Penkiasdešimt trečiasis (488) posėdis
2000 m. birželio 20 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

 

 

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534(4*) (svarstymo tęsinys)

 

PIRMININKAS (R.J.DAGYS). Pradėsime mūsų popietinį posėdį. Registracija. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėsime Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2534. Kviečiu į tribūną pranešėjus. Kuris čia pateikia, A.Andriuškevičius ar P.Šakalinis? Ponas Seimo narys A.Andriuškevičius. Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes padarėme pertrauką, kad apsvarstytume ar gautume papildomų pastabų dėl šio įstatymo. Ponios M.Šerienės pasiūlymus komitetas svarstė papildomai. Beveik visiems šiems pasiūlymams nepritarta, išskyrus vieną. Kitų pasiūlymų nebuvo. Nežinau, kokia toliau tvarka?

PIRMININKAS. Tvarka turbūt tokia, kad dėl tų straipsnių, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas, mes turėsime apsispręsti čia, salėje. Jūs turite prieš save tuos straipsnius. O papildomai teikiama pataisa, kuri yra išdalyta šiuo metu po jūsų svarstymo, turės sulaukti 10 žmonių paramos. Mes turbūt imsime eilės tvarka, kai prieisime prie 19 straipsnio, tada apsispręsime, ar svarstysime pataisas, kurios nebuvo pateiktos svarstyti jūsų komiteto, tai yra Seimo nario A.Andriuškevičiaus ir M.Šerienės pataisas.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Tai pirmiausia gal ponios M.Šerienės pataisas?

PIRMININKAS. Taip, bet ar jau visos pataisos komitete, kurioms nepritarta… Ar imsime eilės tvarka, ar apsispręsime Seime, ar Seimas nepritaria? Komiteto išvada yra aiški, ponios M.Šerienės pataisos yra svarstytos komitete, joms nepritarta…

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Ne visoms.

PIRMININKAS. …bet mūsų posėdžių salėje mes dėl to dar nieko nepasakėme. Todėl noriu pamatyti ponią M.Šerienę. Ponia Šeriene, ar jūs teikiate savo pataisas balsuoti? Jos yra pateiktos ir svarstytos komitete.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Komitete jos svarstytos ir joms nepritarta, išskyrus vieną pataisą, tai yra 9 straipsnio pataisą. Yra siūloma…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes prieisime prie tos pataisos, eisime nustatyta tvarka. Ponia M.Šerienė yra pateikusi daug pataisų 6 straipsniui. Prašom, ponia Šeriene, pateikti savo pataisas, apsispręsime balsuodami, ar Seimas pritaria jūsų pataisoms. Dėl vedimo tvarkos – ponas J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Negi nauja tvarka? Kitas dalykas, jeigu M.Šerienė būtų pateikusi iš naujo, o dabar M.Šerienė nepateikė. Tai ar mes visas taip svarstome Seime, ar tiktai tas, kurioms nepritarta, vėl iš naujo teikia svarstyti. Man čia visai neaišku.Taigi pagrindinis komitetas…

PIRMININKAS. Pone Listavičiau, yra labai aiški tvarka. Komitetas joms nepritarė, lygiai taip pat kaip mes šiandien prieš pietus svarstėme pono J.Valatkos ir mano pataisas, komitetas joms nepritarė…

J.LISTAVIČIUS. Atsiprašau, ten yra tvarka, jos buvo iš naujo pateiktos. Ar ne kitaip?

PIRMININKAS. Prašom, ponia Šeriene, man atrodo, tai yra tos pačios pataisos, kurios yra pateiktos ir komiteto išvadoje.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke pone Listavičiau, kad ir kaip jūs manęs nemylėtumėt, vis tiek pagal Statutą aš turiu teisę šiandien pateikti savo teiktas įstatymo pataisas. Statutas man tai leidžia, nors jūs man to daryti daugybę kartų neleidote. 6 straipsnio 1 punkto II skirsnį siūlau pataisyti. Yra ne daug, o tiktai du 6 straipsnio pataisymai. Siūlau II skirsnyje prirašyti žodžius “kuriuos labdara paremti rekomenduoja gydymo įstaiga”. Jis skambėtų taip: “Ligoniai, kuriuos labdara paremti rekomenduoja gydymo įstaiga”. To paties straipsnio skirsnyje siūlau priprašyti žodžius “kuriuos labdara paremti rekomenduoja darbo birža”. Jis skambėtų taip: “Bedarbiai, kuriuos labdara paremti rekomenduoja darbo birža”. Šiuo papildymus aš siūlau įrašyti dėl to, kad Labdaros ir paramos įstatymas mažiau sudarytų sąlygas išplauti pinigus, nes jeigu labdara bus išdalyta ligoniams neįvardijant, kas tie ligoniai, ar sloga sergantys, ar apskritai gripo epidemijos zonoje esantys žmonės, sudarysime sąlygas, kaip ir prieš tai buvo, išplauti pinigus ir išvengti pelno mokesčio sumokėjimo už tas pervestas sumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Matekoniene, ar galima laikyti, kad jūs abi pataisas pateikėte iš karto? Vis tiek balsuoti mums reikės atskirai dėl kiekvienos.

M.ŠERIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir paremti pirmąją J.Matekonienės pataisą?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Ne J.Matekonienės, o M.Šerienės.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narės M.Šerienės pataisą, kuri yra dėl 6 straipsnio 2 punkto. Prašom, prieš nori kalbėti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad gal į Statutą tai reikėtų pasižiūrėti. Šiuo atveju reikėjo surinkti reikiamą Seimo narių balsų skaičių, ar ją svarstyti, bet, kita vertus, šiandien pirmą kartą tas svarstytas… kurioms nėra pateikta naujų pataisų, kad jos būtų Seime taip svarstomos, čia jau naujas dalykas, bet čia jau kita. O šiuo atveju noriu konkrečiai pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komiteto jos buvo aiškiai apsvarstytos ir buvo pateikti aiškūs argumentai, kad negalima nei 6 straipsnio 2 punkto, nei 6 straipsnio 5 punkto papildyti, kadangi šio straipsnio 2 dalyje yra aiškiai užrašyta, kad ten pateikiami tam tikri dokumentai. Dubliuoti dar kartą ir po 2 punkto, ir po 5 punkto visai nebuvo reikalo. Buvo nepritarta siūlymams, todėl man atrodo, kad šiuo atveju nereikia jų ir balsuoti, kadangi Seimo narė M.Šerienė nepateikė jų iš naujo Seimui balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pripažįstu tam tikrą klaidą, nes be reikalo suteikiau jums žodį, kadangi apsisprendžiant, ar svarstysime, ar nesvarstysime tą pataisą, dėl motyvų nekalbama. Daugiau tokios klaidos tikrai nepadarysiu, žodžio nesuteiksiu.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų teikiamą pataisą, kad galėtume ją pradėti svarstyti? Nesuprantu iš salės reakcijos, nes salė labai smarkiai ūžauja. Registracija, apsispręsime paspausdami mygtukus.

Prašom balsuoti, kas pritaria, kad svarstytume Seimo narės M.Šerienės pataisą. 32 Seimo nariai parėmė, taigi dabar jau kalbame dėl balsavimo motyvų. Prašom kalbėti už ir prieš pataisą. Pranešėjau, prašau.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Svarstant buvo kaip tik atkreiptas dėmesys į tai, kad jeigu mes tokį prierašą įrašysime tuose punktuose, tai mes kaip tik sudarysime papildomas galimybes bandyti vieniems leisti arba neleisti, o kitiems paskatinti, kad būtų leidžiama. Kitaip tariant, tai bus tam tikri sandoriai, o to visiškai nereikėtų provokuoti.

PIRMININKAS. Už kalbės M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. …įstatymas, naujas įstatymas svarstomas dėl mokesčių lengvatų labdaros ir paramos gavėjams. Ir tai susiję su biudžeto įplaukomis. Norėčiau, kad mes labai atsargiai svarstytume ir priimtume šį įstatymą. Kiek įmanoma apribotume biudžeto pajamų išplovimą per tą įstatymą. Tos mano pataisos tam ir skirtos.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai truputį esame klaidiname. Juk vis dėlto 6 straipsnyje 1 punkte visiškai nekalbama apie pinigų apskaitą, pinigų pravedimą, apie pinigų gavimą. Kalbama apie labdaros gavėjus, kas paprasčiausiai gali gauti labdarą. Gerbiu ponią M.Šerienę, bet tikrai niekaip man nesuprantama, kur jūs čia matot galimybę išplauti pinigus. Su jūsų pateiktais pasiūlymais aš galėčiau sutikti, tiktai kad mes dar padidinsim biurokratinę armiją ir įpareigosim darbo biržas, ligoninių vyr. gydytojus, poliklinikų vyr. gydytojus, kad jie išdavinėtų pažymas ligoniams arba bedarbiams neaiškiais kokiais nors motyvais. Tikrai nepritariu šiai pataisai ir kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas prieš – prieš, susilaiko. Prašom balsuoti.

Už balsavo 16, prieš – 15, susilaikė 11. Pataisai nepritarta. Ponia Šeriene, ar jūs teikiate antrąją pataisą? Jūs teikiate antrąją pataisą? Be argumentacijų. Teikiate?

M.ŠERIENĖ. Taip, teikiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus dešimt Seimo narių, kurie remia šitos pataisos svarstymą? Bus. Ar sutinkat, kad bus 10 Seimo narių, ar prašyti balsuoti? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Todėl pradedam svarstyti pataisą. Prašom kalbėti už ir prieš. Pranešėjau, prašom, jūs priimat ar nepriimat? Taip, dėl antrosios pataisos 5 punkto, kur labdara paremti rekomenduoja darbo birža.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Vėl komiteto pozicija tokia, kad bedarbiai yra registruojami darbo biržoje. Pirmiausia akivaizdu, jau yra aišku, kad yra bedarbiai. Jeigu bedarbiui dar reikės iš darbo biržos gauti papildomą rekomendaciją, ar jam reikia labdarą duoti, ar ne, tai vėl kyla lygiai tas pats pavojus, kad tie, kurie tokias rekomendacijas išrašinės, vėl gali bandyti piktnaudžiauti. Toks argumentas… Nors visiškai aišku, kas yra bedarbis. Todėl mes nepritariam.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narę M.Šerienę argumentuoti savo pasiūlymą.

M.ŠERIENĖ. Mes labai dažnai girdim iš darbo biržų nusiskundimus, kad jie bedarbio pašalpas turi mokėti žmonėms, kurie atvažiuoja su prabangiomis mašinomis, kurių namai panašūs į pilis, tačiau jie pagal įstatymą yra teisėti bedarbiai, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą. Ir tie pilis turintys, “Mersedesais” atvažiuojantys į darbo biržą, deja, labai dažnai gali tapti labai puikiu įrankiu išplauti pinigus. O ponui Alg.Butkevičiui noriu priminti, kad tai susiję su biudžeto pajamomis. Nes jeigu mes atleisime paramai suteiktą sumą nuo pelno mokesčio, nuo 100 tūkst. prarasim 29 tūkst. į biudžetą. Jeigu negalėsime sukontroliuoti, kam tie 100 tūkst. nuėjo, tai jie laisvai grįš atgal tai pačiai įstaigai, kuri pervedė kaip labdarą. Grįš, aišku, ne į sąskaitą, o į įstaigos savininko kišenę. Tikrai turime kažkaip uždaryti vartus tiems, kurie darbo biržoje įregistruoti ir turi pilis.

PIRMININKAS. Prieš kalbės J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau sakiau, kad čia kartoti antrą kartą visiškai nėra reikalo, nes šio straipsnio 2 dalis kalba visiškai aiškiai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tokiais pripažįstami pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar reikia dar ko aiškiau? Todėl čia jokio papildymo nereikia. Kai mes tiek ligonius, tiek bedarbius dar skirstysim į gerus ir geresnius, tai kaip atrodytų mūsų įstatymas? Aš norėčiau paprašyti, kadangi yra ir vienos, ir kitos ministerijos atstovai, kad jie tartų savo žodį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors pakomentuoti? Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų manome, kad taip, kaip yra reglamentuota pateiktam Vyriausybės projekte, jis turėtų būti priimtinas. Todėl norėčiau dar kartą paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į 6 straipsnio – “Labdaros gavėjo” 2 dalį, kur yra pasakyta, kas yra tie labdaros gavėjai, yra išvardyta ir įteisinta pagal atskirus teisės aktus arba įstatymus, arba atskirus teisės aktus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jeigu mes papildomai skirsim darbus sveikatos priežiūros institucijoms bei darbo biržoms užsiimti rekomendacinio pobūdžio raštais, kad tam skirti labdarą, o tam neskirti, tai man atrodo, kad mes turim taisyti ir kitus įstatymus, pirmiausia praplėsti šitų institucijų funkcijas. Todėl manytume, kad nereikėtų keisti jau pateikto projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas norėtų ką nors dar pasakyti?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Nieko daugiau.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Gerai. Klausau. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas palaiko Seimo narės M.Šerienės pataisas, balsuoja už, kas nepalaiko, tas – prieš.

Už balsavo 6, prieš – 23, susilaikė 17. Pataisa nepriimta.

7 straipsnio 6 punkto pataisa. Pone pranešėjau, komitetas nepritarė. Prašau sakyti argumentus.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Dėl to, kad visos religinės bendruomenės, kurios yra teisiškai įregistruotos, turi teisę gauti paramą. Jeigu mes jas rūšiuojame, išskiriame, tuomet vyksta diskriminavimas. Mes manome, kad tokio diskriminavimo šiuo atveju daryti nereikia.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė argumentuotų savo pataisą.

M.ŠERIENĖ. Mūsų valstybė yra tiek demokratiška, kad, kaip reta tarp pasaulio valstybių, devynias religijas yra pripažinusi tradicinėmis Lietuvos religijomis. Tai iš tikrųjų labai didelė, plati religijų grupė. Yra valstybių, kurios pripažįsta tik vieną valstybinę religiją ir iš biudžeto teikia jai paramą. Mes gi devynioms tradicinėms religijoms iš biudžeto teikiame subsidijas. Kiekvienais metais, tvirtindami biudžetą, patvirtinam keletą milijonų tradicinėms religinėms bendrijoms. Galima sakyti, pone Andriuškevičiau, kad mes tuomet diskriminuojam kitas devyniasdešimt ar kiek ten yra užsiregistravusių, kai mes, tvirtindami biudžetą, numatom paramą tik devynioms religinėms bendrijoms. Taip pat ir tas įstatymas, dar kartą kartoju, susijęs su mokesčių lengvatomis. Taigi parama iš biudžeto paramos gavėjams. Jeigu mes įteisinam visas religijas kaip turinčias teisę gauti paramą iš biudžeto, t.y. paramą išvengti mokėti pelno mokestį, tai sudarom priešpriešą mūsų Konstitucijai. Aš siūlau Seimo nariams būti nuosekliems ir iš biudžeto remti tiktai devynias tradicines religines bendruomenes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus 10 Seimo narių, kurie remtų diskusiją dėl šio klausimo? Prašom balsuoti, ar bus 10 Seimo narių, kurie rems ponios M.Šerienės pataisas.

14 Seimo narių mano, kad reikia diskutuoti tuo klausimu. Prašom pasisakyti už ir prieš. Už pasisakys J.Galdikas. Prašom.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, komitete mes rimtai svarstėme šį klausimą. Aš norėčiau, kad visi Seimo nariai žinotų, jog Lietuvoje yra įregistruota per 200 religinių bendruomenių, tarp jų 9 yra tradicinės religinės bendruomenės. Todėl Seimas galėtų apsispręsti, ar jis rems visas iš tų 200, ar galėtų leisti remti tiktai 9 tradicines, o visoms kitoms leistų gyvuojant parodyti, kad jos yra nevienadienės religinės bendruomenės, o tradicinės. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisakys J.Listavičius

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia visų pirma nėra jokios prievartos. Kita vertus, apie kokį biudžetą čia mes kalbam? Nereikia painioti. Kaip ir anksčiau, niekas čia su biudžetu nesusiję. Tai yra organizacijų reikalas. Organizacijos teikėjos, organizacijos gavėjos, parama ir labdara, todėl reikia apie tai ir kalbėti. Šiuo atveju ne per paramą ir labdarą reikia jas rūšiuoti. Reikia rūšiuoti tada, kai jos registruojasi. Jeigu jos yra įsiregistravusios, tai jos visos įstatymams yra lygios ir tai reikia labai aiškiai turėti mintyje, todėl šiame įstatyme neturėtų būti absoliučiai jokios diskriminacijos ir absoliučiai jokio išskirtinumo. Taigi aš nepritariu šiai pataisai ir prašau, kad savo nuomonę išsakytų ministerijos atstovas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar norės savo nuomonę pasakyti Vyriausybė? Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į visą 7 straipsnį, kuriame yra kalbama apie paramos gavėjus. Kaip matote, paramos gavėjais gali būti visos ne pelno siekiančios institucijos, tarp jų ir religinės bendruomenės. Jeigu mes laikysimės tokios logikos, kad kaip paramos gavėjus išskirsime tik 9 tradicines religines bendruomenes, registruotas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tada natūraliai gali iškilti klausimas, o kodėl mes neskirstom asociacijų, kodėl neskirstom viešųjų įstaigų ir taip toliau.

Antras dalykas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į minėto įstatymo 3 straipsnį, kuriame yra pasakyta, kam yra teikiama parama. Taigi ji (2 ir 3 dalys) yra teikiama visuomenei naudingai veiklai. Taigi, jeigu Konstitucija leidžia, jeigu Religinių bendruomenių įstatymas leidžia įregistruoti ir netradicines religines bendruomenes, kokios yra Lietuvoje, ir jeigu jos nepažeidžia Lietuvos įstatymų, tai diskriminuoti šiuo įstatymu būtų tikrai neteisinga, jei jos atlieka visuomenei naudingą veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galėtume apsispręsti balsuodami. Pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. Kas palaiko ponios M.Šerienės pataisas, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.

Už – 8, prieš – 15, susilaikė 18. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, už balsuoja daug mažiau nei remia svarstymą. Apeliuočiau į jūsų sąmoningumą ir mūsų pačių laiko taupymo prasme salėje prašyčiau jus būti rimtesnius.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar viena M.Šerienės pataisa, susijusi su 8 straipsniu. Siūloma išbraukti vieną pastraipą. Prašom, pranešėjau. Komitetas buvo prieš. Ar norėtumėte ką nors argumentuoti?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Pirmiausia buvo siūlymas išbraukti visą 8 straipsnį, taip?

PIRMININKAS. Taip.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. 8 straipsnis yra labai trumpai nusakomas: teikiant paramą leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kitaip tariant, mes manome, kad tokie įsipareigojimai gali būti. Tai visiškai negadina reikalų, nes paramos teikėjas visada galvoja, kad jisai ne tiktai gali turėti mokestinių lengvatų, bet gali turėti ir kokių nors kitų tikslų, kurių nebus galima laisvai pareikšti. Vyriausybė turės tai sureguliuoti. Vyriausybė pritars arba nepritars tokiems dalykams, todėl tai nėra laisvas susitarimas. Susitarimas bus kontroliuojamas. Dėl tos priežasties manome, kad nereikėtų to visiškai pašalinti. Jeigu mes pašalinsime, gali atsitikti taip, kad parama arba bus visai neteikiama, visai nebus intereso, arba bus labai mažas interesas.

PIRMININKAS. Ponia Šeriene, prašom argumentuoti jūsų siūlymą.

M.ŠERIENĖ. Aš savo pataisą atsiimu, nes vis tiek matau, kad pralaimėsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita jūsų pataisa yra priimta, komitetas pritarė. Ar galima bendruoju sutarimu pritarti? Pritarta. Dar yra viena pono A.Andriuškevičiaus teikiama pataisa, kuri…

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Čia komitetas…

PIRMININKAS. Aš nematau komiteto išvados. Matyt, jinai pateikta po to. Ar tai yra komiteto siūlymas? Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš tuoj paaiškinsiu. Kadangi Socialinių reikalų ir darbo komitetas kėlė klausimą dėl Samariečių ir Maltos ordino visuomeninių organizacijų, kurios pagal šį įstatymą negali teikti paramos, mes pasiūlėme pritarti šiam jų pasiūlymui, o jų pasiūlymas buvo, kad reikėtų naujo įstatymo. Dėl to priežasties mes suformulavome tokį siūlymą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iki 2000 m. spalio 1 d. parengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuris reglamentuotų užsienio labdaros, visuomeninių organizacijų steigimą, jų veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Žodžiu, kadangi jos, dar kartą kartoju, negali šiuo įstatymu pasinaudoti, reikia naujo įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šį siūlymą, kad mes galėtume jį svarstyti? Matau pagal nuotaikas, tikrai bus, su tuo sutinkame, taigi prašome pasisakyti už ir prieš. Už pasisakys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Yra pateiktas konkretus siūlymas atsiliepiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, jis svarstyme yra įrašytas, nurodyta pritarti, tiktai reikėjo suformuluoti tą nuostatą. Jeigu jūs pasižiūrėsite į 19 straipsnio 3 dalį, tai ji ten kaip tik ir yra. Todėl, mano supratimu, šiuo atveju balsuoti prieš būtų visai nelogiška, nes mes realizavome Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuostatą ir kartu papildėme įstatymą. Ir iš tikrųjų tokia nuostata reikalinga, ji ir yra 19 straipsnio 3 dalyje. Todėl ir siūlau jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisakys P.Šakalinis. Prašau.

P.ŠAKALINIS. Labai malonu, kad jūs pritariate Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas per praėjusį svarstymą įteikė protokolinį nutarimą, kad iki rugsėjo 1 dienos, o jūs čia sakote, kad iki spalio 1 dienos ar kada? Kitoks truputėlį nutarimas. Esmė apskritai ta pati, tačiau neatitinka kai kurios datos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Prašom balsuoti, kas pritaria Seimo nario A.Andriuškevičiui siūlymui, tas balsuoja už, nepritarę balsuoja kitaip.

Už balsavo 36, prieš nė vieno, susilaikė 11. Taigi pataisai pritarta. Atrodo, visas pataisas apsvarstėme Statuto numatyta tvarka. Ponas S.Čirba užregistravo pavėluotai savo pataisas, kurias svarstysime per priėmimą, jeigu tai parems 29 Seimo nariai. Ačiū pranešėjams. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume po svarstymo pritarti šiam projektui bendruoju sutarimu? Po svarstymo projektui Nr.P-2534 yra pritarta.

 

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2535(2*). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2536*. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2537*. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2538*. Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2539*. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2540* (svarstymo tęsinys)

 

Ar galima būtų pritarti ir lydintiesiems projektams? Ar yra pataisų? Tuoj peržiūrėsime, ar nepamiršome kokių nors pataisų. Atrodo, kad vis dėlto nėra pataisų. Dėl Teisės departamento išvados balsuoti nereikia. Tai nėra Seimo nario pataisa ir turbūt galima bus atsižvelgti priėmimo stadijoje, jeigu reikės. Pritariame lydintiesiems dokumentams, t.y. projektams Nr.2535, 2536, 2537, 2538, 2539 ir 2540, po svarstymo. Pritarta.

 

Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2469(2*). Vaiko globos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 ir 341 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2470(2*) (svarstymas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėsime kitą projektą – Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2469. Kas pranešėjas? Ponas S.Čirba. Nematau. Ponia V.Abramikienė? Ponia V.Abramikienė. Prašau į tribūną.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikiu, kad jūs prisimenate, kaip Seimą pasiekė šis projektas, jis buvo teikiamas Prezidento dekretu, tačiau noriu priminti šiek tiek priešistorę jo atsiradimo. Ne taip seniai Seimas jo Pirmininko iniciatyva yra priėmęs kai kuriuos Santuokos ir šeimos kodekso straipsnių pakeitimus, susijusius su įvaikinimo procedūra. Priėmus šiuos pakeitimus, kilo tam tikra reakcijos banga, tiek pritariančios, tiek ir kritikuojančios reakcijos, ir Respublikos Prezidentas taip pat pateikė šį pataisų paketą kaip savo reakciją ir savo požiūrį į kai kuriuos sugriežtinimus, kuriuos Seimas buvo padaręs.

Jūs turbūt prisimenate, kad mes sugriežtinome ir apribojome užsienio piliečių galimybes įvaikinti mūsų vaikus. Pagal Seimo priimtus pakeitimus užsienietis galėjo įvaikinti ne jaunesnį kaip 12 metų vaiką. Taip pat buvo įrašyta gana griežta nuostata, jog įvaikinti gali tik tų piliečiai valstybių, kurios yra ratifikavusios Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Taip pat buvo sugriežtinti reikalavimai dėl asmenų, ketinančių įvaikinti vaikus, įrašymo į sąrašą. Šiuos momentus miniu todėl, nes dėl jų ir kilo daugiausia diskusijų. Tuomet Prezidentas savo dekretu sudarė specialią darbo grupę, kuri ir parengė siūlymus, kurių pagrindu dabar yra teikiamas šis įstatymo projektas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai išnagrinėjo teikiamas įstatymo pataisas, buvo surengti labai platūs klausymai, kviečiant į juos pagrindinių teisėsaugos institucijų atstovus, taip pat tuos žmones, kurie savo kasdieniniame darbe susiduria su įvaikinamais vaikais. Buvo kviečiami tiek šalininkai šių pataisų, tiek ir jų oponentai. Ir aš savo dideliam džiaugsmui turiu konstatuoti, jog klausymų metu, taip pat svarstymų komitete metu pozicijos iš tikrųjų labai suartėjo. Mums teikia garbę ir tai, jog svarstant šį projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dalyvavo taip pat ir pats Seimo Pirmininkas kaip asmuo, suinteresuotas dėl šių pataisų. Jūs matote komiteto išvadą, projektui yra pritarta.

Buvo išspręsta ir keletas tokių sunkesnių juridinių kazusų, ypač dėl Hagos konvencijos, įrašant nuostatą, jog ne vien ratifikavusios šalys, bet taip pat ir tos, kurios yra prisijungusios arba kurių įvaikinimo sąlygos atitinka Hagos konvencijos reikalavimus ir kurios turės galimybę teikti informaciją apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas, šalys, t.y. jų piliečiai, gali įvaikinti Lietuvos vaikus. Manau, kad čia buvo rastas teisingas sprendimas. Tik vienas momentas. 3 straipsnyje, kuriame yra keičiamas kodekso 71 straipsnis, yra įrašyta nuostata, jog “tėvystės teisių neterminuotą apribojimą galima panaikinti tik tuomet, kai vaikas nėra įvaikintas”. Tai reiškia, kad neterminuotai apribojus tėvystės teises žmogus, kurio vaikas nėra įvaikintas, gali kreiptis į teismą, pasikeitus aplinkybėms, tarkim, jeigu jis buvo narkomanas ir nustojo vartoti narkotikus, jis kreipiasi į teismą, kad tėvystės teisės jam būtų grąžintos, ir, jeigu jo vaikas dar nėra įvaikintas, teismas tai gali padaryti. Tačiau jeigu vaikas nėra įvaikintas, teismas šito padaryti jau negalės. Dauguma mano komiteto narių mano, jog ši nuostata yra teisinga ir kad nereikia traumuoti vaikų, ir jeigu jau jie yra įvaikinti, net ir pasitaisiusiems tėvams jų negalima grąžinti, tačiau trys komiteto nariai dėl šios nuostatos susilaikė. Taip pat yra du susilaikę ir balsuojant dėl viso projekto. Matyt, tai būtų labiausiai ginčytinas sakinys, dėl kurio, sakykime, iki galo nuomonių suderinti nepavyko.

Dėl visų kitų dalykų, aš manau, galima neabejojant pritarti. O tie Seimo nariai, kurių netenkina mano minėtas sakinys, turbūt galės priėmimo metu teikti savo siūlymą jį išbraukti arba kaip nors redaguoti. Siūlau šiam Prezidento pateiktam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Kalbėti nori Seimo narė R.Melnikienė. Prašom į tribūną. R.Melnikienė savo žodžio atsisakė.

Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas iš esmės atsižvelgė į visas siūlomas pataisas. Ar yra pataisų, kurioms buvo nepritarta? Atsiprašau. Prašau paaiškinti.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Sveikatos reikalų komiteto pastabos buvo išnagrinėtos ir įtrauktos į tekstą. Manau, kad ponas S.Čirba tiesiog neskaitė naujausio teksto varianto.

PIRMININKAS. Galėčiau paklausti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko ar pavaduotojo? Irgi nematyti? Pranešėja teigia, jog yra atsižvelgta į Sveikatos reikalų komiteto siūlymus. Aš nematau kitokio dokumento, dėl kurio galėčiau abejoti dėl… Prašom. Dėl vedimo tvarkos ponas S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad Sveikatos reikalų komitetas teikė pastabas dėl šio projekto, ir ne į visas atsižvelgta. Aš esu paskirtas Sveikatos reikalų komiteto vardu padaryti pranešimą ir nežinau, kodėl man nesuteikiamas žodis.

PIRMININKAS. Kadangi iš anksto Statuto numatyta tvarka jūs nesat registruotas, jums žodis nebus suteikiamas. Mes dabar sprendžiam tik klausimus, susijusius su pataisomis. Taigi formaliai žiūrint matau komiteto nuomonę atsižvelgti į pastabas. Pastabos yra redakcinio pobūdžio. Iš esmės pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų pritarti projektui po svarstymo? Ne. Prašom. Kas norite kalbėti? Minutę! Kas nori nepritarti po svarstymo? J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu, kad būtų įsiklausyta į Sveikatos reikalų komiteto teikiamas pastabas, nes jos nėra vien redakcinio pobūdžio, ir labai gaila, kad nebuvo suspėta išgirsti mūsų komiteto atstovo gerbiamojo S.Čirbos… (Ūžesys salėje)

PIRMININKAS. Kažkas trukdo mums priiminėti įstatymus. Gal tai reakcija į kai kuriuos mūsų pareiškimus.

J.OLEKAS. Arba išklausykit Sveikatos reikalų komitetą, arba liksit be šviesos.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau daryti pertrauką, nes posėdžių salėje yra aiški nedarbo atmosfera, sudegė lempos ir mes tikrai negalime tokioje aplinkoje dirbti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime dirbti tokiomis sąlygomis? Galim? Ar ta šviesa taip jau mums būtina? Gal vis dėlto tęskime posėdį. Man atrodo, matyti, kas yra parašyta, tikėsimės, kad technikai sutaisys mūsų apšvietimą. Aš iš tikrųjų norėčiau atsiprašyti pono J.Oleko, nes jis negalėjo kokybiškai kalbėti, ir paklausti komiteto pirmininko ar įgalioto asmens pono S.Čirbos, ar tikrai viskas yra suderinta su pranešėja, ar jūs norėtumėte, kaip papildomo komiteto atstovas, dar tarti žodį? Prašom. Kol aš ieškosiu pono S.Čirbos kompiuteryje, prašom dėl vedimo tvarkos poną K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nežinau, koks procedūrinis nesusipratimas įvyko, bet Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas ir įpareigojo savo komiteto narį gerbiamąjį S.Čirbą atstovauti komiteto nuomonei. Manau, kad jis turi teisę kalbėti.

PIRMININKAS. Tai aš jam ką tik suteikiau žodį išsiaiškinęs tą procedūrinį nesusipratimą, nes projekte yra parašyta, kad viskas yra gerai, todėl nebūtinai turėjo kalbėti papildomo komiteto vardu. Bet jeigu papildomas komitetas prašo, tai prašom poną S.Čirbą kalbėti. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą ir pateikė keletą pastabų. Į dalį jų pagrindinis komitetas atsižvelgė, į dalį ne. Norėtume, kad Seimas apsispręstų dėl mūsų teikiamų pastabų. Ypač noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 12 straipsnyje išbraukti žodžius ir sakinį: “Jeigu vaikas yra su negalia ir jam reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba, įvaikinti užsieniečiams leidžiama ir jaunesnį vaiką”. Pagrindinis komitetas išbraukė tiktai žodį “neatidėliotina”, bet paliko “medicininę pagalbą”. Sveikatos reikalų komitetas siūlo išvis atsisakyti šio 12 straipsnio sakinio ir dėl to prašo balsuoti Seime. Manome, kad priežastis suteikti vaikui medicinos pagalbą neturėtų būti lengvinanti aplinkybė įvaikinant vaiką užsieniečiams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Čirba, jūs siūlote, pakartokite, jeigu galima, kurį punktą dabar balsuoti?

S.ČIRBA. 12 straipsnį.

PIRMININKAS. 12 ar 13?

S.ČIRBA. 12 straipsnio paskutinį sakinį.

PIRMININKAS. 12 straipsnio paskutinį sakinį. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų 10 Seimo narių už tai, kad mes pradėtume diskutuoti tuo klausimu? Girdžiu įvairių nuomonių, prašom apsispręsti. Prašom balsuoti. Kas nori paremti svarstymą – už.

Už – 20. Taigi tikrai užtenka. Prašom pasisakyti už ir prieš. Už jau kalbėjo, bet turbūt pratęs savo kalbą J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau konkrečiai paremti mūsų komiteto teikiamą pataisą išbraukti visą tą tekstą, kurį mes siūlome, t.y. ne tik būtinąją pagalbą, kurią nurodė pagrindinis komitetas, bet visą medicinos pagalbą, nes gali susidaryti keisti dalykai. Vaikui, kuris yra su negalia ir kuris susloguos, bus reikalinga medicinos pagalba, ir taip jį pirmumo eile bus galima įvaikinti ir išvežti iš Lietuvos. Mes norime, kad tai nebūtų tam tikra sergančių ir sveikų, net ir vaikų su negalia, diskriminacija, ir jie būtų traktuojami vienodai. Lietuvos medikai taip pat gali suteikti tą pagalbą ir vaikučiai gali būti įvaikinti po to, kai jiems ta pagalba bus suteikta.

Todėl kviečiu Seimo narius pritarti Sveikatos reikalų komiteto teikiamai pataisai ir balsuoti už tai, kad ji būtų priimta.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, jog apgailestauju, kad Sveikatos reikalų komiteto nariai (tarp jų ir ponas J.Olekas) turbūt neskaitė įstatymo projekto, apie kurį kalba. Čia nekalbama apie vaikus, kurie serga sloga. Čia sakoma, kad jeigu vaikas yra neįgalus (o tai, man atrodo, apibrėžta įstatymais sąvoka – neįgalumas) ir jam reikalinga medicinos pagalba, įvaikinti užsieniečiams leidžiama ir jaunesnius. Aš suprantu, kad neįgalumą gali nustatyti ir jį konstatuoti nesąžiningų gydytojų komisija. Aš to irgi nuoširdžiai bijau. Tačiau neįgalumas ir sloga tikrai neturi nieko bendro. Čia gali būti kalbama apie tuos atvejus, kai, pavyzdžiui, vaikas gimsta iš viso be galūnių ir jam reikalinga speciali ortopedinė technika, kurios Lietuva kol kas negali suteikti. O užsieniečiai kartais mielai įsivaikina tokius vaikus, turėdami visai žmogiškų motyvų. Jūs tikrai negalėtumėte įtarti, kad aš esu didelė šalininkė to, kad užsieniečiai išsivežtų Lietuvos vaikus. Tačiau visiškai neatsižvelgti į vaiko interesus mes irgi neturėtume galimybės. Todėl aš manau, kad, viena vertus, Sveikatos komiteto atstovai neskaitė paskutinio įstatymo varianto, kita vertus, jie ne visai supranta, kas yra vaiko interesai. O tai vienas pagrindinių kriterijų apskritai sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas palaiko Sveikatos komiteto siūlymą, balsuoja už, kas nepalaiko, balsuoja kitaip.

Už balsavo 24, prieš – 3, susilaikė 24. Sveikatos komiteto siūlymui nepritarta. Kol kas nematau priežasčių, dėl ko turėtume perbalsuoti, nes viskas atitinka registraciją. Frakcijų siūlymų negirdžiu. Taigi klausimas yra išspręstas. Komitetas nesiūlo balsuoti dėl kitų nuostatų, taip? Taigi dar apsisprendžiam, gerbiamieji Seimo nariai, ar mes pritariam šiam įstatymo projektui po svarstymo. Pritariam, taip? Bendruoju sutarimu projektui yra pritarta.

 

Seimo rezoliucijos “Dėl ryšių su Taivanu” projektas Nr.P-2522(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, nors kiti klausimai irgi laukia, aš labai atsiprašau pranešėjų, yra labai didelis komiteto pirmininko A.Ažubalio prašymas. Ar mes negalėtume suderintą rezoliucijos projektą dėl ryšių su Taivanu priimti dabar, iki 16 val., nes komiteto pirmininkui reikia išvykti? Jeigu jūs sutiktumėt, mes galėtume tą greitai padaryti. Ar galima būtų be kalbų priimti šį tekstą? Ar būtų prieštaraujančių, norinčių kalbėti? Prašom pranešėją į tribūną. Kol jūs einat į tribūną, aš norėjau paklausti, ar lydinčiam dokumentui prieš tai svarstyto įstatymo, Vaiko globos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, mes galim pritarti bendruoju sutarimu? Reikia svarstyti. Gerai, grįšim prie jo. Tvarka.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, gegužės mėnesį Seimo parlamentinių ryšių su Taivanu grupė, ponas S.Pečeliūnas, pateikė Seimo rezoliucijos projektą, kurį po pateikimo buvo nutarta pavesti tobulinti redakcinei komisijai. Redakcinės komisijos nariai: ponas P.Gylys, ponas M.Končius, ponas Z.Mackevičius ir aš, apsvarstėm, atsižvelgėm į Teisės departamento išsakytas pastabas ir vienbalsiai pritarėm naujai redakcijai šios rezoliucijos, kurios tekstas dabar yra suderintas su visomis Lietuvos Respublikos pasirašytomis tarptautinėmis sutartimis, turiu minty sutartį su Kinijos Liaudies Respublika. Taigi šiuo atveju, aš manau, šią rezoliuciją būtų galima priimti, kuri demonstruos mūsų gerą valią plėtoti ekonominius, prekybinius bei kultūrinius ryšius su Taivanu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė nori kalbėti dėl rezoliucijos. Ar į tribūną, ar iš vietos? Prašom, tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.

S.DAUBARAITĖ. Ar girdėti? Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad Lietuvai naudinga užmegzti ekonominius, prekybinius ir kultūrinius ryšius su Taivanu. Iki šiol mūsų ryšiai su Taivanu buvo plėtojami gana vangiai, lyginant su esamomis galimybėmis. Ta pačia proga galima priminti, jog Europos valstybės pradedant Vokietija, Jungtine Karalyste ir baigiant Švedija, Belgija gana sėkmingai prekiauja su Taivanu. Paminėtina, jog ir 14 Amerikos valstijų yra įkūrusios prekybos atstovybes Taibėjuje. Taip pat atstovybes turi Ispanija, Kanada, Prancūzija ir kitos šalys. Ne tik dėl šių priežasčių, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių aš pritariu šiai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų rezoliucijai pritarti? Turbūt vis tiek reikia… Tai yra galutinis dokumentas, todėl prašom pasiruošti balsuoti. Registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Po svarstymo rezoliucijai pritarta. Pradedam priėmimo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori kalbėti. Prašom išreikšti savo nuomonę balsavimu. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.

Už balsavo 58, prieš niekas nebalsavo, 3 susilaikė. Taigi rezoliucijai “Dėl ryšių su Taivanu” pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę mes turime šiuo metu nutraukti savo projektų svarstymą. Deja, taip, nieko negalim padaryti. Aš žinau, kad mes praleidom, nes buvo paprašyta iki 16 val. baigti šį klausimą. (Balsai salėje) Prašau kalbėti dėl vedimo tvarkos.

 

Vaiko globos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 ir 341 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2470(2*) (svarstymas)

 

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėl vedimo tvarkos. Mano labai gerbiamas ir labai mielas Seimo vicepirmininke, jūs praleidote šį įstatymą. Tai yra jūsų asmeninė klaida ir aš nenorėčiau griauti tvarkos dėl jūsų asmeninės klaidos. Leiskite apsvarstyti Vaiko globos įstatymą ir tada galėsime daryti ką nors kita.

PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštarauja ir pranešėjas sveikatos ministras gali palaukti 10 minučių… 5 minutes? Gali? Nematau prieštaravimo, tada baigsime svarstyti prieš tai buvusį klausimą – Vaiko globos įstatymo pataisas. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai įvyko todėl, gerbiamieji, kad jūs laikėte šį įstatymą paprastu lydinčiuoju teisės aktu, bet iš tiesų taip nėra, nes jis sprendžia kiek kitokio pobūdžio problemas, kurių taip pat mūsų visuomenėje susikaupė apsčiai. Visi skaitome laikraščius, žiūrime televiziją ir matome, jog Vaiko globos įstatyme taip pat yra taisytinų dalykų, jog šis įstatymas dėl savo tam tikrų spragų kartais leidžia piktnaudžiauti globa, o galų gale jame iš tiesų iki galo nebuvo reglamentuotos visos procedūros. Tai ir natūralu, nes naujasis įstatymas turėjo šiek tiek “padirbti”, šnekant teisininkų žargonu, ir tik tuomet turėjo išryškėti tam tikri jo privalumai arba trūkumai. Galiu jums pasakyti, jog šį įstatymą labai įdėmiai ir su klausymais taip pat svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Šeimos ir vaiko reikalų komisija organizavo specialų išvažiuojamąjį posėdį į Kauno apskritį. Ten šios įstatymo pataisos buvo aptartos su visomis suinteresuotomis tiek apskrities, tiek ir savivaldybei pavaldžiomis institucijomis, tarp jų vaiko teisių apsaugos tarnybomis.

Galiu pasakyti, jog šių pataisų iš tiesų labai laukė visi, kurie dirba su vaikais. Čia yra reglamentuoti svarbūs dalykai. Pirmiausia globėjo atsakomybė, globėjo įsipareigojimas bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnybomis bei kitais socialiniais partneriais. Jo įsipareigojimas, esant galimybei, bendrauti taip pat su biologiniais vaiko tėvais. Iki šiol visi globėjai šio dalyko labai vengia. Įstatymas veikė tarytum tik viena kryptimi – vaiko izoliavimo nuo neigiamos socialinės aplinkos kryptimi, tačiau visiškai nereglamentavo, kaip turi būti dirbama su biologine šeima. Dabar tai yra. Kita vertus, įrašyta ir nuostata, jog skiriant globėją turi būti atsižvelgiama į jo turtinę padėtį, kad asmuo, kuris ima vaiką, sakykime, tik dėl pašalpos, dėl tų 500 Lt., kurie skiriami už vieną globojamą vaiką, negalėtų būti paskirtas globėju.

Nenorėdama ilgai gaišinti jūsų tikrai siūlau pritarti, jokių prieštaravimų tiek klausymų metu, tiek ir posėdžio metu dėl šio įstatymo projekto ir jo pataisų nebuvo.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kalbėti niekas nenori. Ar Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas, turės noro ką nors pareikšti? Neturi jokio noro pareikšti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume šiam dokumentui pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Ačiū pranešėjai, kad suspėjote per paprašytas 5 minutes.

 

Kalbėjo ir Seimo narių klausimus atsakė sveikatos apsaugos ministras R.Alekna

 

Į tribūną kviečiu sveikatos apsaugos ministrą poną R.Alekną. Pusę valandos skirsime jums dėmesį. Prašom.

R.ALEKNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už suteiktą galimybę pakalbėti apie sveikatos apsaugą. Šiandien neperseniausiai man jau teko apie sveikatos sistemos finansavimo problemas ir reformą kalbėti su Savivaldybių asociacijos taryba. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų pašnekesys buvo dalykiškas ir savivaldybės tikrai nemaža dalimi įsigilina į šiandienos sveikatos sistemos problemas bei stengiasi jas suprasti. Aš tikiuosi, kad iš tikrųjų mes tuo bendru supratimu, bendrom pastangom pabandysime situaciją kontroliuoti, kad ji netaptų grėsminga.

Aš tą įžangą darau visiškai neatsitiktinai, nes niekam ne paslaptis, kad sveikatos sistemai yra sunkus metas dėl kelių priežasčių. Visų pirma tai, kad praeitų metų privalomojo sveikatos draudimo biudžeto planas neatitiko realių pajamų, o ligonių kasos buvo sudariusios sutartis su ligoninėmis pagal planą ir išlaidas darė irgi pagal planą. Kaip pasirodė vėliau, vis dėlto išlaidos viršijo surinktų pinigų sumą ir dėl to atsirado skolos. Būtent šiandien mes labiausiai kenčiame dėl praeitų metų susidariusių skolų, kai iš šių metų privalomojo sveikatos draudimo biudžeto turime dengti praeitų metų įsiskolinimus. Jie sudaro apie 10% šių metų privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, t.y. iš tikrųjų didžiulė pinigų suma.

Be to, lygiai taip pat mes dar turime šiais metais atsiskaityti už gydymo įstaigų suteikiamas paslaugas. Be jokios abejonės, situaciją dar labiau apsunkino tai, kad praeitais metais iš planuotų investicinėse programose 140 mln. litų buvo gauta apie 200 tūkst.. Tas, be jokios abejonės, atsiliepė visų pirma reformos vykdymui, todėl savo suplanuotus darbus, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų tinklo įsteigimą, turėjome atidėti iki šių metų. Dabar, kaip žinote, neseniai buvo paskelbti konkursai dėl pirminės sveikatos priežiūros programos, mes tikimės, kad ją įgyvendinus, taip pat ir Lietuvos sveikatos programą, kuri yra finansuojama iš Pasaulio banko paskolos, mes iš esmės padarysime esminius postūmius, vykdydami sveikatos reformą.

Na, kodėl tai reikalinga? Aš manau, kad mes esame apie tai ne kartą kalbėję ir šeimos gydytojų instituciją įsivaizduojame kaip reformos kertinį akmenį, kurį pastačius bus galima vykdyti kitus reformos etapus. Be jokios abejonės, be šeimos gydytojų institucijos bus neįmanoma jokiu būdu sumažinti gydymo paslaugų stacionarinėse gydymo įstaigose. Tada, kai didesnė paslaugų dalis suteikiama, t.y. gydoma, stacionaruose, yra sunku racionaliau naudoti lėšas.

Kitas aspektas yra tas, kad per pirminės sveikatos priežiūros institucijų tinklą mes galime optimaliau, efektingiau tausoti visuomenės sveikatą ir sudaryti sąlygas žmonėms gauti visą reikalingą informaciją, kaip jie galėtų gyventi, kokį galėtų pasirinkti gyvenimo būdą, kad nesusirgtų. Na, o jeigu jau susirgtų, kad jie gautų tas paslaugas ambulatoriškai, netoli nuo gyvenamosios vietos, ir kad tos šeimos gydytojų institucijos būtų gerai aprūpintos medicinos įranga.

Dar norėčiau pabrėžti keletą darbų, kurie tiesiogiai nesusiję su finansavimu, tačiau kurie yra ypač svarbūs vykdant sveikatos reformą. Vienas iš tų darbų, kuris buvo neseniai baigtas, tai yra paslaugų lygių detalizavimas. Praėjusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje šis projektas buvo pateiktas ir dabar jis yra publikuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje. Iki liepos 1 d. gydymo įstaigos turi pateikti siūlymus, į kuriuos, be jokios abejonės, bus atsižvelgta. Aš manau, kad artimiausiu metu tai bus įdiegta į praktiką. Tuo metu mes, kaip jau ne kartą esu minėjęs, nutrauksim proteguojantį finansavimo būdą, kai įstaiga, kuri yra priskirta tretiniam lygiui, neatsižvelgiant į paslaugų sudėtingumą, gaudavo už tas paslaugas daugiau pinigų, negu kad už tas pačias paslaugas gaudavo netretinio lygio gydymo įstaiga.

Kitas darbas, kuris, aš manau, taip pat yra labai svarbus, tai minimalių gydymo įstaigoms reikalavimų įstatymas. Tuo siekiama, kad būtų vis dėlto apibrėžti konkretūs reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti ligoninė, tuo įrodydama, kad ji pajėgi teikti kokybiškas gydymo paslaugas. Šiandien, kai mes bandome įrodyti gydymo įstaigai, kad ji nepakankamai gerai organizuota, jie dažnai ginasi tuo, kad nėra konkrečių kriterijų. Iš pirmo žvilgsnio gal atrodo, kad tai nėra didelis darbas, tačiau tai iš tikrųjų milžiniškas darbas, kurį turi atlikti ne kas kitas, o tie patys sveikatos sistemos darbuotojai, patys geriausi gydytojai, kurie geriausiai išmano savo sritis, ir jie tą turi padaryti laisvu nuo tiesioginių pareigų metu. Kaip mes įsivaizduojame, tai iš tikrųjų yra papildomas krūvis, už kurį jie negauna nė cento, tačiau šis darbas yra dirbamas, ir tikimės, kad greitai bus baigtas.

Toliau, gydytojai kur kartu su ministerijos ekonomistais skaičiuoja, būtent vykdomas paslaugų kaštų paskaičiavimas. Mes turime įvertinti, kiek kokia paslauga kainuoja, bent jau kokia savikaina, tada mes galėsime pasakyti, kokią dalį paslaugų galime padengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nes mes aiškiai suprantame, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, jos turi būti optimaliai apmokamos, turi būti optimaliai padengtos lėšomis. Šiandien iš tikrųjų situacija yra šiek tiek nenormali, švelniai tariant, ir tuos finansinius nepriteklius gydymo įstaigos dažnai prisiima sau, todėl gydymo įstaigų vadovai priversti kreiptis į gydytojus ir prašyti, kad jie išeitų nemokamų atostogų ir kad taip galėtų sutaupyti lėšų, kurios reikalingos užtikrinant gydymą, teikiant neatidėliotiną pagalbą, teikiant kokią nors dalį planinių paslaugų. Aš manau, kad tai iš tikrųjų liudija medikų bendruomenės pasiaukojimą, rimtą požiūrį atliekant savo misiją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti 8 Seimo nariai. Prašom. Klausia Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, teko girdėti, kad yra numatyta pirkti didelį kiekį automobilių ambulatorijoms, poliklinikoms. Ar iš tiesų taip, iš kokių lėšų ir kokia tvarka? Be abejonės, konkursas, visa kita. Ačiū.

R.ALEKNA. Kaip aš minėjau, yra paskelbtas konkursas pirminės sveikatos priežiūros programai vykdyti, ten buvo sudaryta darbo grupė, kuri nustatė, kokia įranga turi būti aprūpintos šeimos gydytojų institucijos. Kiek žinau, ten iš tikrųjų yra numatytas komponentas, kad atokiuose rajonuose, kur yra ypač toli kitos gydymo įstaigos, kad šeimos gydytojų institucija turėtų lengvo praeinamumo blogais kaimo keliais automobilį. Yra paskelbtas viešas konkursas, jokių paslapčių nėra. Su konkurso specifikacija ir su visa medžiaga buvo galima susipažinti. Jeigu kolegą domintų konkrečiau šis klausimas, be jokios abejonės, gautų visą informaciją.

BALSAS IŠ SALĖS. O lėšos iš kur?

R.ALEKNA. Lėšos yra iš investicinių programų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip vykdomas Sveikatos draudimo fondo biudžetas ir ar laiku mokamas sveikatos apsaugos darbuotojams darbo užmokestis? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų situacija yra sunki. Šiandien Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas pagal planą atsilieka per 200 mln. litų. Balandžio mėnesį buvo gauta įplaukų šiek tiek daugiau negu planuota, tačiau pastarieji mėnesiai vėl teikia mažiau vilčių. Iš tikrųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto situacija lemia atsiskaitymą su gydymo įstaigomis. Be jokios abejonės, yra problema atsiskaityti su gydymo įstaigomis, su vaistinėmis, įsiskolinimai iš tikrųjų yra grėsmingi ir kelia didžiulį susirūpinimą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti jūsų požiūrio į slaugą namuose ir ar yra kas nors ministerijoje ta kryptimi veikiama? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Aš kaip tik neseniai lankiausi Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono antrojoje ministrų konferencijoje, kuri buvo skirta slaugos klausimams. Ten buvo priimta Miuncheno deklaracija, kuri kaip tik vieną iš pagrindinių punktų įrašė šeimos slaugą, slaugą namuose ir apskritai su bendruomenės slauga susijusius klausimus iškėlė į prioritetus. Lietuvai atstovavo ir Slaugytojų asociacijos prezidentė, ir Akušerių asociacijos viceprezidentė, taip pat ministerijos atsakinga darbuotoja. Iš esmės tie darbai, kurie yra daromi šiandien Lietuvoje, buvo įvertinti palankiai, tačiau, be jokios abejonės, tų darbų padaryti reikia labai daug, tačiau visos nuostatos kurlink einama, atitinka Miuncheno deklaraciją. Kaip pabrėžiau kalbėdamas konferencijoje, ypač reikia visuomenės paramos, nes šiandien Lietuvoje slaugytojų atžvilgiu, slaugos problemų atžvilgiu yra labai skeptiškas nusiteikimas. Visuomenė vis dėlto prioritetą suteikė medikams, gydytojams ir nuvertina slaugytojų vaidmenį, tačiau Europa ir visas pasaulis vis dėlto slaugytojus laiko lygius gydytojams. Taip pat Miuncheno deklaracijoje yra įrašyta, kad slaugos darbuotojai turi būti rengiami to paties lygio kaip ir gydytojai, kad turi būti universitetinis išsilavinimas. Aš manau, kad vykdoma sveikatos reforma, kai mes akcentuojame pirminės sveikatos priežiūros svarbą, yra geras pamatas, kai slaugos darbuotojai būtent per šias institucijas galės vykdyti šeimos slaugą, slaugą namuose ir visuomenės slaugą. Aš manau, kad mūsų vykdoma reforma labai gražiai siejasi su šių problemų sprendimų perspektyvomis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Jūs savo pranešime minėjote, kad viena iš priežasčių, dėl ko stringa reforma yra tai, kad negauta pakankamai lėšų investicijų programoms finansuoti. Kita vertus, iš medikų susitikimuose tenka ne kartą išgirsti, kad didžioji valstybės investicijų dalis nusėda būtent Vilniuje ir Kaune, daugiausia jų tenka šiems miestams ir visų pirma dviem didžiausioms ligoninėms. Kadangi investicijų paskirstymas iš tikrųjų yra tam tikra sveikatos politikos dalis, gal galėtumėte pasakyti, kokiais kriterijais vadovaudamasi ministerija skirsto investicijas įstaigoms?

R.ALEKNA. Aš norėčiau tik patikinti, gerbiamoji kolege, kad tikrai taip nėra. Kaip aš jau minėjau, pagrindinė dalis…

R.MELNIKIENĖ. Ar nėra kriterijų?

R.ALEKNA. Ne, kriterijai yra, bet kad investicinės lėšos skiriamos tik Vilniui ir Kaunui, tai aš galiu paliudyti tai, jog mūsų pradėti investiciniai projektai, kurie buvo prioritetiniai, visi orientuoti į pirminę sveikatos priežiūrą. Pirminė sveikatos priežiūra pirmiausia vis dėlto bus plėtojama kaimo teritorijoje. Pasaulio banko finansuojamas Lietuvos sveikatos projektas apima 4 apskritis. Tame projekte yra numatyta įsteigti šeimos gydytojo institucijas atokiuose rajonuose, atokiose vietovėse ir renovuoti esamas senas ligonines, kurios bus reikalingos paslaugoms teikti, jeigu šeimos gydytojai jau bus nepajėgūs tą žmogų išgydyti. Tai yra Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos apskritys. Aš manau, kad buvo sudaryta darbo grupė, kuri dar 1997 m., jeigu aš neklystu, nustatė, kas to konkurso laimėtojai.

Pirminės sveikatos priežiūros projektas vėl orientuotas į pirminės priežiūros institucijų steigimą. Jis, manau, apims tas apskritis, kurių neapima Pasaulio banko projektas. Aš manau, kad kaip tik tai, ką turi numatęs Pasaulio bankas, – 34 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 20 mln. Lt pirminei sveikatos priežiūrai, yra tikrai didelė suma, kuri visa skirta pirminei sveikatos priežiūrai. Tuo tarpu mes suvokiame, kad specializuotai pagalbai – universitetų ligoninėms taip pat reikalingos investicijos. Jos gauna labai nedidelę dalį, jeigu lygintume jų ir pirminės sveikatos priežiūros santykį. Taigi tikrai nėra taip, kaip dar visuomenei yra pateikiama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamasis ministre, turbūt tokios žalos kaip mirtis niekas negali atlyginti. Ką jūs galite pasakyti apie gydytojų atsakomybę? Aš turiu galvoje mus sukrėtusį įvykį, kai dėl nesudėtingos traumos mirė berniukas. Galbūt tos atsakomybės yra per mažai, kaip jūs manote? Ačiū.

R.ALEKNA. Iš tikrųjų tai yra skaudžiausias pastarųjų dienų įvykis, kuris sukrėtė tiek Lietuvos visuomenę, tiek medikus. Aš šiandien iš ryto kalbėjausi su Kauno medicinos universiteto rektoriumi V.Grabausku. Yra vieningas medikų visuomenės pasmerkimas už tokį poelgį. Iš tikrųjų mes labai apgailestaujam. Sveikatos sistemoje yra daug gerų darbuotojų, gerų profesionalų, kurie atlieka sudėtingas procedūras, sudėtingas operacijas, pasiaukojančiai dirba. Užtenka vieno ar kito neatsakingo gydytojo veiksmo, kad visas sveikatos sistemos prestižas kristų iki minimumo.

Šiandien aš turiu dar preliminarias komisijos išvadas. Mano įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, taip pat dar vieną komisiją buvo sudariusi Kauno klinikų vadovybė. Preliminariais duomenimis, yra faktų, jog vis dėlto buvo aplaidumas darbe. Aš manau, kad tai peržengė bet kokias ribas. Prasižengęs gydytojas turės atsakyti pagal visus įstatymus, kurie reglamentuoja tokius veiksmus. Aš tik galiu pasakyti, kokią praktiką naudoja Sveikatos apsaugos ministerija: yra baudžiama iki licencijos, leidžiančios verstis gydytojo praktika, atėmimo. Šiandien mes turime keletą gydytojų, kurie dar kartą kreipėsi, norėdami atgauti prarastą licenciją. Tačiau mūsų pozicija yra labai aiški – vis dėlto licencijos negrąžinti, nes licencija atimama už pakankamai rimtus nusižengimus. Mūsų pozicija yra vienareikšmė – bausti be jokio gailesčio, kad žmones vis dėlto neprarastų pasitikėjimo Lietuvos sveikatos sistemoje dirbančiais žmonėmis ir kad jie jaustųsi saugūs, nes po tokio įvykio dažnas žmogus manęs klausia: ar galima pasitikėti, ar tai nenutiks man, ar tai nenutiks mano vaikams. Iš tikrųjų tai yra didelis smūgis visai Lietuvos sveikatos visuomenei.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti keleto dalykų. Pirmiausia mes buvome kartu nepatenkinti dėl apskričių ligoninių finansavimo, nes vienos apskričių ligoninės gavo investicinius finansavimo projektus, kitos negavo. Jau daugiau kaip metai, kai jūs galėtumėte ištaisyti savo pirmtakų klaidą. Kiek žinau, kol kas tik Panevėžio ligoninei nusišvietė projektas, bet kitos apskričių ligoninės taip ir lieka negavusios. Ten susidaro gana įtempta padėtis, nes medikai iš savo atlyginimų remontuoja ligonines ir gerina gydymo sąlygas. Ar galime tikėtis, kad dar jūsų kadencijos metu ta klaida bus ištaisyta ir visos apskričių ligoninės gaus panašius, vienodus investicijų projektus?

Čia buvo klausimas, kuris… Man atrodo, palengvintų daugelio Seimo narių abejones, jeigu mes galėtume gauti tokią išklotinę, kiek, kokių investicinių projektų įgyvendinta kiekvienam rajone, savivaldybėje, kaip dabar sakome. Tada mes žinotume, būtume informuoti, taip pat galėtume informuoti rinkėjus, kad tai, kas daroma ministerijoje, yra daroma skaidriai ir atitinka bendrą tendenciją, nes priešingu atveju yra abejonių, jog vienos dėl neaiškių priežasčių gauna daugiau, kitos mažiau. Taigi norėčiau, kad mes išgirstume atsakymą arba gautume oficialią medžiagą. Ir labai norėčiau išgirsti dėl apskričių.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Aš esu prašęs Ryšių su visuomene skyriaus viršininko, kad jis reguliariai pateiktų visiems Seimo nariams duomenis apie aktualią problematiką. Be jokios abejonės, tai nėra… (Balsas iš salės: nesu gavęs nė vienos) Aš paprašysiu, kad jis dažniau tai teiktų. Aš suprantu, kad kartais ir pradingsta ta medžiaga, tačiau tikrai tai nėra problema ir mes tokią informaciją pateiksime. Tikrai tai nėra problema. Aš tik noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra daug apskričių, tarp jų ir Panevėžio apskritis, kurios per investicines programas nėra gavusios nė lito. Mes tikimės iš Privatizavimo fondo. Jeigu bus leista tikėtis investiciniams projektams, tai, be jokios abejonės, visų pirma teks toms apskritims, kurios nebuvo gavusios.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau išgirsti jūsų argumentuotą nuomonę dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos perspektyvos. Naujosios demokratijos partija, kartu su kitomis moterų organizacijomis svarstydama sveikatos apsaugos sistemos būklę, vis dėlto pripažįsta, kad ši inspekcija yra nepaprastai svarbi, bet kad būtų nepriklausoma nuo tiesioginio pavaldumo jūsų ministerijai. Mus palaiko ir Krikščionių demokratų frakcija. Mes kartu remsime pasiūlymą, kaip turi atrodyti tos inspekcijos pavaldumas. Kitaip tariant, svarbiausia siekti jos veiklos efektyvumo per nepriklausomą statusą. Ką jūs manote šiuo klausimu? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šis klausimas tapo aktualus dėl kelių priežasčių. Tačiau aš tik tiek galiu pasakyti, kad Vyriausybės protokole numatyta, kad pertvarkant ministerijų struktūras ši audito institucija būtų nepriklausoma, kad būtų nepriklausoma ne tik nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, bet kad tai būtų auditas, galbūt turintis net privačios įmonės statusą, iš kurio būtų galima tikėtis tikrai nepriklausomo audito, tačiau bėda yra ta, kad šiandien niekas Audito inspekcijai netrukdė vykdyti jų pareigų, ir man tik belieka apgailestauti, kad Sveikatos apsaugos ministerija, tirdama žmonių nusiskundimus, sudarė per tą patį laikotarpį vos ne tris kartus daugiau darbo grupių ir komisijų negu pati Audito inspekcija, kurios tiesioginė misija yra tą daryti. Aš manau, kad jie tikrai neturėtų pagrindo skųstis, kad jie kaip nors priklausomi. Gal jie galėtų tik aktyviau dirbti. Dar viena bėda yra ta, kad dažnai Audito inspekcijos vadovė aiškina, jog nėra kokybės vertinimo kriterijų. Juk ji pati yra kokybės vertinimo kriterijams sukurti darbo grupės pirmininkė ir ji pati atsakė už tų kriterijų sukūrimą. Taigi aš manau, kad čia ne pačios institucijos statuso problema, čia yra galbūt daugiau asmenybės problema.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nepriklausomas, atsiprašau, šiuo atveju nereiškia privatizuojamą arba privatų. Mes turėjome mintyje ką kitą, bet, atrodo, kad galime tą pokalbį tęsti vėliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau laikytis tvarkos ir užduoti po vieną klausimą. Prašom. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, Utenoje yra toks Vaikų reabilitacijos ir ugdymo centras. Tai modernus ortopedinės reabilitacijos centras, kuriame yra nupirkta iš italų įranga, kainavusi apie 7 mln. litų. Noriu paklausti, kuo pagrįsti spaudos kaltinimai, kad ortopedinės medžiagos perkamos už įspūdingas sumas, o iš jų beveik nieko negaminama. Tai yra ortopedinėms medžiagoms yra išleidžiamos milijoninės sumos, o sunaudojama gaminiams tik dešimtys tūkstančių litų. Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Sveikatos apsaugos ministerija atsako už teikiamų paslaugų kokybę, o į gamybos vykdymą mes nelabai galime kištis. Ortopedinius gaminius finansuoja ne Sveikatos apsaugos ministerija. Aš galėčiau daugiau atsakyti į jūsų iškeltą klausimą konkrečiai pasidomėjęs ta situacija, kurią jūs paminėjote.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia Seimo narė N.Ambrazaitytė. Prašom.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis ministre, sveikatos įstaigose prioritetas turėtų būti skirtas pirmiausia ligoniui. Tačiau pagal dabartinę tvarką gydytojas privalo pildyti labai didelius popieriaus lapus, žymėti, parinkti vaistus ir atrasti jų kodus. Kartais netgi tie kodai neatitinka mūsų Lietuvos ligų sampratos. Ir išeina, kad iš 15 minučių, skirtų ligoniui, didesnę laiko dalį gydytojas pluša skaičiuodamas ir rašydamas, o ne žiūrėdamas ligonio. Be to, eilinį gydytoją taip pat ir tikrina, ir baudžia už menkas paklaidas. Tie pirminis antrinis ir tretinis jūsų minėti lygiai taip pat supriešina gydytojus. Dar kitos problemos – gydytojai ne visada gauna laiku atlyginimus, jeigu jie priklauso savivaldybėms, gal ne jums. Mano klausimas toks, ar artimiausiu metu numatote bent dalies mano paminėtų problemų ar blogybių, nesklandumų, kurie, manau, yra padarinys tos sveikatos reformos, bent kokį nors pagerėjimą. Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų esama tvarka yra koreguojama ir, be jokios abejonės, mes siekiame, kad ta visa tvarka būtų kuo patogesnė gydytojui. Būtent dėl tos priežasties į darbo grupes tvarkai nustatyti įtraukiame pačius gydytojus praktikus. Jie tą tvarką nustato dirbdami tose darbo grupėse, remdamiesi savo patirtimi, savo praktika, kurią jie sukaupė tiesiogiai dirbdami su ligoniais. Aš taip pat esu girdėjęs nemažai nusiskundimų, tačiau patys medikai įvertina tą tvarką nevienareikšmiškai. Dalis mano, kad tai yra visiškai normali tvarka, ji niekuo nesudėtingesnė negu buvo anksčiau, tik tiek, kad atskiros gydymo įstaigos šiek tiek skirtingai organizuoja darbą. Dėl nevisiškai kitą kartą tinkamai organizuojamo darbo tas popierizmas tampa toks slegiantis. Aš manau, kad ir ateityje, be jokios abejonės, kai bus galima įdiegti informacinių sistemų projektą, kai bus kompiuterizuotos gydymo įstaigos, popierizmo bus daug mažiau. Nors irgi tose įstaigose, kuriose jau įdiegtas kompiuterinis tinklas, jis yra vertinamas labai nevienodai. Vieni mano ir džiaugiasi, kad ten labai palengvėjęs jų darbas, kiti sako, kad vėl yra kažkokių nesklandumų dirbant su kompiuteriais. Iš tikrųjų mes siekiame surasti tą aukso vidurį, kad būtų ir gydytojas patenkintas ta tvarka, ir kad vis dėlto ta tvarka leistų kontroliuoti gydytoją, kaip jis atlieka savo pareigą, ar jis neprirašinėja, ar paprasčiausiai gauna pinigus už padarytą darbą. Aš manau, kad ta tvarka nėra unikali Lietuvoje. Ji yra įdiegta iš kitų valstybių, kuriose yra panaši praktika, ir visi mes pripažįstame, kad, kaip ir visose kitose šalyse, gydytojai nėra patenkinti, jog juos kontroliuoja, lygiai taip pat ir Lietuvoje. Tačiau mes, be jokios abejonės, atsižvelgiame į tuos skundus ir stengiamės tuos nepatogumus ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Registruojamės. Kol registruojamės, labai norėčiau paprašyti maksimaliai įmanomai sutrumpinti mūsų diskusijų laiką, nes mes atsiliekame nuo grafiko visu pusvalandžiu. Mūsų pačių labui.

 

Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2607 (pateikimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 44 mūsų kolegos. Svarstysime įstatymo – Europos kultūros konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-2607. Pranešėjas – ministras A.Bėkšta. Prašom jį į tribūną.

A.BĖKŠTA. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Yra teikiama ratifikuoti 1954 m. Europos kultūros konvencija. Prie šios konvencijos Lietuva prisijungė dar 1992 m. gegužės 4 d. 1996 m. spalio 18 d. dekretu Nr. 1074 Prezidentas A.Brazauskas kreipėsi į Seimą teikdamas ratifikuoti šią konvenciją. Ratifikavimo įstatymo projektas buvo užregistruotas Seime 1996 m. spalio 18 d., tačiau dėl man nežinomų priežasčių nebuvo svarstomas ir priimtas. Todėl mes pakartotinai kreipėmės į Prezidentą V.Adamkų prašydami pakartotinai teikti 1954 m. Europos kultūros konvenciją Seimui ratifikuoti.

Konvencija apibrėžia nedaug, tačiau fundamentalių dalykų. Susitariančios šalys įsipareigoja saugoti ir puoselėti nacionalinį indėlį į bendrąjį Europos kultūros palikimą. Jos skatins savo piliečius studijuoti kitų susitariančių šalių kalbas, istoriją ir civilizacijos raidą bei sudarys sąlygas kitoms šalims įgyvendinti (…) studijas savo šalyse. Susitariančios šalys skatins savo kalbos, istorijos ir civilizacijos raidos studijas kitose susitariančiose šalyse.

Šalys tarpusavyje konsultuosis Europos Taryboje sutartinai veikti puoselėjant Europos interesus atitinkančią kultūrą. Siekdama tai įgyvendinti, kiekviena šalis kiek įmanydama skatins kultūrinius asmenų ir materialinių vertybių mainus. Kiekviena šalis savo kontroliuojamas kultūros vertybes traktuos kaip integralią bendrojo Europos kultūrinio palikimo dalį bei imsis jas apsaugoti ir sudarys tinkamas sąlygas su jomis susipažinti.

Todėl prašau pritarti šiam įstatymui dėl 1954 m. Europos kultūros konvencijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji – Seimo narė N.Ambrazaitytė. Tik primenu, gerbiamieji Seimo nariai, mes tam skyrėme šiandien tik 5 minutes.

N.AMBRAZAITYTĖ. Taip, aš labai greitai. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte bent vienu pavyzdžiu, kuo naudingas šios konvencijos ratifikavimas? Ir ar mūsų valstybei nereikės mokėti metinio mokesčio už prisijungimą prie Europos kultūros konvencijos? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Ačiū už klausimą. Mes prie jos esam, kaip aš minėjau, prisijungę nuo 1992 m., ir mes jau įgyvendiname daugelį Europos Tarybos programų. Tiesiog pagal mūsų Tarptautinių sutarčių įstatymą tokios konvencijos turėtų būti ratifikuotos Seime. Iki šios dienos ši procedūra nebuvo atlikta, todėl mes ir teikiame. Jokių mokesčių čia nėra. Mes esam gavę labai daug paramos įgyvendindami bendras kultūrines programas. Baroko kelias, kultūros politikos apžvalgos, apie 200 tūkst. dolerių faktiškai Lietuva yra gavusi papildomai vien įgyvendindama šias programas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, visi norintys paklausti paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti konvencijai po pateikimo? Pritariam. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galima pritarti. Papildomu komitetu Seniūnų sueiga nieko nesiūlo? Ar reikalingas papildomas komitetas? Siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Tinka. Siūlome svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje, nors dar pratęsimo projekto neturime, nežinau, ar tai yra korektiškas siūlymas. Bet kuriuo atveju tai yra data, numatyta šioje sesijoje, ar ji pratęsta, ar nepratęsta. Paskutinę sesijos dieną. Sutarta. Ačiū pranešėjui.

 

Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2626 (pateikimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome įstatymo projektą Nr.P-2626 – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras D.Lygis.

I.LAZDINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Atsiprašau, pranešėjas viceministras I.Lazdinis.

I.LAZDINIS. Aš atsiprašau, kadangi ministras šiuo metu dalyvauja konferencijoje, man yra pavesta pateikti šio įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti racionalų išteklių naudojimą, reglamentuoti valstybės institucijų ir ūkio subjektų teises bei pareigas tiriant žemės gelmes ir naudojant jų išteklius.

Šiuo metu žemės gelmių tyrimą bei išteklių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, priimtas 1995 m. liepos 5 d. Per šį laikotarpį, kaip jums žinoma, buvo priimti kai kurie nauji arba papildyti esami įstatymai, reglamentuojantys ir žemės gelmių naudojimą, tokie kaip Vandens, Žemės reformos, Aplinkos monitoringo ir kiti įstatymai. Įgyvendinant įstatymo nuostatas buvo pastebėti kai kurie jo trūkumai, tai yra kai kurie teiginiai, kurie negali būti įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Todėl atsirado būtinybė, įvertinus pastarųjų metų žemės galių išteklių naudojimo patirtį bei naujai priimtų teisės aktų nuostatas, patikslinti ir pataisyti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą.

Taigi jūsų dėmesiui teikiamas naujas įstatymo projektas ir prašau jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 21 straipsnio 1 dalies – žemės gelmių būklė turi būti sistemingai stebima. Kas ir kokiomis priemonėmis atliks šį stebėjimą? Ačiū.

I.LAZDINIS. Tas stebėjimas yra atliekamas ir šiuo metu, nes yra sukurta monitoringo sistema, kuri nuolat stebi būklę. Aš manau, kad nieko naujesnio mes čia nesugalvosim. Tą būklę mes turim stebėti ir žinoti, kiek ir ko mes turim.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Vis mažiau ir mažiau dėmesio skiriama išnaudotų gamtos išteklių karjerų rekultivavimui, o tai susiję su lėšomis. Anksčiau tam tikri įstatymai leido kaupti mokesčius įmonėms, kurios naudojasi gamtos ištekliais, paskui to buvo atsisakyta. Ar nebūtų galima, sakykime, ir šiame Žemės gelmių įstatyme numatyti griežtesnę atsakomybę gamtos išteklių naudotojams rekultivuoti išnaudotus karjerus?

I.LAZDINIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausdamas jūs kartu ir padedate, ir siūlote, kaip mums surasti išeitį. Aš manau, kad visas tas dalykas yra Seimo rankose, ir jūsų pasiūlymui, aš manau, mes tikrai mielai pritartume. Iš tikrųjų ta problema yra, finansavimas šiuo metu kuo toliau, tuo labiau mažėja, ir jeigu tai pavyktų šitame įstatyme sutvarkyti, manau, būtų tikrai didelė pagalba.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi, norintys jūsų paklausti, paklausė. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų pritarti projektui po pateikimo? Galima. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ne. Papildomo komiteto niekas nesiūlo. Apsieisim be papildomo komiteto. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Tinka. Nuspręsta.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2610 (pateikimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėsime Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-2610. Pranešėjas – ministras A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Ši sutartis buvo pasirašyta Vašingtone 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šia sutartimi siekia skatinti abiejų susitariančių šalių investuotojus investuoti kitos susitariančios šalies teritorijoje, sukurti jiems palankias sąlygas. Mes taip pat siekiame, kad abiejų šalių investuotojams, piliečiams ir ūkio subjektams būtų pripažintos ir plačiau taikomos veiklos sąlygos, suteikta tarptautinė teisė pripažinti teisines garantijas investicijoms, ir kitų žinomų tikslų.

Jūs žinote, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje. Tikimės, kad įsigaliojus šiai sutarčiai investicijos dar suintensyvės. Savo turiniu ši sutartis yra panaši į kitas šiuo metu jau galiojančias Lietuvos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos, taigi atskirų straipsnių aš neaptarsiu ir sutaupysiu tą laiką.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų klausti niekas nenori, viskas visiems yra pakankamai aišku. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų po pateikimo pritarti sutarčiai? Galime. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Galime sutarti? Sutarta. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Pritarta. Ką gi, gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme 23 minutes. Galime judėti į priekį.

 

Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaita

 

Kitas klausimas – nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 metų ataskaita. Pranešėjai – trys ministrai: Č.Stankevičius, Č.Blažys ir A.Saudargas. Prašom, kuris pradės? Ministras Č.Stankevičius. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, turiu pareigą Vyriausybės vardu pristatyti Seimui pateiktą ataskaitą apie praeitų metų nacionalinio saugumo sistemos būklę, t.y. nuo praeitos ataskaitos, per metų laikotarpį, kokie nacionalinio saugumo stiprinimo darbai yra padaryti ir kokie pokyčiai yra įvykę. Kartu ši ataskaita yra Vyriausybės ataskaita. Mūsų ministerijos yra tam tikra dalis, tačiau kartu tarp rengėjų ataskaitos pirmiausia buvo Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, mažesniu mastu kai kurios kitos ministerijos. Ši ataskaita teikiama Seimui vykdant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Noriu pasakyti, kad šiemet ataskaita, lyginant su praeitų metų ataskaita, kurią taip pat teko pateikiant man dalyvauti, yra kur kas išsamesnė, labai plačios apimties, ją sudaro 50 puslapių tekstas. Tikiuosi, kad jūs gausite išsamią informaciją. Tai rodo, kad Vyriausybė nacionalinio saugumo srityje savo vykdomus darbus labai skaidriai pateikia Seimui.

Trumpai apie ataskaitą. Galbūt dar nespėjote gerai su ja susipažinti, bet turinio aš negalėsiu išdėstyti dėl pristatymui skirto trumpo laiko. Tačiau noriu pasakyti, kad ji apima integravimą į NATO ir NATO narystės nacionalinės programos vykdymą. Taip pat apima tokias saugumo dalis kaip Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje, apima Lietuvos saugumo ir užsienio politiką. Užsienio politiką, kuri yra skirta tam pačiam tikslui. Taip pat aprėpia visą pasirengimo NATO narystei darbų ir programų spektrą. Joje daug vietos skirta nušviesti kariuomenės plėtrą pagal pajėgas ir apskritai pagal prioritetus. Taip pat tarptautinis bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje. Dėl kariuomenės rengimo rasite informaciją apie pajėgas, kaip jau sakiau, ypač apie personalo rengimą, puskarininkių rengimą, karininkų rengimą, kareivių rengimą, karinių vienetų rengimą, taip pat apie kariuomenės logistikos, ginkluotės ir karinės technikos, infrastruktūros, ryšių ir kariuomenės valdymo ryšių sistemą, taip pat apie krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos plėtrą. Pateikti duomenys apie praeitų metų finansavimą, nes finansavimas turėjo įtakos programų vykdymui, įskaitant NATO narystės programoje numatytas priemones. Ministras Č.Blažys turbūt po manęs pristatys vidaus saugumo aspektus. Valstybės saugumo departamento veikla čia yra parodyta. Taip pat nurodyta, kas yra padaryta stiprinant teisinę bazę, plėtojant teisinę bazę, garantuojančią nacionalinį saugumą.

Aš norėčiau pateikimą, galima sakyti, įžanginiu žodžiu ir baigti. Tik noriu pasakyti, kad apskritai Vyriausybė vykdė aktyvią nacionalinio saugumo stiprinimo politiką. Aš tikiuosi, kad išnagrinėję ataskaitą jūs prieisite prie tos pačios išvados. Tuo norėčiau ir baigti savo įžanginį žodį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kas kitas? Vidaus reikalų ministras ponas Č.Blažys. Prašom.

Č.K.BLAŽYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vienas iš aktualiausių Vyriausybės uždavinių užtikrinant nacionalinį šalies saugumą – mažinti kriminalines grėsmes, ypač tokias kaip korupcija, terorizmas, ginklų ir narkotikų kontrabanda, nelegali migracija bei kita organizuotų nusikalstamų struktūrų veikla. Pernai visuomenės saugumo užtikrinimo ir nusikalstamumo kontrolės institucijos dirbo blogėjančios finansinės būklės sąlygomis. Teko mažesnėmis žmogiškųjų bei techninių resursų sąnaudomis užtikrinti pavestų uždavinių įgyvendinimą ir atlikti darbus, kurių mastai dėl sudėtingos kriminogeninės situacijos tik didėjo. 1999 metais atliktas nemažas darbas toliau stiprinant valstybės sienos apsaugą, buvo tobulinama pasienio kontrolės punktų infrastruktūra ir darbo technologijos, diegiamos techninės sienos apsaugos priemonės.

Pažymėta valstybės siena su Baltarusija Lietuvos atsakomybės ruože, baigiama diegti valstybės sienos kontrolės kompiuterinė informacinė sistema, į bendrą tinklą įtraukiant visus sienos perėjimo punktus. Valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemonės davė efektą. Nelegalių migrantų srautas pernai, palyginus su 1998 metais, sumažėjo beveik dvigubai. Šiais metais nelegalių migrantų sulaikyta 55% mažiau negu pernai. Pasienio policijos pareigūnų sulaikytų ieškomų asmenų skaičius išaugo dvigubai, daugiau atskleista kontrabandos atvejų.

Turiu paminėti reikšmingesnius kovos su organizuotu nusikalstamumu rezultatus. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatytos prevencinės poveikio priemonės pernai buvo pritaikytos beveik pusantro tūkstančio asmenų. Per šių metų 5 mėnesius – 584 . Už prevencinio poveikio priemonių nesilaikymą 92 asmenims buvo iškeltos baudžiamosios bylos, šiais metais – jau 36. Pernai kovo mėnesį sukurtos bendros policijos, prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų mobiliosios darbo grupės už įvairias nusikalstamas veiklas organizuotų nusikalstamų susivienijimų nariams iškėlė 86 baudžiamąsias bylas. Šiais metais – 63. Išskaidyta viena organizuota nusikalstama grupė Kaune, paralyžiuota trijų Panevėžio ir vienos Šiaulių grupių veikla. Kiek leidžia finansavimas, įgyvendinamos pernai sausio mėnesį Vyriausybės patvirtintos ilgalaikės organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos bei migracijos procesų kontrolės programos priemonės.

Šiuo metu iš kriminalinių grėsmių bene didžiausią pavojų visuomenės saugumui kelia didėjanti neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Lietuvoje plečiasi sintetinių narkotikų rinka, pasirodo nauji narkotikai, jaunėja narkotikų vartotojų ir platintojų amžius. Palyginti su 1990 metais, nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, 1997 ir 1998 metais užregistruota aštuonis kartus daugiau, o praeitais metais – devynis kartus daugiau. Per šiuos metus jau užregistruota per 400 tokių nusikaltimų. Tai net 43% daugiau negu per tokį pat 1999 metų laikotarpį. Kur kas daugiau atskleista neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo atvejų, daugėja narkomanų padarytų nusikaltimų.

1999 metų pabaigoje medicinos įstaigų įskaitose buvo daugiau kaip 3 tūkstančiai asmenų, sergančių narkomanija ir toksikomanija, tarp jų ir 17 vaikų iki 14 metų amžiaus, tik trečdaliui šių asmenų buvo prieinamas gydymas ir reabilitacija. Užsienio specialistų nuomone, tik 10% visų narkomanų kreipiasi į medikus pagalbos ir gydosi. Taigi šiuo metu Lietuvoje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių asmenų, vartojančių narkotikus. 1999 metais Vyriausybė priėmė Nacionalinę narkotikų kontrolės ir prevencijos 1999–2003 metams programą, kurioje numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždaviniai ir jų sprendimo būdai, tačiau kaip ir kitų prevencinių programų, ir šios programos įgyvendinimą sunkina lėšų trūkumas.

Pernai, vertindamas ataskaitą apie nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą 1998 metais, Seimas savo rezoliucijoje akcentavo būtinumą nustatyti ir paskirstyti konkrečias veiklos funkcijas visoms institucijoms, turinčioms operatyvinės veiklos subjekto statusą. Įgyvendindama šį reikalavimą Vyriausybė nutarimu apibrėžė Krašto apsaugos ministerijos operatyvinių tarnybų veiklos sritis. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra pateikusi Vyriausybei svarstyti naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo projektą bei su juo susijusių kitų teisės aktų projektus, tarp jų ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame įvardijamos operatyvinės veiklos subjektų tarnybos ir nustatomi jų įgaliojimai vykdant operatyvinę veiklą.

Įgyvendinant Seimo rezoliucijos reikalavimą dėl būtinumo spręsti klausimus, susijusius su teritoriniais jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrole ir apsauga, Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta speciali darbo grupė šiems klausimams nagrinėti. Pernai Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinėje buvo įsteigtas Lietuvos nacionalinis jūros sienos apsaugos koordinavimo centras, kuris teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolės klausimais glaudžiai bendradarbiauja su tokiais pat Baltijos jūros regiono šalių centrais.

Kaip nurodyta Vyriausybės programoje, policija ir kitos Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančios įstaigos yra svarbiausios šalies visuomenės saugumo garantavimo ir nusikalstamumo kontrolės institucijos. Nerimą kelia dėl finansavimo ir socialinių garantijų pareigūnams mažinimo silpnėjanti šių institucijų funkcinė parengtis, nes nuo jos tiesiogiai priklauso valstybės galimybės garantuoti asmens ir visuomenės saugumą. Pernai pavyko pasiekti, kad esant sudėtingoms sąlygoms visuomenės saugumo lygis nepablogėtų. Ryškių neigiamų pokyčių dar nepastebėta ir šiais metais, tačiau niekas negali garantuoti, kad ir toliau mažinant finansavimą šioms institucijoms nepablogės nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos garantavimas bei kiti veiklos rezultatai ir atitinkamai nekils grėsmė visuomenės saugumui. Dėl pasenusios ir neatnaujinamos materialinės bei techninės bazės gali tekti susidurti su rimtais sunkumais kilus ekstremalioms situacijoms jau dabar, o ateityje tai gali iš esmės sutrikdyti ir pagrindinių funkcijų vykdymą. Be to, sutrikus teisėsaugos institucijų veiklai gali padidėti nusikalstamų organizuotų grupių aktyvumas, kas, beje, jau jaučiama. Numatomas socialinių garantijų pareigūnams mažinimas, ypač jei tai bus negrįžtamas procesas, bus neadekvatus nusikalstamumo lygiui bei itin griežtiems reikalavimams pareigūnams ir jų darbui padidinto pavojaus sąlygomis. Tai turės neigiamų padarinių vidaus reikalų sistemos veiklai visų pirma dėl personalo kaitos ir atitinkamai mažėjančios kvalifikacijos.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto nuostata dėl tarnybos stažo skaičiavimo nuo 1990 m. kovo 11 d. pablogintų pareigūnų, ištarnavusių daugiau kaip 15 metų ir dėl to turinčių didelę patirtį, statusą. Šiuo metu 15 metų ir didesnį tarnybos stažą turi beveik 2 tūkstančiai, arba 15%, visų policijos pareigūnų, daugiau kaip 800, arba 20%, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Pradėjau dirbti vidaus reikalų sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d.

Dėl numatomo pensijų skyrimo tvarkos keitimo jau 1999 m. gruodžio mėnesį kur kas padidėjo išeinančių į pensiją pareigūnų skaičius. Pernai į pensiją išėjo 552 policijos pareigūnai, per šių metų penkis mėnesius beveik tiek pat – 512. Išeina į pensiją labiausiai patyrę, kvalifikuoti darbuotojai, ir pakeisti juos sunku ne vien todėl, kad nėra kuo, bet ir todėl, kad dažniausiai nėra ir kaip, nes dėl būtinumo taupyti lėšas mažinami etatai. Pernai buvo panaikinta 650 policijos pareigūnų etatų, šiais metais – dar 900. Galima sakyti, kaip ne kartą jau ir sakyta, ir gerai, kad policijos pareigūnų skaičius mažėja, nes pas mus jų per daug, tai yra daugiau negu Europos Sąjungos šalyse. Dabar jau policijos pareigūnų skaičiumi 100 tūkstančių gyventojų Europos Sąjungos šalis vejamės iš tiesų sparčiai, tačiau vis labiau atsiliekame nuo jų pagal policijos finansavimą, materialinį, techninį aprūpinimą. Valstybė vienam Lietuvos gyventojui suteikia policinių paslaugų tik už 97 litus. Estijoje tam skiriama beveik pusantro karto, Suomijoje – net keturis kartus didesnė suma. Taigi griežta lėšų taupymo politika gali paskatinti neracionalius sprendimus, pagrįstus tik išlaidų mažinimu, o tai gali sutrikdyti valstybės politikos tam tikroje srityje įgyvendinimą. Todėl visi sprendimai, o jie priimami čia, Seime, susiję su išlaidų mažinimu, turėtų būti priimami tik įsitikinus, kad nuo to nenukentės bendri, teisėti visuomenės interesai, valstybės saugumas.

Aš atsiprašau gerbiamųjų Seimo narių, kad užtrukau daugiau, tačiau ataskaitoje vidinio saugumo klausimams skirta mažiau dėmesio negu išorinio saugumo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone ministre.

Pagal darbotvarkę turėčiau pakviesti į tribūną užsienio reikalų ministrą A.Saudargą. Lyg ir buvo prieš kurį laiką. Aišku, negalės dalyvauti. (Balsai salėje) Man pranešta, kad užsienio reikalų ministras turi labai svarbų susitikimą. Kadangi klausimai ir atsakymai nėra numatyti pagal darbotvarkę, todėl nieko kito nelieka, kaip išklausę dviejų ministrų ataskaitą galėtume susitarti, kad užsienio reikalų ministrui A.Saudargui mes galėsime suteikti laiko artimiausiu metu suderinus darbotvarkes. Ar sutinka taip Seimo nariai? Ačiū.

 

Reklamos įstatymo projektas Nr.P-2642 (pateikimas)

 

Taigi pagal mūsų darbotvarkę turėtume pereiti prie kito klausimo. Klausimas 2-8 – Reklamos įstatymo projektas Nr.P-2642. Parašyta, kad pranešėjas – ministras V.Milaknis, tačiau kviečiame viceministrą. Viceministras prisistatys.

O.ČIUKŠYS. Gerbiamoji Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ūkio viceministras O.Čiukšys. Kadangi šiandien yra mums labai svarbi diena – donorų konferencija, tai aš pateiksiu Reklamos įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – sukurti teisines, komercines, ūkines ar profesines prielaidas reklamai reglamentuoti. Projektas nereguliuoja socialinės ir politinės reklamos bei skelbimų, nesusijusių su komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Reklamos įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Projekte suderintos nacionalinės reklamos teisės normos su Europos Sąjungos direktyvomis, kurios reglamentuoja reklamos naudojimą. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyti tik kai kurių prekių reklamos naudojimo reikalavimai. Nuostatų, reglamentuojančių reklamos draudimus, reikalavimų reklamai yra tiek Alkoholio kontrolės, tiek Tabako kontrolės, tiek Visuomenės informavimo įstatyme, tiek kituose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai reguliuojant reklamą labai svarbu tiksliai apibrėžti įstatyme vartojamas sąvokas, projekte pateikti reklamos, klaidinančios reklamos, lyginamosios, paslėptos reklamos, reklaminės veiklos subjekto, reklamos vartotojo, reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ir kiti būtinų sąvokų apibrėžimai, kurie atitinka minėtos Europos Sąjungos direktyvas. Įstatymo projekte suformuluoti pagrindiniai reklamos principai ir bendrieji reikalavimai. Tai yra projekte nustatyta, kad reklamoje draudžiama pažeisti visuomenės moralės principus, žeminti žmogaus garbę bei orumą. Šiuo metu Lietuvoje nereglamentuota, labai sunkiai kontroliuojama paslėpta reklama. Todėl pastebima su šia reklama susijusių pažeidimų. Todėl projekte nurodoma, kad tokia reklamos rūšis yra draudžiama. Siekiant televizijos programų reklamos reikalavimus suderinti su konvencija “Televizija be sienų” įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje įrašyta nuostata, kad liberalesni laiko ribojimo reikalavimai taikomi toms televizijos laidoms, kurios skirtos tik savo šalies teritorijai ir negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai priimamos kitų šalių. Taip pat Europos Sąjungos direktyva dėl klaidinančios reklamos nustato, kad šalys narės turi turėti ir paskirti institucijas, kurios kontroliuotų klaidinančios reklamos naudojimą. Derinant projekto nuostatas su šios direktyvos reikalavimais, klaidinančios ir lyginamosios reklamos naudojimo kontrolė yra pavesta konkurencijos tarybai. O kitų įstatyme numatytų draudimų ir reikalavimų vykdymo kontrolė numatyta Nacionalinei vartotojų teisių gynimo tarybai.

Įstatymo projektas taip pat numato, kad minėtos kontrolės institucijos, kontroliuodamos reklamos naudojimą turi bendradarbiauti su reklamos savireguliacijos institucijomis. Reikia pažymėti, kad šiuo metu tokia institucija yra kuriama. Ji vadinsis Reklamos taryba ir atstovaus būtent reklamos ūkio subjektams. Atsakomybės už reklamos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka reglamentuota įstatymo projekto VI skirsnyje. Jame nustatytos konkrečios baudos reklaminės veiklos subjektams už klaidinančios, lyginamosios, įstatymo uždraustos ir neteisėtos reklamos naudojimą bei kitus šios įstatymo reikalavimo pažeidimus. Taip pat pažeidimų nagrinėjimo tvarka, terminai bei atsakomybė už padarytus pažeidimus, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Reikia paminėti, kad rengiant įstatymo projektą aktyviai dalyvavo Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus bei Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos atstovai. Taip pat galima atkreipti dėmesį, kad būtent Reklamos įstatymo priėmimas sukurtų reklamos naudojimo teisinę bazę ir efektyvų reguliavimo mechanizmą, kuris, be abejo, užkirstų kelią reklaminėje veikloje pasitaikantiems neigiamiems reiškiniams. Be to, reklamos įstatymo priėmimas pirmiausia apsaugotų vartotoją būtent nuo klaidinančios reklamos, taip pat užkirstų kelią nesąžiningai konkurencijai, būtent tais atvejais, kai tokia konkurencija, nesąžiningomis priemonėmis yra žlugdomas konkurento verslas. Todėl siūloma pritarti šio įstatymo redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti 6 Seimo nariai. Prašom. Pirmas klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti dėl 2 straipsnio 17 dalies, t.y. dėl reklamos savireguliacijos institucijos, apie kurią jūs kaip tik ir užsiminėte pristatydamas projektą. Mano supratimu, kontrolė negali būti nei savanoriška, nei nesavanoriška. Ji turi būti objektyvi ir reikšminga. O pagal dabar suredaguotą tekstą pasižiūrėkite, apie ką čia rašoma. Savanoriškos kontrolės institucija. Kaip tai suprasti? Ar kontrolė bus savanoriška, ar pati institucija bus savanoriška, o kontrolė normali? Galbūt reikėtų tikslinti sąvoką? Kokia jūsų nuomonė?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad galima būtų ginčytis dėl vienokių ar kitokių apibrėžimų, kaip ir čia. Galbūt keistai skambėtų “savanoriškos kontrolės institucijos” apibrėžimas, bet, aš manau, yra idėja ir mintis, kad reklamos ūkio subjektai turėtų būti suinteresuoti atstovauti ir turėti kolegialų organą, su kuriuo galima būtų kalbėtis valdžios institucijoms. Aš manau, kad pirmiausia vadinamasis reklamos komitetas, kuris šiuo metu yra kuriamas, turėtų pašalinti visą aibę problemų, kurios net ir neiškiltų, kad patys ūkio subjektai išmoktų dirbti šiomis naujomis sąlygomis. Nemanau, kad ta kontrolė, kurią jie pasitvirtinę reglamentą vykdys, bus nesavanoriška, nes ta taryba atstovaus visai reklamos ūkio subjektų rinkai.

PIRMININKAS. Sąvoka, aišku, nauja, bet klausia kitas Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl 22 straipsnio. “Baudos ir sankcijos” yra toks skyrius. Baudos ir sankcijos numatytos konkrečiomis sumomis. Laikui bėgant, keičiantis lito vertei gali tai nepasiteisinti. Ar neteisingiau būtų atsisakyti konkrečių sumų ir jas susieti, pavyzdžiui, su vidutiniu darbo užmokesčiu? Ačiū.

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tiek dabar įvardytos baudos, tiek, tarkim, ir vidutinis darbo užmokestis turės tendenciją keistis su jūsų minėtu lito santykio kitimu. Nemanyčiau, kad tas įstatymas yra kada nors nekeistinas. Šiuo metu nustatytos baudos yra įtvirtintos pagal esamą Europos valstybių praktiką ir atsižvelgiant į mūsų ekonominę situaciją, kad jos pirmiausia netaptų, vienaip ar kitaip nubaudus ūkio subjektą, vykdantį reklamos paslaugas, pražūtinga bauda. Manyčiau, kad, be abejo, nėra užkirstas kelias ateityje tas baudas keisti viena ar kita kryptimi.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos konvencijos “Televizija be sienų” oficialiame komentare parašyta, kad transliavimas be sienų laikomas ir tas transliavimas, kuris transliuojamas nacionalinėje teritorijoje ir netgi regioniniai transliuotojai taip pat yra priskiriami ir jiems galioja ta konvencija. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, nes suinteresuoti asmenys painioja šiuos dalykus ir painioja Seimo narius.

O mano klausimas būtų toks. Jūs turbūt žinote, kad mūsų komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas parengė Visuomenės informavimo įstatymą, jis jau yra įregistruotas, daug variantų įregistruota. Ten taip pat yra numatyta kontrolė įvairiose institucijose. Ar jūs derinote savo kontrolės institucijas su šiuo įstatymu? Matau, kad nederinote. Kodėl jūs manote, kad reikia pristeigti labai daug įvairių, kiekvienu įstatymu vis skirtingų kontrolės institucijų?

O.ČIUKŠYS. Pirmiausia ačiū už pastabą, į kurią bandysime atsižvelgti ir patikslinti, kas tai yra nacionaliniai transliuotojai ir kokios jų transliavimo ribos. O jūsų klausimą norėčiau pradėti nuo kito galo, nes tos kontrolės institucijos, kurios numatytos šiame įstatymo projekte, nėra naujos. Tiek Konkurencijos taryba, tiek Nacionalinė vartotojų teisių gynimo taryba… pastaroji buvo veikianti, dabar ji transformuojasi, o Konkurencijos taryba jau veikė seniau. Iš esmės mes pavedame ūkinės veiklos kontrolės funkciją toms institucijoms, kurios, mūsų nuomone, galėtų tą kontrolę vykdyti. Kadangi mes kalbame apie ūkinę veiklą, apie reklamos paslaugas ir reklamos rinką, aš nemanau, kad Visuomenės informavimo įstatyme dalį kontrolės mes galėtume perkelti tame įstatyme numatytų institucijų kontrolės sričiai, nes jų kontrolės sritis kur kas platesnė – ji susijusi ir su socialinės, ir su politinės reklamos dalykais. Reklamos įstatymo veikimo sritis yra siauresnė, ji gilesnė, bet siauresnė, apima didele dalimi, kaip minėjau, ūkinę veiklą. Todėl aš manau, kad šiuo atveju siūlomos kontrolės institucijos vykdys sau įprastas ir būdingas funkcijas: Konkurencijos taryba užtikrins konkurenciją, nes klaidinanti ir nesąžininga reklama pažeidžia konkurencijos principus, o Vartotojų teisių gynimo taryba, kadangi mes visi esame reklamos vartotojai, stebės, ar nepažeidžiami mūsų, kaip vartotojų, interesai, – vėlgi vykdys savo funkciją, kurią ji ir privalėtų vykdyti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M.Šerienė. Tiek klausėjų, tiek pranešėjo prašau maksimaliai trumpinti savo klausimus ir atsakymus.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte rašoma (vis tiek turiu pacituoti, nors ir labai trumpinu savo klausimą): “Esminis reklamos naudojimo reikalavimas yra jos atpažįstamumas. Šiuo metu Lietuvoje nereglamentuota, labai sunkiai kontroliuojama paslėpta reklama, todėl pastebima daug su ja susijusių pažeidimų”. Aiškinamajame rašte jūs rašote kaip apie esminį reikalavimą, o įstatyme apie tai jau labai aptakiai ir tik vienu sakiniu. 8 straipsnis – “Reklamos atpažįstamumas” – pats trumpiausias iš visų straipsnių. Peržiūrėjau tas sankcijas – irgi labai aptaku. Viename straipsnelyje pažymėta, kad už 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda. Ar nekils nesusipratimų dėl esminio reklamos reikalavimo, kai jis yra taip aptakiai aprašytas?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad, be abejo, realus gyvenimas parodys, kiek mes galėsime taikyti šį įstatymą kontroliuojant tokią subtilią reklamos formą kaip paslėpta reklama, kadangi tai nėra, kaip jūs minėjote, labai aiškiai matoma ir identifikuojama reklama. Tačiau aš manau, kad tiek egzistuojantis ir čia įrašytas paslėptos reklamos apibrėžimai, tiek reikalavimas, kad tokia reklama, jeigu ji sąmoningai spausdinama visuomenės informavimo priemonėse, turi eiti su prierašu “reklama”, kad neklaidintų vartotojo, vis dėlto suteikia tas prielaidas ir garantijas, jog mes, tos kontroliuojančios institucijos, ją atpažinsime ir imsimės tam tikrų priemonių. O baudos už tai numatytos iš esmės analogiškos, kaip ir siūlomos už kitas draudžiamas reklamos rūšis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis viceministre, pateiktas įstatymo projektas, aš bandžiau surasti, iš esmės pripažįsta tai, kad tabako reklamos uždraudimas Seime pagal šį įstatymą buvo neteisėtas. 9 straipsnis numato veiklą, kuri įstatymu uždrausta ir neteisėta, ir prekes bei paslaugas, kurios yra draudžiamos teikti arba yra uždraustos. Kaip jūs paaiškintumėte tą dalyką?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Kadangi, kaip žinome, tiek alkoholio produktai, tiek tabako gaminiai yra ypač jautrios prekės, jų reklama, gamyba, platinimas ir net iš dalies vartojimas daugelyje valstybių yra reglamentuojamas. Šių prekių tiek vartojimą, tiek reklamą, tiek gamybą mes stengiamės reglamentuoti atskirais teisės aktais. Tai yra, be abejo, ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimas, todėl aš nemanau, kad teikiamas Reklamos įstatymo projektas prieštarautų jūsų minėtam Tabako kontrolės įstatymo projektui – būtent draudimui reklamuoti tabako gaminius, nes tos prekės reklama turi būti tiksliai reglamentuota Tabako kontrolės įstatyme.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Man trupučiuką neaišku, kas iš tikrųjų kontroliuos reklamą. 17 straipsnyje parašyta, kad reklamos naudojimo draudimo ir reikalavimų vykdymą kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba bei jos įgaliotos kontrolės institucijos. Sakykite, ką reiškia “jos įgaliotos kontrolės institucijos”? Kokios tai yra institucijos? Ar Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba turi teisę įgalioti kažkokias institucijas kontroliuoti reklamos naudojimą?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Visų pirma šiuo įstatymu yra labai tiksliai apibrėžta, kokios institucijos kokias reklamos rūšis kontroliuos. Kaip minėjau, Konkurencijos taryba užsiims klaidinančios ir lyginamosios reklamos kontrole, o jūsų minėta Vartotojų teisių gynimo taryba ir atskiri jos padaliniai, kuriuos ji įgalios (dėl to jums ir buvo neaišku), tai Maisto ir veterinarijos taryba, Ne maisto prekių taryba, – šie padaliniai bus įgalioti kontroliuoti šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Aš čia nematau kokių nors prieštaravimų ir neaiškumų.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi, norintys paklausti, paklausė. Iš tiesų klausimų daug ir įvairių. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti projektui po pateikimo? Ne visi galvoja, kad galima pritarti. Prašom išsakyti nuomones. Atsiprašau. Registruojamės. Ačiū, pranešėjau. Nėra sutarimo.

Šiuo metu užsiregistravo 36 Seimo nariai. Prašom kalbėti už ir prieš. Už kalbės K.Kuzminskas. Prašau.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis Reklamos įstatymas jau rengtas seniai. Kai mes dar teikėme Seimui svarstyti ir priimti Tabako kontrolės įstatymą, kai kurias sąvokas ėmėme iš šio Reklamos įstatymo. Aišku, yra šiokių tokių trūkumų, tačiau reikia pritarti po pateikimo, o svarstant viskas išsispręs.

PIRMININKAS. Kolegai K.Kuzminskui oponuos tos pačios frakcijos narys A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, Reklamos įstatymas yra nepaprastai svarbus įstatymas. Štai dabar, kai atidarytas mūsų derybų su Europos Sąjunga audiovizualinis sektorius, man teko matyti Vyriausybės susirašinėjimą su tam tikromis Europos institucijomis. Ji mums visą laiką daro priekaištą dėl to, kad mes esame ratifikavę konvenciją “Televizija be sienų”, tačiau mūsų įstatymuose nėra numatyta visa tai, kas padėtų ją įgyvendinti. Tai ir tuose raštuose, kokioje dešimtyje vietų vis pabrėžiama, o kaip jūsų Reklamos įstatyme atsispindi tas, kaip atsispindima tas ir panašiai. Labai norėtųsi, kad mūsų Reklamos įstatymas, kuris, dar kartą kartoju, yra labai svarbus, būtų taip pat ir kokybiškas. Kai mes kalbame apie Reklamos įstatymo įgyvendinimą, tai kalbame ir apie tokius dalykus kaip teleparduotuvė, kuri taip pat yra viena iš reklamos rūšių, kalbame apie reklamos laiką, apie reklamos intervalus, apie reklamos trukmes, pobūdį, paslėptą reklamą. Visi tie dalykai turi būti ne tik tiksliai apibrėžti, bet turi būti ir institucijos, kurios juos kontroliuotų ir prižiūrėtų. Tuo neužsiims nei Konkurencijos tarnyba, nei vartotojų teisių tarnybos. Todėl pritardamas, kad tai yra svarbu, reikia jį greitai priimti, aš per balsavimą dėl pritarimo po pateikimo susilaikysiu ir prašysiu, kad paskirtumėte Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad mes galėtume paspartinti jo priėmimą ir suderinti su tais dalykais, dėl kurių mes pusę metų sėdime ir dirbame, kad atitiktų Europos reikalavimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, kas pritaria po pateikimo, kas mano, kad reikia tobulinti, balsuos kitaip.

Už balsavo 25, prieš – 1, susilaikė 3. Gerbiamieji Seimo nariai, projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Yra du siūlymai. Vienas – Ekonomikos komitetas siūlomas kaip pagrindinis, kitas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti balsuodami. Balsuojantys už balsuoja už Ekonomikos komitetą, balsuojantys prieš – už Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Susilaikiusių neskaičiuojame.

Už Ekonomikos komitetą balsavo 9, už Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą – 15, į 4 nekreipsime dėmesio. Taigi pagrindiniu komitetu paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Gal tada Ekonomikos komitetas tiktų kaip papildomas? Tinka, taip? Numatoma svarstyti (vėl ta formuluotė – pratęsta pavasario sesija, kurios mes dar nepratęsėme) turbūt sesijos paskutinę dieną, formuluokime taip. Tinka? Tinka.

 

Valstybės rezervo įstatymo projektas Nr.P-2635. Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2636. Įmonių įstatymo 14 straipsnio ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2637 (pateikimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome klausimą – Valstybės rezervo įstatymo projektas Nr.P-2635. Pateikėjas – viceministras, nežinau kas… Pono V.Milaknio nematau. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, 5 minutes jau vėluojame.

O.ČIUKŠYS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Valstybės rezervo įstatymo projektą, kurio tikslas yra sukurti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo, finansavimo bei administravimo sistemą, kuri visų pirma sudarytų sąlygas sukaupti valstybės finansinių ir materialinių išteklių rezervą, atitinkantį Lietuvos Respublikos poreikius bei Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Įstatymo projektu siekiama apibrėžti su valstybės rezervu susijusias sąvokas bei reglamentuoti jo sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir administravimą. Įstatymo projekte nustatoma, jog valstybės rezervą sudaro valstybei nuosavybės teise priklausantys finansiniai ir materialiniai ištekliai bei privalomosios valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos. Finansinių išteklių buvimas valstybės rezerve turėtų padidinti galimybes tenkinti bet kokius nenumatytus poreikius, iškylančius ekstremalios situacijos metu. Iki šiol visi valstybės rezervo materialiniai ištekliai buvo įsigyjami valstybės lėšomis ir priklausė valstybei nuosavybės teise. Nuostatai, įpareigojantys ūkio subjektus sukaupti, saugoti ir atnaujinti privalomąsias materialinių išteklių atsargas, kurios jiems priklauso nuosavybės teise, praplečia esamą valstybės rezervo sudarymo tvarką. Galima paminėti, kad tokia praktika yra taikoma daugelyje tiek pasaulio, tiek ir Vakarų Europos valstybių. Įgyvendinus šią nuostatą, bus išplėstos valstybės rezervo sukaupimo galimybės, sudarytos palankesnės sąlygos įvykdyti Europos Sąjungos teisės dokumentų reikalavimus pirmiausia dėl privalomų naftos ir naftos produktų atsargų.

Valstybės rezervo įstatymo projekte apjungiamos visos finansinių ir materialinių išteklių, sudarančių valstybės rezervą, sukaupimo, tvarkymo ir administravimo nuostatos. Įstatymo projekte pažymima, kad naudojant valstybės rezervą Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyja teisę nurodyti ūkio subjektams, saugantiems privalomas materialinių išteklių atsargas, atlygintinai perduoti jas nustatytoms valstybės institucijoms ar ūkio subjektams, nustatyti atskirų materialinių išteklių vartojimo apribojimus bei reglamentuoti šių materialinių išteklių kainas.

Įstatymo projekto inkorporavimas į Lietuvos teisės sistemą būtų vykdomas papildant ir pakeičiant šiuos galiojančius įstatymus, visų pirma teikiamą Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo projektą. Taip pat numatoma įgalioti Vyriausybę parengti ir patvirtinti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo ir tvarkymo nuostatus.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti dėl įgyvendinimo. Įstatymas priimamas dabar, o įgyvendinti numatyta tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Daugiau kaip metai. Kodėl toks ilgas laikotarpis nuo priėmimo iki įgyvendinimo? Juk čia labai svarbus įstatymas, kuris sutvarkytų valstybės rezervus. Reikėtų jį greičiau įgyvendinti. Kokios čia priežastys? Ačiū.

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Priežastys yra labai paprastos. Visų pirma tos, kad šiuo metu valstybės materialinių išteklių rezervo sudarymo, naudojimo ir tvarkymo principus nustato atskiri Vyriausybė nutarimai. Kaip žinome, yra specialiųjų paskirties įmonių, kurios būtent užsiima šio rezervo tvarkymu ir saugojimu. Jos planuoja ūkinius metus, todėl tiesiog negadinant nusistovėjusios tvarkos, nepažeidžiant ūkinės veiklos vykdymo principų naujos tvarkos įsigaliojimas ir numatytas nuo kitų metų sausio 1 d.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla klausimas pažiūrėjus į šį įstatymą, kas ir kokiu principu parenka privačias įmones, kurios turi sukaupti šias atsargas? Kaip galima ir kokiu įstatymu (ar šiuo) įpareigoti privačią įmonę išsaugoti šias vertybes ir vykdyti tas visas valstybės funkcijas?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Įmonių numatymo tvarka ir kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkamos šios įmonės, bus nustatyti siūlomose parengti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo ir tvarkymo nuostatuose, kurie būtų pavesti šio įstatymo projekto priėmimo atveju rengti Vyriausybei. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Ekonomikos ir privatizavimo instituto direktorius ponas Š.Bivainis. Aš manau, kad ši darbo grupė pagal sutartį šių nuostatų ir šios tvarkos rengimo pabaiga turėtų būti apie spalio vidurį. Jeigu būtų pageidavimas, preliminarius skaičiavimus, kriterijus ir nuostatus, pagal kuriuos būtų atrenkamos konkrečios įmonės, galėtų pateikti ir anksčiau.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi norintys paklausti paklausė.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Pritariame. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Aš dabar klausiu dėl pagrindinio komiteto. Kuris nors pagrindinis, kitas papildomas. (Balsai salėje) Yra du siūlymai, vienas – Ekonomikos komitetas, kitas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsti balsuojant. Balsuojantys už balsuos už Ekonomikos komitetą, kaip siūloma Seniūnų sueigoje, balsuojantys prieš balsuos už Biudžeto ir finansų komitetą kaip pagrindinį. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, galiu…

Registruojamės!

Salėje yra 29 Seimo nariai.

Prašom balsuoti. Balsuojantys už renkasi Ekonomikos komitetą, balsuojantys prieš renkasi Biudžeto ir finansų komitetą. Į susilaikiusius nekreipsime dėmesio.

Už balsavo 12, prieš – 11. Taigi pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Už balsavo 12, prieš 11. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomu komitetu tada galėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tinka du papildomi komitetai? Tinka. Numatome svarstyti rudens sesijoje. Tinka?

Ar būtų galima pritarti lydimiesiems dokumentams 2-9b – Statybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Ar būtų galima paskirti tuos pačius komitetus? Svarstymo data ta pati.

Ar galima pritarti kitam įstatymui – Įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2637? Galima pritarti? Pritarta. Siūlome tuos pačius komitetus? Taip pat svarstysime rudens sesijoje. Ačiū. Pritarta.

 

Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2617 (pateikimas). Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2618. Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2619 (pateikimas)

 

Svarstome Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2617. Pranešėjas – ministras J.Rudalevičius ar kas nors jį pavaduojantis. Prašom.

G.ROKICKIENĖ. Seimui teikiamas įstatymo projektas dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Siūloma įstatymą pataisyti taip, kad biudžetines įstaigas steigėjo valia arba Vyriausybės nutarimu būtų galima reorganizuoti į viešąsias įstaigas arba į savivaldybes bei savivaldybės įmones, nes galiojančiame įstatyme biudžetines įstaigas galima reorganizuoti tik į biudžetines įstaigas.

2 punkto pakeitimo esmė yra ta, kad visas turtas, kurį turėjo biudžetinė įstaiga, patikėjimo teise įvertinamas ir perduodamas reorganizuojamai įmonei, o turtas, kurį turėjo biudžetinė įstaiga, jeigu ji reorganizuojama į viešąją įstaigą, perduodamas panaudos pagrindais viešajai įstaigai, tačiau panaudos pagrindais galima perduoti viešajai įstaigai tik tada, kai steigėjas yra valstybė arba savivaldybė. Kitoms įstaigoms panaudos pagrindais turtas yra neperduodamas.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Rokickiene. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamoji viceministre, aš dėl šio ir dėl kitų projektų. Pereinant iš vieno būvio į kitą, kaip šiuo atveju pereis darbuotojai arba tarnautojai? Biudžetinėje įstaigoje dirba tarnautojai. Jeigu įmonė, tada jau tampa darbuotojais. Ar sprendžiami tie klausimai, ar ne?

G.ROKICKIENĖ. Taip, tie klausimai sprendžiami, ir tai iš dalies irgi yra vienas iš tikslų. Pagal galiojančią tvarką, jeigu nori reorganizuoti biudžetinę įstaigą, ją reikia naikinti ir iš naujo steigti. Kai naikini vieną ir iš naujo steigi kitą, tuo labiau jau nebe valstybės išlaikomą įstaigą, visi darbuotojai yra atleidžiami ir reikia iš naujo juos priimti arba įdarbinti biudžetinėse įstaigose. Reorganizavimo atveju galima geriau išspręsti darbuotojų perkėlimo klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Jūs sutaupėte mums laiko.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima pritarti bendruoju sutarimu įstatymo projektui po pateikimo? Galima. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tinka. Papildomo komiteto niekas nesiūlė. Papildomu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje, t.y. šios sesijos pabaigoje. Sutarta?

Ačiū, pranešėja.

Ar būtų galima pritarti ir lydimiesiems įstatymams?

G.ROKICKIENĖ. Būtų gerai, nes lydimieji yra du: ir Įmonių įstatymas, ir Viešųjų įstaigų įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Viskas gerai. Galima bendruoju sutarimu pritarti projektui Nr.P-2618? Galima. Galima siūlyti tuos pačius komitetus? Svarstymo data ta pati?

Galima pritarti Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2619?

L.SABUTIS. Dėl Įmonių įstatymo reikėtų papildomu dar paskirti Ekonomikos komitetą.

PIRMININKAS. Dėl Įmonių įstatymo išimties tvarka ponui L.Sabučiui leidžiame dar pasiūlyti papildomą Ekonomikos komitetą. Galima Ekonomikos komitetą skirti papildomu?

L.SABUTIS. Aš manau, kad ne prieš…

PIRMININKAS. Galima. Tvarka. Ekonomikos komitetas įrašytas. Svarstant Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą galima apsieiti be Ekonomikos komiteto? Galima. Pritarta taip kaip ir pagrindiniam projektui. Siūloma svarstyti sesijos pabaigoje arba pratęstoje sesijoje.

Kolegos, nagrinėjame kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

G.ROKICKIENĖ. Jeigu galima…

PIRMININKAS. Prašom, viceministre, pratęsti pateikimų seriją.

G.ROKICKIENĖ. Jeigu galima, aš pradėčiau atvirkštine tvarka. Pirma pateiksiu Metrologijos įstatymo projekto pakeitimą, po to – Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

PIRMININKAS. Ačiū už pataisą. Sekretoriatas atkreips į tai dėmesį.

 

Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2621. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1897 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2620 (pateikimas)

 

G.ROKICKIENĖ. Teikiamas įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas, kurio pagrindinis tikslas – suderinti Metrologijos įstatymo nuostatas su tarptautiniais Europos Sąjungos teisės aktais bei normatyviniais dokumentais. Šiais dokumentais yra siekiama mažinti matavimo priemonių, skirtų privalomai metrologinei kontrolei, apimtį. Juos daugiausia sudaro etalonai, t.y. fizikinių dydžių vienetai, kuriems yra naudojama patikra. Būtent šie vienetai yra perduodami atliekant kalibravimo, o ne privalomos patikros procedūrą.

Ir 2 punktas, kuris eliminuojamas iš Metrologijos įstatymo, – sumažinti privalomą valstybės kontrolę tiems prietaisams, už kuriuos iš esmės yra atsakingas gamintojas, nes gamintojas, diegdamas savo įstaigoje kokybės sistemą, pats yra suinteresuotas suderinti, kad visi matavimo prietaisai atitiktų nustatytus reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys.

S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, jūsų siūlomo įstatymo 9 straipsnio pakeitime atsisakoma metrologinės kontrolės etalonams. Keista, tačiau etalonų kontrolė pakeičiama kalibravimu, t.y. technologiniu procesu. Noriu paklausti, kaip galima apdirbimo technologinį procesą sutapatinti su kontrole? Kas tada vis dėlto tikrins etalonus? Ačiū.

G.ROKICKIENĖ. Etalonai yra tikrinami specialiose laboratorijose, kurios garantuoja patikrą ir kalibravimą. Nes valstybės kontrolė, sakykim, metrologinė kontrolė šiuo atveju yra mažiau kompetentinga ir tikrai trukdo šiam procesui. O kuo kalibravimas skiriasi nuo patikros, galėtų atsakyti specialistai, tačiau kalibruojant yra galimas matavimo neapibrėžčių nustatymas. Dėl šio apibrėžčių nustatymo jau negalėtų būti kompetentinga valstybės kontrolės institucija tai išspręsti. Iš esmės praktikoje tai ir netaikoma. Bet jeigu galėtų paaiškinti ponas Staugaitis, jis tikrai jums labai kvalifikuotai atsakytų, jeigu jūs pageidaujate.

PIRMININKAS. Nepageidaujate, taip? (Balsai salėje) Po to. Individualiai pageidavimas bus pareikštas. Gerai. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima pritarti Metrologijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo? Galime. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinka. Papildomas komitetas nesiūlomas. Kažkas siūlo Ekonomikos komitetą. Ar reikia Ekonomikos komitetui jį svarstyti? (Balsai salėje) Nereikia. Ir taip turi daug darbo. Ačiū. Be Ekonomikos komiteto, nebent Žmogaus teisių komitetas. Numatoma svarstyti toje grėsmingoje pratęstoje sesijoje. Ar tinka? Tinka. Ar būtų galima pritarti lydinčiajam įstatymui – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1897 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Galima. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, papildomo nėra. Svarstome pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Taip, pritarta.

 

Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2532 (svarstymas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiek tiek išsiveržėme į priekį ir siūlau svarstyti vienintelį mums likusį rezervinį klausimą, nes kiti klausimai nukelti į ketvirtadienį. Tai Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar yra Ekonomikos komiteto koks nors atstovas? Yra. Prašom. (Balsai salėje) Seimo narė O.Suncovienė. Prašom.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstomos pataisos esmė – pakeisti auditoriaus vardo suteikimo tvarką suteikiant galimybę tapti auditoriais didesnei kvalifikuotų specialistų grupei. Svarstant Lietuvos Respublikos audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Ekonomikos komitete, dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Auditorių rūmų ir Finansų ministerijos atstovai, kurie pasakė savo pastabas bei pasiūlymus. Taip pat gauta Europos teisės departamento išvada, jog projekto nuostatos neatitinka Europos Bendrijos Tarybos direktyvos reikalavimų. Taigi Ekonomikos komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į komiteto posėdžio metu pasakytas pastabas ir pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti Ekonomikos komiteto siūlymui projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti? Galima. Pritarta. Iniciatorius šį projektą tobulins.

 

Seimo rezoliucijos "Dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje" projektas Nr.P-2552 (pateikimas, svarstymas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, galime pereiti prie kito klausimo, jeigu salėje yra ponas S.Čirba. Yra salėje. Prašom. Seimo rezoliucijos “Dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje” projektas. Pateikimas. Prašom. (Balsai salėje)

S.ČIRBA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiame Seimo rezoliucijos “Dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje” projektą. Turiu pasakyti, kad praėjusių metų birželio 29 d. Seimas priėmė nutarimą “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais”. Štai Lietuvoje jau geri penki mėnesiai vyksta Jaunimo metų renginiai ir šie metai, tikimės, suteiks jaunimo politikai naują postūmį ir naują žingsnį. Šia rezoliucija siūloma akcentuoti keturias pagrindines jaunimo problemas, t.y. jaunimo būsto problemą, nedarbo mažinimo, užimtumo, integracijos į darbo rinką problemų sprendimą, jaunimo išsilavinimo, švietimo, studijų kreditavimo problemas bei jaunimo pilietiškumo ugdymą. Šia rezoliucija būtų skatinama spręsti visas šias aktualias problemas. Siūlymas paskelbti šią rezoliuciją būtų dar vienas žingsnis, susijęs su jau minėtų Jaunimo metų paskelbimu, ir paskatintų Lietuvos Respublikos Vyriausybę atkreipti dėmesį į šias anksčiau minėtas keturias problemas, kad būtų priimti tam tikri teisės aktai pagal Vyriausybės kompetenciją. Todėl Seimo narių prašau pritarti po pateikimo ir artimiausiu laiku ją priimti.

Turiu atkreipti dėmesį dar į vieną pastabą, kad Europos teisės departamentas palankiai įvertino rezoliucijoje išdėstytas mintis ir išvada yra vienareikšmė, kad tai atitinka Europos Parlamento vykdomą politiką jaunimo srityje ir derinasi su Europos Sąjungos vykdoma jaunimo politika.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, be jokios abejonės, pritardamas jūsų parengtai rezoliucijai, vis dėlto noriu abejoti dėl vieno momento ir paklausti jūsų nuomonės. Rezoliucijos 1 dalis, taip įvardyčiau, baigiasi žodžiais “Seimas išskiria šias investicijų ir veiklos sritis”. Mano galva, žodis “išskiria” gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą prasmę, todėl ar nebūtų tiksliau suformuluoti šį sakinį suteikiant jam aiškumo, jog “Seimas suteikia prioritetą šioms investicijų ir veiklos sritims”? Jūsų nuomonė.

S.ČIRBA. Mano nuomone, galima ginčytis arba nesiginčyti. Aš manau, kad kuo aiškesnis sakinys, tuo jis būtų visiems priimtinesnis. Jūsų pastaba yra labai tinkama ir laiku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu nebūtų daugiau redakcinių pastabų, įskaitant pono A.Stasiulevičiaus siūlymą, kad vietoje “išskiria” reikėtų rašyti “suteikia prioritetą šioms veiklos sritims”, mes galėtume ją priimti, nesudarydami redakcinių komisijų, ir galėtume priimti iš karto. Ar mes nusiteikę tai daryti dabar? Ar yra norinčių ją redaguoti? Ar yra, aš negirdžiu? Nėra norinčių redaguoti, taip?

Gerbiamieji Seimo nariai… Palaukite, pranešėjau. Nebent jūs norėtumėte pakeisti procedūrą ir nepriimti šiandien? Ne. Tada tvarka.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Atsiprašau, kažkas atsitiko su kompiuteriu. Kompiuteris išsijungė. Kantrybės! Minutę! Gal kaip nors pavyks pataisyti.

Niekas nenorėjo diskutuoti, visi norėjo priimti rezoliuciją.

 

Seimo narių pareiškimai

 

Gerbiamieji Seimo nariai, gal kol mūsų Sekretoriatas pamėgins ištaisyti kompiuterio nesklandumus, galėtų Seimo nariai perskaityti savo pareiškimus, o po to grįšime prie rezoliucijos? Pritarta. Aš neturiu eilės, kas turėtų… Tik vienas Seimo narys nori perskaityti. Prašom į tribūną D.Paukštę. Tai kiek vis dėlto iš tikrųjų yra? Kiek iš viso? Ponas R.Kupčinskas kitas. Prašom.

D.P.PAUKŠTĖ. Pareiškimas.

“Pradedant pilietinę parašų rinkimo akciją prieš monopolistinius akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” veiksmus 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos partijos “Socialdemokratija 2000” valdybos pavedimu turėjau “Telekomo” vadovybei įteikti vadovybės pareiškimą, aiškinantį akcijos esmę. 12 val. 20 min., prisistatęs budėtojui ir apsaugos darbuotojui, paprašiau susitikimo su bet kuriuo iš “Telekomo” vadovų. Eiti link vadovo kabineto man nebuvo leista. Laukiant, kol priims vienas iš jų, man buvo paaiškinta, kad “Lietuvos telekomas” man, Lietuvos Respublikos Seimo nariui, yra “svetima” teritorija, prilyginama užsienio ambasadai. Nesulaukęs vadovo ar vieno iš jo pavaduotojų, taip ir negalėjau įteikti tarybos pareiškimo.

Manau, jog šiais veiksmais mano atžvilgiu buvo padaryti du pažeidimai: vienas – konstitucinis ir įstatyminis, kitas – etinis.

Monopolistas – akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Statuto 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, užtikrinančią Seimo nariui teisę “nekliudomai lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose”. Šis incidentas akivaizdžiai įrodo “Lietuvos telekomo” savininkų niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybės valdžios atstovus ir jos įstatymus, laikant savo monopolijos teritoriją atskira, nepaklūstančia Lietuvos jurisdikcijai, valstybe.

“Lietuvos telekomo” savininko atsisakymas susitikti ir priimti pareiškimą taip pat nesuderinamas ir su etikos normomis. Švedijos ir Suomijos valstybės, kurių bendra kampanija valdo “Lietuvos telekomą”, savo šalyse realiai užtikrina socialinį dialogą. Deja, tokio dialogo nenorima pripažinti Lietuvoje. Elgiamasi taip, tarsi norima parodyti, kas yra tikrasis Lietuvos šeimininkas.

Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nesiims konkrečių priemonių, tramdydamas monopolistų savivalę, jų sukurtas precedentas turės nepataisomų pasekmių, kurstančių antivakarietiškas, antiinvesticines nuotaikas Lietuvoje. Prašyčiau Seimo Pirmininką atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau ignoruojama aukščiausioji valstybės institucija – Seimas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiamas Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom perskaityti antrą pranešimą. Atsiprašau, pareiškimą.

R.KUPČINSKAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau perskaityti Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pareiškimą, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ponui G.Balčiūnui. Pareiškimas “Dėl piketuotojos nubaudimo”.

“Į mūsų grupę kreipėsi Vilniaus miesto Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybės gynimo komiteto pirmininkė A.Gelumbauskaitė nurodydama, kad ją Vilniaus miesto II-ojo apylinkės teismo teisėjas E.Juozėnas š.m. birželio 16 d. nubaudė 300 litų bauda už 1999 m. gruodžio 30 d. piketą prie JAV ambasados Vilniuje.

Kreipusiosios paaiškinimu, piketuotojus, kurie prašė JAV pasisakyti prieš kraujo liejimą Čečėnijoje, pasitiko ir su jais pasikalbėjo du JAV ambasados pareigūnai, kuriems buvo perduoti prašymai. Piketas vyko korektiškai ir taikiai, jokių konfliktų nebuvo.

A.Gelumbauskaitės žodžiais, policija teismui pateikė kaltinimą, kad pikete dalyvavo ne 10, o 15 ar 16 žmonių. Iš to didesnio žmonių skaičiaus buvo atėję ir stovėjo fotografuoti ir šiaip žingeidūs pašaliniai žmonės, kurių, jos žodžiais, ji negalėjo nei morališkai, nei teisiškai nuvaryti, o policija, jeigu ji buvo dėl tvarkos, tai privalėjo nurodyti arba veikti, jeigu manė, kad yra netvarka. Ji taip pat skundėsi, kad teismas jai nesudarė galimybių pasinaudoti advokato paslaugomis.

Nevertindami teismo motyvų ir proceso, norime išreikšti nuomonę, kad apeliacine tvarka peržiūrint teismo nutarimą prasminga atsižvelgti į humanistinę šios akcijos pusę – paramos prašymą naikinamai čečėnų tautai ir kad policija įvykio vietoje nesiėmė įvykio situacijos aiškinimosi ar kokių veiksmų, kurie būtų piketuotojų atmesti. Visuose piketuose, kurie vyksta Lietuvos Respublikoje, prie piketuotojų stoviniuoja ir pašaliniai žmonės, o įstatymas arba poįstatyminiai aktai nenumato, kaip tokiu atveju elgtis.

Rusijos 9 mėnesius vykdomo čečėnų tautos genocido tarptautinėje pasmerkimo akcijoje vargu ar yra pamatuota ir visų suprasta, kad Lietuvos pensininkės nubaudimas bus morališkai ir teisiškai suprastas ir pagrįstas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys perskaityti pareiškimus, juos perskaitė. Gerbiamieji Seimo nariai, galėtume sugrįžti prie mūsų rezoliucijos. Kompiuteris jau pasveiko nuo žaibų. Prašom registruotis.

 

Seimo rezoliucijos "Dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje" projektas Nr.P-2552 (priėmimas)

 

Šiuo metu salėje užsiregistravo 28 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas pritaria rezoliucijai, balsuoja už, prieštaraujantys balsuoja kitaip. Su redakcine pastaba, kuri pranešėjo buvo priimta.

Už balsavo 24, prieš niekas, susilaikė 1. Taigi Seimo rezoliucija “Dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje” priimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų darbotvarkė baigta. Laimingai visiems grįžti namo. Posėdis baigtas.