Penktasis (512) posėdis
2000 m. rugpjūčio 31 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. rugpjūčio 31 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos, pradedame rugpjūčio 31 d., ketvirtadienio, neeilinės sesijos paskutinį (tikiuosi, paskutinį) posėdį.

Registruojamės. Prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė, dėl jos susitarta Seniūnų sueigoje. Daug kas lieka eilinei sesijai, tarp jų ir du svarbūs įstatymai: Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien, kolegos, prašyčiau dėmesio, bus pateikiamo, atsižvelgiant į Nacionalinio radijo ir televizijos vadovų siūlymus, Seimo rinkimų įstatymo pataisos. Prašyčiau dėmesio dėl to. Seniūnų sueigoje kalbėta, kad galbūt verta šiandien tas pataisas ir priimti. Jų svarstymas ir priėmimas bus posėdžio pabaigoje.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Ar galėtume pasitvirtinti šios dienos darbotvarkę? Šios dienos darbotvarkė tvirtinama bendruoju sutarimu.

Vyriausybės informacija apie žingsnius sprendžiant “Inkaro” darbuotojų problemas

Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta Vyriausybės atstovui šiandien padaryti pranešimą, pateikti informacijos apie konkrečius ir ryžtingus Vyriausybės žingsnius, sprendžiant “Inkaro” darbuotojų socialinius ir kitokius reikalus, apie problemos ištakas ir sprendimo būdus. Seniūnai siūlė 15 minučių pranešimą. Mes pridėjome dar 5 minutes. Taigi kviečiu į tribūną ūkio ministrą V.Milaknį, jo pranešimas. Gerbiamieji kolegos, priklausys nuo to, kiek jis kalbės, galbūt frakcija po vieną klausimą pateiktų, jeigu tokių klausimų atsirastų, nors Seniūnų sueigoje nebuvo tartasi dėl klausimų. Taigi ministras V.Milaknis. Vyriausybės žingsniai įveikiant iš 1992–1993 m. einančią “Inkaro” darbuotojų problemą. Prašom, ministre.

V.P.MILAKNIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau apžvelgti situaciją dėl “Inkaro” bendrovių esamos situacijos ir daromų veiksmų. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad bendrai yra padidėjusi šiuo metu įtampa dėl bankrutuojančių įmonių. Vis dėlto atsakingai noriu pareikšti, kad tai yra tam tikra prasme ir priešrinkiminės situacijos eskalavimas. Aš turiu tikrų faktų, kai iš čia esančių partijų, sakykime, Mažeikių “Oruvos” klausimais, kai kas siūlo važiuoti į Vilnių ir statyti palapines. Yra tokių duomenų, todėl aš dar kartą kreipčiausi, kad meilė rinkėjams ir meilė darbuotojams dėl esamų socialinių klausimų neperžengtų įstatymų ribų. Aš, aišku, negaliu nurodyti ir panašiai, bet aš kreipiuosi todėl, kad gali susidaryti šalyje padidinta įtampa, kuri buvo ir prieš savivaldybių rinkimus ir kuri kartojasi šiuo metu.

Primenu “Inkaro” istoriją. Norėčiau pasakyti, kad “Inkaro” istorija prasidėjo 1989 m., kai buvo Lietuvos komunistų partijos sprendimas pastatyti didžiausią medicinos švirkštų gamyklą Sąjungoje ir tiekti tuos švirkštus visai Tarybų Sąjungai. Visos vyriausybės, šiaip ar taip, šio projekto nesuvaldė, prisidėjo prie tokių sprendimų nukreipdamos juos neteisinga linkme, nepakankamų sprendimų linkme. Buvo nepakankama valstybės turto priežiūra, paskola buvo suteikta nepagrįstai, nors tuo metu ir nebuvo tam tikrų įstatymų.

Reikia šiek tiek prisiminti mūsų istoriją. Visos šitos ir “Inkaro” problemos peraugo į teisėtvarkos problemas tose įmonėse ir jau tapo labai plačiu ir sudėtingu problemų sprendimu. “Inkaro” įmonę per tą laiką buvusi EBSW struktūra privatizavo, perėmė valdymą ir sukūrė sudėtingą daugiau kaip 7 kompanijų struktūrą. Ten, kur turtas buvo paimtas iš tų įmonių, buvo prisiimti įsipareigojimai ir netgi tos įmonės buvo sukurtos kaip “Inkaro” koncernui, “Holdingo” koncernui skolingos. Kalbama su Prokuratūros darbuotojais, yra tos schemos, kai netgi per lengvatinės prekybos kompanijas, per kitas naujai sukurtas struktūras… Reikia tam tikro laiko, tam tikrų pastangų, kad būtų šitie dalykai išaiškinti.

Kreditoriniai įsiskolinimai “Inkaro” darbuotojams siekia šiuo metu 3,8 mln. litų. Noriu pasakyti, kad iš Bankrutuojančių įmonių fondo šiai įmonei buvo suteikta 2,2 mln. litų parama, kuri taip pat nevisai pagal įstatymus buvo įforminta, bet tuo metu buvo toks sprendimas. Mano susitikimo su darbuotojais metu, kai kurie darbuotojai pasakė: “Mes tos paramos negavome, bet pasirašėme”. Aš tada pasakiau, kad savo teises jie turite ginti patys, profsąjungos, ne vien valstybė turi atsakyti. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad valstybė neturi atsakyti už privačių kompanijų problemas, turi atsakyti savininkai. Ir toliau tas kompanijas valdo kreditoriai. Vyriausybės turi galimybę tik pagal įstatymą suteikti socialinę ir kitokią pagalbą. Dažniausia dabartinio įstatymo pasekmė, tarp jų ir “Inkarui”, kad buvo suteikta pagalba, kai dar nebuvo bankroto paskelbimo, kai dar sukosi visa grandininė reakcija delspinigių ir papildomų išmokų, kai buvo nesustabdytas pats procesas. Dėl to visas įstatymų paketas, apie kurį aš pabaigoje, jeigu būtų klausimų, pasakyčiau, yra labai svarbus, nes per Garantinį fondą, kai jau sustabdyta procedūra, mes galutinai galime atsiskaityti su darbuotojais, o ne duoti pagalbą, kai paskui jie vėl ateitų prašyti ir pan. Tos procedūros turi būti subalansuotos.

Grįžtam prie šios dienos “Inkaro” situacijos. Trijose bankrutuojančiose įmonėse yra per 1200 darbuotojų, šiuo metu piketuoja du šimtai žmonių ir buvo dešimt badautojų. Po vakar dienos liko keturi, vienas pasitraukė iš akcijos. Beje, jis akcijos metu dažnai važinėjo po miestą, bet čia jo reikalas. Šitų keturių žmonių būklė, Sveikatos apsaugos ministerijai vakar dienos situaciją įvertinus, yra kontroliuojama, nors ji nėra gera. Pašnekėjus su badaujančiųjų artimaisiais, yra manoma, kad šeimos neleis jiems, kad šis aktas baigtųsi fatališkai. Taip pat gali įsikišti sveikatos institucijos, jeigu ta būklė peržengtų tam tikrą ribą. Aš tik informuoju apie mūsų priežiūrą.

Dabar apie tai, kas susiję su galimais mūsų veiksmais. Vis dėlto Vyriausybėje buvo svarstyta ir nutarta elgtis tik pagal šiame Seime priimtus įstatymus ir visus kitus įstatymus. Mes galime tik netiesiogiai atlikti tam tikrus veiksmus. Tiesioginės pagalbos, t.y. nuvežti pinigų maišą… Mes sukeltume grandininę reakciją visoje šalyje ir tada kreditorinius įsiskolinimus, kurie siekia beveik 100 mln. Lt, mums reikėtų tenkinti visos šalies mastu. To sprendimo priimti mes negalime nei dėl įstatymų, nei dėl to, kad tokių pinigų nėra. Tai iš viso precedentas, kuris paprastai rinkos ekonomikos šalyse neturėtų būti daromas.

Kita vertus, šioje įmonėje rasta produkcija nėra tokia bloga arba nepaklausi ir jos nėra tiek mažai. Mūsų buvo pasiūlyta, rekomenduota dalį produkcijos susirinkti ir iš esamų biudžeto asignavimų, neperžengiant visų tų dalykų, pagreitinti to klausimo sprendimą tokiu būdu. Mūsų duomenimis, valstybinės institucijos gali įsigyti. Nedarysime jokio didesnio spaudimo, kai kurios apskritys ir atsisakė, tikrai nebus antrą kartą joms siūloma. Globos namai, kai kurios KAM struktūros, kitų valstybės institucijų atstovai gali įsigyti apytikriai už 400 tūkst. Lt. Vakar kalbantis su Kauno meru rekomendavau ir šiandien jis patvirtino, kad Kauno savivaldybė galbūt taip pat maždaug už 100 tūkst. Lt gali įsigyti. Mes negalime sutikti su darbuotojų milijono ar kokia kita suma, nes viskas turi eiti per turto realizavimą, nekilnojamojo turto, ir todėl turi būti nereikalaujama šiandien sumokėti pinigus, bet turi būti procesas, kad tas procesas tęstųsi ne tik šia akcija, bet ir rytoj, ir poryt ir “Inkaro” problema vis dėlto būtų išspręsta iki galo. To nekilnojamojo turto šiokio tokio yra, ir aš manau, kad darbuotojų kreditoriniai įsiskolinimai per tam tikrą laiką galėtų būti patenkinti. Tą monitoringą reikia atlikti iki galo.

Atsiskaitymą su darbuotojais teisingumo prasme dabar valdo Kreditorių komitetas, kurį sudaro trys valstybės institucijos: “Sodra”, Mokesčių inspekcija ir turbūt Turto bankas. Taip pat yra privati firma, kuri yra kaip kreditorius, ir yra darbuotojų atstovas. Jo sprendimas dar yra tvirtinamas teismo nutarimu. Mes rekomendavome, jeigu Kreditorių komitetas priims, kad būtų išmokama pagal įstatymą visiems lygiai, nesvarbu, ar tu buvai toje akcijoje, ar nebuvai. Mes tik pasiūlėme, jeigu šiuo metu yra socialiai pažeistų žmonių, atitinkančių tuos kriterijus, kuriuos nustato ministerija, Kauno savivaldybė galėtų įvertinti (jų yra maždaug apie 100), jiems laikinai galėtų būti iš tų pirmųjų greičiau išmokama, bet paskui vėl atkurti lygias teises visiems darbuotojų kreditoriams. Jeigu Kreditorių komitetas priims tą nutarimą, mano duomenimis, preliminariai jis yra svarstytas, tada tokį sprendimą dar turėtų patvirtinti teismas. Taigi šie įsiskolinimai būtų mokami tokia eile.

Aš taip pat premjero ir Prezidento pavedimu organizavau įvairių teisėtvarkos ir kontroliuojančių organizacijų susitikimą, per kurį įvyko koordinacinis pasitarimas. Jis bus tęsiamas kitą savaitę pas generalinį prokurorą. Galima konstatuoti ir atvirai pasakyti, kad koordinacija tarp įvairių institucijų yra nepakankama. Pirmiausia nėra atliktos išsamios revizijos, kurios yra pakankamai sudėtingos, bet šia prasme, aš manyčiau, Revizijų departamentas ir Valstybės kontrolės institucijos turėtų turėti didesnį prioritetą ir mesti didžiausias jėgas ne vien iš Kauno, bet ir esančias Vilniuje. Šie pasiūlymai buvo perduoti. Kiek leidžia mano kompetencija, rytoj aš taip pat turbūt turėsiu susitikimą ir galimybę perduoti tuos pačius žodžius Prezidentui.

Turbūt nepakankamai yra atliekamas ir operatyvinių tarnybų darbas. Mes negalime surasti dokumentų, nes ten grobstoma labai kvalifikuotai, tos apgavystės pereina į akcijų rinką ir į visas kitas puses. Manyčiau, kad šiuo metu teisėtvarkos organų darbo koordinavimas būtų ne vien “Inkaro” problemų sprendimas, bet ir panašių prevencinių veiksmų reikia imtis dėl “Oruvos”, kuriai įvairios vyriausybės suteikė, mano duomenimis, nepagrįstą pagalbą, kuri šiandien virsta socialine katastrofa. Kalbant apie “Oruvą”, tai vien 17 mln. Lt darbuotojų atlyginimai. Jų išmokėjimas taip pat gali būti pakankamai probleminis. Dabartinis verslo planas, kurį pavedžiau ir pasiūliau ištirti Turto fondui, tiesiogiai valdančiam valstybės akcijas, taip pat ištirti naują garsų kontraktą su Danijos firma, kelia abejonių dėl realumo, kur lyg ir produkcijos savikaina žemesnė už pelną. Taip pat neaiškus tos sutarties logikos pagrįstumas, kai rašoma, jog ši sutartis galioja tik esant dabartinės sudėties valdybos nariams, ir daug kitų abejotinų dalykų. Dėl “Oruvos” principiniai sprendimai turi būti priimami maždaug po savaitės, ar patikėti šios įmonės verslo planu, koks yra, ir vieną kartą ryžtingai pasakyti, kad ši įmonė gali dirbti, ar reikia jos bankroto procedūros, kuri šiaip yra normali procedūra ir gelbsti darbuotojus. Daug darbuotojų, ypač nedirbančių, prašo tos bankroto procedūros, bet kad ji būtų greita. Bankroto procedūra leidžia greičiau atsiskaityti su darbuotojais, negu kad būtų duodama kokia nors parama iš valstybės galbūt sąskaita kitų socialinių grupių, kurios šiuo metu, esant varganam biudžetui, taip pat kenčia.

Norėčiau atkreipti dėmesį, dar kartą grįžtant prie “Inkaro”, kad ši akcija, kiek girdėjau iš profesinės sąjungos atstovo pono K.Ruževskio, su kuriuo turėjau susitikimą, tiek iš kitų, yra organizuota taip, kad jie į piketą nepriima kitų darbuotojų, kurie turi tokius pat reikalavimus. Yra sukurtas kaip koks fabrikas, kuris turi savo taisykles, kuriose yra numatytos išmokos badautojams, numatytas procentas profesinės sąjungos pirmininkui. Tai nėra galutinis mano spėjimas, bet tai yra tokie duomenys, kuriuos gavau iš kitur, kad tokiu būdu yra organizuojami tie piketai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje vietoje mes neturime galimybių elgtis kitaip, kaip tik pagal įstatymus. Kai kurie dalykai buvo šiek tiek pavėluoti. Net ši Vyriausybė ir aš asmeniškai, matydamas priešrinkiminę situaciją, matydamas kitus dalykus, galėjau gal anksčiau inicijuoti kai kuriuos procesus, bet mes iš esmės matome trijų įstatymų problemą. Jie šiuo metu guli Seime. Mes tikimės, kad artimiausiomis dienomis jie bus priimti.

Aš noriu tilpti į jūsų laiko limitą. Gal atsakyčiau į klausimus, jeigu jų man būtų pateikta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia tartis, ar klausinėjame ministrą (jau praėjo 19 minučių jo kalbos), ar, kaip tartasi Seniūnų sueigoje, dėkojame už informaciją ir linkime išspręsti tas problemas, kurių neišsprendėme per aštuonerius metus, kolegos? (Balsai salėje) Todėl aš ir kalbu, kad nebuvo sutarta, gerbiamieji kolegos, todėl drįstu jūsų klausti, ar klausinėjame ministrą (laikas klausti baigėsi), ar neklausinėjame?

Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir savo požiūrį pareikšime balsuodami. Ir ministrui bus aiškiau, ir mums visiems bus geriau. Tegul ministras eina dirbti darbų po tikslios ir plačios informacijos. (Balsai salėje) Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir nuspręsime, ar priimti A.Syso siūlymą… Dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas. Registruojamės!

A.SAKALAS. Pirmininke, mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad po Ministro Pirmininko arba pono V.Milaknio trumpo pranešimo bus užduodami dar keli klausimai. Keli – keturi, penki klausimai, į kuriuos ministras kvalifikuotai atsakytų ir baigtume tą diskusiją. Aš nemanyčiau, kad reikėtų keisti tą mūsų Seniūnų…

PIRMININKAS. Gal jūs, kolega, galėtumėte pasiūlyti metodiką, kaip aš keturis penkis klausimus atrinksiu iš jūsų…

A.SAKALAS. Kas pirmas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.SAKALAS. Po vieną iš frakcijos.

PIRMININKAS. Mes siūlėme ministrui kalbėti 15 min. Praėjo 20 min.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

Klausiu, ar klausinėjame ministrą, ar pereiname prie kitų klausimų? Pritariantys klausinėjimui – už, kiti – kitaip. Pradedame balsuoti. (Balsai salėje) Taip, dar neviršijo. Lygiai 20 min., pone Juozai. Manantys, kad ministrą reikia klausinėti (o apie tai nebuvo susitarta Seniūnų sueigoje) – už, manantys, jog reikia dirbti ir ministrui savo darbus, ir mums kitus darbus – prieš arba susilaiko.

Už – 34, kolegos, prieš – 17, susilaikė 19. Taigi ministras nebus klausinėjamas.

Dėkui, pone ministre.

Antrasis klausimas, kolegos. (Balsai salėje) Tokias kalbas, kaip ir kai kuriuos siūlomus projektus, aš vertinu J.Karoso žodžiais – “Tai yra žemiausios prabos populizmas”. Čia ponui J.Olekui į šią reakciją. (Balsai salėje)

Valstybės rezervo įstatymo projektas Nr.P-2635(3*) (priėmimas)

Valstybės rezervo įstatymo projektas Nr.P-2635(3). Priėmimas, gerbiamieji. Kviečiu į tribūną S.Slavicką. Pradedame šio įstatymo priėmimą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas priimti Lietuvos Respublikos Valstybės rezervo įstatymo projektas apsvarstytas ir Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo projektui pritarta. Po pritarimo yra gauti Seimo narių J.Listavičiaus ir L.Sabučio pasiūlymai, kurie yra redakciniai ir projekto esmės nekeičia. Tai būtent: Seimo narys J.Listavičius siūlo sąvoką “finansiniai ištekliai” keisti į “pinigines lėšas”, o sąvoką “materialiniai ištekliai” į “materialinių išteklių atsargas”. Taip pat Seimo narys J.Listavičius redaguoja naujai teikiamo įstatymo projekto 4 ir 6 straipsnius. Keičiasi tik redakcijos atsižvelgiant į anksčiau paminėtų sąvokų keitimą, todėl Seimo nario J.Listavičiaus paminėti redakciniai siūlymai yra priimtini. Seimo narys L.Sabutis siūlo patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Dėl šių siūlymų teikiamo priimti projekto esmė nesikeičia, todėl pono L.Sabučio siūlymai irgi priimtini.

Siūlau pradėti priimti pateikto įstatymo trečią variantą pagal atskirus straipsnius, kartu įvertinant minėtų Seimo narių siūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man mielas toks susitarimas ir geranoriškas komiteto požiūris į Seimo narių pataisas. Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos, ar mes galime priimti su J.Listavičiaus pataisa? Priimame, ar ne?

S.SLAVICKAS. Priimame.

PIRMININKAS. Priimame. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį su J.Listavičiaus pataisomis?

S.SLAVICKAS. Galima priimti, tačiau dar yra Teisės departamento pastaba dėl 6 punkto, kur vietoje “teritorinio vieneto” reikia įrašyti “teritorijos administracinio vieneto”.

PIRMININKAS. Jūs pritariate ir tam siūlymui?

S.SLAVICKAS. Taip, pritariame.

PIRMININKAS. Kolegos, 2 straipsnis priimamas su J.Listavičiaus ir Teisės departamento pastabomis. 3 straipsniui pataisų nėra, ar ne? 3 straipsnį priimame.

S.SLAVICKAS. 3 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 4 straipsnis. J.Listavičiaus siūlomos redakcijos.

S.SLAVICKAS. Yra naujai suredaguota, tačiau yra priimtina.

PIRMININKAS. Taigi 4 straipsnis priimamas su J.Listavičiaus pataisymais. 5 straipsnis, J.Listavičiaus pataisos priimamos.

S.SLAVICKAS. Priimtinos.

PIRMININKAS. Ir straipsnis priimamas, ir pataisos. 6 straipsnis. J.Listavičiaus siūloma redakcija.

S.SLAVICKAS. Siūloma redakcija priimtina.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame tokį, kokį siūlo J.Listavičius. 7 straipsnis. Pataisų nėra.

S.SLAVICKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 8 straipsnis. J.Listavičiaus pataisos.

S.SLAVICKAS. Jos yra priimtinos.

PIRMININKAS. Priimamos ir 8 straipsnis priimamas. 9 straipsnis. J.Listavičiaus pataisos priimamos. 10 straipsnis. J.Listavičiaus pataisos priimamos ir straipsnis priimamas. 11 straipsnis – taip pat analogiškos pataisos. Pataisos priimamos ir straipsnis priimamas. 12 straipsnis priimamas su J.Listavičiaus pataisomis. 13 straipsnis priimamas su J.Listavičiaus pataisomis. 14 straipsnis taip pat priimamas…

S.SLAVICKAS. Dėl 14 straipsnio.

PIRMININKAS. J.Listavičiaus pataisos priimamos.

S.SLAVICKAS. Vieną minutę. 14 straipsnyje J.Listavičiaus pataisomis siūloma “materialinius išteklius” pakeisti į “materialinių išteklių atsargas”, tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas būtų tikslinga visiškai išbraukti žodžius “materialinių išteklių”, tada būtų priimtina. Čia turėjau omenyje pavadinimą, o atskirose dalyse J.Listavičiaus pasiūlymai priimtini.

PIRMININKAS. Tai kaip vadinsis 14 straipsnis? “Valstybės rezervo atsargų…”

S.SLAVICKAS. “Valstybės rezervo atsargų atkūrimas”.

PIRMININKAS. O tekste bus J.Listavičiaus pataisos, taip?

S.SLAVICKAS. O tekste išlieka pataisos.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime susitarti? Dėkoju. 14 straipsnio pavadinimas “Valstybės rezervo atkūrimas”, o tekste priimamos J.Listavičiaus pataisos.

15 straipsnis. Ar galime priimti su J.Listavičiaus pataisomis?

S.SLAVICKAS. Aš siūlau priimti su J.Listavičiaus pataisomis.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnis. Ar galime priimti su J.Listavičiaus siūlymais?

S.SLAVICKAS. Siūlau priimti su J.Listavičiaus pataisomis.

PIRMININKAS. Priimame. 18 straipsnis.

S.SLAVICKAS. Siūlau priimti su J.Listavičiaus pataisomis.

PIRMININKAS. Priimamas su J.Listavičiaus pataisomis.

19 straipsnis. Siūlymų nėra. Priimame. 20 straipsnis. Priimame. 21 straipsnyje L.Sabučio siūlomas kitas įsigaliojimo laikas

S.SLAVICKAS. Įsigaliojimo laikas. Siūlymas yra redakcinio pobūdžio, esmės nekeičia, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Priimamas straipsnis tokios redakcijos, kokią siūlo L.Sabutis.

22 straipsnis.

S.SLAVICKAS. Pono L.Sabučio 22 straipsnio redakciją taip pat siūlau priimti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš labai atsiprašau, bet paskutiniame sakinyje redaguojant (prašau pranešėjo atkreipti dėmesį) reikėtų vartoti kitokią sąvoką. Aš pats padariau klaidą, bet ji lengvai pataisoma, reikėtų sakyti “ar jos įgaliotoms institucijoms parengus ir priėmus”, o ne “patvirtinus”. Teisės aktai yra priimami. Tik tiek.

PIRMININKAS. Tai jūs, kolega, tai ir teikiate?

L.SABUTIS. Taip. Aš jums pateikiau savo tekstą ir tai yra priimtina.

S.SLAVICKAS. Siūlau pritarti, žodį “patvirtinus” pakeisti “priėmus”.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Pataisos priimtos. Priimtas 22 straipsnis. Įstatymas priimtas pastraipsniui, pone pranešėjau. Ačiū.

Prašom kalbėti dėl Valstybės rezervo įstatymo, priimto pastraipsniui, dėl motyvų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte susistemintos nuostatos Lietuvos valstybės rezervo klausimu, kurios anksčiau buvo reglamentuotos Vyriausybės nutarimuose ir kai kurių įstatymų atskiruose straipsniuose. Siekiant įstatymo projekte akcentuoti Lietuvos valstybės rezervą kaip vientisą objektą, atsisakyta finansinių išteklių rezervo ir materialinių išteklių rezervo. Lietuvos valstybės rezervo lėšas, atsižvelgiant į siūlymus, sudaro piniginės lėšos ir materialinių vertybių atsargos. Tokio rezervo sudėtis nekels jokių norų kam nors perkelti rezervo pinigines ir materialines lėšas kaip rezervus į kokius nors užsienio fondus. Bus išvengta įvairių kliūčių sudarant, kaupiant, tvarkant ir administruojant rezervą bei jo lėšas. Todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau kalbėtojų nėra. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl Valstybės rezervo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Valstybės rezervo įstatymą. Balsuoti pradėjome. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai.

Už – 64, prieš – 1, susilaikė 4. Valstybės rezervo įstatymas yra priimtas.

Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2636 (priėmimas)

Su šiuo įstatymu susijęs Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2636. Kviečiu S.Slavicką padėti priimti šį įstatymą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų priėmimui teikiamas Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2636. Įstatymo projektui buvo pritarta plenariniame posėdyje, po to buvo gautas Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymas. Šiam 16 straipsnio papildymui galima pritarti, siūlau pritarti. Jis yra redakcinio pobūdžio, keičiama “materialiniai ištekliai” į “materialinių išteklių atsargas”. Atitiktų tą pagrindinį įstatymą, kurį ką tik priėmėm.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Priimame J.Listavičiaus pataisą. Šiame 1 straipsnyje vietoj žodžių “materialiniams ištekliams” bus vartojami žodžiai “materialinių išteklių atsargoms”.

2 straipsnis.

S.SLAVICKAS. Yra L.Sabučio pasiūlymas. Šis pasiūlymas susijęs su įgyvendinimu. Jis taip pat yra priimtinas.

PIRMININKAS. Priimamas L.Sabučio siūlymas dėl 2 straipsnio bendruoju sutarimu. 2 straipsnis priimamas. Kolegos, ar priimame Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymą? Niekas nenori kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymą, Valstybės rezervo įstatymą lydimąjį įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Įmonių įstatymo 14 straipsnio ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2637 (priėmimas)

Dar vienas likęs įstatymo projektas – Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2637. Priėmimas. Tribūnoje – S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Priimti teikiamas Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam plenariniame posėdyje buvo pritarta po svarstymo, tačiau Seimo narys L.Sabutis pateikė pasiūlymų. 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje esančiame žodžių junginyje “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymų” žodis “nurodymų” keičiamas į “sprendimų”. 2 straipsnyje apibrėžiamas įstatymo įgyvendinimas – pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d. Pono L.Sabučio pasiūlymai yra priimtini, siūlau jiems pritarti.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Ar galime priimti su L.Sabučio redakciniais patikslinimais? Priimame.

2 straipsnis. Ar galime priimti su analogiška pataisa, teikiama L.Sabučio, kaip ir Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projekto svarstymo atveju? Priimame 2 straipsnį su L.Sabučio patikslinimu. Prašome kalbėti dėl motyvų. A.Salamakinas kalba telefonu, o spaudžia mygtuką. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, papildantis Valstybės rezervo įstatymą, kaip tik išsprendė, man atrodo, labai svarbų ir šiuo metu aktualų dalyką – valstybė ir atskiros institucijos žinos, kaip turi būti kaupiami materialiniai ir finansiniai resursai, kas yra atsakingas, kaip ir kodėl paskirstoma. Iš esmės pritardamas ir Įmonių įstatymo pakeitimui, manau, kad reikšmingi įstatymai priimti prieš tai. Kviečiu balsuoti ir siūlyti pasirašyti šiuos įstatymus.

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės, gerbiamieji. Po to balsuosime, ar priimame Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Prašome balsuoti dėl Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo. Ar priimame šį įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2804(2*) (priėmimas)

Trečiasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2804(2). Priėmimas. Šį įstatymo projektą teikia Respublikos Prezidentas. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Priėmimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymo projektą esu minėjęs, kad komitetas kiek patikslino ir paredagavo Prezidento teikiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento ir komiteto narių išsakytas pastabas. Šiam truputį pataisytam įstatymo projekto tekstui svarstymo metu vieningai pritarėme. Po svarstymo negauta jokių siūlymų dėl aptariamo įstatymo projekto, todėl kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

Dėkoju, priimtas pastraipsniui. Prašome kalbėti dėl motyvų. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Teikiu balsuoti dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 52, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Ar jau galime pradėti svarstyti ketvirtąjį darbotvarkės klausimą? Galime. Kolegos, prašyčiau atleisti, kad mes šiek tiek, manau, šiandien lenksime grafiką, nes dėl projektų beveik nėra problemų. Projektas Nr.P-2819, kolega Kakty.

Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2819 (pateikimas)

Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2819. Pateikimas. Prašome.

S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Mes, deja, antrą kartą grįžtame prie to paties klausimo, kurį jau svarstėme pavasario sesijoje, priimdami Seimo rinkimų įstatymą. Tada buvo teikta analogiška pataisa, tačiau jūs šiek tiek susijaudinę nepriėmėte mano teiktos pataisos. Taigi aš šiandien teikiu ją vėl. Man atrodytų, kad jūs, įsiklausę į mano išdėstytus argumentus, gal šiek tiek kitaip pažiūrėsite ir galbūt tą siūlomą 51 straipsnio pataisą ir priimsime.

Aplinkybės, dėl kurių vėl iš naujo reikėtų grįžti, yra rinkėjų nuomonė. Dėl vyksiančios rinkimų agitacijos ir buvusių rinkimų agitacijų ji yra gana skeptiška. Tai šiek tiek diskredituoja ir būsimus, ir šį Seimą diskreditavo tada, kai ta agitacija vyko. Ji vyko atskiriems pretenduojantiems į Seimą kandidatams pasakant nuomonę, bet nesiginčijant tarpusavyje. Tokios kalbos yra labai nuobodžios, ištęstos. Apie tai daug kalbėta. Man atrodo, kad tas rinkėjų nepasitenkinimas yra gana aiškus.

Yra ir kitos aplinkybės. Tai yra Nacionalinio radijo ir televizijos padėtis, kuri finansiškai yra gana sudėtinga. Kas buvo 1996 metais, nepalyginti su dabartiniais. Mes turėtume šiek tiek kukliau elgtis ir taupyti valstybės lėšas taip, kaip darome ir kai kuriose kitose srityse, tarkim, dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir kitų dalykų. Be to, rugsėjo mėnesį vyksta olimpiada, taigi susikerta įvairių olimpiados laidų ir rinkimų agitacijos laikas. Reikia ir į tai atsižvelgti.

Yra dar vienas labai svarbus argumentas, kurį vis dėlto reikia pripažinti – auga politinės kultūros lygis. Partijos, matyt, jau nenori tų tuščių monologų. Mąstyta apie tai, kad reikėtų kviesti oponentus į diskusijas, kalbėtis, ir tų kartais gana aštrių diskusijų metu yra galimybė rinkėjams atsirinkti kandidatus.

Šis mano siūlymas, aišku, nekeičia pačios agitacijos esmės. Tai yra tik laiko sutrumpinimas. Sutrumpinus laiką tiek partijos, tiek ir individualūs kandidatai savo turimo laiko ribose kviestų oponentus į diskusiją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka būtų rengiamos šiek tiek aštresnio siužeto diskusinės laidos.

Ką padaro pati pataisa? Ji sutrumpina agitacijos laiką. Aš paskaičiavau, kad jeigu būtų 20 partijų sąrašų ir maždaug dešimt kandidatų vienoje mažoritarinėje apygardoje, būtų užimta apie dešimt valandų eterio laiko, jeigu 20 dienų vyktų rinkimų agitacija. Tai yra pakankamai daug ir tai kainuotų (Nacionalinio radijo ir televizijos skaičiavimais) 1,4 mln. Lt iš Nacionalinio radijo ir televizijos biudžeto. Jeigu būtų priimta pataisa, agitacijos laikas sutrumpėtų bene trečdaliu (iki 7 valandų) esant toms pačioms mano apibrėžtoms sąlygoms ir kainuotų apie 950 tūkst. Lt. Gal šie skaičiavimai yra ne visai tikslūs, bet maždaug tiek.

Taigi aš siūlau, kad kolegos ramiai įvertintų tą siūlymą, tuo labiau kad ir Teisės departamento išvada yra palanki. Su ja būtų galima sutikti ir dar šiandien apsispręstume dėl šios pataisos priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Suteikiu žodį A.Salamakinui.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote trumpinti laiką, tačiau yra Seimo kanclerio J.Razmos siūlymas nerodyti tų kalbančių galvų, o diskutuoti tiek tarp sąrašo kandidatų, tiek vienmandatėse apygardose. Ar jūs pritartumėte šiam siūlymui, kad vyktų debatai, o ne kiekvienas kalbėtų po 3 minutes, kaip jūs siūlote?

S.KAKTYS. Būtų galima pritarti J.Razmai. Jo siūlymas yra iš tikrųjų galbūt tikslesnis ir priimtinesnis. Mes, man atrodo, sutartume.

A.SALAMAKINAS. Bet jis siūlo tik radijuje, o televizijoje irgi reikėtų.

S.KAKTYS. Galbūt galima šiuo atveju pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Būtų toks mūsų tarsi protokolinis susitarimas taip, kaip yra ir įstatymo 51 straipsnyje numatyta, kad nustatant taisykles būtų įteisintas jūsų siūlymas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega, mano klausimas labai panašus į A.Salamakino. Aš, žinoma, pritariu sumažinti laiką televizijoje ir radijuje, bet galbūt ne dėl tų motyvų, kurie čia buvo pasakyti, o dėl to, kad turbūt nėra ką geresnio pasakyti rinkėjams. Čia yra J.Razmos pasiūlymas vesti debatus tik radijuje, bet televizijoje vienmandatėms apygardoms lyg ir nesiūloma. Jeigu debatai ir partijoms, tai vienodai ir vienmandatėms apygardoms televizijoje. Ar nebūtų logiška? Ačiū.

S.KAKTYS. Nieko negaliu pasakyti, tik tai, ką prieš tai sakiau. Manau, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir dabar yra salėje, jis girdi mūsų diskusijas ir apibrėžiant tas taisykles arba nustatant tvarką atsižvelgs į jūsų siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sumažinus kiekvienam kandidatui televizijos ir radijo laiką, kaip jis tada būtų išdėstytas labiausiai žiūrimu ir klausomu laiku? Ar tik sumažiname, o padėtis nesikeistų? Ačiū.

S.KAKTYS. Aš manau, kad šiek tiek keistųsi, nes tada galima į rugsėjo mėnesio laidų tinklelį kiek kitaip pasižiūrėti ir rasti tinkamesnį laiką. Bent aš preliminariai žinau, kad taip yra tariamasi ir tokios išeities ieškoma.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs teisingai pasakėte, tokia pataisa buvo teikiama įstatymo priėmimo metu ir, suprantama, ji negali būti svarstoma pagal Seimo statutą šešis mėnesius, tai yra pusę metų. Pusė metų nepraėjo, tačiau aš matau, kad Statutas eilinį kartą bus laužomas. Todėl norėčiau užduoti jums klausimą, kuris mane domintų. Mes iš esmės pritariame, kad keistųsi laidų forma, t.y. kad vyktų debatai, diskusijos, kad nebūtų monologų, tačiau negalime pritarti tam, kad yra mažinamas laidų laikas, nes iš žmonių atimama galimybė gauti informaciją. Aš suprantu, kad valdančiajai daugumai norisi išgirsti mažiau kritikos, ir jeigu bus dvigubai mažiau laiko, bus dvigubai mažiau kritikos. Bet jeigu dėl olimpiados mūsų visuomeninės televizijos tinklelis neleidžia vykdyti šio įstatymo, galbūt galima paskelbti konkursą, kad komercinė televizija organizuotų tas laidas? Mes taip pat gerokai sutaupytume lėšų, nes komercinės televizijos galėtų tas laidas organizuoti kur kas pigiau.

S.KAKTYS. Dėl Statuto, aš manau, čia nebus problemos.

Dėl jūsų siūlymo dėl konkurso. Ateityje, aš tikiu, kad galėtų šitaip būti, t.y. galėtų būti skelbiamas konkursas ir tiek Nacionalinis radijas ir televizija, tiek ir kitos radijo stotys, jeigu tokių būtų, ir televizijos galėtų pretenduoti į agitacinių laidų rengimą. Man atrodo, kad mes prie to einame, ir jeigu šiandien pripažįstame, kad politikams tarpusavyje reikia diskutuoti, vadinasi, ir tai mes pripažinsime.

Kitas dalykas dėl daugumos ir mažumos santykių, dėl tos kritikos, kaip jūs sakote. Man atrodytų, kad mes iš šio dalyko išaugsime ir ateityje pripažinsime, kad vis dėlto kai kurie politikai arba partijos suformuoja prieš rinkimus partijas tam, kad turėtų galimybę pretenduoti, pasakyti savo pozicijas arba kartais išreikšti ir savo ambicijas. Šiaip demokratinėse valstybėse būna taip, kad parlamentinės, tradiciškai konstitucionalizuotos partijos turi šiek tiek daugiau galimybių, nes jos šias galimybes savo demokratiniu gyvenimo būdu viduje jau įtvirtinusios, pripažintos ir visuomenė neprieštarauja dėl tokio šiek tiek ilgesnio laiko skyrimo. Bet tai bus ateityje.

J.BERNATONIS. Kas trukdo dabar taupyti lėšas?

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielas pranešėjau, yra vienas principinis klausimas – taisyti įstatymą, kai rinkimai jau vyksta. Tai yra labai netikusi praktika ir, kiek aš žinau, partijos jau planuoja savo laidas, scenarijus, kaip viskas bus. Jeigu priimame šį pakeitimą, jie turi viską padaryti iš naujo. Čia tik tokia pastaba. Neatsakykite į tai.

Klausimas yra štai toks.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją parlamentarai, tiek išrinkti pagal sąrašą, tiek vienmandatėse apygardose, yra visiškai lygūs. Pagal dabar siūlomą tiek jūsų, tiek pono J.Razmos pasiūlymą (dėl debatų tarp sąrašų viskas gerai, aš sutinku) vienmandačiai televizijos netenka apskritai, debatų neturi jokių, turi 5 minutes radijo eterio, ir viskas. Jeigu netgi paliktumėte 3 minutes televizijoje, gerai tokiems patyrusiems televizijoje, sakykime, Č.Juršėnui ir kitiems, ir per 3 minutes galimą ką nors pasakyti. Bet įsivaizduokite naują žmogų, kuris gal labai geras, protingas ir turi ką pasakyti, tačiau jis išsigandęs televizijos (psichologiškai žinote šią problemą) spės pasakyti tik laba diena, viso gero, aš esu P.Petraitis, balsuokite už mane. Viskas. Tai bus tikrai laiko gaišinimas ir bus parodija. Aš siūlyčiau jums, nors ir pavėluotai, arba grupę sudaryti, arba dar ką, o ne šiandien taip ūmiai priimti visiškai neparengtą dalyką. Dėl debatų pagal partijų sąrašus sutinku, bet dėl vienmandačių reikia rasti išimtį, kad nepažeistume Konstitucijos. Reikia sugalvoti būdą, kad vienmandačių apygardų kandidatai irgi galėtų diskutuoti, debatuoti ir matytų visus, 10, 14 ar 20, kiek toje apygardoje yra, vienu metu ir galėtų lyginti vieną su kitu, o ne matytų 14 kalbančių galvų po 3 minutes, kai jos 14 kartų pasakys laba diena ir viso gero.

S.KAKTYS. Kolega, jūs sakote, kad pavėluotai yra teikiamas siūlymas, bet kartu sakote, kad sudaryti darbo grupę ir dar diskutuoti, o paskui priimti kokią nors poziciją. Gali būti, kad jūsų partijai arba kitoms partijoms iš tikrųjų atsiras problemų. Nors šiaip geram šokėjui tai arba stipriai partijai netrukdo šiek tiek trumpesnis laikas.

S.PEČELIŪNAS. Ką jis šneka, pone pirmininke?!

S.KAKTYS. Manau, kad tie, kurie…

S.PEČELIŪNAS.Cenzūruokim jo…

S.KAKTYS. Mes turime skatinti, kad politinė kultūra, diskusijų kultūra būtų aukštesnio lygio ir nesudarytų tokių…

S.PEČELIŪNAS. Jis kalba apie politinę kultūrą?!

S.KAKTYS. …sąlygų, kad vyktų įvairūs monologai. Trumpinant laiką galima koncentruočiau apie daug ką pasakyti, 3 minutės kitų parlamentų yra labiau vertinamos negu mūsų parlamento. Bet ateityje, aš manau, tos 3 minutės įgaus prasmę, kai mes dalysime opozicijos, pozicijos laiką, ir panašiai.

S.PEČELIŪNAS. Apie Konstituciją…

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto ta nuostata, kad vienmandačių apygardų kandidatams bus galima tik per radiją kalbėti, šiek tiek kelia abejonių. Juo labiau kad visi, įvairūs kandidatai nėra vienodai finansuojami rinkiminės kampanijos metu, tie, kurie finansuojami geriau, turi galimybę pasireikšti arba prisistatyti rinkėjams ir per kitas komercines televizijas, o ne tik per valstybinę. Taigi, manau, kad vis dėlto gal ir būtų naudingi debatai vienmandatėse apygardose. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kad jeigu skiriame ne mažiau kaip 5 minutės radijo laiko, tai iš esmės tos 5 minutės ir bus skiriamos, daugiau turbūt nebus numatyta? Mes irgi, kaip dabar sako, taupom ir rinkiminės kampanijos lėšas. Aš tiek norėjau pasakyti. Ačiū.

S.KAKTYS. Dėl proporcinės ir vienmandatės santykio šiuo atveju aš galiu būti šiek tiek šališkas, nes pats save esu išsikėlęs ir nenoriu apie tai nieko sakyti. Aš suprantu, kad Seimo nariai, atėję į Seimą, turi lygias teises taigi ir agitacijai turėtų būti sudaromos lygios sąlygos. Seimo nariai ateina ne regionų problemų ar kokių nors grupių interesų spręsti, o ateina valstybės problemų spręsti. Kaip jūs, gerbiamieji kolegos, dėl to laiko nuspręsite, aš manau, taip ir bus. Jeigu suteiksite vienmandatėms apygardoms laiką lygiomis sąlygomis su kitais, taip ir bus, o jeigu nebus suteikta, tai, be abejo, liks 5 minutės Nacionalinio radijo laiko ir tik tiek bus remiama valstybės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų yra blogai, kai rinkimai prasideda rytoj, o šiandien keičiame Rinkimų įstatymą, bet ką jau padarysi. Mano pasiūlymas… Gal tai būtų klausimas ir galbūt kartu tai būtų pasiūlymas. Po pateikimo sudarykite frakcijų atstovų komisiją, po atstovą iš frakcijos, kad iki priėmimo galutinai suderintume tą variantą. Gal pavyks suderinti ir tai būtų visiems priimtinas variantas? Jeigu nepavyks, tai jūs patys suprantate, kad kritikos bus pakankamai.

S.KAKTYS. Aš manau, kad jūsų siūlymas yra suprantamas ir priimtinas. Aš kategoriškai būtent nesiūlau priimti šio įstatymo pataisą, jeigu čia bus prieštaravimų. Tai yra tiesiog Seimo, man atrodo, padorumo reikalas šiandien sutrumpinti agitacijos laiką taupant valstybės lėšas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Dėkoju. Jau tiek kartų klausti tie patys klausimai, kad aš atsisakau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt daugiau specializuojatės rinkimų įstatymų, tiek Savivaldybių, tiek Seimo rinkimų, pataisų pateikimo srityje. Ar jums pačiam nekyla klausimas, kad paskutiniais mėnesiais, paskutinėmis dienomis pateikti Rinkimų įstatymo pataisas yra korektiškumo stoka, tai galbūt ir taip neaukštą Seimo reitingą smukdo bei suteikia tam tikro neskaidrumo įvaizdį rinkimų kampanijoje? Ar nebuvo galima to padaryti prieš porą metų, kai apie rinkimus dar niekas nekalbėjo, būtų buvę kur kas geriau? Ko gero, tada būtume vieningai pritarę. Ačiū.

S.KAKTYS. Aš sutinku, kad būtų buvę geriau prieš dvejus metus. Būtų buvę geriau, jeigu kai Seimo rinkimų įstatymas buvo priimamas liepos mėnesį, jūs būtumėte pritarę, jūsų frakcija būtų pritarusi, šiandien mes apie tai nekalbėtume.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, turėtume tuojau kalbėti dėl motyvų, ar dabar pritariame po pateikimo šio įstatymo projektui ir ar pradedame svarstymo procedūras. Bet gal, aukštasis Seime, neprieštarautumėte, jeigu mes galėtume suteikti kelioms minutėms žodį dalyvaujančiam Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui ponui V.Žukui? Jeigu Seimas būtų toks geranoriškas, gal galėtume išgirsti papildomų argumentų? Labai atsiprašau, generalinis direktorius. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Ypač dėkoju kairiajai pusei už ypač geranorišką požiūrį. Prašome, gerbiamasis kolega.

V.ŽUKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia labai dėkoju už solidarų dešimties Seimo frakcijų raštą dėl mūsų įstaigos finansinės padėties Vyriausybės vadovui, taip pat dėkoju jums, kad atsiliepėte į pono Prezidento ir LRT administracijos prašymą leisti Seimo rinkimų kampaniją padaryti gyvesnę, dinamiškesnę, žurnalistiškai ir tiesiog žmogiškai patrauklesnę, o svarbiausiai trumpesnę.

Keletą žodžių apie bendrą Nacionalinio radijo ir televizijos finansinį kontekstą. Visuomeninis transliuotojas sklandžiai vykdo esmines ekonomines ir personalo valdymo reformas. Baigiama šlifuoti supaprastinta atlyginimų sistema, ryškiai glaudžiami etatai, sumažinta arba pakeista didesnė pusė viršininkų. Vis dėlto šie pakeitimai daromi 13 mln. litų skolų fone. Pirmąjį pusmetį turėjome galimybę laidų gamybos nenutraukti ir dalį įsiskolinimų padengti antrojo pusmečio sąskaita. Atėjo ruduo. Antrojo pusmečio mūsų biudžetas yra dar per pusę ištuštintas. Ir toliau turime sumokėti Radijo ir televizijos transliacijos centrui kiekvieną mėnesį apie milijoną litų. Rugsėjo 4 d. esame kviečiami į teismą dėl 600 tūkst. litų skolos šilumos tinklams, “Telekomas” jau kelios savaitės išjunginėja mūsų telefonus dėl 800 tūkst. skolos, elektros tinklai atsiuntė jau kelintą raštą su grasinimu išjungti elektrą, vakar gavau laišką iš “Vilniaus vandenų”, jog rugsėjo pradžioje LRT bus išjungtas ir šalto vandens tiekimas. Karšto jau kuris laikas neturime.

Nei gąsdinu, nei darau spaudimą, bet noriu tiesiog paaiškinti, kokiame ekonominiame ir buitiniame fone tenka rengti rinkimų agitacinę kampaniją ir olimpinių rungtynių transliaciją. Rinkimų agitaciją prieš mūsų norą buvo nutarta surengti tuo pačiu metu kaip ir olimpines žaidynes. Labai džiaugiuosi, kad dauguma politinių partijų palaiko rinkimų agitacijos trumpinimo idėją. Tai neatstumtų visuomenės, neatgrasintų ilgomis kalbomis ir leistų sutaupyti ir taip labai trūkstamas lėšas.

Vis dėlto pono S.Kakčio šiandien teikiamoje Seimo rinkimų įstatymo pataisoje dar yra labai sunkių įpareigojimų. Pagal 51 straipsnio pakeitimo projektą vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltam ar išsikėlusiam kandidatui Nacionalinė televizija turėtų skirti ne mažiau kaip po 3, o radijo – po 5 minutes. Lietuvoje, kiek žinau, yra 71 apygarda, kurioje yra apie 10 ir truputį daugiau kandidatų. Taigi vien televizijoje turėtų būti surengta 71 laida po 40 minučių. Iš viso 2840 minučių arba beveik 50 valandų papildomo transliavimo. Ir visa tai tuo metu, kai neturime pinigų išlaikyti net ir dabartinės iki minimumo sumažintos televizijos transliacijos apimties. Kita vertus, šiandien apie tai jau buvo kalbėta, pasakyti tautai ką nors reikšminga ir prisistatyti per 3 minutes beveik neįmanoma. Taigi pastangų būtų daug, pinigai išmesti, vien tik ryšininkams už šias papildomas 50 valandų turėtume sumokėti apie 100 tūkst. litų. Papildomų litų. O rezultatas gali būti greičiau atvirkštinis. Be to, norint sutalpinti tokį kiekį laidų, didesnę jų dalį tektų rodyti dienos metu, kai dauguma Lietuvos žmonių televizorių žiūrėti tiesiog neturi galimybių. Lietuvos radijas yra pati populiariausia ir labiausiai valstybės piliečius pasiekianti žiniasklaidos priemonė. Ji turi tris programas. Taigi pakankamai eterio laiko. Tad dėl kompromiso siūlau vienmandačių apygardų kandidatams palikti tik po 5 minutes nacionalinio radijo eterio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Ar pritariame pateiktam projektui, o gal galime tai padaryti bendru sutarimu? A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, išties mane įtikino, kad reikia trumpinti šį laiką, tačiau manyčiau, kad reikia ieškoti kompromiso, o kompromisas būtų tas, kad jeigu trumpinamas laikas, tada tiek vienmandatininkai, tiek sąrašiniai turi diskutuoti tiek eteryje, tiek radijuje. Ir žiūrovams bus įdomiau, ir mums patiems turbūt bus įdomiau, nei kalbanti galva, kuri jau visiems tikrai atsibodo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš tikrųjų sveikintina iniciatyva kūrybiškiau pažiūrėti į rinkimų procesą ir paversti tai partijų ir kandidatų diskusijomis. Tam mūsų frakcija vieningai pritarė ir sveikina tokią radijo ir televizijos iniciatyvą. Tačiau mes negalime sutikti ir apgailestaujame, kad valdančioji dauguma neskyrė reikiamo dėmesio visuomeniniam radijui ir televizijai ir susikaupė tokios visuomeninio radijo ir televizijos skolos. Dabar bandyti demokratijos kaina atsipirkti ir taisyti situaciją iš tikrųjų yra antidemokratiška. Gali taip atsitikti, kad negaudami valstybės paramos kandidatai apskritai negalės kandidatuoti ir susidarys tokia situacija, kad Lietuvoje galės kandidatuoti tik trys grupės žmonių, t.y. turtingi, labai turtingi ir ypač turtingi, kurie galės sau leisti nusipirkti laiką komercinėse televizijose. Todėl dėl laiko trumpinimo iš tikrųjų mes nesutinkame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai gal galime sutarti, kad šiandien mėginame priimti šį įstatymą, kaip buvo mėginama tartis Seniūnų sueigoje, o iki priėmimo dar, žinoma, pranešėjas, televizijos vadovai, frakcijų atstovai gali diskutuoti, gali dar gimti kokia pataisa, nes mes lyg esame taręsi dėl to, kad šiandien atskiriame pateikimą, svarstymą ir priėmimą, nors formaliai paskelbėme priėmimą ypatingos skubos tvarka. Gal galėtume tai padaryti, kolegos? Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Manyčiau, aiškinkimės pagal Statutą. Nubalsuokime dabar svarstomą šitą klausimą be detalių, iš principo, po to, taip, kaip buvo siūlyta, atrodo, niekas neprieštaravo, sudarykime frakcijų atstovų grupę, kuri mėgintų spręsti vienmandačių debatų klausimą, kad sąlygos būtų lygios, tačiau kokiu būdu, kur ne salėje turėtume diskutuoti. Kai jie parengs savo siūlymą, tada, manau, galimas būtų, kaip minėjo, bendras sutarimas ir išsaugota konstitucinė teisė visiems būti lygiems prieš įstatymą ir prieš rinkėjus. Aš manyčiau ir dėl vieno, ir dėl kito, ir dėl trečio reikia susitarti, ir greičiausiai balsavimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, o gal galime dėl pirmo, kaip sako S.Pečeliūnas, dėl pritarimo po pateikimo susitarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Sutariame.

Pradedame svarstyti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2819. Dabar reikia susitarti, ar svarstome ir priimame šį įstatymą šiandien, taigi ar galime jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dar dėl motyvų. O gal ir dėl to galime susitarti, kolegos. Manyčiau, Seimo Pirmininkas… (Balsas salėje) Reikia sudaryti formalią darbo grupę. Ar susitariame, kad sėda frakcijų atstovai, ir viskas? Ar būtina Seimo mastu daryti kokią nors ypatingą grupė? Pone Pirmininke, ar galėtume S.Kakčio pateiktą ir plaukiantį iš televizijos vadovybės iniciatyvų Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir po pertraukos šiandien priimti? Tikrai taip. Pirmininkas teikia ypatingą skubą. Dėl motyvų ir dėl technikos. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai bijau, jeigu nebus padaryta formaliai, kad čia dabar nesusitarsime, kad sudarome darbo grupę, kiekviena frakcija teikia atstovą… Ji susirenka tokią valandą tokioje salėje. Savo darbui turi bent dvi ar tris valandas. Čia jau susitarkime kiek, kada jūs matote pagal darbotvarkę reikia ateiti su kokiu nors siūlymu. Tada viskas gerai. Jeigu grupė ką sutars ar skirs kelias alternatyvas, jeigu nespės susitarti, atneš į salę ir Seimas nuspręs. Bet jeigu jūs nedarysite formaliai, pasakysiu, tai tada turi teisę, gali kas nors, kur nors, kada nors susirinkti. Kokios teisinės pasekmės, kokios yra organizacinės pasekmės tokio jūsų siūlymo? Nulinės. Atėjus balsavimo laikui, dauguma neklaususi kitų nuomonės, priims taip, kai jai patogu, ir tai nebus geriausias sprendimas. Aš siūlau rasti sutarimą šiuo klausimu, nes visiems rūpi, ką aš ir minėjau, kad debatai būtų visiems, kad teisės būtų lygios, taip, kaip numato mūsų Konstitucija. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš prisimenu, kad buvo Seimo nutarimu sudaryta Seimo rinkimų įstatymo rengimo darbo grupė. Į šią darbo grupę įėjo įvairių Seimo parlamentinių frakcijų atstovai, tos darbo grupės sudėties niekas neginčijo, ir jos pagrindu šiandien mes galėtume toliau tęsti pokalbį su Nacionalinio radijo ir televizijos direktoriumi ponu V.Žuku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi apsisprendžiame. Galime bendru sutarimu sutarti dėl priėmimo šiandien posėdžio pabaigoje? Sutariame bendru sutarimu dėl ypatingos skubos. Dėkoju.

Dabar, kokia forma, kolegos, galėtų tartis frakcijos, iniciatoriai su televizijos vadovybe. Ar reikia formalizuoti kokią grupę, ar kolegiškai sutariame, kad visos frakcijos, turinčios siūlymų, dabar gali sėsti. S.Kaktys, galbūt J.Razma turi siūlymų, ir tariamės, kolegos. Tuo labiau ar galima dabar tikėtis šimtaprocentinio sutarimo. Aš bijau, kad toks mūsų įsipareigojimas gali trupučiuką stabdyti darbą. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Taip, pirmininke. Pirmininke, aš siūlyčiau tokį variantą. Man atrodo, visiems būtų priimtinas ir nebūtų labai formalizuotas. Jūs paskelbkite darbo grupės darbo laiką, kabinetą ir pakvieskite frakcijų atstovus deleguoti po vieną atstovą. Mes deleguosime, kiti deleguos, nereikia čia mums tvirtinti sąrašo ar ko nors dar.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi vieta ir laikas. Pone Sigitai Kakty, vieta ir laikas. Laikas dabar, vieta?

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į momento svarbą ir į tai, kad reikia mums šiandien priimti sprendimą, siūlau po kokių 10 minučių pas poną Z.Vaigauską Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ten yra patogios darbo sąlygos, susitikti ir toliau svarstyti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. 11.20 val. pas rinkimų komisijos pirmininką.

Z.VAIGAUSKAS. 214 kabinetas, tretieji Seimo rūmai. Vyriausioji rinkimų komisija 11.20 val. Dar kavos spėsime išvirti.

PIRMININKAS. 11.20 val. 214 trečiųjų rūmų kabinetas, kava ir kiti priedai, kad šiandien būtų susitarta, pone komisijos pirmininke. Dėkui. 11.20 val. Ačiū. Iš frakcijos po vieną kolegą, jeigu frakcijos manytų, jog reikia dalyvauti diskusijose.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2780*. Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo Nr.P-2781* (svarstymas)

5a – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2780.

Svarstymas. Ekonomikos komiteto pranešimą perskaitys O.Suncovienė. Ir su juo susijęs Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2781. Prašome vertinti abu projektus, ponia pranešėja.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, (…) programos ekspertų atlikta Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų veiklą reglamentuojančių teisės aktų atitikimo galiojančių Europos Sąjungos teisei analizė parodė…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, aukštieji kolegos LDDP frakcijoje! Kolegos, prašyčiau tylos!

O.SUNCOVIENĖ. … kad tik logistinė, prekių sandėliavimo, saugojimo veikla neturėtų sudaryti sunkumų Lietuvai derantis dėl narystės joje. Tačiau Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme numatytos muitinės ir mokesčių lengvatos jau vertinamos kaip valstybės pagalba, iškraipanti konkurenciją ir veikianti prekybą tarp valstybių narių. Pripažinus tokią valstybinę pagalbą neleistina ir tokiu atveju sustabdžius lengvatų taikymą zonose, būtų pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovių pasirašyti susitarimai, bet tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 27 straipsnio nuostatai, pagal kurią užsienio kilmės kapitalo investavimo arba investicijų buvimo sąlygos tiems investuotojams, kurie investavo kapitalą pagal šio įstatymo galiojimo metu nustatytas sąlygas ir tvarką, privalo nesikeisti penkerius metus nuo investavimo pradžios. Tokiu būdu gali iškilti klausimas ir dėl žalos atlyginimo, kurį investuotojai gali išreikalauti iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus bei remiantis 2000 m. balandžio 27 d. vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdyje Užsienio reikalų ministerijos ir Konkurencijos tarybos atstovų išsakytais pasiūlymais dėl įstatymų, susijusių su laisvųjų ekonominių zonų veikla, suderinimo su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, parengtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projektas. Parengtu projektu papildant galiojantį Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnį 9 dalimi nustatoma, kad šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 6 dalyse išvardintos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai zonoje įregistruotoms įmonėms galės būti taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatoms. Ir papildant 17 straipsnio pirmąją dalį nustatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas valstybės pagalbą reglamentuotų bankams ir draudimo įmonėms. Taip pat įvertinant Finansų ministerijos pastabą, minėta nuostata įvertinta ir kartu teikiamame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projekte.

Taigi svarstant šį aptartą įstatymo projektą Ekonomikos komitete pasiūlymų arba kokių nors pastabų, papildymų negauta. 7 nariams balsavus už, vienam susilaikius ir nė vienam neprieštaravus įstatymo projektui buvo pritarta. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto vardu kviečiu ir jus pritarti šiam svarbiam ir labai reikalingam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Turbūt pritariame po svarstymo, o aš kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Aš kviečiu registruotis, o pats skelbiu, kad po svarstymo pritariame Nr.P-2780 ir Nr.P-2781 įstatymų projektams. Dėkoju. Stengiesi, dirbi, o tam, kam stengiesi ir dirbi, tas visai nerūpi.

Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2757(2*) (svarstymas). Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2820 (pateikimas)

6a ir 6c klausimai. Kviečiu į tribūną A.Sakalą, kuris mums pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl projekto Nr.P-2757(2), dėl Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, ir kartu pateiks projektą Nr.P-2820 – Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir 212 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Taigi, pone pranešėjau, prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš tik informuosiu labai trumpai Seimo narius, apie ką yra šis straipsnis. Kaip žinote, anksčiau buvo labai griežta pasų režimo tvarka, iš piliečių buvo reikalaujama, kad jie registruotųsi, už tai buvo baudžiami, buvo baudžiami netgi kriminalinėmis bausmėmis. Kadangi dabar Seimas yra pakeitęs šią nuostatą, yra padaręs registravimąsi gyvenamojoje vietoje nebūtinu, taigi reikia taisyti ir Baudžiamąjį kodeksą. Todėl buvo pasiūlyta ir jūsų jau pritarta panaikinti Baudžiamojo kodekso 49 straipsnį, kuriame kaip tik numatytos bausmės už pasų režimo pažeidimus. Seimas tam pritarė, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo išnagrinėtos ir teisinės pasekmės. Čia šiuo atveju, kadangi keičiama, dekriminalizuojama viena veika, o tokiu atveju įstatymas turi atgalinę veiką, vadinasi, tų žmonių, kurie buvo nuteisti pagal šį straipsnį, bylas reikės peržiūrėti. Tam reikia tam tikros tvarkos, kurią turi taip pat numatyti įstatymas, panašiai kaip buvom padarę praeitų metų lapkričio mėnesį, kai pateikėme Baudžiamojo kodekso pataisas, lengvinančias kai kurių nusikaltimų bausmes.

Taigi komiteto valia buvo parengtas įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, kuris jums taip pat išdalytas. Prašyčiau pritarti šiems abiem projektams. Aš nežinau, kokia procedūra. Pirmajam galime pritarti po svarstymo, o antrąjį dėl įgyvendinimo, jeigu įmanoma šiandien pritarti po svarstymo, tai galėtume tada artimiausiu metu jį priiminėti.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi mes svarstėme projektą Nr.P-2757. Ar galime jam pritarti po svarstymo? Galime bendruoju sutarimu. Ir keliais žodžiais pranešėjas pateikė dėl komiteto įsivaizdavimo atsiradusį dar vieną projektą Nr.P-2820. Gal kas nors dėl šio projekto norėtų paklausti pranešėją? Jis jau buvo keliai žodžiais pateiktas. Nėra norinčių klausti. Taigi pritariame po pateikimo ir projektui Nr.P-2820. Svarstysime jį artimiausiu metu, sakysime, rugsėjo 10 arba 12 dienomis. Man dabar sunku tiksliai pasakyti. Ačiū, pone pranešėjau.

A.SAKALAS. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio  pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2758(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ir dar vieną projektą prašyčiau įvertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto požiūriu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2758.

A.SAKALAS. Dėl šio įstatymo nebuvo Teisės ir teisėtvarkos komitete kokių nors ypatingų diskusijų, nebuvo nuomonių skirtumo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pritarti. Jis taip pat yra susijęs su pasų režimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms? Dėkoju, pone pranešėjau. Turbūt galime taip pat. Pritariame bendruoju sutarimu projektui Nr.P-2758(2).

Policijos veiklos pagrindų įstatymo projektas Nr.P-2811 (pateikimas)

Septintasis darbotvarkės klausimas. Šiek tiek anksčiau pradedame jį svarstyti. Kviečiu, pone ministre Č.Blažy, į tribūną, kad pateiktumėte Seimui projektą Nr.P-2811 – Policijos veiklos pagrindų įstatymo projektą. Prašom.

Č.K.BLAŽYS. Gerbiamieji Seimo nariai, spartus mūsų visuomenės vystymasis, demokratijos plėtra, teisinės valstybės kūrimas, sudėtinga kriminogeninė būklė kelia naujus reikalavimus ir Lietuvos policijai. Problemos, su kuriomis šiandien susiduria policija, jau negali būti sprendžiamos daliniais pakeitimais ir pertvarkymais. Remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi reikia esminės policijos reformos, kuri keistų jos organizaciją ir valdymą, veiklos metodus, vaidmenį visuomenėje ir santykius su kitomis teisinės sistemos dalimis. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymas buvo priimtas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Per tą laiką daugelis jo nuostatų paseno, dalis jų nerodo realios situacijos, varžo policijos vystymąsi ir prasilenkia su demokratinėms valstybėms būdinga policijos veiklos koncepcija.

Seimui teikiamo Lietuvos Respublikos policijos veiklos pagrindų įstatymo projekto tikslas yra naujai nustatyti Lietuvos policijos veiklos tikslus, principus bei uždavinius, policijos santykius su kitomis valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninėmis institucijomis siekiant sukurti stabilią, veiksmingą, tarnaujančią žmonėms ir įgyvendinančią visuomenės siekius Lietuvos policiją, taip pat nustatyti policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. Tai sudarys prielaidas maksimaliai apsaugoti visuomenę nuo policijos savivalės bei užtikrins teisinę apsaugą policijos pareigūnams, realizuojantiems jiems suteiktus įgaliojimus.

Pagrindinės nuostatos. Lietuvos Respublikos policijos veiklos pagrindų įstatyme nustatomi tokie pagrindiniai policijos veiklos uždaviniai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, eismo saugumo priežiūra; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksmų. Įstatymuose bei kituose teisės aktuose policijai gali būti nustatyti ir kiti uždaviniai.

Policijos veiklos pagrindų įstatymo projekte nustatoma vidaus reikalų ministro kompetencija reguliuojant policijos veiklą. Ministras atsako už Vyriausybės programos įgyvendinimą policijos veikloje; prižiūri policijos veiklos teisėtumą ir užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų vykdymą policijos įstaigose; skiria centrinių policijos valdymo įstaigų vadovus; centrinių policijos valdymo įstaigų vadovų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų jų pavaduotojus; nustatyta tvarka steigia aukštesniosios pakopos teritorines policijos įstaigas, specializuotas policijos įstaigas ir Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančias policijos profesinio rengimo įstaigas; nustato policijos finansinių ir materialinių išteklių kontrolės tvarką; naikina centrinių policijos valdymo įstaigų vadovų bei jiems pavaldžių įstaigų teisės aktus, jei šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ar kitiems teisės aktams; teikia Vyriausybei tvirtinti centrinių policijos valdymo įstaigų nuostatų projektus; vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymus, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

Policijos organizacinė struktūra. Įstatymo projekte nustatoma tokia policijos įstaigų sistema: centrinės policijos valdymo įstaigos, teritorinės policijos įstaigos, policijos profesinio rengimo įstaigos, specializuotos policijos įstaigos.

Centrinės policijos valdymo įstaigos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip bendrosios kompetencijos valdymo įstaiga, ir specialiosios kompetencijos policijos valdymo įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu tai yra Pasienio policijos ir Mokesčių policijos departamentai. Esant būtinumui gali būti steigiamos ir kitos specialiosios kompetencijos centrinės policijos valdymo įstaigos.

Centrines policijos valdymo įstaigas steigia Vyriausybė. Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras, kitoms centrinėms policijos valdymo įstaigoms vadovauja vyriausieji komisarai. Šių, t.y. centrinių, policijos valdymo įstaigų vadovai už savo veiklą tiesiogiai atsakingi ir atskaitingi vidaus reikalų ministrui. Centrinės policijos valdymo įstaigos užtikrina joms paskirtų policijos veiklos uždavinių įgyvendinimą, kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklos ir personalo strategiją, užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose, organizuoja vidaus reikalų ministro ir centrinių policijos valdymo įstaigų vadovų sprendimų vykdymą bei jų kontrolę.

Centrinės policijos valdymo įstaigos turi savo teritorinius padalinius – teritorines policijos įstaigas, kurios vykdo joms pavestas funkcijas teisės aktais nustatytoje teritorijoje. Policijos departamentui pavaldžios teritorinės policijos įstaigos yra aukštesniosios ir žemesniosios pakopos policijos komisariatai. Aukštesniosios pakopos policijos komisariatai steigiami apskričių centruose ir užtikrina policijos veiklos uždavinių įgyvendinimą apskrities teritorijoje. Jie vykdo valdymo ir steigimo dokumentuose nustatytas funkcijas ir yra atsakingi bei atskaitingi Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Žemesniosios pakopos policijos komisariatai steigiami savivaldybių administraciniuose centruose atitinkamų savivaldybių teritorijai aptarnauti. Žemesniosios pakopos policijos komisariatus steigia policijos generalinis komisaras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Policijos komisariatai, kaip aukštesniosios pakopos policijos komisariatų struktūriniai padaliniai, taip pat gali būti steigiami savivaldybių teritorijos dalims aptarnauti. Policijos komisariatai kartu su savivaldybėmis atskiroms savivaldybių teritorijos dalims aptarnauti gali steigti policijos nuovadas. Policijos nuovados ir kiti padaliniai gali būti steigiami ir atskiriems policijos uždaviniams bei funkcijoms vykdyti. Teritorinių policijos įstaigų vadovus karjeros principu skiria ir atleidžia iš pareigų policijos generalinis komisaras, suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybės meru. Kitų policijos įstaigų vadovus skiria ir atleidžia iš pareigų centrinių policijos įstaigų vadovai. Specialiosios kompetencijos centrinių policijos valdymo įstaigų teritoriniai struktūriniai padaliniai organizuoja savo veiklą neatsižvelgdami į esamą administracinį teritorinį paskirstymą ir vykdo teisės aktų nustatytas tam tikras specialiąsias policijos funkcijas.

Policijos pareigūnai rengiami ir jų kvalifikacija keliama policijos profesinio kėlimo įstaigose, kurios steigiamos įstatymų nustatyta tvarka. Policijos veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Valstybės kontrolė, vidaus reikalų ministras bei kitos įgaliotos institucijos. Procesinių veiksmų kontrolę įstatymų nustatyta tvarka vykdo prokurorai.

Policijos pareigūnų teisės nustatomos griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teises ir laisves reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Policijos pareigūnų teisės turi sudaryti realias prielaidas policijos veiklos uždaviniams įgyvendinti. Policijos pareigūnas nustatytais atvejais ir tvarka gali pavartoti prievartą, taip pat ir šaunamąjį ginklą (kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis, būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ir kitais atvejais saugant bei ginant asmenis, visuomenės ar valstybės interesus).

Policijos įstaigos savo elgseną grindžia atvirumo visuomenei principu, padedančiu atskleisti visuomenės problemas ir atvirai jas spręsti kartu su gyventojais. Vietos gyventojų bendruomenės problemų paieška ir jų sprendimas sudaro pagrindą kurti policiją kaip viešosios socialinės profesinės paslaugos instituciją.

Policija finansuojama iš valstybės biudžeto. Policijai finansuoti gali būti naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka gautos nebiudžetinės lėšos. Policijos veikla gali būti finansuojama iš visuomenės saugumo programoms skirtų lėšų, tarp jų ir iš savivaldybių biudžeto. Policija savo veiklai gali panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka gautą kitą turtą ar lėšas.

Baigiamosios nuostatos. Priėmus teikiamą įstatymo projektą taip pat turėtų būti priimtas ir įstatymas, reglamentuojantis tarnybos Lietuvos Respublikoje policijoje principus: policijos pareigūnų priėmimą, atleidimą iš tarnybos, jų tarnybos eigą, skatinimą, socialines garantijas ir panašiai. Visa tai turėtų reglamentuoti atskiras įstatymas, kurio projektas baigiamas rengti. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 27 straipsnio pirmosios dalies. Ar nereikėtų šioje pirmojoje dalyje nurodyti bendrą finansavimą, t.y. iš valstybės biudžeto, iš savivaldybių biudžetų, ir visa nurodyti atskirose Policijos departamento ir kitų centrinių policijos valdymo įstaigų sąmatose? Dabar jūs 1 straipsnyje nurodot tik valstybės biudžeto, o paskui jau eina kitos sudedamosios dalys. Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Manome, kad policija iš esmės turi būti finansuojama iš valstybės. Tai vis dėlto griežtai centralizuota valstybės įstaiga, kuri finansuojama taip pat centralizuotai. Tačiau žinant, kad savivaldybės norėtų prisidėti prie teisėtvarkos klausimų sprendimo savo teritorijose ir turi galimybių skirti tam tikras lėšas, nors šiandien tas klausimas nėra reglamentuotas, joms numatoma tokia galimybė. Čia buvo diskusijos su specialistais, su Savivaldybių asociacijos atstovais ir prieita prie tokios straipsnio konstrukcijos, tokių formuluočių, kokios dabar yra, ir manoma, kad jos šiandien yra bene optimaliausios.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jūs spėjote susipažinti su Teisės departamento išvada. Kaip jūs ją komentuotumėte?

Č.K.BLAŽYS. Aš nežinau, atvirai pasakius…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau! Gerbiamieji kolegos, komitete gal galima…

Č.K.BLAŽYS. Gal konkrečiai galėtumėte paklausti dėl tos išvados…

D.P.PAUKŠTĖ. Ten gana skeptiškai yra žiūrima į šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, diskusija komitete bus tikrai smagi.

Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau išgirsti esminį atsakymą. Lietuva – puiki šalis, ir tikėkimės, kad šalyje laikinai klesti brutalumas, korupcija, net fašizmas bando kelti galvą. Tuo tarpu policija negina istoriškai Europoje susiklosčiusių teisės normų ir moralinių vertybių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono policijos vadovybė atvirai tarnauja patekusiems į valdžią niekšams, nuo kurių materialiai priklauso. Ką pakeis naujas įstatymas? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Gal jūs truputį ir apibendrindamas pasakėte, kad policija negina visų teisėtų interesų. Jeigu yra kai kurių atvejų, gal nereikėtų daryti apibendrinančios išvados. Aš manau, kad jeigu bus priimtas, šis įstatymas, kaip aš ir sakiau pateikdamas, turėtų pakeisti organizacine, kadrų rengimo, policijos stiprinimo prasme visą iki šiol vykusį darbą. Jis pasikeistų ne staigiai, ne iškart, ne rytoj priėmus šį įstatymą, tačiau praėjus tam tikram laikui, kryptingai vykdant įstatymą ir kitus priimtus norminius aktus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, ar rengiant šį įstatymą kiek nors buvo galvojama apie tą būsimą reformą, t.y. dviejų ministerijų sujungimą? Ar tai klausimas… gali veikti atskirai šis įstatymas? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ne, apie tai nebuvo galvojama, nes įstatymas reglamentuoja tiktai policijos veiklos pagrindus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, gal jūs galėtumėte paaiškinti, kokios principinės nuostatos, leidžiančios tikėtis, kad policijos darbas vyks daugiau tarp žmonių, o ne kabinetuose, įrašytos įstatyme? Bent jau šiandien susidaro toks įspūdis, kad gatvėse sunku rasti policininkų, daugiausia visi sėdi kabinetuose.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Aš vėl tik galiu pakartoti, kad visos įstatymo nuostatos, visi principai, misijos apibrėžimas nukreiptas į tai, kad policija labiau suprantamai, galima taip pasakyti, tarnautų žmonėms ir kad žmonės pripažintų, kad tai yra jų policija ir kad ji tarnauja jiems. Kabinetinis ar gatvinis darbas, čia yra tokios labai reliatyvios sąvokos. Šiandien yra taip, kaip yra. Matyt, artimiausiais metais turėtų keistis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas – paskutinis klausimas.

A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, savivaldybių tarybos ir administracijos pagal pateiktą įstatymo projektą iš esmės visiškai nušalinamos nuo vadinamosios žemesniosios pakopos policijos komisariato valdžios formavimo ir veiklos koordinavimo. Pagal pateiktą įstatymo projektą savivaldybė visiškai negalės daryti įtakos nusikalstamumo prevencijai savivaldybėse. Ar pateiktu įstatymu iš esmės neatsisakote municipalinės policijos principų?

Č.K.BLAŽYS. Jokiu būdu ne. Kaip tik įstatymo projekte yra nuostatos, kurios leidžia aktyviai savivaldybėms dalyvauti garantuojant viešąją tvarką savo aptarnaujamoje teritorijoje, kurti savas policijos struktūras, dalyvauti ar prisidėti finansuojant bendros kompetencijos policijos pajėgas. Numatyti atvejai, kai privalomai derinamas klausimas prieš skiriant vadovus į teritorinius policijos padalinius, o to šiandien galiojančiame įstatyme nebuvo numatyta. Ten buvo kalbama apie vieną policijos rūšį ar dalį – savivaldybių policiją, kuri iš esmės pas mus neegzistavo. Egzistavo vieninga, centralizuotai valdoma valstybinė policija. Šiuo įstatymu kaip tik mėginama pateikti normas, kurios leistų savivaldybėms realiai pagal savo galimybes dalyvauti ir policijos valdyme.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.

Ar pradedame svarstyti šį pateiktą įstatymo projektą? Pradedame bendruoju sutarimu svarstyti Policijos veiklos pagrindų įstatymo projektą Nr.P-2811. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Planuojame svarstyti (taip sutarta Seniūnų sueigoje) rugsėjo 26 d. Ačiū.

Pertrauka iki 12.00 val.

Gal, kolegos, sutiktumėte dar paimti rezervinį klausimą? (Balsai salėje) Kolegos, pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Reikia dirbti toliau. Registruojamės! Registruojamės ir skelbiu pirmą darbą, kurį mes registruodamiesi galėtume atlikti. Seniūnų sueiga, remdamasi pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymu, prašo, kad Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2679, kaip papildomas komitetas, svarstytų ir Ekonomikos komitetas. Tai yra sutartinis komitetų dalykas, kiek aš įsivaizduoju. Iš Ekonomikos komiteto vienas V.Knašys šiek tiek protestuoja, bet sutariame. Taigi papildomas komitetas svarstant projektą Nr.P-2679 bus Ekonomikos komitetas. Dėkoju.

Dirbame toliau. Nematyti aukštojo L.Sabučio. Gal galėtume imti rezervinį klausimą, rezervinį pirmąjį ir vienintelį, kol pasirodys komiteto pirmininkas? O galbūt yra kitas pranešėjas dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Gal komiteto pirmininką kas artimiausiu metu rastų?

1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymo projektas Nr.P-2731(4*) (svarstymas)

Rezervinis pirmasis klausimas Nr.P-2731(4) – 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymo projektas, svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kokia komiteto nuomonė, pasako A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Komitetas svarstė ir parengė patobulintą projektą, kuriam pritarė, ir siūlo Seimui pritarti po svarstymo.

Pagrindiniai tobulinimo akcentai. Iš esmės buvo atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas, kurios susijusios su juridinės technikos dalykais. Pirmiausia atsisakyta 2 straipsnio, kuris iš tikrųjų buvo turbūt perteklinis. Taip pat atsisakyta pridėti kaip neatskiriamą priedą paties garso įrašo iššifravimo tekstą, patvirtintą archyvo vadovo, o įrašyti į pagrindinį straipsnį patį pareiškimo tekstą ir paskelbti jį teisės aktu. Be to, buvo suvienodinta pastaba dėl straipsnio pavadinimo, nes jis neatitiko paties įstatymo pavadinimo. Taip pat padaryti keli smulkūs, sakyčiau, stiliaus pataisymai, viename preambulės sakinyje, įterpta “sukilėlių vardu paskelbtas pareiškimas”. Tai tiek.

Aš kviečiu pritarti po svarstymo, nes iš esmės liko vienas straipsnis, 2 straipsnis yra tiesiog nuoroda, kur yra saugomas įrašo originalas, ir visas įstatymas tuo baigiasi. Prašyčiau Seimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritariame po svarstymo 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymo projektui. Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu.

Garantinio fondo įstatymo projektas Nr.P-2771(2) (svarstymas)

Kolegos, turiu problemų, nes L.Sabutis iki šiol nesirodo. Kolegos, gal galime svarstyti, pone Beinortai, darbotvarkės 10 klausimą – Garantinio fondo įstatymo projektą? Sutariame.

Taigi projektas Nr.P-2771(2). Pagrindinio komiteto pranešimas, tribūnoje J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš galėčiau pradėti nuo to, atkreipti dėmesį, kad turbūt visi kolegos susipažino su mūsų kolegos triuškinančia kritika dėl Garantinio fondo įstatymo. Tai buvo išspausdinta “Lietuvos verslo žiniose”. Žinoma, dėl tos kritikos man bus lengviau pateikti Garantinio fondo įstatymo projektą po jo svarstymo mūsų komitete.

Garantinio fondo įstatymo projektas iš esmės yra iš trijų greta einančių įstatymų paketo. Iš jų pirmasis yra Bankroto įstatymas, antrasis – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, o trečiasis, kaip minėjau, – Garantinio fondo įstatymas. Visų šių įstatymų tikslas yra pertvarkyti dabartinę ekonomikos subjektų, įmonių, sakykim, nesėkmių atveju proceso raidą ir vienaip ar kitaip spręsti socialinius klausimus, kurie dažniausi iškyla dėl vienos pusės darbo santykių nesilaikymo. Tačiau Garantinio fondo įstatymą (nors mes, kaip žinia, neeilinėje sesijoje nesvarstome naujo Bankroto įstatymo projekto, nesvarstome Restruktūrizavimo įstatymo projekto ne dėl Seimo kaltės, o dėl teikėjų kaltės, iniciatyva šiuo atveju yra Vyriausybės) mes svarstyti galime, nes jis iš tikrųjų yra aktualus. Kaip jūs visi žinote, šiuo metu dar tebegalioja toks Bankroto įstatymas, kuris apibrėžia Specialaus fondo bankrutuojančių įmonių darbuotojams remti funkcijas, kai jie lieka be atlyginimo, lieka be teisėtų už savo darbą pagal savo darbo santykius išmokų. Kaip žinia, tas įstatymas veikia, toks fondas yra, tačiau jis jokių pinigų neturi. Jis pinigų neturi, o mes girdime apie nemokias įmones, girdime apie kreditorinius reikalavimus, keliamus darbininkų. Šiandien patvirtino ir ministras V.Milaknis, kad kreditoriniai darbuotojų reikalavimai dėl darbo santykių, t.y. darbo užmokesčio, atostogų kompensacijų, išeitinių pašalpų kompensacijų, žalos atlyginimo kompensacijų, jau peršoka 100 mln. litų. 100 mln. litų yra dideli pinigai.

Ką gali šitas Garantinis fondas, kurio įstatymą šiandien svarstome? Garantinis fondas, kaip žinote, numato 0,2% atskaitymus nuo kiekvienos įmonės, viešosios įstaigos ar kitos ūkinę veiklą vykdančios institucijos į specialų, vadinkim, draudiminiu pagrindu paremtą fondą, kad būtų galima tam tikrą dalį skirti darbuotojų reikalavimams tenkinti sutartine garantine tvarka.

Įstatymo projektą teikė Vyriausybė, jį svarstė ir iš esmės jam pritarė papildomu komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Savo ruožtu mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jo, kaip sakoma, irgi ant galvos nepastatėme, tačiau yra trys niuansai, kuriuos aš norėčiau kolegoms pasakyti.

Pirmiausia tai, kas atsispindi mūsų, kaip pagrindinio komiteto, išvadoje. Pirmiausia norėčiau pasakyti apie 4 straipsnį. 4 straipsnis kalba apie Garantinio fondo lėšas. Garantinio fondo lėšos. Kaip sakiau, dalis jų ateina per, vadinkime, įnašus kiekvieno ūkio subjekto, kuris turi darbinius santykius ir moka atlyginimus. Antrasis šaltinis yra Privatizavimo fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal dabar egzistuojantį ir veikiantį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą privatizavimo lėšos, kaip žinia, yra paskirstytos. Dalis jų eina gyventojų santaupoms, dalis – smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti, dalis – išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos, Turto fondo (…), o dalis eina atskaitymams į Specialų fondą bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams remti. Kitaip sakant, tie pinigai, kurie eidavo į Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių fondą darbininkams remti, galėtų ateiti čia. Mes manome, kad įstatyme iki priėmimo dar galėtų būti patikslinta, ar šalia Privatizavimo fondo lėšų kaip nors kitaip iššifruojame valstybės biudžeto lėšas, nes iš tikrųjų valstybės biudžetą jau ne už kalnų reikės tvirtinti, o jeigu mes numatysime tokias lėšas, tai tokios ir turėtų būti užrašytos. Tada jos turėtų būti biudžete, nes kitaip jų neatsiras. Tai ketvirtas dalykas.

Dar vienas dalykas yra tas, mums atrodo, kad tai vis dėlto yra dėmesio vertas dalykas. Atkreipiau dėmesį komitete. Manome, kad užrašymas, kad Garantinio fondo lėšas taip pat sudaro juridinių ir fizinių asmenų, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriški įnašai, šiek tiek filantropiškas. Kas gi dabar nei iš šio, nei iš to, koks subjektas dės tuos pinigus į tokį fondą, kuris tuojau pat bus išdalytas. Aš manau, kad jeigu mes susietume savanoriškas lėšas, savanoriškus įnašus su Labdaros ir paramos įstatymu, kad toks subjektas galėtų įnešti, o šiuo atveju šis fondas galėtų gauti tokias lėšas ir dėl to būtų taikomos mokestinės nuolaidos pagal Bankroto įstatymą, tada, žinoma, būtų viskas aišku. Kitaip čia yra užrašymas maždaug toks: nebemažinkime ozono virš Antarktidos. 5 straipsnyje mūsų komitetas svarstė ir patikslino 1 dalies 1 punkto nuostatas. Aš jas jums pakomentuosiu. Suprantama, kad garantinis fondas niekada neturės tiek pinigų, kad galėtų kaip kokia nors draudimo kompanija išmokėti visus prašymus. Tačiau Lietuva yra prisijungusi, tiksliau sakant, yra ratifikavusi daugelį tarptautinių darbo konvencijų, iš kurių viena rekomenduoja mums tokiais atvejais valstybiškai remti ne mažiau kaip dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžiu tokius asmenis, kuriuos ištiko šita nesėkmė. Todėl mes ir rašome, kad iš garantinio fondo nurodytiems darbuotojams mokamos šios išmokos, neišmokėtos iki kreipimosi į garantinį fondą dienos, konkrečiai darbo užmokestis, kurio dydis lygus darbuotojų reikalavimams, bet ne daugiau negu dydis, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė garantinio fondo tarybos teikimu. Kitaip sakant, tiek, kiek yra pinigų, taryba pasvarsto ir sako: tai maždaug galėtų būti trys atlyginimai ar 2,5, ar 4, ar kiek. Tačiau kartu rašom, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas dydis negali būti mažesnis už dviejų vidutinių mėnesinių darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Tai būtų tas minimumas. Ir kiekvienas žmogus tada žinotų, kad ir kaip būtų, jeigu jau įmonė yra nemoki, valstybė, tas fondas geriausiu atveju jam gali garantuoti tai.

Taip pat noriu patikslinti, kad patikslinome 5 straipsnio trečiąją dalį, kur kalbama apie atgręžtinę teisę ir kreditorinius reikalavimus, ir jų vykdymą.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad, mūsų nuomone, nereikia tiek daug laiko gaišti kreipiantis į tą fondą. Todėl manome, kad lėšų iš garantinio fondo skyrimo tvarkos (6 straipsnis) dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti garantinio fondo administratoriui per dvi savaites nuo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo dienos. Kodėl? Todėl, kad iš esmės kreditorinius reikalavimus patvirtina teismas teisminėje bankroto procedūroje ir jau teisėjas turi visus kreditorinius reikalavimus, taip sakant, teisminio proceso metu, todėl teismo paskirtam administratoriui (aš dar 30 sekundžių, pone pirmininke) nėra reikalo ilgiau gaišti ir du mėnesius laukti, kol paduosim ar nepaduosim tuos dokumentus.

Ir paskutinis klausimas, kuris, aš tikiuosi, kolegos, gali sulaukti jūsų dėmesio arba kontroversiško sprendimo, yra tas, kas administruoja įmokas į garantinį fondą. Projekto autoriai – Vyriausybė manė, kad tai galima atiduoti Socialinio draudimo fondui, konkrečiai “Sodrai”, kad administruotų tas įmokas. Mes komitete bendru sutarimu priėjom prie tos išvados, jog reikia, kad tas išlaidas administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, yra projektas, kad “Sodros” įmokų administravimas taip pat bus perduotas mokesčių inspekcijai. Viena, O antra, vis dėlto ta sąskaita yra valstybės ižde ir tie pinigai yra valstybės banke, visiškai nėra reikalo, kad jie kaip nors susisiektų ir susimaišytų su Socialinio draudimo fondo pinigais, kur yra labai fiksuotos kelios konkrečios socialinio draudimo rūšys, kaip konkrečios kelios sąskaitos. O šitą administravimą pagal mūsų komiteto, sakykim, verdiktą reikia atiduoti Mokesčių inspekcijai. Kartu mes pateiksime Mokesčių administravimo įstatymo pataisą. Ji, beje, yra užregistruota, ir aš tikiuosi, kad ji bus priimta konkrečiai papildant šitas įmokas. Tai tiek, dėkui už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius, Biudžeto ir finansų komiteto požiūris į Garantinio fondo įstatymo projektą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Garantinis fondas skirtas teikti grąžintiną finansinę paramą nemokioms įmonėms, kurioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra vykdomos bankroto procedūros. Minėto fondo lėšos skiriamos išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su tokiomis įmonėmis. Pagrindines fondo lėšas sudarys įmonių įmokos iš valstybės biudžeto ar Privatizavimo fondo lėšos. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadas ir jam nežymia balsų dauguma pritarė.

Šiaip kokių nors problemų pats įstatymo projektas, be abejo, nekelia, tačiau aš vis dėlto turėčiau šiek tiek reaguoti į šio fondo administravimo pakeitimą, juo labiau kad komiteto posėdyje nedalyvavo, nebuvo kviestas Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Gal problemų, žinoma, ir nebūtų, tačiau turėkim minty, kad vis tiek vienaip ar kitaip tai yra tam tikra papildoma funkcija ir tokiu atveju bent iš tikrųjų tie, kurie vykdys šitą funkciją, turėjo dalyvauti, turėjo išsakyti savo nuomonę. Gal jie būtų tam ir pritarę. Dabar, kaip sakoma, visa tai padaryta pagal dokumentus lyg ir už akių.

O šiaip siūlau pritarti komiteto sprendimui ir kartu pritarti įstatymo projektui po svarstymo, o iki priėmimo, matyt, išsiaiškinsim ir tą klausimą, kuris čia buvo keliamas, ir tą funkciją, kuri papildomai yra priskirta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes, kaip sakė ponas J.Beinortas, ne tik galime svarstyti, mes privalome svarstyti. Juo labiau kad tai yra tam tikra mūsų skola. Aš noriu priminti jums 1997 metus. Priimant antrą Bankroto įstatymo variantą, ponas G.Vagnorius pažadėjo mums, kad garantinis fondas pradės veikti 1998 m. sausio 1 d. Šiandien jau yra praėję 2,5 metų ir tokio fondo nėra. O tokio fondo būtinybę šiandien turbūt jaučia ypač aukšti valdžios pareigūnai. Ir šiandien šioje tribūnoje stovėjo ūkio ministras, kuris pristatė tiktai Vyriausybės poziciją dėl “Inkaro” badaujančių, dėl kitų badaujančių. Aš manau, jeigu ponas G.Vagnorius būtų ištesėjęs, o mes būtume iki galo išreikalavę, gal šiandien nebūtų buvę tokios situacijos ir nebūtų buvę šito galvos skausmo. Šito, sakykim, mūsų neveiklumo arba abejingumo sprendžiant šią problemą rezultatas gali būti įvertintas ir finansine arba pinigine išraiška. Tada priimant Bankroto įstatymo antrąjį variantą darbuotojams skola buvo tiktai 50 mln. Lt kartu su delspinigiais ir baudomis. Šiandien vien darbo užmokestis jau viršija 100 mln. Lt. Jeigu tada būtų buvusi išspręsta ši problema, šiandien valstybei reikėtų ieškoti mažiau lėšų spręsti tą problemą. Aš manau, kad pasirodę straipsniai apie tai, kad šitas fondas yra fondas, kuriantis socializmą, arba fondas vagims, labai keistai skamba iš lūpų mūsų kolegų, kurie ketina būti Vyriausybės galvom. Aš labai norėčiau, kad jie geriau pasiūlytų, kaip jie spręstų šią problemą, o ne kritikuotų kairę ir dešinę vien dėl to, kad jie stovi centre. Kyla klausimas, kaip tokie žmonės įžvelgia socializmą, jeigu tuo pačiu metu agituoja eiti į Europos Sąjungą. Europos Sąjungoje yra daugelis dokumentų, kurie sutvarko šitą reikalą. Aš jums norėčiau priminti, kad jau 1980 metais buvo priimta Europos Tarybos direktyva Nr.987 “Dėl darbuotojų gynimo darbdaviui tapus nemokiu”.

Šioje direktyvoje numatyta, kad valstybės turi įsteigti garantines institucijas, kurios efektyviai užtikrintų darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimą, jei darbdavys tampa nemokiu. Šios direktyvos 5 straipsnyje numatoma, kad šias garantines institucijas turi finansuoti darbdaviai, išskyrus, jei visą fondo veiklą finansuoja pačios valstybės. Priimdamos šią direktyvą Europos šalys pripažino, kad viena iš pagrindinių valstybės socialinių funkcijų – garantuoti, kad darbuotojams būtų išmokėtas darbo užmokestis. Aš manau, valstybė, kuri atsisako garantuoti bent minimalaus darbo užmokesčio apsaugą, įteisina baudžiavinį darbą, kas ir yra šiandien Lietuvoje. Ne kartą panašias bylas sprendė ir Europos teismas Liuksemburge. Keliose bylose irgi būtent užsimenama apie tai, kad turi būti garantiniai fondai. Aš manau, šio įstatymo priėmimo vilkinimą galbūt galėčiau argumentuoti tuo, kad buvo pasirašytas žinomas memorandumas tarp pono G.Vagnoriaus ir darbdavių.

Taip pat aš norėčiau priminti, kad Lietuva yra ratifikavusi 173 konvenciją, kurioje irgi kalbama apie tokios institucijos būtinumą. Lietuva yra pasirašiusi (gaila, kad dar mes neratifikavome) Europos socialinę chartiją. Šios chartijos 26 straipsnyje nurodyta, kad valstybė turi įsteigti ir turėti garantinį fondą.

Mielieji kolegos, paskutinis dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti, kad yra Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnis. Necituosiu jo viso, bet jame yra nurodyta, kad “kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”. Aš manau, kad valstybė negarantuoja šios Konstitucijos normos, nes nėra tokios institucijos, ir tie faktai, kurie vyksta šiandien Mažeikiuose, Kaune arba čia, Vilniuje, tai ir patvirtina. Jeigu kas nors dar abejoja, kad socializmas gyvas Europoje, aš noriu pasakyti, kad Danija, Prancūzija, Graikija, Italija, Ispanija, Austrija, Slovėnija, Belgija, Vokietija, Didžioji Britanija, kitos šalys turi garantinius fondus, į juos moka darbdaviai ir ten žmonės tuo nesiskundžia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamieji kolegos. Nesocializmo šiandien nėra kam ginti su kabutėm ir visaip kitaip. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame? Pritariame bendruoju sutarimu Garantinio fondo įstatymo projektui Nr.P-2771(2) po svarstymo. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto įgaliotoji pranešėja E.Petrošienė jau dalyvauja posėdyje? Be reikalo barėme L.Sabutį. Jis buvo visiškas nekaltas.

Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2617(2). Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2618(2). Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2619(2) (svarstymas)

Aštuntasis darbotvarkės klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2617, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2618(2) ir Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2619(2). Pagrindinio komiteto pranešėja tribūnoje – E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, pateikė patikslintą Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio, Valstybės ir savivaldybės įmonių 5 straipsnio bei Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio patikslintą redakciją. Tai yra susiję su biudžetinių įstaigų reorganizavimo būdais. Visi šie minėti įstatymai vienas su kitu yra susiję. Komitetas pritaria bendru sutarimu, todėl aš taip pat kviečiu pritarti šiems trims minėtiems įstatymo projektams.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kalbės J.Listavičius, ruošiasi O.Suncovienė. Dėl projekto Nr.P-2618. J.Listavičius – papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekte Nr.P-2617 sudaroma galimybė biudžetines įstaigas reorganizuoti į kitas biudžetines ar viešąsias įstaigas ir valstybės, savivaldybės įmones nenutraukiant jų veiklos. Norint pakeisti biudžetinės įstaigos statusą pirmiausia reikia ją likviduoti, o po to steigti naują organizaciją, atsižvelgiant į pavaldumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektus Nr.P-2617, Nr.P-2618, kuriuose teikiama galimybė biudžetinės įstaigos steigėjo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reorganizuoti biudžetinę įstaigą į valstybės įmonę ar savivaldybės tarybos sprendimu į biudžetinę įstaigą ar savivaldybės įmonę, kartu ir Nr.P-2619, kuriuo suteikiama galimybė biudžetinę įstaigą reorganizuoti į viešąją įstaigą atsižvelgiant į pavaldumą. Sprendimą reorganizuoti priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba ir viešosios įstaigos steigėju tampa buvusios biudžetinės įstaigos steigėjas.

Taigi, kaip minėjau, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visus šiuos įstatymo projektus ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, o pagrindinis komitetas, kaip girdėjome, tai ir padarė. Todėl siūlau įstatymo projektams Nr.P-2617, Nr.P-2618 ir Nr.P-2619 pritarti po svarstymo, ką ir buvo padaręs komitetas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. O.Suncovienė – papildomo komiteto pranešėja dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete svarstant minėtus projektus pasiūlymų, pataisų ir pastabų negauta ir nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Šis komitetas nepersidirbo. Kolegos, ką jūs siūlysite daryti su šiais trimis projektais? Gal atsirastų kalbėtojų? Šiandien sutarimo idilija, kolegos.

Registruojamės tie, kurie šiandien trumpai dalyvauja posėdyje, ypač tie. Registruojamės ir pritariame po svarstymo Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2617, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2618, Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2619. Visų projektų antrieji variantai. Dėkui.

44 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 72¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2666(2*) (priėmimas)

Turime vieno įstatymo priėmimą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjos ar pranešėjo pageidaujamas buvimas tribūnoje. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 72¹ straipsniu įstatymo projektas, teiktas A.Stasiškio, šiandien priimamas. Komiteto pirmininkė G.Imbrasienė padeda mums šį įstatymą priimti.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui jokių pasiūlymų ir pastabų negauta. Teisės departamento išvada yra teigiama, taip pat nepasiūlyta jokių pataisų, todėl aš prašau tiesiog priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. 1 straipsnis, kolegos. Gal kas kalbėtų? Ne. Gal įprašysiu ką nors kalbėti dėl 2 straipsnio? Priimami ir 1, ir 2 straipsniai.

Kalbos dėl motyvų. (Balsas salėje) Po to.

Registruojamės! Projektas gerai išdiskutuotas. Užsiregistravę balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 72¹ straipsniu įstatymo priėmimo.

Posėdžiauja 48 Seimo nariai.

Ar priimame, kolegos, šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 72¹ straipsniu įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji, neeilinės sesijos darbotvarkė baigėsi. Viliuosi, kad bus susitarta ir dėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, nes S.Pečeliūnas, man pasirodė, gerai nusiteikęs grįžo į salę. Dabar Seimo narių pareiškimai. Ar tokių pareiškėjų yra daug? Yra. Kviečiu į tribūną nenuilstantįjį A.Sysą.

Seimo narių pareiškimai

A.SYSAS. Dėkoju pirmininkui už tokį gražų pristatymą.

Šiandien mes girdėjom pono V.Milaknio informaciją apie badaujančius prie “Inkaro”, vakar Vilniuje buvo pasirodę mažeikiškiai, todėl aš noriu jums perskaityti Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pareiškimą “Dėl badavimo akcijų”.

“Vakar 9 val. iš Mažeikių į Vilnių atvyko 8 badaujantys akcinės bendrovės “Oruva” darbuotojai tęsti prieš dvi savaites pradėtos akcijos. Jie kreipėsi į Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo įgaliotinių tarybą, prašydami tarpininkauti organizuojant badavimo akciją prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros.

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo įgaliotinių taryba pareiškia:

1. Griežčiausios protesto akcijos žmogaus gyvybės kaina neturi būti naudojamos problemoms, kurios atsirado dėl kai kurių darbdavių piktnaudžiavimo ir valdžios abejingo požiūrio į darbo įstatymų pažeidimus, spręsti;

2. Valdžios institucijos turi prisiimti atsakomybę ir skubiai spręsti, kaip bus išmokamas 100 mln. Lt įsiskolinimas bankrutuojančių įmonių darbuotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ilgiau nebegali likti abejinga stebėtoja. Kiekviename Vyriausybės posėdyje turi būti išklausoma informacija apie bankrutuojančių įmonių padėtį ir priimami ryžtingi sprendimai.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Generalinė prokuratūra, Mokesčių policija turi skubiai baigti tirti turto iššvaistymo atvejus tokiose situacijose atsidūrusiose įmonėse ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

4. Skubos tvarka turi būti inicijuotos Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo pataisos, garantuojančios atsiskaitymo su darbuotojais pirmenybę prieš bankus.

5. Akcinės bendrovės “Oruva” darbuotojai kadaise atsisakė profsąjungų solidarumo principų ir savo problemas bandė spręsti savarankiškai, tačiau dabar būtinas visų dirbančiųjų solidarumas, kad atsiskaitymo su bankrutuojančių įmonių darbuotojais problemos būtų išspręstos pagal Europos valstybei deramus standartus.

Įgaliotinių taryba tikisi, kad, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, atsiskaitymas su bankrutuojančių įmonių darbuotojai privalo būti išspręstas civilizuotai, be badavimo ir be akcijų.”

Savo vardu dar pridėsiu, kad tikrai mes neskatinam, jog jie čia atvažiuotų, bet žmogiškai mes negalim likti nuošaly ir žiūrėti, kaip žmonės, atvykę iš kito miesto, Vilniuje gauna teisę tiktai nuo 8 val. iki 23 val. stovėti prie Prezidentūros. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dabar kviečiamas kalbėti.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielieji kolegos, tikiuosi, kad tai, ką sakysiu, išgirsit ne tik jūs, bet ir mūsų Vyriausybė.

“Lietuvos demokratų partijos pasiūlymai neišmokamo darbo užmokesčio problemai spręsti.

“Inkaro” bei “Oruvos” darbuotojų bado akcijos išryškino opią problemą, kurios šaknys glūdi daug giliau nei vien tik įmonių bankroto procedūrų netobulumas. Be abejo, bankroto procedūrą ir jos taikymo mechanizmus reikia tobulinti, bet būtina įsiskolinimus darbuotojams stabdyti dar tada, kai įmonė ne bankrutuoja, o turi tik laikinų atsiskaitymo sutrikimų. Labai dažnai darbuotojų uždirbtas atlyginimas nemokamas ir naudojamas kitiems įsiskolinimams padengti. 1999 m. gruodžio 2 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme sakoma, kad (cituoju): “Mokėjimai vykdomi tokia eile: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 3) įvairūs mokesčiai (aš dabar trumpinsiu laiką), 4) kiti mokėjimai”.

Įstatymas yra palankus darbuotojams, kurie darbo užmokestį turėtų gauti, net jeigu trūksta pinigų “Sodrai” ir mokesčiams, nekalbu apie kitas skolas. Tačiau šis įstatymas neveikia, nes nėra mechanizmo, užtikrinančio darbuotojų pretenzijų įvykdymą. Net jei nėra piktnaudžiavimo, darbdavys niekaip negali “apeiti” Mokesčių inspekcijos, ypač “Sodros”, nustatytų inkasinių pavedimų, pagal kuriuos ne ginčo tvarka į sąskaitą įplaukusios lėšos pervedamos minėtoms institucijoms, o darbuotojas ir darbdavys niekaip negali realizuoti pirmumo teisės išmokėti darbo užmokestį, kaip numatyta minėtame įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą “gavėjas kartu su inkasiniu pavedimu turi pateikti Civilinio proceso kodekse numatytą vykdomąjį dokumentą”. Kad darbuotojas galėtų pateikti banko inkasinį pavedimą ir, remdamasis cituotu Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, “aplenkti” kitus pretenzijų turėtojus, būtina įteisinti apskaičiuoto darbo užmokesčio oficialią buhalterinę formą su būtinais rekvizitais (vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais bei antspaudu), kuri būtų išduodama kiekvienam darbuotojui kiekvieną mėnesį. Jei darbo mokestis mokamas laiku, šiame dokumente padaroma žyma apie įvykdymą. Jei tokios žymos nėra, po tam tikro termino darbuotojas galėtų pats darbdavio bankui pateiki inkasinį pavedimą ir bankas privalėtų, tik įplaukus pinigams į darbdavio sąskaitą, pirmąja eile pervesti darbuotojui priklausančią sumą. Kitaip sakant, visos trys institucijos įstatymui būtų lygios. Šiuo atveju įstatymas leidžia ir nurodo, kad darbininkas yra pirmas toje eilėje, bet nenustačius tvarkos jis pasidaro paskutinis.

Siūlome Vyriausybei bei Finansų ministerijai skubiai parengti minėtų dokumentų formas ir teikti Seimui būtinus Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų papildymus.

Lietuvos demokratų partijos Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto pirmininkas M.Čižas.”

Su tuo pasiūlymu supažindinau ir jus. Manau, kad mūsų Seimo vadovybė perduos Vyriausybei (jis nieko nekainuoja) ir padės mums ateity išvengti tokių didelių problemų, kurias šiandien turim, nes bus ir naujų inkarų, ir naujų oruvų. Tokiu atveju nesusikaups kelerių metų įsiskolinimai, nes jau po poros mėnesių, kai tie įsiskolinimai pradės matytis, patys žmonės galės teismo tvarka kautis už savo teises, kaip “Sodra”, Finansų ministerija ir kitos institucijos. Ačiū už jūsų kantrybę ir dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti LSDP ir LDDP frakcijų pareiškimą.

“Lietuvos Respublikos Seimo Demokratinės darbo partijos ir Socialdemokratų partijos frakcijos ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl nesurenkamų planuotų 2000 m. valstybės biudžeto pajamų, siūlė Vyriausybei parengti biudžeto rodiklių pakeitimo projektą. Tačiau tai nebuvo padaryta.

Šiuo metu valstybės biudžeto įplaukos atsilieka nuo patvirtintųjų beveik 240 mln. Lt. Akivaizdu, kad per likusius iki metų pabaigos keturis mėnesius nepavyks šio atsilikimo sumažinti, nors rugpjūčio mėnesį pajamų surinkimas ir pagerėjo. Tai nulėmė atidėti PVM grąžinimo verslininkams terminai. Tačiau permokėtąjį PVM teks grąžinti dar šių metų pabaigoje ir valstybės biudžeto pajamos nedidės. Švietimo, sveikatos apsaugos įstaigoms finansuoti skirtų lėšų pakaks vos iki lapkričio mėnesio. O kas toliau? Priekaištai naujam išrinktajam Seimui ir naujai Vyriausybei? Atsakomybę už tokią finansinę šalies būklę turi prisiimti dabartinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų Seimo dauguma bei Vyriausybė.

Todėl mūsų frakcijos reikalauja, kad dabartinės Seimo daugumos Vyriausybė iki eilinės Seimo sesijos pradžios parengtų 2000 m. valstybės biudžeto rodiklių patikslinimą atsižvelgiant į numatomą biudžeto nevykdymą, o pateiktasis projektas būtų apsvarstytas ir priimtas dar šio Seimo.”

Kolegos, aš savo vardu pridėsiu, kad vis dėlto tai yra mūsų visų reikalas, o ne opozicinių frakcijų reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš komentuoti negaliu, bet bepigu jums reikalauti, kai puikiausiai žinot, jog tokį projektą Vyriausybė rengia. Toks reikalavimas yra, žinoma, labai stiprus dokumentas.

Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. “Gerbiamieji kolegos, keturias dienas Niujorke vyksta pasaulinis tūkstantmečio taikos susitikimas, į kurį susirinko pasaulio religinių ir dvasinių judėjimų vadovai. Čia ne tik meldžiamasi, bet ir diskutuojama ypač svarbia pasauliui tema.

Simboliška ir teisinga, kad susitikimas prasidėjo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rūmuose, nes susirinkta aptarti galimybę pasaulyje atsiradusius ar dirbtinai sukurtus konfliktus spręsti taikiu būdu, kaip pasiekti taiką pasaulyje. Jungtinių Tautų misija taip pat turėtų būti visomis išgalėmis taikos išsaugojimas pasaulyje.

Deja, pasaulio, taip pat ir Lietuvos politikus ir visuomenes, sakyčiau, sukrėtė žinia, jog Nobelio taikos premijos laureatas, konfliktų sprendimo taikiu būdu pasaulyje net tik propaguotojas, bet ir įgyvendintojas, Tibeto dvasinis vadovas Jo Šventenybė Dalai Lama į minėtą susitikimą nebuvo pakviestas. Priežastis: Jungtinės Tautos atsisakė pakviesti Dalai Lamą neva vengdamos konflikto su Kinija.

Kreipiuosi į politikus klausdama, ką mes remiame – pasaulinę taiką ar naujų konfliktų pasaulyje kūrimą, jei net bijomasi Nobelio taikos premijos laureatą pakviesti sprendžiant taikos problemas?

Kviečiu ir kitus Lietuvos politikus pareikšti savo poziciją mano išsakytu klausimu, nes tai būtų jūsų kaip politikų ir valstybės politikos garbės reikalas.”

Parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkė R.Hofertienė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, šių metų pavasario sesijoje Seimas priėmė Organų donorystės ir transplantacijos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriame numatė galimybę piliečiams dar gyviems esant išreikšti valią, kad susiklosčius aplinkybėms jie sutinka aukoti organus, kad išgelbėtų kitų žmonių gyvybę. Šiandien 14 val. visas Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir jo darbuotojai savo noru vyksta į Santariškių kliniką, kurioje užpildys anketas ir išreikš savo valią, kuri įgyja testamento teisę. Tos valios po mirties giminaičiai negalės pakeisti. Raginu visus Seimo narius dalyvauti šioje kilnioje akcijoje. Tai būtų puikus pavyzdys visuomenei, kad įstatymų leidėjai vieni pirmųjų pasinaudoja ta teise. Primenu, kad popiežius Jonas Paulius II palaiko organų donorystę ir ją remia. Ačiū.

Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2819 (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Tai buvo Seimo narių pareiškimai. Dabar liko paskutinis klausimas, kurį šiandien turime pabaigti svarstyti. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2819. S.Kaktys, projekto iniciatorius, dabar kviečiamas į tribūną, kad pareikštų, jog dėl teksto, dėl kurio mes dabar balsuojame, sutarta.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes padirbėjome gana produktyviai ir parengėme jums teikiamo projekto alternatyvųjį variantą, kuriame atsispindi visos darbo grupės narių nuomonės ir, atrodo, kad ginčų nėra. Darbo grupėje dalyvavo kolegos P.Papovas, R.Smetona, E.Bičkauskas, R.Pleikys, J.Šimėnas, taip pat teko dalyvauti man, J.Razmai, J.Olekai, S.Pečeliūnui, Nacionalinio radijo ir televizijos atstovams bei ponui Z.Vaigauskui. Man atrodo, kad įstatymo projektas tenkins ir Nacionalinio arba visuomeninio radijo ir televizijos interesus, kartu jis atsižvelgia ir į šiandienos rinkėjų reikalavimus, galų gale skatina tolesnę politinės kultūros plėtrą, skatina politikus neužsidaryti prieš kamerą, o kalbėtis su kolegom, juo labiau kad ir Seime reikia būtent šitaip elgtis.

Taigi dėl konkrečių dalykų. Pirmiausia mes sutarėme, kad atsisakome vienmandatės apygardos televizijos laiko, šitų trijų minučių, ir šiek tiek išplečiame daugiamandatės apygardos televizijos laiką – nuo 45 min. iki valandos, ir tiek visuomeniniam nacionaliniam radijui, tiek televizijai paliekame vienodai – po vieną valandą daugiamandatėje arba proporcinėje Seimo rinkimų dalyje. Įteisinam, reglamentuojam privalomus debatus. Jie galėtų vykti pagal susitarimą tarp dviejų ir daugiau partijų. Nesant šito susitarimo, parenkami burtais.

Ir dar vienas dalykas – tai, kad vienmandatėse apygardose, kaip minėjau, kandidatuojantys turi teisę į penkių minučių visuomeninio arba nacionalinio radijo laiką, taip pat įteisinam, kad šitos minutės būtų skiriamos debatams. Jeigu būtų taip (tokio precedento tikriausiai nebus), kad vienmandatėje apygardoje dalyvautų tik vienas kandidatas, tai būtų rengiamos diskusijos su laidos vedėju.

Tokie siūlymai. Jie, atrodo, teisiškai neturėtų kelti, kolegos, jums jokių abejonių dėl įstatymo redakcijos, ir aš siūlyčiau įvertinti šitą grupės darbą ir pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Pradedame priėmimą. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Mes sutarėm dėl ypatingos skubos. Gerbiamieji kolegos, ypatinga skuba iš svarstymo debatus išmeta. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia toks palyginti normalus variantas, dėl kurio, matyt, negalėčiau ginčytis. Nors iš tiesų vienmandačių apygardų žmonės yra šiek tiek nuskriaudžiami. Kyla tam tikras neaiškumas. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip valanda visuomeninio radijo ir televizijos laiko. Čia dvi skirtingos institucijos. Tai kokio vis dėlto laiko – radijo ar televizijos, ar ir to, ir to?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komisija, atstovaujama įvairioms frakcijoms, rado tam tikrą sutarimą. Iš esmės lėšas, skirtas demokratijos plėtrai Lietuvoje, mes sumažinom, nes iš pusantros valandos bendro laiko palikome tik valandą, ir visiškai atsisakėme vienmandačių apygardų. Tačiau išliko dar viena problema, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį. Straipsnio pradžia prasideda taip, kad kandidatų sąrašą iškėlusioms partijoms skiriamas nemokamas visuomeninių informacijos priemonių laikas. Tačiau toliau tekste lieka tik tai, kad kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama. Tos partijos, kurios sumokėjo didesnį užstatą, kurioms yra didesni reikalavimai dėl 7% koalicijos, sąlyginai gauna gerokai mažiau laiko, ir kuo didesnė koalicija, tuo laiko mažiau. Todėl aš siūlyčiau papildyti straipsnį, kad kiekvienai kandidatų sąrašus iškėlusiai partijai, taip, kaip yra straipsnio pradžioje. Ir visa kita palikti pagal mūsų sutartą variantą, nes senajame variante buvo kaip čia, bet buvo skirtas laikas ir vienmandatėms apygardoms, ir laiko buvo skirta daugiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar ne pats, kolega Juozai, dalyvavot darbo grupėje? Tai kažin kas buvo veikta pusantros valandos? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gal jau galiu atsakyti, kodėl taip atsitiko? Kai buvo sakoma, kad turi būti tiek partijoms, tiek koalicijoms vienodos sąlygos, o ne diskriminacinės, tuomet mieli socialdemokratai pasisakė už diskriminacines 5% ir 7% sąlygas. Dabar, kai interesai nebesutampa, tada jie jau sako – ai, ai, ai, jie mus nuskriaudė. Tai, mielieji, patys sau tokią situaciją sudarėt. Kitame įstatyme, matyt, jau galų gale susiprotėsim, kad sąlygos visur visiems turi būti vienodos.

O dabar dėl esmės.

Labai džiaugiuosi, kad visur: ir radijuje, ir televizijoje, bus debatai, nebus kalbančių galvų, o bus diskusija ir rinkėjas galės visa tai savo akimis pamatyti. Tačiau apgailestauju, kad, labai atsižvelgiant, ir ne demokratijos vardan, į Radijo ir televizijos sunkią finansinę padėtį, vienmandačių kandidatai iš viso nebeteko vienos iš masinės informacijos priemonių, t.y. televizijos. Net neleido pasakyti, sakė: ne, ne, tai mes jau nusprendėm, kad televizijos vienmandačiai negaus ir viskas. Dabar gal taip jau ir bus, bet aš vis dėlto tikiuosi, kad ateity gal mūsų valstybės finansinė situacija pagerės ir tą diskriminacinę situaciją reikės taisyti. Vis dėlto ir televizijoje reikėtų tuo pačiu principu kaip ir radijuje, gal trumpesnį laiką, po tris minutes organizuoti visų apygardų po vieną debatinę laidelę. Tai nebūtų, sakykim, valandos, tai gal būtų pusvalandžio laida kiekvienai apygardai. Būtų tikrai naudinga, kad rinkėjai galėtų pamatyti ir išgirsti debatuose, o ne tik išgirsti, kai galima iš popieriaus skaityti, yra ir kitų niuansų, visus tos apygardos kandidatus vieną prieš kitą prie bendro stalo. Jie iškart susidarytų savo nuomonę ne apie kiekvieną atskirai, o apie visus. Dabar šitos galimybės neliko. Yra tokia moralinė psichologinė diskriminacija vienmandačių atžvilgiu, bet, kaip sako, vardan to, kad televizija yra biedna ir valstybė biedna, geriau trys debatai negu iš viso jokių. Ačiū.

PIRMININKAS. … treji debatai negu jokių. A.Sysas.

A.SYSAS. Aš būtent norėjau atkreipti dėmesį, tą kalbėjo ir mano kolega J.Olekas, kad straipsnį reikėtų suvienodinti, būtent galimybę, kas turi teisę naudotis ta valanda. Todėl būtų protinga, jeigu įstatymo 3 straipsnyje būtų pakartota ta frazė, kuria ir prasideda šis straipsnis, t.y. “kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms”. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, išties galima būtų pritarti šitai pataisai, tačiau mane truputį stebina sakinys “debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašo atstovų grupes (du ir daugiau) sudaro pagal tarpusavio susitarimą, o jo nesant – burtais”. Na, pabandykime, kaip tai atrodys realiai. Na, ištraukiam burtus. Ištraukia konservatoriai su krikščionimis demokratais – jie debatuos, arba Centro sąjunga, socialliberalai ir liberalai, kurie praktiškai kalba apie bendrą koaliciją. Aš manyčiau, kad turėtų būti kitokie debatai. Jeigu čia parašyta du, ir gausime po pusę valandos, o jeigu, kaip aš sakiau, tą valandą debatuos konservatoriai su krikdemais, tai kažin ar bus įdomu žiūrovui žiūrėti. Vis dėlto turėtume kaip nors tai nustatyti arba kitaip daryti, nes iš tiesų mes galime padaryti, kad niekas nežiūrės tų laidų, jeigu tos pačios pakraipos partijos diskutuos tarpusavyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, aš manau, kad tokias spragas atsvers LDDP diskusija su socialistais, ji taip pat galima. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad tai, ką sakė kolega A.Salamakinas, yra ištaisoma. Vyriausioji rinkimų komisija yra įvardyta įstatymo straipsnio 1 dalyje, kad nustato taisykles. Ten bus reglamentuota, kaip ir kokiu būdu kas yra daroma. Tai nėra jokia problema. Kitas dalykas dėl vienmandačių. Laikas daugiamandatėje apygardoje pagal teiktą projektą yra nuo 45 minučių iki valandos pratęstas, taigi ir vienmandatėse kandidatuojantys galės šiek tiek daugiau kalbėti. Tai nėra problema. Ir trečias dalykas, aš konkrečiai siūlau ir labai atsiprašau, kad iškrito jungtukas “ir”. Ketvirtam sakiny po “radijo” turėtų būti jis įrašytas. Tada jau tekstas būtų visiškai geras.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma, paskutinis už.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad visų frakcijų atstovai gerbs pasiektą darbo grupėje kompromisą. Aš norėčiau tik paprieštarauti kolegai J.Olekui, kuris įžiūri lyg prieštaravimą tarp atskirų šio straipsnio sakinių. Tikrai jokio prieštaravimo nėra. Antrajame sakinyje yra aiškiai pasakyta, kad užtikrinamas lygiateisiškumo principas tarp kandidatų sąrašų, o toliau būtent tai ir yra išdėstoma, kai pasakoma, kad kiekvienam sąrašui skiriama po vieną valandą. O pirmasis sakinys yra bendresnio pobūdžio, jis sudaro galimybes naudotis partijoms nemokamai. Ir realiai, be abejo, rinkimuose konkuruoja sąrašai, o ne tos partijos, kurių labai daug gali būti surašyta į vieną sąrašą. Tekstas tikrai yra labai tvarkingai apgalvotas, suderintas ir siūlyčiau jokių pataisų nebesiūlyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamieji kolegos, išties darbo grupėje buvo priimtas sprendimas, kurio aš negalėčiau pavadinti kompromisu, nes tai buvo nutarta balsuojant ir esant tam tikriems nuomonių skirtumams. Vis dėlto kalbančių galvų per radiją ir televiziją žanras yra labai pilkas ir nuobodus auditorijai, todėl aš tiktai apgailestauju, kad darbo grupėje balsuojant buvo atmestas mano siūlytas variantas, kad užtektų sąrašams kalbant per televiziją turėti po 20 minučių eterio laiko, o per Nacionalinį radiją – 30 min. Man regis, kad tai būtų visiems trumpiau ir aiškiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ačiū už patikslinimą. S.Kaktys tikslina sakinį. Atsiranda jungtukas “ir”. “Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą visuomeninio Nacionalinio radijo ir televizijos laiko debatams.” Gal ir kitaip čia bus redaguojama, svarbiausia, kad, aišku, valanda radijo ir valanda televizijos. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymą.

60 Seimo narių posėdžiauja. Ar priimame ką tik aptartą įstatymą? Pritariantys – už.

43 – už, prieš – 2, susilaikė 13. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, neeilinė sesija baigia savo darbus. Tradicinis pirmininko žvilgsnis į Seimo Pirmininką. (Giedamas himnas)

Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai ir žurnalistai, šis posėdis ir neeilinė sesija skelbiama baigta.