Penkiasdešimt antrasis (487) posėdis
2000 m. birželio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. birželio 20 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, kolegos. Pradedame šios dienos posėdį. Pradedame registruodamiesi. Registruojamės. Gerbiamieji, prašom žvelgti į darbotvarkę. Iškrinta 1-6 klausimas – Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nėra galutinių išvadų. Per klaidą neužjuodintas 1-8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” projektas. Dar reikia šiek tiek tartis. Seimo frakcijos pasiūlė labai daug kandidatūrų. Daugiau pasikeitimų, kolegos, lyg ir nėra.

2-10 – vienas projektas nebus teikiamas. Teisės departamento išvadų kol kas nespėta pateikti. Kolegos, prašyčiau jūsų pritarimo mano požiūriui į 1-13a, 1-13e projektus. Tai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. Jie buvo įregistruoti tik vakar vėlai vakare ir iš tikro ne visi kolegos turėjo galimybę teikti pataisas. Taigi šiandien, jeigu jūs neprieštarautumėte, galėtume pradėti svarstyti, bet nebaigti svarstymo. Svarstymą baigtume arba ketvirtadienį, arba ateinantį antradienį, kad nebūtų didelių Statuto pažeidimų. Prašyčiau, kolegos, sutikti, kad šiandien dėl pataisų, kalbėdami dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, neapsispręstume. Tai kol kas tiek dėl darbotvarkės, kolegos.

Ir viena didžiulė problema – tai Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas. Mes jį beveik esame priėmę pastraipsniui, bet iki šiol kyla didžiuliai ginčai dėl jo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo iniciatyva ir mūsų paprašytas peržvelgė šį projektą ir jo nuomonė dėl šio projekto teisinės kultūros kategoriškai skiriasi nuo pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonės šiuo požiūriu. Taigi, kolegos, aš kviesiu apsispręsti, ar šiandien baigiame priėmimą, ar, kaip siūlo papildomas komitetas, grąžiname iniciatoriams šį projektą tobulinti. A.Sysas sako savo nuomonę, J.Razma sakys vėliau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes vėl darome nereikalingą diskusiją, nes šis įstatymas seniai lauktas, seniai jo reikia. Mūsų komitete jau ne vieną kartą jis buvo svarstytas, išsakytos Teisės departamento patarėjų pastabos, į kai kurias yra atsižvelgta. Kitos nėra esminės pastabos, dėl kurių reikėtų šio įstatymo nepriimti ir daryti pertrauką. Tuo labiau norėčiau priminti, gerbiamieji kolegos, kad mes kartais priimame įstatymus, kuriems pateikta 40–60 Teisės departamento pastabų, į tai numodami ranka, nors ten pastabos būna daug reikšmingesnės. Šios pastabos nėra esminės šiame įstatyme. Aš manau, kad pradeda veikti lobistiniai interesai, nes siūloma derinti įstatymą su dar neparengtu Darbo kodekso įstatymu, nors neaišku, kada jis pasirodys. Todėl labai kviečiu balsuoti, kad būtų baigtas šio įstatymo priėmimas, nes galbūt jis padės žmonėms spręsti problemas, kurios yra susikaupusios, t.y. darbo ginčų nagrinėjimą teismuose. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau, kad šio projekto autoriai ir šalininkai galvotų, jog tie, kurie siūlo šiandien jo nepriimti, yra prieš tą projektą, prieš jo turinį. Aš priklausau prie tų, kurie linkę kategoriškai prašyti šiandien nepriimti šio įstatymo, nes jeigu būtų priešingai, aš turbūt pirmą kartą šioje kadencijoje, protestuodamas prieš teisinį nihilizmą, demonstratyviai išeičiau iš posėdžių salės. Nes kiek man yra tekę kalbėti su teisininkais, jie mano, kad čia yra rimtų problemų. Tokia buvo ir Teisingumo ministerijos vadovų nuomonė, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ir Teisės departamento. Aš nemanau, kad atsitiks kas nors baisaus, jeigu dar keletą dienų Vyriausybės ir mūsų teisininkai pažiūrės, kaip galima pataisyti. Aš irgi nesu patenkintas, kad teisininkai kol kas reiškia pastabas, bet nepasiūlo konkrečių pataisų, kaip tas pastabas realizuoti. Čia yra netvarka, bet, kita vertus, negalėtume šiandien priimti, neatsižvelgę į tas pastabas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis ir žiūriu į Statuto 261 straipsnį, kuris ypatingais atvejais man leidžia elgtis ypatingai. Gerbiamieji kolegos, Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354(3). Užsiregistravus aš teiksiu Seimui apsispręsti. Balsuojantys už palaikys nuostatą, kad šis projektas lieka darbotvarkėje ir mes šiandien baigiame jo priėmimą. Balsuojantys prieš parems siūlymą grąžinti šį projektą dar sykį nagrinėti Vyriausybei. Balsuojantys už – projektas lieka darbotvarkėje ir mes šiandien baigiame priėmimą, balsuojantys prieš – grąžiname projektą Vyriausybei ir teisininkams tobulinti. Susilaikiusių, kolegos, neskaičiuosiu. Taigi pradedame balsuoti, kokia jūsų nuomonė, kolegos? Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už – projektas lieka darbotvarkėje ir mes šiandien baigiame priėmimą. Prieš – grąžiname Vyriausybei tobulinti. Susilaikiusių neskaičiuosiu.

Už – 44, prieš – 35. Kolegos, projektas lieka darbotvarkėje ir šiandien turėtume baigti priėmimą. Ar dar kas turėtų kokių problemų dėl darbotvarkės? Pasitvirtiname šios dienos darbotvarkę, ir kviečiu į tribūną Seimo narę E.Kunevičienę.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1990(3*) (priėmimas)

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1990(3). Priėmimas. Dar sykį kartoju – tribūnoje E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo, jokių pasiūlymų negauta priėmimui, todėl prašau priimti.

PIRMININKAS. Dėkui, ponia pranešėja. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Kas kalbėtų, kolegos, dėl šio įstatymo? Seimo narys J.Listavičius kalbėtų, jeigu salėje būtų daugiau tylos. Pone Petrai Gražuli, ponia Gražina Imbrasiene ir kiti kalbėtojai, tylos!

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinės įstatymo projekto nuostatos – studentas ar moksleivis, gaudamas stipendiją ar kitą išmoką, neturi iš jos mokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio. Įstatymo projekte patikslintas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnis, patikslinta galiojanti nuostata ir pateikti atvejai, kai pajamų mokestis iš mokymo įstaigų, studentų ar moksleivių stipendijų ir pašalpų neišskaitomas. Įstatymo projekte numatyti atvejai, kai vykdant tam tikrus reikalavimus studentų ar moksleivių stipendijos ar pašalpos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėl motyvų daugiau nėra kalbėtojų. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuoti pradedame, kolegos. Balsavimas prasidėjo, diskutuojantys Seimo nariai.

Už – 81, prieš – 1, susilaikė 3. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1102(5) (priėmimas)

Antrasis darbotvarkės klausimas – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1102(5). Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Seimas apsisprendė pritardamas po svarstymo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo 5 variantui. Tačiau tuo pačiu metu mes gavome Teisės departamento pastabas dėl kai kurių dalykų, susijusių su Civilinio kodekso nuostatomis mūsų įstatyme. Taip pat čia svarstant buvo išakytos kai kurios mintys ir kolegos J.Mocarto, jos buvo perkeltos iš kito įstatymo, iš Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo. Taip pat buvo pastabos iš darbo grupės, kuriai vadovauja mūsų kolega ponas M.Končius. Todėl komitetas dar kartą grįžo prie Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo svarstymo ir nerado nieko geresnio, kaip įforminti mano vardu pataisas dėl Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo 5 varianto. Kadangi kitų pataisų ir pasiūlymų nėra, tai aš drįstu prašyti, kad priėmimo stadijoje būtų galima iš karto apsvarstyti ir mūsų komiteto teikiamus pasiūlymus dėl 5 varianto ir apsispręsti dėl jų balsuojant.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, J.Beinortas įregistravo siūlymus, išplaukiančius iš Teisės departamento išvadų. Ar galime tartis, kad šiems siūlymams, kai kalbėsime apie atskirus straipsnius, nereikia 29 Seimo narių balsų paramos? Galime sutarti. Dėkoju kolegos.

Taigi 1 straipsnis. Pone pranešėjau, ar galime jį priimti?

J.BEINORTAS. 1 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis.

J.BEINORTAS. 3 straipsniui yra pataisa. 4 dalyje, manytume, reikia išdėstyti taip 3 dalį.

PIRMININKAS. 3 straipsniui jūs nesate įregistravę jokių pataisų.

J.BEINORTAS. 4 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame.

4 straipsnis.

J.BEINORTAS. 4 straipsnio 3 daliai yra pataisa. Aš ją perskaitysiu, kaip ji dabar skambėtų. “Jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą įgalioti daugiabučio namo savininkų valdo ir naudoja ne visi daugiabučio namo patalpų savininkai, bendrasavininkiai, tai kiti daugiabučio namo patalpų savininkai, bendrasavininkiai, turi teisę kasmet gauti iš pastarųjų ataskaitą. Ataskaita taip pat pateikiama iš karto po to, kai jie nustojo valdyti bei naudoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą”. Čia kalbama, populiariai šnekant, apie tas patalpas, rūsius arba pastoges, kuriuos naudoja ne visi, o tik dalis. Todėl jų valdymas, atsakomybė… Jeigu, sakykim, kalbama apie kokias nors nuomas, tai turi būti už valdymą periodiškai atsiskaitoma visiems savininkams. Tokia pastaba.

PIRMININKAS. Ir dėl 4 dalies taip pat niekas nenori kalbėti. Tai dėl 4 dalis.

J.BEINORTAS. Dėl 4 dalies. Yra papildyta 4 dalis, kuri skamba taip: “Daugiabučio namo patalpų savininkai privalo proporcingai pagal savo dalį bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, taip pat nustatant reguliarius atskaitymus kaupiant lėšas namui atnaujinti, jeigu patalpų savininkai nesusitaria kitaip”. Čia turim omeny ta stadija, kol dar nėra bendrijos, tačiau visi namo savininkai privalo pagal savo nuosavybės teisę atlikti prievoles. Jų pasiskirstymą gali šiek tiek modifikuoti ne tik lygiava, bet ir kokia nors kitokia forma. Žodžiu, tai yra papildymas, jeigu patalpų savininkai nesusitaria kitaip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi 4 straipsnis priimamas su J.Beinorto pataisomis.

5 straipsnis.

J.BEINORTAS. 5 straipsniui mes pataisų neturėjome ir nedarėme.

PIRMININKAS. 5 straipsnį priimame.

6 straipsnio 1 dalis.

J.BEINORTAS. 6 straipsniui yra pataisos dėl 1 ir dėl 3 dalių. 1 dalyje dabar būtų toks tekstas: “Kiekvienas iš daugiabučio namo savininkų, bendrasavininkių, turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudoti ar įkeisti visą savo dalį ar dalį dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo patalpas, kurios negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės”. Kitaip sakant, kalbama apie tai, kaip tiksliai atskiriamos bendrojo naudojimo dalys, – tos, kurių negalima nei parduoti, nei perleisti, nuo tų, kurias galima. Šiuo atveju tai yra, tarkim, palėpės ir patalpos rūsiuose. Nei laiptinės, nei bendros konstrukcijos, nei inžinerinė įranga negali būti kaip nors perleista.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar V.Aleknaitė kalbėtų prieš? V.Aleknaitė – prieš šį straipsnį ar prieš J.Beinorto siūlymus? M.Končius nori kalbėti dėl šio. Prašom.

M.KONČIUS. Jeigu nėra prieš, tada aš nekalbu.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, 6 straipsnis priimamas su pataisomis.

7 straipsnis.

J.BEINORTAS. Dar 6 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. Tai prašom pakomentuoti, nes niekas neprotestuoja, mes sutarėm, kad svarstom jūsų pataisas.

J.BEINORTAS. Čia yra daugiau redakciniai dalykai. Kalbama apie tai, kad daugiabučio namo savininkas, bendrasavininkis, norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Čia yra daugiau redakcinė pataisa, tačiau aš ją truputį pakomentuosiu. Kodėl? Todėl, kad straipsnio 3 dalis reikalauja, kad per notarą praneštų kitiems daugiabučio namo savininkams apie ketinimą perleisti savo dalį, kartu nurodydamas perleidimo sąlygas. Populiariai kalbant, tai yra toks atvejis, kai, tarkime, kiekvienas disponuoja tam tikra dalimi rūsio patalpų ir ketina savo rūsio dalį perleisti. Tai čia prievolė vis dėlto yra apie tai paskelbti bendrasavininkiams, padaryti tai per notarą, kuris įregistruoja pardavimo sąlygas. Aš pamenu, buvo pono J.Mocarto abejonių, ar būtinai reikia vedžioti notarą. Ne, nereikia vedžioti, bet reikia, kad nebūtų galima nesąžiningai saviems sakyti, kad aš perleisiu už vieną sumą, o tretiesiems asmenims parduoti už visai kitą sumą. Kitaip sakant, pirmumo teisė pasilieka to namo gyventojams bendrasavininkiams. Daugiau čia nieko tokio nėra. Mes čia jį paredagavome ir galiu jus užtikrinti, kad nebus jokio didesnio vargo. Jeigu jau tas savininkas nori parduoti, tai vis tiek be notaro pardavimas neįvyks, o informacija yra paprastas dalykas. Tai tiesiog tas pats ketinimas patvirtinamas ir išsiuntinėjamas visiems bendrasavininkiams.

PIRMININKAS. 6 straipsnis priimamas su J.Beinorto pataisomis.

7 straipsnis.

J.BEINORTAS. Turime pataisą 7 straipsnio 1 daliai, tačiau ji labai nedidelė. Mes atsižvelgėm į pono J.Mocarto siūlymą, jis manė, kad “pertvarkomos” geriau būtų tikslinamos “remontuojamos ir rekonstruojamos”. Tada 1 dalis būtų visa tokia.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, visi siūlymai yra išdalyti ir jie matomi, todėl prašyčiau komentuoti tik esmę. Labai atsiprašau.

J.BEINORTAS. Esmė yra tokia, kad čia yra daugiau išskleistas pertvarkymas.

PIRMININKAS. Pataisa yra priimama, 7straipsnis yra priimamas.

8 straipsnis.

J.BEINORTAS. 8 straipsnio 3 dalyje yra įrašyti trys žodžiai – “arba įsigyti įrengtas patalpas”. Tai yra todėl, kad teisė įsirengti jau buvo aptarta, o teisė įsigyti įrengtas nebuvo aptarta. Tai mes manom, kad jos yra lygiagrečios, todėl jos įrašytos. Tuo yra papildyta.

PIRMININKAS. Pataisa priimama. 8 straipsnis priimamas.

9 straipsnis.

J.BEINORTAS. 9 straipsniui pastabų ir pataisų nebuvo.

PIRMININKAS. 9 straipsnis priimamas.

10 straipsnis.

J.BEINORTAS. 10 straipsnio 3 daliai yra pataisymas. Kas čia yra pataisyta? Kaip žinote, administratoriumi gali būti specialiai tam įsteigta savivaldybės įmonė ar vietos savivaldos vykdomosios institucijos sprendimu šias funkcijas įvykdyti įgaliota kita įmonė. Čia buvo mūsų palikta “savivaldybės įmonė”, bet man išaiškino, kad Vilniaus mieste yra daug privačių įsiregistravusių ir atliekančių panašias funkcijas įmonių, kurios gali būti taip pat pasamdytos. Tik jos turi turėti, vadinkim, nustatytą tvarką, gautą atestaciją, ir turėti administravimo patirtį. Tik tada jos gali dalyvauti ir tapti, vadinkim, to daugiabučio namo savininkų administratoriumi.

PIRMININKAS. 10 straipsnis priimamas su pataisa.

11 straipsnis. Priimamas.

J.BEINORTAS. 11 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 12 straipsnis. Priimamas.

13 straipsnis. Priimamas.

14 straipsnis.

J.BEINORTAS. Taip pat nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimamas.

15 straipsnis.

J.BEINORTAS. Yra pataisa 15 straipsnio 5 daliai.

PIRMININKAS. 15 straipsnis. 5 dalis tikslinama. Vietoj “Vyriausybės” – “Vyriausybės arba jos”.

J.BEINORTAS. Čia yra tik standartinė mūsų formulė, kadangi manome, kai kuriais atvejais galėjo būti ir ne tik įgaliota, pati Vyriausybė galėjo priimti norminį aktą. Tai čia tik “Vyriausybės arba jos įgaliota institucija”.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 15 straipsnio 5 dalies pataisos nori kalbėti Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Norėčiau, kad pranešėjas ir apskritai Seimas atkreiptų dėmesį, kad tai yra su nuosavybe susiję dalykai. Mūsų anksčiau siūlyta redakcija, kad teisės aktus, privalomus vykdyti visų institucijų, piliečiams skelbti gali priimti Seimas ir Vyriausybė. Įgaliota institucija gali būti įvairi. Čia iškils ginčai, todėl, manau, nereikėtų keisti redakcijos. Tegul dabar Vyriausybė priima nutarimą ir tokiu būdu atitiks visus reikalavimus.

J.BEINORTAS. Pone Sabuti, aš drįsčiau suabejoti. Mes negalime žinoti, ar Vyriausybė savo nutarimu nepridės, sakykim, pavyzdinės akto formos. Jeigu jis bus pridėtas prie nutarimo, tada negalėsime juo naudotis, nes jį bus padariusi pati Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija. Todėl čia yra tik išplėsta. Arba pati Vyriausybė nutarimu tą nustatė, arba įgaliojo kokią nors ministeriją. Čia be reikalo jūs reikalaujate…

L.SABUTIS. Kai vertikalus dalykas, taip, bet kai teritorinis, neatitinka jūsų aiškinimas, nes savivaldybėms galioja tik nutarimai ir įstatymai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pagrindiniame tekste buvo “Perdavimo aktų pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija”. J.Beinortas siūlo rašyti formą: “nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Kolegos, ar galime priimti šią pataisą?

L.SABUTIS. Reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Reikia balsuoti. Kolegos, registruojamės.

J.BEINORTAS. Čia tik išplečiama, nes…

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir reikalaujama balsuoti, ar priimti J.Beinorto siūlymą kitaip redaguoti 15 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį. Vietoj “Vyriausybės” įrašyti “Vyriausybė arba jos”. Registruojamės.

J.BEINORTAS. Apie ką kalbama?

PIRMININKAS. Užsiregistravo 88. Pone pranešėjau, 88 užsiregistravo. Ar priimame J.Beinorto patikslinimą dėl paskutinio sakinio? Pritariantys – už.

Už – 51, prieš – 19, susilaikė 10, pataisa yra priimama. 15 straipsnis, kolegos, gali būti priimtas? 15 straipsnis priimamas.

16 straipsnis priimamas.

J.BEINORTAS. Dabar pataisų nėra iki 21 straipsnio.

PIRMININKAS. 17 straipsnis? Priimamas. 18 straipsnis? Priimamas.

19 straipsnis? Priimamas. 20 straipsnis? Priimamas.

21 straipsnis.

J.BEINORTAS. 21 straipsnio 5 dalis yra pataisyta. Ji išdėstyta šiek tiek kitaip. Kalbama yra apie tai, kai bendrijos susirinkimas priima sprendimą, susijusį su pinigais: arba skolinimasis, arba kokie nors papildomi mokėjimai. Mes norėjome patikslinti, kad nebūtų dviprasmybės, ir išdėstyti taip, kad bendrijos narių susirinkimų nutarimai dėl bendro naudojimo objekto rekonstrukcijos, jeigu tai susiję su privalomais mokėjimais, nutarimai dėl lėšų skolinimosi, bendrijos įstatų pakeitimo ir papildymo yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė daugiabučio namo savininkų. Iš to išplaukia, kad ne mažiau kaip pusė daugiabučio namo savininkų gali būti daugiau negu bendrijos narių. Kai kalbama apie visą objektą, tai išplėsti tą prievolę reikia iki didesnės pusės. Tai griežčiausias reikalavimas iniciatoriams. Kviesčiau sutikti su sugriežtinimu. Jis vis tiek yra minkštesnis negu…

PIRMININKAS. Dėkui. Pataisa priimama, 21 straipsnis priimamas. 22 straipsnis priimamas. 23 straipsnis priimamas. 24 straipsnis priimamas. 25 straipsnis priimamas. 26 straipsnis priimamas. 27 straipsnis priimamas. 28 straipsnis priimamas.

29 straipsnis.

J.BEINORTAS. 29 straipsnyje atsižvelgėme į darbo grupės ir konkrečiai Seimo nario pono M.Končiaus pastabą, kad mes neturėtume praleisti tokių įmokų ir mokėjimų, kurie susiję su valstybės įgyvendinamomis energijos taupymo programomis. Todėl vakar komitete buvo iškilę ginčų dėl redakcijos, bet mūsų Seimo redaktoriai mano, kad čia viskas yra aišku, aš pasikliauju ir noriu dar kartą perskaityti tą dalį. “Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei valstybės įgyvendinamomis energijos taupymo programomis”. Apribojama, kada jis, bendrijos narys, neprivalo dalyvauti įvairiose rinkliavose. Žinoma, išskyrus tas, kurios yra apibrėžtos privalomai Statinių naudojimo ir priežiūros įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkui. Mindaugai Končiau, kurį variantą renkamės? J.Beinorto variantą ar jūsų?

M.KONČIUS. Redakciškai tikslesnis yra pono J.Beinorto ir pritariu.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi M.Končiaus pataisos nelieka. R.Kupčinskas norėtų kalbėti dėl šio siūlymo.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Manau, kad šis pasiūlymas yra labai rimtas ta prasme, kad įgyvendinamas teisingumo principas ir ne visi vienodas pajamas turintys namo butų savininkai gali pakelti naują mokėjimų naštą. Manau, kad mes vis dėlto apginame socialiai remtinus žmones, kurie gyvena tame name. Siūlau už šią pataisą balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Manyčiau, kad teisingumą pataisa įgyvendina. Bet yra tokia patirtis. Štai keli namai, kurie įrengiami, reikia tą namą būtinai renovuoti, bet atsiranda toje bendrijoje šeimų, kurios iš esmės atsisako, nes jiems tas dalykas nerūpi. Aišku, juos yra sunku priversti tą daryti, bet reikia ieškoti kokių nors būdų, kaip tą padaryti, nes 90% namo gyventojų dėl dviejų gyventojų negali susitvarkyti savo būsto. Taigi nežinau, ar ši pataisa tiktų.

PIRMININKAS. Ar reikalausite, kolega, balsuoti? Reikalaujate. Registruojamės. Žodis pranešėjui.

J.BEINORTAS. Kolegos, jau 5 straipsnyje parašėme apie daugiabučių namų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendro naudojimo objektais. Ten buvo pasakyta, ką, dar nesant bendrijai, kiekvienas savininkas privalo ir ko neprivalo. Iniciatyvių ir turtingų žmonių gali būti nedaug, bet reikalavimai pagerinti namą, papuošti fasadą, sutvarkyti gražiai bendro naudojimo patalpas ne visiems pagal kišenę. Todėl 5 straipsnyje aiškiai parašėme: privalo už tai, kas yra būtinoji pastato išlaikymo priežiūra, ir neprivalo už kitas iniciatyvas. Kai jau yra susikūrusi bendrija, suprantu, kad bendrijoje jau yra bendrijos nariai ir bendrijos nariams gali būti daromas spaudimas. Mes manome, kad vis dėlto bendrijos nariui lieka teisė atsisakyti tų pagerinimo išlaidų, kurios nėra būtinos namo priežiūrai.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Beinortas ir M.Končius siūlo naują 29 straipsnio 2 dalies redakciją. Pritariantys šiai pataisai – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 36, prieš – 12, susilaikė 22, pataisa priimama. Ar galime priimti 29 straipsnį? 29 straipsnį priimame.

30 straipsnį priimame. 31 straipsnį priimame. 32 straipsnį priimame.

33 straipsnio redakcinės pataisos. Trumpai, pone pranešėjau.

J.BEINORTAS. 33 straipsnio pataisos tikrai redakcinės, nes pavadinimas pakeistas. Kalbama apie energijos, dujų ir vandens tiekimo organizavimą. Ne paslaptis, kad mūsų bendrijos dažnai būna suponuojamos kartu su prievolininkais, kurie atsiskaito energijos tiekėjams. 33 straipsnyje yra labai aiškus mūsų surastas variantas, kurį aš drįstu komentuoti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš prašyčiau padaryti pauzę, kol mažą pauzę padarys garsiai kalbantys kolegos. Pone Katkau, neveskite iš kelio R.Ozolo. Gerbiamieji kolegos, ponia Aleksiūniene, aš prašyčiau tylos!

J.BEINORTAS. Kolegos, ar galėčiau tęsti? Pirmiausia šiame straipsnyje aiškiai pasakoma apie šilumos energijos, dujų ir vandens tiekėjų santykius su gavėjais: tiekimo ir vartojimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo patalpų savininku sudaro tiekėjas, tai yra jo prievolė. Tais atvejais, kai šilumos energijos ar vandens tiekėja yra pati namo bendrija, tada jau sutartys jau tarp tos bendrijos ir, vadinkim, savininko. 2 dalyje yra labai aiškiai pasakyta: “Atsiskaitymo už elektros energijos, dujų ir vandens sąnaudas bendroms namo reikmėms tvarka nustatoma pagal atskiras tiekėjų ir bendrijų sutartis, sudarytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais”. Čia turimi omeny tie atvejai, kai yra bendro naudojimo patalpos ir joms šildyti naudojamas vanduo. Iš 3 dalies mes išbraukėme žodžius “ už šias paslaugas įsiskolinimų tiekėjams”, kad šilumos energijos, dujų ir vandens tiekimas daugiabučiams namams negali būti nutrauktas dėl atskirų patalpų savininko įsiskolinimo tiekėjams. Įsiskolinimai turi būti išieškomi įstatymų nustatyta tvarka. Žinome daugelį atvejų, kai visam namui atjungiamas vanduo arba netgi išjungiama elektra, kai negali išieškoti iš vieno abonento. Tiekimo sutartys su savininkais yra individualios ir atsiskaitymas yra individualus, o bendrija gali būti baudžiama tik tokiais atvejais, jeigu yra sudaryta sutartis dėl bendro naudojimo patalpų šildymo arba vandens ar kitos energijos rūšies tiekimo. Žodžiu, čia yra labai aiškiai pasakyta, aš manyčiau, visų gyventojų naudai.

PIRMININKAS. 33 straipsnis priimamas su J.Beinorto pataisomis. 34 straipsnis priimamas. 35 straipsnis priimamas.

Tai buvo įstatymas, o dabar įsigaliojimo reikalai. 2 straipsnis.

J.BEINORTAS. Dabar yra…

PIRMININKAS. Priimamas.

J.BEINORTAS. …grįžtame į senąjį įstatymą ir…

PIRMININKAS. Ir 3 straipsnis.

J.BEINORTAS. 3 straipsnyje kalbama apie perregistravimą, kai egzistavo gyvenamojo namo statybos bendrijos (kooperatyvai), ir paskui perregistravimo sąlygos.

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame, ar ne?

J.BEINORTAS. Taip. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame su pataisa. Dėl 3 straipsnio? Dėl 3 straipsnio – J.Beinorto pataisos išbraukti žodžius “ir papildyti” – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielasis pranešėjau, ar taip paskui ir “Valstybės žiniose” spausdinsite: 33 straipsnis, 34 straipsnis, 35 straipsnis, o paskui staiga 2 straipsnis? Ar tai jūsų korektūros klaidos, nes taip tikrai negali būti?

J.BEINORTAS. Ne, aš aiškinu, gerbiamasis kolega. Buvo vienas įstatymas, kurio 1 straipsnis toks: pakeisti to įstatymo tekstą. Visas tekstas yra pataisytas. Po to, kai jau buvo pataisytas visas tekstas, iš bendrųjų nuostatų atsirado dar keletas straipsnių, kurie jau yra numeruojami kitaip. Aš nieko negaliu padaryti – tokia yra mūsų įstatymų leidybos tvarka. Numeravimas…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A.Grumadas. Kolegos, prašom dabar nekalbėti apie juridinę techniką, o apie esmę.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, nes mes susiginčijome, kokią mes priėmėme 29 straipsnio 2 dalies redakciją. Matyt, mes visi nevienodai supratome ir dabar netgi tarpusavyje negalime to išsiaiškinti. Jeigu jūs…

PIRMININKAS. Priimta J.Beinorto siūlyta 29 straipsnio redakcija.

J.BEINORTAS. Aš galiu ją…

PIRMININKAS. M.Končius atsisakė savo siūlymo J.Beinorto teikimo labui.

A.GRUMADAS. 29 straipsnio 2 dalyje…

PIRMININKAS. Priimta J.Beinorto pataisa. Kolegos, ar dabar galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnį priimame. Kolegos, 4 straipsnį priimame. J.Beinortas siūlo išbraukti 5 ir 6 straipsnius.

J.BEINORTAS. Taip, ir aš paaiškinsiu kodėl. Vienas dalykas, jeigu mes priimtume 6 straipsnį, šis įstatymas galėtų įsigalioti tik nuo lapkričio 1 d., tačiau kliūčių jam įsigalioti anksčiau iš esmės nėra, nes čia yra daug tokių normų, su kuriomis žmonės susiduria kiekvieną dieną. Mes pažiūrėjome, kad tos datos visai nereikia, tačiau 5 straipsnyje buvo toks imperatyvas, kad Vyriausybė iki 2000 m. spalio 30 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kai mes svarstėme, mes atkreipėme dėmesį, jog mes taip pat remiamės dviem įstatymais, kurie iki šiol nėra Seimui pateikti ir priimti: dar nėra priimtas Statinių priežiūros įstatymas ir Piniginės paramos teikimo įstatymas. Turime omeny, kad vis dėlto priėmus anuos įstatymus kartu buvo parengti ir kai kurie kiti teisės aktai, kuriuos gali tekti priimti. Todėl aš manau, kad mums reikia tiesiog nestabdyti procesų, nes daugelis normų nereikalauja laukti iki lapkričio 1 d., tiesiog atsisakykime prievolės laukti, nes tada, kai pasirašys Prezidentas, mes turėsime šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 5 straipsnis išbraukiamas, 6 straipsnis išbraukiamas. Jūs siūlote papildyti nauju 5 straipsniu.

J.BEINORTAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime priimti šį siūlymą? Priimame bendruoju sutarimu. Atsiranda naujas 5 straipsnis – “Teisės akto pripažinimas netekusiu galios”. Dėl naujo 5 straipsnio – Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis Beinortai, aš atkreipiau tamstos dėmesį į tai, kad turbūt buvo užmiršta ir galbūt galima redagavimo metu papildyti tokiais žodžiais, kad netenka galios tai, kas paminėta, ir Civilinio kodekso 122 straipsnis, kuriame nurodoma, kaip valdoma bendra dalinė nuosavybė. Ten pasakyta, kad valdoma visų susitarimu, o pagal šį įstatymą – pusės susitarimu.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Matote, Civilinio kodekso tiek Ketvirtoji, tiek Šeštoji knygos Seimui yra pateiktos ir mes jas turbūt greitai priimsime. Nėra pagrindo dabar papildyti nuoroda į tą Civilinį kodeksą, kuris dar šios sesijos metu, matyt, bus baigtas.

PIRMININKAS. Sutariame.

J.BEINORTAS. Todėl aš manau, pone Končiau, kad čia…

PIRMININKAS. 5 straipsnis priimamas toks, kokį siūlo J.Beinortas. Pastraipsniui įstatymas priimtas, pone pranešėjau. Ačiū.

Kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad didelių įrodymų čia nereikia. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas iš esmės yra naujos redakcijos, taip pat manau, kad tos pataisos, kurios buvo dabar priimtos ir aptartos, yra vertingos. Aš tik galėčiau prisidėti prie to, jog šiuo įstatymu bus sureguliuoti kai kurie santykiai: bus sureguliuoti savininkų ir ne savininkų, bendrijos narių ir ne bendrijos narių santykiai. Taip pat tiek savivaldybės, tiek atskiros žinybos, kurios yra pavaldžios Vyriausybei, galės labiau daryti įtaką mūsų aplinkos ir gyvenamųjų būstų sutvarkymui, nes iki šiol tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose iš esmės nėra kam paraginti ir gyventojų, ir valstybės ar savivaldos institucijų, kad vis dėlto kur kas daugiau dėmesio būtų skiriama gyvenamajai aplinkai, todėl aš visiškai pritariu. Mūsų komitetas taip pat svarstė. Dėkojame pagrindiniam komitetui, kuris atsižvelgė į tuos siūlymus. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nenorėčiau ginčytis dėl to, įstatymas geras ar blogas, jo reikia šiandien ar rytoj, bet paskutinė sentencija, kurią pasakė mielasis pranešėjas, kad priėmus šį įstatymą ir jį paskelbus “Valstybės žiniose” tuo pačiu klausimu galios du skirtingai suformuluoti įstatymai: tas įstatymas, kuris dabar priimamas, ir Civilinis kodeksas... Pasakymas, kad dar šis Seimas priims Pirmąją, Antrąją ar dar kelintą kodekso knygas, atleiskite už pasakymą, yra šakėmis ant vandens. Kai priimsime, tada ir turėsime. Pasakyti, kad knygą priimsime labai greitai, yra labai optimistinis pasakymas. Jeigu nors vieną dieną mūsų valstybėje tuo pačiu klausimu galios du skirtingai apie tą patį dalyką kalbantys įstatymai, yra blogai. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų galbūt dabar už visą nebalsuoti, o gal ir balsuoti, kaip jau apsispręsite, bet tą Civilinio kodekso neatitikimą sureguliuoti iki to laiko, kol priimsime tą knygą. Yra tokia patarlė: “Nieko nėra pastovesnio už laikinus dalykus”.

PIRMININKAS. Patarlė.

S.PEČELIŪNAS. Patarlė. Tai štai prisiminkime tą patarlę…

PIRMININKAS. Patarlę.

S.PEČELIŪNAS. Patarlę. (Juokas salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į keliamus naujus daugiabučių namų bendrijoms reikalavimus, bendrijų priežiūrą bei tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, bendrijos veiklos kontrolės efektyvumo didinimą. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas bendrijų veiklai tvarkyti, geriau prižiūrėti bendrijų turtą ir pratęsti daugiabučių namų eksploatavimo trukmę, geriau ir su mažesnėmis sąnaudomis tenkinti daugiabučių namų savininkų poreikius. Reikėtų paspartinti teisės aktų, kurie leistų šio įstatymo nuostatų visą ir kokybišką įgyvendinimą, priėmimą. O šiaip pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, išties tas įstatymas seniai lauktas ir labai reikalingas, ir gana neblogai yra parengtas. Tačiau, priėmę 29 straipsnio 2 dalies pataisą, kurią pasiūlė, mes įpylėme šaukštą deguto į gerą įstatymą. Pasakau dėl ko. Pagal 33 straipsnį, kaip minėjo pranešėjas, bendrija neatsako už savo kurio nors nario nemokumą ar nemokėjimą specialiai. Tačiau man labai neaišku, jeigu yra vienas bendras šilumos mazgas, kaip galima bus atjungti šilumą šitam vienam nariui. Čia ir yra tos spragos, kurios iš karto įsivelia, – 29 ir 33 straipsniai vienas kitam prieštarauja. Tačiau aš balsuosiu už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, komitete mes tikrai labai ilgai svarstėme. Manyčiau, kad, ko gero, per ilgai. Šis įstatymas lauktas ir aš turbūt negalėčiau pridurti naujų argumentų prie tų, kuriuos pasakė mano kolegos agituodami už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Garsiai šaukiant A.Sysui, pradeda kalbėti B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai vis dėlto gaila, kad ir Seimas, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas nematė pagrindinio dalyko, t.y. Bendrijų įstatymo pasekmių. Bendrijų įstatymas reikalingas, mes norime, kad kurtųsi bendrijos, bet ne taip, kaip dabar yra reglamentuota, nes pasekmės įstatymo tikrai gali būti liūdnos. Juk nė viena bendrija nežinos, nė žmonės nežinos, ką daryti su tais gyventojais, kurių pajamos yra mažos. Parašyti įstatyme, kad valstybė rems, yra nepakankama, nes pradedant remontuoti avarinius namus, pradedant remontuoti visus kitus namus išlaidos bus nepaprastai didelės. Ir kas tas išlaidas dengs? Jeigu galima būtų žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų, pasiūlyti kitą išeitį – likti nuomininkais, eiti į municipalinius butus ar kaip nors kitaip, sakytume, kad problemos nėra. Dabar trūksta daugelio įstatymų pataisų: Civilinio kodekso pataisų, Bendrosios priežiūros statinių įstatymo ir visų kitų, kurie taip pat duotų nuorodas ir į Bendrijų įstatymą. Man atrodo, kad reikėjo daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką, sulaukti lydinčiųjų įstatymų, jeigu reikia, dar pakoreguoti, bet neeskaluoti socialinės įtampos tarp žmonių. Nes nei nuosavybės, nei pajamų dengimo, nei įsiskolinimo išieškojimo, nei kitų socialinių pasekmių klausimai nėra išspręsti. Kodėl Seimas matė tik bendrijas, bet nematė jos gyventojų?

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Lietuvos butų fondas yra didžiausias Lietuvos turtas. Nei Mažeikių nafta, nei “Lietuvos telekomas” nėra tokio turto apimties kaip butų fondas. 10 metų šis butų fondas nėra prižiūrimas iki šio momento. Namai griūva, namai visiškai nugyventi, todėl reikia imtis iš tiesų konkrečių priemonių. Šis įstatymas, aišku, nėra iki galo idealus, bet jis padės spręsti tas problemas, kurias mes privalome spręsti. Vakarų Europoje nėra demokratijos vienu atveju, tada, kai namas priduodamas eksploatacijon. Sąlyga – turi būti sukurta namo bendrija. Nėra bendrijos – nėra namo. Tuo atveju mes bent padarome pirmą žingsnį. Kitas dalykas, aš manau, iš tiesų įstatyme gerai yra tai, kad sutartys vis dėlto sudaromos su paslaugų tiekėjais individualiai. Atsakinga yra ne bendrija, o kiekvienas žmogus asmeniškai. Aš manau, kad priėmus šį įstatymą, pajudės ir jį lydintys įstatymai. Todėl iš tiesų agituoju visus tuos, kuriems rūpi žmonės, kad šis įstatymas būtų priimtas, nes nugyventuose namuose, atsiprašau, niekas negyvens.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Džiugu, kad įstatymas po trejų metų bastymosi ar mėtymo tarp Vyriausybės ir Seimo pagaliau nukeliavo iki priėmimo. Taip pat, aš manau, kad jis galėtų tapti chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip keliomis pataisomis galima sugriauti patį įstatymą. Čia minėti 29, 33 straipsniai iš esmės nubraukia visą įstatymo esmę. Šis įstatymas nėra skirtas išspręsti socialines problemas. Šis įstatymas nesprendžia nei kompensavimo, nei socialinių išmokų problemų, šis įstatymas sprendžia bendrijų įkūrimą, steigimą, reguliavimą ir gyvavimą kartu. Man tik keista, kad Seimas bando sutapatinti mažą atlyginimą, mažas pensijas, kompensacijas ir bendrijos gyvavimo tvarką. Tai yra du skirtingi dalykai ir nereikia jų painioti. Juos reikėtų spręsti kitais būdais. Todėl, lyg ir jausdamasis pridėjęs ranką prie šio įstatymo ir tikrai daug dirbęs, negaliu balsuoti už jį ir susilaikysiu.

PIRMININKAS. Registruojamės. 4 kalbėjo už, 4 kalbėjo prieš. Balsuosime, ar priimame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Prašom pažymėti J.Šimėną, lekiantį viesulu į savo vietą.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354(3*) (priėmimo tęsinys)

Dirbame toliau – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354(3). Šį įstatymą esame priėmę pastraipsniui ir padarę pertrauką, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas įvertintų Teisės departamento pastabas. Požiūris į jas išdalintas. Kviečiu į tribūną P.Šakalinį. Kokios pataisos yra priimamos, o paskui – kalbos dėl viso įstatymo projekto.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas perėjo priėmimo stadiją ir mes paskirsniui jį priėmėme, tačiau tą pačią dieną buvo išdalytos Teisės departamento išvados (12 išvadų), kurias rengė J.Andriuškevičiūtė ir J.Meškienė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į šias Teisės departamento pastabas, įvertino jas. Tos pastabos buvo 6 straipsniui, 9 straipsniui…

PIRMININKAS. Įvertintos, taip?

P.ŠAKALINIS. Įvertintos. 19 ir 22 straipsniui. Mes pritariame, ar… Dabar aš nežinau, kaip mes pradėsime, ar iš eilės…

PIRMININKAS. Ne…

P.ŠAKALINIS. Ar 6 straipsnį, ar…

PIRMININKAS. Kolegos, visiems jums pagrindinio komiteto motyvai, kuriais vienos pastabos priimamos, kitos nepriimamos, yra išdalyti. Tikriausiai neprieštarausite, kad pagal priimamas pastabas bus redaguojamas visas tekstas.

Pone pranešėjau, labai ačiū. Aš kviečiu kalbėti dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto. G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projekto tikslas – reguliuoti individualių darbo ginčų, kylančių iš darbo santykių tarp darbuotojo ir darbdavio, nagrinėjimą. O tai, kaip visiems žinoma, yra viena svarbiausių ir jautriausių darbo teisės reguliavimo sričių. Tarp darbuotojo ir darbdavio kylantis ginčas yra opi problema abiem pusėms, kadangi nesantaika, kylanti tarp pavaldumo ryšiais susijusių asmenų, labai dažnai lemia darbuotojo teisių pažeidimus, teismo procesus arba abipusius nuostolius. Siekiant kiek įmanoma sureguliuoti minėtų darbo ginčų sprendimo tvarką, yra būtinas teisiniu požiūriu nepriekaištingas ir iki detalių tikslus įstatymas.

Deja, šis įstatymas dar turi daug reikšmingų trūkumų. Mūsų svarstomas projektas daug kur nėra suderintas net ir su šiuo metu galiojančiais kodeksais. Vakar mes svarstėme komitete šį įstatymo projektą ir matydami daug trūkumų jam nepritarėme. Todėl aš nepritarsiu šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, aš dar vieną kartą jungiu kompiuterį. A.Sysas prašo žodžio.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėjau, kai mes ginčijomės, ar įtraukti šitą įstatymą į darbotvarkę. Aš norėčiau vėl pakartoti, kad šitas įstatymas, visi sutiksite, yra seniai reikalingas, juo labiau kad dabar darbo santykiai sprendžiami dar pagal seną, tarybinį Darbo kodeksą, vieną iš jo skirsnių. Tai yra vienintelė darbo teisės sritis, kuri reguliuojama senu įstatymu. Todėl man iš dalies pačiam nepatinka tai, ką padarė derinimo metu iš parengto įstatymo, sakykim, Teisingumo ministerija. Noriu priminti kolegoms, kad pirmą kartą darbdaviai ir profesinės sąjungos parengė įstatymą kartu. Jis buvo aprobuotas Trišalėje taryboje, buvo nusiųstas Vyriausybei ir po ilgų derinimų (Teisingumo ministerijoje buvo septynis kartus derinta) mes jį gavome tokį, kokį turime. Mūsų komitetas, apsvarstęs, pataisęs, pažiūrėjęs, siūlo ir kviečia balsuoti už jį. Būtent šita teisingumo sritis yra labiausiai apleista. Pagal senąjį Darbo kodeksą darbo ginčai turi būti sprendžiami per vieną mėnesį. Deja, tai užtrunka metus, pusę metų. Teisingumo ministerija buvo pažadėjusi, kad priėmus šitą įstatymą bus specializuojamasi darbo teisės srityje ir galbūt tas procesas pagreitės. Jeigu mes pažiūrėtume į darbo pažeidimų skaičių, kiek jų yra Lietuvoje, tai pamatytume, kad jų yra be galo daug, ir, manau, kad šis įstatymas galėtų padėti ir tai išspręsti. Aš negaliu sutikti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės nuostata, kad šitas įstatymas neatitinka kai kurių mūsų kodeksų. Vienintelio, kurio neatitinka, tai rengiamo Darbo kodekso. Bet to kodekso projekto mes dar nematėme akyse. Todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik norėčiau sureaguoti į pono A.Syso kalbą ir pasakyti, kad iš tikrųjų šitas įstatymas yra labai reikalingas, todėl ponas A.Sysas pirmasis turėtų būti suinteresuotas sulaikyti tokį netobulą įstatymą. Išsprendus visas tas problemas, kurios kyla šiame įstatyme, jis tikrai būtų veiksmingesnis. Konkrečiai galima pasakyti, kad projekto 10 straipsnis abejotinas konstitucingumo požiūriu. 22 straipsnis neatitinka galiojančių įstatymų. 23 straipsnis neatitinka galiojančių įstatymų. 24 straipsnis neatitinka galiojančių įstatymų. Mano supratimu, kai mūsų Teisės departamentas išsako tokias rimtas pastabas, reikia atsižvelgti. Todėl aš nepritariu šio įstatymo priėmimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš drįsčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas nėra kuriamas visiškai tuščioje vietoje. Priešingai, mes turime patirties iš jau egzistuojančio kolektyvinių ginčų nagrinėjimo procedūrą apsprendžiančio įstatymo. Paaiškėjo tik tiek, kad kolektyvinių ginčų nėra tiek daug, kiek yra individualių ginčų, ir individualūs darbo ginčai, užplūdę faktiškai teismo instancijas, kartais yra ne tokie reikšmingi, kad dėl jų reikėtų įsikišti teismo institucijoms. Todėl ikiteisminio nagrinėjimo procedūros, ikiteisminio nagrinėjimo galimybės sudarymas toje pačioje darbo vietoje, aš manau, yra pažangus dalykas.

Kitas reikalas, kad mūsų kolegos teisininkai – ir tie, kurie rašo pataisas, ir tie, kurie daro pataisas žodžiu, nesupranta vieno dalyko: ši ikiteisminio nagrinėjimo procedūra yra vienaip ar kitaip aiški, tik reikia skaityti visus straipsnius. Pavyzdžiui, sakoma, kas atsitiks, jeigu darbdavys įvykdys (…) komisijos sprendimą anksčiau nei per 10 dienų, reikia rašyti, kad po 10 dienų. Aš jums noriu pasakyti, kad jeigu darbdavys gali pataisyti toje darbo vietoje apšvietimą arba išjungti skersvėjį keliantį ventiliatorių pirmą dieną nuo tos komisijos sprendimo, tai nėra reikalo laukti 10 dienų.

Todėl, kolegos, aš kviečiu priimti šitą įstatymą, leisti jam pradėti veikti, ir mes pamatysime, kad ne tik išsprendžiame daug dalykų nepasiekę teismo, bet taip pat kokias konkrečias spragas reikia taisyti. O pataisos, parašytos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjų, apie tai, kad neišspręstas lėšų klausimas, tai tų lėšų mes nenumatome ir jų šitame įstatyme nereikia spręsti. Aš kviečiu palaikyti šitą įstatymą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, paklauskite savęs, ar priėmus šį įstatymą bus žengtas žingsnis į priekį? Atsakymas vienareikšmis – taip. Aš nežinau nė vieno įstatymo, kuris yra priimtas Seime, kad jis būtų idealus. Nėra idealių įstatymų, taigi ženkime žingsnį po žingsnio ir niekas nedraudžia paskui tobulinti šitą įstatymą. O tai, kad jis yra reikalingas, jau mano kolegos pakankamai argumentavo, ir aš kviečiu poną A.Stasiulevičių ir visus nepasitikinčius prisijungti prie mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir trečiadienį apsilankyti Darbo inspekcijoje. Gal jūs tada pamatysite tikrąsias problemas ir kad jas reikia spręsti, o ne šaldyti, kaip dabar yra daroma.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviesčiau Seimo narius palaikyti teikiamą įstatymą ir pateiksiu dar vieną argumentą. Šis įstatymas galbūt ne visai toks, kokį jį pateikė socialiniai partneriai, darbdaviai ir profesinės sąjungos, bet jis leidžia spręsti daugeliu atvejų ginčus, kylančius būtent tarp darbdavio ir darbuotojo, ir kadangi yra tam tikras šių abiejų organizacijų, tiek darbdavių, tiek dirbančiųjų, susitarimas, aš manau, kad mes neturėtume per daug kištis su savo pastabomis arba atmesti kaip nepriimtiną žingsnį pirmyn, kaip minėjo prieš tai kalbėjęs gerbiamasis kolega. Čia suteikiamos pakankamos teisės profesinei sąjungai kolektyviškai atstovauti dirbantiesiems, ypač tose įstaigose, kuriose nėra profesinės sąjungos, nes, kaip žinote, dėl darbdavių politikos ne visose smulkiose įmonėse jos gali įsikurti. Todėl aš kviesčiau visus Seimo narius pritarti pateiktam įstatymui. Jis padės išspręsti tas problemas, tuos ginčus, kurie kyla tarp darbdavio ir darbuotojo. Galbūt mes sulauksime mažiau streikų ar kitokių akcijų, kurios kyla, kai ginčai nėra sprendžiami įstatymo keliu.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą. Aš labai apgailestauju, kad diskusijos dėl jo teisinės kokybės kyla tada, kai jis priimamas pastraipsniui ir kai reikia balsuoti galutinai. Nebuvo jokių pataisų nei iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nei iš kitur. Pagrindinis komitetas projektą laiko geru. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame įstatymą. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Ar priimame Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą? Jeigu jis nesurinks balsų daugumos, bus laikomas atmestu. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas balsuojamas dabar. Pritariantys – už. Už – 48, prieš – 6, susilaikė 8. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas yra priimtas.

Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466(2*) (priėmimas)

Su šiuo įstatymu susijęs Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466. Dabar priimsime šį projektą – paversime įstatymu. Kviečiu į tribūną S.Daubaraitę.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas yra Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo lydintysis įstatymas. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pateiktas pataisas. Komitetas siūlo pritarti pateiktam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio, kolegos, ar kas kalbėtų? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis? Priimame. Kas kalbėtų dėl viso projekto? Ne. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas, kolegos, manytų, jog šį įstatymą reikia priimti, balsuoja už. Už – 54, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.

Bevariklio transporto įstatymo projektas Nr.P-2467(3*) (priėmimas)

Bevariklio transporto įstatymo projektas Nr.P-2467(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, arba bevariklio transporto priemonių varikliai. Daugelis Seimo narių klausia, kaip gali būti bevariklis transportas? Žmogaus raumenų jėga varomas transportas yra bevariklis transportas. Kaip parašyta apibrėžiant bevariklio transporto sąvokas, tradicinės transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai. Štai ir bevariklis transportas.

Norėčiau pasakyti, kad po svarstymo buvo pareikšta kai kurių pastabų. Man atrodo, gyvenimas parodys, ar jos teisingos, ar jos nevisiškai buvo teisingos. Raštu pastabų negauta, išskyrus Teisės departamento naująją išvadą, kurią priimant ir pakomentuosiu.

Siūlyčiau priimti ne straipsniais, o skirsniais.

PIRMININKAS. Dėkoju.

J.ŠIMĖNAS. I skirsniui nėra jokių pastabų.

PIRMININKAS. Ar galima I skirsnį priimti? Priimame. II skirsnį priimame. Dėl III skirsnio 14 straipsnio – J.Listavičiaus pataisa. Pone pranešėjau?

J.ŠIMĖNAS. Aš jos nemačiau.

PIRMININKAS. Išbraukti 4 dalį.

J.ŠIMĖNAS. Dėl J.Listavičiaus pataisos, laiku užregistruotos, norėčiau pasakyti, kad šiandien konsultavausi. Panašią pataisą yra pateikęs ir Teisės departamentas. 14 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad “įmonių, ūkinių bendrijų investicijos į visuomeniniam naudojimui skirtą bevariklio transporto infrastruktūrą yra prilyginamos labdarai”. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad galbūt nevisiškai iki galo teisingai suformuluota ši nuostata. J.Listavičius siūlo šią nuostatą apskritai išbraukti. Mes, šiandien pasikonsultavę, siūlome truputėlį pataisyti tą redakciją.

PIRMININKAS. Nėra jokios …

J.ŠIMĖNAS. “…infrastruktūrą yra prilyginamos paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą.” Labdaros ir paramos įstatymas reglamentuoja, kaip ši parama gali būti skiriama.

Dabar truputį paaiškinsiu, kas tai yra iš esmės. Pavyzdžiui, visuomeninio naudojimo įmonė, įstaiga arba ūkinė bendrija prie savo organizacijos pastato nori įrengti dviračių aikštelę. Tam reikia lėšų. Tas lėšas skirdama… visuomeninio naudojimo bevariklio transporto infrastruktūrai, kuria naudosis ne tik tos įmonės darbuotojai, bet ir kiti piliečiai, reikėtų atleisti nuo mokesčių. Todėl šio straipsnio 4 dalies pataisos esmė yra, kad reikia prilyginti paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Norėčiau, kolega Listavičiau, kad atsiimtumėte savo pataisą naujesnės redakcijos naudai.

PIRMININKAS. Kolega Listavičiau, ar atsiimate, ar ne savo pataisą naujos redakcijos naudai? Jeigu ne, dėl motyvų dabar kalbėti negalima.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi dabar yra Labdaros ir paramos įstatymo projektas, kuriame aiškiai atskirta labdara ir parama, o autorius rašo, kad prilygina paramai pagal dabar galiojantį (arba priimamą) Labdaros ir paramos įstatymą, manau, galima sutikti su autoriumi ir palikti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? 4 dalis nėra išbraukiama, o redaguojama taip, kaip siūlo J.Šimėnas, – prilyginamos paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Sutariame? Sutariame ir dėl III skirsnio problemų nėra.

Ar galime priimti IV skirsnį, kolegos? Priimame. IV skirsnis priimamas, ar ne?

J.ŠIMĖNAS. Deja, noriu atsiprašyti. Po svarstymo buvau įregistravęs Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo papildymą.

PIRMININKAS. Dėl bevariklio transporto…

J.ŠIMĖNAS. Dėl Bevariklio transporto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įteisinimo arba įgyvendinimo. Aš truputį pakomentuosiu…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, apie kokį įstatymą kalbame? Apie Bevariklio transporto įstatymo projektą, kuris priimtas paskirsniui?

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Viskas?

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom tarti baigiamąjį žodį, pone pranešėjau.

J.ŠIMĖNAS. Ačiū už pritarimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, pritardamas šiam projektui ir palaikydamas jį, noriu atkreipti dėmesį į patį pavadinimą. Man niekaip techniniu požiūriu negalima paaiškinti “bevariklio”. Kas vis dėlto varys bevariklį transportą? Ar tai yra tik perpetuum mobile, ar kas nors? Nors ir arklys, vis tiek yra variklis. Ir asilas – taip pat.

PIRMININKAS. Kolegos, nebūkime didesni kalbininkai už pačius kalbininkus. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Bevariklio transporto įstatymą.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Ar priimame Bevariklio transporto įstatymą? Pradedame balsuoti. Už – 48, prieš – 0, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Girdžiu repliką, kad dviračių kainos pakilo.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų" projektas Nr.P-2523*. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2524* (svarstymas)

1-5a, 1-5b – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo sąvado parengiamųjų darbų” įstatymo projektas Nr.P-2523 ir Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo” pakeitimo” įstatymo projektas Nr.P-2524. Šiuos projektus Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu vertina Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia gal galima abu iš karto, nes čia iš esmės vienas ir tas pats dalykas. Komitetas visapusiškai išnagrinėjo šį klausimą, daug pastabų nebuvo. Konkrečiai pastabos iš Teisės departamento ir mūsų komiteto specialistų pusės buvo tiktai nutarimo projektui “Dėl įstatymų sąvado parengiamųjų darbų”. Komitetas siūlo pastaboms pritarti ir pritarti iniciatorių pateiktam visam Seimo nutarimo projektui, taip pat ir antrajam nutarimo projektui, kuriam išvis pastabų nebuvo. Tiktai savo vardu noriu pasakyti, kad gaila, jog toks rimtas dalykas yra nukeliamas vėlesniam laikui, bet, antra vertus, ir pinigų klausimas, ir rinkimai. Susirinks naujas Seimas, tikėsimės, kad jis mūsų Seimo siūlymams pritars ir spręs. Pagaliau antrojoje Lietuvos Respublikoje bus savas įstatymų sąvadas. Mielieji kolegos, ir dešinieji, ir kairieji, ir centristai, kviečiu visus pritarti šiems abiem nutarimų projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutantų nėra, siūlymų taip pat nėra. Ar kas kalbėtų dėl motyvų, o gal bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Galėtume ir bendruoju sutarimu, bet mūsų darbotvarkėje, niekas nepasakė ir mūsų pirmininkas irgi taip viską perskaitė, yra klaida. Ten tikrai yra klaida – antro žodžio tiek viename, tiek kitame pavadinime neturėtų būti: arba tai yra Seimo nutarimo projektas, arba Seimo įstatymo projektas, bet ne Seimo nutarimo įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsiprašome. Tai mūsų brokelis, gal ne brokas. Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo projektams Nr.P-2523 ir Nr.P-2524.

Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2232*. Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2233*. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2234* (svarstymas)

1-6a, 1-6b ir 1-6c. Svarstome Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2232, Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2233 ir Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 16 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.P-2234. Ž.Jackūnas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėjas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą, Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 16 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šių įstatymų pakeitimo esmė yra ta, kad kolegos A.Raškinio teikimu siūloma rugpjūčio 15 d. švenčiamą Žolinę, t.y. Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, kuri lig šiol buvo laikoma atmintina diena ir yra įrašyta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnį, paskelbti šventine diena ir įrašyti ją į Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnyje pateiktą šventinių dienų sąrašą. Kartu reikėtų padaryti tam tikrą ir Žmonių saugos darbe įstatymo pataisą, papildyti šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį nauja 7 pastraipa, nurodančia, kad įmonėse nedirbama švenčių dienomis, tarp jų ir per rugpjūčio 15 d., t.y. per Žolinę, Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną.

Pritardami svarstomam siūlymui paskelbti Žolinę šventine diena, daugelis komitetų narių atsižvelgė į: Katalikų bažnyčios kanonų teisės kodekso normas, pagal kurias Žolinė laikoma katalikams privaloma švente; atitinkamą Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą; popiežiaus Jono Pauliaus II pageidavimą, kad katalikai švęstų dvi Kristaus garbei ir dvi Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei skirtas šventes. Komiteto pozityvų požiūrį į Žolinės paskelbimą švente iš dalies lėmė, žinoma, ir tai, kad ši šventė turi gilias šaknis mūsų tautos tradicijose, taip pat ta aplinkybė, kad ši diena yra švenčiama ir daugelyje Vakarų Europos valstybių.

Atkurdami istorines savo kultūros tradicijas, be abejo, stipriname nacionalinės kultūros tvermės pagrindus bei jos interpretacines galias sparčiai besiplėtojančio kultūrų dialogo ir sąveikos kontekste. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu jus palaikyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poziciją ir pritarti teikiamų įstatymų pakeitimų ir papildymų įstatymų projektams po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Raškinis nori dalyvauti diskusijoje. Kviečiu jį į tribūną.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos. Aš tiesiog norėčiau papildyti mūsų komiteto pirmininko kalbą dar kai kuriais dalykais. Šiaip ar taip, šio dokumento atsiradimas susijęs ir su tuo, kad neseniai buvo pasirašyta Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartis, kurioje taip pat buvo Šventojo Sosto pageidavimas tą kanonų normą įteisinti, kad būtent dvidešimt šešios Mergelės Marijos šventės. Sutartis pasirašyta, ta nuostata į sutartį įtraukta. Mums iš tikrųjų reikėtų ją patvirtinti ir savo įstatymu. Prieš ratifikuojant tai būtų geriau padaryti negu po.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog mūsų komitetas labai atidžiai nagrinėjo šiuos klausimus. Buvo iškelta tokia problema, ar apskritai turime mes Lietuvoje kokią nors koncepciją, bendrą supratimą, kaip bet kokios dienos turėtų būti skelbiamos šventinėmis. Žinoma, pasvarstę mes supratome, kad tokio dalyko neturime. Manome, kad reikėtų kreiptis į specialistus ir galbūt tai panagrinėti. Pasiūlymų dėl šventinių dienų yra daugiau, todėl tai reikėtų padaryti.

Kita vertus, kai kurie mūsų komiteto nariai labai jautriai žiūrėjo, ar katalikišką šventę skelbiant valstybine nebus padarytos kokios nors ypatingos privilegijos kam nors. Todėl aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad neseniai vyko Konstitucinio Teismo posėdis, kuriame buvo priimtas labai svarbus mūsų valstybei nutarimas. Jis šį dalyką išaiškina ir patvirtina. Tai yra Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl tradicinių religinių bendrijų ir jų išimtinų teisių”. Kadangi mūsų opozicija tą Konstitucinio Teismo sprendimą komentavo džiaugdamasi dėl dalykų, kurie jai patiko, bet nelabai komentavo, ką nusprendė Konstitucinis Teismas dėl tradicinių religinių bendrijų, tai aš trumpai…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau.

A.J.RAŠKINIS. Aš trumpai paskaitysiu.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mes visiškai ne tuo klausimu kalbame, pone pranešėjau.

A.J.RAŠKINIS. Tuo klausimu, nes Konstitucinis Teismas netgi nusprendė, kad tradicinės religinės bendrijos gali turėti valstybėje išimtinį statusą kitų religinių bendrijų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Gerai. Mes kalbame apie Šventinių dienų įstatymo pataisas.

A.J.RAŠKINIS. Tiesiog norėdamas tai paminėti, kolegos, ir atkreipdamas dėmesį į svarbą, kad štai mes netrukus turėsime ratifikuoti Lietuvoje ir Šventojo Sosto sutartį, kviečiu pritarti šiems projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos, po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui po svarstymo, Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektui po svarstymo ir Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritariame po svarstymo.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963(A2) (svarstymas)

Gerbiamieji, rezervinis 1 projektas, rezervinis 1a ir 1b – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963(A2). Svarstymas. S.Slavickas – Ekonomikos komiteto nuomonė.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstomo įstatymo projekto Nr.P-1963(A2) dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo tikslas – užtikrinti pajamų gavimo teisėtumą ir skaidrumą, pašalinti pasitaikančius piktnaudžiavimus socialinės paramos srityje, toliau įgyvendinti pradėtą ekonominių nusikaltimų prevenciją. Šiuo metu Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatos yra taikomos tik atskiroms gyventojų grupėms, neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas ir visiškai neįvertinant gyventojų turtinės padėties. Kaip žinome, visuotinio gyventojų pajamų deklaravimo kol kas buvo atsisakyta atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija šiuo metu neturi techninių galimybių analizuoti visų deklaracijų. Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos plėtrą ir jos prielaidas, užkirsti galimybę slėpti pajamas nuo apmokestinimo, Krikščionių demokratų frakcijos vardu Seimo narys A.Šimėnas pateikė minėto įstatymo 11 straipsnio papildymą, kuriuo buvo numatyta, kad savo turtą ir pajamas privalės deklaruoti tie gyventojai, kurių pajamos per kalendorinius metus viršijo 50 tūkst. litų arba turimo turto vertė viršija 250 tūkst. litų. Ekonomikos komitete apsvarsčius pateiktą projektą buvo parengtas patobulintas įstatymo variantas, kuriuo siūloma 11 straipsnį papildyti 5 punktu, kuriame turimo turto vertės riba nustatyta 700 tūkst. litų suma. Komitete buvo pritarta tokiai 5 punkto redakcijai: “Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jų pajamos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnyje, per kalendorinius metus viršija 50 tūkst. litų arba turimo turto, nurodyto šio įstatymo 2 straipsnyje, vertė viršija 700 tūkst. litų, turtą ir pajamas pradeda deklaruoti nuo 2000 metų”. Balsuojant komitete visi komiteto nariai vienbalsiai buvo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kviečiu Seimo narius po svarstymo pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kalbės pirmininkas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes Socialinių reikalų ir darbo komitete irgi analizavome situaciją, nes jaučiame šio mūsų Pajamų deklaravimo įstatymo banguotumą, t.y. pradedant nuo tų laikų, kai jis buvo priimtas ir buvo ketinama jau nuo 1998 metų taikyti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, po to peripetijos, dėl ko buvo šito atsisakyta, ir baigiant dabar labai aršiu mūsų Finansų ministerijos mokesčių inspekcijos struktūros priešinimusi dėl to, kad čia yra tuščias darbas ir panašiai. Mūsų komitetas mano, kad kontrolė, kad ir kokia ji būtų, niekada nebūna nereikalinga. Kitas dalykas, kad ta kontrolė kartais neapsimoka. Todėl mes manome, kad iš tikrųjų prie visuotinio pajamų deklaravimo reikia eiti palaipsniui. Mes dabar turime du sąrašus pareigūnų, politikų ir kitų asmenų, kuriems privalu deklaruoti pajamas. Tai pat mes turime įstatymą, kai kalbama apie brangaus turto įsigijimo deklaravimą. Tačiau vis dėlto manome, kad imperatyvas – pirmiausia deklaruoti savo pajamas ir turtą turi tas, kurio tos pajamos yra didelės, yra pats svarbiausias. Todėl mūsų komitetas taip pat vienbalsiai pritarė A.Šimėno įstatymo projektui, kad pajamų deklaravimo įstatymą išplėsime būtent ta kryptimi. Tiesa, mes net nesvarstėme to laipto, kad turtą reikia pradėti vertinti jau aukščiau negu 0,5 mln. litų. Mes manome, kad ir 250 tūkst. litų turtas vis dėlto yra pakankamai didelis. Negyvenkime vien tik Žvėryno gatvės savininkų kailyje, bet pabandykime į visą Lietuvą pažiūrėti, kas yra turtas, didesnis negu 250 tūkst. litų. Todėl manome, kad reikėtų pritarti tai redakcijai, kad riba galėtų būti ir 250 tūkst.

Kartu Socialinių reikalų ir darbo komitetas mano, kad vis dėlto nepagrįstai buvo nepritarta mūsų komiteto narės B.Visokavičienės iniciatyvai, kad deklaruoti pajamas ir turtą taip pat privalo individualių įmonių savininkai, jų šeimų nariai. Mes čia laužėme ietis dėl Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio prievolių ir niekaip negalėjome suprasti, kaip čia yra. Turtas yra, turto daugėja, o pajamos, deklaruojamos iš tos individualios įmonės, rodomos nulinės. Todėl mes manome, kad vis dėlto susigriebiant dėl šito aiškaus valstybės mulkinimo, derėtų papildyti šį įstatymo projektą taip pat nustatant prievolę deklaruoti pajamas ir turtą tokio paties dydžio individualių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams.

Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo Seimą priimti tokį protokolinį nutarimą, kuris būtų kreipimasis, raginimas Vyriausybei, kad dar iki šių metų rugsėjo 1 dienos būtų pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos piniginės paramos įstatymo projektas. Kaip žinote, tas įstatymo projektas Vyriausybėje aprobuotas ir yra reikalingas dėl tos paprastos priežasties, kad vis tiek savivaldybės, norėdamos skirti vienkartines socialines pašalpas, turi vykdyti vadinamąją turto kontrolę, turi sudaryti įvairias komisijas ir nėra vienos sistemos, kaip tą padaryti. Todėl savo turto ir pajamų deklaravimas palengvintų darbą ir savivaldybėms. Taigi šiuo protokoliniu nutarimu mes tik duotume suprasti Vyriausybei, kad laukiame jos šio parengto projekto. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti D.Aleksiūnienę, kalbėsiančią frakcijos vardu. Ruošiasi J.Listavičius.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Aš kalbėsiu daugiau dėl protokolinio nutarimo, siūlomo Seimui kartu priimti su gerbiamojo A.Šimėno pataisa. A.Šimėno pataisai mes iš tikrųjų pritariame. Kaip žinote, šiuo metu yra, kaip minėjo ką tik pirmininkas, parengtas naujas piniginės paramos įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad besikreipiantieji socialinės paramos privalėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tačiau įstatymo projektas neleistinai ilgai užsibuvo Vyriausybėje ir į Seimą nepatenka, todėl iškėliau komitete įstatymo priėmimo paskubinimo klausimą ir jam buvo pritarta. Taip pat prašyčiau Seimo pritarti.

Šį prašymą aš norėčiau pagrįsti. Šiuo metu socialinė šalpa Lietuvoje yra brangi, neefektyvi ir nepadeda skurdo prevencijai. Esu įsitikinusi, kad socialinė šalpa turi būti teikiama atsižvelgiant į gavėjo turtą ir pajamas, o ne į potencialių gavėjų kategorijas: bedarbis, pensininkas, daugiavaikė šeima, individualios įmonės savininkas ir panašiai. Išimtis galėtų būti daroma tik invalidams, nustatant didesnį pajamų minimumą, nes jų pragyvenimo išlaidos objektyviai yra didesnės. Taip pat ištestavus pajamas ir turtą turėtų būti teikiama netiesioginė parama, t.y. šildymo kompensacijos, transporto išlaidos ir kita. Dabar dažnai socialinės paramos išmokos yra teikiamos toms pačioms gyventojų grupėms pagal skirtingus kriterijus ir dažnai bendras socialinių išmokų dydis tampa didesnis, nei asmuo galėtų užsidirbti, arba išmokas gauna turtingi asmenys. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi Vilniaus centre namą, tą namą išnuomoja užsieniečiams, pats nusiperka vieno kambario butą, yra pensininkas, invalidas ar kitas iš tų remtinų kategorijų, jis gauna visas išmokas ir niekas nekreipia dėmesio į jo turimą turtą, nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turto ir pajamų deklaravimas yra svarbi priemonė mokesčiams ir kitiems privalomiems mokėjimams valstybei kontroliuoti, ekonominių piktnaudžiavimų ar nusikaltimų prevencijai vykdyti.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta (cituoju): “įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimą, pagrįstą mokesčiais ir kitais privalomais mokėjimais valstybei”. Taigi ką bendra turi pateiktas įstatymo projektas su tuo, kas paminėta, ir ar pasirengta įgyvendinti siūlomą nuostatą?

Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ministerijos pateiktuose argumentuose, Biudžeto ir finansų komiteto išvadose buvo konstatuota, kad įgyvendinti siūlomą nuostatą nuo 2000 m. nėra galimybių. Negi to kas nors nesupranta ir toliau, sakykim, tuos muilo burbulus pūs? Kai nėra Valstybinės mokesčių inspekcijos automatizuotos informacijos rinkimo, kaupimo integruotos apdorojimo sistemos, jos ryšio su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis, Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registrų duomenimis, siūlomas deklaravimas būtų tik deklaravimo parodija, be to, gana brangiai kainuojanti. Negi ir to mes niekaip nesuprantam?

Ką duoda įstatymo projekto patobulinimai? Jeigu orientacija į įstatymo 2 straipsnį dėl pajamų, sakyčiau, suprantama, tai dėl turto vertės nustatymo labai abejoju. Ar ji yra aiški patiems nuostatų autoriams, jau nekalbu apie tuos, kas turėtų ja naudotis? Taigi ką mes kuriam, kam kuriam, kas tuo naudosis? Kyla pagrįstas klausimas, ko tokiais žaidimais siekiama ir kas iš jų ką tikisi laimėti?

Visi argumentai už siūlomą deklaravimą daugiau panašūs į smėlio pilių statymą. Negi Seimas neturi kuo daugiau užsiimti? Užsispyrimas padaryti atbulai taip pat turėtų turėti saiką ir ribas. Vadinasi, mes čia padiktuosim madą ir Mokesčių inspekcijai, ir Finansų ministerijai, tiems, kurie iš tikrųjų žino, su kuo tai yra valgoma. Todėl nepritariu, kaip ir institucijos bei specialistai, išmanantys turto ir pajamų deklaravimo problemą, įstatymo projektui ir kviečiu Seimą jį atmesti. Kartu, žinoma (matyt, čia bus ir kita nuomonė), vis dėlto iš šios tribūnos aš prašau posėdžio pirmininką, taip pat Seimo valdybą gauti Vyriausybės išvadas šiuo klausimu. Negalima žaisti, lyg mes neturėtume kuo daugiau užsiimti, ir eikvoti brangų valstybės turtą – lėšas ir darbo jėgą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo tik ką aptartam projektui – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Ar pritariame, kolegos? A.Sysas. Tegali vienas kalbėti už.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad paskutinio diskutuotojo teiginiai kaip tik verčia mus pritarti šitam įstatymui, nes aš manau, kad būtent valstybės pareiga rinkti mokesčius, valstybės pareiga žiūrėti, koks yra turtas, ir jį vienokiu ar kitokiu būdu apmokestinti. Todėl aš niekaip negaliu sutikti su tais argumentais, kad nėra tam tikros bazės, nėra galimybių. Mes tai girdime jau 4 metus. Kyla klausimas, kodėl mes, Seimo nariai, deklaruojame savo pajamas, nes mūsų pajamos ir taip labai aiškios, įstatymo apibrėžtos ir suprantamos? Pritardamas šiam įstatymo projektui, aš pritariu, kad turto suma būtų aiški ir kur kas mažesnė – 250 tūkst., kad ji atitiktų tą pajamų ir turto santykį, koks yra Europos valstybėse, – 5, 6 kartai, o ne taip, kaip paskutiniajame svarstyti pateiktame projekte, kai atsirado labai didelė suma – 750 tūkst. Lt. Aš manau, kad taip bandoma išplauti šito įstatymo esmė. Kviečiu kolegas priarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų vasario 9 d. posėdyje nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti projekto Nr.P-1963A. Aš manau, kad tai yra labai aiški Vyriausybės nuomonė. Kalbėdami apie projektą ir jį svarstydami, turėtume atsižvelgti į Vyriausybės nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Tai jau naujas komitetas, kuris daro tokią išvadą. Ekonomikos komitetas po svarstymo pritarė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas pritartų po svarstymo Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kaip tai padarė Ekonomikos komitetas? Pradedame balsuoti.

Už – 40, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.

Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2214 (svarstymas)

Dabar Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2214. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių. Trumpa išvada, mes turėtume 11.45 val. skelbti pertrauką. Taigi trumpa išvada. Komitetas siūlo atmesti. Gal galėsime susitarti dėl šio siūlymo?

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, net ir po to, kai mes pritarėm tik ką prieš tai svarstytam įstatymui, mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto specialistai siūlo atmesti lydintįjį projektą, t.y. Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymą.

Kokie yra motyvai? Pirmiausia reikia pasakyti, kad projekte siūloma išplėsti baudžiamąją atsakomybę už tam tikras veikas, numatant papildomą nusikaltimo sudėtį, kurioje neliktų būtino nusikaltimo sudėties požymio, t.y. raštiško Mokesčių inspekcijos priminimo, ir tada siūloma nauja redakcija, pagal kurią kiltų baudžiamoji atsakomybė už neatsargias veikas. Šiuo metu 325 straipsnio 1 ir 2 dalyse baudžiamoji atsakomybė jau yra numatyta, todėl manome, kad netikslinga nustatyti papildomas normas.

Teisės departamentas savo pastabose konkretizavo panašiai tą patį, ką aš pasakiau, ir išsakė nuomonę, jog papildžius Baudžiamąjį kodeksą 325¹ straipsniu iškils šio straipsnio atribojimo nuo Baudžiamojo kodekso 325 straipsnio problema, taip pat pateikta išvada, jog siūloma sankcija prieštarauja Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatoms. Kitaip sakant, norint įtvirtinti tokią sankciją, reikėtų daryti esminius Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimus. Neigiamas nuomones išsakė ir Europos Teisės departamentas, ir Teisingumo ministerija, ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, atkreipęs dėmesį į tai, kad siūloma dispozicija visiškai atitinka dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio dispoziciją.

Taigi komitetas siūlo atmesti šį įstatymo projektą, kadangi baudžiamoji atsakomybė jau yra numatyta. Balsavimo rezultatai: už atmetimą – 10, prieš nėra, susilaikė 1.

Prašome pritarti mūsų nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Ar galime, kolegos, pritarti? Jeigu nepritarsite, aišku, trūks balsų ir mes vėl patenkame į aklavietę. Niekas nekalbėtų dėl motyvų? Gal galime bendruoju sutarimu pritarti komiteto išvadai? Nėra siūlančių balsuoti. Galime pritarti? (Balsai salėje)

Registruojamės! Registruojamės, kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektą. Niekas nekalbėjo už, niekas nekalbėjo prieš. Autorius prašo balsuoti. Jis bus atmestas, jeigu parems 36 Seimo nariai. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį projektą? Pritariantys – už.

Už – 32, prieš – 4, susilaikė 13. Nėra pritarta komiteto išvadai. Aiškiai reikia tobulinti Statutą.

Koks kitas komitetas norėtų nagrinėti šį projektą, o gal apskritai neskiriame jokio komiteto ir tam pačiam komitetui pasiūlome svarstyti iš naujo? (Balsai salėje) Niekur nėra parašyta, kad to negalima daryti. Gali sudaryti komisiją arba gali pavesti kitam komitetui. Gali ir nepavesti. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas, kadangi nėra pritarta išvadai… Atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai nėra pritarta. Mes pavedame Ekonomikos komitetui išnagrinėti dabar diskusijoje girdėtas nuomones ir pateikti naują išvadą dėl šio projekto. Ačiū.

Dėl vedimo tvarkos – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš gal šiuo atveju pirmiausia repliką, o paskui vis dėlto kviesčiau perbalsuoti, nes neaišku, per šį mėnesį, jeigu dar dirbsime, kur mes nuvažiuosime, nes mums viskas išeina atbulai ir viskas pagal savo kažkokią discipliną. Kokie bus iš to rezultatai? Todėl dar kartą kviečiu balsuoti, o kitu atveju, matyt, reikia balsuoti, ar mes dirbame, ar einame atostogų. Ačiū.

PIRMININKAS. 32 Seimo nariai pritarė siūlymui…

A.H.STASIULEVIČIUS. Ar galima?

PIRMININKAS. Pavedame toliau Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti dar vieną išvadą. Galbūt ji bus kitokia, matant Seimo narių balsavimą.

Dėl vedimo tvarkos – A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komiteto vardu prašau perbalsuoti, nes aplinkui… Čia net siūlau frakcijos vardu. Kadangi aplinkui sėdintys kolegos ne visai suprato formuluotę, už ką balsuoti. Prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, aiškiau formuluoti nemoku. P.Gražulis – dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nieko nematau blogo, jeigu kitas komitetas geriau įsigilins į šią problemą.

PIRMININKAS. Ne kitas, o tas pats.

P.GRAŽULIS. Kad ir tas pats komitetas. Nes jeigu mes priėmėme įstatymą, kad būtų deklaruojamos pajamos, manau, kad turėtų būti numatyta ir atsakomybė. Šiuo metu tos atsakomybės nėra. Kas iš to, jeigu yra tas įstatymas, bet nenumatyta atsakomybė. Todėl aš manau, nieko blogo, jeigu tas pats komitetas dar kartą rimčiau analizuotų visą šią situaciją.

PIRMININKAS. Kolega, būkite tikslus. Mes nepriėmėme Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pataisų po svarstymo. Būkite tikslus!

A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš tikrai frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti. Pirmiausia ponas P.Gražulis yra neteisus. Baudžiamajame kodekse yra numatyti straipsniai už neteisingą deklaravimą arba už nedeklaravimą. Ši pataisa, kurią siūlote, tiesiog viską sujaukia. Tada reikės taisyti kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, taip pat ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Komitetas labai atidžiai svarstė ir ne be reikalo pasiūlė atmesti. Nemanykite, kad komitetas tai siūlo dėl kokių nors politinių motyvų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės dar kartą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Socialdemokratų frakcijos siūlymu perbalsuojame dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymų. Kolegos, registruojamės. Prieš mūsų akis Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo šį projektą atmesti. Balsuosiantys už – parems Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – projektą atmesti, balsuosiantys kitaip – manys kitaip.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Balsuojame dar kartą. Balsuojantys už – projektą atmesti, prieš arba susilaikę – kitaip.

Už – 43, prieš – 2, susilaikė 7. Projektas Nr.P-2214 yra atmestas.

Pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol dar nėra 12.05 val., aš turiu jus informuoti dėl keletos dalykų. Pirmasis daiktas grynai formalus – nuo šios dienos pasikeičia balsų skaičiavimo grupė. Joje dabar, jeigu prireiks, jeigu bus sunkių atsitikimų, balsus skaičiuotų S.Kaktys, N.Medvedevas, A.Salamakinas, S.Šaltenis ir V.Šmigelskas. Kolegos, kviečiu jus būti visada pasirengusius. Vienas dalykas.

Antrasis. Šiandien mes skyrėme 45 minutes generalinio prokuroro K.Pėdnyčios atsakymams į Seimo narių klausimus. Šią informaciją aš turėjau jums pasakyti 10.00 val., bet tiesiog pamiršau. Generalinis prokuroras serga ir šiandien nėra jokių galimybių, kad jis būtų mūsų posėdyje. Esu sutaręs, kad į mūsų klausimus galėtų atsakyti sveikatos apsaugos ministras R.Alekna. Kolegos, prašyčiau neprieštarauti dėl tokio priverstinio pakeitimo. Žinoma, pasveikęs prokuroras iš karto bus įtrauktas į mūsų darbotvarkes. Tai gali būti ketvirtadienį, gali būti kitą savaitę. Nežinau, kada jis galės tai padaryti.

Trečioji informacija. Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiuntė mums dekretą, kuriuo grąžino pakartotinai svarstyti Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl pabėgėlio statuso”. Prezidento pataisos yra pateiktos. Ketvirtadienį įvyks pakartotinis šio įstatymo ir dekreto pateikimas. Tai visa informacija.

Dabar kviečiu jus registruotis. Registruojamės, ir užsiregistravus kviesiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį, kad jis pateiktų mums Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo “Dėl Rusijos vadovų požiūrio į Lietuvos narystę NATO” projektą. Įregistruotas antrasis variantas. Galbūt susitarsime ir priimsime jį šiandien. Registruojamės!

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Seimo pareiškimo “Dėl Rusijos vadovų požiūrio į Lietuvos narystę NATO” projektas Nr.P-2657(2) (pateikimas)

Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Projektas Nr.P-2657(2). Šį nutarimą svarstome kaip rezoliuciją. Taigi iš pradžių kalba, paskui atsakymai į klausimus, paskui bendroji diskusija ir mūsų apsisprendimas. Prašom, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jau turbūt kelios savaitės, o gal ir dar daugiau, kai iš mūsų didžiosios kaimynės Rytuose pusės yra pradėta tam tikra politinė kampanija prieš Baltijos valstybes. Mes turbūt visi prisimename Rusijos užsienio reikalų ministro slaptą laišką Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrams. Jis tapo žinomas, nors gal taip ir nebuvo ištisai paskelbtas. Mes galėjome jį paskelbti, bet, man atrodo, nė vienas laikraštis to nepadarė. Ten Baltijos valstybės, jūs žinote, buvo vadinamos fašistinėmis, revanšistinėmis ir siūloma net Amerikai toje kopijoje, kuri buvo adresuota poniai M.Albright, imtis bendrų priemonių prieš šias blogas šalis, kurios eina tokiais blogais keliais. Žinome ir kai kuriuos kitus pareiškimus, iš jų ypač užgavo, aš manau, visus Lietuvos žmones būtent stalinistiniai teigimai, kad Lietuva nepatyrė sovietų agresijos, kad visi laimingi įstojo į Sovietų Sąjungą ir patys išsitrėmė į Sibirą, sunaikino savo valstybę, savo gyvenimą. Turbūt vienas iš pastarųjų tokių kalbų buvo Rusijos prezidento kalba Vokietijoje, kurioje jis labai kietai spaudė, galima sakyti, savo klausytojus, kartu Vokietijos vadovybę (ir vakar), kad Baltijos valstybių negalima kviesti į NATO, nes pasekmės visam pasauliui būsiančios labai blogos. Visam pasauliui.

Suprantama, kad į tai galima reaguoti įvairiai. Reagavo Estijos prezidentas, reagavo latvių politikai. Teko man girdėti tam tikro nusistebėjimo arba laukimo, ar Lietuva reaguos į šį draudimą mums stoti ir mus priimti į Šiaurės Atlanto Aljansą. Tai yra Lietuvos bazinė, pagrindinė užsienio politika, vienas iš prioritetinių tikslų. Ir dėl to, kad kas nors mums grasina arba draudžia, aš neabejoju, kad Lietuva neatsisakys savo politikos ir savo prioritetinių tikslų, kaip garantuoti mūsų žmonių saugumą ir šalies raidos saugumą, ir šalies gerovę. Nes per tą laiką, t.y. maždaug vienerius metus, praėjusius nuo Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos įstojimo į Šiaurės Atlanto Aljansą, investicijų srautas padvigubėjo. Tose šalyse labai intensyviai plečiasi ekonomika, nes tai yra saugi vieta investuoti, dirbti, kurti darbo vietas, kaupti kapitalą ir tiems, kurie investuoja, ir tai šaliai, kurioje investuojama.

Štai kodėl aš siūlau tekstą, kuris būtų kaip tam tikras Lietuvos atsakymas, kad nepaisant to, ką daro Rusijos diplomatija – atvirai, viešai arba slaptais laiškais kitų šalių vadovams – Lietuva eis savo keliu. Ji vertina tuos veiksmuos kaip negerus, destabilizuojančius padėtį Europoje, jeigu vėl norima brėžti, kaip kai kurie politikai Rusijoje vadina, raudoną liniją, o mums ta raudona linija – tarp Lietuvos ir Lenkijos, atseit Lenkija gali būti ten, o Lietuva jau negali. Todėl, kad Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės buvo okupacija, ir okupacija tartum duoda šiandieninei Rusijai kokių nors teisių. Užuot atsiribojusi nuo Sovietų Sąjungos nusikaltimų, užuot juos pasmerkusi, užuot siekusi iš tikrųjų lygiateisių ir partneriškų santykių, dabartinė Rusijos vadovybė, man atrodo, blaškosi. Galbūt pataikauja tokiai agresyviai imperialistinei linijai, kurią jau patys rusų demokratinės krypties politikai vadina ruda linija. Anksčiau mes girdėdavome apie grėsmę, kad gali susikurti rudųjų ir raudonųjų aljansas Rusijoje, dabar patys rusai jau būgštauja ir signalizuoja apie tai.

Manau, kad laikydamiesi tvirtos ir aiškios pozicijos, nepripažindami dabartinei Rusijos vadovybei kokių nors teisių diktuoti ką nors Lietuvai, žinoma, ir Vakarams, mes pasitikime būsima demokratine Rusija ir galbūt šiek tiek padedame tiems žmonėms, kurie būdavo ir toliau gali būti mūsų pusėje. Galų gale tai yra aktyvi Lietuvos politika – ne laukti tyloje, o kas toliau bus, bet įvertinti, jeigu matome ką nors negera.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, dabar 10 minučių klausti, o paskui kas norės kalbėti bendroje diskusijoje. A.Grumadas prašė žodžio pirmasis. Po jo – P.Gylys.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis Pirmininke, be abejonės, šiuo metu Lietuvos ir Rusijos santykiai yra ne patys geriausi, o šis pareiškimas – turbūt vienas iš pavyzdžių, kad šie santykiai yra, ko gero, gana blogi, lygiai kaip ir stringanti sienos ratifikavimo sutartis, vis atidedamas Prezidento vizitas, taip pat galimi būgštavimai dėl tranzito iš Klaipėdos.

Norėčiau paklausti dėl 1 pastraipos paskutinio sakinio, kuriame jūs rašote: “o Lietuva tikrai rengiasi į ją stoti, kad būtų ten kartu su kaimynine Lenkija”. Ar nėra šis sakinys kaip ir parodymas Rusijai, kad Lietuva yra linkusi sudaryti uniją su Lenkija ir tokiu būdu automatiškai, be atskiro priėmimo, patekti į šią organizaciją?

Pabaigai – dar nedidelė pastabą. Jūs rašote apie raudoną liniją, bet, manau, čia yra klaida, kadangi Ribentropo ir Molotovo raudona linija nebrėžia tarp Lietuvos ir Lenkijos, o brėžia dalindama Lenkiją ir su maža dalimi Baltijos kraštus perleisdama Sovietų Sąjungai. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia dėl jūsų vertinimo, kad santykiai blogi. Aš taip nemanau. Manau, kad mes turime laikytis ramios ir tvirtos pozicijos, kuri mums visada padėdavo praeityje. Mums padėjo ir 1991 m., ir 1992 m., kai kariuomenės išvedimas tai būdavo nutraukiamas, tai grasinama, reikalaujama duoti pinigų statyti, atidėti ketveriems metams ir panašiai. Bet mes sugebėjome nenusileisti nė vienam iš tų reikalavimų ir išlaikyti gerus santykius su prezidentu B.Jelcinu ir pasiekti savo tikslo.

Mane labai padrąsina galvojimas, kad nors ir kokia būtų Rusijos vadovybė ir kas dar ten gali pasikeisti… žinote, dabar jau ketina į aukščiausią vadovybę pakviesti generolą Čalovą – vieną iš Vilniaus nusikaltėlių, kuris, kaip pranešama, labai artimai bendrauja su tokiais žinomais ponais kaip Barkašovas ir Makašovas, o tai jau atviras fašizmas. Ir gali taip atsitikti, kaip atsitiko Baltarusijoje, kurioje į Vyriausybę taip pat įėjo Vilniaus budelis V.Uschopčikas, o mes nedarėme jokių išankstinių prevencinių žingsnių, perspėjančių, rimtai perspėjančių. Buvo kažin koks anoniminis signalas, bet nebuvo perspėjančių žingsnių. Manau, kad galbūt reikia aiškesnės pozicijos, kaip mes vertiname tokius poslinkius, ypač kai jie gali atsiliepti santykių bloginimui iš Rusijos pusės. Jeigu mes laikysimės aiškios, nuoseklios suverenios valstybės pozicijos, nesiklaupdami ir nesitraukdami… kai kas mano, kad geri santykiai yra tada, jeigu mažesnis kaimynas klaupiasi ir traukiasi. Bet tai būtų klaida, bent aš esu tuo įsitikinęs. Gal kai kas mano kitaip.

Aš čia ir noriu pakoreguoti jūsų teiginį, neva santykiai esą blogi. Juos nori pabloginti, iš tikrųjų taip kaip V.Uschopčiko paskyrimas, puikiai žinant, ką tai reiškia Lietuvai. Aišku, kad tai buvo su Maskva suderinta. Baltarusija nėra savarankiška daryti tokius iššūkius. Tai yra santykių bloginimas laukiant, kaip mes reaguosime. Mes turime duoti įvertinimus.

Pono A.Grumado idėja apie uniją (čia tikrai šiame sakinyje to nematau) galėtų būti įdomi. Jūs pabandykite ją išplėtoti.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamais Seimo Pirmininke, jūs gerai žinote, kad Rusija visada neigiamai žiūrėjo į mūsų norus integruotis į NATO. Tokių pareiškimų mes girdėjome daugybę. Ar jums neatrodo, kad mes patys įsijungėme ir stiprinome propagandinį karą tarp mūsų ir Rusijos, kartu blogindami prieš kurį laiką neblogus santykius tarp Lietuvos ir Rusijos? Ar jūs nepripažintumėte, kad visa tai yra daroma iš tikrųjų siekiant vieno tikslo – sutelkti savo šalininkus rinkimų išvakarėse, sukuriant vidaus ir išorės priešus, kad tai yra rinkiminės strategijos dalis, o ne rūpinimasis mūsų tarptautine padėtimi?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone eksministre, aš tikrai nesukūriau jūsų dabartinio kolegos Maskvoje ir aš nesukūriau Prezidento V.Putino, jūs man to negalite prikišti, nei jų galvosenos, nei jų politikos. Jūs žinote, kas formavo tų žmonių galvoseną, kuri pasireiškia požiūriu į Baltijos valstybes. Todėl prašyčiau neieškoti tam tikrų dalykų tam tikrose vietose, kur jų nėra.

O dabar dėl to, kad Rusija visada neigiamai žiūrėdavo į mūsų norą stoti į NATO, tai aišku, tai yra faktas. Rusija labai neigiamai žiūrėjo į Lenkijos norą stoti į NATO. Kai prezidentas B.Jelcinas pasakė tą labai aštriai ir kietai, prezidentas L.Valensa jam atsakė labai tvirtai, kad tai visai ne jūsų reikalas: tai yra mūsų reikalas ir mes nuspręsime, jeigu mus kviečia, mes stosime ir nekreipsime dėmesio į tai, kad jums nepatinka. Dabar jokių kalbų nėra apie tai, kad Rusijai nepatinka Lenkijos narystė NATO. Santykiai yra normalūs, geri, jeigu tiktai jų negadina kokie nors kiti dalykai, o ne narystė NATO. Taigi čia yra baubas, kuriuo pati Rusija žaidžia, o kai kas Lietuvoje priima.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas dabar klausia.

A.V.PATACKAS. Pirmiausia dėl pono P.Gylio. Padėtis radikaliai keičiasi, Rusijos imperializmas pereina į antrąjį etapą, o ponas P.Gylys tebegieda seną giesmelę apie iš mūsų pusės provokacijas ir panašiai.

PIRMININKAS. Prašom teikti klausimą.

A.V.PATACKAS. Ketverius metus LDDP buvo įjungusi stabdžius ir tada mes atsilikome. Tas Lietuvai brangiai gali kainuoti. O dabar norėčiau klausti. Ar neatrodo jums, kad reikėtų trijų valstybių panašaus pareiškimo galbūt kiek vėliau, suderinto visų trijų Baltijos valstybių? Tai viena. Antra, toks nedidelis redakcinis patarimas būtų. Kadangi svarbiausia šio dokumento prasmė yra politinės valios pareiškimas, ar nereikėtų to sakinio kaip nors išskirti vizualiai, kad mes neabejojame dėl savo stojimo į NATO. Šią vietą išskirti atskira eilute ar dar kaip nors.

V.LANDSBERGIS. Dėl trijų valstybių bendro pareiškimo. Anais laikais, 1990–1992 metais, tai būdavo daug lengviau pasiekiama ir padaroma, nors irgi būdavo debatų. Tada nuolat veikė Baltijos valstybių taryba, aukščiausiojo lygio, reguliarūs vadovų susitikimai, o jeigu reikėdavo, kaip tokiu atveju, klostantis dabartinei situacijai, galbūt ir įvyktų neeilinis vienos dienos susirinkimas kur nors Rygoje ir trijų valstybių vadovai padarytų pareiškimą. Šiuo metu tie santykiai yra įgiję daugiau distancijų, pagal kalendorių retokai išdėstomi tie susitikimai. Jūsų patarimas turėtų būti adresuotas kur nors kitur. Būtų gerai, jeigu toks pareiškimas būtų bendras. Bet gali būti, kad Latvijos ar Estijos parlamentai arba kiti politikai atsilieps, kaip Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai labai teigiamai atsiliepė apie mūsų priimtą įstatymą dėl okupacijos žalos kompensavimo.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Kolegos, klausimų laikas artėja prie pabaigos. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, mano klausimas nebus labai diplomatiškas, bet vis dėlto. Turbūt tik moraliai aklas ir kurčias nesupranta, kad jūsų siūlomas nebe pirmas pareiškimas yra bombelė po Prezidento kojomis artėjant jo vizitui į Maskvą, kuris, beje, dar ir atidėliojamas. Gal galėtumėt atsakyti, kiek dar tokių bombelių bus?

V.LANDSBERGIS. Na, žodyną, kurį jūs vartojat, aš palieku jums. (Juokas salėje) Taip. Jūs labai mėgstate, daug metų mėgstate mėtytis tokiomis propagandinėmis bombelėmis. O dėl Prezidento vizito į Maskvą, tai, žinote, čia šiek tiek kaip komunizmas horizonte. Jis gali būti gana greitai, gali būti negreitai, tai priklausys nuo šeimininkų Maskvoje. Jeigu mes savo veiksmu savo politiką, savo pozicijas, jų pareiškimą atidėliotume – o gal kada nors įvyks vizitas į Maskvą ir po to mes jau galėsime pasakyti, ką galvojame, tai mes būtume labai keisti žmonės ir parlamentas. Čia vienas su kitu tiesiogiai nesusiję dalykai. Jeigu Rusija norės matyti Lietuvos Prezidentą Maskvoje, tai ir įvyks neatsižvelgiant į tai, kaip vyksta kokių nors kitų klausimų svarstymai.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, sėdėti, nutylėti su nauda sau ar valstybei, kai kiti griežtai paneigia tos pačios mūsų valstybės strateginius tikslus, dar niekam nepavyko. Aš taip pat noriu pasakyti, kad pono V.Adamkaus vizitas, mano žiniomis, nėra atidėliojimas, nes iš visų Vakarų lyderių kol kas prieš rinkimus poną V.Putiną aplankė tiktai Didžiosios Britanijos premjeras T.Blairas. Iki šiol ponas V.Putinas keliauja po Vakarų Europą. Taigi sakyti, kad dėl kažkokių priežasčių kas nors atidėlioja, aš manau, yra niekuo nepagrįstos teorijos.

Dabar aš norėčiau paklausti gerbiamojo Pirmininko. Keletas pastabų dėl teksto. Kaip jūs žiūrėtumėt, jeigu iš antrojo sakinio būtų išbraukti žodžiai: “ypač gyvenančioms šalia didelių ir ekspansionistinių”? Turiu minty tai, kad šie žodžiai nieko daug nepridėtų šiam pareiškimui, juo labiau kad pats sakinys išlieka. Tai diena, kuri primena, kad nedidelėms valstybėms būtina dalyvauti kolektyvinėse taikos ir saugumo pastangose. Tai vienas dalykas. Antras. Kaip jūs vertintumėte tai, jeigu nevartotume Šiaurės Atlanto Aljansas, o tiesiog galbūt parašyti tiksliau kaip yra – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija. Paskutinis dalykas. Kai kalbama apie tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, gal reikia rašyti, kad “Lietuvos – Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartyje sutiko, kad Lietuva turi kolektyvinių saugumo sistemų pasirinkimo laisvę”. Tai yra tiksliai pagal sutarties 2 straipsnį. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už jūsų pastabas. Aš sutinku, kad galima tuos kelis žodžius praleisti antrajame sakinyje. Dabar dėl oficialaus pavadinimo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, tai yra keturios raidės NATO, bet lietuviškai taip. Aš irgi sutinku, galima tiksliai rašyti šį pavadinimą. O dėl mūsų sutarties su Rusija aš nematau skirtumo. Jeigu mes necituojame viso ilgo pavadinimo, o jį primename su pagrindiniais turinio žodžiais, tai organizacija yra kolektyvinė, organizacija nėra vienos valstybės organizacija. Kolektyvinio saugumo – galima tai įrašyti, bet nežinau. Ar jūs labai primygtinai siūlote?

PIRMININKAS. Kolegos, aš kviečiu dabar neredaguoti.

V.LANDSBERGIS. Galima, aš galiu įrašyti “kolektyvinio saugumo organizacija”.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimai baigti. Gerbiamieji kolegos, po to bendra tvarka vyksta diskusija. Ačiū, pone Pirmininke. Aš jungiu kompiuterį, kiek yra prašančių žodžio kalbėti diskusijoje? Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad iš tikrųjų pristatant šį klausimą nėra, kaip sakoma, jokių artimų pozicijų. Manau, kad vargu ar jos priartės net redaguojant šį tekstą, jeigu tas bus daroma. Mano nuomone, konservatoriai su juos remiančiais krikdemais galėtų savo pareiškimą nuo koalicijos ar nuo partijos daryti, bet aš siūlau tokių pareiškimų parlamentui nesiūlyti, nes bet kuriuo atveju tai nebus tiktai parlamento pareiškimas. Kaip žinome, užsienio politikoje visos pagrindinės Lietuvos partijos stengiasi laikytis konsenso, tačiau šiuo atveju jo nėra. Todėl manau, kad geriausia būtų jo nedemonstruoti. O partinius pareiškimus ar koalicijos pareiškimus gali daryti visos partijos savo vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pradedame bendrąją diskusiją. Be keturių, pasižymėjusių kalbėti, žodžio prašo E.Zingeris, taip pat iš anksto pasižymėję A.Sakalas ir R.Juknevičienė. Taigi, kolegos, 7 kalbėtojai. Dėl šio dokumento kviečiu kalbėti A.Grumadą. Pasiūlymas svarstyti… (Balsai salėje) Svarstymo metu kalba ir į klausimas atsako rezoliucijos projektų iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija. Kolegos, aš jums pasakau, kad rezoliucija svarstoma kita tvarka negu… Pareiškimai ir kiti nenorminiai Seimo aktai svarstomi visiškai taip kaip rezoliucija. Kalba A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, išties aš noriu tik priminti savo klausimą, kurį buvau uždavęs gerbiamajam Pirmininkui, kaip šio pareiškimo pateikėjui. Man truputį kelia nerimą tie santykiai, kurie dabar klostosi tarp Lietuvos ir Rusijos. Jeigu mes išties galime rodyti savo valią, savo apsisprendimą, tai, kita vertus, ne tik politinė valia šiuo metu lemia mūsų situaciją. Norim to ar nenorim, mes esam pakankamai stipriai susiję ir ekonominiais saitais. Vienas iš jų, taip pat nepriklausantis nuo mūsų ūkio subjektų, tai yra tranzito koridorius, kuriuo naudojasi Rusijos valstybė, be abejonės, turėdama ir įvairių kitų kanalų nuo Baltijos jūros uostų iki savo teritorijos. Be abejonės, Maskvos, kaip didelės jėgos ir didelės valstybės, vienokie ar kitokie demaršai Lietuvai gali labai stipriai atsiliepti, stipriai ekonomiškai atsiliepti.

Šiuo atveju diplomatiniai santykiai, kurie buvo iki šiol ir kuriuos taip ryškiai mums pabrėždavo tiek Briuselyje, tiek į Vilnių atvykę Europos Komisijos atstovai, taip pat ir Europos Parlamento, kai buvo minima, kad Lietuvos santykiai, ypač su Karaliaučiaus sritimi, ypač su tokia kontraversiškai vertintina kaimyne kaip Baltarusija, tai yra pavyzdys, kuris išties mus artina prie NATO ir artina prie Europos Sąjungos. Todėl, mano manymu, vis dėlto tokie dokumentai ir tokie nedideli mėginimai reaguoti ir įkąsti, ne tik ne gerina mūsų santykių su pačia Rusija, kaip valstybe, atstovaujama Vyriausybės, atstovaujama savo Dūmos, o Rusijos ideologų rankose mūsų tokie vienoki ar kitokie pareiškimai vis dėlto, mano galva, nuteikia ir dalį Rusijos piliečių, potencialiai palankių mūsų kraštui, nes jie yra išverčiami išvirkščiai ir demonstruojami visai kitaip, negu mes esame suformulavę arba mėginę jiems pateikti. Ir ne veltui aš klausiau, ar tikrai nenorima netiesiogiai pademonstruoti Maskvai, kad mes esam linkę į uniją su Lenkija? Be abejonės, lietuviai, Lietuvos piliečiai savo suverenumo ir savo valstybingumo prarasti tikrai nenori ir čia nereikėtų jokių referendumų, tačiau Rusijos valstybei eksploatuoti už sienos, tai yra už Gudijos, šį klausimą nepalankia mums linkme, be abejonės, yra visiškai įmanoma. Todėl manyčiau, kad dar be tų klaidų, apie raudonas linijas, kurias minėjau, nes raudonos linijos Ribentropas ir Molotovas tikrai nebrėžė tarp Lietuvos ir Lenkijos, jie dalijosi Europą, padalijo tą pačią Lenkiją, padalijo dar daug kraštų… Tai netgi jeigu ir būtų priimtinas dokumentas, jį redaguoti ir taisyti reikėtų labai labai stipriai. Ačiū už lemputę, baigiu. Bet, mano galva, šiuo atveju, ko gero, geriau būtų susilaikyti ir tokius dokumentų siuntimus palikti Užsienio reikalų ministerijai. Yra priimta tokia tvarka – pasikeitimas notomis.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A.Patacką. Ruošiasi N.Vaitiekūnienė.

A.V.PATACKAS. Labai gaila, tiek pono P.Gylio, tiek pono A.Grumado argumentai yra skirti anai Rusijai, kurios jau nėra, tai yra B.Jelcino Rusijai. Rusija perėjo į antrąjį etapą, aš jau kalbėjau apie istoriją. Visa pastarųjų šimtmečių Rusijos istorija rodo, kad visos reformos Rusijoje baigėsi vienodai. Iš pradžių – noras keistis, paskui – chaosas, specifinis rusiškas žodis “muta”. Iš to chaoso išlipama po kurio laiko per vienokią ar kitokią diktatūrą, monarchistinę ar komunistinę, ar putinistinę. Ir štai mes niekaip nenorim suprasti, nenorime matyti (nežinau, ar negalime, ar nenorime, tegul kiekvienas atsako), kad Rusija perėjo į antrąjį etapą. To etapo skiriamoji riba buvo tarpukaris tarp dviejų Čečėnijos karų, kai karas buvo padarytas valstybiniu, kai jis buvo pervestas į biudžeto karą, atskirai finansuojamu iš biudžeto. Tai buvo esminis lūžis. B.Jelcino Rusijos jau nėra, yra kita – agresyvi Rusija, perėjusi į antrąjį etapą, o kuo tai baigėsi, mes visi žinome. Paprastai tai baigėsi kokia nors ekspansija, reikalinga ne tiek teritorijai plėsti, kiek konsoliduoti tamsiąsias rusiškos pasąmonės puses, tas iš dalies ir pavyko.

Taigi mūsų politika. Labai gaila, kad opozicija dar tebeplaukioja senuose šiltuose vandenynuose, pasakose apie mūsų gerus santykius ir visa kita. Niekada tie santykiai iš esmės nebuvo geri. Jie buvo pakenčiami ta prasme, kad vieni ir kiti dar nieko… Vieni negalėjo padaryti to, ko norėtų, o mes sugebėjome kažkuria prasme atsispirti. Kalbama tik apie vieną dalyką – apie valią. Ar mes turime tos valios, ar mes… mažas priešintis dideliam gali dviem būdais. Pirmas – kaip zuikis, susitraukęs ir laukdamas, kol jį suvalgys. Kitas būdas – kaip tas pats zuikis, bet mokantis gintis iš visų jėgų ir visais įmanomais būdais. Vieną eksperimentą mes jau išbandėm, tai buvo 1940 m., mes pasielgėm kaip zuikiai, todėl matome rezultatus. Prieš kelias dienas tie rezultatai sporto salėje buvo aptarti ir susumuoti. Taigi belieka kitas būdas, kuris jau vieną sykį, visiškai neseniai, istorijoje pasiteisino – tai buvo 1990 m., kai mes oriai, tvirtai, nedviprasmiškai, jeigu reikės, nebijodami aukų, pasakėme, kad mes nepasiduosime.

Labai gaila, kad ateinančios politinės jėgos rodo tokį minkštakūniškumą, nesupratimą. Aš kreipiuosi į poną R.Ozolą, sausio įvykių dalyvį, ir į kitus vyrus, kurie tada buvo. Ką, mes jau išdavėm tuos dalykus, pamiršom juos? Mums jų dar prireiks, neskubėkime jų užmiršti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę N.Vaitiekūnienę. Ruošiasi S.Buškevičius.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Mielieji kolegos, kaip man žinoma, prieš keletą savaičių Budapešte vyko NATO parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje NATO generalinis sekretorius G.Robertsonas įvardijo naują prioritetą, galbūt ir nevisiškai naują, bet pabrėžė naują prioritetą naujoms NATO narėms, būtent gerus kaimynystės santykius su kaimyninėmis šalimis. Mūsų delegacijai vadovavo ponia R.Rastauskienė, kuri kaip tik grįžusi po to padarė skambų ir nevisiškai, man atrodo, politiškai padorų pareiškimą apie KGB darbuotojų, dirbančių Rusijos ambasadoje, skaičių. Aš nesu didžioji užsienio politikos žinovė, bet vis dėlto aš pati sau iškeliu klausimą: kas tai yra, kodėl būtent dabar, prieš rinkimus, buvo prisiminta, kad Rusija turi mums grąžinti padarytą žalą, nors patys puikiai atsimenam, kad turėjom referendumą tuo klausimu, referendumas buvo laimėtas? Kodėl būtent dabar daromi tokie pareiškimai? Iš aš sau galbūt nekompetentingai atsakau, kad galbūt tai vis dėlto ne užsienio politikos produktas, o vidaus politikos produktas. Galbūt vis dėlto tai skirta tiems žmonėms, kurie atrodo tokie kvaili ir mažyčiai, kai stovi aukštoje valdžios tribūnoje, bet kurie tikrai, pažvelgus jiems į akis, kur kas daugiau supranta, negu prieš 10 metų suprato. Todėl vykdant tokią politiką, rengiantis rinkimams aš noriu paklausti, kas vis dėlto kenkia mūsų narystei NATO, trikdydamas tuos gerus tarpvalstybinius santykius? Aš suprantu, kad daugelis iš jūsų bijo pasakyti garsiai tai, ką mano iš tikrųjų, nes tuojau būsime apkaltinti kagėbizmu, prorusiška politika, mums tuoj bus papasakojama, kad mes jau ne tie didvyriai, kuriais buvome Sausio 13-ąją. Bet aš manau, kad tai yra nedora, yra niekšiška dešimt metų tęsti karą. Žmonės nori valgyti ir nori dirbti. Šiandien nėra sausio 13-oji. Man atrodo, kad nėra padoru visą laiką kaltinti Rusiją, kad ji savo politikai naudoja tuos žmones, kuriuos ji turi. Mes naudojame tuos, kuriuos mes turime. Mūsiškiai, ko gero, irgi nėra geriausi.

Kita vertus, manyčiau, kad Rusija turi teisę nenorėti mūsų narystės NATO taip, kaip mes turime teisę tos narystės norėti. Aš manau, jeigu pareiškimus daro Rusijos užsienio reikalų ministerija, tai, pakartosiu poną A.Grumadą, turi daryti taip pat mūsų Užsienio reikalų ministerija. Mes ne Užsienio reikalų ministerija, bet mūsų karo padėtis, kurią stengiamės sukelti prieš rinkimus, yra didžiulė nepagarba tiems žmonėms, kurie kur kas daugiau supranta negu prieš 10 metų. Siūlau nepalaikyti šių politinių žaidimų ir siūlau nesijausti parsidavus Rusijai arba kokioms kitoms didžiosioms valstybėms, jeigu balsuosime prieš arba apskritai nedalyvausime balsavime.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius. Ruošiasi A.Sakalas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, neseniai teko duoti interviu vienam rusų kalba leidžiamam laikraščiui. Manęs korespondentė paklausė, kodėl jūs, lietuviai, taip siekiate narystės NATO, kodėl taip skeptiškai žiūrite į didžiąją kaimynę Rusiją, o ne į kitas valstybes? Aš atsakiau, kad mums, lietuviams, jau du kartus teko patirti Lietuvos valstybės likvidavimą. Du kartus. 1795 m. ir 1940 metais. Aš jos paklausiau, kas mus tada abu kartus likvidavo? Ji man paminėjo, kad 1795 metais ne tik Rusija buvo, bet buvo Prūsija ir Austrija, bet aš atsakiau, kad iniciatorė buvo Rusija. Jekaterina siuntė laiškus ir rašė, kad greičiau dalinkimės bendrą Lietuvos-Lenkijos valstybę, kol Prancūzijoje vyksta visiems žinomi įvykiai.

Remiuosi senovės romėnų išmintimi, taip pat mūsų Lietuvos patriarchas daktaras J.Basanavičius mėgdavo kartoti, kad žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikais. Mes turime būti budrūs ir žiūrėti, iš kur ateina mūsų valstybei grasančios tendencijos. To nematyti – tai statyti valstybę į dar didesnį pavojų negu, sakykime, elgtis atvirkščiai. Visur turi būti aukso vidurys. Manau, kad šis pareiškimas yra tas aukso vidurys, kai nėra nei provokuojama Rusija, nei nereaguojama. Taip pat reikia žinoti istoriją ir žinoti jų charakterį, kad visiškai nereaguodami provokuojame juos elgtis su mumis taip, kaip jie nori. Lazdos į kitą pusę taip pat neperlenkiame.

Lietuviai turi tokią patarlę: medumi tepdamas, mešką prisišauksi. Todėl reikėtų reaguoti į įvairias negeras tendencijas mūsų valstybės atžvilgiu. Mes esame išreiškę savo poziciją kaip suverenios nepriklausomos laisvos valstybės, kad mūsų tikslas įstoti į NATO, o įvairūs draudimai, grasinimai mums, kad sutelks 300 tūkst. kariuomenę ir Baltarusijos pajėgas sustiprins, dar kartą rodo, kad reikia tokių pareiškimų, kad Rusija net neabejotų, kad mes nesvyruojame.

Šiandien istorikai jau turi duomenų, kad kai 1940 m. Stalinas pasiuntė Lietuvos Respublikos vyriausybei ultimatumą, viena iš galimybių buvo tokia, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsisako priimti ultimatumą, Lietuvos okupacijos nebus. Buvo tiktai blefuojama, puolimo neturėjo būti, nes buvo pasimokyta iš karo su Suomija. Deja, tam blefavimui ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija pasidavė, ir kariuomenė buvo įvesta. Šiandien jau atrandama duomenų, kad buvo tiktai gąsdinimai, bet čia buvo vykdoma kita politika, buvo nuolaidžiaujama, su viskuo sutinkama, neduok Dieve, kad kas neįvyktų. Įvyko. 1940 m. turėjome neutraliteto įstatymą. Praradome valstybę. Todėl galbūt nekartokime klaidų. Aš nesakau, dabar niekas nieko neprovokuoja, bet visada ramiai atsakykime į jų ultimatumus kietais, tvirtais pareiškimais. Esame nepriklausomi, laisvi, mūsų kelias jau yra pasirinktas, o mes jokiam spaudimui, jokiam šantažui, kad ir kokia būtų Vyriausybė, koks būtų Seimas, niekada nenusileisime. Tada, manau, ta pati Rusija mus gerbs ir neprieštaraus mūsų stojimui į NATO. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sakalą. Ruošiasi E.Zingeris.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto sau keliu tris klausimus, kuriuos siūlyčiau ir jums panagrinėti. Pirmas klausimas, kuris man kyla. Ar derintas šis pareiškimas, jo projektas su Respublikos Prezidentu, kaip atsakingu už užsienio politiką pagal Konstituciją. Kas neprisimena Konstitucijos, galiu pacituoti: “Prezidentas sprendžia svarbiausius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką”. Ką daro Seimo Pirmininkas pagal Konstituciją? Vadovauja Seimo posėdžiams. Taigi pirmiausia Seimo Pirmininkas, prieš ryždamasis tokį pareiškimą pateikti, turėjo pasitarti su Prezidentu, ar reikia kokio nors pareiškimo reaguojant į Rusijos įvykius ir koks turėjo būti pareiškimo tonas? To nebuvo padaryta. Taigi aš į klausimą, ar pareiškimo projektas derintas su Prezidentu, atsakau – ne.

Antras mano klausimas yra, ar tokio tono pareiškimas pagerins santykius su Rusija? Kolegos sako, kad kuo kietesnė pozicija, tuo bus geriau, tuo Rusija bus nuolaidesnė. Aš taip pat manau, kad kiek kietesnė mūsų pozicija parodo mūsų nenuolaidumą, bet kietesnė pozicija turi būti išsakyta diplomatiškai, diplomatiniu tonu. O tokio tono pareiškimas, man atrodo, santykių su Rusija tikrai nepagerins, o juos pablogins. Dar yra vienas iš serijos pareiškimų, kurie tuos santykius veda į, sakyčiau, labai negerus dalykus. Taigi atsakymas į antrąjį klausimą mano paties būtų – ne.

Ir trečias klausimas. Ar šis pareiškimas priartins mus prie NATO? Mano atsakymas taip pat būtų – ne. Kodėl? Aš esu tai išdėstęs spaudos konferencijoje, nenorėčiau kartoti.

Taigi mano pasiūlymas būtų toks. Aš atidžiai perskaičiau pareiškimo tekstą. Man absoliučiai yra priimtina pirmoji pastraipa, tikrai yra gera pastraipa. Trečiosios pastraipos pirmasis sakinys taip pat yra geras, o visa kita reikia labai gerai paredaguoti. Todėl pasiūlyčiau pavesti Užsienio reikalų komitetui redaguoti šį visiškai nediplomatinį pareiškimą, pakeičiant jo kiek įžūloką toną į diplomatinį toną. Tada būtų galima balsuoti už tokį pareiškimą, bet prieš tai siūlyčiau pasitarti su Prezidentu. Dabar mūsų frakcija negali tokiam pareiškimui pritarti ir nedalyvaus balsavime. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu E.Zingerį. Ruošiasi Rasa Juknevičienė.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kalbant apie šios dienos debatus, vienas iš punktų, kuris buvo minėtas, tai punktas apie Molotovo-Ribentropo paktą. Tai vienas iš bazinių teisinių dalykų, kuris buvo įvertintas 1991 metais mūsų sutartyje su Rusijos Federacija.

Aš noriu jums pirmą sykį perskaityti tarptautinių teisininkų, tarptautinės komisijos Nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti keletą kertinių punktų, kurie suteikė teisinį kontekstą šiam Molotovo-Ribentropo pakto įvertinimui. Kalbu ne kaip šios komisijos pirmininkas, o kaip signataras, Seimo narys, žinantis šį tekstą, kuris komisijos narių buvo priimtas konsensu. Tai daroma pirmą sykį, nes šio teksto tvirtinimas vyko praėjusią savaitę.

Molotovo-Ribentropo paktas yra dviejų valstybių sutartis, nukreipta prieš kitų valstybių, taip pat ir Lietuvos Respublikos, suverenitetą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, todėl tarptautinės teisės požiūriu ji yra niekinė nuo jos sudarymo momento.

Sovietų Sąjunga, realizuodama Molotovo-Ribentropo paktą, ypač 1939 m. rugsėjo 28 d. Slaptojo papildomo protokolo nuostatą, kad “SSRS vyriausybė imsis Lietuvos teritorijoje ypatingų priemonių savo interesams apsaugoti”, įvykdė liepos 5 d. Lietuvos ir SSSR sutarties dėl agresijos apibrėžimo 2 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Šiais veiksmais SSSR taip pat pažeidė dvišales SSSR ir Lietuvos sutartis: 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį, 1926 m. Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį.

2 punkte nurodytais veiksmais SSSR ir Vokietija taip pat pažeidė jau tuo metu galiojusį agresyvaus karo uždraudimo principą, kuris buvo įtvirtintas 1928 m. rugpjūčio 27 d. bendroje sutartyje dėl atsisakymo nuo karo (Briano – Kelogo pakte – Briand – Kellog Pact). Šie veiksniai sudaro nusikaltimą taikai, kaip jis apibrėžtas Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute. Toks yra teisininkų įvertinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti R.Juknevičienę – paskutinę diskutantę.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tai labai santūrus, subalansuotas pareiškimas. Tai yra labai gero diplomatinio tono pareiškimas. Penktadienį, būdamas Vašingtone, panašų pareiškimą išplatino Estijos Respublikos Prezidentas L.Meris. Jis tai padarė greičiau už mūsų valstybę. Jo atsakymas visų Baltijos valstybių vardu skambėjo visuose pagrindiniuose pasaulio laikraščiuose. Taip paprastai kartojasi istorija, kad kartais net skaudu žiūrėti į tai, bet vis dėlto ji kartojasi.

1940 metais didelė dalis tuometinių politikų, inteligentų šventai tikėjo, jog, nereaguodami į tuometinės Sovietų Sąjungos agresyvius pareiškimus, į jos provokacijas, jie išgelbės Lietuvos valstybingumą. Pamename 1990 metais vykusias aštrias diskusijas, kada, kaip skelbti nepriklausomybę. Visa tai reikėjo, visa tai jau istorija. Pamena ir daug kas iš čia sėdinčių. Moratoriumas. Rytai, Vakarai spaudžia Lietuvos valstybę iki pat 1991 metų. Šiandien vėl iki skausmo panašios diskusijos.

Klausimas, kodėl Seimas reaguoja ir ar turi Seimo nariai reaguoti? Esu įsitikinusi, kad parlamentas yra kaip tik ta vieta. Esame piliečių atstovai. Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas nuolat priima rezoliucijas, dokumentus, susijusius ir su vidaus, ir su užsienio politikos dalykais. Mes tuo džiaugiamės, mes tai skaitome ir mes tuo remiamės. Aš nežinau, ar jie derina su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu. Vargu. Aš žinau, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas yra stipri institucija, į kurią dažnai atsiremia ir Prezidentas.

Nuostatos, išdėstytos šiame pareiškime, visiškai atitinka bendrą politinę kryptį ir bendrą mūsų valstybės užsienio politikos deklaruojamą kryptį. Praėjusį penktadienį aš gavau žinią iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiksliau, klausimą, ar Lietuva reaguos į V.Putino pareiškimą, padarytą Berlyne. Aš manau, kad… Tą klausimą, tiesa, gavau ne tik iš Kongreso atstovų. Tą klausimą taip pat gavau ir iš užsienio žurnalistų, klausiančių, ar aš negalėčiau pacituoti oficialios Lietuvos reakcijos į V.Putino pareiškimą Berlyne. Šiandien mes tą atsakymą duodame pasauliui. Jeigu mes duodame atsakymą, mumis pasaulis remsis ir mus pasaulis parems.

Aš siūlau pasižiūrėti į žinias, ateinančias iš Rusijos intelektualių, ką jie šiandien kalba per Rusijos televiziją, ką mes galime stebėti ir matyti. Jie, net ir tie, kurie balsavo už V.Putiną, yra labai susirūpinę padėtimi Rusijoje. Aš nevardysiu pavardžių tų žmonių, kuriuos visi girdėjome kalbant sekmadienį vakare. Aš manau, kad ir toliau girdėsime. Mes turime jiems padėti.

Visiškai akivaizdu, kad keičiasi Rusijos užsienio politika. Tai šiandien cituoja, tai šiandien komentuoja ir konstatuoja “Lietuvos rytas”. Jo vedamasis labai įžvalgiai sako, jog staigus puolimas prieš Lietuvą buvo tarsi žvalgyba, kaip į šiuos pokyčius reaguojama šalyje ir pasaulyje. Taigi jums atsakymas, ar reikia mūsų reakcijos. Mūsų tvirtas stuburas, aš esu įsitikinusi, – vienintelė galimybė atlaikyti spaudimą, kurį patirsime. Jį patirs ir kitas Seimas, kitos politinės partijos, kurios galbūt ateis čia kartu su mumis dirbti. Tas spaudimas bus tol, kol Lietuva arba atsisakys siekio tapti NATO nare, arba tol, kol Lietuva įstos į NATO, kol 2002 metais (aš tvirtai tikiu) bus pakviesta būti NATO nare. Mes turime būti pasirengę tam spaudimui ir labai ramiai, santūriai į visus šiuos spaudimus atsakyti.

Dar viena pastaba. Pasižiūrėkime šiek tiek plačiau į Latviją ir į Estiją. Ten nėra V.Landsbergio. Latvija dar stipriau puolama vien už tai, kad išdrįso nuteisti karo nusikaltėlį V.Kononovą. Ar mes taip pat turime priekaištauti Latvijai ir jos teismams, kad jie tai padarė, išprovokuodami V.Putiną paskelbti specialų pareiškimą prieš Latviją?

Pažiūrėkime į Estiją. Štai visai paskutiniąsias dienas Estijoje reziduojančio Rusijos ambasadoriaus interviu spaudai. Estija lyg ir nieko tokio nepadarė, ir V.Landsbergis nieko tokio nepadarė, bet Estija kaltinama ir jai grasinama, jog jeigu Estija įstos ne tik į NATO, bet kalbama ir apie Europos Sąjungą, Estijos laukia didžiuliai sukrėtimai. Taigi galiu garantuoti ir ponai N.Vaitiekūnienei, kad ponas Dž.Robertsonas neturi jokių priekaištų Lietuvai dėl santykių su kaimynais. Savo kalboje Budapešte jis ypač šiltai pabrėžė Vilniaus konferenciją, jis ypač šiltai kalbėjo apie mūsų iniciatyvą eiti kartu visoms devynioms valstybėms.

Taigi aš kviesčiau priimti šį santūrų, tikrai diplomatišką pareiškimą, išlaikantį mūsų poziciją. Siūlau ir ateityje mums visiems kartu laikytis šios linijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendrąją diskusiją baigėme. Dabar mums reikia apsispręsti, ar priimame rezoliuciją be pataisų, ar redaguojame. Kalbos dėl motyvų. Kai kas jau prašė žodžio. Suteikčiau žodį pirmajam kalbėti projekto iniciatoriui V.Landsbergiui. Ar priimame, ar redaguojame?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes negirdėjome pasiūlymo redaguoti. Mes girdėjome pasiūlymą redagavimo pretekstu atidėti, kol bus suderinta su Prezidentu ar galbūt su Maskva. Aš pastabų dėl teksto girdėjau ir aš jas priėmiau. Kas norėjo pasiūlyti redakcinę pastabą, tas pasiūlė, ir tai į tekstą yra įtraukta. Jeigu Seimas neprieštaraus, mes galime priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar kalbame dėl motyvų, paskui dėl vedimo tvarkos. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš tikiuosi, bailumu manęs niekas per daug neapkaltins. Sausio įvykių metu vienas sėdėjau Maskvoje ir puikiai žinojau, jog jeigu Lietuvoje kas nors įvyks, paims ambasadą. Sėdėjau ir pučo metu. Taigi Rusijos baime galbūt nereikėtų kam nors bandyti…

Toliau. Norėčiau šiek tiek replikuoti ponui V.Landsbergiui dėl draugų. Kadangi aš pakankamai ilgai buvau Maskvoje, tai pakankamai gerai žinau, kad mes dalies draugų kaip tik ir atsikratėme nepamatuotais, nereikalingais ir ne vietoje padarytais savo pareiškimais. Tai aš tiksliai žinau.

Dėl pono S.Buškevičiaus. Ponas S.Buškevičius ką tik neseniai davė interviu, kad į Rusiją žiūri… Aš, 1991 metais būdamas Rusijoje, pasakiau, kad mes dar ilgai į Rusiją žiūrėsime atsargiai. Atsargiai ir reikia žiūrėti. Keičiasi Rusijos politika. Pagalvokime, ar kartais mes, darydami ką nors, patys neskatiname, kad ta Rusijos politika keistųsi. Gerai pamąstykime. Pakankamai gerai aš žinau ir Rusijos…

Toliau.

PIRMININKAS. Prie teksto, kolega.

E.BIČKAUSKAS. Prie teksto. Baigiu. Ne prie teksto, aš dėl motyvų… Iš tikrųjų išeina tokia situacija , kad patys mušam, patys rėkiam. (Balsai salėje) Gerai, kolegos. Prisimenant tą pačią Rusiją, prisimenant sutartį su Rusija, tai turbūt buvo vienas dokumentas, kuris iš tikrųjų profesoriaus V.Landsbergio dėka buvo priimtas, ir labai sunkiai priimtas. Vienintelis dokumentas su Baltijos valstybėmis, kuriame buvo paminėta ir aneksija ir okupacija. Ir kuris yra likęs, šis dokumentas. Žodžiu, mes manome…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas baigėsi.

E.BIČKAUSKAS. Centro Sąjungos frakcija mano, kad tokie dokumentų priėmimai yra taktiniai žaidimai ir mes nedalyvausime balsavime. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, dirbant Europos Taryboje penkerius metus, labai aiškiai matyti, kokiais būdais ir kokiais metodais Rusija, aiškiai būdama atsilikusi, be ekonominių resursų, su ūkio suirute, priverčia, kad Vakarų Europos valstybės vykdo jos politiką. Ir tai yra sena, gerai žinoma Rusijos metodika. Pirmiausia Rusija įteigia toms valstybėms, jog ji apskritai neturi kažkokios nuoseklios, tvirtos užsienio politikos. Ir antras dalykas, ką ji pasako, kad jos užsienio politika priklausys nuo jos emocijų. Jeigu mane pykdysite, tai aš vykdysiu vienokią užsienio politiką, jeigu su manim gražiai elgsitės, tai – kitokią. Atseit ji yra tokia nestabili, puskvailė valstybė, kuri nežino, ko ji nori. Iš tiesų daugelis vakariečių tuo patiki, ir per tokį įtaigojimą, santykio požiūrį į Rusiją rusai pasiekia demonstruodami įvairiausias emocijas, kad užsienio valstybės daro tą, ką rusai nori. Aš suprantu, užsienio valstybės neturėjo patirties, neturėjo Rusijos okupacijos ant savo sprando ir tokio nesupratimo iš jų galima tikėtis. Bet man labai keista, kaip mūsų kolegos, kurie puikiai žino, kad Rusija turi labai aiškią, šimtmečiais atidirbtą savo užsienio politiką, nepriklausančią nuo jokių emocijų, tiktai koreguojamą laike ir erdvėje, kaip jie gali manyti, kad irgi darydami įtaką Rusijos emocijoms galės kažką pasiekti. Iš tikrųjų šioje vietoje, man regis, kad tiktai demonstruodami, kad suprantame jos tikslus ir siekius, ir tiktai nepasiduodami, kad ir mes nepapultume į tas nepagrįstas ir kvailas situacijas, kai mumis gali manipuliuoti,..

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

A.J.RAŠKINIS. …tik tokiu atveju mes galėsime apginti savo nepriklausomybę, parodyti savo tvirtumą. Kviečiu pritarti visai šiai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad visi sutiksim, jog Rusijoje yra ir Lietuvos draugų, ir Lietuvos nedraugų, o Lietuvoje yra Rusijos draugų ir nedraugų. Aišku, kad Lietuvoje esantys nedraugai nesąmoningai padeda Rusijoje esantiems Lietuvos nedraugams. Ir čia yra problema, manau. Tie pareiškimai, tas propagandinis karas, į kurį mes įsijungėm paskutinėm savaitėm, manau, potencialiai padidina Lietuvos nedraugų kiekį Rusijoje, taip pat sutelkia Rusijos nedraugus Lietuvoje. Vadinasi, tada kalbėti apie gerus kaimynystės santykius perspektyvoje, konfliktų išvengimą tenka su vis mažesne tikimybe. Taigi koks yra tikslas? Seimas iš tikrųjų gali padaryti pareiškimą. Ir galima galvoti apie jo tekstą. Stebina, kad Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija nereaguoja į, sakyčiau, punktualius Rusijos vadovų, politikų pareiškimus. Jie ne kartą jau yra pasikartoję. Mūsų užsienio politikai nereikėtų veltis į propagandinius karus, nes laimėjimo tikimybė yra menka. Antra. Mes bloginam savo dvišalius santykius ir kartu savo integracines galimybes į Vakarų struktūras. Tai yra gerai ir aiškiai pasakyta. Aš, kaip žmogus, manau, su pagrindu galintis tai pasakyti, tai sakau. Taigi koks yra tikslas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis, kolega.

P.GYLYS. Tikslas, manau, yra vidinė politika – rinkimai. Sutelkti savo šalininkus užsienio priešų akivaizdoje, aišku, suradus vidaus priešus, kurie mąsto kitaip. Rinkimai – tai atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Per ilgą derybinę patirtį su Rusija, kurioje teko dalyvauti kartu su kai kuriais ir čia sėdinčiais kolegomis, tuo pačiu R.Ozolu, visi derybų delegacijos nariai suprato vieną – geležinę tiesą. Rusija pripažįsta tik laiku, aiškiai, tiesiai, tvirtai, bet kartu ir diplomatiškai, be visų nereikalingų pasakymų pareikštą poziciją ir jos laikymąsi. Bet kokį nereagavimą į vienokias ar kitokias pretenzijas Rusija supranta, traktuoja, priima, vertina ir realizuoja kaip antrosios pusės silpnybę ir sutikimą su tuo, ką ji teigia. Šiandien turim bėdą, apie kurią kalbėjo kai kurie kolegos, kad Užsienio reikalų ministerija, kartu ir Prezidentūra jokiu būdu viešai nereagavo į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą. Tai ir Seimas turi sėdėti ir laukti, ir nieko nedaryti, kol Rusija tokį nereagavimą priims kaip mūsų sutikimą su tuo, kas tam pareiškime, Rusijos pareiškime, yra sakoma. Aš su tuo nesutinku. Aš manyčiau, kad Lietuvos Seimas turėtų šitą tupėjimą kampe (ar kaip jį galima būtų pavadinti) tiek mūsų Užsienio reikalų ministerijos, tiek Prezidentūros taisyti ir savo poziciją, mūsų valstybės poziciją, aiškiai, tiesiai, kultūringai išsakyti. Todėl aš manau, kad pareiškimas yra reikalingas. Jį reikia…

PIRMININKAS. Gerbiamasis, kolega…

S.PEČELIŪNAS. … truputį paredaguoti. Nebuvo progos išsakyti tų redakcinių pastabų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

S.PEČELIŪNAS. Sakykim, iš pavadinimo… aš žinau, kad jau laikas baigėsi, dar 5 sekundes pridėkit ir aš baigsiu. Gerai, pirmininke? Iš pavadinimo reikėtų išbraukti vadovus, dar kitų redakcinių pastabų turiu, aš jas autoriui galėčiau pateikti, bet pareiškimas yra reikalingas. Aš netgi siūlyčiau truputį kitaip elgtis. Pagal Statutą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

S.PEČELIŪNAS. …dėl vedimo tvarkos dabar jau sakau, kad nereikėtų kalbėti antrą…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kalba G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įsivaizduokim, jeigu šis parlamento pareiškimas bus priimtas, kokias žinias gaus, sakykim, Rusija, taip pat mūsų Vakarų partneriai. Rusija gaus vieną vienintelę, manyčiau, jai neblogą šiuo atveju žinią, kad Lietuvoje užsienio politikos, bent jau šiuo aspektu, nėra, bent jau pagrindinės politinės partijos neturi konsenso. Neabejoju, kad tai iš tikrųjų Rusijos užsienio politikos meistrus nudžiugins. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, gal išklausykit. Jeigu šitas pareiškimas būtų kaip nors kitaip rengiamas, gerbiamieji kolegos, kurie replikuojate, jeigu jūs pasiūlytumėte kokį nors projektą kitoms partijoms aptarti, o dabar jūs atnešate savo partinį pareiškimą ir reikalaujate iš mūsų pritarimo. Ar taip yra priimami bendri parlamento pareiškimai? Taigi grįžtu prie savo minties. Į Vakarus nueis žinia, kad Lietuva pablogino ligi šiol tikrai gerai vertinamus savo santykius su Rusija. Ir aš dabar klausiu pareiškimo autorių – ar mums šių žinių reikia? Manau, kad mums šių žinių nereikia, ir niekas man neįrodys, kad šitos žinios, kurios pasieks mūsų Vakarų partnerius ir taip pat mūsų, sakysim, tariamus ar netariamus oponentus Rusijoje, jos mums nereikalingos. Vertindami šį pareiškimą kaip Konservatorių ir jų partnerių koalicijoje – Krikščionių demokratų politinį dokumentą, mes jį svarstant ir balsuojant nedalyvausime. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų kalbant apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą mes matome istorinės vietos iškraipymą, mes matome mūsų valstybės pažeminimą ir tiesioginį nurodinėjimą, kaip ji turi elgtis. Nė viena, kokia ji būtų – maža ar didelė valstybė – šito negali sau leisti. Kai nurodinėjama, su kuo draugauti, kur eiti ir kokius prioritetus ir uždavinius kelti savo valstybingumui įtvirtinti. Aš manau, kad tas atsiradęs nuolankumas, atėjęs dar iš tų laikų, yra ir šiandienos išdava.

Dėl konsenso. Pažiūrėkim, kas tą konsensą suardo, kas jo nenori. Aš siūlau, galvojant apie Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos orumą, apie savo valios pareiškimą ir savo stiprumo, pilietinio tvirtumo žmogiškąja prasme demonstravimą, priimti šį pareiškimą. Šis pareiškimas nėra koks nors nediplomatiškas ar įžeidžiantis. Galbūt tai, ką siūlė ponas A.Ažubalis… galima būtų vieną kitą žodį išbraukti, bet ne daugiau. Siūlau priimti ir balsuoti už ir nustoti bijoti visko ir visą laiką.

PIRMININKAS. Kolegos, keturi kalbėjo už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, trys prieštaravo iš principo. Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį V.Bogušiui. Registruojamės.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš nebandau kvestionuoti, kad pareiškimo nereikia. Kyla klausimas, kokio pareiškimo reikia ir koks turinys turi būti surašytas šiame pareiškime. Pone Gražuli! Čia kalbama apie Ribentropo – Molotovo paktą. Aš noriu priminti vieną ekskursą: šioje salėje aš esu vienintelis, pasirašęs 45-kių memorandumą 1979 m. rugpjūčio 23 d. Jau tada reikalavome, kad juos paskelbtų niekiniais ir išvestų okupacinę kariuomenę iš Lietuvos. Mano nuomonė bus tik tada dėl balsavimo, kai šioje tribūnoje…

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbate?

V.BOGUŠIS. Taip, dėl balsavimo motyvų, kai šioje tribūnoje atsiras užsienio reikalų ministras ponas A.Saudargas ir išsakys savo poziciją dėl konkrečiai vykdomos užsienio politikos ir konkrečiai dėl šios rezoliucijos. Prašau iki balsavimo pakviesti poną ministrą A.Saudargą ir aš norėčiau jo komentaro. Tik po jo komentaro aš galėsiu balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų baigtos, suteikiu žodį Seimo Pirmininkui. Trys redakciniai A.Ažubalio pasiūlymai priimti, daugiau pasiūlymų priimti negalime. Balsuojame, ar priimame šį pareiškimą. Pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu atsakyti ir ponui G.Kirkilui, kuris tiesiai į mane kreipėsi, ir ponui E.Bičkauskui, kuris gal ne taip tiesiai į mane kreipėsi išsakydamas tokią savotišką mintį dėl draugų Rusijoje, kuriuos mes atseit prarandame. Aš su tuo nesutinku todėl, kad aš bendrauju su žmonėmis Rusijoje. Aš per šią kadenciją tris kartus buvau Maskvoje. Aš nežinau, kuris kitas iš aukštų valstybės pareigūnų ten buvo tris kartus. Du kartus aš buvau su oficialiais vizitais Rusijos Dūmoje ir bendravau su abiejų rūmų vadovais: su Federacijos Tarybos prezidentu ir su Dūmos viceprezidentais, vieną kartą su S.Baburinu, kitą kartą su V.Ryžkovu. Aš lankiausi ir atstačiau, galima sakyti, ryšį, jeigu kas nors tuo naudotųsi, su Oriolo kraštu ir su Aleksejevka, kur guli lietuviai. Mano pastangomis ten pastatytas jiems paminklas, ir tam labai pritaria rusų žmonės. Taigi labai prašau man čia nedaryti kokių nors užuominų, kad aš esu priešiškas Rusijai ar rusams, ar ką nors darau, kad santykiai būtų blogesni.

Be kita ko, trečią kartą aš buvau kaip muzikas, aš koncertavau Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, ji buvo pilna Maskvos inteligentijos, ir jie buvo draugiški Lietuvai. Tas koncertas buvo susijęs su Lietuvos nepriklausomybės diena. Taigi darykite nors truputėlį, ponai iš kairės, nors truputėlį darykite, ir mes turėsime draugų Rusijoje, ir jų skaičius nemažės. O jeigu ten žmonės apskritai pateko į tam tikrus psichologinius sindromus dėl karų, tai čia jų šalies nelaimė.

Dabar ponui G.Kirkilui dėl to, kad neturime Seime konsenso, ir tai bus matoma. Jūs turite suprasti, kad tai lygiai tas pat, kaip 1990 ir 1991 metai – politiniai bombardavimai, brutalūs pareiškimai, ultimatumai ir panašūs dalykai visą laiką buvo mūsų išmėginimas, ar mes esame konsoliduota politinė bendrija, ar ne. Ir būdavo įvairiai. Būdavo įvairiai, bet vis dėlto mes išlaikėme. Dabar taip pat yra išmėginimas arba, kaip ponas G.Kirkilas sako, esame tikrinami. Yra ir latviai tikrinami, ir estai, kaip jie ten savo parlamentuose, į kurią pusę svyruoja svarstyklių rodyklė. Man bus gaila, jeigu jūs atsimesite nuo šio Lietuvos pareiškimo, kurį Seimas turi teisę padaryti. Galbūt jūs jau patikrinti. Būtų gaila.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą “Dėl Rusijos vadovų požiūrio į Lietuvos narystę NATO”. Niekam daugiau nesuteikiu žodžio nei dėl vedimo tvarkos, nei replikuoti. Replikos po balsavimo. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo pareiškimas “Dėl Rusijos vadovų požiūrio į Lietuvos narystę NATO” būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

Už – 63, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių nėra. Pareiškimas priimtas. Replikos po balsavimo. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas K.V.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man, kaip Lietuvos piliečiui ir buvusiam Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyviui sukėlė nerimą ką tik iš šios tribūnos pasakyti tų veiksmų, kuriais ginami Lietuvos interesai ir jos tikslai, vertinimai. Jie įvardyti kaip nedori ir niekšiški. Tokius vertinimus mes girdėjome netolimoje praeityje, kai visi tie, kurie gynė Lietuvos laisvę, kurie aukojo savo gyvybes ir gyvenimus, buvo vadinami ir niekšais, ir dar skambesniais vardais. Šiandien matome tokią nostalgiškai skaisčią meilę buvusiam broliui ir tėvui, ir tokie vertinimai, mieli kolegos, verčia mus tikrai susimąstyti ir priminti, kad mūsų nepriklausomybė tebėra dar labai trapi. Todėl būkime budrūs ir galvokime apie tai, kas mūsų laukia.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kai kurie kolegos nebemato skirtumo tarp kompromiso ir nuolaidžiavimo. Tai yra viena. Antra, man atrodo, kad kartais mūsų savigarbos jausmas yra kažkur dingęs. Bet aš norėčiau vis dėlto solidarizuotis su kolega V.Bogušiu, ir man tikrai visiškai nepatinka, kai gana atsakingu momentu, sakykim, darant tam tikrus pareiškimus, į kuriuos negalima nereaguoti iš Rusijos pusės, mes nematom ir nežinom aiškios užsienio reikalų ministro pozicijos ir kaip jis elgtųsi šitoje situacijoje. Aš manau, Seimas turėtų pakviesti ir išklausyti jį, ką jis galvoja šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ką tik stebėjom preliudiją to, kad gali kartotis 1940 metų situacija. Aš noriu pasakyti, kad tie žmonės, kurie šiandien nebalsavo, išėjo, šie ponai ingušai ima sau labai didelę istorinę atsakomybę. Aš ne veltui pavartojau šį terminą, nes čečėnas nuo ingušo nesiskiria niekuo, išskyrus vieną dalyką, kad tai buvo tautos dalis, kuri sutiko atsigulti po Rusija ir pasiduoti. Taip susidarė dvi tautybės. Baigsis tuo, kad Lietuvoje mes irgi turėsime dvi tautybes. Todėl tai, kas šiandien įvyko, yra labai labai blogas naujųjų laikų ženklas. Nėra Prezidento pozicijos. Labai aiškiai matyti naujosios politikos berniukų pozicija. Tauta panirusi į ekonominius ir įvairius kitokius rūpesčius. (…) jėga, kuri gali pasipriešinti, patys matote, kiek jų yra ir neaiškus jų likimas. Taigi 1940 metų situacija, slenkstis, susirūpinimas ir pamąstymai.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kairiosios ir kairėjančios pusės opozicijos atstovai taip aktyviai ir jausmingai išgyveno dėl Rusijos, kad buvo galima pamanyti, kad Lietuvos Seime svarstomas ne minimaliai būtinas iš Lietuvos pusės Lietuvos garbę, orumą bei saugumą ginantis pareiškimas. Kairioji ir kairėjančioji pusė taip jaudinosi dėl Rusijos, kad atrodo, kad Seime buvo svarstoma galimybė apsiginkluoti ir užpulti Rusiją, tuomet kairėjančios arba kairiosios pusės vaidmuo būtų neaiškus. Normaliai mąstančiam parlamentarui nepatogu dėl tokių kalbų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Mano žodis A.Patackui. Algirdai, labai apgailestauju, kad net ir tau pavyko primesti tokį bailų pareiškimą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Seimo nariai išreiškė ne vien savo, bet ir rinkėjų valią. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes išreiškėm ne vien savo, bet ir rinkėjų valią. Mes su jais bendraujame, maždaug žinome jų nuomonę. Tačiau kai kurios kalbos mūsų kolegų kairėje man primena 1941 ir 1991 metus, kai buvo tokia nestabili situacija. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Paskutinė replika. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš apgailestauju, kad man tada neleidot baigti, ir dabar pasakysiu, ką mes iš viso to turime. Kairioji pusė (ar kaip mes ją vadinsim) išėjo iš salės, nedalyvavo balsuojant ir pasiekė savo labai konkretų tikslą, kad nebūtų jokių galimybių redaguoti tekstą. Jų tikslas buvo – autorinis, kuo mažiau sutvarkytas tekstas. Jie tai pasiekė.

Dabar pasakysiu vieną konkretų argumentą, ką iš šio teksto dar reikėjo išbraukti, bet jokių šansų tą padaryti nebuvo suteikta. Mes piktinamės, kad Rusija nesutinka su mūsų siekiu tapti NATO nare. Kartu sakinys “Nieko gero nedavė ir toliau nežada strateginė Rusijos plėtra į Baltarusiją”. Kuo piktinamės, tą darom patys. Piktinamės, kad Rusija nori suartėti su Baltarusija. Gali mums tai nepatikti, bet pakeisti, prieštarauti, trukdyti ypač Seimo pareiškimu mes tikrai neturėtume. Taigi šį kartą mūsų kairieji strategiškai pasielgė labai brandžiai ir mes ant to kabliuko pakibom. Labai dėl to apgailestauju. Norėjau siūlyti sudaryti redakcinę grupę ir po dviejų valandų čia, Seime, priimti tokį tekstą, kaip atsitiko su Žalos atlyginimo įstatymu. Jūs atsimenat, ką kairieji buvo pasiruošę kalbėti po pirminio teksto ir ką jie pasakė pamatę suredaguotą projektą. Atsiminkite.

Seimo nutarimo "Dėl E.Surplienės skyrimo vertybinių popierių komisijos nare" projektas Nr.P-2622 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dirbame toliau. 1-9 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare” projektas Nr.P-2622. Kolegos, komitetų atstovai, frakcijų atstovai, ar kas norėtų dalyvauti diskusijoje? Išvados teigiamos. Ar kandidatūras teikiantis asmuo norėtų gauti žodį? Ne? Ar pati kandidatė (kol kas esanti) į Vertybinių popierių komisiją norėtų kalbėti? Ne. Gerbiamieji kolegos, taigi klausiu, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare”. Nori kalbėti E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. (…) konservatorių frakcija vakar svarstė, susipažino, išklausė, liko patenkinta atsakymais į klausimus ir siūlo balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kitų frakcijų išvados yra teigiamos. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare”. Projektas Nr.P-2622. Kolegos, prašyčiau leisti šiandien padirbėti ilgiau. Pavyzdžiui, iki 14.30 val. Registruojamės.

Posėdyje dalyvauja 74 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

Už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas yra priimamas. Sveikiname, kolege, linkim jums sėkmės audrinant Vertybinių popierių … 4 susilaikė, kolegos. Ir K.Skrebys, matyt, vienas iš jų, nes labai man tai primena. Kolegos, taigi 4 susilaikė, 64 – už, prieš nėra nė vieno.

Seimo nutarimo "Dėl pritarimo V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi" projektas Nr.P-2628 (svarstymas ir priėmimas)

1-10 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi” projektas Nr.P-2628. Aš klausiu, ar kalbėtų kas iš frakcijų? Nėra prašančių žodžio. Prašom. S.Pečeliūnas norėtų kalbėti. Kviečiu į tribūną, jeigu norit dalyvauti pateikiant frakcijų ir komitetų išvadas. Dėl motyvų kalbos paskui. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad pakvietėte į tribūną, bet mes galėjom sutaupyti laiko, galėjau pasakyti tuos kelis sakinius iš vietos. Bet jeigu jau atėjom čia, sakysim iš čia. Vakar mūsų frakcijoje buvom susitikę su pretendentu. Taip jau atsitiko, kad pretendentą visi frakcijos nariai pažįstam labai seniai, kai jis dar dirbo ir Saugumo departamente, ir kitur. Mes daugiau kalbėjom apie dalykinius reikalus, kas bus po to, kai jis bus paskirtas, o ne apie tai, ar jis tinka šioms pareigoms. Tas klausimas mums visiems buvo aiškus ir mes jį kvietėm ne tą klausimą išsiaiškinti. Esam patenkinti jo atsakymais į tai, ką žadama daryti ateityje. Tikimės, kad jam pavyks tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjom, tapus jau Seimo patvirtintu vadovu vis dėlto įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teigiamas išvadas dėl kandidato yra pareiškusios Tėvynės sąjungos, Krikščionių demokratų, Socialdemokratų, Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos. Prieštaravimų nėra. Diskutuojančių taip pat nėra. Aš žiūriu į Prezidento atstovą. Jis nenorėtų tarti žodžio. Žiūriu į kandidatą. Gal jūs norėtumėt pasakyti kokių baigiamųjų minčių prieš balsavimą? Ne. Kolegos, ar kas norėtų kalbėti dėl motyvų dėl šio nutarimo, kuriuo V.Junokas būtų paskirtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi? Nori kalbėti dėl šio nutarimo A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko tarnybiniais reikalais bendrauti su ponu V.Junoku, tiek jam dirbant Saugumo departamente, tiek dirbant ir šiose pareigose, kurias jis dabar eina ir į kurias jis pretenduoja. Aš negalėčiau pasakyti jokių priekaištų, tai yra žmogus tos srities specialistas, žmogus, turintis pakankamai tvirtą valią. Aš tik norėčiau palinkėti jam pereiti į aukštesnį lygį, neaplenkiant Vyriausybės ir Seimo pakelti savo darbą į aukštesnį lygį. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. LDDP frakcija taip pat neturi priekaištų Prezidento siūlomam kandidatui, vertina jį, kaip kompetentingą ir tinkantį šioms pareigoms žmogų. Todėl mes balsuosime už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

R.J.DAGYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Reikėtų jums paprašyti, kad tarnybos pažiūrėtų, kas čia darosi.

PIRMININKAS. Paprašyta, kolega. Prašom kalbėti dėl motyvų.

R.J.DAGYS. Aš irgi norėčiau palaikyti šią kandidatūrą. Mūsų frakcija pritaria šiai kandidatūrai. Man teko su kolega bendrauti dar praėjusiame Seime tiriant gana įdomią bylą, susijusią su 10 mln. pinigų plovimu, pono G.Konopliovo vadovaujamu. Galiu pasakyti, kad šis žmogus nepasidavė įvairiausiems spaudimams, kurie tuo metu buvo daromi, todėl manau, kad jis ir toliau gali taip pat laikytis ir šiose pareigose.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl pritarimo V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi”.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad mes pritartume V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi? Pritariantys – už.

Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimamas. Sėkmės, kolega, darbuos! (Plojimai) Tikiuosi, kad Prezidentūroje jokių problemų nebus dėl paskyrimo (…).

Lobistinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-2495(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2496(2) (svarstymas)

Kolegos, Lobistinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-2495(2) ir su juo susijęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2496(2). Svarstymas. Kas dėl jo kalbėtų? A.Sakalas turėjo būti pagrindinis pranešėjas. Ponia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, kas daro pranešimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu dėl lobistinės veiklos? Gerbiamieji kolegos, pone pirmininke, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, prašom būti griežtam. A.Sakalas kviečiamas į tribūną kalbėti dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite Lobistinės veiklos įstatymo projektą. Šiandien yra svarstymas. Galiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė politinių klausimų, žiūrėjo į teisinius dalykus. Buvo išsakyta nemažai teisinių pastabų, aš galiu jas netgi pasakyti. Pavyzdžiui, Teisės departamentas pateikė 4 pastabas ir pasiūlymus. 2 iš jų buvo pritarta. Europos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja ponia L.Zdanavičienė pateikė 16 pastabų, iš kurių 14 buvo pritarta. Iš Teisės instituto ponas P.Ragauskas – 8 pastabas, 7 pritarta. Ponas A.Vaišvila iš to paties instituto – 4 pastabas, 2 pritarta. Ponai K.Jovaiša, P.A.Miškinis – 4 pastabas, 3 pritarta. Ir ponia K.Alešiūnaitė iš to paties instituto – 2 pastabas, 1 pritarta. Žodžiu, variantas, kurį dabar jūs turite prieš akis yra patobulintas, atsižvelgta į daugelį pastabų, o kitos pastabos, kurioms buvo nepritarta, buvo neesminės arba jos buvo kituose straipsniuose, kurių pastabų teikėjai nepastebėjo. Taigi aš kviečiu pritarti Lobistinės veiklos įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Grumadą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, negaliu nepaminėti trūkumų, kurie matyti svarstant šį įstatymą ir, matyt, po to rengiantis jį priimti. Pirmiausia, tai nėra įstatymas apie lobistinę veiklą, tai yra profesinis įstatymas apie lobistinę veiklą kaip profesinę veiklą. Jis išties šia prasme, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra teigiama, yra parengtas gerai. Ką jis reglamentuoja? Iš karto paskaičius vien tik dvi pagrindines sąvokas viskas aišku. “Lobistinė veikla”, “lobistų atlyginami veiksmai”. Lobistas, turintis teisę užsiimti, tai yra žmogus, atestuotas vienaip ir kitaip, matyt, pagal šią dvasią teisininkas. Matyt, šias paslaugas, teiks ir vienokios ar kitokios juridinės kontoros.

Dabar kam atstovaus šie specialistai profesionalai? Be abejonės tiems, kurie galės už šią veiklą mokėti pinigus. Konkrečiai tai yra interesų grupės ir subjektai, mokūs ir turintys interesų tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje. Tai yra išties gerai, nes reglamentuojamas jų buvimas, jų teisės, jų atsakomybė ir atskaitomybė, nes niekam ne paslaptis jau ir šiandien, ir vakar, ir visą mūsų kadenciją, ir praeitą kadenciją, kad ekonomiškai stiprių interesų grupių ir subjektų atstovai dirbo ir dirba Seime. Jie dirba aktyviai, nuolat lankydamiesi ir darydami įtaką priimamiems įstatymams, matyt, ir norminiams aktams Vyriausybėje.

Kieno interesai yra šiuo įstatymu pažeidžiami? Pirmiausia, griežtai reglamentuojant lobistinę veiklą, pažeidžiami įstatymai tų institucijų, kurios neturi finansinių resursų samdyti lobistus. Tai pirmiausia įvairios tiek visuomeninės, tiek galbūt profesinės organizacijos, kurios, be abejonės, tiek Seime, tiek Vyriausybėje savo interesų turi, nes čia priimami juridiniai aktai yra vienaip ar kitaip pažeidžiantys arba atvirkščiai – ginantys jų interesus. Taigi jų buvimas ir dalyvavimas nuo šio įstatymo priėmimo pakimba ore ir tampa nelegalus. Ko reikėtų? Mano manymu, pirmiausia mums reikėtų priimti Lobizmo įstatymą ir prisiminti, kaip pridedamoje medžiagoje parodyta, kas yra lobizmas tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur galima atstovauti nebūtinai profesiniu pagrindu, tačiau būtina visiems atstovams registruotis ir gauti akreditaciją, ar tai būtų Kongresas, ar tai būtų kongresas valstijos lygmeniu, ar tai būtų kitos Valstybės departamento institucijos. Nuo to, matyt, mums reikėjo pradėti. Tiktai po to, po šio įstatymo, turėjo būti šiandien svarstomas Lobistinės veiklos įstatymas, kuris jau reglamentuotų tą dalį, kuri dirba profesionaliai, ir, matyt, taip pat apibrėžtų neprofesionalų atskaitomybės klausimą. Ačiū. Šia prasme, aš manyčiau, įstatymas yra netobulas ir Seime bei Vyriausybėje lobistinės veiklos problemos nesprendžiamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti projektams po svarstymo. Po svarstymo pritariame Lobistinės veiklos įstatymo projektui Nr.P-2495(2) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-2496(2) po svarstymo.

Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2497 (svarstymas)

Dabar dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto kviečiu į tribūną kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją E.Kunevičienę ir viliuosi, kad pavyks susitarti, kolegos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitete svarstant buvo pasiūlyta atmesti Žyminio mokesčio įstatymo pataisą dėl lobistams suteikiamų mokestinių lengvatų mokėti žyminį mokestį. Buvo pasakyta, kad tai sprendžia Rinkliavos įstatymas. Rinkliavos įstatymas jau yra priimtas. Tačiau galutinai bus galima priimti sprendimą tiktai tada, kai Seimas priims dabar svarstomą Civilinės teisės kodekso 117 straipsnį, kai ten bus suredaguota, kam taikomas mokestis, kam ne.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu patvirtinti komiteto nuomonę? Bendruoju sutarimu atmetame Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Atmetame po svarstymo.

Akcinių bendrovių įstatymo projektas Nr.P-2300(3). Draudimo įstatymo 27, 29 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2301(2). Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2302(2). Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2303(3). Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2304(2) (svarstymas)

Kolegos, Akcinių bendrovių įstatymo projektas Nr.P-2300(3), taip pat Draudimo įstatymo 27, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2301(2), Komercinių bankų įstatymo 6, 7, 8 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,.. (Balsai salėje) Kolegos, galime nesvarstyti. Aš tiktai perskaitau, kas dabar turėtų būti pagal darbotvarkę. Komercinių bankų įstatymo 6, 7, 8 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2300(2), įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo įstatymo” projektas Nr.P-2303(3), Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 ir 38 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2304(2). Svarstymas. Kolegos, aš matau jūsų tokį romantišką norą turėti pilną salę svarstant svarbius projektus. Aš siūlau, dalyvauja dalykininkai, labiausiai besidomintys šiais projektais ir kviečiu svarstyti. A.Šimėnas, Ekonomikos komiteto pranešėjas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes pradedame svarstymą labai aktualaus ir svarbaus įstatymo projekto, nes būtent vadovaudamosi šiuo įstatymu dirba akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių indėlis į mūsų ekonomiką yra didžiulis. Todėl tas įstatymas yra nepaprastai svarbus ir aktualus. Norėčiau priminti, kad tai jau yra, rodos, ketvirtoji šio įstatymo redakcija. Ši redakcija padaryta todėl, kad atsirado būtinybė suderinti kai kurias šio įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos direktyvomis, taip pat suderinti su kitais įstatymais, kurie buvo priimti po 1995 metų. Patobulinta šio įstatymo struktūra, taip pat pašalintos kai kurios spragos.

Keletas tokių momentų, kas keičiasi, kas manau, Seimo nariams svarbiausia, kokie yra esminiai pakeitimai. Pirmiausia keičiasi įstatinio kapitalo minimumas akcinėms bendrovėms. Jis padidintas, šiuo metu yra netgi didesnis, negu tą nustato Europos Sąjungos direktyvos. Tačiau keičiantis lito kursui su valiuta ir pasikeitus kursui, mes matyt, nustatėm tokį, kad tas nesukeltų problemų ir nereikėtų vėl greit koreguoti. Pasikeitė uždarosios akcinės bendrovės akcininkų minimalus skaičius. Jis padvigubintas nuo 50 iki 100. Taigi uždarosiose akcinėse bendrovėse ūkinė valdymo forma yra paprastesnė ir tai, matyt, taip pat padės mūsų ekonominei raidai. Taip pat specialios paskirties akcinės bendrovės nuostatos, kurios anksčiau buvo Akcinių bendrovių įstatyme, perkeltos į Specialios paskirties bendrovių įstatymą. Tai, manau, yra svarbu, nes šiame įstatyme, naujame Akcinių bendrovių įstatyme, yra toks svarbiausias dalykas, kad visi akcininkai, kad ir kas jie būtų, valstybė ar savivaldybė, yra tik akcininkai, o kaip jie disponuoja savo akcijomis, kokius priima sprendimus, tai jau pačių akcininkų reikalas. Jau siekiama, kad tas įstatymas to nebereglamentuotų. Taip pat steigiant bendroves atsisakyta atvirojo būdo, kuris iš tiesų buvo pakankamai problemiškas. Dabar tik uždaru būdu. Atsisakyta steigimo metu pradinių įnašų turtu. Tai sukeldavo nemažai problemų, ypač investuojant know how ir kitokius dalykus.

Toliau, reglamentuoti valdymo organai, pakeista kvalifikuota balsų dauguma ir absoliučiai daugumai valdant akcines bendroves jau reikalaujama nebe trijų ketvirčių pritarimo balsų, bet dviejų trečdalių. Tai sukėlė dideles diskusijas, buvo oponentų už ir prieš. Tačiau komitetas balsavo, kad būtų keičiama arba, tiksliau sakant, grįžtama prie dviejų trečdalių kvalifikuotos balsų daugumos. Tam pritarė ir Vyriausybė. Iš tiesų kvalifikuotos balsų daugumos balsų sumažinimas įgalina operatyviau priimti strateginius sprendimus, nes mažiau reikia smulkių akcininkų balsų tiems sprendimams priimti. Tačiau, kita vertus, smulkių akcininkų teisių gynimas naujame įstatymo projekte yra daug stipresnis. Komitete, ypač J.Valatkos iniciatyva, buvo nemažai priimta įstatymo pataisų, stiprinančių smulkių akcininkų teises, kad nebūtų pažeidžiami jų interesai.

Naujame įstatymo projekte jau nebėra žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų. Jos, beje, visiškai nepasitvirtino. Tuo metu, kai jos buvo priimamos, mes tada teikėm, kad jų gal nereikėtų, kad nebūtų, bet Seimas tada nusprendė kitaip. Paaiškėjo, gyvenimas parodė, kad patys žemdirbiai nukentėjo dėl šių akcijų tokio statuso buvimo, ir tas, kas turi šitas akcijas, kaip tik labai reikalavo, kad būtent tas statusas būtų panaikintas ir jos būtų pervestos į paprastas vardines akcijas. Kitaip reglamentuotas uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimas – tik pasiūlius kitiems bendrovės akcininkams galima parduoti. Taip pat nemažai kitų svarbių nuostatų.

Tam, kad įstatymas galiotų, būtų suderintas su kitais įstatymais, yra teikiami net keturi lydintys įstatymai. Tai Komercinių bankų įstatymo pakeitimai, nuostatos dėl specialios paskirties bendrovių veiklos sričių buvo minėta, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pataisos. Tai keturi lydimieji įstatymai. Svarstymo metu paaiškėjo ir buvo pateikta naujų pataisų, komitetas teikia dar keturis lydimuosius įstatymo projektus. Jie yra registruoti, tai yra Nr.P-2661 – Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo projektas, kur perkeliamos nuostatos, susijusios su valstybės nuostata atsiskaityti, leisti atsiskaityti bendrovėms už įsiskolinimus biudžetui ir “Sodrai” turtu ir akcijomis. Toliau, Nr.P-2662 – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio pakeitimas. Čia susiję su tantjemų mokėjimu. Toliau, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Čia taip pat komitetas teikia pataisų. Ir Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimas. Priėmus visus šiuos aštuonis lydimuosius įstatymo projektas kartu su Akcinių bendrovių įstatymu, manytume, tai būtų darni sistema, įgalinanti efektyviau valdyti akcines bendroves ir spręsti tas problemas, kurios šiandien sunkiai sprendžiamos dėl kai kurių įstatymų netobulumų. Beje, reikia pažymėti tai, kad komitetas pasiūlė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 d. Tai taip pat svarbu, visos bendrovės galės gerai susipažinti su nuostatom, prisitaikyti prie jų ir taip nebus kokių nors nesklandumų pereinant prie naujo Akcinių bendrovių įstatymo projekto.

Taip pat gauta siūlymų, pataisų įstatymo projektui. Turėčiau pakomentuoti juos…

PIRMININKAS. Dėl pataisų paskui. Dėl pataisų atskirų kalba. Dabar diskusija. Aš paskui jus, pirmininke, pakviesiu į tribūną.

A.ŠIMĖNAS. Gerai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų, manytume, labai geros kultūros tas įstatymo projektas ir jo redakcija, straipsniai ir formuluotės yra juridiškai tikslūs, aiškūs. Mes komitete skyrėme labai daug laiko šiam įstatymo projektui. Dalyvavo visos suinteresuotos pusės, kurios turėjo galimybę ginti savo pozicijas. Manau, kad šis ilgas ir kruopštus darbas kartu su teikėjais, su Vyriausybės atstovais… mes tikrai parengėme gerą įstatymo projektą. Kviesčiau palaikyti ir balsuoti už jį, o dėl siūlomų pataisų, manau, mes dar apsispręsime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl Komercinių bankų įstatymo ir dėl kitų projektų E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. (Kalba salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Pritariate, ar ne? Pagrindinis komitetas pritarė. Dėl Vertybinių popierių įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Ačiū, kolegos. Taigi pagrindinių komitetų išvados aiškios. Dabar diskusija. Dėkoju, pone pranešėjau. Trys kalbėtojai. J.Matekonienę kviečiu kalbėti Centro frakcijos vardu. Komitetų išvados teigiamos.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Akcinių bendrovių įstatymo projektas, be abejonės, yra didelis žingsnis pirmyn, nes jame problema yra nagrinėjama daug plačiau ir daug giliau. Ankstesnieji įstatymo variantai buvo gana riboti, nes tada, kai jais buvo naudojamasi, Lietuvoje taip ir nepavyko atvesti verslų į laisvąją rinką, įdiegti sąžiningos konkurencijos principų. Dirbant pagal ankstesniuosius Akcinių bendrovių įstatymo variantus žlugo 605 bendrovės ir dukart tiek laukia tokio likimo. Būtų gerai, kad šis variantas padėtų įmonėms geriau įsitvirtinti versle, vykdyti rimtą legalų verslą. Daugeliu atžvilgiu šis įstatymas tam ir skirtas, tačiau vis dėlto nagrinėjant kyla kai kurių abejonių. Būtų labai gerai, kad jos nepasitvirtintų.

Pirma. UAB steigėjų dydis yra padidintas iki 100, paliekant tą patį įstatinį kapitalą – 10 tūkst. litų. Tai reiškia, kad 100 žmonių, susimetę po 100 litų, gali pradėti labai stambų biznį, deja, neįvertinę jokios atsakomybės ir rizikos, nes jie visi rizikuos tik tuo savo 100 litukų. Dalis verslininkų teigia, kad seno automobilio kaina yra per maža rimtos įmonės įstatiniam kapitalui pagrįsti.

Įstatyme taip pat lieka specialiosios akcijos, kurios tarptautiniuose arbitražuose vargu ar būtų tvirtinamos. Gal geriau būtų eiti aiškiu, pripažintu keliu be tų lietuviškų akcentų, nes verslas vis labiau globalizuojamas.

Įstatyme taip pat palikta tvarka, jog jeigu pirmą kartą nesurinko įstatyme nustatytas kvorumas, akcinės bendrovės reikalus antrą kartą gali spręsti jau susirinkę tik keli akcininkai.

Taip pat reikia pripažinti, kad šis įstatymas didžiąja dalimi gina stambiųjų akcininkų teises. Mažiesiems paliekama teisė tik atiduoti savo lėšas ir pasikliauti, kad akcinių bendrovių administratoriai sąžiningai vykdys verslą. Ši nuostata būtų labai teisinga, jeigu pas mus jau būtų nusistovėjusios verslo sąlygos, būtų Verslo kodeksas. Deja, to, matyt, tikėjosi ir “Auridos” bei Inkaro” akcininkai, bet nesulaukė. Žinoma, ateitis parodys, kaip šis įstatymas veiks. Pagrindinis rodiklis bus tai, kiek kartų, kada ir kokius straipsnius mes keisime.

Verslui tikrai seniai reikia stabilumo, nes į verslą yra investuojami pinigai. Verslininkai labai laukia šių stabilių sąlygų. Ačiū už dėmesį. Frakcija pasisako už įstatymą. Tikėkimės, kad jis sudarys geresnes verslo sąlygas.

PIRMININKAS. Neapsakomai malonu girdėti tokią teigiamą frakcijos išvadą. Kviečiu kalbėti R.Dagį frakcijos “Socialdemokratija 2000” vardu.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu savo vardu, o frakcijos vardu kalbės J.Valatka. Jis turi daugiau ką pasakyti.

Iš esmės aš norėčiau akcentuoti vieną klausimą. Čia buvo pono A.Šimėno pateiktas toks šviesus šio įstatymo paveikslas ir įstatymo reikalingumas. Dėl to negalima abejoti. Iš tikrųjų kai kas pajudėjo į priekį ir mes turime koreguoti pagal susidariusią situaciją. Bet, kaip visada, tai yra dizainas, o esminis klausimas yra susijęs su tuo, kam skirtas šis įstatymas: ar stambiojo kapitalo interesams (kaip matyti iš Ekonomikos komiteto pirmininko balsavimo, greičiausiai taip), ar smulkiųjų akcininkų interesams ginti ir tai pačiai Europos praktikai, apie kurią mes dažniausiai kalbame, o ne kokiems nors kitokiems skaičiavimams. Tai susiję su tuo, kad smulkieji akcininkai turėtų galimybę daryti įtaką įmonės valdymui.

Konservatorių Vyriausybė padarė ne tiek daug, bet kai ką padarė tikrai gera ta prasme, kad buvusį 33% paketą sumažino iki 25%. Dabar jie grįžta prie nuostatos jį atkurti. Buvo daug bandymų tai padaryti ir per Prezidentūrą. Laisvosios rinkos institutas vykdė labai didelę lobistinę veiklą, kad tai būtų atkurta. Kai kurie ponai paprasčiausiai nenori papildomai leisti pinigų, jog nusipirktų tokį paketą, kokio jiems reikia, kad turėtų visas teises sumokėti akcininkams dividendus ir pajamas, galbūt ir valstybei taip pat. Pigiau yra “prastumti” Seime, kad to nereikėtų daryti ir turėtų visas teises. Nekalbama nei apie akcijų rinką, nekalbama nei apie kitas problemas, kapitalo pritraukimą prie kitų įmonių, kurios iš tikrųjų prarandamos. Bet kokia prasmė pirkti smulkias akcijas, jeigu negali nusipirkti viso gabalo? Todėl privatizuojame “Telekomą” gabalais ir panašiai.

Aš nežinau, ar tai yra Krikščionių demokratų partijos pozicija, kuri atstovauja smulkiųjų interesams, ar tai yra pono A.Šimėno. Šiandien viskas bus matyti. Mūsų frakcija yra tos nuomonės, jog jeigu šios nuostatos bus nepriimtos, bus sugadinta buvusi ankstesnė nuostata, tai visos kitos pataisos yra savęs raminimas, kad tai yra labai gerai, kad visi to seniai laukia ir panašiai. Interesas yra labai aiškus ir fokusuojamas į vieną esminį punktą, o visi kiti, kurie yra iš tikrųjų reikalingi ir kuriuos reikia tvarkyti, yra šalia, bet šis yra esminis.

Aš siūlyčiau, agituočiau mūsų Seimo narius nekeisti savo nuostatos, kuri buvo priimta ir apginta ne kartą Seime, palikti tą galiojančią tvarką ir palaikyti J.Valatkos teikiamas pataisas. Jeigu ne, siūlyčiau palaikyti bent jau mano pataisas, kurios, gindamos smulkųjį akcininką, uždarosioms akcinėms bendrovėms palieka tas pačias teises. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

Kolegos, Klaipėdos valstybinio jūros uosto įstatymo pakeitimus ir su juo susijusius dokumentus atidėsime ketvirtadieniui…

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. O šiandien turėtume baigti svarstyti tik tuos projektus, kurie dabar svarstomi ir dėl kurių kalba J.Valatka. Prašom. Labai atsiprašau, kolega.

J.VALATKA. Atsiprašau ir jūsų, pirmininke, aš įsiterpiau.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau nuo paprasčiausių pavyzdžių. Štai parduodamos “Telekomo” akcijos. Visi mes čia aiškinamės, kodėl mūsų akcijų neperka. Šalia parduodamos “Deutsche Telekom” akcijos. Kažkodėl smulkūs akcininkai tiesiog išgraibstė tas akcijas. 60%, tarp kitko, liko Vyriausybei. Kodėl tai vyksta?

Kitas klausimas. Štai mums su kolegomis konservatoriais tenka pakankamai daug dirbti su “Inkaro” bendrove, kuri buvo tvarkingai, pagal įstatymus (galiu pasakyti, pagal galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą) suplėšyta, išdalinta. Šiandien turime didžiules problemas. Į aštuonias dalis “Inkaras” buvo suplėšytas teisiškai tvarkingai. Ponas A.Stasiulevičius žino, kad bus galima, liaudiškai tariant, prie kažko prikibti, bet ar bus nuteista, sunku pasakyti. Kas yra, koks reikalas?

Štai tas pats mūsų Seimas 1998 metais priėmė Akcinių bendrovių įstatymo naują redakciją. Toje redakcijoje mes pakėlėme kartelę, kad priimti pagrindiniams sprendimus, t.y. tiesiog dalinti, draskyti, reorganizuoti, parduoti, reikia trijų ketvirčių balsų, kaip Vokietijoje, kaip Didžiojoje Britanijoje, kaip Airijoje, kaip Švedijoje, kaip Danijoje.

Niekur nenubėgom toliau. Bet staiga papučia naujas vėjas. Tas pats mūsų Ekonomikos komitetas, tie patys nariai, kurie balsavo už tokią nuostatą, staiga po dvejų metų pasižiūri, kad ne, jie suklydo, reikia daryti atskirai, ne taip, kaip ta pati Vokietija daro.

Dabar žiūrėkim, kokia situacija. Visos naujos bendrovės dvejus metus, daugiau nei dvejus metus dirbo pagal trijų ketvirčių kvalifikuotą daugumą. Ką dabar daryti? Priimam štai tokį įstatymą, ir vienas ketvirtis akcininkų, stambių akcininkų (jau aš kalbu apie stambius), lieka, taip sakant, nereikalingi. Dviejų trečdalių užtenka parduoti bendrovę. Tai ką mes darom? Galų gale mes tie patys žmonės, kurie tada apsisprendėm po labai ilgų diskusijų. Tarp kitko, po labai ilgų diskusijų. Staiga grįžtam prie šito dalyko. Man, galiu pasakyti, komitete nepavyko pagerinti šito įstatymo. Palaikė mane ir kolegos, deja, be pagrindinės nuostatos pagerinti įstatymą dėl akcininkų teisių apgynimo man nepavyko.

Aš noriu jums pacituoti, kolegos, kad jūs nemanytumėt, kad aš čia kažką pats galvoju… Mūsų banko pinigų studija. Štai ką jie rašo: “Nors įstatymai nedraudžia turėti smulkių akcijų paketų, bet bankui tai nepatrauklu dar ir dėl to, kad smulkių akcininkų teisės Lietuvoje menkai apsaugotos”. Čia rašo mūsiškiai. Aš noriu pasakyti, kad stambaus saugoti nereikia, o smulkųjį reikia apsaugoti įstatymais. Mes neperlenkėm į jokią kitą pusę turėdami buvusią įstatymo koncepciją. Tikrai ne. Vokiečių įstatymas yra tokio storio ir ten gali dėl bet kokios smulkmenos kreiptis į teismą, iškart būsi išklausytas. Vadinasi, akcinė bendrovė tampa skaidri, visiškai skaidri. Mokesčiai valstybei – prašau, kas priklauso dividendams – prašau, kas priklauso savininkams – prašau, kas priklauso administracijai – taip pat. Kodėl mes to nedarom? Aš, pavyzdžiui, niekaip nesuprantu.

Galima dar būtų pakalbėti ir taip. O gal kiti mūsų įstatymai kitaip atrodo? Štai mes priėmėm Investicinių bendrovių įstatymą, tikrai parengtą kvalifikuotai. Ten dalyvavo Vertybinių popierių komisijos žmonės, ten priėmėm trijų ketvirčių kvalifikuotą daugumą. Trys ketvirčiai gali parduoti bendrovę, bet ne du trečdaliai. Na, aš galėčiau, kaip sako, kalbėti ir kalbėti, bet kolegos žino mano nuostatas, aš su daugeliu kolegų esu kalbėjęs. Kaip yra apsisprendę, taip yra. Bet mes, galiu pasakyti, padarytume labai negerą precedentą, jei tas pats Seimas… (Balsai salėje) Nedarykim tokio precedento. (Balsai salėje) Aš net neabejoju, kad mes…

PIRMININKAS. Kolegos, prašom nediskutuoti.

J.VALATKA. Mano pataisos yra. Kolegos, aš parengiau tik vieną pataisą. Galima buvo jų parengti labai daug. Parengiau vieną ir išrašiau iš to, ką mes buvome priėmę, tiktai tą patį tekstą. Štai ir apsispręskim, ar priimsim tą patį, ką mes buvom priėmę, ar pasuksim visas savo bendroves ir visa kita į tai. Gerbiamieji, šiandien valdyba priėmė sprendimą vėl sudaryti naują “Inkaro” komisiją. Ne taip? Na, aš gavau raštą, valdybos sprendimą, ir ten aš esu įrašytas, ten įrašyta kolegė D.Sadeikienė ir t.t. Aš manyčiau, kad mes tokių komisijų, jeigu taip priiminėsim įstatymus, turėsim labai daug. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Kolegos, nėra vietos replikai. Repliką A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti tai, ką pasakė ponas J.Valatka. Ne komisija, o darbo grupė analizuoti padėčiai ir siūlymams paremti. Specialistų darbo grupė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto siūlomam Akcinių bendrovių įstatymo projekto variantui ir pereiti prie pataisų? Taigi pritariam. Niekas nereikalauja balsuoti. Gerbiamieji, kas… (Balsai salėje) Tai, kolegos, vis tiek esam nusiteikę labai darbingai. Tų pataisų nėra daug. Šešios pataisos, susitariam iš karto. Kolegos, kviečiu į tribūną A.Šimėną ir tariamės dėl tų pataisų, kurioms nebuvo pritarta komitete, ir dėl tų pataisų, kurios įregistruotos po svarstymo komitete.

Prašyčiau, kolegos, dalyvauti posėdyje. Taigi pirmasis siūlymas papildyti 21 straipsnį 5 dalimi, kurią teikia S.Petrikis. 21 straipsnį papildyti 5 dalim. Rodos, nebuvo svarstyta…

A.ŠIMĖNAS. Taip, tvarka.

PIRMININKAS. Pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

A.ŠIMĖNAS. Manau, kad galima išspręsti teigiamai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti bendruoju sutarimu? Galime. S.Petrikio siūlymas dėl 21 straipsnio 5 dalies yra priimamas. Dabar R.Ozolo ir J.Matekonienės siūlymas dėl 26 straipsnio 2 dalies. Komitetas tam siūlymui nėra pritaręs ir dėl to turim apsispręsti balsuodami plenarinių posėdžių salėje. Pone pirmininke?

A.ŠIMĖNAS. Komitetas nepritaria. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Nedalyvauja nė vienas siūlytojas. Komitetas siūlo nepritarti. Ar galime bendruoju sutarimu nepritarti? Bendruoju sutarimu atmetame R.Ozolo ir J.Matekonienės siūlymus dėl 26 straipsnio 2 dalies. Dabar, kolegos, trečioji pataisa – 29 straipsnio 5 dalies 2 punktas. J.Valatkos siūlymas, kuriam nepritarta komitete. Pone pranešėjau, jūsų argumentai, ir tada balsuosim.

A.ŠIMĖNAS. Taip, iš tiesų buvo labai plačios diskusijos. Gerbiamasis kolega J.Valatka čia išdėstė argumentus, tačiau yra ir kitų argumentų. Vienas argumentas yra tas, kad akcinės bendrovės, kurios buvo anksčiau įregistruotos, dirba pagal dviejų trečdalių kvalifikuotą daugumą, o nuo ateinančių metų turėtų pereiti prie trijų ketvirčių.

Tai vienas argumentas. Tačiau, matyt, svarbiausia nustatyti racionalų santykį, kokį kontrolinį akcijų paketą reikia turėti, kad įmonė būtų valdoma racionaliai. Ir čia jau diskusijų objektas. Europos Sąjungoje yra ir tokių, ir tokių variantų.

Komitetas ilgai svarstė visus už ir prieš (aš nebenorėčiau vardyti visų argumentų) ir priėmė tokį sprendimą, kad akcininkų, mažųjų akcininkų teises reikia ginti ne ten, kur jie galėtų iš viso blokuoti sprendimus, tačiau ten, kur tiesiogiai susiję su jų akcijomis. Pavyzdžiui, yra priimta 18 straipsnio 6 dalis dėl pirmumo teisės įsigyti akcijas, t.y. jeigu suteikiama pirmumo teisė įsigyti nebe akcinės bendrovės akcininkams, bet kitiems, tai jau įstatymo nuostata leidžia, kad tie, kurie nebalsavo už tokį sprendimą, t.y. būtent mažieji akcininkai, turės galimybę parduoti savo akcijas. Tai priimta. Ir nemažai kitų dalykų yra priimta, kad apgintume mažųjų akcininkų interesus. Tačiau sprendžiant strateginius klausimus, vis dėlto tas, kuris turi kontrolinį paketą, kuris yra daugiau investavęs, turėtų teisę vesti tą laivą tuo kursu. O dabar turėsim kitą paradoksą – jeigu mes turėsim keturių penktadalių kvalifikuotą daugumą, tai turėdama 21%… tai yra akcijų, galės vetuoti ir blokuoti bet kokius strateginės įmonės sprendimus. Čia tikrai turėtume tokį precedentą. Todėl siūloma šiai pataisai nepritarti. Labai panaši ir R.Dagio pataisa, iš esmės tie patys straipsniai…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau!

A.ŠIMĖNAS. … siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. J.Valatka argumentuoja savo siūlymą, kuriam nepritarta Ekonomikos komitete.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, štai buvo pasakyta: blokuoti pagrindinius sprendimus. Tai aš dabar jums pasakysiu: o kokius sprendimus galima blokuoti turint tą daugumą? Didinti ir mažinti įstatinį kapitalą, reorganizuoti bendrovę, nesuteikti pirmumo teisės įsigyti akcijų ir panašiai. Visas valdymas, absoliučiai visas valdymas lieka 51%. Visi valdžios formavimai akcinėje bendrovėje, viskas lieka. Tai kas yra? Ko trūksta? Ak, parduoti negalima dviem trečdaliams, trečdalį palikus, sakykim, už borto ir iš to trečdalio turint daugumą smulkių akcininkų. Tai palaukit, gerbiamieji. Juk šita norma ne nuo bendro balsų skaičiaus, o nuo dalyvaujančių susirinkime. Štai Utenos akcinėje bendrovėje “Mėsa” 11% į pirmą susirinkimą atėjo. Tai kiek reikia akcijų norint priimti tokius sprendimus, apie kuriuos aš kalbu? Gerbiamieji, bent mes užkirskime kelią tokiems dalykams. Tai yra absoliučiai nelogiška kitaip svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys. Argumentai už šią pataisą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą pasikartosiu. Labai gražių argumentų išgirdom iš pirmininko. Kokia esme pataisa įsigalioja? Buvo 33%, o norint dabar turėti absoliučią valdžią… reikia išpirkti 8% akcijų. Per trejus metus. Skauda, labai skauda, pigiau per Seimą. Tai aš kitaip neformuluoju. Juk kitos logikos čia nėra. Todėl aš siūlau palaikyti J.Valatkos pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš, švelniai tariant, siūlau susilaikyti nuo tokios pataisos dėl daugelio motyvų. Visų pirma dėl A.Šimėno minėtų, taip pat ir dėlto, kad žaidimo metu ir versle taisyklių niekas nekeičia. Jeigu buvo du trečdaliai, negalima keisti į tris ketvirtadalius ar kitaip. Tai vienas dalykas. Antra. “Telekomo” pavyzdys šiam atvejui visiškai netinka, nes priežastys yra visiškai kitur. Ekonominiai dalykai visiškai kitaip lemia tuos procesus. Aš manau, to visiškai pakanka atmesti tokį siūlymą arba susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl J.Valatkos pataisos dėl 29 straipsnio 5 dalies 2 punkto. Ekonomikos komitetas šiai pataisai nepritarė, todėl balsuosime dabar plenarinių posėdžių salėje. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl J.Valatkos pataisos.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Kas paremtų plačiai argumentuotą J.Valatkos pataisą, kuriai nepritarta komitete, tas – už. Balsuojame, kolegos.

Už – 14, prieš – 4, susilaikė 12. Pataisai nėra pritarta.

R.Dagio pataisa dėl to paties punkto. Pranešėjau, jūs nepriimate? R.Dagys argumentuoja savo pataisą. Komitetas nepritarė tai pataisai, taip?

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. R.Dagys kalbės ar ne?

A.ŠIMĖNAS. Tokia pati čia pataisa.

PIRMININKAS. Ji, žinoma, iš dalies skiriasi. Ji apima tik dalį. Kolega Dagy, ar siūlysite balsuoti dar kartą?

R.J.DAGYS. Be abejo, reikalausiu, nes pataisa nėra tapati. Aš noriu galutinai sužinoti visus didvyrius ir paskui pamėginti pasižiūrėti, kokie yra interesų konfliktai. Čia aš kalbu ne šiaip sau karščiuodamasis. Iš tikrųjų taip yra, tai per daug akivaizdu, visos ausys kyšo, kiek yra. Aš norėčiau pasakyti, kad mano pataisa siauresnė, paliekama tokia jautresnė sritis, kuri yra. Sakykim, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose tvarkomasi gerokai uždariau, yra glaudesnė sistema. Jeigu mes iš viso smulkiųjų neapginsim, tai apskritai jos neturės jokios teisės. Akcinės bendrovės turi viešumo elementų, kuriuos galima žiūrėti, kontroliuoti iš šalies, akcijų biržos ir panašiai. Uždarosiose akcinėse bendrovėse to nevyksta. Todėl siūlau šiai jautriai sričiai, kurioje gali būti 100 akcininkų, smulkių akcijų, palikti tą tvarką, kuri, mes nusprendėme, turi galioti.

PIRMININKAS. Nėra argumentuojančių priešingai ar už. Registruojamės. Kolegos, socialdemokratai kategoriškai gina savo nuostatas dėl 29 straipsnio 5 dalies 2 punkto. A.Akstinavičius telefoniniu būdu mėgina trukdyti pirmininkui. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl R.Dagio pataisos. Ekonomikos komitete pataisai nėra pritarta.

A.ŠIMĖNAS. Jonai, mane užregistruok.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš pridėsiu jūsų balsą.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Ar priimame R.Dagio pataisą, kurią jis teikia ir kuriai nepritaria Ekonomikos komitetas?

Už – 11, prieš – 7, susilaikė 16. Pataisai nėra pritarta.

S.R.Petrikio pataisa dėl 46 straipsnio 1 dalies. Ar ji dar aktuali? Komitete nebuvo pritarta jūsų siūlymui redaguoti 46 straipsnio 1 dalį. Ar ji aktuali?

S.R.Petrikis siūlymą dėl 46 straipsnio 1 dalies atsiima. Ir liko paskutinė pataisa. S.R.Petrikis siūlo pakeisti 64 straipsnio 3 dalį. Pone pranešėjau?

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kolega kelia klausimą, kuris iš tiesų yra aktualus. Siūlyčiau pritarti siūlomai pataisai, tačiau reikės dar truputį paredaguoti. Iš principo siūlau pritarti dabar, o priėmimo metu mes pateiksime tikslesnę redakciją šio straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai. S.R.Petrikis. Argumentai.

S.R.PETRIKIS. Aš sutinku su pranešėju. Iš tikrųjų redakciją reikia patobulinti.

PIRMININKAS. Kolegos, priimame S.R.Petrikio pataisą dėl 64 straipsnio 3 dalies. O redakcija to papildomo šalutinio sakinio nuo žodelio “jei” bus tikslinama komitete bendruoju sutarimu.

Ačiū, kolegos. Baigiame Akcinių bendrovių įstatymo projekto svarstymą.

Toliau Draudimo įstatymo 27, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar kas reikalauja balsuoti? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo.

Komercinių bankų įstatymo 6, 7, 8 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, aš negirdžiu reikalaujančių balsuoti, nė vieno. Nebūtina skelbti, jeigu nė vienas Seimo narys nereikalauja to. Gerai, kolegos, grįžtame prie Draudimo įstatymo 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2301(2). Kolega Akstinavičiau, prašom skaityti Statutą. Po pataisų nėra jokio balsavimo dėl pritarimo po svarstymo. Ar reikalausite balsuoti dėl Draudimo įstatymo pataisų? Ar nors vienas Seimo narys reikalauja? Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, galim asmeniškai atsisėsti prie Statuto. Taigi Draudimo įstatymui pritarta po svarstymo.

Ar reikalaus kas balsuoti dėl Komercinių bankų įstatymo 6, 7, 8 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto? Pritariame po svarstymo. Ar reikalaus kas balsuoti dėl įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2303(3)? Pritariame po svarstymo.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2304(2). Ar reikalaus kas balsuoti? Pritariame po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, jeigu nors vienas Seimo narys reikalauja balsuoti, balsuojame, ar pritariame komiteto siūlomam variantui. To nebuvo padaryta, paskui buvo pereita prie pataisų. Kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą.