Penkiasdešimt šeštasis (491) posėdis
2000 m. birželio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, jeigu sutartume ir įrašytume į Statutą, kad posėdžiai prasideda 10 val. 05 min., tai salė būtų nuolat pilna. Nepaisydamas to ir dabar su džiaugsmu skelbiu šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Registruojamės, mielieji kolegos, ir šis mano veiksmas yra lydimas pritarimo. Registruojamės, kolegos, ir suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, man labai malonu Seimo vardu pasveikinti mūsų kolegą, stabilų šio parlamento narį, malonų kolegą, švenčiantį, nežinau ar didelį jubiliejų, ar ne, tam tikrą jubiliejų, poną J.Dringelį ir įteikti jam nuo mūsų šias gėles. (Plojimai)

J.DRINGELIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke ir malonūs kolegos, už tokį malonų man siurprizą. Nežinau, kaip atsidėkoti, bet labai nuoširdžiai dėkoju. Ačiū.

PIRMININKAS. Sveikinu ir aš, pone Juozai. Primenu ypač prasmingus šūksnius iš kairės ir dešinės: kur ir kada? Kolegos, dirbame toliau. Aš kviečiu dar sykį registruotis, gal pasirodė dar vienas kitas mūsų kiek vėluojantis kolega. Registruojamės.

2000 m. birželio 27 d. (antradienio) darbotvarkė

Šios dienos darbotvarkė, gerbiamieji kolegos. Dėl jos susitarta Seniūnų sueigoje. Nesusitarta dėl vieno dalyko, kurį mes siūlome: kol kas šiandien nesvarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. S.Šaltenis yra įregistravęs tam tikrų tarpinių variantų ir jeigu komitetui dar pavyktų pasitarti dėl 50, 51 straipsnių, manytume, kad tai nebūtų visai ne į naudą. Juo labiau kad abu ideologai Ž. Jackūnas ir A.Raškinis šiandien svarstant negali dalyvauti posėdyje. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs neprieštarautumėt, tas klausimas galėtų būti atidėtas iki ketvirtadienio ar iki kitos savaitės, o formalūs mūsų įsipareigojimai Europai iki liepos 1 d. tikrai nesugrius, jeigu priimsime iki liepos 6 dienos. Daugiau didesnių pataisų lyg ir nėra, gal galėtume dirbti pagal šios dienos darbotvarkę? Seimo narys M.Pronckus dėl darbotvarkės.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo. Kiek žinau, specialistai yra pateikę įvairių papildomų pataisų. Aš jų dar negavau ir, matyt, Seimui nepateikta. Buvo numatyta jį lyg ir ketvirtadienį svarstyti. Dabar labai skubama šiandien. Ar nebūtų galima dar jį atidėti, apsvarstant visus pasiūlymus ir pataisas, kurios yra pateiktos?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tam buvo visas mėnuo. Visas mėnuo, be to, nė vienas iš įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų nėra pateikęs jokių pastabų ir mes tikrai nekilnojame iš ketvirtadienio į antradienį. Buvo seniai susitarta, kad šiandien jį svarstome. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar nebūtų galima Žuvininkystės įstatymą atidėti ketvirtadieniui? Kadangi gautos Teisės departamento išvados, į kurias reikia atsižvelgti, jeigu norime galutinai priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėl šio projekto tartasi ilgai ir laukta specialiai tris savaites tam, kad šį projektą galėtume priimti per žuvų, žuvininkų ar žuvininkystės dieną. Tam specialiai iš užsienio grįžo F.Palubinskas, vienas iš lyderių svarstant šį projektą. Kolegos, aš neturiu jokių oficialių siūlymų, o jūsų asmeniško siūlymo, kolega Seimo nary, dabar negaliu vertinti kaip statutinės iniciatyvos. (Balsas salėje) Teisės departamento išvados yra tokios: arba į jas atsižvelgti, arba jų nepaisyti, kolegos. Tai priklauso nuo mūsų teisinės kultūros.

Lobistinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-2495(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pradedame dirbti pagal šios dienos darbotvarkę. 1a – Lobistinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-2495(2), teiktas Vyriausybės, šiandien priimamas. Tribūnoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas A.Sakalas. Priėmimas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Lobistinės veiklos įstatymo yra gautos Teisės departamento pastabos 4 straipsniui ir Seimo nario S.Čirbos pastaba 6 straipsniui. Aš prašyčiau pirmininko pradėti priimti pastraipsniui. Kai mes prieisime 4 ir 6 straipsnius, pasakysiu nuomonę dėl šių pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsnis. Mielieji kolegos, ar galime jį priimti? Dėl 1 straipsnio nori kalbėti J.Olekas? Ne, 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis.

A.SAKALAS. 4 straipsniui yra Teisės departamento pastabos, į kurių dalį, manyčiau, galima atsižvelgti.

PIRMININKAS. O būtent.

A.SAKALAS. Teisės departamentas siūlo 1 dalies 2 punkte tokį papildymą. Dabar parašyta: “Savo iniciatyva atlikti galiojančių teisės aktų ar teisės aktų projektų ekspertizę, pateikti išvadas ir projekto komentarus.” Teisės departamentas pateikė pastabą, kad nenurodyta, kam jie turi pateikti tuos komentarus, todėl mes siūlome pridėti “lobistinės veiklos užsakovams”, tuos žodžius. Jeigu Seimas pritartų, būtų galima papildyti 2 papunktį šiais trim žodžiais.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas priima šį Teisės departamento siūlymą. 4 straipsnis su šiuo siūlymu yra priimamas.

5 straipsnis.

A.SAKALAS. Toliau 7…

PIRMININKAS. Priimamas 5 straipsnis.

A.SAKALAS. Ne, ne, ne, palaukit. 4 straipsnyje yra dar kelios pataisos.

PIRMININKAS. Prašom jas pakomentuoti.

A.SAKALAS. Taip, dabar argumentuoju. Teisės departamentas abejoja dėl to paties 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kad yra “siūlyti teisės aktų leidėjams inicijuoti galiojančių teisės aktų pakeitimus”. Mūsų nuomone, lobistai turi teisę siūlyti leidėjams inicijuoti, tai nėra iniciatyvos teisė, todėl Teisės departamento pastabos mes nenorėtume priimti.

PIRMININKAS. Ar viskas dėl 4 straipsnio?

A.SAKALAS. Ne. Toliau taip pat Teisės departamentas siūlo dėl 11 straipsnio. Jie abejoja, ar nereikėtų papildomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pataisos. Mes sutinkame su tokia pataisa. Tokią pataisą reikėtų rengti, bet ne šiam įstatymui, todėl mes įsipareigosime parengti tokią pataisą, o šiame įstatyme nieko keisti nereikia. Ir dar viena pataisa, bet jau ne šio straipsnio, kito. Daugiau pataisų 4 straipsniui neturime.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio. 4 straipsnis priimamas su jūsų priimtomis Teisės departamento pastabomis.

5 straipsnis priimamas. 6 straipsnis.

A.SAKALAS. 6 straipsniui yra Seimo nario S.Čirbos pataisa 4 papunkčiui. Jis siūlo išbraukti skliaustuose esantį visų organizacijų išvardijimą. Iš tiesų visų organizacijų, kurios yra ir kurios gali būti, įvardyti įstatyme neturėtume, todėl manau, kad ši pataisa yra racionali ir būtų galima Seimo nario S.Čirbos pasiūlymu išbraukti skliaustuose esančių organizacijų sąrašą.

PIRMININKAS. Kolegos, pranešėjas priima S.Čirbos siūlomą pataisą dėl 6 straipsnio. Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Kolega Juozai Listavičiau, ar reikalautumėt balsuoti? Aš tik klausiu, ar reikalausite balsuoti? Ne. Tada, kolegos, bendruoju sutarimu priimame S.Čirbos pataisą. Ar galime priimti 6 straipsnį? 6 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame. 10 straipsnis? Priimame. 11 straipsnis? Priimame. 12 straipsnis? Priimame. 13 straipsnis? Priimame. 14 straipsnis? Priimame. 15 straipsnis.

A.SAKALAS. 15 straipsnyje taip pat yra Teisės departamento pastaba. Mes į ją atsižvelgėme ir siūlome 15 straipsnio 2 dalį išbraukti. Mūsų motyvacija tokia, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi ir taip, žinodama įstatymo įsigaliojimo laiką, parengti visus lobistų pažymėjimus, lobistinės veiklos ataskaitos formas. Nereikia to įrašinėti įstatyme.

PIRMININKAS. Kolegos, pranešėjas priima Teisės departamento siūlymą išbraukti 15 straipsnio 2 dalį ir tas siūlymas priimamas. O 15 straipsnis priimamas vienos dalies. Ačiū, pone pranešėjau.

Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Stasiulevičius. Mielieji kolegos, pone J.Bernatoni, ar negalėtumėte ne tokiose oficialiose vietose rengti parašų rinkimo akcijas? A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, turbūt niekas neabejoja dėl šio įstatymo reikalingumo įteisinant lobistinę veiklą. Aš pritardamas tiktai noriu pabrėžti, jog Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atsižvelgta beveik į visas pastabas, daug redakcinio pobūdžio pastabų, Teisės instituto išsakytą nuomonę. Taip pat iš esmės patikslinti ir pateikti išsamesni lobistinės veiklos sąvokos apibrėžimai, kartu atskleidžiant ir užsakovo teisėtų interesų sąvoką. Suvienodinti teisės aktų ir teisės aktų projektų terminai, taip pat kai kurios sąvokos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų sutapatinimo, dėl kurių buvo pastabų. Manau, kad priėmus pataisas, kurios buvo teiktos šiandien, galima šitą įstatymą priimti. Siūlau tai ir padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, prisimindamas, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas buvo įpareigojęs tuometinį parlamentą, jo Valstybės ir teisės komisiją parengti Lobistinės veiklos įstatymą, o tai buvo 1992 metų vasarą, aš labai džiaugiuosi, kad po aštuonerių metų toks įstatymas yra pateiktas. Aš žinau, kad jis nebuvo rengiamas aštuonerius metus, tada turbūt nebuvo padaryta nieko, paskui, mes žinom, buvo kitokia valdžia, o paskui tai irgi nebuvo daroma. Man regis, tik kai A.Kubilius pradėjo vadovauti Vyriausybei, pats žinodamas, kokia yra tokio įstatymo reikmė, kartu su kitais antikorupciniais įstatymais šitas reikalas pajudėjo ir dabar įstatymas yra parengtas. Tai aš labai džiaugiuosi, kad toks trūkumas yra pašalinamas. Iš principo remiu ir siūlau priimti, o dėl kai kurių diskutuotinų dalykų, tai jie vis tiek yra antriniai.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Kiekviena visuomenės grupė turi savo skirtingus interesus. Tie skirtingi interesai kiekvienu klausimu egzistuoja ir tos grupės mėgina daryti įtaką teisiniam tų klausimų sprendimui. Tai yra normalu demokratinėje visuomenėje, todėl svarbu, kad būtų šitos veiklos viešumas, tos veiklos metodų apibrėžimas – tai, kas yra leistina ir kas neleistina, kad būtų nustatytos šios veiklos ribos. Šis įstatymas tai ir atlieka, todėl jis yra svarbus. Kviečiu visus balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos! Registruojamės, kolegos, ir prašyčiau tylos visus partijų lyderius, ypač Seimo nares moteris.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

Už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Lobistinės veiklos įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo, A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau padėkoti įstatymo rengėjai viceministrei R.Budbergytei už gerai parengtą įstatymą. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2496(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dirbame toliau. Su Lobistinės veiklos įstatymu susijęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2496(2). Priėmimas. A.Sakalas. Jokių problemų dėl projekto, taip? Jokių problemų. 1 straipsnis, kolegos? Ar galime priimti šio įstatymo 1 straipsnį? J.Olekas vėl nori kalbėti dėl 1 straipsnio. Kolega, rašykitės iš karto ir nespaudykit mygtukų. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis? Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimame.

3 straipsnis? Priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės. Balsuosime dėl projekto Nr.P-2496(2).

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kas už, tas už. Priėmimas.

Už – 57, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų" projektas Nr.P-2523* (priėmimas)

Kviečiu į tribūną Seimo narį Č.Juršėną, kad jis mums padėtų priimti Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų”, projekto Nr.P-2523.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pradėti priėmimo procesą, nes naujų pasiūlymų neturim. Teisės departamentas siūlo tik vieną redakcinę pataisą 1 straipsniui, kurią reikia priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! 1 straipsnis. Ar galime priimti?

Č.JURŠĖNAS. Tuomet aš pasakau. 1 straipsnio 2 punkto 2 dalyje siūlo trumpiau pasakyti: ne “Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadas”, o tiesiog “sąvadas”.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsnis priimamas su ta redakcine pataisa.

2 straipsnis?

Č.JURŠĖNAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas.

3 straipsnis?

Č.JURŠĖNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. Ačiū, kolega. Kas kalbėtų dėl motyvų? Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų”. Registruojamės.

Kolegos, prašyčiau tylos. Ponia R.Juknevičiene ir A.Salamakinai!

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų”. Pradedame balsuoti.

Už – 62, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Plius pranešėjo balsas, taigi už – 63. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2524* (priėmimas)

Kitas projektas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo” pakeitimo” projektas Nr.P-2524. Priėmimas. Žodis – Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia jokių pastabų nebuvo, todėl siūlau priimti pastraipsniui visą aktą.

PIRMININKAS. 1 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. 2 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Taip pat nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. Dėkui. Gal galime balsuoti iš karto dėl šio nutarimo? Registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo” pakeitimo”. Pritariantys – už.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Ir šis nutarimas yra priimtas.

Pataisos darbų kodekso 22, 67 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2527(3*) (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji, 1-3a – Pataisos darbų kodekso 22, 67 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2527(3). Priėmimas. Į tribūną kviečiu A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, apie ką įstatymas. Kaip žinia, iki šiol ir anksčiau buvo trijų tipų kolonijos gyvenvietės, dabar liko vienas tipas kolonijų gyvenviečių, todėl tenka taisyti Pataisos darbų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą. Pakeitimai yra formalūs, susieti su tuo, kad liko vieno tipo gyvenvietė. Jokių pataisų ir papildymų neturime.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

Ir čia turėtų būti 3 straipsnis?

A.SAKALAS. Čia korektūros klaida. Taip, 3 straipsnis.

PIRMININKAS. 3 straipsnis yra priimamas. Ir viskas?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. Trys straipsniai priimti. Ar kas kalbėtų? Ačiū, pranešėjau. Niekas nenori kalbėti, kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Pataisos darbų kodekso 22, 67 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuoja už, kiti – kitaip. Pradedame balsuoti.

Už – 58, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2528* (priėmimas)

Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2528. Priėmimas. A.Sakalas – baigiamieji komentarai.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra lydintis įstatymas. Pakeitus Pataisos darbų kodeksą ir išnykus trijų tipų kolonijų gyvenvietėm tenka taisyti ir vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį. Iš 25 straipsnio kaip tik ir išbraukti tie kolonijų gyvenviečių tipai, kurių jau nėra. Aš kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Ne.

Ar kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? Ne.

Abu straipsniai priimti. L.Sabutis? Ne. Registruojamės. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos žodis S.Pečeliūnui. Registruojamės.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prašyčiau mūsų pagalbinių darbuotojų būti atidesniems. Aš buvau registruotas ir kažkodėl negalėjau niekur kitur nieko daugiau atlikti, nes tiesiog mane išbraukė kaip nesantį čia. Tai prašyčiau būti atidesniems.

PIRMININKAS. Dėkui, būsime. Registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pradedame balsuoti. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 55, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Santuokos ir šeimos kodekso 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132, 133, 146, 150, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir  73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2469(2*) (priėmimas)

1-4a – Santuokos ir šeimos kodekso 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132, 133, 146, 150, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 73 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2469(2). Priėmimas. Pavadinimą skaičiau stenogramoms. Tribūnoje V.Aleknaitė. Prieš tai – tikriausiai dėl vedimo tvarkos – žodis K.Prunskienei.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt šiandien nežvilgtelėjote į rezervinius klausimus, jau senokai turėjo būti svarstomas klausimas. Tuo labiau kad mes turim nemažą laiką rezervo. Priimta keletas įstatymų blokų, o jūs tiesiog neįtraukėte rezervinių. Galbūt būtų galima dabar padaryti?

PIRMININKAS. Įtrauksiu, kolege, tikrai nežvilgtelėjau. Taigi V.Aleknaitė-Abramikienė. Priėmimas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, jog šis įstatymas, tiksliau, kai kurių dabar galiojančių Santuokos ir šeimos kodekso straipsnių pakeitimai yra daromi Respublikos Prezidento iniciatyva. Norėčiau dar kartą pasidžiaugti, jog buvo labai išsamiai apsvarstytas kiekvienas pasiūlymas, rengiant klausymus Teisės ir teisėtvarkos komitete, kviečiant suinteresuotas institucijas, derinant skirtingas, kartais net priešintas nuomones. Tai yra dar vienas gražaus ir kūrybingo bendradarbiavimo tarp Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo pavyzdys.

Kadangi šiandien ne visiems straipsniams yra pateikta pastabų ir pasiūlymų, tai galbūt man leistumėte tada reaguoti į tuos paskutiniuosius pasiūlymus ir tada balsuoti?

PIRMININKAS. Reaguosime, kai bus prieita pagal straipsnius.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mes galėtume turbūt greičiau priimti tą įstatymą, jeigu aš pasakyčiau ir paminėčiau tik tas nuostatas, kurios Teisės departamentui arba Sveikatos reikalų komitetui sukėlė minčių.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pirmiausia dėl Teisės departamento. Teisės departamentas abejoja, ar būtina visuomet apribojant tėvystės teises byloje dalyvauti prokurorui. Jiems atrodo, kad jeigu byla nagrinėjama ne pagal prokuroro ieškinį, tai lyg ir nereikėtų. Vis dėlto komitetas mano, kad prokuroras atstovauja viešajam interesui ir suteikia tam tikrą balansą. Galbūt tam tikra prasme prokuroro akis bus naudinga ir teisėjui, todėl mes nenorėtume sutikti su šia pastaba.

Dar vienas dalykas. Jie siūlo įrašyti, nors tai savaime suprantama ir praktikuojama, jog nagrinėjant bylas dėl tėvystės apribojimo panaikinimo būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas. Kadangi pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymas ir tyrimą yra apribojamos tėvystės teisės, tai savaime suprantama, kad be šios tarnybos apribojimas negalėtų būti ir panaikinamas. Tačiau jeigu Teisės departamentas mano, kad to labai reikia, mes galėtume sutikti ir papildyti sakiniu, kad nagrinėjant bylas dėl tėvystės apribojimo panaikinimo būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas. Dėl šventos ramybės būtų galima sutikti.

Toliau yra siūloma atskleisti sąvokos “tėvystės teisių apribojimas” turinį. Mūsų nuomone, projekte ši sąvoka yra pakankamai atskleista. Be to, ji nėra nurašyta iš lubų, o pasinaudota Vaiko teisių konvencija, kuri yra Jungtinių Tautų dokumentas, ratifikuotas Lietuvoje, todėl, matyt, papildomai atskleisti šios sąvokos daugiau negu tai padaryta projekte nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, dėl A.Matulo pataisų galėtume kalbėti priimdami straipsnius.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl Teisės departamento pastabų išvados aiškios.

1 straipsnis, kolegos. Pataisų ir siūlymų nėra dėl 1 straipsnio. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsniui dvi A.Matulo pataisos. Jeigu jūs jas priimat, tai priimat, jeigu ne, renkam 29 balsus.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėčiau argumentuoti, kodėl nepriimame pirmosios pastabos. A.Matulas siūlo išbraukti žodį “ypatinga”. Tačiau aš noriu pasakyti, jog čia turima omeny ypatinga žala, daroma vaikui. Žodis “ypatinga” nėra šiaip emocinis. Jis yra vertinamasis požymis, turintis tam tikrą reikšmę teisėjui, nagrinėjančiam bylą. Tam, kad būtų galima konstatuoti ypatingą žalą, reikalingi atitinkami pagrindimai ir argumentai, todėl mes siūlome tą žodį “ypatinga” kaip vertinamąjį požymį, atskiriant kriterijus dėl terminuoto ir neterminuoto tėvystės teisių apribojimo, palikti. Aš manau, ir A.Matulas…

PIRMININKAS. Antrąją pataisą priimat?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Antrosios pataisos taip pat nepriimame dėl vienos priežasties. Šis pasiūlymas yra teikiamas ne tam straipsniui, kuriam galėtų būti teikiamas. Jeigu čia būtų pasiūlymas 14 straipsniui, kuriame kalbame apie įvaikinimą be tėvų sutikimo, tada aš sutikčiau, tik reikėtų šį sakinį redaguoti. Tačiau projekto 3 straipsniui jis visai netinka, kadangi pagal savo turinį šis straipsnis kalba apie visai kitas nuostatas, todėl neįmanoma priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi suteikiu žodį dabar V.Landsbergiui, o paskui apsispręsime iš principo, ar svarstome A.Matulo pataisas dėl 3 straipsnio.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau 3 straipsnį dabar priiminėjant praleisti, nes jame išliko, nors jis ir pataisytas, prieštaringų dalykų. Aš kai kuriuos pasiūlymus teikiau posėdyje ir noriu priminti pastabas ir abejones. Imkime pačią pradžią – kai tėvas, motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvystės teisių apribojimo. Labai apvali ir labai nekonkreti prielaida, kad vengia atlikti savo pareigas auklėti, net ne maitinti, prižiūrėti ar ką, o kažkaip auklėti. Čia kvepia kažkokiu sovietiniu palikimu, kai buvo galima atimti vaikus net dėl religinio auklėjimo ar kokio nors kito. Vengia atlikti savo pareigas auklėti yra tokia dviprasmybė ir neaiškumas, kad geriau tą praleiskime. Kai tėvas, motina piktnaudžiauja, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką, tada viskas aišku, o toks pasakymas netinka įstatymui.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Profesoriau, ar galėčiau iš karto atsakyti? Būtų kur kas racionaliau priimti jūsų pastabą ir šį sakinį formuluoti taip: “kai tėvas (motina) piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis ir t.t.”, negu praleisti straipsnį. Aš manau, tai būtų visai logiška.

V.LANDSBERGIS. Aš ir siūlau praleisti šitą abejotiną apibūdinimą, kad vengia…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Na, sako, Statutas neleidžia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau nustoti diskutuoti. Kalba Seimo Pirmininkas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Šis pasiūlymas iš tiesų buvo pateiktas svarstymo metu, tiesiog komitetas ir autoriai per daug rimtai nesureagavo, bet aš manau, kad jeigu mes, tarkime, išbrauktume kad ir vieną žodį “auklėti”, nieko blogo neatsitiktų. Arba mums teks atidėti šio straipsnio priėmimą, o to visai nereikėtų daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes kalbėjome dėl A.Matulo siūlomų pataisų.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai A.Matulo…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs pakomentavote. Kviečiu registruotis ir apsispręsime, ar svarstome A.Matulo pataisas dėl 3 straipsnio. Jeigu nuspręsime, kad svarstome, tada bus komentarai. Jeigu 29 Seimo nariai parems A.Matulo viltis, svarstysime, jeigu ne, ne. Ponia pranešėja, jūsų mikrofonas yra įjungtas ir visos replikos fiksuojamos stenogramose.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, A.Matulas siūlo tikslinti 3 straipsnį. Ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, jog tokias A.Matulo viltis reikėtų palaikyti? Pranešėja nepriima šių siūlymų komiteto vardu. Už – 26, kolegos. A.Matulo pataisos dėl 3 straipsnio nėra svarstomos.

Kolegos, ar galėtume priimti V.Landsbergio siūlymą išbraukti kelis žodžius (pranešėjas priima): “vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus arba” iš pirmojo sakinio? Kolegos, gal galime susitarti?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu Seimo nariai parems, aš manau, mes Statutui neprieštarausime.

PIRMININKAS. K.Prunskienei suteikiu žodį kalbėti dėl šios pataisos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad Pirmininko pastaba yra tikrai pagrįsta, ir tai per daug platus formulavimas, todėl palaikau.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, nors mūsų Pirmininko pataisa yra labai pagrįsta ir ji galbūt pagerintų įstatymą, bet mes pradedame nusižengti mūsų pačių sukurtoms taisyklėms. Aš manau, yra tvarka, pagal kurią reikia registruoti pataisas, pasiūlymus, ir komitetas jas svarsto ir įtraukia. Mes paskutiniu metu priimdami įstatymus labai dažnai pradedame juos taisyti žodžiu, neturėdami raštu pateiktų pastabų ir pasiūlymų, ypač Pirmininko. Aš prieš tokią tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes priimame žodinę redakcinę pataisą tik tada, jeigu niekas neprieštarauja. Kolegos, ar galime susitarti ir priimti šią pataisą, ar A.Sysas prieš? Kolegos, tuo atveju, žinoma, žodinės pataisos priimti negalime, ji turi būti įforminta raštu. Ponia pranešėja, darome 3 straipsnio priėmimo pertrauką, ar ne?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerai, bet gal tada nelabai ilgam. Iki kito posėdžio?

PIRMININKAS. Iki ketvirtadienio arba iki (gal sutarsime, kolega Sysai) popietės. Iki popietės taip pat trūksta laiko. Susitarsime.

4 straipsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimame.

5 straipsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Priimame.

PIRMININKAS. Priimame.

6 straipsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Priimame.

PIRMININKAS. Priimame.

7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnis. Priimame. 10 straipsnis. Priimame. 11 straipsnis. Priimame.

12 straipsnis. A.Matulo siūlymas. Ponia pranešėja, kokia jūsų nuomonė?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš neturiu vienareikšmiškos nuomonės šiuo klausimu. Tiesiog A.Matulo nuomone, jeigu vaikas yra neįgalus, jam reikalinga medicinos pagalba, jo nereikėtų leisti užsieniečiams įvaikinti išimties tvarka jaunesnio nei nurodyta įstatyme. A.Matulo nuomone, kaip aš išsiaiškinau, reikia vienodai ginti piliečių teises: ar jie įgalūs, ar neįgalūs. Tačiau jeigu mes a priori interpretuojame įvaikinimą kaip blogį, tai, matyt, iš viso įvaikinti nereikėtų. Aš manau, kad kartais dėl vaiko interesų jam reikėtų anksčiau išvažiuoti su savo būsimaisiais tėvais, nes yra tam tikrų neįgalumo formų, kurios Lietuvoje sunkiai gydomos. Todėl aš siūlyčiau Seimui apsispręsti. Komitetas nepriėmė šios pastabos, remdamasis argumentu, kad dėl vaiko interesų kartais tai gali būti reikalinga. Ir mes netgi sustiprinome įrašydami neįgalumo sąvoką. Tai nėra bet kokia liga, tai rimta liga. Neįgalumas – tai netgi rimta asmens savybė. Todėl aš siūlyčiau apsispręsti Seimui.

PIRMININKAS. Kolegos, A.Matulas siūlo iš bazinio įstatymo 108 straipsnio išbraukti vieną sakinį. Pranešėja neturi tvirtos nuomonės. Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie parems siūlymą svarstyti A.Matulo pataisą?

Už – 35. Pataisa yra svarstoma. Suteikiu žodį A.Matului.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mes Sveikatos reikalų komitete svarstėme ir manome, kad nėra normalu, kai mes nevienodai ginam mūsų piliečių teises. Konstitucijos 38 straipsnyje pasakyta: “Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”. Jeigu mes šiandien leisim užsieniečiams įvaikinti sveiką vaiką nuo 6 mėnesių, o neįgalų, kuriam reikalinga medicininė pagalba, – nuo 2 mėnesių, tai tokia logika vadovaujantis gal mes greitai pradėsim skirstyti ir leisti įvaikinti pagal rases, pagal tikėjimą, pagal odos spalvą. Aš labai prašau visų kolegų pritarti mūsų komitetui ir mano pataisai. Mes, medikai (nepaisant atskirų pavienių atvejų, klaidų visur pasitaiko), pajėgūs suteikti bet kokią medicininę pagalbą ir neturim teisės pažeisti Konstituciją. Nes Konstitucija vienodai turi ginti ir mažo, ir didelio, ir įgalaus, ir neįgalaus teises. Jeigu mes leidžiam įvaikinti nuo 6 mėnesių, vadinasi, jokių kitokių sąlygų ir negali būti, ar sveikas, ar kitoks. Aš labai prašau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Argumentai už A.Matulo pataisą.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš matau tam tikrą prieštaravimą tekstuose. Ponas A.Matulas siūlo išbraukti sakinį kitokį negu dabar yra įstatyme. O tas skirtumas yra gana žymus. Nes dabar įstatymo tekste yra: “įvaikinti leidžiama neįgaliuosius ir ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus”.

PIRMININKAS. Ne, priimame tekste yra ta formuluotė, kurią siūlo antrajame variante A.Matulas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. A.Matulas tiesiog perrašė.

V.LANDSBERGIS. Tame, kurį aš turiu, yra “ne jaunesnius kaip 3 mėnesių”. O čia “leidžiama ir jaunesnį vaiką” siūloma išbraukti. Kaip tik, man atrodo, reikėtų leisti ir jaunesnį vaiką, jeigu jis yra neįgalus. Jeigu yra norinčių jį įvaikinti ir gydyti, tai kodėl jį laikyti iki 3 mėnesių be tokios galimos pagalbos kokioje nors užsienio valstybėje ar panašiai. Šiuo atveju, aš manau, nereikėtų riboti amžiaus. Tiesiog – jaunesnis nei 6 mėnesių – būtų priimtina.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Olekas norėtų kalbėti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad kolegos Seimo nariai dar kartą įsižiūrėtų, kas yra parašyta įstatyme. Sakoma, jeigu reikalinga medicininė pagalba. Būtinoji medicininė pagalba reikalinga ir tada, kai ne dėl neįgalumo. Žmogus, vaikutis, kuris turi negalią, jeigu jam reikalinga medicininė pagalba, vadinasi, iš karto atsiveria galimybė tą vaikutį išvežti kur kas anksčiau. Jeigu būtų kalbama apie neįgalumo korekciją, taip būtų parašytas tekstas. Galbūt mes galėtume kalbėti apie protezavimą ar kitus dalykus. Bet aš noriu užtikrinti gerbiamąją pranešėją, kad neįgalūs vaikai, kurie yra operuojami Lietuvoje, po to kaip sveiki yra išvežami ir įvaikinami, jeigu tokių atsiranda. Aš esu operavęs vaiką, kuris buvo neįgalus, po to jį įvaikino JAV ir Viktorija ten ramiai gyvena. Todėl aš prašyčiau, kad šis teikiamas pono A.Matulo pasiūlymas būtų Seimo narių palaikytas, ir mes tikrai vienodai traktuotume ir neįgalius, ir sveikus vaikus, jeigu juos pasirenka nauji tėveliai įvaikinti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjai.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Vis tiek aš norėčiau atkreipti dėmesį į tekstą. Būkit malonus, pone Olekai, pažiūrėkite į tekstą. Čia yra parašyta taip: “vaikas neįgalus ir jam reikalinga”. Vadinasi, jeigu yra jungtukas “ir”, tai mes iš karto suponuojame, kad abi sąlygos yra būtinos – ir neįgalumas, ir pagalba. Jeigu jūs manote, kad sąvoka “medicinos pagalba” yra netiksli, tai jums ir reikėjo tikslinti šią sąvoką teikiant pasiūlymą. Pasiūlymas, kurį pateikė jūsų komitetas, nėra logiškas. Tai gal mes atidėkim ir šį straipsnį ir tokia pačia tvarka, kaip ir Seimo Pirmininkas, jūs taip pat susitarkite, patikslinkite suteikiamos medicinos pagalbos sąvoką ir tada bus gerai. Ar tinka?

PIRMININKAS. Pranešėja pati siūlo atidėti ir šį straipsnį.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Jeigu iš tikrųjų tas jūsų argumentas yra rimtas. Bet aš sutikčiau, kad tada reikėtų taip keisti: jeigu vaikas neįgalus ir…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, atidedam straipsnį ir dabar neredaguojam. Ar jūs siūlote straipsnį atidėti, ar balsuojam dėl A.Matulo pataisos?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai priklauso nuo komiteto, ar jie yra linkę iš naujo formuluoti siūlymą. Jeigu ne, tuomet aš siūlau nepritarti siūlymui.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas siūlo balsuoti. Kolegos, kas būtų už tai, kad iš bazinio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies būtų išbrauktas paskutinis sakinys, kaip siūlo A.Matulas? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 28, prieš – 7, susilaikė 13. A.Matulo pataisa yra priimta. Ar galime dabar priimti visą 12 straipsnį? Priimam.

13 straipsnis? Priimam.

14 straipsnis? Dėl 14 straipsnio?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. A.Butkevičius dėl 14 straipsnio, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Susilaikau.

PIRMININKAS. A.Butkevičius susilaiko dėl 14 straipsnio. Ar galima priimti 14 straipsnį? Priimam.

15 straipsnis? Dėl 15 straipsnio Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Čia taip pat yra nuostatų, dėl kurių aš kalbėjau komiteto posėdyje. Būtent dėl tų valstybių, kurių įvaikinimo sąlygos atitinka Hagos konvencijos reikalavimus, ir nėra pasakoma, kas gi turi nustatyti, ar atitinka, ar ne. Yra tuščias dalykas. Aš apie tai kalbėjau. Ir, be to, viena nuostata, žinoma iš Hagos konvencijos, tai yra informacija apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas. Čia bent jau turėtų būti: ne turės galimybę teikti informaciją, o įsipareigos teikti informaciją. Tuomet būtų aišku, kad tai yra Hagos konvencijos nuostata.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, sutinkate atidėti klausimą? Jeigu ne, balsuojame dėl 15 straipsnio.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėčiau Seimo Pirmininkui atsakyti ta prasme, kad papildydami šį straipsnį ir sakinį nuostata apie valstybes, kurios turės galimybę teikti informaciją, mes ir turėjome mintyje – įsipareigos. Bet pakeisti sąvoką būtų galima ta pačia tvarka, kaip mes kalbėjome apie 3 straipsnį.

PIRMININKAS. 15 straipsnio priėmimas…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu Seimo Pirmininkas pateiktų sąvokos patikslinimą, tuomet ši nuostata būtų tikrai nebloga, nes tiksliai surašyti valstybes, kurios mums patinka ir nepatinka, turbūt nebūtų racionalu. Ir šis sugriežtintas kriterijus, kurį, beje, nustato Lietuvos Respublikos teismas, jo atsakomybė yra nustatyti, ar atitinka, ar neatitinka, ar įsipareigoja teikti informaciją, ar ne… Aš manau, kad tada viskas bus gerai.

PIRMININKAS. 15 straipsnis atidedamas kaip ir 3 straipsnis. Lauksime suformuluotų pasiūlymų.

16 straipsnį galime priimti?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. 16 straipsnį priimame. 17 straipsnis. Priimame. 18 straipsnis. Priimame. 19 straipsnis. Priimame.

Liko du straipsniai. Ketvirtadienį tęsim šio projekto priėmimą. Iki tol, Statuto nustatyta tvarka lauksim registruotų pasiūlymų, dėl kurių čia buvo beveik susitarta. Dėkui.

Vaiko globos įstatymo 4, 7, 10, 15, 20, 23, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2470(2*) (priėmimas)

1-4b – Vaiko globos įstatymo 4, 7, 10, 15, 20, 23, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2470(2). Pranešėja – V.Aleknaitė. Galbūt ir šį įstatymą galime priimti pastraipsniui, o galutinį balsavimą atidėti, iki balsuosime dėl pagrindinio įstatymo projekto?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Galbūt tai nėra būtina, kaip patogiau. Aš vis dėlto noriu pasakyti porą žodžių dėl Teisės departamento išvadų. Teisės departamentui buvo neaišku dėl projekto 5 straipsnio, ką reiškia skubos tvarka įsteigta vaiko laikinoji globa. Jie norėtų matyti kokius nors kvalifikuojančius požymius, kas tai yra skubos tvarka. Bet, mano nuomone, neįmanoma visų gyvenimo situacijų kaip nors išvardyti. Kartais vaiką tenka gelbėti skubiai iš jam pavojingos aplinkos taip, kaip jis būtų gelbėjamas iš degančio namo. Tai ir yra skubos tvarka, ji turi būti įrašyta tam, kad vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, kurie gelbsti vaikus kartais iš tikrai baisių sąlygų, iš landynių, nebūtų apkaltinti piktnaudžiavimu savo teisėmis ar panašiai. Nes jeigu mes būsime labai dideli formalistai, tai kažin ar vaikai visais atvejais laimės. Mes manome, kad yra pakankamai aišku ir jau turima tam tikra praktika.

Dabar dėl antrojo pasiūlymo mes sutiktume (čia yra toks formalus patikslinimas) suteikti paskutiniajam sakiniui dalies ar punkto numerį, tikrai nebūtų dėl ko čia prieštarauti. O daugiau jokių pastabų ir pasiūlymų nėra, ir šis įstatymas apskritai nesusilaukė didelių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio? Nori kalbėti… Ne. 2 straipsnis. Priimamas. 3 straipsnis. Priimamas. 4 straipsnis. Priimamas. 5 straipsnis. Priimamas. 6 straipsnis. Priimamas. 7 straipsnis. Priimamas. 8 straipsnis. Priimamas. 9 straipsnis. Priimamas.

Priimta pastraipsniui. Ponia pranešėja, ar galime šį įstatymą priimti dabar?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš siūlyčiau jį priimti dabar, kadangi jis nėra lydintysis įstatymas, jis yra visiškai atskiras teisės aktas, padėsiantis vaiko teisių apsaugos tarnyboms geriau kontroliuoti vaikus globojančius asmenis bei privačias institucijas. Todėl reikėtų jį priimti jau šiandien.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Niekas nekalba dėl motyvų, todėl kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Vaiko globos įstatymo 4, 7, 10, 15, 20, 23, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Vaiko globos įstatymo pataisos, ką tik priimtos pastraipsniui. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame.

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 1. Vaiko globos įstatymo pataisos yra priimtos.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis 1 klausimas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją K.Prunskienę. Komitetas siūlo šį projektą atmesti. Kolegos, prašyčiau dalyvauti posėdyje. Aš prašyčiau visus Seimo narius dalyvauti posėdyje, reikės paremti komiteto siūlymą, griežtą komiteto siūlymą atmesti projektą. Taigi K.Prunskienė tribūnoje dėl projekto Nr.P-2403.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo prasmė buvo tokia: rengiant ir priiminėjant Standartizacijos įstatymą pateikiau pasiūlymą įskaityti į įmonės faktiškai patvirtintas sąnaudas narių stojamuosius įnašus, narių mokesčius ir tikslines įmokas standartams rengti, sumokėtus Lietuvos standartizacijos asociacijai. Įstatymui buvo pritarta, tačiau svarstymo metu, tai yra iki šiandien, yra įregistruotas kitas Vyriausybės teikiamas šio įstatymo, tai yra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo, pataisų įstatymas, jungiantis daug straipsnių, taip pat ir 5 straipsnį, į kurį didžiąja dalimi mano teikiamo įstatymo turinys įsikomponuoja. Todėl, išoriškai žiūrint, griežta komiteto išvada iš esmės reiškia pritarimą šiai nuostatai, tik ją įtraukiant į platesnį Vyriausybės įstatymą. Bet vis dėlto aš nesu labai laiminga matydama tai, kas parašyta aname, Vyriausybės teikiamame, įstatymo projekte Nr.P-2561(2). Nes įtraukus į aną Vyriausybės įstatymo projektą ne tik Standartizacijos asociacijai mokamus stojamuosius ir narių įnašus, bet ir kitų asociacijų įnašus, iškrenta tikslinės įmokos standartams rengti. Išnagrinėjus Vyriausybės projektą aš nesuradau tos dalies, kuri yra esminė šiame įstatyme.

Kad įstatymų apskritai būtų mažiau, kad tie įstatymai konsoliduotų kuo daugiau pataisų, aš mielai sutikau paremti komiteto siūlymą, kitaip tariant, pati manyčiau, kad atsiimu šitą projektą, tačiau esu nusiteikusi šią spragą kompensuoti teikdama pasiūlymą jau Vyriausybės platesniam projektui, tai yra kad Vyriausybės įstatymo projekte atsispindėtų ne tik narių stojamieji įnašai ir narių mokesčiai Lietuvos standartizacijos asociacijai (kaip ir kitoms asociacijoms), bet taip pat būtų leidžiama priskirti prie įmonių užskaitomų sąnaudų tikslines įmokas standartams rengti. Būtent kokybės gerinimo prasme, standartizacijos proceso aktyvinimo prasme šios įmokos tikrai turėtų būti neapmokestinamos juridinių asmenų pelno mokesčiu ir turėtų būti užskaitomos kaip faktiškai įmonių patvirtintos sąnaudos. Taigi kol kas problema nesprendžiama, ji išsprendžiama tik iš dalies, todėl aš tikiuosi, kolegos, kad kai mes svarstysime Vyriausybės teikiamą projektą Nr.P-2561, jūs pritarsite mano pasiūlymui, turėdami omeny, kad mes dabar atsiimdami šį projektą paliekame didelę spragą, kuri sukels vėl naujas diskusijas. Iš esmės buvo sutarta, buvo ir jūsų palaikymas, kad įnašų standartizacijai, ypač standartams rengti, vis dėlto reikėtų neapmokestinti.

Aš avansu tikrai palaikau Vyriausybės apsisprendimą daryti lengvatas dėl šio mokesčio asociacijų įnašams. Žinoma, jas reikia reglamentuoti, nustatyti procentą. Šiuo atveju 0,2% galbūt normalus, tik gaila, kad tai vyksta šio Seimo kadencijos pabaigoje ir tai orientuota jau į būsimąjį Seimą, į būsimąsias vyriausybes. Žinoma, suprantu, kad kol kas prieš rinkimus pataisas daryti labai populiaru, labai politiškai paranku, bet kadangi ji prasminga, tai, be abejo, palaikydama tą būsimą svarstyti pateiksimą projektą, aš, kaip ir komitetas, sutinku, kad būtų nepritarta, kitaip tariant, būtų sustabdyta tolesnė eiga dėl jau minėtų argumentų, nes problemos sprendžiamos.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas sprendimą atmesti priėmė bendruoju sutarimu. Ar galime ir mes patvirtinti bendruoju sutarimu? A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Ekonomikos komitetas ne todėl atmetė profesorės teikiamą projektą, kad nepritaria toms nuostatoms, bet todėl, kad Vyriausybė teikia daug platesnį įstatymo projektą, kuris sprendžia ne tik profesorės įvardytų subjektų problemas, bet gerokai daugiau subjektų problemų, todėl toks dubliavimas netikslingas. Kaip profesorė argumentavo, tikrai tikslinga nepritarti tam projektui, turint mintyje, kad ateityje greitai svarstysime kitą projektą, kuris spręs šias problemas plačiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403 atmetamas bendruoju sutarimu, kaip siūlo Ekonomikos komitetas.

Dėl vedimo tvarkos ar replikai žodį suteikiu J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju repliką. Staiga atradom Ameriką. Tai gal reikėjo pasižiūrėti, kaip jūs pasielgėt su Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Tada ir advokataujančių atsirado, ir balsuojančių. Ką gi jūs šiandien pasiekėt, aš norėčiau paklausti? Matyt, reikia branginti ir Seimo laiką, ir gerbti savo vardą. Vakar staiga balsavo ir atmetė tą išvadą, kuri buvo pateikta, šiandien tą išvadą teikia. Kiek mes čia tuos žaidimus galim žaisti? Tuo labiau reikia turėti minty, kad ne pirmą kartą. Tai gal reikėtų Seime jaustis kaip Seime, o, atsiprašau, ne kaip grybus renkant ir balsuoti atsakingai. Lygiai tą patį, ką jūs šiandien pasakėte, galėjote aną kartą lygiai tą patį pasakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, negalėdamas komentuoti turiu pritarti J.Listavičiaus replikai.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2321Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dirbam toliau. 1-5 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2321. Šalies Prezidento grąžintas mums iš naujo svarstyti. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Prezidentas šį projektą yra grąžinęs, rodos, birželio 23 dieną. Su šiuo projektu yra susijęs kitas, tiktai birželio 26 d. grąžintas įstatymo projektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, mūsų jau kartą priimtas. Aš pagal Seimo statutą turiu jus informuoti, kad tas dekretas gautas. Statutas nurodo, kad šis Prezidento dekretas turėtų būti svarstomas ne vėliau kaip kitame posėdyje, kitą posėdžių dieną. Kolegos, gal galėtume sutarti papildyti dabartinę mūsų darbotvarkę ir šiais abiem grąžintais projektais Nr.P-2321 ir Nr.P-2322? Teisės departamento vadovas Prezidento patarėjas dabar galėtų mus supažindinti su šių abiejų projektų nuostatomis, jeigu jis neprieštarautų. Mes galėtume juos abu kartu svarstyti. Kolegos, tai žinoma, būtų tam tikras… Man tai reikėjo sakyti darbotvarkės svarstymo pradžioje, bet aš matau geranorišką nusiteikimą. Visuotinį geranorišką nusiteikimą. Pone departamento vadove, gal tada pateiktumėte argumentus dėl pataisų dėl abiejų ir tuomet klausimai būtų dėl abiejų. Ačiū.

Taigi A.Abramavičius tribūnoje, kolegos.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų aš irgi norėčiau pritarti posėdžio pirmininko nuomonei ir esu jums dėkingas, kad jūs sutikote svarstyti abu projektus, nes jie yra tarpusavyje susiję ir argumentai yra tie patys. Todėl aš dabar Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau pateikti dekretus, kuriais buvo grąžinti jums pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Labai trumpai, gerbiamieji Seimo nariai, dėl ko šie įstatymai buvo grąžinti. Tik dar noriu pasakyti, kad argumentai yra tie patys, nes šie įstatymai yra tarpusavyje susiję.

Visų pirma noriu pasakyti, kad Respublikos Prezidentui sukėlė abejonių šių įstatymų tikslingumas. Būtent šiuose įstatymuose yra nustatoma individualių įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų draudimo valstybinio socialinio draudimo pensijai tvarka ir įmokų dydis. Respublikos Prezidento nuomone, jūsų priimtuose įstatymuose nustatyta personalinių įmonių savininkų ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų draudimosi tvarka gali lemti individualių įmonių uždarymą bei likvidavimą. Todėl Respublikos Prezidentas teikdamas dekretus siūlo nustatyti kitą individualių įmonių savininkų draudimosi valstybinei socialinio draudimo pensijai tvarką ir įmokų dydį. Pagal jūsų priimtą įstatymą buvo nustatyta, kad individualių įmonių savininkai moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų deklaruojamų pajamų. Respublikos Prezidentas siūlo, kad individualių įmonių savininkai draustųsi valstybinei socialinio draudimo pensijai. Tai būtų fiksuota suma, kuri faktiškai buvo iki praeitų metų vidurio. Dabar jūsų priimtame įstatyme sąvoka “deklaruojamos pajamos” yra neaiški. Būtent, kaip aš minėjau, tai skatintų personalinių įmonių likvidavimą. Analogiškos pataisos siūlomos ir dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo. Prašyčiau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Respublikos Prezidento siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Suteikiu žodį A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau paklausti dėl abejonių, kurios paskatino Prezidentą grąžinti šį įstatymą. Dekrete teigiama, kad įstatymas pablogins padėtį tų asmenų, kurie turės mokėti didesnes įmokas. Mano klausimas būtų toks, gal galėtumėte įvardyti, kokių tai asmenų ir kiek tokių asmenų bus? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, tas argumentas buvo įrašytas į dekretą todėl, kad pagal jūsų priimto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra nustatyta, kad šita nauja tvarka, kuri padidins įmokų dydį, yra taikoma ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui už 2000 metų I ir II ketvirtį. Faktiškai įstatymas, didinantis įmokų dydį, galioja atgal. Tai iš tiesų yra labai negeras dalykas. Būtent todėl tas argumentas yra įrašytas. O kiek tokių asmenų yra, dabartiniu metu sunku pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kodėl 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys laikomos perteklinės? Negi jos neturi jokios informacijos? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, šios dalys nėra laikomos perteklinės, jeigu aš teisingai supratau klausimą. Šiuo atveju jos lieka, nes Respublikos Prezidentas pasiūlė keisti tik 3 dalį ir pagal juridinės technikos reikalavimus yra išdėstyta 3 dalis, kuri yra keičiama, o kitos dalys lieka savaime.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tiesą sakant, aš ir tikėjausi, kad taip atsitiks, kad Prezidentas dekretu grąžins šiuos du įstatymus, nes Seimas gerokai juos sudarkė. Tai jau buvo aišku tą dieną, kai mes priėmėm įstatymus Seime. Kokia vis dėlto būtų jūsų nuomonė? Įvertinant individualių įmonių įvairovę, kai dirba nuo 1 iki 270 žmonių, ar netikslinga būtų pereinant prie kito metodo, kaip jūs ir siūlote, fiksuoto mokėjimo socialiniam draudimui nuo fiksuotų pajamų, vis dėlto įvertinti įmonių dydį?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Toliau tobulinant šią įmokų mokėjimo tvarką, iš tiesų tai yra įdomus siūlymas, ir manau, kad jis gali būti labai rimtai svarstomas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, priėmus šitą įstatymą buvo pasakyta daug pastabų dėl to, kad bus sunku administruoti įmokas. Prašom pasakyti, ar jūs manote, kad tos pastabos, išsakytos Vyriausybės, yra tiek rimtos, Prezidento vertinimu, kad iš tikrųjų reikia grįžti į 1999 metų pradinę padėtį, kad pašalintume tam tikrą socialinę įtampą?

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, gerbiamoji Seimo nare, lygiai taip pat aš manau, kaip jūs dabar teigiate. Reikia tik pasakyti, kad kai buvo pasitarimas pas Prezidentą, tai ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė ponia I.Degutienė, ir “Sodros” vadovas pritarė tokioms pataisoms. Kaip aš jau minėjau, dabar priimta jūsų įmokų skaičiavimo tvarka gali sukelti labai daug neaiškumų ir tam tikrą socialinę įtampą.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktu projektu atsisakoma anksčiau buvusių išimčių visai nemokėti įmokų “Sodrai”, sakykim, invalidams ar kokią įmonėlę užregistravusiems pensininkams. Dabar jie turės mokėti apie 69 Lt kas mėnesį. Kodėl buvo atsisakyta šitų išimčių? Ir antras klausimas. Priėmus jūsų teikiamas pataisas, įmokų išvengtų keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį gaunantys advokatai ar kiti teisininkai, notarai. Kodėl, jūsų manymu, jie neturėtų dalyvauti šio socialinio solidarumo akcijoje, formuojant “Sodros” biudžetą? Kaip jūs manote, ar toks projektas padidins ar sumažins visuomenėje aiškiai konstatuotiną socialinio solidarumo stoką?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Norėčiau dėl pirmojo klausimo pasakyti, kad Prezidentas tų klausimų dėl invalidų, taip pat dėl I ir II grupės invalidų, invalidų nuo vaikystės negvildeno, nes jūsų priimtame įstatyme šio klausimo ir nebuvo. Respublikos Prezidentas tikrai nekoregavo klausimų, susijusių su šių įmokų mokėjimo atidėjimu invalidams. Respublikos Prezidentas, kaip aš jau minėjau, palietė tik įmokos dydžio klausimą, kuris buvo reglamentuotas 34 straipsnio 3 dalyje, 1 punkte. Nebuvo šito klausimo, tas klausimas yra pasilikęs.

J.RAZMA. Teisingai. Dėl invalidų aš atsiprašau.

A.ABRAMAVIČIUS. Noriu pasakyti, kad Biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo šios dalys, kurios susijusios su invalidais, yra išlikusios. Čia paprasčiausiai, kaip aš jau minėjau, kalbama apie tas dalis, kurios susijusios su įmokų skaičiavimu nuo deklaruojamų sumų.

Dėl antrojo jūsų klausimo. Aš manau, kad dabartiniu laikotarpiu ta jūsų priimta pataisa būtų sukėlusi kur kas daugiau neaiškumų nei pasiūlyta Respublikos Prezidento pataisa. Ateityje, aš manau, iš tiesų, kaip minėjo ponia B.Visokavičienė, gal reiktų diferencijuoti tas įmokas pagal įmonių dydį arba įmonių gaunamas pajamas, bet dabartinėje situacijoje, kiek teko kalbėti su specialistais, ta sąvoka, būtent įmokų mokėjimas nuo deklaruojamų pajamų, sukelia labai daug neaiškumų ir labai kontroversiškų minčių. Faktiškai personalinės įmonės patenka į nelygią padėtį su akcinėmis bendrovėmis.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Jau paklausė mano klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad Prezidentūrai ne taip lengva įsigilinti į įstatymą neturint specialistų, sakykim, suvokiančių šito įstatymo veikimą, todėl ir atsiranda tokie vertinimai: sunku administruoti, atgal neveikia, kitaip veikia. Bet aš žiūriu į jūsų grąžintą įstatymą ir matau kaip tik tą dalyką, kad pirmiausia socialinio draudimo įmokos gerokai sumažės 2000 metais, jeigu priimsime šitą įstatymą. Tai gal kartais jums būtų ne per sunku pasidomėti, kiek sumažės ir kokie būtų Prezidentūros pasiūlymai kompensuoti tą lėšų negavimą? Tai būtų vienas dalykas.

Dabar antras klausimas. Kai jūs kalbate apie išlyginimą, tai štai aš čia žiūriu. Grąžinto straipsnio 4 dalis tuos pačius asmenis, kurie formaliai yra drausti, vėl atleidžia nuo įmokų. Tai rodo visišką nesugebėjimą perskaityti įstatymo tuos 2 straipsnius iki galo. Tai mano klausimas yra toks: ar jūs ketinate dar pateikti prie šito dekreto kokius nors motyvus, kurie normaliam įstatymui būtini ekonominio pagrindimo požiūriu?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Noriu pasakyti, kad yra pateikti būtent Respublikos Prezidento argumentai konstatuojamojoje dekreto dalyje. Taip pat, gerbiamasis Seimo nary, jūs dalyvavote pasitarime pas Prezidentą, buvo išklausytos įvairios pusės, ir Respublikos Prezidentas apsisprendė vetuoti šį įstatymą. (Balsas iš salės) Ir norėčiau dėl kito dalyko pasakyti, kad aš manau, jog ateityje šis įmokų mokėjimo mechanizmas tikrai gali būti tobulinamas. Bet dabartinė situacija, kai nustatomas visiškai neaiškus mechanizmas ir kai tikrai yra daug neaiškumų dėl pačių sąvokų, dėl mokėjimo tvarkos, yra kur kas blogiau negu kai yra nustatoma aiški mokėjimo tvarka. O ar sumažės, ar nesumažės tos įmokos, ateitis parodys.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, dėl šių dviejų grąžintų projektų turime dabar apsispręsti, ar pradedame svarstyti iš naujo, ar laikome juos nepriimtus. Kas prašo žodžio? J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Reikia gerbti nuomonę, visų nuomonę, taip pat ir Prezidentūros. Bet aš manau, kad grąžindami šitą įstatymą dar kartą svarstyti mes turime labai neskubėti ir turime surinkti tą trūkstamą informaciją, kurios aš paprašiau poną A.Abramavičių ir kurios jis negalėjo pateikti. Žinoma, pradėdami nagrinėti turime gauti informaciją apie ekonomines pasekmes, turime paimti palyginamąsias pasekmes su kitomis individualiomis įmonėmis, lygindami su kitomis veiklos formomis ir, žinoma, tas svarstymas užsitęs.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pataisyti poną A.Abramavičių, kadangi mūsų įstatymas, kuris dabar atmestas Prezidento, nepadidino įmokų dydžio už I ir II ketvirčius, o kaip tik pasiūlė atvirkščiai – sumažinti. Argumentai, atsakant į mano klausimą, neįtikino, kad šitą įstatymą reikia grąžinti. Mūsų įstatymo idėja kaip tik ir buvo sumažinti įmokų mokėjimo dydį tiems, kurie turi mažas pajamas, o Vyriausybei mes suteikėm teisę nustatyti deklaruojamų pajamų ribą, nuo kurios jie turėtų mokėti solidariai į socialinio draudimo fondą. Todėl niekaip negaliu sutikti, kad nukentės asmenys, kuriems reikės mokėti didesnius mokesčius.

Ir antras konstatuojamosios dalies argumentas dėl įmonių likvidavimo. Vėlgi aš labai abejoju, nes nuo sausio 1 d. galiojo įstatymas, kuris įpareigojo mokėti didesnes įmokas, ir tai turėjo būti didesnis pretekstas toms įmonėms užsidaryti. Deja, per pirmuosius šių metų mėnesius tokių įmonių užsidarė tik apie 2 tūkst. iš daugiau kaip 80 tūkst. Vadinasi, tai būtų atvirkštinis procesas, nes minimalios įmokos sumažėtų. Ir aš manau, kaip tik mūsų pataisa, sakykim, grįžimas prie senos tvarkos, gali būti priežastis, kad tos įmonės užsidarytų. Nors, kita vertus, aš manau, kad ne Socialinio draudimo įstatymo reikalas įmonių uždarymas ir atidarymas. Jo reikalas yra surinkti mokesčius į Socialinio draudimo fondą, juo labiau kad šiandien jis gyvena ne geriausius laikus. Prezidento dekretas nepagerina Socialinio draudimo fondo biudžeto būklės, o ją pablogina, todėl aš kviečiu atmesti Prezidento dekretą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nutariame nesvarstyti, tada iš viso šie abu įstatymai yra mūsų atmetami ir jie neegzistuoja. Registruojamės. Kolegos, balsuosime. Aš siūlau balsuoti alternatyviai. Pritariantys nuomonei, kad reikėtų svarstyti grąžintus įstatymus iš naujo, – už, manantys, jog reikėtų laikyti mūsų jau kartą priimtus įstatymus nepriimtais, – prieš. Registruojamės. Dabar lieka tik dvi opozicijos: arba mes svarstome Prezidento pataisas, arba laikome, kad mūsų priimti du įstatymai yra visai neverti, ir atmetame juos. Jeigu pasirenkame nuomonę, jog nereikia svarstyti Prezidento pataisų, šie du įstatymų projektai iš karto yra atmetami ir jų nuostatos gali būti kartojamos po pusės metų.

67 Seimo nariai užsiregistravo. Kolegos, manantys, jog reikėtų svarstyti įstatymus ir Prezidento dekretus iš naujo, – už, manantys, jog reikėtų mūsų priimtus įstatymus laikyti niekiniais, – prieš. Susilaikiusių neskaičiuoju. Pradedame, kolegos, balsuoti.

Už – 46, prieš – 17, susilaikė 4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą svarstysime iš naujo. Svarstymas, tikiuosi, susitarsime Seniūnų sueigoje, pratęstoje sesijoje liepos 4 dieną. Kolegos, kartu svarstysime ir mūsų kartą jau priimtą įstatymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimų ir papildymų įstatymo projektą Nr.P-2322, grąžintą Prezidento mums iš naujo svarstyti. Ačiū.

Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji, 1-6 – Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją S.Malkevičių. Labai atsiprašau J.Šimėno, jo pataisos nebus šiandien svarstomos dėl jam žinomų priežasčių ir dėl Statuto nuostatų. Taigi 1 straipsnis, pone pranešėjau. Dėl vedimo tvarkos – J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mielasis posėdžio pirmininke, jūs taip gerai išmokote Statutą, kad darbotvarkė taip sudaroma, jog būtinai būtų nesvarstomos pateiktos pataisos. Juk jūs žinojote ir netgi šiandien Seniūnų sueigoje girdėjote, kad yra įregistruotos pataisos, bet būtinai šį klausimą įrašėte į pirmąją dienos pusę, kad neužtektų 24 valandų. Mielieji kolegos, Seimas turi teisę apsispręsti: jeigu nori svarstyti, tai galima svarstyti, juo labiau kad mano pataisos susijusios su Teisės departamento išvadomis. Jeigu mes priimsime įstatymą, kuris prieštaraus kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams, tai yra blogas pavyzdys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu kas nors už mane kreiptųsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl insinuacijų, atseit aš kaitalioju svarstymo laiką, aš tam pritarčiau. Pats aš to nedarau vien iš pagarbos jums, kolega. Taigi, ar galime šį įstatymą priimti skirsniais, pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad taip.

PIRMININKAS. Dėl I skirsnio kas norėtų kalbėti? Pone pranešėjau, jūsų komentarai. Dėl Teisės departamento išvadų. I skirsnis nuo 1 iki 2 straipsnio.

S.MALKEVIČIUS. Nuo 1 iki 2 straipsnio nėra jokių pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime I skirsnį priimti? A.Grumadas norėtų kalbėti. Dėl viso įstatymo. R.Survila norėtų kalbėti dėl I skirsnio.

R.R.SURVILA. Galima I skirsnį priimti. Yra Teisės departamento pastaba, tačiau ji visai nesusijusi su įstatymo teisine technika, o su funkcijų padalijimu. Tai niekaip nesusiję su tuo, ką sako tas straipsnis, bei Teisės departamento funkcijomis.

PIRMININKAS. J.Šimėnas – prieš I skirsnį.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėjau paprašyti, kad vis dėlto priiminėtume straipsniais, o ne skirsniais.

PIRMININKAS. Mes jau buvome susitarę priimti skirsniais.

J.ŠIMĖNAS. Aš negalėjau pasakyti, jūs…

PIRMININKAS. Prašom, kolega, kalbėti dėl 1 ir 2 straipsnių.

J.ŠIMĖNAS. Mielasis pirmininke, aš negalėjau pasisakyti prieš jūsų pasiūlytą priėmimo būdą. Jūs pasiūlėte skirsniais ir nusprendėte. Jūs net nepaklausėte, ar Seimo nariai sutinka su tokiu variantu.

PIRMININKAS. Aš dabar paklausiu Seimo.

J.ŠIMĖNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kadangi nėra pataisų, kurias mes galėtume svarstyti pagal Statutą, aš siūlau (pranešėjas tam pritaria) šį įstatymą priimti skirsniais bei dėl argumentų kalbėti dėl visų įstatymo straipsnių, kurie yra tam tikrame skirsnyje. Registruojamės ir susitarsime, ar pritariame mano ir pranešėjo siūlymui priimti šį įstatymą skirsniais. Registruojamės. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Ar galime Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą priimti skirsniais, kolegos? Kokia jūsų nuomonė?

S.MALKEVIČIUS. Galima.

PIRMININKAS. 38 – už, prieš – 10, susilaikė 9. Priimame skirsniais. Ar dar kas kalbėtų dėl I skirsnio? I skirsnis yra priimamas.

II skirsnis. Dėl II skirsnio – 3, 5 straipsniai. K.Prunskienė dėl II skirsnio norėtų kalbėti už.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau šį įstatymo projekto turinį. Daugiausiai ginčų buvo dėl 3 straipsnio, ypač dėl funkcijų pasiskirstymo tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos ministerijos. Turėdama minty Europos Sąjungos reikalavimus, nuostatas, reguliuojančias žuvininkystę, manau, kad dabartinis turinys yra daugiau mažiau kompromisinis, ir jį palaikau. Svarbu tai, kad dalyvaus ir Žuvininkystės taryba, dėl kurios steigimo buvo daug diskutuojama su suinteresuotomis ūkinėmis struktūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Manau, kad čia yra pasiektas interesų suderinamumas, todėl reikėtų pritarti visam II skirsniui.

PIRMININKAS. Dėl II skirsnio J.Šimėnas – prieš.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau pacituoti dalį Teisės departamento išvados dėl 3 straipsnio dalį: “Tikslintina projekto 3 straipsnio 1 dalis, kadangi žuvininkystės politikos formavimą turėtų vykdyti tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijos. Tai atitiktų žuvininkystės sąvoką, įtvirtintą 1 straipsnyje. Be to, Aplinkos ministerija pagal Aplinkos apsaugos įstatymą vykdo gamtos išteklių naudojimo ir reguliavimo funkciją.” Sakiau, kad yra įstatymas. “Todėl Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte Aplinkos ministerijai greta žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės turėtų būti įrašyta žuvų išteklių naudojimo ir reguliavimo funkcija”. Panaši išvada yra pateikta ir dėl 12 straipsnio.

PIRMININKAS. Nėra 12 straipsnio II skirsnyje.

J.ŠIMĖNAS. Nėra II, gerai. Aš manau, kad vis dėlto ne iki galo buvo atsižvelgta į Aplinkos apsaugos įstatymą, todėl 3 straipsnio redakcija yra ydinga ir taisytina.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui. Registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Šis skirsnis iš tikrųjų yra labai svarbus, nes jis reglamentuoja valstybinės žuvininkystės priežiūrą. Kaip tik šiame straipsnyje yra aiškiai ir teisingai atspindėtos abiejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos, funkcijos. Aplinkos ministerija vykdo žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas, o Žemės ūkio ministerija vykdo žuvininkystės ūkio politikos formavimo ir šios šakos reguliavimo funkcijas. Reguliavimas nėra kontrolė, reguliavimas – tai ūkinė funkcija. Dėl to mes labai daug diskutavome ir komitete, ir kur tik norite. Vėl kartojasi ta pati istorija, kuri yra perkelta į Teisės departamento išvadas, nors Teisės departamentas, kaip man atrodo, turėtų rūpintis juridine technika, o ne ūkinių funkcijų paskirstymu.

PIRMININKAS. Kolegos, mūsų užsiregistravo 67. Balsuojame, kad būtų priimtas II skirsnis. Balsuojame dėl II skirsnio.

Ačiū, Vytautai Čepai, už ne visai teisinius argumentus, bet žmogiški kartais irgi geri.

Už – 38, prieš – 8, susilaikė 17. II skirsnis priimtas. III skirsnis, pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Siūlyčiau taip pat balsuoti už visą skirsnį, nors čia yra ir kolegos J.Šimėno, ir Teisės departamento…

PIRMININKAS. Nėra jokių kolegos J.Šimėno pataisų. Taigi priimam III skirsnį bendruoju sutarimu, taip?

J.Šimėnas prieš III skirsnį.

J.ŠIMĖNAS. III skirsnis, tai nuo kurio čia straipsnio? Nuo 6 iki…

PIRMININKAS. Nuo 6 iki 17.

J.ŠIMĖNAS. Ypač kliūva 12 straipsnis, kuriame teisė išduoti leidimus kitai specialiai žvejybai suteikiama Žemės ūkio ministerijai. Kita specialioji žvejyba tai yra žvejyba moksliniams tyrimams ir žuvivaisai. Pasakysiu tik vieną argumentą. Lašišų žuvivaisai gaudymo teisė Baltijos jūroje šiuo metu atiduodama Žemės ūkio ministerijai. Ką tai reiškia? Lašišas gaudome, kad paimtume iš jų ikrus. Jeigu mes kalbame apie žuvininkystės ūkį, tai šiuo atveju žuvivaisa arba speciali žvejyba niekaip netelpa į žuvininkystės ūkio rėmus. Aš nežinau, kokių dar argumentų pateikti, bet šita teisė turėtų priklausyti Aplinkos apsaugos ministerijai. Šiuo atveju, mielas Malkevičiau, jūs neteisingai informuojate Seimo narius, ypač dėl to, kas parašyta galiojančiame Aplinkos įstatyme. Aš tiesiog noriu sustabdyti nuo tokios pražūtingos šio įstatymo priėmimo tvarkos.

PIRMININKAS. Kolegos, kai įstatymas guli porą metų Seime, nėra jokių pataisų, o atsiranda paskutinę minutę. R.Survila. Argumentai už.

R.R.SURVILA. Dėl kitos žvejybos. Įstatyme aiškiai reglamentuojama, kas išduoda leidimus žvejoti žuvis, įtrauktas į Raudonąją knygą, tai yra Aplinkos ministerija. Tai natūralu. Žuvivaisa yra priskirta Žemės ūkio ministerijos sričiai, todėl reproduktorių gaudymas reikalingas kaip neatsiejama šios žuvivaisos dalis. Iki šiol būdavo atvejų, kad tuo metu reikėdavo gaudyti reproduktorius, juos gaudydavo tik brakonieriai, žuvivaisininkai negaudavo leidimų gaudyti šitų žuvų. Funkcijų padalijimas turėtų visiems laikams įvesti tvarką. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl III skirsnio. Žodis pranešėjui.

S.MALKEVIČIUS. Aš stebiuosi, kodėl kolega J.Šimėnas nesilankė pas mus komitete, kai mes šitą klausimą kelis kartus svarstėm. (Balsai salėje) Gerai, bet A.Grumadas neprieštaravo, kai Virbickas – Ekologijos instituto direktorius, profesorius, pats pasiūlė šitą formuluotę ir prieštaravo jūsų formuluotei. Mes tuomet nusprendėm ir aš nežinau, galėjote bent anksčiau tuo susirūpinti. Mano manymu, yra labai teisingai parašyta, nes vis dėlto reproduktorių ir visų kitų žvejyba yra ta pati ūkinė veikla, susijusi su žuvivaisa.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl III skirsnio. Kas būtų už tai, kad III skirsnis, kaip siūlo komitetas, būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 30, prieš – 5, susilaikė 19. Turbūt ir pranešėjo balsas už, taigi III skirsnis yra priimamas.

IV skirsnis, kurį sudaro 1 straipsnis – 18 straipsnis. Ar galime priimti IV skirsnį?

S.MALKEVIČIUS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. J.Šimėnas nori kalbėti dėl IV skirsnio.

J.ŠIMĖNAS. Nuo IV skirsnio prasideda žuvininkystės ūkio reikalai. Todėl nuo šitos vietos mes jokių pataisų nenorime teikti, nes čia yra Žemės ūkio ministerijos ir ūkio subjektų, kurie užsiima žuvininkystės verslu, kompetencija. Todėl aš dar kartą noriu pabrėžti Seimo nariams, kad mes suplakėme žuvininkystės ūkį su žuvininkystės kontrole, su žuvivaisa, su aplinkos apsauga, su viskuo.

PIRMININKAS. Kolega, jūs pats buvote teikęs pataisas ir dėl 19 straipsnio.

Taigi 18 straipsnį (IV skirsnį) galime priimti, taip?

V skirsnis priimamas bendruoju sutarimu.

VI skirsnis? Priimamas bendruoju sutarimu.

VII skirsnis? Priimamas bendruoju sutarimu.

VIII skirsnis? Priimamas bendruoju sutarimu.

IX skirsnis taip pat priimamas bendruoju sutarimu.

Ačiū, pone pranešėjau.

Keturi už, keturi prieš dėl Žuvininkystės įstatymo projekto. Iš anksto A.Grumadas gaus žodį už (…) F.Palubinskas – už.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Dėl anksčiau egzistavusios dviejų ministerijų konkurencijos situacija žuvininkystės srityje kėlė didelių problemų. Šis įstatymas egzistavusią (…) ir tas problemas, kurios buvo anksčiau, išsprendžia tiksliai nusakydamas, kokią atsakomybę turi Žemės ūkio ministerija ir kokią atsakomybę turi Aplinkos ministerija žuvininkystės srityje. Dabar ir žvejams, ir visiems dirbantiems žuvininkystės srityje bus gerokai aiškiau, kuri ministerija kokias galias turi šioje srityje. Tai padės išspręsti anksčiau egzistavusias problemas. Skatinu jus balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dviejų ministerijų konkurencija – tai mitas, kurį bandoma primesti kaip tiesą. Iš tikrųjų nėra jokios konkurencijos žuvininkystės ūkyje, nes Aplinkos ministerija jokios žuvininkystės ūkio veiklos nevykdo, tik užsiima kontrole ir reguliavimo funkcijomis. Šiandien priimdami tokį įstatymą išbraukėme didelę dalį turėtų Aplinkos ministerijos žuvininkystės reguliavimo funkcijų. Norėčiau priminti neseną istoriją apie žvejybos laivyną, kurį valdė Žemės ūkio ministerija. Dabar mes ir išteklių valdymą, ir reguliavimą atiduodame į tos pačios ministerijos rankas. Tiesa, žmonės pasikeitė, galbūt bus geriau. Duok Dieve.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Jeigu mes priimsime šį įstatymą, galų gale ištrūksime iš senos gamtos-medžioklės-žūklės sistemos ir įeisime į normalių europinių jūros ir žvejybos valstybių tarpą. Žvejybos verslas yra svarbi sritis, duodanti pakankamai pajamų ir pakankamai darbo žvejų bendruomenei. Įstatymas iš esmės atitinka tuos normatyvus, kurie priimti visose penkiolikoje Europos Sąjungos valstybių. Jis labai reikalingas žuvininkystės integravimuisi į Europos Sąjungą. Todėl manyčiau, kad po gana ilgo parengiamojo darbo reikėtų jį šiandien priimti. Tuo labiau kad šiandien yra Tarptautinė žvejų diena.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad žuvų ištekliai, kaip ir kiti Lietuvos ištekliai, yra labai svarbūs, aktualūs ir turėtų būti natūraliai globojami. Tai, aš manau, niekam nekelia abejonių. Šią svarbą, aš manau, visi supranta. Aš pasisakau už tokią Žuvininkystės įstatymo kontrolę, kuri suteiktų daugiau tvarkos, daugiau skaidrumo nustatant žvejybos kvotas ir apsaugant senkančius žuvų išteklius. Aš manau, kad greitai visi žuvų ištekliai gali būti įrašyti į Raudonąją knygą. Ir aš manau, kad tą apsaugą sėkmingiau galėtų atlikti Aplinkos ministerija, o ne kuri kita ministerija, kuri paverstų tai vien savo verslu, o ne išteklių apsauga. Aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymas užpildo rimtą spragą įstatymų visumoje, įvairiais aspektais reglamentuodamas santykius tarp valstybės ir žuvininkystės ūkių, tarp savininkų ir nuomininkų, taip pat ir tarp šią sritį reguliuojančių valstybės institucijų, Lietuvos žuvininkystės subjektų išorinius santykius, ypač žvejojant tarptautiniuose vandenyse. Tai iš tikrųjų savo turiniu labai sudėtingas įstatymas. Bet, kaip šiandien girdime, daugiausiai diskusijų iki pat įstatymo priėmimo dienos pasiliko dėl 3 straipsnio, kuriame iš esmės nustatyta Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetencija. Aš negalėčiau pasakyti, kad Aplinkos ministerijos poziciją ginanti Seimo narių grupė tikrai tai daro visiškai be pagrindo. Tačiau, manau, ši formuluotė, tai yra Aplinkos ministerija vykdo žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas, iš esmės talpina apsaugos funkciją, net jeigu čia nėra įrašyta sąvoka – politikos formavimas. Kita vertus, vargu ar mums pavyks priimti įstatymą, kurio kaip nors nepatikrintų praktika. Ar iš tikrųjų pasiektas optimalus abiejų žinybų funkcijų suderinimas, ar iš tikrųjų tas įstatymas pakankamai efektyviai funkcionuos, turbūt mes pamatysime praėjus metams kitiems. O kadangi šiandien vis tiek reikia sutarti, manau, reikia priimti šį įstatymą tokį, koks jis šiandien yra. Tikriausiai didelių problemų, turint omeny 3 straipsnį, neatsiras. Kiekviena žinyba atliks savo funkcijas visa apimtimi, įstatymas leidžia tikrai labai pilnavertiškai vykdyti kiekvienos iš ministerijų funkcijas. Manau, problemų nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai yra dvi ministerijos, tai taip pat kaip dvi auklės ir vaikas be galvos. Tvarka turi būti. Vadinasi, anksčiau Žemės ūkio ministerija vadovavo jūros… bankrotą ir laivynas buvo sunaikintas. Žemės ūkio ministerija turi rūpintis daugiausia žemės ūkio reikalais, dėl žemės ūkio reikalų yra labai daug problemų. O jeigu dabar paliksime tik apsaugą ir kontrolę Aplinkos apsaugos ministerijai, man atrodo, dėl 3 straipsnio nepritarsiu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, žuvys nemoka kalbėti, todėl už jas kalba žmonės ir net priskiria jas žemės ūkio produktams. Truputį keista, tačiau, deja, šis įstatymas išėjo netobulas. Tai akivaizdu pažiūrėjus ne vien tik į Teisės departamento išvadas, tačiau ir į tuos dokumentus, kuriuos yra pateikusi, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija. Aš kruvina širdimi, kraujuojančia, balsuosiu už, nes šis įstatymas yra daugiau ar mažiau būtinas. Tačiau žinau, kad jau po pusmečio, kai Statutas leis ir kai tie, kurie lėmė dabartinę redakciją, negalės nieko lemti, jį teks taisyti. Taisyti iš pagrindų, kad jis neprieštarautų kitiems šiandien galiojantiems įstatymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi šiandien ypatinga diena, suteikiu žodį J.Karosui.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu replikuoti dėl gerbiamojo A.Grumado teiginio: kartais žuvys, nemokančios kalbėti, pasako daugiau negu kalbantys. Dabar iš esmės. Aš iš tiesų galiu pasakyti, kad įstatymas yra kompromisinis, nes žinau žmonių, kurie tiesiogiai susiję su šio įstatymo galiojimu, nuomonę. Ir ta nuomonė šiuo atveju yra tikrai palanki. Tai nėra idealus įstatymas, yra tam tikras kompromisas, bet vis dėlto tam tikrą reglamentacinę tvarką toje situacijoje, kuri buvo iki šiol, jis įveda. Dėl to, aš manau, šiuo etapu reikia jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar priimame Žuvininkystės įstatymą.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Žuvininkystės įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 42, prieš – 3, susilaikė 19. Žuvininkystės įstatymas yra priimtas.

Kolegos, sveikindami su šia dovanėle visus Lietuvos žvejus, skelbiame pertrauką iki 12.05 val.

Pertrauka

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659 (pateikimas)

PIRMININKAS. Registruojamės. Rezervinis 2 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659. Šis projektas jau buvo pakeistas. Dėl vedimo tvarkos – K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti, kad Seimas pagal savo Statutą neturėtų svarstyti šio įstatymo projekto, nes nepraėjo pusės metų nuo to laiko, kai buvo atmestos Tabako kontrolės įstatymo pataisos. O tame pataisų pakete kaip tik ir buvo 1 straipsnis su lygiai tokiais pačiais pakeitimais, kurie yra siūlomi dabar. Kadangi nepraėjo pusės metų, Seimas, jeigu jis gerbia savo paties priimtą Statutą, negali šio įstatymo svarstyti. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų pateikti savo išvadą dėl šio klausimo. Nes jeigu Seimas priims šį įstatymą, pažeisdamas savo Statutą, jis bus niekinis.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Mes pradėjom šio projekto pateikimą praeitą kartą ir padarėm pertrauką, laukdami Teisės departamento išvadų. Teisės departamento išvadas gavę, mes mėginsime baigti pateikimą. Taigi kviečiu į tribūną A.Matulą ir bus pateikiamas Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Argumentai bus išdėstyti labai trumpai, pone pranešėjau, jeigu jūs dar turėtumėte jėgų tai padaryti.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs matote, yra išdalinta Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad nėra pagrindo nesvarstyti šio pateikto įstatymo projekto, ir papildomai jums yra išdalinta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas, pasirašytas man, gerbiamajam R.Dagiui dėl to, kad būtų pateikta tokia pataisa. Aš dar kartą sakau, tai yra formalu. Aš paprasčiausiai įvykdžiau formalumą. Visiems buvo aišku, pirmiausia gerbiamajai J.Matekonienei, ji pateikė gerokai platesnį įstatymo projektą ir du trečdaliai jos pateiktų pataisų išplaukė iš jos iniciatyvos, ne iš būtinybės suderinti įstatymo projektą su Europos Sąjungos direktyva. Aš teikiau pataisą tik vadovaudamasis tuo, kad šis straipsnis, šis punktas būtų suderintas su specialiąja Europos Sąjungos direktyva. Todėl labai prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Vienas klausimas. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš praėjusį ketvirtadienį buvau prašiusi Teisės departamento…

PIRMININKAS. Dabar reikia klausti, kolege, dėl įstatymo.

J.MATEKONIENĖ. Aš ir klausiu. Teisės departamento išvados, ar teisėtas yra šis pateikimas, kai yra praėjusi tik savaitė, o ne pusė metų. Deja, Teisės departamento išvada yra visai ne apie tai. Ji yra apie esmę. Dėl esmės nesiginčijama, bet dėl tvarkos. Todėl aš norėčiau šiandien prisijungti prie kolegos K.Skrebio pasakymo, ar šiandien mes galime svarstyti šią pataisą, kurios skirtumas yra tik tai, kad 2000… m. gruodžio 31 d. ir 2003 metų sausio 1 d. Skirtumas, aš manau, yra mažiau nei viena sekundė. Tai čia yra tas skirtumas, kurį jūs pateikėt. Taigi šiandien svarstyti tikrai negalima.

PIRMININKAS. Kolege, jūs nepaminėjote, kad jūsų projekte buvo daug platesnių taisymų, ne vien ši smulkmena. Taigi klausimo nebuvo. Pone pranešėjau, ar galime pritarti po pateikimo? Registruojamės. Registruojamės, kolegos, Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659. Reikalaujama balsuoti, ar pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Taigi ar pritariame A.Matulo pateiktam projektui po pateikimo, ar pradedame svarstymo procedūras? Pritariantys kolegos – už.

Už – 24, prieš – 8, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime liepos 4 dieną.

Žemės reformos įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2331(3*) (sujungti Nr.P-2331(2) ir P-1270(4) (priėmimo tęsinys)

1-7 – Žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo tęsinys. Kolegos, turime kai kurių statutinių sunkumų. Tie sunkumai yra tokie: įstatymas buvo priimtas pastraipsniui ir komiteto prašymu pagal Seimo statuto 158 straipsnį buvo padaryta pertrauka, kad komitetas apsvarstytų pakeitimus, taip pat pavėluotus Vyriausybės teikimus. Komitetas apsvarstė, derėjosi su Vyriausybe ir jokių papildomų teikimų neteikia. Kolegos, taip pat ir A.Stasiškio siūlymas negali būti svarstomas dabar, nes yra pritarta visiems straipsniams. Kviečiu į tribūną V.Lapę, kad jis išdėstytų dar sykį savo poziciją, taip pat ir vakarykštį pokalbį su Ministru Pirmininku. Po to bus kalbos dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Pateikimus, pataisas galima pateikti iki priėmimo pradžios. Priėmimas pasibaigęs prieš mėnesį. Komitetas daugiau siūlymų neteikia. Pone pranešėjau, jeigu jūs priimsite, tada kita kalba.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai dėkoju už aiškų šio reikalo tvarkymą ir sprendimą. Man atrodo, kad mes nebeturime šiandien jokių galimybių priimti kokį nors pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėl A.Stasiškio siūlymo. Pagal Statutą jo yra neįmanoma šiandien…

V.LAPĖ. Dėl A.Stasiškio siūlymo negalime nieko padaryti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar jūs dar komentuosite ką nors?

V.LAPĖ. O kam? Galbūt kai kurias Vyriausybės siūlomas pastabas galima buvo priimti, bet kadangi po dviejų mėnesių, tai, manau, nėra prasmės keisti, ten niekas iš principo nekeičiama. Prašyčiau visus kolegas balsuoti už visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai už ir prieš. Keturi – už, keturi – prieš. P. Šalčius.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės reformos įstatymo pakeitimai ir papildymai pirmiausia supaprastina, palengvina žemės įsigijimo žmonėms klausimus, kas labai svarbus kaime gyvenantiems ir norintiems ūkininkauti, be to, leidžia pagerinti žemės reformos vykdymo tvarką. Siūlau vieningai pritarti įstatymo papildymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Žemės reformos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymas pateiktas buvo jau seniai. Vykdant žemės reformą išaiškėjo nemažai anksčiau priimto įstatymo trūkumų. Be abejo, juos reikėjo šalinti, nes įvykdavo daug nesusipratimų, tai patvirtina gaunami laiškai iš Respublikos piliečių. Šiame įstatyme aiškiai suformuluotos nuostatos, sakykim, laisvos žemės pardavimas, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nebeliks ginčų sprendžiant klausimą, kad į sugrąžinamą žemę įtraukiami savininkų ir jų vaikų naudojami arba privatizuoti asmeninių ūkių ir namų valdų sklypai. Nustatyta, kiek pilietis gali naudotis turima žeme, kai jis atgauna savo žemę. Visa tai duoda aiškumą, kuris sumažins Lietuvos kaime įtampą, ji atsiranda vykdant žemės reformą. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip pat pritariu ir kviečiu balsuoti dar ir dėl to, jog būtent tos pataisos yra suderintos su žemės nuomos, kitokiu būdu perimamų nuosavybėn žemės sklypų… Galų gale padės ir žemės reformą sparčiau užbaigti. Kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos Seimo nariai. Balsuosime, ar priimame Žemės reformos įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Posėdžiauja 40 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų priimtos ką tik aptartos Žemės reformos įstatymo pataisos, kviečiu balsuoti už. Rimtai.

Už – 24, prieš nėra nė vieno, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. Repliką – A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Labai apgailėtina yra viena šio įstatymo pataisa, niekas iki šiol dorai nesugebėjo paaiškinti, kodėl čia yra įrašyta ši pataisa, nes ji absoliučiai panaikina iš esmės visų nukentėjusių nuo okupacijos asmenų papildomas teises. Galbūt vienintelis argumentas, kad būtų palengvintas valdininkėlių darbas ir panaikinta jų atsakomybė ir sprendimai. Labai gaila, kad tokia procedūra, labai gaila, kad niekas mūsų komisijai nesiteikė apie tai pranešti arba suderinti. Man belieka kitą dieną užregistruoti savo pataisą.

Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2452(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. 1-8 – Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2452(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Dringelį.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, malonūs kolegos. Aš tikiuosi, kad tie, kurie čia dalyvaujate, visi norite padėti žmonėms, kurie puoselėjo, saugojo ir toliau saugo tas teritorijas, todėl siūlau Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymus. Jie yra prieš jus ir aš jums siūlyčiau vieningai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone pranešėjau, įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Ačiū, pranešėjau. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Galėčiau patikslinti, jog būtent komitete svarstant buvo ieškoma įvairiausių apibrėžimų, bet pasirinktas tas, kuris pateiktas Seimui. Kviečiu balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą. 35 Seimo nariai balsuoja, kad būtų priimtas Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Balsuoti pradėjome, kolegos!

Už – 29, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo įstatymas yra priimtas.

Asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo ir kitų susijusių įstatymo bei teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2314A(2)* (priėmimas)

1-9 klausimas – Asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2314A(2). A.Salamakinas – Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas padeda mums priimti šį įstatymą. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Priėmimui teikiamas įstatymo projektas Nr.P-2314A(2), tai yra patobulintas projektas lyginant su Vyriausybės teiktu projektu. Tai yra Sveikatos reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komiteto bendras projektas. Pritarimas yra. Yra dvi pono A.Matulo, komiteto pirmininko, pataisos. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau.

1 straipsnis? Jokių problemų nėra. Ar galime priimti? Priimam.

2 straipsnis?

A.SALAMAKINAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimam.

3 straipsnis?

A.SALAMAKINAS. 3 straipsniui yra pataisa. Vietoj “balandžio 1 dienos” siūloma rašyti “rugpjūčio 1 diena”, nes techniškai neįmanoma įvykdyti iki balandžio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu priimti A.Matulo pataisą dėl datos? Priimame. Įrašome “rugpjūčio 1 dieną”. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis?

A.SALAMAKINAS. Taip pat A.Matulo pataisa. Siūlo vietoj “liepos 1 dienos” įrašyti “rugsėjo 1 diena”.

PIRMININKAS. Į 4 straipsnį įrašom “rugsėjo 1 diena” ir priimam 4 straipsnį. Ačiū, pranešėjau. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taupydamas laiką siūlau pritarti, nes įstatymas tikrai reikalingas, kad būtų panaikinta ir išspręsta ši problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos!

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Ir balsuojam dėl ką tik pastraipsniui priimto viso įstatymo. Kviečiu balsuoti. Pone Algi, pritariu ir tarimui, ir esmei.

Už – 38, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" projektas Nr.P-2545(3*) (priėmimas)

1-10 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos” projektas Nr.P-2545(3). J.Razma užima tribūną jėga, nors pranešėjas turėtų būti S.Slavickas – Ekonomikos komiteto pranešėjas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos” projektui po svarstymo plenariniame posėdyje buvo pritarta. Priminsiu, kad atstovus į fondo tarybą pasiūlė Lietuvos darbininkų sąjunga, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos darbo federacija. Pasiūlytiems atstovams po svarstymo pritarta. Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta. Kviečiu priimti nutarimą, kuris yra iš vieno straipsnio. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Keturi – už, keturi – prieš. Tuoj turėtume įjungti kompiuterį. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų artėja liepos 1-oji, kai baigiasi Specialiojo fondo tarybos veiklos sustabdymo terminas. Labai gerai, kad mes iki to laiko spėjam patvirtinti naują tarybos sudėtį, žinoma, jeigu šiandien pritarsime šiam nutarimui. Šis projektas nėra labai reikšmingas, žinant, kad jeigu bus pritarta kitiems mano parengtiems projektams dėl profsąjungų turto problemų, tai šios tarybos funkcijos bus gana trumpalaikės ir labai konkrečiai apibrėžtos, t.y. pasirūpinti, kad turtas būtų normaliai perduotas jau konkretiems profsąjungų centrams. Žinoma, svarbu, kad tuo laikotarpiu neatsirastų kokių nors neteisėtų aktų dėl profsąjungų turto išvaistymo. Manau, kad ši demokratiškai suformuota taryba dirbs tvarkingai ir galės įvykdyti tas numatytas funkcijas. O kad profesinių sąjungų centro atstovai nepageidavo deleguoti savo narių, tai jų reikalas. Gal jiems buvo įdomiau dirbti ankstesnėje taryboje, kur jie dominavo ir galėjo priimti sprendimus, kuriuos nulemdavo vien šio centro nuomonė.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Seimo kancleris faktiškai pasakė tas mintis, kurias norėjau pasakyti. Tik tiek, kad per ilgai užsitęsė laikotarpis, kai buvo formuojama ši taryba, reorganizuojama ši taryba, per šiuos ketverius metus faktiškai dirbo profesinių sąjungų centro ir susivienijimo nariai. Man atrodo, pagal tam tikras kontroles, kurios atliktos iki šiol dėl turto panaudojimo, prieš tai dirbusi taryba yra nusižengusi dėl panaudos, atitinkamo nekilnojamojo turto. Manau, kad ši taryba, nors ir trumpai dirbs, tačiau išspręs visus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis po kalbų dėl motyvų. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos”.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar priimame šį nutarimą? Balsuojame už arba prieš.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas priimamas.

Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2232* (priėmimas)

1-11a klausimas – Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2232. Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Kubiliūną, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien priimame įstatymą, įteisinantį dar vieną švenčių dieną, rugpjūčio 15 dieną – Žolinę. Įsijungsime į būrį tų Europos valstybių, kurios šią dieną švenčia. Anksčiau Lietuvoje buvo aštuonios šventės, jeigu priimsime šį įstatymą, bus devynios. Atrodytų viskas ne taip pavojinga. Kažkada svarstant buvo kalbama, kad Lietuvai gali būti šiokių tokių ekonominių nuostolių. Manau, kad ekonominių nuostolių nevertėtų skaičiuoti vien todėl, kad kai kuriais metais šventinės dienos pasitaiko per darbo dienas, o kai kuriais per išeigines dienas. Štai iš šių 9 švenčių, kurios iš viso sudaro 11 dienų (primenu, kai kurios iš jų – dvi dienas), šiemet tiktai 7 darbo dienos pavirs šventinėmis, kitais metais – 8 darbo dienos, dar kitais metais gali būti iki 6 darbo dienų, todėl čia nebus lemiamas veiksnys. Pataisų jokių priėmimo stadijai nebuvo gauta. Siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kas kalbėtų dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto? Nėra norinčių kalbėti. Atsiprašau, buvo. Nėra. Registruojamės. Miela, kad net ir ideologinio kalbėjimo nėra prieš šį projektą. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad priimtume Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymą ir Žolinę, rugpjūčio 15 dieną, paskelbtume švente? Pritariantys – už.

Už – 41, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2233* (priėmimas)

Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2233 susijęs su pirmuoju, ką tik priimtu. Kviečiu į tribūną S.Kubiliūną. Esmė ta pati.

S.KUBILIŪNAS. Čia lydintysis įstatymas, kurio esmė yra, kad įmonėse nedirbama šių švenčių dienomis. Yra įterpta rugpjūčio 15 diena – Žolinė. Jeigu priėmėme aną įstatymą, siūlau priimti ir šitą.

PIRMININKAS. Dėkui. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Gal galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymą. Kas būtų už?

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2234* (priėmimas)

Ir S.Kubiliūnas argumentuoja Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2234. Priėmimas.

S.KUBILIŪNAS. Paskutinis lydintysis įstatymas dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo. Kadangi perkeliam rugpjūčio 15 dieną – Žolinę į šventines dienas, todėl reikia išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bus norinčių kalbėti dėl šio projekto? Ne. Balsuojame, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame, kolegos.

Už – 42, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Ir šis įstatymas priimtas.

Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2460(2*) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-12 buvęs projektas, netyčia pajuodintas projektas Nr.P-2460(2), nes šiek tiek nepakankamai buvo suderintas su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir aš pats nebuvau tikras, ar pasirengta svarstyti šį projektą. Prisipažįstu klydęs. Tribūnoje – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas S.Pečeliūnas. Svarstymas, kolegos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad sugrįžom prie šito klausimo, nes laikas bėga. Jūs turbūt atsimenate, kad buvo daug įvairių diskusijų, kaip elgtis šiuo komplikuotu reikalu, kai kam licencijos jau yra išduotos, bet valstybė kai kurių funkcijų negali atlikti. Buvo įvairių pasiūlymų – ir ponios R.Rutkelytės, ir Č.Stankevičiaus, – aš visų dabar neminėsiu. Komitetas sudarė darbo grupę, sėdėjom kelis vakarus ir, kaip ir ne pirmą kartą, pasisekė suderinti visas nuomones. Šiandien turim vienintelį tekstą, kuriam niekas jokių priekaištų nėra pareiškęs. Tikimės, kad šitas tekstas galėtų būti priimtas ir daugiau kokių nors komplikacijų jis nesukeltų. Viena pastaba dėl Juridinio skyriaus pastabų. Į visas mes atsižvelgėme, bet viena buvo principinė, kur buvo keliamas klausimas, ar mūsų ketinimai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pereisiu dabar į tokį ne visai juridinį kalbėjimą, nes tai, ko mes prašom, ką turėtų teikti nemokamai, faktiškai yra tas pats čekis, kurį jūs gaunate parduotuvėje ką nors pirkdami, kai jums surašo, ką pirkote, kiek kainuoja ir kiek už tai jūs turite sumokėti. Kai kurie operatoriai tokias paslaugas, arba tokius čekius, ypač mobiliojo ryšio operatoriai, siuntinėja kiekvienam abonentui į namus, kad jis žinotų, kada su kuo kalbėjo, kiek tas pokalbis kainuoja, ir tai yra natūraliai daroma. Tai vadinamasis listingas. “Lietuvos telekomas” tokių listingų, atleiskite už tą nelietuvišką žodį, savo abonentams nesiuntinėja. Dar įdomiau – jeigu jums kyla abejonių, sakykim, atsiuntė sąskaitą mokėti 300 Lt, bet jūs žinote, kad tą mėnesį iš viso nekalbėjote, buvote išvykęs ir paprašote listingo, kad jums pateiktų, su kuo ir kada jūs esate kalbėjęs, ar tai nėra klaidos, jūs už tai dar turite mokėti 15 Lt. Tai, mielieji, aš klausiu labai konkrečiai: parduotuvėje, kai jūs gaunate čekį, už tą čekį ar dar ką nors mokate? Nemokate.

Aš manau, kad ir mūsų operatoriai turi elgtis lygiai taip pat: pateikti sąrašą abonentui, kokiom paslaugom jis naudojosi ir kiek tos paslaugos kainuoja. Ir už tokį dalyką nei abonentas, nei valstybinė institucija pinigų mokėti tikrai neturi. Aš manau, šitą problemą, kur buvo ginčas su Konstitucija, mes išsprendėm ir radom būdus išspręsti konfliktą tarp tų, kurie jau turi gavę licencijas iš valstybės tai veiklai, ir tų, kurie ateity dar tokių licencijų tikisi.

Daugiau nekalbėsiu, nes laikas yra brangus. Manau, kad mums eilinį kartą dirbant kolektyviai pavyko išspręsti visas ginčytinas situacijas ir dabar tas tekstas turėtų būti priimtinas visiems – ir operatoriams, ir valstybei. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar reikalautų nors vienas Seimo narys balsuoti dėl komiteto teikiamo varianto? Ne. Pritariame po svarstymo Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹, 21¹ ir 23 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2661. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2662. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁵, 224, 246⁶, 259¹, 262 ir 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2663. Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664 (pateikimas)

Rezervinis 3 klausimas. Kviečiu į tribūną A.Šimėną, kad jis pateiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹, 21¹ ir 23 straipsniais įstatymo projektą Nr.P-2661, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2662, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁵, 224, 246⁶, 259¹, 262 ir 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. 2663, Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2664. Pastarojo projekto bus ir alternatyvus variantas, tada suteiksiu žodį K.Prunskienei. Dabar – pranešėjas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, visas šių teikiamų įstatymų projektų pataisų paketas siejasi su Akcinių bendrovių įstatymu, kuris yra svarstymo stadijoje, ir ten yra daug nuostatų, kurioms įsigalioti ir efektyviai veikti reikalingos tam tikros kitų įstatymų pataisos.

Pirmasis teikiamas įstatymo projektas – tai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas. Anksčiau akcinių bendrovių įstatyme buvo nuostatos, reglamentuojančios vieną specifinio akcininko – valstybės arba savivaldybės – elgesį, kaip ji elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Priimant Akcinių bendrovių įstatymą manoma, jog visas tas nuostatas, kurios susijusios su specifiniu akcininku, reikėtų iškelti į kitą įstatymą, kad Akcinių bendrovių įstatyme būtų akcininkas ir daugiau nieko. Šiuo atveju yra perkeltos visos nuostatos, kurios yra susijusios su specifiniu akcininku – valstybe ir savivaldybe.

Čia kalbama apie tai, kad gali būti tam tikrų įskaitymų, gana specifinių momentų. Čia nieko naujo iš esmės nėra prašyta, o tik iš Akcinių bendrovių įstatymo perkelta į šį įstatymą, t.y. atliktas rūšiavimas. Niekas nesikeičia, palyginti su tuo, kaip buvo šiuo metu. Aš siūlyčiau tam pritarti.

PIRMININKAS. Ar kas, kolegos, norėtumėte klausti? Buvau palikęs… uždarytą. Tada suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl projekto Nr.P-2663 1 straipsnio.

A.ŠIMĖNAS. Dėl Nr.P-2663 aš dar nekalbėjau, gerbiamasis kolega. Gal aš kalbėsiu nuosekliai. Gerai. Dabar tas svarbu. Tada kitą, jeigu to nėra.

PIRMININKAS. Dėl visų, pone pranešėjau, jie visi susiję.

J.LISTAVIČIUS. Aš galiu paklausti dėl pirmojo – dėl 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto. Kaip reikėtų elgtis, kai nurašius nuostolius nuosavo kapitalo sąskaita bus pažeistas 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas? Nebus jūsų minimos lygybės. Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis kolega, dėl šios problemos, kurią jūs iškėlėt, gana plačiai buvo diskutuota. Mes ir patys kėlėme tą problemą. Aš asmeniškai esu už tai, kad rinkoje būtų tik piniginiai santykiai ir normalus atsiskaitymas, o tokių dalykų apskritai nebūtų. Aš nenorėčiau dabar gilintis ir nagrinėti motyvų už ir prieš, bet kalbama apie tai, kad į šią vietą perkelta iš Akcinių bendrovių įstatymo, todėl nenorėčiau diskutuoti dėl to momento. Kodėl?

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašome įvertinti ir kitus tris projektus, kuriuos jūs teikėte.

A.ŠIMĖNAS. Tada iš karto.

Gerbiamieji kolegos, kitas projektas yra Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Jis susijęs su tantjemomis. Taip pat yra nustatyta… iš Akcinių bendrovių įstatymo perkelta ta nuostata, kad tantjemos, kai yra valstybės įmonė ir atstovauja valstybės institucijos pareigūnas, būtų mokamos į biudžetą. Ta pati nuostata – į valstybės biudžetą, o savivaldybių įmonių – į savivaldybių biudžetą. Manau, kad tai yra priimtina ir neturėtų būti kokių nors diskusijų.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Ši pataisa reikalinga todėl, kad Akcinių bendrovių įstatyme yra numatyta, jog privalomas stambių akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių auditas, bet kodekse nėra numatyta auditorių atsakomybė už atlikto audito rezultatus. Komitetas siūlo įteisinti nuostatas ne taip, kad auditorius atsakingas už savo rezultatus, kai jis tikrina, duoda audito pažymą vienam ar kitam sektoriui, bet visais atvejais auditorius turi būti atsakingas už savo rezultatus. Štai čia komitetas teikia, manyčiau, svarbią pataisą, kuri tikrai yra priimtina. Tuo labiau kad auditas yra privalomas, o auditoriai turėtų turėti tam tikrą atsakomybę.

Dėl ketvirtojo – dėl Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projekto galiojimo pratęsimo, matyt, reikėtų keletą žodžių daugiau. Čia kalbama apie tai, kad šiuo metu galioja Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymas, suteikiantis Vyriausybei teisę sanuoti ir restruktūrizuoti nemokių į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų įmonių kapitalą. Jis gali būti taikomas nemokioms įmonėms tada, kai tam tikra akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei. Yra siūloma pratęsti šio įstatymo įgaliojimą tol, kol bus priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, bet ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d. Manau, kad tai neturėtų kelti didesnių problemų, turėtume taip pat priimti. Nors yra alternatyvus, bet jame neminimas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo galimas priėmimas. Jeigu jūs priimtumėt… Manau, kad tas, kurį teikia komitetas, yra išsamesnis negu tas, kurį teikia mūsų komiteto narė profesorė K.Prunskienė.

Siūlyčiau visiems lydimiesiems pritarti. Tada mes kartu su Akcinių bendrovių įstatymų priimtume visų lydimųjų įstatymų paketą, reglamentuojantį akcinių bendrovių, tarp jų ir uždarųjų akcinių bendrovių, veiklą, kuri įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, o įmonės galėtų pasirengti vykdyti naują įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar du klausimai dėl šių projektų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar dėl projekto Nr.P-2663 1 straipsnio. Gal reikėtų išskirti auditoriaus išvadas pagal jų pasekmes ir sustiprinti atsakomybę už išvadas, turinčias įmonei lemiamos reikšmės? Tai gali kainuoti įmonei ir dešimtis tūkstančių. Už du ar keturis sužlugdyti įmonę kažin ar reikia. Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis kolega, manyčiau, kad jūsų nuostata yra tikrai svarstytina. Mes kokių nors prieštaravimų, matyt, dėl to neturėtume turėti. Dėl bausmės dydžio ir sankcijų taikymo sistemos lemiamas žodis dažniausiai (taip ir yra) priklauso teisininkams. Tai galima siūlyti, matyt, Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir su jais spręsti šį bausmių dydžio klausimą. Mes išplečiame šio įstatymo taikymo objektą, nes iki šiol auditoriai buvo atsakingi tik už pensijų fondus, išvadas apie pensijų fondus, investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo įmones. Dabar mes siūlome tada, kai auditorius pateikia neteisingas išvadas, jam iš karto skirti baudą. Dėl baudų dydžio galima… tai yra diskusijų objektas. Suderinus su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, svarstymo ir priėmimo metu galima teikti pataisas. Mūsų komitetas palaikytų bet kokį atsakomybės padidinimą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis dabar klausia.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, dėl Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo. Šiaip Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas įmonių darbuotojams. Šiuo atveju jūs pabrėžėte, kad jis neturėtų būti įmonės arba ne pelno organizacijos renkamas narys. Mums atrodo, kad nesuderinama veikla kažin ar neprieštaraus bendriems principams, svarbu, kaip jūs pabrėžėte, kad negautų papildomo atlyginimo. Su tuo reikia sutikti. Ar nemanote, kad būtų galima, kartu su jumis paredagavus, ketvirtadienį teikti šią Valstybės tarnybos įstatymo projekto pataisą? Tada nereikėtų papildomų pataisų.

A.ŠIMĖNAS. Manau, kad tikrai svarstytina. Jeigu ta problema sprendžiama, kuo racionaliau, tuo geriau. Su tuo reikia sutikti. Mes turbūt galime kartu pabandyti spręsti. Jeigu išspręsime, be abejo, tada jos nereikėtų.

PIRMININKAS. Juo labiau kad išankstinis komiteto pirmininko pritarimas, matau, jau yra.

A.ŠIMĖNAS. Dabar būtų prašymas pritarti tam įstatymui, po to mes spręsime.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt galime pritarti po pateikimo, ar ne? Pritariame pateiktam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ , 21¹ ir 23 straipsniais įstatymo projektui Nr.P-2661. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, gal dar galima planuoti, jeigu Akcinių bendrovių įstatymą vis tiek “spausime” liepos mėnesį… Pone komiteto pirmininke, gal galėtume tartis dėl svarstymo pavasario sesijoje kuriuo nors metu?

A.ŠIMĖNAS. Tikrai siūlyčiau. Tie įstatymų projektai nėra labai dideli. Jie yra visiškai aiškūs. Siūlyčiau nustatyti tokius terminus, kad netrukdytų viso Akcinių bendrovių įstatymo komplekso priėmimui ir įsigaliojimui.

Ir tikrai netikslinga nukelti į rudens sesiją ir dalį vienos problemos spręsti pavasarį, kitą – rudenį.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkui L.Sabučiui suteikiu žodį, kada galėtume svarstyti.

L.SABUTIS. Mes galėtume svarstyti, pavyzdžiui, projektą dėl valstybės tarnybos jau ir ketvirtadienį, o kitus irgi neatidėliodami galėtume svarstyti kitą arba dar kitą savaitę.

A.ŠIMĖNAS. Tą pačią, ketvirtadienį.

L.SABUTIS. Man labiau rūpėtų, kaip minėjau, jeigu dar papildomą komitetą paskirtumėte Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektui ir Ekonomikos – Įmonių kapitalo ir…

PIRMININKAS. Gal ne tik papildomą, bet ir pagrindinį?

L.SABUTIS. Gali būti pagrindinis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Taigi projektui Nr.P-2661 pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Plenariniame posėdyje svarstome liepos 11 d.? Galime?

A.ŠIMĖNAS. Tinka.

PIRMININKAS. Liepos 11 d. Dėkoju.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstome…

L.SABUTIS. Šį ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime svarstyti…

A.ŠIMĖNAS. Gal visus kartu liepos 11 d.?

L.SABUTIS. Mes įrašytume, o svarstyti galėtume šį projektą.

PIRMININKAS. Gerai. Taip pat liepos 11 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos Nr.P-2663. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat liepos 11 d.

Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664(A) (pateikimas)

Įmonių kapitalo sanavimo, restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664. Liepos 11 d. Dėkoju.

Rezervinis 3e – Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2664(A). K.Prunskienė siūlo kitą datą. Tai ir yra alternatyva. Suteikiu žodį pranešėjai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nesiūlau iš esmės kitos datos. Aš siūlau nustatyti datą, t.y. ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., suteikiant teisę Vyriausybei priimti sprendimus dėl įmonių, kurios yra nemokios, sanavimo ir nerašyti to, kas yra įrašyta kolegos A.Šimėno projekte. Tai yra iki įsigalios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas.

Aš paaiškinsiu, kodėl. Vyriausybė tuo metu, kai įsigalios šis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, gali būti nemažai padariusi sanuojant vieną ar daugelį įmonių, bet dar nepriėmusi sprendimo. Jeigu mes iki to laiko atimtume šią galimybę Vyriausybei priimti sprendimus, iš esmės užblokuotume sanavimo projektus įmonėse, kurios jau yra parengtos sanuoti. Juk iš tikrųjų priėmus tą įstatymą Vyriausybė taip pat ne pirmą dieną galės užsiimti ano, t.y. Restruktūrizavimo įstatymo, projektais. Tam reikės Vyriausybėje parengti dar įstatymus papildančius dokumentus, parengti ir konkrečius praktinius projektus.

Todėl žiūrėdama grynai iš praktinės pusės, aš nemanau, kad reikia susieti teisę Vyriausybei priimti sprendimus dėl sanavimo su Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įsigaliojimo data. Tuo labiau kad kolega, teikiantis kitą projektą, vis tiek numato galimybę pratęsti taip, kaip ir mano siūlymas, iki gruodžio 31 d. Pratęskime. Vyriausybė nedirba mechaniškai.

Taigi ši ir kitos Vyriausybės, kurios norės baigti darbą su sanuojamomis įmonėmis, šio mūsų sprendimo, jeigu jūs jį priimtumėte, dėka galės tai padaryti, o dėl tų įmonių, kurioms galės pritaikyti ir matys prasmę pritaikyti Restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, ji tai darys. Ji suderins tuos veiksmus, t.y. sanavimo pabaigą pagal aną įstatymą, kurio punktą mes dabar keistume, ir darbą pagal naująjį įstatymą. Juk turbūt žinos kairioji, ką veikia dešinioji ir atvirkščiai.

Todėl aš norėčiau nesuvaržyti Vyriausybės veiksmų sanavimo srityje Restruktūrizavimo įstatymo įsigaliojimo data, nes tie procesai nėra akimirksnio procesai. Jie vyksta ilgesnį laiką, reikalauja įdirbio tiek sanavimo, tiek restruktūrizavimo projektų srityje.

Grynai dėl praktinių sumetimų aš siūlyčiau palikti datą iki gruodžio 31 d. ir duoti eigą procesams, kurie prasidėję ar nebaigti, kad Vyriausybė galėtų priimti sprendimus, taip pat tiems, kurie prasidės pagal naująjį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimų nėra. Taigi pritariame pateiktam projektui Nr.P-2664(A). Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstysime liepos 11 d. Apskritai būtų mieliau, kad tos datos būtų buvusios sutartos Ekonomikos komitete be kokių nors ypatingų alternatyvių įstatymo pataisų.

Kolegos, rytinį posėdį, jeigu jūs neprieštarausite, aš tuoj paskelbsiu baigtą.

Registruojamės! Registruojamės, ir skelbsiu rytinį posėdį baigtą.

Kolegos, mūsų rytinio posėdžio pabaigoje posėdžiauja 42 Seimo nariai. Skelbiame šį posėdį baigtą.