Patobulinto įstatymo projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2000 m. Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 101-2300; 1998, Nr. 53-1448; 1999, Nr. 60-1951)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių "naudojant juos buksyravimui, gelbėjimo operacijoms, atliekant jūrų laivų techninę priežiūrą" įrašyti žodžius "nustato laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas, reglamentuoja darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams", 2 dalyje vietoj žodžių "laivams, plaukiojantiems su Lietuvos Respublikos karo jūrų laivyno vėliava, bei sportiniams laivams" įrašyti žodžius "Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams" ir visą straipsnį išdėstyti taip:
"1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Lietuvos Respublikos
prekybinės laivybos įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius vežant jūrų
laivais krovinius, keleivius ir bagažą, naudojant juos buksyravimui, gelbėjimo
operacijoms, atliekant jūrų laivų techninę priežiūrą
nustato laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas, reglamentuoja darbo laive
ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams.
2. Šis įstatymas bei jo
pagrindu priimti kiti teisės aktai netaikomi laivams, plaukiojantiems su
Lietuvos Respublikos karo jūrų laivyno vėliava, bei sportiniams laivams
Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams."
2 straipsnis. 2 straipsnio 18 ir 23 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
18.
Laivas - savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo
pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą.
"18. Laivas - bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai."
2. 2 straipsnio 23 dalyje po žodžio "jūrininkas" įrašyti žodžius "turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir", vietoj žodžio "ir" įrašyti žodį "bei" ir šią dalį išdėstyti taip:
"23.
Laivo kapitonas - jūrininkas, turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą
ir vadovaujantis laivo įgulai ir bei valdantis laivą."
3 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3.
Jūrų laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą
Lietuvos Respublikos vardu atlieka ir juos klasifikuoja tarptautiniu mastu
pripažintos klasifikacinės bendrovės.
"3. Teikti laivų agentavimo, laivų aprūpinimo paslaugas gali tik Susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės."
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą, 1, 3 ir 4 dalis pripažinti netekusiomis galios, buvusias 2 ir 5 dalis laikyti 1 ir 2 dalimis, 1 dalyje vietoj žodžių "susisiekimo ministerijos" įrašyti žodžius "susisiekimo ministro", 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių “Reikalavimai dėl šių laivų padarytų nuostolių” įrašyti žodžius “Su šiais laivais susiję reikalavimai” ir visą straipsnį išdėstyti taip:
"6
straipsnis. Bendrosios nuostatos Bendrieji reikalavimai
1.
Laivai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, juridiniams ir
fiziniams asmenims.
1. 2. Laivas privalo turėti savo
pavadinimą, kurį suteikia laivo savininkas Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
3.
Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka saugios laivybos
reikalavimus.
4.
Vidaus vandenyse plaukiojančių ir išplaukančių į jūrą laivų reikalavimus, taip
pat šių laivų plaukiojimo jūroje rajonų ribas nustato Susisiekimo ministerija.
2.
5. Laivai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdantys Lietuvos
valstybės įsipareigojimus, negali būti areštuoti, įkeisti arba kam nors
perduoti. Reikalavimai dėl šių laivų padarytų nuostolių Su šiais
laivais susiję reikalavimai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei.”
5 straipsnis. 7 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
7 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygoje", 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygoje" ir šias dalis išdėstyti taip:
"1. Teisė plaukioti
su Lietuvos valstybės vėliava suteikiama laivams, įregistruotiems Lietuvos
Respublikos jūrų laivų registre arba laivų knygoje.
2. Laivas, įsigytas
užsienyje, turi teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava nuo to laiko, kai
Lietuvos Respublikos konsulas išduoda laikinąjį leidimą, kuris patvirtina šią
teisę. Laikinasis leidimas galioja iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos
jūrų laivų registre arba laivų knygoje, bet ne ilgiau kaip
vienerius metus."
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygą", papildyti straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi, prieš žodį "laivų" įrašyti žodį "jūrų", po žodžio "Vyriausybė" įrašyti žodžius "ar jos įgaliota institucija", buvusias 3, 4 ir 5 dalis pripažinti netekusiomis galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
"8 straipsnis. Laivo registravimas
1. Laivas registruojamas
įrašant informaciją apie jį į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą arba
laivų knygą.
2. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojamas laivas, jeigu:
1) jį prižiūri Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme numatytos institucijos ir jam yra suteikta jūrų laivo klasė;
2) laivo savininku yra Lietuvos Respublikos pilietis, įmonė ar organizacija, įregistruota Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė;
3) laivas turi Jūrų laivų registravimo taisyklėse nurodytus dokumentus.
3. 2. Jūrų
laivų registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija."
3. Lietuvos Respublikos laivų
registre registruojami laivai, kurių techninę priežiūrą atlieka tarptautiniu
mastu pripažintos klasifikacinės bendrovės. Kiti laivai registruojami Lietuvos
Respublikos laivų knygoje.
4. Laivai registruojami
Lietuvos Respublikos laivų registre ar laivų knygoje, jeigu laivo savininkas
yra Lietuvos Respublikos pilietis, įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikoje,
Lietuvos valstybė arba savivaldybė ir jei laivas turi Laivų registravimo
taisyklėse nurodytus dokumentus.
5. Laivai, nuomojami be
įgulos, registruojami atskirame Lietuvos Respublikos laivų registre ar laivų
knygoje.
7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
9 straipsnis. Laivo
dokumentai
1. Laive turi būti šie
dokumentai (originalai):
1) leidimas
laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Gali būti nuorašas,
patvirtintas notaro;
2) laivo
nuosavybės teisės liudijimas (patentas). Gali būti notaro patvirtintas
nuorašas;
3) laivo tinkamumo plaukioti
liudijimas;
4) laivo
matavimo liudijimas laivams, kurių techninę priežiūrą atlieka tarptautiniu
mastu pripažinta klasifikacinė bendrovė;
5) laivo įgulos narių
sąrašas;
6) laivo žurnalas;
7) mašinų žurnalas (laivams
su mechaniniu varikliu);
8) laivo sanitarinis
liudijimas;
9) laivo deratizacijos
pažymėjimas;
10) civilinės
atsakomybės garantijos dėl užteršimo nafta liudijimas (naftą ir naftos
produktus vežantiems laivams);
11) leidimas vežti keleivius,
jei laivas veža daugiau kaip 12 keleivių, ir keleivių sąrašas;
12) leidimas naudotis laivo
radijo stotimi ir radijo žurnalas, jei laivas turi radijo stotį;
13) laivo krovininės
vaterlinijos liudijimas.
2. Laivas, įregistruotas
laivų knygoje, vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų
dokumentų privalo turėti laivo bilietą. Laivas, išplaukiantis į užsienį, be
šiame straipsnyje nurodytų dokumentų, privalo turėti dokumentus, numatytus
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės jūrų
teisės aktuose, kurių vykdymas yra būtinas kitu pagrindu.
3. Laivas, plaukiojantis
uosto arba pakrantės vandenyse, gali neturėti laivo mašinų žurnalo, jei laivo
savininkas nėra nustatęs kitaip.
4. Laivo, plaukiojančio su
užsienio valstybės vėliava ir įplaukiančio į Lietuvos Respublikos uostą,
dokumentai pripažįstami tinkamais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis.
"9 straipsnis. Laivo nacionalinė priklausomybė
Laivas, įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava, turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę."
8 straipsnis. 10 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
10 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
10 straipsnis. Laivo
dokumentų išdavimas
1. Leidimas
laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava ir laivo nuosavybės teisės
liudijimas (patentas) arba laivo bilietas išduodamas uoste, kuriame laivas
įregistruotas Lietuvos Respublikos laivų registre arba laivų knygoje. Šių
dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Laivo
matavimo liudijimo, leidimo vežti keleivius, leidimo naudotis laivo radijo
stotimi, laivo grimzlės iki krovininės vaterlinijos liudijimo, taip pat laivo
dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, išdavimo
tvarką nustato Susisiekimo ministerija.
3. Laivo
įgulos narių sąrašas, laivo mašinų, radijo stoties žurnalai, keleivių sąrašas
tvarkomi Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
4. Laivo
sanitarinis liudijimas ir laivo deratizacijos pažymėjimas išduodami Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
5. Laivo
tinkamumo plaukioti liudijimą išduoda laivų techninę priežiūrą atliekanti
tarptautiniu mastu pripažinta klasifikacinė bendrovė.
6. Už šiame straipsnyje
minimų dokumentų išdavimą imamas nustatytas užmokestis.
9 straipsnis. 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pripažinimas netekusiomis galios
11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis pripažinti netekusiomis galios.
1. Minimalią laivo įgulos
sudėtį, kuriai esant laivui leidžiama išplaukti į jūrą, nustato Susisiekimo
ministerijos įgaliota institucija. Už tinkamą laivo įgulos komplektavimą atsako
laivo valdytojas.
3. Dirbti laivo kapitonu,
laivo kapitono padėjėju, laivo mechaniku, laivo elektromechaniku ir
radiooperatoriumi leidžiama asmenims, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio
diplomus. Jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija,
vadovaudamasi 1978 m. tarptautine jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo
normų konvencija (1995 m. jos pataisomis).
4. Nė vienas laivo įgulos narys
į laivą negali būti paskirtas be laivo kapitono sutikimo.
10 straipsnis. 12 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
12 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
3. Laivo kapitonu gali būti
jūrininkas, ne jaunesnis kaip 25 metų, turintis aukštesnįjį (specialųjį
vidurinį) arba aukštąjį laivavedybos išsilavinimą, pakrančių, artimojo ar
tolimojo plaukiojimo kapitono jūrinį laipsnį ir jį patvirtinančius dokumentus,
medicinos pažymėjimą, kad gali plaukioti jūroje, mokantis valstybinę ir anglų kalbas.
11 straipsnis. 13 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 13 straipsnį nauja 12 dalimi:
"12. Laivo reiso metu mirus laivo kapitonui arba dėl kitų aplinkybių jam negalint vykdyti savo pareigų, jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą, laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną."
2. Buvusias 13 straipsnio 12 ir 13 dalis laikyti 13 ir 14 dalimis.
12 straipsnis. 49 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 49 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
1. Nors ir yra požymiai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktoje bendrosios avarijos sąvokoje, bendrajai avarijai nepriskiriama:
1) už laivo borto išmestų savaime užsidegusių krovinių vertė ir krovinių, kurie laive buvo vežami ne pagal šio įstatymo taisykles ar prekybinės laivybos papročius, vertė;
2) nuostoliai dėl dūmų ar šilumos poveikio gaisro metu;
3) nuostoliai, susidarę nukertant laivo dalių nuolaužas arba laivo dalis, kurios anksčiau buvo nugriautos arba pamestos dėl nelaimingo atsitikimo;
4) krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų perkėlimo laive arba iškrovimo iš laivo išplaukimo ar įplaukimo uoste arba laivo prieglobsčio vietoje išlaidos, kai laivo pažeidimas nustatytas išvykimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų arba ypatingų įvykių, susijusių su tokiu laivo pažeidimu, taip pat kai tokios išlaidos padarytos dėl laivo reiso metu pasistūmusio iš vietos krovinio perkėlimo, jeigu toks perkėlimas nebuvo būtinas saugiai laivybai;
5) išlaidos laivo įgulos darbo užmokesčiui, kurui ir aprūpinimo reikmenims pažeisto laivo remonto metu, kai laivo remontas būtinas saugiai pratęsti reisą, o laivo pažeidimas nustatytas laivo išplaukimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokio nelaimingo atsitikimo arba ypatingo įvykio, susijusio su tokiu laivo pažeidimu;
6) visi laivo arba krovinių nuostoliai arba netektys dėl laivo reiso laiko pailgėjimo;
"7) specialioji kompensacija, kurią laivo savininkas privalo sumokėti gelbėtojui pagal 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos 14 straipsnį.”
13 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
"DEVINTASIS SKIRSNIS
GELBĖJIMAS JŪROJE, LAIVŲ SŪSIDŪRIMAS
SAUGI LAIVYBA, ATLYGINIMAS UŽ IŠGELBĖJIMĄ
JŪROJE
14 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
53 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
53
straipsnis. Saugi laivyba
1.
Saugią laivybą privalo užtikrinti laivo valdytojas.
2.
Saugios laivybos reikalavimus, vadovaudamasi tarptautiniais jūrų teisės
dokumentais, nustato Susisiekimo ministerija, atliekanti Lietuvos Respublikos
nacionalinės jūrų administracijos funkcijas.
3.
Saugios laivybos reikalavimai yra skelbiami viešai ir privalomi visiems laivų
valdytojams, nesvarbu, su kokios valstybės vėliava laivas plaukioja.
15 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
54 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
54
straipsnis. Teisė į pagalbą
1.
Kiekvieno pavojuje esančio laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jam būtų
suteikta pagalba.
2.
Laivo kapitonas, gavęs pavojaus signalą, nesukeldamas pavojaus savo laivui,
įgulai ir keleiviams, privalo suteikti pagalbą pavojaus ištiktam laivui. Laivo
kapitonas turi teisę neplaukti gelbėti pavojaus ištikto laivo tik gavęs
pranešimą iš anksčiau į pavojaus vietą atvykusio laivo apie tai, kad pavojuje
esančiam laivui pagalba nebereikalinga.
3.
Esantis pavojuje laivas siunčia pavojaus signalus, numatytus tarptautinės jūrų
teisės dokumentuose. Jeigu laivui pavojus negresia, šie signalai negali būti
siunčiami, o juos pasiuntęs asmuo atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
4.
Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas privalo, jei tai
įmanoma, pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus,
išsiuntimo ir paskirties uostus arba artimiausią uostą, į kurį laivas įplauks.
5.
Susidūrusių laivų kapitonai privalo organizuoti pagalbos suteikimą,
nesudarydami pavojaus savo laivui, įgulai, keleiviams.
16 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
55 straipsnis. Atlyginimas už išgelbėjimą jūroje
1. Šio straipsnio taisyklės taikomos, kai gelbstimi
pavojuje esantys jūrų laivai, taip pat kai jūrų laivai gelbsti vidaus
plaukiojimo laivus arba bet kuriuos plaukiojančius arba buksyruojamus objektus,
neatsižvelgiant į tai, kokiuose vandenyse buvo gelbstima.
2. Kiekvienas veiksmas, davęs naudingą rezultatą ir
atliktas gelbstint pavojaus ištiktą laivą, žmones, laive esančius krovinius ir
kitą turtą, taip pat apsaugant frachtą ir užmokestį už keleivių bei bagažo
vežimą, suteikia teisę gauti atlyginimą.
3. Atlyginimas, priklausantis už išgelbėjimą,
paskirstomas laivo valdytojui, laivo įgulos nariams ir kitiems asmenims
Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Atlyginimas mokamas ir tuomet, kai
gelbėjimo paslaugas suteikęs laivas priklauso išgelbėto laivo valdytojui.
4. Gelbėjimo paslaugos, suteiktos, net jei pavojaus
ištikto laivo kapitonas įsakmiai atsisakė nuo gelbėjimo paslaugų, taip pat
gelbėjimo veiksmai, kylantys iš buksyravimo jūra sutarties, nesuteikia teisės į
atlyginimą už išgelbėjimą jūroje.
5. Išgelbėti žmonės nemoka atlyginimo už savo
išgelbėjimą. Tačiau žmonių gelbėtojai turi teisę į atlyginimo dalį už išgelbėtą
turtą lygiomis su turto gelbėtojais dalimis, jeigu žmonės buvo gelbstimi dėl to
paties įvykio kaip ir turtas.
"55 straipsnis. Turto gelbėjimas jūroje
Gelbstint turtą jūroje vadovaujamasi 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos normomis."
17 straipsnis. 56 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
56 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
56 straipsnis. Atlyginimo dydžio už išgelbėjimą jūroje
nustatymas
1. Atlyginimo už išgelbėjimą jūroje dydis nustatomas
pavojuje esančio laivo kapitono ir pagalbą teikiančio laivo kapitono
susitarimu. Jei tokio susitarimo nėra, atlyginimo už išgelbėjimą jūroje dydį
nustato teismas.
2. Į atlyginimą už išgelbėjimą jūroje įeina gelbėtojo
išlaidos, padarytos gelbėjimo tikslais, gelbėtojų paslaugų apmokėjimas, taip
pat užmokestis už išgelbėto turto saugojimą.
3. Nustatant atlyginimo dydį už išgelbėjimą jūroje,
atsižvelgiama į:
1) gelbėjimo rezultatą;
2) gelbėtojų darbą ir nuopelnus;
3) pavojų, kuriame buvo atsidūręs išgelbėtasis laivas ir
jo keleiviai, įgula bei kroviniai;
4) pavojų, kuriame buvo atsidūrę gelbėtojai;
5) laiką, sugaištą gelbėjimui;
6) gelbėtojo išlaidas;
7) gelbėtojo atsakomybę tretiesiems asmenims;
8) gelbėtojo turto, kuris buvo atsidūręs pavojuje, vertę;
9) specialią gelbėjusiojo laivo paskirtį.
4. Atlyginimas už išgelbėjimą jūroje gali būti sumažintas
arba atsisakyta jį mokėti, jei gelbėtojas dėl savo kaltės sukėlė pavojų
gelbėjamajam laivui, pasisavino išgelbėtą turtą ar atliko kitų neteisėtų
veiksmų.
5. Atlyginimas už išgelbėjimą negali viršyti išgelbėto
turto vertės. Išgelbėto turto vertė laikoma jo įkainojimo suma, o jei turtas
buvo parduotas, - suma, gauta jį pardavus, atskaičiavus nustatytus muitus,
mokesčius ir rinkliavas, taip pat turto iškrovimo, saugojimo ir įvertinimo arba
pardavimo išlaidas.
6. Atlyginimas keliems gelbėtojams skirstomas jų
susitarimu. Jiems nesusitarus, atlyginimą skirsto teismas.
18 straipsnis. 58 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Šio įstatymo
nustatyta laivo valdytojo ribotoji atsakomybė netaikoma, jeigu įrodyta, kad
žala padaryta dėl jo tyčinių veiksmų arba aplaidumo
“3. Šio įstatymo nustatyta laivo valdytojo ribotoji atsakomybė netaikoma:
1) reikalavimams dėl atlyginimo už gelbėjimą arba sumokėti įnašus bendrosios avarijos dalijimo tvarka;
2) reikalavimams dėl taršos žalos, apibrėžtos 1992 metų tarptautinėje konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą;
3) reikalavimams dėl laivo įgulos narių ar kitų laivo valdytojo tarnautojų, dirbančių laive pagal darbo sutartį, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, taip pat jų įpėdinių ar asmenų, turinčių teisę gauti iš jų išlaikymą;
4) reikalavimams dėl paskendusio turto iškėlimo arba pašalinimo.
5) jeigu įrodoma, kad žala padaryta dėl laivo valdytojo veikimo ar neveikimo, padaryto tyčia ar dėl neatsargumo, žinant, kad žala tikriausiai atsiras.”
19 straipsnis. 59 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
59 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
3. Laivo valdytojo atsakomybės apribojimai netaikomi
šiems reikalavimams:
1) atlyginti už išgelbėjimą arba sumokėti įnašus
bendrosios avarijos dalijimo tvarka;
2) dėl laivo įgulos narių ar kitų laivo valdytojo
tarnautojų, dirbančių laive pagal darbo sutartį, sveikatos sužalojimo ar
gyvybės atėmimo, taip pat jų įpėdinių ar asmenų, turinčių teisę gauti iš jų
išlaikymą;
3) dėl nuskendusio turto iškėlimo arba sunaikinimo.
20 straipsnis. 75 straipsnio 6 dalies pakeitimas ir 7 dalies pripažinimas netekusia galios
1. 75 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių “vienerių metų” įrašyti žodžius “dvejų metų”, 1 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio “2 metų” įrašyti skaičių ir žodį “3 metų”, pakeisti 3 punktą ir visą dalį išdėstyti taip:
“6.
Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas vienerių metų dvejų
metų ieškininės senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:
1)
reikalavimams, kylantiems iš keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo reisu
sutarties: dėl keleivių vežimo - nuo tos dienos, kai keleivis išlipo ar turėjo
išlipti iš laivo, o jeigu reikalaujama atlyginti žalą dėl keleivio sveikatos
sužalojimo ar gyvybės atėmimo, - nuo keleivio sužalojimo ar mirties dienos, bet
ne ilgiau kaip po 2 metų 3 metų nuo dienos, kai keleivis paliko
laivą;
2) reikalavimams dėl nuostolių, padarytų susidūrus laivams, atlyginimo - nuo laivų susidūrimo dienos;
3) reikalavimams dėl atlyginimo už išgelbėjimą jūroje -
nuo gelbėjimo jūroje darbų užbaigimo dienos.
"3) reikalavimams dėl atlyginimo už turto gelbėjimo operacijas - nuo gelbėjimo operacijų užbaigimo dienos."
2. 75 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios.
7. Ieškininės senaties terminai, nustatyti reikalavimams,
numatytiems šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, pratęsiami iki 2 metų
tais atvejais, kai laivas, kuriam taikomi šie reikalavimai, ieškininės senaties
termino metu negalėjo būti aptiktas Lietuvos Respublikos teritoriniuose
vandenyse.
21 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas
78 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygoje", ir šią dalį išdėstyti taip:
"1.
Laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar
laivų knygoje, įkeičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos hipotekos bei
šio įstatymo nustatyta tvarka."
22 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
81 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygos", 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygos", ir visą straipsnį išdėstyti taip:
"81 straipsnis. Įkeisto laivo išregistravimas
1.
Įkeistas laivas negali būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų
laivų registro ar laivų knygos iki laivo hipotekos baigimo arba iki
nebus pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos kreditorių sutikimas tai
padaryti.
2.
Jeigu pagal Laivų registravimo taisykles įkeistas laivas privalo būti
išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro ar laivų
knygos kitais negu laivo pardavimas atvejais, apie tai turi būti pranešta
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui, kuris apie tai privalo
įspėti visus hipotekos kreditorius, kad šie turėtų laiko imtis veiksmų savo
interesams apsaugoti. Šioje dalyje nurodytu atveju įkeistas laivas negali būti
išregistruotas anksčiau negu po 3 mėnesių nuo hipotekos kreditorių įspėjimo.
Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas
visų hipotekos kreditorių sutikimas tai padaryti anksčiau."
23 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas
82 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygoje", ir šią dalį išdėstyti taip:
"1.
Leidimas laikinai plaukioti su užsienio valstybės vėliava laivui, įregistruotam
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar laivų knygoje, negali
būti išduotas tol, kol nebaigtos visos hipotekos. Šio reikalavimo galima
nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos kreditorių
sutikimas tokį leidimą išduoti."
24 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šio įstatymo 12, 16 ir 17 straipsniai įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 15 d.
2. Šio įstatymo 9 ir 14 straipsniai įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS