Šešiasdešimt devintasis (504) posėdis
2000 m. liepos 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. liepos 18 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. (…) dienos rytinį posėdį. Registruojamės.

Šios dienos darbotvarkė. Civilinis kodeksas. Iškrinta Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję projektai. Svarstysime Civilinės aviacijos įstatymo projektą. Komitetas yra apsvarstęs tik vakar, žodžiu, terminų truputį trūksta, bet esame sutarę, nes dėl to nebuvo jokių problemų, likęs vien balsavimas, kad šiandien svarstom, ketvirtadienį mėginsime priimti. 12 valandą Seimo rinkimų įstatymo pataisos ir kiti svarbūs projektai. Elektros įstatymas, kuris taip pat vakar svarstytas, nors čia kažkodėl rašo, kad 18 dieną, mūsų bus pradedamas svarstyti 16 valandą, kad, kolegos, spėtumėt dar žvilgtelėti į jį. Jeigu viskas gerai, ketvirtadienį priimam.

Jeigu neprieštarautumėt, kolegos, tokiai darbotvarkei, galėtume pradėti dirbti. Ačiū. Ypač man svarbi Moderniųjų krikščionių demokratų parama dėl darbotvarkės. Ačiū, kolegos.

Civilinio kodekso Pirmosios knygos “Bendrieji nuostatai” projektas Nr.P-1877(2*). Civilinio kodekso Antrosios knygos “Asmenys” projektas Nr.P-2269(2). Civilinio kodekso Trečiosios knygos “Šeimos teisė” projektas Nr.P-2271(3). Civilinis kodekso Ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė” projektas Nr.P-2529(2). Civilinis kodekso Penktosios knygos “Paveldėjimo teisė” projektas Nr.P-2406(2). Civilinis kodekso Šeštosios knygos “Prievolių teisė” projektas Nr.P-2530(2). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2612(2) (priėmimas)

Taigi pradedame dirbti. Projektai Nr.P-1877, Nr.P-2269 (čia antrieji variantai), Nr.P-2271(3), Nr.P-2529(2), Nr.P-2406(2), Nr.P-2530(2). Kolegos, šešios Civilinio kodekso knygos, kurias mes mėginsime priimti taip, kaip siūlo komitetas, – skyriais ir skirsniais. Tada pereisime prie Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto ir, priimdami šį įstatymą, priimsime visas šešias knygas. Jeigu jūs neprieštarautumėt tokiai tvarkai, tai dėl Pirmosios knygos, dėl pirmųjų dalių kviesčiau į tribūną V.Pakalniškį. Pradėtume bendrųjų nuostatų svarstymą. Priėmimo procedūra. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas V.Pakalniškis. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prasideda paskutinis mūsų didelio darbo etapas, kuris tęsiasi nuo praeito Seimo kadencijos. Jau pradedame priiminėti Civilinį kodeksą, kurio struktūra šiek tiek skiriasi nuo visų kitų įstatymų. Dėl apimties, dėl reguliavimo metodų ypatumų, dėl reguliuojamų santykių platumo jis yra suskirstytas į atskiras knygas. Kiekviena knyga yra to mūsų bendrojo įstatymo sudėtinė dalis, todėl dabar, kai bus priimtas paskutinis įstatymas, visas Civilinis kodeksas bus kaip vieninga civilinės teisės normų sistema.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Taigi pataisų nėra. Galime priimti dalimis ir skyriais, ar ne? Kolegos, 1 dalis, 1 skyrius. Ar galime priimti? 2 skyrius. Galime priimti? 2 skyrių taip pat galime priimti. Žiūriu, kur prasideda 2 dalis. 2 dalis tada prasideda… 3 skyrius. Jį galime priimti? 3 skyrių galime priimti. 4 skyrių? Taip pat galime priimti. 4 skyrius yra priimamas. 5 skyrius, čia jau prasideda 3 dalis. 5 skyrius taip pat yra priimamas. 6 skyrius – “Bendrosios nuostatos”, prasideda terminų dalis. 6 skyrių priimam. 7 skyrius, reglamentuojantis ieškininės senaties reikalus, yra priimamas. Prasideda 5 dalis. 8 skyrius. 8 skyrių priimame, gerbiamieji kolegos. Ačiū. Priimta skyriais. Pirmoji knyga yra priimta skyriais. Dėkui.

Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Pradedame priimti Antrąją knygą.

G.IMBRASIENĖ. Aš jau vakar pateikiau po svarstymo šią knygą. Šiandien iki priėmimo pasiūlymų yra gauta, tiksliau, buvo gauta iš Sveikatos komiteto.

PIRMININKAS. Tai bus dar toliau, ponia pranešėja, ar ne?

G.IMBRASIENĖ. Toliau bus… Naujų nėra gauta.

PIRMININKAS. Civilinio kodekso Antroji knyga – “Asmenys”. 1 dalies 1 skyrių galime priimti, ar ne?

G.IMBRASIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Toliau 2 skyrius. Dėl 2 skyriaus. Yra buvusi A.Matulo redakcija dėl 2 skyriaus, dėl 223, 225, 226. Taigi, ponia pranešėja, prašom įvertinti šiuos reikalus.

G.IMBRASIENĖ. Į kai kurias pastabas mes atsižvelgėm, tiksliau, į pasiūlymus, į kai kurias ne. Mes išsiaiškinom su gerbiamuoju kolega. Galbūt jam dabar reikėtų suteikti žodį.

PIRMININKAS. Taigi jūs teikiat ar komitetas teikia redakciją?

G.IMBRASIENĖ. Komitetas teikia tas redakcijas, kurias mes priėmėm.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys A.Matulas. Ar tikrai rastas susitarimas?

A.MATULAS. Taip, gerbiamieji kolegos, mes ilgai vakar diskutavom, rastas kompromisas. Galiu pasakyti, kad į didesnę daugumą mūsų pastabų yra atsižvelgta. Manau, komitetas nesupyks, jeigu aš komiteto vardu pasakysiu, kad po to rasto kompromiso nereikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos. Taigi 2.23 dalis, 2.25 ir 2.26 dalys redaguojamos taip, kaip siūlo komiteto pirmininkė, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į A.Matulo siūlymus. Ir, gerbiamieji, turbūt galime priimti 2 skyrių? 3 skyrius. 3 skyrių taip pat priimame. 2 dalis prasideda “Juridiniai asmenys”. 4 skyrius. Ar galime priimti? 4 skyrių priimame. 5 skyrius. Priimame. 6 skyrius. Priimame.

G.IMBRASIENĖ. Ten mes teikiam, (…) komitetas teikia.

PIRMININKAS. Dėl 6 skyriaus?

G.IMBRASIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti teikimą. Aš neturiu po ranka jūsų teikimo. Taigi 6 skyriaus pataisas, kurias daro komitetas, dabar pakomentuos komiteto pirmininkė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes gavom tokį Vyriausybės protokolinį nutarimą, tiksliau, kreipimąsi į komitetą, peržiūrėti Civilinio kodekso Antrosios knygos kai kuriuos straipsnius, susijusius su Juridinių asmenų registru, todėl komitetas vakar svarstė dar kartą ir, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, siūlo šias pataisas.

PIRMININKAS. 5 skyriui, taip?

G.IMBRASIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti? Galime susitarti, ar ne? Gerbiamasis Sekretoriate, neveikia mano kompiuteris. Gerbiamieji kolegos, taigi 5 dalis yra redaguojama taip, kaip siūlo komitetas. Atsiprašau, 5 skyrius. Ar galime priimti 5 skyrių? Galime. 6 skyrius. Problemų nėra. 6 skyrių priimame. 7 skyrius. Priimame. 8 skyrius. Priimame. 9 skyrius. Kolegos, jeigu turite kokių abejonių, prašom garsiai reikšti savo nuomonę, nes dabar aš neturiu kompiuterio. 9 skyrių priimame. 10 skyrius. Priimame. Prasideda 3 dalis. 11 skyrius. Priimame. 12 skyrius. Priimame. Tuo ir baigiasi viskas, ar ne? 12 skyriumi Antrosios knygos priėmimas taip pat yra baigiamas.

Trečioji Civilinio kodekso knyga – “Šeimos teisė”. Trečioji knyga. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Aleknaitę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Gal jūs nesupyksite, jeigu aš šiek tiek jaudindamasi vis dėlto pasakysiu, kad šiandien galbūt yra viena reikšmingiausių mūsų kadencijos darbo dienų, nes šiandien mes gražiai apvainikuojame savo ketverių metų darbą. Šiandien mes priimame įstatymą, šešių dalių įstatymą, kuris ateityje taps visos mūsų visuomenės ir kiekvieno jos piliečio gyvenimo pagrindu, ir aš tuo turbūt teisėtai kartu su jumis didžiuojuosi.

Dabar dėl Trečiosios knygos. Pastabų ir pasiūlymų jai daugiau neturime. Antrojo svarstymo metu mes sutarėme dėl kompromiso dėl to skirsnio, kuris susijęs su dirbtiniu apvaisinimu. Mes nusprendėme palikti nuorodą į specialųjį įstatymą, kurį aš tikiuosi dar šioje kadencijoje įregistruoti, žinoma, paliekant sprendimo prerogatyvą jau kitos kadencijos Seimui. Todėl siūlau šią knygą dabar priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, kad neveikia mūsų kompiuteris. Ar galime pradėti priimti skyriais? Kolegos, 1 dalis, 1 skyrius. Ar galime priimti? 1 skyrių priimame. 2 dalis, 2 skyrius. Priimame. 3 skyrius. Priimame. 4 skyrius. Priimame. 5 skyrius. Priimame.

3 dalis. 6 skyrius. Priimame. 7 skyrius. Priimame. 8 skyrius. Priimame. 9 skyrius. Priimame. 10 skyrius redaguojamas taip, kaip siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas – G.Imbrasienė, taip? 10 skyrius yra trumpas. 11 skyrius. Priimame. 10 skyrių redagavome kitaip, 10 skyriaus 5 skirsnį. 11 skyrių jau priėmėme. 12 skyrius. Priimame.

5 dalis. 13 skyrius. Priimame. 14 skyrius. Priimame.

6 dalis. 15 skyrius. Priimame. 16 skyrius. Priimame.

7 dalis. 17 skyrius. Priimame. 18 skyrius. Priimame. 19 skyrius. Priimame.

Prasideda 8 dalis. 20 skyrius. Priimame. 21 skyrius. Priimame. 22 skyrius. Priimame. 23 skyrius. Priimame. 24 skyrius. Priimame. 25 skyrius. Priimame. 26 skyrius. Priimame. 27 skyrius. Priimame. 28 skyrius. Priimame. Ir 29 skyrius. Priimame.

Ačiū. Ir ši dalis priimta skyriais. Asmeniškai dėkoju A.Sakalui už garsų skyrių parėmimą. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt būtų racionaliau, jeigu tai leidžia Statutas, priiminėti ne skyriais, o dalimis, nes iš tikrųjų, jeigu nėra pastabų, tai kam mes čia kaip litaniją skaitome?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Ketvirtoji knyga “Daiktinė teisė”. Tribūnoje V.Pakalniškis. Naujų pataisų po svarstymo nėra.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, pradedame džiaugsmingai priiminėti “Daiktinės teisės” knygą. Aš labai džiaugiuosi, kad išmoksiu teisingai kirčiuoti ir mokysime visus kitus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Ketvirtoji knyga. A.Sakalas siūlė šią knygą priimti dalimis. Ar jūs neprieštarautumėte? Neprieštarautumėte. 1 dalis, kolegos – “Daiktai”. Ar galime šią dalį priimti? Dalis priimama. 2 dalis – “Daiktinės teisės”. Ar galime šią dalį priimti? Priimame. Čia visa 2 dalis, taip? Dvi dalys, taip, pone pranešėjau?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ši knyga taip pat priimta. Priimta dalimis, priimtos visos dalys, kiek tik jų turi ši knyga. Ačiū, pone pranešėjau.

5 dalis – “Paveldėjimo teisė”. Registruosimės, kai reikės balsuoti, gerbiamieji kolegos. Paveldėjimo teisė ir tribūnoje V.Pakalniškis. O štai šita knyga neturi dalių, o turi skyrius. Turbūt dėl paveldėjimo teisės taip pat nebus problemų.

V.PAKALNIŠKIS. Pagrindinės problemos kol kas irgi kirčiavimo problemos…

PIRMININKAS. Labai miela girdėti, kad Lietuvos teisės pagrindinė problema yra kirčiavimas. Taigi pradedame priėmimą, ar ne? Reikia priimti skyriais.

1 skyrius. Priimame. 2 skyrius. Priimame. 3 skyrius. Priimame. 4 skyrius. Priimame. 5 skyrius. Priimame. 6 skyrius. Priimame. 7 skyrius. Priimame. Ir 8 skyrius. Priimame. Priimta ir ši knyga.

Ir paskutinė knyga, kolegos, t.y. Šeštoji knyga “Prievolių teisė”. Tribūnoje vėl V.Pakalniškis. “Prievolių teisė”. V.Pakalniškis turėtų būti tribūnoje. Pradedame priėmimą.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Šeštoji knyga, kaip svarstymo metu kalbėjome, turi daugiausia straipsnių. Tai daugiausia turtinius santykius nagrinėjanti knyga. Ji reguliuoja visą civilinę apyvartą ir, be abejo, čia yra ne tik koncepcinių, bet ir įvairių interesų, tam tikrų ūkinių interesų, kuriuos vieni ar kiti straipsniai gali šiek tiek paveikti, todėl čia yra ir daugiau pasiūlymų.

PIRMININKAS. Aš turiu tik R.Zuozos siūlymą.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, aš tai ir turiu omeny.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau leisti šią knygą priimti skyriais, nes dalys labai didelės.

Taigi dėl 1 dalies 1 skyriaus norėtų kalbėti J.Valatka. 1 dalies 1 skyrius.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu, kad jūs taip skubėdamas neužmirštumėte, kad aš noriu kalbėti dėl III skirsnio – “Akredityvas”. Ten yra redakcinių pastabų ir aš nežinau, ar jos pataisytos.

PIRMININKAS. Gerai. Čia ne 1 skyrius, nes 1 skyrius neturi jokių skirsnių. 1 skyrių galime priimti. 2 skyrius. Čia akredityvų reikalai, ar ne? 2 skyrius. Ar J.Valatka norėtų kalbėti dėl 2 skyriaus?

V.PAKALNIŠKIS. 2 skyriaus III skirsnis.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs nieko nesakote.

V.PAKALNIŠKIS. Aš neturiu pono J.Valatkos pastabų.

PIRMININKAS. Taip, bet J.Valatka nori tik kalbėti, nes jis neturi pataisos.

J.VALATKA. Pataisos ir nereikia, nes komitetas yra priėmęs vieną redakciją, o tekste yra kita redakcija. Todėl aš norėčiau sužinoti, ar ji pataisyta, ar nepataisyta. Klausimas yra toks, kad 6.9… 37 straipsnis…

V.PAKALNIŠKIS. Tai bus dar toliau. Mes iki to dar nepriėjome, dar nepriėmėme kitų.

J.VALATKA. Aš norėčiau dėl šio straipsnio redakciją patikslinti, kad nebūtų klaidos, ir viskas.

V.PAKALNIŠKIS. Prie jūsų prieis mūsų ekspertai.

PIRMININKAS. Gerai, tol, kol mes (…) užsiimam, gal galėtų kas nors patikslinti J.Valatkai dabartinę versiją.

V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, kad mes į jūsų…

PIRMININKAS. 2 skyrių priimame, kolegos. 3 skyrius? Ar galime priimti 3 skyrių? Priimame. 4 skyrius? Priimame. 5 skyrius? Priimame. 6 skyrius? Priimame. 7 skyrius? Priimame. 8 skyrius? Priimame. 9 skyrius? Priimame, gerbiamieji kolegos. 10 skyrius? Priimame.

Prasideda 2 dalis – “Sutarčių teisė”. 11 skyrius? Priimame. 12 skyrius? Priimame. 13 skyrius? Priimame. 14 skyrius? Priimame. 15 skyrius? Priimame. 16 skyrius? Priimame. 17 skyrius? Priimame. 18 skyrius? Priimame.

Prasideda 3 dalis – “Prievolės, atsirandančios kitokiais pagrindais”. 19 skyrius? Priimame. 20 skyrius? Priimame. 21 skyrius? Priimame. 22 skyrius? Priimame. 22 skyrius, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, jis yra suskirstytas.

PIRMININKAS. Priėmėme, taip? Toliau prasideda…

V.PAKALNIŠKIS. 4 dalis, 23 skyrius.

PIRMININKAS. 4 dalis.

V.PAKALNIŠKIS. 4 dalis – “Atskiros sutarčių rūšys”. 23 skyrius – “Pirkimas-pardavimas”.

PIRMININKAS. Tuojau, kolegos. 54 puslapis, taip? Taigi 4 dalis, gerbiamieji kolegos, – “Atskiros sutarčių rūšys”. 23 skyrius. 23 skyrių priimame. Kur prasideda 24 skyrius?

V.PAKALNIŠKIS. Viso skyriaus ne. Turbūt čia bus ir pono R.Zuozos pastaba dėl lizingo.

PIRMININKAS. Taip, dėl šio skyriaus kol kas nėra pataisų ir mes einame toliau. Aš turiu problemų su tekstu, nes man yra blogai susegti lapai. Taip, bet aš tų straipsnių nerandu. Tuojau, kolegos, tuojau. Aš jau randu. V skirsnis. Dabar 25 skyrius. Jam nėra pataisų, ar ne?

V.PAKALNIŠKIS. Ne.

PIRMININKAS. “Skolos padengimas ir turto perleidimas už rentą”. Nėra pataisų. 26 skyrius, reglamentuojantis rentą. Pastabų taip pat nėra. 26 skyrių priimame. 27 skyrius, reglamentuojantis dovanojimą. Ir šį skyrių priimame. Dabar 28 skyrius. Priimame. 28 skyrių priimame. Ne.

V.PAKALNIŠKIS. Ne, skirsniai.

PIRMININKAS. 28 skyrius, koks ten skirsnis? Yra R.Zuozos. Ne, galime priimti.

V.PAKALNIŠKIS. 5, 6, 7…

PIRMININKAS. 28 skyrių priimame. 29 skyrių? Galime priimti, kolegos. 30 skyrius 6.567 straipsnis. R.Zuozos pataisa. Pone pranešėjau.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes kaip tik susiduriame su atveju, kai yra svarstomi ir koncepciniai, ir interesų reikalai. Kompanijos, kurios išsimokėtinai prekiauja automobiliais, tai traktuoja kaip lizingo operacijas ir norėtų, kad į lizingo skirsnį patektų ir vartotojų sutartys, o ne tik investicinės sutartys. Klausymų metu mes tą nagrinėjome ir priėjome prie išvados, kad iš esmės ūkinis interesas yra sprendžiamas ne Civiliniame kodekse, o finansų apskaitos ir mokesčių sistemos norminiais aktais. O pagal tikrąją koncepciją lizingas turi būti skiriamas nuo vartotojiško kredito ir lizingo sutartys yra sutartys, per kurias yra realizuojami investiciniai projektai. Automobilių prekyba vadinamojo šiuolaikinio lizingo būdu pagal šį kodeksą turi būti reguliuojama vartotojiško kredito normomis ir pirkimo bei pardavimo normomis. Dar kartą noriu pakartoti, kad jeigu mokesčiai bus nepalankūs tokiam dalykui, visais atvejais bus kitaip. Kodėl taip yra? Todėl, kad šiame kodekse vartotojų teisių apsauga yra sustiprinta ir vartotojiškos sutartys, kaip tokia sutarčių rūšis, eina, kaip sakoma, raudona gija per visas sutarčių rūšis. Yra toks dalykas, kad norint nenukrypti nuo Europoje esančios praktikos nereikia komercinių santykių, kuriais reguliuojami komerciniai santykiai, painioti su vartotojiškų santykių reguliavimu. Todėl mes prašytume palikti kaip yra kodekse.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu R.Zuozai. Gal jis atsiims savo pataisas.

R.ZUOZA. Aš tikrai labai dėkoju už paaiškinimus, tačiau mane vis tiek labiau domina vartotojų interesai. Iš tiesų ar žmonės galės naudotis išperkamosios nuomos būdu, įsigydami tam tikrą turtą. Imti iš banko kreditą yra vienas dalykas, o naudotis lizingu, ar išperkamąja nuoma, žmonėms, vartotojams yra kur kas patogiau. Aš noriu jūsų ir Seimo paklausti, kiek lizingo būdu yra pasiimta automobilių ar kitų dalykų, kaip su jais bus šiuo atveju, jeigu patvirtinsime tokį kodeksą, ir ar mūsų šalies piliečiams liks galimybė įsigyti išperkamosios nuomos būdu, kai tas turtas priklauso lizingo kompanijai (ar kaip ją pavadinsime), o žmogus ją per tam tikrą laiką išsiperka? Ar nenukentės vartotojai priėmus šį kodeksą?

V.PAKALNIŠKIS. Prie to, ką jūs pasakėte, aš papildomai galėčiau pasakyti štai ką. Ne tiek svarbu, kaip mes pavadinsime sutartį. Svarbu, koks yra tos sutarties turinys ir kas yra tos sutarties šalys. Jeigu viena sutarties šalis yra vartotojas, o kita šalis yra komercinė įmonė, kuri užsiima tokiu verslu, tai visais atvejais (kaip mes ją pavadintume, ar lizingo sutartimi, ar kitokia sutartimi) bus taikomos vartotojiškoms sutartims numatytos principinės nuostatos. Vadinasi, ir jų apsaugai jos bus taikomos neatsižvelgiant į tai, kaip mes jas pavadinsime. Tokiu būdu vartotojas visada laimės, nes kompanija, kuri nori parduoti, visada prisitaikys prie tų įstatymų ir parinks tokias sutarties sąlygas, kurios atitinka įstatymus ir kurios abiem šalims naudingos. O vartotojui nauda šiuo atveju yra ne dėl kredito gavimo, o dėl atsakomybės už nupirktą daiktą, kas yra atsakingas už nupirktą daiktą, jo kokybę ir kitus dalykus, kad jis iš tikrųjų neliktų vienas su nupirktu nekokybišku ar blogai veikiančiu daiktu.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt ne laikas yra klausti, bet aš noriu pasakyti savo abejonę. Jūs aiškinate, kad tokie atvejai, kai yra kas nors parduodama vartojimui, o ne verslo tikslais, yra kito lygmens sritis, reguliuojama kitais aktais ir t.t. Bet ar bus galima reguliuoti, jeigu šis straipsnis bus aiškinamas kaip draudimas kaip nors kitaip reguliuoti?

V.PAKALNIŠKIS. Aš norėčiau pasakyti, kad tai nėra draudimas. Tokios sutartys gali būti sudaromos, bet vartotojo apsauga visada bus nustatyta, kaip yra nustatyta bendrojoje civilinės teisės sutarčių teisės dalyje, kurią nustato bendrosios vartotojo sutarčių nuostatos. Jeigu norėtumėt, gerbiamieji kolegos, išgirsti labiau patyrusių žmonių, kurie sėdi tribūnoje, yra ekspertai… Gal jie galėtų pakomentuoti dėl šių nuostatų taikymo praktikoje. Profesorius V.Mikelėnas yra. Jis galėtų, aš manau, jums pateikti geresnius, svaresnius argumentus negu aš.

PIRMININKAS. Taigi darbo grupės, rengusios Civilinį kodeksą, vadovas. Mes labai detaliai nagrinėjame priekaištus, išdėstytus per radiją ir dėstomus spaudoje, dėl kažkokių blogų dalykų, kurie gali atsitikti, jeigu mes priimsime dabartinę redakciją. Pone profesoriau, prašom, jums žodis.

V.MIKELĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau nuraminti jus dėl sudarytų lizingo sutarčių galiojimo, nes įgyvendinimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalis sako, kad lizingo sutartys, kurios buvo sudarytos iki kodekso įsigaliojimo, ir toliau galios, o sandoriai, kurie bus sudaromi įsigaliojus kodeksui, jeigu pirkėjas bus vartotojas, jau turės būti sudaromi laikantis kodekse numatytų normų, ginančių vartotojų interesus, tačiau ir toliau fiziniai asmenys galės pirkti automobilius ar kitokius daiktus išsimokėtinai, kredituojant lizingo kompanijoms. Kitaip tariant, lizingo veikla nenutrūks, tiktai mes tą sandorį vadinsim vartotojo kreditu, o ne lizingu, nes lizingas, dar kartą pakartosiu, ką sakė ponas V.Pakalniškis, yra investicinė arba komercinė sutartis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Ar R.Zuoza reikalaus balsuoti dėl šitos pataisos? Ne. Dėkoju, kolegos. Miela, kad daug kas išsiaiškinta. Pone pranešėjau, prašom likti, gal dar gali kilti kokių problemų. Taigi dėl 30… Taigi 30 skyrius, kolegos, priimamas. 31 skyrius yra priimamas. 32 skyrius? Priimamas. 33 skyrius? Dėl 33. 33 skyrius yra priimamas. 34 skyrius? Priimamas. 35 skyrius? Priimamas. 36 skyrius? Priimamas. 37 skyrius? Priimamas. 38 skyrius? Priimamas. 39 skyrius? Priimamas. 40 skyrius? Priimamas. 41 skyrius? Priimamas. 42 skyrius? Priimamas. 43 skyrius – “Paskola” yra priimamas. 44 skyrius – “Banko indėlis”. Priimamas. 45 skyrius? Priimamas. 46 skyrius? Priimamas. 47 skyrius? Priimamas. 48 skyrius? Priimamas. 49 skyrius? Priimamas. 50 skyrius? Priimamas. 51 skyrius? Priimamas. 52 skyrius? Priimamas. 53 skyrius? Priimamas. Ir viskas. 53 skyrius yra paskutinis, pone pranešėjau, ar ne?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimti visi skyriai. Ar norėtų kalbėti J.Valatka? J.Valatka – dėl tik ką mūsų priimtų skyrių. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, ne jūs vienas turite problemų dėl teksto, mes taip pat turime. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios Šeštosios knygos – “Prievolių teisė” objektas yra energijos pirkimo-pardavimo sutartys (VII skirsnis). Mes dabar priiminėjame Elektros energijos įstatymą, kuriame kalbama apie atsiskaitymą už tiekimą, už pirkimą pardavimą ir t.t. Ūkio ministerijos nuomone, šis skirsnis, deja, neatitinka to mūsų dabar priimamo įstatymo. Taigi aš tiesiog noriu jums pasakyti, kad tokia problema yra ir kad tai prieštarauja elektros ir dujų rinkos direktyvų, aš nevardysiu skaičių, reikalavimams. Tai yra Europos Sąjunga. Taigi aš tiktai noriu atkreipti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi visa tai, ką mes iki šiol padarėm, turėtume įtvirtinti priimdami Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Jo projekto Nr.P-2612(2). Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jau mes priėmėm visas šešias Civilinio kodekso knygas dalimis ir skyriais. Civilinis kodeksas, kaip matome, yra didelės apimties sistemiškai veiksiantis teisės aktas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas buvo parengtas siekiant užtikrinti tinkamą atskirų jo normų įgyvendinimą bei sudaryti sąlygas teisiniams tikslams pasiekti. Kadangi Civilinis kodeksas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinę civilinės teisės praktiką, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, buvo įvertinti privatinės teisės mokslo pasiekimai iki jo ir atskirų jo normų įsigaliojimo, būtina priimti dar ir naujus bei pakeisti jau galiojančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos privatinės teisės tobulinimas nesibaigia vien Civilinio kodekso, kaip sisteminio teisės akto, priėmimu. Turės būti tobulinama ir visa ši teisės šaka.

Kaip jau anksčiau kalbėta, šis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius santykius. Galima sakyti, tai perėjimas prie visiškai naujos civilinės teisės sistemos. Šiuo metu galiojantis 1964 metais priimtas kodeksas iš esmės jau nebeatitinka nei socialinių, nei politinių Lietuvos visuomenės sąlygų. Daugelis faktiškai egzistuojančių santykių jo normomis apskritai nereguliuojama, todėl manau, kad šis kodeksas yra parengtas daug geriau, yra pritaikytas prie tų sąlygų ir, kas yra labai svarbu, suderintas su šiuolaikine tarptautine teise, numatyti efektyvesni pažeistų teisių gynimo būdai. Aš siūlau priimti šį Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis ir jūsų siūloma data, ponia pirmininke.

G.IMBRASIENĖ. Taip, mes vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete dar kartą grįžom prie šio įstatymo projekto 2 straipsnio ir pasvarstę manome, kad įsigaliojimą vis dėlto reikėtų nukelti nuo 2001 metų liepos 1 d., nes reikia parengti labai daug, kad šis kodeksas būtų įgyvendintas. Reikia priimti atskirus teisės aktus, patobulinti ir visa kita, todėl aš prašau ir siūlau komiteto vardu šią pataisą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime 2 straipsnyje vietoj 2001 m. sausio 1 d. įrašyti 2001 m. liepos 1 d.?

G.IMBRASIENĖ. Ir dar pridursiu…

PIRMININKAS. Galime.

G.IMBRASIENĖ. Ir dar pridursiu. Ten yra dar toks antras punktelis, kad priėmus liepos 1 d. truputį keičiasi, kiti straipsniai netenka prasmės. Jums yra išdalinti tokie pasiūlymai. Jeigu sutinkate, mes juos redakciškai sutvarkysim.

PIRMININKAS. Gerai. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnį priimame. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnį priimame. 9 straipsnį priimame. 10 straipsnį priimame. 11 straipsnį priimame. 12 priimame, 13 priimame, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 priimame, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41 priimame, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48 priimame, 49 straipsnį, kaip jūs siūlėte, išbraukiame, nes mes pakeitėme datą.

G.IMBRASIENĖ. Ne, ten daugiau buvo.

PIRMININKAS. Taigi 49 straipsnį išbraukiame, 50 straipsnį išbraukiame, 51 straipsnį išbraukiame, 52, 53, 54 straipsnius priimame ir keičiasi straipsnių numeracijos tvarka. Dėkoju, ponia pranešėja. Priimtas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Gerbiamieji kolegos, dabar prašome kalbėti dėl ką tik priimto Civilinio kodekso ir su juo susijusių įstatymų projektų dėl motyvų. Atsiprašau, kviečiu registruotis, nes nesiregistravus nenorima suteikti žodžio. Registruojamės.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Pradedame kalbėti dėl motyvų dėl priimto pastraipsniui Civilinio kodekso. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, baigiamas ilgametis, nepaprastai svarbus darbas per begalines paveldėtas sovietinio kodekso pataisas, kurias stebėjome kai kurie jau trečią kadenciją, kai kurie dvi kadencijas, per pataisas, kurios kiekvieną kartą atskleisdavo, kiek ir kokių vis dar liko ir liko spragų, prieštarybių ir kitokių negerovių, netinkamų demokratinei, europietiškai valstybei. Dabar galų gale mes turime kompleksinį sprendimą – visai naują ir tikrai Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Aš matau šį pasiekimą ir kaip labai svarbų politinį faktą. Tai iš tikrųjų atsiskyrimas nuo SSRS civilinės teisės sistemos, galutinis atsiskyrimas. Mes neigdavome tą sąvoką atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Aš labai gerai atsimenu seną žilą žmogų, kuris atėjo iš kaimo ir norėjo man paaiškinti ir paaiškino, kad niekada nereikia kalbėti ir nereikia sutikti, kai mums primeta diskusiją apie išėjimą iš Sovietų Sąjungos. Jis sakė – ne mes išeinam, o jie turi išeiti. Iš tikrųjų tai buvo gili išmintis ir mes tos linijos laikėmės. Bet šiuo atveju yra kaip tik tinkama matyti, kad čia mes atsiskiriame, mes turime savo, mes turime kitokį, europietišką, nepriklausomos demokratinės valstybės kodeksą, ir tuo turėtume visi pasidžiaugti ir suprasti, kokį svarbų darbą padarė teisininkai, rengę visą projektą ir visas šešias knygas. Svarbų darbą padarome ir mes – Lietuvos Seimas. Aš noriu paprašyti, kad kairioji pusė netriukšmautų, nes aš nieko blogo nekalbu, aš tik noriu pasveikinti ir padėkoti profesoriui V.Mikelėnui ir visai daug dirbusiai teisininkų grupei, taip pat ir viceministrui ponui G.Švedui. Tikiuosi, kad mes visi balsuosime už šį įstatymą, tikiuosi, kad ir visas Lietuvos Seimas pats save galės pasveikinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui A.Sakalui.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasidžiaugti ir pabrėžti faktą, kad šitas kodeksas, kurį mes šiandien priimame, yra darnaus visų grandžių darbo rezultatas. Visų politinių partijų, komitetų, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vyriausybinių institucijų ir, be abejo, autorių kolektyvo, kuris tą kodeksą parengė. Kodeksas buvo svarstomas ne vieną kartą, buvo įvairūs klausymai, buvo įvairios pastabos, į kurias buvo maksimaliai atsižvelgta. Tos, kurios buvo racionalios, į kodeksą yra įrašytos.

Aš tikrai noriu dar kartą tuo pasidžiaugti ir manyti, kad tokia procedūra ir toks darnus darbo rezultatas turėtų būti Seimui pavyzdys priiminėjant ir kitus įstatymus. Aš visus agituoju balsuoti už ir nemanau, kad kas nors būtų prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, jau prieš mane kalbėję kolegos pasakė pagrindinius argumentus, kodėl mums reikia balsuoti už Civilinį kodeksą, net ir tiems, kurie dvejoja. Kalbant profesine kalba reikėtų pasakyti štai ką. Šis kodeksas atveria naujas galimybes visiems Lietuvos žmonėms, investitoriams, nes sukuria visa apimančią turtinių santykių reguliavimo sistemą, kurioje į pirmą vietą iškyla ne įstatymo leidėjo valia, o turtinių santykių dalyvių valia. Mes labai detaliai ir pakankamai lanksčiai reguliuojame sutartinių santykių sritį, kurioje sutartis yra prilyginama įstatymui. Ji sukuria tokią situaciją, kai žmogaus kaip individo teisės yra geriausiai realizuojamos ir ginamos. Kartu yra sukuriama ir atsakomybė visiems santykių dalyviams. Ji reikalauja geresnio pasiruošimo, geresnio advokatų darbo, geresnio teisėjų darbo. Man džiugu pažymėti, kad šio kodekso darbo grupės narių amžius yra jaunas. Visiems yra ne daugiau kaip 40 metų, o šį kodeksą priimančių amžius yra gerokai didesnis. Tai rodo tam tikrus poslinkius mūsų visuomenėje ir labai džiugu, kad nematau kalbančių prieš. Ačiū jums už tai, kad pritariate.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, tenka šiek tiek apgailestauti, kad mes vis dėlto neišsprendėme labai svarbios srities – dirbtinio apvaisinimo klausimo. Reikia sutikti, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuotos dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai, tvarka, bet niekaip negalime sutikti, kad motinystės, tėvystės klausimai būtų reglamentuoti ne čia, ne Civiliniame kodekse, bet atskirame įstatyme. Manau, kad šią klaidą bus galima ištaisyti teikiant specialų įstatymą, kartu pateikiant pataisas Trečiajai knygai. Todėl siūlau visiems pritarti kodeksui.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu siūlau nesuteikti žodžio S.Čirbai. (Balsai salėje) Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, gerbiamieji kolegos, ar priimame Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Tai reikštų, kad priimame Civilinį kodeksą, jo šešias knygas ir nustatome jo atskirų momentų įsigaliojimo ir santykių su dabartine teisės būkle sąlygas.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

81 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas ir Civilinis kodeksas yra priimtas. (Plojimai)

Seimo nutarimo "Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-2726(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, maždaug panašaus lygio pagal svarbą ir kitas mūsų dokumentas – Seimo nutarimo “Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos” projektas Nr.P-2726(2). Kviečiu į tribūną V.Aleknaitę. Priėmimas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai yra dar vienas darbas, kurį turime spėti nuveikti. Tik noriu pasakyti gerbiamajam posėdžio pirmininkui, kad mes priimsime trečiąjį variantą, trečiąjį, ne antrąjį, jis jums buvo išdalintas. Trečiajame variante atsižvelgta ne tik į Teisės departamento pastabas, bet taip pat į L.Sabučio pasiūlymus. Manau, jog tokį variantą galime priimti. Prieš pat posėdį dar Seimo narė K.Prunskienė išreiškė tam tikrų abejonių. Bet, man atrodo, mes išsiaiškinome, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatai reguliuoja tik pačios įstaigos darbą, o kontrolieriaus teisės, funkcijos, pareigos yra nustatytos įstatyme, kurį esame priėmę anksčiau. Todėl, manau, galime drąsiai priimti šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos” bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatus.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnį? Priimame. Dėl nutarimo nori kalbėti K.Prunskienė. Ačiū, ponia pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau šio nutarimo priėmimą, nes jis įtvirtina, reglamentuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos uždavinius, funkcijas, šios įstaigos teises. Tačiau, mano supratimu, tarp įstaigos ir paties kontrolieriaus, kaip pareigūno, teisių, funkcijų, uždavinių negali būti tokios ribos. Jeigu mes įstatyme įtvirtinsime kontrolieriaus teisę ir funkciją kelti ieškinius dėl vaiko teisių, jo interesų pažeidimo teisme, tai, mano įsitikinimu, šios teisės ir funkcijos, ypač funkcijos, į įstaigos nuostatus taip pat turi būti įrašytos, nes kaipgi kontrolierius, be įstaigos dalyvavimo, šią savo funkciją realizuos. Kitaip tariant, ar įstaiga yra laisva nuo tos funkcijos, kuri yra įrašyta įstatyme kontrolieriui? Tai ir buvo mano abejonė, kurią ką tik minėjo kolegė V.Aleknaitė. Tačiau, manau (o taip ir yra), įstatymas yra aukštesnio rango teisinis dokumentas nei čia tvirtinami nutarimu nuostatai. Todėl kontrolierius, vykdydamas savo funkcijas, nėra abejonės, įtrauks ir savo įstaigą, kad šią labai reikšmingą funkciją, t.y. galimybę kreiptis į teismą, kai yra pažeistos vaiko teisės, kai pažeisti jo interesai, galėtų sėkmingai realizuoti. Taigi palaikau šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes steigiame labai svarbią instituciją. Vaiko teisių apsauga iki šiol yra labai didelė problema Lietuvoje. Daromas reikalingas, solidus, svarbus žingsnis, vienas iš pačių svarbiausių. Aš tiesiog palaikau, kviečiu vieningai pritarti. Kartu siūlau įrašyti protokolinį nutarimą, rekomenduojantį Vyriausybei spręsti apie dabartinės vyriausybinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos nereikalingumą po to, kai pradeda veikti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Kad nebūtų neaiškumų, konkurencijos ir nereikalingos įtampos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo”.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai, kolegos. Tai kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Pritariantys – už.

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo priimti tokios esmės protokolinį nutarimą, kad įsteigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą reikia pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti vyriausybinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalingumą, nereikalingumą. Žodžiu, esmė yra tokia – reikalingumo problema. Ar galime bendruoju sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Priimam. Dėkoju.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2742* (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, 1-3 klausimas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2742. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V.Lapę. Jeigu Seimo Pirmininkas siūlys ypatingąją skubą, mes su džiaugsmu tuo siūlymu pasinaudosim. Taigi V.Lapė tribūnoje.

V.LAPĖ. Gerbiamieji, dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pataisos Seimas pagrindiniu komitetu paskyrė mūsų, Kaimo reikalų, komitetą. Jis svarstė ir bendru sutarimu šiai pataisai, labai trumpai, pritarė. Ji gali duoti, žinoma, teigiamus atsiliepimus mūsų visuomenėje, ypač kaimo visuomenėje. Todėl daug nediskutuojant prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2742. Po svarstymo pritarėme. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šį įstatymą, kuriam visi vieningai pritarėm po pateikimo, priimsime. Klausimas tiktai yra, ar mes suspėjam dabartinėje sesijoje. Dar, rodos, nėra apsispręsta, mes pratęsim iki ketvirtadienio, ar iki kito antradienio. Kol nėra tokio apsisprendimo, aš linkęs pasiūlyti skubią arba ypatingai skubią tvarką, kad tikrai užbaigtume tą dalyką.

PIRMININKAS. Kolegos, Pirmininkas šypsodamasis siūlo ypatingą skubą, kad mes dabar priimtume jį, nes niekam abejonių nekelia šis projektas. Bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame ypatingos skubos siūlymui ir pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Norėtų kalbėti S.Daubaraitė dėl 1 straipsnio? Ne. Ar kas kalbėtų? Vienintelis straipsnis visas įstatymas. Niekas nenori kalbėti. Kviečiu registruotis. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Taigi, ar priimame tik ką trumpai aptartą įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 67, prieš nėra, susilakė 3. Įstatymas priimtas.

Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664* (priėmimas)

1-4 klausimas – Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664. Komiteto pirmininkas A.Šimėnas ar kas nors kitas kalbės komiteto vardu? Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nematau nei komiteto pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, nors pradedame svarstyti, kaip ir numatyta, laiku. J.Valatka gelbsti savo vadovybę.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi įvykiai klostosi taip greitai, ne visi suspėja. Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymas yra labai trumpas. Kalbama apie tai, kad pagal dabar galiojantį įstatymą Vyriausybė turi teisę priiminėti savo sprendimus šiais visais klausimais iki 2000 m. liepos 1 d. Kadangi nauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija dar tik rengiama, yra daroma 6 straipsnio pataisa, kad Vyriausybė galėtų daryti sprendimus tol, kol bus priimtas naujasis įstatymas. Tai ir yra visa esmė. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetas siūlo priimti. Ar priimame šį įstatymą? Prašome kalbėti dėl motyvų. Nori kalbėti K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš už šį įstatymą, nes nepadarius šios pataisos susidaro laiko tarpas, kai Vyriausybė negalėtų priimti sprendimų, nes galiojantis įstatymas tų sprendimų, kad ir parengtų, priėmimą numatė tik iki liepos 1 d., todėl mes su kolega A.Šimėnu buvome pateikę analogiškus pasiūlymus. Jo pasiūlyme, kurį šiandien priimame, kalbama, kad Vyriausybė gali priimti sprendimus, kol įsigalios naujasis įstatymas, bet ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio 31 d.

Iki vakar dienos aš buvau linkusi įrodinėti, kad mano variantas, kuriame nurodyta tik data – iki gruodžio 31 d., yra racionalesnis, nes Vyriausybei reikia užbaigti pradėtus darbus. Negali būti greitai nutrauktas darbas, jeigu naujasis įstatymas būtų įsigaliojęs greičiau negu iki metų pabaigos. Tačiau vakar pateiktame įstatyme kaip tik ir numatyta, kad naujasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d., todėl visiškai logiška, kad įstatymo įsigaliojimo ir pratęsimo data, kuri minima šiandien priimtame įstatyme, – gruodžio 31 d. viena kitai neprieštarauja, sutampa. Tai yra ta pati data, todėl mūsų alternatyva prarado prasmę. Aš pritariu šiam variantui, kuris šiuo atveju tapatus mano anksčiau siūlytam variantui, kuriame nurodyta tik data ir neminimas naujojo įstatymo įsigaliojimas. Kaip minėjau, pagal pateiktą variantą turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

Taigi siūlau balsuoti už, nes yra savaime suprantamas dalykas pratęsti Vyriausybės įgaliojimus, kad ji galėtų priimti sprendimus dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, nes kitaip nebūtų priimta daug svarbių sprendimų sanuojant ir išvedant iš keblios padėties daugelį Lietuvos įmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame, kolegos.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Civilinės aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2673(2) (svarstymas ir priėmimas)

1-5 klausimas – Civilinės aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2673(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Trapiką, kad jis pasakytų Ekonomikos komiteto nuomonę.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, (…) panašiu politiniu greičiu Ekonomikos komitetas stengėsi išnagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo projektą. Primenu Seimo nariams, kad šio įstatymo projekto ir būsimo įstatymo paskirtis yra reglamentuoti civilinės aviacijos valdymą, oro erdvės, orlaivių ir kitų civilinės aviacijos įrenginių naudojimą, oro uostų veiklą, vežimą, paiešką, taip pat turtą (…) bei draudimą.

Šiame įstatymo projekte sąvokos yra patikslintos ir apibrėžtos pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos žodyną, taip pat numatytos mokesčių ir tarifų už oro paslaugas normos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentuotus ir direktyvose numatytus reikalavimus, numatytos ir patikslintos nuostatos dėl licencijų išdavimo Lietuvos Respublikos vežėjams bei teisės vykdyti susisiekimą oru užsienio vežėjams, numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turėtų paskirti nuolatinį nepriklausomą avarijų bei incidentų tyrimo vadovą, o ypatingais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų paskirti specialią tyrimų komisiją civilinės aviacijos avarijoms bei incidentams tirti.

Labai svarbus yra šio įstatymo 5 straipsnis dėl civilinės aviacijos valstybinio valdymo. Jame numatyta steigti įstaigą prie Susisiekimo ministerijos – Civilinės aviacijos administraciją, kurioje bus sukoncentruota dauguma civilinės aviacijos valstybinio valdymo funkcijų, paliekant ūkinės veiklos funkciją vykdyti reorganizuotos Civilinės aviacijos direkcijos daliai – valstybinei įmonei “Oro navigacijos paslaugos”.

Ekonomikos komitete buvo rimtai svarstomi gana kompetentingi ir rimti Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacijos pasiūlymai, Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos bei Lietuvos aeroklubo pasiūlymai, taip pat iš dalies atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas. Ekonomikos komitetas taip pat pritarė Seimo nario K.Trapiko pasiūlymus dėl 5 straipsnio – dėl civilinės aviacijos valstybinio valdymo kai kurių pakoregavimų.

Vakar Ekonomikos komitetas po ilgų diskusijų nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir siūlo Seimui pritarti šiam gana svarbiam Civilinės aviacijos įstatymui po svarstymo. Kartu primenu posėdžio pirmininkui, kad yra Seimo nario S.Malkevičiaus pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti komiteto variantui ir tada apsispręsti dėl S.Malkevičiaus pataisos? Pritariam komiteto variantui, ar ne? Pritariame bendruoju sutarimu. Taigi, pone pranešėjau, pirmasis S.Malkevičiaus siūlymas dėl 2 straipsnio naujos sąvokos.

K.TRAPIKAS. Ne tik aš, bet ir Ekonomikos komitetas vakar apsvarstė šį siūlymą, kurį inicijavo Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacija. Esu dėkingas ponui S.Malkevičiui, kuris šiandien suformulavo šį pasiūlymą. Aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Taigi pritariate ir 64 straipsnio… 69 straipsnio…

K.TRAPIKAS. Taip.

PIRMININKAS. Abiem pataisom pritariate?

K.TRAPIKAS. Pritariu.

PIRMININKAS. Aš dar S.Malkevičiui suteikiu žodį, bet matau, kad bus bendrasis sutarimas.

Ačiū.

S.MALKEVIČIUS. Aš tik norėjau pasakyti dėl balsavimo motyvų ir pakviesti visus kolegas vieningai balsuoti, kadangi Aviacijos įstatymas yra ne mažiau svarbus negu Saugios laivybos įstatymas, kurį mes neseniai priėmėm. Jis labai reikalingas ministerijai, kuri veda derybas su Europos Sąjunga dėl tam tikrų dalykų, būtent dėl šito skirsnio, ir be šito įstatymo mes tikrai sustotume. Reikėtų kiek galima greičiau jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi 2 straipsnį pildome sąvoka “bendrosios aviacijos orlaivis” ir papildome 69 straipsnį 4 dalimi, kaip siūlo S.Malkevičius. Kolegos, bendrasis sutarimas visada mielas. Aš turiu Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlymą šiandien priimti šį įstatymą. Gal galime, kolegos, taip ir padaryti? Dėkoju. Šis įstatymas pradedamas priimti ypatingos skubos tvarka. Gal galime šį įstatymą priimti skirsniais? Dėkoju. I skirsnis, kolegos? Priimamas. II skirsnis? Priimamas. III skirsnis? Priimamas. IV skirsnis? Priimamas. V skirsnis? Priimamas. VI skirsnis? Priimamas. VII skirsnis? Priimamas. VIII skirsnis? Priimamas. IX skirsnis? Priimamas. X skirsnis? Priimamas. XI skirsnis? Priimamas. XII skirsnis? Priimamas. XIII skirsnis? Priimamas. Ačiū. Įstatymas priimtas paskirsniui. Gal kas kalbėtų? Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Galėčiau pridėti tik tiek, jog išties tai yra įstatymas, kuris išsprendžia ir privačius interesus, ir valstybės interesus, tarp jų ir savivaldybių. Atskiras turtas šiuo atveju panaudojamas žmonių interesams ir galų gale įstatyme aiškiai sudėliotos ne tik bendrosios sąvokos, bet ir funkcijos, paskirtis, taip pat aviacijos valdymas. Manau, kad šio įstatymo paskirtis atitiks šiandieninius reikalavimus, todėl kviečiu balsuoti už įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat pritariu šiam įstatymui. Jis buvo labai reikalingas ir aš tikiuosi, kad dabar bus rengiamas ir netrukus pasirodys dar vienas įstatymas – Aviacijos įstatymas. Ministerija tam pasiryžusi. Todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymui ir laukiu pasirodant kito įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl Civilinės aviacijos įstatymo projekto.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Civilinės aviacijos įstatymą. Dėl svarstymo pritariam bendruoju sutarimu. Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingą skubą, visi apsidžiaugėme gavę tokį pasiūlymą ir dabar priimame šį įstatymą.

60 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Civilinės aviacijos įstatymas yra priimtas.

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2689(2*) (svarstymas)

Rezervinis 1 klausimas. Kviečiu į tribūną J.Dringelį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją. Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2689(2). Prašom.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke, malonūs kolegos, šio įstatymo pataisos autorius yra ponas S.Pečeliūnas. Mūsų komitetas, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstė jo siūlomą pataisą ir jai visiškai pritarė. Tiesa, tekstą truputį paredagavo ir jūs turite dabar jau suredaguotą variantą, kuris netgi truputį sutrumpėjo, bet mes manome, kad jo turinys nė kiek nenukentėjo, tik tapo šiek tiek sklandesnis ir aiškesnis. Todėl aš siūlau pritarti mūsų komiteto pasiūlymui ir pritarti šiam projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Pritariame po svarstymo. Ar projekto iniciatoriai, saugotojai ir globėjai yra kalbėję su Seimo Pirmininku dėl to, kad mes galėtume priimti šį projektą? Aš tokio teikimo neturiu. Suteikiu žodį L.Sabučiui. Gal, kolegos, galime dabar nebaigti formaliai svarstyti ir sulaukti Pirmininko teikimo? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jeigu Seimo Pirmininkas pritartų tokiai nuomonei, aš siūlyčiau šiandien priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi šio projekto svarstymo nebaigiame laukdami Seimo Pirmininko geros valios. Mūsų Sekretoriatas mėgina tą gerą valią gauti.

Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas Nr.P-2755 (pateikimas)

Rezervinis 2. Nr.P-2755 – Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant komitete bei Seimo plenariniame posėdyje anksčiau pateiktą Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Kultūros ministerijos vadovai išreiškė nuostatą, kad religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai religinei paskirčiai, t.y. torų, perdavimas žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms būtų grindžiamas įstatymu, kuris nustatytų valstybės saugyklose saugomų torų perdavimo nuosavybės teise žydų religinėms bendruomenėms tvarką. Atsižvelgiant į šią nuostatą, yra parengtas įstatymo projektas, kurį jums, gerbiamieji kolegos, dabar teikiu savo ir kolegos E.Zingerio vardu.

Įstatymo projektas atspindi keletą principinių momentų. Pirma, Lietuvos valstybės ir visuomenės gerą valią neatlygintinai perduodant žydų bendruomenėms dalį jų tikėjimui ir apeigoms itin svarbių religinės paskirties tekstų – torų. Antra, Lietuvos valstybės siekį grįsti tarptautinius santykius modernia partnerystės ir bendradarbiavimo, apimančio ir šalių kultūrinius ryšius, dvasia. Trečias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai yra siekis išsaugoti Lietuvos kultūros paveldo, įskaitant ir šimtmečiais kurto Lietuvos žydų kultūros paveldo, reikšmingiausias vertybes ir su tuo susijusią įstatymo projekto nuostatą, jog ypatingą reikšmę Lietuvos kultūros paveldui turinčios toros, taip pat toros, liudijančios žydų kultūros paveldą bei istoriją Lietuvoje, yra neperduodamos. Ir pagaliau nuostata, jog sprendimai dėl aptariamų torų perdavimo žydų religinėms bendruomenėms yra priimami aukščiausiu, t.y. vyriausybiniu, lygiu.

Įstatymo projektas yra palyginti gana glaustas, susideda tik iš keturių straipsnių. Siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti įstatymo “Dėl religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms” projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Trys klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnio 1 dalyje jūs minit, kad perduodamos neatlygintinai. Aš noriu paklausti, kodėl ne mainais į atitinkamas kultūros ar kitas vertybes? Juk neatlygintinai mes niekada nieko turbūt negavom ir negausim. Kodėl staiga mes tokie labdaringi? Aš manyčiau, kad čia šiek tiek turėtų galioti rinkos santykiai. Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad Lietuvos valstybė, kuri vien tik Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, jeigu tikėtume duomenimis, kuriuos yra pateikę šios bibliotekos vadovai, turi per 370 torų, religinės paskirties dokumentų, kurie mūsų Lietuvos kultūrinei tradicijai, žinoma, yra labai svarbūs, tačiau iš tiesų jie nepaprastai svarbūs ir žydams, kaip žydų religiniai tekstai, šiuo atveju iš tiesų Vyriausybės sprendimu galėtų perduoti dalį tų torų, kurios iš tiesų gali būti perduotos remiantis tam tikrais kriterijais žydų religinėms bendruomenėms. Galima būtų pasiekti, man atrodo, daug labai svarbių politinių dividendų ir apskritai pademonstruoti, jog savo tarptautinio bendradarbiavimo praktiką grindžiame modernia bendradarbiavimo dvasia. Aš nemanau, kad toks perdavimas atmeta galimybę mainais, tą nustato ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, gauti kitas vertybes. Manau, kad perdavimo neatlygintinai momentas yra labai svarbus ne vien tik kultūros paveldo gausinimo ar turtinimo prasme, bet labai svarbus ir politinės kultūros, politinio bendradarbiavimo dvasios ugdymo, politinio bendradarbiavimo kultūros ugdymo požiūriais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kolegos turbūt atsimena, kad panašus įstatymas jau buvo šiame Seime ir jis neatlaikė jokios kritikos. Dabartinis tekstas taip pat keletu požiūrių neatlaiko kritikos. Vieną iš tų dalykų sakė ponas J.Listavičius, bet kito dalyko aš norėčiau paklausti jūsų. Ar turi mūsų valstybė, ar jūs asmeniškai matėte bent vieną konkretų prašymą perduoti tokias toras? Bent vieną egzempliorių kam nors konkrečiai. Man neteko girdėti ir neteko matyti, ir man nežinoma, kad tokie prašymai Lietuvos valstybę būtų pasiekę. Tai pirmas klausimas. Antras klausimas, jeigu leis klausti po J.Oleko, ar dabar iš karto klausti? Pone posėdžio pirmininke, ar galiu iš karto?

PIRMININKAS. Leisiu, nes dar yra laiko, paskui.

S.PEČELIŪNAS. Paskui. Gerai, tai antrą klausimą vėliau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gaila, gerbiamasis kolega, kad čia nėra E.Zingerio, kuris jums galėtų kur kas konkrečiau atsakyti, ar yra gauta konkrečių oficialių prašymų. Aš nesu tikras, ar tikrai susitikimų metu su mūsų Seimo vadovybe ar su Prezidentu, ar su Vyriausybe oficialiai išreikšta tokių pageidavimų. Bet kiek man teko matytis ir kalbėti su kolega E.Zingeriu, jis, susitikdamas su pasaulio žydų bendruomenės atstovais, įvairiomis religinėmis bendruomenėmis, nuolatos gauna prašymų spręsti šį klausimą. Aš manyčiau, kad ateityje, kai bus nustatyta tvarka, iš tiesų šis klausimas galėtų būti svarstomas tik gavus oficialų kokios nors žydų bendruomenės prašymą, o ne šiaip pagal kokių nors privačių kontaktų metu išsakytus pageidavimus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Žydų tautinė bendruomenė Lietuvoje, kaip ir kitos tautinės bendruomenės, man atrodo, yra neatskiriama Lietuvos kultūros ir istorijos dalis. Mes nesame taip pasielgę, sakykime, su kitomis bažnytinėmis religinėmis vertybėmis, kurios saugomos mūsų nacionaliniuose muziejuose, o galbūt net surenkame Lietuvos stačiatikių ir ortodoksų, ką turi mūsų muziejai. Šiuo atveju dėl torų daroma tam tikra išimtis. Ar mes neatsisakome mūsų šalies kultūrinio paveldo? Ir antra klausimo dalis būtų tokia. Yra labai skubama. Įstatymas pateiktas tik prieš keletą dienų, o jau rugsėjo 1 d. turi būti perdavimo tvarka ir sąrašas. 1 ir 2 straipsniuose rašoma, kad turi būti peržiūrėtos vertybės. Tos, kurios yra vertingos Lietuvai kaip nacionalinės vertybės, turėtų pasilikti muziejuose. Aš nemanau, kad taip skubant, per pusantro mėnesio, būtų galima peržiūrėti, sudaryti sąrašą ir atiduoti. Gal mes galėtume pratęsti terminus, kad būtų nustatyta, kurios toros turėtų pasilikti muziejuose, o kurias būtų galima grąžinti?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš sutikčiau, kad dėl terminų iš tiesų būtų galima diskutuoti. Manau, diskusijų metu, tolesnio projekto svarstymo metu, mes galėtume kalbėti, nes nelabai aišku, kada mes jį priimsime, kada svarstysime. Galimas dalykas ir akivaizdu, kad jeigu priėmimas nusikeltų į rudenį, be abejo, terminus reikėtų keisti ir parinkti tokius, kurie būtų visiškai suprantami. Aš su tuo sutinku, nes nesu tikras, kada mes galėsime priimti. Būtų galima pakeisti kitaip, kad priėmus įstatymą per tris mėnesius. Pavyzdžiui, būtų galima įrašyti šitaip ir aš su tuo sutinku.

Kitas dalykas dėl to, kad mes atsisakome. Norėčiau, kolega, pasakyti, kad aš nemanau ir nesitikiu, kad bus koks nors masinis tų torų prašymas ir kad mes jų atiduosime labai daug tuo padarydami savo kultūros paveldui tam tikrą nuostolį. Manau, kad tai yra daugiau mūsų politinės geros valios demonstravimas siekiant labai kultūringo ir gražaus bendradarbiavimo ir pasidalinant tam tikromis vertybėmis, kurias mes turime, su kitomis tautomis, su religinėmis bendrijomis, su kuriomis išlaikyti gražius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, man atrodo, yra labai gražus kiekvienos demokratinės valstybės gyvenimo ir politinio gyvenimo dalykas.

PIRMININKAS. Dėl pabaigos. Aš perskaitysiu 2 straipsnio 2 dalį: “Toros, turinčios ypatingą reikšmę Lietuvos kultūros paveldui, liudijančios apie žydų kultūros paveldą bei istoriją Lietuvoje, bendrijoms nėra perduodamos”.

J.OLEKAS. Aš suprantu, bet jeigu…

PIRMININKAS. Dabar klausia S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielasis pranešėjau, turiu apgailestauti, kad jūs dar kartą nepadalijote tos medžiagos, kurią aš buvau padalijęs Seimo nariams apie pačių žydų rabinų nuomonę dėl šių torų, kur jie aiškiai yra pripažinę, kad tai yra Lietuvos kultūros paveldas ir jo išvežti iš Lietuvos nevalia. Antras dalykas. Buvau išdalijęs medžiagą, kiek kainuoja naujai perrašytos toros. Labai konkrečios sumos. Trečias dalykas. Jeigu jūs prašote E.Zingerio, kad jis pasakytų, kas privačiai kur nors prašė kokios nors toros, atsiprašau, tokie dalykai privačiai nedaromi. Po visų šių argumentų ankstesnis projektas nunyko. Būkite mielas, pasakykite, kas jus spaudžia iš naujo teikti projektą, kuris yra truputį pagerintas, tačiau iš esmės yra ydingas?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kolega, tuos argumentus ir faktus, kuriuos jūs pasakėte, iš tiesų reikia turėti omeny toliau svarstant įstatymo projektą ir torų gražinimo klausimą. Tai viena. Iš tiesų tai būtų galima padaryti ir toliau, kad mes galėtume turėdami įvairią nuomonę ir faktus pagrįstai apsispręsti dėl įstatymo projekto. Tai viena. Antra. Jūsų nuostata ir tvirtinimas, esą Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra palaidotas, mano manymu, nevisiškai atitinka tikrovę. Jeigu mes priimsime šį įstatymą, tai atitinkamą to įstatymo formuluotę, nepamenu kur, 3 dalyje, taip pat reikės suformuluoti atsižvelgiant į šio įstatymo dalykinį turinį, nes ir dabar jis yra suformuluotas taip, kad religinės paskirties tekstai išskirtiniais atvejais gali būti perduodami Vyriausybei priėmus tam tikrą nutarimą. Jeigu mes tą priimsime, tai savaime suprantama. Jis dabar tiesiog negali būti teikiamas toliau, kol mes nepriimsim šito. Tiek galėčiau jums atsakyti, kolega.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Seimo narys J.Olekas. Kažkas negerai, kolegos. Dar kartą mėginu jungti. (Balsai salėje) Ne, tiesiog jūs nesate užsiregistravęs, nes iki šiol nedalyvavote posėdyje, man atrodo. Prašom patikrinti daktaro K.Bobelio darbo vietos aparatūrą. Veikia, kolega. Gerbiamieji kolegos, tiesiog jūs jautriai reaguojate į savo tam tikrus netikslumus. Visi mygtukai veikia.

J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pabrėžti, kad svarstomas klausimas yra labai svarbus. Mes ne kartą girdėjome apie religinių bendruomenių prašymus toras saugoti kaip istorinį dalyką. Kita vertus, mes taip pat žinome faktų, kad toros bus naudojamos arba bus sunaikintos, ką sako kai kurie religinių bendruomenių atstovai. Todėl man atrodo, kad po pateikimo mes galėtume pritarti, bet reikėtų iš esmės pakoreguoti pačią perdavimo tvarką ir terminus. Tos toros, kurios turi išlikti kaip nacionalinė kultūros vertybė, turi būti saugomos mūsų muziejuose, turi būti prieinamos lankytojams pasižiūrėti kaip neatskiriama mūsų kultūros dalis. Tačiau terminai, kurie yra surašyti įstatymo projekte, neleidžia to padaryti, nes šiuo metu, kaip pranešėjas ir minėjo, jokių parengiamųjų darbų, jokio suskirstymo, kurios toros yra mūsų nacionalinė vertybė, nėra padaryta. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo, bet svarstymo metu atsižvelgti į būtinumą išsaugoti kultūros paveldą ir terminus, o pasirengimo darbus atidėti daug vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, suprasdamas žydų tragediją, vertindamas jų istoriją ir nuopelnus įvairiems istorijos faktoriams aš protestuoju prieš šio įstatymo pateikimą ir priėjimą prie jo, kaip ir protestavau vakar prieš pateiktą projektą dėl tų paminklų ir paminklinių lentų atidengimo. Mano motyvas yra tas: kol Izraelis mums neatsakys, kaip jis elgsis su N.Dušanskiu, vienu iš Lietuvos žudikų, ir atmes bet kokį mūsų prašymą jį išduoti, tol, aš manau, mes turime nesvarstyti nė vieno klausimo, susijusio su žydų reikalais Lietuvoje. Tokia mano pozicija. Aš manau, mes turime turėti savigarbos ir turime ginti Lietuvos interesus, kad mūsų nevadintų žydšaudžių tauta. Vokiečiai buvo žydšaudžiai, bet ne mes. Pas mus buvo nusikaltėlių, ir jie yra baudžiami.

PIRMININKAS. Registruojamės. Kultūra tyli, kai ginklai aidi. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Vienas – už, vienas – prieš, kolegos. Kolega Sauliau Pečeliūnai, aš neturiu jokių galių – fizinių ir kitokių – veikti jūsų registravimosi mechanizmą.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Ar pritariame pateiktam Religinių ir rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenės ar bendrijoms įstatymo projektui? Ar pritariame?

Už – 31, prieš – 4, susilaikė 12. Pritariame. Toliau svarstys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstysime rudens sesijoje. Repliką – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia, pone posėdžio pirmininke, labai nekorektiška, nes buvom užsiregistravę laiku dėl balsavimo motyvų. Pamatęs pavardes, išjungėte, įjungėte iš naujo. Tas manipuliacijas mes žinome, pažįstame. Tai dabar sukelia tik šypseną. Dabar dėl esmės.

Ponas Ž.Jackūnas pasakė labai aiškiai, kad Kultūros paveldo įstatymas bus kaip lydintysis. Konkretus klausimas: kodėl jis nepateiktas kaip lydintysis? Tą priėmus jis negalės galioti, nes kitame nebus įrašyta, arba yra kokia nors manipuliacija atliekama.

Antras dalykas. Tie motyvai, kuriuos aš sakiau… Mes turėjome labai gražią radijo laidą, kurioje buvo ir žydų bendruomenės atstovai. Jie neturėjo nė vieno argumento, kad tos toros liktų Lietuvoje, kad jas būtų galima saugoti taip, kaip ir Izraelyje saugoma. Tam yra specialios spintos, daroma šventoji spinta. Tiesiog kolegos Seimo nariai nėra susipažinę su ta tvarka. Į mano užduotą klausimą, kieno iniciatyva čia, tribūnoje, atsiduria šie klausimai, niekas neatsakė. Aš manau, kad tokiu įstatymu, nesupykit, už griežtą žodį, mes tiesiog darome nusikaltimą ateities kartoms, nes visus tuos išsaugojimo ir kitus klausimus tikrai galima kultūringai išspręsti. Jeigu tikrai ką nors reikėtų perduoti, mes turėtume gauti oficialų prašymą. Nė vieno tokio prašymo nėra, dėl saugojimo pasiūlymų taip pat nėra. O kai mes tai priimsim, aš esu beveik įsitikinęs, ta gera valia labai greitai peraugs į nusikaltimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza – repliką.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai noriu padėkoti už priimtą protingą sprendimą, rodantį gerą valią santykiuose tiek su Izraeliu, tiek mūsų pačios politinės kultūros valią, nes toros yra ir religiniai dalykai, ir kiti dalykai, kuriuos mes turėsime vieną kartą išspręsti. Aš noriu priminti, kad tas projektas komitete įvairiais pavidalais jau 1-1,5 ar 2 metus yra svarstomas. Parlamentino delegacijos vizito Izraelyje metu aukščiausiojo lygio pareigūnai kaip svarbiausią dalyką primindavo būtent tą dalyką. Apie oficialumą, matyt, irgi reikėtų kalbėti, nes ir Izraelio Prezidento, ir Kneseto pirmininko žodžiai buvo kaip tik apie tuos dalykus – torų grąžinimą Lietuvai. Galime svarstyti to įstatymo niuansus, bet geros politinės valios parodymas santykiuose su Izraeliu, santykiuose su žydų bendruomene, manau, yra be galo svarbus. Kitas dalykas, kad Izraelis iš tiesų pažadėjo kartu su žydų bendruomene atsiųsti kompiuterizuotą ekspertų komisiją, kuri ištirtų torų būklę, kiek ir kokias galima atiduoti. Jas galbūt reikia restauruoti, sutvarkyti. Tai be galo svarbu, nes tai prisidės tam tikromis investicijomis sutvarkyti žydų kultūros paveldą. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką – S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Aš suvokiu, kad visada buvau už gerą valią, ypač sprendžiant įsisenėjusius ir neišspręstus santykius su žydų tauta. Gera valia visada yra geras dalykas, tačiau mes neturime elgtis taip, lyg mūsų valstybė eitų… būtų tiktai keli mėnesiai nepriklausomybės. Mes neturime elgtis taip, kaip daro šalys, kuriose yra diktatūra, kai kas nors, važiuodamas su kokiu nors vizitu, pasiima kokią nors kultūros vertybę, kokią knygą ir nuvežęs atiduoda. Ten negalioja jokie įstatymai. Ir komitete kalbėdamas, ir Vyriausybės atstovai buvo… mes sukeltume didžiulį chaosą. Jūs neįsivaizduojate, kas atsitiks, jeigu mes tai priimsime. Mes negalim užsienio bendruomenėms atiduoti kultūros vertybių nuosavybės teise. Prašymų, reikalavimų aš girdžiu nuo 1990 metų. Atmušinėju tas pačias atakas, nes neaišku, kam atiduoti. Yra daugybė žydų bendruomenių. Kiekviena pešasi, kiekviena reikalauja atiduoti. Įsivaizduokite, kas dėtųsi. Kitos tautinės mažumos: ir rusai, ir graikai – kas tik nori, pradėtų reikalauti ir mus plėšyti į gabalus. Taip yra užkuriamas chaosas. Aš sutikčiau su tuo sprendimu, jeigu perduotume Lietuvos žydų bendruomenėms. Prašau, galima deponuoti, galima duoti šimtui metų naudotis, bet negalima atiduoti nuosavybės teise. Kas yra Lietuvos, tas yra Lietuvos. Lietuva turi gerbti save.

PIRMININKAS. Kolega, pats esate Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, neabejoju, jog jūsų argumentai bus išklausyti.

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2689 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas darbas iki pertraukėlės. Turiu Seimo Pirmininko teikimą, kad ypatingos skubos tvarka būtų priimtas Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, dėl kurio mes neturėjom jokių problemų. Ir komitetas, ir teikėjas S.Pečeliūnas… Ar galima, kolegos, dabar šį įstatymą priimti? Taigi po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2689(2). Remdamiesi teikimu pradedame priimti ypatingos skubos tvarka. Vienas straipsnis. Ar kas kalbėtų? Nėra kalbančių. Kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Posėdžiauja 60 Seimo narių. Ar priimame šį įstatymą? Pritariantys – už Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame, kolegos. Už – 50, prieš – 1, susilaikė 3, įstatymas priimtas.

Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr.P-2553Gr.) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, gerbiamieji žurnalistai, gerbiamieji svečiai, tęsiame savo posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji, ir dirbame toliau. 50 minučių skirta Seimo rinkimų įstatymui, kurį Prezidentas grąžino mums dar kartą svarstyti. Kol kas užsiregistravę 90 Seimo narių. L.Sabutis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet prie mikrofono neina. Aš suteikiu žodį L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš ne dėl vedimo tvarkos, o noriu atsiprašyti Seimo, jog prieš tai buvusiame balsavime nuspaudžiau ne tą mygtuką: buvau už, o paspaudžiau prieš, prašau ištaisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo balsuojamas. L.Sabutis balsavo už.

Kolegos, dar sykį kartoju: Seimo rinkimų įstatymo dar vienas svarstymas. Šiandien svarstymas ir priėmimas, 166, 167… svarstymai. Kas iš komitetų norėtų kalbėti? Tai buvo daugiau politinis klausimas. Kas norėtų kalbėti diskusijoje? Diskusijoje žodžio prašo 6 Seimo nariai. Suteikiu žodį P.Gyliui. Pone Gyly, kviečiu jus į tribūną kalbėti bendroje diskusijoje.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Prezidentas prašo paremti jo veto Seimo rinkimų įstatymui. Susitikime su mūsų koalicijos vadovais toks prašymas buvo išsakytas ir buvo išdėstyti tokie argumentai.

Pirmiausia pasirinktas ne tas įstatymo keitimo laikas. Iki rinkimų liko tik 3 mėnesiai. Yra bandoma keisti žaidimo taisykles. Demokratinėje visuomenėje, demokratinėje politinėje sistemoje taip nėra daroma. Tiek rinkėjai, tiek politinės partijos, kaip pagrindiniai politinio proceso dalyviai, turi iš anksto gerai žinoti žaidimo taisykles.

Antra. Tikslas – ne tas. Akivaizdu, kad dešiniosios partijos, valdančioji koalicija supranta, kad dabar galiojanti rinkimų sistema su dviem turais vienmandatėse apygardose jiems nesuteikia daug šansų, švelniai pasakysiu. Taigi pagrindinis tikslas yra ne politinė demokratija, kaip kartais sakoma, o konkretūs partiniai interesai. Tai irgi nėra priimtina.

Trečia. Jeigu būtų renkama pagal šią sistemą, iškyla reprezentacijos klausimas: kiek procentų rinkėjų užtektų išrinkti Seimo narį pirmajame ture vienmandatėje apygardoje? Vieni sako – 10, 11, girdėjau skaičių 7. Taigi kokiam rinkėjų skaičiui atstovautų Seimo narys?

Mūsų koalicija atsižvelgė į tuos argumentus, bet mano, kad šis klausimas nėra toks paprastas, kad jame yra tiktai vienos pusės argumentai. Mūsų manymu, priimant sprendimą reikia matyti ir kitus. Kokie būtų pliusai paremiant pakeistą sistemą?

Mūsų opozicijos požiūriu, kuo trumpiau ši koalicija bus valdžioje, kuo greičiau ji paliks valdžios vairą kitiems, tuo didesnė nauda Lietuvai. Kiekviena šios valdžios diena, mūsų manymu, kainuoja daugiau negu antrojo rinkimų turo organizavimas.

Biudžeto svarstymas yra labai svarbus dalykas. Jeigu rinkimų procesas užsitęstų, taip pat jeigu būtų ilgiau formuojama valdančioji koalicija, jeigu ne viena partija, o kelios partijos sudarytų koaliciją, tai ar neatsitiktų taip, kaip buvo vienu metu Latvijoje, kai ta šalis biudžetinius metus pradėjo neturėdama biudžeto? Nes koalicijos formavimas Latvijoje užtruko bene 3 ar 4 mėnesius.

Biudžetą reikia peržiūrėti. Jeigu mūsų flangas laimėtų rinkimus, tai būtų labai rimtas biudžeto struktūros peržiūrėjimas. Ne tas, kuris sudarytas biurokratų, o būtų politinis sprendimas dėl biudžeto ir rimtų politinių sprendimų reikalaujantis klausimas. Jis reikalautų ir laiko, ir labai rimtos analizės.

Yra dar vienas argumentas į kitą pusę – tai, kad turint vieną balsavimo turą balsavimas būtų labiausiai asmeninis. Ne tiek partijos, kiek asmenys būtų pranašesni ir kaip tik pagal asmenį, ne pagal partinę priklausomybę, būtų daugiausiai balsuojama. Neteigiu, kad tai yra absoliutus gėris, bet šiandien visuomenės opinija gana palanki šiam dalykui.

Jeigu mes pažiūrėtume, kaip atrodytų tos sistemos mūsų politinių interesų požiūriu, tai akivaizdu (ir tai ne vienas politologas yra viešai pasakęs), kad tos partijos, kurios turi daug asmenybių, kurios turi komandas, veikiančias Seime, seniai veikiančias savivaldybių tarybų frakcijas ir panašiai, turi tam tikrą pranašumą. Mūsų koalicija turi tokį pranašumą. Jeigu mes vadovautumės šiuo principu, reikėtų palaikyti dešiniųjų pasiūlymą.

Bet mes linkę įsiklausyti į Prezidento prašymą. Manome, kad demokratija, politinės sistemos stabilumas yra svarbiau nei atskiri partiniai interesai. Todėl noriu pasakyti, kad mūsų frakcija palaikys Prezidento poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti Seimo narį R.Survilą.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Pradėsiu rytietiška patarle – vėjas, atūžęs iš dykumos, pirmiausia sukelia dulkes ir šiukšles, tik paskui suka malūnus. Taigi per tas kelias savaites dulkės ir šiukšlės jau nusėdo, baimė turbūt nuslūgo ir žmonės pradėjo galvoti, kokias teigiamas ir neigiamas pasekmes gali turėti mano pataisa. Prieš mane kalbėjęs kolega kaip tik jau rado ir teigiamų savybių, ne vien neigiamų. Manau, jog reikalas yra toks paprastas, kad iš esmės svarstyti 50 minučių nebūtų ką, nes absoliuti dauguma rinkėjų, Lietuvos žmonių, labai greitai išsiaiškino pranašumus ir jau po dienos galėjo pasakyti, turbūt aštuoni iš dešimties, kad ši sistema yra paprastesnė, patrauklesnė, demokratiškesnė ir, dar daugiau pasakysiu, tiesiog labiau atitinka lietuvio charakterį, kuris apsisprendžia vieną sykį, nesimėto paskui politinius vedlius, kurie rekomenduoja, už ką ir kaip balsuoti antrajame ture ir panašiai. Šis pasiūlymas labai atitinka dabartinį visuomenės ir partijų politinį išsivystymą. Ne naujiena, kad 83 šalyse yra balsuojama būtent šitaip. Tai labai paprasta sistema, kuri yra priimtina.

Šiandien, kada beveik 40 partijų pretenduoja būti politinėmis vedlėmis, labai svarbu, kad kiekviena ši partija identifikuotų save, pateiktų rinkėjams labai konkrečią programą, kuri skirtųsi nuo kitų, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius save identifikuotų. Ši pataisa kaip tik leidžia tai daryti. Žmonės gana skeptiškai nusiteikę visų rinkimų atžvilgiu. Negausiai juose dalyvauja. Manau, kad šiandien mums visiems laimėjus šį balsavimą ateis daug daugiau žmonių balsuoti. Kiekvienas tikrai galės pasirinkti savo kandidatą, išrinkti Seimo narį, o politiniams žaidimams ir antrojo turo deryboms neliks laiko. O to nelabai reikia absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių. Sutaupoma nemažai laiko. Trumpiau trunka tas tuščias laikotarpis, kol formuojama Vyriausybė, naujas Seimas ir panašiai, tuo tarpu šalis nevaldomai plaukia toliau ir dėl to turi daug nuostolių. Seimo rinkimuose atsiras daugiau dalykiškumo, mažiau sporto ir mugės elementų. Paprastas dalykas – atėjai, pasirinkai ir baigėsi rinkimai iki kitų rinkimų. Kiekviena politinė partija sutaupys nemažai lėšų, nemažai lėšų sutaupys ir valstybė, nes, kaip beskaičiuotume, kiekvienas milijonas, pavyzdžiui, skirtas švietimui, būtų labai reikalingas.

Mano pataisa pirmenybę teikia rinkėjams, ne politikams. Šiame mūsų šalies plėtros etape tai labai svarbu. Ne viena frakcija teikia įvairias pataisas, siekdama sustiprinti mažoritarinius elementus rinkimuose. Ši pataisa, be kita ko, taip pat padeda tai padaryti negriaudama proporcinės sistemos elementų rinkimuose. Argumentas dėl laiko stokos – tų trijų mėnesių lyg ir nepakanka kai kurioms politinėms partijoms ir organizacijoms deramai pasirengti Seimo rinkimams yra nerimtas ir man nelabai aišku, kodėl jis yra svarbiausias Seimui pateiktame Prezidento dekrete. Aš jau minėjau, kad Petras, Jonas ir Antanas, mano kaimynai, pirmą vakarą suvokė esmę. Tuo tarpu kai kurioms partijoms, matyt, reikia ketverių metų, kad persiorientuotų ir suprastų labai paprastą pataisą. Manyčiau, kad argumentų už tikrai yra daug daugiau, ir kviesčiau balsuoti, kad mūsų rinkimai būtų daug paprastesni, patrauklesni, demokratiškesni. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Vilimą.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome Prezidento dekretą, kuriuo Prezidentas vetavo Seimo 64 balsais priimtą Rinkimų įstatymą. Kodėl buvo priimtos šio įstatymo pataisos, kad į Seimą būtų išrinktas daugiausia balsų gavęs kandidatas? Taip būtų užkirstas kelias įvairioms spekuliacijoms už rinkėjų nugarų, tai yra spekuliacijoms, su kuriomis susidurdavome praeityje. Juk nėra paslaptis, kad rinkimų metu vienam kandidatui gavus pirmajame ture daugiausia balsų, antrajame ture rinkėjai jau yra agituojami prieš šį kandidatą ne todėl, kad jo programa bloga, bet todėl, kad už jį nereikia balsuoti, nes jis pateks į Seimą pagal sąrašą ir panašiai. Antra. Vykstant antrajam turui susidaro persigrupavimo ir papirkinėjimo atvejų didesnė galimybė. Šiuo metu tikimasi, kad į Seimą ateis turtingieji. Pavyzdžiui, mano apygardoje, aš gerai žinau, yra tokia garsi V.Uspaskich firma, kuri tikrai turi daug pinigų, ir antrajame ture, manau, tai pasireikštų. Trečia. Vykstant vienam rinkimų turui sutaupomas laikas, sutaupomos lėšos. Lėšų būtų sutaupyta apie 6 mln. Lt. Neturėtume mes neatsižvelgti ir į rinkėjų nuomonę. Žmonės kalba žiniasklaidoje, kada mes susitinkame su rinkėjais, jie tokį rinkimų variantą labai remia.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu pakartotinai balsuoti už Seimo jau priimtą Rinkimų įstatymą ir jį priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nelabai mėgstu dirbti beprasmius darbus. Manau, kad kalba iš šios tribūnos tam tikra prasme yra tokio pobūdžio veikla, nes turbūt visos frakcijos yra apsisprendusios. Bet vis dėlto pasakysiu kelis argumentus dėl mūsų pasirinktos pozicijos.

Pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Prezidentas nepasisako prieš mūsų pasiūlymo turinį, prieš mūsų idėją, kad pakanka vieno turo vienmandatėje rinkimų apygardoje renkant Seimo narius. Kalbama tik, kad yra netinkamas įstatymo priėmimo laikas, kad per mažai liko laiko iki rinkimų datos, todėl nebus galimybių politinėms partijoms ir organizacijoms deramai pasirengti Seimo rinkimams. Čia buvo Prezidento argumento citata. Aš norėčiau paklausti sėdinčių salėje partijų atstovų, kuriai partijai trūksta laiko pasiruošti rinkimams, jeigu liktų vieno turo sistema? Aš negirdėjau, kad kuri nors rimta partija prisipažintų, jog jai trūksta laiko. Taigi galbūt Prezidentas šiek tiek per daug rūpinasi partijų pasiruošimu. Jos sugebės pasiruošti per du mėnesius. Mūsų partija tikrai nemato problemų dėl pasiruošimo.

Aš stebiuosi, kad šiandien dėl šio įstatymo neužsirašė kalbėti nei Centro, nei Socialdemokratų frakcijų atstovai, būtent tų frakcijų, kurios daugiausia oponavo mūsų idėjai. Man atrodo, kad šių partijų lyderiai jaučia, jog vieno turo sistema labai priimtina rinkėjams ir kad būtų nepopuliaru iš šios tribūnos kalbėti, jog reikia dviejų turų, todėl kalbame tik mes.

Leiskite priminti dar keletą argumentų, kurie kalba už vieną rinkimų turą. Pirmas dalykas, visi kalbame, kad Seime reikia daugiau asmenybių. Vieno turo sistema palanki asmenybėms išrinkti. Tarkime, aš neabejoju, jog jeigu kurioje nors apygardoje kandidatuos tokia asmenybė kaip K.Prunskienė, ji bus išrinkta. Nors ji nepriklauso dešiniajai pusei, mes, matyt, kukliai pasitrauksime. Taigi Seime bus daugiau asmenybių.

Apygardose bus mažiau kandidatų, nes partijos turės tartis, jeigu norės tikėtis daugiau sėkmės. Mažiau kandidatų – geresnės galimybės rinkėjams susigaudyti ir balsuoti sąmoningiau. Kai yra keliolika, o gal… dabar turime 50 partijų, gal atsirastų ir keliasdešimt kandidatų, tad rinkėjams būtų sunku susigaudyti, už kurį balsuoti. Toks atvejis nėra tikroji demokratija. Tai yra iškraipyta demokratija.

Aš atmesčiau nuogąstavimus, kad bus išrinkti kandidatai, surinkę mažai rinkėjų balsų. Kaip minėjau, bus mažiau kandidatų, dominuos ryškios asmenybės. Akivaizdu, kad jos gaus ne taip jau mažai balsų. Aš neįsivaizduoju, kad pagal mūsų pasirinktą vieno turo sistemą būtų išrinktas kandidatas, gavęs mažesnį kaip 20–30% balsų kraitį.

Taupomi pinigai, rinkimai darosi įdomesni, viskas sprendžiasi iš karto, tą vieną lemtingą dieną, į rinkimus ateina daugiau piliečių – tų argumentų sąrašą būtų galima tęsti. Tikiuosi, kad nemažai balsų palaikys mūsų idėją – vieno turo idėją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man kolega Jurgis labai palengvino kalbą, nes jis jau pasakė daug argumentų, todėl būtų sunkų ką nauja atrasti. Oponentai teigia, jog pagrindinė problema yra tai, kad ne tas įstatymo keitimo laikas. Į tai yra ir kitas atsakymas. Ar pataisytas įstatymas tampa sudėtingesnis, kai numatytas vienas turas, ar jis tampa paprastesnis? Akivaizdu, kad įstatymas, arba rinkimų tvarka, tampa kur kas paprastesnė, rinkimų komisijoms reikia mažiau dirbti, todėl ir yra vienas iš argumentų teikti tokį siūlymą.

Kitas dalykas. Jau buvo kalbama, tarsi Prezidento dekrete būtų pasakyta, kad yra išreiškiamas nepasitikėjimas partijomis, kad jos nesuspės pasirengti rinkimams. Kitas argumentas, kuris nenuskambėjo aiškiai, bet galima pasakyti, jog ne visai korektiškai, kad rinkėjai to nesupras. Manau, mes jau suprantame, jog rinkėjai tai supranta, jie pasisako už šią sistemą, nes įstatymas yra akivaizdžiai paprastesnis, dėl to ir partijoms nesukels rūpesčių rengiantis rinkimams.

Šiandien kolega P.Gylys pasakė nuogąstavimą, kokiam rinkėjų skaičiui atstovaus pirmame ture išrinktas Seimo narys. Manau, kad šis argumentas, kai prognozuojama, jog išrinktas Seimo narys gaus 10 ar kiek procentų rinkėjų balsų, yra žiūrėjimas iš praeities. Įstatymas skatina partijas prieš rinkimus tartis dėl įvairių apygardų. Mes žinome praeitį, kai būdavo daugiau kaip 10 kandidatų į vieną Seimo nario vietą. Šiuo metu yra 40 partijų. Akivaizdu, įstatymas verčia derinti požiūrius, todėl kandidatų atsiras kur kas mažiau. Man atrodo, kad procentinė išraiška, tai, kiek procentų pasisakys už Seimo narį, bus kur kas didesnė. Dėl to nereikėtų nuogąstauti.

Mes nepasakėme dar vieno labai svarbaus aspekto (man atrodo, kad jis turi būti visų, taip pat ir rinkėjų, išgirstas) – tai teigiamas tokios rinkimų sistemos postūmis valstybės raidai. Seime turėtų atsirasti aiškesnis politinių jėgų pasiskirstymas. Mes prisimename praėjusių metų įvykius, tam tikrą atsakomybės krizę, einančią iš Vyriausybės, turiu pripažinti, ir iš paties Seimo. Tie dalykai mūsų valstybėje ateityje neturėtų kartotis. Šis įstatymas, kuris numato vieną rinkimų turą, kuris sustiprina mažoritarinį elementą, bet išsaugo mišrią rinkimų sistemą, veda į tai, kad Seime atsiras atsakinga dauguma, kuri atsakinga už parlamentinę Vyriausybės kontrolę. Tokie įvykiai kaip praėjusių metų įvykiai neturėtų kartotis. Manau, kad rinkėjai turėtų pastebėti šį mūsų siekį. Turi būti atsisakyta nuogąstavimų, kad šios kolegos R.Survilos teikiamos pataisos yra naudingos konservatoriams. Jokie politologai nerado duomenų, kad jos šiuo metu galėtų būti naudingos Seimo daugumai. Manau, kad ir jūs neradote tokių argumentų. Tiesiog yra kalbėjimas dėl to, kad reikia kalbėti.

Aš pasisakau už tai, kad mes šiandien atmestume Prezidento veto, nes, manau, ir pats Prezidentas labai abejoja. Šiandien yra tokia padėtis, kad galbūt Prezidentui reikia taip elgtis, o ateityje, manau, jis, pamatęs naudą, palaikys mūsų požiūrį.

PIRMININKAS. Paskutinė diskusijoje kalbės Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šios diskusijos argumentai vargu ar veikia, nes psichologinė aplinka tapo labai stipriai konjunktūrinė. Prisipažinsiu, abejojau, ar man reikia eiti į šią tribūną, bet po to, kai tik ką perskaičiau vienos agentūros išplatintą pranešimą spaudai apie tai, kad (cituoju) “pasak BNS šaltinių Prezidentūroje, Prezidentas V.Adamkus antradienį ryte kalbėjosi su premjeru A.Kubiliumi ir pokalbio metu V.Adamkus pareiškė nuomonę, kad Prezidento skirtiems ministrams nederėtų veltis į partinius politinius reikalus ir balsuoti Seime prieš Prezidento siūlymus”… Tai šiandien kalbama per radiją, apie tai yra informuojama šio metu. Jeigu tai yra tiesa, tai mane privertė šiandien eiti į tribūną ir kalbėti ne apie argumentus. Mane privertė kalbėti apie tą psichologinę aplinką, kuri šiandien susiformavo arba formuojasi aplink mūsų politinę sistemą.

Viena aišku, kad argumentas prieš yra vienintelis – nuostatą dėl vieno rinkimų turo reikėjo priimti anksčiau. Taip, būtų kur kas geriau, jeigu ta gera idėja būtų kilusi anksčiau. Tačiau kodėl nepriimti dabar, kad ir vėliau? Žmonėms aišku, manau, mums taip pat.

Kalbėsiu, kaip minėjau, vėl apie psichologinę aplinką. Džiaugiamės kurdami stabilią pliuralistinę demokratiją, bet aplinkybės, susiklosčiusios svarstant šį įstatymą, verčia suklusti. Mūsų visuomenės, net partijų, politikų galvosena dar stiprokai persmelkta autoritetinės mąstysenos. Matau, kad pagrindinis klausimas šiandien jau ne tiek pačios Rinkimų įstatymo pataisos, kieki azartinis jaudulys: kas už Prezidentą, o kas prieš Prezidentą. Nesu tikra, ar ta garsiausiai meilę skelbianti dalis… iš tikrųjų ta meilė yra tikroji meilė. Galvoju, kad pernelyg įsijautėme, gerbiamieji kolegos. Prisiminkime Konstitucijos 59 straipsnį: “Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.” Tai yra mūsų Konstitucijos šiandien galiojantis straipsnis. Užkulisiuose ne vienas kalba: jeigu būtų galimybė balsuoti slaptai – rezultatas būtų aiškus, antrojo turo nereikėtų. Vadinasi, esame veikiami tam tikros autoritetinės aplinkos. Vadinasi, mūsų mandatai nevisiškai laisvi.

Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar vienas naujas bruožas, politinis terminas, galėčiau sakyti – partijų globa. Beveik kaip socialinėje rūpyboje. Globojamasis kreipiasi užtarimo ir, prašau, globa garantuoti. Ar tai politinės sistemos stiprinimas?

Taigi šiandien bus tam tikras lakmuso popierėlis – ar naujai besiklostanti politinė konjunktūra, skatinanti keisti Seimo nario mandato laisvę į autoritetinius rėmus, turės perspektyvą Lietuvoje. Aš manau, kad neturės. Nors kai kurios aplinkybės, besiklostančios aplink Lietuvą, verčia suklusti. Prasidėjusioje rinkimų kampanijoje kai kurių politinių jėgų vienybė ir demonstruojama globa yra įvaizdis, miražas. Ši pataisa priverstų parodyti tikrąjį partijų pajėgumą susitarti. Matyt, iš tikrųjų nesugebama susitarti. Kodėl bijome šios pataisos?

Kviečiu nebijoti, kviečiu visus šiandien nebijoti. Nebijoti atskleisti, parodyti save ir nebijoti autoritetinės, psichologinės aplinkos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, dalyvavusiems bendroje diskusijoje. Bendroji diskusija yra baigiama. Dabar Statuto 167 straipsnis. Balsuosime, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų, ar atmetame Prezidento veto. Iš pradžių kalbos dėl motyvų. Už įstatymą ir prieš įstatymą. Viskas susipynę. Taigi aš skaičiuosiu už įstatymą ir prieš Prezidento veto, ar už Prezidento veto ir prieš įstatymą. J.Bernatonis kalba pirmasis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Mes frakcijoje ilgai analizavome ir svarstėme įvairius argumentus. Šiandien mūsų frakcijos vardu išsakyta pozicija iš tiesų yra argumentai už, yra argumentai prieš, tačiau yra vienas labai svarbus argumentas, kad tai daroma ne laiku. Tačiau mane labai nustebino kas kita. Svarstant šį klausimą tiktai mūsų socialdemokratinės koalicijos atstovas parėmė Prezidento poziciją. Visi kiti kalbėję Seimo nariai pasisakė prieš Prezidento išsakytą poziciją. Aš nemanau, kad tai yra toks svarbus klausimas, kad reikėtų dar aštrinti tą įtampą, kuri yra tarp Seimo vadovybės ir Prezidento, todėl mūsų frakcija yra linkusi palaikyti Prezidento poziciją.

Aš norėčiau dar kreiptis į Konservatorių frakciją. Jeigu atsitiktų taip, kad būtų neatmestas Prezidento veto, mes prašytume, kad jūs permąstytumėte savo poziciją ir balsuotumėte už įstatymą su Prezidento pataisa. Nes tai dešimt kartų geriau nei dabar galiojantis įstatymas.

PIRMININKAS. Be jūsų kreipimosi, tai, jau žinoma, niekaip… M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandien daug kartų išsakyti argumentai prieš ir už. Nepaisydami jų pagalvokime ir apsispręskime, kam turi tarnauti Rinkimų įstatymas. Jis nėra savitikslis, jis, kaip ir visi mes, turi dirbti Lietuvos žmonių labui. Žmonės, aš manau, išsakė savo požiūrį daugelyje sociologinių apklausų, požiūrį į partijas, požiūrį į įstatymų leidžiamąją valdžią, požiūrį į vykdomąją valdžią, į savivaldybes. Iš to, aš manau, mes turime daug ko pasimokyti ir turime tai tinkamai įvertinti.

Todėl aš, nors mes dažnai girdime argumentus, kad ne vieta, ne laikas, vis dėlto siūlau priimti sprendimą, kuris būtų galbūt nevisiškai laiku, tačiau jis būtų. Aš manau, kad po šio sprendimo mes galėtume naujai ir kitaip, galbūt (esu įsitikinęs) produktyviau ir geriau dirbti. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug argumentų buvo išsakyta už ir prieš, bet mes turėtume prisiminti ir mūsų rinkimų tradiciją. Ir šis Seimas, ir Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas buvo išrinkti naudojant dviejų rinkimų turų sistemą. Todėl aš manau, kad mūsų politinėje praktikoje, mūsų politiniame kelyje ši sistema padėjo, kad būtų priimti teisingi Lietuvai sprendimai.

Dar daugiau, aš manau, kad mes, turėdami savo patirtį, galime pasakyti, kad didesnis rinkėjų dalyvavimas arba didesnis balsų atidavimas už vienmandatėse apygardose išrenkamus Seimo narius antrajame rinkimų ture suteikia jiems didesnius įgaliojimus arba didesnę atsakomybę prieš rinkėjus. Todėl siūlyčiau, kad mes palaikytume Prezidento teikiamą veto. Tai buvo Socialdemokratų frakcijos apsisprendimas ir tokį siūlymą aš teikiu Seimui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš noriu iškart pasakyti, kad aš kalbėsiu palaikydamas Respublikos Prezidento veto. Iš tikrųjų diskusija, kuri sistema yra geresnė, tobulesnė, yra beprasmė. Visos rinkimų sistemos turi teisę egzistuoti, lygiai taip pat kaip proporcinė sistema, mažoritarinė sistema ar, tarkim, dviejų turų sistema ar vieno turo sistema. Tačiau iš tikrųjų laikas ir politinė situacija, pasirinkta įstatymo keitimui, nėra palanki. Ir mane iš dalies stebina ir liūdina vieno turo sistemos šalininkų argumentai, kai jų politiniai oponentai, kurie galbūt taip pat turi savo įsitikinimus ir savo nuomonę, yra apkaltinami, pavadinami bailiais, kad jie bijo kažkokių autoritetų, kad štai šiandieninis balsavimas bus lakmuso popierėlis ir tas lakmuso popierėlis parodys, kad Lietuvoje įsigali autoritarinė sistema ir panašiai, ir panašiai.

Vis dėlto, gerbiamieji kolegos, gerbkime ir kitų žmonių nuomonę, ir aš siūlau priimti kaip aksiomą, kad ne tik vienas ar kitas Seimo viršininkas gali turėti savo nuomonę, bet gali savo nuomonę turėti ir kiti Seimo nariai, ir gali ją laisvai reikšti. Ir visiškai neslegiami kokių nors mistinių autoritetų ir panašiai, ir panašiai. Vienas iš argumentų čia buvo pasakytas, kad įstatymas tampa paprastesnis. Įstatymo paprastumas nėra pats geriausias dalykas, paprastesnis toli gražu nereiškia geresnis.

Baigdamas kviesčiau paremti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Kolega, aš tik tikslinu, jog nebuvo kalbama apie autoritarinę sistemą, buvo kalbama apie autoritetinę sistemą.

K.SKREBYS. Aš taip ir sakiau.

PIRMININKAS. Trys kalbėjo už Prezidento veto, dar gali kalbėti vienas, galbūt tai bus A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, Seimas nėra bažnyčia ir apie moralę čia paprastai nekalbama, tačiau šiandien pats laikas ir vieta vis dėlto pakalbėti apie dvigubą moralę, nes šis svarstymas man panašus į moralę sau ir moralę kitiems. Valdančioji dauguma jau demonstravo tokį savo moralumo kriterijų, ten, atrodo, viskas teisėta, bet sklypeliai, visokie kitokie smulkūs dalykėliai… Aš nenorėčiau, kad kolegos perkeltų tai taip pat ir į įstatymų leidybą, todėl kviečiu juos dar kartą pagalvoti, užmiršti demagogines kalbas apie meilę ir panašius dalykus, o balsuoti taip, kaip logiškai mums siūlo daryti Prezidentas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš labai džiaugiuosi, kad Prezidentas rimtai apgalvojo šį įstatymą, kuris tikrai yra labai svarbus ir galbūt naudingas, ir aš manau, kad mes visi iš principo tam pritariame. Klausimas, kokia forma ir kaip jis buvo pateiktas. Kad jis buvo priimtas beveik tiktai ketvirtadaliu Seimo narių balsų, 40 balsų… (Balsai salėje) 44, na, dviem daugiau.

Tai labai mažas narių skaičius, kuris galėtų nuspręsti dėl tokio rimto įstatymo. Todėl siūlyčiau pritarti Prezidento veto, ir tas įstatymas įsigaliotų po rinkimų.

PIRMININKAS. Kolegos, jau 5 kalbėjo už Prezidento veto, dabar suteiksiu žodį tik kalbantiems už įstatymą. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu kai ką patikslinti. Yra ypač savotiška logika, kuri kartojama jau porą savaičių dėl laiko: ar liko daug laiko, ar nedaug laiko, ar per ilgas, ar per trumpas laikas. Pagalvokime labai paprastai. Jeigu įstatymo pataisa, kurią padarė Seimas, yra bloga, tai kodėl ją reikėjo priimti anksčiau? Lyg tada ji jau būtų gera. O žmonės suprato gerai, jiems laiko užteko, net jeigu būtų dar mažiau laiko, jie per keletą dienų suprato.

Kita vertus, jeigu įstatymo pataisa racionali, gera, naudinga, tai kodėl jos nepriėmus kad ir mėnesiu vėliau, negu, pavyzdžiui, būtų galima priimti mėnesiu anksčiau. Aš visiškai nematau jokio svorio toje argumentacijoje, kad štai šį mėnesį yra per vėlu, o prieš porą savaičių būtų buvę dar ne per vėlu. Čia slepiasi kiti argumentai ir kiti interesai. Matyt, neturima argumentų, todėl labai daug kalbama apie likusį laiką iki rinkimų. Iš tikrųjų jo yra visai ne per mažai visiems gerai suprasti ir prisitaikyti, apgalvoti dėl vienos rinkimų sistemos, kuri eliminuoja Lietuvoje pasitaikiusius atvejus, kai žmonės pirmajame ture balsuodavo už kurią nors partiją, o paskui būdavo perkalbami balsuoti kitaip, nes atseit šis kandidatas jau patenka, tada reikia už kitą. Būdavo tokia sumaištis. Mūsų žmonės dar ne visai suprato, kad jie antrajame ture, ko gero, balsuoja patys prieš save, prieš savo buvusį balsavimą pirmajame ture. Todėl yra paprasčiau ir aiškiau.

Aš turiu pasakyti, kad šiek tiek nesutinku ir su kolege R.Juknevičiene, kad tame balsavime gali atsispindėti koks nors požiūris į Prezidentą. Už Prezidentą ar prieš Prezidentą – aš tikrai taip nesuprantu ir taip nežiūriu. Be abejo, balsavimas rodys požiūrį į Prezidento siūlymą, bet jokiu būdu ne į Prezidento asmenį ar į jo autoritetą.

Prisiminkime, kad vienintelė partija, kuri prašė vetuoti, buvo liberalai. Žinoma, kas balsuos, kad įstatymas liktų toks, koks jis buvo priimtas, tam tikra prasme balsuos prieš liberalus, prieš liberalų norą. O ponas K.Skrebys teisingai pasakė, kad kiekvienas pareigūnas, net ir aukščiausias, gali turėti savo nuomonę, bet ji dar nėra įstatymas. Įstatymus priima Seimas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Aš žodį perduodu ponui A.Račui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas kalbės vietoj V.Vilimo.

A.RAČAS. Gerbiamieji kolegos, kai buvo priiminėjamas įstatymas, maniau, kad kur kas naudingiau, ypač mums, Tėvynės sąjungai, dviejų turų sistema, nes praeitų rinkimų analizė rodė, kad antrasis turas yra sėkmingesnis tiems, kurie nelaimi. Bet šiandien pono P.Gylio pasakyti argumentai mane labai giliai sujaudino ir paveikė, nes Lietuvai naudingiau vienas turas. Norėčiau pasiūlyti, kad jeigu bus priimtas sprendimas dėl vieno turo, tuos pinigus, kuriuos sutaupysime, paskirti Lietuvos žemės ūkio kooperacijos plėtrai. Priimti tokį Seimo protokolinį nutarimą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Replikai žodį suteiksiu po visų balsavimų. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Tiesą sakant, balsai prieš antrąjį turą ir argumentai turi racijos. Jie jau buvo pasakyti ir jų nekartosiu. Bet tai, kas vyko po to, ypač paskutinis pono Prezidento žingsnis, mane įtikino balsuoti už mažesnį blogį, t.y. kad būtų atmestas šis veto. Paskutinis žingsnis aiškiai parodė, kad turime partinį Prezidentą, kurio visi žingsniai nuosekliai paaiškinami politiniu angažuotumu. Tokioje situacijoje, kai šis klausimas visiškai politizavosi, tenka rinktis vieną iš dviejų blogybių: renkuosi mažesnę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. A.Medalinskas nenori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Jis nori sakyti repliką dėl kai kieno pasakytų žodžių. O S.Pečeliūnas jį aiškiai pamokė: jeigu nori gauti žodį, prašyk žodžio kalbėti dėl vedimo tvarkos. Kolegos, aš dabar nesuteiksiu žodžio kalbėti dėl vedimo tvarkos. Registruojamės. (Šurmulys salėje) Registruojamės, kolegos, ir balsuosime. Paskui visiems norintiems, kas tik norės, suteiksiu žodį.

Užsiregistravo 118 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, taigi Statuto 167 straipsnio 1 dalis: “Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų”. Kolegos, mygtukas “už” – remiantys Seimo rinkimų įstatymą be pakeitimų ir prieštaraujantys Prezidento veto. Mygtukas “prieš” arba susilaiko – remiantys Prezidento veto išdėstytas nuostatas. Gerbiamieji kolegos, už arba kitaip. Pradedame balsuoti, kolegos. Dėmesio! Pone Juozai Olekai, visiems būtų ramiau, jeigu jūs sėdėtumėte savo kėdėje.

Už – 72. Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas be pakeitimų. (Plojimai). Repliką – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gaila, kad kai kurie mūsų kolegos, kurie gana aktyviai rėmė Prezidento poziciją ir agitavo, šiandien čia, salėje, balsuojant dėl vienokių ar kitokių įtikinimų pakeitė savo nuomonę ir prisidėjo prie tų, kurie bijo varžytis antrajame ture, esant didesnėms konkurencijos sąlygoms ir aukštesniam demokratijos laipsniui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas – repliką.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Seimo Pirmininke, man labai gaila, kad jūs tapote šnipu ir klausotės svetimų pokalbių. Kodėl? Kiekvienas Seimo narys turi teisę gauti konsultaciją, ką jis gali ar negali daryti pagal Seimo Statutą. Ponas A.Medalinskas pamatė, kad ponas K.Bobelis, be eilės gavęs žodį ir kalbėjęs ne taip kaip užsirašęs, atėmė iš jo teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jis norėjo šią pastabą jums pasakyti, tai yra pastaba dėl vedimo tvarkos. Aš jam tą konsultaciją suteikiau. Jūs savo replika, dabar kikendamas sau į kairę ausį, pasielgėte labai nekorektiškai. Ateityje turbūt šitaip nesielgsite, arba reikės jus kitaip vadinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, replika apie šnipinėjimą buvo Seimo Pirmininkui skirta. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Ačiū. Šiandien mano pavardė tiek kartų buvo ištarta, kad net malonu. Malonu, kolegos. Aš norėčiau Seimo Pirmininko pavaduotojui pasakyti vieną pastabą. Mano mygtukas neveikė spaudžiant jį diskusijų metu, o paskui jis neveikė kalbant dėl balsavimo motyvų. Dėl to sakydamas repliką po balsavimo noriu pasakyti vieną dalyką. Liberalų sąjungai, kurios atstovas esu Seime, nebūtų nei šilta, nei šalta dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kurias Seimo dauguma taip stengėsi priimti. Bet yra viena problema – kaip atrodo mūsų valstybė, kai keičiamos žaidimo taisyklės likus keletui mėnesių iki pačios rinkimų eigos.

Antras dalykas, apie ką reikėjo kalbėti ir ko nebuvo pasakyta, kad mes padarėme rinkimų pataisas, kurios skatina, kad būtų įvestas balsavimas tiktai vienmandatėse apygardose. Net 80 valstybių, kurios buvo minėtos ir kurių daugelis nėra Europoje, galioja ši sistema. Aš keliu klausimą, retorinį klausimą: kodėl Seimo dauguma nežengė labai (…) žingsnio ir neįvedė rinkimų tiktai apygardose? Ar būčiau už tai pasisakęs ir parėmęs, bet gal kai kam nebuvo naudinga.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas – paskutinė replika.

A.RAČAS. Norėčiau dar kartą pakartoti savo pasiūlymą…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji žurnalistai, prašom oficialia kūno dalimi atsisukti į Seimo posėdžio pirmininką! A.Račas.

A.RAČAS. Aš norėčiau pakartoti savo pasiūlymą: tuos sutaupytus 4 ar 6 mln. litų reikia paskirti Žemės ūkio rūmams kooperacijai plėtoti, nes be kooperacijos nematau ateities.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau visus suinteresuotus Seimo narius, kurių žurnalistai dabar laukia, draugiškai palikti posėdžių salę, kad mes galėtume toliau dirbti. Jeigu ne, skelbiame kokių 5 minučių pertrauką. 5 minučių pertrauka. Kolegos, toliau dirbame… 8 minučių pertrauka. Lygiai 13 val. dirbame toliau.

Pertrauka

Reklamos įstatymo projektas Nr.P-2642(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. 13 valanda, kviečiu dirbti toliau. Registruojamės. Kvietimas registruotis galioja visiems ministrams, o posėdžio pradžia – tai signalas visiems svečiams ieškoti kitokių bendravimo su Seimo nariais formų, ne plenarinių posėdžių salėje. Registruojamės. Registruojamės ir dirbame toliau.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Pradedame priimti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien priimame Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą, kuris kartu su kitais dviem mūsų neseniai priimtais įstatymais: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu bei Visuomenės informavimo įstatymu, sukuria palyginti išsamius ir tvirtus mūsų žiniasklaidos teisinius pagrindus. Jų labai stokojome pastaraisiais metais. Tai labiausiai lėmė Europos komisijos, vertinusios Lietuvos daromą pažangą jungiantis prie Europos Sąjungos per pastaruosius trejus metus, nuolatos kartojamą vertinimą, jog audiovizualiniame sektoriuje Lietuvoje nepasiekta jokios pažangos. Neabejoju, kad dabar panašių vertinimų negirdėsime.

Reklamos įstatymo projektas nėra sulaukęs pastabų ar siūlymų, išskyrus kolegos A.Švitros siūlomą pataisą 4 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Taip pat yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje yra du siūlymai. Abu juos galima priimti. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, pradėti Reklamos įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Kolegos, nėra jokių pataisų. Ar galime 1 straipsnį priimti? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis – A.Švitros pataisa. Pone pranešėjau, ar jūs ją priimate?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad ją galima priimti. Ji nieko nekeičia. Ji iš esmės atspindi 1997 metų Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 10 straipsnį, kuriame rašoma, kad reklama neturi naudotis vadinamosiomis Subliminal Techniques. Mes tai verčiame kaip “pasąmonę veikiančios technologijos”. Manau, nieko nekeičia. Aš priimu kolegos A.Švitros pataisą.

PIRMININKAS. Kolegos, 8 punkte A.Švitra siūlo rašyti papildomus žodžius “priemonės ir”. Tai papildytų pasąmonę veikiančių technologijų terminą. Priimame? Priimame, ar ne? Bendruoju sutarimu priimame A.Švitros pataisą, 4 straipsnį taip pat. Ar dėl 4 straipsnio? S.Pečeliūnas.

5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame. Priėmėme I ir II skirsnius. Gal galėtume iš karto priimti visą III skirsnį? Priimame. IV skirsnis? Priimame. V skirsnis? Priimame. VI skirsnis? Priimame. VII skirsnis? Priimame.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Nėra jėgų ir noro. Registruojamės. Balsuosime dėl Reklamos įstatymo.

Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Balsuojame dėl Reklamos įstatymo priėmimo. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Ar priimame šį įstatymą? Už – 44, prieš nėra, susilaikė 3, Reklamos įstatymas priimtas.

Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.P-2692(2*) (svarstymas)

Svarstome Regioninės plėtros įstatymą Nr.P-2692(2). Tribūnoje – komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė, arba Vyriausybės atstovas, pateikdamas jums išdėstė šio įstatymo svarbą. Aš tik norėčiau papildyti, jog šiandien iki svarstymo mes komitete bent keletą kartų tarėmės ir vertinome pastraipsniui. Buvo priimtos mūsų komiteto narių atskiros ir bendros pastabos. Jums yra pateiktas Regioninės plėtros įstatymo antrasis variantas, arba antroji atmaina. Galima labai nuosekliai pasakyti, kad šis įstatymas leis iš esmės pertvarkyti Lietuvos apskričių, tarp jų ir savivaldybių, gyvenimą ir jų lėšų, gaunamų tiek iš valstybės, tiek iš savivaldybės arba Europos fondų, administravimą.

Iš esmės šis įstatymas yra skirtas tam, kad pirmajame etape būtų labai akivaizdu, kas prisiima atsakomybę, kas turi lemiamą sprendžiamojo balso teisę, t.y. gali priimti sprendimus, ir kas gi juos vykdo arba koordinuoja šį darbą. Todėl iš esmės įstatymo sąranga nepakito, kai kurios sąvokos yra konkrečiai išdėstytos ir atitinka jau mūsų priimtus įstatymus. Kartu norėčiau pasakyti, jog mes pasiūlėme (komitetas pritarė), kad būtų aišku, kaip priimami tiek Regionų plėtros tarybos, tiek Nacionalinės plėtros tarybos sprendimai, t.y. kai balsuojama ir ta balsų dauguma turi lemiamą įtaką.

Pati delegavimo forma yra laisva, kiek tai yra susiję su Nacionaline plėtros taryba (tai yra valstybės institucija, matyt, įstatyme bus nustatyta tvarka, kaip bus deleguojama), taip pat Regionų plėtros taryba. Tačiau dėl Regionų plėtros tarybos šis įstatymas labai aiškiai pasako, iš ko turėtų būti sudaroma. Tai yra jeigu pagrindinis regionas yra apskritis, čia savaime įstatymo leidėjas deleguoja apskrities viršininką ir savivaldybių merus. Toliau atsižvelgdamos į gyventojų skaičių savivaldybės deleguoja savo tarybos narius, tai yra išrinktus atstovaujamosios valdžios atstovus. Kai yra daugiau arba mažiau nei 200 tūkst. gyventojų… iki 50 du tarybos nariai dar papildomai bus deleguojami, o kai yra savivaldybė mažesnė nei 50 arba iki 50 tūkst. gyventojų – vienas tarybos narys. Ieškodami išeities mes taip komitete ir sutarėme, kad šiuo atveju didžiosios savivaldybės negalės diktuoti savo valios, jeigu bendrai sutars ir pajus, kad yra skriaudžiamos mažesnės savivaldybės.

Išsprendus šiuos, sakysime, atstovavimo ir valdymo klausimus tereikia, kad būtų sėkmingai administruojama. Šis įstatymas nenumato kokių nors papildomų biudžetinių administravimo išlaidų, tiesiog pavedama visa tai daryti apskrities viršininkui ir jo administracijai. Per likusį laikotarpį (įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 d.), per tuos penkis mėnesius mes konkrečiai numatėme, ką turi padaryti Vyriausybė: priimti atitinkamą nutarimą, kuri ministerija iš tikrųjų bus ta plėtros institucija ir vykdys tas funkcijas Lietuvos mastu, patvirtinti Nacionalinės regionų plėtros tarybos sudėtį, patvirtinti Nacionalinės regionų plėtros plano, regionų plėtros planų ir jų įgyvendinimo projektų rengimo, tvirtinimo tvarką ir pavesti apskričių viršininkams sudaryti regionų plėtros tarybas. Įstatymas numato ir paveda šią prievolę apskričių viršininkams, kol bus išrinktas tarybos pirmininkas, ir priima kitus dokumentus.

Įstatymas nustatė, kad ministras bus kartu ir institucijos vadovas, ir tarybos pirmininkas. O štai regiono taryba galės pati išsirinkti savo pirmininką. Taip mes siekiame visiško sutarimo ir atstovavimo visoms savivaldybėms, tuo labiau kad tuo prisiimama tam tikra prasme ir atsakomybė.

Galų gale komitetas taip pat rado išeitį, jeigu iškiltų ginčų, sakysim, žemesniu lygiu, kad šiuo įstatymu kiekvienam regiono tarybos nariui suteikiama teisė kreiptis į aukštesnę, tai yra Nacionalinę tarybą, o jeigu ir ši neišspręs, tuomet ginčai sprendžiami teisme.

Iš esmės kitų pasiūlymų mes neturėjome, atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymus, išvadose yra nurodyta. Dėl vienos esminės sąvokos turbūt dar šiandien ginčijamasi kai kada ir kai kur, t.y. ar vietos savivalda turi savo institucijas, ar tik savivaldybės. Mes palikome taip, jog atstovaujamos institucijos yra vietos savivaldos institucijos, viešojo administravimo – visos kitos įstaigos, administracija ir taip toliau. Todėl mes patikslinome šią redakciją ir aš manau, kad galima būtų beveik (jeigu nebus kitų pastabų, pasiūlymų) ir priimti be didelių nukrypimų nuo bendros politikos ir bendrų teisės normų.

Taip pat yra atsiliepęs ir Biudžeto ir finansų komitetas, pabrėždamas, kad šiuo įstatymu nesprendžiami konkretūs biudžeto ir finansų klausimai, todėl pastabų dėl projekto neturi. Siūlau pritarti po svarstymo ir jeigu leis tolesnė posėdžio eiga neatidėliojant priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man gaila, kad tokį svarbų įstatymą svarstant šiandien tiek nedaug mūsų dalyvauja. Norėčiau išsakyti bene tris aplinkybes, kurios verstų mus greičiau priimti Regioninės plėtros įstatymą ir kartu akcentuoti jo svarbą. Pirma aplinkybė yra ta, kad didėja plėtros skirtumai tarp pagrindinių Lietuvos miestų ir vadinamosios periferijos. Jeigu skaičiuosime bendrąjį vidaus produktą, Vilniaus apskrityje vienam gyventojui procentiškai skaičiuojant tenka 121% Lietuvos vidurkio, o, pavyzdžiui, Tauragės – 61 %. Todėl atsiranda įvairių antrinių pasekmių. Tai yra diferencijuotai plėtojasi transporto sistema, atsiranda darbo jėgos kvalifikacijos skirtumai, užsienio investicijos koncentruojasi tik tam tikruose regionuose. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje yra pritraukiama 61% į Lietuvą patenkančio investicinio kapitalo. Klaipėdai tenka 13%. Tokiems regionams kaip Tauragė, Marijampolė – tik 0,3%. Yra labai svarbi šita netolygi atskirų Lietuvos regionų plėtra, spontaniškas, šiandien nevaldomas procesas.

Regioninės plėtros įstatymas kaip tik suformuotų prielaidas, kad Lietuva, būdama pati kaip regionas, skatintų, kad atskiros jos dalys būtų plėtojamos tolygiai. Antras aspektas yra tai, kad mes diskutuojame apie apskrities vietą valstybėje, jos santykį su savivalda ir čia, matyt, reikia pastebėti, kad, ko gero, sugebėjome įtvirtinti vykdomąją valdžią, o Vyriausybės lygmenį, taip sakant, per apskritį gerokai sustiprinom. Tai įvyko galbūt ne ministerijų sąskaita, bet šiek tiek ir savivaldos sąskaita.

Šitas įstatymas, jeigu žiūrėsime tokiu aspektu, suformuoja prielaidas tarsi atsirasti ateityje antrajam savivaldos lygiui. Jeigu pasižiūrėtume, kaip yra formuojamos tos pačios regionų plėtros tarybos, tai pamatytume, kad į jas turi įeiti merai, turi įeiti savivaldybių tarybų nariai, kaip jau čia buvo sakyta pirmininko, proporcingai nuo gyventojų skaičiaus, kiek kokiam gyventojų skaičiui jie atstovauja, ir taip tos tarybos būtų suformuojamos netiesioginiu rinkimu, tai yra delegavimo būdu, ir joms atstovautų rinkėjų pasitikėjimo sulaukę asmenys. Manau, kad ateityje mums reikės spręsti dar kitą klausimą – ar šalia šitų netiesiogiai rinktų asmenų nereikėtų pritraukti kitų socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų atstovų su sprendžiamojo balso teise ar ne.

Trečias aspektas. Mes šiandien kalbame apie europinę Lietuvą, ir jeigu žiūrėsime šio įstatymo prasme, arba regioninės plėtros kontekste, mes pamatysime, kad Europos Sąjungoje regioninė politika yra suprantama kaip bendresnė struktūrinės politikos dalis. Tai yra socialinė politika bei tam tikri bendrosios žemės ūkio politikos elementai, kuriais yra siekiama diversifikuoti kaimo vietovių ekonomiką bei mažinti jų plėtimosi atotrūkį nuo labiau urbanizuotų vietovių. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, palaipsniui prisijungs prie šių politikų ir turės prisitaikyti prie jų įgyvendinimo principų.

Šis prisitaikymo procesas vyksta jau dabar ir įstatymas ta prasme yra priimamas jau pavėluotai, nes nuo šių metų jau pradėjo veikti Europos Sąjungos struktūrinės paramos instrumentai, tai yra ISPA, SAPARD, PHARE 2000, socialinės ir ekonominės sanglaudos komponentai, kurie savo procedūromis yra orientuoti į konkrečius pačios Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Siekdama sėkmingai panaudoti stojimo paramos instrumentų lėšas, Lietuva turės užtikrinti atitinkamas šių fondų administravimo procedūras. Tai apima projektų rengimą, atranką, jų įgyvendinimo priežiūrą bei vertinimą, finansinių srautų kontrolę, audito procedūras ir kita. Įstatymas kaip tik suformuluoja teisines šių dalykų prielaidas.

Nesigilindamas į paties įstatymo turinį manau, kad šiandien yra pakankamai apibrėžtos teisės normos. Manau, kad šį įstatymą galima priimti, vėliau galėsime tobulinti, peržiūrėti nuostatas ir, kaip sakiau, būtent dėl regionų plėtros tarybų galbūt ir kokius nors pakeitimus padaryti. O šiandien manau, kad reikia įstatymui pritarti ir greičiau jį priimti.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mano nuomonė šio įstatymo atžvilgiu labai panaši į komiteto nuomonę, tačiau aš apgailestaudamas norėčiau pabrėžti, kad iki šio laiko šalyje apskritai nevykdoma regioninė politika. O šis įstatymas lyg ir prievartiniu būdu… Norint panaudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, reikalingi tų fondų panaudojimo, administravimo mechanizmai. Todėl ir parengtas šis įstatymas. Tačiau žiūrint į jo turinį matyti, kad jis yra šiek tiek bendresnio pobūdžio ir ne vien tik dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo. O kad šalyje reikia vykdyti regioninę politiką, man atrodo, jau seniai aišku, aš tai nuolat primenu svarstant ir kitus įstatymus, Biudžetinės sandaros įstatymą, kai biudžetas skirstomas pažiūrėjus į dangų, asignavimų valdytojams sukūrus programas, tačiau neišsamiai išanalizavus valstybės plėtros kryptis ir regionų plėtros kryptis. Manau, šis įstatymas suteiks pradinį impulsą regioninei politikai šalyje plėtoti. Tiek bendrų pastabų.

Konkrečiai kalbant apie turinį (žinoma, laiko nedaug, šiandien jau yra svarstymas, komitetas irgi negalėjo įsigilinti) ir komitete, ir čia dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į 2 straipsnį. Man atrodo, pagrindiniai nacionalinės regioninės politikos tikslai – pirmiausia spartinti subalansuotą atskirų regionų plėtrą ir mažinti socialinius-ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Punktai, kurie yra 2 straipsnyje, 2 ir 3, turėtų būti 1, 2. O skatinti ūkio pertvarkymą ir modernizavimą regionuose – tai ir tikslas, ir priemonė, kaip spartinti subalansuotą regionų plėtrą ir mažinti ekonominius skirtumus.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Jos prieštarauja viena kitai. Sakykim, nacionalinis regionų plėtros planas rengiamas atsižvelgiant į patvirtintus regionų plėtros planus, tuo tarpu 3 straipsnyje – regionų plėtros planai rengiami vadovaujantis patvirtintu nacionaliniu regionų plėtros planu. Nėra nacionalinio plano. Vadinasi, nacionalinis planas rengiamas atsižvelgiant į regionų planus. Kaip tuomet, kol nėra regionų planų, parengti nacionalinį plėtros planą? Ir atvirkščiai, kai nėra patvirtinto nacionalinio plano, kaip rengti regioninius planus? Čia yra prieštaravimas, kurį mes komitete šiek tiek nagrinėjom, tačiau iš esmės jo neišanalizavome ir neįvertinome.

Toliau 21 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas”. Įstatymas įsigalioja nuo 2001 metų sausio 1 d. Argi reikia penkių mėnesių po šio įstatymo priėmimo dienos, kad Vyriausybė duotų tam tikrus pavedimus ministerijai nacionalinės regionų plėtros institucijų funkcijoms vykdyti? Kitame ar dar kitame Vyriausybės nutarime gali būti ministerijai toks pavedimas. Argi sunku suformuoti nacionalinės regionų plėtros tarybos sudėtį, ar reikia penkių mėnesių jai formuoti. Ir visi kiti tolesni pavedimai. Aš manyčiau, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti normalia tvarka, kai jis paskelbiamas, o po to parengti labai operatyviai, per mėnesį, reikiamus poįstatyminius aktus. Tokios mano pastabos. Žinoma, būtų galima diskutuoti dėl visų regioninių plėtros tarybų formavimo (ir nacionalinės, ir regionų), tačiau, matyt, praktika parodys, ateitis parodys ir bus galima šį įstatymą toliau tobulinti. Todėl siūlyčiau pritarti ir patobulinus, atsižvelgus į pastabas priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar pritariame po svarstymo? K.Šavinis norėtų kalbėti dėl pritarimo.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien turbūt tenka tik apgailestauti, kad mūsų Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija, turėjusi parengti šį įstatymą, taip ilgai delsė, kaip ir visus kitus įstatymus. Tačiau tai yra pirmas žingsnis tvarkant subalansuotą regionų plėtrą. Manau, tie klausimai, kurie šiandien mūsų komitete iškilo ir gal nebuvo surasti patys tinkamiausi atsakymai, tikrai bus išspręsti gyvenimo tėkmėje. Šiek tiek abejonių man kėlė finansavimo šaltinių tokie suformavimo būdai ir dėl jų finansinė ir programinė atskaitomybė. Tačiau šią abejonę šiek tiek sklaido mūsų kolegų profesionalų iš Biudžeto ir finansų komiteto pastabos, kurie mano, kad viskas vyks normaliai. Manau, kad gyvenimas mus privers gavus finansavimą ir pradėjus dirbti darbus šį įstatymą pakoreguoti. Aš tik norėčiau pritarti kolegos P.Papovo nuomonei, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti kur kas anksčiau. Mes priėmimui šį siūlymą turbūt teiksime. Kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame Regioninės plėtros įstatymo projektui. Kolegos, kadangi tokios geros išvados, gal galime sutarti, kad šį įstatymą priimame ketvirtadienį? Tai būtų siūlymas priimti skubos tvarka. Ketvirtadienį priimsime šį įstatymą? Pataisos teikiamos iki rytojaus pavakarės. Ačiū.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2) (svarstymas)

Kolegos, dar du rezerviniai klausimai. Kviečiu J.Listavičių į tribūną. Jeigu jūs nepaliktumėte mūsų vienų, apsispręstume dėl dviejų įstatymų pataisų. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2) ir Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1797(2). Pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projektu Nr.P-1796(2) siekiame suteikti fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatą gyventojams už parduodamas miško gėrybes, nors ir dabartiniu metu jie moka tik 5% pajamų mokesčio. Problema yra ir ją numatoma spręsti nuo 2001 metų apmokestinant gyventojų pajamas už parduodamas miško gėrybes, kaip ir pajamas už parduotą turtą. Numatoma gyventojų pajamas už parduotas miško gėrybes apmokestinti dabar taikomu fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifu… tik viršijančias vieną pajamų neapmokestinamąjį minimumą per mėnesį. Šiuo metu tai yra 214 Lt. Viršijus šią sumą būtų apmokestinama tuo pačiu 5% tarifu.

Šiuo metu pritarus siūlomai nuostatai reikėtų mažinti savivaldybių biudžetų pajamas, o kartu tikslinti Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymą ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolinį sprendimą, nepritarė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1796(2). Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Kviečiu Seimo narius pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėl šio projekto, kolegos, diskusija dabar baigiama. Ar bendruoju sutarimu galime paremti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Galim, kolegos? Sutariam. J.Mocartas. Gerbiamieji kolegos, prašom nepalikti posėdžių salės, neturime reikalingos balsų daugumos. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju dėl tokio Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo, nes savivaldybių biudžetai tikrai nuo to nenukentėtų, o įmonės, perdirbančios miško gėrybių produkciją, kaip tik turėtų didesnį pelną ir galėtų sumokėti į biudžetą, nes tie 5%… įmonė vis dėlto vykdo savo buhalterinę apskaitą. Aš nerandu čia argumentų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Jeigu surinksime 36 pritariančius balsus, Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo projektas bus atmestas. Labai apgailestauju, kad iš esmės neįmanoma laikytis šių nuostatų, nes Seimo nariai visiškai nelanko posėdžių. Tie, kurie nelanko, kolegos. Neturėkite jokių abejonių, kad aš tai sakau matydamas prieš akis jus, kolegos. Registruojamės. Vyriausybės nuomonė – atmesti, Biudžeto ir finansų komiteto – vienbalsiai atmesti, bet balsų, aišku, trūks. Štai kokia situacija. Registruojamės.

Posėdžiauja 39 Seimo nariai. Ar atmetame, kolegos, projektą Nr.P-1796(2), kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė? Už – 28, prieš – 5, susilaikė 3, nepritarta komiteto išvadai. Toliau svarstys Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komitetas toliau svarsto šį projektą, bet jau rudens sesijoje.

Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1797(2) (svarstymas)

Žyminio mokesčio įstatymo pataisos Nr.P-1797(2). Irgi tokia pati komiteto išvada. Po pietų nebus nė tiek žmonių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama pagerinti kai kurių švelniakailių žvėrelių medžioklės sąlygas. Siūloma panaikinti licencijas ir neimti žyminio mokesčio už lapių, kurių ne tik daug priviso, bet jos tapo ir pasiutligės platintojomis, bet ir usūrinių šunų bei bebrų medžioklę. Pastarųjų gausa daro didelę žalą hidrotechnikos įrenginiams, žemės ūkio pasėliams ir miško želdiniams. Problema iš tikrųjų yra. Priėmus Rinkliavų įstatymą valstybės rinkliavos vietoje žyminio mokesčio objektų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Siūloma įstatymo pataisa galėtų būti įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolinį sprendimą, nepritarė Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1797(2). Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Kviečiu Seimo narius pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu atmesti? J.Mocartas yra idėjinis streiklaužys. Kolega, prašom įsijungti mikrofoną. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau neatmesti to įstatymo, nes Rinkliavų įstatymas įsigalios tik nuo 2001 m. sausio 1 d. Dabar liko dar pusė metų ir jis galėtų galioti, nes žinote… Aš jau pateikdamas tą projektą aiškinau, kiek yra laukinių švelniakailių žvėrelių, kaip yra paplitusi pasiutligė, bebrai daro labai didelę žalą melioracijos įrenginiams. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamos ir balsuosime, ar atmetame Žyminio mokesčio įstatymo pataisas Nr.P-1797(2), kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė. Ar atmetame, kolegos?

Už – 24, prieš – 9, susilaikė 1, projektas nėra atmestas. Kaip ir aną, toliau nagrinės Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas.

Dėkui. Rytinis posėdis baigtas.