Šešiasdešimt antrasis
(497) posėdis
2000 m. liepos 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
2000 m. liepos 5 d. (trečiadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labas rytas! Pradedame liepos 5 d., trečiadienio, rytinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Iš šios dienos darbotvarkės iškrinta 1-3 klausimas S.Pečeliūno, kaip pranešėjo, ir kolegos, turinčio pataisą, prašymu. Antradienį bus priimamas šis įstatymo projektas. Dėl Biokuro įstatymo projekto prašyčiau, kolegos, sutarti. Turėjome pokalbį su Vyriausybe. Prašyčiau šiandien nebaigti Biokuro įstatymo priėmimo, priimti jį pastraipsniui, o galutinį balsavimą atidėti iki tada, kai turėsime lydimuosius projektus. Vyriausybė juos svarstys ateinantį trečiadienį. Mes arba 18 dieną… Galbūt 17 dieną, pirmadienį, turėsime papildomą plenarinį posėdį. Galėtume svarstyti šiuos projektus. Nors, kiek girdėjau, nėra didelio ir gero nusiteikimo dėl tų projektų. 1-8b, 1-8c klausimai įrašyti. Bijau, kad 1-8b nebus apsvarstytas komiteto. Iki šiol išvados nėra, todėl mes negalėsim svarstyti. Konstatuoju, kad jeigu po visų formalių kontaktų nepavyks susitarti dėl 2-1a, 2-1b, šį projektą taip pat siūloma atidėti. Kolegos, jeigu neprieštarautumėte dėl darbotvarkės, labai džiaugčiausi. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto aš noriu grįžti prie Biokuro įstatymo komplekto. Galų gale Seimo vadovybė mums aiškiai turėtų pasakyti, kas tą visą komplektą blokuoja. Ar J.C.Bumgarneris, ar dar kažkas, kiek galima žaisti ir nesakyti tiesos, kad visiems būtų aišku? Iš tikrųjų Biokuro įstatymas, be šio įstatymų komplekto, niekam nereikalingas, čia yra tiktai propagandinis triukas. Galų gale kada tie įstatymai bus pateikti svarstyti mums?
PIRMININKAS. Kolega, aš dar kartą kartoju, jie ateinantį trečiadienį bus svarstomi Vyriausybės posėdyje. Tokį patikinimą aš turiu. Tuomet liepos 17 ar 18 dieną mes juos svarstysime plenarinių posėdžių salėje. Kaip ir buvom taręsi, šioje sesijoje turime apsispręsti, kokiu keliu dėl šio projekto einame.
Ar galime pritarti darbotvarkei? Dėkoju, gerbiamieji.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2577 (priėmimas)
Pradedame dirbti. Pagal darbotvarkę yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2577. Priėmimas. Tribūnoje Seimo narys A.Katkus. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos!
J.A.KATKUS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu šį projektą priimti ir ratifikuoti šią konvenciją. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį projektą, balsavimo rezultatai tokie: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams. Ši sutartis numato galimybes ir sąlygas, kuriomis kiekviena valstybė kuo skubiau kitai šaliai gali suteikti reikalingą pagalbą, numato plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą, paspartinti gelbėtojų grupių pagalbai skirtų medžiagų ir įrangos pristatymą, taip pat labai greitai pasikeisti informacija katastrofų, gaivalinių nelaimių ir kitų stambių avarijų srityje. Turiu pasakyti, kad ši sutartis šių metų vasario 16 dieną buvo parafuota Varšuvoje.
Teisės departamento išvadoje yra vienas sakinys, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, todėl gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau pritarti. Pati konvencija susideda iš devyniolikos straipsnių. Yra aiškiai formuluota, parafuota, kaip minėjau, todėl siūlau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl balsavimo motyvų? Ratifikuojamasis įstatymas turi vieną straipsnį. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis atidžiai. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams ratifikavimo įstatymą.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kolegos? Reikia 57 balsų.
Už – 70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2585 (priėmimas)
1-2 klausimas – Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2585. Priėmimas. Tribūnoje Seimo narys J.Mocartas.
J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. Priėmus šį įstatymą iš esmės pagerėtų… šiuo metu dėl lėšų stokos biudžete kai kurių (kurie bus išnuomoti) vandens telkinių būklė, jų priežiūra. Įstatymas trumpas. Siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Vaišnoras – už.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad išties šis įstatymas galėjo būti priimtas ir skubos tvarka, nes čia nėra ko svarstyti ir daug apie ką diskutuoti. Yra taupomos biudžeto lėšos, o tai šiuo metu labai aktualu. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šiandien jau tikrai skuba, nes priimam. Registruojamės ir balsuosime dėl Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Ir 70 Seimo narių balsuoja, ar priimame Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pradėjome balsuoti, kolegos Seimo nariai!
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(3*) (priėmimas)
1-3a klausimas – Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Katkų.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad jūs seniai laukiate šio įstatymo projekto priėmimo ir balsavimo. Aš matau jūsų nusiteikimą, todėl daug neaiškinsiu, nes jau daug kartų svarstėme, daug buvo diskutuota, parengti ne vienas, ne du ir ne trys projektai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį projektą, taip pat Žmogaus teisių komitetas. Buvo nemažai pastabų, bet iš esmės daugumai jų yra pritarta.
Pritarta pastaboms ir patobulintas, kaip jie buvo sakę. Buvo labai daug konsultacijų su teisėjais ir teisėtvarkos sistemos darbuotojais. Šiuo metu nematau kliūčių, kodėl būtų galima nebalsuoti. Siūlyčiau pradėti priėmimą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos, pataisų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame.
2 straipsnis. Č.Stankevičiaus siūloma terminų apibrėžimų redakcija. Pone pranešėjau, koks jūsų požiūris.
J.A.KATKUS. Paskutiniu metu atsirado šis pakeitimas. Man atrodo, kad pagal Statutą viskas gerai, bet iš principo esmės nekeičia ir visi pataisymai yra daugiau redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Tai yra techniniai pataisymai.
J.A.KATKUS. Techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ar galime priimti redakcines pastabas?
J.A.KATKUS. Aš manau, kad galima priimti ir aš kaip pranešėjas priimu.
PIRMININKAS. Taigi Č.Stankevičiaus siūlymai tikslinti, kas yra tyrimas poligrafu ir kas yra įslaptinta informacija, taip pat dėl tyrimo poligrafu specialisto sąvokos redagavimo priimti.
2 straipsnis priimamas. 3 straipsnis? Priimamas.
4 straipsnis. Č.Stankevičius siūlo iš 1 dalies 1 punkto išbraukti penkis žodžius. Kaip į tai žiūrite?
J.A.KATKUS. Taip, iš tiesų esmės nekeičia ir galime jį priimti.
PIRMININKAS. Priimame Č.Stankevičiaus redakcinę pastabą, priimame 4 straipsnį.
5 straipsnis? Priimame.
6 straipsnis ir Č.Stankevičiaus pataisos.
J.A.KATKUS. Ten 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti kaip ir paskutinio sakinio…
PIRMININKAS. Ten tik naują dalį siūlo suformuluoti. Pataisos priimamos, 6 straipsnis priimamas.
7 straipsnis. Taip pat tikslinamas… Ne. 7 straipsniui pataisų nėra. Jis yra priimamas.
8 straipsnis priimamas pagal 6 straipsnio pataisas.
9 straipsnis? Priimamas. 10 straipsnis? Priimamas. 11 straipsnis? Priimamas. Ačiū.
J.A.KATKUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl šio svarbaus projekto N.Oželytė norėtų kalbėti dėl motyvų.
N.VAITIEKŪNIENĖ. Taip, aš norėčiau kalbėti prieš. Buvo pasakyta netiesa. Žmogaus teisių komitete mes balsavome ir komitetas skilo lygiai per pusę, tik pusė narių pritarė šiam projektui, kita pusė ragino dar jį taisyti. O komiteto pirmininkas pasinaudojo situacija, kai buvo mažai žmonių salėje, ir neteisingai išdėstė komiteto nuomonę per svarstymą. Aš manau, kad šitas įstatymas šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises. Tas patikrinimas neturi jokių teisinių pasekmių, bet sukels daug konfliktų, nes žmonės, kurie kreiptųsi į teismą dėl šito įstatymo, be abejo, bylas laimėtų. Aš tas kolegas, kurie nenori pradėti valymų šioje valstybėje, labai prašyčiau balsuoti prieš arba bent jau susilaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji, visiškai atmetu tą pasakymą, kad neteisingai išdėstyta. Rėmiausi tuo, kas buvo parašyta Žmogaus teisių komiteto išvadose, mes atsižvelgėme į tai ir jokių žmogaus teisių pažeidimų čia nėra. Mes konsultavomės ne su vienu teisininku, bet su daugeliu. Visiškas absurdas teigti, kad čia yra koks nors pažeidimas. Tokiu atveju mes pažeidimų galim rasti kiekvienam žingsny, kiekviename anketos pildyme, net kvotos atveju taip pat galime rasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nežinau, ar Seimas šiuo laiku ir apskritai mūsų valstybė tokius klausimus turėtų laikyti rimtais klausimais. Taip. Taip sakant, tai yra tai, dėl ko mes turim dirbti papildomų sesijų metu. Aš sutinku, palaikydamas gerbiamąjį K.Šavinį, už tą įstatymą balsuoti tik tuo atveju, jeigu greta jo bus priimtas ir horoskopo įstatymas. Labai ačiū ir prašau šitą idėją palaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, nepadarykime elektronikos pažangos politikos įrankiu. Žinoma, galima pasilikti prie senovės Kinijos metodo, duoti į saują ryžių miltų ir žiūrėti ar suprakaitavo, ar nesušlapo. Yra ir tokių metodų. Yra kitokių metodų – duoti į sprandą, ir prisipažino ar neprisipažino. Tai juokinga. Vieniems nepatinka, kad atostogų metu toks įstatymas priimamas, lyg jis turėtų kitokią prasmę, jeigu būtų priimtas žiemos metu. Dar kitiems atrodo žmogaus teisių pažeidimas, lyg tokioje valstybėje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos būtų baisiausia diktatūra, kur pamintos žmogaus teisės ir t.t. Taigi argumentacija yra juokinga. Žinoma, galima be jo apsieiti dar kurį laiką, bet jo reikia šiandieniniame gyvenime sutvarkyti, reglamentuoti tam tikrus metodus, tam tikrą technikos naudojimą. Net toks dalykas, jeigu valdžios santykiai, pareigūnų santykiai su piliečiais yra reglamentuoti įstatymuose, tai jau yra gerai. Todėl aš kviečiu atmesti visokias tokias nelabai rimtas spekuliacijas ir vieningai paremti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, jau užtenka mūsų valstybėje tos nesantaikos, o šis įstatymas sudaro realią progą tikrai piktnaudžiauti asmens saugumu ir apskritai, man atrodo, tai gali būti paversta pasityčiojimu. Tikrai aš nepritariu tokiam įstatymui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.
A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritardamas ir siūlydamas balsuoti už šį įstatymą, vis dėlto norėčiau pasakyti keletą tokių pastabų. Pirmas momentas dėl žmogaus teisių ar dar kokių nors prievartinių dalykų. Norėčiau pasakyti, kad dauguma demokratinių šalių naudoja dar kur kas griežtesnes priemones. Ir niekas dėl žmogaus teisių neturi jokių problemų ir pretenzijų.
Bet keli dalykai ir dėl įstatymo taikymo. Vis dėlto šitas Poligrafo naudojimo įstatymas turėtų būti kaip viena iš kompleksinių priemonių ir aš nenorėčiau, kad poligrafinis tyrimas, kuris praktiškai yra vienkartinis, būtų tik kaip vienas vienintelis patikrinimo būdas. Norėčiau, kad būtų taikomas kompleksas kitų būdų, o šis – kaip viena iš priemonių.
Ir dar vienas dalykas. Norėčiau apgailestauti, kad nors gerbiamasis A.Katkus dalyvavo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, bet ne į visas pastabas yra atsižvelgta ir, sakykim, taikymas nėra pakankamai tiksliai reglamentuotas. Tai yra dar vienas šio įstatymo trūkumas. Bet iš esmės, manau, jis yra reikalingas, todėl balsuosiu už ir kviesčiau kolegas taip pat palaikyti, bet taikant reikia atsižvelgti į tas pastabas, kurias aš išdėsčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš nenorėjau kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame dėl Poligrafo naudojimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas.
Už – 46, prieš – 13, susilaikė 13. Poligrafo naudojimo įstatymas yra priimtas.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665* (svarstymas)
Su šiuo projektu eina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665. Jis yra dabar svarstomas, tribūnoje A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą aš prašyčiau atidėti štai dėl ko: vakar buvo pateiktas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo tų pačių straipsnių papildymo įstatymo projektas, kuris yra susijęs su kitu projektu – Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektu. Kai mes parengsime bendrą, kai svarstysim vakar pateiktą, kad nereikėtų du kartus, įtrauksim tuos du sakinius, susijusius su poligrafo naudojimu, taip pat kaip lydintį įstatymą minėtą Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektą. Todėl siūlyčiau šiandien nepriimti, tiesiog padaryti pertrauką tol, kol bus parengti to paties įstatymo projekto pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu komiteto prašymu daryti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.P-2665 svarstymo pertrauką? Skelbiama svarstymo pertrauka, Seimui geranoriškai atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko siūlymą. Ačiū.
Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2607 (svarstymas ir priėmimas)
Gal galime jau dabar svarstyti 1-4? Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2607. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau gana seniai, 1992 metų gegužės 4 d., prisijungė prie Europos kultūros konvencijos, kurios, deja, iki šiol mūsų parlamentas nėra ratifikavęs. Tačiau anksčiau ar vėliau viskam ateina metas. Šiandien mes galime padaryti (matyt, ir padarysime) tai, ką iš tiesų galėjome padaryti kur kas anksčiau.
Šių metų birželio 6 d. Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Europos kultūros konvenciją”. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas birželio 28 d. apsvarstė šios konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą ir vieningai jam pritarė.
Europos kultūros konvencija įtvirtina ir išplečia mūsų krašto galimybes įsitraukti į Europos kultūrinį gyvenimą, plėtoti kultūrinius kontaktus ir Europos tautų kultūrų dialogą, prisidėti prie bendrųjų Europos kultūros vertybių, Europos kultūros paveldo puoselėjimo. Noriu pabrėžti, kad ši konvencija, kaip ir daugelis kitų panašių Europos Tarybos, Europos Sąjungos dokumentų, pabrėžia būtinybę saugoti ir stiprinti kiekvienos šalies nacionalinę kultūrą kaip sudėtinę, savitą ir nepakartojamą visos Europos kultūros dalį. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėtojų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Gal galime dabar ratifikuoti šią konvenciją? Ačiū. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Registruojamės. Registruojamės, balsuosime, ar priimame Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymą.
Posėdžiauja 73 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymas. Balsavimas prasidėjo.
68 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2382(A*) (priėmimas)
Kolegos, su visais projektais slenkamės trupučiuką į priekį. Ar galėtume svarstyti 1-5 projektą – alternatyvųjį Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2382? Tribūnoje – J.Listavičius. J.Listavičius. Priėmimas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama valstybės garantijas akcinei bendrovei Lietuvos akcinis inovacinis bankas banko kreditoriams fiziniams asmenims perdavė atskiros emisijos Vyriausybės vertybinius popierius bei antrines jų apyvartas. Ši nuostata ir toliau nekeičiama – Vyriausybės vertybinių popierių antrinė apyvarta draudžiama.
Įstatymo projekte numatyta galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka konvertuoti išleistus Vyriausybės vertybinius popierius į kitus išleidžiamus vertybinius popierius, perduotus juridiniams asmenims bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, nuosavybėn, kuriems numatyta netaikyti antrinės apyvartos ribojimo. Taip pat sudaryta galimybė Vyriausybės vertybinius popierius parduoti ir anksčiau susigrąžinti turėtas lėšas arba jų dalį. Siūlau priimti įstatymo projektą.
Yra vienas pasiūlymas, kuris priimant bus aptartas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis ir V.Dudėno pataisa, pone pranešėjau.
J.LISTAVIČIUS. Taip. 2 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 4 punktu. Čia kaip tiktai yra V.Dudėno pasiūlymas. Jis papildo įstatymo projektą nuostata dėl ankstesnio Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimo, esant tam tikroms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūlau pritarti nuostatai ir papildyti 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, bendruoju sutarimu priimama V.Dudėno pataisa ir priimamas 2 straipsnis. Dėkui, pranešėjau.
Kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime užsiregistravę, ar priimame akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Užsiregistravo 67. Ar priimame ką tik aptartą įstatymą? Kviečiu balsuoti, kolegos.
56 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3*) (priėmimas)
Klausiu jūsų, kolegos, ar galime dabar svarstyti Biokuro įstatymo projektą? Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Šimėną. Joną Šimėną. Labai atsiprašau, K.Trapiką. Ideologijos atstovai labiau įlenda į smegenis negu dalykininkai. Aš labai atsiprašau. Taigi K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas įgaliojo mane šiandien teikti jums priimti Lietuvos Respublikos biokuro įstatymą, kurį parengė Seimo laikinoji atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos (…) komisija, kuriai vadovavo pirmininkas J.Šimėnas.
Šiandien yra priėmimo stadija. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Teisės departamento išvada yra ta, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Seimo nariams primenu, kad tai yra iš tikrųjų labai reikalingas, lauktas ir gana praktiškas įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – reglamentuoti biokuro gamybą ir naudojimą, taip pat skatinti vietoj importuojamo kuro naudoti vietinius energijos išteklius. Manau, kad tą įstatymą gerai panaudojus įmanoma per artimiausius metus eksportuojamo kuro kiekį sumažinti 5%, t.y. pagerinti importo – eksporto balansą, taip pat, be abejo, skatinti biokuro gamybą ir naudojimą, skatinti auginti žemės ūkio kultūras, konkrečiai rapsą. Vienu žodžiu, neblogas įstatymas, reikalingas, visuomenė laukė, labai plačiai jis buvo svarstomas visuomenėje, aktyviai dalyvavo įvairaus rango specialistai. Ekonomikos komitete buvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų, todėl teikiu šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį?
K.TRAPIKAS. Galima.
PIRMININKAS. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio? 6 straipsnis priimamas. 7 straipsnis. Priimame. Ir 8 straipsnis, priimame taip pat. Gerbiamieji kolegos, dabar aš turiu Seimo statuto 158 straipsnį, kurio 7 dalies nuostata yra tokia: įstatymo priėmimo metu prieš balsavimą dėl viso įstatymo projekto turi būti padaryta pertrauka, jeigu nėra pateikti ir apsvarstyti Seimo įstatymo ir nutarimo dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymų dėl kitų įstatymų ir jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ir panaikinimo projektai, kai Seimas yra nusprendęs, kad šiuos teisės aktus reikia priimti. Taigi aš kviečiu, kolegos, kalbėti dėl motyvų, bet balsuoti dėl viso įstatymo projekto aš šiandien negalėsiu teikti. J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Na, aš turbūt nebemotyvuosiu ir nebeagituosiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jau iš tikrųjų sprendimą padarėte teisėtą, aišku. Aš tiktai norėčiau dar kartą apeliuoti į tai, ką vakar perskaičiau savo pareiškime Seime, kad yra institucijos, yra netgi partijos sukurtos dėl to, kad trukdytų biokuro įgyvendinimui Lietuvoje. Norėčiau paprašyti Seimo narių viešai, kad vis dėlto mes kreiptumės kitu būdu į Vyriausybę, kad Vyriausybė neatidėliotų šio klausimo svarstymo ir mes galėtume per šią sesiją priimti. Jeigu mes nepriimsime šio įstatymo ar jį lydinčių įstatymų šią pavasario sesiją, rudenį ūkininkas nebesės javų arba rapso biokurui. Todėl nuo mūsų apsisprendimo priklauso ir Lietuvos ūkininko ateitis. Aš manau, kad mes galėtume priimti protokolinį nutarimą, kreipimąsi į Vyriausybę, kad Vyriausybė neatidėliotinai svarstytų šį klausimą. Ir manau, kad trečiadienis yra per daug tolima data Vyriausybei, ateinantis trečiadienis, nes sesijos pratęsimas baigiasi kitą savaitę ir mes vėl nebespėsim visko padaryti.
PIRMININKAS. Pratęsim dar, kolega, jokių problemų. Jeigu jūsų balsas bus už. Seimo narė J.Matekonienė.
J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau pasisakyti už šį įstatymą ir taip pat už kuo greitesnį visą įstatymo ir jį lydinčiųjų dokumentų priėmimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tai ne vien energetinis įstatymas, ne vien Biokuro įstatymas. Tai daugiausia darbo vietų kūrimas kaime. Ši problema pas mus yra viena iš sunkiausiai sprendžiamų. Todėl šio įstatymo priėmimas turėtų būti greitas ir palankus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.
V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, aš už šio įstatymo priėmimą, be abejo. Tačiau yra tų povandeninių srovių, kurios… be abejo, šis įstatymas ne visiems tinka. Aš manau, kad lydintieji dokumentai, kurie šiandien trukdo šio įstatymo priėmimui, turėtų būti priimami kaip galima anksčiau. Jeigu mes šio įstatymo nepriimsim, jis sužlugs, ateityje jis nebus priimtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys Alg.Butkevičius, ketvirtasis – už.
ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį nustebau, kai buvo pasakyta, kad lydimieji įstatymai, jeigu nėra priimami, negalima priimti Biokuro įstatymo.
PIRMININKAS. Tai yra statutinė norma…
ALG.BUTKEVIČIUS. Aš norėjau pasakyti tai, kad Biokuro įstatymas įteisina tam tikrus normatyvus, ką leidžiama Lietuvos Respublikoje gaminti, o visi lydimieji įstatymai apibrėžia tai, ar galima taikyti tai gamybai tam tikras lengvatas, ar jų netaikyti. Ir jeigu nėra tos lengvatos… o priėmus Biokuro įstatymą, jie gali naudotis esamais ekonominiais ir finansiniais įstatymais, nepriėmus tų lengvatų. Aš manau, kad čia nieko bendro nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi Biokuro įstatymo projekto priėmimo pertrauka.
Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2572(3*)
Ir 1-6d dabar – Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas. Vienas straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Bet šiandien taip pat dėl jo būtų sunku balsuoti. Taigi jeigu dėl motyvų kas nors kalbės, tai nėra jokių problemų, ar ne? Atsiprašau, svarstymas. Kviečiu į tribūną pranešėją K.Trapiką.
K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas kompleksiškai, ryžtingai žiūri į Biokuro įstatymo konkretų vykdymą ir svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymą kaip pagrindinis komitetas ir jam pritarė. Šiame straipsnyje numatoma išimtis -įmonėms netaikyti draudimo laikyti ir gabenti denatūruotą etanolį, kuris naudojamas kurui ir techniniam… pagal techninius reglamentus arba standartus atitinkantiems kuro mišiniams. Pasiūlymų ir pataisų Ekonomikos komiteto svarstymo metu negauta. Teisės departamentas pritaria šiam įstatymo projektui. Siūlau pritarti po svarstymo.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2517(3*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių kalbėti, ar ne? Pritariam po svarstymo bendruoju sutarimu Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2572. Ar galime jau svarstyti 1-7 klausimą? Nr.P-2517(3) projektas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. V.Cinauskas, Žmogaus teisių komiteto pranešėjas, dėl šio klausimo. Prašom, kolega.
V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pavedimu pateikiu svarstyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2517(3). Žmogaus teisių komitete šių metų birželio 14 ir 21 d. posėdžiuose įvyko klausymai, kuriuose buvo išnagrinėti Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos žmogaus teisių centro, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Seimo narių J.Beinorto ir S.Kakčio pasiūlymai. Iš viso buvo gauta 30 pastabų, pasiūlymų, iš kurių 18 buvo pritarta, o likusieji pasiūlymai panaudoti šiame įstatymo projekte, 10 nebuvo pritarta, bet jie paskui buvo įtraukti į kitus šio įstatymo straipsnius.
Šiandien yra gautas dar vienas Seimo nario A.Matulo pasiūlymas – įstatymo 17 straipsnį papildyti 3 dalimi. Jis turbūt pagal laiką nelabai atitinka šią dieną, bet, aš manau, galėtų būti svarstomas Žmogaus teisių komiteto posėdyje. Ir jau atėjus priėmimo laikui, priimant įstatymą pastraipsniui, aš manau, jis rastų vietą. Žmogaus teisių komitete projektui buvo pritarta bendru sutarimu, prieš, susilaikiusių nebuvo. Siūlau po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau kalbančių dėl šio projekto nėra. E.Petrošienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja. Prašom.
E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė šį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir turėjo daug pasiūlymų ir pastabų pagrindiniam komitetui. Viena iš jų yra ta, kad reikia apsvarstyti tokią galimybę, ar nėra įstatyme tikslinga įtvirtinti duomenų subjekto teisę gauti tam tikrą kompensaciją už patirtą žalą, jeigu yra pažeidimų sutvarkant jo asmens duomenis.
Tą patį kalba ir Europos Parlamento, ir Tarybos direktyvos. Taip pat komitetas mano, kad 24 straipsnyje turėtų būti atskleistos aplinkybės, kai trečioji šalis neužtikrina adekvataus apsaugos lygio. Už tai taip pat turėtų būti tam tikra tvarka ir atsakomybė. Taip pat siūloma kai kuriuose straipsniuose… tarkim, 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių “reorganizavimo likvidavimo” įrašyti žodžius “struktūrinės reformos”, nes tai yra platesnė sąvoka. 17 straipsnio 2 dalyje siūloma, kad iki 2001 m. sausio 1 d. turi būti priimti sprendimai dėl šito punkto nuostatų įgyvendinimo. Be to, siūloma, kad per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Seimui būtų pateikti kiti įstatymai, susiję su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu.
Mes siūlome pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, o Seimui pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi svarstymas yra baigiamas. Ar pasirenkame komiteto variantą? Pritariame tokiam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2517(3) variantui, kokį teikia Žmogaus teisių komitetas. Ir, kolegos, dėl pataisų, kurias turi įstatymų leidybos iniciatyvos teise subjektai ir kurioms nebuvo pritarta. Tai pirmiausia vienam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, bet jis nėra suformuluotas Statuto numatyta tvarka. Tegul ir toliau būna svarstoma. Yra viena tiksli pataisa – S.Kakčio siūlymas dėl 5 straipsnio. Šiam siūlymui taip pat nėra pritarta. Vienam siūlymui. Suteikiu žodį V.Cinauskui, komiteto įgaliotajam pranešėjui, kad jis argumentuotų, kodėl S.Kakčio siūlymui nėra pritarta, ir ką toliau mes darom. Pone Cinauskai. V.Cinauskas dėl S.Kakčio siūlymo dėl 5 straipsnio, kuriam nebuvo pritarta komiteto posėdyje. Prašom.
V.A.CINAUSKAS. Tokia formuluotė suteiktų duomenų valdytojui teisę laisvai interpretuoti situaciją. O šis įstatymas yra būtent Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, čia nėra taip paprasta paaiškinti šito siūlymo esmę. Seimo nariams galbūt nebus taip lengva apsispręsti, nes iš tikrųjų tai, kas yra dabar pasakyta, lyg ir turi šiek tiek subjektyvizmo. Esmė yra ta, kad Europos Sąjungos direktyvos 7 straipsnio “f" dalis kaip tik nusako tokio atvejo buvimą, kai teisėtieji interesai yra viršesni už duomenų subjektų interesus, ir kaip reikėtų tokį atvejį spręsti. Europos teisės departamentas analizavo šią problemą ir pritaria, kad tokia formuluotė, nors su kai kuriomis subjektyvizmo apraiškomis, būtų įtraukta. Tada būtų panaikinta ta kolizija. Aš galvoju, kad komitetas ne visai atidžiai išanalizavo Europos Sąjungos direktyvas.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti dėl jūsų pataisos?
S.KAKTYS. Taip.
PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, svarstydamas šį projektą, priėmė daug pataisų, bet vienos, kurią teikia S.Kaktys dėl 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nėra priėmęs. Mums dabar Seime balsuojant reikia apsispręsti, ar vis dėlto šis pasiūlymas yra vertas būti įstatymo tekste.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Aptariamame 6 punkte šalutinis sakinys buvo toks: “...tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas ir trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų”. S.Kaktys siūlo išbraukti “subjektas neprieštarauja dėl jo asmens duomenų tvarkymo” ir vietoj šitų išbraukiamų žodžių įrašyti “subjekto interesai nėra svarbesni”. Ar pritartumėte S.Kakčio siūlymui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas?
Už pataisą – 18, prieš – 3, susilaikė 14. Pataisa yra priimta. Žmogaus teisių komitetas turėtų redaguoti šį straipsnį taip, kaip mes dabar apsisprendėm. Ar galime pritarti projektui su S.Kakčio pataisa? Pritariame bendruoju sutarimu. Ačiū.
Seimo nutarimo "Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų" projektas Nr.P-2671 (pateikimas)
Tai visi pagrindinės darbotvarkės projektai, bet mes turime rezervinių klausimų. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Šimėną, kad jis pateiktų projektą Nr.P-2671 – Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų” projektą. Tribūnoje J.Šimėnas. Renkitės klausti, kolegos.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt geriausiai istorija rašoma tada, kai ją rašo tikrieji istorijos liudininkai. Šio nutarimo projekto iniciatyvai – jau penkeri metai. Kreipiasi Sausio 13-osios dalyviai, prisimindami tuos laikus, kai Sausio 13-ąją Lietuvai buvo labai sunku, čia buvo daug žmonių, buvo ne tik laužai, dainos, žmonės, tačiau buvo ir susikaupimas bei maldos. Aš labai gerai prisimenu tuos žmones, kurie buvo įrengę laikiną altorėlį ir meldėsi. Man šiandien sunku būtų pasakyti, kas tada buvo svarbiau – ar jų maldos, ar laužai, ar mūsų buvimas čia. Jie tada mums sakė: jūs nieko nedarykite, jūs būkite čia, o mes melsimės.
Artėja 10 metų nuo tų įvykių. Saulės ir vėjo blukinama laikina koplytėlė nežinia dar kiek ištvers, o žmonės kreipiasi ir klausia, ar bus į istoriją įrašyti tie lemtingieji Sausio 13-osios įvykiai. Norėčiau priminti, kad tokiems įvykiams kaip Sausio 13-oji tautos ir valstybės visada skirdavo pakankamą dėmesį. Štai po karo su Maskva 1668 m. fundatorius Pacas pradėjo Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje statybą. Mes prisimename Rainių koplyčią, pastatytą Rainių kankiniams, nukankintiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Aš manau, kad tą Sausio 13-osios įamžinimo iniciatyvą, kol dar gyvi jos dalyviai, mes turime palaikyti, turime paremti, turime įamžinti.
Todėl ir yra teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų” projektas. Projekte numatyta pastatyti prie Seimo rūmų koplytėlę, kuri būtų ne vien tik Sausio 13-osios įvykių atminimo simbolis, bet ir vieta žmonėms ateiti, susikaupti, pasimelsti, galų gale tai būtų parlamento taikos sergėtojas. Tam tikslui, aišku, reikalingos lėšos, reikalingos institucijos, kurios darys, reikalingi projektai. Jau daug kartų tai svarstyta, bet viskas buvo daroma visuomeniniais pagrindais. Čia raudonos linijos užbrėžtos, kur galėtų būti, kaip galėtų būti. Tačiau viskas atsidūrė aklavietėje arba sustojo, kai nebuvo skirta tam jokių lėšų. Todėl šis nutarimo projektas nustato tris pagrindinius dalykus: pirmiausia mūsų pačių apsisprendimą, antra, lėšas konkursui organizuoti šio objekto statybai, ir trečia, paskyrimą institucijos, kuri turėtų rūpintis, kad koplytėlė būtų pastatyta. Primenu, artėja 10 metų. Priimkime šį sprendimą visi kartu. Įamžinkime tikrą istoriją, o ne tokią, kokia šiuo metu kartais daroma negarbingais būdais. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Suteikiu žodį A.Patackui.
A.V.PATACKAS. Norėjau pranešėjo paklausti pasitikslindamas. Turbūt kalbama ne tik apie koplytėlę. Koplytėlė yra tik vienas iš fragmentų to viso ansamblio sutvarkymo idėjos. Kiek žinau, visas tas gėdingai apleistas kampas turėtų būtų sutvarkytas, o koplytėlė būtų kaip sudėtinė jo dalis, ar ne taip?
J.ŠIMĖNAS. Taip. Aš pritarčiau jūsų minčiai, kad kompleksiškiau reikėtų pažiūrėti į šią vietą. Manau, kad dalis tų barikadų, kurios dabar yra, turėtų išlikti kaip istorijos liudytojai. Tačiau kaip turėtų būti įkomponuota į šį dalyką, aš nesu specialistas, kad galėčiau pasakyti. Todėl skelbiamas konkursas, kuriame dalyvaus tam tikri menininkai, kurie spręs, kaip geriau padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar nereikėtų nutarimo projekte nurodyti, kas turės aptarti viešo konkurso rezultatus ir paskelbti nugalėtoją, statybos vietą bei lėšų poreikį? Dar, matyt, reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento pastabą, kad šiuo atveju valstybės valdymo institucijos kažin ar galės aukoti. Ačiū.
J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia noriu paklausti, ką jūs siūlote? Aš pritarčiau, jeigu jūs pateiktumėte pasiūlymą dėl nutarimo, kad reikėtų svarstyti jūsų pasiūlymą. Šiandien neturiu nieko papildomo pasakyti. Mes buvome susirinkę pas Seimo kanceliarijos vadovą, ten buvau pasikvietęs šių rūmų architektą Nasvytį ir kitus architektus iš Vilniaus. To konkurso vykdytojas galėtų būti Lietuvos architektų sąjunga, bet patį užsakymą, kad būtų organizuojamas konkursas, vis tiek kažkas turėtų duoti. Jeigu pritariame šiam nutarimui, tai užsakymą organizuoja Seimo kanceliarija, kuri perduoda iniciatyvą Lietuvos Respublikos architektų sąjungai, kuri vykdo patį konkursą ir sprendžia, kas tai galėtų padaryti. Štai tokį kelią matau. Jeigu reikia pataisyti nutarimą, manau, reikia sutikti su jūsų pasiūlymais, teikite. Aš sutinku, kad reikia papildyti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.
S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų Seimui teikiamo nutarimo projekte kalbama tiktai apie Sausio 13-osios įvykių atminimą. Bet žinome, kad per šiuos kruvinus įvykius žuvo žmonės – Lietuvos piliečiai, kurių žuvimo vietos man neseniai lankantis taip pat atrodė gana nykiai, ypač prie Televizijos bokšto – aplūžę kryžiai, jie jau yra papuvę. Ar jūs nemanote, kad artėjant kruvinų įvykių dešimtmečio minėjimui Lietuvoje gal pirma reikėtų sutvarkyti žuvimo vietas (gal artimieji nelabai prižiūri žuvusiųjų kapus) negu statyti koplytėlę?
J.ŠIMĖNAS. Jūs turbūt šiuo atveju nevisiškai šį nutarimą taikote. Manau, kad Sausio 13-osios naktį žuvusiųjų pavardėms tikrai bus rasta vietos įamžinti pačioje koplyčioje. Mes čia kalbame apie koncepciją, kaip turėtų būti atliekama. Šiandien nenorėčiau, nors turiu savo viziją, to dėstyti. Manau, tai geriau atliks specialistai, kurie ir dalyvaus šiame konkurse. Visa kita, ką jūs pasakėte apie kapus ir panašiai, yra mūsų pilietinė nuostata ir tai turėtume atlikti be nutarimų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti nutarimo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame nutarimo projektui Nr.P-2671. Gerbiamieji kolegos, vis tiek reikia komiteto. Gal Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sutiktų pirmadienį apsvarstyti savo posėdyje, o antradienį galėtume svarstyti? Galima, bet mes turime susitarti dėl šio projekto, dėl Nr.P-2671. Tai Seimo nutarimas “Dėl Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų”. Kolegos, pirmadienį šį projektą svarstys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o plenariniame posėdyje svarstysime antradienį, 11 dieną, ar gerai? Jeigu turėtumėte siūlymų, prašyčiau kreiptis į komitetą.
Seimo nutarimo "Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-2726 (pateikimas)
4 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-2726. V.Aleknaitė-Abramikienė pateikia šį projektą.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mielieji kolegos, manau, jūs dar atsimenate, jog esame priėmę Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą. Kontrolieriaus įstaiga pagal šį įstatymą turėtų pradėti veikti rugsėjo 1 dieną. Todėl mes turėtume gana skubiai įveikti paskutinį etapą steigiant šią įstaigą – patvirtinti Kontrolieriaus įstaigos nuostatus. Seimas turi tvirtinti šį dokumentą todėl, kad Seimas, o ne kas kitas bus šios įstaigos steigėjas. Žinoma, mes savo balsais paskirsime ir būsimą kontrolierių. Jau šiandien yra gautos labai dalykiškos ir, mano manymu, reikalingos Teisės departamento išvados, į kurias mes turėsime galimybių atsižvelgti svarstydami šį dokumentą Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tikiuosi, jūs jį paskirsite pagrindiniu. Todėl po pateikimo šiandien siūlyčiau pritarti teikiamam Kontrolieriaus įstaigos nuostatų projektui.
PIRMININKAS. Kolege, jūsų nori paklausti J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Ar nuostatuose neturėtų atsirasti vietos, kas tvarko ir atsiskaito už valstybės skirtą finansavimą kontrolieriui ir Kontrolierių įstaigai? Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš priimu šią jūsų pastabą kaip dar vieną pasiūlymą svarstant. Jeigu reikės, mes galėsime kurį nors straipsnį papildyti tokia nuoroda. Bet atsiskaito, be abejo, kontrolierius. Taip yra nurodyta įstatyme. Jis kasmet Seimui turės pateikti ataskaitą dėl visos įstaigos veiklos iki balandžio 1 dienos. Jeigu, jūsų nuomone, tą atsakomybę dėl finansinės veiklos reikėtų kaip nors specialiai įvardyti, mes tą ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Ar pritariame pateiktam nutarimo projektui? Pritariame. Skiriame pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir planuojame svarstyti, gerbiamieji (kadangi nutarimų projektus pagal Statutą galima svarstyti skubos tvarka), liepos 11 dieną. Būtų miela, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį, 10 dieną, apsvarstytų šį projektą, o turintys pataisų teiktų savo požiūrį į šį projektą. Ačiū.
Advokatūros įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2724 (prie P-2611) (pateikimas)
5 rezervinis klausimas – Advokatūros įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2724. Paaiškėjo, kad jo reikia svarstant kitus projektus. Kviečiu į tribūną J.Razmą, kad jis pateiktų šį projektą.
J.RAZMA. Iš tiesų mums komitete svarstant Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pataisas prisiminėme, kad yra tam tikrų su tuo keitimu susijusių nuostatų pagrindiniame Advokatūros įstatyme. Todėl jums ir teikiamas Advokatūros įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymas, kuriuo siūloma nustatyti, kad asmuo, pretenduojantis būti pripažintas advokatu, nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jei iš valstybės tarnybos buvo atleistas už tarnybinį nusižengimą. Tada toks asmuo nebūtų pripažintas advokatu.
Žinoma, šie projektai vienas su kitu susiję. Jeigu įgyvendinimo įstatyme nebūtų pritarta nuostatoms dėl valstybės tarnautojų tapimo advokatais, tai tada ir šita nuostata, matyt, nebūtų reikalinga. Todėl geriausia būtų, kad šis pateiktas projektas pasivytų tą jau pradėtą svarstyti Įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Viskas taip aišku, kad klausimų nėra. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Nr.P-2724 projektui. Rodos, kad Nr.P-2611 projektas turėtų būti svarstomas plenariniame posėdyje liepos 13 d. Tada ir šis projektas bus svarstomas posėdyje liepos 13 d.
Gerbiamieji kolegos, dar yra pora rezervinių klausimų. Bet daktaras A.Matulas dabar labai užsiėmęs, jis jų negali pateikti. Todėl galiu siūlyti tik skelbti pertrauką. Gal jūs neprieštarautumėt, jeigu mes kai kuriuos pateikimus, kuriuos turi pateikti ministrai, iš posėdžių pabaigos atkeltume į 15 valandą, žinoma, jeigu jie galėtų. (Balsai salėje) O dabar aš neturiu nieko, ką galėtume svarstyti, kolegos. Taigi pertrauka iki 12 val.
Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2615*. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616* (svarstymas)
Du klausimai, už kuriuos atsakingas J.Listavičius. Dėl to galime apsispręsti, ar ne? Trumpai dar, kolegos. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2615 ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616. Svarstymas. J.Listavičius pateikia išvadą dėl šių projektų. Gerbiamieji kolegos, mielosios ponios! Mielosios ponios iš Tėvynės Sąjungos frakcijos!
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Čia du įstatymų projektai, kurie, galima sakyti, vienu aspektu kalba apie tą patį. Tai Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siekiama panaikinti prieštaravimus tarp Akcizų įstatymo ir Pašto įstatymo. Akcizų objektu gali būti pašto siunta arba pašto siuntinys, kuriuose gali būti akcizu apmokestinamų prekių ar daiktų. Siūloma atsisakyti pašto siuntos ar pašto siuntinio svorio kontrolės ir vadovautis apmokestinant vien jų muitine verte.
Kalbant apie Nr.P-2616, tai šiame įstatymo projekte siekiama panaikinti prieštaravimus tarp Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir taip pat Pašto įstatymo. Patikslinami pašto paslaugų pavadinimai, atsisakoma PVM kaip ir akcizo apmokestinant pašto siuntas, pašto siuntinių svorio kontrolės ir numatyta apmokestinant PVM vadovautis taip pat vien jų muitine verte. Todėl siūlau šiems abiem įstatymų projektams pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar pritariame po svarstymo? Pritariame? Tai, kolegos, registruojamės ir pritariame po svarstymo Nr.P-2615 ir Nr.P-2616 įstatymų projektams. Pritariam po svarstymo. Dabar, kolegos, aš jau tikrai neturiu ką jums pasiūlyti svarstyti. Šiandien, kolegos, kaip niekada, esame bedančiai. Registruojamės ir skelbsime pertrauką iki 12 val. Katastrofa. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 37 Seimo nariai, kurie bendruoju sutarimu skelbia pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
Savaitės (nuo 2000 07 10) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Ir kol registruojamės, kadangi Sekretoriatas jau yra išdalijęs preliminarią kitos savaitės darbotvarkę, gal jūs, dalyvaujantys posėdyje kolegos, galėtumėt į ją žvilgtelėti. Turiu pasakyti, jeigu neįtraukta, tai turėtų būti į liepos 11 d., antradienį, įtraukta Nr.P-2671 projektas dėl koplytėlės ir Nr.P-2726 projektas dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatų nuostatų patvirtinimo. Gal, kolegos, galėtume iš principo susitarti dėl kitos savaitės darbotvarkės? O paskui, po Seniūnų sueigos, žinoma, ji gali keistis. Gal neprieštarautumėt? Prašom. L.Sabutis dėl kitos savaitės.
L.SABUTIS. Pritardamas pateiktam projektui aš tik pasiūlyčiau, kad nuo 12 valandos pirmiau svarstytume Elektroninio parašo įstatymą, o paskui atitinkamai Valstybės tarnybos ir politikų…
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Tikrai, kad tik tokie rūpesčiai būtų.
L.SABUTIS. Taip, tik tokie.
PIRMININKAS. Dėkui. Pritariame kitos savaitės preliminariai darbotvarkei. Elektroninį parašą atkeliame į 12 valandą. Ačiū.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350(3*) (svarstymo tęsinys)
Dirbame toliau, mielieji kolegos. Apgailestauju, kad posėdyje ne ypač gausiai dalyvaujama. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350(3). Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną L.Sabutį. Kolegos, imame svarstyti pataisas. Nėra A.Syso, bet aš iš pradžių siūlyčiau apsispręsti dėl principo. Pone Liudvikai Sabuti, jūsų komentarai.
L.SABUTIS. Svarstant toliau šį projektą ir Seimo nariai atsiliepė su savo siūlymais, ir spaudoje buvo klausiama, ar turėsim galų gale sistemą. Mūsų komitetas taip pat svarstė gautus pasiūlymus, aš juos įregistravau savo vardu. Bet tai yra komiteto bendro sutarimo pasiūlymai. Taip pat šiandien galėsime, aš būtinai atsiliepsiu į Teisės departamento siūlymus. Jis aktyviai šiuos metus gynė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir toliau, manau, gins ne vienerius metus. Taip pat yra įregistruoti kolegų J.Beinorto, A.Syso, A.Stasiškio, V.Dudėno pasiūlymai. Daugiau šiam projektui pasiūlymų po pirmojo svarstymo aš neturiu. Visus juos derėtų aptarti. Jeigu jūs, kaip posėdžio pirmininkas, siūlote išspręsti dėl pareiginių kategorijų ir pareigybių algų koeficiento, tai, kaip žinote, mes ir pirmojo svarstymo metu, ir dabar turime pritarimą Valstybės tarnybos įstatymo projektui, kurį tos dalies teikia Vyriausybė. Bet yra ir A.Syso siūlymas. Jo siūlymas yra dėl 47 straipsnio, svarstyti dėl 47 straipsnio 2 dalies – kompensacijų išmokėjimo, dėl premijų išmokėjimo už labai gerus tarnybos rezultatus ir dėl koeficientų lentelės nustatymo. Na, čia galbūt reikia komentuoti, gal nereikia. Pareiginių kategorijų nekeičiame, lieka nuo pirmos iki trisdešimtos, o pareiginių algų koeficientai Vyriausybės buvo nuo 1 iki 14, jis siūlo nuo 1 iki 11. Tokie yra skirtumai. O komiteto sprendimas, kaip sakiau, 5 buvo už Vyriausybės, 4 susilaikė arba nebalsavo už Vyriausybės variantą. Todėl šiandien reikėtų, kad Seimas galiausiai apsispręstų dėl šių visų pono A.Syso siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi principinis balsavimas dėl sistemos, kurią teikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, buvo padarytas praeitame posėdyje, už balsavus 53, prieš – 3 ir susilaikius 2. Bet formaliai mes svarstome kitą įstatymo projektą ir principinis siūlymas – viešojo administravimo paslaugų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus išdėstyti taip, kaip siūlo A.Sysas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti A.Syso siūlymą dėl pareiginių algų koeficientų? Bendruoju sutarimu, kolegos, priimame šią sistemą. Ačiū, pone pranešėjau. Dabar pastraipsniui, jeigu jūs neprieštarautumėt.
L.SABUTIS. Tai dabar pastraipsniui nuo kurio siūlymo?
PIRMININKAS. Iš eilės. 1 straipsnis ir jūsų siūlymai papildyti 5 ir 6 dalimis. Pastraipsniui, jeigu jūs neprieštarautumėt. Tai buvo principas, o dabar pastraipsniui.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, tada reikėtų jums išdalytą projektą turėti po ranka. Aš galėčiau mūsų siūlymus, savo siūlymus teikti ir komentuoti.
PIRMININKAS. Pastraipsniui prašyčiau teikti.
L.SABUTIS. Prašau.
PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnio 4 dalis ir jūsų siūlymas. Prašom pakomentuoti dėl 5 dalies.
L.SABUTIS. 5 dalis kilo iš svarstymų, kad šiose sąvokose nebuvo apibrėžtas tam tikras laikotarpis, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Šiuo įstatymu garantuojama teisė tęsti tarnybą valstybės tarnyboje, todėl toks periodas, kai jam yra ieškoma tam tikros pareigybės ir vietos, tartum ir turėtų būti įteisintas įstatymu kaip rezervinis. Mes pasirinkome tokį pavadinimą. Tai, atrodo, yra visiškai priimtina. Dviem dalimis apibrėžiame, kas yra rezervinis valstybės tarnautojas. Tai karjeros valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnybos rezervą. Tas rezervas yra karjeros valstybės tarnautojo teisinė padėtis, kai panaikinamos eitos pareigos, bet jam garantuojama teisė tęsti tarnybą, o šios tarnybos gali būti ieškoma pagal šį įstatymą net šešis mėnesius.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti L.Sabučio siūlymus dėl 1 straipsnio papildymo 5, 6 dalimis? Priimame šį siūlymą – atsiranda naujos dvi sąvokos. Tai lems ir mūsų pataisas dėl kitų straipsnių.
Dabar dėl 6 dalies. Jūs siūlote įrašyti “Lietuvos administracinis teismas”, ar ne?
L.SABUTIS. Taip, nes buvo pateiktas ir įregistruotas toks siūlymas. Vyriausybės vardu ji teikė ministras G.Balčiūnas. Bet pagal bendrą valstybės institucijų, teismų institucijų ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų sampratos kontekstą mes manome, kad vadinti Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu nereikėtų. Savo siūlyme parašiau kitokį pavadinimą, atitinkantį ir suponuojantį aukščiausią jo galią, t.y. siūlau palikti tik žodelį “Lietuvos”, o specifiką nustato žodžiai “Administracinis teismas”. Yra Aukščiausiasis Teismas apskritai be jokios specifikos, bet jis yra Aukščiausiasis Teismas. Taigi toks yra mano siūlymas. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritartų, tada per priėmimą prašyčiau Seimo, kad būtų leista palikti dabartinę gradaciją, t.y. nekeisti Administracinio teismo pavadinimo. Bet mūsų komitetas aptarė ir siūlo tokį pavadinimą, kokį įregistravau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutuojant dėl kitų įstatymų projektų dar ginčijamasi. Pirmininkas labai nuosaikus šiuo požiūriu. Dabar įrašoma “Lietuvos administracinis teismas” vietoj “Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas”, o paskui žiūrėsime, ar ne?
L.SABUTIS. Tarp kitko, dėl šio pavadinimo kalbėjau su teisingumo ministru. Jis taip pat pasakė, kad būtų tik tiek problemų, būtų visiškai…
PIRMININKAS. Dėkui. 2 straipsnis ir jūsų siūlymu vieną papildomą straipsnį – 45 gali įrašyti, ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom sekti tekstą. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Pritariame.
4 straipsnyje jūs siūlote įrašyti papildomą kategoriją. Dėl to, man atrodo, jau apsispręsta.
L.SABUTIS. Taip, sutarta.
PIRMININKAS. Nutarta. Įrašomas vienas papildomas paslaugų valstybės tarnautojų pogrupis. Toliau kokios pataisos… Toliau yra 13 straipsnio pataisa, ar ne?
L.SABUTIS. Mano tik 13 straipsniui.
PIRMININKAS. Žinoma, ten redakcija kažkaip nelimpa prie to, koks dabar yra tekstas. Ar galime, kolegos, priimti? Ar jūs keliais žodžiais pakomentuosite?
L.SABUTIS. Esmė yra tokia, kad be konkurso priimami vadovai, šiuo atveju būtų viceministras, departamento prie ministerijos direktorius, patikslinu, ir apskrities viršininkas (čia jau buvo teikta redakcija). Taip pat mes aptarėme komitete ir sutarėme, kad tos dvi pareigybės būtų nurodytos, o kituose straipsniuose būtų detalizuojamos jų funkcijos ir galios. Čia apskrities viršininką skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu, o viceministrą, departamento prie ministerijos direktorių skiria ministras. Tai atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai jau turėtų būti naujojoje Vyriausybės įstatymo redakcijoje. Šioje redakcijoje mes drąsiai galime daryti tokią pataisą.
PIRMININKAS. Kolegos, taigi bendruoju sutarimu priimame L.Sabučio siūlymą dėl bazinio įstatymo, dėl taisomo įstatymo, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijos. Ačiū.
13 straipsnis. Toliau jūs siūlote redaguoti kitaip. Kokį straipsnį? 17 straipsnį. 17 straipsnio paskutinį punktą bazinio įstatymo…
L.SABUTIS. Taip. Tai irgi iškilo svarstymo metu, po pirmojo projekto svarstymo, kai mes pritarėme, jog tam tikros pareigybės nebebus toliau vardijamos kaip politinio asmeninio pasitikėjimo, t.y. šiuo įstatymu nustatome tam tikrą sąrašą politinių asmenų pareigybių, o kitos pareigybės nepatenka. Čia mes turime omeny seniūnus, dėl kurių buvo labai daug ginčų. Šiame įstatyme išdėstyta, kad tai yra administracijos padalinio arba administracijos karjeros tarnautojas ir Vyriausybės atstovas (taip dabar jis vadinamas apskrityse), bet jis taip pat bus skiriamas Vyriausybės. Taigi tai nebus vardijama. Tai atitiktų įstatymo dvasią – vykdantis priežiūrą be vadinamojo politinio asmeninio atspalvio, tiesiog teisininkas ir specialistas. Todėl mes įrašome, kad tokia pareigybė, t.y. prarandamas tas statusas, kai panaikinama politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė. Taip pat įrašome, kaip išmokama kompensacija. Mes patiksliname, jog jeigu asmuo ir toliau liktų eiti tas politinio asmeninio pasitikėjimo pareigas, jam nebūtų mokama kompensacija. Dabar įstatyme buvo trys mėnesiai, čia tik patikslinta mano redakcija, kad išmokama dalimis. Jeigu jis per tris mėnesius neįsidarbins, jam bus mokama, o jeigu jis įsidarbins anksčiau negu per tris mėnesius, tokią kompensaciją bus nustota mokėti. Tada valstybė sutaupo. Tai atitinka logiką ir galimybę sutaupyti ir kompensuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu 17 straipsnio… (Balsai salėje) Registruojamės klausimo svarstymo pradžioje ir prieš balsavimą, gerbiamasis klega Vytautai Čepai. Prašyčiau kantrybės, kol baigsime svarstyti šį klausimą. Taigi 17 straipsnio paskutinė dalis redaguojama taip, kaip siūlo L.Sabutis.
L.SABUTIS. Dar dėl 14 dalies. Vis dėlto prašyčiau leisti Seimą… Mes kalbėjome apie politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojo pareigybę, čia prašome sutikti, kad per priėmimą būtų įrašyta, arba įterpta, ir dėl įstaigų vadovų.
PIRMININKAS. Kolega, per priėmimą ir …
L.SABUTIS. Taip, per priėmimą mes pateiksime.
PIRMININKAS. Mūsų preliminarūs pažadai gali nueiti šuniui ant uodegos.
L.SABUTIS. Gerai.
PIRMININKAS. Bazinio įstatymo 22… arba 18 straipsnio 1 punktas – J.Listavičiaus pataisa.
L.SABUTIS. J.Listavičiaus mums priimtina, tik atsisakome… Ne tik J.Listavičiaus, bet ir gerbiamojo A.Šimėno siūlyme buvo…
PIRMININKAS. Kol kas nėra.
L.SABUTIS. Buvo pateikti. Tas projektas įregistruotas, bet mes šiandien... Mūsų redakcija yra truputį kita – išbraukti ne pelno organizacijas, o palikti įmones.
PIRMININKAS. J.Listavičius, matau, sutinka. Sutinka. Taigi ne pelno organizacijos išbraukiamos.
L.SABUTIS. Nes tantjemų negali turėti ne pelno organizacijos ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bazinio įstatymo 22 straipsnio 1 punktas redaguojamas taip, kaip siūlė J.Listavičius, su ta redakcine pataisa.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 35 straipsnis. 35 straipsnį A.Sysas siūlo iš viso išbraukti, ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Jūsų argumentai, kolega. Kas argumentuos už A.Sysą.
L.SABUTIS. Jau buvo apie tai kalbėta. Jeigu laikomės bendrų kriterijų ir principų, tokias išmokas bus galima mokėti ir teisėsaugos institucijų pareigūnams. Jiems, atrodo, iki dviejų mėnesių. Pataisėme tekstą, jog ne už gerą tarnybą, kaip buvo prieš vienerius metus priimtame įstatyme, o tik už labai gerus rezultatus. Jeigu vertintume mūsų redakciją, ji turėtų būti suprasta taip, kad premija gali būti mokama, todėl tokios teisės nereikėtų atimti. Tvarką nustatys Vyriausybė. Tai yra konkretus teisės aktas, ne šiaip sau pažiūrėjus į gražias akis. Todėl mes, komitetas, nepritarėme, kad būtų išbrauktas galiojančio įstatymo 47 straipsnis. Siūlome palikti mūsų pateiktą straipsnio redakciją, kurioje yra visos dalys.
PIRMININKAS. Kalbame dėl A.Syso siūlymo išbraukti 35 straipsnį. J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Mes, komitete svarstydami šį pasiūlymą, susidūrėme su įvairiais argumentais. Kolegos A.Syso argumentas buvo toks, kad iš esmės matome, jog valstybės tarnyba suteikia tam tikrus privalumus, palyginti su tarnyba pagal darbo sutartis, ir, savaime suprantama, kad tarnybos atlikimas turi būti geras. Taip sakant, gero atlikimo skatinimas yra karjera, o, vadinkim, blogo atlikimo yra atitinkamos nuobaudos. Todėl kolega A.Sysas manė ir aš jam pritariau, kad šiuo atžvilgiu kokios nors premijos už labai gerus tarnybos rezultatus iš viso nereikia numatyti. Pavyzdys yra labai geras Seimo apmokėjimo įstatymas, kai nė vienas nesam užsitarnavę premijos, ir nepaisant to, dirbam labai gerai.
PIRMININKAS. Tai, kolegos, ar reikalausite balsuoti dėl A.Syso pataisos, ar ne? Registruojamės, mielieji kolegos. Dar žodis pranešėjui. Registruojamės.
L.SABUTIS. Labai trumpai. Mat, galiojančiame įstatyme iš tikrųjų buvo tokia nekonkreti galbūt nuostata, jog už gerą tarnybą. Mes taip ir svarstėme, ar jį čia vertėtų dar gerinti. Bet šiuo atveju skatinimas yra būtent už gerus tarnybos rezultatus ir tai yra ne prievolė, o gali būti išmokama tokia premija, t.y. suteikiama teisė institucijų vadovui, galimybė skatinti ir tobulėti tarnybai. Mes prašome palikti šią 35 teikiamo projekto nuostatą, arba 47 naują redakciją. Prašom už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome A.Syso pataisą išbraukti 35 punktą? Kol kas, ar svarstom?
L.SABUTIS. Manau, nėra tikslo.
PIRMININKAS. Kas palaiko – už.
Už – 13. Kolegos, kalbos buvo dėl motyvų, daugiau nebuvo norinčių kalbėti. Taigi balsuojame dėl A.Syso siūlymo išbraukti 35 straipsnį. Komitetas ir Vyriausybė tam nepritaria. Pritariantys išbraukia 35 straipsnį, prieš arba susilaikantys mano, jog šis straipsnis, pateiktas pagrindiniame tekste, yra reikalingas.
Už – 12, prieš – 14, susilaikė 8. 35 straipsnis nėra išbraukiamas. 37 straipsnis ir jūsų siūloma kita 1 dalies redakcija, bazinio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies. Ji, beje, jau yra priimta.
L.SABUTIS. Priimta, taip. Man atrodo…
PIRMININKAS. Ji čia jau yra įrašyta šiek tiek iš anksto, ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Žinant mūsų teigiamą nusiteikimą?
L.SABUTIS. Arba vertinimą. Tai yra akivaizdžiau.
PIRMININKAS. Taip. Taigi 37 straipsnio 1 dalis, bazinio įstatymo 55 straipsnio 1 dalis, redaguojama jau taip, kaip siūlo …
L.SABUTIS. … Esam priėmę į Valstybės tarnybos…
PIRMININKAS. Dabar 38 straipsnis. S.Kakčio siūlymas …
L.SABUTIS. Taip pat dėl šio siūlymo buvo svarstoma komitete ir ginčijamasi, ir iš esmės žiūrint socialinio teisingumo prasme, jeigu nukenčia, gal ir reikėtų, bet komitetas vis dėlto apsisprendė labai tvirtai nepalaikyti dėl 56 straipsnio redaguojant 20 punktą. Prasmė yra ta, kad jeigu paaiškėja, jog priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti, taip pat jeigu nėra galimybės perkelti tarnautoją jam sutinkant ir t.t., tai mūsų komiteto nuostata yra nepritarti dėl to, jeigu valstybės tarnautojas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus, neieškoti jam jokių kitų pareigybių ir netoleruoti pažeidimų. Todėl, mes manome, kad ši norma yra nepriimtina, o su tokiu žmogum atsiskaitoma, ir jis turi dalyvauti iš naujo konkurse, ir siekti savo tikslų nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ar svarstome S.Kakčio pataisas dėl 38 straipsnio, kolegos? Komitetas yra nepritaręs. Sakome savo nuomonę, ar svarstome S.Kakčio pataisą?
L.SABUTIS. Tai aš siūlau…
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mes dabar balsuojam. Agituoti jau nelabai išeitų.
Už – 4. Kolegos, S.Kakčio pataisos dėl 38 straipsnio nėra svarstomos. Toks mūsų, kolegos, yra verdiktas. Toliau L.Sabutis ir 40…
L.SABUTIS. Bet dėl 56 aš noriu papildyti, kadangi čia yra dar paskutinė pastraipa…
PIRMININKAS. Papildyti 9 dalim?
L.SABUTIS. Taip. Tai yra priimtina ir komitetas tam pritaria, ir aš prašyčiau Seimo taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Gerai.
L.SABUTIS. Nes tai yra bendroji norma, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymą.
PIRMININKAS. Priimame S.Kakčio siūlymą papildyti 9 dalim. Ar reikalauja kas balsuoti?
L.SABUTIS. Jeigu reikalauja, prašom. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. K.Skrebys reikalauja dėl šios nuostatos balsuoti.
L.SABUTIS. Taip, 38 straipsnio 1.2, kuri papildoma 9 dalimi. “Skundai dėl valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.” Priimtina redakcija ir siūlau balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Visi sutinka, bet balsuoti norinčių esama.
Posėdžiauja 44 Seimo nariai. S.Kaktys siūlo papildyti straipsnį tokia 9 dalim. Čia bazinio įstatymo straipsnį, ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 56 straipsnį. Jis yra išdėstytas, jis pakomentuotas, komitetas priima, prieštaravimų nebuvo, bet siūlymas balsuoti. Ar priimame, kolegos, šią S.Kakčio pataisą? Dėl 1.2. Dėl pirmos pataisos apsispręsta jos iš viso nesvarstyti. Dėl šio siūlymo prieštaravimų nėra.
24 – už, prieš – 2, susilaikė 8. Pataisa yra priimama. Toliau 43 straipsnis. Ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 43 straipsnis ir kolegos J.Beinorto principiniai siūlymai dėl bazinio įstatymo 62 straipsnio 5 dalies. Ir tada kartu ir dėl kitų pataisų, pone pranešėjau.
L.SABUTIS. Taip, nežinau, kaip galima būtų, sakykime, konkrečiau paneigti arba apginti, tačiau mūsų nuostata, komiteto ir Vyriausybės, kiek aš suprantu, ir dar po to tikslinau pamatęs J.Beinorto įregistruotus siūlymus, jog tai būtų išties nevisiškai tinkanti norma, ištęstinė pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, kai jis yra kintamas, o ne nustatyta konkreti amžiaus riba. Vyriausybė ir mūsų komitetas šiuo atveju beveik nedvejojo, nes buvo bendru sutarimu pritarta, jog reikia turėti labai aiškią sampratą, kokio amžiaus riba, nuo kokio iki kokio, taikoma valstybės tarnyboje ir tokios tarnybos gali tikėtis valstybės tarnautojas. Yra siūloma ir sutarta, kad šiuo metu galėtų būti 62,5 metų, t.y. 62 metai 6 mėnesiai, siekiant tokio amžiaus, ir antras, tai yra galimybė institucijos ar įstaigos vadovui pratęsti, leisti dirbti, iki jam sukaks 65 metai. Toliau nei įstatymas neturėtų kokių nors išimčių daryti valstybės karjeros tarnautojams, nei kiti teisės aktai. Šiuo atveju ši norma nebūtų taikoma, kaip yra įstatyme parašyta, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, pakaitiniams, paslaugų srities darbuotojams ir t.t. O kiek tai yra susiję su karjeros ir statutiniais valstybės tarnautojais, mūsų nuostata yra labai aiški: būtent 62 metai ir 6 mėnesiai ir galimybė dirbti iki 65 metų. Tai tiek trumpai. Ir atitinkamai visuose straipsniuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mano klausimas, ar svarstome J.Beinorto pataisą dėl 43 straipsnio 2 dalies ir kartu sistemiškai dėl kitų straipsnių. Jeigu atsiras dešimt paremiančių, svarstysim.
7 – už, prieš – 2, susilaikė 17. J.Beinorto pataisos dėl 43 straipsnio, dėl 44 straipsnio 1 dalies, dėl 44 straipsnio 2 dalies ir 47 straipsnio nėra svarstomos. Gerbiamieji kolegos, motyvai tada, kai Seimas nusprendžia, ar tas pataisas svarstyti po pagrindinio komiteto pranešėjo… aš galėčiau tik tiek pasakyti, kad dar prie to amžiaus, matyt, ne vieną kartą bus Seime grįžtama, kai bus svarstomi kiti įstatymai. Bet kiek tai susiję su valstybės tarnyba, buvo labai aiškiai ir konkrečiai pasakyta. Be to, paskutiniame šio įstatymo straipsnyje yra nuoroda, ką turi padaryti Vyriausybė ir kokius teikti įstatymus, ir mes prie to priartėsime svarstydami. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, šio straipsnio 4 punktas, 4 dalis ir jūsų bazinio įstatymo siūlymas tikslinti (…) straipsnį.
L.SABUTIS. Dėkoju. Kalbant apie tai, kad pakeitus valstybės tarnautojų pareigybių statusą, t.y. perkėlus iš pirmo į antrą ar atvirkščiai einančius šias pareigas, tai yra politinio asmeninio arba karjeros… viešojo administravimo ir kitą statusą… tęsiasi tol, kol jis tampa karjeros tarnautoju, įstaigos vadovu ar politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautoju. Tai nenutrūksta. Man atrodo, kad tokia redakcija reikalinga, kol pagaliau bus išnaudotos visos galimybės arba jį palikti valstybės tarnyboje, arba ne. Esmė yra ta, kad kai keičiasi jo vieta, tai aiškiai tariant, tam tikrose lentelėse, prieduose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi šis siūlymas dėl 43 straipsnio yra priimamas.
Dabar 47 straipsnis. Bent jau iki 2 dalies. Bazinio įstatymo 76 straipsnio 1 dalis. Jūsų siūlomas kitas redakcijas prašom pakomentuoti, o paskui dėl tų mėnesių…
L.SABUTIS. Dėl 76 straipsnio yra tokia situacija. Čia jau yra tai, kas buvo balsuota, tai yra kai perkeliama į valstybės tarnybos rezervą, jam atitinkamai išmokama. Kitos dalys taip pat yra, kiek tai susiję su šio straipsnio atitinkamu laikotarpiu… Vyriausybės nustatyta tvarka arba minimalios mėnesio algos dydžio kompensacija. Dabar yra 430 Lt, išskyrus tada, kai jis gauna kitas apmokestinamas pajamas. Tai yra jam bus mokama, jeigu jis neturės kito darbo arba valstybės, arba ne valstybės tarnyboje. Jeigu jis turės tokias pajamas, jam tokia kompensacija nebus mokama. Tai yra patikslinta šio straipsnio redakcija.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, taigi dėl 1 dalies niekas neabejoja, ar ne? Dabar yra du siūlymai dėl bazinio įstatymo 2 dalies. Yra teksto siūloma mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išraiška, yra A.Syso siūlomi mėnesiai ir yra jūsų siūlomi mėnesiai.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi didėjimo tvarka. Pirmasis yra A.Syso siūlymas – 2, 4, 5, 6 gradacija.
L.SABUTIS. Gaila, kad jis nedalyvauja, bet aš kalbėjau su juo ir asmeniškai. Iš tikrųjų praėjusių metų liepos mėnesį priimtame įstatyme, kaip jūs matote, tos kompensacijos atsiskaitant su valstybės tarnautoju buvo gana nemažos, bet buvo atsižvelgiama į bendras nuostatas. Kadangi mes ieškome rezervų taupyti, ir ypač ryškiai to siekė ir norėjo pasiūlyti A.Sysas, mes komitete tai vertinome ir svarstėme. Dabar pasirinkome vidurkį tarp galiojančio, t.y. buvusio įstatymo, tarp siūlomo Vyriausybės ir siūlomų A.Syso. Manome, kad labai ryškaus atotrūkio neturėtų būti. Jeigu iki 5 metų turėjo tokį tarnybos stažą – 2 mėnesių, jeigu nuo 5 metų iki 10 metų – 4 mėnesių, nuo 10 metų iki 20 metų – 5 mėnesių ir daugiau. Jeigu sąžiningai ištarnavo 20 metų – 6 mėnesių. Vyriausybė siūlė 12 mėnesių. Man atrodo, kad tai yra ryškus sumažinimas. Komiteto vardu ir savo vardu siūlau pritarti šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Savo pataisoms?
L.SABUTIS. Taip, savo pataisoms.
PIRMININKAS. Kolegos, A.Sysas 76 straipsnio 2 dalį siūlo redaguoti taip, kaip čia mes jau aptarėme, ir jūs, tikiuosi, turite pataisas. Ar svarstome A.Syso pataisas dėl šios 2 dalies? Komiteto pirmininkas tam nepritaria.
L.SABUTIS. Aš paminėjau A.Syso…
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, balsuojame.
L.SABUTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Sprendžiame, ar svarstyti.
L.SABUTIS. Mano yra išdalyta.
PIRMININKAS. Išdalyta ir kolegos A.Syso.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 5 – už, gerbiamieji kolegos, 5 – prieš, 9 susilaikė. A.Syso pataisos nėra svarstomos. Nors jos ir seniai įregistruotos (jos yra gautos po pagrindinio komiteto svarstymo), bet jos nėra aptartos pagrindiniame komitete, taigi reikia 10 Seimo narių balsų, kad svarstytume. L.Sabučio siūlymas, kolegos!
L.SABUTIS. Pagrindiniame komitete buvo aptarta, ir tai, kas yra dabar pasiūlyta: 1, 3, 5, 7, 9 mėnesiai, atitinkamai po du mėnesius skirtumas…
PIRMININKAS. Kolegos, ar turite pataisas? L.Sabutis siūlo savo variantą dėl 2 dalies. Ar svarstome L.Sabučio pataisas? Jeigu atsiras 10 Seimo narių, svarstome ir kalbame dėl motyvų. Jeigu ne, liks pagrindinis tekstas.
L.SABUTIS. Vyriausybės turbūt.
PIRMININKAS. Už – 20, kolegos, taigi svarstysime L.Sabučio pataisas. Dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kolegos, juk kalbama apie išeitinių pašalpų, kompensuojamų mėnesių dydį. Tiek mūsų kolegos A.Syso, tiek mūsų komiteto, tiek pono L.Sabučio, tiek Vyriausybės skaičiai yra skirtingi. Kodėl mes negalime svarstyti analizuodami kiekvieną skaičių, o ne dalinti, kaip kam atrodo, arba ieškoti modus vivendi, kaip atrodo vienam komitetui. Taigi bandykime svarstyti ir pagrįsti. Aš nesuprantu jūsų nejautrumo. Kalbama apie pasipinigavimą ir visi tyli!
PIRMININKAS. L.Sabutis taip pat mėgina menkinti pasipinigavimo galimybes. Ar, kolega Liudvikai, jūs dar pateiksite savo pataisas? Tada kalbos dėl L.Sabučio pataisos.
L.SABUTIS. Taip. Norėčiau dar kartą akcentuoti, jog tai yra labai rimtas argumentas, garantuojant ir valstybės tarnautojo įdėtą darbą, ir atitinkamai išmokant kompensacijas. Jeigu palyginsime tai su kitomis organizacijomis ne valstybės tarnyboje, sakykime, akcines bendroves, tai ten yra išmokami kur kas didesni dydžiai. Dabar mes artėjame prie to, kad taupydami biudžeto lėšas vis dėlto pakeisime galiojantį įstatymą. Aš noriu tuoj pat paskelbti, koks buvo. Buvo 6 mėnesiai, mes siūlome sumažinti iki 3 mėnesių, kad ne daugiau būtų mokama. Buvo 8 mėnesiai, mes siūlome iki 5 mėnesių. Už didesnį stažą buvo mokama iki 10 mėnesių, mes siūlome apsiriboti tik 7 mėnesių kompensacija. Jeigu stažas buvo daugiau kaip 20 metų, buvo 12 mėnesių, t.y. išmokant per metus 12 mėnesių kompensaciją, mes siūlome apsiriboti 9 mėnesiais. Tai buvo svarstyta komitete, todėl teikiu Seimui.
PIRMININKAS. Dėl L.Sabučio pataisos kalba S.Kaktys.
S.KAKTYS. Pranešėjas labai smulkiai komentavo savo siūlymo esmę. Manau, kad tas siūlymas yra optimalus. Jis yra nuosaikesnis. Atsižvelgta į dabartines valstybės galimybes mokėti išeitines pašalpas. Be to, jis yra šiek tiek radikalesnis negu kolegos A.Syso siūlymas, kuris apskritai labai saikingai vertina darbo stažą valstybės tarnyboje. Man atrodo, vis dėlto už ištarnautus metus valstybei mokėti tiek, kiek kolega A.Sysas siūlo, būtų neteisinga. Todėl palaikau komiteto pirmininko siūlymą ir manau, kad jis yra racionalus. Reikėtų balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Norėčiau palaikyti Vyriausybės siūlymą. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad kalbama apie gyvus žmones, ištarnavusius valstybei ne tiek mažai metų. Ir nereikia laidyti tokių replikų, kad tai yra pasipinigavimas ar dar kas nors. Mes labai greiti nusispjauti į žmonių likimus, viską nubraukti. Bet pagalvokime, straipsnyje rašoma apie tai, kai valstybės tarnautojas ne dėl savo kaltės, bet dėl kitų priežasčių, tarkime, dėl etatų mažinimo yra atleidžiamas iš darbo, ir skaičiuoti išeitinę pašalpą taip smulkmeniškai nėra visai korektiška. Aš būčiau linkęs paremti Vyriausybės siūlymą.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš, kviečiu registruotis. Balsuosime dėl L.Sabučio pataisos dėl bazinio įstatymo 76 straipsnio 2 dalies redakcijos dėl išeitinių pašalpų dydžio.
L.SABUTIS. Geriau, kad jų nereikėtų mokėti.
PIRMININKAS. Registruojamės. Posėdžiauja 48 Seimo nariai.
Taigi buvo plačiai diskutuota. Ar priimame L.Sabučio pataisas, kolegos? Pritariantys – už, kiti – kitaip.
Už – 27, prieš – 3, susilaikė 8. Pataisos yra priimtos.
48 straipsnis. Jūs siūlote 48 straipsnio kitą redakciją.
L.SABUTIS. Tai būtų paskutiniajame, t.y. įstatymo 78 straipsnio pataisa. Čia yra kai kurios redakcinės pataisos. Pirmą išbraukė dėl to, kad ji jau realizuota. Yra dvi esminės. Tai yra 2 punktas, kad Seimas turi gauti iš Vyriausybės įstatymo projektą, jog būtų aiškiai pasakyta, kokiu būdu nustatomas statutinių institucijų ar įstaigų statusas, ir pateiktas sąrašas, kokios institucijos yra statutinės. Dabar kiekvienas, kuris ką nors sugalvoja, teikia siūlymus. Prisiminkime ne vieną jau pateiktą projektą, tai iškyla kaip problema. Mes nenurodome laiko, t.y. įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms turėtų būti pirmas žingsnis būtent tas. Juo labiau kad mes prieš metus Seimo nario S.Pečeliūno siūlymu priėmėme rezoliuciją, jog be eilės svarstomi susiję su šiuo įstatymu pakeitimai.
Antra, jog per dvejus metus. Buvo per metus, o mes siūlome (nes neparengta, jau praėjo vieneri metai) dar per vienerius metus, t.y. apskritai per dvejus metus parengti ir pateikti Seimui trečią šio įstatymo sudėtinę dalį – Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą. Bendrieji principai buvo priimti prieš vienerius metus, dabar tikslinami darbo užmokesčio reikalai, o Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą taip pat reikėtų pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Dėl šių redakcinių pataisų visas straipsnis redaguojamas taip, kaip siūlo L.Sabutis. Yra prieštaraujančių. J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Manyčiau, kad pataisos, kuri čia įregistruota penkta: “Per dvejus metus parengia ir pateikia Seimui Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą”, visiškai čia nereikėtų rašyti, nes pagal dabar Vyriausybės patvirtintą pensijų sistemos koncepciją kalbama apie pensinę reformą, kalbama apie valstybės arba nacionalinę pensiją ir visas kitas draudžiamąsias pensijas. Todėl čia imperatyvu rašyti to nereikėtų, nes po pensijų reformos tokių nefondinių pensijų nebus. Todėl kviesčiau šį straipsnį išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dėl visko susitariame. Vienintelis 5 punktas, dėl kurio diskutuojama, buvo kalbama prieš. Pone Sabuti, jūsų reakcija, o mes registruojamės.
L.SABUTIS. Mano reakcija būtų palanki ta prasme, kad būtų laikomasi sistemos, tai yra 1999 m. priimto įstatymo tęsinys. Čia tik keičiasi… (Balsai salėje) Praėjo vieneri metai, dabar mes privalome pasakyti, kad per ateinančius metus. Tai yra apskritai nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo per dvejus metus. Tai susiję su tuo, ką kalbėjo J.Beinortas, kad tie pasiūlymai su bendrąja reforma turėtų būti šio įstatymo redakcija.
PIRMININKAS. Taigi L.Sabutis neatsiima savo paskutinio punkto. Mūsų užsiregistravo 31. L.Sabutis į bazinio įstatymo 78 straipsnį, arba svarstomo įstatymo 48 straipsnį, siūlo įrašyti tokį paskutinį punktą: “Per dvejus metus parengia ir pateikia Seimui Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą”. J.Beinortas su tuo nenori sutikti. Kolegos, balsuojame, ar priimame L.Sabučio siūlymą.
Už – 18, prieš – 1, susilaikė 7. 5 punktas bus rašomas toks, kokį siūlo L.Sabutis. Prasideda priedai, kolegos. Jūsų siūlymas dėl lentelių išdėstymo.
L.SABUTIS. Taip, 1, 2 priedai buvo viename priede, dabar mes išskiriame, tai padarėme pagal mūsų stilistų siūlymą. Tai geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Išskirsime, jeigu pritarsime, ar ne?
L.SABUTIS. Taip, ir priimtume. (…) įrašytume žodelį “prie ministerijų”, nes tai atitinka tokius departamentus. Dėl Seimo kanceliarijos buvo A.Stasiškio siūlymas, kad nebūtų išskirtos komisijų patarėjų pareigybės. Mes ieškojome būdų ir pritarėme, kad komitetų, komisijų vyresnysis patarėjas būtų vienos kategorijos, o komisijos patarėjai pasirinktinai, nes komisijų yra nevienodi krūviai.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, yra prieštaraujančių. Prašyčiau teikti visas pataisas iš eilės.
L.SABUTIS. Prašau.
PIRMININKAS. Taigi pirmoji dėl lentelių. Niekas nenori prieštarauti. Į priedus jas siūloma išskirti. Vietoj vieno priedo atskiros lentelės bus. Pirmasis priedas – politinio viešojo administravimo valstybės tarnautojų tipinių pareigybių kategorijos, antrasis priedas ir t.t. Neprieštaraujate, kolegos? Neprieštarauja.
Toliau 4 lentelė pirmajame priede: vietoj “viceministras – departamento direktorius” rašyti “viceministras – departamento prie ministerijos direktorius”. Niekas neprieštarauja? Niekas neprieštarauja.
Dabar Seimo kanceliarija. Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas. Dėl šito nori kalbėti Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės mūsų pagrindinė struktūra – Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarijos struktūra yra komitetinė. Kai mes sudarome komisijas, komisijų rangas nuo komiteto šiek tiek skiriasi. Mes šalyje turime tiktai dvi pareigybes: vieną – Prezidento, kuri yra vienintelė, ir vienos komisijos vyresniojo patarėjo, kuri yra vienintelė. Aš manau, kad vis dėlto turėtume atidžiau pasižiūrėti į tuos rangus ir atidžiau pasižiūrėti į kategorijas, nes būna tokia situacija, kad konsultanto atlyginimas atitinka Seimo nario atlyginimą. Kyla klausimas: ar mes suvokiame, kokią gradaciją Lietuvoje sudarome? Aš manau, kad Seimo kanceliarijos lentelėje žodis “komisijos” turėtų būti išbrauktas, nes apskritai gali būti vyresnysis patarėjas ir patarėjas, kuris dirba Seime. Jeigu jau tokia komisija (…) sudaroma, kad reikia pritraukti vyresnįjį patarėją, tegul būna. Šiaip jo neturėtų būti.
Dėl koeficientų. Mes priėmėme lentelę nuo 1 iki 11. Dabar šias kategorijas reikėtų pažiūrėti čia.
L.SABUTIS. Reikėtų didinti. Reikėtų didinti kategorijas, nes ir taip sumažinote.
J.BEINORTAS. Ne. Reikėtų jas šiek tiek sumažinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl to termino – komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas daugiau nėra norinčių kalbėti. Pone pranešėjau.
L.SABUTIS. Aš manau, kad komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas... Seimo Statute nustatoma, kiek komitetų. Gal bus mažesnis komitetų skaičius, gal nuolat dirbančios bus 2-3 komisijos. Dabar iš tiesų yra negerai. Todėl svarstydami pagal A.Stasiškio siūlymą mes stengėmės neišskirti komiteto ir komisijos vyresniojo patarėjo, t.y. vadovaujančio ir atsakančio už darbą, o komisijos patarėjui palikti nuo 23 iki 25. Anksčiau to nebuvo. Dabar yra galimybė pasirinkti. Jeigu mažesnė komisija, tokiam patarėjui gali būti 23 kategorija arba 24, 25. O komiteto patarėjams paliekame tvirtai nuo 24 iki 25, t.y. komisijos kategorija yra viena žemiau. Teisės departamentas pasiūlė, kad vyriausiojo konsultanto atitiktų tą gradaciją, kaip jūs sakote. Iš esmės Teisės departamento siūlymas toks: pridėta 26, 25, 24 prie 25, 24, 23. Štai tokios korekcijos buvo padarytos komitete svarstymo metu. Dėl visų kitų galima labai ilgai ginčytis. Aš prašau atsižvelgti į tai, kad mes pasirinkome vertikalę nuo 1 iki 11, t.y. gerokai sumažėja dirbančių specialistų atlyginimas. Todėl mes siūlome tokią komiteto lentelę. Prašytume pritarimo.
PIRMININKAS. Dar S.Kaktys norėtų kalbėti, kolegos. Gal iki priėmimo būtų koks nors genialus išradimas dėl tos lentelės. S.Kaktys.
S.KAKTYS. Aš pritarčiau pirmininko siūlymui, nes nepaisant to, kad Seime pagrindinis darbas organizuojamas komitetuose, ateityje, manau, bus nuolatinės komisijos įvairiems svarbiems klausimams spręsti. Kai mes taip sumažiname šią skalę nuo 1 iki 11 koeficientų, tai atrodytų, kad reikėtų išskirti komisijos vyresnįjį patarėją. Tada užmokesčio klausimą, įvertinus kvalifikaciją to, kuris pretenduotų į pareigas, galėtume laisviau spręsti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume dabar priimti dabartinį komiteto L.Sabučio siūlomą variantą dėl šios lentelės, o iki priėmimo A.Stasiškis, kiti, dar ir S.Kaktys galėtų pagalvoti, ką mes ten galime daryti. Ar galime sutarti? Jau kalbos dėl motyvų buvo. Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Dėkoju. Susitariame, kolegos. Iki priėmimo suinteresuoti kolegos siūlys savo variantus.
L.SABUTIS. Bet dabar kviečiame balsuoti už pateiktą variantą…
PIRMININKAS. Mes jau priėmėme jūsų teikiamą, kolega Liudvikai, variantą dėl pirmosios lentelės.
L.SABUTIS. Gerai.
PIRMININKAS. Kas dar?
L.SABUTIS. Redakciniai pataisymai.
PIRMININKAS. 19, ar ne?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 19. Jūsų siūlymai. Č.Stankevičiaus beveik viskas priimta, tiktai lentelėje kategorijos nėra priimtos, ar ne?
L.SABUTIS. Č.Stankevičius siūlė tik vieną, kad būtų įrašyta ir “Lietuvos kariuomenė”, mes tą įrašėme. Bet mes atitinkamai tą lentelę taikėme ir kitose įstaigose prie ministerijų, nes ne vien tik departamento, bet yra ir prie ministerijų.
PIRMININKAS. Gerai. Bet Č.Stankevičius siūlė žirkles 24-26. Jūs įrašėte 24, 25 departamento direktoriui, įstaigos.
L.SABUTIS. Taip, mes palikome savo lentelę.
PIRMININKAS. Gal niekas nereikalautų balsuoti dėl Č.Stankevičiaus siūlymo dėl vieno punkto? Niekas nereikalauja balsuoti, kolegos, 19 lentelė redaguojama taip, kaip siūlo L.Sabutis.
Dabar 20 – inspekcijos ir kaip su Revizijų departamentu?
L.SABUTIS. Taip, yra Seimo nario V.Dudėno. Mums teko susitikti komitete ir kalbėti su tam tikrais departamento specialistais. Šis siūlymas yra visiškai teisingas, nes Revizijos departamentas ir inspekcijos atlieka analogišką darbą. Kol kas įstatymu nustatytume tas pačias kategorijas, nekeistume, tik įrašytume į bendrą, kad išskirtų Revizijų departamentą, o pareigybių aprašymą… Be abejo, funkcijos bus skirtingos, bet kategorijų lentelėje liktų vienodos tiek inspekcijų, tiek Revizijų departamento.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau, visos pataisos dėl paskutinės lentelės. Dėl viešojo administravimo paslaugų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientų mūsų apsispręsta iš pat pradžių. Priimtas A.Syso siūlytas variantas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomas variantas. Ačiū, pone pranešėjau. Ar kas reikalautų balsuoti dėl to, kad pritartume po svarstymo su pataisomis?
L.SABUTIS. Aš dar iki balsavimo vieną žodeliuką norėčiau pasakyti. Mes prašytume Seimo sutikimo. Mes visur vadiname Lietuvos banko pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, valdybos nariai ir kiti darbuotojai. Dabar įregistruotame Vyriausybės pritartame įstatymo projekte atskirai dėl valstybės banko yra įvardijama Lietuvos banko tarnautojai. Mes manome, kad šiuo atveju būtų galima tą pataisą priimti, t.y. pareigūnams. (Balsai salėje) Taigi, jeigu būtų pritarimas, kad ne darbuotojams taikomas šis įstatymas, o tarnautojams, tai atitiktų valstybės tarnautojo statuso analogą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, čia pirmiausia mano neapsižiūrėjimas, bet norėčiau, kad tą dalį šiek tiek prisiimtų ir kiti. K.Šavinis sako, kad komitete buvo tik iš dalies pritarta jo siūlymui dėl 27 straipsnio dabar svarstomo įstatymo, dėl bazinio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Kolega K.Šavinis kelia dėl to savo abejones. Tai štai, pone pranešėjau, čia buvo komiteto svarstymai, nebuvo perregistruota, todėl pamiršau. Atsiprašau, kolega Kazimierai.
L.SABUTIS. Man atrodo, kad dabar būtų galima įvertinti pateikus Seimui šį siūlymą. Bet iki K.Šavinio dar pasakysiu, kad iš 15 ar 16 Teisės departamento redakcinių pataisų mes priėmėme daugiau kaip 10, dėl kitų trijų nesutinkame. Iš esmės priėmimui redakcija bus patikslinta. Jeigu dabar norėtų pasvarstyti ir siūlyti K.Šavinis, manau, būtų galima pateikti, nors komitetas labai kruopščiai vertino jo pasiūlymus ir nepritarė, išskyrus vieną kitą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi ši pataisa buvo vertinta komitete, 10 Seimo narių nereikia, suteikiu žodį K.Šaviniui.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau tik dėl 41 straipsnio, kuriuo keičiamas 69 straipsnis. Jis susijęs…
PIRMININKAS. Jūs nenorite kalbėti dėl 37? Ne? Dėl 27 – ne. Toliau dėl 47 straipsnio?
K.ŠAVINIS. Čia gerai, čia atsižvelgta tiek, kiek aš sutinku. Aš tik miniu 69 straipsnio pakeitimus.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ŠAVINIS. Tai tas atvejis vėl analogiškas su politikų atlyginimų reguliavimu, kur siūlau, kad tiems valstybės tarnautojams, kuriems ryškiai sumažėja atlyginimas, tai daryti ne per penkerius metus, kaip čia pateikta, o iš karto. Todėl siūlau 69 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus išbraukti. Na, ir atitinkamai ten pakeičiant. Čia yra analogija, suprantu, su politiku, bet manau analogijos analogijomis, tačiau galima vertinti skirtingai.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau.
L.SABUTIS. Taip, vertinome ir svarstėme, pritarėme mūsų kolegoms iš kito komiteto, ten taip pat panašiai buvo siūlyta. Galiausiai buvo apsispręsta, kad dveji metai – tai yra mažėjimas, yra išdėliotos tam tikros dalys to atlyginimo dydžio, o dėl didėjimo komiteto ir Vyriausybės yra pritarta variantams, kad per penkerius metus, imtinai 2005 metais baigtųsi visi svarstymai, koks turėtų būti galutinis atlyginimas tam tikrų pakopų, kategorijų ir pareigūnų, ir valstybės tarnautojų. Taigi komitetas pasiūlė tokį variantą, pritaręs atsižvelgiant į politikų, teisėjų ir pareigūnų balsavimą, t.y. dveji metai mažinimui, penkeri metai… A.Sysas, kiek žinau, taip pat atsiėmė savo siūlymą, sutikdamas…
PIRMININKAS. Kazimierai Šavini, reikalaujate balsuoti?
K.ŠAVINIS. Taip.
PIRMININKAS. Registruojamės. Dėmesio, kolegos! Kolega Kazimieras Sysas… (Šurmulys salėje)
K.ŠAVINIS. Kazimieras Šavinis, o Algirdas Sysas.
PIRMININKAS. Kolegos, vasara. K.Šavinis siūlė išbraukti bazinio įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Mes dėl tų datų jau esame kalbėję, pasirinktas kitas variantas kitame įstatyme. Bet K.Šavinis siūlo vis dėlto balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas pritartų K.Šavinio siūlymui išbraukti 1 ir 2 punktus, už? Komitetas nepritaria, Vyriausybė nepritaria.
Už – 13, prieš – 8, susilaikė 16. Siūlymui nėra pritarta. Aš klausiu, ar jau visos pataisos?
L.SABUTIS. Šiuo metu visos.
PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl pritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui su pataisomis? Nėra norinčių kalbėti. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2350(3) su pataisomis. Ačiū, pone komiteto pirmininke.
L.SABUTIS. Ruošiamės liepos 11 d. abiejų įstatymų priėmimui?
PIRMININKAS. Taip.
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2662 (svarstymas)
1-8b. Pagrindinis komitetas nėra padaręs savo išvados. Taigi mums svarstyti neišeina. Bet, kolega Liudvikai Sabuti, 1-8c – Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2662. Galime svarstyti, nors šiek tiek būtume nusikalstamai liberalūs Statuto požiūriu. Tiesiog tas projektas eina, nėra sudėtingas. Suteikiu žodį L.Sabučiui.
L.SABUTIS. Taip, čia mūsų prašymu įrašyta į darbotvarkę, nes buvo įregistruota. Dabar jau aptarėme. Kolega J.Listavičius siūlė savo redakciją, mūsų komiteto patikslinta ir priimta. Kitų pataisų nėra, pritarta ir A.Šimėno siūlymui. Todėl kviečiu pritarti ir kartu teikti priėmimui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Pritariame projektui Nr.P-2662 po svarstymo. Būtų miela, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį apsvarstytų projektą Nr.P-2599 ir iki antradienio turėtume ir šio projekto priėmimą ir galėtume sujungti šiuos du projektus.
L.SABUTIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų posėdyje dalyvauja A.Matulas. Jeigu jūs neprieštarautumėte, jis galėtų pateikti rezervinius klausimus.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2638 (pateikimas). Sveikatos priežiūros įstaigų atleidimo nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2639 (pateikimas)
Rezervinis 2 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2638. Pateikimas. Tribūnoje A.Matulas
A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas jums Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagal 4 straipsnio 1 punktą nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybės viešosios ir biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas. Tuo tarpu pagal Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymus nacionalinei sveikatos sistemai yra priskiriamos ir kitos įstaigos, t.y. įstaigos, kurių daugiau kaip 50% akcijų priklauso valstybei ar savivaldybėms, ir įstaigos, kurios yra sudariusius sutartis su teritorinėmis arba valstybinėmis ligonių kasomis sutarčių sudarymo terminui. Išeitų taip, kad už teikiamas vienodas paslaugas yra taikomos nevienodos lengvatos. Aš siūlau, kad pridėtinės vertės mokestis būtų netaikomas ir toms įstaigoms, kurios pagal Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymus priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.
Ne kartą su šiuo prašymu į komitetą kreipėsi privačios gydymo įstaigos. Daug kartų mes kreipėmės į Vyriausybę. Vyriausybė iš esmės mums atsakydavo, kad įvairios darbo grupės svarsto, analizuoja, bet iki šios dienos nesulaukėm tokio įstatymo projekto. Todėl teikiu šį įstatymą ir prašau pritarti po pateikimo.
Ar pateikti dabar antrąjį projektą, ar vėliau?
PIRMININKAS. Gal susitvarkom su šiuo. Abu? Abu. Niekas neprieštarauja, kad A.Matulas pateiktų ir Sveikatos priežiūros įstaigų atleidimo nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektą Nr.P-2639. Prašom, kolega, dar kelis žodžius.
A.MATULAS. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų, neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Dėl tokio įstatymų nesuderinimo pridėtinės vertės mokestį už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turi mokėti ir valstybės ar savivaldybių įmonės arba akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso valstybei ar savivaldybėms, nors jos teikia tokias pat paslaugas kaip viešosios ar biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos. Šios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl jų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu dirbtinai didina Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Reikalavimas sumokėti pridėtinės vertės mokestį už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo 1998 m. sausio 1 d., labai apsunkina minėtų valstybės ir savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso valstybei ir savivaldybėms, finansinę padėtį, kuri yra sudėtinga dėl didėjančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo įsiskolinimo šioms įmonėms.
Teikdamas šį projektą, techninius reikalavimus derinau su Seimo Teisės departamento bei Finansų ministerijos Pridėtinės vertės mokesčio skyriaus darbuotojais. Jie man rekomendavo teikti šį įstatymo projektą tokį, kokį aš jį ir teikiu. Iš esmės jis skirtas trim įstaigoms, kurių steigėjas yra arba Vyriausybės kanceliarija, arba 100% akcijų priklauso valstybei: “Baltijai” (Palanga), sanatorijoms “Lietuva” ir “Surutis” (Druskininkai). Pavyzdžiui, “Suručio” skola, nesumokėtas mokestis – 637 tūkst., iš jų 128 tūkst. delspinigių; “Lietuvos” – 800 tūkst., iš jų 131 tūkst. delspinigių. Bendra suma sudaro apie pusantro milijono. Todėl aš labai prašau pritarti po pateikimo šitam pateiktam įstatymo projektui.
Galiu pasakyti, kad yra Europos departamento išvados, kuriomis iš esmės pritariama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir sakoma, kad projekto nuostatos Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Taip pat yra Europos teisės departamento išvada dėl antrojo mano teikiamo įstatymo projekto. Jeigu būtų pritarta įstatymo projektui po pateikimo, manau, pagrindiniame komitete didžiąją dalį pastabų būtų galima suderinti ir į jas atsižvelgti.
PIRMININKAS. Taigi dėl šių projektų 3 klausimai. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi du įstatymų projektai, tada ir du klausimai būtų. Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio aiškinamajame rašte jūs rašote, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Aš norėčiau suabejoti. O gal jūs turite įrodymų? Vis dėlto jūs numatote lengvatas. Kaip, atsiradus papildomoms lengvatoms, staiga nebus neigiamų pasekmių? Žinoma, tam, kam jūs numatote, tai taip, bet aš šiuo atveju kalbu valstybės biudžeto aspektu. Be to, ar jums žinoma, kad PVM lengvatų klausimas net nėra Lietuvos kompetencijos klausimas, kad tai jau yra derinama ir turėtų būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos tarybos direktyvas? Tai dėl pirmojo įstatymo projekto.
Dėl antrojo taip pat norėčiau paklausti. Jūs čia kalbate apie sveikatos priežiūros įstaigas. Aš galiu paklausti, kuo blogesnės švietimo įstaigos, kuo blogesnės socialinės apsaugos įstaigos? Gal dar toliau nuvažiuosim – statybos įmonės ir t.t. ir t.t., juk gera pradžia – pusė darbo. Jūs žinote, kokia gniūžtelė sniego pradeda ristis nuo kalno ir kuo tai baigiasi apačioje. Ar jūs pagalvojote apie tas visas įstatymo projekto pasekmes ir rezultatą? Ačiū.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, atsakydamas į jūsų pirmąjį klausimą, dar kartą galiu pakartoti, kad šiandien pagal įstatymo 4 straipsnį jau yra atleistos valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos, tuo tarpu pagal kitus – Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymus – nacionalinei sveikatos sistemai priklauso ne tik tos įstaigos. Taigi dabar tikrai yra neatitikimas ir konkurencijos pažeidimas, nes vienos įstaigos už tas pačias paslaugas, už kurias apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas, atleidžiamos nuo PVM, o kitos neatleidžiamos, – yra pažeistas konkurencijos principas. Todėl mes manome, jog jeigu būtų taikomos vienodos sąlygos ir būtų atleidžiamos visos įstaigos, padidėtų ligonių, besigydančių šiose įstaigose, srautas, būtų išsaugotos darbo vietos ir t.t. Dėl to ir tos įstaigos, ir Lietuva turėtų naudos. Europos Sąjungos direktyva neprieštarauja. Europos teisės departamentas savo išvadose aiškiai pasako, kad neprieštarauja pateiktam įstatymo projektui.
Dabar dėl antrojo klausimo. Manau, kad mes irgi turime prisiimti tam tikrą atsakomybę. 1998 m. mes kreipėmės ir tos įstaigos kreipėsi į Mokesčių inspekciją, prašydamos paaiškinti, ar jos turi mokėti pridėtinės vertės mokestį. Buvo gautas Mokesčių inspekcijos raštas, kad jos neturi mokėti. Prieš keletą mėnesių Mokesčių inspekcija jau pradėjo reikalauti, kad jos turi sumokėti atgaline data, nuo 1998 m. Jeigu būtų sumokėti mokesčiai ir delspinigiai, iš esmės tos įstaigos bankrutuotų.
Dėl ko ne švietimo įstaigos, dėl ko ne kitos įstaigos? Dėl to, kad aš atstovauju sveikatos sistemos įstaigoms, aš ir teikiu tokį įstatymo projektą. Kai kas nors teiks kitokį, tada kalbėsime apie kitas įstaigas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu atsakyti į jūsų teiginį dėl konkurencijos sąlygų. Man atrodo, kad jūs irgi nepamiršote, jog konkurencijos sąlygas ir lemia įmonės arba darbo sutarties forma. Tos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos, kurios yra privačios, jos turi mokesčių lengvatas, jos turi socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios jokiu būdu neadekvačios toms įmokoms, kurias moka valstybės arba savivaldybių įsteigtų gydymo įstaigų darbdaviai. Jeigu jūs dar norite išplėsti lengvatų bazę, kad tos įstaigos nebemokėtų pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, tai aš noriu klausti, gal jūs turite pasiūlymų dėl visos mūsų fiskalinės sistemos? Gal tada atidėkim jūsų teikiamą klausimą, o pradėkim nuo Mokesčių pagrindų įstatymo, kad Lietuvoje nėra jokių mokesčių?
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, jūs pats tikriausiai sutinkate, jog taip, kaip dabar yra numatyta įstatymuose, kad vienos tos pačios sistemos įstaigos atleidžiamos, o kitos ne, nėra teisinga. Jeigu pagrindinis komitetas… jeigu jūs pritarsite po pateikimo, ir pagrindinis komitetas nutars, kad išimčių negali būti niekam, aš sutikčiau, bet aš manau, kad turi būti padarytos išimtys ir sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėjau dėl konkurencijos, bet nėra prasmės man klausti.
A.MATULAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prasmė visą laiką yra, kolegos. Lašas po lašo. Ačiū, pone pranešėjau. Ar pritariame po pateikimo? Atsiprašau. Ar pritariame po pateikimo. J.Listavičius. Ar dėl abiejų kalbam, kolegos? Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, o kartu ir pateikėjui aš noriu pacituoti, jūs paskaitėte Europos teisės direktyvos tą dalį, kuri jums naudinga. Tačiau turbūt 5 eilutėje rašoma taip ir visiškai lietuviškai, direktyva paminėta ankščiau, o čia rašoma: “šios direktyvos 13 straipsnis numato baigtinį atleidimo nuo PVM sąrašą”. Užrašyta lietuviškai. O kartu, kai jūs sakote, kad vakar vieni jau buvo atleisti, tai mes negrįžtam, tai tada mes nesirengiam gal į Europos Sąjungą, bet mes kalbam jau apie šią dieną, kad jau baigtinis. Čia yra parašyta lietuviškai ir su tuo reikia skaitytis. Jūs visiškai teisingai pasakote, kad jūs atstovaujate Sveikatos reikalų komitetui, bet aš tada, sakykim, atstovauju Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, o dar kas nors- Socialinės apsaugos, tai dabar mes trise susirinkome ir turim kalbėti ne apie jūsų pusantro milijono, gal jau apie dešimtis milijonų. O dar atsiras penketas, šešetas, tai mes tada, matyt, kalbėsim apie šimtus milijonų. Todėl šiuo atveju, kad ir kiek mes atstovautume, o Seime mes vis dėlto atstovaujame Lietuvos Respublikai, tai ir turime iš šitų pozicijų žiūrėti, ne kad man gerai, o kitiems blogai, o kad būtų visiems maždaug vienodai gerai. Nors, žinoma, čia spręs Seimas, bet aš šiuo atveju nei vienam, nei kitam įstatymo projektui po pateikimo pritarti negalėčiau, nes jie iš tikrųjų prieštarauja Europos Sąjungos atitinkamoms direktyvoms ir pasižiūrėjus į mūsų kuklų biudžetą… aš dėl dviejų projektų…
PIRMININKAS. Dėl kito aš kitam suteiksiu žodį, kad būtų plačiau. (Balsai salėje) Todėl, kad kompiuteris jūsų nepripažįsta. S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dabar yra tik pateikimas, o tokias išsamias diskusijas galėtume padaryti per svarstymą. Todėl aš manau, atmesti pateikimo metu būtų nelogiška. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dar J.Beinortas. Du įstatymo projektai – po porą kalbėtojų dėl motyvų.
J.BEINORTAS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu nagrinėjame įmonės lengvatas, nesvarbu, ar toji įmonė, ar įstaiga teikia sveikatos ar socialines paslaugas, tai jau yra mūsų aptarta pačios įmonės įstatymuose. Dabar ekskliuzyvine tvarka daryti pataisas tiems, kurie teikia medicinos paslaugas, nereikėtų. Mes neturime daug laiko, tokių pasiūlymų buvo ir bus ir ypač baigiantis sesijai, aš siūlau nesvarstyti jų ir palikti ramybėje.
PIRMININKAS. M.Končius.
M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, pritarkime po patekimo šių įstatymų projektams, labai gerbiu biudžeto saugotojus, todėl tik diskutuojant ir kalbant apie tai suprasime, kas yra siūloma. Kalbama tik apie tuos pinigus, kuriuos moka ligonių kasos. Dėkui.
PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos Seimo nariai, ir balsuosime dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2638, ar pritariame pateiktam projektui, ar pradedame svarstyti. Tas balsavimas lems ir mūsų požiūrį ir į projektą Nr.P-2639. Kas sėdi šalia Z.Mackevičiaus?
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Taigi A.Matulas siūlo taisyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnį. Ar pritariame šiam siūlymui po pateikimo? Gundymai, gundymai, ponia Kazimiera. (Juokas)
Už – 19, prieš – 5, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas – papildomas, svarstysim rudens sesijoje. (Balsas iš salės) … papildomas, jeigu nereikia, galim sutarti, kad papildomojo komiteto nereikia. Biudžeto ir finansų komitetas vienintelis. Ir projektas Nr.P-2639, taip pat Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, svarstysim rudenį.
Gerbiamieji kolegos, rytinę darbotvarkę baigiam. 15.00 val. vyks pateikimai, kurie buvo numatyti nuo 17.00 val., svarbūs projektai. Statybos įstatymo pakeitimas, Regioninės plėtros įstatymo projektas, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. O dabar rytinį posėdį baigiam.