Šešiasdešimt penktasis (500) posėdis
2000 m. liepos 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2460(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos Seimo nariai, sveikinuosi po pietų. Skelbiu pradėtą vakarinį posėdį. Pradedame registruodamiesi.

Posėdyje dalyvauja 31 Seimo narys. 2-1 Nr.P-2460(2) variantas – Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. S.Pečeliūnas tribūnoje. Priėmimas. Kolega Saulius turbūt paaiškins ir visus procedūrinius reikalus.

S.PEČELIŪNAS. Laba diena visiems po pietų, kaip pirmininkas sakė. O, jau renkasi daugiau… Taip, mes jau buvom suderinę antrąjį variantą, bet po to dar gavom Teisės departamento išvadą ir Č.Stankevičiaus pastabas. Vakar vėl buvo susirinkusi darbo grupė ir po ilgų diskusijų radom tą sprendimą, kurį ir siūlom jūsų teismui. Šiandien turėtume priimti vadinamąjį antrąjį variantą su pasiūlymu arba tiesiog dėkit prieš akis tą vadinamąjį pasiūlymą, nes jame yra jau viskas sudėta, kaip mes norim modifikuoti paskutinįjį, antrąjį, variantą, ir tai yra galutinis tekstas. Turbūt reikėtų, jeigu niekas neprieštaraus, bendru sutarimu priimti tas pataisas, kurias antrajam variantui siūlo komiteto darbo grupė. Tai susiję tiek su 1 straipsniu, tiek su 2 straipsniu. Tos pataisos suderintos su visais pastabų reiškėjais ir Teisės departamentu, ir daugiau jokių pastabų nesame gavę. Taigi prašom žiūrėti šitą tekstą labai atsakingai, rimtai, jis tikrai labai ilgai ir kietai diskutuotas, ir visos pusės rado dėl šito teksto bendrą sutarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, taigi darbo grupės vadovas, darbo grupė ir komitetas pagal dvi Č.Stankevičiaus ir S.Pečeliūno pateiktas pataisas parengė iš principo naują variantą. Ar galime pritarti tai nuostatai, o formaliai kalbėsiu, pritarti abiem pataisoms? Iš pradžių S.Pečeliūno, paskui Č.Stankevičiaus, taip, kaip mano komitetas ir darbo grupė. Jeigu taip yra, kolegos, tai galėtume priimti tuos abu straipsnius ir pastraipsniui, ar ne?

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. Dėkui, priimame tą variantą, kurį teikia darbo grupės vadovas S.Pečeliūnas ir komiteto pirmininkas A.Katkus. Ačiū. Kalbos dėl motyvų. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Manau, jog tekstas yra parengtas rūpestingai, techniškai, atsižvelgiant į daugelį buvusių pastabų. Tačiau aš manau, jog šiame tekste galbūt reikėtų apibrėžti, kas gi yra “telekomunikacijų įvykis”. Manau, kad tai dar bus galima padaryti. Gaila, kad iki šiol to nepadaryta. Nesant tikslaus apibrėžimo, kas gi yra “telekomunikacijų įvykis”, kai kurie telekomunikacijų operatoriai gali šį tekstą traktuoti skirtingai. Tiktai tokia yra silpna vieta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau pritarti, nes iš tiesų buvo labai ilgai svarstyta ir komitete, ir darbo grupė labai nuoširdžiai ir daug padirbėjo, ir pasiekė konsensą visais klausimais ir su vartotojais… ir mūsų komitetas bendrai, ir visa darbo grupė. Todėl siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš tik gal daugiau replikuodamas ponui R.Pleikiui. Mes su juo apie tai jau kalbėjom. Niekas iš jūsų turbūt neskaitė viso įstatymo, kurio pradžioje yra surašyti visi apibrėžimai. Ten yra pasakyta, kas yra telekomunikacija, ir daug kitokių dalykų. Aš dabar negaišinsiu jūsų laiko. Aišku, tokio konkretaus apibrėžimo, kaip “telekomunikacijų įvykis”, nėra, bet darbo grupėje visi mes tai supratom labai vienodai. Aš sutinku su R.Pleikio pastaba. Jeigu kartais Vyriausybei paskui tuos dalykus jau detalizuojant iškiltų kokia nors abejonė, tai mes galėtume tuo apibrėžimu įstatymą papildyti šiandien. Bet mes manėme, kad galima apsieiti be dar vienos sąvokos įrašymo. Tiesiog dėl įdomumo pasakysiu, kad operatoriai turi fiksuoti ne tik įvykusius skambučius, bet ir mėginimus susisiekti. Nes visada kalbant tarp dviejų ar daugiau yra trečias, tai yra operatorius, iki kurio ateina visa informacija iš abiejų pusių. Net jeigu ryšys ir neįvyko, bet buvo mėginimas susisiekti, sakykim, Petrui su Jonu, tas mėginimas vis tiek yra fiksuojamas. Ir operatyvinėms tarnyboms labai dažnai ši informacija yra svarbi. Jeigu Petras kas penkias minutes skambina Jonui ir labai jo ieško, matyt, kažkas ten yra įdomaus. Aš tiesiog truputį suvulgarinu tą pasakymą.

Siūlau kolegoms pritarti šitam mūsų tikrai ilgai diskutuotam, dalykiškai diskutuotam, ir, jeigu atsimenat, pradžioje buvo labai daug variantų, bet po diskusijų mes turim vieną, kuris nesukėlė jokių diskusijų, jokio nesupratimo. Tai tikrai kokybiškai atliktas darbas. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame visų pusių suderintą ir išdiskutuotą Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kas žymi V.Zabuką, kuris šiandien nebuvo pasirodęs, bet nuolat egzistuoja?

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Aš labiau matau jus, pone Juozai, ir man pakanka to vaizdo čia, aš galiu į dešinę pusę ir nežiūrėti. Prašom atleisti.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi kas balsuotų už Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymą? Už – už, kiti – kitaip.

Už – 41, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659* (priėmimas)

2-2, gerbiamieji kolegos, Nr.P-2659 – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Prieš tai suteikiu žodį Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. Atsiprašau, pone Antanai, … Gerai, ačiū. A.Švitra, komiteto pranešėjas. Priėmimas, kolegos.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavedimu kartu informuosiu, kad Etikos ir procedūrų komisija procedūrinius klausimus išsiaiškino, pažeidimų nerado. Siūlomam projektui pasiūlymų nėra gauta. Kviesčiau už jį balsuoti. Jeigu priimtumėt, tai nuo 2003 metų sausio 1 d. turėtume mažiau kenksmingas cigaretes ir dar neliktų vieno akmenėlio kelyje į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, taigi straipsnis prieš mūsų akis. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius V.Vadapalas diskutuoja lingvistinę formuluotę, bet nediskutuoja esmės. Maksimalus kiekis yra 12 miligramų, mūsų tekste – ne daugiau kaip 12 miligramų. Manytume, kad norma galėtų būti adekvati, nors jis formaliai sako, jog ne viskas atitinka. Kolegos, 4 – už, 4 – prieš dėl šio projekto. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, visus raginu priimti šio įstatymo pataisas dėl to, kad yra labai daug prieš tai išsakytų motyvų, kad vis dėlto skatinti tabako vartojimą yra ne Seimo prerogatyva ir turbūt ne svarbiausias uždavinys. Tačiau reguliuoti, kad rūkantys žmonės mažiau kenktų savo pačių sveikatai, yra mūsų uždavinys. Ir dėl to reikia sumažinti dervų kiekį cigaretėse. Jų normos būtų teigiamas dalykas žmonių sveikatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, gal nereikėtų daug kalbėti ta tema, bet norėčiau atkreipti dėmesį ateičiai, kad mes kartais pasikarščiuojame ir atmetame gerai nepagalvoję teikiamų kitų pasiūlymų, nebūtinai valdančiosios daugumos. Šiuo atveju kaip tik su tuo susidūrėme.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Europos komitetas prašė priimti tą nuostatą kuo greičiau, bet terminą ir laiką mes patys renkamės, kad ne viskas būtų siejama su Europos Sąjunga.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas turi abejonių.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji, visi žiūrime į tuos skaičius, kurie čia parašyti, ir datas, bet nelabai suvokiame, kas tai yra praktiškai. O praktiškai tai reiškia, kad iki tos datos cigarečių be filtro Lietuvoje neliks. Taigi tie mielieji rūkoriai, kurie nemėgsta cigarečių su filtru, per tą laiką, kurį mes užrašėme, turės persiorientuoti prie filtruotų cigarečių, galima taip pasakyti. Nežinau, ar tai yra gerai, ar ne. Ar jie turės tuos filtrus nulaužyti atėjus tai datai, bet šis skaičių žaismas iš esmės reiškia tai, ką aš pasakiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad priimdami šį įstatymą išsprendžiame du klausimus. Pirma, kaip minėjo kolegos iš Sveikatos reikalų komiteto, mes garantuojame žmonėms, kurie turi tą nelemtą rūkymo įprotį, kur kas kokybiškesnes cigaretes anksčiau, negu iki šiol tą numatė įstatymas.

Antra, derantis su Europos Sąjunga mums turbūt ne kartą iškils reikalingumas apginant Lietuvos interesus reikalauti pereinamųjų periodų. Bet cigarečių nikotino kiekis nėra tas klausimas, dėl kurio mes turėtume reikalauti. Šis įstatymo pakeitimas leis mums apsieiti be papildomo atidedamo pereinamojo periodo. Todėl siūlau visiems Seimo nariams pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą, gerbiamieji kolegos? Pritariantys balsuoja už. Už – 44, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Kolegos, įstatymas priimtas. Aš kviečiu visus šiame posėdyje dalyvaujančius žurnalistus parengti reportažą apie mūsų priėmimą, apie Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kad nebūtų komentarų, kurių nuolat buvo apie laužomus statutus, apie laužomas konstitucijas ir apskritai apie teisinį nihilizmą, susijusį su šiuo įstatymo projektu. Ačiū.

K.Šavinis. Replika po balsavimo.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, tik norėjau pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija posėdžiavo dėl šio įstatymo, bet ponas A.Švitra, pateikdamas įstatymo projektą, nepasakė, kad ten nebuvo vieningos nuomonės. Mano nuomonė buvo kitokia, papildoma. Manau, kad tai neturėjo būti nutylėta. Dabar ji tarsi lieka visai nepaminėta ir kiti nesupažindinti. Jeigu imamasi supažindinti su komisijos priimtu sprendimu, turėtų būti pagarsinta ir atskiroji nuomonė.

PIRMININKAS. Atskiroji nuomonė paprastai formuluojama, kai yra 3 Seimo nariai komisijose ar kur nors kitur. Tada pagal Statutą galima formuluoti atskirąją nuomonę. Bet kokiu atveju ačiū, pone Kazimierai.

Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektas Nr.P-2643(2*) (svarstymas)

2-3 – Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektas Nr.2643(2). A.Katkus – pagrindinio komiteto išvada.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Teikiu Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektą Nr.P-2643. Šis įstatymas yra parengtas vykdant 1999 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl nacionalinio saugumo plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo”. Reikia pasakyti, kad vadovaujantis Konstitucijos 3 ir 139 straipsniais, taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 7 skyriaus nuostatomis, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projekte įtvirtinamas ir išplėtojamas visuotinis ir besąlyginis gynybos principas. Projekte, įtvirtinant valstybių savigynos teisę ir apibrėžiant agresijos sąvoką, naudotasi Jungtinių Tautų chartijos ir 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl agresijos apibrėžimo nuostatomis. Policijos pareigūnų teisės ir pareigos reglamentuotos atsižvelgiant į 1979 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos deklaracijos dėl policijos (6.9) rezoliucijos c dalies nuostatas. Jis gerai įsijungia į teisinę sistemą, ypatingų papildymų nereikės, papildo karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nuostatas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas labai kruopščiai svarstė. Reikia pasakyti, kad projektas buvo parengtas labai gerai, nedaug ką reikėjo keisti, buvo diskutuota ir pritarta atskiroms nuostatoms, taip pat Seimo Teisės departamento pastaboms, išskyrus kelias. Nežinau, ar mes čia aptarsime. Iš esmės yra pritarta beveik visoms arba motyvuota.

Taip pat buvo pono N.Medvedevo, A.Sėjūno ir R.Pleikio pasiūlymų, kuriems buvo pritarta. Balsavimo rezultatai yra tokie: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra. Siūlau pritarti šiam įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Pritariame po svarstymo Ginkluotosios gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektui Nr.P-2643(2), kurį teikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665. Svarstymo pabaiga. Tribūnoje – A.Katkus.

J.A.KATKUS. Praeitą kartą pateikdamas svarstyti šį projektą prašiau, kad būtų padaryta pertrauka, nes norėjau sujungti du Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsnius. Bet techniškai nelabai mums išėjo pasikonsultavus su specialistais. Dabar teikiu svarstyti ir galbūt, jeigu įmanoma, priimti, nes yra tik keli žodžiai, labai nedaug, t.y. 5 straipsnio ir 9 straipsnio papildymo įstatymas. Ten yra susieta su 5 straipsniu: reikia tik įrašyti į šį straipsnį – “tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai”.

Į 9 straipsnį mes įrašome tiktai tris žodelius “patikrinti poligrafu arba”. Bet yra gauta pono V.Vadapalo, t.y. Europos Teisės departamento generalinio direktoriaus, pastaba ir pasiūlymas įrašyti į 9 straipsnį tris žodžius, kuriuos aš priimu, t.y. “šiam asmeniui sutikus”. Galbūt mes galėtume šiandien pritarti ir priimti, kad nereikėtų grįžti, kadangi tai dėl mano nežinojimo ir mano kaltės buvo padaryta pertrauka? O techniniu požiūriu tai, pasirodė, neįmanoma įvykdyti ir sujungti jau šias procedūras… praėjusius įstatymus. Tą kitą įstatymą taip pat teiksim atskirai, jis jau yra pateiktas. Aš prašyčiau Seimo narius sutikti, kad galėtume ir priimti šiandien, jeigu tai yra įmanoma. Jeigu ne, tai jokių problemų nėra.

PIRMININKAS. Ar pritariame po svarstymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektui? Pritariam po svarstymo.

Kolegos, ar aš, remdamasis komiteto pirmininko ir pranešėjo teikimu, galėčiau pasiūlyti šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka? Galiu? Galiu, gerbiamieji kolegos. Taigi ypatingos skubos tvarka, kolegos. Priėmimas, 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį?

J.A.KATKUS. Tie žodžiai, kuriuos aš perskaičiau, yra įrašomi, t.y. “tyrimų poligrafu išvada ir tyrimų metu padaryti garso ir vaizdo įrašai”. Viskas, visa lieka taip, kaip…

PIRMININKAS. Pritariame 1 straipsniui su šia pataisa. Ir 2 straipsniui taip pat pritariame, ar ne?

J.A.KATKUS. Ne. Dėl 2 straipsnio aš noriu pasakyti, kad aš priimu pono V.Vadapalo pasiūlymą. Ten yra taip, kad tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbiui ir prireikus, čia siūloma, kad “šiam asmeniui sutikus patikrinti poligrafu arba” ir taip toliau, tačiau kadangi ta nuostata yra pačiame įstatyme, tai visiškai būtų logiška įtraukti šiuos žodžius ir čia.

PIRMININKAS. Dėkui. Įtraukiame šiuos žodžius ir čia. Priimame 2 straipsnį. Ar kas norėtų kalbėti dar dėl įstatymo? Ačiū, pone pranešėjau. Dėl viso? Nekinta jūsų nuomonė? (Balsas salėje) Seimo narys R.Dagys. Ačiū, pone pranešėjau.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, be abejonės, šitam įstatymui aš pritariu, bet norėčiau pasiūlyti ir protokolinį nutarimą, iškart pasinaudoti to įstatymo privalumais ir įtaisyti poligrafą mūsų tribūnoje. Man atrodo, tas labai padėtų mums pirmininkaujant posėdžiui ir lygiai taip pat padėtų mūsų visuomenei įvertinti, ką mes iš tikrųjų čia priiminėjam.

J.A.KATKUS. Ar aš galiu atsakyti?

PIRMININKAS. Galit, bet, mano nuomone, poligrafas įtaisytas čia ir politikų kalbų (…) išprotėtų iškart.

J.A.KATKUS. Seimo narių nenumatyta, bet jeigu labai norės, kai pirmininkaus ponas R.Dagys, mes galėtume sudaryti tas sąlygas. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymą. Jau kolega A.Katkus neišlaikytų poligrafo bandymo.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymas? Pritariantys – už.

39 – už, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Kolegos Seimo nariai, prašyčiau supratimo ir kolegiškos paramos. Posėdžių salės link lekia dvi viceministrės – ponia V.Latvienė ir ponia G.Rokickienė, kad pateiktų projektus 2-7 ir 2-8. Labai atsiprašom, kad sunku suplanuoti, kiek bus audros diskusijose. Aš prašyčiau padaryti techninę pertrauką, neišsiskirstyti ir paskui imti Vyriausybės teikiamus projektus. Tuojau, po kokių 5 minučių. Ačiū.

Pertrauka

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43, 189, 189⁶, 239, 241¹, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2738. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2739. Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 7, 16 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2740. Pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2741 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dar sykį atsiprašau už šią techninę pertrauką ir dėkoju viceministrei G.Rokickienei, kad ji metė visus pasitarimus ir atvažiavo į plenarinių posėdžių salę ne planuotu laiku, o anksčiau, kad galėtų pateikti mums keturis projektus, susijusius su Vyriausybės didžiaisiais planais: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43, 189, 189⁶, 239, 241¹, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2738, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2739, Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 7, 16 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2740 ir Pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2741. Prašom, ponia viceministre, keliais žodžiais pateikti šiuos projektus.

G.ROKICKIENĖ. Vyriausybė teikia Seimui svarstyti šiuos įstatymo projektus, kurie yra grynai techninio pobūdžio. Jie yra dėl jau minėtų rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo. Jos reorganizuotos pradėjo veikti nuo liepos 1 d. Visas įstatymų paketas keičiamas tik dėl pavadinimų, kadangi vietoj reorganizuotų Kokybės, vietoj Veterinarijos ir vietoj Sanitarinės apsaugos tarnybų veikia Maisto ir Ne maisto kontrolės institucijos. Būtent tuos pavadinimus šiuose išvardytuose įstatymų projektuose reikia pakeisti, kad jiems būtų galima taikyti sankcijas ir administracinės teisės pažeidimų nustatyta tvarka, ir kitus… Prašyčiau priimti šiuos nutarimus ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre. Tai buvo perduota Vyriausybės sprendimo formuluotė. Vyriausybė prašo šiuos įstatymus priimti ypatingos skubos tvarka. Klausimų nėra, kolegos.

Ar galime šiems projektams pritarti po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu po pateikimo projektams Nr.P-2738, Nr.P-2739, Nr.P-2740 ir Nr.P-2741.

Ar galime pritarti Vyriausybės siūlymui ir svarstyti šiuos projektus ypatingos skubos tvarka? Pritariame bendruoju sutarimu, kaip jau esame tokį precedentą turėję. Ačiū.

Projekto Nr.P-2738 priėmimas. 1 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis?.. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Ponia Sekretoriato vadove.

Atsiprašau, kolegos, pradedame priimti kitą projektą, projektą Nr.P-2739. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas. Dėl jo susitarta, taip pat priimame ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų dėl to straipsnio? Niekas nekalba. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Registruojamės. Posėdyje dalyvauja 39 Seimo nariai. Balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo. Ar priimame šį įstatymą?

Už – 26, prieš – 1, susilaikė 2, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Dabar, kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos Nr.P-2738. Priėmimas.

1 straipsnis. Ar priimame 1 straipsnį? 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame.

Kolegos, įstatymas priimtas pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43, 180, 189⁶, 239, 241¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Balsuojame.

Už – 28, prieš nėra, susilaikė 4, įstatymas priimtas. Tikiuosi, neprieštarausite, kad Dokumentų skyrius galėtų ir šį dabar mūsų priimtą dokumentą susieti su kitais Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisymais, kuriuos mes šiandien priėmėme. Ačiū.

Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 7, 16 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Ypatingoji skuba.

Ar priimame 1 straipsnį? Priimame. Ar priimame 2 straipsnį? Priimame. Ar priimame 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. Niekas nekalba dėl motyvų. J.Listavičius? Ne. Registruojamės. Balsuosime dėl techninių Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 7, 16 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo pataisų.

Posėdyje dalyvauja 38 Seimo nariai. Ar priimame šias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas? Pritariantys – už. Gerbiamieji kolegos, čia tik įrašomi nauji tarnybų pavadinimai. Pone komiteto pirmininke, prašom neklausyti L.Sabučio gąsdinimų.

Už – 26, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Ir šis įstatymas yra priimtas.

Pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.

1 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti Pašarų įstatymo pakeitimo 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Kviečiu dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Ar priimame Pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymą? Kviečiu balsuoti.

Už – 31, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra, priimamos ir Pašarų įstatymo pataisos.

Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus teisės pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2736. Įmonių įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2737 (pateikimas)

Dabar, kolegos, kviečiu į tribūną finansų viceministrę V.Latvienę, kad ji mums pateiktų du įstatymų projektus, kurių pagrindinis – Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo iš veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus teisės pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2736. Bus pateikiamas ir Įmonių įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.P-2737. Taip pat kviečiu viceministrę V.Latvienę į tribūną, kad jį pateiktų. Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė prašo skubos, t.y. kad iki liepos 18 dienos šis įstatymas būtų priimtas. Jeigu viceministrė mus įtikins, galėsime susitarti. Ponia viceministre, prašom.

V.LATVIENĖ. Teikiamas įstatymo projektas turi vieną tikslą – padėti sutvarkyti mokesčių mokėtojų rejestrą ir taikyti supaprastintą išregistravimo tvarką personalinėms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms, kurios vykdė veiklą iki 1995 m. sausio 1 d., iš viso nevykdė veiklos arba vykdė veiklą tik pagal patentus.

Kaip žinote, šiandien išregistravimo tvarka yra gana sudėtinga – reikalaujama daug kontroliuojančių institucijų pažymų. Tai atbaido mokesčių mokėtojus uždaryti savo nebeveikiančias įmones ir jie nesikreipia į Mokesčių inspekciją, laikydami įmones negyvas. Kita mokesčių mokėtojų dalis nesikreipia dėl to, kad yra gana sudėtingos procedūros. Parengtas įstatymo projektas nustato tokioms įmonėms taikyti supaprastintą išregistravimo tvarką: mokesčių mokėtojas kreipsis tik į Mokesčių inspekciją (į kitas institucijas jam nereikės vaikščioti) ir įmonė bus išregistruota. Kartu bus nurašomos ir esančios skolos.

Kaip mes prognozuojame, tų skolų iš tiesų turi būti labai nedidelės sumos. Daugiausia tai bus delspinigiai, nes šiuo metu galiojantys įstatymai numato kai kuriuos mokesčius netgi tuo atveju, kai įmonė veiklos nevykdo, bet rejestre ji egzistuoja. Tokių įmonių tikimasi apie 10 tūkstančių. Aišku, tai būtų labai didelis palengvinimas ir Mokesčių inspekcijai, nes prieš likviduojant įmonę yra reikalaujama išsamaus įmonės patikrinimo. Tai reikalauja labai didelių darbo sąnaudų, kurios iš tiesų yra visiškai neefektyvios. Patikrinimo aktai būna arba visiškai tušti ir nerandama pažeidimų, arba būna labai nedideli pažeidimai. Todėl prašytume pritarti šiam įstatymo projektui, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad yra numatyti ir saugikliai, t.y. leidiniuose bus skelbiama apie tokių įmonių išregistravimą, ir tiek kreditoriai, tiek kažkas kitas, turintis informacijos, galės informuoti Mokesčių inspekciją ir tuo atveju bus sustabdomas įmonės supaprastinto ar priverstinio išregistravimo taikymas. Jeigu išaiškėtų nuslėptos pajamos, gautos veiklą vykdant po 1995 metų sausio 1 d., taip pat yra numatytas mechanizmas šioms sumoms išieškoti ir likvidavus tokias įmones. Todėl prašytume pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, iš pradžių du klausimai. J.Listavičius turi vieną.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, leidus posėdžio pirmininkui, pusantro arba du klausimai. Tai dėl 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Kodėl ignoruojamas kitiems kreditoriams įsiskolinimas, o tiktai fondams ir biudžetams… vis dėlto, man atrodo, kad čia ir (…) kreditorinio įsiskolinimo faktų bus nemažai. Ir dėl 6 straipsnio. Ar ne geriau būtų suvienodinti skelbimą ir neturintiems juridinio asmens statuso, ir turintiems, sakykim, du kartus su mėnesio intervalu? Kadangi, kaip sakiau, ir ten reikės surinkti žinias ir vieniems, ir kitiems, todėl galima būtų juos suvienodinti, ir tada kai kuriuose kituose straipsniuose šio įstatymo tekstas supaprastėtų. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Aš gal nelabai supratau klausimo, kas turima galvoje “kitiems kreditoriams”. Aišku, tai yra svarbiausia…

J.LISTAVIČIUS. Taip, kitas kreditorinis įsiskolinimas. Juk čia mes kalbam tiktai apie valstybės biudžetą, savivaldybės biudžetą ir fondus, o įsiskolinimai visiems kitiems, ne tiktai biudžetams ir fondams, juk taip pat tokie asmenys gali būti paėmę ir solidžias paskolas, ir t.t. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Aš minėjau pateikdama, kad paskelbus apie tokias įmones leidiniuose visi kreditoriai turi teisę kreiptis į Mokesčių inspekciją ir pranešti, kad jiems ar paskolas, ar kitas lėšas, kad jiems yra skolingi. Tuo atveju bus sustabdomas tas priverstinis išieškojimas. O šiuo atveju tie kreditoriai kaip fondai – šių mokestinių reikalavimų yra atsisakoma. Jiems tos skolos yra nurašomos. Dėl kito, kai jūs minėjot, kad būtų taikoma vienoda tvarka. Vis dėlto mes manom, kad priverstinė išieškojimo tvarka bus taikoma ir akcinėms bendrovėms, ne tiktai personalinėms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms. Ten yra didesnis ratas kitų kreditorių, todėl manome, kad tikslinga tą informaciją skelbti du kartus. O dėl supaprastinto išregistravimo tvarkos, kadangi tai personalinės įmonės, susijusios tik su savininkais, manom, užtenka vieno karto.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji viceministre, ši problema jums tikriausiai buvo žinoma jau iš anksčiau. Aš žinau, kad buvo ir Seimo narių, kurie kreipėsi į Finansų ministeriją, kad būtų sprendžiama ši problema. Kažkaip vangiai ta problema buvo sprendžiama, gerai, kad šiandien mes pradedam spręsti. Kodėl taip buvo? Kas trukdė? Gal galėtumėt pasakyti? Ir kitas dalykas. Jūs minėjot apie 10 tūkst. juridinio asmens teisių neturinčių įmonių. Maždaug tiek jų yra dabar. Kiek jos yra įsiskolinusios “Sodrai”, nes “Sodros” problemos yra gana raiškios. Man įdomu būtų žinoti.

V.LATVIENĖ. Aš dabar jums tiksliai negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Bet, kaip žinoma, “Sodra” jau ir anksčiau nurašydavo tas savo skolas, jeigu įmonės veiklos nevykdė. Manom, kad čia tik kažkokios užsilikusios gali turėti tų skolų. Iš tiesų sumos neturėtų būti didelės. Čia daugiau ne dėl pačios nepriemokos įmonės nesikreipia… dėl uždarymo nesikreipia. Nesikreipia iš esmės dėl gan sudėtingo paties mechanizmo, apėjimo didžiulio rato valstybės institucijų ir tiesiog daugelis numojo ranka į tai. O sumos – tikrai mes nesitikim, kad būtų didelės, jos tikrai netgi bus nedidelės, bet konkrečiai aš negalėčiau pasakyti. Tai būtų daug darbo reikalaujantis procesas ir nemanom, kad šiandien tikslinga rinkti tą informaciją specialiai dėl to.

O kodėl tai buvo uždelsta? Aš nenorėčiau sakyti, kad uždelsta. Čia iš tiesų yra toks vienkartinis aktas. Nėra geras dalykas kažkokios supaprastintos ar kažkokios išregistravimo tvarkos, kad tai turėtų būti kaip natūralus procesas. Tai nėra natūralus. Bet šiandien yra tokia realybė, kad matom, jog mokesčių administratorius užkraunamas nereikalingu darbu, o jiems labai svarbu susitvarkyti savo mokėtojų rejestrą, kad savo jėgas galėtų nukreipti tikrai reikšmingiems mokesčių įstatymų pažeidimams, o ne kapstytųsi po tokius popierėlius ir gaištų laiką. Todėl ir teikiam dabar šį įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Ar pritariame pateiktiems projektams? Pritariame pateiktiems projektams Nr.P-2736 ir Nr.P-2737. Vyriausybė prašo skubos, kolegos. Tai reiškia, kad pagrindinis komitetas rytoj svarsto, ketvirtadienį mes galėtume svarstyti. Koks komitetas? Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Pagrindinis? Socialinių reikalų ir darbo pagrindinis komitetas. Ar jis rytoj posėdžiauja, kolegos? Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas rytoj turėtų pateikti išvadas dėl šių projektų ir ketvirtadienį, kadangi visi pritaria Vyriausybės siūlymui, svarstom, o antradienį, jeigu bus teigiama išvada, priimam šiuos įstatymus. Ačiū.

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2713. Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2714. Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2715. Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2716. Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2717. Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2718. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2719. Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2720 (pateikimas)

Kolegos, liko keturios minutės iki pono prokuroro kalbos. Šešios minutės…. Bet atvyko ir Lietuvos banko vadovas, valdybos pirmininkas ponas R.Šarkinas. Galbūt jūs neprieštarautumėt, kad jis dabar pateiktų Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kartu ir visus lydimuosius projektus, padarytų tai trumpai. O mes trupučiuką klusteltume, įžengtume į generalinio prokuroro ribas, o paskui ilgiau paklausinėtume. (Balsai salėje) Kviečiu, pone Lietuvos banko valdybos pirmininke, į tribūną. Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2713, Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2714, Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2715, Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2716, Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2717, Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2718, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2719 ir Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2720. Aš neabejoju, kad ponas valdybos pirmininkas labiau koncentruosis kalbėti dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, o mes klausim dėl visų. Prašom.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu labai trumpai pateikti, kas yra nauja šiam įstatymo projekte. Pristatydamas noriu pažymėti, kad Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Taip pat reikia pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta šių metų pirmam ketvirtyje parengti Lietuvos banko įstatymo pataisas pagal Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams keliamus reikalavimus. Priemonėse pažymėta, kad projekte turi būti nustatytas Lietuvos banko tikslas – siekti kainų stabilumo. Suformuotos centrinio banko nepriklausomumo nuostatos, pateikiama kredito įstaigų priežiūros sąvoka ir kita. Galiojantis Lietuvos banko įstatymas buvo priimtas beveik prieš šešerius metus, todėl ne visai atitinka šiuo laiku Centrinio banko veiklą reglamentuojantiems įstatymams keliamus reikalavimus.

Svarbiausias šio įstatymo pakeitimas – kito pagrindinio tikslo nustatymas, t.y. numatoma siekti ne Lietuvos Respublikos pinigų, o kainų stabilumo. Tačiau, atsižvelgdami į esamą padėtį, pinigų politikos prognozes, siūlome naujai suformuluoto tikslo įgyvendinimą pradėti ne nuo įstatymo įsigaliojimo, o vėliau. Manau, kad tai įgyvendinti pradėti galima būtų ne anksčiau kaip 2002 metų sausio 1 d. Įstatyme suteikti didesni įgaliojimai Lietuvos bankui ir pinigų politikos klausimais. Siūloma nuo teisės rengti politikos programą pereiti prie teisės parinkti pinigų politikos priemones ir numatyti jų taikymo tvarką. Atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas, siūloma numatyti galimybę teikti paskolas kredito įstaigoms ne tik paskutinio likvidumo atveju, bet Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sudarytos prielaidos įgyvendinti Lietuvos banko institucinio, finansinio ir personalinio nepriklausomumo principus. Projekte pateiktas kredito įstaigų veiklos priežiūros apibrėžimas, kas padėtų išvengti įvairaus priežiūros sąvokos interpretavimo, taip pat išsamiai suformuluotas Lietuvos banko teises šioje srityje.

Įstatymo projektas, kaip buvo reikalaujama, suderintas su tam tikromis Lietuvos Respublikos institucijomis. Rengiant projektą jis buvo derinamas su Centriniu banku, ir atsižvelgta į minėtos institucijos ekspertų pateiktas pastabas. Projektas įvertintas kaip atitinkantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos statuto reikalavimus derybų dėl narystės į Europos Sąjungą laikotarpiu.

Manau, kad priėmus įstatymą pagal pateiktą projektą jis padėtų tobulinti Lietuvos teisinę sistemą, vykdyti būtinas reformas ir turėtų teigiamos įtakos tęsiant Lietuvos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai tiek trumpai apie Lietuvos banko įstatymą. Apie lydinčiuosius dabar ar po to?

PIRMININKAS. Dėkoju, pone valdybos pirmininke, 6 klausimai. 10 minučių, kolegos, klausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis valdybos pirmininke, dėl 50 straipsnio. Straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Kodėl nušalinama nuo valstybės turto kontrolės Valstybės kontrolė? Ačiū.

R.ŠARKINAS. 50 straipsnis? Lietuvos banko metinį auditą atlieka audito įmonė. Ar aš neišgirdau ko nors?

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pakartoti. Jūs pažiūrėkite, 50 straipsnio pavadinimas yra “Lietuvos banko metinės finansinės ataskaitos auditas”, o turiny rašoma apie banko metinį auditą. Tai yra skirtumas.

Antras klausimas, kodėl Valstybės kontrolė nušalinta nuo valstybės turto kontrolės? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš nesutikčiau su jūsų išvada dėl Valstybės kontrolės. Valstybės kontrolė pagal Valstybės kontrolės įstatymą turi teisę ir ji tą darys, manau, kaip ir darė iki šiol. Čia tiktai aptartas principas, kas parenka auditą, ir tai visiškai atitinka pavadinimą. Bet svarstant bus galima derinti, manau.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis valdytojau, šiuo metu galiojančiame Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Noriu paklausti, kodėl naujojoje redakcijoje atsisakoma nuostatos, kad Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Kad tokios nuostatos neatsisakome.

S.SLAVICKAS. 1 straipsnyje.

R.ŠARKINAS. Prašau?

S.SLAVICKAS. 1 straipsnio pirmasis sakinys, t.y. 1 punktas.

R.ŠARKINAS. Lietuvos banko kapitalas nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

S.SLAVICKAS. “Lietuvos Respublikos centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei”. “Kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei” yra išbraukta?

R.ŠARKINAS. Ne. 1 straipsnio 2 punktas ir yra “Lietuvos banko kapitalas nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei”.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis banko pirmininke, pateiktas projektas patobulina jau buvusį įstatymą, bet iš esmės norėjau išgirsti, kaip jis buvo derintas arba yra derinamas su Valstybės tarnybos įstatymu? Jūsų aiškinamajame rašte rašoma, jog banke dirbs darbuotojai, o įstatyme kalbama apie tarnautojus. Tai būtų viena dalis.

Kita įstatymo dalis būtų dėl to, kad valdyba tartum tampa teisės aktų leidėja. Ar ne per daug, ar tai nepažeidžia kitų institucijų, turinčių teisę priimti normatyvinius teisės aktus… Kaip suprasti, kad banko valdyba iš esmės yra savarankiška institucija, galinti spręsti ir atlyginimų klausimus, ir visus kitus?

R.ŠARKINAS. Iš pradžių dėl valstybės tarnybos. Manau, kad tai labai aiškiai aptarta, o pagrindiniai principai yra perimti iš kitų įstatymų. Yra frazė, kad Lietuvos bankas vadovaujasi visais įstatymais, jeigu šiuo nenustatyta kitaip. Iš esmės sprendžiame daug principų.

Dėl valdybos. Iš tikrųjų ji iki šiol leido teisinius aktus pagal savo kompetenciją, o ateityje valdyba irgi spręs. Taip yra visų šalių centriniuose bankuose.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Norėjau paklausti dėl valstybės tarnybos. Mane L.Sabutis aplenkė, ačiū už atsakymą.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis valdytojau, mane domina lydimieji įstatymai: Atostogų įstatymas ir Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymas. Kaip jūs komentuotumėte tokius dalykus… Kaip jūs komentuotumėte šiuos lydimuosius įstatymus?

R.ŠARKINAS. Jeigu dėl Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo, tai pagal tai, kas parašyta Lietuvos banko įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 12 punkte… numato valdyba ir atitinkamai būtų susieta su Atostogų įstatymu. Taip pat kitus, kuriuos minėjote, sakykim, dėl Darbo sutarties taip pat pagrindinius principus nustato valdyba, bet tai nereiškia, kad jie kažkuo skirtųsi nuo atostogų ar kitų darbo sutarties įstatymų.

D.P.PAUKŠTĖ. Bet tai yra išskirtinės garantijos?

R.ŠARKINAS. Taip, be abejo, tai ir yra vienas iš Centrinio banko nepriklausomumo principų.

PIRMININKAS. Ar Z.Mackevičius klausia? Ne. Kolegos, pateikta krūva įstatymų. Dėkoju, pone pranešėjau. Pagrindinis iš jų yra Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime pradėti svarstymo procedūras? Galime. Kolegos, pritariame po pateikimo Nr.P-2713, Nr.P-2714, Nr.P-2715, Nr.P-2716, P-2717, Nr.P-2718, Nr.P-2719 ir Nr.P-2720 įstatymų projektams.

Pagrindinis komitetas Nr.P-2713 – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime rudenį. Visus projektus planuojame svarstyti rudens sesijoje arba rugpjūčio pabaigoje neeilinėje sesijoje.

Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2714 – pagrindinis Ekonomikos komitetas, taip pat ir projekto Nr.P-7215 – pagrindinis Ekonomikos komitetas. Komercinių bankų įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2716 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Nr.P-2717 ir Nr.P-2718 projektų pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektus kaip pagrindinis svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime rudenį arba neeilinėje sesijoje rugpjūčio pabaigoje, jeigu komitetai bus išnagrinėję. Ačiū, pone valdybos pirmininke.

Dėkui. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro K.Pėdnyčios ataskaita

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų darbotvarkėje 2-5 klausimas – generalinio prokuroro K.Pėdnyčios ataskaita. Poną prokurorą kviečiu į tribūną, o kolegas kviečiu registruotis.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų į šios dienos darbotvarkę įrašyta mano darbo ataskaita. Tačiau ataskaitą raštu, taip pat ir žodžiu šioje garbingoje Seimo tribūnoje aš jau esu pateikęs. Ji išspausdinta šių metų vasario 14 d. “Seimo kronikoje”. Taigi nežinau, ar turėčiau ją kartoti, nebent priminti, kad prokuratūra dirba rezultatyviau pagrindinėse veiklos srityse: tardymo, kvotos ir tardymo kontrolės, valstybinio kaltinimo, civilinės teisenos. Tai rodo didesnis baigtų bylų kiekis, prokurorinės kontrolės tvarka panaikintų nutarimų nutraukti baudžiamąsias bylas, nutarimų sustabdyti parengtinį tardymą bylose, nutarimų atsisakyti iškelti baudžiamąsias bylas kiekis. Tai rodo ir didesnis apeliacinių bei kasacinių skundų skaičius bei tų skundų nagrinėjimo efektyvumas, didesnė gausa civilinių ieškinių tiek kiekiu, tiek sumine išraiška. Panaši tendencija yra ir šiais metais.

Gerbiamieji Seimo nariai, dažnai kviečiamas į šią garbingą tribūną jaučiu jūsų dėmesį prokuratūrai, man asmeniškai ir už tai esu dėkingas. Generalinė prokuratūra taip pat nuolat dalyvauja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos darbe, atliekant kitus Seimo darbus. Taip pat dalyvaujame rengiant įstatymus. Manau, kad tai tam tikra dalimi prisidėjo prie pozityvių kriminogeninių pokyčių šalyje, apie kuriuos būtų galima kalbėti. Žinoma, turime kalbėti ir apie tebeegzistuojantį organizuotą nusikalstamumą, korupciją, psichotropinių ir narkotinių medžiagų gaminimą, gabenimą ir prekybą, apie vadinamųjų nelegalų gabenimą, prostituciją, nusikaltimus ekonomikos ir finansų srityje. Žinoma, yra šis tas padaryta visose šiose srityse. Tačiau ne viskas priklauso nuo prokuratūros. Visiems turėtų kelti nerimą juridinių asmenų ir jų vadovų atsakomybės stoka, neretai lydima didelių nuostolių valstybei. Čia reikia kalbėti apie “Mažeikių naftą”, “Lietuvos geležinkelius”, “Lietuvos energiją”, Ūkio ministeriją, kai kurias savivaldybes, taip pat ir revizuojančias institucijas. Iki šiol Valstybės kontrolė neatliko revizijų “Lietuvos energijoje”, Ūkio ministerijoje, akcinėje bendrovėje “Baltic SHEM”. Atmestinai ir neatsakingai dirbo Revizijų departamentas pagal prokuratūros pavedimą atlikdamas revizinį patikrinimą dėl Vilniaus savivaldybės nemokėtų fizinių asmenų mokesčių. Apie tai aš raštu informavau finansų ministrą, taip pat ir Seimo komitetą. Visa tai trukdo prokuratūrai greičiau tirti įvykdytas veikas ir priimti sprendimus.

Kartu noriu pažymėti, kad didesnė pusė seno palikimo finansinių bankinių bylų, apie kurias mes pradėjom kalbėti 1997 m., kai aš užėmiau šį postą, vis dėlto jau ištirta. Kaip tik šiandien baigėme tirti visas bylas, kurios buvo susijusios su žvejybinio laivyno “Jūra” sužlugdymu. Iš viso šiuo reikalu baigta 17 baudžiamųjų bylų, teismui perduoti 22 asmenys. Dar dėl 8 kaltininkų baudžiamosios bylos nutrauktos suėjus senaties terminams. Tačiau šiandien galima pasakyti, kad “Jūros” byla baigta. Kitas reikalas, kad tos bylos neišnagrinėtos teisme.

Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto norėčiau pažymėti prieš baigiantis šiai Seimo kadencijai, kad būdamas šiame poste patyriau visko. Ir jūs patys tai žinote. Daugiausia, žinoma, aš patyriau jūsų paramos, už kurią iš tikrųjų esu dėkingas. Bet neišvengta, kaip ir žiniasklaidoje, aš to nebijau pasakyti, kai kurių Seimo narių spaudimo, nepagrįstų kaltinimų. Galima tik stebėtis, pavyzdžiui, Seimo nario V.Andriukaičio iš esmės politiniais kaltinimais man dėl neefektyvaus valstybės turto naudojimo. Gal Seimo narys nežino, kad pagal įstatymą ne prokuroras už tai atsakingas ir ne jam pavesta tai tvarkyti.

Vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamentas buvo iškėlęs baudžiamąją bylą dėl nebuvusio pasikėsinimo į Baltarusijos Prezidentą A.Lukašenką. Neteisėtai sulaikė savanorius. Tik man įsikišus jie buvo paleisti, o byla buvo nutraukta. Vėlgi dėl bylos iškėlimo, pasirodo, kaltas esu vien tik aš. Arba byla dėl A.Stašaičio. Ši byla buvo baigta ir atiduota teismui, kai aš dar apskritai šio posto neužėmiau, tai yra 1996 m. Tik 1999 m. gruodžio 21 d. ši byla iš teismo grąžinta tardymui papildyti. Tačiau ir vėl pasirodo, kad tai yra mano asmeninio darbo brokas, nors aš nieko bendro neturiu su ta byla, bent jau kol ji grįžo iš teismo.

Buvo atvejų, kai siekta paveikti prokuratūros sprendimus. Aš galėčiau paminėti bylas, aš galiu paminėti konkrečius Seimo narius, tačiau dėl korektiškumo susilaikysiu ir neminėsiu. Tačiau kai kurie Seimo nariai, šiandien čia sėdintys, girdėdami mane turėtų nurausti.

Gerbiamieji Seimo nariai, tai kalbu nesiekdamas kai kurių iš jūsų kaltinti, nors būdavo ir apmaudu. Apie tai aš jus paprasčiausiai informuoju. Tokie dalykai neturi kartotis, prokuratūra ir toliau turi likti nepriklausoma ir savarankiška. Kol aš būsiu šiame poste, tegu vadins mane kišeniniu, tegu mane vadins dar kaip nors, tačiau aš elgsiuosi taip, kaip elgiausi iki šiol. Reikalui esant gali būti, kad aš vėl būsiu ryžtingas, kaip kartais esu tai daręs. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone generalini prokurore. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Iš anksto pasakau visiems, kad pirmiausia suteiksiu galimybę paklausti iš anksto užsirašiusiems Seimo nariams. Klausia A.Sėjūnas. Frakcijos vardu.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis generalini prokurore, dar visai neseniai virė aistros dėl Vilniaus savivaldybės į biudžetą nesumokėtų fizinių asmenų pajamų mokesčio. Kiek žinau, Generalinė prokuratūra nagrinėjo šį klausimą. Mane stebina dabar egzistuojanti kažkokia keista tyla. Kokie šio tyrimo rezultatai? Koks tolesnis šio klausimo likimas? Kaip vertinate Vilniaus savivaldybės pažeidimus?

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų labai svarbus ir labai reikšmingas. Iš tikrųjų niekas nepamiršta, ne tik šie reikalai, bet ir kai kurie kiti. Tačiau, kaip jūs žinote, iš Seimo komiteto aš gavau faktiškai ne medžiagą, o tik paviršutinišką informaciją. Pagal tokią informaciją, taip pat remdamasis vien tik laikraščių publikacijomis, aš negaliu priimti procesinių sprendimų, įstatymas man to neleidžia. Todėl aš buvau priverstas paskirti Revizijų departamentui atlikti revizinį patikrinimą iki bylos iškėlimo. Prasta yra praktika, kai bylos keliamos, po to mėginama revizuoti, o vėliau, po metų revizijos ar daugiau, paaiškėja, kad apskritai ten nieko nėra. Todėl aš vengiu taip elgtis. Revizinis patikrinimas (tai skiriasi nuo revizijos) buvo paskirtas. Aš rinkausi Revizijų departamentą dėl to, kad Valstybės kontrolė, turėjusi sekti ir kontroliuoti, vis dėlto savo darbo ir funkcijų tinkamai neatliko. Revizijų departamentas čia galėtų būti objektyviausias, tačiau, mano didžiai nuostabai, į labai paprastus, nesudėtingus, elementarius klausimus, nors žinojo ir jie buvo suderinti ir su direktoriumi A.Breive, ir su revizoriumi, buvo reaguota aplaidžiai, kai kurie revizoriai mėgino tiriančiai prokurorei suformuoti tokią poziciją: ilgą laiką niekas nematė, gal ir mes nematykim. Tai yra kvietimas į suokalbį. Aš neminėsiu šiandien tos revizorės pavardės. Bet kai ji išgirs mane, aišku, žinos, apie ką aš kalbu. Iš tikrųjų revizinis patikrinimas atliktas prastai, atmestinai, išvengiant mūsų klausimų, todėl man labai sudėtinga priimti sprendimą. Nepaisant to aš priėmiau kai kuriuos sprendimus dėl tyrimo ir tikiuosi, kad ne vėliau kaip kitą savaitę (gali būti, kad ir šią savaitę) bus priimti galutiniai sprendimai. Galutinis sprendimas – arba bus atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, arba ji bus iškelta. Žinoma, aš jau turiu susiformavęs prielaidas tokiam sprendimui, tačiau per anksti nenoriu skelbti, kaip formuojasi nuostata dėl būsimų sprendimų. Tačiau aš pranešiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat finansų ministrui apie aplaidų, neatsakingą Revizijų departamento darbą ir apie mėginimą išvengti revizinio patikrinimo, nors baudžiamasis procesas suteikia man teisę tokiam pavedimui, o Revizijų departamentas pagal tą patį įstatymą privalo vykdyti tuos pavedimus.

A.SĖJŪNAS. Bet čia jau korupcija yra.

K.PĖDNYČIA. Deja, galėčiau ne iš šios tribūnos kai kuriuos vertinimus pasakyti, bet šioje tribūnoje aš turiu susilaikyti ir iš anksto savo nuomonės neskelbti. Tačiau patikėkit, aš šiam reikalui skiriu didelį dėmesį ir be mano žinios jokie sprendimai šiuo klausimu nebus priimti.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, čia jūs jau iš dalies atsakėte į mano klausimą, bet aš į jį norėčiau platesniu aspektu pasižiūrėti. Kaip būtų galima vertinti bendrame įstatymų vykdymo kontekste visų fizinių asmenų pajamų mokestį renkančių, naudojančių ir jį kontroliuojančių institucijų vykdytą darbą? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą. Labai sudėtingas tas klausimas, nėra paprasta į jį ir atsakyti. Pagal savo funkcinę paskirtį turėčiau kalbėti apie konkretų atvejį, remdamasis konkrečia medžiaga arba baudžiamąja byla, tačiau turėdamas omeny daugelį atvejų, apie kuriuos konkrečiai būtų galima kalbėti, aš galėčiau taip atsargiai ir sąlyginai galbūt pareikšti savo nuomonę. Manau, kad mokesčių surinkimas šalyje yra vykdomas pažeidžiant įstatymus ir toli gražu ne visada jų laikantis. Revizuojančios institucijos šio proceso tinkamai nekontroliuoja. Šiandieną niekas negali atsakyti ir aš, pavyzdžiui, negaliu atsakyti į klausimą, kodėl Valstybės kontrolė tylėjo ir nedarė patikrinimų, kodėl Mokesčių inspekcija neįspėjo. Beje, įspėjimas tai yra vienas iš baudžiamosios teisenos svarbių kvalifikuojančių požymių dėl mokesčių nemokėjimo. Vien dėl šio formalaus faktoriaus gali būti nemokėta, gali būti mokama, tačiau jeigu nebus oficialaus įspėjimo apie nemokėjimą, tai baudžiamoji byla iš karto negali būti keliama. Nebus pagrindo, nes ji iš karto pasmerkta. Aš pasakyčiau, kad padėtis yra prastoka visais trimis aspektais, kuriuos jūs paminėjote.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Iš daugiau kaip dešimties pridėtinės vertės mokesčių grobstymo schemų yra PVM užvaldymas apgaulės būdu, panaudojant fiktyvius įmonių griežtos atskaitomybės dokumentus. Asmuo, siekdamas apgaulės būdu susigrąžinti realiai į valstybės biudžetą nesumokėtą PVM, suburia grupę asmenų, organizuoja realiai ūkinės veiklos nevykdančių ir neveikiančių įmonių tinklą, neteisėtomis operacijomis naudoja šių įmonių finansinius dokumentus ir taip grobsto valstybės lėšas. Nuo šios grupės, jau turėdamos parengtą neteisėtos veiklos modelį, atskyla naujos grupės, kurios organizuoja naują darbą ir vykdo nusikalstamą veiklą. Dėl to didžiule progresija plinta kaltininkų ir priedangos įmonių skaičius. Suprantama, kad tiriant tokias baudžiamąsias bylas dėl gausių ir tarpusavy susijusių nusikaltimų veiklos epizodų labiausiai užsitęsia tardymas. Noriu paklausti. Ką reikėtų daryti įstatymų bazėje, kad tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas būtų galima skaidyti pagal atskirus nusikalstamus epizodus ir kaip galima greičiau perduoti nagrinėti teismui? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Iš tikrųjų įstatymų bazėje nieko nereikėtų daryti, kiek tai būtų siejama su galimybe skaidyti bylos tyrimą į epizodus. Tokia teisė ir šiandieną įstatyme numatyta, ir tai ne kliūtis. Kitas reikalas, kad didžiausias kliuvinys yra tas, kad laiku ir kokybiškai neatliekamos revizijos. Revizija yra pagrindų pagrindas finansinėse bylose. Kai revizija nėra atlikta arba ji atlikta netinkamai, tada reikia skirti papildomas revizijas, kartais ir ekspertizes, nes vis tiek sunku sulaukti kvalifikuotų revizijų ir jų išvadų, o tai trukdo tyrimui, apie ką aš jau ir buvau užsiminęs. Su finansine byla dirbantis tardytojas, prokuroras be revizijos yra kaip be rankų. Reikėtų galvoti pirmiausia apie tai, kaip galima išreikalauti iš revizuojančių institucijų – Valstybės kontrolės, Revizijų departamento, kad jų darbas būtų greitesnis, kad jis būtų kokybiškesnis ir kad taip būtų sudaromos geresnės sąlygos tardymui. Tai čia, matyt, mano galva, yra pagrindinė problema. Žinoma, tų problemų galima atrasti ir kitur. Taip pat galima atrasti ir bet kuriame tardymo institute ir prokuroro veikloje. Visada nėra kaltas vien tik vienas, tačiau revizuojančių institucijų veikla šioje srityje yra esminė. Kita vertus, geriau, kad apskritai nereikėtų tokių bylų kelti. Jų iš tikrųjų būtų mažiau, jeigu revizuojančios institucijos laiku kontroliuotų šiuos procesus. Tai ir Valstybės kontrolė, tai ir Revizijų departamentas, tai ir Finansų ministerija, kuri labai retai pasirodo institucijose, nors privalo finansinę veiklą kontroliuoti ir biudžeto naudojimo klausimus kontroliuoti. Tai ir kai kurie kiti, kurie tiesiogiai atsako už tai, kad būtų tinkamai naudojamos biudžeto lėšos.

PIRMININKĖ. Klausia A.Medalinskas. Ruošiasi S.Sadeikienė.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tikrųjų iki pat jūsų atėjimo į šias pareigas Lietuvoje netilo diskusijos vienu klausimu, ar yra Lietuvoje mafija, t.y. ar egzistuoja politikų ryšis su organizuotomis grupuotėm, tarp jų ir su nusikalstamomis grupuotėmis. Jūs turėjote galimybę išanalizuoti LDDP valdymo patirtį, kurią šiandien mes primiršome, bet jūs paminėjote vieną aspektą, tai yra valstybinės įmonės “Jūra” vadinamąjį privatizavimo klausimą. Buvo daugybė kitų kaltinimų pasakyta anais laikais, bet netrūksta kaltinimų ir šiais laikais, jie išsakomi dabartinei valdžiai dėl korupcijos, dėl kitų dalykų. Taigi klausimas jums būtų toks. Ar, jūsų manymu, egzistuoja Lietuvoje mafija, ar jūs galėtumėt paminėti keletą labai konkrečių pavyzdžių ir kiek procentų vis dėlto valstybės turto yra, taip sakykime, nusikalstamų grupuočių arba jų statytinių rankose? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Žinote, klausimas labai jau sudėtingas. Aš pamėginsiu šiek tiek atsakyti. Pirmiausia, gerbiamasis Seimo nary, mes turėtume tarpusavyje išsiaiškinti, kaip mes suprantame sąvoką “mafija”. Jeigu mes kalbėtume apie italų variantą, tai aš šiek tiek su jumis ginčyčiausi, tačiau, kita vertus, aš teorinį mafijos apibrėžimą žinau ir, nepaisydamas to, negaliu paneigti, kad Lietuvoje, jeigu norit, nėra mafijos. Negaliu aš to neigti. Tačiau iš tikrųjų reikėtų solidžiau kalbėti apie organizuotą nusikalstamumą ir jo ryšius su valdžios struktūromis arba konkrečiais pareigūnais. Jeigu tai yra mafija, ir per korupcine prizmę, tai ji yra. Bet jeigu įsivaizduotume, pavyzdžiui, italų klasikinį atvejį, tai pas mus ji truputį kitaip varijuoja.

“Jūros”, kiti privatizavimo procesai. Aš nemanau, kad jie buvo skaidrūs, ir šių dienų bylose (kai kurios iš jų užbaigtos, kai kurios dar nebaigtos) apie tai kalbama. Kitas reikalas, kad aš visada žinau daugiau, negu yra byloje įrodyta. Galiu kalbėti iš šios garbingos tribūnos tik apie tai, kas yra įrodyta, negaliu sau leisti kalbėti apie tai, ką aš suvokiu už baudžiamosios bylos ribų, bet ko galbūt nepavyko įrodyti. Tai čia jau būtų atskiros diskusijos objektas, kuris vertas dėmesio. Iš tikrųjų organizuotas nusikalstamumas ir tie nusikalstami ryšiai yra, jie egzistuoja, kad ir kaip mes juos vadintume.

PIRMININKĖ. Klausia D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, žinome, kad dėl J.Urkos šmeižikiškų veiksmų, nukreiptų prieš V.Landsbergį, Seimo Pirmininką, Prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla. Žmonės nepamiršo paskleisto šmeižto ir dažnai per susitikimus klausia, kokie bylos poslinkiai. Prašau jus pakomentuoti, kokius veiksmus atlieka prokuratūra, kokia yra baudžiamosios bylos situacija ir kada galima tikėtis, kad ji bus baigta tirti? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Baudžiamoji byla iškelta dėl šmeižimo fakto. Parengtinį tardymą pavesta atlikti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ir šis tardymas vyksta. Bylą kuruoja Generalinės prokuratūros darbuotojas, kuriam tai pavesta specialiai. Niekur spaudoje nebuvo, jūs, matyt, taip pat nežinote, todėl visi išgirsite šiokią tokią naujieną. Iš tikrųjų aš siekiau, kad ši informacija niekur neišplauktų anksčiau negu priklauso, todėl jos ir nebuvo spaudoje. Nagrinėdami šią bylą mes padirbėjome, atlikome tam tikrų subtilių darbų. Aš galėjau pats sau prognozuoti, kad žinau, net jeigu ir klystu, kur yra mašinėlė, kuria atspausdinta paskolos sutartis. Buvo atlikta daug kratų Marijampolėje, Vilniuje ir Kaune. Mašinėlę mes radome Kaune pas konkretų žmogų. Aš turiu pagrindo įtarti, kad tai yra ta mašinėlė, kuria buvo atspausdinta paskolos sutartis. Taigi apie R.Rajecko dalyvavimą būtų labai sudėtinga kalbėti.

Šiuo metu mes laukiame ekspertų išvados dėl tos mašinėlės. Aš manau, kad iki kitos savaitės pabaigos ta išvada turėtų būti. Žinoma, tai visada priklauso nuo ekspertų, nes aš negaliu administruoti ekspertų veiklos ir pasakyti, kad tos ekspertizės nedarykit, o tą darykit pirmiausia. Man tokių teisių įstatymas nesuteikia. Tačiau kiek aš nuolatos domiuosi, man atrodo, kad kitą savaitę turėtume gauti išvadą, o tada, atsižvelgiant į tai, kokia bus išvada, gali būti arba greiti sprendimai, arba jie gali šiek tiek užtrukti, jeigu išvada manęs vis dėlto netenkins. Ši byla nepamiršta.

PIRMININKĖ. Klausia M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, prieš trejus metus Panevėžį sukrėtė aštuoniolikmečio studento D.Laurecko nužudymas. Žudikai iki šiol neišaiškinti. Metų pradžioje iš šios tribūnos jūs pats sakėte, kad ta byla jau priskirtina prie neišaiškinamų bylų. Jau daug laiko praėjo ir nuo Panevėžio prokuroro G.Sereikos nužudymo. Panašu, kad ir šią žmogžudystę prokurorai nurašys kaip neišaiškinamą. Abi šias bylas tiria Panevėžio prokuratūra. Taip, sutinku, būna pasaulyje neišaiškinamų bylų, bet dėl jų atsistatydina prokurorai, ypač dėl tokių žiaurių ir skandalingų žmogžudysčių. Norėčiau jūsų paklausti, kiek nubausta prokurorų ir kiek prokurorų atsistatydino dėl šių dviejų neišaiškintų žmogžudysčių?

K.PĖDNYČIA. Matote, Seimo nare, aš negaliu iš principo su jumis sutikti, nes jūsų klausime yra įmontuotas teiginys, ir netgi ne vienas. Iš esmės jūsų teiginiai man nepriimtini ir aš juos kategoriškai ginčyčiau. Pirmiausia aš niekada negalėjau pasakyti ir jūs man niekada negalėtumėte parodyti, kad ši ar kita byla yra nurašyta ir priskirta prie neišaiškinamų bylų. Jeigu aš taip ir galvočiau, vis tiek to nepasakyčiau. Jūs tai sugalvojote, gerbiamoji Seime nare.

Kita vertus, kitas klausimas, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra neišaiškintų nusikaltimų. Paprastai anksčiau ar vėliau jie būna išaiškinti. Pasaulis ir Lietuva taip pat žino praktiką, kai praeidavo dešimtmečiai, o kai kurie nusikaltimai likdavo neišaiškinti. Ką padarysi. Jeigu jūs manote, kad nusikaltimai bus sėkmingiau išaiškinami dėl to, jog prokurorai atsistatydins, jeigu jūs manote, kad nusikaltimų išaiškinamumas priklauso vien tik nuo prokuroro, jeigu jūs manote, kad įstatyme yra suformuluota prokuroro, kaip vienintelio asmens, atsakingo už išaiškinimą, atsakomybė, tai jūs labai klystate. Tada aš norėčiau paklausti jūsų, gerbiamoji Seimo nare, o kam mūsų šalyje reikia policijos? Pirmiausia policija tiria kriminalinius nusikaltimus. Jos tada iš viso nereikia, jeigu viskas permetama ant prokuroro pečių. Kitas reikalas prokuroro, operatyvinių tarnybų bendras veikimas koordinuojant savo darbą. Tai yra kitas klausimas, tačiau tam, kaip jūs suformulavote klausimą, aš negaliu nei pritarti, nei į tą klausimą atsakyti.

PIRMININKĖ. Klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėčiau paklausti, kaip sekasi tirti “Inkaro” bendrovių atsakingų darbuotojų, t.y. vadovų, baudžiamąsias bylas ir kada jos bus baigtos? Kiek žinau, yra iškelta daugiau nei aštuonios baudžiamosios bylos, tarp kurių yra byla ponui A.Vilkeliui už akcinės bendrovės lėšų panaudojimą asmeniniams tikslams, generaliniam direktoriui A.Pauliukaičiui už ūkinės finansinės veiklos aplaidumą. Seimo nariams pradėjus analizuoti “Inkaro” situaciją, taip pat sukūrus laikinąją parlamento komisiją, matyt, šis darbas iš tikrųjų suintensyvės. Kaip tenka sužinoti iš gautos medžiagos, anksčiau buvo svarstyta net tai, kad kai kurie prokurorai netinkamai atliko minėtų baudžiamųjų bylų tyrimą. Norėčiau paklausti, kaip sekasi tirti ir kada bus baigtos?

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, “Inkaro” bylų problemas reikėtų nagrinėti žvilgtelėjus kelerius metus atgal. Reikėtų žvilgtelėti į Valstybės kontrolės atliktą darbą, kitaip tariant, visiškai neatliktą darbą. Iš esmės faktinė situacija šlifuojant (ieškau žodžio, kaip pasakyti gražiau, bet galėčiau pasakyti labai aiškiai ir šiurkščiai)… Yra ta nevykusi revizija, kurios pagrindu po to naudojosi vidaus reikalų tardytojai ir priėmė taip pat nevykusius sprendimus. Dėl to aš kaltinu Valstybės kontrolę, kaltinu Tardymo departamento pareigūnus, taip pat kaltinu ir Kauno prokurorus, kurie laiku nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti ir nepriėmė sprendimų, kad priimti nepagrįsti sprendimai būtų panaikinti. Tačiau tai buvo laikotarpis, kai aš čia nedirbau, todėl tie reikalai apleisti.

Šiandien, žinoma, kaip jūs teisingai sakėte, vandenys sujudinti gana stipriai, paskirtos revizijos, bet man reikia sulaukti jų išvadų, nes jos vėl iki galo neatliktos. Tai man neleidžia užbaigti tų bylų. Kol nėra revizijos išvadų, tol bylos nebus baigtos. Tačiau aš tikiuosi, kad revizijos vis dėlto šiais metais bus atliktos. Nuo to priklausys bylų baigimo greitis.

PIRMININKĖ. Klausia A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis generalini prokurore, norėtume šiek tiek informacijos, kaip sekasi tirti elektros energijos pardavimo Baltarusijai finansines problemas. Ar neįžvelgiate kai kurių pareigūnų tyčinių veiksmų, kainavusių Lietuvai ne vieną milijoną litų? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Matyt, turėčiau sąžiningai pasakyti, kad tirti sekasi prastai. Prastai todėl, kad, nepaisant garsių publikacijų, pagal kurias atrodo, jog Valstybės kontrolė yra vos ne kaltinimus pateikusi ir viską išaiškinusi, iš tikrųjų yra kitaip. Iki šios dienos neatliktos revizijos nei “Baltic Schem”, nei “Lietuvos energijoje”, nei Ūkio ministerijoje. Turiu pasakyti, jog tol, kol nėra revizijų išvadų, nebus baigtos bylos.

Jeigu jūs prisimenate, aš, pirmą kartą apie tuos reikalus kalbėdamas Seimo tribūnoje praeitų metų, jeigu neklystu, vasario ar kovo mėnesiais, jums skelbiau, kad valstybės kontrolieriui raštu pavesta atlikti reviziją, pavyzdžiui, “Baltic Schem”. Šiandien visi pamiršo, Valstybės kontrolė taip pat pamiršo šį pavedimą, nes jį prisiminti nenaudinga, kadangi populistiškai šnekėti yra geriau. Žmones galima suklaidinti, ir jie yra klaidinami. Iš tikrųjų nuo praėjusių metų pradžios pavedimai yra, o revizijų nėra. Šiais metais, iškėlus baudžiamąsias bylas, buvo duoti pavedimai baudžiamosiose bylose iš esmės platesniu spektru ir dubliuojant pavedimus. Aš laukiu revizijų išvadų, todėl man labai sunku kalbėti apie tai, kad dirbama rezultatyviai. Nors turėčiau pasakyti, kad šiuo metu mes kreipiame dėmesį į du epizodus. Vienas iš jų Baltarusijoje, kitas Lietuvoje, ir neatmetu galimybės, kad galbūt pavyks tuos bylos epizodus išskirti ir juos baigti greičiau negu visą bylą. Tačiau vėlgi turiu sulaukti revizijų išvadų. Dėl šitų dviejų epizodų jos lyg ir turėtų būti, tačiau užtikrintai negaliu atsakyti į klausimą.

PIRMININKĖ. Klausia A.Petrusevičius, paskutinis, užsirašęs iš anksto.

A.PETRUSEVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, į mano pagrindinį klausimą dėl Vilniaus savivaldybės nemokėjimo jūs jau atsakėte. Norėjau paklausti, ar nėra kokių nors naujovių dėl G.Kiesaus, jo sūnaus ir jo vairuotojo dingimo, jeigu nėra, tai kokia pagrindinė Prokuratūros versija šiuo klausimu?

K.PĖDNYČIA. Dėl šio įvykio Prokuratūroje yra iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 131 straipsnio 1 dalį – neteisėtas laisvės atėmimas. Dėl šios bylos sudaryta tardymo operatyvinė grupė, parengtinį tardymą aš pavedžiau atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Jūs žinote apie surastą automobilį, man, matyt, nereikia to kartoti. Žinoma, šiuo metu yra kai kurių dalykų, kurių spauda dar nežino, deja, aš viešai taip pat negaliu šiandien apie juos kalbėti. Galiu jus užtikrinti, kad visas kelias nuo Londono iki Lietuvos mūsų yra skaičiuojamas ir matuojamas preciziškai tiesiog centimetrais. Yra tam tikrų rezultatų, bet tie rezultatai neleidžia man kalbėti apie tai, kad mes pradėjome jausti, kur tie žmonės šiandieną yra. Aš galbūt kitaip galėčiau kalbėti, tačiau rezultatai atskleidė kai kuriuos dalykus, susijusius su jų dingimu. Ta informacija neleidžia man kalbėti, bet mes jaučiame, kur yra tie žmonės. Dėl to irgi yra tam tikra versija. Nežinau, kaip jums atsakyti išsamiau, nes negaliu pasakyti per daug.

Žinoma automobilio atsiradimo versija, iš esmės ne versija, bet klausimas jau išaiškintas, nes mes žinome, kaip tas automobilis atsirado. Visiškai ne taip, kaip vakar buvo galima galvoti ir daryti prielaidas. Mes žinome, kaip ir kokiu būdu buvo pajudėta iš oro uosto, žinome, kas važiavo iš paskos. Visi dalykai dar tikrinami, yra imamasi priemonių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Man sunku kalbėti apie galutinį, o tuo labiau greitą rezultatą. Aš manyčiau, kad mes neturėtume šiandieną galvoti apie tuos tris dingusius žmones kaip apie žmones, kurių nėra tarp gyvųjų. Aš manau, kad jie yra gyvi. Bet turiu kalbėti tik su tam tikromis prielaidomis.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mūsų laikas, skirtas generalinio prokuroro atsakymams, jau seniai baigėsi. Dar nori paklausti šeši Seimo nariai. Ar mes baigiam klausimus, ar pratęsiam, nes iš esmės mes laiko turim? Kadangi yra prieštaraujančių, tai aš turiu laikytis Statuto ir daugiau klausimų netęsti. Ačiū, gerbiamasis generalini prokurore.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimus.

PIRMININKĖ. Laiką mes jau gerokai viršijom. (Balsai salėje) Protestavo, kaip tik protestavo, stipriai protestavo. Gerbiamieji kolegos, mes… Noriu jūsų atsiklausti… (Balsai salėje) Pone Bobeli, jeigu turite kokių nors problemų, prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš iš anksto pranešiau, kad visiems leisiu paklausti, kurie užsirašė iš anksto, nes akivaizdu, kad visi paklausti negalės.

Gerbiamieji kolegos, manęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašė patikslinti, ar nepadaryta klaida, ir, jeigu ji padaryta, jie prašo ją ištaisyti. Mums svarstant projektus Nr.P-2736 ir Nr.P-2737 (noriu atkreipti Ekonomikos komiteto pirmininko dėmesį į juridinių asmens teisių neturinčių įmonių supaprastintą išregistravimą ir t.t.) pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o turėtų būti Ekonomikos komitetas. Ar galime pakeisti prieš tai mūsų buvusį sprendimą bendru sutarimu? Ačiū. Taigi stenogramai ir protokolui patikslinu, kad projektai Nr.P-2736 ir Nr.P-2737. Ačiū. Liko paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Pareiškimų nėra. Ačiū už dėmesį, šios dienos posėdis baigtas.