Penkiasdešimt ketvirtasis (489) posėdis
2000 m. birželio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. birželio 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, labas rytas, posėdžio svečiai! Aš skelbiu rytinį posėdį pradėtą.

Kviečiu registruotis ir kuo greičiau plenarinių posėdžių salėje skleisti darbinę nuotaiką ir atmosferą, nes kol kas tokios nėra daug. Registruojamės, kolegos. Prieš jūsų akis šios dienos posėdžių darbotvarkė, kurioje atsiranda pora naujų klausimų. Vyriausybė vakar pateikė kitų metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tai yra šių metų biudžeto pataisas. Jos pradedamos svarstyti. Taip pat yra naujas formalus 1-4 projektas, nedidelė pataisa. Kaip ir esame sutarę, šiandien baigiame Biudžetinės sandaros įstatymo pataisų svarstymą. Dar likę nesvarstytos L.Sabučio pataisos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas, taip pat Seimo rinkimų įstatymo pataisos ir kiti svarbūs reikalai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šios dienos darbotvarkei, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje.

Dėl darbotvarkės – K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, jau antrą kartą teikiate kaip rezervinį klausimą Kelių fondo įstatymo pakeitimą. Kaip žinote, tas įstatymas kelia daug diskusijų ir man keista, kad tai tik rezervinis ir vis skiriama 5 minutės svarstyti. 5 minutės, sutikite, tikrai nenormalus laikas.

PIRMININKAS. Man naujiena, kolega, kad skiriamos 5 min. Iš kur jūs turite tokį tekstą?

K.ŠAVINIS. Pagal darbotvarkę iš esmės galbūt ir nulis gali būti.

PIRMININKAS. Iš tikro, ko gero, šiandien nebaigsime svarstyti, nes Vyriausybė kol kas nėra pareiškusi nuomonės dėl šio įstatymo projekto.

K.ŠAVINIS. Siūlyčiau jo svarstymą išbraukti arba įrašyti tada, kai normaliai bus galima skirti deramą laiką, trukmę.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu yra siūlymas išbraukti, galime tai padaryti, bet aš siūlau nebraukti, o pradėti šiandien svarstyti. Šiandien pradedame svarstyti tuo laiku, kuris čia yra įrašytas – 12.25 val. Galbūt mums pavyks tai padaryti. Ačiū.

A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien mums išdalytoje darbotvarkėje gana keistai tenka matyti, kad 2-5 klausimas – Biokuro įstatymo projektas iš vakarykščio projekto 10.00 val. patenka į 17.00 val.

PIRMININKAS. 10.00 val. jis niekaip negalėjo būti, nes mes iš pradžių dedame…

A.GRUMADAS. Atsiprašau. Iš rytinės posėdžio dalies pateko į popietinę, o atvažiuoja šio klausimo klausyti suinteresuoti asmenys, atvažiuoja tolimą kelią. Toks keistas laiko pakeitimas sunkiai paaiškinimas. Ar nebūtų galima kaip nors vis dėlto grįžti prie to, kas mums buvo išdalyta ankstesnėse darbotvarkėse, t.y. į priešpietinį posėdį?

PIRMININKAS. Kolegos, aš dabar sunkiai įsivaizduoju, ko mes galime atsisakyti. Kolegos, ten yra nepritariama ir ten reikia 36 Seimo narių balsų. Aš visus atmetimus, kuriuos komitetai siūlo atmesti, stengiuosi dėti į rytinį posėdį, kol Seimo nariai dalyvauja posėdyje, nes po pietų sunkiai galime surinkti balsuojančius kolegas. Kolegos, gal prašyčiau sutikti. Vilniuje pabus svečiai, kurie dalyvaus posėdyje. Gal, kolegos, nekvestionuokite to laiko, nes tiesiog galimybių nelabai turime.

A.GRUMADAS. Dar vienas klausimas. Savo kolegės J.Matekonienės vardu klausiu, kad nereikėtų būti dviem. Yra klausimas 2-7 – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Neseniai tos nuostatos, kurios yra šiame įstatyme, buvo Seimo atmestos. Taigi ar nėra pažeidžiamas Seimo statutas ir ar mes svarstome ne per greitai, nes, kiek atsimenu, turi praeiti pusę metų iki grįžimo prie to paties klausimo?

PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Mes į visus šiuos dalykus teisiškai atsakysime. A.Sysas. Kolegos, prašom taupyti laiką.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau sužinoti, kodėl išbraukta iš darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymas, nes jis lyg atsilieka nuo kito įstatymo, kuris svarstant turėjo eiti kartu?

PIRMININKAS. Tai komiteto prašymas. Komitetas nespėjo. Mes esame sutarę taip, kad antradienį baigiame svarstyti jūsų projektą, o ketvirtadienį svarstome šį Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Gal ne visai kartu, bet kitą savaitę turime baigti svarstymus.

M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš, pritardamas gerbiamojo A.Grumado pasiūlymui, kad nereikia nukelti Biokuro įstatymo, siūlyčiau vietoje rezervinių klausimų ką nors pasižiūrėti ir tai bus priešpietinis svarstymas.

PIRMININKAS. Aš labai, kolegos, atsiprašau. Prašyčiau tylos, nes negaliu suvokti M.Pronckaus siūlymo per triukšmą.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš Biokuro įstatymą siūlau įdėti vietoje kurio nors rezervinio klausimo. Tada jis atsirastų priešpiet ir mūsų pasiūlymai būtų išspręsti. Aš siūlau Biokuro įstatymą svarstyti priešpiet.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime iš tikro taip tartis: jeigu bus laiko, mes kaip rezervinį klausimą paimame 2-5 – Biokuro įstatymo projektą ir svarstome iš ryto. Dėkui. Susitarsime.

A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš tuo pačiu klausimu, pirmininke. Manau, nieko baisaus neatsitiks ir mes pagerbtume tuos žmones, kurie susirinks, jeigu Biokuro įstatymą sukeistume su 1-9 klausimu – Seimo rinkimų įstatymu, kuris, matyt, daugiau domina mus pačius. Nieko neatsitiktų, jeigu ponas S.Kaktys apie Seimo rinkimų įstatymą praneštų ir po pietų.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, galime iš principo sutarti, kad prieš pietus vietoje 1-9 klausimo svarstome Biokuro įstatymo projektą, jeigu iš tikro toks palaikymas būtų, o kai bus diskutuojama dėl Seimo rinkimų įstatymo, mes galime ir pietų pertraukos metu trupučiuką… Tuo labiau kad biokuras, manau, nesukels didelių mūsų diskusijų. Ar galime pritarti darbotvarkei turint galvoje, kad 12.30 val. galėtume svarstyti Biokuro įstatymo pataisą? Dėkui, kolegos.

Kolegos, aš dar sykį kviečiu registruotis. Registruojamės!

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2492(2*) (priėmimas)

Pirmasis darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2492(2). Priėmimas. Mes registruojamės, o aš kviečiu į tribūną O.Suncovienę, Ekonomikos komiteto pranešėją dėl šio projekto. Dar keletas žodžių ir tada kalbos dėl motyvų, kolegos.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstomos pataisos esmė – panaikinti laiko apribojimą, taikomą prekybai alkoholiniais gėrimais. Per pastarąjį laikotarpį, kol minėtas apribojimas galiojo, alkoholizmo problema ne tik nebuvo išspręsta, bet tapo dar opesnė. Tai rodo liūdna apsinuodijimų pilstukais ir kontrabandos mastų statistika. Vadinasi, laiko ribojimas yra ne tik neefektyvi priemonė, bet ir ydinga, skatinanti nelegalų biznį, mažinanti įplaukas į biudžetą, žlugdanti mokesčius mokančių įmonių veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog svarstoma ne alkoholio propagandos, o Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa. Todėl deklaratyvi retorika šiuo atveju yra daugiau spekuliatyvaus pobūdžio. Tuo labiau kad svarstoma pataisa neprieštarauja valstybės alkoholio kontrolės politikos principams. Ekonomikos komitetas 9 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 1 susilaikius pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi vienas straipsnis. Esmė aiški. Prašom rengti ugningas kalbas dėl motyvų. P.Gražulis remia šį projektą. Prašom. A.Patackas nori paremti šį projektą. K.Skrebys norėtų paremti šį projektą. K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš tikrai norėčiau paremti šį projektą, nes argumentų buvo daug pasakyta. Tarkim, galiu net pacituoti. “Kauno dienos” laikraštis darė savo skaitytojų apklausą, ar jie pritartų tokiam sprendimui? Galiu pasakyti, kad nebuvo nė vieno atsakymo už draudimą prekiauti alkoholiu iki 11.00 val. ryto. Manau, kad tikrai būtų laikas priimti šį sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, bet šioje Alkoholio kontrolės 21 straipsnio pataisoje kalbama visai ne apie tai. Tik viena iš dalių yra laiko pakeitimas, tačiau 2 dalis reglamentavo, kad “savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę riboti nustatytą alkoholinių gėrimų pardavimo laiką pagal nustatytas alkoholinių gėrimų grupes”. 3 pastraipa: “Atitinkamų policijos komisariatų vadovai turi teisę už prekybą alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus sustabdyti prekybą alkoholiniais gėrimais”. Jūs net tas pastraipas išbraukėte. Faktiškai savivaldybė neturės įtakos. Girtavimai vyks kaimuose, seniūnijose, savivaldybėse, o savivaldybės neturės jokios įtakos. Policijos komisariatai neturės teisės stabdyti alkoholio plitimą. Taip pat jūs atsižvelkite į visus kreipimusis į Seimo narius. Nejaugi jūs, Seimo nariai, esate akli! Į Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininko J.Kančiaus kreipimąsi, į Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininko J.Jakubčionio kreipimąsi, kur puikiai išdėstyta, kas Lietuvoje yra, kokia padėtis yra. Nejaugi jūs nematote tų ašarų, kurių prisišaukia alkoholis? Todėl siūlome nepritarti tai pataisai. Atmesti.

PIRMININKAS. Seimo pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mane stebina tokia didelė pataisa, išbraukimas bet kokių galimybių nors kiek prižiūrėti alkoholio pardavinėjimą kiekvienoje girdykloje, kiekviename užkampyje, kuris gali pasivadinti kokia prekybos įmone ką nors pardavinėdamas 24 valandas per parą. Aš negaliu pritarti ir iš esmės, ir galų gale politiškai, kad šis Seimas, matydamas tokią Lietuvos nelaimę kaip girtuokliavimas, dabar žengia tokį žingsnį, leisdamas neribotai pardavinėti bet kur bet kokį alkoholį per visą naktį ir iš ryto, kai žmonės eina į darbą. Kaip tai atrodo? Kaip Seimas atrodys? Aš labai nenorėčiau, kad Seimas taip atrodytų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis Seime, aš manau, kad ši pataisa taikoma tai vartotojų grupei, kuri, jeigu įsigaliotų, vargu ar pagal savo perkamąją galią galės pasinaudoti legaliai veikiančia paslauga. Manau, kad toks laiko praplėtimas paskatins tuos, kurie dar nedrįsta pasinaudoti, nedrįsta pirkti iki 11 valandos. Taigi kviečiu nepritarti, nes vartojimą tik praplės.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartotis, kalbėti apie moralinę šio įstatymo pusę, tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šis įstatymas prieštarauja Vyriausybės programai. Vyriausybės programoje yra numatyta mažinti alkoholio suvartojimą, netgi nustatyti konkretūs alkoholio suvartojimo mažinimo rodikliai. O mes dabar norime, stengiamės, aišku, kodėl ponas K.Skrebys stengiasi priimti įstatymą, prieštaraujantį Vyriausybės programai. Siūlau jums visiems susirūpinti ir leisti Vyriausybei vykdyti savo programą.

PIRMININKAS. Ne visi Seimo nariai gali įsijungti mikrofonus. N.Vaitiekūnienė prašo žodžio.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš norėčiau patikslinti Seimo Pirmininko mintį, kad iš tikrųjų ne visos girdyklos gali prekiauti bet kokiu alkoholiu, nes tai yra griežtai licencijuojama veikla. O Vyriausybės programomis negalima priversti tautą būti nei blaivia, nei laiminga. Reikėtų socialinius reikalus geriau tvarkyti, gal mažiau gertų. Šituo atveju Seimo Pirmininko argumentas tikrai neįtikinantis. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ar dar kas kalbėtų už? Kolegos, registruojamės. 4 kalbėjo prieš, du kalbėjo už. Prašom neapgaudinėti, pone A.Patackai. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom, kolegos, netriukšmauti. Prašom nueiti į Sekretoriatą, paprašyti ir, be abejo, nereikia šaukti per visą salę.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kolegos, balsuojame.

Už – 40, prieš 31, susilaikė 14, įstatymas nėra priimtas, jis yra atmestas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2551(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-2 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2551(2). Priėmimas. Kviečiu Ž.Jackūną į tribūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, per laikotarpį, prabėgusį nuo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas negavo iš esmės jokių naujų siūlymų ar pastabų dėl šio projekto… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš labai prašyčiau patylėti. Pone Algimantai Salamakinai! Aš prašyčiau tylos, kolegos! Pone Justinai Karosai! Aš prašyčiau elgtis pagal prigimtį. Prašom, kolegos, tylos! Kalba Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. … išskyrus laikinai LRT generalinio direktoriaus pareigas einančio V.Žuko ir LRT tarybos pirmininko M.Martinaičio atsiųstą raštą, kuriuo siūloma šiek tiek koreguoti projekto 12 straipsnio naują redakciją. (Balsas salėje) Nežinau, ar ji yra išdalyta, negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Nėra raštu siūlymų?

Ž.J.JACKŪNAS. Jos turbūt nėra.

PIRMININKAS. Gerai. 1 straipsnis, kolegos. Einame pastraipsniui ir tada žiūrime. Naujosios redakcijos 1 straipsnis. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 5 straipsnyje siūlo mūsų Teisės departamentas vietoje korespondentų rašyti žurnalistų punktai, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra tokios sąvokos “korespondentai”, nors šiaip aš tiesiog negaliu ir apsispręsti. Galbūt galima žurnalistų punktus palikti, ar palikti korespondentų punktus?

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio nori kalbėti Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau ir dėl kitų straipsnių matyti, kas yra keičiama. Nėra palyginamojo projekto. Dabar 1, 2, 3 – visi pritariame. Aš nežinau, ar visi žino, kam mes pritariame. Kas yra keičiama?

PIRMININKAS. Gerai. 5 straipsnis, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš gal ir sutikčiau, kaip siūlo Teisės departamentas, vietoje “korespondentų” įrašyti “žurnalistų”. Nieko čia baisaus.

PIRMININKAS. Dėl keitimo esmės. Dėl Pirmininko klausimo dėl 5 straipsnio. Teisės departamento siūlymas yra priimamas. Pone pranešėjau, Seimo Pirmininkas klausia dėl keitimo esmės, nes nėra lyginamojo varianto.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad mes negavome jokių pastabų ir jokių siūlymų, išskyrus šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkui. 6 straipsnis, kolegos. Priimame. 7 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimame. 8 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimame. 9 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. 10 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 11 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 12 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 12 nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Išskyrus tai, ko prašo taryba. 4 dalyje yra parašyta taip: “Generalinis direktorius dėl tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus (…), jeigu už tai balsuoja daugiau kaip pusė”. Jie siūlo “jeigu balsuoja daugiau kaip du trečdaliai tarybos narių”. Mes komitete to nesvarstėme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tada siūlau atidėti ir susitarti arba priimti šį straipsnį tokį, koks yra, bet nebalsuoti dėl viso įstatymo projekto.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš siūlau priimti jį tokį, koks jis yra.

PIRMININKAS. Jokių pataisų registruota nėra. Ar galime priimti 12 straipsnį? Priimame 12 straipsnį. 13 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl 13 straipsnio yra mūsų Teisės departamento tokie siūlymai, kad 14 straipsnio…

PIRMININKAS. 13 straipsnio.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl 13 nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 14 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl 14, kad 14 straipsnio 2 dalyje būtų nurodyta… Atsiprašau, 3 dalyje reikėtų nurodyti, kad pastatų dalims, statiniams ir įrenginiams. Bet, man atrodo, čia yra tiesiog tokia bendresnė nuostata, kad turtą valdo, naudoja ir pastatus, žemę.

PIRMININKAS. Nėra jokių pataisų, kolegos. Niekas nekalba dėl motyvų. 14 straipsnis priimamas. 15 straipsnis. Dėl 14 straipsnio. Dėl 14 straipsnio. Pirmininkas V.Landsbergis.

PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Dėl 12 straipsnio neaiškumo.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, Pirmininke, jis yra priimtas. Ar grįžtame prie 12 straipsnio?

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau grįžti ir pasiaiškinti.

PIRMININKAS. Grįžtame prie 12 straipsnio, kolegos. Prašom.

V.LANDSBERGIS. 12 straipsnyje yra 2 punktas, kaip yra skiriamas generalinis direktorius. Tarybą skiria daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma. Ir taip pat jis atleidžiamas. Tačiau iš tikrųjų skyrimo procedūra yra daug sudėtingesnė, apie tai čia nekalbama. Yra sudėtinga balų sistema ir visai nėra taip, kad vienas tarybos narys turi vieną balsą. Jie turi balų sistemą, kuri čia neparodyta, yra paslėptas balsavimo būdas, kitoks. O atleidžiant nėra jokios balų sistemos, jokios vertinimų sistemos nėra. Atleidžiant vieno balso persvara, pačios tarybos veikla gali būti nelabai stabili, gali būti daroma visokių susitarimų, įkalbinėjimų ir panašiai. Tai nėra gerai ir šitas straipsnis nėra skaidrus.

PIRMININKAS. Taigi 12 straipsnis, buvo argumentai prieš…

V.LANDSBERGIS. Būtų geriau, jeigu būtų atleidimas irgi ne toks, arba dviem trečdaliais, arba įvesti balų įvertinimo sistemą.

PIRMININKAS. Dar A.Raškiniui suteikiu žodį dėl 12 straipsnio.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau atidėti 12 straipsnį. Profesorius V.Landsbergis pasakė minčių, ir Radijo ir televizijos taryba, ir dabar laikinasis direktorius… tiesiog norisi išklausyti jų argumentų, įsiklausyti, ką jie sako, tada galbūt galėtume priimti. Aš siūlyčiau dar atidėti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ar galime priimti kitus straipsnius, o 12 straipsnį atidėti?

Ž.J.JACKŪNAS. Galima tokiu atveju, jeigu iškilo abejonių, tai tikrai paderinsim ir priimsim vėliau.

PIRMININKAS. 12 straipsnio, kolegos, priėmimas bendruoju sutarimu atidedamas. (Balsas iš salės) Ne, tai apie pataisas nekalbame. Mes kalbam tik dėl straipsnio, reikia kalbėti dėl motyvų. Kyla abejonių, pranešėjas sutinka, bendruoju sutarimu 12 straipsnis, kolegos,atidedamas.

13 jau priimtas, 14 priimtas, 15 straipsnis, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Man atrodo, dėl 15 straipsnio nėra pastabų.

PIRMININKAS. 15 straipsnį priimame.

16 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimame ir antrąjį mūsų taisomo įstatymo straipsnį taip pat priimame. Kolegos, liko 12 straipsnis, prie jo grįšime, šis įstatymas bus baigiamas priimti kitą antradienį. Ačiū, pone pranešėjau.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo preambulės pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2670 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nematau kol kas Vyriausybės atstovų. 1-4 – gal galėtume dabar svarstyti šį projektą? Nr.P-2670 projektas. Gerbiamieji kolegos, pone Pirmininke? Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo preambulės pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2670. Sutaupėme laiko, pradedame šį projektą svarstyti anksčiau. Pateikia Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas buvo truputį svarstomas, bet labai trumpai, kadangi tai buvo vėlyvoji įstatymo priėmimo stadija, ir, tiesa sakant, tiktai tada ir atsirado ta preambulė. Preambulė, kuri man pasirodė dviprasmė ir abejotina. Aš posėdyje siūliau stabtelėti arba tiesiog bendru sutarimu išbraukti abejotinus keletą žodžių. Tačiau dalis Seimo narių nesutiko, pareikalavo, kad tuo atveju būtų atidėtas visas įstatymo priėmimas, nes jie nori matyti atspausdintą, negalima taip atseit iš vieno pasiūlymo išbraukti 5 žodžius, nors nieko naujo nebuvo siūloma įrašyti. O tik išimti tai, kas yra dviprasmiška ir abejotina. Aš nenorėjau reikalauti atidėjimo ar panašiai, įstatymas buvo priimtas, paskelbtas, galiojantis. Bet vis dėlto šitą vietą reikia sutvarkyti, kad ji būtų korektiška, kad nebūtų tos dviprasmybės, kurią aš apibūdinau aiškinamajame rašte.

Galiu dabar dar kartą pasakyti. Taip, kaip parašyta, kad “atominė elektrinė buvo statyta didelės dalies Rytų Europos šalių energetikos problemoms spręsti,” kažkas užšifruota. Turbūt ne Lenkijos problemoms spręsti. Turbūt. Ką čia ir kalbėti. Aišku, kad užšifruota, kad tai Baltarusijos ir Rusijos, šito buvusios Sovietų Sąjungos regiono, galbūt ir apskritai visos Sąjungos, nes Rusija, kaip jūs žinote, yra iki Kamčiatkos. Bet čia Rytų Europa. Kas yra Rytų Europa? Mes nelabai save traktuojam kaip Rytų Europą, o, aišku, kad po tuo slepiasi dvi mūsų kaimyninės šalys. Ir po to sakoma, kad todėl šios elektrinės uždarymas yra tarptautinė problema. Todėl, kad ji buvo statyta Baltarusijos ir Rusijos energetikos problemoms spręsti. Tai jeigu “todėl” yra tarptautinė problema, mes tartum siūlom toms valstybėms kištis į jos uždarymo reikalus.

Aš nežinau, ar preambulės siūlytojai turėjo tokią mintį – iš tikrųjų pakišti kiaulę. Bet yra padaryta kažkas labai neatsargiai ir labai paprastas dalykas yra pasakyti tiesiai: Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema. Tai tada yra taip, kaip mes dabar ir svarstom. Turim donorų konferenciją, turim visuotinį pritarimą, kad Lietuva ėmėsi spręsti šitą dalyką. Turim paramą ir finansavimą, kaip mes jį spręsim.

Tarp kitko, mes matome ir dabar, kokioje padėtyje būtume atsidūrę, jeigu nebūtume ryžęsi žengti šio žingsnio. Būtume likę be pakvietimo derėtis Europos Sąjungoje, be jokio finansavimo tai problemai, kuri vis tiek artėja, ir turėtume Rusijos pasiūlymą perimti tą elektrinę. Galėtume užmiršti apie visokias integracijas. Mes buvom pakankamai apsisprendę, išvengėm šito, kas dabar mums buvo pademonstruota per donorų konferenciją, turime pozityvią slinktį, pozityvią eigą, bet reikia sutvarkyti ir šią įstatymo šiukšlę su dviprasmiu turiniu. Aš manau, kad niekas neprieštaraus tai redakcinei pataisai, kelių žodžių išbraukimui. Man rodos, kad čia nėra ko gaišti laiko komitetams ar panašiai, galim priimti tiesiai Seime, jeigu reikia ypatingos skubos tvarka, iš karto, dabar.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar iš tiesų nematote kur kas svarbesnių reikalų negu preambulės taisymas. Preambulės, ne paties įstatymo, ne nutariamosios dalies. Ar iš tikrųjų šios preambulės taisymas ir tokie panašūs dokumentai yra reikalingi todėl, kad mes dar visą liepos mėnesį dirbtume?

V.LANDSBERGIS. Man sunku įsigilinti į jūsų minties vingrybes. Bet kad ir kas būtų priimta Seime, ar preambulinėje dalyje, ar straipsninėje dalyje, tai yra Seimo pasakytas teiginys. Ir Seimas už tai yra atsakingas. Jeigu kas nors kokiomis nors aplinkybėmis norėtų remtis Seimo priimtu įstatymu, tai yra Seimo priimto įstatymo tekstas. Seimas mano, kad uždarymas yra taip pat, pavyzdžiui, Baltarusijos ir Rusijos problema ir jos turi teisę kištis. Nereikia mums tokių interpretacijų, kad ir kur jos būtų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal šis pavyzdys jus įtikins, kad tokiuose įstatymuose iš viso neturėtų būti jokių preambulių.

V.LANDSBERGIS. Aš nesiūliau tos preambulės, aš buvau nustebęs, kad ji atsirado paskutinėje įstatymo priėmimo stadijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar verta šią įstatymo šiukšlę, kaip jūs pasakėte, paryškinti, kad atkreiptume Rusijos ir kitų Rytų Europos šalių atstovų dėmesį. Galbūt nereikia kreipti dėmesio ir būtų visi užmiršę, ir niekas būtų to neužfiksavęs. Bet šiandien tas darbas Seime parodys ir paryškins tą problemą. Tai ar ne beprasmiškas darbas, kadangi iš tikrųjų užfiksuota realybė? Taip ir buvo statoma elektrinė Rytų Europos šalims. Ar verta tą realybę nubraukti, kaip jūs pasakėte, užtušuoti dviprasmybę?

V.LANDSBERGIS. Atkreipkite dėmesį į tekstą, gerbiamasis parlamentare, jūs taip pat atsakote už Seime priimamus dokumentus. Žodis “todėl”, atkreipkite dėmesį į jį ką, reiškia žodis “todėl”,kai jūs sakote, kad iš tikrųjų buvo statoma Sovietų Sąjungos reikalams. Todėl… Tai aš pasakysiu, ar reikia atkreipti dėmesį, ar ne. Yra tokios plastikinės minos, ant kurių galima ir neužminti, bet jeigu žinom, kad yra, geriau ją išimti ir nelaukti, ar užmins, ar neužmins.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau tik komentarą, klausimo neturiu. Aš manau, kad mums dabar visiškai nėra reikalo ginčytis dėl šios pasiūlytos pataisos. Ji yra racionalesnė, man atrodo, nes išbraukiama perteklinė tos preambulės dalis, be to, ji apibūdina pagrindinį preambulės tikslą. Kitaip tariant, tai yra tarptautinė problema, ne tik Lietuvos. Mes remiamės nacionaline strategija, daugiau nieko nereikia. Aš visiškai palaikyčiau šią pataisą.

PIRMININKAS. Taigi čia kalbama dėl motyvų. Dar vieną klausimą turi J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Suprantu, kad tai, kas yra parašyta, mums visiškai nepriimtina ir netinka. Bet, Pirmininke, matyt, preambulė buvo sugalvota tam, kad pasakytume, kad atominės elektrinės uždarymas anksčiau, negu leidžia jos resursai, kyla iš jos konstrukcijos ir iš to, vadinkime, toje konstrukcijoje slypinčio nesaugumo. Galbūt reikėtų preambulėje, išbraukus šią vietą, kurią siūlote, akcentuoti, kodėl mes dabar kreipiamės į donorus tarptautiniu mastu: nes tai yra ne mūsų sugalvotas, bet mums primestas nesaugios konstrukcijos įrenginys. Galbūt toje preambulėje turėtų būti visiškai kitas tekstas. Dabar neturiu įstatymo čia ir bijau abejoti. Kokia būtų jūsų pozicija?

V.LANDSBERGIS. Manau, kad išbraukus tai, ko nereikia, lieka tai, ko reikia, parašyta paprastai ir tiesiai, kad uždarymas yra tarptautinė problema. Mes matome, kad tarptautinė bendrija yra ir susirūpinusi, ir skiria pinigus, ir dalyvauja, ir dalyvaus toliau. Čia viskas parašyta.

O apie tai, kad ten yra pavojinga konstrukcija, tarp kitko, neseniai yra paskelbta Jungtinių Valstijų aukštos instancijos išvada, kuri sako vienareikšmiškai: ši elektrinė yra pavojinga, ji gali sukelti avariją, ir viskas. Jeigu tokia nuomonė yra, mes galime cituoti tas nuomones, bet jos yra žinomos. Be to, turbūt įstatymo tekste yra apie tą konstrukcijos pavojingumą.

PIRMININKAS. Dėkui, pone Pirmininke. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? A.Šimėnas – už.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas kaip tik ir svarstė šį įstatymo projektą. Buvo diskusijų dėl preambulės. Buvo siūloma (ir aš tai rėmiau) apskritai jos atsisakyti, bet kai atsirado įrašas, kad tai yra tarptautinė problema, buvo palikta.

Iš tiesų profesorius labai tiksliai pastebėjo tą dviprasmybę, kurios mes nepastebėjome. Apgailestauju, kad tai mūsų komiteto darbo brokas, nes mes daugiau dėmesio skyrėme pačiam įstatymui, preambulei. Įvertinome tai, kas mums atrodė aktualu. Iš tiesų tai, ką pastebėjo profesorius, yra svarbu. Siūlau paremti ir ištaisyti tai, ką mes ne visai tiksliai padarėme.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Norėčiau patikslinti komiteto pirmininką A.Šimėną. Čia ne komiteto darbo brokas, bet Seimo daugumos darbo brokas.

Be abejo, nėra (…) balsuoti už šį projektą, bet noriu priminti Seimo Pirmininkui. Nereikia kalbėti apie atominę elektrinę, kad ji yra nesaugi. Yra išduota licencija pirmajam reaktoriui, ir ji yra saugi. Negąsdinkime tautos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti dėl pritarimo po pateikimo? Reikėtų. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pateiktam Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo preambulės pakeitimo įstatymo projektui. Paskui apsispręsime, ar jį priimam šiandien, nes Seimo Pirmininkas pasiūlė šiandien priimti šį įstatymą. Registruojamės.

Posėdžiauja 77 Seimo nariai. Taigi ar pritariame Seimo Pirmininko V.Landsbergio pateiktam įstatymo projektui po pateikimo? Pritariantys – už. Už – 56, prieš – 1, susilaikė 14, pritarta po pateikimo. Ar galime bendruoju sutarimu susitarti dėl ypatingos skubos tvarkos? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. (Balsai salėje) Pirmininkas pasiūlė kalbėdamas savo kalboje, pone Bernatoni. Ar tinka, kolega Juozai, toks pasiūlymas? Dėkui. Bendruoju sutarimu susitarėme dėl ypatingos skubos tvarkos. Pradedame priėmimą. Galbūt dar kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų?

Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš labai džiaugiuosi, kad kolega A.Šimėnas pripažino tam tikrą komiteto neapsižiūrėjimą ir remia, kad tai reikia padaryti. Manau, mes vieningai tai pataisysime ir negaišime laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia norėčiau savo ir kolegų vardu padėkoti Seimo Pirmininkui už tas plastikines bombeles, kurias išsprogdino.

PIRMININKAS. Kolegos, kažkaip menka, menka, žiūrint į kairę pusę. Atleiskite. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo preambulės pakeitimo įstatymą. Registruojamės.

Posėdžiauja 74 Seimo nariai. Ar priimame, kolegos, tik ką aptartą įstatymą? Pradedame balsuoti. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 15, įstatymas priimtas.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo  įstatymo projektas Nr.P-2668 (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną finansų viceministrą poną E.Žilevičių. Jis pateiks 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2668. Prašom, viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto tikslas – pakeisti 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Vyriausybės sprendimus.

Lietuvos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu patvirtino Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programų įgyvendinimo priemones. Viena iš jų – švietimo ir mokslo srityje šių metų pirmąjį ketvirtį parengti profesinių ir žemės ūkio mokyklų optimizavimo programą, kurios tikslas – įvertinti profesinių ir žemės ūkio mokyklų veiklos tikslingumą, išspręsti žemės ūkio mokyklų pavaldumo klausimą.

Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė vasario 8 d. nutarimu pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai iki liepos 1 d. perimti aukštesniųjų žemės ūkio ir žemės ūkio mokyklų steigimo funkcijas pateikiant Seimui 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Didinami asignavimai Švietimo ir mokslo ministerijai šioms programoms, kitų švietimo įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, funkcionavimo, profesinio mokymo, aukštesnių studijų, centrinių studijų išlaikymui, atitinkamai sumažinami asignavimai Žemės ūkio ministerijai profesinio rengimo ir centrinių institucijų išlaikymo programoms vykdyti. Išlaidos švietimo programoms buvo patikslintos pagal Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijų pateiktus pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 12 ir 31 straipsniais, priėmė nutarimą dėl rinkos priežiūros institucijų ir nusprendė nuo 2000 m. liepos 1 d. reorganizuoti Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias įstaigas: Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos, Valstybinę higienos inspekciją prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, jos skyrius… visuomenės sveikatos centruose apskrityse, šių centrų filialuose, miestuose ir rajonuose į šias centrines valstybinio administravimo įstaigas: Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos.

Minėtame nutarime nuo liepos (…) d. numatyta reorganizuoti Valstybinę sėklų inspekciją ir Valstybinę grūdų inspekciją į Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Be to, Vyriausybė, siekdama sukurti darnią žuvininkystės administravimo struktūrą ir atsižvelgdama į Europos Sąjungos valstybių praktiką, nutarė priskirti Žemės ūkio ministerijai žuvininkystės ūkio politikos formavimo, šios ūkio šakos administravimo ir visas žuvininkystės ūkio integravimo į Europos Sąjungą funkcijas, o Aplinkos ministerijai – žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas. Todėl šiame nutarime Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta reorganizuoti Žemės ūkio ministerijos departamentą į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, o Aplinkos ministerijai – nustatyta tvarka likviduoti Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentą.

Be to, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos pageidavimus, yra mažinamos išlaidos Žemės ūkio ministerijai centrinei institucijai išlaikyti bei Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai vykdyti ir didinami asignavimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri tvarkys specialios pasirengimo stoti į Europos Sąjungą programos žemės ūkio ir kaimo plėtrai SAPARD lėšas. Pagal Europos Komisijos reikalavimus Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kurioje šiuo metu dirba 12 darbuotojų, negalės garantuoti tinkamo projekto administravimo bei kontrolės ir dėl to gali iškilti grėsmė SAPARD programos įgyvendinimui Lietuvoje.

Taip pat Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos steigėjų funkcijų perdavimo iš Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros ministerijai. Todėl 519 tūkst. didinami asignavimai Kultūros ministerijos vykdomai muziejų rinkinių kaupimo, išsaugojimo, populiarinimo programai, atitinkamai sumažinus asignavimus Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento vykdomoms kultūros vertybių apsaugos ir kultūros vertybių apskaitos propagavimo, informacijos kaupimo bei propagandinių vertybių apsaugos priemonėms.

Vadovaujantis tam tikrais Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perduoda Panevėžio apskrities viršininko administracijai keturias įstaigas: Jotainių, Kupiškio, Lavėnų ir Skiemų, globojančias negalią turinčius asmenis. Šių įstaigų steigėjų funkcijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perdavė Panevėžio apskrities viršininko administracijai. Atsižvelgiant į tai, mažinami asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai socialinių paslaugų plėtros valstybinėse stacionariose globos įstaigose ir kitose ministerijai pavaldžiose institucijose toliau tobulinti veiklą ir struktūrą… 9 mln. 666 tūkst. Lt. Atitinkamai ta suma didinami asignavimai Panevėžio apskrities viršininko administracijai socialinių paslaugų plėtros globos įstaigose programai vykdyti.

Vadovaujantis Lietuvos telekomunikacijų įstatymu ir vykdant Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą, vadovaujantis Vyriausybės gegužės 30 d. nutarimu yra steigiama Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba. Šiuo metu ši valstybės įmonė – Valstybinė radiodažnių tarnyba finansuojama iš savo ūkinės veiklos gaunamų pajamų. Reorganizuoti minėtą įmonę į Ryšių reguliavimo tarnybą numatoma šių metų ketvirtajame ketvirtyje, todėl šiems metams jai funkcionuoti reikės 3 mln. 926 tūkst. Lt biudžeto lėšų ir tarp valstybės pajamų bus numatomos jos gaunamos pajamos, t.y. specialiosios lėšos.

Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas nuo 2000 m. sausio 1 d. yra reorganizuotas į Farmacijos departamentą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Farmacijos departamentas gauna pajamas už vaistų farmaekonominę ekspertizę, licencijų, leidimų išdavimą, vaistų ir medicininės paskirties gaminių įrašymą į kompensuojamų vaistų bazinių kainų kainyną, dokumentų ekspertizę. Pajamos už teikiamas paslaugas įtraukiamos į apskaitą kaip valstybės biudžeto pajamos.

Taigi reorganizavus visas šias tarnybas bus racionaliau panaudojamos valstybės lėšos bei įgyvendinamos minėtos programos. Taip pat yra siūloma perskirstyti tam tikrus asignavimus tarp programų, taip pat tarp paprastųjų ir nepaprastųjų lėšų. Ačiū už dėmesį. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų, viceministre, nori paklausti dešimt Seimo narių. Tikrai visi nespės to padaryti. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis viceministre, sakykite, ar jums neatrodo, kad pateiktas Valstybės ir savivaldybių biudžetų koregavimo projektas yra kėdžių perstumdymas, o ne esminis ekonominės politikos kurso keitimas? Iš esmės yra tiktai pakeitimai, susiję su Saulėlydžio komisijos kai kuriomis išvadomis, kurios iš tikro yra labai paviršutiniškos ir daugiau demonstracinio pobūdžio. Turiu omeny funkcijų dubliavimą, sumažinimą. Sakykite, ko jūs tikitės iš tokio biudžeto? Ar jis suaktyvins ekonomiką, ar ne? Iš esmės aš nemanyčiau, kad jis galėtų suaktyvinti ekonominę raidą antrąjį pusmetį.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų Saulėlydžio komisijos sprendimai negali iš karto tais metais ar tame pusmetyje duoti efektą. Visas efektas bus kitais metais, nes šių metų, kaip žinote, pertvarkymai – tai galbūt ir išeitinės pašalpos, ir reorganizavimas. Visa tai yra ne vieno mėnesio ar kelių mėnesių darbo rezultatas. Todėl svarstydami ateinančių metų biudžetą mes, ko gero, tuos rezultatus ir pamatysime.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 4 straipsnio. Ne kartą buvo teigiama, kad valstybės skolos aptarnavimo išlaidos turėtų mažėti. Projekte išeina atvirkščiai. Kodėl šios išlaidos yra didinamos ir gana nemaža suma? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų yra keletas organizacijų, tokių kaip Policijos departamentas ir kitos. Šiais metais jos negalės panaudoti paskolų, dėl to tos palūkanos, kurios yra sutaupomos, perkeliamos į skolos aptarnavimo išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, teko girdėti, kai finansų ministras sakė, kad šiais metais biudžetas bus neįvykdytas, pajamų nebus gauta apie 130–150 mln. Lt. Teikiamame biudžeto projekto pakeitime jūs kaip tik numatote pajamų padidinimą dar 6 mln. Lt. Buvo 6 mlrd. 51 mln. Lt, dabar numatyta 6 mlrd. 57 mln. Lt. Ar finansų ministras nežinojo, ką šneka, ar jūs jo neatsiklausę didinate pajamas?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų tas pajamų padidinimas 6,3 mln. Lt yra grynai techninis padidinimas. Yra steigiama Specialiųjų ryšių tarnyba, kuri, kaip minėjau, anksčiau – Valstybinė radiodažnių tarnyba gaudavo specialiąsias lėšas. Dabar ji yra įtraukiama į biudžetą ir yra padidinamos ir pajamos, ir išlaidos. Tai paprasčiausiai yra tiktai įtraukimas į biudžetą. Taip pat Farmacijos departamentas, kur buvo už mokamas paslaugas 2,883 mln. Lt. Lygiai taip pat specialiosios lėšos yra įtraukiamos į biudžetą ir atitinkamai ta suma padidinamos išlaidos. Tai yra grynai techninis perskirstymas. Tai nėra pajamų padidinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti dėl mažinimo socialinėje srityje, tai yra nedarbo mažinimo. Jūs mažinate 1 mln. Lt. Ar Lietuvoje nedarbas pradėjo mažėti, kad priemonėms, skirtoms tokiems dalykams, skiriama lėšų dar mažiau? Kaip jūs pakomentuotumėte tai, kad vietoje 2 mln. Lt skiriate 1 mln. Lt?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų, kaip aš jau minėjau darydamas pranešimą, tai yra grynai perskirstymas tarp įstaigų ir programų. Tai nėra mažinimas. Jeigu mažinama vienoje programos eilutėje, atitinkamai ta pačia suma padidinama kitoms programoms.

A.SYSAS. Kurioms, nes aš pagal jūsų siūlymus nematau? Mes vakar susitikome su Darbo inspekcija. Jiems yra nuolat mažinamos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

A.SYSAS. …jiems skirtos lėšos, o funkcijos visą laiką didėja.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis viceministre, aš turiu Raseinių rinkimų apygardos Žemės ūkio mokyklos pareiškimą dėl labai sutrikusio finansavimo. Aš jums jį perduosiu, o dabar klausimas. Ar šis valdymo reorganizavimas iš tikrųjų nesukels tam tikros anarchijos – vieni jau nenorės duoti pinigų ir vilkins, kiti dar negalės duoti? Ar neatsitiks taip? Kokia numatyta kontrolė?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų kiekviena reforma sukelia tam tikrų problemų, bet tai nereiškia, kad jos nereikia daryti. Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija su Žemės ūkio ministerija ne vieną ir ne du, ir ne tris kartus jau buvo susėdusios dėl to perdavimo. Jos rimtai analizavo šiuos reikalus. Yra parengta tam tikra optimizavimo programa. Aš manau, kad kokių nors didelių problemų dėl perorganizavimo neturėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Viceministre, aš suprantu, kad šios pataisos kyla dėl perskirstymų, dėl kurių jau Vyriausybės apsispręsta ir numatyta, bet manau, mes galėtume ir kitą tos pačios temos klausimą pagvildenti. Koks bus valstybės biudžeto ir Valstybinio draudimo fondo biudžeto santykis 2000 metais? Mes žinome, kur mes einame, tai ar mes šiais metais turėsime dar vieną valstybės biudžeto peržiūrėjimą? Ar nereikėtų kartu čia įvertinti to, ką neišvengiamai reikės padaryti?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų “Sodros” problema yra atskira problema, bet kartu galbūt ir susijusi. Yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia priemonių planus. Mes žiūrime, atidžiai sekam visas, kokios yra, išlaidas, išmokas, sekame visas paskolas, kurias ima “Sodra”. Suprantu, kad jūs galbūt turėjote omenyje, kad būtų numatyta valstybės biudžete “Sodrai”, bet šiuo metu šiai situacijai numatyti papildomų kokių nors lėšų valstybės biudžete nėra galimybės.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis viceministre, šiemet reorganizuotos kai kurios savivaldybės, sukurtos naujos. Pagal reorganizavimo projektą buvo numatyta, kad reorganizavimui reikia skirti per 6 mln. litų. Nors tai žinojome dar formuodami šių metų biudžetą, tačiau nenumatėme. Dabar žinome, kad taip jau įvyko, bet to aš čia neatrandu taip pat. Tai kaip jūs manote, ar čia taip ir paliksime vėlgi be finansinio pagrindo? Juk šiandien lėšos vien tik atleidimams, darbuotojų pasikeitimams sudaro apie 5% metinio biudžeto išlaidų?

E.ŽILEVIČIUS. Tie 6 mln. yra skirti iš Vyriausybės rezervo, ne iš šio biudžeto. Jie yra numatyti iš Vyriausybės rezervo fondo ir skirti toms savivaldybėms, kurios yra reorganizuojamos, o išeitinėms pašalpoms nėra numatyta lėšų.

K.ŠAVINIS. Tai yra nesąmonė.

PIRMININKAS. Ar dalyvauja posėdyje A.Grumadas, prašantis žodžio? Ne. Seimo narys A.Čaplikas. Ne. Seimo narys J.Šimėnas. Irgi neklausia. Dėkui, pone viceministre. Taigi viceministras atsakė į klausimus dėl projekto. Dabar ne mažiau kaip 15 dienų šis projektas perduodamas Biudžeto ir finansų komitetui. Kiti komitetai taip pat vertina. Pradedame svarstyti pagal valstybės biudžeto tvirtinimo procedūras, kurias reglamentuoja Seimo statuto dvidešimt septintas skirsnis. Ačiū, kolegos.

Savivaldybės (valstybės) išnuomotų gyvenamųjų patalpų išsipirkimo įstatymo projektas Nr.P-2268 (svarstymas)

1-5 klausimas – Savivaldybės (Valstybės) išnuomotų gyvenamųjų patalpų išsipirkimo įstatymo projektas Nr.P-2268. Svarstymas. Į tribūną kviečiame komiteto pirmininką J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, mūsų valstybei labai sėkmingai pavyko privatizuoti valstybinį ir visuomeninį butų fondą. 95% ar net 96% to fondo perėjo į privačios nuosavybės rankas, tačiau liko kai kurios visuomenės grupė, kurios manė, kad joms tai irgi reikalinga, tačiau tai nebuvo realizuota. Todėl valstybė buvo sukūrusi mišrią Vyriausybės ir Seimo narių komisiją atidėtoms privatizavimo problemoms spręsti. Ta komisija dirbo beveik iki šių metų, panaudojo visas savo galimybes, bet vis dėlto visiškai šis klausimas nėra baigtas, taškai nesudėti. Todėl buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos savivaldybės išnuomotų gyvenamųjų patalpų išsipirkimo įstatymo projektą. Mūsų komitetas kaip pagrindinis, pradėjęs svarstyti šį projektą, susidūrė su problemomis, kurių šis įstatymas neišsprendžia. Aš šiek tiek vėliau prie jų apsistosiu, o dabar tik pasakysiu, kad panašiai ir mūsų Vyriausybė jau birželio mėnesį pareiškė, kad Aplinkos ministerija jau yra parengusi patikslinto Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriuose numatytos butų lengvatinio privatizavimo nuostatos. Tas įstatymo projektas mūsų dar nepasiekė, todėl sunku pasakyti, kokios tos lengvatos ten bus. Kartu nagrinėjęs šį klausimą Savivaldybės reikalų… atsiprašau, Biudžeto ir finansų komitetas irgi manė, kad reikėtų šiandien daryti įstatymo svarstymo pertrauką, palaukti, kol Vyriausybės įstatymo projektas bus pateiktas Seimui, o toliau, kaip sakoma, svarstyti kartu. Tačiau mūsų komitetas atkreipia dėmesį dar į keletą tokių dalykų, kuriuos reikėtų jums pasakyti.

Iš esmės ir šiuo metu dar veikia Butų privatizavimo įstatymas trims kategorijoms asmenų, todėl tie nuomininkai ir dabar gali šio įstatymo nustatyta tvarka privatizuoti savo nuomojamas patalpas. Kitaip tariant, jeigu priimtume šį įstatymą, būtų painiava, nes atsirastų 2 įstatymai, pagal kuriuos galima privatizuoti.

Antras dalykas. Valstybės ir savivaldybės butų fondai nėra tas pats butų fondas. Šiame įstatyme jie laikomi vienu fondu, kuriam taikomos tos pačios sąlygos, tačiau šito nėra. Pagal daugelį norminių aktų savivaldybėms turėjo pereiti ta valstybinio butų fondo dalis, kuri yra skirta privatizuoti, tai yra dalis buvusių bendrabučių pastatų, kai kurių žinybinių pastatų. Šiuo atveju šis įstatymas būtų sudėtingai vertinamas.

Šio pateikto įstatymo 2 ir 3 straipsniuose skirtingai įvardijamas pirkimo-pardavimo objektas. Vienu atveju tai yra tik namai ir butai, kitu atveju tai yra kambariai ir bendrabučiai, ir t.t. Kitaip tariant, išplečiama bazė ir tame pačiame įstatyme nėra aiškaus reglamentavimo. Galėčiau atkreipti dėmesį dar į tai, kad įstatymo 5 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pirkėjas moka 20% apskaičiuotos sumos, o toliau neaišku, ar pirkėjas likusią sumą privalo sumokėti, ar neprivalo. Dar daugiau – niekur nėra pasakyta apie laiką, jeigu jis tą likusią 80% sumą turi išmokėti išsimokėtinai, todėl tai turi būti apibrėžta.

Atsižvelgdami į tai, taip pat ir į Teisės departamento pastebėtus dalykus, mes galėtume pasakyti, kad toks svarbus įstatymas, kai iš esmės valstybės turtas lengvai pereina į privačių asmenų rankas, turėtų būti daug kruopščiau parengtas. Jis turėtų vieną kartą baigti skirti lengvatas, kurias susikuria asmenys, manipuliuodami šeimos sudėtimi ir visais kitais dalykais, taip pat neturėtų būti išvengta būtino tokiais atvejais valstybinio buto arba savivaldybių butų fondo vertės indeksavimo. Komitetas mano, kad šiandien nieko geresnio negalėtume padaryti, kaip tik grąžinti šio įstatymo projektą jo rengėjams tobulinti. Matyt, kartu sulauksime ir Vyriausybės pataisų dėl jau mano minėtų dviejų įstatymų, tada ir bus galima apsispręsti. Aš labai norėčiau, kad mes baigtume dalybas ir pervestume mūsų valstybinį turtą į normalios rinkos santykius ir situaciją. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Bendruoju sutarimu. Grąžiname iniciatoriams tobulinti Savivaldybės (Valstybės) išnuomotų gyvenamųjų patalpų išsipirkimo įstatymo projektą Nr.P-2268. Ačiū.

Lėšų, gautų pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės "Lietuvos telekomas" akcijas, naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2476. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2477. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2478 (svarstymas)

Dabar rezervinis 2 klausimas – Lėšų, gautų pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias AB “Lietuvos telekomas” akcijas, naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2476, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2477 ir Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2478. E.Kunevičienė paskelbia griežtą komiteto nuomonę dėl šių projektų.

Taigi Biudžeto ir finansų komitetas šiuos projektus ir Vyriausybė siūlo atmesti. Kokie argumentai dar kartą bus pateikti, ponia pranešėja.

Rezervinis 2 klausimas, svarbus projektas, prašyčiau dėmesio, kolegos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, atsižvelgė į Vyriausybės nuomonę, faktiškai atsižvelgė į jau priimtus įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti: santaupų atkūrimo, kompensacijų už negrąžintą turtą, už žemę, todėl dabar dar numatyti įsipareigojimus gautų pinigų už parduotas “Telekomo” akcijas tikrai yra netikslinga. Tai ne laiku duotas pasiūlymas. Todėl komitetas ir nepritaria profesoriaus K.Glavecko siūlymui ir prašo tą pakeitimo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, taigi ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti šiuos projektus? Ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai? K.Glaveckas buvo prašęs žodžio kalbėti pirmasis. Jeigu paspaustų mygtuką, tai žodį gautų. K.Glaveckas turėtų paremti komiteto sprendimą.

K.GLAVECKAS. Ne, atvirkščiai, aš tik kalbėsiu. Mano kalba savo turiniu bus panaši į nekrologą, nes mes atmetam galimybę padaryti, tęsti reformą, kurios mes dar nepradėjom ir kuri kraštui yra nepaprastai svarbi. Todėl aš manau, kad šio įstatymo atmetimas iš tikrųjų atriš galimybes Vyriausybei panaudoti visus tuos pinigus savo nuožiūra, nes visų veiksmų, kurie turi būti prieš tų pinigų panaudojimą, tai yra stabilizavimo fondo sukūrimas, nėra, o išlaidų reikalaujantys visi tie biudžeto deficitai iš tikrųjų laukia. Kitaip tariant, tie pinigai bus panaudoti ne reformai, bet pravalgymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, liaudies išmintis skelbia, kad vidury brastos žirgai nekeičiami. Tai būtent taikoma ir šiam įstatymų projektų komplektui. Kaip žinome, anksčiau gautos privatizavimo lėšos jau turi tikslinę paskirtį, tai yra įtvirtinta įstatymuose. Sustabdžius kai kuriuos įstatymus, kaip žinote, suderinus su Tarptautiniu valiutos fondu, yra įsteigtas rezervinis stabilizavimo fondas, todėl čia nėra jokių atliekamų lėšų ar lėšų šaltinių. Todėl numatyti atskiroms lėšoms arba lėšų šaltiniams dar naują tikslinę paskirtį, tai iš tikrųjų būtų ir neracionalu, ir neproduktyvu. Jeigu buvo padaryta klaidų, tai jas, žinoma, reikia taisyti, bet tą procesą reikia toliau tęsti. Neužbaigus vieno, pradėti naują, kažin kas iš to išeitų. Mes žinom, kad dviem gyventojų grupėm santaupos atkurtos. Įsivaizduokite, kad dabar pradedame steigti pensijų fondus, tai ar ir tiems steigsim, kuriems santaupos atkurtos? Vadinasi, jau bus du kartus atkurtos arba suteikta tam tikra galimybė sukaupti lėšų šaltinius ir lėšas, kitiems nė karto. Todėl tas klausimas, net ir pritarus, turėtų būti dar devynis kartus matuojamas ir tik dešimtą kartą kerpama. Todėl geriau pradėtą darbą tęsti, negu ieškoti naujų kelių ir naujų šio klausimo sudėtingų sprendimų. Aš remiu komiteto sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Registruojamės ir balsuosime. K.Glaveckas kalbėjo prieš. Už kalbėjo J.Listavičius. Balsuosime, ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui atmesti Lėšų, gautų pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias AB “Lietuvos telekomas” akcijas, naudojimo įstatymo projektą. Vyriausybė siūlo atmesti ir Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti. Kolegos, dėmesio!

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad atmestume ką tik aptartą projektą. Pritariantys – už.

Už – 43, prieš – 20. Kolegos, įstatymas atmestas.

Ar galime šį balsavimą laikyti ir mūsų požiūriu į du lydimuosius projektus? Dėkoju. Atmestas projektas Nr.P-2477. Ir atmestas projektas Nr.P-2478.

Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, gal galime jau imti klausimą 1-6? 1-6 – Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438, kurį pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat siūlo atmesti. Kviečiu į tribūną S.Kaktį, komiteto pranešėją.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė pateiktą Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo jį atmesti, nepritarti jam po svarstymo. Projekto esmė yra ta, kad pasikeistų Medicininio audito inspekcijos vieta, ji būtų ne prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip dabar yra, o prie Vyriausybės. Motyvas pakeisti vietą tas, kad būtų garantuojama Sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės nešališkumas ir objektyvumas. Komiteto nuomone, šiuo siūlymu mes to nepasieksime. Jeigu kalbėtume apie valdymo sistemą, tai pagal valdymo sistemos audito išvadas ir pagal Saulėtekio komisijos išvadas yra bandoma atsisakyti prie Vyriausybės įvairių institucijų, nes jos, veikdamos visiškai savarankiškai, neturi galimybės Vyriausybei, kaip kolegialiai institucijai, kaip nors pasakyti savo nuomonę. Kaip tik yra inicijuojamas priešingas procesas – formuoti tas institucijas, kurios šiandien yra prie Vyriausybės, kad jos būtų atsakingos arba bent jau būtų tam tikros ministerijos reguliavimo sferoje.

Kitas dalykas, jeigu kalbėtume apskritai apie medicininį auditą ar kitas panašias institucijas, tai toks pavaldumo vietos pakeitimas taip pat neįtvirtintų tos institucijos, konkrečiai paslaugų kontrolės, nešališkumo arba objektyvumo. Šiaip ar taip, vis tiek yra, bet kokiu atveju yra tam tikras pavaldumas. Antra vertus, niekas netrukdo ir dabar šiai institucijai, kurios įstatai patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, teikti tas paslaugas. Audito inspekcijai suformuluotos trys užduotys: tai teikiamų paslaugų prieinamumas, kokybė arba valstybinės kontrolės ir ekspertizės tinkamumas bei ekonominis efektyvumas. Gali ši inspekcija ir dabar šitas funkcijas atlikti.

Esama ir kitų kai kurių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad, deja, sveikatos priežiūros sektoriuje su valdymo klausimais yra daug problemų. Šiandien panašią funkciją atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba. Mes turime pavyzdį, kad farmacijos arba medikamentų dalykus, ko gero, ne visai pasisekė, kaip to siekėme, išspręsti, kai atskyrėme Farmacijos departamentą ir įkūrėme prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Yra dabar kita dubliuojanti institucija – tai Vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Matome, kad šiandien šias institucijas reikia jungti.

Kitas dalykas – kasų funkcija. Man atrodo, jų nuostatuose yra aiškiai parašyta, kad kasos kontroliuoja sveikatos paslaugų kiekį ir kokybę, atlieka privataus sveikatos draudimo ekonominę ir finansinę analizę. Matome, kad šios funkcijos dubliuojasi. Ateityje reikėtų kasoms suteikti panašias kaip audito institucijų funkcijas, kad kasos turėtų ekspertus, kad galėtų ekspertuoti paslaugas, kad nebūtų taip, kaip dabar yra, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos skyrius nustato įkainius, o paskui per Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybą, kurios pirmininkas yra sveikatos ministras, suformuoja politinį sprendimą. Mes todėl ir kalbame, kad šiandien yra lyg ir draudiminė medicina, bet iš tikrųjų nuo to modelio, kuris buvo anksčiau, ne taip toli nueita. Šiame sektoriuje reikia esminių pakeitimų. Tokia audito inspekcija, pavaldi Vyriausybei, nieko nesprendžia. Mes dar labiau sujauksime visą sistemą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame pagrindinio, jau antro pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį projektą? K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad mūsų valstybėje vis tvirčiau įsigali visuotinio nepasitikėjimo atmosfera. Tokių siūlymų mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gauna ne vieną, kai norima sureikšminti vieną ar kitą instituciją. Šiuo atveju irgi siūloma instituciją kurti prie Vyriausybės. Atrodo, kad nepasitikima Sveikatos apsaugos ministerija. Tai labai panašu, kai daugeliu atveju taip pat siūlomos kurti institucijos prie Seimo. Situacija aiškiai rodo, kad mūsų valstybėje nėra valstybės valdymo politikos. Šiandien dirbanti Saulėlydžio komisija, atrodo, nagrinėja tik smulkius klausimus, kurie seniai žinomi, bet racionalios, kryptingos valstybės valdymo reformos veiklos taip ir nematyti. Siūlau šį projektą atmesti ir kviečiu jus balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad nei komitetas, nei Vyriausybė į mano teikiamas pataisas neįsigilino. Aš užregistravau įstatymo pataisą, žinodamas Vyriausybės poziciją, kad jokios institucijos nebūtų prie Vyriausybės, kad ši institucija būtų prie Vartotojų teisių gynimo tarybos, kuri yra kuriama, bet nebuvo net paskaityta.

Kitas dalykas, kai buvo nagrinėjamas šis labai opus ir kiekvienam gyventojui svarbus klausimas, deja, kaip įstatymo projekto teikėjas nebuvau pakviesti į šį posėdį.

Trečia. Komiteto išvadoje rašoma, kad nėra politinių partijų, visuomeninių organizacijų jokios nuomonės. Išdalinau jums nuomonę. Visas medicininis personalas, visi medikai pritaria mano įstatymo pataisai. Tai yra didžiulė problema, kurios Seimas nenori spręsti.

Taip pat noriu pasakyti, kad ir Nacionalinis akreditavo biuras pritaria, kad ši organizacija būtų ne prie Sveikatos ministerijos, nes šiandien Sveikatos ministerijos sistema yra sukurta prasta. Negali oponuoti dabartinė institucija Sveikatos apsaugos ministerijai, nes yra jai pavaldi.

Gerbiamieji Seimo nariai, pažiūrėkite į Vyriausybės išvadas. 1 straipsnis prieštarauja 2 straipsniui. 1 straipsnyje rašoma, jog reikia, kad tokia institucija būtų prie Sveikatos ministerijos, o 2 straipsnyje jau rašoma, kad reikia atiduoti į privačias rankas. Gerbiamieji, nė vienoje pasaulio valstybėje nėra atiduota į privačias rankas tikrinti, ar kokybiškai atlikta tau operacija, ar tu kokybiškai buvai gydomas.

Gerbiamieji, susiprotėkite! Dar kartą prašau jus pavesti kitam komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, į kurį pakviestų ir mane. Iš principo išanalizuotume situaciją ir tik tada galėtume priimti sprendimus. Siūlau keisti komitetą dar kartą.

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas atmetė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atmetė. Pone pirmininke, suteikiu jums žodį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, girdžiu siūlymus atmesti tą projektą, kuriame yra tam tikras racionalus grūdas, mano galva. Siūlyčiau neskubėti dabar atmesti. Iš tikrųjų tos struktūros reikia. Komitetas sako, kad negerai, jog susieta su Vyriausybe, bet to, man atrodo, nesiūlo. Siūlo susieti su vartotojų teisių apsaugos struktūra. (Balsai salėje) Gerai, po to ar ne po to, bet yra toks siūlymas, tai apie jį irgi reikia kalbėti. Ar Seimo narys, ar kas nors kitas turės iš naujo pateikti savo siūlymą. Galbūt duokime laiko ir ramiai pagalvokime apie šią galimybę, nes galbūt tai yra racionalus sprendimas. Vyriausybės rašte irgi parašyta, kad, matyt, nebus taip, kaip yra šiandien. Pagrindimas, kad taip, kaip šiandien yra, tai yra, bet paskui bus kitaip. Čia yra vienas iš pasiūlymų, kaip daryti kitaip. Dabar viską atmesti gal būtų skubotas mostas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau mes vargstame su šiuo projektu seniai. Registruojamės. Aš neturiu kur dingti pagal Statutą, tiktai siūlyti patvirtinti komiteto išvadą. Registruojamės. Žodį suteikiu A.Matului. Registruojamės.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paprašyti, kad įsigilintumėte į komitetų ir specialistų nuomonę. Vyriausybė nepritaria, Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria. Sveikatos apsaugos ministerija atsako už teikiamą paslaugų kokybę. Kaip ji atsakys už teikiamą paslaugų kokybę, jeigu ta institucija kažin kam priklausys? Gerbiamasis P.Gražulis turi privačių interesų Sveikatos apsaugos ministerijos (…) tarnyboj. Jis man pats sakė, manęs prašė, aš pateikiau šį projektą, bet apie tai nieko nesuprantu. Šiandien jis kalba, kad visame pasaulyje yra taip ar taip. Kažkokias nesąmones gerbiamasis P.Gražulis kalba.

PIRMININKAS. Kolegos, mūsų užsiregistravo 67. Sveikatos reikalų komitetas jau buvo padaręs tokią pat išvadą, dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo atmesti Sveikatos sistemos įstatymo 53, 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui atmesti projektą? Pritariantys – už.

Už – 30, prieš – 17, susilaikė 18, antrą kartą nepatvirtinamas pagrindinio komiteto sprendimas. Kolegos, nesiūlau skirti kito komiteto.

P.GRAŽULIS. Prašau balsuoti, kad būtų paskirta Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

PIRMININKAS. Ar galime atiduoti šį projektą Socialinių reikalų ir darbo komitetui? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad dalykinių komitetų sprendimai visiškai plenarinių posėdžių salėje neįsigilinus yra nepriimami. Aš labai apgailestauju. Ar galime paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą pagrindinį komitetą? Biudžeto ir finansų komitetą? (Balsai salėje) Du siūlymai, kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Registruojamės ir susitarsime dėl pagrindinio komiteto. Registruojamės.

Posėdžiauja 68 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, keičiame Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindinį komitetą trečią kartą. Du siūlymai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuojantys už parems Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip pagrindinį, balsuojantys prieš parems Biudžeto ir finansų komitetą kaip pagrindinį. Susilaikiusių neskaičiuoju. Dėmesio, kolegos! Už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas.

Už – 28, prieš – 31. Pagrindinis komitetas, toliau nagrinėsiantis šį projektą, Biudžeto ir finansų komitetas.

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Gal sutiktų repliką A.Švitra?

A.ŠVITRA. Gerbiamasis Seime, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės standartų neturime. Vietos pakeitimas nekeis esmės. Šiuo metu auditas yra pakankamai savarankiškas ir yra prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir finansuojamas iš biudžeto. Šiame etape, mano manymu, nereikėtų keisti jo pavaldumo. Ačiū.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 15, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas  Nr.P-2580 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, dabar imame 2-11 – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 15, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2580. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamieji kolegos, mes ne per seniausiai priėmėme keletą įstatymų: būtent Konkurencijos, Valstybės pagalbos žemės ūkio subjektams, Kompensacinių muitų. Šiuose įstatymuose įpareigojome Konkurencijos tarybą paskelbti viešai savo priimtus dokumentus, tačiau Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme šių viešojo administravimo įstaigų priimtų dokumentų nenumatoma skelbti, todėl čia iškyla prieštaravimas. Dėl to mes siūlome atitinkamai pakeisti, papildyti būtent įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo tvarką, t.y. “Valstybės žiniose” numatyti Konkurencijos tarybos pateiktų, parengtų norminių dokumentų skelbimo tvarką. Tai ir visa šio įstatymo pataisos esmė. Teisės departamentas pritaria, jis iš esmės ir pats siūlė tai padaryti. Yra tam tikrų pasiūlymų dėl redakcijos viename ar kitame straipsnyje papildyti, tačiau tai, man atrodo, padarys jau komitete.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti J.Listavičius dėl šio projekto. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kaip ir minite aiškinamajame rašte, ar čia atsiranda teisės normų prieštaravimas dėl pačių teisės aktų skelbimo, ar vis dėlto atsiranda prieštaravimų tarp atskirų teisės aktų normų? Ačiū.

V.P.KNAŠYS. Turbūt ir taip, ir kitaip, nes mes savo įstatymais įpareigojame skelbti viešai tuos teisės aktus, o atitinkamame dokumente nėra tai paskelbta. Taigi čia yra ir prieštaravimas tarp dokumentų. Man atrodo, aš jums galiu atsakyti ir taip, ir taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2580. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Svarstysime po rugsėjo 10 d.

Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2503* (svarstymas)

Rezervinis pirmasis klausimas, gerbiamieji kolegos, Nr.P-2503 – Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu A.Žvaliauską – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją pareikšti komiteto nuomonę.

A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pono A.Butkevičiaus pataisą – Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio papildymą. Pataisos esmė yra numatyti nuo 2001 m. į Kelių fondą akcizo pervedimus nuo realizuoto benzino, dyzelinių degalų ir tepalų 45%, o po to kas metai iki 2004 metų didinti šiuos atskaitymus 5 punktais. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas siūlo priimti protokolinį sprendimą įpareigojant Vyriausybę atitinkamai mažinti atskaitymo procentą nuo apyvartos. Aš noriu paaiškinti, kad tai yra prašymas ir iš pramonininkų, iš verslininkų.

Kitas dalykas. Tokių atskaitymų paprastai kitose pasaulio ir Europos šalyse nėra, todėl aš manau, kad Vyriausybė turėtų vis dėlto palaipsniui šį atskaitymo procentą nuo apyvartos mažinti.

Aš noriu dar kaip komentarą pasakyti, kad mokestis nuo apyvartos į Kelių fondą per metus sudaro maždaug 200–230 mln. Lt.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, diskusijoje nori dalyvauti Seimo narys P.Šalčius. Aš kviečiu jį į tribūną.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mes visi žinome, kad Lietuva pasižymėjo tarp kitų respublikų gerais savo keliais. Žinote, kelius reikia tvarkyti, storinti žvyrkelius, remontuoti juodas dangas… Juodų dangų tinklas pas mus gana geras, tačiau maždaug apie 1994–1995 m. būklė pasidarė kritiška. Kelių fondas, kaip atskiras vienetas, atsirado 1996 m. Įvykdyta 300 mln. Toliau didėjo… praėjusiais metais planuota 745, įvykdyta 705. Šiais metais, mes žinome, 627 mln. Turime gana stiprų kelių statybos įmonių tinklą. Pernai buvo nemaži įsiskolinimai šalies kelininkams. 100 mln. Lt įsiskolinimas perėjo šiems metams. Kad nesutriktų kelių statybos darbai, kelių statybos įmonės buvo priverstos imti iš bankų kreditus įkeičiant turtą. Įsiskolinimai tęsiasi ir dabar. Kai kurios įmonės mažina darbų apimtis, atleidžia iš darbo darbininkus. Siūlau pritarti šio įstatymo papildymui dėl dviejų priežasčių.

Pirma. Keliai – tai krašto veidrodis. Geri ir gerai prižiūrimi keliai reprezentuoja kraštą, taip pat duoda didelę ekonominę naudą. Mažiau sunaudojama degalų, mažėja amortizacijos išlaidos.

Antra. Reikia palaikyti esamą kelių ūkio struktūrą, nes tai susiję su užimtumu, esamų gamybos pajėgumų išlaikymu.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, diskusijoje daugiau nėra norinčių kalbėti. Taigi ar pritariame komiteto siūlomam variantui pritarti po svarstymo? Neveikia? S.Šaltenis. S.Šaltenis norėjo kalbėti Kelių fondo ir kultūros sąsajų klausimu. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį kalbėjusio, kuris suklydo kalbėdamas, kad Kelių fondas veikia nuo 1996 m. Kelių fondas sukurtas ir veikia nuo 1992 m., paskui LDDP laikais buvo sustabdytas, bet kai suprato, kad buvo padaryta didelė klaida, nes ir keliai buvo iš karto… Net Vilniuje gerai žmonės prisimena, kas darėsi, per duobes negalėjo pravažiuoti ir kitur. Jie irgi sugrįžo prie Kelių fondo. Aš tik tiek norėjau. Prašau pritarti siūlymams.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega Jonai Šimėnai, pirmasis žodžio prašė A.Andriuškevičius. Labai atsiprašau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Nesakyčiau, kad aš norėčiau kalbėti prieš šį projektą, bet vis dėlto mes atsiliepimų iš Vyriausybės tuo klausimu neturime. Todėl aš norėčiau prašyti, kad gal galima palaukti Vyriausybės atsiliepimo ir vėliau spręsti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du siūlymai: pritarti arba daryti svarstymo pertrauką.

Registruojamės! Registruojamės, kolegos. Iš tikro vienas momentas dėl Vyriausybės išvadų dėl Mokestinio įstatymo projekto. Mes Vyriausybės išvados neturime. Čia yra faktas. Taigi balsuosoime, ar pritariame po svarstymo Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Pritariantys, kolegos, komiteto teigiamai išvadai – už, manantys, jog reikėtų daryti svarstymo pertrauką ir sulaukti Vyriausybės išvadų – prieš arba susilaiko, ar ne? Taigi, kolegos, jeigu dauguma bus už, pritariame po svarstymo, jeigu daugumos nebus, darome svarstymo pertrauką ir laukiame Vyriausybės išvadų. Taigi kas būtų už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Balsuojantys už, prieš arba susilaikantys balsuoja… taip manantys siūlo daryti svarstymo pertrauką ir sulaukti Vyriausybės išvadų. Prieš arba susilaiko.

Už – 34, prieš 24, susilaikė 11. Vieno balso skirtumas, kolegos. Registruojamės dar kartą. Balsuosime dar kartą. (Balsas salėje) Nesu to sakęs, pone Sysai. Registruojamės, balsuosime dar kartą. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. K.Skrebio nėra, ar ne? P.Gylio nėra. V.Velikonio nėra.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuojantys už parems siūlymą pritarti šiam projektui po svarstymo. Balsuojantys prieš ir susilaikantys manys, jog reikia daryti svarstymo pertrauką ir sulaukti Vyriausybės išvadų. Balsuoti pradedame, kolegos.

Už – 36, prieš 37. Gerbiamieji kolegos, vėl vieno balso skirtumas. Vytenis nebalsavo, nes nebuvo užsiregistravęs, kolegos. Aš kviečiu registruotis paskutinį kartą, bet joks ateinantis Seimo narys daugiau nebus skaičiuojamas. Registruojamės – tie, kurie užsiregistruos, tie balsuos.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom, kolegos, eiti į savo vietas ir balsuoti. Balsuojantys už – pritarimas po svarstymo… susilaikymas… svarstymo pertrauka ir Vyriausybės išvadų laukimas. Kolegos, aiškios pozicijos.

Už 39, prieš 38. Kolegos, vėl vieno balso persvara. Ar galime pritarti po svarstymo, kolegos? Pritariame po svarstymo ir vis tiek Vyriausybės išvados iki priėmimo turės būti, kolegos. Šis projektas priimti nebus traukiamas tol, kol nebus Vyriausybės išvadų.

Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-992A. Civilinio kodekso 7¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-993(A2) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar iki pertraukos prašyčiau sutikti, kad į tribūną žengtų kolegė N.Vaitiekūnienė ir pateiktų du projektus – 2-10a, 2-10b, t.y. Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso 7¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tribūnoje – N.Vaitiekūnienė. Pateikimas.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Mieli kolegos, aš ilgai netrukdysiu jūsų dėmesio. Aš noriu pasakyti porą žodžių, kad iš tikrųjų visuomenėje kilęs triukšmas dėl to, kad aukos, t.y. žmogaus, kuris nukentėjo nuo Baudžiamojo kodekso įstatyme uždraustų veikų, teisės mūsų valstybėje nėra pakankamai apgintos. Todėl aš teikiu šį įstatymą, kuris numato moralinės žalos atlyginimą už visas Baudžiamojo kodekso numatytas uždraustas veikas, pradedant gyvybės atėmimu, išprievartavimu, kūno sužalojimu, taip pat už šmeižtą, kuris būna spaudoje.

Aš labai prašau, kad jūs pritartumėte po pateikimo šiam projektui, kadangi jis yra pakankamai sudėtingas. Vyriausybė buvo pateikusi tokį projektą jau 1998 m., bet jis buvo siauresnis ir numatė siauresnę moralinės žalos atlyginimo skalę. Aš manau, kad visuomenei tikrai tas dalykas reikalingas, nes kol kas jokie įstatymai tos moralinės žalos atlygio nenumato. Tarkim, nužudžius žmogų, žudikas apmoka tik pateiktus čekius už karstą arba vainikus. Tuo tarpu jeigu mes net už moralinės žalos atlyginimą spaudoje dabar prašome iki 100 tūkst. litų kompensacijos, tai jūs turbūt įsivaizduojate, kokia moralinė žala yra netekus vaiko, motinos arba tėvo.

Taigi aš manau, kad tie mano siūlomi įstatyme 75 tūkst. litų, kad žudikas būtų persekiojamas… net jeigu jis ir mažai turi pinigų, net ir išėjęs, atlikęs bausmę administracine tvarka, yra labai normalu… tai išbalansuoja mūsų visuomenėje nuteistųjų sąlygų gerinimą ir skiriamas dėmesys tiems, kurie yra nukentėję.

Viena pataisa yra susijusi ir su mumis, t.y. dėl moralinės žalos atlyginimo už šmeižtą. Čia aš siūlau pakankamai griežtai, kad visų lygių renkami politikai neturėtų galimybės už šmeižtą gauti atlyginimo materialine išraiška, nes tuos, kurie šmeižikai… kurie neteisingai apšmeižė… ne tik politikai, bet ir tie, kuriuos jie skiria, “A” lygio valdininkai, politinio pasitikėjimo valdininkai neturėtų teisės į materialinį atlygį, bet turėtų teisę į teismo nustatyta tvarka adekvatų paneigimą. Aš manau, kad politikuojantiems žmonėms svarbiausias dalykas jų darbe yra geras vardas.

Ką aš turiu omenyje sakydama “adekvatus paneigimas”? Tarkime, jeigu “Lietuvos rytas” apšmeižė kurį nors iš mūsų, tarkim, mane, aš galiu reikalauti ir manyti esant patenkinta tuomet, kai visą savaitę pirmajame puslapyje tokio pat dydžio raidėmis bus pasakyta, kad mes melagiai, o N.Oželytė gera. Aš manyčiau, kad garbės pinigais neįkainosi, todėl siūlau politikams tokį straipsnį, ir labai prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. (Balsai salėje)

N.VAITIEKŪNIENĖ. Tai nei tas galas, nei kitas galas, pone Liudvikai, paprasčiausiai yra aiškinamasis raštas, yra išdalytas projektas, jūs žinote, kad aš artistė, o ne juristė ir, aišku, kad spręsite jūs, o ne aš. Aš tiesiog pateikiu mintį. (Balsai salėje) Kolegos, aš suprantu, kad…

PIRMININKAS. Kolegos, papolitikuokit, dar 5 minutės replikoms iš visų pusių. Prašom, ponia Nijole. Pirmyn.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Tai viskas, įstatymą aš pateikiau ir tokio paties turinio yra ir kita Civilinio kodekso pataisa. Ji susijusi su mūsų politikų ir skiriamų politinio pasitikėjimo valdininkų “A” lygio… dėl to materialinės žalos atlyginimo už įžeidimą spaudoje nebuvimo. Atsiprašau, suklydau. Tuos, kuriuos mes skiriame, politinio pasitikėjimo asmenys. Tai štai, jie neturėtų gauti materialinio atlyginimo už įžeidimą arba šmeižtą spaudoje, nes jeigu tai yra šmeižtas, tai iš karto numato baudžiamoji atsakomybė ir ją reguliuoja Baudžiamasis kodeksas, o jeigu tai yra tiesiog moralinės žalos padarymas, aš vėlgi manau, kad mes visi turime teisę į adekvatų, stiprų paneigimą, ir tikrai ne paskutiniame puslapyje, o jeigu tai yra televizija, tai žinių laidos pirmąją minutę. Labai prašyčiau jus pritarti, nepaisant tų ponios R.Hofertienės replikų, kad jeigu siūlyčiau ne aš, tai tikrai būtų palaikyta. Ką aš gavau po pirmo įstatymo pateikimo dėl alkoholio… Aš suprantu, kad ne “Korida”, bet labai prašau neatsižvelgiant į asmenis pritarti.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, prašom būti tribūnoje ir atsakyti į J.Beinorto klausimą.

J.BEINORTAS. Aš galvoju, kad ta nuostata, kai jūs kalbate, kad politikai neturėtų teisės…

N.VAITIEKŪNIENĖ. Neįjungtas mikrofonas.

PIRMININKAS. Įjungtas mikrofonas.

J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad politikai arba politinio pasitikėjimo pagrindu dirbantys asmenys gal ir neturėtų gauti tos materialinės kompensacijos, bet aš tolimas nuo minties, kad tos materialinės baudos neturėtų mokėti juos apšmeižę asmenys. Kaip jūs žiūrėtumėte, kad tokie pinigai galėtų eiti į kokį nors fondą, tarkim, kad ir labdaringą fondą, nes nėra nieko geresnio, kaip pajusti materialinę skriaudą tam, kuris apšmeižė? Ar jūs manote, kad jūsų įstatyme viskas suvedama į baudžiamąją atsakomybę ir nebelieka vietos administracinei atsakomybei? Aš turiu omenyje įžeidusiojo asmens?

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš lygiai taip pat galvojau kaip ir jūs, bet teisininkai mane labai sukritikavo už tokį galvojimą, nes jeigu yra padaryta žala jums asmeniškai, tai tik jūs asmeniškai turite teisę reikalauti atlygio ir pats jį gauti.

Tai aš manyčiau, kad, tarkime, ką aš vadinu adekvačiu paneigimu, jūs įsivaizduojate, kiek kainuoja televizijoje minutė žinių laiku, ir žalos atlyginimas irgi numatomas. Pavyzdžiui, mano įstatyme neturi viršyti 10 tūkst. Bet patikėkite manim, ir pirmieji laikraščių puslapiai, ir žiūrimiausias laikas televizijoje per kišenę duoda labai smarkiai. O ką jau kalbėti apie kitus nuostolius. Įsivaizduokite, jeigu informavimo priemonės savaitę eina su pirmu štai tokiu puslapiu. Sakydama, kad ji apsimelavo. Nuostolis dar didesnis negu bet kokia piniginė suma. Tuo tarpu, tarkime, Civilinės teisės kodekse ši nuostata galioja tik politikams, o žmonės, kurių privataus gyvenimo slaptumas pažeistas be jų sutikimo, turi teisę į atlygį.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia panešėja. Ar pritariame šiems pateiktiems projektams? Pritariame bendruoju sutarimu. E.Kunevičienė dar norėtų kalbėti. Prašom. Pritariam. Niekas nekalba prieš. Ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujate. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar pritariame pateiktam Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektui Nr.P-992(A). Ar pritariame po pateikimo taip pat ir Civilinio kodekso 7¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-993(A2)? Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Balsuosim už pirmąjį, kitas yra lydimasis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Ar pritariame pateiktam Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektui po pateikimo, ar pradedame svarstymo procedūras. Pritariantys – už.

Už – 25, prieš – 5, susilaikė 20. Kolegos, lygiai balsavo pritariančių ir ne. Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo šiam projektui. Kolegos, prašom rimčiau žiūrėti į balsavimus. Įvardijęs žiūrinčius nerimtai, susilaukčiau didžiulių audrų.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame po pateikimo?

Už – 25, prieš – 5, susilaikė 23. Įstatymo projektui nėra pritarta po pateikimo. Ar galime atidėti projekto pateikimo procedūrą bendruoju sutarimu ir nebalsuoti dėl atmetimo? Bendruoju sutarimu po balsavimo atidedame Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projekto pateikimo procedūrą. Taip pat ir Civilinio kodekso 7¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimo procedūrą. Dėkoju, kolegos, pertrauka iki 12.00 val.

Pertrauka

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2489(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. (…).

J.A.KATKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums projektą Nr.P-2489 ir išvadas, padarytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio metu. Turiu pasakyti, kad buvo svarstomas, šiandien yra priėmimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsavo taip: už – 11, prieš nebuvo nė vieno ir niekas nesusilaikė. Tačiau yra pataisa.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra jokių pataisų, pone pranešėjau. Ar galime priimti 1 straipsnį? Jūsų pataisa dėl 2 straipsnio.

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. 1 straipsnį priimame?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. 2 straipsnis. Jeigu bendru sutarimu galim priimti jūsų pataisą, tai galim, nes trūksta…

J.A.KATKUS. Dėl pataisos noriu pasakyti. Tai yra faktiškai, galima sakyti, redakcinė pataisa. Buvo numatyta visą jų galiojimo laiką, tai yra ir taip aišku, jeigu iš jo nepaimamas leidimas arba neišduodamas kitas, tai savaime aišku. Bet reikia dabar įrašyti – “Iki bus išduoti leidimai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka”. Kodėl? Dėl to, kad po Seimo rinkimų, kaip toliau matysim, iki lapkričio 25 d. dalies žmonių nebus, dalis žmonių išeis ir nebus. Reikia, kad leidimai tų žmonių, kurių jau nebus, negaliotų. Jeigu bus išduoti naujai atėjusiems žmonėms nauji leidimai, tie seni negalioja, galioja naujai išduoti. Todėl aš siūlyčiau priimti, tai esmės nekeičia.

PIRMININKAS. Dėkoju, priimame jūsų pataisą bendruoju sutarimu ir taip pat priimame visą 2 straipsnį. Ačiū. Ar kas, kolegos, kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbėtojų.

J.A.KATKUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Ar priimate šį ką tik aptartą įstatymą? Pradedame balsuoti. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Už – 34, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(3*) (svarstymo tęsinys)

Gal dabar jau galėtume baigti (nematau kolegės E.Kunevičienės) svarstyti Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą? Pone komiteto pirmininke, kiek žinau, ten viskas yra suderinta. Gal jus galėčiau pakviesti į tribūną? Komiteto pirmininkas J.Listavičius ir Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Mums reikia susitarti dėl J.Listavičius pataisos, suderintos su Vyriausybe, ir dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų. Dėl jų mes nesam apsisprendę. Taigi kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto lyderį J.Listavičių. Buvo likę 28 ir 31 straipsniai.

J.LISTAVIČIUS. Truputį geriau būtų, kad būtų E.Kunevičienė, gal ji tuoj atsiras. Bet šiuo metu, matyt, reikia kažką…

PIRMININKAS. Tai gal pirmiausia dėl jūsų pataisos dėl 28 straipsnio 7 dalies. Kiek žinau, sutarta.

J.LISTAVIČIUS. Šią pataisą, matyt, būtų tikslinga priimti. 7 punktą, kuris nėra visiškai aiškus, turi tam tikrų dviprasmybių, aš sakyčiau, galima būtų sutrumpinti. Jo redakcija yra pateikta. Bet čia gal galėtų pasakyti savo nuomonę ir Finansų ministerija.

PIRMININKAS. Finansų ministerija pritarė, kiek aš žinau. Ar kas kalbėtų? Finansų ministerija pritaria. Ar galime priimti šią pataisą dėl 28 straipsnio? Sutartinė Biudžeto ir finansų komiteto bei Finansų ministerijos pataisa dėl 28 straipsnio yra priimta.

Kaip yra dėl 30 straipsnio, kuris paliktas?

J.LISTAVIČIUS. Gerai. Dėl 30 straipsnio…

PIRMININKAS. Dėl 30 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Dabar tiksliai dar…

PIRMININKAS. Pataisų, rodos, nėra dėl 30 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Tikriausiai dėl 31 straipsnio, ar ne?

PIRMININKAS. Dėl 30. Dėl 31 straipsnio, atsiprašau, mano kaltė. Dėl 31 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Nepatvirtinto biudžeto vykdymas, taip?

PIRMININKAS. Kokį priimame variantą, ar tokį, koks yra sutartinis, ar balsuojame?

J.LISTAVIČIUS. Siūlyčiau tokį, koks yra Biudžeto ir finansų komiteto patvirtintas. Bet jeigu ministerija turi, tai gali pasakyti savo nuomonę, tada žiūrėsim.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi Vyriausybės pataisos nelieka. Ministerijos atstovai ir Vyriausybės atstovai sutinka, kad 30 straipsnis būtų toks, kokį teikia komitetas. Dėkui.

Dabar liko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko L.Sabučio teikimai. Ar reikėtų dėl ko nors balsuoti, pone pranešėjau, ar viskas yra sutarta?

J.LISTAVIČIUS. Aš nežinau, ar sutarta su pačiu komitetu, bet mūsų komitetas…

PIRMININKAS. L.Sabutis teikia, o ne komitetas.

J.LISTAVIČIUS. L.Sabutis? Tada nežinau, ar buvo derinta su juo? Šie pasiūlymai buvo aptarti su Finansų ministerija, todėl ilgai nevargindamas galiu pasakyti, kam mes siūlytume pritarti. Paskui, jeigu komiteto pirmininkas turės kitą nuomonę, matyt, reikės balsuoti. Šiuo atveju dėl įstatymo projekto arba dėl pirmojo siūlymo nepritarta, kad pakeistume įstatymo projekto 10 straipsnį, nepritarta.

PIRMININKAS. Ir antram nepritarta, taip?

J.LISTAVIČIUS. Taip, abiejų dalių ir 1, ir 2 punktams nepritarta. Dėl 2.2, kad pakeistume 2 dalį, taip pat nepritarta. Dėl 2.3, kad pakeistume 3 dalį, taip pat nepritarta. Dėl 3, kad pakeistume 11 straipsnio 3 , pritarta, “finansų taryba” vadintųsi “savivaldybės administracija”. Dėl 4, t.y. 19 straipsnio 3 dalies, nepritarta. Dėl 5, kad pakeistume 24 straipsnio 7 punktą, nepritarta. Dėl 6, kad pakeistume 27 straipsnio 2 dalį, pritarta ir siūloma patikslinti redakciją. Dėl 7, kad pakeistume 28 straipsnio 3 dalį, pritarta. Ten reglamentas ir nuostatai. Dėl 8, 29 straipsnio 4 dalies, čia taip pat pritarta, nes tai yra administracija, o ne tarybos. Dėl 7 punkto, kad pakeistume 32 straipsnį, čia nepritarta. Dėl 8, kad pakeistume 40 straipsnį, pritarta, kad būtų išbraukti tie žodžiai. Liktų “Valstybės kontrolė ir (ar) savivaldybių (čia “ir savivaldybių”) kontrolieriai”. Dėl 9.2, kad pakeistume 5 dalį, nepritarta. Ir dėl paskutinio, kad paskutinį numeruotume 41, taip pat nepritarta, nes ten yra 1, kur telpa visas Biudžetinės sandaros įstatymo projektas, o 2 tada jau savarankiškas. Tai aš trumpai tiek.

Jeigu Finansų ministerija turi ką nors pasakyti, bet…

PIRMININKAS. Nelabai mes juos dabar klausime, pone pranešėjau. Ar galime susitarti, kad L.Sabučio pataisos, kurioms pritarė komitetas ir Vyriausybė, gali būti ne diskutuojamos, o priimamos. Bendruoju sutarimu?

J.LISTAVIČIUS. Dar ministerija gal tegul?

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu tai, ką siūloma priimti, priimta. Pone viceministre, ar jūs turėtumėte kokį nors žodį šiuo klausimu?

E.ŽILEVIČIUS. Pritariame komiteto pastaboms.

PIRMININKAS. Pritariate komiteto pastaboms. Dėkui. Kolegos, reikia apsispręsti dėl tų dalykų, kuriems nėra pritarta. Kas argumentuos L.Sabučio siūlymą, nes jis nedalyvauja posėdyje? Kas argumentuoja L.Sabučio siūlymus?

J.LISTAVIČIUS. Nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, niekas nenori kalbėti. Tada tiktai siūlysiu mechaniškai balsuoti, nes šiandien reikia baigti svarstymo procedūrą. Registruojamės. Pirmas L.Sabučio siūlymas – įstatymo projekto šešiuose straipsniuose vietoj žodžių “valdybos mero” įrašyti žodžius “mero (valdybos)”.

J.LISTAVIČIUS. Mes balsavome už šiuos straipsnius. Jiems jau buvo pritarta ano posėdžio metu, todėl dabar grįžti atgal nematau…

PIRMININKAS. Ne ne, mes dėl straipsnių nebalsavome, balsavome dėl pataisų. Gerbiamasis kolega, šios pataisos buvo likusios, dėl jų nebalsuota.

J.LISTAVIČIUS. Bet mes balsavome dėl tų straipsnių, kuriems dabar jau siūlomos pataisos. Vadinasi, mes lyg ir turėtume iš naujo perbalsuoti dėl kai kurių straipsnių.

PIRMININKAS. Mes nebalsuosime dėl straipsnių, nes dėl jų nėra balsuota. Mes balsuojame tik dėl pataisų.

J.LISTAVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas bei ministerijos specialistai nepritaria L.Sabučio siūlymui, kuris išdėstytas dėl 4, 27 ir kitų straipsnių. Paremiantys L.Sabutį – už, kiti – kitaip, gerbiamieji kolegos. Už – 15, prieš – 1, susilaikė 23, siūlymui nėra pritarta.

L.Sabutis siūlo keisti projekto 10 straipsnį. Kas norėtų kalbėti dėl šio siūlymo? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, kokia jūsų nuomonė dėl L.Sabučio siūlymo dėl 10 straipsnio redakcijos?

J.LISTAVIČIUS. Jeigu manęs, tai aš sakiau…

PIRMININKAS. Jūs sakėte, žinau, jūs įvertinote neigiamai. Turiu formaliai baigti svarstymo procedūrą, nes matau, kad niekas nesidomi tomis pataisomis, net pats autorius. Taigi, kolegos, balsuojame dėl 10 straipsnio. Užsiregistravo 47 kolegos. Taigi dėl 10 straipsnio. Pritariantys L.Sabučio siūlymams – už, pritariantys Vyriausybės ir komiteto nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 14, prieš – 2, susilaikė 22, šioms pataisoms nepritarta. Kolegos, dabar kviečiu, gal mums pavyks, mūsų svarstymus padaryti racionalesnius. Ar atsiras 10 Seimo narių, kurie manytų, jog L.Sabučio siūlymus reikia apskritai šiandien svarstyti? Jeigu atsiras 10 Seimo narių – svarstome, jeigu ne – nesvarstysime. 12 kolegų mano, kad reikia svarstyti.

Taigi 11 straipsnio redakciją L.Sabutis siūlo tikslinti. Ar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Kas palaiko L.Sabučio siūlymus dėl 11 straipsnio 3 dalies – už, kiti – kitaip. Labai atsiprašau, šis siūlymas yra priimtas.

L.Sabutis siūlo pakeisti 19 straipsnio 3 dalį, komitetas nepritaria. Ar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kolegos, dėl L.Sabučio siūlymo dėl 19 straipsnio 3 dalies. Už – 15, prieš – 1, susilaikė 19, siūlymui nėra pritarta.

24 straipsnio 7 dalies redakcija. Komitetas nepritarė. Ar kas kalbėtų argumentuodamas L.Sabučio siūlymą dėl 24 straipsnio 7 dalies? Nėra norinčių kalbėti, kolegos? Kolegos, balsuojame, ar priimame L.Sabučio siūlymą dėl 24 straipsnio 7 punkto? Pritariantys – už, palaikantys Biudžeto ir finansų komitetą – prieš arba susilaiko.

Už – 14, prieš – 1, susilaikė 19. Siūlymui nėra pritarta.

L.Sabutis siūlo pakeisti 32 straipsnį. Komitetas tam nepritaria. Ar kas nors argumentuotų dėl L.Sabučio siūlymo? Nėra norinčių kalbėti.

Balsuojame dėl L.Sabučio siūlymo dėl 32 straipsnio. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 15, prieš – 1, susilaikė 19. Siūlymui nėra pritarta.

L.Sabutis siūlo pakeisti 40 straipsnio 5 dalį. Komitetas šiam siūlymui nepritaria. Ar kas nors kalbėtų dėl šio siūlymo? Pirmajam siūlymui dėl 1 dalies pritaria, antrajam ne. L.Sabutis. Pakeisti 1 dalį yra priimta, pakeisti 5 dalį nėra priimama. Pone siūlytojau, prašom.

L.SABUTIS. Manau, kad šiuo atveju komiteto patarėjai nelabai teisūs, nes tokias programas arba vertinimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė arba Vyriausybės nutarimai, arba Seimo įstatymai. Kiti teisės aktai yra privalomi tik savivaldybėms. Todėl mes ir prašome, kad nebūtų adresuojama departamentams ir t.t. Nes, man atrodo, visi siūlymai, kurie buvo pateikti, buvo suderinti komitete ir yra priimtini.

PIRMININKAS. M.Šerienė dėl L.Sabučio siūlymo.

M.ŠERIENĖ. Atsiprašau, aš ne tą paspaudžiau. Palaikau.

PIRMININKAS. Spauskite kitą.

Registruojamės, kolegos. Pranešėjas galėtų dar sakyti savo žodį. Jeigu ne, balsuosime iš karto. Registruojamės!

J.LISTAVIČIUS. Pas mus, jeigu jau taip kalbėtume, tai absoliučiai dabar visuose įstatymuose neapsiribojama vien tik Vyriausybe, nes praktiškai gali visai kitaip atrodyti. Todėl Vyriausybei bus matyti, ar sprendžia pati Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija. Todėl apsiriboti vien tik Vyriausybe ir užkrauti Vyriausybei kitą kartą visiškai, galima sakyti, jai nebūdingas funkcijas, sakyčiau, nėra tikslu.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 60 Seimo narių.

L.Sabutis siūlo pakeisti 40 straipsnio 5 dalį, vietoje “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija” palikti tik “Vyriausybė”. Pritariantys L.Sabučio siūlymui – už, kiti – kitaip.

Už – 29, prieš – 2, susilaikė 20. L.Sabučio siūlymas yra priimamas.

Paskutinis siūlymas grynai įstatymo leidybos technikos reikalai. Ar reikėtų dėl jo balsuoti, ar galėtume palikti redaktoriams? Pone Sabuti, gal paliekame redaktoriams jūsų siūlymą dėl straipsnių numeravimo? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš esmės mūsų siūlymai yra pagerinantys įstatymą, bet jeigu yra priimta dėl redakcinių dalykų, man atrodo, visiems Seimo nariams yra žinoma, kad Vietos savivaldos įstatyme pirmiausia yra įrašoma mero institucija, o po to skliausteliuose valdybos. Čia kažkodėl viskas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

L.SABUTIS. …aukštyn kojom ir kiti, kurie yra suderinti su Biudžeto ir finansų komiteto nuomone. Aš beveik galėčiau pritarti, bet redaguojant reikėtų patikslinti.

PIRMININKAS. Taigi paskutinis siūlymas dėl paskutinio straipsnio pavadinimo kitu numeriu nėra balsuojamas. Bus susitarta. Ačiū, kolegos. Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą baigėme.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau tiktai pasakyti porą žodžių. Biudžeto ir finansų komitetas iš tikrųjų išanalizavo ir gerai apsvarstė visus savo pasiūlymus bei papildymus ir pakeitimus. Deja, praėjusį kartą, kai vyko balsavimas, vargu ar kai kurie Seimo nariai įsigilino į tuos siūlymus. Tie visi nepritarimai arba pritarimai Finansų ministerijai, sakyčiau, iš dalies pablogino Biudžetinės sandaros įstatymo projektą. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas dėl šio įstatymo projekto balsuos laisvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi šiandien balsavimas jau nėra numatytas. Svarstymo pabaiga, kolegos. Svarstymas baigiamas. Ar jau galėtume Biokuro įstatymo projektą pradėti svarstyti?

Registruojamės! Registruojamės ir svarstysime Biokuro įstatymo projektą. Kolegos, pabaigoje po pataisų nėra balsuojama. Prašom skaityti straipsnį, reglamentuojantį svarstymus. Aš noriu priminti jums registruojantis. “Po bendrosios diskusijos, jeigu to reikalauja nors vienas Seimo narys, balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui”. Niekas to dar ir nesiūlė, mes iš karto pritarėme komiteto variantui ir perėjome prie pataisų. Po pataisų priėmimo jokio balsavimo pagal Seimo statutą 151 straipsnį nenumatyta.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3*) (svarstymas)

Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569(3). Svarstymas. Pagrindinį pranešimą skaito A.Šimėnas, Ekonomikos komiteto pirmininkas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Esu įgaliotas pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę dėl šio įstatymo, t.y. dėl Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo projekto.

Keletas įvadinių minčių. Šio įstatymo aktualumą lemia tai, kad įstatymo priėmimas įteisins iš esmės naują verslo sektorių. Tuo pasakoma labai daug. Iš tiesų įstatymas yra aktualus šiais pagrindiniais aspektais ne tik tam, kad atsirastų, susiformuotų šio kuro gamybos tam tikra pramonė, perdirbimo sektorius, kur, be abejo, ir investicijos, ir darbo vietos, tačiau jis ypač svarbus mūsų agrariniam sektoriui, nes jis suformuoja grūdų, rapso rinką, papildomą rinką, kurioje žemdirbiai galėtų realizuoti savo produkciją ir kartu išplėsti pasėlių plotus. Tai yra naujos darbo vietos agrariniame sektoriuje ir agrarinio sektoriaus tam tikras transformavimas. Tai yra užimtumo kaime didinimas. Tai nepaprastai svarbus momentas.

Trečias dalykas yra šalies mokėjimo balansas. Iš tiesų kiek mes pasigaminsime iš savo biomasės biokuro, tiek mums nereikės importuoti ir kartu turėti valstybėje išlaidų perkant žaliavą naftos produktams, kurių taip pat reikia tai pačiai paskirčiai.

Toliau ketvirtas momentas, kad mes kartu išsprendžiame gal ir nelabai aktualią, didelę problemą, tačiau vis dėlto kontrabandinių alkoholinių gėrimų problemą, nes iš visko, kas bus skirta sunaikinti, bus galima gaminti biokurą. Čia yra pakankamai didelės apimtys.

Dar vienas svarbus momentas, kad tai ekologiškas kuras ir ši kuro rūšis turi perspektyvą.

Pagaliau šio naujo verslo kryptis atitinka Europos Sąjungos tendencijas ir šis verslas jau plačiai taikomas tiek Vakarų šalyse (turiu omeny ir Vokietiją), tiek ir Vidurio Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje. Mums derėtų taip pat neatsilikti. Tuo labiau kad Europos Sąjungoje tam tikrai skiriama pakankamai dėmesio ir direktyvose numatomos tam tikros ekonominės lengvatos. Tai yra ne lengvatos, bet šio verslo sektoriaus konkurentiškų sąlygų sukūrimas. Tačiau šiam naujam verslo sektoriui pradėti įsigyventi, t.y. pradėti verslą, reikia dviejų esminių dalykų: teisinių sąlygų, kad jis būtų, ir ekonominių sąlygų, kad jis galėtų būti konkurentiškas, kad galėtų išsilaikyti. Šis įstatymo projektas sprendžia tiktai vieną dalį, būtent tiktai teisines šio verslo sąlygas. Įstatymo projekte apibrėžti tikslai, taip pat sąvokos. Ypač svarbu valstybės institucijų kompetencija sprendžiant šio verslo įteisinimo ir jo tam tikros priežiūros klausimus.

Taip pat akcentuojami biokuro ir bioalyvų techniniai reglamentai ir standartai, o tai iš esmės bene pagrindinis ir svarbiausias šio įstatymo projekto dalykas. Numatyta, tai labai svarbu, kad Ūkio ministerija ir Vyriausybė įpareigojamos parengti biokuro ir bioalyvų techninius reglamentus, kurie iš esmės atveria kelią šiam verslui, nes be tokių reglamentų šis verslas būtų neįmanomas. Ir ne mažiau svarbu, kad būtų sudarytos ekonominės sąlygos tam, kad būtų konkurencingas ir su naftos produktų kuru tas naujasis biokuras. Yra tam tikrų abejonių, kad atsisakius akcizo mokesčio, sumažinus PVM, valstybė neteks tam tikrų pajamų, tačiau reikia priminti, kad naujo verslo sektoriaus dar iš viso nėra ir valstybė jokių pajamų negauna. O jeigu jis įsikurs, tai bus fizinių asmenų mokesčio pajamos, “Sodra” gaus pajamas, o svarbiausia, bus gerinamas mokėjimų balansas ir didinamas gyventojų užimtumas. Matyt, reikia įvertinti ypač šį aspektą. Suinteresuoti šiuo įstatymo projektu yra ne tik entuziastai, kurie jau yra pasirengę nedelsiant įgyvendinti ir pradėti šį verslą. Aš matau, tribūnoje yra šitų entuziastų, kurių dėka, ko gero, ir gimė tas įstatymo projektas. Tačiau ypač jo tikrai lauktų žemdirbiai, taip pat jį remia ir ekologai, kurie rūpinasi ekologine mūsų aplinka, ir Vyriausybė. Visų vyriausybių pagrindinis rūpestis dabar yra naujos darbo vietos ir įplaukos į valstybės biudžetą, “Sodrą”. Be abejo, bus ir oponentų, pirmiausia šiuo metu esamas naftos sektorius, perdirbimo atstovai, nes dėl šio verslo gali atsitikti taip, kad iki 5% kuro rinkos užims būtent šis sektorius. Be abejo, šis sektorius, kuris dabar disponuoja ta rinka, niekada nesutiks taip lengvai atiduoti savo rinkos dalį. Tai yra visiškai natūralu.

Ir baigdamas norėčiau paprašyti Biudžeto ir finansų komitetą, kad jis tikrai neatidėliotinai teiktų išvadas dėl tų lydimųjų įstatymų, mokestinių įstatymų, kurie iš esmės sudaro ekonomines sąlygas šiam verslui, kad kuo greičiau apsispręstų, nes priešingu atveju šis įstatymo projektas bus neveiksnus be lydimųjų įstatymo projektų, ir kuo greičiau teikti Seimui, kad mes dar šioje sesijoje duotume eigą, atidarytume vartus tam naujam verslo sektoriui ir palinkėtume jam kuo geriausios kloties.

Aš norėjau pasakyti tiek. Ačiū, kolegos. Manau, kad kiti pranešėjai mane papildys. Šiandien kviesčiau tikrai palaikyti ir balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo Aplinkos apsaugos komiteto vardu – A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę aš išreikšiu vienu sakiniu: komitetas šiam įstatymo projektui pritaria. Ir dar kelias pastabas pasakysiu savo vardu.

Be abejo, po Ekonomikos komiteto pirmininko kalbos ką nors pridurti labai sunku, nes jis išnagrinėjo visą esmę ir visas šio įstatymo ekonomines pasekmes. Tačiau dar vieną kartą priminsiu, kas, mano manymu, yra teigiama ir kas yra neigiama pradedant šį naująjį verslą. Iš teigiamybių, be abejo, yra garantuota produkcijos realizacija. Rapsas auginamas Lietuvoje jau ir šiandien, tačiau didžioji produkcijos dalis yra išvežama į Vakarus, į Vakarus transportuojant supirkimo kainos, be abejo, krinta ir, be to, mes dar labai priklausome nuo konjunktūros rinkoje, kurios kainos taip pat stipriai svyruoja. Išeina taip, kad praeitais metais parduoti šią produkciją buvo netgi nenaudinga ekonomiškai. Antra, tai yra naujos technologijos, naujos darbo vietos. Esant įstatymui atsiranda galimybių gauti kreditus toms technologijoms įsigyti ir pradėti darbus. Mokėjimo balansas taip pat labai svarbu. Ir, kas nebuvo paminėta pagrindinio komiteto pirmininko kalboje, – tai atsikuriantys resursai. Vis dėlto žemėje resursai nėra beribiai, ir šiandien, ir ateityje mūsų gyvenimo pagrindinis tikslas – naudoti kuo daugiau atsikuriančių ir atsinaujinančių resursų nenaudojant išteklių. Tai vienas iš variantų panaudoti biokurą nenaudojant to, kas yra susikaupę per milijonus metų žemėje, o panaudoti tai, kas atsikuria kiekvienais metais.

Noriu priminti, kad biokuro naudojimas civilizuotose šalyse jau yra pakankamai platus, ir ne vien todėl, kad reikia remti agrarinį sektorių. Kalbant konkrečiai apie darbus miškuose arba saugotinose teritorijose, daugelyje valstybių jau šiandien į tas teritorijas įvažiuoti su technika ir dirbti yra draudžiama. Manau, kad pradėdami šiuos darbus mes taip pat įsilietume į tokių progresyvių kraštų tarpą.

Koks būtų neigiamas poveikis? Kaip ir buvo minėta, be abejo, tiek, kiek būtų pagaminta biokuro, tokios atitinkamos dalies mes negautume akcizo į krašto biudžetą. Tačiau aš manau, kad teigiamos pusės gerokai viršija tą akcizą, kuris ateina, nes akcizas, patekęs į biudžetą, iš esmės yra skirtas darbo vietoms kurti, žmonių socialinėms garantijoms. Visa tai, didėjant darbo vietų ir didėjant galimybėms gaminti produkciją ir žemės ūkio sektoriuje, mano galva, išsisprendžia su kaupu, juolab kad keletą pirmųjų metų biokuro indėlis į bendrą sunaudojamo kuro masę būtų išties nedidelis. Aš kviesčiau visus paremti šį įstatymą ir priimti kuo greičiau. Ateina rudens metas, kai su augintojais reikia sudaryti kontraktus, kad jie kitiems metams augintų produkciją. Nesant juridinės bazės tokie kontraktai vargu ar yra galimi ir vėl mes prarasime nei daug, nei mažai – visus metus. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvada yra teigiama, pranešėjo nematau. Teigiama. P.Gražulis norėjo sakyti teigiamą žodį, bet ji yra teigiama. Kviečiu kalbėti M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti tris pastabas šiuo klausimu. Pirma, jūs visi prisimenate, kad šis įstatymas buvo teikiamas kartu su kai kuriais mokestiniais įstatymais. Žinoma, svarstant aš bent tikėjausi, kad eis visas kompleksas, nes jeigu mes nepriimame mokestinių įstatymų, tai dabar svarstomas įstatymas netenka jokios prasmės, tada būtų tik tuščia kalba. O kadangi šitaip nėra, deja, aš drįsčiau pasakyti ir tokią mintį, kad čia pradedu įžiūrėti tam tikrus kažkieno trukdžius, kad šie svarstymai nusitęstų kiek galima ilgiau ir galbūt būtų kokiu nors būdu sužlugdyti. Todėl aš manyčiau, kad kuo greičiau Biudžeto ir finansų komitetas turi pateikti kitus lydinčiuosius įstatymus mokesčių klausimais ir mes dėl jų turime spręsti. Priiminėti šį įstatymą be lydinčiųjų įstatymų nėra jokios prasmės.

Antra pastaba, apie ką gerbiamasis A.Šimėnas čia kalbėjo ir, žinoma, aš galėčiau nekartoti, bet vis dėlto dar reikia paryškinti tuos dalykus, nes, matyt, tarp finansininkų kyla visokių abejonių, kad jeigu mes atleisime nuo kai kurių mokesčių arba juos sumažinsime, tai valstybė negaus pajamų. Valstybė ir dabar negauna pajamų, nes šito verslo nėra. Jeigu šis verslas bus, tai garantuotai bus fizinių asmenų mokestis, bus tam tikri “Sodros” mokesčiai, žmonės gaus pinigų už tai, ką jie gamina, ir apskritai ekonomiškai bus naudinga mūsų šaliai. Todėl kalbėti apie tai, kad čia mes gausime mažiau ar negausime mokesčių, – na, atsiprašau, tai su ekonomikos logika labai sunkiai siejasi.

Ir trečia. Pirmajame variante buvo įrašyta, kad šiems visiems dalykams kontroliuoti arba reguliuoti reikalinga atskira tam tikra kontora. Kaimo reikalų komitetas į tai atkreipė dėmesį. Trečiajame variante yra, kad reikia pavesti kokiai nors institucijai spęsti šiuos būsimus klausimus. Žinoma, tai yra daug geriau, todėl trečiajam variantui su šiuo pataisymu būtų galima pritarti.

Žinoma, ir Kaimo reikalų komitetas, ir aš pats visiškai pritariu šiam įstatymui ir siūlau kuo greičiau jį ir kitus lydinčiuosius priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Kviečiu į tribūną kalbėti J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų daugelis argumentų dėl Biokuro įstatymo jau buvo pasakyti ir aš čia daug nesikartosiu, tik keletą nuostatų ir papildomų argumentų.

Lietuvoje dabar energetinių išteklių importas sudaro apie 96%. Europos Sąjungos šalyse – tai 52% visų sunaudojamų energetinių išteklių. Europos Komisijos Baltojoje knygoje “Energija ateičiai” atsinaujinantys energijos šaltiniai numato iki 2010 metų padvigubinti atsinaujinančios energetikos dalį. Numato, kad tai turi sudaryti ne mažiau 12% nuo bendro Europos Sąjungos energijos poreikio. Yra paskaičiuota, kad didžiausią potencialą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius sudaro biomasė, kurios Lietuvoje yra maždaug apie 65%. Tai yra kuras, gaminamas iš biomasės. Biokuro naudojimas leistų sumažinti Lietuvos išlaidas energijos išteklių importui, pagerinti šalies prekybos balansą, stiprinti energetinę valstybės nepriklausomybę, įgyvendinti tarptautinius aplinkosaugos įsipareigojimus.

Pagal PHARE studiją, kuri atlikta 1994–1998 m., galiu pasakyti, kas yra pagrindiniai atsinaujinančių energijos šaltinių ištekliai Lietuvoje. Tai yra biomasė – 65%, hidroenergija – apie 10%, geoterminė energija – apie 5%, saulės energija apie 19% ir vėjo energija apie 1%. Tai yra ištekliai. Kaip mes juos sugebėsime panaudoti? Sakykime, saulės energijos ištekliai, kaip matote, nemaži, tačiau jų panaudojimo galimybės yra labai sudėtingos ir brangios. Akivaizdu, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti bioresursų panaudojimui energetikoje ir transporte. Biokuro degių, dujinių, skystų ir kietų produktų, išgautų iš biomasės, gamyba ir naudojimas, žaliavos auginimas pagerintų gyventojų socialines ir užimtumo problemas, ypač kaime. Daugiau negu pusė biokuro pramonei reikalingų įrenginių gali būti pagaminti Lietuvos įmonėse. Štai dar viena galimybė plėtoti Lietuvoje pramonę. Skaičiuojama, kad Lietuvoje biokurui galima išauginti ir pagaminti, neįskaitant durpių ir buitinių atliekų, iki 600 tūkst. tonų rapso, iš kurio būtų galima pagaminti apie 200 tūkst. tonų biodyzelinio kuro, iš to liktų apie 400 tūkst. tonų išspaudų, kurios yra visiškai atitinkantys pakaitalai šiuo metu importuojamų sojos rupinių.

Kita biokuro sritis – tai etanolis. Ir mes skaičiavome, kad 200 tūkst. tonų etanolio pagaminti reikia išauginti apie 700 tūkst. tonų grūdų. Vėl liktų maždaug du trečdaliai išspaudų, iš kurių užsienio valstybėse, turinčiose išplėtotą pramonę, pagaminami aukščiausios kokybės pašarai, tai yra net eksportinė produkcija.

Ir trečia sritis, susijusi su biokuru, tai medienos atliekos, kurių šiuo metu skaičiuojama, jog lieka nepanaudota apie 2 mln. tūkstančių kubinių metrų. Taip pat apie pusė milijono tūkstančių kubinių metrų šiaudų. Visa tai sudėjus į krūvą, galėtume pasakyti, jog 2010 m. realizavus biokuro programą, kuri yra parengta Vyriausybinės komisijos, būtų galima Lietuvoje biokuro panaudojimą padidinti nuo dabar skaičiuojamų ne visų 6% iki 25,9%. Žinodami tai, kad kiekvienas procentas naudojamo įvežtinio kuro Lietuvoje kainuoja apie 32 mln. Lt., mes matome, kokie resursai liktų Lietuvoje.

Norėčiau paminėti, kad jeigu mes pakeistume apie 26% pirminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojant biokurą, į aplinką būtų išmetama 4,3 mln. tonų per metus mažiau anglies dvideginio. O anglies dvideginiui nuo 2010 metų ir Lietuvai bus taikomi mokėjimai net į tarptautinius fondus.

Dar noriu pasakyti tik vieną argumentą. Mes bandėme skaičiuoti, kiek pajamų gautų valstybės biudžetas, kuriuo visi rūpinasi, ir kiek netektume per akcizo mokestį. (Visiškai baigiu) Įskaitant biokuro gamintojus, per fizinių asmenų pajamų mokestį ir fizinių asmenų gaunamas pajamas, atlyginimus, sakykime taip, gamintojų pelną, ūkininkų pelną, socialinio draudimo mokestį, dalinį PVM mokestį, išlaidų, kurios susijusios su išmokomis bedarbiams, taip pat įskaitant ir akcizo mokesčio netekimą, dėl kurio čia buvo kalbama, vis dėlto galutinis balansas išeina teigiamas. Mūsų paskaičiavimu, tai sudarytų apie 20 mln. Lt. per metus. Taigi net tokiu atveju ir tai išeina teigiamas, o mes, aišku, visų argumentų nesudėliojome.

Noriu pasakyti, ką aš siūlau. Bet pasiūlyti tai turiu. Preambulės neskaitau. Siūlau pritarti Biokuro įstatymui po svarstymo. Ir antra, priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą svarstyti Biokuro įstatymo lydimuosius įstatymus, apie ką kalbėjo kolega M.Pronckus, šių metų birželio 26 d., nes be lydimųjų įstatymų iš tikrųjų visas komplektas yra neįmanomas. Iš to, ką mes kalbame, nieko nesigaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas čia gaunasi, kas yra kritęs, gaunasi jau. (Balsai salėje) Kolegos, ar reikalautų kas balsuoti dėl pritarimo komiteto variantui. (Balsai salėje) Be abejo. Ar registruotis, ar balsuoti? Registruojamės ir registruodamiesi bendru sutarimu pritariame komiteto variantui. Ne? Reikalauja balsuoti. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Ar pritariame komiteto teikiamam Biokuro įstatymo projektui?

Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta komiteto teikiamam variantui. Kaimo reikalų komiteto pataisa, ar ji yra aktuali? Ar ji aktuali, pone Vaclovai Lape? Kaimo reikalų komiteto siūlymas išbraukti 7 straipsnį. Ar ji aktuali, pone Vaclovai Lape? Ekonomikos komitetas nepritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui išbraukti iš projekto 7 straipsnį. (Šurmulys salėje) Nereikalaujate. Nereikalauja Kaimo reikalų komitetas balsuoti. Baigiame svarstymą. Dėl vedimo tvarkos R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes taip entuziastingai šitą įstatymą priėmėme, gal mes jam galėtume kokią skubesnę tvarką. Bet replikos po balsavimo teise noriu pasakyti. Aš ne prieš šio įstatymo priėmimą, bet taip, kaip mes rožine spalva jį nupaišėm, man atrodo, labai idiliškas vaizdelis: auginam rapsą, spaudžiam aliejų, juo kūrenam katilą, kuriame varom samagoną iš rugių, o išspaudom šeriam savo gyvulius. Kartais kelia įtarimą tas mūsų entuziazmas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2553(3).

Dėl J.Šimėno siūlymo priimti kokį nors protokolinį nutarimą, tai protokoliniai nutarimai priimami tik dėl priimtų įstatymų ir teisės aktų.

Antras dalykas, Seimas yra pasiūlęs Biudžeto ir finansų komitetui, yra nustatyta svarstymo data ir kokių nors ypatingų papildomų datų siūlau šiandien net nesvarstyti. Pavasario sesijoje susitvarkysime.

Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr.P-2553(3) (svarstymas)

Pradėjome svarstyti kitą klausimą, kolegos. Seimo rinkimų įstatymo projektas. Kviečiu Seimo narį S.Kaktį. S.Kaktys – pagrindinio komiteto išvada.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, Seimo rinkimų įstatymo projektas susilaukė nemažai siūlymų. Labai sudėtinga per trumpą laiką jums juos pateikti ir pakomentuoti. Noriu pasakyti, kad iš esmės Seimo Teisės departamento išvadoms komitetas pritarė, ir į projekto trečiąjį variantą pataisos yra įtrauktos. Taip pat yra atsižvelgta į Europos Teisės departamento prie Vyriausybės siūlymus.

Dėl Seimo narių siūlymų. Yra 4 kolegos J.Bernatonio siūlymai. Pirmajam siūlymui, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos atsižvelgiant į dabartinį administracinį paskirstymą, t.y. į apskritis bei savivaldybes, komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad naujai įsteigtos savivaldybės yra nedidelės, jų ribos dar tikslinamos, administracinė teritorinė reforma ateityje bus dar svarstoma. Dėl to šiandien būtų netikslinga pritarti. Įstatymas nėra orientuotas vien tik į šiuos rinkimus, o yra orientuotas į ateitį.

Taip pat kolega J.Bernatonis siūlė įtraukti terminus “koalicija”, “priešrinkiminė koalicija” ir tam tikruose straipsniuose nustatyti tam tikras sąlygas, kaip ta koalicija veiktų, kokios būtų jos sudarymo sąlygos. Komitetas irgi nepritarė šiam siūlymui motyvuodamas tuo, kad partijų koalicijų formavimas iki rinkimų sukeltų problemų, kurias būtina spręsti kituose įstatymuose, ypač Partijų įstatyme ir šiame įstatyme. Reikėtų reglamentuoti, kas priima sprendimus dėl tokių koalicijų sudarymo, kaip yra sudaromas bendras sąrašas, kaip atšaukiami Seimo nariai, kaip pasidalijama mandatais skilus partijų koalicijai po rinkimų, kas kokiomis dalimis moka užstatą ir panašiai.

Kitas pasiūlymas buvo dėl rinkimų užstato grąžinimo. Siūloma, jeigu kandidatas surinko 10–15%, grąžinti jau užstatą. Komitetas apskritai nenustatė jokios ribos ir mano, kad reikia palaikyti ankstesnę redakciją, t.y. tas, kas laimėjo, gauna užstatą, o kiti dalyvavo ir savo įneštus pinigus prarado. Jie grąžinami į biudžetą.

Atkreipčiau dėmesį į dar vieną siūlymą dėl reitingo tvarkos. Jam komitetas pritarė. Iš esmės yra atsisakoma negatyvaus balsavimo ir siūloma rinkėjams išreikšti nuomonę dėl penkių sąraše esančių kandidatų. Taip rinkėjams būtų suteikta nemaža laisvė paskatinti jiems patinkančius asmenis. Turiu pasakyti, kad ankstesnėje redakcijoje rinkėjai galėjo palaikyti neribotą skaičių kandidatų, taip pat buvo negatyvus balsavimas.

Kitas dalykas, kurį komitetas išgrynino kartu su kolegų siūlymu, tai dėl partinio reitingo nustatymo. Iš esmės yra siūloma išlaikyti partinį reitingą. Partinis reitingas kandidato, turinčio pirmąjį rinkimų numerį, būtų penkis kartus didesnis už partinį reitingą kandidato, turinčio paskutinį kandidatų sąrašo numerį. Tai yra gana tvirtas kandidatų sąrašas. Galbūt priėmimo metu šis partinis reitingas dar bus koreguojamas, bet šiandien yra sutarta bendra komiteto pozicija.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į mano paties siūlymus. Čia įvyko redakcinė klaida. Buvau pateikęs siūlymą dėl 51 straipsnio, t.y. dėl naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygų ir tvarkos, ir siūliau išbraukti 1 dalyje nuostatą dėl 1,5 valandos agitacinio laiko suteikimo ir dėl 5 ir 7 minučių suteikimo atskiriems kandidatams. Tai sudaro labai griežtą reglamentą, neaišku, kiek partijų kandidatuos, kiek bus kandidatų. Praėjusių metų patirtis rodo, kad tiek radijui, tiek televizijai buvo skirta beveik 110 val. Turint omeny, kad rinkimų kampanija trunka vieną mėnesį (išmetus šeštadienius ir sekmadienius, tai būtų 20 dienų), per parą susidarytų 5,5 valandos rinkimų agitacijos laiko. Tai labai daug ir rinkėjams labai nusibosta. Aš asmeniškai siūliau, kad būtų apibrėžta, kiek laiko apskritai reikėtų skirti rinkimų agitacijai, o reglamentavimą lygiomis sąlygomis nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija. Manau, apie 20–25 valandas. Tai būtų viena valanda Nacionalinės televizijos laiko. Per parą to užtektų, o radijui ir televizijai paliktume neapibrėžtą laiką.

Dar keletas labai trumpų siūlymų. Vienas iš jų – dėl rinkimų slenksčio nustatymo vienmandatėse rinkimų apygardose. Buvo 40, kolegos A.Grumadas ir J.Senkevičius siūlo nustatyti žemesnę ribą – 25%, taip kaip proporcinėje dalyje. Čia galima svarstyti. Manau, kad tai drausmintų rinkėjus, įpareigotų juos ateiti į rinkimus, kad kiti neišrinktų jam nepatinkančio kandidato.

Dėl J.Senkevičiaus siūlymo nustatyti tautinių mažumų partijos kandidatų… sąrašui gauti mandatą, jeigu balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą. Atrodytų, kad čia problema yra ta, kad partija turi būti kuriama tautiniu pagrindu, kiek tų partijų gali atsirasti… tai ne visai teisinga. Gali ir kokia nors žemaičių partija atsirasti. Tai buvo aktualu iki 1992 metų, kai nebuvo priimta Konstitucija. Šiandien Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti ir teikti privilegijas dėl tautybės.

Taip pat yra kolegės S.Burbienės siūlymas papildyti 81 straipsnio 6 dalį, kad apygardos rinkimų komisija, pabrėžiu, privalėtų skaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių balsavimo biuletenius, jeigu skirtumas tarp paduotų balsų būtų pirmajame turte antrą ar trečią vietą užėmusių kandidatų… Tikriausiai kolegė padarė klaidą: įrašiusi žodelį “ir”, supainioja su antru turu… dalyvavusių kandidatų būtų ne mažesnis negu 50 balsų. Toks siūlymas nėra logiškas. Turėtų būti ar skundas, ar koks nors konfliktas, stebėtojai pareikštų apeliaciją, o apygardos komisijai iš 12 narių pavesti skaičiuoti 35 ar daugiau tūkstančių rinkėjų balsų būtų nelogiška. Ir kodėl yra siūloma iki 50, o 51–60, pavyzdžiui, nesiūloma. Siūlyčiau tam nepritarti.

Iš esmės įstatymas yra pakankamai nušlifuotas. Manau, kad šiandien galėtume pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti J.Bernatonį, kalbėsiantį frakcijos vardu ir galbūt pasakysiantį savo nuomonę dėl jūsų įregistruotų pataisų pirmajam variantui, ar jos visos dar yra aktualios.

J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kadangi kalbėsiu frakcijos ir savo vardu, tai kalbėsiu 12 minučių. Gerbiamieji Seimo nariai...

PIRMININKAS. 7 minutės, gerbiamasis kolega.

J.BERNATONIS. Tuomet sutrumpinsiu iki 7, bet, manau, spėsiu pasakyti viską, ką norėjau pasakyti. Pirmiausia noriu išdėstyti mūsų frakcijos principinę nuostatą. Kai buvo sudaryta darbo grupė parengti šio įstatymo pataisoms, buvo kalbama, kad tai bus grynai techninės pataisos. Dabar mes matome, kad pataisos daromos iš esmės.

Norėčiau priminti, kad Respublikos Prezidentas V.Adamkus dar balandžio 28 dieną paskelbė rinkimų datą. Rinkimai prasidėjo. Dabar, kai prasidėjo rinkimai, mes po dviejų mėnesių pradedam taisyti Rinkimų įstatymą iš esmės, t.y. keičiam žaidimo taisykles. Įsivaizduokit, kaip atrodytų Europos futbolo čempionatas, jeigu vidury rungtynių būtų pradėtos keisti taisyklės. Kodėl taip daroma? Aš manau, kad mūsų Seimo dauguma, visų pirma konservatoriai, galvoja, kad tos pataisos, kurios daromos, bus jiems naudingos rinkimuose. Manau, kad konservatoriai šiuo atveju labai klysta. Tai, kad jie bando padaryti sau naudingas pataisas, manau, jiems tiktai pakenks ir bus dar mažiau balsų. Todėl mūsų frakcija iš principo pasisako prieš Seimo rinkimų įstatymo taisymą, kai jau yra paskelbti Seimo rinkimai. Mes siūlome, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 metų sausio 1 d.

Dabar apie kai kurias pataisas. Dėl 6 straipsnio. Mano manymu, 6 straipsnio nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniui, pagal kurį Seimo rinkimus skelbia Prezidentas. Čia numatyta, kad gali paskelbti ir Vyriausioji rinkimų komisija. Aš manau, tai reikėtų taisyti. Kita pastaba – dėl apygardų. Žinoma, galima būtų palikti dėl apygardų 9 straipsnį tokį, koks yra dabar įstatyme, kad apygardos sudaromos pagal rinkėjų skaičių ir pagal administracinį-teritorinį padalijimą. Tačiau dabar įrašoma dar viena nuostata – pagal buvusių Seimo rinkimų apygardas, t.y. šios apygardos yra užfiksuojamos amžiams, jeigu nebus pakeistas įstatymas. Mūsų manymu, tai nėra gerai, nes jeigu žiūrėtume į administracinį-teritorinį padalijimą pagal apskritis, beveik 10 apygardų eina per keletą apskričių. Nors jeigu paimtumėt ir apskaičiuotumėt rinkėjų skaičių (o mes tai padarėme), užtektų, kad dvi apygardos būtų per keletą apskričių ir tai tiksliai atitiktų lygybės principą.

Kita problema yra ta, kad šiomis pataisomis iš esmės yra varžomos demokratinės tradicijos, sakykim, netgi politinės teisės. Ką aš turiu omeny? Pradedant 37 straipsniu išbraukiama politinių organizacijų sąvoka. Kaip jūs žinote, pagal Partijų ir politinių organizacijų įstatymą ir partijos, ir politinės organizacijos gali dalyvauti rinkimuose. Tas įstatymas nėra pakeistas. Ką reiškia šis išbraukimas? Ar tai reiškia, kad konservatoriai nori iš rinkimų eliminuoti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, Lietuvos lenkų rinkimų akciją ar Krikščionių demokratų sąjungą, ar šiaip kokią nors kitą sąjungą, kuri yra jiems rimta konkurentė? Aš manyčiau, jeigu tokia pataisa daroma, tai reikia daryti ir kito įstatymo pataisą, ir viešai pasakyti žmonėms – mes nenorim, kad politinės organizacijos turėtų teisę dalyvauti rinkimuose.

Dabar dėl tų pataisų, kurias pateikiau. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad komiteto išvadoje yra padaryta didelė klaida. Aš nenoriu, kad mano pataisomis prisidengiant būtų daromos įstatymo pataisos. Turiu omeny 89 straipsnį, kur iš esmės yra iškraipytas mano siūlymas, o parašyta “iš dalies pritarta”. Jeigu norite tokią pataisą padaryti, teikit savo pataisas, bet neprisidenkit kitų vardu.

Dabar dėl koalicijų. Mano manymu, demokratinėje valstybėje būtų neblogai, jeigu būtų suteikiamos galimybės partijoms koalicijas sudaryti ir prieš rinkimus, ir per rinkimus, ir po rinkimų. Kiek žinome visuomeninę nuomonę, norėtų, kad partijos jungtųsi, kad jų būtų mažiau, kad būtų aiškesnis atstovavimas. Deja, šis įstatymas priešrinkimines koalicijas trukdo sudaryti. Aš nežinau, kodėl nepritarta mano siūlymams. Yra oficialūs argumentai, kad yra tam tikrų problemų nustatant vieną ar kitą atvejį, bet jas galima išspręsti nesunkiai. Aš galiu tam pataisas pateikti. Tačiau atmetama iš esmės ir tai man leidžia nuspėti, jog konservatoriai jokių koalicijų prieš rinkimus nesudarinės ir jiems nenaudinga, kad prieš rinkimus atsirastų koalicijos.

Dėl sąrašo skaičiaus. Aš, tiesą pasakius, nežinau, kodėl įstatyme nustatyta, kad rinkimų sąraše gali būti tik 120 kandidatų. Kodėl nuo 20 iki 120? Kaip pamenate, savivaldybių rinkimuose yra kitaip. Yra leidžiama iškelti visą sąrašą į visas vietas. Todėl ir čia aš siūlau padidinti sąrašą iki 141.

Dabar dėl užstato. Buvo sakyta, kad atiduodamas užstatas tik tiems, kurie laimi. Aš suprantu, kad ta nuostata buvo skirta apsisaugoti nuo žmonių, kurie neturi šansų laimėti, kad jie nesibalotiruotų. Tačiau, sakykit, jeigu apygardoje 4 ar 5 tūkst. rinkėjų balsuoja už tą kandidatą, ar jis iš tiesų nevertas to, kad jam bent dalis tų išlaidų būtų kompensuota? Teisingiau – sugrąžinta.

Baigdamas aš noriu pasakyti, kad nematau rimtų argumentų, kodėl yra nepriimamos siūlomos pataisos. Tačiau mūsų frakcija apskritai balsuos prieš šį įstatymą, prieš šias pataisas, jeigu nebus nustatyta, kad jos įsigalioja po Seimo rinkimų. Ačiū už lemputę.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kalbėti Seimo narį A.Grumadą.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų svarstomas įstatymo projektas iš esmės, jeigu žiūrėtume į pateiktą pirminį variantą, yra kosmetinių pataisų įstatymas. Jeigu neatsirastų naujų pataisų, aš iškart galėčiau teigti, kad tai projektas, dėl kurio neverta gaišti. Tačiau po paskutinio darbo grupės pasisėdėjimo ir pasitarimo vis dėlto atsirado pataisėlių, kurios gali turėti ir esminių pasekmių rinkimų metu. Kalbėsiu tiktai apie tris straipsnius.

Pradėsiu nuo savo pataisos. Šiandien mes žinome, kad per dvi Seimo kadencijas nebuvo išrinktas Seimo narys Vilniaus-Trakų rinkimų apygardoje ir aštuonerius metus gyventojai neturėjo savo atstovo. Lygiai taip pat, kaip žinote, šią kadenciją nebuvo Naujojoje Vilnioje išrinkta, lygiai taip pat dar kartą renkant nebuvo išrinkta daug Seimo narių. Tai atsitiko todėl, kad mūsų rinkėjų aktyvumo barjeras yra 40%. Jeigu pasižiūrėtume į pasaulinę, tiksliau sakant, europinę praktiką, tai Europos Sąjungos kraštuose, tradiciniuose kraštuose, jokių apribojimų, kiek rinkėjų turi ateiti, apskritai nėra. Net Danijoje, valstybėje, kurioje ėjimas balsuoti yra reglamentuotas įstatymu ir ateiti prie rinkimų urnos yra būtina, tokio apribojimo, kiek jų ateis, taip pat nėra. Tokie apribojimai (tą aš išgirdau tarptautiniame seminare Briuselyje) yra tiktai Rytų ir Vidurio Europos kraštuose, kurie neseniai totalitarinį gyvenimo režimą pakeitė į demokratinį. Todėl aš manau, kad mes turėtume eiti žemėjimo tvarka, kai ne įstatymo norma… kokiu būdu atstovautas būna išrinktas deputatas, tai socialistinė norma, per 50%, o žinom, kaip visi balsavo ir kad 99% visą laiką būdavo blefas. Taigi to reikėtų atsisakyti. Kaip pirmą žingsnį aš siūlau suvienodinti daugiamandatėse ir vienmandatėse apygardose dalyvaujančių rinkėjų skaičių iki 25 arba, kaip rašoma pačiame įstatyme, iki vieno ketvirtadalio visų registruotų rinkėjų. Tai pirma pastaba.

Antra. Dabar 90 straipsnio 3 dalyje atsirado iš principo kitas reitingavimas. Mes jau truputį jį pamatėm, žinom, kaip jis vyko savivaldybių rinkimų metu, ir galim daryti išvadas. Tačiau prieš lygindamas su savivaldos rinkimais, aš vis dėlto norėčiau padiskutuoti dėl to skaičiaus penki ir kas yra penki kartai. Aš paėmęs pieštuką paskaičiavau ir radau, kad tai yra labai labilus sąrašas. Gretimoms vietoms apeiti vieną kitą užtenka vieno balso iš šimto, jeigu šimtas balsavo. Atitinkamai esant daugiau paduotų teigiamų balsų daugiau ir reikia, bet iš šimto reikia vieno balso. Taigi judėjimas sąraše yra labai labai stiprus. Tuomet kyla klausimas. Mūsų rinkimų sistema yra mišri, tai yra mes pusę renkame vienmandatėse apygardose ir leidžiam visiškai pasirinkti, o renkant kitą pusę yra šiek tiek primetama partijų valia, t.y. partiniai sąrašai. Koks turėtų būti tos visiškos laisvės ir iš dalies partinio primetimo balansas? Manyčiau, kad partinis sąrašas turėtų būti stabilesnis, nes kitaip, jeigu mes turėtume vien tik daugiamandates apygardas, tai turime ir Suomijos pavyzdį, kai rinkimams yra teikiami alfabetiniai sąrašai ir rinkėjas pats išsirenka, kas ten turi būti išrinktas. Bet tai yra jau kraštutinis variantas, kai yra tik daugiamandatė apygarda. Mūsų mišrioje sistemoje reikėtų ieškoti kokio nors balanso. Mano asmenine nuomone, skaičius penki yra truputį per mažas. Gal nereikia jo kelti iki šimto dvidešimt, kaip buvo per praeitus Seimo rinkimus, tuomet, atsiminkime, šis skaičius buvo šimtas dvidešimt, o šiuo metu yra šimtas penki, taigi galbūt reikėtų ieškoti kokio tarpinio varianto ir žiūrėti, kaip jis veikia.

Dar viena. Grįžtant prie savivaldybių rinkimų. Numatyta, kad biuletenyje turi būti ne mažiau negu dešimt pavardžių. Ką mums parodė rinkimai į savivaldybes? Ten buvo penkios pavardės, reitinguojami buvo trys. Niekam ne paslaptis, kad penkis įrašytus reitingavo dešimt kartų aktyviau, mažiausiai dešimt kartų aktyviau negu visus kitus sąraše. Taigi nebuvo jokio akstino žmonėms žiūrėti į visus kitus pateiktus sąrašus. Todėl aš manyčiau, kai toks pavardžių įrašymas ir kai reikia pažymėti mažiau, iš esmės leidžiama rinkėjui eiti lengvesniu keliu, užuot pasidomėjus, o kas gi vis dėlto tuose partiniuose sąrašuose yra. Todėl, mano manymu, reikėtų, kad biuletenyje būtų pavardės tik identifikavimui. Jeigu mes žymime penkias pavardes, arba viena, arba trys, blogiausiu atveju penkios pavardės, tačiau kad nebūtų jokiu būdu taip, kaip fiasko patyrė reitingavimas, mano galva, iš dalies per savivaldybių rinkimus, nes didžioji dalis rinkėjų reitingavo iš penkių tris. Tai, manyčiau, nėra logiška ir tai taip pat yra taisytina. O šiaip tas įstatymas, išskyrus šias pataisas, kurios pateiktos, yra kosmetinis. Jeigu pavyktų visiems susitarti, man atrodo, būtų galima jį priimti, nes kaip neliteratūrine kalba seniau sakydavo mūsų draugai rusai, “na skorast ne vlijajet”. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šalčius.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu trumpai dėl balsavimo paštu (67 straipsnis). Mes žinome, kad kai kuriuose rajonuose buvo piktnaudžiaujama, ypač nešiojant vokus į namus. Mano apygardoje, Rokiškio rajone, gavome nusiskundimų, kad keturi ar penki šimtai žmonių, kurie negalėjo ateiti į rinkimų apylinkes, negavo teisės balsuoti. 67 straipsnio pradžioje kalbama, kad balsuoja paštu tie, kurie dėl sveikatos būklės ar dėl kitų priežasčių negali ateiti. Todėl 7 punktas irgi – “vokai nešiojami negalintiems dėl sveikatos būklės ateiti”. Toliau – “į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną – į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti pirmos grupės invalidai, antros grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys.” “Laikinai nedarbingi asmenys”, kaip tai traktuoti? Būtent mūsų rajone buvo pasinaudota šituo biurokratiškai ir tie, kurie neturėjo nedarbingumo lapelio, tiems nedavė balsuoti. Tai dabar reikia arba praplėsti šią sąvoką, arba kad Vyriausioji rinkimų komisija kitaip išspręstų, nes yra tokių dalykų. Aš turiu užpildytus prašymus, kurie buvo nepatenkinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Survila kviečiamas kalbėti diskusijoje.

R.R.SURVILA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Politologai, spaudos rašiniai, gyventojų apklausos liudija apie palyginti nedidelį partijų populiarumą, o rinkimai – apie nedidelį rinkėjų aktyvumą. Vadinasi, Rinkimų įstatymo pataisos, matyt, reikalingos. Tai, ką kalbėjo kolegos šiandieną, buvo labai prieštaringi pasisakymai – nuo pono J.Bernatonio konservatyvių, kad nieko nereikia keisti, iki pono A.Grumado pasakymo, kad tai, kas daroma, yra maždaug tik kosmetinės pataisos. Tos kalbos rodo, kad tikrai tie pakeitimai reikalingi, ko gero, ir radikalesni negu numato šis darbo grupės parengtas įstatymo projektas.

Darbo grupė buvo sudaryta, kaip visada Seime sudaroma, demokratiškai ir iš visų frakcijų, todėl niekaip negalima jos įtarti, kad tai buvo vienpusiški sprendimai vienos ar kitos frakcijos, vienos ar kitos partijos labui.

Aš pasigedau elementų, kurie padarytų rinkimus patrauklesnius, demokratiškesnius, pritrauktų daugiau rinkėjų, padidintų jų aktyvumą. Manyčiau, kad vienas iš tokių elementų būtų atsisakymas dviejų turų rinkimų sistemos. Kitaip sakant, atsisakymas pakartotinų rinkimų tuo atveju, kai nė vienas iš kandidatų nesurenka pusės ir vieno balso rinkėjų. Ką tai galėtų duoti? Tai galėtų duoti gana daug. Rinkėjams tai duotų galimybę pasirinkti savo kandidatą, o ne būti priverstiems neiti į antrąjį turą arba balsuoti už bet kurį kitą kandidatą, kurio programos galbūt visai neatitinka jų norų, tik tam, kad jie savo pilietinę pareigą atliktų. Tai sutaupytų iki 10 mln. litų vien rinkimams, o dar ne vieną milijoną litų turbūt partijoms ruošiantis dvi savaites antrajam rinkimų turui.

Tai patiktų Prezidentui, nes Prezidentas pageidavo kiek galima sutrumpinti šio Seimo kadenciją, ir spalio 8 d. Seimas iš esmės jau būtų suformuotas. Tai sudarytų galimybę žmonėms pasirinkti konkrečias programas ir skatintų pasitikėjimą partijomis, nes balsavęs už partiją pilietis žinotų iš karto, kad jeigu jau laimėjo, tai jo pasirinktas kandidatas pateks į Seimą. Partijos būtų priverstos tiksliau, griežčiau eksponuoti savo programas, pažymėti, kuo jos skiriasi viena nuo kitos, nes šiaip šito iki šiol galima labai pasigesti, nors iki rinkimų liko ne tiek jau daug.

Savivaldybių merų rinkimai parodė, kaip būna apgautas rinkėjas, pasirinkęs konkrečią partiją. Po to, nors ši partija gavo daugumą vietų savivaldybėje, dėl įvairių politinių žaidimų visai kita koalicija, visai kitas meras tampa jo rajono vadovu. Nors, sakysime, konkreti partija gavo daugiau kaip pusę rinkėjų balsų, toliau jau žaidžia politikai. Tokiu atveju, jeigu būtų vienas rinkimų ratas, rinkėjai arba išrinktų, arba neišrinktų savo kandidato.Taigi daug įdomių dalykų. Galbūt tie kolegos, kurie neseniai siūlė proporcinę rinkimų sistemą likviduoti, galėtų siūlyti panašius variantus tam, kad žmonės iš tikrųjų balsuotų už asmenybę, kaip tai vadinama Lietuvoje dabar, už savo konkrečios partijos konkretų žmogų.

Dėl kai kurių kitų dalykų. Rinkimų komisijai yra deleguojami konkretūs dalykai dėl rinkimų agitacijos, dėl informacijos priemonių. Aš norėčiau pažymėti, kad tai, kas kartu buvo nutarta Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Radijo ir televizijos generalinio direktoriaus, yra neobjektyvu, nes rinkimų laikas buvo pasirinktas 17 val. Tuo metu, kai nežiūrima televizija. Be to, buvo uždrausta reklamą sujungti su kandidatų kalbomis, o reklama nukeliama kažkur su pampersais į kažkokį nežinomą laiką, o tai atstumia rinkėjus ir daro kalbėjimą, kitaip vadinamą “galvų kalbėjimą”, nepatraukliu.

(Dega lemputė.) Dar, matyt, bus galima išgirsti ir kitų kolegų balsų priimant ir taip toliau. Tačiau norėčiau pažymėti, kad labai gerai, kad minimalizuotas balsavimas paštu, nes tai buvo landa įvairiems papirkinėjimams ir neobjektyviam balsavimui. Tai tiek. Reikia galvoti. Rinkimų įstatymas tikrai reikalingas ir, mano supratimu, reikalingos radikalesnės pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar atsirastų nors vienas Seimo narys, reikalaujantis balsuoti dėl komiteto teikiamo teksto? Niekas nesiūlo balsuoti, pereiname prie pataisų. Į tribūną kviečiu S.Kaktį. Seimo narių teikiamos pastabos. Apgailestauju, kad J.Bernatoniui nepavyko perregistruoti pataisų, kurios yra teiktos šiam variantui? Gal galime sutarti, kad… Gerai, dėl principinių dalykų.

Pone pranešėjau, 9 straipsnis ir J.Bernatonio siūlymas patikslinti.

S.KAKTYS. Aš jau pirmojo svarstymo metu pasakiau nuomonę, komitetas nepritarė, motyvavau ir laikausi tos pačios pozicijos.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir klausiu… Tiesa, komitete buvo svarstyta, nereikia dešimties. J.Bernatonis dėl 9 straipsnio.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu nebūtų keičiama ta nuostata, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme, tai mano pataisos apskritai nebūtų buvę. Tačiau dabar įtvirtinama, kad ir kaip keistųsi rinkėjų skaičius, vis tiek liks tokios pačios apygardos. Aš nesuprantu, kodėl, tarkim, vilniečiai neturi teisės išsirinkti 11 Seimo narių, o jų apylinkės yra išdalijamos visiems aplinkiniams rajonams. Arba kodėl daugelis rajonų visą laiką turi tik po pusę Seimo nario iš vienos pusės ir po pusę iš kitos pusės. Manyčiau, kad tai nėra visiškai teisinga tų rinkėjų atžvilgiu, todėl siūlyčiau arba priimti mano pataisą, arba palikti taip, kaip yra galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Registruojamės. Pone pranešėjau, galite labai trumpai pasakyti savo nuomonę dėl papildymo žodžiais “į apskritis bei savivaldybes”. Registruojamės.

S.KAKTYS. Man atrodytų, kad dabartinė redakcija, tiek nauja, tiek buvusi, numato paskirstymą pagal administracinį-teritorinį padalijimą, taip pat yra svyravimų koeficientas nuo 0,9 iki 1,1. Todėl man atrodo, kad vis tiek svyravimas bus ir mes iš apskrities arba savivaldybių ribų nori nenori turėsime išeiti. Taigi siūlymas yra korektiškas, siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Jūs priimat J.Bernatonio siūlymą?

S.KAKTYS. Ne, aš laikausi komiteto nuomonės, komiteto siūlymo.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime, mūsų užsiregistravo 67, dėl J.Bernatonio siūlymo papildyti 9 straipsnio 1 dalį tais žodžiais, kurie buvo komentuoti. Pritariantys J.Bernatonio siūlymui – už.

Už – 11, prieš – 29, susilaikė 19. Siūlymui nėra pritarta. Iš karto prašau, kolegos, pratęsti posėdį tol, kol baigsime rytinio posėdžio numatytus klausimus.

37 straipsnis, pone pranešėjau, taip? Reikia iš principo apsispręsti, ar vietoj “partija” ir kitokių linksnių rašyti “partija arba partijų koalicijos”. Dėl principinio dalyko. Pone pranešėjau?

S.KAKTYS. Tai irgi motyvavau. Manau, kad ateityje įvesti sąvoką “partijų koalicijos” gal ir būtų teisinga, bet dabar teisiškai padaryti įstatymą sujauktą ir be daugybės reglamentavimų būtų neteisinga, todėl laikausi komiteto pozicijos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Visų pirma noriu pasakyti, kad neteisingai buvo suprasta. Ne LDDP reikia tų koalicijų, jų įstatyme reikia tam, kad būtų sudarytos galimybės ir prieš rinkimus, ir per rinkimus, ir po rinkimų partijoms sudaryti koalicijas, kad nebūtų 38 ar 40 palaidų partijų ir žmonėms nebūtų sunku pasirinkti, už ką balsuoti. Aš suprantu, kad Seimo dauguma nenori, kad koalicijos būtų daromos prieš rinkimus, nes neturi su kuo sudaryti koaliciją. Tačiau noriu pasakyti, kad jeigu tos pataisos nebus priimtos, tai gerai partijai tinka bet kokios žaidimo taisyklės.

PIRMININKAS. Kaip ne vienas jau yra sakęs. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš visiškai palaikau šią pataisą. Iš tikrųjų labai neracionalu partijoms neleisti jungtis į koalicijas, kitaip tariant, leisti, bet šiuo atveju sudaryti visiškai beprasmiško darbo registruojantis atskirai. Žinoma, galbūt padidėja įplaukos iš viso to, bet ar apie tai turime galvoti šiame įstatyme. Pono J.Bernatonio pataisa visiškai logiška. Manau, kad visose Seimo pusėse ir tarp tų daugiau kaip 30 partijų yra interesas aptarti ir įforminti, įteisinti koalicijas dar iki rinkimų. Kam tada registruotis atskirai, jeigu įstatymas galėtų suteikti tokią galimybę tai padaryti pačioje pradinėje stadijoje. Todėl palaikau ir siūlau kolegoms padaryti tą patį. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, turbūt pasiklydom tarp dviejų pušų. Manau, ir turbūt įstatymai to nedraudžia, kad koalicijos gali būti sudaromos bet kurią dieną, kad ir šiandien, kad ir rytoj. Tegul partijos jungiasi ir bendradarbiauja. Bet mes šiandien priimam Seimo rinkimų įstatymą, o ne partijų ir koalicijų įstatymą, todėl Seimo rinkimams turi būti sudaromos politinės koalicijos, kurios kartu dalyvauja Seimo rinkimuose arba dalyvauja darbe po Seimo rinkimų. Manau, kad nepritarus šiai pataisai niekas nedraustų partijoms jų veiklai daryti bendras koalicijas ištisus metus, nebūtinai per Seimo rinkimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir apsispręsime dėl šio straipsnio pataisos ir dėl kitų straipsnių pataisų, dėl tų vietų, kur J.Bernatonis siūlo vietoj “partija” rašyti “partija ir partijų koalicija” arba “partija ir jų koalicijos”, “partijos ir jų koalicijos” ir kiti dalykai. Principinis dalykas. Pone pranešėjau!

S.KAKTYS. Noriu pasakyti, kad įstatymas nėra naudingas kokiai nors partijai ar orientuotas į kokias nors koalicijas, kurios dabar sudaromos. Yra 43 straipsnis, kuris leidžia sujungti kandidatų sąrašus, yra nustatyta tvarka, kaip toliau veikti. Įstatymas šiuo atveju viską numato. Aš manau, kad šiandien teisiškai pakankamai aišku, kaip tai veikia, ir siūlyčiau tokią komiteto poziciją palaikyti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, J.Bernatonis 37 straipsnyje ir daugelyje kitų vietų siūlo vietoj “partija” rašyti “partija arba tokių partijų koalicijos”. Dėl principinio dalyko komitetas tam nepritaria. Ar jūs pritartumėte J.Bernatonio viltims? Balsuoti pradedame, kolegos. Pritariantys – už. Palaikantys komiteto nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 6, prieš – 28, susilaikė 20. Tie siūlomi taisyti straipsniai nebus redaguojami taip, kaip siūlo J.Bernatonis.

Toliau tas pats straipsnis ir 141 kandidatas, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Komitetas nepritaria tokiam siūlymui, nes nuo 100 iki 120 šiandien kandidatų sąrašas visiškai tenkina. Sunku būtų įsivaizduoti, ar tai būtų viena partija ar koalicija, kad jinai galėtų gauti tiek, kiek yra Seime mandatų abiejose rinkimų dalyse. Manyčiau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra projekte.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Tiesą pasakius, reikėtų su pranešėju sutikti, kad sunku įsivaizduoti, jog 141 vieno sąrašo kandidatas patektų į Seimą, tačiau kodėl mes nesuteikiam galimybės kandidatuoti tiek kandidatų, kiek yra Seime vietų? Man visiškai nesuprantama, kodėl 20, 120? Kodėl ne 40, ne 50, ne 100? Visiškai neaiškūs kriterijai. O jeigu mes priimam nuostatą, kad yra 141 kandidatas sąraše, vadinasi, mes orientuojamės į vietas, esančias Seime. Ir labai aišku, kaip pasirenkam tą skaičių. Teorinė galimybė tokia yra ir to nereikėtų atmesti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Argumentai už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti dabar galiojantį Savivaldybės tarybų rinkimų įstatymą, kur yra taisyklė, kad sąraše gali būti tiek, kiek reikia taryboje, plius penki. Todėl net pagal programą minimum, atrodo, visiškai nebūtų blogai, jeigu būtų suvienodinti tie dalykai. Iš tiesų 140 nepaklius, kaip ir į Vilniaus miesto tarybą negalėjo būti išrinkti 56 žmonės, tačiau sąraše galėjo būti 56.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Žinoma, nėra esminė pono J.Bernatonio pataisa, ją gal būtų galima ir priimti, bet vis dėlto reikia taupyti popierių, 120 pavardžių išspausdinus ir taip sunku susigaudyti. Jeigu mes reitingavimą tobulinsim, tai žmogui išstudijuoti didesnį sąrašą dar sunkiau. Tiesiog netikslinga priimti tokią pataisą, kuri iš praktinės pusės žiūrint yra nereikalinga.

PIRMININKAS. Ar reikėtų registruotis, ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame J.Bernatonio siūlymą 37 straipsnio antrojoje dalyje vietoj “ne daugiau kaip 120 kandidatų” rašyti “ne daugiau kaip 101 kandidatas”. Pritariantys J.Bernatoniui… 141, taip, 141, atsiprašau. Pritariantys J.Bernatonio siūlomam skaičiui – už.

Už – 9, prieš – 20, susilaikė 24, pataisa nepriimta. J.Bernatonio siūlymai dėl 38 straipsnio nebus svarstomi, dėl to apsispręsta. Bet ten yra dar ir redakcinė pataisa vietoj “savo” rašyti “partijos” 1 dalies 2 punkte. Pone pranešėjau, priimat, ar ne?

S.KAKTYS. Taip.

PIRMININKAS. Priimat. Dėkui. 39 straipsnis nėra taisomas. 41 straipsnis, pone pranešėjau, pirmiausia dėl alternatyvų reikės apsispręsti, 10 ar 15, o paskui dėl pataisos. O gal galim susitarti dėl pataisos, ar apskritai svarstom?

S.KAKTYS. Komitetas bendru sutarimu nepritarė šitam siūlymui ir mano, kad tai yra kandidatų atsakomybės reikalas dalyvauti rinkimuose. Iš tikro yra tam tikra kritinė masė arba riba, kurią rinkėjai toleruoja. Sakykim, vienmandatėse apygardose iki dešimties rinkėjų yra galbūt optimalus skaičius. Šiek tiek drausminanti priemonė ar rizika netekti užstato lėšų yra reikalinga, todėl komitetas siūlo išlaikyti šitą nuostatą. Buvo, tiesa, ir kitoks siūlymas, t.y. padidinti ne 15%, o daugiau procentų, bet tai yra jūsų apsisprendimo reikalas.

PIRMININKAS. J.Bernatonis dėl siūlymo kitaip redaguoti 1 punktą.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad čia nėra koks nors J.Bernatonio išsigalvojimas. Demokratinių valstybių įstatymuose tokia tvarka yra taikoma. Negali visi vienuolika kandidatų ar penkiolika, ar septyniolika, o gal šiuose rinkimuose kai kur bus ir 20, laimėti rinkimus. Laimi tik vienas. Būna taip, kad surinkę trečdalį ir daugiau balsų kandidatai nepatenka į antrąjį turą arba būna pasidalijimas tarp balsų labai nedidelis ir patenka surinkę mažai. Tačiau tie, kurie nepatenka į antrąjį turą, praranda galimybę atgauti užstatą. Aš manau, kad tai nėra teisinga tų kandidatų atžvilgiu, juo labiau kad jiems yra tam tikra skriauda, kad pralaimėjo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau J.Bernatonio siūlymą pirmiausia dėl to, kad tas pasiūlymas slepia savyje tam tikrą, sakyčiau, koncepcinę nuostatą, kuri yra tarptautiniu mastu konvencijų, kurias mes esame pasirašę su kitom valstybėm, potekstėje. Mes negalim varžyti šiuo požiūriu žmonių, t.y. rinkėjų teisės, o ta teisė yra šiuo atveju netiesiogiai varžoma. Tas žmogus yra palaikomas, tuo tarpu jis yra tam tikra prasme baudžiamas už tai, kad jis yra palaikomas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas – prieš.

S.PEČELIŪNAS. Negalima turbūt sakyti, kad aš 100% prieš, bet dalis logikos J.Bernatonio siūlyme yra. Mane labai stebina kai kurie šiandien čia girdėti argumentai kalbant prieš vienas ar kitas siūlomas pataisas, kurie neišlaiko jokios kritikos: popieriaus kaina, kiek reikės popierių parašyti, kai kalbama visai apie ką kita, demokratija – brangus dalykas, tai visi pripažįstam, ir ne popieriaus kaina yra svarbiausias dalykas. Taip ir čia per šituos visus mechanizmus mėginama sukurti valstybės pasipinigavimo sistema, aš taip pavadinčiau. Manyčiau, kad iš šitų dalykų valstybė neturėtų siekti pasipinigauti, o turėtų sudaryti pakankamai demokratiškas sąlygas visiems, neatsižvelgiant į jų finansines galimybes.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dar S.Kaktys, paskui balsuojame dėl šio siūlymo.

S.KAKTYS. Aš turiu pasakyti, kad įstatymas nepažeidžia nei piliečių teisių, nei laisvių. Rinkėjai turi tiek pasyviąją, tiek aktyviąją rinkimų teisę – tiek kandidatuoti, tiek dalyvauti rinkimuose. Ir, aišku, šita aktyvi teisė yra susijusi su tam tikra rizika, kad bet kokiu atveju gali būti neišrinktas, nes patenka tik vienas. Taigi finansinis reglamentavimas nėra toks, kad pažeistų esmines teises. Aš manau, kad čia nebūtų problema apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo tikslinti 41 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Dabar ne apie skaičius kalbam, apie patį principą, kas galėtų dar atsiimti savo užstatą po rinkimų. Taigi, gerbiamieji kolegos, pritariantys J.Bernatonio siūlymui – už.

Už – 17, prieš – 10, susilaikė 23, siūlymui nėra pritarta.

Dėl 42 straipsnio nebalsuosime. Dėl 43 straipsnio “sąrašų sujungimas” taip pat jau apsisprendėme. Dėl 57, rodos, 3 dalies J.Bernatonio siūlymas yra priimtas. Ir dėl 57 straipsnio S.Kaktys turi savo įsivaizdavimą, kuriam nepritarta komitete. Pone pranešėjau, prašom.

S.KAKTYS. Dėl 37.

PIRMININKAS. Dėl 37, atsiprašau, man reikėjo iš karto apskritai pateikti šį siūlymą balsuoti. Taigi 37 straipsnis.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau atkreipti dėmesį į rinkėjų aiškią valią, jog šiandien rinkėjai norėtų, kad partijos labai atsakingai padarytų kandidatų atranką, pateiktų rinkėjams sąrašus, kurie būtų demokratiškoje aplinkoje parengti, teisiškai tvarkingai. Tai yra mano siūlymo esmė. O tie skaičiai, kurie jus gąsdina, kad 400 delegatų atstovautų ne mažiau kaip 2000 partijos narių – tai ne ginčo objektas. Aš atsiprašau, čia įvyko klaida. Aš kaip tik su komiteto patarėju kalbėjau apie tai, kad būtų tiek delegatų, kiek yra siūloma sąraše kandidatų. Šiandien mes susitarėm dėl 120. Partijai įregistruoti reikia pagal Partijų įstatymą taip pat 400 steigėjų.

Taigi galėtų būti vietoj 2 tūkstančių 400. Tie skaičiai tikrai būtų simboliniai. Mes labiau orientuotume į patį šitų sąrašų sudarymo ir partijų atsakomybės prieš rinkėjus demokratiškumą. Sankcija yra numatyta, ji yra švelni, sakyčiau, ir man atrodytų, kad solidžios partijos, parlamentinės partijos, jokios problemos neturės. Aš siūlyčiau, remiantis tuo, ką aš čia pasakiau, palaikyti mano teikimą būtent dėl to skaičiaus pakeitimo.

PIRMININKAS. Kolegos, to siūlymo nėra. 2 tūkst. netinka, 400 taip pat netinka. Jūs dabar siūlote kitus skaičius. Gal galima atidėti iki priėmimo?

S.KAKTYS. Jeigu pavyktų atidėti iki priėmimo, aš prašyčiau šito.

PIRMININKAS. Dabar nėra korektiška balsuoti neturint teksto su skaičiais prieš akis. Atidedam. Ne atidedam, o tiksliau, bus nauja pataisa ir tiksli pataisa. Aš dabar negaliu teikti balsuoti. 37 straipsnio 2 dalis, kolegos. Dėkui.

57 straipsnis. Ten buvo siūlymas lentelėje įrašyti žodį... J.Bernatonio. Gal galime nebalsuoti dėl šio siūlymo? Dabar jau kita 57 straipsnio redakcija.

Toliau 66 straipsnis. 57 straipsnio 5 dalį išbraukti. J.Bernatonio siūlymas.

S.KAKTYS. Komitetas tam pritaria, ir, man atrodytų, kad…

PIRMININKAS. Nepritaria.

S.KAKTYS. Nepritaria. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Taigi 57 straipsnio redagavimas. J.Bernatonis siūlo išbraukti 7 dalį. Galbūt tas siūlymas jau nėra aktualus?

Aš turiu J.Bernatonio siūlymą, dabar pasikeitė numeracija. Aš siūlau atidėti, tiksliau, ne atidėti, o tegul perregistruoja iki priėmimo, nes jis nesugebėjo perregistruoti pataisų taip, kaip reikalauja Statutas.

65 straipsnis, tai yra 66 straipsnis. Dabartinis 66 straipsnis. Siūloma redaguoti 3 dalį.

S.KAKTYS. Komitetas iš esmės pritaria principui, nors kolega J.Bernatonis savo kalboje tai pasmerkė, kad būtų atsisakyta negatyvaus balsavimo ir kad būtų sudaryta galimybė pasisakyti rinkėjams ne daugiau kaip už 5 kandidatus, palikti tam specialias vietas ir taip išreikšti savo valią.

PIRMININKAS. Kolega Bernatoni, gal jus dabar tenkintų dabartinė komiteto siūloma redakcija? Iš dalies jūsų siūlymai yra priimti.

J.BERNATONIS. Aš nenorėčiau sutikti su jūsų pastaba, kad aš nesugebėjau įregistruoti pagal naują projektą, nes nebuvo išlaikytas reikalingas terminas po svarstymo komitete iki svarstymo Seimo posėdyje. Aš įregistruosiu savo alternatyvų projektą, jeigu manysiu, kad tai yra tikslinga, būtent iki priėmimo. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad ne dėl to aš kritikavau komitetą, o dėl kitos dalies, kurioje prisidengiant mano pataisa yra siūloma visai kitokia pataisa ir, mano manymu, tai yra nekorektiška.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi siūlymas dėl dabartinio 66 straipsnio kol kas neaktualus. Ačiū, kolega. S.Burbienės siūlymas papildyti 81 straipsnį 6 dalimi, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Nebūtų teisinga pritarti. Galbūt kolegos pasakytų, kad tai gramatinė klaida, bet jungtukas “ir” visiškai iškreipia esmę, ir jeigu tai yra pirmojo ir antrojo rinkimų turo rezultatų sujungimas, tai logine prasme yra problema, kitas dalykas, yra ir teisinė problema. Tam turi būti precedentas, tam ir skundas turėtų būti, stebėtojai ar kiti dalykai. Kitas dalykas, kad fiziškai realizuoti apygardos komisijai tai yra neįmanoma. Jeigu būtų pavesta atlikti šitą darbą apylinkių komisijoms, tai galbūt priėmimo metu tokį siūlymą ir galėtume svarstyti.

PIRMININKAS. Kadangi S.Burbienės siūlymas nebuvo teiktas komitetui, tai ar atsiras 10 Seimo narių, kurie remia S.Burbienės viltis, kad jos pataisa būtų svarstoma?

Kolegos, jau einam link pabaigos su šiuo projektu. 11 atsirado. Suteikiu žodį S.Burbienei. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį pirmiausia į tai, ką kolega S.Kaktys sakė dėl turų supainiojo. Turai čia nėra supainioti, vienintelis dalykas, kad po žodžių “pirmajame ture” nėra žodelio “tarp”. Tai yra pirmajame ture tarp 2 ir 3 vietą užėmusių kandidatų, o antrajame ture tarp abiejų dalyvavusių kandidatų. Galbūt taip būtų aiškiau. Tačiau noriu pasakyti, kad toks atvejis, kai skirtumas yra mažiau nei 50 balsų, praeitų rinkimų antrajame ture turbūt buvo vienas per visą Respubliką.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kiekvienam iš jūsų, einančiam į rinkimus, toks variantas gali pasitaikyti. Jeigu mes laukiam skundų, o jų, be abejo, bus, tai skundus visada galima pripažinti kaip darančius mažą įtaką. Jeigu skirtumas yra 100 ar 200, ta įtaka iš tiesų yra maža. Tačiau jeigu skirtumas yra 20 balsų, kiekvienas mažiausias pažeidimas gali turėti lemiamos įtakos. Sakymas, kad apygardos komisija to negalės padaryti, tai ji, pavyzdžiui, pati nubalsavusi tą padaryti, galės padaryti, bet, pasirodo, jeigu tai įrašysim į įstatymą, negalės. Nes tokį sprendimą ji gali priimti, t.y. perskaičiuoti balsus, tačiau ji gali tokio sprendimo nepriimti ne tik dėl to, kad jai gaila laiko darbui, bet ir dėl to, kad yra politinių partijų, kurios gali būti nesuinteresuotos, kad būtų perskaičiuoti balsai. Jos suinteresuotos tokiu rezultatu, koks yra. Toks precedentas yra įvairiose šalyse. Kai kur tas skirtumas yra net daug didesnis ir precedentu čia tikrai nereikėtų gąsdinti.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalba Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš manau, kad šią kolegės S.Burbienės pataisą Seimas tikrai priims. Prisiminkit praeitus rinkimus. Buvo net trys atvejai, kai buvo kreiptasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašyta perskaičiuoti balsus, kai buvo nedidelis skirtumas, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija to nedarė. Iki šiol taip ir liko neaišku, ar iš tiesų teisėtai kai kurie mūsų kolegos užima vietas Seime. Man atrodo, kad nuo tokio perskaičiavimo būtų aiškiau, nebūtų jokių abejonių ir nemanau, kad jeigu sąžiningai būtų skaičiuojama, tai turėtų kokios nors įtakos rinkimų rezultatams. Na, o jeigu paaiškėtų, kad kieno nors balsai suskaičiuoti nesąžiningai, tai juo labiau mes tuomet turėtume paisyti rinkėjų valios. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prieštaraučiau ta prasme, kad šitas siūlymas yra tik viena dalelė visame tame pakete klausimų, kurie iškyla, kai mes sprendžiame vieną labai aiškų ir dažnai po rinkimų iškylantį klausimą, į kurį rinkimų komisija, vyriausioji ar apygardos, visada atsako: neturėjo rimtos įtakos. Aš manyčiau, kad visus tokio tipo pataisymus reikėtų sudėti į krūvą ir apibendrinant viename iš straipsnių įrašyti (turbūt ne šiandien, to mes fiziškai ir statutiškai negalėsime padaryti), ką mes pripažįstam rimtais, sakykim, argumentais, atlikti vieną ar kitą veiksmą, o ką mes laikom nepakankamais argumentais, kurie tikrai neturės esminės įtakos.

Klausimas, kas turi esminės įtakos rinkimų rezultatams, kokie pažeidimai, ir kas neturi, šiandien yra sprendžiamas pakankamai konjunktūriškai. Aš suprantu, kad S.Burbienės siūlymas yra tiesiog vienas iš tokių variantų labai aiškiai konkretizuoti, kad ne konjunktūra nuspręstų, turi įtakos ar neturi, bet mes patys pasakytume – mūsų situacija tokia, jeigu yra toks skirtumas ir yra protestų, vadinasi, įtaka gali būti esminė. Taigi aš siūlyčiau, jeigu dabar ir nebus pritarta, o turbūt taip ir bus…

PIRMININKAS. Nes jūs kalbate prieš, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Aš kalbu prieš. Mano kalbėjimas prieš reiškia, kad tai yra nepakankamas siūlymas, aš prieš nepakankamus siūlymus, bet siūlau suformuluoti visus tokius atvejus ir suformuluoti atskirame straipsnyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui. Registruojamės, kolegos.

S.KAKTYS. Aš siūlyčiau kolegei S.Burbienei suredaguoti pataisą iš naujo ir teikti ją priimti, nes problema yra aiški. Redagavimo trūkumas iš tikrųjų irgi yra problema. Kaip dabar yra pasakyta, kad apygardos rinkimų komisija privalo perskaičiuoti, tai ji šito nepadarys. Ji gali pasikviesti apylinkės rinkimų komisiją ir tai padarys. Bet reikia įstatyme aiškiai pasakyti, kad nebūtų konfliktų.

PIRMININKAS. Tai sutariame, ar ne? Dabar nebalsuojame. Nauja pataisa priėmimui. A.Grumado ir J.Senkevičiaus pataisa dėl 88 straipsnio, buvusio 87. Dėmesio, kolegos! Pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Komitetas nesvarstė šių pataisų. Aš galiu tik asmeniškai pasakyti savo nuomonę, kad 40% riba vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo nustatyta tam, kad drausmintų rinkėjus, kad jie jaustų atsakomybę dėl savo sprendimo dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose. Matyt, kad galima į svarstymo metu pasakytus argumentus atsižvelgti ir tą ribą nustatyti kiek žemesnę. Aš dėl to nematyčiau didelės problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra dešimt Seimo narių, kurie manytų, jog reikia svarstyti A.Grumado ir J.Senkevičiaus siūlymą? Dešimt yra. Suteikiu žodį A.Grumadui, kad jis argumentuotų savo siūlymą, kartu ir J.Senkevičiaus siūlymą. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš pasikartosiu, kad mūsų trumpa krašto istorija jau turi pavyzdžių, kai nebuvo išrinkti Seimo nariai. Kaip jau minėjau, vienoje apygardoje net dvi kadencijas nėra Seimo atstovo. Tuo tarpu Lietuvos piliečiai, gyvenantys toje apygardoje, galbūt nesudarantys daugumos, tačiau nori savo atstovo. Mano galva ir ne tik mano galva, bet europinė tradicija sako, kad jeigu yra norinčių turėti savo atstovą Seime, žmonės turi tokią teisę. Kaip minėjau, senųjų demokratijų kraštuose jokių apribojimų, kiek ateina rinkėjų, pastaruoju metu nėra. Mums artimuose kraštuose 40% yra, atrodo, tik Vengrijoje, jeigu teisingai atsimenu, visur kitur procentai gerokai mažesni. Nesiūlau, kad būtų nulis, siūlau, kad būtų suvienodintos sąvokos. Tiek daugiamandatei, tiek vienmandatei apygardai kad būtų tie patys 25%, t.y. ketvirtis nuo visų rinkėjų, esančių sąrašuose. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai gerai prisimenu diskusiją šiame Seime, Seimo salėje, neatsimenu kuriais metais, kai buvo kalbama, koks turi būti barjeras ar riba, ar procentas savivaldos rinkimuose. Tuomet su labai sunkiu apsisprendimu pavyko Seimui priimti nulinį barjerą. Visi sakė, kad bus labai blogai, kad nuo to rinkėjų aktyvumas ženkliai sumažės. Po rinkimų visi tie argumentuotojai nepratarė nė žodžio, nes įvyko tai, ką mes prognozavome. Nulinis procentas suaktyvino rinkėjus, nes nebeliko galimybių blokuoti savo priešininką sėdint ant pečiaus, kaip aš vadinau. Tu turėjai būti aktyvus, eiti ir blokuoti savo priešininką, reikšdamas savo poziciją. Lygiai tas pat atsitiktų ir vienmandatėse apygardose, kai mes turėjome, sakykim, Kaišiadorių apygardoje, nežinau jau kiek rinkimų be jokio rezultato, kur buvo aiškus apsisprendimas: sėdint ant pečiaus blokuoti rinkimus, kad nieko neišrinktų, nes mano kandidatas šiuo metu gal dar nėra pakankamai stiprus, gal jis tą jėgą laikui bėgant įgys. Aš palaikyčiau pono A.Grumado siūlymą. Nors mano asmeninis vidinis įsitikinimas būtų iš viso tą procentą panaikinti. Bet geriau 25 negu 40, nors tai nėra pats geriausias sprendimas. Nežinau, ar įtikinau savo kolegas, nors daug kas pas mus įsivaizduoja, kad mechaniniais barjerais mes suaktyvinsime žmogų. Priešingai. Panaikindami barjerus mes išlaisvinsime jo iniciatyvą ir versime jį būti aktyvų. Tai yra patikrinta gyvenime. Prašyčiau mane išgirsti.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kaip tik žemindami barjerą mes signalizuotume rinkėjams, kad jie gali būti pasyvesni, ne tokie pilietiški. Todėl aš nesiūlau to daryti, nes tai įrodytų mūsų keistą požiūrį. Kita vertus, mes matome pagal savivaldybių rinkimus, kad rinkėjų aktyvumas turi augimo tendencijų. Todėl aš praktinės reikmės irgi nematau. O kaip konservatorius, žinoma, laikausi principo – jeigu gali nekeisti, nekeisk.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl A.Grumado ir J.Senkevičiaus siūlymo 88 straipsnyje vietoj 40% rašyti “ketvirtadalį rinkėjų”. Dėmesio, kolegos! Kas pritartų A.Grumado ir J.Senkevičiaus siūlymui, – už, kiti – kitaip.

Už – 10, prieš – 14, susilaikė 16. Siūlymui nėra pritarta. Dėl 89 straipsnio J.Senkevičiaus pataisa, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Mes, aš supratau, jau kartu apsisprendėme…

PIRMININKAS. Taip. Dėl tautinių mažumų partijos sąrašų ypatingų teisių.

S.KAKTYS. Dar yra dėl 88 straipsnio 2 dalies kolegos J.Bernatonio siūlymas, kuriam pagal protokolą, aš manau, kad partijų koalicijoms…

PIRMININKAS. Mes sutarėme, esame balsavę dėl to.

S.KAKTYS. Dėl kolegos J.Senkevičiaus siūlymų aš iš esmės manau, kad tai prieštarautų Konstitucijos 29 straipsniui ir tokio siūlymo niekaip neišeina realizuoti. Tas siūlymas ankstesniame, iki 1992 metų, Rinkimų įstatyme dar galėjo galioti, o dabar mes eitume į kažkokias neaiškiu tautiniu pagrindu kuriamas partijas ir tai nebūtų demokratiška.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis norėtų paremti J.Senkevičiaus siūlymą.

J.BERNATONIS. Aš suprantu, kad mano kolega J.Razma pasakys, kad jis konservatorius ir siūlo nekeisti, jeigu galima nekeisti, ar kaip ten: jei nereikia keisti, nekeisk. Tačiau čia situacija yra truputį kita. Aš siūlyčiau konservatoriams sugrįžti prie tos sistemos, tų barjerų, kurie buvo priimti Aukščiausiojoje Taryboje. Aš manau, kad 1992 metais ta praktika visai pasiteisino, t.y. kai nebuvo barjero tautinių mažumų organizacijoms ir buvo 4% barjeras visoms partijoms ir visoms koalicijoms. Ši tvarka, kuri šiuo metu galioja, iš dalies trukdo tautinėms mažumoms turėti savo atstovus Seime. Aš manau, dėl to, kad vienu lenku Seime bus daugiau, konservatoriai neturėtų taip stipriai išgyventi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar pats nesijaučiate taip pat nuskriaudęs tautines mažumas, priimdamas šį įstatymą, kuris dabar galioja? J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš būčiau sakęs frazę ne apie konservatorių požiūrį, bet apie pono J.Bernatonio kursą Universitete, bet tiek to. Nes manau, kad jis, kaip teisininkas, turėjo atkreipti dėmesį, jog teisėje tokios sąvokos kaip tautinių mažumų partija nėra. Koks tai daiktas, neaišku. Man atrodo, dėl to mes padarysime kažkokią išimtį neapibrėžtam dalykui. Jeigu mūsų įstatymai rinkimuose leistų dalyvauti tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms, galbūt iš tikrųjų kokius nors palengvinimus galėtume numatyti. Šiaip partija tautiniu pagrindu apskritai yra nonsensas ir reiktų siekti, kad mūsų politiniame spektre nebūtinai tokių partijų būtų.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Registruokimės ir balsuosime, ar priimsime J.Senkevičiaus siūlymą tikslinti 89 straipsnio 2 punktą. Registruojamės.

55 Seimo nariai užsirašė. Taigi ar priimame J.Senkevičiaus siūlymą? Pritariantys – už.

5 – už, prieš – 26, susilaikė 17. Siūlymui nėra pritarta. Ir, kolegos, paskutinė pataisa, J.Bernatonio pataisa dėl 90 straipsnio. Pone pranešėjau, dabartinio 90.

S.KAKTYS. Man atrodytų, dar 89 straipsnio yra 2 dalis, kuriai komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Taip taip, ten pritarta.

S.KAKTYS. Tai…

PIRMININKAS. 3 dalis dabar.

S.KAKTYS. …jūsų siūlomas straipsnis. Aš siūlau pritarti komiteto redakcijai, kuri yra įstatymo projekte pateikta.

PIRMININKAS. Taigi kas dabar kalbėtų? J.Bernatonis – dėl 90 straipsnio 3 dalies. Prašom.

J.BERNATONIS. Čia būtent ta pati vieta ir yra, kurią aš minėjau, kad komitetas prisidengė mano siūlymu ir pateikė savo siūlymą. Todėl aš šią pataisą atsiimu ir manau, kad tuo atveju negalioja ir komiteto pateikta redakcija, kadangi teigiama, jog ja pritarta iš dalies mano pataisai. Nėra mano pataisos ir nėra kam pritarti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet…

J.BERNATONIS. Galiu pakartoti.

PIRMININKAS. Nėra jūsų pataisos ir nėra kam pritarti. Taip, tai reiškia, jūs atsiimat savo pataisą.

J.BERNATONIS. Ir komitetas taip pat.

S.KAKTYS. Aš noriu pasakyti, kad komiteto autorystės teisę, arba ką komitetas teikė ir ką aš asmeniškai komiteto vardu turėjau pasirašyti, galima laikyti mano siūlymu, todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo dėl… Jis atsiėmė, bet pirmininkas siūlo balsuoti. J.Bernatonis – dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą noriu pabrėžti, jog tokių siūlymų aš neteikiau. Gal aš ir būčiau pateikęs tokį siūlymą, bet to tiesiog nesugalvojau. Prašyčiau man nepriskirti pono S.Kakčio autorystės.

PIRMININKAS. Studentai, studentai… Kolegos, prašom susitarti kokia nors kita forma. Taigi siūlymo nelieka, kolegos, ir šiandien baigiame svarstymą.

S.KAKTYS. Yra komiteto redakcija, kuriai mes pritariam, taip?

PIRMININKAS. Yra komiteto redakcija, kuriai pritarta. Kolegos, šio klausimo svarstymas baigiamas. Gerbiamieji, aš siūlau susitarti dėl to, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir jį lydintys projektai būtų svarstomi 15 val., tada ir visi kiti projektai truputį pasistumtų.

Įstatymo "Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso" pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386Gr.(pateikimas)

Dabar liko paskutinis klausimas – 2-12… atsiprašau, 1-11 – Prezidento grąžintas Įstatymo “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso” pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386, mūsų jau vieną kartą priimtas. Kviečiu į tribūną A.Abramavičių, Prezidentūros teisės departamento vadovą. (Balsai salėje) Pritarta, pritarta, be abejo, po svarstymo, jokių problemų. Taigi A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo jums pakartotinai svarstyti buvo grąžintas jūsų jau priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl pabėgėlių statuso”. Brangindamas jūsų laiką aš gal labai ilgai nedetalizuosiu, kodėl Prezidentas grąžino šį įstatymą, tik trumpai pasakysiu, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad Prezidentas grąžino šį įstatymą, yra ta, kad iškilo abejonių, ar šio įstatymo kai kurios nuostatos atitinka 1950 metų Europos žmogaus teisių ir laisvių (…) apsaugos konvenciją bei 1951 metų konvenciją dėl pabėgėlių statuso. Šios abi konvencijos yra ratifikuotos, jos yra mums privalomos.

Taip pat norėčiau jums pasakyti, kad prieš priimant sprendimą dėl šio įstatymo grąžinimo pas Respublikos Prezidentą vyko pasitarimas dalyvaujant ekspertams iš Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Migracijos departamento ir Europos teisės biuro. Būtent visi ekspertai vieningai pritarė, kad iš tiesų yra abejonių, ar šio įstatymo nuostatos atitinka konvenciją. Todėl Respublikos Prezidentas grąžino šį įstatymą, atsižvelgdamas ir į ekspertų nuostatas. Ekspertų pasiūlymai ir pastabos yra, matyt, pridėti jums, turėtų būti, nes mes jums perdavėm jas. Norima šį įstatymą pataisyti taip, kad nekiltų abejonių, ar jis atitinka mūsų ratifikuotas tarptautines sutartis.

Kur tas neatitikimas? Labai trumpai pasakysiu, kad yra du tokie esminiai klausimai. Tiek mūsų nuomone, tiek ekspertų nuomone, šiomis įstatymo nuostatomis pažeidžiamas tas negrąžinimo principas, kuris yra įtvirtintas konvencijoje dėl pabėgėlių. Yra išplėsti pagrindai, kai užsienietis, prašantis prieglobsčio teisės, neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, tai ir yra dar vienas pagrindas, kuris nėra numatytas konvencijoje. Antras dalykas yra tas, kad šio įstatymo 12 straipsnyje yra numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai ir vienas pagrindas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsniui. Tai tiek trumpai, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Du klausimai, į kuriuos jūs esate pasirengęs mielai atsakyti. Man tai malonu konstatuoti. Dar sykį – J.Listavičius. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 10 straipsnio 5 punkto. Kodėl buvęs 5 punktas laikomas pertekliniu ar kitaip nereikalingu ir jį siūloma išbraukti? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, kodėl 5 punktas laikomas pertekliniu? Jis laikomas ne pertekliniu, paprasčiausiai, mūsų nuomone, šis 5 punktas prieštarauja 1951 metų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1f punktui, todėl siūloma šį punktą išbraukti, kadangi tokio punkto, t.y. neįleidimo pagrindo į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra toje konvencijoje, kurią mes ratifikavome.

PIRMININKAS. Ir žodis klausti suteikiamas Seimo nariui E.Zingeriui.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega, mūsų komitetas nebuvo pagrindiniu komitetu, bet mes svarstėme šį klausimą. Mano klausimas būtų toks: ar tą įstatymą, kuris yra pasiūlytas, jūs matote kaip visumą, kaip teigiamą visumą? Taip? Klausimas jums: kaip dėl įstatymo raidos ir paties įstatymo, jūs tiktai pasiūlėte patikslinimus?

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų jūs pats paklausėte, jūs faktiškai pats ir atsakėte. Mes manom, kad tai yra labai geras įstatymas, jis tikrai yra kur kas pažangesnis ir labiau atitinka tarptautinius reikalavimus bei mūsų interesus negu ankstesnis įstatymas. Mes tik siūlom jį labiau suderinti su tarptautinėmis sutartimis, kad dabar ir ateityje nekiltų problemų tarptautiniu mastu, kadangi mes ratifikavom konvencijas. Nors mes gal ir nesutinkam su kai kuriomis konvencijų nuostatomis, gal galima ir ginčytis, bet jeigu mes ratifikavom šias konvencijas, mes turim jų laikytis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutarti, kad svarstome šį įstatymą iš naujo, ar ne? G.Imbrasienė dar nori kalbėti dėl motyvų.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo kaip pagrindinis komitetas šiam įstatymo projektui. Tai, ką dekretu teikia Prezidentas, komitetas svarstė, bet išsiskyrė pačių teisininkų nuomonės dėl konvencijos nuostatų traktavimo. Tačiau komitetas linkęs dar kartą sugrįžti ir padiskutuoti dėl to, ką siūlo Prezidentas. Manau, kad reikia pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, taigi svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo. Svarstymas ir priėmimas birželio 29 d., po savaitės. Ačiū, kolegos. Būtų jau lyg ir viskas, bet į pertrauką turėtume eiti lydimi J.Bernatonio replikos ar dėl vedimo tvarkos kalbėjimo.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Norėjau pasisakyti prieš svarstant šį klausimą. Aš atsiprašau kolegų, kad gaišinu brangų laiką, nes matau, jūs jau nusiteikę eiti pietauti, tačiau mes svarstėme Seimo rinkimų įstatymą ir nebaigėme svarstymo. Kada mes tą svarstymą baigsime? Nebuvo pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui ir jūs neteikėte to klausimo nei kad bendrai pritartume, nei kad balsuotume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal Seimo statuto 151 straipsnį, jeigu nors vienas Seimo narys reikalauja, balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto teikiamam variantui. Tas buvo padaryta ir buvo balsuojama, o paskui pereita prie pataisų. Bendruoju sutarimu tai buvo padaryta, aš klausiau. Dabar po pataisų, žinoma, svarstymas jau yra baigtas. Šiam variantui pritarta po svarstymo, ir pritarta su pataisomis. Kolegos, posėdis baigtas.