Šešiasdešimt trečiasis (498) posėdis
2000 m. liepos 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2667 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame popietinį šios dienos posėdį ir, be abejo, visi laukia, kol paskelbsiu registraciją. Prašom registruotis. Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte dabar svarstyti klausimą 2-8 – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2667? Viceministras V.Janonis pasiruošęs jį pateikti. Nematau prieštaraujančių. Prašom, pone viceministre, į tribūną.

V.JANONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu naują Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto redakciją, kuriai 2000 m. birželio 19 d. nutarimu N.701 pritarė Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programą ir Vyriausybės patvirtintą teisės aktų derinimo programą. Galiojantis Statybos įstatymas, Seimo priimtas 1996 m. kovo 19 d., turėjo didelės reikšmės plėtojant projektavimo ir statybos veiklą Lietuvoje, nustatė pagrindines statybos techninės veiklos sritis, kurias reguliuoja valstybė, statybos dalyvių pareigas ir teises, taip pat statybos priežiūros reikalavimus. Įstatymo pagrindu iš dalies sukurta nacionalinės statybos techninio normavimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus. Įgyvendinta pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovų ir įmonių atestavimo sistema.

Tačiau įstatymas turėjo ir kai kurių trūkumų. Jame nebuvo reglamentuota projektavimo sąlygų nustatymo, projektų derinimo bei leidimų statyti išdavimo trukmė. Ji buvo reglamentuota statybos techninių reglamentų ir per daug ištęsta. Tai trukdė suaktyvinti statybos investicijų procesą, be to, kai kurios įstatymo nuostatos pakartojo Civilinio kodekso nuostatas.

Po Statybos įstatymo įsigaliojimo Seimas priėmė nemažai įstatymų, kurių nuostatos ne visuomet sutapo su Statybos įstatymo nuostatomis, todėl dėl minėtų priežasčių Statybos įstatymą reikėjo keisti.

Svarbiausios Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos yra šios: pirma, patikslintos ir pateiktos įstatyme vartojamos 2 straipsnio sąvokos. Įvairiuose teisės aktuose tos pačios sąvokos apibrėžiamos skirtingai, dėl to kildavo painiava ir teisminiai ginčai. Įstatymo projektas papildytas sąvokomis, susijusiomis su statybos techninio normavimo sistemos suderinimu, Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais.

Antra. Iš esmės pakeistas ir išplėstas 4 straipsnis, kuris tiksliai apibrėžia šešis esminius statinio reikalavimus pagal Europos ekonominės bendrijos direktyvos Nr.89-106 dėl valstybių – narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suderinimo… ir ją papildančių aiškinamųjų dokumentų nuostatas. Minėto straipsnio pagrindu bus rengiami statybos techniniai reglamentai ir normatyviniai statybos specialiųjų reikalavimų dokumentai. Šio straipsnio detalizavimas sudarys aiškesnes normavimo sąlygas. Europos Sąjungos šalyse statinio esminiai reikalavimai nustatomi specialiuosiuose statybos produktų įstatymuose, kituose statybos įstatymuose.

Trečia. Įrašytas naujas 5 straipsnis “Statinio architektūra” ir su juo susijęs 20 straipsnis “Statinio projekto architektūriniai sprendiniai, statinio projekto architektas”. Galiojantis Statybos įstatymas buvo kritikuojamas architektūros specialistų, kad jame neužsiminta apie architektūrą. Kitose šalyse statinių architektūros reikalavimus ir architekto funkcijas statybos srityje reglamentuoja specialieji architektūros arba architektų teisių įstatymai.

Ketvirta. 6 straipsnis įvardija visų rūšių apsaugą bei saugą, kuri susijusi su statinių projektavimu, statyba ir atidavimu naudoti. Apsaugos ir saugos reikalavimus nustato kiti įstatymai, kurių nuostatos privalomos statytojams arba užsakovams, projektuotojams, rangovams.

Šešta. Statybos produktų tiekėjų pareigos ir teisės, nurodytos 17 straipsnyje, nustatytos įvertinus direktyvos Nr.89-106 nuostatas.

Septinta. Aiškiau ir nuosekliau išdėstytas statinio projektavimo sąlygų nustatymas, statinio projekto derinimas ir tvirtinimas, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti statinius išdavimas, statinių atidavimas ir priėmimas naudoti. Tai yra 19, 21, 22 ir 23 straipsniai. Iš esmės pakeista leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius išdavimo tvarka. Pagal galiojantį Statybos įstatymą visiems statiniams statyti leidimus išduodavo apskrities viršininkas. Dabar pagal naują įstatymo projekto redakciją apskrities viršininkas išduos leidimus statyti tik ypatingos svarbos statinius, o kitiems statiniams statyti leidimus išduos savivaldybės meras arba valdyba. Šių statinių projektų derinimas sujungtas su leidimų išdavimu. Padarius minėtus pakeitimus, maksimali galima bendra projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir leidimų išdavimo trukmė sumažinta, palyginti su trukme… nustatytas statybos techninis reglamentas. Pavyzdžiui, ypatingos svarbos statinių atveju sutrumpėja 55 dienomis, t.y. 35 dienos vietoj 90 dienų, o kitų statinių atveju 60 dienų, t.y. 30 dienų vietoj 90 dienų.

Aštunta. Įrašytas naujas 34 straipsnis, reglamentuojantis statinio garantinį terminą, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu Statybos įstatymu, sutrumpintas įvertinus Europos Sąjungos šalių įstatymus.

Devinta. Į įstatymą įrašyti nauji 35, 36, 37 ir 38 straipsniai, reglamentuojantys statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimą. Tai leis atlyginti projektuotojo ar rangovo padarytą žalą statytojui arba rangovui ir tretiesiems asmenims.

Įstatymo nustatyti reikalavimai projektavimui ir statybai diferencijuoti pagal statinių rūšis. Ypatingos svarbos statiniams nustatyti griežtesni reikalavimai: privalomas statinių projektų derinimas, jų ekspertizė, projekto vykdymo priežiūra, įmonių, projektuojančių ir statančių šiuos statinius, atestavimas. Kitiems statiniams šie reikalavimai neprivalomi, o nesudėtingiems statiniams neprivalomas projektas ir leidimas statyti, rekonstruoti, remontuoti statinį. Ypatingos svarbos statinių ir nesudėtingų statinių sąrašus tvirtins Vyriausybė, nurodydama jų paskirtį, techninius parametrus ir kitus požymius.

Priėmus įstatymą tikimasi teigiamų rezultatų. Pagrindiniai iš jų yra tokie.

Pirma. Įstatymas atitiks Europos Sąjungos reguliuojamus statybos srities reikalavimus ir netaps kliūtimi Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Antra. Vadovaudamasi tiksliais projektavimo ir statybos reikalavimais, veikla, dalyvių pareigų ir teisių priežiūra, Vyriausybė ir jos įgaliota institucija galės priimti atitinkamus teisės aktus, nustatančius tik reikalavimų įgyvendinimo procedūras, taigi nereikės nustatyti naujų esminių teisės normų.

Trečia. Privalomasis projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas garantuos jų padarytos žalos statytojui arba užsakovui atlyginimą ir kartu užtikrins Civilinio kodekso bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytą atsakomybės įgyvendinimą. Galimų neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma.

Įstatymas įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Jis suderintas su šiuo metu galiojančiais įstatymais. Taip pat įvertintos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos ir Civilinio kodekso naujos redakcijos projektų nuostatos. Į įstatymą neįrašytos nuostatos, susijusios su statybos rangos sutartimi, statybos dalyvių atsakomybė ir dėl jų veiklos atsiradusios žalos padengimo… statinių naudojimo metu, nes šias sritis reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Priėmus Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą neteks galios dabar galiojantis Statybos įstatymas. Kitus Vyriausybės nutarimus ir statybos techninius reglamentus reikės pakeisti iš dalies, patikslinant kai kurias nuostatas, suderinant jas su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Terminas – 3 mėnesiai nuo Statybos įstatymo priėmimo.

Dėl įstatymo projekto gauti teigiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos atsiliepimai.

Įstatymo projektas taip pat buvo svarstomas Lietuvos Mokslų Akademijos statybos sekcijoje ir į vertingas mokslininkų pastabas bei pasiūlymus buvo atsižvelgta. Konsultacijas, ar įstatymas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, teikė pagal PHARE programą ekspertai ponas daktaras Breneris ir daktaras Vinkelis. Įstatymo projekto autoriai yra Aplinkos ministerijos Būsto ir techninio normavimo departamento direktoriaus pavaduotojas ponas A.Bučius (pagrindinis autorius), to paties departamento direktorius Z.Mackevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras J.Parasonis, buvusios Statybos ir urbanistikos ministerijos, o vėliau Aplinkos ministerijos viceministras daktaras P.Juškevičius.

PIRMININKĖ. Jūs baigėte? Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio ir gretimų statinių. Norėčiau paklausti, kaip praktikoje numatoma derinti ir įgyvendinti šį reikalavimą? Ačiū.

V.JANONIS. Kalbant apie kraštovaizdį ir gretimus statinius arba, kaip sakoma, statinio kontekstą, šitas kontekstas nurodomas detaliuosiuose planuose ir bendruose miestų, urbanizuotų vietovių (taip pat ir nebūtinai urbanizuotų vietovių) planuose. Nurodomas reglamentas, kokio pobūdžio pastatai ten turėtų būti, ir į tai reikia atsižvelgti. Autoriai, statydami pastatą, iš anksto žino, koks pastatas turėtų būti ir ką reiškia derėti.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, pasakėte, kad apskrities architektas išduos leidimą tik ypač svarbiems statiniams, o kitus statyti galės leisti savivaldybė. Mano klausimas būtų toks. Ar tų statinių, kuriuos statyti leido savivaldybė, eksploatacijos pradžios nustatymas irgi bus paliktas savivaldybėms? Tai vienas klausimas. Antras klausimas būtų toks. Jūs kalbėjote apie statinių amžių, apie kitus norminius dalykus. Ar jūs kartu neteikiate Seimui Statinių priežiūros įstatymo?

V.JANONIS. Šis įstatymas, ta pastraipa, kurią jūs paminėjote, kilo kaip kompromisinė ginčijantis, kur turėtų būti inspekcija. Ar grynai apskrities, kaip šiuo metu, ar perduoti tam tikras galias savivaldybei. Matyt, šis klausimas, jeigu bus priimtas įstatymas, darys įtaką ir inspekcijos charakteriui.

Antrasis klausimas. Aš dabar susilaikysiu nuo tiesioginio atsakymo, nes tiksliau negaliu atsakyti dėl priežiūros.

PIRMININKĖ. Ačiū.

V.JANONIS. Galbūt direktoriaus pavaduotojas galėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Įjunkite mikrofoną ir prisistatykite.

V.JANONIS. Būsto departamento direktoriaus pavaduotojas.

A.BUČIUS. Statinių priežiūros įstatymą yra parengusi Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija, šiuo metu jis svarstomas Vyriausybėje. Man atrodo, kad jau pritarta. Visa naudojimo priežiūra yra tame įstatyme.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, pone viceministre, jūs atsakėte į klausimus tų Seimo narių, kurie norėjo paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Tinka? Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens arba neeilinėje sesijoje. Ar tinka? Ačiū. Pritarta. Norite registruotis? Prašome.

Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.P-2692 (pateikimas)

Dabar, kol jūs registruositės, aš kviečiu į tribūną viceministrę G.Rokickienę, kuri pateiks klausimą 2-9 – Regioninės plėtros įstatymo projektą Nr.P-2692. Prašome, ponia viceministre, į tribūną.

G.ROKICKIENĖ. Laba diena. Vyriausybė teikia įstatymo projektą dėl regioninės plėtros. Teikiamas įstatymo projektas nustato pagrindinius nacionalinės regioninės plėtros politikos tikslus, jos įgyvendinimo būdus, priemones, nacionalinės regioninės politinės (…) institucijas, jų įgaliojimus ir procedūras planuojant regioninę plėtrą, rengiant ir įgyvendinant investicinius projektus.

Pagrindiniai nacionalinės regionų politikos tikslai yra labai bendri ir jie šiame įstatyme yra vardijami: skatinti ūkių pertvarkymą ir modernizavimą regionuose, mažinti nedarbą, plėtoti kaimiškuosius regionus skatinant verslo ir paslaugų kūrimą, mažinti socialinius- ekonominius skirtumus tarp regionų, skatinti subalansuotą regionų plėtrą. Šių uždavinių įgyvendinimas reikalauja daug investicijų, ir, savaime aišku, valstybė šiuo metu jų neturi. Tačiau integruojantis į Europos Sąjungą atsiranda galimybė pasinaudoti jos sukurtais struktūriniais fondais, kurie skirti paremti atskirus regionus, kuriuose socialinis-ekonominis gyvenimo lygis yra žemesnis už vidutinį Europos Sąjungos valstybėse. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia laikytis nustatytų reikalavimų visoms šalims kandidatėms. Pirmiausia turi būti parengtas ir priimtas nacionalinis socialinės-ekonominės plėtros planas, jį atitinkantys regionų plėtros planai, kuriems įgyvendinti rengiami konkretūs investiciniai projektai. Jeigu planai parengti ir projektai atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinius investavimo prioritetus ir nacionaliniai subjektai, t.y. valstybės, savivaldybės, fiziniai arba juridiniai asmenys (tai priklauso nuo to, koks projektas ir kurios srities), turi ne mažiau kaip 25% to projekto investicijų, likusias investicijas arba likusią projekto vertę finansuoja Europos Sąjunga iš savo struktūrinių fondų. Iš esmės šis įstatymo projektas ir skirtas tam, kad būtų pasinaudota šia galimybe. Kad nebūtų sukurta naujų institucijų šiam tikslui įgyvendinti, siūlome, kad būtų pritaikytos (įstatymo projektas taip parengtas) veikiančios institucijos ir veikiančios regioninės institucijos, t.y. apskričių administracijos ir jų teritorijos. Vadinasi, apskričių teritorijos įvardijamos kaip regionai, o papildomai sukuriamos tik politinės institucijos, kurios priims planavimo sprendimus visuomeniniais pagrindais. Taigi įstatymo įgyvendinimas papildomų pinigų nereikalautų. Pagrindinis valstybės uždavinys yra užtikrinti šių projektų kofinansvimą, t.y. tuos 25% galimų įgyvendinti projektų vertės.

Jeigu konkrečiau komentuotume šias struktūras, tai atsiranda nauja politinė struktūra nacionaliniu lygiu, kuri vadinasi Nacionalinės regionų plėtros taryba, kuri sudaroma iš įvairių ministerijų atstovų ir jai vadovauja atsakingos už regioninę plėtrą institucijos vadovas. Šiuo metu tai daro mūsų ministerijos ministras, o techninius darbus ir sekretoriato funkcijas atlieka konkretus regioninės plėtros departamentas. Regionuose atsiranda politinė struktūra – apskričių tarybos arba vadinamosios regioninės plėtros tarybos. Tai yra tos pačios apskričių tarybos, kuriose dalyvauja visi merai, tik tiek, kad ta taryba yra patariamoji, o mūsų atveju ši taryba turi sprendžiamojo balso teisę tvirtinant regioninės plėtros planus. Taryba formuojama iš tarybose išrinktų tarybos narių pagal gyventojų skaičių. Kiekvienoje taryboje tas skaičius yra kitoks. Jos sudaro tarybą, o pagal pareigas į tą tarybą įeina merai ir apskrities viršininkas.

Įstatymas numato, kad sekretoriato funkcijas atlieka viršininko administracija. Vadinasi, nereikia kurti jokių kitų struktūrų, ir įstatymas nesako ir neliepia, kad regionai būtinai būtų apskričių teritorijos. Jeigu valstybė turi tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti didesniame regione negu apskrities teritorija, įstatymas leidžia sukurti tokį regioną iš kelių apskričių, kelių savivaldybių. Tik tada reikia sutarti, kokiu atstovavimu ir kaip bus sudaryta ta sprendžiamoji taryba, kuri priiminės regioninės plėtros planą. Taip pat įstatymas nepririša prie dabar esančių apskričių. Jeigu pagal apskričių plėtros koncepciją bus nutarta, kad apskritys bus kitokios arba turės kitokias teritorijas, šito įstatymo nereikės keisti, tada automatiškai, sakykim, keturios, penkios ar kelios apskritys, jeigu jų atsirastų, taip pat būtų laikomos regionais ir jose būtų galima įgyvendinti šiuos projektus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl 19 straipsnio. Apskritai, ar neturėtų būti nurodomas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšų santykis, o gal ir projektų įgyvendinimo maksimali trukmė. Ir iš valstybės biudžeto pozicijų būtų geriau orientuotis, ir iš tų projektų įgyvendinimo užbaigtumo. Ačiū.

G.ROKICKIENĖ. Klausimas labai logiškas, bet jo išspręsti šiuo įstatymu negalime, nes planas ir finansavimo galimybės tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos yra labai santykinis ir jis labai normaliai gali keistis. Sakykim, jeigu valstybė nepajėgia turėti 25% kofinansavimo, automatiškai mažiau gauna iš Sąjungos. Arba Sąjunga neskiria, jeigu nepajėgia valstybė panaudoti tų lėšų. Todėl piniginių klausimų mes visiškai čia nesprendėm, o ten yra atitinkamas straipsnis, kuriame parašyta, kad finansavimas vyksta Finansų ministerijos nustatyta tvarka pagal nustatytus reikalavimus.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji viceministre, jūs jau beveik išaiškinote, kas man rūpėjo dėl regionų stabilumo, kai kalbama apie regioną, kuris sudaromas su kokia kita kaimynine šalimi, vadinamasis pasienio regionas, tarkim, kaip mes turime Euroregiono Nemuno projektą, yra idėjų dėl Lietuvos ir Latvijos pasienio. Jūs kalbėjote apie labilumą, kad gali būti tos tarybos sudarytos peržengiant apskričių ribas, bet vis dėlto, koks tuomet turėtų būti norminis aktas. Ar Seimo įstatymas, ar užtektų Vyriausybės nutarimo tam projektui, to regiono įsteigimo pagrindui? Koks turėtų būti dokumentas?

G.ROKICKIENĖ. Taip, šiame įstatymo projekte tiktai pasakyta, kad jeigu Vyriausybė nenustato kitaip, tai laikomasi apskričių teritorijos, jeigu Vyriausybė mano, kad tam tikriems apibrėžtiems tikslams ir gyventi reikalingas kitoks regionas, jis turėtų turėti galias tai padaryti, tai įstatymas leistų.

PIRMININKĖ. Klausia A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti, kiek tai galėtų kainuoti valstybės biudžetui, sakysim, metams arba ilgiau, nes regioninė politika galbūt bus ilgesniam laikotarpiui. Orientacinę sumą galbūt yra kas nors paskaičiavęs?

G.ROKICKIENĖ. Yra tikrai suskaičiuotos, bet man su skaičiavimais truputį sunkiau. Kaip patikslinti? Čia yra iš esmės trys programos – SAPARD, ISPA, PHARE-2000 plius – ir kiekviena turi savo skaičius, ir kiekvienas skaičius priklauso nuo to, kiek mes kitiems metams (kalbama, kad bus taikoma ateinantiems metams), kiek mes turėsim iš valstybės tam investiciniam kofinansavimui. Suma labai priklausanti. Bet noriu pasakyti bendrą nuostatą, kiek mes analizavom kitų šalių patirtį, tiek kandidačių, tiek įstojusių narių, tai valstybė gali gauti pinigų tiek, kiek ji pajėgia užtikrinti kofinansavimą. Tai labai priklauso nuo jos pajėgumo, susitvarkymo ir institucinių gebėjimų panaudoti tas skirtas lėšas. Vidutiniškai yra paskaičiuota, kad iš tų struktūrinių fondų gali gauti maždaug du su puse biudžeto, kiek iš viso mūsų valstybė turi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, ponia pranešėja, jūs atsakėte į norinčių paklausti klausimus. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Galime. Ar galime sutarti, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Ačiū. Papildomu norėtų kas nors? Ar nori kuris nors komitetas būti papildomu? Negirdžiu norinčių. Žiūriu į komiteto pirmininką, jis nenori. Siūloma svarstyti liepos 13 d.? Ar tinka? Ačiū, pritarta. Taigi baigiam diskusiją šiuo klausimu. Jūsų pageidavimas man įstatymas. Prašom registruotis.

Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui" projektas Nr.P-2678 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar grįžtam į normalią darbotvarkės eigą. Klausimas 2-5 – Seimo nutarimo ”Dėl valstybės garantijos suteikimo Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui” projektas Nr.P-2678. Pranešėja viceministrė D.Grybauskaitė. Prašom į tribūną.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pateikiamas nutarimas dėl valstybės garantijos suteikimo Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui dėl 35,36 mln. paskolos. Ši paskola numatoma Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui – rekonstruoti Klaipėdos jūrų uosto įplaukos vartus bei pagerinti jūrinės aplinkos apsaugą. Visas projektas sudaro per 50 mln., apie 40% jo dengia pats uostas iš karto, o per 17 metų laikotarpį lygiomis dalimis taip pat bus išmokėta iš uosto gaunamo pelno. Projektas valstybei yra naudingas. Telpame į visus savo garantijų limitus. Derybų procesas sėkmingai pasibaigęs, suderintos visos sutartys. Lieka tiktai gerbiamojo Seimo pritarimas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, 2 straipsnyje kalbant apie tas visas išlaidas ir projekto vertę yra ir nenumatytos išlaidos – 6,6 mln. JAV dolerių. Norėjau paklausti, kokiais teisės dokumentais remiantis suplanuotos šios išlaidos (jos čia ne tokios mažos) ir ar jos būtinos tokios, kokios čia nurodytos? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Standartiniai reikalavimai nenumatytoms išlaidoms yra 10%. Maždaug tiek ir yra, nes visas projektas per 57 mln. Tai yra standartiniai visų tarptautinių institucijų reikalavimai, nes projektas vyks ketverius metus, kad būtų galima projektą koreguoti.

PIRMININKĖ. Klausia J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamoji viceministre, prašom pasakyti, koks bendras skolinimosi limitas dabar mūsų valstybėje iš viso. Ar mes neviršijam šiuo metu, turim dar tokią galimybę?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, šis limitas buvo numatytas dar pernai į šių metų limitą, kuris yra suderintas su Valiutos fondu. Visiškai telpa.

PIRMININKĖ. Klausia A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamoji viceministre, šią sumą, kuri yra numatyta paimti uosto rekonstravimo darbams grąžinant ją, ar uostas laisvai atiduoda iš turimų lėšų ir gaunamų kiekvienais metais, ar tai bus įtemptas… Aš noriu paklausti, ar yra rizikos krašto biudžetui?

D.GRYBAUSKAITĖ. Atvirai kalbant, rizikos turime visada, kai turime reikalą su bet kuo, ypač su valstybės institucijom, su valstybinėm įmonėm. Bet iš tikrųjų kartu su Rekonstrukcijos ir plėtros banku labai įdėmiai skaičiavom, uostas kol kas yra viena iš geriausių, pajėgių įmonių, nes per 23 mln. duoda pats. Tai unikali situacija. Jokia įmonė negali taip finansuoti tokių projektų. Mes labai optimistiškai nusiteikę, bet rizika visada lieka.

PIRMININKĖ. Klausia S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Dėl uosto vartų, aišku, čia labai svarbus dalykas yra ne tiktai Klaipėdos uostui, bet ir visai transporto infrastruktūrai, nes uostas pasidarys daug konkurentiškesnis. Bet yra vienas toks dalykas. Kažkada spaudoje nuskambėjo tokia abejonė, kodėl iš Švedijos granitas bus naudojamas tiems molams daryti. Ar yra nuspręsta, kas statys, kas projektą daro? Gal jūs galėtumėte tai pasakyti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Tiesiogiai už projektą atsakinga pati uosto direkcija. Kadangi sukeitėte laiką, jie dar važiuoja. Apie granitą kažin ar sugebėsiu atsakyti. Specialiai yra sukurta grupė, kuri bus atsakinga už projekto įgyvendinimą, būtent uosto direkcijos.

PIRMININKĖ. Svarstant bus galima atsakyti į visus klausimus.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš tikiuosi, kad komitetai kvies juos, jie tikrai noriai dalyvaus ir atsakys į visus klausimus.

PIRMININKĖ. Ačiū, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti šiam projektui? Prašot balsuoti? Gerai. Pirma klausiu, ar norite kalbėti diskusijoje dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš? Nėra norinčių, bet balsuoti yra norinčių. Prašom registruotis. Bendru sutarimu registruojamės.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Pasiruošiame balsuoti. Kas už, spaudžia mygtuką “už”, kitaip – prieš arba susilaiko.

Už – 33, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta. Ar sutinkame, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Ačiū. Ar yra papildomų komitetų, norinčių svarstyti šį klausimą? Nematyti entuziastų. Siūloma svarstyti liepos 13 d. Ar tinka? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pritarta po pateikimo.

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2680. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 4, 7, 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2681. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 246¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo, papildymo 173¹⁴ straipsniu ir 173⁹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2682. Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2683. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr.P-2684. Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2685. Kelių fondo įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2686. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2687. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2688 (pateikimas)

Pereiname prie šios dienos darbotvarkės 2-6a klausimo ir lydinčių projektų 2-6b, 2-6c, 2-6d, 2-6e, 2-6f, 2-6g, 2-6h, 2-6i. Aš, taupydama laiką, jums leidus visų neskaitysiu. Pagrindinis būtų Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Viceministrę D.Grybauskaitę kviečiu į tribūną pateikti visus šiuos projektus iš karto.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kadangi jų labai daug ir visi labai techniški, aš norėčiau sugrupuoti visų pasiūlymus į kelias pagrindines grupes, kokią naudą mes matome iš šių pataisymų.

Pirma, projekto tikslas – sudaryti sąlygas aktyviau administruoti mokesčius. Pirma grupė būtų dėl mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros sutrumpinimo. Atsisakoma vietos mokesčių administratoriaus kaip ginčus nagrinėjančios institucijos.

Antra grupė – keičiamos sankcijos ir baudos, kai išbraukiamas pažeidimas, kuris nėra daromas tyčia. Taip pat nustatoma mokesčių išieškojimo bei sumokėjimo senatis. Labai aiškiai reglamentuojama, kada galima skaičiuoti už 5, o kada už 10 metų, ir tiksliai apibrėžiamas laikotarpis, už kurį skaičiuojamas mokestis.

Ketvirta pasiūlymų grupė – tobulinama mokestinių nepriemokų atidėjimo tvarka. Siūloma vietos mokesčių administratoriui suteikti teisę spręsti klausimus dėl mokestinių nepriemokų atidėjimo, taip pat atsisakoma maksimalaus dvejų metų atidėjimo termino bei siūloma administratoriui suteikti teisę atleisti nuo delspinigių. Kaip žinote, esant šiai situacijai, tai gana lankstūs pasiūlymai, kurie leistų administratoriui būti ne tokiam griežtam ir reguoti į konkrečią situaciją.

Ir penkta pasiūlymų grupė yra dėl ūkinės komercinės veiklos apribojimų taikymo, kai išvardijamas baigtinis pagrindų, kuriems esant galima taikyti ūkinės komercinės veiklos apribojimus, sąrašas. Visi kiti pasiūlymai susiję su kitų įstatymų, kurie apima šitas penkias grupes, pakeitimais.

Kadangi tai labai techniniai pasiūlymai, į konkrečius klausimus detaliau galėtų atsakyti Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas, kuris yra čia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl 3 straipsnio 2 dalies, kurioje minima iki 30% patikrinimo metu išieškotų valstybės biudžeto lėšų. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų susieti šį procentą su bendra Valstybinės mokesčių inspekcijos per metus išieškoma suma, nes dabar metinė ieškoma suma galėtų būti labai didelė – išieškojo 100 ir 130 Lt., sakykim, gauna. Jeigu vis dėlto žiūrėtume į efektyvumą, tai tam tikras bendros apimties procentas. Tada, matyt, jau būtų efektyvumo laipsnis ir būtų gal naudingiau bendram reikalui. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Šiaip mes mėginome išvengti intervencijos ir bendrai apmokėjimo už išieškojimus subjektyvumo, kad nekiltų didelis noras kelis kartus išieškoti tą patį, bet dėl detalių prašom poną M.Palijanską.

M.PALIJANSKAS. Šiame straipsnyje yra numatyta, kad tos lėšos bus skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ten ir bus konkrečiai apibrėžiami minimi klausimai. Be to, ir yra 30% nuo išieškotų sumų. (Balsas salėje) Šiuo atveju dar galiu papildyti, kad yra apsiribojama būtent materialinei bazei skatinti ir mokesčių administravimo efektyvumui gerinti. Atsisakoma nuostatos dėl darbuotojų skatinimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji viceministre, jūs minėjote tą faktą, jog šiame įstatyme numatyta galimybė mokesčių administratoriui atleisti mokesčių mokėtojus nuo susikaupusių delspinigių. Savaime suprantama, kai numatyta galimybė, veikia subjektyvus faktorius – galima atleisti, galima ne. Prašom pasakyti, kokie bus saugikliai: ar po įstatymų leidžiamų aktų prasme, ar pačiame įstatyme, kad tos įmonės, kurioms valstybė skolinga, būtų besąlygiškai atleistos nuo delspinigių.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tikiuosi, kad į techninį klausimą atsakys ponas M.Palijanskas, nes tiksliai nežinau įstatymo detalių, bet po įstatymų leidžiamais aktais būtinai intervenuosim, jeigu tai nenumatyta įstatyme.

Pone Palijanskai, ar įstatyme numatyta?

M.PALIJANSKAS. Šiuo atveju pagrindai išvardijami įstatyme. Iš esmės lieka tik vienas toks neapibrėžtas pagrindas, kuris jau yra šiame įstatyme ir kuris buvo naudojamas: kaip netikslinga išieškoti ekonominiu socialiniu požiūriu. Šiuo metu ir yra pagrindinė problema, kad dažnai pasitaiko tokių atvejų, jog pagal įstatymo raidę administratorius negali priimti lankstaus mokesčių mokėtojų… mokesčiams administruoti reikalingų palankių sprendimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į klausimus atsakyta.

Gerbiamieji kolegos, ar galima būtų bendru sutarimu pritarti? Registruosimės, bet ar galima bendru sutarimu pritarti? Visiems pateiktiems projektams galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Kol mes registruojamės, aš noriu jūsų paklausti. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar tinka? Tinka. Siūloma svarstyti liepos 13 d. Tinka? Tinka. Registruojamės. Prašau visus atidžiai registruotis. Pritarta bendru sutarimu. Bus svarstoma liepos 13 d. arba… Atsiprašau, labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, atšaukim liepos 13 d. Seniūnų sueigoje mes buvom numatę svarstyti rudens arba neeilinėje sesijoje. Ar tinka tas variantas? Labai atsiprašau, pritarkim antrajam pasiūlymui. Pritarta. Taigi pagrindinis projektas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat dar noriu patikslinti, kad papildomų įstatymų projektai, kurie svarstomi kartu… Projekto Nr.P-2681 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinka? Toliau projektas Nr.P-2682. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Negirdžiu prieštaraujančių. Projektas Nr.P-2683. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Tinka? Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prie projekto Nr.P-2683. Projektas Nr.P-2684. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Tinka? Projektai nuo Nr.P-2685 iki Nr.P-2688. Visų šitų projektų pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar tinka? Tinka. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pritarta visiems projektams.

Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2709 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Toliau mūsų darbotvarkės 2-7 klausimas – Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2709. Taip pat kviečiu viceministrę D.Grybauskaitę į tribūną. Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame norime padaryti nedidelį, bet labai reikšmingą likusiems valstybiniams bankams pakeitimą. Kaip žinote, iš esmės turime tik vieną valstybinį banką. Apie 20% jo aktyvų sudaro valstybiniai vertybiniai popieriai, kurių pelningumas yra labai mažas, beveik per pusę mažesnis negu rinkos galimybės. Iš esmės tai yra girnos, kurios stabdo ir sudaro labai nepatrauklų banko įvaizdį.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra sudaryti galimybę bankams restruktūrizuoti Vyriausybės vertybinius popierius ir mokėti rinkos palūkanas padidinus jų pelningumo maržą iki 4,5%. Iš esmės pagal dabartines sąlygas tai būtų beveik 8,5–9%. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes siūlome žodelį “iki 4,5”, t.y. paliekame Vyriausybei galimybę, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, į poreikius, tarp jų ir derybų situaciją dėl bankų ateities, nuspręsti, koks bus procentas. Taip pat norėčiau priminti, kad šiuo metu įstatyme numatyti 2%, bet Vyriausybė naudoja tik 1%. Konkrečių palūkanų normų nustatymas būtų pačios Vyriausybės prerogatyva ir tik įvertinus potencialaus investuotojo ir ekonominės situacijos poreikius.

Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos taupomojo banko privatizavimo patarėjų bei audito firmų patarėjų rekomendacijas. Iš esmės iš viso Lietuvos taupomojo banko restruktūrizavimo proceso tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio reikia Seimo pagalbos, tuo tarpu visus kitus elementus gali atlikti ir Vyriausybė, ir pats bankas, ir tai yra daroma.

Tai tiek. Skubos tvarka yra dėl to, kad, kaip žinote, restruktūrizavimo procesas dabar yra kaip tik įsibėgėjęs.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, kai yra mokamos kintamos palūkanos, kokia reikmė arba būtinybė didinti maržą du ir daugiau kartų? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kaip minėjau, mes dar nedidiname, nes tai yra tik potenciali galimybė. Pagal ekspertų įvertinimus tai iš esmės du kartus didina bankų patrauklumą. Jis susijęs su terminuotų gyventojų indėlių vidurkiu plius marža. Jeigu judės vidurkis, tai atitinkamai judės ir pelningumas. Ekonomika juda, norime, kad judėtų ir bankų patrauklumas.

PIRMININKĖ. Klausia J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji viceministre, kadangi yra didinamos palūkanos, tai apie kokią sumą čia būtų kalbama apskritai?

D.GRYBAUSKAITĖ. Vyriausybės nutarimo projekte, kurį mes iš esmės jau turime, būtų kalbama, kad jeigu išpirktume per penkerius metus gabalais, kaip yra numatyta šiemet, 85 mln. … ir jeigu išpirkinėtume, kaip buvo anksčiau, tai pagal šitą variantą būtų pats pigiausias, patraukliausias ir mums mažiausiai kainuotų. Mes numatėme tarp 8 ir 11 mln. litų kasmet, ir tai būtų iš skolos aptarnavimo sutaupymo. Iš biudžeto nereikėtų nė kapeikos, nes mes sutaupome dabar iš skolos aptarnavimo. Mes labai numušinėjame rinkoje palūkanas ir esame sutaupę per 100 milijonų.

PIRMININKĖ. Ačiū, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, negirdžiu prieštaraujančių dėl skubos tvarkos. Ar galima bendru sutarimu pritarti, žinoma, prieš tai pritarus šiame projektui po pateikimo? Galima pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti liepos 11 d. Tinka? Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomai svarstyti entuziastų nematau. Ačiū, pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar pareiškimų autoriai yra pasiruošę skaityti pareiškimus iki Vyriausybės valandos, kad 17 val. mes galėtume baigti posėdį? Žvilgtelsim. Puiku. Valstybėje ramybė ir gyvenimas vis gerėja. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka iki Vyriausybės valandos.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą, bet prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė ryžtingai nusiteikusi ir pasirengusi atsakyti į visus jūsų klausimus. Tuojau pradėsime diskusiją. Pirmoji klausia, kiek suprantu, LDDP frakcijos vardu S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau paklausti pono R.Didžioko ir pono A.Saudargo. Tikiuosi, kad abu girdės. Klausimas būtų toks. Mes dažnai girdime, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, ir puikiai žinome, kad mūsų vežėjai yra išsikovoję sau vietą po saule, t.y. Europoje. Dabar, kaip žinote, mūsų kaimynai lenkai įvedė įdomią tvarką ir neleidžia išvežti per sieną daugiau kaip 200 litrų kuro į Lenkiją. Tai, be abejo, labai blogina vežėjų sąlygas, nes tai kainuoja papildomus pinigus, susidarė eilės muitinėse, kiek žinau, vakar eilė buvo iki 8 km. Trečias dalykas yra tas, jog Lietuvoje neperkamas kuras, negaunami mokesčiai ir, aišku, sumažėja naftos produktų rinka.

Norėčiau konkrečiai paklausti pirmiausia pono R.Didžioko, kaip savotiško tos srities kuratoriaus, ir užsienio reikalų ministro, nes tai susiję su Lenkija. Manau, kad galėtų pasakyti žodį ir finansų ministras, nes, kiek žinau, būtent jo kolegos įsakymu taip yra padaryta muitinėse. Kokių konkrečiai priemonių ėmėsi ir imsis gerbiamieji Vyriausybė nariai, nes Lenkijoje rytoj ne šventė, kad būtų bent kiek galima pagerinti tą situaciją?

R.DIDŽIOKAS. Jūsų ką tik pateikta informacija Susisiekimo ministerijai yra žinoma. Mes savo kanalais kreipėmės į Lenkijos susisiekimo ministeriją, kreipėmės ir raštu, ir daug kartų skambinome telefonu įvairiais lygiais. Taip pat prašėme Lietuvos ambasados Varšuvoje, kad ji tarpininkautų dėl mūsų prašymo. Mano žiniomis, Lenkijos susisiekimo ministerija pasiūlė šį klausimą svarstyti artimiausiame Lenkijos Vyriausybės posėdyje, tačiau, kaip žinote, šį klausimą kuruoja ne Susisiekimo ministerija, bet Lenkijos finansų ministerija. Mes manome, kad klausimas bus persvarstytas, nes juridine prasme šis Lenkijos finansų ministerijos priimtas sprendimas prieštarauja pasirašytoms dvišalėms sutartims dėl krovinių pervežimo automobiliais, tarp jų dėl Lietuvos ir Lenkijos. Manau, kad ir Užsienio reikalų ministerija galės tarpininkauti oficialiais kanalais per Užsienio reikalų ministeriją Lenkijoje.

A.SAUDARGAS. Labai trumpai. Kaip matote, mūsų žinybos ir mūsų diplomatai jau dirba. Jeigu reikės, Užsienio reikalų ministerija veiks kitu lygiu. Tai mes darysime, tik pirmiausia žiūrėsime, kaip jiems seksis išspręsti tą reikalą. Žinoma, mes jo taip nepaliksime, bet ar pavyks, tai yra dvišalis dalykas.

V.DUDĖNAS. Kadangi šis įsakymas buvo pasirašytas, atrodo, naujojo Lenkijos finansų ministro (ar seno, tiksliai nežinau), mes bandysime derinti su Užsienio reikalų ministerija, su lenkų muitine. Kadangi tai susiję ir su mumis, tai mes irgi turėsime pasiteirauti.

PIRMININKĖ. Socialdemokratų frakcijos vardu klausia Alg.Butkevičius. Vieną minutėlę palaukite, įjungsiu.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš noriu paklausti premjero, tačiau kadangi jo šiandien nėra, tai mano klausimas tikriausiai bus finansų ministrui. Vakar premjeras, duodamas interviu žurnalistams, minėjo tai, kad asignavimai savivaldybėms šiais metais nebus padidinti dėl to, kad visos joms deleguotos valstybės funkcijos yra padengtos pinigais. Tačiau aš norėčiau pasakyti truputį kitą informaciją ir paminėti kai kuriuos priimtus Vyriausybės nutarimus, kurie tikrai nėra padengti finansais. Pirmiausia dešimtmečio bei profiliuoto mokymo įvedimas bendrojo lavinimo mokyklose, mokesčių mazutui ir kietam kurui padidinimas (Tai Vyriausybės 1999 12 22 nutarimas Nr.1499 “Dėl gyventojams taikomų padidėjusių šiluminės energijos kainų dalinio kompensavimo”), elektros energijos kainų padidinimas, pašalpų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos… įsikurti padidinimas. Galėčiau išvardyti ir daugiau Vyriausybės priimtų nutarimų. Ar priimant tam tikrus Vyriausybės nutarimus bei įstatymus kas nors atlieka tam tikrus skaičiavimus, kaip savivaldybė gali įvykdyti jai deleguotas valstybės funkcijas? Ar artimiausiu metu ruošiamasi rasti asignavimų, kad savivaldybės būtų pajėgios jas įvykdyti? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Gal iš tikrųjų savivaldybės ar Savivaldybių asociacija turėtų aktyviau dalyvauti rengiant įstatymus. Įstatymų projektai yra skelbiami. Funkcijos, kurios yra deleguotos, gal ne visai yra įvertintos, bet man atrodo, kad tie įsiskolinimai, kuriuos savivaldybės turi, neturi nieko bendro su funkcijomis. Paprasčiausiai yra tokie įsiskolinimai, dabar jie vėl padidėjo. 1999 m. sausio 1 d. įsiskolinimai buvo 259 mln., o jau 2000 m. sausio 1 d. skola pasiekė 438 mln. Šių metų balandžio 1 d. skola padidėjo iki 564 mln. Vyriausybė neturi galimybių duoti pinigų iš iždo nepaisydama biudžeto ribų. Savivaldybės turi gyventi pagal realius biudžetus.

Aš žinau, kad Vilniaus savivaldybė kaltina Vyriausybę, kad funkcijos buvo deleguotos, bet finansavimo neva nebuvo. Bet iki šiol mes laukiame tų skaičiavimų. Čia toks gana abstraktus dalykas. Jeigu abstrakčiais dalykais bus remiamasi, kaltinama Vyriausybė ar tiesiog kreipiamasi į teismą, man atrodo, nieko gero nebus. Tai iš dalies skamba kaip rinkimų kampanijos šūkiai. Konkrečiai, pavyzdžiui, jūsų duotas vienas iš pavyzdžių, tai buvo PVM lengvatų sumažinimas. Tas buvo numatyta nuo sausio mėnesio ir savivaldybės, formuodamos savo biudžetus, irgi turėjo į tai atsižvelgti. Taip pat kai kurios savivaldybės aiškina, kad jų lėšų nebeliks nuo rugsėjo mėnesio. Tai aš irgi neįsivaizduoju, koks čia planavimas? Vadinasi, viskas sustos rugsėjo mėnesį, mokesčiai nebus surinkti. Man atrodo, daug yra rinkimų kampanijos retorikos. Jeigu yra realių klausimų, savivaldybės juos turėtų apsvarstyti su Vyriausybe normaliai, be jokių emocijų ar išankstinių kaltinimų.

PIRMININKĖ. Klausias J.Valatka, frakcija “Socialdemokratija 2000”.

J.VALATKA. Kadangi mūsų gerbiamoji posėdžio pirmininkė pasakė, kad bus atsakoma į visus klausimus, aš norėčiau užduoti klausimą, bet nematau nei aplinkos ministro, nei Ministro Pirmininko, kurie pasirašė naują Statybos įstatymo projekto redakciją. Čia vėl yra numatytas naujas mokestis, tiksliau sakant, civilinės atsakomybės draudimas. Būtų labai įdomu paklausti, o kiek tai kainuos mūsų statybos verslui?

PIRMININKĖ. Bet jūs galėjote apie tai paklausti, kai mes tik ką po pateikimo pritarėme šiam įstatymo projektui.

J.VALATKA. Deja, tai yra Vyriausybės sprendimas, ir aš norėčiau paklausti Vyriausybės narių, nes jie turbūt priima tokius sprendimus.

PIRMININKĖ. Svarstymo metu jūs galėsite tą daryti komitetuose ir visur kitur.

J.VALATKA. Ačiū. Tai į mano klausimą turbūt nebus atsakyta? Dėkui.

PIRMININKĖ. Svarstant šį įstatymą bus galima atsakyti į šiuos klausimus. Ką mano Vyriausybės atstovai? Aš manau, pateiksime tą klausimą, kai įstatymo projektas bus svarstomas Seime. Ta procedūra jau prasidėjo. Klausia R.Rutkelytė. Jūs, kiek suprantu, Centro frakcijos vardu klausite. Prašom.

R.RUTKELYTĖ. Klausimas skirtas sveikatos ministrui. Padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išties grėsminga, ir jeigu sveikatos apsaugos reforma būtų laiku pradėta ir greitai vykdoma, šiandien daugelio problemų gal būtų išvengta. Ministre, jūs optimistiškai (galbūt ir mes jums pritariame) apeliuojate į gydytojų sąžinę, kad jie dirbs nevalgę, bet aš manau, kad tokia situacija ilgai tęstis negalės. Antra vertus, reformą spartinti ar daryti skausmingas permainas vis dėlto yra palanki situacija, nes aplinkybės verčia jus tai daryti. Sakykite, ar yra vilties, kad bus imtasi ryžtingų priemonių ir kokių? Tai yra ar neketinate imtis reformą vykdyti ryžtingai ir greitai.

R.ALEKNA. Aš manau, kad mes ir imamės ryžtingai, kiek galima greitai darome tą reformą. Tačiau, aš manau, jūs suprantate, kad tam, jog vyktų reforma, reikalinga ne tik teisinė bazė, ne tik įvairios normatyvinės nuostatos, bet ir finansinė parama. Mes dažnai esame kartoję, kad praeitais metais iš numatytų 140 mln. buvo gauta apie 200 tūkst. Manau, kad tas daug ką pasako. Aš nelabai įsivaizduoju, ar nors vienoje srityje įmanoma įvykdyti realius reformos žingsnius, kai nėra skiriama lėšų tiems darbams atlikti, kuriuos privalu atlikti. Aš manau, kad Seimo nariai tikrai yra susipažinę, kokie yra pagrindiniai darbai, kurie turi būti atliekami, kad ta reforma vyktų. Visų pirma, kad šeimos gydytojų institucijos steigtųsi Lietuvoje, kurios perimtų pačią didžiausią, na, kur kas didesnę dalį, paslaugų teikimo negu iki šiol buvo daroma. Reformos esmė yra ta, kad stacionarinės pagalbos paslaugų mažinimas vyktų ambulatorinės pagalbos paslaugų didinimo sąskaita. Šiandien pastebima, kad poliklinikose yra didžiulės eilės, kad yra sunku ambulatoriškai patekti pas gydytoją. Tai rodo, kad iš tikrųjų pirminės sveikatos priežiūros institucijų tinklas yra nepakankamas. O jeigu mes imtumės kažkokių dar ryžtingesnių žingsnių, neplėsdami pirminės sveikatos priežiūros, aš manau, kad galėtume susilaukti kur kas skaudesnių pasekmių. Ryžtingi žingsniai turi būti labai gerai pamatuoti ir paremti finansais, kurių šiandien trūksta. Aš norėčiau, naudodamasis proga, šiek tiek užsiminti, kad šią savaitę buvome susirinkę pas premjerą. Buvo “Sodros” vadovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė, finansų ministras ir buvo ieškoma būdų, kaip pagerinti esamą finansinę situaciją, ką jau kalbėti apie stabilizavimą. Preliminariai buvo sutarta, kad nebus mažinamos užskaitos, kad Finansų ministerija ieškos būdų, kaip pervesti maksimaliai pinigų už valstybės apdraustuosius. Manau, kad tos priemonės, kurios buvo taikytos, kurių ėmėsi gydymo įstaigų vadovai, išleisdami darbuotojus nemokamų atostogų, bus paskutinis žingsnis ir daugiau tokių priemonių nereikės imtis, tų lėšų pakaks, kad šiek tiek normaliau funkcionuotų gydymo įstaigos. Dar net planuojama šiek tiek sumažinti skolą iki metų pabaigos.

PIRMININKĖ. Klausia R.Kupčinskas – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos konservatoriai. Vieną minutėlę! Prašom.

R.KUPČINSKAS. Pirmiausia norėjau pateikti klausimą gerbiamam R.Didžiokui. Norėjau paklausti, kas yra daroma restruktūrizuojant akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” struktūras ir kokia nauda numatoma iš to restruktūrizavimo. Taip pat norėčiau paklausti, premjero nėra, gal finansų ministras galėtų tai žinoti. Vasario 13 d. mūsų parlamentinė “Inkaro” reikalų laikinoji komisija kreipėsi į Ministrą Pirmininką A.Kubilių išnagrinėti galimybę dėl lėšų skyrimo “Inkaro” darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. Ar šitas klausimas buvo svarstomas Vyriausybėje arba kurioje nors ministerijoje? Norėčiau to paklausti.

Dar, žiūriu, liko kelios sekundės, norėčiau paklausti ministro K.Platelio dėl Statybos ir architektūros instituto likimo. Man atrodo, kad institutas labai reikšmingas mūsų valstybėje, turintis aukšto lygio laboratorijas įvairių statybinių medžiagų sertifikavimo. Koks jo likimas? Ačiū.

PIRMININKĖ. Ministrai irgi turės pasidalyti vieną minutę. Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Pasistengsiu trumpai. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis principinėmis specialios paskirties akcinės bendrovės restruktūrizavimo nuostatomis nuo liepos 1 d. bendrovės viduje yra įkurti verslo centrai. Jie pradėjo veikti ūkiskaitos principais. Toliau Susisiekimo ministerija yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą ir siekia atskirti infrastruktūrą. Kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad infrastruktūra ir toliau būtų išimtinė valstybės nuosavybė, tai yra atskirti ją iš specialios paskirties akcinės bendrovės turto. Manom, kad toks atskyrimas bus lemiamas etapas, leidžiantis toliau liberalizuoti rinką, tai yra leidžiantis dalyvauti ir užsiimti šiuo verslu ir kitiems vežėjams, ne tiktai specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai”. Tai galų gale turėtų pagerinti paslaugų kokybę, sumažinti paslaugų kainas ir tokiu būdu padaryti geležinkelių transportą patrauklesnį kitų transporto rūšių atžvilgiu.

R.KUPČINSKAS. Ponas V.Dudėnas dėl “Inkaro” darbuotojų.

PIRMININKĖ. Palaukit, aš nesuteikiau jums žodžio. Dar ponas K.Platelis turėjo atsakyti. Prašom, pone ministre.

R.KUPČINSKAS. Dėl Architektūros instituto.

PIRMININKĖ. Švietimo ministrui buvo klausimas.

R.KUPČINSKAS. Aš klausiau dėl Architektūros instituto likimo. Man atrodo, kad tai nepaprastai svarbus ir Kaunui, ir apskritai Lietuvai dalykas.

PIRMININKĖ. Ačiū.

K.PLATELIS. Dabar dirba darbo grupė, kuri svarsto visų valstybinių mokslo institutų likimą. Kaip žinot, pusę Statybos ir architektūros instituto jau 1998 metais buvo nutarta prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, kitą pusę – prie Kauno technologijos universiteto, tačiau tai nebuvo padaryta dėl didele dalimi ir Kaune rinktų Seimo narių pastangų. Dabar matom, kad šio instituto situacija dar blogesnė, dar labiau jis neturi jokių perspektyvų. Žinoma, dabar tą klausimą reikės spręsti jau griežčiau.

PIRMININKĖ. Klausia A.Patackas. Prašyčiau Seimo narių nepažeidinėti Statuto ir pateikti vieną klausimą vienam ministrui. Mikrofonas išsijungė. Palaukit, minutėlę! Prašom klausti.

A.V.PATACKAS. Kadangi nėra A.Kubiliaus, tuomet poniai Irenai Degutienei. Trys frakcijos Seime – Konservatorių, Krikščionių demokratų ir “Socialdemokratija 2000” yra nutarusios, kad G.Vagnoriaus Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr.532 “Dėl Grūto parko teisėtumo” neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Siūloma šį nutarimą pripažinti netekusiu galios ir trys frakcijos šito prašo. Kiek žinau, Ministras Pirmininkas į tai žiūrėjo pozityviai, bet visas tas dalykas yra vilkinamas. Mes prašytume jus atkreipti į tai dėmesį. Galbūt jūs asmeniškai turite ir kitą nuomonę, bet vis dėlto trys frakcijos yra trys frakcijos, ir tie dalykai turi judėti. O kažkur vidurinėje grandyje šitas dalykas yra vilkinamas ir stabdomas.

PIRMININKĖ. Ar šiandien norėsite atsakyti, ponia ministre?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų mes Vyriausybėje dar nesvarstėme šio projekto, bet tikrai ne tik aš, bet visi šiandien dalyvaujantys pasidomėsim, kaip jūs sakot, kokioje grandyje yra įstrigęs tas kreipimasis. Paprašysim, kad būtų greičiau pateikta svarstyti ministrų kabinetui.

PIRMININKĖ. Klausia V.Žiemelis. Jungtinė Demokratų ir Tėvynės liaudies partijų frakcija.

V.ŽIEMELIS. Jau mėnuo laiko, kai kalbame apie tai, kad Vilniaus savivaldybė skolinga iždui 94 mln. fizinių asmenų pajamų mokesčio. Šiuo metu Vilniaus savivaldybės taryba nutarė kreiptis į teismą. Prieš tai nutarė kreiptis į teismą Anykščių savivaldybė. Šiuo atveju aš matau tam tikrą apskritai valstybės negerbimą, ko gero, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Per visą nepriklausomybės dešimtmetį tokių atvejų nebuvo, kad dvi valstybės institucijos plačiąja prasme bylinėtųsi tarp savęs. Kada mes sulauksime prokuratūros išvados? Ar normalu, kad nesulaukus prokuratūros išvados, tarybos nusprendžia kreiptis į teismą. Jeigu visos savivaldybės nuspręs kreiptis į teismą, tai kieno sąskaita teismas priteis vienai ar kita pusei išmokėti tuos pinigus. Sugrąžinti šiuos pinigus į iždą arba atvirkščiai. Aš matau tam tikra prasme valstybės pamatų išbalansavimą. Šiuo atveju, ko gero, viena iš išeičių – arba Vyriausybė atsistatydina, arba skelbiamas tiesioginis valdymas tose savivaldybėse.

PIRMININKĖ. Kam adresuojate klausimą?

V.ŽIEMELIS. Šiuo atveju politiškai turėtų atsakyti Ministras Pirmininkas, tačiau gal atsakys ponia I.Degutienė, iš dalies V.Dudėnas.

PIRMININKĖ. Prašom, ponai ministrai. Labai tikslų rinkiminės temperatūros klausimą pateikė ponas V.Žiemelis ir prašom jus dabar.

I.DEGUTIENĖ. Jeigu Seimo narys ponas V.Žiemelis sutiktų, gal kompetentingiau atsakytų teisingumo ministras.

V.ŽIEMELIS. Čia politiškai turėtų būti atsakoma.

PIRMININKĖ. Prašom. Bet pagal mūsų statutą Ministras Pirmininkas arba jį pavaduojantis žmogus gali perduoti atsakymą kitam kabineto nariui. Prašom, teisingumo ministras.

G.BALČIŪNAS. Aš vis dėlto nenorėčiau sutikti su jūsų teiginiu, kad tai gali išbalansuoti valstybės pagrindus. Kiekvienos demokratinės valstybės galima procedūra per teismus. Teismai tikrai neišbalansuoja valstybės pamatų. Savivaldybės ir Vyriausybė yra atleistos nuo žyminio mokesčio už teismo išlaidas, taigi tie dalykai daugiau nekainuos, nei yra teismai dabar išlaikomi. Todėl manau, kad teisminiai procesai tarp valstybės, tarp Vyriausybės ir savivaldybių tikrai gali vykti. Jeigu yra ginčas tarp savivaldybės ir Vyriausybės, tam yra teismas ir jis gali spręsti, ar turėjo pagrindą kreiptis į teismą, ar neturėjo, ar pagrįsti jų reikalavimai, ar nepagrįsti. Manyčiau, kad galbūt vienas ar kitas toks precedentas iš tikrųjų mūsų valstybėje įves tvarką, kai visi žinos savo teises ir pareigas.

PIRMININKĖ. Ponas V.Žiemelis nori patikslinti savo klausimą? Prašom.

V.ŽIEMELIS. Aš neprašiau teisinio įvertinimo. Labai blogai, kad gerbiama laikinoji premjerė perdavė. Aš prašiau politinio įvertinimo. Ir aš žinau, kaip teisiškai įvertinti šį procesą, tačiau šį procesą reikia įvertinti ir politiškai. Aš labai norėčiau, kad ministras pateiktų pavyzdžių, kur taip buvo, kiek kartų Lietuvoje taip buvo. Šiuo atveju keliamas ieškinys plačiąja prasme ne Vyriausybei, ieškinys keliamas valstybei, parlamentui. Nejaugi jūs nesuprantate to dalyko – politiškai?

PIRMININKĖ. Man atrodo, kad jūs politiškai įvertinote, o Vyriausybės nariai pagal Statutą yra laisvi ir neatsakyti į klausimus.

I.DEGUTIENĖ. Aš iš tiesų norėčiau ponui V.Žiemeliui paantrinti ir pritarti. Jeigu dėl politinio įvertinimo, šiandien valstybėje yra nenormali situacija, kai viena institucija kitą valdžios instituciją paduoda į teismą. Kitas dalykas, turbūt iš tiesų būtų galima įvardyti, kad tai yra priešrinkiminis šou, nes valstybės institucijos savo santykius gali aiškintis ir ne teisme. Tuo labiau šiandien turime įvertinti realią valstybės situaciją ir visi ją suprasti vienodai, ypač valdžios institucijose dirbantys vadovai. Tokia situacija, kokia šiandien yra Lietuvoje, aš visiškai jums pritariu, yra nenormali.

PIRMININKĖ. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi Ministro Pirmininko nėra, gal galės atsakyti jo pavaduotojas ar finansų ministras.

Teigiama, kad šiuo metu yra apie 3 milijardai beviltiškų paskolų. Finansų ministerija ruošiasi perduoti Turto bankui 1,6 milijardo litų blogų paskolų. Ar Vyriausybė sieks išsiaiškinti, kada, dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės susidarė minėtos sumos beviltiškų ir blogų paskolų? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Žinoma, tie 3 milijardai, kurie vakar buvo minimi “Lietuvos aide”, nelabai ką turi bendra su realybe ar paskolų išieškojimu. Gal tai buvo tik ankstyvas spėjimas arba reakcija į tai, kas bus svarstoma šiandien. Čia gal yra dėl beviltiškų paskolų perdavimo Turto bankui. Puikiai žinote, kad Turto bankas turi daug tokių paskolų, ir tai yra 1995 metų bankų krizės rezultatas. Kai kurios gal yra visiškai beviltiškos ir jas reikės nurašyti, bet kažkodėl neskubama to padaryti. Gal reikėtų aktyviau imtis priemonių išieškoti tuos pinigus, bet jūs puikiai žinote, kad teismai irgi labai lėtai dirba. Tai nėra nauja, nes ta padėtis ir anksčiau ne vieną kartą buvo apibūdinta, tik vakar tos laikraščio antraštės sutapo su Taupomojo banko ruošimu privatizuoti, perduodant kai kurias beviltiškas paskolas.

PIRMININKĖ. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Kadangi nėra žemės ūkio ministro, tai, matyt, šiandien daug klausimų finansų ministrui.

Gerbiamasis ministre, šių metų valstybės biudžete Kaimo rėmimo fondui patvirtinta apie 400 mln. litų, tačiau šių metų išlaidoms skirta tik vienas trečdalis, arba apie 113 mln. litų. Trys ketvirtadaliai šių asignavimų numatyta praėjusių metų įsiskolinimui padengti. Vadinasi, Vyriausybė pripažino valstybės vidaus skola tai, kad praėjusiais metais neatidavė Kaimo rėmimo fondui apie 200 mln. litų. Mano manymu, Vyriausybė negalėjo to daryti – pripažinti tokios skolos, tiesa, ji neįvardino, kad tai valstybės skola, bet iš tikrųjų yra taip. Seimo narių grupė siūlė pripažinti tai įstatymu, tačiau Vyriausybė tam nepritarė, matyt, ir Finansų ministerija nepritarė. Vakar projektas buvo atmestas. Norėčiau paklausti, ar vidaus skola pripažįstama įstatymu, ar Vyriausybės sprendimais? Baigdamas norėčiau akcentuoti, kad, negaudami paramos šiais metais iš Kaimo rėmimo fondo, ūkininkai pjauna produktyvias karves, kurios per metus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jau pusantros minutės!

P.PAPOVAS. … iš kurių melžiama po 6–7 tūkst. litrų. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Kiek žinau, praeitų metų trūkumai nebuvo pripažinti valstybės skola, išskyrus 200 mln. litų “Sodrai”, kuriuos valstybė pripažino, nes tai vis dėlto yra numatyta įstatymais. Visi praeitų metų įsiskolinimai yra dengiami iš šių metų biudžeto. Žemės ūkio ministerijai yra pervesta daugiau negu vidutiniškai. Žemės ūkio ministerijai dabar yra pervedama maždaug 91–92% visų šiems metams numatytų lėšų. Vidurkis yra apie 86%. Aš nemanau, kad žemės ūkis galėtų skųstis, jog yra kaip nors diskriminuojamas. Žinoma, taip pat yra atsižvelgta į sąlygas, kaip ir akcizų pervedimas sezono metu, ir t.t. Aš nemanau, kad išimties tvarka turėtų būti pripažintos praėjusių metų skolos žemės ūkiui, nes jos nepripažintos nė vienai kitai sričiai. Aš visai nesuprantu jūsų teiginio, kad įstatymu ar Vyriausybės sprendimais yra pripažintas tas įsiskolinimas. Man atrodo, kad taip iš tikrųjų nebuvo. Nesuprantu jūsų klausimo.

P.PAPOVAS. Patikslinsiu.

PIRMININKĖ. Klausia N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Šiuo metu mokesčių inspekcija tikrina Vilniaus miesto švietimo skyrių, darželius, kitas įstaigas ir, žinoma, jose randa finansinių pažeidimų, todėl baudžia darbuotojus didelėmis pinigų sumomis. Manau, kad švietimo įstaigų darbuotojai čia niekuo dėti, jie yra nekalti. Noriu jūsų paklausti, kodėl nebuvo pirmiausia išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių nesumokėti tie privalomi mokesčiai ir kodėl anksčiau nepastebėti pažeidimai? Kas dėl to kaltas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Vilniaus švietimo skyrius turi per 20 atskirų vadovų. Jie kaip tik ir yra atsakingi už mokesčių pervedimą. Iš esmės visi žmonės, kurie gavo algas, mokesčius sumokėjo, tik mokesčiai nebuvo sumokėti, t.y. pervesti iždui. Iš viso per tuos trejus metus buvo surinkta 148 mln. Lt mokesčių. Pervesta buvo tiktai 17 mln. Kiekvienas vadovas, kuris yra atsakingas už finansus, kartu yra atsakingas už mokesčių pervedimą iždui. Jeigu buvo kitų instrukcijų iš pačios savivaldybės, tai kiekvienas asignavimų valdytojas turi išsiaiškinti, ar iš tikro taip buvo, ar jie savo nuožiūra taip padarė. Būtų sunku patikėti, kad jie visi savarankiškai taip nutarė elgtis. Be to, Vilnius yra ypatingas tuo, kad kitos ūkio šakos Vilniui taip pat yra skolingos 71 mln. Ir kai kurie vadovai yra atsakingi už tai. Aš vėlgi abejoju, kad visi savarankiškai nutarė nemokėti fizinių asmenų mokesčio. Aš nežinau, nuo ko pradėti, ar nuo paties mero reikalaujant atsakomybės, ar nuo tų žmonių, kurie tiesiogiai yra atsakingi už mokesčių pervedimą. Biudžeto ir finansų komitetas yra prašęs prokuratūros išvadų. Kol kas dar jų laukiame. Gal tai paaiškės. Finansų ministerija, kuri prižiūri Mokesčių inspekciją, taip pat turi prisiimti tam tikrą atsakomybę. Dabar ji tiria Mokesčių inspekcijos darbą ir pradiniai rezultatai rodo, kad yra tam tikrų trūkumų. Bet aš nenoriu prieiti prie išvados tol, kol nebus galutinai ištirta, kaip tas visas mechanizmas veikė.

PIRMININKĖ. D.Paukštės nėra. Vietoj jo klausia R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš norėjau panašaus klausimo paklausti dviejų ministrų, tiek finansų, tiek “Sodros”. Ne “Sodros”, atsiprašau, socialinių reikalų ministrės. Bet susijęs tas klausimas būtent su “Sodra”. Aš norėjau paklausti, kokios dabar yra tiek valstybės biudžeto, tiek socialinio draudimo biudžeto surinkimo tendencijos, ypač socialinio draudimo biudžeto, nes dabar pasikeitė nauji vadovai. Ar yra kokių nors poslinkių į geresnę pusę?

V.DUDĖNAS. Pirmiausia šiek tiek norėčiau pateikti duomenų apie pirmojo pusmečio surinkimą. Iš tikrųjų yra apie 130 mln. atsilikimas. Tai mūsų per daug nejaudino, nes mes vis vien įvykdėme pirmojo pusmečio biudžetą. Kaip žinote, buvo numatytas 800 mln. deficitas. Mes sutaupėme paskolų aptarnavimo srityje. Pirmasis pusmetis įvykdytas, tai yra subalansuotos įplaukos ir išlaidos, įskaičiuojant deficitą. Šio mėnesio pradžioje yra tam tikras smukimas, pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. iki 4 d. į biudžetą pervesta 47 mln. litų. Atitinkamai birželio mėnesį 58 mln., bet mes jau žinome, kad mėnesio pradžioje surinkimas svyruoja. Ypač kai dabar visi laukiame keturių švenčių dienų. Dažniausiai sumažėja tam tikras importo muitų surinkimas, todėl dėl šių metų antrosios pusės dar negaliu nieko konkretaus pasakyti. Apskritai ekonomika gerėja ir mūsų surinkimas pagerėjo, ypač gegužės mėnesį. Birželis, kuris nėra palankus įplaukoms, irgi buvo neblogas. Mes tikimės, kad antroji metų pusė bus geresnė.

PIRMININKĖ. Klausia A.Matulas.

I.DEGUTIENĖ. Aš atsiprašau. Aš dabar turėčiau atsakyti apie Socialinio draudimo fondo biudžeto būklę. Iš tiesų birželio mėnesio surinkimas buvo kur kas geresnis negu prieš tai buvusiais mėnesiais. Atsilikimas sumažėjo 20 mln., palyginti su atsilikimu, kuris buvo prognozuojamas. Vidutiniškai per dieną yra surenkama nuo 15 iki 22 mln. Yra ir objektyvių dalykų. Kadangi prasidėjo atostogos (o Socialinio draudimo fondo biudžetas betarpiškai priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio), tai tie, kurie išėjo atostogų, gavo ir atostoginius, ir atitinkamai į “Sodrą” iš karto įplaukė daugiau pinigų. Lygiai tokios pačios tendencijos ir prognozės, kad ir liepą, ir rugpjūtį bus panaši situacija. Tačiau kai lyginame tą patį 1999 ir 2000 metų birželio mėnesį, vis dėlto įvertinant tai, ką aš minėjau, kad visada liepa, birželis, rugpjūtis būna palankesni mėnesiai “Sodros” biudžetui, reikia pasakyti, kad šiais metais birželis yra kur kas palankesnis, palyginti su 1999 metų birželio mėnesiu. Reikėtų manyti, kad antrasis ketvirtis bus palankesnis, negu buvo pirmasis, ir deficitas turėtų dar sumažėti.

PIRMININKĖ. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre. Dori Gargždų medikai man atsiuntė straipsnį iš rajono laikraščio, kuriame rašoma, kad medikų konferencijoje, kurioje dalyvavo medicinos audito inspekcijos viršininkė Vinickienė, taip pat Seimo narys R.Gražulis, ponia Vinickienė labai kategoriškai kritikavo vykdomą sveikatos apsaugos reformą ir ragino imtis įvairių nepaklusnumo priemonių, priešintis vykdomai reformai ir taip toliau, ir panašiai. Kaip jūs manote, kolega ministre, ar viena iš jūsų tarnybos vadovių turi teisę taip agituoti, raginti medikus nepaklusti vykdomai reformai ir ar negali jūsų visos tarnybos susitarti dėl bendros strategijos, dėl bendros taktikos? Ar jūs valdote situaciją?

Antras klausimas. Žiniasklaida plačiai interpretuoja vakar jūsų spaudos konferencijoje pasakytus (o gal tiktai interpretuotus) žodžius apie tai, neva jūs pritariat, kaip vienai iš gydymo įstaigų skolų sumažinimo priemonių, 10% sumažinti medikų atlyginimus. Ar jūs tikrai tam pritarėt, ar tik žiniasklaida taip interpretavo jūsų žodžius?

R.ALEKNA. Ačiū, pirmininke, už klausimus. Iš tikrųjų, aš manau, kad sveikatos sistemos reformos strateginės nuostatos yra suderintos su daugeliu institucijų, taip pat ir su Sveikatos reikalų komitetu. Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomi darbai yra glaudžiai koordinuojami, tačiau čia, aš manau, yra netgi ne audito inspekcijos problema, čia yra vieno asmens problema. Mums labai gaila, kad daktarė Vinickienė tampa daugiau visuomenės veikėja ir jos kalbos nieko bendro neturi su tiesioginėmis jos pareigomis. Tas labai gaila. Negana to, jinai, kiek aš žinau, Gargžduose buvo tuo metu, kai mus informavo, jog jinai serga ir turi nedarbingumo lapelį. Aš savo darbuotojus įpareigojau ištirti šį faktą. Jeigu šis faktas pasitvirtins, siūlysime nuobaudą pagal visus šiuo metu galiojančius teisės aktus. Esame ne kartą kalbėję ir su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, ir su kitais žmonėmis, kurie daug metų dirba sveikatos sistemoje, kurie kuria reformų strategiją, kurie kuria nacionalinę sveikatos koncepciją. Juos visus stebina daktarės Vinickienės kalbos. Aš esu priverstas sutikti su savo kolegomis, kurie tvirtina, kad čia yra vieno asmens problema, jos požiūrio problema, bet neturėtų būti siejama kaip su pareigūne.

Antras klausimas. Mes vakar su Ligonių kasų direktoriumi dalyvavome spaudos konferencijoje, kurioje aš asmeniškai pasakiau, ką aš jau minėjau atsakydamas į klausimą gerbiamajai Seimo narei R.Rutkelytei, kad yra imamasi įvairiausių priemonių, kad gydymo įstaigoms daugiau priemonių, kurių jos ėmėsi taupydamos lėšas, nereikėtų priimti. Buvo pateiktas toks klausimas: jeigu finansavimas dar labiau pablogėtų ir kai kurios gydymo įstaigos sumažintų gydytojams atlyginimus nepaisant to, kad mes imamės visų priemonių, ar gydytojai lygiai taip pat gydytų ir ar tai neatsilieptų jų tiesioginių pareigų atlikimui, sąžiningam pareigų atlikimui. Aš atsakiau, kad taip, aš manau, kad kaip ir prieš daug metų, kai atlyginimai buvo kur kas mažesni nei dabar, didesnė dalis medikų sąžiningai atliko savo pareigą ir, be jokios abejonės, tam neturėjo įtakos jų atlyginimų dydis. Aš esu tikras, kad šiuo metu lygiai taip pat medikų dauguma dirba gaudami tuos atlyginimus ir tiesiogiai nesieja atlyginimo dydžio su sąžiningu savo pareigos atlikimu. Nors mes visi pripažįstam (ir Sveikatos apsaugos ministerija, aš manau, ir visuomenė, jau nekalbant apie medikus), kad šiandien medikų atlyginimai yra tikrai nepagrįstai maži, kad jie turėtų būti didinami. Be jokios abejonės, mes negalime pasakyti už visus medikus. Deja, pasitaiko, kad vienas ar kitas medikas savo pareigą atlieka nesąžiningai, ir paskui bandoma manipuliuoti tuo, kad tai buvo padaryta todėl, kad medikų atlyginimai yra maži. Tačiau aš dar kartą noriu patikinti (aš vakar informavau žiniasklaidos atstovus), kad daroma viskas, kad situacija finansuojant sveikatos sistemą nepablogėtų. Siekiam, kad visos lėšos, kurias numatyta šiems metams pervesti į privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą, būtų pervestos. Premjeras patikino, jog dės visas pastangas, kad taip įvyktų.

PIRMININKĖ. Pone ministre, ar galime suprasti, kad ministerija neketina ir neturi jokių ketinimų, ir negali mažinti medikų atlyginimų, nes taip nuskambėjo per visą Lietuvą?

R.ALEKNA. Aš dar kartą noriu patikinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi jokių svertų sumažinti gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų. Aš noriu pasakyti, kad tikrai nebuvo taip pasakyta, kad….

PIRMININKĖ. Pone ministre, kaip suprantu, jūsų spaudos tarnyba išplatins pranešimą, kad visi Lietuvos žmonės, ypač medikai, žinotų tikslią jūsų nuomonę, kad ji nebūtų iškreipta.

R.ALEKNA. Būtinai tą padarysim.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V.Šmigelskas.

V.ŠMIGELSKAS. Labai ačiū. Šiandien kaip niekada populiarus sveikatos ministras. Leiskite, ministre, ir man jūsų klausti, bet ne apie gydytojų atlyginimus, o apie kitą sritį, irgi jūsų kuruojamą ir vadovaujamą. Skaitėme laikraščiuose ir daug įvairių požymių rodo, kad labai jautri sritis yra farmacija. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmoji dalis būtų: gal galėtumėte pasakyti, kaip vyksta procesai dėl jūsų, kaip ministro, pasinaudojus ministro galiomis, nušalintų pareigūnų, kokia ten situacija? Sakykite, kokia perspektyva dėl geresnio panaudojimo arba paleidimo į apyvartą lietuviškos produkcijos? Turiu omenyje pigesnius lietuviškus vaistus, nes žmonės paprasčiausiai neįperka kad ir labai gerų užsienietiškų vaistų. Ačiū, ministre.

R.ALEKNA. Kalbant apie nušalintus pareigūnus noriu informuoti, kad komisija išvadų nepateikė, tačiau aš visus galiu patikinti, kad tie pareigūnai bus griežtai nubausti, kai tiktai bus pateiktos komisijos išvados ir jeigu tose išvadose bus įrodyta, kad tie pareigūnai padarė nusižengimą. Dabar man iš tikrųjų yra sunkoka konkrečiai atsakyti ir aš prašyčiau kolegos palaukti, kol bus konkrečios komisijos išvados.

O dėl to, kad žmonės neįperka vaistų ir kad jų turėtų būti pigesnių, aš manau, kad vaistinės turi pasirūpinti, kad būtų ne tik brangių vaistų, bet ir pigių, ir tokių, kad reikėtų šiek tiek mažiau primokėti nei perkant kitus kompensuojamus. Mes bendromis pastangomis siekiam, kad taip ir įvyktų. Be jokios abejonės, šiuo metu vaistinių yra kebli situacija kaip ir visos sveikatos apsaugos sistemos, nes yra didžiuliai įsiskolinimai vaistinėms už kompensuojamus vaistus. Todėl jos turi problemų pirkdamos naujas vaistų partijas. Aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų gali atsirasti problemų norint nusipirkti vieną ar kitą vaistą.

PIRMININKĖ. Vietoj S.Malkevičiaus norėtų klausti A.Katkus.

J.A.KATKUS. Klausimą norėčiau adresuoti teisingumo ministrui. Tai yra teisinis klausimas dėl Vilniaus savivaldybės skolų, tai yra įstatymo nevykdymo, kai nebuvo pervesta 96 mln. pajamų mokesčio. Dabar motyvuojama tuo, kad nebuvo galima išmokėti atlyginimų, trūko pinigų. Tačiau, mano tiksliomis žiniomis, buvo mokamos premijos ir įvairūs kiti priedai. Ar yra iškelta byla, ar prokuratūrai duotas įsakymas arba perduota medžiaga, kad būtų išnagrinėti ir … nubausti? Tai vienas klausimas. Antras klausimas dėl mokslininkų pensijų. Ar Vyriausybė numato svarstyti? Aš manau, kad jūs nuraminsite mokslininkus. Dabar įvairiais kanalais skleidžiamos žinios, kad bus sumažintos arba atimtos mokslininkų pensijos. Architektūros institutas sužlugdytas užpernai, kai buvo numatyta sujungti su dviem institutais. Ar šiemet numatoma visiškai pribaigti Architektūros institutą, jeigu jūs prie silpnos įstaigos dar silpnesnę prijungsite?

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, bet antras klausimas apie Architektūros institutą jau buvo pateiktas prieš tai klausiusio ir buvo gautas atsakymas. Daug narių dar nori paklausti. Prašom atsakyti.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dėl Vilniaus savivaldybės skolų, kiek man žinoma, yra kreiptasi į prokuratūrą, tačiau byla nėra iškelta, nes vyksta tyrimas. Taip pat, kaip man yra žinoma, Finansų ministerija kreipėsi į Valstybės kontrolę, todėl aš daugiau nieko negaliu atsakyti, kadangi mūsų ministerija tokių duomenų neturi.

I.DEGUTIENĖ. Galima?

PIRMININKĖ. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš dėl mokslininkų pensijų. Iš tiesų nelabai žinau, kodėl toks klausimas vėl iš naujo kilo. Aš praeitą savaitę nebuvau, bet šiandien mane asmeniškai klausė ne vienas Seimo narys, tai norėčiau patikinti, kad mūsų ministerija nėra parengusi jokio projekto pakeitimo, kad mokslininkų pensijos nebūtų mokamos. Tik dar kartą noriu akcentuoti, kad jeigu mokslininkas dirba, tai jis mokslininko pensijos tuo metu negauna. Turi neturėti darbo santykių. Nebent iš šitų pozicijų išėjo kokie nors gandai. Šiandien aš jau girdžiu apie tai, bet dar kartą noriu patikinti, jokio tokio projekto, naikinančio mokslininkų pensijas, nėra.

PIRMININKĖ. Atrodo, kad prieš rinkimus ministerijoms teks steigti gandų paneigimo struktūras? Ar dėl Architektūros instituto ką nors dar norit pridėti atsakyti? Nes aš dar noriu leisti paklausti K.Kuzminskui paskutinį klausimą. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti Sveikatos apsaugos ministro. Buvo mano paklausimai tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek Vyriausybei dėl sveikatos privalomojo draudimo įmokų individualiems įmonių savininkams. Gavau atsakymus. Valstybinė mokesčių inspekcija parengė Lietuvos Respublikos (…) įmonių supaprastinto išregistravimo valstybės inspekcijose sprendimo laikinojo įstatymo projektą. Projekte numatyta, kad nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų atleidžiamos įmonės, kurios nevykdė ūkinės, komercinės veiklos, arba savininkai, veiklą vykdę tik pagal patentus. Projekte taip pat numatytas įmonių, nevykdžiusių ūkinės, komercinės veiklos, prievartinis išregistravimas. Taip pat gavau atsakymą iš Vyriausybės, kuri yra parengusi Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuriame reglamentuojama, kad individualioms įmonėms, nevykdančioms jokios veiklos, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia. Kada šis įstatymo projektas atsiras Seime ir kada Seimas galės priimti? Nes labai aktualus dalykas ir žmonės to laukia. Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Šiandien pritarta toms pataisoms Seime ir Vyriausybėje. O Seime yra sudaryta darbo grupė, kuri svarsto būtent šį klausimą. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu ir Seime bus pritarta šioms pataisoms.

PIRMININKĖ. Ačiū Vyriausybei. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Atrodo, kad visi šios dienos klausimai baigti ir aš galiu jus pradžiuginti pranešdama, kad šios dienos Seimo posėdis baigtas.