo stinga. Vienas iš trūkumų yra tai, kad istoriniai tyrimai galbūt tik prasideda. Tam, ką jūs galite paliudyti, tam, ką gali paliudyti to laiko dokumentai, turi atsirasti vieta. Aš manau, kad atsiras.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Paskutinis klausimas.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, jog praėjusią savaitę iš tikrųjų įvyko lemtinga ir tragiška klaida, kad frakcijos nutarimas neįsigaliojo. Žinoma, aš turėčiau kalbėti apie šią rezoliuciją, bet aš norėčiau pritarti daugelio Seimo narių, esančių šioje salėje, norui vis dėlto kuo greičiau užbaigti šį puslapį, kuris kenkia mūsų pilietinės visuomenės kūrybai, ir tą didelį nesusipratimą, kuris pakenkė Lietuvos įvaizdžiui Lietuvos jaunuomenės akyse. Užsienis yra mažiau svarbus, svarbus yra Lietuvos jaunimas Marijampolėje, Utenoje ir kitur. Taigi man atrodo, kad mes turime iš Vilniaus parodyti, jog mes vienareikšmiai žiūrime į praeitį. Mes turime dvi nepriklausomybės datas: Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. To pakanka. Šiandien Seimas iš tikrųjų galėtų būti pasirengęs įvykdyti kažkokius veiksmus, kurie nubrauktų visas baisias, visiškai nereikalingas praėjusios savaitės klaidas. Vėliau mes įvardytume kaltininkus, bet dabar mes turėtume užbaigti šį puslapį, kad nesuteiktume progos mūsų valstybės priešininkams kompromituoti ir izoliuoti Lietuvą pasaulyje. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, ačiū, kad remiate šią rezoliuciją ir, žinoma, matote, kad jos dar nepakanka. Tas visai teisinga. Mes iš tikrųjų neturime leisti suplakti dvi nepriklausomybės datas su vienu deklaratyviu mėginimu, kuris negalėjo būti įgyvendintas ir nebuvo įgyvendintas dėl force majeure aplinkybių ir panašiai, kas turbūt visiems suprantama. Bet mes šia rezoliucija pasakome tai, kas dabar yra sujaukta arba ir jaukiama, mes tai išskiriame, padedame į savo vietas. Po to galime eiti toliau. Aš manau, kad mes ir eisim toliau nedelsdami, bet dabar prašau priimti šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume pradėti diskusijas. Bendroji tvarka – norintys diskutuoti dėl šio dokumento prašo žodžio. Kol kas keturi. Viskas? Kviečiu kalbėti J.Karosą. Prašom iš savo vietos. J.Karosas kalba diskusijoje.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai, kas buvo išgirsta formuluojant klausimus, aiškiai pasako nemažos dalies Seimo narių požiūrį į siūlomą dokumentą ir tą situaciją, kuri susitarė dėl, sakyčiau, kenkiančių valstybės interesams kai kurių valstybės politikų karštų galvų. Man tiktai keista, kad šiandien užsienio reikalų ministras nepasakė savo pozicijos tuo labai aktualiu tarptautinį skambesį turinčiu klausimu, juo labiau kad tie dalykai atsilieps mūsų santykiams su kitomis valstybėmis, nors jie padės kai kuriems konservatoriams sukaupti tam tikrą balsų skaičių. Bet toks balsų rinkimas, matyt, nėra garbingas.

Dabar dėl reikalo. Klausdamas sakiau, jog man atrodo, kad mes, priimdami šią rezoliuciją, bandome lyg ir užtušuoti tai, kas padaryta. Man atrodo, kad mes ne nuo to galo einame. Likviduokim tai, kas padaryta, tik po to kalbėkim apie įvairias interpretacijas ir įvairius paaiškinimus. Mūsų koalicija balsuojant nedalyvaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti Seimo narį A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Gerbiamieji, šiandien mes turim padaryti kai ką daugiau negu rezoliucija – turime apginti savo, kaip žmonių, kaip lietuvių, galų gale kaip tikinčių žmonių, garbę. Aš norėčiau pasakyti, kad bandžiau įsijausti į to meto, sakysim, tos pačios Vyriausybės nario būseną. Aš niekaip negaliu patikėti, kad toks žmogus kaip A.Damušis, toks žmogus kaip J.Ambrazevičius-Brazaitis ir kiti gerai žinomi žmonės, V.Landsbergio tėvas, kad tie žmonės buvo nepadorūs. Dar daugiau – kad jie troško kitos tautybės žmonių kraujo, kad jie buvo antisemitai visą gyvenimą. Aš nežinau, viena iš labiausiai užmirštų šviesiausių mūsų praeities politinių figūrų yra J.Ambrazevičius-Brazaitis. Aišku, žiniasklaida apie tuos dalykus nė mur mur. Niekas to žmogaus… Yra išėjusi neseniai knyga… Daugelį paklausus, kertu lažybų, nežinotų, kas tas Brazaitis ir kas tas Ambrazevičius, ir labai nustebtų sužinoję, kad tai yra tas pats žmogus.

Vadinasi, susidaro tokia situacija, kai vienas okupantas išmetamas, išstumiamas, kitas ateina. Ir tuo pačiu metu nekontroliuojamai, neatsižvelgiant į jų politinę valią, į jų galimybes vyksta klaikios žudynės. Ką daryti? Ką jų vietoje reikėjo daryti? Aš manau, kad buvo daroma viskas, kas toje situacijoje buvo įmanoma, kad išliktų žmogumi. Aš netikiu, kad gilus katalikas Brazaitis galėjo padaryti nors menkiausią klaidą. Aš tuo netikiu.

Tai emocinė pusė. Dabar yra kita. Atskirkime du dalykus: sukilėlių deklaraciją, manifestą, su kuriuo jie ėjo kautis ir aukoti savo gyvybę… nuo Laikinosios Vyriausybės. Gerai. Turime priekaištų Laikinajai Vyriausybei. Šiame dokumente mes jos nereabilituojame. Yra klaiki neteisybė, L.Truskos pasakyta, kad šią Vyriausybę galima lyginti su Slovakijos ir Kroatijos kolaboracionistinėmis vyriausybėmis. Geriausias jos nekaltumo prezumpcijos įrodymas yra tai, kad po dviejų mėnesių ji buvo išvaikyta. Ar jūs žinote, kad A.Damušis po to atsidūrė konclageryje? Ar jūs žinote, kad kiti Laikinosios Vyriausybės nariai turėjo slapstytis? Ar jūs žinote, kad Laikinosios Vyriausybės ministras yra žydų gelbėtojas, turiu galvoje pono V.Landsbergio tėvą, ir jų visa šeima yra apdovanota? Ar galima tuos dalykus suprasti? Aš suprantu ir Emanuelį, ir kitus žydus, kuriems tie dalykai yra skaudūs, kuriems vienas ar kitas dokumentas kėlė abejonių, žeidė juos kaip žmones, matant tą pragarišką vaizdą.

Visa tai suprantama, bet suprantamas ir kitas kraujas, už ką žuvo tie 4 tūkst. vyrų? Už ką jie padėjo galvas? Kaip mes lengvai atsižadame šito kraujo! Tai yra mūsų kraujas. Jis turi būti įamžintas, jis turi būti pažymėtas.

Yra ir kita pusė. Šlykščiausias, pats šlykščiausias nusikaltimas lyginti šitą kraują su tais… Sėdi antisemitas, valdo Kauną, apie tai tylim. Ieškom antisemitų ten, kur jų nėra. Kodėl žiniasklaida toleruoja tą parveniu, kuris daro gėdą Lietuvai, ir kodėl tyli, kai yra užpuolami visiškai nekalti ir niekuo dėti žmonės?

Bet grįžtant prie tų tekstų, tegu istorikai pasidomi, kodėl jiems... Yra dar gyvi liudininkai. Sakykim, majoro Pyragiaus bandymas nuversti Laikinąją Vyriausybę, kodėl apie tai nėra domimasi? Galiu nurodyti liudininkus. Iš tiesų profašistiškai nusiteikęs Lietuvos karininkas, voldemarininkas bandė jėga nuversti Laikinąją Vyriausybę ir buvo tos Vyriausybės sutramdytas, areštuotas ir izoliuotas.

Lyginti šiuos žmones, vieną iš šviesiausių Lietuvos Vyriausybių, kuri tikrai niekuo nesusitepė su Slovakija ir Kroatija, ir mums patiems ant jų uždėti kryžių neleistinas dalykas. Aš suprantu Emanuelio tautos jausmus. Patikėkite, Lietuvoje pirmieji žmonės, kurie jus gintų bet kokios sumaišties atžvilgiu, būtume mes, ir pirmieji, kurie pakeltų balsą prieš visą tą (…) tamsią jėgą, kuri glūdi ir laukia savo valandos... Mes būtume pirmieji, kurie užmintume jiems ant galvos. Bet nesuplakime šių dalykų, neleiskime jiems triumfuoti, ieškokime tikrųjų niekšų, tikrųjų mūsų tautų tarpusavio supratimo ardytojų. Neįsivelkime į tokius labai abejotinus politinius žaidimus, iš kurių tiktai tamsios jėgos gali pelnytis.

Aš atsiprašau už emocijas, man mirksi jau visos lemputės. Bet atsiminkime vieną dalyką: jeigu šiandien nepakelsime balso už kraujo garbę, abiejų tautų kraujo garbę, tai mums tikrai istorija ir Dievo teismas neatleis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėtume sugrįžti prie įstatymo svarstymo, nes pateiktoji rezoliucija toli gražu neišperka tos klaidos, kurią padarė Seimas, priimdamas mūsų jau ne kartą minėtą įstatymą. Šioje rezoliucijoje kalbant apie 1941 m. birželio 22–23 d. sukilimą konstatuojami teisingi dalykai, t.y. patvirtinama, jog nepaklusnumas okupantui arba sukilimas prieš okupantą neturi būti smerkiami jokioje teisės ir laisvės vertybes išpažįstančioje visuomenėje. Lygiai taip pat neturėtų būti minimi ir tie dalykai, kaip patvirtinimas dar kartą, kad smurtas prieš civilius gyventojus turi būti baudžiamas. Bet tokį smurtą prieš civilius gyventojus mes turėjom ne tik 1941 m., bet ir anksčiau, 1926 m., kada įvyko perversmas ir kariškiai įsiveržė į Lietuvos Respublikos Seimą ir išvaikė Seimo narius. Tai taip pat turėtų būti netoleruotini dalykai.

Todėl Socialdemokratų koalicijos vardu mes norėtume grįžti prie įstatymo svarstymo ir pakeitimo, o priimant rezoliuciją mes nedalyvausime balsuojant.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien iš tiesų buvo daug kalbėta apie mums visiems skaudžių įvykių istorinius aspektus. Aš manau, kad istorikai turėtų juos išanalizuoti, įvertinti, o Seimas priiminėja teisės aktus. Seimas priėmė įstatymą, ir aš suprantu, kad dabar priimant šią rezoliuciją Seimo dauguma, kuri priėmė tą įstatymą, nori pasidalinti su Seimu atsakomybe. Aš, kitaip nei yra Prezidento pareikšta, nelaikau tai klaida, aš tai laikau kenkimu valstybės interesams. Aš tik nežinau, ar tai yra sąmoningas, ar nesąmoningas kenkimas. Ir noriu iškelti keletą klausimų, kodėl tai daroma dabar. Kodėl konservatoriai šios problemos nenagrinėjo giliai, išsamiai ketverius metus? Kodėl tai daroma, kai baigiasi jūsų valdymo laikai? Kodėl tai daroma rinkiminės kampanijos metu? Kodėl spekuliuojama tokiomis skaudžiomis problemomis tam, kad sutelktumėt savo elektoratą? Kodėl jūs negalvojate apie reakciją, kuri yra Vakaruose, kodėl tyli užsienio reikalų ministras? Kodėl nesuvokiate, jog tai mums trukdo greičiau įstoti į NATO ir Europos Sąjungą? Ar tai daroma sąmoningai, ar dėl nesuvokimo?

Mes manome, kad turi būti atšauktas įstatymas, turi būti paskelbtas netekusiu galios įstatymas. Jokios rezoliucijos nieko nepakeis, todėl šiame jūsų nore pasidalinti savo atsakomybe su kitais mes nedalyvaujame.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Šmigelskas.

V.ŠMIGELSKAS. Ačiū. Iš esmės viskas ir pasakyta, o gilesnėms analizėms neturime laiko, tačiau keletą akcentų norėčiau pasakyti. Niekada negalvojau, kad Lietuva yra žydšaudžių tauta, ir, kaip buvo jau pasakyta Seimo Pirmininko, artimiausi žmonės kaip tik ir gelbėjo žydus nuo viso to. Aš manau, kad bet kokia prievarta ar persekiojimas, kas tai būtų, ar žydas, ar kitos tautybės žmogus, yra nusikalstama ir amoralu. Tačiau labai gaila, kad šitas įstatymas, kuris buvo pateiktas mums prieš savaitę, iš tikrųjų nebuvo deramai sutvarkytas. Pritariu tai nuomonei, kad rezoliucija neatsveria įstatymo, ir švelniai tariant yra truputį pavėluota.

Dar vienas dalykas, kuris man sukėlė nusistebėjimą, yra tas, kad dešinioji dauguma buvo už šį įstatymą prieš savaitę, o per televiziją aš išgirstu, kad Seimo Pirmininkas kviečia Prezidentą vetuoti tą įstatymą. Tai matyti ne pirmą kartą priimant kai kuriuos įstatymus. Kartais imi nesuprasti, ar nesuderintos nuomonės, ar taip reikia daryti ir kam tai naudinga. Ir paskutinė mintis, kuri verta tikrai didelio dėmesio, yra reakcija iš užsienio, iš mylimojo Briuselio, kur dažnai kalbame apie investicijas, apie ėjimą į europines struktūras. Tai iš tikrųjų nepasitarnauja tokiam dviprasmiškam įstatymo interpretavimui, girdi, kad tai nukreipta ir prieš žydus. Visiškai pritariu nuomonei, jog reikia sutvarkyti, peržiūrėti tą įstatymą, priimti jį kaip dera, t.y. pritarti Lietuvos Vyriausybės pasipriešinimui sovietų okupantams (tai, aš manau, būtų visiškai moralu), ir aiškiai išsakyti savo poziciją atskiru dokumentu, kad mes prieš bet kokius žudymus, nepaisant, kokios tautybės žmonės jie būtų. Aš, kaip šiandien buvo nutarta rytiniame mūsų frakcijos posėdyje, negaliu dalyvauti balsuojant. Ačiū už galimybę kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, po truputėlį kalbos krypsta į tokią pusę, lyg tai būtų dviejų etninių grupių klausimas – lietuvių ir žydų klausimas. Tai nėra lietuvių ir žydų santykių klausimas. Vokiečių okupacija… Aš turiu omeny kolegos, kurio nuoširdumu tikrai tikiu, t.y. pono A.Patacko, pasakytas mintis. Man atrodo, kad tai nėra lietuvių ir žydų santykių epas, tai nėra kokia nors Hajevatos giesmė, pasakojanti apie vieną ir kitą gentį, tai nėra dviejų genčių kovos dalykas karo metu. Tai yra tai, kad vieną nelaimę pakeitė kita nelaimė. Ta nelaimė buvo paskutinė mano tėvams ir gana bloga kitiems lietuviams. Vokiečių okupacija, nacių okupacija, buvo tragedija, baisi tragedija Lietuvos žydams ir didžiulė nelaimė kitiems Lietuvos piliečiams – lietuviams. Todėl nekalbėkime taip: lietuviai ir žydai, žydai ir lietuviai. Mes turime didelę nelaimę – Antrąjį pasaulinį karą ir jos įvertinimą. Tos nelaimės fone jokie valstybės atkūrimo dalykai negali būti toleruojami, mes kalbam apie bendrus dalykus. Aš nukrypstu nuo šios rezoliucijos. Todėl tokios nelaimės fone bet koks valstybės atkūrimo aktas, kai mes turėjome savo garbingą diplomatinį korpusą užsienyje, iš esmės yra dalykas, kuris meta šešėlį. Nes tai įvyko pašonėje reicho, turinčio tūkstantį galimybių daryti įtaką situacijai Lietuvoje. Todėl mums nereikia Lietuvos valstybės atkūrimo pradmenų reicho pašonėje, vokiečių kariuomenei darant įtaką Lietuvai. Juo labiau kad XXI a. istorija yra nukreipta į (…) patirtį, į sąjungininkų patirtį. Dabar mes jungiamės prie sąjungininkų patirties ir prie Vakarų civilizuotų valstybių patirties. Todėl mums svarbiausia yra ne tai, ką pasakys Amerika, ką pasakys Izraelis, o ką mes pasakysime Lietuvos jaunimui, ir ar jų galvose bus tas pats, kas šiuo metu yra jaunimo galvose Londone, Paryžiuje, Briuselyje ir Prahoje. Tokiu būdu mes auklėjame mūsų pilietinę visuomenę. Ta prasme praeitos savaitės aktas yra naikintinas.

Aš labai džiaugiuosi, kad frakcija tada pritarė mano pasiūlymui jį naikinti. Mūsų frakcijoje ant stalo yra nutarimas. Labai gailiuosi, kad kai kurie frakcijos nariai tos priedermės neatliko. Dėl to kilo šis triukšmas. Kita vertus, aš manau, mums visiems atsiras jėgų šį dalyką ištaisyti, nepaisant esamų pasekmių mums. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, bendroji diskusija baigiama. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną, ir po jo apibendrinimo balsuosime, ar priimame rezoliuciją.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ačiū už jūsų kalbas, paramą ir pastabas. Iš kai kurių kairiosios pusės kolegų kalbų supratau, kad jie labiau nori kalbėti jau dabar apie įstatymą, o ne apie rezoliuciją, kuri yra pateikta priimti. Be abejo, galbūt yra natūralus noras pasinaudoti politinėse kovose kalbant apie vieną partiją, kalbant apie nenorą pasidalinti atsakomybe ir kad keli Seimo nariai nori gauti balsų rinkimuose. Aš manau, kad tai yra nekorektiška. Aš apie tai iš pradžių nekalbėjau, bet pirmoji reakcija, plati reakcija buvo nuostaba, kodėl nė vienas nebalsavo prieš, nors posėdyje buvo įvairių frakcijų atstovų. Įstatymas nebuvo nežinomas ir frakcijos galėjo priimti sprendimus prieš tai, kai pamatė darbotvarkę. Kokia bus frakcijų pozicija, net ir vienas atstovas galėjo ją pasakyti. Gal geriau nežaiskime to rinkimų žaidimo šioje skaudžioje vietoje. Beje, LDDP vadovų praeities dokumentuose irgi yra tekstų, kuriuos būtų galima priminti kalbant apie sukilimą, apie Laikinąją Vyriausybę. Laikinosios Vyriausybės nariai buvo apdovanoti Vyčio kryžiais Prezidento A.Brazausko dekretu.

Dabar pabandykime žiūrėti valstybiškai. Yra siūloma tokia rezoliucija. Man nelabai bus suprantama, kodėl, kas toje rezoliucijoje yra bloga, kad kai kurie Seimo nariai ar net visa kairioji koalicija mano, kad tokios rezoliucijos nereikia arba kad jie prie jos neturėtų prisidėti. Aš manau, kad jie atrodys negerai, jeigu neprisidės. Todėl siūlau to nedaryti. Aš siūlau ir prašau, kad Seimas vieningai priimtų šią rezoliuciją, nes joje nėra nieko pažeidžiamo. Joje yra tik tam tikras padėties raminimas. Kad reikia grįžti prie įstatymo, neabejotinai mes visi su tuo sutinkame ir ieškosim kelio, kaip grįžti prie įstatymo.

Labai džiaugiuosi, kad Emanuelis pabrėžė tai, ką mes turime suprasti, kad žiaurūs dalykai, smurtas, žmonių naikinimas nėra dviejų tautų santykių klausimas. Tai yra dviejų mentalitetų klausimas. Deja, to mentaliteto dvilypumo mes turime visą laiką. Aš galiu pasakyti tai, kas man kartais ateina į galvą. O gal nesakysiu, pasakysiu kita proga. Nors galiu pasakyti. Negerai būtų, jeigu įsitvirtintų koks nors mažiau sopantis požiūris į kitos tautybės žmonių žudymą. Lyg dėl kitos tautybės kam nors mažiau sopėtų. Mums turi sopėti vienodai. Ne laikas svarstyti konferencijoje ar seminare apie to akto gimimą, atsiradimą, paskelbimą, kas jį parašė, ar jį kas nors aprobavo, ar ne, kodėl jis buvo paskelbtas tik lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Yra įvairių ženklų, bet tą tegul nagrinėja istorikai savo darbuose, kad iš to gimtų labai tikslūs vertinimai to veiksmo ir kokio nors kito veiksmo, kuris buvo pusvalandžiu vėliau ar buvo po dviejų dienų. O jeigu tai buvo kažkokių kitų jėgų veiksmas, kaip į jį buvo reaguota ir pan. Apie tai yra daug ką pasakyti, daug ką mes turime sužinoti, bet aš nenoriu plėstis, nors galėčiau pasakyti įvairių dalykų. Grįžkime prie rezoliucijos, kuri yra pateikta, dėl kurios turinio aš negirdėjau prieštaravimų. Labai kviečiu visus – ir iš dešinės pusės, ir tuos, kurie gausiau balsavo, ir tuos, kurie po vieną balsavo, ne todėl, kad jie norėjo balsų iš kairės pusės, arba kurie neatėjo iš viso į balsavimą ir mano, kad tai yra gerai. Nėra gerai apskritai su Seimo sprendimu, todėl dabar mes galim priimti gerą sprendimą, o paskui žengsime toliau. Kviečiu balsuoti už šitą rezoliuciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taigi įjungiu kompiuterį, kad kalbėtumėte dėl motyvų. Ar priimame rezoliuciją? A.Patackas. Ne? Ne. Nėra daugiau kalbančių, kolegos? F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, ką nors turime daryti šiuo klausimu, tačiau pati tema ir jos dabartinė situacija yra labai jautri. Seniūnų sueigoje, kai buvo svarstoma šios dienos darbotvarkė, sutarimo nebuvo. Šiuo klausimu turėjome apsispręsti šiandienos posėdyje. Galiu tik pasakyti, kad ši rezoliucija atsirado dėl priimto įstatymo. Man atrodo, galbūt būtų buvę naudinga, kad ir šioje rezoliucijoje tai būtų atsispindėję. Šiandien diskusijoje tai lyg ir buvo matyti, tas trūkumas sukėlė tam tikrą netikrumą, nepasitenkinimą, tačiau čia nėra ir neturi būti politinės kovos reikalas, kaip kartais lyg ir mėginama pasakyti. Yra rimta situacija, kurią turim išspręsti tokiu būdu, kad mūsų valstybė dėl to nenukentėtų.

Seniūnų sueigoje buvo siūlyta, kad būtų sudaryta grupė, kuri neformaliai padiskutuotų, pergalvotų šią rezoliuciją, šį klausimą, kaip jis turi būti sprendžiamas. Gaila, kad tai nebuvo padaryta ir tai jau ne pirmas kartas, kai dalykai yra paryškinami. Pritariu, kad reikia ką nors daryti, bet taip pat ir apgailestauju, kad ir vėl yra daroma.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto siūlau valdančiajai koalicijai ir jos lyderiui išsiaiškinti, ką jie šiuo metu daro. Viena vertus, pats rezoliucijos iniciatorius kreipėsi į Valstybės Prezidentą V.Adamkų vetuoti priimtą įstatymą, o dabar mes šia rezoliucija tarsi jau aiškinam tą įstatymą ir jį kažkokiu būdu įteisinam. Tai aš vis dėlto siūlau nepriiminėti tos rezoliucijos, galų gale išsiaiškinti savo frakcijos viduje dėl visų šių pozicijų ir paremti Prezidento V.Adamkaus iniciatyvą atšaukti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Pritardamas kolegos E.Zingerio išsakytoms mintims, aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad kartais mes iš didelio rašto išeinam iš krašto. Frakcija “Socialdemokratija - 2000” negali pritarti tokiai rezoliucijai, todėl pritarčiau prieš tai kalbėjusio kolegos G.Kirkilo išsakytai pozicijai, manau, kad ir pozicija turėtų palaikyti Prezidento V.Adamkaus nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Kam jūs čia tekste galėtumėte nepritarti, kolega? K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau vienas iš tų, kuris taip pat balsavo už šį įstatymą. Tačiau šis įstatymas, kaip ir kiekvienas įstatymas, turi būti parengtas tikrai pakankamai tobulai. Galiu pasakyti, kad vadovavausi dokumentais ir šiaip savo istorinėmis žiniomis, kiek aš jų turiu. Lygiai prieš trejus metus, aptariant žydų naikinimo Lietuvoje klausimą, vienas dokumentas, pasirašytas Rezistencijos ir tyrimo departamento direktoriaus A.Anušausko (dokumentą aš turiu čia), konstatuoja kai kuriuos dalykus – Lietuvos Laikinoji Vyriausybė, realiai egzistavusi tik iki rugpjūčio 4 d. (tai aiškiai sakoma Lietuvos istorikų Brandišausko, Jegelevičiaus, Misiūno ir kitų), nėra susijusi su žydų žudynėmis. Tos Vyriausybės nariai aiškiai bandė užtarti žydus, tačiau jiems ne viskas taip pavyko. Aš manau, kad tie, kurie teikė šitą įstatymą, turėjo tikrai parengti jį daug išsamiau. Sakykim taip, kaip nagrinėdami Ignalinos atominės elektrinės saugumo klausimą, kai mes, politikai, nesigilinam į branduolinę reakciją, kokia ji ten vyksta. Tai turi būti padaryta ekspertų, specialistų, tuo remdamiesi mes turime daryti politines išvadas. Šiuo atveju analogiją aš matau ir čia. Tarp istorikų, matyt, nebūta vieningo sutarimo, matyt, įstatymo pateikėjai šiek tiek pasiskubino ir tas įstatymas, kaip matėm, sukėlė tikrai neigiamą poveikį. Aš savo balsavimą tikrai laikyčiau klaida ir nemanau, kad ši pateikta rezoliucija gali ištaisyti padėtį.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl 1941 m. birželio sukilimo įvykių vertinimo”.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl ką tik aptartos rezoliucijos. Kas būtų už tai, kad ji būtų priimta? Pradedame balsuoti.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 2. Rezoliucija priimta.

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju Seimui už šios rezoliucijos priėmimą. Dabar nebekomentuosiu kai kurių paskutinių kalbų, jos nebuvo nei logiškos, nei korektiškos. Bet tiek to, matyt, mes taip tą suprantame ir nepajėgiame persiorientuoti.

Dabar aš noriu pasiūlyti, kad Seimas priimtų ir vieną protokolinį nutarimą. Jis skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Seimas, šių metų rugsėjo 12 d. balsavęs už Lietuvos Respublikos 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu įstatymą ir atsižvelgdamas į šio įstatymo svarstymo, papildymų teikimo, jo teksto ir turinio interpretavimų bei redagavimų prieštaringumus, nustato, kad šio įstatymo priėmimo procedūra tebėra nebaigta ir įstatymas lieka priėmimo stadijoje po svarstymo”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 261 straipsnis. Matydamas visus tuos dalykus, kuriuos Pirmininkas iškėlė, taip pat ir kitus teisinius ir etinio protokolo dalykus, remdamasis Statuto 261 straipsniu, siūlau bendruoju nutarimu priimti šį protokolinį nutarimą. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Ar priimame šį protokolinį nutarimą? R.Juknevičienė. A.Patackas dėl kitko. S.Pečeliūnas. Neįjungiau mikrofono. Labai atsiprašau, kolega. Neįjungiau mikrofono.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėl procedūrinių dalykų. Mes turim mūsų Statuto numatytą labai tikslią procedūrą. Jeigu kas nors pastebėjo tokį procedūrų pažeidimą, privalo pats kreiptis arba Mandatų etikos komisija savo iniciatyva gali tokį tyrimą atlikti ir Seimui pateikti savo išvadą. Tuomet Seimas balsuoja, sutinka ar nesutinka su tokia išvada, ir nereikia jokių protokolinių nutarimų. Dabar aš, kaip nematęs tų visų dokumentų, nežinau. Iš viso yra sunkiai suvokiamas protokolinio nutarimo konstatavimas neturint juridinio atėjimo į tą tekstą. Tokia būtų mano pastaba.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau palaikyti šį protokolinį nutarimą. Tai yra vienintelė įmanoma išeitis šiandieninėje situacijoje, nes, atvirai pasakykim, Statute nėra numatyta labai aiškios kokios nors procedūros, kaip Seimas galėtų ištaisyti vieną ar kitą klaidą. Klaidą ištaisyti reikia. Reikia ją ištaisyti šiandien, nedelsiant. Todėl aš kviečiu visus, kiekvienam iš mūsų suvokti atsakomybę ir pritarti tam protokoliniam nutarimui.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime šį protokolinį nutarimą priimti bendruoju sutarimu? Ne, negalim. Registruojamės. Balsuojame, ar priimame šį Seimo protokolinį nutarimą. Beveik susitarta, bet ne visai.

Registruojamės.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Seimo Pirmininkas mus ką tik supažindinto su protokoliniu nutarimu. Kas būtų už tai, kad šis protokolinis nutarimas būtų priimtas? Seimas laisvas daryti sprendimus, jeigu tam yra valia. Aš įsivaizduoju, kad bus valios priimti šį nutarimą ir toliau svarstyti tekstą ir kontekstą.

Už – 52, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Kolegos, taigi protokolinis nutarimas yra priimamas. Ir dar vienas rezervinis projektas. Seimo Pirmininkas prašo žodžio.

V.LANDSBERGIS. Dėkoju Seimo nariams už supratimą, už pareikštą nuomonę protokolinio nutarimo pavidalu. Tai yra šios dienos palyginti gera žinia mūsų draugams, kurie buvo labai sunerimę. Dėkoju jums už tai. Dabar mes žinome ir nutariame, kad įstatymas tebėra nepriimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl valstybės skolos ir valstybės piniginių išteklių apyvartos audito" projektas Nr.P-2803(4*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, rezervinis 2 klausimas. Mes esame sutarę, kad dar svarstysime Seimo nutarimo “Dėl valstybės skolos ir valstybės piniginių išteklių apyvartos audito” projektą Nr.P-2803(4). Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas J.Listavičius. J.Listavičius daro pagrindinio komiteto pranešimą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norint aiškintis ir nagrinėti nutarimo projekto pavadinimą ir turinį pradžioje reikėtų išsiaiškinti audito sąvoką ar apibrėžimą. Tarptautiniame audito standarte auditas taip apibrėžiamas. Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimo užbaigimas nuomonės apie ją išreiškimu. Lietuvos Respublikos audito įstatymo 2 straipsnyje šį sąvoka apibrėžiama taip. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės veiklos patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais įvykiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

Po sąvokos galima kalbėti ir apie nutarimo projekto turinį. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė nutarimo projektą, svarstymo metu prieita prie nuomonės, kad tai turi būti Seimo nutarimas dėl valstybės skolos ir valstybės piniginių išteklių audito, kurį būtų galima atlikti remiantis atitinkama finansine atskaitomybe. Kadangi Valstybės kontrolė atsakinga už valstybės nuosavybės naudojimo kontrolę, auditą siūloma pavesti Valstybės kontrolei, o nešvaistyti valstybės lėšų nepriklausomam auditui. Noriu dar pažymėti, kad atskaitomybė sudaroma ne pagal Vyriausybės, kaip kad siūloma, o pagal atskaitomybės sudarymo reikalavimus. Tai yra einamoji atskaitomybė arba metinė. Prašau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Matekonienė nedalyvauja posėdyje, jos nėra. Kviečiu S.Slavicką trumpo žodžio.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo narai, Seimo statuto 7 dalis reglamentuoja Vyriausybės, Vyriausybės narių ir valstybės pareigūnų Seimo vykdomą priežiūrinę veiklą. Šios kadencijos Seimas 1996 m. pabaigoje buvo apsisprendęs valstybės skolinius įsipareigojimus ir finansinių išteklių naudojimo priežiūrinę veiklą atlikti nepriklausomo audito būdu. Gali kilti klausimas, ar tam reikėjo nepriklausomo audito. Pirma. Seimo nariai patys patikrinti finansinės atskaitomybės teisingumą ir tai, ar ji atitinka galiojančius teisės aktus negali. Todėl buvo pasikliauta nepriklausomu auditu. Antra. Toks buvo Seimo apsisprendimas. Suprantama, kad Seimas turėjo ir turi tokią teisę. Ir trečia. Tik nepriklausoma institucija gali padėti parlamentarams įsitikinti, kad valstybės skoliniai įsipareigojimai ir finansiniai ištekliai teisingai ir visiškai apskaičiuoti pagal galiojančius teisės aktus.

Biudžeto ir finansų komiteto pateiktame patobulintame nutarimo projekte numatoma atsisakyti nepriklausomo audito ir pavesti minėtą auditą atlikti Valstybės kontrolei. Suprantama, kad Valstybės kontrolei atliekant šią užduotį būtų sutaupoma piniginių lėšų. Tačiau sutikime, kad pasiekti to tikslo, kurį savo apsisprendimu Seimas buvo įsipareigojęs atlikti, nepavyks. Nes neišnaudojama nepriklausomo audito teigiamybė. Būtent, kad auditorius turi būti nepriklausomas nuo užsakovo ir nuo audituojamosios institucijos. Antra vertus, žinome, kad Valstybės kontrolė be jokių papildomų įpareigojimų ir nutarimų kiekvienais metais nagrinėja skolinius įsipareigojimus. Tačiau pažiūrėkime, kaip į Valstybės kontrolės pasiūlymus reaguoja vyriausybės. Pavyzdžiui, dar 1995 m. gegužės mėn. Valstybės kontrolė raštu Vyriausybei pasiūlė nustatyti vidaus skolos pripažinimo nustatymo ir apyskaitos tvarką. Šis pasiūlymas buvo vis kartojamas metai iš metų ir galų gale tik 1997 m. pabaigoje Vyriausybė tokią tvarką nustatė. Taigi noriu paklausti, ar reikia parlamentinės kontrolės, ar ne, jeigu tik per dvejus su puse metų buvo įgyvendintas pagrįstas Valstybės kontrolės pasiūlymas. Be to, Valstybės kontrolė metai iš metų pateikia išvadas, kad valstybės skoliniai įsipareigojimai nevisiškai inventorizuoti, nėra jų nustatymo reglamento. Šių metų sausio 5 d. valstybės kontrolierius J.Liaučius, atsakydamas Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijai dėl valstybės skolinių įsipareigojimų ir finansinių išteklių naudojimo audito rezultatų, nurodė, kad mes negalime pagrįstai tvirtinti, kad visi 1996 m. gruodžio 21 d. valstybės skoliniai įsipareigojimai ir finansiniai ištekliai teisingai ir visiškai apskaičiuoti.

Įvertindamas visa tai, siūlau Seimui apsispręsti ir toliau tokio svarbaus klausimo parlamentinę kontrolę vykdyti naudojantis nepriklausomo audito paslaugomis, t.y. tokio auditoriaus, kuris nepriklausytų nuo užsakovo ir nuo audituojamosios institucijos.

Taip pat nepriimtinas ir Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte naujai suformuluoto nutarimo pavadinimas, nes siūlomas jo turinys nukreiptas ne tiek į Vyriausybės veiklos, susijusios su skoliniais įsipareigojimais, kiek į pačios Finansų ministerijos, kaip aptarnaujančios institucijos, veiklą vykdant šios finansinės politikos įgyvendinimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Andriuškevičius prašo žodžio. Kolegos, dėmesio! Tai paskutinis klausimas prieš pertraukėlę.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant Biudžeto ir finansų komitete šį klausimą, Valstybės kontrolė pateikė tam tikrą pasiūlymą tvirtindama, kad Valstybės kontrolė audito atlikti negali. Valstybės kontrolės įstatyme, taip pat Valstybės iždo įstatyme yra nurodoma, kad Valstybės kontrolė gali atlikti patikrinimus, tačiau ne auditą. Todėl derėtų į tai įsiklausyti. Kadangi tai yra dvejopas audito suvokimas, kad nebūtų jokių prieštaravimų, pritardamas gerbiamojo S.Slavicko pozicijai, labai aiškiai išdėstytai dėl nepriklausomo audito, aš manyčiau, kad nederėtų pavesti Valstybės kontrolei atlikti tą funkciją, nes ji pati mano, kad tai ne jos prerogatyva. Ir 1996 m. buvo numatyta vykdyti nepriklausomą auditą, ir šių vyriausybių finansinės veiklos atžvilgiu derėtų atlikti nepriklausomą auditą, o Valstybės kontrolei pavesti patikrinti to nebaigto 1996 m. Vyriausybės veiklos audito priežastis, be to, patikrinti tuos pavedimus, atlikti tuos patikrinimus, kuriuos kontrolei pavedė Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Todėl aš kviesčiau palaikyti mano pasiūlymą, pataisytą mano variantą. Jūs jį turite. Prašyčiau jį paremti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jeigu dabar pritartume komiteto variantui, galėtume iš karto pereiti prie A.Andriuškevičiaus pataisų. Kolegos, ar pritariame komiteto variantui? Pritariame. O savo nuomonę pareikšime balsuodami dėl A.Andriuškevičiaus pataisų.

J.Listavičius kviečiamas į tribūną. Pataisos yra įregistruotos. Aš suteikiu žodį J.Listavičiui, o paskui klausiu, ar svarstome A.Andriuškevičiaus pataisas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo narai, aš norėčiau pasakyti keletą minčių. Visų pirma dėl audito apibrėžimo, tai aš jį perskaičiau. Dar galiu kartą sutrumpintai perskaityti, kad “auditas – finansinės veiklos patikrinimas”. Apie ką mes kalbame? Tada aš noriu pasakyti iš šios tribūnos visiškai oficialiai, kad nepavyks atlikti audito, kurį vadinsime nepriklausomu auditu, nes nebus pateikta atskaitomybė tokia, kokią jūs nurodėte pagal vyriausybes. Aš dar kartą kartoju, kad atskaitomybė teikiama ne pagal vyriausybes. Dar kartą noriu pasakyti, jei kas turi supratimą apie auditą, kad auditas tik įvertins jūsų atskaitomybę. Mielieji, jeigu jau kalbate apie auditą ir norite kokių nors rezultatų, reikia vis dėlto ir šiek tiek elementaraus audito procedūrų suvokimo. Todėl reikėtų pasižiūrėti standartus ir tada spręsti tuos klausimus, bet tai jūsų valia. Nutarimo projektas komiteto iš tikrųjų buvo apsvarstytas suinteresuotoje žinyboje. Pagal mūsų nutarimo projektą būtų galima patikrinti, nes vis dėlto auditas bus atliktas pagal Valstybės kontrolės medžiagą ir nebus iššvaistyti tie šimtai tūkstančių. Jums atrodo, kad tai mažos lėšos. Žinoma, ką tai reiškia, kai yra kieno nors ambicijos.

Dabar galima trumpai ir dėl pasiūlymo.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Užsiregistravus klausiu, ar atsiranda 10 Seimo narių, kurie remia A.Andriuškevičiaus siūlomą tokį sisteminį, kitokį žvilgsnį į komiteto teikiamą variantą. Gal, pone Listavičiau, galėtume vienu kartu balsuoti?

J.LISTAVIČIUS. Nėra to žvilgsnio, bet iš tikrųjų čia yra, atsiprašau, hibridas, kuris vaisiaus tikrai neduos, tai kaip norite. Bet aš vis dėlto norėčiau kai ką ir pakomentuoti.

PIRMININKAS. Dar kartą klausiu, ar atsiras Seimo narių?

Užsiregistravo 43 Seimo nariai.

Ar atsiras 10 Seimo narių, manančių, kad reikėtų svarstyti A.Andriuškevičiaus pataisas? J.Listavičius neprieštarauja, kad tą pataisą mes laikytume vientisa, viena pataisa ir dėl jos balsuotume.

J.LISTAVIČIUS. Reikėtų pagal straipsnius, nes čia kai ką dar galima pasakyti. Be abejo, ir viceministrė yra, turbūt galėtų savo nuomonę pasakyti.

PIRMININKAS. 33 – už, prieš nėra nė vieno. Gerbiamieji kolegos, tada preambulė. Jeigu šitaip, žinoma, Statuto…

J.LISTAVIČIUS. Ne, dėl paties pavadinimo.

PIRMININKAS. Pirma dėl pavadinimo, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Pats pavadinimas šiuo atveju nieko absoliučiai nesako. Visų pirma dėl valstybės skolinių įsipareigojimų ir finansinių išteklių. Į finansinius išteklius, aš taip suprantu, įeina ir savi, ir skolinti. Vadinasi, mes tam tikra prasme dubliuojame jau tuos skolintus išteklius.

Toliau. Naudojimas. Pas mus yra apyvartos. Naudojimas yra naudojimas, o apyvarta vis dėlto likutis, pajamos ir išlaidos. Matyt, tai šiek tiek daugiau negu naudojimas.

Toliau. Kiek tų auditų dar, kiek tų sutarčių dar? Pagal kiekvieną Vyriausybę jau auditai, ne išvis visas auditas, vienas auditas kaip vientisas. Tuo labiau kad norima dar, matote, toliau net už 1992–2000 m. Todėl aš su tokiu pavadinimu, be abejo, negaliu sutikti ir norėčiau išklausyti argumentus, kodėl vis dėlto tų nepriklausomų auditų aibė, kodėl apsiribojama tiktai naudojimu, nepaisant iš kur, kaip ir panašiai. Norėčiau komentaro.

PIRMININKAS. Savo pataisą pateikia A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto atkreipkime dėmesį, kad 1996 m. tas pats Biudžeto ir finansų komitetas lygiai tokią pačią formuluotę išreiškė A.Šleževičiaus vyriausybės atžvilgiu. Formuluotė tada tiko. Tada viskas atitiko visus reikalavimus. Dabar ši formuluotė šių vyriausybių atžvilgiu kažkodėl netinka. Jeigu mes apsisprendžiame, kad vis dėlto nepriklausomi auditai, tai per šiuos ketverius metus buvo trys vyriausybės, todėl reikia kalbėti apie visų trijų vyriausybių auditų atlikimą atskirai.

PIRMININKAS. S.Slavickas dėl šios pataisos.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo narai, Seimo nario A.Andriuškevičiaus siūlymas dėl pavadinimo yra tikslesnis, nes jo turinys nukreiptas ne tik į Finansų ministerijos veiklą, bet ir į vyriausybių veiklą. Be to, dėl taip reglamentuoto pavadinimo Seimas jau buvo apsisprendęs dar 1996 m., todėl nematau reikalo jo dabar dirbtinai keisti. Kviečiu Seimo narius pritarti Seimo nario A.Andriuškevičiaus teikiamam nutarimo pavadinimui.

PIRMININKAS. Kolegos, kas būtų už tai, kad pavadinimas būtų redaguojamas taip, kaip siūlo A.Andriuškevičius? Pritariantys – už. Gal galėtume sutarti, kad apsisprendę dėl pavadinimo esame apsisprendę ir dėl 2 straipsnio?

J.LISTAVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Už – 32, prieš nėra, susilaikė 1, taigi pavadinimas redaguojamas taip, kaip siūlo A.Andriuškevičius. Preambulė ir 1 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Dėl preambulės. Jeigu pavadinimas taip blizga, tai vis dėlto ne “pasiskolinamus”, o “pasiskolintus”, gal jau bent tai būtų galima pataisyti. Jeigu kalbame apie 1 straipsnį, kuriame vietoje “patikslinti” yra “patikrinti”, tai tas darbas, jeigu jau išsiaiškintume, yra atliktas, o ne užbaigtas. Kodėl? Todėl, kad ir tada jau buvo susidurta dėl pačios atskaitomybės. Negalima atskaitomybės nustatyti gruodžio 1 d., nes nėra tokios atskaitomybės datos. Čia buvo orientuotasi, kad ta medžiaga yra, o kaip vis dėlto atvesti iki atskaitomybės? 1 straipsnyje, kur mūsų yra “atsižvelgiant į finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo tvarką”, staiga atsiranda Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pažyma. Pagrindu jau tampa ne atskaitomybė, o pažymos. Auditą atliksime pagal Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pažymą. Tai jau yra nauja. Be abejo, pasisėmėme išminties ir jau sudarysime naują tvarką. Todėl jokiu būdu tokiam straipsniui pritarti negalima, nes jis yra nerealizuojamas ir neįgyvendinamas. Jo rezultatai bus lygūs nuliui. Tuo įsitikins bet kas, kas bus Seime, taip pat ir Lietuvos žmonės.

PIRMININKAS. A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš nemanau, kad taip jau iš esmės ir teisinga tai, ką tvirtina gerbiamasis J.Listavičius. Iš tikro Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija įvardijo daug 1996 m. nutarimo vykdymo pažeidimų ir nurodė, kokius patikrinimus turi atlikti Valstybės kontrolė. Tie patikrinimai neatlikti, todėl aš manyčiau, kad kaip tik reikėtų tuos patikrinimus atlikti. Taip pat nurodoma, kad auditą reikia atlikti iki galo. Juk buvo parašyta tik dalinė ataskaita, o pagal audito reikalavimus turi būti parašyta viso audito ataskaita.

PIRMININKAS. S.Slavickas – argumentai už pataisą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario A.Andriuškevičiaus siūlyme tiksliau nusakomas audituojamas laikotarpis. Jis visiškai atitinka nutarimo turinį, todėl kviečiu Seimo narius pritarti siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, ar priimame A.Andriuškevičiaus pataisas, susijusias su 1 straipsniu. Dėl preambulės jau sutarėme bendru sutarimu. Taigi dėl 1 straipsnio pataisų, kurias teikia A.Andriuškevičius. Pritariantys – už.

Už – 31, prieš nėra, susilaikė 1. Kolegos, pataisos priimtos.

2 straipsnis, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. 2 straipsnis, kaip sakiau, iš viso naujas ir dėl finansų, ir dėl apskaitos, ir dėl atskaitomybės, nes pagal Vyriausybę sudarinėsim. Gal tada reikėtų nurodyti, kokiais teisiniais dokumentais remiamasi. Sakykime, Vyriausybė baigė darbą 15 arba 25 dieną ir pateiksime atskaitomybę. Tai vis dėlto, atsiprašau, iš didelio rašto neišeikime iš krašto ir nekurkime ko nors nauja. Tiesiai šviesiai sakiau, bet galiu dar kartą iš šios tribūnos oficialiai pasakyti: iš viso jūsų nutarimo įgyvendinimo bus muilo burbulas. Atsakingai sakau, ir tai patvirtins gyvenimas. Kad ir kiek būtų gerų norų, vis dėlto grįžkite prie to, kas yra įtvirtinta įstatymais, kas yra įtvirtinta atskaitomybės normomis, o pasigrožėti ar savo, ar svetimais rezultatais galėsite iš patikrinimo akto, bet ne iš audito. Aš trumpai tiek.

Atsiprašau, jeigu ką nors per aštriai pasakiau, bet rezultatas tikrai bus toks.

PIRMININKAS. S.Slavickas dėl šios pataisos.

S.SLAVICKAS. Įvertindamas tai, kad auditorius turi būti nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos institucijos, kviečiu palaikyti Seimo nario A.Andriuškevičiaus suformuluotą 2 straipsnio redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius – prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, gerbdamas ir kolegą A.Andriuškevičių, ir poną S.Slavicką, vis dėlto paprašyčiau jūsų pasikonsultuoti su auditoriais. Žinokite, tai, kas čia yra parašyta, jeigu auditorius perskaitys… tikrai tai, kas čia yra parašyta, nieko bendra neturi nei su finansų sistema, nei su apskaita.

Gerbiamieji, aš jums noriu pasakyti, jog nepriklausomas auditorius, atėjęs į įmonę, kurioje jis nori daryti patikrinimą, pateikia sąrašą, ką tas ūkio subjekto vadovas turi jam pateikti. Tai, ką pateikia, jis užregistruoja ir pagal pateiktą medžiagą surašo aktą ir pateikia savo išvadas. Jūs prisiminkite, kad Finansų ministerijoje tikriausiai prieš pusantrų metų buvo atliktas nepriklausomo audito patikrinimas dėl valstybės skolos. Man Biudžeto ir finansų komitete buvo gaila skaityti auditoriaus aktą ir išvadas. Jie parašė apie tuos dokumentus, kuriuos pateikė. Padarė apyrašą ir pateikė tam tikras išvadas, o Finansų ministerija sumokėjo iš valstybės biudžeto 120 tūkst. Lt. Atleiskite, kuo skiriasi valstybės kontrolierius nuo nepriklausomo auditoriaus? Tuo, kad valstybės kontrolieriui atlyginimą moka valstybė, o nepriklausomam auditoriui nemoka, jis yra visiškai nepriklausomas nuo valstybės institucijų. Jeigu kalbame apie auditą, reikia skirti: yra finansų auditas, yra valdymo auditas. Na, nerašykime tų kažkokių nesuprantamų dalykų. Skaitant specialistams, atvirai pasakysiu, yra truputį gėda.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, balsuosime, ar priimame A.Andriuškevičiaus pataisas, skirtas 2 straipsniui.

J.LISTAVIČIUS. Bus galima parodyti, kaip suprantame auditą ir jo rezultatus. Dar kartą kartoju…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar nediskutuojame.

J.LISTAVIČIUS. Yra atskaitomybė, o ne Vyriausybė.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad priimtume A.Andriuškevičiaus pataisas dėl 2 straipsnio?

Už – 25, prieš nėra, susilaikė 11. 2 straipsnio pataisos priimtos.

Dabar 3 ir 4 straipsniai. Čia viena pataisa. Jeigu apsispręsime dėl jos, tai tada ir spręsime. Pone pranešėjau…

J.LISTAVIČIUS. Taip, nėra ko, kaip sakoma, mojuoti rankomis, kada darbas jau padarytas. Gaila, kad mes tokiu darbu baigiame savo tam tikrą darbo patikrinimą, o rezultatų, dar kartą kartoju, nebus jokių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nėra norinčių kalbėti. Ar priimame A.Andriuškevičiaus pataisas dėl 3 straipsnio, o tai susiję su 4 straipsnio išbraukimu? Pritariantys – už, kolegos.

27 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi A.Andriuškevičiaus pataisos priimtos. Ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimui su A.Andriuškevičiaus pataisomis? Galime tai padaryti bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, tik ką aptartas nutarimas yra priimamas po svarstymo, jam pritariama su Seimo nario A.Andriuškevičiaus pataisomis.

Dėkui. Kolegos, noriu su jumis tartis, ar dirbame toliau be pertraukos, ar skelbiame pertrauką? Pertraukėlė. Gerai, kolegos? Kitas ginčytųsi, pone Beinortai. Pertrauka 15 minučių. 18 minučių. 12.40 val. Aš tik paklausiau, kolegos.

 

 

Pertrauka

 

 

Laisvųjų sandėlių įstatymo projektas Nr.P-2795* (svarstymas)

 

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dirbame toliau. 1-9. Prieš tai registruojamės. Mielasis Sekretoriate, prašom gelbėti, aš negaliu registruoti. Taigi Laisvųjų sandėlių įstatymo projektas Nr.P-2795. Išvadą pateikia J.Listavičius. Svarstymas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Laisvasis sandėlis – tai Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis. Sandėliuose laikomi alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus, kiti žemės ūkio produktai ir kitos prekės, už kurias (…) importo muitų ar mokesčių bendra norma didesnė kaip 40%. Įstatymo projekte aptartos laisvųjų sandėlių steigimo, juose laikomų prekių, sandėlių prekių apyvartos ir apskaitos tvarkos, laisvųjų sandėlių muitinės priežiūros nuostatos. Numatyta atskaitomybė ir atsakomybė už įstatymo pažeidimus bei pasiūlymai Vyriausybei.

Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leis geriau realizuoti Muitinės kodekso taikymo nuostatas, paspartinti muitinės prekių apyvartą bei pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos laisvųjų sandėlių įstatymo projektą Nr.P-2795 ir jam pritarė. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Nežinau, kas norėjo kalbėti. Kolegos, ar dar norės kas kalbėti šiuo klausimu? Gal galėtume pritarti po svarstymo? Savo motyvus prašom reikšti prie šoninio mikrofono. Pritariame, ar ne? Pritariame po svarstymo Laisvųjų sandėlių įstatymo projektui.

 

Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2710(2) (svarstymas)

 

1-10 – projektas Nr.P-2710 – Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. J.Listavičius pateikia komisijos išvadą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte pakeistas reikalavimas deklaruoti pajamas kiekvienu atveju, kai įsigyjami vertybiniai popieriai. Tai anksčiau sudarė tam tikrų sunkumų ir nepatogumų, todėl šiame įstatymo projekte numatyta gyventojams prievolė deklaruoti pajamas valstybės vertybiniams popieriams įsigyti tik pasibaigus kalendoriniams metams, t.y. iki kitų metų balandžio 1 d.

Įstatymo projektas apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą ir pritarta patikslintam įstatymo projektui. Siūlau pritarti įstatymo projektui Nr.P-2710(2) po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

 

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2772* (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, atsiprašau, ar yra norinčių kalbėti svarstymo metu dėl šio įstatymo? Nėra. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Negaliu įjungti kompiuterio. Būtų V.Čepas, vėl įžvelgtų mano klastą. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2710. Projektas Nr.P-2772 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Vėl J.Listavičius tribūnoje.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekto nuostatą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio numatyta taikyti ne vien žemės ūkio įmonių darbuotojams, bet ir ūkininkų samdomiems darbuotojams. Dėl minėtos nuostatos įgyvendinimo savivaldybės biudžetas ir sveikatos draudimas neteks tam tikros pajamų sumos, bet bus lengviau administruoti ir, žinoma, tai turės tam tikros naudos ne vien įmonėms, bet, kaip ir minėta, papildomam objektui, t.y. ūkininkų samdomiems darbuotojams.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Siūlau pritarti įstatymo projektui Nr.P-2772 po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Viskas. Gerbiamieji kolegos, pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2772.

 

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2824 (pateikimas)

 

Projektas Nr.P-2824. J.Listavičius pateikia mums Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu suteikiama lengvata kaimo turizmo paslaugų teikėjams. Juo siūloma įteisinti nuostatą, pagal kurią ūkininkai ar individualių namų savininkai, kuriems pirmą kartą išduodami patentai teikti kaimo turizmo paslaugas, iš eilės penkerius metus nuo jų išdavimo dienos patentų mokesčio nemoka. Ši mokesčių lengvata būtų reali valstybės parama gyventojams, pradedantiems verstis alternatyvia žemės ūkiui veikla, t.y. kaimo turizmo paslaugų teikimu.

Dėl šio mokesčio lengvatos savivaldybių biudžetai neteks nedidelės mokesčių sumos, bet, kaip matėm, tokia lengvata yra reikalinga, juo labiau kad dabar rekomenduojamos alternatyvios žemės ūkio gamybai sritys, paslaugos ar verslas. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, todėl prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, pone pranešėjau. Mėginsiu žodį suteikti F.Palubinskui.

J.LISTAVIČIUS. Prašau.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad savivaldybės praras tam tikrą sumą pajamų, bet, man atrodo, kad iki šiol tų pajamų jos praktiškai neturėjo, kadangi šitas verslas kaip tik dėl įvairių suvaržymų nelabai plėtėsi. Todėl pasiūlymas situaciją pagerinti… be abejo, reikėtų ir kitose srityse tų pasiūlymų teikti, kad verslas Lietuvoje pradėtų klestėti, taip pat ir agroturizmo verslas.

J.LISTAVIČIUS. Taip, jūs iš dalies teisus, bet vis dėlto reikia pasakyti, kad 1999 metų apskaitos atskaitomybės duomenimis, šio mokesčio į savivaldybių biudžetus buvo surinkta 11 tūkst.

F.PALUBINSKAS. Kiek?

J.LISTAVIČIUS. 11 tūkstančių.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos... negaliu įjungti kompiuterio. Labai atsiprašau. Ar pritariame pateiktam projektui? Jeigu ne, prašom kalbėti prie mikrofono. Pritariame pateiktam Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2824 po pateikimo. Toliau svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime spalio 3 d. plenariniame posėdyje.

Dabar 1-13 projektas. Gal galėtume jo pateikimą atidėti iki ateinančio antradienio, nes vis tiek nebus ypatingai skubai reikalingo Seimo narių skaičiaus? Mes galėtume šitą projektą įrašyti ateinantį antradienį, iš ryto, ir tada tartis dėl ypatingos skubos. Gal galime taip ir sutarti? Tai būtų tada, kai būtų pakankamai Seimo narių iš ryto. Labai ačiū. 1-13 klausimas, kolegos, bus pateiktas ateinantį antradienį.

 

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2759 (priėmimas)

 

1-14a ir 1-14b – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2759. Iš pradžių priimkime šį dokumentą. A.Švitra vadovauja mums priimant šį įstatymą.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, alternatyvių projektų negauta. Yra gauta pasiūlymų iš Teisės departamento. Vienas pasiūlymas yra redakcinis, mes jį priimame. Siūloma vietoje “valstybinę mokslo įstaigą” rašyti “valstybės mokslo įstaigą”, nes tai atitiktų teisės aktuose įtvirtintą valstybės ir savivaldybių įstaigų apibrėžimą.

Kitas siūlymas yra toks. Siūloma, kad būtų galima siūlyti papildyti projektą ir nustatyti, kas steigia Teismo medicinos institutą, nes projekte tik nurodyta, kad instituto nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komitetas svarstė, be Teisės departamento pasiūlymų, galimus variantus, galimi buvo trys. Pasirinko Sveikatos sistemos įstatymo 28 straipsnyje siūlomą reglamentaciją ir paliko nuostatus tvirtinti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, šis įstatymas turi vieną straipsnį. Ar priimame šį įstatymą? Kas kalbėtų? Niekas nekalba. Gal pavyks registruotis. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 21, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2760(3*) (priėmimas)

 

Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2760(3). Priėmimas. Pone Švitra, prašom.

A.ŠVITRA. Alternatyvių pasiūlymų negauta, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Ar kas kalbės? Ne. Balsuojame, ar priimame Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pradedame balsuoti. Ačiū, pone pranešėjau.

Už – 22, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šis įstatymas yra priimtas.

 

Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655(3*) (priėmimas)

 

1-15 klausimas – Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655(3). Priėmimas. Į tribūną kviečiu A.Katkų.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Teikiu priimti šį pakeitimo įstatymą. Bus keičiami 7, 8 ir 19 straipsniai. Papildomas komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš perskaitysiu komiteto išvadą. 6 punktas: “Pritarti pagrindinio komiteto pasiūlytam variantui su sąlyga, kad bus atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus pasiūlymus”. Iš tiesų buvo labai daug pasiūlymų. Dėl to pasiūlymo aš, kaip Seimo narys, pateikiau savo pasiūlymus atsižvelgdamas į papildomo komiteto pasiūlymus. Dabar mes parengėme šio įstatymo trečiąjį variantą, į kurį tie pasiūlymai buvo įtraukti. Todėl jokių nesklandumų derinant šiuos pasiūlymus nebuvo. Suderinta ir dėl trečiojo varianto.

Pagrindinio komiteto išvada. Yra atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą. Pasiūlymų buvo daugiau, bet mes pataisėme dar iki oficialaus prašymo. Tik vienam buvo nepritarta – dėl valstybės ekonominių pagrindų apsaugos. Tačiau tai išdėstėme kituose punktuose ir į tai buvo atsižvelgta. Buvo mano pasiūlymų ir Seimo nario R.Pleikio, taip pat pritarta. Komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.

Noriu pasakyti, kad šis dokumentas buvo svarstomas keletą kartų. Apie jį buvo kalbama ir visuomenės informavimo priemonių. Buvo pataisytas. Dabar visiems yra priimtinas, kaip matau. Todėl siūlau priimti ir balsuoti už šio įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. 1 straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis? Priimamas. 3 straipsnis? Priimamas, ar ne?

Dėl 3 straipsnio. 3 straipsnį nori paremti A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, ne tą paspaudžiau. Aš iš dalies jį galiu paremti, bet tik iki 6 pastraipos. 6 pastraipoje sakoma, kad saugumo darbuotojas, gavęs savo viršininko leidimą, gali gauti banko paslaptis, t.y. gali patikrinti fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas, jeigu jam suteikta tokia teisė. Manau, kad tai gali būti daroma arba gavus prokuroro sankciją, arba teismo sprendimu. Nes jeigu kiekvienas saugumo darbuotojas, gavęs savo viršininko leidimą, ims tikrinti fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitas, manau, tai neatitiks Konstitucijos.

Dėl 9 pastraipos. Komiteto pirmininkas sakė tiesą, kad ją truputį sušvelnino, nes anksčiau net nebuvo žodžio “įstatymo nustatyta tvarka”. Kiekvienas saugumo darbuotojas, gavęs leidimą, galėjo patekti į fizinių asmenų ir juridinių asmenų patalpas. Dabar tai yra. Bet kažkodėl išliko žodžiai ”neatidėliotinais atvejais”. Aš nežinau, kas yra “neatidėliotinas atvejis”. Tokio termino lyg ir nėra, nes neatidėliotinas atvejis gali būti iš tiesų svarbus, bet gali būti neatidėliotinas atvejis ir, atleiskite, pakliūti į svetimo žmogaus tualetą. Manyčiau, kad tai irgi nėra tikslu teisiniu požiūriu. Manau, kad gal kiekvienai kontroliuojančiai institucijai, net ir saugumui, nereikėtų suteikti tokios teisės patekti į fizinių asmenų butą. Konstitucijos 24 straipsnis aiškiai nustato, kada ir kas gali patekti į žmogaus būstą. Galiu pacituoti: “Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada (pabrėžiu), kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ir turtą”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega...

A.SALAMAKINAS. Aš jau baigiu. Galbūt 9 pastraipoje reikėjo nurašyti nuo Konstitucijos, kada saugumo darbuotojas gali patekti į butą, t.y. gavęs prokuroro sankciją arba teismo sprendimu. Ačiū. Aš negaliu…

PIRMININKAS. Atsiprašau. A.Salamakinas negali pritarti 3 straipsniui. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Trumpas žodis A.Katkui. Kol registruojamės, gali kalbėti A.Katkus, bet labai trumpai.

J.A.KATKUS. Iš tiesų dėl šių nuostatų mes labai plačiai diskutavome. Aš nežinau, ką darytų gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas, jeigu būtų paimti įkaitais jo sūnus arba žmona, arba dar kas nors ir reikėtų laukti teismo sprendimo ar prokuroro sprendimo, o tik po to išlaisvinti šituos žmones. Yra ir kitų atvejų, kurie yra neatidėliotini atvejai. Iš viso kažkodėl bijoma žodžio “saugumas”. Operatyvinę veiklą vykdančioms institucijoms ši nuostata yra ir Teisės departamentas neturėjo nieko prieš šitą terminą “neatidėliotini atvejai”, kai tikrai negalima, nėra laiko ir tai gresia ar didelės žalos padarymu, ar tiesiog reikia žmogaus gyvybę išsaugoti tokiu atveju.

Toliau čia mes labai daug įvedėme tokių apsaugančių elementų, kad ir dėl gavimo raštu. Reikia gauti iš Saugumo departamento generalinio direktoriaus, kuris turi suderinti, nes tai yra jų statute numatyta. Toliau mes pakeitėme iš esmės, kad turėtų būti pagal… Jeigu transporto, ryšių priemonių savininkas ar valdytojas reikalauja atlyginti žalą, jeigu buvo pasinaudota jo priemone ir jį įtraukėm... Mes iš tiesų čia daug padarėme, bet kažkodėl dar į tą saugumą žiūrima kaip anais laikais. To, kas yra nustatyta įstatymų tvarka, jis negali pažeisti, t.y. nei Konstitucijos, nei kitų įstatymų. Priešingu atveju jis atsakys…

PIRMININKAS. Gal jau galime bendruoju sutarimu po šito komentaro priimti 3 straipsnį? Ne. Balsuojame, ar priimame 3 straipsnį. Pritariantys 3 straipsniui – už.

21 – už, prieš – 3, susilaikė 6. 3 straipsnis priimtas.

Ar dar kas turėtų jėgų kalbėti dėl viso teksto? Niekas. Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymą. Dėmesio, kolegos.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Ar priimame šį ką tik plačiai aptartą įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 23, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2722(4*) (priėmimas)

 

Toliau yra Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2722(4). Priėmimas. Tribūnoje O.Suncovienė – Ekonomikos komiteto pranešėja. Gal iš pradžių keletą žodžių dėl Teisės departamento išvadų.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – suderinti nacionalinės vartotojų gynimo teisės normas su šią sritį reguliuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatymo projekte įgyvendinami Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai įvairiose vartotojų teisių apsaugos srityse. Įstatymas taip pat reguliuoja vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų santykius, kurių nereguliuoja kiti įstatymai.

Svarstant projektą Ekonomikos komitete gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, Valdymo ir savivaldybių komitetas, Lietuvos vartotojų asociacija, Seimo nariai K.Prunskienė ir J.Galdikas. Į vienus pasiūlymus bei pastabas buvo atsižvelgta iš dalies, kitiems pritarta iš esmės. Buvo ir tokių pasiūlymų, kuriems komitete nebuvo pritarta, tačiau visi jie išnagrinėti ir įvertinti pateikiant argumentus, pagrindžiančius nuomonę ir palaikančius projekto rengėjų poziciją.

Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo projektui. Reikia paminėti, jog svarstymo plenariniame posėdyje metu buvo pateiktos Sveikatos reikalų komiteto pataisos dėl šio įstatymo taikymo sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Svarstymo Seime metu šioms pataisoms buvo pritarta ir priimti teikiamame variante jos visos yra įvertintos.

Priėmus šį įstatymą bus įgyvendinti Baltosios knygos reikalavimai vartotojų ekonominių interesų gynimo srityje. Pabrėždama šio įstatymo svarbą ir reikšmę, kviečiu palaikyti Ekonomikos komiteto išvadas ir pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento siūlymų nė žodžio?

O.SUNCOVIENĖ. Aš minėjau, jog visi siūlymai buvo apsvarstyti, išnagrinėti. Vieniems iš jų buvo iš dalies pritarta, kitiems – iš esmės, o kitiems buvo nepritarta. Aš tą patį galiu dar kartą pakartoti.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tekstas. Ar galime priimti įstatymą paskirsniui? Skirsniais galime.

I skirsnis. Galime priimti? Priimame. II skirsnis. Priimame. III skirsnis. Priimame. IV skirsnis. Priimame. Neišgirdau, kolega Liudvikai. V skirsnis. Priimame. VI skirsnis. Priimame. VII skirsnis. Priimame. VIII skirsnis. Priimame. IX skirsnis. Priimame.

2 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą. Priimamas. 4 straipsnis. Priimamas. Ačiū.

Kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji, ir pratęsime posėdį tol, kol nudirbsime visus per ryto posėdį planuotus darbus. Registruojamės.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Taigi Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Ar priimame šį dokumentą? Balsuojame, kolegos.

Už – 38, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Ekonomikos komiteto pranešėja turėtų būti K.Prunskienė, bent taip rašoma mūsų dokumentuose. Kolegos, tada luktelėkime, kol gerbiamoji K.Prunskienė pasirodys posėdžių salėje.

 

Seimo nutarimo "Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo" projektas Nr.P-2808(2*) (svarstymas)

 

1-18 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo” projektas Nr.P-2808(2). Svarstymas. K.Trapikas pateikia Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi A.Katkus.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos ištakos yra susijusios su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, kurio 5 straipsnis numato parengti ilgalaikį valstybės saugumo stiprinimo programų rengimo planą. Lietuvos Respublikos Seimo š. m. birželio 8 d. priimtame nutarime Nr.P-1723 yra patvirtintas ilgalaikis valstybės saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planas, ten yra numatytas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos parengimas. Tai mes dabar ir svarstome.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos tikslas yra numatyti organizacines, teisines ir technines priemones, garantuojančias valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės fizinę saugą, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, ir taip prisidėti prie nacionalinio saugumo pagrindų stiprinimo. Ekonomikos komitetas priėmė teikiamą šio nutarimo projektą ir siūlo papildyti, kad už šio nutarimo projekto įgyvendinimą tiesiogiai būtų atsakinga Vyriausybė, būtent papildyti šį nutarimo projektą 2 straipsniu.

Taip pat Seimo Ekonomikos komitetas pritaria patobulintam šiam nutarimo projektui ir siūlo Seimui jam pritarti po svarstymo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, irgi pritarė šiam Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos projektui.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau asmeniškai pakalbėti dėl esamos padėties, susijusios su Ignalinos atominės elektrinės branduoline sauga. Iš tikrųjų fizinę saugą mes garantuojame šiame priemonių plane, o branduolinė sauga yra numatyta sustiprinti pagal programas SIP-1 ir SIP-2. SIP-1 programa buvo sėkmingai įgyvendinta 1997 m. ir remiantis ja išduota licencija eksploatuoti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką. Šiuo metu yra įgyvendinama branduolinės saugos programa SIP-2. Deja, jos vykdymas šiemet yra komplikuotas, nes iš numatytų 25 mln. Lt finansuoti šią programą skirta tiktai 3,7 mln. Lt. Esant tokiam finansavimui, elektrinės administracija negali pasirašyti sutarčių ir vykdyti branduolinės saugos priemonių plano. Priėmus Kaimo ir Energetikos komisijoms sprendimą nutraukti šių darbų elektros energijos tarifą, negalima finansuoti šių darbų ir iš įmonės einamųjų finansinių lėšų. Mes gegužės mėnesį priėmėme politinį sprendimą ir nustatėme Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko nutraukimo datą. Taip pat priėmėme ir įstatymą. Tačiau tai dar nereiškia, kad Vyriausybė gali ir toliau nevykdyti branduolinės saugos programos. Todėl man kelia abejonę, ar mes pasirengsime, ar mes įvykdysime Ignalinos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus nutraukimo darbų programą. Mano žiniomis, po sėkmingos donorų konferencijos yra mažai kas padaryta, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris atsakingas už elektrinės uždarymo fondo veiklą, dar neparengė, nesudarė nė vienos sutarties finansuoti šių priemonių, tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek techninių, uždarant pirmąjį reaktorių. Laikas eina ir todėl turiu pareikšti, kad tie, kurie svajoja uždaryti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką 2005 m., turės nusivilti. Realus galimas uždarymas tiktai po trejų metų, kai bus tikrai įvykdyta Ignalinos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus programa su socialiniais, ekonominiais ir techniniais įsipareigojimais.

Taigi aš tikiuosi, kad Vyriausybė reaguos į šią esamą šios dienos gana sudėtingą situaciją, susijusią su Ignalinos atominės elektrinės sauga, o kas susiję su fizine sauga, iš tikrųjų siūlau pritarti teikiamam valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Teigiamą išvadą yra pateikęs dėl šio nutarimo projekto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Čia problemų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimui? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2808(2).

 

Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo" projektas Nr.P-2761(2*) (priėmimas)

 

K.Prunskienės dar nėra, kolegos. Yra Ž.Jackūnas su darbotvarkės 19 klausimo projektu Nr.P-2671(2) – Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” projektas. Ž.Jackūnas tribūnoje.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Malonu prisiminti, kad nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” projekto pateikimo bei svarstymo metu daugelis iš mūsų neabejojo šio mūsų sostinės istorijai, jos kultūros paveldo apsaugai, daugiatautės Vilniaus bendruomenės istorinių tradicijų dvasios išlaikymui reikšmingo teisinio dokumento svarba. Kaip žinome, Lietuvos Respublikos Vyriausybė irgi yra pritarusi idėjai atkurti žydų istorinio geto Vilniuje būdingus fragmentus. Tuo tikslu buvo sudaryta tam tikra komisija, parengtas Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo projektas. Praėjusią savaitę Vilniuje, Vyriausybės rūmuose, buvo surengta tarptautinė konferencija, skirta Vilniaus senamiesčio regeneravimo problemoms aptarti bei investicijoms paskatinti. Konferencijos metu buvo pateiktas ir labai gražiai priimtas minėtas Vilniaus geto būdingų fragmentų atkūrimo projektas.

Taigi Vilniaus istorinio geto fragmentų atkūrimo sumanymas yra senokai brandinamas ir jau padaryta nemažai svarbių sprendimų ir darbų, padedančių jį įgyvendinti. Mūsų komiteto ir Seimo priimtas nutarimas būtų dar vienas labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos įgyvendinimą. Sulaukę tarptautinių investicijų ir atkūrę geto būdingus fragmentus, galėsime pasidžiaugti tuo, kad Vilnius atgavo kai kuriuos savo istorinio veido bruožus, priminsiančius mums visiems, kartu ir Lietuvos žydų bendruomenės nariams, gražias daugiataučio ir daugiakultūrinio Vilniaus miesto žmonių darnaus sugyvenimo tradicijas, reikšmingus ūkinės veiklos, mokslinės ir meninės kūrybos rezultatus, kurie daugelį šimtmečių turtino mūsų sostinės ir visos Lietuvos valstybės gyvenimą.

Dėl šio Seimo nutarimo nėra gauta jokių pastabų ir siūlymų. Priimti teikiamas tekstas pataisytas atsižvelgiant į anksčiau pasakytas Teisės departamento pataisas. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Seimo nutarimą “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Atsiprašau, preambulė. Ar galime priimti? Priimame 1 straipsnį. O 2 straipsnį? Irgi priimame. Niekas nekalbate dėl motyvų? E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš norėčiau kalbėti dėl motyvų, kad turime mūsų visų bendrą palikimą ir jis yra čia pat Senamiestyje. Aš manyčiau, beje, kad tiek evangelikų bendruomenės, kuri turi labai senas tradicijas, be jokios abejonės, Vilniaus, kaip istorinės lietuvių valstybės centro pagrindiniai dalykai, pavyzdžiui, Žemutinė pilis turėtų būti irgi atstatyta. Visi šie akcentai, kurie susiję su visu Lietuvos valstybės istorinių tautų paveldu, turėtų būti atstatomi taip, kaip ir šis fragmentas, tiesa, vėluojantis dešimt metų, bet geriau vėliau negu niekad. Ačiū jums ir ačiū visiems, kurie jį parėmėte. Ypač ačiū ponui Ž.Jackūnui ir jo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės! Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti už, kitus, žinoma, kitaip.

26 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2787(2). Seimo nutarimo "Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2788(2*) (svarstymas)

 

Dabar svarstysime dar du Seimo nutarimus, susijusius su akademinėmis sritimis. Seimo nutarimo “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2787(2) ir Seimo nutarimo “Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2788(2). Pagrindinio komiteto išvadą pateikia Ž.Jackūnas. Turbūt galime kalbėti apie šiuos dokumentus kartu, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pavasario sesijoje priėmėme Aukštojo mokslo įstatymą, kuris gana išsamiai reglamentuoja aukštųjų universitetinių mokyklų, kolegijų veiklą, kartu suteikdamas joms gana plačią savivaldą ar autonomiją, ypač ilgaamžių universiteto tradicijų dvasią atliepiančias akademinės, mokslinės ir kūrybinės veiklos laisves. Dabar, kai įsigaliojo Aukštojo mokslo įstatymas, aukštosios mokyklos rengiasi gyventi vadovaudamosi šiuo įstatymu. Tuo tikslu universitetai, išskyrus Vilniaus, yra pateikę Seimui tvirtinti savo naujus statutus, parengtus atsižvelgiant į naująjį įstatymą.

Pabrėžtina, kad statutų tekstai, neišskiriant nei svarstomų Šiaulių universiteto ir Kauno medicinos universitetų statutų projektų, yra parengti gana nuosekliai laikantis įstatymo nuostatų. Įstatymo nuostatos, kiek modifikuotos ar patikslintos, ne vienu atveju yra kartojamos statutuose. Todėl turiu pasakyti, kad tiek Šiaulių universiteto, tiek Kauno medicinos universiteto statutų tekstuose iš esmės nėra nuostatų, kurios kirstųsi su minėto Aukštojo mokslo įstatymo normomis.

Seimo Teisės departamentas yra pateikęs pastabų dėl Šiaulių ir Kauno medicinos universiteto statutų projektų. Šių universitetų atstovai nuoširdžiai atsižvelgė į departamento pastabas, todėl svarstymui pateikiami jau antri statutų tekstų variantai, pataisyti iš esmės gana nedaug, atsižvelgiant į minėtas Teisės departamento pastabas.

Šių metų rugsėjo 13 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Šiaulių universiteto ir Kauno medicinos universiteto statutų projektus, pritarė Teisės departamento išvadoms ir pasiūlė Seimui svarstyti ir patvirtinti Šiaulių universiteto ir Kauno medicinos universiteto statutus. Kviečiu ir jus, gerbiamieji kolegos, pritarti aptariamiems statutų projektams po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nėra norinčių kalbėti, kolegos. Tikriausiai argumentai, išdėstyti pirmininko, labai tvirti. Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame Seimo nutarimo “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo” projektui ir Seimo nutarimo “Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo” projektui. Tai nėra Seimo nutarimai, kurie reglamentuoja vien Seimo darbo sritį, todėl aš nedrįstu teikti šiandien juos priimti ypatingos skubos tvarka. Aš nelabai turiu tokių statutinių galimybių. Mes galime pažadėti rektoriams, kad antradienį be jokių problemų tie nutarimai bus priimti. Ačiū, kolegos.

K.Prunskienė dar vis ieškoma.

Rezervinis 1 klausimas. Aš labai apgailestauju, ponia Oželyte, niekaip negalime prisišaukti J.Razmos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo. Taigi šis projektas bus svarstomas ir jūsų pataisos bus svarstomos po pietų.

 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo projektas Nr.P-2880. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 18815 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2881 (pateikimas)

 

Rezervinis 3a ir rezervinis 3b – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo projektas Nr.P-2880 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 18815 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2881. Šiuos projektus pateikia A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektą teikia svarstyti Seimui Sveikatos reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Respublikos prezidento V.Adamkaus kreipimąsi. Projektą rengė komiteto sudaryta darbo grupė iš komiteto, Prezidentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovų.

Įstatymo projekto nuostatos dėl Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos pavadinimo teisinės apsaugos parengtos atsižvelgiant į 1949 metų Ženevos konvencijas ir kitas konvencijas, papildymus ir protokolus. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo ir teikia projektą, reglamentuojantį ne vien emblemų naudojimą, bet ir pačios draugijos veiklą. Iki šiol buvo vadovaujamasi įstatais, kurie atsižvelgė į tarptautinių konvencijų rekomendacijas ir į įstatymą, iki šiol nebuvo (…). Mes manome, kad atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sąrangą tikslinga šį projektą pateikti įstatymo pavidalu.

Išsamų aiškinamąjį raštą ir projektą turite. Jums detaliau neaiškinsiu. Manau, laiko taupymo sumetimais nėra prasmės. Įstatymas nereglamentuos turtinių klausimų, juos reglamentuoja kiti įstatymai. Laukiu jūsų klausimų.

PIRMININKAS. Nėra klausimų, viskas aišku. Turbūt pritariame pateiktiems projektams, ar ne? Atsiprašau, A.Matulas norėjo kalbėti dėl šio projekto. Seimo narys A.Matulas. Ačiū, pone pranešėjau.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, esame ratifikavę daug konvencijų, kurios numato Raudonojo Kryžiaus organizacijos statusą, ženklo ir emblemos naudojimą. Paprastai tas ženklas naudojamas kaip apsaugos ir atpažinimo ženklas. Pas mus per 50 metų tas ženklas išplito ir juo naudojosi kas tik išmanė, todėl teikiame įstatymo projektą, kuriame numatome trejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų galima atsisakyti šio ženklo naudojimo neįprastais atvejais. Rekomenduoju pagrindinį Sveikatos reikalų komitetą. Pasižadame, kad visas įstaigas, kurios šiandien naudoja šį ženklą ar pavadinimą “Raudonasis Kryžius”, sukviesime ir derinsime, kad joms būtų priimtinas pereinamasis laikotarpis. Todėl jūsų prašau pritarti po pateikimo įstatymo projektams.

PIRMININKAS. Dėkojame. Bendruoju sutarimu pritariame pateiktam Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo projektui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 18815 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektui. Pirmąjį toliau svarstys Sveikatos reikalų komitetas, antrąjį – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Juos abu planuojame plenariniame posėdyje aptarti spalio 3 dieną.

 

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2667(3*) (priėmimas)

 

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2667. Priėmimas. Tribūnoje – K.Prunskienė, Ekonomikos komiteto pranešėja. Pradedame priėmimą. Galbūt pradėsime priimti skirsniais.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimui yra pateiktas jau trečiasis įstatymo projektas, kuriame atsispindi svarstymo metu priimti pasiūlymai. Priėmimui dar yra pateiktas kolegos S.Šaltenio pasiūlymas prie 12 straipsnio 1 dalies prijungti 13 punktą. Svarstysime pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gal, kolegos, galime priimti šį įstatymą skirsniais, žinoma, sustojant prie 12 straipsnio? 1 skirsnis. Galime priimti 1 skirsnį? Skirsnis priimamas. 2 skirsnis? Priimamas. 3 skirsnis priimamas. 4 skirsnis. Čia yra 12 straipsnis. Koks jūsų požiūris į pono S.Šaltenio pataisą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra nepaprastai sunku apsispręsti, į kurią pusę turi nusverti svarstyklės. Paskaitysiu šį pasiūlymą, kas neatkreipė dėmesio.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!

K.D.PRUNSKIENĖ. “Kai panaudojant valstybei ar savivaldybėms priklausančias lėšas statomi, rekonstruojami, remontuojami pastatai, statiniai ar patalpos, skirti mokslui, švietimui, kultūrai, sportui, sveikatos apsaugai ar kitiems visuomenės poreikiams tenkinti, jeigu tokių darbų kaina yra ne mažesnė kaip 500 tūkst. Lt, panaudoti ne mažesnę kaip 2% statybos, rekonstravimo ar remonto darbų vertės dydžio sumą šiems pastatams, statiniams ar patalpoms dekoruoti, puošti, meno kūriniams. Šių lėšų naudojimo bei meno kūrinių, skirtų pastatams, statiniams ir patalpoms dekoruoti, puošybos elementams įsigyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.”

Nėra abejonės, kad šis siūlymas yra susijęs su kultūros srities interesais ir su sunkia šios srities finansine padėtimi. Aš, kaip žmogus, be abejo, tai puikiai suprantu. Jeigu pažiūrėtume į praktinę klausimo pusę, turiu minty ribotas lėšas, nes čia kalbama apie valstybei ir savivaldybėms priklausančias lėšas, čia yra peradresuojama tam tikra valstybės ir savivaldybių biudžetų dalis būtent kultūros, meno reikalams. Mes turime apsispręsti šiuo atveju, kam mes taupom ir kam mes išleidžiam. Ar mes meną, kultūrą remiam tiesiai, kitom formom ir biudžete įsipareigojam… Gal šiame posėdyje ir netiktų, bet aš ir turbūt daugelis iš jūsų puikiai suprantam, kad reikia nedelsiant, jau nuo ateinančių metų, biudžete numatyti didesnes išlaidas, numatyti finansavimą ir kultūrai, ir švietimui, ir kitoms sritims, apie kurias dažnai diskutuojam.

O kaip pasielgti šiuo atveju? Ar numatyti tuos 2% šiam konkrečiam tikslui statybos, remonto ir kitų darbų sąmatose, kitaip tariant, kaip privalomas lėšas, ar elgtis taip, kaip autoriai siūlo, – to nedaryti. Darbo grupė dabar bendravo ir su manim, ir su komiteto pirmininku diskutavom. Žinoma, darbo grupė mato dėl to problemų ir nesiūlo priimti. Motyvai tokie: “Manome, kad pasiūlymas nepriimtinas, nes su juo sutikus reikėtų nemažai biudžeto lėšų, kurių trūksta net gyvybiškoms sritims. Išimtiniais atvejais konkretaus statinio dekoravimo reikalavimai, kaip ir kiti statybos specialieji reikalavimai, gali būti nustatyti Kultūros ministerijos parengtose ir savivaldybės išduotose specialiosiose projektavimo sąlygose. Sąlygų išdavimo tvarką bei sudėtį pagal Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 19 straipsnio 10 dalį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, įstatyme šio klausimo reglamentuoti nereikia.” Tai Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengėjai A.Bučius ir Z.Mackevičius.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, man reikia Ekonomikos komiteto požiūrio į šią pataisą. Jeigu priimam – tai priimam, jeigu…

K.D.PRUNSKIENĖ. Ekonomikos komitetas to klausimo, turiu pasakyti, tiesiog neįtraukė. Trečiasis projektas yra teikiamas Ekonomikos komiteto vardu be tos pataisos, kurią siūlo kolega S.Šaltenis, tačiau, aš manau, būtų protinga ir turbūt prasminga… mums derėtų turbūt balsuoti dėl to apsisprendimo ir balsavimu spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Jeigu jūs priimtumėt ir mes bendruoju sutarimu priimtume pataisą, tada būtų gerai. Jeigu ne, to nėra, aš kviečiu registruotis ir klausiu, ar 29 Seimo nariai palaiko S.Šaltenio pataisą. Jeigu 29 Seimo narių nebus, mes jos nesvarstysim. Pataisa plačiai komentuota K.Prunskienės.

Registruojamės ir dabar pasakysim savo nuomonę. Kolegos, mūsų yra 33. Ar svarstome S.Šaltenio pataisą, kuri skirta 12 straipsnio pirmosios dalies 13 punktui? Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, balsuojantys už, svarstysime, kolegos. Kokia jūsų nuomonė? Reikia 29 Seimo narių balsų. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai… 12 Seimo narių tiktai remia šitą pataisą. Pataisa nėra svarstoma.

Ar galime bendruoju sutarimu priimti visą 4 skirsnį? 4 skirsnis priimamas. 5 skirsnis? Priimamas. 6 skirsnis? Priimamas. 7 skirsnis? Priimamas. 8 skirsnis? Priimamas. 9 skirsnis? Priimamas. 10 skirsnis? Priimamas. 11 skirsnis priimamas. 12 skirsnis? Priimamas.

Prašom kalbėti dėl Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ačiū, pranešėja. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą?

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Balsuojame dėl Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo: kas už, kas prieš, kas susilaiko.

Už – 24, prieš – 1, susilaikė 4. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Rodos, viskas, kolegos, ką mes buvom susiplanavę rytiniam posėdžiui. Posėdis baigiamas. Toliau dirbsime 15 val.