Septyniasdešimt pirmasis (506) posėdis
2000 m. liepos 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. liepos 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 10 valanda. Kviečiu pradėti priešpaskutinį pavasario sesijos posėdį. Priešpaskutinį. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir dėmesio dėl šios dienos darbotvarkės! Iki Vyriausybės išvadų iškrenta 1-5a klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, atsiranda Ekonomikos komitete svarstyto PVM įstatymo pataisos, kurioms prieštarauja Vyriausybė. Žiūrėsime, ką turėtume daryti. Iškrenta Seimo statutas, kolegos, iki geresnių laikų, taip pat 2-3 klausimas – praėjusių metų “Sodros” fondo biudžeto nutarimo projektas. Čia buvo abejojama, jis bendruoju sutarimu atidedamas. Yra keletas naujų projektų. Iškrenta M.Šerienės siūlomas projektas. Mes mėginome aiškintis. Ten vyksta teismai. Kol vyksta teismai, Seimui kištis kokiu nors nutarimu būtų sunkoka. Ponia Marija trupučiuką mėgino mus suvedžioti. (Šurmulys salėje) Seniūnų sueigą teisiškai. Kolegos, ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Reikia balsuoti, kolegos? Registruojamės ir bendruoju sutarimu pritariame šios dienos darbotvarkei. Ar posėdžių salėje jau yra A.Šimėnas? Registruojamės. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, esantys Seimo rūmuose, bet nesantys plenarinių posėdžių salėje, aš primygtinai jus kviečiu dalyvauti posėdyje. Taip pat ir Ekonomikos komiteto pirmininką, dėl kurio kol kas mes turime posėdį padaryti lėtesnį.

Mūsų posėdžiauja, kolegos, kol kas 60 Seimo narių. Elektros energetikos įstatymo projektas Nr.P-2587(2). Ekonomikos komitetas neperregistravo varianto, nes yra tiktai viena pataisa dėl 47 straipsnio, ji bus priimta. Dabar, pone pranešėjau, mano klausimas principinis. A.Bartkus ir K.Prunskienė įregistravo pataisas ne pagal Seimo statutą. Jeigu yra nuostatų, kurias jūs galite priimti iš tų pataisų, jeigu yra geranoriškas susitarimas, aš neprieštaraučiau. Jeigu kitas kelias, kolegos, mes nusižengiame Statutui, todėl jų svarstyti negalime.

Pone pranešėjau, žodis jums.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dalis tų pataisų yra gana tikslios ir priimtinos. Manau, kad mes jas galime svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai. Labai atsiprašau, kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Pone pranešėjau, taip pat labai atsiprašau. Kolegos, šiandien mes neturime daug klausimų. Viena problema yra ta, kad Seniūnų sueigoje buvo daugiau siūlančių šiandien rengti Vyriausybės valandą. Posėdį mes galėtume baigti apie 13.30 val., reikėtų daryti gerų poros valandų pertrauką, kad galėtume rinktis 16 valandą į Vyriausybės valandą. Ministras Pirmininkas tuo metu bus Lenkijoje. Aš dar kartą kreipiuosi į jus, žinodamas neigiamą kai kurių Seniūnų sueigos dalyvių nuostatą. Gal šiandien nerenkime Vyriausybės valandos? (Balsai salėje) Ar galime, kolegos, bendrai sutarti dėl Vyriausybės valandos? V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, A.Kubilių matau priešakyje. Vyriausybės valandą galime surengti dabar, prieš jam išvažiuojant.

PIRMININKAS. Kaip jūs žinote, 16 valandą Vyriausybės valanda. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Pone pirmininke, mums valandos reikia, bet šitos Vyriausybės nereikia. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. J.Bernatonis, kalbėdamas dėl darbotvarkės, visą laiką būna konstruktyvus. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, sutariame: Vyriausybės valandos šiandien nėra, ir mes dirbame be pertraukos. Gal galėtume apsispręsti balsuodami, kolegos? Dar sykį registruojamės ir susitarsime. Kolega Povilai, mes galime į šitą pusę mygtuką perkelti per porą minučių. Registruojamės.

Posėdžiauja 80 Seimo narių. Spaudžiantys mygtuką “už” – už tai, kad 16 val. būtų Vyriausybės valanda. Kiti kolegos, manantys, jog šiandien Vyriausybei galima truputį atsipūsti… Už – už Vyriausybės valandą, kiti – kitaip. Už – 18, kolegos, prieš – 40, susilaikė 11. Gal galime sutarti, kad šiandien nėra Vyriausybės valandos? Ačiū.

Elektros energetikos įstatymo projektas Nr.P-2587(2) (priėmimas)

Kolegos, Elektros energetikos įstatymo projektas. Tribūnoje A.Šimėnas. K.Glavecko pataisos neaktualios, jis neatsišaukia, ir niekas jų neaktualizavo. Pone pranešėjau, 1 straipsnis.

A.ŠIMĖNAS. 1 straipsnis. Pataisų nėra. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ar galime 1 straipsnį priimti? Priimame. Gerbiamieji kolegos, prašom tylos! Prašom tylos, pone kancleri ir kolega Gyly!

2 straipsnis, pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Yra pataisų. Gerbiamoji kolegė K.Prunskienė siūlo keisti redakciją 16 punkto, t.y. rezervinė galia. Bet šiame įstatyme rezervinė galia vartojama būtent ta samprata, kuri čia yra parašyta. Nors bendrąja prasme mes rezervinę galią kitaip suprantame, t.y. išplėstine prasme, kaip parašyta gerbiamosios profesorės K.Prunskienės. Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl visų pataisų. Aš paskui elgsiuosi pagal Statutą. Ar atsiras 29 Seimo narių balsai, paremiantys K.Prunskienės siūlymus?

Dėl kitų K.Prunskienės siūlymų dėl šio straipsnio.

A.ŠIMĖNAS. Šiam straipsniui dėl balansavimo energijos taip pat siūloma nepritarti. Horizontaliosios integracijos įmonė – taip pat siūloma nepritarti. Bet iš dalies pritarti dėl ilgalaikio planavimo, faktiškai tiktai truputį paredaguojant profesorės teikiamą 23 poziciją, ir dėl 27 dalies pritarti, t.y. rinkos operatorių sąvokai pritarti.

PIRMININKAS. 27 dalis čia?

A.ŠIMĖNAS. Dėl 27 dalies pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, du pasiūlymai yra priimami. Ar tai gali būti konsensas, ar man ieškoti 29 Seimo narių balsų.

A.ŠIMĖNAS. 27 pritarti. Siūloma formuluotė dėl ilgalaikio planavimo iš esmės tokia, kokią siūlo profesorė K.Prunskienė, bet yra kai kurie patikslinimai. Turėtų skambėti taip: “Ilgalaikis planavimas – tai gamybos perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo ir su tuo susijusių investicijų planavimas”. Tai redakcijai, manome, galime pritarti, t.y. šiek tiek paredaguojant teikiamą profesorės K.Prunskienės redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas priima porą K.Prunskienės siūlymų dėl 23 ir 27 dalių. Dėl 16, 18 ir 22 dalių siūlymų nepriima. Todėl jūsų klausiu, ar atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys K.Prunskienės viltis, kad šios pataisos būtų svarstomos?

Už – 28. Kolegos, K.Prunskienės pataisos nėra svarstomos.

S.Malkevičiaus siūlymas papildyti 35 dalimi.

A.ŠIMĖNAS. Pritariame.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi 35 dalimi pildome bendruoju sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį?

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. 2 straipsnį priimame bendruoju sutarimu. 3 straipsnis. Pataisų nėra, ar ne?

A.ŠIMĖNAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame.

A.ŠIMĖNAS. Labai atsiprašau. Dar buvo gerbiamojo A.Bartkaus pataisa 29 daliai – “Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje”. Aš labai atsiprašau…

PIRMININKAS. Kolegos!

A.ŠIMĖNAS. … jeigu priimtina, kaip siūlo gerbiamasis A.Bartkus. Tai iš esmės redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad grįžtume prie 2 straipsnio ir priimtume A.Bartkaus…

A.ŠIMĖNAS. Tai redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Dėkui. Grįžtame. Priimame. Dabar, kolegos, 6 straipsnį priimame. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnis – A.Bartkaus siūlymas.

A.ŠIMĖNAS. Priimtina.

PIRMININKAS. Priimame A.Bartkaus redakcinį siūlymą dėl 8 straipsnio? Priimame. Ir straipsnį priimame. 9 straipsnis.

A.ŠIMĖNAS. Yra profesorės K.Prunskienės redakcija, ji yra priimtina.

PIRMININKAS. Priimame bendruoju sutarimu K.Prunskienės siūlomą 6 dalies redakciją ir priimame 9 straipsnį. 10 straipsnis? Priimame. 11 straipsnis? Priimame. 12 straipsnis? Priimame. 13 straipsnis? Priimame. 14 straipsnis? Priimame. 15 straipsnio 2 dalis, gerbiamasis pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Yra gerbiamojo A.Bartkaus redakcija. Siūloma A.Bartkaus redakciją papildyti tais žodžiais. Tai turėtų skambėti taip: “Perdavimo tinklų operatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos (ne jo, o jos) įgaliotos institucijos patvirtintomis elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis, Elektros tinklų kodeksu ir kitais teisės aktais…” Papildyti gerbiamojo A.Bartkaus redakciją “kitais teisės aktais”, o toliau kaip tekste, kurio nekoreguoja ir gerbiamasis A.Bartkus. Tokia redakcija priimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Ekonomikos komiteto pirmininkas priima A.Bartkaus siūlomą 15 straipsnio 2 dalies redakciją, tiktai po žodžių “Elektros tinklų kodeksas” siūlo įrašyti “kitais teisės aktais”. Ar nėra prieštaraujančių?

A.ŠIMĖNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame redakcinę pataisą, priimame A.Bartkaus redakciją. Priimame 15 straipsnį. 16 straipsnis? Priimamas. 17 straipsnis? Priimamas. 18 straipsnis? Priimamas. 19 straipsnis? Priimamas. 20 straipsnis? Priimamas. 21 straipsnis? Priimamas. 22 straipsnis? Priimamas. 23 straipsnis? Priimamas. 24 straipsnis? Priimamas. 25 straipsnis? Priimamas. 26 straipsnis? Priimamas. 27 straipsnis? Priimamas. 28 straipsnis? Priimamas. 29 straipsnis? Priimamas. 30 straipsnis? Priimamas. 31 straipsnis? Priimamas. 32 straipsnis? Priimamas. 33 straipsnis? Priimamas. 34 straipsnis? Priimamas. 35 straipsnis? Priimamas. 36 straipsnis? Priimamas. 37 straipsnis? Priimamas. 38 straipsnis? Priimamas. 39 straipsnis? Priimamas. 40 straipsnis? Priimamas. 41 straipsnis? Priimamas. Tylos, kolegos, negaliu jūsų peršaukti! 41 straipsnis priimamas. 42 straipsnis? Priimamas. 43 straipsnis? Priimamas. 44 straipsnis? Priimamas. 45 straipsnis? Priimamas. 46 straipsnis? Priimamas. 47 straipsnis? Priimamas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji, dėl 47 straipsnio aš turėčiau pastabą. Iš tiesų čia yra numatyti terminai, iki kada Vyriausybė turi atlikti tam tikrus darbus. Paprastai yra tokia praktika, kad Seimas visada atsižvelgia į Vyriausybės pageidavimą, nes mes kartais galime nustatyti nerealius terminus, todėl aš prašyčiau suteikti žodį gerbiamam ministrui. Jeigu jis sutinka su tais terminais, kurie ten įrašyti, tada priimam, o jeigu ne, aš iš anksto remčiau tuos terminus, kuriuos siūlo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs kalbate apie S.Malkevičius jau priimtą redakciją?

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Pone, ministre Milakni, kokia jūsų nuomonė dėl rugpjūčio 31 d. ir gruodžio 31 d.?

V.P.MILAKNIS. Mes prašytume, jeigu galima, vienu mėnesiu vėliau, iki rugsėjo 30 d., nes patarėjas dar turi padaryti kai kuriuos savo darbus. Mes tikrai suspėtume, jeigu būtų vienu mėnesiu vėliau.

A.ŠIMĖNAS. Tai rugsėjo 30 d. Aš, kaip įstatymo projekto teikėjas, siūlyčiau Seimui balsuoti už tai, kad gerbiamojo S.Malkevičiaus siūloma data būtų pakeista – vietoj rugpjūčio 31 d. įrašyta rugsėjo 30 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, na, kiek mes galime vargti dėl tokios… S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Tai yra esminis klausimas. Jeigu mes jau į rugsėjo 30 d. perkeliam, tai sakom, kad bendrai nepadarysime akcinės bendrovės “Lietuvos energija” restruktūrizavimo. Sakykim tiesiai šviesiai, kad nenorim to daryti. Aš nesutinku ir balsuosiu prieš visą įstatymą, jeigu taip bus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus dėl rugsėjo 30 d.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu S.Malkevičiaus nuogąstavimus, tačiau jie turėjo būtų pateikti daug anksčiau. Jeigu Vyriausybė nespės parengti teisės aktų arba juos parengs nekokybiškai, tai bus dar blogiau, negu būtų iš viso nieko nedaroma. Todėl aš manau, jog jeigu Vyriausybė jau sutinka iš gruodžio 31 d. perkelti į rugsėjo 30 d., reikėtų atsižvelgti į Vyriausybės prašymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime dėl rugsėjo 30 d. 1 dalyje. Vietoj rugpjūčio 31 d. … (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, mes priėmėm tą jūsų naują redakciją ir jokių pataisų dėl tos redakcijos kol kas nėra. Taigi bendras siūlymas keisti datą (jam pritaria komitetas). Ekonomikos komiteto pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nėra susitarimo ir nėra raštiško siūlymo. Aš labai apgailestauju, kad taip…

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet galime šio straipsnio svarstymą atidėti iki popietinio posėdžio. (Balsai salėje) Aš priimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kad nėra tokios pataisos – štai kokia bėda. Gerbiamieji kolegos, galime bendruoju sutarimu priimti dabartinės redakcijos 47 straipsnį, ir viskas baigsis. Pone premjere.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau, kad Elektros įstatymo priėmimas ir svarstymas paskutinę sesijos dieną virstų kuo nors panašiu į švenčių reikalų svarstymą. Aš tikrai nemanau, kad ta rugpjūčio 31 d. ar rugsėjo 30 d. yra tokios svarbos. Iš tikrųjų mes dėsime visas pastangas įvykdyti kiek galima greičiau, mes turime tą planą. Rugpjūčio 31 d., be abejo, yra truputį ankstoka data, bet aš manau, kad tai, ką Seimas dabar formuluoja, mes suprantame kaip Seimo norą, ryžtą ir pasiūlymą Vyriausybei kaip galima greičiau tai įvykdyti. Mes darysim viską, kad taip ir padarytume. Jeigu pavėluosim kelias dienas, gal Seimas mūsų labai nebars.

PIRMININKAS. Ar reikės balsuoti dėl 47 straipsnio, ar jį galime priimti? Reikia. Jis yra tokios redakcijos, kokią per svarstymą siūlė S.Malkevičius, bet 47 straipsnio Ekonomikos komitetas iki šiol nepataisė. Taigi registruojamės dar kartą. Balsuosime dėl 47 straipsnio. K.Trapikas – dėl vedimo tvarkos.

K.TRAPIKAS. Aš norėčiau posėdžio pirmininkui priminti Statutą. Ar šis pasiūlymas yra užregistruotas?

PIRMININKAS. Mes ne dėl to balsuojame. Nėra pasiūlymų. Mes balsuojame dėl tokios 47 straipsnio redakcijos, kuri priimta svarstymo metu (ją pasiūlė S.Malkevičius). (Balsai salėje)

K.TRAPIKAS. Jeigu ji priimta svarstymo metu, gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu reikalaujama balsuoti dėl šio straipsnio, aš turiu teikti balsuoti.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Svarstymo metu mes priėmėme S.Malkevičiaus siūlomą 47 straipsnio redakciją. Yra reikalaujančių balsuoti dėl šio 47 straipsnio. Ar priimame 47 straipsnį?

Už – 50, prieš – 15, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

Įstatymas priimtas pastraipsniui, pone pranešėjau. Ačiū.

Prašom kalbėti dėl Elektros energetikos įstatymo. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Labai gaila, kad šiandien reikia kalbėti prieš šį įstatymą, nes aš manau, kad paveldėta elektros energetikos struktūra nėra optimali staiga pereiti prie visiškai laisvos, subalansuotos rinkos, nes yra žemos (…), taip pat Lietuvoje yra dvi ryškiai dominuojančios gamintojos: Ignalinos atominė elektrinė ir Lietuvos elektrinė. Šių taisyklių priėmimas irgi yra gana tendencingas. Pirmiausia reikia priimti šias taisykles, o toliau vykdyti “Lietuvos energijos” reorganizavimą. Deja, Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai. Aš nerimauju, kad dėl šio Elektros energetikos įstatymo labai nukentės gamintojai. Iš tikrųjų tiek Lietuvos elektrinė, tiek Ignalinos atominė elektrinė negaus investicijų ir dėl to turės varžytis esant rimtoms konkurencijos sąlygoms.

Gal laikas išsklaidys mano abejones, tačiau šis įstatymas man primena Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą, kai mes parengėme geras taisykles, brangiai pardavėme “Lietuvos telekomą”, o paskui pajutome tam tikras pasekmes. Šis įstatymas, kurį reikėtų priimti, yra staigus. Gal reikėjo palaikyti pono S.Malkevičiaus siūlomą įstatymo projektą, priimti reorganizuoto Lietuvos energetinio ūkio veiklos įstatymo projektą, gal tada būtų pereinamasis laikotarpis, sustiprėtų mūsų elektros energijos generatoriai, tada mes sukurtume tokias pačias elektros energetikos rinkos sąlygas, kokios yra Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Aš – prieš šį įstatymą, nes tokių atšiaurių rinkos dalykų nėra nė vienoje Europos šalyje. O mūsų Lietuva su tarybiniu energetikos šleifu tam nėra pasirengusi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Man atrodo, kad mes šiek tiek klaidingai vertiname situaciją. Ne energetikos ūkis nepasirengęs pertvarkai, o kai kurie politikai yra nepasirengę, ir tą reikia aiškiai matyti. Mūsų energetikos ūkis yra perbrendęs permainoms. Tos permainos seniai turėjo būti pradėtos. Problemos, kurios šiandien yra energetikos ūkyje, yra todėl, kad tas ūkis nebuvo laiku reformuotas. Šio įstatymo priėmimas yra tiktai pradžia tų darbų, kuriuos turime toliau tęsti, t.y. tik pertvarkos pradžia.

Įstatymas numato tam tikrus rėmus, kaip veiks naujoji sistema. Tikslias taisykles turėsime visi kartu dar derinti, bet atidėlioti tų procesų, kuriuos turime įgyvendinti, nematau jokios prasmės. Todėl sveikinu Seimo pasiryžimą pritarti šiam įstatymo projektui. Ypač norėčiau padėkoti Ekonomikos komiteto nariams, kurie daug padirbėjo, kad šį įstatymą galėtume patobulinti ir laiku priimti. Manau, kad mes šiandien darome labai svarbų sprendimą, atveriantį galimybę labai svarbiam Lietuvos ekonomikos sektoriui, Lietuvos energetikai persitvarkyti ir prisitaikyti prie modernaus veikimo taisyklių, kuriomis toks ūkis yra tvarkomas Europoje ir visame moderniame pasaulyje.

Raginčiau kolegas parlamentarus nustoti baimintis šių pertvarkų, nustoti jas stabdyti, o visiems sutelkus jėgas bendromis pastangomis siekti, kad ši pertvarka leistų mūsų energetikos ūkiui pasirengti tai neišvengiamai konkurencijai, kuri į šią sritį artimiausiu metu turės ateiti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, daug teisybės pasakė Ministras Pirmininkas, bet daug ko ir nepasakė. Taip, Ekonomikos komitetas gana daug padirbėjo rengdamas šį įstatymo projektą. Bet iškyla keletas klausimų. Kur taip skubama? Šis įstatymas, kuris įtvirtintų konkurenciją ir rinkos ekonomiką energetikos sektoriuje Lietuvoje, ne rytdienos įstatymas. Jis yra kelerių metų, o galbūt viso dešimtmečio į priekį įstatymas. Europos Sąjungoje liberalizuotą rinką šiandien sudaro ne daugiau kaip 20%. Apie kokią rinką, arba konkurenciją tarp gamintojų, mes galime kalbėti Lietuvoje, kai yra visiškai aiškūs gamintojai? Gal galėtume kalbėti apie Baltijos šalių ir Šiaurės šalių rinką, bet reali rinka galbūt prasidės tiktai mums įstojus į Europos Sąjungą.

Kodėl laužomos ietys dėl teisės aktų, kurie turėtų būti parengti iki rugpjūčio 31 d.? Tai yra absoliutus nonsensas. Šis procesas turi būti tęsiamas, kaip minėjau, ne vienerius metus. Man regis, čia yra tik noras sujaukti dabar elektros energetikos sektorių, ypač artėjant žiemai. Manyčiau, kad šis procesas vyks ir kitais, ir dar kitais metais, ir jis yra teisingai pradėtas.

Todėl matydamas, kad vis dėlto konservatorių noras, ko gero, yra padalinti ir parduoti skirstomuosius tinklus, negaliu pritarti tokiai redakcijai. Mūsų frakcija balsuos susilaikydama.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas numato sukurti teisines sąlygas konkurencija pagrįstos elektros energijos rinkai funkcionuoti, sąžiningos konkurencijos tarp gamintojų ir tiekėjų principams įtvirtinti. Tai yra labai reikalinga nuostata. Turiu pasakyti, kad tokias sąlygas turėsime ne greičiau kaip po 10 metų, t.y. kai nustos veikti atominė elektrinė. Tik tada galėsime kalbėti apie rinkos santykius.

Buvo padaryta klaida tada, kai mes akcinės bendrovės “Lietuvos energija” restruktūrizavimą susiejome su šiuo įstatymu. Todėl aš komiteto posėdyje nepritariau patobulintam komiteto variantui, kuris numatė šio įstatymo įgyvendinimą 2001 metais. Lygiai taip pat pasielgiau ir per Seimo posėdį, kai buvo bandoma šį įstatymą įteisinti.

Po to, kai Seimas pritarė mano pataisai, kuria siūloma Vyriausybei iki rugpjūčio 31 d. parengti teisinius aktus dėl specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo, manau, kad šis įstatymas tam nekliudys. Todėl visus kviečiu pritarti šiam įstatymui ir kviesti Vyriausybę susirūpinti, kad teisiniai aktai būtų parengti, kad mes galėtume turėti laiku restruktūrizuotą ir reformuotą elektros energijos sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad šiame įstatyme yra daug labai svarbių ir teisingų nuostatų, reguliuojančių elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, taip pat prekybos santykius, nepaisant to, kad Ekonomikos komitetas labai kruopščiai dirbo prie įstatymo turinio tobulinimo, vis dėlto šiandien negaliu balsuoti už. Aš susilaikysiu todėl, kad įstatymo projekte yra nemažai prieštaringų dalykų, o kai kurios sąvokos apskritai neatitinka nei teorijos, nei praktikos. Nors šiandien buvo priimta keletas mano pataisų (žinoma, dėkoju ir džiaugiuosi), tačiau jų priėmimas paskutinę minutę, kai daug kartų komiteto rengėjams argumentavau, kodėl reikia kitaip formuluoti, rodo, jog darbas vis dėlto buvo užbaigiamas gana skubotai.

Pavyzdžiui, šiandien priėmus mano redakciją dėl rinkos operatoriaus iš esmės labai pasikeičia pats rinkos modelis. Tai reiškia, kad rengėjai nenumatė, kaip funkcionuos rinka ir kokiomis funkcijomis užsiims rinkos operatorius. Prasiskverbia mintis, kad rinkos operatorius rengėjų tiesiog supainiotas su dispečerinės operatoriumi. Tai yra visiškas nesusipratimas. Vienas atlieka technologinę, o kitas rinkos, komercinę funkciją.

Labai gaila, kad nebuvo priimtas, nes trūko vieno balso, naujas rezervinės galios formulavimas. Taip, kaip čia suformuluota, gerbiamieji… nesutinku su pirmininku ponu A.Šimėnu, neva tai kyla iš įstatymo, kad būtent ta prasme įstatyme yra interpretuojama rezervinė galia.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…

K.D.PRUNSKIENĖ. Rezervinė galia yra rezervinė galia. Ir teoretikai, ir praktikai, kurie susiję su energetika, ją supranta daugiau ar mažiau vienodai. Aš konsultavausi ne tik pasiremdama savo patirtimi dėl tos formuluotės. Būtent tokios formuluotės, kurios čia įrašytos dėl energijos rezervinės galios balansavimo, kompromituoja mus visus kaip įstatymo rengėjus ir leidėjus. Aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą, kuriame yra nonsensai. Atleiskite, bet susilaikau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, prašyčiau kalbėti dėl motyvų ne ilgiau kaip dvi minutes. Seimo narys S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, energetikos sektorius galbūt vėliausiai patyrė reorganizavimą. Mes šiandien matome rezultatus. Jeigu šis įstatymas būtų priimtas anksčiau, aišku, su energetika šiandien mes turėtume kur kas mažiau problemų. Aš manau, kad Vyriausybė pasielgė labai ryžtingai pateikdama šį įstatymą, nors vyksta ir pavėluotai. Aš manau, kad mes šį klausimą per daug politizavome, tai iš tikrųjų yra daugiau ekonominis klausimas. Priimant šį įstatymą žengtas pirmas žingsnis reorganizuojant Lietuvos energetiką, be kurio kiti žingsniai turbūt neįmanomi. Todėl aš pritariu Vyriausybės pateiktam projektui ir siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų šį Vyriausybės žingsnį galima palyginti su gerai žinoma daina: tad va banque ir pirmyn. Bet aš noriu perspėti, kad tai nėra kortų lošimas ir nėra azartinis žaidimas, o yra didžiulė infrastruktūros dalis, nuo kurios priklauso visų Lietuvos vartotojų gyvenimas. Kita vertus, visiškai aišku, kad konservatorių vyriausybės, pradedant konservatoriaus R.Pakso ir baigiant konservatoriaus A.Kubiliaus vyriausybėmis, pademonstravo visiškai aiškų elektros energijos pertvarkos planų neturėjimą. Mes pradėjome visai ne nuo tų dalykų. Užuot kruopščiai svarstę tiek visuomenėje, tiek Seime ir priėmę patį pirmą Elektros energijos įstatymą, jį priimame paskutinį ir Seimo normalios paskutinės sesijos dieną. Tai yra labai charakteringa. Užuot nuo jo pradėję ir prie jo derinę visus kitus planus, mes pradėjome atvirkščiai. Ir štai dabar su didžiausiu pasididžiavimu kolega S.Malkevičius kalba apie tai, kad jis iškėlė ultimatyvią rugpjūčio 31 d. datą. Koks didelis laimėjimas! Aišku tik viena – Vyriausybė nieko nespės padaryti. Tai ačiū Dievui. Kita vertus, rudenį tikrai teks taisyti ir Elektros energijos strategijos, ir Elektros energijos įstatymus, ir kitus teisės aktus. Aš neabejoju, kad kitas Seimas daug ką, priimtą dėl tokio skubos darbo, koreguos. Todėl negaliu paremti šio įstatymo ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų šiek tiek keista girdėti kai kurių kolegų pastabas apie skubotumą priimant šį įstatymą. Aš tik galiu pasakyti, kad visą laiką buvo priešinamasi bet kokioms reformos šiame svarbiame, labai išlaidžiame valstybės ūkio sektoriuje. Realiai šiame sektoriuje nėra pasiekta jokios pažangos. Šis įstatymas kaip tik turi padėti tokios pažangos ir šio sektoriaus europizacijos pagrindus, tam tikslui jis ir priimamas. Nes, vadinasi, visi, kurie kalba prieš šį įstatymą, akivaizdžiai atspindi tam tikrų grupių interesus galbūt šio sektoriaus viduje ir už jo, kad būtų išsaugota ta padėtis, kuri yra naudinga visiems, išskyrus vartotojus ir valstybę, ir mažai skiriasi nuo kaimyninės Baltarusijos ar kitos buvusios SSRS valstybės energetinės sistemos. Tikrai reikia priimti šį įstatymą ir ryžtis įvesti pažangą šiame sektoriuje, nes našta valstybei, mokesčių mokėtojams dėl nereformavimo kaskart didėja, ir didėja labai smarkiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registruojamės ir po kalbų dėl motyvų balsuosime, ar priimame Elektros energetikos įstatymą, turėdami galvoje, kad bus maksimaliai atsižvelgta į Teisės departamento išvadas, kurios čia nebuvo komentuotos. Registruojamės, kolegos. Gerbiamieji žurnalistai, gerbiamieji kolegos!

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 67, prieš – 6, susilaikė 23. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašome neišsiskirstyti! Mielosios ponios, prašyčiau neišeiti iš posėdžio, nes mums reikės ratifikuoti keturias sutartis.

Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2629* (svarstymas ir priėmimas)

1-2 klausimas – Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2629. A.Katkus – pagrindinio komiteto pranešėjas. Kolegos, svarstome šį projektą. (Balsai salėje) Pasakiau, pone kancleri.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu pristatyti pagrindinio komiteto išvadą dėl Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ratifikavimo įstatymo projekto Nr.P-2629. Šis projektas arba, kitaip sakant, prisijungimas prie šios konvencijos leis išplėsti Lietuvos Respublikos galimybes gauti tarptautinę paramą esant ekstremalioms situacijoms, įvykus branduolinei avarijai ar kilus radiologiniam pavojui. Papildomų lėšų konvencijos reikalavimams įgyvendinti nereikės. Jau apie tai buvo kalbėta. Svarba konvencijos yra labai aiškiai parašyta, išdėstyta trumpai ir aiškiai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šią konvenciją. Ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet ir Sveikatos reikalų komitetas, taip pat Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomų komitetų balsavimo rezultatai yra teigiami. Pagrindinio komiteto, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, balsavimo rezultatai taip pat yra teigiami: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aš prašyčiau Seimo narių ratifikuoti šią konvenciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Teigiamos yra ir kitų komitetų išvados. Aplinkos apsaugos komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto. Nėra jokių problemų. Ar dar kas kalbėtų? Kolegos, ar pritariame šiam įstatymui po svarstymo? Pritariame. S.Kaktys norėtų kalbėti? Ar galime priimti šiandien? Pritariame po svarstymo. Priimame. 1 straipsnis? Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame šią konvenciją.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsuojame, ar ratifikuojame Konvenciją dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui? Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Balsuojame.

Už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2762. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2763. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2764 (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, 1-3a, b, c klausimai. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ratifikavimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymo projektas. I.Uždavinys pateikia Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Ar L.Andrikienė? Aš labai atsiprašau. Kolegė L.Andrikienė pateikia Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl šių sutarčių.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, antradienį įvykusiame Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas sprendimas šias sutartis ir įstatymus dėl jų ratifikavimo…

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji energetikai, pradedant Malkevičiumi ir baigiant mūsų Sekretoriato vadove! Pone Vilimai ir kiti cukraus svarstytojai! Pone Ministre Pirmininke ir biokuro išmanytojai, aš labai prašyčiau tylos! Labai atsiprašau už nemandagius pasakymus, kai kalba L.Andrikienė. Pone Malkevičiau! Prašyčiau kolegas baigti turgų – priešpaskutinis pavasario sesijos posėdis. Kalba L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Praėjusiame plenariniame Seimo posėdyje buvo priimtas sprendimas šias tris sutartis, įstatymus dėl jų ratifikavimo, svarstyti ypatingos skubos tvarka. Vakar Užsienio reikalų komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant šiuos klausimus Seime, svarstė sutartis ir visų trijų įstatymų projektams dėl šių sutarčių ratifikavimo pritarė. Komitetas taip pat pareiškė apgailestavimą, kad tokios Lietuvai svarbios tarptautinės sutartys Seimui nebuvo pateiktos anksčiau ir kad įstatymai dėl jų ratifikavimo priimami ypatingos skubos tvarka. Komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, jog sutartys buvo pasirašytos šių metų gegužės 5 dieną Vilniuje. Laikas, kuris praėjo nuo jų pasirašymo, nėra labai ilgas.

Norėčiau gerbiamiesiems kolegoms priminti, jog Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykių teisinių aspektų yra viena iš svarbesnių sutarčių, kurias teko ratifikuoti šiam Seimui. Šia sutartimi siekiama teisiškai sureguliuoti Lietuvos Respublikos ir Katalikų Bažnyčios santykius. Sutartis įtvirtina valstybės ir Katalikų Bažnyčios nepriklausomybės ir autonomiškumo principą, kartu numatydama, kad jos per savo kompetentingas institucijas glaudžiai bendradarbiauja.

Šia sutartimi Katalikų Bažnyčiai pripažįstamas juridinio asmens statusas bei teisės ir pareigos, kurias sąlygoja šis statusas. Katalikų Bažnyčiai pripažįstama išskirtinė teisė tvarkyti bažnytinį gyvenimą. Sutartimi reglamentuojama Katalikų Bažnyčios leidybinė veikla, joje aptariami kanoninės santuokos sudarymo ir nutraukimo bei kiti svarbūs klausimai.

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados bei Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje – abi šios sutartys, įstatymai dėl jų ratifikavimo, kaip sakiau, vakar taip pat buvo svarstyti Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Joms buvo pritarta su ta pačia pastaba: apgailestaujama, kad jas tenka svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Komiteto vardu kviečiu Seimo narius balsuoti už įstatymus dėl šių sutarčių ratifikavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Diskusija dėl sutarčių vyksta. Kviečiu į tribūną S.Burbienę. Aš tikrai, kolegos, prašyčiau tylos! Suprantu, vasara… S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, be abejo, neturiu vilties perkalbėti esančių čia, salėje, kurių dauguma nelabai skaitė tas sutartis. Aš turiu vilties, kad gal kam nors mano kalba sukels bent mažiausių abejonių dėl šiandien siūlomų ratifikuoti sutarčių ir galbūt ateityje, nors niekam to nelinkiu, jų artimiesiems susidūrus su viena ar kita problema, kurią sąlygos šių sutarčių ratifikavimas, jie prisimins tai, ką aš sakiau.

Pirmiausia dėl ypatingos skubos. Iš tiesų tarptautinės sutartys yra rimtas dalykas, ypač tokios, kurios sudaromos su, sakysim, ypatinga šalimi ir remiasi pasaulėžiūros dalykais, o ne tuo, dėl ko yra sutarta ekonomine sutartimi, tarptautinės prekybos sutartimis. Tokios sutartys kitose šalyse yra labai ilgai svarstomos, svarstomos visos visuomenės. Tuo tarpu mūsų atveju nematau nei žiniasklaidos, nei kitų, kurie domėtųsi tokiomis sutartimis. Tai yra gana rimta.

Sutartys yra svarstomos taip, kad išvadą padarė tik pagrindinis komitetas, nes to reikalauja Statutas, bet puikiai suprantame, kad ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o ypač Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, buvo ką pasvarstyti. Dabar yra situacija, kai po svarstymo bus priėmimas, todėl man lieka tik pasakyti visas savo abejones.

Bendrai bet kurių tarptautinių sutarčių tikslas yra sutvarkyti valstybių tarpusavio santykius vienoje ar kitoje srityje ir tuos santykius tvarkant užsitikrinti kokių nors papildomų galimybių. Tai būdinga visoms kitoms sutartims. Šiuo atveju viena religija yra ir keliama virš kitų religijų, nes dėl kitų religijų ir jų buvimo Lietuvoje jokių sutarčių net ir nežadama sudaryti. Visų pirma yra iškeliama virš kitų tradicinių religijų, nors kartais yra sakoma, kad štai yra daug netradicinių ir apie tai nereikėtų kalbėti.

Yra tokia teorija, kad kuo aukščiau bus iškeliama viena religija, kuo labiau ji dalyvaus politiniame ir visuomeniniame gyvenime, tuo daugiau ir greičiau atsiras nepatenkintų tokia situacija. Galų gale tai išeis į naudą ne tai religijai, o visiškai priešingų pažiūrų žmonėms. Panaši situacija yra kaimyninėje Lenkijoje, kuri, kaip žinote, yra religinga šalis, bet požiūris į Bažnyčią ten anaiptol nėra teigiamas.

Nemanau, kad XX a. pabaigoje tokia kaina kai kam reikėtų siekti savų tikslų, būtent tikslų nuvertinti Bažnyčią, kaip instituciją. To tikrai neturėtų būti.

Antras dalykas. Daugumai žmonių galbūt tos sutartys neturės jokios reikšmės. Žmonijos daliai, kuri eina su mase, kuri yra tokia kaip visi, problemų kyla mažiau. Bet šiais laikais, kai yra pasirašytos visos žmogaus teisių konvencijos, kai yra užtikrinami pažiūrų skirtumai, visa tai jau kelia kitas problemas. Jeigu kolegoms atrodo, jog nėra jokių problemų, tai man atrodo, kad ne vienas tėvas ar motina puikiai prisimena, jog tada, kai mokyklose buvo pradėta dėstyti tikybą ir kitus dalykus, daliai moksleivių tai sukėlė gana daug problemų. Aišku, tiems, kurie mojo ranka, ėjo abejingai, tai jiems vienodai rodė ir nekilo problemų. Jeigu tai iš tiesų mažuma, tai mūsų laikais tos mažumos teisės taip pat turėtų būti užtikrintos.

Bendrais bruožais reikėtų priminti dar vieną dalyką – kad šias sutartis rengiant aktyviai dalyvavo tik valdančiosios daugumos atstovai. Ši sutartis yra susijusi su pasaulėžiūra ir ją rengiant turėjo dalyvauti įvairiausių pasaulėžiūrų atstovai.

Be to, labai neramina tai, kad pateikdamas klausimą ponas A.Saudargas bent kelis kartus pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas gali spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją. Iš to galima daryti išvadą, kad ponui A.Saudargui atrodo, jog tarptautinė sutartis gali neatitikti Konstitucijos ir Konstitucinis Teismas, spręsdamas apie įstatymą, nedaro įtakos tarptautinių sutarčių sudarymui. Reikia prisiminti, kad mes dar nesame pakeitę Konstitucijos taip, jog tarptautinė sutartis, kuri neatitinka mūsų Konstitucijos, automatiškai taptų galiojančia. Be abejo, kiekvienas iš tų įstatymų… kadangi yra trys įstatymai, reikėtų pagalvoti, kiek laiko reikėtų skirti tam klausimui. Apie kiekvieną iš tų įstatymų galima kalbėti atskirai.

Kadangi mano laikas baigiasi, tikiuosi, kolega R.Zuoza kalbės apie Švietimo įstatymą, kuris iš tiesų kelia daug problemų, ypač po Konstitucinio Teismo sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Zuozą. Paskui apsispręsime, ar pritariame po svarstymo šiems dokumentams.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų skubame ratifikuoti labai svarbias sutartis. Neaišku, kodėl skubame. Noriu priminti vieną dalyką – kad sutartys dėl švietimo ir kultūros reikalų (tai yra labai svarbūs punktai ir net pažeidžia Konstituciją bei galiojantį Švietimo įstatymą) nebuvo svarstytos Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Sutarties dėl švietimo ir kultūros 9 straipsnis įteisina valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigas, įsteigtas kartu su Katalikų Bažnyčia. Šitą teiginį, deja, šitą steigimą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, o Konstitucijos 40 straipsnį, gerbiamieji Seimo nariai, galiu dar kartą pacituoti: “Lietuvos Respublikoje yra valstybinės ir savivaldybių mokymo įstaigos ir įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos”. Apie bendras švietimo įstaigas su Katalikų Bažnyčia ar kita Bažnyčia Konstitucijoje nekalbama. Tai įrodė ir Konstitucinis Teismas.

Jeigu kalbėtume apie švenčių dienas, mes Seime jau priėmėme sprendimą pažymėti šventine diena Žolinę. Sutartyje pažymėta (nors mums buvo pasakyta, kad jau yra priimtas sprendimas būtinai minėti tą dieną), kad ne darbo dienas su Šventuoju Sostu galima derinti bendru sutarimu. Todėl tas skubėjimas dėl Žolinės… sutartyje taip pat matyti, kad nebuvo toks griežtas Šventojo Sosto spaudimas.

Jeigu šnekėtume apie sutarties turinį, tai iš tiesų reikėtų svarstyti ir 10 straipsnio nuostatas, kur Lietuvos Respublika pripažįsta Teologijos fakulteto, veikusio Kaune, t.y. Kunigų seminarijos išduotus diplomus, kvalifikacinius laipsnius. Reikėtų gilesnio nagrinėjimo komitetuose, o ne per vieną dieną priimti sprendimą ratifikuoti sutartis.

Aš noriu paklausti, kas galios ratifikavus šią sutartį Lietuvos Respublikoje – ar Švietimo įstatymas, kurio kai kurių punktų veikimą sustabdė Konstitucinis Teismas, ar šios nuostatos?

Noriu kreiptis į krikščionis demokratus ir gerbiamuosius konservatorius. Konstitucinis Teismas sprendimą priėmė jau prieš gerą mėnesį. Kur jūsų sąžinė, kodėl pratęstoje sesijoje nėra keičiamas Švietimo įstatymas, kaip to prašo ir reikalauja Konstitucinis Teismas? Jūs gi skubate prieš mėnesį, prieš keletą mėnesių pasirašytą sutartį labai greitai ratifikuoti. Iš tiesų pagarba Katalikų Bažnyčiai turi būti, valstybės santykiai turi būti apibrėžti, deja, yra per daug skubama. Negalima pritarti tokiam skubotam šitų sutarčių ratifikavimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbos dėl motyvų. Kadangi trys sutartys yra tarp tų pačių subjektų… Už – F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai užtikrina įsitikinimų laisvę savo piliečiams. Ši sutartis sureguliuoja didelės dalies Lietuvos gyventojų teises praktikuoti savo religinius įsitikinimus. Ši sutartis taip pat jokia prasme neapriboja kitų įsitikinimų žmonių teisių. Todėl, man atrodo, netinka kitų įsitikinimų asmenims mėginti blokuoti šią sutartį. Aš siūlau pritarti šiai sutarčiai.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, pratęsdamas pono F.Palubinsko mintį dėl to, kad ši sutartis neblokuoja kitų įsitikinimų žmonėms sureguliuoti teisinius santykius, noriu pasakyti, kad Seimas tuomet turi reguliuoti visų įsitikinimų žmonių teises atitinkamais, adekvačiais teisiniais santykiais. Tai pirmoji prielaida reaguojant į pono F.Palubinsko pasiūlymą.

Antras dalykas. Nemanau, kad tokie konkordato ratifikavimai iš tikrųjų yra modernios teisės požymis.

Trečias dalykas. Aš dar kartą noriu paklausti kolegų, kodėl jie ignoruoja priesaiką, kurią davė Seime, kai prisiekė laikytis Konstitucijos? Konstitucinis Teismas jau yra pareiškęs savo nuomonę dėl Švietimo įstatymo. Mano klausimas toks. Kodėl, tarkime, sutartis su Vatikanu dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo nėra suderinta su jau įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismo sprendimu? Pabrėžiu, įsiteisėjusiu.

Kyla klausimas, kaip mes turime tai ratifikuoti? Manau, kad apskritai toks ypatingos skubos svarstymas yra labai neatsakingas požiūris į tokius labai svarbius ir gilius žmogaus teises ir įsitikinimus reglamentuojančius dalykus. Šitaip su tarptautinėmis sutartimis nesielgiama ir, manau, kad tai yra pats blogiausias pavyzdys kaip ratifikuojamos tarptautinės sutartys. Nepritariu tokiam Seimo sprendimui.

PIRMININKAS. Kolegos, trys projektai. Taigi dar suteikiu žodį kalbėti V.Aleknaitei.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vakar kaip pavaduotojai man teko dalyvauti Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir turiu jus užtikrinti, jog nė vienas šio komiteto narys nekvestionavo šių sutarčių turinio. Buvo tik pareikštas apgailestavimas dėl to, kad teko taikyti ypatingos skubos tvarką.

Vis dėlto drįstu pastebėti, jog Vyriausybei tam, kad pateiktų Seimui šią sutartį, prireikė vienos savaitės. Kiek ilgiau (apie porą mėnesių) sutartys užsigulėjo Prezidentūroje, bet tai yra suprantama – matyt, patarėjų Prezidentas neturi tiek daug ir jie neturėjo laiko įsigilinti į šių sutarčių turinį. Tačiau suprasdami, kad ta pati Lietuvos Konstitucija suteikia Prezidentui prerogatyvą vykdyti užsienio politiką, mes, be abejo, turėjome parodyti deramą pagarbą ir palaukti. Nemanau, kad čia kas nors baisaus atsitiks, jeigu mes skubiau šią sutartį ratifikuosime. Juo labiau kad rengti šią sutartį pradėjo dar anos sudėties, t.y. LDDP daugumos, Vyriausybė ir anas Seimas. Kiek man yra žinoma, pati sutarties pradžia siekia net 1995 metus. Todėl man labai keista buvo kolegės S.Burbienės pastaba, kad ši sutartis ir šios trys sutartys yra parengtos vien dabartinės valdančiosios daugumos valia. Tai tikrai netiesa.

Nesutinku ir su teiginiu, jog šiomis sutartimis viena religija iškeliama aukščiau už kitas. Tiesiog šios sutartys reglamentuoja Lietuvos Respublikos santykius su šia religija. Tačiau negalima nepastebėti ir to, jog būtent šią, katalikų religiją, šį tikėjimą išpažįsta didžioji Lietuvos piliečių dauguma. Jeigu mes pripažįstame tam tikras daugumos teises, tai turėtume pripažinti ir šią teisę.

Visiškai nesutinku su priekaištais, kurie daromi apeliuojant į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ten yra pasakyta, jog mokyklos pasaulietinės, tačiau tėvų pageidavimu yra mokoma tikybos. Tėvų pageidavimu gali būti steigiamos ir bendros mokyklos, jeigu bus toks pageidavimas. Jeigu jo nebus, tai jokia sutartis neįpareigoja to daryti. Be to, čia yra straipsniai, kuriuose sakoma, kad garantuojama kiekvieno piliečio teisė laisvai pasirinkti tikybos ar etikos kursą kaip privalomojo dorinio ugdymo dalyką, ir dėl vieno ar kito pasirinkimo pilietis negali būti diskriminuojamas. Taigi ši pagrindinė fundamentali Lietuvos Konstitucijos nuostata yra išlaikoma. Sveikinu dar vieną…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIEKIENĖ. … prasmingą mūsų Seimo žingsnį, kuris vėlgi užbaigia ilgą ir taip reikalingą mūsų valstybei darbą. Linkiu nepamiršti, ponai, jog Šventasis Sostas buvo du kartus labai stipriai susijęs su Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo pripažinimu. Vieną kartą tai buvo Karaliaus Mindaugo laikais, antrą kartą tuomet, kai Popiežius K.Vojtyla įsteigė Vilniaus bažnytinę provinciją, tuo visiems laikams pripažindamas Vilnių Lietuvai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš išjungsiu mikrofoną.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš tikiuosi dėkingumo ir šiuo požiūriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, nesu tokia emocinga kaip mano kolegė ir norėčiau pateikti keletą tiesioginių įrodymų to, apie ką šnekėjau. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje kelia daugiausia problemų. Štai toks sakinys: “Pagarbą religiniams įsitikinimams, simboliams ir vertybėms privalu užtikrinti visose švietimo ir studijų institucijose”. Atrodo, nėra ko ginčytis. Apskritai pagarbą reikia užtikrinti įvairiems įsitikinimams. Tačiau žodžiai “religiniai simboliai”… ir ar tikrai religiniai simboliai turės būti visose švietimo ir kultūros institucijose, jau kelia klausimą. Tai vienas dalykas. Ar tikrai tik katalikų simboliai, ar apskritai religinių simbolių ten reikia?

Antras klausimas. Yra suteikiamos tokios pat teisės plėtoti užklasinę veiklą katalikų tikybos mokytojams. Puikiai žinome, kad šiuo metu užklasinei veiklai yra smarkiai mažinamos lėšos, yra sumažinta valandų, užklasinė veikla kaip tokia iš tiesų labai prastai šiuo metu atrodo. Turint omeny tarptautinę sutartį, ir dar su tokia svarbia valstybe, tai gali būti taip, kad kai kuriose mokyklose liks tik vienintelė užklasinė veikla. Deja, tokių pavyzdžių taip pat yra buvę.

Trečias dalykas. 8 straipsnis. Švietimo institucijose, t.y. tose, kurios steigiamos Katalikų Bažnyčios su valstybės institucijomis, šiose institucijose ugdoma pagal katalikišką doktriną. Ką tai reiškia? Ar ne elementarų prieštaravimą Konstitucinio Teismo sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, buvo aptarti visi projektai. Registruojamės. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymo projekto. Ar pritariame po svarstymo? Tikiuosi, kad dėl kitų projektų balsuoti nereikalausite, o remsitės tais balsavimo rezultatais, kurie bus dėl šio projekto. (Balsai salėje) Gerai, kolega, kitas ginčytųsi. Balsuosime dėl visų atskirai.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Projektas Nr.P-2762. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariantys – už.

Už – 78, prieš – 2, susilaikė 7. Po svarstymo pritariame.

Ar pritariame Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ratifikavimo įstatymo projektui po svarstymo? V.Andriukaitis reikalauja balsuoti dėl kiekvieno dokumento, todėl balsuojame dėl šio projekto.

Už – 78, prieš – 2, susilaikė 8.

Ir ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymo projektui po svarstymo?

Už – 76, prieš – 7, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.

Kolegos, pradedame projektų priėmimą, nes praėjusiame posėdyje susitarta dėl ypatingos skubos. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektas. Jeigu yra norinčių, prašome kalbėti dėl motyvų. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kai kurie čia nuogąstauja dėl švietimo klausimų. Noriu pasakyti, kad ši sutartis aptaria Lietuvos valstybės ir Vatikano susitarimus. Tačiau tie susitarimai skirti patenkinti Lietuvos žmones. Dauguma Lietuvos žmonių yra už šitokį santykių nustatymą, todėl ši sutartis yra naudinga, skatinu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mūsų visų nereikia įtikinėti dėl šios sutarties reikalingumo. Visiškai neabejotina, kad santykiai teisine prasme turi būti sureguliuoti tarp visų valstybių, kartu ir su Vatikanu. Tačiau iš svarstymo metu pasakytų kalbų aiškėja, kad vis dėlto užkliūva dvi problemos. Apie antrąją buvo pasakyta daugiau, apie pirmąją -mažiau. Pirmas dalykas – pats šios sutarties rengimo būdas. Gerbiamoji V.Aleknaitė minėjo, kad LDDP valdymo laikais buvo pradėta kalbėti apie šią sutartį. Deja, konservatorių valdymo laikais ši sutartis buvo rengiama eliminuojant kitas parlamentines partijas, išskyrus krikdemus ir konservatorius.

PIRMININKAS. Kad ne parlamentinės partijos rengia tokius dalykus.

J.KAROSAS. Buvo sudaryta darbo grupė šiai sutarčiai rengti, kaip konsultantai dalyvavo šią sutartį rengiant eliminavus kitas parlamentines partijas. Aš jau tada kalbėjau, kad tai nėra gerai, kad tai yra bendras mūsų valstybės reikalas, bendras visų mūsų politinių jėgų reikalas ir turėtų dalyvauti visi.

Antras dalykas, kuris taip pat yra svarbus kalbant apie turinį. Vis dėlto labiausiai užkliūva (ir šiandien tai paaiškėjo) sutartis, kuri susijusi su švietimo ir kultūros sureguliavimu.

PIRMININKAS. Mes kol kas nekalbame apie ją.

J.KAROSAS. Aš manau, kad vis dėlto šie dalykai, kurie buvo įvertinti Konstituciniame Teisme kaip prieštaraujantys Konstitucijai, šiuo atveju yra ignoruojami ir tai taip pat nėra gerai. Manau, kad toks skubotas ir slaptas šių labai svarbių dokumentų priėmimas Seime (…) šiek tiek diskredituoja ir kartu kenkia mūsų normaliems santykiams su Vatikanu kaip valstybe. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar sutariame, kad kalbėsime dėl visų projektų, o paskui balsuosime. (Balsai salėje) J.Karosas kalbėjo dėl visų, tai kolegos… (Balsai salėje) V.Andriukaitis irgi kalbės taip. Suteikiu žodį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau laikytis Statuto. Pirmiausia kalbu dėl pirmosios sutarties, kuri reglamentuoja teisinius santykius, ir pasilieku sau teisę kalbėti dėl kitų sutarčių. Pirmiausia kalbėsiu dėl pirmosios sutarties.

Iš tikrųjų turiu labai daug abejonių dėl teisinių santykių tarpusavio sąryšio, nes Lietuvos Konstitucija įtvirtino pasaulietinės Lietuvos valstybės doktriną ir tai, kad valstybė yra neutrali religijų ir kitų pasaulėžiūrų atžvilgiu. Skaitant kai kuriuos teisinius straipsnius kyla labai daug abejonių, ar nėra pažeistas šis konstitucinis principas. Iš tikrųjų sutarties ratifikavimo procedūra yra labai smarkiai kritikuotina, kaip ir jos rengimo procedūra, apie kurią kolega J.Karosas jau kalbėjo. Ypatingos skubos taikymas ir toks atsainus požiūris į tokią svarbią ir subtilią sutartį iš tikrųjų nepuošia mūsų Seimo. Todėl šios sutarties atžvilgiu susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti dėl pirmosios sutarties. Norėčiau tiesiog atkreipti kolegų V.Andriukaičio ir J.Karoso dėmesį, kad sutartis nėra partinė sutartis ir ją rengia, atsakinga už ją Užsienio reikalų ministerija. Štai sėdi jūsų kolega P.Gylys. Kai jis rengė anoje kadencijoje šią sutartį, jis sprendė taip, kaip jo ministerijai reikia, nekvietė įvairių parlamentinių partijų. Tai viena.

Antras momentas. Ši sutartis teisiniais klausimais yra svarbi ta prasme, jog ji įteisina europinį Bažnyčios ir valstybės nepriklausomumo ir bendradarbiavimo principą, kuris yra priimtas ir nustatytas Europos Taryboje. Tam neprieštarauja Konstitucinis Teismas. Kaip jūs žinote, Konstituciniame Teisme nepriklausomumas ir bendradarbiavimas irgi buvo patvirtinti. Tiesa, čia yra labai svarbių naudingų momentų, kurie įtvirtina Bažnyčios nediskriminavimą. Aš suprantu, kad kai kurie sovietmečio mąstymą turintys, ateistiškai nusiteikę žmonės yra nepatenkinti, jog galų gale yra baigiama su Bažnyčios niekinimu ir diskriminavimu. Tai sukelia jų nepasitenkinimą, bet, manau, demokratiška ir nediskriminavimą įtvirtinanti sutartis iš tikrųjų mūsų valstybei yra labai svarbi. Siūlau jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tai yra sutartis, kuri diskriminuoja kitas religijas. Apie tai ne kartą buvo kalbėta ir ateityje bus kalbama. Galų gale konkrečiai dėl šios sutarties. Aišku, ji iš pirmo žvilgsnio nėra tokia baisi kaip švietimo, tačiau kelia keletą klausimų. Yra klausimas dėl 8 straipsnio – dėl dvasininkų ir liudijimo per teismo procesą santykių. Keistai atrodo ir 12 straipsnis, kai garantuojama teisė spausdinti, leisti ir platinti knygas, lyg dėl to Lietuvoje kiltų kokių nors problemų. Taip pat 15 straipsnis iš pirmo žvilgsnio atrodo labai gerai, kad yra garantuojamos teisės, tačiau tos teisės kartais virsta prievole kitiems. Taigi yra klausimų ir dėl šios sutarties. Aišku, ji yra šiek teik geresnė negu kitos dvi, todėl balsuojant dėl jos aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Šį kartą tikrai ilgai nekalbėsiu, kolegos, tačiau leiskite nustebti dėl abejonės, ar verta Katalikų Bažnyčiai leisti platinti knygas, laikraščius ir kitokią literatūrą. Manau, kad tai susiję su dar fundamentalesne mūsų Konstitucijoje piliečiams suteikta teise į žodžio laisvę. Jeigu ją turės ir katalikai, turbūt niekam blogiau dėl to nebus. Bendrai pirmoji sutartis gali tiesiog stebinti sugebėjimu suprasti vienas kito interesus, turiu omeny suprasti kai kuriuos Lietuvos valstybės interesus. Tarkime, tokiu aš laikyčiau 8 straipsnį, kai kunigas gali būti kviečiamas liudyti, jeigu visuomenės interesas reikalauja, jog jis būtų tuo liudytojas. Aš sakyčiau, kad Šventasis Sostas labai… ne, čia parašyta. Tai yra netgi tam tikra prasme žingsnis bendro supratimo link.

Kita vertus, čia rašoma, jog yra susitariama dėl santuokos sakramento. Mes ką tik svarstėme Civilinį kodeksą ir jam pritarėme. Jis taip pat stengiasi mūsų Konstitucijos pagrindu nustatyti, kaip valstybė ir Bažnyčia spęs šiuos klausimus. Taigi tai, jog mes priimame abu dokumentus vienu metu, irgi labai palengvins mūsų piliečių gyvenimą. Yra ir daugiau dalykų, sakykim, bendra karitatyvinė veikla ir visa kita. Žodžiu, tai veiks Lietuvos piliečių labui, aš esu tuo įsitikinusi, todėl pritarsiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas, jeigu dar turi jėgų diskutuoti.

J.BEINORTAS. Aš labai trumpai.

Gerbiamieji kolegos, pabandykime pagalvoti iš kito galo. Tarkim tie, kurie šiandien oponuojate Lietuvos ir Šventojo Sosto pasirašytoms trim sutartims, pagalvokite, ar jūsų būtumėte iniciatoriai denonsuoti šias sutartis, jeigu jos ir būtų mums labai nepalankios? Aš abejoju, ar ponia S.Burbienė arba ponas V.Andriukaitis, turėdami pakankamai valstybinės atsakomybės, ryžtųsi tai daryti. Pagalvokite dėl tų dalykų, tai jums namų darbas.

O dabar atsiliepdamas noriu pasakyti, kad ši sutartis yra dviejų šalių sutartis. Ji niekaip neaptaria santykių su trečiąja šalimi, ar tai būtų Maskvos patriarchija, ar kokia nors hindi vyriausioji religija, ar dar kas nors. Tos trečiosios šalys, kurias, manote, kas nors įžeidžia, turi teisę su šių sutarčių subjektais sudarinėti kitokios formos ir kitokio turinio sutartis. Įsiskaitykite ir pasižiūrėkite – ši sutartis neverčia mūsų nieko daugiau keisti, negu mes patys esame tam pasirengę, ir nieko daugiau išlaikyti, negu išlaiko visos Vakarų Europos šalys Šventojo Sosto atžvilgiu. Todėl aš manau, kad mes tuščiai vieni kitus erziname, nepagalvodami, kad kitomis aplinkybėmis to nedarytume.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymą.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Ar priimame šį įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 77, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ratifikavimo įstatymo projektas. Prašome kalbėti dėl motyvų. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos piliečiai yra laisvi žmonės ir turi teisę išreikšti savo mintis ir įsitikinimus įvairiomis aplinkybėmis. Tai neturėtų išskirti ir tų, kurie dalyvauja krašto apsaugoje. Siūlau pritarti šiai sutarčiai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ši sutartis, ko gero, keltų mažiau abejonių nei pirmoji, bet noriu atsiliepti į kolegos Juliaus namų darbus.

Pirmoji sąlyga yra ta, kad Seimas turėtų taip ratifikuoti sutartis, kad nekiltų abejonių dėl denonsavimo, kad abejonių tautos atstovams liktų kuo mažiau. Tai yra labai svarbi parlamentinė norma. Jeigu vieni ar kiti kolegos turi abejonių, vadinasi, reikia stengtis taip pateikti, kad abejonės išsisklaidytų. Manau, kad dalis kolegų, kurie bandė cituoti sutartį ir cituodami padarė klaidą, dar kartą pademonstravo, jog jie nesugeba net teisingai perskaityti tos sutarties straipsnių. Taip buvo svarstant pirmąją sutartį, kai kolegė Vilija pabandė argumentuoti. Dabar aš noriu paklausti: kolegos, kodėl mes namų darbus darome taip, kad paliekame klaidų? Tai gal padarykime taip, kad klaidų neliktų, nes niekas nekelia problemos dėl denonsavimo po to – kelia problemą dėl sutarties kokybės. Kaip dabar, matant, kad darome broką, tylėti ir nepasakyti, kad darome broką? Todėl susilaikau dėl šios sutarties.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu konstatuoti, kad dėl motyvų buvo pasakytas vienas sakinys: ši sutartis kelia mažiausiai abejonių. Visa kita buvo nestatutinė V.Andriukaičio kalba. V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš noriu pasakyti tik tiek, kolega Vyteni, kad mano paskutinėje kalboje buvo netikslumas, tačiau jis nereiškia teksto netikslumo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, prašome kalbėti dėl motyvų ir negaišinti laiko!

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pritariu…

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. (Balsai salėje)

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu konkrečiai apie šią sutartį. 8 straipsnis: “Karo kapelionai laikosi kanonų teisės normų ir kariuomenės statutų taisyklių ir tvarkos”. Sakoma, kad viskas bus pasakyta: čia statutas, čia kanonai, jie yra atskirti. Tačiau kaip jūs realiai įsivaizduojate, kad žmogus su antpečiais gali neklausyti žmogaus su didesniais antpečiais, sunku pasakyti.

Kitas klausimas. Kaip teigia krašto apsaugos ministras, valstybei suteikta galimybė daliai karo kapelionų mokėti atlyginimą, paprastai tariant, už darbą kariuomenėje. Tačiau mūsų kariuomenėje, deja, situacija yra tokia, kad katalikų, ko gero, ten nėra daugiau kaip visoje visuomenėje. Ten yra labai nemažai pravoslavų ir kito tikėjimo žmonių, tačiau apie tai nekalbama. Statutinių santykių saistomas eilinis atsiduria visiškai kitoje situacijoje negu laisvas žmogus, kuris gali eiti į bažnyčią, gali neiti, gali išpažinti vieną religiją arba apsigalvoti ir išpažinti kitą religiją. Tuo tarpu kariuomenėje esantis žmogus yra uždaroje erdvėje ir jam yra kur kas sudėtingiau išreikšti savo pažiūras. Todėl kyla klausimų ir dėl šios sutarties, nors ja, kaip sakoma, lyg įteisinama tai, kas dabar yra, bet tai nereiškia, kad tai, kas dabar yra, yra labai gerai. Aš balsuodama dėl šios sutarties susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad šioje sutartyje, kaip ir kitose, kanonų teisės sritis yra savarankiška, ir valstybės teisės arba viešosios teisės sritis yra atskirta nuo kanonų teisės ir jokių kolizijų čia nekyla. Karo kapelionas kaip kunigas paklūsta kanonų teisei, kaip karininkas paklūsta viešajai teisei, kariuomenės teisės aktams, ir tai sutartyje atsispindi. Dėl kitų konfesijų dvasininkų veiklos kariuomenėje, tai tai veiklai kariuomenė yra atvira ir ta teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos organizavimo įstatyme. Į mus nesikreipė nė viena iš tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių dėl to, kad jie norėtų tą teisę įgyvendinti.

Aš dar kartą patikinu visus Seimo narius, kad Lietuvos įstatymų įtvirtinta ir praktikoje tikrai ši galimybė yra atvira. Aš nežinau apie tokius poreikius. Tai visada įmanoma patikrinti, bet jeigu ir nebus pravoslavų ar protestantų dvasininko kariuomenėje kaip karo kapeliono, tai nereiškia, kad šiems žmonėms būtų varžomos teisės. Užtikrinu jus, kad kariuomenė sudarys visas sąlygas jų sielovadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man komitete vakar teko nemažai diskutuoti trijų sutarčių, kartu ir šios, klausimu. Pagrindiniai klausimai buvo procedūriniai ir kiek mažiau dėl turinio. Klausimas dėl turinio iškilo antrojoje ir trečiojoje sutartyse. Taigi antroji sutartis, t.y. ta, kurią mes dabar svarstome. Manau, kad yra klausimų, ir juos mano kolegė S.Burbienė iškėlė, pirmiausia dėl mažumų teisių, bet jeigu kalbėtume plačiau (aš paskui gal apie tai nekalbėsiu), tai kitaip negu kaimyninėje Lenkijoje, kurioje įvyko plati visuomenės ir politinė diskusija, mes darome procedūrą taip, lyg ji vyktų karo ar dar kokių nors fatališkų įvykių išvakarėse. Rinkimai nėra fatališkas įvykis, tai yra normalus politinis procesas. Matyt, būtų buvę sveika, jeigu visuomenė būtų dalyvavusi ir apsvarsčiusi, kaip konkrečiai, sakykime, sąžinės laisvė bus realizuojama pagal šį įstatymą. Klausimų kyla, ir nebuvo laiko, kad mes juos išsiaiškintume ir kad jų neliktų. Deja, net sutarties su Šventuoju Sostu mes negalime parengti švariai. Tai yra didelis apgailestavimas ir priekaištas valdančiajai koalicijai, ir tai kelia nepasitikėjimą ne tik dėl procedūros, bet ir dėl turinio.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiame projekte yra įtvirtinta realiai egzistuojanti padėtis. Niekas nieko nediskriminuoja, aš jokios diskriminacijos neįžvelgiu nei kitų religinių konfesijų atstovų, nei karių atžvilgiu. Mane labai liūdina, kad vis dėlto mes dar nesuprantame pačios kariuomenės. Galima padaryti išvadą, kad kariuomenė yra tarsi uždara visuomenė. Tai yra sovietinių laikų palikimas. Jokia mintis nevaržoma, kariai nemažai laiko praleidžia visuomenėje ir ten gali atlikti bet kokių religinių įsitikinimų apeigas ir visa tai, ko reikia. Jokių ypatingų finansinių išlaidų taip pat nebus. Reglamentuojama tai, kas dabar jau iš esmės daroma. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ratifikavimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 79, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Liko Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymo projektas. Prašome kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra labai svarbi sutartis. Aš norėčiau atkreipti dėmesį stenogramai, jog ją kritikuojant buvo pasakyta tam tikra dalis netiesos, ypač kai buvo remiamasi vadinamaisiais Konstitucinio Teismo argumentais. Manau, kad kolegos turėjo pakankamai daug laiko atsiversti Seimo interneto puslapį ir pažiūrėti, kaip dabar atrodo Švietimo įstatymo redakcija. Ten visa tai, ką Konstitucinis Teismas paneigė, yra išbraukta ir, kolegos, dar kartą pažiūrėkite, kad sakinys apie dviejų steigėjų mokyklas liko. Tai yra teisėtas dalykas.

Kita vertus, labai keista, kai kalbant prieš tarsi motyvuojama Konstituciniu Teismu, bet užmirštama paminėti tai, ką Konstitucinis Teismas labai aiškiai suformulavo. Jis suformulavo taip, kad tradicinės religinės bendrijos Lietuvoje yra išskirtinės ne kokių nors teisės aktų kūrėjų dėka, o dėl jų istoriško tradiciškumo. Todėl jos Lietuvoje turi teisę turėti išskirtinę būklę kitų religijų atžvilgiu. Tie, kurie kalba apie tai, jog čia yra kokia nors diskriminacija, galėtų remtis Konstituciniu Teismu savo nenaudai.

O dėl laiko, tai, kiek aš žinau, mūsų kolega J.Karosas, kai sutartys buvo dar tik parengtos, buvo nuvykęs į Užsienio reikalų ministeriją ir pasiėmė tekstus. Praėjo daugiau kaip pusė metų ir buvo pakankamai daug laiko išstudijuoti, kad nereikėtų skųstis. Jeigu pusės metų tokiam intelektualiam profesoriui neužtenka susipažinti su sutartimis, tai sunku tikėti, ar padės daugiau laiko.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pratęsdamas pono Arimanto citatą noriu pratęsti ir kitą išvadą: neatsižvelgiant į steigėjų skaičių, tos mokyklos yra pasaulietiškos. Gal jūs nepaneigsite, kad būtent toks yra Konstitucinio Teismo nutarimo esminis verdiktas. Neatsižvelgiant į tai, kiek yra mokyklos steigėjų, jos yra pasaulietinės.

Toliau. Visa tai pagrindžia iš tikrųjų principą, kad valstybė yra neutrali pasaulėžiūroms, ir pasaulietinės mokyklos yra neutralios pasaulėžiūroms. Tai yra įrodyta. Aš manau, kad ši sutartis tikrai turėtų būti patikrinta Konstituciniame Teisme, kiek ji atitinka Lietuvos Konstituciją, nes, manau, tai yra principinis dalykas. Noriu priminti, kad tautos atstovo mandatas neskirstomas pagal tikybą. Aš atstovauju ir katalikui, ir protestantui, ir pravoslavui, ir pagoniui. Aš puikiai žinau, kad mano rinkimų apygardoje yra įvairiausių įsitikinimų žmonių, todėl aš esu tautos atstovas, o ne atstovas, turintis savo religinius įsitikinimus. Aš, kaip tautos atstovas, esu neutralus, todėl keliu daug problemų šios sutarties atžvilgiu ir esu tikras, kad ji turėjo būti kruopščiai suderinta su Konstitucinio Teismo nutarimu. Šios sutarties atžvilgiu balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Mincevičius.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši sutartis iš esmės nieko naujo neduoda, palyginti su ta tvarka, kuri egzistuoja dabar. Dėl religijos ar etikos pamokų, tai jos pagal sutartį dabar yra privalomos, bet galima pasirinkti religiją arba etiką. Taigi ši sutartis nieko naujo nesako, tik įtvirtina tą tvarką, kuri dabar egzistuoja. Ta tvarka egzistavo iki šiol, tačiau nuo rudens (Švietimo ministerija yra patvirtinusi mokymo planus) reformuotoje mokykloje profiliuotose 11 ir 12 klasėse mokiniai jau neprivalo pasirinkti nei religijos, nei etikos. Yra kiti dalykai, kuriuos gali pasirinkti: filosofija ir psichologija. Jiems ne tik neprivaloma nei religija, nei etika, bet ir negali, neturi galimybės šių dalykų mokytis. Aš manau, kad gal po šios sutarties ratifikavimo mūsų ministerija pakeis savo nuostatą ir turės laikytis galiojančių įstatymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų negalima pritarti tokios sutarties ratifikavimui vien dėl jos parengimo ir svarstymo principų. Jos nesvarstė profilinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Antras dalykas, yra Seimo narių išreikštos abejonės, ar tam tikri sutarties straipsniai atitinka Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išvadas. Trečias dalykas. Iš tiesų Konstitucijoje, pakartosiu dar kartą, nėra numatyta jokių savivaldybių ir Bažnyčios bendrai steigiamų švietimo įstaigų. Yra valstybinės ir savivaldybių bei nevalstybinės. Bažnyčiai niekas netrukdo steigti nevalstybinių švietimo įstaigų. Tuo labiau kad (visi gerai žinome) švietimo finansavimo sistema bus sutvarkyta taip, kad pinigai eis paskui moksleivį ir kokioje jis įstaigoje: ar valstybinėje, ar nevalstybinėje, besimokytų, jis gaus panašų finansavimą. Todėl dėl finansavimo dingsta visos abejonės ir nereikėtų šioje sutartyje apskritai kalbėti, o greičiau sutvarkyti tuos dalykus. Manau, kad iš tiesų dėl Šventojo Sosto reikėtų laikytis ir tam tikrų teisinių normų, o ne laikytis vien savo sosto. Manau, tikrai nevertėjo skubėti, reikėtų greičiau baigti šią sesiją.

PIRMININKAS. Iš Seimo narių kalbų neatrodo, kad jie labai pavargę. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pasakysiu keletą pastabų dėl visų trijų, nes tris kartus kalbėti tikrai nereikėjo. Galima priimti kolegų oponavimo argumentus, kad laiko svarstyti buvo nedaug, tačiau tas argumentas, kaip konstatavo ir Užsienio reikalų komitetas, yra adresuotas tiems, kurie delsė pateikti sutartį ratifikuoti Seimui. Aš manau, Seimo vadovybė galėtų rasti būdą priminti šią pastabą tiems, kurie turi laiku pateikti ratifikuoti sutartis, žinodami įvairius terminus, kad Seimas nepatektų į tokią nepatogią padėtį. Tai pirma.

Antra, dėl pono R.Zuozos pastabų, kodėl nesvarstė kiti Seimo komitetai. Turbūt ponas R.Zuoza puikiai atsimena, kad kai buvo pritarta po pateikimo, tada pirmininkavo ponas A.Vidžiūnas ir pasakė labai tiksliai: niekas nedraudžia jokiam komitetui svarstyti. Komitetai jokios iniciatyvos tuo klausimu neparodė ir didelis klausimas, ar pats R.Zuoza savo komitete parodė iniciatyvą, kreipdamasis į komiteto pirmininką su prašymu vieną ar kitą sutartį svarstyti savo komitete. Taigi pirmiausia pats neatliko darbų, o paskui kaltina kitus. Tai labai įdomi ir populiari mūsų krašte taktika.

 Manyčiau, kad šiandien tas sutartis reikėtų ratifikuoti. Jeigu po to iškiltų klausimų, niekas neprarasta, nes turime visas institucijas, kurios gali anksčiau ar vėliau tuos ginčytinus klausimus išspręsti ir suderinti. Tačiau šiandien atidėti ar blokuoti sutarties ratifikavimą būtų tiesiog neprotingas elgesys, nenorėčiau sakyti stipriau. Ačiū. Aš pritariu visoms sutartims. Dviem pritariau balsuodamas, trečiajai taip pat.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pataisyti ratifikavus sutartį, kaip žinote, yra labai sudėtinga. Antras klausimas. Labai įdomiai kolega Arimantas pasakė, kad Švietimo įstatymas jau pataisytas. Tai gal kartais Informacijos technologijų skyrius leidžia įstatymus, o ne Seimas? Aktuali redakcija yra neoficialus įstatymo variantas ir esančiam Seime ne pirmą kadenciją tai reikėtų žinoti ir neklaidinti nei mūsų, nei paties savęs patikint tuo. Trečias dalykas. Ši sutartis, kaip ir apskritai dauguma veiksmų į tą pusę, turi gerą norą atitraukti žmones nuo dabar iš tiesų pavojingų plintančių sektų, kurios nuodija psichiką, gal kai kam gadina sveikatą. Tai yra labai sudėtinga problema. Tačiau, gerbiamieji kolegos, tokiu būdu rezultatas bus pasiektas priešingas, nes kuo labiau spaus ir kuo didesnę įtaką bandys daryti viena iš religijų, kad ir labai gerbiama ir iš tiesų tradicinė bei turinti daug nuopelnų Lietuvos tautai, tuo daugiau žmonių, ypač jaunų, nesusiformavusių, nuo to, liaudiškai sakant, atšoks. Ir kur jie nušoks, niekas negali pasakyti. Deja, turime tokią patirtį, jog dalis tų jaunų žmonių nueina į pačias destruktyviausias sektas. Aš nemanau, kad iš tiesų toks buvo šios sutarties pasirašymo tikslas. Kadangi ši sutartis kelia ypač daug klausimų ir dėl Konstitucinio Teismo sprendimų, ir dėl mūsų jauniausios kartos auklėjimo, t.y. labiausiai pažeidžiamų žmonių, kuriuos visam gyvenimui galima traumuoti, aš tikrai esu prieš šios sutarties ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ar galima traumuoti tikėjimu, kolegos? F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, nei dėl šios diskusijos, nei apskritai dėl sutarčių prieštaravimų iš kitų religijų atstovų negirdėjau. Manau, ir jūs turbūt negirdėjote, kad ši sutartis varžytų jų įsitikinimų reiškimą ir religinę praktiką. Tai gal visos tos kalbos dėl kitų religijų teisių apsaugojimo yra tik asmeninių įsitikinimų religijos atžvilgiu pasireiškimas. Balsuokime už šias sutartis ir baikime šią diskusiją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Atsiprašau, aš noriu sakyti repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Ideologinės varžybos baigėsi. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymo. Registruojamės. Kolega Virginijau, jūs taip neseniai Seime, o taip gerai išmokote visokių gudrybių.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Balsuojame, ar pritariame Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymui. Ar priimame šį įstatymą?

Už – 78, prieš – 5, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Tęsiame posėdį toliau, kolegos, prašome nesiskirstyti. J.Karosas – repliką po balsavimo.

J.KAROSAS. Kadangi gerbiamasis A.Raškinis suabejojo mano intelektu, aš noriu viešai pareikšti, kad aš neabejoju jo intelektu, nepaisant to, ką pasakė gerbiamoji S.Burbienė. Tik noriu paaiškinti, kad sutarčių teksto prieš pusę metų aš negavau. Daugiausia, ko išreikalavau, tai perskaityti sutartis stebint viceministrui ir nedaryti jokių išrašų ir kopijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza – repliką.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, reaguodamas į kolegos S.Pečeliūno pastabas dėl komiteto darbo noriu pasakyti, kad didelio entuziazmo svarstyti šį klausimą neparodė nei komiteto nariai, nei komiteto pirmininkas – konservatoriai ir krikščionys demokratai. Nemanau, kad apsvarsčius komitete būtų kitoks rezultatas, nes toks skubėjimas nėra gera darbo praktika Seime, juo labiau kad nedegė taip skubiai tą daryti. Priežasčių aš tam nematau. Todėl siūlau šiam Seimui nevargti ir greičiau baigti sesiją.

Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo" projektas Nr.P-2761(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. 1-4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” projektas Nr.P-2761((2). Šiandien šį nutarimą svarstome. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną.

Vėliau, gerbiamasis Rimantai. Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Brandi pilietinė kultūra, atsakinga viešoji nuomonė, suvokta būtinybė išsaugoti istorinę atmintį, kultūros paveldą, kaip demokratinės visuomenės pažangą sąlygojantį veiksnį, etinį imperatyvą, negali likti abejinga Lietuvoje, jos sostinėje Vilniuje, šimtmečiais gyvavusiam žydų kultūros paveldui, kuris yra neatsiejama mūsų istorijos, Lietuvos kultūros dalis. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, gerai tai suprasdamas, gana vieningai pritarė kolegos E.Zingerio siūlymui parengti ir priimti Seimo nutarimą “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”, juolab kad geto fragmentų atkūrimo idėją yra parėmusi Vyriausybė, kuri 1998 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr.305 “Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo”. Svarstomo nutarimo priėmimas padėtų spartinti Vilniaus istorinio geto fragmentų atkūrimo programos įgyvendinimą, pritraukti investicijas, kurių stokojame Vilniaus senamiesčiui regeneruoti.

Vakar ir užvakar Seime vyko tarptautinis seminaras “Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo metodologinės kryptis”, kurio dalyviai vieningai priėmė rezoliuciją, remiančią geto fragmentų atkūrimo projektą. Rezoliucijos tekste išsakytas kreipimasis į pasaulio žydų visuomenę, tarptautines paveldo apsaugos organizacijas, kviečiant jas prisidėti prie ypač svarbios Europos kultūros istorijai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos, pagrįstos būtinais istoriniais archeologiniais tyrimais, įgyvendinimo. Neabejoju, kad šis kreipimasis, taip pat spalio mėnesio pradžioje įvyksianti plati tarptautinė konferencija, skirta investicijų, būtinų šiems projektams įgyvendinti, paieškai, neliks be atgarsio. Taip Vilniaus senamiesčio regeneravimui, mūsų kultūros paveldo atkūrimui svarbus projektas įgytų tvirtą medžiaginį pamatą.

Svarstomo Seimo nutarimo projekto priėmimas kartu yra svarbus teisinis pagrindas, į kurį remsis Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo projekto įgyvendinimas, todėl kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” projektui po svarstymo ir neatidėliojant priimti šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti diskusijoje R.Smetoną. Dėmesio, gerbiamieji posėdžio dalyviai ir svečiai, ypač svečiai! Ypač kreipiuosi į plenarinių posėdžių parterio svečius. Plenarinių posėdžių parterio svečiai, kai kalbasi Seimo nariai, yra nuodėmė, kai kalbasi į plenarinių posėdžių parterį atėję svečiai – dvigubai didesnė nuodėmė.

R.Smetona.

R.SMETONA. Ačiū, posėdžio pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad šiandien reikėtų atkurti viduramžiais gyvavusią tradiciją ir Lietuvoje gyvenančius žydus uždaryti į getą arba jiems patiems jame užsidaryti. Aišku, kad geto fragmentų, kaip kultūros palikimo, atkūrimas vis dėlto kažkuria prasme skatintų ir tokį procesą. Bet ar taip nebūtų provokuojama diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas, prieš ką aš kategoriškai pasisakau? Kita vertus, ar nebus tuomet iš Vilniaus senamiesčio vis dėlto kažkaip išstumiami kiti, pavyzdžiui, lietuviai? Su tuo aš taip pat jokiu būdu, žinoma, negalėčiau sutikti.

Aš manau, kad ne viską reikia atkurti, restauruoti, rekonstruoti, ypač jeigu tam reikia labai didelių lėšų, kurių tiems tikslams nėra. Tačiau jeigu Seimas ar Vyriausybė įsitikinę, kad šiuo metu reikia pradėti atkurti Vilniaus getą ar jo fragmentus, manyčiau, reikia pažiūrėti, ar šiame Seimo nutarime tai tinkamai daroma arba numanoma daryti. Štai iš jo matome, kad pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą turėjo būti sudaryta specialistų komisija dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo. Seimas, matyt, jau žino, kokius programinius metmenis ši komisija pasiūlė tai programai parengti, todėl karštai jiems pritarė.

Buvo minėtas seminaras. Matyt, ir projektai yra rodomi, bet įdomu, kiek Seimo narių yra su jais susipažinę, nors, sakykime, nusiteikę jiems pritarti. Aš manau, kad vis dėlto dauguma nežino, bet šiuo nutarimu įpareigoja Vyriausybę patvirtinti geto atkūrimo programą, parengtą pagal tuos metmenis. Vadinasi, patvirtinti nežinomą programą pagal nežinomus metmenis. To dar negana. Seimas įpareigoja, siūlo (bet visi suprantame, kad tai yra įpareigojimas) Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinti, remiantis šia nežinoma programa, patvirtinti, paskirti neužstatytas Vilniaus senamiesčio erdves atkuriamam getui, jo fragmentams. Jau dabar paskirti dar esančias senamiesčio erdves. Apie lėšas, kurių reikės šiam grandioziniam projektui įgyvendinti (aišku, kad reikės skirti kažkokią jų dalį iš valstybės biudžeto), šiame projekte kukliai nutylima. Kalbama tik apie tarptautinius konkursus ir galimų investicijų pritraukimą, tikriausiai apie pažadus, kad tos investicijos bus. Galbūt žadama, kad bus, kaip Ignalinos atominės elektrinės antrajam blokui uždaryti, bet valstybės vardu mes jau įsipareigojome vykdyti projektą.

Nors galima numanyti, kad šio nutarimo nepriėmimas arba, kaip aš siūlyčiau, bent jau taisymas gali pakenkti mūsų integracijai į NATO, aš vis dėlto siūlyčiau jį tvarkyti bent jau taip, kad žinotume, už ką, kam pritariame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Galime pritarti. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jau kalbėjau aną dieną ir išsakiau kai kuriuos motyvus. Man visiškai nesuprantama, kodėl mes turime padaryti pasaulinį precedentą ir Lietuvoje pirmiausia įvykdyti tuos visus reikalavimus, kurie šiame projekte yra siūlomi. Ar negalėtų ponas E.Zingeris parodyti nors vieną valstybę, kur panašus nutarimas yra priimtas? Jeigu yra nors viena Europos valstybė, kuri yra priėmusi panašų nutarimą, tuomet ir mes galime priimti, bet prieš tai aš pareikalaučiau, kad Izraelis mums išduotų N.Dušanskį, daugiausiai Lietuvai nusikaltusi žudiką, kaip reikalauja ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, šiandien Rusija pareikalavo, jog jeigu mes kalbame apie žalą, tai mes turime atsisakyti žalos, jeigu norime, kad jie ratifikuotų mūsų sienų sutartį. Visada kiti išnaudoja mus, naudojasi mūsų gera valia. Visada sakome: parodykime gerą valią. Aš norėčiau paklausti, kas mums, Lietuvai, parodė gerą valią?

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti po svarstymo ir noriu vieną kitą momentą pakomentuoti.

Nutarimas, kai jis bus priimtas, jeigu jis bus priimtas, bus Seimo nutarimas. Kažin ar reikia klausimų E.Zingeriui ar reikalavimų Izraeliui.

Žydų buvimas Lietuvoje per ilgus istorinius laikotarpius, jų įnašas į Lietuvos specifinę ir daugiatautę, ir daugiareliginę kultūrą nėra tai, į ką reikėtų žiūrėti kaip nors iš aukšto arba nepagarbiai. Mūsų dabar svarstomas nutarimas kaip tik parodo ir vertinimą, ir pagarbą. Nepaisant to, kad žydai buvo išnaikinti, jų Lietuvoje labai mažai likę, bet tai, kad bus sukurtas kaip ir tam tikras miesto kvartalas su savo specifine išvaizda, vertinga išlaikyti tiek, kiek yra išlikę, ir atkurti tai, ką galima atkurti, kaip čia sakoma, kai kuriais fragmentais. Nežinau, kodėl dėl to reikėtų ko nors baidytis.

O tam tikrų pastabų aš turiu, galbūt ir redakcinių. Iš tikrųjų tai, ką sakė ponas R.Smetona, kad yra pritarimas programai, reikėtų tą programą pamatyti arba kad ji būtų plačiau parodyta, pakomentuota. Iš tikrųjų buvo čia svarstymų, buvo tarptautiniai specialistai atvažiavę. Jie su dideliu entuziazmu yra nusiteikę dalyvauti kai ką atkuriant, sutvarkant arba atstatant.

Labai įdomus dalykas būtų vienoks ar kitoks sprendimas dėl didžiosios buvusios garsios pasaulyje Vilniaus žydų sinagogos, kuri dar stovėjo po karo, bet paskui sovietinės valdžios sprendimu buvo sulyginta su žeme. Dabar yra tik jos požeminė dalis. Bet ir ne tokius dalykus atstato pasaulyje, arba iš dalies atstato, pritaiko kokiai nors paskirčiai ir tai yra gražūs akcentai, kurių gali atsirasti ir Vilniaus senamiestyje.

Tai nėra konkretizuota, bet aš manau, kad konkrečiame nutarime gal ir nebūtina nurodyti tikslaus adreso, kur vienas kitas fragmentas gali būti atkurtas. Dėl 2 straipsnio 2 dalies, dėl tų erdvių patvirtinimo irgi turėčiau tam tikrą išlygą, kadangi yra pasiūlymas naudoti neužstatytas Vilniaus senamiesčio erdves atkuriamiems Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams, kad būtų išlaikyta stilistika. Kartais gali atsitikti taip, kad istorinėje dalyje atsiranda labai naujoviškų pastatų. Kartais jie kontrastuoja ir būna savotiškai įdomu, kartais jie tiesiog yra disonansas ir gadina vaizdą. Toks pasiūlymas atsižvelgti į būdingus šiai miesto daliai elementus nėra kuo nors pavojingas, tiktai, sakyčiau, ne patvirtinti erdves, bet tiesiog naudoti erdves, ir jeigu jos bus užstatomos, tai kad būtų užstatomos tam tikru būdu.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke!

V.LANDSBERGIS. Ir girdėjau dar vieną abejonę dėl geto sąvokos, kad mūsų visuomenėje ji gali labai sietis su tragiškuoju vokiečių okupacijos laikotarpiu, kai getas buvo aptvertas baisus kalėjimas ir žmonės iš ten keliavo į mirtį. Turimas galvoje istorinis getas, būtent tai, kas senuosiuose viduramžių miestuose, Europoje, susiklostydavo kaip tam tikras žydų kvartalas su savo specifika, kaip dabar būna kur nors kiniečių kvartalai ar panašiai. Tas turima galvoje, todėl gal reikėtų skliausteliuose paaiškinti, kad istorinis getas yra tas ir tas, be asociacijos į tuos vėlyvuosius ir tragiškus laikus. Šį tą paredaguoti verta, bet po svarstymo aš tikrai siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Ar pritariame komiteto teikiamam Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” projektui po svarstymo?

Už – 24, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Kolegos, dabar jūsų klausiu, šiandien posėdžio po pietų nebus. Gal galėtume dirbti be šios pertraukos iki pietų ir… (Balsai salėje) Ne. Ar skelbiame dabar pertrauką? Gerbiamieji kolegos, dėmesio, prašome nesiskirstyti, dabar bus labai svarbūs projektai. Ir jeigu mane girdi kancleris J.Razma, tai kviečiu į tribūną.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(2) (svarstymas)

1-5 klausimas, kaip, žurnalistai pasakytų, prieštaringai vertinamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(2). A.Šimėnas. Ekonomikos komiteto nuomonė.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Tėvynės sąjungos frakcijos nuomonė yra ta, kad šis įstatymo projektas yra nesuderintas su Vyriausybe, tiesiogiai susijęs su biudžeto pajamomis, todėl mes siūlytume padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Jeigu iš tiesų Konservatorių frakcija siūlo daryti pertrauką, tuomet aš paremčiau, darykim pertrauką.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Dėkoju. Skelbiama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2571(2) svarstymo pertrauka, kol galutinai bus išsiaiškinti mūsų ir Vyriausybės nuostatų panašumai ir skirtumai.

Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575(3*). Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2630(2*). Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2631(3*). Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.P-2632(2*). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2633(2*) (priėmimas)

1-6a – Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575(3). (Balsai salėje) Sutarėme, kad pertraukos nėra, pone Sysai. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.

J.OLEKAS. Įkvėptas gerbiamojo kolegos R.Survilos, norėčiau pasiūlyti Socialdemokratų frakcijos vardu padaryti priėmimo pertrauką iki artimiausio posėdžio, kad mes galėtume pasitarti, nes taip ir negavome, nors ne kartą prašėme, Teisės departamento išvadų dėl to, ar šis ir trečiasis projektai atitinka Konstituciją ir Civilinį kodeksą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Socialdemokratų frakcija siūlo paskelbti priėmimo pertrauką. Aš kviečiu registruotis, kolegos, dėmesio! Kolega Vyteni, prašom nesijaudinti. Registruojamės. Socialdemokratų frakcija siūlo nepriimti šių įstatymų. Taip, šiandien nepriimti, daryti pertrauką. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Siūlymas liečia visus projektus. Kolegos, dėmesio!

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kolegos, ar pritariame socialdemokratų siūlymui? (Balsai salėje)

Už – 12, iš 50 tai yra daugiau kaip penktadalis Seimo narių. Kolegos, opozicinei frakcijai pasiūlius nepriimti šių klausimų šiandien skelbiama priėmimo pertrauka. Skelbiama visų su profesinių sąjungų turtu susijusių įstatymų ir nutarimų projektų priėmimo pertrauka iki kito posėdžio.

Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.P-2692(2*) (priėmimas)

1-7 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.P-2692(2).

Priėmimas. Kviečiu į tribūną L.Sabutį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kai buvo paskelbtas Regioninės plėtros įstatymo priėmimas, šio įstatymo svarstymo metu kalbėjo Seimo nariai, siūlė kai kurias pataisas. Atsižvelgdami į šias pataisas, taip pat į dar vieną Teisės departamento punktą (dabar iš viso yra tik du punktai, jie priimtini), mes paredagavome šį tekstą. Bus pateiktas priimti visas tekstas su mano pasiūlymais.

Taip pat yra gautas Seimo nario S.R.Petrikio pasiūlymas, iš dalies į jį atsižvelgiau. Kitų pasiūlymų negauta, tik gautas pritarimas, jog šis įstatymas priimtinas pagal paskelbtą projektą Nr.P-2692(2), atsižvelgiant į siūlomas pastabas. Todėl gerbiamojo posėdžio pirmininko prašau skelbti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Gerbiamieji, ar galime priimti 1 straipsnį?

L.SABUTIS. Jokių pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio – K.Prunskienė? K.Prunskienė nekalba dėl 1 straipsnio? 2 straipsnį galime priimti?

L.SABUTIS. Taip pat yra suredaguota, kaip ir buvo. Liko pagrindiniai politikos tikslai, pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis. L.Sabučio siūlymas.

L.SABUTIS. Taip, 3 straipsnis. Tik atsižvelgdamas į logiką, siūlau 4 ir 10 punktus, jog redaguojama – Nacionalinė regiono plėtros taryba. Pagal šį įstatymą ji yra tarpžinybinė kolegiali institucija, priimanti sprendimus ir vykdanti šiuo įstatymu jai suteiktas funkcijas. Buvusioje redakcijoje buvo tokia institucija, kurios viduje žmonių grupė tik priima sprendimus. Dabar mes pataisėme, kad pati institucija priima ir vykdo tuos priimtus sprendimus. Todėl 3 straipsnio 4 ir 10 punktų yra tokia pateikta redakcija. Aš kviečiu pritarti šiai redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, L.Sabučio siūlymus dėl 3 straipsnio galime priimti? Ne. K.Prunskienė prieš L.Sabučio siūlymus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Man labai gaila, kad ir dėl 2 straipsnio…

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio kalbos baigtos. 3 straipsnis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš suprantu, bet labai gaila, kad nebuvo pastebėtas mano priešinimasis priimti be diskusijų, nes 2 ir 3 straipsniuose regiono samprata yra ne visai adekvati. Čia kalbama apie regioną kaip valstybės teritorijos integralią dalį akcentuojant tos teritorijos integralumą su visa valstybe, kaip čia suformuluota, galima suprasti. Tačiau regionas yra vidinė integruota visuma. Manau, kad visame įstatyme yra problema, kad daugiau akcentuojamas regiono formalus administracinis integralumas kaip apskrities arba priklausomybė visai valstybei nei jo vidiniai integraciniai ryšiai, suformuojantys regioną kaip visumą. Tai yra viena iš pagrindinių apskritai įstatymo spragų, ir būtent šio straipsnio. Deja, aš neturėjau galimybės, dirbdama prie kitų įstatymų, pateikti pasiūlymus. Atleiskite.

L.SABUTIS. Dėl 2 straipsnio komitete buvo visiškai sutarta…

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio kalbos baigtos, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Aš jas ir baigiau. Jeigu reikia paaiškinimo, galiu tai padaryti.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamoji Prunskiene, reikalaujate balsuoti dėl L.Sabučio siūlymo dėl 3 straipsnio? Jas priimame, taip? Priimame. Galime priimti 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Dėl 4 straipsnio jokių siūlymų nėra, išskyrus tai, ką aš pasiūliau: išbraukti žodelį “arba”, o tiesiog “panaudoti taip pat Europos struktūrines lėšas”. Nes sakinyje yra prieštaravimas, kad galima panaudoti atskiras valstybės lėšas arba Europos struktūrines lėšas. Šiuo atveju norime, kad būtų vieninga sistema, t.y. ir mūsų valstybės, ir taip pat Europos struktūrinių fondų lėšas. Tai yra tikslesnė redakcija.

PIRMININKAS. Ar galime priimti L.Sabučio siūlymus 4 straipsniui? 4 straipsnį priimame. 5 straipsnis – L.Sabučio siūlymai.

L.SABUTIS. Dėl 5 straipsnio po svarstymo iškilo diskusijų dėl to, jog šis įstatymas neva reglamentuos arba ši dalis nustatys tvarką, kaip rengiami regionų plėtros planai. Šiuo atveju šis įstatymas tik reglamentuoja bendruosius principus ir administravimo institucijas, o tvarką kaip tik mes šio įstatymo pabaigoje pavedame patvirtinti Vyriausybei. Todėl 5 straipsnio 1 dalies redakcija, kurią dabar teikiu atsiliepdamas į svarstymo metu pasakytas mintis, yra tikslesnė, jog tvarką turi nustatyti Vyriausybė, ir pirmiausia turi būti parengti regionų plėtros planų metmenys, kad būtų bendras sutarimas. Todėl siūlau tą redakciją, kuri yra išdalinta dėl 1 dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis. Dėl L.Sabučio siūlomų redakcinių pataisų – viceministrė G.Rokickienė.

G.ROKICKIENĖ. Labai prašau pakeisti du žodžius: “planų metmenys”. Struktūroje nėra tokių žodžių. Mums reikės rengti dar papildomą dokumentą norint priimti planą. Geriau “plėtros planus”. (Balsas salėje) Nes čia naujo dokumento pavadinimas, kurį reikės specialiai rengti tam, kad į tai reikėtų atsižvelgti. Tai labai didelis trukdymas.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Čia yra mano siūlymas. Jeigu Seimas pritartų viceministrės siūlymui, aš neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. Kolegos, kam komplikuojame taip? Gal galime, Liudvikai, sutarti? Viskas tinka, tiktai “planų” paliekame, o žodžių “planų metmenų” jūs neteikiate?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju.

L.SABUTIS. Bet tik paliekame ne patvirtintus, o rengiamų…

PIRMININKAS. Dėkoju.

G.ROKICKIENĖ. Sutinkame.

L.SABUTIS. Nes bus ta pati prasmė, t.y. dar tiktai rengiami.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime priimti L.Sabučio pataisą 5 straipsniui? Tiktai “planų” nebraukiame: o “planų metmenų” neįrašome.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. Priimame taip pat 5 straipsnį. 6 straipsnis? Priimame.

L.SABUTIS. Dėl 5 straipsnio 6 dalies yra viena pastabėlė, stiliaus pastabėlė, jog regiono taryba dviejų trečdalių, o po to seka visų tarybos narių dauguma. Šiuo atveju reikia pasirinkti, ar dviejų trečdalių, ar visų tarybos narių dauguma. Kadangi komitete buvo sutarta, jog tarybos narių dauguma, tai du trečdaliai visiškai nereikalingi. Reikia išbraukti. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tuoj įjungsiu mikrofoną. K.Prunskienė dėl vedimo tvarkos. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai prašau gerbiamąjį pirmininką atkreipti dėmesį į salėje esančius Seimo narius, kurie norėtų dalyvauti aptariant straipsnį. Pavyzdžiui, dėl 6 straipsnio norėčiau kalbėti, o atrodo, jūs visai nežadate duoti žodžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš, kolege, noriu pasakyti, kad mes dar nepriėjome prie to straipsnio. Dabar aptarėme 5 straipsnio 6 dalį.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau?

L.SABUTIS. Aš prašau atkreipti dėmesį, jog mano pastaba siūloma išbraukti ir pasirinkti vieną balsavimo būdą – tai “visų tarybos narių dauguma”, o išbraukti “du trečdalius”.

PIRMININKAS. Taigi priimame šį siūlymą ir priimame 5 straipsnį. 6 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 6 straipsniui jokių pastabų raštu negauta.

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio – K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. 6 straipsnis man mažiausiai priimtinas dėl 1 dalies. Čia regionu vadinama iš esmės apskritis. Regionai – tai pagrindiniai teritoriniai vienetai, kuriuose vykdoma nacionalinė regionų politika, ir apskričių teritorijos. Atleiskite, apskritys formavosi dar neturint brandžios regionų strategijos. Dabar mes, sukūrę apskritis be tos strategijos, dirbtinai pritempiame regionų sampratą prie jau veikiančių apskričių. Pavyzdžiui, Vilniaus apskritis. Jeigu mes regioną vis dėlto matome kaip integruotą vidinį dalyką su infrastruktūros, ūkio struktūros ir kultūros prasme integruota visuma, vidine integruota visuma, tai kaip mes dabar subendravardiklinsime didmiestį, sostinę, su tai apskričiai priklausančiais rajonais. Manau, kol mūsų sostinė ir didieji Lietuvos miestai neturi atskiro administracinio statuso ne tik vien dėl šito, bet ir dėl to, tokia regionų samprata yra visiškai ydinga. Mes nutolstame nuo regionų, kaip tam tikros visumos, kur yra vidinė integruota esmė.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Argumentai už 6 straipsnį.

L.SABUTIS. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, reikia kalbėti dėl straipsnio. Kalba S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, suprantu kolegės būgštavimus. Iš tikrųjų apskritys yra netolygios tiek savo gyventojų skaičiumi, tiek teritorijos atžvilgiu ir nėra taip paprasta jas identifikuoti tarsi regionais. Šio metu mes neturime kito būdo. Jeigu norime paleisti visą regioninės politikos mechanizmą, tai reikėtų šiam straipsniui pritarti. Man atrodo, šiuo metu galime matyti apskritį kaip integralią visumą su į ją įeinančiomis savivaldybėmis. Galų gale šios pozicijos yra derintos ir Europos Sąjungos struktūrinės politikos prasme. Šiandien yra pritariama mūsų tarpiniam ar pradiniam požiūriui. Siūlyčiau neginčyti tos dabar teikiamos redakcijos.

PIRMININKAS. Kolege Prunskiene, ar reikėtų balsuoti dėl 6 straipsnio? Reikėtų. Registruojamės.

L.SABUTIS. Ar aš galėčiau atsakyti?

PIRMININKAS. Taip. Pone pranešėjau, jūs turite žodį tol, kol mes registruojamės.

L.SABUTIS. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šis klausimas, arba šis straipsnis, buvo atidžiai įvertintas ir komitete per svarstymą, ir čia, kai svarstymas vyko Seimo salėje. Jokiu pastabų dėl to regionų supratimo nebuvo pateikta. Aš noriu paprašyti, kad atkreiptų dėmesį ir į 2 dalį. Iš tikrųjų gali būti ne vien apskritys. Mes suteikėme Vyriausybei galimybę suformuoti ir didesnius regionus, kuriuose galės būti dvi-trys apskritys, jeigu bus sutarta su partneriais ir atitinkamai žvelgiama į platesnį kontekstą. Taip pat tokiuose regionuose galėtų būti ir viena apskritis arba kitos apskrities tik dalis. Šiuo atveju administravimo prasme būtų patogu, jog nereikėtų kurti atskirų valdymo institucijų, o visas aptarnavimo prievoles ar paslaugas turėtų teikti apskričių tarnybos.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Ar priimame 6 straipsnį? Balsuojame dėl 6 straipsnio. Už – 50, prieš – 3, susilaikė 5. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis, pone pranešėjau

L.SABUTIS. 7 straipsnyje, kaip jums čia pateikta, yra papildoma redakcija. Taip pat atsižvelgėme į pastabas, išsakytas svarstymo metu, bei į S.Petrikio siūlymą. Mes sutinkame su galimybe redaguoti, jog Nacionalinės regionų plėtros tarybos nariai gali būti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei socialinių ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai. Ne kokios nors vienos kompanijos, o apskritai socialinių ekonominių partnerių, kurie norės dalyvauti plėtojant šiuos regionus arba atskirus regionus. Manome, kad jų atstovai turėtų galimybę dalyvauti, todėl siūlome tokią redakciją. Kviečiu pritarti mano vardu įregistruotai redakcijai ir nepritarti Seimo nario kolegos S.Petrikio redakcijai.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, pirma buvo įregistruota S.Petrikio pataisa, taigi dėl jos turėtume apsispręsti pirmiausia. Jūs jai nepritariate?

L.SABUTIS. Tokiai, kai išskiriamas vienas partneris, nepritariu, o tam, kad partneriai dalyvautų, pritariu ir siūlau tokią redakciją.

PIRMININKAS. S.R.Petrikio argumentai dėl pataisos. S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mano pataisa yra gera, nes šis įstatymas nėra kokioje beorėje erdvėje. Šiandien yra įkurta Nacionalinė regionų plėtros agentūra, kurios steigėja yra Pramonės ir prekybos rūmų asociacija. Taip pat regionuose yra įsteigti filialai. Bendrai Pramonės ir prekybos rūmų įstatyme yra parašyta, kad rūmai turi užsiimti regionine veikla. Dabar čia yra taip, kad tą visą veiklą koordinuoja tik ministerijų atstovai, kitos valstybės institucijos, visiškai nėra verslo savivaldos atstovų, todėl siūlau įrašyti šį punktą. Noriu, kad būtų balsuojama už tą punktą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori paremti S.R.Petrikio pataisą.

V.P.ANDRIUKAITIS. S.R.Petrikio pataisa yra pirmas žingsnis, kad vykstant regionų ekonomikos plėtrai didesnį vaidmenį vaidintų Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Gaila, kad čia nėra dar vienos pozicijos – Žemės ūkio rūmų. Bendrai Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įtraukimo į regionines tarybas, į plėtros tarybas, taip pat ir Žemės ūkio rūmų, principas yra labai teisingas, juo labiau kad mes diskutuojame apie ekonominius, darbo vietų ir kitus dalykus. Socialinių ekonominių partnerių formulė leistų tai traktuoti plačiau, bet šiuo atveju ji pasidaro be ribų. Tada visiškai neaišku, kiek tų socialinių ekonominių partnerių gali atsirasti. Tarkime, nevyriausybinių organizacijų sektoriuje yra tūkstančiai nedidelių organizacijų. Tada tokia formulė iškels labai sudėtingą klausimą, kaip įtraukti visų regionų atstovus į tokią tarybą, ar įtrauksime visas draugijas, ar ne. Tada prasidės įvairios kolizijos. O Pramonės, prekybos ir amatų rūmai yra institucija, kuri turėtų regioninės plėtros subjektus, versto atstovus vis labiau integruoti ir galėtų reprezentuoti toje taryboje, todėl aš remčiau S.R.Petrikio pataisą. Jeigu ten atsirastų ir Žemės ūkio rūmai, būtų dar geriau.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Gal tada paskui balsuodami apsispręsime, kokį variantą renkamės: ar S.R.Petrikio, ar L.Sabučio. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš iš esmės nesipriešinčiau, kad S.R.Petrikio papildymas dėl Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovo būtų įtrauktas. Dėl to, ką kalbėjo kolega V.Andriukaitis dėl įvairių kitų asocijuotų struktūrų, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo regioninės plėtros politikoje tikslingumo, žinoma, pasisakyčiau už. Dabar toks straipsnis ir be pono S.R.Petrikio pataisos, ir su ja problemos vis tiek nesprendžia. Reikėtų trečiojo varianto, kurio, deja, neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Pone pranešėjau, prašom kalbėti trumpai. Mes registruojamės.

L.SABUTIS. Trečias variantas yra kaip tik pasiūlytas ir yra labai korektiškas, jog Vyriausybė turės patvirtinti Nacionalinės regionų plėtros tarybos sudėtį. Yra nustatytas ir laikas, kada ir kaip turės tai padaryti. Kituose įstatymo straipsniuose yra norma, jog socialiniai ekonominiai partneriai dalyvauja Nacionalinės regionų plėtros tarybos darbe su patariamojo balso teise. Vadinasi, vienam partneriui leidžiame pagal narystės principą dalyvauti ir balsuoti, o kitam partneriui tik su patariamojo balso teise. Man atrodo, kad šiuo atveju mes visiškai prieštarautume savo įstatymui. Tai būtų pagrindas manyti, jog mes darome išimtis, vienodai gerbdami visus socialinius ekonominius partnerius. Šią darbo tvarką ir sudėtį pagal šį įstatymą turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl siūlau balsuoti už mano redakciją.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, bendruoju sutarimu sutariame, kad 7 straipsnio 2 dalį reikia taisyti, ar ne? Tikslinti, tik neaišku, kokiu būdu: ar eiti S.R.Petrikio keliu, ar L.Sabučio keliu, ar ne? Taigi balsuojame alternatyviai ir renkamės variantą. Balsuojantys už palaikys S.R.Petrikio papildymą “ir Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos”, balsuojantis prieš – L.Sabučio papildymą “ir socialinių ekonominių partnerių”. Kolegos, susilaikiusių neskaičiuosiu.

Kolegos, dėmesio!

Už – 30, prieš – 20. Pasirenkama S.Petrikio siūloma 2 dalies redakcija.

L.SABUTIS. Prieš – 21.

PIRMININKAS. Prieš – 21. Ar galime, kolegos, dabar priimti 7 straipsnį?

L.SABUTIS. Aš nelabai norėčiau, kad jis būtų priimtas, nes toks balsavimas, koks dabar įvyko, yra nepriimtinas, ir toliau aš siūlau šio įstatymo nepriiminėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas. Registruojamės ir apsisprendžiame, ar toliau priiminėjame įstatymą, ar ne.

Ponia viceministre… pone pranešėjau, jūsų vienasmenis sprendimas palikti tribūną nėra didelės pagarbos ženklas visam parlamentui. Viceministre, kokia jūsų nuomonė?

G.ROKICKIENĖ. Man atrodo, kad sprendimas būtų labai teisingas, nes kaip socialinis ekonominis partneris palikta Savivaldybių asociacija. Asociacija irgi yra socialinis ekonominis partneris, nes tai yra nevyriausybinė organizacija. Tai arba S.Petrikiui reikėtų pritarti ir tada viskas gerai, ir dar yra viena norma, kuri nekeičiama ir nesiūloma keisti, tai šio straipsnio 5 dalis, kad socialinė ekonominė bazė dalyvauja patariamojo balso teise. Tai tuomet reikia šitą keisti, kad kiti partneriai dalyvauja patariamojo balso teise.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi priimame S.Petrikio siūlymą dėl 7 straipsnio 2 dalies. Pagal šį siūlymą bus redaguojamos ir kitos straipsnio dalys. Pone pranešėjau, aš kviečiu jus grįžti į tribūną ir mes apsisprendžiame, ar toliau priiminėjame įstatymą, ar ne. Kolegos, pranešėjas siūlo toliau nepriiminėti. Ar remiate šį L.Sabučio siūlymą? Pone pranešėjau, dabar balsuojam.

L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad būtų išgirsta iki balsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai buvo dėliojami. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, argumentai už Pramonės prekybos amatų rūmus buvo dėstomi, už socialinius partnerius buvo dėstomi. Korektiškai pasirinktas S.Petrikio variantas. Priėmus šį variantą pranešėjas pasiūlė daryti priėmimo pertrauką ir aš dabar jums siūlau dėl to apsispręsti. Ar pritariate L.Sabučio siūlymui? Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo pasiūlymu S.Petrikis sujaukė visą mūsų parengtą įstatymo sistemą. Kita vertus, aš noriu pasakyti, kad S.Petrikis, būdamas Pramonės prekybos ir amatų rūmų prezidentas, šiuo atveju šiek tiek nesuderino viešųjų ir privačių interesų. Prašau į tai atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmininkas siūlo toliau nepriiminėti šio įstatymo. Ar atsiras Seimo narių dauguma, kurie manytų, jog įstatymo toliau priiminėti nereikia? Kolegos, prašom pareikšti savo nuomonę balsuojant. Pritariantys pertraukai, siūlomai L.Sabučio, – už, prieš arba susilaikantys – toliau priiminėjam įstatymą. Pone pranešėjau!

Už – 31, kolegos. Skelbiama priėmimo pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, prašom būti pakankamai ramiems. Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu buvo priimti kokie nors įstatymo sandarą keičiantys principai, o pranešėjas būtent taip traktuoja, skelbiama priėmimo pertrauka ir pagrindinis komitetas savo posėdyje turėtų apsvarstyti savo pataisas ir kaip toliau gyvenam. Kolegos, įstatymas dabar nėra priimtas.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11 straipsnių, 1, 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2289(6*) (priėmimas)

1-8 klausimas – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11 straipsnių, 1, 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2289(6). Priėmimas. L.Listavičius tribūnoje.

Dėl vedimo tvarkos R.Survila.

R.R.SURVILA. Yra labai aiški ir argumentuota Vyriausybės pozicija, kurioje siūloma šį projektą atitinkamai pertvarkyti. Tačiau ši pozicija nebuvo įvertinta komitete, todėl frakcijos vardu siūlau atidėti priėmimą.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašom, jūsų nuomonė ir tuomet apsisprendžiam bendruoju sutarimu arba balsuodami.

J.LISTAVIČIUS. Kalbėjęs iš viso neperskaitė Vyriausybės išvados. Ten buvo aiškiai pasakyta: dėl išlaidų 1-4.1 straipsnis yra išbrauktas. Reikia perskaityti visą tekstą ir ten aiškiai išvardyti visi straipsniai, kuriems nepritarta. Tai yra įstatymo projekto pavadinimas. Prašau perskaityti iš eilės ir garsiai, jeigu jau taip, ir tuomet išsiaiškinsim.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone R.Survila.

R.R.SURVILA. Taigi nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11 straipsnių, 1, 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2289(5) nuostatai dėl išlaidų deklaravimo ir pasiūlyti šį projektą atitinkamai pertvarkyti.

J.LISTAVIČIUS. Taip, tas ir padaryta.

PIRMININKAS. Taigi galioja siūlymas skelbti pertrauką?

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? (Balsai salėje) Nr.P-2289(6) skelbiama priėmimo pertrauka.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1013(4*) (priėmimas)

1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2289(6). Priėmimas. Kolegos, priėmimas. Dėl vedimo tvarkos R.Survila.

R.R.SURVILA. Šiam projektui buvo daug Vyriausybės pastabų. Dėl šių pataisų protestavo Turto fondas, vėliau Vyriausybės atstovai, todėl siūlau padaryti priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu, pritariant ir iniciatorei K.Prunskienei, – priėmimo pertrauka.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775 (pateikimas)

Rezervinis 1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775. Pateikia J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė dėl individualių personalinių įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo prievolių vykdymo. Pagal galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą individualios personalinės įmonės už individualios personalinės įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30% apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų ar patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčių sumos, bet ne mažiau negu po 10% minimalios mėnesinės algos. Iki 1999 m. sausio 1 d. individualių įmonių savininkai mokėjo 30% apskaičiuotas fizinių asmenų pajamų ar patentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas. O 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojus papildytai Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies normai, tai yra ne mažiau kaip po 10% minimalios mėnesinės algos, visos individualios personalinės įmonės turi mokėti ne mažiau kaip po 10% minimalios algos.

Iškilo klausimas dėl pensininkų ir individualių ar kitų valstybės lėšomis draudžiamų įmonių, kurios nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Šita darbo grupė sprendė tuos klausimus ir apsisprendė, kad įmonės, vykdančios ūkinę komercinę veiklą, turi draustis sveikatos privalomuoju draudimu, tai yra pensininkai ir invalidai, taip pat vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turi mokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas.

Iš dalies darbo grupei šią problemą spręsti palengvino Vyriausybės teiktas laikinasis įstatymas dėl supaprastinto išregistravimo įmonių, kurios neturi juridinio asmens statuso. Todėl daug buvo kreiptasi į Seimą, Vyriausybę ir į kitas institucijas. Kreipėsi individualių įmonių savininkai, kurių įmonės nevykdo veiklos ir jas norima likviduoti, su prašymais atleisti juos nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo.

Atsižvelgęs į šiuos prašymus Seimas jau apsisprendė. Vyriausybės teikimu jis priėmė juridinio asmens statuso neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą, pagal kurį didžioji dalis norinčių išsiregistruoti veiklos nevykdžiusių arba ją vykdžiusių pagal patentus individualių įmonių nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų yra atleidžiamos.

Atsižvelgiant į šį įstatymą bei siekiant patikslinti minėtas Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo už individualių įmonių savininkus, teikiamas šis įstatymo pakeitimo projektas. Juo numatoma atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo už savininkus individualias įmones, įgijusias likviduojamos įmonės statusą, ar nevykdžiusias veiklos bei negaunančias pajamų, jei šie savininkai apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Darbo grupė dirbo kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Valstybine ligonių kasa bei Valstybine mokesčių inspekcija ir derino šias pataisas. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai. Dabar klausia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamoji kolege, įkūręs individualią įmonę valstybės draudžiamas asmuo, pavyzdžiui, pensininkas, praranda sveikatos draudimo statusą. Daugelio pensininkų pajamos iš įmonės veiklos yra nedidelės ir yra kaip priedas prie pensijos siekiant pragyventi. Jeigu jie mokės 10% mokestį nuo minimalios algos, akivaizdu, kad daugelis pensininkų paprasčiausiai panaikins įmones ir negaus tų menkų pajamų, kurias jie turėjo. Kaip jūs manote, ar netikslinga būtų padaryti mokesčių nuolaidas? Mes tokį precedentą turime, yra taikoma didelė mokesčių nuolaida ūkininkams, kurie moka tik 1,5 arba 3,5% atsižvelgiant į turimos žemės kiekį. Ar nebūtų tikslinga, ar nebūtų naudinga valstybei padaryti išimtį ir valstybės draudžiamiems asmenims, konkrečiai pensininkams, kurie turi įsiregistravę individualią įmonę, nors ji veikia, bet turi nedaug pajamų? Ačiū.

J.DUNAUSKAITĖ. Darbo grupė sprendė jūsų minimą klausimą dėl pensininkų. Priėjo prie išvados, kad tuo gali pasinaudoti ne tik įregistravę įmonę ir dirbantys pensininkai, bet ir kiti šeimos nariai. Todėl šiandien, darbo grupės nuomone, netikslinga daryti kokias nors išimtis. Galbūt po pateikimo Seimo nariai turės savo nuomonę ir pateiks kitų pataisų.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš pritariu šiai įstatymo pataisai, nes jos tikrai reikia, ir į mane daug žmonių kreipėsi. Noriu jūsų paklausti. Kaip daryti su tais žmonėmis, kurie jau buvo paskelbę, kad likviduoja įmonę, bet dėl Mokesčių inspekcijos darbo užimtumo dar negali išregistruoti tos įmonės? Iš esmės jie nevykdė veiklos, bet žmonės yra priversti mokėti tas įmokas. Ar negalios šis įstatymas tiems žmonėms atgaline data?

J.DUNAUSKAITĖ. Kaip sakiau, Seimas jau yra priėmęs juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo ar veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą. Pagal šį laikinąjį įstatymą daugeliui šių įmonių savininkų palengvės šis išregistravimas. Be to, yra išaiškinimas Finansų ministerijos, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kai Mokesčių inspekcijai yra pateikiamas prašymas raštu dėl likvidavimo, tada ta įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą ir jai neprivalu mokėti įmokas. Kai išsispręs tie klausimai, kai pradės galioti mūsų priimtas laikinasis įstatymas, manau, paaiškės visos problemos. Galbūt neišspręsime visų problemų.

PIRMININKAS. Ar pritariame šiam pateiktam projektui po pateikimo? Pritariame. Toliau svarstys Sveikatos reikalų komitetas. Rudenį svarstyme šį projektą.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2773 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, mums po pietų šiandien teks dirbti, jau dabar aiškiai matyti. Regionų plėtros, Turto ir pajamų deklaravimo, Valstybės ir savivaldybių turto bei Profsąjungų įstatymai. Dabar klausimas iš popietės darbotvarkės – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2773. Ponas viceministras J.Širvinskas. Prašom Algirdą Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai aš pareikalavau, kad būtų pertrauka, kaip numatyta darbotvarkėje, jūs pasakėte, kad ryte sutarta kitaip, kad dirbama be pertraukos ir daromas tik vienas posėdis. Kada yra nuspręsta, kad bus du posėdžiai?

PIRMININKAS. Iš pradžių buvo pasiūlymas rengti du posėdžius. Jeigu jūs matote, pateiktoje darbotvarkėje yra du posėdžiai. Aš įsivaizdavau, kad nerengdami Vyriausybės valandos spėsime viską baigti. Kadangi būta visokiausių siūlymų, tai užuot rengus neeilinę sesiją kitą savaitę, mes manome, šiandien geriau surengti popietinį posėdį nuo 15 valandos.

Dabar tribūnoje – viceministras J.Širvinskas.

J.ŠIRVINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas yra įsigaliojęs 1999 m. birželio 9 d., išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 4 dalį, kurių įsigaliojimas 73 straipsnio 1 dalyje buvo atidėtas iki 2000 m. liepos 1 dienos.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose jų autoriai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atsižvelgiant į tai, kad bibliotekose skaitytojams panaudai knygos ir kiti leidiniai teikiami neatlyginamai, autorinis atlyginimas už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinius panaudai bibliotekose autoriams gali būti išmokėtas tik iš specialiai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Atlyginimo dydis priklausytų nuo surinktų duomenų apie kiekvienos knygos išdavimo skaičių, bet kol bibliotekos neturi automatizuotų sistemų, ši atlyginimo apskaičiavimo metodika negali būti taikoma. Todėl šiam tikslui buvo pasiūlyta reikalingą lėšų poreikį apskaičiuoti procentais nuo bibliotekų fondams komplektuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšų sumos. Bet formuojant 2000 m. biudžetą šiam tikslui lėšų nebuvo skirta.

Turint omeny, kad bibliotekų būklė dabar yra labai sudėtinga, ir finansinė situacija irgi yra labai sudėtinga, įstatyme numatytiems atlyginimams išmokėti negali būti naudojamos lėšos, skirtos 2000 metų bibliotekų fondams komplektuoti. Pateiktame įstatymo projekte siūloma atidėti įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą iki 2002 m. liepos 1 dienos. Šiems tikslams būtų numatytos reikalingos lėšos 2001 m. rengiant pasiūlymus 2002 m. valstybės biudžeto asignavimams. Lėšų poreikis metams būtų apie 450 tūkst. litų. Tokias išvadas padarė Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė autorinių atlyginimų išmokėjimo tvarkos projektui parengti, kurioje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai.

Minėtame įstatymo projekte taip pat siūloma atidėti įsigaliojimą įstatymo 23 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta autorių ir leidėjų teisė gauti tam tikrą atlyginimą už kūrinių atgaivinimą (…) būdu, fotokopijomis ir kitokiu būdu, įsigaliojimą. Šių nuostatų įgyvendinimas pirmiausia paliestų biudžetines įstaigas, teikiančias kūrinių kopijavimo paslaugas, bibliotekas, muziejus ir kitas kultūros įstaigas, kurios dėl nepakankamo finansavimo iš valstybės biudžeto šiuo metu turi didelių finansinių sunkumų. Šių nuostatų įgyvendinimui palaipsniui būtina parengti ir kitą visuomenės dalį – smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, kurie, vykdydami savo ūkinę komercinę veiklą, taip pat teikia kopijavimo paslaugas ir įstatymo nuostatą dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą repografijos būdu pirmiausiai traktuotų kaip tam tikro papildomo mokesčio įvedimą. Todėl mes prašom priimti šią įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Trys klausimai. S.Burbienė klausia pirmoji.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų aiškinamajame rašte yra toks sakinys, kad kitų Centrinės ir Rytų Europos bei Baltijos valstybių, siekiančių narystės Europos Sąjungoje, įstatymuose nenumatytos tokios nuostatos. Kai mes svarstėme Autorių teisių įstatymą, aš buvau viena iš tų, kurie sakė, kad tokia nuostata mūsų bibliotekoms yra nepakeliama. Ar jums neatrodo, kad reikėtų ne atidėlioti jos įsigaliojimą, o paprasčiausiai permąstyti visą šitos autorių teisių dalies koncepciją, nes, atvirai pasakius, kai kurie rašytojai turėtų džiaugtis, kad jų knygos yra bibliotekose ir kas nors jas skaito, o ne reikalauti užmokesčio. Tada kyla klausimai ir dėl kabančių paveikslų, ir dėl visų statinių, ir dėl skulptūrų, ir dėl visokių kitokių dalykų, todėl tai iš tiesų net ir 2002 metais būtų našta bibliotekoms. Taigi ir mano klausimas būtų, ar jums neatrodo, kad reikėtų tai permąstyti?

J.ŠIRVINSKAS. Matot, to klausimo negalima spręsti izoliuotai. Iš esmės Autorių teisių įstatymas – tai ne tik bendros tvarkos įvedimas, bet tai yra ir pagalba bei parama menininkams. Aš manyčiau, kad tokios nedidelės sumos, apie kurias kalbama, būtų gana nemaža parama patiems rašytojams, poetams, nes, sakykim, jie šiuo metu išgyvena sunkią, sudėtingą situaciją. Jeigu mes kalbėtume apie perspektyvą, manyčiau, būtų galima galvoti, kad tegul tas įstatymas lieka toks, koks yra, nes tokie įstatymai egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tiktai buvo pažymėta, jog šiame regione jie dar nepriimti. Aš manau, kad jie bus priimti, ir siūlyčiau palikti tą punktą, nes jis turi ir kitą pusę – paramos menininkams dalį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, (…) lėšų automatizuotai sistemai sukurti ir įdiegti nukėlimas dvejiems metams 16 ir 23 straipsnio įsigaliojimo problemos nesprendžia. Ir dar. Ar reikia tokiu atveju mokėti autoriams jiems gal ir nepriklausančias lėšas pagal čia minimą metodiką, nes ji iš tikrųjų negali pasižymėti tikslumu? Ačiū.

J.ŠIRVINSKAS. Šiuo metu automatizuota sistema yra kuriama. Jinai, aš manau, iki to laiko bus sukurta. Bet kokiu atveju mes turėjome daryti kažkokius skaičiavimus. Kol tos sistemos nėra, Bibliotekininkų taryba siūlė būtent tokį skaičiavimą.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau paklausti, ar yra paskaičiuota, koks mūsų bibliotekose yra santykis: kiek yra Lietuvių autorių kūrinių ir kiek jose yra užsienio autorių kūrinių? Kai bus mokami pinigai, kiek bus remiami Lietuvos autoriai ir kiek tų pinigų nuplauks užsienio autoriams? Kai mes nagrinėjome ir turėjome statistiką apie muzikos kūrinių atgaminimą, aš pati susidūriau su tuo, kad visos lėšos kažkodėl, nors yra kompiuterizuota, nors yra internetas, yra išvežamos į Švediją ir Švedijoje padalijamos užsienio autoriams. Mūsų autoriai… kaip aš pasižiūrėjau, dainų autorė N.Tallat-Kelpšaitė per vienerius metus, dabar nepasakysiu, berods, 1998 metus, gavo 16 Lt autorinį mokestį. Ar tai yra rėmimas? Todėl aš pritariu kolegės S.Burbienės idėjai, kad iš esmės reikia peržiūrėti, kurioje vietoje baigiasi autorių teisės: ar tada, kai autorius parduoda leidyklai, ar jos išvis nesibaigia. Toliau, jeigu, pavyzdžiui, to autoriaus kūrinys bus reprodukuotas namuose, butuose, kaip jūs padarysite apskaitą? Tokiu atveju paprasčiausiai bus perkelta tik to reprodukavimo vieta.

PIRMININKAS. Minutė klausimui.

J.MATEKONIENĖ. Mes dabar aiškinamės. Jūsų kolegė tris minutes kalbėjo, o man minutė.

J.ŠIRVINSKAS. Man sunku kalbėti, kiek gaus mūsų, kiek gaus kiti autoriai. Autorių teisių įstatymas gina visus autorius, o ne atskirai Lietuvos ar Švedijos autorius. Ta sistema kaip tik ir leidžia mums įsitraukti į bendrą Europos ir pasaulio sistemą, kur bet kuris Lietuvos autorius bus apgintas, kad ir kur jo kūrinys būtų atliktas, naudojamas, skaitomas, rašomas ar dainuojamas. Manyčiau, jog pati ta sistema ir reikalauja, kad mūsų atitikmuo įstatymas atitiktų ir mes dalyvautume bendroje sistemoje. Dabar dėl N.Tallat-Kelpšaitės aš negaliu pasakyti, ar jinai kaip autorė gavo ar kaip atlikėja. Gal ta jos daina vieną ar du kartus skambėjo per metus, todėl ir gavo 16 Lt. Matot, čia yra labai konkretūs atvejai, todėl aš negaliu su jumis nei ginčytis, nei polemizuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, labai ačiū. Čia buvo kalbama iš principo, bet viceministro teikiamas projektas tokių principinių nuostatų kol kas nekeičia, tik datą – buvo š.m. liepos 1 d., siūlo įrašyti kitą datą. Ar pritariame po pateikimo? F.Palubinskas norėtų prieštarauti. Ačiū, viceministre.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Neprotingos įstatymo nuostatos turi būti ne atidėliojamos, o naikinamos. Aišku, kad dabartinio įstatymo kai kurios nuostatos yra absurdiškos ir jos turi būti pakeistos, panaikintos. Mintis yra ta, kad bibliotekos yra tam, jog kūrinio kopija galėti naudotis tie žmonės, kurie savo kopijų negali nusipirkti. Šiuo atžvilgiu įstatymas, be abejo, labai apsunkina bendrą naudojimą, todėl jis turėtų būti pakeistas.

PIRMININKAS. Bet gal neprieštaraujate, kad bent jau data pora metų būtų nukelta, kad būtų galima tas jūsų kritikuojamas nuostatas taisyti, jeigu susitarsime. Gal dėl datos galima susitarti, kolegos? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai, aišku, yra pusinis sprendimas. Tačiau šiandien, kai jau yra liepos 20 d., o jau nuo liepos 1 d. bibliotekos turėjo mokėti už panaudą, kitos išeities nėra. Ta išeitis yra būtina. Aišku, ji nepakankama. Visų mūsų uždavinys yra tas, kad priėmus šį sprendimą procesas nesustotų, nes iš tiesų jį reikia peržiūrėti.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Ne, kolegos? Registruojamės. Naujoji sąjunga nepritaria, kolegos. Registruojamės. (Balsai salėje) Yra jos atstovų. Registruojamės, kolegos, ir svarstysime, ar pritariame po pateikimo šiam projektui tik dėl datos nukėlimo.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar pritariame po pateikimo?

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 7. Pritarta.

Vyriausybė siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime paremti tokį Vyriausybės siūlymą? Pritariam. Taigi vienas straipsnis. Pradedame priėmimą. Ir kalbos dėl motyvų. Ar dar kas kalbėtų? Ne. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą?

Prasidėjo balsavimas, gerbiamieji. Už – 40, prieš – 2 susilaikė 5, įstatymas priimtas.

R.Zuoza – repliką.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, nekalbėsiu apie šio įstatymo turinį ir jo protingumą, kaip jį galima panaudoti, bet iš principo tai yra balsavimas prieš, nes tai jau ne pirmas įstatymas, kurį mes priimame Seime, o Vyriausybė nesugeba jo vykdyti. Taip dažniausiai nutinka, kai kalbama apie švietimo arba kultūros įstatymus. Taip buvo su specialiojo ugdymo įstatymu, dabar – su autorinių teisių. Atidėjimas kitiems seimams, kitoms vyriausybėms, manau, nėra geras dalykas. Siūlyčiau priiminėti įstatymus su realiomis datomis. To visiems linkėčiau.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2759. Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios  įstatymo projektas Nr.P-2760 (pateikimas)

PIRMININKAS. Bet siūlymo baigti sesiją nebuvo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2759 ir Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2760. Pateikia viceministras V.Kriauza.

V.KRIAUZA. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti dvi trumpas įstatymų, t.y. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio ir Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio, pataisas. Abu šie pakeitimai yra susiję su Vyriausybės apsisprendimu reorganizuoti valstybinę teismo medicinos tarnybą. Vyriausybė yra nusprendusi reorganizuoti šią tarnybą į Teismo medicinos institutą. Šį sprendimą motyvuoja tuo, kad tai sudarys geresnes sąlygas plėsti šios srities mokslą, parengti geresnius specialistus, institucija bus daugiau nepriklausoma, pagerės jos veikla. Tai tiek trumpai. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Trys klausimai. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kiek tai kainuos?

V.KRIAUZA. Nieko neturėtų kainuoti, nes tarnyba veikia, keičiasi tik jos statusas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš to paties norėjau paklausti, ko paklausė Seimo narys A.Sysas. Ar reikės papildomų išlaidų reorganizuoti tą instituciją?

PIRMININKAS. Atsakymas gali būti tas pats.

V.KRIAUZA. Jeigu ir bus, tai bus nedidelės išlaidos.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, pagrindinis Vyriausybės motyvas – kad pagerėtų mokslinis darbas. Reorganizavus tarnybą į institutą, ar nenukentės ekspertinis darbas? Vis dėlto teismo medicinos tarnyba šiandien užsiima iš esmės ekspertiniu darbu. Sutinku, kad mokslinis darbas dėl to, kad pakankamai neskiriama lėšų, vykdomas negerai. Ar nenukentės ekspertinis darbas? Instituto paskirtis yra mokslinė, o ne ekspertinė veikla.

V.KRIAUZA. Žinoma, reikia sutikti, kad diskusijų gali būti, nes pasaulyje egzistuoja įvairūs modeliai: tiek universitetinės institucinės struktūros atlieka ekspertizę, tiek valstybės įsteigtos institucijos atlieka ekspertų funkcijas, tarp jų ir teismo medicinos ekspertų funkcijas. Pagerėjus mokslinei veiklai, nes ekspertizė taip pat turi remtis mokslu, o ne kokiomis nors senesnėmis žiniomis, tikimės, kad veikla pagerės. Bet gal dar reikėtų diskutuoti.

PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktiems projektams? Pritariame projektams Nr.P-2759 ir Nr.P-2760. Pradedame juos svarstyti. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime rudenį. Ačiū.

Seimo rezoliucijos “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą” projektas Nr.P-2533(2) (svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2 klausimas – Seimo rezoliucijos dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą projektas Nr.P-2533(2). D.Paukštė. Kolegos, dėmesio, ką darome su šiuo projektu? Prašom kelis žodžius dėl darbo grupės nuomonės.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad šis klausimas yra svarbiausias šiandien darbotvarkėje, nors tai nėra įstatymas ar Seimo nutarimas. Jis iš esmės galėtų paliesti ne mažiau kaip 1 mln. žmonių Lietuvoje, ir tai yra rekomendacija Vyriausybei.

Noriu pasakyti, kad buvo sudaryta darbo grupė parengti rezoliucijos projektui. Į ją jūs išrinkote J.Beinortą, A.Plokšto, D.Aleksiūnienę, A.Sysą, D.Paukštę, P.Šakalinį ir B.Visokavičienę. Jūs turite rezoliucijos projektą ir matote šešis parašus. Iš visos komisijos nepritarė tik B.Visokavičienė, manydama, jog rezoliucijos projektas yra nepakankamai griežtas ir kritikuojantis Vyriausybę. Mes manome, kad iš esmės reikia realių pasiūlymų ir veiksmų, kaip spręsti problemas, o ne kritikos. Siūlau pritarti po svarstymo ir priimti.

PIRMININKAS. Rezoliucija priimama truputį kitaip. Dabar svarstymas ir balsavimas dėl rezoliucijos, kolegos. Dėkui, pone pranešėjau.

Kolegos, prieš mūsų akis rezoliucijos “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą” projektas. Taip, draudimo fondo biudžeto deficitą. Gerbiamieji kolegos, ar priimame šią darbo grupės parengtą rezoliuciją? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia pažiūrėti į datą, kada ji buvo užregistruota, bet šiandien taip pat reikia pažiūrėti ir į jos turinį. Pavyzdžiui, dėl 3 punkto aš nežinau, kam šiandien neaišku ir kam šiandien nežinoma, kad reikia mažinti pelno mokestį įmonėms, kurios steigia naujas darbo vietas? Investicijoms panaudotas pelnas jau ne metai ir ne dveji kaip neapmokestinamas, tai kas čia naujo?

Toliau paimkime 6 punktą: inicijuoti atskirą įstatymą ir t.t., ir t.t. Toks įstatymas jau priimtas, tai ką mes dar inicijuosime? Jeigu šie punktai buvo realūs vakar, tai šiandien juos reikia išbraukti, o kituose punktuose nėra konkretumo. Mano siūlymas rezoliuciją atmesti ir tuo klausimą išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Kolegos, dėmesio!

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu vis tas pačias kalbas, kai tik pasiūloma, kad Vyriausybė rimtai žiūrėtų į labai sudėtingą “Sodros” situaciją. Labai gerai, kad jau kai kas yra priimta. Labai gerai, kad “Sodros” gelbėjimo plane įrašytos trys nuostatos, kurios buvo šioje rezoliucijoje. Labai gaila, kad mes šią rezoliuciją, pasiūlytą prieš 1,5 mėnesio, taip ilgai kankinome ir iš karto jos nepriėmėme. Tada motyvai buvo tie patys. Net buvo daugiau motyvų, kad nepritartume ir kitiems punktams. Bet Vyriausybė paėmė ir įrašė į gelbėjimo programą.

Iš principo “Sodros” situacija finansiškai nė kiek nepagerėjo, o ji darosi dar blogesnė. Manau, kad šia rezoliucija mes, Seimas, dar kartą bakstelime pirštu, kad Vyriausybė turi nuolat žiūrėti ir nuolat ieškoti būdų ir galimybių, kaip tvarkyti šį reikalą.

Visiškai neseniai mes Seime pasielgėme labai keistai. Vienu metu mes nubalsavome už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnį vienaip, o kai Prezidentas grąžino, tai mes, tiksliau, dešinioji pusė nubalsavo kitaip, negu prieš tai. Esmė ta, kad socialinio draudimo biudžetas po tokių sprendimų gaus ne daugiau lėšų, o mažiau. Ši rezoliucija įpareigoja ir pačius Seimo narius, priimant sprendimus ir balsuojant, galvoti, ką gi mes darome? Todėl aš pritariu tai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, rezoliucija, mano supratimu, yra pavėluota. Pritariu kolegos J.Listavičiaus pasakytai nuomonei dėl įvairių punktų. Taip pat norėčiau atkreipti rezoliucijos autorių dėmesį, kad sutrumpintai VSD Lietuvoje reiškia Valstybės saugumo departamentas. Gal tiesiog reikėtų redakcinių pataisų šiai rezoliucijai, kad valstybinis socialinis draudimą reikėtų rašyti skliausteliuose VSD, o ne atskirai VSD – tai tikrai visiems yra priimtina kaip Saugumo departamentas.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, gerbiamojo kolegos S.Čirbos pasiūlymai yra labai svarbūs šiai rezoliucijai. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į kitą momentą. Aš manau, jūs visi labai gerai žinote, jog Vyriausybė kreipėsi į Seimą prašydama priimti labai konkrečius ir labai nepopuliarius įstatymus. Į tai Seimo Pirmininkas atsakė vienareikšmiškai: ponai, negalime priiminėti, rinkimai ant nosies kabo. Ši rezoliucija sudaro galimybę Vyriausybei daryti pasirinkimą: rinktis ar ne. Tai, kad rezoliucija yra rimta, rodo ir tai, kad pirmieji keli punktai yra priimti ir Vyriausybė jais pasinaudojo. Aš manau, kad nereikia mažinti šių punktų, reikia pateikti visą rezoliuciją. Naudos ją ar ne Vyriausybė, yra kitas dalykas. Aš siūlau pritarti jai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši pirminė rezoliucija buvo redaguojama ir mes kalbėjomės su socialinės apsaugos ir darbo ministre I.Degutiene. Jinai pritarė tokios rezoliucijos projektui, nieko čia baisaus nėra. Siūlyčiau balsuoti už šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Iš Krikščionių demokratų frakcijos šioje komisijoje dalyvavo J.Beinortas. Jis nagrinėjo ir išsakė tas mintis. Kai kurios yra diskutuotinos, kad Vyriausybė galėtų tą daryti, galėtų nedaryti, galbūt reikėjo konkretumo. Tačiau Seimo nariams siūlau pritarti rezoliucijai ir įpareigoti dirbti pagal šią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą”.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šią rezoliuciją?

Už – 33, prieš – 4, susilaikė 14. Rezoliucija priimta.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl N.Imbrasienės peticijos

Kolegos, kviečiu į tribūną V.Bogušį, kad jis pateiktų savo vadovaujamos komisijos siūlomus du protokolinius nutarimus. Rezerviniai 4a, 4b klausimai. Pone pranešėjau.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti Seimo protokolinį nutarimą. “Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Seimo peticijų komisijos išvadą dėl N.Imbrasienės peticijos nagrinėjimo, nutarė: kadangi 2000 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 7, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuriuo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnis pasipildė 11 dalimi, kurią ir siūlė peticijos autorė N.Imbrasienė, siūloma pripažinti šią peticiją”. Nes įstatymas buvo priimtas 11 d., kaip minėjau, ir grynai dėl techninių kliūčių šis mūsų protokolinis nutarimas nebuvo prisegtas prie viso įstatymų paketo. Tas įstatymas egzistuoja ir yra patenkinti pareiškėjos N.Imbrasienės interesai. Ačiū.

PIRMININKAS. Priimame šį protokolinį nutarimą. Klausėjų nėra. Kitas protokolinio nutarimo projektas.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Jurevičiaus peticijos

V.BOGUŠIS. Yra antrasis protokolinis nutarimas, kuriame prašoma pono J.Jurevičiaus teikiamą peticiją atmesti, nes čia kalbama apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, dėl kurio grupė Seimo narių 1999 metais liepos 13 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama ištirti, ar jis atitinka Konstituciją. Todėl aš ir prašau atmesti šią peticiją.

Ponui J.Jurevičiui, kaip pareiškėjui, kaip paveldėtojui, yra pripažinta Ch.Leibos turėta žemė Kauno mieste, Laisvės alėjoje 10. Jis pretenduoja į 2922 kvadratus. Tačiau pagal galiojančius įstatymus jam būtų galima skirti tiktai 0,04 ha. Čia yra truputį kita problema. Mes pripažinome peticiją, bet norėjome gera valia tai išsiaiškinti, kad nekiltų problemų ir nebūtų išparceliuotas pono J.Jurevičiaus vadinamasis sklypas. Bet iškilo problema, nes dar nėra parengtas Kauno detalusis planas. Tačiau yra numatyta parengti Kauno detalųjį planą. Tam išankstinių lėšų nėra ir mes negalime daryti įtaką, kad tas projektas būtų skubinamas ir išimtine tvarka paveldėtojas H.Leibos vardu atsiimtų tą savo nuosavybę. Taigi bendra tvarka ponas J.Jurevičius savo nuosavybę gaus, žinoma, mažesnę nei numato, bet tik po Konstitucinio Teismo išvados. Todėl prašau šią peticiją atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Bendruoju sutarimu šią peticiją atmetame. Pritariame jūsų siūlomam protokolinio nutarimo projektui. Priimame šį protokolinį nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio darbas artėja prie pabaigos. Po pietų liko Profesinių sąjungų turto įstatymo reikalai. Projektas Nr.P-2289 – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pataisos, Regionų plėtros įstatymo projektas ir rezervinis 3 klausimas. Toliau dirbame 15 val., kolegos.

K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, kad po pietų nukelti klausimus tikrai netikslinga. Aš siūlyčiau padaryti 5–10 minučių pertrauką ir dirbti toliau.

PIRMININKAS. Kolegos, tai būtų jau ne visai pagal Statutą ir būtų galima kam nors užsikabinti už tokio siūlymo. Kolegos, aš kreipiuosi į dar galinčius dalyvauti posėdyje, 15 val. dalyvavimas būtinas. Rytinis posėdis baigiasi.