Penkiasdešimt penktasis (490) posėdis
2000 m. birželio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2361(3*). Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2362(2*). Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2363(3*). Hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2364(2*). Muitinės kodekso 2, 38, 39, 125, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 174, 175, 178, 186, 189, 221 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2365(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (R.J.DAGYS). Kviečiu į posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2361(3). Pranešėjas gerbiamasis R.Survila. Prašom. Svarstymo stadija. Prašom komiteto išvadą.

R.R.SURVILA. Ekonomikos komitetas svarstė ir patobulino kelis pateiktus įstatymo variantus. Komiteto sprendimas – pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

Šis įstatymas reglamentuoja labai svarbų, labai reikšmingą Lietuvai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas svarbus šalies transporto mazgas, per kurį gabenamos prekės sudaro apie 70% visų šalies tranzitinių krovinių. Šiuo metu esantis uosto statusas, galiojantys Lietuvos Respublikos muitinės kodekso reikalavimai, kiti aktai suvaržo krovinių gabenimą per uostą, nes ribojamas jų saugojimo laikas uosto komplekse, draudžiama keisti prekių siuntėją ir gavėją, taikomi kitokie draudimai ir apribojimai. Esant aštriai konkurencijai tarp Baltijos jūros pakrantės uostų, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas netenka dalies krovinių, nes kaimyniniuose Liepojos, Ventspilio, Rygos bei Talino uostuose galioja laisvojo uosto statusas ir minėtų apribojimų šiuose uostuose nėra. Siūloma teikiamo projekto III skyriuje įvesti naują II skirsnį “Laisvasis uostas”, kurio nėra šiuo metu galiojančiame įstatyme.

Kadangi Lietuvos Respublikos muitinės kodekse tokios sąvokos nėra, teikiamas ir Muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Manome, kad šie pakeitimai lems krovinių, ypač tranzitinių, srauto per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą padidėjimą, taip pat bus sukurtos naujos vietos šiam srautui aptarnauti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekto straipsniai, reglamentuojantys saugią laivybą, yra perkelti į jau priimtą Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo projektą, taip pat patikslintos kitos, dabar galiojančios įstatymo nuostatos: uosto žemės nuoma, uosto direkcijos funkcijos ir kita.

Siekiant patikslinti Vidaus transporto kodekso nuostatas, taip pat suvienodinti vartojamas sąvokas, teikiami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Taigi pateikiami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai. Ekonomikos komitetas jiems pritaria ir siūlo pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kalbėti. Norėtų du Seimo nariai. Prašom. Kviečiu į tribūną K.Prunskienę. Nėra. Prašom tada Seimo narį S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iki 1996 metų Klaipėdoje buvo du uostai. Šiaurinėje dalyje – prekybos uostas ir pietinėje dalyje – žvejybos uostas. Tie du uostai turėjo savas administracijas, savas laivybos reguliavimo tarnybas. Tų uostų statusas visiškai skyrėsi nuo to uosto statuso, koks dabar yra. Tai buvo ūkinės veiklos įmonės. Tuo metu žvejybos uostas jau pradėjo vegetuoti, nes okeaninės žvejybos laivai uoste beveik nebesišvartavo. Prekybos uostas turėjo tendenciją kilti. 1996 metais buvo priimtas dabar galiojantis Uosto įstatymas, kuris numatė vieną uostą, vieną uosto kapitono tarnybą, valdančią laivybą, o Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kaip vieningas subjektas, tapo infrastruktūros valdymo įmone. Iš esmės tai pakeitė situaciją, sudarė geras sąlygas formuotis ūkio subjektams, veikiantiems uoste, ir sudarė sąlygas privatizuoti tuos subjektus. Šiandien Klaipėdos uoste beveik visi subjektai yra privatūs. Privati kapitalo investicija, privačios kapitalo injekcijos padarė savo ir iš tikrųjų šiandien Klaipėdos uoste sunku rasti įmonę, kuri blogai dirbtų, kuri neklestėtų. Smarkiai pakilo uosto krovos apimtys, kurios davė didelį indėlį į biudžetą, galų gale padidino bendrąjį vidaus produktą. Vandens kelias kaip buvo, taip šiandien ir yra pigiausias kelias. Todėl atsivėrus Rytų rinkai labai išaugo rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų reikšmė, nes Baltijos jūra labiausiai įsiręžia į Rytus. Kilo didelis tranzitinių krovinių srautas. Šiandien, kaip jau buvo minėta, per 70% krovinių yra tranzitiniai. Tai reiškia ne tik darbo vietas klaipėdiečiams Klaipėdos uoste, bet ir mūsų transporto sistemos apkrovimą, geležinkelių apkrovimą, kelių apkrovimą. Kitaip tariant, tai yra labai didelis mūsų pajamų šaltinis. Tačiau tą rytinės Baltijos jūros pakrantės uosto reikšmę supratom ne mes vieni, suprato ir mūsų kaimynai, kurie šiuo atveju yra konkurentai. Prasidėjo konkurencija. Žodžiu, laikas bėga. Nors ir tobulas Uosto įstatymas, tačiau tapo reikalingas pataisymų, o tie pataisymai, deja, pas mus ateina šiek tiek vėluodami, nes, kaip jau buvo minėta, beveik visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostai jau turi laisvojo uosto statusą.

Uostas yra lyg ir lakmuso popierėlis. Atsižvelgiant į tai, kaip vyksta krovos darbai, kaip cirkuliuoja srautai, galima spręsti ir apie šalies ekonominę būklę. Šiandien smarkiai auga krova, smarkiai auga tranzitas. O tai reiškia, kad atsigauna ir Rusija, galų gale prasidės ir mūsų ekonomikos atsigavimas. Makroekonominiai rodikliai netruks pakilti. Žinoma, jie negali staigiai pasikeisti, bet jau iš to mes matom, kad čia viskas eina į geresnę pusę. Taigi mums reikia nepražiopsoti šito momento ir nedelsiant vis dėlto padaryti tai, ko mes nepadarėm laiku. Tą mes dabar ir darom. Buvo Vyriausybės pateikti du projektai: Saugios laivybos ir Klaipėdos uosto, kurie eina komplektu. Buvo alternatyvūs projektai ir po gana ilgo ir kruopštaus darbo Ekonomikos komitete dabar turime du – vieną Saugios laivybos, o kitą Uosto įstatymą.

Jie iš esmės sprendžia tuos dalykus, apie kuriuos aš kalbėjau. Todėl, gerbiamieji kolegos, mūsų reikalas ir mūsų uždavinys būtų priimti šį Uosto įstatymą su visais lydimaisiais įstatymais kuo greičiau, kad suspėtume išsireklamuoti ir prieš krovinių siuntėjus, krovinių gavėjus, kad Klaipėdos uostas – vienas iš geriausių Rytų Baltijos pakrantės uostų, na, geriausias tuo, kad jis neužšąlantis, ir jie galėtų tą krovinių dalį per mus nukreipti. Ačiū už dėmesį. Prašau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasisakymai baigti, prašau komiteto atstovą į tribūną. Ar galima būtų pereiti prie pataisų priėmimo? Niekas neprieštarauja, prašau. Apsispręsime pirmiausia dėl iš anksto pateiktų pataisų, o paskui apsispręsime dėl naujai registruotų projektų, kuriems reikės dešimties Seimo narių paramos, jeigu norėtume juos svarstyti. Prašom. Tie straipsniai, kuriems komitetas nepritarė.

R.R.SURVILA. Nepritarta Seimo nario R.Petrikio…

PIRMININKAS. Iš eilės gal būtų galima? A.Patacko pataisa dėl 7 straipsnio.

R.R.SURVILA. Dėl kultūros…

PIRMININKAS. Dėl 7 straipsnio 14 punkto.

R.R.SURVILA. Dėl kultūros paveldo. Komitete buvo nuomonė, kad kultūros paveldo reikalai nėra tiesiogiai susiję su uosto veikla, kaip tai apibrėžta šiame įstatyme. Turėta turbūt galvoje šalia Klaipėdos uosto esanti piliavietė, bet tai yra kitų institucijų, savivaldybės reikalas ir uosto administracijai nebūtų būdinga veikla, todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Pataisą argumentuos Seimo narys A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad yra užregistruota nauja pataisa, šį kartą dėl 11 straipsnio, o jūs kalbate apie 7 straipsnį. Aš vakar vakare užregistravau dėl uosto direkcijos pareigų. O dabar dėl to argumento, kaip jūs čia rašote, kad kultūros paveldo nėra apibrėžtos ribos. Tai juo labiau, vadinasi, uostas yra ekonomiškai stiprus, uostas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje pajamų šaltinių. Klaipėdos miesto istorija rodo, kad Klaipėdos ir visos Lietuvos žmonės negali niekaip prieiti prie jūros Klaipėdoje. Jūs čia neteisingai atsakėte, piliavietė įeina į uosto teritoriją, ten yra net keletas paveldo objektų. Dabar motyvuojant tuo, kad jis neapibrėžtas, atmesti tą rūpesti dėl paveldo – tai kas juo rūpinsis? Miestas? Miestas neturi tokių lėšų. Žodžiu, ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos paminklosaugininkų vardu prašau įrašyti šią nuostatą į kitas uosto direkcijos funkcijas. Kur dingo tas vakarykštis dokumentas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Patackai, mes dabar turime svarstyti būtent tą pataisą, kurią jūs pateikėte Ekonomikos komitetui ir mes turime apsispręsti dėl jos. O šiandien užregistruota pataisa gali būti svarstoma priėmimo metu, jeigu parems 29 Seimo nariai. Dabar turime apsispręsti dėl jūsų šios dienos pateiktos pataisos. Prašome, Seimo nariai, registruotis, apsispręsime balsuodami. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašom kalbėti už ir prieš dėl balsavimo motyvų. Už kalbės Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinęs su teikiama A.Patacko pataisa, kad būtų įrašyta ir kultūros vertybių apsauga, aš pritariu, nes argumentai, kurie pateikti prieš šią nuostatą, nėra pakankamai konkretūs. Teisė apibrėžti paveldo objektą – uosto teritoriją… tai reikia apibrėžti visa. Nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, visos tos caro laikais statytos kareivinės įeina į paveldą ir faktiškai apriboja visą veiklą, o uoste, kur yra keli tikrai saugotini objektai, nežinia kur atiteks. Todėl siūlau pritarti tai nuostatai, kad būtų įrašyta.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Iš esmės nenorėčiau prieštarauti, bet pagal tokią formuluotę iš tikrųjų negalima įrašyti, kadangi nėra sąvokose apibrėžta, kas tai yra uosto kultūros vertybė, ar tai bus koks nors senas knechtas, ar inkaras, ar kas nors kita. Aš suprantu, kad A.Patackas galvoja apie piliavietę. Sutinku, bet piliavietės klausimas seniai jau išspręstas, ji visa perduota savivaldybei, ir galų gale ta vieta, kurioje ji yra, tai yra savivaldybės teritorija. Jeigu Danės uostą imtume kaip kultūros vertybę, gerai, bet tai vėl savivaldybės. Tai dabar pavesime tiems, kas nedisponuoja šiais dalykais. Aš siūlyčiau taip: galima būtų siūlyti atskirą pataisą, kartu keičiant, papildant sąvokas, kas tai yra kultūros vertybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Kas palaiko gerbiamojo A.Patacko pataisą, balsuoja už, kitaip manantys balsuoja kitaip.

Už balsavo 21, prieš – 10, susilaikė 16, pataisa nepriimta. Gerbiamasis Patackai, jeigu surasite kitą formuluotę, tikėkimės, kad kitą kartą jus parems 29 Seimo nariai.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, bet aš noriu repliką po balsavimo pasakyti.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo po to, kai baigsime balsuoti viską. Nesuteikiama dėl dalinio balsavimo, tiktai po balsavimo, kai apsispręsime dėl visų pataisų. Prašom.

R.R.SURVILA. Toliau Seimo nario S.Malkevičiaus pataisa dėl 20 straipsnio skirsnio “Muitas ir mokesčiai”. Ten 3 punktui nepritarta, jis išbraukiamas, nes nuostata, buvo manyta, yra perteklinė. Ūkio veikla yra reglamentuota kituose punktuose.

PIRMININKAS. Pataisą argumentuos Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš sutinku su tuo sprendimu, kurį padarė komitetas.

PIRMININKAS. Pataisa atsiimama. Prašom, pranešėjau, pereiti prie kitų.

R.R.SURVILA. Toliau Seimo nariai Č.Stankevičius, R.Didžiokas ir A.Katkus formulavo 4 straipsnio 3 dalį papildę dėl (…) uosto teritorijoje esančių krantinių ir budinčių karo laivų krantinių. Tačiau šiuo metu yra įregistruota kita pataisa ir, matyt, ji paneigė tą pataisą, reikės balsuoti dėl naujos.

PIRMININKAS. Ar iš pateikėjų norės kas nors argumentuoti? Seimo narys R.Didžiokas. Minutėlę.

Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Galiu komentuoti?

PIRMININKAS. Prašom. Ir Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš ir mano kolegos Seimo nariai ponas J.Katkus, Č.Stankevičius ir S.Malkevičius siūlome papildyti 4 straipsnį 4 dalimi, tekstą jūs matot. Aš tik noriu paaiškinti, kad iš tikrųjų iki šiol niekur nebuvo reglamentuota kokia nors papildoma vieta Klaipėdos jūrų uoste, kurioje esant tam tikroms situacijoms karo laivai arba vizituojantys karo laivai galėtų tam tikra pirmumo teise būti pastatyti ir ten turėtų galimybę stovėti. Mes siūlom tokių krantinių sąrašą reglamentuoti Vyriausybės nutarimu, paskelbti, kad jį žinotų uosto direkcija, taip pat ir naudotojai. Taip pat siūlome, kad paraiškų karo laivams pastatyti tvarką, taip pat atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką nustatytų Vyriausybė. Prašau pritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti už ir prieš siūlomą pataisą. Už pasisakys Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš tikrai norėčiau pasisakyti už šitą pataisą, bet dar reikia padaryti vieną papildymą. Paskutiniame sakinyje, man atrodo, yra praleistas vienas žodis. “Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, taip pat švartavimo, ekologinių sanitarinių vandens ir energijos tiekimo paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė”. Žodis “apmokėjimo” praleistas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisakys Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš nepasisakyčiau prieš, jeigu būtų išlaikytas turinys to siūlymo, kuris buvo pateiktas Ekonomikos komitete. Šios pataisos teikimas buvo ganėtinai įdomus. Jis pergyveno kelias mutacijas ir kažkaip viskas vyko jau po to, kai pataisa buvo suformuluota Ekonomikos komitete, o paskui be jo čia kažkas kažką taisė. Jeigu bus atsižvelgta į tai, ką sakė J.Matekonienė, aš tada balsuosiu taip pat už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mano turimame dokumente formuluotė yra kitokia, negu perskaitė ponia J.Matekonienė. Ten nėra kalbama… pabaiga yra tokia: “Krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų, paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo tvarką nustato Vyriausybė”. Taškas. (Balsai salėje) Šios pataisos mes jos nesvarstome. Mes svarstome tą pataisą, kurią svarstėte Ekonomikos komitete. O šita pataisa, kuri dabar įregistruota, bus svarstoma atskirai. Ta pataisa, kuri įregistruota dabar, bus svarstoma po to, kai pereisim Ekonomikos komiteto pataisas, ir šitai pataisai reikės 10 žmonių pritarimo. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Statutą yra labai aiškiai reglamentuota tvarka: svarstome pirmiausia Ekonomikos komiteto pataisas, paskui papildomas pataisas. Aš kalbu apie tą pataisą, kurią jūs svarstėte Ekonomikos komitete. Ar teikėjas atsiima tą pataisą tokios formuluotės, kuri buvo svarstyta Ekonomikos komitete, ir norės, kad būtų diskutuojama jo pataisa, kuri pateikta atskirai suformuluota? (Balsai salėje) Minutę, suteiksiu R.Didžiokui… Prašom, pone Didžiokai. Trumpai… atsiimat šitą pataisą, ar paliekat?

R.DIDŽIOKAS. Ne, aš palieku tą pataisą, siūlau už ją balsuoti ir esu parengęs dar kitą, dėl kurios kitame etape bus taip pat balsuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Pateikėjų vardu kalbėjo ponas R.Didžiokas, negaliu… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atsiversti tą dokumentą, kuris buvo svarstytas Ekonomikos komitete, ir prašom patys susiderinti, apie ką jūs kalbat. Dabar nagrinėjamos Ekonomikos komiteto pataisos. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Bet niekas neįjungta… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai atsiprašau. Jūs sakėt, kad pradžioje svarstome tas pataisas, kurios buvo svarstomos komitete.

PIRMININKAS. Taip.

J.A.KATKUS. Ten labai keistai buvo svarstomos, bet aš dabar nesileisiu į tai. Buvo vienai pritarta, paskui atmesta, vėl kita… Bet tiek jau to, tegul jau jie tenai tvarkosi. Bet šiuo atveju pateikėjas komitetui tų pataisų, ne šitos, apie kurią kalbėjom, buvo ponas S.Malkevičius. Jūs jam nesuteikėt žodžio. Jis būtų pasakęs… jis pasakys pats… Ir iš viso aš prašyčiau dėmesio, gerbiamieji, nes karinis jūrų laivynas, kai vyko privatizavimas ir ta nuoma, iš viso buvo užmirštas. Valstybinės reikšmės objektas, nors dabar mes susikaupkim ir sutvarkykim tą reikalą!

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys S.Malkevičius norėtų paaiškinti situaciją kaip vienas iš pataisos autorių. Prašom per šoninį mikrofoną.

S.MALKEVIČIUS. Komitete įvyko gana tokia įdomi situacija. Pradžioje komitetas buvo pritaręs pono R.Didžioko su J.Katkum pataisai, o paskui pritarė mano. Mes visi keturi susirinkę nusprendėm, kad tiek viena, tiek kita nėra pakankamai tobula, ir pateikėm naują. Todėl aš atsiimu savo ir jokios problemos nebelieka. Lieka tik svarstyti tai, kas naujai paduota.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote balsuoti dėl tos pataisos, kurią jūs užregistravote atskirai keturių Seimo narių vardu,..

S.MALKEVIČIUS. Keturių Seimo narių vardu…

PIRMININKAS. Vietoj tos pataisos, kuri buvo svarstyta komitete. Tą pataisą, kuri buvo svarstyta komitete, jūs atsiimate.

S.MALKEVIČIUS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Taip, dabar aišku. Tada iš naujo reikės pratęsti diskusiją. Gerbiamieji Seimo nariai, pataisa, svarstyta komitete, atsiimta, svarstysime dabar analogišką pataisą, kuri buvo užregistruota keturių Seimo narių. (Balsai salėje) Procedūriškai taip galima. (Balsai salėje) Gerai, tvarka. Padarom šio straipsnio svarstymo pertrauką. Ekonomikos komiteto pirmininko prašau išsiaiškinti su pataisų teikėjais, ką jūs teikiat balsuoti, kas ką atsiima, kad mūsų laikas būtų taupomas. Pereisime prie kitų klausimų, nebent jeigu tuo klausimu, dėl vedimo tvarkos. Prašau dėl vedimo tvarkos. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mieli kolegos, jeigu jūs pažiūrėsit į mūsų šios dienos darbotvarkę, turbūt aiškiai matysit, kad šitam klausimui skirtas laikas kažin kada jau pasibaigė. Matom, kaip jis yra neparengtas svarstyti plenariniame posėdyje. Aš labai prašyčiau mūsų posėdžio pirmininko iš principo padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, nes jam skirtas laikas jau pasibaigė. Ir kitą kartą, kad jau būtų pasiruošę iš esmės su visom pataisom pateikti, kas, kur, kaip ir ką siūlo, ir mes negaištume laiko tarpusavio aiškinimuisi, ką turėjo komitetas savo viduje atlikti. Nes kiti klausimai, kurie buvo numatyti, jau tikrai šiandien vėluos, ir mes nutrauksim į naktį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys S.Pečeliūnas siūlo daryti svarstymo pertrauką. Ar bus remiančių jo siūlymą? (Balsai salėje) Ar daug, ar balsuojam, ar tęsiam? Tęsiam, taip? Ar jūs siūlote frakcijos vardu… Prašau. Balsuoja, kas palaiko…

Prašau balsuoti. Kas palaiko S.Pečeliūno siūlymą padaryti svarstymo pertrauką ir pereiti prie kitų klausimų? Prašom balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsai pasidalija lygiai per pusę. Pusė nori svarstyti, pusė ne. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, aš leidau jums kalbėti, prašau netriukšmauti iš vietos, aš jums darau pastabą. Prašom registruotis dar kartą ir apsispręsime, ką darome su tuo klausimu. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom taupyti savo laiką. Jeigu dauguma paprašys, bus tokia valia, darysim pertrauką.

Tas pats rezultatas. Tribūnoje stovintis ponas R.Survila prideda balsą prie tų, kurie mano, kad reikia svarstyti. Taigi dauguma mano, kad reikia svarstyti. Gerbiamieji Seimo nariai, šį klausimą, kaip ir minėjau, paliekame suderinti tarpusavyje. Pereiname prie kito klausimo. Dėl vedimo tvarkos tuo pačiu klausimu… jeigu pradėsite kalbėti, aš žodžio nesuteiksiu.

S.PEČELIŪNAS. Ne tuo pačiu. Ačiū. Seimas nusprendė pertraukos nedaryti, bet aš norėčiau, kad Seimas nuspręstų, ar pratęsia šio klausimo svarstymo laiką, nes…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, aš dar kartą reiškiu jums pastabą, nes jūs antrą kartą kalbėjote apie tą patį. Prašom. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai atsiprašau, ar galima vieną sakinį?

PIRMININKAS. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Aš balsavau prieš, o įsijungė už. Man labai keista, kodėl balsuojant prieš ir paspaudus mygtuką “prieš” įsijungia visai kitas mygtukas? Aš norėčiau pasakyti, kad mano balsavimas yra prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pastaba, kad balsuota priešingai. Mes turime vieno balso persvarą. Ar tęsiam darbą? (Balsai salėje) Paskutinį kartą perbalsuojam dėl klausimo svarstymo. Paskutinį kartą. Daugiau dėl vedimo tvarkos niekam žodžio nesuteiksiu. Prašome registruotis.

Prašom pareikšti savo nuomonę. Kas už tai, kad darytume pertrauką, balsuoja už, kitaip manantys balsuoja kitaip.

Už – 27, prieš – 31, susilaikė 5. Svarstome toliau. Būtume jau sutaupę 10 minučių laiko.

R.R.SURVILA. Toliau Seimo narys S.Petrikis. Dėl 1 straipsnio keičiamo… 2 straipsnio sąvokos žodžius “uosto kapitonas” papildyti žodžiais “uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka”. Komitetas nepritarė, nes tai yra iš esmės savaime suprantama, ir buvo nutarta nepritarti.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys S.Petrikis norėtų… Seimo narys S.Petrikis. Prašom argumentuoti savo pataisą. Teikiate balsuoti ar atsiimate? Pateikėjo nėra. Ar kas nors norėtų remti šią pataisą be pateikėjo? Nėra. Taigi pataisa nepriimta. Prašom toliau.

R.R.SURVILA. 15 straipsnio keičiamo… 19 straipsnio 2 dalyje po žodžių “pareigūnai” įrašyti žodžius “ir jų transporto priemonės”. Iš esmės jam nepritarta, nes pritarta Muitinės departamento pasiūlytai tokiai pat formuluotei.

PIRMININKAS. Iki šiol nėra Seimo nario S.Petrikio. Ar kas nors iš Seimo narių remtų šią pataisą? Nėra. Pataisos nesvarstysim. Prašom toliau.

R.R.SURVILA. Toliau yra analogiška Seimo nario S.Malkevičiaus pataisa (jų buvo keletas) dėl Lietuvos karo laivų. (…) laivų. Dėl to mes buvome įstrigę. Iš esmės, mano supratimu, pataisa yra atsiimta, bet komitete nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Kuris iš pateikėjų argumentuos – ar ponas S.Malkevičius, ar ponas R.Ozolas?

R.R.SURVILA.Čia vieno S.Malkevičiaus pataisa.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Jau aš esu kalbėjęs, kad savo pataisą, kuriai buvo pritarta komitete, aš dabar pasirašydamas kartu su visais keturiais atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pereiti prie kitos pataisos.

R.R.SURVILA. Tas pat ir dėl kitų dviejų. Buvo pakeista formuluotė, nes ši buvo nepakankamai aiški, vienu atveju, o kitu atveju…

PIRMININKAS. Apie kokią pataisą dabar kalbam?

R.R.SURVILA. Apie 19 straipsnio. Patekimas į laisvąjį uostą. Komitete buvo nepritarta, o pritarta kitai formuluotei, pateiktai Muitinės departamento, todėl vėliau dėl tų pataisų nebuvo diskutuojama.

PIRMININKAS. Aš klausiu, ar kuris nors iš pateikėjų teikia šią pataisą svarstyti? Ponas S.Malkevičius, ponas R.Ozolas? Teikiate?

S.MALKEVIČIUS. Neteikiu.

PIRMININKAS. Tuomet einame prie kitų. Ponas R.Ozolas. Seimo narys…

R.R.SURVILA. Čia nebuvo R.Ozolo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Ponas R.Survila ginčija, kad mano pataisų ten nebuvo. Pone Survila, jūs ir toliau ginčijate mano dalyvavimą ten?

R.R.SURVILA. Ne, tiesa, vienas iš variantų buvo. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Pone Ozolai, jūs teikiate ar neteikiate?

R.OZOLAS. Teikiu. Prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Teikiate balsuoti. Ar argumentuosite kodėl?

R.OZOLAS. Yra pakankamai aišku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas remia pono R.Ozolo teikiamą pastabą, pasisako už, kas prieš – prieš. Prieš pasisakys Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Prieš pasisakau todėl, kad toje formuluotėje yra vienas netikslumas, kad karo laivai, arba, kitaip tariant, Krašto apsaugos ministerija darytų sutartį su uosto naudotojais. Jeigu pasižiūrėsim konkrečiai, tai geriausia vieta, kur galima statyti karo laivus ir kruizinius laivus, yra Klaipėdos laivų remonto įmonė, kuri yra numatyta kruiziniams laivams. O šios įmonės teritorija yra savivaldybės teritorija. Ji valdo krantines. Jeigu mes priimsime tą formuluotę, vadinasi, iš to iškrinta pati geriausia vieta, kur gali stovėti karo laivai. Dėl to ir ponas R.Ozolas turėtų atsiimti, ir aš atsiėmiau savo, kai mes komitete buvom svarstę ir pritarę.

PIRMININKAS. Už kalbės Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Norėčiau palaikyti pono R.Ozolo pataisą. Jeigu sutinkate su mūsų kompromisu, kad krašto apsauga nėra kažkas išskirtinio, kad visi yra vienodi ir jeigu žodį “apmokėjimas” įterpiate į 4 straipsnio 4 dalį, kaip Ekonomikos komitete buvo nubalsuota. Patį didžiausią biudžetą turėdami negali sumokėti civiliams.

PIRMININKAS. Prašom apsispręsti balsuojant. Registruojamės. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas palaiko pono R.Ozolo pataisą, balsuoja už, kiti – kitaip.

Už balsavo 17, prieš – 24, susilaikė 20. Seimo nario R.Ozolo pataisa nepriimta. Prašom, pranešėjau, kitos pataisos.

R.R.SURVILA. Dabar kita taip pat…

PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį kalbate?

R.R.SURVILA. Apie 19 straipsnį. Patekimas į (…) uostą. Taip. Seimo nario S.Malkevičiaus pataisa. Vėliau buvo suformuluota kitaip. Šiai formuluotei Ekonomikos komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Pono S.Malkevičiaus ir pono R.Ozolo pataisa. Abiejų.

R.R.SURVILA. Čia S.Malkevičiaus pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai Malkevičiau ir pone Ozolai, ar atsiimate savo pataisą, ar teikiate balsuoti? S.Malkevičius atsiima. Ponas R.Ozolas irgi atsiima. Šiam straipsniui atsiimtos pataisos. Prašom toliau.

R.R.SURVILA. Dabar 21 straipsnis. 21 straipsnis – “Laisvojo uosto priežiūra”. Šiai formuluotei nebuvo pritarta. Buvo pritarta Muitinės departamento pasiūlytai pataisai.

PIRMININKAS. Pone Ozolai, pone Malkevičiau, prašom pasakyti, ar jūs atsiimate pataisą, ar paliekate?

R.R.SURVILA. Čia S.Malkevičiaus vieno.

PIRMININKAS. Tik S.Malkevičiaus, atsiprašau.

R.R.SURVILA. Toliau.

PIRMININKAS. Palaukit, dar ponas S.Malkevičius man nepasakė. Prašom pasakyti.

S.MALKEVIČIUS. Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisakė. Prašom teikti kitą pataisą.

R.R.SURVILA. Toliau. Pakeisti 22 straipsnį ir išdėstyti jį kitaip “laisvojo uosto plėtra”. Vėliau buvo kita Seimo nario S.Malkevičiaus pataisa, perredaguota, numatanti 22 straipsnį perkelti iš II į III skyrių, todėl šiai pataisai nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Pone Malkevičiau, ar jūs atsiimate šią pataisą?

S.MALKEVIČIUS. Aš sutinku su komiteto sprendimu.

PIRMININKAS. Taip. Komiteto pataisas, kurioms buvo nepritarta, mes jau išnagrinėjome, visoms kitoms yra pritarta. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, yra įregistruota pataisų vėliau, negu svarstė Ekonomikos komitetas. Tai grupės Seimo narių: Č.Stankevičiaus, R.Didžioko, A.Katkaus ir S.Malkevičiaus pataisos 3 straipsnio 3 daliai, 4 straipsnio 4 daliai ir Seimo nario A.Patacko pataisa 6 straipsnio 13 punktui. Prašom pasakyti jūsų nuomonę. Bet kuriuo atveju šioms pataisoms reikės 10 Seimo narių paramos.

R.R.SURVILA. Dėl Seimo narių pono Č.Stankevičiaus, R.Didžioko, A.Katkaus ir S.Malkevičiaus pataisos. Čia kaip tik yra tas ginčytinas klausimas dėl Lietuvos karo laivų (budinčių ir operatyvinių) dislokavimo. Aš galiu ją priimti.

PIRMININKAS. 3 straipsnio 3 dalį pirmiausia, taip?

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Pranešėjas priima, pataisa priimta. Jeigu Seimo nariai neprieštarauja, aišku. Taip. Yra prieštaraujančių. Prašom. Kas iš pateikėjų kalbės dėl pataisos? Iš teikėjų: ponai Č.Stankevičius, R.Didžiokas, A.Katkus, S.Malkevičius? Kas kalbės? R.Didžiokas. Prašau. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, jūs jau pritarėte mūsų teiktos pataisos vienam variantui. Aš kalbu apie 4 straipsnio 4 dalį. Dabar mūsų iš naujo suredaguotoje pataisos redakcijoje yra šiek tiek pakeitimų. Mes kalbame apie tai, kad įvertinome Seimo nario pono R.Ozolo siūlymus, taip pat pono S.Malkevičiaus siūlymus, todėl paraiškoje yra įrašytas būtent paskutinis sakinys. Galbūt galima būtų diskutuoti ir dėl Seimo narės ponios J.Matekonienės siūlymo, kad ten turėtų būti įrašyta “apmokėjimo”. Tačiau to žodžio nėra ir turbūt reikia dar kartą teikti pataisą. Aš prašau jūsų pritarti, manydamas, kad iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate apie 3 straipsnio 3 dalį. Ten nėra…

R.DIDŽIOKAS. Aš dabar kalbu apie abi, bet tuoj pat pereinu prie 3 straipsnio 3 dalies. Iš tikrųjų ji labai paprasta. Mes prašome, kad būtų sudaryta galimybė neterminuotai naudotis Lietuvos kariuomenei suteikta teritorija, kurios ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš tikrųjų, manau, niekas neprieštaraus tokiai formuluotei. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti už ir prieš siūlomą pataisą. Už kalbės Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu, nes visame pasaulyje yra sudaryta galimybė karinio jūrų laivyno laivams surasti ir turėti vietą. To iki šiol nebuvo padaryta. Ir dėl 4 straipsnio 4 dalies.

PIRMININKAS. Ne. Dabar mes kalbame apie 3 straipsnio 3 dalį.

J.A.KATKUS. Prašau priimti 3 straipsnio 3 dalies formuluotę.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti prieš. Seimo narys R.Ozolas – prieš.

R.OZOLAS. Dėkoju, pone pirmininke. Aš tikrai pasisakau už ir dar kartą noriu tai pabrėžti. 3 straipsnio 3 dalis yra gera. Kai kalbama apie ūkinius santykius, tegul mūsų oponentai neprimeta mums kitų problemų. Mes visi gerbiame ir mylime savo laivyną ir skirti jam nuolatinę dislokavimo vietą yra būtina ir teisinga. Jeigu bus karas, laivynas tvarkysis kaip jam patiks viso uosto teritorijoje. Bet kol yra taikos metas, laivynas, kaip sudėtinė mūsų gynybos sistemos dalis, disponuojanti pakankamai aiškiomis finansinėmis galimybėmis ir taip pat planuojanti savo veiklą, neturi, pirma, trukdyti ūkinės veiklos netikėtais reisais, švartavimais, nuomojimais ir t.t. Pirmenybė šiuo atveju jiems gali būti suteikta tiktai susitarimų, derybų ir apmokėjimo pagrindu. Taigi, kad būtų aiškūs šie santykiai, 4 straipsnio 4 dalis, kuri iš principo yra remtina taip pat, patikslintina tuo, ką sakė ponia J.Matekonienė. Ir aš siūlau įrašyti į tą 4 straipsnio…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kažkas atsitiko.

Aš tuoj leisiu jums pratęsti. Prašom pratęsti…

R.OZOLAS. Aš siūlau įrašyti du žodžius paskutiniame sakinyje.

PIRMININKAS. Pone Ozolai, kalbame dėl 3 straipsnio 3 dalies.

R.OZOLAS. Ne, 3 straipsnio 3 dalis netaisytina nė kiek.

PIRMININKAS. Tai mes apie tai dabar ir kalbam.

R.OZOLAS. Priimtina.

PIRMININKAS. O dėl kitos kalbėsim toliau.

R.OZOLAS. Tai leiskit man pabaigti, aš nekalbėsiu.

PIRMININKAS. Gerai.

R.OZOLAS. “Paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė”. “Jų apmokėjimo”. Tada viskas labai aiškiai tampa sistema, kuriamas tas turinys, kuris buvo aprobuotas Ekonomikos komitete, ir visos pataisos, kurios buvo darytos jau po to neaiškiose kuluarinėse derybose, taip pat praktiškai nebetenka reikšmės. Mes įteisinam tai, kam norim bendruoju sutarimu visi pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, Seimo narių už pažeistą reglamentą, kad leidau kalbėti dėl nenumatytų straipsnių. Bet, tikėkimės, bendro sutarimo vardan ta procedūrinė klaida bus į naudą. Prašom balsuoti. Kas pritaria Seimo narių Č.Stankevičiaus, R.Didžioko ir S.Malkevičiaus pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš. (Balsai salėje) 3.3.

Už – 51, prieš – 2, susilaikė 1. Pataisai pritarta.

4 straipsnio 4 dalis. Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė ir…

R.R.SURVILA. Siūlyčiau pritarti tam tekstui, kuris yra pateiktas keturių Seimo narių, nes paslaugų suteikimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi Vyriausybė turi visas galimybes reglamentuoti visas, susijusias su laivų dislokavimu, prievoles. Manau, kad argumentai prieš čia yra nepagrįsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimate šitą pataisą?

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Ar su ta redakcine pataisa, kurią siūlė ponas R.Ozolas?

R.R.SURVILA. Ne.

PIRMININKAS. Jūs prieštaraujate šiai redakcinei pataisai?

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Prašom kam nors iš pateikėjų savo pataisą argumentuoti. Ponas R.Didžiokas. Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju. Aš noriu dar kartą pasakyti, apie tai trumpai jau sakiau, kad 4 straipsnio 4 dalies naujojoje redakcijoje iš esmės atsižvelgta į visus čia skambėjusius siūlymus. Mes iš tikrųjų manome, kad karo laivams atstovaujančios Krašto apsaugos ministerijos, taip pat uosto direkcijos bei kitų komercinių struktūrų, kurios veikia Klaipėdos uoste, santykiai turi būti pagrįsti sutartimis. Aišku, tokiu atveju apmokėjimo tvarka bus nustatyta konkrečia sutartimi dėl kiekvieno konkretaus atvejo ir ūkio subjekto, kuris teikia tą paslaugą. Manytume, kad apmokėjimo tvarkos tokiu atveju neturėtų nustatinėti Vyriausybė, o ji turėtų būti nustatyta pagal konkretų kiekvieno sandorio atvejį. Šiuo atveju ją nustatytų karo laivo vadovai ir ūkio subjektai, kurie teikia tas paslaugas. Dėl tos priežasties, manyčiau, čia nederėtų rašyti “apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė”, nes ir taip savaime suprantama, ta tvarka bus įgyvendinama pagal dabar galiojančią įstatymą nustatytą tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasisakyti už ir prieš teikiamą pataisą. Prašom. Už kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, mes šiek tiek vieni kitų nesuprantam. Kalbėdami apie apmokėjimo tvarkos nustatytą, kalbame apie apmokėjimo dydžio nustatymą. Tai yra visiškai ne tas pat. Ta redakcinė pataisa, kurią siūlo, kad Vyriausybė nustatytų apmokėjimo tvarką, yra visiškai suprantamas dalykas. Ten nebus parašyta, kiek kainuoja kilovatvalandė ar kiek kainuoja litras vandens. Dėl to susitars tas, kuriam reikia, ir tas, kuris reikalauja šito. Bet kokiu būdu apmokės, ar suteikus paslaugą, ar iš anksto, ar po mėnesio, tai Vyriausybė gali nustatyti. Jeigu aš teisingai supratau pono R.Ozolo reikalavimą, jis tai turėjo omenyje – tvarką, o ne pinigus. Dėl pinigų, aišku, ūkio subjektai susitars tarpusavyje. Taigi tas įrašymas, kad ir apmokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė, nieko nesugadina ir netrukdo tiek laivynui, tiek komercinėms struktūroms susitarti dėl kitų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote prieš pataisą, nes teikėjai nepriėmė pono R.Ozolo pataisos.

S.PEČELIŪNAS. Būkit geras, nebūkit cenzorium.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote prieš pataisą. Dar kartą jums reiškiu pastabą dėl replikų iš vietos. (Balsai salėje) Prieš kalbės, nors prieš iš esmės yra kalbėta, Seimo narys K.Trapikas. Prašom.

K.TRAPIKAS. Labai gaila, kad keturi garbingi Seimo nariai, atstovaujantys tiek kariškai pusei, tiek Susisiekimo ministerijos interesams, pasisako už laisvo uosto, galima sakyti, militarizavimą. Problema yra ta, kad iki šiol karo laivai nemokėjo nė cento už tam tikras paslaugas. Todėl, manau, tikslinga įrašyti į įstatymą, o ne į kažkokią sutartį, kad Vyriausybė nustatytų paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarką. Padarykime aiškų tą įstatymą ir neužmirškime, kad mes čia nagrinėjame laisvojo uosto įstatymą, kad ten galėtų laisviau jaustis ūkio subjektai, o ne karo laivai.

Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai priimkit šią gerbiamojo R.Ozolo redakcinę pataisą. Susisiekimo ministre, prašom atstovauti Susisiekimo ministerijos interesams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Apsispręsim balsuodami. (Balsai salėje) Ne, nepriėmė.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kurie pritaria pateiktai keturių Seimo narių pataisai, be pono R.Ozolo papildymo, balsuoja už, kurie mano kitaip – kitaip. Balsuojam.

Už – 40, prieš – 20. Taigi pataisa priimta. Seimo nariai, kurie dar norėtų tikslinti šią pataisą, turi dar tą galimybę, jeigu kitą kartą jai pritars 29 Seimo nariai.

Toliau svarstysime Seimo nario A.Patacko pataisą 6 straipsniui. Yra siūlymas papildyti 13 punktu. Pranešėjau, jūsų nuomonė?

R.R.SURVILA. Kultūros vertybių apsauga gali būti reglamentuojama ir yra reglamentuojama kitais įstatymais. Galbūt nereikėtų Uosto įstatymo apsunkinti šita pataisa. Aš manyčiau, kad jos nereikėtų priimti.

PIRMININKAS. Dėl pataisos argumentus sakys Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėčiau kreiptis į Seimo narius klaipėdiečius ir apskritai pajūriečius. Negi jūsų neužgauna toks dalykas, kad uostas, turtingas ūkio subjektas, kuris gali nuomoti uosto žemę, gali rinkti uosto rinkliavas ir taip toliau, atsisako objektų, kurie yra to uosto teritorijoje, apsaugos, kultūros paveldo objektų? Nenori apie tai nieko girdėti, nori likti vien tiktai ekonominiu subjektu. Ar neužgauna jūsų šitokia nuostata? Jau sovietiniais laikais į tą uostą žmonės negalėdavo įeiti. Kas iš mūsų yra matęs jūrą? Kas iš mūsų yra matęs krantinę? Viskas buvo uždaryta. Dabar norima padaryti, kad tas miestas atsivertų į vandenį, į jūrą. Vis tiek viskas… Anksčiau paimdavo sovietai, dabar viską paima komercija ir nenori nieko prisiimti. Todėl prašyčiau Seimo narių sąmoningumo, juk objektų nėra tiek jau daug. Bet nenorima papildomo rūpesčio, norima veikti užsidarius nuo visuomenės vien tiktai komercine kryptimi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pareikšti, kas remia Seimo nario A.Patacko pataisą, kad mes ją svarstytume. Reikia dešimties Seimo narių balsų. Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau susirinko Vyriausybė, aš manau, kad gerbkim ją ir tausokim jos laiką, nes šiuo metu valstybėje labai daug yra problemų, kurias turėtų vykdomoji valdžia spręsti, o mes priimam įstatymus. Atidėkim tai po Vyriausybės valandos.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Baigsim svarstyti klausimą, pradėsim Vyriausybės valandą. Jūs patys sutrukdėte pusantros minutės.

Už balsavo 20, prieš – 4, susilaikė 13. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome kalbėti už ir prieš pataisą. Už kalbės A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvai yra brangus kiekvienas kultūros paveldo objektas. Pakrantėje ir uosto teritorijoje mes taip pat turime svarbių, reikšmingų kultūros objektų, kurie susiję su Lietuvos jūrininkystės, mūsų jūrų pramonės, laivininkystės istoriniais objektais. Iš tikrųjų reikia, kad įstatymas nors kiek juos apgintų, palaikytų juos, išsaugotų, nes mes puikiai žinome, kad jeigu nebus tokios įstatymų apsaugos, tai komerciniai interesai paprastai dominuoja ir netyčiom tie dalykai nunyksta. Todėl labai prašyčiau paremti šią kolegos A.Patacko iniciatyvą ir įpareigoti savininkus pasirūpinti mūsų kultūros paveldo objektais. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš mielu noru siūlyčiau remti. Bet noriu žinoti, kas yra tie kultūros paminklai uoste? Jeigu mes neturim apibrėžtos sąvokos, tai apie ką kalbam?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas palaiko Seimo nario A.Patacko pataisą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom.

Už balsavo 31, prieš – 2, susilaikė 11. Pataisai yra pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindiniam projektui mes pritariame su tom pataisom po svarstymo. Dabar lydintieji dokumentai. Ar mes juos dabar galim pritarti, ar po Vyriausybės valandos? Nukeliame po Vyriausybės valandos.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji Seimo nariai, penkias minutes pavėlavę pradedam Vyriausybės valandą. Jeigu būtume mažiau diskutavę, būtume 18 minučių sutaupę. Prašom. Pradedam Vyriausybės valandą.

Klausia Seimo narė R.Melnikienė, kaip didžiausios opozicinės frakcijos atstovė.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas yra… Ponas Juršėnai, vis tiek aš jums nenusileisiu, jūs susitaikykit su ta mintim jau. Aš klausiu pirmoji ir viskas, taip pasakiau, taip bus. Mano klausimas būtų premjerui arba finansų ministrui. Prieš trejetą savaičių, ko gero, jau beveik prieš mėnesį aš įregistravau ir Seime jau pateikta yra Mokesčių administravimo įstatymo pataisa, kuri sprendžia delspinigių problemą tų įmonių, kurioms valstybė yra skolinga. Aš žinau, kad Vyriausybė jau aptarinėjo tą projektą, Finansų ministerija yra parengusi savo variantą. Premjere, kada jūs ketinate jį pažiūrėti, pasirašyti, palaiminti ir kada jis ateis į Seimą? Nes tai yra labai reikalingas įstatymas. Kiek galima greičiau.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom.

V.DUDĖNAS. Mokesčių administravimo sritis yra labai plati. Būtų man labai svarbu žinoti, kuri čia pataisa ir kuris įstatymas. Jeigu man duosit visus duomenis, tada aš jus informuosiu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas tradiciškai premjerui. Praėjusį kartą, beje, aš jau klausinėjau, bet tinkamo atsakymo negavau. Taigi jau kelinta savaitė kalbama apie milžinišką Vilniaus savivaldybės įsiskolinimą biudžetui, nesumokėjus fizinių asmenų pajamų mokesčio. Skola beveik 100 mln. Lt. Ką tie milijonai reiškia? Apie 70 mln. Lt negavo mažesnės savivaldybės, kur irgi dirba mokytojai, gydytojai, beveik 30 mln., rodos, negavo ligonių kasa, todėl nebuvo sumokėta gydytojams, vaistinėms už vaistus, ir jie atsidūrė arti bankroto, nes jų niekas neužtaria ir neatleidžia nuo mokesčių mokėjimo. Taigi, gerbiamasis premjere, arba gal jūs pavesit finansų ministrui, kokios baudos ir sankcijos būtų pritaikytos paprastam verslininkui, jeigu jis padarytų tokio dydžio žalą valstybei, ir kokios sankcijos galbūt bus pritaikytos buvusiems premjerams G.Vagnoriui, R.Paksui, buvusiam ir esamam Vilniaus merui, buvusiam finansų ministrui A.Šemetai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkams? Ačiū už išsamų atsakymą.

A.KUBILIUS. Ačiū už išsamų klausimą. Iš tikrųjų jūs visi gerai žinote tuos skaičius. Ponas Č.Juršėnas juos tiksliai pacitavo. Vilniaus miesto savivaldybė per keletą metų yra įsiskolinusi 94 mln. Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, nors visų savivaldybių skola įskaitant ir Vilniaus miestą yra 116 mln. Kiti skolininkai yra įsiskolinę po 2-3 milijonus ir tai yra laikinos skolos, kurios per mėnesį ar per šiek tiek trumpesnį laiką yra padengiamos. Iš tikrųjų mes turime Vilniaus savivaldybės tam tikra prasme unikalų atvejį ir unikalų elgesį, kurio suvokti aš, tikrai turiu prisipažinti, asmeniškai negaliu. Turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nustebęs, kad tai paaiškėjo tiktai pastaruoju metu ir paaiškėjo tada, kai šią informaciją mano patarėjai surado ir pateikė ją man prieš mano pokalbį su Savivaldybių asociacijos valdyba. Man buvo visiškai aišku, kad tokia informacija tikrai negali būti kaip nors slepiama ir šitie veiksmai negali būti kaip nors toliau toleruojami. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų iki šiol, matyt, nebuvo tinkamai sutvarkyta savivaldybių veiklos finansinė kontrolė. Šie duomenys tokia forma, kokie jie dabar yra pateikiami Finansų ministerijai, buvo pradėti pateikinėti tiktai nuo šių metų pradžios. Čia turime dėkoti, ko gero, Tarptautiniam valiutos fondui, kuris iš Vyriausybės pareikalavo, kad savivaldybių finansinė veikla taip pat būtų daug griežčiau kontroliuojama ir atskaitomybės būtų prašoma daug aiškesnės. Jūs teisingai pastebėjote, kad iš tikrųjų šitie pinigai -fizinių asmenų pajamų mokestis, kurį būtų sumokėjusi Vilniaus savivaldybė, jie būtų atitekę taip pat savivaldybėms, taip pat Sveikatos draudimo fondui. Taigi iš tikrųjų tai yra įsiskolinimas ne valstybei abstrakčiai, o tai yra įsiskolinimas kitoms savivaldybėms ir sveikatos apsaugos sistemai.

Dėl bausmių ir sankcijų turiu pasakyti, kad bausmės ir sankcijos yra numatytos įstatyme ir įstatymas privalo būti vykdomas. Vykdomas tų institucijų, kurios pagal įstatyme nustatytą tvarką turi tokias sankcijas taikyti.

Man kelia didžiausią susirūpinimą Mokesčių inspekcijos ligšiolinė veikla, kai tokios nepriemokos buvo toleruojamos ir toleruojamos pirmiausia (aš dar sykį noriu tai pabrėžti) individualiai Vilniaus miestui, arba išskirtinai Vilniaus miestui. Aš jau minėjau, kad niekur kitur tokių nepriemokų nėra nei savivaldybių lygiu, nei tuo labiau valstybės lygiu. Kaip jūs žinote, Finansų ministerija yra sudariusi savo žinybinę tyrimo komisiją, kad išsiaiškintų visas aplinkybes Finansų ministerijoje ir jai atskaitingose institucijose, tarp jų Mokesčių inspekcijoje. Taip pat yra kreiptasi į Valstybės kontrolę, kuri vienintelė turi teisę tikrinti savivaldybės finansinius veiksmus. Mes tikimės tų rezultatų artimiausiu metu sulaukti ir tada galėsime daryti išvadas, kas ko nepadarė, kas ką padarė ir kas už ką yra atsakingas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau tiktai pasitikslinti, gal finansų ministras papildytų.

A.KUBILIUS. Prašom, iš tikrųjų.

V.DUDĖNAS. Jūs taip pat klausėte dėl sankcijų. Tie 94 milijonai – tai yra nesumokėti mokesčiai. Čia dar be sankcijų. Kiek prisimenu, pagal įstatymą delspinigiai yra skaičiuojami 0,006% per dieną. Tai tas 94 milijonų įsiskolinimas dar padidės, dar paaugs. Mokesčių inspekcija atlieka dabar tyrimą, aktai dar nesurašyti, todėl tiksliai nežinau, kiek čia bus delspinigių. Bet reikia prisiminti, kad 1999 metais įstatymas buvo, rodos, pakeistas ir delspinigiai bus skaičiuojami iki 1999 metų vidurio. Jūs taip pat klausėte dėl atsakomybės. Atsakomybė pagal dabartinį įstatymą yra asignavimų valdytojų. Kadangi prokuratūra taip pat atlieka tyrimą ir yra pateikusi klausimus ir Mokesčių inspekcijai, ir Finansų ministerijai, tai dabar aš nenoriu spėlioti, kas bus apkaltintas, nes mes irgi turime peržiūrėti savo sistemą kaip Mokesčių inspekcijos prižiūrėtojai, ištirti, kodėl šis įvykis nebuvo pastebėtas metų metais. 1997 metais pagal Seimo priimtą įstatymą visi įsipareigojimai dėl fizinių asmenų mokesčio buvo nurašyti ir tas kaupimas prasidėjo nuo nulio 1997 metais. Čia nėra toks paprastas ir aiškus dalykas, tai mes imamės visų priemonių išsiaiškinti. Finansų ministerija neturi teisės atidėti fizinių asmenų mokesčio mokėjimo pagal dabartinį įstatymą. Yra pateiktos tam tikros pataisos dėl atidėjimo. Rodos, jau premjero jos pasirašytos ir pateiktos Seimui. Šis reikalas dar gana ilgai turėtų tęsti.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dėkoju, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Č.Juršėnui ir jo klausimams buvo išimtis, daugiau išimčių nebus. A.Sakalas. Ruošiasi V.Bogušis.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui, bet kadangi jo nėra, tai jūs, kaip visažinis, galtumėt atsakyti į šį klausimą. Mano klausimas būtų toks. Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija surengė netikėtą Lietuvos filosofijos, sociologijos instituto veiklos ekspertizę? Ar tai yra jūsų Vyriausybės pavedimu, ar savo iniciatyva? Ir būtų priedas prie to klausimo. Ar jau iš anksto kartais nėra nutarta šį institutą reorganizuoti, tik ieškoma formalaus preteksto? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš turiu pasakyti, kad Vyriausybė tikrai nėra padariusi jokių sprendimų dėl konkretaus instituto reformos ar jo ekspertizės. Nors mes turbūt visi sutinkame, buvo keletas bandymų ir anksčiau ieškoti racionaliausio būdo, kaip organizuoti mūsų mokslo sistemą, mokslinių institutų sistemą. Dirba šviesiausi mokslininkų protai iš tos pačios Mokslų akademijos, buvo įvairių siūlymų, bet, kiek žinau, nelabai kas buvo įgyvendinta. Tai šiuo požiūriu aš tikrai negalėčiau ką nors pasakyti. Mes nenumatome artimiausiu metu daryti kokių nors veiksmų, susijusių su Mokslų akademijos sistemai priklausančiais institutais.

PIRMININKAS. Savo frakcijos vardu klausia V.Bogušis. Ruošiasi V.Žiemelis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamasis ministrų kabinete, itin atkreipiu valdančiosios daugumos dėmesį. Mano klausimas yra nacionalinės svarbos klausimas. Taigi, gerbiamasis premjere, labai gerai esu susipažinęs ir išstudijavęs geležinkelio reorganizavimo programą, kurią tariamai jūs vykdote pagal Akcinių bendrovių įstatymą savo protokoliniais nutarimais, ministro R.Didžioko įsakymais, na, ir yra nutarimų, kurie išties man kelia labai didelių abejonių. Toje programoje numatyta, kad ištisi ruožai yra uždaromi, žmonės yra izoliuojami ir ta infrastruktūrinė strateginė linija yra uždaroma, žmonės visai neturi susisiekimo priemonės. Aš suprantu, jūs propaguojate sveiką sportą važinėti dviračiais, vienas didžiavyris propagavo visai tautai plaukioti ir išties visa tauta išmoko plaukioti.

PIRMININKAS. Kolega, prašom pažvelgti į laikrodį.

V.BOGUŠIS. Tačiau tie vargšai senukai su dviračiais neprisiveš nei mazuto, nei kieto kuro. Be to, visas turtas sudaro apie pusantro milijardo…

PIRMININKAS. Kolega, aš išjungsiu jūsų mikrofoną.

V.BOGUŠIS. …16 tūkstančių darbuotojų. Mes jūsų prašėme, kadangi tai yra strateginis objektas, parengti geležinkelių restruktūrizavimo įstatymą…

PIRMININKAS. Kolega, vis dėlto aš išjungiu mikrofoną.

V.BOGUŠIS. …po to pateikti programą ir ekonominį pagrindimą. Palaukit, pone Vidžiūnai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone ministre, prašom atsakyti į klausimą. Po to suteiksiu žodį V.Žiemeliui.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad kolega V.Bogušis turbūt norėjo paklausti apie Druskininkų geležinkelio liniją. Šį klausimą šį rytą mes aptarėme su kolega J.Karosu ir Druskininkų meru.

PIRMININKAS. Pone ministre, gal jūs galėtumėt patikslinti?

R.DIDŽIOKAS. Aš galiu patikslinti, kad yra parengta Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimo koncepcija. Ši koncepcija buvo pristatyta ir diskutuota Seime, įvairiose frakcijose, kurios domėjosi ir kvietė mus. Mes taip pat esame parengę įstatymo projektą, turbūt apie šį įstatymo projektą kolega Seimo narys ir kalba. Šis įstatymas nustatyta tvarka yra derinamas dar Vyriausybėje, bus pateiktas svarstyti Seime. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų tai, kas dabar geležinkeliuose vyksta, tai yra vidinis persitvarkymas, vidinės ūkiskaitos įvedimas, tai nesusiję su kokiu nors restruktūrizavimu arba reforma už įmonės ribų. Viskas vyks įstatymo numatyta tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Ruošiasi J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, per praeitą Vyriausybės posėdį aš uždaviau klausimą apie tai, kaip Vyriausybė pasiruošė SAPARD lėšų panaudojimui. Buvo nutarta (tuo metu ne jūs pirmininkavote), kad bus atsakyta šiandien, atsakys žemės ūkio ministras E.Makelis, jam padės finansų ministras, nes dar ir Vyriausybės įsipareigojimai neįvykdyti, taip pat, jeigu reikės, ir Ministras Pirmininkas.

Mano klausimas kultūros ministrui gerbiamajam A.Bėkštai. Gerbiamasis ministre, pirmtakams niekaip nepavyko pasiekti, kad paminklosauginiai apribojimai būtų iš anksto žinomi ir suprantami kultūros vertybių savininkams, įteisinti tipinių apsaugos reglamentų, išreikalauti, kad kultūros vertybių apskaitos sistema būtų susieta su apsauga. Panašu, kad ne įstatymo netikslumai yra kalti. Ar, jūsų manymu, tuo užsiimančių struktūrų vadovai yra pajėgūs vykdyti šį darbą? Ačiū

PIRMININKAS. Iš tikro, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dėl SAPARD lėšų – dvi minutės ir dėl kultūrinio klausimo. Kaip, kas atsakinės? Dvi minutės, pone žemės ūkio ministre.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų SAPARD yra labai svarbi priemonė dėl žemės ūkio pertvarkymo. Šiandien tas klausimas buvo aptartas dar kartą ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdyje. Nuo to laiko, kai įkurta Nacionalinio mokėjimo agentūra su savo struktūra, vienas pagrindinių reikalavimų pagal Europos Sąjungos direktyvą dėl paramos gavimo ir administravimo… Po pirmos specialistų iš Europos Sąjungos Komisijos peržiūros Vyriausybė priėmė papildomas priemones, skirdama šios agentūros veiklai išplėsti 1,3 mln. Lt. Taip pat numatė papildomus etatus, reikalingus šiai agentūrai funkcionuoti, ir tolesnį struktūros kūrimą. Taip pat yra išspręsti patalpų bei agentūros specialistų komplektavimo klausimai.

Galiu informuoti, kad palaikom asmeninius kontaktus su Europos Sąjungos Komisija. Mūsų atliktas darbas yra nė kiek ne blogesnis, o kai kuriais atvejais vertinamas gerai. Liepos 11 d. Komisija dar kartą apsilankys. Kartu su Kaimo plėtros planu, kuris yra sudėtinė dalis akreditavimo, mes jį baigsim per liepos mėnesį… akreditavimas įvyks numatytu laiku, rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Niekas Europos Sąjungoje anksčiau tų darbų nepadarys, išskyrus vieną valstybę – Slovėniją, kuri prieš dvejus su puse metų atliko šiuos darbus.

Yra glaudus bendradarbiavimas taip pat ir su Finansų ministerija, kuri turi atlikti darbus dėl agentūros akreditavimo. Manau, kad tai, kas yra suplanuota, bus atlikta.

A.BĖKŠTA. Galima?

PIRMININKAS. Prašom, pone ministre.

A.BĖKŠTA. Atsakant į klausimą dėl kultūros vertybių apsaugos,tai, kaip minėjau metiniame pranešime, dirba Vyriausybės paskirta darbo grupė, kuri turi pateikti kultūros vertybių apsaugos sistemos pertvarkos pasiūlymus ir suderinti teisės aktus, kurie turi įtakos kultūros vertybių apsaugai. Šios grupės nuomone, sistema tapo pernelyg uždara ir ėmė veikti pati sau, todėl permainų reikia tiek organizuojant jų darbą, tiek valdant. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių pateiktoms įstatymo Dėl kultūros vertybių apsaugos departamento reorganizavimo į departamentą prie ministerijos pataisoms ir tam, kad jam vadovautų viceministras. Taip būtų pakelta į aukštesnį lygį ir būtų galima realizuoti permainas. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka, ruošiasi R.Survila.

J.VALATKA. Klausimas Susisiekimo ministrui ponui R.Didžiokui. Pagal Telekomunikacijų įstatymą turi būti sukurta nepriklausoma Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri dar turi savyje ir tarybą. Kaip vyksta šios tarnybos formavimas, galbūt galėtume pasakyti ir kadriniu požiūriu. Ir kartu dėl Tekelomunikacijų įstatymo dar vieno punkto. “Telekomas” privalo sudaryti sutartis su jo paslaugų vartotojais, sutartys nesudarytos. Kas turėtų vis dėlto, jūsų nuomone, paskatinti tokių sutarčių sudarymą? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, pasistengsiu atsakyti į pirmąją jūsų klausimo pusę. Šiuo metu yra baigiama pasirengti Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip tai yra numatyta Telekomunikacijų įstatyme, įkūrimui. Vyriausybė savo nutarimu yra priėmusi Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus, patvirtinusi Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nuostatus, yra sudariusi dabar veikiančios Ryšių reguliavimo įmonės, valstybės įmonės, reorganizavimo komisiją. Yra taip pat patvirtintas šios įmonės reorganizavimo projektas. Komisija yra patvirtinta praėjusiame Vyriausybės posėdyje, ir, tikimės, kad pradėjusi savo veiklą liepos mėnesį ji pateiks siūlymus dėl naujos Ryšių tarnybos vadovybės. Pagal priimtą tvarką ir Telekomunikacijų įstatymą, paskyrus vadovybę, naujoji įstaiga – Ryšių reguliavimo tarnyba galės pradėti funkcionuoti. Tikimės, kad tai įvyks jau liepos mėnesį.

Dėl jūsų antrosios klausimo pusės, jeigu galima, aš norėčiau surinkti tikslesnę informaciją ir tada pasistengsiu jus informuoti raštu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila. Ruošiasi R.Smetona.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis premjere, jūsų Vyriausybė imasi vis naujų kraštui reikalingų, bet nepopuliarių darbų. Tai Saulėlydžio programa, įvairios taupymo programos, valdymo pertvarkymas, valdininkų atlyginimų mažinimas ir jų vietų mažinimas, kitos taupymo programos. Dirbate iš peties, bet rezultatai pasirodys po metų, dvejų, penkerių, geriausiu atveju po pusmečio. Ar nemanote daugiau juodo darbo palikti naujosios politikos meistrams?

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad tai, ką mes darom, darėm ir darysim, mes manom, kad tai yra tai, ką darys bet kuri Vyriausybė, kuri bus suformuota po naujųjų Seimo rinkimų. Tai, ką mes darome, mano įsitikinimu, ir yra tai, ką Prezidentas vadina naująją politika. Mes kartais pavadiname nauju vėju, bet ne pavadinimai keičia turinį. Turinys yra svarbiausia, todėl aš manau, kad iš tikrųjų tie darbai, kuriuos jūs vardinote, tikrai privalo būti daromi ir tęsiami. Nes galų gale iš tikrųjų pagrindinis principas yra integracija į Vakarus pačia bendriausia prasme ir tai yra mūsų strateginis ir prioritetinis tikslas, nes, mano įsitikinimu, tiktai tai ir yra mums galimybė išlikti savimi. Todėl, aš tikiuosi, kad mes šiuos darbus tęsime ir toliau, o ateitis parodys, kas konkrečiai tuos darbus vykdys. Yra visokių galimybių.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi D.Sadeikienė.

R.SMETONA. Noriu paklausti Žemės ūkio ministrą, bet būtų įdomi ir premjero nuomonė. Ar jūs ramiai miegate laukdami birželio 29 d.? Turbūt visi suprantame, kad… ko gero, premjeras net nežino, apie ką čia kalbama. Priminsiu, žemdirbiai, pieno tiekėjai siūlo, prašo, reikalauja nustatyti ribinę palaikomąją pieno supirkimo kainą – 55 ct. už kilogramą, paskui pridėjus po 5 ct. už rūšį. Neapsimeskite, kad nežinote to, arba, kad ramiai miegate…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pats teigiate, kad jūs nežinote, ir pats atsakote, kad… Prašom klausti.

R.SMETONA. O ką jūs ten veikiate, sėdėkite ir žiūrėkite į Statutą…

PIRMININKAS. Tai, ką jūs dabar darote, yra politiniai pareiškimai. Prašom klausti.

R.SMETONA. Žiūrėkite į Statutą, mokykitės, ir bus gerai. Mano klausimas.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Įjungiu mikrofoną D.Sadeikienei, remdamasis Seimo statuto 208 straipsnio 11 dalimi. Posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami. R.Smetona darė politinius pareiškimus. Dabar klausia Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerijos struktūroje esantis Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas Europos Sąjungos institucijoms parengė žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus pažangos ataskaitą. Žiniasklaidoje pastebime atispindėtas daugiausiai tik negatyviąsias veiklos puses. Todėl prašyčiau jūsų pakomentuoti bent esminius pažangos momentus pagrindiniuose žemės ūkio sektoriuose. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Šiandieną kaip tik buvo ir VEIK posėdis, mes aptarėme derybinės pozicijos parengimą… Atsakant į jūsų klausimą, aš galiu pasakyti, kad, be tų klausimų, kuriuos paminėjote kaip negatyvius, be abejo, yra daug ir pozityvių dalykų. Sakykim, kad ir esminiai pokyčiai pieno pramonėje, kai investicijos davė labai teigiamų rezultatų, ir šiandien mūsų, sakykim, pieno pramonė turi 17 eurosertifikatų, kurie leido derybose su Europos Sąjunga susitarti dėl kur kas didesnių kvotų. Galėčiau paminėti ir tuos darbus, kuriuos reikia atlikti laiku ir dėl jų nėra esminių pretenzijų, taip pat darbus, kuriuos atlieka veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos. Jos turi užtikrinti Europos Sąjungos rytinės sienos kontrolės apsaugą. Šie darbai taip pat yra teigiamai vertinami Europos Sąjungoje. Galima būtų paminėti ir dešimtis kitų. Aš manau, kad yra kažkoks nesusipratimas. Aš galėčiau su jumis dar padiskutuoti. Aš nemanau, kad buvo pateikta vien tik negatyvi medžiaga. Tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Kaip Vyriausybė vertina nedviprasmišką Prezidento pritarimą ar net globą įvairiais pretekstais besidangstančių įstatymo pažeidėjų dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio nemokėjimo ir jo neteisėto naudojimo? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš negaliu kaip nors vertinti Prezidento pritarimo ar nepritarimo, kadangi aš nežinau apie tokį pritarimą ar kokią nors poziciją. Iš tikrųjų mes kalbėjomės pas Prezidentą ir, mano supratimu, Prezidentas taip pat kaip ir mes laikosi tos pačios pozicijos, kad mokesčiai turi būti mokami ir mokesčių nemokėjimui negali būti jokių pasiteisinimų. Aš tikiuosi, kad įstatymus visi suprantame vienodai, ir mokesčių mokėjimas yra šventas reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi P.Šalčius.

K.GLAVECKAS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Visų pirma leiskite padėkoti būsimų vyriausybių vardu už tai, kad dešimt procentų “Telekomo” akcijų liko neparduota, ir kiti turės šiokią tokią galimybę pabandyti parduoti kiek kitokia kaina negu yra. Pavyko gauti ne tiek daug, kaip žinote, ir į Lietuvos banko sąskaitą iš tikro pervesta per 400 mln. litų. Sakykit, premjere, kiek laiko, jūsų nuomone, užteks tų pinigų situacijai stabilizuoti ar dar kam nors daryti?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš noriu asmeniškai padėkoti jums, kad būtent jūs buvote vienas iš didžiausių advokatų tokiu būdu, kaip buvo parduota, parduoti “Telekomo” akcijas. Manau, kad mes visi įsitikinome, kad buvo parduota tinkamu būdu. Dėl pinigų, aš manau, kad iš tikrųjų ta diskusija, kurią jūs inicijavote, labai vertinga, bet visai ne laiku, ir neaišku, kodėl jūs taip karštai diskutavote.

Vyriausybė yra labai aiškiai apsisprendusi laikytis principinių susitarimų su Tarptautiniu valiutos fondu, o sutartyje su Tarptautiniu valiutos fondu yra labai aiškiai parašyta, kad du trečdaliai iš privatizavimo gautų pinigų bus skiriami finansinio stabilizavimo rezervo fondui, ir tie pinigai ten bus laikomi. Taigi ar jūsų Vyriausybė, ar kokia kita Vyriausybė, ar ši Vyriausybė, gavusi įgaliojimus dirbti toliau, tuos pinigus naudos pagal nustatytą tvarką.

Kokiems tikslams gali būti naudojamas šis rezervo fondas, turėsime tartis visi, nes tam reikės priimti ir specialų įstatymą, ir aš tikrai manau, kad vienas iš prioritetinių dalykų turėtų būti pensijų sistemos reforma. Mes šiandien kaip tik kalbėjomės su komercinių bankų, veikiančių Lietuvoje, vadovais. Jie taip pat yra suinteresuoti pensijų sistemos reforma ir jie mano šiek tiek kitaip, negu mes Vyriausybėje manėme. Jų nuomone, reformą galima vykdyti ir greičiau, ne tik nuo 2002 metų, nors mums atrodo, kad reikia viską labai gerai apskaičiuoti ir sprendimus priimti labai atsargiai. Bet aš tikrai manau, kad tie pinigai gali būti naudojami pensijų sistemos reformai finansuoti kartu sprendžiant ir indėlių kompensavimo klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šalčius. Ruošiasi V.Velikonis.

P.A.ŠALČIUS. Klausimas gerbiamajam premjerui konkrečiai dėl muitų tarifų įvežamam dažnai prastos kokybės aliejui. Su tuo susijusios Ūkio, Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos. Lietuvoje gaminamas geros kokybės rapsų aliejus, tačiau iki šiol iš Europos Sąjungos įvežamam aliejui muitų tarifai nuliniai. Lenkija įvežamam aliejui nustatė 94% muitų tarifus. Mūsų aliejaus gamintojus tenkintų iki 30% muitų tarifai įvežamam aliejui ir tai suderinta tarp trijų minėtų ministerijų. Dabar vėl klausimas sprendžiamas neaišku kurioje ministerijoje.

Klausimas ir prašymas, ar negalima išspręsti tos problemos? Priešingu atveju neapgindami rinkos galime sužlugdyti Lietuvos aliejaus gamybos pramonę. Žemdirbiai, rapsų augintojai praras rinką Lietuvoje. Konkrečiai kuri ministerija turėtų dabar žengti žingsnį, nes ta problema yra?

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė yra svarsčiusi šį klausimą, bet sprendimo nepriėmė. Aš norėčiau pastebėti, kad muitai, arba padidinti muitai, nėra pati geriausia priemonė apsaugoti rinką nuo nekokybiško aliejaus, jeigu toks yra įvežamas. Nekokybiško aliejaus iš viso į rinką neturėtų būti įvežama ir tuo turi rūpintis atitinkamos žinybos, reformuojamos į maisto kontrolės inspekciją ir ne maisto kontrolės inspekciją. Šiuo požiūriu, aš manau, kad tikrai būtent šiuo keliu einant galėtume pasiekti kur kas geresnių rezultatų negu galvodami apie muitų didinimą. Turime atsiminti, kad yra aliejaus gamintojai, yra ir aliejaus vartotojai. Šiuo atveju turime galvoti apie abiejų grupių interesus ir neturėtume spręsti vienos grupės problemų kitos, galbūt kur kas didesnės grupės, sąskaita. Turime žiūrėti labai atsargiai į visus pasiūlymus didinti muitus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Ruošiasi S.Kaktys.

V.VELIKONIS. Kreipiuosi į teisingumo ministrą gerbiamąjį G.Balčiūną, nors šis klausimas tiktų keliems ministrams ir galbūt pačiam premjerui. Prašau padėti man atsakyti į Panevėžio rajono Šilagalio kaimo gyventojos V.Švilpienės klausimą. Ji manęs klausia: ar yra gyvenimas iki mirties? O jos vyras rengia piketą prieš mane. Jie, valstybei neperkant galvijų, beveik pusvelčiui pardavė karves UAB “Senasis Kajus”. Yra parašai, antspaudai. Tik nuo 1998 metų nėra pinigų. Prasidėjo teisybės, t.y. pinigų, ieškojimas, raštų didžiulė krūva. Rašo Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos viršininkas Stungurys, rašo Panevėžio prokuroras Sėtužis, rašo vyresnysis komisaras Petraitis, prokuroras Viršitas, prokuroras Burokas, laikinai einantis teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigas Baronas, rašo, kad ponia Valerija skambintų į Teisingumo ministerijos departamentą tel. 61 28 94. Galų gale priteisiama 2534,47 Lt. Teismo antstolė ponia Taurienė grąžina vykdomąjį raštą, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti.

V.VELIKONIS. …buvęs garsus verslininkas, dalijęs santarvės premiją žymiems Lietuvos žmonėms, areštuotino turto neturi. Antstolė…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti.

V.VELIKONIS. Ką daryti, kad apgautų kaimiečių yra ne tik Panevėžio, Vilkaviškio, bet ir kituose rajonuose?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai tada, kai ateina laikas pradėti vykdyti sprendimą, dažniausiai pasidaro kalti ir kaltinami arba antstoliai, arba Teisingumo ministerija. Bet, matyt, yra ir kitų priežasčių. Jeigu nėra realiai turto… Šis asmuo, kurį jūs minėjote, kiek man yra žinoma… tikrai jo įmonės bankrutuoja ir ne tik įmonės, bet ir fondai, kurie buvo sukurti, labdaros fondai turi problemų. Aš dabar nieko negalėčiau atsakyti, nes aš šios problemos tiksliai nežinau, bet jeigu jūs, gerbiamasis Seimo nary, perduotumėt man medžiagą, aš dar kartą pasižiūrėčiau ir patikrinčiau visus veiksmus, kurie buvo atlikti iki šiol, ir galėčiau jums atsakyti. O šiaip norėčiau pasakyti, kad teismo antstolių sistema turėtų būti pertvarkoma, ir teismo antstoliai …pagal teisinės sistemos reformos metmenis, kuriuos Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje patvirtino. Per dvejus metus iš esmės sistema turėtų būti pertvarkyta ir turėtų būti sukurta efektyvi teismų sprendimų vykdymo sistema. O dabartinė sistema, paveldėta iš ankstesnės santvarkos, deja, tikrai netenkina ne tik gyventojų, bet ir mūsų ministerijos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi R.Kupčinskas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre Rudalevičiau, noriu jūsų paklausti dėl administracinės-teritorinės reformos. Kaip žinome, praėjusių metų lapkričio mėnesį Seimas priėmė įstatymą dėl keturių naujų savivaldybių steigimo. Per tą laikotarpį paaiškėjo tokie negatyvūs reiškiniai, kad vienos savivaldybės gyvena kitų sąskaita, naudoja netgi biudžetines lėšas. Yra problema dėl senų savivaldybių, kurios užkerta kelią naujų savivaldybių plėtrai. Gyventojai taip pat patiria daug problemų, kurios, atrodytų, buvo išspręstos ir gyventojai neturėjo mokėti nei už savo nekilnojamojo, nei už kilnojamojo turto perregistravimą, nei už “Telekomo” paslaugas ir pan. Kokia yra, jūsų nuomone, padėtis dabar? Ar jūs sekate šią padėtį?

Kitas dalykas. Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl naujų savivaldybių steigimo programos 2 dalies pateikimo Seimui birželio mėn. Kokia būklė yra šios programos, kada rengiatės ją pateikti, nes (…) savivaldos modelis šiandien yra tikrai problemiškas, savivaldybių valdymas yra gremėzdiškas ir administracinę-teritorinę reformą reikia plėsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

J.RUDALEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Problemų, be abejonės, yra naujai įkurtose savivaldybėse, tačiau mes padėtį žinome, konkrečius atvejus galėčiau jums pateikti ir raštu, kokios yra tos problemos. Kasdien dirba ministerijos departamentai, skyriai ir tie organizaciniai nesklandumai, kurie iškyla naujai įkurtose savivaldybėse, yra sprendžiami tiek palaikant ryšį komunikacinėmis priemonėmis, tiek ir susitinkant ministerijoje. Vienas iš pavyzdžių – gerbiamojo Seimo nario J.Karoso iniciatyva surengtas susitikimas. Tie organizaciniai nesklandumai yra taisomi ir, be abejonės, bus pasimokyta iš tų klaidų, kurios dabar pasitaiko. Vienas iš pavyzdžių, galima sakyti, yra tas, kad Susisiekimo ministerija pagaliau susitarė su “Lietuvos telekomu”, kad naujose savivaldybėse būtų pertvarkyti ryšiai ir kad nebūtų tų nesusipratimų, kurie buvo ypač kviečiant būtiną pagalbą, aš turiu omeny gaisrinę ir greitąją pagalbą. Iki liepos mėnesio, kiek aš girdėjau, turėtų būti pertvarkyti visi tarpmiestiniai kodai ir sutvarkytas ryšys.

Jeigu kalbėsime apie naujų savivaldybių steigimą, yra parengtas dokumento projektas, kuris artimiausiu metu pateks į Seimą. Jis apima žiedinių savivaldybių steigimą. Tai yra tas atvejis, kuris buvo padarytas kaip eksperimentas panaikinant Marijampolės rajono savivaldybę ir įsteigiant Kazlų Rūdos ir Kalvarijų savivaldybes. Tas projektas dabar kaip tik ir apims žiedinių savivaldybių panaikinimą ir naujų savivaldybių steigimą. Pasimokę iš šių klaidų ir iš to, sakykim, gaisrinio metodo, kuriuo teko dirbti pradėjus eiti ministro pareigas, nes Seimas priėmė pataisą…

PIRMININKAS. Pone ministre!

J.RUDALEVIČIUS. Mes manome, kad pagrindinis dalykas, kurio mes prašysime Seimo, – tai naujai steigiamose savivaldybėse surengti rinkimus trimis mėnesiais anksčiau negu kitose savivaldybėse, kurios nebus reformuojamos. Tai padėtų joms sklandžiai perimti tas funkcijas, kurios priklauso, ir sklandžiai pradėti teikti paslaugas, kurios turi būti teikiamos jų gyventojams.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų laikas baigėsi. Dar premjeras norėtų patikslinti.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad prieš pasiekdamas Seimą tas dokumentas dar bus svarstomas Vyriausybėje. Visų pirma naujos savivaldybės bus steigiamos ten, kur to tikrai nori vietos gyventojai, kurie turės galimybę pasakyti savo nuomonę. Aš nemanau, kad šios reformos turėtų būti labai skubinamos ir kad artimiausiu metu turėtų būti skubiai priimami šiuo klausimu sprendimai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi A.Sysas.

R.KUPČINSKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį susisiekimo ministrą. Į mane ne kartą kreipėsi. Koks likimas laukia techninio paveldo objekto – siaurojo geležinkelio, kuris, kiek man žinoma, yra tarp Anykščių ir Panevėžio, dar traukiniai kursuoja? Kas numatyta? Kiek žinau, čia iškyla lėšų problema. Jeigu galėtumėte, prašom tai pakomentuoti. Dėkui.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Pirmiausia specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Geležinkeliai” yra apsisprendusi, pateikusi siūlymą įkurti šio siauruko, kaip jūs minėjote, pagrindu dukterinę kompaniją. Šiuo metu yra diskutuojama tiek su apskrities vadovybe, tiek su savivaldybėmis, kurių teritorijas tas geležinkelis jungia, kaip būtų galima komercializuoti šį iš tikro istorinį palikimą turintį geležinkelį, kad būtų galima daugiau jį panaudoti turizmo reikmėms. Jeigu toks susidomėjimas bus, kiek man žinoma, “Lietuvos geležinkeliai” yra pasirengę arba ilgalaikei nuomai, arba kalbėtis apie tokio geležinkelio išnuomavimą arba perleidimą savivaldybėms, jeigu jos pageidaus. Taigi vyksta diskusija ir paieškos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi N.Vaitiekūnienė.

A.SYSAS. Ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą sveikatos ministrui, nes socialinių reikalų ministrės nėra. Aš norėčiau paklausti jūsų, ministre, kaip jūs prižiūrite, kaip laikomasi darbo sutarties įstatymų jums pavaldžioje sistemoje? Vakar pats buvau Ukmergėje ir susitikau su grupe medikų, kurie tiesiai šviesiai sako, kad yra verčiami perrašyti darbo sutartis, dirbti už minimumą arba eiti nemokamų atostogų. Arba tiesiai šviesiai pasakoma, kad jeigu jie to nepadarys, juos atleis iš darbo. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs tai prižiūrite ir ar jūs toleruojate (ar netoleruojate) tokius dalykus? Kaip jūs rengiatės išspręsti šią problemą? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą gerbiamajam A.Sysui. Visų pirma mes prižiūrime, kad gydymo įstaigos suteiktų reikalingiausią pagalbą, kai į jas kreipiasi žmonės. Mes pirmiausia bandome padaryti, kad visa tai vyktų be didesnių nesklandumų. Aš manau, kad iš tikrųjų situacija yra sunki ir gydymo įstaigos savarankiškai, savanoriškai imasi įvairiausių (net ir pačių skausmingiausių) būdų, kad jos galėtų garantuoti paslaugų teikimą. Aš dar kartą, naudodamasis proga, noriu padėkoti medikams, kurie imasi net ir kraštutinių priemonių, sutinka eiti nemokamų atostogų, kad kažkiek sutaupytų lėšų ir galėtų tas paslaugas teikti.

O kaip laikomasi darbo sutarčių, be jokios abejonės, mes irgi kalbame šia tema ir mes kalbame su medikų profsąjungomis. Aš manau, kad čia jos iš tikrųjų galėtų vaidinti patį svarbiausią vaidmenį. Su jumis sutikčiau, kad jos nėra pakankamai aktyvios. Aš manau, kad jos šioje srityje galėtų atlikti kur kas svarbesnį vaidmenį negu Sveikatos apsaugos ministerija. Nes, kaip jūs žinote, gydymo įstaigos yra viešosios, yra savarankiškos. Didesnės dalies tų gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybės. Aš manau, kad čia taip pat didesnį vaidmenį turėtų vaidinti ir savivaldybės.

Manau, kad daugeliu atveju galėtų pasižiūrėti šiek tiek savanoriškai. Kai buvo kalbama, kodėl nereikėtų perduoti stacionarinių gydymo įstaigų apskritims, pagrindinis motyvas buvo, kad savivaldybės galės labiau paremti, galės labiau finansiškai padėti šioms gydymo įstaigoms. Tačiau kai yra…

PIRMININKAS. Pone ministre?

R.ALEKNA. …sunkus momentas, jos savo pažadą pamiršta. Tikiuosi, kad savivaldybių vadovai į tai atkreips dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Vaitiekūnienė. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Norėčiau klausimą užduoti premjerui. Gerbiamasis premjere, vien pagal oficialius duomenis praeitais metais pelnas už narkotikų pardavimą siekia 300 mln. litų. Vien oficialiais duomenimis 20% padidėjo narkotikų pardavimas, palyginti su užpraeitais metais Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvoje tik 36 pareigūnai dirba narkotikų kontroliavimo srityje ir nėra nė vienos koordinuojančios struktūros, nė vienos struktūros, kuri koordinuotų tą darbą. Noriu paklausti, klausiu jūsų, nelaukdama vidaus reikalų ministro buvimo Vyriausybės valandoje, nes man atrodo, kad žinybos ribas jau peržengė šis klausimas ir šis baisus pavojus. Ar jūs nesirengiate ką nors daryti Vyriausybėje labai rimtai ir labai konkrečiai šiuo klausimu? Ačiū.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų problema yra visiems mums gerai suprantama ir matoma, ir problemos dydis, ir mastas taip pat yra visiems gerai suprantamas. Vidaus reikalų ministerijoje yra specialus padalinys, kuris prižiūri kovą su šia bėda, su šia problema. Todėl mes, sakykime, atsisakėme pradinės idėjos, kalbėdami apie kontrabandos pajėgų stiprinimą muitinėse, dalį šios žinybos perduoti muitinės inspekcijai. Taigi visi žmonės, kurie anksčiau dirbo, liko Vidaus reikalų ministerijos Narkotikų ir kontrabandos skyriuje ir užsiims tik šios problemos sprendimu.

Kokių dar būtų galima imtis priemonių, dabar negalėčiau labai konkrečiai atsakyti. Jeigu jūs manytumėte, kad reikia išsamesnio atsakymo ar platesnės diskusijos, galėčiau paprašyti vidaus reikalų ministro. Šiai problemai iš tikrųjų turime visi skirti tinkamą dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė. Ruošiasi V.Martišauskas.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis kultūros ministre, kartais man atrodo, kad žodžiai “kultūra”, “menininkas” nuolat skamba nesuvokiant jų prasmės, todėl dažnai šiomis sąvokomis spekuliuojama. Kai nežinomi svarbiausieji kultūros prioritetai, yra sunku nustatyti, ką remti, kas turi išliekamąją vertę, o kas yra tik pigus kičas, švystelėjęs reklamoje.

Noriu jūsų paklausti. Kaip žiūrite į kultūros verslo aktyvumą, kai šioje srityje kuriasi vis nauji mobilūs įvairaus lygio meniniai kolektyvai, grupės, kai aktyvūs privatūs fondai savo reklamine veikla, renginiais ir projektais taip pat labai patraukia publiką, o tuo tarpu iš valstybės biudžeto finansuojami teatrai tampa vis mažiau patrauklūs publikai, jie nelankomi, bet reikalauja vis didesnio ir didesnio finansavimo. Ar nemanote, kad būtina kultūros reforma, gal ji galėtų išspręsti šiuo metu susiklosčiusią padėtį? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Ačiū už klausimą. Manau, kad tam tikros reformos iš tiesų reikia. Kaip tyčia, praėjusią savaitę mes susitikome su tomis nepriklausomomis grupėmis, apie kurias jūs kalbate, nes dabar vyksta naujosios dramos akcija. Mes kalbėjome su įvairiomis nepriklausomomis grupėmis. Jie kaltina valstybės teatrus panašiai tokiais žodžiais kaip ir jūs, sakydami, kad jie išnaudoja visus kultūrai skiriamus pinigus, todėl negali prasiveržti naujos idėjos. Kaip tik šiandien 13 valandą susitikau su visų Lietuvos teatrų direktoriais. Jie kaltina priešingai. Sako, atsiranda visokių grupių, kurioms reikia duoti pinigus, nuo mūsų tenka atimti, kodėl valstybė neturėtų jų remti.

Manau, kad abu kraštutiniai požiūriai turbūt yra nelabai teisingi. Turbūt reikėtų remti vieną ir kitą. Mūsų pagrindinė veiklos kryptis būtų remti valstybinius teatrus, per juos įgyvendinti savo politiką, bet mes turime neužmiršti ir tų naujų reiškinių, kurie atsiranda, rasti būdą, kad jie galėtų įsiterpti į mūsų kultūrinį procesą. Aš, kalbėdamas su nepriklausomomis grupėmis, sakiau, man labai norėtųsi, kad mes pereitume nuo konfrontacijos tarp valstybinių įstaigų ir nepriklausomų grupių prie bendradarbiavimo. Manau, kad tai yra pagrindinis kelias, kuriuo reikia eiti.

Kitas dalykas, manau, kad mes vis dėlto turime įgyvendinti, galbūt dar ne šiandien, bet tam reikia ruoštis, tam yra sudaryta grupė, teatruose pereiti prie sutartinio, kontraktinio, apmokėjimo sistemos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas. Už jį – Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi A.Matulas.

K.TRAPIKAS. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Rimtai dirbančios savivaldybės jau organizuoja viešuosius pirkimus pirkti mazutą šildymo sezonui. Bet savivaldybių vadovai stebisi, kad tuose konkursuose dalyvauja įvairios Mažeikių privačios firmos ir nedalyvauja pagrindinė – “Mažeikių nafta”. Mes prieš porą mėnesių girdėjome apie “Williams” valdomos “Mažeikių naftos” skaidrumą, viešumą ir apskritai dalyvavimą šiame reikale. Norėčiau paklausti. Ar gali savivaldybės nupirkti tiesiogiai iš “Mažeikių naftos” kurą be tarpininkų? Ar vėl ta pati aplinka, ta pati situacija, kuri buvo prieš penkerius, trejus, dvejus metus? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Ačiū už klausimą. Aš maniau, ūkiui labai gerai sekasi, bet gavau bent vieną klausimą, vadinasi, šiandien ūkyje dar yra problemų. Manau, kad rinkos sąlygomis įmonės turi dirbti nepaisydamos Vyriausybės pastangų, jos turi formuoti skaidrią pardavimo sistemą. Mūsų tikslas yra reguliavimo klausimai, turime reguliuoti vienaip ar kitaip tuos santykius, kiek jie gali būti reguliuojami, ginantis nuo užsienio rinkos ir panašiai. Šiuo metu, mūsų nuomone, yra sistema, kai yra didieji pardavėjai ir yra mažmeninis tinklas. Savivaldybės ir kitos institucijos turi tiesiogiai kontaktuoti. Manyčiau, kad, perkant tam tikrus kiekius, gali ir didmenininkai būti tuo klausimu partneriai. Čia yra rinkos dalyvių santykių tiesioginių kontaktų klausimas. Turbūt Ūkio ministerija neturi turėti vaidmens kišti į tuos santykius, nebent atsirastų kokių nors neskaidrių procesų.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Matuliui. Ruošiasi E.Kunevičienė.

A.MATULAS. Noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrą ir finansų ministrą. Privačių medicinos įstaigų darbuotojai nuolat prašo ir reikalauja suvienodinti jiems verslo sąlygas. Už paslaugas, kurias apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, privačios gydymo įstaigos moka pridėtinės vertės mokestį, o viešosios įstaigos už tas paslaugas nemoka. Manau, jeigu būtų panaikintas tas mokestis, tai skatintų greičiau kurtis privačius gydytojų kabinetus. Mes jau daug kartų, t.y. 1,5 metų, kreipiamės į Finansų ministeriją, į kitas ministerijas ir gauname panašaus turinio atsakymą, kad iš esmės pritariame, bet dar svarstome. Aš dabar užregistravau tokią pataisą. Ar jūs, kolegos, pritarsite tokiai pataisai?

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Jūs, gerbiamasis pirmininke, gerai žinote ministerijos poziciją, kad mes taip pat ne kartą kreipėmės į Finansų ministeriją, prašydami panaikinti šiuos skirtumus. Jau ne kartą kalbėjome apie tai, kad plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą, kai pirminės sveikatos priežiūros institucijų skaičius galėtų būti kur kas didesnis, tam trukdo būtent PVM lengvatų skirtumas. Be jokios abejonės, mes, bent jau Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai palaikys komiteto, kuriam ir aš priklausau, iniciatyvą. Sieksime, kad ir toliau tas skirtumas būtų panaikintas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Ruošiasi J.Karosas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau paklausti finansų ministrą, ar jis žino, kad dabartiniu metu pusės metų biudžeto vykdymas nuo metinės sumos atsilieka apie 250 mln. O pateiktame biudžeto pakeitime pajamos dar didinamos. Kokia viltis jūs teikiate, kad biudžetas bus įvykdytas?

V.DUDĖNAS. Mes tikimės įvykdyti šių metų biudžetą, nes yra numatyta 800 mln. deficitas, tai paskolos, taip pat yra per 100 mln. numatytų santaupų paskolų aptarnavimo. Pusmetį mes jau baigiam ir kol kas dar yra toks švelnus balansas, gal pasieksim tikslą, gal truputį atsiliksim, bet aš kol kas esu įsitikinęs, kad įvykdysime pusmečio biudžetą kaip numatyta, taip pat kaip numatytas deficito panaudojimas. Aš tuo, žinoma, iš tikrųjų tikiu. Kaip seksis antroje metų pusėje? Manau, kad geriau seksis. Turiu vilčių, kad mes įvykdysime biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas, pradėjo tikroji opozicija klausimus Vyriausybei, tikroji opozicija juos ir baigia.

J.KAROSAS. Labai dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai taurus jūsų žingsnis. Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą daugiau politinio pobūdžio tema. Kokia jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, nuomonė apie pastarosiomis savaitėmis kai kurių mūsų politikų įsitraukimą į propagandinį karą su Rusija? Kaip jūs manote, šiame kare mes būsime laimėtojai ar pralaimėtojai? Tai pirma.

O antra. Ar tai šiandien aktualu bei naudinga, kai tokia sunki ūkinė bei finansinė būklė, į NATO bei Europos Sąjungą skubančiai Lietuvai. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šalia ūkio ir finansų yra ir mūsų užsienio politika. Be abejo, mes turime matyti tam tikrus pasikeitimus šiandieninės Rusijos administracijos užsienio politikoje. Tą matome ne tik mes, tą mato daugelis kitų Europos ir pasaulio valstybių, jų vadovai ir ekspertai. Iš tikrųjų mato kai kurias tendencijas, kurios gali kelti nerimą. To tikrai negalima nematyti. Ypač mums, esantiems ir gyvenantiems šiame regione. Manau, kad galbūt savo požiūrius mes kartais galėtume išsakyti racionaliau, su mažesnėm emocijom, tačiau požiūrį mes turime formuluoti ir turime nebijoti jį pasakyti. Geri santykiai su visais kaimynais yra mums labai svarbūs, tačiau gerų santykių nepasieksime, jeigu manysime, kad turime užmerkti akis ir negirdėti tų pareiškimų, kurie kartais pasigirsta iš Rusijos ir kurių intonacija ir turinys primena senus sovietinius laikus. Manyčiau, kad galbūt tai yra tam tikras pereinamasis laikotarpis naujosios Rusijos administracijos veikloje. Tikiuosi, kad ir Rusijos administracijai pavyks suformuluoti kur kas konstruktyvesnį požiūrį į savo užsienio politiką, į santykius su kaimynais. Tikiuosi, kad Rusijai taip pat pavyks įsižiūrėti į visiškai neseną Vokietijos pavyzdį, kai Vokietija ėmėsi iniciatyvos sukurti specialų fondą kompensuoti žalai, kurią patyrė nacistinio režimo aukos. Aš manau, kad Rusija šiuo pavyzdžiu sekdama galėtų taip pat pati imtis iniciatyvos ir atlyginti žalą, kurią patyrė mūsų krašto gyventojai sovietinės okupacijos laikotarpiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Ministre Pirmininke, ačiū Vyriausybės nariai. Vyriausybės valanda šiandien yra baigiama. Dėl vedimo tvarkos R.Smetona.

R.SMETONA. Ponas posėdžio pirmininke, aš prašyčiau dar nebaigti Vyriausybės valandos ir leisti, porą minučių sugaišus, Vyriausybės nariams atsakyti į labai svarbų turbūt ir daugeliui Seimo narių…

PIRMININKAS. Jūs galite kalbėti dėl vedimo tvarkos.

R.SMETONA. Netrukdykite. Aš ir kalbu dėl vedimo tvarkos, kad jūs leistumėte Vyriausybės nariams atsakyti į daugeliui Seimo narių rūpimą klausimą dėl pieno supirkimo kainos, dėl galimybės šimtams tūkstančių žmonių pragyventi. Taip pat prašau Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti pono A.Vidžiūno elgesį trukdant ir neleidžiant Seimo nariui dėl politinių motyvų arba dėl nuovargio paklausti.

PIRMININKAS. Vyriausybės valanda baigta. Dėl vedimo tvarkos V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Pone posėdžio pirmininke, prieš pradėdamas posėdį, jūs turėjote pasidomėti, kas buvo nutarta per praeitą Vyriausybės valandą, nes praeitą Vyriausybės valandą pirmininkavo Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Rastauskienė. Ir per praeitą Vyriausybės posėdį buvo nutarta, kad į mano užduotą klausimą dėl pasirengimo panaudoti SAPARD lėšas atsakys žemės ūkio ministras kitame posėdyje…

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis vyksta toliau.

V.ŽIEMELIS. …o mano užduotas klausimas jam bus adresuotas iš anksto. Tačiau, kaip aš supratau iš Žemės ūkio ministro atsakymo, jis mano užduoto klausimo negavo. Nes turėjo atsakyti į tris pagrindinius dalykus, kaip Vyriausybė pasirengė panaudoti SAPARD programos lėšas, būtent ar skyrė 36 mln. Ir kada skirs 36 mln. savo dalį pati Vyriausybė? Antras klausimas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš išjungiu mikrofoną, laikas baigėsi. Tik tiek, kolega, galiu pasakyti, kad Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Rastauskienė negalėjo pirmininkauti posėdžiui, nes tokios pavaduotojos iš viso nėra.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2361(3*). Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2362(2*). Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2363(3*). Hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2364(2*). Muitinės kodekso 2, 38, 39, 125, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 174, 175, 178, 186, 189, 221 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2365(2*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2361(3). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio, prašyčiau dėmesio ministrą R.Didžioką, prašyčiau dėmesio S.Malkevičių ir prašyčiau dėmesio R.Survilą. Pone Rimvydai Survila! Gerbiamieji kolegos, aš noriu truputį tikslinti tuos dalykus, kurie vyko svarstant Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2361(2). Pirmas dalykas tai, kad buvo priimtos dvi pataisos, kurias teikė Č.Stankevičius, R.Didžiokas, A.Katkus, S.Malkevičius. Jos netiksliai įvardytos komiteto teikime šių keturių Seimo narių. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir papildyti 3 straipsnį tokia nauja 4 dalimi. Tokia turėtų būti formuluotė, gerbiamieji kolegos, ir, tikiuosi, neprieštarausite, jeigu pagal tai dabar mes tiksliname šią pataisą. S.Pečeliūnas norėtų pagelbėti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos norėčiau tokio mūsų visų susitarimo. Šiam klausimui, kurį mes dabar svarstom, visiems penkiems klausimams mūsų darbotvarkėje buvo skirta pusė valandos, mes iš anksto nesusitarę, nedarydami kitų klausimų pertraukos, tam skyrėm visą valandą. Dabar aš nežinau, kiek mes dar skirsime iš anksto dėl to nesusitarę.

PIRMININKAS. Tris minutes, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Tik tris minutes skirsim. Ačiū. Tada aš būsiu tuo patenkintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitas dalykas.

Balsuojant buvo ne visai tiksliai formuluojama, dėl ko balsuojama. S.R.Petrikio pataisa: “Siūlau įstatymo projekte padaryti tokias pataisas dėl 1 straipsnio sąvokos “uosto kapitonas”. Tam komitetas pritarė ir dėl to nereikėjo balsuoti. Aš tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, kolegos. Bet nebuvo balsuota dėl kito dalyko, kuriam komitetas nepritarė. Komitetas nepritarė keičiamame 11 straipsnyje išbraukti 12 punktą “Aplinkos apsauga uoste”. Toks buvo S.R.Petrikio siūlymas ir dėl jo dabar, kolegos, reikia susitarti. Pone pranešėjau, tam komitetas nepritarė.

R.R.SURVILA. Taip, tam komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ar dabar reikėtų balsuoti, ar randame kokią išeitį? Kolega Pečeliūnai, galbūt tai truks 5 minutes. Taigi komitetas nepritarė. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų.

Aš kviečiu registruotis. Tada balsuojame, ar priimame S.R.Petrikio pataisą iš bazinio įstatymo keičiamo 11 straipsnio išbraukti 12 punktą “Aplinkos apsauga uoste”. Komitetas tam nepritarė. Kolegos, dėmesio! Registruojamės!

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Kolegos, S.R.Petrikis siūlo išbraukti bazinio įstatymo 11 straipsnio 12 punktą “Aplinkos apsauga uoste”. Kas pritartų tokiam siūlymui, kuriam nepritarė Ekonomikos komitetas, balsuoja už, palaikantys komiteto nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 5, prieš – 16, susilaikė 12, pataisa nėra priimama.

Dabar toliau, kolegos. Nebuvo balsuota dėl S.R.Petrikio siūlymo pakeisti 17 straipsnį, bazinio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Tam komitetas nepritarė, bet balsuota nebuvo. Komitetas nepritarė, ar ne, pone pranešėjau?

R.R.SURVILA. Taip, nepritarė.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl S.R.Petrikio siūlymo dėl bazinio įstatymo 21 straipsnio? Niekas. Kas, kolegos, pritartų S.R.Petrikio siūlymui 21 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje išbraukti kai kuriuos žodžius (kalbu apie bazinio įstatymo 21 straipsnį)? Pritariantys – už, pritariantys Ekonomikos komiteto nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 7, prieš – 11, susilaikė 7, siūlymui nepritarta.

Atrodo, viskas, pone pranešėjau?

R.R.SURVILA. Turbūt viskas. Dabar dar lydintieji.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi svarstymo procedūra yra baigta.

Dabar, kolegos, Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2362. Dėl jo taip pat buvo kalbėta. Gal galime pritarti po svarstymo? Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo, nors niekas nereikalauja balsuoti. Aš klausiau.

Vidaus vandens transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2363. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.

Hipotekos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2364. Komitetas pritarė be didelių pataisų ir be siūlymų. Ar galime pritarti? Pritariame, gerbiamieji kolegos.

Liko Muitinės kodekso pataisos, Muitinės kodekso projektas. Dėl jo taip pat buvo kalbėta, norėčiau tuo tikėti.

R.R.SURVILA. Taip. Yra viena pataisa.

PIRMININKAS. Yra viena pataisa. Kas vadovauja priimant šį kodeksą? R.Survila.

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Taigi D.Sadeikienės siūlymas papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu. Pone pranešėjau!

R.R.SURVILA. Komitete dėl tos pataisos iš esmės nebuvo prieštaravimų, tačiau buvo konstatuota, kad siūlymas nesusijęs su svarstomu projektu. Todėl galutinis verdiktas buvo – nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, kaip elgiamės? D.Sadeikienei suteikiu žodį argumentuoti savo siūlymą. Prašom paspausti mygtuką. D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš prašyčiau balsuoti dėl šios pataisos, nes ši pataisa teikiama Pramonės įmonių asociacijos prašymu ir suderinta su Muitinės departamentu. Tai nėra esminė pataisa, bet pakankamai patikslinanti ir sukonkretinanti laikinai įvežtų prekių perdirbėjo sąvoką. Manyčiau, kad ją svarstyti yra aktualu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šios pataisos – Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad būtų galima pritarti, nors ta pataisa nesusijusi su Uosto įstatymu, bet jei mes Muitinės kodeksą tvarkome, tai yra patogu pataisyti, nes pataisos tikrai reikia.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime susitarti? Nėra aktyvių prieštaravimų. Bendruoju sutarimu, kai kam iš specialistų purtant galvą, priimame D.Sadeikienės pataisą ir pildome įstatymo projektą 4 straipsniu, o kitų straipsnių numeravimas pasislenka per vieną skaičių.

Ačiū, pone pranešėjau.

Pritariame po svarstymo ir Muitinės kodekso pataisų projektui Nr.P-2365. Ačiū, kolegos, už konstruktyvų darbą.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2493(2*) (svarstymas)

Kiek esu girdėjęs, yra susitarimas tarp Ž.Jackūno ir S.Pečeliūno susikeisti klausimus. Dabar svarstome Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio XIV skyriaus 2 skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2493(2), o paskui gal dar vienas projektas bus pateikiamas. Tribūnoje – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pasistengsiu sutaupyti mūsų laiko, nes šiandien atsiliekame nuo grafiko tikrai pakankamai smarkiai. Komitetas svarstė, buvo sudaręs darbo grupę, nes buvo pono A.Kašėtos ir pono Č.Stankevičiaus pasiūlymai. Mums pavyko rasti išeitį, kad abi pusės būtų patenkintos. Tas tekstas yra prieš jūsų akis. Jūs ką tik gavote Teisės departamento išvadą. Jis atsiima visus savo anksčiau turėtus priekaištus dėl šio projekto ir siūlo vieną vietą truputį paredaguoti dėl Prezidento vardo. Aš manau, tai galima padaryti, nes esmės nekeičia. Visi žinome, kas vadovauja Valstybės gynimo tarybai. Tai yra pasakyta kitame įstatyme. Čia toks redakcinis pataisymas.

Dėl antros Teisės departamento pastabos, kad gal reikėtų suformuluoti siūlymą Vyriausybei, kad ji rengtų teisės aktus, apibrėžiančius Krizės valdymo centro teisinį statusą. Vyriausybė jau tai daro. Ar mes tai įrašysime, ar nerašysime, ji vis tiek tai padarys.

Tokios būtų mano pastabos. Jokių naujų pasiūlymų nesame gavę ir galėtume pritarti po svarstymo, tik po to prašyčiau, kad mes greitai atliktume ir pateikimą. Dokumentus jūs irgi prieš savo akis turite, bet apie tai truputį vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom neišeiti iš tribūnos. Ar pritariame po svarstymo? Ar kas reikalauja balsuoti? J.Listavičius nori kalbėti. Suteikiu jam žodį dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Pritardamas įstatymo projektui vis dėlto norėčiau paklausti, ar nereikėtų vietoje žodžio “gaires” paieškoti tikslesnio ir konkretesnio atitikmens, sakykim, “kryptis ir uždavinius”, ar “uždavinius ir priemones” ar gal ką nors dar geresnio? Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2493(2).

Valstybės gynimo tarybos įstatymo antrojo skirsnio 4 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 8 punktu įstatymo projektas Nr.P-2672 (pateikimas)

Dabar S.Pečeliūnas pateikia Valstybės gynimo tarybos įstatymo antrojo skirsnio 4 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 8 punktu įstatymo projektą Nr.P-2672, o kartu gal kolegiškai atsakys ir į J.Listavičiaus abejones.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia gal atsakysiu į abejonę, o paskui atliksiu pateikimo procedūrą. Jūs pats suformulavote. Mes norėjome rasti vieną trumpą žodį, kuris reiškia tą patį, ką jūs norėjote apibūdinti dviem, trim ar daugiau žodžių. Man atrodo, pažiūrėkite į žodyną – gairės yra labai gražus lietuviškas žodis, kaip tik pasakantis tai, kaip jūs jį komentavote, norėdamas pakeisti kitais žodžiais. Jeigu mūsų kalbos specialistai parems jūsų nuomonę, aš čia nematau principinio skirtumo. Mes galėsime su jais šiuo klausimu padiskutuoti, bet tai nekeičia esmės.

Dabar leiskite pateikti. Parengtas įstatymo projektas taip, kaip ir parašyta aiškinamajame rašte, yra lydintysis ir išeina iš to, kuriam ką tik pritarėm. Valstybės gynimo tarybos įstatymo antrojo skirsnio 4 straipsnio 1 dalies papildymo 8 punktu reikalauja tai, ką mes ką tik padarėme. Mes ten suformulavome vieną Valstybės gynimo tarybos priedermę tiksliau negu buvo suformuota Valstybės gynimo tarybos dabar galiojančiame įstatyme.

Todėl manome, kad nekiltų kokių nors komentarų ar dar kažko, tai, ką mums pavyko per šiuos kelerius metus jau išskirti kaip atskirą specialią funkciją Valstybės gynimo tarybai, būtų gerai tiksliai įstatyme ir įrašyti. Tai yra techninis pataisymas. Net jeigu šito ir nepadarytume, galima būtų suprasti, kad tai yra jos priedermė. Bet man atrodo, geriau bus, kai užrašysime, niekam nekils jokių klausimų. Ačiū, aš pateikimą baigiau.

PIRMININKAS. J.Dringelis turėtų klausimą dėl šio projekto. Ne. Kolegos, gal galime pritarti pateiktam projektui? Pritariame S.Pečeliūno pateiktam Valstybės gynimo tarybos įstatymo II skirsnio 4 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 8 punktu įstatymo projektui. Pritariame po pateikimo.

S.PEČELIŪNAS. Aš vieną sakinį, jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašom. Pagrindinis komitetas – turbūt Nacionalinio saugumo ir gynybos?

S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš matau Seimo Pirmininką salėje. Aš norėčiau jo paprašyti, kad jis susipažintų su šiuo pateikiamu projektu ir galbūt drįstų siūlyti jį priimti skubos tvarka ar kokiu nors kitu greitesniu būdu, kad abu tie įstatymai antradienį būtų priimti vienu metu.

PIRMININKAS. Kolegos, galime sutarti, kad paskubiname šį projektą.

S.PEČELIŪNAS. Aš neskubinu, kad šiandien atsakytų, turime dar laiko, tegul pasižiūri, pagalvoja ir pasako savo nuomonę.

PIRMININKAS. Labai korektiškas pranešėjas, miela, kolegos, mums visiems. Pateikimas baigtas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Svarstysime kartu su 2493 projektu pavasario sesijoje ir galbūt birželio pabaigoje spėsime, galbūt antradienį susitarsime dėl svarstymo.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1953(3) (svarstymas)

Gerbiamieji, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1953(3). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną – komiteto pirmininką. Pagrindinio komiteto išvada.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pradedame svarstyti šalies viešajam gyvenimui, ypač jo intelektinei ir etinei dvasiai, taip pat tolesnei mūsų žiniasklaidos raidai svarbų Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pateikimas įvyko prieš du su puse mėnesio. Per šį laikotarpį įstatymo projektas buvo kruopščiai tobulinamas, papildomas, keičiamas, todėl šiandien prieš jūsų akis jau trečiasis įstatymo projekto variantas.

Projektą tobulinti labai padėjo Lietuvos žiniasklaidos, ypač audiovizualinio sektoriaus interesams atstovaujančių organizacijų nariai. Kai kurias šių institucijų norėčiau paminėti. Tai Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Valstybinė radijo dažnių tarnyba, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Radijo stotis “Spiritus moven” ir kiti. Įvyko viešas įstatymo projekto klausymas. Nemaža dėmesio ir paramos, tobulinant projektą, sulaukėme iš Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Seimo Teisės departamento atstovų, taip pat PHARE bei Europos Komisijos pasiūlytų ekspertų. Kas pasikeitė jūsų dėmesiui pateiktame trečiame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, palyginti su jums šių metų balandžio 6 d. pateiktu antruoju projekto variantu?

Pirma. Atsižvelgiant į Europos reikalų komiteto, Europos teisės departamento, Europos ekspertų pastabas, yra patikslinti kai kurie antrajame įstatyme pateiktų straipsnių sąvokų apibrėžimai, daug aiškiau 38 straipsnyje reglamentuojamas laidų ir programų, skirtų visuomenei, itin reikšmingiems įvykiams, transliavimas ar retransliavimas, gerokai patikslintos 39 straipsnyje nurodytos reklamos transliavimą reglamentuojančios nuostatos. Įrašyti atskiri straipsniai, skirti transliuotojų jurisdikcijai, Europos audiovizualinių kūrinių sampratai apibrėžti, taip pat atskiras straipsnis, skirtas Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje. Šie straipsniai tiesiogiai ir ne taip tiesiogiai yra susiję su Europos konvencijos dėl “Televizijos be sienų” bei 1997 metų Europos Sąjungos direktyvos, patikslinančios ir papildančios minėtą konvenciją, reikalavimais.

Antra. Gerokai patikslintos ir papildytos nuostatos, reglamentuojančios transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimą( 31 straipsnis). Kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos veiklos sąlygos (33 straipsnis). Įrašytas naujas 32 straipsnis, skirtas apsaugai nuo neteisėto transliavimo ar retransliavimo. Patikslinti 48 ir 49 straipsniai, apibrėžiantys Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą.

Trečia. Svarstomo įstatymo projekte gerokai patikslinti 50 ir 51 straipsniai, kurie nustato Visuomenės informavimo įstatymo vykdymo priežiūrą atliekančias institucijas, tai yra savotiško ombudsmeno ar visuomenės informavimo kontrolieriaus, taip ši institucija įvardijama 3 projekto variante, sandarą ir kompetenciją. Ji keičia, tiksliau pasakius, išplečia dabar galiojančio įstatymo pagrindu įkurtos valstybinės institucijos, t.y. irgi savotiško ombudsmeno, būtent žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją.

Gerbiamieji kolegos, vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, dalyvaujant daugeliui suinteresuotų žiniasklaidos, ypač transliuotojų, organizacijų atstovams, apsvarstė šį, trečiąjį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo padaryta pastabų ir pasiūlymų, pateikta alternatyvų, kurios atsispindi svarstomame projekte. Malonu pažymėti, kad svarstymas vyko gana dalykiškai, kolegiškai, remiantis geranoriška kompromisų paieškos dvasia. Kaip tik todėl mūsų komiteto nariai gana vieningai pritarė siūlymui aptariamą Visuomenės informavimo įstatymo projekto variantą teikti svarstyti Seimui. Komiteto narių nuomonės kiek išsiskyrė tik dėl 50 ir 51 straipsnių, skirtų visuomenės informavimo ombudsmeno institucijai. Du iš septynių posėdyje dalyvavusių komiteto narių pasisakė prieš tai, kad šie du straipsniai nebūtų palikti svarstyti teikiamame įstatyme, o vienas parlamentaras susilaikė.

Gerbiamieji kolegos, užsienio reikalų viceministras ir vyriausiasis Lietuvos derybininkas V.Ušackas birželio 14 dienos raštu, adresuotu, be kita ko, Seimo Europos reikalų komitetui bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, atkreipia dėmesį į mūsų įsipareigojimą svarstomą Visuomenės informavimo įstatymą priimti iki šių metų liepos 1 dienos, kaip mūsų derybinės pozicijos XX skyriaus “Kultūra ir audivizualinė politika” suderinimo sąlygą. Todėl kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

Kartu, atsižvelgdamas į tai, kad ne visi Seimo nariai sugebėjo atidžiau panagrinėti aptariamą įstatymo projektą, taip pat į tai, kad projekte dar reikės padaryti vieną kitą dalykinę ir redakcinę pataisą, apsispręsti dėl projekte pateiktų alternatyvų, siūlau šiandien nebaigti šio gana sudėtingo projekto svarstymo, pratęsiant jį kitame artimiausiame plenariniame posėdyje.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad į daugumą pastabų ir siūlymų, kuriuos įstatymo projektui pateikė mano minėtos žiniasklaidos bei valstybinės institucijos, įskaitant ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą, yra atsižvelgta, ar bus atsižvelgta dar redakciškai tikslinant projekto tekstą. Noriu padėkoti visiems minėtų institucijų atstovams, visiems darbo grupės nariams už nuoširdžią kolegišką paramą ir darbo dvasią rengiant svarstymui šį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šios paramos dėka įstatymo projektas iš tikrųjų pagerėjo.

PIRMININKAS. Dėkoju, komiteto pirmininke. Pradedame bendrąją diskusiją, pradedame šį kartą J.Karoso žodžiu. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi G.Šileikis.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų negalima nesutikti su mūsų komiteto pirmininko nuomone, kad svarstomas įstatymas yra aktualus, labai svarbus tolesnei mūsų demokratijos plėtrai, tolesniam žiniasklaidos funkcionavimui ir, svarbiausia, matyt, senų stereotipų laužymui, kurių gana gausiai mes matome mūsų visuomenės gyvenime. Vakar komiteto posėdyje, balsuojant dėl šio įstatymo projekto, aš buvau vienas tų, kuris pasakiau ir pasiūliau, kad šis įstatymas būtų priimtas be 50 ir 51 straipsnių. Šiandien norėčiau argumentuoti, kodėl mano tokia pozicija ir kartu mūsų frakcijos pozicija, nes kalbu frakcijos vardu.

Iš karto noriu pasakyti, kad mes turime iki šiol funkcionuojančią ir veikiančią Visuomenės informavimo įstatymo numatytą instituciją, kuri atlieka šią žurnalistikos inspektavimo funkciją. Ši institucija paremta viena konceptualia nuostata, t.y. savireguliavimo nuostata. Jeigu ši institucija (tuos argumentus girdėjome) dirba nepakankamai gerai ir t.t. (galima sutikti, kad ta institucija dirba ne be priekaištų), tuomet, mūsų nuomone, reikėtų stiprinti šiuos jau esamos savireguliavimo principu paremtos institucijos darbą. Galima visokių variantų šiam reikalui sugalvoti.

Tuo tarpu naujojo projekto 50 ir 51 straipsniuose siūloma kita koncepcija, paremta žiniasklaidos kontroliavimo institucija, būtent valdžios kontrolės principu, politinės valdžios kontrolės principu paremta institucija, ir tai, kaip mums atrodo, kertasi su demokratinės visuomenės normomis. Pats naujosios institucijos pavadinimas, jeigu įsiklausysime, skamba šiek tiek cenzūriškai: visuomenės informavimo kontrolierius. Tiesiogiai mąstant, jis turi kontroliuoti, ką visuomenė turi gauti ir ko negali gauti. Jis turi dozuoti, ką mūsų žmonėms duoti ir ko neduoti. Tas pavadinimas lygiai tą patį byloja. Tai viena.

Antra. Kad taip iš tikrųjų yra, kad šiame pavadinime slepiasi tokia intencija, rodo visuomenės informavimo kontrolieriaus kompetencijos apibrėžimas. Cituoju 51 straipsnio 1 dalį: “vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šio ir kitais įstatymais nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimams ir t.t. tenkinti”. Noriu pasakyti, kad tas kontrolierius atsistoja į cenzoriaus poziciją, norime mes to ar nenorime. Jis tampa vertintojas, jis tampa nurodytojas.

Toliau. Šis kontrolierius tikrąją prasmę ir galią įgauna pažiūrėjus į 50 straipsnio 6 dalį, t.y. kaip jis skiriamas. Jį skiria Seimas Pirmininko teikimu ketverių metų kadencijai. Kitaip sakant, tai bus politinė figūra, paskirta Seimo daugumos, ir gali galvoti (sakau, gali galvoti), kad atliks politinės cenzūros funkciją ketverius metus per visą būsimojo Seimo kadenciją. Laikyti tai normaliu dalyku arba nekritikuoti (…) būtų šiek tiek per stipru.

Kaip skiriami ekspertai, kurie turėtų dirbti prie šio visuomenės informavimo kontrolieriaus? Šiuos ekspertus taip pat paskiriame iš esmės politizuotus. Vadinasi, galima manyti, kad visa ši institucija aiškiai bus politizuota. Dar daugiau – nei skiriant kontrolierių, nei skiriant ekspertus nedalyvauja nė viena pačių žurnalistų organizacija. Vadinasi, tai bus valdžios institucija, ir tai, žinoma, yra tam tikras apynasris žurnalistikai ir mūsų informavimui.

Norėčiau pasakyti, kad dėl šių motyvų mūsų frakcija, turėdama galvoje, kad dabar yra taupymas ir naujų institucijų kūrimas nėra pats geriausias dalykas, nepalaiko šio įstatymo, jeigu jame bus 50 ir 51 straipsniai tuo pavidalu, kuriuo jie yra šio įstatymo projekte. Mes palaikome 33 straipsnio alternatyvą, nes jis skatina, o neriboja regioninių ir vietinių televizijos stočių plėtros, kartu ir žmonių galimybės pasirinkti.

Baigiant – dėl Europos Sąjungos direktyvų. Jos yra rekomendacinio pobūdžio, jos niekur nerašo, kad turi būti įsteigta Visuomenės informavimo kontrolieriaus institucija. Ne apie tai kalbama. Prašyčiau kolegų neatbaidyti žmonių nuo Europos Sąjungos su tokiais argumentais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną G.Šileikį. Jis nedalyvauja diskusijoje, todėl dabar kviečiu A.Raškinį. (Balsas salėje) Viskas. Pavėlavo, ir viskas. Bet aš vis tiek galiu pakviesti A.Raškinį į tribūną. Ačiū. 5 minutes, kolega.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, mielieji kolegos. Šiaip taip atėjome prie to sunkaus klausimo finišo. Aš prisimenu, prieš dvejus metus iš šios tribūnos mes sutarėme, kad bus įsteigta speciali komisija vaiko ir jaunuolio dorovės apsaugai. Buvo susirinkę visuomenės žmonės, kurie dirbo, svarstė tuos klausimus. Prieš tai mūsų Seime įvyko visuomenės forumas, kuris išreiškė didelį susirūpinimą dėl vaiko dorovinės apsaugos viešosios informacijos atžvilgiu mūsų šalyje.

Aš ir dabar norėčiau kalbėti iš esmės apie vaiko apsaugą. Ši problema yra susijusi su prieš tai kalbėjusio kolegos J.Karoso mintimis. Labai gerai, kai yra savireguliavimas. Visose Europos valstybėse yra žiniasklaidos savireguliavimo institucijos, kiekviena gildija rūpinasi savo profesionalia etika ir kiekviena profesija supranta, kad jos prestižas ir garbė priklauso nuo to, kaip ji elgiasi ir pati stengiasi savais metodais įtakoti savus žmones, kad jiems labai gerai atstovautų.

Mes, Lietuva, esame unikali valstybė, nes jokioje pasaulio šalyje nėra tokios analogijos, kai visas reguliavimas atiduotas į savireguliavimo rankas. Aš siūlau visiems kolegoms, kurie dėl to prieštarauja, ateiti, aš duosiu jiems visą medžiagą, bet jie neina. Jie sako: viskas yra labai gerai, nes pas mus yra savireguliavimas. Tai kaip šnekėjimas nebylio su kurčiu. Niekaip nepavyksta susikalbėti. Jeigu kam nors rūpėtų tiesa, manau, ateitų ir aš pateikčiau visą informaciją.

Pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Beje, mums labai daug padėjo mūsų Seimo informacijos analizės tarnybos, kurios surinko visą medžiagą, nes ji nėra slapta ir ją galima gauti. Kokias mes turime institucijas įvairiose šalyse. Visose Europos Sąjungos šalyse yra (…) teisinė kontrolė, o Suomijoje vaikų apsaugai leidžiama (…) kontrolė, t.y. tai, ką mes vadiname cenzūra, t.y. išankstinis leidimas ar neleidimas atsižvelgiant į vaikų interesus.

Teisinė kontrolė apima labai įvairias kategorijas, kurios įvairiose valstybėse yra labai įvairiai įvardinamos. Tai nešvanki medžiaga, nepadori ir prieštaraujanti sveikai moralei, kenkianti žmogaus orumui, pornografija, neapykanta, diskriminacija, prievartos… Visi šie dalykai yra reguliuojami įstatymo. Jeigu (…), tai nėra draudimas, o yra pažiūrėjimas, ar atitinka, ar neatitinka įstatymo. Būtų labai keista, jeigu mes paliktume transporto greičių viršijimo priežiūrą savikontrolei, pone Karosai. Automobilių vairuotojai save nubaustų už tai, kad viršijo greitį. Tai štai jūs siūlote įteisinti Lietuvoje tokį modelį.

Norėčiau paminėti, čia ilga kalba… esu jums išplatinęs savo straipsnį, kurio, beje, jokia spauda nesutiko spausdinti. Tai byloja apie tai, kas yra įvedęs Lietuvoje cenzūrą. Straipsniai, kuriuose yra pateikiama informacija, kritikuojanti žiniasklaidą, yra nespausdinami. Štai šių metų birželio 1 d. įvyko Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje šeštoji konferencija. Buvo susirinkę labai daug įvairių su vaiko teisių apsauga susijusių institucijų. Ši konferencija buvo skirta įvertinti ir parašyti visuomeninę ataskaitą… apie mūsų Vyriausybės ataskaitą apie vaikų padėtį. UNISEF yra tarsi tam tikras tarptautinis kontrolierius ir daug ten dalyvaujančių vaikų teisių gynimo organizacijų buvo už tai, kad yra visiškai nepatenkinama dorovinė vaiko apsauga mūsų žiniasklaidoje. Išplatino rezoliuciją, kurioje kreipiamasi į Prezidentą ir Seimą, prašoma skubiai priimti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis įsteigiama vaikų apsaugą informacijos srityje vykdanti nuo žiniasklaidos nepriklausanti institucija. Tikiuosi, kad mums pavyks apsaugoti mūsų vaikus nepaisant lobistų prašymų.

Aš norėčiau tiktai priminti, kad komitete svarstymo metu kolega S.Šaltenis irgi pasakė tam tikras pastabas dėl 51, 50 straipsnių ir mes (pirmininkas prisimena) konsensu sutarėme, kad šį dalyką dar svarstysime ir taisysime. Todėl aš irgi pritariu minčiai, kad reikėtų padaryti pertrauką ir sutvarkyti taip, kad niekam iš tikro nekliūtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. 5 min., kolega.

A.V.PATACKAS. Kaip žinote, pagal Europos Sąjungos direktyvų vykdymą mes kol kas esame labai liūdnoje vietoje. Man atrodo, jeigu neklystu, antroje vietoje iš galo pagal tuos punktus, kurie vadinami tokiu griozdišku terminu – uždaryti kartu su Rumunija ir t.t. Vienas iš punktų, kurį galėtume dar šią vasarą išspręsti, yra susijęs su šios dienos svarstymu. Bet šiuo atveju man mažiausiai rūpi Europa.

Aš noriu truputį pakalbėti apie kitką, apie tai, apie ką jau Arimantas kalbėjo, apie vaikus. Šio įstatymo pataisos koncentruojasi, skirtos vaikų apsaugai. Jūs žinote tokią institucijėlę, turinčią vairuotoją, buhalterį, kuriai vadovauja ponas D.Mušinskas. Parinktas toks žmogus, kuris musytės nenuskriaus ir pan. Vadinasi kontrolieriaus įstaiga. Jis nepersidirba, per metus gauna 47 laiškus. Aš galiu pasakyti, kad per mėnesį daugiau laiškų gaunu šia tema. Kai pasakai, kad rašykite ponui J.Karosui, kažkodėl jie… Nežinau, pone Karosai. Tie mano korespondentai jums rašyti kažkodėl nelinkę. Taigi pagrindinis žmonių rūpestis – ką nors darykite. Mes kaip nors susitvarkysime, bet ką nors darykite su vaikais ir su augančia karta.

Situacija yra tokia, kad dėl kelių spaudos ir viešosios informacijos priemonių magnatų gerovės (tų milijonierių yra nedaug) yra tiesioginis ryšys tarp savižudybių skaičiaus Lietuvoje ir to, kas vyksta mūsų masinės informacijos priemonėse. Nesunkiai šį ryšį galima atsekti. Padarysime viską, kad tokio pobūdžio moralinis nusikaltimas Lietuvoje toliau nesitęstų. Visuomenė vieną kartą turi pasakyti savo nuomonę ir savo žodį. Aišku, ji negaus to žodžio per vadinamąsias priemones, nebent koks rajoninis laikraštėlis ką nors išspausdintų. Bet daugelis jų yra kontroliuojami. Vienintelė vieta, per kurią dar galima ką nors padaryti, lieka Seimas.

Taigi tas garsusis savireguliavimas. Mes žinome, kaip ten reguliavosi. Buvo suteikta galimybė žurnalistams – reguliuokitės. (…) arba kaip pavadinti: pats mušu, pats darau, pats rėkiu. Koks rezultatas? Pasodinta pora marginalų, kurie išėję toliau daro tą patį (aš turiu galvoje Gončaro ir Banevičiaus bylą), ir tai todėl, kad užkabino kitus žurnalistus, ne visuomenės žmones. Tuo visas savireguliavimas, atrodo, ir baigėsi. Toliau pagrūmojimas piršteliu. Ponas D.Mušinskas gauna laiškus, juos ant lėkštutės perneša į Žurnalistų etikos komisiją, ten vėlgi pagrasina piršteliu ir tuo visas savireguliavimas baigiasi. Ponai (ar vyrai, kaip pavadinti), būkime sąžiningi – nepavyko tas savireguliavimas ir teks truputį kai ką ir priveržti. Aš visiškai nebijau šio žodžio. Kažkas turi žmones ginti. Tame trikampyje tarp politikų, arba viešųjų žmonių, vadinkim, bei visuomenės ir masinės informacijos priemonių turi būti kokios nors žaidimo taisyklės. Visą laiką negalima žaisti į vienus vartus. Ir tai bus padaryta.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, ko nebuvo pasakyta. Naujajame įstatyme yra žurnalisto apsauga nuo magnatų, nuo jų liokajų, redaktorių savivalės. Jeigu žurnalistas mato, kad laikraščio kryptis keičiasi, kad jis tampa moraliai jam netinkančiu, ar dėl kitų priežasčių, jis turi teisę pasakyti, kad aš nerašysiu, kad aš nedirbsiu. Jeigu jį atleidžia, jis turi gauti nemažą kompensaciją – ne mažiau kaip keturių ar šešių mėnesių ir t.t. Šie dalykai yra numatyti, nes šiuo metu nėra niekingesnės padėties, į kurią yra pastatytas žurnalistas. Žurnalistas yra paverstas mazgote šių magnatų rankose. Kartais skaitai straipsnį, straipsnis lyg ir normalus, bet ant jo uždėta kepurė. O kepures, kaip žinote, deda redaktoriai, kurie sako visiškai ką kita. Netgi tokius dalykus daro ir t.t. Taigi, jeigu mes jį priimsime, bus apgintas ir žurnalistas.

Paskutinė mintis dėl visuomenės atstovo, ombudsmeno, ar kaip kitaip pavadinti. Jeigu norite, cenzoriaus – visiškai nebijau to žodžio. Yra numatyta pataisa, kur bus įtrauktos visuomeninės organizacijos. Visuomenė ten bus. Mažiausiai trylika ar daugiau tų organizacijų. Dėl tų dalykų galima tartis. Nebus vien Seimo teikimas, bet taip palikti, kaip iki šiol, kai teikdavo vien žurnalistai ir surikiavę septynias Dievo karvytes iš eilės mums kišdavo, mes juos atmetinėsime ir t.t. Tikrai taip nebus. O jeigu turėsime tokį įstatymą, mūsų gyvenimas gal kiek ir nušvis.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime susitarti, kaip daug kas siūlė, šiandien nebaigti svarstymo? Galbūt tų alternatyvų sumažės, galbūt bus susitarta, dar J.Karosas bus įtikintas dėl 50, 51 straipsnių. Kolegos, susitariame? Ne dėl J.Karoso įtikinimo, dėl pertraukos. Sutariame? Ar iki antradienio, ar iki ketvirtadienio komitetas spės pateikti? Iki antradienio. Gal ketvirtadienį. Kolegos, susitarkite savo komitete. Taigi kol kas svarstymo pertrauka, o svarstyti baigsime kitą savaitę.

Repliką – Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mes iš tikrųjų sugebame sukeisti akcentus, iš tikrųjų kartais kalbamės kaip akli su kurčiais. Apie ką kalba opozicija? Opozicija kalba apie tai, kad nereikėtų tokių dalykų daryti politinės daugumos principu. Gal ir iš tikrųjų kokia nors visuomenės nuomonė galėtų būti pasakyta, bet jeigu taip daroma, kaip dabar: Seimo Pirmininkas, dauguma nusprendžia ir vėlgi politine spalva remiantis. Mes jau pamokyti, mes prisimename, kaip buvo nuo pozicijos paskirtas mūsų atstovas Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Taigi bolševikinė praktika tęsiasi ir ji negali būti tęsiama nei opozicijos, nei žiniasklaidos atžvilgiu. Susikalbėkime! Atkreipkite dėmesį, kratykimės bolševizmo mąstysenos. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Jeigu ne opozicija, su laisve Lietuvoje būtų baigta. Ačiū, kolega Gyly, už visas replikas. Dėl to ir darome svarstymo pertrauką, kad galėtume dar pasikalbėti, kolegos.

S.Šaltenis. Replika.

S.ŠALTENIS. Aš manau, kad yra toks variantas: padarius 50 straipsnio pataisą, būtų patenkinta ir opozicija, ir pozicija. Dabar kartais sunku pasakyti, kas yra opozicija ir pozicija. Bet būtų galima padaryti tokią pataisą, kad tam mūsų visuomenės informavimo gyvenimo procesui įtaką darytų pati visuomenė. Tokia yra mintis ir mes tą pataisą pateiksime. Mes komitete jau kalbėjome, bet atėję į Seimo salę visi pradeda truputį aistringiau kalbėti. Aš manau, kad problema galės būti išspręsta.

PIRMININKAS. Kviesčiau visomis fizinėmis ir kitokiomis jėgomis susitarti kiek įmanoma labiau komitete, be plenarinių posėdžių salės, nes tada tekstai eina griežtieji.

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 2-3a, 2-3b klausimai.

Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(3*) (svarstymas) (svarstymo tęsinys)

Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(3). Povilai Gyly, pašom prašyti replikos iš anksto. Tribūnoje A.Katkus. Kol kas registruojamės. Registruojamės, kolegos. Tribūnoje A.Katkus.

J.A.KATKUS. Vieni kalba vienaip, kiti – kitaip, o kaip yra iš tikrųjų, niekas nežino. Štai aš pateikiu projektą – linksmai pagarsėjusį Poligrafo naudojimo įstatymo projektą. Tai nereiškia, gerbiamieji Seimo nariai, kad jie visi bus tikrinamai, nė vienas, kuris nenorės, nebus tikrinamas. (Balsai salėje) Labai teisingai, pone Karosai, viskas yra aišku, tuo labiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jums taip pat. Tas aiškumas gali būti skirtingas, bet tiek to, čia ne įstatymo reikalas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įstatymo projektą svarstė ir buvo atsižvelgta į daug pasiūlymų. Jeigu jūs pasižiūrėsite į išvadas, ten daugiausiai atsispindi, kad pritarti, pritarti ir pritarti, tik keletui dalykų, kur jau visiškai nebuvo galima pritarti, kadangi “išplauna” patį projektą ir jau nėr prasmės jo svarstyti, nepritarta. Aš manau, kad tik jis pasitarnaus mūsų institucijoms, kurios turi operatyvinės veiklos statusą. Šiame įstatyme yra konkrečiai išvardyta ta, kuri sumažinta, susiaurinta. Tuo labiau kad gana sunkiai Seime priimami kokie nors antikorupciniai įstatymai, bent jau tokia viena jų dalis, kuri savanoriškai gali būti panaudota.

Darbo grupė gana daug padirbėjo, pateikė naują variantą, todėl aš siūlyčiau šiandien po svarstymo pritarti šiam projektui. Iš esmės yra tos institucijos, kurios dalyvavo. Kurios čia yra išvardytos, jos jau yra pritarusios. Kai kurios nenorėjo, sako, jeigu mus išbrauksite, mes pritarsim. Tačiau mes turėjom bendrą kriterijų ir tokiu būdu mes nustatėm bendras institucijas, kurios iš tiesų galėtų būti patikrintos esant reikalui. Todėl siūlyčiau pritarti. Pastabų kaip ir nėra, jos yra surašytos atskirų komitetų, taip pat Respublikos Prezidento patarėjo yra pritarta šiam Seimo… Teisės departamento yra tik kai kam nepritarta. Žmogaus teisių komitetas, kuris kaip papildomas svarstė paskutinis, nutarė, kad reikia projektą patobulinti. Mes patobulinom, svarstėm. Balsavimo rezultatai yra tokie: už – 8, prieš nėra, susilaikė 3. Aš siūlyčiau bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbėtojų nėra. Ar kas reikalautų balsuoti dėl komiteto varianto? Pone pranešėjau, prašom truputį luktelti, dabar motyvai. Kas prieštarautų? Nėra. J.Karosas – iš reikalo.

J.KAROSAS. Ne, aš ne iš reikalo, o iš įsitikinimo. Manau, mes taip savotiškai truputį užsiliūliavom. Juk labai gerai žinoma, kad tas patikrinimas praktiškai turi tam tikrą psichologinį poveikį, o ne kokį nors juridinį. Ir mes dabar Seime užsiimame tokiais rimtais dalykais, rimtomis institucijomis, kas man primena, imant esmę, kad nėra minties turinio materialiai fiksuoto, jeigu kalbėsim biologiškai, mes jį norim sugauti, sakyčiau, aparatu. Tai yra iš principo juokinga. Dėl to manau, kaip žaidimo objektą galima naudoti, bet naudoti kaip argumentą žmogui įvertinti nėra šiuolaikiška. Aš labai atvirai sakau. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Nors reikėjo kalbėti mūsų komiteto pirmininkui, bet kadangi jo šiuo metu nėra, tai noriu pasakyti, kad mūsų komitete buvo gana audringi šio įstatymo projekto svarstymai. Po kai kurių pasiūlymų ir pataisų pateikimo pagrindinis komitetas priėmė mūsų pataisas, todėl mūsų komitetas neturi jokių pretenzijų ir pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Pritariame bendruoju sutarimu. Registruojamės. Registruojamės, balsuosime, ar pritariame komiteto teikiamam Poligrafo naudojimo įstatymo projektui. Paskui kviečiu A.Katkų į tribūną tartis dėl trijų Vyriausybės siūlomų pataisų, kurioms komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Taigi Poligrafo naudojimo įstatymo projektas. Ar pritariame komiteto teikiamam variantui? Pritariantys – už, abejojantys – prieš arba susilaiko.

Už – 23, prieš – 3, susilaikė 3. Komiteto variantui pritarta. Taigi liko kelios vietos, dėl kurių reikia pasitarti, pone pranešėjau. Dėl 8 straipsnio 5 dalies jūs nepritarėte, dėl 7 straipsnio 2 dalies kalbinio redagavimo nepritarėte ir dėl 8 straipsnio 1 dalies antrojo punkto. Kaip elgiamės? Vyriausybės pataisos.

J.A.KATKUS. Elgiamės labai paprastai, dabar pritariam ir bus išspręstas klausimas. Aš žinau, kad ji nepritarė. Jūs turite omeny 5 ir 9 straipsnius?

PIRMININKAS. Mes to dar nepradėjome, mes kalbam apie Poligrafo naudojimo įstatymo projektą. Mes dabar pritarėm komiteto variantui, bet komitetas į tą variantą neįrašė trijų Vyriausybės pataisų. Daug įrašė, bet trijų ne. Ir mes dabar turime dėl jų apsispręsti posėdžių salėje. Dėl 7 straipsnio 2 dalies, dėl 6 straipsnio 3 dalies.

J.A.KATKUS. 7 straipsnio…

PIRMININKAS. Iš pradžių dėl 6 straipsnio.

J.A.KATKUS. Ten buvo redakcinio pobūdžio pataisa. 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio “raštu” rašytinas žodis “pasirašytinai”. Tai čia, manau, galima pritarti ir galų gale kalbininkai…

PIRMININKAS. Taip, bet dėl 6 straipsnio, ten kita redakcija. 6 straipsnio, dabar neatsimenu, 3 dalis. Pirmoji pataisa, kuriai nepritarta, viršuje.

J.A.KATKUS. Dėl 6 straipsnio. Čia buvo taip, kad medikamentų sąrašą reikia…

PIRMININKAS. Ne, 9 punktas. Dėl 6 straipsnio 3 dalies – antrasis sakinys išdėstytinas taip, kaip siūlo Vyriausybė: “Tiriamojo asmens būklę įvertina gydytojas, žinantis poligrafo veikimo principus”. Taip siūlė Vyriausybė, komitetas nepritarė.

J.A.KATKUS. Mes ilgai tai svarstėme ir komitetas nepritarė, nes jeigu įrašėme… iš dalies pritarta. Jeigu reikia, išsikviečia specialistas, išsikviečia medicinos specialistai ir nustato. Specialistas išklauso tam tikrą kursą, jis yra apmokamas ir jis kaip tik šioje srityje stebi visus parametrus. Tokiu atveju, kai parametrai netinka, jis visuomet gali pakviesti specialistus. Todėl aš siūlyčiau nepritarti tam, nes ten, matyt, nežinojo, kad tikrai yra apmokomi būtent ir šioje srityje.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kas argumentuos Vyriausybės nuomonę ir ar kas reikalaus balsuoti? Niekas nereikalauja to daryti, taigi Vyriausybės siūlymas dėl 6 straipsnio 3 dalies 2 sakinio redakcijos yra atmetamas.

Dabar dėl 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto išdėstymo taip: “Turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamą profesinį pasirengimą” ir t.t. Komiteto 12.1, kuriam nepritarta.

J.A.KATKUS. Išdėstyta taip: “Turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamą profesinį pasirengimą, patvirtintą nustatytos formos licencija darbui su poligrafu”. Galiu pasakyti, kad būtinai yra reikalaujama gamyklos licencijos ir jo atestacija, kai įsigyjama. Ji turi būti. Todėl atskiros licencijos nereikia, čia yra nekomercinis dalykas. Svarbiausia yra atestavimo dokumentai, kurie yra gaminant. Jie turi būti atestuojami ir parduodami arba perkami kartu su atestavimo dokumentais.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kas reikalausite balsuoti, ar galime bendru sutarimu nepritarti šiam siūlymui? Dėkoju.

Ir paskutinis siūlymas dėl 8 straipsnio 5 dalies. Išbraukti 8 straipsnio 5 dalį pasiūlė Vyriausybė. Jūs pritarėte daugeliui siūlymų, bet štai šiam nepritarėte.

J.A.KATKUS. 5 dalis tai, kad nėra įstatymo, kuris numatytų atsakomybę už melagingų tyrimo poligrafu išvadų surašymą. Mes įtraukėme šitai, nes už melagingą išvadą… Jis turi laikyti paslaptį, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Mes padarysime pataisą Baudžiamajame kodekse, kad būtų atsakomybė. Negalima leisti taip savavališkai. Tas, kuris dirba su poligrafu, nėra Dievas ir jis taip pat turi atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Niekas nesiūlo balsuoti, atmetama ši trečioji Vyriausybės pataisa. Komitetas mato kitaip šį projektą. Svarstymas jau baigėsi, kolegos. Papildomas komitetas anksčiau buvo Žmogaus teisių komitetas. Pirmininkas šiek tiek pavėlavo į svarstymą, taigi dabar jam suteikiu žodį replikai po balsavimo.

E.ZINGERIS. Norėčiau pasakyti, kad mes turėjome dvi galimybes: vieną galimybę atmesti, kita – duoti pataisyti. Ponas A.Katkus iš esmės atsižvelgė į daugelį mūsų būgštavimų. Jie persvarstė ir įtraukė. Po to mes iš esmės nusprendėme ir nubalsavome už tai, kad būtų teikiama su pasiūlymais. Mūsų nuomonė buvo tokia, kad tas dalykas nebūtų naudojamas piktam ar politiniais tikslais, ar kokiais kitais tikslais. Žodžiu, ponas A.Katkus, manau, 80% atsižvelgė į visus mūsų prašymus.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ačiū už Žmogaus teisių komiteto nuomonę, kurią jūs dabar pareiškėte.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665 (pateikimas)

A.Katkus nori pateikti dar vieną projektą, susijusį su ką tik mūsų pritartu po svarstymu, – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2665. Tribūnoje – komiteto pirmininkas A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ačiū, pirmininke. Aš labai atsiprašau už praeitą, nes maniau, kad šiandien kiekvienas atskirai nebus svarstomas, todėl truputėlį užtrukome.

Dėl projekto Nr.P-2665. Dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymo, iš esmės dėl 5 straipsnio 2 dalies. Reikia tarp paslapčių įrašyti ir tyrimo poligrafu išvadą, o tyrimo metu padaryti garso ir vaizdo įrašai turi būti tarnybinė paslaptis. Ji turi būti kiek nors saugojama, numatyta jau šiame įstatyme. Ar mes priimsime pastraipsniui?

Būtų galima pasakyti keletą žodžių dėl 9 straipsnio 3 dalies. Ten yra parašyti trys žodžiai. “Prieš priimdamos galutinį sprendimą asmens kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus (pabrėžiu prireikus) patikrinti poligrafu arba pareikalauti” ir t.t., kaip yra įstatyme. Todėl siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, neįjungiau, kolegos, klausimų. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau pabrėžėte, kad prireikus. Kokiais atvejais gali atsirasti ta reikmė patikrinti poligrafu? Juk čia ne kaip sistema, ne būtinumas, o prireikus. Ačiū.

J.A.KATKUS. Labai geras klausimas. Ačiū. Iš tiesų, jeigu yra kokia nors nusikalstama veikla arba patikrinus yra labai prieštaraujantys duomenys, tai prireikus gali pasiūlyti piliečiui arba asmeniui, bet tai nebūtina. Jeigu asmuo atsisako, vadinasi, jis nebus tikrinamas. Taip yra įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame Nr.P-2665 projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Apsvarstysime pratęstoje pavasario sesijoje.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2245(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar turime šiokių tokių problemų su… Atsiprašau, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2245(2). Svarstymas. S.R.Petrikį kviečiu į tribūną pareikšti pagrindinio komiteto nuomonę.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateiktas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymas 10¹ straipsniu, manau, yra labai vertingas, nes sprendžia vieną pagrindinių socialinių ekonominių problemų – skatina naujų darbo vietų sukūrimą.

Naujų darbo vietų sukūrimą skatina ir Vyriausybė investicijų programomis, pritraukdama užsienio investitorius, organizuodama privatizaciją. Reikia pasakyti, kad privatizacija ne visuomet sukuria naujas darbo vietas, nes ateina investitoriai, kurie modernizuoja gamybą. Dažnai atsitinka taip, kad darbo vietų sumažėja. Manau, kad šioje vietoje galėtų pasireikšti savininkai, kurie turi verslą, jeigu jiems būtų sudarytos geresnės sąlygos verslui plėtoti. Šio įstatymo papildymas padeda bedarbiams, kurie registruoti Darbo biržoje, ir žmonėms, kurie neturi darbo ir įsidarbina pirmą kartą, nes firmoms, firmų vadovams suteikiama galimybė nemokėti, jeigu įdarbina pirmą kartą iš Darbo biržos, fizinių asmenų pajamų mokesčio vienus metus. Aišku, čia kyla daug įvairių diskusijų, kad atleidus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio gali nukentėti savivaldybių ir valstybės biudžetas. Mes turime suprasti, kad tuo metu tų darbo vietų nėra, jos yra sukuriamos papildomai. Vadinasi, nereikės mokėti bedarbio pašalpų. Žmonės gaus didesnį atlyginimą, padidins vartojimą. Manau, kad toks skatinimas turi prasmę ir kad jis realiai padės mums sumažinti nedarbą, kuris šiandien yra viena didžiausių problemų mūsų šalyje.

Komitetas išnagrinėjo šio įstatymo papildymą, labai atidžiai išnagrinėjome kitus pasiūlymus, todėl už šią pataisą buvo balsuota vieningai. Manau, ją reikėtų palaikyti ir Seime. Esama tam tikrų abejojimų, kad šio įstatymo papildymas gali padidinti administravimą ir t.t. Bet tie dalykai yra išsprendžiami. Manau, kad mes turime žiūrėti reikalo esmės, o ne kokių nors biurokratinių kliūčių, kurios gali būti. Tai neesminis dalykas. Apskritai mes ne tiek daug padarėme, kad sukurtume naujų darbo vietų. Čia yra vienas iš gerų dalykų, todėl siūlyčiau kolegoms pritarti šiam įstatymo papildymui.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas neturėtų abejonių, jeigu prieš tai nebūtų buvęs Biudžeto ir finansų komiteto svarstymas. J.Listavičius žengia į tribūną dėstyti argumentų bendroje diskusijoje. Komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taip paklausius gal ir gražu. Bet pažiūrėkime teisės aspektu, pažiūrėkime jau galiojančių įstatymų aspektu. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į įstatymo projekto vadinamuosius patobulinimus, kurių nė vienas nekeitė įstatymo projekto turinio esmės. Vadinasi, kas buvo, tas ir liko. O įstatymo projekto nuostatos ir toliau prieštarauja ir pažeidžia Darbo sutarties, Fizinių asmenų pajamų mokesčių, Bedarbių rėmimo, Sveikatos draudimo, Mokesčių administravimo, Biudžeto sandaros bei Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo įstatymus. Dar mažai, gal dar pratęsti toliau? Taigi apie kokius patobulinimus, apie kokius atitikimus galiojantiems įstatymams kalbama? Visiškai neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinių reikalų ir darbo bei Finansų komitetų išvadas bei siūlymus.

Įgyvendinus siūlomas nuostatas savivaldybių ir “Sodros” biudžetai prarastų, kaip jau buvo anksčiau minėta, daugiau kaip 90 mln. litų ir 30% fizinių asmenų pajamų mokesčio Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Ir to turbūt dar per mažai, ar ne? Taigi darbo grupei ir komitetui nė motais, kad panaudojus fizinių asmenų pajamų mokestį ištisus metus ne pagal paskirtį nei palūkanų, nei baudų mokėti nereikės. Ar ne gražu? Ir neiškilo komitetui klausimas, ar realizuojant paminėtą nuostatą ištisus metus galima nesulaukti, kad nė lito į savivaldybių biudžetus ir Sveikatos draudimo fondą nebus įmokėta, juk visiška laisvė. Vadinasi, pasiėmiau pinigus, naudojau, o jau kai surado, tada viskas. O gal mes negirdėjome dabar vykstančios fizinių asmenų pajamų mokesčio nemokėjimo “tradicijų”, jeigu galima sakyti, ir peripetijų? Taigi ar suvokia projekto siūlytojai galimas pasekmes priėmus šį įstatymo projektą? Jokios pažangos, palyginti su darbo grupe, nepadarė ir Ekonomikos komitetas. Štai kaip labai rūpi finansinė drausmė ir savivaldybių biudžetų vykdymo klausimas.

Siūlomas įstatymo projektas problemos, kaip ir buvo minėta, iš esmės nesprendžia. Jis sudarytų nelygias sąlygas tarp darbo rinkos dalyvių. Buvo aiškiai pasakyta, kad pagal darbo sutartį ir pagal bedarbių rėmimą pirmiausia yra sukuriamos darbo vietos, o ne tada priimami darbuotojai, kad jie kurtų. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimai finansų ir biudžeto klausimais turėtų galioti ne tik Biudžeto ir finansų komitetui, bet ir Ekonomikos komitetui, o į Vyriausybės išvadą turėtų būti reaguojama gerokai rimčiau, negu tai padaryta. Todėl nepritariu įstatymo projektui ir siūlau, kaip ir komitetas siūlė, jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ką darome su šiuo projektu? Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė – prieš, Ekonomikos komitetas – už. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, išklausius Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką iš tiesų susidaro įspūdis, kad tas įstatymas bus be galo kenksmingas. Tačiau yra toks momentas, kad panašios nuostatos kur kas didesnę paramą gauna negu… Čia įvardyta daugelis Europos Sąjungos šalių. Ten yra ištisos lengvatų sistemos tam, kas sukūrė darbo vietas, ir į tai iš esmės yra orientuotos valstybės lengvatos. Susidarytų įspūdis, kad tie, kurie daugiau preferencijų teikia įkūrus darbo vietas Europos Sąjungoje ir Vidurio Europos šalyse, yra vieni kvailiai, kurie nesupranta tokių dalykų, kuriuos čia išdėstė gerbiamasis komiteto pirmininkas, nes jie daro milžinišką žalą savo ekonomikai priėmę panašias nuostatas. Kalbama apie tuos asmenis, kuriems valstybė moka socialines išmokas, ir jau vien tai, kad vienerius metus nemokės socialinių išmokų, jai yra patogu, naudinga. Ką apskritai padarė mūsų Seimas, kad paskatintų darbo vietų kūrimą, kaip teisingai minėjo gerbiamasis S.Petrikis? Tai galų gale turėsime nors vieną argumentą, kad šį tą padarėme.

Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau palaikyti, o biurokratų nuostata, kad tai sukels apskaitos problemų… Galų gale mes šio įstatymo įgyvendinimą numatome tiktai nuo 2001 metų, tai biurokratai turės pusę metų laiko pasirengti ir manau, kad be didesnių problemų įgyvendins. O jeigu turės problemų, tegul dar pasiteirauja kaip yra Čekijoje, kur veikia analogiška nuostata.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų balsuoti? Registruojamės. Vis dėlto dėl Vyriausybės nuomonės reikėtų kūrybiškai su Vyriausybe dar padiskutuoti, nes tai yra mokestiniai įstatymai. Būtų nelabai gerai, jeigu Seimas imtų kirstis kategoriškai su Vyriausybės nuomone. Registruojamės, kolegos. Opozicijos yra ir mūsų viduje, kolegos. Registruojamės. Aš reikalavimą balsuoti išgirdau nors iš vieno Seimo nario ir pagal Statutą tai turiu daryti. Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Taigi kas pritartų po svarstymo šiam projektui, komiteto teikiamam variantui? Primenu, Vyriausybė prieš, Biudžeto ir finansų komitetas – prieš.

Už – 18, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo projekto Nr.2245 antrajam variantui. Replika. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti porą žodžių. Viskas yra galima. Kai kas ir galva vaikšto, kai kas dar kai kuo užsiima. Bet tai tam yra sistema, tam jis, matyt, pasirengia atitinkamai, todėl dabar minėti Čekiją, minėti Slovakiją ar minėti Belgiją, ar minėti dar kokią Korėją… Turėkime taip pat supratimo apie finansinę sistemą ir gal taip pat įsiklausykime į Vyriausybę. Dabar labai gražu pasižiūrėti. Vis dėlto kas šiuo atveju tvarko ir įgyvendina šiuos įstatymus? Ir kaip tą įstatymą įgyvendinsi, kai jis pažeidžia, aš paminėjau penkis, tai dar penkis įstatymus galima paminėti. Tai apie ką mes kalbame? O šiuo atveju aš paprašyčiau, kad tikrai prieš priimdami šį įstatymą sulauktume Vyriausybės išvados tuo klausimu. O čia girtis ir džiaugtis, kad mes sutvarkysime turto ir pajamų deklaravimą, dabar tą, dar vieną turėsime, vienu žodžiu, bus jau tvarka. Tačiau, man atrodo, ne čia tvarka daroma. Jeigu norime tvarką daryti, tai tvarką darykime nuo A, bet ne nuo Z, tada gal bus tvarka ir viską mes galėsime. Kai ką mes galime, ko kiti negali, todėl orientuokimės į save. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Replika.

J.BEINORTAS. Aš manyčiau, kolegos, todėl, kad mūsų čia nėra daug, galime labai blaiviai į tai pažiūrėti. Aš suprantu, kad šio įstatymo drastiška, vadinkime, išmesta idėja gali būti nepatogi Mokesčių inspekcijai, Finansų ministerijai, biudžeto sąrangos žinovams ir kitiems. Tačiau kodėl tai yra daroma? Tai daroma dėl to, kad mes negalime sustabdyti vieno liūdno proceso – nedarbo didėjimo ir prašančių valstybės išmokų iš visų fondų, tarp jų ir socialinio, ir savivaldybių. Tai mums reikia nors šia drastiška idėja paprašyti, kad Vyriausybė, jeigu turi alternatyvų, tegul ateina čia ir neša, ir deda. O aš noriu pasakyti: štai Seime būtų labai gražu, jeigu mes iš esmės pasidomėtume, kas gi vis dėlto buvo toji institucija, dėl kurios dabar kovoja ponas J.Listavičius? Kas buvo toji institucija ir kaip jos munduras atrodo, kai ji leido dvejus ar trejus metus visai nevykdyti jokių įstatymų ir kai fizinių asmenų pajamų mokesčiais buvo manipuliuojama labiau negu bet kuo. Tai dėl ko mes čia sprendžiame? Ar dėl Mokesčių inspekcijos, ar dėl tvarkos Lietuvoje?

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659(3) (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, 2-7 – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2659. Iš tikrųjų mes su šiuo projektu turime problemų. Turime problemų, nes iki šiol neturime Teisės departamento išvados, ar galime teikti atmesto platesnio projekto vieną menką dalį nesulaukę pusės metų. Kitas dalykas, mums iki šiol nepavyko nugludinti žmogiškųjų principų ir žmogiškųjų santykių, kurie susiję su šių projektų registravimu ir kitokiais dalykais. Jeigu A.Matulas šiandien nesutiktų nepateikti iki antradienio šio projekto, tai aš bent jau paprašyčiau išdėstyti savo nuomonę ir padaryti pateikimo pertrauką. Aš nuoširdžiai to prašyčiau.

Suteikiu žodį A.Matului. A.Matulas kol kas dėl vedimo tvarkos, po jūsų žodžio kviesiu į tribūną, jeigu jūs kategoriškai pageidausite.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kolegė J.Matekonienė, kuri buvo pateikusi įstatymo projektą, sutiktų tokį įstatymo projektą įregistruoti savo vardu, tai aš sutikčiau, kad šiandien būtų nesvarstoma. Iš esmės kalbant, kuo greičiau priimsime šitą pataisą, tuo greičiau įmonės, gaminančios tabako produktus, kurių dervų skaičius viršija 12 miligramų, galės pasirengti tai datai, nuo kada tokių produktų nebus galima gaminti. Galbūt kolegė J.Matekonienė galėtų dabar pateikti tą įstatymo projektą, arba leistų tai padaryti man ir po to padarytume pateikimo pertrauką, kol gausim Teisės departamento išvadą. Manau, kad tai mūsų visų reikalas, ir aš asmeniškai jokio skirtumo nematau, kas pateiks šį įstatymo projektą. Manęs paprašė Europos komiteto pirmininkas ir Užsienio reikalų komitetas, Seniūnų sueiga įtraukė į darbotvarkę, aš pasirengęs pateikti, bet kaip nutarsite, taip ir bus.

PIRMININKAS. J.Beinortas dėl vedimo tvarkos. Aš tiesiog norėjau, kad tas pateikimas būtų korektiškas, aš net neabejoju, kad susitarsim ir teisiškai, ir kitaip. J.Beinortas dėl vedimo tvarkos.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad mes vis tiek įgyvendinti galėsime ne anksčiau kaip nuo kitų metų pradžios. Ir tos dervos, kurių yra kai kuriose cigaretėse, tarkim, anksčiau ar vėliau vis tiek išnyks, o jeigu mes dabar nepateiktume to projekto, tai jį galima būtų pateikti rudens sesijoje, būtų išlaikytas pusės metų periodas ir dar suspėtume tas įmonės perspėti.

PIRMININKAS. Mano siūlymas kitas, dėl teisinių dalykų ir dėl to, kad nereikėtų, būtų galima padėti pliusą dėl Europos Sąjungos reikalų. K.Kuzminskas dar šiuo klausimu. Nėra K.Kuzminsko. Tai ką gi, A.Matulas kviečiamas į tribūną, bet aš, kolegos, prašyčiau šiandien nebaigti pateikimo.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje yra paakyta, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. dervų kiekis cigaretėje neturi viršyti 20 miligramų, nuo 2000 m. sausio 1 d. – 15 miligramų ir nuo 2007 m. sausio 1 d. – 12 miligramų. Pirmieji du punktai yra įvykdyti. Speciali Europos Sąjungos direktyva, priimta 1990 m., numato, kad dervų skaičius iki 12 miligramų turi būti sumažintas iki 2003 m. sausio 1 d.

Aš teikiu šį įstatymo projektą, nes dar kartą kartoju, manęs to paprašė Europos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, be to, manau, bus labai naudinga, kad įmonės žinos apie tai iš anksto. O jeigu tikrai tas projektas bus įgyvendintas, tai tie žmonės, kurie rūko cigaretes, rūkys kokybiškesnius produktus, ir, manau, mes galėsime pasakyti, kad prisidėjome prie jų sveikatos. Šiuo metu “Philip Morris” kompanija Lietuvoje turi 72% rinkos ir iš tų 72% apie 20% sudaro gaminiai, kurių dervų kiekis viršija 12 miligramų. Tai yra daugiausia cigaretės, gaminamos be filtro.

Aš sutikčiau, kad būtų padaryta pateikimo pertrauka, sutinku, kad gerbiamosios kolegos J.Matekonienės pateiktame įstatymo projekte viena dalis yra panaši. Ji siūlė, kad dervų kiekis būtų sumažintas iki 2002 m. gruodžio 31 d. Aš siūlau iki 2003 m. sausio 1 d. Tai vienos dienos skirtumas. Aš tikrai atiduodu visas autorystės teises kolegei, mes komitete svarstydami jos įstatymo projektą, kurio tikslas buvo atidėti reklamos draudimo įsigaliojimą, nepritarėme, nepritarė ir pagrindinis Ekonomikos komitetas. Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų pateiktos išsamesnės Tabako kontrolės įstatymo pataisos. Mūsų manymu, būtina pateikti kai kurių Tabako kontrolės įstatymo straipsnių pataisas kompleksiškai. Dėl anksčiau įvardintų aplinkybių aš tą įstatymo projektą pateikiau anksčiau. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime susitarti, kad bendruoju sutarimu atidedame projekto pateikimo procedūrą iki antradienio, be klausimų ir be nieko? Ne. J.Matekonienė, nes jos pavardė buvo minima įdomiu kontekstu.

J.MATEKONIENĖ. Taip, aš norėjau teikėjo paklausti, kadangi mūsų pateikimą skiria tik pora dienų. Įstatyme, tekste, turinyje... Sakykite, kas jus privertė dabar teikti šį įstatymą, kai mes būtent ir aiškinom tai, ir buvom net pasikvietę atstovus iš “Philip Morris”, ir jie sutiko, ir su darbo grupe dirbom, ir tada jūs buvote kategoriškai prieš viską. Juk ir tada galėjote tai priimti. Todėl aš manau, kad dabar reikia sulaukti Teisės departamento atsakymo, ir jeigu jau mes Seime nesilaikom įstatymų, tai kur tada jų galima laikytis? Laikykimės procedūrų.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege.

A.MATULAS. Aš bandysiu atsakyti kolegei. Aš priežastis jau įvardijau, kodėl pateikiau šitą įstatymo projektą. Svarstant jūsų pateiktą įstatymo projektą pagrindiniame Ekonomikos komitete aš nedalyvavau ir mes, pritardami šio įstatymo projekto pateiktai jūsų projekto daliai, tada … Bet matydami, kad Tabako kontrolės įstatyme dar reikia pateikti daug kitų straipsnių pataisų, mes paprašėm (yra ir raštu užfiksuota komiteto išvada) Vyriausybės, kad ji pataisas pateiktų kompleksiškai. Dėl mano jau kelis kartus įvardintų aplinkybių aš tą projektą užregistravau anksčiau. Manau, kad tai mūsų visų bendras darbas, kad mūsų dokumentai būtų suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais, ir jeigu mes visi, taip pat ir jūs, prisidėsime viena milijonine dalimi prie tos integracijos, manau, mes visi būsim patenkinti.

PIRMININKAS. Kolegos, kol kas…

A.MATULAS. Aš sutinku padaryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. …atidedame projekto pateikimo procedūrą iki antradienio, o tada mėginame glūdinti teisinius ir kitokius momentus. Ačiū, pirmininke, už jūsų tvirtumą.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2494 (pateikimas)

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2494. Pateikia viceministras R.Kairelis.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas yra vienas iš tų projektų, kurie jau buvo teikti Seime ir kurių paskirtis yra sudaryti geresnes sąlygas kontroliuoti nelegalų darbą. Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija dažnai susiduria su problema, kai tikrinant nelegalaus darbo atvejus reikia paimti įrodymams įvairius dokumentus ir pirmiausia darbo sutarčių registravimo žurnalą. Dabartinis įstatymas nenumato tų procedūrų, todėl buvo inicijuotas šito įstatymo papildymas straipsniu, kuris leistų darbo inspektoriams paimti reikiamus dokumentus, vietoje daryti jų kopijas, išrašus ir tokiu būdu operatyviai surinkti įrodymus nustatant nelegalaus darbo atvejus. Šie įstatymo papildymai buvo suderinti su darbdaviais. Jiems pritarė trišalė komisija. Todėl prašau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Trys klausimai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 1, arba 7 straipsnio, 1 dalies 13 punkto, kuris yra naujas. Ar nereikėtų po žodžio “žurnalo paėmimą” aiškiau ir paprasčiau išdėstyti punkto paskirtį, kaip, pavyzdžiui, yra nurodyta Teisės departamento? Ačiū.

R.KAIRELIS. Taip, sutinku, kad Teisės departamento siūlymas yra svarstytinas. Galbūt įvardinant, kad vykdant inspekcijos funkcijas, kurių viena yra nelegalaus darbo kontrolė. Gal būtų bendresnė formuluotė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, džiaugiuosi, kad bandoma padėti Darbo inspekcijai legalizuoti prevencinį darbą. Noriu jūsų paklausti, ar čia iš tikrųjų kartu nereikėjo ir papildomų dalykų įrašyti? Štai konkretus pavyzdys iš Darbo inspekcijos žmonių praktikos. Naktį naktinėje pamainoje dūzgia cechas II ar III aukšte, kuriame dirba ne mažiau 20-30 žmonių. Bet darbo inspektorius į cechą negali įeiti, nes tuo metu nėra administracijos, kuri galėtų įleisti darbo inspektorių. Antra, darbo inspektorius neturi įgaliojimų patikrinti akivaizdžiai veikiantį cechą, bet ne tuo metu, kai jis reglamentuotas. Tai būtų vienas pavyzdys.

Antras pavyzdys. Ar negalėtų būti išplėsta prievolė tuo metu paimti dokumentus ir atlikti reviziją? Tada būtų ilgesniam laikui. Tarkim, ne vien tik darbo sutarčių žurnalą, bet ir kitus reikalingus dokumentus, susijusius su revizijos atlikimu. Todėl drįstu jūsų klausti. Ar tuo pačiu įstatymo taisymu negalėtume truputį daugiau pažiūrėti į visas problemas, dėl kurių Darbo inspekcija yra pusiau paralyžiuota?

R.KAIRELIS. Gerai. Ačiū. Taip, jūs teisus. Yra ir daugiau problemų, susijusių su Darbo inspekcijos veikla tikrinant nelegalų darbą. Mes teikiame kur kas daugiau sprendimų, tarp jų ir kvotos funkcijų suteikimą darbo inspektoriams, kad būtų galima atlikti daugiau funkcijų vieną kartą atėjus. Bet ne visiems siūlymams buvo pritarta darbdavių, t.y. jie ne visiems pritarė. Ne viskam buvo pritarta ir kitų ministerijų. Manau, jeigu svarstant komitete būtų galimybė dar kažkuo papildyti, kas padėtų inspekcijai geriau atlikti tą funkciją, būtų galima dar patobulinti. Bet šiuo atveju mes teikiame tam, kam pritarta.

J.BEINORTAS. Seimas neprivalo derinti su darbdaviais.

R.KAIRELIS. Taip. Aš ir siūlau Seimui.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad šis laikas – 7 dienoms paimti darbo žurnalą yra per trumpas, nes Darbo inspekcija gali per 7 dienas nesusidoroti su darbu. Ar nebūtų galima pratęsti laiko?

R.KAIRELIS. Taip. Iš pradžių buvo siūloma 30 dienų. Tai buvo Darbo inspekcijos siūlymas. Mes svarstėme tą variantą, bet po derinimo su darbdaviais buvo rastas kompromisas – 7 dienos. Čia yra darbdavių kategoriškas reikalavimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame pateiktam dokumentui? Pritariame bendruoju sutarimu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Ne? Taip. Svarstysime liepos mėnesį, kolegos, jeigu Socialinių reikalų ir darbo komitetas įvardins šį projektą kaip aktualų projektą. Ačiū.

Pataisos darbų kodekso 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2627 (pateikimas)

2-9 klausimas – Pataisos darbų kodekso 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2627. Jį pateikti kviečiu vidaus reikalų viceministrą V.Markevičių. Prašom, viceministre.

V.MARKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu pateikti Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pirmiausia šį įstatymo projekto pakeitimą Vidaus reikalų ministerija inicijavo dėl to, kad gerbiamoji Seimo kontrolierė L.Kuodienė, tirdama vieno asmens skundą, nustatė, kad Pataisos darbų kodekso 20 straipsnyje yra tam tikra spraga. Tai yra nėra normos, nustatančios asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, perkėlimo į tardymo izoliatorių pagal teismo ar teisėjo nutartį terminų ir tvarkos. Ji paprašė mūsų inicijuoti šio straipsnio pakeitimą nepaisant to, kad Bausmių vykdymo kodekso, kuris yra tobulesnis, rengimas artėja prie pabaigos.

Nors šiame kodekse yra daug taisytinų pataisos darbų straipsnių, tarp jų ir gretimi, tačiau mes, atsižvelgdami į gerbiamosios kontrolierės nuomonę ir dėkodami už pastebėtas spragas, darome šį teikimą.

Iš aiškinamojo rašto jūs matėte, kad 20 straipsnyje nurodyti ne visi praktiniame darbe pasitaikantys atvejai, kai būtina nuteistąjį perkelti iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių arba policijos areštinę. Apskritai perkėlimo atvejo į policijos areštinę visiškai nenumatyta. Taip pat nenumatytas nuteistojo perkėlimas iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių arba policijos areštinę dėl tardymo veiksmų atlikimo paties nuteistojo padaryto nusikaltimo byloje. Taip pat šiame straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį pataisos darbų įstaigų administracija nuo teismo nutarties gavimo dienos privalo perkelti nuteistąjį į mano minėtas vietas, t.y. į tardymo izoliatorių arba į policijos areštinę, kad būtų atlikti tardymo ar tam tikri teisminiai veiksmai.

Siūlomu pakeitimu šios įstatymo spragos užpildomos ir pataisomos. Prašyčiau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį klausti Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, gal galite konkretizuoti, kada nuteistasis perkeliamas ne į tardymo izoliatorių, o į policijos areštinę? Ar dėl to, kad ten nėra izoliatoriaus, ar yra tam tikros išimtys? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Tardymo izoliatoriai Lietuvoje yra dviejose vietose, t.y. Šiauliuose ir Vilniuje, o nepilnamečių yra Kaune. Jeigu teismo procesas vyksta Mažeikiuose, be jokios abejonės, jis yra perkeliamas į Mažeikių policijos areštinę. Tą numato Kardomojo kalinimo įstatymas ir tam tikri poįstatyminiai aktai.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Ar galime pritarti projektui po pateikimo? Galima, ar ne? Ačiū. Pritariame Pataisos darbų kodekso 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2627. Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau nagrinės. Svarstysime rudens sesijoje.

Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2629 (pateikimas)

Paskutinis kantrusis viceministras kviečiamas į tribūną. Klausimas 2-12 – Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2629. Pateikia ūkio reikalų viceministras R.Vaitkus.

R.VAITKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai norėčiau pateikti ratifikuoti konvenciją dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui. Lietuva nuo 1993 metų yra Tarptautinės atominės energetikos agentūros narė, taip pat yra įsipareigojusi vykdyti visus darbus pagal priimtus tarptautinius standartus. Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai… neeilinėje sesijoje 1986 metais po Černobylio avarijos. Prisijungimas prie šios konvencijos leistų išplėsti Lietuvos galimybes gauti tarptautinę pagalbą radiologinės avarijos atveju. Jokių papildomų lėšų konvencijos reikalavimams įvykdyti nereikėtų. Reikėtų peržiūrėti muitinės ir pasienio režimą reglamentuojančius norminius dokumentus ir pritaikyti konvencijos reikalavimams. Tą ir numatyta padaryti. Prašyčiau priimti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius klausia dėl projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 7 straipsnio 2 dalies 1 sakinio pabaigoje yra žodžiai “prašančioji valstybė”, bet pagal tekstą, man atrodo, kad ten turėtų būti ne “prašančioji valstybė”, o “teikianti pagalbą valstybė”. Matyt, reikėtų į tekstą pasižiūrėti. Sakyčiau, kad čia turbūt reikėtų keisti. Ačiū.

R.VAITKUS. Čia yra autorizuotas vertimas. Aš pasižiūrėsiu į originalą. Labai ačiū už pastabą. Jeigu neatitinka, mes tikrai pakoreguosime.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Turbūt pritariame, ar ne?

R.VAITKUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime rudens sesijoje.

Kolegos, yra likę Seimo narių pareiškimai ir keletas techninių dalykų. Taigi Seimo narių pareiškimai. N.Vaitiekūnienė savo pareiškimą – atvirą laišką Seimo Pirmininkui prideda prie stenogramų. Daugiau pareiškėjų nėra.

Seimo narės pareiškimas

N.VAITIEKŪNIENĖ. Atviras laiškas

“Gerbiamasis Seimo Pirmininke, birželio 22 dieną man pateikiant įstatymo projektą, kuriuo numatomas moralinės žalos atlyginimas nuo nusikaltėlių nukentėjusiems žmonėms, Jūsų vadovaujamos partijos atstovų Seime balsais šis projektas, nepateikiant jokių argumentų, buvo faktiškai sustabdytas.

Vienas iš motyvų, dėl kurių ruošiau ir teikiau šį svarbų projektą, buvo dažni Jūsų pasisakymai apie tai, jog mūsų turimi įstatymai nepakankamai gina nusikaltėlių aukas.

Kaip reikėtų suprasti Jūsų vadovaujamos partijos atstovų Seime elgesį šio įstatymo atžvilgiu, kaip Jūs pats žiūrite, vertinate projektą ir nepritarimą jam po pateikimo. Jūsų partijos nariai suvokdami, jog neskaičius įstatymo teksto, neturėdami argumentų prieš, spaudė mygtuką”susilaikiau”, o tai, žinia, stabdo projekto svarstymą komitetuose. Ar pateisinate situaciją, kai viešai yra gailimasi nusikaltėlių nuskriaustų Lietuvos žmonių, o Seime, pasidavus smulkiam politiniam kerštavimui, dar kartą nuskriausti jau ir taip nusikaltėlių aukomis tapę žmonės, kuriems jau seniai reikia moralinės žalos atlyginimą reglamentuojančio įstatymo. Su pagarba – N.Oželytė”.

PIRMININKAS. Pora informacijų, kolegos. Viena informacija ta, kad Prezidentas savo dekretu grąžino Seimui iš naujo svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aš jus dėl to informuoju ir sakau, jog ateinantį antradienį Prezidentūros atstovai pateiks šį dekretą.

Protokolinis nutarimas dėl projektų svarstymo komitetuose terminų pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų nustatymo

Toliau, kolegos, protokolinis nutarimas dėl kai kurių kitų projektų svarstymo plenariniame posėdyje datų. Tam pritarė Seniūnų sueiga remdamasi komitetų siūlymais. Ar galime tam protokoliniam nutarimui, kuris yra išdalytas, pritarti? Pritariame. Ačiū.

Savaitės (nuo 2000 06 26) darbotvarkės projektas

Kolegos, prašyčiau neprašyti daug kalbėti dėl kitos savaitės preliminariosios darbotvarkės. Ji yra išdalyta. Ten, ko gero, turėtų būti po Teisės departamento išvadų Tabako kontrolės įstatymo projektas, šiandien mėgintas pateikti. Visuomenės informavimo įstatymas pateikiamas ketvirtadienį. Ar kas norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Ne. Dėkoju. Preliminariai darbotvarkei pritarta.

Aš, gerbiamieji kolegos, jums nuoširdžiai dėkoju už šios dienos bendrą darbą.