Šešiasdešimtasis (495) posėdis
2000 m. liepos 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. liepos 4 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po žmogiškų trukdžių kviečiu pradėti šios dienos rytinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės, mielieji kolegos. Registruodamiesi pažvelkite į šios dienos darbotvarkę, dėl kurios sutarta Seniūnų sueigoje. Tik tiek, kad aš įregistravau Seimo nutarimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo projektą, nes vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, visiškai neseniai mūsų patvirtintas, parašė atsistatydinimo pareiškimą. Tai yra 1-8 klausimas. Atsirado ir pora papildomų rezervinių. Taip pat vakar Seniūnų sueigoje kalbėjomės dėl Vyriausybės teikiamos grupės įstatymų projektų, susijusių su rinkos priežiūros institucijomis. Galbūt apsispręsime šiandien juos priimti.

Posėdžiauja 102 Seimo nariai. Ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galime. Dėkoju, kolegos. Pradedame dirbti. Žinoma, būtų labai miela, jeigu galėtume tikėtis nors lašelio tylos.

Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr.P-2553(3*) (priėmimo tęsinys)

1-1 – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2553(3). Priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Kaktį. Prašau A.Kašėtos, Liberalų ir naujosios partijos atstovų nustoti kalbėtis, taip pat ir A.Salamakino prašau ne taip ištikimai žvelgti į partijos kolegų akis. Aš prašyčiau tylos! Aš prašyčiau tylos, pone Gintarai Šileiki! Prašyčiau tylos! Mielosios Tėvynės sąjungos narės, stovinčios ant tako, prašyčiau tylos!

Taigi priėmimo tęsinys. Kolegos, mes esame sustoję ties jau priimtu 58 straipsniu. Dabar prašyčiau, pone pranešėjau, pasitarti dėl vieno dalyko (žiūriu į J.Bernatonį) – dėl 41 straipsnio, dėl kurio aš savo griežtu siūlymu neleidau balsuoti dėl J.Bernatonio pataisos. Buvo pasitarta su Teisės departamentu, su Etikos ir procedūrų komisija. Iš tikrųjų siūlymą dėl 20 ir 141 galime laikyti nauju siūlymu. Jeigu jūs neprieštarautumėte, galėtume grįžti prie 41 straipsnio. Taip pat dėl mūsų nepriimto 21 straipsnio, pone pranešėjau, kviečiu išdėstyti savo nuomonę. Poną J.Bernatonį kviečiu būti atidų ir dėl mūsų nepriimto, kartoju, 21 straipsnio. Darbo grupė turi savo požiūrį. Taigi, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, dar sykį prašau tylos!

S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes esame lankstūs ir Seimo rinkimų įstatymą priiminėjame ne sau arba dėl kažkokių laikinų ambicijų, o galvojame, kad šis įstatymas yra reikalingas ir partijoms, parlamentinėms ir neparlamentinėms, ir demokratijos plėtrai, ir, pabrėžiu, labiausiai reikalingas rinkėjams. Dėl šių aplinkybių, manau, mums verta šiandien nusiraminti, ramiai pažiūrėti į įstatymą ir dėl kai kurių dalykų grįžti atgal. Ypač manau, tai sakė ir posėdžio pirmininkas, jog mes likome neapsisprendę dėl 41 straipsnio, taip pat dėl kito minėto straipsnio. Jeigu nebus 21 straipsnio redakcijos, atsiranda visai tuščia vieta, t.y. partijos, kaip demokratijos garantas, neturi teisės apskųsti tiek apylinkinių rinkimų komisijas, tiek apygardų rinkimų komisiją, tiek Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl įvairiausių veiksmų per visas rinkimų stadijas. Tai yra didelė problema. Manau, be šio 21 straipsnio įstatymas būtų labai nekokybiškas, jis tarptautinių stebėtojų būtų vertinamas labai kritiškai. Manau, kad į mūsų rinkimus jų tikrai atvyks. Yra nekorektiška atimti partijų galimybę teisiškai ginti interesus. Taigi siūlyčiau prie šių abiejų straipsnių redakcijų grįžti ir apsispręsti ramiai bei dalykiškai ginčijantis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 141 straipsnis… Atsiprašau, 137 straipsnis, pone pranešėjau. Dėl J.Bernatonio siūlymo dėl sąrašo skaičiaus: ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 141 kandidatas. Mes, rodos, sutarėme grįžti, ar ne?

S.KAKTYS. Ne 137, o 37.

PIRMININKAS. Taip, 37. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu grįžti prie 37 straipsnio? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau eiti pastraipsniui – pradėti nuo 21 straipsnio ir eiti iki kito, kuriam dabar dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsirado pataisėlių. Eikime nuosekliai, nes jeigu pradėsime šokinėti, tai visi susipainiosime.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 21 straipsnis, gerbiamasis kolega. (Triukšmas salėje). Taip, taip, kolega, 21 straipsnis. Tai mes dar kol kas negrįžtame. Dabar dėl 21 straipsnio. Ar jūs matėte 21 straipsnį, kolega? Po pirmojo balsavimo jis nėra priimtas. Kolegos iš darbo grupės teikė kitą redakciją. Dėl 21 straipsnio. Prašyčiau, kolegos, žvilgtelėti į jį. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Galėtume šią naują redakciją palaikyti, tik nesutikčiau su vienu pranešėjo argumentu – kad į mūsų rinkimus būtinai atvyks labai daug įvairių stebėtojų. Mūsų kolegos iš kitų valstybių jau pripažįsta, kad Lietuvoje vyksta demokratiniai rinkimai, todėl į tokius vykti ir gaišti laiko nereikia. Jie pasitiki tuo, kas vyksta Lietuvoje. Taigi stebėtojų apskritai galime nesulaukti. Tai yra geras ženklas, o ne blogas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime grįžti, kolega Andriukaiti, prie naujo 21 straipsnio priėmimo?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ir norėjau pasakyti, kad pranešėjas ne viską referavo. Pranešėjas turėjo referuoti, kad vakar buvo darbo grupės pasitarimas, kuriame ieškojome konsenso, ieškojome sutarimo. Mes sutarėme, kad prie šios redakcijos šiuo požiūriu grįžtame, jeigu susitariame dėl dviejų principinių dalykų. Aš norėčiau, kad S.Kaktys patvirtintų tuos žodžius, kuriuos mes vakar kalbėjome, jog iš esmės nekeičiame rinkimų sistemos. Kitaip sakant, jeigu kalbame apie tą esminę pataisą, kuri bus toliau susijusi su rinkimų….

PIRMININKAS. Mes kalbame dėl 21 straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau nenutraukti, aš turiu 2 minutes! Tai yra susiję klausimai.

Vakar darbo grupėje buvo pasakyta, jog jeigu mes iš esmės nekeičiame ir nedarome kardinalių rinkimų sistemos pokyčių, tuomet grįžtame prie šio straipsnio, nes priešingu atveju jis tampa galimybe šio įstatymo bendrai nepriimti. Tai S.Kaktys puikiai žinojo. Jeigu mes grįžtame prie įstatymo ir grįžtame prie sutarimo, jog einame toliau, nedarydami kertinių rinkimų sistemos pataisų, nes ne dabar, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, reikia tai daryti, tai galime sutarti, kad priimame, nes lieka sena redakcija, dėl kurios mes vakar darbo grupėje visi pasikeitėme nuomonėmis.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Pone pranešėjau, V.Andriukaitis perduoda darbo grupės kalbas dėl to, kad būtina iš pradžių susitarti dėl principo. Pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Aš būčiau vėliau tai pasakęs, bet kolega V.Andriukaitis mane aplenkė. Iš tikrųjų vyko darbo grupės posėdis. Mes kalbėjome apie principinius dalykus. Tiesa, kolega šiek tiek iškraipo tai, dėl ko mes vakar sutarėme. Mes aptarėme ginčytinas vietas, dėl kurių pasikeitėme nuomonėmis, ir ieškojome galimų sprendimo variantų. Noriu pasakyti, kartu ir pasiūlyti, kad galbūt mes šiandien dėl šių dalykų galėtume apsispręsti. Tai jokiu būdu neginčija 21 straipsnio naujos redakcijos svarstymo ar kitų dalykų. Iš pradžių pasvarstytume, kokia gali būti, kaip minėjau, 21 straipsnio redakcija. Toliau, kokia galėtų būti apskritai rinkimų sistema. Yra siūlomos 2 alternatyvos, aš taip suprantu, ir mes kartu pasvarstėm, kokie galėtų būti reitingavimo dalykai. Tai šiais dviem aspektais mes labai tvirtai sutarėm, suradom bendrą poziciją, o dėl rinkimų sistemos, deja, mūsų nuomonės išsiskyrė.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau!

S.KAKTYS. Aš tikiu, kad šiandien…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos. V.Andriukaitis iš pradžių siūlo apsispręsti dėl principo, dėl ko mes atidėjome 6 straipsnį. Dėl to, ar renkamės vieno turo vienmandačių apygardų rinkimų sistemą, ar dviejų turų vienmandačių apygardų rinkimų sistemą. Ar galime apsispręsti dėl to principo dabar, o paskui, kolegos… Galim, siūlo V.Andriukaitis. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Ir tada svarstytume R.Survilos pataisas. Aš kviečiu registruotis. Žodis pranešėjui, tik kiek įmanoma trumpiau. Registruojamės.

S.KAKTYS. Jeigu taip spręstume, tai aš manau, kad kolegos R.Survilos siūlymas dėl rinkimų sistemos yra labai įdomus, originalus ir atliepiantis didelės dalies rinkėjų šiandienos požiūrį į Seimo rinkimus apskritai, į visą su Seimo darbu susijusią, pasakysiu šiurkštokai – kakofoniją. Rinkėjai šiandien norėtų aiškesnių, aš manau, rinkimų taisyklių. Antras turas, deja, veda į tai, kad partijos vis tiek tariasi tarpusavyje, kad tai rinkėjų valios iškraipymas. Aš manau, kad už tokią tiesioginę demokratiją būtų galima šiandien ir pasisakyti, ir ją pasvarstyti. Yra ir daugiau argumentų, kuriuos, tikiuosi, oponentai išsakys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visiems aišku apie ką kalbam? Dėl R.Survilos pataisų, kurių pirmoji yra dėl 6 straipsnio. Dabar registruojamės ir klausiu, ar svarstome R.Survilos pataisas dėl… (Šurmulys salėje) Registruojamės dar kartą, kolegos, aš paspaudžiau ne tą mygtuką. Registruojamės ir mano klausimas – ar svarstom R.Survilos pataisą dėl 6 straipsnio, o jeigu apsispręsime dėl 6 straipsnio iš principo, tai bus R.Survilos pataisos priimtos ir visuose kituose straipsniuose, kuriuos jis taiso. Registruojamės. Formaliai 6 straipsnis, kuriame yra 1 pataisa, o prie 6 straipsnio pradedame balsuoti iš principo. R.Ozolas nedalyvauja posėdyje.

Užsiregistravo 113 Seimo narių. Kolegos, ar svarstome R.Survilos pataisas? Aš labai atsiprašau. Registruojamės dar kartą. Dėl vedimo tvarkos J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad svarstant šias pataisas aistros tiek užkais, kad mes sunkiai galėsim ir tas technines pataisas priimti. Dėl to siūlyčiau pirma užbaigti su techninėm pataisom, kurias pradėjom per praeitą posėdį, o tada jau padėti tašką šiame projekte. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos A.Medalinskas. Registruojamės

A.MEDALINSKAS. Tai dabar aš galiu registruotis posėdžio pirmininke, ar ne?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nekalbat?

A.MEDALINSKAS. Kalbu. Bet jūs sakėte registruotis tuo pačiu metu. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano siūlymas būtų toks. Kadangi mes pradedam svarstyti pataisas nuo šeštos pataisos, kurios yra esminis rinkimų sistemos peržiūrėjimas Lietuvoje, aš siūlyčiau leisti daugiau pasisakyti už ir prieš, nes argumentai iš tikrųjų turi būti išklausyti. Mes turim patys suprasti, ką šiandien padarysim.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tokie svarbūs klausimai tokiu būdu, kaip mes dabar darome, iš viso nesvarstomi. Aš beveik tikras, kad nemaža dalis Seimo narių turi labai daug problemų, jiems neteko studijuoti kertinių rinkimų sistemos aspektų, kurie yra labai svarbūs. Šiandien tikrai siūloma revizuoti rinkimų sistemą iš esmės. Ir ta revizija iš esmės reikštų labai svarbius pokyčius visuomenėje ir tų visuomenės interesų atspindėjimo…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl siūlau dėl vedimo tvarkos. Visų pirma aš manau, kad toks rimtas klausimas turėtų būti svarstomas kitaip – ar išplėstiniame Seniūnų sueigos pasitarime, ar visų frakcijų ir visų Seimo narių pasitarime, aptariant…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos!

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau dabar daryti pertrauką ir surengti rimtą pasitarimą dėl šio kertinio klausimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi ar dar svarstome R.Survilos pataisas? Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 29 Seimo nariai paremiantys? Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie mano, jog reikia svarstyti R.Survilos pataisas?

Už – 45. Tai yra daugiau nei 29. Kolegos, R.Survilos pataisas svarstom. Formaliai tai yra 6 straipsnis. O neformaliai tai yra visos kitos pataisos, apsisprendžiam iš esmės. Suteikiu žodį R.Survilai, o paskui už ir prieš. R.Survila kol kas neprašo žodžio. Seimo narys R.Survila. Kalbame iš principo, kolegos, ne dėl formalaus 6 straipsnio pataisymo.

R.R.SURVILA. Mano pasiūlymas šiam projektui, jei gautų jūsų, kolegos, pritarimą, suteiktų galimybę Lietuvos piliečiams išrinkti savo atstovus Respublikos Seime pačiu paprasčiausiu, labai demokratišku būdu. Siūlau atsisakyti antrojo rinkimų turo. Taigi išrinktu būtų laikomas kandidatas, už kurį pirmame ir vieninteliame ture balsavo daugiausiai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. 83 šalyse parlamentarai renkami tokiu būdu. Tik vieną kartą prie rinkimų urnų eina kaimynai latviai, estai ir rusai. Be antrojo turo apsieina seniausi demokratai – britai. Šimtai žmonių man sakė, kad nenoromis balsuoja rinkimų antrajame ture, nes neliko jų kandidatų. Nedidelis rinkėjų aktyvumas, besikartojantys bandymai sustiprinti rinkimų sistemos mažoritarinius elementus rodo politikų norą suteikti piliečiams aiškesnę, suprantamesnę pasirinkimo galimybę. Čia ir yra mano pataisos esmė. Žmogui rinkimai tampa patrauklesni, nes pilietis pasirenka savo, būtent savo kandidatą. Kandidatai, kaip asmenybės ir tam tikros politinės krypties atstovai, turi aiškiai identifikuoti savo nuostatas, idėjas ir pateikti originalias programas. Sutaupomos lėšos rinkimų kompanijai: valstybė – apie 6 mln., be to, partijų pinigai. Sutaupome laiko, gerokai sutrumpėja valstybei labai nereikalingas “tuščias” sezonas, kol keičiasi valdžia. Laiko sutaupo kiekvienas rinkėjas. Rinkimuose daugiau dalykiškumo, mažiau sporto, varžybų, šou, jomarko, politinių žaidimų elementų, nes antrame ture paprastai jau diktuoja sąlygas ne rinkėjai, o politikai. Tokie būtų teigiami elementai, ir į klausimą, kam reikalingas antrasis turas, būtų sunku atsakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2 – už, 2 – prieš. A.Grumadas nori paremti – už. Daugiau,vadinasi, ne 1 – už, 1 – prieš, o 2 – už, 2 – prieš. A.Grumadas – už.

A.GRUMADAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, iš visos širdies remiu šį įstatymo projektą, nes esi įsitikinęs, kad Seimas yra nereikalingas ir nebūtina klausti rinkėjų valios, ar 10, ar 5%. Ir apskritai nebūtina laidyti jokių lėšų jokioms rinkimų kompanijoms, būtų viskas nepalyginamai paprasčiau. Todėl aš pono R.Survilos siūlymui iš širdies pritariu, bet nebalsuosiu už jį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes dėl vienadienių siaurų partinių interesų bandom laužyti jau Lietuvoje susiformavusią per 10 metų rinkimų sistemą. Iš tikrųjų pirmojo rato sistema tinka šalims, kuriose faktiškai vyrauja dvipartinė sistema, ir galbūt antrasis ratas nėra toks būtinas. Tačiau pažiūrėkite 1992–1996 m. Seimo rinkimų rezultatus. Antrajame rate rinkėjai tikrai labai aktyviai dalyvavo ir išreiškė savo nuomonę dėl kandidatų. Todėl aš manau, kad šis žingsnis pakenks demokratijai Lietuvoje ir yra skubotas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tikrai sprendžiam principinį klausimą. Labai įdėmiai klausiau, ką kalbėjo R.Survila, ir supratau vieną labai aiškų dalyką, kad apie tai, kas yra rinkimų demokratija, ponas R.Survila visiškai nieko nesupranta. Kodėl aš taip sakau? Jeigu būtume nuoseklūs, šiandien turėtume keisti ir Prezidento rinkimų įstatymą ir irgi daryti vieną turą sutaupydami daug pinigų. O gal iš viso rinkime karalių, kaip siūlė ponas A.Grumadas, iš viso vieną kartą išrinksim visam gyvenimui ir sau, ir savo vaikams, ir vaikaičiams.

Taigi tokia logika man primena kai ką, apie ką aš nenorėčiau čia kalbėti. Manyčiau, kad turėtume palikti taip, kaip yra. Priešingu atveju aš labai prašyčiau poną R.Survilą ir jo rėmėjus siūlyti keisti Prezidento rinkimų įstatymą, ir nuskambėtume per visą pasaulį. Tikrai susilauktume stebėtojų iš visų kraštų, jie rodytų į mus pirštu ir sakytų, jog tokios beprotybės dar pasaulyje nematė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nereikėtų patikėti tais argumentais, kurie ką tik nuskambėjo, jog siūloma mažiau demokratinė sistema. Demokratinėse šalyse vienodai gerai gyvuoja tiek vieno, tiek dviejų turų sistemos, ir niekas nepasakys, kad, tarkim, Kanadoje mažiau demokratiški rinkimai negu kokioje nors kaimyninėje Europos šalyje.

Todėl mes, siūlydami šias pataisas, rėmėmės keliais svarbiais argumentais. Mes jaučiame, kad mažoritariniuose rinkimuose žmonės labiausiai domisi tuo asmenybių faktoriumi. Tikisi išrinkti kuo ryškesnes asmenybes, nes partijos konkuruoja proporcinėje sistemoje. Taigi ryškiai asmenybei kaip tik yra didžiausia galimybė būti išrinktai pirmajame ture, kai dar neįvykę jokie galutiniai partijų sandėriai, dėl kurių balsų daugumą gali gauti ir ne tokio paties ryškumo kita asmenybė. Ir tas momentas, kad sutaupoma 5–6 mln. Lt, taip pat negali būti lengvai atmetamas.

Mūsų siūloma sistema skatins partijas dar labiau tartis, sudaryti koalicijas, apsispręsti dėl bendro kandidato, o tai irgi yra geros tendencijos. Taigi aš faktiškai nerandu argumentų prieš. Aišku, netiesiogiai tokia sistema apskritai skatintų partijų stiprėjimą, stambėjimą ir stabdytų dabar išryškėjusias partijų smulkėjimo tendencijas.

PIRMININKAS. Du kalbėjo už: A.Grumadas, J.Razma, prieš -A.Kašėta ir S.Pečeliūnas. Tai buvo daugiau nei vienas už, vienas prieš, kaip siūlė A.Medalinskas. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime formaliai dėl R.Survilos pataisos dėl 6 straipsnio 5 dalies, bet kartu balsuojame iš principo, ar pritariame R.Survilos siūlymui dėl vieno turo vienmandačių apygardų rinkimų sistemos. Jeigu pritariame – už, ir tuomet bus taisomi ir kiti straipsniai, susiję su tuo siūlymu, dėl kiekvienos pataisos nebalsuosim. Registravimas baigtas, kolegos.

Užsiregistravo 120 Seimo narių. Taigi kas pritartų R.Survilos siūlymui dėl vieno turo vienmandačių apygardų rinkimų sistemos – už, kas prieš, tas prieš arba susilaiko.

Už – 61, prieš – 43, susilaikė 15. Iš principo pasirinkta nauja sistema, kolegos, ir bus taisomas 88, 90, 91, 92 ir 93 straipsniai, taip pat ir 6 straipsnis taip, kaip siūlo R.Survila.

Viena replika po balsavimo. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų tai, ką šiandien mes padarėme, manau, prisiminsime ne vienerius metus, gal net dešimtmečius. Mes ėmėme taisyti Seimo rinkimų įstatymą, nors iki Seimo rinkimų liko tik keli mėnesiai. Tačiau konservatoriams, kurie dabar labai audringai argumentuoja, aš noriu pasiūlyti po ketverių metų pasižiūrėti, kas bus kaltininkas to, kad po tiek laiko jūsų gali nelikti politiniame žemėlapyje. Pone Survila, pasižiūrėkite į anglosaksų sistemas. O tie, kurie parėmė, tapo Konservatorių partijos duobkasiai. Galbūt kiti žmonės tuo ir apsidžiaugs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone Vyteni, buvom sutarę vieną repliką, nes vienas Seimo narys stovėjo prie mikrofono.

Ar galime priimti 6 straipsnį su nubalsuota R.Survilos pataisa? Prieš 6 straipsnį A.Kašėta. Prieš 6 straipsnį? Ne? 6 straipsnį galim priimti? (Balsai salėje) Niekas nenorėjo kalbėti, registruojamės. Registruojamės, kolegos, dar kartą. Pranešėjas S.Kaktys. Balsuojame dėl 6 straipsnio su R.Survilos pataisa.

S.KAKTYS. Aš norėjau pasakyti, kad 6 straipsnio redakcija bet kokiu atveju yra priimtina – ar su įrašu, kad pirmajame rinkimų ture prasideda naujojo Seimo rinkimų diena, ar bendrai kada ji prasideda. Taigi, kolegos, jūs be reikalo čia daug kalbate ir ginčijatės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, niekas nekalbėjo dėl motyvų dėl 6 straipsnio. Gerbiamasis kolega, niekas nebuvo pareiškęs noro kalbėti dėl motyvų, neužsiregistravo kompiuteryje. (Balsai salėje) Kolega, jūs stovėjote prie šoninio mikrofono, dėl motyvų nuo šoninio mikrofono nekalbama.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis? Balsuojame, kolegos, dėl 6 straipsnio. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis?

Už – 63, prieš – 42, susilaikė 7. 6 straipsnis priimtas. Kolegos, prašom būti atidiems. Aš negaliu, kaip posėdžio pirmininkas, rėkti paskui kiekvieną užmiršuolį.

21 straipsnis, kolegos. Ar galime grįžti prie 21 straipsnio? Negalim grįžti. J.Bernatonis paremtų grįžimą. Ar grįžtame, ponia Visokavičiene? Nekalba. V.Andriukaitis dėl grįžimo dėl 21 straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tas straipsnis jau yra priimtas.

PIRMININKAS. Straipsnis yra nepriimtas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl jo yra balsuota, gerbiamasis posėdžio pirmininke, balsuota pagal visas procedūras ir jis yra atmestas, jis nesurinko balsų daugumos. Būkite, posėdžio pirmininke, tikslus. Dabar kyla klausimas Seimui, ką Seimas šiuo atveju turi daryti? Ar Seimas turi persvarstyti savo sprendimą, ar pripažinti įvykusį balsavimą negaliojančiu? Tai pirmiausia. Nes taip, kaip dabar elgiamasi, iš tikrųjų verčia galvoti, kad reikia būti principingiems ir nesutikti su tais dalykais, kurie iš esmės leistų toliau jums įgyvendinti vienašališkai primetamą labai svarbios rinkimų sistemos sulaužymo mechanizmą.

PIRMININKAS. Apie tai visiškai nekalbama šiame straipsnyje.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dar kartą noriu pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu tam laiko iki 2 minučių. Šis straipsnis taip pat kalba apie tai, ar tas įstatymas apskritai gali būti pasirašytas. Ir šiuo atveju pirmasis klausimas – ar mes sutinkame perbalsuoti priimtą mūsų Seimo sprendimą?

PIRMININKAS. Dėkui. J.Bernatonis dėl galimybės grįžti ir iš naujo svarstyti 21 straipsnį.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Problema ta, kad tuomet, kai mes diskutavome dėl 21 straipsnio, mes diskutavome dėl jo pataisos. Ta pataisa, mano manymu (aš irgi tuomet pasisakiau prieš ją), pablogino situaciją apskųsti Rinkimų įstatymo pažeidimus. Tačiau kai Seimas apskritai nepriėmė to straipsnio, dabar toks apskundimas tapo neįmanomas. Aš suprantu, kad tas balsavimas, įvykęs balsavimas buvo labai svarbus ir galbūt ne toks rezultatas, kokio mes tikėjomės, tačiau žiūrėkime į straipsnio esmę.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime grįžti bendruoju sutarimu? Kolegos, kadangi ir darbo grupė siūlė, ir kalbėtojas prieš… praeitame posėdyje J.Bernatonis… Kolegos, ar anuliuojame praėjusio balsavimo rezultatus dėl 21 straipsnio ir ar grįžtame turėdami prieš akis darbo grupės vadovo S.Kakčio pateiktą naują 21 straipsnio redakciją? Jeigu manot, kad reikėtų grįžti, kolegos, – už.

Už – 64, prieš – 21, susilaikė 10. Taigi S.Kaktys teikia naują 21 straipsnio redakciją, vakar dar kartą aptartą darbo grupėje. Ar kas kalbėtų dėl to, ar galėtume priimti bendruoju sutarimu, kolegos?

Pone Sigitai Kakty.

S.KAKTYS. Aš džiaugiuosi kolegos J.Bernatonio gera valia ir tuo, kad jis mato aiškią problemą. 36 straipsnyje, kuris dabar liko Seimo rinkimų įstatymo redakcijoje, kalbama apie skundus dėl rinkėjų sąrašų. Pabrėžiu tai, kad partijos, kandidatai į Seimo narius arba partijų atstovai rinkimams ir kandidatų į Seimo narius atstovai, ir rinkimų stebėtojai prarastų galimybę įvairiose Seimo rinkimų stadijose apskųsti tiek apylinkių, tiek apygardų vyriausiųjų rinkimų komisijų veiksmus. Tai yra didelė problema. Aš džiaugiuosi, kad dabar mes grįžtame atgal, o dabartinė šio straipsnio redakcija kaip tik aprėpia visus tuos aspektus. Manyčiau, kad papildžius ją 2 dalimi, nors ir pertekline 2 dalimi iš 36 straipsnio, jau galėtume bendru sutarimu priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Tikiuosi, neprieštarausite, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Manau, pone pirmininke, jūs spalvas pažįstate. Aš užsirašiau kaip tik ten, kur neprieštaraujantys kalba. Aš jau vieną kartą apie tai kalbėjau, paskui sugrįžome prie 6 straipsnio, o dabar vėl tenka pasakyti tą patį. Aišku, jeigu šį straipsnį išbrauktume taip pat, kaip tai atsitiko su 6 straipsniu, kai palikome tik vieną turą, mes tikrai susilauktume, kaip ponas S.Kaktys norėtų, labai daug stebėtojų. Vieną priežastį, kad sulauktume stebėtojų, jau pasidarėme trijų balsų persvara, pono J.Bernatonio ir pono G.Kirkilo balsų už dėka.

2 straipsnis, kurio dėka vėl galime susilaukti labai daug stebėtojų. Manyčiau, bent šios klaidos nedarykime ir priimkime 21 straipsnį, kad būtų galimybė pateikti skundus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tokia 21 straipsnio redakcija, kokią teikia darbo grupės vadovas S.Kaktys, bendruoju sutarimu priimama. 21 straipsnis priimamas.

Kolegos, prašyčiau leisti grįžti prie 37 straipsnio 2 dalies po konsultacijų su Teisės departamentu ir diskutuoti dėl J.Bernatonio siūlymo, kad kandidatų jungtiniame sąraše negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141. Pone pranešėjau, prašyčiau sutikti dėl tokio siūlymo.

S.KAKTYS. Jeigu viena partija laimėtų 141 vietą, tai, be abejo, būtų pavojus demokratijai. Bet vardan tarpusavio sutarimo sutinku, kad ši redakcija būtų įrašyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi bendruoju sutarimu grįžtame prie 37 straipsnio priėmimo. Bendruoju sutarimu priimame J.Bernatonio siūlymą taisyti 2 dalies paskutinį sakinį, kad vietoj “20” rašytume “25”, o vietoj “120” rašytume “141”. Labai atsiprašau, kolega, kad per praeitą posėdį buvau per tikslus ir per griežtas dėl jūsų pataisos.

Pone pranešėjau, kokia toliau pataisa?

S.KAKTYS. Mes turėtume…

PIRMININKAS. 141 straipsnis. J.Bernatonio siūlymas, ar ne?

S.KAKTYS. Dėl jo mes esame iš esmės apsisprendę.

PIRMININKAS. Ir negrįžtame, taip?

S.KAKTYS. Taip.

PIRMININKAS. Ir negrįžtame. Dėkui. Toliau likę straipsniai, ar ne?

S.KAKTYS. 67 straipsnio…

PIRMININKAS. Atsiprašau, 59 straipsnis nėra priimtas ir pataisų nėra. Ar galime, kolegos, priimti 59 straipsnį? Priimame. Ar galime – 60 straipsnį? Priimame. Kolegos, prašom sekti tekstą. 61 straipsnis? Priimame.

62 straipsnis? Priimame. Dėl 62 straipsnio? P.Gražulis nori kalbėti dėl 62 straipsnio? Klysta ir P.Gražulis. 62 straipsnis priimamas.

63 straipsnis priimamas. 64 straipsnis priimamas. 65 straipsnis priimamas.

66 straipsnis? A.Bartkus norėtų kalbėti? 66 straipsnis priimamas.

67 straipsnis. P.Šalčiaus pataisa dėl 7 dalies, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Yra suprantama, kodėl pataisa ji yra teikiama. Jeigu mes įrašytume, kad būtų įtraukti į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į apylinkę, sąrašą asmenys dėl senatvės, įrašytume tokį teisiškai neapibrėžtą terminą, tai būtų labai sudėtinga, nes kartais ir apie jauno amžiaus žmones yra sunku pasakyti, kiek jiems metų yra. Jeigu kolega būtų siūlęs konkrečiai apibrėžti terminą, tai aš sutikčiau priimti. Antrasis sakinys yra perteklinis, bet gali būti ir priimtas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti P.Šalčiaus pataisą, o paskui suredaguoti iš principo? Priimame, o paskui bendrai redaguojame, ar ne? Priimame P.Šalčiaus tikslinimo principą dėl 67 straipsnio 7 dalies. Dėkui. Priimame visą 67 straipsnį.

68 straipsnis? Priimame. 69 straipsnis? Priimame. 70 straipsnis? Priimame. 71 straipsnis. Priimame. 72 straipsnis? Priimame. 73 straipsnis? Priimame. 74 straipsnis? Priimame. 75 straipsnis? Priimame. 76 straipsnis? Priimame.

77 straipsniui yra S.Burbienės pataisa. Pone pranešėjau?

S.KAKTYS. Kolegė S.Burbienė pateikė naują 77 straipsnio 5 dalies redakciją. Manau, kad naujai redakcijai būtų galima pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Bendruoju sutarimu priimama S.Burbienės pataisa dėl 77 straipsnio 5 dalies. Tada atitinkamai tikslinamas 82 straipsnis, ar ne, pone pranešėjau?

S.KAKTYS. Ne visai. Čia yra…

PIRMININKAS. Gerai, tada ten grįžime. 77 straipsnis priimtas su S.Burbienės pataisa. 78 straipsnis, kolegos. Ar galime jį priimti? Priimame. 79 straipsnis? Priimame. 80 straipsnis? Priimame. 81 straipsnis? Priimame.

Ir 82 straipsnis, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Manau, dėl 82 straipsnio 3 dalies nebūtų ginčo, jeigu būtų 88 straipsnio 6 dalis, paskutinė dispozicijos straipsnio dalis, šiek tiek kitaip įvertinta. Problema yra ta, kad balsams perskaičiuoti apygardos komisija, kaip yra parašyta, gali pasitelkti apylinkių komisijos narius proporcingai iš visų politinių partijų, dalyvaujančių komisijų darbe. Nėra apibrėžta, kokios tai partijos, kaip proporcingai gali pasitelkti. Jeigu kolegė atsisakytų šios nuostatos, tai būtų palikta kitose straipsnio redakcijose nustatyta tvarka, 78 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje. Man atrodytų, tokiu būdu skaičiuojant balsus ir esant ginčui tai būtų priimtina.

PIRMININKAS. Kolege, S.Kaktys priima pirmąjį siūlymą tikslinti šio straipsnio 3 dalį, o dėl 6 dalies siūlo tartis. Kokia jūsų nuomonė? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Apskritai imti proporcingai buvo siūloma Vyriausiosios rinkimų komisijos, o po to buvo bandoma sakyti, kad tai yra nepakankamai. Gal iš tiesų galima priimti tą siūlymą, ką sakė kolega S.Kaktys. Manau, kad tai nepakenktų proporcingumui, bet reikia iš karto pasakyti, kad, priėmus 6 straipsnio pataisą, čia taip pat reikėtų taisyti pataisą. Aš negalėjau to daryti, kol nebuvo priimtas 6 straipsnis. Tai į tą reikia atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai geras susitarimas. Pirmoji S.Burbienės pataisa dėl 3 dalies priimama, pataisos dėl 6 dalies ji atsisako. Dabar jūsų paskutinė redakcija, jums žodis dėl 82 straipsnio.

S.KAKTYS. Aš taip suprantu, kad kolegė neatsisako visos 68 straipsnio 6 dalies redakcijos. Mes sutarėme, kad redakciškai pataisysime ir įrašysime nuostatą, kad Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Taip. Ar galime priimti su šiomis pataisomis 82 straipsnį? Priimame. 83 straipsnis? Priimame. 84 straipsnis? Priimame. 85 straipsnis? Priimame. 86 straipsnis? Priimame. 87 straipsnis? Priimame.

88 straipsnis. Priimame su R.Survilos… (Šurmulys salėje) Prašom kalbėti dėl 88 straipsnio, kolegos. S.Pečeliūnas – prieš 88 straipsnį, jau su R.Survilos pataisa.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kaip sakė pats ponas S.Kaktys, 6 straipsnio pataisa dar iš esmės nėra visko iki galo sugadinusi, todėl būtent dabar mes dar turime laiko ir galimybę truputį paskaidrinti savo suvokimą, kas yra rinkimų demokratija, ir ištaisyti tą prieš tai padarytą akibrokštą. Siūlyčiau atmesti šį pono R.Survilos siūlymą…

PIRMININKAS. Ne, dėl pono R.Survilos siūlymo šiam straipsniui. Siūlau šito jo siūlymo nepriimti ir palikti straipsnį tokį, koks jis yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Kadangi iš principo balsavome, jau yra išbraukta 4 dalis, balsuosime, kas būtų už tai, kad 88 straipsnis būtų priimtas su R.Survilos pataisa išbraukti 4 dalį ir tikslinti 3 dalį ir 5 dalį. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl 88 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, visi prašom registruotis, balsuojame dėl principinio straipsnio.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Kolegos, balsuojame dėl 88 straipsnio, kuriame nėra tų dalių, kurias siūlė išbraukti R.Survila. Kas pritartų 88 straipsniui su R.Survilos pataisa. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 66, prieš – 39, susilaikė 12. 88 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kokios siūlė R.Survila.

89 straipsnis 1 dalis. Pone pranešėjau, A.Grumado siūlymas.

S.KAKTYS. Aš nelabai sutikčiau priimti tokią nuostatą. Tai būtų papildomi suvaržymai. Gali taip įvykti, jeigu rinkėjai, nepatenkinti būsimais rezultatais ar šiaip politinio abstinentizmo apimti, nedalyvautų rinkimuose, gali būti taip, kad proporcinėje dalyje rinkimai neįvyktų. Tai būtų neteisinga. Aš nesutinku priimti tokios nuostatos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstome A.Grumado pataisą dėl 89 straipsnio 1 dalies? Pranešėjas šio siūlymo nepriima.

Už – 36. Kolegos, daugiau negu 29. Svarstome šią pataisą. Suteikiu žodį A.Grumadui. A.Grumadas dėl savo pataisos dėl 1 dalies.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, praeitą posėdį aš teikiau pasiūlymą, kad būtų sumažintas vienmandačių lankomumas iki 25%. Bet po to supratau, kad labai smarkiai klydau. Klydau vien todėl, kad po to perskaičiau, kad Baltarusijos Prezidentas A.Lukašenka iki 25% Baltarusijoje sumažino lankomumo barjerus, kad įvyktų rinkimai. Todėl manau, kad Lietuvoje parlamentas ir visas Seimas turi būti išrinktas labai labai rimtai. Jeigu Lietuvos piliečiai mano, kad Lietuvai nereikia Seimo, tai jo iš tikrųjų ir nereikia. Todėl siūlau, jeigu neateina 40%, tai mes, ponai, galim nesusirinkti, negauti ir nevalgyti šitų valdiškų barščių. Yra kam tuos pinigus duoti, elgetoms, invalidams ir panašiems socialiai remtiniems. Siūlau palaikyti mano pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji Seimo nariai, ir balsuosime dėl A.Grumado pataisos dėl 89 straipsnio 1 dalies. Pone pranešėjau, labai trumpai.

S.KAKTYS. Aš suprantu, kad kolega A.Grumadas atspindėjo Centro sąjungos poziciją ir ateityje netrukus Centro sąjunga patvirtins, kad jie lygiai taip pat klydo siūlydami atsisakyti proporcinės rinkimų sistemos. O šiandien yra priešingas siūlymas. Toks nelogiškumas tiesiog akivaizdus.

PIRMININKAS. Registruojamės. Nežinau, kolegos, aš žaviuosi jūsų sugebėjimu viską girdėti, kas dabar vyksta salėje, dalykinius argumentus ir kitus momentus. Aš negirdžiu. A.Čaplikas šaukia, Seimo moterys kalbasi, žiniasklaida mojuoja kumščiais. Kolegos, ar prašyčiau dėmesio! 89 straipsnis 1 dalis. A.Grumado pataisa. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 40% rinkėjų, taip siūlo A.Grumadas vietoj dabar įrašyto tekste vieno ketvirtadalio. Kas paremia A.Grumado siūlymą, tas – už.

26 – už 40%, prieš – 38, susilaikė 51. Pataisa nėra priimta.

Dabar, pone pranešėjau, 2 dalis ir du principiniai siūlymai. S.Pečeliūnas ir J.Bernatonis siūlo ir partijai, ir partijų sąrašui, ir koaliciniam sąrašui, jungtiniam sąrašui nustatyti 5% kvotą ar barjerą. Pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Čia yra du skirtingi siūlymai, vienas siūlo tik 5% ribą nustatyti ir partijoms, ir koalicijoms, tai kolega S.Pečeliūnas. Ir 7% – kolega J.Bernatonis. Matyt, bandydamas Seimo pastabumą arba šiaip…

PIRMININKAS. J.Bernatonis siūlo dvi alternatyvas, arba 5 ir 5, arba 7 ir 7. Taip. Aš buvau tikslus. Taigi S.Pečeliūno ir J.Bernatonio pirminis siūlymas ir jungtiniam sąrašui, ir vienos partijos sąrašui taikyti ne 7%, o 5%. Pranešėjas daugiau nieko nesako.

S.KAKTYS. Aš nepritariu.

PIRMININKAS. Jis nepritaria. Ar svarstom S.Pečeliūno pataisą, kolegos. Registruojamės. J.Bernatonis ir S.Pečeliūnas siūlo… Dabar yra 7% koalicijai, 5% partijos sąrašui. J.Bernatonis ir S.Pečeliūnas siūlo 5%. Siūlau, kad antroji alternatyva, kurią teikia J.Bernatonis, tegul kol kas ir lieka alternatyva? Ne. Ar svarstome S.Pečeliūno pataisas, kolegos?

Už – 42. Taigi svarstom, kolegos, pataisas. Suteikiu žodį S.Pečeliūnui ir J.Bernatoniui, nes jo lyg ir alternatyvus siūlymas, analogiškas. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, norėčiau priminti tiems, kurie čia buvo prieš ketverius metus, ir tiems, kurie atėjo ir tada nebuvo, tai, kas tada vyko svarstant rinkimų įstatymą. Irgi buvo sudaryta darbo grupė, kurioje visos frakcijos šiuo klausimu buvo sutarusios, kad jokių pasiūlymų iš pašalies nepriims ir paliks 4% ir partijoms, ir koalicijoms. Seimo salėje, nes buvo kitas Seimo statutas, atsirado siūlymas iš pašalies ir įvyko konjunktūrinis balsavimas, kuriame neliko nei kairės, nei dešinės, nei susitarimo darbo grupėje, ir buvo pasirinktas 5% ir 7% variantas. Tokia yra įžanga.

Dabar dėl to, ką šiandien kalbam ir dėl ko turėtume balsuoti. Manau, kad Seimas yra atstovaujamoji institucija ir jeigu partijos sugeba susitarti ir pasiūlyti rinkėjams sąrašą, o kartu kita partija nesusitarusi pasiūlo savo sąrašą ir abi jos įveikia tą 5% barjerą, tai abi turi teisę čia atstovauti. Kodėl mes mažinam galimybę atstovauti mechaniškai, užkeldami dar 2% ribą? Jeigu susidės į koaliciją 4 ar 5 organizacijos, jos kiekviena gaus faktiškai po vieną vietą ir atstovaus tai visuomenės daliai, kuri pritarė jų partinei programai arba mąstymo būdui, arba pažiūrų sistemai. Kodėl mechaniškai norim tą atstovavimą sumažinti? Manau, kad sąlygos turi būti lygios tiek partijoms, tiek koalicijoms, ir siūlau šitą procentą suvienodinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį kolegai J.Bernatoniui. Toks siūlymas, apie kurį kalbėjo S.Pečeliūnas, jo alternatyva įregistruota. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano siūlymas yra truputį kitoks, aš nesiūlau mažinti barjero, aš siūlau sulyginti. Kad tie siūlymai nesipainiotų, galėčiau alternatyvą 5% atsiimti.

Tuomet J.Bernatonio siūlymas būtų 7%, o S.Pečeliūno – 5%. Tačiau aš manau, kad nelogiška, kai sąrašams sudaromos nevienodos sąlygos, nes suteikiamos vienodos galimybės. Jeigu mes reikalaujame koalicijoms didesnio barjero, tai suteikim joms daugiau televizijos laiko, kokias nors didesnes galimybes veikti. Bet dabar visos galimybės sulyginamos, o procentas skiriasi. Todėl aš siūlau 7% ir partijų sąrašams, ir koalicijoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar reikia registruotis ir balsuosime dėl S.Pečeliūno pataisos. Registruojamės. Jeigu jums reikia žodžio, pone pranešėjau, prašom.

S.KAKTYS. Aš manau, kad kolegos balsuos arba pagal projektą, arba už dvi alternatyvas. Jeigu būtų balsavimas, palaikantis abu siūlytojus, tuomet mes apsispręsime. Iš esmės valstybių, kuriose būtų toks aukštas barjeras – 7%, aš bent jau Europos kontinente nežinau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Man reikia teikti balsuoti didėjimo tvarka. S.Pečeliūnas yra įregistravęs pataisą dėl sąrašų. Koalicijų sąrašams ir partijų sąrašams – 5%. Kolegos, dėmesio! Kas būtų už tai, kad palaikytume S.Pečeliūno teikimą, kuriame yra analogiškas alternatyvus J.Bernatonio siūlymas – ir partijos sąrašui, ir koalicijų sąrašui 5% pereinamasis barjeras. Paskui balsuosim. Kas pritaria S.Pečeliūno siūlymui – už.

Už – 25, prieš – 38, susilaikė 55. Šiam siūlymui nėra pritarta.

Dabar J.Bernatonio siūlymas, pone pranešėjau. 7.7 – ir partijos, ir koalicijos sąrašui. Pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Aš manau, kad jis nepriimtinas, nes savo esme jis yra nedemokratiškas. Iš tikrųjų tokio aukšto slenksčio nustatymas tiek partijoms, tiek koalicijoms būtų nedemokratiškas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstome J.Bernatonio siūlymą dėl kitokios kvotos, kitokio procentinio barjero? Jeigu svarstome – už, jeigu ne – kitaip.

Už – 23, kolegos. Taigi šis siūlymas nesulaikė 29 Seimo narių palaikymo ir nėra svarstomas.

Ar galime priimti 89 straipsnį? Dėl 89 straipsnio nori kalbėti A.Grumadas už. Nieko nesuprantu, kas darosi. S.Pečeliūnas – prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, jūs leidote man dar sykį įsitikinti, kad artėjant rinkimams partijoje veikia konjunktūriniai interesai, o ne logikos, demokratijos supratimas. Ačiū jums už šią gerą pamoką man ir visuomenei.

PIRMININKAS. Ar dėl 89 straipsnio… Už – R.Zuoza.

R.ZUOZA. Mielieji kolegos, vėl buvo bandoma daryti tai, ką darėme su kitais straipsniais, – visiškai nepasitarus staigia “išmetami” skaičiai ir dėl jų balsuojama. Taigi aš pritariu tam variantui, koks buvo prieš tai, kad pagrindiniame variante liktų tai, dėl ko ką tik apsisprendė Seimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti 89 straipsnį? Reikia balsuoti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 89 straipsnį.

Užsiregistravo 125 Seimo nariai. Ar priimame 89 straipsnį, kolegos? Pritariantys – už. Tai vienas iš principinių straipsnių, kuris liko nepakitęs. Tie principai liko iš senojo įstatymo projekto. Pritariantys – už.

Už – 94, prieš – 9, susilaikė 14. 89 straipsnis priimamas.

90 straipsnis. Yra A.Grumado pataisa dėl reitingavimo. Pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Vakar darbo grupėje aptarėme. Dalyvavo visų parlamentinių partijų atstovai. Sutarėme, kad galėtų būti priimta A.Grumado pozicija.

PIRMININKAS. Taigi darbo grupė ir pranešėjas priima A.Grumado pataisas dėl 3 dalies. Kolegos, ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Ar galime tai padaryti? Bendruoju sutarimu, taip? Dėkoju, bendruoju sutarimu priimame A.Grumado skaičių pataisas dėl 90 straipsnio 3 dalies.

Ar galime priimti visą 90 straipsnį? Visą 90 straipsnį priimam, taip? Priimam 90 straipsnį. Taip pat…

S.KAKTYS. Su R.Survilos siūlymu.

PIRMININKAS. Taip, taip.

91 straipsnį galime priimti? Priimame su R.Survilos siūlymu. 92 straipsnį? Priimame su R.Survilos siūlymu. 93 straipsnį? Priimame su R.Survilos siūlymu. 94 straipsnį? Priimame. 95 straipsnį? Priimame. 96 straipsnį? (Balsai salėje)

Dėl 96 straipsnio – V.Andriukaitis. Dėl kokio straipsnio, kolega Andriukaiti, norėtumėte kalbėti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl 94 straipsnio, kuriame yra R.Survilos…

PIRMININKAS. Nėra jokios pataisos dėl 94 straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. R.Survilos siūlymas.

PIRMININKAS. 94 straipsniui nėra.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kuris ten – penktas ir šeštas?

PIRMININKAS. 93 straipsnis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dėl 93 straipsnio, kuriam yra R.Survilos siūlymas. Negalime taip, pranešėjau…

PIRMININKAS. Tai analogiška pataisa, kuri jau kelis kartus….

V.P.ANDRIUKAITIS. Viskas gerai, bet aš turiu teisę pasisakyti prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. R.Survilos pataisa iš esmės pakeitė Lietuvos sistemą dar stipresnės mažoritarinės sistemos kryptimi.

PIRMININKAS. Tai yra skelbimų rezultatų reglamentavimas, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Viskas gerai. Aš turiu teisę pasakyti, kad net ir šiam straipsniui R.Survilos pataisa reiškia tą pačią logiką. Visi šie straipsniai dar kartą verčia mus galvoti, ar galima, iš esmės nediskutavus nei su visuomene, nei su specialistais, nei su sociologais, kurie turėtų pateikti, kokiai interesų skalei parlamentas turėtų atstovauti, daryti tokius dalykus. Todėl aš prieš tokį straipsnį, nes jis iš tikrųjų susijęs su tuo, ką Seimas padarė anksčiau, balsuodamas už R.Survilos pataisą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl 93 straipsnio, kuriam iš esmės yra menka techninė pataisa dėl galutinių rinkimų rezultatų.

V.Andriukaitis reikalauja balsuoti dėl 93 straipsnio. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 122 Seimo nariai. Ar priimame 93 straipsnį, gerbiamieji? Dėl 93 straipsnio. Už – 61, prieš – 26, susilaikė 23. 93 straipsnis priimtas.

94 straipsniui nėra pataisų, galime priimti. 94 straipsnį priimame. 95 straipsniui taip pat nėra pataisų. Priimame. 96 straipsnis? Priimame. 97 straipsnis? Priimame. 98 straipsnis? Ar galime priimti su technine R.Survilos pataisa? 98 straipsnį priimame.

Įstatymas priimtas pastraipsniui, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Aš norėjau pasakyti, kad buvo kai kurių Teisės departamento išvadų. Aš manau, kad būtų galima redaguojant įtraukti pataisas, jeigu kolegos sutiktų. Dėl 2 siūlomo punkto yra grynai redakcinė pataisa, taip pat dėl 5 punkto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime sutikti, kad įstatymas būtų techniškai redaguojamas taip, kaip siūlo Teisės departamentas, pagal tas pataisas, kurioms pritarė pranešėjas? Pritariam. Kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo.

Kol S.Kaktys nueis į savo vietą, suteikiu žodį N.Medvedevui, norinčiam paremti šį įstatymą.

N.MEDVEDEVAS. Ne.

PIRMININKAS. Ne. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, rinkimų sistemos yra tik 3: mažoritarinė, proporcinė ir mišri. Europos Sąjungos valstybėse mažoritarinė rinkimų sistema yra Jungtinėje Karalystėje. Kitose šalyse yra mišrios sistemos. Mažesnėse Europos Sąjungos valstybėse, kuriose gyventojų yra 3, 4, 5, 6 milijonai, yra proporcinės sistemos su mažoritariniais elementais. Kodėl? Todėl, kad mažos tautos eina tuo keliu, kad jų parlamentuose atsispindėtų kuo daugiau visuomenės nuomonių. Parlamentai formuojami taip, kad būtų išsaugoti du principai: stabilumas parlamente ir visos visuomenės įvairių nuomonių atspindėjimas. Todėl demokratiškiausios sistemos yra proporcinės su mažoritariniais elementais. Šiandien mes darome rimtą pataisą nediskutavę ir nepateikę visuomenei savo sumanymų, nepateikę didelei daliai visuomenės argumentų dėl proporcinių sistemų su mažoritariniais elementais ir mažoritarinių sistemų, darome pataisą grynai siekdami siaurų partinių interesų, principų. Demokratija reikalauja kitos – bendranacionalinės, bendravalstybinės logikos. Lygiai taip pat kaip ir 3,8 mln. tauta turėtų turėti parlamentą iš maždaug 130–150 atstovų, nes tuomet atstovavimas įvairioms nuomonėms parlamente būna objektyviausias. Bet mes vis tiek manome, kad populizmas ir visos kitos priemonės, kurios tinka siekti tikslams, tampa kriterijais netgi tokiems ilgalaikiams konstituciniams dalykams.

Norėčiau priminti, kad ši sistema susijusiu su nacionaliniu saugumu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš baigiu. Todėl tai, ką mes šiandien padarėme išbraukdami didelės dalies visuomenės interesams atstovavimo galimybę, iš tikrųjų komplikuoja atstovavimo demokratinei visuomenei principą Seime. Aš balsuoju prieš šias pataisas ir šį įstatymą. Siūlyčiau Prezidentui rimtai apsvarstyti, ar toks pasiūlymas atitinka nacionalinius interesus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tie, kurie labai prieštarauja dabartinei įstatymo redakcijai ir sureikšmina antrojo turo nebuvimą, yra neteisūs. Manau, kad išlieka mišri rinkimų sistema, proporcinė dalis yra gana ryški, tiktai partijoms reikia garbingai konkuruoti dėl mandatų.

Kitas dalykas. Kolegos šiandien Seime parodė tarsi asmeninį partijų požiūrį, gerokai paryškino partijų interesus prieš rinkėjų interesus. Manau, kad tai yra esminis skirtumas tarp mūsų, tų, kurie siūlė būtent tokią rinkimų redakciją, ir tarp tų, kurie labai atkakliai, visokiais būdais visokias pataisas siūlė, kad apgintų savo ne valstybinius, sakyčiau, interesus.

Kitas dalykas, kad pats Rinkimų įstatymas yra kur kas patogesnis, aiškesnė rinkimų organizavimo tvarka, trumpesnis balsavimas paštu, Seimo nario mandato netekimas teisiškai įvertintas, apskundimo tvarka. Gaila, kad Seimas neapsisprendė dėl dviejų dalykų: dėl partijų atsakomybės sudarant sąrašus sureikšminimo arba didesnės atsakomybės suteikimo rinkėjams ir dėl agitacijos per nacionalinį radiją ir televiziją. Reikėjo sumažinti laiką. Manau, kad bus dar tuščių kalbėjimų, ne tik kaip šiandien buvo, bet ir per agitacijos laiką. Tam mes neužkirtome kelio.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kadangi, mielieji kolegos, liko paskutinė galimybė sustabdyti konjuktūrinius veiksmus šiame Seime. Aš jau minėjau, kad esu dėkingas, kad dar kartą patvirtino, jog keičiant rinkimų įstatymą likus keliems mėnesiams iki rinkimų… Ar kolegos centristai galėtų nutraukti savo džiūgavimą tuo, kas yra padaryta jūsų pagalba, pone pirmininke?! (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Pone Centro frakcijos seniūne Egidijau Bičkauskai, prašom imtis visų legalių ir nelegalių priemonių, kad jūsų frakcija būtų tylesnė. Kalba S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi niekam neįdomu, visi yra patenkinti, aš tiesiog prašau balsuoti prieš šį įstatymą arba bent palikti galimybę Prezidentui peržiūrėti tą vietą, kuri panaikina antrąjį turą, arba ponui R.Survilai siūlyti kitą savaitę taisyti Prezidento rinkimų įstatymą. Aš nebeargumentuosiu. Čia niekas nieko negirdi, niekam nieko nereikia, veikia gryna konjuktūra! Linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pabrėžti, kad šiandien mes mažoritarinės sistemos dalį mūsų rinkimuose padarėme tikrai mažoritarine. O proporcinę sistemų dalį, tą dalį, kuri skirta partijų ugdymui ir didesniam atstovavimui visuomenei, palikome proporcine. Nereikia painioti dalykų.

Šiandien atvėrėme visas galimybes naują politiką pripildyti turiniu ir partijų susitarimus parodyti žmonėms prieš rinkimus, o ne po rinkimų. Manau, kad žmonės (ir jūs turbūt žinote, dažnai susiduriate) labiausiai pyksta, kai rinkimuose būna dešimtys kandidatų, ir tada yra labai sunku susigaudyti. Ši sistema kaip tik padės tai gausybei politinių partijų tartis dar prieš rinkimus. Kandidatų skaičius turėtų sumažėti. Manau, kad ši pataisa kaip tik sustiprino mūsų demokratijos galimybes, o ne iškraipo ją, kaip būdavo iki šiol.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mes tik ką pastraipsniui priėmėme įstatymo projektą, kuris, mano galva, yra absoliučiai nesubalansuotas. Pirmiausia mes reikalaujame, kad visi rinkėjai sugužėtų prie urnų, nes kitaip neįvyks rinkimai, o paskui jiems pasakome, eikite, nes mišios pasibaigė. Mes visiškai neklausome jų nuomonės. Statistika rodo, kad užtenka 10–12% balsų tapti Seimo nariu. Tai, mano mielieji ponai, kokiems čia dabar interesams yra atstovavimas ir koks yra įsiklausymas į rinkėjų nuomonę? Manau, kad nėra jokios. Manau, kad nutolstame nuo Europos demokratijos tradicijų, ir labai toli. Šis įstatymas, ko gero, buvusios valdančiosios partijos, nueinančios nuo arenos, ir jų menkučio satelito paskutinis pasispurdenimas. Labai gaila, kad tas pasispurdenimas gali padaryti Lietuvos žmonėms nemalonumų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pridursiu dar keletą minčių kviesdamas balsuoti už šį įstatymo projektą, minčių, kurios dar nebuvo pasakytos. Pirmas dalykas. Nežinau, kodėl čia taip stengiamasi nuteikti, jog šis įstatymas bus palankus dešiniesiems, konkrečiai konservatoriams, nes šiuo metu kaip tik didžiausias susiskaidymas yra dešinėje pusėje, o reitinguose mes toli gražu nepirmaujame. Aš nematau, kokie mums pranašumai gresia. Be abejo, įstatymas yra naudingas rinkėjams, ir tai nulėmė mūsų apsisprendimą.

Aš galiu iš anksto prognozuoti, kad rinkimų dieną ateis balsuoti kur kas daugiau piliečių, jie taps aktyvesni, nes supras, kad viskas sprendžiama per vieną dieną. Nieko nebepataisysi antrajame rinkimų ture ir neatidėsi savo sprendimo dar dviem savaitėms. Taigi daug dalyvaus, ir tai yra gerai.

Aš tikrai garantuoju, kad nė vienoje apygardoje neliks keliasdešimties iškeltų kandidatų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Partijos privalės tartis, jeigu norės tikėtis didesnės sėkmės. Ir vėl čia žmonėms bus lengviau išsirinkti, kai teks išsirinkti iš mažesnio skaičiaus kandidatų. Taigi įžiūriu šiame sprendime tik pliusus ir nematau jokių minusų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Po gerbiamojo kanclerio žodžių, manau, kad tikrai kai kuriems Seimo nariams, mano kolegoms reikėtų gerai pagalvoti, kam naudingas šis Rinkimų įstatymas, ir gal galės balsuoti kitaip. Mano pozicija stabdant šio įstatymo priėmimą rėmėsi keliais pagrindiniais dalykais. Tokie įstatymai nepriimami skubos tvarka likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų.

Antra dalykas. Šitas įstatymas yra labai svarbus pamatinis akmuo to, kaip atrodys mūsų valstybės politinė sistema po kitų Seimo rinkimų ir keletą dešimtmečių į priekį.

Trečias dalykas. Šitas įstatymas atims iš žmonių galimybę rinktis, sumažins šią galimybę iki minimumo. Šitas įstatymas veda prie dvipartinės sistemos Lietuvoje. Joje bus ir trečia politinė partija, kuri nežinia kada galės pakeisti kitas dvi pirmaujančias partijas. Aš sutinku, kad 40 partijų buvo per daug, ir visi mes tai puikiai jaučiam. Tačiau mes nežengiam tuo keliu, kuriuo žengė daugelis Europos Sąjungos valstybių, turinčių 5, 7 stiprias partijas. Mes norim eiti tuo keliu, kuriuo yra žengusi Anglija ir dauguma britų sandraugos valstybių visame pasaulyje. Štai iš kur, pone Survila, jūsų išvardintas didelis skaičius valstybių, turinčių tokią sistemą.

Pats svarbiausias klausimas – mes parodėm vieną aiškų dalyką, jog dėl to, kad taip atrodo Seimo daugumai, ji priima sau patogesnį sprendimą, ir aš labai linkėčiau išdalinti šito posėdžio ir apskritai Rinkimų įstatymo svarstymo stenogramas, kad po kelerių metų kai kurie Seimo nariai skaitydami prisimintų ir pagalvotų, kodėl tada jie balsavo štai šitaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Dėl vedimo tvarkos G.Šileikis. Registruojamės.

G.ŠILEIKIS. Centro sąjungos frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsime dėl Centro sąjungos siūlymo dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto balsuoti vardiniu būdu. Toks siūlymas yra, gerbiamieji kolegos, ir replikos, kokio vardinio, aš nelaikau statutine. Registruojamės.

Užsiregistravo 122 Seimo nariai. Kolegos, ar pasirenkame vardinio balsavimo būdą? Pritariantys – už, kiti – kitaip, kolegos. Pritariantys vardinio balsavimo būdui, kaip siūlo Centro frakcija.

Už – 49, gerbiamieji kolegos, taigi balsuosime dėl šio įstatymo projekto vardiniu būdu. Ar galime dabar tai ir padaryti, skelbdami 20 min. pertrauką? Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija: S.Kaktys, N.Medvedevas, A.Salamakinas, S.Šaltenis ir V.Šmigelskas. Sekretoriate, aš prašyčiau organizuoti vardinį balsavimą. Balsavimą baigsime 11.35 val. Pradedame balsuoti… (Triukšmas salėje) S.Kaktys, N.Medvedevas, A.Salamakinas, S.Šaltenis ir V.Šmigelskas. Aš prašyčiau užimti balsavimo komisijos vietą. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš esu įstatymo teikėjas, turiu problemų dėl interesų. Aš prašyčiau, kad mane išbrauktumėte iš sąrašo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi S.Kaktys nedalyvauja balsuojant. N.Medvedevas, A.Salamakinas, S.Šaltenis, V.Šmigelskas. S.Kaktys nusišalina savo noru dėl interesų, jo galva, konflikto. (Triukšmas salėje)

Pertrauka

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2623(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome dirbti toliau. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir aš tikiuosi, kad mūsų balsavimo pertrauką laikysime tą pertrauką, kuri turėjo būti 11.45 val. Ačiū. Niekas dėl to neprieštarauja. Taigi galime dirbti toliau.

1-2a, 1-2b. Iš pradžių – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2623(3), teiktas B.Visokavičienės. Šiandien priėmimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Beinortą.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvada dėl šio įstatymo projekto buvo teigiama, taigi koreguoti beveik nereikėjo. Svarstymo metu mes apsisprendėme dėl pataisos, kurią teikė mūsų kolega A.Sysas. Po svarstymo komitetas jokių pasiūlymų negavo, todėl aš kviečiu priimti kiekvieną iš šių įstatymų iš karto.

PIRMININKAS. Dėkui. Pirmasis tik ką paskelbtas įstatymas Nr.P-2623 – iš vieno straipsnio. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Sysas nori paremti, bet dabar nedalyvauja posėdyje. Taigi J.Listavičius norėtų paremti šį įstatymą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte siekiama patikslinti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos metodiką, tvirtinimo tvarką. Jų tvirtinimas perkeliamas į aukštesnį lygį, tai yra siūloma tvirtinti Vyriausybei. Minėtas siūlymas sudaro realias galimybes padidinti atsakomybę už priimamus sprendimus realiau ir operatyviau spręsti ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų gavėjų, bet ir lėšų šaltinių formavimo kontrolės klausimus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos Seimo nariai, ir balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas? Balsuojame, gerbiamieji kolegos.

Už – 53, prieš – nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2624(3*) (priėmimas)

Dabar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2624(3). Pone pranešėjau.

J.BEINORTAS. Iš esmės irgi neturime pasiūlymų jį keisti. Tai yra kaip lydimasis įstatymas, kuris, manyčiau yra pats svarbiausias, nes jis pasako, kad būsimosios mokamos pensijos bus patvirtintos Vyriausybės pagal praėjusio ketvirčio vidutines draudžiamąsias pajamas. Aš siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra. Ar galėtume iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 52, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2625(3*) (priėmimas)

Ir trečiasis projektas iš šios grupės – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2625(3). Žodį suteikiu J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Jis taip pat yra be pakeitimų. Manau, kad jis yra galbūt ne mažiau svarbus kaip ir pensijų, nes nelaimingų atsitikimų darbe išmokoms skaičiuoti pagrindas yra vidutinės socialinio draudimo draudžiamosios pajamos, patvirtintos Vyriausybės. Šiuo atžvilgiu, matyt, jį patvirtinus, mes turėtume aiškią Vyriausybės atsakomybę dėl pensijų, pensinių išmokų, išmokų dėl nelaimingų atsitikimų dydžių svyravimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl šio įstatymo? J.Listavičius. Ačiū, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir prieš tai du, taip ir šis įstatymo projektas reikalingas. Juo siekiama nustatyti maksimalias ribas vidutiniam mėnesiniam kompensuojamam uždarbiui nelaimingo atsitikimo darbe draudimo išmokoms skaičiuoti. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai.

PIRMININKAS. Ar galime balsuoti iš karto, ar reikia registruotis? (Balsai salėje) Registruojamės. Pone Vytautai Čepai, prašom registruotis. Kažkokie ne visai oficialūs tekstai platinami posėdžių salėje. Registruojamės.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Jie balsuoja, ar priimame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Ar priimame šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Šis įstatymas yra priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2321Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Iš šios temos įstatymų yra ir du Prezidento grąžinti mums iš naujo svarstyti įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Mes svarstome iš naujo? Taip apsisprendėm. Šiandien svarstymas ir priėmimas plenariniame posėdyje. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją, kalbėsiantį šiuo klausimu, A.Sysą. Ir R.Melnikienė norėtų dalyvauti diskusijoje dėl šio projekto.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš įpareigotas pasakyti mūsų komiteto nuomonę dėl Prezidento grąžinto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Kad šis straipsnis yra neeilinis galima spręsti iš to, kad mes jau beveik dešimt kartų vienokia ar kitokia formą jį taisėm. Mielieji kolegos, aš norėčiau priminti šio įstatymo esmę. Jame kalbama apie individualių įmonių savininkų įmokų dydį. Dėl to buvo daromos pataisos, dėl to kilo didžiausi ginčai. Jūs žinote, kad iki šių metų sausio 1 d. galioja nuostata, kad individualių įmonių savininkai arba jiems prilyginti mokėjo, draudėsi bazinei pensijai. Po Naujųjų metų įsigaliojo nauja nuostata ir ta įmoka padidėjo, jie privalėjo mokėti nuo minimalios mėnesinės algos. Dėl to į Seimą kreipėsi daugelis individualių įmonių savininkų. Tuomet mūsų kolegos, keli Seimo nariai, pateikė kelias įstatymo pataisas. Po karštų, ilgų diskusijų komitete buvo pasiūlytas variantas. Mes siūlėme, kad individualių įmonių savininkai mokėtų nuo deklaruojamų pajamų, bet ne mažiau bazinei pensijai… draustųsi bazinei pensijai.

Prezidento grąžintas ir siūlomas variantas yra, kad individualių įmonių savininkai draustųsi tiktai bazinei pensijai, todėl po nedidelių ginčų mūsų komitete mes nepritariam Prezidento pateiktam siūlymui. Argumentai yra šie. Pirmiausia ši nuostata pablogina Socialinio draudimo fondo biudžeto padėtį, lėšų bus surenkama mažiau. Ir pagal mūsų pasiūlytą variantą, ir pagal tą, kuris egzistavo ir veikė nuo sausio 1 d., įmokų dydis buvo didesnis. Antra. Aš manau, kad tai pablogina individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų asmenų socialinių garantijų užtikrinimą senatvėje. Labai daug žmonių absoliučiai nesidraudžia, todėl šie žmonės irgi patenka į tą skaičių, kai praėjus 10-15 metų valstybė turės suieškoti kokių nors lėšų, nes jie patys nemokėjo, ir mokėti kokias nors išmokas. Na, ir dar viena priežastis, argumentas, kad labiau skatinamos nevienodos įmonių verslo sąlygos. Individualioms įmonėms, turinčioms samdomų darbuotojų, sudaromos kur kas palankesnės sąlygas, palyginti su kitomis įmonėmis. Mūsų komitete dauguma, t.y. 8, balsavo už tai, kad nepritartume Prezidento siūlomam variantui, 1 – prieš, todėl aš kviečiu kolegas pritarti buvusiam mūsų įstatymui ir atmesti Prezidento siūlomą variantą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti galimybe ir iškart pasakyti keletą asmeninių pastabų. Teko kuruoti šį įstatymą, priminsiu, jog esu “Sodros” tarybos narys, todėl neblogai žinau visą šią situaciją. Aš manau, svarbiausia problema, kad mūsų politinės jėgos, kurios nulemia vieną ar kitą politiką, šiuo klausimu absoliučiai nesutaria. Ir Prezidentūra, ir Vyriausybė, ir net Seimas išmeta ir pasiūlo visai skirtingus variantus. Keistai atrodė Vyriausybės variantas, kurį pateikė ministerija. Buvo sukritikuotas kolegos J.Razmos variantas ir pateikti siūlymai, kurie nepriimti ministerijai, o po to, sukandus dantis, padarytos tam tikros pataisos. Šiuo atveju paskelbiamas “Sodros” gelbėjimo planas, kasdien posėdžiaujama pas premjerą dėl “Sodros” gelbėjimo, jūs girdite ir apie tai rašo, kad bus teikiama skubos tvarka, bus prašoma Seimo priimti daugelį ne visai populiarių prieš rinkimus įstatymų, bet tuo pačiu metu Prezidentas, kuris irgi sako, kad “Sodroje” ne viskas gerai, siūlo įstatymo pataisą, kuri pablogina “Sodros” padėtį. Todėl dar kartą kviečiu, mielieji kolegos, pritarti mūso komiteto ir jūsų jau kartą pritartam įstatymo projektui bei atmesti Prezidento siūlomas pataisas.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę R.Melnikienę. Paskui kalbės J.Beinortas.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nedėstysiu tų argumentų, kurie jau ne vieną kartą buvo pasakyti, bet norėčiau labai trumpai kalbėdama ir paremdama Prezidento veto pakviesti jus balsuoti taip pat. Manau, tai, kad Prezidentas vetuoja šį įstatymą, visai nereiškia, kad jo nereikia taisyti. Taip, jį iš tikrųjų būtina taisyti, bet mes patys pakliuvome į tokią teisinę situaciją, kai įvairiais sprendimais yra sulaikytas mokesčių mokėjimas, žmonės nežino, kaip jiems elgtis, ir dėl įvairių institucijų, tarp jų ir dėl Seimo, nesusikalbėjimo kyla socialinė įtampa. Mes susilauksime labai daug kaltinimų dėl nekokybiškų sprendimų. Aš suprantu, kad šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš tikrųjų yra patekęs į labai sudėtingą situaciją, nes daug iniciatyvų parodė atskiri Seimo nariai, bet vardan rinkėjų, vardan to, kad žmonės nekentėtų dėl neparengtų tam tikrų Seimo ir Vyriausybės sprendimų, aš manyčiau, grįžkim į 1999 metų padėtį, vėl susėskim, derėkimės ir priimkim sprendimus iš naujo. Todėl, kad mano nuomone, mes pasidarėme kur kas protingesni, nes žinome realią situaciją, kiek yra veikiančių įmonių, kiek yra neveikiančių, kokios yra įmokos, kokios yra įmonės, ar stambios, ar smulkios. Tai dabar galime padaryti nepalyginamai kokybiškiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Dabar dalyvauti diskusijoje kviečiu J.Beinortą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, turime vieną iš nedažnų Prezidento institucijos įsikišimų į socialinio draudimo sistemą ir apskritai į valstybės fiskalinę sistemą. Toks įsikišimas pirmiausia, atrodo, turėtų garantuoti viena: nuolatinį situacijos žinojimą ir pakankamą kompetenciją. Aš bijau, kad ir vieno, ir kito šiuo atveju šiai institucijai trūksta, o konkrečiu atveju – ypač.

Norėčiau jūs supažindinti su labai šviežiais mūsų komiteto vakar gautais Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie laukiamą socialinio draudimo biudžeto fondo pajamų pasikeitimą. Jeigu būtų buvęs vykdomas 1999 m. gegužės 18 d. priimtas mūsų Socialinio draudimo įstatymas, koks jis tada buvo, ir jeigu, pavyzdžiui, dabar būtų padarytos tos pataisos pagal mūsų įstatymą, kurį grąžino Prezidentas, tai Socialinio draudimo fondas per metus netektų maždaug 10 mln. litų. Pagal Prezidento pateiktas pataisas su grąžintu mūsų įstatymu šis Socialinio draudimo fondo deficitas padidėtų beveik 16 mln. litų per metus. Tai rodo, nors mes visi girdime, skaitome ir klausome apie socialinio draudimo fondo nuolatinį deficitą, kuris jau tęsiasi nuo 1997 metų, yra pasiekęs beveik 10% savo biudžeto dydžio, sakome, kad su tokiomis pataisomis dar kartą pablogintume jo sveikatą. Esant visiškai skaidriai situacijai tarp prievolės išmokėti garantuotas pensines išmokas ir tarp prievolės surinkti socialinio draudimo įmokas iš asmenų, esančių darbo rinkoje, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuoširdžiai jūsų, kolegos, prašo atmesti Prezidento siūlymus dėl šio įstatymo. Jau geriau bus 1999 m. galiojantis įstatymas, kurį, be abejo, reikia taisyti ir nuolat reikia žiūrėti, nes keičiasi situacija, bet nedarykime tos meškos paslaugos.

Štai baigiasi mūsų sesija, jaučiu, kad bus speciali sesija, per kurią turėsime priimti labai nepopuliarias priemones, kurios sąlyginai vadinamos “Sodros” gelbėjimo priemonėmis. Aš abejoju, ar mes jas priimsime, juo labiau kad jos toli gražu nėra pagrįstos. Jos yra toli gražu į priekį nepaskaičiuotos ir nepamatuotos, bet tai ateitis.

Šiandien jums norėčiau pasakyti tokį dalyką. Labai blogai, kai įstatymų iniciatyva ateina nepasvėrus visuomenės narių dalių, kaip veikia vieną ar kitą pusę. Argumentas, kad štai mano vyras yra individualios įmonės savininkas, jis labai vargsta, todėl siūlau jį atleisti nuo mokesčių, jūs man atleiskite, tas argumentas – tai ne Seimo nario lygio. Toks žmogus turėtų galbūt nusišalinti nuo tokios iniciatyvos, užuot ją viešai propagavęs.

Nuo 1994 m., kai mes pradėjome reformuoti valstybinio socialinio draudimo sistemą ir pagal dabartinę situaciją dirbti, valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo 1 mln. 650 tūkst. žmonių. Dabar yra likęs 1 mln. 151 tūkst. žmonių. Mes netekome 500 tūkst. žmonių. Kur tie žmonės? Jums žinomi 200 tūkst. nuolatinių bedarbių. Jums turbūt žinomi 96 tūkst. individualių įmonių savininkai, turintys samdomus darbininkus, neturintys samdomų darbininkų, taip pat turime 86 tūkst. asmenų jau pasiėmusių patentus ir, be patento, nemokančių jokių kitų mokesčių. Aš nekalbu apie kitus, kurie turi tamsų verslą, kurie neapskaitomi. Štai yra tokia realybė: dirbantys žmonės nebeturi tiek pajamų, kad galėtų vis didesnę ir didesnę dalį atiduoti būtinoms pensijoms. Tas pensijas turime solidariai sudėti visi dirbantieji. Todėl aš dar kartą sakau, visi bandymai, nesvarbu, iš kokios aukštos institucijos ateitų, turi būti kritiškai vertinami. Mūsų komitetas juos vertina kritiškai. Aš atsakingai sakau: jie žalingi, jiems pritarti negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendroji diskusija dabar baigiama. Mums reikia apsispręsti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą priimame su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kokia jūsų nuomonė dėl tokio siūlymo? Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš kalbų jaučiu, kad dauguma linkę nepritarti Prezidento pasiūlymams. Tokia nuomonė buvo ir mūsų frakcijos, nors aš turėjau kitokią nuomonę.

Norėčiau pakalbėti apie tą atvejį, jeigu balsuodami dėl Prezidento pasiūlymų nepritarsime, bet nesurinksime 71 balso, kad liktų mūsų įstatymo redakcija. Aš vis dėlto sakyčiau, kad geriau yra priimti įstatymą su Prezidento pataisomis, negu palikti 1999 metų variantą. Jeigu dabar liktų 1999 metų variantas, individualių įmonių savininkai turės už pusę metų sumokėti atidėtas įmokas, ir gana dideles įmokas, po 108 litus net tos įmonės, kurios yra neveikiančios, pusiau likviduojamos, invalidų įsteigtos ir t.t. Mes turėsime didžiulę problemą.

Dar norėčiau prisijungti prie J.Beinorto pastabų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Taip, šiuo atveju, manau, yra tas projektas, kur viešųjų ir privačių interesų konfliktas gali būti labai akivaizdus. Todėl tiems kolegoms, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai turi personalines įmones, siūlau nedalyvauti balsavime, nes bus akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad negalima pritarti įstatymui su Prezidento pataisomis, nes individualių įmonių savininkai taip pat kaip ir kiti dirbantys ir gaunantys atlyginimą už darbo santykius privalo draustis. Individualių įmonių savininkai – tai ne tie patys, turintys mažytį kioską ar mažytę parduotuvėlę, dirbantys vieni arba su šeimos nariais, individualių įmonių savininkai yra ir tokie, kurie turi gamyklas. Pavyzdžiui, Šiauliuose “Rūta” arba Nijolės kailių salonas. Pagalvokime apie tas pajamas, kurias jie gauna. Todėl jie tikrai turi draustis lygiai taip pat, kaip ir kiti, ir mokėti nuo didesnės sumos. Todėl siūlau nepritarti įstatymo projektui su Prezidento pataisomis.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, individualių įmonių savininkai yra tokia pat rizikos grupė, socialinės rizikos grupė, kaip ir pensininkai. Kai mes užsiimame bravada ir skatiname žmones imtis verslo, jie pradeda tą daryti. Todėl Prezidento teikimas draustis tam, kas jų laukia ateityje, bazinei pensijai, yra pakankamas šiai grupei. Aš palaikau Prezidento teikimą.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pensininkas tampa rizikos grupe, tai, manau, nebelieka valstybės. Man labai keista, kad Seimo nariai Socialinio fondo valdybą laiko atskira respublika valstybėje, užmiršdami, kad per ją yra maitinama pusantro milijono žmonių, todėl elgtis, sakykime taip, kaip su atskira nepalankia valstybe negalima. Valstybė prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos ji privalo vykdyti, gerbiamieji, todėl šia prasme aš kviečiu atmesti Prezidento veto ir galbūt vėliau grįžti prie šių klausimų, kurie iki galo nėra išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man labai gaila, kad net Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai iki šiol taip ir nesugebėjo suprasti, kad mokesčiai “Sodrai” mokami nuo darbo santykių. Nuo deklaruojamų pajamų, kurios pagal Mokesčių inspekcijos deklaracijas prilygsta pelnui, “Sodrai” niekas niekada nemokės. Todėl šiandien nieko kito nelieka, kaip pritarti Prezidento veto ir priimti įstatymą su Prezidento pataisomis, o savo ambicijas, kad “Sodra” gautų daugiau pajamų, reikia patenkinti toliau tobulinant įstatymą ir nustatant fiksuotas įmokas, kurios priklausytų ir nuo įmonės dydžio, ir nuo savarankiškai dirbančių asmenų pajamų. Bet suplakti ir įsivaizduoti, kaip galvoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei visas Vyriausybės kabinetas, kad “Sodrai” galima mokėti mokesčius nuo pelno… Atsipeikėkite, niekas niekada “Sodrai” nuo pelno nemokėjo ir nemokės, todėl reikia arba įvesti tvarką, pakeisti apskaitos metodus ir tada tikėtis, kad kažkas mokės nuo deklaruojamų pajamų, arba apsiriboti tuo, kad vis tiek “Sodrai”mokės nuo fiksuotų darbo pajamų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar galiu pateisinti, kad paprasti nariai nesupranta, bet visai negalima pateisinti, kad komiteto pirmininkė iki šiol nesuvokia, kaip egzistuoja socialinio draudimo sistema. Kažkodėl laikomasi tos nuostatos, kad gaunantys minimalų atlyginimą turi išlaikyti ir savo pensininkę mamą, ir bankininko arba notaro ir advokato mamą. Aš manau, kad Socialinio draudimo sistema veikia socialinio solidarumo principu, todėl tą solidarumo principą reikia taikyti.

Kitas dalykas, kad Vyriausybė nenori nustatyti darbo santykių arba to dydžio, nuo kurio individualios įmonės savininkas privalėtų mokėti, o kad įmokas privalo mokėti visi, man atrodo, dėl to diskusijos neturi kilti. Šiandien 1,1 dirbančio žmogaus išlaiko pensininką. Jeigu mes tokiais tempais judėsim toliau, tai greitai 1 dirbantis žmogaus išlaikys kelis pensininkus, todėl aš noriu priminti, kolegos, kad jūs neapsiribotumėt tik individualių įmonių savininkais. Yra ir vadinamieji jiems prilyginti asmenys, į kurių kategoriją patenka ir advokatai, ir notarai. Jų atlyginimas yra kur kas didesnis negu jūsų, Seimo nariai, bet kažkodėl jūs mokate kur kas didesnius mokesčius negu jie. Mes mokame, teisingai, mane pataisė. Taigi aš norėčiau, kad mes į tą problemą žiūrėtume kur kas plačiau. Būtent mūsų komiteto ir Seimo priimtas įstatymas sudarė galimybę. Tie, kurie mažai gauna, jie turėtų mažiau ir draustis – tik bazinei, bet tiems, kurių pajamos yra didesnės, Vyriausybė turi nustatyti lygį, nuo kurio jie privalo mokėti. Todėl aš ir siūlau nepritarti Prezidento siūlomom pataisom, nes mes ne gelbėjame “Sodrą”, o ją skandiname.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas prieš – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau atsiliepti į tuos šauksmus, kad individualių įmonių savininkai yra rizikos grupė. Taip, kažkokiu mastu visi esame rizikos grupė. Tačiau, mielieji kolegos, norėčiau pasakyti, jog jeigu žmogus, individualios įmonės savininkas, yra darbo rinkoje, vadinasi, jis dirba, už tą darbo laiko jis natūraliai gauna atlyginimą, t.y. užsidirba tą atlyginimą. Tas atlyginimas, šiaip ar taip, rodo jo, vadinkim, sugebėjimus, atsiranda jo pragyvenimo šaltinis. Tačiau nuo to gauto atlyginimo už darbą privalu mokėti socialinio draudimo įmokas. Tuo tarpu dabar praktika yra tokia (tai liudija, sakykim, dviejų ministerijų: Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų, nesusikalbėjimai), kad absoliuti dauguma tokių rizikos asmenų, pone Končiau, nurodo, kad jie ne tik neturi pelno, bet nurodo, kad jie iš viso negauna užmokesčio. Ir triūsia vargšai jau 9 metus, kiekvieną mėnesį nurodydami, kad jie neturi jokių pajamų, nuo kurių galėtų mokėti socialinio draudimo įmokas. O kas tai yra, jūs jau girdėjote – tai iš esmės yra naštos užkrovimas kitiems žmonėms, kurie dirba pagal darbo santykius. Todėl spręskite taip, kaip norite, kas yra labiau socialiai remtina. Aš ir toliau sakau: negalima paremti Prezidento grąžinto įstatymo pataisų, nes jos pablogins valstybės socialinę situaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojams dėl motyvų. Kviečiu registruotis. Aš tikiuosi, kad balsavimas dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo bus ir mūsų požiūris į kitą projektą, nes jie yra susiję. Tai viena problema. Mums užsiregistravus, kolegos, reikės balsuoti, ar mūsų jau kartą priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą priimsime be pakeitimų. Balsuojantys už parems nuomonę, jog nereikia priimti (bent šiuo metu) Prezidento pataisų.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad mūsų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas dar kartą visas be pakeitimų? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 46, prieš – 11, susilaikė 10. Taigi įstatymas be pakeitimų nėra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš prašyčiau balsuoti atsakingai. Mums reikia balsuoti, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Jeigu balsavimas bus neigiamas, mūsų priimtas įstatymas ir visos pataisos nueis šuniui ant uodegos. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar šį įstatymą priimame su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Mes esame priėmę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Jis nebus galiojantis, jeigu nepriimsime Prezidento pataisų.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šį įstatymą priimtume su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais? Pritariantys – už. Jeigu bus balsuojama prieš, tada bendrai ta problema nebus sprendžiama.

Už – 47, prieš – 14, susilaikė 5. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimamas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Lydimasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutarti dėl to, kad mes jo nepriimame dar kartą, kaip balsavome dėl pirmojo įstatymo projekto? Dėkui. Bendruoju sutarimu, kolegos, mes nusprendžiame, kad jis nėra iš naujo priimtas be pakeitimų.

Kolegos, dabar jau kviečiu balsuoti, ar šį įstatymą, lydimąjį įstatymą, priimame su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Jeigu pritartumėte, kolegos, – už. Tai lydimasis projektas. Būtų miela, kad balsavimo rezultatai sutaptų.

Už – 45, prieš – 8, susilaikė 10. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2691 (pateikimas)

Kolegos, vėluojame. 1-4 klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2691, teikiamas Respublikos Prezidento. Šį projektą pateikia A.Abramavičius, Respublikos Prezidento patarėjas – Teisės departamento vadovas. Pone departamento vadove, kviečiu jus į tribūną. Paskui dirbsime su tais projektais, kurie turėjo būti po trumpos pertraukėlės. A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Aš labai trumpai, porą sakinių dėl to, kodėl Respublikos Prezidentas siūlo keisti, ir trumpai pakeitimo esmę. Kadangi jums yra pateikti tiek aiškinamasis raštas, tiek įstatymo projekto lyginamasis variantas, jūs puikiai patys, matyt, susipažinote su šių pataisų esme. Taigi kodėl Prezidentas teikia šį įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti laiku ir visišką pajamų mokesčio mokėjimą į biudžetą. Todėl Respublikos Prezidentas siūlo įstatymo 10 straipsnį papildyti 2 dalimi, įpareigojant bankus organizuoti pinigų, skirtų darbo apmokėjimui, išdavimą įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip, kad fizinių asmenų pajamų mokestis, susijęs su darbo pajamomis, būtų visada sumokamas į biudžetą. Tokia šio pakeitimo esmė. Taip pat šiame įstatymo projekte siūloma Vyriausybei ir Lietuvos bankui nustatyti atsisakymo išduoti pinigus darbo apmokėjimui tvarką. Toks yra įstatymo tikslas, tokia esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kodėl nėra papildytas Banko įstatymas atitinkamais straipsniais ir nenumatyta banko atsakomybė už nuostatos nevykdymą. Tiktai viena pusė paminėta, o kaip tada bus su šiuo įstatymu? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Panaši pastaba yra ir Teisės departamento išvadose. Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis Seimo nary, kad mūsų nuomonė buvo ta, kad pakanka Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio pataisos. Tačiau aš noriu, gerbiamasis Seimo nary, atkreipti jūsų dėmesį į įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriame yra pasiūloma Vyriausybei ir Lietuvos bankui parengti teisės aktus šiam įstatymui įgyvendinti. Todėl mes manome, kad tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas bus priimtas, galės išanalizuoti situaciją ir būtent parengti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Jeigu bus prieita prie nuomonės, kad reikia dar kitų įstatymų pakeitimų, aš manau, kad šios institucijos galės Seimui pateikti ir tokių įstatymų projektus. Nors aš manau, kad pakanka būtent šio įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis Teisės departamento vadove, jūs įvardijote įstatymo pateikimo tikslus ir, matyt, nepaminėjote dar vieno tikslo, kad problema buvo ne taip tolimoje praeityje iškilęs savivaldybių, ypač Vilniaus miesto savivaldybės, fizinių asmenų pajamų mokesčio nemokėjimas. Prezidentas, aišku, pateko į nepatogią padėtį pateisinęs neteisėtus veiksmus. Jeigu taip yra, aš nemanytumėte, kad reikėtų šitą 10 straipsnį papildyti įvardijant savivaldybių atsakomybę, kad jos lygiai taip pat, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos turėtų mokėti pagal jūsų nustatytas sąlygas fizinių asmenų pajamų mokestį. Bankai tai turėtų kontroliuoti.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad būtent ši straipsnio redakcija apima ne tik įmones, bet ir įstaigas, ir organizacijas, jeigu jūs įsiskaitysite į šio įstatymo 2 straipsnį, ten yra minimos ne tik įmonės, bet ir įstaigos. Taigi tokia pareiga atsiranda ne tik įmonėms, bet ir valstybės institucijoms bei savivaldos institucijoms.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui S.Slavickui.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal galiojantį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą įmonės ir organizacijos, gaudamos iš bankų įstaigų pinigus darbo apmokėjimui, kartu privalo pateikti mokomąjį pavedimą dėl pajamų mokesčio išskaitymo. Fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas yra reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kuriame numatyta nuo 1 iki 3 tūkst. Lt bauda, be to Mokesčių administravimo įstatyme reglamentuotos mokesčio administratoriaus pareigos ir teisės, numatyti ir delspinigiai, ir baudos, ir išieškojimo tvarka. Todėl lieka tik sąžiningai vykdyti galiojančias teisines nuostatas. Taigi problema yra tikriausiai įstatymų vykdymas. Aš noriu paklausti, ką, jūsų nuomone, turėtų Vyriausybė ir Lietuvos bankas siūlyti keisti galiojančiose nuostatose, kad pareigūnai vykdytų galiojančias įstatymų normas. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad taip, iš tiesų, jeigu mes paimsime dabar galiojančio 10 straipsnio 1 dalį, ten yra pasakyta apie tai, ką jūs minėjote, kad gaudamos iš bankų įstaigų pinigus organizacijos, įmonės, įstaigos kartu pateikia banko įstaigoms mokomąjį pavedimą. Tačiau, kaip jūs puikiai pats žinote, čia jau kolegos Seimo nariai minėjo, kad šiuo metu paplitusi praktika, kai įmonės ir organizacijos, paimdamos iš banko įstaigų pinigines lėšas darbo užmokesčiui, neperveda į biudžetą išskaičiuotų fizinių asmenų pajamų mokesčių sumų. Ši pataisa, mūsų nuomone, leistų geriau užtikrinti pajamų mokesčio mokėjimą į biudžetą laiku. Dėl jūsų antro klausimo, tai aš jau minėjau, kad įstatyme siūloma Lietuvos bankui ir Vyriausybei parengti teisės aktus šiam įstatymui įgyvendinti. Ne šio įstatymo pataisas, bet tuos aktus, kurie, būtent mūsų institucijų nuomone, būtų reikalingi šiems įstatymams įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš norėčiau pritarti kolegai S.Slavickui, kuris jau pacitavo dabar galiojančio įstatymo nuostatas ir minėjo nuobaudas, kurios yra taikomos už finansinės drausmės pažeidimus ir to įstatymo nesilaikymą. Aš jam visiškai pritariu ir noriu jūsų paklausti. Ar ši įstatymo pataisa, kurią jūs teikiate, nėra būdas išgelbėti vieną žmogų? Daug kartų šiame Seime buvo kaltinama, kad įstatymas kuriamas vienam asmeniui. Šiuo atveju, ar tai nebus pretekstas po to pasakyti, kad Vilniaus savivaldybė pažeidė įstatymą, nesilaikė įstatymo nuostatų, nes įstatymo nuostatos buvo suformuluotos nepakankamai griežtai, tai ir bus tas atsiprašymas arba būdas sausam išlikti iš vandens.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Ne, aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas yra pateiktas ir buvo parengtas dėl vieno tikslo, kaip aš jau minėjau, užtikrinti laiku ir visišką fizinių pajamų mokesčio sumokėjimą. Mūsų nuomone, ta nuomonė yra išdėstyta ir Prezidento pasirašytame aiškinamajame rašte, jog būtent ši pataisa, toks draudimas leistų, kaip aš jau minėjau, padaryti taip, kad fizinių asmenų pajamų mokestis realiai būtų sumokamas į valstybės biudžetą. Tas įstatymas yra susijęs, kaip aš jau minėjau ir į jūsų klausimą atsakydamas, tikrai jis nėra kuriamas vienam kažkuriam žmogui ar asmeniui, o jo tikslas yra mokesčių surinkimas, geresnis mokesčių surinkimas ir užtikrinamas to mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą laiku.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Mes apsisprendžiame, ar pradedame svarstyti šį projektą.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu įstatymas ir būtų kuriamas vienam žmogui, tai aš vis tiek pritarčiau, nes ateityje tokių žmonių gali ir naujai atsirasti. Problema yra akivaizdi, aš nesutikčiau su ta nuostata, kad savivaldybių įstaigos tai yra tas pat kas savivaldybių institucijos ar apskritai savivaldybė plačiąja prasme. Žodžiu, įstatymą reikia šiek tiek koreguoti, bet mintis yra gana įdomi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžti į praeitį kai kada naudinga. Šiuo atveju, sakyčiau, laikai pasikeitė, ir bankai yra ne vien valstybiniai, taigi kažin ar mes turėtume primesti įstatymu jiems papildomas funkcijas.

Antra vertus, jeigu mes pažiūrėsime teisės aktus, tai matysime, kad jų šiandien yra pakankamai, tiek mokesčių administravimo, tiek kitų teisės aktų, kurie įpareigoja tuos ar kitus vykdytojus. Nepasakyčiau, kad mums trūksta teisinių nuostatų, mums trūksta būtent tos finansinės drausmės, apie kurią šiandien kalbama. Todėl, sakyčiau, kad mes tik komplikuosime tą klausimą, o reikėtų pasižiūrėti, kaip tą finansinę drausmę sustiprinti, be to, teisinės bazės tam užtenka. Todėl siūlyčiau nepritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai, ir balsuosime, ar Prezidento teikiamam Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui pritariame po pateikimo ir pradedame jo svarstymo procedūras.

Posėdžiauja 60 Seimo narių. Ar pritariame po pateikimo tik ką mūsų komentuotam projektui? Pritariantys – už.

Už – 16, prieš – 17, susilaikė 26, po pateikimo nėra pritarta. Kolegos, ką toliau darome su šiuo projektu: ar atidedame pateikimo procedūrą, ar šį projektą atmetame? Kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Taigi pritariantys kolegos manys, jog reikėtų atidėti pateikimo procedūrą, balsuojantys prieš manys, jog reikės projektą atmesti. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos. Už – atidėti pateikimo procedūrą, prieš – atmesti.

Už – 20, prieš – 36, kolegos, susilaikė 1, reikėjo 36 Seimo narių, kad būtų paremtas atmetimas. Taigi Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmestas.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2668 (pirmasis svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 1-5 – 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2668. Pirmasis svarstymas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Šiandien tik teksto vertinimas ir pasiūlymai. Pone pranešėjau, prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės priimtus sprendimus, tokius kaip profesinių ir žemės ūkio mokyklų pavaldumo, rinkos priežiūros institucijų, valstybinės veterinarijos, kokybės, higienos tarnybų, žuvininkystės ūkio bei kitų klausimų sprendimą ir su tuo susijusių asignavimų perskirstymą.

Ryšium su tuo 16 asignavimų valdytojų asignavimai padidinti 146 mln. 951 tūkst. litų, ir 19 asignavimų valdytojų sumažinti 140 mln. 634 tūkst. litų. Didžiausias asignavimo pakeitimas numatomas Švietimo ir mokslo ministerijai, t.y. padidėjimas 97 mln. 620 tūkst. litų, ir Žemės ūkio ministerijai – sumažėjimas 100 mln. 555 tūkst. litų. Bendras Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto patikslinimas yra 6 mln. 317 tūkst. litų, iš jų 5 mln. 737 tūkst. litų paprastosios ir 580 tūkst. litų nepaprastosios išlaidos.

Kadangi antrą kartą keisti 2000 m. valstybės biudžetą vargu ar bus galimybė, būtų tikslinga giliau panagrinėti 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo realumą, turint omeny, kad pusmečio valstybės biudžetas neįvykdytas 142,4 mln. litų, o paskolų aptarnavimo išlaidas būtų galima sumažinti apie 100 mln. litų.

2000 m. pirmajame pusmetyje gauta 108,9 mln. litų mažiau, palyginti su 1999 m., ir 269,3 mln. litų mažiau, palyginti su 1998 m. Reikėtų nepamiršti ir turimų valstybės biudžeto duomenų analizės. Panagrinėjus valstybės biudžeto pusmečio pajamas ir palyginus jas su bendruoju vidaus produktu, valstybės biudžeto pajamos, palyginti su bendruoju vidaus produktu, 1996 m. sudarė 6,38%, 1997 m. – 7,26%, 1998 m. – 7,11%, 1999 – 6,8% ir 2000 m., t.y. šiais metais – tik 6,27%. Vadinasi, finansinei drausmei, valstybės biudžeto pajamoms 2000 metais neskiriama pakankamai dėmesio.

Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas apsvarstė 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų ir finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei gautus Seimo narių pasiūlymus. Įstatymo projektui komitete pirmojo svarstymo metu iš esmės pritarta.

Seimo narys Alg.Butkevičius svarstymo metu savo pasiūlymą atsiėmė, Vyriausybei pasiūlyta apsvarstyti Seimo narės R.Melnikienės pasiūlymą. Seimo nario J.Galdiko, Savivaldybių asociacijos ir kiti pasiūlymai nebuvo svarstyti, nes gauti po komiteto svarstymo. Kviečiu Seimo narius ir komitetus aktyviai dalyvauti svarstant įstatymo projektą, turinčius pasiūlymų prašome laiku juos teikti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Iš komitetų pirmininkų pareiškė norą kalbėti A.Matulas. Kviečiu į tribūną, kolega.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė teikiamo įstatymo projektą. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija nepaėmė planuotų paskolų ir nereikėjo mokėti palūkanų, ji sutaupė 10 mln. litų, todėl šiame įstatymo projekte bandoma perskirstyti šias lėšas kitoms programoms finansuoti. Mūsų komitetas turėjo keletą siūlymų. Pirmiausia numatyta teisės medicinos tarnyba, kuri šiandien finansuojama per atitinkamą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą… toliau finansuoti skiriant lėšas Teismo medicinos institutui. Šiandien nėra jokio teisės akto, reglamentuojančio tokio instituto įkūrimą. Todėl manome, kad negali būti skiriami pinigai institucijai, kuri nėra įkurta.

Toliau. Mūsų komitetas siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę perduoti valstybinių medicinos išteklių kaupimo funkciją ir finansavimą Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentui. Komitetas, pritardamas daugelio lėšų perskirstymui, mano, kad nėra tikslinga skirti 2 mln. sveikatos priežiūros įstaigų bazei stiprinti ir modernizavimo programai. Konkrečiai numatyta skirti 2 mln. Kauno medicinos universiteto klinikoms vienam aparatui pirkti, tiksliau, užmokėti, nes jis jau yra nupirktas. Kauno medicinos universiteto klinika po to, kai buvo patvirtinta Vyriausybės investicinė programa ir kai buvo numatyta skirti šiai klinikai 15 mln. litų paskolą su valstybės garantija įrangai pirkti (deja, lėšų nebuvo skirta), įsigijo aparatūros už 4 mln. 222 tūkst. Lt. Komitetas mano, kad reikia kompleksiškai spręsti šią problemą, šias lėšas, tuos 2 mln. Lt, skirti įvairioms programos finansuoti. Ir pirmiausia komitetas siūlo skirti 1 mln. Lt Valstybinei narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programai. Primenu, kad šiandien kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra apie 30 tūkst. narkomanų, o Sveikatos apsaugos ministerija šiai programai vykdyti skyrė 125 tūkst. Lt. Tai jūs patys suprantate, kad tai yra visiškai neadekvati suma. Šiek tiek lėšų skiria ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, bet tikrai, jeigu mes nesusirūpinsim ir nepradėsim adekvačiai finansuoti mano minėtos programos ir kitų komiteto sprendime pasiūlytų programų, mes už kelerių metų turėsim gerokai didesnių problemų. Todėl prašom atsižvelgti į komiteto pateiktus siūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti J.Galdiką. Ruošiasi P.Papovas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, esu gavęs informaciją, kalbant apie šių metų biudžeto patikslinimą. Šiuo atveju kalbama apie naują reformą, kurią vykdo mūsų Vyriausybė, tai yra Valstybinės higienos inspekcijos pavaldumo Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitimas, jos pavaldumas visiškai naujai tarybai. Šio perdavimo metu aiškėja, kad neargumentuotai yra paimama apie 50 etatų iš Higienos inspekcijos, kas, manau, nulems nekokybišką jos veiklą, jai jau esant pavaldžiai naujai tarnybai.

Būsiu šiek tiek konkretesnis, esu įregistravęs pataisą. Kalbama apie 316 tūkst. Lt, skirtų šiems metams. O kalbant visiškai paprastai ir konkrečiai, tai vienam darbuotojui išlaikyti (pagal Vyriausybės teiktą projektą), nepaprastosioms išlaidoms yra skiriama 11 Lt per mėnesį. Tai yra 11 kartų mažiau, negu šie darbuotojai buvo finansuojami iki šiol. Manau, kad šią klaidą Vyriausybė galėtų ištaisyti, tuo labiau kad ji savo 2000 m. gegužės 4 d. nutarime Nr.505 būtent ir kalba apie tai, kad Valstybinės higienos inspekcijos etatai, tai yra 284 vienetai, turėtų būti perduoti naujai tarnybai – Valstybės maisto ir ne maisto specialiajai tarnybai. Todėl manau, kad Vyriausybė galėtų ištaisyti šią klaidą ir pateikti Seimui jau šiek tiek pakeistą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės atstovai. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, šio projekto tikslas yra pakeisti šių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, atsižvelgiant (akcentuoju) į Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus. Tačiau atsižvelgta tik perskirstant lėšas valstybinių institucijų pajamoms ir išlaidoms, valstybinėms institucijoms asignuoti. Tuo tarpu Vyriausybė taip pat yra priėmusi sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų išlaidos, tačiau dėl to jokių pasiūlymų šiame projekte nėra.

Aš norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Seimas taip pat yra patvirtinęs savivaldybių biudžetų pagrindinius finansinius rodiklius, kai tuo tarpu tie rodikliai nevykdomi. Konkrečiai per 5 mėnesius į savivaldybių biudžetų pajamas neįplaukė apie 90 mln. Lt. Taigi, manau, reikėjo ir į tai atsižvelgti, kadangi Seimas yra patvirtinęs pajamas, o jos nėra vykdomos. Juo labiau kai žinom, kad tvirtinami nedeficitiniai savivaldybių biudžetai, kiek pajamų, tiek išlaidų. Pajamos suplanuotos, išlaidos taip pat suplanuotos, todėl noriu pabrėžti, kad daugelyje savivaldybių tų išlaidų neįmanoma sumažinti dėl tos priežasties, kad reikia vykdyti įstatymus ir priimtus Vyriausybės sprendimus. Nuo įstatymų įgyvendinimo ir Vyriausybės sprendimų vykdymo niekas savivaldybių neatleidžia.

Taigi manau, kad šis pateiktas įstatymo projektas tik iš dalies sprendžia tuos klausimus, susijusius su valstybės biudžetu, ir kad tuos klausimus buvo galima išspręsti ir vadovaujantis dabartine biudžetinės sandaros redakcija, galų gale ir nauja redakcija, kad keičiant, reorganizuojant įstaigas ir t.t. galima ir be įstatymo perskirstyti tuos pinigus, tas lėšas, kurios buvo skirtos institucijoms. Nežinau, kaip ir įvertinti šį projektą, nes vis dėlto jau yra liepos vidurys ir Seimas nuo 18 dienos lyg ir pradeda nedirbti, o rugsėjo mėnuo dėl spalio 8 d. rinkimų jau bus nedarbingas. Iš tikrųjų reikalingi rimti šių metų biudžetų pakeitimai, bet jie nepateikti, nors tam tikri įsipareigojimai buvo priimant šių metų biudžetą. Buvo įsipareigojimas metų viduryje, jeigu nebus vykdomi ar bus daugiau pajamų, pateikti įstatymo pakeitimus. Tuo tarpu nevykdomas biudžetas, o jokių įstatymo pakeitimų nėra. Jūs žinote, kad yra Savivaldybių asociacijos kreipimasis į Seimą ir į visus mus, todėl norėtųsi, kad tai neliktų be atgarsio ir kad Vyriausybė, jeigu jau šiam projektui bus pritarta, tuoj pat lygiagrečiai teiktų kitą projektą dėl visų susikaupusių problemų sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kalbėtojai. Taigi baigiama pirmojo svarstymo bendroji diskusija. Išklausėme Biudžeto ir finansų komiteto pranešimą, komitetų pirmininkų, kurie norėjo kalbėti, taip pat pasiūlymų turinčių kolegų pranešimus. Ne vėliau kaip per 15 dienų bus skelbiamas antrasis svarstymas, tai bus liepos 11 d. Iki to laiko Vyriausybė turi pateikti savo požiūrį į pataisas, o mes tada apsispręstume, kada priimame biudžeto pataisas ir visa kita. Taigi pirmasis svarstymas yra baigiamas. Antrasis svarstymas, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, rodos, liepos 11 d. Ne rodos, o tikrai.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(4*) (priėmimas)

1-6 – Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Einame pastraipsniui.

1 straipsnis. Priėmimas. Tribūnoje E.Kunevičienė. Apsisprendžiame dėl straipsnių. 1straipsnis. Pataisų, rodos, nėra, ar ne, ponia pranešėja?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra kabučių.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kodėl man sakėte, kad reikia…

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio yra, bet dėl jo mes apsispręsime bendruoju sutarimu. 1 straipsniui jokių pataisų nėra?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį, kolegos? 1 straipsnį priimam.

2 straipsniui yra Jo Ekscelencijos V.Adamkaus pataisa papildyti 21 punktu. Ponia pranešėja, kokia jūsų nuomonė dėl vietinio mokesčio? Kokia komiteto nuomonė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įvesta naują vietinio mokesčio sąvoką į Biudžeto sandaros įstatymą netikslinga, nes tokią sąvoką galima priimti tik tuomet, jeigu būtų priimamas Mokesčių pagrindų įstatymas. Tuomet būtų gerai. O taip neatitinka nei Konstitucijos, nei biudžeto sandaros paskirties. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėja padarė išvadą, komitetas nepritaria šiam siūlymui. Registruojamės ir aš klausiu, ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie manytų, kad siūlymą svarstyti reikia. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, pone Liudvikai Sabuti, tada suteiksiu žodį Prezidento atstovams, kaip visada. Iš pradžių komiteto išvada, tada mūsų apsisprendimas, ar pataisą svarstom, jeigu svarstom, kalbos dėl motyvų. Registruojamės.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Šalies Prezidentas siūlo 2 straipsnį papildyti 21 punktu ir apibrėžti, kas yra vietinis mokestis. Ar svarstom šią Prezidento pataisą? Ją svarstysim, jeigu atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys šias viltis?

Už – 37. Prezidento pataisą svarstome. Aš suteikiu žodį. Kas kalbės Prezidento vardu? A.Abramavičių pažįstu, kitus Prezidentūros darbuotojus ne visus. Kas kalbės Prezidento vardu?

A.ASTRAUSKAS. Algirdas Astrauskas – Prezidento referentas savivaldybių klausimais.

PIRMININKAS. Klausimais.

A.ASTRAUSKAS. Klausimais. Respublikos Prezidentas nesiūlo įvesti naujų mokesčių, bet Respublikos Prezidentas siūlo dabar esamus, įstatymų nustatytus privalomus mokėjimus, kurie atitinka tam tikrus požymius, pavadinti vardu, kuriuo šie mokesčiai yra vadinami visame pasaulyje, tai yra vietiniais mokesčiais. Respublikos Prezidentas siekia įgyvendinti Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, tos chartijos, kurią ratifikavome pernai, ir joje yra vartojamas šis terminas. Todėl siūloma šį terminą įvesti į nacionalinę teisės sistemą ir jį pradėti vartoti. Respublikos Prezidentas mano, kad konkretizavus ir išaiškinus, kas yra “vietinis mokestis”, mes nenusižengiame Konstitucijai, nors dėl to buvo tam tikrų abejonių. Esmė yra ta, kad vietiniai mokesčiai yra nustatomi įstatymu. Savivaldybėms bus suteiktos teisės tiktai reguliuoti pagal įstatymo nustatytas ribas tarifus. Siūlome palaikyti Prezidento pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl Prezidento siūlymo papildyti 2 straipsnį kalba S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien iš esmės kalbame apie savivaldą, apie savivaldos vietą valstybėje. Aš turiu pasakyti, kad per mūsų kadencijos laikotarpį arba žiūrint dar nuo 1992 metų, tai mes įtvirtinom centrinę valdžią, jos vietą valstybėje, tačiau apie savivaldą realiai mažai galvojame. Savivalda šiandien mažai turi teisių disponuoti turtu, žeme, mokesčiais. Mokesčiai yra ta dalis, kur yra savivaldybių finansai. Jeigu mes iš esmės šiandien pripažintume savivaldai tokią galimybę turėti tuos mokesčius, kurie jai šiandien nepriskiriami, pavyzdžiui, turto, žyminis, žemės, žemės nuomos, turgaviečių mokestis, tai tiesiog būtų terminijos prasme įvestume tą naują sąvoką ir ateityje numatytume sistemą, kaip šitie vietiniai mokesčiai yra administruojami, kokia yra savivaldos vieta tuos mokesčius administruojant, necentralizuotume valdžios arba mokesčių apskaitos ir išieškojimo. Taigi tai būtų lyg paritetas arba tai būtų savivaldybėms naujos galimybės, praplėstume jų veiklos erdvę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Argumentai prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mokesčiai nėra toks dalykas, kuris visiems yra aiškus. Juo labiau jau yra susidariusios tradicijos ir dešimtais metais staiga keisti, nors kaip čia buvo sakyta, lyg ir nieko naujo, bet tai – kitiems, o visiems tiems, kurie susiduria su tuo klausimu, tai vis dėlto bus nauja. Antra vertus, kaip jau buvo sakyta, kad čia nėra tas įstatymas, kur turėtų būti šios sąvokos aiškinamos, kad čia mes kalbam apie biudžetinę sandarą, kas yra nusistovėję, kas yra seniai žinoma, ir tiktai keičiam, bet nekuriam naujų teorijų. Iš tikrųjų, jeigu būtų, sakykim, mokesčių pagrindų, tai ten jau pats pavadinimas kalbėtų apie tai, kad keičiam pagrindus. Dabar mes neseniai priėmėm Rinkliavų įstatymą, dabar čia buvo minėtas turto mokestis. Tai dabar jis vietinis ar nevietinis, fizinių asmenų – vietinis ar nevietinis? Taigi visiems aišku, kas yra turto mokestis, kas yra fizinių asmenų, kas yra kiti mokesčiai, o dabar staiga ir turto, ir vietinis. Tai ką, su brūkšneliu rašysim ar su kitais kokiais nors paaiškinimais? Sakyčiau, kad ne čia teoriją reikėtų kurti, čia reikėtų padaryti pataisymus tuos, kurie yra reikalingi, kurie būtini dėl biudžeto sandaros, dėl programinio biudžetavimo ir taip toliau. Todėl siūlau nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Prezidento pataisą, teikiamą 2 straipsniui? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Finansų ministerijos nuomonė aiški. Jie šiam siūlymui nepritaria. Balsuosime, ar priimame Respublikos Prezidento V.Adamkaus siūlymą dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad Prezidento pataisą dėl 2 straipsnio priimtume? Kviečiu balsuoti už.

Už – 35, prieš – 25, susilaikė 20. Pataisai nėra pritarta. Ar galime priimti visą 2 straipsnį be šios pataisos? K.Kuzminskas nori kalbėti. Jis kalba telefonu. 2 straipsnį priimam bendruoju sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. 3 straipsniui yra A.Žvaliausko pataisa dėl mūsų jau diskutuojamo Kelių fondo, bet ji yra analogiška mūsų jau vieną kartą padarytam apsisprendimui. Kelių fondas jau buvo išbrauktas Vyriausybės teikimu ir aš galėsiu teikti balsuoti tik trečiąjį A.Žvaliausko ir Alg.Butkevičiaus siūlymą dėl 2 straipsnio dėl šių nuostatų įsigaliojimo tvarkos. Su pranešėju dėl to sutarta. Ar galime, kolegos, priimti 3 straipsnį? Dėl 3 straipsnio S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, girdžiu ir iš pašalės prašymų vis dėlto balsuoti dėl šio straipsnio ir tuomet bus apsispręsta ir dėl tų pataisų, kurias jau esam balsavę. Jeigu mes jas atmesim atmesdami visą straipsnį, tuomet ieškosim kitų išeičių. Todėl siūlau kolegoms atmesti šitą straipsnį ir tada rasti išeitį dėl Kelių fondo. Nes tai, kas atsitiko aną kartą, vis dėlto yra nepriimtina. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų registruotis, ar galime balsuoti iš karto? Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 3 straipsnį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Neatmeskim dabar.

Priimant galima balsuoti už pasiūlymus.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl 3 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip negalima. Pirmiausia reikia už pasiūlymą balsuoti.

PIRMININKAS. Ar dalyvauja posėdyje A.Grumadas? Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas dabartinės komiteto redakcijos 3 straipsnis?

Už – 38, prieš – 40, susilaikė 9. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis nėra priimtas. 3 straipsnis nėra priimtas. Dabar žiūriu į Vyriausybę, žiūriu į pranešėją. Ar darome priėmimo pertrauką, nes tai principus lemiantis straipsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, man gaila, kad jūs neleidote man pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, straipsnis nėra priimtas. Taigi, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmiausia reikėjo balsuoti už ponų A.Žvaliausko ir Alg.Butkevičiaus pateiktus pasiūlymus, tiktai reikėjo paaiškinti, kad Kelių fondas būtų įtrauktas į valstybės biudžetą ne šiandien, o nuo 2004 m. sausio 1 d., nes jau dabar yra patvirtinti trejų metų biudžeto rodikliai, “Via Baltica” finansavimo kreditavimo sutartyje irgi numatyta, kad tas fondas yra. Jeigu mes būtume jį įrašę atsižvelgdami, kad toliau bus numatytas tas terminas, tai viskas būtų buvę gerai.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, A.Žvaliausko pataisa visai analogiška atmestajai per svarstymą, todėl aš negalėjau teikti balsuoti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, jūs…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, jūs galėjote ir turėjote teikti balsuoti…

PIRMININKAS. Pone Etikos komisijos pirmininke, prašyčiau įvertinti E.Kunevičienės kalbas tribūnoje.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, aš turiu pasakyti, kad jūs neklaidintumėt Seimo narių. Pagal Statutą, jeigu svarstymo metu antrą kartą teikiamas…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja!

E.J.KUNEVIČIENĖ. …toks pat, dėl jo nebalsuojama. Per priėmimą teikiama pirmą kartą, todėl turi būti teikiama balsuoti surinkus 29 balsus. Dabar prašom Etikos komisiją svarstyti, kas teisus: ar Seimo posėdžio pirmininkas, ar aš.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punktas: “Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti”.

Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tie pasiūlymai nėra analogiški.

PIRMININKAS. Visiškai pažodžiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jie nėra analogiški. Visų pirma jūs pats asmeniškai dabar priimate sprendimą vertinti, kad tai analogiški siūlymai, tuo tarpu tai yra kita redakcija. Dėl A.Žvaliausko ir Alg.Butkevičiaus kitos redakcijos turėjo būti balsuojama ir būtų buvusi kitokia situacija. Bet jūs traktuojate tai kaip pirmąjį pasiūlymą ir manote, kad tai yra analogija.

PIRMININKAS. R.Survila – dėl vedimo tvarkos.

R.R.SURVILA. Balsavimas dėl šio straipsnio buvo pasiūlytas pažeidžiant Statutą, todėl frakcijos vardu siūlyčiau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiama šio straipsnio priėmimo pertrauka. Gal galime tada balsuoti dėl kitų straipsnių? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, priėmimo pertrauka ir reikia tartis dėl trečiojo straipsnio. Ačiū, ponia pranešėja. Skelbiama priėmimo pertrauka, kolegos.

Toliau 1-7a – projektas Nr.P-2561(2)… (Balsai salėje: iki kada pertrauka?) Iki kito posėdžio, kolegos. Iki kitos posėdžių dienos. Taigi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną A.Andriuškevičių.

V.BOGUŠIS. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. Pradėjome svarstyti kitą klausimą, kolegos. Dėl vedimo tvarkos – V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai kruopščiai paisote Statuto, bet šį kartą jūs pats jį pažeidžiate. Jūs turite pasakyti, kas per tą laiką bus daroma, ir tiksliai įvardyti, kada bus balsuojama dėl šio projekto, dėl kurio padaryta pertrauka. Prašom nepažeidinėti Statuto. Ačiū.

PIRMININKAS. 158 straipsnio 3 dalis, pone Vytautai Boguši, prašom atsiversti ir paskaityti. S.Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paprašyti, neapeliuodamas į jokius Statutus, kad mes tiesiog žinotume tokius techninius dalykus, kada jie dabar susirinks, ar E.Kunevičienė vadovaus tai grupei, ar ne, kas ten kviečiami, kada jie priims ir mums pateiks savo sprendimą, nes reikia anksčiau tai žinoti. Ne tam, kad trukdytume dirbti, bet padėtume. Aš labai prašyčiau, pone pirmininke, nors jau pranešėjas yra tribūnoje, dar jo atsiprašyti kokiai minutei ir tuos dalykus sudėlioti, kad per kitą posėdį niekam nekiltų jokių klausimų, kodėl atsitiko taip, o ne kitaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, aš jums galiu tik tiek pasakyti: priėmimo tęsinys kitą posėdžių dieną, taigi ateinantį… t.y. rytoj, jeigu iki tol bus susitarta. Jeigu ne, tada ateinantį antradienį.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561(2*). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2562(2*). Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2563(3*) (svarstymas)

Kolegos, 1-7a. Tribūnoje – A.Andriuškevičius. Su šiuo projektu taip pat susiję dar du projektai: Nr.P-2562(2) ir Nr.P-2563(3). Pone pranešėjau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitete šis projektas buvo svarstytas. Gauta Teisės departamento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabų, taip pat ponios E.Kunevičienės viena pastaba. Komitete pritarta vienai Teisės departamento pastabai, trim pastaboms nepritarta. Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabai nepritarta, ponios E.Kunevičienės pastabai pritarta. Šiam pataisytam projektui Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Prašome visus pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar tai reiškia, kad projektai neturi kokių problemų?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Yra. Yra dar du pasiūlymai, tačiau jie nebuvo komitete svarstyti, todėl aš jų nepateikiu.

PIRMININKAS. Taip, bet dėl jų reikia apsispręsti. Kolegos, ar galime pritarti komiteto teikiamam Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo ir pereiti prie pataisų? Gerbiamieji kolegos, kokia jūsų nuomonė? Pone Liudvikai Sabuti, ponia Elvyra Kunevičiene! J.Listavičius – dėl pritarimo po svarstymo komiteto variantui, paskui pereiname prie pataisų.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš pritariu, nes komitete, kaip ir minėjo pranešėjas, iškilę klausimai buvo apsvarstyti. Įstatymo projektui Nr.P-2561(2) komitete vienbalsiai pritarta, todėl kviečiu ir čia jam pritarti, taip pat dėl pasiūlymų atitinkamai balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo komiteto teikiamam projektui Nr.P-2561(2). Pone pranešėjau, prašom palaukti tribūnoje – pataisos. K.Prunskienės pataisa įregistruota anksčiau negu J.Listavičiaus. Kaip jūs vertinate šias pataisas? Dėl jų reikia apsispręsti.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Kadangi aš atstovauju komitetui, o komitetas nesvarstė, todėl aš jų nevertinu. Manyčiau, kad savo nuomonę turėtų pasakyti Finansų ministerijos atstovai. Gal jie galėtų savo pozicijas išsakyti.

PIRMININKAS. Aš neprieštarauju. Taigi, ministerijos atstovai, kaip vertinate iš pradžių K.Prunskienės pataisą, nes ji įregistruota anksčiau?

J.BALEVIČIENĖ. Vis dėlto mes, išnagrinėję tą pataisą, kuria siūloma daryti tikslinius įnašus standartiniams tikslams, laikomės tokios nuostatos, kad neturėtų būti daroma išimtis vienam tikslui, nes jau pažeidžiamas mokesčių neutralumo principas. Manome, kad taip neturėtų būti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, mano klausimas: ar svarstome K.Prunskienės pataisą dėl 5 straipsnio 14 punkto? Ar atsiras 10 Seimo narių, manančių, jog reikia svarstyti K.Prunskienės pataisą?

Už – 12. Taigi K.Prunskienės pataisą svarstom. Kas argumentuoja už K.Prunskienę? J.Listavičius – prieš, niekas nepateikia pataisos. J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau buvo trumpai pasakyta, kokios priežastys, kad šiai pataisai nebūtų pritarta. Aš dar sakyčiau, kad jeigu mes į ją pasižiūrėsim, tai čia maža to, kad vienam, sakykim, tikslui, bet nėra ir tikslinio nario įmokos sumos ribojimo, ir kaip tikslinės tos įmokos galėtų būti naudojamos, tai jau čia gal plačiau, ne vien tiktai standartams. Esant vienam tokiam pasiūlymui, nesant ribojimo, gali būti tam tikrų nesusipratimų. Todėl aš sakyčiau, kad K.Prunskienės pataisai galima būtų nepritarti, o mano pataisa ir konkretizuoja tą klausimą, ir riboja tas tikslines įmokas, ir kartu jos galėtų būti naudojamos ne vienai tikslinei paskirčiai, o tos tikslinės paskirtys galėtų būti nuostatuose ar įstatuose aptartos plačiau. Todėl aš siūlyčiau mano pataisai pritarti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis paremtų K.Prunskienės siūlymą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Man susidarė įspūdis, kad komiteto pirmininkas truputį netiksliai kalbėjo. Aš manau, kad šita kolegės K.Prunskienės pataisa yra iš tiesų racionali ir kviečiu visas kolegas palaikyti tą pataisą.

PIRMININKAS. Visas kolegas palaikyti pataisą. Registruojamės.

Posėdžiauja 53 Seimo nariai. Balsuojame dėl K.Prunskienės pataisos dėl 5 straipsnio 14 punkto redakcijos. Pritariantys – už.

Už – 10, prieš – 16, susilaikė 22. Pataisai nėra pritarta. J.Listavičiaus pataisa. Gal galime ją priimti bendruoju sutarimu, pone pranešėjau?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip, aš manyčiau, kad reikia pritarti pono J.Listavičiaus… bet tai yra mano nuomonė, bet ne komiteto…

PIRMININKAS. Taigi J.Listavičiaus pataisą dėl 5 straipsnio 14 punkto, kolegos, priimame bendruoju sutarimu. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymą baigiam, ar ne? Pritariame po svarstymo. Dėkui.

Dar vienas projektas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2562. Pataisų nėra, ar ne?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip, čia buvo Teisės departamento dvi pastabos. Joms pritarta ir mes vieningai pritarėm šitam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Nr.P-2562(2) variantui. Dėkui.

Ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar galime pritarti po svarstymo?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Taip pat komitetas pritarė. Ten buvo banko kai kurių pastabų. Joms pritarta. Žodžiu, kviečiu taip pat balsuoti už.

Valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-2343 (svarstymas)

PIRMININKAS. Pritariame bendruoju sutarimu Nr.P-25633) variantui. Gerbiamieji kolegos, rezerviniai klausimai, dėl kurių mums reikia apsispręsti, ar pritarti komiteto išvadoms – atmesti. Rezervinis pirmasis Nr.P-2343 projektas – Valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas. Komitetas siūlo šį projektą atmesti. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Projektą teikė M.Pronckus ir kiti LDDP kolegos. J.Listavičiaus – pagrindinio komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas parengtas spręsti žemės ūkio finansavimo, lėšų trūkumų, kuris susidarė 1999 metais klausimus. Siūloma išleisti Vyriausybės vertybinius popierius ar kitais įstatymo nustatytais būdais perkelti kreditorinį įsiskolinimą ateičiai, pripažįstant į valstybės vidaus skolą. Įstatymo projekto autoriai nenori prisiminti Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio, kuriame pavedama valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms parengti bei patvirtinti ir vykdyti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidų sumažinimo priemones, užtikrinančias kreditorinio įsiskolinimo padengimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus 1999 metų neapmokėtoms išlaidoms padengti, skyrė atitinkamas lėšas. Iki 2000 metų liepos mėnesio priimti įsipareigojimai įvykdyti. Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Remdamasis pateiktais argumentais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių protokoliniu sprendimu, komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Siūlau Seimui pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Negalima žemės ūkio išlaidų sąskaita didinti valstybės skolos, jos perkelti į kitus metus ir visų mokesčių į visų mokesčių sąskaitas bei pažeisti patvirtintus skolinimosi limitus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar paremiame komiteto išvadą atmesti šį projektą? P.Papovas – už. Už siūlymą atmesti.

P.PAPOVAS. Aš atsiprašau, ne tą įjungiau. Prieš. Ir dėl šių motyvų. Man atrodo, tie argumentai, kurie buvo čia išdėstyti, nėra realūs. Todėl, kad realiame gyvenime jau valstybės vidaus skola yra pripažinta nemažai dalykų, tarp jų kompensacija už žemę. Tokie įsipareigojimai, kurie buvo priimti, kad turi būti kompensuojama, bet nebuvo kompensuojama, pripažinta vidaus skola. Taip pat, sakykim, Vyriausybė jau pripažino iš esmės vidaus skola, kad praėjusiais metais negauti asignavimai į nacionalinę programą yra kompensuojami iš šių metų biudžeto. Tai skola išeina šių metų biudžete, kadangi nedaromos išlaidos pagal šių metų biudžetą, tos numatytos išlaidos, kurios turėjo būti daromos šiais metais, o pinigai naudojami praeitų metų skoloms padengti. Vyriausybė yra pripažinusi vidaus skola, tiktai daro tą skolą iš šių metų … padengia tą praėjusių metų skolą iš šių metų biudžeto. Manau, kad jeigu būtų priimtas toks įstatymas, tai šių metų skola šiems metams, kadangi jau nebus gauta, būtų išmokėta, sakykim, šiais metais iš kitų šaltinių. Todėl aš – prieš atmetimą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Galima suprasti įstatymo teikėjų gerų norų… ir suprantama, kad būtų graži galimybė taip pasielgti. Bet Seimo nariai taip pat turėtų atsižvelgti į realias galimybes, į tai, kad toliau tęsti pažadus ir jų nevykdyti būtų taip pat neprotinga, kaip buvo iki šiol. Todėl, matyt, šiuo metu negalima priimti tokio įstatymo. Galbūt tai bus galima daryti vėliau. Bet pirmiausia yra globalinė, bendra valstybės finansinė padėtis ir realios galimybės.

Galų gale mes turime pradėti gyventi pagal išgales ir taip, kaip diktuoja tikri finansiniai dalykai.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos Seimo nariai, ir balsuosime dėl Biudžeto ir finansų komiteto išvados atmesti M.Pronckaus ir kolegų teikiamą Valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektą. Registruojamės. Jeigu šį siūlymą parems 36 Seimo nariai, projektas bus atmestas.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti tik ką aptartą įstatymo projektą? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 36, prieš – 11, susilaikė 1. Valstybės skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas yra atmestas. Repliką V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš beveik žadą praradęs, bet vis tiek kaip nors keletą žodžių noriu pasakyti. Mane stebina gerbiamojo kolegos R.Survilos kalba. Jeigu kalbėtų kitos specialybės žmogus, kuriam tokie reikalai svetimi, galima būtų suprasti, bet kai žmogus, kuris susijęs su žeme, su žemės ūkiu, kalba tokius dalykus matydamas tokią kritišką kaimo padėtį, tai neįmanoma įsivaizduoti ir priimti tokios kalbos.

Aš noriu jums pasakyti tik vieną dalyką (jau buvau sakęs kartą, dar pakartosiu): žemės ūkis priėmė ekonominį smūgį, sumažinus jam šiais metais, palyginti su praėjusiais, finansavimą iš biudžeto 16 kartų. Tai, kas buvo faktiškai patvirtinta mūsų biudžete, Vyriausybė tai padarė. Tai kaip atrodytų kita šaka, jeigu taip būtų su ja pasielgta? Bet su kaimiečiu, pasirodo, viską galima padaryti.

Aš jums tik noriu priminti. Tokio finansavimo rezultatas – mes šiandien turime karvių vos 56 % to skaičiaus, kurį turėjome 1939 metais. Nueikime į turgų ir pažiūrėkime, kas darosi. Ant prekystalių vien veršiena, pjauna gyvulius iš eilės, nes jų niekas nesuperka.

Ką mes darome, kolegos? Ką mes darome? Aš negaliu ramiai kalbėti. Buvo viena proga mums truputį pasitaisyti prieš kaimo žmones ir parodyti, kad mes ne visi tokie esame, ir ištaisyti tą mūsų klaidą, kurią padarėme tvirtindami Vyriausybės sąmatą. Negalima ramiai kalbėti, aš nesuprantu tų dalykų. Jeigu taip sunku, tai visoms šakoms vienodai karpykime. Gal galima prisiimti daugiau, žemės ūkis gali prisiimti, nes čia yra operuojama nemažomis sumomis. Bet negalima 16 kartų, nieko gi neliko!

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.EINORIS. Aš tik noriu pakartoti. Atsiprašau. Jeigu pernai vien pienui buvo skirta 111 mln., šiemet nulis, jeigu galvijams – 60-57 mln., šiemet – 2 mln., kiaulėms – 9 mln., šiemet nulis, eksportui remti pernai – 72 mln., šiemet – nulis. Tai ką mes darome?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.EINORIS. Jūs gerai pasidairykite kaime, kas atsitiko!

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Kolegos V.Einorio kalba mane iš tikrųjų sujaudino. Aš galvoju, kad sujaudino ir jo kolegas – opoziciją, kuri visiškai nedalyvavo ir neatsiliepė į jo sielos šauksmą. (Aš čia šiek tiek šaržavau.) Man atrodo, tai, ką sakė kolega, rodo, kad mes šiandien priėmėme teisingą sprendimą, ir aš tik kviesčiau opoziciją aktyviau dalyvauti svarstant tokius svarbius valstybės klausimus. Jų nedalyvavimas sukėlė tokius desperatiškus kai kurių Seimo narių, pavyzdžiui, kolegos V.Einorio, veiksmus.

Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2578(2). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6, 7, 17, 25, 32, 35, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2579(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkui. Rezervinis 2a ir 2b – Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2578(2), teiktas Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlytas atmesti. Taip pat pasiūlytas atmesti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2579(2), taip pat Vyriausybės teikimas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. J.Listavičius turėtų pateikti, ar ne? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komiteto vardu turėjau kalbėti ne aš. Minimalia komiteto narių dauguma įstatymo projektui buvo nepritarta, bet aš gal trumpai pasakysiu apie projektą Nr.P-2579(2), nes jis šiuo atveju yra pagrindinis ir tik dėl jo buvo taisytas ir šis Mokesčių administravimo įstatymas. Taigi įstatymo projektą siūloma iš esmės pakeisti nuostata, susijusia su pridėtinės vertės mokesčio skirtumų grąžinimu. Ji leistų sugriežtinti pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę. Siūloma nustatyti, kad per mokestinį laikotarpį susidaręs pridėtinės vertės mokesčio skirtumas įskaitomas mokestinėms nepriemokoms padengti. Mokesčių mokėtojų prašymu permoka ar skirtumas gali būti įskaityti einamiesiems mokesčiams, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, padengti. Atlikus minėtus įskaitymus, pridėtinės vertės mokestis gali būti grąžintas tik įmonėms, kurios įrašytos į specialų sąrašą, bet tik tiek, kiek pridėtinės vertės mokestis susidarė dėl nulinio tarifo taikymo bei ilgalaikio turto įsigijimo. Neįrašytoms į specialų sąrašą įmonėms pridėtinės vertės mokesčio skirtumo likutis gali būti grąžintas trims mėnesiams iš eilės… neįskaitytas ir negrąžintas dėl ilgalaikio turto įsigijimo. Likęs neįskaitytas ir negrąžintas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo likutis būtų grąžinamas (įstatymo projekte buvo nurodyta, kad praėjus kalendoriniams metams, mes pataisėme “pusmečiui” ir tam buvo pritarta) tik tuo atveju, jeigu šis likutis susidarė tris mėnesius iš eilės. Mokesčių mokėtojas turėtų pats įrodyti, kad papildomai apskaičiuotoji suma yra neteisinga, jeigu jis nesutinka.

Kaip jūs žinote, visas šis sugriežtinimas kilo ne iš gero gyvenimo. Pridėtinės vertės grobstymai sudarė pretekstą griežtinti pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo reikalavimus, kurie sudarys nemažai sunkumų, tiesiai sakykime, doriems mokesčių mokėtojams, bet tai buvo padaryta ne iš gero gyvenimo.

Aš asmeniškai pritariau šiam įstatymo projektui, bet kadangi dauguma komiteto narių nepritarė, todėl, mano supratimu, Seimas turėtų priimti sprendimą perduoti įstatymo projekto svarstymą kitam komitetui ar ieškoti kito sprendimo. Gal kai kurios normos ir yra per griežtos, bet liberaliomis normomis mes nieko tikrai nepasieksime.

Komitete buvo iškilę nemažai dvejonių dėl to sąrašo sudarymo. Šiuo metu, kai yra valstybės kreditorinis įsiskolinimas… o ten kalbama apie tai, kad į sąrašą įrašomos tiktai tos įmonės, kurios neturi tokio įsiskolinimo. Tam tikrų dvejonių kilo, ir gal to viso rezultatas ir buvo tas, kad komitetas nepritarė.

Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas abejoja, bet balsavimas… komiteto pirmininkas abejoja, bet balsavimas toks, kad šiuos du projektus komitetas siūlo atmesti. Kolegos, ką darom? Ar paremiam komiteto siūlymą? Argumentai. Ar perjungsit, gerbiamasis Sekretoriate, man kitą klausimą – rezervinį? Taigi vienas – už, vienas – prieš, kolegos. Labai atsiprašau dar kartą. Ar pritariame komiteto siūlymui? A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad komiteto siūlymui negalima pritarti, nes ir balsuojant tenai vienas balsas būtent nulėmė, kad buvo tokia komiteto išvada. Aš manyčiau, kad Vyriausybės sprendimas ir pasiūlymai buvo logiški ir reikėtų pritarti Vyriausybės pasiūlytam projektui.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Matyt, daug kas svarstė ir vakar frakcijose šiuos projektus. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pateikimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2579. Jeigu pritarsit, – už, jeigu manysit, kad reikia toliau nagrinėti kitam komitetui ar specialiai komisijai, – prieš arba susilaikoma. Ar pritariame komiteto sprendimui atmesti Mokesčių administravimo įstatymo pataisas?

Už – 1, prieš – 32, susilaikė 12. Komiteto siūlymui atmesti Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2578 ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2579(2) nėra pritarta. Kolegos, pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 dalį mes galime dabar grąžinti šiuos projektus iš naujo tobulinti ir svarstyti kitam komitetui arba sudaryti specialią komisiją įstatymo projektui tobulinti. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia kalbama apie mokesčių… apie PVM mokesčio grąžinimo ir administravimo reikalus, o į šią problemą yra labai įsigilinusi Nusikaltimų tyrimo komisija, gal galėtume šią komisiją laikyti specialiąja komisija, kuri toliau nagrinėtų šiuos projektus ir artimiausiu metu pateiktų išvadą? Dėkoju. S.Slavickas su savo komisija turėtų padaryti išvadą per savaitę. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo" projektas Nr.P-2721(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar į tribūną pakviesčiau J.Razmą. Mano registruotas Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-2721(2). Taigi kancleris J.Razma vaduoja mane ir už tai aš jam labai dėkoju.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, visai neseniai patvirtinom atnaujintą Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį. Labai gaila, kad labai greit reikia tikslinti. Priežastis labai paprasta: vienas iš komisijos narių, pasiūlytas Teisininkų draugijos, parašė pareiškimą ir prašo sustabdyti jo įgaliojimus. Yra nuoroda į Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, t.y. į tą punktą, kuris draudžia šios komisijos nariams dalyvauti partijų veikloje, nes Teisininkų draugijos atstovai turi išlaikyti politinį neutralumą. Na, kaip žinot, Edmundas Sakalauskas yra aktyvus Naujųjų, atsiprašau, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos kūrėjas. Taigi mums priėmus jo pareiškimą tektų burtų keliu išsiaiškinti, kuris Teisininkų draugijos atstovas šį kartą pakliūva į komisiją, o kai burtai paaiškės, tada jį būtų galima ir patvirtinti galutinai priimant šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio projekto nori klausti Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip, gerbiamasis kolega, o kodėl burtų keliu? Ar tai yra Statuto numatyta?

J.RAZMA. Taip, tai yra numatyta Rinkimų įstatyme, toks nestandartinis atstovų parinkimas. Tiek tų, kuriuos siūlo teisingumo ministras, tiek tų, kuriuos siūlo Teisininkų draugija.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime nutarimo projektui pritarti po pateikimo? S.Kaktys nori kalbėti? Ne. S.Kaktys nori kalbėti.

S.KAKTYS. Aš manau, kad mes galėtume šiandien ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pritariame po pateikimo. Galėtume pradėti iškart priėmimo procedūrą. 1 straipsnį galime, turbūt neprieštarautumėte, iš karto priimti, nes juo E.Sakalausko pareigos yra pripažįstamos netekusiomis galios. Taigi 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Gerbiamasis Sekretoriate, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, Sigitai Kakty ir kiti, kurie dar gali skaičiuoti balsus, Teisininkų draugija mums pateikė tris kandidatus: Genovaitę Babachinaitę, Saulių Katuoką ir Liudviką Meškauskaitę. Taigi, Sekretoriatui padedant, Sekretoriato patarėjus prašom organizuoti burtų traukimą. Rezultatus skelbsiu iš karto po šio klausimo. Daugiau iš balsų skaičiavimo komisijos nieko nėra. Kolegos frakcijų atstovai, prašom stebėti, kaip vyksta traukimas. Yra trys pavardės, trys vokai. (Balsai salėje) Todėl, kad jis balsų skaičiavimo komisijos vienintelis ir nepakeičiamas atstovas. Jūsų atstovo V.Šmigelsko, labai apgailestaujame, dabar posėdyje nėra. Taigi, kolegos, traukiant burtų keliu, S.Katuoka, Lietuvos teisininkų draugijos atstovas, yra skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu ir galime priimti 2 straipsnį. Ar galime sutarti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narys prisiektų šiandien 15 val., jeigu galėtų Pirmininkas dalyvauti tuo metu? 15 valandą priesaika. Rodos, buvo tartasi.

Tai būtų 3 straipsnio data – šiandien, liepos 4 d., 15 val. Taigi 3 straipsnis – Vyriausiosios rinkimų komisijos narys prisiekia Seime šiandien. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo”. Tie, kurie balsuoja teigiamai, neturi jokių sąžinės graužimų, jie nelaukia balsavimo skaičiavimo rezultatų. Kai kurie kiti graužiasi.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ar priimame šį Seimo nutarimą? Kviečiu balsuoti. Kolegos, dar prašom neišsiskirstyti. Skelbsiu vardinio balsavimo rezultatus dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Už – 44, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo” yra priimtas. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėsime problemą dėl kito Vyriausiosios rinkimų komisijos nario, dėl Edvardo Gružo, kuris taip pat politiškai yra angažuotas ir turi interesų konfliktą.

PIRMININKAS. Aš manau, kad turėtų būti atsistatydinimo teikimas.

Vardinio balsavimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo rezultatai

Gerbiamieji kolegos, taigi dar paskutinis darbas, kurį mes turime padaryti prieš pietų pertrauką, t.y. susipažinti su Seimo narių vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rezultatais. Aš juos dabar skelbiu.

Akstinavičius – prieš, Aleknaitė-Abramikienė – už, Alekna – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė – už, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius ir Ažubalis – už, A.Bartkaus biuletenis negaliojantis, jis nepasirašė rinkimų lapuose. Beinortas – prieš, atsiprašau, Beinortas susilaikė, Bernatonis susilaikė, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo balsavime, Bogušis – prieš, Briedis – už, Burbienė ir Buškevičius – prieš, Algirdas ir Audrius Butkevičiai nedalyvavo balsuojant, Cinauskas – už, Čaplikas ir Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila ir Dagys – prieš, Daubaraitė nedalyvavo balsuojant, Degutienė – už, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys nedalyvavo, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas – prieš, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Juknevičienė – už, Juršėnas – prieš, Kaktys – už, atsiprašau, Juršėnas susilaikė, Kaktys – už, Karbauskis susilaikė, Karosas ir Kašėta – prieš, Katilius, Katkus, Kirkilas, Knašys – už, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas – už, Kunevičienė susilaikė, Kupčinskas – už, Kuzmickas nedalyvavo, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė – už, Listavičius susilaikė, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas, Medvedevas, Melnikienė, Mincevičius ir Mocartas – prieš, Olekas nedalyvavo, Ozolas ir Oželytė – prieš, Pakalniškis susilaikė, Palubinskas nedalyvavo, Papovas susilaikė, Paukštė – prieš, Patacko biuletenis negaliojantis, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys, Plokšto, Pronckus susilaikė, Prunskienė nedalyvavo, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas, Skrebys – prieš, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis susilaikė, Šavinis – prieš, Šerienė – prieš, Šiaulienė susilaikė, Šileikis – prieš, A.Šimėnas ir J.Šimėnas – už, Šmigelskas – prieš, Švitra – už, Trapikas – prieš, Urbonas, Uždavinys – už, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras, Vaižmužis susilaikė, Valatka – prieš, Velikonis susilaikė, Vidžiūnas, Vilimas – už, Visokavičienė susilaikė, Zabukas ir Zingeris – už, Zuoza – prieš, Žiemelis – už, Žvaliauskas susilaikė. Iš viso dalyvavo balsuojant, pasiėmė balsavimo lapelius 125, už – 64, prieš – 41, susilaikė 18. Du biuleteniai negaliojantys. Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas. Rytinį posėdį baigiame.