Penkiasdešimt pirmasis (486) posėdis
2000 m. birželio 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl 2000 m. birželio 15 d. rytinio posėdžio pirmininko A.Vidžiūno posėdžio vedimo tvarkos

 

PIRMININKĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Pirmiausia į tribūną norėtų išeiti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ponas K.Kryževičius. Jis turi svarbų pranešimą. Per tą laiką jums įjungiu registraciją.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Šiandien rytiniame posėdyje įvyko kai kurių nesusipratimų dėl posėdžio vedimo tvarkos, tai yra kad posėdžio pirmininkui buvo reiškiamos pastabos, jog jis nesilaiko Statuto ir neleidžia kalbėti Seimo nariams.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, prieš kelias minutes susirinkusi į posėdį, apsvarstė šį klausimą ir pareiškė: “2000 m. birželio 15 d. kai kurie Seimo nariai priekaištavo Seimo posėdžio pirmininkui A.Vidžiūnui dėl to, kad jis reikalavo, jog kalbėtojai nenukryptų nuo svarstomo klausimo, neleido kalbėti nesuteikus žodžio. Etikos ir procedūrų komisija pareiškia, kad Seimo posėdžio pirmininkas pagal Seimo statuto 100, 106 ir kitus straipsnius turi rūpintis Seimo posėdžių darbo tvarka, vadovauti svarstymams, jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti.

Posėdžių dalyviai gali kalbėti tik tada, kai jiems posėdžio pirmininkas suteikė žodį, tai yra kalbėti dėl svarstomo teisės akto projekto, dėl pasiūlymų, dėl balsavimo motyvų, dėl vedimo tvarkos ir kitais Seimo statuto reglamentuotais atvejais. Etikos ir procedūrų komisijos nuomone, Seimo posėdžio pirmininkas A.Vidžiūnas šių metų birželio 15 dienos rytiniame posėdyje laikėsi Seimo statuto reikalavimų. Kaltinimai posėdžio pirmininkui nepagrįsti.”

 

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534(3*). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2535(2*). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2536*. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2537*. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2538*. Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2539*. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2540* (svarstymas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū, pone komisijos pirmininke. Pereiname prie mūsų priimtos darbotvarkės tolesnio svarstymo. Klausimas 2-1a – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534. Pranešėjai – ponas A.Andriuškevičius – Biudžeto ir finansų komitetas, ruošiasi ponas P.Šakalinis.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto svarstė šį įstatymo projektą. Pirmiausia svarstė speciali grupė, kuri buvo paskirta šio projekto išvadoms pateikti komitetui. Po to buvome gavę Teisės departamento pastabų, į kai kurias iš jų atsižvelgta, kai kurios, mūsų nuomone, vėliau svarstant komitete atrodė nepriimtinos. Su tomis Teisės departamento pateiktomis pataisomis pataisytam projektui Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta. Daugiau pasiūlymų ar pataisų nebuvo gauta, kai buvo svarstyta komitete. Vėliau gerbiamoji kolegė… (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, kolegos salės gale, ar galėtumėte padaryti atskirą posėdį už durų? Ponia Prunskiene, ponia Oželyte, pone Salamakinai, labai prašau posėdžiauti už salės, ir, A.Vidžiūnai, – taip pat.

Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Dar kartą kartoju, kad svarstymo metu pasiūlymų, pataisų, išskyrus Teisės departamento pasiūlymus, nebuvo gauta. Šiuo metu yra gerbiamosios M.Šerienės pataisos, bet jos komitete nėra aptartos. Todėl manau, kad gerbiamoji M.Šerienė jas pateiks. Komiteto vardu negalėčiau jų komentuoti. Visiems kitiems lydintiesiems įstatymo projektams Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nebuvo gavęs jokių pastabų. Mes jiems visiems pritarėme. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu poną P.Šakalinį, kuris kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas. Komitete svarstėme ir bendru sutarimu pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymų ir pastabų, aišku, nebuvo. M.Šerienės pastabų negavome. Kai kurios organizacijos – Lietuvos samariečių bendrija, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir kitos organizacijos, kurios turi savo fiksuotą narystę ir yra tarptautinių organizacijų narės, pagal šį įstatymą gal ir negalėtų duoti arba gauti paramą ir labdarą, todėl turėtų būti reglamentuota specialiu įstatymu, bet ne Paramos ir labdaros įstatymu. Mūsų komitetas bendru sutarimu nutarė kreiptis į Seimą, kad priimtų Seimo tokį protokolinį nutarimą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto: “Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2000 m. rugsėjo 1 dienos pateikti Lietuvos Respublikos Seimui visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo, Labdaros ir paramos fondo įstatymo pakeitimo arba naują įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuotas labdaros visuomeninių organizacijų steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad labdaros visuomeninės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos samariečių bendrija, Maltos ordino pagalbos tarnybos ir kitos, kurios dėl veiklos pobūdžio negali būti įregistruotos kaip paramos ir labdaros fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, padaliniai, pagal naują Labdaros ir paramos įstatymą negalės teikti labdaros, o tai prieštaraus vienam iš svarbiausių jų veiklos tikslų – teikti labdarą”. Perduodu posėdžio pirmininkei mūsų protokolinį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia taip pat yra lydintys projektai. Ar nebūtų geriau, jeigu dabar ponas J.Listavičius pakalbėtų apie lydinčiuosius projektus Biudžeto ir finansų komiteto vardu, taip? Prašom. Galima dar kartą registruotis. Registruosimės po to, kai baigsime diskusijas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mokesčių įstatymo projektai nuo Nr.P-2535 iki Nr.P-2540 yra parengti siekiant racionaliai ir efektyviai įgyvendinti Labdaros ir paramos įstatymo projekto nuostatas. Pagrindinis įstatymo projektų nuostatų tikslas – suteikti tam tikras lengvatas teikiantiems labdarą ir paramą fiziniams ar juridiniams asmenims. Lengvatos būtų teikiamos mokantiems pelno, fizinių asmenų pajamų mokesčius, akcizus, pridėtinės vertės mokestį ir muitus, padaryti tam tikri mokesčių administravimo pakeitimai.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Juridinių asmenų pelno mokesčio, Fizinių asmenų pajamų mokesčio, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio, Muitų tarifų ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektus, jiems pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektams Nr.P-2535, Nr.P-2536, Nr.P-2537, Nr.P-2538, Nr.P-2539 ir Nr.P-2540 po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

Viena tokia mintis. Kai kas kelia klausimą, girdi, nebuvo šio įstatymo projekto klausymų. Noriu patikslinti, kad tokie klausymai tikrai praeitais metais buvo, buvo gana išsamiai svarstoma, buvo surinktos visos pastabos. Manau, kad jos ir tapo viena iš sudėtinių dalių, rengiant jau dabar čia pateiktą įstatymo projektą su jį lydinčiais įstatymų projektais. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną Alg.Butkevičių. Pradedame diskusiją.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo projekto pakeitimai, kurie šiuo metu yra mums pateikti, tikrai buvo gana ilgai svarstomi ir dėl jų buvo diskutuojama. Taip pat buvo, kiek aš atsimenu, ir klausymo procedūra, bet jinai buvo gana seniai. Tuo metu, kai vyko klausymas, buvo visiškai kitokios šiuo metu pateiktų įstatymų projektų redakcijos.

Aš manau, kad yra atlikta gana nemažai tokių gana realių Labdaros ir paramos įstatymo projekte pakeitimų, kurie tiesiog nusako tam tikrus dalykus: kaip turi būti apskaitoma parama ir labdara, kas yra, kas gali būti paramos ir labdaros davėjas bei gavėjas, taip pat atskirta, kas yra parama, kas yra labdara. Tačiau bet kokio naujo įstatymo projekto tikslas, kurį turi jo rengėjai, – kad priėmus tą įstatymą pagerėtų paramos ir labdaros sąlygos tiek davėjui, tiek gavėjui. Paprastai sakant, kad atsirastų didesnis interesas plėtoti paramos bei labdaros fondus arba priimtais įstatymais davėjams suaktyvinti sąlygas, kad jie teiktų kuo daugiau paramos ir labdaros.

Tačiau susipažinę su kai kurių lydimųjų įstatymų projektais (aš norėčiau sustoti prie vieno – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo)… noriu pasakyti, kad priėmus šią pataisą, Lietuvoje tikrai sumažės juridinių asmenų, teikiančių labdarą bei paramą. Jų sumažės iš esmės dėl vienos priežasties. Jeigu anksčiau buvo galima į sąnaudas perkelti dvigubą teikiamos sumos dydį, t.y. sumažinti apmokestinamąjį pelną, tai šiuo metu ši nuostata yra naikinama ir perkelti į sąnaudas bus galima tik tokio dydžio sumą, kuri yra suteikiama gavėjui. Aš manau, kad šio įstatymo pataisa tikrai užkirs kelią tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintas Labdaros ir paramos įstatymas. Vien dėl šios įstatymo pataisos aš negaliu pritarti Labdaros ir paramos įstatymo projektui. Siūlyčiau, kad vis dėlto šis įstatymo projektas būtų dar kartą apsvarstytas komitetuose, kad tikrai neskubėtume jo priimti. Jeigu jau priimame, tai reikia priimti tikrai iki galo išnagrinėtą, kad tas priimtas naujas įstatymas pagerintų sąlygas tiek labdaros ir paramos davėjams, tiek labdaros ir paramos gavėjams. Siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu M.Šerienę.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu pasidžiaugti, negaliu nepasidžiaugti, kad taip ilgai rengtas ir taip ilgai lauktas įstatymas pagaliau atėjo į Seimą ir mes jį svarstom. Iš tikrųjų tai geras įstatymas, suderintas su visomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Iš esmės aš tam įstatymui tikrai pritariu, tačiau yra mažas “tačiau”. Galbūt tai susiję su tuo, kad aš esu dirbusi Valstybės kontrolėje ir tai man paliko tokią truputį kontrolierišką uoslę.

Esu susidūrusi su tuo, kad per dabar galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą buvo labai geros sąlygos plauti pinigus ir pinigai buvo labai sėkmingai plaunami. Todėl norėčiau, kad tas naujasis įstatymas kiek įmanoma labiau užkirstų kelius pinigams plauti, kad tai tikrai būtų įstatymas, kuris leidžia žmonėms parodyti savo filantropiškus jausmus, o ne truputį juodesnius norus plauti pinigus.

Esu susidūrusi su tuo, kad kaime, giliame Lietuvos kaime, įregistruotas Labdaros ir paramos fondas, į kurį kiekvieno ketvirčio pabaigoje įplaukia šimtai tūkstančių pinigų iš visai kitame Lietuvos pakraštyje esančio miesto… kai Valstybės kontrolė pradėjo tikrinti tą fondą, jie nieko negalėjo įrodyti. Pasirodo, tas fondas, apie kurį nežino šalia gyvenantys kaimynai, jie nežino, kad čia yra užsiimama labai didele labdara (šimtais tūkstančių teikiama labdara), pasirodo, tas fondas teikia labdarą visai kitame Lietuvos pakraštyje esančiame rajone. Na, sakykim, labdara iš Pakruojo kažkokiais keliais keliauja į Marijampolę. Pakruojiečiai nieko nežino, kad labdara, o Marijampolėje išdalijama. Patikrinti, kam išdalijama, neįmanoma, nes nupirkta šimtai tūkstančių tonų padėvėtų drabužių ir kažkam išdalinta.

Bijau, kad nebūtų vėl tos pačios sąlygos. Tegul sumažinta parama, tegul mokesčių lengvata yra sumažinta – nebe nuo dvigubos sumos, o nuo tos pačios sumos atleidžiama nuo pelno mokesčio, bet vis tiek pagalvokim: jeigu perveda į Labdaros fondą 100 tūkst. ir nuo to 100 tūkst. nereikia mokėti 29% mokesčio, tai jau yra 29 tūkst.; jeigu dar kartą 100, tai jau ir 58 tūkst. Vėlgi gali kilti pagunda imti ir susitarti su Labdaros fondu, kad aš tau pervedu, tu teoriškai išdalini, praktiškai man grąžini pinigus, o tuos 29 ar 58 tūkst. mes jau proporcingai savo nuopelnams pasidalinsime. Taip iki šiol tikrai buvo, iš savo praktikos aš tai žinau.

Norėdama užkirsti kelią tokiam plovimui, aš noriu šiek tiek sugriežtinti ligoniams teikiamą paramą. Aš manau, būtų daug mažiau piktnaudžiavimų, jeigu mes parašytume, kad labdaros gavėjai gali būti invalidai. Įrodyta, jie turi ir invalidumo pažymėjimą ir aišku, bet kas tie ligoniai? Suslogavau ir aš galiu aiškinti, kad aš… taip, prasidėjo gripo epidemija ir, turėdama Labdaros fondą, aš galiu sakyti, kad Marijampolėje visi buvo ligoniai ir aš visiems dalijau paramą. Jeigu mes prirašytume, kad ligonių, kuriuos labdara paremti rekomenduoja gydymo įstaiga, jau būtų įtraukta gydymo įstaigos atsakomybė. Būtų turbūt labai paprasta iš anksto išdalinti gydytojams nustatytos formos lapelius, kad jie tik brūkštelėtų, jog tam žmogui aš rekomenduoju teikti paramą, bet jau gydytojas prisiimtų truputį atsakomybės. Manau, kad ne taip jau lengvai gautų gydytojo pažymą.

Lygiai tą patį manau siūlyti dėl bedarbių. Gariūnų darbuotojai beveik visi yra bedarbiai, bet ar jiems iš tikrųjų reikia labdaros? Ir tie, kurie įsiregistravę Darbo biržoje, bet kad jiems reikia labdaros… Manau, kad mes galėtume paprašyti Darbo biržos teikti labai supaprastintos formos rekomendaciją, jog jam iš tikrųjų reikia labdaros.

Toliau yra straipsnis, toks lyg ir prasilenkiantis su filantropija, t.y. 8 straipsnis: teikiant paramą leidžiami tam tikro paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jau vien tas “Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatyta tvarka” įstatymą daro nesolidų. Iš tikrųjų mes priimdami įstatymą nežinom, kas už to slėpsis, kai priims Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Man atrodo, būtų labai ramu, jeigu mes tą straipsnį išvis išbrauktume. Koks gi gali būti įsipareigojimas žmogaus, kuriam reikia pagalbos? Aš turiu tą savo tokį žmogiškumo jausmą, teikiu jam tą pagalbą ir dar priimu jo įsipareigojimą. Gerai ponia E.Kunevičienė sakė: na, aš duodu tau labdaros 5 litus, bet tu man už tai įsipareigok visą savaitę šluoti kiemą. Argi tai yra labdara, argi tai yra jau filantropija? Ir iš tikrųjų čia buvo ir piktnaudžiavimų.

Kodėl ta pataisa atsirado dabar, o ne prieš svarstymą komitete? Ją inicijavo žmonės, atėję iš vaikų globos namų. Sakė, mes atsiduriam (atsiprašau, greitai baigsiu) labai nelygiose situacijoje. Tie, kurie iš tikrųjų teikiame globos namams paramą, negalime prisiimti jokių įsipareigojimų tiems, kurie mums duoda paramą, o tie, kurie prisiima įsipareigojimus gausiai reklamuoti du mėnesius per televiziją tą paramos davėją, tie gauna tikrai daug paramos, bet tai jau nėra filantropija. Tai yra noras užsidirbti vaidinant, kad duodi labdarą. Apie mano pataisas galbūt šnekėsime vėliau. Aš daugiau ir negaišiu, nes jau negailestingai dega lemputė. Yra labai nereglamentuotas dalykas – testamentu paliktas turtas. Iš tikrųjų yra daug problemų. Norėčiau, kad mes čia, įstatyme, parašytume, nes iki šiol niekaip neįmanoma įforminti testamentu labdarai palikto turto, o tokių dalykų atsiranda Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Aš nenorėčiau plačiau sustoti ties šio įstatymo, vadinkim, nelaimėm ir jo istorinėm peripetijom, kai jis apskritai iš Labdaros paramos įstatymo virto Labdaros paramos fondo įstatymu ir dabar vėl grįžta su patikslinta tvarka. Norėčiau pakalbėti apie keletą praktiškų dalykų.

Pirmiausia, koks tos labdaros mastas Lietuvoje? Jeigu žiūrėtume į statistiką, matytume, kad labdaros pikas (…) laikotarpiu, 1996 metais labdaros maksimalus dydis, kai Lietuvoje fiksuotai buvo labdara paskirstyta, teikta, buvo 228 mln. Lt. Tai buvo didžiausias skaičius ir nuo 1996 metų kiekvienais metais mažėja. 1999 metais mes buvome 1993 m. ar 1994 m. lygyje. Tai yra perpus mažesnis lygis negu 1996 m.

Kas iš esmės pasikeitė ir kas sumažėjo? Pirmiausia užsienio labdara Lietuvai sumažėjo ir, suprantama, reikia žiūrėti, iš kokių šalių sumažėjo ir kas čia buvo. Iš tikrųjų sumažėjo iš tų didelių, turtingų šalių. Pirmiausia Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, kurios vienokia ar kitokia proga ne tik visuomeninėm, bet ir vyriausybinėm organizacijom yra suteikusios gana didelę labdarą. Beje, mūsų parlamentas yra savotiškas paramos objektas, kuris yra gavęs iš Jungtinių Tautų Kongreso irgi tam tikrą paramą.

Tačiau ką daryti, kad toji parama iš tų turtingų šalių, kurios yra donorės, iš tikrųjų pas mus ateina ir ateina mažesnė? Matyt, du dalykai turi reikšmę. Pirmas dalykas – tiesioginis mūsų labdaros gavėjų darbas su donorais ir įgytas kontaktų pratęsimas. Galbūt jis yra šiek tiek nusilpęs. Antras dalykas, kuris man atrodo svarbiausias, būtent mūsų sistemos neskaidrumas, kai mes gauname labdarą. Iš kur ateina tas neskaidrumas? Ateina ir iš įstatymo nuostatų, kai ne visiškai aišku, ir, kita vertus, iš tos darbo apimties, kurią reikia atlikti ir kurios, deja, būkime teisingi ir prisipažinkime, kad mūsų Mokesčių inspekcija tokios didelės apimties darbo padaryti labai efektyviai neturi kada. Ji mano, kad šis darbas neturi tokios reikšmės, kiek tos darbo sąnaudos. Tačiau kad tai yra labai svarbu, aš noriu šį dalyką akcentuoti.

Žiūrėkite, kaip savivaldybėse Socialinės globos ir rūpybos skyriai, taip pat Sveikatos skyriai pedantiškai ieško lėšų, kelių tūkstantėlių per mėnesį, kad suteiktų vienokią ar kitokią šalpą. Daro buities tyrimo aktus, nustato turtą, galų gale apklausia kaimynus ir galiausiai ryžtasi ką nors suteikti. Tuo tarpu ateina didelė labdara, kaip kalbėjo mano kolegė ponia Marija, aš galiu patvirtinti labai atsakingai... Panevėžio rajone įregistruotas vienas labdaros gavėjas per vienerius metus iš Švedijos gavo 96 tonas padėvėtų drabužių ir kitų gėrybių ir savo nuožiūra jas pardavė ir padalino. Kai mes pradėjome domėtis, kaip čia yra, savivaldybės funkcija labai paprasta: tik pasirašyti, kad tikrai patvirtinu, kad čia labdara, ir prašau nedėti man muito. Bet, mano mielieji, taigi tie pinigai… Tiktai padauginkime tuos 96 tūkstančius kilogramus iš 5 litų, mes gausime pusę milijono litų. Vadinasi, pusė milijono litų atėjo ir pasiskirstė. Kur ši informacija, kai mes kiekvienais metais labiausiai vargstame prie biudžeto sudarymo, ypač prie tų programų, kurios yra standartinės, t.y. Invalidų reikalų tarybos disponuojamos programos, įvairių visuomeninių organizacinių disponavimo programos. Mes neturime informacijos, kiek per praėjusius metus tos labdaros atėjo. Kai visi išsijuosę tiktai moka mums sakyti- Finansų ministerija nedavė, man Seimas neskyrė, Vyriausybė mumis nesirūpina, tai yra tiek išmokta, kad jau naktį pažadintas kiekvienas šį dalyką sugeba išrėkti bet kokiu tonu. O kur tie pinigai, kurie atėjo, pasidėjo? Sakykim, 1999 metais atėjo beveik 200 mln. Lt tos paskirstytos labdaros, ar jie padarė prasmingą įtaką toms programoms, kurias mes norime, vadinkim, tiksliniu finansavimu pagerinti. Nepadarė įtakos. Žodžiu, problema yra ne tiek mūsų įstatymo raidė, kiek yra administravimo problema, kai iš tikrųjų administravimas kainuoja ir kai mums tas administravimas per brangus.

Dabar noriu atsiliepti… Jau mūsų kolega P.Šakalinis įteikė tokį protokolinio nutarimo projektą. Aš noriu labai aiškiai pasakyti. Mielieji kolegos, pasaulis žino ne itin daug tarptautinių labdaringų organizacijų, tačiau tos, kurios išsilaikė, jos išlaikė išbandymus šimtmečiais. Tai yra Raudonasis Kryžius, tai yra ir Gailestingoji samariečių draugija, tai yra ir Maltos ordinas. Jos savo pačia esme ieško atramos ir paskirstymo taškų visose šalyse (aš tuoj baigiu, vieną minutę) ir mes iš tikrųjų turime padaryti pataisą Visuomeninių organizacijų įstatyme ir padaryti jį tokį, kad šios pripažintos labdaringos, nesiekiančios pelno organizacijos iš tikrųjų turėtų kitą statusą, nes per jas galima išmokti ir atsakingo paskirstymo, ir statistikos, ir galų gale intencijos.

Baigdamas noriu pasakyti. Visiems, kurie teikia labdarą ar paramą fiziniams asmenims suprantama, kad jie už savo šį rėmimą perka garbę. Tada garbė turi būti užrašyta ar ant marškinėlių, ar ant pastato, ar dar ant ko nors. Tai yra garbės pirkimas. Garbės pirkimas kainuoja ir negalima reikalauti iš biudžeto, kad dar už suteiktą garbę reikėtų primokėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu R.Zuozą.

R.ZUOZA. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų jau seniai svarstome ir ilgai rengtą Labdaros ir paramos įstatymą, ir jo lydinčiuosius įstatymus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš tiesų Labdaros ir paramos įstatymas yra pataisytas gana neblogai, nes yra atskirti labdaros ir paramos davėjai, kai labdarą gali gauti fiziniai asmenys, kuriems jos ypač reikia, o paramą gauna juridiniai asmenys, kurie gali ją vėliau perskirstyti. Tačiau, matyt, esminis dalykas vis dėlto yra lydintieji mokesčių įstatymai ir jų pakeitimai, kurie nuo prieš tai buvusių, kalbant apie Juridinių asmenų mokesčių įstatymą, tiktai pablogino galimybę verslininkams paremti numatytus paramos gavėjus. Iš tiesų, ką minėjo kolega Alg.Butkevičius, sumažinimas dvigubai nuo atskaitomo pelno, nurašymas į sąnaudas, dabar vieną kartą paliktas, tai yra tiktai įstatymo pabloginimas.

Kitas dalykas, kuris, aišku, yra geras, kad jau konkrečiai nustatyta, kad nebūtų piktnaudžiavimų, t.y. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma, kad visus šiuos dalykus konkrečiai įpareigota kontroliuoti Mokesčių inspekcija.

Geras dalykas yra tas, kad panaikintos biurokratinės kliūtys Labdaros ir paramos įstatyme. Norint gauti paramą nebūtina ir nereikės rašyti programų, dažnai labai tipinių, kurias reikėdavo teikti savivaldybėms, kitoms institucijoms tvirtinti ir po to pateikti paramos teikėjui. Tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų susitinkant su rinkėjais, susitinkant su verslininkais turbūt ne vienam užduodamas klausimas, kad Labdaros ir paramos įstatymas Lietuvoje neveikia. Remti yra nenaudinga, remti yra sunku, yra pakankamai biurokratinių kliūčių, ir verslininkams yra nenaudinga.

Deja, pateikti Mokesčių įstatymą lydintys įstatymai neišsprendžia tos problemos, kad mūsų verslui apsimokėtų ir norėtųsi remti, pabrėžčiau, švietimo, kultūros, sporto ir kitas organizacijas. Čia daugiau buvo kalbėta apie paramą socialiai remtiniems žmonėms, labdaros fondams ir kitiems dalykams. Yra dvi išeitys: arba valstybė viską remia ir skirsto per biudžetą, arba paliekama galimybė dalį mokesčių pervesti ir paskirstyti per paramą. Manau, kad mes po šio svarstymo turėtume remdamiesi Statutu pasiūlyti šį įstatymą, ypač lydimuosius įstatymus, svarstyti visuomenei, neskubėti priimti šio įstatymo, nes jis ir taip dabar veikia. Kaip minėjau, mokesčių įstatymai nepakeisti, ir tuo naudotis dabar paramos ir labdaros gavėjai gali.

Jeigu Seimui nepatiktų priimti sprendimą pasiūlyti svarstyti visuomenei šiuos įstatymus, tai siūlyčiau kitą procedūrą – Seimas po svarstymo grąžintų iniciatoriams tobulinti. Labai pageidaučiau, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, papildomą komitetą paskirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kuris, manau, taip pat turėtų svarstyti šį įstatymą. Deja, to nebuvo padaryta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu S.Čirbą.

S.ČIRBA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kiekvienas Lietuvoje priimtas įstatymas yra taikomas sąžiningiems žmonėms, dėl to ir šis Labdaros ir paramos įstatymas, jo pakeitimai ir jį lydintieji įstatymai traktuojami kaip galimybė sąžiningiems paramos ir labdaros gavėjams, taip pat ir teikėjams plėsti savo veiklą Lietuvoje.

Šiandien mes susiduriame su tais faktais, kad dažnai labdara ir parama piktnaudžiaujama, arba nesąžiningais būdais prisidengus labdara ir parama verslininkai ar nesąžiningi žmonės bando turėti asmeninės naudos. Manau, kad tokios problemos, kokios yra Lietuvoje dabar šioje srityje, turėtų būti traktuojamos ne šiame įstatyme. Šio įstatymo nuostatos, dabartinė įstatymo redakcija yra taikoma tiems žmonėms, kurie mato labdarą ir paramą kaip tiesioginę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia. Su kitomis negerovėmis turėtų kovoti kiti įstatymai ir kitos institucijos. O tai, kad yra landos ar yra galimybės piktnaudžiauti labdara ir parama, turėtų spręsti kiti įstatymai, kurie uždarytų tas landas arba su jomis būtų kovojama kitais būdais.

Noriu pastebėti, kad naujasis Labdaros ir paramos įstatymas pagrindiniame komitete buvo nagrinėjamas neatlikus klausymų procedūros, nors to reikalauja mūsų Statutas. Nežinau, ar Seimo valdyba atleido pagrindinį komitetą nuo klausymų. Dėl to išvadų 2 punkte yra pastebėta, kad ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų negauta. Piliečių, visuomeninių ir politinių organizacijų pasiūlymų ir pataisų taip pat negauta.

Man teko vakar susitikti su visuomeninėmis sporto organizacijomis, taip pat žinau, kad Laisvosios rinkos institute buvo diskutuojama su visuomenėmis organizacijomis, teikiančiomis labdarą ir paramą. Jų nuomonė yra priešinga – pagrindinis komitetas buvo užsidaręs ir neleido, neprašė, nesiūlė tiems suinteresuotiems fondams, struktūroms dalyvauti klausymo procedūrose. Buvo motyvuojama tuo, kad prieš metus ar pusantrų buvo surengtas seminaras ar diskusija, tačiau laikas tikrai padaro savo korektyvas.

Taip pat man kelia nerimą tai, kad išlieka nuostata, kad labdara ir parama apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, ypač ta, kuri gaunama iš užsienio ir skirstoma pinigais. Čia yra labai daug įvairių išlikusių biurokratinių kliūčių ir nesklandumų. Atsiliepiant į kolegos pono J.Beinorto pasiūlymą, kad labdara yra garbė, galiu pasakyti: taip, ta garbė yra tose valstybėse, kur labdara ir parama suprantama pačiu aukščiausiu lygiu, o visuomenė yra patikėjusi sėkmingu labdaros ir paramos egzistavimu.

Aš manau, kad Lietuvoje turi susiklostyti tradicijos teikiant labdarą ir paramą, o mūsų pačių požiūris į tą veiklą turi būti labai teigiamas. Juridinių asmenų pelno mokesčio dvigubas sumažinimas, manau, neskatins tų tradicijų įdiegimo Lietuvoje.

Siūlau daryti svarstymo pertrauką, o pagrindinis komitetas turėtų surengti klausymus ir išklausyti visas suinteresuotas institucijas, fondus, didžiuosius labdaros gavėjus Lietuvoje, pirmiausia “Caritą”, sporto organizacijas, kurie gal ir pateiktų pasiūlymus dėl dabartinio Labdaros ir paramos įstatymo, ypač dėl jį lydinčių įstatymų pataisų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti. Mes jau dvigubai daugiau laiko skiriame šio įstatymo svarstymui, negu buvo skirta, todėl nėra kitos išeities. Siūlau bendru sutarimu daryti svarstymo pertrauką. Kitą kartą pagal procedūrinius dalykus nuspręsime Seniūnų sueigoje, kada. Ar galime taip nutarti? Ačiū.

Toliau einame prie kito mūsų darbotvarkės… Prašom. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau, kad neliktų suklaidinti nei Seimo nariai, nei tie, kurie skaitys stenogramas, dėl to, ką kalbėjo ponas S.Čirba. Jis, matyt, nedalyvavo praėjusiais metais, kai Labdaros ir paramos įstatymo projektas, parengtas darbo grupės, kuri buvo organizuota Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje… Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu organizavo pirmąjį viešąjį klausymą. Buvo pakviesti atstovai iš visų fondų, dalyvavo visuomeninės organizacijos. Tai buvo padaryta pagal viešųjų klausymų programą, kuri buvo rekomenduota Seime. Todėl prašyčiau nenurodinėti Biudžeto ir finansų komitetui pakartotinai organizuoti klausymus, nes klausymų rezultatas yra tas įstatymo projektas. Atsižvelgta į visus siūlymus, kurie buvo… (Balsai salėje) Na, į daugelį siūlymų.

Jeigu ponas S.Čirba žino…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, bus pratęstas svarstymas ir bus galima…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tuoj baigsiu, ponia Rasa. Jūs šiandien mane labai tramdote. Aš taip retai dabar kalbu.

PIRMININKĖ. Pirmą kartą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Už jus ponas A.Vidžiūnas dirbo. Jeigu ponas S.Čirba nori registruoti siūlymus, nėra jokių problemų. Dar ir iki priėmimo siūlymus gali įregistruoti ir atsiliepti į visus prašymus, reikia tik pačiam dirbti, o ne vien tik kritikuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, bet Statutas visiems vienodas. Registracija. Prašom registruotis. Dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas. Jeigu galima, trumpai.

J.BEINORTAS. Trumpai. Siūlyčiau taip: fiksuokime, kad mes tęsiame svarstymą kitą savaitę, ir laikykime, kad tie, kurie nėra padavę pasiūlymų raštu, dar turi teisę tai padaryti iki kitos savaitės, tada baigtume svarstyti.

 

Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2584 (pateikimas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Registruojamės ir pradedame klausimą 2-2 – Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2584. Į tribūną kviečiu viceministrę ponią D.Grybauskaitę.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas Nr.P-2584 dėl Turto banko įstatų pakeitimo. Kaip žinote, bankas veikia pagal specialų įstatymą, bet per tą laikotarpį, kai jis buvo įkurtas 1996 metais, atsirado papildomų funkcijų. Pirma, tai galimybė vykdyti investicinių akcinių bendrovių likvidatoriaus funkcijas. Antra funkcija – Finansų ministerijos pavedimu perduoti administruoti blogas paskolas. Centrinis bankas siūlo nelicencijuoti Turto banko ir netraktuoti jo kaip kredito įstaigos. Tai būtų labai bendros trys stambios priežastys, trys sugrupuoti siūlymai, dėl ko siūlome keisti šį įstatymą. Detalesnė medžiaga jūsų paketuose. Būtų tiek.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti 2 Seimo nariai. J.Listavičius klausia pirmasis. Prašom. Oi, atsiprašau, minutėlę. Prašom klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, įstatų projektas iš tikrųjų kaip akcinės bendrovės. Bet mes žinome, kad Turto bankas yra šiek tiek specifinė akcinė bendrovė. Aš norėčiau paklausti, iš kokių lėšų būtų grąžinamos indėlininkams ar kreditoriams jų išgrobstytos lėšos, ir ar nereikėtų šį klausimą labiau akcentuoti pačiuose įstatuose? Dėl veiklos yra vienas punktelis, bet jis nieko nežinančiam ir nepasako. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Iš tikrųjų daugiausia bankas dirba iš išieškojimų, bet jūsų iškeltas klausimas labai aktualus. Jis, ko gero, ne tik šio Turto banko funkcijų lygmeniu… Iš tiesų diskutuoti galima dėl šio klausimo.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Ar nebūtų priimtina Turto banką šiek tiek panaudoti realizuojant už skolas paimtą nekilnojamąjį turtą Valstybinio socialinio draudimo fondui, nes iš tikrųjų mes neturime tiek jėgų ir tiek pinigų, kad organizuotume specialią tarnybą tokiam turtui, paimtam už skolas, realizuoti. Čia kartu būtų toks… Nors ir nėra biudžetinis, tačiau šalia vis tiek yra valstybinis fondas. Tuo tarpu, kiek aš žinau, tokie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pasiūlymai ir prašymai paprasčiausiai neišgirstami. Kokia būtų jūsų pozicija? Kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pati procedūra perimti valdyti arba išieškoti sudėtingas paskolas nėra lengvas procesas. Šiuo metu mes mėginame perduoti ketvirtos, penktos ir net trečios grupės blogąsias paskolas išieškoti ir valdyti šiam bankui. Jeigu kalbėtume apie “Sodrą”, ypač nekilnojamojo turto, tai yra labai specifinė problema. Mes vakar pas premjerą buvome susitikę su “Sodros” vadovybe. Ministerija sutinka jiems padėti. Turto bankas galėtų kaip ekspertai juos konsultuoti, bet aš nemanau, kad jie galėtų atlikti už “Sodrą” jos funkcijas. Bet padėti mes iš tiesų sutinkame visi. Dabar yra įkurta bendra darbo grupė. Priemonių planas turi būti per savaitę parengtas. Dalyvaus ir Finansų ministerija. Kadangi Turto bankas yra prie Finansų ministerijos, mes tikrai pasirengę konsultuoti ir padėti.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Mes dabar atliksime tą būtiną procedūrą, jūs galite prisėsti. Paskui pakviesiu kitam klausimui.

Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui. Galime. Ar galima pagrindiniu komitetu siūlyti Biudžeto ir finansų komitetą? Ačiū. Papildomo komiteto svarstyti nematau. Nėra. Numatoma svarstyti rudens sesijoje. Ar tinka, kolegos? Tinka. Ačiū.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2615 (pateikimas)

 

Ponia viceministre, kviečiu į tribūną jus dar kartą. Dabar bus klausimas 2-3 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2616. Ir rezervinis 5 klausimas pristatomas kartu. O tai yra projektas Nr.P-2615. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pavadinimas labiau būtų susietas su finansų sistema, bet iš tiesų tai yra Susisiekimo ministerijos funkcija. Daugiausia yra pašto sąvokų pakeitimas. Numatoma truputį išplėsti pašto siuntų sąvoką ir vietoje pašto siuntų įvardyti pašto siuntas ir pašto siuntinius, paliekant maksimaliai neapmokestinamą vertę – 400 litų. Iš esmės abiejuose įstatymuose yra tik šie lingvistiniai arba šiek tiek išplėstos definicijos pakeitimai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paklausti nori J.Listavičius. Prašom klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, čia gal mažiau dėl PVM, bet dėl akcizo. Atsisakius vieno iš kontroliuojamų rodiklių, ar nepalengvės galimybės keisti ir antrą rodiklį, taip pat siekti piktnaudžiauti? Ar išbraukus tą svorį kontrolės aspektu nebus pabloginta padėtis? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Visos priemonės visada turi du galus. Bet šis mūsų siūlymas yra pagrįstas tuo, kad atsirado labai didelė konkurencija tarp pašto kompanijų, kurių sąlygos labai skirtingos. Paprasčiausiai būtų labai sudėtinga suvienodinti. Manome, kad neapmokestinamo minimumo užtektų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu taip pat pritarti abiem šiems projektams? Abiem. Ačiū. Pritarta. Ar galima siūlyti pagrindiniu komitetu taip pat Biudžeto ir finansų komitetą? Pritarta. Tinka. O papildomas? Niekas nenori imtis tokio darbo. Siūloma svarstyti dar šioje pavasario sesijoje. Konkreti data nėra nurodyta. Ar tinka? Tinka. Seniūnų sueiga nustatys datas. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2608. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2609 (pateikimas)

 

Dabar siūlau 2-4 ir 2-5 klausimus. Nors skirtingos valstybės, bet vis dėlto siūlau pristatyti kartu, nes iš esmės tai yra ta pati tematika. Projektas Nr.P-2608 ir projektas Nr.P-2609. Prašom, ponia viceministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pateikiamos dvi sutartys ratifikuoti. Tai Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymas, taip pat sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos. Šios sutartys parengtos remiantis OECD, taip pat Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Jos yra tipinės. Lietuva tokias sutartis pasirašinėja jau nuo 1992 metų. Šiuo metu tokių įsigaliojusių sutarčių yra 19. Pagrindinis skirtumas tarp šių sutarčių yra tai, kad viena iš šalių daugiau eksportuoja investicijas, o, sakykime, NVS regionas daugiau importuoja investicijas. Ir čia Lietuva atsiranda visai kitoje padėtyje, bet tie niuansai yra daugiau techniniai ir labiau susiję su datomis, terminais dėl būstinės registravimo. Visa kita yra labai standartiška. Sutartis rengia Mokesčių inspekcija, kurios skyriaus vadovas šiuo metu yra čia. Jeigu būtų techninių klausimų, jis pasirengęs atsakyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, aš dėl Lietuvos ir Rusijos sutarties. Šios sutarties 1 straipsnyje minimas tik turto ir nekilnojamojo turto mokestis, o 23 straipsnyje minimas ir kilnojamojo turto apmokestinimas. Ar neiškils neaiškumų įgyvendinant sutartį, ypač žinant, su kuo mes šią sutartį pasirašome? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš tik pradžią atsakymo padarysiu, o toliau gal ponas G.Mudėnas padės. Mes jau turime panašias sutartis iš to regiono su Baltarusija ir Moldova. Kol kas problemų neturėjome. Bet dėl detalių gal ponas G.Mudėnas kalbės.

G.MUDĖNAS. Papildydamas ponią D.Grybauskaitę norėčiau pasakyti, kad tikrai nekils problemų, nes jau turime patirtį su Ukraina, Baltarusija. Šie techniniai klausimai yra išspręsti, o jeigu kas nors būtų, sutartyje taip pat yra numatyta galimybė abiejų šalių kompetentingiems pareigūnams susisiekti ir tai aptarti bei spręsti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamoji viceministre, aš žiūriu į Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centro pastabas, kurios nėra galbūt esminės, bet atitinka bendrinės lietuvių kalbos nuostatas. Aš noriu paklausti šiuo požiūriu, ar įmanoma dabar nepažeidžiant visos pasirašytų sutarčių tvarkos, sakykim, atsižvelgti į šias pastabas?

G.MUDĖNAS. Šios sutartys buvo verčiamos Vertimų ir dokumentacijos centre. Tuo metu prieš pasirašant šias sutartis tie terminai dar nebuvo nusistovėję. Tik vėliau, kai jau su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis buvo derinamas sutarties vertimo tekstas, buvo nuspręsta, sutarta su lituanistais, kad turi būti verčiama būtent taip, todėl nuo šiol jau verčiama taip. Tačiau, kaip matote, tame rašte yra sakoma, kad tai yra neesminiai dalykai ir gali būti vartojami tie terminai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į klausimus atsakyta. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti ir vienam, ir kitam projektams? Nematau prieštaraujančių. Projektams pritarta. Ar galima siūlyti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą? Prašom. Ponas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad ir vienam, ir kitam įstatymų projektams pagrindiniu komitetu turėtų būti Užsienio reikalų, o mūsų – papildomu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ar pritariat, gerbiamieji Seimo nariai? Ponas A.Ažubalis nori. Gal prieikit, atsistokit, bus greičiau prie to mikrofono.

A.AŽUBALIS. Mes nieko prieš, anksčiau ir buvo tokia praktika. Bet vis dėlto, kadangi tai yra ganėtinai sudėtingos savo prasme sutartys, savo ekonomine prasme, aš būčiau linkęs, kad Užsienio reikalų komitetas žiūrėtų į šių sutarčių bendras politines nuostatas, o ekonominius šių sutarčių, sakykim, postulatus vis dėlto atidžiai peržiūrėtų Biudžeto ir finansų komitetas. Bet jeigu Seimas nuspręs atvirkščiai, tai ką…

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti bendru sutarimu taip, kaip tarėmės iš pradžių: Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, Užsienio reikalų komitetas papildomas? Pritaria ir J.Listavičius. Gerai, ačiū.

 

Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2630. Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2631. Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.P-2632. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2633. Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" projektas Nr.P-2634 (pateikimas)

 

5 minutės. Rezervinių klausimų pateikėjai labai nori kuo greičiau pateikti. Ar J.Razmai užteks 5 minučių pateikti projektus? Pone kancleri, ar jums užteks rezerviniams klausimams 5 minučių? Prašom bėgti į tribūną. Rezervinis klausimas 3a, projektas Nr.P-2630 – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys projektai r-3b, r-3c, r-3d, r-3e. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, visi čia teikiami projektai yra lydintieji. Tokie projektai paprastai pateikiami tuo pat metu, kai teikiamas pagrindinis projektas, bet man taip susiklostė, kad aš vėlavau šituos projektus įregistruoti. Kadangi visiškai neseniai čia, salėje, buvo pritarta pagrindiniam įstatymo projektui “Dėl Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto paskirstymo”, tikiuosi, kad galima be didelių diskusijų pritarti ir šiems projektams bei toliau juos nagrinėti kompleksiškai, šitiems lydintiesiems įstatymams pasivijus tą pagrindinį. Čia jokių naujų nuostatų nėra įrašoma. Tik yra pakartojamos tos nuostatos, kurios yra pagrindiniame projekte, kiek reikia suderinti štai su kitais čia esančiais įstatymais, nutarimais, nes profsąjungų turto klausimai, pasirodo, sprendžiami daugelyje teisės aktų. Nors, žinoma, kažkada būtų tikriausiai užtekę ir vieno įstatymo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Turbūt jie tai padarys labai greitai. K.Kuzminskas klausia pirmasis.

K.KUZMINSKAS. Ačiū, kancleri, kad jūs teikiat tuos įstatymus, nes jie būtini šiuo metu. Tačiau aš noriu paklausti, ar jūs tikrai reikalausit iki priėmimo, kad panaudojant tas lėšas, kurios bus gautos už parduotą turtą, būtų kuriami fondai? Jūs čia teikiate, kad prie Finansų ministerijos atskirą (…) sąskaitą. Ar ne tikslingiau būtų atiduoti tiems keturiems profesinių sąjungų centrams, tegul sau žinosi, kad pagaliau Seimas ir Vyriausybė nusimestų atsakomybę už profesinių sąjungų turtą? Ačiū.

J.RAZMA. Aš minėjau, kad, man atrodo, nebloga ir jūsų siūloma galimybė. Kai mes svarstysim atitinkamą jūsų pataisą pagrindiniam projektui, matysim, kaip ir koks jau jos likimas ten išryškės, jinai automatiškai patektų ir į šį projektą. Aš nematau nieko blogo, kad nebepaliktume pinigų ten toje bendroje sąskaitoje, o kuo greičiau atiduotume profsąjungų centrams.

PIRMININKĖ. Klausia P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų čia pateiktų tų visų projektų sudaromas fondas, tačiau viena iš profesinių sąjungų, konkrečiai Profesinių sąjungų centras, nenori, prieštarauja tokiam fondo sudarymui. Kaip mes galim išspręsti šią problemą? Ar reikia jų visai neįtraukti, ar ką nors daryti, ar tada tik trijų profesinių sąjungų centrai sudarys tą fondą?

J.RAZMA. Na, aš supratau, kad jūs klausimą teikiat dėl to nutarimo projekto, kurio dabar yra svarstymo stadija. Tai galiu tik atsakyti, kad iki priėmimo yra galimybė ir šitam centrui persigalvoti ir pasiūlyti atstovus, bet jeigu jie to nepadarys, tai nėra jokių problemų suformuoti tą fondo tarybą tam gana trumpam laikotarpiui ir su labai konkrečiom užduotim iš likusių trijų centrų atstovų.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Nr.P-2631. Ar nebūtų tikslinga papildyti trim žodžiais – “pagal patvirtintą sąmatą”?

J.RAZMA. Na, aš visada mielai priimu jūsų preciziškus finansinio pobūdžio patikslinimus, neabejoju, kad ir šį kartą tai būtina padaryti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Taigi matau, kad nebus prieštaraujančių, kad bendru sutarimu pritartume po pateikimo visiems šiems siūlomiems projektams. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Tinka? Gerai. Siūloma svarstyti birželio 27 d. Ar tinka? Tinka. Ačiū.

Deja, viena minutė, ponia Birute, aš jau nebegaliu pakviesti turbūt… Gal kartais Seimas sutiktų tuoj pat po Vyriausybės valandos pateikti vieną rezervinį klausimą? (Balsas salėje) Taip taip, tą bendrą paketą pateikti prieš socialdemokratų darbotvarkę, kadangi ponia B.Visokavičienė labai prašė tą padaryti anksčiau.

 

Vyriausybės valanda

 

Dabar pradėsim Vyriausybės valandą. Kviečiu Vyriausybės narius ponus ministrus į jiems specialiai skirtas vietas. Registruojamės. Ponai ministrai.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Pradedame Vyriausybės valandą. Kaip visada, labai daug norinčių paklausti. Pradedame nuo opozicinių Seimo frakcijų. Pirmasis klausia R.Dagys. Premjero šiandien nebus, jis išvyko į užsienį. Kaip visada.

R.J.DAGYS. Tada klausimas bus finansų ministrui. Mano klausimas galbūt siesis su tuo, ko aš negalėjau paklausti, tiesiog mano eilė neatėjo, kai premjeras stovėjo tribūnoje. Aš vis dėlto norėjau grįžti prie to nelaimingo “Telekomo” akcijų platinimo epizodo. Norėjau paklausti finansų ministro. Ar jūs nemanote, kad buvo vis dėlto tikslingiau, jeigu taip manote, kodėl taip nesielgėte, kokios priežastys privertė jus pardavinėti iš karto tokį stambų paketą, kai buvo matyti pagal visus prognozavimus, visas tas nuostatas, tendencijas, kad akcijos gali būti pakankamai pigios? Ar nereikėjo tiesiog daryti tą procesą ilgesnį ir pardavinėti tą paketą dalimis? Kai kas parodė, kad siauresnėje rinkoje, pavyzdžiui, Lietuvos, davė didesnę kainą. Būtų buvusi mažesnė rizika ir bet kada būtų buvę galima tą procesą koreguoti, stabdyti, vėl paspartinti. Kas vis dėlto jums, Vyriausybei, taip įteigė, kad reikia parduoti stambų paketą, ir kokie buvo argumentai?

V.DUDĖNAS. Kaip žinote, buvo nutarta parduoti visą paketą – 35% visų likusių akcijų, kurias Vyriausybė dar turėjo. Tokio paketo išplatinimas, kuris, iš pradžių buvo manoma, atneš milijardą litų į valstybės iždą, yra labai didelis projektas ir jokiu būdu negalima jo ardyti po tūkstantį akcijų ar po penkis tūkstančius, ar po penkis šimtus tūkstančių ir bandyti išplatinti per mūsų nacionalinę biržą. Biržos ambicijos iš pradžių buvo irgi labai didelės, lyg čia galėtume viską išplatinti Lietuvoje arba Baltijos valstybėse, bet tai nepasiteisino. Vadinasi, tos lokacijos, kurią jie gavo (apie 3%), pakako paklausai. Taip ir išėjo. Dabar bandyti išplatinti visas kitas akcijas po truputėlį irgi nepasiteisina. Jeigu platini visą paketą, tos išlaidos yra gana didelės. Jeigu samdai konsultantą, jeigu platini per investicijų bankininką, kaip buvo šiuo atveju, investicijų bankininkas prisiima tam tikrą riziką. Tas procentas nuo viso paketo, kaip buvo anksčiau aiškinta, yra gana mažas, palyginti su Amerikos standartu, kur investicijų bankininkas ima atlyginimo apie 7–7,5% viso paketo, šiuo atveju buvo gana mažas (aš dabar neprisimenu, ponas S.Vaitkevičius tai puikiai žino), 3% ar 4%. Tai buvo pats tikslingiausias kelias, ir kaina, man atrodo, buvo tokia, kokia ji buvo, nes yra tokia rinka ir tokia Lietuvos ekonominė padėtis. Dabar spėliojimas, kad reikėjo laukti, po truputėlį jas platinti, gal rinka pasitaisys, gal taip, gal kitaip – nieko nereiškia, tai grynas spekuliavimas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti…

R.J.DAGYS. Aš vis dėlto norėjau patikslinti. Kas to platinimų paketo idėjos autorius? Nesvarbu, geras ar blogas, pasilikime sau vertinimus, bet kas yra autorius?

V.DUDĖNAS. Kas tas autorius, aš nežinau. Tai yra kolektyvinis sprendimas. Kai jūs sakote autorius, tikriausiai omeny turite asmenį. Aš nežinau, kas tas asmuo, ir aš abejoju, kad toks buvo. Tai buvo Privatizavimo komisijos procesas. Mes siekiame privatizuoti visą Lietuvos ekonomiką, nes valstybinis valdymas nepasiteisino šiuo atveju taip pat. Kai kurie, žinoma, bando stabdyti tą procesą visokiais būdais, kaip ir šiuo atveju procesas buvo stabdomas, skleidžiami gandai ir t.t. Dabar aš irgi norėčiau žinoti, kas yra tų gandų ir to viso proceso stabdymo autorius. Aš žiūriu į kairiąją pusę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia Č.Juršėnas. Aš noriu paklausti, ar jūs klausiate abiejų frakcijų – LDDP ir Socialdemokratų frakcijos koalicijos vardu? (Balsai salėje) Tada prašom klausti. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas, kaip paprastai, yra premjerui arba premjerei, bet jeigu malonioji premjerė tą klausimą perpasuos finansų ir teisingumo ministrams, nes klausimas dvigubas, aš pretenzijų neturėsiu.

PIRMININKĖ. Vadinasi, klausite dviejų frakcijų vardu?

Č.JURŠĖNAS. Ne, aš klausiu savo vardu. Aš galiu pateikti ir tris klausimus, kaip jūs žinote.

PIRMININKĖ. Pagal Statutą po vieną, pone Česlovai.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Vienas dvigubas klausimas. Taigi pastaruoju metu, ko gero, daugiausia kalbama apie mokesčių nemokėjimo skandalą ir, kaip paprastai, vienas didelis pavyzdys yra Vilniaus savivaldybė. Aš norėčiau paklausti, pirma, ar tikrai tik Vilniaus savivaldybė ilgai nemokėjo mokesčių? Ar nėra daugiau tokių institucijų, pavyzdžiui, kad ir kai kurios ministerijos, nes yra tokių gandų? Aš prašyčiau arba juos paneigti, arba patvirtinti. Taigi ar yra daugiau mokesčių nemokėtojų?

Antras dalykas, ar šis mokesčių nemokėjimas (čia, ko gero, teisingumo ministrui) laikytinas nusikaltimu, ar čia šiaip sau smulkmena? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Fizinių asmenų mokestis praėjusiais metais, kaip man aiškino Finansų ministerijos senbuviai, nebuvo rodomas atskira eilute. Jau sausio mėnesį vis dėlto tai buvo. Gal dėl kai kurių biurokratų neapdairumo susikaupė didelės sumos, Vilniaus miesto atveju beveik 100 milijonų. Kitos atsilikusios savivaldybės yra 8 ar 9; jos skolingos iš viso 6 mln. Lt ir atsilikimas yra tiktai poros mėnesių. Čia didelis kontrastas. To mokesčio nemokėjimas, kiek aš žinau, jau nuo 1994 m. susikaupė. Taip pat 1997 m. Seime buvo išleistas įstatymas – nurašyti visus tuos įsiskolinimus. Tuo metu suma buvo apie 20 mln. litų. Vėl buvo pradėta iš naujo kaupti tas sumas tiesiog nemokant šio mokesčio per Vilniaus švietimo sistemą, nes ten irgi yra 8 asignavimų valdytojai, per 20 mokyklų ir t.t., bet čia buvo sistemiškai daroma – šis mokestis buvo nemokamas. Nuo 1997 metų atleidimo vėl susikaupė suma, per tą visą laikotarpį tas mokestis nebuvo mokamas. Taip pat mes tikriname kitus asignavimų valdytojus. Gal jūs turite omeny Vidaus reikalų ministeriją, kurioje irgi nuo senų laikų yra susikaupusi gana nemaža suma. Taip pat mes peržiūrime dabar visą sistemą. Jeigu atsilikimas yra tiktai mėnesio, kito – vienas dalykas, bet sisteminis toks mokesčių nemokėjimas… Tai teisingumo ministras gal paaiškins. Mes imsimės visų galimų priemonių surinkti tuos mokesčius. Jeigu asignavimų valdytojai neturi pakankamai pinigų, tai nereiškia, kad jie nemoka kokio nors mokesčio. Jie gali proporcingai mažinti atlyginimus, bet “Sodrai” ir kiti mokesčiai turi būti mokami.

PIRMININKĖ. Klausia V.Žiemelis.

G.BALČIŪNAS. Aš norėčiau atsakyti į antrą dalį.

PIRMININKĖ. Prašom.

G.BALČIŪNAS. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad kiekvieno nusikaltimo sudėtis privalo būti nustatyta. Veika gali būti pripažįstama nusikaltimu, jeigu yra nusikaltimo sudėtis. Kaip žinote, sudėtį sudaro keturi dalykai: subjektas, objektas, subjektyvinė, objektyvinė pusės. Jeigu nėra bent vieno iš tų sudėties elementų, ta veika, nors ji turi nusikaltimo požymių, negali būti pripažįstama nusikaltimu, arba priešingai. Aš tokios realios informacijos neturiu, nes prokuratūra nėra teisingumo sistemos žinioje. Prokuratūra atlieka tyrimą ir, manau, padarys tam tikras išvadas ir arba iškels baudžiamąją bylą, jeigu bus nusikaltimo sudėtis, arba ne.

PIRMININKĖ. Klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui arba žemės ūkio ministrui, tačiau žemės ūkio ministro niekaip mes negalime pamatyti Vyriausybės valandoje ir kartu pakviesti į frakcijos posėdį. Klausimas yra labai rimtas. Lietuvai pagal SAPARD programą iki 2006 m. kasmet numatyta skirti po 120 mln. litų. Jau šiemet Lietuvos ūkininkams Europos Sąjunga dovanoja, pabrėžiu, o ne paskolina apie 120 mln. litų, kuriuos papildžius valstybės bei pačių ūkininkų indėliu Lietuvos kaimuose ir miesteliuose būtų galima įgyvendinti projektų už 270 mln. Deja, išnagrinėję mūsų Vyriausybė institucijų pasirengimą panaudoti šiems metams skiriamas lėšas, konstatuojame, kad pasirengimas priimti SAPARD lėšas yra nepatenkinamas. Visų pirma nesuformuota Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi atlikti iš SAPARD programos lėšų finansuojamų projektų vertinimą, kontrolę, finansavimą ir auditą. Joje šiandien dirba tik 12 žmonių, tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje dirba per 200.

Be to, Vyriausybė, turėjusi skirti apie 30 mln. litų šiai programai vykdyti, teskyrė, deja, tik 10 mln. Propagandinis darbas vykdomas prastai. Didelė dalis ūkininkų nežino apie galimybes pasinaudoti SAPARD skiriamomis lėšomis.

Mūsų frakcija klausia ir reikalauja, kad Vyriausybė nedelsdama pašalintų minėtus trūkumus ir laiku pasirengtų vykdyti šią programą, nuo kurios sėkmės priklauso ne tik Europos Sąjungos būsimos paramos Lietuvai apimtis, bet, svarbiausia, Lietuvos kaimo modernizavimas, jo plėtra Lietuvos kaimo ir miestelių žmonių gyvenimas. Kada tai bus padaryta? Gal sugebės atsakyti dabar einanti premjerės pareigas.

PIRMININKĖ. Galiu jums pacituoti Statutą, jog jeigu nėra ministro arba nėra galimybės atsakyti į tą klausimą, klausimas gali būti įrašytas į Seimo posėdžio protokolą ir į jį atsakyta kitoje Vyriausybės valandoje. Taigi Vyriausybės nariai gali rinktis.

I.DEGUTIENĖ. Aš negalėčiau atsakyti į šį klausimą, nes tai yra labai specifinis Žemės ūkio ministerijos klausimas. Perduosiu premjerui ir žemės ūkio ministrui, kad būtų atsakyta per kitą Vyriausybės valandą, kai dalyvaus žemės ūkio ministras.

PIRMININKĖ. Prašom. Norite patikslinti?

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, norėčiau, kad kitoje Vyriausybės valandoje dalyvautų žemės ūkio ministras ir atsakytų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai, perduosiu. Klausia Centro sąjungos frakcijos vardu klausia K.Glaveckas. Centro sąjungos frakcijos vardu.

K.GLAVECKAS. Mano vienas klausimas trim ministrams. Ryšium su tuo, kad ši Vyriausybė iš tikrųjų stengiasi skatinti verslą, kaip būtų galima paaiškinti susisiekimo ir finansų ministrų įsakymus (1999 m. gruodžio 24 d. finansų ministro ir gegužės 1 d.susisiekimo ministro), pagal kuriuos padidinti baziniai tranzitinių krovinių pervežimo tarifai, dėl ko (aš turiu duomenis) krovinių pervežimas per Klaipėdos uostą birželio mėnesį sumažėjo… konkrečiai iš Baltarusijos kalio gamyklos sumažėjo nuo 76 tūkst. t iki nulio (mokestis buvo įvestas nuo gegužės 1 d.)? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas ūkio ministrui ponui V.Milakniui. Pasakykite, ar tos numatomos muitų kontrolės sustiprinimo priemonės, pagal kurias bus galima įsivežti ne už 1000, o 750 litų, lies ne tik benzino bakus, bet ir žmonių skrandžius ta prasme, kad galima įvažiuoti tik su ketvirčiu skrandžio, o jeigu turi daugiau, tai kokiu nors būdu turi palikti priešingoje teritorijoje? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Gal 1999 m. ir šių metų pradžioje krovinių pervežimas iš tikrųjų sumažėjo, bet, man atrodo, tai vyko kartu su ekonomikos nuosmukiu. Nieko nuostabaus. Nors tarifai buvo padidinti, dabar krovinių pervežimas geležinkeliais, taip pat per Klaipėdos uostą labai padidėjo – beveik 30%. Vadinasi, tarifų padidinimas įtakos tam neturėjo. Bet daugiausia tai siejasi su ekonomika.

K.GLAVECKAS. Aš tik norėjau patikslinti, kad vasario mėnesį buvo pervežta 76 tūkst. tonų, kovo mėnesį – 68 tūkst. t, gegužės mėnesį, kai buvo įvesta, – 51… 12 tūkst. t. Kitaip sakant, akivaizdu, kad kaip tik nuo gegužės padidintas tarifas sumažino pervežimą. Susisiekimo ministro įsakymu.

PIRMININKĖ. Prašom. Atsakys susisiekimo ministras.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju. Aš norėjau patikslinti. Specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” ir natūralūs monopoliai… Maksimaliai jų tarifų lygį reguliuoja Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju Susisiekimo ministerija, suderinusi su Tranzito komitetu ir suderinusi su Konkurencijos tarnyba, šiuo atveju taryba. Taip, iš tikrųjų šios visos institucijos pritaria, kad maksimalus tarifų lygis Klaipėdos kryptimi būtų padidintas 10%. Noriu pasakyti, kad faktiniai tarifai, kuriuos nustatyti pavesta bendrovės valdybai, nepasikeitė. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų realių tarifų pokyčio neįvyko. Buvo padidinta maksimali riba, bet realūs, kartoju, tarifai nepadidinti. Tai dar kartą yra akivaizdus pavyzdys, kad kartais kokio nors vieno ar kito produkto srautui įtaką šiuo atveju daro ne tarifas, o, matyt, kitos priežastys, kai kuriais atvejais taip pat ir politinės.

Kol kas man lieka pasidžiaugti, kad mūsų nuosaiki tarifų politika, tarp jų ir tranzitinių krovinių, padarė įtaką tam, kad mes ir pernai nepraradome srauto. Atvirkščiai – tranzitinių krovinių srautas vis didėjo. Šiandien kol kas turime labai didelį tranzitinių krovinių didėjimą ir bendras krovinių perkrovimas Klaipėdos uoste yra daugiau kaip 170%, palyginti su praeitų metų lygiu.

PIRMININKĖ. Klausia dar…

V.P.MILAKNIS. Aš dar, nes nebuvo atsakyta į vieną klausimą.

PIRMININKĖ. Prašom.

V.P.MILAKNIS. Norėčiau pridurti, kad tarptautinės konkurencijos prasme Ūkio ministerijai, Susisiekimo ministerija ir krovos kompanijos turi turėti bendrą politiką ir tarifus derinti su geležinkeliu, jeigu mes norime konkuruoti su Ventspilio ir kitais uostais. Mes su ministru pradėjome tam tikrus bandymus, kaip tai daryti. Nėra paprasta derinti kelių kompanijų, skirtingų ministerijų darbus. Yra Latvijos ambasadoriaus pastabų, kai dalis Baltarusijos krovinių (trąšos) daugiau eina per Ventspilį. Tam turi reikšmės ir geležinkelio tarifai. Ši padėtis yra analizuojama. Į jūsų pastabas iš principo reikia iš dalies atsižvelgti. Dabar yra sezonas ir šią problemą reikia spręsti.

Klausimas dėl muitų tarifų yra sudėtingas. Ne visada yra teisingai pataikomi tie dalykai. Dirbo bendra Finansų, Ūkio ministerijų ir kitų žinybų darbo grupė. Manyčiau, yra ir gerų sprendimų, bet (…) kai kuriuos reikia patikrinti praktiškai. Negalime garantuoti 100%, bet buvo analizuota. Kol kas yra tokia nuomonė, kad teisinga šiuo metu daryti tokius sprendimus. Aš nelabai galėčiau išsamiau pakomentuoti.

PIRMININKĖ. Klausia Alg.Butkevičius – socialdemokratai. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Norėčiau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministrės. Klausimas labai paprastas. Jūsų ministerijos parengti Vyriausybės nutarimai, kurie yra dabar priimti ir įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos, dėl papildomų (…) socialinėms išmokoms. Taigi priėmus tuos Vyriausybės nutarimus savivaldybės vėl turi rasti papildomų asignavimų, jeigu nori juos įgyvendinti. Ar Lietuvoje bus prieita prie tam tikros tvarkos, jog jeigu yra priimami įstatymai ar Vyriausybės nutarimai, kurie reikalauja papildomų asignavimų, tikrai atsiras tam tikri finansavimo šaltiniai ir bus sukaupti asignavimai, kurie bus pervesti savivaldybėms? Manau, kad toliau tokia situacija negali tęstis. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū už klausimą, nes jis šiandien yra labai aktualus. Naudodamasi proga pabandysiu atsakyti šiek tiek plačiau.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kokia yra reali situacija, tuo labiau kad klausia socialdemokratai, kurie labai rūpinasi žmonėmis ir jų socialine padėtimi. Pagal iki gegužės 1 d. galiojusius nuostatus buvo situacija, jog jeigu žmogus registruotas darbo biržoje, tai 6 mėnesius jis gauna bedarbio pašalpą, bet jis dar gali metus ieškoti darbo, bet bedarbio pašalpa nemokama. Taip pat, jeigu šeimoje nėra jokių kitokių pajamų, tai prie bedarbio pašalpos, jeigu vienam šeimos nariui yra mažesnės pajamos negu 135 Lt, tai yra remiamos pajamos, mokama socialinė pašalpa. Tačiau, pasibaigus bedarbio pašalpos mokėjimui, jeigu tas pats žmogus toje pačioje šeimoje gyvendamas neturi jokių pajamų, socialinės pašalpos mokėjimas buvo negalimas. Todėl pačių savivaldybių prašymu, pabrėžiu, aišku, buvusios kadencijos, buvo atkreiptas dėmesys, rašytas ne vienas raštas į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad savivaldybėse iš tiesų yra labai sudėtinga situacija ir kad žmonės neturi absoliučiai jokių lėšų elementariai egzistencijai, nes įstatymai nereglamentuoja socialinės pašalpos mokėjimo. Todėl kai kurių savivaldybių pačios tarybos priimdavo sprendimą ir tokiems žmonėms, kurių šeima iš viso pajamų neturėjo jokių, skirdavo socialines pašalpas. Buvo parengtas Vyriausybės nutarimo pakeitimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų projektas, kuris 1999 m. gruodžio mėnesį buvo suderintas su Savivaldybių asociacija. Jie labai pritarė šiam projekto pakeitimui. Atsižvelgiant į tai ir buvo nuo gegužės 1 d. šios naujos nuostatos patvirtintos, kai po 6 mėnesių bedarbio pašalpa nemokama, o jeigu šeimos pajamos yra mažesnės negu remiamos valstybės pajamos vienam šeimos nariui, t.y. 135 Lt, yra suteikiama teisė mokėti socialinę pašalpą.

Iš kur lėšų šaltiniai? Pirma. Finansų ministerija kompensacijoms už šaltą ir karštą vandenį 1998–2000 metais pervedė iš Finansų ministerijos į savivaldybes 203 mln. Lt šioms kompensacijoms. Tuo tarpu 1998 m. šioms kompensacijoms buvo panaudota tik 81 mln. Lt, 1999 m. – 61 mln. Lt. Todėl ir buvo pasiūlymas iš karto savivaldybėms tas lėšas, kurios lieka nuo šitų kompensacijų, panaudoti socialinėms pašalpoms mokėti.

Tačiau turbūt reikėtų šiandien kalbėtis su naujaisiais merais, kaip yra formuojamas biudžetas ir kaip jis turėtų būti vykdomas. Pirmiausia Savivaldos įstatyme yra parašyta, kad pagrindinis savivaldybių uždavinys yra užtikrinti gyventojams socialinę pagalbą ir švietimą. Jeigu visos savivaldybės žinojo, kad nedarbo lygis 2000 metais augs, tai užuot planuojamų socialinėms pašalpoms didesnių išlaidų savivaldybių biudžetuose, jos, palyginti su 1998 ir 1999 metais, buvo sumažintos. Tai mums jau kėlė nuostabą, kodėl savivaldybės taip elgiasi. Tuo labiau kad ilgalaikių bedarbių jau 1999 metais buvo įregistruotų daugiau ir mes prognozavome, kad jų 2000 metais bus daugiau. Tikrai reikėtų savivaldybėms pačioms atidžiau žiūrėti ir pirmiausia rūpintis savo teritorijoje gyvenančių žmonių socialine padėtimi. Kitas dalykas, kad tikrai keičiantis merams ir keičiantis savivaldybių taryboms socialinė politika nesikeis, nesvarbu, kokių pakraipų žmonės ateis dirbti į savivaldybes.

PIRMININKĖ. Klausia J.D.Sadeikienė – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

J.D.SADEIKIENĖ. Klausimas gerbiamajam ūkio ministrui. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas įsteigė Ignalinos elektrinės pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimo tarptautinės paramos fondą, kuriame turėtų būti kaupiamos finansų donorų lėšos. Šį mėnesį Vilniuje įvyksiančios konferencijos vienas iš tikslų – lėšų paieška iš tarptautinių finansinės pagalbos šaltinių. Prašom pasakyti, kaip Lietuva ruošiasi šiai konferencijai, ar rengiami ir ar donorų konferencijos dalyviams bus pateikti su Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymu susiję techniniai projektai, taip pat projektai, numatantys socialinio ir kitokio profilio problemų sprendimus. Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Ačiū už klausimą. Tai yra kitos savaitės aktualija. Buvo daug dirbta, yra sudaryta Vyriausybės komisija, kurioje be Ūkio ministerijos taip pat dalyvauja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Utenos apskrities ir kitų, su tuo susijusių, institucijų darbuotojai. Dėl to fondo. Be abejo, tai yra tas fondas, per kurį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas vykdys finansavimą konkrečių projektų, kurie pateikti šiuo metu. Jie prieinami visoms valstybėms, išdalyti ambasadoriams, kitoms tarptautinėms organizacijoms. Taip pat į tą fondą pakliūva ne tik Europos Sąjungos Komisijos… bet kai kurios šalys tiesiogiai taip pat per tą fondą nori valdyti savo dvišalę paramą, kurią gali nukreipti į konkrečius projektus. Taip pat kai kurios šalys gali teikti tiesiogiai pagalbą, bet per mūsų dabartinę turimą finansavimo struktūrą, daugiausia jie turbūt ir naudosis šiuo fondu.

Socialiniai projektai taip pat yra pateikiami. Žinau, kad bus kai kurios šalys suinteresuotos investuoti tiesiai į Visagino socialinius projektus ir tai bus tikrai pirmadienį, antradienį pateikta. Socialiniai projektai dar nėra išsamiai užbaigti, yra daugiausia orientuotasi į techninius uždarymo projektus, kurie yra pateikti maždaug 1 mlrd. eurų sumai. Iš viso, kiek žinote, iki 2010 metų bendra suma siekia, mano duomenimis, 1,5 mlrd. eurų. Aš nežinau, ką ir pasakyti, nes beveik visos Europos šalys sutiko vienaip ar kitaip dalyvauti. Mes tikimės ministrų arba kitų aukštų pareigūnų didelių delegacijų. Bus nušviesta spaudoje, visų projektų aprašymai yra prieinami internete, informacija platinama visais galimais kanalais. Dalyvaus ne vien Europos Sąjungos, bet taip kitos šalys, Japonija, Šveicarija, JAV ir kitos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėjau paklausti Ministrą Pirmininką, bet kadangi jo nėra, gal finansų ministras galėtų atsakyti. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra per dvejus metus dėl savo veiklos padarė 170 mln. Lt nuostolių, ar nereikėtų dabar vadinamosios Paruošų kontoros veiklos keisti į tikrai Žemės ūkio ir maisto produktų rinką reguliuojančios agentūros veiklą? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Aš, žinoma, galiu šiek tiek aptarti tik finansinę pusę, o dėl žemės ūkio strategijos ir vykdymo, subsidijų mokėjimo tiesioginės ar netiesioginės politikos aš negaliu imtis tos atsakomybės už žemės ūkio ministrą. Šią agentūros veiklą mes svarstėme ir klausimas iš tikro jau kilo dėl agentūros veiklos bei lėšų naudojimo. Ta analizė nėra užbaigta, kadangi įvairios žemės ūkio sritys reikalauja lėšų. Net ir dabar yra perskirstomos tam tikros Kaimo rėmimo fondo lėšos ir bandomos teikti tam tikros tiesioginės subsidijos pieno ūkiui ir kitoms prioritetinėms šakoms. Čia vis dėlto yra daugiau Žemės ūkio ministerijai taikomas klausimas. Aš negaliu imtis atsakyti išsamiai. Gal būtų galima iš stenogramos pateikti tą klausimą Žemės ūkio ministerijai.

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, dalyvauja viceministras V.Grušauskas, jeigu galima ir Seimo nariai sutiktų, jis galėtų papildyti atsakymą.

PIRMININKĖ. Prašom, pone viceministre.

V.GRUŠAUSKAS. Dėkoju. Aš galiu pasakyti, kad tikrai išsakytos pastabos dėl lėšų panaudojimo iš dalies yra teisingos, bet aš galiu pasakyti vieną dalyką. Negalima sakyti, kad tos lėšos, kurios buvo panaudotos, buvo panaudotos neracionaliai. Jos buvo panaudotos tiesiogiai žemės ūkyje. Šiandien 17 valandą vyks kolegijos posėdis, kuriame bus priimtos konkrečios priemonės agentūros darbui patobulinti, bus numatytos naujos agentūros veiklos kryptys. Konkrečiai bus kalbama apie intervencinius supirkimus, kitus darbus, kuriuos turi dirbti agentūra integruojantis į Europos Sąjungą ir vykdant žemdirbių palaikymo politiką.

PIRMININKĖ. Klausia N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš norėjau paklausti kultūros ministro gerbiamojo A.Bėkštos ir sveikatos ministro gerbiamojo R.Aleknos. Turiu jiems net keletą svarbių klausimų, tačiau nežinia kodėl jie neatvyko į Vyriausybės valandą, tai nėra ko ir klausti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom suformuluoti raštu ir kitą kartą jie atsakys. Klausia V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Mano klausimas irgi buvo gerbiamajam premjerui arba žemės ūkio ministrui. Gal kolega V.Grušauskas galėtų atsakyti. Aš pasakysiu, kodėl aš noriu greitai išgirsti atsakymą. Vyriausybė pasiūlė Seimo frakcijoms apsvarstyti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo galimybes. Prirašius prie šio straipsnio penkiolika žodžių, Seime būtų įteisintas žemės pardavimas užsieniečiams. “Agronomų seklyčia” rytoj organizuoja respublikinę diskusiją šiuo klausimu. Ar nepasikeitė Vyriausybės nuomonė dėl šio pateikimo, gal galima išgirsti platesnę sampratą šiuo klausimu? Ar rimtai galvojate, kad šiame Seime dar spėsime įteisinti tą pataisą? Ačiū jums.

I.DEGUTIENĖ. Ponas V.Grušauskas, kaip suprantu, nelabai gali į šitą klausimą atsakyti.

V.GRUŠAUSKAS. Čia ne mano kuruojama sritis. Mes dalyvavome ūkininkų suvažiavime ir išklausėme visas jų pasakytas mintis šiuo klausimu. Jos tikrai verčia susimąstyti.

PIRMININKĖ. Klausia K.Trapikas. Palaukite vieną minutėlę, įjungsiu mikrofoną. Prašom.

K.TRAPIKAS. Aš norėčiau paklausti dėl pieno reikalų. Galbūt viceministras V.Grušauskas atsakytų? Gerbiamasis Grušauskai, šiandien baigiasi ta diena, kai nustoja galioti laisvos pieno supirkimo kainos. Gal yra kokių gerų naujienų žemdirbiams, politikams, taip pat ir valdžios atstovams?

V.GRUŠAUSKAS. Gerų naujienų visada yra, kiekvieną dieną. Šioje srityje taip pat galime pasakyti, kad yra pasiektas tam tikras teigiamas rezultatas. Šiandien ministras kaip tik kalba su pieno perdirbėjais apie susidariusią situaciją, ir mes turime pateikti Vyriausybei savo nuomonę. Pieno perdirbimo įmonės supranta tą situaciją, nepaisant mažėjančių rinkoje sviesto ir kitų produktų kainų. Žadama (ir, matyt, tai bus padaryta) pieno tiekėjams, parduodantiems vien aukščiausios kokybės pieną, pridėti po 4-5 ct. Ateinančiame Vyriausybės posėdyje bus svarstomas klausimas dėl lėšų, teisingiau, dėl kredito atidėjimo, ir bus galimybė vieną – dvi karves laikantiems pieno tiekėjams suteikti finansinę paramą, t.y. 2-3 ct. padidinti pieno supirkimo kainą.

PIRMININKĖ. Klausia S.Kaktys.

S.KAKTYS. Norėčiau paklausti ministrą J.Rudalevičių. Pagal valdymo sistemos audito išvadas turėjo būti sumažintas prie Vyriausybės esančių įvairių departamentų, žinybų skaičius, jos turėjo būti pervestos į įvairių ministerijų reguliavimo sritį. Tuomet centrinis valdymas būtų sutvarkytas taip, kaip mes įsivaizduojame. Jis turėtų būti lankstus, optimalus, valstybei mažai kainuojantis. Taigi kaip vertinate šį procesą, kaip jis vyksta, koks jūsų vaidmuo šiame procese? Ir kitas dalykas. Kaip yra rengiamasi jūsų vadovaujamos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos sujungimui, kada šis procesas gali būti realiai pradėtas?

J.RUDALEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Atsakydamas į pirmąją klausimo dalį galiu pasakyti tiek, kad šis procesas artėja prie pabaigos, ir nuo liepos 1 d. iš tikrųjų tos struktūros, kurias numatyta priskirti ministerijoms, kaip tik ten ir paklius. Ypač svarbu, kad reformuota rinkos priežiūros institucija, t.y. veterinarijos tarnyba sujungta su maisto produktų kontrolės institucija. Kol ši institucija pradės normaliai veikti, ji kol kas liks prie Vyriausybės. Visos kitos, berods iš viso trylika institucijų ir departamentų, pereina atitinkamų ministerijų žinion, t.y. ne vidaus struktūrai, o ministerijoms. Ši patirtis yra nenauja, ji yra daugelyje valstybių, ir ypač šis modelis pasiteisino nedidelėse valstybėse. Kaip jau minėjau, tai pradės funkcionuoti nuo liepos 1 d., atitinkami Vyriausybės nutarimai jau yra priimti, prieš tai tam pritarė strateginio planavimo komitetas, Saulėlydžio komisija ir, kaip minėjau, ši priemonė nuo liepos 1 d. turėtų būti jau gyvybinga.

Dabar dėl vidaus reikalų sistemos reformos. Nenorėčiau sutikti, kaip kartais ir spaudoje pasirodo, kad tai yra vienos ministerijos prijungimas prie kitos, t.y. vidaus reikalų prie valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ar atvirkščiai. Tai yra reorganizavimas, ir, manau, kad tai yra ta struktūra, kuri vėlgi nėra nauja.

Jos tikslas yra visų pirma įgyvendinti tokį modelį, kurio pagrindinis uždavinys – rūpinimasis vidaus reikalais, t.y. savivaldos klausimais, regioninės plėtros, valstybės tarnybos klausimais. Kai kurie departamentai, kurie dabar yra mūsų ministerijos žinioje, liks prie bendros ministerijos… dar pavadinimo negaliu pasakyti. O dėl terminų, tai Vyriausybė įpareigojo abi ministerijas iki rugsėjo 2 d. pateikti konkrečią veiksmų programą, pagal kurią abi ministerijos įeis į vieną sistemą. Tuo tikslu yra sudaryta bendra darbo grupė, ji gana sėkmingai dirba, didelių konfliktų nėra ir, manau, kad mes laiku šitą pavedimą įgyvendinsime.

Dabar pats reorganizavimas, mano nuomone (manau, ir Vyriausybės tokia pati nuomonė), yra turbūt jau ne šios kadencijos Vyriausybės problema, tai turėtų būti, realiai žiūrint, 2001 m. pirmasis pusmetis, galbūt antrasis ketvirtis.

PIRMININKĖ. Klausia A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas apie jau pagarsėjusį skandalą dėl Vilniaus miesto skolų nemokėjimo. Dalykas, kuris visą laiką yra užmirštamas, yra tai, kad šis skandalas tęsiasi nuo 1994 metų. Ir LDDP Vyriausybė, ir konservatorių Vyriausybė nematė, kad mokesčiai nėra mokami. Kita vertus, ši problema susijusi ne tik su R.Paksu, bet kodėl R.Paksas šiandien yra užsipuolamas, aš manau, mes irgi puikiai žinome, nes tai sutampa su įvairių politinių jėgų interesais.

Klausimas būtų apie objektyvią šito reikalo pusę. Kodėl nuo 1994 metų prasidėjęs skandalas tik dabar iškilo ir kokios objektyvios to priežastys? Ir vėlgi yra vienas neatsakytas dalykas, ir tuojau bus klausimas, gerbiamoji pirmininke. Tai yra tai, kad Vyriausybė vienintelei Vilniaus miesto savivaldybei, kitaip negu bet kurioms kitoms Lietuvos savivaldybėms, skiria atlikti netikėtai ypatingas užduotis, bet neskiria tam finansų. Štai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuo 1994 m. tęsiasi šitas reikalas. Klausimas būtų teisingumo ministrui, ne finansų ministrui, nors, matau, finansų ministras jau pasirengęs. Ar teisi Vyriausybė, skirdama atlikti darbus Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau vėliau užmiršdama ar negalėdama skirti tiems darbams reikalingų pinigų, o tie darbai sudaro apie 90% viso biudžeto? Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašau. Bet teisingumo ministras turbūt neatstovauja toms suinteresuotoms jėgoms, kurios nori kažkam pakenkti.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad klausimas buvo pateiktas teisingumo ministrui, ne jums. Ir klausimas labai aiškus – apie Vyriausybės teisines galias. Ar teisi yra Vyriausybė (o aš manau, kad teisingumo ministras yra tas ekspertas, kuris gali iš dalies pasakyti), jeigu ji patiki darbus, neskiria finansavimo, o reikalauja darbų atlikimo? Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašau, ministre.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Daug piliečių kreipiasi į ministeriją ir priimant juos dažnai sunku suprasti, ko jie prašo. Aš klausiu, ko jūs laukiate iš manęs. Jie dažnai sako – teisingumo. Aš manau, panašus klausimas yra šiuo atveju. Noriu pasakyti, kad tyčinis mokesčių nemokėjimas yra nusikaltimas. Ar Vyriausybė teisi, ar neteisi, ginčus tarp Vyriausybės ir savivaldybių sprendžia teismas. Teisinės institucijos įkurtos. Jeigu kyla ginčai, juos galima išspręsti. Teisingumo ministerija į ginčus tarp Vyriausybės ir savivaldybių nesikiša.

PIRMININKĖ. Finansų ministras dar nori atsakyti. Prašom.

V.DUDĖNAS. Kadangi čia buvo tam tikrų teiginių dėl finansų, aš galiu jums pasakyti, kad finansai buvo skirti. 1997 m. savivaldybės planas buvo per 399 milijonus. Įvykdymas buvo 463 mln. Skirtumas, viršijimas, buvo 64 mln. 1998 m. planas – 497,8 mln. Vykdymas – 587 mln. Skirtumas – 89 mln. Aš nežinau, apie kokius lėšų trūkumus mes kalbam. Tame fone iš viso pasidaro keista, kai mokesčiai nemokami, bet jie kaupiami ir kaupiami, lyg niekas nepastebės. Gal ir anksčiau kažkas pastebėjo, bet nenorėjo to pripažinti. Dabar buvo pastebėta. Praėjusią savaitę susitikom su meru ir sutarėm, kad mokesčiai bus pradėti mokėti iš karto nuo susitikimo. Vilniaus savivaldybė jau sumokėjo 2,7 mln. ir šiandien pateikė planą, kaip atsiskaityti. Žinoma, trūksta mokėjimo grafiko. Tai mes toliau deriname. Čia rodo tam tikrą geranoriškumą. Bet vėlai tas įvyko. Čia negalima skųstis dėl finansų. Kaip minėjau, iš skaičių tai neatsispindi. Taip pat galiu pasakyti, kad Vyriausybė nėra skolinga Vilniaus savivaldybei. Yra šioks toks atsilikimas, rodos, 6 mln. šiuo metu. Bet ką tai reiškia? Pajamų planai buvo viršyti, o mokesčiai buvo nemokėti.

PIRMININKĖ. Klausia A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš norėjau klausti sveikatos ministro, tačiau gal atsakys ir laikinoji premjerė į mano klausimą, nes tai susiję su tam tikrais sveikatos mokesčių reikalais. Į mane kreipėsi gyventojai ir atnešė pažymas, tai yra Mokesčių inspekcijos audito individualių įmonių patikrinimo audito blankus. Ten yra parašyta, kad individuali įmonė, kuri priklauso pensininkui arba invalidui, veiklos nevykdė, jokio pelno neturėjo – absoliučiai nieko. Ir yra tokia grafa – sumokėti sveikatos draudimo mokesčius iš jų reikalauja per 600 Lt. Koks tai anekdotas? Aš tikrai neturiu ką jiems atsakyti, nes lyg ir invalidai ir pensininkai yra draudžiami. Tuo tarpu iš jų reikalauja, kad jie sumokėtų po 600 Lt, jeigu jie turi įregistravę įmones; turėjo ir užmiršo, kad jos buvo, bet sveikatos draudimo mokesčių iš jų reikalauja sumokėti po 600 Lt. Aš su tuo klausimu kreipiausi į premjerą, praėjo mėnuo, jokio atsakymo negavau.

I.DEGUTIENĖ. Aš iš tiesų norėčiau jums pasakyti, kad socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo įmokos yra skirtingi dalykai. Atsakyti už sveikatos apsaugos ministrą negaliu, nes nežinau, kokį jie yra priėmę sprendimą. Sveikatos apsaugos ministras šiuo metu yra komandiruotėje, bet aš jam pirmadienį perduosiu jūsų klausimą ir paprašysiu, kad kuo skubiau būtų jums atsakyta.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Pirmas klausimas būtų Ministrui Pirmininkui, bet aš tikiuosi, kad gerbiamoji I.Degutienė perduos jam. Tikiuosi, kad galėtų pakomentuoti ir vidaus reikalų ministras. Visi puikiai žinom apie Panevėžio verslininko R.Okuličiaus padėtį, bet norėtųsi žinoti, kur dingo pinigai, kurie buvo skirti jo vaikams mokyti užsienyje, taip pat ir ta pagalba, kuri buvo žadėta verslininko šeimai išvykstant į užsienį. Ar išties tokia sudėtinga situacija Vyriausybėje, kad niekas negali padėti tam žmogui ir konkrečiai atsakyti, kada visa tai išsispręs? Tiesiog nepatogu juoktis iš tokio sunkaus likimo žmogaus.

Č.K.BLAŽYS. Aš pasistengsiu atsakyti į šį klausimą. Iš tiesų yra labai rimta problema – liudytojų apsaugos programos finansavimas. Iki šio laiko tą programą Vidaus reikalų ministerija buvo verčiama vykdyti, nes pagal įstatymą ji buvo įsigaliojusi. Tačiau reguliaraus, pastovaus finansavimo metams nebuvo skiriama. Atskirais atvejais buvo kreipiamasi į Vyriausybę prašant iš rezervo fondo skirti lėšų esant poreikiui. Lygiai tokia pat situacija buvo ir dėl jūsų minimo fakto. Tie pinigai iš tiesų buvo jam skirti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, iš dalies ir dėl tarnybų aplaidumo tie pinigai nebuvo laiku paimti iš Finansų ministerijos ir perduoti pagal paskirtį ten, kur jie turėjo atsirasti. Dabar ši situacija yra ištaisyta ir ši problema yra sprendžiama. Ji visiškai išsispręs, kai bus patenkinti visi jūsų minimo asmens pageidavimai, o jie taip pat nėra visiškai nuoseklūs ir prieštaringi, ten yra kitų problemų. Tačiau aš manau, kad šiuo atveju ir kitais atvejais ta problema kitais metais bus sprendžiama organizuočiau negu buvo iki šiol.

PIRMININKĖ. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš noriu paklausti šiandieninę Ministrę Pirmininkę. Jūs turbūt girdite, kad Seime kai kas siūlo perduoti profsąjungų turtą, parduoti Valstybės turto fondui. Tai yra konfiskuoti profsąjungų turtą ir paskui sulaukti kažkokių lėšų iš Valstybės turto fondo. Man atrodo, kad tai tikrai yra socialinės partnerystės paminimas. Aš turiu kitą faktą dėl Valstybės turto fondo veiklos. Jums turbūt gerai žinoma Viečiūnų fabriko istorija. Štai yra keletas pono generalinio direktoriaus S.Vaitkevičiaus atsirašinėjimų. Jis rašo, kad pardavimo-privatizavimo akte parduodant “Kauno drobę” buvo įsipareigota nenaikinti Viečiūnų filialo, tačiau sutartis pasirašyta gegužės 18 d., o tuo metu, kai Valstybės turto fondas turėjo pagrindines akcijas, “Drobės” generalinis direktorius pasirašė įsakymą, kuriame sudarytas grafikas, kaip likviduoti Vieciūnų fabriką. Nuo birželio 8 d. likviduojamos kai kurios darbo vietos, o 2000 spalio 31 d. bus likviduotos likusios darbo vietos. Tai yra galbūt vienintelis pragyvenimo šaltinis ten gyvenantiems žmonėms, todėl toks elgesys su tų vietovių gyventojais, to fabriko darbuotojais… Manau, negalima teigiamai vertinti ir paties Valstybės turto fondo veiklos. Tai ar gali Vyriausybė, skirdama direktorių, sutvarkyti tokią fondo veiklą?

I.DEGUTIENĖ. Gal aš iš tiesų pradėsiu nuo Turto fondo ir Vieciūnų klausimo. Aš tai iš tiesų gerai žinau, kadangi turiu kontaktą su tais žmonėmis, kaip tik vakar kalbėjausi ir su ponu S.Vaitkevičiumi. Jis paprašė atsiųsti tuos dokumentus, tai yra direktoriaus įsakymą apie cecho uždarymą ir žmonių atleidimą, nes pats tokios informacijos neturėjo. Mes taip sutarėm, kad kitą savaitę susitiksime Turto fonde su ponu S.Vaitkevičiumi ir su “Kauno drobės” Vieciūnų filialo atstovu ar atstovais. Jūs dabar sakote, kad Vyriausybė už tai atsakinga, bet aš tikrai nenorėčiau sutikti su tuo, kadangi Turto fondas yra atskira institucija. Sutartyje buvo įrašytas ir grafikas, ir įsipareigojimai vienokie, tačiau šiandieniniai “Drobės” generalinio direktoriaus sprendimai jau yra kitokie. Dar kartą akcentuoju, ponas S.Vaitkevičius apie tuos sprendimus tikrai iki vakar dienos nežinojo.

J.OLEKAS. Aš jau nusiunčiau tuos įsakymus ir nereikia vargintis, bet aš sakau, kadangi Vyriausybė yra įsteigusi Valstybės turto fondą, tai S.Vaitkevičius turėtų ateiti pas premjerą į Vyriausybę pasiaiškinti, kad tokie dalykai neturi būti daromi. Dabar neprivatizavę uždaro, būtent direktorius, kuris dar buvo valdant Valstybės turto fondui. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Tai turbūt S.Vaitkevičius tai ir padarys, nes jis ir prašė, kad atneštume dokumentus ir parodytume, kaip ten yra. Labai ačiū, kad padėjote.

PIRMININKĖ. Klausia R.Zuoza.

R.ZUOZA. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui, galbūt ir finansų ministrui. Gerbiamasis švietimo ministre, neseniai, kiek žinau, yra paskelbtas konkursas geltoniesiems autobusiukams ir mikroautobusiukams pirkti, kad būtų galima pavėžėti moksleivius. Gal galėtumėte patikslinti, kiek planuojate pirkti autobusiukų ir už kokią sumą? Mano klausimas daugiau dėl ekonominės pusės. Ar iš tiesų yra ekonomiška, dabar taupant lėšas, pirkti tuos geltonuosius autobusiukus pavėžėjimui, jeigu juos būtų galima… Tada juos reikėtų nuolat laikyti mokyklose, eksploatuoti, mokėti vairuotojams, steigti etatus. Galbūt ne taip, ar jūs paneigsite? Ar ne geriau būtų savivaldybėms nuomoti iš veikiančių autobusų parkų, iš privačių vežėjų autobusiukus, ryte pavežti moksleivius, kad vėliau tie autobusiukai galėtų atlikti kitas funkcijas, o po pietų tuos moksleivius vėl parvežti? Kokia yra padėtis? Dėkui.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Yra skirta iš Paskolinio fondo 4 mln. 900 tūkst., už juos galvojama įsigyti 89 autobusiukus, būtent aprūpinti jais tiek mokyklų, kiek kaimo mokyklų nebus atidarytos 11 klasės, buvusių vidurinių. Mes į tą programą žiūrim kaip į tokį postūmį, kuris paskui savivaldybes paskatintų moksleivių pavėžėjimą organizuoti, nes dabar į mokyklas važinėja apie 20 tūkst. kaimo moksleivių. Pavėžėjimas specialiuoju transportu pagal mūsų skaičiavimus yra 17% pigesnis už pavėžėjimą visuomeniniu transportu. Kam turi priklausyti tie autobusiukai, savivaldybei ar mokyklai, turi spręsti savivaldybė, steigėjas, o kaip juos panaudoti tuo metu, kai jie nevežioja vaikų, taip pat turi spręsti steigėjas.

PIRMININKĖ. Porą minučių J.Dunauskaitei. Paskutinis klausimas.

J.DUNAUSKAITĖ. Maniau, kad ir nepaklausiu. Aplinkos ministrui gerbiamajam D.Lygiui. Pirmadienį Aplinkos apsaugos komitetas svarstė klausimą dėl padangų utilizavimo. Buvo pakviestas kaip tik ir “Akmenės cemento” generalinis direktorius. Akmenės rajono bendruomenė yra susirūpinusi dėl padangų deginimo, kadangi praeitais metais svarstė savivaldybės taryba ir atsisakė priimti sprendimą leisti deginti jas, buvo tik eksperimentui leidimas. Tai buvo prieš savivaldybių rinkimus, dabar vėl Seimo rinkimai, todėl vėl iškilo tas klausimas, nes cementininkai labai nori deginti. Prašom pasakyti, kokia yra jūsų pozicija, ar būtent deginti tik “Cemente”, ar yra ir kitų alternatyvų padangas utilizuoti?

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų padangų utilizavimo problema egzistuoja, mes esam išdavę leidimus įmonėms padangas įvežti restauruoti, kitos įmonės jas kaupia. Yra projektai, kad jas galima smulkinti ir daryti iš jų žaliavą, tokia įmonė egzistuoja. Kitos įmonės užsiima padangų eksportu, dar kitos – restauravimu. Yra dar viena galimybė, kurią jūs paminėjote, – deginimas. Pasaulyje taikoma ši praktika, kaip jūs žinote, rytoj vykstu į Akmenės rajoną, kur šis klausimas taip pat nagrinėjamas. Tačiau ministerija negali vienareikšmiai pasakyti, kad tas ar kitas būdas būtų priimtiniausias. Jeigu savivaldybė leis įmonei daryti eksperimentą, mes jam neprieštarausim, bet griežtai kontroliuosim, kad nebūtų viršytos išmetimo normos ir atliktas eksperimentas. O eksperimentas parodys, jeigu pasiteisintų, tai tada galima jį ir tęsti. Tai trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū gerbiamajai Vyriausybei, ačiū Seimo nariams, kurie klausė.

Vieną minutėlę, tuoj suteiksiu jums žodį. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę turėjo būti pertrauka, bet prieš Vyriausybės valandą mes buvom nutarę, kad jos metu pateiksim kai kuriuos rezervinius klausimus. Replikos prašo V.Žiemelis. Ačiū Vyriausybei, Vyriausybės valanda baigta.

V.ŽIEMELIS. Labai blogai, kad baigta. Aš kaip tik norėjau pratęsti Vyriausybės valandą dar 5 min. ir suteikti galimybę paklausti dar 3 Seimo nariams, kurie buvo iki brūkšnio, kadangi bent jau 5-7 min. Vyriausybės valandos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, kai atsakinėjo į Seimo narių klausimus viceministras, o tai neturi būti daroma pagal Statutą. Čia yra Vyriausybės valanda ir į klausimus atsako tik Vyriausybės kabineto nariai. Todėl prašyčiau pratęsti.

PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą, tačiau niekaip negalim pratęsti, kadangi tai irgi būtų Statuto pažeidimas. Ačiū.

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2623. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2624. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2625 (pateikimas)

 

Į tribūną noriu pakviesti ponią B.Visokavičienę. Rezerviniai 4a, 4b, 4c, projektai Nr.P-2623, Nr.P-2624, Nr.P-2625. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2623. Pateikimas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom už salės ribų kalbėtis su Vyriausybės atstovais.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Teikiu trijų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus, kurių tikslas yra įtvirtinti vieną svarbiausių socialinės apsaugos funkcijų, tai yra pensinį aprūpinimą senatvėje. To valdymas ir pasekmės, kaip ir skelbiama, ir reglamentuojama įstatymuose, negali būti palikta be kontrolės ir be atsakomybės. Vyriausybė, turėdama bent 10% akcijų kokioje nors įmonėje, vis dėlto dalyvauja sprendimuose ir privataus sektoriaus veiklos reikaluose. Tuo tarpu vienintelis Valstybinis pensijų fondas, tiksliau, Socialinio draudimo fondas lieka be kontrolės ir be atsakomybės. Dabartiniu metu (o tai įvyko š. m. gegužės mėnesį) draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris lemia pensijos dydį, niekas netvirtina, viskas priklauso nuo “Sodros” veiklos ir nuo “Sodros” valdybos valios, o nuo draudžiamųjų pajamų dydžio priklauso pensijos dydis, priklauso kitos socialinės išmokos. Todėl gali kartais taip atsitikti, kad, pavyzdžiui, Seimas ir Vyriausybė vieną kartą sužinos, kad pensijos dydis jau tesiekia vos 100 litų.

Kad tokie procesai būtų žinomi Vyriausybei, ministrų kabinetui, kuris priima lemtingus socialinius sprendimus, siūlau, kad kas ketvirtį draudžiamąsias pajamas, apskaičiuotas pagal patvirtintą metodiką, “Sodros” taryba teiktų Vyriausybei ir Vyriausybė apsispręstų dėl tų draudžiamųjų pajamų taikymo – ar taikyti planuojamas draudžiamąsias pajamas, ar taikyti faktines pajamas pagal faktinę padėtį. Negalima leisti, kad, sakysime, netinkamas “Sodros” įmokų administravimas ar pinigų srautų valdymas ir dėl to susidarę deficitai “Sodros” biudžete būtų dengiami pensininkų sąskaita, – pensininkų, ligonių, invalidų ir taip toliau.

Aš siūlau, kad vis dėlto Vyriausybė prisiimtų visišką atsakomybę tokiais atvejais ir būtų informuota, žinotų ir dalyvautų priimant tokius sprendimus. Jeigu taip atsitinka, kad “Sodros” pajamos dėl vienų ar kitų priežasčių sumažėja, sistema numato “Sodros” deficitą dengti iš valstybės biudžeto lėšų arba iš skolintų lėšų, tačiau negalima leisti, kad dėl to mažėtų pensijos. Taip atsitiko šių metų gegužės mėnesį, kai naujai išeinančių pensininkų pensijos sumažėjo, na, tegu 4-5 litais, bet, žinoma, turint omenyje, kad vidutinė pensija yra tik 309 litai, galite įsivaizduoti, kokią tai turi įtaką. Palikti senus, bejėgius žmones likimo valiai mes negalime. Pasitikėti “Sodros” valdyba ar net visuomeniniais pagrindais suburta “Sodros” taryba ir, drįstu pasakyti, vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimais nebegalime.

Todėl prašau Seimą pritarti mano teikiamiems projektams, kuriuose yra įtvirtinama nuostata, kad draudžiamąsias pajamas, “Sodros” tarybos apskaičiuotas pagal patvirtintą metodiką, tvirtintų Vyriausybė. Tokiu būdu tuo atveju, jeigu tos pajamos ir vidutinės pajamos labai aiškiai mažėja, “Sodros” papildomos pensijos skaičiavimo formulėje yra daugybė koeficientų ir dydžių, kur tiktai Vyriausybė gali priimti sprendimą ir pakoreguoti ar stažo įtaką, ar kokius kitus koeficientas, tačiau bet kokiu atveju negalima leisti, kad visiškai voliuntaristiškai būtų mažinamos pensijos.

Taip pat aš iš karto galiu pristatyti ir kitus du projektus, kurie yra susiję. Jeigu keičiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kuriuos straipsnius, taip pat reikia pakeisti ir Valstybinio socialinio draudimo mokamų pensijų įstatymą ir Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą, pagal kurį išmokos, įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat priklauso nuo draudžiamųjų pajamų. Ir čia draudžiamosios pajamos turi būti taikomos tokios pačios kaip ir skaičiuojant pensijas.

PIRMININKĖ. Prašom pristatyti ir kitus. Ar jau pristatė?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Visus.

PIRMININKĖ. Ar norėjote dėl vedimo tvarkos? L.Andrikienė. Prašom.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ne šiuo klausimu. Dėl posėdžio vedimo tvarkos.

PIRMININKĖ. Prašom.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš kreipiuosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertintas R.Juknevičienės pirmininkavimas šios dienos popietiniam posėdžiui, konkrečiai Vyriausybės valandai. Teigiu, kad buvo grubiai pažeistas Seimo statutas, suteikiant galimybę atsakinėti į Seimo narių klausimus viceministrui. Per Vyriausybės valandą į Seimo narių klausimus atsako Vyriausybės nariai. Viceministrai nėra Vyriausybės nariai. Kadangi buvo sudaryta galimybė atsakinėti į klausimus viceministrui, keli Seimo nariai, taip pat ir aš, neturėjo galimybės paklausti Vyriausybės narių.

PIRMININKĖ. Pripažįstu, kad Statutas buvo pažeistas, tačiau tuo metu Seimo nariai neprotestavo. Ir man atrodė, kad žmonės nori išgirsti atsakymą. Pripažįstu, bet kreipimasis yra, ir Etikos ir procedūrų komisija išnagrinės jūsų kreipimąsi.

Mūsų nagrinėjamu klausimu nori paklausti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Ar ne per dažnas draudžiamųjų pajamų tvirtinimas kiekvieną ketvirtį? Sakykim, pirmą ketvirtį jis didės, antrą mažės, trečią vėl didės, ir šiuo atveju atitinkamai pensininkai, išeinantys į pensiją, gaus skirtingas pensijas. Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Na, ne visai taip yra. Taip, faktinės draudžiamosios pajamos svyruoja, tačiau kartu sprendžiamas klausimas, kokias draudžiamąsias pajamas taikyti. Juk draudžiamosios pajamos būna planuojamos. Pavyzdžiui, kai mes tvirtinome “Sodros” biudžetą, tai patvirtinome draudžiamąsias pajamas 901 Lt per mėnesį. O šiandien, deja, jau turime 864 Lt per mėnesį. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Tai priklauso ir nuo “Sodros” darbo, tai priklauso ir nuo atlyginimų dydžio valstybiniame sektoriuje, nuo atlyginimų dydžio privačiame sektoriuje ir nuo to, koks yra nedarbo lygis, kokia yra įmonių būklė, ar jos bankrutuota, ar nebankrutuoja. Tai yra tai, kas įvyko gegužės mėnesį, yra precedento neturintis dalykas, nes iki šiol jeigu ir mažėdavo draudžiamosios pajamos, bet būdavo skaičiavimuose taikomos tos planuotos arba praeito ketvirčio, ir jokiu būdu tai neturėdavo įtakos pensijos dydžiui. Tokią tradiciją reikėtų tęsti ir toliau. Pavyzdžiui, 1999 m. vasarą buvo sumažėjusios draudžiamosios pajamos, tačiau buvo “Sodros” tarybos sprendimas nemažinti pensijų, o taikyti buvusias draudžiamąsias pajamas. Taigi to pensijų svyravimo galima lengvai išvengti. O jeigu vis dėlto faktiškai sumažėja draudžiamosios pajamos ir tai sukelia didesnį “Sodros” deficitą, tai sistema numato, kaip jį dengti – anaiptol ne pensininkų, ne ligonių, ne invalidų sąskaita.

PIRMININKĖ. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs iš dalies man atsakėte, bet gal dar patikslintumėte. Šita tvarka, kuri dabar egzistuoja, yra tik nuo gegužės mėnesio, anksčiau buvo tvirtinama, ir mes čia, Seime, kelis kartus svarstėme kas turėtų nustatyti. Man atrodo, kad iš tikrųjų Fondo taryba turėtų nustatyti, o Vyriausybė turėtų tvirtinti taip, kaip jūs teigiate. Gal galėtumėte pasakyti konkrečius skaičius, kiek buvo prarasta lėšų “Sodroje” dėl to, kad, kaip jūs minėjote, nebuvo patvirtinti, tik pati taryba nustatinėjo vienokį ar kitokį variantą, kad tas tarpas, kuris dabar buvo pagal naują tvarką, kai Vyriausybė netvirtino, buvo blogesnis nei prieš tai?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iki praeitų metų gruodžio mėnesio Pensijų įstatyme buvo įrašyta taip, kad pagal patvirtintą metodiką draudžiamąsias pajamas tvirtina taryba, taip buvo įrašyta. Tačiau vėliau, aš manau, kad tai yra ministerijos iniciatyva, koreguojant įstatymus dėl visai kitų priežasčių, mėginant sureguliuoti atskirus straipsnius, buvo padaryta galbūt ir sąmoninga klaida, suklaidinanti Seimą, pateikiant visiškai kitokį aiškinamąjį raštą. Žodžiai “taryba tvirtina” paprasčiausiai buvo išbraukti. Tai įvyko praėjusių metų gruodžio 16 d. Seimas buvo suklaidintas todėl, kad… Seimo interneto puslapyje to pakeitimo nebuvo iki šių dienų, iki praeito mėnesio. Aš manau, kad naudojantis proga netgi negalima palikti vien tarybai tvirtinti draudžiamąsias pajamas. Taip, taryba pagal patvirtintą metodiką visada gali apskaičiuoti, kokios yra faktinės, ir tai privalo daryti. Netgi ir valdyba privalo tai daryti – apskaičiuoti, kokios yra draudžiamosios pajamos, bet toliau priimti sprendimą gali Vyriausybė. Nemanykime, kad taryba, veikianti visuomeniniais pagrindais, visada geranoriškai vadovausis tuo principu, kad jokiu būdu negali mažėti pensijos. Tai yra Vyriausybės atsakomybės reikalas, ministerijos atsakomybės reikalas. Jeigu mes patvirtiname vienas draudžiamąsias pajamas, įsivaizduojame, kad pensijos didės, o staiga kažkas pakinta, tai gali sukelti didesnį “Sodros” deficitą, bet ne pensijų mažinimą. Tegul Vyriausybė šiuo atveju priima sprendimą. Galbūt ji nuspręs tvirtinti tas faktines sumažėjusias draudžiamąsias pajamas, bet kitus klausimus, kad nemažėtų pensijos,spęs stažo dydis ar dar kas nors kita.

PIRMININKĖ. Klausias Seimo narys J.Senkevičius – paskutinis klausėjas.

J.SENKEVIČIUS. Ačiū. Aš jau gavau atsakymą, nors galvoju kaip ir ponas J.Olekas. Nesu tuo atsakymu patenkintas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, ponia Visokavičiene, jūs atsakėte į visus klausimus. Registruojamės. Noriu jūsų paklausti, ar bus galima pritarti pateiktiems projektams bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Bus prieštaraujančių. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš tik norėčiau pasiūlyti, kad šį svarstytiną labai svarbių klausimų paketą užrašytumėt ne vien tik Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Tegul jis būna pagrindinis, bet čia yra sąsaja su valstybės garantija kompensuoti tą dalį, kurios Socialinio draudimo biudžetas nepakelia, jeigu nėra tų pajamų. Aš norėčiau taip pat prašyti, kad svarstyti šį paketą būtų paskirtas ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 27 d. Ar tinka? Tinka.

 

Savaitės (nuo 2000 06 19) darbotvarkės projektas

 

Dar kviečiu į tribūną poną A.Vidžiūną, jeigu socialdemokratai leistų, patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Labai trumpai. (Balsas salėje) Gerai, ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, ponia pirmininke.

Kolegos, preliminari kitos savaitės darbotvarkė. Pabrėšiu tik kelis svarbesnius projektus, o ji, be abejo, bus keičiama Seniūnų sueigoje. Antradienį 1-2 – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau turi galutinį variantą. Lobistinės veiklos įstatymui pritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete, mėginsime svarstyti. Turėtume patvirtinti Privatizavimo komisiją, nes seniai buvo pateikimas, todėl reikia susitarti. Akcinių bendrovių įstatymo projekto svarstymas. Viliuosi, kad Ekonomikos komitetas daugiau neatidės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo svarstymo. Viliuos, nors garantijų jokių neturiu. Nacionalinio saugumo sistemų būklės ir veiklos praėjusių metų ataskaita – ministrai Č.Stankevičius ir Č.Blažys. Žiūrėsim, ar užteks pusės valandos, ir žiūrėsim, kaip toliau galėsim svarstyti. Reklamos įstatymo projektas, kurį žada pateikti V.Milaknis. Žinoma, reikia paskirti V.Junoką, dėl kurio kol kas nebuvo girdėti protestų, tiksliau, pritarti Prezidento norui paskirti poną V.Junoką STT vadovu. Kol kas klausimas rezerve, bet, matyt, iškelsim.

Ketvirtadienį yra daugybė svarbių projektų: turėtume priimti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, svarstyti Visuomenės informavimo įstatymą, kaip ir Elektros energijos, baigti svarstyti Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo reiklaus, Valstybės tarnybos įstatymas pagaliau bus svarstomas po Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimo, taip pat daugelis kitų projektų. Vienas iš jų labai svarbus – Poligrafo naudojimo įstatymo projektas. Viliuosi, kad iki tol padarys išvadas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tokie preliminarūs siūlymai. Bet sakau, kad geriau ne dabar kalbėtis dėl darbotvarkės, o kalbėti Seniūnų sueigoje pirmadienį, nes tai bus dalykiškiau ir rimčiau.

PIRMININKĖ. Netikėtai labai daug norinčių paklausti. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia noriu paklausti, kodėl buvo užmiršti du įstatymų projektai, dėl kurių buvo nutarta, kad birželio 22 d. jie bus svarstomi. Tiksliau sakant, birželio 22 d., ketvirtadienį, vienas iš jų priimamas – Bevariklio transporto įstatymas, o Biokuro įstatymo svarstymo stadija. Kaip matyti, ketvirtadienio darbotvarkė nėra intensyvi ir jie turėtų atsirasti.

A.VIDŽIŪNAS. Nustatyti Bevariklio transporto įstatymo priėmimo datą mes pagal Statutą nesame įgalioti. Jeigu nebus jokių problemų, galėsime jį įrašyti. O dėl jūsų minimo kito projekto mes šnekėjome privačiai. Tuo klausimu savo nuomonę turi J.Listavičius. Aš siūlau pirmadienį išsiaiškinti, ar galime svarstyti pagrindinį įstatymo projektą be lydimųjų įstatymo projektų. Kolega Jonai, kviečiu pirmadienį į Seniūnų sueigą.

PIRMININKĖ. Klausia S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis kolega, norėčiau paprašyti, kad Seimas į kitos savaitės darbotvarkę įrašytų rezoliuciją dėl jaunimo veiklos plėtojimo, kurią buvo numatyta pateikti praeitą savaitę, bet ji buvo tarp rezervinių klausimų ir neišvydo dienos šviesos. Gal kita savaitė bus palankesnė jaunimui?

A.VIDŽIŪNAS. Gerai, jūsų idėją taip pat dedame į banką.

PIRMININKĖ. Aš taip pat noriu paklausti ir priminti, kad šiandien mes svarstėme Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir kitą savaitę norėjome pratęsti svarstymą. Reikėtų įrašyti.

A.VIDŽIŪNAS. Jokių problemų.

PIRMININKĖ. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1-6a – Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo Nr.P-1963A ir dėl 2-2 – Audito įstatymo projekto Nr.P-2532. Vis dėlto reikėtų jeigu ne Vyriausybės nuomonės, tai Finansų ministerijos nuomonės tikrai. Anekdotus kurti ir mes taip jau mokam. Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Ką darysi. Dėl Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekto. Kaip jūs žinote, pakeitėme komitetą. Dabar Ekonomikos komitetas turėtų daryti išvadą. Ji, matyt, bus teigiama, o mes, kolegos, apsispręsime. Siūlau frakcijoms pirmadienio posėdyje susitarti dėl projektų, dėl kurių buvo ginčų, o ar reikia Vyriausybės išvados, susitarsim.

PIRMININKĖ. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau paklausti dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Jis yra įrašytas svarstyti. Šią savaitę mes svarstėme Darbo apmokėjimo politikams, teisėjams ir pareigūnams įstatymo pirmąją dalį. Kodėl jie ne drauge svarstomi, juo labiau kad ir vieno, ir kito priėmimo ir įsigaliojimo data numatyta nuo liepos 1 d.? Kita savaitė yra birželio 22 d. Ar mes spėsim, ar mes vėl nukelsim datą?

A.VIDŽIŪNAS. Prognozuoju tik tiek, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo bus daug diskusijų ir daug pataisų. Duok Dieve, kad mes baigtume svarstyti tuo metu, kai suplanuota. Jeigu baigsime, tai kitą savaitę, žinoma, baigsime svarstyti.

A.SYSAS. Kodėl ne kartu?

A.VIDŽIŪNAS. Todėl, kad skirtingi komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas padarė išvadą pirmasis, jūs esate spartuoliai, mes pradėjome svarstyti anksčiau. Be abejo, jeigu nebus daug pataisų, o pirmadienį tai galėsime jausti, gal įrašysime į rytinį ketvirtadienio posėdį ir baigsime svarstyti ir jūsų komiteto siūlomą variantą. Gerai, jeigu jūs pritariate, kad liepos 1 d. turime priimti.

PIRMININKĖ. J.Olekas.

J.OLEKAS. Atsiprašau, aš atsiimu klausimą. Skubėkime į opozicijos darbotvarkę.

PIRMININKĖ. Klausia J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš turėjau du klausimus, tačiau mano klausimą apie anekdotus jau paklausė kolega J.Listavičius, tai aš užduosiu antrą. Sakykite, ar nemanytumėte, jog reikėtų pratęsti generalinio prokuroro K.Pėdnyčios ataskaitos laiką bent iki valandos, nes žinau, kad toje žinyboje yra labai daug problemų?

A.VIDŽIŪNAS. Miela, kolegos, kad jūs viską žinote. Galime tartis iki valandos, bet 45 minutės, matyt, būtų visiškai normalus dalykas. Ačiū, kolega.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Galima. Viskas, pirmasis vicepirmininke? Dar jis norėtų protokolinį nutarimą kartu prastumti.

 

Protokolinis nutarimas dėl projektų svarstymo komitetuose terminų pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų nustatymo

 

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, tai grynai techninis dalykas. Prašom, ponia pirmininke, vartoti oficialius terminus.

PIRMININKĖ. Atsiprašau.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl to, ką siūlo komitetai ir dėl to, kam pritaria Seniūnų sueiga, t.y. šiek tiek patikslinti svarstymo plenarinių posėdžių metu laiką. Jeigu jūs neprieštarautumėte, mes labai džiaugtumės.

PIRMININKĖ. Ar pritariate bendru sutarimu Seimo posėdžio protokoliniam nutarimui dėl įstatymo svarstymo terminų?

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, ponia pirmininke, jūs labai korektiška.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas, tiksliau, pradedame opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkę. Labai atsiprašome mielos opozicijos, kad mes keletą minučių vėluojame.

 

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2480(2) (pateikimas)

 

Darbotvarkės numeris 2-7 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2480. Pranešėjas J.Olekas. Prašom į tribūną.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu šią įstatymo pataisą dėl to, kad mums priėmus įstatymą dėl naujų savivaldybių steigimo ir nepaskyrus pakankamai finansavimo mes galime sugriauti ir visą administracinės reformos idėją. Vakar dalyvavę pokalbyje su Anglijos ambasadoriumi girdėjo, kad paklausus apie pagrindinius reikalavimus stojant į Europos Sąjungą kaip vienas iš jų buvo paminėta administracinė reforma ir jos dalykai.

Praeitą kartą teikiant šio įstatymo pataisas, buvo keletas Seimo narių pasiūlymų, tarp jų gerbiamojo V.Čepo, gerbiamojo S.Slavicko ir kitų. Tame įstatymo projekte aš buvau paminėjęs tik naujai įsteigtas Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybes. Šiandien aš turiu kai kurių savivaldybių duomenis dėl lėšų, reikalingų išmokėti išeitinėms pašalpoms. Pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybei reikia 187 tūkst., Kazlų Rūdos – 300 tūkst. litų. Tai tikrai nemaži pinigai naujoms savivaldybėms, todėl, man atrodo, reikėtų padėti joms šią reformą įgyvendinti. Juo labiau kad ir Vyriausybės valandoje ne taip seniai ir premjeras skyrė daug dėmesio naujų savivaldybių steigimui ir jų problemų sprendimui, ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras apie tai kalbėjo. Šioje įstatymo pataisoje yra išvardytos visos naujos savivaldybės taip, kaip buvo siūloma minėtų mano Seimo narių, be jų, ir pono R.Survilos, ir šiandien, aš tikiuosi ir prašau jūsų, kad būtų pritarta įstatymui po pateikimo, o vėliau komitetuose mes išnagrinėsime ir pateiksime svarstyti ir priimti galutinį variantą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. J.Listavičius klausia pirmasis. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kuo kaltos savivaldybės, jei kas nors nenori jose dirbti? Ir ar ir turtingos šalys leidžia sau taip švaistyti lėšas, kaip jūs čia rekomenduojate? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū gerbiamajam klausėjui. Savivaldybės iš tikrųjų gal ir nėra kaltos, kalta mūsų reforma, kad siekdami pagerinti ten gyvenančių žmonių bendruomenės valdymo struktūrą mes steigiame naujas savivaldybes ir kai kurie žmonės, kurie anksčiau dirbo senose savivaldybėse, tiesiog fiziškai negali nuvykti į darbą, esantį už 20 ar 30 kilometrų. Jie nesutinka su tokiomis naujomis darbo sąlygomis ir išeina iš darbo. Tai yra numatyta mūsų įstatymuose. Ir ne tokios turtingos šalys, kaip jūs sakote, ir vargingesnės šalys, įgyvendindamos reformą, visada jai skiria pinigų. Aš manau, kad toks žingsnis būtų labai teisingas, nes mūsų laukia dar keliasdešimties naujų savivaldybių steigimas, ir jeigu mes šią idėją sužlugdysime, tai niekada neįvykdysime Lietuvos Respublikos administracinės reformos. Todėl aš dar kartą kviečiu jus pritarti. Tai nėra dideli pinigai, aš manau, kad valstybė tikrai galėtų tą padaryti, ir tai būtų geros valios parodymas.

PIRMININKĖ. Klausia S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom papildomai patikslinti, ar nekeistai skamba į įstatymą įrašyti žodžiai – atsisako dirbti, nepareiškė noro dirbti – Marijampolės nedarbo fone?

J.OLEKAS. Aš dar kartą miniu tą faktą, kad atstumai žmogui nuvažiuoti į darbą yra nemaži. Visas atlyginimas, kurį jis gauna, bus skirtas jo kelionėms. Tiesiog nėra prasmės ten dirbti. Jie tokią teisę turi, ji suteikta įstatymu, todėl, mums atrodo, reikėtų su šiais žmonėmis taip pat atsiskaityti pagal įstatymus.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, aš nedrįstu klausti dėl bendro sutarimo, ar bendru sutarimu yra… Seimo nariai purto galvas. Aš neturiu kitos išeities, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti? Negalima. Na, gerai. Balsuojame, bet prieš balsuojant yra norinčių kalbėti. Tuoj pat suteiksiu žodį. Vienas – už, vienas – prieš. V.Einoris aplenkė poną K.Šavinį. K.Šavinis. Prašom. K.Šavinis nori kalbėti už.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, nors galbūt ir įžvelgiate šio įstatymo pataisoje kokių nors netikslumų, aš vis dėlto norėčiau pasiūlyti pritarti po pateikimo, nes reorganizuojant savivaldybes ir kuriant naujas reorganizavimo projektas tikrai buvo parengtas blogai, ypač jo finansinė dalis. Iš karto buvo matyti, kad iškils daug naujų problemų. Šiandien jau šiek tiek tų savivaldybių darbas įsibėgėjo, išlindo dar kai kurių neaiškumų, todėl tikrai gera proga panagrinėti, o paskui žiūrėsim. Nepalikime savivaldybių taip neatsakingai be priežiūros. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū, prieš nori kalbėti J.Listavičius. Vieną minutėlę, tuoj pat. Prašom kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes galime daug ką kalbėti ir filosofuoti, bet vis dėlto realiai pažiūrėkim, kaip teisiškai tas klausimas buvo sprendžiamas. Gal reikėjo iš tikrųjų daugiau domėtis, kai buvo pateikiami tie reorganizavimo įstatymų projektai. Biudžeto ir finansų komitete buvo ir viena nuomonė, ir kita, dalyvavo ir Ūkio ministerijos, ir kitų ministerijų atstovai, taip pat Savivaldybių asociacijos atstovai, tas klausimas buvo ne vieną ir ne du kartus svarstomas. Buvo visiškai aiškiai įrodyta, kad jokių papildomų lėšų nereikia, o jeigu kai kurie asmenys kelia tam tikras pretenzijas, tai jau kitas dalykas.

Kalbant apie transportą, kalbant apie kitus klausimus, man atrodo, mes ne pirmus metus gyvename ir žinome, kaip sprendžiami transporto klausimai, yra mėnesiniai bilietai ir panašiai, taigi čia jokia naujiena. Vis dėlto susidaro nemažos lėšos ir kodėl staiga tik šiandien… sudarysime gerą pretekstą ir ateičiai, o kai būsime turtingi, gal ir galima bus premijas skirti. Šiandien, deja, tokių galimybių nėra. Todėl aš…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, per anksti išjungiau. Gerbiamieji kolegos, tenka balsuoti. Prašom pasiruošti. Balsuojantys už pritaria po projekto pateikimo, balsuojantys prieš galvoja kitaip arba susilaiko.

Už – 16, prieš – 4, susilaikė 5. Taigi po pateikimo yra pritarta. Projektui mes turime paskirti pagrindinį komitetą. Tai turbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar papildomas Biudžeto ir finansų komitetas norės būti? Gerai. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kada numatoma svarstyti? Šioje sesijoje, taip? Ar kitoje? Gerai, šioje sesijoje. Ačiū.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2640 (pateikimas)

 

Pereiname prie 2-8 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2640. Pranešėjas Alg.Butkevičius. Pateikimas. Prašau į tribūną.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo pateikimo tikslas yra tai, kad, kaip jūs žinote, Vyriausybė 1999 m. gruodžio 29 d. buvo priėmusi nutarimą, kad nuo š.m. sausio 1 d. iki birželio mėnesio 1 d. įvestas 9% dydžio pridėtinės vertės mokesčio tarifas už šildymą. Tačiau nuo birželio 1 d. jau įsigaliojo nuostata, kad Lietuvos gyventojams yra taikomas 18% pridėtinės vertės mokesčio tarifas už šildymą. Aš manau, kad šitas 18% tarifo dydis yra gana didelis. Yra atlikta tam tikra analizė, kaip pasikeitė įsiskolinimai už šildymą, kai buvo įvestas 9% tarifo dydis. Daugelis rajonų atliko apskaičiavimus ir juos buvo pateikę tiek Finansų ministerijai, tiek Seimui tam tikrų pareiškimų forma, kad gyventojų įsiskolinimai maždaug padidėjo 12% lyginant su ankstesniais įsiskolinimais, kol nebuvo taikomas Pridėtinės vertės mokestis. Aš manau, kad žiūrint iš ekonominės pusės vis dėlto savotiškai padidėja našta gyventojams. O žinant tai, kad gyventojų realiosios pajamos nedidėja (apie tai būtų galima ilgai kalbėti, bet jūs tai puikiai žinote), aš manau, kad yra ne laikas šiandien didinti mokesčių naštą, ir taip Lietuvos gyventojams sunkiai slegiančią pečius.

Taip pat aš surinkau informaciją, koks vis dėlto pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas kitose Europos valstybėse. Iš man pateiktos informacijos ir turimos informacijos noriu atvirai pasakyti, kad nė vienoje Europos valstybėje netaikomas toks didelis 18% tarifo dydis gyventojams už šildymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad įstatymo neigiamų pasekmių nenumatoma. Tai argi valstybės biudžeto pajamos šiuo atveju nesikeis ir ar jos keisis, kaip sakoma, didėdamos, ar vis dėlto mažėdamos. Kaip galėtumėte pakomentuoti, kad neigiamų pasekmių nenumatoma?

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš neigiamas pasekmes įvertinau Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys turi galvoti apie Lietuvos žmones sudarant jiems sąlygas kuo lengviau pragyventi. Aš manau, kad kiekvienas dirbantis žmogus moka tam tikrus mokesčius ir jis turi tam tikrą teisę gauti grąžą iš biudžeto.

PIRMININKĖ. Klausia S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų siūlymas apsistoti prie 9% PVM tarifo yra apmąstytas ir galutinis? Ar tai tik tarpinis žingsnis ir jūs vėliau siūlysite visai panaikinti PVM mokestį? Tas, aišku, būtų dar populiariau.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš noriu atvirai pasakyti, kad teikdamas šią pataisą nesivadovavau jokiu politiniu populizmu arba tiesiog tam tikru tikslu pateikdamas tai prieš Seimo rinkimus. Buvo atlikti tam tikri skaičiavimai ir buvo tam tikra diskusija. Kai kurie mano kolegos siūlė, kad būtų taikomas 5% tarifo dydis. Kodėl 5%? Todėl, kad Europos Sąjungos direktyvos reikalauja. Bet vis dėlto reikia suprasti ir valstybės biudžeto galimybes. Tai yra vienas dalykas. Tai būtų pareikalavę didesnių išlaidų iš valstybės biudžeto. Antras motyvas buvo tai, kad šiuo metu yra įdiegta tam tikra kompiuterinė sistema su 9% PVM. Vadinasi, nereikėtų iš naujo įvesti į kompiuterinę sistemą, tai palengvintų šiuo metu šioje srityje dirbančių žmonių darbą.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, man visą laiką atrodė, kad mes pridėtinės vertės mokesčio naštą galime sumažinti išplėsdami bazę. Tokių siūlymų, kaip išplėsti bazę ir apimti visas sritis, kad nebūtų lengvatų, nebūtų išskirtinumų taikant pridėtinės vertės mokestį, būta ir iš mūsų frakcijos. Dabar aš vis dėlto nelabai jus suprantu. Tarkime, jūs paimate vieną išskirtinę sritį ir norite jai tą lengvatą pratęsti. Tuo pačiu metu mes žinome, kad Vyriausybėje rengiamas ir tuoj Seime bus pradėtas svarstyti Piniginės paramos įstatymo projektas, kuriame, be viso kito, detalizuojama ir kalbama apie tai, kokią dalį komunalinių mokėjimų naštos prisiima valstybė per pašalpų sistemą. Kaip jūs manote, ar galėtumėte, tarkim, suderinti tuos du klausimus ir pažiūrėti? Juk jeigu darome lengvatą vienoje vietoje, nebus pinigų kitai vietai. Ar čia yra jūsų, vadinkim, tokia pozicija kaip finansininko, ar jūsų pozicija kaip politiko, kad, tarkim, reikia, nors jūs tą ir neigiate, pasirodyti, pasižymėti gerumu?

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš gal pradėsiu atsakinėti nuo klausimo pabaigos. Tikrai neturiu tikslo pasirodyti geras savo rinkėjams ar Lietuvos gyventojams.

Jūs kalbėjote apie tai, kokia našta bus valstybei, jeigu mes kompensuosime tam tikras komunalines paslaugas. Šiandien aš galiu pasakyti, kad Lietuvos valstybė ar Vyriausybė pagal socialinių išlaidų išmokėjimą Europoje yra priešpaskutinėje vietoje. Jeigu kai kas mano, kad Lietuva labai daug išmoka, tai paskutinėje vietoje yra Rusija. Aš kalbu – nuo bendrojo vidaus produkto. Antroje vietoje yra Lietuva. Tai tikrai, kas mano, kad mūsų Vyriausybė, valstybė ir Seimas labai rūpinasi socialinių pašalpų išmokėjimu arba valstybės finansine parama gyventojams, tie labai klysta. Aš nežinau, kodėl dauguma politikų, Vyriausybės narių traktuoja, kad tai yra lengvata. Mes turime suprasti tokį dalyką, kad daugelyje valstybių pridėtinės vertės mokestis yra diferencijuotas. Lietuvoje standartinis tarifas yra 18%. Kitose valstybėse vaistams, komunalinėms paslaugoms, vaikiškiems rūbams, vaikiškai avalynei yra diferencijuoti tarifų dydžiai. Kai kuriose valstybėse tarifų dydžiai yra net penkių atskirų kategorijų ar dydžių. Aš manau, kad vartojimo naštą galima didinti tada, kada didėja žmonių realiosios pajamos. Aš tokiais motyvais remdamasis pateikiau tą pataisą.

PIRMININKĖ. Klausia S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote mano poziciją – aš esu prieš įvairias lengvatas, teikiamas tokiu būdu. Būtent kad mes kiekvienam asmeniui duotume pašalpą ar kitą dalyką ir jis pats spręstų, kaip naudoti tuos pinigus: ar už šildymą, ar už važiavimą, ar dar kažką, o ne kitokiais būdais. Mano klausimas būtų toks, ar nebūtų geresnė išeitis, kaip jūs ir minėjote, mažinti tarifą kartu mažinant tas dotacijas, tai yra artėjimo keliu šitai paslaugų sričiai, gyventojams už šildymą mažinti tarifą, aš nežinau, iki kiek, jūs siūlote iki 9%, galbūt. Turėtų būti gal koks kitas skaičius. Čia susitarimo reikalas ir finansinių skaičiavimų reikalas. Kartu palaipsniui mažinti tą dotaciją, kuri dabar sudaro pusę pridėtinės vertės mokesčio sumos. Gal tą pusę dar per pusę mažinti ir sulyginti tuos dalykus, kartu didinant tiesiogines išmokas mūsų gyventojams, kuriems tų išmokų tikrai reikia. Bet jie jau spręstų, ar daugiau anglių kūrenti, atleiskit, kad grubiai sakau, ar dažniau važiuoti į miestą, į kitą miestelį ar dar kaip nors kitaip, kad jie galėtų tuos lengvatinius pinigus, kuriuos jie gauna dėl savo sunkaus gyvenimo, naudoti ten, kur jiems labiausiai reikia, o ne priverstinai dotuoti vieną, antrą ar trečią sritį. Atsiprašau už ilgą klausimą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Klausimas yra labai geras, turiu pasakyti, ir dėl to vyko ne kartą tokia neoficiali diskusija Biudžeto ir finansų komitete, kiek aš atsimenu. Jeigu tokie jūsų siūlymai būtų pateikti, aš tikrai šimtu procentų jiems pritarčiau.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, procedūra įprasta. Ar galima bendru sutarimu?.. Ne, negalima. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai, taigi ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra norinčių kalbėti. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. J.Olekas pasisako už.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu patikslinti Seimo nariams, kad šiuo atveju ne mažinamas pridėtinės vertės mokestis, nes jis ir iki tol buvo 9%. Tai mes paliekame tokį, koks buvo, ir jokio čia sukrėtimo, ir finansinio perskirstymo nėra. Todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKĖ. J.Listavičius nori pasisakyti prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, logikos nelabai yra, kad nesinaudojama populizmu, ypač žinant visą šiandieninę Lietuvos finansinę padėtį. O orientuotis ar lygiuotis į Europos valstybes, galima sakyti, garsiai kalbėti, kad rūpinamasi Lietuvos žmonėmis, tai tada įdomu, o kokiais žmonėmis, ar gydytojais, ar mokytojais, ar vėl čia šiandien skambėjusio krašto apsaugos žmonėmis? Taigi tie žodžiai “Lietuvos žmonės”. Gal žinančiam visą finansinę padėtį taip pat reikėtų iš tų pozicijų žiūrėti? Todėl tie argumentai, kad čia staiga ne populizmas, o staiga didelė meilė, nelabai kaip susiejami.

Taigi pirmiausia, kad ir kaip mes kalbėtume, ar mažės, ar nemažės, bet tikrai pajamos nedidės. Visiškai su tuo reikia sutikti, kad pirma reikia didinti gaunamas pajamas, o paskui, sakykime, didinti mokesčius. Bet šiandien mes turime tai, ką turime, ir tai reikia visiškai realiai vertinti. Iš tų pozicijų šiandien jokių perspektyvų, jokių galimybių nėra šiuos procentus mažinti. O kaip jie atsirado, iš kurių laikų jie čia atsirado, tie, kurie sekė šiuos mokesčius, taip pat žino. Todėl manau, kad objektyviai, nepaisant ir meilės bet kam, vis dėlto šiandien pridėtinės vertės mokesčio nuostatai, kaip nurodyta įstatymo projekte, pritarti negalima. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ką tik registravomės, todėl siūlau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Tie, kurie pritaria, balsuoja už (priskaičiuosim jūsų balsą), o tie, kurie nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 18, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar papildomų komitetų, norinčių svarstyti šį projektą, yra? Nematyti. Numatoma svarstyti šios sesijos Seimo posėdžiuose. Šios, kuri bus pratęsta, arba rudens. Matysime.

 

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1954(A) (pateikimas)

 

Klausimas 2-9 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1954. Pranešėjas – ponas A.Sysas. Pateikimas.

A.SYSAS. Nėra. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad nekiltų klausimų dėl populizmo ir priešrinkiminės agitacijos, nuoširdžiai prisipažįstu, kad šių paskatų vedinas aš stoviu čia tribūnoje ir noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą.

Šią problemą mes kėlėme ir tvirtinant šių metų biudžetą. Deja, buvo pažadai, kad bus pateikta įstatymo pataisa, bus atsižvelgta. Greitai mes jau svarstysime kitų metų biudžetą, pataisos nėra, o skriauda žmonėms daroma. Jūs žinote, kad Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimo sistemoje jau ne pirmi metai susidarė dviguba gyventojų tų pačių pajamų apmokestinimo problema. Ir kol mes mokėjome “Sodrai” 1%, na, sukandę dantis mes į tai nekreipėme dėmesio, bet kai šiais metais mes, kiekvienas pilietis, pradėjome mokėti po 3%, tai jau yra kur kas daugiau. Mes visi mokame, mūsų visi darbo užmokesčiai, arba pajamos, apmokestinama 33% tarifu. O valstybiniam socialiniam draudimui mes nuo naujų metų mokame 3%. Taigi mokesčių mokėtojai gauna pajamas, nuo kurių atskaitomas mokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui… Toliau atskaitomi kiti mokesčiai, kurių tarifas, kaip sakiau, – 33%, tačiau yra atskaitomi nuo pradinės sumos, t.y. nuo visų gautų pajamų. Situacija tokia, kad ir 3% mokesčio Valstybinio socialiniam draudimo fondui, ir 33% tarifo mokesčius valstybei gyventojai moka nuo tos pačios sumos. Išeina dvigubas mokesčių skaičiavimas, kuris, manau, prieštarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems įstatymams. Kukliais skaičiavimais, valstybė “gauna pelno” mokesčių mokėtojų sąskaita apie 6,5 mln. litų per metus.

Todėl aš, norėdamas apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo neteisingo mokesčių skaičiavimo ir padidinti realias jų pajamas, siūlau papildyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Būtent, kad nuo socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamas fizinių pajamų mokestis, nes iš minimalų mėnesinį atlyginimą gaunančio žmogaus valstybė, taip švelniai tariant, paima du kepaliukus “Bočių” duonos. Gaunantiems minimalią mėnesinę algą tai yra dideli pinigai. Aš manau, kad galbūt šis įstatymas neįsigalios rytoj, neįsigalios rugpjūčio 1 d., bet mes turime tai svarstyti, kad svarstydami kitų metų biudžetą iš karto neskaičiuotume šių pajamų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar teisingai elgiamasi, kai suplakami visiškai skirtingos paskirties mokesčiai ir mokesčių rūšys bei jų skaičiavimo bazės, ką šiuo atveju norima padaryti? Kodėl vadinamąjį solidarumo mokestį taip pat turi mokėti arba jo negauti valstybė? Ačiū.

A.SYSAS. Aš manau, kad mūsų mokesčių sistema suplaka visus mokesčius į krūvą ir bando nuo visų imti mokesčius valstybei. Jūs, kaip finansų specialistas, žinomas Respublikos specialistas, negalite man prieštarauti, kad nėra dvigubo apmokestinimo. Ta pati suma apmokestinama du kartus. Manau, taip save gerbiančioje valstybėje neturėtų būti. Mes, dori piliečiai, turime sumokėti mokesčius taip, mes turime sumokėti atskirai fizinių asmenų mokesčius, atskirai “Sodros”, o ne taip, kad mes tą pačią sumą, bazę imame ir nuo visos skaičiuojame mokesčius. Manau, nors aš nebaigęs finansų, tai yra neteisinga.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu pritarsime, ar reikia balsuoti? Pritariame ir išsiaiškinsite. Gerai. Ačiū. Taigi baigta. Pritariam po pateikimo šiam projektui. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, siūlome svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai, papildomas komitetas irgi paskirtas.

Gerbiamieji kolegos, mes jau Socialdemokratų frakcijos darbotvarkę pabaigėme, trys projektai iš valstybės biudžeto, nebuvo projektų į valstybės biudžetą, bet gal kitą kartą.

 

Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" projektas Nr.P-2545(3*) (svarstymas)

 

Dabar kelios minutės rezerviniams klausimams, o po to pareiškimai. Rezervinis 2 klausimas Nr.P-2545 – Seimo nutarimo dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos projektas. Pranešėjas – S.Slavickas, Ekonomikos komitetas. Svarstymas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis nutarimo projektas susijęs su naujos Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos sudėties patvirtinimu. Į tarybą Darbininkų sąjunga siūlo A.Balsienę ir K.Krupaviečienę. Profesinių sąjungų susivienijimas siūlo du narius – G.Gruzdienę ir L.Pivorą, Darbininkų federacija – M.Žižliauską ir R.Milerį. Profesinių sąjungų centras, protestuodamas prieš Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybų narių įgaliojimų sustabdymą, pretendentų nepateikė.

Buvusios tarybos veiklos sustabdymas yra jau įvykęs faktas ir protestuoti, sakyčiau, nereikėtų, nes tas protestavimas nėra niekuo pagrįstas. Taryba neatstovavo visiems Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje atstovaujantiems nacionaliniams profesiniams centrams ir tinkamai nevykdė savo pareigų. Fondo tarybos sudėtis kasmet nebuvo atnaujinama. Fondo taryba priėmė įstatymams prieštaraujančius nutarimus dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perduodamo turto aukcionavimo. Fondo direktorius V.Blaževičius, vykdydamas neteisėtus fondo tarybos nutarimus, įsteigė 6 uždarąsias akcines bendroves: uždarąją akcinę bendrovę “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, uždarąją akcinę bendrovę “Neringos kopos”, uždarąją akcinę bendrovę “Anykščių šilelis”, uždarąją akcinę bendrovę “Profsąjungų autoūkis”, uždarąją akcinę bendrovę “Trakų poilsio namai”, uždarąją akcinę bendrovę “Lampėdžių poilsinė”. Fondo nuosavybėn neperimta per 30 mln. litų vertės inventorizuoto turto. Tuo tarpu buvęs direktorius R.Bagdonas neperėmė turto daugiau kaip už 12 mln. litų, buvęs direktorius V.Matkevičius neperėmė turto daugiau kaip už 3,5 mln. litų, buvęs direktorius A.Zvicevičius neperėmė turto daugiau kaip už 14 mln. litų, buvusi fondo vyriausioji buhalterė A.Kajėnienė metiniame finansų balanse neužpajamavo 1994 m. sausio 1 d. inventorizuoto per 12 mln. litų vertės turto ir 1995 m. spalio 1 d. neinventorizavo per 17 mln. vertės turto. Todėl Profesinio centro priekaištai dėl tarybos veiklos sustabdymo, sakyčiau, yra nepagrįsti. Kviečiu iki priėmimo pateikti savo atstovus ir leisti sudaryti tarybą.

Komitetas, apsvarstęs minėtas kandidatūras, kokių nors priekaištų ar pasiūlymų neturi, pritarė joms ir pasiūlė Lietuvos profesinių sąjungų centrui pateikti Seimui du kandidatus į tarybą. Už balsavo komiteto nariai A.Šimėnas, R.Petrikis, S.Burbienė, V.Knašys, S.Malkevičius, K.Prunskienė, J.Sadeikienė, S.Slavickas, R.Survila, O.Suncovienė. Prieš nebuvo, K.Skrebys ir K.Trapikas susilaikė. Kviečiu pritarti komiteto sprendimui. Tiesa, komitetas savo sprendime įvertino tai, kad šiuo metu yra tam tikrų teisės aktų prieštaravimų. Siūlė priimti šį nutarimą kartu su nutarimu dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto” įgyvendinimo pakeitimo projekto Nr.P-2633. Šis projektas šiandien Seime buvo pateiktas, todėl kartu bus galima ir priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė kalbėti K.Kuzminskas. Prašome į tribūną.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū. Aš trumpai, pratęsdamas Seimo nario S.Slavicko mintį. Tikrai reikia išspręsti šį klausimą ir man nesuprantama centro pozicija, kad jis šiuo metu numatęs neteikti kandidatų į tarybą, kai visą laiką centras vadovavo tarybai. Aš noriu priminti istorinį faktą, kai šiuo metu centras prisimena Konstituciją, kad pažeidžia nuosavybės teises. Aš noriu jums pateikti tikrus istorinius faktus, kai 1995 m. lapkričio mėnesį kūrėsi Lietuvos darbo federacija, t.y. krikščioniškosios profsąjungos atkūrė savo veiklą, ir fondo direktoriaus V.Matkevičiaus buvo suteiktas vienas kabinetas Lietuvos darbo federacijai. Tada Fondo taryba, kuriai vadovavo centras, priėmė nutarimą ir užantspaudavo kabinetą, visus dokumentus išmetė į koridorių. Aš turiu istorinius faktus, lapą, kuriame rašoma, kad 1995 m. lapkričio 7 d. Fondo tarybos nutarimu užklijuojame kabinetą 14.20 val. Pasirašo A.Zvicevičius ir dar trys nariai. Čia net padarytos istorinės nuotraukos. Taip veikia Fondo taryba, vadovaujama centro, ir, matyt, dėl tų minėtų faktų naujoji Fondo taryba turėtų kreiptis į prokuratūrą, išieškoti tuos pinigus, nors ir ne visus, kurie yra išpustyti to fondo. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negalima tai negalima. Tada reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų, vienas – už, vienas – prieš. Prašom. J.Olekas nori kalbėti prieš. Tie du kalbėjusieji, manysime, buvo už. Prašom, pone Olekai.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu patikslinti, kad taryba buvo sudaryta Seimo nutarimu ir pagal Seimo nustatytą įstatymą ir normatyvus. Kiekviena profesinė sąjunga tuo metu turėjo pateikti sąrašą, kad ji turi 10 tūkst. narių, ir patekdavo į Fondo tarybą žmonės. Tos profesinės sąjungos, kurios nepateikė šių nustatytų reikalavimų, nebuvo įtrauktos į Fondo tarybą. Visa kaltė dėl Fondo tarybos sudarymo ar paskyrimo iš tikrųjų priklauso Seimui. Antras dalykas, ne visą turtą pavyko išsaugoti kaip norėta. Tai buvo todėl, kad Seimas neleido visiškai valdyti tą turtą, jį saugoti ir naudoti, buvo tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, dėl turto neperėmimo buvo turto mokestis, kurį turėjo mokėti Fondo taryba. Mes turime patys sau prisiimti kaltę. Principinis dalykas yra tai, kad visos keturios profesinės sąjungos raštu susitarė, kad jos steigia savarankišką profesinių sąjungų fondą ir visą profesinėms sąjungos priklausantį turtą valdo bendru sutarimu. Joks Seimo kišimasis ar tai, kad Seimas skirtų ar neskirtų į Fondo tarybą žmones, niekur nėra numatytas. Todėl aš manau, kad mes, kišdamiesi į profesinių sąjungų organizacijų veiklą, iš tikrųjų pažeidžiame Lietuvos Respublikos Konstituciją. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruosimės. Prašom užsiregistruoti. Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Pritariantys Ekonomikos komiteto išvadai balsuoja už, tie, kurie galvoja kitaip, – prieš arba susilaiko.

Už balsavo 17, prieš – 4, susilaikė 4, taigi pritarta komiteto išvadai. Procedūra bus tęsiama pagal… Prašom. K.Kuzminskas. Replika po balsavimo.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys J.Olekas nežino tikrosios profesinių sąjungų veiklos padėties. Lietuvos darbo federacija prieš trejus metus pateikė sąrašą. Buvo užregistruota daugiau kaip 10 tūkst. – 134 tūkst. buvo užregistruota, tačiau fondas neteikė Seimui, o Seimas, matyt, nebuvo suinteresuotas vykdyti įstatymą, kaip reikalaujama, kad kiekvienais metais turi būti peržiūrėta fondo sudėtis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kiek bus tų pareiškimų, nes visi skuba žiūrėti futbolą. Atsiprašau, nemačiau. R.Dagys – taip pat replika po balsavimo.

R.J.DAGYS. Ačiū. Aš tik trumpą patikslinimą norėjau pasakyti po kolegos J.Oleko kalbos. Fondas, kuris sudaromas, negalėjo turėti, valdyti turto kartu ar tarpusavio sutarimu. Fondo paskirtis – perduoti turtą profsąjungoms. Taip yra numatyti įstatyme. O jeigu jie taip ir darė, tai darė dar vieną šiurkštų pažeidimą.

 

Seimo narių pareiškimai

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo narių pareiškimai. Pirmasis į tribūną kviečiamas A.Petrusevičius.

A.PETRUSEVIČIUS. Gerbiamoji pirmininke, kolegos. Pareiškimas “Dėl bandymų teisinti Lietuvos okupaciją”.

“Šiandien sukanka 60 metų nuo dienos, kai sovietinė Rusija, susitarusi su Vokietija, pateikė Lietuvai žeminantį ultimatumą ir į Lietuvą įvedė savo kariuomenę. Tą pačią dieną Stalino sąjungininkė Vokietijos kariuomenė į žengė į Paryžių. Valdžią Lietuvoje, aktyviai talkinant Lietuvos išdavikams komunistams ir surastoms marionetėms, paėmė iš Maskvos kartu su čekistais atsiųstas Dekanozovas.

Lietuvos okupacija ir aneksija bei kolonizavimas vyko pažeidžiant tarptautinės teisės principus ir normas. Viskas buvo klastojama imituojant rinkimus policinio ir karinio teroro sąlygomis. Okupantai žudė ir trėmė žmones, griovė ūkį ir kultūrą. Tai buvo genocidas ir nusikaltimai žmogiškumui. Tas pat buvo daroma Latvijoje ir Estijoje.

1991 metais Rusija pripažino Lietuvos okupacijos faktą. Šių metų birželio 9 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija padarė pareiškimą, kad 1940 metais Rusijos okupacijos nebuvo. Kartojamas 1940 metų melas. Tai vertiname kaip politinę klastotę siekiant pateisinti agresiją ir jos pasekmes. Prisimintina, kad Latvijos parlamentas 1996 metais priėmė deklaraciją dėl sovietinės Rusijos įvykdytos Latvijos okupacijos.

Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos pirmininko J.Strojevo prieš keletą dienų padarytą pareiškimą apie galimą Lietuvos izoliaciją dėl jos suverenių veiksmų vertiname kaip šantažą.

Rusijos Prezidento padėjėjo S.Jastržembskio birželio 13 d. pareiškimas, kad lietuviai kariauja Čečėnijoje, yra melas. Mūsų žmonių ten nėra, jų niekas ten nekvietė. Jeigu jų ten ir būtų savo valia, tai yra jų pačių apsisprendimo reikalas. O Rusijos vykdomas čečėnų persekiojimas Rusijoje ir žudymas Čečėnijoje yra nusikaltimai žmogiškumui, nederantys Rusijai, kaip Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinei narei. Tokius pareigūno priekaištus vertiname kaip savo nusikalstamų veiksmų suvertimą kitiems ir savęs teisinimą.

Lietuva yra nepriklausoma valstybė, turinti savo kariuomenę, savo sąjungininkus. Ji yra pasiryžusi ne tik išlaikyti savo teisę ir nuomonę, bet ir ją apginti. Tai yra suverenios valstybės prerogatyva ir gyvavimo sąlyga.

Manome, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija privalo ne tylėti, o garbingai, aiškiai ir nedviprasmiškai, remdamasi tarptautine teise, reaguoti į Rusijos daromą politinį spaudimą Lietuvai. Tai mus įpareigoja prieš 60 metų įvykdytos okupacijos aukų ašaros, kraujas ir pamokos.”

Pareiškimą pasirašo Seimo narių grupė ryšiams su Čečėnijos Respublika Ičkerija ir dar daugelis Seimo narių. Iš viso 17.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos Lietuvos demokratinės darbo partijos ir koalicijos valdybos pareiškimą “Dėl valstybei priklausančių “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimo”.

“Prieš prasidedant “Lietuvos telekomo” valstybei priklausančios akcijų dalies pardavimui, LDDP ir LSDP koalicijos valdyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją V.Adamkų ir į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką A.Kubilių, kad šios akcijos būtų pripažintos nuvertėjusių indėlių dalinio kompensavimo šaltiniu, ir siūlė dabar neprivatizuoti “Lietuvos telekomo” akcijų, o palikti jas kaip rezervą indėliams toliau kompensuoti.

Negavome nė Respublikos Prezidento, nė Ministro Pirmininko atsakymo. Šiandien visi esame dar vieno nevykusio Lietuvos turto pardavimo akto liudininkai – “Lietuvos telekomo” akcijos parduotos, ekspertų nuomone, Lietuvai nuostolinga žemesne akcijų pardavimo kaina, negu buvo numatyta netgi žemiausioji. Buvo manoma, jog jeigu akcijos kaina bus 3,40 Lt, akcijų pardavimas bus sustabdytas. Tačiau konservatoriai nepaisė finansų ekspertų įspėjimo ir akcijas pardavė negirdėtai žema kaina – po 3,15 Lt.

LDDP ir LSDP koalicija dar kartą kreipiasi į Respublikos Prezidentą, siūlydama pavesti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Valstybės kontrolei nustatyti, kokius nuostolius patyrė dėl šio sandėrio Lietuvos valstybė, o Generalinei prokuratūrai išsiaiškinti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn. Ačiū.

Pasirašo V.Andriukaitis, Č.Juršėnas.”

PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijos memorandumą.

“Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicija 2000 m. birželio 12 d. surengė forumą “Lietuvos energetikos dabartis ir perspektyvos”, kuriame dalyvavo energetikos specialistai, ekspertai ir politikai.

Įvertinusi forume pateiktas energetikos specialistų nuomones, koalicija laiko energetiką ypatingą strateginę reikšme šalies ūkiui turinčia šaka, todėl pasisako, kad:

1. Dabartinė “Lietuvos energija” valdymo struktūra yra netobula, ji turi būti keičiama ir supaprastinta.

2. “Lietuvos energija” būtų restruktūrizuota apgalvotai, atsižvelgiant į energetikos specialistų patarimus ir siūlymus.

3. Pertvarkant energetikos ūkį, privalu vengti kolektyvinės atsakomybės, priimantys sprendimus turi būti matomi, žinomi ir atsakingi už sprendimų pasekmes.

4. Būtina ieškoti Lietuvai ekonomiškai naudingų būdų realizuoti perteklinę energiją, skatinti vietinius energijos vartotojus teikti nepikinę elektros energiją žemomis kainomis verslui, žemės ūkiui ir t.t.

5. Privatizuojant “Lietuvos energiją” turi būti sudarytos vienodos sąlygos ir Lietuvos, ir užsienio investuotojams.

6. Strateginiuose energetikos objektuose ir po privatizavimo turi būti išsaugota valstybės valdymo kontrolė.

7. “Lietuvos energijos” privatizavimo procesas turi būti skaidrus, viešas ir pradėtas tik po restruktūrizavimo atskiriems ūkio subjektams ėmus vykdyti savo veiklą”.

Pasirašo koalicinės tarybos garbės pirmininkas A.Brazauskas, koalicijos kopirmininkai V.Andriukaitis ir Č.Juršėnas. Vilnius, 2000 m. birželio 15 d.

 

Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas Nr.P-2564* (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Visi šios dienos pareiškimai. Mes dar turime vieną šios dienos klausimą, tai rezervinis 6 – Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas Nr.P-2564. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Ž.Jackūną. Svarstymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nelabai turiu ką pridurti prie to, ką esu pasakęs pateikimo metu dėl šio nutarimo projekto. Todėl siūlyčiau jam pritarti po svarstymo, jeigu toks bus, ir galbūt ir priimti. Tiesa, dėl 3 straipsnio yra kolegos J.Listavičiaus siūlymas parengti telekomunikacijų plėtros strateginį planą ir jo finansinį pagrindimą. Man teko kalbėti su kai kuriais Radijo ir televizijos komisijos nariais. Jie mano, kad to papildymo ir jo finansinio pagrindimo nereikia, nes Telekomunikacijų plėtros strateginio plano esmė yra dažnių skyrimas, dažnių skyrimo perspektyvos, o finansiniai klausimai yra antraeilės reikšmės, ir jeigu būtų reikalaujama juos griežtai ir plačiai išnagrinėti, tai komisija neturi tam jėgų. Todėl jie prašė rašyti tašką po žodžių “strateginį planą”.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra dar ir pasiūlymų. Yra J.Listavičiaus pasiūlymas. Atsiimate pasiūlymą? Kaip būtų dėl pirmininko pateikto siūlymo šiandien priimti? Ar nebus kokių nors problemų, kadangi darbotvarkėje nebuvo įrašytas priėmimas, tik svarstymas. Nutarimas. Siūlote šiandien priimti? Pagal Statutą. Gerai. Reikės balsuoti ar bendru sutarimu galim ir po svarstymo? Balsuojam. Gerai. Ar norėsite diskutuoti už ir prieš? Nenorėsite. Registruotis norite? Prašom registruotis.

Užsiregistravo net 15 Seimo narių. Tuoj pat balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimą?

Už – 15, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū, gerbiamieji kolegos, taip darniai baigėme posėdį. Posėdis baigtas.