Septyniasdešimtasis (505) posėdis
2000 m. liepos 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2674* (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, šios dienos vakarinis posėdis prasideda. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai, tarp jų ir A.Akstinavičius.

Kolegos, dirbam toliau. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymas. Ekonomikos komiteto pranešėjas turėtų būti S.Petrikis. Priimame, kolegos, šį įstatymą. Ar yra kokių nors problemų?

S.R.PETRIKIS. Naujų pasiūlymų nėra. Galiu priminti, kad įstatymas yra gana paprastas. Kooperatyvai už įsiskolinimus turi teisę siūlyti atsiskaityti turtu valstybei, savivaldybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Jie turi teisę siūlyti, daugiau nieko. Jeigu tos institucijos manys, kad tai yra naudinga, tuomet bus galima padėti. Jiems tokia teisė suteikiama. Naujų pasiūlymų daugiau nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Prašome kalbėti dėl šio projekto. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne prieš šio įstatymo projektą, bet mes pateikimo metu prašėme ir sakėme, kad čia nėra taip paprasta, nes mums to turto ir taip daug, jau “Sodrai” turbūt per daug, nežino kur jį dėti ir dabar. Todėl buvo prašyta Vyriausybė pareikšti savo nuomonę. Deja, Vyriausybės nuomonės nėra ir apie ją net neužsimenama, nors, mano supratimu, tam buvo laiko ir sąlygos. Todėl Vyriausybės nuomonė turėtų būti. Aš negaliu pritarti ir balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Konstitucijoje parašyta, kad visoms ūkininkavimo formoms turi būti sudarytos lygios sąlygos. Jeigu akcinės bendrovės turi tokią galimybę, tai savaime suprantama, tokią pat galimybę atsiskaityti turtu turi turėti ir kooperacinės įmonės. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, turbūt labai daug agituoti nereikia, nes mes visi puikiai suprantame, kad jeigu einame į rinkos ekonomiką, tai tiek kooperacinė nuosavybė, tiek akcinės, tiek valstybinės įmonės normaliomis rinkos sąlygomis turi konkuruoti vienodomis sąlygomis. Lygiai taip pat ir turtiniai, ir kiti santykiai negalėtų būti kitokie, jeigu mes tikrai nuoširdžiai palaikome lygias konkurencijos galimybes. Todėl aš pritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Kolegos, aš norėčiau tiesiog nuraminti kolegą J.Listavičių. Šis įstatymas yra gana švelnus, jis susijęs tik su tuo, kad kooperacinės bendrovės turės teisę siūlyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė ką norės, kaip norės ir kokiomis sąlygomis norės, taip ir nustatys. Todėl čia nėra jokios problemos. Akcinių bendrovių įstatymas ir jo pakeitimai yra nukreipti ir siūlančiajai pusei, ir priimančiajai pusei. Šiuo atveju lieka tik viena pusė. Taigi čia tik mūsų Seimo leidimas siūlyti. Reikėtų pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė buvo paprašyta išreikšti savo nuomonę, tačiau ji to nepadarė. Manau, kad mes galime pasielgti labai paprastai. Vyriausybei atrodė, kad nėra skirtumo, todėl nuomonės neišreiškė. Mes galime labai ramiai balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Ar priimame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą? Prašome pareikšti savo nuomonę balsuojant.

Už – 52, prieš nėra, susilaikė 4 valstiečiai. Taigi įstatymas priimtas.Vienas papildomas V.Einorio balsas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2169A(2*) (priėmimas)

2-2a klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2169. Priėmimas. Tribūnoje S.Petrikis. Šiam projektui pasiūlymų ir sunkumų nėra, todėl, tikiuosi, priimsime bendruoju sutarimu.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš neseniai kalbėjau, tai gal ir nereikia priminti. Šio įstatymo reikia todėl, kad gruodžio 31 d. baigiasi leidimas gaminti alkoholinius gėrimus “Semai”, kuri gamina etilo ir denatūruotą alkoholį, ir “Stakliškių midui”, kuris gamina alkoholinius gėrimus midaus pagrindu. Šio įstatymo esmė yra ta, kad “Stakliškių midui” reikia pratęsti leidimą, jo neterminuoti, nes jie turi kas treji metai perregistruoti savo licenciją ir leisti gaminti naujus gėrimus midaus pagrindu. Jie turi naujus receptus, bet jiems neleidžiama gaminti. O “Semai” paliekama ta pati galimybė, kokią ji turi ir dabar. Čia nieko naujo nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Daugiau straipsnių nėra. D.Aleksiūnienė – už gėrimus, gaminamus midaus pagrindu. Prašom.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Atsiprašau, aš nuspaudžiau netyčia.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Balsuosime, ar priimame Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už šio įstatymo priėmimą? (Balsai salėje) Valstiečiai, prašyčiau tylos! Ar priimame šį įstatymą?

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo "Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2461* (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-2461. Pranešėjas – S.Petrikis. Ar galime priimti iš karto? Jokių problemų, nes yra vienas straipsnis. Kolegos, ar kas nors kalbėtų dėl šio nutarimo? Niekas. Iš karto balsuojame, ar priimame šį nutarimą. Balsavimas pradėtas.

Už – 38, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas priimtas.

Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3*) (priėmimo tęsinys)

2-3a klausimas. Ilgai lauktas projektas – Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3). Kolegos, jis pastraipsniui yra priimtas. Gal kas nors šiandien kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Biokuro įstatymą.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Ar priimame Biokuro įstatymą?

Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Biokuro įstatymas priimtas.

Akcizų įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2570(3*) (priėmimas)

Akcizų įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2570(3). Tribūnoje J.Listavičius. Iš pradžių 2 straipsniai, o po to kalbos dėl viso įstatymo projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas numato išimtis akcizu apmokestinamoms prekėms… išskiriamos elektros energija, pagaminta iš biologinės kilmės kuro ir bioalyvos. Išimtys taip pat numatomos etilo alkoholiui, skirtam naudoti biokuro gamybai, rapso metilo esteriui. Įstatymo projektas yra lydimasis teisės dokumentas. Pasiūlymų raštu negauta. Kviečiu priimti įstatymo projektą pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis? Ar galime priimti? Priimame. Gerbiamieji kolegos, Akcizų įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Prašome kalbėti dėl motyvų. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame, ar priimame Akcizų įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymą.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 3. Akcizų įstatymo pataisos priimtos.

Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2572(3*) (priėmimas)

Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2572(3). Priėmimas. J.Listavičius turėtų pagelbėti mums priimti šį įstatymą, tačiau problemų nėra. Vienas straipsnis. Atsiprašau, čia A.Šimėno projektas. A.Šimėnas problemų nemato, komitetas pritaria. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymą.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 4, 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2573(2) (priėmimas)

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas. R.Survila.

R.R.SURVILA. Frakcijos vardu prašau padaryti įstatymo svarstymo pertrauką, nes nėra gauta Vyriausybės išvada. Ji buvo prašyta, nes tai yra reikalai, susiję su mokesčiais. Būtų tokie motyvai.

PIRMININKAS. Projektas Nr.P-2573(2). Iki balsavimo pradžios pateiktas siūlymas. Registruojamės, kolegos, ir jeigu trečdalis Seimo narių pritars šiam siūlymui ir Vyriausybės siūlymui, skelbsime pertrauką. Jeigu ne, ne. Vyriausybės išvada dėl šio projekto neigiama.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija, remdamasi Vyriausybės išvada, siūlo priėmimo pertrauką. Ar atsiras 23 Seimo nariai, kurie pritars šiam siūlymui? Reikia trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Pertrauka iki kito posėdžio.

Už – 33. Taigi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas bus priimtas ketvirtadienį.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171¹ ir 171² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2574(2) (priėmimas)

2-3e klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171⁴ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2574(2). Priėmimas. R.Smetona padeda mums priimti šį įstatymą.

R.SMETONA. Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtam projektui pasiūlymų negauta. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiame projekte yra 2 straipsniai. 1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171¹ ir 171² straipsnių pakeitimo įstatymą. Kas būtų už?

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Repliką – J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Replika po balsavimo. Kadangi užbaigėme priimti kompleksą įstatymų, susijusių su Biokuro įstatymu, patį Biokuro įstatymą ir jį lydinčius įstatymus, norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį ir padėkoti, kad buvo priimtas gana vieningas sprendimas, politinis sprendimas, kurį priimant neišsiskyrė nei pozicija, nei opozicija. Tokių atvejų Seime ne taip dažnai būna. Iš tiesų, Seimo nariai, priėmus Biokuro įstatymą ir jį lydinčius įstatymus, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas, buvo atverta nauja verslo era Lietuvoje. Priėmę šiuos įstatymus giname ne tik kaimo žmogų, kurio dalį išaugintų kultūrų bus galima panaudoti ne maistui, mes giname vidaus rinką, vykdome socialinę politiką kurdami darbo vietas. Taip pat susidarė galimybės geriau įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus aplinkosaugos srityje. Taigi šių įstatymų priėmimas, man atrodo, labai pozityvus Seimo pratęstosios sesijos darbų žingsnis. Ačiū.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektas Nr.P-2654(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo 6 skyriumi įstatymo projektas Nr.P-2654(2). Priėmimas. Tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, fizinių asmenų pajamoms priskiriamos ir pajamos, gaunamos natūra. Siekiant išvengti skirtingo gautų pajamų natūra įvertinimo ir parengtas šis įstatymo projektas. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai siūloma nustatyti vieningą gautų natūra pajamų pripažinimo, vertinimo ir apskaitos tvarką. Kviečiu priimti įstatymo projektą. Pasiūlymų raštu nebuvo gauta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar kas nors kalbėtų dėl šio projekto, kuris turi vieną straipsnį? Ne. Registruojamės.

Kolega Mindaugai, prašome nepamiršti registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2615* (priėmimas)

Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2615. Priėmimas. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama panaikinti prieštaravimus tarp Akcizų įstatymo ir Pašto įstatymo. Siūloma atsisakyti pašto siuntos ar pašto siuntinio svorio kontrolės ir apmokestinant vadovautis tik jų muitine verte. Siūlau priimti Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2615. Pakeitimų ir papildymų negauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar priimame, kolegos? Priimame ir iš karto balsuojame dėl Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo. Dar kartą klausiu, kas už tai, kad jis būtų priimtas? Gerbiamieji kolegos kairėje pusėje, prašome kiekvieną kartą neklausti S.Burbienės, kaip reikia balsuoti. (Juokas salėje)

Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616* (priėmimas)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616. Priėmimas. Kalba J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama panaikinti prieštaravimus tarp Pridėtinės vertės mokesčio ir Pašto įstatymo. Patikslinti pašto paslaugų pavadinimai, atsisakoma pridėtinės vertės mokesčio apmokestinant pašto siuntas ir pašto siuntinių svorio kontrolės ir numatyta apmokestinant pridėtinės vertės mokesčiu vadovaujantis vien jo muitine verte. Siūlau priimti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2616. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kolegos. Ar kas nors kalbėtų? Niekas. Šį kartą registruojamės.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Balsuojame. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2728 (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2728. Pateikia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra nedidelė pataisa, tačiau aš jos esmę pasistengsiu jums išdėstyti gyvais pavyzdžiais.

Kai 1995 m. mes perėjome prie naujo Socialinio draudimo pensijų įstatymo, mes panaikinome iki tol buvusią nuostatą, kad darbas kenksmingomis ar ypač kenksmingomis sąlygomis, atitinkančiomis tuo metu patvirtintų sąrašų pirmą arba antrą kategorijas, leisdavo išeiti į pensiją anksčiau laiko. Nuo 1995 metų tokios teisės net ir dirbant kenksmingomis sąlygomis nėra. Toji teisė į priekį yra garantuojama atlyginimo padidinimu ir reglamentuota laiko trukme, kiek tokiomis sąlygomis galima dirbti. Tačiau tiems žmonėms, kurie pradėjo dirbti tokiomis sąlygomis anksčiau, negu toks įstatymas buvo, ir neteko galimybės gauti, sakykim, sutartą pagal jų darbo sąlygas teisę anksčiau išeiti į pensiją, buvo nutarta laikotarpiui iki pensijos mokėti pusantros bazinės pensijos dydžio kompensaciją. Toji kompensacija šiuo metu yra sėkmingai mokama. Nebūtų kilę jokių problemų, jeigu įstatyme nebūtų nesusipratimo. Įstatyme sakoma, kad asmenys, kurie pretenduoja iki pensijos gauti tokią kompensaciją, turėjo per dvejus metus nuo 1995 metų paduoti tam tikrus dokumentus. Kaip jūs suprantate, yra asmenų, kurie pradėjo dirbti nuo 18 metų. 1995 metais, išdirbę 10 metų kenksmingomis sąlygomis, jie buvo 28 metų, o dabar yra 33 metų. Jiems pensija, kaip žinote, bus tik nuo 63 metų. Vadinasi, jiems dar liko 30 metų iki pensijos. Todėl iš esmės negalima sakyti, jog jeigu jie nepadavė tokios paraiškos, tokio prašymo, kad pradėkite man už 20 metų mokėti kompensaciją, skiriamą iki pensijos, jie tą teisę prarado.

Tam, kad būtų pašalintas toks nesusipratimas (dėl to mūsų komitetas gavo laiškų), aš ir teikiu nedidelę Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pataisą, kuria suteikiama teisė kreiptis ir vėliau, tačiau toji teisė apribojama viena nuostata, kaip ir dėl pensijos: jeigu bus kreiptasi pakankamai vėlai, ta kompensacija bus mokama nuo kreipimosi momento.

Aš kviesčiau kolegas pritarti šiam teikiamam projektui. Nereikalauju, kad būtų skuba ar ypatinga skuba, mes suspėsime jį priimti, tačiau jums kalbant apygardose tai bus parama, nes žinosite, kad valstybė tikrai nekeičia savo įsipareigojimų asmenims, kurį laiką dirbusiems kenksmingomis sąlygomis ir dėl to nusipelniusiems kompensacijos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, klausimų nėra. Tai reiškia, kad bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame projektui Nr.P-2728. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Svarstysime rudens sesijoje.

Gal galėtume jau pradėti svarstyti Elektros energijos įstatymą? A.Šimėnas dabar kažkur šalia.

Elektros energetikos įstatymo projektas Nr.P-2587(2) (svarstymas)

Elektros energijos įstatymo projektas Nr.P-2587(2). Energetikos, labai atsiprašau, nes pasikeitė pavadinimas. Elektros energetikos įstatymo projektas. Ypač kreipiuosi į Centro frakciją, nes šiandien visame posėdyje nedalyvauja K.Glaveckas. Ar kas nors įpareigotas pasakyti, ar jo pataisos, kurioms buvo nepritarta Ekonomikos komitete, yra aktualios? (Balsai salėje: aktualios) Taigi prašome, pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymas. Tai labai svarbus ir sudėtingas įstatymo projektas, turint omeny, jog Vyriausybė ir Seimas jau iš esmės parengė teisinę bazę šio elektros energetikos sektoriaus pertvarkymui įteisinant rinkos santykius tiek, kiek yra įmanoma. Mes jau priėmėme Restruktūrizavimo įstatymą, kuris numato šio sektoriaus išskaidymą į atskirus ūkio subjektus, kurie toliau išlieka šios rinkos dalyviai. Šis įstatymas reglamentuoja teisinius santykius tarp energetinio sektoriaus ūkio subjektų. Jis parengtas tam, kad šis sektorius efektyviai veiktų, būtų vidaus konkurencija ir, aišku, pasitarnautų vartotojų interesams.

Gerbiamieji kolegos, trumpai apie kai kurias esmines įstatymo nuostatas. Šis įstatymas svarstymo metu turėjo labai daug pataisų (jūs mūsų išvadą iš daugiau nei 50 puslapių gavote) ir ne taip paprasta buvo suderinti interesus. Tačiau dabar komitetas apsisprendė ir teikia Seimui.

I skirsnyje yra aptariamos bendrosios nuostatos, pagrindinės sąvokos. II skirsnis skirtas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimui, III skirsnis – elektros energetikos sektoriaus veiklos organizavimo principai. Čia aptariami ir reglamentuojami veiklos licencijavimo principai ir apibrėžiamos licencijavimo sritys.

IV skirsnis jau reglamentuoja atskiras energetinio sektoriaus subjektų grupes, skirtas elektros energijos gamybos teisiniam reglamentavimui. Šiame skirsnyje apibrėžiama leidimų esamam gamybiniam pajėgumui plėsti ir naujam gamybiniam pajėgumui sukurti išdavimo tvarka. Manyčiau, labai svarbu, kad mūsų komitetas apsisprendė būtent liberalizuoti, t.y. sudaryti palankias sąlygas ūkio subjektams įeiti į šį sektorių arba plėsti savo pajėgumą, nes yra tik keturi reikalavimai, kurie daugiau susiję su techniniais, o ne su ekonominiais dalykais. Manome, kad įėjimas į šią rinką yra pakankamai liberalus ir, mūsų nuomone, tai yra pozityvu.

V skirsnis jau reglamentuoja kitą dalį – gamybą. Toliau kitas… perdavimo sektoriaus ūkio subjektų veiklos principus ir subjektus. Čia reglamentuotos perdavimo tinklų operatoriaus teisės ir pareigos. Operatorius iš esmės atlieka koordinuojantį vaidmenį visoje sistemoje ir jo veikla yra itin svarbi užtikrinant sistemos veiklos patikimumą.

VI skirsnis reglamentuoja skirstymo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų teises, pareigas, jų veiklos principus.

VII skirsnis apibrėžia tiekimo veiklos principus. Komitetas šiek tiek pataisė Vyriausybės teikiamą projektą. Mes numatome, kad ne tik tiekėjai, kurie atliktų tarpininko funkciją tarp elektros energijos gamintojų ir vartotojų, galės tiekti, bet ir patys energijos gamintojai, turintys licencijas, taip pat galės tiesiogiai parduoti pirkėjams elektros energiją. Aš manau, tai yra svarbu. Taip pat yra įteisintas visuomeninis elektros energijos tiekėjas, kuris pagal prekybos elektros energija taisykles privalo tiekti elektros energiją visiems subjektams, išskyrus atvejus, kai jie neužmoka arba esant nenumatytoms force majeure sąlygoms.

VIII skirsnis reglamentuoja apskaitos sistemą. Tai yra labai svarbu, nes pagal galiojančią tvarką visi ūkio subjektai turi turėti vieningą sąskaitą, o čia numatoma, kad atskirai veiklai yra atskiros sąskaitos. Tai garantuoja veiklos skaidrumą. Kitaip sakant, energetikos veiklą vykdančios įmonės tvarko finansinę atskaitomybę atskirai… gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir kitą su elektros energija nesusijusią veiklą. Tam, kad nepersipintų lėšos (tai yra ir Europos Sąjungos reikalavimas), kad jos būtų skaidrios. Tai yra įteisinta atsisakant anksčiau siūlytos Vyriausybės nuostatos, kad visi gamintojai, įsteigę savo antrines įmones tiekimo reikalams… o dabar mes manome, kad tai nebūtina, užtenka dvigubų sąskaitų įteisinimo ir nereikia antrinių įmonių. Manom, kad tai yra pozityvu.

IX skirsnis skirtas reglamentuoti elektros energijos rinkos elementams. Apibrėžiamas rinkos operatorius, rinkos liberalizavimo etapai, numatant, kad 2010 metais visi vartotojai galės būti laisvi ir galės laisvai sudaryti sutartis su elektros energijos gamintojais. Tai bus vykdoma etapais… 2001 metų sausio 1 d., kad vartotojai, kurių įrenginiuose esančios tuo pačiu adresu… suvartoja daugiau nei 20 mln. kilovatvalandžių elektros energijos pagal tiesiogines sutartis, jie vadinami laisvieji vartotojai, o po to jie galės, jeigu pageidaus, būti kiti, ir visuomeniniam tiekėjui tokiu atveju darbo neliks.

Toliau reglamentuota sutarčių sudarymo tvarka. Čia šiek tiek problemų kyla ir su Civiliniu kodeksu. Manau, kad priėmimo metu mes šią problemą išspręsime. Kainodaros principai. Komitetas taip pat padarė pataisą nustatydamas, kad reglamentuojamas kainos nustatymas ūkio subjektams, kurie užima 25% rinkos… kitaip negu bendra Konkurencijos įstatymo nuostata, kur numatyta rinkos subjektams taikyti 40% tam tikrą kontrolę.

Kituose skirsniuose (X) aptariami elektros energijos transportavimo nutraukimo ir apribojimo klausimai. XII skirsnyje – ginčų sprendimas ir, manau, svarbu, kad yra atskiri straipsniai, numatantys elektros energijos vartotojų padarytos žalos atlyginimą, taip pat žalos vartotojams atlyginimą. Tai taip pat svarbu, ir jeigu vartotojai patiria žalą dėl sutarčių nevykdymo iš tiekėjų, tai jiems turi būti atlyginama.

Ypač nemažai problemų sukėlė vienas labai svarbus elementas įgyvendinant šį įstatymą, tai perėjimo nuo galiojančios tvarkos prie naujosios tvarkos procesas. Iš tiesų perėjimo problema yra labai sudėtinga ir aktuali, ir komitetas iš esmės sprendė klausimą, ar tai turėtų reglamentuoti įstatymas, ar teisės aktas, Vyriausybės lygio dokumentas. Argumentų buvo ir už tą, ir už tą variantą, bet vis dėlto lėmė, kad tai turėtų būti Vyriausybės lygio dokumentas vien todėl, kad perėjimo proceso metu bus labai daug įvairių momentų, kuriuos vargu ar tikslinga reglamentuoti įstatymais, nes perėjimo procedūras reikia reglamentuoti labai tiksliai. Todėl tai patikėta reglamentuoti Vyriausybės teisės aktais ir balsų dauguma komitetas taip nusprendė. Matyt, redakcija gali būti dar tikslesnė. Kiek aš žinau, gerbiamasis V.Markevičius yra parengęs ir, matyt, priėmimo metu mes turėsime tikrai gerą ir tikslią formuluotę, kuri padės tinkamai spręsti tą itin aktualią problemą – perėjimo proceso teisinio reglamentavimo klausimą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, manome, kad didžiulis darbas, kuris buvo atliktas rengiant šį įstatymo projektą, iš esmės atitinka principinius reikalavimus. Gal yra kokių nors netikslumų, gyvenimas tai parodys, tačiau iš esmės yra įteisintos pagrindinės nuostatos, įstatymo projektas suderintas su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais. Manome, kad artimiausiu metu jį reikėtų priimti, sudaryti prielaidas Vyriausybei tęsti energetinio sektoriaus reformas nevilkinant šios problemos sprendimo, nes tai yra vienas iš dviejų probleminių sektorių (elektros energetikos ir apskritai energetikos sektorius). Energetikos sektoriaus teisinės bazės reformos parengimas būtų žingsnis į priekį ir vienas iš pagrindinių Seimo darbų baigiantis šiai sesijai. Ačiū už dėmesį. Aš tiek ir norėjau pasakyti. Kviesčiau apsispręsti šioje sesijoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke.

Kviečiamas kalbėti A.Bartkus. Mes ieškome K.Prunskienės, kuri taip pat prašė žodžio kalbėti diskusijoje. Mes šiek tiek anksčiau pradėjome svarstyti šį klausimą. A.Bartkus žada kalbėti frakcijos vardu.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų matyti, kad rengiant šį įstatymą buvo nemažai dirbama ir diskutuojama. Tai aišku iš to, kad šiandien išdalytas projektas yra kur kas tobulesnis negu prieš tai buvęs. Dėl to galima tik džiaugtis. Tačiau jame vis dėlto neatsispindi Lietuvos elektros ūkio ypatumai. Daugiausia dėmesio skiriama elektros rinkos ir konkurencijos sukūrimui ir mažai dėmesio skiriama šalies ūkio aprūpinimo elektra patikimumui garantuoti, kooperavimui tarp Baltijos šalių pagerinti. Iš įstatymo neaišku, kas Lietuvos elektros ūkyje bus atsakingas už ilgalaikį elektros tiekimo patikimumo užtikrinimą. Aišku, konkurencija to negali garantuoti, nes energetikoje tam reikia numatyti bent 10 metų perspektyvą. Nors 1999 m. spalio 5 d. Seimo priimtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje bei Vyriausybės parengtame jos įgyvendinimo priemonių plane teigiama, kad konkurencija Lietuvos elektros ūkyje iš esmės neįmanoma, bet teikiamas Elektros energetikos įstatymas skirtas konkurencijai elektros energijos sektoriuje sukurti. Todėl panašu, kad arba Nacionalinė elektros strategija laikoma nereikšminga, arba šiuo įstatymu siekiama kitokių tikslų negu jame deklaruojama. Tačiau pirmajame įstatyme buvę nesusipratimai yra pašalinti. Galima paminėti ir 16 straipsnį, kuris yra patobulintas, ir 7 straipsnio 4 dalį ir t.t. Norėtųsi, kad Lietuvos elektros ūkyje būtų ruošiamasi įvesti tvarką ir pertvarkyti pagal Vakarų Europos pavyzdį, o ne sekti NVS ar kitų Rytų šalių reformų bloga patirtimi. Projekte reikėtų tiksliau apibrėžti, kokiomis priemonėmis gali būti garantuotas šalies aprūpinimo energija patikimumas, naujų energetikos įmonių finansinis gyvybingumas, turint omeny elektros energijos ypatumus ir atsiskaitymo sunkumus Lietuvoje. Iš esmės teikiamą Elektros energetikos įstatymo projektą kiek pataisius ir dar šiek tiek patobulinus reikėtų priimti. Be abejo, už jį būtų galima balsuoti, kad šis įstatymas artimiausiu laiku būtų priimtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra vienas iš svarbiausių įstatymų, reguliuojančių šį svarbų ūkio sektorių. Džiaugiuosi, kad šiandien mūsų svarstomas variantas, patobulintas variantas, turi daug naujo palyginus su pirmuoju, t.y. jis gerokai pagerintas, ir pats pavadinimas… bent jau Lietuvoje, kur mes ne tik įpratę prie įprastos terminijos, bet turime gana griežtus kalbos reikalavimus, jį šiame variante pavadinome suprantamu pavadinimu – energetikos, o ne elektros įstatymu. Kita vertus, dar ir šiandien daugelyje įstatymo straipsnių yra nemažai prieštaringų dalykų, ne visos sąvokos yra logiškai suformuluotos ir gali turėti tik aiškią, vienareikšmę interpretaciją. Paminėsiu keletą pavyzdžių.

Ekonomikos komitete mes daug diskutavome dėl 2 straipsnio 16 dalies sąvokos “rezervinė galia”. Šiame variante sąvoka “rezervinė galia” suprantama kaip gamybos pajėgumai, kurie naudojami elektros energijai gaminti tik tada, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba. Deja, aš esu įsitikinusi, kad šis apibrėžimas yra per siauras, nes ūkinėje praktikoje, ir ne tik ūkinėje praktikoje, ne tik technologine, bet ir platesne, komercine prasme rezervinės galios supratimas yra platesnis. Jis susijęs ne vien tik su elektros energijos gamybos sumažėjimu, bet ir su rezervinių pajėgumų poreikiu išlaikant elektros energetikai būdingus technologinius reikalavimus.

Kelia abejonių tokios sąvokos kaip “horizontaliosios integracijos įmonė”. Manau, kad šios sąvokos turi būti kur kas preciziškiau suderintos su ekonomine teorija, su organizacijų, su integracijos teorija. Aš turiu omeny europietiškas teorijas, kuriose horizontaliosios integracijos sąvoka turi tikrai kitokią prasmę. Taip kaip čia suformuluota, kad įmonė, turinti tik vieną iš veiklos sričių, nurodytų vertikaliosios integracijos formuluotėje, ir kitą veiklą, nesusijusią su išvardytomis, iš tikrųjų yra nelogiška ir nieko nesakanti formuluotė apie horizontaliąją integracijos pusę, juo labiau kad ši sąvoka iš esmės supainiota su įmonės vidinės gamybinės struktūros sąvoka. O horizontalioji integracija iš esmės jau išeina į įmonės integracinius ryšius horizontalioje plotmėje už jos pačios ribų.

Man nelabai suprantama, kodėl ilgalaikis planavimas čia yra formuluojamas tik kaip ilgalaikių investicijų į gamybos ir pardavimo pajėgumus poreikio planavimas. Tai yra investicijų planavimas. O argi ilgalaikis planavimas apsiriboja vien tik investicijų planavimu ir neapima įvairių kitų sričių? Aš išsamiau neaiškinu kokių, nes mes puikiai žinome, kad investicijų planavimas toli gražu neužpildo šios sąvokos turinio.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kalbant apie labai svarbius dalykus, būdingus šiam įstatymui, t.y. apie rinkos reguliavimą, atsiranda tokios sąvokos ir reiškiniai, kurie labai svarbūs ir dabar jau egzistuoja (kad ir deformuotu būdu) kaip rinkos operatoriai. Tačiau kas tas rinkos operatorius, mes randame skirtingas interpretacijas. 9 straipsnyje yra pasakyta, kad rinkos operatorius kažkodėl kontroliuoja tik eksporto- importo ir tranzito sutartis bei reguliuoja atsiskaitymus tarp gamintojų ir tiekėjų už balansavimo energiją. O rinkos operatoriaus sąvokos apibrėžime 2 straipsnyje ir 30 straipsnyje, kuriuose yra apibūdintos rinkos operatoriaus funkcijos, mes randame visiškai kitą, kur kas platesnę rinkos operatoriaus funkcijų interpretaciją. Tada kyla klausimas, ką iš tikrųjų gali daryti ir kokias teises bei prievoles turi rinkos operatorius. Jeigu jis vidaus rinkoje, be eksporto ir importo reguliavimo, atsako tik už atsiskaitymus tarp gamintojo ir tiekėjo už balansavimo energiją, tai pažiūrėkime, ką reiškia balansavimo energija. Balansavimo energija yra energija, kuri pagaminama ir suvartojama nukrypstant nuo tiekimo sutartyse užfiksuoto energijos kiekio. Vadinasi, tik nukrypimo atvejais rinkos operatorius įsiterpia į vidaus rinkos procesus. Ar iš tikrųjų tai turima omeny, nes kitose dviejuose vietose, aš minėjau, yra kitokia rinkos operatoriaus funkcijų interpretacija.

Dėl valdymo organizavimo. Žinoma, buvo nemažai diskutuojama, kaip paskirstyti funkcijas, kompetenciją tarp Vyriausybės ir Ūkio ministerijos, kaip jos įgaliotos institucijos, ir taip pat valstybinės institucijos, turinčios labai didelę kompetenciją šioje srityje, t.y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Šiame įstatymo variante iš tikrųjų labai daug kompetencijos yra atiduodama komisijai, ir mums iškilo tam tikrų abejonių, ar, pavyzdžiui, tokie klausimai kaip licencijų ir leidimų išdavimas irgi turėtų būti perduoti šiai komisijai. O gal šias funkcijas turėtų atlikti Ūkio ministerija, kaip įprasta. Žinoma, vieni ir kiti variantai turi savo privalumų ir trūkumų, bet mums labai greitai svarstant, forsuojant svarstymą ir komitete, ir šiandien Seime (mes netgi tą suderintą antrąjį variantą gavome tik šiandien), jau sunku įsigilinti, kokius mūsų pasiūlymus komitetas priėmė, kokių ne. Pavyzdžiui, mano pagrindinis darbas iš tikrųjų yra ne kalbėti čia, o bandyti komitete pateikti daugybę stambesnių ar smulkesnių pasiūlymų, daugybę kurių, kaip ir kitų kolegų pasiūlymų, Ūkio ministerijos atstovai stengiasi įvertinti. Aš nežinau, ar mums pavyks ar jau pavyko parengti tokį įstatymo projektą, kuris būtų vertas būti dabar priimtas, bet, tiesą sakant, įstatymas yra reikalingas ir man būtų sunku apsispręsti, sakykim, balsuojant stabdyti priėmimą, nes toks įstatymas reikalingas, kadangi reikia eiti šia linkme ir toliau tvarkyti energetikos sektorių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gaila, kad nematau ūkio ministro. Praeitą savaitę “Verslo žiniose” jisai apkaltino Seimo kairiąsias politines partijas, kad jos vilkina šio įstatymo priėmimą ir apskritai trukdo Lietuvos energijos restruktūrizavimo procesui. Šiandien turiu pareikšti, kad Seimo Ekonomikos komiteto kompetencija ir kruopštumas iš tiesų vilkino šio įstatymo svarstymą ir teikimą svarstyti šiandien Seimo posėdyje. Man labai gaila. Galbūt žurnalistai ne taip suprato ūkio ministro nuomonę, tačiau apgailestauju, kad ūkio ministras politikuoja.

Turiu pareikšti tokią nuomonę, kad mus, Centro sąjungos narius, šiek tiek šiurpina ir stebina per didelis ir per greitas “Lietuvos energijos” rinkos liberalizavimas. Jisai turėtų vykti palaipsniui, nes paveldėta energetikos sistemos struktūra nėra optimali staiga pereiti prie visiškai laisvos, subalansuotos rinkos, ką ir apibrėžia šis įstatymas. Jūs puikiai žinote, kad yra didelis gaminančių jėgų perteklius. Ryškiai dominuoja du gamintojai: Ignalinos atominė elektrinė bei rezervo laikytoja Lietuvos elektrinė. Iš tikrųjų aš, siela būdamas liberalas, (…) variantą palaikau. Neblogas įstatymas. Tai vienas liberaliausių įstatymų Europoje. Tokio neturi net Vengrija, neturi Vokietija, Didžioji Britanija. Tačiau jo praktinis taikymas gali padaryti tam tikrų problemų.

Kadangi šis įstatymas yra palankus vartotojams, ypač stambiosioms pramonės įmonėms, palankus jisai taip pat, be abejo, skirstymo tinklams, kelia abejonių skubus šio įstatymo priėmimas, nes, kaip žinote, skirstymo tinklus jau pasirengusios pirkti gana žinomos ir rimtos užsienio kompanijos. Taip pat jis palankus, be abejo, Kauno hidroelektrinei, kurioje savikaina yra gana maža. Daugelis norės sudaryti su ja netiesiogines elektros pirkimo sutartis.

Iki šiol įstatymas nepalankus, kaip aš minėjau, Lietuvos elektrinei, kuri yra Elektrėnuose. Šiandien jai reikalingos didžiulės investicijos – apie 1 mlrd. Lt. Reikia penkerių metų, kad ji pasiruoštų būti normalia rinkos dalyve ir dalyvautų konkurencinėje elektros energijos generatorių kovoje. Tačiau, deja, šio įstatymo nuostatos nerodo, kad rinkos operatorius susipirks rezervinę galią, ir neapibrėžia šios elektrinės ateitis. Aišku, supirks pačiomis mažiausiomis kainomis, o aš abejoju, ar elektrinė ras investuotojų, nes pagal šio įstatymo nuostatas jos laukia gana didelė konkurencinė kova.

Kad ir kaip gaila man sakyti, nors šiandien Ignalinos atominė elektrinė yra stambi gamintoja, jos savikaina vis tiek dar yra mažesnė, palyginti su Lietuvos elektrine ar su kitomis elektrą generuojančiomis elektrinėmis, tačiau, trumpai ir aiškiai kalbant, milijardas kilovatvalandžių vykstant šiai konkurencinei kovai iš jos bus atimta. Taigi Ignalinos atominė elektrinė gamins labai mažą elektros dalį. Dabar ji gamina 5,5, o gamins 4,5, todėl padidės šios elektrinės gaminamos elektros energijos savikaina ir atitinkamai elektros energijos kaina padidės visiems pirkėjams.

Aš minėjau, kad yra prieštarauta, jog investicijos į elektros energijos ūkį galbūt bus į skirstomuosius tinklus, galbūt perdavimo tinklai prisitaikys prie šių sąlygų, tačiau investicijos elektros energetikos generavimo įmonėms, deja, bus nutrauktos, be abejo, išskyrus, atsinaujinančius energijos šaltinius. Taigi veiksmų laisvė didelė, tačiau šiame įstatyme aiškiai neapibrėžta, kaip tapti nepriklausomu tiekėju ar laisvu vartotoju. 31 straipsnio 3 dalis rodo, kad įvykdžius visas sąlygas tai priklausys ir nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.

Baigdamas noriu pasakyti, kad, gerbiamieji Seimo nariai, neskubėkime priimti šio teoriškai gana neblogo įstatymo, palaukime, ar sumodeliuosime šio įstatymo praktinį pritaikymą, pasikalbėkime su specialistais, galų gale paklauskite tų partijų, kurios ateis ir turės šį įstatymą pritaikyti praktiškai. R.Ozolas mane įgaliojo pasakyti, kad šio įstatymo nepriimtumėte, nes jo įsigaliojimas nuo sausio 1 d. naujoms politinėms jėgoms gali sukelti tam tikrų problemų. Gali būti priimtos šio įstatymo pataisos, o tai nenaudinga nei tautiečiams, nei, be abejo, elektros energetikos rinkos dalyviams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto variantui ir pereiti prie pataisų. K.Šavinis – prieš.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, tuo metu, kai mes Seime priėmėm sprendimą, kad bendras kompleksas: Ignalinos atominė, Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė, išskaidomas ir labai abejotinai prijungiama Kauno hidroelektrinė, tai buvo pirmasis žingsnis, kai mes Lietuvos elektrinę – tą didžiulį nacionalinį turtą – pasmerkėm nežiniai. Šiandien šiam įstatymui, kuris pakankamai liberalus (iš dalies tai yra, matyt, geras dalykas)… tai ne tas laikas, kai mes galim taip staiga pereiti prie liberalaus elektros energijos gamybos modelio. Todėl man atrodo, kad prie to įstatymo dar reikėtų padirbėti. Vis dėlto reikia geriau paanalizuoti, kokia susidarys situacija, kokios bus pasekmės, priėmus šį įstatymą. Žinoma, bus dar bus daug po įstatymų leidžiamų aktų, iš kurių dar galima tikėtis, kad gali būti padaryta kažkas palankaus, bet man vis dėlto atrodo, kad to vieningo mano minėto komplekso – trijų elektrinių išardymas duos neigiamas pasekmes, o šis įstatymas kaip tik liberalizuoja tai ta kryptimi, pavojinga kryptimi.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Įstatymas ir rengėjų, ir Ekonomikos komitete yra kruopščiai išnagrinėtas. Iš esmės teisus anksčiau kalbėjęs kolega, kad tai yra pirmoji kregždė. Reikės dar ne vieno svarbaus dokumento, Vyriausybės parengtų dokumentų, kad visas tas gigantas galų gale pajudėtų iš vietos ir Lietuvoje sistema taptų civilizuota. O šiaip jau įstatymas yra pakankamai parengtas ir aprobuotas, kad jį būtų galima priimti. Aš siūlau pereiti prie pataisų.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame Ekonomikos komiteto teikiamam Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projektui. Jeigu pritarsime, tuomet kalbėsime apie pataisas, kolega.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Ar pritariame Ekonomikos komiteto pateiktam Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projektui?

Už – 47, prieš – 1, susilaikė 17, už – 48, prieš – 1, susilaikė 17. Gerbiamieji kolegos, mažiau gerkite kavos, aktyviau dalyvaukite posėdyje ir nebus problemų registruojantis ir balsuojant. (Triukšmas salėje) Už – 47, plius R.Juknevičienės balsas, prieš – 1, susilaikė 17, pritarta po svarstymo. (Balsai salėje) Nėra kavos, kolegos, ar jūs galite man, į vakarą pasakančiam ne visai taktiškų frazių, atleisti? Gerbiamieji kolegos, visiškai sutinku… Ne Č.Juršėno laikai, kavos nėra. Suprantu.

Gerbiamieji kolegos, taigi dabar pataisos. S.Malkevičiaus pataisų, kurios buvo teiktos komiteto ir dėl kurių apsispręsta, nėra likę. A.Šimėno pataisų, kurios buvo teiktos Ekonomikos komitete ir kai kurios buvo nepriimtos, nėra likę. K.Glaveckas dabar yra Suomijoje, kolegos, ir jis taip pat nėra aktualizavęs šių pataisų. Gal dabar galime jų bendruoju sutarimu nesvarstyti, juo labiau kad tai, matyt, ne K.Glavecko pataisos? Jeigu jis grįš, tada bus galima, jeigu bus perregistruota šiam variantui, nes pataisos įregistruotos buvusiam variantui, ir mes jas svarstysime galbūt per priėmimą.

Taigi liko S.Malkevičiaus pataisa dėl 47 straipsnio. Pone Šimėnai, jūs vadovaujate priėmimui. Taigi S.Malkevičiaus siūlymas dėl 47 straipsnio dėl aktų parengimo ir įsigaliojimo. Kokia jūsų nuomonė? Komitetas turėtų pasakyti. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinio straipsnio formuluotę reikėtų pašlifuoti. Manau, kad iki priėmimo turėtume rasti kompromisą, kad nereikėtų Seime spręsti šį klausimą balsavimo būdu. Manau, mes, komitetas, kartu su S.Malkevičiumi suderinsime iki priėmimo bendrą formuluotę.

PIRMININKAS. Kolega Malkevičiau, jeigu jūs, išgirdęs šį komiteto pirmininko žodį, atsiimtumėte savo siūlymą ir iki priėmimo pateiktumėte visiems priimtiną variantą, mes būtume dėl to tik laimingesni. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš nelabai žinau, kuo yra blogas mano siūlymas. Kodėl negalima dabar pritarti? Paprasčiausiai noriu išskirti tą dalyką, kuris buvo sujungtas visiškai nekonstruktyviai. Yra du dalykai. Yra reorganizuota elektros energetikos sistema. Prezidentas Restruktūrizavimo įstatymą pasirašė gegužės 18 d. Tai yra vienas klausimas.

Kitas klausimas yra Elektros energetikos įstatymas. Tai yra laisvosios rinkos įstatymas. Dabar iš karto imame reorganizuoti ir darome laisvą rinką. Noriu pasakyti, jeigu mes iš karto padarėme klaidą ir nenumatėme santykio tarp reorganizuoto ūkio subjektų tame įstatyme, kurį mes priėmėme gegužės 18 d., tai reikia bent čia atskirti klausimus. Aš siūlau, kad iki rugpjūčio 31 d. Vyriausybė parengtų ar išleistų teisės aktus, reikalingus specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymui įgyvendinti. Antraip aš nežinau. Mes prisidėsime prie to, kad gerai pradėtą reformą mes sužlugdysime. Štai kodėl nebalsavau komitete už šį įstatymą ir nebalsuosiu čia, jeigu nebus tam pritarta.

PIRMININKAS. Vyriausybei atstovauja viceministras V.Junevičius. Jeigu jūs pasakytumėte savo nuomonę dėl šių datų, mums būtų mieliau apsispręsti. 47 straipsnio naujoji redakcija, siūloma S.Malkevičiaus. 2 dalis – visiškai ta, kuri dabar yra 47 straipsnyje. S.Malkevičius siūlo iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. parengti ir išleisti teisės aktus, reikalingus Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymui, jau mūsų priimtam, įgyvendinti. Taigi viceministras V.Junevičius, atstovaujantis Ūkio ministerijai.

V.JUNEVIČIUS. Be abejo, reikės Vyriausybės priimtų nutarimų. Gal būtų galima ne iki rugpjūčio 31 d., o iki rugsėjo 31 d., nes bijau, kad rugpjūčio 31 d. dar nebus patvirtintas “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektas, todėl kai kuriuos dalykus reikės po to dar tikslinti.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti dėl rugsėjo 31 d.? Pone Malkevičiau, ar teiksite kategoriškai balsuoti dabar?

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad nėra jokios prasmės. Palaukime rinkimų, ir viskas.

PIRMININKAS. Pasirodė premjeras. Jis įsigilins į situaciją per porą sekundžių ir pasakys taip, kaip turi būti. Duokite S.Malkevičiaus siūlymą dėl 47 straipsnio dėl Vyriausybės veiksmų, kuriuos ji turi padaryti. S.Malkevičius siūlo iki rugpjūčio 31 d. parengti visus teisės aktus, reikalingus “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymui įgyvendinti. Jeigu A.Kubilius prašytų dar žodžio ir iš jo išgirstume genialią frazę viskam pritariant, tai viskas būtų gerai. Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Viceministras siūlė rugsėjo 31 dieną.

A.KUBILIUS. Manau, kaip Seimas lieps, taip ir padarysime. Nėra jokių problemų. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu, kolegos, priimti iki rugpjūčio 31 d.? Ne. Gal galime sutarti dėl kompromisinio Ūkio ministerijos siūlymo – rugsėjo 30 d.? Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl S.Malkevičiaus siūlymo.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, gal būtų galima suteikti žodį kalbėti ir pasakyti argumentus už ar prieš?

PIRMININKAS. Taip, kolega, aš jums nesuteikiau žodžio kalbėti dėl S.Malkevičiaus pataisos. Atsiprašau, nes kompiuteris neveikia.

J.VALATKA. Tai gal dabar galiu pasakyti?

PIRMININKAS. Prašom.

J.VALATKA. Kolegos, labai smarkiai skubame. Aš nepavydžiu Vyriausybei, kuri ar iki rugsėjo 30 d., ar iki spalio 31 d. turės parengti šį mechanizmą. Tai nerealu. Atsiminkime, kad artinasi žiema, o suardyti sistemą (ją reikės šiek tiek ardyti) ir atitinkamai sureguliuoti naujus santykius gana sudėtinga. Todėl nebandykime žiūrėti į rinkimų datą ar į dar ką nors. Darbas vyksta normaliai. Manau, kad ir naujasis Seimas niekur nedings. Jis turės tęsti šiuos darbus, bet normaliu tempu. Todėl įstatymo projekte parašyta data yra visiškai gera. Dabar nespės mūsų šaunioji dauguma padaryti to, ką bandyta užsibrėžti. Geriau ne pagadinti, bet padaryti geriau. Galų gale dar neaišku, kas bus ta naujoji dauguma. Todėl siūlau neeksperimentuoti su datomis dar ir todėl, kad Civilinis kodeksas, kurį mes šiandien priėmėme, tikrai šioje vietoje dėl sutarčių pagrindo prieštarauja mūsų dabar priimamam įstatymui. Tą turbūt gali patvirtinti ir Vyriausybės atstovai.

PIRMININKAS. K.Trapikas galėtų paremti S.Malkevičiaus siūlomą pataisą.

K.TRAPIKAS. Aš remiu Seimo nario S.Malkevičiaus, labai patyrusio ir išmanančio energetikos reikalus Lietuvoje, pasiūlymą, kad Vyriausybė turėtų susikaupti, dirbti tris pamainas per parą ir parengti teisės aktus iki rugpjūčio 31 dienos. Galbūt nereikia labai stengtis, nes yra parengtas pono S.Malkevičiaus Lietuvos energetikos reorganizavimo įstatymo projektas. Jį patobulinus, pakoregavus kai kuriuos straipsnius galima priimti. Tai nėra tokia didelė tragedija, kaip ponas V.Junevičius prašė daugiau laiko, o padirbėjus su pono S.Malkevičiaus projektu galima visą šį procesą, būtent “Lietuvos energijos” reorganizavimą, reglamentuoti ir pasiruošti pereiti prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos energetinei sistemai. Taigi aš palaikau poną S.Malkevičių.

PIRMININKAS. Kolegos, gal nereikėtų papildomai registruotis? Ar nerasta jokio susitarimo dėl pataisos? Balsuojame dėl S.Malkevičiaus siūlymo dėl 47 straipsnio. Yra pritariančių, yra abejojančių. Kokia jūsų nuomonė, kolegos?

Už – 45, prieš – 5, susilaikė 8. Pataisai yra pritarta. Kolegos, ar dar kas kalbėtų dėl pritarimo po svarstymo, dabar jau su šita pataisa? Pritariame bendruoju sutarimu. Kolegos, ar galėtume šį įstatymą priimti ketvirtadienį? Bendruoju sutarimu, kolegos, mano siūlymas šį įstatymą priimti skubos tvarka yra priimtas. Ačiū.

Garantinio fondo įstatymo projektas Nr.P-2771 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrą R.Kairelį. Jis mums pateiks Garantinio fondo įstatymo projektą Nr.P-2771, kurio vakar reikalavo kairiųjų profsąjungų lyderiai. Prašom.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas Garantinio fondo įstatymo projektas sudaro dalį paketo, kurį Vyriausybė pateikė Seimui, tai yra naują Įmonių bankroto įstatymą, Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir Garantinio fondo įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankesnes sąlygas nemokioms įmonėms atsiskaityti su savo darbuotojais nesant tokių galimybių iš įmonės lėšų. Šiuo metu, kaip žinote, veikia fondas, kuris turi panašų tikslą. Tačiau šis fondas yra paremtas tuo, kad įmonėms teikiama paskola įkeičiant įmonių turtą. Tokiu būdu ne visų įmonių darbuotojai gali pasinaudoti dabartinio fondo pagalba ir gauti reikiamą paramą.

Naujas siūlomas fondas atitinka Europos Sąjungos šalių patirtį ginant darbuotojų reikalavimus nemokumo atveju. Šis fondas būtų formuojamas ne vien iš privatizavimo lėšų, kaip dabartinis fondas. Įmokas mokėtų darbdaviai, jie mokėtų 0,2% įmokas nuo darbo užmokesčio, į fondą įnašus mokėtų ir valstybės biudžetas, taip pat būtų naudojamos Privatizavimo fondo lėšos. Tai būtų pagrindiniai šaltiniai, kurie turėtų sukurti pastovų, stabilų fondą. Fondo išmokos nebūtų siejamos su įmonių būkle, o būtų sudaromos vienodos sąlygos visiems dirbantiesiems atgauti dalį jiems priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų. Fondas veiktų kaip piniginis fondas. Jam vadovautų fondo taryba, suformuojama trišaliu principu. Fondo išmokos apimtų visas išmokas, kurios susijusios su darbo santykiais. Tačiau įstatyme nėra fiksuojamas išmokos dydis, jį nustatyti paliekama Vyriausybei Garantinio fondo tarybos teikimu. Tai yra kol fondas dar nėra suformuotas, mes negalime prisiimti įsipareigojimų dėl išmokų apimties. Manome, kad fondui susiformavus jau galima būtų fiksuoti pastovias garantijas dėl išmokų dydžio, kad visi dirbantieji žinotų, kiek jie gali atgauti esant įmonių bankrotui.

Mes manome, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo spalio 1 d., kaip ir Įmonių bankroto įstatymas. Siūlome, kad pirmuosius tris mėnesius išmokų nebūtų skiriama, kol bus kaupiamos lėšos, o jos bus pradėtos mokėti tik nuo kitų metų sausio 1 d. Taigi, kol nebus sukurtas naujas fondas, galios senas fondas ir jisai iš dalies teiks paramą bankrutuojančių įmonių darbuotojams. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Septyni klausimai. Iš pradžių Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, įstatymo 4 straipsnio 1 punkte kalbama, jog įmonės moka 0,2% nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Aiškinamajame rašte, teikdamas įstatymą, kalbate apie tai, kad trišalėje taryboje įstatymo nuostatai dėl 0,2% įmokų nepritaria darbdavių organizacijų atstovai. Būtų įdomu žinoti, kokiam procentui jie pritaria. Taip pat įstatyme kalbama apie Garantinio fondo nuostatus. Deja, tų Garantinio fondo nuostatų su įstatymu kol kas nematome. Kada jie bus parengti?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Taip, šis įstatymas ne vieną kartą buvo svarstytas trišalėje taryboje. Jisai labai sunkiai buvo derinamas su socialiniais partneriais, pirmiausia darbdaviais. Darbdaviai norėjo, kad įmokas į tą fondą mokėtų ir dirbantieji. Čia nebuvo kalbama apie procentą – 0,2–0,1, bet buvo kalba apie solidarumą. Tačiau vis dėlto ir Europos Sąjungos direktyva, ir (…) konvencija atsakomybę už fondą perkelia valstybei ir darbdaviams. Niekur dirbantieji nemoka. Todėl mums iki galo nepavyko rasti sutarimo su darbdaviais. Dabar mes manome, kad vis dėlto ir valstybė lėšomis rems tą fondą, ne vieni darbdaviai finansuos to fondo veiklą.

I.ŠIAULIENĖ. O dėl nuostatų?

R.KAIRELIS. Taip, nuostatus mes pateiksime. Kadangi mes siūlome, kad įsigaliotų nuo spalio 1 d., per tą laiką parengsime visus poįstatyminius aktus, kurių reikia šiam įstatymui įsigalioti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Ar nereikėtų papildyti 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą po žodžio “lėšos” žodžiais “vadovaujantis įstatymo dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo nuostata”? Kadangi sudarant programas galima ir visą Privatizavimo fondą panaudoti. O ten yra aiškiai įrašyta, kad ne daugiau 1/3, nes 2/3 turi būti skirti indėliams atkurti. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui už klausimą. Taip, aš manau, reikia vadovautis šiuo įstatymu. Aš visiškai sutinku su jumis.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl to paties 4 straipsnio. 1 dalies 3 punkte yra pasakyta, kad Garantinio fondo lėšas sudaro Garantinio fondo kreditiniai reikalavimai, kurie gauti iš bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių. Prašau pasakyti, kokiai eilei priklausys Garantinio fondo kreditiniai reikalavimai, kai šis įstatymas galios? Aš kalbu apie Bankroto įstatymą. Ir dar mane domina, kaip dažnai Vyriausybė keis tą darbo užmokesčio dydį, kurį Garantinis fondas galės kompensuoti darbuotojui iš bankrutuojančių įmonių, nes tą dydį turėtų pasiūlyti fondo taryba, bet nustatyti Vyriausybė?

R.KAIRELIS. Ačiū. Manau, kad eiliškumas bus nustatytas Įmonių bankroto įstatyme. Teks apsispręsti, kokia eile tenkinti. Tai nėra dabar to įstatymo objektas. Matyt, reikia dar padiskutuoti. Mano nuomone, kad turėtų būti tenkinami po darbuotojų reikalavimų, nes jo paskirtis yra truputį kitokia nei buvusio. Dabar kaip dažnai bus nustatoma išmoka. Iš pradžių mes manėme, kad tai turėtų būti daroma kasmet. Tai priklausys nuo to, kaip bus formuojamas šis fondas ir koks bus įmonių bankrotų intensyvumas bei poreikis naudotis šio fondo lėšomis. Būtų gerai, kad per metus kartą visiems žmonėms būtų žinomas įmokų dydis. Bet gal ir dažniau tai teks daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, pora nedidelių klausimų. Kaip jūs žiūrėtumėte į tokį dalyką, kad būtų Garantinio fondo tipiniai nuostatai. Kadangi tai vienas fondas, veikiantis valstybėje, kad taptų įstatymo dalimi. Ir antrasis klausimas. Koks bus santykis tų regresinių lėšų, kurios turėtų būti išieškotos arba turėtų būti gautos į dabar veikiantį Valstybinį bankrutuojančių įmonių paramos fondą, kai anas fondas faktiškai bus nereikalingas ir numiręs, tačiau realiai lėšos grįš? Ar būtų kokia nors anų grįžtančių lėšų sąsaja su šio fondo papildymu?

R.KAIRELIS. Ačiū. Mes vis dėlto laikomės tos nuomonės, jog jeigu nuostatai bus gana smulkūs, panašiai, kaip ir dabar yra nuostatai, ir kur kas smulkiau apibrėš tarybos funkcionavimą, geriau Vyriausybės nutarimu tvirtinti tą dokumentą, o ne integruoti į šį įstatymą.

Mes laukiame, kad dalis lėšų iš dabartinio fondo vis dėlto grįš ir papildys naująjį fondą. Mūsų pesimistiniai skaičiavimai rodo, kad iki 4 mln. litų turėtų iki metų pabaigos grįžti į tą fondą ir pereiti į naująjį fondą. Tikėtis, kad grįš visa sumai (yra paskolinta 37 mln.), aišku, nerealu, nes ne visos įmonės turi turto. Vargu ar grįš. Vis dėlto teks tikėtis, kad tą fondą papildys darbdavių įnašai ir valstybės biudžeto lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, kiek jūs tikitės surinkti lėšų iš įmonių pagal šį įstatymą? Kiek įmonės yra prasiskolinusios darbuotojams? Kaip bus su tomis įmonėmis, su kuriomis buvęs fondas iš dalies atsiskaitė, bet dar liko kelis milijonus skolingas darbuotojams? Kokia bus jūsų strategija ir taktika?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Mes planuojame, kad iš darbdavių per metus surinksime iki 20 mln. litų į tą fondą. Tokie yra mūsų skaičiavimai. Įstatymo projekte yra numatyta, kaip bus elgiamasi su tomis įmonėmis, kurios jau gavo paramą iš dabartinio fondo. Mes minusuosime tas lėšas, o darbuotojas galės tik kartą kreiptis į tą fondą. Fondas, kaip matėte, nėra skirtas visiškai atsiskaityti su darbuotojais. Jis garantuoja tam tikrą minimumą, kaip ir viso pasaulio šalių tokie fondai. Visos kitos lėšos turės būti atgaunamos per bankroto procedūrą.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man vis dėlto rūpi šio fondo finansai. Jūs kalbate apie tai, kad jį parems biudžetas. Kokia dalis turėtų būti? Kita klausimo dalis: ar valstybės biudžete bus numatyta atskira eilutė šiam fondui finansuoti? Ar tvirtinant valstybės biudžetą iš karto bus numatytos lėšos šiam biudžetui?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Taip, įstatyme parašyta, kad biudžete bus skiriama pagal atskirą programą. Bus atskira programa. Be abejo, tai bus garantuotos lėšos, kurios pateks tik į tą fondą. Kokio dydžio lėšos bus? Manome, kad turės būti maždaug 10 mln. litų, bet tai priklausys nuo to, kokias išmokas matysime iš pradžių. Tai tokie mūsų skaičiavimai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. 13 straipsnio paskutinėje pastraipoje parašyta, kad iki 2001 m. sausio 1 d. Vyriausybė skirs pradinį įnašą į Garantinį fondą. Vadinasi, Garantinis fondas pradės veikti nevisiškai suformavus lėšas. Kitas dalykas, kiek kartų bus galima skirti tam tikrai įmonei lėšas iš Garantinio fondo?

R.KAIRELIS. Ačiū. Šis fondas realiai pradės vykdyti išmokas nuo sausio 1 d., taip yra numatyta įstatyme. Lėšas pradės kaupti nuo spalio 1 d., o išmokas nuo sausio 1 d. Parašyta, kad tas pats darbuotojas į fondą gali kreiptis tik vieną kartą, iš fondo gali gauti tik vieną paramą, o įmonė gali gauti kelis kartus, jeigu bus kreipiamasi dėl skirtingų darbuotojų.

PIRMININKAS. Ar pradedame svarstyti šį įstatymo projektą, kolegos? Dėkoju, viceministre. Bendruoju sutarimu pradedame svarstyti Garantinio fondo įstatymo projektą Nr.P-2771. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime rudenį arba rugpjūčio pabaigoje, kolegos, šį projektą. Ačiū.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo" projektas Nr.P-2769 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Liko dar vienas rezervinis klausimas. Kviečiu man patalkinti J.Razmą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo” projektas Nr.P-2769. Dėl to tartasi Seniūnų sueigoje. Aš viliuosi, kad J.Razmai paminėjus tuos įstatymus, kuriuos dar reikia priimti, bendruoju sutarimu priimsime šį sprendimą iki ketvirtadienio pratęsti sesiją.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad pritarę pono A.Vidžiūno parengtam nutarimo projektui jūs kartu padarysite vieną išvadą – kad ponas A.Vidžiūnas yra tikrai geras žmogus. Jis galėjo teikti pratęsti sesiją net dviem mėnesiais, o siūlo tik įmanomą minimalų terminą – surengti dar vieną posėdį. Per šį posėdį mes iš tiesų galėtume apsvarstyti keletą svarbių projektų. Iš jų išskirčiau Regioninės plėtros įstatymo projektą, kurį galėtume priimti, taip pat galėtume priimti Elektros energetikos įstatymo projektą, žinoma, ir mano parengtą Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektą. Taip pat galėtume patvirtinti svarbias Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis, na, ir dar keletą kitų projektų. Kol kas mūsų siūlomoje darbotvarkėje yra 12 punktų. Manau, kad tų projektų gali atsirasti ir šiek tiek daugiau, bet mes galėtume surengti vieną normalų posėdį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Beinortas turi nuomonę dėl projekto ir dėl ketvirtadienio darbotvarkės.

J.BEINORTAS. Pone kancleri, kas inicijuoja 2-3 punkte įrašytą dokumentą “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įvykdymo ataskaitos”? Paprastai tokios ataskaitos yra pateikiamos per vieną ketvirtį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, pavyzdžiui, biudžetiniams metams, ir yra svarstomos. Paskutinę sesijos dieną pateikti medžiagą, kuri niekaip nebus svarstoma… kai ji bus svarstoma, bus jau beviltiškai atsilikusi ir reikės svarstyti 2000 m. pirmojo pusmečio Socialinio draudimo fondo rezultatus. Arba šio klausimo čia nerašykime, arba rašykime tada, kai jis aktualus.

J.RAZMA. Kiek žinau, dabar, įvertinus Vyriausybei yra pateiktas toks projektas. Manau, gal Seimo nariams bus įdomu sužinoti, kaip yra įvykdytas 1999 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Bus galima apie tai padiskutuoti vasarą susitikus su rinkėjais. Nemanu, kad tai užims daug laiko. Kol kas numatėme 10 minučių. Nemanau, kad būtų didelė problema dėl tų 10 minučių.

J.BEINORTAS. Tai yra pro forma, pone kancleri. Jo visai nereikia. Nedevalvuokime rimtos problemos.

J.RAZMA. Mes panagrinėsime. Galbūt pasielgsime taip, kaip jūs siūlote.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aiški nuomonė, kolegos, dėl konkretaus dalyko. Rytoj Seniūno sueigoje pasitarsime dėl šio projekto. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Nori kalbėti dar… nori kalbėti D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis kancleri, aš žinau, kad dabar yra pateiktas ir Seimo rezoliucijos projektas dėl Socialinio draudimo fondo deficito mažinimo. Manau, kad jį taip pat būtų galima išnagrinėti, tai nors būtų nauda.

J.RAZMA. Galbūt. Tikiuosi, kad suinteresuoti asmenys galės rytoj Seniūnų sueigoje tai padaryti. Kol kas teikiu projektą dėl sesijos pratęsimo iki 20 dienos, mes dar nesvarstome konkrečios tos dienos posėdžio darbotvarkės projekto. Aš gal pats blogai suorientavau Seimo narius, paminėdamas…

PIRMININKAS. Gerai, gerai, viską galimą apsvarstyti kartu.

Taigi pritariame pateiktam nutarimo projektui.

Gal galime jį priimti? (Balsai salėje) Gal galime priimti 1 straipsnį? 2 straipsnį? A.Salamakino siūlymu registruojamės. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo”.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas už nutarimą, jeigu dirbtume iki 20 dienos? Paskui kita įmanoma mūsų rinkimosi data, jeigu nebus ekstra atvejų, rugpjūčio pabaiga.

Už – 51, prieš – 5, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

2000 m. liepos 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Kolegos, gal sutiktumėte, kad kartu preliminariai patvirtintume ketvirtadienio darbotvarkę, o dėl jos tartumės rytoj Seniūnų sueigoje? Dėkoju. Pritariame.

Seimo narių pareiškimai

Ir kas dar likę šiandien? Seimo narių pareiškimai. Seimo narys A.Akstinavičius. A.Akstinavičiaus pareiškimas, kolegos, prašom ramybės!

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš tiktai galėčiau prisidėti prie kolegos J.Razmos ir patvirtinti, kad ponas A.Vidžiūnas tikrai yra geras žmogus.

O šitą pareiškimą mums, tiksliau, mūsų pirmininkui R.Dagiui adresavo IAB investicinė Kauno holdingo kompanija, kreditorių susirinkimo pirmininkas J.A.Meilutis. Kartu yra adresuota ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Pareiškime sakoma, kad “mes, IAB investicinė Kauno holdingo kompanija, nukentėję 15553 tūkst. indėlininkai, prašome jūsų pagalbos Lietuvos Respublikos Seime atkreipti dėmesį į mūsų beviltišką padėtį. 1995 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teisme IAB investicinei Kauno holdingo kompanijai buvo iškeltos bankroto ir baudžiamoji bylos dėl indėlių iššvaistymo. Dėl to indėlininkai daugiau kaip penkerius metus neatgauna indėlių dirbtinai vilkinamose teismų bylose, kurių pabaigos nematyti. Tokia IAB investicinės Kauno holdingo kompanijos indėlininkų beviltiška padėtis verčia mus:

1. Prašyti Lietuvos Seimą artimiausiu metu priimti naująjį Bankroto įstatymą.

2. Prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką inicijuoti IAB investicinės Kauno holdingo kompanijos bankroto bei baudžiamosios bylų spartesnį nagrinėjimą. Šios bylos tęsiasi nuo 1995 m. liepos 21 d.

3. Prašome kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, siekiant paspartinti indėlininkams priteistų sumų išieškojimus pagal Kauno antstolių kontorai pateiktus vykdomuosius raštus”.

Pagarbiai – IAB investicinės Kauno holdingo kompanijos kreditorių susirinkimo pirmininkas J.A.Meilutis, iniciatyvinės grupės komiteto nariai L.Taranda, R.Juškevičienė, R.Juodelienė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerasis žmogau. J.Šimėnas nėra prašęs žodžio, bet turbūt nedarysime problemų, kad ir jam suteiktume galimybę.

J.ŠIMĖNAS. Atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, nespėjau užsiregistruoti. Pareiškimas. “Viešumas neturi būti melo propaganda.

Šį pareiškimą pagimdė pastarosiomis dienomis per įvairias žiniasklaidos priemones skelbiama netiesa. Neturėdamas galimybės padaryti visapusišką analizę pateiksiu tik keletą faktų. Štai sekmadienį per Lietuvos radijo transliuojamą laidą rusų kalba buvo tendencingai komentuojama Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus telegrama Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimui. Reportažą parengęs žurnalistas neteisingai argumentavo Prezidento pastabas teigdamas, jog neseniai į moderniuosius krikdemus perbėgo apie 1000 LKDP narių. Tiesa yra ta, kad šis skaičius 10 kartų padidintas. Ko siekė žurnalistas, reportaže pateikdamas eilinę netiesą?

Pirmadienį du didžiausi Lietuvos laikraščiai, tai yra “Lietuvos rytas” ir “Respublika”, komentuodami LKDP programą ir kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą sąrašą, vėl prasilenkė su tiesa. “Respublika”, komentuodama krikščionių demokratų programoje fiksuojamą diferencijuotą mokesčių politiką, ją priskyrė socialdemokratams, nors su šia nuostata Lietuvos krikščionių demokratų partija jau eina į antruosius Seimo rinkimus. Dar daugiau – ta pati “Respublika” skelbia apie krikdemų programoje nesantį norą grąžinti Vilniaus universitetą Jėzuitų ordinui. O štai “Lietuvos rytas” sugebėjo “pamiršti” trečiuoju krikščionių demokratų sąraše esantį A.Šimėną.

Pirmadienį (liepos 17 d.) 13.20 val. radijo laidoje pateiktas R.Valatkos savaitės komentaras ne tik prasilenkia su etikos normomis, bet ir su tiesa. R.Valatka perša žmonėms netiesą, kad krikščionių demokratų siūlymas panaikinti kai kuriems laikraščiams PVM lengvatą pabrangintų knygas.

Antradienį (liepos 18 d.) 8 val. ryto per Lietuvos radiją pateikęs savaitės komentarą F.Jansonas teigė, kad prieš 1996 metų Seimo rinkimus konservatoriai ir krikščionys demokratai buvo pasirašę memorandumą su Pramonininkų konfederacija dėl bendrų veiksmų. Tai akivaizdi netiesa siekiant suklaidinti žmones artėjant rinkimams. Primenu, kad Lietuvos krikščionių demokratų partija griežtai kritikavo vieno iš buvusių konservatorių lyderio G.Vagnoriaus iniciatyvą ir atsiribojo nuo jos.

Kartu noriu priminti, kad viešumas buvo vienas pagrindinių ginklų atkuriant Nepriklausomybę ir Demokratiją Lietuvoje. Šiandien, kai demokratija Lietuvoje tebėra trapi, viešumas arba laisvė be atsakomybės tampa tos pačios laisvės priešu.

Šiuo metu skelbiama, kad labiausiai žmonės pasitiki žiniasklaida. Ar toks pasakymas tinka visai žiniasklaidai? Nejaugi žmonės pasitiki ir tais, kurie skleidžia netiesą? O, kad žmonės žinotų, kiek netiesos visokiausiais būdais stengiamasi paskleisti, kad užkariautų jų protus ir širdis!

Yra ir objektyvios, netendencingai nušviečiančios įvykius žiniasklaidos, tai ELTA, radijas, daugelis TV kompanijų, kai kurie laikraščiai bei žurnalai. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau pasitaiko atvejų, kai viešumą pasiekia tendencingai neteisinga informacija arba faktų iškraipymas. Dažniausiai mėginimas paskelbti tiesą, jeigu tai daro politikas, to paties netiesos skelbėjo paverčiamas puolimu prieš žiniasklaidos laisvę. Bet juk tai netiesa! Tad ar gali būti Laisvė be atsakomybės?

Siūlome žiniasklaidos priemonių vadovams griežčiau kovoti už tiesą, kuri yra ne tik svarbiausias kiekvieno asmens reikalas, bet ir visuomenės santarvės garantas.

Kviečiame politines partijas ir politikus atsisakyti paslaugų tokių žurnalistų, kurie rašo netiesą, arba tendencingai iškraipo tiesą.”

Seimo narys J.Šimėnas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, šios dienos darbas atsirito į pabaigą. Popietės posėdis yra baigiamas.