Šešiasdešimt ketvirtasis (499) posėdis
2000 m. liepos 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. liepos 11 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Šios dienos darbotvarkei pritarta Seniūnų sueigoje. Skirtumas toks: 1-6a ir 1-6b – Valstybės tarnybos ir Valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų projektai – atidedami iki ketvirtadienio, į ketvirtadienį nukeliamas ir Visuomenės informavimo įstatymo projektas. Atsiranda 1-10, 1-11 – etninės kultūros reikalai, kolegos, ir du rezerviniai klausimai. Taip pat Vyriausybė prašo šiandien svarstyti 2-7a klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir kitus lydimuosius projektus, susijusius su rinkos priežiūros institucijų reorganizavimu. Praeitą kartą tas pataisas priėmėm ypatingos skubos tvarka. Aš tikiuosi, kad ir šiandien padarysim formalius pakeitimus: vietoj vienų institucijų įrašysim kitus pavadinimus. Taigi dėl šios dienos darbotvarkės Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-2 klausimą – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą vien todėl, kad pietų pertraukos metu Etikos ir procedūrų komisija nagrinės šio klausimo etinę ir procedūrų pusę. Taigi prašyčiau šį klausimą išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tokių įgaliojimų neturiu. Bendrai siūlymas išbraukti pagal Statutą nėra priimamas – gali būti priimamas tik siūlymas papildyti projektą. Bet aš neprieštaraučiau, jeigu tas klausimas būtų svarstomas vėliau, po Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Jeigu iš tikrųjų tuo metu išvados nebus, atidėsim iki kitos dienos. Tikrai susitarsim, aš neturiu jokių kategoriškų nuostatų dėl šio klausimo. A.Vaišnoras – dėl darbotvarkės.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien man nuostabą sukėlė tai, kad yra išbraukti du Aplinkos apsaugos komiteto svarstyti ir teikiami įstatymų projektai: Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas ir Valstybinių atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas. Mes jau ketverius metus jį “judinam” ir niekaip negalim priimti. Tai yra labai svarbus įstatymas, dėl ko Lietuvoje negalime susitvarkyti su šiukšlynais. Aš paprašyčiau, jeigu galima, kitoje Seniūnų sueigoje (trečiadienį) įtraukti, kad ketvirtadienį būtų svarstoma, o paskui mes galėtume priimti. Galų gale, kad rudens sesijoje galėtume priimti.

PIRMININKAS. Gerai, kolega, aš irgi pritariu siūlymui kalbėtis Seniūnų sueigoje, tuo labiau kad dėl to yra ir procedūrinių sunkumų.

Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiesiog norėčiau paprašyti: gal rezervinį 6 klausimą būtų galima šiek tiek anksčiau svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Sutariam. Aš neprieštarauju, jeigu rasim galimybių iki pietų, jeigu kolegos neprieštarautų.

Ar galime pasitvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galim. Ačiū. Pradedame dirbti, kolegos.

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534(5*) (priėmimas)

1-a klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534(5). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Andriuškevičių – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją šiuo klausimu.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes turime penktąjį variantą. Yra keletas pataisų, pasiūlytų pono V.Čirbos. Biudžeto ir finansų komitetas vakar aptarė tas pataisas: vienai pataisai pritarė, kitoms pataisoms nepritarė. Aš nežinau, turbūt dabar pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi naujoji redakcija – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas. 1 straipsnis. Pataisų nėra? Ar galime priimti 1 straipsnį? Galime priimti, taip?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius dabar nekalba.

2 straipsnis. Taip pat galime priimti?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 3 straipsniui buvo S.Čirbos redakcinė pataisa, kurią komitetas priėmė.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galima ją priimti bendruoju sutarimu? Priimame. 4 straipsniui pataisų nėra. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnis ir S.Čirbos siūloma kita 2 dalies redakcija. Pone pranešėjau!

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip, 5 straipsniui. Čia toks esminis reikalas. Ponas S.Čirba norėtų, kad valstybės įmonės ir įmonės, kurios turi daugiau kaip 50% valstybės akcijų, taip pat būtų pripažintos paramos davėjais. Tačiau mes žinome, kad šių įmonių pelno mokestis tenka biudžetui, todėl nederėtų principinė nuostata, kad parama būtų teikiama biudžeto sąskaita. Mes manome, kad ir pritarti nederėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar sykį registruotis. Buvo S.Čirbos pataisos dėl 5 straipsnio 2 dalies komentaras, kai užsiregistruosime, spręsime, ar svarstome S.Čirbos pataisą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kolegos, S.Čirba siūlo kitaip redaguoti 5 straipsnio 2 dalį. Biudžeto ir finansų komitetas tam siūlymui nepritaria. Ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, jog reikia svarstyti S.Čirbos pataisą?

Už – 15. Kolegos, nėra 29 Seimo narių, S.Čirbos pataisa nėra svarstoma. Ar galime 5 straipsnį priimti be pataisų? 5 straipsnį priimame bendruoju sutarimu. 6 straipsnį priimame, nes pataisų nėra. 7 straipsnis ir S.Čirbos pataisa, pone pranešėjau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. 7 straipsniui yra S.Čirbos pataisa. Šiame straipsnyje yra kalbama apie paramos gavėjus. Mūsų įstatyme parašyta, kad paramos gavėjai užsienio…Vieną minutę! S.Čirba tvirtina, kad tarptautinės visuomeninės organizacijos bei jų skyriai. Bet tarptautinės organizacijos negali būti paramos gavėjai, nes Lietuvoje yra registruoti tik jų skyriai. Skyriai gali būti paramos gavėjai, todėl visiškai netiktų tai siūlyti.

PIRMININKAS. Ar svarstome, kolegos, S.Čirbos pataisą dėl 7 straipsnio? Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritaria.

Už – 13. S.Čirbos pataisa nėra svarstoma. Ar galime priimti 7 straipsnį?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Ne, 7 straipsniui yra daugiau…

PIRMININKAS. Dėl visų pataisų, kurias teikia.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Kita 7 straipsnio pataisa.

PIRMININKAS. Mes kalbam dėl visų pataisų. Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Antroji pataisa. S.Čirba siūlo 2 dalyje, kurioje sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šiuo įstatymu nustatyta tvarka, gavę paramos gavėjo statusą… S.Čirba siūlo šitą nuostatą taikyti tik 7 straipsnio 8 punkte išvardytiems juridiniams asmenims, o visi kiti 7 juridiniai asmenys, įvardyti 7 punktuose, automatiškai taptų paramos gavėjais. Mes manome, kad vis dėlto visi, išvardyti 8 punktuose, turi įvykdyti šitą procedūrą, todėl mes nepritariame.

PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome S.Čirbos pataisą dėl 7 straipsnio 2 dalies?

Už – 17, kolegos. Taigi ši pataisa nėra svarstoma.

Ar jau dabar, pone pranešėjau, galime priimti 7 straipsnį?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. 7 straipsnis priimamas. 8 straipsnis. S.Čirba siūlo kitą redakciją, ar ne, pone pranešėjau?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip. Čia ne ypatingas, ne esminis dalykas, tačiau mūsų buvo parašyta, kad “teikiant paramą leidžiami tam tikri paramos gavėjo reikalavimai bei kiti įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. S.Čirbos pasiūlyme yra kalbama: “teikiant paramą paramos gavėjo reklaminiai bei kiti įsipareigojimai”. Vietoj mūsų pasakytų “tam tikri”, šiek tiek konkretizuoja įvardydamas – “reklaminiai bei kiti”. Mums atrodo, kad tai visai nereikalingas įvardijimas, nes “bei kiti” arba “tam tikri” yra visai analogiški pasakymai. Bet dar specialiai įvardijama “reklaminiai”. Manau, kad to visai nereikia. Ne tik aš manau, tokia buvo komiteto ir Finansų ministerijos pozicija, todėl mes nenorėtume keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, S.Čirba siūlo kitaip redaguoti 8 straipsnį. Ar svarstome S.Čirbos pataisą?

9 kolegos siūlo svarstyti. Taigi pataisa nėra svarstoma. Ar galime priimti dabartinės redakcijos 8 straipsnį? Priimame.

9 straipsniui pataisų nėra, ar ne? Galime priimti? Priimame. 10 straipsniui pataisų nėra. Priimame. 11 straipsnį? Priimame. 12 straipsnis ir S.Čirbos pataisos, pone pranešėjau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Čia yra toks principinis reikalavimas. S.Čirba siūlo, kad apskaita ir ataskaitos būtų ne ketvirtinės, bet būtų metinė ataskaita. Tačiau mes gerai žinome, kad tokios įstaigos gali užsiregistruoti per metus, išsiregistruoti vidury metų ir jokios ataskaitos jie nerašys. Todėl derėtų tą kontrolę vykdyti kur kas griežčiau ir ketvirtinės ataskaitos turėtų būti. Mes manome, kad čia yra principinis dalykas ir nederėtų keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą klausiu, ar svarstome S.Čirbos siūlomą redakciją, kurią jis teikia 12 straipsniui. Komitetas tam nepritarė.

Tiktai 10. Taigi siūlymas nėra svarstomas. Ar galime 12 straipsnį priimti tokios redakcijos, kokį teikia komitetas?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 13 straipsnis. S.Čirbos pataisa.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. 13 straipsnyje S.Čirba siūlo “nustačius labdaros ir paramos teikimo…”, mūsų redakcijoje buvo “teikimo, galimumo arba naudojimo pažeidimus kontrolės institucijos, mokesčių inspekcija, muitinė panaikina mokesčių lengvatas ir taiko įstatymu nustatytas sankcijas”. S.Čirba siūlo “teikimo” palikti, bet “gavimo arba naudojimo” išbraukti, taip pat išbraukti “ir taiko įstatymu nustatytas sankcijas” ir papildyti 2 punktu: “gavimo ar naudojimo pažeidimus kontrolės institucijos taiko įstatymu nustatytas sankcijas”. Kitaip tariant, išskiria “gavimo arba naudojimo” į atskirą punktą. Tačiau vis dėlto gavėjai gauna tam tikras lengvatas, jeigu jie vėliau tą gautą paramą panaudoja labdarai. Dėl tos priežasties išskirti gavėjų į atskirą kategoriją ir atskirą požiūrį jiems taikyti netinka. Mes manome, kad nereikėtų keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Ar svarstome S.Čirbos pataisą, kurią jis teikia 13 straipsniui?

8 – už, kolegos, pataisa nėra svarstoma. Ar galime priimti 13 straipsnį? Priimame. 14 straipsnis. Pataisų nėra, ar ne? 14 straipsnį priimame. Dabar 15 straipsnis ir S.Čirbos siūlomos pataisos. Prašom jas visas pakomentuoti, pone pranešėjau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Čia yra prašoma išbraukti “paramos gavimas”. Bet tai – “paramos gavimas”- mes jau esame aptarę 7 straipsnyje, nepritarėme jo pataisai, taigi nereikėtų visiškai...

PIRMININKAS. O dėl 3 dalies?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. O dėl 3 dalies. “Sistemingai pažeidinėja labdaros ir paramos teikimo, gavimo ir naudojimo”… matote, čia yra taip. Jeigu nebūtų žodžio “labdaros”, tai “teikimo” būtų galima išbraukti, bet kadangi yra sakoma “nuolat ir sistemingai pažeidinėja labdaros ir paramos teikimo”, tai čia nereikėtų suprasti, kad yra tik paramos teikėjai. Paramos teikėjai yra vienas dalykas, bet labdaros teikėjai yra tie, kurie gavo paramą, ir tiktai jie gali teikti labdarą. Dėl tos priežasties, esant žodžiui “labdara”, “teikimo” išbraukti negalima ir visa kita negalima keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome S.Čirbos pataisą dėl 15 straipsnio 3 dalies? Dėl 1 dalies jau apsispręsta, dėl paramos…

11 – už, pataisa nėra svarstoma. Ar galime priimti 15 straipsnį? 15 straipsnis priimamas. 16 straipsnis? Priimamas. 17 straipsnis? Priimamas. 18 straipsnis? Dėl 18 straipsnio.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento redakciniai pataisymai. Mes manome, kad Teisės departamento redakcinius pasiūlymus derėtų įvertinti.

PIRMININKAS. Taigi 18 straipsnis priimamas su Teisės departamento redakcinėmis pataisomis. 19 straipsnis?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Irgi tas pats.

PIRMININKAS. Irgi tas pats – Teisės departamento pastabos. 19 straipsnis priimamas. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų ilgai rengtas naujas Labdaros ir paramos įstatymas yra priėmimo stadijoje. Jis gali būti vertinamas kontroversiškai dėl toliau einančių mokestinių įstatymų, tačiau reikėtų pažymėti, kad nauja redakcija yra daug tobulesnė ir geresnė, nes atskiriamos paramos ir labdaros sąvokos, kai labdarą gali gauti tik fiziniai asmenys, o paramą tik juridiniai. Sumažinamos biurokratinės kliūtys, kai jau nebereikia rašyti programų Vyriausybės ar valstybės institucijoms. Žodžiu, iš tiesų ta teorinė dalis paties Labdaros ir paramos įstatymo yra parengta neblogai. Todėl aš, naudodamasis proga, noriu padėkoti darbo grupei, Nevyriausybinių organizacijų paramos centrui, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios stengėsi parengti šį įstatymą kiek įmanoma geresnį. Jeigu kalbėsime apie kitus su juo susijusius įstatymus, tai jie iš tiesų pablogina kai kuriais atvejais tiek paramos gavėjų, tiek paramos teikėjų sąlygas. Bet patį bazinį įstatymą iš tiesų siūlyčiau palaikyti vien dėl to, kad jis pagerina sąlygas visuomeninėms organizacijoms, fondams, sumažina biurokratines kliūtis ir leidžia iš tiesų geriau naudotis šio įstatymo teikiamomis nuorodomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg. Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, esu prieš Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, apie kurį dar nekalbėjom. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra tikrai tobulesnis, palyginti su anksčiau galiojusiu įstatymu, jau vien dėl to, kad šiuo metu, jeigu davėjas suteikia paramą arba labdarą ir tos paramos arba labdaros gavėjas tas lėšas panaudos neteisingai, tai davėjui nebus taikomos jokios mokesčių sankcijos. Aš vis dėlto pasisakau už Labdaros ir paramos įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant skatinti Lietuvos Respublikos asmenis teikti labdarą ir paramą, reglamentuoti labdaros ir paramos teikimą bei gavimą… teikėjus ir gavėjus, jų atsakomybę, labdaros ir paramos gavimo apskaitą, kontrolę, atskaitomybę bei atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Įstatymo projekte atskirta labdara ir parama, įvertinta labdaros ir paramos praktika, numatyta labdarą skirti tik fiziniams asmenims. Parama būtų teikiama tik šiame įstatymo projekte nurodytiems juridiniams asmenims. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas sudarytų sąlygas kur kas pagerinti labdaros ir paramos organizavimą, naudojimą pagal tikslinę paskirtį, ir gal net ir efektyvumą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų stebiuosi, kaip vangiai Seime praėjo šio įstatymo svarstymas. Manau, kad tai yra įstatymas, kurio laukia kultūros bendruomenė, kurio laukia ligoninės, labdaros gavimo įstaigos, socialinės įstaigos. Labai labai laukia. Susiklostė kažkokia keista praktika – paskutiniais kiekvienos kadencijos mėnesiais taisyti Labdaros ir paramos įstatymą. Taip atsitiko LDDP valdymo metais, taip vyksta ir dabar. Galėčiau pritarti tiems kolegoms, kurie sakė, jog šis įstatymo projektas yra daug tobulesnis. Vis dėlto mokesčių dalis, matyt, nemažai stabdys šio įstatymo tolesnį, geresnį veikimą.

Iš dalies džiaugdamasis, jog žengtas tas žingsnis, kurį žadėjo ne viena Vyriausybė, kad vis dėlto ekonomika ir rinka galėtų finansuoti tas gyvenimo sritį, kurių valstybė negali pajėgti finansuoti, aš noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, nesutikimas taisyti 12 straipsnį, 15 straipsnį, iš dalies parodo, kad mes iš anksto linkę žiūrėti į visus labdaros teikėjus kaip į potencialius nusikaltėlius, kurie gali nuslėpti, kurie per metus gali dingti kažkur Lietuvoje. Galiu pasakyti, kad atsisakymas ketvirtines ataskaitas pakeisti metinėmis ataskaitomis veda prie to, kad daugės popierizmo, bus ieškoma daugiau kabliukų, o punktas, kuriame kalbama apie tai, jog už vienkartinį pažeidimą galima netekti paramos teikėjo ar gavėjo statuso, yra punktas, kuris gali labai rimtai stabdyti labdaros ir paramos teikimo ir gavimo procesą. Bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį. Apgailestauju, kad nežengtas didelis žingsnis į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. 4 kalbėjo už, nė vienas neprieštaravo. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Taigi kas būtų už tai, kad priimtume Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymą?

Už – 73 ir V.Andriukaičio balsas, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2535(2*) (priėmimas)

Kitas projektas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2535(2). J.Listavičius kviečiamas į tribūną. Ir iš karto prie pataisų. S.Čirbos ir Alg. Butkevičiaus. Kaip jūs jas vertinate?

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų S.Čirbos pataisų yra du variantai, Alg.Butkevičiaus vienas variantas, bet joms pritarti negalima. Paramos teikėjui šiuo atveju būtų sudaromos visiškai nelygios sąlygos. Įsivaizduokim, kad vienas teikėjas davė 20% apmokestinamojo pelno, antrasis – 40%. Vadinasi, 20% dauginam iš dviejų, gaunam 40 ir 40. Koks suinteresuotumas, sakysim, teikti paramą 40%? Vadinasi, parama automatiškai sustoja prie 20%. Antra vertus, tie du kartai – dalykas nenaujas, tai buvo ankstesniame įstatyme, bet šios žalingos praktikos atsisakyta. Todėl grįžti dabar jokio tikslo ir jokios prasmės nėra.

PIRMININKAS. Taigi apsisprendžiam dėl Alg.Butkevičiaus, ar ne?

J.LISTAVIČIUS. Tas pat ir S.Čirbos, tik jeigu atmetam tą S.Čirbos alternatyvą, kad du kartai, ten dar 50%, tada liktų du su puse karto ir 50% apmokestinamojo pelno.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi Alg. Butkevičius pirmasis įregistravo pataisą ir aš iš karto jūsų klausiu, ar svarstome Alg.Butkevičiaus siūlymą dėl šio įstatymo projekto? Ar atsiras paremiantys 29 Seimo nariai? Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašyčiau dalyvauti posėdyje, kolegos, mes registruojamės tik prieš balsavimus, o ne prieš klausimą, ar svarstome pataisas. Registruojamės.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Ar svarstome Alg.Butkevičiaus pataisą dėl šio įstatymo projekto?

Už – 21. Pataisa nėra svarstoma. Ar svarstome S.Čirbos pataisas dėl šio projekto? Komitetas nepritaria.

Už – 13. Pataisa nėra svarstoma. Įstatymo projektas turi 1 straipsnį. Pone pranešėjau, jeigu jūs daugiau nieko nesakot, kalbam dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Aš kviečiu priimti įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, priimamas naujas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas pablogina sąlygas, palyginti su tuo, kokios buvo prieš tai, todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant racionaliai ir efektyviai įgyvendinti Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas. Juridiniai asmenys gali teikti kitiems juridiniams asmenims paramą, bet ne daugiau kaip 40% bendrojo apmokestinamojo pelno. Įstatymo projekte aptarta labdaros ir paramos įvertinimo tvarka, kaip ji teikiama materialiuoju turtu, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis. Todėl aš kviečiu pritarti įstatymo projektui, nes iš tikrųjų jo reikia. Labdaros ir paramos įstatymas, be šių papildomų, arba lydimųjų, įstatymų, neturėtų savo galios, būtent per papildomus įstatymus jis bus realizuojamas. Todėl siekiant realizuoti Labdaros ir paramos įstatymą visų jo galių apimtimi šie įstatymų projektai ir vienas iš jų – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra reikalingas ir būtinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, negalima būtų sutikti su tuo, kad šiuo atveju šiek tiek pabloginama labdaros davėjo ir gavėjo situacija palyginus su ankstesniuoju įstatymu, kuris sudarė palankesnes sąlygas. Aš manau, kad galėjo būti priimta Alg. Butkevičiaus pataisa. Tuomet tikrai būtų galima už šį įstatymą balsuoti. O dabar negaliu ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pradėjome balsuoti, kolegos.

Už – 42, prieš – 6, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2536* (priėmimas)

Kitas projektas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2536. Priėmimas. Tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas yra Labdaros ir paramos įstatymo lydintysis teisės aktas. Fiziniai asmenys turi teisę teikti paramą, tačiau ji neturi viršyti 15% apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais per kalendorinius metus, arba bendrųjų pajamų. Pateikta bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, kai fiziniai asmenys yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir kai tokie nėra. Fiziniai asmenys kaip konkretūs asmenys gali gauti ir labdarą, jeigu jie yra neįgalūs, ligoniai, bedarbiai ar kiti asmenys, įvardinti Labdaros ir paramos įstatymo tam tikrame straipsnyje. Teisės departamentas nurodė vieno šaltinio neteisingus metus, į tą reikėtų atsižvelgti. Kitų pasiūlymų negauta, todėl siūlau priimti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Priimame.

5 straipsnis. Priimame.

Ar kas nors kalbėtų? Ne. Registruojamės. Balsuosime dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisų. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą? Pradedame balsuoti dėl šio įstatymo.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2537* (priėmimas)

Kitas klausimas – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2537. Ir dėl šio įstatymo projekto į tribūną kviečiu J.Listavičių. Pataisų nėra.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pataisų nėra. Jis, kaip ir kiti prieš tai priimti įstatymai, yra lydimasis. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tik žodis “labdara” keičiamas į žodį “parama”. Kitų pasiūlymų negauta, todėl kviečiu įstatymo projektą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jau balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai.

Už – 52, J.Listavičiaus balsas už – 53, prieš nėra, susilaikė 4.

Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2538* (priėmimas)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2538. Žodis J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat žodis “labdara” keičiamas į žodį “parama” ir vienas šio straipsnio punktų pripažįstamas netekusiu galios. Daugiau jokių pasiūlymų negauta, todėl kviečiu priimti įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

Kalbėtojų nėra. Balsuojame, ar priimame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuoti pradedame.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 8. J.Listavičiaus balsas už. Įstatymas priimtas.

Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2539* (priėmimas)

Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2539. Priėmimas. Prašome, pone Listavičiau.

J.LISTAVIČIUS. Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte yra išbraukiami žodžiai “labdaros ir” ir papildoma žodžiais “Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka”. Pasiūlymų negauta, todėl kviečiu priimti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

Balsuojame dėl Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo. Ar priimame šį lydimąjį įstatymą?

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 5. Už – 45, dar sykį tikslinu. Įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2540* (priėmimas)

Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2540. Priėmimas. Pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra paskutinis iš šio Labdaros ir paramos įstatymo lydimųjų teisės aktų. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnis papildomas 10 punktu dėl labdaros ir paramos teikimo, gavimo ir naudojimo kontrolės, susijusios su mokesčių lengvatų teikimu. Todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui ir jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Priimtas.

2 straipsnis. Priimame.

Balsuojame dėl viso Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ar galime priimti šį įstatymą? Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561(3*) (priėmimas)

Toliau Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Andriuškevičių. Pastraipsniui, taip?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui po svarstymo daugiau pataisų nebuvo. Manau, kad reikėtų pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį, kolegos Seimo nariai? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnį? Priimame.

5 straipsnis. Jau neliko, neaktualios K.Prunskienės ir J.Listavičiaus pataisos, taip?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. J.Listavičiaus pataisai mes pritarėme.

PIRMININKAS. Taip, aš tik tikslinuosi. 5 straipsnis priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. 7 straipsnis? Dėl 6 straipsnio, kolega? Dėl visko. 7 straipsnis priimamas, 6 straipsnis taip pat. 8 straipsnis? Priimamas. 9 straipsnis? Priimamas. 10 straipsnis? Priimamas. 11 straipsnis? Priimamas. Ir 12 straipsnis? Priimamas. Ačiū. (Balsai salėje) Gal porą žodžių, nes Seimo nariai reikalauja pasakyti žodį dėl Teisės departamento siūlymo?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Teisės departamento siūlymą mes svarstymo metu aptarėme…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Mano akimis žiūrint, mes jo neaptarinėjome. Jeigu yra šios pastabos, gal derėtų įvertinti jas?

PIRMININKAS. Redaguojant bus mėginama įvertinti Teisės departamento pastabas. Dabar, kolegos, kalbos dėl motyvų. Alg. Butkevičius. Ačiū, pone pranešėjau.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu iš karto dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio pataisų bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisų, nes abu šie įstatymų projektai vienas su kitu yra glaudžiai susieti. Tikrai, ypač kalbant apie šių įstatymų privalumus, reikėtų pažymėti tai, kad jau bus leidžiama ūkio subjektams beviltiškas paskolas perkelti į sąnaudas sumažinant apmokestinamąjį pelną. Be to, beviltiškas paskolas bus galima išskirstyti penkeriems metams ir taip pagerinti tiek ūkio subjektų, turinčių juridinį statusą, tiek individualių įmonių finansinę padėtį, tų įmonių, kurios nėra gavusios atsiskaitymų tiek už parduotas prekes, tiek už atliktas paslaugas. Taip pat reikia pažymėti, yra numatyta, kad vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybiniai popieriai antrinėje rinkoje bus neapmokestinami. Taigi savotiškai bus galima atgaivinti ir suaktyvinti kapitalo rinką, nes žmonės (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) bus labiau suinteresuoti dalyvauti kapitalo rinkos plėtroje. Ačiū. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas sprendžia aktualius atskirų straipsnių keitimo bei papildymo klausimus. Pateikta sąvoka “nuolatinės buveinės”, išplečiamas užsienio valstybių įmonių apmokestinamųjų pajamų sąrašas, patikslintas pajamų priskyrimas realizacinėms ir nerealizacinėms pajamoms, sudarytos sąlygos juridiniams asmenims iš bendrųjų pajamų atskaityti riboto dydžio stojamojo nario, nario įnašų mokesčių ir tikslinių įmokų sumas, nustatyta beviltiškų skolų pripažinimo sąnaudoms tvarka, patikslinti kai kurie kiti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo straipsniai. Pateiktų pakeitimų ir papildymų įgyvendinimas sudarytų geresnes sąlygas juridiniams asmenims ne tik geriau dirbti, bet ir gauti geresnius įmonės finansinius rezultatus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561(3). Įstatymas priimtas pastraipsniui. Užsiregistravę balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Ar, kolegos, priimame ką tik aptartą įstatymą?

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2562(2*) (priėmimas)

Dabar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.2562(2). Jis dar nepriimtas pastraipsniui, bet dėl motyvų kalbėta. Kviečiu į tribūną A.Andriuškevičių.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Yra gautas vienas pono M.Končiaus siūlymas. Jis siūlo patikslinti: vietoj “sveikatos priežiūros įmonės” parašyti “sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių juridinio asmens teisių neturinčių individualių įmonių ir ūkinių bendrijų”. Šiaip jau, kai kalbama apie fizinių asmenų pajamų mokestį, tai čia kalbama būtent apie tokias įmones, nekalbama apie tas įmones, kurios yra kaip juridiniai asmenys. Dėl tos priežasties nereikėtų, bet jeigu norima patikslinti, jeigu norima aiškumo, tai mes manome, kad čia nieko nepakeičia ir tegul būna tas aiškumas.

PIRMININKAS. Jūs priimate pataisą?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? Ten nėra jokių pataisų. 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis priimamas su M.Končiaus pataisa. 3 straipsnis? Priimamas. 4 straipsnis? Priimamas. 5 straipsnis? Priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. 7 straipsnis? Priimamas. 8 straipsnis? Priimamas. 9 straipsnis? Priimamas. 10 straipsnis? Priimamas.

Ar yra jėgų kalbėti dėl motyvų, kolegos? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte reglamentuotos atskirų straipsnių pakeistos ir papildytos nuostatos, pateiktas ir pakeistas nuolatinės buveinės apibrėžimas, išplėstas užsienio valstybių apmokestinamųjų pajamų sąrašas ir jų apmokestinimas prie pajamų šaltinio. Užsienio įmonėms parduotą nekilnojamąjį turtą siūloma apmokestinti 15% pajamų mokesčio tarifu, neatskaičius išlaidų, arba 24%, apmokestinant tik skirtumą. Nustatyta galimybė įtraukti mokestiniu laikotarpiu beviltiškas skolas į sąnaudas, tai yra 1/5 dalį, neapmokestinti fizinių asmenų pajamų mokesčiu vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų, gautų iš vertybinių popierių antrinės rinkos. Patikslintos kitos nuostatos. Pateiktų pakeitimų ir papildymų įgyvendinimas sudarytų geresnes sąlygas fiziniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso, ne tik geriau dirbti, bet ir gauti geresnius finansinius rezultatus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisos. Ar priimame šį įstatymą?

53 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Jūs, kolegos, tikriausiai neprieštarausite, kad rengiant dokumentus pasirašyti būtų sujungti projektai Nr.P-2535 ir Nr.P-2561, taip pat Nr.P-2536 ir Nr.P-2562 – tų pačių įstatymų pataisos.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2563(3*) (priėmimas)

Rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Vyriausybės vertybinių popierių emisijos… Oi, labai atsiprašau, kolegos. Dar yra likęs 1-2c – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2563(3). Dabar priėmimas. A.Andriuškevičius dar įvertina Teisės departamento išvadas ir galutinė redakcija. Priėmimas.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Yra banko pastabos, kurias mes įvertinome. Šiuo pagrindu yra sutvarkytas šis dokumentas, o Teisės departamento aš neturiu. Tai irgi redakcinio pobūdžio, aš nematau čia jokių prieštaravimų. Galima…

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis. Priimame 1 straipsnį. 2 straipsnis? Priimame. Teisės departamento redakcines pataisas įvertiname. Niekas nenori kalbėti.

Balsuojame dėl Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, ar priimame šį įstatymą. Balsuojame, kolegos.

Už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2709* (svarstymas ir priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

1 rezervinis (dabar jau tikrai) – Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2709. Svarstymas. Seniūnų sueigoje buvo tartasi galbūt dėl priėmimo šiandien. Tribūnoje – pranešėjas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas skirtas sudaryti galimybę už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bankams restruktūrizuoti mokėti rinkos palūkanas atsižvelgiant į indėlių Lietuvos bankuose vidutinių metinių palūkanų dydį. Įstatymo projekte numatyta galimybė numatyti tam tikro procentinio dydžio maržą, padidinti akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko aktyvų pajamingumą ir parengti jį sėkmingiau privatizuoti.

Įstatymo projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta bendru sutarimu. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo, o esant galimybėms ir jį priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo, taip? Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui, nes iš tikro ši pataisa yra priimama labai laiku. Ji yra labai reikalinga siekiant paspartinti ir pagerinti Taupomojo banko situaciją prieš privatizavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2709.

Kolegos, ar galėčiau dabar teikti priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Sutariame, ar ne? Sutariame. Skelbiamas priėmimas.

Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Taigi kas kalbėtų? J.Olekas. Pritariame. Nėra kalbančių.

Kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Užsiregistravo 54. Ar priimame Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuojame.

Už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektas Nr.P-2654(2*) (svarstymas)

Dar vienas su mokesčiais susijęs įstatymas. Tai rezervinis 3 klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektas Nr.P-2654(2). Teikėjas – J.Listavičius, pranešėjas – J.Listavičius. Svarstymas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, galiojančio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatose fizinio asmens pajamoms priskiriamos ir pajamos, gaunamos natūra. Taikant įstatymo nuostatas praktiškai iškyla neaiškumų dėl gautų pajamų vertės natūra nustatymo, apmokestinamų pajamų dydžio apskaičiavimo bei pajamų pripažinimo momento nustatymo. Siekiant išvengti skirtingo gautų pajamų natūra vertinimo, parengtas šis įstatymo projektas. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai siūloma nustatyti vieningą gautų pajamų natūra pripažinimo, vertinimo ir apskaitos tvarką.

Įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar pritariame šiam projektui po svarstymo? Niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2654(2).

Seimo kreipimosi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą, Kongresą ir visus JAV piliečius projektas Nr.P-2725 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2 klausimas – Seimo kreipimosi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą, Kongresą ir visus JAV piliečius projektas Nr.P-2725. Pateikia A.Ažubalis. Jį svarstome, kolegos, kaip rezoliuciją. Taigi tribūnoje A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo kreipimusi mes įvertintume 60 metų Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių, jų rinktų politikų, Kongreso ir prezidentų paramą Lietuvos valstybei ir valstybingumui.

Prieš 60 metų liepos 15 dieną Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką, kuri tęsėsi visus 50 metų, suteikdama viltį ir išeivijai, ir tautai, esančiai už geležinės uždangos. Žinoma, įvairių oficialių vizitų, susitikimų su JAV pareigūnais metu mes tai įvertindavome, tačiau kaip valstybė ir jos aukščiausioji institucija to dar nepadarėme. Kartu tai būtų ir mūsų visų padėka išeivijos lietuviams už jų nuolatinį darbą išlaikant šią Jungtinių Amerikos Valstijų vykdytą Lietuvos nepripažinimo politiką.

Šio kreipimosi projektas buvo apsvarstytas Užsienio reikalų komitete ir jam vienbalsiai pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paprašyti, o kartu gal ir atkreipti jūsų dėmesį, kad vis dėlto reikėtų jį redaguoti. Jūs žiūrėkite, viršuje pajuodintom raidėm “Lietuvos Respublikos Seimas kreipiasi ir dėkoja”, paskui atskirai vėl “Lietuvos Respublikos Seimas dėkoja”. Matyt, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų kreiptis be tų dėkojimų, o antrą kartą dėkoti. Du kartus dėkojimas lyg ir sviestas sviestuotas. Ačiū.

A.AŽUBALIS. Aš tik tiek pasakysiu, kad šį dokumentą žiūrėjo Seimo Dokumentų skyriaus darbuotojai stilistai ir nepadarė jokių, sakykim, pastabų. Kitas dalykas, dėl ko du kartus. Matot, pirmą kartą kreipiasi į visus Jungtinių Amerikos Valstijų piliečius ir dėkoja jiems už tai, kad per 60 metų išrinkti prezidentai ir Kongresas nuosekliai gynė demokratiją ir t.t., o paskui: “mes dėkojame visiems, sunkiu ir tragišku mūsų valstybei metu buvusiems kartu su mumis, ir linkime kiekvienai amerikiečių šeimai, kiekvienam JAV piliečiui visokeriopos sėkmės”. Aš nežinau, čia, žinoma, galima dėl stiliaus ginčytis, bet nėra esminis dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokia būtų šio mūsų kreipimosi paskelbimo ar paviešinimo procedūra. Ar tai diplomatiniai kanalai, ar per žiniasklaidą Jungtinėse Valstijose, ar interneto ryšį? Kaip šis kreipimasis galėtų pasiekti adresatus? Ačiū.

A.AŽUBALIS. Įprastais kanalais. Visų pirma – tai vietinė spauda. Kitas dalykas, kad šis dokumentas bus išverstas į anglų kalbą ir per mūsų diplomatinį paštą jis bus nusiųstas į mūsų ambasadą ir mūsų ambasadorius ponas V. Sakalauskas įteiks tam tikram Kongreso ir Prezidentūros pareigūnui. Ir kitas dalykas, kad jis bus nusiųstas Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Lietuvoje. Aš galiu pasakyti, kad šis projektas buvo svarstomas Užsienio reikalų komitete, man teko susitikti su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriumi Lietuvoje, jis žinojo apie šį svarstymą ir, atvirai kalbant, buvo labai sujaudintas, labai geranoriškai įvertino, palankiai įvertino mūsų komiteto iniciatyvą.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, pradedame diskusiją dėl šio projekto. Ar norėtų kas kalbėti? Nėra norinčių kalbėti, gerbiamieji kolegos. Taigi man belieka klausti, ar galime šį dokumentą dabar priimti? Niekas nenori kalbėti, bendrasis sutarimas. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo kreipimąsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą, Kongresą ir visus JAV piliečius.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad Seimas priimtų kreipimąsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą, Kongresą ir visus JAV piliečius. Prašom pareikšti šią nuostatą balsuodami. Registravomės prieš 10 sekundžių.

Už – 55, prieš – nėra, susilaikė 3. Kreipimasis yra priimtas.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2668(2) (antrasis svarstymas)

Gal, kolegos, jau galime pradėti svarstyti 1-3 darbotvarkės klausimą? Galime. 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2668(2). Gerbiamieji kolegos, kas daro pranešimą Vyriausybės vardu. Finansų ministrą mačiau, ar finansų viceministras? Finansų viceministras E.Žilevičius. Prašom, kolega. Antrasis svarstymas, kuriame turi būti įvertintos Seimo narių pataisos. Taigi prašom kalbėti diskusijoje. Ir trys Seimo nariai, norintys dalyvauti bendrojoje diskusijoje. Prašom, pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė svarstė Seimo narių pasiūlymus dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir pateikė šiuos siūlymus.

Seimo narė R.Melnikienė siūlo įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, atitinkamai pakeičiant kitus straipsnius, siūlo patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybės biudžetui specialią tikslinę dotaciją neįdarbintų dėl teritorinės administracinės reformos darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti – 340 tūkst. Lt. Vyriausybė siūlo lėšas skirti naikinamai Marijampolės rajono savivaldybei ir išeitinėms kompensacijoms Marijampolės savivaldybėje – 50 tūkst., Lt. Kazlų Rūdos savivaldybei – 200 tūkst. Lt ir Kalvarijų savivaldybei – 150 tūkst. Lt.

Seimo narys J.Listavičius siūlo pakeisti 3 straipsnio 1 priedėlį – sumažinti Finansų ministerijai 12 mln. 500 skolos aptarnavimo išlaidas ir skirti Vidaus reikalų ministerijos programai Pensinis aprūpinimas 5 mln. 500 tūkst. Lt. Ir, remiantis Vyriausybės nutarimu dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių, asmeninių turtinių teisių, skirti 7 mln. Lt dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo. Vyriausybė siūlo skirti pensiniam aprūpinimui 4 mln. 700 ir 1 mln. 500 kompensacijoms pagal minėtą Vyriausybės nutarimą.

Seimo narys J.Galdikas siūlo sumažinti 316 tūkst. Sveikatos ministerijai, skiriant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl to, kad 284 etatai buvo reorganizuoti iš minėtos higienos inspekcijos. Tačiau Vyriausybė, išanalizavusi šį siūlymą, jam nepritarė, nes Vyriausybės nutarime dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo yra numatyta reorganizuoti 284 etatai, tačiau nėra numatyta, kiek etatų turi pereiti į naujai organizuojamas įstaigas. Sveikatos apsaugos ministerijai yra numatoma palikti dalį higienos kontrolės funkcijų, tai yra sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo įstaigose ir senelių globos namuose. Dėl šios priežasties 50 etatų iš 284 yra paliekama Sveikatos ministerijai ir 307 tūkst. išlaikyti, o likusi suma pereina į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Ryšium su tuo ir visiems kitiems paskirstymams tų 316 tūkst. nepritariama.

Seimo nario A.Matulo pasiūlymai yra dėl Teismo medicinos instituto įsteigimo, išbraukti iš įstatymo 1 priedėlį. Šiam siūlymui yra pritariama, nes Vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti Teismo medicinos institutą, reorganizuojant Valstybinę teismo medicinos tarnybą nuo 2001 m. sausio 1 d. Taip pat buvo siūlymas 2 mln. sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų bazės stiprinimo ir realizavimo programą nepaprastosioms išlaidoms ir šias lėšas atitinkamai paskirstyti. Tai yra Sveikatos apsaugos teisės ekonomikos centrui – 20 tūkst., 1 mln. Valstybinei narkotikų kontrolės narkomanijos prevencijos programai, 995 Motinos ir vaiko investicinei programai. Šiems siūlymams sumažinti 2 mln. nepritarta, nes Vyriausybė mano, kad pirmiausia reikia dengti kreditorinius įsiskolinimus, kam tos lėšos, Sveikatos ministerija tas lėšas ir skirs šiems kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Dėl 20 tūkst. Lt. Sveikatos apsaugos teisės ekonomikos centrui yra pritariama, iš kitų šaltinių. Taip pat Vyriausybei yra siūloma svarstyti galimybę perduoti valstybinių medicinos išteklių kaupimo funkciją, atitinkamą finansavimą Civilinės saugos departamentui. Šis pasiūlymas bus svarstomas rengiant 2000 m. valstybės biudžetą. Ir gerbiamasis A.Matulas siūlė Seimo nario J. Galdiko pasiūlymui nepritarti. Šiam siūlymui yra pritariama.

Seimo narys S. Kaktys siūlo papildyti 3 straipsnį dalimi, tai yra sumažinti Vyriausiajai rinkimų komisijai 6 mln., skiriant juos švietimo reikmėms. Šiam pasiūlymui yra iš dalies pritariama. Vyriausioji rinkimų komisija pateikė duomenis, kad dėl to, jog nebus antrojo turo, nereikės 4 mln. 500, iš jų 2 mln. 500 darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas dar Prezidento nepasirašytas, šia suma siūloma padidinti Vyriausybės rezervo fondą, nukreipiant lėšas švietimo reikmėms. Todėl yra siūloma įstatymo projekto 16 straipsnio pataisa, reglamentuojanti, kad 4,5 mln. Lt turi būti skirti švietimo reikmėms.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra išdalinęs, pateikęs Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, ten yra prašoma apie 500 mln. Lt. Vyriausybė ne kartą jau šią ir praeitą savaitę susitiko su Savivaldybių asociacija, šiuos klausimus svarstė ir šiame biudžeto projekte tokie siūlymai nepriimami. Vyriausybė svarstė, taip pat siūlo padidinti Ūkio ministerijai 202,5 tūkst. litų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir protekcionistinių muitų skyrių įsteigimui. Aplinkos ministerijai yra nutarta skirti 752 tūkst. litų ryšium su tuo, kad nuo sausio 1 d. buvo mažinamas etatų skaičius ir lėšų atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais nebuvo. Kadangi metų pabaigoje neužteks darbo užmokesčio fondo, yra siūloma skirti šias lėšas.

Taip pat yra siūloma skirti mokslui ir studijoms 900 tūkst. litų. Ši suma skiriama Vytauto Didžiojo universitetui nuomos mokesčiui už patalpas bendrabutyje padengti. Kultūros vertybių apsaugos departamentui yra siūloma skirti 900 tūkst. litų įsiskolinimams padengti ir atsižvelgiant į Seimo gegužės 4 d. sprendimą, pasiūlymus Vyriausybei… padidinti lėšas paminklosaugai. Valstybinei kokybės inspekcijai siūloma perskirstyti lėšas tarp programų.

Be to, siūloma papildyti 12 straipsnio 3 ir 4 punktus ir sugriežtinti savivaldybių finansinių įsipareigojimų prisiėmimą, t.y. įpareigoti savivaldybes pateikti Finansų ministerijai parengtus ir patvirtintus planus ir teikti kas mėnesį įvykdymo ataskaitas. Už šiame straipsnyje numatytų priemonių nevykdymą atsakoma įstatymo nustatyta tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Taigi, kolegos, Vyriausybė supažindino su savo matymu dėl Seimo narių pataisų ir su nauja įstatymo redakcija. Dabar pradedame bendrąją diskusiją, kiek dar yra jėgų kalbėti dėl šio projekto. Kviečiu į tribūną P.Papovą, prašantį žodžio frakcijos vardu. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, kolegos. Kaip jau buvo pasakyta, kalbėsiu frakcijos vardu. Frakcija, išnagrinėjusi įstatymą, pirmiausia abejoja dėl šio projekto pateikimo teisėtumo, nes iš esmės šį projektą teikia Finansų ministerija, o ne Vyriausybė. Teikimo raštas yra pasirašytas ministro, o ne premjero, ir pagal aiškinamąjį raštą tikslino Finansų ministerija, o ne Vyriausybė. Taigi kyla labai daug abejonių dėl šio antrojo varianto pateikimo teisėtumo – ar jį teikia Vyriausybė, ar Finansų ministerija. Tai viena.

Pirmojo svarstymo metu aš akcentavau, o dabar ir frakcija akcentuoja, kad šis projektas teikiamas neįvertinus realios dabartinės finansinės biudžeto vykdymo situacijos, nes ir valstybės biudžetas, ir savivaldybių biudžetai, ir apskritai nacionalinis biudžetas yra nevykdomi. O šiame projekte nei pajamos mažinamos, nei išlaidos mažinamos, atvirkščiai – valstybės biudžete ir pajamos, ir išlaidos yra didinamos.

Mes nematome ir Saulėlydžio komisijos vaidmens, nes valdymo išlaidos didėja, o reorganizuojant valstybės institucijas taip pat išlaidos ne mažėja, o didėja. Vadinasi, jokio saulėlydžio valstybės tarnautojų arba vadinamųjų biurokratų atžvilgiu nėra, priešingai – išeitinėms pašalpoms ir kompensacijoms kaip tik numatoma didinti asignavimus. Aš nelabai suprantu – jeigu mažėtų bendras tarnautojų skaičius ir iki metų pabaigos yra suplanuotas jų darbo užmokestis, pusę metų žmonės nedirbs, tai tos dalies bent jau kompensacijoms turėtų užtekti, nes kompensacijos paprastai išmokamos už 3 mėnesius arba už 6, o iki metų pabaigos yra 6 mėnesiai. Jeigu reikia papildomų lėšų išeitinėms pašalpoms ir kompensacijoms, aišku, kad tarnautojų skaičius pagal Saulėlydžio komisiją nemažėja, o Saulėlydžio komisijos esmė, man atrodo, kaip tik buvo akcentuojama tokia, gerbiamasis premjere. Taigi nevykdote savo įsipareigojimų ir pavedimų Saulėlydžio komisijai.

Iš esmės gerai, kad Finansų ministerija (matyt, ne Vyriausybė, nes iš tikrųjų dėl to projekto pateikimo teisėtumo sunku pasakyti) šiek tiek didina išlaidas reorganizuotoms ir naujai steigiamoms savivaldybėms. Abejoju, ar tų išlaidų pakaks kompensacijoms. Nesuprantu tik vieno, kodėl Vyriausybė, priimant įstatymą, kad reikėtų iš valstybės biudžeto numatyti specialias tikslines dotacijas šioms išlaidoms… vis dėlto Vyriausybė įsitikino, kad to reikia. Labai ilgai truko, kol įsitikino. Kalbant apie savivaldybių biudžetą, kaip minėjau, jis nevykdomas ir jokių siūlymų čia nėra.

Nesuprantu, kodėl Vyriausybė rūpinasi tik valstybės institucijomis, juk savivaldybės taip pat yra valstybės institucijos ir pagal Konstituciją valstybė remia savivaldybes. Jokių pasiūlymų, išskyrus… atvirkščiai, jeigu valstybės institucijoms didina išlaidas, tai savivaldybes įpareigoja taupyti. Mūsų manymu, valstybės institucijos turi daugiau galimybių sutaupyti išlaidas negu savivaldybės, nes savivaldybės iš esmės tenkina gyventojų poreikius, moka socialines išmokas, moka pedagogams atlyginimus ir atlyginimų sąskaita sutaupyti nėra jokių galimybių.

Taigi nežinau, kol kas pateikėjas nieko nesakė, kaip bus įvykdyti biudžetai, nors tokių pastabų pirmojo svarstymo metu buvo. Ar bus toliau tikslinamas šių metų biudžetas, taip pat lieka neaišku, ir aš jau dabar frakcijos vardu raginu Vyriausybę galų gale padaryti išvadas. Pusmetis jau praėjo, kaip toliau bus su valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymu ir su šių metų biudžeto tolesniu tikslinimu? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Alg.Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos. Socialdemokratų frakcija svarstė 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir aš norėčiau pasakyti keletą minčių. Socialdemokratų frakcija tikėjosi, kad šito įstatymo pataisų tikslas bus pirmiausia įvertinti, kaip sekasi padengti 1999 m. susidariusius kreditorinius konsoliduoto biudžeto įsiskolinimus. Antra mintis buvo tokia, kad vis dėlto būtų pats laikas įvertinti, kiek asignavimų valdytojai finansuojami iš valstybės biudžeto… tiek savivaldybės stengiasi įgyvendinti mūsų priimtą Valstybės biudžeto įstatymo 12 straipsnį, kuriame yra numatyta, kad 1999 m. finansinius įsipareigojimus visos valstybės institucijos turi dengti iš 2000 m. skirtų tiek valstybės biudžeto, tiek savivaldybių biudžetų asignavimų. Vis dėlto šiandien situacija rodo, kad ši informacija nėra netgi pateikta Biudžeto ir finansų komitetui.

Aš manau, kad tiek savivaldybės, tiek kitos valstybės institucijos, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, kol kas šiandien negalvoja, kaip dengti praeitų metų įsiskolinimus, nes iš esmės trūksta lėšų šių metų atliekamiems darbams bei teikiamoms paslaugoms finansuoti. Šio įstatymo pataisos yra daromos dėl to, kad Saulėlydžio komisija buvo pateikusi, mano manymu, tam tikrus pasiūlymus, kad reikia atlikti valstybinių institucijų reorganizavimą ir jų atliekamas funkcijas perduoti kitoms valstybinėms institucijoms. O tuo pagrindu reikia perduoti ir lėšas, kad valstybinės institucijos tas funkcijas galėtų vykdyti.

Iš pateikto įstatymo projekto matau dar vieną nuostatą, kad specialiosios lėšos būtų apskaičiuojamos valstybės biudžeto pajamų dalyje. Tai yra pagrindinis šio įstatymo nuostatų pakeitimo tikslas. Manau, kad vis dėlto šio įstatymo pakeitimas turėjo būti kitoks, siekiant, kad tam tikri taupymo rezervai yra galimi valstybės biudžeto tam tikruose straipsniuose. Įvertinus tai, kad šiais metais priimti tam tikri Vyriausybės nutarimai (juos būtų galima šiandien paminėti, pavyzdžiui, dėl mokyklų profiliavimo) reikalauja, kad savivaldybės mokėtų didesnes socialines pašalpas bedarbiams, taip pat įvertinus tai, kad kol kas Lietuvoje nemažėja nedarbas, o tai reiškia, kad didėja socialinės išlaidos savivaldybių biudžetuose, ši padėtis reikalauja išsamesnės finansinės analizės, ypač savivaldybių biudžetų. Aš tikėjausi, kad antrajam svarstymui bus pateiktos tam tikros pataisos, kurios numatytų padidinti savivaldybių biudžetų asignavimus ir tikrai iš dalies panaikintų tam tikrą įtampą, kuri šiuo metu yra tarp savivaldybių ir Vyriausybės, taip pat ir Finansų ministerijos įrodant, kas yra kaltas. Aš manau, kad šis įstatymo projekto pateikimas antrajam svarstymui tikrai neišsprendžia šiuo metu susidariusių problemų tiek konsoliduoto biudžeto apimtimi, tiek analizuojant savivaldybių biudžetus. Manau, kad tiek Finansų ministerija, tiek Vyriausybė turėtų atkreipti didesnį dėmesį į šias problemas ir dar kartą grįžti prie tam tikrų įstatymo pataisų siekiant pagerinti finansinę padėtį Lietuvoje apskritai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti V.Andriukaitį. Jis nedalyvauja posėdyje. Taigi paskutinis kalbėtojas S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų svarstome labai svarbų klausimą. Aš nepretenduoju į bendrą šio įstatymo projekto apžvalgą, tiktai noriu akcentuoti vieną siūlymą, kurį pateikiau. Džiaugiuosi, kad į jį palankiai reagavo Finansų ministerija ir priėmė. Iš esmės siūlymas buvo susijęs su Seimo neseniai priimtu Rinkimų įstatymu. Kaip žinome, Seimas apsisprendė, kad atsisako antrojo rinkimų rato. Vadinasi, atsiranda galimybė sutaupyti valstybės biudžetui labai reikalingas lėšas. Buvo apskaičiuota, kad galėtų sutaupyti apie 6 mln. Lt. Finansų ministerija patikslino, kad iš tikrųjų, matyt, būtų galima sutaupyti apie 4,5 mln. Lt.

Siūlymo esmė – šias lėšas skirti švietimo reformos antrojo etapo įgyvendinimui ir taip pat kitų švietimo įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, funkcionavimui. Kaip tik šiame straipsnyje šios lėšos iš esmės gali būti skirtos mokykloms kompiuterizuoti. Kaip žinome, šiais metais iš skolintų lėšų yra numatyta tiktai 1 mln. Lt ir 6 mln. Lt prie šio 1 mln. Lt būtų labai ženkli parama. Tai būtų leidę įsigyti apie 3–3,5 tūkst. kompiuterių. Žinant mūsų situaciją, kiek šiandien yra kompiuterizuotų mokyklų, ta parama būtų buvusi esminė. Jeigu Seimas priims įstatymą, jinai tikrai bus reikšminga. Šiandien, deja, dauguma mūsų mokyklų neturi internetinio ryšio, yra didelis atsilikimas net nuo Estijos ir Latvijos. Pavyzdžiui, Estijoje 90% mokyklų turi internetinį ryšį. Galimybė tokiu būdu šiandien realiai paremti mokyklas yra labai svarbi. Yra tiktai viena problema – šis siūlymas priklauso nuo Prezidento geros valios. Manau, kad Prezidentas, labai atidžiai išstudijavęs įstatymo projektą, pasikvies nešališką, iš įvairių partijų atstovų sudarytą Seimo rinkimų įstatymui priimti arba pataisoms teikti darbo grupę ir aptaręs, manau, įstatymą pasirašys. Jeigu paliks Seimo atsakomybei pasirašyti, Seimo Pirmininko atsakomybei šį įstatymą, nemanau, kad tai bus blogai. Todėl, tikėdamasis palankaus sprendimo, manau, kad šios lėšos, pritarus Finansų ministerijai, bus labai prasmingai panaudotos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendroji diskusija baigiama ir mums lieka balsavimu, o gal bendruoju sutarimu susitarti, kada šį įstatymą galime priimti. Mes su Biudžeto ir finansų komitetu esame aptarę, kad įstatymą galėtume priimti ketvirtadienį. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu susitarti dėl priėmimo ketvirtadienį? Dėkui, kolegos. Priėmimas ketvirtadienį. Ačiū.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(4*) (priėmimo tęsinys)

1-4 klausimas – Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(4). Priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę ir primenu, jog buvo nepriimtas 3 straipsnis. Todėl ir buvo padaryta priėmimo pertrauka. Prašom, kolege, į tribūną. Dabar laukiu pranešėjos nuomonės dėl kompromisinių susitarimų, kurie galbūt tenkins ir Vyriausybę su liūdesiu, ir Alg.Butkevičių, A.Žvaliauską, kitus kelininkus – su džiaugsmu. Taigi 3 straipsnis, pone pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Man atrodo, pasiektas geras kompromisas, kad Kelių fondas įrašomas prie tų trijų kitų fondų. Tik jo įsigaliojimas atidedamas. Buvo Alg.Butkevičiaus ir A.Žvaliausko siūlyta nuo 2004 metų, Vyriausybė siūlo nuo 2002 metų. Mano manymu, reikėtų pritarti Vyriausybės variantui ir baigti tą nesutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia 3 straipsnio redakciją. 3 straipsnio 3 dalies redakciją. Ar galime priimti ją tokią, kokią siūlo Vyriausybė? Priimame. Ar galime priimti visą 3 straipsnį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima.

PIRMININKAS. Priimame. Toliau 4 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Seimo narys L.Sabutis…

PIRMININKAS. L.Sabutis vis tiek mėgina grįžti prie 4 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Supranta, kad negalima pritarti, bet kažkodėl nenusileidžia.

PIRMININKAS. Siūlymas buvo atmestas, gerbiamieji kolegos, ir aš negaliu teikti balsuoti šio siūlymo. Ar 4 straipsnį galime priimti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Priimame. 5 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti 5 straipsnį? Priimame. 6 straipsnį? Priimame. 7 straipsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Priimame. 8 straipsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Priimame. 9 straipsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima.

PIRMININKAS. Priimame. 10 straipsnis? Pasiūlymai yra atmesti…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atmesti.

PIRMININKAS. …L.Sabučio ir jų nesvarstom. 10 straipsnį priimame. 11 straipsnį priimame. 12 straipsnį priimame. 13 straipsnį priimame. 14 straipsnį? Priimame. 15 straipsnį? Priimame. 16 straipsnis. Gerbiamoji pranešėja, Prezidento V.Adamkaus ypatingas siūlymas dėl naujojo 16 straipsnio. Kokia komiteto nuomonė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia reikėtų balsuoti, kad Seimas apsispręstų, nes komitetas irgi buvo siūlęs, bet buvo siūlęs kitaip, kad būtų sudarytas rezervas negautoms pajamoms laikinai per metus kompensuoti, o paskui sulyginti, jeigu būtų per metus. Bet Seimas nebuvo tam mūsų siūlymui pritaręs. Prezidento siūlymas dabar yra panašus. Taip rašoma: “skaičiuojant šį skirtumą savivaldybių gautos mokestinės pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimu suteiktų mokesčių lengvatų”. Reikėtų, kad Seimas pats apsispręstų, nes jau vieną kartą buvo atmesta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu registruotis. Registruosimės ir klausiu, ar užsiregistravę svarstome šalies Prezidento pataisą papildyti mūsų įstatymo dabar priimamą projektą nauju 16 straipsniu? Registruojamės, o paskui, kolegos, klausiu, ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, jog šią pataisą reikia svarstyti? Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą, nes mano kompiuteris rodo nulį. Matyt, kas nors iš kairiosios opozicijos… Registruojamės. Gal, kolegos, bendruoju sutarimu galime sutarti svarstyti, o kokia bus mūsų nuomonė paskui, balsuojant po argumentų, tai yra kitas dalykas? Ar galime svarstyti bendruoju sutarimu? Svarstome, gerbiamieji kolegos. Taigi suteikiu žodį… Ponia pranešėja, ar jūs dar kalbėsite dėl to 16 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš jau perskaičiau.

PIRMININKAS. Kas Prezidento vardu? Ponas A.Astrauskas galėtų išdėstyti Prezidentūros poziciją dėl siūlymo, o dėl motyvų jau premjeras buvo prašęs kalbėti prieš. Kas dar kalbės? Taigi kas kalba Prezidento vardu?

A.ASTRAUSKAS. Algirdas Astrauskas – Respublikos Prezidento referentas savivaldybių klausimais. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas išnagrinėjęs ir įsigilinęs į savivaldybių problemas, įvertinęs tai, kad ir 1998, ir 1999 metais gal šiek tiek kitokiu pavadinimu toks rezervas egzistavo ir iš jo buvo skiriamos lėšos kompensuoti negautas savivaldybių mokestines pajamas, siūlo įstatymu įteisinti tokį rezervą ir valstybės biudžete numatyti tam tikrą dydį lėšų šiems reikalams. Viskas yra paliekama Seimo valioj, t.y. nustatyti tokio rezervo lėšų dydį ir skirti jį pagal įstatymo numatytą tvarką. Siūlome tikrai pritarti šiam pasiūlymui ir suteikti savivaldybėms tam tikras garantijas, kadangi jų mokestinės pajamos yra prognozuojamos ir Seimo įstatymu tvirtinamos. Savivaldybės yra pakankamai suvaržytos šioje srityje. Jeigu kartais prognozė neatitinka realios situacijos, reikia savivaldybėms nors dalį lėšų kompensuoti. Siūlome balsuoti teigiamai už šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas – už.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikyčiau Prezidento siūlymą. Manau, ne vien aš, bet ir visa Savivaldybių asociacija yra išreiškusi tokį pageidavimą. Norėčiau išsakyti tik dar vieną motyvą, kuris nebuvo išsakytas, kad vis tiek prognozuojami pagrindiniai rodikliai ir pajamos, kad pajamos ir išlaidos būna nustatytos trejiems metams nustatant atitinkamus rodiklius ir kad savivaldybių biudžetai negali būti deficitiniai. Juk savivaldybės suplanuoja, kiek planuojama, prognozuojama pajamų, tiek ir išlaidų, ir tos išlaidos yra būtinos. Jos yra būtinos. Per daug tų išlaidų nėra planuojama, jos visos yra žmonių reikmėms tenkinti ir atlyginimams. Tai kas išeina? Negaunamos pajamos, kaip ir šiais metais, ir negalima daryti išlaidų. Negali to vykdyti, kas suplanuota, įstatymu patvirtinta, prognozuota, o savivaldybės privalo vykdyti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. Tuo tarpu įsipareigojimai yra, o pinigų nėra, įstatymus reikia vykdyti, bet negali vykdyti, nes nėra pinigų. Todėl būtina, kad toks rezervas būtų ir iš to rezervo būtų kompensuojamos negautos pajamos. Anksčiau metodikoje tai buvo įteisinta, o dabartiniu metu, kai iš valstybės biudžeto viršplaninių nėra ir turbūt nebus (kažin ar greitai bus tų viršplaninių), tai savivaldybės yra apgaunamos – lyg ir iš viršplaninių bus kompensuojama, bet kad jų nėra. Toks rezervas realus dalykas, jau buvo toks rezervas, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, viskas, kas buvo prieš tai kalbėta, be abejo, turi tam tikrą pagrindą, tačiau reikia pasižiūrėti ir lygiai tas pat mintis nukelti kalbant apie valstybės biudžetą. Vadinasi, savivaldybių biudžetas suvaržytas, na, o kaip tada valstybės biudžetas? Dabar formavimo principai. Šiuo atveju tos savivaldybės, kurioms sekasi vykdyti, vėl ramios. Iš kur tada tas šaltinis? Vadinasi, iš valstybės biudžeto. O kai valstybės biudžetas nevykdomas, tai mes labai aiškiai matome, ką mes pernai blogai padarėme. Sakykim, mes sumažinome valstybės biudžetą, o lygiai taip pat reikėjo mažinti ir savivaldybių biudžetą. Kai savivaldybių biudžetas liko nesumažintas, tai savivaldybės pasijuto labai laisvai, o rezultatą šiandien turime. Ir nesvarbu, kad nėra to šaltinio, kad nėra to didžiojo šaukšto ar kibiro, iš kurio bus galima pasemti, bet duok, ir viskas. Todėl šiuo atveju, jeigu mes jau kalbame, tai mums reikėtų kalbėti, jeigu jau ne apie konsoliduotą biudžetą, tai, matyt, reikėtų kalbėti vis dėlto apie nacionalinį biudžetą ir tada bent jau nacionalinio biudžeto mastu spręsti tą klausimą. O dabar aš nieko nematau, aš nieko nežinau, man reikia, štai čia žmonių interesai, žmonių poreikiai, o ten jau ne žmonių poreikiai. Tai negalima taip spręsti klausimo, sakykim, žiūrint tik į kambario ar šiuo atveju, sakykim, į savivaldybių biudžeto dydį. Spręskime kompleksiškai ir tada žiūrėkime, kad tos pajamos… valstybės biudžete nėra jų pertekliaus, jeigu taip yra, tai mes imame, formuojame tą rezervą, formuojame ir iš valstybės, ir iš savivaldybių viršplaninių pajamų, o jeigu nėra, tai vėl spręskime. Kada mes sprendėme dėl nacionalinio rezervo, tada buvo kitas klausimas, tada ten ir valstybės biudžeto, ir savivaldybių buvo maždaug lygios teisės, o dabar, kai mes išskiriame savivaldybes ir keliame į atskirą poziciją valstybės biudžeto sąskaitą, aš tokiam rezervo formavimo principui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega… Ir ne eilės tvarka suteikiu žodį kalbėti Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš beveik neturėčiau ko pridėti prie J.Listavičiaus žodžių, išskyrus tai, kad ir šiandieninė Vyriausybė galėtų turbūt labai nesunkiai pritarti ir pelnyti tam tikrą populiarumą ir tarp savivaldybių, tačiau aš manau, kad šis pasiūlymas šiaip jau gal ir būtų neblogas, tačiau jame slypi labai daug galimų problemų, kurios gali užkibti labai sunkia girnapuse visom būsimom Vyriausybėm. Šiai Vyriausybei, kuri dirbs iki Seimo kadencijos pabaigos, didesnių problemų šis pasiūlymas nesudarytų. Iš tikrųjų aš manau, kad tai, ką kalbėjo J.Listavičius, yra visai teisinga. Yra sunku suprasti, kodėl, pavyzdžiui, kai valstybė turi tam tikrų finansinių problemų, tik savivaldybės turėtų būti išskirtos ir tik joms turėtų būti kompensuojamos negautos prognozuotos pajamos, kodėl tada neįrašyti, pavyzdžiui, Sveikatos draudimo fondo? Irgi reikėtų tą patį. Tą patį reikėtų rašyti “Sodrai”, tą patį reikėtų rašyti Kelių fondui, tą patį reikėtų rašyti valstybės biudžetui ir mes tokiu būdu įteisintume automatišką pripažinimą valstybės skola negautų pajamų. Aš manau, kad tai nėra racionalus būdas spręsti tokias situacijas, kai valstybė susiduria su vienom ar kitom finansinėm problemom. Aš turiu pasakyti, kad mes turime išmokti operatyviai reaguoti į tokią situaciją. Kai sumažėja nacionalinio biudžeto pajamos, turime išmokti strategiškai planuoti savo veiklą, labai operatyviai atsisakyti ne tokių svarbių darbų. Naujasis Biudžeto sandaros įstatymas ir numato tai daryti.

Šiuo metu savivaldybių problemos sprendžiamos laikinomis paskolomis, neprocentinėmis paskolomis. Ta sistema veikia, todėl aš siūlau tikrai labai atsargiai žiūrėti į šį pasiūlymą ir jam šiandien nepritarti. Siūlau galbūt toliau svarstyti ir ieškoti pačių geriausių sprendimų, kaip padaryti, kad sistema negriūdama padėtų spręsti ir savivaldybių problemas.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, kviečiu registruotis. Buvo plačios kalbos dėl motyvų. Balsuosime, ar priimame Respublikos Prezidento siūlymą papildyti mūsų dabar priimamą įstatymą naujuoju 16 straipsniu. Vyriausybės nuomonė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė yra prieš, kiti kitaip mąsto. Registruojamės.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Ar pildome priimamą įstatymą nauju 16 straipsniu, kaip siūlo Respublikos Prezidentas? Pradėjome balsuoti, kolegos.

Už – 24, prieš – 32, susilaikė 18. Respublikos Prezidento siūlymas nėra priimtas. Už – 25, gerbiamieji kolegos, E.Kunevičienės balsas. Siūlymas nėra priimtas.

Dabar jau komiteto 16 straipsnio variantas. Galime jį priimti? Galime. Priimame.

17 straipsnis ir L.Sabučio pataisa dėl 3 dalies. Dėl jos nebuvo balsuota, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. (…), nes ponas L.Sabutis siūlo įrašyti, kad strateginius tikslus nustato Seimas ir Vyriausybė. Iš esmės strateginio planavimo metodika numato, kad nustatomi Vyriausybės strateginiai tikslai. Gali dar savivaldybės taryba, o ne Seimas, todėl prašome nepritarti, kad būtų įrašytas žodis “Seimo”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, L.Sabutis 17 straipsnio 3 dalį siūlo 3 dalį redaguoti taip: “asignavimų valdytojų programas ir išlaidų sąmatų projektus rengia vadovaudamiesi”… L.Sabutis siūlo “Seimo ir Vyriausybės nustatytais strateginiais tikslais (prioritetais)”. Komitetas tam nepritaria. Ar svarstome L.Sabučio siūlymą?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nereikia.

PIRMININKAS. Ar svarstome šį siūlymą? Kolegos, prašom pareikšti savo nuomonę spausdami mygtukus.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nereikia, neatitinka…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nei L.Sabutis, nei E.Kunevičienė neturi teisės agituoti. Pirmiausia L.Sabutis.

Už – 28. Nėra 29 Seimo narių, L.Sabučio siūlymas nėra svarstomas. Ar galime priimti 17 straipsnį? 17 straipsnį priimame.

18 straipsnis ir Respublikos Prezidento siūlymas išbraukti 11 dalį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitetas siūlo nepritarti, nes 3 metams yra tvirtinama prognozuojama fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis kiekvienai savivaldybei, o metams tvirtinamas konkretus dydis, kai priimamas Biudžeto įstatymas. Mes aiškinome Prezidentūros atstovui, bet vis tiek tas pasiūlymas liko. Komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome Respublikos Prezidento siūlymą kitaip redaguoti 18 straipsnį? Komitetas nepritaria. Ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, kad reikia svarstyti šį siūlymą?

Už – 23. Nėra 29 balsų, siūlymas nėra svarstomas. Ar galime priimti 18 straipsnį? Priimame.

19 straipsnis taisomas, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taisomas. Yra du pasiūlymai: A.Žvaliausko bei Alg.Butkevičiaus ir Vyriausybės. Siūloma pritarti Vyriausybės siūlomam variantui.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu, pone Algirdai, ar ne? 19 straipsnio tokia redakcija, kokią siūlo Vyriausybė. 19 straipsnis priimamas.

20 straipsnis priimamas, ar ne? 21 straipsnis priimamas. 22 straipsnis – Respublikos Prezidento siūlymai. Ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Reikėtų nagrinėti pagal pozicijas. Nepritarti, kad pajamos iš vietinių mokesčių. Mes jau anksčiau nagrinėjome.

PIRMININKAS. Taigi yra apsispręsta ir vietinių mokesčių nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl kitų mokesčių irgi apsispręsta. Pritarti, kad būtų išbraukta 3 punkte skliausteliuose įrašytas “nuosavybės”. Galima tam pritarti.

6 punkte buvo įrašyta “savivaldybės”, o Prezidentūra siūlo “savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamas”. Galima pritarti daugiskaitai. 8 punktas – “Valstybės biudžeto dotacijos ir kiti pervedimai”. Irgi galima pritarti, jeigu tokie yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tos pataisos, kurias komitetas priima, priimamos, o dėl pajamos iš vietinių mokesčių… dėl 1 punkto buvo apsispręsta ir dabar nėra balsuojama, gerbiamieji kolegos. Ar galime bendruoju sutarimu priimti 22 straipsnį? 22 straipsnis yra priimamas.

23 straipsnis. Pataisų nėra, priimamas. 24 straipsnis. Priimamas. 25 straipsnis. Priimamas. 26 straipsnis. Priimamas. 27 straipsnis. Priimamas. 28 straipsnis. Priimamas. 29 straipsnis. Priimamas. 30 straipsnis – L.Sabučio siūlymas išbraukti keturis žodžius. Ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ponas L.Sabutis siūlo, kad savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos ir netekę paskirties asignavimai skirstomi savivaldybės tarybos… jis siūlo išbraukti “arba jos įgaliotos institucijos sprendimais”. Siūloma nepritarti, palikti galimybę viršplanines pajamas skirstyti ir valdybai, jeigu tokie įgaliojimai valdybai suteikti. Jeigu taryba suteikė valdybai tokius įgaliojimus, tai kodėl reikia drausti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, L.Sabutis iš 30 straipsnio 2 dalies, iš sakinio “savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos ir netekę paskirties asignavimai skirstomi savivaldybės tarybos arba jos įgaliotos institucijos sprendimais”, siūlo išbraukti “arba jos įgaliotos institucijos”. Ar svarstome šį L.Sabučio siūlymą? Komitetas nepritaria. (Triukšmas salėje)

Už – 43. L.Sabučio siūlymas svarstomas. Suteikiu žodį L.Sabučiui. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Norėčiau pranešėjai tik priminti, kad vis dėlto galioja abu įstatymai: Valstybės tarnybos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, galų gale ir Vietos savivaldos įstatymas, todėl tų institucijų dabar turime tiek daug, kad nežinia, kokia institucija gali galioti. Finansinių reikalų tvarkymas priskiriamas tik tarybos kompetencijai ir ji turi nustatyti tvarką, bet ne įgalioti ką nors tai daryti, todėl aš manau, kad mūsų siūlymas yra tikslus, ir prašau pritarti.

PIRMININKAS. P.Papovas nori paremti L.Sabučio siūlymą.

P.PAPOVAS. Jeigu mes įstatymu įteisinam tokią nuostatą, tai iškraipom savivaldos teisę. Savivaldos teisę įgyvendina tik taryba, jokios kitos institucijos. Jeigu kalbame apie biudžeto pinigus, viršplaniniai pinigai – tai biudžeto pinigai. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad biudžetą tvirtina taryba. Tai kaip gali tikslinti biudžetą, pildyti biudžetą institucijos, sakykim, administracija? Jeigu Vietos savivaldos įstatyme bus priimta, kad administracija yra vykdomoji institucija, tai ką, administracija skirstys pinigus, o iš tarybos, iš išrinktų žmonių, ta teisė bus atimta? Tai visiškai nelogiškas siūlymas. Aš siūlau pritarti komiteto pirmininko siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dėl L.Sabučio pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas yra visiškai logiškas, nes yra ir Vietos savivaldos įstatymas, ir minėjo kitus įstatymus. Todėl niekas, kita vertus, neverčia, kad sakykim, tos ar kitos savivaldybės taryba spręs ir būtinai kažkas privers, kad spręstų valdyba. Tai visų pirma jūs įsigaliojimų neduosite ir nespręs, tai spręs taryba ir jokių įgaliojimų neduos. Bet tokią galimybę, matyt, reikia palikti, kaip ji yra palikta ir kituose įstatymuose, kaip mes rašom absoliučiai visuose teisės aktuose – Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Čia jokio pavojaus ir tragedijos nėra, todėl aš siūlau pritarti būtent tam mūsų projektui, kuris yra pateiktas ir kuriam buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius dėl L.Sabučio siūlymo.

A.KUBILIUS. Aš, tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris turėtų rūpintis savivaldybių teisėmis, taip nepasitiki savivaldybių tarybomis. Man atrodo, kad jos suras patį racionaliausią sprendimą, ir jeigu jos matys galimybę kam nors suteikti įgaliojimus, tai kodėl toks nepasitikėjimas atima iš savivaldybių tarybų šią teisę?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Nereplikuojame! (Balsai salėje) Registruojamės. Balsuosime dėl L.Sabučio siūlymo iš 30 straipsnio 2 dalies išbraukti keturis žodžius “arba jos įgaliotos institucijos”. Galėtume pradėti balsuoti, jeigu nebūtų salėje garsių pareiškimų “už, už, prieš, prieš”. Pradedame balsuoti dėl L.Sabučio pataisos. (Balsai salėje)

Už – 52, prieš – 6, susilaikė 13. L.Sabučio siūlymas yra priimtas.

Ar galime priimti 30 straipsnį? Priimame 30 straipsnį su L.Sabučio pataisa.

31 straipsnis. Priimamas. 32 straipsnis. Priimamas. 33 straipsnis. Priimamas. 34 straipsnis. Priimamas. 35 straipsnis. Priimamas. 36 straipsnis. Priimamas.

Ir 2 straipsnis, įsigaliojimą reglamentuojantis įstatymo straipsnis, priimamas su Vyriausybės siūloma redakcija. Straipsnis priimamas. Ačiū, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, dar vieną žodį dėl Seimo Teisės departamento išvadų. Buvo įvairių siūlymų, jie yra daugiausia redakcinio pobūdžio ir jiems pritariame. Tik nepritariame 10 straipsnio 3 dalies papildymui dėl sankcijų savivaldybėms tais atvejais, jeigu negrąžinamos trumpalaikės paskolos, bet dėl to jau apsispręsta.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dėl motyvų J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo projektu siekiama plėtoti trimetį biudžeto planavimą, tęsti programinio biudžeto sudarymo principus, gerinti nebiudžetinį valstybės lėšų valdymą, išlaidų kontrolę, parengti skaidresnį biudžetą ir geriau informuoti visuomenę. Įdiegus biudžeto programinio sudarymo principus, susidarys galimybė susieti institucijų veiklą su biudžeto asignavimais, asignavimo valdytojai turės daugiau teisių disponuoti jiems skirtomis lėšomis, iš valstybės biudžeto formuojamus fondus numatoma panaikinti, o iš jų darytinas išlaidas dengti iš biudžeto asignavimo programų, (…) pagrindu išspręstas Vyriausybės rezervo panaudojimo klausimas. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leistų geriau tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto išteklių asignavimų planavimą, valdymą ir kontrolę.

Norėčiau dar trupučiuką grįžti prie Teisės departamento išvadų. Buvo paminėta 10 straipsnio 3 dalis, tačiau lygiai tą patį būtų galima pasakyti dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir šiek tiek dar reikėtų atsižvelgti, tiesa, čia buvo minėta, kad Vyriausybė… dėl 2 straipsnio 16 dalies. Taigi įstatymo projektas su, galima sakyti, nemažais papildymais, pakeitimais, į dalį Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų, kurie įstatymo projektą būtų padarę kur kas veiksmingesnį ir efektyvesnį, nebuvo atsižvelgta. Nepaisant paliktų kai kurių trūkumų, aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, vienareikšmiškai vertinti šį projektą yra sudėtinga todėl, kad naujoji buvusio Biudžetinės sandaros įstatymo redakcija yra patobulinta, kitos nuostatos – atvirkščiai. Kalbant iš esmės, nors yra nauja redakcija, lieka neišspręsta konsoliduoto biudžeto problema. Todėl šis Biudžetinės sandaros įstatymas nesuteiks daugiau skaidrumo naudojant visus mokesčių mokėtojų pinigus, kurie yra naudojami, perskirstomi per biudžetą ir kitus fondus. Tai vienas, esminis, manau, trūkumas. Jeigu jau yra nauja redakcija, tai turėjo būti išspręsta konsoliduoto biudžeto formavimo tvarka.

Taip pat šis projektas iš esmės nesprendžia tobulesnių savivaldybių biudžetų formavimo būdų. Nebuvo priimti visi mūsų komiteto pasiūlymai, taip pat ir Prezidento pasiūlymai, kurie gerintų savivaldybių finansinę padėtį. Ir visiškai nenorėčiau sutikti su tais, kurie lygina rezervo fondą savivaldybėms kompensuoti negaunamas pajamas su valstybės biudžetu. Valstybės biudžete galima atsisakyti daugiau ir programų, ir kitų dalykų, tačiau savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos yra planuojamos trejiems metams ir tos pajamos, ir išlaidos planuotos tik būtinoms reikmėms. Kai kalbama apie tai, kuo skiriasi savivaldybių biudžetai nuo valstybės biudžeto, tai valstybė neteikia gyventojams tiesiogiai paslaugų, o viską užkrauna savivaldybėms, tiesiogiai teikti paslaugas ir dar mokėti įvairias pašalpas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

P.PAPOVAS. … tarp jų ir bedarbio pašalpą. Kadangi yra ir tobulesnių (baigiu, baigiu)… dalykų, aš negaliu pritarti ir susilaikysiu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar nematote ekrane 2 minučių? Prašyčiau matyti. Pone premjere, jums žodis.

A.KUBILIUS. Aš tik norėčiau pabrėžti šio įstatymo svarbą ir, manau, kad jis leidžia mums pereiti į naują valstybės valdymo organizavimo etapą, leisdamas susieti strateginį planavimą su biudžeto planavimu. Manau, kad tai yra iš tikrųjų esminis postūmis, ir būtų labai svarbu kiek galima efektyviau šį postūmį įgyvendinti.

Kartu naujasis įstatymas leistų kur kas operatyviau reaguoti į gaunamas finansines pajamas, kad nesusiklostytų ir nesikartotų ta situacija, kurią valstybė išgyveno pereitais metais, kai sumažėjus dėl krizės įtakos valstybės pajamoms nebuvo stabdomos išlaidos ir todėl susidarė gana didelės finansinės problemos. Norėčiau pažymėti, kad tai, be abejo, yra labai svarbus žingsnis ir link konsoliduoto biudžeto, numatant ir daugelio fondų grąžinimą į valstybės biudžetą, taip pat numatant tai, kad visi valstybės pinigai, nacionaliniai pinigai, yra tvarkomi labai panašia tvarka. Turėčiau apgailestauti, kad tokia ypatinga išskirtinė meilė Kelių fondui neleido iki galo sutvarkyti visos sistemos, bet aš manau, kad žingsnis yra tikrai reikšmingas. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš labai apgailestauju, kad Seimas nenorėjo suprasti ir pritarti labai svarbiems dalykams, susijusiems su Biudžeto sandaros įstatymu. Pirmiausia dėl Vyriausybės atsakomybės už finansavimą ir už mokesčių surinkimą, kai buvo pasiūlyta, kad jeigu tris mėnesius iš eilės nefinansuoja tam tikros išlaidų dalies, kad būtų pateikta Seimui peržiūrėti biudžetą. Antras dalykas, palikta palaida bala, kai Finansų ministerija kam nori gali pervesti, kam nori – nepervesti arba visai nepervedinėti lėšų ir jokios atsakomybės! Asignavimų valdytojas sudaro sutartis, o palūkanų nenumatyta, nors buvo taip pasiūlyta padaryti. Trečias dalykas, buvo pasiūlyta sudaryti nacionalinio biudžeto rezervo fondą, kuris tikrai reikalingas savivaldybėms, nes savivaldybės finansuoja 70% socialinių išlaidų, ir čia ne juokai – savivaldybėms duoti ar neduoti lėšų. Todėl aš irgi susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Mielieji kolegos, aš pasisakau už tai, kad įstatymas būtų priimtas. Manau, kad jis yra labai svarbus ir reikalingas, tačiau kartu pastebiu, kad mus valdo įvairūs stereotipai. Matyt, dar negalime nusigręžti ir ramiai žiūrėti į pavasarį įvykusius savivaldybių rinkimus, jų rezultatus. Taip pat mes laikomės tos nuomonės, kad amžinai arba bent ilgą laiką nebus vykdomi tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai, ir valstybė, nevykdydama savo biudžeto, taip pat turės problemų ir su savivaldybių biudžetais, kad vieniems kompensuojant… kitiems spręsti problemą dėl mažinimo. Matau, kad tas stereotipas pernelyg mus užvaldęs. Mes turime žiūrėti į savivaldą kaip į partnerį, kuris tvarko daugelį viešųjų reikalų ir leidžia mums per savivaldybes tenkinti gyventojų interesus.

Laikas pakalbėti apie savivaldos mokesčius. Vis dėlto valstybė nustato mokesčių kontingentus, ir jeigu valstybė neteisingai suplanuoja atskirų mokesčių kontingentus, tai argi savivalda šiuo atveju kalta? Man atrodo, kad kai kurias įstatyme teikiamas nuostatas buvo verta priimti. Nepaisant to, įstatymas, kaip sakiau, reikalingas, reikia jį priimti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį V.Andriukaičiui ir primenu, kad oficialus tarimas yra biudžetas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų situacija su savivaldybių biudžetais mums visiems kelią didžiulį susirūpinimą. Noriu priminti Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas du kartus kreipėsi į Vyriausybę ir buvo gavęs pažadą, kad persvarstant biudžeto problemas pirmajame metų pusmetyje bus atsižvelgta į Savivaldybių asociacijų prašymus ir susidariusią savivaldybių biudžetų situaciją. Ir štai mes gauname projektą, kuris iš esmės nesprendžia jokių savivaldybių reikalų. Tai tik kosmetiniai pakeitimai, susiję su tam tikrų institucijų pertvarkymu, reorganizavimu ir panašiai. Bet nesprendžia to dalyko, dėl ko mes buvome lyg ir sutarę…

PIRMININKAS. Gerbiamasis, ar jūs esate įsitikinęs, kad jūs kalbate apie tą projektą, apie kurį mes visi kalbame?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš kalbu apie tą projektą.

PIRMININKAS. Apie Biudžeto sandaros įstatymo pakeitus?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, aš kalbu apie …

PIRMININKAS. Tas jau baigtas, kolegos. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tuomet labai atsiprašau, šiuo atveju aš susilaikysiu dėl šio įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, su dviem išimtim, kurios nebuvo, sakykim, teigiamai įvertintos, iš esmės įstatymo projektas yra geras ir aš manau, kad Seimas už jį balsuos. Tuo labiau kad jį priimant ir tobulinant dalyvavo visos valdžios institucijos, taip pat ir savivaldybės. Manyčiau, toliau realizuojant šio įstatymo nuostatas derėtų labai preciziškai laikytis suredaguotų normų. Apgailestauju, kad dar nesiryžo Seimas suteikti galių dėl vietinių mokesčių, ir apgailestauju dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į labai reikšmingus mūsų siūlymus dėl institucijų galių.

Pritariu ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Tai leis prognozuoti ir 2001 metų biudžetus, ir, manau, kitas išlaidas ir pajamas.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Liūdna, kad šiandien svarstant Biudžetinės sandaros įstatymą atsakingi šalies pareigūnai, turintys lemiamos įtakos šalies finansų valdymui, apie savivaldybes kalbėjo lyg apie kaprizingas paneles, besirūpinančias tik savo kambariu. Mūsų šalies finansų valdymo struktūra yra tokia, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžeto pajamas planuoja ir tvirtinta ne savivaldybės, o Vyriausybė ir Seimas. Todėl reikėtų, kad šios institucijos, t.y. Vyriausybė ir Seimas, prisiimtų ir atsakomybę už tai, kad tos pajamos būtų įvykdytos, o nepaliktų savivaldybėms žinotis, kaip išmano.

Aš nebalsuosiu už tą projektą, nes šis projektas nė kiek neišsprendžia ir nepagerina savivaldybių padėties, kuri dabar yra katastrofiška.

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, keturi kalėjo už, keturi – prieš. Balsuosime, ar priimame Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuojame dėl Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo. Kolegos, ar priimame šį dokumentą? Pradėjome balsuoti.

Už – 54, prieš – 2, susilaikė 25. Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Kolegos, dabar pertrauka iki 12.30 val.

Pertrauka

Elektroninio parašo įstatymo projektas Nr.P-2567(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. 12.30 val. Tęsiame posėdį. 1-5 klausimas – Elektroninio parašo įstatymo projektas Nr.P-2567(3). Jeigu užsiregistravo, kviečiu į tribūną S.Petrikį, pagrindinio komiteto pranešėją. Priėmimas. Registruojamės.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Kviečiu visus, girdinčius mane, grįžti į plenarinių posėdžių salę. Taigi S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, Elektroninio parašo įstatymas iš tikrųjų yra labai svarbus. Lietuva dabar apskritai propaguoja išskirtinę ekonomiką, elektroninę prekybą ir būtent elektroninė prekyba yra neįmanoma neturint elektroninio parašo. Šitas įstatymas buvo apsvarstytas mūsų komitete ir kituose komitetuose. Buvo pateikta nemažai dalykinių pastabų, kurios daugeliu atvejų buvo įvertintos ir priimtos. Šiandien mes neturime naujų pastabų, naujų pasiūlymų. Įstatymas pateiktas, apsvarstytas ir aš siūlyčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Galim? Ne. Ne dėl technikos norėtų kalbėti A.Medalinskas. I skirsnis? Priimtas. II skirsnis? Priimtas. III skirsnis? Priimtas. IV skirsnis? Priimtas. V skirsnis? Priimtas. Įstatymas priimtas paskirsniui. Kalbos dėl motyvų. Suteikiu žodį A.Medalinskui. Ačiū, pranešėjau.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Visų pirma norėčiau padėkoti gerbiamajam S.Petrikiui už tai, kad buvo priimtos visos pataisos, kurios buvo siūlytos. Iš tikrųjų šis įstatymas yra labai svarbus. Mes daug kalbame apie šiuolaikinę modernią visuomenę, apie elektroninę visuomenę, tačiau žengiame tiktai vieną pirmųjų žingsnių šiuo keliu. Labai norėčiau, kad mes iš tikrųjų peržiūrėtume visus (…) įstatymų projektus. Manau, ši kadencija to nepadarys, tačiau kai susirinks kitos kadencijos Seimas, iš tikrųjų reikėtų priimti daug labai svarbių įstatymų, kuriančių šiuolaikinę visuomenę, ir visų pirma pagalvoti apie tai, kaip kompiuterizuoti mokyklas, kaip mūsų verslo įmones paskatinti žengti kompiuterinės ekonomikos keliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tikrai galima pasidžiaugti, kad bent šiuo aspektu mes vejamės Jungtines Amerikos Valstijas. Jeigu ne ekonomika, tai bent įstatyminiu pagrindu. Be šio įstatymo, tikrai reikia priimti ir Elektroninio dokumento įstatymą, nes parašas be dokumento turbūt nebus geras. Aš manyčiau, kad linkmė teisinga. Gali būti ir techninių kliūčių, bet šio parašo veikimas parodys, kur mes klystame, galima bus pataisyti. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Balsuosime, ar priimame Elektroninio parašo įstatymą. Skubantis žmogus yra gražus. Registruojamės. Posėdžiauja 39 Seimo nariai. Ar priimame Elektroninio parašo įstatymą? Kolegos, prašom pareikšti savo nuomonę balsuojant.

Už – 34, prieš – 1. Ar ne pats pranešėjas prieš? Prieš – 1, susilaikiusių nėra ir tas prieš yra paspaustas klaidingai. Už. Taigi 35 – už. Susilaikiusių nėra. Elektrinio parašo įstatymas yra priimtas.

Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹, 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2576(3*) (priėmimas)

1-6a klausimas – Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹ ir 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2576(3). Priėmimas. Tribūnoje D.Aleksiūnienė – komiteto pranešėja. Einame pastraipsniui.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, priminsiu, kad šio įstatymo tam tikrų straipsnių keitimas yra daromas siekiant tiksliau apibrėžti nelegalaus darbo sąvoką ir pagerinti nelegalaus darbo prevenciją. Po svarstymo komitete pataisų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Svarstymo metu komitetas bendru sutarimu pritarė ir teikia priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos. Ar būtų kalbančių? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Taip pat priimame. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų, taigi kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Darbo sutarties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio projekto Nr.P-2576(3). 39 Seimo nariai užsiregistravo. Taigi ar priimame Darbo sutarties įstatymo pataisas, kurias jau priėmėme pastraipsniui. Pritariantys – už.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 1. Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹ ir 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490(3*) (priėmimas)

1-6b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490(3). Priėmimas. A.Stasiulevičius. Galutinis žodis dėl priimti skirtos redakcijos.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas yra tik ką mūsų priimto Darbo sutarties įstatymo lydintysis projektas. Jums teikiamas komiteto patobulintas trečiasis variantas, kuriam naujų siūlymų arba pastabų nėra. Antrajam variantui buvo gauta Teisės departamento išvada. Joje nurodyta, kad projektas turėtų būti patikslintas redakcine prasme. Komitetas šią pastabą priima ir siūlo jums balsuoti už teikiamą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis, kolegos? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Ar kalbėtų kas? Ne. Balsuojame, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 33, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2494(2*) (svarstymas ir priėmimas)

1-7 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2494(2). Teikėjas – Vyriausybė, pranešėjas – D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip sakė pirmininkas, šio įstatymo pataisos iniciatorė yra Vyriausybė. Projekto tikslas – Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriams suteikti realias galimybes surinkti įrodymus nustačius nelegalaus darbo bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus. Dabar galiojančiame įstatyme nėra išsamiai reglamentuota Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorių galimybė tirti nelegalaus darbo atvejus bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus, rinkti tam reikalingus įrodymus. Siūlomi pakeitimai ir papildymai Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, tiriantiems nelegalaus darbo atvejus, sudarytų galimybę laikinai paimti iš darbdavio darbo sutarčių registravimo žurnalą, taip pat leistų daryti išrašus ar kopijuoti kitus reikiamus dokumentus.

Aš noriu pabrėžti, kad šis projektas ypatingas tuo, kad jam pritaria socialiniai partneriai. Jeigu mūsų įstatymai iš tiesų būtų priimami remiantis socialinės partnerystės principais, suderinus interesus (o šiuo atveju profesinės sąjungos ir darbdaviai sutaria), tokių įstatymų taisyti, ko gero, ateityje nereikėtų. Pastabų ir pasiūlymų šiam projektui negauta, komitete vienbalsiai pritarta. Siūlome pritarti po svarstymo. O jeigu Vyriausybės atstovas sutiktų, jog šis įstatymo projektas būtų priimtas skubos tvarka, mes turėtume visą kompleksą įstatymų, susijusių su nelegalaus darbo tyrimu, Darbo sutarčių įstatymo pataisomis, administracinių teisės pažeidimų… ir lygiai taip pat su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pataisomis. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariam. Aš galėčiau, remdamasis pokalbiais su pranešėju, su ministre I.Degutiene, teikti šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, kolegos, ir priimti dabar. Ar galime sutarti? A.Sysas. Net ir jis pritaria. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš tikrai palaikau skubesnį šito įstatymo priėmimą, kadangi galbūt būtent šito įstatymo trūksta kovojant su lietuvių (…) nelegaliu darbu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bendruoju sutarimu, kolegos, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymą svarstome ypatingos skubos tvarka.

1 straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis. Priimamas. 2 straipsnis. Priimamas. Kalbos dėl motyvų. Tuščia. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame ką tik aptartą įstatymą.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Ar priimame šį įstatymą?

Už – 38, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teisė projektas Nr.P-2271(2) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji, dirbame toliau. Dar vieno svarbaus projekto svarstymas – Civilinio kodekso Trečiosios knygos “Šeimos teisė” projekto Nr.P-2271(2) svarstymas. Kolegos, praeitą kartą buvo išdėstytas mūsų požiūris į šį projektą, į probleminius dalykus, o šiandien svarstymo tęsinys. Pataisos. Tribūnoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs aiškiai prisimenate, kurio skirsnio buvo padaryta pataisa, tai yra Trečiosios knygos 10 skyriaus 5 skirsnio, kuris reglamentavo dirbtinį apvaisinimą. Svarstymo metu tiek Seime, tiek ir Teisės ir teisėtvarkos komitete išaiškėjo vienas tikrai bendras požiūrius ir bendra išvada, kad mums trūksta informacijos ir reikėtų pačią dirbtinio apvaisinimo problematiką bei procedūrą panagrinėti išsamiau. Todėl vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo posėdžio metu pritarė bendru sutarimu, kad mes išbrauktume visą dirbtinio apvaisinimo technologiją ir jos reglamentavimą iš Civilinio kodekso Trečiosios knygos ir paliktume tik nuorodą (ši nuoroda šiandien įregistruota mūsų komiteto pirmininkės vardu), kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadinasi, mes galėtume šiandien apsispręsti, jog šią labai specifinę sritį reguliuoja atskiras, specialus įstatymas.

Vakar buvo svarstoma ir Civilinio kodekso Ketvirtoji knyga “Daiktinė teisė”. Išaiškėjo, jog net turint bendrą Civilinį kodeksą, susidedantį iš 6 knygų, ir turint labai svarbią knygą “Daiktinė teisė” vis tiek kai kurios gyvenimo sritys bus reguliuojamos atskirais įstatymais, pavyzdžiui, Žemės įstatymas dėl to neišnyks, todėl būtų visai logiška, kad ir kai kurios be galo specifinės šeimos gyvenimo sritys taip pat galėtų būti reguliuojamos atskiru įstatymu. Aš manau, kad tai buvo geras sprendimas, ne veltui visų politinių partijų atstovai komitete pritarė. Viena vertus, tai suteiks mums galimybę tikrai priimti kvalifikuotą šios srities įstatymą, remiantis jau patyrusių užsienio valstybių pavyzdžiais, kita vertus, mes netrukdysime patys sau priimti Trečiąją knygą “Šeimos teisė”. Ji reglamentuoja kur kas daugiau svarbių gyvenimo sričių negu vien tik dirbtinis apvaisinimas. Ir žinoma, mūsų Seimas, kuris sunkiai ir ištikimai dirbo ketverius metus, yra vertas apvainikuoti savo kadenciją ir bent jau priimti visą Civilinį kodeksą.

Dar turiu pasakyti porą pastabų dėl įsigaliojimo. Yra rengiamas ir bus priimtas šio kodekso įsigaliojimo įstatymas. Be jokios abejonės, įsigaliojimo įstatyme mes nurodysime, jog skirsnis dėl dirbtinio apvaisinimo įsigalioja tik tada, kai yra priimtas ir Seimo patvirtintas specialus šios srities įstatymas. Žodžiu, siūlau jums šiandien pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimui, siūlau neužkirsti sau kelių greičiau priimti Civilinį kodeksą. Dėl to, aš manau, mūsų buvimas šiame Seime ketverius metus mums patiems atrodys kur kas prasmingesnis, jeigu mes tą darbą padarysim. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, prašom luktelėti, dar gali tekti sakyti komentarus. Taigi dabar du variantai: Sveikatos reikalų komitetas buvo siūlęs kitą to įstatymo 10 skyriaus 5 skirsnio redakciją ir dabar tokią ypač diplomatišką redakciją siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. S.Čirbai iš pradžių suteikiu žodį dėl Sveikatos reikalų komiteto siūlymo. Gal galim sutikti, kad jis nėra šioje situacijoje aktualus?

S.ČIRBA. Gerbiamoji kolege ir pranešėja, taip, Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas šią Civilinio kodekso knygą, atkreipė dėmesį į tai, kad dirbtinio apvaisinimo dalyje ne visos įmanomos problemos buvo aptartos. Ir svarstymo metu visą laiką buvo minima, kad dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje turėtų reguliuoti atskiras Dirbtino apvaisinimo įstatymas. Ten būtų surašytos visos nuostatos, t.y. kokios teisės ir pareigos, kas tėvas ir kas motina to vaiko, kuris bus po dirbtinio apvaisinimo. Dėl to mūsų nuostata turėtų būti tokia, kad Civiliniame kodekse turėtų išlikti šiokios tokios užuominos (tam visiškai pritariame), kad užtektų tokios redakcijos, kokia šiandien pateikta, kad dirbtinį apvaisinimą pagal Civilinį kodeksą reglamentuotų kiti specialūs įstatymai.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieštarautų norėtų… Nelieka Sveikatos reikalų komiteto redakcijos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomos redakcijos. J.Bernatonis turėtų abejonių.

J.BEINORTAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš esu tiesiog nustebęs. Ketverius ketus dirbo konservatoriai, susidūrė, aš nemanyčiau, kad su pačia sudėtingiausia problema, bet, nesugebėdami jos išspręsti, kapituliuoja. Aš manau, kad būtų gerai vis dėlto, jeigu Civilinis kodeksas reguliuotų ir šiuos klausimus. Todėl negaliu paremti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo.

PIRMININKAS. Gal galime bendruoju sutarimu pritarti? Kapituliuokim visi, o paskui… Ar reikėtų balsuoti? Registruojamės, žodis pranešėjai. Registruojamės.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis kolega Juozai, aš manau, kad šis skirsnio atsisakymas ir jo sutrumpinimas nereiškia kapituliacijos, tai tik rodo jūsų ir mūsų frakcijų gyvybingumą. Aš manau, jūs supratote, ką aš turiu galvoje. Gyvybingumą.

PIRMININKAS. Tiktai mūsų pusė nori būti gyvybinga tradiciniais metodais.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, aš turiu galvoje tradicinius gyvybingumo išreiškimo metodus.

PIRMININKAS. Užsiregistravo… ir vėl kompiuteris nenori pripažinti. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą. Balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo jų siūlomu būdu redaguoti Trečiosios knygos X skyriaus 5 skirsnį, o dėl problemos buvo plačiai diskutuota praeitą kartą ir šiandien.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Ar priimame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą dėl X skyriaus 5 dalies redakcijos?

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 7. Pataisa yra priimama. Kolegos, gal galime bendruoju sutarimu po svarstymo pritarti dabartiniam projektui? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2271(2) su ką tik padaryta pataisa. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2605(2*) (priėmimas)

1-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2605(2). Tribūnoje – G.Imbrasienė. Priėmimas.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu priimti antrąjį šio projekto variantą. Yra gauta Seimo nario A.Grumado pasiūlymų, todėl galbūt ir pradėkim priėmimą.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra abejonių, ar ne?

G.IMBRASIENĖ. Yra, man atrodo.

PIRMININKAS. Yra A.Grumado, kolegos, siūlymas. Prašom jį pakomentuoti, o tuomet klausiu, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Grumado viltis.

G.IMBRASIENĖ. Minutę! 87 straipsnio pakeitimas. Siūlo papildyti žodžiais “buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su tuo metu draudžiamais arba taisyklėse nenumatytais leidžiamais žūklės įrankiais”. Aš jau kalbėjau su kolega, kad mes komitete svarstėme šį pasiūlymą ir nesutinkame, nes manome, jog už tai, kad būna vandenyje su tais neleistinais įrankiais… negalima bausti už nieką. Tai yra niekas. Be to, tai galima traktuoti kaip žmogaus teisių pažeidimą, todėl mes nepriėmėm.

PIRMININKAS. Kolegos, A.Grumadas siūlo redaguoti 1 straipsnį. Dabar priėmimas. Ar atsiras 29 balsai, remiantys… Jis atsisako. A.Grumadui suteikiu žodį vildamasis, kad jis bus neapsakomo konstruktyvumo žmogus. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Išties argumentai, kuriuos man išsakė komiteto pirmininkė, ypač apie žmogaus teises, mane visiškai įtikino, todėl aš atsiimu siūlymą, nors, kita vertus, man truputį gaila inspektorių ir truputį gaila, kad sunkiau bus gaudyti pažeidėjus, brakonierius. Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnis yra priimamas be A.Grumado siūlymo.

2 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnis. A.Grumadas taip pat atsiima savo siūlymą, ar ne?

A.GRUMADAS. Ne.

PIRMININKAS. Ne. Kaip jūs vertinate šį A.Grumado siūlymą dėl 3 straipsnio?

G.IMBRASIENĖ. Aš galbūt pasakysiu, kuo vadovaudamasis komitetas siūlo tokias baudas. Tiesiog kaip ir visas Administracinis kodeksas sudarytas, tai santykiu 1 su 2. Jeigu numatom nuo 500, tai viršutinė riba 1500 tūkst. Tačiau kolega siūlo daug mažesnę – 100. Ne visai sutikčiau, nes ir šakutė pati labai didelė iki aukščiausios ribos. Iš esmės kodekse nėra tokio masto, todėl aš siūlyčiau Seimui apsispręsti ir vis dėlto nepalaikyti – palikti nuo 500.

PIRMININKAS. Kolegos, A.Grumadas siūlo kitaip redaguoti 3 straipsnį, komitetas šiam siūlymui nepritaria.

G.IMBRASIENĖ. Nes mes ir taip labai sumažinome.

PIRMININKAS. Ar svarstome A.Grumado pataisą dėl 3 straipsnio?

Už – 12. Pataisa nėra svarstoma.

Ar galime priimti visą 3 straipsnį? 3 straipsnis priimamas. 4 straipsnis – A.Grumado pataisa, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. 4 straipsnyje siūlo įterpti žodį “žuvivaisai” ir sankciją “ar be konfiskavimo”. Su tuo galima sutikti.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu priimti A.Grumado pataisą dėl 4 straipsnio? Priimame bendruoju sutarimu. 5 straipsnis. Pataisų nėra?

G.IMBRASIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis – A.Grumado pataisa.

G.IMBRASIENĖ. Taip, siūlo išbraukti teisę surašyti protokolą Žuvininkų sąjungos visuomeniniam inspektoriui (85 straipsnis), tačiau, mūsų nuomone, turi likti 85 straipsnis, nes Žuvininkų sąjungos visuomeniniai inspektoriai yra ir Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai, jie žino visas tas taisykles. Sakykim, jie kažkaip būna vandenyje ir ieško tų pažeidimų vandenyje, tiksliau, susiję su vandeniu… Jeigu mato kažkokį pažeidimą, manau, turėtų turėti teisę surašyti tokį protokolą. Juk ne jie sprendžia, o teismai sprendžia, teisėtai ar neteisėtai tas protokolas surašytas, ir priima sprendimus. Aš siūlyčiau palikti 85 straipsnį.

PIRMININKAS. A.Grumadas atsiima savo siūlymą dėl šio straipsnio. 7 straipsnis priimamas. Ir kalbėkite, kolegos, dėl viso įstatymo projekto. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Pritariu šiam įstatymo projektui, nors man labai gaila, kad mes nepakeitėme apatinės baudos ribos. Kalbama apie žvejybą jūros pakrantėje. Aš sutinku, kad didelė bauda gali būti taikoma tiems žvejams, kurie dideliu laivu plaukioja ir žvejoja, tačiau Lietuvoje, deja, yra nemažai tokių, kurie valtelę išsistumia (tai yra individualios įmonės) ir kurių žvejybos taisyklių pažeidimas tik toks, kad dažnai būna vėjas ir paneša tinklą arčiau kranto. Jie yra už tai baudžiami. Tiems žmonės, kurie verčiasi labai sunkiu darbu, 500 Lt bauda tolygi viso mėnesio pajamoms ir jiems išties ji yra nepakeliama. Tačiau, be abejonės, visi kiti palengvinimai yra teigiami ir aš pritariu šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų" projektas Nr.P-2671(2) (svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų” projektas Nr.P-2671(2). Svarstymas. Ž.Jackūnas – pagrindinio komiteto išvada.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Krikščionių demokratų frakcijos pateiktą Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų” projektą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė savo vakardienos posėdyje ir jam iš esmės vieningai pritarė. Svarstymo metu buvo pasiūlyta redaguoti nutarimo projekto tekstą siekiant, kad jis būtų lakoniškesnis ir aiškesnis. Svarstyti pateiktas antrasis nutarimo projektas yra suredaguotas atsižvelgiant į jo svarstymo komitete metu išsakytas pastabas ir siūlymus, taip pat į Seimo Teisės departamento išvadą. Redaguojant tekstą dalyvavo nutarimo projektą Seimui pateikęs kolega J.Šimėnas.

Antrojo Seimo nutarimo projekto 1 straipsnyje išsakoma principinė Seimo nuostata įamžinti Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu, kuris padėtų išsaugoti ir sutvarkyti prie Seimo rūmų išlikusius gynybos įtvirtinimų fragmentus ir papildyti jį Švenčiausiosios Mergelės Marijos koplytėle. Toks siūlymas, ypač minėtas koplytėlės pastatymas, yra labai prasmingas. Atsirastų galimybė ateinantiems pagerbti mūsų laisvės gynėjus, Sausio 13-ąją žuvusiųjų atminimą, susikaupti šioje atmintinoje vietoje, ištarti padėkos žodžius, žuvusiųjų atminimui skirtus maldos žodžius.

Šia proga noriu priminti ir R.Lanko, kuris yra Sausio 13-osios įvykių metu atsiradusio ant gynybos įtvirtinimų įrašo “Lietuvos širdis” autorius, raštu išsakytą pageidavimą atnaujinti šį šiandien jau gerokai išblukusį įrašą.

Antrajame aptariamo nutarimo straipsnyje siūlomi tokiam nutarimui įgyvendinti būtini Vyriausybės žingsniai. Būtent surengti konkursą memorialo projektui parengti ir skirti konkursui organizuoti reikalingas lėšas iš Vyriausybės rezervo fondo.

Gerbiamieji kolegos, tik pusmetis skiria mus nuo tragiškųjų Sausio 13-osios dienos įvykių dešimties metų sukakties. Taigi ne itin daug laiko liko svarstomam nutarimo projektui įgyvendinti. Todėl kviečiu jus neatidėliojant paremti šią Krikščionių demokratų frakcijos iniciatyvą ir pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų” projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? J.Šimėnas, gerbiamieji kolegos, už. Vienas – už, vienas – prieš.

J.ŠIMĖNAS. Aš – už, ir noriu pasiūlyti Seimui šiandien priimti. Kadangi jokių pasiūlymų ir prieštaravimų dėl šio nutarimo projekto nebuvo papildomai gauta, tai jeigu Seimas galėtų pritarti po svarstymo, galėtų ir priimti.

PIRMININKAS. Taigi po svarstymo pritariame bendruoju sutarimu, ar ne? (Balsai salėje) Ar galėtume, kolegos, šiandien priimti šį nutarimą? Priimame. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis, preambulė. Ar dėl preambulės galim susitarti? Dėl preambulės nori kalbėti E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš mielai pritarčiau, bet aš žinau kitų parlamentų praktiką, ir tai yra vieta, kuri turi turėti ekumenines galimybes, gerbiamieji kolegos. Ekumenines galimybes visiems visų pagrindinių tikybų atstovams. Aš paprašyčiau šitą elementą įtraukti į preambulę.

PIRMININKAS. Pradėtas priėmimas, gerbiamieji kolegos, ir aš negaliu priimti dabar siūlymų, nebent sutartume, kad darome priėmimo pertrauką.

E.ZINGERIS. Tai būtų nelabai tolerantiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau nejuokauti. Tai yra tekstas, dokumento tekstas. Ar galime priimti preambulę, ar darome priėmimo pertrauką ir derinam toliau tekstą, kaip siūlo E.Zingeris? Priimam? Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti preambulę? Priimame bendruoju sutarimu. 1 straipsnis. Ar priimame 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Jeigu dabar priimam, tai, žinoma, vėlu. Bet šiuo atveju reikėtų pagalvoti, sakykim, 3 straipsnis…

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio…

J.LISTAVIČIUS. “Kviečiame aukoti lėšas Seimui tokiems tikslams”. Į kokią sąskaitą, kas ją atidarys, kur aš tą sąskaitą sužinosiu? Todėl 2 straipsniui reikėjo 3 punkto, t.y. pavesti, matyt, ar pasiūlyti Vyriausybei atidaryti sąskaitą ten ir ten, ir paskelbti jos numerį. Tada būtų kitas reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis priimamas. 3 straipsnis. Priimamas. 4 straipsnis priimamas. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų”.

Užsiregistravo 46. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti, kolegos.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Repliką – E.Zingeris. Atsiprašau, nutarimas priimtas. Repliką – E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mieli bičiuliai, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tai lyg ir smulkmena, bet šioje salėje yra įvairių tradicinių senųjų Lietuvos tikybų žmonių. Aš žinau, kaip tai daroma kituose parlamentuose, ir žinau, kaip tai daroma netgi Frankfurto oro uoste. Yra įrengiama papildoma vieta kitų ekumeninių tikybų žmonėms. Tai yra labai nesudėtingas dalykas ir nereikėtų į tai žiūrėti taip nervingai, gerbiamasis kolega… Aš norėčiau kažkokio… Jeigu rengiant projektą jūs galėtumėt, mielas kolega ir bičiuli pone Jackūnai, atsižvelgti į keletą pagrindinių Lietuvos religijų… (Balsai salėje) Ne, ne, minutėlę…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Kas tas nervingas kolega, pone kalbėtojau?

E.ZINGERIS. Aš galiu paminėti, bet neminėsiu. Tiek to, ačiū.

PIRMININKAS. Repliką – J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš labai norėčiau nuraminti kolegą Emanuelį. Vis dėlto išliks stenogramoje jo nuogąstavimas. Nereikėtų painioti dviejų dalykų – Sausio 13-osios įvykių ir ekumeninės aplinkos sukūrimo mūsų parlamente. Šituo klausimu irgi šis tas daroma ir iš tikrųjų jūsų iniciatyva labai verta, ir reikėtų ją palaikyti ir įgyvendinti. Čia yra du šiek tiek skirtingi dalykai. Todėl tikrai norėčiau nuraminti Emanuelį, kad reikėtų tai padaryti, ką jūs sakote, tiktai ne šitoje vietoje.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2674 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, rezervinis 6 Nr.P-2674 – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstydami šios dienos darbotvarkę sutarėme, kad šis rezervinis klausimas būtų pateikiamas iki pietų. Taigi J.Valatka tribūnoje.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas iš esmės yra techninis, nes mums svarstant Kooperatinių bendrovių įstatymą tiesiog išsprūdo tokia nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetams siūlyti atsiskaityti turtu. Iš principo yra parengti ir Vyriausybės nutarimai tuo klausimu, bet įstatyme nėra šitų žodžių. Mūsų kolega R.Petrikis Ekonomikos komitete mus visus bendrai ir atskirai įtikino, kad tokios nuostatos reikalingos ir Akcinių bendrovių įstatyme, ir tai buvo padaryta. Taigi čia nekalbama apie kooperatines žemės ūkio bendroves, čia yra kalbama apie kooperatines bendroves. Taigi siūlyčiau, kolegos, pritarti po pateikimo ir prašyti ir jus, ir Seimo vadovybę, kad galima būtų svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes tai techninis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Keturi klausimai, pone pranešėjau. J.Listavičiui suteikiu žodį iš pradžių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų nurodyti ir papildyti punktą žodžiais “perduodant jį Turto fondui”? Kadangi jūs žinot jau su “Sodra”, ir čia nei valstybės biudžetas, nei savivaldybės, nei, sakykim, socialinio draudimo fondas tikrai tuo neužsiims. Todėl reikėtų iš karto, matyt, orientuoti, kad Turto fondas galėtų spręsti tą klausimą, kaip sprendžia ir kito turto, o šiaip mes “pakabiname”. Ačiū.

J.VALATKA. Nevisiškai norėčiau sutikti. Klausimas yra tas, kad čia Vyriausybės nustatyta tvarka, pavyzdžiui, savivaldybės noru yra įsigyjami pastatai ir kitas turtas, reikalingas savivaldybės veiklai. Jeigu tai susiję su “Sodros” reikalais ir kitkuo, jūs esate absoliučiai teisus. Todėl būtų galima papildyti. Klausimo sprendimas būtų platesnis. Tuo atveju jūs teisus.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad ši įstatymo pataisa iš tikrųjų reikalinga dar ir todėl, kad vartotojų kooperatyvų teisės buvo ne tokio pat lygmens kaip akcinių bendrovių, nes atsiskaityti valstybei mokant mokesčius vien tik grynais… jų buvo daug prastesnė situacija. Gal jūs žinote pavyzdžių, kai šios įstatymo pataisos nebuvimas vartotojų kooperatyvus privertė mažinti darbuotojų skaičių ir uždaryti įmones? Tokiu būdu padarė socialinių neigiamų dalykų.

J.VALATKA. Taip, galiu komentuoti, kad jūs taip pat esate teisi, sakydama savo išvadą. Aš nematau didelio skirtumo tarp akcinės bendrovės ir kooperatinės bendrovės, ypač kai dabar yra priimti nauji nuostatai tame įstatyme, kad akcinės bendrovės iš esmės gali tapti kooperatiniais susivienijimais. Todėl čia yra bendra visuma. Tai, ką jūs sakote, reikėtų pataisyti taip, kad teisės būtų lygios.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės palaikydamas jūsų susirūpinimą noriu paklausti, ar nebūtų tikslinga nustatyti, iki kada susidariusius įsiskolinimus spręsti tokiu būdu, pavyzdžiui, iki 1999 m. gruodžio 31 d., t.y. pereitų metų, iki to laikotarpio susidariusias problemas? Jeigu jūs manytumėte, kad tai reikėtų įrašyti, tai dėkui.

Dėl priėmimo. Ar nemanote, kad reikėtų dar šioje sesijoje išspręsti šį klausimą, nes tai yra akivaizdi problema?

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, jūs dar tiksliau pabrėžėte šio siūlymo esmę. Taip, iš tikrųjų būtų galima papildyti data. Nenorėdamas labai tikslinti paėmiau iš buvusio projekto tekstą ir tiesiai pateikiau. Bet aš visiškai sutikčiau su jūsų siūlymu.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ar jūs nepagalvojote siūlydamas, kad skubos tvarka būtų priimama, kad vis dėlto reikia gauti Vyriausybės pritarimą. Nes kuo Vyriausybė mokės gyventojams priklausančias lėšas, jeigu visus įsiskolinimus pasiims turtu. O gyventojams turbūt plytomis ar dar kažkuo nesumokės, nes reikės pinigų. Todėl reikėtų Vyriausybės pritarimo.

J.VALATKA. Vyriausybės pritarimas iš principo yra galimas. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu mes dar išgelbėsime keletą bendrovių, kurios gyvena, ir turtas bus atiduotas savitarpio supratimo būdu… Nes jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė turto neims, tai turtas nebus perduotas. Turbūt geriau išlaikyti veikiančią įmonę, kuri dar mokės mokesčius, negu ją iš karto sunaikinti ir tą plytą padėti nežinau kur.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu, ar ne?

Norėtų kalbėti R.Dovydėnienė. Dėl motyvų suteikiu jai žodį. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu kreiptis į kolegas, prašydama palaikyti pranešėjo prašymą – taikyti šio įstatymo pataisai ypatingos skubos tvarką. Anksčiau keičiant Kooperatinių bendrovių įstatymą buvo numatyta, kad turi būti keičiamas 7 straipsnis – tokiu būdu suvienodinamos tiek akcinių bendrovių, tiek kooperatinių bendrovių teisės, kad už įsiskolinimus galima būtų atsiskaityti ne vien tik lėšomis, bet ir turtu.

Sutinku su ponia E.Kunevičiene, kad galbūt visos skolos negali būti turtu padengiamos. Bet tos savivaldybės, kurioms reikia, kai kuriuos įsiskolinimus galėtų padengti šiuo turtu. Todėl siūlau palaikyti ypatingos skubos tvarką priimant šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Pritariame po pateikimo (ar ne?) Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2674. Kolegos, ar galėtume sutikti (jeigu frakcijos vardu buvo siūlymai), kad svarstytume skubos tvarka ketvirtadienį, rytoj komiteto išvada? Rytoj būtų galima gauti bent jau ministro nuomonę dėl šio projekto, ketvirtadienį būtų svarstymas, jeigu Ekonomikos komitetas rytoj pritartų. Jeigu jis rytoj pritartų. Galime sutarti, ar ne? Rytoj, kolegos... Negalima pritarti skubai? (Balsai salėje) Tada ketvirtadienį būtų svarstymas, ateinantį antradienį – priėmimas, o iki to laiko Vyriausybė tegul pateikia išvadas, jeigu nori. Yra abejojančių dėl pritarimo skubos tvarkai? Kolegos, dar suteikiu žodį A.Stasiškiui kalbėti.

A.N.STASIŠKIS. Taigi yra abejonių apskritai dėl pačios idėjos, tuo labiau dėl pačios skubos. Kokia gali būti skuba? Reikia Vyriausybės nuomonės. Apskritai tai yra gana romantiškas ar keistokas siūlymas ir idėja. Reikia, kad gerai apsvarstytų komitete ir t.t. Jokiu būdu negalima teikti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl komiteto niekas neprieštarauja. Aš nesiūlau dabar jo priimti. Mes priimtume jį kitą antradienį, jeigu būtų susitarta. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Sutinku, kad siūlymas yra šiek tiek romantiškas arba ekspromtu siūlomas šiandien. Bet atkreipiu dėmesį, kad ši problema buvo kelta beveik prieš metus. Kad problema yra, tai akivaizdu ir niekas nesiginčija. Galbūt yra galimybė mums spręsti tą problemą, tai irgi aišku. Yra įrašyta nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu Vyriausybė nenustatys tvarkos, nebus jokio sprendimo. Aš nesigąsdinčiau dėl to, kad kitą savaitę to straipsnio pataisa būtų priimta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir susitarsite. Kaip balsuosite, taip ir bus. Be abejo, be Vyriausybės nuomonės negali būti jokio priėmimo. Čia faktas. Balsuojantys už manys, kad reikia skubos tvarkos, tai yra ketvirtadienį svarstymas, o 18 dieną priėmimas. Balsuojantys prieš manys, jog šį projektą svarstysime galbūt pratęstoje sesijoje rugpjūčio pabaigoje, o galbūt rugsėjo mėnesį.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi balsuojantys už manys, jog reikėtų baigti priėmimą šioje sesijoje: svarstymas – ketvirtadienį, priėmimas – antradienį. Balsuojantys prieš manys, jog reikia svarstyti arba pratęstoje sesijoje kada nors vėliau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėnesį. Susilaikiusių mėginsiu neskaičiuoti, kolegos.

Už – 27, prieš – 8. Ketvirtadienį svarstymas, antradienį priėmimas. Iki to laiko reikia Vyriausybės nuomonės, kuri lems, ar mes priimsime šį įstatymą, ar jo nepriimsime.

Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2465(2) (svarstymas). Seimo nutarimo "Dėl Etninės kultūros globos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-2744 (pateikimas)

1-10 – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2465(2). Galbūt Ž.Jackūnas… A.Raškinis galbūt kartu pateiktų ir Seimo nutarimo ”Dėl Etninės kultūros globos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” projektą Nr.P-2744. Abu, vieno projekto svarstymas, kito – pateikimas. Prašom, pone pranešėjau.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, gal jums būtų įdomu porą žodžių išgirsti apskritai dėl etninės kultūros būklės pasaulyje. Štai jau nuo 1967 metų buvo pataisyta Berno konvencija, į kurią buvo įrašytas specialus papildomas 15⁴ straipsnis, kuriame buvo siūloma konvenciją papildyti – prisijungusioms šalims priimti nacionalinius įstatymus, kurie gina etninę kultūrą. Iki šiol šį pasiūlymą įgyvendino jau 50 šalių.

Velionis N.Vėlius, žinomas mūsų etnokultūrininkas, jau nuo 1990 metų rūpinosi tokio įstatymo parengimu. Gana ilgai užtruko to įstatymo rengimas: buvo derinama, tvarkoma, kol galų gale štai mūsų komitete jis buvo priimtas. Rengiant šį įstatymą buvo atsižvelgta į 1989 metų UNESCO generalinėje konferencijoje Paryžiuje patvirtintas tradicinės kultūros ir folkloro apsaugos rekomendacijas, todėl štai mes džiaugiamės turėdami šiuolaikinį europinį Etnokultūros įstatymą. Minėtose rekomendacijose numatoma, kad turi būti steigiamos tarybos, kurios turėtų plačius įgaliojimus ir koordinuotų etnokultūros veiklą, jos priežiūrą ir globą. Tačiau taip mūsų Seime susiklostė, kad, staiga pakeitus tos tarybos statusą, jos įsteigimas labai užtruko. Matydami, kad Vyriausybėje atsiranda keblumų dėl jos įsteigimo ir pakeitus įstatymą siūloma Etnokultūros globos tarybą steigti prie Vyriausybės, nebuvo pakeisti bei suderinti ir kiti įstatymo dalykai. Steigiant Globos tarybą prie Vyriausybės ir nepaliekant jai juridinio asmens statuso, jinai negalėtų vykdyti įstatymu jai numatytų funkcijų, pavyzdžiui, steigti Etnokultūros globos fondo, ir reikėtų išvis fundamentaliai keisti visą įstatymą. Dėl to plačiai pasvarstę galų gale ir mes turime šiuo metu jums turbūt pateiktą raštišką Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pritarimą. Ten siūloma, kad Etnokultūros globos taryba turėtų būti steigiama Seimo patvirtintu nutarimu taip, kaip mes turime, sakykim, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją arba Mokslo tarybą, arba Nacionalinę radijo ir televizijos tarybą. Taigi galų gale natūralu, kad mūsų kultūros, mūsų tautos identitetą prižiūrinčios ir ginančios institucijos yra parlamentinės institucijos, jos yra mažiau politizuotos, jos yra daugiau visų akivaizdoje ir turi viešą darbą. Dėl to, kad galų gale baigtume spręsti metus užsitęsusį klausimą, mes ir pateikėm (tai aiškiai buvo suderinta su Vyriausybe) keletą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 ir 12 straipsnio pataisų. Jos suderina įstatymą ir su tarybos nuostatais, kuriuos aš jums pateikiu, ir taip pat su antruoju klausimu, kai pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, kuriuo yra siūloma patvirtinti tuos nuostatus. Štai tiek, kolegos, ką galėjau pasakyti šiandien šiuo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, prašom luktelėti, dėl nutarimo gal bus klausimų. Ar dabar pritariame įstatymo pataisoms? J.Listavičius norėtų paremti įstatymo projekto Nr.P-2465 pataisas.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš paremiu, bet kartu norėčiau paklausti dėl nuostatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai gerai. Dėl įstatymo pataisų galime sutarti, ar ne? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo projektui Nr.P-2465(2), o dėl nutarimo nuostatų yra (tuoj jungiu kitą lentelę) J.Listavičius. Jeigu jis paspaus mygtuką, žinoma, gaus žodį pirmas, paskui bus J.Senkevičius, jeigu jis taip pat pakartos prašymą. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 25 punkto tarybos lėšų. Ten yra tie du papunkčiai, tai aš sakyčiau, kad ar nereikėtų vietoj jų visiškai konkrečiai nurodyti, nes tai būtų kur kas tiksliau, kad tarybos išlaidas sudaro išlaidos, numatytos patvirtintoje sąmatoje, kadangi šitie du punktai tikrai visų išlaidų neapima? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Ačiū už pasiūlymą. Manau, kad galima būtų tą pakeisti ir tiktai geriau būtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Senkevičius.

J.SENKEVIČIUS. Aš norėčiau pasveikinti pateikėją su didžiuliu geografiniu atradimu, remdamasis 10 punktu, kuris nustato, kad 5 narius deleguoja kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas. Kur pasidėjo Pietryčių Lietuva, ar Vilnija? Ar ten gyvena vien tik kosmopolitai, ar vis dėlto ir ten reikia puoselėti tautinę kultūrą? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Ačiū už klausimą. Tiesiog šiame įstatyme mes nenagrinėjame tautinių mažumų klausimo. Šiaip kalbiniu požiūriu, etnokultūros požiūriu Lietuva yra skirstoma į tokius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, na, ir savitumą turinčią Mažąją Lietuvą. Jums rūpimi klausimai tiesiog kituose įstatymuose yra sprendžiami.

PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo nutarimo projektui? Ne? Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Etninės kultūros globos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” projektui Nr.P-2744. Dėkui, pone pranešėjau. Registruojamės ir balsuosim.

Užsiregistravo 40. Ar pritariame pateiktam nutarimo projektui?

36 – už, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimo projektui pritarta po pateikimo, jis bus svarstomas. Tikriausiai komitetas jau yra pakankamai įsigilinęs, todėl mes jį galime kaip ir visus nutarimus svarstyti skubos tvarka. Ketvirtadienį galėtų būti svarstymas, kolegos. Dėkui.

Seimo nutarimo "Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-2726 (svarstymas)

Dar vienas rezervinis klausimas, kuris dabar bus svarstomas, rezervinis 5. Seimo nutarimo “Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-2726(2). Dar sykį kartoju – svarstymas. V.Aleknaitė-Abramikienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mielieji kolegos, neseniai Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą. Mes, kaip pamenate, keitėme šio įstatymo įsigaliojimo datą, nurodydami rugsėjo 1 d. Tačiau laikas bėga, mūsų kadencija taip pat eina į pabaigą, todėl mes visai nebeturime laiko delsti. Iš tiesų reikia steigti pačią įstaigą ir ieškoti tinkamų kontrolieriaus pareigoms kandidatų. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė visas turimas pastabas ir pasiūlymus dėl Seimo nutarimo steigiant šią įstaigą. Į tas pastabas, kurios buvo pateiktos raštu, bei į savo narių pateiktas pastabas mes atsižvelgėme, todėl šiandien jums išdalytas antrasis variantas. Noriu pasakyti, jog komitetas yra pasirengęs reaguoti ir į kitas pastabas. Kiek aš žinau, jų dar gali būti dėl suderinimo su kai kuriais kitais įstatymais. Taigi mes lauktume jūsų pasiūlymų, tačiau aš dar kartą kartoju, mes neturėtume labai delsti, kadangi Seimas turi savo įsipareigojimus įvykdyti ir laiku paskirsti vaiko teisių apsaugos kontrolierių.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kalbėtojų diskusijoje daugiau nėra. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? L.Sabutis – dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš išties noriu atkreipti Seimo dėmesį, jog pagal šiuos nuostatus ir pateiktą nutarimą steigiama didžiulė įstaiga. Reikėtų apsiriboti vienu patarėju ir vienu padėjėju. Tai turėtų būti labai konkrečiai pasakyta. Be to, pavedamos Seimo Pirmininkui funkcijos visiškai nesuderintos su valstybės tarnybos ir politikų funkcijomis. Kita vertus, yra daug tokių pastabų, kurios yra susijusios su įstaigos darbuotojais. Darbuotojai yra įmonėse, o įstaigose jau lieka tik tarnautojai. Ir visais kitais atvejais reikėtų atkreipti dėmesį, jog rengiant, bent jau vertinant tokius projektus galų gale visada reikia turėti rengėjams po ranka Valstybės tarnybos įstatymą ir Viešojo administravimo įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi vis tiek pritariame po svarstymo šiam projektui. Replika po susitarimo, V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Norėjau pasakyti gerbiamajam L.Sabučiui, kad į jo pastabą dėl Seimo Pirmininko yra atsižvelgta ir į tekstą ši pataisa jau yra įtraukta. Tikrai ne Seimo Pirmininkas pasirašys sutartį su kontrolieriumi.

Jeigu jis dar turėtų pasiūlymų dėl įstaigos struktūros, tada reikėtų taisyti ir patį įstatymą. Šiek tiek yra šaukštai po pietų, nes įstatyme tie pareigūnai, apie kuriuos buvo kalbama, yra įvardyti. Tačiau nemanau, kad Seimas, steigdamas šią įstaigą ir žinodamas, kokia yra biudžeto situacija, būtų suinteresuotas ją išplėtoti ir prikurti nereikalingų etatų. Tai tikrai nebus daroma. Manau, kad L.Sabučio nuogąstavimai yra per daug ankstyvi.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Pritarta po svarstymo nutarimo projektui Nr.P-2726. Rytinė darbotvarkė yra baigiama.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondo likvidavimo" projektas Nr.P-2732 (pateikimas)

Gal J.Listavičius galėtų pateikti ir savo paskutinį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondo likvidavimo” projektą Nr.P-2732? Tribūnoje – J.Listavičius. Kolegos, tai buvęs rezervinis 7 klausimas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu 1991 m. sausio 15 d. buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondas. Fonde buvo kaupiamos Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų, visuomeninių organizacijų, taip pat šalies ir užsienio asmenų aukos piniginėmis lėšomis ir materialinėmis vertybėmis. Lėšos buvo kaupiamos Lietuvos banko Vilniaus skyriuje atidarytose rublinėje ir valiutinėje sąskaitose.

Per 1991–1993 metus buvo sukaupta 9,8 mln. rublių, arba talonų, aukų. Nepriklausomybės gynėjams šelpti, krašto apsaugos sistemai stiprinti išleista 9,2 mln. rublių, arba talonų. Šio metu fondo einamojoje sąskaitoje Turto banke yra 899 litai ir Lietuvos Respublikos Seimo valiutinėje sąskaitoje saugoma 5400 litų. Inventorizacijos metu dar rasta vertybinių popierių už 2150 rublių ir kitų materialinių vertybių už 125 litus.

Fondas neteko savo reikšmės, todėl reikėtų jį likviduoti. Vertybinius popierius reikėtų nurašyti, o pinigines lėšas ir materialines vertybes perduoti 1990 m. blokados fondui, kurio valdytoja yra Finansų ministerija.

Siūlau pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondo likvidavimo” projektui po pateikimo. Kadangi dėl jo nėra jokių problemų, tai šiandien būtų galimą jį priimti. Bus atsižvelgta į Teisės departamento išvadas – yra keletas nedidelių pataisymų. Tai ir visos problemos. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas klausimas. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Nepriklausomybės gynimo fondo panaudojimas kelia didelį visuomenės susidomėjimą. Noriu paklausti, gal reikėtų įpareigoti minėto fondo komisiją parengti ir paskelbti per visuomenės informavimo priemones išsamią ataskaitą apie fondo lėšų panaudojimą ir esamą likutį? Ačiū.

J.LISTAVIČIUS. Nepasakyčiau, kad jau kelia tokį susidomėjimą, bet raštu trumpą informaciją iš esamos inventorizacijos medžiagos rezultatų galima paskelbti. Aiškinamajame rašte yra viskas konkrečiai parašyta. Tai čia tokia trumpa… Tiesiog nežinau, kokiu būdu paskelbti tą informaciją, bet nesakyčiau, kad yra kokių nors problemų.

PIRMININKAS. Turbūt pritariame pateiktam projektui, ar ne? Taip, pritariame nutarimo projektui Nr.P-2732 po pateikimo.

J.LISTAVIČIUS. O priėmimas?

PIRMININKAS. Tegul dar komitetas pasvarsto ir pateikia išvadą, o ketvirtadienį galėtume priimti. Tiesiog aš nesiryžtu dabar vienas siūlyti. Dėl ypatingos skubos galima sutarti. Ketvirtadienį svarstymas ir, ko gero, priėmimas. Dėkui.

Dabar mūsų rytinis darbas baigtas, išskyrus vieną dalyką. Kolegos, prašyčiau dėmesio! Prašyčiau mums visiems atleisti už vieną neapsižiūrėjimą. Taisydami Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnį ir įrašydami rugpjūčio 15 dieną – Žolinę į švenčių dienų sąrašą, jokių problemų neturėjome ir jokių klaidų nepadarėme. Taip pat ir svarstydami dėl atmintinų dienų, ir svarstydami lydimuosius projektus klaidų nepadarėme, išskyrus vieną dalyką: taisėme Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymą, kuriame turėjome įrašyti (ir įrašėme) šią dieną, bet iš šio trečio lydimojo projekto iškrito teiginys, kad įmonėse nedirbama Kovo 11 dieną. Kolegos, tai mūsų, norėčiau sakyti, visų apsižiūrėjimas – nuo komiteto iki visų kitų. Ar jūs neprieštarautumėte, kad mes tokiu protokoliniu sprendimu patikslintume, jog šis apsižiūrėjimas yra neutralizuojamas ir yra teikiamas korektiškas tekstas dėl Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo? (Balsai salėje) Sutariame, kolegos. Ačiū.

Posėdis baigiamas.