P-1953(3)

ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS                                                                             1999 m. birželio 21d. Nr.35

                                                                                                                                                                                                Vilnius

PAGRINDINIO KOMITETO 

I Š V A D A

dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo

įstatymo projekto (P- 1953(3))

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

            Komiteto nariai: R.Hofertienė, Ž.Jackūnas, S.Kubiliūnas, J.Mincevičius, A.Raškinis, S.Šaltenis, G.Šileikis, R.Zuoza.

            2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

            Į Seimo Teisės departamento išvadą    ir Europos Teisės departamento pastabas  2000 04 26 atsižvelgta 

            3.  Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
	Radijo ir televizijos komisija	45 str. daryti šias pataisas: “45 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija 1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau Komisija) yra nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija valstybės audiovizualinę politiką formuojanti ir šios politikos įgyvendinimą kontroliuojanti institucija, dalyvaujanti valstybės audiovizualinės politikos formavime. Ji yra Seimo bei vyriausybės ekspertė audiovizualinės politikos radijo ir televizijos transliavimo klausimais. 2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat savo nuostatais, kuriuos tvirtina Seimas. 4. Komisija sudaro  12 (11) narių: 1 narį skiria Prezidentas, 3 narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija?, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Komisijos nariai skiriami jį paskyrusios institucijos ar jos valdymo organų įgaliojimų laikui. Kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu Komisijos narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe ar nelanko jos posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius , jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu. Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti motyvuotu savo pačios sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama leidinyje “Valstybės žinios”.     Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais negali būti asmeninio pasitikėjimo valdininkai, Seimo, Vyriausybės nariai. Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų ar operatorių akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su transliuotojais ar operatoriais. Kadencijų skaičius neribojamas. 5. Komisijos nariai iš savo tarpo visų Komisijos narių balsų dauguma išsirenka dvejiems vieneriems metams Komisijos pirmininką. Kadencijų skaičius neribojamas. 6. Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba vieno trečdalio Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos Interneto puslapyje. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio. 8. Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais , jei juose dalyvauja ne mažiau daugiau kaip  2/3 pusė  Komisijos narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl licencijos išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų, kurie priimami daugiau kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma. 9. Komisijos funkcijoms vykdyti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos narys. Direktorių Komisija skiria konkurso tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Komisijos nepatvirtinus metinės ataskaitos direktorius atsistatydina. Administracijos struktūrą ir darbuotojų skaičių bei planuojamų išlaidų sąmatą tvirtina Komisija. Administracijos veikla organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija. 10. Komisijos nutarimai sprendimai  jos kompetencijai priskirtais klausimais transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai nutarimai dėl konkursų paskelbimo ir jų rezultatų, dėl licencijų išdavimo, pratęsimo, atsisakymo jas pratęsti jų galiojimo panaikinimo, taip pat dėl transliavimo veiklos reglamentavimo ir nuobaudų skyrimo skelbiami leidinyje “Valstybės žinios”. Komisijos sprendimai įsigalioja juos paskelbus. Šie nutarimai, išskyrus nutarimus dėl transliavimo veiklos reglamentavimo, gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos. Nutarimo apskundimas sustabdo jo vykdymą iki tol, kol teismas priims sprendimą dėl skundo. Komisijos sprendimai per 30 dienų nuo jų paskelbimo gali būti skundžiami teismui dėl jų prieštaravimo įstatymams. 11. Komisijos veiklai finansuoti transliuotojai, gaunantys pajamas (įplaukas) iš komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį  privalo pervesti į Komisijos sąskaitą 0,79 procento pajamų (įplaukų), gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio, rėmimo ir kitos komercinės veiklos išskyrus socialinę reklamą. Iš transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino nepervedę lėšų į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių – lėšų, gautų už konkursų organizavimą, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt. 12. Komisija kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą; jos vykdymo ataskaitą skelbia “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. 13. Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą, kuri skelbiama leidinyje “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. 46 str. siūlome šias pataisas: 46 straipsnis. 1. Komisija vykdo šias funkcijas: 1) rengia radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir dalyvauja kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengiant radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją dažnių skyrimo strateginį planą Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka; Radijo ir televizijos komisija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją ir strateginį planą. Į šį planą įeina ir telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti, plėtra; 2) šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais atvejais skelbia konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms gauti, nustato šių konkursų ir licencijų sprendimus dėl konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoja licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų laikymąsi. 3) kontroliuoja, kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų nuostatų, ypač tų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai, nustatoma transliuotojų pareiga retransliuoti LRT ir kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių masto transliuojamose programose, teisės rodyti mažos trukmės laidas apie visuomenei reikšmingus susidomėjimą keliančius įvykius, televizijos (išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo licencijose nustatytos programų struktūros; 6) tiria radijo ir televizijos rinką Lietuvos Respublikoje; 2. Komisija savo nuostatuose numatyta tvarka turi teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių informaciją, būtiną Komisijos funkcijoms vykdyti. Komisijos nariai ir administracija įsipareigoja neišplatinti informacijos, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis. Komercine paslaptimi nelaikoma savininkai, akcininkai, jų turto dalis, ryšys su kitais ūkio sektoriais ir valdžios bei valdymo institucijomis (transliuotojo ir jų savininkų, gautos lėšos iš reklamos ir rėmimo bei barterio). Reklamos skyrius galėtų būti papildytas nuostata, kad: retransliuojama arba retransliuojama iš įrašo kitų transliuotojų pagaminta programa (jos dalys) negali būti pertraukiam reklaminiais intarpais. Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme galėtų būti numatyta, kad: Radijo ir televizijos komisija iki 2001m. liepos 1d. parengia ir pateikia nuobaudų sistemas, jų diferenciaciją ir dydį. Reklama nelaikoma savos gamybos programa.	Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Projekte nenumatyta Pritarti iš dalies	Planuojamą išlaidų sąmatą taip pat reikia skelbti Komercinę paslaptį apibrėžia įstatymas
	Radijo ir televizijos komisija Regioninių televizijų asociacija	32 str. 3d. formuluoti taip: “Kabelinės televizijos ir (ar) MDTV operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvoje registruotų transliuotojų televizijos programas, kurių antžeminių siųstuvų aprėpties zonoje yra kabelinio ir (ar) MDTV tinklo abonentai. Kitų programų retransliavimo kabelinės televizijos tinklais kiekį ir tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos išduodama licencija”.	Pritarti iš dalies
	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija	Viename iš 45 str. punktų įrašyti: “Radijo ir televizijos komisija yra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimų atitinkamą įstatymams ir kitiems teisės aktams suinteresuotos įmonės ir jas atstovaujančios organizacijos gali apskųsti apeliacine tvarka pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymą”. 45 str. 10 d. formuluoti taip: “10. Komisijos nutarimai jos kompetencijai priskirtais klausimais transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami leidinyje “Valstybės žinios” ir įsigalioja juos paskelbus. Komisijos nutarimai, jeigu jie prieštarauja įstatymams arba savo nepagrįstais sprendimais padaro žalą ūkio subjektams , gali būti ūkio subjektų arba juos atstovaujančių organizacijų skundžiami teismui arba Seimo Peticijų komisijai per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos. Nutarimo apskundimas sustabdo jo vykdymą iki tol, kol teismas priims sprendimą dėl skundo."	Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies
	Lietuvos kabelinės TV asociacija Lietuvos RTV asociacija Lietuvos regioninių TV asociacija Lietuvos transliuotojų asociacija	Atskiru įstatymo straipsniu arba atskiru įstatymu apibrėžti Lietuvos radijo ir TV centro (LRTC) statusą ir vietą civilizuotoje konkurencinėje rinkoje tiek iki LRTC privatizavimo, tiek po privatizavimo, numatant: 1) kad LRTC vystymasis ir veiklos plėtra turi būti paremta multimedia paslaugų teikimu plačiajuosčiais telekomunikaciniais tinklais arba skaitmeninėmis elektromagnetinių signalų eterinėmis perdavimo sistemomis pagal Telekomunikacijų įstatymą ir siuntimo paslaugų teikimu tais pačiais tinklais transliuotojams/ retransliuotojams; 2) kad būtų uždrausta LRTC įeiti į radijo ir TV programų transliavimo/retransliavimo rinką, kol ta rinka nepribrendusi lygiavertei konkurencijai su LRTC, nes negali LRTC teikti siuntimo paslaugų transliuotojams ar retransliuotojams  ir tuo pačiu pati teikti transliavimo ir (arba) retransliavimo paslaugas; Transliavimo/retransliavimo teisių suteikimas LRTC tuo pačiu atvertų galimybę įeiti į tą rinką kitam įsigalėjusiam rinkoje telekomunikacijų operatoriui, AB”Lietuvos telekomas”, savo laiku perėmusiam visą valstybinę telekomunikacijų infrastruktūrą; kad LRTC privatizavimo atveju kartu su siųstuvų, RRL ir kitos infrastruktūros pardavimu, nebūtų parduodama transliavimo/ retransliavimo ir apskritai elektroninės žiniasklaidos nacionalinė rinka. LRTC privatizavimas turi būti vykdomas pagal atskirą įstatymą ir atsižvelgiant į visų toje rinkoje veikiančių privačių transliuotojų interesus ir pasiūlymus; 4) vėlgi, kaip išvestinė iš aukščiau čia išdėstytų nuostatų, kad nebūtų įstatymu įteisintas radijo ir televizijos programų transliavimo ir platinimo rinkos monopolizavimas, kas, be to, prieštarautų Europos Sąjungos teisės normoms.	Nepritarti	Per daug detalizuotos normos.

            4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomo-nė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
	Teisingumo ministerija	Europos Sąjungos direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktai, todėl įstatymuose neturėtų būti nuorodų į direktyvų nuostatas, todėl siūlome redaguoti įstatymo projekto 2 str. 4dalį ir 23 str. 3 d. Atsižvelgiant į Konstitucijos 6 str. 1d. ir 25 str., kvestionuotinas įstatymo projekto 2 str. 5d. pateiktas informacijos laisvės apibrėžimo reikalingumas. Siūlytume tikslinti įstatymo projekto 2 str. 10 dalį, nurodant, koks pavaldumas turimas omenyje. 2str. 13 d. pateikta ydinga oficialaus dokumento sąvoka. Kvestionuotina 2 str. 17 d. nuostata, jog radijo, televizijos stotis – tai radijo, televizijos siųstuvas kartu su tam tikrais įrenginiais. Siūlytume išbraukti 2 str. 28 dalį. Valstybės paslapties sąvokos apibrėžimas nėra šio įstatymo dalykas. Neaiški 3 str. 1d. įtvirtintos nuostatos teisinė reikšmė. 3 str. 1 ir 2 dalyse, 40 str. 1 d. vietoj sąvokų “Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės konvencijos bei sutartys”, “Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys” vartotina sąvoka “Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys”. 3 str. 4 d. derintina su Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 dalimis bei 28 str. Neaiškus įstatymo projekto 3 str. 6 d. numatytos nuostatos turinys ir jos paskirtis. 4 str. 1 d. formuluotė turėtų nustatyti laisvės skleisti informaciją apribojimus, bet ne informacijos bei idėjų rinkimo, gavimo ir skleidimo sąlygas ir tvarką. 4 str. 2d. išbraukti žodžius “laikantis reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ratifikuotose sutartyse”. 6 str. išbraukti, atitinkamai tikslinti 19 str., nes asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų bei šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr.10-236). 10 str. 1 d. išbraukti, nes Konstitucijos 25 str. 3 d. bei projekto 3 str. 4d. numatyta, kad informacijos laisvė gali būti suvaržyta tik įstatymu. 13 str. 1 d. 3 p. turėtų būti numatytos atitinkamos išimtys, kada galima filmuoti ir fotografuoti asmenis ar skelbti jų atvaizdus visuomenės informavimo priemonėse be šių asmenų sutikimo. Civilinio kodekso Antrosios knygos projekto 22 str. 2d. numato, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas be asmens sutikimo, jeigu šie veiksmai yra daromi ryšium su visuomenine asmens veikla, jo užimama tarnybine padėtimi, teisėsaugos organų reikalavimu arba kai fotografuojama viešoje vietoje. Asmens nuotraukos(jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai padarytų žalą jo garbei, orumui ar dalykinei reputacijai.  14 str. 1d. įtvirtintas reikalavimas rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti asmens teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, vertintinas kaip informacijos (saviraiškos) laisvės apribojimas. Reikėtų vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos  konvencijos (toliau-Konvencija) 10 str. 2 d. (projekto 3 str. 4 d.) įtvirtintais šios laisvės apribojimų teisėtumo kriterijais Nuoroda į tuos pačius kriterijus projekto 14 str. 3d. netikslinga, nes šioje dalyje numatoma galimybė apriboti asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą, nustatydamas tokius apribojimus reikėtų remtis Konvencijos 8 str. (asmens teisė į privataus gyvenimo apsaugą) 2 dalyje įtvirtinti apribojimų teisėtumo kriterijai adresuojami valstybės institucijoms, o ne privatiems asmenims.  Atvejai, kai leidžiama (ar neleidžiama) skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be šio asmens sutikimo, įstatyme turėtų būti nurodomi konkrečiai, taip realizuojant Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodomą reikalavimą. Siūlome redaguoti įstatymo projekto 14 str. 3d. 16 str. siūlome numatyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, Visi asmenys turi teisę tiek į neturtinės (moralinės), tiek ir į turtinės (materialinės) žalos atlyginimą	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti	Šiame įstatyme vartojama tokia reikšmė Remiamasi konstitucine nuostata
		Papildyti įstatymo projekto III skyrių nuostata, jog teismas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių įtakoti teismo bešališkumą ir nepriklausomumą, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. 24 str. 1 d. numatyti tam tikrų duomenų pateikimą atitinkamai institucijai, kuri paskelbtų duomenis “Valstybių žinių” priede “Informaciniai parnešimai”, o ne įtvirtinti pačių viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareigą paskelbti duomenis. 28 str. vietoj žodžių “lygiateisė konkurencija” siūlytume vartoti sąvoką “sąžininga konkurencija”. Redaguotina 30 str. 4 d. Įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi transliuotojai. Patikslinti 37 str. atsižvelgiant į reikalavimus Reklamos įstatymo projekte. Šis straipsnis derintinas su Alkoholio kontrolės įstatymo 30 str. ir Tabako kontrolės įstatymo 30 str. ir Tabako kontrolės įstatymo 11 str. 45 str. 1d. paskutinįjį sakinį išbraukti. 45 str. 4d. neaiški sąvoka “Prezidentūros, Vyriausybės narys”. Nepritariame 47 ir 48 str. nuostatoms, numatančioms visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigą, jos sudarymo tvarką, kompetenciją. Manytume, jog tikslingiau būtų papildyti atitinkamomis nuostatomis galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnį, reglamentuojantį žurnalistų etikos inspektoriaus statusą. 50 str. 2d. nenumatyti konkretūs pažeidimai, už kuriuo galima sustabdyti transliuotojų veiklą, nei transliuotojų veiklos sustabdymo terminas. 51 str. išbraukti, nes turtinės ir beturtinės žalos atlyginimą turėtų reglamentuoti Civilinis kodeksas. 1str. numato, jog keičiamas Visuomenės informavimo įstatymas, tuo tarpu projekto 63 str. nurodoma, jog priimamas naujas Visuomenės informavimo įstatymas, o galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas netenka galios. Siūlytume suderinti šias nuostatas. Tikslinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas, atsižvelgiant į  Administracinių bylų teisenos įstatymą ir Viešojo administravimo įstatymą.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

7. Komiteto siūlomas įstatymo projekto tekstas (nedidelis projekto tekstas išdėstomas šiame punkte; didelis tekstas išdėstomas šios išvados priede ir apie tai nurodoma šiame punkte):

                Komiteto teikiamas projektas pridedamas

8. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose,  pateikiami sprendimo argumentai):

            Teikti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto trečiąjį variantą, patobulintą atsižvelgiant į gautas pastabas bei svarstymo Komitete metu pateiktus pasiūlymus.

            9. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. Atskirai balsuota dėl 50 ir 51 straipsnių.

 Palikti šiuos straipsnius kaip yra projekte:   už - 4;  2 -  išbraukti šiuos straipsnius; 1 susilaikė.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas Žibartas Jackūnas.

11. Komiteto narių atskiroji nuomonė:  nebuvo.

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                                     Žibartas Jackūnas