Penkiasdešimtasis (485) posėdis
2000 m. birželio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo Pirmininko V.Landsbergio žodis, skirtas Okupacijos ir genocido dienai

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame birželio 15 d., ketvirtadienio, rytinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir prašyčiau tvarkos.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Gerbiamieji, dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos Lietuvos Seimo nariai ir visi Lietuvoje, kurie mane girdite! Prieš 60 metų Sovietų Sąjunga, su kuria Lietuva iki tol du dešimtmečius palaikė gerus ir draugiškus santykius, pasiuntė kariuomenę užimti mūsų šalį, kartu reikalaudama nesipriešinti okupacijai, nušalinti bei pakeisti Vyriausybę ir išduoti du aukštus Lietuvos pareigūnus užsienio valstybei, SSRS teismui bei susidorojimui.

Lietuvos Vyriausybė tada pakriko, kapituliavo ir išdavė sovietų savivalei, niokojimui ir naikinimui visą šalį nuo Vilniaus iki Palangos, visus žmones, už kuriuos buvo atsakinga.

Tai nelaimės ir negarbės diena, kurią minime veikiau dėl apvalios datos, nes iki šiol kaip nors iškilmingai ar oficialiai neminėdavome.

Seniai nesu citavęs kokių nors “Izvestijų”, bet šiandien pacituosiu. Kaip tik prieš savaitę, birželio 9 d. numeryje laikraštis primena, kad “trys Pabaltijo Respublikos” pažymi šiemet “liūdną jubiliejų – Stalino okupacijos 60-metį”.

Okupacija tame laikraštyje primenama ramiai, be kabučių ir stalininės propagandos, kurią nūnai stebėtinai pratęsė kai kurie nekompetentingi Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Tiek to, palikime tai kaip nesusipratimą, į kurį jau reagavome, nors per 60 metų nepasikeitusi Rusijos diplomatų galvosena yra tam tikras retas fenomenas. Molotovas paplotų per petį.

Prieš 3 dienas Rusijos sąžinė – Sergejus Kovaliovas – čia, Vilniuje, atsiprašė Lietuvos. O Rusijos užsienio reikalų ministerija iš esmės nupiešė įvykius taip: atstatėme tada naganą jums į kaktą, ir jūs visiškai savo noru pakėlėte rankas; tai kokia čia prievarta?

Prisimindami tuos liūdnus ir gėdingus įvykius, po 60 metų tebeklausiame savęs: kodėl tada Lietuva nesigynė ginklu?

Taip, Vyriausybė tą naktį galutinai pakriko, nepajėgė daryti reikiamų sprendimų; taip, kariuomenės vadas pasirodė esąs sovietų infiltratas; Prezidentas, gal nesitikėjęs, kad Vyriausybė nepalaikys jo kvietimo priešintis, nesukvietė Seimo, nesikreipė į tautą ir kariuomenę per radiją… Nenufilmuota, tad nežinome, kokiais veidais toji Vyriausybė liepė suimti kartu posėdžiavusius Augustiną Povilaitį ir Kazį Skučą.

Tiesą sakant, jie patys pasiūlė savo galvas, jeigu to reikia valstybei, jau žengiančiai į konformizmo ir kapituliacijos bedugnę.

Du aukšti Latvijos pareigūnai, gavę savo valdžios įsakymą įsileisti okupantų kariuomenę, nusišovė.

Du aukšti Lietuvos pareigūnai, galima sakyti, sutiko nusižudyti saviškių rankomis, – sutikę, kad būtų išduoti užsienio valstybei. Vidaus reikalų ministras po metų Maskvoje ir buvo nužudytas. Čia buvo nuolaidų riba, kurios nederėjo peržengti, tačiau ji buvo peržengta.

Du Lietuvos piliečiai buvo ir tiesiogiai nužudyti, Sovietų armijai einant per sieną, tačiau Lietuvos kariuomenė ir šauliai buvo sunaikinti be šūvio. Ta gili dvasinė žaizda, pažeminimas ir negarbė šaukte šaukėsi paneigiami, kompensuojami; suomių didvyriškumas, ginant savo tėvynę nuo užgriuvusio agresoriaus buvo suvokiamas kaip tikras elgesio pavyzdys; iš viso to ėjo ir Sovietų valdžią atmetantis birželio sukilimas, ir Vietinės rinktinės ryžtas, ir pokario karas, 10 metų trukęs ginkluotasis Lietuvos valstybės pasipriešinimas.

Nuostolių patyrėm šimtus kartų daugiau negu norėta išvengti kapituliuojant. Šiandien ir istorikai, ir politikai sutinka, kad reikėjo priešintis. Todėl turime ir konstitucines nuostatas apie kiekvieno piliečio pareigą priešintis, ir joks pareigūnas, jokia valdžios grandis neturi įgaliojimų kapituliuoti tautos vardu. Anuomet to laikėsi tik Prezidentas A.Smetona, pasitraukęs į užsienį, kai Latvijos Prezidentas liko šalyje, gražiai paskelbęs tautai: esu kartu su jumis, – ir okupantų verčiamas nenusišovęs, bet pasirašęs, ko nereikėjo pasirašyti.

Užtat komunistai labai pyko, kad Prezidento A.Smetonos Lietuvoje nėra.

Likiminė valstybės drama, ištikusi Lietuvą prieš 60 metų, reikalauja nuolat mąstyti ir suvokti, kokia būna palaipsnio kapituliavimo metodika ir kaina.

Istorinė atmintis padėjo mums 1990–1991 m., kai patyrėme ir baisesnių ultimatumų, lydimų atviro teroro, beginklių Lietuvos piliečių ir pareigūnų žudymo. Laikėmės tvirtai, nuosekliai ir laimėjome. Įsitikinome, kad ir nedidelė šalis gali būti gerbiama ir apginti savo teises.

Pažeistą valstybės suverenitetą reikia ginti visais aspektais. Tą pripažino mums pati Rusija 1991 m. liepos 29 d. sutartyje pasmerkusi neteisėtą aneksiją, kurią prieš Lietuvą įvykdė Sovietų Sąjunga.

Buvome okupuoti, patyrėme okupacijų nuostolius, didžiulę žalą. Normalizuodami valstybių santykius, normaliai keliame klausimą ir Vokietijai, ir Rusijai dėl žalos atlyginimo, steigiame reikiamus mechanizmus. Jeigu elgtumėmės kitaip, tai bene patvirtintume Molotovo pasekėjų teiginius: okupacijos nebuvo, Lietuva pati susigriovė ir pati išsitrėmė į vergų stovyklas. Kadangi buvo kitaip – svetima jėga visa tai padarė, – tad elgiamės valstybiškai nuosekliai, neturime nei kur, nei kodėl trauktis.

Pridėsiu ir dar dvi pastabas. Tuo metu, kai atkuriama Sovietų Sąjunga kelia į karinius vadovus Minske generolą kruvinomis rankomis, užtat gerai pažįstantį Vilniaus prieigas, turime būti itin vieningi ir pasiryžę, ištikimi nepriklausomos Lietuvos idėjai ir teisei.

Šiandien čia, Seime, galutinai svarstysime provokacinį pasiūlymą atimti finansavimą iš Lietuvos kariuomenės. Kad ir kokiomis demagogijos gėlėmis jis būtų apkaišytas, tikiu, kad Seimas šį siūlymą vieningai atmes. Ačiū už jūsų dėmesį. (Plojimai)

2000 m. birželio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą ir kartu žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Rytinis posėdis skirtas daugiausia kodeksų pataisoms, taip pat tabako ir alkoholio reikalams. 12 val. Ministras Pirmininkas A.Kubilius atsakys į raštišką Seimo narių grupės klausimą dėl “Telekomo” akcijų pardavimo reikalų, Biudžetinės sandaros įstatymo projektas ir 2000 m. biudžeto pataisos, po pietų Labdaros ir paramos įstatymo projektas, socialdemokratų darbotvarkė. Žodžiu, įtempta darbotvarkė. Ar galime ją patvirtinti? Bendruoju sutarimu šios dienos darbotvarkė, siūloma Seniūnų sueigos, yra patvirtinta.

Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411, 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2431(2*) (priėmimas)

Pradedame, kolegos, techninius savo darbus. 1-2a – Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411 ir 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2431(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną V.Pakalniškį.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pavedė man dalyvauti priimant šias Civilinio proceso kodekso pataisas. Svarstymo metu buvo pritarta. Tada buvo aptarti ir Teisės departamento bei kitų ekspertų pasiūlymai, kurių daugumai buvo pritarta, ir dabar pateikiama galutinė redakcija.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos. Pataisų nėra. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Priimame.

Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. J.Listavičius norėtų prieštarauti.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne dėl viso įstatymo projekto, bet dėl 102 straipsnio, kuris šiandien ne vieną kartą bus pakartotas.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnyje pateikta teismo išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Be bylos nagrinėjimo išlaidų, čia nurodytas ir žyminio mokesčio mokėjimas į valstybės biudžeto pajamas arba apmokėjimas iš valstybės lėšų. Kiekvienas apmokėjimas iš valstybės lėšų tampa valstybės biudžeto pajamų mažinimu. Tai savotiškas valstybės biudžeto pajamų koregavimas, arba valstybės biudžeto peržiūrėjimas, kuris turėtų būti vykdomas Statute nustatyta tvarka. Taigi kiekvieną kartą Seimas, nuo žyminio mokesčio atleisdamas ieškovą arba atsakovą, kuris pralaimi bylą, pažeidžia savo paties patvirtintą Statutą. Kviesdamas Seimą vieną kartą sutvarkyti 102 straipsnio redakciją, negaliu pritarti šio straipsnio nuostatai dėl tam tikrų Statuto straipsnių pažeidimo, todėl balsuodamas bent jau susilaikysiu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411 ir 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio registracijos Nr.P-2431(2). Registruojamės.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Kas būtų už tai, kad ši kodekso pataisa būtų priimta, kviečiu balsuoti teigiamai.

Už – 72, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1764(2*) (priėmimas)

Klausimas 1-2b – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1764(2). Pranešėjas – P.Katilius.

P.KATILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Komitetas man pavedė pateikti šį projektą. Tai yra senas pereitų metų projektas. Manau, ne visai pasitvirtino ta mūsų tradicija, kad kodekso pataisas reikia priimti sesijos pabaigoje, nes, matote, tada kai kas būna užmiršta. Jį reikėjo priimti gal ir seniai. Po svarstymo komitete buvo dar redakcinių pataisų, kurias siūlė Teisės departamentas, taip pat po svarstymo komitete buvo pateikta pono R.Kupčinsko pataisa, kuri, deja, svarstymo metu nebuvo svarstyta. Taigi dabar, jeigu ta pataisa neatsiimama, turėtų…

PIRMININKAS. Pone Povilai, prašome kalbėti garsiau.

P.KATILIUS. … turėtų apsispręsti Seimas, nes komitetas prie tos pataisos po svarstymo Seime negrįžo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi R.Kupčinsko patais yra jums išdalyta. Papildymas – įrašyti “tarp bendrijos ir fizinio asmens”. Kolegos, ar atsirastų 29 Seimo nariai, kurie manytų, jog reikia svarstyti R.Kupčinsko pataisą? Komitetas į tai žiūri skeptiškai.

44 kolegos mano, jog R.Kupčinsko siūlymą reikia svarstyti. Suteikiu žodį R.Kupčinskui.

P.KATILIUS. Ponas M.Končius nori kalbėti vietoje R.Kupčinsko.

PIRMININKAS. Kalba M.Končius. M.Končiui suteikiu žodį argumentuoti šį siūlymą.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, kitą antradienį priimsime Namų bendrijų įstatymą. Ši pataisa leis bendrijoms nemokėti žyminio mokesčio esant ginčams tarp įvairių subjektų, kurie čia įrašyti. Pono R.Kupčinsko papildymas “tarp bendrijos ir fizinio asmens” reiškia tai, kad tarp bendrijos ir to, kuris nenori būti bendrijos nariu, bet ten gyvena. Tenkindami žmogaus teises ir teisę nebūti organizuotu asociacijos nariu, tokią pataisą turėtume priimti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gal galime tai padaryti bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Galim, kolegos. Priimame bendruoju sutarimu R.Kupčinsko pataisą. Ačiū. Daugiau nėra jokių siūlymų. Kas kalbėtų dėl motyvų dėl viso įstatymo? Norėtų kalbėti J.Listavičius. Ačiū, pone Povilai.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nenorėdamas kartoti to, kas prieš tai buvo pasakyta, noriu atkreipti dėmesį, jog jeigu ten dar buvo kalbama, sakykim, apie valstybės įstaigas ar įmones, tai šiuo atveju kalbama ne apie valstybės įmones ir įstaigas. Vadinasi, mes tiek turtingi, kad kiekvieną dieną laikydamiesi Statuto savo nuožiūra tvarkome valstybės biudžeto pajamas. Užtenka pasižiūrėti – ir šiandien buvo net 5 tokie siūlymai, kad net punktus supainiojo. Taigi dar kartą norėčiau kviesti vis dėlto vieną kartą išspręsti šį klausimą ir nejuokinti patiems savęs. Gal kitus pajuokinkim. Kita vertus, Vyriausybė turėjo pateikti savo išvadas šiuo klausimu, tačiau ji net nerado reikalo. Tęsiasi, žinoma, “geros” tradicijos, todėl aš pritarti negaliu ir, kaip sakiau, susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.P-1764(2). Registruojamės.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2462* (priėmimas)

1-2c – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2462. Dar viena pataisa. Į tribūną kviečiamas Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir šiam papildymui pritarė. Už – 5, nė vienas prieš, susilaikė 3. Šio įstatymo pataisos esmė yra ta, kad siūloma įtraukti arba papildyti šį įstatymą tuo, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus nemokėtų žyminio mokesčio. Motyvai buvo tokie: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansinė padėtis yra sudėtinga ir kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos direkcija negali kreiptis į teismus dėl skolų išieškojimo dėl vienos pagrindinės priežasties, nes nuo išieškomo ieškinio iš anksto reikia sumokėti 5% žyminį mokestį. Kai neturi pinigų, didelės skolos, tai stabdo kreipimąsi į teismą. Siūlyčiau, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kalbėtų kas, kolegos? Ar kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės. Balsuosime dėl dar vienos Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pataisos. Projekto Nr.P-2462.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojame dėl ką tik aptarto projekto. Kas už?

Už – 67, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-789(2*) (priėmimas)

Ir paskutinė Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pataisa. Projekto Nr.P-789(2). Priėmimas. Kviečiu P.Katilių į tribūną.

P.KATILIUS. Taip pat komiteto pavedimu turiu pristatyti šį projektą. Tai yra dar senesnis projektas, tai rodo ir registracijos numeris – P-789. Per tą laiką buvo priimti ir nauji įstatymai. Todėl šis 102 straipsnio 1 dalies 28 punktas neteko savo aktualumo, komitetas pataisė tą projektą ir siūlo pripažinti šį punktą netekusiu galios. Siūlyčiau balsuoti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Ar kalbėtų kas dėl motyvų dėl šio projekto? Niekas. Registruojamės dar kartą. Balsuosime dėl projekto Nr.P-789(2) pavertimo įstatymu. Registruojamės.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 68, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. Kolegos, turbūt neprieštarausite, jeigu mes pavesime Dokumentų skyriui iš ką tik priimtų mūsų dokumentų parengti, pasirašyti ir įteikti Prezidentui pasirašyti vientisą dokumentą. Dėkui.

Dėl vedimo tvarkos M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Įdomu, ar kas nors suskaičiavo, kiek šią kadenciją mūsų Seimas taisė šį Civilinio proceso kodekso 102 straipsnį? Tikrai jau daugiau nei 20 kartų jis yra taisytas. Labai norėčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar šią kadenciją imtų jį ir sutvarkytų. Aš buvau parengusi pataisą, galynėjausi Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vieną kartą buvo pritaręs, kitą kartą atmetė tą pataisą. Ir vėl mes po gabaliuką jį didinam, platinam. Vis dėlto baigiasi kadencija, mes jau tokią netvarką privėlėm su tuo 102 straipsniu. Norėčiau, kad imtume ir nepaliktume kitai kadencijai šios netvarkos. Liko tik apjungti viską.

PIRMININKAS. Tiesiog gyvenimas labai sparčiai keičiasi, kolege, ir reikia…

Dar norėtų kalbėti J.Razma.

J.RAZMA. Atsiprašau, galbūt neatidžiai skaičiau, kai buvo teikiamas pirmas projektas iš šio paketo. Ar mes kaip nors fiksavom, kad bus mėginta atsižvelgti į Teisės departamento pastabas? Šiuo atveju, man atrodo, jos yra gana svarbios. Būtų naudinga tą fiksuoti, kad autoriai turėtų galimybę patikslinti redakciją.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto kalbėtojas V.Pakalniškis to nesiūlė. O mums balsuoti Teisės departamento išvadų nėra privalu.

J.RAZMA. Tada prašyčiau posėdžio pirmininką būti atidesniam ir atkreipti dėmesį, kai yra esminių Teisės departamento pastabų. Šiuo atveju aš drįsčiau sakyti, kad taip yra.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega.

Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093(2) (priėmimas)

1-3 klausimas – Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093(2). L.Sabutis vadovauja priimant šį įstatymą.

L.SABUTIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos buvo pateiktos Seimo nario ministro Č.Stankevičiaus. Atsižvelgiant į tai, jog reikėjo nurodyti dėl tarnybinių patalpų panaudojimo valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems arba tarnaujantiems krašto apsaugos sistemoje, ir iškeldinimo iš jų… kartu tai yra susiję su Valstybės tarnybos įstatymu ir kitose institucijose… Įstatymo projektas truputį patobulintas ir teikiamas priimti, kaip tik buvo paskelbta jo antroji atmaina su nedidelėm pastabom. Mes daugiau pasiūlymų nesame gavę, išskyrus Teisės departamento atsiliepimą. Jis nurodo, kad turėtų būti vienodai įvardijami asmenys, kuriems suteikiamos tokios patalpos, ir kad atitiktų asmenys, iškeldinami iš tų patalpų. Manau, kad tai yra teisinga pastaba, ir redaguojant galės vieną straipsnį sulyginti su kitu. Tiesiog vadinti- asmenis, praradusius valstybės tarnautojo statusą, ir panašiai gavę – taip pat būdami valstybės tarnautojais. Kitų pataisų, pastabų negauta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Kolegos, 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis?

L.SABUTIS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

4 straipsnis?

L.SABUTIS. Dėl netekimo galios taip pat…

PIRMININKAS. Priimame. Ačiū, pone pranešėjau. Kalbėtojų daugiau nėra.

L.SABUTIS. Jeigu galima, noriu tik atkreipti Seimo ir jūsų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėmesį, jog mes savo išvadose prašėme, kad būtų pavesta Vyriausybei parengti Civilinio kodekso 363 ir 364 straipsnių įgyvendinimo tvarką.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, tartis dėl tokio pagrindinio komiteto siūlomo protokolinio nutarimo? Pavesti Vyriausybei parengti įgyvendinimo tvarką. Dėkui. Niekas nenori kalbėti. Registruojamės. Dėl protokolinio sprendimo susitarėme taip, kaip formulavo L.Sabutis. Dabar registruojamės ir balsuosime, ar priimame Civilinio kodekso pataisas, kurios registruotos Nr.P-1093(2).

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Taigi Civilinio kodekso pataisos, ką tik aptartos L.Sabučio. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 54, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2464(2*) (priėmimas)

Toliau, kolegos, pradedame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų svarstymą. 1-4a – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2464. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jums teikiamas priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas. Jokių papildomų siūlymų arba pastabų nėra gauta. Tik trumpai priminsiu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje buvo pateiktos 3 redakcinio pobūdžio pastabos, taip pat tam tikrus samprotavimus, ar reikia šią dalį papildyti. Komitetas vienbalsiai išreiškė nuomonę, jog šis papildymas yra tikslingas, ir pateikė priimti patobulintą projektą. Siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ar pritariame, gerbiamieji? Pritariame. Ar registruojamės? Registruojamės. Ačiū. Balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio papildymo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Pradedame balsuoti, ar priimame šį įstatymą.

Už – 58, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo, 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 221, 222 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2481(3*) (priėmimas)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 221, 222 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2481(3). Priėmimas. Tribūnoje A.Stasiulevičius, pagrindinio komiteto pranešėjas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, toliau tęsiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų ir pakeitimų seriją, teikiu jums priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Dėl šio projekto, nors jis nėra sudėtingas, kilo tam tikrų ginčų, sakyčiau, tarp kai kurių Seimo narių. Teisės departamento išvados yra absoliučiai teigiamos, jokių pastabų negauta. Yra pateiktas labai platus Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos ponios L.Zdanavičienės komentaras dėl teikiamo projekto. Gauti atsiliepimai iš Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat atskirų Seimo narių.

Reikia pasakyti, kad Apeliacinis teismas jokių pastabų neturėjo. Teisingumo ministerija akcentavo, jog siūlymas išbraukti iš kodekso 123 straipsnio 1 dalies žodžius “arba su papildomai užtamsintais be specialaus leidimo stiklais” yra abejotinas. Čia galima tik papildomai tikslinti dispozicijos požymį. Tokią pačią išvadą pateikė ir Vidaus reikalų ministerija, kuri nepritarė šio straipsnio 1 dalies pakeitimui dėl daugelio priežasčių, ypač dėl to, jog legaliais laikomi tik gamykloje tamsinti stiklai.

Komitetas atsižvelgė į šitas pastabas, taip pat į Seimo nario gerbiamojo V.Martišausko pastabą, jog reikėtų siaurinti Vidaus reikalų ministerijos patvirtintoje instrukcijoje nurodytų institucijų, kurioms išduodami leidimai tamsinti stiklus, sąrašą. Jis pateikė argumentus, jog vargu ar priešgaisrinei apsaugai būtina papildomai tamsinti stiklus.

Komitetas pritarė ir šiam siūlymui ir nutarė protokoliniu sprendimu kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad ji peržiūrėtų instrukcijoje nurodytų institucijų sąrašą. Aš nepaminėjau, jog komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2. Tačiau yra gautas Seimo nario K.Skrebio pasiūlymas, visiškai analogiškas pirminiam šio projekto variantui, kurį teikė gerbiamasis J.Razma. Komitete jam nebuvo pritarta. Tai yra dėl transporto priemonių, neregistruotų, neperregistruotų nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, vairavimo. Buvo siūloma šią dalį išdėstyti taip. Siūlau dėl šios pastabos arba pasiūlymo atskirai nebalsuoti. Čia kaip pasakys posėdžio pirmininkas, tačiau komitetas nepritarė šitam siūlymui. Pataisytam projektui prašau pritarti ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuoti aš vis tiek turiu siūlyti, nes tokios pataisos nėra buvę, dėl jos nėra balsuota. Taigi, kolegos, K.Skrebys siūlo kitaip redaguoti 1 straipsnį. Ar atsirastų 29 Seimo nariai, kurie palaikytų K.Skrebio iniciatyvą kitaip redaguoti 1 straipsnį? Jeigu pritars, tada kalbos dėl motyvų.

Už – 18. Gerbiamieji kolegos, K.Skrebio pataisa nesvarstoma.

Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? Nebuvo balsavimo, kolega. 1 straipsnis, kolegos. 1 straipsnis priimamas. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio, kolega, norite kalbėti? Dėl 1 straipsnio nori kalbėti Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti, nors ir nebuvo balsuota dėl mano pataisos, todėl siūlysiu atmesti tą straipsnio pataisą. Nors Seimo Pirmininkas sako ugningas kalbas apie Rusiją, kaip ten yra blogai, negerai ir t.t., tačiau mūsų Seimas linkęs priimti rusišką tvarką reglamentuojančius įstatymus. Iš Europos valstybių važinėti tamsintais stiklais draudžiama Rusijoje. Priėmus šią pataisą bus ir pas mus draudžiama. Europos Sąjungoje tvarka yra šiek tiek kitokia. Europos Sąjungoje priekinių, šoninių stiklų laidumas turi būti ne mažesnis kaip 70%, tuo tarpu užpakaliniai ir užpakaliniai galiniai stiklai gali būti visiškai juodi. Gal ir gerai, kad Seimas renkasi rusišką tvarką. Tik sprendimai šiek tiek skiriasi nuo ugningų Seimo Pirmininko kalbų.

PIRMININKAS. Kolegos, kokios plačios erdvės. Registruojamės. Balsuosime dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame 1 straipsnį. Balsuojame dėl 1 straipsnio, kolegos.

Už – 43, prieš – 4, susilaikė 9. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, kolegos. 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas.

Ačiū. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Seimo narys K.Skrebys – prieš.

K.SKREBYS. Prieš, nes aš manau, kad mes kuriame grynai korupcinę aplinką. Ką reiškia frazė “Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimai”? Tie, kas norės, vis tiek tuos leidimus gaus, tik turės už juos sumokėti. Vienintelis klausimas, kiek ir kuo – konjaku ar litais?

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Čia, atrodo, daugiausia diskusijų vyksta dėl 1 straipsnio. Aš noriu pasakyti, kad asmeniškai taip pat buvau linkęs pritarti K.Skrebio pataisai, bet nedramatizuočiau padėties ir be šios pataisos. Pasižiūrėkime į tekstą. Numatyta bauda, kai važiuojama su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Taigi reikia tik pasiekti, kad Susisiekimo ministerija nenustatytų per daug griežtų laidumo reikalavimų. Gali nustatyti pakankamai liberalias ribas ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo, 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 221, 222 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Taigi ar priimame šį įstatymą? Pradėjome balsuoti, kolegos. (Balsai salėje)

Už – 54, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2277(2*) (priėmimas)

1-4c klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2277. Kviečiu į tribūną pranešėją V.Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas tiesiogiai susijęs su kitu įstatymu, kurį neseniai priėmėme, – būtent su Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymu. Jis būtinas tam, kad vaiko teisių kontrolierius nebūtų tik simbolinė bedantė figūra, bet kad jo sprendimai ir veiksmai galėtų būti atitinkamai paremti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų. Svarstant šį įstatymą Teisės ir teisėtvarkos komitetas negavo jokių pastabų ir pasiūlymų, o Europos teisės departamentas prie Vyriausybės taip pat pritaria ir nemato jokių dalykų, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei. Yra tik viena nedidelė problema. Kaip jūs atsimenate, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo įsigaliojimą mes nukėlėme iki rugsėjo 1 d. Todėl jeigu jūs pritartumėte, o tam pritaria gerbiamoji komiteto pirmininkė ponia G.Imbrasienė, šį mūsų priimamą įstatymą reikėtų papildyti dar vienu straipsniu, kuriame būtų parašyta, jog šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu, 224 ir 259¹ straipsnių papildymo įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Aš kreipiuosi į posėdžio pirmininką, kad man padėtų tai teisingai padaryti pagal Statutą.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio, pone Liudvikai? 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

Gerbiamieji kolegos, ar gražiai galime sutarti dėl to siūlymo, kurį žodžiu pateikė V.Aleknaitė-Abramikienė, kad šie įstatymo papildymai įsigaliotų nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.? Sutariame. Nuoširdžiai dėkoju. Įstatyme atsiranda 4 straipsnis. Dėl viso įstatymo kalbės L.Sabutis.

L.SABUTIS. Manau, nekelia abejonių, nes tai yra nauja norma, reikalinga norma. Žinoma, sunkiau bus ją realizuoti, nes neapibrėžti kontrolieriaus reikalavimai. Tačiau pagyvensime, pamatysime, nes tai yra vis dėlto tam tikra garantija, kad su vaikų teisių apsaugos kontrolieriumi nebus išdykaujama, bus rimtai vertinamos jo pareigos ir funkcijos. Todėl aš pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymą. Projektas Nr.P-2277(2).

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Ar priimame šį įstatymą? Balsavimas pradėtas.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 6. Priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173², 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 173¹⁷ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2513(2*) (priėmimas)

1-4d klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173², 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 173¹⁷ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2513(2). Jį mums priimti padeda Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl teikiamo projekto Nr.P-2513(2) komitetas pasiūlymų negavo, todėl siūlau pritarti įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis? Priimame.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis? Priimame.

4 straipsnis? Priimame. Tuo, rodos, ir baigiasi šis projektas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Registruojamės. Balsuosime, ar priimame įstatymą, kurio Nr.P-2513(2).

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Taigi ar priimame šį įstatymą? Pritariantys – už, nepritariančių nėra, susilaikantys susilaiko.

Už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kartu priimame pavedimą Dokumentų skyriui… (Balsai salėje)

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 56, prieš nėra nė vieno. Įstatymas priimtas. Už – 56, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. Šiuos keturis, kolegos, mūsų priimtus įstatymus pavedame Dokumentų skyriui suvienyti į vieną dokumentą. Dėkoju.

Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2473(3*) (priėmimas)

1-5a klausimas – Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2473(3). P.Katilius.

P.KATILIUS. Šį įstatymo projektą neseniai svarstėme Seime. Po svarstymo buvo pritarta, tiktai buvo numatyta, kad reikėtų šiek tiek pataisyti techninę klaidą. Dabar trečiajame variante, jūs matote, ji yra pataisyta. Todėl…

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis tęsiasi.

P.KATILIUS. …jūs turite projekto trečiąjį variantą.

Dėl Teisės departamento pastabos, kad gautas projektas Nr.P-2566. Tikrai toks Seimo narės N.Oželytės projektas yra, jis yra to paties straipsnio kelioms dalims, tačiau ten yra kitas pobūdis. Ne atsakomybės sustiprinimą, o bausmių dydį siūloma reguliuoti kitaip, jas padidinti. Manau, Seimas apsispręs atskirai, todėl nesiūlyčiau dabar laukti su šiuo projektu, kol bus apsvarstytas ir kitas teikiamas pasiūlymas. Todėl siūlyčiau šiandien pritarti ir priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar priimame, kolegos? Norinčių kalbėti nėra. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šią Baudžiamojo kodekso pataisą? Pradedame balsuoti.

Už – 49, prieš – 3, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2472(2*) (priėmimas)

1-5b – Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2472(2). Tribūnoje Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Baudžiamajame kodekse buvo kriminalizuotas tiktai vaikų iki 18 metų panaudojimas pornografiniams leidiniams gaminti, bet nebuvo kriminalizuotas šių pagamintų daiktų pardavimas, platinimas, taip pat laikymas. Tai sudarydavo papildomą paklausą, vaikai nuo to labai nukentėdavo. Todėl mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs visas pastabas ir pataisymus, parengė antrąjį variantą, kurį jūs turite prieš akis, ir kviečia pritarti šiam Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 1straipsnis? Priimame 1 straipsnį.

2 straipsnis? Ir šį straipsnį priimame. Norėtų kalbėti Seimo narys V.Cinauskas. Prašom. Ne? Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar priimame šią pataisą, Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės. Kolegos, aš dar kartą kviečiu registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kolegos, dabar balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Ar priimame šį įstatymą?

Už – 39, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso papildymo 327¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2366(2*) (priėmimas)

Projektas Nr.P-2366(2) – Baudžiamojo kodekso papildymo 327¹ straipsniu įstatymo projektas. A.Sakalas supažindina su dabartine jo būkle.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra antrasis variantas, kuris pataisytas po įvairių pastabų. Jas pateikė Seimo nariai, pateikė ministras, ministro pavaduotojas G.Švedas ir kiti. Tai yra dėl mokėjimo kortelių įrangos gaminimo, rinkimo identifikavimo duomenų, pagal kuriuos gaminamos suklastotos mokėjimo kortelės. Kaip žinia, mokėjimo kortelių skandalų Lietuvoje vis pasitaiko, mes apie tai sužinome iš laikraščių, tačiau nebuvo kriminalizuota ši dalis – fiktyvių mokėjimo kortelių gamybos, įrangos laikymo ir panašiai. Todėl šiame Baudžiamojo kodekso pataisyme kaip tik kriminalizuojama ir tai. Tie, kurie laikys įrangą mokėjimo kortelėms gaminti, kurie rinks identifikavimo duomenis, pagal kuriuos bus galima gaminti mokėjimo korteles, bus baudžiami pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kviesčiau pritarti. Komiteto išvada tokia pati. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas norėtų paremti šį projektą. J.Oleko mygtukas automatiškai įsijungia, kai tik į tribūną įžengia A.Sakalas. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar priimame Baudžiamojo kodekso papildymo 327¹ straipsniu įstatymą. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą, kolegos? Balsuoti pradėjome.

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Pavedame Dokumentų skyriui sujungti visas Baudžiamojo kodekso pataisas į vieną dokumentą.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514* (priėmimas)

1-6 – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514. Priėmimas. Tribūnoje – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įgyvendinus Statistikos įstatymą, pradėtos vartoti kai kurios naujos sąvokos. Viena iš jų – vietoje “valstybinė statistika” vartojama “oficialiąją statistiką tvarkančios institucijos ir įstaigos”. Ryšium su tuo iškilo reikmė keisti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnį. Tai ir padaryta šiuo įstatymo projektu. Kviečiu priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Vienas straipsnis šiame projekte. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra. Registruojamės.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Vyksta balsavimas.

Už – 53, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2498(2*) (priėmimas)

1-7 – Patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2498(2). Priėmimas. A.Stasiulevičius – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas priėmimui ką tik minėtas Patentų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priminsiu šio projekto esmę. Esmė yra ta, jog galima suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimus naudoti patentus be savininko sutikimo. Pagrindiniame straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada tai daroma.

Seimo Teisės departamento išvada yra teigiama, yra kelios redakcinio pobūdžio pastabos, į kurias atsižvelgta. Taip pat yra atsižvelgta į Konkurencijos tarybos nuomonę. Buvo organizuoti komiteto klausymai dėl šio projekto ir visi ginčytini arba neaiškūs klausimai suderinti. Gautos kelios Teisingumo ministerijos pastabos, į jas atsižvelgta ir parengtas patobulintas įstatymo projektas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu. Siūlau priimti teikiamą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. 1 straipsnis, bazinio įstatymo 26 straipsnio pataisos. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu versti kalbėti įgaliotojo pranešėjo, geriausio pagrindinio komiteto specialisto tuo atveju, jeigu jis mano, jog Teisės departamento pastabų nereikia komentuoti arba jos nėra priimamos. Dėl 3 straipsnio, kolegos. Pone A.Stasiulevičiau, gal jūs įsijungtume mikrofoną ir pakomentuotumėte Teisės departamento pastabas? Dėl 3 straipsnio, dėl bazinio įstatymo 39 straipsnio. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš tik dabar gavau Teisės departamento išvadą, jos iki šio momento nebuvo. Teisės departamentas išreiškė tokią nuomonę: “Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, tačiau projektu siūloma keisti įstatymo 39 straipsnio 1 dalį. Ją reikėtų papildyti nuostata, kad leidimas taip pat gali būti išduodamas ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių. Atitinkamai reikėtų papildyti ir šio straipsnio 5 dalį”. Iš esmės, aš manau, toks siūlymas priimtinas, tik nesuprantama, kodėl jis atsirado dabar.

PIRMININKAS. Todėl, kad Teisės departamentas prieš priėmimą vertina priimti skirtą projektą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Komiteto vardu aš siūlau, kad Seimas apsispręstų.

PIRMININKAS. Jokio apsisprendimo dėl Teisės departamento siūlymo negali būti. Jis neturi įstatymo leidybos iniciatyvos teisės.

A.H.STASIULEVIČIUS. Tokiu atveju aš manau, kad galima tai priimti kaip redakcinę pataisą ir sutikti.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, bendruoju sutarimu priimti Teisės departamento siūlymą dėl 3 straipsnio? Priimame. 3 straipsnis priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Niekas. Registruojamės. Kai ne tabakas, ne alkoholis, ne atmintinos dienos, o rimti dalykiniai projektai, nekalba net opozicija. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Ar priimame Patentų įstatymo pataisas, kolegos? Pritariantys – už.

Už – 54, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2605 (pateikimas)

Kolegos, rezervinis 1 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2605. Pateikia komiteto pirmininkė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto esmė – šiek tiek sušvelninti atsakomybę žvejų mėgėjų, žvejų verslininkų, vandens telkinių nuomininkų ir savininkų, žuvų išteklius tiriančių mokslininkų, žuvivaisininkų už padarytus formalius ir smulkius pažeidimus. Tuo tarpu už brakonieriavimą numatyta daug švelnesnė atsakomybė. Kaip žinote, kolegos, šių metų vasario mėnesį mes priėmėme didelį šio kodekso pataisų paketą, tačiau į šiuos straipsnius nebuvo įsigilinta, tiesiog priėmėm tokias griežtas sankcijas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo ne vieną Žuvininkų sąjungos kreipimąsi dėl peržiūrėjimo itin griežtų sankcijų už smulkius, formalius pažeidimus, kurie, jeigu jie būtų taikomi, sužlugdytų ne vieną žveją verslininką. Pasakysiu, kad komitetas buvo atsakęs Žuvininkų sąjungai ir siūlė palaukti naujojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Tačiau aš pati, pamačiusi per televiziją reportažą apie tikrai sunkią žvejo dalią ir tai, kokios yra jų problemos bei kaip tai gali baigtis, pasikviečiau Žvejų sąjungos atstovus ir nemažai diskutavome šia tema. Žinodama, kaip sunkiai sekasi mums rengti ir priimti naujus kodeksus, kad realiai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas bus parengtas ir priimtas negreitai, nusprendžiau tiesiog teikti šį įstatymo projektą. Labai prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėja, jūsų nori paklausti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, dėl 7 straipsnio. Kodėl dabar toks didelis baudų skirtumas? Pirma, sakykim, buvo 40 tūkst., nors nusikaltimas, arba nusižengimas, nepasikeitė. Mes žinome, kuo gamtos resursams gali grėsti žvejyba be licencijos ir kitų įteisinančių dokumentų. Dabar staiga, galima sakyti, aštuonis kartus mažėja baudos. Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Taip, 87 straipsnis yra dėl nelegalios žvejybos. Kaip žinote, vasario mėnesį mes labai sumažinom baudas. Gal iš tikrųjų mes padarėm klaidą, o dabar atvirkščiai – griežtiname.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, turbūt pritarsime pateiktam projektui? Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2605, pateiktam G.Imbrasienės. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Plenariniame posėdyje svarstysime birželio 22 d. Jie iki to laiko spės apsvarstyti.

Tabako kontrolės įstatymo 1, 11, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2508(2). Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2509 (svarstymas)

Kolegos, pradedame (…), tiksliau, tęsiame (…) su tabako kontrolės pataisom. 1-8a – Tabako kontrolės įstatymo 1, 11, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2508(2), teiktas J.Matekonienės, ir 1-8b – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2509, taip pat teiktas kolegės Jūratės. Svarstymas. Kviečiu S.Slavicką, Ekonomikos komiteto pranešėją, paskelbti pagrindinio komiteto išvadą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komitete buvo apsvarstyti Seimo narių J.Matekonienės ir R.Survilos teikti įstatymų pakeitimų projektai, kuriais buvo siekiama išsaugoti arba iš dalies išsaugoti tabako reklamą. Komitete šiems projektams nepritarta. Pagrindiniai nepritarimo argumentai yra šie:

1. Nuo š.m. gegužės 1 d. įsigaliojo tabako reklamos draudimas. Praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko, kokių nors rimtų argumentų dėl galiojančio draudimo pateikėjai nepateikė.

2. Tiek rūkymo reklama, tiek antireklama veikia visiškai vienodai, taigi reklamos pridengimas antireklama niekuo nepagrįstas.

3. Rūkymo reklama didžiausią įtaką daro mūsų paaugliams, jaunimui, amžinąjį atilsį kardinolo V.Sladkevičiaus žodžiais tariant, mūsų išlikimo garantui.

4. Pats rūkymas šiais laikais yra daug pavojingesnis nei mūsų įsivaizduojamas įprotis. Tai tiesiog priemonė įtraukti mūsų paauglius į narkomaniją.

5. Akivaizdu, kad ekonominius nuostolius dėl tabako reklamos uždraudimo kelis kartus viršija nauda dėl tabako vartojimo sukeltų ligų ir galimo rūkančių žmonių skaičiaus sumažėjimo, todėl tabako reklamos draudimo atidėjimas nėra tikslingas žmonių sveikatos požiūriu.

Balsuojant komitete dėl reklamos draudimo atidėjimo balsai pasiskirstė taip: 5 balsavo už tai, kad pateikti projektai būtų atmesti (A.Šimėnas, V.Knašys, S.R.Petrikis, S.Burbienė ir S.Slavickas), 5 balsavo už tai, kad pateikti projektai būtų svarstomi (J.Matekonienė, R.Ozolas, A.Grumadas, K.Skrebys, O.Suncovienė). Susilaikiusių nebuvo.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mums reikėtų savo veikla ne rūpintis reklama ar antireklama, bet šviesti gyventojus, informuoti apie pavojus, kurie atsiranda pagerėjus tabako kokybei. Anksčiau, sovietiniais laikais, kai rūkėme tabaką, kuris buvo labiau panašus į pakulas ar tabako atliekas, gaisrų ir lovose, ir miškuose buvo daug mažiau, nes dėl blogos kokybės tokios cigaretės paprasčiausiai sėkmingai užgesdavo. (Balsai salėje) Akivaizdu, kad pagerėjus tabako kokybei cigaretės be traukimo sudega iki galo, tuo sukeldamos ir gaisrus. Kviečiu Seimo narius pritarti komiteto sprendimui, t.y. įvertindamas tai, kad Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymą, draudžiantį tabako produktų reklamą (įstatymas įsigaliojo š.m. gegužės 1 d.), ir 2000 m. vasario 17 d. ratifikavo konvenciją “Televizija be sienų”, draudžiančią reklamuoti tabako gaminius, be to, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje labai didėja rūkančiųjų, ypač jaunimo, skaičius, kuriam neabejotinos įtakos turi tabako reklama bei tai, kad rūkymo pasekmių kaštai nuo 1,5 iki 2 kartų viršija rūkančiųjų išlaidas rūkalams, o įplaukos į biudžetą iš tabako verslo reklamos agentūrų bei akcizų už tabaką padengia tik dalį šių išlaidų, siūlau ir kviečiu projektą atmesti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbėjote dėl abiejų projektų, taip?

S.SLAVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas padarė tokią išvadą ir mums reikia apsispręsti, ar pritariame komiteto nuomonei. Vienas – už, vienas – prieš. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegų pataisas atidžiai svarstė ir Sveikatos reikalų komitetas. Mes taip pat turime aiškią Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą. Šį kartą svarstant pataisas buvo atsižvelgta ne tik į sveikatos problemas. Mes esame ne kartą kalbėję, kad tabako vartojimo, t.y. rūkymo, sukeltos ligos kasmet Lietuvoje nusineša apie 7 tūkst. gyvybių. Antra, mes esame svarstę ir pateikę tai, kad tabako reklama labiausiai daro įtaką jaunimui, kuris pradeda rūkyti. Jaunimas pakeičia mirusius nuo tabako ir rūkymo epidemija tęsiasi. Bet šį kartą komitete buvo svarstyti ir ekonominiai aspektai. Iš reklamos gaunamas šioks toks kai kurių kompanijų pelnas pareikalauja daug daugiau Vyriausybės, biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o vėliau ir Socialinio draudimo fondo lėšų tiems žmonėms gydyti arba susirgus mokėti invalidumo pašalpas. Todėl komiteto išvada taip pat buvo nepritarti teikiamoms pataisoms. Siūlome atmesti teikiamas pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Visi draudikų argumentai yra gana keisti. Jų klausantis, atrodo, kad yra reklamuojamas pats rūkymas. Tuo tarpu tabako reklama yra skirta konkrečiam produktui. Tarkim, jeigu dabar atsirastų kokia nors kompanija, kuri norėtų į rinką įvesti naujas cigaretes, kuriose dervų kiekis yra dvigubai mažesnis negu labiausiai paplitusiose, arba nikotino kiekis kur kas mažesnis, tai ji paprasčiausiai tų cigarečių , mažiau kenkiančių sveikatai, negalėtų įvesti, nes be reklamos niekas naujo produkto nepirks. Dar kartą noriu pabrėžti, kad yra reklamuojamas konkretus produktas, o ne pats rūkymo procesas apskritai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar pritariame Ekonomikos komiteto išvadai- atmesti Tabako kontrolės įstatymo 1, 11, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. (Balsai salėje) Labai paprasta: balsuojantys už pritars Ekonomikos komiteto ir Sveikatos reikalų komitetui atmesti šį projektą, balsuojantys prieš arba susilaikantys, manys, kad yra kitas kelias.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Kolegos, ar pritariame Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, siūlymui atmesti Tabako kontrolės įstatymo pataisas, teiktas J.Matekonienės. Pritariantys – už. (Balsai salėje) Kolegos, prašome neagituoti, kaip reikia balsuoti. Kolega, Justinai, dar neaiškūs balsavimo rezultatai.

Už – 45, prieš – 29, susilaikė 7. Tabako kontrolės įstatymo 1, 11, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas.

Repliką po balsavimo – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš ne dėl rezultato, bet dėl argumentų, kurie buvo naudojami įtikinant balsuojančius. Mane ypač sujaudino gaisrų pavojus, kylantis dėl rūkymo. Labai ačiū už naujus argumentus, kurių anksčiau nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos klausimas 1-8b – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2509. Ar dar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Jeigu ne, balsuojame dėl Ekonomikos komiteto siūlymų. Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl projekto Nr.P-2059 – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ekonomikos komiteto išvada analogiška – atmesti šį projektą. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Kolegos, Ekonomikos komitetas siūlo atmesti Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2^1‑ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Ar paremiame Ekonomikos komiteto išvadą?

Už – 42, prieš – 26, susilaikė 11. Įstatymo projektas Nr.P-2059 yra atmestas.

Repliką po balsavimo – A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš tik noriu pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad atmetę 1 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimą mes nepadėjome mūsų deryboms su Europos Sąjunga, nes Europos Sąjungos direktyva nustato, kad parduodamuose tabako gaminiuose, vienoje cigaretėje esančių tabako dervų leistino kiekio normos – ne daugiau kaip 12 mg.- turi įsigalioti nuo 2002 metų, o ne 2007 metų. Tai šiuo atveju mūsų derybų delegacijai reikės prašyti atidėjimo. Ir tai tikrai nepadės deryboms.

PIRMININKAS. Dar viena replika. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, man turbūt nederėtų…

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis nesibaigė, tabako tema tęsiama.

S.PEČELIŪNAS. Taip, dar turime kelis projektus. Vienas pastebėjimas. Mes kažkodėl suplakame į vieną krūvą gaminio reklamą, arba informaciją apie gaminį, ir rūkymo žalos informaciją. Tai, ką sakė K.Skrebys, yra akivaizdus pavyzdys to, kas dabar atsitiks. Tų reklamų arba antireklamų, kaip mes jas vadinsime, kurios taip ir lieka ant cigarečių pakelių, turinys visiškai neatitinka tikrovės. Ten parašyta: “Tabakas kenkia sveikatai”. Tabakas, gulėdamas stalčiuje arba ant stalo, jokiai sveikatai nekenkia. Nemačiau nė vieno užrašo nė ant vieno pakelio, kad rūkymas kenkia sveikatai, rūkymas sukelia vėžį ar ką nors panašaus. Taigi ir mūsų gydytojai, ir tie, kurie čia taip aršiai pasisako prieš reklamą, patys nesupranta, su kuo jie kovoja. Ir yra tokia situacija, kaip sakė ponas K.Skrebys, išleidus naują gaminį, kuris mažiau kenkia sveikatai, mes negalėsime jo vartoti, nes apie jį niekas nežinos ir visi toliau nuodys save prastesniu gaminiu. Neatskyrę šių dviejų dalykų, mes sujaukiam reikalą, esam nesuprantami ir sau, ir Europos Sąjungai. Ką sakė A.Ažubalis, irgi yra faktas. Manau, prie šio klausimo mums reikės grįžti ne kartą ir ne du. Ačiū.

Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2484. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2485

PIRMININKAS. Kolegos, klausimai 1-9a, 1-9b – Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2484, teiktas R.Survilos, ir Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2485. Sveikatos reikalų komitetas juos svarstė ir buvo atmetęs, dabar atmetė Ekonomikos komitetas. Ar S.Slavickas kalbėtų dėl šių projektų tribūnoje? Nėra. Jis išdėstė komiteto nuomonę dėl visų keturių projektų. Kolegos, ar dar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, dėl R.Survilos projektų? A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas jau galioja nuo gegužės 1 d. ir nieko neatsitiko. Reklama kenčia daugiau nuo bendros ūkinės situacijos negu nuo tabako reklamos. Niekas negalėjo pateikti duomenų, kaip pasikeitė į blogesnę pusę per šį laiką, kai įstatymas jau galioja.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš manau, kad dauguma ir daugumos lyderis – frakcijos seniūnas ponas R.Survila su šiuo projektu demonstruoja savotišką dviveidiškumą, nes pats įregistravęs tam tikras pataisas, dalyvavęs derybose tiek su reklamos kompanijų atstovais, tabako kompanijų atstovais Ekonomikos komitete balsavo prieš savo projektą. Tai dar kartą parodo, kiek yra nusivažiavęs dabartinis Seimas.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir aš siūlau kiek įmanoma savo argumentuose vartoti oficialesnę leksiką. Registruojamės. Kolega Kęstuti, aš siūlau žiūrėti trupučiuką geranoriškiau į tai, kas vyksta aplinkui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2484. Registruojamės.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Ekonomikos komitetas siūlo šį projektą atmesti. Ar mes paremiame komiteto išvadą? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 9, prieš – 10, susilaikė 15. Projektas Nr.P-2484 yra atmestas.

Projektas Nr.P-2485 – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat pagrindinio komiteto atmestas. Ar dar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar pritariame Ekonomikos komiteto išvadai – atmesti Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Ar pritariame Ekonomikos komiteto siūlymui atmesti šį projektą? Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 37, prieš – 8, susilaikė 9. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas.

Replika po balsavimo. J.Beinortas ir ponas V.Martišauskas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, vienas iš aktualiausių dalykų, sujudinęs visą Seimą, yra tabako reklamos, arba, tiksliau, rūkymo reklamos svarstymas Seime. Aš noriu nuoširdžiai, kaip senas parlamentaras, užtikrinti savo jaunus kolegas: ir kolegą K.Skrebį, ir kolegą Bogušį, ir kolegą S.Pečeliūną, kad jūsų parlamentinė patirtis ir jūsų asmeninis politikų žavesys visiškai nepriklauso nuo to, kad jūs rūkote. Tačiau jeigu jūs mestumėte rūkyti, jūsų populiarumas tik išaugtų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas. Replika.

V.MARTIŠAUSKAS. Šiandien didžioji Lietuvos rūkančiųjų ir geriančiųjų dalis gyvena taip toli nuo “Malboro”, nuo makdonaldo ir nuo viskio, jie taip pat kaip prieš 10 ar 15 metų rūko “Aurorą” ir panašius dalykus, geria pilstuką, geria naminę degtinę ir jiems dar gyventi ir gyventi, kol sugebės nusipirkti “Malboro”, “Camel” arba ką nors kita. Tai yra labai skaudu. Ir aš manau, kad mūsų visuomenės sveikata kenčia ne nuo rūkymo, o apskritai nuo keisto ir absurdiško gyvenimo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2492(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, 1-10 – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2492(2). Svarstymas. O.Suncovienė paskelbia komiteto vertinimą.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Ekonomikos komitete, pasiūlymų, pataisų ir pastabų negauta ir prieita prie išvados, jog šis projektas neprieštarauja valstybės alkoholio kontrolės politikos principams. Pagrindiniai argumentai, išsakyti dėl laiko apribojimo netaikymo prekybai alkoholiniais gėrimais, būtų kelio nelegaliam verslui užkirtimas ir pirkėjo teisė laisvai apsispręsti. Taigi 9 komiteto nariams balsavus už, 1 – prieš ir 1 susilaikius, svarstomam įstatymo projektui buvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomojo komiteto išvada – A.Matulas. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas ir siūlomam projektui nepritarė. Argumentus jūs turite išdėstytus juodu ant balto, aš pasakysiu tik pagrindinę nuostatą, kuria vadovavosi Sveikatos reikalų komitetas. Mūsų nuomone, bet koks liberalizavimas, bet koks laisvių suteikimas ar kainų, ar vietos, ar laiko, ar kita prasme didina vartojimą. O tai grupei asmenų, kuriai buvo taikomas šis projektas, iš esmės neturės įtakos, nes jie ir taip perka nelegaliuose taškuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje prašo žodžio M.Šerienė. Aš kviečiu ją į tribūną.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu kalbėti prieš šią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą. Aš jaučiu liūdnas šio įstatymo pasekmes. Noriu priminti jums, gerbiamieji kolegos, kad 1998 m., prieš pat Naujuosius metus, tarsi kalėdinę dovaną mes priėmėme keletą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, mažinančių alkoholio prekybos apribojimus, taip pat leidome prekiauti ir paplūdimiuose. Ir tuoj pat vasarą, praeitą vasarą, Lietuvoje pasipylė tragedijos, masiškai skendo neblaivūs žmonės. Vidaus reikalų ministras Č.Blažys pernai labai garsiai ir viešai išreiškė susirūpinimą dėl to, kas darosi Lietuvoje. Beje, Vyriausybė iki šiol nieko nepadarė, kad šią klaidą ištaisytų. Šią vasarą vėl girdim – savaitgalį nuskendo 9 žmonės, iš jų 7 neblaivūs. Pernai mes Lietuvoje, leidę prekiauti alkoholiu paplūdimiuose, patyrėme 300 tragedijų.

Priimant tą įstatymo pataisą, buvo kalbama: mes sudarome sąlygas nelegaliai prekybai, norintys prekiauti vis tiek atsineš į paplūdimį, nusipirks iš bobutės, kuri paplūdimyje sėdės. Tačiau nė vieną vasarą dar nebuvo tokių tragedijų paplūdimiuose kaip pernai.

Mielieji, norėčiau, kad mes atsitokėtume. Lietuva yra per daug maža, Lietuva yra per daug nuvarginta caro laikų prievartinio girdymo alkoholiu, taip pat ir tų 50 labai racionalaus ir gudraus girdymo alkoholiu metų, kad mes galėtume žaisti su tuo alkoholiu kaip su žaislu.

Šiais metais aš pirmą kartą lankiausi Amerikoje. Mane daug kas nustebino, kaip pirmą kartą apsilankiusią, bet labiausiai nustebino griežtas valstybės požiūris į alkoholio vartojimo mažinimą. Stipri, solidi, moderni valstybė, labai rimtai besiginanti nuo alkoholizmo epidemijos. Ir jie turbūt šį tą padaro, o mes Lietuvoje norim atidaryti vartus, liberalizuoti prekybą alkoholiu. Madinga šiais laikais liberali politika, bet Amerika kažkodėl nesivaiko prekybos alkoholiu liberalizavimo. Jūs žinote geriau už mane (jūs daugiau kartų lankėtės Amerikoje, jūs žinote), kad parduotuvę, prekiaujančią alkoholiu, sunku rasti net valstijų sostinėse. Paplūdimiuose, skvereliuose užrašai “no alcohol”. Net įkyriai tie užrašai atrodo ant kiekvieno takelio. Tai rodo, kaip griežtai valstybė žiūri į žaidimą alkoholiu.

Mielieji, tikrai liks jūsų sąžinei ir priėmus šį įstatymą daug ką grauš sąžinė dėl didėjančios Lietuvos tragedijos. O kad mes bobutes suvaržysime, mes jų kainų tikrai nepralenksime leisdami oficialiai prekiauti per naktį, viliodami jaunimą užeiti, dar truputį išgerti besiskirstant namo. Jaunimą mes skandinsim, o bobučių tikrai nenugalėsim. Jų kaina visada bus mažesnė negu oficialioje parduotuvėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame Ekonomikos komiteto išvadai? R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš manau, kad mes iš tikrųjų išklausėme labai gražią kalbą, bet vis dėlto sprendimai neturi būti priimami vadovaujantis jausmais. Šiame įstatyme nekalbama nė žodžio apie tai, kad kas nors raginamas gerti, kad yra skatinama gerti viešose vietose. Aš taip pat pritariu, kad viešose vietose galima pakabinti skelbimus, kad negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Tai yra visai natūralu. Tačiau tarp tokių argumentų gausybės mes prarandame tą argumentą, dėl kurio mes balsuojame. O balsuojame dėl labai elementaraus klausimo – kodėl reikia riboti alkoholio pardavimą iki 11.00 val.? Nebuvo nė vieno argumento dėl ko mes balsuojame. O kovoti su alkoholizmu reikia kitomis priemonėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, aš manyčiau, kad pagrindinė valstybės politika – stengtis sumažinti svaigalų vartojimą. Čia ponia M.Šerienė paminėjo, kaip ji lankėsi Amerikoje. Man irgi teko ten būti. Tačiau kalbant apie Lietuvą, tiesą sakant, aš nustebau, kad tokiame mieste kaip Panevėžys yra viena svaigalų parduotuvė, ir tai už 4 kilometrų ir dirbanti tik iki 17 val. Man taip pat teko dalyvauti Švedijoje. Švedijoje tik vieną dieną prekiaujama alkoholiu. Todėl mes nežiūrėkime į Rusiją, į Kaliningradą, kur nuo ryto iki vakaro, visą parą prekiauja. Mes einame ne į NVS (gal yra politinių jėgų, kurios dairosi atgal į NVS), mes einame į Europos Sąjungą ir lygiuokimės į Europos Sąjungą. Todėl prašyčiau atmesti komiteto nuostatą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, registruojamės. Balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai pritarti Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Komitete 9 balsavo už, 1 buvo prieš, 1 susilaikė. Registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame teigiamai Ekonomikos komiteto išvadai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 49, prieš – 17, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo projektui Nr.P-2492(2). Kolegos, pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

Ministro Pirmininko A.Kubiliaus atsakymas į rašytinį Seimo narių klausimą

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 12.01 val. tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Vakar, t.y. praeitą posėdį esu gavęs 13 Seimo narių kreipimąsi, kad būtų galima išklausyti Ministro Pirmininko platesnę informaciją apie “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimo reikalus. Kaip visą laiką, tenka apgailestauti, kad vos vienas, atrodo, kolega, pasirašęs šį kreipimąsi, dalyvauja posėdyje. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A.Kubilių. Šiam reikalui skiriame 20 minučių. Pone Ministre Pirmininke, prašom išdėstyti teisingą Vyriausybės požiūrį per 20 minučių. Pirmiausia klaus iniciatoriai, jeigu tilps, ir kiti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, laba diena. Norėčiau labai trumpai pasakyti keletą žodžių, o vėliau, be abejo, atsakysiu į jūsų klausimus. Taip pat norėčiau pasakyti, kad turbūt dar daugiau į jūsų klausimus galėtų atsakyti Valstybės turto fondo valdybos pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, taip pat ir finansų ministras, kurie tiesiogiai dalyvavo, priimdami sprendimus ir Londone, ir kitur, ir gerai žino visą situaciją, kuri yra susijusi su “Telekomo” akcijų pardavimu.

Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tai pirmas stambios Lietuvos kompanijos akcijų pardavimas atviroje rinkoje, ir man kartais atrodo, kad mes tiesiog nelabai gerai suprantame, kas tai yra rinka, kaip jinai veikia ir kaip jinai įvertina turto vertę. Todėl aš turiu pasakyti, kad mes gavome rinkos įvertinimą mūsų “Telekomo” akcijų ir jis yra toks, koks yra. Sakyti, kad jis yra per didelis ar per mažas, būtų neteisinga, nes, kaip žinote, rinka visada teisi. Todėl, be abejo, mes galime būti šiek tiek nuliūdę, kad mūsų viltys ir mūsų įsivaizdavimas apie situaciją rinkoje prieš pardavimą buvo optimistiškesni, bet realybė yra tokia, kokia yra. Kaip rodo šios savaitės įvykiai ir Lietuvos rinkoje, akivaizdu, kad įvertinimas, kurį pateikė konsultantai ir kurį patvirtino Vyriausybė, “Telekomo” akcijų įvertinimas parduodant po 3,15 Lt, buvo tikrai labai artimas tai situacijai, kuri egzistuoja rinkoje.

Galima nagrinėti, kodėl mūsų išankstiniai vertinimai buvo optimistiškesni nei pasirodė realybėje. Kas lėmė tokią “Telekomo” akcijų kainą? Į ką reagavo rinka? Galbūt aš kelis žodžius norėčiau apie tai pasakyti.

Be abejo, vienas iš momentų, svarbių momentų, buvo tai, kad telekomunikacijų rinkų situacija pastaruoju metu nebuvo labai aiški, nebuvo labai pastovi. Daugelio analogiškų kompanijų akcijų vertė per pastarąjį laikotarpį nuo kovo mėnesio palengva mažėjo ir faktiškai artėjo prie situacijos, kuri rinkose buvo susiklosčiusi iki praeitų metų lapkričio mėnesio. Kokios gali vyrauti tendencijos tarptautinėse rinkose ateityje, tiek artimiausioje ateityje, tiek per metus, šiandien būtų sunku prognozuoti. Daryti kokias nors išvadas, kad artimiausiu metu situacija rinkose ženkliai pagerės, – tikrai tokių rodiklių ir tokių požymių mes neturėjome.

Antras momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, be abejo, yra tai, kad labai dažnai šiuo metu parduotų “Telekomo” akcijų vertė lyginama su ta verte, kuri buvo mokama parduodant kontrolinį akcijų paketą prieš keletą metų. Todėl aš noriu pasakyti, kad visiems žinoma, kad parduodant arba įsigyjant kontrolinį akcijų paketą visada yra mokama papildoma kaina, tai yra vadinamoji premija, už tai, kad yra įsigyjamas kontrolinis akcijų paketas. Antras dalykas. Be abejo, yra svarbu ir tai, kad parduodant kontrolinį akcijų paketą prieš porą metų “Telekomas” turėjo ir mobilaus ryšio licenciją. Šiandien jis tokios licencijos neturi. Situacija rinkose ateityje, “Lietuvos telekomo” akcijų vertė ateityje gali būti sunkiai prognozuojama, nes artėja “Telekomo” monopolio panaikinimas. Taip pat turėčiau atkreipti dėmesį, kad daugelis investuotojų, vertindami “Lietuvos telekomo” akcijų vertę, akcijų kainą, nurodė ir bendras mūsų šalies ekonominio gyvenimo problemas, makroekonomines problemas, taip pat pabrėžė artėjančius rinkimus, tai taip pat nepridėjo papildomų balų prie “Telekomo” akcijų vertės.

Kyla klausimas, kodėl sprendimas parduoti akcijas buvo priimtas dabar? Aš noriu dar sykį atkreipti dėmesį, kad mes neturėjome jokių pagrįstų motyvų, leidžiančių mums spręsti, kad situacija telekomų rinkose ir “Telekomo” akcijų vertė ateityje, įskaitant ir laikotarpį po metų ar dar toliau, galėtų ženkliai pagerėti. Aš išdėsčiau daug motyvų, kurie sako galbūt net ir priešingai, kad vertė gali tikrai nedidėti. Ypač įskaitant tai, kad telekomų akcijas planuoja parduoti dauguma pasaulio valstybių, rinka tikrai artimiausiu laikotarpiu (ir vidutinės trukmės laikotarpiu) bus pakankamai gausiai pripildyta analogiškų akcijų.

Taigi baigdamas norėčiau dar sykį pakartoti, kaip rodo ir šios savaitės situacija Lietuvos vertybinių popierių rinkoje, “Telekomo” akcijų įvertinimas, padarytas praeitos savaitės pabaigoje, atitinka šiandieninę situaciją rinkose, todėl aš negaliu sutikti su grupės Seimo narių prašyme išdėstyta nuostata, kad Vyriausybė akcijas pardavė kažkokia ypač žema kaina ir todėl Lietuvos gyventojai ir valstybė patiria kokių nors ypatingų nuostolių.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Ministre Pirmininke. Iš pradžių jūsų gali klausti iniciatoriai, pasirašę šį kreipimąsi. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi A.Kirkilas. (Balsai salėje) Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš norėčiau kad jūs įvertintumėte vaidmenį konsultantų, kuriems sumokėta, kiek žinau, 14 mln. litų. Vis dėlto, mano manymu, mokėti 14 mln. litų yra beprotiškai daug už tokį sandorį. Kiek žinau iš spaudos, dabar tie konsultantai apskritai dingo ir, kaip rašo spauda, jie tikriausiai išvažiavo į Maljorką atostogauti. Norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte jų vaidmenį tame sandoryje.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš nieko nežinau apie Maljorką. Kita vertus, noriu pasakyti dar sykį, kad konsultantų reikšmė tokiose transakcijose, tokiuose pardavimuose yra patarti Vyriausybei, kokia situacija bus rinkoje parduodant šias akcijas. Dar sykį kartoju, kaip matome iš šios savaitės situacijos, pakankamai tiksliai buvo atspėta, kokia kaina susiklostys rinkose. Aš galbūt galėčiau paprašyti poną S.Vaitkevičių papildomai pakomentuoti konsultantų vaidmenį.

PIRMININKAS. Prašom, kolega Stasy Vaitkevičiau.

S.VAITKEVIČIUS. Dėl konsultantų vaidmens šiek tiek norėčiau papildyti premjerą ir pabandyti atsakyti į jūsų klausimą. Šių konsultantų vaidmuo neapsiribojo vien tik patarimais. Jie buvo sindikato nariai, t.y. jie iš esmės supirko arba, kitaip tariant, šiandien, rytoj nupirks ir sumokės visą sumą už akcijas, o po to iš visų pirkėjų, kurie yra užsienyje, išskyrus Lietuvą, per tam tikrą laiką surinks tuos pinigus. Tai vienas momentas.

Dabar dėl pinigų kiekio, kurį jūs paminėjote. Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti tos sumos, nes ta informacija yra sutarties objektas ir už jos atskleidimą mums yra numatytos sankcijos. Tačiau aš galiu pasakyti, kokie yra tie mokesčiai Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje maždaug apie 7–10%, Europoje apie 3–4%. Aš pabrėžiu, kad pas mus, Lietuvoje, tai kur kas mažiau negu vidutiniškai buvo Europoje. Komisinis mokestis kur kas mažesnis.

Dėl jų išvykimo į Maljorką ir panašiai. Be jokios abejonės, jie niekur neišvyko, nes dar baigiamos sutarties įgyvendinimo procedūros, šiandien mes jau pasirašėme sąlyginę deponavimo sutartį, dar bus kiti dokumentai. Nuo rytojaus jie pradės vykdyti akcijų kurso palaikymą biržoje, jie vykdo tas funkcijas, kurios yra numatytos sutartyje.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas, po to – A.Plokšto.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, kiek supratau iš jūsų kalbos, “Telekomo” akcijų pardavimas, švelniau tariant, patyrė fiasko. Atrodo, kad jūs taip pat pripažįstate, kad Vyriausybė iš anksto žinojo, kad akcijų kaina bus nukritusi. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar reikėjo forsuoti šį pardavimą? Kas atsitiktų, jeigu ta dalis akcijų liktų Vyriausybės rankose? Ką jūs, kaip buvęs opozicijoje, sakytumėte, jeigu panašų žingsnį būtų padariusi LDDP valdžia? Ačiū.

A.KUBILIUS. Pasakyčiau, kad rinka yra rinka ir kaina buvo atspėta. (Balsai salėje: abejoju, abejoju…) Aš dar sykį noriu pakartoti, kad aš pasakyčiau… Manau, kad mūsų diskusija yra nelabai prasminga, nes iš tikrųjų tada paaiškės, kas buvo teisus ir kas buvo neteisus, kai po metų ar dvejų, kai Seimas ir Vyriausybė nutars, bus parduodama likusi akcijų dalis ir pamatysime, kokia susiklostė tuo metu kaina rinkoje.

G.KIRKILAS. Tikroji jūsų pirmojo privatizavimo kaina jau paaiškėjo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

A.KUBILIUS. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad, deja, rinka sprendžiant akcijų kainas yra kur kas objektyvesnė ir kur kas efektyvesnė negu politikai, kartu ir opozicijos. Tuo atveju aš siūlau palikti galutinį verdiktą tai pačiai rinkai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad be rinkos dar ir galvą reikia turėti, kad galima būtų žinoti, kada ir ką pardavinėti bei kokios yra kainos.

PIRMININKAS. Klausimas, kolega.

A.PLOKŠTO. Klausimas yra toks. Pirmiausia situacija, kaip buvo pasakyta, neaišku ar pagerės. Manau, kad tikrai pagerės, ypač po rinkimų. O kadangi į klausimą vis dėlto neatsakėte, tai kodėl pora mėnesių prieš rinkimus buvo už bet kokią kainą parduotas vienintelis objektas, dėl kurio mes iš esmės galime turėti kokių nors pinigų?

A.KUBILIUS. Todėl, kad nėra jokių duomenų, gerbiamasi Plokšto, kad jums valdant Lietuvą situacija rinkose kaip nors pagerėtų. Jeigu jūs galėsite pateikti tokių įrodymų, kad po metų “Telekomo” akcijos pabrangs 1ar 2 litais, tai tada mes būsime neteisūs, o jūs būsite teisūs. Bet jeigu po metų akcijos nepabrangs, tai tada jūs būsite neteisūs.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Iniciatorių klausimai išseko. Nebuvo ypač daug… (Triukšmas salėje) Ypač daug klausimų nebuvo. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagrindinis “Telekomo” akcijų pardavimo už tokią mažą kainą leitmotyvas yra pinigų trūkumas, to, matyt, niekas nepaneigs. Mano klausimas yra susijęs su kitu aspektu. Iš tikrųjų “Telekomo” privatizavimo patarėjai padarė viską, kad kainos būtų žemos. Aš pakomentuosiu kodėl. Niujorke buvo pateiktos (…), taip pat buvo pateiktos “Telekomo” akcijos – nė vienos paklausos į pasiūlą. Kodėl taip įvyksta? Todėl, kad paprasčiausiai tai nėra reklamuojama. Kodėl pas mus, Lietuvoje, fiziniams asmenims reklama, susijusi su jų galimybe investuoti pinigus į “Telekomo” akcijas, buvo tokia ribota ir tokia maža ir tik truputėlį suaktyvėjo bei pasidarė spontaniška paskutinėmis dienomis, kai pamatė tą situaciją? Visa tai perša labai paprastą išvadą, kad patarėjai, orientuodamiesi į pagrindinį savo leitmotyvą – gauti kiek galima didesnį atlyginimą ir pelną, ir tolesnį pelną antrinėje spekuliacinėje rinkoje – po kiek laiko priėmė tokį modelį, kurio nei Vyriausybė, nei mes negalėjome pakoreguoti, kuris dabar Lietuvai nėra naudingas. Buvo parinktas tas variantas, kai parduota “Telekomo” 35%, o ne 25%, pavyzdžiui…

PIRMININKAS. Prašome klausti, pone profesoriau.

K.GLAVECKAS. Dar pasakysiu 13 d…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

K.GLAVECKAS. … atspausdinta, kad 25% parduodama, o ne 35%.Tai reklamos pavyzdys. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie “Telekomo” privatizavimo modelį, kurį mes pasirinkome?

A.KUBILIUS. Aš atsimenu, gerbiamasis profesoriau, kad jūs buvote vienas iš didžiausių agituotojų ir toliau, man atrodo, agituojate, kad didžiųjų Lietuvos kompanijų akcijos būtų parduodamos būtent tokiu būdu ir kiek galima daugiau Lietuvos rinkoje. Mes daug diskutavome apie Lietuvos rinkos galimybes šitokius akcijų paketus priimti, juos išpirkti. Aš tikrai negalėčiau su jumis sutikti, kad Lietuvoje neužteko reklamos ir kad kas nors Lietuvoje, aš nežinau, kas Lietuvoje nežinojo, kad akcijos yra parduodamos. Mano įsitikinimu, visi Lietuvos gyventojai, kurie norėjo ir kurie turėjo tam galimybių, tikrai turėjo visas galimybes įsigyti šių akcijų. Kitas klausimas, kad, pasirodo, mūsų vertinimai, kokio dydžio akcijų paketą Lietuvos rinka gali akceptuoti, pasirodė galbūt irgi per daug optimistiški. Konsultantai kaip tik labai tiksliai atspėjo, kiek Lietuvos rinkoje gali būti parduota šių akcijų.

Dėl reklamos ir dėl konsultantų veiksmų kitose rinkose ir kodėl, sakykim, iš Jungtinių Amerikos Valstijų mes neturėjom didesnio investuotojų susidomėjimo, aš paprašyčiau, kad finansų ministras ar kas nors iš kolegų galėtų papildomai atsakyti.

V.DUDĖNAS. Gal aš šiek tiek atsakysiu į tai, nes dalyvavau vadinamojoje (…) Londone. Rinkos buvo supažindintos ir Bostone, Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, (…), Kalifornijoje – tai Amerika. Taip pat ir Stokholmas, Kopenhaga, (…), Londonas, Paryžius, Madridas, Frankfurtas, Ciūrichas, Viena, Amsterdamas. Tai aš nežinau, kaip mes galim sakyti, kad nepakankamai buvo reklamuota. Buvo susitikimai su fondais, investuotojais, per 2 tūkstančius investuotojų gavo informacinį paketą. Galima teigti, kad mūsų rinkoje vakar akcijos nukrito net iki 2,85 litų. Šiandien gal pakilo, bet tai koks yra rinkos įvertinimas – ar Lietuvoje, ar užsienyje. Tai koks čia klausimas gali būti.

P.GRAŽULIS. Aš truputį galiu papildyti poną ministrą. Štai (…) 13 d. rašo, kad Lietuva parduoda 25%…

PIRMININKAS. Atsiprašau, įjungiu mikrofoną Seimo nariui P.Gražuliui. Seimo narys P.Gražulis. Skaitykloje, kolegos, prašom skaityti žurnalus.

P.GRAŽULIS. Be abejonės, mane stebina tai, kad tokios didelės sumos sumokėtos konsultantams – 14 mln. litų. Aš manau, kad dėl konsultantų akcijų vertė rinkoje nei padidėjo, nei sumažėjo, jie neturėjo jokio poveikio. Manau, kad galbūt reikėjo tuos pinigus atiduoti už neapmokėtą pieną žemdirbiams, tai nebūtų 26 dieną streikų. Vis dėlto man keista tokia pinigų švaistymo politika. Kitas dalykas…

PIRMININKAS. Prašom klausti, kolega.

P.GRAŽULIS. Aš noriu paklausti, kaip vertina bendrai “Telekomo” pardavimą premjeras, kai Lietuvai lyg ir neapsimoka, o tuo tarpu suomiams, kurie nupirko, apsimoka turėti milijardinį pelną. Ar nebūtų šiandien išspręstos finansinės biudžeto problemos, jeigu pusę milijardo būtume grąžinę į biudžetą, o pusę milijardo investicijoms, paties “Telekomo” renovavimui?

A.KUBILIUS. Aš manau, rinkų specialistai gerai žino skirtumą tarp Lietuvos rinkų, tarp Lietuvos “Telekomo” ir Suomijos ar kitų stambesnių šalių su išplėtotomis telekomunikacijomis, jų kompanijų, todėl lyginti mūsų situaciją su kitomis šalimis yra neobjektyvu. Dabar dėl konsultantų darbo įvertinimo. Jau minėjo ir ponas S.Vaitkevičius, kad yra tam tikri standartiniai vertinimai ir standartiniai įkainiai. Lietuvos atveju šitie įkainiai yra tikrai mažesni už taikomus kitose Europos šalyse. Norėčiau taip pat pasakyti, kad kaina, kurią mokam konsultantams, priklauso ir nuo to, kokią kainą gaunam už parduotas akcijas. Jeigu būtume pardavę už dar didesnę kainą, būtume mokėję dar daugiau.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario J.Galdiko.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis premjere, kai vykdomas tokių didelių įmonių privatizavimas, opozicija dažnai kalba, kad to iš viso nereikia daryti, o kai Vyriausybė vis dėlto nutaria, kad reikia, sako, kad dar ne laikas, dar reikia palaukti pusmetį. Gal jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, kiek mūsų valstybė laimėjo parduodama “Telekomą”, nes nereikėjo pertvarkyti pasenusių technologijų, nereikėjo investuoti, kartu skolintis. Ir kiek šiuo atveju laimėjo į rinką einanti demokratinė valstybė, kuri galėtų parodyti, kad ji tikrai privatizuos stambiąsias įmones, kad valstybė atsisako šių įmonių kontrolės ir perduoda tai į privačias rankas.

A.KUBILIUS. Manau, kad visi tokie įvertinimai yra pakankamai sudėtingi ir subjektyvūs, bet ekonomikos ateitis yra privati ekonomika. Ir šiuo atveju visos infrastruktūros įmonės eis tuo pačiu keliu, kuriuo eina “Telekomo” įmonė ir visa telekomunikacijų rinka. Galiu pasidžiaugti, kad mes esame pakankamai toli pažengę šioje srityje… Manau, kad tie žingsniai, kurie buvo padaryti, mums leidžia kur kas ramiau žvelgti į ateitį, kai visa telekomunikacijų rinka labai sparčiai modernizuojasi, modernizuojasi visų pirma privataus kapitalo sąskaita. Visa telekomunikacijų rinka jungiasi, vienijasi ir vis labiau atsiveria atvirai konkurencijai. Todėl tai, kas buvo padaryta tiek prieš keletą metų, tiek ir šiais metais, yra tie žingsniai, kurie neišvengiamai reikalingi, būtini ir jų atidėjimas vėlesniam laikui būtų sudaręs mums papildomų problemų.

PIRMININKAS. Pone Ministre Pirmininke, laikas jūsų atsakymams baigėsi. Dėkui už papildomą, tikslesnę informaciją. Kas jos neturėjo iki šiol, galėjo ją gauti. Dėkui. Pradedame svarstyti kitą klausimą.

R.Dagys nori kalbėti. Dėl ko? Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti R.Dagys.

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos. Mes išklausėme premjero atsakymus. Kiekvienas pasiliekam prie savo vertinimų, manau…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos, pone pirmininko pavaduotojau, skaitykite Statutą! Išklausėm vertinimus, kiekvienas turim savo nuomonę. Mano galva, atsakymai yra nepakankami. Labai aiškiai suvokiama problema, kad yra mūsų turto fondas, kuris valdo mūsų turtą…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos!

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos, pone pirmininko pavaduotojau, prašome laikytis Statuto! Pasiūlymas mano yra toks. Manau, kad Seimas turėtų išklausyti detaliai pono S.Vaitkevičiaus paaiškinimus, kaip valdomas valstybės turtas. Ir, manau, atėjo laikas išsiaiškinti, kokiu būdu organizuojami visi šitie konkursai, ar nėra interesų konflikto ir panašiai. Nes tai, kas yra dabar padaryta, yra akivaizdi Turto fondo klaida. Galbūt ir nėra interesų konflikto, bet galbūt ponas S.Vaitkevičius nemoka susitvarkyti su savo pareigomis ir Seimas turėtų paprasčiausiai tai išspręsti. Akcijas galima parduoti ne urmu, o palaipsniui ir žiūrėti, kokia rinka yra gausi. Todėl aš siūlau priimti Seimui protokolinį nutarimą, kad kitame posėdyje mes skirtume laiko diskusijai su ponu S.Vaitkevičiumi.

PIRMININKAS. Aš siūlau susitarti dėl to Seniūnų sueigoje, kokia forma mes tai galime daryti, gerbiamieji kolegos. Taigi 11, 12 projektai, Nr.P-2385 projektas. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, dirbame toliau, jūs nebuvote priėjęs prie mikrofono. Paskelbęs kitą klausimą, suteiksiu jums žodį dėl vedimo tvarkos.

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385Gr. (svarstymas ir priėmimas)

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385, Prezidento grąžintas. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius – pagrindinio komiteto pranešėjas. Kol eina į tribūną, A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Aš stovėjau, jūs neleidžiate tokiu svarbiu klausimu išreikšti savo mintis. Tų, kurie surinko parašus šiuo klausimu, nepatenkino premjero atsakymai ir mes prašome, kad būtų sudaryta komisija. Mes inicijuosime, kad vis dėlto būtų ištirta visa ši problema ir pateikta Seimui. Manau, ne tik opozicija, bet ir pozicija turi domėtis šiuo klausimu. Negali taip atsitikti, kad valstybė praranda šimtus milijonų, ir viskas gražu. Mūsų tai nepatenkino.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs galite Statuto numatyta tvarka inicijuoti tai, ką sakėte, bet, mano supratimu, tiems, kurie pasirašė, buvo visiškai tas pats, ką šiandien kalba premjeras, nes nedalyvauja posėdyje.

Taigi J.Listavičius dėl Prezidento grąžinto įstatymo projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo papildymą, buvo laukiama, kada bus pateiktas Loterijų įstatymo projektas, kuriame būtų kompleksiškai išspręstas loterijų organizavimo ir tvarkymo klausimas. Kaip klausimo sprendimo vilkinimo išeitis ir buvo parengtas Investicijų įstatymo papildymas. O nurodytas užsienio investicijų ribojimas neturėjo sukelti neigiamų padarinių. Loterijų veiklos tvarkymas ir jo ekonominiai rodikliai nekelia didelio pasitenkinimo ir reikalauja greitesnio loterijų veiklos sąlygų keitimo ir ekonominių rodiklių gerinimo. Prezidento dekrete išreikštas įsitikinimas, kad naujasis Loterijų įstatymo projektas netrukus bus pateiktas Seimui ir keisti kitus loterijų organizavimą reglamentuojančius įstatymus netikslinga, kad užsienio kapitalas padidintų pinigų srautus iš Lietuvos, blogindamas mokėjimo balansą ir didindamas einamosios sąskaitos deficitą.

Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Prezidento dekrete pateiktus argumentus ir ankščiau laikęsis naujojo Loterijų įstatymo projekto laukimo pozicijos, pritaria Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo panaikinimui ir siūlo laikyti įstatymą nepriimtą bei dar kartą prašyti Vyriausybės paspartinti Loterijos įstatymo projekto pateikimą Seimui. Kviečiu Seimo narius pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui dėl įstatymo, o vėliau ir patvirtinti dekreto nuostatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau norinčių kalbėti nėra? Gerbiamasis Sekretoriate? Mano kompiuteryje nėra daugiau norinčių kalbėti.

Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad techniniai nesklandumai vis dėlto man leidžia kalbėti.

Gerbiamieji Seimo nariai, apgailestauju, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas vetavo Investicijų įstatymo pakeitimą, švelninantį draudimą užsienio kapitalui dalyvauti loterijų organizavimo veikloje. Prezidentas motyvavo, kad šio įstatymo pakeitimas yra ekonomiškai netikslingas, o jo įgyvendinimas gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Labai abejoju šiuo teiginiu, nors ekonominiu požiūriu loterija iš tikrųjų nėra išskirtinė.

Jeigu prieš porą mėnesių Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį užsienio investicijas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą bei realizavimą, jei užsienio kapitalas dalyvauja bankininkystėje, draudimo veikloje ir beveik visur, išskyrus loteriją ir valstybės saugumo bei gynybos užtikrinimo veiklą, tai iki šiol negirdėjau jokių argumentų, kodėl negalimos investicijos į loterijas. Pagaliau šis ribojimas yra (…). Šiandien, deja, finansiniai srautai iš tikrųjų eina iš Lietuvos, nes vienos loterijos, kuri užima 80% rinkos, operatorius yra užsienio įmonė, kuri už suteiktas paslaugas išveža daug neapmokestintų ar iš dalies apmokestintų milijonų. Viena iš šios dienos loterijų išnykimo priežasčių yra ne tik sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, bet ir žemas technologijų lygis. Tas lygis pagerėtų, jeigu tik būtų investicijų. Pavyzdys – jums visiems gerai žinoma loterija “Teleloto”, kurios technologija ir (…) atitinka gyventojų poreikius. Šiandien ji užima 70% visų loterijų rinkos. Noriu paklausti, ar bus neigiama pasekmė, jeigu atėjus į Lietuvą kelioms dešimtims milijonų investicijų bus statomi nauji terminalai (tokie kaip “Teleloto”) ir prie jų bus įdarbinami (…) kvalifikacijos bedarbiai, moterys – apie 500–700 darbuotojų? Tik per fizinių asmenų pajamų mokestį, apyvartos ir kitus mokesčius į Lietuvos biudžetą patektų 20–30 milijonų litų per metus.

Dar kartą akcentuoju: šiandien mes išvežam milijonus, o legalizavus užsienio investicijas tie išvežti milijonai, jeigu taip įvyktų, būtų apmokestinti. Antradienį mes visi girdėjome kultūros ministro graudžią šneką apie sumažėjusį kultūros finansavimą. Manau, kad loterijos organizavimas ir atitinkamos lėšos, investicijos – galimas variantas, jeigu tik rasime tinkamą užsienio investuotoją.

Antras Prezidento teiginys, kad šiuo metu yra parengtas ir Vyriausybėje derinamas naujasis Loterijų įstatymo projektas, todėl nereikėtų keisti kitų loterijas reglamentuojančių įstatymų, manau, irgi nėra teisingas. Turiu priminti, kad šis įstatymas, kurį mes dabar nagrinėjame, bus vienas iš lydinčiųjų Loterijos įstatymo projektą. Vyriausybė ir dabar siūlo leisti užsienio investicijas į loterijas. Todėl aš dar kartą sakau: kadangi bus numatyti didžiuliai reikalavimai nacionalinei loterijai ir paprastai loterijai, reikėtų dabar priimti šį įstatymą, kad per užsienio investicijas sustiprėtų loterijas organizuojančios įmonės, nes bus keliami labai rimti reikalavimai – turėti pusės milijono litų įstatinį kapitalą, banko garantiją. Šiandien tik dvi įmonės atitinka šiuos reikalavimus, tad nesuprantamas toks sprendimas.

Noriu priminti, gerbiamieji Tėvynės sąjungos nariai, kad šis pateiktas Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra pirmas Saulėtekio komisijos įformintas darbas. Man labai gaila, kad… Negi mes neleisim įteisinti tos Vyriausybės programos (…), su kuria dirba kapitalo rinkos grupė?

Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiu jūsų kompetencija, kurią jūs įrodėte prieš mėnesį, kai 66 Seimo nariai balsavo už šį įstatymą, todėl aš manau, kad jūs ir toliau liksite ištikimi savo nuomonei ir nepritarsite Prezidento teikiamam dekretui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi diskutuojančių daugiau nėra ir mums, kolegos, pagal 167 straipsnį reikia, pakalbėjus dėl motyvų, apsispręsti, ar priimame visą mūsų jau vieną kartą priimtą įstatymą be pakeitimų. Toks sprendimas gali būti padarytas, jeigu balsuos daugiau kaip pusė Seimo narių. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Ar kas kalbės dėl motyvų? Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Skaitydamas Prezidento dekretą taip ir nesupratau, kokia yra šios įstatymo pataisos blogybė. Prezidentas 2 savo dekreto straipsnyje sako, jog būtinos ir yra rengiamos tokios pataisos. Galbūt įvyko kažkoks aplinkos nesusikalbėjimas formuojant Prezidento nuomonę? Todėl aš palaikau pono Kęstučio Trapiko teiktą bei Seimo priimtą įstatymą ir siūlau šiandien atmesti Prezidento dekretą.

PIRMININKAS. Registruojamės.

Užsiregistravę balsuosime, ar Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, grąžintą Prezidento tobulinti, priimame be pakeitimų. Toks sprendimas bus padarytas, jeigu tokį siūlymą parems, teigiamai balsuos 71 Seimo narys.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Prezidentas grąžino mums iš naujo svarstyti Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Dabar balsuojame, ar priimame mūsų jau kartą priimtą įstatymą dar kartą be Prezidento teikiamų pakeitimų. Kas paremtų tokią nuomonę, balsuoja už.

Už – 21, prieš – 21, susilaikė 25. Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas be pakeitimų nėra priimtas.

Dabar, kolegos, balsuosime, ar priimsime šį įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pastabomis ir papildymais, tiksliau, ar paremsime Prezidento dekretą apskritai atsisakyti šio įstatymo. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Z.Mackevičius norėtų kalbėti.

Z.MACKEVIČIUS. Taip, aš pritariu, kad būtų priimta su pataisymais.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Norėčiau paremti Prezidento dekretą. Iš principo, manyčiau, būtų žalinga leisti užsieniečiams gautus pinigus išsivežti į užsienį, kaip ir tie konsultantai išsivežė. Manau, kad Prezidento dekretas yra teisingas ir tie pinigai turėtų likti Lietuvoje.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Aš tiesiog apgailestauju, kad kartais mūsų kalbos labai panašios į tas 1940 m. Seimo stenogramas, kurios buvo išdalintos.

Aš labai atsiprašau. Prieš užsienio investicijas, prieš privatų kapitalą kalbos labai keistos.

Registruojamės! Balsuosime, ar Investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymą priimti su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Taigi pritariantys Prezidento dekreto raidei ir dvasiai – už, kitaip – kitaip.

58 – už, prieš – 11, susilaikė 4. Prezidento dekreto siūlymas yra priimamas, o siūlymas buvo toks: panaikinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsnį. Gerbiamieji kolegos, Investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmestas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2489(2*) (svarstymas)

Kolegos, 1-13 – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2489(2). Svarstymas. A.Katkus – komiteto pirmininkas skaito pagrindinį pranešimą.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pateikti svarstyti projektą, kuris vadinasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Čia iškilo būtinybė pakeisti dėl to, kad yra priimtas Valstybės paslapčių įstatymas, ir neatitinka kai kurios datos ir galbūt kai kurios formuluotės, bet jos esmės nekeičia. Tiktai 1 straipsnio 3 punkte norėtųsi, kad vietoje žodžių “raštvedybos organizavimo, saugojimo, tvarkymo, naikinimo ir apsaugos” būtų įrašyta “apskaitos raštvedybos organizavimui”, į kurį įeina anksčiau pasakyti žodžiai “tvarkymo bei jos kontrolės taisyklėse”. 3 straipsnio pakeitimas. Turėtų būti tiktai pakeista data. Kad įstatymų nustatyta tvarka būtų išduodami leidimai…arba susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, bet ne ilgiau kaip iki 2000 metų, buvo iki rugsėjo 1 d., dabar – iki lapkričio 25 d., kadangi po naujų Seimo rinkimų ateis nauji žmonės, jiems reikės išduoti, todėl reikia tam tikro laiko. Aš siūlau pritarti šiam projektui, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas irgi svarstė ir šiam projektui pritarta: 11 – už ir nė vienas nebalsavo prieš, ir nė vienas nesusilaikė. Aš manau, kad komitetas pritars po svarstymo, ir bus galima įrašyti, jeigu bus pritarta,ir kuo greičiau tai patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2489(2).

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(3*) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, dirbame toliau. 1-14 – Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Praėjusį kartą buvo kalbos. Šiandien pataisos. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę ir pradedame svarstyti pataisas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia jau trečiam variantui?

PIRMININKAS. Taip, trečiam variantui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Trečiam variantui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė…

PIRMININKAS. Ne, ne. Kurie straipsniai turi? Atrodo, 2 straipsnis turi pataisų, ar ne? 1 straipsnis nieko neturi? Ne tik Vyriausybės, bet ir ponios M.Šerienės, ir L.Sabučio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …taip, kaip yra. Pradedame nuo Vyriausybės, paskui M.Šerienės, L.Sabučio.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu jūs neprieštarautumėte, galime daryti taip: iš pradžių Vyriausybės pataisos, paskui kitos pataisos, nors šiaip reikėtų eiti pastraipsniui. Ar niekas neprieštarauja?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šitaip būtų geriau.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš sutinku su jumis, kolege…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nes daug tų pataisų, tai būtų geriau.

PIRMININKAS. Taip. Taigi, gerbiamoji kolege, Vyriausybės siūlymas dėl 2 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti pasiūlymui išbraukti žodį “maksimali” ir 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip… siūlo išbraukti “iš biudžete sukauptų lėšų”. Jie norėtų, kad nebūtų faktiškai įpareigojimo vykdyti Biudžeto įstatymą, o norėtų čia įsiteisinti savo pareigą tiktai paskirstyti tiek, kiek surinko, bet niveliuoti pareigas surinkti pajamas ir vykdyti įstatymą. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas negalėjo pritarti tokiai Vyriausybės nuostatai, nes Vyriausybės pareiga yra ne tiktai paskirstyti, kiek surinko, bet ir surinkti tiek, kiek patvirtino įstatymas. Prašyčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras…

E.J.KUNEVIČIENĖ. …pritarti.

PIRMININKAS. …dešimt Seimo narių, kad svarstytume Vyriausybės pataisas? Atsiras, ar ne? Atsiras. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pataisa dėl 2 straipsnio 2 dalies. Kas argumentuoja Vyriausybės pataisą? Ministras V.Dudėnas – dėl 2 straipsnio 2 dalies.

V.DUDĖNAS. Aš manau, kad čia pateikiama neteisinga mintis, nes Kelių fondo lėšos…

PIRMININKAS. Ne Kelių fondas. 2 straipsnio 2 dalis. Gerbiamieji kolegos, kas atstovauja Vyriausybės nuomonei? Gal viceministras E.Žilevičius? Ar, kolegos, neprieštarautumėte, jeigu viceministras E.Žilevičius atstovautų Vyriausybės nuomonei? Neprieštaraujame. Pone viceministre!

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena! Iš tikrųjų šio straipsnio mintis nėra visiškai ta, kad ką nors nuo ko nors atleistume ar nekauptume papildomų lėšų. Čia kaip tik ir yra pasakyta ta reali situacija, kokia būna, kiek sukaupta lėšų tais metais, tiek tų lėšų yra atiduodama. Visiškai nėra atpalaiduojama, kad nerinktume mokesčių, bet kad būtų teisiškai sureguliuota pagal galiojančius įstatymus. Kiek surinkta, tiek reikėtų ir atiduoti lėšų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš Vyriausybės siūlomą variantą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų reikia skaityti nefilosofuotą tekstą, o tekste visiškai aiškiai užrašyta: “Turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų”. Vadinasi, čia nekalbama apie tai, kad iš valstybės biudžete Seimo patvirtintų, o iš sukauptų. Mes turime tą padėtį jau “Sodroje”, mažai pasimokėme iš “Sodros” ir mažai pasimokėme iš praėjusių metų. Dabar sėdėsime, nieko nedirbsime ir skirstysime tai, ką sukaupėme. Vadinasi, atsitiktinumo dėka, ne tai, ką privalome sukaupti vykdydami valstybės biudžetą, o tai, kas pasisekė. Nepasisekė, tai… Arba, jeigu norime išreikšti tą mintį, tai ją taip ir pateikime, kad vis dėlto vykdydami valstybės biudžetą, o nelaukdami atsitiktinumo. Todėl aš remiu komiteto pateiktą siūlymą. Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima…

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, aš dar papildyčiau, kol jūs registruojatės. Jeigu toks įrašas liktų, kaip Vyriausybė siūlo, tuo atveju nepanaudojama Vyriausybės teisė per metus naudoti skolintas lėšas, jeigu reikia piniginiams srautams sureguliuoti. O vykdant įstatymą, Vyriausybė turi teisę per metus skolintis ir ne tik iš sukauptų lėšų finansuoti asignavimų valdytojus, bet ir iš skolintų lėšų. Todėl čia tikrai Biudžeto ir finansų komitetas rimtai nagrinėjo ir nepritarė Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Registruojamės! Užsiregistravo 66. Vyriausybė siūlo kitaip redaguoti 2 straipsnio 2 dalį. Komitetas tam nepritaria. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? (Balsai salėje) Kolegos, pritariantys Vyriausybės nuomonei – už, pritariantys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei – prieš arba susilaiko. Būkite dėmesingi, kolegos. Dabar balsuojame dėl Vyriausybės pataisų.

Už – 41, prieš – 14, susilaikė 1. Priimama Vyriausybės siūloma redakcija.

Dabar dėl 6 dalies dėl biudžeto pajamų apibrėžimo. Ar jūs priėmėte dalį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitetas siūlo iš dalies pritarti. Čia suderinta.

PIRMININKAS. Suderinta, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pone viceministre! Suderinta, taip? Pone viceministre… Suteikiu žodį viceministrui E.Žilevičiui.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų mes komitete ilgai diskutavom dėl to, galbūt tokios galutinės nuostatos ir nebuvo. Čia pasiūlytas kompromisinis variantas. Bet, matot, yra traktuojama, kad Europos Sąjungos lėšos yra ne biudžetui skiriamos lėšos, o turi būti jų tikslinė paskirtis. Dėl to mes truputį abejojam, kad jeigu bus biudžetams, gali būti problemų su tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų skirta būtent biudžetui, o ne tikslinės lėšos tam tikra…

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti?

E.ŽILEVIČIUS. Būtų gerai nepritarti tai nuomonei…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai dabar aš norėčiau sužinoti, kam jūs nepritariat…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege… Gerbiamoji kolege…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Patikslintam paskutiniam variantui nepritariat ar pirmajam variantui?

PIRMININKAS. Vyriausybė gina savo siūlymą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne, mes juk suderinom ir pataisėm.

PIRMININKAS. Aš girdžiu viceministrą, kuris įgaliotas atstovauti Vyriausybės nuomonei.

E.ŽILEVIČIUS. Siūlom palikti taip, kokia buvo Vyriausybės nuomonė, kad nebūtų žodžių “skirta valstybės, savivaldybių biudžetų programoms ir valstybės, savivaldybių biudžetams”. Taip, kaip buvo, nes tai yra pajamos. Mes dabar jau šiek tiek bandom reglamentuoti ir išlaidas. Dabar mes kalbam tiktai apie pajamas. Jeigu ir nebūtų to, tai jokios čia problemos nekiltų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Ar reikėtų registruotis? Reikia. Registruojamės. Balsuosime dėl Vyriausybės siūlymų iš 2 straipsnio 6 dalies išbraukti žodžius “skirta valstybės, savivaldybių biudžetų programoms finansuoti”. Registruojamės. Aš kreipiuosi į Vyriausybę. Galbūt mums pavyktų išvengti balsavimo tų dalykų, kuriuos jūs mėginote paredaguoti kartu su komitetu? Bus keletas principinių dalykų, dėl kurių galima apsispręsti. Aš tiesiog norėčiau irgi tam tikro lankstumo ir jūsų ložėje.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kolegos, ar redaguojame 2 straipsnio 6 dalį taip, kaip siūlo Vyriausybė? Pritariantys – už.

Už – 48, prieš – 6, susilaikė 8. Vyriausybės siūlymas dėl šios dalies yra priimtas. Dabar 16 dalis, ponia pranešėja. Gal čia pavyks susitarti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …nepritarti siūlymui įrašyti žodžius “lėšų poreikis”. Komitete buvo nagrinėjama ir siūloma Vyriausybės pateiktą redakciją papildyti, kad ne tik uždavinius nurodytume programose, bet programose turi būti nurodytas ir lėšų poreikis. Kokia programa be lėšų poreikio? Tai ne programa, o koncepcija arba strategija, arba deklaracija. O jeigu programa, tai ji turi nurodyti ir finansavimo šaltinį. O šaltiniai gali būti skirtingi. Todėl komitete buvo pritarta įrašyti, kad programose turi būti numatytas ir lėšų poreikis.

PIRMININKAS. Tai čia sutartas…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė šito nenori. Nori tokią deklaratyvią formuluotę…

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Bendruoju sutarimu priimame jūsų ir Vyriausybės sutartą 16 dalies redakciją. 3 straipsnis, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia komitetas pritarė Vyriausybės variantui, o nepritarti komiteto siūlymui papildyti 3 straipsnio 3 dalį žodžiais… čia tas labai svarbu…

PIRMININKAS. Tai labai svarbu, kolegos, dėmesio!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, Kelių fondą. Vyriausybė Kelių fondą įtraukė į valstybės biudžetą. Komitetas svarstė ir atsižvelgiant į tai, kad Kelių fondas formuojamas iš specialių mokesčių, kuriuos surenka taip kaip ir “Sodra”, kur atskiras mokestis pagal įstatymą priimtas… todėl Kelių fondas suformuotas ir tvirtinamas Vyriausybės, ir jis kol kas galėtų likti atskirai. Jis galėtų būti, ir mes taip kalbėjom, kad reikėtų parengti konsoliduoto biudžeto įstatymą ir į konsoliduotą biudžetą… būtų suvestinė valstybės finansų apskaita. O Kelių fondą įtraukus į biudžetą, tikrai iškils problemų. Reikės spręsti ir švietimo, ir sveikatos, ir visus kitus klausimus, ir atrodys, kad Kelių fondui nelieka. O čia kaip tik išliekamąją vertę turintis turtas, investicijos ir infrastruktūra, kuri yra labai svarbi siekiant pritraukti visas investicijas ir kapitalą. Komitetas siūlytų neįtraukti į valstybės biudžetą Kelių fondo, palikti Kelių fondą kol kas taip kaip ir “Sodrą”, t.y. kaip savarankiškus fondus.

PIRMININKAS. Dėkoju, šį Vyriausybės siūlymą tikslinti 3 straipsnį argumentuoja V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Konsoliduoto biudžeto koncepcija kaip tik atitinka Biudžeto sandaros įstatymą. Tai neturėtų būti priežastis. Valstybės lėšos įtraukiamos į šalies biudžeto apskaitą ir dar beveik 30 nebiudžetinių fondų bei sąskaitų. Toks pinigų išbarstymas neleidžia operatyviai įtraukti į apskaitą finansinių išteklių ir efektyviai juos valdyti. Todėl Vyriausybė siūlo Biudžetinės sandaros įstatymą. Jo tikslas – konsoliduoti visų finansinių išteklių valdymą, įtraukiant juos į biudžeto apskaitą. Deja, ketinimai sukurti skaidrią sistemą susilaukia pasipriešinimo. Pasigirdo bauginimų, kad Kelių fondo reorganizavimas reikštų lėšų (…) mažinimą. Šie teiginiai neturi pagrindo, nes įtraukus Kelių fondo apskaitą į valstybės biudžetą, įstatymais numatytos lėšos, t.y. dalis akcizo už degalus ir tepalus, atskaitymai nuo realizuoto kuro, nesumažės. Vykdant reformą išliks ir Kelių fondo funkcijos. O iš keliams numatytų lėšų nė vienas litas negalės būti naudojamas jokiems kitiems tikslams. Keliams skirtos lėšos patvirtinus biudžetą bus pervedamos kaip ir dabar automobilių kelių direkcijai. Nepanaudotos lėšos nebus perskirstomos kitoms reikmėms, bet bus perkeliamos į kitus metus. Išliks nepakitusi kelių priežiūros administravimo struktūra. Fondo išlaidos bus numatytos valstybės biudžete, taigi ir Seimo nariai, ir visuomenė per savo atstovus svarstant biudžeto projekto programas galės dalyvauti plėtojant kelių procesą. Fondo ir kitų fondų reorganizavimo esmė yra ne lėšų keliams apkarpymas, kaip baiminasi reorganizavimo oponentai, kurie…

PIRMININKAS. Pone ministre…

V.DUDĖNAS. Baigiu… kurie piešia baisius Lietuvos duobėtais keliais peizažus. Reorganizavimo esmė yra finansinės veiklos konsolidavimas ir finansinis skaidrumas.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šios esmės Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Pone premjere… (Balsai salėje) Čia buvo pataisos pateikimas. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Premjeras A.Kubilius norėtų paremti šią pataisą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad čia mes turime tą klausimą, kuris, mano įsitikinimu, yra visiškai dirbtinai dramatizuojamas. Atrodo, kad priėmus tą pataisą, kurią siūlo Vyriausybė, Lietuvoje nebeliks kelių, nebeliks Kelių fondo ir iš viso visas gyvenimas sugrius. Aš siūlau bent jau Seime šitos populistikos atsisakyti. Aš nelabai suprantu, kodėl kai kurie kelininkai ar jiems atstovaujantys politikai taip yra susijaudinę ir susirūpinę dėl šitų daromų pertvarkų, apie kurias kalbėjo ministras V.Dudėnas. Juk jos kaip tik ir leidžia kurti konsoliduoto biudžeto sistemą ir labai aiškiai sako, kad Kelių fondas kaip toks išliks, bet jis įeis į bendrą biudžeto sistemą. Mane iš tikrųjų stebina toks kai kurių veikėjų nerimas. Susidaro įspūdis, kad paliečiami kažkokie labai skaudūs privatūs interesai. Dar sykį turiu pakartoti, kad šita pertvarka nesusijusi su Kelių fondo sudarymo principu. Tai yra tie pinigai, kurie šiandien pakliūva į Kelių fondą. Jie paklius po šių pertvarkų, bet tai bus apskaitoma bendrame konsoliduotame biudžete, tai bus valdoma per iždo sistemą. O Kelių fondo sąmata bus tvirtinama kartu su visu valstybės biudžetu. Baimėms ir gąsdinimams, kad sugrius Lietuvos keliai, nėra jokios vietos. Raginu priimti šią pataisą ir negriauti bendros konsoliduoto biudžeto sistemos.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius – argumentai prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, truputį norėčiau pataisyti finansų ministrą, kuris sakė, kad konsoliduoto biudžeto koncepcija perkelta į Biudžetinės sandaros įstatymo projektą. Tai yra netiesa. Šiuo metu siūloma, kad fondas būtų apskaitomas valstybės biudžeto pajamų dalyje. Aišku, pritariu premjero minčiai, kad išliks tas fondas. Bet kokiu principu bus formuojamas tas fondas, gerbiamieji? Pažiūrėkite, jau kitiems metams visiems asignavimų valdytojams planuojate sumažinti biudžeto pajamas 6,8%. Ar tai yra programinis biudžeto formavimas? Tai centralizuotas planavimas, išlikęs nuo sovietinių laikų.

Kita medalio pusė, dėl ko neigiamai atsilieps. Turi būti Vyriausybės prioritetai, kurias sritis reikia visiškai finansuoti. Pavyzdžiui, išnagrinėjus Kelių fondo biudžetą, matyti, kokie yra dideli įsiskolinimai praeitų metų. Paskolų suma viršija visą fondo pajamų apimtį, paskolas reikės grąžinti kitais metais. Jeigu bus tokia formavimo struktūra ir tokie pat principai, mes turėsime nepaprastai didelį deficitą, o tai neigiamai atsilieps visai finansų sistemai.

Jeigu būtų pasiūlytas konsoliduoto biudžeto koncepcijos variantas, būtų išlikę keli fondai, kurie būtų sujungti konsoliduotame biudžete, o jų valdymas būtų buvęs centralizuotas ir būtų pagerėjusi finansų kontrolė. Šis variantas išliko, koks buvo, tik fondai paversti specialiomis programomis, kurių išlaidos vėl bus planuojamos tam tikru procentiniu dydžiu.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kol registruojatės, aš pasakysiu vieną žodį dėl konsoliduoto biudžeto. Taip, buvo numatyta koncepcija parengti konsoliduotų biudžetų sandaros įstatymą. Jis turėjo sujunti valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir savarankiškus keturis fondus. Bet Vyriausybė nuėjo kitu keliu – atsisakė konsoliduoto biudžeto sandaros ir apsiribojo ta pačia tradicine (kaip ir buvo) nacionalinio biudžeto sąvoka. Todėl ministrą ir premjerą prašyčiau neklaidinti, kad valstybės biudžetas ir konsoliduotas biudžetas yra tas pat. Konsoliduotas biudžetas apima visus fondus, atimant perdavimus vieną iš kito. Tai yra visiškai kita teorija.

PIRMININKAS. Mūsų užsiregistravo 82. Vyriausybė siūlo redaguoti 3 straipsnio 3 dalį – išbraukti komitetų įrašytus žodžius “Kelių fondą”. Kas pritartų Vyriausybės siūlymui, balsuoja už. Kolegos, paremiantys Vyriausybės nuomonę, – už, paremiantys komitetų įsivaizdavimą, – prieš arba susilaiko.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Sauliau, ir už mane balsuok už. Prieš, atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege! 45 – už, 32 – prieš, susilaikė 1, 3 straipsnio 3 dalis redaguojama taip, kaip siūlo Vyriausybė.

Dėl 4 straipsnio susitarta, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, pritarta Vyriausybės nuomonei.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio galbūt irgi galima susitarti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Iš dalies patikslinta redakcija, čia galima palikti.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. 8 straipsnio priimama redakcija, kurią siūlo Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar 10 straipsnis. (Triukšmas salėje)

E.J.KUNEVIČIENĖ. 10 straipsnis. Jis yra diskusinis.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, ponai socialdemokratai! Pone Juozai Olekai, prašyčiau netrukdyti posėdžio!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kad savivaldybėms iš valstybės biudžeto būtų skiriamos… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Pone Etikos komisijos pirmininke, prašyčiau imtis priemonių, kad galėtume dirbti toliau. Tribūnoje kalba E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 10 straipsnio bandžiau išaiškinti finansų viceministrui, kad reikėtų atsisakyti beprocenčių paskolų išdavimo visuotinio įteisinimo savivaldybėms. Nes būna atvejų, kad savivaldybės išnaudoja limitus (atostogoms ar kitiems tikslams), joms būtinai reikia pinigų, bankai joms neskolina, o Vyriausybė skolinasi pati, moka palūkanas ir jiems paskolina. Kodėl tuo atveju Finansų ministerija iš biudžeto turi dengti palūkanas? Jiems siūlėme atsisakyti to įpareigojančio beprocenčio, o beprocentį įrašyti tik į nacionalinio biudžeto rezervą, kuris skirtas reguliuoti, kai nevykdomos savivaldybių biudžetų pajamos.

Jeigu Vyriausybė užsispyrusi ir nori čia įrašyti beprocentį, čia jos problema.

PIRMININKAS. Tokį siūlymą pateikė Vyriausybė ir L.Sabutis. Jūs neprieštaraujate tokiam siūlymui?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Balsuokite. Kaip jūs nuspręsite, taip. Jeigu jūs manote, kad Vyriausybė yra labdaros organizacija, balsuokite, kad būtų beprocentis.

PIRMININKAS. J.Šimėnas. Vyriausybė siūlo į 10 straipsnio 2 dalį įrašyti žodį “beprocentės”. Taip siūlo ir L.Sabutis. Kokia jūsų, kolegos, nuomonė?

J.ŠIMĖNAS. Aš remiu komiteto nuomonę. Pranešėja labai argumentuotai išdėstė.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pritariu šiai nuostatai, ir mes prašome, kad tokia redakcija būtų šiame projekte.

PIRMININKAS. Tokia, kokią teikė komitetas?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo siūlymą?

L.SABUTIS. Ne, kurį mūsų komitetas teikė.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl Vyriausybės ir L.Sabučio siūlymo į 10 straipsnio 2 dalį įrašyti žodį “beprocentės”. Įrašyti: “Teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos”. Toks siūlymas. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl šio siūlymo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Pritariantys Vyriausybės ir L.Sabučio nuomonei – už, pritariantys komiteto argumentams – prieš arba susilaiko. Balsuojame. Kolegos, prašyčiau dėmesio! (Triukšmas salėje) Tylos, kolegos! Tylos, tylos, tylos!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia reikėjo įrašyti žodį “pagal sutartį”. Aš jiems taip siūliau…

PIRMININKAS. Pone pranešėja, vyksta balsavimas, prašyčiau nekalbėti.

Už – 48, prieš – 24, susilaikė 1. Žodis “beprocentės” yra įrašomas.

Toliau – 14 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 14 straipsnis. Iš dalies pritariama Vyriausybės siūlymui ir patikslinta redakcija.

PIRMININKAS. Ar dėl 14 straipsnio galime susitarti? (Balsas salėje)

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia viskas.

PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio nori kalbėti viceministras E.Žilevičius.

E.ŽILEVIČIUS. Jau Seimas apsisprendė, kai dėl 2 straipsnio 6 dalies buvo kalbama. Tai yra lygiai tokia pati nuostata. Dėl to turėtų likti tas pat ir čia, nes bus nesuderinami straipsniai.

PIRMININKAS. Taigi, ponia pranešėja?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi priimame dėl 14 straipsnio 6 dalies jau vieną kartą balsuotą nuostatą dėl 2 straipsnio. Ačiū.

Dabar 16 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 16 straipsnyje Vyriausybė nepritarė, kad būtų sudaromas nacionalinio biudžeto rezervas. Kai tvirtinamas biudžetas, komitetas pasiūlė, kad būtų sudaromas rezervas. Jeigu savivaldybių pajamos nevykdomos per metus, kad būtų galima savivaldybėms padėti, čia turėtų būti beprocentinė pagalba, bet Vyriausybė tokiam variantui nepritarė, nori teikti beprocentes paskolas.

PIRMININKAS. Kolegos, Vyriausybė siūlo išbraukti 16 straipsnį. Kas dėl to kalbėtų? Viceministras E.Žilevičius argumentuoja Vyriausybės siūlymą.

E.ŽILEVIČIUS. Kadangi jau buvo nuspręsta, kad turi būti beprocentės paskolos, mes tas beprocentes paskolas ir teiksime. Sudarant rezervą vėl reikėtų papildomai numatyti lėšas, jau svarstant valstybės biudžetą papildomai reikia numatyti iš kur nors paimant, o formuojant rezervą… dėl to jį reikia teikti. Todėl siūlome, kadangi yra Vyriausybės rezervas, šiuo atveju daugiau rezervų galbūt nereikėtų, nes jau ir taip galėsime teikti beprocentes paskolas.

PIRMININKAS. Ar reikėtų registruotis, ar galima balsuoti iš karto? Galima balsuoti. Kolegos, Vyriausybė siūlo išbraukti 16 straipsnį. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo apsispręsti Seimui. Pritariantys Vyriausybės siūlymui – už. Mielos komandos girdėti iš kairės pusės.

Už – 55, prieš – 8, susilaikė 3, 16 straipsnis yra išbraukiamas. 17 straipsnis, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 17 straipsnis reglamentuoja Vyriausybės rezervo fondo naudojimą. Vyriausybė siūlo, kad šiame straipsnyje būtų įrašyta “pagal nustatytus prioritetus”. Komitetas mano, taip ir kalbėjo, kad jeigu jau aiškūs finansavimo prioritetai, tai nereikia ir Vyriausybės rezervo. Tada iš karto reikia pagal tuos prioritetus numatyti finansavimą įstatyme. O jeigu sudaromas Vyriausybės rezervas, tai jis sudaromas atsitiktiniams poreikiams, kurie negali būti numatyti tvirtinant įstatymą. Todėl mes siūlėme, kad nebūtų to Vyriausybės rezervo pagal prioritetus. Tačiau Vyriausybė nori, kad liktų, komitetas nepritarė tokiam Vyriausybės…

PIRMININKAS. Žiūriu, Vyriausybės nuomonė yra pasikeitusi.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, nepasikeitusi.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir Vyriausybė atsisako šio siūlymo?

E.ŽILEVIČIUS. Galbūt siūlau Seimui apsispręsti šiuo klausimu?

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės siūlymo išbraukti iš 17 straipsnio 2 dalies žodžius “pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus”. Kas pritartų, kolegos, tas balsuoja už. Vyriausybė siūlo išbraukti, komitetas prieštarauja šių žodžių išbraukimui.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, nutraukiu balsavimą. Aš turiu komiteto išvadą nepritarti Vyriausybės siūlomų žodžių išbraukimui. Vadinasi, Vyriausybė siūlė. Reikia žiūrėti tada į kitą dokumentą, jeigu taip iš tikro yra netikslu. Ne, ne komitetas siūlo išbraukti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitetas nepritarė, komitetas pasiūlė išbraukti, o Vyriausybė nepritarė tam išbraukimui.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolegos. Taigi dėl Vyriausybės siūlymo dėl 17 straipsnio. Vyriausybės siūlymas yra išbraukti, ar ne? Palikti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė siūlo palikti.

PIRMININKAS. Vyriausybė siūlo palikti žodžius “pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus”.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip taip.

PIRMININKAS. Kolegos, labai atsiprašau. Pritariantys Vyriausybės nuomonei – už.

Už – 44, prieš – 17, susilaikė 5. Vyriausybės siūlymas dėl 17 straipsnio yra priimamas.

24 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia kaip tik ir buvo tas. Ne. “Nepritarti siūlymui 8 punktą papildyti žodžiais “skiria savivaldybių biudžetų programoms finansuoti”. Na, čia patikslinta redakcija.

E.ŽILEVIČIUS. Čia jau buvo apsispręsta anksčiau.

PIRMININKAS. Sutariame. Žodžiu, visur – “skirta valstybės biudžeto vykdomoms programoms arba savivaldybių biudžeto programoms”, pasirenkame šitą redakciją, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Iš dalies suderinta.

PIRMININKAS. Dėl 24 aišku.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 28.

PIRMININKAS. 28 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Sprendimą reikėtų Seimui priimti.

PIRMININKAS. Komitetas siūlo išbraukti 7 dalį, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Nepritarė siūlymui Vyriausybė. “Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (…) gali būti laikinai nevykdomi”. Kodėl negalima pritarti…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kodėl negalima pritarti tokiai Vyriausybės pozicijai? Prieštarauja Konstitucijai. Jeigu tai bus priimta, teks kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Konstitucijoje parašyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai savarankiški, o čia Finansų ministerija iškeliama virš savivaldybių tarybų, lyg ir savivaldybių tarybos privalo atsiskaityti ir vykdyti Finansų ministerijos nurodymus. Aš manau, kad čia… Prašyčiau Finansų ministeriją sutikti, nes tikrai, aš jums sakau, aš pati kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, nes čia prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų mes norėjome griežčiau reglamentuoti tą tvarką, kad savivaldybės tvirtintų biudžetus. Iš tikrųjų šiuo metu nėra kokių nors sankcijų, jeigu savivaldybė nepatvirtina biudžeto, ištisus metus gyvena su nepatvirtintu biudžetu, tvirtina sąmatas. Tai, sakykime, nenormali situacija. Dėl to šioje vietoje yra siūlomas toks sugriežtinimas, kad jeigu per 2 mėnesius nepatvirtina biudžeto, tai gali būti laikinai sustabdoma, kad savivaldybė žinotų, imtųsi visų priemonių ir biudžetas būtų laiku patvirtintas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai negalima…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai tada…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, aš jums nesuteikiu žodžio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jėzau, Marija, tai ką jūs pridarysite? Kai žmogus negaus pašalpos, vaikai negaus…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, pone komiteto pirmininke. Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Kviečiu registruotis. Registruojamės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės biudžetas ir tai gauna 1/12, jeigu nepatvirtintas.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja! Registruojamės, kolegos. Dėl vedimo – tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pranešėja pagal Seimo statutą turi teisę kalbėti. Kodėl jūs išjungiate mikrofoną ir neleidžiate pranešėjai pateikti klausimą?

PIRMININKAS. Pone Juozai, taip širdy nesijuokiate, kolegos, iš dabartinės savo kalbos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pažiūrėkit Konstituciją.

PIRMININKAS. Mūsų užsiregistravo 74 Seimo nariai. Vyriausybė nepritaria pasiūlymui iš 28 straipsnio išbraukti 7 dalį. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš negirdėjau siūlymo, jeigu… Frakcijos seniūno pavaduotojo aš negirdėjau jokio siūlymo. Dėl vedimo tvarkos. Ponia pranešėja!

E.J.KUNEVIČIENĖ. … o čia nieko, tai yra nesąmonė.

PIRMININKAS. Kolegos, aš suprantu, bet…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Na, negalima, nesąmonė, priiminėti iš užsispyrimo. Negalima.

PIRMININKAS. S.Kaktys – dėl vedimo tvarkos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūsų užsispyrimas jau visiems aiškus.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja! Pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš prašyčiau įvertinti pranešėjos replikas stovint tribūnoje ir priimant įstatymą. Dėl vedimo tvarkos – S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau taip nesijaudinti, o elgtis ramiau. Klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus, nes savivaldybės nepriimdamos biudžeto paskui daro išlaidas ir sukelia labai daug problemų. Reikėtų šią situaciją įvertinti, dar sykį pažiūrėti, todėl frakcijos vardu siūlyčiau šioje vietoje padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti? Yra daroma 28 straipsnio priėmimo pertrauka. Dėl Vyriausybės siūlymo dėl 7 dalies apsispręsime vėliau. Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, juk pagal Konstituciją ir Seimo statutą mes visi esame lygūs, tarp jų ir jūs. Jūs tik turite vieną prievolę – pirmininkauti. Nutraukinėti pranešėją, kol ji reiškia nuomonę… Ji juk daug geriau nei mes visi įsigilinusi į įstatymo projektą, nes ji yra pranešėja. Jos nuomonę vis dėlto išklausykime, juk visi dirbame Lietuvos labui, o ne dėl kažkokių interesų.

PIRMININKAS. Pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš prašyčiau įvertinti šią pastabą, skirtą man, kiek aš buvau neteisus perspėdamas pranešėją, kad ji kalba tada, kai motyvuoja kiti, kad ji kalba tada, kai ji negali kalbėti. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, 31 straipsnis. (Balsai salėje) Dėl 28 straipsnio. Dabar 31 straipsnis.

E.ŽILEVIČIUS. Jis lygiai taip pat susijęs su ta replika.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Vyriausybės atstove. Žodis pranešėjai E.Kunevičienei dėl 31 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 31 straipsnis.

PIRMININKAS. Nepritarti…

E.J.KUNEVIČIENĖ. …pasiūlymui išbraukti žodžius “ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos”. Čia prašyčiau paaiškinti, jeigu galima. Viceministras tegul paaiškina, nes čia reikia priimti balsuojant sprendimą.

PIRMININKAS. Pone viceministre, dėl pasiūlymo dėl 31 straipsnio. (Balsai salėje)

E.ŽILEVIČIUS. Jis susijęs su prieš tai einančiu straipsniu, ką mes ir kalbėjome. Jeigu nepatvirtina, atitinkamai tada finansuojama 1/12. Jeigu daroma ano straipsnio pertrauka, reikėtų ir šito tada kartu daryti.

PIRMININKAS. Viso 31, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

E.ŽILEVIČIUS. Taip.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tada darome pertrauką.

PIRMININKAS. Dėl 33.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų finansavimas. Čia yra pasiūlymas ir Vyriausybė jam nepritarė. “Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai mokėjimo paraiškas patvirtintiems asignavimams gauti teikia Finansų ministerijai laikydamiesi Finansų ministerijos patvirtintos iždo procedūros. Jeigu asignavimų valdytojai per 15 dienų lėšų negauna, jiems mokami delspinigiai. Delspinigių dydis nustatomas vidutinė praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų norma, kuri mokama už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas litais, padidinus iki 10 punktų.”

Čia tas pasiūlymas, konkrečiai aš jį įregistravau, kad Finansų ministerija nebūtų vien tik viršininkas visiems, o kad irgi vykdytų įstatymus ir laiku atsiskaitytų su asignavimų valdytojais, kad nebūtų tokių problemų, kaip buvo šiemet, kad 3 mlrd. asignavimų valdytojų negauta pinigų. Jeigu laiku Finansų ministerija nesumoka, tai ji turi skaičiuoti delspinigius ir tada už tai jau reikės atsiskaityti, kai pateiks Seimui ataskaitą dėl biudžeto. Čia yra finansinė drausmė, ji yra privaloma. Tarp įmonių yra nustatytos tokios sąlygos, o valstybės mastu tai neįtvirtinta. Žinoma, kad Vyriausybė tam nepritarė, nes lengviausia – kiek turiu, tiek daviau, ir jokios atsakomybės.

PIRMININKAS. Viceministras E.Žilevičius dėl 33 straipsnio.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų, jeigu susidaro valstybėje sunki ekonominė situacija ir neturėdama lėšų pati valstybė pradės mokėti biudžetinėms įstaigoms delspinigius, iš tikrųjų mes, matyt, turėsime labai daug skolintis, kad galėtume mokėti delspinigius, kuriuos po to, ko gero, reikės ir nurašyti. Mes įsipiname į tokį voratinklį, kurio neturėtų būti. Mes kalbėjome su tarptautiniais ekspertais, ir nė vienas negalėjo pasakyti, kad pasaulyje būtų tokia praktika. Siūlome nepritarti šiam punktui.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių.

Registruojamės! Komitetas siūlo papildyti įstatymą nauju 33 straipsniu. Jis yra įrašytas. Vyriausybė mano, jog tokio straipsnio nereikia. Ponia pranešėja, kol registruojamės, prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėjau dar vieną žodį. Viceministras pasakė netiesą, kad niekur netaikoma. Jūs buvote Amerikos ižde ir žinote, kad taikoma, nes asignavimų valdytojas skaičiuoja palūkanas, jeigu laiku neužmoka. O iš kur jam paimti lėšų, kad kompensuotų? Taigi taip ir lieka – asignavimų valdytojai skolingi ir skolingi.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Vyriausybė nepritaria pasiūlymui papildyti įstatymo projektą nauju 33 straipsniu. Kas palaikytų Vyriausybės nuomonę – už, kas kitaip – tas kitaip.

50 – už, prieš – 8, susilaikė 7. 33 straipsnis yra išbraukiamas.

Gal galime atsisakyti dabar ir 34 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Atsisakome ir 34 straipsnio. Dabar 35 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Irgi Vyriausybė nepritarė, kad jeigu valstybės biudžeto tris mėnesius iš eilės išlaidos mažesnės kaip 24% metams patvirtintų išlaidų, Vyriausybė įstatymo nustatyta tvarka teikia Seimui patikslinto biudžeto įstatymo projektą. Kaip tik dabar viceministras ir pasakė, kad jis finansuos tiek, kiek yra, ir jam su Seimu nėra čia ko užsiimti, jis ir pats gali viską tvarkyti. O vis dėlto Seimas, manau, turėtų užsiimti. Jeigu tris mėnesius iš eilės nevykdo biudžeto ir daugiau kaip 24% išlaidų nefinansuoja, matyt, kad nesusidarytų problemų, reikia iš karto įstatymu įtvirtinti, kad ateitų į Seimą.

PIRMININKAS. Viceministras pateikia Vyriausybės nuomonę dėl 35 straipsnio.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų tai yra neatmetama įstatymo projekte, kad turi būti tikslinamas valstybės biudžetas. Kai yra nesurenkamos lėšos esant tam tikrai valstybės ekonominei situacijai, valstybės biudžetas tikslinamas, bet būtent įdėti tokią nuostatą, kad per tris ar per kiek mėnesių… Sakykim, bus tokia situacija, kad gruodžio 30 d. ar 31 d. jos bus mažesnės. Tokiu atveju būtinai turėsime eiti į Seimą ir tikslinti biudžetą mažinant. Todėl mes manome, kad pagal iždo procedūras yra numatyta, kaip finansuojama, jeigu nesurenkamos pajamos, ir ta galimybė įstatymo projekte yra, kad biudžetas turi būti patikslinamas atitinkamai nesurenkant pajamų, bet reglamentuoti, po kiek mėnesių tai daroma, mūsų nuomone, nereikėtų.

PIRMININKAS. Taigi siūloma išbraukti 35 straipsnio 1 dalį, ar ne? Alg.Butkevičius – prieš Vyriausybės siūlymą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tikrai Biudžeto ir finansų komitetas yra pateikęs gerą pasiūlymą. Jeigu paanalizuosime praėjusių metų biudžeto pajamas ir išlaidas, šiandien niekas negali atsakyti, kodėl Vyriausybės – tiek R.Pakso, tiek kitos – neatėjo į Seimą laiku su kitu valstybės biudžeto įstatymo projektu. Dėl to metų pabaigoje susidarė labai didelis fiskalinis ir bendras finansinis deficitas. Šiandien niekas apie tai nekalba, kaip tą deficitą likviduoti. Jeigu būtų priimta ši nuostata, tai tikrai įpareigotų tiek Finansų ministeriją, tiek Vyriausybę atsakingiau žiūrėti į daromas išlaidas, jeigu neturime pajamų, operatyviau spręstų finansines problemas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius – už.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad visų pirma toks mechaninis požiūris, man atrodo, nėra racionalus, nes išlaidos yra planuojamos ketvirčiais ir skirtingų ketvirčių jos nėra vienodos kaip ir pajamos. Toks mechaninis įrašymas neturi jokios prasmės. Ir deficito finansavimas yra skirtingas, priklauso nuo to, kaip yra planuojamas ir skolinimosi grafikas. Galų gale ir ekonomikos sezoniniai svyravimai yra skirtingi. Todėl toks mechaninis planavimas, kad per tris mėnesius iš eilės išlaidos mažesnės už 24% metams patvirtintų išlaidų, neturi racionalaus pagrindo.

PIRMININKAS. Registruojamės! Vyriausybė siūlo išbraukti 35 straipsnio 1 dalį. Užsiregistravę balsuosime dėl šio siūlymo.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Ar išbraukiame, kaip siūlo Vyriausybė, 35 straipsnio 1 dalį? Pradedame balsuoti.

38 – už, prieš – 23, susilaikė 8. 1 dalis yra išbraukiama.

Dabar paskutinis siūlymas. Pritarta, ar ne, dėl 2 straipsnio, dėl Vyriausybės?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, ar…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dabar J.Listavičiaus.

PIRMININKAS. Tuoj. Aš atsiprašau, nori kalbėti G.Kirkilas. Kokiu klausimu, kolega?

G.KIRKILAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

G.KIRKILAS. Aš tiesiog esu labai nustebęs, kad susidaro toks įspūdis, jog vykdomosios valdžios atstovai nėra skaitę Konstitucijos, nes finansų viceministro kalba…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos!

G.KIRKILAS. Dėl vedimo tvarkos. Mano nuomone, pagal mūsų Konstituciją, taip pat pagal kitų šalių demokratines tradicijas visur parlamentai turi didelę įtaką finansams, ypač biudžetui. Tai kuo čia reikia stebėtis, gerbiamieji kolegos? Aš manau, kad dabar buvo priimtas iš esmės antikonstitucinis sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai, kolega, kur jūsų siūlymai dėl vedimo tvarkos? Kolegos, paskaitos – tai nėra kalbėjimas dėl vedimo tvarkos. J.Listavičiaus siūlymai, ponia pranešėja. J.Listavičiaus siūlymas dėl 20 straipsnio. Jūs pritarėt, ar ne, J.Listavičiaus siūlymui?

E.J.KUNEVIČIENĖ. J.Listavičiaus siūlymui…

PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir problemų nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …ir nėra problemos. O dėl ponios M.Šerienės…

PIRMININKAS. Dėl J.Listavičiaus siūlymų, kolegos, niekam nekyla problemų? Siūlymas yra priimtas. M.Šerienės siūlymai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia yra moderniųjų konservatorių. M.Šerienė teikia… Oi, krikdemų… Biudžeto ir finansų komitete pritarta tiktai vienai – dėl redakcijos, o visiems kitiems siūlymams nepritarta.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt atsiras 10 Seimo narių, kurie manys, jog reikia svarstyti M.Šerienės pataisas? Taigi 2 straipsnio 2 punktas, ponia pranešėja. Jūs dar komentuotumėt ar jau ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 2 punktą žodžiais: “Pateikęs paraišką valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių finansų tarnyboms”. Ponia M.Šerienė norėtų, kad būtų parašyta…

PIRMININKAS. Kitaip.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Asignavimų valdytojus siūlo keisti į sąvoką “valdytojų institucija”. Asignavimų valdytojas yra jau pripažintas, priimtas ir Vyriausybė taip traktuoja. Komitetas manytų, kad gal nereikia sutapatinti su institucija, nes asignavimų valdytojas nėra tapatus institucijai. Krašto apsaugos ministerija, pavyzdžiui, yra asignavimų valdytoja ir gali valdyti kelias institucijas ir kelis departamentus. Taip pat ir Švietimo ministerija yra asignavimų valdytoja, o institucijos, kurios gauna asignavimus, yra mokyklos, švietimo įstaigos, todėl asignavimų valdytojas ir institucija nėra tas pat. Ir komitetas nepritarė, ir Vyriausybė nepritarė ponios M.Šerienės siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo nare Marija Šeriene, ar jūs neatsiimate savo siūlymų?

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taupydama laiką ir matydama, kad aš vis tiek kai kur pralaimėsiu, kai kurias savo pataisas atsiimsiu. Ir tą aš atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. 2 straipsnio 18 punktas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitetas siūlė pritarti Vyriausybės pateiktam variantui, kuris numato galimybes sudaryti biudžeto specialiąsias programas, o ponia M.Šerienė siūlo tai išbraukti. Tačiau specialiosios programos čia turėtų būti įrašytos. Pasakykit tada jūs…

PIRMININKAS. Seimo narė… Aš atsiprašau, ne ta lentelė iššoko. Seimo narė M.Šerienė. Prašom paprašyti žodžio. Seimo nario M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Noriu paprašyti Seimo narių dėmesio ir palaikymo.

PIRMININKAS. Dėmesio, kolegos!

M.ŠERIENĖ. Gal ir pritarčiau specialiosioms programos, jeigu jose nebūtų painiojamos biudžeto lėšos ir lėšos iš kitų šaltinių. Iš tikrųjų tai įneša daug neskaidrumo. Jeigu atkreipsite dėmesį, 32 straipsnis, atrodo, kalba apie tai, kad visos nepanaudotos biudžeto lėšos metų gale grąžinamos, išskyrus specialiųjų programų lėšas. Taigi mes sujauksime apskaitą ir bus daug neskaidrumo, jeigu į specialiąsias programas įpinsime ir biudžeto lėšas, ir lėšas iš kitų šaltinių, todėl aš siūlau išvis išbraukti visus straipsnius, kurie kalba apie specialiąsias programas.

PIRMININKAS. Registruojamės. Kol registruojamės, žodis pranešėjai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš galiu paaiškinti, jog ponia M.Šerienė ne visai teisi, nes Seimas ką tik balsavo už Vyriausybės variantą, kad net Kelių fondas turi likti kaip specialioji programa. Ir tikslinės lėšos gali būti. Dabar ir ponas finansų ministras pasakė, kad tos lėšos niekam kitam nebus paimtos ir liks tame fonde, todėl būkit gera kol kas sutikti su Vyriausybės variantu, o ateityje, kai bus konsoliduotas biudžetas, tada klausimai ir bus išspręsti.

PIRMININKAS. M.Šerienė reikalauja balsuoti dėl jos siūlymo išbraukti 2 straipsnio 18 punktą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai būtų labai blogai…

PIRMININKAS. Užsiregistravo 66. Komitetas nepritaria, Vyriausybė nepritaria. Kas palaikytų M.Šerienės siūlymą išbraukti 2 straipsnio 18 punktą?

Už – 3, prieš – 24, susilaikė 26. Siūlymui nėra pritarta. 4 straipsnio 1 punktas. Dėl vedimo tvarkos – M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš visas kitas iki 10 straipsnio, kuris kalba apie savivaldybes, atsiimu.

PIRMININKAS. Iki 10 straipsnio?

M.ŠERIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taigi 10 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 10 straipsnis – papildyti 19 straipsnio 5 punktą žodžiais “ir priemonių uždaviniams pasiekti” ir išdėstyti taip: “Asignavimų valdytojų programų, uždavinių ir priemonių uždaviniams pasiekti vertinimo kriterijus”. Strateginio planavimo metodika numato programų, uždavinių, o ne priemonių vertinimo kriterijus. Pačių uždavinių. Priemonėms reikėtų numatyti lėšas, o ne kriterijus.

PIRMININKAS. Dėkui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Todėl nepritaria Vyriausybė, nepritaria komitetas. Vyriausybės konkrečiai negauta…

PIRMININKAS. Mes kalbam dėl 10 straipsnio, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Dėl 19 straipsnio papildymo 5 punktu.

PIRMININKAS. Dėl 10, gerbiamoji kolege, dėl 10 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ji atsiėmė iki 10 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, bet ten įrašyta: “papildyti 19 straipsnį 5 punktu”. Tam nepritariam.

PIRMININKAS. Papildyti 10 straipsnio 2 punktą. Mes kalbam apie 10 straipsnį. Šeštoji komiteto pozicija. Jūs tiesiog per toli nuėjot…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš nuėjau iki dešimtos pozicijos. Šešta pozicija – pakeisti ir papildyti 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kol baigsis biudžetiniai metai, savivaldybėms…”. Čia parašyta “gali būti”, o siūlo išbraukti ir įrašyti “turi būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam praėjusio ketvirčio pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų”. Nepritarta. Tai pablogintų savivaldybių būklę, nes dabartiniu metu paskolos teikiamos pagal poreikį. Jos gali būti teikiamos kiekvieną mėnesį, o ne ketvirčiui pasibaigus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi turi būti “ir praėjusio ketvirčio”. Mes dabar šnekam, nes nepalūkaninių nėra, jau tenai atsirado beprocentės…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė siūlo palikti “gali būti”.

PIRMININKAS. Taip. Ponia pranešėja, M.Šerienė nori pateikti savo pataisas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašom.

PIRMININKAS. Turi būti “ir praėjusio ketvirčio”.

M.ŠERIENĖ. Noriu atkreipti dėmesį į tą demagogišką komiteto suformuluotą išvadą – pablogintų padėtį. Įdomu, kiek pernai savivaldybės gavo paskolų, kai nesurinko 250 mln. planuotų pajamų? Šiais metais nesurinkta 80 mln. planuotų pajamų. Kiek savivaldybės gavo, kiek ta padėtis yra pagerinta? Kodėl savivaldybės yra taip prasiskolinusios netgi valstybei? Ta mano pataisa priverstų Vyriausybę, Finansų ministeriją atsiskaityti su savivaldybėmis už planuotas pajamas, t.y. atiduoti savivaldybėms tiek, kiek yra suplanuota. O kodėl praėjusio ketvirčio? Todėl, kad ketvirčiui pasibaigus jau būtų galima suskaičiuoti, kiek neįvykdyta planuotų pajamų, ir Vyriausybė konkrečiai atiduotų tiek, kiek praeitą ketvirtį neįvykdyta. Ne kada nori, ne kaip nori, ar gali, ar negali atiduoti, bet privalėtų atiduoti savivaldybėms tai, kas suplanuota.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš šį siūlymą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vis tiek turėtume laikytis kažkokio gal net ir loginio mąstymo. Vieną kartą mes jau perėjom per visą tą ir suderinom su ministerija. Dabar tai, ką mes priėmėm, patvirtinom, vėl pradedam, atsiprašau, iš tuščio – į tuščią, vėl pradedam revizuoti. Įsivaizduokit, dabar priimam tą pasiūlymą. Tai ką tada mes darėm prieš tai? Turbūt reikėtų išvis apsispręsti ir tai, kaip komiteto yra nurodyta, jog tai, ką komitetas nurodė, tai, ką dabar gali, sakykim, pasiūlyti Finansų ministerija, ir viskas, kai nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams. Apie tuos galima kalbėti. Dabar mes priėmėm viską ir vėl iš pradžių. Tai kiek čia galima žaisti? Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. M.Šerienės geranoriškumas baigiasi ties 10 straipsniu ir aš, kolegos, nieko negaliu padaryti. Registruojamės. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Pradedame balsuoti dėl M.Šerienės siūlymo – kitaip redaguoti 10 straipsnio 2 punktą. Pritariantys M.Šerienės redakcijai – už, pritariantys komitetui ir Vyriausybei – prieš arba susilaiko.

Už – 3, prieš 36, susilaikė 22, siūlymui nėra pritarta.

17 straipsnio 2 punktas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia redakcija, žodį “paprastai” redaguojant galės išbraukti.

PIRMININKAS. Jūs neprieštaraujate, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne. Čia redakcija…

PIRMININKAS. Šis siūlymas yra priimamas ir išbraukiamas iš paskutinio sakinio žodis “paprastai”.

18 straipsnio 2 punktas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 2 punktui negalima pritarti, nes 18 straipsnis reglamentuoja apyvartos lėšas valstybės biudžeto, o ponia M.Šerienė nori tas pačias lėšas iš karto priskirti savivaldybių biudžetams. Todėl nepritaria nei komitetas, nei Finansų ministerija.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Kadangi nepriimta 10 straipsnio 2 punkto pataisa, tai šitas irgi netenka prasmės ir aš atsiimu, nes jis susijęs su 10 straipsnio …

PIRMININKAS. 20 straipsnis. 20 straipsnio redakcija. Ponia pranešėja, jūs nepritariate, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nepritaria. Ne vėliau kaip prieš 75 dienas yra nustatyta Konstitucijoje. Ponia M.Šerienė siūlo kitaip, negu nustatyta Konstitucijoje. Čia yra taip, kaip įrašyta Konstitucijoje.

PIRMININKAS. Dar siūloma išbraukti 20 straipsnio 3 dalį, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Irgi nepritaria. 3 dalies išbraukimas susilpnintų lėšų naudojimo kontrolę.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. 105 kalendorinės dienos neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucijoje parašyta “ne vėliau”, o aš siūlau “likus”. Taigi tikrai ne vėliau kaip 75 dienos. Manau, kad Seimas turėtų daugiau laiko panagrinėti ir daugiau laiko liktų savivaldybėms, tvirtinant savo biudžetus. Kas yra 3 punktas – gali būti pateikiami apribojimai? Manau, kad kiekvieną kartą tvirtinant biudžetą ir be to “gali būti” Seimas galėtų įrašyti, ir būtų įstatymas. O čia tas “gali būti” tikrai neapibrėžtas dalykas.

PIRMININKAS. Kolegos, čia du skirtingi dalykai: 20 straipsnio 1 dalies redakcija pateikia, suderina ir vietoj 75 kalendorinių dienų 105 dienos. Kas pritartumėte M.Šerienės siūlymui dėl 20 straipsnio 1 dalies, pritariantys – už, kiti – kitaip. M.Šerienės siūlymas kitaip redaguoti 20 straipsnio 1 dalį. Jeigu pritariate M.Šerienės siūlymui – už.

Už – 14, prieš – 15, susilaikė 22, siūlymui nėra pritarta. M.Šerienė siūlo išbraukti 20 straipsnio 3 dalį. Gal dar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Taigi kas pritartų M.Šerienės siūlymui išbraukti 20 straipsnio 3 dalį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, 4 punktą. Jūs 19-to…

PIRMININKAS. 20 straipsnis. 20 straipsnio 3 punktą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ten sumaišyti jos straipsniai.

PIRMININKAS. Ten netikslūs straipsnių pavadinimai. Už – 4, prieš – 9, susilaikė 23, siūlymui nėra pritarta.

Toliau siūlymai dėl 21 straipsnio, kuris įvardytas 19. Rodos, ten 21 straipsnis, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Tikslinti 5 punktą, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia neatitinka strateginio planavimo metodikos, dėl to nepritarta.

PIRMININKAS. Ponia Šeriene, neatsiimate savo siūlymo? Seimo narė M.Šerienė dėl 21 straipsnio 5 punkto.

M.ŠERIENĖ. Tikrai nesikerta su metodika. Buvau išvykusi į Ameriką porą savaičių šiais metais, studijavau JAV finansų valdymą, kaip tik iš ten ir parsivežiau, kad reikia ir priemonių vertinimo kriterijų. Liaudiškai pasakius, mokyklai duotas uždavinys išleisti sveikus vaikus. Jeigu vertinsime tik uždavinių kriterijus, tai sveiki vaikai, ir tiek. Bet būtina įvertinti ir priemones, kokiomis priemonėmis pasiektas uždavinys, ar pastatytos brangios ligoninės kiekvienoje savivaldybėje ir vaikai gydyti? Ar mokykloje įdiegta sveika gyvensena, kuri atsieina šimtus kartų turbūt pigiau. Norint eiti prie tikrojo strateginio planavimo, būtina vertinti priemones uždaviniams pasiekti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – argumentai prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia mes turėtume matyti eiliškumą: programos, uždaviniai ir priemonės. Jeigu kalbame net apie priemones, sakykim, trečią lygį, tai kas jas sudarys ir kas turės vertinti kriterijus. Tai čia tik asignavimų valdytojai. Ar čia patenka šis lygis į Biudžeto sandaros įstatymo rėmus? Aš sakyčiau, kad jos gal ir reikalingos, gal ir dar daugiau reikalingos, bet mes kalbėkime apie lygį. Todėl čia gali būti programų vertinimo kriterijai. Galų gale net ir uždaviniai čia yra per daug, o net iki priemonių nusileisti, tai čia jau per daug reikėtų laiko, o jo visada čia trūks. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, kolegos. Balsuosime dėl M.Šerienės siūlymo – papildyti 21 straipsnio 5 punktą žodžiais: “ir priemonių uždaviniams pasiekti”.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jau ir anksčiau buvo to atsisakyta.

PIRMININKAS. Registruojamės. Kolegos, prašyčiau dar baigti M.Šerienės pataisas, tada antradieniui liktų apsispręsti dėl L.Sabučio pataisų ir dėl dviejų straipsnių, kuriuos atidėjome. (Balsai salėje) J.Bernatonis siūlo šiandien baigti. Gal ir galėsime tartis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas pritartų M.Šerienės siūlymui dėl 21 straipsnio 5 dalies, – už. Už – 12, prieš – 12, susilaikė 37, siūlymui nepritarta.

Toliau 22 straipsnis, ar ne? M.Šerienė rašo 20, mus apgaudinėja. 22 straipsnio 2 punktas. Ponia pranešėja, jūs nepriimate?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima priimti, nes Seimas tvirtina trejiems metams rodiklius, o ne vieneriems. Kodėl turime sugrįžti nuo trejų metų prie vienerių, neaišku. Nei Vyriausybė nepritaria, nei komitetas.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Iš tikrųjų padaryta klaida numeruojant.

PIRMININKAS. Nieko.

M.ŠERIENĖ. 22 straipsnis yra. Čia kalbu ne apie vienerių metų, aš kalbu apie tai, kad reikia biudžetą patvirtinti Seime iki gruodžio 1 dienos, kad paliktume savivaldybei mėnesį, daugiau svarstyti savo biudžetą. Ir Seime būtų mažiau sumaišties, jeigu ne iki Kalėdų tvirtintume, bet iki gruodžio 1 dienos…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, išjungiau. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Ačiū, manau, užteks. Siūlau palikti ne 14 dienų, o 30.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, balsuojame dėl M.Šerienės siūlymo – 22 straipsnio 2 punkte vietoj “prieš 14 kalendorinių dienų”, įrašyti “prieš 30 kalendorinių dienų”. Pritariantys M.Šerienės idėjai – už.

Už – 14, prieš – 15, susilaikė 29, siūlymui nėra pritarta.

23 straipsnio 1 punktas. Ponia pranešėja?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nepritarta, nes čia negalima apriboti savivaldybes, kad joms deleguotos funkcijos (čia viskas išvardijama) būtų papildytos “bei vietinės reikšmės programoms finansuoti”. Gali būti ne tik vietinės reikšmės, gali dalyvauti ir respublikinės, ir tarptautinės reikšmės, jeigu reikės kokias nors bendras programas vykdyti. Todėl ir Vyriausybė nepritarė, ir komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. M.Šerienė galėtų gauti žodį, jeigu prašytų. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Apgailestauju, kad tas įstatymas nė kiek nepagerins savivaldybių padėties. Savivaldybės vis tiek liks podukros vietoje. Kokias pajamas Vyriausybė suplanavo, taip joms ir lemta gyventi. Vykdys, nevykdys, Vyriausybė nė kiek už savo planus neatsakys. Taigi čia norėjau nors kiek pagerinti padėtį. Iš to įstatymo atrodo, kad savivaldybės turi vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas. Aš norėjau akcentuoti, kad jos dar turėtų turėti lėšų ir savo programoms, bet kad jau taip nepritariate, galiu atsiimti. Galime nebalsuoti.

PIRMININKAS. M.Šerienė atsiima savo siūlymą dėl 23 straipsnio 1 punkto.

Dabar koks ten, 25 straipsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. 30.

PIRMININKAS. 30 čia, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia redaguojame 25 straipsnio 2 punktą.

PIRMININKAS. Čia ne 25, koks čia iš tikro straipsnis, kurį mes redaguojame?

M.ŠERIENĖ. Iš tikrųjų čia yra 25 straipsnis. Išbraukti žodelį “paprastai”.

PIRMININKAS. Kolegos, 25 straipsnyje nėra jokio žodžio “paprastai”.

M.ŠERIENĖ. Yra, yra, pirmininke, mes abi su ponia E.Kunevičiene sutarėme, kad…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jis rašė pirmajam variantui. Todėl čia viskas taip supainiota.

PIRMININKAS. Atsiprašau…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne trečiajam.

PIRMININKAS. Ir 35 straipsnis. Pirmoji dalis jau išbraukta. M.Šerienė siūlo išbraukti 3 dalį, siūlo savo redakciją dėl…

M.ŠERIENĖ. Ar aš galiu gauti žodį? Aš jau dabar atsiimu. Kadangi nepritarta, kad savivaldybėms turi būti atiduodamos suplanuotos pajamos, tai ir tas netenka prasmės.

PIRMININKAS. Ir 36. Jau balsuota dėl specialiųjų programų, ar ne?

M.ŠERIENĖ. Taip, taip, atsiimu.

PIRMININKAS. Taip pat nelieka šio siūlymo. Ačiū, ponia pranešėja. Kokia jūsų nuomonė? Aš siūlau šiandien daryti svarstymo pertrauką, juo labiau kad du straipsnius reikia derinti. Ir L.Sabučio pataisos.

Daugiau, kolegos, pataisų priimti nebus galima. Ačiū, ponia pranešėja.

Kolegos, pranešėja sako, jog L.Sabučio siūlymai nekelia problemų. Gal jūs galėtumėte jas pakomentuoti, dėl ko mums reikėtų apsispręsti? Jūs sakote, kad priimta beveik viskas. Matyt, Seimas neprieštaraus.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gal ponas L.Sabutis galėtų pakomentuoti, nes aš turiu tik komiteto nepritarimus.

PIRMININKAS. Taigi L.Sabučiui įjungiu mikrofoną. Kas lieka, dėl ko reikia apsispręsti dėl jūsų pataisų?

L.SABUTIS. Kadangi pertrauka yra padaryta, turbūt kartu apsvarstysime… dėl neprocentinių buvo pritarta, tačiau 10 straipsnio 2 dalyje mes taip pat manome, kad savivaldybėms galima leisti, tai yra teikiamos trumpalaikės neprocentinės… Mes buvome sutarę, kad gali būti. Tai vienas siūlymas. Ir kitas. Mes manome, kad šio straipsnio 3 dalis… yra truputį tikslintina redakcija, ir jeigu tik komitetui priimtina, man atrodo, kad mūsų komiteto redakcija yra geresnė, kad vis dėlto sutartyse yra nustatytas terminas grąžinti trumpalaikius kreditorinius įsiskolinimus, nebūtinai per tuos biudžetinius metus. Jeigu metų pabaigoje paimama, kad būtų įvykdomas bent sutartyje nustatytas terminas.

Na, yra ir kitų redakcinių pataisymų, bet aš nenorėčiau gaišinti laiko, jeigu tai yra priimtina. Pavyzdžiui, nevartoti termino “savivaldybių kontrolieriaus tarnybos”, o rašyti tiesiog “savivaldybės kontrolierius”, nes taip yra dabar galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet vis tiek aš siūlau šias pataisas atidėti. Dar komiteto pirmininkas, pranešėja ir komitetas galbūt žvilgtels, tada per svarstymo tęsinį mes be jokių problemų vienas priimsime, o dėl kitų susitarsime. Dabar jau trupučiuką dega. Ir aš labai prašyčiau Seimo vardu Vyriausybės atstovus susitarti dėl 28 straipsnio dėl to, kas atsitinka tada, kai savivaldybės biudžeto nepatvirtina. Vyriausybė visiškai sugriežtėjo.

Gerbiamieji kolegos, taigi šio projekto svarstymą baigiame. Ačiū. Aš nuoširdžiai dėkoju pranešėjai už gyvą dalyvavimą svarstant pataisas.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454 (priėmimas)

1-15 klausimas – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454. Priėmimas. Kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Kviečiu į tribūną J.Listavičių – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Taigi galutinis žodis, o paskui kalbos dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas parengtas iniciatyvinės grupės. Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva įgyvendinta surinktų parašų pagrindu. Iniciatyvinė grupė įstatymo projektą parengė atmestinai tiek jo formos, tiek turinio atžvilgiu. Nors įstatymo projekte siūloma mažinti išlaidas krašto apsaugai, bet vėliau, argumentuojant išlaidų švietimui didinimą, jau kalbama apie skolinimosi didinimą arba Privatizavimo fondo lėšų naudojimą.

Abu siūlomi variantai iš esmės nerealizuoti, kaip ir įstatymo projekte nurodytas pagrindinis variantas. Vyriausybė, pagrindinis ir papildomieji komitetai išnagrinėjo įstatymo projektą. Nei Vyriausybė, nei komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Įstatymo projektas svarstytas Seime vadovaujantis Seimo statuto nurodyta tvarka. Tiek po pirmojo, tiek po antrojo svarstymų raštu siūlymų nebuvo gauta. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs visą medžiagą, susijusią su įstatymo projekto Nr.P-2454 svarstymu, įstatymo projektui nepritarė ir siūlo jį atmesti.

Kviečiu Seimo narius pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Seimui priimti protokolinį nutarimą. Jis susideda iš dviejų punktų. Pirmasis – visiškai ir laiku finansuoti švietimą pagal biudžetuose numatytas išlaidas ir antrasis – esant papildomoms pajamoms ir tikslinant biudžetus pirmiausia skirti papildomas lėšas švietimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbos dėl motyvų. Keturi – už šį įstatymą, keturi – prieš. Prašom. R.Zuoza paremtų šį projektą.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstome beveik 100 tūkst. piliečių, kurie pagal konstitucinę teisę gali dalyvauti valstybės valdyme ir teikti įstatymų projektus, iniciatyvą. Aš noriu dar kartą paminėti, kad iniciatoriai ir Naujoji sąjunga siūlė keisti pačią finansavimo struktūrą, nekalbant apie bendrojo vidaus produkto procento mažinimą. Beje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimo dauguma šio įstatymo projektą svarstė pakankamai politizuotai ir neargumentuotai. Deja, be atsako liko ir Valdymo reformų komiteto išvada dėl protokolinio nutarimo. Beje, ir protokolinis nutarimas, kurį minėjo ponas J.Listavičius, nėra išdalintas Seimo nariams. Tai rodo atmestiną piliečių iniciatyvos svarstymą. Naujoji sąjunga, matyt, siūlys vis dėlto atlikti krašto apsaugos sistemos neracionalių lėšų panaudojimo statyboms auditą ir siūlys Seimui tokį protokolinį sprendimą.

Dėl neracionaliai naudojamų lėšų krašto apsaugos sistemoje pastabą yra pareiškęs net JAV gynybos sekretorius per vykusią konferenciją. Iš tiesų ta padėtis nėra gera. Galima būtų kalbėti ir apie pačią krašto apsaugos sistemos strategiją, mobilizacinio rezervo rengimą ir kitus dalykus, kuriems būtų galima skirti pinigus, ne vien tik statyboms. Aš manyčiau, kad politikų pastangos susikalbėti yra naudingesnis pasirinkimas nei niekur nevedanti priešprieša ir gąsdinimų taktika. Neigiamo požiūrio į NATO eskalavimas ir daugumos eskalavimas, kad Naujoji sąjunga yra prieš NATO, manau, yra neigiamas mūsų euroatlantinės integracijos veiksnys. Noriu dar kartą pasikartoti, kad ne vien tik kariuomenė, bet visa valstybė ir visa tauta turi kuo greičiau protingai ir racionaliai stoti į NATO. Man labai gaila, kad Vyriausybė nerado galimybės protingai ir racionaliai apsvarstyti šių pataisų, kurias siūlė piliečiai, nebūtinai tokią sumą, kuri nurodyta projekte. Deja, atsakymas yra neigiamas, argumentai pakankamai politizuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau tik dar sykį pakartoti Vyriausybės poziciją, kad šis svarstymas, inicijuotas dar prieš savivaldybių rinkimus, be abejo, buvo skirtas grynai rinkimų kampanijai ir nelabai atsakingas, arba, kitaip sakant, visai neatsakingas politinis žingsnis. Aš tikiuosi, kad Naujoji sąjunga, kaip bręstanti politinė jėga, kitą sykį daug atsakingiau dalyvaus rinkiminėse politinėse kampanijose ir panašaus pobūdžio siūlymai nebus teikiami. Norėčiau pastebėti, kad ir kolega R.Zuoza, kalbėdamas kaip Naujosios sąjungos atstovas, kalbėjo tik apie krašto apsaugos sistemos finansavimą. Kitaip sakant, šiuo įstatymu siūloma sumažinti krašto apsaugos sistemos finansavimą, ir nieko nekalbama apie švietimo finansavimą. Taigi švietimas šiuo įstatymu yra naudojamas kaip priedanga pagrindiniam tikslui, t.y. sumažinti krašto apsaugos finansavimą. Manau, kad tokie siūlymai yra tikrai neatsakingi, todėl Vyriausybės vardu raginu jiems nepritarti. Aš tikiuosi, kad ateityje iš tikrųjų integracijos į Šiaurės Atlanto Aljansą tikslai, kiti tarptautiniai bendri Lietuvos strateginiai tikslai visų partijų bus respektuojami ir nedaroma žala tokiais neatsakingais pasiūlymais, kokie buvo pateikti prieš savivaldybių rinkimus.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šiam įstatymui ir štai kodėl. Pirmiausia aš esu įsitikinusi, kad tiek Naujosios sąjungos kolegos, tiek ir parlamentarai, kurie pritaria šiam įstatymui, iš tikrųjų galvoja apie švietimo, mokslo ir studijų finansavimo sustiprinimą, nes pastaraisiais metais šia prasme šios sritys, kaip ir daugelis kitų, gerokai nukentėjo.

Antra. Krašto apsaugos sistemos finansavimo mažinimas tėra šaltinis minėtiems poreikiams tenkinti ir pagaliau kaip bandymas įvesti saikingumą finansuojant šią sritį, o jokiu būdu ne bandymas pakenkti Lietuvos transatlantinei integracijai. Todėl tuos dalykus reikėtų teisingai akcentuoti. Per pastaruosius ketverius metus krašto apsaugos finansavimas buvo didinamas iš tikrųjų pernelyg nesaikingai ir ne pagal valstybės kišenę. Nuo 178 mln. 1996 m. šių metų biudžete įskaitant kreditus buvo numatyta 804 mln. Lt. Kiekvienų metų padidinimas pasilikdavo planavimo bazėje kitiems metams didinant beveik tokiu pačiu laipsniu kaip ir anksčiau. Iš tikrųjų niekaip negalima atlaikyti nepriaugančiam biudžetui per pastaruosius porą metų tokios įtampos viena kryptimi. Todėl iš tikrųjų galvodama apie tai, kad galų gale finansavimą reikia subalansuoti, pritariu šiam įstatymui, be abejo, suprasdama, kad metų viduryje tai nėra paprastas dalykas. Vis dėlto teisybė turi būti, proporcijos turėtų būti išlaikytos. Švietimas, mokslas ir studijos yra nepaprastai svarbūs krašto apsaugai, kaip ir karinės galios ugdymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Aš sveikinčiau sveiko proto iniciatyvą, kuri paremtų mokslą ir studijas, tačiau ši iniciatyva, kurią organizavo Naujoji sąjunga, yra visiškai nepriimtina savo sprendimo būdu, gal net, pasakyčiau, ir absurdiška. Man tai primena pasakėčią, kai lapė dalijo sūrį dviem meškiukams. Tie meškiukai vis tiek liko alkani, tačiau lapė soti. Tie oponentai, kurie gina Naujosios sąjungos iniciatyvą, jeigu jie pritaria šiai laputaitės politikai, tegu balsuoja už, o visus, kurie mąsto sveikai, raginu balsuoti prieš šį projektą.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Dėl šio įstatymo projekto kalbėjęs premjeras minėjo, kad tai yra nepakankamai brandžios politinės jėgos neatsakingas politinis žingsnis. Norėtųsi paklausti, ar visada atsakingus žingsnius darė Vyriausybė? Ar ne Vyriausybės neatsakinga pozicija sukėlė tiek Telšių, tiek Rokiškio savivaldybių mokytojų streikus? Vadinasi, švietimo finansavimas yra nepakankamas. Jeigu ta problema nebūtų aktuali, prievarta surinkti maždaug 100 tūkstančio parašų būtų neįmanoma.

Tos politinės jėgos, kurios yra už tinkamą švietimo finansavimą ir pripažįstančios švietimą svarbiausia investicija į ateitį, manydamos, kad šviesi, supratinga tauta yra svarbiausias saugumo garantas, neturėtų būti priešinamos. Jeigu jos yra už racionalų lėšų paskirstymą paimant iš krašto apsaugos, neturėtų būti sakoma, kad tai yra jėgos, nusiteikusios prieš mūsų krašto apsaugą arba kalbančios prieš integraciją į NATO. Jokiu būdu. Mes suprantame, kad Lietuvos kariuomenė turi būti finansuojama, tačiau visi kalbėjusieji, kurie pritaria šiam įstatymui, akcentavo, kad, deja, nesugebama panaudoti lėšų ir lėšos nėra naudojamos racionaliai. Nesinori kartoti tų argumentų ir pavyzdžių, kurie ne kartą diskutuojant šia tema buvo pasakyti nurodant konkrečiai, kaip neracionaliai naudojamos lėšos krašto apsaugoje.

Kita vertus, net užsienio ekspertai akivaizdžiai pasako, kad mūsų integracija į transatlantines struktūras netiesiogiai priklauso nuo skiriamų finansų dydžio. Yra daug parametrų, kurie taip pat lems mūsų krašto integraciją į šią struktūrą. Todėl pritariu teikiamam įstatymo projektui vadovaudamasi nuostata, kad mūsų šalies saugumas nėra garantuojamas vien tarptautiniu mastu, kad ne mažiau svarbu yra ir vidaus saugumas, o reikiamas lėšų skyrimas švietimui šį saugumą tiktai didintų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Nežinia, kiek čia dar teks kalbėti, todėl prašyčiau pusę minutės pratęsti. Keletas žodžių apie istorinį foną.

Reforma Rusijoje, kaip rodo istorija, visada pseudoreforma. Iš pradžių geri norai, vėliau – sumaištis ir chaosas. Iš šio pirmojo etapo išlipama tik per diktatūrą. Ar tai monarchistinė nikolajevščina, ar per bolševikinį perversmą. Antrajame etape imperija pereina į kontrpuolimą. Praeitame šimtmetyje po netikro išlaisvinimo iš baudžiavos – Kaukazo karas. Dabar tas pats. Po pirmojo etapo – marazmatinio B.Jelcino valdymo – atėjo antrasis – agresijos. Skiriamoji riba – du Čečėnijos karai, tiksliau, tarpas tarp jų. Atkreipkime dėmesį. Antrasis karas jau biudžetinis, t.y. valstybinis. B.Jelcinas galutinai supuvo ir netenka valdžios. Pirmosios kontrpuolimo kregždės – (…) ir grasinimai bombarduoti Afganistaną. Mūsų kraštuose – Rusijos užsienio reikalų ministerijos nepaprastai įžūlus ir kartu nemokšiškas atsakymas į mūsiškių kompensacijų reikalavimą. Jame ne tik atsainiai supainiotos datos, bet visiškai dekanozovišku stiliumi ignoruojamos Rusijos-Lietuvos sutartys. Ribentropo-Molotovo pakto lyg nebūta ir kartu nedviprasmiškai grasinama.

Ar išgirdome šį grėsmės žvangesį, paskendę profaniškuose savo rūpestėliuose? Tokiame fone, kai į valdžią grįžo KGB, tik be partijos antsnukio ir su batiuškų palaiminimu, kai veržiama kilpa kokiai bebūtų, bet kritiškai spaudai, kai tankai Čečėnijoje važiuoja su raudonomis vėliavomis, su kūjais ir pjautuvais, tokiame fone bet koks pagalių kaišiojimas į ratus kelyje į NATO, nors ir kokiais pseudokilniais tikslais dangstomas, yra nusikaltimas Lietuvos valstybei ir tautai, liaudžiai, kurios parašais dangstomasi, vis tiek, kaip ir tada, 1940 m. Liaudis gyvens ir gers prie V.Putino, kaip gyveno ir gėrė prie Stalino ir L.Brežnevo, bet tautai ne tas pats, ar išliks Lietuvos valstybė ir pati jos tauta. Kėsintasi į vienintelį šansą šios grėsmės akivaizdoje – į NATO skydą, į vienintelį apčiuopiamą kriterijų, kurį galima pateikti. (…) pinigus yra valstybinis nusikaltimas ir genocido prieangis, jeigu tai daroma sąmoningai. O juk taip yra. Šie tvarkingais kostiumais naujųjų partijų vyrukai jau matyti. Tai iš anų 1940 metų fotografijų, kai jie išlindo į gatvę J.Paleckio mitinguose šalia liumpenų, ir spinduliuodami santūriu, vidiniu džiaugsmu sveikino rusiškus tankus. Jų buvimas, jų atsiradimas mūsų tautoje iki šiol paslaptis. Iš kur dygsta šie mutantai, rekrūtų gaudytojai, knygnešių skundikai, stribai, stukačiai, tvarkingi KGB berniukai negeromis akimis? Kokia slapta jėga verčia juos gultis po Rusijos monstru ir padėti atsirasti panašiems į save? Kodėl jų tiek daug, kaip jie sugeba taip transmutuoti? Kol neatsakysime į šį esminį Lietuvos valstybės ir jos tautos išlikimo klausimą, tol ši grėsmė tvyros virš mūsų kaip slogutis. Kol kas dar esame pajėgūs pasakyti ne, bet kas laukia ateityje, po rinkimų?

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduota R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, liūdnai simboliška, kad prieš Lietuvos kariuomenę nukreiptas naujosios politikos projektas svarstomas birželio 15 d. Pastaruoju metu man, kaip NATO reikalų komisijos pirmininkei, nemažai teko dirbti užsienio politikos srityje. Galiu drąsiai apibendrinti – šis siūlymas jau padarė savo juodą darbą. Tiek NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Budapešte, tiek mūsų komisijos vizito Norvegijoje metu, tiek šiandien susitikime su Nyderlandų vyriausybės atstovais buvome klausiami to paties: ar tikrai keisis Lietuvos požiūris į narystę NATO, jei Naująją sąjungą lydėtų sėkmė Seimo rinkimuose? Ši labai nepalanki Lietuvai nuomonė jau išplito politiniuose sluoksniuose užsienyje, jau atliko labai blogą darbą. Gerbiamieji parlamento nariai, Čekija, Lenkija, Vengrija kalba sutartinai. Vieneri jų narystės NATO metai kartu su stabilumu, saugumu atnešė visapusiškos naudos šioms valstybėms: investicijos padvigubėjo, į jų ekonomiką atėjo žymiausios pasaulio kompanijos, kurios stato gamyklas, kuria darbo vietas, dėl ko didėja biudžetai. Dėl to laimi ir švietimas. Sakau tiesiai: griaudami galimybę Lietuvai tapti NATO nare A.Paulausko populistai labiausiai kenkia būtent jaunajai kartai.

Apie švietimą. Poniai I.Šiaulienei galiu atsakyti. Nuo 1997 metų švietimo biudžetas Lietuvoje padidėjo 1 mlrd. 40 mln. Lt. Kaune, kur Naujoji sąjunga faktiškai vadovauja savivaldybei, atsisakoma švietimo reformos. Kiek šimtų tūkstančių litų paleidžiama toliau neefektyviai suktis? Panašūs procesai ir Panevėžyje.

Apie pinigų taupymą. Visur savivaldybėse Naujoji sąjunga per vieną naktį, net nepranešusi vietos žmonėms, pakeitė seniūnus. Kiek dešimčių kompiuterių už išmokėtas kompensacijas būtų nupirkta rajonų mokykloms? Gerbiamieji kolegos, privalome jausti atsakomybę už itin lemtingą Lietuvai laiką ir ištaisyti populistų padarytas klaidas. Siūlau nepriimti jų siūlymo.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2454. Primenu, kolegos, pagal Seimo statuto 178 straipsnį pasiūlymai ir pataisos, (dėl biudžeto pasiūlymai ir pataisos), su kuriais nesutinka Vyriausybė, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių, visų Seimo narių. Taigi 71 Seimo narys turėtų paremti šį projektą, nes Vyriausybė jau seniai yra jam nepritarusi.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pritariantys – už, kiti – prieš.

Už – 12, prieš – 64, susilaikė 1. 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas. Kairėje pusėje vienintelis R.Zuoza. Prašom, replika po balsavimo.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandien priimtas sprendimas yra toks, kokį priėmė Seimo dauguma, tačiau noriu atsakyti į keletą dalykų, kurie buvo pasakyti. Premjeras A.Kubilius minėjo apie švietimo sistemą. Tai iš tiesų per ketverius valdymo metus nieko nebuvo padaryta, kad švietimo sistema būtų racionaliai finansuojama, o tos švietimo reformos, deja, pakankamai vykdyti pradėtos tiktai dabar. Galbūt ir nereikėtų svarstyti klausimo dėl papildomų lėšų skyrimo švietimui.

Kitas dalykas dėl NATO. Noriu aiškiai pasakyti, kad Naujosios sąjungos programoje stojimas į Europos Sąjungą ir NATO yra įvardyti kaip programiniai siekiai. Todėl važinėdami po užsienį, man atrodo, jūs patys daugiausiai sakot, kad Naujoji sąjunga daro kitus dalykus, o užsieniečiai būtent iš jūsų tą ir sužino. Tai yra politiniai žaidimai ir rinkiminė kova. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Replika.

A.N.STASIŠKIS. Aš labiausiai pasigedau salėje didžiųjų švietimo “gelbėtojų”. Suklaidino žmones, apgavo, pakenkė valstybės interesams ir patys dingo. Paprastai liaudiškai sakant, pagadino orą ir per duris iš kambario. Ar tai yra esminis naujosios politikos bruožas?

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš lygiai taip pat, kaip ir ponas A.Stasiškis, noriu išreikšti didelį nusistebėjimą, kad patys šio įstatymo iniciatoriai ne tik sudrumstė Lietuvos autoritetą pasaulyje, bet netgi čia neatėjo savo inicijuotam kūriniui atstovauti, taip sutrukdydami ir Seimo darbą. Ateityje reikėtų pagalvoti. Baigiantis sesijai yra labai daug reikšmingų klausimų, todėl priešrinkiminių triukų nereikėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Aš tik norėčiau replikuoti poniai R.Juknevičienei dėl Panevėžio. Jeigu informacijos trūkumas, manyčiau, reikėtų kreiptis dėl viso to, kas vyksta ir kas nevyksta Panevėžyje. Pasižiūrėjus, ką jūsų broliukai konservatoriai padarė, tai tiesiog siaubas ima ir už galvos norisi stvertis.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Priklausau Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai, todėl stengiuosi būti labai demokratiška, labai gerbiu žmonių nuomonę, bet labai negaliu sutikti su tuo, kai bandoma žmones apgauti. A.Paulausko partijos žmonės į savivaldos rinkimus ėjo aiškiai sakydami, kad jie yra prieš Lietuvos stojimą į NATO, bet tuoj pat po rinkimų ponas A.Paulauskas pakviestas į “Spaudos klubą” nustebino turbūt ne tik mane, bet ir visą Lietuvą, kai labai nesolidžiai pradėjo aiškinti, kad ne, mes ne prieš NATO, mes už tai, kad Lietuva stotų į NATO. Vadinasi, jie į rinkimus ėjo žmones apgaudami. Taip pat jie rinko ir parašus apgaudami žmones. Ir kai mūsų komitete, Biudžeto ir finansų komitete, A.Paulausko deleguotas žmogus gynė tą įstatymą, jis mūsų komitete tą ir pasakė: mes ne prieš tai, kad krašto apsaugai sumažėtų pinigai, mes manom, kad krašto apsaugai galima duoti pinigų iš Privatizavimo fondo, mes ne prieš NATO, mes ne prieš krašto apsaugos pinigų sumažinimą. Tada sakau: o kaipgi jūs sakėt žmonėms rinkdami parašus? Atsakė: na, tai mes visko žmonėms nesugebėjom išaiškinti. Tai parodo, kad jie tikrai ėjo žmones apgaudinėdami, todėl protestuoju prieš tokį žmonių apgaudinėjimą.

PIRMININKAS. Rytinis posėdis skelbiamas baigtas.