Šešiasdešimt pirmasis (496) posėdis
2000 m. liepos 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausiosios rinkimų komisijos nario S.Katuokos priesaika

PIRMININKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, jeigu neprieštarautumėt, galėtume pradėti popietinį posėdį.

Posėdis pradėtas. Registruojamės.

Šiandien, kolegos, priėmėme Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo”, kurio trečiasis punktas įpareigoja naująjį komisijos narį poną S.Katuoką šiandien prisiekti. Registruojamės, o aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes esame patvirtinę Vyriausiąją rinkimų komisiją, bet gyvenimas visada gali iškelti naujų situacijų. Taip ir atsitiko. Vienas iš paskirtųjų į komisiją – E.Sakalauskas, kurį mes paskyrėme Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, atsistatydino. Mes pripažįstame, kad jis savo paties prašymu neteko komisijos nario pareigų. Šiandien skiriame taip pat Lietuvos teisininkų draugijos teikimu burtais iš trijų kandidatų laimingą tapusį poną S.Katuoką. Pone Katuoka (šiandien mūsų nutarime nebuvo datos, įrašysime liepos 4 dieną), prašom jus prisiekti Lietuvos Seimui.

S.KATUOKA. Aš, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Saulius Katuoka, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1953(3) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, jau prasideda darbinė mūsų darbotvarkė. Registruojamės. To siekia ir pozicija, ir opozicija. Pradedame dirbti toliau. Kolegos, jau esame beveik po svarstymo pritarę Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1953(3). Liko, kolegos, mūsų padaryta pertrauka ir paskutinis prašymas susitarti dėl tam tikrų redakcinių dalykų, kuriais atsižvelgiama į Europos teisės departamento ir Seimo Teisės departamento pastabas. Taigi svarstymo pabaiga, priimti turėtume kitą savaitę, jeigu susitarsime. Mūsų kol kas posėdyje dalyvauja 46. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Kolegos, jeigu neprieštarautumėt, komitetas yra įregistravęs redakcinių pataisų. Jeigu komiteto pirmininkas jas pakomentuotų, tikriausiai galėtume bendruoju sutarimu ir priimti. Pone pranešėjau. O paskui yra kategoriška A.Patacko pataisa, dėl kurios reikės apsispręsti balsuojant. Taigi, pone pranešėjau, komiteto siūlomos pataisos.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau pakomentuoti, kad, po paskutiniojo mūsų projekto svarstymo man teko kartu su Teisės departamento atstovais, taip pat Europos Teisės departamento atstovais labai atidžiai peržiūrėti tekstą. Jie yra pasiūlę nemaža tokių iš esmės neprincipinių redakcinio pobūdžio pataisų, kurias mes jūsų patogumui dabar esame atspindėję pateiktame lyginamajame variante. Jas mūsų komitetas gana vienbalsiai ir neprieštaraudamas priėmė. Nebuvo…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau… Gal galime, kolegos, sutarti, kad dėl tų redakcinių pataisų, kurias teikia Ž.Jackūnas ir kurioms komitetas pritarė, galbūt nereikėtų atskirai balsuoti? Pritariame. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurį siūlo Ž.Jackūnas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Taigi suteikiu žodį Ž.Jackūnui. Prašom trumpai pakomentuoti tuos siūlymus.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš nežinau, ar mes pastraipsniui dabar… Iš tiesų mes pritariame, kai kur yra vienas kitas patikslinantis žodis. Aš norėčiau pasakyti, jog kai ką pasiūlyta išbraukti. Yra, sakysime, 3 straipsnyje vienas teiginys. Mūsų departamento žmonės sako, kad jis nebūtinas. Jis yra perteklinis.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, kai kurie komitetai elgiasi labai korektiškai ir, gavę Teisės departamento išvadas, pateikia pagal tai pataisas. Galbūt mes galėtume tas redakcines pataisas, kurios nekelia jums jokių abejonių, priimti? Dėkoju. Priimame visas technines pataisas, kurias siūlo Ž.Jackūnas. Bet yra likęs vienas straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra 33 straipsnis. To straipsnio formuluotė, alternatyva, dėl kurios mes praėjusį kartą nesutarėme, dabar suformuluota taip, 4 dalies trečiasis sakinys skamba taip: “Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas (kabelinės televizijos ir MDTV) operatoriai privalo retransliuoti, jei minėtų programų (gal geriau “šių programų”) transliavimo trukmė yra ne mažesnė kaip 6 valandos per parą”. Štai toks buvo lyg ir kompromisinis sutarimas. Mūsų komitete iš esmės nebuvo jokio prieštaravimo, tiktai… Kolega V.Zabukas galėtų pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dėl 33 straipsnio 4 dalies nebuvo susitarta. Kas kalbėtų? Dabar įregistruotas atseit kompromisinis komiteto siūlymas. V.Zabukui suteikiu žodį.

V.A.ZABUKAS. Man atrodo, kad mes priėjome prie beveik vieningos nuomonės, bet aš norėčiau pasakyti, jog man truputį neaišku dėl “jeigu minėtų programų transliavimo trukmė”. Kas tai yra “minėtos programos”? Aš siūlyčiau truputį labiau konkretizuoti ne žodį “šių”, bet “jeigu jų parengtų programų transliavimo trukmė”, t.y. parašyti, jog transliuotojų parengtų programų trukmė. Tai būtų daug konkrečiau.

Ž.J.JACKŪNAS. Kolega siūlo rašyti “jų” vietoj “minėtų”, bet gali būti nelabai suprantama, kas yra “jų” – ar MDTV operatoriai, ar regioninio masto transliuotojai.

PIRMININKAS. Ne, tiktai “šių programų”.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, “šių programų” yra geriau.

PIRMININKAS. O “jų programų” yra labai dviprasmiška.

V.A.ZABUKAS. “Šių parengtų programų”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau priimti komiteto sutartą variantą, o iki priėmimo, iki kitos savaitės, redaguoti susėdus ar teikiant pataisas. Sutariame, ar ne? Priimame šią pataisą.

Dar, kolega, liko A.Patacko principinis siūlymas ir S.Kubiliūno pataisos. Dėl A.Patacko, pone pranešėjau. Tai yra gana principinis dalykas.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, tai yra gana principinis dalykas. Štai ką aš galėčiau pasakyti: viename iš ankstesnių variantų tokia nuostata buvo, bet kol kas svarstydami su suinteresuotomis grupėmis mes pasirinkome variantą, kuris yra šiek tiek švelnesnis ir su kuriuo interesų grupės iš esmės yra sutikusios, priėmusios, yra kolegiškas sutarimas. Aš manau, kad… Antra, pagaliau ta institucija, kol ji įsivažiuos, kol pradės tvarkingai dirbti… Jeigu matysime, aš manyčiau, kad jos kompetencija galėtu būti truputėlį išplečiama, bet tai bus ateityje. Šiuo metu aš, tiesiog gerbdamas kolegiško susitarimo dvasią, nenoriu taip labai aštrinti, priimti tokią principinę nuostatą nederinęs su žmonėmis, kurie tikisi, kad nebus taip priimta. Komitetas tam pritarė. Aš, visiškai suprasdamas kolegos A.Patacko norą lyg ir stiprinti tą instituciją, kartu noriu atsižvelgti ir prašyti, nes tai yra ir tam tikras kompromiso rezultatas. Tuos kompromisus vienašališkai peržiūrėti nėra, man atrodo, toks labai korektiškas sprendimas. Kita vertus, aš pats norėčiau pasakyti…

PIRMININKAS. Dėl A.Patacko kol kas. Kolega, jūs reikalausite balsuoti?

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Tuoj, tuoj, viskas pagal Statutą, kolegos. A.Patackas siūlo papildyti 51 straipsnį ketvirtąja nuostata, kad mūsų plačiai diskutuojamas visuomenės informavimo kontrolierius turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka skirti nuobaudas ir taikyti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones pažeidėjams. Buvo lyg ir rastas kompromisas, kad šitos nuostatos bus atsisakyta ir šitos funkcijos bus perduotos teismams. Tai yra darbo grupės ir komiteto nuomonė, bet A.Patackas laikosi savo nuomonės. Ir, kolegos, aš jūsų klausiu, ar (užsiregistravo 57 Seimo nariai) svarstome A.Patacko siūlymą dėl 51 straipsnio pataisos? Jeigu dešimt Seimo narių parems šį siūlymą, suteiksiu žodį A.Patackui.

Už – 16. Kolegos, tai yra daugiau negu 10. Suteikiu žodį A.Patackui, kad jis argumentuotų savo siūlymą. Prašom paspausti mygtuką, kaip visada prašant žodžio. A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Tas mano siūlymas buvo charakterizuotas kaip radikalus ar kategoriškas. Aš protestuoju prieš tokį apibūdinimą ir noriu priminti, kur šuo pakastas. Istorija yra tokia. Mes turėjome vieną tokią instituciją, kuri buvo visiškai bejėgė. Dabar mes ją pertvarkome ta prasme, kad kontrolierių skirs 12 visuomeninių organizacijų. Ten bus keturi ekspertai. Žodžiu, išplečiame jos sudėtį, ją demokratizuojame, o tą inspektorių paliekame su tuo pačiu, ką jis turėjo. Jis tiktai gali įspėti, pareikalauti arba perduoti kitoms institucijoms, teismui ir t.t. Mes, sureikšminę šitą instituciją, paliekame tą žmogų su tomis pačiomis galiomis, kurias jis turėjo iki šiol. Aš nematau jokio radikalumo. Jeigu yra pražanga, tai ar neturi būti baudžiama už ją? Ir baudžiama ne kaip nors perduodant kur nors. Jeigu mes padarome kelių eismo taisyklių pažeidimą ir mus baudžia čia pat vietoje inspektorius, nereikia po teismus vaikščioti ir visa kita, tai kas nuo to nukenčia? Aš čia nematau jokio radikalumo. Jeigu jau kuriame tokią instituciją, kurią renka 12 visuomeninių organizacijų ir kurioje sėdės keturi ekspertai, bet jie nieko negalės, tai ar verta išvis ją kurti?

Toks būtų samprotavimas. Ir aš dar norėčiau ponui Ž.Jackūnui pasakyti. Jūs ten pasakėte, kad sutarėte su tom, kaip čia pasakyta buvo, profesinėm grupėm. Be abejo, sutarėt, nes, taip sakant, visi labai patenkinti, kad vėl bus dar viena bedantė institucija, kuri nieko negalės padaryti. Be abejo, tam yra pritariama. Bet Seimas turbūt yra ta vieta, kur turi būti taškai sudėlioti.

PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl A.Patacko siūlymo – R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų dabar žurnalistus ir leidėjus kontroliuos jau keturios institucijos. Mes tą priėmėm. Tai pirmiausia teismas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, mūsų įsteigta Visuomenės informavimo kontrolieriaus institucija ir dar valstybės įgaliota institucija. Kolegos A.Patacko teikiamose pataisose yra labai neaiškiai pasakyta, ką reiškia “įstatymų nustatyta tvarka skiria nuobaudas ir taiko kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones pažeidėjams”. Iš tiesų tokias sankcijas gali taikyti tiktai teismas šitų visų institucijų teikimu. Jeigu tos institucijos blogai dirba, tai iš tiesų yra kita priežastis.

Kitas dalykas, taip staigiai pasiūlyti pataisą (ir komitete ji trumpai svarstyta), manau, yra nepriimtina, ir mes turėtume galvoti apie tam tikros kontrolės ir priežiūros sistemos, aš kalbėčiau apie savireguliavimo sistemą, tobulinimą. Todėl tokiam pasiūlymui taip iš karto pritarti negalima, plačiai neapsvarsčius, kaip tai galėtų veikti.

PIRMININKAS. Ar tikrai S.Šaltenis nori paremti A.Patacko siūlymą?

S.ŠALTENIS. Reikia paremti? Neparemsiu.

PIRMININKAS. Ne, S.Šaltenis neremia šito siūlymo. Darbo grupėje buvo pasirinkta kita pozicija. Registruojamės. Žodį dar suteikiu Ž.Jackūnui, kolegos, ir balsuosim dėl A.Patacko pataisos.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš jau esu sakęs dėl šitos nuostatos. Aš manau, kad ji gali būti, jeigu bus labai griežta. Aš suprantu, kad ir Europos Sąjunga kartais rekomenduoja ne viską nukreipti tik į teismus ir numatyti tam tikras sankcijas. Bet aš manau, kad ta sankcijų sistema turėtų būti kur kas išsamiau parengta. Ir pagaliau svarbu įstatymą priimti, atvirai sakant, ir priimti kiek įmanoma daugiau sutariant. Todėl aš dar kartą noriu prašyti kolegą suprasti ir atsižvelgti. Aš irgi jus suprantu, ir aš tikiuosi…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio. Balsuojame dėl A.Patacko siūlymo dėl 51 straipsnio 2 dalies 4 punkto papildymo. Komitetas tam prieštarauja, darbo grupė taip pat tam prieštarauja. Kolegos, kokia jūsų…

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad specialiai komitete mes nesame svarstę. Mums reikia apsispręsti patiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi kokia nuomonė dėl A.Patacko pataisos?

Už – 14, prieš – 18, susilaikė 19. Siūlymui nėra pritarta. Replika po balsavimo A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėjau šiek tiek plačiau, ne vien tiktai dėl šitos pataisos. Žiūrėkite, kokiu keliu mes einame. Jeigu teisingumas gali būti vykdomas tiktai dviem būdais, t.y. pabarant arba perduodant teismui, tai tokioje valstybėje niekada to teisingumo nebus. Nėra tos vidurinės grandies – mes arba nieko nedarom, paleidžiam visiškai anarchijai, arba viską sukraunam į teismus. Sakykite, iš Seimo narių kiek kas esate teisęsi, t.y. turėję reikalų su teismais, bylą vedę iki galo… Ponas A.Sysas pakėlė ranką. Kas dar? Mažuma, keli žmonės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau kalbėti dėl įstatymo projekto.

A.V.PATACKAS. Seime ne daugiau 10 žmonių yra teisęsi. O mes paprastam žmogui, kuris niekada neturėjo reikalų su valdiškom įstaigom, dėl kiekvienos smulkmenos, kiekvienos pražangos siūlome keliauti į teismą. Niekur toks teisingumas nevažiuos. Mes bijom, mes minkštinam, mes paliekame vėl visuomenę neapsaugotą, paliekame vaikus neapsaugotus, paliekame viską gerai valiai. Jau dešimt metų ta gera valia, matom, kokia yra ta gera valia. Ir vėl sukurta institucija, kuri neturės jokios galios.

PIRMININKAS. Ž.Jackūno pataisa dėl 51 straipsnio 1 dalies. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Aš įregistravau šią pataisą neseniai, todėl labai prašau, kolegos, paremti. Mums svarbu, kad visuomenės informavimo kontrolierius galėtų pats vykdyti, speciali institucija ir priskirti… priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas pornografinio, erotinio ar smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių… Tai viena iš funkcijų, kuri iškrito beredaguojant, o iš tiesų ji labai svarbi ir turi būti čia. Aš siūlau pritarti, nes ta komisija neteks vienos labai svarbios, esminės savo veiklos funkcijos.

PIRMININKAS. Taigi Ž.Jackūnas siūlo komisijai suteikti papildomą funkciją – skirti leidinius, filmus ir programas pornografinio, erotinio ir smurtinio pobūdžio kategorijai. Ar galime priimti šį siūlymą? Priimame bendruoju sutarimu Ž.Jackūno siūlymą. Ir turbūt visos pataisos, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt galime pritarti tam variantui, kuris dabar buvo teiktas komiteto ir su pataisomis, ar ne? Gerbiamieji kolegos, skirtumas – 17 balsų ar panašiai, aš negalėčiau dabar siūlyti perbalsuoti. A.Sysas nori kalbėti dėl šio projekto.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau ponui Ž.Jackūnui minėjau tą problemą, kuri yra 50 straipsnyje. Mes dabar svarstome Valstybės tarnybos įstatymo pataisas ir pareigūnų, nepriskirtų šiai kategorijai, darbo apmokėjimo įstatymą. Būtent 50 straipsnyje yra palikta tokia sena apmokėjimo sistema…

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke…

A.SYSAS. …yra naudojama ir Seimo kontrolieriams… moterų ir vyrų lygių teisių. Todėl aš siūlyčiau, galbūt ponas Ž.Jackūnas jau priėmimui galėtų pateikti iškart tokią tvarką, pagal kurią bus mokamas atlyginimas tokiems komisijų pirmininkams ir darbuotojams pagal naują įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkas turbūt girdėjo, dabar buvo daugiausia kalbama dėl 51 straipsnio 11 dalies – dėl atlyginimų kontrolieriui ir ekspertams apibrėžimo ir apibūdinimo. Bet, kolegos, gal niekas neprieštarautų ir galėtume pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritariam, ar ne? Pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Dėkoju, dirbame toliau.

Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" projektas Nr.P-2634 (svarstymas ir priėmimas)

2-2 – Seimo nutarimo “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms rengti tarybos” projektas Nr.P-2634(2). S.Slavickas – Ekonomikos komiteto išvada. Ir turbūt galėtume šiandien susitarti dėl priėmimo, kolegos?

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių metų gegužės 25 dieną Seimo nutarimu buvo suspenduota Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos veikla. Birželio 27 dieną, priėmus Seimo nutarimą, Darbininkų sąjungos profesinių sąjungų susivienijimo ir Darbo federacijos siūlytų atstovų į tarybą pagrindu buvo pakeista tarybos sudėtis. Todėl siūlau pripažinti netekusiu galios 2000 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr.710 “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos sustabdymo”. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad savo atstovus į tarybą pasiūlė ir Profesinių sąjungų centras, siūloma šį nutarimą papildyti 2 straipsniu, t.y. papildyti pagal Seimo nutarimą “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos” sudarytą Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą šiais nariais: Aleksu Bružu ir Alfonsu Gedgaudu.

Ekonomikos komitetas nutarimui su 2 straipsnio papildymu pritarė. Prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kviečiu pritarti po svarstymo ir priimti. Kuo greičiau pradės dirbti naujoji taryba, tuo bus geriau, nes bus kam rūpintis profsąjungų turtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Pritariame, ar ne? Ar galime šį nutarimą dabar ir priimti? Galime. Dėkoju.

Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. Ir 2 straipsnis dėl personalijų? 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis formalus. Priimame.

Kas kalbėtų dėl nutarimo projekto? Nėra. Registruojamės.

Posėdžiauja 73 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos”? Pritariantys – už.

Už – 50, prieš – 2, susilaikė 13. Nutarimas priimtas.

Ar jau galime svarstyti Elektroninio parašo įstatymo projektą? Ar yra pranešėjas S.R.Petrikis? Mielasis Sekretoriate, aš prašyčiau surasti. Ar galėtume rezervinį 3 svarstyti? A.Katkus nedalyvauja posėdyje. Ar galėtume svarstyti rezervinį 4 klausimą? Ar dalyvauja posėdyje A.Stasiškis? Pone Mindaugai Briedi, jūs labai didelis ir aš negaliu matyti, kas yra už jūsų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2605(2) (svarstymas)

Kolegos, gal neprieštarautumėte, jeigu imtume 2-5 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2605(2). Tai yra 2-5 popietės klausimas. Svarstymas. G.Imbrasienė dabar tribūnoje.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu svarstyti šio įstatymo projekto antrąjį variantą. Dėl šio įstatymo projekto organizuotas klausymas, po kurio komitetas parengė šio projekto antrąjį variantą. Šio įstatymo antrojo varianto pakeitimo esmė yra ta, kad buvo pasiūlyta išskaidyti 87 straipsnį. Ten buvo išskirta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, t.y. už žvejybą be leidimo su taisyklėse numatytais leidžiamais žūklės įrankiais, kai žvejyba uždraustose vietose nenumatyta leidžiamais žūklės įrankiais. Taip pat buvo atsisakyta sąvokos “įspėjimas”. Manome, kad ji netikslinga. Neseniai, kaip žinome, 1999 metų pabaigoje, buvo priimtas naujas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis, todėl buvo atsisakyta šis sąvokos. Atsižvelgta į Teisingumo ministerijos bei Teisės departamento pastabas. Daugiau pastabų bei pasiūlymų šiam projektui negauta, todėl siūlau pritarti po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto vardu norėtų kalbėti A.Grumadas, bet nebuvo papildomojo komiteto paskirta, o jūs pats nesate prašęs žodžio? Sakot, tegul kalba. Prašom. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Ačiū, kad leidžiate kalbėti. Mūsų komitetas svarstė ir išties šis pakeitimas buvo inicijuotas beveik mūsų komiteto, nes mes gauname labai daug nusiskundimų ir visokių raštų. Kodeksas buvo priimtas, priimtas išties netobulai, priimtas visas, ir jeigu jūs atsimenate, mūsų komiteto nariai tuomet prašė atidėti netgi ir priėmimą. Tai aš noriu tik vieną pasakyti. Išties tai, kas yra šiame projekte, yra teisinga ir gerai, tačiau kadangi tai neapima iki galo visų pasiūlymų, mūsų komitetas buvo kreipęsis į Aplinkos ministeriją ir prašęs pateikti ministerijos išvadas bei galimus papildymus. Kadangi iki šio laiko mes tų dokumentų dar nesame gavę, tai mūsų komitetas ir siūlytų padaryti pertrauką, sulaukti Aplinkos ministerijos siūlymų ir tiktai po to pradėti priėmimo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Priėmimo mes dar nežadame pradėti. Šiandien svarstymas, kolega. Ar pritariame po svarstymo komiteto variantui? G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Aš tikrai prašyčiau pritarti po svarstymo, o ponui A.Grumadui norėčiau pasakyti, kad mes kvietėme ir į klausymus, ir į komiteto posėdį ir iš jų komiteto atstovus, taip pat kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, kad pateiktų pastabų, pasiūlymų, tačiau mes jų negavome. Todėl aš prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Mielaširdingasis kolega Arūnai Grumadai, gal galėtume pritarti bendruoju sutarimu po svarstymo? Ačiū. Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame projektui Nr.P-2605(2). Kolega, iki priėmimo prašome registruoti pataisas.

Baudžiamojo kodekso 72 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2666 (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 72 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2666, kurį pateikia A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai ką daugiau galėčiau pridurti, negu parašiau aiškinamajame rašte. Iš tikrųjų dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse, mano manymu, yra gana ryški spraga. Yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už masinių riaušių organizavimą, kai būna kokių nors pasekmių, tačiau visiškai nėra numatyta atsakomybės už tokių riaušių skatinimą, už kiršinimą, tokių riaušių kurstymą. Todėl manyčiau, kad kodeksas šiuo metu negali kaip reikiant atlikti prevencinės riaušių perspėjimo funkcijos, ir aš siūlau papildyti atitinkamus straipsnius formuluotėmis, kurios numato atsakomybę už tokių ar kitokių riaušių kurstymą. Tai yra 72 straipsnį papildyti atsakomybe už viešą neapykantos kurstymą prieš tautinę, rasinę, etninę, socialinę ar kitokią gyventojų grupę arba atskirą asmenį, kurstant fiziškai susidoroti su juo. Šiuo metu esamoji straipsnio redakcija yra tiktai atsakomybė už viešą kurstymą fiziškai susidoroti su kitataučiais. Tai aiškiai per siaura formulė. Taip pat siūlau papildyti 78 straipsnį, kuris apibrėžia atsakomybę už masines riaušes, nuostata dėl masinių riaušių kurstymo. Tai tiek.

Dabar čia yra Teisės departamento išvados. Dėl pirmojo, 72 straipsnio, tai iš esmės jie visiškai neprieštarauja mano siūlymo turiniui, tačiau jie rekomenduotų tą įvesti atskiru 70¹ straipsniu. O dėl 78 straipsnio jie pritaria, tiktai ten siūlo nedidelį patikslinimą. Aš manau, kad juridinės technikos požiūriu ir dėl formuluočių tikslinimo į Teisės departamento išvadas būtų galima atsižvelgti, jeigu pritartumėt po pateikimo, svarstant komitete ir tikslinant visus šiuos žodžius ir formules, kad būtų suprantama vienaprasmiškai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Vieną klausimą turi J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma, jūs turbūt susipažinot su Teisės departamento išvada ir, matyt, pagal Teisės departamento išvadą reikėtų ir patikslinti. O aš norėčiau paklausti, kaip galėtų būti įrodomas masinių riaušių kurstymas ar organizavimas? Ar turėtų būti kokios nors taisyklės, ar vis dėlto kiti kokie nors būdai? Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Na, visų pirma įrodymas, tai, manyčiau, nėra Baudžiamojo kodekso dalykas. Tai yra proceso dalykas, tardymo veiksmų. Jie reglamentuojami kitais įstatymais, tai yra ne šios pataisos dalykas. Be abejo, įrodymai turi būti kokie nors apčiuopiami, o ne tiktai irgi kurstymo lygio.

O dėl Teisės departamento išvados aš jau kalbėjau. Iš tikrųjų aš manau, jeigu būtų pritarta po pateikimo, tai svarstant komitetuose, be abejo, manau, kad Teisės departamento išvada yra visiškai argumentuota, reikėtų į ją atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritarsime pateiktam projektui? Nėra norinčių kalbėti. Taigi Baudžiamojo kodekso 72 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2666 pritarta po pateikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti iki liepos 13 d. Gerai, liepos 13 d. svarstome plenariniame posėdyje.

Mielieji kolegos, su pasitenkinimu noriu jums priminti, kad mūsų valstybėje vieši Turkijos Respublikos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos pirmininko vadovaujama parlamento delegacija. Mes džiaugiamės vizitu, taip pat ir tuo, kad ši delegacija dalyvauja dabar mūsų posėdyje. (Plojimai) Labai ačiū.

Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹⁵ straipsniu ir 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2656 (pateikimas)

A.Katkus pasirodė posėdyje kartu su svečių delegacija. Rezervinis 3a ir 3b. Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2655 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹⁵ straipsniu ir 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2656. Šiuos du projektus pateikia A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Pateikiu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šie straipsniai, tai yra įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtros būklės ir plėtros 1998 metų ataskaitos”. Numatyta paskirstyti, konkrečiai apibrėžti veiklos funkcijas visoms institucijoms, turinčioms operatyvinės veiklos statusą. Galiu pasakyti, kad seniai kalbama apie tai, kad reikia paskirstyti funkcijas tarp atskirų institucijų, kurios turi operatyvinės veiklos statusą. Šiuo atveju kol kas nebuvo taip įgyvendinta. Dažnai būdavo taip, kad dubliuodavosi kai kurios veiklos sritys ir dabar atsiradus naujam STT įstatymui ir jai priskyrus tam tikras funkcijas, susijusias su jos kompetencija, žinoma, reikia perskirstyti ir Valstybės saugumo departamento funkcijas. Pagrindinės funkcijos yra žvalgyba, kontržvalgyba ir ekonominių pagrindų, Konstitucijos teisių užtikrinimas.

Na, iš tiesų, atrodo, nedidelis pakeitimas, bet jis apima nemažai sričių ir todėl turi keletą straipsnių. Turiu iš karto pasakyti, gerbiamieji, kad 19 straipsnis “Saugumo departamento pareigūnų teisių išdėstymas” yra šiuo atveju pateiktas, bet kai kuriuos punktus, sakysim, 7, 9, 10 ir iš dalies 8 reikės labai atidžiai apsvarstyti, kad būtų garantuoti tam tikri saugikliai, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Šiuo atveju pateikime yra taip surašyta, kaip maždaug įsivaizdavo Valstybės saugumo departamento sudaryta darbo grupė. Mano giliu įsitikinimu, čia bus ką pasvarstyti ir pakeisti. Todėl, kad esama tam tikrų nuostatų, kurios nėra apibrėžtos įstatymuose. Dar kartą kartoju, kad reikės numatyti tam tikrus saugiklius, nes saugumo darbuotojų, kurie vykdys šias funkcijas, teisės taip pat turi būti ir kontroliuojamos, ir, žinoma, gerbiamos. Todėl komitetui, kuris bus atsakingas už šį projektą, gal pagrindiniam komitetui, reikės dar labai gerai pasvarstyti šiame įstatymo projekte pateiktas nuostatas.

Siūlyčiau pritarti šiam projektui ir pavesti vienam iš komitetų. Jeigu bus pavesta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, mes sudarysime darbo grupę, reikės pasikonsultuoti su teisininkais, pasižiūrėti, kiek jis atitinka Konstituciją, kiek jis atitinka operatyvinės veiklos įstatymus, kiek jis atitinka valstybės paslapčių įstatymus ir kitus. Noriu nuraminti, kad iš tiesų bus padaryta taip, kad niekas nenukentės kieno nors sąskaita. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai, kolega, svarstyti galėtume rudenį, aš čia jau preliminariai sakau, ar ne?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. J.Listavičiui dabar suteikiu žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio. Kaip galėtumėte pakomentuoti vykdomą užsienio žvalgybą ir kontržvalgybą, užkertančią keliamą grėsmę ekonominei galiai? Ačiū.

J.A.KATKUS. Ekonominę plotmę jūs turite omenyje, taip? Iš tiesų anksčiau tos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos ir tarnybos funkcijos kažkaip persidengdavo ir taip toliau, galų gale kova su kontrabanda. Valstybės saugumo departamentas užsiimdavo ne savo veikla, budėdavo prie muitinių arba pasienyje ir gaudydavo kontrabandininkus. Šiuo atveju omeny turime žvalgybinio pobūdžio ekonominę apsaugą, kai formuojasi jau, sakysim, nusikalstamos grupuotės, kurios daro didelę žalą valstybei. Prevenciškai jos turi būti aiškinamos, išryškinamos saugumo tarnybos ir turi būti pranešama tam tikroms institucijoms, kurios tuo užsiima ir vykdo tas funkcijas. Tai būtų pagrindinis dalykas. Jeigu ekonominiu požiūriu, tai aš manau, kad galų gale turi būti analizuojama ir finansinė veikla, ir bankų veikla, ir finansinė Lietuvos situacija, ir socialinė Lietuvos situacija. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad jau dabar yra pagerėjęs analitinis darbas. Yra atskira grupė, kurioje susibūrė jauni, pakankamai išsilavinę žmones, kurie tokią informaciją jau teikia ir analizuoja. Tačiau šis darbas dar reikalauja daug pastangų ir reikia išspręsti daug organizacinių klausimų.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui K.Skrebiui.

K.SKREBYS. Aš norėčiau paklausti dėl 19 straipsnio – “Saugumo departamento pareigūnų teisės”. Tokių teisių, kokias jūs čia surašėte, turbūt neturi netgi Haičio diktatoriaus Tonton Makutų organizacija. Ar jūs manot, kad iš tikrųjų Lietuvoje nebegalios Konstitucijos nuostata dėl būsto neliečiamybės? Ar jūs iš tikrųjų manot, kad bet kurį Lietuvos pilietį galima griebti ir tempti į Saugumo departamento patalpas be jokios sankcijos, be nieko ir panašiai? Prieš teikiant tokius siūlymus, aš manau, būtų sveika nors Konstituciją perskaityti.

J.A.KATKUS. Aš nelabai norėčiau tokius piktus klausimus priimti kaip kokį priekaištą. Jūs turbūt pastebėjot, jeigu klausėtės mano pateikimo, kad tie 19 straipsnio 7, 8, 9, na, gal 10 pagrindinis yra, iš tikrųjų turi būti labai atidžiai svarstomi ir turi būti nurodyti tie saugikliai, įstatymai, kurie būtų… Aš manau, kad tai bus pataisyta. Galite ir jūs teikti savo pasiūlymus. Mes, pasitelkdami teisėsaugą ir teisininkus, galime visa tai sutvarkyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad Saugumo departamentas pagal 8 straipsnį ir toliau išliks kaip viena iš teisėsaugos institucijų. Šiandien yra problema teisėsaugos institucijų žinybingumas. Kiekviena tarnyba dirba tik savo tam tikrus darbus ir nekoordinuoja veiklos. Kaip numatote spręsti šią problemą? Ir kitas dalykas – 8 straipsnio 10 dalyje yra pakeista pozicija. Jūs siūlote, kad teiktų rekomendacijas Seimui. Ką tai reiškia? Ar valdymo prasme, ar pagal prašymą kažkokias žinias teiktų?

J.A.KATKUS. Kurioje dalyje? Kuri dalis?

S.KAKTYS. 8 straipsnio 10 punktas.

J.A.KATKUS. Taip, pagal statutą ir pagal įstatymą Valstybės saugumo departamentas privalo teikti informaciją Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui. Atskirais atvejais jie teikia arba paklausimą, arba tiesiog teikia ir Nacionalinio saugumo komitetui. Jeigu yra reikalinga, jie taip pat gali teikti per atstovus (per Nacionalinio saugumo komitetą ar per Seimo Pirmininką) tam tikras rekomendacijas Seimui ir dėl įstatymų atitikimo, ir dėl visų kitų dalykų.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone pranešėjau. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Reikalaujama balsuoti, todėl kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo, ar pradedame svarstyti Valstybės saugumo departamento įstatymo 7, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.P-2655. Jeigu pritarsim, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Plenariniame posėdyje svarstysim rudenį.

Posėdžiauja 56 Seimo nariai. Ar pradedame svarstyti ką tik A.Katkaus pateiktą įstatymo projektą?

Už – 34, prieš – 4, susilaikė 5. Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2655. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Svarstysime… Papildomas galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos, ar ne? Nereikia. Svarstysime rudenį.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų įstatymo projektas Nr.P-2656. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis svarstant projektą Nr.P-2656. Ar jūs dar norit apie jį kalbėti? Yra susijęs… Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysim taip pat rudenį.

Elektroninio parašo įstatymo projektas Nr.P-2567(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, ilgai lauktas S.R.Petrikis pasirodė posėdžių salėje. Ir su džiaugsmu turime pasakyti, kad pradedame svarstyti Elektroninio parašo įstatymo projektą Nr.P-2567(2). Taigi Ekonomikos komiteto pranešimas. S.R.Petrikis. Paskui turbūt kalbės R.Smetona. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ne. Kas pateiks, tas.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pateiktas įstatymas yra labai aktualus. Apie Elektroninio parašo įstatymą jau seniai daug kartų buvo kalbama, kad jis reikalingas. Manau, dabar dar ne per vėlu – pačiu laiku šitas įstatymas yra pateikiamas ir svarstomas Seime. Šis įstatymas reglamentuoja elektroninio parašo kūrimą, tikrinimą, galiojimą, parašo naudotojo teises ir atsakomybę, nustato sertifikavimo paslaugas ir reikalavimus teikėjams, elektroninio parašo priežiūros institucijos teises ir funkcijas.

Aš manau, mūsų visuomenė išgyvena tokį naujos visuomenės kūrimą. Jeigu mes neturėsime šio įstatymo, turbūt šiandien mes negalėsim iki galo panaudoti informacinių technologijų, todėl šio įstatymo reikšmė iš tikrųjų yra labai didelė. Lietuva, naudodamasi Elektroninio parašo įstatymu, galės pradėti dalyvauti tarptautinėje elektroninėje prekyboje ir galės spręsti daugybę įvairių klausimų.

Komitete šis įstatymas buvo gana išsamiai svarstomas. Aišku, tai yra naujas požiūris į daugelį dalykų. Galbūt kai kuriuos dalykus šiandien ne taip paprastai galima suprasti.

Nagrinėdami šį įstatymą mes buvome pasikvietę įvairių organizacijų, kurios daugiau ar mažiau susijusios su to parašo naudojimu. Ypatingų pasiūlymų arba kokių nors naujų dalykų nebuvo pasiūlyta. Valstybės saugumo departamentas pasiūlė papildyti 1 straipsnį 2 dalimi, kurioje jie siūlo, kad Elektroninio parašo formavimo duomenys ir įranga nepriklauso informacijos konfidencialumą užtikrinančioms priemonėms. Aš manau, šis dalykas iš tikro suteikė aiškumo, tam reikia pritarti.

Daug buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų. Iš tikrųjų žiūrima į tą įstatymą teisiškai. Dar kartą kartoju, tai nėra toks paprastas įstatymas. Jie pateikė daug įvairių papildymų, esminių, aš sakyčiau, galbūt nėra. Yra kai kurių pataisymų, ir mūsų komitetas daugeliui tų pastabų pritarė. Trumpai turbūt taip aš galėčiau pristatyti. Komitetas šiam įstatymui pritarė, mes visi balsavome vieningai, atskiros nuomonės komitetas nepareiškė, todėl siūlau šį įstatymą svarstyti toliau ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dabar papildomojo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ją pateikia R.Smetona. Paskui Ž.Jackūnas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėjas, paskui.

R.SMETONA.Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstęs Elektroninio parašo įstatymo projektą, nusprendė iš esmės pritarti, siūlant patobulinti pagal mūsų komiteto pateiktas pastabas. Pagrindinis komitetas, rengdamas įstatymą priėmimui, į dalį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų atsižvelgė ir mes manome, kad šį įstatymo variantą galima būtų priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu kalbėti Ž.Jackūną – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada. Paskui E.Petrošienė iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo projektą ir jam iš esmės pritarė kartu pasiūlydamas ir keletą pastabų. Siūloma 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti, kad elektroninis parašas turi atitikti visus, kurie išvardyti toje dalyje, nurodytus reikalavimus. Tas pats pasakytina ir apie 2 straipsnio 10 dalį. Ten yra svarbu nurodyti, kad saugi parašo formavimo įranga turi atitikti visus nurodytus šioje dalyje reikalavimus. 2 straipsnyje 3 ir 7 dalyse žodį “arba” siūloma keisti žodžiais “ir”, “ar”. O 8 straipsnio 2 dalyje labai svarbu nurodyti, kad elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl bet kurios iš šiame straipsnyje žemiau išvardytų priežasčių, nes ten kartais susidaro įspūdis, kad gal visos. Jeigu jos visos, neaišku ar užtenka vienos, ar visos. Toliau taip pat 10 straipsnio pradžioje siūloma įrašyti žodį “kvalifikuotus sertifikatus”, tai yra labai svarbu. Ir atitinkamai bent keliose vietose šiuo žodžiu “kvalifikuotas” papildyti 4 straipsnio nuostatas.

Taip pat pasiūlyta padaryti tokias redakcines pataisas. 10 straipsnyje išbraukti prieš žodį “Vyriausybė” esančius žodžius “Lietuvos Respublikos”, nes ir taip aišku. 14 straipsnio 2 dalies 6 punkte išbraukti žodį “laikraštyje”, nes ten yra įvardyta laikraštis “Valstybės žinios”. “Valstybės žinios” nėra laikraštis, reikėtų pakeisti žodžiu “leidinyje”. Štai tokios pastabos. Manau, tie, kurie rengia įstatymo projektą ir jį tobulina, rengs priimti galutinę redakciją, aš manau, turėtų atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkui, kviečiu kalbėti E.Petrošienę – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją. S.Kaktys yra pareiškęs norą dalyvauti bendroje diskusijoje ir mes paskui suteiksime jam žodį.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, informacinių technologijų vėjams stiprėjant Lietuvoje Elektroninio parašo įstatymas yra labai reikalingas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Elektroninio parašo įstatymą, pritarė šiam įstatymui, bet pasiūlė pagrindiniam komitetui suderinti kai kurias nuostatas, tai būtent 12 straipsnio 8 dalį suderinti su 14 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir išdėstyti jį taip. 7 punktas skambėtų: “Prižiūri, kaip saugoma sertifikavimo paslaugų teikėjo surinkta informacija, susijusi su kvalifikuotu sertifikato tvarkymu ir parašo naudotojo užklausomis.” Kaip minėjau, komitetas pritaria ir aš taip pat kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. S.Kaktys kviečiamas kalbėti bendroje diskusijoje. O paskui lauksiu S.R.Petrikio požiūrio į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, kuris yra išdėstytas papildomo komiteto išvadoje, bet kuris nėra įvertintas pagrindinio komiteto išvadoje.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tarti keletą bendrų žodžių dėl Elektroninio parašo įstatymo. Iš tikrųjų šis įstatymas sprendžia daugybę problemų arba tai yra pradžia daugybės valdymo srities problemų sprendimo. Kaip žinome, šiandien valdymas yra labai koncentruotas, centralizuotas ir pagal valdymo sistemos audito išvadas pirmiausia jam yra būdingas labai griežtas vertikalus, hierarchinis pavaldumas, o horizontalūs, komunikavimo ryšiai, kuriuos galima realizuoti kaip tik per elektroninio parašo teisę, yra neišplėtoti. Šiandien yra iškreipti ir apsunkintai taikomi tokie aiškūs valdymo principai, kaip valstybės institucijų tarpusavio komunikavimas, įvairių klausimų koordinavimas, derinimas, bendradarbiavimo dalykai. Tai yra problemos, kurias Elektroninio parašo įstatymas gali pradėti spręsti.

Galima pradėti spręsti ir kitus labai aiškius dalykus, kuriuos mes esame seniai įsipareigoję arba apkalbėję, tai yra bendros kompiuterizuotos Vyriausybės raštinės ir pavedimo kontrolės tokiu būdu įgyvendinimas. Kitas dalykas, mes dažnai šnekame apie valstybės valdymo institucijų viešumą ir skaidrumą. Ne tik be elektroninio parašo, bet apskritai be bendravimo per kompiuterines automatizuotas sistemas, be šios srities neišeina šio valdymo viešumo ir skaidrumo įgyvendinti. Nes visuomenė turi daugiau žinoti apie tai, kokie yra projektai, kokioje stadijoje, sakykime, rengiami Seime arba Vyriausybėje, ar Vyriausybės departamentuose. Taigi tą distanciją su paprastu piliečiu šis elektroninis parašas jau padeda priartinti ir sumažinti.

Kitas dalykas, kad Vyriausybė iš tikrųjų bandė net nuo 1995 metų įgyvendinti kai kuriuos aiškius, suprantamus dalykus, tai yra buvo organizuota tokia Vyriausybės administracinė informacinė sistema VADIS. Jai išleista apie 4 mln. litų, norėta apjungti 86 institucijas, tai yra ministerijas, institucijas prie Vyriausybės, apskritis. Tačiau, deja, pinigai yra išleisti, ši idėja nėra įgyvendinta.

Šio klausimo sprendimas yra Valstybės informacinės politikos (nebijau taip pasakyti) dalis, tai yra prielaidos ateityje kurti elektroninę vyriausybę. Ateityje turėtų baigtis tokie laikai, kaip dabar ministrai yra pasidėję daugybę dokumentacijos, ją varto, turėtų būti ir balsavimas, ir darbas per elektroninį paštą ar elektroninį ryšį. Tai būtų prielaida ir distanciniam mokymui, ir valdymui.

Ir dar paskutinė problema, kuri turėtų būti ateityje sprendžiama. Šiandien valstybėje yra daug informacinių sistemų, tai ir Seimo informacinė sistema, ir valstybės registrai, kompiuterinės informacinės sistemos atskirose savivaldybėse, bent užuomazgos, statistikos informacinė sistema, Valstybės archyvo informacinė sistema, Vyriausybės informacinė kompiuterinė sistema VIKT. Šios sistemos tarpusavyje yra nederinamos, yra perkama skirtinga programinė įranga, ateityje vis tiek reikės tarpusavyje komunikuoti, taigi Elektroninio parašo įstatymas yra prielaida gerom permainom.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai visa diskusija. Kviesčiau į tribūną S.R.Petrikį, kuris pasakytų savo nuomonę dėl Ž.Jackūno komiteto siūlomų iš esmės redakcinių pataisų ir dėl neįvertinto Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo dėl 12 straipsnio 8 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies suderinimo. Pone pranešėjau.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai daugiau susiję su terminais, ir aš manau, kad su daugeliu galima sutikti. Taip pat manyčiau, kad galima sutikti ir su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymais. Jie iš tiesų geriau paaiškina įstatymą ir, aš manyčiau, kad mums reikėtų sutikti ir su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa.

PIRMININKAS. Taigi sutinkate ir su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa, ir su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisomis, bet aš neturiu kur dingti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymų, kurie nebuvo suformuluoti, iš esmės nėra formuluočių, jūsų komitetas visus šiuos pasiūlymus atmetė, bet formuluotės nėra įvertintos.

S.R.PETRIKIS. Yra pritarta naujojoje redakcijoje…

PIRMININKAS. Taip, bet nėra pateikta. Kaip jūs redaguosite, tai jūsų reikalas, bet komitetas nėra pateikęs suformuluotų pataisų. Taigi kas priimta, tas priimta. Kas nepriimta, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tegul formuluoja savo pataisas. Ar galime Elektroninio parašo įstatymo projektui pritarti po svarstymo? A.Raškinis nori pareikšti teigiamą nuomonę.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiuo metu nepaprastai intensyvėja vadinamosios informacinės visuomenės kūrimas. Statistiniai Europos duomenys rodo, jog investicijos į informacinės visuomenės kūrimą viršija investicijas ir į transportą, ir į energetiką. Tai rodo, kokia tai perspektyvi sritis. Valstybėje šios srities plėtra priklauso nuo dviejų dalykų: nuo teisinės infrastruktūros, nuo teisinės bazės sukūrimo ir nuo investicijų, kurios ateina iš privačių struktūrų. Štai šis Elektroninio parašo įstatymas yra mūsų parlamento ir Vyriausybės atsakomybės dalis kuriant infrastruktūrą. Priėmus šį įstatymą atsivers nepaprastai plačios galimybės privačioms struktūroms investuoti ir plėsti elektroninę demokratiją ir įvairias kitas informacinės visuomenės sritis. Dėl to aš siūlau kuo greičiau pritarti ir paleisti šį džiną į gyvenimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bendruoju sutarimu pritariame. Pritariame, nes net ir A.Grumadas yra pasirengęs pritarti Elektroninio parašo įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū, kolegos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės D.Kuodytės ataskaita

Dabar bus pateikiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės ponios D.Kuodytės ataskaita. Tam mes turime pusę valandos. Ponia direktore, prašom, jūsų žodis. O registracija po D.Kuodytės ataskaitos. Prašom, ponia pranešėja.

D.KUODYTĖ. 1998–1999 m. mūsų centras dirbo pagal mūsų centro įstatymo bei nuostatų patvirtintas darbo kryptis, kurios ilgainiui kristalizavosi į ilgalaikes ir trumpalaikes programas. Jas sąlyginai galima suskirstyti į memorialines arba atminties išlaikymo bei įamžinimo, taip pat tiriamąsias programas. Tuo pat metu centras vykdė su šiomis programomis tiesiogiai susijusius darbus, turinčius taikomąjį pobūdį, tai yra teikė specialią medžiagą prokuratūroms teisiškai įvertinant okupacijų metu padarytus nusikaltimus, taip pat išdavė karių-savanorių, laisvės kovų dalyvių bei nukentėjusių asmenų teisinį statusą patvirtinančius dokumentus. Duomenys apie šių programų vykdymą, skaičius, detales turėtų būti pateikti ir jums išplatinti.

Taigi galima kalbėti, net ir turint mintyje skurdų centro finansavimą, apie kompleksinį darbą su naujausios Lietuvos istorijos problematika. 1999 m. centro darbą ypač suaktyvino tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Laisvės kovų minėjimo metais. Iš šios programos išskirčiau vieną labai svarbų, mano manymu, momentą, tai yra kad pagal šią programą teritoriniu principu buvo renkami tremtinių, politinių kalinių, rezistentų atsiminimai. Šiais metais arba kitų metų pradžioje šią programą baigsime ir gerokai papildysime mūsų centro duomenų bazes.

Su šia programa betarpiškai yra susijęs projektas, centro vykdytas kartu su Švietimo ministerija, taip pat su JAV lietuvių tautos fondu, tai yra mokinių rašinių konkursas “Lietuvos laisvės kovų bei kančių istorija”, kurios baigiamasis renginys įvyko, tiesa, jau 2000 m. kovo 10 d. Respublikiniuose moksleivių rūmuose.

Noriu pabrėžti, kad centro prioritetai šiuo metu yra kuo daugiau dirbti su jaunimu ir jaunimui, ieškant naujų veiklos formų bei būdų. Nuolat mažėjant centro finansavimui, esame priversti ieškoti būdų, kaip dar labiau efektyvinti darbą. Tam, aš manau, labai padės kompiuterinių duomenų bazių programų tinklas, kuris bus baigtas įgyvendinti šių metų rugsėjo mėnesį. Tai iš dalies padės išspręsti spragas, susidariusias dėl nuolatinio centro finansavimo mažėjimo. Tikimės, kad gerokai paspartės daugiatomio leidinio “Lietuvos gyventojų genocidas” rengimas.

1999 m. centras atliko taip pat ir papildomus darbus, šiek tiek išeinančius iš centro programų apimties, t.y. aktyviai dalyvavo įgyvendinant KGB kadrinių darbuotojų, karininkų veiklos įvertinimo įstatymą. Reikia paminėti, kad šio įstatymo vykdymui centras negavo jokių papildomų pinigų, jokio papildomo finansavimo, nors tuo darbu buvo užimta nemažai Specialiųjų tyrimų skyriaus darbuotojų. Noriu atkreipti dėmesį, kad 1998 ir ypač 1999 m. centras stengėsi kuo plačiau paskleisti informaciją apie centro vykdomas programas, apie centro vykdomus darbus. Straipsnius istorijos tiriamosiomis temomis, aš jau nekalbu apie centro leidybinę veiklą, buvo galima rasti iš esmės visuose leidiniuose, taip pat buvo gerokai išplėstas centro interneto puslapis. Duomenys apie lankymąsi šioje svetainėje iš tiesų yra labai neblogi. Tai yra ketvirtas rodiklis iš visų valstybės institucijų.

Galbūt tiek ir būčiau pasirengusi atsakyti į konkretesnius Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Taigi yra 6 Seimo nariai, kurie norėtų jūsų paklausti. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti, kaip sekasi spręsti svarbiausius neatidėliotinus centro uždavinius, pirmiausia žuvusių partizanų vardinio sąrašo sudarymą, Nepriklausomybės gynėjų ir nukentėjusių nuo okupantų teisinio statuso suteikimą ir genocido vykdytojų teisminio persekiojimo medžiagos rengimą? Ačiū.

D.KUODYTĖ. Pirmiausia dėl vardynų sudarymo. Žinoma, su tais vardynais yra dirbama, tie vardynai yra sudarinėjami, darbas nenutrūksta. Tačiau, kaip aš minėjau, centro finansavimas yra toks, kad pagreitinti tų darbų plėtimo prasme, žmonių priėmimo prasme (vis dėlto tai yra kruopštus archyvinis darbas) mes negalime. Vienintelis dalykas, kaip aš jau minėjau, mes tikimės sukurti centro duomenų bazių kompiuterinį tinklą ir būtent taip paspartinti tokių kruopščių darbų, pažymų rengimą.

Dabar apie statusus. Aš kaip tik turiu duomenis, tai yra šių metų pirmojo pusmečio duomenys, ir galiu pasakyti, kad yra svarstyti iš viso 10353 prašymai, iš kurių statusas yra pripažintas 613 kariams savanoriams, 382 laisvės kovų dalyviams ir 9008 nukentėjusiems asmenims. Dar kartą noriu pažymėti, kad čia yra šių metų pirmojo pusmečio skaičiai. Praeitų metų skaičiai jums turėtų būti pateikti ataskaitos tekste, kurį aš pateikiau Sekretoriatui. Ir dar kas ten buvo išskirta iš…

J.LISTAVIČIUS. Genocido vykdytojų medžiagos teismui rengimas. Bylų rengimas.

D.KUODYTĖ. Kaip ir numatyta mūsų įstatyme, mes teikiame pagal Prokuratūros prašymus archyvinę medžiagą. Iš tiesų tos medžiagos, jeigu jūs atsiversite mūsų ataskaitos Specialiųjų tyrimų skyriaus dalį, yra daug kopijų pateikta, tūkstančiais kopijų yra pateikta. Bet vis dėlto nereikia pamiršti, kad teisinis įvertinimas mūsų šalyje yra Prokuratūros ir teismų reikalas. Tai, ką mes galim daryti, mes darom.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Šmigelskas.

V.ŠMIGELSKAS. Ačiū. Gerbiamoji direktore, noriu sureaguoti į jūsų išsakytas mintis, galbūt daugiau per televiziją, nes buvo tarptautinis forumas ir teko girdėti bei skaityti jūsų kai kurias kalbas dėl naudojimosi archyvais. Turiu omeny, kad per paskutiniuosius 50 metų, imant nuo 1940 m., lietuvių tauta gyveno iš tikrųjų labai sudėtingą istorinį laikotarpį, o, kaip žinia, KGB savo juodą darbą darė. Aš iš viso esu įsitikinęs, kad daug bėdų esam prisidarę todėl, kad politikai dažnai neklauso ekspertų, specialistų nuomonės. Ir šiuo atveju būtų įdomu išgirsti jūsų, kaip specialistės, kaip ekspertės, nuomonę, kaip jūs manote, kaip reikia naudotis archyvais pagal Lietuvos specifiką? Ačiū.

D.KUODYTĖ. Pirma. Kaip buvau, taip ir likau tos nuomonės, kad šis ypatingasis archyvas turėtų būti centro jurisdikcija, vienareikšmiai. Kitas dalykas, kad šis archyvas turėtų dirbti ne pagal kokį nors reglamentą, kuriame yra viskas ir nėra nieko, o turėtų dirbti pagal Ypatingojo archyvo įstatymą. Reiktų iš tiesų pradėti rimtai galvoti apie įstatymą, kuris įvertintų šio archyvo būklę, įvertintų archyvo dalį, kuri yra Rusijoje, įvertintų visus numatytus ir nenumatytus atvejus, kai archyviniai dokumentai ir tiesiog bylos atsiranda apyvartoje dėl kažkokios mistiškos galios – pašto dėžutėse arba turguje kažkur kažkas perka. Tai turėtų būtų įstatymas, įvertinantis situaciją ir duodantis atsakymus į visus iškylančius klausimus.

Kitas dalykas, mano supratimu, turi būti kur kas labiau sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už šių dokumentų, tai yra dokumentų nežinia iš kur atsiradusių, panaudojimą tiek tam tikriems politiniams reikalams ir panašiai. Jeigu atsirado byla, ir ji atsirado ne iš archyvo, galima daryti prielaidą, kad ji buvo kažkada išnešta KGB darbuotojų arba kad tai yra atkeliavę dokumentai iš Maskvos ar iš Uljanovsko. Visa tai yra visiškai nereglamentuota. Mano manymu, toks įstatymas iš esmės sujungtų visus jau esamus liustravimo, desovietizacijos ar kaip kitaip mes juos pavadintume įstatymus, iš tiesų užpildytų spragas ir daugeliu atveju užkirstų kelią tam tikroms manipuliacijoms.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamoji generaline direktore, ar jūs esate gavusi nusiskundimų ir išgirdusi priekaištų dėl jūsų departamento padalinių tarnautojų netaktiško elgesio su žmonėmis, kurie kreipėsi dėl vienokio ar kitokio statuso gavimo? Tai būtų vienas klausimas. Antras. Kaip jūs galėtumėte pavadinti tokį pingpongo žaidimą, kai žmogus, kreipęsis į jus dėl nukentėjusiojo statuso, siunčiamas į teismą, o teismas siunčia vėl atgal pas jus ir taip tęsiasi ilgai ir ne su vienu? Aš tą dalyką žinau, kadangi pas mane į priėmimą ateina žmonės, kurie būtent pateikia tokių faktų, aš jums galiu juos raštiškai pateikti.

D.KUODYTĖ. Aš gal pirma nuo sunkesnio klausimo. Iš tiesų, jeigu jūs pastebėjote, ši situacija atsirado prieš gerą pusmetį, kai neaišku kodėl, remdamasis kažkokiu neaiškiu precedentu Aukščiausias Teismas priėmė sprendimą, kad nutarimą dėl to, kad žmonės slapstėsi ar negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, priima ne teisimai, o mūsų centras. Iš esmės vyko ilgas ir nuobodus susirašinėjimas ir aiškinimasis su Teisingumo ministerijos Teisimų departamentu, su Aukščiausiuoju Teisimu ir galų gale bent jau mums pavyko pasiekti tokį kompromisą, kad žmogus, kuris kreipėsi į mūsų centrą, turi gauti nukreipimą, taip sakykim. Jie kreipiasi ne savo iniciatyva, bet mes nukreipiam į teismą, tada jau bent nustatomas juridinis faktas. Tai galbūt dėl to ir atsiranda tas tam tikras žmonių varinėjimas. Bet patikėkite, kad daugeliu atveju tai nėra mūsų tiesioginė kaltė.

Dabar dėl nemandagumo. Kiekvienu atveju, kai yra pasiskundžiama, aiškinuosi atskirai. Darbuotojai yra gavę ir papeikimų, yra ir keletas atleistų iš darbo, bet, žinote, visaip būna. Aš žinau daug atvejų, kai žmonės patys elgiasi nemandagiai, o pakui skundžia darbuotojus. Kiekvieną atvejį reiktų nagrinėti labai individualiai ir atskirai, nes reiktų atsižvelgti iš tiesų ir į tai, kad tai yra žmonės, sakykim, kartais pikti ir nuvaikyti po tas įstaigas, ir visaip. Žodžiu, dar kartą kartoju, kiekvienu tokiu atveju iš tiesų labai stengiuosi išsiaiškinti, kad tokių nemandagių susidūrimų iš tiesų nebūtų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamoji direktore, ne kartą teko patirti, kad Seime priimant įstatymą arba įstatymo pataisą dėl sričių, kuriomis užsiima Genocido tyrimo centras, dėl klausimų, kurie yra centro kompetencija, labai dažnai tie klausimai nebūna suderinti su Genocido tyrimo centru. Ne tik ne derinti, o net nepasiklausta, ką apie tai mano centro specialistai. Tai ar ši padėtis pasitaisė, ar tokia praktika yra ir toliau? Įvairių institucijų, Vyriausybės ir Seimo.

D.KUODYTĖ. Labai sunku apibendrinti, nes būna įvairiai, bet kalbėdama apie įstatymus, apie dokumentus, kurie yra priimami Seime, manau, kad ši praktika išliko ir daugeliu atveju mes apie mūsų srities kuruojamas problemas sužinome tik iš “Valstybės žinių”. Aišku, kartais siunčiame pažymas, iš mūsų prašo tam tikros istorinės analizės. Siunčiam pažymas, bet toliau mes nežinom, kaip jos panaudojamos, kaip jos analizuojamos. Tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji direktore, noriu jūsų paklausti. Seimas ne taip seniai priėmė du įstatymo projektus dėl žalos, padarytos tiek dėl Vokietijos, tiek dėl Rusijos, Lietuvai žinomais laikotarpiais. Noriu paklausti, ar jūs jau kažką pradėjote daryti konkrečiai dėl žalos išieškojimo arba sąrašų sudarymo dėl Vokietijos padarytos žalos? Ir kitas dalykas, ar jūs nemanytumėte, kad gal Seimas ir padarė šiokią tokią klaidą, ne visai teisingai apibrėžęs Rusijos padarytą žalą per 50 metų? Galbūt mums arba jums reikėjo vesti tokį registrą ir prašyti, kad žmonės (vaikai, anūkai ir panašiai) registruotųsi dėl tremčių, dėl visų kitų dalykų, kad tiesiog jie keltų tą bylą, jie keltų tą klausimą ir tą žalą būtų tiesiog tokiu būdu reikalaujama iš tų, kurie okupavo, grąžinti, kad nebūtų valstybė prieš valstybę, kaip dabar išėjo negera interpretacija?

D.KUODYTĖ. Čia galbūt į antrą klausimą atsakant, tai iš tiesų, jeigu valstybė atstovauja savo piliečiams, tai logiška, kad valstybė derasi su kita valstybe dėl tam tikrų dalykų, ir tiek. Dabar dėl duomenų, jeigu kiltų kokių realių klausimų, tai iš esmės nebūtų didelės problemos, tuo labiau kad tie duomenys nuo 1992 iki 1998 metų buvo neblogai suvesti. Dirbo dvi, man regis, komisijos ir 1997 m. spalio mėnesį, atrodo, V.Babiliaus vadovaujama Vyriausybė buvo tikrai neblogai susirinkusi tą medžiagą, iš kurios 1998 m. pavasarį buvo padaryti tie visi skaičiavimai. Žodžiu, duomenų bazė tikrai nebūtų problema. Iš tiesų didesnė problema yra Vokietijos fondas “Atmintis, atsakomybė, ateitis”.

Seimas, kaip jūs minėjote, priėmė du dokumentus, kuriais centras iš esmės buvo įpareigojamas, centrui buvo pavesta rinkti duomenų bazę ir priimti paraiškas iš gyventojų, kurie galėtų pretenduoti į šias kompensacijas iš Vokietijos. Visa bėda ta, kad šiuo atveju ne mūsų valstybė, o Vokietija sprendžia šį klausimą, ar keisti iki šiol galiojusią tvarką, tai yra ar mokėti jau nebe per Maskvą, o per mūsų kokią nors instituciją, ar palikti galiojančią tvarką. Kiek žinau, kol kas jokio apsisprendimo nėra. Po to, kai išėjo tie du Seimo dokumentai, centras buvo susikvietęs visų organizacijų, kurios atstovauja asmenims, kurie galėtų pretenduoti į šias kompensacijas vadovus, ir buvo sutarta, kad juos tenkina, kad svorio centras būtų perkeltas į Lietuvą, kad šios kompensacijos būtų mokamos per Genocido centrą. Buvo sutarta, kad bus sukurta stebėtojų taryba iš šių organizacijų vadovų, taip pat darbo grupė, kuri jau konkrečiai dirbs, registruos dokumentus, bet, deja, kol kas mes negalime priimti įrodančių dokumentų. Mes galime tiktai kaupti duomenų bazę. Į duomenų bazes iš visur surinkti galimą informaciją apie pretendentų kiekį, jeigu Vokietija mūsų kartais paklaustų, o kiekgi jūsų tokių asmenų yra ir į kokią pinigų dalį jūs galite pretenduoti. Bet, dar kartą kartoju, čia turi būti Vokietijos Vyriausybės, Vokietijos Bundestago sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamoji kolege, iš esmės mums šiandien tikrai telieka padėkoti jums už milžinišką darbą, kurį atliko jūsų įstaiga. Dėl Vokietijos kompensacijų, kiek man yra žinoma, politiniai Lietuvos Respublikos sluoksniai paskutiniu metu paprašė prilyginti Lietuvą Čekijos, Lenkijos, Vengrijos atvejams, kur vyksta tiesioginiai išmokėjimai. O tie gėdingi išmokėjimai, kurie būdavo vykdomi per Maskvą, bus nutraukti, kiek man yra žinoma iš politinių Vokietijos bei Amerikos sluoksnių. Mokama bus tiesiogiai, ko gero.

Dabar klausimas jums. Kuo mes galėtume dar prisidėti sustiprindami centrą, nes mes aiškiai matome, kas Lietuvoje buvo, koks chaosas vyko ir kokie teisės pažeidimai vyko iki centrui susikuriant ir ką mes galėtume padaryti, kad valstybiškai sustiprintume jūsų funkcijas, ko jums dar reikėtų iš Lietuvos Respublikos Seimo?

D.KUODYTĖ. Man nereikia atsakinėti, Seimo nariai patys viską žino. Iš esmės aš drįstu teigti, kad šiuo metu centro struktūra iš tiesų yra pajėgi daryti tikrai rimtus darbus ir kalbėti apie kompleksinius tyrimus, apie tam tikrus psichologinius tyrimus, sociologinius tyrimus. Žinoma, iš nieko nieko nebūna. Nesu ponas Dievas ir stebuklingos lazdelės neturiu. Iš esmės jeigu būtų normalus finansavimas, tai būtų galima rimčiau analizuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia generaline direktore, klausimai jums išseko, jūsų ataskaita baigiama, o mes dirbame toliau, kolegos. Viskas slenkasi trupučiuką į priekį ir aš kreipiuosi į pranešėjus, kad jie būtų atidūs, mes lenkiame laiką geru pusvalandžiu.

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659* (svarstymas)

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A.Švitrą – Sveikatos reikalų komiteto pranešėją.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas projektas siūlo suvienodinti Lietuvos Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymą su 1990 m. Europos Sąjungos direktyva, būtent su nuostata, nuo kada leidžiama gaminti cigaretes, kurioje dervų leistinas kiekis neturėtų būti didesnis kaip 12 miligramų. Lietuvoje galiojantis įstatymas tą leidžia daryti iki 2007 m. sausio 1 d. Europos direktyva nustato, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. leistinas maksimalus tabako dervų kiekis cigaretėje yra 12 miligramų. Šiuo metu Lietuvoje tokių cigarečių, kur dervos kiekis vienoje cigaretėje viršija 12 miligramų, būtų apie 20%. Gamintojai turėtų maždaug dvejus su puse metų laiko persiorientuoti ir kokių nors neigiamų pasekmių neturėtų būti, o įtaka gyventojų sveikatai neabejotina. Išsakytos procedūrinės abejonės nepasiteisino, Seimo Teisės departamentas pastabų dėl to neturėjo ir kitų projektų nesame gavę. Kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Galime, ar ne? Dėkoju. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2659. Ačiū.

Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹, 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2576(3*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490(2*) (svarstymas)

Kviečiu į tribūną D.Aleksiūnienę. Svarstome Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹ ir 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą 2576(3). Su juo susiję dar du projektai ir juos svarstysime. Taigi, ponia pranešėja, jums žodis.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17 straipsnių pakeitimas yra daromas siekiant tiksliau apibrėžti nelegalaus darbo sąvoką ir pagerinti nelegalaus darbo prevenciją. Socialinių reikalų ir darbo komitete šiuo klausimu pasiūlymų nebuvo gauta, buvo gautos Teisės departamento pastabos, į kurias komitetas atsižvelgė ir projektą patobulino. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui siūlydama Seimui priimti protokolinį sprendimą įpareigoti Vyriausybę skubiai parengti Profesinio mokymo įstatymo, Bedarbių rėmimo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų pataisas, numatant civilinę atsakomybę bei mokinių ir asmenų, dirbančių viešuosius darbus, draudimą ligos ir nelaimingų atsitikimų atveju. Taip pat įpareigoti Vyriausybę parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valstybinę Mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbą reglamentuojančių teisės aktų pataisas dėl nelegalaus darbo kontroliavimo funkcijų nustatymo ir priimti nutarimus, kuriais būtų patvirtinta tvarka ir atvejai bei nustatyta, kada ir kokie juridiniai asmenys galės organizuoti savanoriškus darbus, taip pat patvirtintos pagalbos talkos darbų atlikimo sąlygos ir tvarka.

Prieš keletą dienų gavome Teisės departamento išvadas patobulintam variantui ir jose yra rašoma, kad Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio nuostatas reikėtų tobulinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas valstybės politikams, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjams ir prokurorams, valstybės kontrolieriui, profesinės karo tarnybos kariams ir kita. Šios nuostatos suponuoja padėtį, kai lieka neišspręsta, kuris įstatymas reglamentuoja valstybės politikų, teisėjų, prokurorų darbo ar tarnybos tvarką. Teisės departamentas bijo, kad nesureguliavus šių santykių, gali kilti neaiškumų draudžiant šiuos asmenis valstybiniu socialiniu draudimu. Aš norėčiau pakomentuoti šias išvadas ir pasakyti komiteto narių nuomonę. Pagal dabar galiojančius įstatymus, (…) aktus būtų galima išskirti keturias grupes, kurioms reglamentuojami pareigų atlikimo santykiai:

1. Dirbantys pagal darbo sutartis. Jų darbo santykius reglamentuoja Darbo sutarties įstatymas.

2. Paslaugų valstybės tarnautojai. Tai komercinių bankų darbuotojai, mokiniai ir kiti. Šioms kategorijoms reglamentuoja Darbo sutarties įstatymas, kuris leidžia specialiais įstatymais nustatyti darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo ypatumus. Apie tai yra kalbama projekto 1 straipsnyje.

3. Viešojo administravimo valstybės tarnautojai, kurių darbas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymu.

4. Tie, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Tai yra teisėjai, prokurorai, Seimo nariai, visi renkami asmenys. Dėl šios ketvirtos grupės Teisės departamentas ir padarė mums pastabą. Tačiau mes manome, kad šiai grupei darbo ir tarnybos tvarką reglamentuoja specialūs įstatymai.

Dėl socialinio draudimo taip pat nereikia baimintis, nes Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje yra išvardintos visos mano dabar paminėtos kategorijos ir tos kategorijos, apie kurias rašo Teisės departamentas, todėl kviečiame Seimo narius pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašom luktelėti tribūnoje. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti komiteto variantui? Pritariam. Ir tada klausiu, kolege, kokia jūsų nuomonė dėl R.Didžioko pataisos, įregistruotos vakar ryte?

D.ALEKSIŪNIENĖ. Ta pataisa yra ne šitam įstatymo projektui. Kadangi tai susiję su kitu straipsniu, kiek aš žinau, kolega jau yra įregistravęs šį įstatymo projektą kaip atskirą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Aš manau, kad komitetas dar galėtų pasižiūrėti ir galbūt sutikti po svarstymo juos taisyti, ne kaip atskirą projektą svarstyti. Viskas komiteto rankose – jeigu jis nusprendžia taisyti tas vietas, jis gali tai daryti, bet, be abejo, dabar aš negaliu teikti balsuoti dėl šitų pataisų, nes taisomi ne tie straipsniai. Aš žiūriu, komiteto pirmininke, ir į jus. Jeigu jūs manysite, kad reikia taisyti, prašom taisyti, jeigu ne, tada tegul būna registruojamas kitas projektas.

Taigi pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2576(3). Ačiū.

Su šiuo projektu eina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490(2). Dabar svarstome. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių. O dabar jau galėtume registruotis. Registruojamės. Tribūnoje – A.Stasiulevičius. Prašom užregistruoti pranešėją, kolegos iš artimųjų suolų. Registruojamės.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, šis įstatymo projektas lydi prieš tai ėjusį Darbo sutarties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas, svarstydamas šį projektą, gavo Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinio teisimo, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, atskirų Seimo narių siūlymų ir pastabų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertai taip pat pateikė savo pastabas, kurių pačias esmines norėčiau pakomentuoti.

Įstatymo projekte numatyta atleisti asmenis nuo administracinės atsakomybės ne tik už tai, kad jie savanoriškai praneš apie savo nelegalų darbą, bet ir informuos tam tikras valstybės institucijas apie kitus nelegaliai dirbančius asmenis. Komitetas, atsižvelgdamas į šią pastabą, vieningai atmetė šią dalį. Komitetas tai susiejo su tuo, jog kol kas nėra numatyta atsakomybė už pranešimą apie kitų asmenų nelegalų darbą, taip pat už nepranešimą.

Įdomu tai, kad dėl šios nuostatos labai įdomiai reagavo Lietuvos apeliacinis teismas. Jis įvertino šią nuostatą ne tik teisiniu požiūriu, bet, mano supratimu, pirmą kartą ir moraliniu aspektu, nurodydamas, jog įstatymu bandoma įteisinti ir skatinti skundimą, t.y. reiškinį, kuris nuo senų laikų visuomenės vertinamas neigiamai ir net smerkiamas.

Iš esmės visoms pastaboms, kurios buvo gautos, yra pritarta. Gautos trys Teisingumo ministerijos redakcinio pobūdžio pastabos, į kurias atsižvelgta. Jos susietos su prieš tai mūsų svarstytu įstatymu. Taip pat yra įvertinta nuostata dėl vidaus reikalų ir policijos pareigūnų įgaliojimų. Vėl buvo tam tikra abejonė, jog surašyti teisės pažeidimų protokolus turi teisę Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnai, tuo tarpu Darbo sutarties įstatymo 17² straipsnyje nustatyta, jog nelegalaus darbo kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija, taip pat duodamas pavedimas ir policijos pareigūnams. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tai įvertino kaip akivaizdžią spragą. Dabar visi tie dalykai suderinti ir įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti teikiamam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl šio projekto kalbės J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pratęsdamas kolegos A.Stasiulevičiaus informaciją aš galiu pasakyti, kad iki šio įstatymo priėmimo buvo susidariusi kolizija, kad vidaus reikalų ir policijos pareigūnai net ir tuo atveju, kai jie dalyvavo grupiniame patikrinime ir ieškojo nelegalaus darbo atvejų, faktų, negalėjo surašyti tokio protokolo. Tą dalyką galima išplėsti iki to, kad tose vietose, kuriose iš tikrųjų matyti akivaizdus nelegalaus darbo faktas ir nėra tokių institucijų kaip Darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir “Sodra”, tačiau yra mūsų policijos pareigūnas, jis galėtų ir pats vienas prevenciškai tai šiek tiek padaryti. Todėl yra mūsų (čia komiteto, bet užregistruota mano vardu) pasiūlymukas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 pastraipoje įrašyti 43³, t.y. taip pat įrašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnus, kaip ir kitus jau mano kolegos minėtus ir mano dar išvardintus Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinio draudimo fondo, taip pat mokesčių policijos pareigūnus. Taip būtų išplėsta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir, vadinkim, būtų sutartinesnė bei rezultatyvesnė kova.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame komiteto variantui? Jeigu pritariame, kviečiu A.Stasiulevičių į tribūną. Pritariame komiteto teikiamam variantui. A.Stasiulevičius turėtų dabar įvertinti J.Beinorto siūlymą ir mes turėtume dėl to apsispręsti.

A.H.STASIULEVIČIUS. Mes gerbiamojo J.Beinorto siūlymą esame svarstę, tačiau reikia pasakyti, kad visos institucijos, kurios susijusios su teisėsauga, vienbalsiai išreiškė nuomonę, jog nereikėtų policijos perkrauti jai nebūdingomis funkcijomis. Yra nuostata, jog pakaktų, kad tokią teisę turėtų mokesčių policija, kuri kaip tik ir užsiima štai šitais visais finansiniais dalykais ir pažeidimais, susijusiais su nelegaliu darbu, todėl siūlyčiau pritarti komiteto projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Komitetas nepritaria J.Beinorto pataisai. Gerbiamieji kolegos, tokie vertinimai yra per stiprūs. Registruojamės ir nuspręsime, ar yra 10 Seimo narių remiančių J.Beinorto siūlymą svarstyti šią pataisą. Registruojamės. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė J.Beinorto viltims, kad būtų svarstomas jo siūlomas bazinio įstatymo 259¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas. Ar atsirastų 10 Seimo narių, manančių, jog tą siūlymą svarstyti reikia?

Už – 19. Taigi siūlymą svarstome. J.Beinortas galėtų dar tą siūlymą argumentuoti, jeigu dar norėtų papildomai kalbėti. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Mielieji kolegos, jokio papildomo krūvio vidaus reikalų ir policijos pareigūnams mes užkrauti nenorime. Tačiau būkime realistai ir įsivaizduokime, kad rajono gilumoje, konkrečiame kaime, konkrečiose dirbtuvėse, kuriose tikrai per 30 kilometrų nėra nė vieno kito pareigūno tik vidaus reikalų ir policijos pareigūnas, dirbantis šioje seniūnijoje, ir jis konstatuoja, jog yra toks dalykas, randa akivaizdų pažeidimą, o mes nesuteikiam jam teisės, kad jis surašytų administracinės teisės pažeidimo protokolą. Mes nenorime užkrauti nei Darbo inspekcijos, nei Mokesčių inspekcijos, nei Mokesčių policijos darbo jam, tačiau norime suteikti jam galimybę, kad tas žmogus, geriausiai žinantis situaciją savo apylinkėje, galėtų surašyti protokolą pagal tokį įstatymo pažeidimą.

PIRMININKAS. Šį siūlymą paremia Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Aš taip pat norėčiau paremti šį siūlymą, nes tai nepaprastai aktuali problema, ir, manau, kad policijos įsijungimas į šitą darbą būtų tikrai labai naudingas ir padarytų šią veiklą gerokai efektyvesnę. Aš pritariu pono J.Beinorto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar šį siūlymą priimame. J.Beinortas siūlo kitą bazinio įstatymo 259¹ straipsnio 1 dalies redakciją, patikslinimą. Apie tai buvo kalbėta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra kitos nuomonės. Bendro sutarimo nėra, nes prieštarauja komitetas, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Taigi J.Beinorto pataisa. Ar jai pritariame?

Už – 22, prieš – 2, susilaikė 10. Pataisai yra pritarta. Ir turbūt po svarstymo su šia pataisa galime pritarti šiam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu su J.Beinorto pataisa projektui Nr.P-2490(2).

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2355(2*) (svarstymas)

Ir dar vienas projektas, mes įstrigom, šiek tiek per ilgai svarstom. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2355(2). J.Listavičius. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybės pateiktame Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui buvo pateiktas Seimo narių pasiūlymas palikti 1 straipsnio ankstesnę redakciją ir padidinti delspinigių procentą. Palikti ankstesnę 1 straipsnio redakciją būtų neteisinga, nes ji nesuderinta su galiojančiu Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymu. Įstatymo projekte pašalinta dviejų įstatymų teisės normų neatitiktis. Nors siūlomas Seimo narių 0,1% delspinigių dydis vietoj siūlomų 0,06% Vyriausybės yra ekonomiškai nepagrįstas, dalyvaujančių Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje narių balsų minimalia persvara (4 prieš 3) siūlomam Seimo narių delspinigių procentiniam dydžiui buvo pritarta, tai yra nepritarta Vyriausybės teikiamai 2 straipsnio nuostatai. Kadangi papildomas komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, siūlau spręsti, ar Seimui priimti sprendimą dėl įstatymo projekto po svarstymo šiandien, ar perduoti įstatymo projektą paskiriant kitą pagrindinį komitetą ir sprendimą po svarstymo priimti vėliau.

Mokėti 36% delspinigių šiuo metu yra nerealu, bloginti ne visai gerą įmonių finansinę padėtį dideliais delspinigiais, ekonomiškai tos įmonės būtų dar labiau žlugdomos. Todėl aš pasisakau už sprendimo priėmimą šiandien ir kviečiu Seimo narius balsuoti už Vyriausybės parengtą įstatymo projekto 2 straipsnį ir visą įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti J.Beinortą – papildomojo komiteto pranešėją.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, visi suprantam, kad kalbama apie nemalonius dalykus. Iš tiesų nerasim turbūt nė vienos įmonės šiek tiek paralyžiuota ekonomika, kuri nebūtų prasiskolinusi savo darbuotojams. Galbūt klasikinis pavyzdys būtų labai galinga ir labai didelė, Kalvarijų gatvėje beveik du kvartalus užimanti įmonė, kuri savo darbuotojams summa summarum skolinga per 9 mln. Lt. Tai yra dideli pinigai. Ir jeigu tas žmogus negauna mėnesį, negauna du, negauna trijų atlyginimų, o po to negauna, sakykim, ir daugiau, tie pinigai tam tikru mastu ir nuvertėja, bet dar didesnė yra tos šeimos skurdo situacija. Pinigai priskaičiuoti, socialinės rūpybos požiūriu tai yra turinti pajamas šeima, o iš tikrųjų jų neturi. Ką daryti? Kur skolintis, kas gali skolinti, iš kur gauti? Socialinės pašalpos neskiriamos. Tas klausimas yra labai jautrus. Mes komitete nebuvome vieningos nuomonės, kai svarstėme mūsų kolegų pasiūlymą padidinti nuo 0,06 iki 0,02, man atrodo, iš pradžių apie tai buvo kalbama. Ir svarstėme, ką gi daryti?

Iš tikrųjų, jeigu vieną mėnesį vėluoja atlyginimas, vadinasi, delspinigiai už 30 dienų sudarys 3% nuo suskaičiuoto atlyginimo, jeigu atlyginimas vėluoja metus, tai jau susidaro šiek tiek daugiau nei trečdalis to atlyginimo. Tačiau mes suprantame, kad per paskutinius dvejus metus mūsų infliacija yra labai sumažėjusi, kai kuriais mėnesiais mes netgi turėjome fiksuotiną defliaciją. Mūsų vartojimo krepšelio kainų padidėjimas yra labai nežymus ir tai maždaug atitinka tuos delspinigius, kurie būtų 0,06. Mūsų komitete balsų dauguma buvo nuspręsta, kad galbūt ir pasilikti prie tų delspinigių dydžio 0,06, tai yra prie to paties, ką minėjo kolega J.Listavičius, tačiau jų komitete buvo nubalsuota, kad būtų didesnis.

Aš nežinau, ar čia reikia keisti komitetą, ar reikia mums apsispręsti, šitas dalykas yra kintamas, keičiamas, mes galime šiandien nustatyti 0,06, o po metų paaiškės, kad jį reikia didinti arba kitaip. Tačiau bėda yra kita. Bėda yra ta, kad mes jau keleri metai iš eilės neturime efektyvių svertų ir efektyvių priemonių, kad su šia praktika galėtume baigti apskritai. Aš tikiuosi, kad galbūt pradėtas svarstyti mūsų Bankroto įstatymas suteiks šiek tiek daugiau galimybių operatyviau spręsti šiuos dalykus. O dėl šio aš konstatuoju – komiteto dauguma mano, kad delspinigiai 0,06% galėtų būti. Jeigu balsuotume kitaip, jeigu atmestumėte Biudžeto ir finansų komiteto išvadą ir paskirtumėte mūsų komitetą, rezultatas būtų tas pats. Dėkui.

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto keisti neišeina, nes komiteto išvada teigiama, bet, be abejo, dėl skaičių reikia tartis. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir A.Sysas buvo tie Seimo nariai, kurie siūlė, kad delspinigių procentas, kuris anksčiau buvo 0,2%, o Vyriausybės siūloma pataisa – 0,06%, būtų pakeistas į 0,1%. Kodėl? Argumentai tie, kad vartotojų kainos išaugo 1,3%, todėl pakankamai didelis delspinigių nustatymo procentas ne visai atitinka šiandieninę infliaciją. Tai, kad laiku neišmokamas darbo užmokestis, turbūt nėra vienintelis matas, kokius delspinigius reikėtų skirti. Jeigu tai būtų labai atsitiktiniai pažeidimai ir darbo užmokesčio mokėjimas laiku nebūtų problema, turbūt ir tos pataisos įstatyme nereikėtų.

Aš pasiėmiau valstybinio darbo inspektoriaus parengtą medžiagą, kurioje sakoma, kad patikrinus per 16 tūkst. įmonių 25% iš jų buvo rasta įstatymų pažeidimų, darbo apmokėjimo tvarkos pažeidimų. Vadinasi, darbo užmokestis daugelyje įmonių yra mokamas ne laiku arba mokamas neteisingai. Iš tų 25% įmonių 15% vieną ar du mėnesius ir daugiau vėluoja darbo užmokesčio išmokėjimas. Vadinasi, problema yra labai aktuali. Vėlgi infliacijos procentas ir delspinigių procentas, jų atitikimas. Aš noriu pakartoti, kad tai ne vienintelis matas, ir mes, teikdami šią įstatymo pataisą ir prašydami Seimą pritarti, kad delspinigiai būtų 0,1%, galvojame ir apie tai, kad tai yra ir darbdavį drausminanti priemonė. Jeigu mes nustatysime labai menkus delspinigius, kodėl neieškoti resursų, kad sumokėtume tą atlyginimą? Nes jie yra tokie maži, kad neturi jokios įtakos darbdavio kišenei. Tai yra ir auklėjamoji priemonė darbdaviui ieškoti išeičių, ir arba reorganizuoti įmonės darbą arba darbo tvarką, arba atleisti dalį darbuotojų, bet už darbą žmonėms turi būti mokama. Todėl prašau šiandien po svarstymo pritarti mūsų siūlomai pataisai, kad delspinigiai būtų 0,1% nuo neišmokėto dydžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi Biudžeto ir finansų komitetas įrašė į savo tekstą kolegos A.Syso ir kolegės R.Dovydėnienės siūlymą dėl 0,1% dėl 2 straipsnio. Kolegos, dėl 1 straipsnio nėra jokių pataisų? Jūs atsiimate savo siūlymą, ar ne? Taigi dėl 1 straipsnio nėra problemų. Aš prašyčiau dėmesio dabar, gerbiamieji. Vyriausybė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo, jog delspinigių procentas būtų 0,06%. Tokia yra birželio 14 d. Vyriausybės formuluotė. Komitetas tam nepritarė, nes pasirinko 0,1%, teikiamą Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Suteikiu dar žodį pagrindinio komiteto pranešėjui, jeigu jis prašytų žodžio. J.Listavičius, kolegos, o paskui dėl Vyriausybės siūlymo grįžti prie 0,06%.

J.LISTAVIČIUS. Aš jau minėjau, kad pritarta minimalia persvara. Kaip matote, komitete iš 11 dalyvavo tik 7 nariai, bet kvorumas buvo. Tai vienas momentas. O kai čia kalbama, kad auklėjamoji priemonė, tai aš galvoju, kad 21,6% taip pat nėra tokia neauklėjamoji priemonė. O 36%, sakyčiau, gal jau smaugiamoji priemonė. Juk įmonės ne iš gero gyvenimo negali mokėti ir staiga 36% per mėnesį, paskaičiuokite po 3%, kokio dydžio augs tas įsiskolinimas. Aš sakyčiau, kad šiuo metu ir esant mažai infliacijai, ir net defliacijai vis dėlto 21,6% yra ir gera skatinamoji, ir gera auklėjamoji, ir net gera baudžiamoji priemonė.

Aš, kaip komiteto pirmininkas, balsavau už tai, kad pritartume 0,06%, ir šiandien kviečiu ir kitus Seimo narius pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlomai nuostatai, todėl kviečiu palaikyti būtent 0,06% delspinigių dydį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Listavičius palaiko Vyriausybės ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomą 0,06% dydį. Kas paremtų 0,1%? Skaitine išraiška D.Paukštė? Ne. D.Aleksiūnienė, aš žinau, kalbės savo komiteto vardu. Ar jūs paremsite 0,1%? Aš dėl to ir nesuteikiu jums žodžio. K.Kuzminskas paremtų 0,1%.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dažnai lankomės įmonėse ir matome, kokia šiuo metu yra padėtis. Faktiškai nė vienoje įmonėje laiku neišmokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis vėluoja keletą mėnesių, kai kur net iki metų. Mes suprantame tą sunkią situaciją įmonėse, tačiau reikia suprasti ir eilinius darbo žmones, kurie dirba ir negauna atlyginimo. Mes sutinkame, kad reikia sumažinti. Galbūt 0,2% per daug, tačiau 0,1% sumažinus tikrai visiškai pakanka. Nemažinkime iki 0,06%, palikime 0,1%. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Dabar pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto tekste atsirado A.Syso ir R.Dovydėnienės teikiamas 0,1%. Taigi pagrindinis tekstas. Kitas siūlymas yra 0,06%, jį remia Vyriausybė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime balsuoti alternatyviai dėl šių skaičių? Ar niekas manęs nepasmerks, jeigu balsuodami dėl pagrindinio teksto skaičiaus 0,1% balsuos už, o dėl 0,06%, kaip siūlo Vyriausybė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuos prieš. Taigi 0,1% – už, 0,06% – prieš, susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos.

Už – 15, prieš – 27, kolegos. Taigi pasirenkamas buvęs ir Vyriausybės teiktas Socialinių reikalų ir darbo komiteto remtas 0,06%. Ar galime baigti svarstymus, kolegos? Tuoj, kolega, suteiksiu. Pritariame po svarstymo. Repliką D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Linkiu Seimo nariams tris mėnesius negauti laiku atlyginimo, kad jie suprastų šį dalyką. Supraskite paprastą ir esminį dalyką: nesumokėjai laiku už butą, moki delspinigius, nesumokėjai už paslaugas, moki delspinigius, kurie yra kur kas didesni negu tai, ką mes dabar atmetėme.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679. Šį projektą, Vyriausybės teikiamą kaip svarbų projektą, mūsų pratęstoje sesijoje pateikia viceministras R.Kairelis.

R.KAIRELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiamas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas siūlo naują šio įstatymo redakciją. Įstatymas yra priimtas 1996 m. ir galioja nuo gegužės mėnesio. Per tą laiką mums pavyko sukaupti patirtį, kaip veikia įstatymas, kaip veikia jo sąlygoti mechanizmai, be to, pastaruoju metu mes įvertinome tuos reikalavimus, kurie keliami šiai sistemai Europos Sąjungoje. Derindami mūsų teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, mes ir parengėme naują redakciją.

Svarbiausi naujos redakcijos momentai yra tie, jog iki šiol buvusią valstybės monopoliją įrenginių technikos priežiūros srityje, mes keičiame labiau rinkos dėsniais paremta sistema, tai yra atskiriama potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, ji yra skirstoma į įrenginių techninius patikrinimus bei nuolatinę įrenginių priežiūrą. Įrenginių techninius patikrinimus dabar galės vykdyti bet kuri ne pelno siekianti įmonė, tai yra viešoji įstaiga, kuri gaus įgaliojimus iš ministerijos, kuri atsako už tam tikrą įrenginių grupę. Taigi priežiūrą vykdys daugiau institucijų ir konkurencija tarp jų garantuos geresnę šių įrenginių kokybę. O už nuolatinę įrenginių priežiūrą atsakys patys įrenginių savininkai, tai yra bus visiška jų atsakomybė ir jie rinksis būdus, kaip vykdyti remontą, priežiūrą ir t.t. Jeigu būtų priimta ši nuostata, mes reorganizuotume mūsų Technikos priežiūros tarnybą į viešąją įstaigą ir ji galėtų konkuruoti su kitomis institucijomis prižiūrėdama įrenginius. Taip pat atsisakoma dar kai kurių nuostatų, konkrečiai atsisakoma veiklos licencijavimo projektuoti, gaminti, montuoti potencialiai pavojingus įrenginius. Kadangi dabartinės teisės aktai tokių reikalavimų nekelia, tai yra pačių projektuotojų, gamintojų atsakomybė, todėl jie turi laikytis tų techninių reglamentų, techninių dokumentų, kurie reglamentuoja tą sritį. Taigi, priėmus šią naują įstatymo redakciją, šis įstatymas visiškai atitiktų ir Europos Sąjungos teisės aktus ir Europos Sąjungoje esančią praktiką toje srityje. Prašyčiau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Dėkui. Iš pradžių keturi klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 4 straipsnio 4 dalies. Ar Darbo inspekcija yra pasirengusi tvarkyti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą ir kiek tai galėtų per metus kainuoti? Ačiū.

R.KAIRELIS. Taip, Valstybinė darbo inspekcija ir mes esam suderinę tą klausimą. Ir dabar Valstybinė darbo inspekcija vykdo priežiūrą, kaip yra laikomasi tų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų, jie turi visus duomenis apie potencialiai pavojingus įrenginius. Todėl šio registro valdymas, aš nemanau, kad reikalautų papildomų lėšų iš Valstybinės darbo inspekcijos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti dėl 10 straipsnio 2 punkto. Cituoju: “Už išnuomoto, suteikto naudotis įrenginio techninę būklę ir saugų jo naudojimą atsako įrenginio savininkas”. Sakykite, ar gyvenimiška, kad už išnuomoto įrenginio techninę būklę atsako savininkas? Galima sutikti, kad nuomojimo procedūros metu gali atsakyti, bet toliau, įrengimą eksploatuojant, atsakomybė turi pereiti naudotojui? Ačiū.

R.KAIRELIS. Taip, jūs visiškai teisus. Mes esam suformulavę, kad tai turi būti numatyta naudos sutartyje, jeigu tai nenumatyta, tai atsako savininkas. Bet sudarydamas sutartį, be abejo, jis turi numatyti tą atsakomybę ir kaip nuomininkas, kokios jo pareigos dėl to įrengimo priežiūros, remonto ir t.t. Mano manymu, ten formuluotė išspręs tą problemą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau. A.Stasiulevičius dar turi klausimą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti dėl 1 straipsnio – įstatymo paskirtis. Klausimas: ar ne per daug išimčių numato šis įstatymas, kadangi 2 dalyje yra, kad jis netaikomas įrenginiams, kurių priežiūra nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymais, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, taip pat įrenginių priežiūra netaikoma transporto priemonėms, skirtoms žmonėms pervežti, ir įrenginiams, kurie naudojami išimtinai gynybos tikslams?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Šis įstatymo projektas susiaurina pačią sąvoką “valstybinė priežiūra”. Aname įstatyme visa priežiūra buvo valstybinė. Dabar mes paliekame tik vieną sritį, tai yra branduolinę ir radiacinę, bei gynybinius klausimus, kuriuos reglamentuoja kiti įstatymai. Tai yra ta sritis, kur būtina palikti valstybinę priežiūrą, nes tai yra tikrai ypatingo pavojingumo objektai ir čia tikrai mes negalime leisti jų priežiūros ne valstybinėm institucijom, juolab kad yra įkurta atskira inspekcija, kuri vykdo tą priežiūrą. Tai yra valstybinė inspekcija ir ji turi toliau vykdyti tą funkciją, mūsų manymu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas, paskutinis.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau dar pasiteirauti. Techninės priežiūros tarnyba anksčiau buvo kaip vienas iš jūsų struktūrinių padalinių prie ministerijos, šiuo atveju Darbo inspekcija perima tam tikras funkcijas ir Technikos priežiūros tarnyba yra reorganizuojama, tiksliau, likviduojama. Ar tokiu atveju turėtų padidėti Darbo inspekcijos personalo dydis ir panašiai? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Kaip minėjau, mes siūlysim Vyriausybei ne likviduoti šią tarnybą, o ją reorganizuoti į viešąją įstaigą. Ji ir toliau vykdys priežiūrą, tačiau tos srities teisės aktų rengimas, registro tvarkymas pereis kitoms institucijoms. Taigi Darbo inspekcija perims tam tikrą dalį papildomų funkcijų, bet jos nėra tokios didelės, kad jų būtų negalima vykdyti su dabartiniais resursais. Mes tą jau esame numatę. O dėl teisės aktų rengimo, dėl tam tikro darbo su techniniais dokumentais, tai mes numatome papildomai tą funkciją perduoti ministerijai ir papildomai skirti vieną ar kitą etatą, tam, kuris tą funkciją perimtų.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre. Turbūt pritariame pateiktam projektui? Pritariame pateiktam Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2679. Pagrindinis komitetas, kurį siūlo Seniūnų sueiga, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pone komiteto pirmininke, kada galėtume svarstyti šį projektą? Pone komiteto pirmininke Juliau Beinortai, kada jūs siūlytumėte svarstyti jūsų komitetui ką tik paskirtą Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą? Aš tik klausiu, gal jau per rudens sesiją ar anksčiau? J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Iki 18 dienos nėra laisvos vietos, o dėl rudens sesijos sunku numanyti, bet, manau, rugsėjo pirmąją savaitę, kai pradėsim dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi rudens sesijoje toliau svarstysime projektą Nr.P-2679. Pone krašto apsaugos ministre, labai atsiprašom, kad būta nenumatytai ilgų svarstymų, ir ačiū, kad jūs atvykote anksčiau.

Seimo nutarimo "Dėl principinės Lietuvos kariuomenės struktūros, vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų bei ribinio karių skaičiaus 2000 m. ir 2001 m. " projektas Nr.P-2645 (pateikimas)

1-10 – Seimo nutarimo “Dėl principinės Lietuvos kariuomenės struktūros, vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų bei ribinio karinių skaičiaus 2000 ir 2001 metais” projektas Nr.P-2645. Šį projektą pateikia Seimo narys ir ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, šį nutarimą pateikti mane įpareigoja įstatymas. Nutarimas teikiamas apsvarsčius ir pritarus Valstybės gynimo tarybai. Esminiai šio nutarimo dalykai yra šie: palyginti su anksčiau Seimo patvirtinta struktūra, ji buvo patvirtinta 1999 m., dabar atsispindi struktūriniai pasikeitimai. Užuot turėję vieną pėstininkų brigadą, dabar jau turime dvi brigadas, yra padalyta brigada. Taip pat yra mokomasis pulkas, yra steigiamas Priešlėktuvinės gynybos batalionas, jo branduolys. Be to, yra uždaroma viena iš trijų aviacijos bazių ir paliekamos tik dvi bazės pagal mūsų plėtros planus ir užsienio ekspertų rekomendacijas. O dėl personalo skaičiaus, tai jis numatomas. Kariuomenė yra auganti ir tas augimas iš esmės yra numatomas dėl šauktinių skaičiaus padidėjimo, nes yra įrengiamos tarnybos vietos ir dabar konstitucinę prievolę vykdančių jaunuolių skaičius, tų, kuriems priklauso vykdyti, skaičius yra didesnis, nei mes iki šiol galėjome priimti. Todėl numatomas padidinimas.

Dabar dėl skaičių galėčiau pasakyti, kiek padidėja. Šauktinių skaičius numatomas ribinis – 4650, tai yra 900 vyrų daugiau. Noriu pasakyti, kad šitie skaičiai, kaip sako įstatymas, yra ribiniai ir jų faktinis dydis priklauso nuo biudžeto. Pavyzdžiui, šiemet mes nevykdom ribinio skaičiaus, nes to neleidžia daryti finansavimas. Tai tiek būtų mano pranešimo. Dar galėčiau pasakyti, kad vadovavimo struktūra yra gerinama ir vyresniųjų karininkų skaičiui tenkantis kareivių ir jaunesniųjų vadų skaičius santykinai didėja. Tai yra gerai, o generolų skaičius nedidinamas, pulkininkų taip pat.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip sietųsi pateikti ribiniai skaičiai su krašto apsaugos darbo užmokesčio finansavimo poreikio 2000–2001 metams padidėjimu. Kokį padidėjimą sukeltų būtent šių ribinių skaičių padidėjimas? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šitie ribiniai skaičiai yra priderinti prie projektuojamo biudžeto, kurio kontroliniai skaičiai yra numatyti. Tai yra paprastosios išlaidos iš esmės nenumatomos kitais metais siūlyti didinti. O dėl šių metų, tai aš jau sakiau, kad mes Seimo patvirtintą ribinio skaičiaus nepasiekiam, todėl šitas skaičius priklausys nuo to, kaip finansuojama. Jeigu biudžetas bus vykdomas, tai prie 2000 metų skaičiaus galėsime priartėti. Jeigu finansavimas atsiliks, kaip sakiau, tas skaičius nebus pasiektas. Būdamas ministru, aš reguliuoju priėmimą. Esant prastam finansavimui, pristabdau struktūrų plėtrą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, pritardamas teikiamam nutarimui noriu paklausti, kodėl mes tokius principinius klausimus, kaip Lietuvos kariuomenės struktūra bei karių skaičius svarstome viešai. Ar netikslinga tokius klausimus svarstyti uždaruose plenariniuose posėdžiuose?

Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, čia mes laikomės skaidrumo principo. Apie karių skaičių paprastai mes turime informuoti, siųsti pranešimus tarptautinei organizacijai, pirmiausia Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai pagal mūsų įsipareigojimus. Šitie skaičiai yra vieši ir atitinka skaidrumo principą. Kitos šalys taip pat skelbia.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, jūs viešai pasakėte, kad didiname ribinį karių skaičių, būtent 900. Gal galite viešai pasakyti, kiek reikėtų lėšų, jeigu tą ribą pasiektume?

Č.V.STANKEVIČIUS. Pagrindinis didinimas – tai 900 šauktinių. Jų prievolės vykdymas kainuoja apie 30 tūkst. per metus vieno žmogaus. Matot, kiek kainuoja?.. Santykinai kariuomenės kaina žmogui mažėja, kada struktūra yra pilna, nes infrastruktūros kaina, patalpų išlaikymas ir taip toliau, tos išlaidos nepriklauso nuo žmonių skaičiaus. Šiuo atveju, jeigu įkalkuliuotume viską, tai biudžeto svarstymo metu galima tuos duomenis pateikti. Šiuo atveju yra pateikiami skaičiai, kurie telpa į patvirtintą biudžetą, į paprastąsias išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, anksčiau, kiek atsimenu, buvo trys karo aviacijos bazės, dabar yra dvi. Tai ta viena bazė perduota kam nors kitam eksploatuoti ar jinai palikta sunykti, ar kokia nors kita institucija ją eksploatuoja, nes tai vis dėlto vertybė, antžeminiai įrenginiai, pastatai ir panašiai. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kazlų Rūdos bazė bus Puskarininkių mokyklos pavaldumo ir bus naudojama, kaip ir dabar iš tikrųjų yra naudojama, pratyboms, mokymams.

PIRMININKAS. Viskas. Visi klausimai. Ar pritariame šiam nutarimui po pateikimo, kolegos? Pritariam projektui Nr.P-2645. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Gal liepos 13 dieną dar spėsim apsvarstyti? Liepos 13 dieną svarstome posėdyje, kad turėtume liepos 18 arba 15 dieną rezervą priimti. Dėkoju.

Kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo pavadinimo 1, 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2676 (pateikimas)

Projektas Nr.P-2676 – Kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo pavadinimo, 1, 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Dabar pateikiamas ministro Č.Stankevičiaus.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šis pakeitimas yra susijęs su leidimu siųsti į pratybas. Pagrindinis jo tikslas yra šiek tiek pakeisti skaičius dėl teisės priimti sprendimą – pasiųsti arba priimti užsienio kariuomenės karius į Lietuvą, į Lietuvoje vykstančias pratybas. Galiojančiame įstatyme tie skaičiai buvo atitinkamai 80 karių arba 60 karių, jeigu iš vienos valstybės, ir atitinkamas Lietuvos karių skaičius, kurį turėjo teisę ministras pasiųsti. Maždaug vieno būrio dydžio. Šiuo metu praktika parodė, kad esant dabartiniam aktyvumui ir turint tarptautinius dalinius Lietuvai su kitomis šalimis šitas skaičius tiesiog jau nepasiteisina, nes procedūros per Vyriausybę yra šiek tiek neracionalios. Todėl siūloma pakeisti iki kuopos dydžio, tai yra iki 150 karių. Palikti teisę ministrui, nes toks bendradarbiavimas, pratybos vyksta pagal planus ir iš tikrųjų nepriklauso nuo kokių nors asmeniškų ministro spendimų. Be to, priimti tokie sprendimai pagal įstatymą turi reikalavimą informuoti Vyriausybę, todėl jie galėtų būti.

Vyriausybėje buvo pritarta ir pavesta mums parengti tokį projektą. Yra kai kurių kitų pataisymų, kuriuos, kaip praktika parodė, reikia padaryti. Tarp jų ir tai, kad ne tik leidimų tvarka vykti į pratybas ir operacijas būtų reglamentuota šiuo įstatymu, bet taip pat ir tvarka, kai reikia dalyvauti kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Pavyzdžiui, buvo Litbalbato renginys, kuris nebuvo pratybos, būna kitokio pobūdžio renginių. Taip pat kai kurie kiti smulkūs pataisymai. Bet esmė, kaip jau minėjau, yra dėl leidimų išdavimo teisės.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre, jeigu baigėte kalbėti?

Č.V.STANKEVIČIUS. Taip, ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius turi teisę klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 5 straipsnio 4 dalies. Ar neturėtų būti derinamas įsakymo pagrindimas ir karių skaičius su finansiniais resursais, ar tai nepriklauso, jie yra numatyti ir finansuojama ir tų kitų dalyvaujančių šalių. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ar aš gerai supratau, dėl 5 straipsnio 4 dalies, kur nemokėdami ir nedeklaruodami gali įsivežti, taip?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šitas patikslinimas reikalingas dėl to, kad praktika parodė, jog jis reikalingas. Mes turime vadovautis vadinamąja SOFA sutartimi dėl kariuomenės statuso, kurią Lietuvos Seimas yra ratifikavęs, ir visa, kas kariams reikalinga, turi būti įsivežama, nes tokia yra tarptautinė praktika. Tarp jų yra ir akcizų objektais esančios prekės. Pavyzdžiui, pernai italai atvyko pratybų. Jų racione, t.y. jų tabeliuose, yra numatyta, kad jie turi teisę naudoti tam tikrą kiekį vyno ir tą vyną reikia įsivežti. Tai nėra tokios atsargos ir nėra kitiems tikslams. Kaip tarptautinė sutartis numato, tiktai tiesiogiai tai, kas yra numatyta kariams. Čia ši norma ir atsispindi.

Užsienio žvalgybos įstatymo projektas Nr.P-2646 (pateikimas). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2647 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame projektui Nr.P-2676. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis, svarstysime posėdyje liepos 13 dieną. Krašto apsaugos ministras pateiks dar du projektus: Užsienio žvalgybos įstatymo projektą Nr.P-2646 ir su juo susijusį Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-2647. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šis įstatymas yra naujas. Jį parengti yra numatyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, taip pat Seimo patvirtintame sąraše. Jis yra rengtas kartu su Valstybės saugumo departamentu. Aš jį teikiu kaip bendro darbo projektą.

Šis įstatymas turi reglamentuoti žvalgybų tarnybų veiklą, kurios įstatymai iki šiol nereglamentavo. Taigi šio įstatymo tikslai yra reglamentuoti tokių tarnybų veiklą, nustatyti jų kontrolės principus, pagrindus, ypač svarbu nustatyti teisinį statusą, socialines garantijas ir jų ypatybes. Rengiant šį įstatymą (jis buvo nagrinėtas Teisingumo ministerijoje) buvo atsižvelgta į pastabas ir įstatymas buvo pataisytas. Taigi aš prašyčiau jam pritarti, nes tai yra reikalingas įstatymas, ypač Valstybės saugumo departamento veiklai.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys klausimai. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti dėl 16 straipsnio – ”Papildomos garantijos žvalgybos tarnautojams”. Ar jūs nemanote, kad šio straipsnio 3 dalis yra grynai deklaratyvi ir perteklinė, nes čia absoliučiai nieko nepasakyta (valstybė rūpinasi žvalgybos tarnautoju ir jo šeimos nariu, nukentėjusiu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos veikla), juolab kad 4 dalyje jau yra konkretizuojama, kaip valstybė rūpinasi. Be to, ir 18 straipsnyje yra numatyta, kad žvalgybos tarnautojų ir bendradarbių specialias socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ar aš galėčiau teisininkui ponui D.Žalimui leisti atsakyti į šį klausimą?

PIRMININKAS. Jokių problemų. Bet jeigu dabar nepavyks, galima atsakyti per diskusijas ir klausymus. Norėtume tai padaryti. Taigi ponas D.Žalimas.

D.ŽALIMAS. Ne, ši dalis nėra tokia deklaratyvi, kadangi čia kalbama ne tiek apie socialines garantijas, kiek, pavyzdžiui, apie rūpinimąsi, jeigu žvalgybos tarnautojas būtų ar sulaikytas, ar kitaip dėl jo veiklos suvaržyta jo laisvė. Iš tiesų tai turėta omenyje rašant šią 3 dalį.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 18 straipsnio. Ar galės Vyriausybė nustatyti specialias socialines garantijas, nedisponuodama finansiniais resursais, nes tam gali reikėti papildomo finansavimo? Vyriausybė turi tik Vyriausybės rezervą. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Sakysime, dėl Valstybės saugumo departamento. Valstybės saugumo departamentas yra asignavimų valdytojas ir tai, kas čia yra numatyta, yra tik pasakyta, kas nustato tas garantijas, nes vargu ar jos bus viešo teisės akto objektas. Žinoma, kad jos gali būti nustatytos tiktai atsižvelgiant į biudžeto asignavimus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų man dar neteko peržiūrėti šio įstatymo, tačiau man kelia tam tikrų abejonių pavadinimas. Ar verta Užsienio žvalgybos įstatymu reglamentuoti tokį saugumui gana svarbų procesą, nes tai yra pagalba kitoms šalims, priešiškoms mums šalims, kurios žinos, kaip yra vykdoma užsienio žvalgybos veikla Lietuvoje?

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų reikia reglamentuoti. Dėl to klausimo jau buvo diskutuota rengiant ir priimant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kiek aš pamenu. Bet aš jau minėjau, kad teisinėje valstybėje įstatymas turi suteikti bet kokios veiklos pagrindus. Čia yra iš esmės dėl pagrindų. Dėl kitų valstybių. Neminėdamas tos valstybės vardo, aš galėčiau pasakyti, kad viena didelė valstybė, esanti nelabai toli nuo mūsų, turi labai detalų, daug detalesnį įstatymą, kuris taip pat yra viešas. Jame nėra paslapčių.

PIRMININKAS. Dėkui. Pritarsime pateiktam projektui, ar ne?

Č.V.STANKEVIČIUS. Kartu aš norėčiau pasakyti, jeigu jūs leisite, pirmininke, tik porą žodžių, kad lydintį projektą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą Nr.P-2665, susijusį su šiuo įstatymu, reikėtų papildyti dviem 5 straipsnio dalimis, taip pat 6 straipsnio 5 dalies tam tikra norma, kurioje būtų nustatytos ir įtvirtintos su šio įstatymo vykdymu susijusių paslapčių kategorijos.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi vienu kartu mes jiems pritariame. Po pateikimo pritariame Užsienio žvalgybos įstatymo projektui Nr.P-2646, taip pat Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-2647. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Svarstysime liepos 13 d. Daug darbo turės komitetas, kaip ir dėl kitų trijų projektų: Karo prievolės įstatymo pataisų projekto Nr.P-2648, Karių materialinės atsakomybės įstatymo projekto Nr.P-2649 ir Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.P-2650, kurie galbūt atiteks taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Prašom supažindinti su šiais trim projektais.

Karo prievolės įstatymo 8, 11, 13, 14, 15, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo II¹ skyriumi įstatymo projektas Nr.P-2648 (pateikimas). Karių materialinės atsakomybės įstatymo projektas Nr.P-2649 (pateikimas). Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2650 (pateikimas)

Č.V.STANKEVIČIUS. Jums leidus, aš trumpai supažindinsiu su Karo prievolės įstatymo čia išvardytų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Noriu pasakyti, dėl ko šis papildymas atsirado ir dėl ko norėtųsi, kad Seimas jį priimtų.

Jūs jau žinote, kad šiuo metu padedant Švedijai įgyvendinama karo prievolės administravimo sistema, kuri iš esmės Lietuvos karo prievolininkų administravimą, įskaitant ir atsargos prievolininkus, leistų pervesti į modernią europinę šaukimo sistemą. Šiuo atveju kalbama apie šaukimo administravimą kaip vieną iš dalių. Ši sistema yra įgyvendinama. Kaune jau veikia regioninis šaukimo centras. Esmė yra ta, kad civilinė valdžia, vietos valdžia – savivaldybė, preliminariai atrinkusi jaunuolius pagal poliklinikų pateiktą pažymą apie jų sveikatą, taip pat atsižvelgdama į jų socialinę padėtį bei kitas aplinkybes, kurios sudaro prielaidas tuos jaunuolius pašaukti, pasiunčia juos į kariuomenę. Kariuomenė šiuos jaunuolius priimta. Jų sveikatą regioniniuose centruose tikrina kariuomenės arba krašto apsaugos sistemos karo medicinos tarnybos, priskirtos prie regioninių administravimo centrų, kurių Lietuvoje bus keturi. Šiuo metu yra baigiamas Klaipėdoje ir, kaip minėjau, veikia Kaune. Todėl savivaldybės institucijos ir sveikatos apsaugos institucijos yra atleidžiamas nuo komisijų funkcijų ir šias funkcijas perima krašto apsaugos sistema. Tam tikru laikotarpiu iki 2003 metų dalyje Lietuvos teritorijos veiks nauja sistema, kuri dabar įtvirtinama atskirame įstatymo skyriuje, ir ten, kur centrai bus neįrengti, veiks sena sistema. Perėjimo grafikas yra toks: 2000 metai – Kaunas, 2001 metų pabaigoje šias funkcijas galėtų perimti Klaipėda, 2002 metais – Panevėžys, 2003 metais – Vilniaus regionas.

Aš prašyčiau šiam įstatymui pritarti, jį svarstyti ir priimti, nes sistema jau pradedama įgyvendinti, ir vienas regionas jau gali dirbti šiandien pagal tą sistemą, kuri numatyta šio įstatymo papildyme.

PIRMININKAS. Pone ministre, gal sutiktumėte pakomentuoti ir kitus įstatymus?

Č.V.STANKEVIČIUS. Dabar dėl susijusio įstatymo…

PIRMININKAS. Karių materialinės atsakomybės įstatymo.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl Karių materialinės atsakomybės įstatymo turėčiau pasakyti, kad tai yra visiškai naujas įstatymas, atsižvelgiantis į kariuomenės specifiką. Civilinės atsakomybės normos tiesiogiai arba daugeliu atvejų negali būti pritaikytos, tačiau kartu šitas projektas nepaneigia tų civilinių santykių pagrindų, kurie yra priimti ir reguliuojami Civilinio kodekso.

Rengiant šį įstatymą yra atsižvelgta į užsienio šalių patirtį atsakomybės reglamentavimo srityje. Pirmiausia rėmėmės Prancūzijos patirtimi ir Prancūzijos teisės teorija, kuri numato, kad karių tarnybos atveju turėtų būti taikoma ribota materialinė atsakomybė, beje, tai yra įtvirtinta ir Lietuvos civiliniame kodekse. Kartu turi būti atsižvelgiama į tai, kad žala padaroma einant reikšmingas ir visuomenei naudingas pareigas.

Įstatymas numato skirtingą ribotą materialinę atsakomybę. Privalomos karo tarnybos kariams atsakomybė yra mažiausia. Logika yra tokia, kad kariai, kurie atlieka prievolę, negalėtų laisvai disponuoti brangia ir pavojinga technika ir dalyvauti apmokymo programose, jeigu jiems grėstų visiškos atsakomybės našta. Šauktinių atsakomybės maksimalus dydis yra du minimalūs atlyginimai. Pratybų metu savanorių ir atsargos karių atsakomybė yra didesnė, ir didžiausia yra profesinės karo tarnybos karių atsakomybė. Visais atvejais atsakomybė yra ribota, išskyrus tuomet, kai žala yra padaroma tyčia arba ne tarnybos metu, arba ne tarnybos interesais, arba apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų. Tokiais atvejais yra visiškos atsakomybės normos.

Yra numatyta galimybė reguliuoti atsakomybės dydį atsižvelgiant į žalos atsiradimo aplinkybes ir, žinoma, yra numatyti bendrieji civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Tai yra būtina juridinių faktų sudėtis: neteisėta veika, žala, tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltė.

Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui, svarstyti ir sureguliuoti karių atsakomybės klausimus, nes kariuomenės turtas yra valstybės turtas, ir jis turi būti naudojamas atsakingai atliekant karinės tarnybos pareigas.

PIRMININKAS. Dėl šių projektų jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies. Ar tai ne papildoma funkcija įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir savivaldybės institucijoms, ir jeigu taip, kaip su jos finansavimu? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ar galėtumėte pakartoti?

J.LISTAVIČIUS. 9 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis, kur turi rinkti atitinkamą informaciją ir perduoti vietos savivaldos institucijoms bei švietimo ir kitoms įstaigoms. Ar tai ne papildoma funkcija, ir jeigu taip, tai kaip su jos finansavimu?

Č.V.STANKEVIČIUS. Įmonės, įstaigos ir organizacijos dabar turi tą prievolę pagal galiojantį įstatymą. Jeigu aš neklystu, skirtumas yra tas, kam pateikia duomenis. Šiuo atveju pateikia duomenis savivaldybės institucijoms. Taigi papildomo darbo, negu priklauso pagal galiojantį įstatymą, neatsiranda. Ir kokią kitą dalį jūs minėjot, gal galite priminti?

J.LISTAVIČIUS. Čia apie tą patį, bet savivaldos institucijai, matyt, bus dar papildomas?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš jau minėjau, savivaldos institucijai ir sveikatos apsaugos institucijoms įdiegus šitą šaukimo sistemą nereikia organizuoti medicinos komisijų, daryti detalaus patikrinimo ir atlikti šaukimo funkcijų. Kadangi jie žino savo žmones, savo gyventojus, žino jų socialinę padėtį ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi informaciją apie jų sveikatą, tai jų funkcijos yra tik pasiųsti tuos žmones. Kariuomenė juos priima, savo transportu nuveža ir patikrina neužkraudama to darbo savivaldybėms. Jų funkcijos yra minimalios. Kariuomenė neturi pati imti civilio žmogaus į kariuomenę, civilinė valdžia perduoda kariuomenei, kuri tikrina jo tinkamumą. Aš jau minėjau tą principą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, aš dėl projekto Nr.P-2649, nes jūs kartu pateikėte. Ten yra kai kurios Teisės departamento pastabos. Ar jūs numatėte į jas atsižvelgti ar galbūt svarstymo metu galėsime panagrinėti šį klausimą? Iš principo ten nėra…

Č.V.STANKEVIČIUS. Mes jau nagrinėjome tas pataisas. Aš dabar jų neturiu ir negalėčiau tiksliai atsakyti, bet apskritai man atrodo, kad į visas arba beveik į visas bus galima atsižvelgti. Tos pastabos yra naudingos.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis ministre, nespėjau perskaityti Karių materialinės atsakomybės įstatymo projekto. Ar ten yra numatyta alternatyvi bausmė ne tik pinigais, bet ir viešaisiais darbais, pavyzdžiui?

Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, tokia bausmė nenumatyta. Tokia atsakomybės rūšis nenumatyta, čia ne bausmė, bet atsakomybė.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau klausti dėl Karo prievolės įstatymo. Kaip žinote, bus atsisakyta piliečių registracijos. Noriu paklausti, ar neatsilieps šauktinių apskaitai būsimas gyvenamosios vietos deklaravimas ar deklaravimas ne laiku? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šitas įstatymas kalba apie tai, kad naudojamasi duomenų apie asmenis bazėmis. Panaikinus registraciją, deklaravimo pagrindu tos bazės bus pildomos ir tikslinamos. Man atrodo, kad čia mes neturime jokios alternatyvos. Tai viena.

Antra, patikimumas bazių deklaravimo pagrindu ir patikimumas duomenų registravimo pagrindu yra tam tikro lygio, ne 100%. Aš nežinau, kaip bus, nes tai susiję ne tik su šaukimu į karinę tarnybą, bet ir su daugelio kitų gyvenamosios vietos klausimų sprendimu. Kitose Vakarų šalyse šita praktika yra įdiegta ir naudojama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Į mano klausimą jau atsakė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimai baigėsi. Ar pritariame šiems projektams, kolegos? Pritariame. Registruojamės. O aš sakau, kad bendruoju sutarimu pritariame Karo prievolės įstatymo Nr.P-2648 pataisoms po pateikimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Svarstysim liepos 13 d. Taip pat pritariame projektui Nr.P-2649 – Karių materialinės atsakomybės įstatymo projektui. Tas pats komitetas, ta pati data. Ir Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-2650.

Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysim taip pat liepos 13 d. Aš prašyčiau, pone komiteto pirmininke, daryti viską, kad šis lydimasis projektas būtų spėtas apsvarstyti kartu su pagrindiniais projektais. Ačiū.

Veterinarijos įstatymo 4, 8, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2696. Civilinės saugos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2697. Gyvulių veislininkystės įstatymo 9, 12, 14, 19 straipsnių pakeitimo  įstatymo projektas Nr.P-2698. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2699. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 7, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2700. Vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2701. Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2702. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2703. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8, 13, 14, 17, 18, 21, 26, 27, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2704. Farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2705. Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2706. Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2707. Seimo nutarimo "Dėl Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo" 2 punkto pripažinimo netekusiu galios" projektas Nr.P-2708 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar liko krūva techninių įstatymų pataisų, išplaukiančių iš mūsų jau padarytų sprendimų dėl rinkos priežiūros įstaigų. Kviečiu į tribūną Valdymo reformų ir savivaldybių viceministrę ponią G.Rokickienę, kad ji pateiktų įstatymo projektus Nr.P-2696 – Nr.P-2708. Ponia viceministre, jums žodis. Kolegos, atkreipkite dėmesį, Vyriausybė šias technines pataisas siūlo apsvarstyti ypatingos skubos tvarka. Ponia viceministre, jums žodis.

G.ROKICKIENĖ. Laba diena. Vyriausybė teikia visą paketą įstatymų projektų, kaip minėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Jie yra įvykdyto Produktų saugos įstatymo pasekmė, kadangi rinkos priežiūrą kontroliuojančios institucijos yra reorganizuotos į dvi institucijas (į veterinarijos ir maisto), tai yra į Maisto ir veterinarijos tarnybą ir Ne maisto produktų inspekciją. Dėl to keičiasi visi galiojantys įstatymai, kuriuose buvo minimos tos institucijos, kurių pavadinimai buvo iki reorganizavimo. Tuose įstatymų projektuose nėra nė vienos pakeistos teisės normos, tik techniškai perskirstomi įgaliojimai toms institucijoms, kurios nuo liepos 1 d. pradėjo vykdyti naujas pereigas.

PIRMININKAS. Dėkui, ponia viceministre, daug projektų, bet jūs buvote labai konkreti. Penki klausimai. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš suprantu šio įstatymo pakeitimo esmę, tačiau noriu paklausti, kodėl lygiagrečiai ar kartu nebuvo teikiami šie pasiūlymai? Dabar yra dviprasmybė, nes tos veterinarijos tarnybos dirba lyg ir pagal vieną įstatymą, ir pagal kitą. Aš noriu susieti, man atrodo, Vyriausybė priėmė nutarimą… ten yra toks Žmogaus teisių departamentas, yra dėl užsienio… priėmė nutarimą jį reorganizuoti, tačiau jo vieta mūsų valstybės sistemoje, valdymo sistemoje yra reglamentuota įstatymu. Ar vėl nebus vėluojama? Kodėl pirma priimami Vyriausybės sprendimai, o tik po to pakeitimai? Aš suprantu, kad reikia ypatingos skubos tvarka, bet kodėl nesuspėjama laiku? Ačiū.

G.ROKICKIENĖ. Atsakysiu. Teikiami tik įstatymų projektai, kurie turėjo ryšį su Produktų saugos įstatymu, ir tik tie, kurie rinkos priežiūrą reguliuoja. Kartu negalima buvo teikti, nes nebuvo priimtas sprendimas, kurias kontrolės institucijas, susijusias su rinkos priežiūra, reikėtų reorganizuoti. Tik proceso eigoje išaiškėjo, ką reikia reorganizuoti. Dėl to, kas yra susiję su Tautinių mažumų departamentu, tai Vyriausybė yra priėmusi tik protokolą. Dar nėra teisės akto, kad tas departamentas reorganizuojamas. Matyt, bus teikiamas įstatymo projektas iš karto, kai bus sutarta, kad jį reikia reorganizuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, dėl Nr.P-2707. Kuo galima būtų paaiškinti Lietuvos Respublikos ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo pripažinimą netekusiu galios? Ar visos šios normos perkeltos vis dėlto į jūsų anksčiau minėtą įstatymą, ar jos tam tikra prasme neteko savo galios? Ačiū.

G.ROKICKIENĖ. Taip, jos neteko galios, kadangi buvo esminis rinkos priežiūrą vykdančių institucijų reorganizavimas ir tai perėjo ne į specialaus įstatymo kompetenciją, o į bendrąją kompetenciją, padarytų pažeidimų prevencijos klausimo. Visos normos yra ir naujame Civiliniame kodekse, ir kituose bendruose įstatymuose.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš tik norėčiau, kad jūs gal bent kiek galėtume pasakyti, kokie būtų kiti sprendimai, jeigu dabar būtų skubos tvarka pritarta ir priimti šie įstatymų pakeitimai.

G.ROKICKIENĖ. Tiesiog būtų lengviau orientuotis teisininkams ir teisingumą vykdančioms institucijoms, kadangi nebūtų painiojami pavadinimai. Kitokių pasekmių šie pakeitimai neturėtų, nes yra tik techniškai sureguliuota, kad nesimaišytų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Iš dalies mano klausimą paklausė ponas J.Listavičius, bet aš irgi dėl Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.P-2706. Jūs minėjote, kad naujame Civiliniame kodekse yra numatyta, bet tas kodeksas dar neveikia, tai ar nebus kokio nors vakuumo per tam tikrą laikotarpį, kai niekas negalės prisiimti atsakomybės už įvarius pažeidimus?

G.ROKICKIENĖ. Tikrai ne, čia jokio vakuumo dėl šito įstatymo neatsiras. Čia buvo specialus įstatymas priimtas tada, kai kontrolės funkcijas vykdė viešojo administravimo institucijos. Sakykim, sveikatos centrai taip pat. Tai jiems reikėjo specialaus įstatymo, kad galėtų už tuos pažeidimus bausti. O dabar sveikatos centrams lieka vykdyti tik tas viešojo administravimo funkcijas, sukuriama speciali kontrolės institucija, kuri patenka tarp bendrą kontrolės priežiūrą vykdančių institucijų.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – S.Kakčio klausimas.

S.KAKTYS. Gerbiamoji viceministre, noriu jūsų paklausti. Pagal Produktų saugos įstatymą yra Konkurencijos taryba, sukurta prie Prezidento, ir turėjo būti steigiama Vartotojų teisių gynimo taryba, bet nė viename iš šių įstatymų nėra apibrėžtas tokios vartotojų teises ginančios institucijos steigimas, kada ir kaip jis bus įprasmintas? Ir labai konkrečiai noriu klausti dėl įstatymo projekto Nr.P-2703 2 straipsnio, kuris yra… Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio… 54 straipsnio dalies pakeitimo. Ten nėra įvardytos privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kas kontroliuoja jų įmonių teikiamas paslaugas. Yra daugiau valstybinio sektoriaus įvardytos, ar čia trūkumas, ar kur kitur būtų įrašyta nuostata?

G.ROKICKIENĖ. Čia yra atskira instrukcija – Medicininio audito inspekcija prie Sveikatos ministerijos. Ji užsiima visų gydymo įstaigų, kartu ir ligonių kasų, medicininiu auditu, todėl čia šiuo klausimu keisti nieko nereikėjo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti pateiktiems projektams? Negaliu įjungti kompiuterio. Ar galime pritarti bendruoju sutarimu pritarti? Kolegos, dėkui, po pateikimo pritariame. Ačiū, ponia viceministre, aš turiu dar protokolui įvardyti. Po pateikimo pritariame Veterinarijos įstatymo 4, 8, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2696. Pritariame Civilinės saugos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2697, pritariame Gyvulių veislininkystės įstatymo 9, 12, 14, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2698, pritariame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2699, Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 7, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2700, taip pat po pateikimo pritariame Vaistų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2701, po pateikimo pritariame Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2702, po pateikimo pritariame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2703, pritariame taip pat Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2704, Farmacinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2705, taip pat Ekonomių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2706, pritariame po pateikimo Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2707 ir Seimo nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo” 2 punkto pripažinimo netekusiu galios” projektui Nr.P-2708.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume… Mano kompiuteris neveikia, gerbiamasis padėjėjau. Ačiū. Ar galėtume šiuos įstatymus svarstyti ypatingos skubos tvarka? Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, priimkime šiandien šiuos pakeitimus, nors tai labai akivaizdžiai iliustruoja stumdymąsi užkulisiuose dėl rinkos priežiūros objekto ir tų institucijų, kurios turėjo laiku atlikti reikalingus pakeitimus, pavėlavimą, bet, kadangi Produktų saugos įstatymas ir Maisto saugos įstatymas jau galioja, reikėtų šiandien tai priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime tam pritarti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu visus šiuos įstatymų projektus nuo Nr.P-2696 iki Nr.P-2708 dabar priimsime ypatingos skubos tvarka. Taigi svarstymas iškrinta. Pradedame priimti Veterinarijos įstatymo 4, 8, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymą.

1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. L.Sabutis norėtų kalbėti dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš labai glaustai. Iš tiesų, tai yra susiję su jau priimtų įstatymų įgyvendinimu, tačiau viceministrė neatsakė į klausimą, kokie konkretūs veiksmais bus atliekami priėmus šiuos įstatymus. Vis tiek aš pritariu šioms pataisoms ir tikiuosi išgirsti po priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar tikrai visi, kolegos, norite kalbėti keturi – už, keturi – prieš. S.Kakčiui suteikiu žodį.

S.KAKTYS. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra bazinis ir tai rodo Vyriausybės požiūrį revizuojant visą rinkos priežiūros sektorių, kuriame šiandien yra 53 institucijos, kurios užsiima rinkos dalyvių priežiūra, kontrole, o 30 iš jų turi operatyvinės veiklos subjekto teises. Šitas įstatymas sutvarko labai didelį kontroliuojančių valstybėje institucijų sektorių ir aš norėjau tai ypač akcentuoti, kad šioje vietoje galų gale atsiras tvarka, tik gaila, kad per ketverius metus, nes nesugebėjom nieko padaryti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ar keičiant pavadinimus, tai gali lemti, kolegos? Aš kviečiu komitetuose šiuos dalykus svarstyti. Nes principas, jeigu neatsakys, tai blogai, ir mes todėl nebalsuosime, tai irgi, kolegos, keistas principas. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Veterinarijos įstatymo 4, 8, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Ar priimame Veterinarijos įstatymo pataisas?

Už – 45, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Civilinės saugos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Vieną straipsnį turi šis įstatymo projektas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų. Ne. Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Civilinės saugos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 48, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Gyvulių veislininkystės įstatymo 9, 12, 14, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2698. Priėmimas.

1 straipsnis, kolegos. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnį? Dėl 2 straipsnio A.Matulas. Dėl Gyvulių veislininkystės įstatymo pataisų A.Matulas. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnį? Priimame. Niekas dėl motyvų nekalba. Balsuojame, ar priimame Gyvulių veislininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą? Pradėjome balsuoti.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2699. Priėmimas. Vienas straipsnis. Prašom kalbėti. Nėra norinčių.

Balsuojame, ar priimame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuojame, kolegos, paskui registruosimės.

Už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Kitas projektas – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 7, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2700. Priėmimas. Registruosimės prieš priėmimą galutinai.

1 straipsnis? Ar galime priimti 1 straipsnį? Dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis? Priimamas. 3 straipsnis? Priimamas. 4 straipsnis? Priimamas. 5 straipsnis? Priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. Ačiū. Dėl motyvų? Nėra. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 7, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Taigi, ar šio įstatymo pataisas priimame? Kviečiu balsuoti. Nespėjote užsiregistruoti, taip?

Už – 44, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Projektas Nr.P-2701 – Vaistų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pradedame priimti pastraipsniui. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. 8 straipsnis? Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. 10 straipsnis? Priimtas. 11 straipsnis? Taip pat priimtas. Ar galime balsuoti? Ar priimame Vaistų įstatymo pataisas, kurių projekto Nr.P-2701. Pritariantys – už.

Už – 38, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Mūsų jėgos senka, kolegos, bet dabar projektas Nr.P-2702 – Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pradedame priimti pastraipsniui. 1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. Ar kas kalbės? Ne. Balsuojame, ar priimame Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2703. Priėmimas. Įstatymo projektas turi du straipsnius. 1 straipsnis priimtas. Atsiprašau, priimame 1 straipsnį, ar ne? Dėl 1 straipsnio nori kalbėti S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnio 1 punkte yra Sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai. Tai šiek tiek nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymu, taip pat Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje esančia pareigūno sąvoka. Aš manau, kad būtų galima priimti visą šį straipsnį, tačiau viceministrė turėtų įsipareigoti, kad ateityje reikės šį punktą koreguoti.

PIRMININKAS. Viceministrė įsipareigoja, kolegos. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnį priimame.

Gerbiamoji viceministre, prašom pasakyti nuomonę dėl kolegos S.Kakčio geranoriškos pastabos.

G.ROKICKIENĖ. Taip, iš tiesų ta pastaba yra geranoriška, nes pareigūno sąvoka neatitinka Baudžiamojo kodekso sąvokos. Tačiau naujajame Valstybės tarnybos įstatyme, dabar jau jo pataisose, yra parašyta, kad pareigūno sąvokos turinys nebeatitinka to, kas yra Baudžiamajame kodekse ir Viešojo administravimo įstatyme. Pagal Viešojo administravimo ir valstybės tarnybos įstatymą pareigūnas yra tas, kuris gali administracines sankcijas ir paliepimus duoti pavaldiems ir nepavaldiems. Taigi mes pagalvojome, kad šiuo atveju nebūtina taisyti, nes šis sveikatos ministro paskirtas pareigūnas turėtų teisę pavedimus duoti ir nepavaldiems pareigūnams, dėl to jis kol kas nekenksmingas. Keičiant bus galima tai suvienodinti.

PIRMININKAS. Kol kas nekenksmingas. Ar kas kalbėtų dar dėl motyvų? Ne. Balsuojame, ar priimame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pradedame balsuoti.

Už – 44, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Taip pat už R.Čiupailos balsas. Jo po kelionių po Europą nepripažįsta mūsų kompiuteriai. Kolegos, taigi priimame šį įstatymą.

Kitas projektas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.P-2704. Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio Seimo narys L.Sabutis. Dėl viso? Dėkoju. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Priimame. 7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnis. Priimame. Ačiū. Žodis dėl motyvų L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Žinoma, čia iš tos pačios serijos, todėl reikėtų pritarti, bet negerai, kad Vyriausybė deleguoja ne tiktai nustatyti tam tikras taisykles tokioms institucijoms kaip ministerija, bet ministerija dar gali įgalioti kitas institucijas, kurių mes nebenorime pripažinti. Mes galime pripažinti tik valstybės institucijas arba savivaldybių institucijas. Šiuo atveju galbūt galėtų būti įgaliota kokia nors įstaiga. Aš siūlyčiau atsisakyti teiginio, jog Sveikatos apsaugos ministerija, ir dėti tašką, o ne tęsti ir rašyti “arba jos įgaliota institucija”.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, aš suteikiu jums žodį, bet dabar redagavimas gali būti tiktai mūsų visų geranoriškumo pagrindu. Ponia viceministre.

G.ROKICKIENĖ. Manau, kad nėra būtina daryti tokią redakciją, nes ir Vyriausybės įstatymu ministerijoms yra suteikta teisė steigti kitas institucijas. Taigi įsteigusi kitą instituciją ministerija įgauna galią (ministras) deleguoti jai…

L.SABUTIS. Tada nebelieka įstatymo, o lieka kažkokia instrukcija.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Diskusijas baigiame. Kalbos dėl motyvų.

S.KAKTYS. Manau, kad reorganizuojant valdymą Vyriausybės lygmenyje, t.y. prie Vyriausybės, neliks dabar esančių institucijų, įvairiausių departamentų, žinybų, o šios žinybos bus prie atskirų ministerijų. Šiaip ar taip, jeigu priklauso ministerijos reguliavimo sričiai ir taip lieka, tai jeigu tokiu atveju mes dėsime tašką, kaip sako komiteto pirmininkas, ir bus pasakyta, kad visa atsakomybė šiuo atveju tenka konkrečiai Sveikatos apsaugos ministerijai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8, 13, 14, 17, 18, 21, 26, 27, 41 straipsnių pakeitimo įstatymą. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi, kas būtų už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas? Seimo sutarta priimti ypatingos skubos tvarka. Viceministrė nepriima šio siūlymo. Kolegos, prašyčiau nereikalauti to, ko aš negaliu.

37 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Toliau Farmacinės veiklos įstatymo 7, 21, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame.

Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Balsuojame, ar priimame Farmacinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Balsuoti pradėjome.

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2706. Šis projektas turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Balsuojame, ar šį straipsnį priimame. Balsuoti pradėjome.

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 2. Ir šis įstatymas yra priimtas.

Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2707. Ir šis projektas turi vieną straipsnį. Niekas nekalba. Balsuojame, ar priimame mano tik ką įvardytą įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Paskutinis balsavimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo” 2 punkto” pripažinimo netekusiu galios” projekto Nr.P-2708. Ar kas kalbėtų dėl šio projekto? Ne. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį nutarimą.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ar priimame šį nutarimą? 41 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Trylika teisės aktų vienu atsikvėpimu, kolegos. Ačiū.

Seimo nario pareiškimas

Seimo narių pareiškimai. Ar yra norinčių pareikšti? J.Šimėnas kviečiamas skaityti savo pareiškimo.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, posėdis nėra baigtas.

J.ŠIMĖNAS. Mano pareiškimas orientuotas jums ir Vyriausybės nariams.

“Kad darbai neprieštarautų kalboms.

Atrodo, tokia paprasta ir suprantama tiesa: tik pardavęs gali turėti už ką nusipirkti ir būti laisvas pasirinkdamas. Tiesa, gali ir pats pasigaminti sau reikalingą daiktą, gali dar pasiskolinti, gali apiplėšti savo artimą, gali pagaliau ir už tau patikusį daiktą tapti jį turinčio nuolankiu tarnu. Kokį variantą pasirenkame mes?

Paprasta ir suprantama realybė – Lietuva nėra gamtos išteklius, tarp jų pirminius energetinius šaltinius eksportuojanti valstybė. Atvirkščiai, mes juos daugiausia importuojame. Mes juos turime pirkti, kaip ir tas anksčiau mano minėtas žmogus. O ar galime situaciją pakeisti? Gal galime juos pasigaminti patys? Ką darome, kad pakeistume įvežtinius energetinius resursus savais?

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisija parengė ir pateikė Seimui Biokuro įstatymo projektą bei jį lydinčių įstatymų pataisų projektus. Tai konkretus ir realus žingsnis panaudojant vietinius energetinius resursus. Atlikti skaičiavimai bei pasaulio patirtis akivaizdžiai patvirtina šio žingsnio ekonominę naudą Lietuvos ūkiui. Tuo neabejoja ir Lietuvos ūkininkai, ir gamybai iš esmės pasirengusios Lietuvos įmonės. Atrodo, kad tuo net neabejoja ir absoliuti Seimo narių dauguma bei tūkstančiai mūsų šalies bedarbių.

Tačiau įstatymų priėmimas sustojo dėl to, kad Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams Finansų ministerija pateikė akivaizdžiai tendencingą bei klaidinančią pažymą.

Vakar Biudžeto ir finansų komitete Finansų ministerijai atstovavęs R.Kasperavičius, Finansų ministerijos fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas ekonomikai, teigė, kad “importuoti naftos produktus Lietuvai būsią pelningiau, nei gaminti ir naudoti kurą, pagamintą Lietuvos ūkio subjektų iš vietinių žaliavų bei žemės ūkio kultūrų, nes tuomet būtų prarasta surenkamo akcizo mokesčio dalis, duodanti pajamas Lietuvos biudžetui bei Valstybiniam kelių fondui. Jei ateityje Lietuvoje būtų pradėtas gaminti ir naudoti biodyzelinis kuras, šalies biudžetas ir visų pirma Kelių fondas netektų šimto milijonų litų…, kad Lietuva ir šiaip jau esą gerai atrodanti Europos Sąjungos valstybių fone”.

Suprask – apsaugokit Lietuvą nuo jos ūkio plėtros. Kaip suprasti tai, kad Finansų ministerijos atstovų teiginiai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos finansų ministro V.Dudėno viešam atsakymui per Vyriausybės valandą Lietuvos Respublikos Seime šių metų birželio 29 dieną ir premjero sudarytos Lietuvos biokuro pramonės sukūrimo ir plėtojimo komisijos ekonominiams skaičiavimams ir išvadoms? Šiaip jau mano paminėtas Finansų ministerijos atstovas neprieštarauja Biokuro įstatymui. “Kurkit, svajokit…”

Didžiausią nuostabą kelia tai, kad nuosaikiesiems konservatoriams atstovaujantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius yra vienas didžiausių mano minėto įstatymo stabdžių. Kaip tai derinasi su Nuosaikiųjų konservatorių deklaruojamu darbo vietų kūrimu ir realaus darbo vietų kūrimo stabdymu?

Yra ministerijų kabinetuose stiprus burtažodis NAFTA. Mokant šį burtažodį, sprendimai visada aiškūs.

Tad ką daryti, kad apsigintume nuo NAFTOS kerų?

Kviečiu Lietuvos Respublikos ministrų kabinetą ir Seimo narius neatidėliojant dar šioje pavasario sesijoje priimti Biokuro ir jį lydinčius įstatymus. Seimo narys J.Šimėnas.”

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos. Turbūt baigsime šios dienos posėdį? Primenu, kad kitas posėdis yra rytoj 10 val.