Trečiasis (515) posėdis
2000 m. rugsėjo 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

PIRMININKAS. Penkiolikta valanda. Pradedame popietinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės ir dirbame toliau. Registruojamės. Baudžiamojo kodekso projektas Nr.P-2143(2). Labai rimtai Teisės komitetas ir visas Seimas imasi svarstyti ir priimti svarbaus kodekso tekstą. Su tuo reikėtų pasveikinti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. 29 Seimo nariai domisi šiais projektais. Taip pat su Baudžiamojo kodekso projektu susijusiais kitais projektais: Nr.P-2144, Nr.P-2590, Nr.P-2591, Nr.P-2592. Atskiri. Taip. Ir Nr.P-2144 Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas. Du projektai. Aš tuoj pakviesiu į tribūną E.Bičkauską, pagrindinį pranešėją.

O dabar prašyčiau sutikti, kad mūsų šiandien priimti įstatymai, kurių projektų Nr.P-2821 ir Nr.P-2781, – Mokesčių administravimo įstatymų pataisos būtų suvienytos ir mūsų Dokumentų skyrius galėtų parengti pasirašyti vieną projektą, jeigu neprieštarautumėt, vieną įstatymą. Taip pat ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso šiandien priimtų dviejų įstatymų, kurių projektų Nr.P-2758 ir Nr.P-2663. Neprieštarautumėt, kolegos, ar ne? Ačiū. Dokumentų skyrius laisvas tai daryti. Taigi E.Bičkauskas, Baudžiamojo kodekso projekto kuratorius, kviečiamas į tribūną.

Baudžiamojo kodekso projektas Nr.P-2143(2). Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2144(2) (svarstymas)

E.BIČKAUSKAS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš turbūt neapžvelgsiu paties projekto. Aš tiktai noriu pasakyti, kaip prie jo buvo dirbama. Pirmoji darbo grupė Baudžiamojo kodekso projektui parengti buvo sukurta dar 1989 m. Aukščiausiosios Tarybos. Po to darbo grupės keitėsi, ir projektą mes matome beveik po 12 metų. Tai iš dalies ir daug, ir nedaug, nes kai kurios valstybės savo projektus kūrė ir po 25, ir po 30 metų. Aš galiu pasakyti tai, kad vienintelį savo Baudžiamąjį kodeksą Lietuva turėjo XVI amžiuje. Tai buvo projektas, kuris netgi buvo parašytas ne lietuvių, o senąja baltarusių kalba. Po to mes turėjome carinį kodeksą, po to turėjome sovietinį kodeksą. Dabar mes turime savo kodeksą.

Aš manau, kad tai vienas iš pagrindinių įstatymų, kurį ši Seimo kadencija gali priimti. Nežinau, nebent kas nors mane pataisys, kad nors vienas įstatymas ar nors vienas kodeksas būtų turėjęs apie 60 klausymų, kurių kai kurie tęsėsi ištisas dienas. Klausymų medžiaga yra štai čia. Štai tokia. Čia tiktai protokolai. Mes sąmoningai jų nedauginom, nes tai iš tikrųjų finansiškai labai daug kainuotų – ir materialiai, ir fiziškai. Bet kiekvienas iš jūsų galit su šia medžiaga susipažinti. Susipažinti arba Teisės komitete, arba Posėdžių sekretoriate. Jeigu kas labai pageidaus, aišku, ta medžiaga bus padauginta ir perduota vienam ar kitam Seimo nariui.

Tai yra vieningas Baudžiamasis kodeksas, vieningos sistemos, todėl aš labai prašyčiau neskubėti su tam tikromis pataisomis, kadangi stengtasi atsižvelgti į kodekso visumą. Visumą. Subalansuoti ir bausmes, subalansuoti ir sankcijas, subalansuoti kitus sprendimus. Mes komitete svarstėm Baudžiamojo kodekso paskutinį projektą, jam buvo pritarta, taip pat pritarta, kad būtų pritarta po svarstymo. Mes negalim, atvirai pripažinsiu, pasakyti, kad tai yra visiškai idealus dokumentas. Tačiau bendriesiems principams ir specialiajai daliai iš esmės pritarta. Pritarta dėl to, kad jeigu mes šioje kadencijoje nepriimame kodekso, o aš manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių dokumentų, bent jau labiausiai į jį įdėta darbo, jeigu nepritariam, mes sustabdome darbą – Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso galutinį rengimą. Baudžiamasis kodeksas yra pagrindinis dokumentas ir tiktai jį priėmus, bent jau priėmus iš principo, galima toliau dirbti su kitais kodeksais.

Aš jau minėjau, kad yra, matyt, taisytinų vietų. Minėjau, kad kai kurios valstybės ir dauguma valstybių savo baudžiamuosius kodeksus rengė dešimtmečiais. Mes kol kas tiktai 12 metų. Tačiau mums reikia visiems suprasti ir tai (vėl kartojuosi), kad mes nestabdytume kitų kodeksų rengimo, kad nestabdytume teisinės reformos. Mes puikiai suprantame, kad geriausiu atveju, aš pabrėžiu, geriausiu atveju, kuo aš asmeniškai šiek tiek abejoju, bet geriausiu atveju šis Baudžiamasis kodeksas įsigalios 2002 m. Aš sakau – geriausiu atveju. O šiaip, matyt, 2003 m. Bet jeigu mes nepriimsime šio Baudžiamojo kodekso dabar, turėdami galimybę jį dar taisyti atsižvelgiant į kitus kodeksus, jeigu nepriimsime, tai mes sustosime, tada jau nebus 2003 metai, o bus 2004 ir 2005 metai.

Taigi noriu aš labai padėkoti visiems, kurie dirbo prie Baudžiamojo kodekso. Tai ir ponui V. Piesliakui, iš esmės pradėjusiam visą darbą, kurio pagrindu iš dalies ir yra šitas kodeksas, tiktai paskui pasirodė kitas variantas. Noriu padėkoti Konstitucinio Teismo pirmininkui ponui V.Paviloniui, noriu ypač padėkoti teisingumo viceministrui G.Švedui, noriu padėkoti komiteto pirmininkei G.Imbrasienei. Galėčiau išvardinti dar labai daug kvalifikuotų teisininkų pavardžių, bet vargu bau verta. Į daugelį pastabų, kurios buvo pateiktos darbo grupei, buvo atsižvelgta. Ir dar kartą kartoju, kad galit pasižiūrėti į šitą didelę, storą knygą, ir jūs susirasite, jeigu buvo kokių nors jūsų pastabų, kad tai buvo nagrinėta ir spręsta. Kas nori, gali perklausyti magnetofono įrašus ir panašiai. Ponas A.Sakalas man dabar prieš pasisakant kalbėjo ir pasakė, kadangi iš tikrųjų į daugelį alternatyvaus projekto nuostatų buvo atsižvelgta, ir netgi pasakyčiau daugiau, buvo paimta pagrindu, tų pastabų kaip ir nėra. Ta prasme į jas atsižvelgta. Tai tiek, o dabar jūsų sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikia E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žmogaus teisių komitetas ne sykį svarstė ir, kaip jūs atsimenate, net inicijavo Baudžiamojo kodekso projektą, kuris buvo jums pateiktas iš pradžių Nr.P-2229. Mes iš pat pradžių bandėme šį žymų Lietuvos teisinės sistemos reformos projektą ir žingsnį reformos link pasiūlyti priimti bendruoju nutarimu, kuris buvo pateiktas jums, bet vėliau prieita prie kitos išvados. Mes galime padėkoti kolegoms iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurie nuoširdžiai šią vasarą padirbėjo prie Baudžiamojo kodekso projekto. Iš esmės mes neprieštaraujame, nors prieš pradedant techninį balsavimą Seimas galėtų priimti ir nutarimą, kaip mes ir siūlėme, kuriame būtų suformuluotos bendrosios baudžiamosios politikos nuostatos.

Žmogaus teisių komitetas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindinei nuostatai. Mes manome, kad Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas įsigalios anksčiau, negu gerbiamasis E.Bičkauskas minėjo, ne 2002 m., bet gerokai anksčiau. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešimas dėl šio projekto yra parengtas? Nėra. Tada kviečiu A.Sakalą, laukdamas ir iš jo geranoriškų reveransų pagrindinio pranešėjo E.Bičkausko atžvilgiu. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, E.Bičkauskas iš esmės pasakė viską. Aš tik pridurčiau, kad aš pristatinėjau alternatyvųjį projektą, bet tai buvo ne mano rengtas projektas, tai buvo profesoriaus V.Piesliako grupės parengtas variantas. Turiu jus informuoti, kad visuose keliasdešimtyje klausymų, kurie buvo Seime, profesorius V.Piesliakas dalyvavo pats, ir daugelis jo nuostatų iš jo projekto buvo perkelta į šį projektą, todėl man nėra reikalo teikti alternatyvaus projekto balsuoti. Jeigu posėdžio pirmininkas leis, siūlyčiau pritarti pirmojo projekto pagrindiniam variantui, nes tai yra jungtinis projektas.

Dar norėčiau pasakyti, kad darbo grupė iš tikrųjų dirbo labai daug, buvo labai daug klausimų ir svarstymų. Šiandieninis projektas parengtas su nedideliais netobulumais, kuriuos reikėtų pataisyti ir kurie bus pataisyti, ir apie kuriuos kalbama Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jie iki projekto priėmimo bus pataisyti ir projektas, matyt, įsigalios, kaip ir kalbėjo E.Bičkauskas, ne iki 2002 m., o anksčiau, kai bus parengti kiti kodeksai. Tarkime, šiame projekte yra numatytos įvairios alternatyvios bausmės, o pataisos bausmių vykdymo kodekso mes dar neturime.

Aš kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius įvertinti šį tikrai sunkų darbą vieningai balsuojant už Baudžiamąjį kodeksą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau kalbėtojų nėra, siūlymų dėl teksto nėra. Ar galėtume pritarti komiteto teikiamam Baudžiamojo kodekso projektui po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu. Ar galėtume pritarti po svarstymo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektui? Pritariame taip pat po svarstymo. Ačiū, pirmininke, ačiū, pone Bičkauskai. Jūsų kolegiškas darbas duoda vaisių. Galėjo duoti anksčiau.

Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2590(2*). Administracinių teismų įsteigimo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2591(2*). Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2592(2*). Mokesčių administravimo įstatymo 50, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2593*. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2594(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187², 253, 256, 292, 293 ir 296 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 298 ir 300 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2595(2*). Civilinio proceso kodekso 136¹ ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2596(2*). Konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2597(2*). Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598(2*). Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2599(2*). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2600(2*). Seimo rinkimų įstatymo 21 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2601(2*). Prezidento rinkimų įstatymo 2¹, 32, 34, 72¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2602(2*). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2603(2*). Referendumo įstatymo 11, 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2604(2*) (svarstymas). Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2854. Mokesčių administravimo įstatymo 2, 50, 54, 56, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 55 straipsnio pripažinimo netekusiu galios  įstatymo projektas Nr.P-2855 (pateikimas)

Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2590 ir su šiuo įstatymo projektu susijusi grupė projektų nuo Nr.P-1591 iki Nr.P-2604 projekto. Pagrindinis projektas – Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje – V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Taip jau atsitiko, kad šiandien vienas iš to komplekto klausimų pateko į rezervinius ir man teko kalbėti prieš pietus. Iš esmės aš kalbėjau apie tą visą sistemą. Aš jau jums šiandien sakiau, kad įsteigus administracinius teismus buvo paliktas tam tikras nebaigto darbo baras – sutvarkyti pirmosios instancijos bylų nagrinėjimą ir užbaigti aukščiausiosios instancijos atribojimą nuo bendrosios kompetencijos teismų.

Klausymų metu buvo išspręsta daugelis nesutarimų, kurie kilo tarp žinybų, priimant šitą įstatymą, taip pat savo nuomones pareiškė administracinių teismų pirmininkai. Tačiau klausymų metu mes nustatėme, kad jų pasiūlymai iš tikrųjų nėra pakankamai argumentuoti, ir jie patys tą suprato.

Reikia pasakyti, kad dabar, jeigu priimsime šį projektą, susiformuos jau užbaigta administracinių teismų, kaip savarankiškų teismų rūšies, sistema, kuri užtikrins ginčų tarp žmogaus, tarp asmens ir valdžios institucijos nagrinėjimą.

Iš to nagrinėjimo kyla kai kurie komiteto pasiūlymai. Jums šiandien yra pateikiama priimti dar du papildomus įstatymus dėl pataisų, kurių šiame komplekte nebuvo. Tai yra projektai Nr.P-2854 ir Nr.P-2855 dėl mokesčių administravimo. Projektas Nr.P-2854 yra dėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo, kadangi keičiasi teismų pavadinimai ir atitinkamai reikia keisti tų įstatymų tekstą.

Jeigu kalbėtume apie mokesčių administravimą, tai čia yra šiek tiek sudėtingesnis dalykas, nes mokestinių ginčų sąvoka buvo ir Administracinių bylų teisenos įstatyme, ir Mokesčių administravimo įstatyme. Šiuo metu Mokesčių administravimo įstatymas keičiamas ir klausymų, kuriuose dalyvavo Mokesčių inspekcijos atstovai, metu buvo prieita prie išvados, kad mokesčių ginčų apibrėžimas būtų toks, koks čia yra pateikiamas.

PIRMININKAS. Ne, viskas gerai. Svarstymas, ar ne, administracinių…

V.PAKALNIŠKIS. Papildomai…

PIRMININKAS. Taip, taip, viskas gerai. Aš maniau, kad jūs atskirai tai padarysite. Tyliu.

V.PAKALNIŠKIS. Kad sutaupytume laiką, aš ir apie svarstymą, ir apie pateikimą norėjau kalbėti vienu metu.

PIRMININKAS. Tai nėra problemų dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo, ar ne? Mes tuoj paprašysime jus, kolega, atsakyti į klausimus dėl pateikimo. Bet iš pradžių svarstymo reikalai. Ar galime pritarti po svarstymo Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Po svarstymo. Galime. Pritariame po svarstymo.

Administracinių teismų įsteigimo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2591(2). Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas. A.Salamakinas teikė pataisą ir jai nebuvo pritarta. Ar pataisa yra aktuali, pone pranešėjau? Pone Vytautai Pakalniški! Pone Vytautai Pakalniški, buvo A.Salamakino pataisa dėl projekto Nr.P-2592 2 straipsnio 6 dalies. Ar ji aktuali, ar A.Salamakinas ją aktualizuoja? Jinai teikta labai seniai.

V.PAKALNIŠKIS. Ir klausymų metu, ir svarstant komitete jai buvo nepritarta, nes ji sugriauna teisėjų karjeros sistemos pagrindus.

PIRMININKAS. Kas kalbėtų A.Salamakino vardu?

V.PAKALNIŠKIS. Kitaip tariant, pagal A.Salamakino siūlymą vieneri metai darbo Administraciniame teisme prilygsta penkeriems metams bendrosios kompetencijos teisme. Aš suprantu, ji tam tikro aktualumo turėjo šiuo laikotarpiu, nes iš vieno teismo perkeliant į kitą administracinio teisėjo patirtį turintis asmuo įgytų prioritetą prieš bendrosios kompetencijos teismą. Bet tai buvo galbūt labiau protekcionistinio pobūdžio pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dabar balsuojam formaliai dėl jos, ar galim sutarti? Balsuojam, reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, A.Salamakinas sutiko, bet vis tiek siūloma balsuoti. Aš kviečiu registruotis ir nebalsuosime. Registruojamės, kolegos. Aš tikiu pirmininke ir pranešėju, kad A.Salamakinas atsiima savo pataisą. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2592(2).

Mokesčių administravimo įstatymo 50, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2593. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2594(2). Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 298 ir 300 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2595(2). Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.

Civilinio proceso kodekso 136¹ ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2596(2). Pritariame po svarstymo.

Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2597(2). Pritariame po svarstymo.

Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598(2). Pritariame po svarstymo.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2599(2). Valstybės ir savivaldybių komitetas yra teikęs pataisą, bet dabar turbūt yra sutarta dėl Lietuvos administracinio teismo pavadinimo, taip? Sutarta. Ši pataisa nėra aktuali.

Dėl termino? Vis tiek tada prašom pakomentuoti. Komiteto pataisa. Kad būtų stenogramoms, kaip mes elgiamės ir kaip mes darom. Prašom pakomentuoti.

V.PAKALNIŠKIS. Komitete yra nutarta, kad šio teismo pavadinimas bus Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

PIRMININKAS. Ir nutarta?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Turbūt niekas nereikalaus balsuoti, taip? Gerai. Pataisa tampa nebeaktuali. Pritariame po svarstymo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2600(2). Pritariame po svarstymo.

Seimo rinkimų įstatymo 21 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2601(2). Pritariame po svarstymo.

Prezidento rinkimų įstatymo 2¹, 32, 34, 72¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2602(2). Pritariame po svarstymo be problemų.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2603(2). Pritariame po svarstymo.

Referendumo įstatymo 11, 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2604(2). Pritariame po svarstymo. Ačiū.

Ir V.Pakalniškis mums ką tik pateikė du projektus: Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2854 ir Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 55 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.P-2855. Dėl to norėtų klausti A.Sysas. Aš tuojau įjungsiu kompiuterį. Prašom, gal dar kas norėtų klausti. Suteikiu žodį A.Sysui dėl šių projektų.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš neradau šio projekto. Norėčiau paklausti, gal galėtumėte pakomentuoti, kas keičiama 2 straipsnyje?

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis kolega, aš prieš tai atsakiau, yra techninė pataisa. Tai yra mūsų techninis aplaidumas. Jeigu mes šį pavadinimą įrašėm į projektą Nr.P-2599 – į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnį, tai lygiai taip pat – to paties teismo pavadinimą reikia pakeisti ir Valstybės politikų, teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme. Tai techninė pataisa.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų daugiau nėra. Kokius komitetus siūlytumėte dėl Valstybės politikų ir kitų darbo apmokėjimo įstatymo? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ar Teisės ir teisėtvarkos komitetą?

V.PAKALNIŠKIS. Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Niekas neprieštaraus. Ir dėl Mokesčių administravimo įstatymo irgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu pataisa formali, gal J.Listavičius sutiks. Pritariam po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas papildomas. Kada svarstysim? Ateinantį antradienį. 19 d. komitetas jau turės išvadą. Dėkoju. Ar galim tęsti posėdį toliau?

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2) (svarstymas)

Rezervinis 3 a klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2). A.Matulas vertina.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pateiktą įstatymo projektą. Iš esmės pritarė patobulintam jo variantui. Teikia kaip ir lydimąjį įstatymą, kurį pakomentuosiu vėliau.

Dėl šio įstatymo projekto klausymų ir svarstymo metu mes išklausėm Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovų kalbas, kurie siūlo, kad draudimo įmokų mokėjimas būtų siejamas su pajamomis, o ne su minimalia mėnesine alga. Komitetas mano, kad iš dalies į tai reikėtų atsižvelgti. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija pasiūlė panašią tvarką taikyti ir ūkinėms bendrijoms. Komitetas mano, kad reikia atsižvelgti. Be to, aš ir komiteto nariai A.Švitra bei M.Končius pasiūlėme kitą atskaitos principą, t.y. kad individualios įmonės, kurios nevykdo veiklos arba turi mažai pajamų, mokėtų ne 10% nuo mėnesinės minimalios algos, bet mokėtų 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Aš noriu priminti, kad valstybė už valstybės draudžiamus asmenis, kurių šiandien yra apie 2 mln., moka šiais metais 201 Lt ir šitą sumą tvirtinant biudžetą… tai yra nelogiška, jeigu valstybė už 2 mln. žmonių moka vieną sumą, savarankiškai dirbantis žmogus moka du kartus didesnius mokesčius, o, pavyzdžiui, ūkininkams suteiktos didžiulės lengvatos. Ūkininkas, turintis 3 ha, moka tik 1,5%, tai apie 6 Lt, ūkininkas, turintis daugiau kaip 3 ha, moka 3%, tai sudaro apie 12 Lt, ir Sveikatos draudimo fondui niekas nekompensuoja. Mes siūlom naują atskaitos tašką – mokėti vieną dvyliktąją. Tai reikštų, kad žmogus, šiandien nevykdantis veiklos arba turintis mažas pajamas ir per mėnesį mokantis apie 45 Lt, mokėtų apie 19 Lt. Tai yra ta suma, kurią jis, manom, galėtų sumokėti, jeigu jis turėtų gana nedaug pajamų, todėl mes siūlom, komitetas siūlo pritarti šitam variantui.

Projektas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine ligonių kasa. Aš primenu, kad šiandien iš savarankiškai besidraudžiančių asmenų yra surenkama tiktai 7% mokesčių į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Priežasčių yra daug. Svarbiausia jų, kad administruoja ne mokesčių inspekcija ir niekaip nepavyksta perduoti mokesčių administravimo mokesčių inspekcijai. Valstybinė ligonių kasa, kuri neturi struktūros ir tam parengtų žmonių, irgi taip pat mano, kad pasirinkus šitą principą atsirastų daugiau mokančių, savarankiškai mokančių, ir įmokos padidėtų. Šiandien surenkama 7%, tai sudaro apie 800 tūkst. per metus. Mes prašom pritarti komiteto pateiktam pataisytam variantui po svarstymo, o po to, jeigu jūs leisit, aš pateiksiu ir kitą lydimąjį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų nėra. Ar pritariame, kolegos, jam po svarstymo? J.Beinortas – prieš.

J.BEINORTAS. Aš negaliu pasakyti tiesiai prieš, tačiau čia yra su mokesčiais susijęs reikalas. Jeigu mes manome, kad reikia nemokėti sveikatos draudimo mokesčių vien todėl, kad juos sunku administruoti, tai tai turime spręsti visų Lietuvos gyventojų mastu. Aš, pavyzdžiui, manau, kad svarstant šitą klausimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su kitom draudimo ir mokesčių įmokom, turėjo dalyvauti ir Biudžeto ir finansų komitetas. Jis turėjo pasakyti, ar bus, ar nebus, iš kur kompensuoti, vienas dalykas, o antras, ką daryti su tų įmokų administravimu. Juk mes jau esame nagrinėję ir matėme, kad tos Vyriausybės patvirtintos pajamų deklaracijos leidžia, suponuoja teisę nemokėti nieko. Aš iš tikrųjų manau, kad šiandien negalima pritarti po svarstymo, kol nėra mūsų Vyriausybės atsiliepimų ir nėra Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Kitaip mes galim sakyti, kad išardykim visus privalomojo draudimo fondus ir skirstykimės. Tai bus mūsų ketverių metų darbo pasekmė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Aš apgailestauju, kad mano komiteto narių daugiau nėra, niekas neužsirašė, bet aš dar kartą noriu pasakyti, kad mes turim įvesti vienodus reikalavimus. Jeigu valstybė sugeba mokėti 201 Lt, o savarankiškai besidraudžiantis žmogus turi du kartus daugiau mokėti, tai koks čia verslo skatinimas? Mes esam teikę įstatymų projektus dėl to, kad mokesčių surinkimą perimtų mokesčių inspekcija, tačiau šitų klausimų sprendimo perdavimas Biudžeto ir finansų komitetui reiškia palaidotą reikalą.

PIRMININKAS. Paskutinis argumentas, žinoma, yra niekaip (…). Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji. Kolegos, balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Registruojamės.

Posėdžiauja 28 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame ką tik Sveikatos reikalų komiteto minėtam Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

22 – už, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.

Individualių įmonių atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2822 (pateikimas)

Dabar A.Matulas pateiks Individualių įmonių atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektą Nr.P-2822. Čia autorystė dviguba – A.Matulo ir M.Končiaus.

A.MATULAS. Taip, gerbiamieji kolegos, M.Končius ir aš, pritarus visam komitetui, teikiame Individualių įmonių atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektą. Noriu perskaityti argumentus. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lydimasis įstatymas. Projekto tikslas – atleisti nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų už individualių įmonių savininkus tas individualias įmones, kurios nevykdė jokios veiklos ir neturėjo pajamų 1990 metais.

Šiuo metu galiojantis Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnis nepakankamai aiškiai reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimų įmokų mokėjimų už individualių įmonių savininkus tais atvejais, kai šios įmonės nevykdė jokios veiklos arba negavo pajamų. Šie įstatymo netikslumai sudarė galimybę įvairiai interpretuoti įstatymų nuostatas ir prielaidas atsirasti mokestiniams ginčams tarp mokesčių mokėtojų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl reikalavimo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagrįstumo. Šių įmokų administravimo tvarką, primenu, Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su Valstybine ligonių kasa patvirtino tik 2000 metų rugpjūčio 5 d., praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams, nors įstatymo nuostatos galiojo nuo 1999 metų sausio 1 d. Įmonės nebuvo laiku ir tinkamai informuojamos apie būtinumą mokėti šias įmokas.

Į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir kitas institucijas kreipėsi nemažai individualių įmonių savininkų, kurių įmonės nevykdė veiklos ir jas norima likviduoti. Jie prašė atleisti juos nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Atsižvelgdamas į šiuos prašymus, Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu priėmė Juridinio asmens… neturinčių įmonių supaprastinimo, išregistravimo… ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus teisės pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą. Pagal jį didžioji dalis norinčių išsiregistruoti veiklos nevykdžiusių arba ją vykdžiusių pagal patentus individualių įmonių nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų yra atleidžiamos. Tačiau šis įstatymas taikomas tik toms įmonėms, kurios nevykdė veiklos nuo 1995 metų. O tos, kurios vykdė 1996 m. arba 1997 m., jau neatleidžiamos. Be to, savininkas turi priverstinai išregistruoti įmonę.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus ir į klausymų metu dėl projekto Nr.P-2775 pateiktus siūlymus teikiamas šis įstatymo projektas. Juo numatoma atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo už savininkus individualias įmones, nevykdžiusias veiklos bei negavusias pajamų, tik už 1999 m. Mes neturim jokio juridinio pagrindo atgaline data, praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams, išsireikalauti, kad individualios įmonės, kurios nevykdė veiklos, sumokėtų mokesčius. Anksčiau darbo grupės pateiktas įstatymo projektas išsprendžia problemą, atleidžia juos nuo tolesnio mokesčių mokėjimo, bet niekaip neišsprendžia tos problemos. Už šiuos metus taip, tos įmonės jau yra informuotos, jos turės susimokėti tuos mokesčius, bet už praeitus metus, patikėkit, niekas tų įmokų nemokės ir neįmanoma jų išreikalauti. Tai todėl aš labai prašyčiau pritarti, kolegos, šiam įstatymo projektui ir nepykdyti žmonių, nesudaryti tokios konfliktinės situacijos. Dar kartą sakau, mes tų pinigų neišieškosim dėl savo kaltės, nes tvarka buvo patvirtinta po vienerių metų ir aštuonių mėnesių. Dar kartą kartoju, bet labai prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, kurį tuoj pateiks Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Iš principo, aš manau, dabar nėra kitos išeities, tačiau noriu jūsų komentaro. Sakykime, kai įmonė 1999 m. pajuto, kad neišvengiamai reikia mokėti mokesčius, bet kažkiek laiko 1999 m. ji dirbo, tačiau ta veikla buvo labai nedidelė. O mes suponuojam, kad ta veikla 1999 m. apskritai neturėjo būti vykdyta. Tačiau ta įmonė sustojo, tarkim, balandžio mėnesį ir iki šiol negali nei išsiregistruoti, nei veiklą vykdo, bet šiuo atveju jau yra prikabinta. Ką daryti su tokiomis įmonėmis, kurios perlipo per 1999 m. sausio 1 d. ir šiek tiek tos veiklos vykdė, tačiau pagal ataskaitas matyti, kad veikla buvo labai menka. Ką jūs manote apie tokias įmones?

A.MATULAS. Aš įsivaizduoju, kad įstatymo projektas ir apskritai įstatymai turi spręsti daugumos problemą. Jūsų nurodyta problema, aišku, yra, bet mes nesugebėjome pateikti tokio projekto, kuris numatytų būtent ir šias aplinkybes. Manau, svarstant, jeigu jūsų komitetas pritars, mes galime pateikti įstatymo projektą arba, kaip mes rašome 2 straipsnio 2 dalyje, Vyriausybė galbūt nustatys tą tvarką. Bet, aišku, tai yra tik pateikimo procedūra ir asmeniškai aš sutinku apsvarstyti ir tokią galimybę.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu projektui Nr.P-2822, kurį pateikė A.Matulas ir M.Končius. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų komiteto – papildomas. Ir Sveikatos reikalų komitetas papildomas. Kokie čia sveikatos reikalai, bet komitetas taip teikia. Taigi kada svarstome? Rugsėjo 26 d. galime svarstyti? Galime. Svarstome rugsėjo 26 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2765 (svarstymas)

Kviečiu į tribūną A.Ažubalį, kad jis mus greitai supažindintų su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties ratifikavimo įstatymo projekto svarstymo Užsienio reikalų komitete rezultatais. Prašom.

A.AŽUBALIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ši sutartis, kuri guli prieš jus, reikalinga tam, kad būtų modernizuota Romos konvenciją, kurios narė Lietuva yra nuo 1999 m. liepos 22 d. Kodėl reikėjo papildyti Romos konvenciją? Todėl, kad dabarties modernios informacinės technologijos neatspindėtos Romos konvencijoje. Štai todėl, siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę atlikimų ir fonogramų srityse, turimas omeny internetas, skaitmeninė elektroninė leidyba, ir buvo parengta tokia sutartis. Galiu pasakyti, kad ši sutartis iš tikrųjų yra gana sudėtinga, ją rengė šešerius metus. Jeigu neklystu, pradėta rengti 1990 m., baigta… Prieš save jūs matote aiškinimus. Tie aiškinimai, kurie yra vos ne kas antrame ar trečiame straipsnyje, yra parengti šios sutarties rengėjų, teisininkų, ir jie neturi juridinės galios ir nėra šios sutarties sudedamoji dalis. Tačiau jie turi paaiškinamąją galią ir padeda mums orientuotis taikant šią sutartį.

Komitete pritarta vieningai, taip pat, kiek žinau, ir papildomo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvados yra teigiamos. Taigi siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar kas nors kalbėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu? Ne. Jokių problemų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiai ratifikacijai? Po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2765.

Gerbiamieji, dar turime likusį Vyriausybės pusvalandį, turime dar likusį vieną pateikimą. Finansų viceministrė kaip galėdama skuba ir turėtų spėti pasirodyti. Gal Seimo nariai, turintys ką nors ypatinga pasakyti, dabar būtų pasirengę tai padaryti? Į tribūną perskaityti pareiškimą kviečiamas E.Zingeris.

Seimo nario pareiškimas

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien priimtas birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo nepriklausomybės atkūrimo deklaravimo pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu įstatymas su gerbiamojo mano kolegos pono A.Cinausko pataisomis, kurias aš turiu rankose.

Aš norėčiau apie tai pakalbėti. Man atrodo, kad šiandien mūsų frakcijoje įvykę debatai atspindi realijas. Mano manymu (aš kalbu savo vardu, gerbiamasis posėdžio pirmininke), šitas teisės aktas, nepaisant to, jog jis yra labai pakitęs nuo pirminio varianto ir pabrėžia (cituoju) “Kryptį prieš būsimą nacistinę okupaciją”, nepaisant to, turiu pareikšti, kad tos dienos, kurių metu buvo pareikštas šis teisės aktas, buvo didelė tragedija daugeliui, keliems šimtams tūkstančių, Lietuvos Respublikos valstybės piliečių. Manau, kad šis teisės aktas įtvirtina mintį, jog Lietuvos valstybė turėjo tam tikrą suverenumą, nors ji buvo vokiečių invazijos kontekste. Aš apgailestauju, kad jis buvo priimtas, nes abejoju, kad mes su šiuo pareiškimu atsiduriame aljanse. Man atrodo, kad vokiečių III Reicho invazijos fone bet kokios iliuzijos, nepaisant represijų prieš būsimus šio akto dalyvius iš vokiečių administracijos pusės, aišku, po tam tikro laiko, vis dėlto neatitinka visų tuo metu gyvenusių Lietuvos valstybės gyventojų atminties. Jis daugiau pagrįstas, sakyčiau, kažkokiomis etninėmis nuostatomis. Apgailestauju dėl šio teisės akto priėmimo, nors jokiu būdu nekaltinu sukilimo dalyvių. Turiu omeny tik politinę kryptį ir manau, kad toks teisės aktas nepadės mums Vakarų civilizacijos kontekste atkurti savo įvaizdį. Buvo keletas valstybių, kurios turėjo šiokį tokį valstybingumą, Slovakija ir Čekija, tačiau jos turėjo išorėje deleguotas valstybės teises, t.y. Londone buvo jų vyriausybės. Mūsų valstybė turėjo diplomatus, kurie Lietuvos Respublikos Prezidento buvo įgalioti atstovauti mūsų valstybei. Mūsų diplomatinis korpusas atstovavo tai, kai lenkai ir čekai turėjo užsienyje. Mūsų valstybingumas buvo atstovaujamas diplomatinio korpuso. Lietuvos valstybingumo atkūrimas vokiečių įtakotai teritorijai… Abejočiau paties šio fakto minties raida. Prisilyginti prie slovakų arba kroatų krypties, kuri buvo tuo metu, manyčiau, mums būtų nenaudinga ir nereikalinga šiuolaikiniu etapu XXI a. Ačiū.

Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2710 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, klausimas 2-5 – Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2710. Pateikiant šį projektą dalyvauja vos ne visa ministerijos vadovybė. Tribūnoje viceministrė V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė parengė ir teikia įstatymo projektą siekdama supaprastinti deklaravimo tvarką įsigyjant vertybinius popierius per viešosios apyvartos tarpininkus. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata numato, kad visais atvejais, įsigyjant vertybinius popierius, kurių vertė viršija nustatytą sumą, turi būti pateikta deklaracija brangiam turtui įsigyti. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad pažymą dėl šios deklaracijos Mokesčių inspekcija pateikia tiktai per penkias dienas, o iš anksto nėra žinomi sandorio dalyviai, sandorio vertė, prašome pritarti įstatymo pataisoms, numatančioms, kad įsigyjant vertybinius popierius per viešosios apyvartos tarpininkus pajamų deklaracijos būtų teikiamos tik kartą per metus. Prašytume pritarti projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Galima bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2710. Biudžeto ir finansų komitetas svarstys toliau. Rugsėjo 19 d. svarstysime plenariniame posėdyje.

Kolegos, liko Vyriausybės pusvalandis su ūkio ministru V.Milakniu 16 val. Toliau pirmininkaus R.Juknevičienė. Techninė ir žmogiškoji pertraukėlė.

Pertrauka

Vyriausybės pusvalandis

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Laba diena, gerbiamieji kolegos, tęsiame popietinį šios dienos posėdį. Pagal mūsų darbotvarkę – Vyriausybės pusvalandis. Netrukus į tribūną pakviesiu ministrą V.Milaknį, bet turbūt visi labai pageidauja prieš tai registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 21 Seimo narys. Į tribūną kviečiu ministrą V.Milaknį Vyriausybės pusvalandžiui. Prašom, ministre.

V.P.MILAKNIS. Gerbiamieji Seimo narai, suprasdamas šiuo metu Seimo narių įtemptą laiką, vis dėlto drįstu jus sutrukdyti ir trumpai pristatyti šiuo metu priimtas Vyriausybėje keletą programų, kurios turėtų gana didelę įtaką Lietuvos ekonomikos vystymuisi. Aš turiu omenyje eksporto ir smulkaus bei vidutinio verslo strategijas ir jų įgyvendinimo planus.

Prieš tai dar norėčiau pasakyti, kad šiandien baigia savo misiją Tarptautinis valiutos fondas. Jis peržiūrėjo Vyriausybės vykdomos programos pagrindinius aspektus ir teigiamai įvertino visą tą darbą, susijusį su reformomis, taip pat apklausė privataus verslo atstovus. Kad ir kaip būtų keista, Vyriausybė šiuo metu pesimistiškiau ir atsargiau vertino savo prognozes negu verslas, kas ir turėtų būti normalioje aplinkoje. Tai gana teigiamai parodo, kad verslo sąlygos yra gerokai pagerėjusios. Tai įrodė susitikimai su Valiutos fondo atstovų investitorių forumo trisdešimt kompanijų. Visi trisdešimt apklaustųjų pritarė, kad tai yra ryškus verslo sąlygų pagerėjimas, taip pat pasakė, kad jie toliau investuos Lietuvoje. Ryšium su įvairiais kitais dalykais Ūkio ministerija šiuo metu daro šiek tiek konservatyvią prognozę, kad kitų metų bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,5%.

Pereidamas prie kelių pagrindinių programų, norėčiau pasakyti, kad vienas iš Vyriausybės strateginių tikslų yra ekonominės plėtros vystymas. Tam prioritetui biudžete kitais metais planuojama skirti 24 mln. papildomų lėšų. Šitos lėšos eitų šioms dviem programoms įgyvendinti – tai eksporto ir smulkaus bei vidutinio verslo. Jos prisidėtų prie tų ankstesnių programų, kurias mes turėjome, vadinasi, jos susisumuotų ir būtų dar mažesnės apimtys. Kitiems metams smulkiam ir vidutiniam verslui numatoma skirti per 7 mln., ir mes faktiškai grįžtam prie ankstesnių finansavimo lygių, turint omenyje, kad prisidės Europos Sąjungos lėšos. Ir tokio finansavimo būdu mes turėsim gana ryškų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo, kuris šiemet buvo faktiškai iki 2 mln. apimties, pagerėjimą.

Eksporto plėtra yra įvertinta kaip didžiausia ekonomikos vystymosi galimybė ryšium su ribota vidaus rinka. Šitą strategiją mes rengėme ilgoką laiką, tam skyrėm pakankamai dėmesio. Buvo pritraukti JAV ekspertai, kurie padarė reikšmingų pataisų. Eksporto plėtrą mes numatėm dviem kryptim: eksporto plėtra ir skatinimas, atskiriam tuos du dalykus. Eksporto plėtra numatytuose mūsų strategijos dokumentuose apimtų eksportui palankios aplinkos kūrimo klausimus, normatyvinės ir kitos aplinkos pagerinimą, eksportuotojų mokymą ir informacinį aprūpinimą. Kitais metais numatoma, kad visi eksportuotojai turėtų interneto svetaines, kurios būtų sujungtos į bendrą Lietuvos interneto svetainę ir faktiškai pakliūtų į užsienio pagrindines rinkas, kuriose būtų tam tikrų mūsų partnerių galimybės pateikti mūsų eksportuotojus visose potencialiose rinkose.

Prekių ir paslaugų tarptautinio konkurencingumo didinimas yra pagrindinis mūsų rėmimo ir įmonių rėmimo klausimas. Yra numatoma remti įvairias programas didinant konkurencingumą, daugiausia tai kokybės sertifikavimo srityje, 150 standartų sertifikavimo, (…) atitinkamų laboratorijų. Šiuo metu vyksta lengvosios pramonės paroda, suteikta tam tikra parama, kad jų gaminiai turėtų tam tikrus laboratorinius bandymus, kad jie galėtų konkuruoti kitose rinkose. Panašios sertifikavimo laboratorijos būtų kuriamos elektronikos ir kitose šakose.

Taip pat numatoma bendradarbiauti su eksportuotojų forumu, kuris aprėptų klausimus, kylančius eksportuotojams. Galėtume turėti gerą verslo partnerį, tas forumas būtų gana sėkmingas bendradarbiavimo partneris.

Eksporto skatinimo strategijoje mes numatome aktyvią valstybės poziciją nustatant prioritetines rinkas, kuriose mes parodysime daugiau pastangų. Tose prioritetinėse rinkose numatoma komercijos atašė įkūrimo programa. Vokietijoje mes turime Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovų. Vokietijoje yra gana nebloga situacija, nors ten irgi reikėtų stiprinti veiklą. Kitais metais būtų kuriamos tokios komercijos atašė Lenkijoje ir Rusijoje, Anglijoje ir Švedijoje. Kitais metais, truputį vėliau, Kazachstano, JAV, Prancūzijos, o vėliau gal Italijos, Turkijos ir kitų šalių rinkose mes norime sustiprinti mūsų ambasadų darbą, nes kol kas galima labai atvirai pasakyti, kad mūsų ambasados nėra pakankamai orientuotos į ekonomines šalies problemas. Jeigu pakalbėtume su kitų reziduojančių šalių ambasadoriais, jie skiria apie 80% ir daugiau laiko vien ekonominiams klausimams. Taip pat yra numatoma plėsti eksporto kredito draudimo sistemą ir sustiprinti tiek paslaugų ratą, tiek eksporto kredito draudimo apimtis. Principinis sprendimas būtų įkurti vadinamąjį eksporto banką. Kol kas mes padėjome pamatus tam dalykui, ir turbūt kitos vyriausybės turėtų numatyti finansavimo lėšas. Tai nebūtų vien eksporto, bet ir smulkaus verslo bankas. Amerikoje yra panašus (…) bankas, kuris atlieka papildomos rizikos finansavimą, ilgalaikių kreditų finansavimą ir šalia komercinių bankų struktūros toks bankas užtikrintų pakankamai palankią institucinę finansavimo sistemos dalį.

Dabar dėl smulkaus ir vidutinio verslo. Smulkus ir vidutinis verslas yra kita galimybė, kurią mums reikia Lietuvoje gerai išnaudoti. Šiuo metu dėl įvairių priežasčių tikrai trūksta smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje. Trūksta turbūt žmonių, kurie to gali imtis, taigi iškyla žmonių ir kvalifikacijos problema. Dėl to mes turime sudaryti galimybes jiems gauti tas žinias. Taip pat yra smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo problemų. Į tai buvo orientuotas mūsų strateginis dokumentas, kuris turėtų spręsti tuos klausimus.

Pirmiausia pagal Europos Sąjungos kriterijus (jų yra keturi) beveik visas Lietuvos verslas (gal 95%) pakliūtų į smulkaus ir vidutinio verslo kategoriją. Dėl to mes siūlytume taikyti dvipakopę sistemą. Kad gautume paramą, mes naudotumės Europos Sąjungos… bet kadangi iš mūsų valstybės paramos… mes padarytume žemesnį smulkaus ir vidutinio verslo lygį ir dėl to bus siūlomos įstatymo pataisos, kurios galėtų pagal apyvartą, darbuotojų skaičių ir dar du parametrus nustatyti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo galimo rėmimo lygį, kad nebūtų remiamos visos įmonės, kurios yra Lietuvoje.

Taigi Europos Sąjungos sistema leistų remti tai, ką mes norime plačiąja prasme, o mes turėtume savo kriterijus, kurie leistų remti pagal mūsų galimybes. Smulkiam ir vidutiniam verslui numatomos priemonės pirmiausia apima smulkaus verslo mikrokreditavimo projektą ir jo įgyvendinimo modelį, kuris šiuo metu iš principo yra jau parengtas ir Briuselis šitos sistemos finansavimui skirtų gana nemažas lėšas.

Toliau paskolų garantijų sistema, taip pat panaudojant Lietuvos eksporto ir importo draudimo sistemą, įtraukiant smulkaus ir vidutinio verslo garantavimą, smulkaus ir vidutinio verslo rizikos kapitalo fondų steigimą. Remti numatoma ir plečiant paramą, plečiant verslo konsultavimo tinklą ir remiant verslo konsultacinius projektus. Lietuvoje trūksta gerai išplėtotos verslo konsultavimo sistemos, nors yra įsikūrę nemažai verslo konsultavimo centrų, ir šiuo metu Europos Sąjungos pagalba šioje srityje yra gana ženkli. Šįmet yra gauta 2,8 mln. eurų tokiems verslo konsultaciniams projektams remti ir per smulkaus ir vidutinio verslo agentūrą šita programa yra įgyvendinama. Kitais metais mes numatome apimti iš esmės visą Lietuvą, ir kas tik norėtų, galėtų kofinansavimo principais… būtinai smulkus verslas turi įdėti kažkokią dalį savo rizikos, nes kai to nėra, iš esmės tokia pagalba būna neefektyvi. Ir Europos Sąjungos yra tokie reikalavimai, kad visi rėmimo projektai turi būti rengiami kofinansavimo principu.

Numatoma atnaujinti korespondentinių Europos informacinių centrų veiklą. Tai leistų gauti visokias paramos formas, taip pat palengvintų įmonių planavimą stojant į Europos Sąjungą.

Plečiama verslo inkubatorių sistema, kuri šiuo metu veikia šešiuose miestuose, ir ji iš principo labai pasiteisino. Ji sudaro gerą aplinką gana pigiai gauti kvalifikuotą pagalbą, turėti patalpas, turėti infrastruktūrą verslui, ryšius, kompiuterius ir visa kita. Visi tie inkubatoriai, kurie dabar įsteigti, buvo kontroliuojami, kad nepakliūtų į juos, sakykim, pajėgios įmonės, kad ta pagalba nebūtų iškreipta. Aš manau, kad šitie dalykai galėtų būti plečiami, ir mes numatom ir Visagine, kur yra nemaža įtampa dėl numatomo uždarymo... Mes esame numatę, kad Visagine turėtų būti įsteigtas toks inkubatorius, ir gal tai būtų ne toks standartinis inkubatorius, nes ten turbūt būtų daugiau specialių darbo vietų kūrimo programa, bet irgi kaip viena iš inkubatoriaus formų galėtų būti ir tenai. Šiaip jie turėtų būti steigiami tikrai ne darbo zonose, o kur yra problemų – Tauragėje, Šiauliuose ir kituose regionuose.

Dabar dėl institucinio smulkaus ir vidutinio verslo arba panašių paramų valdymo. Nėra gerai, kai susikoncentruoja, sakykim, kurioje nors vienoje institucijoje ir visai Lietuvai yra dalijami pinigai iš vieno taško. Mes manome, kad regioninės plėtros agentūros turėtų būti pagrindinės partnerės regionuose, teikiant tą paramą ir decentralizuojant šitą sistemą. Ar tai būtų PHARE lėšos, ar ISPA, ar SAPARD programos lėšos, visos jos turėtų koncentruotis regioninės plėtros institucijose, kuriose taip pat tam tikro pariteto principais turėtų dalyvauti ir vietos verslo savivaldos institucijos, kurios kontroliuotų, ar vietinė valdžia panaudojo teisingus prioritetus. Būtų nustatyti bendri principai apkritai visai šaliai, tačiau įgyvendinimas turėtų būti decentralizuotas.

Gal būtų klausimų? Aš tikrai visos programos gal nepristatysiu, bet norėjau akcentuoti pagrindinius bruožus, į ką mes koncentravomės. Šios dvi programos yra esminės keičiant Lietuvos ekonomikos situaciją, ir jos tikrai turėtų duoti realių rezultatų.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone ministre. Jūsų tikrai nori paklausti keletas Seimo narių. A.Sysas klausia pirmasis.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pradėti nuo gražių planų, tikėsimės, kad mes juos kaip nors realizuosim. Lyg ir nutilo badavimo akcijų banga, “Inkaro” darbuotojai pasitraukė iš savo palapinių, tačiau badauja “Oruva”, pavieniai žmonės badauja prie Prezidentūros. Ką Vyriausybė daro konkrečiai dėl šių įmonių darbuotojų? Ar kažkas daroma, ar nieko nedaroma? Ir labai trumpas klausimas. Jūs paminėjot, kad TVF misija išvyko, tačiau aš neprisimenu tokio atvejo, kad TVF misija išvyktų nepareiškusi ir tam tikrų pastabų arba pasiūlymų, ką reikėtų daryti. Gal jūs trumpai paminėtumėt, kokios buvo pastabos ir į ką buvo atkreiptas dėmesys? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Tai šiandien yra aktualus klausimas. Norėčiau informuoti, kas yra daroma. Mes sprendžiame per ilgą laikotarpį susikaupusias problemas, kurioms įtakos turėjo gal ir ankstesnis Seimas, sakykime, ir ankstesnės vyriausybės. Šiandien tas problemas reikia spręsti. Vienas iš tų klausimų yra teisinė bazė, kuri šiuo metu yra nepalanki, kad bankrotas būtų paskelbtas tada, kai dar įmonė gali atsiskaityti su darbuotojais, kai dar yra iš ko atsiskaityti. Mes tikimės, kad šitas paketas, kuris šiuo metu yra Seime (Bankroto, Įmonių restruktūrizavimo, Garantinio fondo ir Darbo sutarties įstatymai, kurie buvo svarstomi Trišalėje taryboje, nes jie apsunkina atsiskaitymą ir yra neadekvatūs mūsų finansinėms išgalėms), kad šis paketas bus čia svarstomas. Dalis sprendimų priklauso Seimo kompetencijai, ir mes labai norėtume, kad jie būtų priimti artimiausiu metu. Ką tik gavau iš Briuselio žinią dėl Įmonių politikos skyriaus derybų, jie labai žiūri, ar bus priimti šie įstatymai dėl šio skyriaus uždarymo, net ir ta prasme.

Dabar yra daugiau problemų, ne vien tik dėl įstatymų. Mes matome labai daug spręstinų dalykų, kurie anksčiau ar vėliau turi būti sprendžiami. Mes Saulėtekio darbo grupėje buvome sudarę bankrutuojančių įmonių problematiką, yra numatytas visas priemonių blokas.

Pirma. Administratorių licencijavimo veiklos kontrolė, griežtesnis licencijavimas ir jų apmokymas. Jiems trūksta žinių, kai kur ne viskas gerai su administratoriais. Bankroto įstatyme ir kitur yra galimybė juos pervesti prie apmokėjimo pagal gautą rezultatą, o ne pagal tai, ar ilgai jis dirbs bankrutuojančioje įmonėje.

Toliau. Dėl valstybės turto valdymo efektyvumo tose įmonėse, kuriose mes dar turime valstybės turto. (…) mes neturime, ten jau nėra valstybės akcijų, bet kai kuriose kitose bankrutuojančiose įmonėse turime. Dėl kai kurių veiksmų, dėl verslo planų kontrolės (tai yra didžiausia problema, nes yra nerealūs verslo planai) yra numatyti tam tikri sprendimai dėl Turto fondo tam tikrų institucijų, kad jos adekvačiai dirbtų ir turto valdymo srityje, ne vien tik privatizavimo. Toje srityje yra numatomos priemonės, kurios turėtų sutrumpinti šią dalį.

Valstybės kreditorių santykiai. Yra numatoma, kad valstybės kreditoriai šiuo metu galėtų deleguoti savo teises vienam atstovui, pavyzdžiui, Turto bankui, kuris vieningai atstovautų valstybės kreditoriams, nes jiems kol kas nėra vieningai atstovaujama: ar tai būtų “Sodra”, ar mokesčiai, jie turėtų sujungti tuos klausimus. Taip pat yra dėl teismo antstolių, dėl prevencijos didžiausių įmonių. Sakykime, dabar nagrinėjama 15 įmonių, kurios yra labai pavojingoje zonoje. Po šio posėdžio susitinku su Kuro aparatūros gamyklos galimu investitoriumi. Mes turime numatę veiksmus dėl konkrečių įmonių. Taip pat norime pagreitinti bankrotus ir spręsti, kur tie sprendimai yra būtini, kad jie būtų priimami, nes nėra blogiau. Man teko apsilankyti “Oruvoje”. Dėl “Oruvos” aš nematau kito kelio, kaip kuo greičiau paskelbti bankrotą. Darbininkai, kurie badauja, irgi prašo, kad priimtume sprendimą, nes verslo planas nerealus. 170 mln. yra įsiskolinimas, 17 mln. įsiskolinimas darbuotojams, o I pusmečio apyvarta – 5 mln. Stebuklų nėra ir su Danijos kontraktais, kuriuos mes su teisininkais tikriname, ar jie realūs, nes yra įvairių problemų. Mes manome, kad reikia greitų sprendimų, nes teismas iki spalio 10 d. atidėjo bankroto klausimo sprendimą. Būtų gerai, kad teismai atliktų savo veiksmus, nes yra labai daug klausimų, kuriuos nuo mūsų nepriklausančios institucijos labai ilgai sprendžia. Aš negaliu išvardyti visų priemonių, nes jų yra 15–20. Jos apima visas valstybės institucijas. Kai kurios net nepriklauso mūsų kompetencijai, tačiau mes tuos siūlymus vis tiek teikiame. Gal ilgas atsakymas.

PIRMININKĖ. Būtų gerai, kad atsakytumėte per 2 minutes. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, jūs daug ir labai gražiai kalbėjote apie verslo skatinimą. Aš suprantu, kad tai yra ir jūsų, ir Ūkio ministerijos galvos skausmas. Privačiai dirbantys medikai už paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, moka 18% PVM. Valstybinės įstaigos to mokesčio nemoka. Tokia mokesčių sistema privačiu medicinos verslu užsiimantiems žmonėms sudaro nevienodas sąlygas. Projektas yra registruotas, mes laukiame Vyriausybės išvadų. Visos partijos Seime pritarė, kad tokias pataisas reikia padaryti. Kada mes galime tikėtis tokios pataisos ir ar jūs, kaip ūkio ministras, asmeniškai pritariate, kad privatus medicinos verslas taip pat yra smulkus arba vidutinis verslas?

V.P.MILAKNIS. Turbūt negalėsiu kompetentingai atsakyti. Kiek atsimenu, sveikatos ministras turėjo argumentų ir tas klausimas Vyriausybės pasitarime buvo svarstomas. Nėra vienareikšmiškai privačiam verslui pradėti… Aš pats buvau užsiėmęs verslu ir galiu pasakyti, kad iš principo turėtų būti tokios pačios sąlygos. Iš principo. Tačiau šiuo metu, pereinamuoju momentu, yra tam tikra problema, kurios aš negaliu tiksliai įvardyti: ar dėl įkainių, ar dėl konkurencijos su valstybinio sektoriaus įmonėmis. Jeigu mes suteikiame tas sąlygas, tai jos pereinamuoju momentu tam tikra prasme gali turėti problemų. Gal aš geriau neatsakinėsiu į šį klausimą, tik paprašysiu jį perduoti sveikatos ministrui (arba perduosiu pats), nes nesu į tai įsigilinęs.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, Lietuvoje dar yra įmonių, kuriose valstybė turi tam tikrą akcijų skaičių. Tos įmonės labai sunkiai verčiasi. Pavyzdžiui, Kauno ketaus liejykla, kuri jau buvo išbridusi iš bėdų, bet šiuo metu vėl yra įsiskolinusi, ir darbininkai labai jaudinasi, kad Vyriausybė ir ministerija neatsiunčia savo atstovų ginti valstybės turto, akcijų, viskas paliekama likimo valiai. Žinome, kad pritaikius Įmonių bankroto įstatymą iš esmės visos akcijos dings ir atiteks tiems, kam įmonė buvo skolinga. Ar yra ministerijoje atstovas, ar tai jau reguliuoja Turto fondas? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Yra aktualus klausimas, kaip toliau valdyti valstybės turtą. Jo dalis visada turi likti, turi būti neprivatizuojama net esant pačiam aktyviausiam privatizavimui. Tai yra infrastruktūros objektai. Valstybei visada reikės mokėti ir valdyti savo turtą. Šiuose objektuose, be abejo, reikia gerinti valdymą. Man asmeniškai daugiau teko domėtis energetikos įmonių valdymu. Tai nėra paprasta. Valstybė labai greitai pasako, kad daryk nemokamai ir atiduok kam nors paslaugas. Mes tas įmones labai greitai galim “nurengti” ir taip privesti jas prie nemokumo situacijos. Energetikoje beveik taip ir buvo. Atjungimas vyko nelabai korektiškai. Buvo siūloma visiems išsiųsti laiškus: jeigu jūs esate skolingi, sudarykite taikos sutartį ir įsipareigokite per tam tikrą laiką sumokėti skolas. Jeigu jums kas nors nesumoka, tai tegul asignavimų valdytojas rūpinasi pats, eina pas finansų ministrą ar dar kur nors. Nėra jokios atsakomybės, jos nemoka, ir viskas. Jeigu policijos komisariatui tas pats… Pasirodo, kai kurios savivaldybės susitvarko, o kai kurios ne. Ta prasme valstybei reikia atskirti valdymą, nes valdymas turėtų būti labiau koncentruotas stebėtojų tarybai. Valdybose turi dirbti nepriklausomi žmonės, nes valdininkai neturi laiko nuvažiuoti į posėdžius, ministras jiems turi pranešti, kaip balsuoti, o jeigu ministras nežino kelių šimtų įmonių situacijos. Valdymą reikia decentralizuoti, palikti stebėtojų funkcijas. Jeigu mes nepatenkinti valdyba arba direktoriumi, vadovus reikia keisti. Reikia orientuotis į tai, o ne priimti operatyvius sprendimus ir panašiai. Jeigu ta strategija šiek tiek susidėliotų, mes siūlytume tam tikrus sprendimus dėl valdymo. Vyriausybėje tie sprendimai numatomi. Tada ši vieta būtų šiek tiek sureguliuota.

Yra įmonių, kurios priklauso ne vien Turto fondui. Yra įmonių, kurios priklauso atskiroms žinyboms. Su jomis iš principo turėtų būti kažkaip pasielgta. Jų yra nekonkurencinė aplinka. Kelių fondas moka sau artimesnėms įmonėms, koks nors Tekstilės institutas Kaune turi mokslinį statusą. Tai nėra geras pavyzdys, tačiau yra daug institutų. Sakykime, Ūkio ministerijoje. Aš peržiūrėjau įmones, kurios yra mūsų sistemoje. Yra užsilikusių smulkių, kurias mes pabandėme perduoti Turto fondui arba iš dalies privatizuoti, nes turi būti šeimininkas. Mes tikrai nesigilinsim į tos smulkios įmonės verslo planus ir valstybei nėra efektyvu ją valdyti. Aš manyčiau, turi būti aiškūs tų įmonių likimai, jos turi būti perduotos rinkos sąlygom ir iš esmės užbaigta. Šioje srityje yra daug rezervų. Gal nesiplėsiu, tačiau manyčiau, kad čia yra spręstinų dalykų, kai kuriuos dabar esame numatę ir daryti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigėsi laikas. Ar dar klausinėjam? Aš jūsų klausiu, nes pagal darbotvarkę… (Balsai salėje) Laikas, patvirtintas mūsų darbotvarkės, jau baigėsi (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, aš klausiu jūsų, ar jūs pratęsiat ne pagal darbotvarkę ir ar ministras gali, nes jam yra numatytas laikas – pusė valandos. Ar galėsit, pone ministre, dar atsakinėti į klausimus? Dar galit. Gerai. Klausia Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, susipažinau su nefinansinių institucijų finansine padėtim, kuri tikrai yra ne iš geriausių, ir norėjau paklausti. Ar Ūkio ministerijoje yra koks nors skyrius ar padalinys, kuris tiesiog gautų informaciją, kurių įmonių yra tragiška finansinė padėtis ir ta įmonė blogai atsiskaito su darbuotojais. Aš suku kalbą į tai, kad daugelyje valstybių yra tokios institucijos, kurios surenka tą informaciją ir labai operatyviai informuoja tam tikras valstybės institucijas, kurioms yra suteiktos teisės tiesiog toms įmonėms kelti bankroto bylas, kad nesulauktų tokių atvejų, kaip šiuo metu yra Lietuvoje. Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Ūkio ministerijoje yra Bankroto departamentas, kuris atsakingas už įmonių priežiūrą, tokių įmonių priežiūrą, kurios pakliūna į tokią zoną. Taip pat jis atsakingas už bankrutuojančių įmonių atsiskaitymą akcijomis ir turtu. Yra toks Seimo priimtas įstatymas, tokia galimybė atsiskaityti, nors jis iš esmės neveikia, nes jo įgyvendinimo tvarka iš visų pusių yra apribota ir toks atsiskaitymas praktiškai šįmet įvyko tik penkių įmonių. Iš principo jis nėra labai lengvas. Bet kaip Rusijos krizės padarinių išvada toks įstatymas galėjo būti su tam tikra priežiūra, jis turėjo efektyviau veikti. Deja, buvo kai kurių apribojimų, turbūt ponios E.Kunevičienės apribojimų, kurie buvo pateikti ir buvo priimti, jie šitą įstatymą pavertė neveikiančiu.

Grįžtant prie Bankroto departamento. Manau, kad monitoringas, šiuo metu peržiūrimi kai kurie klausimai galėtų būti geresni, kaip pakliūtų informacija. Pas mus informacija pakliūna iš statistikos. Suprantate? Ką reiškia “pakliūna”? Mes prarandam daug laiko. Taip pat mes peržiūrim Darbo inspekcijos. Ji irgi gauna tam tikrus signalus. Kokiu būdu galėtume informaciją gauti anksčiau? Deja, nėra taip paprasta, mums neatskaitingos nei Mokesčių inspekcija… Dabar per Mokesčių inspekciją mes prašome gauti tuos signalus. Bandom iš valstybės institucijų surinkti tą informaciją, kad prevencija būtų pakankamai ankstyvos stadijos. Kita vertus, naujas Bankroto įstatymas įgalios daugiau veikti kreditorius. Darbininkai, darbuotojai taip pat yra vienas iš kreditorių ir jie turės teisę, jeigu bus reorganizavimo įstatymas, kaip reorganizavimo įstatymo pasekmę esant tam tikroms skoloms paskelbti įmonės dvivaldystę. Kreditorius valdys su savininkais ir darys monitoringą dar net ne bankroto stadijoje. Tai yra tokia esminė galimybė. Darbuotojai taip pat turėtų būti tas gynybos mechanizmas, kaip ir kiekvienas iš tų kreditorių, kurie šiuo metu yra kitose įmonėse.

Aš gal neišsamiai papasakosiu, bet Bankroto departamento veikloje yra rezervų ir mes kai ką numatėm. Tai yra Ūkio ministerijos klausimas. Noriu pasakyti, kad mes matome, kad ir ten galima padaryti geriau ir daugiau.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, dėl bankroto įstatymų, kurie yra Seime, tai aš manyčiau, kad Seimas čia kuo mažiausiai kaltas, nes Seimas priima jau trečią įstatymo projektą, o situacija, kaip matote, yra kaip visada. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą procesas gal nusitęsti iki kelerių metų ir kokios nors skubos ten nematyti. Todėl tie įstatymai ir buvo grąžinti, kad papildomai pataisytume. Bet mano klausimas ne toks.

Pone ministre, vakar televizijos debatuose iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovės sužinojome, kad ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalas rūpintis nedarbu, rūpintis užimtumu, kad tai yra jūsų ministerijos dalykas, funkcija. Jūs paminėjote skaičių – 3,5% bendrojo vidaus produkto augimas kitais metais. Ar galėtumėt pakomentuoti, kaip tai atsilieps bedarbių skaičiui? Kokį jūs prognozuojate vidutinį metinį bedarbių skaičių Lietuvoje?

V.P.MILAKNIS. Taip, čia buvo keletas klausimų. Vienas dėl įstatymų, kurie pateikti. Manau, kad tas įstatymas tikrai jau yra atgyvenęs savo laiką, jis neaprėpia visų klausimų vien dėl to, kad, pavyzdžiui, įmonei bankrotą galima paskelbti tik tada, kai jos skolos, kreditoriniai įsiskolinimai viršija turtą. Tada praktiškai būna per vėlai. Dar turint omeny, kad balansinis turtas daug kur irgi yra įskaitomas, vadinasi, realus turtas yra dar mažesnis. Dažnai jau būna viskas, šaukštai po pietų. Naujam įstatyme yra kitaip numatyta. Su Pasaulio banku buvo daug derinta ir, manau, iš esmės įstatymai yra teisingi. Gal viena kita nuostata galėtų būti pagerinta. Galbūt reikėtų žiūrėti palankiai ir priimti tą įstatymą, ateityje leidžiant pagal praktiką truputį tam tikrų korekcijų, nes įgyvendinant atsiranda kai kurių ir nenumatytų dalykų. Aišku, daugiausia tęsiasi operacijos, reikia, kad bankroto operacija būtų pakankamai greita ir netruktų 2-3 metus, kad ji tęstųsi pusę metų ar kiek. Įstatyme tas yra apribota, bet tas apribojimas irgi dar yra per ilgas. Tačiau būna teisinių dalykų, būna kitų, todėl negalėjom labai drąsiai apriboti dar ilgiau, bet gyvenime turėtų būti trumpesnis realizavimo klausimas.

Dėl užimtumo politikos ar kitų klausimų. Manau, kad dėl užimtumo Ūkio ministerijos didžiausia įtaka – kurti palankias sąlygas verslui, kurti palankias sąlygas investicijoms ir remti smulkų vidutinį verslą, remti per inkubatorių sistemą, per kitus dalykus. Kita vertus, matant regioninę plėtrą, taikant regioninį požiūrį, uždedant nedarbo regionus, tas nedarbo zonas, kuriose yra problemų, kita vertus, sujungiant su Socialinės apsaugos ministerijos… Man atrodo, čia nėra taip, jog reikia vienai ministerijai sakyti, kad čia mano ar čia ne mano. Abi ministerijos turėtų derinti savo veiklą ir rasti konsensą, turi apmokyti darbo jėgą, ją parengti rinkai. Sakykim, aš žinau keletą įmonių, kurios investavo Molėtuose. Atsirado “Lelijos” įmonė, po to atsirado kita įmonė, ir paėmė tuos darbuotojus, kuriuos jos apmokė. “Lelijai” buvo nuostolinga, nes jie prarado darbo rinką ir apmokymus. Mes turėtume plėsti tą mokymą ir derinti tas programas. Aš nenorėčiau plačiai aiškinti.

Dėl jūsų pasakyto nedarbo procento. Dėl ekonomikos augimo mes numatom 3,5%, kitais metais mes numatom nedarbo mažėjimą. Bet tų skaičių aš negaliu taip tiksliai dabar pasakyti.

Aš turėsiu po kurio laiko išvykti susitikti su Kuro aparatūros investitoriais…

PIRMININKĖ. Kiek turit laiko?

V.P.MILAKNIS. Tai Rusijos kompanija, mes norim pažiūrėti, ar jie gali realiai investuoti. Gal į paskutinį klausimą.

PIRMININKĖ. Jau turit baigti. Gerai, vienas klausimas – V.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų susijęs su jūsų pozicija ir derybomis su “Mažeikių naftos” strateginiu investuotoju – “Williams” kompanija. Man teko neseniai diskutuoti su Tarptautinio valiutos fondo atstovais ir jie iš tikrųjų pasakė abejonių, kad Lietuva, ko gero, sunkiai gali vykdyti tuos prisiimtus įsipareigojimus ir galbūt reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Bet juos stebino, kad yra toks presingas tuos įsipareigojimus dar didinti. Prašom pasakyti, kokia jūsų pozicija tolesniuose disputuose su “Williams” kompanija dėl, mano nuomone, iš jų pusės keliamų įsipareigojimų didinimo?

V.P.MILAKNIS. Taip, “Mažeikių naftos” klausimai tikrai užima nemažai darbo laiko ir jiems yra skiriama daug dėmesio. Į vieną dalyką tikrai mažai buvo atkreipta dėmesio, kad vis dėlto praeitą savaitę su “Jukos” koncernu buvo pasirašyta penkerių metų sutartis dėl metinio 4 mln. tonų naftos tiekimo. Tai yra didžiulis kiekis naftos, jau yra ilgalaikė sutartis, kuri labai svarbi sudarant investicinius projektus. Aš žinau, kad šią savaitę Rygoje vyksta susitikimai su “Lukoil” ir kad nėra lengva su Rusijos kompanijomis susitarti. Pasikeitus Rusijos Prezidentui tam tikri akcentai yra kitaip išsidėstyti, yra daug politinių ir ekonominių tai veikiančių faktorių. Tačiau, mūsų duomenimis, yra panaudojamos visos galimybės. Mes informuojame apie tas derybas, jeigu jos liečia kokius nors valstybės klausimus, sakykim, galimą akcijų pardavimą Rusijos kompanijoms. Mes tikrai matom, kad dėl to yra įmanoma kalbėtis, esame numatę savo poziciją dėl galimų sąlygų ir tuo klausimu esame atviri. Tikiuosi, kad susitarimai su kita kompanija irgi turėtų būti pasirašyti. Yra kitos pusės ekonominių interesų, o tai yra pagrindas, kad jie būtų.

Šiuo metu yra pakeisti abu “Mažeikių naftos” vadovai – R.Meidžersas tapo valdybos pirmininku, Dž.Šilas tapo generaliniu direktoriumi. Tai yra agresyvesni žmonės, manyčiau, kad tai irgi teigiamas ženklas, nes pasitelkiama geresnė jų patirtis.

Toliau yra deramasi, mes stebėjom, kaip tai vyksta, kai buvo pateiktas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui investicinis memorandumas. Informacinis pranešimas, vadinamasis memorandumas. Tai irgi yra viskas dėl investicinio projekto ir tie veiksmai planuojami. Mes matom, kad tai yra realu. Jeigu yra dar kai kurių įsipareigojimų po investicijų, tai vadinamieji įsipareigojimai dėl žemės nuosavybės, priėjimo prie vamzdynų, tai dėl to taip pat vyksta diskusijos. Spaudoje buvo rašyta apie labai didelius įsipareigojimus. Noriu oficialiai Seimo nariams paneigti, kad apie kokius nors 300 mln. iš valstybės, kaip buvo spaudoje, tikrai nekalbama. Ten žemės registravimas gal kainuos 300 tūkst. Lt. Tai nėra sutvarkyta. Pardavimo momentu, sakykim, buvo neįvykdyti kai kurie dalykai, kurie pagal bet kokio investitoriaus sutartį turi būti Vyriausybės įvykdyti. Ar ji vykdys be pinigų, t.y. teisės aktais, ar ji vykdys su pinigais, tai yra to meto pardavimo sandorio tipinė priemonė. Šia prasme mes turime darbo grupes, kurios dirba aplinkosaugos srityje, žemės srityje ir kai kurių kitų techninių klausimų srityje. Manyčiau, visos sritys kontroliuojamos, klausimas nėra lengvas, bet iš principo tikiu, kad “Mažeikių naftos” ateitis yra teigiama ir kitais metais mes turėtume turėti pelningą veiklą.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone ministre. Jūs atsakėte į daugumos norėjusių paklausti klausimus. Dėkojame.

Savaitės (nuo 2000 09 18) darbotvarkės projektas

Į tribūną kviečiu Seimo kanclerį J.Razmą pateikti kitos savaitės darbotvarkę, po to prašysiu Seimo ją patvirtinti. Jums yra išdalyta darbotvarkė. Kurie vėliau atėjote, Sekretoriatas duos.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kito antradienio darbotvarkėje, tikiuosi, tokio pat ramaus pobūdžio projektai, kurie nesukels jokių priešrinkiminių batalijų nulemtų aistrų šioje salėje. Pradėsim dideliu administracinės teisenos bloku, kurį, tikėkimės, galėsime priimti. Bus kitų projektų, kurių šiandien buvo svarstymo stadija ir kuriuos po savaitės galėsim priimti.

Gal šiek tiek išskirtinis klausimas bus po pietų, 15 val., – biudžeto pataisa. Ji yra inicijuota piliečių parašais – beveik 72 tūkst. piliečių parašų. Šia pataisa, kaip žinote, siūloma patikslinti dotacijas savivaldybėms. Bus nauja Savivaldos įstatymo redakcija. Matysim, ar ji sukels daug diskusijų svarstymo stadijoje ir iš to galėsime spręsti, ar bus tikslinga priimti minėtą įstatymą šioje sesijoje. Na, bus ir šiek tiek rezervinių projektų. Atsižvelgdama į tai, kad visada dalis projektų iškrenta, į rezervą aš siūlyčiau ir vieną savo įregistruotą projektą dėl Lietuvos banko turto, nesusijusio su jo pagrindinėmis funkcijomis, perdavimo Turto fondui. Gal dar bus ir daugiau pasiūlymų.

PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, prašom užsirašyti, jeigu norite paklausti, ir neklausinėti iš salės. Klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Pone kancleri, mano projektas Nr.P-2339 guli nuo š.m. vasario mėnesio. Tiesa, po pateikimo yra pritarta. Tas projektas nedidelis, yra tik vieno žodžio pakeitimas. Ar jūs specialiai taip jį ignoruojate, ar yra kokios kitos priežastys, kad jis neįforminamas?

J.RAZMA. Na, neatsimenu visų projektų judėjimo. Aš asmeniškai specialiai jų neignoruoju. Jūsų atstovai Seniūnų sueigoje to klausimo nekėlė, kad reikia įrašyti, todėl negaliu atsakyti, ar jis pagrindiniame komitete užstrigęs, ar ne. Tačiau, manau, Sekretoriatas pasidomės, o jūsų atstovai Seniūnų sueigoje gali ginti jūsų pozicijas aktyviau.

PIRMININKĖ. Klausia Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų galima kitą savaitę dar numatyti bent pateikimą dėl dviejų naujų universitetų statutų. Mes turime pakankamai gerai parengtų statutų ir galėtume neatidėlioti, nes laikas bėga. Jų, kaip žinome, yra penkiolika.

J.RAZMA. Žinoma, kad galime papildyti. Būtų gerai visus priimti, kad neatrodytų, kad vienas aukštąsias mokyklas mes labiau, kitas mažiau mylime.

PIRMININKĖ. Siūlymas priimamas?

J.RAZMA. Siūlyčiau priimti. Atrodo, statutai neužima daug laiko, niekas ypatingų pastabų nereiškia ir nėra daug galimybių jų tekstus taisyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kancleri, kadangi kadencija baigiasi ir darbas tampa švente ne tik pozicijai ir opozicijai, kurios šiandien yra pakankamai daug salėje, tai aš labai prašyčiau jūsų įtraukti į darbotvarkę Sveikatos sistemos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektus, 23 ir 73 straipsnius, kuriems šiandien buvo pritarta po svarstymo. Esmė – Teisės medicinos ekspertizės instituto reorganizavimas į Teismo medicinos institutą. Taip pat labai prašyčiau, kad būtų įtrauktas Raudonojo Kryžiaus įstatymo projekto pateikimas. Prezidentas V.Adamkus kreipėsi į komitetą, mes buvome sudarę darbo grupę, patobulinom projektą, jis yra parengtas ir šiandien užregistruotas. Aš labai prašyčiau tuos tris projektus įtraukti.

J.RAZMA. Man atrodo, jeigu šiandien projektams pritarėm po svarstymo, tai turbūt tikrai nebus problemų priimant. Darbotvarkė nėra ilga, todėl tikrai galim įtraukti. Dėl pateikimo turbūt taip pat, jeigu čia net Prezidentas į jus kreipiasi, reikia atsižvelgti į tą aplinkybę. Man atrodo, mes sutiksime ilgiau posėdžiauti, nes vieną dieną dirbame.

PIRMININKĖ. A.Raškinis dar nori paklausti.

A.J.RAŠKINIS. Jeigu leisite.

PIRMININKĖ. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, dar yra vienas labai svarbus dalykas. Po Konstitucinio Teismo sprendimo liko nepertvarkytas, nesutvarkytas Švietimo įstatymas. Tai reikia atlikti iki galo. Ketvirtadienį Švietimo ministerijoje dar bus pasitarimas. Aš tikiuosi penktadienį jį įregistruoti, būtų labai gerai jį pateikti kitą savaitę. Ten gali būti diskusijų, todėl kuo anksčiau pateikti būtų labai gerai.

J.RAZMA. Mes pagal Statutą negalim sąlyginai įrašyti. Jeigu pirmadienį Seniūnų sueigos posėdžio metu jūs turėsite įregistruotą projektą, aš manau, Seniūnų sueiga mielai papildys.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Seniūnų sueigoje iškelsite klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo laikas užsirašyti. Ar galima bendruoju sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta kitos savaitės darbotvarkei.

Šios dienos posėdis baigtas.