Antrasis (514) posėdis
2000 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
2000 m. rugsėjo 12 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labas rytas, kolegos Seimo nariai! Kviečiu pradėti rugsėjo 12 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Pradėjom registruotis. Gerbiamieji, dėl šios dienos darbotvarkės. Nematau E.Bičkausko, nematau G.Imbrasienės. Dėl Baudžiamojo kodekso projekto. Pasirodė A.Sakalas. Dėl Baudžiamojo kodekso projekto. Tekstas išdalytas vakar. Yra komiteto prašymas leisti pradėti svarstyti šiandien. Nėra išdalintas klausymų protokolas dėl apsisprendimo dėl tam tikrų pozicijų, dėl atskirų straipsnių. Stora, didelė knyga. To nėra padaryta. Ar galim, gerbiamieji kolegos, vis dėlto šiandien pradėti svarstyti? Komitetas labai prašo, kad šiandien pradėtume svarstyti Baudžiamąjį kodeksą, o iki priėmimo sutvarkytume visa kita, jeigu jūs neprieštarautumėte. Ar galim, kolegos, pasitvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galim. Dėkoju.
Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-2831(2) (svarstymas ir priėmimas)
Nematau kanclerio J.Razmos, bet reikia pradėti kalbėti pirmuoju klausimu. Mano įregistruotas, bet J.Razmos kuruojamas Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-2831(2). Šiandien svarstymas ir galbūt susitarsime priimti. Aš turiu pasakyti, kad į antrąjį variantą mes įtraukėme viską, išskyrus tai, kas gauta vakar vėlai vakare. Norėtume, kad tas tekstas būtų geranoriško susitarimo tekstas paskutinėje sesijoje, o kiek mes spėsime apsvarstyti – tai kitas dalykas. Galėtume pradėti diskutuoti, jeigu atsirastų komitetų, norinčių pasakyti nuomonę dėl projekto. Aš prašau Sekretoriato vadovę patikslinti dėl piliečių iniciatyva atsiradusių projektų, kurie iki šiol nebuvo įtraukti. Ar koks komiteto atstovas norėtų kalbėti dėl šios dienos darbotvarkės? Ar frakcijos atstovai norėtų kalbėti dėl šios dienos darbotvarkės? Nėra norinčių kalbėti, gerbiamieji. Principas… V.Žiemelis kviečiamas į tribūną. Diskusija. Diskusijoje V.Žiemelis nori kalbėti iš vietos. Prašom. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu įmanoma, įtraukti ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pataisą, nes šiandien yra numatyta Seimo rinkimų įstatymo pataisas svarstyti.
PIRMININKAS. Mes iš principo esam susitarę, kad Seimo rinkimų įstatymą taisysim, ar siedami su centristų projektu, ar kokiu nauju projektu, kuris atsiras, ar konkrečiai su šiuo straipsniu. Seimo rinkimų įstatymas bus taisomas, bet aš neturiu jūsų teikimo.
V.ŽIEMELIS. Yra teikimas.
PIRMININKAS. Jeigu yra teikimas, jokių problemų.
V.ŽIEMELIS. Bet aš nematau darbotvarkėje šio straipsnio pakeitimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom žiūrėti antrąjį variantą. Sekretoriato teigimu, jūsų teikiamas įstatymo projektas yra įrašytas.
V.ŽIEMELIS. Ar tikrai?
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamieji kolegos. Gal kancleris J.Razma nori tarti žodį dėl darbotvarkės? Niekas nediskutavo. Mes priėmėme visus frakcijų ir komitetų siūlymus. Mums lieka priimti dar du projektus, kurie atsirado surinkus po 50 tūkst. Lietuvos piliečių parašų. Matyt, mes neturime teisės neįtraukti jų į darbotvarkę. Jeigu kancleris J.Razma… Taigi projekto autorius A.Vidžiūnas dabar kalba. Projektas Nr.P-2789. Ponas (…) atkreipė dėmesį. Frakcijos ir komitetai gerai neapžiūrėjo. Gal, kolegos, sutarkime, kad priimame ir šiuos projektus, kurie atsirado piliečių iniciatyvos pagrindu, įtraukiame juos. Gal galime pradėti nutarimo dėl šios sesijos darbotvarkės priėmimą? Dėkui. Dėkoju už geranoriškumą.
1 straipsnis. Ar galime jį priimti? Taigi Seimo nutarimas dabar priimamas. Ar kas norėtų kalbėti? Gerbiamieji kolegos, kitam Seimui gali tekti blogas palikimas. “Bedantės” diskusijos ir visuotinis sutarimas. Į ką bus panašus mūsų Seimas? Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos”. Į jį įtraukiame tai, ką siūlė kolegos, ir piliečių iniciatyvos pagrindu atsiradusį projektą. Registruojamės.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos”. Antrasis variantas su visais papildymais, apie kuriuos mes dabar kalbėjom. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas šis nutarimas? Kolegos, kviečiu balsuoti teigiamai dėl šio dokumento.
Už – 39, prieš – 1, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.
1959 metų Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo trečiojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2782 (svarstymas ir priėmimas)
Esame sutaupę laiko, gal galime imti antrąjį klausimą? Antrasis klausimas. Pranešėją matau. 1959 metų Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo trečiojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2782. Svarstymas ir priėmimas. Pranešimą daro A.Ažubalis. Kolegos, reikia 57 balsų. Prašyčiau dėmesio ir kviečiu tuos, kurie girdi. A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, prieš jus yra Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo trečiojo protokolo ratifikavimo dokumentas. Galiu pasakyti, kad Lietuva 1996 m. įstojo į Europos Tarybos socialinio vystymosi fondą, kuriam mes dabar prisijungę suteiksime tam tikras privilegijas ir imunitetą. Galiu pasakyti, kad šis Europos Tarybos socialinio vystymosi fondas dabar jau vadinamas Europos Tarybos vystymo banku ir yra labai reikšmingas Lietuvai dėl jo veiklos kartu su Lietuvos Vyriausybe. Šis Europos Tarybos vystymo bankas šiuo metu Lietuvoje vykdo du projektus: Grįžtančių tremtinių aprūpinimo būstu projektą bei Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1999 m. investicinį projektą. Pagal šiuos projektus…
PIRMININKAS. Profesoriau Glaveckai, aš prašyčiau pabūti salėje dar 5 min. ir paremti savo svariu balsu šį svarstomą dokumentą.
A.AŽUBALIS. Pagal šiuos projektus Lietuva gauna paskolas, kurių palūkanos yra tikrai labai mažos, tai yra 3,82%. Už šiuos pinigus yra statomi namai grįžtantiems tremtiniams. Pagal antrąjį projektą, t.y. vykdomasis projektas, finansuojami rekonstrukcijos darbai ir įrangos įsigijimas pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir vaikams iš socialinių šeimų. Žinoma, tikėtis, kad šis fondas įsteigs čia kokią nors savo būstinę, matyt, yra, nerealu. Tačiau, kadangi 19 šalių jau ratifikavo šį trečiąjį protokolą, mes turėtume irgi prisijungti. Tačiau čia yra viena išlyga, su kuria mes ratifikuojame, kad Lietuvos Respublika neįsipareigoja atleisti nuo akcizo už įsigyjamas prekes ir paslaugas arba jį sugrąžinti. Taigi jeigu šis fondas, arba bankas, čia steigtų savo kokį nors biurą, tai visas prekes bei paslaugas jis pirktų taip pat, kaip ir kitos įmonės, organizacijos ar piliečiai, mokėdamas akcizo mokestį. Komitetas vienbalsiai pritarė trečiojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji, ar galėtume pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Po svarstymo galėtume pritarti? Pritariame. Ar galime pradėti priėmimą? Problemų lyg ir nėra.
Taigi, gerbiamieji, prieš mūsų akis 1959 m. Europos Tarybos privilegijų ir imuniteto pagrindinio susitarimo trečiojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2782. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. Ar galime priimti išlygą reglamentuojantį straipsnį? Priimame. Įstatymas priimtas pastraipsniui.
Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime tik tuo atveju, jeigu posėdžių salėje yra pakankamai Seimo narių. Registruojamės.
Posėdžiauja 71 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad priimtume 1959 metų Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo trečiojo protokolo ratifikavimo įstatymą? Kviečiu balsuoti, gerbiamieji. Pritariantys – už, kiti – kitaip. Todėl, kad Seimo nariai nepareiškė to noro. Tuojau bus kita konvencija, bus galima kalbėti.
Už – 64, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinių pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2783 (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji, dėmesio, dar vienas ratifikuojamasis įstatymas – 1992 m. konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2783. Svarstymas ir priėmimas. A.Ažubalio pranešimas.
A.AŽUBALIS. Šią konvenciją Lietuva pasirašė dar 1992 m. Pagrindinis konvencijos tikslas yra užkirsti kelią pramoninėms avarijoms, galinčioms sukelti tarpvalstybinį poveikį, ir užtikrinti šalių pasirengimą reaguoti į avarijas bei likviduoti jų padarinius. Tačiau vis dėlto pati pagrindinė priemonė, kuri numatyta šioje konvencijoje, tai yra efektyvios informavimo apie avarijas sistemos, sudarančios sąlygas operatyviai ir tiksliai keistis su konvencijos šalimis reikalinga informacija, sukūrimas. Visi puikiai žinome, kaip yra svarbu laiku informuoti arba gauti informaciją iš valstybių apie įvykusias nelaimes, avarijas, kurios gali turėti įtakos ir mūsų valstybės gyventojų sveikatai ar turto būklei.
Galiu pasakyti, kad šią konvenciją pasirašė 26 šalys ir jau 16 ratifikavo. Labai svarbu, kad ratifikavo ir Rusijos Federacija – mūsų kaimynė. Taip pat galiu pasakyti, kad svarstymo metu komiteto nariams iškilo klausimų ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija buvo įpareigota pateikti komiteto nariams papildomą informaciją. Ji pateikė tą informaciją ir komiteto nariai, gavę ją, nepareiškė daugiau jokių kitų klausimų. Komitetas pritarė šiam konvencijos ratifikavimui.
Dar galiu pasakyti, kad Civilinės apsaugos departamentas yra parengęs preliminarų planą, kaip būtų įgyvendinama informavimo sistema apie pramonines avarijas, kaip būtų informuojamos kaimyninės šalys. Dabar, gerbiamieji kolegos, tik reikia jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Dėkui. Gal galime pradėti priėmimą? Galime.
Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Kolegos ir asmeniškai pone Vytautai, prašom kalbėti dėl motyvų. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinių pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo įstatymą.
Posėdžiauja 72 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas? Kas už tai, kad būtų ratifikuota ši konvencija?
Už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šis įstatymas yra priimtas.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655(2*) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas, kurį ir planuota svarstyti 10.20 val., – Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėkui, kad jūs suteikėte galimybę pateikti rezervinį klausimą. Teikiu svarstyti Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2655(2). Iš tiesų svarstyta buvo gana plačiai, buvo kelis kartus apsvarstyta ir papildomame komitete, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir mūsų komitete. Papildomo komiteto išvada yra tokia: pritarti pagrindinio komiteto patobulintam įstatymo variantui su ta sąlyga, kad bus atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas ir pasiūlymus. Iš tiesų kai kurios pastabos ir pasiūlymai siejasi su Teisės departamento išvadomis ir pasiūlymais. Iš Teisės departamento išvadose pateiktų siūlymų yra esminių ir priimtinų, išskyrus galbūt du. Aš čia kaip tik pateikiau pasiūlymus, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas. Jos beveik visos yra priimtos, išskyrus 3 punktą, nes nėra dar tokio įstatymo. Jie sakė, kad galima bus tada priimti nuostatą, kai įsigalios įstatymas. Jo dar nėra, todėl mes paliekame. Jeigu įstatymas bus kitoks, tada, savaime suprantama, automatiškai bus ir pakeičiama. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai yra tokie: 8 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aš manau, kad dabar kliūčių nėra, todėl reikia pritarti po svarstymo ir kuo greičiau jį priimti.
PIRMININKAS. Aš turiu tik formalų klausimą. Jūsų pasiūlymai suformuluoti atsižvelgiant į Teisės departamento nuomonę ir į ponios G.Imbrasienės, komiteto siūlymus. Formaliai aš neturiu, kur dingti. Arba balsuojame, arba G.Imbrasienė atsiima savo pataisas.
J.A.KATKUS. Aš tik galiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai yra priimtini. Jie dar nėra užfiksuoti. Tie punktai, kurie sutampa su Teisės departamento, jau yra pateikti, bet dar ten yra redakcinio pobūdžio neatitikimų, kurie bus ištaisyti iki pagrindinio priėmimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar teikiamam variantui galime pritarti po svarstymo? Galime. Ar galime bendruoju sutarimu priimti siūlymus, kurie A.Katkaus suformuluoti atsižvelgiant į Teisės departamento nuomonę? Priimame. Ar galime priimti G.Imbrasienės vardu įregistruotus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus? Priimame. Priimti siūlymai ir iki priėmimo tekstas turėtų būti suredaguotas atsižvelgiant į šias ką tik mūsų priimtas pataisas. Ačiū. Pritarta po svarstymo projektui Nr.P-2655(2).
Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2046(2) (svarstymas)
Gal galėtume svarstyti rezervinį antrąjį klausimą? Dalyvauja V.Pakalniškis, dalyvauja L.Sabutis. Rezervinis antrasis. Galime? Projektas Nr.P-2046(2) – Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pranešėjas – V.Pakalniškis. Rengiasi L.Sabutis.
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Praėjusiais metais buvo įsteigta nauja teismo rūšis – administraciniai teismai, kurių pagrindinis tikslas yra garantuoti teisminės valdžios įgyvendinimą žmogaus ir vykdomosios valdžios bei savivaldybių santykiuose. Steigiant šią teismų sistemą, ne viskas buvo padaryta iki galo, kad ji pradėtų funkcionuoti atskirai nuo kitų teismų, nuo bendrosios kompetencijos teismų. Tiek apatinė tų bylų nagrinėjimo vieta, t.y. apylinkės teismai, tiek viršuje aukščiausiu lygiu dar nebuvo atsiskyrę nuo bendrosios kompetencijos teismų. Buvo įsteigti tiktai apygardų administraciniai teismai ir Vilniaus aukštesnysis administracinis teismas. Tuo metu jau buvo planuojama, kad subrendus laikui, tam susiformavus intelektinėms ir materialinėms prielaidoms, ta administracinių teismų sistema bus baigta. Galbūt buvo galima dar ir ilgiau palaukti, bet išryškėjus kai kuriems ir kitiems tos sistemos veikimo trūkumams, buvo nutarta tai padaryti šiais metais.
Vyriausybė pateikė įstatymų projektus, t.y. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektą ir jį lydinčių kitų įstatymų projektus. Buvo organizuojami klausymai ir buvo svarstoma su visais suinteresuotais asmenimis ir institucijomis. Klausymuose dalyvavo ir teisėjai, ir Savivaldybių asociacijos atstovai, ir vykdomosios valdžios atstovai. Projektas buvo tobulinamas. Iš esmės kokių nors ypatingų pakeitimų, palyginti su tuo, kas buvo, nėra. Svarbiausias dalykas, kad vietoje aukštesniojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus yra steigiamas naujas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Žinoma, Seimo nariai, kurie daugiau domisi tuo projektu, yra su juo susipažinę ir tikriausiai svarstant dėl jo kalbės. Aš daugiau turbūt netrukdysiu jūsų dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis – Valstybės valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Rengiasi kalbėti Žmogaus teisių komiteto pranešėjas. Nežinau, kas.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jau senokai priimtas Administracinių ginčų komisijos įstatymas ir su juo susiję kiti įstatymai, arba tarpusavyje susiję, arba atskirai, ir Administracinės teisenos įstatymas, bet šios komisijos nedirbo. Nedirbo, nes nebuvo skirta turbūt ir lėšų, o gal ir nebuvo parodytas tinkamas dėmesys. Dabar mes matome, kad Seimui yra išdalytas patikslintas Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo variantas. Manau, kad gal nevisiškai atsižvelgta į tuos siūlymus, kuriuos komitete svarstėme ir pateikėme, tačiau iš dalies tai yra padaryta. Iš esmės turbūt reikia sutikti ir su Teisės departamento, ir Europos teisės biuro siūlymu, jog iš tikrųjų tose komisijose turėtų dirbti teisės specialistai ir būtų ne mažiau kaip penki asmenys. Todėl atsižvelgdamas į pakoreguotą įstatymo projektą, aš pritariu tokiai redakcijai. Tik galėčiau palinkėti, kad šios pataisos įsikomponuotų į bendrą sistemą ir žmonėms būtų paprasčiau išspręsti ginčytinus klausimus ne teismo tvarka, t.y. iki kreipiantis į teismą. Mes žinome, kad kitos įstatymo nuostatos, be abejo, palengvina tam tikrų ginčų nagrinėjimą būtent savivaldybėse ir galbūt apskričių centruose. Todėl pritardamas kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Pone pirmininke, vienai jūsų komiteto pataisai pagrindinis komitetas nepritarė – dėl 3 straipsnio 2 dalies. Ar jūs reikalausite balsuoti?
L.SABUTIS. Ne, aš atsisakau ir neteikiu balsuoti, nes dabar yra vientisas tekstas. Pritariu būtent pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas komitetas buvo ir Žmogaus teisių komitetas. Jo išvada griežta. Tribūnoje komiteto pirmininkas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų išvada iš esmės remia pono L.Sabučio išvadą. Administracinių struktūrų pertvarkymas bei jų efektyvumo didinimas yra viena iš stojimo į Europos Sąjungą sąlygų, todėl administracinių ginčų komisijos statuso pakeitimas gali lemti visų pirma šių komisijos narių nepakankamą teisinį pasirengimą.
Antras dalykas. Minėtos komisijos, kurios nebus laikomos juridiniu asmeniu, galės priimti privalomus sprendimus.
Kyla ir kitas klausimas. Kaip šios komisijos, kurios du nariai galės būti asmenys, neturintys aukštojo teisinio išsilavinimo, sugebės efektyviai ir tinkamai spręsti jiems pavestus teismų ginčus? Todėl mūsų išvada: 6 mūsų komisijos nariai balsavo už, susilaikė 1.
Iš dalies komitetas siūlė nepritarti teikiamam įstatymo projektui dėl motyvų, nurodytų Europos teisės departamento išvadoje. Be to, dar dėl šių motyvų: panaikinus dabartinį apskričių administracinių ginčų komisijos statusą ir nesuteikus jokio arba suteikus visuomeninį statusą, šios komisijos neturėtų valstybinės pareigos nagrinėti bylas nustatyta tvarka ir atsakomybės už tos pareigos nevykdymą, nes tokios atsakomybės ir pareigos galima reikalauti tik iš valstybės institucijos darbuotojų, kuriems valstybė už pareigos vykdymą moka tam tikrą uždarbį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnį apskričių administracinių ginčų komisijos turi nagrinėti skundus dėl apskrities teritorijoje veikiančių valstybės ir savivaldybės institucijų bei pareigūnų sprendimų ir veiksmų. Jei komisija bus nesavarankiškas juridinis asmuo, bet visuomeniniais pagrindais dirbančių valstybės tarnautojų ar kitų asmenų, turinčių kitą užsiėmimą, grupė, ji negalės savarankiškai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą tiek dėl laiko stokos, tiek dėl to, kad niekas iš komisijos neturės tvirto pareiginio statuso, įgalinančio apginti paprastą žmogų nuo apskrities teritorijoje veikiančių valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų. Deja, komiteto nuomone, tai nebūtų galima žmogaus teisių apsaugos biudžeto lėšų sąskaita.
Pagrindinis punktas, kad mums nepriimtina koncepcija, kad nevalstybinė institucija gali naikinti valstybės ir savivaldybės tarnybų sprendimus. Toks sprendimas yra priimtas, prašom atleisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes vakar Peticijų komisijoje kaip tik svarstėme šį klausimą. Norėčiau jus informuoti apie rezultatus. Parengėme šio įstatymo pataisas, nes yra keli pagrindiniai trūkumai.
Pirmasis trūkumas, kurį mes pamatėme, tai dėl ginčų komisijos savivaldybės ribose sudarymo. Visuomeninės komisijos, kaip žinote, niekada nedirbo ir nedirbs, todėl mes pasiūlėme kitą variantą.
Kitas didelis trūkumas buvo tas, kad Vyriausioji ginčų komisija, kuri iš esmės pagal įstatymą nagrinėja ginčus tarp piliečių ir Vyriausybės narių, yra pavaldi pačiai Vyriausybei. Mes suprantame, kad tokia ginčų komisija negali efektyviai dirbti. Todėl mes artimiausiu metu įregistruosime pataisas, kuriose šie ir kiti trūkumai bus eliminuoti.
Tokią norėčiau pateikti informaciją. Tikiuosi, kad dar galbūt šis Seimas galėtų priimti šias pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, šiandien galime baigti svarstymą, nes pataisų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2780* (priėmimas)
Pagrindinė darbotvarkė. Kviečiu į tribūną O.Suncovienę. 1-4a – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2780. Priėmimas. Ponia pranešėja, ar yra kokių nors problemų?
O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau svarstymo metu buvo išsakytos pagrindinės nuostatos ir argumentai dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Apibendrinant galima pasakyti, jog papildant galiojantį Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnį 9 dalimi nustatoma, kad šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 6 dalyse išvardytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai zonoje įregistruotoms įmonėms galės būti taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatoms. Papildant 17 straipsnio 1 dalį nuostata, kad Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas valstybės pagalbą reglamentuotų bankams ir draudimo įmonėms, įvertinant Finansų ministerijos pastabą, minėta nuostata įvertinta ir kartu teikiamame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projekte.
Taigi priėmus šiuos įstatymų projektus būtų pašalintos kliūtys laisvųjų ekonominių zonų sėkmingesniam startui Lietuvoje, taip pat nebeliktų sunkumų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje, nes svarstomos pataisos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.
Pasiūlymų, pastabų ir pataisų Ekonomikos komitete svarstant negauta. 7 nariams balsavus už, niekam neprieštaravus ir 1 susilaikius projektams buvo pritarta. Kviečiu paremti komiteto išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Ar galime priimti? 1 straipsnį priimame.
2 straipsnis? Priimame. Prašom kalbėti dėl motyvų. Kancleris J.Razma.
J.RAZMA. Vis dėlto yra šiokia tokia Teisės departamento pastaba šiam projektui dėl 15 straipsnio 7 ir 9 dalių tam tikro tarpusavio prieštaravimo. Aš manyčiau, kad apsisprendžiant reikėtų šią problemą kaip nors išspręsti. Pranešėja, atrodo, tą reikalą nutylėjo. Gal reikėtų protokole pažymėti, kad tos normos suderinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Pranešėja, matau, pritaria. Gerbiamieji kolegos, ar neprieštarausite, kad tekstas, kurį mes priėmėme pastraipsniui ir dėl kurio dabar kalbame, bus redaguojamas taip, kaip siūlo Teisės departamentas? Pone pranešėja? Taip. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti.
Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą.
Posėdžiauja 57 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pritariantys – už.
Už – 36, prieš nėra, susilaikė 6, įstatymas priimtas.
Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2781* (priėmimas)
Su šiuo priimtu įstatymu susijęs Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2781. Problemų nėra. Vienas straipsnis. Ar galėtume priimti šį įstatymą? Kalbančių nėra. Ar galėtume iš karto balsuoti? Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo priėmimas. Kas – už? Už – 40, prieš nėra, susilaikė 5, įstatymas priimtas.
10.50 val. turėjome pradėti svarstyti, priimti kitus projektus. Galime tai daryti? Galime.
Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2617(2*) (priėmimas)
Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Tribūnoje – L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jau yra šis įstatymas ir kiti, t.y. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir jį lydintys arba šalia esantys Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir Viešųjų įstaigų 5 straipsnio papildymo įstatymų projektai, perėję svarstymo stadiją. Atsižvelgdamas į tai, kad papildomai jokių pasiūlymų negauta, išskyrus Teisės departamento pastabas, kurios turėtų atitikti galiojantį įstatymą, norėčiau pasiūlyti, kad svarstant Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą ten, kur vartojame dabar jau Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose “valstybės institucijos” šio straipsnio šioje dalyje… tai yra 4 dalyje, kur sakoma: “sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, priėmusi teisės aktą dėl biudžetinės įstaigos steigimo”. Kad atitiktų 3 straipsnį, manau, būtų visiškai tikslu vietoj žodžio “valstybės” rašyti “valstybinės”. Nes iš tikrųjų tada viename straipsnyje tos pačios institucijos vadinamos valstybinėmis institucijomis, o pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą būtų valstybės institucijos. Būtų neatitikimas. Todėl aš priimu šią Teisės departamento pastabą. Kitų siūlymų dėl šio straipsnio pakeitimo negauta, išskyrus redakcinio pobūdžio pataisas, kurias pasiūlė kolega D.Paukštė. Nevartoti tokio stiliaus sakinio – “biudžetinės įstaigos pasibaigia”, o rašyti “biudžetinės įstaigos veikla pasibaigia”. Man atrodo, kad tai tikrai gera pastaba, ir redaktoriai galėtų pataisyti. Veikla baigiasi. Taigi aš siūlau priimti šią įstatymo pataisą ir balsuoti.
PIRMININKAS. Tai redakcinės pataisos, kolegos. 1 straipsnis. Ar kalbėtų kas nors dėl motyvų? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu sudaroma galimybė biudžetines įstaigas reorganizuoti į kitas biudžetines ar viešąsias įstaigas ir valstybės ar savivaldybės įmones, nenutraukiant jų veiklos. Norint pakeisti biudžetinės įstaigos statusą, pirma reikia likviduoti ir po to steigti naują organizaciją, atsižvelgiant į pavaldumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu. Įstatymo projekto nuostatos reikalingos, todėl siūlau pritarti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Tuojau balsuosime, gerbiamieji.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas. Pritariantys – už.
Už – 41, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2618(2*) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2618(2). Priėmimas.
L.SABUTIS. Tai taip pat susiję su svarstytu prieš tai projektu ir priimtu Valstybės tarnybos įstatymu tam tikra prasme. Bet kartu reikia priminti, kad kaip tik Valstybės įmonių įstatyme jau yra vartojama sąvoka “valstybės įmonės”. Ir visiškai teisingai atkreiptas dėmesys, nes dar vienoje vietoje yra likę, kad reorganizuojamos į valstybinę įmonę. Todėl priimu Teisės departamento pastabą. Taigi visame 5 straipsnio 1 dalies tekste vadinsime, jog yra reorganizuojama į valstybės arba savivaldybės įmonę. Kitų pasiūlymų, pakeitimų nėra. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra. Gal galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už.
Už – 35, prieš – nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2619(2*) (priėmimas)
Ir dar Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2619(2). Pone L.Sabuti.
L.SABUTIS. Taip. Tai yra Viešųjų įstaigų įstatymas, ir koreguota yra analogiškai – dėl reorganizavimo, o vienoje teksto vietoje taip pat yra vartojama sąvoka “savivaldybės”. Kai priimamas sprendimas dėl reorganizavimo, jį gali priimti pagal kitus įstatymus, pagal bendrąją kompetenciją tik savivaldybės taryba. Todėl dėkoju Teisės departamentui už pastabumą. Taigi ten, kur vartojama sąvoka “savivaldybės”, ją keisti sąvoka “savivaldybės tarybos”. Siūlau priimti šią pataisą. O ateityje gyvenimas mus privers Viešųjų įstaigų įstatymą apskritai įvertinti atsižvelgiant į šios dienos poreikius ir į finansavimo šaltinius. Nes, kaip žinote, priimdami Valstybės tarnybos įstatymą, mes įrašėme vieną nuostatą, kad šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. O dėl šios pataisos kviečiu balsuoti, kitų pastabų negauta.
PIRMININKAS. Aš kviečiu kalbėti dėl motyvų. Nėra. Ačiū, pone pranešėjau. Balsuojame, ar priimame Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Balsuojame iš karto, gerbiamieji kolegos.
Už – 38, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Vyriausybės įstatymo 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 3 8, 39, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2830 (pateikimas)
1-6 – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2830. Į tribūną kviečiu ministrą J.Rudalevičių. Pateikimas.
J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo jums teikiamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praeitų metų lapkričio 23 d. nutarimą dėl to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 4 dalies 22 straipsnio 1 punktas, taip pat visi kiti čia suminėti straipsniai ir punktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, bei į praeitų metų liepos 8 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
Be to, įstatymo projekte išdėstomos nuostatos, kurias pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekto 5 straipsniu pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata, kad Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Projekte suvienodinamos įstaigų prie ministerijų, ministerijų įstaigų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų sąvokos, paliekant sąvoką “įstaigos prie ministerijos”. Įstatymo projekte padaromi kai kurie kiti galiojančio Vyriausybės įstatymo redakciniai pataisymai.
Priėmus šį įstatymo projektą, Vyriausybės įstatymo nuostatos atitiks Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei bus suderintos su Valstybės tarnybos įstatymu. Šioje salėje taip pat yra šių pataisų autorius – ponas N.Rudaitis, mūsų ministerijos Teisinės ekspertizės skyriaus vedėjo pavaduotojas. Taigi mes pabandysime bendrom pajėgom atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Suteikiu žodį A.Sakalui.
A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, ar galėtumėte įvardyti du tris pagrindinius arba kertinius pakeitimus, kuriuos darote Vyriausybės įstatyme? Aš nenorėčiau kalbėti apie kokias nors smulkmenas, kurių jūsų įstatyme, be abejo, taip pat yra, bet apie pagrindinius momentus. Kas pasikeis Vyriausybėje iš esmės priėmus jūsų siūlomas pataisas?
J.RUDALEVIČIUS. Kad būtų konkretesnis atsakymas, gal ponas N.Rudaitis pabandytų atsakyti, ten yra mikrofonas.
PIRMININKAS. Ar Seimas neprieštarauja, kad ministras leistų kalbėti savo atsivestam pranešėjui? Seimas neprieštarauja? Neprieštarauja. Labai ačiū. Prašom.
N.RUDAITIS. Laba diena, esminiai pakeitimai, kaip minėjo gerbiamasis ministras, būtų suderinimas su galiojančia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir su Valstybės tarnybos įstatymu. Pagal galiojantį Vyriausybės įstatymą įstaigų prie ministerijų vadovus, taip pat viceministrus skiria Ministras Pirmininkas atitinkamos ministerijos teikimu. Konstitucinis Teismas tai pripažino kaip prieštaraujančius Konstitucijai, todėl tai yra pakeičiama, ir dabar viceministrų ir įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimas bus išimtinai ministro kompetencija. Tai būtų vienas toks esminis momentas.
Kitas momentas, kuris taip pat prieštaravo Konstitucijai, yra 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas. Čia buvo sakoma, kad Vyriausybė netenka įgaliojimų susirinkus Seimui į pirmąjį posėdį. Dabar siūloma pakeisti pagal Konstituciją, kad po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Apskritai esminis momentas yra tas, kad suvienodinamos Vyriausybės įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo sąvokos. Įrašoma sąvoka “valstybės tarnautojas”, kuri yra minima Valstybės tarnybos įstatyme. Be to, padaroma nemažai kitų pakeitimų, kurie yra gal smulkesni, tačiau jie buvo būtini, norint suvienodinti galiojančius įstatymus.
J.RUDALEVIČIUS. Jeigu leistumėte, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pridurti, tai noriu pasakyti, kad vis dėlto kardinalių pakeitimų Vyriausybės įstatyme nėra, kaip labai teisingai buvo akcentuota. Tai buvo būtina padaryti, kad šis įstatymas neprieštarautų priimtam Valstybės tarnybos įstatymui ir kai kurioms mūsų Konstitucijos nuostatoms.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų Vyriausybės įstatymo pataisos yra pateiktos labai pavėluotai, nes Konstitucinio Teismo sprendimai turbūt jau prieš metus buvo priimti. Jūs turbūt esate susipažinęs su Seimo Teisės departamento išvada, kuri sako, kad 3 straipsnis dėl ministrų atsistatydinimo pateikimo Ministrui Pirmininkui, o ne tiesiogiai Prezidentui, gali prieštarauti Konstitucijai.
O klausimas būtų konkretus dėl dabar galiojančio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies. Palikta teisė Vyriausybės kancleriui leisti pavedimus rezoliucijas. Čia paminėta, kad išskyrus Vyriausybės nariams ir Vyriausybės įstaigų vadovams, tačiau ministerijoms arba įstaigoms lyg ir nedraustų. Aš norėčiau paklausti, kam vis dėlto Vyriausybės kancleris galės dar teikti pavedimus rezoliucijas?
J.RUDALEVIČIUS. Jeigu pažiūrėtume į 45 straipsnio 2 ir 3 punktus, pamatytume, kad Vyriausybės kancleris galėtų duoti pavedimus ministerijų tarnautojams ir pareigūnams, išskyrus Vyriausybės nariams ir Vyriausybės įstaigų vadovams. Ši nuostata buvo gana aktyviai diskutuojama ir mūsų kabineto posėdyje, ir mes turbūt lauksime komiteto nuomonės. Manau, kad tai būtų naudinga ir šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau paklausti dėl vienos pataisos, kuri, mano įsitikinimu, nėra susijusi nei su Konstitucija, nei su dar kuo nors. Tai 40 straipsnio 5 dalis – dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės papildymo. Ten dabar yra siūloma įrašyti tokį tekstą, kad darbotvarkę papildyti, įtraukiant į ją teisės aktų priėmimą (turima galvoje Vyriausybės posėdžių darbotvarkę), galima, jei šis teisės projektas yra iš anksto suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Nelabai aišku, kas tos suinteresuotos institucijos. Pavyzdžiui, su Bitininkų draugija gal reikia suderinti, jeigu ji yra suinteresuota. Vizuotas teisingumo ministro, – galima sutikti, Vyriausybės kanceliarijos atsakingo patarėjo ar teisės padalinio vadovo, ar jo įgalioto valstybės tarnautojo. Mes galime turėti tokią situaciją, kad visa Vyriausybė in corpore nori priimti politinį sprendimą, svarstyti papildomą klausimą, bet nėra klerko parašo ir jie to negali daryti. Tai būtų lygiai toks pat absurdas, jeigu mes parašytume, kad į Seimo posėdžių darbotvarkę galima įtraukti klausimą, jeigu yra kanceliarijos patarėjo sekretorės parašas. Aš manau, kad Vyriausybė yra pakankamai solidi institucija, ir jeigu ministrai nori svarstyti vieną ar kitą klausimą, tai iš tikrųjų gali tą daryti, nesuderinę su vienu ar kitu klerku.
J.RUDALEVIČIUS. Čia, manau, ko gero, reikėtų nedidelės redakcinės pataisos, aš visiškai su tuo sutinku, gerbiamasis Seimo nary, kad darbotvarkę priimti arba įrašyti akto priėmimą į darbotvarkę, būtinas, žinoma, politinis sprendimas, visų pirma suderinimas su suinteresuotomis ministerijomis tuo atveju, jeigu yra ministro viza, arba jeigu tai yra, sakysime, Muitinės departamento kompetencijos klausimas, taip pat vizuotas šios įstaigos direktoriaus. Turbūt čia būtų reikalinga redakcinė pataisa, kad iš tikrųjų nebūtų suprantama taip, kad derinimas turėtų būti ir su ta daugybe visuomeninių organizacijų, kurios turi vieną ar kitą interesą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte dabar nurodoma: “Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis viešai paskelbtu strateginiu veiklos planu”. Čia suabsoliutinta. Vis dėlto ar nereikėtų šio punkto papildyti “ir jo pagrindu parengtomis patvirtintomis finansavimo programomis”, juk mes vis tiek orientuosimės ir darbą tvarkysime remdamiesi ne strateginiais planais, o savo programomis, o jeigu dar detaliau, tai priemonėmis. Ačiū.
J.RUDALEVIČIUS. Taip, aš su jumis sutikčiau, gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų galėtume patikslinti šitą 11 straipsnio punkto redakciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl jūsų teikiamo įstatymo 13 straipsnio. Jūs pakeitėte jo pavadinimą palikdami, kad čia yra tik socialinės garantijos, nors pačiame straipsnyje kalbama apie darbo apmokėjimą. Galbūt vis dėlto reikėtų patikslinti paties straipsnio pavadinimą, nes tai ne vien socialinės garantijos. Antra, aš kaip pastabą, čia pačiame pirmame šio straipsnio punkte yra paminėtas valstybės politiko darbo apmokėjimą reglamentuojantis įstatymas, ko gero, reikėtų rašyti visą pavadinimą, kad nebūtų nesusipratimų, juo labiau kad šis įstatymas yra jau įsigaliojęs, o nerašyti, kada jis įsigalios. Ačiū.
J.RUDALEVIČIUS. Ačiū už pastabą. Gal ponas N.Rudaitis dar galėtų patikslinti gerbiamojo Seimo nario klausimą.
N.RUDAITIS. Aš visiškai sutinku su Seimo nariu ir norėčiau pasakyti, kad kai buvo parengtas šis projektas, tas įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, būtent dėl to mes numatėme tokį bendrą terminą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau klausti dėl keleto straipsnių, bet galbūt bandysiu į vieną sukomponuoti. Tai yra dėl 14 straipsnio: “Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius, viršininkas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui”. Kaip tai susiję su valstybės įstaigų ir institucijų reforma? Ar dabar visos, kurios dar egzistuoja, bus taip pavadintos?
Antra. Dėl apskrities viršininko administracijos. “Pavyzdinę struktūrą, nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”. Kodėl vėl įgaliota institucija, nors apskritis tiesiogiai yra atskaitinga Vyriausybei?
J.RUDALEVIČIUS. Dėl pirmos jūsų pastabos. Aš pateikdamas šio įstatymo pataisas minėjau, kad bus vienodinamos įstaigų prie ministerijų, ministerijų įstaigų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų sąvokos. Jos vadinsis įstaigos prie ministerijų.
Dabar dėl antros jūsų pastabos gal leistumėte ponui N.Rudaičiui pakomentuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
J.RUDALEVIČIUS. Dėl apskričių.
N.RUDAITIS. Kaip gerbiamasis Seimo narys minėjo, apskrities viršininkas yra atskaitingas ir Vyriausybei. Šios pataisos buvo nulemtos dabar susiklosčiusios situacijos. Ne tai (čia išgirdau repliką), kad ministerija nori pasiimti, o galbūt Vyriausybė perduoda šią funkciją tam tikrai ministerijai. Tai jokiu būdu nėra susiję su tam tikro apskrities viršininko paskyrimu. Tai yra tiktai pavyzdinių nuostatų ir pavyzdinės struktūros patvirtinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pone ministre, ačiū. Ar pradedame svarstyti šį projektą? A.Bartkus.
A.BARTKUS. Aš manau, kad kai kurios šios pataisos yra labai formalios, jas reikia suderinti su kitais įstatymais. Iš tikrųjų bus tobulesnis Vyriausybės įstatymas. Tačiau šiame įstatyme nematau esminių pataisų, kad, pavyzdžiui, atsiskaitoma Seimui už programos vykdymą. Aš to visiškai netapatinu su Vyriausybės metine ataskaita, kuri turi būti ypač konkreti, tačiau apie programos vykdymą atsiskaityti reguliariai, kaip ir buvo daroma per paskutinius dvejus trejus metus, aš manau, yra būtina. Todėl siūlyčiau šią pataisą įrašyti į naująjį Vyriausybės įstatymą ir, aišku, pakeisti Seimo statutą. Aš pritariu pataisoms, kurios šiandien buvo išdėstytos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti kelias abejones, jeigu leis posėdžio pirmininkas. Pirmoji abejonė. Mes dabar taisysime Vyriausybės įstatymą, nors puikiai žinome, kaip atsitikdavo po kiekvienų rinkimų: atėjusi nauja Seimo dauguma iš karto taisydavo Vyriausybės įstatymą ir dėl ministerijų skaičiaus, ir dėl kitų dalykų. Taigi nespėsime pataisyti ir vėl reikės taisyti.
Antroji pastaba. Kelis metus mes bandėme naikinti, jeigu taip galima sakyti, įvairius departamentus ar įstaigas prie ministerijų, darydami jas ministerijos įstaigomis (jų viduje). Dabar vėl atsiranda įstaigos prie ministerijų. Kitaip sakant, ėjome į vieną pusę, pasikrapštėme pakaušį ir pradėjome eiti atgal.
Trečioji pastaba – replika dėl atsakymo į paskutinį klausimą. Jeigu apskritis yra atskaitinga Vyriausybei, ar Vyriausybė turi teisę perduoti funkcijas kam nors dėl apskrities nuostatų ir kitų dalykų? Ji gali prašyti nuomonės, išvados ir viso kito, bet atsakomybės perduoti, aš manau, neturėtų. Todėl prašyčiau autorių įvertinti tai ir žodžius “kitai institucijai” išbraukti, nes atrodo tikrai nekorektiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal galime bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2830. Toliau jį svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o plenariniame posėdyje planuojame svarstyti spalio 3 dieną.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17315, 224, 2466, 2591, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2663(2*) (priėmimas)
1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2663(2). Priėmimas. Tribūnoje – A.H.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jums teikiamas priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Noriu priminti, kad šio kodekso 17315 straipsnis, taip pat ir kiti straipsniai, kuriuos mes dabar svarstome, yra susiję su nepagrįstos ar neteisingos auditoriaus išvados pateikimu. Už tai numatoma administracinė atsakomybė, t.y. piniginė bauda. Šiuo pakeitimu praplečiamos straipsnio taikymo galimybės, nes ankstesniame tekste šios baudos buvo taikomos už neteisingas išvadas apie pensijų fondus, investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo įmones. Pakeitus ir papildžius šį straipsnį jo taikymas tampa neribotas.
Svarstant komitete, taip pat svarstant šį įstatymo projektą Seimo posėdyje jau buvo kalbėta, jog komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, iš dalies atsižvelgta į Teisingumo ministerijos pastabas. Komiteto patobulintas projektas teikiamas priimti. Balsuojant komitete jam buvo pritarta bendru sutarimu. Prašom priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji svečiai, aš prašyčiau taip drąsiai ir narsiai nevaikščioti po plenarinių posėdžių salę.
Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime priimti? 1 straipsnį priimame.
2 straipsnis. Priimame.
3 straipsnis. Priimame.
4 straipsnis. Priimame. Įstatymas priimtas pastraipsniui.
E.Zingeris norėtų kalbėti dėl šio projekto. E.Zingeris siūlo pritarti.
Registruojamės! Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2663(2).
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
Ar priimame šias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas? Pritariantys – už.
39 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo "Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas" pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymo projektas Nr.P-2731(4*) (priėmimas)
1-8 klausimas. Gal galime dabar prieiti prie šio klausimo?
Prie 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymo projekto Nr.P-2731(4)? Tribūnoje – A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, priimti yra teikiamas tas variantas, kuriam buvo pritarta po svarstymo ir kuriam vienbalsiai pritarė mūsų komitetas. Mano žiniomis, dabar dar yra užregistruota kolegos V.Cinausko pataisa preambulei. Mano galva, ta pataisa yra teigiama, ji patikslina kai kuriuos sakinių niuansus ir pagerina tekstą. Tačiau aš galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę, nes ji pateikta po svarstymo ir po svarstymo komitete, todėl reikia Seimo narių apsisprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, pradedame šio įstatymo priėmimą. V.Cinausko pataisa. Pranešėjas ją priima. Kolegos, gal galėtume bendruoju sutarimu priimti? Priimame bendruoju sutarimu V.Cinausko pataisą dėl preambulės. Gal galėtume priimti visą preambulę? Priimame visą preambulę.
1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Ačiū. Pone pranešėjau, sutartinė nuomonė. Dėl motyvų kalba A.Patackas. Dėl motyvų – per savo mikrofoną.
A.V.PATACKAS. Siūlau pritarti šiam projektui, nes mes tokiu būdu pirmiausia įvykdysime istorinį teisingumą. Antra. Labai svarbu, kad Lietuvos valstybės teisinio egzistavimo istorija bus visiškai atkurta. Bus užpildytos laikotarpio nuo Vasario 16-osios Akto iki Kovo 11-osios Akto visos trūkstamos grandys. Viena tų grandžių ir yra šis Laikinosios Vyriausybės “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimo” pareiškimas. Mes visiškai galime didžiuotis, kad staiga sukurta, dar esant okupantams, Lietuvos Vyriausybė sugebėjo ne tik susikurti, bet ir paskelbti savo principines nuostatas. Istorija lėmė, kad jų nebuvo lemta įgyvendinti, bet jeigu mes nepadarytume to, ką šiandien esame pasiryžę padaryti, tada reikėtų klausti: už ką žuvo tūkstančiai jaunų vyrų, nes, kaip žinome, 1941-ųjų metų sukilimo dienomis žuvo daugiau savanorių negu per visus nepriklausomybės karus iki tol? už ką buvo pralietas kraujas, jeigu mes jų pastangų nepripažinsime teisėtomis? Visi priekaištai, kurie gali būti pasakyti Laikinajai Vyriausybei, nėra teisingi. Tie vyrai, kurie kariavo, kurie dalyvavo sukilime, jokiu būdu negalėjo dalyvauti kokiuose nors pogromuose ar kur nors kitur. Jiems ne tas rūpėjo, tai darė padugnės.
Ši Vyriausybė kaip viena iš nedaugelio Lietuvos vyriausybių liko istorijos akivaizdoje visiškai švari. Kaip mes neseniai įforminome ir paskelbėme istoriniu teisiniu dokumentu “Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio deklaraciją”, taip ir šis mūsų valios aktas atkurs mūsų istorijos dokumentų tęstinumą. Manau, kad mes, baigę savo kadenciją, galėsime šiuo dalyku didžiuotis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš, taip pat pritardamas ir kviesdamas balsuoti už, noriu pasakyti porą žodžių dėl paskutinio šio įstatymo teksto varianto, kuris dabar mums pateiktas balsuoti. Manau, kad bus žmonių, kurie bus nepatenkinti tokiu tekstu ir kurie manys, kad daug kas yra praleista, nepaminėtos tos ar kitos organizacijos, tie ar kiti veiksmai, tos ar kitos pavardės. Taip pat turbūt atsiras žmonių, kurie bandys aiškinti, kad čia šiuo įstatymu pripažįstant to sukilimo istorijos reikšmę ir svarbą bandoma pripažinti tuos veiksmus ir tuos žmones, kurie galbūt padarė ar prisidėjo, ar leido įvykti nusikaltimams. Manau, kad šis paskutinis tekstas yra labai geras, nes čia sugebėjome išskirti tik vieną pagrindinį ir esminį šių tragiškų, sudėtingų įvykių bruožą – “Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją”. Šis veiksmas, šis teisinis aktas yra nepaprastai svarbus mūsų valstybės nepriklausomybės principų tęstinumui.
Manau, kad bet kokie nuogąstavimai ar bet kokie priekaištai yra nepagrįsti. Mes kabame tik apie “Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją”, kuri eina raudona gija per visą praeitą šimtmetį. Taigi kviečiu visus kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai pritariu, kad šis projektas būtų priimtas, nes lietuvių tauta, Lietuvos valstybė šiame šimtmetyje turi tris svarbiausius įvykius: 1918 m. Vasario 16-ąją, 1941 m. birželio 23-ąją ir Kovo 11-ąją, kai buvo skelbiamos Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos.
Daugelis istorikų 1941 m. birželio 23-osios nepriklausomybės aktą lygina su analogišku 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu. Kaip žinome, tada Lietuvos Vyriausybė išsilaikė tik 6 savaites. Naciai po šešių savaičių likvidavo Lietuvos Vyriausybę. Daugelis istorikų sako, kad vokiečiai ypač pyko, kad jie jau įėjo į išvaduotą Lietuvą. Todėl bet koks, sakykim, kaltinimas, kad lietuviai buvo kartu su vokiečiais, neturi jokio istorinio pagrindo. Lietuviai buvo ir prieš vokiečių, ir prieš rusų okupaciją. Todėl šio projekto priėmimas bus įvertintas istoriniu požiūriu taip pat, kaip ir Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios pagerbimas.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš pritariu, bet daug nėra ko kalbėti, nes čia visi supranta to dokumento reikšmę ir jo įteisinimo prasmę. Pritariu.
PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu įstatymą. Registruojamės.
Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Balsuojame, kad šis įstatymas būtų priimtas. Pradėjome balsuoti. Kokia jūsų nuomonė, kolegos?
Už – 48, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimamas. Ir 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimtas “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimo” pareiškimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikos teisės aktu. Man miela, kolegos, sveikinti mūsų plenarinių posėdžių salėje dalyvaujantį buvusį Laikinosios Vyriausybės ministrą, inžinierių daktarą A.Damušį. (Plojimai)
Dėkoju. Dirbame toliau. Dar turime sutaupę laiko ir gal jūs neprieštarautumėte, gerbiamieji, jeigu mes pradėtume kalbėti apie Seimo statuto, Seimo narių darbo sąlygų visokius reikalus. Tai yra 2-7a, b, c, 2-8 klausimai, gal spėtume dar iki pertraukėlės su jais susitvarkyti. Niekas neprieštarauja.
2-7a – projektas Nr.P-2548(2). Seimo statuto pataisos, teiktos A.Čapliko ir R.Melnikienės. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešimą daro J.Razma. Gerbiamieji kolegos, gerai, jeigu jūs prieštaraujate, mes galim to nedaryti. Bet tiesiog greičiau einam. Gal tada iš tikrųjų būtų galima dabar pateikti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? O per tą laiką, pone kancleri, jūs vis tiek tą žadate daryti. Pone Jurgi? Komiteto pirmininkės teikimu jūs turėtumėte būti pranešėjas. O tada, aš įsivaizduoju, Sekretoriatas ieško R.Melnikienės arba A.Čapliko. Jeigu jie dar yra suinteresuoti. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jie paskui galės pasiimti stenogramą. Pagal mūsų Statutą po pateikimo autorystė perduodama komitetui. Ir čia jų dalyvavimas visiškai nebūtinas. Begales kartų autoriai net nedalyvaudavo salėje ir net nežinodavo, kas daroma su jų projektais, jeigu jie neturėdavo asmeninio intereso. Aš manau, mes galim svarstyti, jie paims stenogramą, jeigu turės kokių pastabų komitetui, perduos. Pažiūrėkite į darbotvarkę, kitaip mes iki nakties sėdėsime.
PIRMININKAS. Juo labiau kad jie nėra pareiškę noro, kol kas nesiregistravo kalbėti dėl šio projekto. Pone kancleri, 2-7c, o paskui statutas.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749 (pateikimas)
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek vėliau įregistruotas projektas, kuriuo tikslinamas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos 13 straipsnis, yra susijęs su Statuto pataisa, nes jame taip pat kanclerio pareigybė keičiama į generalinio sekretoriaus pareigybę. Tai tikrai formalus projektas, lydintis pagrindinį Statuto pakeitimo įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra, tai reiškia, kad bendruoju sutarimu pritariame pateiktam Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2749. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, svarstysim rugsėjo 26 d. Taip siūlo seniūnai. Ačiū.
Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 126, 127, 129, 130, 136, 139, 140, 155, 187, 188, 205, 206, 209, 214, 219, 225 straipsnių ir šeštojo bei trisdešimtojo skirsnių pavadinimo pakeitimo" projektas Nr.P-2548(2*). Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 14, 16, 18, 19 bei 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(2*) (svarstymas)
Dabar buvo vis dėlto siūlyta svarstyti Seimo statuto pataisas, registracijos Nr.P-2548(2), ir Seimo narių darbo sąlygų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2549(2). Komiteto pranešėjas J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mūsų svarstomos Seimo statuto pataisos, sakyčiau, yra viena iš retų, neblogų Centro frakcijos iniciatyvų. Šia pataisa siūloma mūsų Seimo struktūrą labiau priartinti prie Europos praktikos, atsisakyti šiuo laikotarpiu dar esančios Seimo kanclerio pareigybės ir tų funkcijų, kurios tekdavo Seimo kancleriui kaip politikui. Tai Seimo kanceliarijos darbo priežiūros, kai kurių kitų formalių dalykų. Manau, kad toks siūlymas yra pribrendęs, mūsų vidinių reformų laikotarpis pamažu baigiasi, pereinam į normalų darbo režimą ir galime turėti įprastą daugelio Europos parlamentų struktūrą, kur administravimas aiškiai atskirtas nuo politinio lygmens.
Remdamiesi didelės dalies Europos šalių parlamentų patirtimi, autoriai yra pasiūlę įvesti generalinio sekretoriaus pareigybę. Jis apimtų dabartines Seimo kanceliarijos vadovo pareigas, taip pat dalį šiuo metu Seimo kancleriui tenkančių funkcijų. Kitos, dabar kancleriui tenkančios funkcijos, tektų Seimo Pirmininkui, jo politiniam aparatui, sekretoriatui.
Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiai idėjai pritarė. Buvo keletas pastabų dėl pagrindinio Statuto pataisų projekto ir dėl Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projekto. Matote patikslinimus antrajame projekte, antrajame variante. Yra gauti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto pasiūlymai. Jie nėra taip suformuluoti, kad būtų galima balsuoti pastraipsniui, bet vis dėlto manau, kad dėl vieno pasiūlymo įmanoma balsuoti. Tai pasiūlymas 2-1, kuriuo komitetas siūlo nekeisti Seimo kanclerio pareigybės pavadinimo. Taigi Seimo kancleriui naujos kadencijos Seime būtų suteikiamos tos funkcijos, kurias projekto autoriai siūlė generaliniam sekretoriui, bet, kaip minėjau, liktų Seimo kanclerio pareigybės pavadinimas. Dėl to aš siūlyčiau balsuojant apsispręsti, ar generalinis sekretorius, ar kancleris. Tačiau bet kuriuo atveju tai būtų ne politikas, ne Seimo narys ir turėtų tas funkcijas, kurias nurodė pagrindinio projekto autoriai savo siūlomu pavadinimu.
Dėl Seimo narių darbo sąlygų įstatymo yra mano pataisos. Dėl jų taip pat reikia apsispręsti. Manau, kad mano formaliąsias pataisas Seimo nariai priims bendru sutarimu, nes jos yra susijusios su neseniai priimtu politikų atlyginimų įstatymu. Viena pataisa galbūt yra ne tokia būtina, aš nesiūlysiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau kalbančių nėra. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepareiškė savo nuomonės. Taigi kolegos, gal galime pritarti po svarstymo ir apsispręsti dėl pavadinimo. Ar galime pritarti po svarstymo komiteto teikiamam variantui? S.Burbienė prieš komiteto teikiamą variantą.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tos pareigos, kurias šiuo metu atlieka kancleris… Jeigu labai nesinori to kanclerio turėti, pareigybę galima naikinti, tas pareigas padalinti Sekretoriato vadovui ir Kanceliarijos vadovui ir nereikia čia dar vienos pareigybės. Ypač kad jos pavadinimas nėra gražus, o šis pavadinimas man labai gražus.
PIRMININKAS. Dar dėl to neapsisprendėm, kolegos.
S.BURBIENĖ. Manau, kad šito daryti nereikia, ypač dabar, šiuo metu. Tai vis tiek turi prasidėti nuo kitos Seimo kadencijos, o ne dabar.
PIRMININKAS. Dar kalbėsim. V.Čepas.
V.ČEPAS. Aš, ko gero, vienintelį gerą kanclerio pasiūlymą, kurį jis padarė per kadenciją, tikrai palaikyčiau, nes išgaruotų visas tas tvaikas, kuris buvo sukurtas per jo kancleriavimą, ir Seimo nariai kitoje kadencijoje pasijustų kur kas jaukiau ir saugiau.
Dėl pavadinimo. Dėl pavadinimo, man atrodo, nėra jokio reikalo ginčytis, ar tai bus generalinis sekretorius, kas, be abejo, poniai S.Burbienei labiau patinka, ar kancleris, kas man labiau patinka, svarbu, kad tai būtų žmogus, kuris tikrai atliktų tas pareigas su meile ir tvarkytų tuos reikalus taip, kad Seimo nariams ir visiems būtų dirbti geriau, nebūtų jokios baimės ir neužtikrintumo. Aš siūlyčiau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Vytautai, išeikite iš savo baimių. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto variantui, paskui apsispręsti dėl pavadinimo? Pritariame po svarstymo komiteto teikiamam projektui Nr.P-2548(2). Taigi projekte siūlomas Seimo generalinis sekretorius. Papildomas komitetas siūlo nekeisti ir teikia Seimo kanclerio pareigybę. Pone pranešėjau, ar jūs dar kalbėsite?
J.RAZMA. Man atrodo, čia yra aiškus balsavimas, kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Kas labiau nori pabrėžti mūsų integracinius momentus, tas turbūt generalinį sekretorių labiau parems, kas nori labiau paremti mūsų tradicijas, galbūt kanclerio pavadinimą brangins. Galima balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo nekeisti Seimo kanclerio pareigybės pavadinimo. Kas už, kas prieš? S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Nėra principinis dalykas, kaip vadinsime. Aš žinau, kolegos sako, kad Europoje visur yra šitaip vadinama. Mes dar ten nesame, mes galime turėti savo pavadinimus – vienur parlamentai vadinasi vienaip, kitur kitaip, pas mus vadinasi Seimas, Lenkijoje – Seimas, Latvijoje – Seimas, Estijoje kitaip, kitose valstybėse dar kitaip. Svarbu funkcija, kurią atlieka, o ne pavadinimas. Kadangi dabar yra totalinis visuotinis pinigų taupymas, nežinia net kartais dėl ko, ir kartais tas taupymas kainuoja daugiau negu netaupymas, aš siūlau ir šioje vietoje taupyti nekeičiant pavadinimo, nekeičiant antspaudų, blankų ir viso kito, kas techniškai susiję su šiuo pavadinimu. O dėl esmės – taip, dėl esmės sutarkime ir keiskime. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Dėl smulkmenos, bet tokie aršūs ginčai! Šiaip jau rengdami šią pataisą mes gavome Informacijos analizės skyriaus informaciją, kaip kaimyninėse šalyse yra vadinamos analogiškos pareigybės. Būtent jos ir vadinasi generalinis sekretorius, vienintelis motyvas mums buvo šis. Nemanyčiau, kad mums tikslinga išradinėti dviratį ar pavadinimus keisti. Jeigu kam nors labai alergiškas šis pavadinimas, tegul blokuoja pusę savo smegenų dalies, pamiršta tą praeitį ir pažiūri į ateitį. Mūsų manymu, tikrai būtų priimtina mums visiems, kaip parlamentui ir generaliniam sekretoriui, kuris važiuos į Generalinių sekretorių asamblėją atstovauti Lietuvai.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, tekste yra generalinis sekretorius, papildomas komitetas siūlo pataisą – palikti Seimo kanclerio pareigybę. Balsuojantys už parems Seimo kanclerį, balsuojantys prieš arba susilaikantys parems pagrindinį tekstą – generalinio sekretoriaus pavadinimą. Už – kancleris, prieš arba susilaiko – generalinis sekretorius.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Už – kancleris, prieš, susilaiko – generalinis sekretorius. Pradedame balsuoti.
Už kanclerį – 35, prieš – 8, susilaikė 26, taigi generalinį sekretorių parėmė 10. Tiek mažai balsų, matyt, dar turimas Leonido įspūdis, o ne esmė. Gerbiamieji kolegos, Seimo kanclerio terminas lieka. Turbūt sutiktumėte, kad galime pritarti dabar jau tekstui po svarstymo, ar ne? Pritariame. Replika. A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš nelabai suprantu, kodėl mes taip bijome savo lietuviškų žodžių? Dabar “generalinis sekretorius”, “kancleris” ir pan. Pone Vidžiūnai, jūs, kaip lituanistas, ar negalėjote pasiūlyti mažiausiai septynis ar aštuonis lietuviškus terminus – prievaizdas ir panašiai, kurie ir vaizdingesni, ir daug tikresni, ir t.t. Būtinai mes turime beždžioniauti, būtinai mes turime vartoti tuos kvailus tarptautinius žodžius, kurių patys nesuprantame. Kas gali paaiškinti, kas yra kancleris? Ponas J.Razma nepanašus į kanclerį nei išvaizda, nei ūgiu, nei savo grožiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
A.V.PATACKAS. Jeigu turime Seimą, o ne reichstagą ir ne parlamentą, tai kodėl mes Seime negalime turėti prievaizdo? Vienintelis dalykas, kad tai neturėtų būti Seimo narys. Štai į šitą esminį dalyką nėra atsižvelgta, o tik puošiamės kaip povai svetimom plunksnom.
PIRMININKAS. Siūlau skaityti J.Jablonskį.
J.RAZMA. Aš supratau, jeigu mes būtume pavadinę prievaizdu, turbūt ponas A.Patackas būtų tuojau pat dalyvavęs konkurse.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau vieną gerą žodį “lauknašėlis”, kurio pirmoji reikšmė – žmogus, išnešantis iš restorano Seimo narius. Kancleriui tai tiktų. Gerbiamieji kolegos, taigi pritarta po svarstymo šiam projektui.
Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pataisos, dar keli žodžiai. Pone pranešėjau, jūsų pataisos.
J.RAZMA. Taip, čia yra mano pataisos, iš viso yra keturi punktai. 1 ir 2, aš sakiau, yra absoliučiai formalūs ir susiję su tuo, kad Seimo narių atlyginimo klausimus mes išsprendėme atskiru įstatymu, taigi čia reikėtų tik išbraukti tas ankstesnes nuostatas. Dabar 3 punkto, kuris neteisingai numeruotas 4, aš atsisakau, kad nebūtų kokių nors diskusijų. Na, o paskutinis punktas taip pat yra formalus, kad šio įstatymo įgyvendinimą kontroliuoja Seimo valdyba, Etikos ir procedūrų komisija.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime priimti J.Razmos pataisas? 13 straipsnis bus keičiamas, 14 bus keičiamas ir…
J.RAZMA. 22.
PIRMININKAS. 22 bus keičiamas, ar ne? Ačiū. Priimame ir pritariame po svarstymo šiam projektui.
Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 29, 44 ir 48 straipsnių papildymo" projektas Nr.P-2526(2*) (svarstymas)
Ir paskutinė pataisa – Seimo statuto 29, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo pataisa, projektas Nr.P-2526. Pone kancleri, jūs ir čia esate įrašytas kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas. D.Paukštės iniciatyva.
J.RAZMA. Taip, čia yra pono D.Paukštės iniciatyva dėl to, kad jis pats susidūrė su tam tikromis problemomis, kai greitai reikėjo tapti komiteto nariu. Pasinaudoję šia jo iniciatyva, mes iš tikrųjų pažiūrėjome, kad gali kilti problemų, kai Seimo nariai reiškia tokius pageidavimus dėl narystės vienam ar kitam komitete, kurie iš esmės pažeidžia proporcingo atstovavimo principą. Dėl to ir siūlomos taisyklės, kaip tuos atvejus spręsti. Žodžiu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiek tiek patikslino, patobulino įstatymo projektą ir dabar tokiam projektui yra siūloma pritarti. Priėmimo metu mes tas visas Statuto pataisas galėtume sujungti į vieną projektą ir kartu priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame, kolegos, po svarstymo? Pritariame po svarstymo ir projektui Nr.P-2526(2).
Lyg ir visi darbai, turėti nuveikti iki trumpos pertraukos. Gal galime dabar pailsėti iki 12 valandos? Toliau dirbsime, kolegos, 12 valandą.
Pertrauka
Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2757(2*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau grįžti į posėdžių salę. Užsiregistravo 13 Seimo narių. Kolegos Seimo nariai, dar kartą visus girdinčius kviečiu į posėdžių salę.
1-9a projektas Nr.P-2757(2) – Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 1-9c, matyt, bus paskui, po priėmimo, svarstomas. Yra Pirmininko pažadas teikti ypatingą skubą, bet kol kas nėra nei Seimo Pirmininko, nei Seimo narių.
Dabar tribūnoje A.Sakalas.
A.SAKALAS. Jeigu leisite, kalbėsiu dėl visų trijų projektų iš karto, nes jie tarpusavyje susiję.
PIRMININKAS. Tada aš pasakau protokolui. Taip pat bus kalbama dėl projekto Nr.P-2758(2) – dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Svarstome iš karto ir projektą Nr.P-2820 – Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Pone pranešėjau.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos tapo būtinos tada, kai Seimas priėmė sprendimą atsisakyti pasų registravimo pasų poskyriuose. Kadangi Baudžiamajame kodekse buvo numatyta bausmė už nesiregistravimą, teko taisyti Baudžiamojo kodekso 49 straipsnį ir atsisakyti tos bausmės. Lygiai taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo numatyta tam tikra bauda už pasų režimo pažeidimą. Vadinasi, ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą taip pat reikia taisyti atsisakant to straipsnio, kuriame numatytos tos baudos. Pagaliau Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektas yra būtinas dėl to, kad tų, kurie yra nubausti ir, tarkim, atlieka bausmę už pasų režimo pažeidimą, ar tos bausmės terminas yra nepasibaigęs, Baudžiamojo kodekso švelninimas, straipsnio nebuvimas iš karto reikalauja, kad jų bylos būtų peržiūrėtos. Todėl reikia įgyvendinimo projekto. Įgyvendinimo projekte tiesiog yra numatyta, kaip tie žmonės, kurie pakliuvo į tokią mėsmalę, galėtų kreiptis, kur kreiptis ir kokia tvarka jiems turėtų būti peržiūrimos bylos. Štai ir visi trys įstatymai. Aš prašyčiau Seimo narių jiems pritarti, juos priimti. O dėl paskutinio įstatymo – dėl įgyvendinimo įstatymo, nes tai yra svarstymo stadija, būtų labai gerai, kad būtų priimtas kartu, nes be šio įstatymo anie įstatymai taip pat bus nevisiškai išsamūs. Aš kviesčiau pritarti ypatingai skubai, jeigu tai būtų galima padaryti, ir visas tris pataisas priimti šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pirmasis projektas Nr.P-2757(2). Ar galime pradėti šio įstatymo priėmimą? Jo jau priėmimo procedūra. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame.
2 straipsnis. Priimame.
3 straipsnis. Priimame.
Dėkui. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Ne.
Registruojamės!
Užsiregistravo 30 Seimo narių.
Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto priėmimo Nr.P-2757(2). Kas už?
28 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2758(2*) (priėmimas)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Galime pradėti priimti, ar ne, pone pranešėjau?
A.SAKALAS. Taip, galima. Jokių pastabų, pasiūlymų neturime.
PIRMININKAS. Pastabų, pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Ar galime priimti straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnis. Taip pat priimtas.
Motyvų reiškėjų nėra. Pasirodė vienas kitas dar nematytas kolega.
Kviečiu registruotis.
A.SAKALAS. Vieną minutę, pirmininke. Įstatymo įsigaliojimas 3 straipsnyje numatytas nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Reikia sutvarkyti datą. Nuo priėmimo.
PIRMININKAS. Nuo priėmimo?
A.SAKALAS. Taip.
PIRMININKAS. 3 straipsnis, be abejo, nuo priėmimo arba iš viso tada… Nuo priėmimo?
A.SAKALAS. Arba iš viso atsisakyti. Iš karto įsigalioja įstatymas, tada…
PIRMININKAS. Geriau atsisakome, kolegos, 3 straipsnio.
A.SAKALAS. Kai pasirašo Prezidentas.
PIRMININKAS. Taip, kai bus paskelbtas. 3 straipsnio, kolegos, nėra. Įstatyme lieka du straipsniai.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai.
Ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymą? Pradedame balsuoti.
31 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų įstatymas yra priimtas.
Kolegos, priimdami pagrindinį įstatymą – Baudžiamojo kodekso pataisas, taip pat papildomai įrašėme 3 straipsnį, kad įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Tai mūsų su pranešėju neapsižiūrėjimas, tekstas nebuvo pataisytas. Gal neprieštarautumėte, kad to 3 straipsnio mūsų priimtame įstatyme neliktų? Neprieštaraujate. Be jokio balsavimo bendruoju sutarimu įsigalios nuo paskelbimo.
Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2820* (svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr.P-2820, kurį dabar svarstėme. Pataisų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo, kolegos? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2820. Suteikiu žodį Pirmininkui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, priimant šį kompleksą iš Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, šis trečiasis projektas truputį atsilieka procedūros prasme, o reikėtų, kad įsigaliotų kartu. Todėl pritarus po svarstymo, aš siūlau, kad būtų balsuojama dabar ir dėl priėmimo. Tai yra skubos tvarka, matyt, ar ypatingos skubos tvarka, nes jau dvi stadijos buvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mūsų tikrai daugiau kaip 36. Gal galime susitarti dėl ypatingos skubos, teikiamos Pirmininko? Sutariame? Priimame ypatingos skubos tvarka. Taigi pradedame iš karto įstatymo priėmimą.
1 straipsnis. Galime priimti 1 straipsnį?
A.SAKALAS. Pastabų neturime.
PIRMININKAS. 2 straipsnį priimame.
A.SAKALAS. Neturime.
PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame. Čia datos reikalų nėra. Priimta pastraipsniui. Kalbančių nėra.
Registruojamės!
Ačiū, pone pranešėjau.
A.SAKALAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Registruojamės!
Užsiregistravo 41 Seimo narys.
Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Kas už?
41 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo" pripažinimo netekusiu galios" projektas Nr.P-2799 (pateikimas)
1-10 projektas Nr.P-2799 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiu galios” projektas, kurį pateikia vidaus reikalų viceministras V.Markevičius. Prašom, viceministre.
V.MARKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš teikiu šiandien Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 5 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiu galios”. Primenu, kad birželio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Kadangi priėmimas buvo motyvuojamas tuo, kad jis turėtų užtikrinti tarptautinėse konvencijose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai judėti ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, dėl to realiai atsakomybės už neteisėtą formalią emigraciją nebuvo. Tame nutarime, kurį prašome pripažinti netekusiu galios, yra išdėstyti pavedimai Vyriausybei dėl teisės aktų parengimo ir priėmimo įsigaliojus minėtam įstatymui. Kadangi prieš tris mėnesius priimtas Emigracijos įstatymas yra pripažintas netekusiu galios, tokie turi būti pripažinti ir kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat ir įstatymą papildantys, reglamentuojantys emigravimo dokumentų tvarkymą. Labai prašyčiau mano trumpam pateikimui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, viceministre, Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pone viceministre, aš suprantu, kad šiuo atveju nėra kitos išeities, kaip tik pripažinti netekusiu galios. Bet noriu paklausti. Gali pasitaikyti tokių atvejų, kai iš Lietuvos emigruoja asmuo, neturintis Lietuvos pilietybės ir gyvenantis pagal kokį nors statusą. Pavyzdžiui, Lietuvoje gavęs pabėgėlio statusą asmuo. Ar kiti norminiai aktai normaliai reglamentuos jo išvykimą, kad jis nebūtų laikomas Lietuvoje nuolat gyvenančiu pabėgėliu arba kitokį statusą turinčiu asmeniu? Tarkime, gali būti taip, kad asmuo išvyksta iš Lietuvos gydytis, mes manome, kad viskas, jis su Lietuva atsiskaitė, bet po kurio laiko jis gali būti grąžintas, nes jo pabėgėlio pažymėjimas išduotas čia, jis lyg ir čia priregistruotas. Ar galėtumėte pakomentuoti štai tokius atvejus?
V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, specialaus norminio akto, reglamentuojančio tokią tvarką, nėra. Bet kiekvienas išvykstantis žmogus yra registruojamas pasienio punkte, jis iš karto privalo pateikti išvykimo priežastį ir nurodyti, ar jis visiškai išvyksta iš šalies, ar ne. Bet atsakomybės, atkreipiu dėmesį, kaip ir dėl Emigravimo įstatymo pažeidimų, nėra numatytos. Tam tikra problema yra, ir bent šiuo metu Emigracijos departamentas tą problemą nagrinėja. Šiuo metu pabėgėlių problemos nėra, nes Pabradėje šiuo metu yra tik 28 žmonės ir su jais problemų kol kas nėra. Štai tiek galiu atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Turbūt pradėsime svarstyti, ar ne, šį dokumentą? Bendruoju sutarimu pradedame svarstyti Seimo nutarimo projektą Nr.P-2709. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar ne? Užsienio reikalų komitetas papildomas. Svarstysime rugsėjo 19 d. Lenkiame laiką. Kai kada tai yra visai gerai.
Garantinio fondo įstatymo projektas Nr.P-2771(3*) (priėmimas)
11 a – Garantinio fondo įstatymo projektas Nr.2711(3). Komiteto pirmininkas J.Beinortas padeda mums šį įstatymą priimti.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, drįstu priminti, kad Garantinio fondo įstatymas yra pateiktas kartu su kitais dviem aktualiais ekonomikos santykius reguliuojančiais įstatymais, t.y. nauja Bankroto įstatymo redakcija ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymu. Garantinio fondo įstatymas yra nepriklausomas nuo anų dviejų, ir, kaip dažnai pasitaiko, lengvesnis įstatymas aplenkia kitus.
Mes po svarstymo plenariniame posėdyje pasiūlymų ir pataisų negavome. Tiktai gavome pono M.Aleliūno, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, išplatintą pagraudenimą, adresuotą bet kuriam Lietuvos Seimo nariui. Manau, kad jūs tą išdalintą medžiagą turite. Tai nėra pataisa, tai nėra siūlymas ką nors keisti. Todėl kviečiu šį įstatymą priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Pradedame Garantinio fondo įstatymo priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime jį priimti? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame. 10 straipsnis? Priimame. 11 straipsnis? Priimame. 12 straipsnis? Priimame. 13 straipsnis? Priimame. Įstatymas priimtas pastraipsniui, kaip siūlė K.Prunskienė, dabar smagiai replikuodama.
Ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Sysas. Ačiū, pone pranešėjau.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau paremti šį įstatymą. Tai būtų ir tarsi savotiškas skolos grąžinimas, nes toks įstatymas turėjo įsigalioti dar 1998 m. sausio 1 dieną. Geriau po dvejų metų, bet tai būtų tam tikra garantija tiems žmonėms, kurių situacija nepavydėtina. Galbūt tada mažiau galvos skausmo būtų mūsų valdžios vyrams, tiek Ministrui Pirmininkui, tiek Prezidentui, kai vienos ar kitos bankrutavusios įmonės darbuotojai badaudami ar piketuodami prie šių institucijų bando atgauti savo uždirbtus pinigus. Aš pritariu šiam įstatymui ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė.
J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad šis Garantinis fondas iš karto nebus veiksmingas, bet nė viena įmonė nėra apsidraudusi nuo bankroto. Manau, kad Garantinio fondo taryba, kurią sudaro ir dirbančiųjų interesus ginanti organizacija, t.y. profsąjungos, ir darbdaviai, ir Vyriausybės atstovai, galės spręsti tuos klausimus, kurie susidaro bankrutuojančioje įmonėje. Ypač svarbu tai, kad įmonės darbuotojams bus galima kreiptis į šį garantinį fondą, jeigu nesikreipia įmonės administratorius. Prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš, taip pat pritardamas šiam įstatymo projektui, drįsčiau pakomentuoti tokį Pramonininkų konfederacijos viceprezidento pono M.Aleliūno rašto sakinį. Aš jį perskaitysiu. “Garantinio fondo įstatymo projektu norima užkrauti normalioms įmonėms dar vieną naštą, dėl kurios jos niekuo nekaltos. Sakykime tiesiai, tai normaliai dirbančių įmonių apiplėšimas, apyvartinių lėšų sumažinimas, gaminių savikainos padidinimas, konkurencinių sąlygų pasunkinimas. Užkrauti kaltę kitam yra amoralu ir neteisinga”.
Aš drįsčiau pasakyti, kad žiūrint iš siauro šiuo metu labai sėkmingai veikiančios įmonės taško… solidarumas net ir steigiant tokius fondus yra pirmiausia… sakykim, ko gi jie suėjo į konfederaciją, jeigu toje konfederacijoje nebūtų jokio solidarumo? Tai viena.
Antra. Dėl savikainos padidėjimo. Atkreipkite dėmesį – atskaitymai į tą fondą – 0,2% nuo darbo užmokesčio fondo. Darbo užmokestis iš esmės 30% neviršija produkcijos savikainos. Taigi 0,2% nuo 30% savikainos yra per maža suma, kad išmuštų iš konkurencinių pozicijų mūsų įmones. To nereikėtų kalbėti.
Ir trečia. Kaip jūs jau pastebėjote, šio įstatymo nuostatos sako, kad šis fondas valdomas trišaliu principu, t.y. keturi darbdavių atstovai, keturi dirbančiųjų ir Vyriausybės atstovai. Darbdavių atstovų valia dalyvauti nustatant kam duoti, kam neduoti ar kokią dalį duoti. Todėl aš atmetu nepagrįstus pramonininkų užsipuolimus. Šis fondas yra reikalingas mūsų pramonės įmonių sėkmingesnei veiklai ir garantuoti žmonių pasitikėjimą savo darbu. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Garantinio fondo įstatymas, kuris, tikiuosi, bus priimtas šiandien, yra visose Europos šalyse. Garantinis fondas – tai įmonių solidarizavimo principu sukurtas fondas. Tame fonde dalyvauja ir valstybės biudžetas. Numatomi asignavimai pradiniam įnašui į Garantinį fondą. Garantinis fondas padės toms įmonėms, kurios tikrai neapdraustos nuo bankroto arba nuo finansinių sunkumų, solidarumo principu padės kitoms įmonėms. Aš siūlyčiau balsuoti ir pritarti šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Aš labai suprantu poną M.Aleliūną, kuris nenori būti solidarus su bankrutuojančiomis įmonėmis, nes būti solidariam su vagimi vargu ar kam norisi. Tenka pripažinti, kad šis Garantinio fondo įstatymas, kurį mes priimam prieš pat rinkimus, yra šiokia tokia reakcija parodyti politikų norą spręsti socialines problemas. Nors iki to laiko iš tikrųjų nebuvo reaguojama, nedirbo kontroliuojančios institucijos. Visų pirma dėl kontroliuojančių institucijų kaltės susidarė klaiki padėtis ir įmonių pinigai buvo išvogti. Vadinkime viską tikraisiais vardais. Aš nemanau, kad Garantinis fondas išspręs problemas, kaip mes tikimės, nes jau yra Bankrutuojančių įmonių fondas, ir mes matome, kad prastas jo administravimas taip pat nedavė rezultatų. Bet vis dėlto kaip už tam tikrą saugiklį už jį teks balsuoti, nors tai nėra vaistas nuo visų ligų. Aš noriu pabrėžti, kad iš kontroliuojančių institucijų reikia pareikalauti jų darbo. Visų pirma jos turi būti solidarios mokėdamos mokesčius į šį fondą, nes neatliko savo pareigų.
PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Garantinio fondo įstatymą.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsuojame dėl Garantinio fondo įstatymo priėmimo. Pritariantys – už, kiti – kitaip.
Už – 32, prieš – 1, susilaikė 7. Garantinio fondo įstatymas yra priimtas.
Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2821 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J.Beinortas pateiks mums dar vieną projektą, susijusį su tik ką priimtu įstatymu. 1-11b klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2821. Prašom, pone komiteto pirmininke.
J.BEINORTAS. Čia nėra apie ką daug kalbėti. Kadangi mes Garantiniame fonde numatėme įmokas, paimtas iš įmonės darbo užmokesčio fondo, tas įmokas administruoti ir į patį fondą pervesti reikia pavedimo kuriai nors mokesčius administruojančiai institucijai. Mes jau svarstymo metu manėme, kad geriausia būtų, jei ta institucija būtų Mokesčių inspekcija. Todėl tenka papildyti Mokesčių administravimo įstatymo, kuris reglamentuoja Mokesčių inspekcijos veiklos pagrindus, bazinio 5 straipsnio 1 dalį ir greta kitų administruojamų mokesčių įrašyti įmokas į Garantinį fondą. Tai iš esmės yra tolygu fizinių asmenų pajamų mokesčio rinkimui, nes yra susieta su tais pačiais skaičiais, su ta pačia duomenų baze. Todėl aš kviečiu pritarti, kad šis įstatymas labai neatsiliktų nuo Garantinio fondo įstatymo. Kviečiu jį priimti kaip įmanoma greičiau, per porą savaičių.
Žinoma, jeigu visi pritartų, manau, būtų galima prašyti mūsų Seimo Pirmininko leisti taikyti ypatingą skubą šio lydimojo įstatymo priėmimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Gerbiamieji kolegos, priėmus Garantinio fondo įstatymą ši pataisa, mechaniška pataisa, turi būti padaryta. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šią pataisą. Niekas neprieštarauja? Niekas. Kolegos, kas kalbėtų dėl šio įstatymo? Pradedame priėmimą. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. R.Dovydėnienė kalbės dėl motyvų.
R.DOVYDĖNIENĖ. Kadangi nebuvo jokių prieštaravimų, kalba turėtų būti labai trumpa. Ši įstatymo pataisa būtina, kad mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti, tikrai taptų privalomi ir šio įstatymo papildymas būtų garantas, kad šis labai reikalingas fondas, Garantinis fondas, greičiau pradės veikti ir sukaups reikalingą lėšų sumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Jau kolegė pasakė. Kodėl mes pasirinkome Mokesčių inspekciją? Todėl, kad tai nėra draudiminis fondas, tai piniginis fondas ir ši institucija geriausiai tai gali atlikti. Todėl aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Ar priimame Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą? Pradedame balsuoti. Pritariantys – už.
Už – 32, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2823 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas. Pasirodė A.Šimėnas, todėl kviečiu jį į tribūną, kad pateiktų savo inicijuojamą Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2823. Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pateikimo būtinumas siejamas su šiuo metu svarstomu Statybos įstatymu. Būtina suderinti Statybos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo tam tikrais straipsniais.
Problema yra ta, kad naujajame Statybos įstatyme numatyta, kad leidimų statyti išdavimas paskirstomas dviem institucijoms. Leidimus ypatingos svarbos statiniams statyti išduoda apskrities viršininkas, o kitiems statiniams – savivaldybių merai. Todėl reikia padaryti Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pataisą. Turi būti įrašyta, kaip numato Statybos įstatymas, kad apskrities viršininkas išduoda leidimus statyti, remontuoti, rekonstruoti ar griauti ypatingos svarbos statinius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Manau, neturėtų būti problemų. Tiesiog reikia suderinti šiuos du įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Pritariame pateiktam Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime spalio 3 dieną.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2810 (pateikimas)
Tribūnoje viceministras A.Nazarovas ir trys pateikimai. Pirmasis – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2810. Dar sykį kartoju – pateikimas. Pateiks viceministras A.Nazarovas.
A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien pateikiamas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas. Pakeitimo esmė yra atskirti bazinės pensijos dydį nuo minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Projekte siūloma, kad bazinės pensijos dydis būtų tvirtinamas Seime kartu su Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Taip pat projekte numatyta, kad įstatymu patvirtintas bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už tą bazinės pensijos dydį, kuris galiojo biudžeto rodiklio priėmimo metu. Taip pat pagrindinis dalykas, kuris jums teikiamas, yra tas, kad bazinei pensijai indeksuoti būtų naudojamas vartotojų kainų indeksas, kurį skaičiuoja ir kas mėnesį skelbia Statistikos departamentas. Projekte numatoma bazinę pensiją indeksuoti Vyriausybės nutarimu tik tuo atveju, jeigu vartotojų kainų indeksas, skaičiuojant nuo bazinės pensijos paskutinio indeksavimo dienos, yra didesnis negu 1,03, arba didesnis kaip 3%. Taip pat siūloma suteikti teisę Vyriausybei laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, neindeksuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.
Argumentai, kodėl mes siūlome šią įstatymo pataisą. Pirmiausia, kad bazinės pensijos dydį tvirtintų Seimas tuo metu, kai įstatymu tvirtinami ir kiti “Sodros” biudžeto rodikliai, kad tai būtų sinchronizuota. Taip pat mes manome, kad mūsų siūlomas bazinės pensijos indeksavimo būdas yra daug objektyvesnis, nes bazinė pensija nėra socialinės paramos išmoka, o prieš tai buvo siejama su minimaliu gyvenimo lygiu, kuris yra socialinės paramos išmoka. Taip būtų išvengta šitos dviprasmybės ir mes galėtume bazinės pensijos dydį indeksuoti dažniau negu kitas socialinės paramos išmokas. Tai būtų pagrindiniai argumentai. Siūlyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį klausti Seimo narei R.Dovydėnienei.
R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Jūsų pateiktame įstatymo projekte yra numatyta, kad Vyriausybė gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius neindeksuoti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kokiais atvejais Vyriausybė gali šį indeksavimą atitolinti? Ačiū.
A.NAZAROVAS. Tai, be abejo, priklauso nuo konkrečių ekonominių rodiklių. Pavyzdžiui, jeigu staiga laikinai dėl kokių nors priežasčių labai padidėja infliacija, tai taip pat susiję su vartojimo kainų indeksu, ir nėra lėšų padengti padidintas pensijas, sakykime, tokiu atveju siūloma laikinai to padidinimo nedaryti. Bet čia yra toks saugiklis, kurio gal ir nereikės.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis viceministre, apskritai priimti šį įstatymą bus gana problemiška, nes jis, šiaip ar taip, tų 6 mėnesių niekaip nepagrindžia. Tarkime, gali atsitikti, kad tie 6 mėnesiai bus po to, kai įvyks pažadėta 2001 m. viduryje Lietuvos valiutos persiejimo operacija. Tokiu atveju tie 6 mėnesiai yra visai nepriimtini. Bet mano klausimas yra toks. Ministerija iki šiol nepateikė, bent mes negirdėjome, kad Vyriausybė būtų gavusi, Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatymo projekto. O be šio įstatymo projekto, kuris turėjo būti iki šių metų birželio parengtas ir pateiktas Seimui, vargu ar bus galima svarstyti 2001 m. Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Kaip gi jūs manote iš tos padėties išsisukti?
A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Jis gal šiek tiek susijęs su šituo, bet ne visai. Aš atsakysiu. Jūsų minimas įstatymo projektas yra parengtas, jis yra suderintas ir bus svarstomas Vyriausybėje. Šis pateiktas projektas susijęs su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Bet aš suprantu, ką jūs turėjote omenyje. Suprantama, kad tie visi dalykai yra sinchronizuoti ir čia jokių prieštaravimų negalės būti.
PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktam projektui? B.Visokavičienė – prieš.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš siūlyčiau Seimui tokių svarbių socialinių įstatymų, kurie kartais lemia žmonių, ypač tų žmonių, kurie gauna vien tik bazinę pensiją, likimus, dabar nepriiminėti ir nesvarstyti, o palikti naujam Seimui. Tai yra viena.
Antra, reikia įvertinti visas pastarųjų laikotarpių tendencijas, kai “Sodra” blogina skurdžiausiai gyvenančių žmonių padėtį, mėgindama išspręsti arba savo administravimo, arba “Sodros” biudžeto finansines problemas. Jau netgi buvo išdrįsta gegužės mėnesį mažinti pensijas, gerai, kad Seimas priėmė įstatymą ir Vyriausybė reaguodama ištaisė tą klaidą. Dabar šiame įstatymo projekte aš matau irgi tam tikrą pavojų. Gerai, jeigu bazinė pensija didėtų, bet dabar jūs siūlote įšaldyti ją, o tuo tarpu žinote, kad 2000 metais buvo panaikintos kai kurios lengvatos, pavyzdžiui, PVM lengvata šildymui. Todėl nereikia kalbėti apie defliaciją arba infliaciją tokiais atvejais, kai minimalias pajamas gaunančių žmonių padėtis blogėja, nesilaikoma programų nuostatų. Juk šiandien bazinė pensija pagal programą turėjo būti 158 Lt, turbūt vargšams žmonėms tai nebūtų per daug. Nesilaikoma šitos nuostatos, o jūs, apeliuodami į infliacijos rodiklius, norite dar labiau įšaldyti, sustabdyti, o gal net “Sodra” sugalvos atsiejusi nuo taikomo minimalaus gyvenimo lygio dar ir sumažinti. Todėl aš manau, kad išvengtume ateityje “Sodros” savivalės, kadangi Socialinės apsaugos ministerija, nors ir privalo “Sodrą” kontroliuoti, bet to nedaro, o juo labiau to nedarys turbūt šį mėnesį ir artimiausią mėnesį, reikėtų šiandien šio įstatymo projektui po pateikimo nepritarti arba pateikti tokį variantą, kuris numatytų visus saugiklius, kad bazinė pensija jokiu būdu nemažėtų. Kviečiau balsuoti prieš šio įstatymo pateikimą.
PIRMININKAS. Registruojamės. Ačiū, pone viceministre. Registruojamės.
A.NAZAROVAS. Aš tik norėčiau…
PIRMININKAS. Po motyvų kalbėti jau yra nestatutiška. Mes dabar apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstyti, ar, kaip siūlo B.Visokavičienė, atmetame šį projektą. Registruojamės ir balsuosime, ar pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Pritariantys po pateikimo – už, kiti – kitaip. Pritariantys – už tai, kad pradėtume svarstyti, kiti – kitaip.
Už – 18, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Toliau svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Posėdyje svarstysime spalio 3 dieną.
Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P-2774 (pateikimas)
1-13 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P-2774. Įregistruotas jau seniai, o pateikiamas dabar. Pone viceministre, prašom. A.Nazarovas.
A.NAZAROVAS. Pateikiamas nutarimo projektas, kad patvirtintume 1999 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą pagal 1999 m. gruodžio 31 d. būklę. Vadovaudamasi Socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, Vyriausybė pirmą kartą teikia Seimui tvirtinti minėtą ataskaitą. Biudžeto vykdymo ataskaita sudaryta pagal tą patį principą, pagal kurį Vyriausybėje buvo patvirtintas 1999 m. Socialinio draudimo fondo biudžetas.
1999 m. fondo biudžeto pajamas sudarė 4 mlrd. 203 mln. 729 tūkst. Lt ir buvo 1,1% didesnės už 1998 m. pajamas, tačiau 8,6% mažesnės už pajamas, kurios buvo planuotos gauti tvirtinant 1999 m. biudžetą. 1999 m. fondo biudžeto išlaidos buvo 4 mlrd. 537 mln. 820 tūkst. Lt ir 9% didesnės už 1998 m. išlaidas ir 7,9 punktu padidėjo daugiau negu pajamos. Ir grynasis 1999 m. rezultatas – išlaidos viršijo pajamas 334 mln. Lt.
Norėčiau trumpai, nes jūs ataskaitą turite, trumpai pasakyti apie priežastis dėl pajamų užduočių vykdymo ir išlaidų užduočių vykdymo. Pagrindines priežastis dėl surinkimo užduoties neįvykdymo lėmė tokie veiksniai: apdraustųjų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius buvo mažesnis nei planuota 40 tūkst. žmonių. 49 Lt mažesnis nei planuota buvo apdraustųjų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinis darbo užmokestis. Pareigūnų darbo užmokesčio fondas buvo 140 mln. Lt mažesnis nei planuota. Taip pat nepasiektas prognozuotas skaičius motinų, auginančių vaikus nuo vienerių iki trejų metų, apdraustų valstybės lėšomis, skaičius. Tai pagrindinės priežastys pajamų srityje.
Išlaidų srityje viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl išlaidų planas buvo įvykdytas 101%, tai yra viršytas, yra ta, kad pagal ligos ir motinystės draudimo rūšį, turima omenyje ir nedarbingumo lapelius, tai buvo beveik 21 mln. daugiau negu priklauso pagal nustatytą tarifą. Tiek būtų trumpai apie skaičius.
Aš norėčiau posėdžio pirmininko paprašyti, nes gali būti klausimų dėl labai konkrečių skaičių, sėdi čia “Sodros” vadovybė, leisti jai atsakyti į kai kuriuos klausimus. Prašyčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori klausti trys Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Beinortui.
J.BEINORTAS. Pone viceministre, nenoriu skaičių, noriu, kad jūs atsakytumėte į politinį klausimą. “Sodra” turi du tokius subrangovus, kuriems perveda dalį surinktų lėšų, tai yra Ligonių kasa – sveikatos draudimo lėšos ir užimtumo pinigai, tai yra Darbo biržos lėšos. 1999 m. ir viena, ir kita institucija nesulaukia tos dalies, kurios tikėjosi sulaukti. Iš to, žinoma, kilo grandininė reakcija. Ar galėtumėte man pasakyti, kokį prioritetą “Sodros” išmokų skalėje užima atsiskaitymai su darbo birža, ypač dėl, sakykim, aktyvios darbo užimtumo politikos?
A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Taip, buvo susidariusios skolos. Jeigu trumpai, dar prieš atsakydamas tiesiogiai dėl Darbo biržos, pasakysiu dėl sveikatos draudimo. Kadangi taikomos užskaitos, užskaitos su ligoninėmis, tai dėl to skola šiuo metu Sveikatos draudimo fondui mažėja.
Dėl skolos Užimtumo fondui. Paskutiniu metu stengiamasi pagal galimybes kuo daugiau pervesti Užimtumo fondui. Dabar stabiliai 15-16 mln. yra pervedama. Pagal planą tai gal dar ir šiek tiek daugiau. Taip pat stengiamasi, čia jau ministerija Užimtumo fondo lėšas skirsto, kaip tik stengiamasi, kaip jūs sakote, daugiau dėmesio skirti aktyvioms darbo rinkos palaikymo formoms.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš irgi nenorėčiau domėtis skaičiais. Aš noriu paklausti, kokios išvados padarytos analizuojant šią ataskaitą, nes planai buvo labai gražūs, o rezultatas labai blogas. Galbūt netiesiogiai šioje ataskaitoje, bet situacijoje, kuri šiandien yra, sakykim, su “Sodros” biudžetu. Vyriausybės priimtas gelbėjimo planas, mano, galva, jau įšaldytas. Ar nieko ir nebus daroma, ar bus palikta, kad kitais metais kitas Seimas svarstydamas šių metų ataskaitą pasakytų, kad įvyko taip, kaip įvyko.
A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Aš 1999 m. pagrindines pajamų nesurinkimo priežastis įvardijau. Galiu dar pakartoti, kad ir dirbančių apdraustųjų skaičius mažesnis, ir mažesnis VDU, ir biudžetinių įstaigų sumažėjęs atlyginimas, ir kai kurios kitos priežastys padarė tą sumą, labai didelę, minusinę, apie kurią mes kalbėjome.
Dabar dėl priemonių, kurios patvirtintos Vyriausybės. Nesakyčiau, kad jos įšaldytos. Kai kurios jau yra vykdomos, tikrai kiek įmanoma jau suspaustos visos veiklos sąnaudos. Puikiai žinot, kad dabar plečiama labai didelė veikla, ir yra rezultatų mažinant pensijų pristatymo išlaidas. Tas išlaidas sumažino ir Lietuvos paštas, ir bankai. Tai tikrai gana nemaža suma. Antras momentas, kuris jau taip pat pradėtas vykdyti, tai, aišku, pačios “Sodros” valdymo reorganizavimas, kuris taip pat turėtų duoti 0,1% veiklos sąnaudų sumažinimo. Taip pat kitos priemonės. O iš to plano pagrindinės priemonės, kurios tikrai duotų didžiausią efektą, deja, yra įstatyminės ir tie įstatymai nepriimami. Jų galėčiau paminėti. Kaip sakiau, pernai per 20 mln. dėl ligos ir motinystės permokų buvo viršyta pagal planą, o mūsų pateiktame projekte numatytas tų išlaidų sumažinimas. Čia vienas iš pavyzdžių.
PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.
D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kalbant apie “Sodros” biudžeto lėšų panaudojimą, buvo išryškėję tokie pažeidimai, kaip suklastojus reabilitacijos pažymas Kaune buvo neteisėtai pasisavintos lėšos. Nepagrįstai buvo išmokėti kelių įmonių likvidatoriams didžiuliai, po 20 tūkst. atlyginimai, gal dar didesni. Ar galite išvardyti daugiau tokių panašių atvejų. Kas yra daroma, kad tokių “Sodros” biudžeto išlaidų nebūtų daroma. Ar galite įvardyti sumą, kokią buvo galima sutaupyti neskriaudžiant dabartinių žmonių, sąžiningų žmonių ir ar buvo nubausti tie pažeidėjai, dėl kurių čia, Seime, buvo paskaitytas pareiškimas ir įvardyti pažeidimai. Ačiū.
A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūsų minimi pažeidimai buvo ir tos priežastys, dėl ko buvo permokėta ar dėl kitų priežasčių neteisėtai išmokėtos sumos iš “Sodros” biudžeto, yra išanalizuotos. Vyriausybei visa tai pateikta ir kitu etapu, kiek aš žinau, “Sodros” vadovybė tikrai rengia drausmines nuobaudas tiems pareigūnams, dėl kurių kaltės, bus išaiškinta, tai tiesiogiai buvo padaryta.
Kalbant apie sumas. Pačios permokų sumos yra apie 4,5 mln., gal daugiau. Dėl įvairių priežasčių permokėtų įvairių išmokų.
PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė. Paskutinis klausimas.
D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis viceministre, nuo 1995 m., tai yra po pensijų reformos, nuo tada, kai “Sodros” biudžetas tampa deficitiniu, Vyriausybė vieną kartą ištiesė pagalbos ranką socialinio draudimo biudžetui – praeitais metais valstybės skola pripažino apie 200–250 mln. litų, sakykite, ką konkrečiai padarė Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ne “Sodra”, o ministerija, kad palūkanos už kreditus, kuriuos ima “Sodra”, būtų mokamos iš valstybės biudžeto? Ar tokia pati praktika liks ir 2000 metais? Ačiū.
A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūs žinote, kad pirmą kartą “Sodros” istorijoje pernai 200 mln. litų buvo pervesta iš valstybės biudžeto. Jeigu kalbėtume, ką padarė ministerija, tai ministerija čia daug dirbo. Manau, pagrindinės pastangos, kad šie 200 mln. litų būtų pirmą kartą “Sodros” biudžetui padengti, iš Vyriausybės paskirti. Tai čia būtų atsakymas į jūsų klausimą, nes suprantama, kad tai mažina skolinimosi būtinybę ir palūkanas. Jeigu kalbėsime dėl palūkanų, suprantama, kad “Sodra” derasi su bankais, bet tame procese ministerija taip pat aktyviai dalyvauja dirbdama su Finansų ministerija. Ir kiek Finansų ministerija turi įtakos šiam dalykui, suprantama, mes stengiamės, kad šių skolų aptarnavimas būtų valstybės arba Finansų ministerijos atsakomybė, o ne “Sodros”. Čia jūs teisus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar šiam pateiktam nutarimui pritariame? Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Reikia pritarti po pateikimo. Norėčiau prašyti gerbiamojo posėdžio pirmininko, kad greta Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio, būtų įrašytas papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Bus pravartu susipažinti su statistika, ypač tame kontekste, apie ką buvo mūsų paskutinis klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektui Nr.P-2774. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar neprieštarautumėte, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Ne. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime spalio 3 dieną.
Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2825 (pateikimas)
Ir dar vienas pateikimas, ateinantis iš ministrės I.Degutienės, – Šalpos ar socialinių pensijų įstatymo 1, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2825. Pateikia viceministras A.Nazarovas.
A.NAZAROVAS. Pateikiamas Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai būtų tokie: įstatymo projektu siūlome suteikti teisę gauti šalpos pensiją vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų absolventams, tapusiems invalidais iš karto po mokyklos baigimo iki naujų mokslo metų pradžios ir nereikalaujant atitikti šiuo metu įstatymu nustatytas sąlygas būti užregistruotiems bedarbiais.
Kitas siūlymas. Suteikti teisę gauti šalpos pensiją už kiekvieno vaiko invalido ar I grupės invalido nuo vaikystės slaugą namuose tiems tėvams ar globėjams, kurie slaugo namuose ne vieną, bet du arba tris vaikus invalidus bei I grupės invalidą nuo vaikystės. Anksčiau buvo galima gauti tik vieną šalpos pensiją. Kiti teikiami įstatymo pakeitimai yra daugiau juridinio techninio pobūdžio. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių ir klausiančių nėra. (Balsas salėje) Mielasis Sekretoriate, prašom ką nors daryti su D.Paukštės technine įranga. Prašom dar kartą spausti mygtuką. D.Paukštė.
D.P.PAUKŠTĖ. Norėčiau paklausti pranešėjo, koks planuojamas lėšų poreikis šioms pensijoms?
A.NAZAROVAS. Lėšų poreikis vienu atveju yra dėl absolventų. Manome, gali būti apie 50 atvejų. Šiuo metu žinome apie 10 atvejų. Per metus būtų maždaug 70–80 tūkst. O antruoju atveju mes net sutaupytume lėšų, nes, užuot forminę globą, kur reikėtų mokėti 500 litų, dabar už tą patį vaiką tėvai galės gauti tik 138 litus. Iš esmės šio įstatymo projekto įgyvendinimas jokių papildomų išlaidų nereikalauja.
PIRMININKAS. Dabar jau galime pritarti po pateikimo Nr.P-2825 projektui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau dirba su šiuo projektu. Svarstysime spalio 3 dieną. Ačiū, viceministre.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2759. Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2760(3) (svarstymas)
Kolegos, dar turime laiko ir mėginame graibyti pranešėjus iš popietinės dalies. Gal neprieštarautumėte, jeigu dabar būtų imamas 2-6a ir 2-6b? Ačiū. A.Švitra dabar pateiks komiteto nuomonę dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2759 ir dėl Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.P-2760. Prašom.
A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas (pagrindinis komitetas) svarstė šį projektą ir išklausęs Aukščiausiojo Teismo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos pasiūlymus pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau diskutuojančių nėra, pataisų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Niekas nekalba, taigi pritariame šiam projektui Nr.P-2759 po svarstymo.
Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2760(3). Jam pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo. Ačiū.
Kolegos, pranešėjų skaičius ir pranešėjai, ir projektai išsekę šiuo metu. Taigi pertrauka iki 15 valandos. Rytinis posėdis baigiamas.