Septyniasdešimt antrasis
(507) posėdis
2000 m. liepos 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 15.01 val. Man labai malonu skelbti paskutinį pavasario sesijos posėdį. Norėčiau labai tikėti, kad tai bus paskutinis.
Iš pradžių viena informacija, kurią aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu perskaityti. Yra gauti keli Prezidento dekretai, kuriais jis grąžina mums iš naujo svarstyti mūsų jau priimtus įstatymus: Saugios laivybos įstatymą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo pataisas, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pataisas, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pataisas ir Lietuvos Respublikos muitinės kodekso įstatymo pataisas. Kolegos, vienintelis motyvas – be didelių motyvų siūlo atidėti įstatymų įsigaliojimą iki kitų metų vidurio. Argumentų neišdėstyta.
Kolegos, dabar registruojamės. Registruojamės. Mes turime keletą projektų, pirmiausia įstatymų grupę, susijusią su profesinių sąjungų turtu, Pajamų deklaravimo įstatymo pataisas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pataisas, Regionų plėtros įstatymo pataisas ir dar yra likęs rezervinis klausimas. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmasis projektas – Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas, taip pat keletas kitų projektų, susijusių su profesinių sąjungų reikalais.
Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575(3*). Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2630(2*). Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2631(3*). Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.P-2632(2*). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2633(2*) (priėmimo tęsinys)
Pradedame svarstyti profesinių sąjungų turto reikalus. Dėl vedimo tvarkos – M.Briedis.
M.BRIEDIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos vardu, prašydamas pusvalandžiui atidėti profsąjungų turto klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, siūloma pusės valandos pertrauka. Tai būtų antroji pertrauka, viena jau buvo prašyta A.Syso. Ar galime bendruoju sutarimu atidėti šių projektų svarstymą? Dėkoju. Dar K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Pagal jūsų nuostatas, pagal kurias jūs vertinate Statutą, reikėtų šiandien po pietų svarstyti ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnį, kurį Ekonomikos komitetas vakar…
PIRMININKAS. Mes susitarėm, kad jį atidedame vėliau.
K.TRAPIKAS. Kiti irgi buvo atidėti. Profsąjungų buvo atidėti ir t.t.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jūs matėte, aš čia stovėjau daug anksčiau negu kiti kolegos. Aš siūlau atidėti šio klausimo svarstymą iki kito posėdžio ir prašau dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia užsiregistravę balsuosime už Tėvynės sąjungos pasiūlymą atidėti šių projektų – projektų dėl profsąjungų turto – svarstymą pusei valandos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos. Projektai Nr.P-2575, Nr.P-2630, Nr.P-2631, Nr.P-2632 ir Nr.P-2363. Dabar tariamasi, ką su jais daryti. Tėvynės sąjunga siūlo pusę valandos jų nesvarstyti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, manau, visiškai be motyvų galima pasiūlyti (109 straipsnio 1 dalis). Kolegos, ar atidedame pusei valandos šių projektų svarstymą ir priėmimą?
Už – 45, kolegos, daugiau negu trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taigi darome dar vieną 30 minučių pertrauką. Tai jau antroji pertrauka, kolegos, ir šie projektai daugiau negalės būti atidedami.
Repliką – J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti Konservatorių frakcijos narių, kad paliktų salę ir eitų pasitarti, nes jie prašė pusvalandžio pasitarti.
PIRMININKAS. Kolega, tarimosi formų yra įvairių. Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas atidedamas, kiti taip pat.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11 straipsnių, 1, 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2289(6*) (priėmimo tęsinys)
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10 ir 11 straipsnių, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Buvo padaryta pertrauka. Tribūnoje – J.Listavičius. Visi neaiškumai, susiję su Vyriausybės požiūriu, yra pašalinti. Pone pranešėjau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, padaryti įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai yra padiktuoti gyvenimo. Projekte patikslintas ir papildytas deklaravimo objektas; akcentuotas reikalavimas, ypač pirmą kartą deklaruojant turtą ir pajamas, turtą ir pajamas pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais (nuo nepagrįstos dokumentais sumos numatyta skirti tam tikro dydžio baudas); patikslintos pagrindinės gyvenamosios vietos ir šeimos sąvokos; pateikta tvarka tikslinti ankstesnių metų deklaracijos duomenis; patikslintos nuostatos deklaruoti turtą ir pajamas kandidatams į politikus, naujiems politikams, politikams ir valstybės tarnautojams, nustojusiems eiti pareigas; numatyta būtinybė deklaruoti turtą ir pajamas asmenims, anksčiau nedeklaravusiems, asmenims kuriems suteikė dideles paskolas ar padovanojo dideles dovanas; patikslinti bei papildyti 1 ir 2 priedėlių sąrašai. Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės sprendimą ir Finansų ministerijos siūlymus. Kviečiu priimti įstatymo projektą pastraipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis ? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame.
Ar kalbėtumėte, kolegos, dėl motyvų? Dėkoju. Nėra kalbančių, todėl kviečiu dar kartą registruotis. Užsiregistravus pasiūlysiu balsuoti, ar priimame Gyventojų turto ir pajamų ir deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10 11 straipsnių, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsuojame dėl tik ką pastraipsniui priimto įstatymo. Pritariantys – už.
Už – 31, prieš – 13, susilaikė 11, įstatymas priimtas.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1013(4*) (priėmimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1013(4). Jį sutarėme šiandien priimti, nors buvusio Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus Vyriausybės išvada dėl šio projekto buvo ne visai geranoriška. Kas atstovauja Ekonomikos komitetui? A.Šimėnas. Problemų nėra.
Kolegos, 1 straipsnis. Gal galime 1 straipsnį priimti? Priimame. 2 straipsnis? Priimame.
Ar kalbės kas? Ne. Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kokia jūsų nuomonė dėl šio įstatymo, kolegos?
Už – 31, prieš nėra, susilaikė 12, įstatymas priimtas.
Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.P-2692(2*) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, Regioninės plėtros įstatymo projektas. Mes sustojome prie 7 straipsnio. Kviečiu į tribūną L.Sabutį. Džiaugiuosi, kad antroji dalis, dėl kurios ilgai diskutuota, dabar turi ir komitetui, ir, viliuosi, Vyriausybei, ir kitiems pataisų teikėjams, ir mums visiems priimtiną redakciją.
Taigi 7 straipsnis, pone pranešėjau.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi posėdžio pirmininkas papriekaištavo, jog aš ne laiku pasitraukiau darydamas pauzę ir tuo protestuodamas dėl pateikto pasiūlymo, turiu jūsų atsiprašyti, bet tai iš tikrųjų buvo reakcija į tekstą, kuris galėtų keistis vėliau. Man per šitą pertrauką teko peržiūrėti likusius straipsnius, kiek juose būtų prieštaravimų ir kaip tai būtų galima suderinti su jūsų jau balsuota 7 straipsnio pataisa. Kadangi balsavimo rezultatai yra tokie, jog turi būti įrašyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai arba jų asociacija, manau, jog priimant šią instituciją galėtų likti, jeigu jūs pritartumėte, ir kitų socialinių ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai papildant šią dalį mano redakcija. Jeigu būtų toks pritarimas, aš sutikčiau toliau siūlyti priimti visą įstatymą ir balsuoti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma tokia redakcija. Ar galime jai pritarti? K.Prunskienė norėtų kalbėti prieš, bet ji nedalyvauja posėdyje. J.Razma – už.
J.RAZMA. Nors pranešėjas gerokai save sureikšmino sakydamas, kad tik su tokia sąlyga sutiktų toliau tęsti darbą, t.y. jeigu Seimas priimtų jo poziciją, aš vis dėlto siūlau priimti jo poziciją ne dėl to, kad jis taip pasakė, bet dėl to, kad tai būtų geras kompromisas, pabrėžiantis ir Pramonės rūmų šiokią tokią išskirtinę reikšmę tarp kitų verslo asociacijų, ir kartu neuždarantis to sąrašo apsiribojant vien jų atstovais.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šios pertraukos metu komitetas nebuvo susirinkęs ir neperžiūrėjo šio klausimo. Aš buvau vienas iš išvadų rengėjų ir su tokiu pakeitimu nesutinku. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog regioninė plėtra nėra ta sritis, kurią apima Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Gali būti regioninė švietimo, kultūros, nacionalinio saugumo ir dar kokia nors plėtra. Kodėl yra šitaip daroma, man nesuprantama, kodėl viena visuomeninė organizacija tampa išskirtinė? Tada pradėkime sudarinėti ilgiausią sąrašą. Tai tikrai nepateisinama, o tai, jog posėdžio pirmininkas džiaugiasi, kad prieita prie vieningo sutarimo, tai norėčiau pasakyti, kad jūsų frakcija elgiasi taip pat nepakankamai korektiškai, nes tai turėjo apsvarstyti komitetas.
PIRMININKAS. Kolegos, pataisos įregistruotos ir mes tų pataisų pagrindu mėginam susitarti. Registruojamės. Trumpas žodis L.Sabučiui.
L.SABUTIS. Aš noriu kolegą K.Šavinį, kuris dalyvavo rengiant išvadas ir su kuriuo kartu dirbome, nuraminti ir perskaityti, kaip ši dalis atrodo. “Nacionalinės regionų plėtros tarybos nariais gali būti ministerijų, valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir kitų socialinių ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai”. Šiuo atveju visa tai, apie ką kalbėjo V.Andriukaitis, ką pasiūlė S.Petrikis ir ką pasiūliau aš, yra sujungta į vieną tekstą ir tai yra visiškai normali redakcija.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Taigi kitos 7 straipsnio redakcijos dalys nekelia abejonių, dėl 2 dalies yra mėginama susitarti. Balsuojame dėl viso 7 straipsnio, o 2 dalies redakcija yra tokia, kokią siūlo L.Sabutis. Pritariantys, kolegos, – už 7 straipsnį. 2 dalyje atsispindi ir S.Petrikio, ir L.Sabučio teikiamos mintys.
Už – 39, prieš – 2, susilaikė 6. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis, pone pranešėjau.
L.SABUTIS.. 8 straipsnyje pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. 8 straipsnį priimame, 9 straipsnį priimame, 10 straipsnį priimame, 11 straipsnį priimame. 12 straipsnis.
L.SABUTIS. 12 straipsnyje yra Seimo nario S.Petrikio siūlymas, tačiau aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį ir atsakyti kolegai J.Razmai, jog būtent čia ir yra ta sąlyga – ne sureikšminanti, o primenanti, jog dėl regiono plėtros tarybos mes jau balsavome pagal mano pasiūlymus. Iš regione esančių valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijos atstovų sudaryta kolegiali institucija priima sprendimus ir vykdo įstatymo jai pavestas funkcijas. Už tokią redakciją jau yra balsuota, todėl S.Petrikio siūlymo dėl šios dalies aš nepriimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 12 straipsnyje, kaip ir 7 straipsnyje, yra detalizuojami dalykai, kas yra Nacionalinė regionų plėtros taryba. Nekomentuoju. Suteikiu žodį dėl motyvų dėl S.Petrikio siūlymo, ir apsispręsime balsuodami. J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes tik ką labai demokratiškai sudarėme Nacionalinę tarybą. Aš manau, kad lygiai tokiu pat principu, remiantis S.Petrikio pataisa, galime sudaryti regioninės plėtros tarybas. Aš sutikčiau, kad taip pat, kaip ir anuo atveju, būtų pakoreguota formuluotė pridedant žodelį “kitų”. Tuo labiau kad Pramonės, prekybos ir amatų rūmai turi ryškiai išreikštą regioninę struktūrą ir gali efektyviai prisidėti prie tos tarybos veiklos. Jeigu jai liktų tik patariamasis balsas, tai mes nuvertintume jų iniciatyvą ir galbūt nesukeltume jiems tokio entuziazmo dalyvauti šiame procese. Tiesioginis sprendžiamasis balsas, man atrodo, yra svarbesnis ir kartu tai yra didesnė atsakomybė.
PIRMININKAS. Prieš siūlymą K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad išgirstumėte komiteto pirmininko siūlymą. Bent jau dėl šio straipsnio tikrai Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sprendžiamojo balso nereikėtų suteikti. Negi mes nepasitikime valstybės, savivaldybių ir valdžios institucijomis, kurios privalo reaguoti į visų institucijų, į visų partnerių, į visų nevyriausybinių organizacijų nuomones ir pasiūlymus? Mes, suteikdami išskirtinę padėtį šiems rūmams, rodome nepagarbą kitiems. Todėl, manau, kad tam, ką siūlo komiteto pirmininkas L.Sabutis, reikia pritarti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes turime skatinti, kad tokiuose planavimuose ir sprendimuose dalyvautų nevyriausybinės, ne valdžios organizacijos, todėl palaikykime Prekybos ir pramonės rūmų (tiek centrinių, tiek regioninių) dalyvavimą šiuose darbuose. Jeigu kas nors mano, kad dar kokios nors kitos asociacijos gali pasijusti įskaudintos, tai yra pasiūlymas – ir kitos. Vis tiek tai yra institucija, kuri turi stiprėti, turi vaidinti savo vaidmenį ir ji sutelkia labai daug verslininkų ir iš kitų asociacijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės. Žodis suteikiamas L.Sabučiui.
L.SABUTIS. Suprasdamas siūlymo prasmę negaliu pritarti ir prašau atidžiai paklausyti visų Seimo narių, kad 12 straipsnio 3 dalis nustato, jog savivaldybių tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja tam tikros savivaldybių tarybos pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių. 200 tūkst. – 3, nuo 2 iki 50 – 2, mažiau nei 50 – 1. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai net nenurodo, kiek jie deleguos atstovų: 1, 2, 1000, 2000 ir t.t. Ką tada reiškia sprendimas, kai mes prieš tai 1 dalyje nustatėme, kad sprendimai priimami balsų dauguma ir tai galioja? Ir trečia. Tai būtų nekorektiškas balsavimas, nes prieš tai Seimas jau balsavo ir nustatė kaip ir iš ko sudaroma regiono plėtros taryba. Todėl šis balsavimas būtų visiškai nesuderintas su buvusiu balsavimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi ieško argumentų, kur dar galima užsikabinti.
L.SABUTIS. Nebūtinai argumentų.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, balsuosime, ar priimame S.R.Petrikio pataisą, kad Regiono plėtros tarybą taip pat sudarytų narių “bei regioninių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovo…”. Vienas atstovas. Taigi ar priimame S.R.Petrikio pataisą?
L.SABUTIS. Dar noriu patikslinti.
PIRMININKAS. Pradėjome balsuoti, kolega.
L.SABUTIS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Pradėjome balsuoti, gerbiamieji kolegos, argumentai…
L.SABUTIS. Rūmų nėra…
PIRMININKAS. Pranešėjui kalbėti laikas baigėsi, nes balsuojant niekas nekalba. (Balsai salėje) Pone pranešėjau. Taigi argumentai buvo už S.R.Petrikio pataisą ir prieš S.R.Petrikio pataisą. Taigi, kolegos, balsuojame, ar priimame S.R.Petrikio siūlomą redakciją. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės. (Balsai salėje) Taip, iš atstovo.
L.SABUTIS. O kitų, o kiti partneriai ką darys? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirmininke!
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Balsuojame dėl S.R.Petrikio pataisos dėl 12 straipsnio 2 dalies – “bei regioninių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovo”.
Už – 21, prieš – 13, susilaikė 22. S.R.Petrikio pataisai nepritarta.
Kolegos, ar galime priimti visą 12 straipsnį?
L.SABUTIS. Be pataisų.
PIRMININKAS. 12 straipsnį priimame be pataisų. 13 straipsnį galime priimti? Priimame.
14 straipsnis? Priimame.
15 straipsnis? Priimame.
L.SABUTIS. 15 straipsnyje yra Teisės departamento pastaba 2 daliai ir ji yra priimtina nurodant, kad Vyriausybė sudaro regioną pagal 6 straipsnio 2 dalį. Tik tiek. Papildysime dviem žodeliais, kad būtų aišku, kaip tai sudaroma.
PIRMININKAS. Priimama Teisės departamento pastaba. 15 straipsnis priimamas.
16 straipsnis? Priimamas.
17 straipsnis. Jūsų siūloma redakcija.
L.SABUTIS. Mūsų yra siūloma išbraukti “valstybės vardu paimtos savivaldybių paskolos”. Tokios paskolos gali būti paimtos ne tik valstybės vardu. Bet jeigu savivaldybės norės dalyvauti savarankiškai, jos galės dalyvauti. Todėl siūlau išbraukti žodžius “valstybės vardu paimtos paskolos”.
PIRMININKAS. Kolegos, 17 straipsnis priimtas tokios redakcijos, kokią siūlo L.Sabutis.
18 straipsnis? Priimame.
19 straipsnis? Priimame.
20 straipsnis? Priimame.
L.SABUTIS. Taip, be pataisų.
PIRMININKAS. Dabar baigiamosios nuostatos. IV skyrius. L.Sabutis siūlo gerokai redaguoti šiuos abu straipsnius.
L.SABUTIS. Nelabai gerokai…
PIRMININKAS. 21 straipsnį siūlote išbraukti, taip?
L.SABUTIS. Svarstymo metu buvo pasiūlyta, kad šis įstatymas pradėtų galioti anksčiau. Man atrodo, kad tai gali būti bendra tvarka, t.y. jeigu Prezidentas pasirašys ir nevetuos, įstatymas įsigalios ir galės dirbti tiek visuomeninės, tiek savivaldybių, tiek valstybės institucijos. Tačiau pavedimai, kurie buvo 22 straipsnyje, dabar taptų 21 straipsniu, ir bus nurodyta, kad per tą laiką, t.y. iki spalio 1 d., reikėtų priimti nutarimą, jį patvirtinti, pavesti sudaryti regionines tarybas ir priimti kitus dokumentus. Tai yra redakcija, atitinkanti šio įstatymo logiką.
PIRMININKAS. 21 straipsnį išbraukiame.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 21 straipsniu tampa buvęs 22 straipsnis ir redaguojamas taip, kaip siūlo L.Sabutis. Mes tam pritariame bendruoju sutarimu, gerbiamasis pranešėjau.
L.SABUTIS. Taip, galėtų taip būti. Dėkoju už pritarimą ir manau, jog šis įstatymas padarys didelį postūmį ne šiaip sau formaliai tvarkant finansus ir skatinant gyvenimą regionuose, apskrityse arba savivaldybėse, bet taip pat būtų tiksliai kontroliuojama, kaip tos lėšos panaudojamos. Jis yra skirtas piliečių nedarbo problemoms spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Kalbėsime dėl įstatymo. V.Bogušis jau pasirengęs prieštarauti.
V.BOGUŠIS. Aš iš dalies prieštarausiu. Regioninės plėtros įstatymo mums nepaprastai reikia, reikia visai Lietuvos infrastruktūrai, juo labiau sprendžiant nedarbo klausimus, kurie susiklostė dėl “Drobės” bendrovės likvidavimo. Konkrečiai Druskininkų savivaldybėje Viečiūnų gyvenvietėje ir Alytaus regione nedarbo problema yra didžiausia Lietuvoje, neįskaitant Šiaulių regiono. Tačiau vis dėlto, gerbiamieji kolegos, gerą įstatymą mes sugebėjome, nenorėčiau sakyti, sugadinti, bet drūtai apgadinti. Ypač 7 straipsnio 2 dalį, kur į Nacionalinę regionų plėtros tarybą gali būti deleguojami Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai – viskas gerai, tačiau Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos pasiūlyti atstovai – atsiprašau, kolegos, iš tiesų yra negeras precedentas. Yra daug įvairių asociacijų, yra Žemės rūmai ir t.t. Kodėl mes darom plika akimi matomus tokius sprendimus? Dėl anksčiau išdėstytų motyvų aš vis dėlto, labai gaila, balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Kancleris J.Razma. Ne? Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Mano supratimu, verslo savivalda tiek pat svarbu, kiek ir vietos savivalda. Registruojamės. Na, gal ne lygu, bet svarbu. Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Ar priimame Regioninės plėtros įstatymą? Pradėjome balsuoti dėl šio įstatymo.
Už – 47, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
Seimo nutarimo "Dėl paskelbimo valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektais" projektas Nr.P-2785 (pateikimas)
Seimo nutarimo “Dėl paskelbimo valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektais” projektas Nr.P-2785. Šį projektą pateikia Seimo narys S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Laba diena. Būtinybė paskelbti Seimui nutarimo “Dėl paskelbimo valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektais” projektą kilo dėl didžiulio poreikio išsaugoti šiuos nepaprastai svarbius ir įspūdingus mūsų kultūros sakralinius paminklus. Jų unikalumas yra neginčijamas. Kad Seimo nariai suvoktų tą juridinę padėtį, pasakysiu, kad, tarkime, Kryžių kalnas yra žinomas visoje Europoje ir pasaulyje. Dabar įstatymas gina tą piliakalnį, kultūrinį sluoksnį, kuris, archeologų tvirtinimu, nėra vertingas. Vadinasi, tie buldozeriai, kurie nugriaudavo kryžius, elgėsi teisingai, nes (…) galima įrodyti, kad juos kasdami žmonės pažeidžia piliakalnio kultūrinį sluoksnį. Yra tokių absurdų. Man atrodo, mes atliktume gerą darbą, jeigu šis Seimas galėtų paskelbti juos valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektais.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jums yra trys klausimai. Suteikiu žodį A.Patackui.
A.V.PATACKAS. Aš noriu kalbėti dėl motyvų, bet klausimas būtų toks. Kodėl to nepadaryta anksčiau, kai ponas S.Šaltenis vilkėjo ministro švarku?
S.ŠALTENIS. Ponas S.Šaltenis darė, tačiau netyčia sugriuvo Vyriausybė, kurioje aš buvau, ir darbai liko nebaigti. Aš siųsiu pagalbą užbaigti.
PIRMININKAS. Švarkas greitai susinešiojo. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs minite, kad rūpestis šiais paminklais turėtų tapti ir Lietuvos Vyriausybės pareiga. Norėčiau paklausti, kaip turėtų būti sprendžiamas finansavimo klausimas ir kodėl nutarimo projekte apie tai neužsiminta? Ačiū.
S.ŠALTENIS. Gerbiamasis kolega, yra projekto 2 straipsnis, kuriame sakoma, kad turi būti atliktas dar didelis darbas. Tai tik pradžia – pasiūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui viską reglamentuoti, inventorizuoti, patikslinti apsaugos zonas. Tik tada būtų daromi tolesni sprendimai. Be abejo, valstybė, prisidėdama, nepalikdama šių darbų vienuoliams, vietiniams entuziastams, turės skiri lėšų ir spręsti visus apsaugos bei kitus klausimus. Tačiau būtų didžiulė visuomenės pagalba, nes yra entuziastų, studentų, kurie pasiryžę organizuoti vasaros stovyklas, pavyzdžiui, Orvydų sodyboje. Reikia mums pritarti, suteikti statusą, nes, man atrodo, tai yra labai svarbu. Kol visuomenė ginčysis, kalbės, kad reikia tai daryti… o padėtis ten yra bloga, tačiau nenoriu čia apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui S.Pečeliūnui.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gaila, kad jūs nė žodžio nepasakėte apie Teisės departamento išvadas. Aš dabar nenoriu kalbėti apie tų objektų unikalumą, apie svarbą išsaugoti ir t.t., nes visa tai yra suprantama. Tačiau yra tam tikra juridinė klausimo pusė. Aš manau, jeigu jūs būtumėte pataisęs tekstą ir pasiūlęs dabar Seimui Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją, kuria Seimas kreiptųsi į Vyriausybę, ragindamas tuos du objektus įtraukti į valstybinės reikšmės archeologijos, istorijos ir kultūros objektų sąrašą, ir tą sąrašą kuo greičiau teiktų Seimui tvirtinti, kaip tai numato įstatymo 10 straipsnis, kuriuo jūs remiatės aiškinamajame rašte ir į ką atkreipia dėmesį Teisės departamentas, tai mes būtume galėję šį sprendimą čia priimti ir dabar išeiti vasaroti jau turėdami tokį įpareigojimą Vyriausybei. Už modelį, kurį siūlote jūs, sutikdamas su esme, manau, nebus įmanoma balsuoti, nes jis prieštarauja to įstatymo, kurį jūs minite aiškinamajame rašte ir 10 straipsnyje, kuriuo jūs remiatės, esmei. Aš dabar siūlyčiau ir norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl to, kad jūs sutiktumėte padaryti trumpą pertraukėlę, kol svarstysime kitą klausimą (vieno klausimo pertrauka jau prašyta, prie tų klausimų dar grįšime), ir perrašyti…
PIRMININKAS. Kolega, prašom formuluoti greičiau.
S.PEČELIŪNAS. …perrašyti tekstą rezoliucijos forma. Tada būtų galima jį šiandien priimti. Taip mes sugaištume mažiau laiko ir turėtume rezultatą. Kokia jūsų nuomonė dėl šio pasiūlymo?
S.ŠALTENIS. Šiandien aš kalbėjau apie tai su premjeru A.Kubiliumi, Vyriausybės pritarimas yra.
PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau ir iniciatoriau, labai svarbi ir reikalinga jūsų iniciatyva. Aš tik truputį susimąsčiau, ar Jurgaičių piliakalnis nėra kokiame nors istorijos paminklų sąraše iš senesnių laikų, nes griaunant kryžius visi žinojo, kad tai yra piliakalnis. Aišku, čia dabar praplečiama, kad tai archeologijos ir kultūros objektas, nes iš tikrųjų jis yra tapęs nepaprastu kultūros objektu. Matyt, nebūtų prieštaravimų dėl to, jeigu patikslintume tuos sąrašus. O Orvydų sodybą gelbėti būtina, jeigu tik toks nutarimas padės. Galbūt 2 straipsnyje galime parašyti ką nors konkrečiau. Dabar yra pateikimas, yra galimybė pamąstyti, paredaguoti ir… Aš neabejoju, kad Seimas priims šį nutarimą, ir siūlau pritarti po pateikimo.
S.ŠALTENIS. Noriu pasakyti, kad buvau parengęs projekto variantą su tiksliais nurodymais – piliakalnio ir kitų objektų rejestrais, bet juristai man patarė to nerašyti, nes manė, kad tai nebūtina. Tai būtų pavedama Vyriausybei kuri patikslintų ribas, tiksliai užrašytų rejestro numerį ir nebūtų reikalo tikslinti. Mes tik patiksliname tai, kas yra, o apsaugines zonas reikia tikslinti, nes ten jau vyksta statybos. Tai nepadaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, kas pritaria projektui? Pirmumo teisę kalbėti turi anksčiau prašęs žodžio A.Patackas. Prašyčiau dėl to manęs nekoneveikti. A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Gal Seimas nėra padaręs daug gerų darbų, tačiau šis darbas tikrai bus įrašytas į pozityvių darbų sąrašą. Norėčiau pasakyti vieną mintį ir išplėsti mūsų supratimą. Kryžių kalnas Popiežiaus dėka, jo asmeninio rūpesčio dėka, tampa viena iš penkių Europos aktualijų, t.y. viena iš penkių vietų, kurią viso pasaulio katalikams (patinka tai kam nors ar ne, bet jų yra milijardas ir tai yra pati didžiausia konfesija pasaulyje) privalu lankyti. Jis įgyja visai naują statusą, naują reikšmę. Mes kol kas dar nepajėgūs tai suvokti. Tai, ką mes šiandien padarėme, tai užfiksuos, jis bus globojamas valstybės. Tuo labiau šiandien apie Kryžių kalną sukinėjasi nelabai aiškių privačių interesų knibždėlynas, kažkokios UAB ir panašiai.
Dėl Orvydų sodybos problema yra labiau komplikuota. Turbūt ji yra daugiau… Yra nelabai gražių dalykų, apie kuriuos čia ne vieta kalbėti, tačiau tas statusas padėtų išeiti iš aklavietės. Jeigu mes ir toliau rūpinsimės, yra galimybė, jog Orvydų sodyba, kaip ir Kryžių kalnas, taps antrąja šventa vieta, kurioje senoji lietuviška kultūra, ikikrikščioniškoji kultūra, idealiai harmoningai dera su naująja krikščioniška kultūra. Ji gali tapti įrodymu, jog tokie dalykai yra įmanomi. Todėl aš kviečiu tuos žmones, kuriems rūpi lietuviška kultūra nuo Mindaugo laikų, dar iki Mindaugo, iki dabar, balsuoti už, o tiems, kurie liks Seime, rūpintis tuo per kitą kadenciją.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šitas pateikimas, mielieji kolegos, atskleidė vieną didelę ydą, kuri šiandien yra mūsų krašte. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio reikalavimu valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Tokio sąrašo Vyriausybė Seimui per visus dešimt metų nepateikė. Tokių objektų Lietuvoje nėra. Nei Katedra, nei kas nors kitas – pilys, piliakalniai – nėra valstybės saugomi objektai, nes tokio sąrašo Seimas nepatvirtino.
Dabar labai konkretus klausimas dėl juridinės klausimo pusės, apie ką aš ir kalbėjau. Pirmas dalykas, ar gali Seimas, pažeisdamas minėtą 10 straipsnį, nes Vyriausybės teikimo nėra, nustatyti pats? Tai pirmas klausimas.
Gal ir gali, bet ar tai būtų geras precedentas? Ar nebūtų geresnis precedentas parengti Seimo rezoliuciją, kreiptis į Vyriausybę, kad įtrauktų į tokį sąrašą ir pateiktų visą sąrašą tvirtinti Seimui? Kitaip sakant, vykdytų Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnį. Aš nesu prieš, aš esu prie formą, kaip mes dabar darome, tačiau tai, kad S.Šaltenis parodė gerą iniciatyvą, vis dėlto atskleidė didelę ydą ir mūsų Vyriausybės neveiklumą per visus dešimt metų, ir tik pozą besirūpinant kultūros vertybėmis.
Ačiū už kantrybę. Manau, kad Seimas suras jėgų priversti Vyriausybę tokį sąrašą turėti ant stalo. Ar šitas, ar kitas, nesvarbu, svarbus pats principas. Gal ras jėgų elgtis principingai ir parengti rezoliuciją, o ne pačiam nustatyti ir dirbti tuos darbus, kurių neatlieka Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. S.Daubaraitė užsirašiusi iš anksto. Atsiprašau, kolege.
S.DAUBARAITĖ. Man atrodo, jog Seimo nariams dėl šio nutarimo projekto didesnių abejonių nekyla. Manau, kad tie, kurie pastaraisiais metais lankėsi V.Orvydo sodyboje, matė, jog padėtis labai sudėtinga. Ten esantys kūriniai ne tik vagiami, bet ir naikinami laiko. Jeigu prisimintume, kaip greitai, lyg ant mielių, kyla puoselėjamas ir prižiūrimas Grūto parkas, dėl kurio meninių vertybių nerimsta visuomenė, tai Kryžių kalnas ir Orvydų sodyba turi susilaukti ne tik šio nutarimo, bet ir lėšų pirmiesiems pagalbos darbams pradėti. Aš pritariu šiam projektui ir siūlau pritarti visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštaravo esmei, buvo prieštaraujama tik formai. Gal galime sutarti, kad pritariam nutarimo projektui, atiduodame Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (autorius puikiai girdėjo S.Pečeliūno, manau, ne iš piršto laužtus žodžius) ir mums pateiks rudenio sesijoje geriausiai įmanomą dokumentą. Dėkoju. Bendruoju sutarimu pritariame projektui Nr.P-2785. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis ir svarstysime rudenį.
Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575(3*) (priėmimas)
Gerbiamieji, Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas. Kas kalbės iš Ekonomikos komiteto? Seimo narys S.Slavickas. Pradedame priėmimą.
1 straipsnis. Pataisų nėra, pone pranešėjau. Ar aš esu teisus?
S.SLAVICKAS. 1 straipsnyje pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? Dėl 1 straipsnio? V.Andriukaitis nori kalbėti dėl 1 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu kalbėti dėl visų straipsnių ir dėl 1 straipsnio taip pat.
PIRMININKAS. Tai gal vėliau, kolega?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, dabar kalbėsiu dėl 1 straipsnio. Aš turiu teisę 2 minutes kalbėti dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, kolega, mes turime laiko mažiausiai iki 19 val. Prašome, 2 minutės.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau, kad pranešėjas atkreiptų dėmesį, kad visas šis įstatymas yra labai komplikuotas ir 1 straipsnis taip pat, nes iš tikrųjų kalbama apie visiškai aiškias nuosavybės formas… profesinių sąjungų nacionalizavimas. Šiuo atveju nuosavybę galima paimti tik įstatymo nustatyta tvarka numatant teisingą atlyginimą, bet šiame įstatyme, pradedant 1 straipsniu ir baigiant visais kitais, apie tai nieko nekalbama. Aš apskritai manau, kad šis įstatymas bus labai komplikuotas, bet apie tai kalbėsiu, kai balsuosime už visus straipsnius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar reikėtų balsuoti dėl 1 straipsnio, ar ne? Ar reikia registruotis, ar iš karto galime balsuoti? Galim. (Balsai salėje) Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 1 straipsnį.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Balsuojame dėl 1 straipsnio. Ar priimame 1 straipsnį?
Už – 52, prieš – 8, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas. (Balsai salėje)
Ar neprabudo jumyse V.Andriukaičio politinės pažiūros?
2 straipsnis. J.Razmos siūlymas ir, kolegos, apskritai principinis siūlymas ir dėl kitų straipsnių visas datas nukelti mėnesiui: liepos mėnesį paversti rugpjūčio mėnesiu, o rugpjūčio – rugsėju. Pone pranešėjau?
S.SLAVICKAS. Yra liepos mėnesio pakeitimas į rugpjūčio, o rugpjūčio į rugsėjo 1 dieną.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti tų datų pasikeitimams? V.Andriukaitis dėl datų, dėl šio straipsnio ir dėl kitų vietų, kur yra analogiški siūlymai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, šiuo atveju 2 straipsnio esmė yra štai kokia. Yra žodžiai “valstybės įmonei valstybės Turto fondui perduodami”. Aš noriu paklausti, kas iš ko perduoda? Kas paima ir kam perduoda? Šiuo atveju 1 straipsnis turėjo būti apie tai, kad šis turtas nacionalizuojamas, paimamas valstybės nuosavybėn, o tuomet Seimas, paėmęs valstybės nuosavybėn turtą, jį perduoda tam fondui. Kas dabar čia ką perduoda? Iš ko kam? Tas turtas nėra valstybės, ir šiuo atveju iš tikrųjų yra labai rimta teisinė kolizija. Arba jūs kalbate, kaip reikalauja Konstitucijos 23 straipsnis, apie tai, kad valstybė gali paimti nuosavybę visuomenės poreikiams, ir tada taip ir formuluokite. Šiuo atveju nesuprantama, kas kam turi perduoti, nes kol kas tai yra teisėtas profesinių sąjungų turtas.
PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma pavėluotai įsijungia ir pateikia savo pastabas dėl datų.
J.RAZMA. Kolega V.Andriukaitis kalbėjo dėl viso straipsnio, o aš kalbėsiu tik dėl datos. Reikalas tas, kad šio projekto svarstymas užsitęsė ir liepos 1 d. data yra nereali, ji jau yra praeityje. Tuo labiau nereali ir rugpjūčio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad kažkiek laiko praeis po įstatymo pasirašymo. Mano pasiūlymai yra visai logiški atsižvelgiant į projekto svarstymo trukmę.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime dėl datų susitarti bendruoju susitarimu, tuo labiau kad liepos 1 d. tikrai yra nereali? Gal galime priimti? Tada suteikiu… Niekas daugiau nekalba. Balsuojame dėl principinio dalyko dėl 2 straipsnio, dėl kitų straipsnių, dėl J.Razmos pataisų. (Balsai salėje) Apsispręsim dėl pataisų, o tada bus jūsų pasiūlymas išbraukti. Bet jūs tą savo siūlymą galėsite pareikšti balsuodamas, nes tokios pataisos nesate įregistravęs. Taigi J.Razmos siūlymai dėl 2 straipsnio ir dėl kitų straipsnių. Vietoj liepos 1 d. rašyti rugpjūčio 1 d., o vietoj rugpjūčio 1 d. kitose vietose – rugsėjo 1 d. Ar pritariame šiam principiniam požiūriui? Pritariantys – už.
Už – 48, prieš – 6, susilaikė 3. Datos yra keičiamos taip, kaip siūlė J.Razma.
K.Kuzminsko pataisa, pone pranešėjau.
S.SLAVICKAS. K.Kuzminsko pataisa 2 straipsnio 5 punktui. Vietoj turėtų patalpų Kauno kultūros rūmuose išbraukti žodžius “Kauno miesto Darbo ir kultūros rūmų turto dalį”. Motyvai yra tie, kad vietoj jų yra suteiktos kitos 78,82 kv.m patalpos S.Ožeškienės g. Nr.21.
PIRMININKAS. Dėkoju. K.Kuzminskas supažindina mus su šia pataisa.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tik pirmadienį gavome Kauno miesto savivaldybės ir Kauno darbininkų sąjungos kompromisinį susitarimą, kad Kauno miesto Darbo ir kultūros rūmuose esantys trys kambariai yra perduodami savivaldybės žinion, o savivaldybė suteikė Kauno darbininkų sąjungai patalpas S.Ožeškienės gatvėje.
Todėl ir siūloma ši pataisa, kad neatiduotų Turto fondui, o atiduotų savivaldybei, o savivaldybė suteikia profsąjungoms patalpas. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Kuzminsko pataisą remia J.Razma.
J.RAZMA. Taip, aš remiu šią pataisą. Galbūt ją įforminant galutiniame įstatymo tekste reikės šiek tiek paredaguoti, kad patalpų sukeitimas būtų tiksliau užfiksuotas. Bet kuriuo atveju tų patalpų nereikia įrašyti į tą sąrašą, kuris yra 2 straipsnyje, kad perduodama Turto fondui numatomam privatizavimui. Pritariu pataisai iš esmės su galimybe ją paredaguoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas – prieš.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš ne prieš, kad reikia įrašyti tai, kas turėtų būti. Pirmiausia ši pataisa nebuvo svarstyta svarstymo metu. Antra, tai yra tik susitarimas. Žodinis susitarimas, kuris niekur nefiksuotas. Raštu jis nepatvirtintas. Kaip reikalauja įstatymai pagal nuosavybės teisę ir pagal pastatų priklausomybę – neregistruota. Todėl neturime rašyti į įstatymą to, kas nėra juridiškai įteisinta. Apskritai nereikėtų taisyti 5 punkto, nes tai yra technologinis dalykas. Jeigu bus priimtas įstatymas, tai vienaip ar kitaip, kaip bus galutinai sutarta, sutvarkyti juridiniai dokumentai, taip ir turės būti padaryta. Todėl nepritariu tai pataisai.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl K.Kuzminsko pataisos iš 2 straipsnio 1 dalies išbraukti 5 punktą. Ar pritariame? Ar pritariame K.Kuzminsko siūlymui?
Už – 46, prieš – 5, susilaikė 2, K.Kuzminsko siūlymas priimtas.
2 dalis ir J.Razmos siūloma redakcija. Pone pranešėjau, priimate ją, taip?
S.SLAVICKAS. Taip, siūlau ją priimti.
PIRMININKAS. Gal galime priimti bendruoju sutarimu? A.Sysas… Atsiprašau, iš pradžių mikrofoną jungiu J.Razmai.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa parengta atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kuriose jis pabrėžė, kad pagrindinio teksto teiginys, kad turtas perduodamas pagal sutartį, palieka daug neapibrėžtumų, kokia sutartis, koks jos turinys ir t.t. Ar mes nevaržome savininko teisių? Jūs pataisas matote, todėl aš siūlau parašyti aiškiau, kad turtas perduodamas Turto fondui, o jis jį pardavęs atsiskaito su profsąjungomis.
PIRMININKAS. Kolega Sysai, gal sutinkate, kad būtų aiškiau?
A.SYSAS. Ne. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes apsisprendėme, kad į profsąjungų ginčą įtraukiame valstybės instituciją… Kaip sakiau, aš galiu užmerkti akis ir užsikimšti ausis, ir sutikti, kad mes nesutariame, o tegul valstybė… turtą parduoda. Bet ši pono J.Razmos pataisa yra jau tikra nacionalizavimo forma.
Ką reiškia žodis “disponuoti”? Žodis “disponuoti” leidžia daryti ką nori su tuo turtu. Iki sudeginimo, kaip man patarinėja ponas V.Einoris. Ir už tai nieko neatsakys, nes jie disponuos tuo turtu. Todėl toks siūlymas absoliučiai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijoje aiškiai parašyta apie nuosavybę, kam tai priklauso. Čia yra aiški nacionalizavimo forma. Todėl mums nieko neliks, gerbiamieji konservatoriai ir krikdemai, nes jūsų balsų dauguma bus priimta, kaip kreiptis į tarptautines organizacijas. Tai jau yra tiesioginis kišimasis į profesinių sąjungų veiklą ir jų turtą. Jūs galite jį parduoti ir atiduoti pinigus, bet negalite disponuoti, valdyti ir naudoti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J.Razmos siūlomos 2 straipsnio 2 dalies redakcijos. Gerbiamieji kolegos, taigi visi esate… Registruojamės. Balsuosime dėl J.Razmos siūlomos 2 straipsnio 2 dalies redakcijos.
Posėdžiauja 63 Seimo nariai. Ar priimame J.Razmos siūlomą 2 dalį? Pranešėjas visada teigiamas. Pritariantys – už. Už – 38, prieš – 9, susilaikė 6. 2 dalis yra priimta tokia, kokią siūlo J.Razma. Ar galime priimti 2 straipsnį? Galime? V.Andriukaitis – dėl viso 2 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad kalbu stenogramai, nes čia apeliuoti į kokius nors kriterijus ar dar ką nors nėra prasmės. Bet stenogramai fiksuokime, kad dabar vyksta turto nacionalizavimo procesas. Fiksuokime tai, kad valstybė taip negali elgtis, nes Konstitucijos 23 straipsnis aiškiai nustato visiškai kitas procedūras. Nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams, pabrėžiu, ir šiuo atveju turi būti įvardinta, kokie čia bus visuomenės poreikiai, kokiems visuomenės poreikiams atstovauja valstybės Turto fondas, ir taip pat teisingai atlyginama. Tai yra įstatymo norma. Dabar į tai nekreipiame dėmesio ir priimame visiškai aiškiai politinį sprendimą kišdamiesi į profesinių sąjungų autonomiją ir pažeisdami daugelį konvencijų.
Siūlau išbraukti šį straipsnį. Priešingu atveju reikės kreiptis į Prezidentą ir prašyti, kad jis vetuotų šį įstatymą. Jeigu ne, ginčą perkelti ir į Konstitucinį Teismą. Tai bus iš esmės įdomi byla.
PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis yra labai svarbus. Juo bandoma išgelbėti tuos turto likučius, kuriuos dar galima nustatyti, po kelerių metų laikotarpio, kai šį turtą, kuris buvo skirtas visoms profsąjungoms, netinkamai saugojo šis Specialusis profsąjungų fondas. Yra numatytas principas teisingai atlyginti profsąjungoms už perduodamą parduoti turtą. Teisingas atlyginimas ir yra atidavimas tų pinigų, kurie gaunami jį pardavus. Gal būtų dar teisingesnis principas, jeigu kas nors išreikalautų iš buvusių Specialiojo fondo veikėjų tam tikros pinigų sumos atsiskaitant už šį turto neišsaugojimą. Bet tai būtų, matyt, nerealus pasiūlymas, todėl apsiribokime minimalesniu variantu.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos, ar priimame 2 straipsnį. Už – tai už, kiti – kitaip. Už – 40, prieš – 10, susilaikė 3, 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Dėl datų apsispręsta. 8 dalis, pone pranešėjau.
S.SLAVICKAS. Dėl datų apsispręsta. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba dėl adreso. Ją galima priimti.
PIRMININKAS. Taip, ir J.Razmos siūloma pataisa dėl 8 dalies. Vietoj “nuosavybėn” rašyti “bendrosios dalinės nuosavybės teisę”. Tai Teisės departamento siūlymas, ar ne?
Ar galime priimti šią pataisą?
S.SLAVICKAS. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Priimame bendruoju sutarimu. Gal galime priimti visą 3 straipsnį?
Dėl 3 straipsnio nori kalbėti K.Kuzminskas. Ne klausti, o kalbėti.
K.KUZMINSKAS. Taip. 3 straipsnis reglamentuoja profesinių sąjungų turto paskirstymą jų nuosavybėn. Todėl reikėtų jį įtraukti į tam tikrą dalį, kur mes priėmėme pataisą dėl Kauno kultūros rūmų… yra sprendžiamas klausimas. Tai, ką ir kancleris J.Razma siūlė, kad reikėtų pakoreguoti, kaip ir kokiomis sąlygomis perduosime Kauno miesto Darbo ir kultūros rūmus savivaldybei, o savivaldybė – S.Ožeškienės gatvėje.
PIRMININKAS. … kolegos, o čia yra technika. K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Jeigu valstybės institucija – Seimas pradėjo vykdyti tolesnes profsąjungų turto dalybas, manau, kad galėjome apskritai atimti iš profsąjungų, kaip ponas J.Razma sakė, šį turtą, nes blogai tvarkėsi. Esu įsitikinęs, kad Profsąjungų kultūros rūmų pastatas, esantis ant Tauro kalno, turi priklausyti valstybei, nes tai buvo statoma valstybės ir mūsų gyventojų lėšomis. Šis turtas neturi atitekti profsąjungoms, politizuotoms profsąjungoms, ypač šioms, kurios vykdo destruktyvią Lietuvai veiklą.
Todėl balsuoju prieš šį įstatymą (…) Lietuvos visuomene, profsąjungų visuomene, ir nebijau, kad profsąjungų aktyvistai ir šalininkai tiek iš dešinės, tiek iš kairės gali man nepritarti. Nedarykime klaidos ir atiduokime profsąjungų rūmus, esančius ant Tauro kalno, visuomenės reikmėms, t.y. Kultūros ministerijai arba Vilniaus savivaldybei. Man labai gaila, kad kultūros ministras A.Bėkšta nesugebėjo organizuoti Vyriausybės darbo, kad gal atidavus arba pasidalijus su profsąjungomis, arba pasikeitus, šis turtas atitektų valstybei. Aš netikiu, kad šios profsąjungos išlaikys 30 jame veikiančių gerų būrelių ir netikiu ateitimi. Ta ateitis bus tokia, kokia yra dabar.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek rūpi dabartinių vadinamųjų respublikinių Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas, jo ateitis ir jo likimas. Aš domėjausi, kas tai yra bendroji dalinė nuosavybė ir jos suteikiamos teisės. Tai yra teisės daryti bet ką: parduoti, išnuomoti 100 metų, įrengti ką nors. Man tai rūpi ypač urbanistiniu ir istoriniu požiūriu, nes Pamėnkalnis ir ši situacija… daugelis kultūros žmonių Lietuvoje turėjo viziją ir rinko lėšas, kad ten būtų kultūros pastatas, tautos namai ar kas nors panašaus. Žinoma, tokios paskirties pastatas neturėtų būti kieno nors nuosavybė, kurią galima esant reikalui parduoti ar išnuomoti kokiai biržai ar restoranams ir panašiai.
Todėl man kelia nerimą ši forma atiduoti nuosavybės teise tokį ypatingą pastatą ypatingoje strateginėje ir urbanistinėje vietoje. Kur nors kitur tai nebūtų taip svarbu. O čia yra ateitis. Galvojant apie Vilniaus ateitį vieta yra labai svarbi, ir pastatas, ir žemė aplink, ir būtent ši vieta, kurią galų gale vienas Seimo sprendimas, nors jis nevykdomas, jau susiejo su būsima Lukiškių aikšte. Būtent tas kalnas, Aukų gatvė ir Lukiškių aikštė jau yra numatomi kaip visuma.
Todėl ten privati ir neribota nuosavybė man kelia tam tikrą rūpestį. Manau, kad šiame tekste mažų mažiausiai būtų galima padaryti mažą korektyvą – ne per vieną mėnesį, o nuo nuosavybės teisių įregistravimo dienos sudaro su Kultūros ministerija 5 metams sutartį. Sutartis turėtų būti ne tik dėl meno kolektyvų veiklos, bet ir dėl tam tikro disponavimo arba panaudos teisės profsąjungoms. Aš matau, kad panaudos teisė jau yra išnykusi, bet… (Balsai salėje) Aš girdžiu tas kalbas, jau 10 metų mes kalbame, ar buvo savanoriškai profsąjungų mokesčiai mokami, ar buvo sovietinės valstybės bendra tvarka surenkami pinigai iš žmonių. Jeigu eisime į Konstitucinį Teismą, bus tikrai labai įdomu.
Man dabar rūpi ši vieta Vilniuje, ir ne tik pastatas, bet būtent ta urbanistinė vieta. Man kelia rūpestį nuosavybės teisės, nes kitą dieną gali prasidėti nuosavybės veiksmai. Galbūt dabartiniai profsąjungų vadovai yra geros valios ir ko nors ypatingo nedarys, bet visko gali atsitikti ateityje.
Aš siūlyčiau išbraukti “per vieną mėnesį” arba įrašyti “Federacijos sąjunga, priimdamos šį pastatą, nuo pat nuosavybės teisių įregistravimo dienos sudaro su Kultūros ministerija sutartį”.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti šį siūlymą? (Balsai salėje) Priimame, ar ne? Priimame V.Landsbergio siūlomą redakciją. 3 straipsnį galime priimti bendruoju sutarimu? Balsuojame dėl 3 straipsnio. Jau baigėsi kalbos dėl motyvų. Ar priimame 3 straipsnį su J.Razmos pataisa ir su V.Landsbergio siūloma 8 dalies redakcija ir 3 dalies redakcija taip pat? Už – 41, prieš – 6, susilaikė 5, 3 straipsnis priimtas.
Ar galime priimti 4 straipsnį su pakeistomis datomis? Priimame. 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
Prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Seimo narys P.Šakalinis dėl priimto įstatymo. Kol kas ačiū, pone pranešėjau.
P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai laiku, man atrodo, dėl turto paskirstymo buvo priimtas įstatymas, nes per tiek laiko niekaip nebuvo galima profesinių sąjungų nuosavybei atiduoti tą turtą. Valdė kažkoks fondas, kuris padarė daug pažeidimų ir pažeidė visus įstatymus. Todėl šis įstatymas atiduoda konkrečion profesinių sąjungų nuosavybėn tą turtą. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tik ką kalbėjęs kolega kaip tik buvo to fondo tarybos narys. Tai yra geras pavyzdys, kaip šiandien galima keisti savo pozicijas ir nuomones, ir būti neatsakingam už tai, ką valdei.
Antras dalykas, toks sprendimas, priimamas konservatorių ir krikdemų balsais, turi aiškią politinę tendenciją. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad ignoruojamas apskritai profsąjungų judėjimas ir realūs centrai su savo realiais tikrais nariais, ir tai, kiek tie centrai turėtų turėti įtakos toliau disponuojant turtu.
Trečias dalykas. Apskritai ignoruojama Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, nes iš tikrųjų vykdomas turto nacionalizavimas, ir vykdomas visiškai ne konstituciniu būdu, ne taip, kaip reikalaujama, ir nesiskaitoma su argumentais. Todėl aš balsuosiu prieš. Manau, jeigu šis įstatymas bus priimtas, reikės kreiptis į Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą V.Adamkų nurodant trūkumus, o jeigu tai nepadėtų, reikėtų kelti klausimą, ar nereikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.
J.RAZMA. Pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad šio projekto svarstymas pagrindiniame Ekonomikos komitete buvo kur kas konstruktyvesnis negu dabar Seimo plenariniame posėdyje. Ten dalyvavo visų profsąjungų centrų atstovai ir jie iš esmės visi pritarė tokiam projektui, koks yra dabar. Žinoma, kai kurie iš jų sakė, kad gal galima rasti geresnį turto paskirstymo profsąjungoms principą, gal galima labiau atsižvelgti į narių skaičių, bet dauguma iš jų suprato, kad sudėtinga tuos narius suskaičiuoti. Ir taip bendruoju sutarimu buvo pritarta šiam projektui. Todėl neturėtų niekam susidaryti įspūdis iš mūsų tokio aštraus svarstymo plenarinių posėdžių salėje, kad mes priimame projektą, nenaudingą kokiai nors profsąjungai. Man atrodo, kad kaip tik profsąjungos lengviau atsidus. Bus visiškai aišku, kam kas priklauso, o nereikalingą turtą galėsim parduoti už normalią kainą, sustabdydami tolesnį jo išgrobstymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartosiu, kad aš pritariau idėjai, kad Seimas turi išspręsti šitą jau beveik septynerius metus tęsiamą epopėją dėl to, kaip turėtų būti valdomas profesinių sąjungų turtas. Deja, pritariau iki to laiko, kol asmeniniai kai kurių mano kolegų interesai nepaėmė viršaus. Mes atsisakėme pagrindinio principo, tai yra turto dalybų kam nors konkrečiam, o ne organizacijoms, kurios neskelbia, kiek gi jos turi narių.
Aš noriu pasikartoti. Valstybė jau paėmė daugiau kaip 85% turto, kurį valdė profesinės sąjungos. Būkite malonūs, likusį turtą palikite profesinėms sąjungoms. Svarstant pagrindinį 3 straipsnį, kuris reglamentavo turto padalijimą, man labai keista, kad mane kaltino kairuoliškumu, deja, tas kairuoliškumas pasislinko į dešinę. Ir kaip tik konservatoriai ir krikščionys demokratai balsuoja taip, kaip turėtume balsuoti mes, tai yra už socialistinę lygiavą. Mano ir mūsų profesinių sąjungų siūlymas buvo toks: yra nariai ir jiems reikia skirti turtą. Visi Darbo federacijos nariai, t.y. aštuoni žmonės, visus posėdžius sėdėjo šioje salėje. Jeigu jūs manote, kad lygiomis dalimis galima išdalyti 40 tūkst. … aštuoni žmonės, kurie ateina į posėdžius, elkitės taip. Paskutinė mūsų pataisa 3 straipsniui, kuri leidžia Turto fondui daryti su tuo turtu ką nori, o po to pasakyti, kad jo niekas neperka ir jį galima parduoti kaip Lietuvos kurą už 1 centą… tuomet mums nieko nelieka, kartoju, tik kreiptis ir į Prezidentą, ir į Konstitucinį Teismą, ir į tarptautines organizacijas: tiek į Tarptautinę darbo organizaciją, tiek į profesinių sąjungų tarptautinius centrus. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome tuos argumentus, kad kreipsitės, ieškokit originalesnių argumentų. S.Čirba.
S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, turbūt kiekvienas iš mūsų sutinkame, kad kiekvienas turtas turi turėti savo šeimininką. Septynerius metus profsąjungų turtas, užgyventas tarybiniais laikais, faktiškai neturėjo šeimininko. Per tuos metus jis liko nugyventas ir išgrobstytas. Todėl šiandien priimant šį įstatymą kiekviena didžioji profsąjunga, kurių yra keturios, gauna savo atsakomybėn jai priskirtą turtą, už kurį bus toliau atsakinga. Visa kita, kas yra nereikalinga profsąjungų veiklai (aš manau, kad net ir pagal šio įstatymo 3 straipsnį dar yra nereikalingų pastatų, tai būtent įvairūs poilsio namai, kurie nepriskirti tiesioginiams profsąjungų centrams arba jų tiesioginei veiklai), turėtų būti parduota ir pinigai grąžinti. Su pinigais profsąjungos gali daryti ką nori – ar savo profsąjungų nariams pirkti vėl tuos pačius poilsio namus, ar investuoti į jų poilsį, kultūrą ar į kitus pastatus, ar pirkti kokių nors gamyklų akcijas, kad jų veikla plėstųsi toliau. Tikiuosi, kad kiekvienas turtas, kuris dabar jums yra priskirtas, bus panaudotas pagal paskirtį ir jūs turėsite iš to naudos. Todėl aš už šį įstatymo projektą ir už tą idėją, kad kiekvienas turi turėti savo nuosavybę.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Praėjo jau tikrai daug laiko ir vėl mes girdime tas pačias melodijas, tuos pačius motyvus, kadaise labai gerai girdėtus, – atimti ir visiems padalyti po lygiai. Užmiršau, kas to reikalavo praeityje? Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo nario A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai. Aš vis dėlto kviečiu balsuoti už šitą įstatymą, kuris gal ir tuos turto likučius kaip nors sutvarkys ūkiškiau ir protingiau, nes turbūt tiems, kas jį bandė parceliuoti, jau rankos pavargo ir galva įskaudo. Aš jau šiandien matau labai didelę šio įstatymo naudą. Visi čia mes buvom įtikinti, kad kai kurių kolegų ideologinė vėliava yra nacionalizavimas. Dar visai neseniai spjaudėsi ugnimi, kaip nacionalizuos “Mažeikių naftą”, o šiandien, pasirodo, nacionalizavimas yra didžiausia nuodėmė. Vadinasi, žmonės bręsta, turbūt jau subrendo. Labai gerai veikia šitas įstatymas. O gal čia toks principas – kas jūsų, tai mūsų, o kas mūsų, tai ne jūsų? Taigi kviečiu balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymą.
Kolegos, kviečiu profesinėms sąjungoms atstovaujančius narius, taip pat Socialdemokratų frakciją, LDDP frakciją į posėdžių salę. Dabar užsiregistravę balsuojame dėl Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo. Ar priimame šį įstatymą? Užsiregistravo 71 Seimo narys. Pritariantys – už.
Už – 53, prieš – 8, susilaikė 4. Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymas yra priimtas.
Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2630(2*) (priėmimas)
Kolegos, dar ne visas turtas padalintas. Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2630.
Nėra jokių problemų? Nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnį? Priimame. Ar kas kalbėtų? Ne. Balsuojame, ar priimame Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas?
Už – 55, prieš – 4, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2631(3*) (priėmimas)
Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2631(3). Priėmimas, kolegos. Problemų nėra. Ar galime šį įstatymą priimti? (Balsai salėje) Niekas nekalba, niekas nekviečia registruotis. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Balsuojame. Už – 57, prieš – 5, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Jėgos silpsta.
Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.P-2632(2*) (priėmimas)
Kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo” projektas Nr.P-2632(2). Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Prašome kalbėti, kolegos. A.Akstinavičius.
Balsuojame, ar priimame šį nutarimą. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo”?
Už – 54, prieš – 3, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2633(3*) (priėmimas)
Paskutinis, kolegos, nutarimas. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto” įgyvendinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-2633(3). Pradedame priėmimą.
1 straipsnis? Priimtas.
2 straipsnis? Dėl 2 straipsnio? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis? Priimtas.
4 straipsnis? Priimtas. Gal kas nors kalbėtų? Ne.
Taigi balsuojame, ar priimame šį nutarimą. Priimantys – už.
Už – 51, prieš – 3, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Nėra Seimo narių pareiškimų. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, šiandien baigsime sesiją. V.Einoris norėtų skaityti pareiškimą.
V.EINORIS. Pareiškimas dėl žemdirbių akcijų.
“1999 m., palyginti su 1996 m., žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo 20–30%, o materialiniai ištekliai vien tik per 1999 m. išaugo 21,9%, iš jų naftos produktai – 60,9%, statybinės medžiagos – 41%, elektros energija – 34,4%. Dėl didėjančių kainų žirklių žemės ūkio produkcijos gamyba tapo nuostolinga, rentabilumas nuo 13,1% 1996 m. sumažėjo iki minus 12,2% 1999 m. Vyriausybei šiais metais atsisakius žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų reguliavimo ir neskyrus lėšų subsidijoms bei perteklinės žemės ūkio produkcijos eksportui remti, ekonominė ir socialinė kaimiečių, taip pat ir perdirbamosios pramonės, būklė tapo pavojingai kritiška. Pateikti duomenys kalba apie kryptingą žemės ūkio verslo ir kaimo žlugdymą.
LDDP ir LSDP, nepritardamos tokiai Vyriausybės politikai, remia žemdirbių protesto akcijas, kurių tikslas – apginti jų teisėtus ekonominius interesus. LDDP ir LSDP frakcijų koalicijos vardu – V.Einoris”.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Patacką.
A.V.PATACKAS. Mūsų kadencija eina į pabaigą, ne tiek daug bus progų kalbėti viešai, todėl pareiškimo forma noriu perskaityti trumpą paskaitą tokiu pavadinimu: “Santara-Šviesa”, dabartinis Prezidentas ir Lietuvos valstybingumas”. Jeigu kam nors neįdomu arba kas nors neturi laiko, prašom nesivarginti.
Būtinybę pasakyti šiuos dalykus privertė pastarųjų dienų laikraščių antraštės apie tai, kad Seimo darbo broką taiso Prezidentas ir t.t. Laikas kai kuriuos dalykus įvardyti visiškai tiksliai. Truputis istorijos.
Turbūt žinome, kad ši ideologinė “Santaros-Šviesos” struktūra susikūrė jau prieškario laiku daugiausia protestantizmo pagrindu. Noriu pabrėžti, kad pagrindas buvo religinis. Vadinasi, žmonės, kurie išpažino protestantų tikėjimą, daugiausia studentai, susibūrė į savo organizaciją. Paradoksas tas, kad Lietuvoje nebūta liberalizmo adeptų (prieškario Lietuvoje), arba bent jau jie nebuvo struktūrizuoti. Jie, matyt, susikūrė karo metu A.Maceinos, S.Šalkauskio kartoje, tačiau struktūros nebuvo. Ši struktūra atsirado 1947 m. jau būnant emigracijoje. Susijungus šioms struktūroms ji pasivadino “Santara-Šviesa”.
Taip atsirado labai aiškiai apibrėžta ideologinė, pasaulėžiūrinė formacija, kurios vienu iš pirmininkų buvo dabartinis Prezidentas, tuomet dar jaunas vaikinas Valdemaras Adamkevičius, o jos tikruoju nariu yra (pabrėžiu – tikruoju nariu) dabartinis patarėjas D.Kuolys. Ši struktūra turėjo labai aiškią pasaulėžiūros kryptį. Ją galima, švelniai tariant, pavadinti liberalistine ir nekatalikiška (pavadinkime pačiu švelniausiu epitetu). Šie žmonės leido leidinį “Metmenys”, nuolat rinkdavosi taboro forma, vėliau leido “Akiračius”.
Keletą sakinių apie santykį tarp šių trijų mano minėtų dalykų – “Santaros-Šviesos”, Prezidento ir Lietuvos valstybingumo. Kaip jūs žinote, visos be išimties Lietuvos išeivių organizacijos, išskyrus gal labai senas prosovietines proletariškas organizacijėles, buvo už labai aiškų Lietuvos okupacijos nepripažinimą ir visomis jėgomis stengėsi tai išlaikyti. Pavyzdžiui, kai kokia nors valstybė, sakysime, Australija šito atsisakydavo, išeiviai stengdavosi vieningai priversti vyriausybę sugrįžti prie ankstesnės pozicijos. Nors tai nėra patvirtinta dokumentais, bet vienintelė “Santara-Šviesa” abejojo šios taktikos, šios strategijos tikslingumu.
Aš neturiu įrodymų ir vargu ar jų yra, tačiau tikrai būta tokių kalbų, kad LTSR būtų pripažinta tam tikra forma, su tam tikromis išlygomis, tačiau vis dėlto pripažinta iš esmės atsisakant Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos. Aš nenoriu to aštrinti, nes tie žmonės kultūros srityje darė daug gero, “Metmenys” buvo iš tiesų aukšto lygio žurnalas, jį galėjai visur rasti, pas kiekvieną inteligentą jis būdavo, bet jokiu būdu, pavyzdžiui, negalėdavai rasti “Aidų”, t.y. katalikiškos pasaulėžiūros žurnalo.
Vadinasi, nors tie žmonės mano, kad tai vyko atsitiktinai, sakykim, L.Mockūnas sako, kad jis čia atveždavo lagaminus, tačiau kompromisas su valdžia buvo padarytas. Jūs kalbate palankiai apie mus, o mes prieš kai kuriuos jūsų dalykus užsimerkiame. Aš nesakau, kad buvo kokia nors išdavystė ar dar kas nors, tačiau fiksuokime vieną dalyką – kompromisą. Idėja yra ta, ir čia aš galiu tam tikra prasme suformuluoti tam tikrą kaltinimą, kad vardan savo pasaulėžiūros platinimo buvo nusižengta kietai Lietuvos valstybingumo gynimo linijai, tai yra… prieš nepriklausomybės laikų liniją.
Kaip viskas vyko po nepriklausomybės? Kaip viskas vyko išrinkus šios ideologijos atstovą Prezidentu? Pastarieji metai, pastarieji Prezidento veiksmai rodo, jog ši linija yra vykdoma be jokio nukrypimo, vykdoma Lietuvos valstybingumo sąskaita, vykdoma stengiantis parodyti, kad Lietuva, dabartinė Lietuva, yra tik pagerinta LTSR, yra tam tikra LTSR tąsa.
Įrodymai. Nepradėsiu įrodinėti plačiai, o įrodysiu tik vizualiniais įrodymais. Paskutinė apdovanojimų istorija. Tai buvo skandalas, kurį spaudos pastangomis pavyko užgesinti, t.y. nutylėti (ne užgesinti, bet nutylėti). Jūs turbūt žinote, kad apdovanojimų atsisakė daugiau nei 50 žmonių. Yra pateiktas užklausimas Prezidentūrai, tačiau iki šiol atsakymo nėra. Kas yra girdėjęs Lietuvos istorijoje ir ne tik Lietuvos, kad maždaug kas ketvirtas žmogus atsisakytų apdovanojimų? Iš 350 apdovanotųjų daugiau kaip 50 (mažiausiai 50) jų atsisakė. Tai ne tokie žmonės, kuriuos galima aplenkti. Tarp jų nepasiėmė apdovanojimų arkivyskupas S.Tamkevičius, vyskupas Kauneckas, visa “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” redakcija, visas partizanų žiedas. Štai šie žmonės, t.y. svarbiausi nepriklausomybės ramsčiai, ignoravo šią ceremoniją. Ar tai ko nors nesako? Aišku, spauda apie tai nutylėjo, pareiškė, kad čia kelių personažų asmeninės problemos, paminėjo septynias pavardes ir tuo baigėsi. Tik buvo labai nepatenkinti, kad jiems neleido valgyti, ir tai vienintelė problema, kurią jie matė, t.y. kad jų neįsileido į Prezidentūrą.
Svarbiausias simbolis – Prezidentas apdovanojo du žmones: J.Marcinkevičių ir profesorių V.Landsbergį, kartu parodydamas, kad tai yra tolygu, kad LTSR ir dabartinė Lietuva iš esmės yra lygybės ženklas. Simbolika!
Baikime tas kalbas apie blogus patarėjus, apie vargšą naivų nežinantį Prezidentą, kuris nežino, ką daro, ir jeigu ne blogi patarėjai, jis būtų visai kitoks. Aiškiai ir nuosekliai vykdoma “Santaros-Šviesos” pasaulėžiūros linija. Vienos pasaulėžiūros žmonės užvaldė Lietuvos valstybę. Visus žingsnius galima ne tik suvokti, bet ir nuspėti. (…) galima labai nesunkiai prognozuoti, ar Prezidentas jį vetuos, ar nevetuos. Tam, kas gerai žino šitą pasaulėžiūrą. Baigiu.
Turime vienos pasaulėžiūros Prezidentą, kuris pradėjo nesiskaityti su priemonėmis peržengdamas visas, netgi padorumo, ribas. Aš turiu omeny pensijos skyrimą Seimo Pirmininkui kaip faktiškam Prezidentui ir tai, kad jis užsiėmė smulkiu kerštu. Paskutiniai įvykiai irgi nepuošia, nors čia buvo pasakyta, kad nereikia jo lyginti kaip asmens. Gerbdamas Prezidento instituciją negaliu nutylėti ir asmeninių dalykų. Žmogus, kuris puikiai žino, kas yra melo detektorius (čiagi smulkmena, jis amerikietis), staiga atmeta šį įstatymą vien dėl to, kad Seimas jį pateikė. Ar tinka taip smulkiai kerštauti? Jeigu norite kerštauti, tai kerštaukite, kad bent jau būtų už ką.
Žodžiu, fiksuoju: ta pati pasaulėžiūros linija, kuri prieš nepriklausomybę vedė labai labai kvestionuotiną, jeigu ne įtartiną, politiką, labai pavojingą Lietuvos valstybingumui, tebesitęsia ir dabar. Šios Prezidento dengiamos jėgos ateis į Seimą. Kokį mes turėsime kitą Seimą? Kaip mes atrodysime? Kokia mūsų padėtis? Ko galima laukti iš tokio Seimo? Kas tos jėgos, kurios susibūrė po Prezidento skėčiu?
Į visus šiuos klausimus neatsakyta. Pavojus Lietuvai iš vidaus slypi štai kur. Nepudruokime sau akių, nesakykime, kad blogi patarėjai ar dar kas nors. Viskas yra labai nuoseklu ir suverta ant vieno siūlo.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną S.Kaktį.
S.KAKTYS. Mielieji kolegos, mano pareiškimas gerokai trumpesnis. Norėčiau perskaityti pareiškimą dėl kreipimosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
“Šių metų liepos 8 dieną dienraštyje “Lietuvos rytas” buvo išspausdintas R.Čergelienės rašinys “Seimo nario svajonių sodyboje – amerikiečiai”. Šiame rašinyje keliama abejonė, ar atitinka Viešųjų ir privačių interesų įstatymą rašinyje minimi faktai.
Šių metų liepos 10 dieną dėl iškilusių abejonių kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Su panašiu kreipimusi liepos 13 d. kreipėsi ir Seimo narys A.Salamakinas. Po šio kreipimosi žiniasklaidoje kilo nemažas ažiotažas, atsirado jokiais argumentais nepagrįstos interpretacijos. Matau įvykių po sutarties su JAV kompanija “Williams International” pasirašymo tęsinį. Būdamas teisus turėjau kreiptis į įvairiausias valstybės institucijas, kad apginčiau savo ir šeimos interesus.
Likimo valia man teko didžiulė atsakomybė, Vyriausybės pasitikėjimas vadovauti Lietuvai derybose su JAV kompanija “Williams International”, o vėliau ir pasirašyti tokią reikšmingą mūsų valstybei sutartį. Tėvynės sąjungos politika orientuota į Vakarus, naujų investicijų pritraukimą, esminę kovą su korupcijos faktais. Būtent šie momentai, jau nekalbant apie ekonominius ir didesnį nepriklausomybės nuo Rytų rinkos įtvirtinimą, lėmė tai, jog sutarties su JAV kompanija “Williams International” pasirašymas Lietuvai yra labai naudingas.
Tačiau kartu ėjimas į Vakarus ir investicijų pritraukimas ne visiems Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje patinka. Kova su korupcija Mažeikiuose įgijo tarptautinį mastą ir didžiulį pasipriešinimą bei keršto objekto paiešką. Taigi aš ir mano šeimos nariai tapome beveik nuolatinių žiniasklaidos užsipuolimų aukomis.
Neretai be skrupulų ir visiškai neatsižvelgiant į oficialias institucijų išvadas siekiama diskredituoti ne tik mane, mano šeimą, bet ir patį užsienio kompanijų ir investicijų atėjimo į Lietuvą faktą.
Šiuo metu eskaluojami visiškai nepagrįsti kaltinimai, nes:
1. 1999 m. spalio mėnesį atlikau konkrečius veiksmus, gavęs Vyriausybės specialius įgaliojimus. Tiek buvusio premjero R.Pakso elgesys, tiek ir mano asmeninė valia nieko nereiškė. Šiuos veiksmus būtų atlikęs bet kuris kitas Vyriausybės narys, gavęs tam tikrus įgaliojimus. Nuo to laiko stengiamasi pažeisti mano kaip bet kurio piliečio konstitucines teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniuose, t.y. “Nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai”, “Lietuvos ūkis grindžiamas nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. Taigi nuosavybė yra tarsi riba, atskirianti vieno žmogaus laisvę nuo kito žmogaus laisvės. Tai nėra susiję su jokiais mandatais.
2. Turiu atsakingai pareikšti, kad sutarties pasirašymo metu nebuvau sutaręs išnuomoti savo nuosavybę su kitų beveik 50 mažeikiečių šeimomis, šiuo metu jau išnuomojusių “Williams Lietuva” savo būstus. Sutartis juridiškai teisėta ir niekam nekelia abejonių.
3. Nuomos kaina – šalių susitarimo dalykas, atspindinti rinkoje esamą nekilnojamojo turto vertę. Turiu pastebėti, kad iš nuomos turiu mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, prižiūrėti namą, jo aplinką bei šildymo sistemą. Todėl realios pajamos yra beveik 40% mažesnės.
4. Akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” šiuo metu yra sudariusi su dieniniuose kursuose besimokančiais Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentais 61 trišalę sutartį. Pagal ją kas mėnesį išmokamos apie 250 litų dydžio stipendijos. Kasmet nuo 1986 m. akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” išmoka šioms reikmėms iki 200 tūkst. litų. Neakivaizdiniu būdu šiandien remiami 137 besimokantys, jiems už mokslą mokama, o mokymosi atostogų metu paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Šioms reikmėms kasmet akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” išleidžia daugiau nei pusę milijono litų.
Mano sūnus Aurimas Kaktys nuo 1997 m. studijuoja Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakultete ir siekia įsigyti inžinieriaus naftininko specialybę. Trišalė stipendijos mokėjimo sutartis tarp akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, Kauno technologijos universiteto ir Aurimo Kakčio sudaryta dar 1998 metais. Tuomet akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” nebuvo strateginio investitoriaus “Williams” kompanijos.
5. Jau šiandien niekas negali paneigti, kad sutartis naudinga Lietuvai. “Williams” kompanija moka valstybei mokesčius, įsipareigoja grąžinti tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams beveik 1,9 mlrd. litų, nuosekliai siekia ateityje gauti pelną. Tam reikia investicijų – tiek modernizuoti (beveik 2 mlrd. litų), tiek išlaidoms specialistų iš JAV apgyvendinimui, tiek specialistų, galinčių valdyti šiuolaikines technologijas, mokymui. Šiais aspektais, kaip ir bet kuriam investitoriui Lietuvoje, suteikiama visiška veiksmų laisvė.
Taigi mano ir mano šeimos vieši ir privatūs interesai, kolegos, yra deklaruoti įstatymo nustatyta tvarka, kaip ir jūsų, ir jūs tai žinote. Tikiuosi, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atidžiai išanalizuos šiuos argumentus ir pateiks kvalifikuotas išvadas. Manau, kad tyrimas nebus vilkinamas. Jeigu taip būtų, tai būtų tai, ko siekia mano oponentai – neleisti man dalyvauti Seimo rinkimų kampanijoje.”
PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.
M.ŠERIENĖ. Tikiuosi, kad mano pareiškimas tikrai bus trumpesnis.
“Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžioje posėdžio pirmininkas ponas A.Vidžiūnas mane apkaltino “suvedžiojimu”.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paaiškinti jums tą negražiai apibūdintą situaciją.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 97 straipsnio 6 punktu vakar rytą kreipiausi į Seniūnų sueigą prašydama įtraukti į šios dienos darbotvarkę mano liepos 13 dieną įregistruoto projekto Nr.P-2735(2) “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms ar veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pateikimą. Seniūnų sueiga tam pritarė. Kaip matome, šiandien pateikiami ir daug vėliau įregistruoti projektai. Labai nustebau, kai šiandien rytą išdalintose darbotvarkėse jau buvo išbrauktas mano įregistruoto projekto pateikimas.
Nuo kada Seimo nario noras pateikti įregistruotą savo projektą yra vadinamas “suvedžiojimu”? Seimo statutas numato, kaip turi būti pateikiami įregistruoti projektai. Aš tų procedūrų nepažeidžiau. Kurgi čia suvedžiojimas?
Jeigu gerbiamajam Seimo kancleriui ar ponui A.Vidžiūnui yra kokių nors neaiškumų dėl to projekto, buvo galima aiškintis pateikimo metu ir apsispręsti pritarti ar nepritarti. Buvo galima net du mėnesius aiškintis ir po pateikimo, nes geriausiu atveju svarstymas būtų įvykęs tik po dviejų mėnesių. Kodėl taip bijota šiandien pateikimo? Kas gali paneigti, jog ne todėl, kad norima kuo greičiau nebeatšaukiamai per teismus įtvirtinti klaidingą minėto 1999 m. gruodžio 2 d. Seimo nutarimo Nr.VIII-1456 nuostatą?
Jeigu šiandien būtų leista daryti pateikimą, tai būtų sudarytos sąlygos nagrinėti šį Seimo nutarimą specialistams ir aiškintis tiesą. Deja, nei Seimo kancleris ponas J.Razma, nei Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Vidžiūnas nepanorėjo aiškintis tiesos sakydami, kad tai yra teismų prerogatyva.
Mielieji kolegos, jūs gerai žinote, kad teismas negali pataisyti klaidingo Seimo nutarimo. Tą gali padaryti tik pats Seimas. Teismas, deja, turi priimti sprendimą vadovaudamasis Seimo nutarimu. Jeigu tas nutarimas klaidingas, tai kokį nutarimą priims Seimas?” Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, buvo kalbėta apie teisinį Seniūnų sueigos suvedžiojimą, o ne kitus dalykus. Kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Registruojamės.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nežinau, kodėl reikia registruotis. Man atrodo, kad viskas eina į pabaigą. Nieko nesirengiu suvedžioti. Esu suvedžiojęs Seimą daugiau kaip 100 kartų šioje kadencijoje. Tiesiog norėjau tarti keletą žodžių apie mūsų darbus ir apie šią sesiją, kurią baigiame.
Baigiame sesiją kaip darbininkai, kurie neturi pagrindo pernelyg save peikti. Dirbome daug ir padarėme daug. Kai kas viską niekina, žino ar nežino apie tikrus Seimo darbus, o kartais ir žino. Štai ponas V.Einoris viską žino apie žemės ūkį, o apie jo veiklą buvusioje Vyriausybėje ekonomistai sako vienareikšmiškai: niekas taip neišreguliavo grūdų rinkos Lietuvoje, kuri jau buvo pradėjusi formuotis, kaip pono V.Einorio kainos. Pamalonina galimus rinkėjus ir paskui metų metais kalba, kaip buvo gerai mano laikais. Tiek to.
Galime pažvelgti į tikrus mūsų darbus ir tai, ką valstybė pasiekė per šį mūsų sesijos laikotarpį. Galime pasidžiaugti, galėsime grįžę namo pasidžiaugti, kas taip nutars, ir atšvęsti. Norintiems švęsti sesijos pabaigą siūlau daryti tai šiandien, o ne rytoj.
Liepos 21 d. sukanka 60 metų nuo vieno įvykio, t.y. atidavimo, pardavimo, išdavystės dienos. Gal vartėte knygelę “Išdavystės poemos”. Komunizmo nusikaltimų įvertinimo kongreso proga ji buvo išleista ir dalijama. Nūnai viena užsienio valstybė aiškina, kad Baltijos valstybės prieš 60 metų pačios prašėsi panaikinti jų valstybingumą ir būtent jų pačių aukščiausiųjų atstovaujamųjų struktūrų sprendimu, o Sovietų Sąjunga tik patenkino karštą troškimą.
Ten, kur taip skelbiama, dar neskiria tikro renkamojo demokratinio atstovavimo ir kokio nors paskirto organo, kilnojančio rankas pagal totalitarinį įsakymą. Toks buvo vadinamasis Liaudies Seimas, kuriame galėjo būti (berods ir buvo) ir padorių žmonių, patekusių į tam tikrą politinę mėsmalę, bet sukeltoje baimės ir dirbtinio mazochistinio džiūgavimo psichozėje tada, liepos 21 d., prieš 60 metų, neatsirado nė mažytės opozicijos, kuri būtų pasakiusi “ne”. Būtų padėjusi galvas, bet garbės klausimas atrodytų kitaip.
Štai ką verta prisiminti. Mes jau rytoj nebesusirinksime, o rytoj yra ta sukaktis, viena iš daugelio, kurių mes šiemet turėjome ir pažymėjome. Čia tokia juoda sukaktis. Galbūt mes susitikinėsime su žmonėmis, su rinkėjais ir panašiai, ir jeigu rytoj turėsite kokių politinių susitikimų, mielieji kolegos, nepamirškite ir šių metinių.
Ką tik girdėjome ir gana sunkių, skaudžių kalbų. Toks yra mūsų gyvenimas, tokie yra reagavimai, kai kurie galbūt ir padidinti. Man atrodo, gal A.Patackas pernelyg emocionaliai ar šiek tiek padidindamas kai kuriuos nesutarimus apibūdino. Mes turėtume užjausti S.Kaktį ir jo šeimą. Kaip žinome, toks yra gyvenimas, ir visokiausios jėgos, visokiausi požiūriai, visokiausi veikimo metodai kryžiuojasi ir paliečia mus vienu ar kitu būdu. Turime būti stojiški, turime priimti gyvenimą ir tikrovę nebėgdami nuo jų, o stengdamiesi pagerinti tiek, kiek galime. To mums visiems ir linkiu baigiant šią sesiją. Ačiū už bendradarbiavimą.
Pone posėdžio pirmininke, jūs dar ką nors norėtumėte pasakyti?
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasakyti ačiū už bendradarbiavimą ir paprašyti, Pirmininke, baigti visiems himnu.
V.LANDSBERGIS. Esu užkimęs, bet pamėginsiu. (Giedamas himnas)
Ačiū. Iki pasimatymo.
PIRMININKAS. Kolegos, paskutinį posėdį ir pavasario sesiją baigiame.