Penkiasdešimt devintasis (494) posėdis
2000 m. birželio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pradėti popietinį posėdį.

Registruojamės. Norėčiau viltis, kad kai kuriems kolegoms tai nėra pats svarbiausias darbas, suplanuotas po pietų. Registruojamės!

Kol kas užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350(3*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti labai svarbų įstatymą – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2350(3). Suteikiu žodį komiteto pirmininkui L.Sabučiui dėl esmės ir tolesnių mūsų darbo procedūrų. Trečiasis. 10 minučių, kolega komiteto pirmininke. Iš aplanko storio suprantu, kad tų 10 minučių gali ir neužtekti.

L.SABUTIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jums šis įstatymas ne naujas. Liepos 8 d. bus vieneri metai, kai buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas kaip bazinis ir jis toliau lieka tokiu įstatymu. Kartu mes šiandien jau galime drąsiai teigti, jog atiduodame jums vertinti per vienerius metus sukauptą patirtį ir tas nuostatas, pastabas, kurias gyvenimas padiktavo praktiškai taikant įstatymą ir kartu atsižvelgiant į nemažai kitų teisės aktų, kuriuos priėmė Seimas. Jūs prisimenate Specialiųjų tyrimų įstatymą, Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Jau kitos institucijos susikūrė, o kai kurios yra ir likviduojamos, bet, svarbiausia, yra visos valstybės tarnybos perėjimas į labai konkrečią sistemą, paremtą labai aiškiais principais dėl tam tikrų pareigų atlikimo ir atsakomybės.

Jūs, komitetas ir Vyriausybė per du kartus prašė tobulinti šį įstatymą. Į tai buvo atsiliepta. Taip pat kartu buvo pasirūpinta ir mes negalėjome anksčiau pateikti šio įstatymo pataisų... Aš paminėsiu, kiek jų čia yra, o visa kita jūs turite po ranka. Negalėjome padaryti dar ir dėl to, jog dabar yra antrasis šio įstatymo etapas – darbo užmokesčio sistemos perkėlimas, pritaikymas visai valstybės tarnybos sistemai, kaip antradienį svarstėme, valstybės politikams, teisminės valdžios atstovams ir valstybės pareigūnams. Tai, be abejo, taip pat suderinome, atsižvelgdami į Seimo rezoliuciją, kurią kartu parengėme ir priėmėme, jog visiems turi būti taikomi panašūs kriterijai, principai ir kartu tai reguliuojama įstatymu, o ne aibe įvairiausių poįstatyminių aktų ar Vyriausybės nutarimų. Tai leido ilgą laiką išbalansuoti atlyginimo sistemą ir principus, kai kada net tam tikra prasme leido nuolaidžiauti arba įrodinėti, kad viena ar kita institucija yra reikšmingesnė už kitą. Mums buvo nelengva, nes iš tikrųjų reikėjo suderinti nemažai priimtų įstatymų, vadinamąsias valstybės tarnybos vertikaliąją ir horizontaliąją linijas. Tose linijose taip pat įvesti rodikliai.

Jeigu kalbėtume apie kategorijas, yra ne tik karjeros kilimo nuo 1 iki 30 kategorijos, bet ir pačioje kategorijoje dar yra įvairių niuansų, kurie leidžia (ir mes turime su tuo sutikti) taikyti skirtingus atlyginimo dydžius, arba darbo užmokestį. Tam savivaldybių institucijoms padės priimta ir Vyriausybės patvirtinta šio įstatymo taikymo metodika. Ji taip pat jums yra pridėta prie šio Valstybės tarnybos įstatymo. Todėl, man atrodo, bus lengviau suprasti, kodėl vis dėlto komisijos patarėjas gali turėti mažesnę kategoriją nei komiteto patarėjas ar Prezidento patarėjas.

Prie šio įstatymo tobulinimo labai nuoširdžiai dirbo ir prisidėjo valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministras V.Adomonis, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministras R.Kairelis, tos ministerijos Darbo apmokėjimo skyriaus viršininkas A.Bartkevičius, Prezidento referentas A.Astrauskas, institucijų vadovai: J.Liaučius, V.Pavilonis, Konstitucinio Teismo kancleris V.Rinkevičius, Aukščiausiojo Teismo – J.Kryževičius, Generalinės prokuratūros, Užsienio reikalų ministerijos personalo, Valstybės saugumo departamento, Vertybinių popierių komisijos pareigūnai, Lietuvos banko pirmininkas R.Šarkinas ir kiti atstovai, Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas, Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Seimo kanceliarijos personalo visi skyriai, Finansų skyriaus vedėjai ir Savivaldybių asociacijos atstovai Stasiūnaitė, Šiupšinskas. Iš viso dalyvavo apie 12 institucijų. Pakviesti specialiai į komitetą (dėl kiekvienos lentelės buvo aptarta) daugiau nei 20 žmonių, pareigūnų.

Taip pat tai susiję su 60 įvairiausių punktų bei dalių pataisymu ir, kaip matote, pridėti trys priedėliai, kuriuos sudaro, reikia pabrėžti, išvardytos 33 politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybės nustatant atlyginimą, viešojo administravimo valstybės tarnautojų lygių bei kategorijų nuostatos ir lentelės, taip pat paslaugų valstybės tarnautojų pareigybių, kategorijų, algų koeficientų lentelė. Atkreiptinas dėmesys, jog prisidėjo mūsų Seimo komitetai, kiti galbūt kiek mažiau, bet ypač nuoširdžiai buvo padirbėta Socialinių reikalų ir darbo komitete. Mums atrodo, kai kuriuos klausimus pasisekė suderinti.

Tačiau iki šiol liko dar kai kurių, be abejo, darbų ir prie šio projekto. Jie nežymūs, bet, man atrodo, reikės prašyti svarstymo pertraukos. Mes norėtume turėti tokią pauzę, nes dar reikia kai kurių redakcinių patikslinimų. Taip pat reikia atsižvelgti į šiandien gautus pasiūlymus. Konkrečiai Seimo narių A.Syso, A.Stasiškio ir kitų pasiūlymus.

Taip pat labai svarbu vertinant šį įstatymą yra tai, kad (ir aš prašau atkreipti į tai dėmesį) mes sprendžiame trijų buvusių politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybių perkėlimą į konkursines pareigybes arba valstybės tarnautojų sąrašą. Tai yra savivaldybių seniūnų kaip administracijos tarnautojų, Vyriausybės atstovo, kaip vykdančio teisinę priežiūrą savivaldybėse, ir kai kuriuos kitus ministerijų, departamentų atstovus, buvusius politiniame sąraše. Jų dabar jau nerasite.

Per šį laikotarpį mes taip pat sprendėme dėl Vyriausybės pateikto pereinamojo laikotarpio mažėjimo. Kurie gavo per daug didelius atlyginimus… penkerių metų laikotarpis ir augimo penkerių metų laikotarpis. Komitetas, atsižvelgdamas į mūsų komiteto nario K.Šavinio ir kitų siūlymus, nusprendė, jog mažėjimo prasme pakanka dvejų metų (dėl to Seimas balsavo antradienį), o didėjimo mes nekeitėme. Manome, kad galėtų likti ir penkerių metų laikotarpis. Tačiau, jeigu vis dėlto per tą pauzę būtų pasiūlyta, kad pakanka ketverių metų, aš manau, jeigu Seimas apsispręstų, gal ir užtektų. Mažėjimas – dveji metai, o augimas – per ketverius metus. Nereikėtų labai ištęsti, nors, žinoma, reikėtų įterpti ir biudžeto svarstymo metu.

Antra labai svarbi detalė, susijusi su vadinamąja skale nuo 1 iki 14 koeficientų. Jeigu politikams tiesiogiai prie kiekvienos pareigybės yra prirašomas koeficientas, tai valstybės tarnyboje yra nustatyta lentelėje kategorija nuo 1 iki 30, ir reikia žiūrėti, kokį atitinka koeficientą. Vyriausybė taip pat buvo pasiūliusi, kad čia tiktų 1 ir 14, komitete penki prieš keturis balsavo, kad būtų paliktas Vyriausybės koeficientas, todėl aš jį tokį ir teikiu Seimui. Bet antradienį Seimas, svarstydamas politikų vertikalę, pritarė, kaip žinote, Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, t.y. 1 – 11. Todėl šiandien čia dėl tokių dalykų reikėtų aiškiai kalbėti.

Daugiau nenorėčiau kažin kokių išskirtinumų minėti, nes laikas riboja. Norėčiau tik pabrėžti, kad šiame įstatyme jūs matote, jog pripažįstant Vyriausybės projekto siūlomus variantus išbraukiami visi banko tarnautojai – tai reguliuos atskiras įstatymas, o ne Valstybės tarnybos įstatymas. Toks įstatymas jau yra aprobuotas Vyriausybėje, bet jis turėtų pasirodyti iki priėmimo Seime. Mes tik su tokia sąlyga galėjome tą išlygą priimti. Antroji išlyga, ypač dėl sveikatos ir kitų paslaugų, tą ir komitetas primygtinai siūlė, kad stabdoma reforma ir turėtų būti Viešųjų įstaigų darbuotojų, tarnautojų atskiras patikslintas įstatymas, o Valstybės tarnybos įstatymas nereguliuotų. Yra aiškiai paminėta projekte, kam netaikomas šis įstatymas.

Taip pat mums teko susisteminti tam tikras grupes, t.y. tas grupes tarnautojų, arba tų tarnybų, kurias skiria Seimas arba Prezidentas. Čia būtų valstybės politikų tarnyboje dirbantys valstybės tarnautojai. Kad nevardytume visų tokių komisijų tarybų arba tarnybų, mes padarėme vieną punktą, o skliausteliuose paminėjome, kokie yra skiriami valstybės institucijų, įstaigų pareigūnai. Viešojo administravimo institucijų tarnautojai taip pat bus reguliuojami pagal šį įstatymą. Man atrodo, kad viskas yra, kaip sakoma, logiška.

Dar norėčiau pabrėžti, kad mums nepasisekė aiškiau apibrėžti, kokiomis sąlygomis tampama statutine institucija. Kas yra statutinis tarnautojas jau nusistovėjo ir mes ryškiai pabrėžėme šiame projekte, kad tam yra specialus įstatymas arba įstatymu patvirtintas statutas. Ne Vyriausybės, ne ministro, ne kurios nors žinybos, o Seimo patvirtintas statutas. Todėl šiame projekte yra įrašas, kad reikės reguliuoti per dvejus metus visus kitus statutus. Kaip prisimenate, priimant tai buvo susitarta. Vėliausiai mes turėtume surasti galimybę, kad tie dabar priimami įstatymai ir po to svarstomi įstatymai jau būtų suderinti su Valstybės tarnybos įstatymu. Taip pat manau, kad reikės pertraukėlės dėl to, kad tarpusavyje reikės suderinti abiejų projektų, t.y. Nr.P-2350 ir Nr.P-2351, redakcijas iki priėmimo.

Norėčiau labai trumpai priminti, kad mes į projektą įrašėme ir gerbiamojo Šimėno pateiktą projektą dėl Valstybės tarnybos 22 straipsnio pakeitimo, taip pat Seimas yra pritaręs dėl Vyriausybės (ministro G.Balčiūno) teikto Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projekto Nr.P-2599, kuriame rašoma, kad aukštesnysis administracinis teismas būtų keičiamas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto greičiau apsispręsti ir pasakyti, nes mes įrašėme į projektą tokį prašymą ir tai turėtų būti labai aišku, ar mums Lietuvoje reikia turėti ir Aukščiausiąjį Teismą, ir Vyriausiąjį teismą. Būtų labai logiška, kad tai galėtų būti pavadinta Lietuvos administraciniu teismu, nes jeigu bus Kauno administracinis, tai bus Kauno. Nereikėtų dar į vieną teismo sistemą įrašyti, kad kažkas yra vyresnis, o dar kažkas yra vyriausias. Mes turime Aukščiausiąjį Teismą, Konstitucinį Teismą, turime apygardų teismus, apeliacinį teismą, todėl toje dalyje turėtų būti labai svarbu aiškumas.

Štai šie principiniai dalykai, kuriuos norėjau paminėti pateikdamas jums pasiūlymus dėl patobulinto projekto. Jeigu šiuo metu būtų dar kokių nors pasiūlymų, kokių nors neaiškumų, o jų gali būti daug, mes pasirengę atsakyti ir kaip nors sureaguoti iki antrojo svarstymo, kuris vyks po pertraukos. Jeigu tai būtų sutarta šiandien ir jeigu posėdžio pirmininkas pasiūlytų. Tada balsuodami galiausiai susitartume. Tiek trumpai dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Klausimų dabar pateikti nėra galimybių. Pradedame diskusiją. Kviečiamas kalbėti A.Sysas, kaip vienas iš giminingo projekto kuratorių. A.Sysas, kolegos.

A.SYSAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ponas L.Sabutis palengvino mano kalbą, nes išdėstė komiteto projektą ir paminėjo tuos dalykus, kuriuos reikėtų pakoreguoti. Pirmiausia norėčiau jūsų atsiprašyti, nes šiandien per skubėjimą pamatęs užregistruotą trečiąjį variantą pateikiau pataisas, kurios neatitiko pateikto įstatymo numeravimo. Todėl pasistengsiu, kadangi siūloma daryti pertrauką, tą klaidą ištaisyti. Iš esmės aš tai padariau todėl, kad iki galo neišsiaiškinau, nes nebuvo laiko, dėl pateikto trečiojo varianto. Aš pamačiau tas pačias nuostatas, kurios buvo diskutuojamos anksčiau. Žinant, kad antradienį mes padarėme tam tikras politikų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo korekcijas, šie įstatymai tarp savęs turėtų turėti tam tikrą ryšį.

Labai trumpai norėčiau pateikti savo siūlymų esmę. Daliai mano siūlymų pritarė mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kiek suprantu, jau ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Aš dar kartą pakartosiu, kad tų siūlymų esmė pirmiausia buvo skaidrumas, nes visą laiką kalbame apie skaidrumą. Tik tada, kai aiški darbo apmokėjimo sistema, galima kalbėti apie skaidrumą, kai nėra kokių nors subjektyvių taisyklių, pagal kurias būtų nustatomas atlyginimas.

Antra. Labai siekiau, kad tarnautojų atlyginimų dydžiai būtų derinami su gyvenimo realijomis. Taip pat norėjau, kad nustatant atlyginimus būtų daugiau objektyvumo ir mažiau subjektyvumo ir jie būtų derinami su kitomis galiojančių teisės aktų normomis. Turiu omeny Darbo sutarties įstatymą arba tą projektą, kurį jau minėjau. Apskritai tai yra valstybės lėšų taupymas, nors kai kas visada mane kritikuoja, kad taip mes nesutaupysime.

Taigi konkrečiai noriu pasakyti, kad laikausi tos pačios nuostatos, kad mūsų svarstomame įstatyme neturėtų likti straipsnio, kuris reglamentuoja premiją už labai gerus tarnybos rezultatus arba už gerus tarnybos rezultatus. Mes keičiame tik pavadinimą, bet nekeičiame esmės. Manau, kad kiekvienas valstybės tarnautojas turi dirbti labai gerai ir net labai labai gerai, bet už tai neturi gauti jokių premijų. Turi būti aiškus ir už tai gaunamas atlyginimas.

Norėčiau diskutuoti ir dėl pereinamojo laikotarpio. Kadangi mes jau sutarėme ir balsavome dėl kito įstatymo, kad tas pereinamasis laikotarpis yra dveji metai, ten ir mažėjimas ir didėjimas, manyčiau, kad toks pat terminas turėtų būti valstybės tarnybai, tarnautojams pereinant prie naujos darbo apmokėjimo sistemos, būtų tam tikras nuoseklumas. Dėkoju, kad komitetas atsižvelgė ir pritarė mano siūlymui keisti dabartinį 47 straipsnį, t.y. išmokamų išeitinių kompensacijų dydžius. Buvo nenormalu, kai tos išeitinės kompensacijos nesisiejo su kitais įstatymais. Todėl manau, kad maksimali 6 mėnesių suma yra tas maksimumas, kurį galima ir reikėtų mokėti.

Aš pasikartosiu, diskusijose, kai kalbėjom apie išeitines kompensacijas darbuotojams darbo rinkos liberalizavimo darbo grupei, tai mano oponentai visą laiką teigė, kad išvis išeitinių galima nemokėti arba vieno mėnesio, nes tai yra tas laikotarpis, per kurį žmogus turi susirasti kitą darbą. Aš manau, dviejų, keturių, penkių ar šešių mėnesių išeitinė tai yra labai jau dideli atlyginimai ir pakankamas laikas susirasti kitą darbą. Labai prašyčiau ir agituočiau, mieli kolegos, paremti mūsų komiteto siūlymą – tai būtent algų koeficientų sumažinimą nuo 14 iki 11. Tai būtų logiška atsižvelgiant į tai, ką mes jau priėmėm ir logiška šios dienos situacijoje, kokie yra darbo užmokesčiai Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A.Stasiškį dėl šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai vieną kitą pastabėlę, kur tik paskutiniu metu pastebėjau. Tai dėl Seimo kanceliarijos pareigybių. Pateiktame projekte yra šitokia gradacija: komiteto vyresnysis patarėjas, komiteto patarėjas, komisijos patarėjas, komiteto padėjėjas ir t.t. Mano supratimu, visiškai nepagrįsta tokia pareigybių gradacija. Aš nekalbu apie pačius koeficientus, nes koeficientai gali būti tokie ar kitokie, bet turi būti išlaikyta tam tikra augimo skalė. Ar komisijai reikalingas kitoks patarėjas negu komitetui, tai, man atrodo, visiškai ne šio įstatymo priedo dalykai. Tai yra etatų sąrašo dalykai. Jeigu komisijos darbas arba veiklos sritis yra tokia, kad jam užtenka žemesnės kompetencijos patarėjo, tai tas turi būti nurodyta etatų sąraše. Taip pat yra nemažai komitetų, kurie irgi gali išsiversti su žemesnės kompetencijos patarėju arba komitete taip pat ne visi patarėjai turi būti aukščiausios kompetencijos, kai yra keli. Todėl čia nueita neteisingu keliu. Turėtų būti įvesta pačios pareigybės gradacija, t.y. jaunesnysis patarėjas, patarėjas, vyresnysis patarėjas arba kokie nors rangai ar kategorijos įvestos, ir nereikia jų vadinti komiteto ar komisijos patarėjais, nes tai sukelia visiškai nepagrįstą sumaištį. Todėl ieškodami paprasčiausios išeities mes su ponu S.Slavicku užregistravom pataisą, kur tiesiog surašom į vieną eilutę komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas, komiteto, komisijos patarėjas. Nors aš nemanau, kad tai yra geriausias sprendimo būdas. Iš viso turbūt nevertėtų pareigybių pavadinimo pririšti prie komiteto ar prie komisijos. Tačiau jeigu svarstant dar tekstas bus tobulinamas, galbūt komitetas galėtų į tai atsižvelgti.

Dar viena pastabėlė. Manyčiau, kad valstybės pareigūnų pareigybių pavadinimas turėtų būti visur vienodas ir atitikti tą patį lygį. Keistai atrodo, kad Prezidento patarėjo yra vienas koeficientas, Seimo Pirmininko patarėjo yra kitas, Ministro Pirmininko patarėjo – trečias, ministro patarėjo – ketvirtas, komitetų ir komisijų patarėjų – dar penktas ir šeštas. Visiškai sutinku, kad jų yra skirtingos kompetencijos. Bet tada nevadinkim šitų pareigų tuo pačiu žodžiu, o įveskim tos pareigos pavadinimo gradaciją ir bus visiškai aišku. Jeigu Prezidentui reikalingas 5 kategorijos patarėjas, tegul jis būna. Jeigu Seimo Pirmininkui užtenka 2 kategorijos, tegul taip būna. Bet nereikia klaidinti, nes bent tas pats pavadinimas labai klaidina. Tą patį galima pasakyti apie konsultantus, padėjėjus ir panašiai. Todėl aš labai kviesčiau komitetą, kuris tikslina tekstą, atkreipti dėmesį į mano šias pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Beinortas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

J.BEINORTAS. Dėkui, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas jau toks senas, kad, man atrodo, nebereikia nei užsirašyti, nei žymėtis, nei galvoti, ką kalbėti. Reikia tik prisiminti istoriją. Istorija mūsų rodo, kad mes niekaip, pabrėžiu, niekaip negalime šito klausimo Lietuvoje sutvarkyti. Mūsų Steigiamasis Seimas 1920 metais be jokių problemų vienu įstatymu nustatė pareigybes, sudėjo visus valdininkus į lentynėles, surašė koeficientus ir tiktai pagal lito kursą ir pagal valstybės pajamas išgyveno tą istorijos jam skirtą laikotarpį be didesnių kataklizmų ir be jokio tarpusavio tarnybų susipriešinimo. O mes priėmę 1996 metais įstatymą ir davę dvejus metus jam pasirengti, pradėjome nuo to, kad jį sustabdėme, po to jį atidėjome, po to sukūrėme grupę, išleidome ne mažiau kaip kokius 70 tūkst. Lt naujos formos Darbo apmokėjimo įstatymo projektui ir šiandien turime situaciją, po kurios, matyt, vėl anaiptol ne visi atsistoję prieš auditoriją arba susitikę su savo rinkėjais galėsime pasakyti: tai aš padariau. To negalėsime padaryti vien dėl to, kad daugeliui iš mūsų bus gėda. O gėda todėl, kad mūsų atskaitos tašku yra pasiimta būtent asmeninės naudos ir asmeninės simpatijos požiūris. Nesvarbu, ką ponas L.Sabutis čia išvardijo, kiek tarnybų vadovų aktyviai dalyvavo rengiant šito įstatymo projektą, mes Socialinių reikalų komitete nesutikom nė vienos tarnybos vadovo, kuris pažiūrėtų į šitą dalyką kritiškai. Matyt, tam, kas norėjo pažiūrėti kritiškai, atrodė, kad jis bus balta varna. Ir štai turim situaciją, kai visi viskuo nepatenkinti. O 60% Lietuvos gyventojų, dirbančių žmonių, kurių atlyginimas nesiekia 600 Lt, apie tai nieko nežino ir niekad nesužinos. Nes mes manome, kad užtenka pasivadinti kokios nors kanceliarijos padėjėja ir jau galima turėti koeficientą 19 arba 23, atitinkamai reiškia 2 tūkst. Lt plius 30% premijos per tam tikrą laikotarpį. Manau, kad visus atlyginimus reikia pradėti skaičiuoti nuo to, kokios yra valstybės išgalės. Mūsų valstybės išgalės šitoje srityje šiandien yra menkos. Žavėtis tuo, kad galime siūlyti daugiau ir daugiau, galime tiktai šioje uždaroje patalpoje, kurioje, beje, nėra langų ir, ačiū Dievui, nebėra transliacijos.

Būsiu visiškai kritiškas ir pasakysiu, kad užtenka tiktai paimti 1999 metų ir 2000 metų patvirtintas išlaidas tokiai institucijai kaip Lietuvos Respublikos Seimas. Darbo užmokesčiui jos per metus padidėjo 15,8%. O mūsų produktyvumas? O mūsų rezultatai? (Balsai salėje) Taip, bet tai ne Seimo nariams, pone Šimėnai. O mūsų produktyvumas galbūt pasireiškė tiktai tuo, kad tauta mus ir toliau mato kaip neįvykdžiusius savo tiesioginės pareigos. Manau, kad pirmiausia šiandien, jeigu nebus balsuojama papunkčiui dėl visų pataisų ir visų pastabų, turėtume galutinai sutarti, kad Seimas konstatuoja, jog yra pasiryžęs mažinti turtinę diferenciaciją šalyje, kad Seimas yra pasirengęs sumažinti atlyginimus pagal visas lentynėles ir visas gradacijas, kurios tilptų į santykį nuo 1,11 iki 11,0. Tai atitiktų tą įstatymą, dėl kurio mes čia sutarėme, tai politikų ir kitų prilygintų asmenų 2250 Lt atlyginimo, kur faktiškai atlyginimai ženkliai sumažinti. Mes sumažinom atlyginimą aukščiausiam valstybės pareigūnui nuo 30 koeficientų iki 20, tas pareigūnas nereagavo, tačiau reagavo vienas iš jo kanceliarijos asmenų, kuris apkaltino mus Konstitucijos nesilaikymu, nes tai išskirtinė figūra. Ieškojau Konstitucijoje ir niekur neradau karaliaus pareigybės. Todėl manau, kad pareigūnas prasideda nuo aukščiausio, t.y. valstybės Prezidento, ir baigiasi tuo tarnautoju, kurio koeficientas, minimalus koeficientas yra 1,11 tos minimalios algos, kurią mes tada galėsime taikyti.

Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtų visiškai aišku. Pasiūlymas dėl tarifinių koeficientų nuo 1 iki 11 bendru sutarimu yra aprobuotas Socialinių reikalų ir darbo komitete, jo nereikia kaip nors priskirti vienam Seimo nariui, nes tai yra išvestinė tarp variantų nuo 1 iki 10, nuo 1 iki 12, tik gaila, kad Savivaldybių reikalų komitetas visus mūsų siūlymus nagrinėjo, o šį siūlymą priskyrė vienam asmeniui. Aš manau, kad padaryta tam tikra mūsų klaida, kad mes kai kurias valstybės institucijas, kai kuriuos valstybinių institucijų tarnautojus ne iš šio, nei iš to perskėlėme per pusę. Yra tokių tarnybų kaip Valstybės kontrolė, komisijos, kurios sukurtos prie Seimo ir Prezidentūros, taip pat yra Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos ir dar daug tarnybų, kur faktiškai viršininkai ir pavaduotojai priskiriami vienai lentelei, o visa tarnyba – kitai lentelei. Nieko nebūtų atsitikę, jeigu būtume perskaičiavę tuos koeficientus ir jie visi būtų tilpę arba valstybės tarnybos, arba prilygintų asmenų lentelėje. Bet čia ne pati didžioji bėda.

Aš manau, kad pati didžioji bėda bus tokia, kad priėmę šį įstatymą nesulauksime jo jokio įgyvendinimo. Nesulauksime jo fiziškai, nes mūsų kadencija baigiasi, bet gali būti, kad jau priėmus tą įstatymą pasipils įvairios pataisos ir jos gali turėti labai aiškią kryptį. Todėl aš siūlyčiau, kad mes po šio įstatymo aptarimo prieš balsuodami paprašytume visų Seime esančių politinių partijų pasakyti, kokią jie turi viziją dėl valstybės tarnybos apmokėjimo, dėl valstybės tarnybos kooptuotų išlaidų, kokį jos santykį galėtų turėti su nacionaliniu produktu, kokį jos santykį galėtų turėti su valstybės biudžetu. Ir dėl to, kai išeidami pasakysime, kokios mes nuomonės laikomės, nereikės po to išėjus kaltinti, kad vėl štai anas Seimas, ketverius metus rengęs įstatymą, parengė jį tokį, kad naujai kadencijai vėl reikia pradėti viską iš naujo. To aš tikrai nenorėčiau. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kalbėtojau. Taigi tiek buvo norinčių dalyvauti bendrojoje diskusijoje. Jeigu formaliai žiūrėtume, dabar man reikėtų paklausti, ar po bendrosios diskusijos yra nors vienas Seimo narys, kuris reikalautų balsuoti dėl Seimo komiteto parengto varianto. Turėtų atsirasti, nes praeitą antradienį mes susitarėme, kalbėdami dėl projekto Nr.P-2351, turėti kitokią pareigybinių kategorijų ir pareigybinių algų koeficientų lentelę. Aš dabar suteikčiau žodį L.Sabučiui, klausčiau, ar jis nesutiktų, jeigu mes dabar formaliai žiūrėdami priimtume A.Syso pataisas dėl pareigybinių kategorijų ir algų koeficientų? Jeigu priimtume šį siūlymą, galbūt dar vieną kitą, kaip matys komiteto pirmininkas, kitus siūlymus paliktume vertinti komitetui ir iki antro svarstymo, žinoma, taip pat susitarus, galėtų būti parengtas naujas variantas, įvertintos pataisos, jeigu nepritarta balsuojant, bet kuris jau būtų gerokai paderintas su projektu Nr.P-2351. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Man atrodo, kad yra skirta viena valanda šio projekto svarstymui. Aš prašyčiau, kad galėtų dar kalbėti du viceministrai arba kiti dalyvaujantys, kad Seimo nariai galėtų išgirsti ir atsakyti į tuos klausimus, kuriuos čia kai kurie aistringai dėstė, kad mes nieko nepadarėme, bet darome, ir tai yra bendras mūsų nuopelnas. Antra. Mes neturėtume ypatingai derinti šio projekto su antradienį priimtu projektu.

Dar kartą pabrėžiu. Nors kai kas ir labai norėtų padaryti politikus paslaugų tarnautojais, šito negalima daryti – tam tikroje vietoje kiekvienas turi būti. Dėl atlyginimų galima ginčytis. Politikams galima mokėti daug mažiau, negu sąžiningai dirbantiems valstybės tarnautojams, bet iš esmės mes jau ir čia sutarėme ir jokių ginčų nėra. Mes, derindami komitete, kiekvieną eilutę žiūrėjome, ką buvo komitetas nutaręs dėl 1-11 koeficientų ir 1-14 Vyriausybės, ir sudėliojome taip, kad labai sumažėjo didelius atlyginimus gavusiems valstybės pareigūnams, iki 4-5 tūkst. sumažėjo atlyginimai arba sumažės per dvejus metus. Mūsų yra toks siekis. Na, o Seimo nariai arba buvę ministrai tegul prisiima sau atsakomybę, kodėl jie taip padarė. Aš turiu, komitetas gavo ne vieną dokumentą, kur Vyriausybė galėjo savo nutarimu daryti neriboto dydžio išmokas dėl atskirų atliktų darbų tam tikroje valstybės tarnyboje. Tai buvo ir yra nenormalu. Jeigu Seimas šiandien nutars priimti įstatymą, nebus galimybės jokiam kitam Seimui koreguoti, tuo labiau kad nuo spalio 1 d. mes siūlome pradėti jį įgyvendinti, o nuo sausio 1 d. – paslaugų. Atitinkamai reikia ir biudžetą reguliuoti. Todėl aš prašau, kad kalbėtų Vyriausybės atstovai. Jeigu bus bendras sutarimas, bus ir mano pritarimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas tikriausiai dėl to neprieštaraus, kad mes pakviestume dar į tribūną poną R.Kairelį. Ar galėtume, kolegos, tai padaryti? R.Kairelis, atstovaujantis Vyriausybei. Jis galbūt ir pasakys šiek tiek kitą nuomonę. Kolega Liudvikai Sabuti, vis tiek aš dabar formaliai klausiu, ar mes galėtume susitarti dėl kategorijų lentelių, kaip esame balsavę antradienį, priimti tą patį principą? Turiu galvoje po visų diskusijų, kad jūs ir komitetas būtumėte laisvi daryti sprendimus. Dabar jūs gana garbingai pasakėte: 5 buvo už, 4 – prieš, ir mes pasirinkome šitą lentelę.

L.SABUTIS. Taip. Prašyčiau Seimo pritarimo. Noriu Seimui paaiškinti. Komitetas svarstė pirmadienį, suredaguota, dabar padauginta Seimo nariams truputį pavėluotai, bet negalėjome, nes redaktoriai dar tikslino kiekvieną skaičių, kiekvieną eilutę. Bet Seimas yra balsavęs. Jeigu šiandien priims vienokį ar kitokį sprendimą, mes vadovausimės ir atitinkamai parengėme tą lentelę.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, šie įstatymai svarstomi korektiškai ir sutariant. O Juozas Olekas turbūt nedalyvavo tuose darbuose, nes jo prieštaravimas aiškiai kertasi su ta nuotaika, kuri dabar vyrauja plenarinių posėdžių salėje. Kolegos, bendru sutarimu sutariame… Registruojamės, kolegos, ir kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrą R.Kairelį.

Pone viceministre, kviečiame į tribūną. Registruojamės. Žodis viceministrui R.Kaireliui.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu kalbėti trumpai. Kalbėsiu dėl vieno iš esminių klausimų, kurį dabar diskutuojame. Kokią taikyti diferenciaciją valstybės tarnyboje – nuo 1 iki 11, ar nuo 1 iki 14.

PIRMININKAS. Pone viceministre, mes jau esame sistemą pasirinkę. Jūs galite kalbėti, bet sistema jau pasirinkta.

R.KAIRELIS. Taip, aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė, projektuodama šitą atlyginimų sistemą, vertino, kokias pasekmes turės ta sistema valstybės tarnybai. Mes nesilaikėme principo, kad būtina mažinti valstybės tarnybos darbo apmokėjimą. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, buvo iškelti tikrai griežti reikalavimai valstybės tarnybai. Pagrindinė socialinė garantija, kuri buvo duodama, tai buvo daugiausia darbo užmokestis, darbo apmokėjimas. Mes tikrai manėme, kad keliant didesnius reikalavimus tikrai negalima bent jau mažinti darbo apmokėjimo. Todėl buvo suprojektuota tokia atlyginimų sistema, kuri likviduotų nepagrįstas disproporcijas, tačiau didžiai daugumai valstybės tarnautojų nebūtų atlyginimų sumažėjimo. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad netrukus bus pateikta viešųjų paslaugų darbo apmokėjimo sistema, kuri taip pat orientuosis į dabar jau priimtus nutarimus dėl viešojo administravimo darbo apmokėjimo lygio. Ir tokiu atveju, be abejo, priėmę žemesnį apmokėjimo lygį čia, pažeminsime darbo apmokėjimo lygį ir mokytojams, kitiems, kurie ateis vėliau į šią sistemą. Mūsų manymu, tai irgi yra negerai. Galime paimti kaip pavyzdį, tarkime, policijos darbuotojus, kuriems dabar stažas skaičiuojamas nuo kovo 11-osios ir tikrai yra nepalankus. Skaičiuodami jų koeficientus mes tai įvertinome. Dabar sumažinus koeficientus šita valstybės tarnautojų grupė tikrai nukentės. Todėl priimant galutinius sprendimus siūlau įvertinti tas pasekmes, kurias tas sprendimas turės visai valstybės tarnybos sistemai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone viceministre Adomoni, jeigu jūs prašytumėte žodžio, man tektų klausti Seimo. Prašom iš čia, jeigu Seimas neprieštarauja. (Balsai salėje) Pone viceministre, trumpą žodį, kol Seimo nariai dar yra kantrūs.

V.A.DOMONIS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat norėjau kalbėti dėl vieno trumpo klausimo – dėl pono A.Syso pasiūlymo išbraukti 47 straipsnyje numatytą priedą už labai gerą tarnybą. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad priedas už labai gerą tarnybą yra bendros valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo sistemos dalis. Ši sistema yra subalansuota. Už nepatenkinamą tarnybą gali būti pažemintos tarnautojo pareigos. Natūralu, kad už labai gerą tarnybą jis galėtų būti paskatintas. Skatinimas galės būti tiktai įvykdžius tam tikrus labai aukštus kriterijus.

Dar norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad skatinimo principas – lėšų šaltinis yra visai kas kita, negu buvo skatinimas iki šiol. Pavyzdžiui, iki šiol buvo įprasta operuoti sąvoka “sutaupytas mokos fondas”. Tokios sąvokos neturi likti. Jeigu sutaupytos lėšos nepanaudojamos darbo užmokesčiui, jos turi grįžti į biudžetą, o biudžete turi būti atskirai numatyta valstybės tarnautojams skatinti. 57 straipsnyje, kuriame nurodytos Vyriausybės funkcijos, yra pasakyta, kad teikiamame Biudžeto įstatyme numatomos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, skatinimui ir kvalifikacijos kėlimui. Taigi, jeigu Seimas nenustatys tokių lėšų, nebus galimybės skatinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, kad buvote korektiški viceministrų atžvilgiu. Taigi baigėme svarstyti ir aš dar sykį, kolegos, primenu mūsų antradienio susitarimą. Tada mes balsavome iš principo (rodos, tiktai du ar trys Seimo nariai prieštaravo), kad abiem įstatymo projektams: projektui Nr.P-2351, svarstytam antradienį, ir šiandien svarstomam projektui Nr.P-2350, pasirinktume vientisą pareigybių kategorijų ir pareiginių algų koeficientų lentelę ir principą. Buvo sutarta, kad tas balsavimas galios abiem įstatymo projektams. L.Sabutis, komiteto pirmininkas, su tuo sutiko, bet jis šiandien korektiškai pateikė komiteto nuomonę, kuri buvo kita. Kolegos, aš kviečiu bendru sutarimu patvirtinti mūsų susitarimą, priimtą antradienį, kad pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai turėtų 1.11 sistemą. Dėkoju, kolegos. Seimas kartais būna logiškas, patvirtindamas savo anksčiau priimtus sprendimus.

Gerbiamieji kolegos, pone pirmininke Sabuti, gal galėtume šiandien susitarti ir dėl A.Syso pataisos dėl 41 straipsnio – dėl pareinamojo laikotarpio? L.Sabučiui suteikiu žodį.

L.SABUTIS. Gal man reikia grįžti į tribūną?

PIRMININKAS. Ne.

L.SABUTIS. Ne? Dėkoju.

PIRMININKAS. Tiesiog taip viskas korektiškai vyksta, kad…

L.SABUTIS. Dėl tos pataisos mes esame tokios nuostatos, manau, kad palaikys ir darbo grupėje dirbę žmonės, ir Vyriausybės atstovai, jog jeigu jau buvo balsuota dėl to vadinamojo mažinimo laikotarpio, nulinis pasirengimo variantas yra dar šie metai, bet jau per kitus dvejus metus tas mažinimas turi įvykti iki tos ribos, iki kurios įstatymas nustato tą dydį. Augimo tempai turėtų būti išdėlioti, pagal Vyriausybę, per penkerius metus. Jeigu Seimas pritartų, aš siūlyčiau trumpesnį terminą – ketverius metus, bet ne vienerius ir ne dvejus metus. Štai toks siūlymas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš matau, kad A.Sysas atsiima savo pataisą dėl 41 straipsnio, ar ne? Dabar galbūt jis yra 45 straipsnis, jūs blogai įregistravote. Mielas ir šis susitarimas. Kolegos, galbūt tada jau skelbiame svarstymo pertrauką?

L.SABUTIS. Bet kiek metų liko antroje lentelėje?

PIRMININKAS. Antroj lentelėj liko 2002 metai.

L.SABUTIS. Nesupratau, irgi dveji metai? Komitetas paliko Vyriausybės – penkeri metai. Tai yra didėjimas palaipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. A.Sysas atsiėmė šį siūlymą dėl 2 straipsnio ir 2 punkto, atsisakė išbraukti 2006 metus, kaip siūlė anksčiau, taip pat antrąją lentelę atsiėmė.

L.SABUTIS. Ačiū. Ar Vyriausybės atstovai sutinka dėl ketverių metų? Posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Kolegos, Vyriausybės atstovų nuomonė mums labai svarbi, bet galbūt tą nuomonę bus galima tada išdėstyti komitete. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, man svarbu, kadangi aš esu formalistas, kad A.Sysas atsiėmė savo pataisą. Kolegos, galbūt tobulindami savo paprotinės teisės nuostatą šiek tiek nepaisyti Statuto galėtume paprašyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kad pagal šiuos principus, dėl kurių balsuota, jis iki svarstymo tęsinio parengtų naują variantą. Jis galėtų sakyti, kad tai visai neprivalu daryti, bet jeigu jis, atsižvelgdamas į šiuos du principus, dėl kurių dabar sutarta, parengtų variantą, įvertintų pataisas, mes galėtume ateinančią savaitę apsispręsti dėl pataisų ir iki priėmimo jau būtų… L.Sabučio komitetas yra pasirengęs daryti svarstymo tęsinį trečiadienį, o priėmimas būtų dar kitą savaitę. Sutariame? Ačiū, gerbiamieji kolegos. Abiejų įstatymų priėmimas tada būtų dar kitą savaitę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2610* (svarstymas ir priėmimas)

2-2 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2610. Svarstymas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių – pagrindinio komiteto pranešėją. Kviečiu, kolegos, registruotis ir nepalikti posėdžių salės. Mums reikia 57 pozityvių balsų. Jeigu to nebus, atidėsime priėmimą iki kitos savaitės.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos sudaryta siekiant skatinti abiejų šalių investuotojus steigti bendras ir užsienio kapitalo įmones, kooperuoti ir plėtoti gamybą, plėsti susitariančių šalių prekybą, intelektualinį ir techninį bendradarbiavimą, sudaryti abiejų šalių investuotojams tarptautinės praktikos pripažintas ir plačiai taikomas veiklos sąlygas, teisines garantijas, teisingą ir nešališką mokesčių politiko režimą, ginti piliečių ir ūkio subjektų, investuojančių susitariančiose šalyse, interesus, plėsti abiejų susitariančių šalių ekonominio bendradarbiavimo ir teisinio reguliavimo bazę. Sutartis sudaryta dešimčiai metų ir lieka galioti toliau, kol bus nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Prie sutarties yra pridėti priedas ir protokolas, kurie yra neatskiriamos šios sutarties dalys.

Ūkio ministerija, Europos teisės departamentas, pritardami užsienio investicijų liberalizavimui susitariančiose šalyse, siūlo pritarti pateiktai sutarties redakcijai. Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas išnagrinėjo sutartį, svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-2610 ir jam pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui Nr.P-2610 po svarstymo, o vėliau ir priimti įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną L.Andrikienę, Užsienio reikalų komiteto – papildomo komiteto – pranešėją.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Užsienio reikalų komitetas buvo paskirtas kaip papildomas komitetas. Užsienio reikalų komitetas, dalyvaujant Užsienio reikalų ministerijos atstovams, svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos bei šios sutarties ratifikavimo įstatymo projektą. Komiteto posėdyje buvo balsuota dėl šios sutarties ratifikavimo projekto. 9 komiteto nariams balsavus už buvo pritarta ratifikavimui, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pasakiusi tai norėčiau pabrėžti, kad Seimo nariams šiandien yra išdalintas sutarties originalas lietuvių kalba. Tai yra sutarties tekstas, kuris buvo pasirašytas Vašingtone 1998 m. vasario 14 dieną.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja būtent šią sutartį. Vertimo dokumentacijos ir informacijos centro parengtas autentiškas vertimas, kuris buvo išdalintas praėjusią savaitę, yra autentiškas tobulesnis to paties variantas lietuvių kalba, bet ratifikuoti teikiamas pasirašytas sutarties tekstas.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog sutartyje buvusi techninė klaida 3 straipsnio 1 dalyje ištaisyta šių metų gegužės mėn. pasikeitus notomis tarp šalių. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašte išdėstyti argumentai dėl sutarties 2 straipsnio 10 dalies a punkto. Dokumentas, kuris parašytas iš tiesų sunkia teisine kalba, reiškia tiktai tai, kad kitose Lietuvos Respublikos sutartyse dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ta nuostata skamba šiek tiek kitaip. Yra įrašytas toks tekstas: “regioninės ekonominės integracijos formos arba susitarimai”. Tas reiškia Europos Sąjungą. Šioje sutartyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis tų žodžių nėra, bet tai nemenkina sutarties ir jos svarbos.

Užsienio reikalų komiteto vardu siūlau Seimui šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikuoti.

Taip pat noriu siūlyti Seimo valdybai ateityje ratifikuojant tokias sutartis pagrindiniu komitetu skirti Užsienio reikalų komitetą, nes šias sutartis paprastai rengia ir pasirašo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. O sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo rengia ir dažniausiai pasirašo Finansų ministerija. Būtų logiška ateityje skiriant atsakingus komitetus pagrindiniu skirti Užsienio reikalų komitetą investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių atvejų, o dvigubo apmokestinimo išvengimo atveju pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji kolege. Ar galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2610. Ar galime jį dabar priimti? Gal dar kas kalbėtų dėl motyvų? Ačiū. Registruojamės. Kolegos, reikia 57 balsų. Net neabejoju, kad dabar turime tiek balsų. Registruojamės.

Posėdžiauja 69 Seimo nariai. Balsuojame, gerbiamieji, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymą. Pradedame balsuoti. Balsuojame. Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2585 (svarstymas)

Gerbiamieji, turime 3 minutes. Dar yra likęs vienas rezervinis klausimas. Kviečiu A.Vaišnorą, kad jis Aplinkos apsaugos komiteto vardu įvertintų Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2585.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, šis Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas jau buvo svarstytas prieš pusę metų. Turbūt dėl nesusipratimo šis įstatymas tada nebuvo priimtas. Tai yra kad Valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkinių naudojimo žuvininkystei tvarką nustato bei nenuomotinų vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dabar yra tokia situacija, kad turime didžiulį Vyriausybės biudžeto deficitą. Jeigu mes vandens telkinių nenuomojame, turime skirti pinigus iš biudžeto. Tai yra iš biudžeto, atsiprašau.

PIRMININKAS. Iš biudžeto.

A.VAIŠNORAS. Iš biudžeto. Šiuo atveju tai būtų tam tikra numesta našta nuo mūsų valstybės, nuo mūsų biudžeto…

PIRMININKAS. Biudžeto.

A.VAIŠNORAS. Mūsų komitetas svarstė ir pritarė. Prašome Seimą palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, turbūt pritariame po svarstymo, ar ne? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2585. Kitą savaitę turėtume jį priimti. Ačiū. Iki Vyriausybės valandos – 1 minutė. Skelbiu tos minutės pertraukėlę. Be džiaugsmo ministrai renkasi į Vyriausybės valandą, kolegos. 2 minučių pertraukėlė.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės valandos jau išeikvojome tris minutes. Aš skelbiu Vyriausybės valandos pradžią. Premjeras Zalcburge susitinka su Europos vykdomosios valdžios lyderiais. Premjero dešinioji ranka ir einanti premjerės pareigas turėtų būti I.Degutienė, ar ne? Kolegos, taigi kiek Vyriausybės narių yra, tiek yra, prašom rinktis savo klausimo objektus, aukas taip pat, kaip sako J.Karosas. Pirma registruojamės. Registruojamės ir pradedame Vyriausybės valandą.

Iš mūsų kol kas užsiregistravo 47. Nėra ko šiuo skaičiumi džiaugtis. Žiūriu, kiek yra norinčių bendrauti su Vyriausybe. Kol kas 26. A.Sakalas, norintis paklausti frakcijos vardu, nedalyvauja posėdyje. K.Glaveckas, pareiškęs norą klausti frakcijos vardu, nedalyvauja posėdyje. V.Žiemelis, pageidavęs klausti frakcijos vardu, gauna žodį klausti. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Labai ačiū. Aš taip pat norėjau paklausti gerbiamojo premjero, nes mes į praeitą savo frakcijos posėdį buvome pakvietę valstybės kontrolierių gerbiamąjį J.Liaučių ir kaip tik kalbėjomės apie Baltarusijos skolos pardavimą. “Lietuvos energija” paskelbė konkursą dėl 224 mln. Lt Baltarusijos skolos už elektrą pardavimą. Šis konkursas įvyko, tačiau jame dalyvavusios įmonės už šią skolą tesiūlo tiktai nuo 28% iki 50% jos vertės. Taigi Lietuva neatgautų net pusės skolos, jeigu šį konkursą pripažintų įvykusiu. Kaip ir buvo tikėtasi, Lietuva prarastų daugiau kaip 120 mln. Lt.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paklausti, galbūt atsakys šiuo atveju V.Milaknis. Ką gi vis dėlto darysite, kam buvo pasirašyta šių metų balandžio 27 d. sutartis su “Belenergo”, pagal kurią “Belenergo” įsipareigojo grąžinti visą skolą pinigais arba kitu būdu? Valstybės kontrolierius mano, kad galima skolą atgauti ir kitu būdu. Ką jūs dėl to pasakysite?

PIRMININKAS. Pone ūkio ministre.

V.P.MILAKNIS. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau informuoti, kad sutartis su “Belenergo” yra pasirašyta Lietuvai ypač nenaudingomis sąlygomis, ten nėra garantuoto finansinio atsiskaitymo, yra atsiskaitymas prekėmis ar panašiais būdais. Vadinasi, praktiškai per prekes mes prarandame labai didžiulį kainų skirtumą. Jokių garantijų toje sutartyje nėra. Pasirašytoje tiesioginėje sutartyje jie tiktai sutiko eliminuoti tarpininką “Baltic Shem” kompaniją, bet nesutiko keisti jokių sutarties sąlygų. Mes manome, kad tai yra geriau, nes tada galima tiesiogiai daryti kokius nors žingsnius be tarpininko, nors tai nėra paprasta. “Arthur Andersen” kompanija, atlikusi auditą, šią skolą (…) įvertino, kad jos atidėjimui turi būti 75%. Jų nuomone, yra pripažįstami tik 25%, kaip galima grąžintina suma. Realią grąžintiną sumą gali nustatyti tik rinka, ką ir parodė dabartinis konkursas. Be abejo, konkurso rezultatai nėra džiuginantys, bet gyvenimas yra toks, koks yra, todėl reikia priimti arba nepriimti kokį nors sprendimą.

Nežinau, gal Valstybės kontrolė turi kokių kitų dalykų, mes nagrinėjom įvairiausius atsiskaitymo dujomis, energetiniais resursais, na, kuo tik įmanoma būdus, tie dalykai yra pakankamai išnagrinėti, bet mes nerandame kitų būdų, kaip bandyti atsiskaityti pagal tuos pasiūlymus, kurie yra. Dėl jų, aišku, galima dar derėtis. Aš tik noriu pasakyti, kad “Lietuvos energija” nedrįs priimti sprendimo šiuo klausimu, Ūkio ministerija taip pat nedrįs priimti. Todėl Ūkio ministerija kreipsis į Ekonomikos komitetą, kad būtų politinis sprendimas, ar galima tokį priimti, ar negalima. Jeigu ne, tai šias klausimas liks kitai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Dar žodis V.Žiemeliui – patikslinamasis klausimas.

V.ŽIEMELIS. Valstybės kontrolierius pažymėjo, jog šis konkursas, apie kurį jūs kalbate, paskelbtas pažeidžiant įstatymus, Akcinių bendrovių įstatymą. Be to, Lietuvos įstatymai, Civilinis kodeksas nenumato tokio dalyko kaip skolos pardavimas. Galima perleisti tik teisę, o ne skolą. Pagal naujuosius įstatymus gal ir bus…

V.P.MILAKNIS. Mes nematome, kad pažeisti įstatymai. Čia vis dėlto gal yra įforminimo klausimas, yra principinis klausimas, ar galima, kokiu būdu ir už kiek parduoti. Procedūrinius klausimus, manyčiau, galima dar peržiūrėti, kad jie atitiktų galiojančius Lietuvos įstatymus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi P.Gražulis.

A.SAKALAS. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Pone ministre, iš esmės du klausimai. Kaip žinote, šiandien dalis gydytojų, galbūt nedidelė dalis, iš ryto dirba valdiškose ligoninėse ir gydymo įstaigose, o po pietų dirba privačiose arba atvirkščiai. Sakykite, ar toks darbas nepažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kadangi būna ir taip, kad gydytojai persiuntinėja ligonius iš vienų įstaigų į kitas, iš privačių – į valdiškas arba atvirkščiai? Kitas klausimas būtų: kaip jūs žiūrite į privačių greitųjų pagalbų steigimą?

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Jeigu gydytojai dirba tiek valdiškoje, tiek privačioje įstaigoje, tai jie dirba atskirose įstaigose ir ne tuo pačiu darbo laiku. Jeigu yra kitaip, tai aš iš tikrųjų norėčiau gauti konkrečią informaciją apie tuos atvejus. Tada reikėtų žiūrėti į konkretų atvejį. Tačiau laisvu nuo tiesioginio darbo, nuo pagrindinio darbo viešojoje įstaigoje metu gydytojams nėra uždrausta dirbti privačiose klinikose, jeigu tai nėra jų, na, pirmojo darbo laiku.

O kalbant apie privačių greitųjų pagalbų steigimą, tai mes jau prieš keletą mėnesių esame girdėję apie tuos atvejus. Buvo steigiamos privačios greitosios pagalbos Šiauliuose, kai steigė vieno iš sveikatos sistemos pareigūnų šeimos nariai. Čia iš tikrųjų buvo toks rezonansinis atvejis ir mes išsakėme savo poziciją, kad taip neturėtų daryti. Kiek aš turiu informacijos, ta privati greitoji pagalba neveikia. Apskritai dėl privačios medicininės praktikos, jeigu ji užtikrina kokybiškas paslaugas, mes neturim nieko prieš. Svarbiausia, kad privačiose įstaigose būtų teikiamos saugios paslaugos, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas ir neturėtų nusiskundimų. Aš manau, kaip ir stomatologijoje atsiradę privatūs stomatologų kabinetai iš tikrųjų konkurencijos sąlygomis, manau, sudarė sąlygas plėtotis stomatologinei pagalbai. Šiandien mes turime iš tikrųjų puikią stomatologinę pagalbą, kuri atitinka visus reikalavimus. Ir iš tikrųjų nieko nepakenkta stomatologinės pagalbos teikimu…

PIRMININKAS. Pone ministre, dvi minutės atsakyti. Papildomas klausimas A.Sakalui.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, aš neturiu tokių duomenų, ką jie dirba tuo darbo metu privačioje įstaigoje, kada turi dirbti valdiškoje. Bet aš kalbu apie principinį dalyką. Ar leistina, kad tas pats gydytojas dirbtų ir privačioje įstaigoje, ir valdiškoje įstaigoje, nes daugelyje Vakarų Europos šalių tai yra kategoriškai draudžiama. Visados manoma, kad jis savo privačius interesus gali painioti su valstybės interesais. Naudotis valstybinės gydymo įstaigos tyrimais ir pan. Galų gale lakstymas tarp dviejų įstaigų taip pat, matyt, nėra labai sveikintinas dalykas. Todėl aš klausiu jūsų principinės pozicijos. Aš ne prieš privačią mediciną, aš už privačią mediciną, tačiau ar leistina, kad tas pats gydytojas dirbtų ir čia, ir čia? Aš į tą principinį klausimą noriu išgirsti atsakymą.

R.ALEKNA. Galiu atsakyti labai aiškiai. Aš manau, kad jūs irgi žinote atsakymą, nes šiuo metu galiojantys įstatymai šito nedraudžia.

PIRMININKAS. Dėkui. Suteikiu žodį P.Gražuliui. Ruošiasi J.Valatka.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministrą, bet jei jo nėra, tai gal klausimą formuluosiu vidaus reikalų ministrui. Man kelia susirūpinimą, gerbiamasis ministre, šiandien privačių struktūrų susiliejimas su Vidaus reikalų ministerija. Tai yra saugos tarnybos. Europoje, kiek man yra žinoma, Europos Sąjungos valstybėse tai yra draudžiama. Niekur nėra, kad privačios struktūros susilietų su vidaus reikalų struktūromis. Tuo labiau Europos Sąjungos valstybėse, jeigu pareigūnas dirbo ir turi operatyvinės informacijos, jis mažiausiai penkerius metus negali dirbti tokiose saugos struktūrose. Pas mus jau kitą dieną išėjęs iš Vidaus reikalų ministerijos eina į saugos struktūras. Šiandien jau matome, kad privačios struktūros stabdo automobilius, ima baudas, kyšius taip pat kaip ir kiti pareigūnai. Aš manau, kad vis dėlto tai… Kaip jūs mąstote, tuo labiau kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

P.GRAŽULIS. Aš noriu pasakyti, tuo labiau kad vis dėlto privačios struktūros saugo daugeliu atveju kapitalą, turtą struktūrų, kurios yra sukaupusios tą turtą neoficialiai. Ar tokios struktūros vis dėlto nepakenks apskritai teisėsaugai ir ar nepadidės nusikalstamumas, ar nebus taip, kad jau visa vidaus reikalų sistema irgi pradės saugoti nelegaliai sukauptą turtą?

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad policijos ar Vidaus reikalų ministerijos tarnybos nesusilieja su privačiomis saugos struktūromis, su privačiomis tarnybomis, o tik pasitelkia jas sutarčių pagrindu vykdyti atskiras funkcijas. Aš apie tai jau ne kartą kalbėjau, ir tai toli gražu nėra susiliejimas. Aš visiškai nenoriu sutikti su jūsų teiginiu, kad privačios saugos struktūros stabdo, tikrina, ima kyšius, kol kas nė vieno tokio atvejo nėra užfiksuota, nė vienos baudžiamosios bylos nėra iškelta, bendras darbas yra sustiprintai kontroliuojamas. Aš dar kartą sakau, ką jau sakiau ir anksčiau, kad tai daroma ne iš gero gyvenimo. Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, policijos vadovybė priversta taip elgtis, kitaip ji negalės užtikrinti jai pavestų funkcijų.

Dėl darbuotojų, dirbančių vienoje ar kitoje sistemoje, perėjimo iš savo asmeninės patirties galiu jus patikinti, kad tikrai, esant atitinkamoms moralinėms nuostatoms, jokio pavojaus nėra. Esant kitokioms nuostatoms, be abejo, visko gali būti, tačiau nekalbėkim apie tuos išimtinius atvejus.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu A.Akstinavičiui. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš noriu paklausti užsienio reikalų ministrą poną A.Saudargą. Gerbiamasis ministre, paskutiniu metu Lietuvoje daug diskutuojama dėl Lietuvos ir Rusijos santykių. Labai norėtųsi išgirsti šiuo klausimu jūsų poziciją. Taip pat prie šio klausimo norėčiau tokį papildomą klausimą, kad jūs arba patvirtintumėte, arba paneigtumėte. Ar buvo gautas iš oficialių Rusijos valdžios pareigūnų raštas Užsienio reikalų ministerijoje ar Prezidentūroje? Ačiū. Dėl tų pačių santykių.

A.SAUDARGAS. Dar kartą norėčiau patikslinti. Dėl santykių. Visi raštai, kurie gaunami iš Rusijos Federacijos yra dėl Lietuvos ir Rusijos Federacijos santykių. Atleiskite, aš tikrai neironizuoju, bet prašau patikslinti jūsų klausimą. Jeigu jūs norite, kokį konkrečiai raštą jūs turite omenyje, nes jūs prašot patvirtinti arba paneigti.

A.AKSTINAVIČIUS. Na, iš esmės, kuriame turėtų būti parašyta tai, apie ką paskutiniu metu buvo kalbama Lietuvoje.

A.SAUDARGAS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto negaliu atsakyti taip arba ne, nes jūsų formuluotė, kaip jūs pasakėte, siejasi su diskusija arba su debatais, kurie vyksta Lietuvoje ar Lietuvos spaudoje dėl Lietuvos ir Rusijos santykių. Tokių raštų, susijusių su šiais vykstančiais debatais ar diskusijomis, iš Rusijos mes negavome. Aš galėčiau atsakyti, jeigu jūs preciziškiau formuluotumėte, kokį raštą. Užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimas su Rusijos Federacija yra labai konkretus, kaip ir su kitomis valstybėmis yra labai konkretus.

O dabar dėl tų santykių. Ką jūs pavadinote Lietuvos ir Rusijos santykiais. Čia priklauso nuo požiūrio, kaip jūs tuos santykius vertintumėte. Mes turime dvišalę komisiją su Rusija, aš atstovauju Vyriausybei ir jos politikai. Yra tarpvyriausybinė komisija, kuri turi savo darbo planą. Štai ir dabar yra atvykusi darbo grupė iš Rusijos Federacijos ir sprendžia kai kuriuos klausimus. Viskas vyksta normalia tvarka, sutartiniu pagrindu, mes turime nemažą sutarčių paketą su Rusijos Federacija pasirašę, esu šios dvišalės komisijos pirmininkas. Iš Rusijos pusės atstovauja ministras Frankas. Keičiantis vyriausybėms, tie pirmininkai, beje, pastaruoju metu nesikeitė ir darbas vyksta. Žiūrint iš kurios pozicijos. O jeigu jūs žvelgiate į diskusiją, kuri šiuo metu vyksta tarpparlamentinė, Lietuvos parlamento ir Rusijos Dūmos, aš galiu pripažinti, kad šios diskusijos tonas yra aštresnis. Tai tiek.

PIRMININKAS. A.Akstinavičius dar turi klausimą.

A.AKSTINAVIČIUS. Dėl raštų. Truputį konkretizuosiu. Kokio nors spaudžiančio ar grasinančio turinio raštų.

A.SAUDARGAS. Taip pat jūsų charakteristika yra sunkiai identifikuojama. Tokių spaudžiančių ar grasinančių raštų Užsienio reikalų ministerija neatsimenu, kad būtų gavusi. Iš bet kurios valstybės.

PIRMININKAS. Prašom kitą kartą to neklausti Lietuvos diplomatijos tarnybų vadovų. N.Ambrazaitytė. Ruošiasi V.Velikonis.

N.AMBRAZAITYTĖ. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų dėl kelio ženklų aiškumo. Visi žinome, kad Vilniaus miestas, jo centras yra perkrautas draudžiamaisiais kelio ženklais. Jų pilna būtent ten, kur savivaldybė gali bausti, blokuoti ratus, imti dideles baudas, tačiau nenurodo, kur galima statyti automobilius. Kelių policija parodydama, kuriose vietose statyti kelio ženklus, ne visada pakankamai aiškiai informuoja vairuotojus. Trūksta nuorodų į muziejus, į žymias kultūros vietas, įvažiuojant ir išvažiuojant iš šalutinių kelių. Dėl informacijos stokos mes galime atbaidyti turistus. Kaip jus, ar tenkina dabartinis kelių ženklinimas?

PIRMININKAS. Atsiprašau, ministras R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Aš pradėsiu atsakyti už tą sritį turbūt, kuri man priklausytų. Už kelių ženklinimą, taip pat už kelių ženklų pastatymą, jų sumontavimą, priežiūrą atsako ir tuos darbus vykdo Susisiekimo ministerijos reguliavimo srityje esančios įmonės, tai yra regioninės kelių priežiūros įmonės, o magistralėse už tai atsakinga valstybės įmonė “Automagistralė”. Būtent šios kompanijos kartu su kelių policija sprendžia, kokie būtini ženklai turi būti. Pirmiausia, žinoma, kreipiamas dėmesys į tuos ženklus, kurie lemia eismo saugumą. Jų minimumas turėtų būti iš tikrųjų užtikrintas.

Kiek supratau, jūs klausėte ir dėl informacinių ženklų. Čia yra šiek tiek riboti resursai, nes lemia finansinės lėšos, tačiau visais svarbesniais atvejais, kai į Kelių direkciją arba į regioninę įmonę kreipiasi kokios nors suinteresuotos įmonės ar kokio nors muziejaus atstovai, tada sprendžiamas klausimas apie tų ženklų pastatymą.

Dėl miestų gatvių ženklinimo ir ženklų naudojimo gal daugiau galėtų pasakyti vidaus reikalų ministras, tačiau noriu pasakyti, kad už šį darbą yra atsakingos savivaldybės, kurios kartu su kelių policija taip pat sprendžia, kur kokius ženklus statyti ir kiek jų turėtų būti.

PIRMININKAS. Pone ministre Blažy, trumpai.

Č.K.BLAŽYS. Labai trumpai. Aišku, netenkina esama padėtis. Mes žinome tą problemą. Man dirbant Vilniuje teko su ja tiesiogiai susidurti. Kelių policijos pastangos vien tiktai savo pajėgom kardinaliai pakeisti padėtį tikrai yra bevaisės. Vilniaus mieste yra rengiama labai rimta eismo saugumo programa, jos svarbi dalis yra gatvių ženklinimas. Kai ta programa bus priimta, bus kardinaliai išspręsta ir ši problema. Reikia palaukti. Dabar vyksta daugiau eksperimentinio pobūdžio tų ženklų dažni keitimai. Tai nėra patogu, tai nėra gerai, tačiau tai yra laikina.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Ruošiasi M.Šerienė.

V.VELIKONIS. Kaip, pirmininke, sakėte, aš “auka” buvau pasirinkęs žemės ūkio ministrą, bet kadangi į šį klausimą kiti vargu ar atsakytų, aš noriu paklausti poną užsienio reikalų ministrą A.Saudargą. Gal kas gero girdėti apie “Linkuvos” laivą? Kiek žinau, jūs imatės iniciatyvos, kalbate su Amerika ir t.t. Lietuva šneka, gailisi, jaudinasi. Ačiū.

A.SAUDARGAS. Ačiū už klausimą. Kaip tik aš nagrinėjau paieškos schemas, kurios mums yra atsiųstos iš ambasados, neseniai gavome informaciją. Kadangi yra nemažas laiko skirtumas, man skambino beveik prasidėjus Vyriausybės valandai, mes dar nežinome, nes Vakarinėje pakrantėje laikas vėlesnis. Jūs, be abejo, žinote, kad Vyriausybės pavedimu Užsienio reikalų ministerija pavedė ambasadoriui kreiptis. Ambasadorius buvo susitikęs Valstybės departamente su tam tikrais pareigūnais. Diplomatų intensyvių pastangų dėka mes inicijavome, kad jie dar peržiūrėtų, spręstų galimybę dar pratęsti šias paieškas. Kiek tai truks, mes nežinome, nes atsakymo dar nėra. Pas mus turbūt jau bus naktis, kai tas klausimas bus sprendžiamas, bet mūsų iniciatyva bus tam tikrų pareigūnų susirinkimai, kurie tą dalyką svarstys. Ambasada persiuntė tam tikro turinio notą ir visais būdais yra kreiptasi. Kaip tik sutapo, kad lankosi Meksikos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Lietuvoje. Aš žinau, kad jis buvo pas Respublikos Prezidentą ir Respublikos Prezidentas tai minėjo. Mes buvome susitikę ir taip pat prašėme, jeigu yra galimybių, dar bandyti surasti įtikinamesnių įrodymų, jeigu iš tiesų ta nelaimė įvyko. Šiaip prognozės nėra labai guodžiančios, nes laiko praėjo pakankamai daug. Tai tiek, kiek žinome. Mes toliau tas pastangas pratęsime. Mūsų konsulinio departamento budintis telefonas yra žinomas, ir visuomenei žinomas, suteikiama paskutinė informacija. Kurie nori, gali pasiskambinti ir sužinoti.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė dabar klausia. Ruošiasi K.Šavinis.

M.ŠERIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pašnekinti Vyriausybės atstovą poną R.Alekną. Gerbiamasis ministre, Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija įpareigojo mane jūsų paklausti ir išsiaiškinti, ką daro ar ką planuoja daryti Sveikatos apsaugos ministerija arba ką reikėtų daryti, kad Lietuvos vaistinės būtų skatinamos pardavinėti kuo pigesnius vaistus? Sveikatos apsaugos ministerijos seniai (ne jūsų laiku, o 1995–1996 m., jūs turbūt geriau žinote) priimtas nutarimas ar ministro įsakymas įsikišo į vaistinių kainodarą ir tas įsikišimas padarė juodą darbą – vaistinės stengiasi priimti ir parduoti kuo brangesnius vaistus, nes jos iš brangesnių vaistų gauna didesnį pelną. Lietuvos žmonėms nuo to tiktai prasčiau. Įdomu išgirsti jūsų atsakymą.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Šiuo metu vaistinėse yra įvairių vaistų: ir brangių, ir pigesnių. Naujai taikoma bazinių kainų skaičiavimo metodika šiek tiek pakoregavo situaciją ir dabar nemažai daliai medikamentų reikia mokėti priemokas ir brangesniems vaistams tos priemokos yra didesnės. Tuo būdu pacientai patys prašo gydytojų, kad jiems būtų išrašomi pigesni vaistai, kad jie turėtų primokėti mažiau. Tuo būdu iš tikrųjų yra skatinama, kad vaistinės turėtų pigesnių vaistų. Tai nereiškia, kad pigesni vaistai yra blogesnės kokybės. Iš tikrųjų Farmacijos departamentas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo užtikrinti, kad visi vaistai, kurie yra vaistinėse, visų pirma būtų kokybiški ir kad būtų didelis pasirinkimas, kad būtų ir brangių vaistų, kurių naudojimo formos gal yra patogesnės žmonėms, tačiau būtų ir tų pigesnių vaistų, kurie būtų ne mažiau efektyvūs, tačiau už juos reikėtų mažiau primokėti. Aš manau, kad ši nauja tvarka skatina, kad vaistinės turėtų tų vaistų ir kad juos įsigytų. Vaistines aprūpina farmacinės kompanijos. Ne visos farmacinės kompanijos yra būtent tos etinės, yra ir vadinamosios dženerinės. Jų vaistai yra kur kas pigesni negu tų etinių kompanijų. Jos irgi suinteresuotos, kad vaistinės pardavinėtų jų gamybos vaistus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi J.Listavičius.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis susisiekimo ministre, nors gana dažnai su jumis maloniai bendraujame įvairiais klausimais, tačiau klausimų ir toliau jums netrūksta. Iki 1995 m. buvo užbaigtas pirmasis kelių šakos įmonių privatizavimo etapas. Toliau iš kelių sistemos yra atskirti pagalbiniai pajėgumai, t.y. asfalto, betono gamyklos, kitos dirbtuvės, tačiau sukurtos regiono įmonės, kurios prižiūri kelius ir rūpinasi saugumu keliuose, vykdo monitoringą, užtikrina kelių būklę ekstremaliomis sąlygomis – lijundrų, pūgų metu – yra valstybinės. Visoje Europoje šios įmonės yra tik valstybinės, o mano žiniomis, jūsų ministerija dabar rengiasi ir šias įmones privatizuoti. Ar tikrai tai tiesa, ar tikrai tai racionalu?

R.DIDŽIOKAS. Jūs labai tiksliai apibūdinote pagrindines funkcijas, kurias vykdo regioninės kelių priežiūros įmonės. Ši funkcija yra labai svarbi. Sutinku su jumis ir nemanau, kad tos įmonės galėtų būti privatizuotos. Tai yra mano nuomonė. Manau, kad mano kolegos ministerijoje taip pat palaikys šią nuomonę. Artimiausiu metu nesiruošiame siūlyti jas privatizuoti ar kaip nors kitaip radikaliai spręsti šį klausimą. Tas statusas, kurį turi šios įmonės, nėra racionalus, nes tai yra valstybės įmonės. Jos, atlikdamos valstybės užsakymą, turi skaičiuoti ir turi siekti pelno. Mūsų manymu, tai nėra tikslinga., Mes siūlysime… jau esame siūlę, esame parengę Transporto pagrindų veiklos įstatymą, kad šioms įmonėms būtų galima suteikti transporto infrastruktūros priežiūros įmonių statusą. Tai būtų statusas, kuris tiktai apibrėžtų kaip transporto infrastruktūros priežiūros įmonės veiklą, bet tai nebūtų pelno siekianti įmonė. Dar vyksta diskusijos. Mes turbūt rasime kokį nors sprendimą, bet tai nebus susiję su privatizavimo klausimais.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius, ruošiasi V.Vilimas.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministro. Kokių priemonių numato imtis Finansų ministerija ir Vyriausybė, kad 2000 metų valstybės biudžeto pajamų planas būtų ne tik įvykdytas, bet ir viršytas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Kaip matote, mes bandome surinkti mokesčius ir surasti tuos, kurie jų nemoka ir kelerius metus nemokėjo. Dabar mokesčių surinkimas pagerėjo. Dabar išlaidos viršija pajamas 408 mln. Deficitas, kuris yra numatytas biudžete, yra 800 mln. Kadangi dabar baigiasi pirmasis pusmetis, tai padėtis nėra tokia bloga. Kaip anksčiau minėjome, sutaupysime per 100 mln. skolos aptarnavimo išlaidų. Padėtis nuolat gerėja. Buvo vilčių, kad tada, kai peržiūrėsime biudžetą, turėsime galimybę padidinti išlaidas toms sritims, kuriomis labai, labai reikia. Vis dėlto Seimas greitai išeis atostogų, taigi tą klausimą reikėtų aptarti kitoje sesijoje, t.y. rugsėjo mėnesį. Prieš tai turi pasitvirtinti mokesčių surinkimo gerėjimas, kuris suteiktų mums pagrindą didinti išlaidas. Gerėjant ekonomikai gerėja ir biudžetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi J.Karosas.

V.VILIMAS. Ačiū. Turėjau klausimą žemės ūkio ministrui E.Makeliui, bet jo nematau. Teks palaukti kito ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Dėkui. Suteikiu žodį A.Sėjūnui. Ruošiasi J.Karosas.

A.SĖJŪNAS. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui ir finansų ministrui. Neseniai paskambino Šiaulių oro uosto darbuotojai ir prašė paklausti, kada jie gaus atlyginimus. Beveik pusė metų Šiaulių oro uosto darbuotojams nemokami atlyginimai. Šiaulių oro uostas atsidūrė labai sudėtingoje finansinėje situacijoje, darbuotojams visiškai neaišku, ar jiems likti darbe, ar išeiti. Gerbiamieji ministrai, pasakykite, kokia oro uosto situacija? Koks likimas jo laukia?

R.DIDŽIOKAS. Galėčiau trumpai informuoti, kad oro uostą aptarnaujančios įmonės – uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių oro uostas finansinė padėtis šiandien yra labai bloga. Įmonės įsiskolinimai viršijo, mano žiniomis, turtą. Jeigu tos žinios teisingos, tai atsakingi įmonės valdymo darbuotojai arba administratorius turėtų pradėti bankroto procedūrą. Taigi tiek galėčiau pasakyti. Apgailestauju, bet turbūt nei susisiekimo ministras, nei finansų ministras negali išspręsti darbuotojų atlyginimo klausimo. Tai tiek trumpai apie šią situaciją.

Jeigu mes galvojame ką nors daryti… paskelbus bankroto procedūrą bankrutuojanti įmonė iki tam tikros ribos, kol ji bus likviduota, ir toliau vykdys uosto eksploatavimo darbus. Mano manymu, mes teiksime siūlymą steigti valstybės įmonę oro uostui prižiūrėti, prašysime paremti finansiniais ištekliais tokios įmonės veiklą bent iš pradžių, kol ji pradės efektyviai veikti.

A.SĖJŪNAS. Atsiprašau. Ar tie ištekliai bus suteikti labai greitai, ar bus suteikti, kai neliks žmonių? Tada nebebus kam teikti. Klausimas labai skubus ir reikia jį spręsti.

PIRMININKAS. Ministras V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Kiek žinau, biudžete numatytos lėšos Šiaulių oro uosto darbuotojams yra pervedamos gana proporcingai. Ministras R.Didžiokas minėjo, kad tą oro uostą persekioja dideli įsipareigojimai, todėl šių metų lėšos kartais yra panaudojamos ankstesniems įsipareigojimams vykdyti. Šis klausimas, kaip jūs pats žinote, buvo sprendžiamas daug kartų. Dabar vėl gavau naują Seimo Pirmininko paklausimą. Tarsiuosi su ministru R.Didžioku. Atrodo, yra dar vienas planas, bet tų planų jau buvo daug. Žinoma, mes išklausysime, kas dabar yra siūloma, bet padėtis tikrai yra bloga.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi D.Paukštė.

J.KAROSAS. Ačiū. Norėčiau klausti gerbiamojo ūkio ministro. Į mane jau kuris laikas kreipiasi kai kurie Druskininkų, Palangos ir Lazdijų daugiabučių namų gyventojai. Reikalas tas, kad jie norėtų pakeisti centralizuotą šildymą karštu vandeniu ir pereiti prie autonomiško šildymo elektra, bet realizuojant tokį norą pagal dabartinę tvarką būtinas visų daugiabučio namo gyventojų sutikimas. Suprantama, kad daugelis gyventojų tokiam norui nepritars, nes padidės jų mokestis už šildymą karštu vandeniu. Kokių veiksmų numato imtis jūsų vadovaujama ministerija, kad išspręstų šią daugeliui žmonių svarbią ir aktualią problemą? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Yra ir daugiau klausimų, kurie susiję su panašia problema. Tai ir vandentiekio įmonių problema, susijusi su apskaita daugiabučiuose namuose, bei jų patiriami nuostoliai, atsakomybės ribų tame name klausimas. Jį kelia vandens tiekimo organizacijos. Tai turbūt teisinė problema, susijusi su daugiabučių namų bendrijų kūrimo teisinėmis problemomis. Kiek žinau, šie klausimai turėtų būti sprendžiami daugiau iš tos teisinės pusės, o ne iš ūkio. Šį klausimą turėtume aptarti kartu gal su kolega aplinkos apsaugos ministru arba teisingumo, galbūt su savivaldybių ministru. Šis klausimas yra labai aktualus sprendžiant labai daug problemų, tarp jų ir jūsų. Aš dar kartą savo iniciatyva kreipsiuosi į kolegą ministrą, prašydamas spręsti šitą klausimą jūsų iškelto klausimo kontekste.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė. Ruošiasi S.Kaktys.

D.P.PAUKŠTĖ. Mano klausimas švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, pagal Vakarų Europos patirtį neįgaliems vaikams yra skiriama tris kartus daugiau lėšų nei sveikiems. Tai ypatingai liestų ir ikimokyklines įstaigas. Prieš kelias savaites aš klausiau premjero ir perdaviau jam dokumentus dėl Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų etatų patvirtinimo ir šių įstaigų vadovų asociacijos konferencijos rezoliuciją. Kiek žinau, šie dokumentai yra nukreipti jums. Vis dėlto aš norėčiau priminti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalis aiškiai konstatuoja, jog etatų patvirtinimas privalėjo būti atliktas šioms įstaigoms iki 2000 metų kovo 1 d. Deja, iki šio laiko etatai taip ir nėra patvirtinti. Kokia padėtis yra šiandien, praėjus trim savaitėms po mano klausimo.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Etatai iš tikrųjų nėra patvirtinti, dabar vis dar rengiama etatų struktūra.

D.P.PAUKŠTĖ. Kaip galima būtų raštu gauti iš jūsų atsakymą…

K.PLATELIS. Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi J.Valatka.

S.KAKTYS. Noriu taipogi paklausti švietimo ministrą K.Platelį. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau sužinoti jūsų nuomonę dėl dviejų dalykų. Vienas, tai dėl profilinio mokymo padėties bendrojo lavinimo mokyklose. Kaip žinome, tai yra savivaldybėms valstybės deleguota funkcija ir labai skirtingai šią funkciją dabar naujos savivaldybės įgyvendina. Kai kurios visiškai atsisako tai daryti, o kitos nesutinka su jūsų nustatytais profiliais, kai kurios pačios dar papildomai bendrojo lavinimo mokyklas įtraukia į tą procesą. Taigi padėtis skirtinga. O vaikams reikalavimai bus vienodi stojant į aukštąsias mokyklas. Ką jūs ruošiatės daryti, ypač dėl neveikimo? Ir kita problema – dėl kompiuterijos. Dėl to, kad šiais metais yra skirtas tik 1 mln. Lt. Mes sugalvojom netgi per Seimo rinkimų įstatymą, atsisakius antrojo turo (yra toks pasiūlymas), siūlyti jums bene 6 mln. Lt šiai problemai spręsti. Ar manot, kad tai būtų laiku, teisinga tokias lėšas jums skirti ir kaip jas sugebėtumėt panaudoti? Ačiū.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimus. Pirmiausia reikėtų skirti profiliavimo įvedimą nuo mokyklų tinklo pertvarkos. Jeigu nepertvarkę tinklo įvestume profiliavimą, tai kainuotų daugiau. Taigi pagal Vyriausybės nutarimą miestuose reikalavimai mokyklai yra tokie- kad mokykla turėtų tris vienuoliktas klases, ta, kuri pradeda profilinį mokymą. Kitos mokyklos, kurios nesudaro trijų vienuoliktų klasių pagal moksleivių skaičių (o tų mokyklų moksleivių skaičių nustato pati savivaldybė, mūsų yra užbrėžta tiktai viršutinė riba – 30 moksleivių 11 klasėje), turėtų likti dešimtmetėm mokyklom. Kaime, priminsiu, yra 15 moksleivių. Vyriausybės nutarimu man yra suteikta teisė leisti daryti išimtis. Tačiau išimtys daromos tuomet, kai yra prašymas motyvuotas, kai yra kokios nors objektyvios sąlygos. Kai prašoma mieste išimčių visoms mokykloms, tai yra atsisakoma visiškai tvarkyti tinklą, kaip Kaune ar Panevėžyje, arba atsisakoma vieną kitą mokyklą, kurioje nesusidaro reikiamas moksleivių skaičius, vis tiek palikti profilinį mokymą teikiančia vidurine mokykla, be abejo, visa tai veda prie papildomų išlaidų ir mes negalim su tokia padėtim sutikti. Mes kreipėmės į savivaldybes prašydami savo galutinius projektus pateikti iki liepos 1 d., nes liepos 3 d. mes jau turim pateikti Finansų ministerijai būsimųjų mokyklų skaičius, tačiau kai kurios savivaldybės dar to nepadarė, o kai kurios, kaip sakiau, iš viso atsisakė tai daryti. Na, žinoma, yra labai liūdna, kad vis dėlto savivaldybės nutarė leisti lėšas neracionaliai. Viena papildoma klasė kainuoja savivaldybei per metus apie 32 tūkst. Lt. Už tą sumą tokio rajono miesto dydžio savivaldybė galėtų aprūpinti visus moksleivius vadovėliais.

PIRMININKAS. Pone ministre… Ačiū.

K.PLATELIS. Taip, ir dar dėl… Yra labai įdomių pasiūlymų dėl kompiuterizavimo, jų mes negalim dabar vykdyti vien dėl to, kad labai trūksta lėšų. Ir kiekviena tokia suma būtų labai reikalinga.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi M.Briedis.

J.VALATKA. Norėčiau paklausti ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, štai mes Ekonomikos komitete pradėjom svarstyti Elektros energijos įstatymą. Įstatymas gana sudėtingas ir galbūt ne visiškai gerai parengtas. Aš norėčiau paklausti, kas bus, jeigu Seimas, ne taip greitai apsvarstys šį įstatymą, ar sustos reorganizavimo procesas? Ir antras klausimas, ką veikia ir kokie yra pasirinkti ministerijos ar Vyriausybės konsultantai energetikos sektoriaus restruktūrizavimui, kokios jų funkcijos ir kaip jiems bus mokama? Ačiū.

PIRMININKAS. Dvi minutės, pone ministre Milakni.

V.P.MILAKNIS. Jūs palietėt labai jautrią temą. Mes labai jaudinamės ir mums labai svarbu, kad šis įstatymas būtų priimtas dar liepos mėnesį. Tai įeina į Vyriausybės programos grafiką, kad būtų padaryti tie negrįžtami pokyčiai energetikos ūkyje. Be Restruktūrizavimo ir Elektros įstatymų sustoja procesas ir patarėjas pasamdytas padėti. Elektros įstatymas parengtas padedant užsienio specialistams ir ekspertams. Mes manom, kad iš esmės jis atsako į tuos klausimus, kurie turi būti sprendžiami reorganizuojant ir nustatant naujus rinkos santykius, kurių yra tiktai pradžia, ir tie rinkos santykiai nebūtinai įsivaizduojami kaip visai nereguliuojami. Kiti aktai, papildomi aktai nustatys tą pradžią, tos x dienos santykius, bet Energetikos įstatymas galės gyventi daugiau metų, nepaisant… jis parengtas su ilgesne intencija. Mes tikrai galim duoti dar papildomus žmones. Yra patarėjo specialistai, kurie yra Vilniuje, ir visą laiką gali dėl to Energetikos įstatymo kai kurių tezių būti čia pat, dirbti kartu su Ekonomikos komitetu. Mes labai prašome glaudaus ryšio ir skirsime visus resursus, kad į jūsų pateiktus klausimus būtų tikrai atsakyta, nes energetikos ūkio negalima palikti nereguliuojamo. Tai gal tiesiog darbo tvarka norėtume kontaktų, labai esminių kontaktų, vos ne rytoj, nes kiekviena diena mums labai svarbi, kad liepos mėnesį būtų šie įstatymai tikrai aiškūs Seimo nariams ir juos būtų galima priimti.

J.VALATKA. Ministre, labai trumpai dėl konsultantų. Kas tokie ir kaip jiems bus mokama?

V.P.MILAKNIS. Konsultantai yra konkurse laimėjusi kompanija, Kanados kompanija, kuriems mokama pagal konsultavimo sutartį. Jų tikslas yra taip pat ir konsultavimas dėl privatizavimo sąlygų, dėl restruktūrizavimo, dėl visų normatyvinių aktų. Aš nežinau, ar pavardėm, ar kaip, bet mes turime juos, ar kompanijos pavadinimo reikia?

J.VALATKA. Kompanijos…

V.P.MILAKNIS. Kanados …

PIRMININKAS. Kolegos! Prašom baigti kalbėtis, pone ministre, su Ekonomikos komiteto nariu. Taigi pavardės, kompanijos pavadinimas ir tada darbo tvarka aiškinkitės kitus dalykus. Viskas. Bet liepos pabaigoje reikės įstatymo, pone Valatka. Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi J.Šimėnas. M.Briedis kol kas pateko į … Seimo narys M.Briedis. Atsiprašau, kolega.

M.BRIEDIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pateikti klausimą vidaus reikalų ministrui gerbiamajam Č.Blažiui. Gerbiamasis ministre, mane labai jaudina mano apygardos reikalai. Antras mėnuo mes neturime vyresniojo komisaro. Jūs turbūt suprantate, kokia padėtis visų policijos pareigūnų, disciplina ir t.t. Aš noriu trumpai ir aiškiai paklausti, kada tas komisaras pagaliau bus ir kada mūsų policija rajone pradės dirbti dar geriau? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, mane taip pat jaudina jūsų apygardos reikalai. Mes kalbėjome tuo klausimu jau ne vieną kartą. Aš jums sakiau, kai tik bus galimybė, surasime kandidatą, kurį laikome vertu užimti to komisariato vadovo postą, jis bus paskirtas. Šiandien aš pasirašiau įsakymą, Šiaulių vyriausiuoju komisaru skirdamas gerbiamąjį Maigį. Paskyrus vadovą Šiauliuose, pajudės reikalai ir aplinkiniuose rajonuose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ruošiasi A.Sysas.

J.ŠIMĖNAS. Mano vienas klausimas finansų ministrui, kitas – aplinkos ministrui. Labai greitai paklausiu. Finansų ministro noriu paklausti, kada gi Vyriausybė apsispręs dėl biokuro naudojimo Lietuvoje? Šių metų kovo 14 d. Seimas priėmė rezoliuciją, prašydamas ir ragindamas Vyriausybę imtis neatidėliotinų priemonių įgyvendinant… energetiką iš vietinių energijos šaltinių. Deja, mes iki šiol nesulaukėme jokios iniciatyvos iš Vyriausybės, dar daugiau – Seimas po svarstymo jau pritarė Biokuro įstatymui. Deja, jį lydintys – Akcizo ir PVM įstatymai įstrigo Vyriausybėje. Norėtume išgirsti jūsų nuomonę. Tegu būna ir neigiama, bet duokite oficialią nuomonę Seimui.

Ir aplinkos ministro noriu paklausti. Kiekvieną vasarą turime problemų su motorinėmis plaukiojimo priemonėmis. Jūs puikiai žinote, kad vandens motociklai veržiasi į Lietuvos vandens telkinius intensyviau ir intensyviau. Skaitau vieną iš nutarimų…

PIRMININKAS. Prašom klausti, išjungsiu mikrofoną.

J.ŠIMĖNAS. Ar jūs nesiruošiate uždrausti vandens motociklais plaukioti Trakų istorinio nacionalinio parko ežerynuose?

V.DUDĖNAS. Kaip žinote, dėl biokuro Vyriausybės nuomonė yra teigiama. Kada konkrečiai šis klausimas bus svarstomas, aš turėsiu pasiteirauti. Aš jums asmeniškai pasakysiu. Rytoj pasiteirausiu ir sužinosiu statusą. Tada, žinoma, ir mokesčių įstatymų pataisos turėtų sekti. Aš tikrai pasistengsiu, kad būtų pradėtas svarstyti šis klausimas.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Aš galiu atsakyti ir dėl biokuro. Šiuo metu derinama ir mes tikimės, kad tikrai bus teigiamas Vyriausybės atsakymas.

Klausimas dėl motorinių valčių yra dviejų, galima sakyti, interesų derinimas. Yra labai daug prašymų leisti, tarpininkauja savivaldybės, o dalis visuomenės, gyventojų prašo neleisti plaukioti motorinėmis valtimis. Mes kiekvienu atveju darome analizę ir priimame sprendimus plaukioti motorinėmis valtimis ar ne. Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko mes priėmėme sprendimus, kuriuose ežeruose galima ir kuriuose negalima plaukioti. Žinoma, niekada jie netenkina nei vienos, nei antros pusės. Tačiau atsižvelgiant į rekreacinius poreikius ir kitą visuomenės dalį, žinoma, reikia spręsti taip, kad būtų pasirinktas optimaliausias variantas, su mažiausiais nuostoliais gamtai. Bet daugiausiai kenčia ne gamta, bet žmonės. Žmonės skundžiasi dėl keliamo triukšmo. Aš trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi V.Knašys.

A.SYSAS. Norėčiau paklausti sveikatos ministrą ir pratęsti ciklą klausimų, kurie buvo praeitame Vyriausybės posėdyje. Gerbiamasis ministre, kaip jūs suprantate ir kaip sveikatos apsaugos sistemoje suprantamas terminas “nemokamos atostogos”? Tam, kad jums būtų lengviau atsakyti, aš pateiksiu keletą variantų: darbuotojai eina atostogų ir negauna už tai jokios kompensacijos, darbuotojai eina į darbą ir negauna jokio atlyginimo ir trečias variantas – darbuotojai eina į darbą, negauna atlyginimo, bet gauna premijas, kaip buvo gruodžio mėnesį, kai mes turėjome solidarumo atostogas. Bet šis variantas mažiausiai galimas. Atsakykite, kuris iš pirmų dviejų?

R.ALEKNA. Kiek man teko kalbėti su gydymo įstaigų vadovais, tose gydymo įstaigose, kurių vadovai išleidžia savo darbuotojus nemokamų atostogų, jie iš tikrųjų eina nemokamų atostogų ir tuo laiku jie atostogauja. Tik tiek, kad negauna už tą laikotarpį pinigų. Ir taip daroma daugelyje gydymo įstaigų. Apie kitus jūsų minėtus atvejus aš nesu nieko konkretaus girdėjęs.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar suteikiu žodį V.Knašiui. Tai bus paskutinis klausimas.

V.P.KNAŠYS. Dėkoju posėdžio pirmininkui už galimybę tarti žodį. Retorinis klausimas. Labai pasiilgome žemės ūkio ministro, gal pasirodys kitą kartą?

PIRMININKAS. Pasirodė komiteto pirmininkas…

V.P.KNAŠYS. Mano klausimas ministrui K.Plateliui. Ačiū už pirmąją dalį, kai atsakėte kolegai S.Kakčiui. Oficialiai kreipsiuosi dėl vienos Raseinių kaimiškosios vidurinės mokyklos. Tai tikrai labai aktualu, yra problemų. Na, ir toks papildomas klausimėlis. Kaip jūs pakomentuotumėte kolegos V.Martišausko šiandien spaudos konferencijoje išsakytą mintį dėl tų geltonųjų automobilių. Ar jie padės kaimo mokykloms?

K.PLATELIS. Taip, be abejo. Geltonieji autobusai – ši programos dalis, kuri dabar vykdoma, turėtų išjudinti visą procesą aprūpinant moksleivius specialiuoju transportu. Nes ne kartą esu minėjęs, kad 20% kaimo moksleivių dabar į mokyklas važinėja visuomeniniu transportu. Tie autobusai šiuo metu problemos nesprendžia, tačiau jie leistų pavėžėti moksleivius iš tų mokyklų, kuriose profiliuojamos vienuoliktos klasės neatidaromos.

Dar norėjau pasakyti, kad gerbiamasis Seimo narys V.Martišauskas ne kartą abejojo konkurso vykdymo tvarka. Vakar aš jam parašiau laišką ir kviečiau atvykti į posėdį, kuriame buvo sumuojami konkurso rezultatai, tačiau jis neatvyko. Gal jam būtų buvę klausimų mažiau, jeigu jis pats būtų pamatęs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandos pabaigoje suteikiu žodį užsienio reikalų ministrui A.Saudargui.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, aš ką tik gavau papildymą į klausimą, kurį pateikė Seimo narys V.Velikonis dėl “Linkuvos”. Man ką tik paskambino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės prašymą ir remiantis humaniškomis paskatomis nuspręsta atnaujinti paieškas. Kaip, kokiu mastu, mes gausime informaciją, bet kol kas žinom, kad bus atnaujintos paieškos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, už gerą žinią, dėkoju, ponai ministrai. Kolegos, pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

Santuokos ir šeimos kodekso 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132, 133, 146, 150, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2469(2*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Kviečiu tęsti posėdį registruojantis. Registruojamės.

2-4 – Santuokos ir šeimos kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2469(2). Priėmimo tęsinys. Gerbiamieji, primenu, kol žengia į tribūną V.Aleknaitė-Abramikienė, kad mes esam susitarę dėl visų straipsnių. Visi straipsniai, išskyrus 3 ir 15 straipsnius, priimti. Pranešėja dabar asmeniškai paprašys dar grįžti prie 12 straipsnio. Taigi 3 straipsnis, ponia pranešėja.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt atsimenate, jog mes negalėjome užbaigti šio įstatymo priėmimo dėl formalių priežasčių. Kadangi kai kurie pasiūlymai buvo pateikti žodžiu, tai mes nusprendėme, kad jie turi būti mums pateikti Statuto tvarka, t.y. raštu. Šiandien mes turime Seimo Pirmininko pasiūlymus dėl 3 straipsnio, bazinio įstatymo 71 straipsnio pakeitimo, taip pat dėl teikiamo įstatymo 15 straipsnio, bazinio įstatymo 132 straipsnio, pakeitimo ir papildymo.

PIRMININKAS. 3 straipsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. 3 straipsnis labai logiškai įveda nuostatą, jog teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimų, išklauso vaiką, kuriam yra suėję 10 metų arba jaunesnį vaiką, gebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus. Manau, kad šis papildymas yra labai logiškas. Taip pat čia yra išbraukti tie keli žodžiai, kuriuos Seimo Pirmininkas praėjusiame posėdyje siūlė išbraukti. Manau, jog šiam straipsniui galime pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti bendruoju sutarimu (sutarta jau anksčiau, praeitą kartą, antradienį) Seimo Pirmininko pataisą ir visą 3 straipsnį? Pataisa dėl 3 straipsnio priimama ir 3 straipsnis priimamas.

15 straipsnis, ponia pranešėja.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Šiame straipsnyje, Seimo Pirmininko nuomone, nepakankamai konkrečiai buvo apibrėžti įvaikinančių užsieniečių įsipareigojimai teikti informaciją apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas. Čia ta nuostata yra sugriežtinta, įrašoma, jog piliečiai turės įsipareigoti (aš turiu galvoje kitų valstybių piliečius) teikti informaciją apie tolesnes gyvenimo sąlygas. Taip pat siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti Seimo Pirmininko siūlymą dėl 15 straipsnio ir kartu visą straipsnį? Straipsnis priimamas, pataisa priimama. Ačiū. Kolegos, pranešėja dabar…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Yra ir dar vienas pasiūlymas, tai yra mano pačios pasiūlymas, kurį aš įregistravau, tačiau jis yra jau priimtam mūsų straipsniui, už kurį buvo balsuota, aš turiu galvoje 12 straipsnį. Ar jūs neturite?

PIRMININKAS. Aš turiu, gerbiamoji kolege, bet aš laukiu, kol jūs pati prašysite Seimo grįžti prie 12 straipsnio.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš noriu paaiškinti, dėl ko aš teikiau tokį pasiūlymą. Sveikatos reikalų komiteto pirmininko iniciatyva buvo išbraukta nuostata, jog neįgalų vaiką, vaiką invalidą, galima būtų įvaikinti anksčiau. Mano pasiūlyme yra parašyta, jog jį įvaikinti užsieniečiams galėtų būti leidžiama ne jaunesnį kaip 3 mėnesių. Man šiandien teko kalbėti su ponu A.Matulu, jo nuomone, tokios pataisos nereikėtų teikti iš viso, kadangi Lietuvos medikai, jo požiūriu, gali padėti bet kuriems vaikams, jie gali viską. Mano nuomonė apie Lietuvos medikus yra kiek skirtinga negu pono A.Matulo, todėl aš siūlyčiau Seimo nariams apsispręsti. Jeigu jūs nuspręsite, kad mano pasiūlymo svarstyti neverta, tai mes jo nesvarstysime.

PIRMININKAS. Kolegos, iš pradžių mes sprendžiame, ar grįžtame prie 12 straipsnio. Registruojamės. Pirma mes svarstome, ar grįžtame prie mūsų jau kartą priimto 12 straipsnio naujo priėmimo. A.Matulas yra prieš. Ką mano Seimas? Motyvai bus sakomi tada, kai kalbėsime dėl pataisos.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Pranešėja V.Aleknaitė kviečia iš naujo grįžti prie 12 straipsnio priėmimo ir, žinoma, svarstyti pataisą. Ar atsiras dauguma Seimo narių, kurie manytų, jog reikia grįžti prie 12 straipsnio.

Už – 7 kolegos, prieš – 7, susilaikė 15. 12 straipsnio redakcija nebus persvarstoma.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tokiu atveju daugiau pasiūlymų nėra ir aš dabar siūlyčiau balsuoti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kas kalbėtų dėl motyvų dėl viso pastraipsniui priimto įstatymo? Nėra. Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar priimame Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą. (Balsai salėje) Galėtumėte, tik bėda, kad sutarėm svarstyti ateinantį antradienį.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Ar priimame šalies Prezidento teikiamą Santuokos ir šeimos kodekso pataisų ir papildymo įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 31, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

2-5 – Prezidento grąžintas mums iš naujo svarstyti Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386. Įstatymas, galime sakyti, mūsų jau kartą priimtas. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną R.Smetoną – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Ruošiasi E.Zingeris.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamoms pataisoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Viskas. Ačiū. Ar kas kalbėtų iš Žmogaus teisių komiteto? Taip pat teigiama išvada, ar ne? A.Salamakinas, E.Zingerio – Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė projektą. Mes pritarėme Prezidento pataisom. Tačiau jeigu kas skaitėte dar kartą Teisės departamento išvadas, ten parašyta, kad lyg jie ir nesutinka su Prezidento pataisomis, lyg ir traktuoja, kad Žmogaus teisių konvencijoje kalbama kitaip. Kadangi Žmogaus teisių komitetas ir mūsų patarėjai turi didelę patirtį skaitant Žmogaus teisių konvenciją, manau, ten yra padaryta Teisės departamento klaida, nes jie traktuoja, kad žmogaus galima neįsileisti, tiksliau, pabėgėlio galima neįsileisti į valstybę, jeigu gresia pavojus mūsų valstybės saugumui. Tačiau Žmogaus teisių konvencijoje sakoma, kad įsileisti mes privalome, o po to, jeigu gresia pavojus dėl šio žmogaus buvimo mūsų valstybėje, mes turim jį išsiųsti. Tai aš tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo komitetų išvados. Pagrindinio komiteto vardu kalbėjo R.Smetona. Dabar jis nori kalbėti diskusijoje savo vardu. Prašom.

R.SMETONA. Ačiū. Kalbėsiu būtent savo vardu, nes kaip sakiau per komiteto nuomonės pateikimą, komitete vienas buvo prieš. Tai buvau aš. Gerbiamieji kolegos, prisipažinsiu, nesitikėjau, kad taip surems pečius, vieningai ir energingai stos ginti pabėgėlių ir, manau, kitų šalių interesų Lietuvos valstybės kai kurių institucijų kai kurie pareigūnai bei įvairių tarptautinių organizacijų atstovai Lietuvoje. Jų argumentus aš girdėjau pasitarime dėl šio įstatymo pas Respublikos Prezidentą. Man gaila, kad Respublikos Prezidentas pasidavė minėtų įvairių ekspertų ir patarėjų spaudimui ir argumentams ir grąžino šį tikrai, mano nuomone, labai liberalų, labai demokratišką, atitinkantį visus žmogaus teisių tarptautinius reikalavimus įstatymą. Ne tik atitinkantį, bet, įsitikinęs, dažnai ir viršijantį tuos tarptautinius reikalavimus. Pagal Prezidento siūlomas pataisas, jeigu Seimas jas priims, jeigu pritars, Lietuvos valstybė negalės sulaikyti užsieniečio siekdama užtikrinti valstybės saugumą ar viešąją tvarką. Išsiųsti, ačiū, žinoma, galės. Bet sulaikyti, jeigu jis kelia pavojų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, pagal šį įstatymą negalės, negalima, nes Prezidentas siūlo išbraukti tokią nuostatą. Negalės būti priežastis neįleisti užsieniečio į Lietuvą, jeigu jis yra žinomai pavojingas Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai, nes taip pat Seimo priimtame įstatyme tokia norma yra siūloma išbraukti. Labai ilgas, metus užsitęsęs šio įstatymo redakcijos rengimas ir jo svarstymo eiga ir pagaliau šis dekretas bent man akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje siekiama sukurti sanitarinį kordoną, kuriame būtų labai lengva iš nelegalaus migranto tapti politiniu pabėgėliu arba į kurią būtų galima lengvai grąžinti juos iš Vakarų Europos. Vakariečiai griežtina prieglobsčio įstatymus, jie apsišvarins, mums dar primokės, kad čia sudarytume patrauklias sąlygas pabėgėliams. Juk primokėti ir pareikalauti iš mūsų, kad čia kurtume šiltnamio sąlygas migrantams, yra, be abejo, daug pigiau, nei juos priglausti pas save. Vakarų šalys, jų politikai taip elgiasi, nes jie rūpinasi savo valstybės, savo tautos interesais. O kas pasirūpins Lietuvos interesais šiuo klausimu? Gaila, kad net karščiausi vakarietiškos integracijos šalininkai ketina Lietuvoje kurti Euraziją, nejausdami atsakomybės už neišvengiamas tokio nuolankumo ir pataikavimo svetimiems pasekmes. Aš kviečiu kolegas, Seimo narius nepritarti Respublikos Prezidento dekretui ir dar kartą balsuoti už Seime ne taip seniai vieningai priimtą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kalbėję po svarstymo, mums reikia pirma apsispręsti, ar priimti mūsų jau kartą priimtą įstatymą be pakeitimų, tai yra be šalies Prezidento teiktų pataisų. Kokia jūsų nuomonė dėl tokių momentų? Kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymą priimsime dar kartą be pakeitimų, kuriuos siūlo šalies Prezidentas. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad ką tik mūsų aptartas įstatymas būtų priimtas dar kartą be pakeitimų. Pritariantys – už.

Už – 14, prieš – 19, susilaikė 9. Nėra surinkta 71 balso. Visas įstatymas be pakeitimų nėra priimtas. Dabar, kolegos, kviečiu balsuoti, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Ar galime balsuoti iš karto? Kas būtų už tai, kad mūsų vieną kartą jau priimtas įstatymas būtų priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais? Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 25, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Savaitės (nuo 2000 07 03) darbotvarkės projektas

Kolegos, kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą, kad jis supažindintų su pirmąja mūsų pratęstos sesijos darbo savaite, tai yra su kita savaite. Liepos 4 ir 5 d. Pone kancleri, prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad ne taip seniai sutikote pratęsti sesiją. Taigi mes visi turim galimybę pasitardami patvirtinti darbotvarkę ir tikriausiai ta darbotvarkė bus kur kas geresnė, negu kad kokie nors iniciatoriai būtų sukvietę neeilinę sesiją ir surašę tik savo pageidaujamus projektus. O dabar, kaip matote, pirmas posėdis prasideda opozicinės frakcijos atstovės B.Visokavičienės teikiamu projektu. Taigi ir čia matom demokratišką požiūrį – pradedam nuo opozicijos projektų. Toliau, žinoma, svarbesnieji projektai. Tai Visuomenės informavimo įstatymo svarstymo pabaiga, biudžeto tikslinimas, taip pat grįšim prie Seimo rinkimų įstatymo, kurio šiandien esame padarę pertrauką. Tikiuosi, kad peržvelgę darbotvarkę, nesakysite, kad be reikalo pratęsėme sesiją.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl tos savaitės jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai pritariu jūsų pateiktai programai, tik noriu paprašyti, kad Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurį pateiks ponas S.Kaktys ir kurį mes šiandien atidėjome, svarstymas būtų perkeltas į priešpiet liepos 4 d. Nes kaip tik tuo laiku nuo 14.00 iki 16.00 val. Amerikos ambasadoje vyksta priėmimas ir daug Seimo narių dalyvaus, todėl tame svarstyme negalėsime dalyvauti. O tai yra labai svarbus projektas, pasiūlymas. Manau, kad būtų labai naudinga, jeigu jūs galėtumėte padaryti to klausimo svarstymą prieš 12.00 val. Ačiū.

J.RAZMA. Taip, aš pritarčiau jūsų minčiai. Tikrai šiuo projektu domisi ir žiniasklaida, ir Seimo nariams, atrodo, jis yra įdomus, todėl būtų galima, manau, jį perkelti iš karto nuo 10.00 val. O kiti projektai pasislinktų. O dėl priėmimo Amerikos ambasadoje, tai galbūt mes iš tiesų net pietų pertrauką galime padaryti šiek tiek ilgesnę. Gal čia galime truputį paslinkti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Jeigu kancleris maloniai sutinka Rinkimų įstatymą perkelti, tai nebūtų klausimo. Tik gal patikslinimas, kad vis dėlto priėmimas, o ne svarstymas.

J.RAZMA. Taip, čia yra netikslumas.

PIRMININKAS. Taip, kolegos, bet dėl 10.00 val. nežinau ar susitarsim, nes iš pradžių turi būti priėmimai, o po to svarstymai.

J.RAZMA. Man atrodo, nėra tokios griežtos taisyklės, čia irgi priėmimas. Čia yra priėmimas.

PIRMININKAS. Čia yra svarstymo tęsinys, kolegos, nes yra pusė straipsnių dar nepriimta. Seimo narys K.Kuzminskas.

J.RAZMA. Bet tai yra priėmimo stadija.

PIRMININKAS. Kolegos, Seimo rinkimų įstatymas priimtas iki pusės, t.y. svarstymas baigtas iki pusės. Dabar svarstymo tęsinys. Prašom neklaidinti nei manęs, nei Seimo. Seimo narys K.Kuzminskas.

J.RAZMA. Ne svarstymo stadija, o priėmimo.

PIRMININKAS. Svarstymo.

Prašom nesiginčyti! K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl rezervinio 3 klausimo, projekto Nr.P-2134 – Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos. Kaip žinome, Seimas yra priėmęs tarybos sudėtį. Taryba šiuo metu yra patvirtinta Seimo ir ji galėtų pradėti dirbti, tačiau taryba negali dirbti, nes jos veikla yra sustabdyta iki rugpūčio 1 d. atskiru mūsų nutarimu. Ar nebūtų galima ne tik svarstymą, bet ir priėmimą atlikti tą pačią dieną, nes faktiškai jokių pataisų ten nebus. Ačiū.

J.RAZMA. Aš taip ir įsivaizduočiau. Tikiuosi, kad niekas neprieštaraus, jog iškart svarstytume ir priimtume. Manau, kad Sekretoriatas pataisys šitą punktą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone kancleri, jūsų ir visų kitų – Seimo rinkimų įstatymo yra priėmimo pertrauka. Labai atsiprašau.

Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą noriu pasakyti tą patį, ką sakiau iš ryto. Kodėl nėra įstatymų komplekto dėl biodyzelio? Juk mes visi prisimenam, kaip visi Seime susitarėme, jog birželio mėnesį mes tuos įstatymus baigsim svarstyti. Man kyla klausimas, ar Seimo valdžia galų gale turi nors šiek tiek įtakos, kad mūsų susitarimai būtų vykdomi, ar neturi jokios įtakos – kaip kas nori, taip tas tvarkosi? Juk reikia paspausti komitetus, reikia su Vyriausybe šnekėtis, kad mūsų susitarimai būtų vykdomi. Kodėl nėra šitų įstatymų kitos savaitės darbotvarkėje?

J.RAZMA. Aš būčiau net už tai, kad tą įstatymą įrašytume, kad Vyriausybė jaustų bent jau tą grėsmę, kad mes galime svarstyti ir be jos išvadų. Todėl gal iš tiesų reikėtų įrašyti tuos lydinčiuosius projektus, o ten pažiūrėsime, ar mes ryšimės svarstyti be Vyriausybės išvadų, ar palauksim. Gal įrašom tada?

PIRMININKAS. Aš manau, kad per sesijos pratęsimą mes tikrai apsispręsime. O ar mes dabar įrašom, ar neįrašom – susitarsim Seniūnų sueigoje, kolegos.

J.RAZMA. Galbūt įrašom ketvirtadienį, dvi dienos nieko nekeistų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

J.RAZMA. Trečiadienį, atsiprašau.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo ir svarstymo. Ten beliko svarstyti, man atrodo, vienas straipsnis. Manau, kad taupant laiką, be kita ko, šio įstatymo laukia ir Europos Sąjungos institucijos, ar negalėtume jo priiminėti antradienį, nes trečiadienį, matau, nėra, o paskui užsitęstų tas laikas. Liko tik vienas straipsnis.

J.RAZMA. Tada aš nežinau, ar čia išeis procedūriškai, jeigu baigus svarstymą iškart priėmimas, čia lyg ir ypatinga skuba būtų. Ar ją galima taikyti šioje vietoje, aš nesu tikras, bet jeigu procedūros mūsų neribotų, manau, kad būtų galima elgtis taip, kaip jūs siūlote.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu jūs tokie geranoriški, tai Seimo Pirmininkui bus malonu pasiūlyti ypatingą skubą ir susitvarkyti. Ačiū, pone kancleri. Galime iš principo pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū.

Laikinasis teismo antstolių įstatymo projektas Nr.P-2499(2). Laikinojo teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr.P-2500(2) (svarstymas)

2-6a, 2-6b klausimai – Teismo antstolių įstatymo projektas ir Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Pakalniškį. Laikinasis teismo antstolių įstatymas.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš iš anksto turiu atsiprašyti, kad mano pranešimas nebus labai ilgas ir išsamus, nes jį jums turėjo pristatyti kolega Č.Juršėnas, bet jam išvykus į Šiaulius man pavedė pristatyti.

Svarstant šį įstatymo projektą buvo organizuojami klausymai, kuriems vadovavo ponas Č.Juršėnas ir komiteto pirmininkė. Buvo gauta pastabų iš Teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Antstolių asociacijos, taip pat Apeliacinio teismo. Klausymų metu į daugelį pastabų buvo atsižvelgta, į kai kurias nėra atsižvelgta, bet vis dėlto jos nėra sisteminio pobūdžio, daugiau redakcinio, o į kai kurias galbūt ir turėtų būti atsižvelgta vėlesniuose antstolių veiklos reguliavimo etapuose, kai bus tam labiau pasiruošta. Komiteto nuomonė yra vieninga. Buvo pritarta bendruoju sutarimu. Kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Kalbėti savo komiteto vardu kviečiamas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, gausi auditorija, bet ir už šį įstatymą reikės arba balsuoti, arba ne. Aš nežinau, kaip jį reikėtų vertinti, tai tarsi pereinamojo laikotarpio įstatymas. Ir komitete mes ginčijomės dėl teismų antstolių, buvo laikinasis, buvo teismų antstolių, paskui dar rašoma įgyvendinimo įstatyme, kad kada nors tai bus Antstolių įstatymas. Bet vis dėlto aiškiai palikta paskutinėje redakcijoje, kad tai yra valstybės tarnautojai, dar karjeros statutiniai tarnautojai, o jeigu taip, nuo jo įsigaliojimo privalomas yra Valstybės tarnybos įstatymas. Gerbtų ar negerbtų kas nors šio įstatymo nuostatas ar normas, bet reikia jas perkelti arba priimti kitus įstatymus, kurie neprieštarautų galiojančiam įstatymui, jeigu neteikiamos to įstatymo pataisos. Dėl Teismų antstolių įstatymo jau dažnokai pasiginčijama, tačiau vežimas nelabai juda iš vietos. Nors teikia Teisingumo ministerija, apie 30 pastabų prirašė Teisės departamentas – vėl teisininkai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė – vėl pusė teisininkų, ir galiausiai teisininkams kuriamas įstatymas, nes parašyta, kad turi turėti magistro, bakalauro ir visokį kitokį išsilavinimą.

Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokie įstatymai, kurie turėtų savo vidum ir forma blizgėti, iš esmės visiškai sujaukia valstybės tarnybos sampratą. Todėl aš prašau Seimo nepritarti, grąžinti atgal šį įstatymą ir, jeigu turėčiau tiek kompetencijos, paprašyti kai ką ir nubausti. Štai kodėl. Keletas pavyzdžių. Įstatyme kalbama apie teismo antstolių atsakomybę (čia yra nemažai normų, bet mes galim paanalizuoti keletą), tai yra 26 straipsnio 6 dalyje: “Asmenys iš tarnybos teismo antstoliais išleisti dėl priežasčių, nurodytų 10 punkte, grįžti į tarnybą gali Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Jeigu jie prarado valstybės tarnautojo statusą, jie jau gali grįžti tik pagal Valstybės tarnybos įstatyme reglamentuojamą tvarką, o ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Kažkodėl bandoma padaryti išimtis šiuo atveju.

27 straipsnis. “Su priimamu į tarnybą asmeniu teisingumo ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro visiškos materialinės atsakomybės sutartį”. Tai atitiktų reikalavimus, tačiau toliau – žalą jis gali atlyginti tik tuomet, kai padarytas nusikaltimas, Valstybės tarnybos įstatymas nurodo visai kitas prievoles, kai reikia visiškai grąžinti žalą. Apie tai nekalbama, bent būtų nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrą straipsnį.

Reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į 29 straipsnį, kur kalbama apie teismų antstolių darbo tikrinimą ir kontrolę. Atvirai pasakius, reikėtų paskaityti Valstybės tarnybos įstatymą, ten kalbama apie darbo arba veiklos vertinimą, o ne jokią kontrolę. Kontrolė gali būti įstatymų arba ministro nustatyta tvarka. O dabar įgalioja apylinkių teismų pirmininkus prie apylinkių teismų tikrinti, kontroliuoti antstolių veiklą. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad jokie administraciniai pavedimai šiuo atveju teismų pirmininkams negalimi. Tai gali padaryti tiktai Seimas, ir tai turėtų būti nurodyta įstatyme, kokias prievoles mes pavedame ministrui prižiūrėti arba administruoti. O jis yra politikas ir tiesiogiai net negali per tam tikrą tarnybą administruoti šios institucijos. Kažin ar teisėjai šiuo atveju turėtų čia būti. Tai rašo pastabose ir patarėjai, tačiau komitetas į tai neatsižvelgia.

Norėtųsi ir daugiau tokių dalykų čia panarplioti, bet dėl laiko stokos aš norėčiau priminti, kad jau mūsų suredaguotas, pateiktas ir šiandien aptartas Valstybės tarnybos įstatymas kalba ne apie viešus konkursus, o kalba apie atvirą arba uždarą konkursą. Įstatyme dar visur minimi vieši konkursai. Galų gale dėl valstybės tarnautojų atsakomybės irgi turėtų būti numatyta šiame Antstolių įstatyme, kad atitiktų pagrindinius valstybės tarnybos principus.

Aš stebiuosi, kaip kai kada lengva ranka priimamos pastabos, bet lengva ranka ir į tai atsakoma. Rašoma: “nėra galimybių, niekas kitas geriau nekontroliuos, kaip teismo pirmininkas”, tuo tarpu tie klausimai seniai yra išspręsti tam tikruose įstatymuose, tik reikia juos tarpusavyje suderinti. Todėl aš jokiu būdu… nors mes, komitetas, iš esmės pritariame, bet nusiuntėme ir tikėjomės, kad šis įstatymas bus suderintas su Valstybės tarnybos įstatymu. Šiandien aš turiu konstatuoti, kad tai nepadaryta, todėl nepritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi pagrindinis komitetas siūlo pritarti šiam projektui. L.Sabutis – papildomo komiteto pranešėjas – dėl to, kad įstatymas, jo nuomone, nėra suderintas su dabar planuojamo priimti Valstybės tarnybos įstatymo naująja redakcija, siūlo grąžinti komitetui tobulinti. Vienas – už, vienas – prieš, kolegos. Ką reiškia tokia apatija? Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuojantys už manys, jog reikia pritarti po svarstymo, visi kiti manys, jog reikėtų grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti dėl tų priežasčių, kurias išdėstė L.Sabutis. Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Kolegos, balsuojantys už parems pagrindinio komiteto išvadą – pritarti Teismo antstolių įstatymo projektui Nr.P-2499(2), balsuojantys prieš arba susilaikantys manys, jog reikėtų grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti ir suderinti tuos dalykus, kuriuos iškėlė L.Sabutis. Kolegos, kokia jūsų nuomonė?

Už – 4, prieš – 12, susilaikė 7. Teismo antstolių įstatymo projektas grąžinamas pagrindiniam komitetui tobulinti. Tai reiškia, kad pagrindiniam komitetui grąžinamas ir Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, einantis kartu su šiuo pagrindiniu projektu. Dėkui.

Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.P-1876(2) (pateikimas)

2-7a, 2-7b – Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.P-1876(2) ir su juo susijęs Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2669. Pateikia ūkio viceministras ponas G.Rainys.

G.RAINYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien norėčiau pateikti jums trečiąjį per nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį Įmonių bankroto įstatymo projektą. Jame apibendrinome tam tikrą kitų šalių teoriją, pasaulinę praktiką, taip pat savo praktiką. Aš norėčiau tiktai išvardyti pačius pagrindinius elementus ar principus, kuo šis įstatymas skiriasi nuo šiandien galiojančio įstatymo.

Pirmas esminis bruožas yra tas, kad bet kuris kreditorius gali paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu jis ne mažiau kaip per tris mėnesius atgauna ne mažiau kaip 10 tūkst. litų. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo kriterijus yra tas, jog jeigu pradelstų skolų lygis siekia pusę įmonės balansinio turto. Noriu pabrėžti, kad dabartinis kriterijus – skolų lygis yra lygus arba didesnis už balansinį turtą. Taip mes padarėme dėl to, kad praktika parodė, jog ten, kur skolų lygis viršija balansinį turtą, prasideda ne bankrotas, o tragedijos. Jį reikia inicijuoti gerokai anksčiau. Taip pat yra straipsnis, reglamentuojantis, kad šis santykis netgi gali būti nelyginamas, jeigu įmonės savininkas arba valdytojas paduoda pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Yra numatyta supaprastinta įmonių bankroto procedūra – tai irgi naujas šio įstatymo elementas. Mūsų turimom žiniom, jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos įmonių yra prasiskolinusios, tačiau neturi jokio turto, kad galėtų apmokėti net minimalias bankroto administravimo paslaugas. Tokiu atveju turėtų būti speciali programa, iš kurios būtų galima dengti minimalias bankroto administravimo išlaidas ir pagreitintai išregistruoti tokias įmones.

Dar vienas esminis elementas – atsisakoma sanavimo procedūros. Mūsų praktika parodė, kad pasiekus tokį skolos lygį sanuoti jau nebėra ką. Numatytos tiktai taikos sutarties sudarymo galimybės ir likvidavimo galimybės, kaip Vokietijoje sakoma, sanavimas per likvidavimą. Šia prasme likvidavimas nebus fizinis įmonės išdraskymas, tačiau galima taip sudaryti likvidavimo programą, kad bus prarastos visos skolos, o sveika, gyvybinga dalis išsaugota.

Bene svarbiausias klausimas, kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Mes šiek tiek modifikavome galiojantį įstatymą. Mes siūlome du atsiskaitymo etapus. Per pirmąjį bus atsiskaitoma už pagrindinę skolą, jeigu liktų lėšų, būtų antrasis etapas, per kurį atsiskaitytume už baudas, delspinigius, palūkanas. Šiuo atveju bus dvi didelės kreditorių eilės. Atsiskaitant pirmąja eile, kreditinių reikalavimų privilegija darbuotojams ir susijusiems su darbo santykiais. Čia patenka ir “Sodros” reikalavimai, ir fizinių asmenų pajamų mokesčio reikalavimai. Kaip ir visame pasaulyje, šie mokesčiai iš esmės yra darbo užmokesčio dalis ir būtent jie patenka į tą privilegijų grupę. Antroje grupėje yra jau visi likę kreditoriai. Buvo ta idėja, kad paskatintume juos būti aktyvesnius tiek laiku inicijuojant bankroto procedūrą, tiek ir vykstant pačiai procedūrai.

Ligšiolinė praktika parodė (tai labai jautrus klausimas), kad bankroto procedūros tęsiasi labai ilgai. Šiame įstatyme siūlome limituoti likvidavimo procedūrą – nustatome maksimalų 24 mėnesių terminą. Jeigu per jį nepasiseka parduoti nekilnojamojo turto, jis atitenka kreditoriams, jeigu jie atsisako imti, jis yra nurašomas.

Baigdamas pasakysiu, kad praktikoje nepasiteisino administratoriaus įvardijimas likvidatoriumi, likvidavimo komisijos sukūrimas likvidavimo procedūroms valdyti. Dabar siūloma, kad administratorius vykdytų likvidavimo procedūrą. Iki šiol paminėjau pagrindinius esminius šio įstatymo bruožus, kurie daro jį skirtingą nuo veikiančio įstatymo. Visa kita iš esmės yra taip, kaip yra galiojančiame įstatyme, tik truputėlį patobulintos procedūros, mūsų nuomone, tai yra įvertinta mūsų bene aštuonerių metų bankroto praktika Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Dabar klausimai. A.Sysas nedalyvauja posėdyje, todėl suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, jūs jau iš dalies palietėte, bet norėčiau paklausti dėl 36 straipsnio 2 ir 3 dalių. Kaip būtų galima paaiškinti fizinių asmenų pajamų mokesčio priskyrimą prie pirmosios eilės tenkinamų kreditorių reikalavimų, o kitų mokesčių į biudžetą priskyrimą prie antros eilės kreditorių tenkintinų reikalavimų. Juk čia ir čia – mokesčiai į biudžetą? Ačiū.

G.RAINYS. Turiu jums pasakyti, kad mes pateikėme alternatyvius variantus Vyriausybės kabineto sprendimui ir vieningu sprendimu buvo pritarta šiai versijai, šiai redakcijai. Viena vertus, pirmoje ir antroje eilėse tarsi atsiduria mokesčiai, bet tai yra skirtingi mokesčiai. Iš esmės minėjau, kad tiek “Sodros” mokestis, tiek fizinių asmenų pajamų mokestis yra daugiau traktuojamas ne kaip mokestis, o kaip sudėtinė atlyginimo dalis. Tai yra vienas aspektas. Tik tiek, kad ne pats darbuotojas moka į biudžetą ar į “Sodros” biudžetą, o tą padaro darbdaviai, iš esmės tai yra atlyginimo dalis, taip yra traktuojama pasaulinėje praktikoje. Antrasis aspektas – tam tikra prasme socialinis ir darbinis aspektas, kad šie mokesčiai, štai “Sodros” mokesčiai taip pat turi socialinį aspektą. Dėl šių dviejų dalykų mes ir siūlome Seimui (ir Vyriausybė tam pritarė) tokią kreditorių reikalavimų tenkinimų eilę. Noriu pasakyti, kad tai visiškai tenkina ir mus kontroliavusį ir žiūrėjusį Pasaulio banką ir Tarptautinių valiutos fondą, būtent tokia struktūra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Turiu keletą klausimukų ir pasistengsiu labai trumpai. Pirmas klausimas būtų konkretus. Dėl 20 straipsnio, kuriame rašoma apie darbo sutartis. Pone pranešėjau, karti mūsų patirtis rodo, kad paskirtas administratorius paprastai palieka buvusius vadovus pervedęs juos į konsultantų, į visokių patarėjų rangą, ir toliau vyksta tai, ką turbūt žmonės iš šalies labai greitai pastebi, kad toliau vyksta tyčinis bankrotas.

Kodėl jūs manote, kad darbuotojų, su kuriais nebus nutrauktos darbo sutartys ar bus sudarytos naujos darbo sutartys, skaičių arba pareigybes nustato, sąrašą sudaro administratorius. Mano nuomone, jeigu įmonė likviduojama, tai visi darbuotojai turi būti atleisti ir turi būti sudarytos darbo sutartys su tais darbuotojais, kurių reikia naujoms funkcijoms atlikti. Man atrodo, kad į šį dalyką reikėtų atsižvelgti.

Antras klausimas. Ką reiškia 24 mėnesiai, kai treji metai iš esmės duoda senaties terminą, kai nieko negalima išieškoti. Ar nemanote, kad tada reikia kažką žiūrėti, arba senaties terminą, kai buvo vykdomas tyčinis bankrotas ar švaistomos lėšos, kaip padidinti, arba sutrumpinti tą procedūrą iki 18 mėnesių?

Ir trečias mažutis klausimėlis. Tikimės, kad mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagalbinis turėsime galimybę svarstyti, taigi ar jūs galėtumėte pateikti variantus, kaip bus sprendžiama situacija, kai įmonės bankrutuoja pagal pirmą įstatymą, ir iki šiol nebankrutavo, ir nelikviduotos, pagal antrą bankroto įstatymą – irgi tas pat. Ir dabar pagal trečią. Ar nereikės įstatymo, apimančio štai tokių įmonių veiklos, vadinkime, teisinę baigtį, kad būtų visiškai aišku? Pavyzdžiui, Panevėžio “Aurida” vienaip bankrutuoja, buvusi “Aurida” kitaip bankrutuoja ir dabar bus trečias variantas: ta pati įmonė, o bus trys skirtingi pakopų variantai.

G.RAINYS. Ačiū už klausimus. Dėl administratoriaus veiksmų. Gal leiskite man nuo 20 straipsnio persikelti į paskutinį straipsnį, kuriame yra pavedimas Vyriausybei, būtent 38 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame kalbama, kad turi būti išleistas Vyriausybės nutarimo projektas dėl teisės teikti paslaugas štai šiems administratoriams suteikimo tvarkos. Ir atkreipiu dėmesį – nustatantis bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką ir atlyginimo bankroto administratoriui tvarką. Mes pastebėjome daug tokio, ką administratorių veikloje, švelniai kalbant, būtų galima pavadinti neracionaliu arba neefektyviu, įskaitant ir jūsų išsakytą mintį. Mūsų nuomone, tų variantų jau mes atradome tiek daug, kad tiesiog įstatyme nebūtų galima išvardyti visų atvejų. Mes tikimės štai šiuo reglamentuoti ir tam tikrą galimybę, algą, tai nebūtų Lietuvos išradimas. Mes puikiai žinome Suomijos ir kitų šalių patirtį. Ginčų atvejų sprendimams ir jų asociaciją pritraukti, ir Pramonės prekybos amatų rūmus. Taigi norėčiau atsakyti į pirmą jūsų klausimo dalį, kad mes tikimės šį reglamentą sugriežtinti, ne tik jūsų minėtas problemas išvardyti, bet kur kas daugiau, kurias mes žinome.

Dėl likvidavimo aukcione. Kadangi mes atsisakėme sanavimo procedūros, stengsimės ir per mokymus teisėjų ir administratorių, ir tiesioginiu įsikišimu, kad likvidavimas nebūtų fizinis įmonės likvidavimas. Taip, jis gali būti, kai bus nustatytas projektas, kad jokių galimybių finansiniam gyvybingumui atkurti nėra. Su Klaipėdos “Sirijumi” gana sėkmingai bandome tą daryti, t.y. pirmiausia pabandyti paieškoti, ar yra finansiškai gyvybinga dalis, ką reikėtų padaryti, kad ji būtų palaikyta, ir tada aukcione išstatyti ne kaip įmonės atskirus fizinius gabaliukus, bet kaip potencialiai finansiškai gyvybingą, ir kartu su įpareigojimais išlaikyti tam tikrą darbo vietų kiekį. Todėl šis ir 20 straipsnio darbo sutartys… Buvo tokia idėja, čia labai trumpai padaryta, su galimybe išsaugoti darbo vietas. Jeigu aukcione niekas nenuperka, tai būtų, kaip mes vadiname, antrinis privatizavimas, tai kreditoriai pasiimtų sau kaip nuosavybę, o daugiausia tai vėl “Sodra”, Mokesčių inspekcija, t.y. valstybiniai, ir po to iš naujo bandytų parduoti vėliau, jau pasiėmę nuosavybėn.

Dėl likvidavimo 24 mėnesių. Tai yra mūsų skaičius, įrašytas remiantis labai ilga ir detalia analize mūsų empirinių stebėjimų. Būtų galima ir 18, ir 12, mes svarstėme. Problema vis dėlto yra nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje. Mes nustatėme ribinį terminą 24 mėnesių. Aš noriu taip pat atkreipti jūsų dėmesį, kad jeigu tai būtų tiktai problema pardavimo ir pirkėjo radimo, tai dar pusė problemos būtų, labai dažnai tą terminą lemia, pavyzdžiui, kad yra areštuotas nekilnojamasis turtas, kitos bylos. Dėl to mes įvedame 24 mėnesių terminą. Ir noriu pasakyti, kad turės būti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka. Čia taip pat tam tikras procedūras akte po įstatymo numatysime.

Ko gero, pats sunkiausias jūsų klausimas yra apie trijų įstatymų scenarijus. Leiskite man šį klausimą nusinešti su savimi ir bandyti tą scenarijų bei variantus pateikti jūsų komitetui. Aš jį tikrai pasižymėjau.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Paskutinis klausimas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti dėl tyčinio bankroto. Dabar, tyčinį bankrotą nustato teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą.

Bet iš esmės dėl tyčinio bankroto prokuratūroje dažnai keliama baudžiamoji byla. Aš įsivaizduoju, kad medžiagą dėl tyčinio bankroto pateikia prokuratūra. Ir antras klausimas gerbiamajam posėdžio pirmininkui, ar dabar buvo pristatytas kitas įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymas?

PIRMININKAS. Aš prašiau, kad tai būtų padaryta, bet pranešėjas dar nė žodžiu neužsiminė.

R.KUPČINSKAS. Jeigu galima, aš norėčiau paklausti ir dėl to įstatymo. Jeigu galima, atsakykite į pirmą.

G.RAINYS. Mūsų praktika rodo, nors tai apibendrintu pavadinimu skamba kaip tyčinis bankrotas, kad konkrečioje kasdienybėje daugiau atskiri elementai yra nagrinėjami. Pavyzdžiui, dukterinių bendrovių įkūrimas turtą nuplaunant, skolas paliekant, įkeitimo sutarčių parengimas, kreditų ėmimas ir taip toliau, ir taip toliau. Manyčiau, kad dabar aš nesugebėsiu, nepasiėmęs duomenų, kuriuos mes turime sukaupę, labai detaliai atsakyti į jūsų klausimą. Leiskite, aš jį irgi pasižymėsiu. Į šių procesų prevenciją mes iš tikrųjų kreipsime didesnį dėmesį. Jūsų klausimas, susijęs su Baudžiamojo kodekso…

PIRMININKAS. Gerai, tuoj mes susitarsim dėl Įmonių bankroto įstatymo procedūrų. Ar galime pritarti pateiktam projektui? Pritariame. Ar galime pavesti Ekonomikos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, o Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams, kaip papildomiems, toliau nagrinėti šį projektą? Galime. Kolegos, gal galim tartis, kad paskutinę pratęstos sesijos dieną galėtume šį projektą svarstyti? Teoriškai tokia romantiška data. Liepos 18 d., o paskui žiūrėsim, kaip seksis. Nuo pagrindinio komiteto priklausys, ar spėsim, ar ne. Tuomet tą pačią dieną ir susitartume, jeigu pavyktų susitarti. Sutariam liepos 18 d.

Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2669 (pateikimas)

Dabar kelis žodžius dėl Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2669, pone viceministre. Trumpai.

G.RAINYS. Šito pagrindas, kodėl mes taip darome, kad atsisakome naujajame Bankroto įstatyme tokios procedūros kaip privalomo skelbimo apie nemokumą ir taip pat bausmės už šios procedūros nevykdymą įmonės vadovams, kai paaiškėja toks nemokumo faktas… Tuo metu atrodė, kad tai būtų tarsi ženklas kreditoriams ir jie galėtų sužinoję tai inicijuoti bankroto bylas ar nebankrotinį teisminį nagrinėjimą. Tačiau mūsų praktika parodė, kad didelio efekto nebuvo, ar skelbė apie nemokumą, ar neskelbė. Kreditoriai paprastai ir taip žino, kokia skolininko padėtis. Dėl to atsisakom to skelbimo ir taip pat bausmės už nepaskelbimą apie nemokumą. Vietoj to yra suredaguotas straipsnis dėl tyčinio bankroto. Kaip mes vadinam, tai yra tyčinio bankroto elementai: atsakomybė už privedimą prie bankroto tyčia ją blogai valdant, padarant turtinę žalą kreditoriams, akcininkams ir taip toliau. Ir siūloma bausmė. Taip pat siūlome pritarti šiam įstatymo pakeitimui.

PIRMININKAS. Dėl šio projekto R.Kupčinskas turi klausimą, kaip buvo žadėjęs. Prašom klausti.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau savo klausimą padalinti į dvi dalis. Pirmiausia noriu paklausti, kodėl baudžiama laisvės atėmimu (aš neskaitau viso įstatymo konteksto) iki dvejų metų? Paprastai bankrutuojančiose įmonėse ištisus metus arba ilgiau vyksta konfliktai su dirbančiaisiais, tie dirbantieji patiria labai stiprius psichologinius stresus, jiems daug mėnesių nemokami atlyginimai, jų šeimų būna beviltiška padėtis. Jie atsiranda, galima sakyti, tokioje ekonominio genocido būklėje. Todėl manau, kad dvejų metų terminas… juo labiau jeigu teismas nustatys, kad yra švelninančių aplinkybių ir galima sumažinti bausmę iki vienerių metų. O kai tas asmuo yra išplovęs arba iššvaistęs milijonus, tuomet galima ramiai sutikti su tokiu bausmės terminu. Antra klausimo pusė, jeigu galima. Aš trumpai. Vienas asmuo iššvaistė šimtą tūkstančių, o kitas kaltinamas asmuo iššvaistė 10 mln. ir jie vienodai gaus po vienerius metus. Manau, kad šiuo atveju teisingumo nėra. Prašom atsakyti į tokį klausimą.

G.RAINYS. Ačiū už klausimą, nors iš karto pasakysiu, kad nesu baudžiamosios teisės specialistas ir ne mano ranka buvo įrašytas šis dvejų metų terminas. Tiesiog šio įstatymo autoriai, Įmonių bankroto departamento darbuotojai, tarėsi su baudžiamosios teisės specialistais. Pagal jų rekomendaciją buvo įrašytas toks terminas. Kiek aš žinau, šis terminas buvo parinktas (arba bausmės sunkumas) (…) daug kitų nusikalstamų veikų ir bausmių toms veikoms. Tiesiog aš dar kartą pasižymėsiu jūsų klausimą ir pabandysiu detaliau argumentuoti, kodėl toks terminas.

Taip pat dėl nediferencijavimo aš niekaip negalėsiu paneigti jūsų klausimo problemos, kad 10 mln. tikrai skiriasi nuo 100 tūkst., todėl bausmės dydis, be jokios abejonės, turėtų būti nevienodas. Ar iki dvejų metų apima tą diferencijavimą, galimybę vienaip ar kitaip bausti atsižvelgiant į tai, man šiandien sunku atsakyti. Tačiau aš tikrai parengsiu detalesnį atsakymą į šį jūsų klausimą svarstant komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Turbūt pritariame, kolegos, Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Toliau jį svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime čia liepos 18 d. kaip ir pagrindinį įstatymą.

Civilinės aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2673 (pateikimas)

Civilinės aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2673. Jį pateiks viceministras A.Šakalys. Pone viceministre, prašom. Tai paskutinis ir paskutinis svarbus šios dienos mūsų svarstomas projektas.

A.ŠAKALYS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiam šį Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo projektą siekiant geriau reglamentuoti civilinės aviacijos valdymo, oro erdvės orlaivių, oro uostų, taip pat transportavimo, paieškos, gelbėjimo, turtinės atsakomybės santykius, kurie nustatyti. Taip pat apibrėžti teisinius reikalavimus civilinės aviacijos specialistams, orlaivių ir oro uostų veiklai.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos ir Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo įstatymai nevisiškai atitinka Europos Sąjungos reglamentus arba Europos Sąjungos reglamentuose ir direktyvose nustatytus reikalavimus. Iš tikrųjų mes esame sukaupę tam tikrą praktiką, ji taip pat nėra pakankama. Ją reikia tobulinti siekiant daryti struktūrinius arba baigti struktūrinius pertvarkymus civilinės aviacijos sektoriuje, taip pat stiprinti institucinius sugebėjimus, kurie mums reikalingi tiek mūsų veikloje, tiek mums integruojantis į Europos Sąjungą. Taigi daugelis galiojančių įstatymo straipsnių buvo pakeisti, redaguoti iš esmės arba iš dalies, todėl turėjome pateikti naują Civilinės aviacijos įstatymo projektą.

Iš naujesnių dalykų, aš turiu pasakyti, mes suformavom naujas teisines normas dėl mokesčių tarifų už naudojimąsi oro paslaugomis, taip pat dėl laiko tarpsnio suteikimo oro uostuose tvarkos, taip pat dėl vežėjų oru licencijavimo ir avarijų, incidentų tyrimo tvarkos nustatant institucijas, kurios reikalingos tokiais atvejais. Tai yra labai svarbūs dalykai. Pagaliau mums labai svarbu patiems baigti struktūrinius pertvarkymus oro transporto srityje, t.y. apbrėžti ir nustatyti tas institucijas, kurios atsakingos, nustatyti jų funkcijas vykdant civilinės aviacijos plėtrą. Šiuo metu yra gana nevykęs dalykas, kai valstybinė įmonė valdo civilinę aviaciją, civilinės aviacijos sektorių, turėdama tą patį valstybinės įmonės juridinį statusą kaip ir kiti objektai, kaip ir oro uostai. Todėl siekiame šiuo įstatymu atskirti ūkines funkcijas nuo valdymo arba reguliavimo funkcijų.

Priėmus šį įstatymą neteks galios Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas, taip pat reikės pakeisti 6 dabar galiojančius teisinius aktus, susijusius su civiline aviacija. Be to, reikės priimti papildomai 22 teisės aktus, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymus įvairiais oro transporto reguliavimo klausimais. Šis darbas yra šiuo metu daromas. Taigi mes pradėjome nuo įstatymo, prie kurio dirbo Lietuvos ir užsienio ekspertai, ir dabar jį teikiame jums svarstyti. Neigiamų pasekmių dėl šio įstatymo nėra numatyta. Manome, kad jis tarnautų norminant mūsų civilinės aviacijos sektoriaus reguliavimą. Įstatymas atitiktų tuos reikalavimus, kurie keliami dabartinei veiklai ir tarptautiniuose santykiuose, nes oro transportas yra susijęs su tarptautine teise, tarptautine veikla, o mes, kaip jūs žinote, arba mūsų vidaus transportas neturi vidaus maršrutų, išskyrus tik vasarą. Visa mūsų veikla iš esmės susijusi su tarptautine veikla, todėl šios teisės normos yra orientuotos, suderintos, kiek įmanoma mūsų sąlygomis, su tarptautinėmis teisės normomis, su (…) organizacijos reikalavimais, taip pat su Europos Sąjungos tarybos reikalavimais ir Europos Sąjungos Komisijos reikalavimais.

Mes gavome Teisės departamento išvadas. Čia yra net 12 pastabų ir pasiūlymų. Pasakyčiau, kad dauguma jų yra techninio pobūdžio. Pavyzdžiui, pirmoji pastaba, kad reikėtų susisteminti įstatyme vartojamas sąvokas. Mes sąvokas išdėliojome pagal abėcėlę. Jeigu tai nepriimtina, galime padaryti kitaip.

Antroji pastaba dėl licencijos, kad atskiruose straipsniuose licencijos turinys yra skirtingas. Taip, bet jis čia yra susijęs su skirtingais dalykais. Tai yra specialisto licencija yra vienas dalykas, o veiklos licencija yra kitas dalykas, tai yra suprantama.

Dėl 3 straipsnio pastabos. Manytume, kad galime priimti. Galbūt atskiruose straipsniuose nėra vartojamos identiškos sąvokos. Mes pasirengę suvienodinti. Taip pat priimame ketvirtąją pastabą ir dėkingi autoriams už tai. Suprantama, su penktąja pastaba negalėtume sutikti, nes kalbama apie skirtingus dalykus. Mes negalime painioti pasienio ir muitinės kontrolės punktų su pasienio, muitinės, medicininio karantino ir higieninės kontrolės procedūromis.

Nenoriu jums trukdyti laiko, bet pasakyčiau, kad tai yra iš esmės techninės korektūros, ypač 11, kur yra tik viena techninė klaida. Mes dėkojame. Teisės departamento išvadose esminių pastabų, kad būtų prieštaravimų mūsų pateiktam projektui, neradome. Prašytume Seimo narių priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – pirmasis klausėjas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Ar nereikėtų dėl Rinkliavų įstatymo įgyvendinimo patikslinti 1 dalies, kaip minėjau, 2 punkto rinkliavos pavadinimo? Pavyzdžiui, vietoj “už naudojimąsi oro uostais” rašytume “už naudojimosi oro uostais paslaugas”? Ačiū.

A.ŠAKALYS. Taip, mes galėtume priimti svarstyti jūsų pasiūlymą. Aš jį pasižymėsiu ir panagrinėsime jūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, porą klausimų dėl dviejų straipsnių. Dėl 26 straipsnio. Suprantu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato reikalavimus, kai skrydžiai yra Lietuvos lėktuvams, matyt, tai yra čia vietoje arba mūsų kompetencijoje. Ar nereikia kad oro uosto, iš kurio vyksta tarptautiniai skrydžiai, reikalavimai turi atitikti tarptautinių agentūrų reikalavimus? Man regis, kadangi kalbama apie reikalavimus oro uostui, kuriame vyksta oro susisiekimas, maža į 2 dalį įrašyti, kad turi būti muitinė ir pasienio kontrolė? Atrodo, kad ir paties oro uosto kondicija turėtų būti atitinkama.

A.ŠAKALYS. Taip, tačiau, gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau su jumis šiek tiek ir padiskutuoti. Iš esmės mūsų muitinė veikia pagal Muitinės kodeksą, o kitos pasienio kontrolės tarnybos taip pat turi savo kodeksus, kurie jau yra suderinti arba derinami su tarptautinėmis institucijomis ir reglamentais. Manome, jie jau turi.

J.BEINORTAS. Taip, bet oro uosto techninė pusė?

A.ŠAKALYS. Taip, oro uosto techninė pusė kartu įeina į tuos pačius reikalavimus, todėl mes turime tai daryti.

J.BEINORTAS. Jeigu galima, tai labai trumpai dėl 70, kur kalbama apie orlaivio draudimą? Kalbama, kad orlaivio draudimą ir asmenų draudimą nustato mūsų Vyriausybė arba Vyriausybės įgaliotos institucijos norminis aktas. Norėčiau jūsų paklausti. Ar tarptautinės institucijos, tarptautinės organizacijos, kai mes vykdysime reisus tarp Lietuvos ir Vokietijos arba Lietuvos ir Olandijos, neiškels tų reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi pagal minimalų draudimo tarifą? Ar užtenka, kad mes tik patys taip sugalvojame?

A.ŠAKALYS. Gal aš dar pasitikslinsiu, bet jeigu bus įgaliota Susisiekimo ministerija arba jeigu Susisiekimo ministerija teks siūlymus Vyriausybei dėl minimalaus draudimo dydžio, tai pirmiausia bus atsižvelgta į tarptautinius reikalavimus. Čia yra suprantamas dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal aš ne visai atidžiai peržiūrėjau šį įstatymą, bet kiek man žinoma, civilinėje aviacijoje dažnai naudojami nuomoti orlaiviai. Ar įstatyme arba kituose norminiuose aktuose nėra numatomas tam tikras reglamentavimas, kokios techninės būklės turi tie orlaiviai būti?

Dar vienas klausimas dėl svetimos šalies orlaivių. Čia įstatyme turbūt turimi omeny nesankcionuoti civilinių orlaivių įskridimai į mūsų teritoriją. Ten parašyta, kad jie nutupdomi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jeigu į šiuos klausimus jūs atsakysite, ačiū.

A.ŠAKALYS. Dėl reikalavimų svetimiems orlaiviams. Yra numatyta įstaiga, kuri atsakinga už priežiūrą, kad tie reikalavimai atitiktų tarptautinius reikalavimus ir Lietuvos nustatytus reikalavimus. Net šiuo įstatymu nustatyti veiksmai, kokių gali imtis mūsų priežiūros institucijos svetimų orlaivių atžvilgiu. Tai yra įstatyme.

O dėl karinių. Šiuo metu iš tikrųjų padedant švedų konsultantams kartu su Krašto apsaugos ministerija rengiamas atskiras dokumentas. Tai bus teisės aktas, įstatymas ir ten viskas bus apibrėžiama. Apskritai dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo jums bus pateiktas atskiras įstatymas.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, viceministre. Pritarsime pateiktam dokumentui? Pritariame pateiktam Civilinės aviacijos įstatymo projektui Nr.P-2673. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Kada planuojate svarstyti, pone viceministre? Gerai, kolegos, planuojame liepos 18 d., bet Ekonomikos komitetas laisvas tą datą pasirinkti, nes tikrai nespės visko padaryti. Ačiū.

Seimo nario pareiškimas

Ar yra Seimo narių, turinčių jėgų ką nors pareikšti. Seimo narys A.Stasiškis kviečiamas skaityti pareiškimo.

A.N.STASIŠKIS. Man pavesta perskaityti Lietuvos politinių kalinių sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pareiškimą.

“Pastarojo laiko politinės raidos tendencijos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų kelia ne tik susirūpinimą, bet ir realią grėsmę mūsų valstybės likimui. Natūralu tikėtis, kad politinės jėgos, nepaisydamos ideologinių skirtumų, turėtų vienyti pastangas išsaugoti valstybę. Tačiau neretai politikai dėl savo asmeninių ar grupinių interesų, ar tiesiog dėl trumpalaikių ir apgaulingų rinkimų kampanijos tikslų pamina bendruosius tautos siekius ir krašto saugumo tikslus. Nenoromis iškyla 1940 m. priešokupacinio laikotarpio politinio peizažo analogija.

Mes, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, balsavome už Jus, Prezidente, ir galime teigti, kad toje nedidelėje persvaroje, kuria laimėjote rinkimus, buvo ir mūsų pastangų dalis. Mūsų praeitis ir likimai duoda mums teisę atvirai sakyti tiesą. Dabar yra tas liūdnas atvejis, kai privalome tai padaryti, ir mes sakome – mus apima neviltis.

Ar gali demokratinės šalies Prezidentas globoti pareigūną, nuslėpusį dešimtis milijonų nesumokėtų mokesčių? Ar taip galėtų atsitikti, pavyzdžiui, Amerikoje? Juk tai yra valstybės, kurios Prezidentu Jūs esate, pamatų ardymas.

Jūs atsisakėte pasirašyti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos įstatymą, paniekindamas 10 tūkst. Lietuvos sūnų ir dukrų, atidavusių gyvybes ir perėjusių konclagerius, auką ir siekį atkurti valstybę, kurios Prezidentu Jūs esate.

Jūs nepasirašėte sovietų okupacijos padarytos žalos atlyginimo įstatymo, tarsi būtų nesvarbu nei okupacijos faktas, nei padaryta žala, nei valstybės, kurios Prezidentu Jūs esate, suverenitetas, prestižas ir reputacija.

Jūs nepasirašėte valstybinių nukentėjusių asmenų pensijų įstatymo, nes Jums nesvarbu, ar paramą gaus tas, kuris buvo kalinamas ir tremiamas, ar tas, kuris persekiojo ir trėmė savo tautiečius, kuris stengėsi, kad nebūtų tos valstybės, kurios Prezidentu Jūs esate.

Jūs buldozerio stiliumi, kuriam prilygtų nebent Jelcino-Putino spektaklis Rusijoje, įsijungėte į rinkimų kampaniją. Įsijungėte ne idėjų, ne ateities planų vedamas, o vedamas vienintelio noro pakenkti tiems, kurių pastangomis atkurta valstybė, kurios Prezidentu esate.

Mums be galo liūdna, kad nesuvaldomos, įžeidžios asmeninės ambicijos užkloja akis ir protą migla ir viską valdyti ima troškimas atsikeršyti. Patikėkite, – tai gali būti baisaus ir pražūtingo kelio pradžia.

Mes meldžiame Dievą, kad taip neatsitiktų.

Su giliu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Jūsų komandoje nemaža tokių žmonių, kurių vieninteliai nuopelnai savo kraštui yra nežabota arogancija, didelės algos ir nuolatos rezgamos intrigėlės. Galbūt Jūs esate prastai ir neteisingai informuojamas? Tampate savo aplinkos įkaitu? O juk patarėjai galėtų ir turėtų būti ir moraline, ir psichologine atrama.

Mes nenorime Jūsų įžeisti ir užgauti, mes tik sakome skaudžią ir Jums, ir mums tiesą. Ir tai reiškia, kad mes vis dar norime Jumis tikėti.

Mes, kurių tėvai ir broliai žuvo, kurie daugelį metų praleidome lageriuose Sibire, turėjome tikėjimą, kurio niekada neišdavėme ir kuris padėjo išgyventi ir išlikti žmonėmis. Tikėjimą savo tautos ir valstybės ateitimi, tikėjimą teisingumu ir Dievu. Mes šito tikėjimo neatsisakysime. Mums asmeniškai ne taip svarbu, kaip praleisime tuos nedaugelį mums skirtų metų. Tačiau negalime būti abejingi būsimųjų kartų likimui ir krašto ateičiai.

Šiandien, kai Lietuva vėl atsidūrė tirštėjančių grėsmių lauke, mes prašome visus, nuo kurių sprendimo priklauso šalies likimas, – suvaldykite savo ambicijas, atidėkite asmeninius interesus.

Saugokime savo krašto ateitį. Būkime atsakingi.

Nenueikime pražūties keliu.

Mes meldžiame Dievą, kad nušvistų sąžinė ir protas.”

Pareiškimas priimtas vienbalsiai bendrame Lietuvos politinių kalinių sąjungos prezidiumo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos posėdyje 2000 m. birželio 29 d. Pasirašė posėdžio pirmininkai – V.Miliauskas ir A.Lukaševičius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šios dienos vakarinį posėdį baigiame.