Keturiasdešimt devintasis (484) posėdis
2000 m. birželio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu registruotis, nes pradėjome posėdį. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir toliau pradedame dirbti pagal suplanuotą darbotvarkę. Dar liko 3 rezerviniai klausimai, gal juos spėsime išnagrinėti.

Kol kas mūsų užsiregistravo 56 Seimo nariai.

2-1 – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322(4). Mes priėmėme šį įstatymą pastraipsniui. Buvome sutarę, kad komitetas daro dar vieną svarstymą, panagrinėja Teisės departamento išvadas ir galbūt pateikia kokį nors siūlymą. Taigi liko susitarti dėl komiteto nuomonės ir kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto.

Kviečiu į tribūną J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia truputį priminsiu mūsų sustojimo priežastį. Priežastis buvo ne tiek Teisės departamento abejonės, bet apskritai kilusios abejonės, kaip formuluosime socialinio draudimo prievoles tiems įmokų mokėtojams, kurie I ir II ketvirtį vienaip ar kitaip kai kuriais atvejais bus sumokėję įmokas, kai kurias atvejais gali būti nesumokėję, kad nebūtų kolizijos.

Viena vertus, yra visiškai aišku, kad kiekvienas subjektas pagal įstatymą privalo mokėti socialinio draudimo įmokas. Tarkime, tiems 34 tūkst. individualių įmonių arba jiems prilygintiems asmenims nekilo abejonių. Jie mokėjo pagal savo deklaravimą arba mokestinę nuostatą. Maždaug 50 tūkst. tokių įmokų nedarė motyvuodami, kad jiems neaišku, nuo kurios sumos mokėti arba kodėl tiek, o ne kitaip mokėti. Todėl mums teko dar kartą grįžti ir komitete pažiūrėti į Valstybinio socialinio fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4-7 straipsnių pakeitimą ir papildymą, kaip tiksliai suformuluoti tą prievolę.

Jeigu galima, aš jums labai populiariai paaiškinsiu šį dalyką. Kiekvienas asmuo, tarkime, individualios įmonės savininkas arba jam prilygintas kas ketvirtį pateikia savo pajamų deklaraciją ir pagal tą pajamų deklaraciją sumoka tam tikras įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą – I ketvirtį, II ketvirtį, III ir IV ketvirtį. Pasibaigus kalendoriniams metams, kai jau pateikiama bendra pajamų deklaracija, gali pasirodyti, kad ta suma yra mažesnė arba didesnė, negu jis įmokėjo per keturis ketvirčius. Jeigu ta suma, kurią jis įmokėjo, lyginant su mūsų Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsniu, yra mažesnė, negu mūsų buvo anksčiau Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota, tai tas likutis tampa prievole papildomai įmokai į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

Bet mes susidūrėme su kitu dalyku. Kai kurie asmenys, kurių pajamos iš individualios įmonių veiklos yra nedidelės, turėjo teisę mokėti tiktai bazinei pensijai, o gali paaiškėti, kad jų įmokos yra didesnės, tai ką tada daryti. Mes atradome tokią formuluotę, kurią mums pasiūlė mūsų gerbiamoji ministrė ponia I.Degutienė. Tam, kad būtų paprasčiau, mes tą pataisą įregistravome komiteto pirmininko, t.y. mano, vardu. Aš prašau posėdžio pirmininko leisti grįžti prie jau patvirtinto mūsų bazinio įstatymo 7 straipsnio, arba mūsų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Jums yra išdalinta nauja formuluotė.

Ką formuluotė sako? Ta formuluotė Vyriausybės nustatytą tvarką tikslina į Vyriausybės patvirtintą metodiką, pagal kurią apskaičiuojamos privalomos įmokos, taip pat aptaria, ką daryti tuo atveju, kai įmokos yra didesnės negu privalomos įmokos bazinei pensijai. Kaip jūs žinote, kolegos, mūsų kiekvieno pensija susideda iš dviejų dalių: iš bazinės jos dalies ir papildomos jos dalies. Bazinei pensijos daliai gauti pakanka mokėti fiksuotas įmokas, jūs žinote, kad jos yra lygios pusės bazinės pensijos dydžio, ir per tą laiką 30 metų iš esmės duoda tą patį. Čia yra išspręsta taip. Jeigu tos įmokos yra didesnės negu bazinei pensijai, tada jo senatvės pensija skaičiuojama iš bazinės pensijos ir papildomos pensijos tam tikros dalies. Kitaip sakant, nė vienas litas, įmokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, nelieka be atgarsio, be atitikmens būsimoje asmens pensijoje.

Kadangi šis mūsų pasiūlymas yra padarytas jau tokioje stadijoje, kai mes redakciškai tegalėjome jį daryti, o čia gal yra šiek tiek daugiau negu vien redakcinis tikslinimas, tai prašyčiau pirmininko leisti perbalsuoti mūsų 2 straipsnio, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio, 4 dalį pagal naują redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar gyvename pagal Seimo statuto 158 straipsnį. Po balsavimo dėl visų straipsnių buvome pavedę pagrindiniam komitetui dar kartą apibendrinti įstatymo projektą. Iš to apibendrinimo išplaukė ši pataisa. Dabar mes turime dėl jos apsispręsti, netaikydami jokių 29 Seimo narių balsų. Kolegos, prieš jūsų akis yra išdalinta pataisa. Vienas – už, vienas – prieš. Ar galime priimti šią pataisą?

B.Visokavičienė norėtų kalbėti pirmoji.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš norėčiau kalbėti prieš šią pataisą dėl vienos priežasties. Ši pataisa prieštarauja prieš kelias dienas priimtam Seimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymui, pagal kurį individualių įmonių savininkai, neturintys mėnesinių pajamų, didesnių negu minimali mėnesinė alga, t.y. 430 litų, moka bazinei pensijai 69 litus.

Dabar J.Beinorto užregistruota pataisa pasiūlymas dėl “Sodros” biudžeto sandaros įstatymo sako priešingai: tiems, kas draudėsi bazinei pensijai, metų gale būtų perskaičiuota visai pensijai, t.y. kad tie žmonės, kurie mokėjo po 69 litus, galų gale metų pabaigoje turėtų primokėti skirtumą. Jiems tektų mokėti apie 107 litus. Taigi pritarus šiam pasiūlymui iš Seimo tikrai kelių dienų skirtumu išeitų du visiškai skirtingi įstatymai. Vienas suteikia teisę draustis bazinei pensijai, kitas įstatymas – biudžeto sandaros jau reikalauja dengti skirtumą.

Ką reiškia? Prezidentas, gavęs du skirtingus įstatymus, aišku, juos vetuotų. Aš nežinau, ko siekia ministerija ir ministrė I.Degutienė? Galbūt ir nori tokio chaoso, kad žmonės vėl nieko nemokėtų “Sodrai”, kad “Sodros” deficitas didėtų, “Sodra” būtų priversta vėl atidėti mokėjimus ir lauktų, kol kada nors, kas nors, ką nors spręs. Manau, kad tam pasiūlymui negalima pritarti. Reikia pritarti tam variantui, kuriam pritarėme po svarstymo ir jau priėmėme. Bent jau nebūtų nesąmonių tarp dviejų įstatymų.

Toliau labai norėčiau palinkėti ministerijai, kad to, ko nepadarė per visus metus, pagaliau sėstų ir parengtų metodiką ir tvarką, tada visiems būtų nuo to geriau, užuot čia sudarinėję visokias įstatymų šaradas. Kviečiu nepritarti pasiūlymui, o pritarti jau priimtam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. A.Sysas norėtų paremti siūlymą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai ne šarada.

PIRMININKAS. Atsiprašau, šarada reikia kirčiuoti.

A.SYSAS. Čia yra kompromisinis susitarimas. Labai gaila, kad mūsų komiteto narė ponia B.Visokavičienė nedalyvavo diskusijoje, kai mes komitete suradome kompromisą, kuris tenkintų tiek Vyriausybę, tiek minėtą priimtą įstatymo projektą Nr.P-2321. Nėra čia tokia grėsminga situacija, apie kurią ką tik kalbėjo mano kolegė, nes iš principo mes lyg ir padarome žingsnį atgal ir leidžiame mokėti mažesnę sumą, bet lygiai taip pat įpareigojame Vyriausybę, kad ji pakeistų deklaravimo tvarką ir nustatytų, nuo kokios sumos reikėtų mokėti individualių įmonių savininkams, kurie nesijaučia nuskriausti, uždirba pinigus ir turi didesnes pajamas negu minimali mėnesinė alga. Ko gero, ta suma, kurią buvo planuojama surinkti, būtų surinkta. Jokiu būdu negalima atidėti šio įstatymo priėmimo, nes ir taip nežinomybė kankina beveik 80 tūkstančių individualių įmonių savininkų, o mes, kaip Seimas, privalome aiškiai pasakyti, kokia yra tvarka, ją mes ir teikiame. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Registruojamės! Žodis pranešėjui J.Beinortui. Mes registruojamės.

J.BEINORTAS. Kolegos, aš turiu rankose štai tą įstatymą, apie kurį kalbėjo mano kolegė B.Visokavičienė, – tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurį mes priėmėme. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 papunktį buvo visiškai aiškus, kad asmenys moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų deklaruojamų pajamų. Raktas yra jų pajamų deklaracijose. Raktas yra toje metodikoje, kokį skaičių fiksuoti kaip prievolę, nuo kurios reikia mokėti. Kaip žinote, tas skaičius gali keistis pasibaigus metams, todėl atsiranda situacija, kai reikia tikslinti. Prieštaravimų čia nėra. Tai, ką sakė kolegė B.Visokavičienė apie tai, kad toji Vyriausybės nustatyta tvarka neatsispindėjo toje deklaracijoje, yra tiesa. Todėl su ministre ir buvo sutarta, kad mes įrašome labai tiksliai, mes įrašome, kad pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytų asmens deklaruojamų pajamų dalis. Aš neturiu ką daugiau pridurti.

Be abejonės, tai yra džiunglės, tačiau, kolegos, tie, kurie nori pažinti socialinio draudimo džiungles, jas nuolat turi studijuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, mūsų užsiregistravo 70 Seimo narių. Taigi dabar balsuojame dėl J.Beinorto siūlomos 2 straipsnio 4 dalies redakcijos. Kas už tai, kad ši redakcija būtų priimta? Pritariantys – už.

53 – už, prieš – 3, susilaikė 6. Ši nuostata, kurią teikia J.Beinortas, įrašoma į 2 straipsnį.

Gal, kolegos, dabar galime bendruoju sutarimu priimti 2 straipsnį? B.Visokavičienė dar nori kalbėti dėl 2 straipsnio.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Labai gaila, kad man nepavyko Seimą priversti pagalvoti vieną kartą. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad vienas įstatymas leidžia žmogui draustis bazinei pensijai ir mokėti 69 litus, jeigu jis neuždirba 430 Lt? Kitas po kelių dienų išleistas įstatymas jau nurodo, kad jis gale metų turės primokėti skirtumą. Ką reiškia šis dviejų įstatymų prieštaravimas? Tai reiškia, kad tokių įstatymų negali pasirašyti Prezidentas, o jeigu pasirašys, tai bus visiškas chaosas valstybėje. Kodėl jūs negalite suprasti, kad taip nedaroma? Labai gaila, kad Teisės departamentas šio pasiūlymo nematė ir nepareiškė savo nuomonės, bet tai pagaliau yra visiškas nonsensas. Aš nežinau, ar buvo šiame Seime dar toks precedentas. Reikėtų vieną kartą pagalvoti.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kas už tai kad būtų priimtas 2 straipsnis? Balsuojame dar kartą, nors jau esame teigiamą nuomonę pareiškę, bet dabar jau su J.Beinorto pataisa. Pritariantys – už.

57 – už, prieš – 5, susilaikė 7. 2 straipsnis priimtas.

Kolegos, ar dar turėtumėte jėgų kalbėti dėl viso įstatymo projekto? B.Visokavičienė vis nori paremti, bet niekaip jai to nepavyksta padaryti. Prašom, kolege. (Balsai salėje)

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne, aš tikrai nenoriu paremti. Aš norėjau paremti tą įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta praėjusį kartą, o dėl šio įstatymo projekto aš dar kartą kategoriškai pareiškiu, kad Prezidentui nieko kito neliks kaip tik vetuoti ir grąžinti į Seimą. Jeigu jūs norite, kad neveiktų Socialinio draudimo įstatymas individualioms įmonėms, jeigu jūs norite, kad “Sodros” deficitas didėtų, o tarp žmonių socialinė įtampa augtų, ir tikrai augtų, nes niekas nežino, kaip draustis tokiu atveju… Tai kodėl jūs darote šias nesąmones? Geriau jau Seimas eitų atostogauti ir nustotų dirbti, jeigu tik taip tesugeba dirbti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege! Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Jeigu Prezidento patarėjai tikrai turės laiko šį dalyką išsiaiškinti, jie tikrai nevetuos įstatymo projekto. Norėčiau pasakyti: nėra čia jokios problemos. Kolege, dar kartą sakau: jeigu metų pabaigoje paskaičiavus paaiškėjo, kad tas žmogus mokėjo nepagrįstai mažai, mes paimsime iš jo ir paimsime ne bazinei pensijai, o paimsime senatvės pensijai skaičiuoti. Nesijaudinkite ir negąsdinkite, nešiurpinkite visuomenės. Reikia priimti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš taip pat norėčiau pakviesti balsuoti už šį įstatymą ir pakartosiu, kad jau pusmetį beveik 80 tūkstančių įmonių savininkų yra nežinomybėje. 30 tūkstančių mokėjo kažkokias įmokas, kiti laukė būtent mūsų sprendimo. Šiandien mūsų sprendimas aiškiai pasako: jeigu tu vykdai veiklą, tu privalai mokėti ir draustis bent bazinei pensijai, jeigu tu nevykdai veiklos, tai tu privalėsi išregistruoti tą įmonę. Toks principas turi būti, nes mes turime daug popierinių įmonių ir neturime jokios apskaitos. Taigi aš kviečiu kolegas pritarti įstatymui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Registruojamės! Registruojamės! Balsuosime dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Kolegos, ar priimame šį, kaip žiniasklaida sakytų, kontroversiškai vertinamą įstatymą? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Balsuojame, kolegos. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

69 – už, prieš – 4, susilaikė 7. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

Pataisos darbų kodekso 22, 67 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2527(3*). Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2528(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, neužtruksime ir tęsime toliau.

Svarstysime projektą Nr.P-2322. Atsiprašau, Pataisos darbų kodekso 22, 67 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2527. Kviečiu Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, projekto esmė yra tokia: anksčiau būdavo trijų tipų kolonijos gyvenvietės, skirtos trijų kategorijų nuteistiesiems, dabar liko tik vieno tipo kolonija gyvenvietė, todėl Seimui reikėtų daryti Pataisos darbų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas. Kadangi tai yra grynas formalumas, kviesčiau pritarti po svarstymo abiem projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Seimo narį E.Zingerį kalbėti… Prašau Seimo narį A.Salamakiną – Žmogaus teisių komiteto vardu.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymų projektus ir abiem įstatymų projektams pritarė bendru sutarimu. Pastabų neturi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žinoma, čia yra kalbama ir apie projektą Nr.P-2528. Ar galima būtų šiems dviem projektams pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Dokumentų skyrius prašė mus truputį grįžti atgal ir atkreipti dėmesį į tai, kad projektus 1-9 ir 1-10 būtų galima sujungti į vieną. Aš manau, kad jūs tam neprieštarausite, iš tikrųjų pritarsite. Labai ačiū. Taip ir bus padaryta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2590. Administracinių teismų įsteigimo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2591. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2592. Mokesčių administravimo įstatymo 50, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2593. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2594. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187², 253, 256, 292, 293 ir 296 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 298 ir 300 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2595. Civilinio proceso kodekso 136¹ ir 144 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2596. Konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2597. Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2598. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2599. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2600. Seimo rinkimų įstatymo 21 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2601. Prezidento rinkimų įstatymo 2¹, 32, 34, 72¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2602. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2603. Referendumo įstatymo 11, 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2604 (pateikimas)

Toliau Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2590 ir daug kitų lydinčių projektų. Kviečiu ministrą G.Balčiūną.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės šiandien jums pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus.

Kaip žinote, praėjusių metų gegužės 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti administraciniai teismai. Tai sukėlė būtinybę, derinantis prie Europos Sąjungos teisės reikalavimų, taip pat gyvenimo realybės, užtikrinti, kad pareigūnų veiksmus būtų galima apskųsti teisme, o tas nagrinėjimas būtų kuo greitesnis. 1999 metais buvo įsteigti penki pirmosios instancijos teismai, t.y. penki apygardų administraciniai teismai, ir Aukštesnysis administracinis teismas, kurie veikia kaip visiškai savarankiški teismai, nepriklausomi nuo bendrosios kompetencijos teismų sistemos. Šiuo metu antrosios instancijos teismas, vykdantis apeliacinę funkciją ir formuojantis vieningą teismų praktiką, yra įtrauktas į bendrosios kompetencijos teismų sistemą, t.y. jis veikia kaip Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius.

Deja, praėję metai parodė, kad tokia situacija yra gana dviprasmiška ir apsunkina tiek administracinių teismų praktikos formavimą, tiek brangiai kainuoja, tiek kyla kitų problemų, kurias ir buvo pradėta spręsti. Tai, kad yra nepakankamai formuojama teismų praktika, susiję su tuo, kad šiuo metu administracinės bylos gali būti baigtos visose trijose šių teismų instancijose: tiek apygardų teismuose, tiek Aukštesniajame administraciniame teisme, tiek Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriuje. Dėl to Lietuvoje yra be galo sudėtinga ir sunku formuoti vieningą teismų praktiką nagrinėjant administracines bylas.

Dar viena problema. Kadangi Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius yra labai mažas teisėjų skaičiumi (yra šeši teisėjai), jiems formuoti teismų praktiką yra pakankamai sudėtinga. Žinoma, šiuo metu yra rengiami bendri teismų posėdžiai, tačiau tai daugiau teismų geros valios, susitarimo ženklas, o ne įstatymo nuostatos.

Taigi praėjusiais metais teisingumo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė administracinių teismų sistemos kūrimo baigimo nuostatas, taip pat parengė Administracinės teisenos įstatymo projektą. Administracinės teisenos įstatymas – tai iš esmės administracinio proceso kodeksas, kuris yra teikiamas kartu su įstatymu dėl administracinių teismų reformos. Yra siūloma reorganizuoti Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių bei Aukštesnįjį administracinį teismą sukuriant Vyriausiąjį administracinį teismą, t.y. iš trijų pakopų pereiti prie dviejų pakopų administracinės teismų sistemos. Tai sutrumpintų bylų nagrinėjimo terminus, kaip minėjau, taip pat sumažintų išlaidas bei padidintų galimybes formuoti vieningą teismų praktiką. Reorganizavimas iš esmės nieko nekainuotų. Priešingai, dabar likę neužimti Aukštesniojo administracinio teismo teisėjų etatai taip pat nebūtų užimti, kadangi sujungus Aukštesnįjį administracinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą būtų pakankamas teisėjų skaičius. Patalpos jau yra paruoštos, jos yra prie Hipotekos, Tilto gatvėje, Vilniuje. Jos ir turėtų būti sutvarkytos šį mėnesį. Taigi fiziškai šiam teismų pertvarkymui taip pat yra visiškai pasirengta.

Kaip minėjau, administraciniai teismai buvo įkurti praėjusių metų gegužės mėnesį. Buvo skubama kurti administracinius teismus, dėl to kilo šiek tiek problemų vėliau taikant tam tikras Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Šiuo metu iš esmės yra teikiamas naujas procesas. Jame yra įtvirtinami pagrindiniai administracinės teisenos principai: administracinių teismų kompetencija, nuostatos dėl skundų, prašymų bei jų ikiteisminio nagrinėjimo pagrindai, teismo išlaidos, teismo sudėtis, proceso dalyviai, įrodymai, procesiniai terminai. Daug plačiau, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, yra reguliuojamas bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Čia yra išskirta bendroji administracinių bylų teisena, nustatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai. Pirmojoje dalyje yra aptariami pasiruošimo administracinių bylų teisiniam nagrinėjimui, teismo posėdžio, teismo sprendimo, teismo nutarčių sustabdymo, bylų nutraukimo, palikimo, nenagrinėjimo klausimai. Antrojoje dalyje, kaip minėjau, yra nustatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai. Taip pat projekte, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, yra visai nauji skyriai, kuriuose išsamiai reglamentuojami bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir bylų proceso atnaujinimo klausimai. Šis įstatymo projektas yra iš esmės suderintas su dabar jau rengiamu (šį mėnesį mes turbūt pateiksime Vyriausybei) Civilinio proceso kodekso įstatymo projektu. Darbo grupės dirbo kartu, jokių prieštaravimų tarp projektų nėra, nors, kaip minėjau, anas projektas dar nepateiktas. Kartu su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo, taip pat Administracinių teismų įsteigimo įstatymo projektais yra teikiami kiti įstatymų projektai, kurie yra lydimieji. Iš esmės visi jie susiję su formaliais dalykais, dažniausiai su pavadinimu ir kitų formalių dalykų pakeitimu. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymus nesitikima. Prašyčiau pritarti parengtiems projektams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Prašau Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, manyčiau, kad taip greit keisti Administracinių bylų teisenos įstatymą, teikti naują redakciją yra ne visai normalu. Matyt, anksčiau buvo nelabai apgalvota šių teismų sistema. Bet mano klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate (dabartiniame projekte lieka) apskričių administracinių ginčų komisijas, kurios… ikiteisminis nagrinėjimas… Kurios neveikė iki šiol. Ar jos po šio įstatymo priėmimo veiks? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Dėl teisenos norėčiau pasakyti taip. Sutinku su jūsų pastaba, kad vis dėlto per dažnai keičiami įstatymai, ir ypač kai kurie įstatymai. Deja, praėjusiais metais rengiant ir priimant šį įstatymą akivaizdžiai išryškėjo teisinio reguliavimo spragos. Mes negalime nieko nedaryti. O dėl administracinių ginčų komisijų, tai čia, manyčiau, yra atskiras klausimas. Šitas procesas ir šitas įstatymas joms nei suteiks daugiau kokių nors funkcijų, nei paskatins jas dirbti. Jeigu jos nedirbs, manau, kad artimiausiu metu bus galima priimti sprendimus, tuo labiau kad Vyriausybė jau irgi yra lyg ir apsisprendusi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 12 straipsnio 3 dalyje naudojamo asmens kodo. Dokumentuose ir kituose norminiuose teisės aktuose dažnai reikalaujama nurodyti asmens kodą, kuris neturėtų būti skelbiamas viešai greta pavardės, nes yra kaip raktas į visą kitą įvairiuose registruose pateikiamą asmens informaciją ir duomenis. Kas bus tada, kai prasidės grobstymai panaudojant asmens kodą? Kodėl apie tai buvo nepagalvota anksčiau ir dabar ta ydinga praktika tęsiasi? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Taip, jūs palietėte labai skausmingą klausimą, kuris yra susijęs su įstatymu, įpareigojančiu Teisingumo ministeriją skelbti visus teismų sprendimus Interneto puslapiuose. Mes šiuo metu susiduriame su ta problema, kad, deja, absoliučiai visą informaciją nepažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių principų kažin ar galima skelbti. Konkrečiai kalbant apie asmens kodą, bus galima svarstyti dėl jos paskelbimo, tačiau priimant sprendimus teismams iškyla problema ir ypač vykdymo problema, nes yra asmenų, kurių ir vardai, ir pavardės, ir tėvavardžiai yra tie patys, ir net panaši gyvenamoji vieta.

J.LISTAVIČIUS. Paso numeris…

G.BALČIŪNAS. Ir, suprantat, yra didelių problemų, kai ateina į butą antstoliai ir pasirodo, kad jie atėjo pas tą patį žmogų su tokia pačia pavarde, su tokiu pačiu vardu, su tokiu pačiu tėvavardžiu, bet, deja, sprendimas yra priimtas visai kito asmens atžvilgiu. Manyčiau, kad bylos dokumentuose asmens kodas privalo figūruoti. Ar jis turi būti skelbiamas, ar ne, tai yra atskiros diskusijos klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, dėl 39 straipsnio žyminio mokesčio dydžio. Kiekvienas skundas, prašymas administracinėse bylose apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu. Ne paslaptis, kad skunduose keliami ir siauresni, ir palyginti dideli reikalavimai. Noriu paklausti, ar tikslinga visus apmokestinti vienoda 100 Lt žyminio mokesčio suma? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Na, dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir dydžio mes nuolat turime problemų su Finansų ministerija ir kitomis finansų institucijomis, kadangi tie mokesčiai eina į biudžetą. Visada mums labai sunkiai sekasi suderinti įstatymo projektus, kurie mažina biudžeto pajamas. Dėl to, matyt, ir išlikusi ta pati tvarka, kuri buvo iki šiol. Nors, žinoma, siekdami, kad būtų geriau užtikrinta teisė į teisminę gynybą, mes bent jau atstovaujame tai pozicijai… mes manome, kad žyminis mokestis kreipiantis į teismą dėl teisminės gynybos turi būti kuo mažesnis, kad žmogus galėtų bet kada savo teise pasinaudoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs neabejojate, kad kasmet keičiant teismų sistemą ir taip sumažės ne taip jau didelis pasitikėjimas teismais? Ir tik metus tai sistemai gyvavus, ar jau yra pakankama praktika ir pakankamai sukaupta patirties, kad pakeitus nereikės po metų vėl keisti? Ir antras klausimas. Jūs minėjote, kad administraciniai teismai brangiai kainuoja. Ar turi ministerija skaičiavimus, kiek pakeitus įstatymus administraciniai teismai kainuos mažiau? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Dėl klausimo dėl dažnumo galėčiau tik pasikartoti. Deja, yra tokia problema, kad praėjusiais metais administracinių teismų sistema buvo kuriama skubant ir, matyt, nebuvo pakankamai laiko pasirengti. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri dirbo nuo rugsėjo mėnesio ir apibendrino visas problemas, kurios kilo įgyvendinant administracinių teismų sistemą ir struktūrą bei kitus dalykus. Dirbo ta darbo grupė, dirbo apygardų administracinių teismų pirmininkai, dirbo aukštesnio administracinio teismo teisėjai, Apeliacinio teismo teisėjai, buvo derinta ir su Aukščiausiuoju Teismu, ir su kitomis institucijomis. Ir vis dėlto mes esame priversti teikti šituos įstatymų projektus, nes aplinkybės verčia tai daryti.

Vienas pavyzdys. Kai kuriose bylų kategorijose buvo nurodyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai yra galutiniai, žmonės tuo yra labai nepatenkinti, yra padavę labai daug skundų dėl to. Mes esame lyg ir paskelbę oficialiai, jog mes tikimės, kad bus priimti įstatymo pakeitimai ir tuos skundus bus galima dar kartą peržiūrėti apeliacine tvarka. Kai galutinį sprendimą priima teismas ir tik viena instancija, žmonės, žinoma, yra pasipiktinę, nes jie negali pasiskųsti.

Dabar dėl brangumo. Kaip minėjau, šitas administracinių teismų sistemos perskirstymas mums tikrai nekainuos. Priešingai, mes galėsime neužpildyti tų etatų, kurie dabar yra laisvi. Taigi mes išsiversime su dabar esančiu finansavimu ir nebedidinsime administracinių teismų biudžeto.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad ne visi etatai bus užimti, bet ar tas pertvarkymas nesudarys ilgesnių laukiančiųjų eilių? Aš norėčiau paklausti, ar ne administraciniai teismai spręsdavo ir dalį darbo ginčų, ir mes buvome kalbėję apie darbo teismų steigimą. Dabar ta dalis iškristų ar vėl reikėtų jos laukti toliau?

G.BALČIŪNAS. Darbo ginčų administraciniai teismai nesprendžia. Darbo ginčų sprendimas yra bendros kompetencijos klausimas. Kalbant apie darbo ginčų sprendimą, mes turime Trišalės tarybos nuostatas ir pasiūlymus. Mes kreipėmės į darbo grupę, kuri yra parengusi Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą. Jis dabar taisomas atsižvelgiant į visų ministerijų, teismų, kitų subjektų pasiūlymus. Artimiausiu metu jį pateiksime. Kiek mane informavo darbuotojai, kurie žiūrėjo dabar Civilinio proceso kodeksą, kad yra nustatomos nuostatos dėl darbo ginčų nagrinėjimo. Aš suprantu problemą dėl darbo teismų, ji išlieka. Deja, mūsų valstybės galimybės yra labai ribotos ir kol kas mes negalime įsteigti darbo teismų, kaip kol kas negalime įsteigti šeimos teismų, kaip negalime įsteigti nepilnamečių teismų, t.y. atskirų specializuotų teismų kol kas negalime įsteigti. Yra viena galimybė. Mes prašome teismus išsiversti. Anksčiau, kai tai buvo ministro kompetencija, buvo nustatoma privaloma specializacija teismuose, kad teismų pirmininkai paskirtų teisėjus, konkrečius teisėjus, kurie užsiimtų nepilnamečių reikalų bylomis. Matyt, taip pat turėtų būti ir su darbo bylomis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mano klausimą jau pateikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo ir šiam įstatymui, ir visiems lydintiesiems? Ačiū. Kol užsiregistruosite, norėčiau jūsų paklausti. Ar sutiktumėte, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis komitetas dėl šių įstatymų? Matau Seimo narį J.Listavičių, norintį pasakyti, kad būtų papildomas. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Taip, noriu paprašyti, kad dėl įstatymo projekto Nr.P-2593 pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Su mokesčiais Teisės ir teisėtvarkos komitetas vargu ar susitvarkys.

PIRMININKAS. Sugebėjimai vis didėja. Jūsų prašymas, be abejo, yra tikslus. Ar Seimo nariai sutiktų, kad seniūnų siūlymas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto šiuo atžvilgiu būtų pakeistas? Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkate. Labai ačiū.

Ar sutiktumėte, kad šis įstatymas ir visi lydintieji būtų svarstomi rudens sesijoje? Ačiū už jūsų sutikimą. Todėl bendru sutarimu po pateikimo pritarta projektams Nr.P-2590, Nr.P-2591, Nr.P-2592, Nr.P-2593, Nr.P-2594, Nr.P-2595, Nr.P-2596, Nr.P-2597, Nr.P-2598, Nr.P-2599, Nr.P-2600, Nr.P-2601, Nr.P-2602, Nr.P-2603 ir Nr.P-2604.

Taip pat dėl šių įstatymų buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis komitetas, išskyrus projektą Nr.P-2593, kurį paskirtas svarstyti Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuos įstatymus pasiūlyta svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.

Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2611 (pateikimas)

Kadangi dar truputį yra laiko prieš normalų darbotvarkės tašką, jūsų sutikimu norėčiau leisti, kad būtų svarstomas Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2611. Ar su tuo sutiktumėte? Taip pat, kad būtų svarstomas projektas Nr.P-2612? Ačiū. Matau, kad šiuos projektus pateiks viceministras G.Švedas. Ne. Atsiprašau. Ministras G.Balčiūnas.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymo projektą, pagal kurį yra suteikiama galimybė valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims po to, kai jie išeina iš valstybės tarnybos, tapti advokatais per tą patį terminą, kaip ir buvo nustatyta teisėjams, prokurorams, kvotėjams, tardytojams, t.y. jie ta teise gali pasinaudoti per vienerius metus, kai nustoja dirbti teisėjais, taip pat kai praranda valstybės tarnautojo statusą.

Kodėl yra teikiamas šis įstatymo projektas?

Kaip žinote, 1998 m. buvo priimtas naujas Advokatūros įstatymas, kuris įsigaliojo 1998 m. spalio 1 dieną. Įstatyme dėl šio įstatymo įsigaliojimo buvo numatytos būtent šios nuostatos, t.y. palengvinta galimybė tapti advokatais licencijuotiems teisininkams, teisėjams, valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims. Per tą laiką, per dvejus metus, advokatų priesaiką davė per 200 žmonių, o praktikuojančių advokatų skaičius padidėjo maždaug nuo 600 iki 800. Tai, deja, sukėlė kitų problemų, ypač sukėlė problemų valstybės tarnyboje, nes pagal įstatymą buvo nustatyti terminai, kad teisininkai turi apsispręsti. Deja, iš valstybės tarnybos masiškai pradėjo eiti teisininkai, kvalifikuoti teisininkai, į advokatūrą. Dėl to į mus kreipėsi Vyriausybės kanceliarija, kitos ministerijos, prašydamos sutvarkyti tą situaciją, kad kvalifikuoti teisininkai, prityrę teisininkai, kol dirba valstybės tarnyboje, gali apsispręsti būti advokatais, kai išeis iš valstybės tarnybos, per vienerius metus. Tai yra sulyginama su ta nuostata, kuri buvo taikoma teisėjams, prokurorams, kvotėjams ir tardytojams. Tardytojai ir kvotėjai atskirai čia nenurodyti, nes jiems pritaikomas valstybės tarnybos tarnautojų statusas. Prašyčiau šiam projektui pritarti. Tai suteiks valstybės tarnybai galimybę šiuo metu išsaugoti profesionalius teisininkus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Prašom Seimo narį J.Oleką.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai atsiprašau, norėjau pritarti, o ne klausti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kas bus tokiu atveju, jeigu statusas bus prarastas dėl tam tikrų pažeidimų? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Aš turiu Teisės departamento išvadą ir jų abejonę, ar nereikėtų keisti Advokatūros įstatymo 9 straipsnio. Manau, kad nereikia keisti, nes automatiškai galios Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, kuriame įtvirtinamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmeniui, kuris gali būti advokatu. Ši problema automatiškai išsisprendžia. Jis negalės tapti advokatu, nors turės tam teisę. Jo paprasčiausiai nepriims.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis ministre, … straipsnio 2 dalis įrašoma valstybės tarnautojams, esantiems teisinių pareigybių sąraše. Bet 2 dalies pabaigoje jau tas sąrašas neminimas. Čia yra bet kokiam valstybės tarnautojui. Ar aš gerai suprantu, kad jeigu iš to tarnautojų sąrašo pereis dirbti kitokiu valstybės tarnautoju, nesančiu sąraše, vis tiek jam galios metų lengvata, ar ne?

G.BALČIŪNAS. Jūs palietėte diskusinę problemą, dėl kurios buvo diskutuota Vyriausybėje. Buvo susidurta šiek tiek vėliau, kai Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Kokia yra problema? Nustatyti teisinių pareigybių sąrašą yra ypač sunku. Turbūt žinote, kad dabar yra rengiamos valstybės tarnautojų atlyginimų pavyzdinės tarnybų lentelės, schemos, pareigų pavadinimai. Tikrai numatyti visų tų tarnybų ir pareigų iš esmės nėra įmanoma. Dėl to teisinių pareigybių sąrašo įrašymo aš širdy taip pat šiek tiek abejoju ir manau, kad galbūt svarstant komitetuose vis dėlto galbūt reikėtų šios nuostatos atsisakyti ir palikti vieną nuostatą – jeigu jis dirba valstybės tarnyboje. Galbūt to ir pakaktų, nors čia būtų šiek tiek tam tikras tos įstatymo nuostatos liberalizavimas. Taip jau bent jau yra garantuojama, kad jeigu tas asmuo priklauso tam sąrašui, vadinasi, jis dirba teisinį darbą, nors, sakau, praktiškai įgyvendinant šią nuostatą dėl teisinių pareigybių sąrašo nustatymo kyla nemažai problemų. Man atrodo, naujame Teismų įstatymo projekte, kuris rengiamas, bus siūloma to atsisakyti ir sudaryti atskirą komisiją, kuri spręstų, ar to asmens dirbtas stažas, tos pareigos, kurias jis užėmė, jeigu iškyla reikalas, ar tai buvo, ar ne teisinės pareigos. Taip nustatyti į priekį, kad tai būtinai teisinės pareigos, kyla problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Ačiū. Mano klausimas kartojasi, į jį jau atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre, atsakėte į visus klausimus dėl šio įstatymo.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jūsų paklausti, ar būtų galima bendruoju sutarimu pritarti šiam įstatymui po pateikimo? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis komitetas? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad šis įstatymas būtų svarstomas pratęstoje pavasario sesijoje? Pažadas yra, kad bus pratęsta. Jeigu bus pratęsta, ar sutinkate? Ačiū. Ačiū už jūsų sutikimą. Todėl Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2611 buvo pritarta bendru sutarimu po pateikimo ir jis bus svarstomas pratęstoje pavasario sesijoje. Ačiū.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2612 (pateikimas)

Toliau svarstysime Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.P-2612. Pranešėjas – ministras G.Balčiūnas. Prašom.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Šių metų kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.253 nutarė patvirtinti komisiją Civilinio kodekso įgyvendinimui koordinuoti ir pateikė įpareigojimą šiai komisijai parengti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, taip pat veiksmų planą, kurio reikia įgyvendinti Civiliniam kodeksui. Jūs matote tik dalį šio darbo, tai yra patį įstatymo projektą. Vienas iš esminių dalykų, kad šiame Civiliniame kodekse yra įtvirtinamas bendras civilinei teisei žinomas principas – civilinės teisės normos neturi grįžtamosios galios, todėl naujasis Civilinis kodeksas bendrąja prasme galios tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsiras įsigaliojus Civiliniam kodeksui, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado ir yra įgyvendinamos kodeksui įsigaliojus.

Šiame įstatyme yra reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos kiti įstatymai, teisės aktai galioję Respublikoje iki Civilinio kodekso priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui ir galios tol, kol bus pripažinti netekusiais galios. Likę galioti teisės aktai turės būti suderinti su nauju teisės kodeksu.

Šiame įstatymo projekte, kuris jums yra teikiamas, yra aptariami atskirų Civilinio kodekso normų atitinkamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose įsigaliojimo ir taikymo principai. Įstatyme yra paeiliui reglamentuojami visų Civilinio kodekso knygų, normų įsigaliojimo ir taikymo klausimai. Naujos Civilinio kodekso nuostatos dėl sandorių formos, negaliojimo pagrindų, fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisinio statuso, šeimos teisinių santykių, daiktinių teisių reglamentavimo, paveldėjimo ir kitų vertė aptarti tų Civilinio kodekso normų taikymo ypatumus. Atskirų Civilinio kodekso normų įsigaliojimas pagal šį kodeksą yra atidedamas, nes jų įsigaliojimui būtina parengti atskirus įstatymus, įsteigti atskiras valstybės institucijas. Taigi reikia įsteigti registrus – juridinių asmenų, testamentų, vedybinių sutarčių, pertvarkyti nekilnojamo turto ir žemės registrą ir dėl naujai Civiliniame kodekse reglamentuojamų daiktinių teisių, t.y. (…), užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos pakeisti hipotekos registrą, taip pat priimti atitinkamus įstatymus, kurie galėtų įgyvendinti Civilinį kodeksą. Tam reikia papildomai ir laiko, ir finansinių lėšų.

Šis įstatymas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos aktų reikalavimus ir yra būtinas įgyvendinti Civiliniam kodeksui. Labai prašyčiau priimti šį įstatymą kartu su Civiliniu kodeksu, kurio visos šešios knygos jau yra pateiktos ir yra jūsų svarstomos. Prašyčiau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 54 straipsnyje 4 punkte nurodyta, kad juridinių asmenų registrą reikia įsteigti iki 2002 m. sausio 1 d., nekilnojamojo turto registrą pertvarkyti iki 2003 m. rugsėjo 1 d. Žiūrint iš šių pozicijų, kada galėtų būti įgyvendintas visuotinis Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimas? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Čia šiek tiek turbūt kitas klausimas. Žinoma, garantuoti visuotinį gyventojų turto ir pajamų deklaravimą yra neįmanoma, kol nėra įsteigtų tam tikrų valstybės registrų. Deja, norėčiau pasakyti, kad su valstybės registrų tvarkymu mūsų valstybėje yra problemų, nes yra sukurti kai kurie išvestiniai registrai, kai kurių iš viso nėra, ir, deja, kol kas nesukurti pagrindiniai registrai, t.y. gyventojų registras ir juridinių asmenų registras. Tai yra du pagrindiniai registrai, iš kurių kiti iš tikrųjų yra išvestiniai, bet, deja, jų nėra. Jų sukūrimas yra brangus, kainuoja nemažai investicijų, reikia sukurti atskiras institucijas. Deja, kol šių darbų nepadarysime, matyt, prieiti prie jūsų minėtos įstatymo nuostatos dėl privalomo visų turto deklaravimo galbūt ir galima, tačiau tai nebus tikrai efektyvu, nes iš esmės nebus įmanoma turbūt kontroliuoti, o jeigu bus įmanoma, tai tos sąnaudos be šių registrų bus labai didelės.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre Balčiūnai. Atsakėte į visus klausimus, kurių norėjo paklausti Seimo nariai.

Dabar, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti šiam pateikimui bendru sutarimu? Ačiū. Ar taip pat būtų galima sutarti, kad pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ačiū. Ar taip pat būtų galima sutarti, kad šis įstatymas būtų svarstomas pratęstoje pavasario sesijoje? Ačiū. Bendru sutarimu po pateikimo buvo pritarta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-2612. Ačiū.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko V.Jankausko ataskaita

Dabar tęsime toliau. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pono V.Jankausko ataskaitą. Prašau poną V.Jankauską.

V.JANKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai pristatyti komisiją ir jos praėjusiais metais atliktus darbus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip nuolatos veikianti valstybinė institucija, buvo įkurta Prezidento dekretu 1997 m. vasario 10 dieną. Tų pačių metų liepos mėnesį padarius kai kuriuos įstatymų pakeitimus, komisijai buvo pavesta derinti reguliuojamas energijos kainas, kas anksčiau buvo Vyriausybės funkcija. 1998 m. lapkričio 17 d. Seimas pakeitė keletą įstatymų ir kartu perdavė reguliuoti visų šilumos įmonių kainas, taip pat šalto vandens kainas bei tolimojo susisiekimo transporto ribinius tarifus.

Komisija, vadovaudamasi Energetikos, Kainų, Vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Nacionaline energetikos strategija, nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos klausimus, nustato elektros energijos, centralizuotos šilumos, šalto vandens, gamtinių dujų kainų, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transporto kainodaros principus, tvirtina šių paslaugų kainas ir tarifus, jų metodikas bei pačius tarifus. Jeigu kainų nepavyksta suderinti, komisija gali priimti vienašališką sprendimą dėl jų dydžio. Komisija taip pat kontroliuoja, kaip taikomos elektros energijos, šilumos, karšto, šalto vandens bei gamtinių dujų kainos. Pagal savo kompetenciją tiria vartotojų skundus, nagrinėja ginčus tarp tiekėjų ir vartotojų.

1999-ieji komisijai buvo labai nelengvi metai dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, kaip jau minėjau, 1998 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė kelių įstatymų pataisas, pagal kurias komisijai teko papildomos užduotys, tai yra derinti visų šilumos tiekėjų, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas, šalto vandens kainas, taip pat keleivių pervežimo tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalius dydžius. Todėl buvo pertvarkyta komisijos struktūra, įsteigti nauji departamentai ir skyriai, konkurso būdu priimami nauji darbuotojai, planuojama naujų skyrių veikla. Šį darbą labai sunkino tai, kad komisija negavo žadėtų patalpų, todėl visus metus teko nuomotis patalpas Kalvarijų g. 125 a. Toks komisijos darbuotojų išsibarstymas sukėlė daug problemų, o patalpų nuoma – papildomų išlaidų.

Nepaisant šių bėdų, komisijai 1999 metais pavyko atlikti nemažai darbų, kurie jai priskirti įstatymais ir kitais teisės aktais. Po ilgų diskusijų, įsiklausant į įvairių suinteresuotų pusių pasiūlymus, buvo patvirtinta nauja gamtinių dujų tarifų skaičiavimo metodika, įtvirtinusi rinkos liberalizavimą, t.y. leidusi transportuoti vamzdynais dujas trečiosioms šalims, tai, ko reikalauja Europos Sąjungos dujų direktyva. Išanalizavus akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” ūkinę veiklą, taip pat buvo pritarta gamtinių dujų tarifų nedideliam padidinimui, analogiškai buvo peržiūrėti elektros tarifai. Didelių problemų kėlė šalto vandens kainų derinimo funkcija, nes įmonės, atitekusios savivaldybėms, neturėjo nei bendros metodikos, nė viena ministerija jų nekontroliavo, vyko ekonomiškai nepagrįstas įmonių tolesnis skaidymasis, todėl teko pradėti nuo nulio.

Dabar trumpai apie atskiras sritis. Elektros energetika. Elektros energetikos buvo ruošiama restruktūrizacija, todėl komisija, atitinkamai ruošdamasi restruktūrizacijai, taip pat ruošėsi peržiūrėti metodikas, kurios leistų įvertinti atskirai, kiek kainuoja elektros energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas, kad tos paslaugos būtų įkainotos atskirai ir jomis galėtų naudotis atsirasiantys vartotojai, kurie turės teisę pirkti elektros energiją tiesiai, ne iš savo skirstomųjų tinklų įmonių.

1999 metais komisija taip pat gavo prašymą peržiūrėti didžiausio Lietuvoje elektros energijos gamintojo – Ignalinos atominės elektrinės – kainas. Pateiktame prašyme buvo prašoma kainas padidinti iki 7,85 cnt. Komisija, išanalizavusi gautą prašymą, pasiūlė įmonei gerokai sumažinti savo sąnaudas. Ši įmonė yra viena iš labiausiai neefektyviai dirbančių įmonių, iki šiol neaiškiai paskirstomos sąnaudos, iki šiol ta pati įmonė tiekia ir karštą vandenį, šaltą vandenį, taip pat kitas paslaugas, kurios beveik neapmokestinamos. Todėl komisija, apsvarsčiusi Ignalinos atominės elektrinės prašymą, pasiūlė sumažinti jiems sąnaudas 38 mln. litų, sumažinti pelno poreikį, iš viso sumažinti jų sąnaudas su PVM 70 mln. litų ir nustatė tarifą 7,04 cnt už kilovatvalandę. Atitinkamai gavusi “Lietuvos energijos” prašymą, komisija peržiūrėjo jos visas sąnaudas ir nustatė, kad jos tarifas galėtų būti ne 20,25 cnt., kaip “Lietuvos energija” prašė, o 18,7 cnt. Tuo būdu sąnaudos buvo sumažintos 98 mln. litų. Komisija atkreipė dėmesį, kaip aš jau minėjau, kad Ūkio ministerija, valstybės vardu valdanti didžiausias elektros energetikos įmones, 1999 metais neužtikrino efektyvios jų veiklos bei tinkamai jų nereorganizavo, todėl Atominė elektrinė ir “Lietuvos energija”, pagrindine veikla ir sąnaudomis susipynusios su įvairiomis kitomis veiklomis ir sąnaudomis, yra neskaidrios, sudėtinga identifikuoti sąnaudas pagal jų susidarymą atskirose grandyse. Tenka konstatuoti, kad šių sprendimų buvo sąlygotas ir kainų dydis.

Dujų ūkyje 1998 metais paruošta metodika, kuri 1999 metais buvo diskutuojama labai plačiai ir jai pritarta. Ši metodika leido trečiosioms šalims transportuoti dujas, t.y. stambieji vartotojai gali pirkti dujas ne iš “Lietuvos dujų”, bet iš kitų tiekėjų. Tuo būdu įvykdyta rinkos liberalizacija ir iš esmės vartotojai, kurie vartoja daugiau negu 15 mln. kubinių metrų dujų per metus, tampa laisvaisiais vartotojais, kaip ir numato 1998 metų Europos Sąjungos dujų direktyva. Lietuvoje gamtinių dujų rinkos atidarymas vyksta greičiau negu kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Kartu “Lietuvos dujų” kompanija pateikė prašymą peržiūrėti gamtinių dujų kainas motyvuodama tuo, kad tos kainos nesikeitė nuo pat 1994 metų. Komisija peržiūrėjo jų prašymą ir vietoj jų prašymo padidinti kainas 12% tas kainas padidino apie 5%. Taip pat pradėtas taikyti kainų diferencijavimas į dvi dalis: į pastoviąją ir kintamąją sudedamąsias, kas ekonomiškai yra pagrįsta ir būtina taikyti ir kitose srityse.

Dėl centralizuoto šilumos tiekimo mūsų komisijai metai buvo galbūt lengvesni, nes iš esmės nebuvo didesnių prašymų peržiūrėti kainas, tačiau vartotojams kainos padidėjo dėl to, kad palaipsniui įgyvendinamas pridėtinės vertės mokestis, arba nebetaikoma jo lengvata. Didžiųjų įmonių kainos nebuvo peržiūrimos, tačiau komisija gavo beveik šimtą prašymų iš mažesniųjų įmonių peržiūrėti jų kainas. Pagaliau šių metų pavasarį buvo išskaidyta ir Alytaus regioninė įmonė. Kainos, išskyrus patį miestą, patį Alytaus miestą, kituose miestuose padidėjo. Dabar taip pat yra patvirtintas Vilniaus miesto regioninės šilumos tiekimo įmonės išskaidymo planas. Visi rajonai, kurie priklausė Vilniaus šilumos tinklams, dabar atskiriami. Kainos, deja, šiuose rajoniniuose miestuose, irgi didės.

1999 metais komisija po ilgų diskusijų ir svarstymų taip pat įvedė dvinarę karšto vandens kainą. Tai buvo seniai pribrendęs dalykas, nes vienanarės kainos taikymas karštam vandeniui diskriminavo atskirus vartotojus. Mes gaudavome daugybę skundų, kad iš kai kurių vartotojų būdavo reikalaujama mokėti po 40 ir daugiau litų už kubinį metrą. Įvedus pastovią ir kintamą dedamąsias, mokėjimai vartotojams buvo paskirstyti teisingiau.

Su šaltu vandeniu, kaip aš jau minėjau, mes pradėjome darbą nuo pačios pradžios. Pasirodė, kad Lietuvoje netgi nebuvo vieningos šalto vandens kainos nustatymo metodikos. Taip pat mes netikėtai pamatėme, kad buvo ne 42 įmonės, kaip galvojome, nes buvo 42 didesnės savivaldybėms priklausančios įmonės, kurios ir yra pagrindiniai vandens tiekėjai, tačiau suregistravus visus vandens tiekėjus paaiškėjo, kad jų yra daugiau kaip 700. Kai kurios yra labai mažos ir finansiškai, ekonomiškai labai sunkiai verčiasi. Toks susiskaidymas buvo ir toliau lieka kaip viena priežastis, turėsianti neigiamos įtakos ir vandens sektoriui, ir vartotojui.

Per maža paslaugų apimtis, veiklos politizavimas, neoptimalios investicijos, galimybės subsidijuoti vandens ūkį – tai priežastys, dėl kurių Lietuvos vandens ūkis dirbo neefektyviai. Viena iš tokių priežasčių pasekmių yra tai, kad tam, jog būtų sureikšmintas savivaldybių vaidmuo dėl vandens sektoriaus, nebuvo parengta nei teisinė, nei institucinė aplinka. Buvo panaikintas ir valstybinis reguliavimas. Keleri metai nėra Vyriausybės institucijos, atsakingos už šalies vandens ūkio politiką. Dėl šios priežasties neparengti pagrindiniai įstatymai bei norminiai aktai, kurie sudarytų sąlygas optimaliai vandens sektoriaus veiklai, todėl komisija ėmėsi dirbti nuo nulio ir parengė bent jau kainodaros principus, kurie buvo aptarti ir suderinti su savivaldybėmis. Dabar yra rengiama vandens kainų skaičiavimo metodika, kuri turės galioti visos šalies vartotojams.

Dar viena vandens kainų augimo priežastis – tai nepagrįstai didelės investicijos, kurias aš jau minėjau, nepagrįstai didelės investicijos į vandens valymą. Įmonės pasistatė didžiulius vandens valymo įrengimus, skirtus daug didesniam vandens kiekiui negu dabar iš tikrųjų yra. Jos pasiėmė labai lengvai pasiekiamas investicijas, kadangi tai buvo skiriama aplinkosaugos klausimams ir lengvai buvo galima gauti, tačiau grąžinti galų gale teks patiems vartotojams. Kainos kai kur labai išaugo. Galime paminėti tokius nedidelius miestus kaip Anykščiai ar Zarasai, kuriuose kainos vien dėl tokių investicijų išaugo dvigubai ir daugiau.

Na, ir baigdamas galiu pasakyti, kad komisijos vaidmuo pagal parengtus įstatymus turėtų didėti ir į gylį, ir į plotį, nes parengti ir Elektros, ir Dujų, ir Šilumos įstatymai numato komisijai naujų funkcijų. Tačiau mes susiduriame ir su tolesne mūsų komisijos diskriminacija. Seime dabar svarstomas Darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo numatoma sumažinti apmokėjimą komisijos nariams, palyginti su, pavyzdžiui, ministerijų atitinkamais etatais. Darbuotojams vėlgi numatyti mažesni atlyginimai negu atitinkamiems ministerijų darbuotojams. Taip pat aktyviai ir toliau norima infiltruoti į komisiją darbininkų atstovus. Tada komisija tampa jau nebe komisija, o mitingu. Todėl tikiuosi, kad vis dėlto Seimas apsispręs, ar reikia tokios komisijos, ir palaikys tolesnę jos, kaip nepriklausomos institucijos, veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti daug žmonių. Aš tikiuosi, kad visi klaus trumpai ir atsakymai taip pat bus trumpi, bet, aišku labai tikslūs.

V.JANKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu pasakyti, kad mes esame parengę tokią ataskaitą. Jeigu kas dar nematė, tai galėčiau, bent tris egzempliorius turiu, jeigu daugiau kas norėtų gauti.

PIRMININKAS. Pagal Statutą teisę pirmiausia klausti turi opozicijos nariai. Prašau Seimo narį J.Oleką. Jeigu ponas J.Olekas kreips į mus dėmesį…

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai noriu trumpai paklausti pono V.Jankausko. Gal jūs galėtumėt pasakyti, kokią visos elektros kainos dalį po restruktūrizavimo sudarys valdymo išlaidos? Aš turiu galvoje visas tris grandis: perdavimą, gamintojus, skirstymą. Ir antras būtų, kaip dabar yra nustatomos kainas bendrabučiuose gyvenantiems žmonėms? Ten kainos dėl tų bendrų įvadų labai padidėjusios. Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Jūsų abu klausimai labai svarbūs. Pirmasis klausimas mums iš tikrųjų labai svarbus: o kaipgi, atskyrus gamybą, paskirstymą, perdavimą, pasiskirstys tos kainos. Mes, aišku, tikslaus skaičiavimo negalime turėti, nes viskas yra sudėta į vieną krūvą. Mūsų preliminariais skaičiavimais, gamyba sudaro apie 60% visų išlaidų, todėl atskyrimo tikslas ir yra sumažinti išlaidas, kur galima jas sumažinti. O sumažinti galima gamybos išlaidos. Gali vykti gamybos konkurencija, todėl, mano supratimu, restruktūrizavimas galėtų vesti į gamybos išlaidų mažinimą. Galutinė kaina susidėtų, aišku, iš visų dedamųjų, todėl yra vilčių, kad ta kaina galėtų ir nedidėti.

Dėl antrojo klausimo. Antrasis klausimas yra vėlgi labai sudėtingas. Mes įsivėlėme jį svarstyti, tačiau pasakyčiau, kad ne mūsų kompetencija, kaip paskirstyti, kokias nustatyti normas. Mes bandome siūlyti įvairias normas, sakykime, tiems bendrabučiams, kurie neturi apskaitos, nes įdiegti apskaitą gerokai brangu. Tačiau yra elektros tiekimo (…) taisyklės ir yra Ūkio ministerija, kuri jas prižiūri. Komisija galbūt tiktai gali pateikti savo pasiūlymą. Mes turbūt teiksime, bandysime su Ūkio ministerija spręsti tą klausimą, nes komisijai nepavesta nustatinėti normas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs plačiai kalbėjot apie šalto vandens tiekimo problemas. Mano klausimas būtų dėl tų įmonių, kurias valdo kelios savivaldybės. Kai jos nesusitaria dėl tarifo, yra skirtingos išlaidos, skirtingi tarifai, jūs paprastai nustatot bendrą tarifą. Bet tuomet stipresnioji pusė, stipresnioji savivaldybė, nori atsijungti nuo silpnesniosios. Taip susidaro užburtas ratas. Vis tiek priverstiniu būdu, matyt, kils vandens tarifai savivaldybėje, kuri pradės savarankiškai dirbti. Ar, jūsų nuomone, turėtų išlikti centralizuotas vandens tiekimas, kuris susiklostys, ir mažesnės išlaidos, ar turi vykti decentralizacija?

V.JANKAUSKAS. Aš visada galvojau, kad čia veikia makroekonomika, kad didesnė įmonė gali tiekti tą patį kubinį metrą mažesne kaina. Todėl atkakliai mano kolegos iš komisijos palaikė, kad įmonės nebūtų skaidomos… Tas vienas konkretus pavyzdys, kurį jūs turbūt gerai žinot, kad Utena būtinai norėjo išstumti Zarasus iš savo įmonės… mes sakėme, kad tai visiškai nepagrįsta, ir bandėme palaikyti neskaidymą, nes jeigu tai būtų… Tai yra politizavimo klausimas. Jeigu tai būtų ne politinė įmonė, o komercinė įmonė, ar būtų jai reikalas skaidytis? Kuo didesnė, tuo santykiai pigiau galima patiekti vandenį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. (…) būsimos šilumos kainos. Kaip jūs gerai žinote, kuro kaina dvigubai didesnė negu pernai. Kokias prognozuojate šilumos kainas savivaldybėse? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Jūsų klausimas, aišku, pats sunkiausias. Pirmiausia reikia pasakyti, kad Vyriausybė šiais metais jau 18% padidino visas kainas. Dabar mums ką nors dar judinti būtų be galo sunku, nors mes žiūrim tik iš ekonominės pusės. Bet iškilo ir labai sunkių socialinių klausimų. Pasakyčiau taip: dėl kuro nėra jau tokia katastrofa, kad iškart dvigubai padidėtų, nes daugelis įmonių vis dėlto turi dujas, o dujų kaina yra stabili, dujų kaina nesikeičia. Jeigu ji keičiasi, tai plius minus labai nedaug. Daug blogiau yra mažesnėms. Aš minėjau tą Vilniaus regiono įmonę, jos išskaidymą į rajonines. Jeigu tie rajonai neturi dujų, o čia tik kai kurie rajonai turi dujas, tai automatiškai iškart kyla kaina, deja.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau paklausti, kokiomis sąlygomis komisija numato ateityje peržiūrėti energetikų resursų kainas? Kokie parengiamieji darbai minėtu aspektu jau vykdomi? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Atleiskite, gal galite paaiškinti, ką reiškia “kokiomis sąlygomis”?

J.LISTAVIČIUS. Pavyzdžiui, jūs anksčiau turėjote užduotis. Ar ir dabar jūsų užsakymų portfelis jau surinktas, ar jūs savarankiškai planuojate tuos darbus, kuriuos turėtumėte vykdyti? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Mes kainas deriname pagal Energetikos įstatymą, t.y. kai įmonė pateikia savo prašymą, mes prašymą svarstome ne ilgiau kaip 3 mėnesius ir pateikiame savo nuomonę dėl jų sąnaudų pagrįstumo. Todėl iniciatyvos reikalauti, didinti ar mažinti mes neturime. Kai matome, kad įmonė blogai dirba, bandome apeliuoti. Pavyzdžiui, dėl “Kauno energijos” per praėjusius trejus metus, kiek mes veikėme, esame prirašę laiškų į visas institucijas. Bet kad mes galėtume pareikalauti sumažinti ar padidinti, įstatymas tokių teisių mums nenumato.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų šalies nuolatinė problema yra galiojančių sprendimų nevykdymas. Jūsų komisijos dauguma sprendimų skirti šalies savivaldybėms. Noriu paklausti, ar atliekate priimtų sprendimų vykdymo kontrolę? Ar dažnai nustatote, kad jie nevykdomi? Kokias sankcijas taikote? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Aš kaip tik minėjau paskutinį pavyzdį, kurį būtų galima įvertinti kaip mūsų nevykdymą… Koks ten reikalavimas? Mes tik nurodėme, kad įmonė vykdo nuostolingą politiką, jeigu jie nepakeis savo politikos, aišku, nueis į prarają. Kas ir atsitiko. Bet mes neturime tokių instrumentų, kaip iš jų reikalauti. Yra vienas dalykas, kaip bandyti vadovą nubausti pasinaudojant pažeidimų kodeksu kelių šimtų litų bauda, bet vėl įsiveltume į ilgą procesą. Bandome su savivaldybėmis kiek galima daugiau susitarti, nes prievartos būdas su savivaldybėmis yra labai sunkus, nes jie yra gana stiprūs.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų vadovaujama komisija įkurta siekiant kontroliuoti kainodaros procesą monopolinėse energetikos įmonėse. Iš to peršasi išvada, kad jūs turėtumėte ginti daugiau vartotoją, o ne gamintoją. Tačiau tenka suabejoti jūsų komisijos sprendimais. Komisijai laiminant buvo įvestas gyvatuko mokestis, įvestas abonementinis dujų mokestis, leidote didinti elektros kainas, nors perteklinė elektra pusvelčiui parduodama užsieniui ir už ją niekas pinigų nemoka. Mano klausimas toks. Ar jūsų komisija neketina išanalizuoti galimybę mažinti elektros kainas ir taip padėti vartotojams ir verslui kaip nors atsigauti?

V.JANKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia iš tikrųjų mūsų tikslas būtų ginti vartotojus, bet vartotojus turime ginti taip, kad liktų tiekėjas, kuris galėtų tiekti šilumą, vandenį, elektrą ar dujas. Jeigu tiekėjas neturi iš ko tiekti, tai mes atsiduriame tokioje padėtyje, kaip neseniai, teko girdėti, Moldavijoje arba Gruzijoje, kur visiškai netiekiamas nei vanduo, nei šiluma. Mes bandome balansuoti abiejų interesus.

Tai, kad įvedamas pastovus mokesčių elementas, tai čia yra ekonomiškai pagrįstas dalykas. Jūs galite patikėti manimi, kad ekonominis pagrindimas čia yra, daug teisingiau atspindi visas sąnaudas. Kaip jau minėjau, karšto vandens pastovią dalį įvedėme dėl to, kad mes susilaukėme daugybę skundų ir prašymų. Būdavo suverčiama viskas… pavyzdžiui, vasarą, visi gyventojai išvažiuoja, vienas lieka, tada jis sumoka už visus. Be abejo, tai buvo diskriminacija.

Ar galėtume mažinti elektros kainas? Pasakyčiau, kad čia yra Vyriausybės politika, t.y. “Lietuvos energijos” politika. “Lietuvos energija” kol kas, deja, nematyti, kad išeitų iš aklavietės, į kurią dabar yra pakliuvusi. Jeigu neišeis iš aklavietės, tai kainų mažinti niekaip neišeina, nebent teks didinti.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis komisijos pirmininke, kaip girdėjome iš ataskaitos, jūs daug turite funkcijų ir uždavinių, sueinančių į kainą, apskaičiavimo metodikas ir kainų tvirtinimą. Tačiau nemokių gyventojų skaičius didėja, o valstybė patiria didelių nuostolių. Noriu paklausti. Ar jūsų komisija negalvoja apie tai, kad vertėtų daugiabučių namų gyventojams sudaryti technines galimybes atsiskirti nuo centralizuoto šildymo sistemos? Ar jūs nemanote, kad atsiradus tokiai galimybei būtų daugiau surenkama mokesčių už šildymą, nes dabar esant vieno gyventojo įsiskolinimui dažnai šildymas atjungiamas visam daugiabučiui namui?

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Jūsų klausimas labai yra sudėtingas ir skaudus, nes tokia problema kyla dažnai. Ką daryti, kaip nediskriminuoti tų… Jūs žinote Grigiškių padėtį, kai visiems išjungė šilumą, nepaisant to, kad kai kurie mokėjo. Bet šis klausimas yra ne mūsų kompetencijos. Klausimas yra toks- kas yra namas? Ar namas yra vieningas elementas, ar namas yra privačių ląstelių visuma, kiekvienas privatus būstelis yra visiškai nepriklausomas elementas? Jeigu jis yra inžinerinis įrenginys, sujungtas bendrais vamzdynais ir tinklais, o tų bendrų vamzdynų ir tinklų negalima išardyti, tai jis yra vieningas. Jeigu galima – taip. Šiuo atveju agituoju taikyti vadinamąjį integruotų išteklių planavimo metodą. Bandyti skaičiuoti, kas atsitiks visai sistemai. Kadangi mes, komisija, šiuo atveju esame įsivėlę į ginčus tarp dujininkų ir šilumininkų, rekomendavome neskubėti leisti ateiti dujininkams su savo įrengimais ten, kur šiluma galėtų būti nebrangi, ten, kur šiluma yra tiekiama, kur yra gerai įrengti tinklai, nes tai yra dvigubas lėšų švaistymas. Jau yra įdėti didžiuliai ištekliai į vamzdynus ir dar tiesime kitus vamzdynus. Kiekvienu atveju, manau, savivaldybė galėtų spręsti ir gerai paskaičiavusi nuspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Paskutinis klausimas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, jūs čia labai daug kalbėjote apie komisijos vietą ir darbą, ir jos perspektyvas. Aiškiai pergyvenate dėl to, kad komisijos darbas nėra itin gerai vertinamas. Dėl to norėčiau paklausti. Atgavus nepriklausomybę jūsų vieta buvo gana aiški ir dominavo valstybinis reguliavimas, dabar yra šiek tiek kitokios tendencijos. Mes kalbame apie valstybės reguliavimo mažinimą, apie privatų sektorių, tai yra viena aplinkybė. Kita aplinkybė – tai pačios savivaldos atsakomybė už įvairiausias sritis, ir jūsų buvimas, savaime aišku, yra priedanga jiems, kad nekeistų įsigaliojusios tvarkos, nepritrauktų investicijų į įvairius sektorius ir panašiai. Kaip jūs matote ateityje savo komisijos vietą ir ką manote apie atsakomybės jums peradresavimą?

V.JANKAUSKAS. Galėčiau pasakyti, kad tokios nepriklausomos reguliuojančios komisijos atsiranda tada, kai atsiranda privatus sektorius. Tol, kol yra valstybė, kurioje valstybės viskas valdoma, valstybei nereikia nepriklausomos komisijos. Vyriausybė viską gali reguliuoti. Tokios komisijos atsiranda dabar visose buvusiose komunistinėse valstybėse, jos atsiranda kartu su privatizavimu. Todėl mūsų perspektyva, jeigu eisime tuo pačiu keliu, kaip Europa eina, yra tokia, kad komisija turės kur kas didesnį ir svarbesnį vaidmenį.

Antras klausimas – kas yra savivaldybės? Gal ką nors įžeisiu, bet, mano supratimu, savivaldybių turtas ir jo valdymas yra pats blogiausias Lietuvoje. Tai, ką minėjau apie vandenį, apie vandens ūkį, mes radome labai netvarkingą, nugyventą ūkį, valdomą politikų, o ne profesionalų. Aišku, nesakau, kad visur. Kai kur mums atrodė gražiai ir tvarkingai, bet kitur kainos buvo nežmoniškos, kitur pastatyti auksiniai valymo įrengimai, kitur buvo politiniai… Vienu žodžiu, mano supratimas toks, nors jūs galite nesutikti, kad savivalda nėra labai gera ūkio valdymo forma, arba savivaldybės nėra pats geriausias ūkio prižiūrėtojas.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Jankauskai, už jūsų ataskaitinį pranešimą. Mes dabar tęsime darbotvarkę. Yra puikus siūlymas.

Prašau Seimo narius registruotis ir pasitikrinti.

Asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2314 (svarstymas). Asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2314A(2)* (svarstymas)

Mes tęsiame darbą toliau – Asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2314. Svarstymas. Pranešėjai – Seimo narys E.Zingeris – Žmogaus teisių komiteto… (Balsai salėje) Ar kas… Seimo narys A.Salamakinas – Žmogaus teisių komiteto atstovas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kadangi laiko šiam klausimui nėra skirta tiek daug, o yra net trys pranešėjai, todėl aš bandysiu labai trumpai išdėstyti komiteto nuomonę. Iškart kalbėsiu apie abu projektus, kurie įtraukti į darbotvarkę. Žmogaus teisių komitetas svarstė abu projektus ir, mūsų nuomone, kur kas geriau yra parengtas pono A.Matulo – Sveikatos reikalų komiteto pirmininko projektas, todėl mes koncentravome savo dėmesį į šį projektą.

Kodėl vis dėlto komitetas mano, kad Vyriausybės parengtas projektas nėra tikslus? Mūsų nuomone, Vyriausybės parengtame projekte visos nuostatos jau yra reglamentuotos kituose įstatymuose: Policijos įstatyme, Narkologinės priežiūros įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kitur. Vis dėlto pono A.Matulo projektas kur kas racionalesnis. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.

Projekto esmė yra ta, kad Seimas turi priimti sprendimą dėl šiuo metu Vilniuje, Rasų g.8 veikiančios psichologinės reabilitacijos įstaigos. Šiuo metu, kiek žinau, toje įstaigoje gydosi apie 90 žmonių. Galiu pasakyti skaičiais: 1998 metais įstaigai išlaikyti reikėjo 4 mln. 460 tūkst. Lt, 1999 m. – 4 mln. 360 tūkst. Lt. Kaip aš sakiau, čia gydosi 90 žmonių, ir iš esmės galima sakyti, kad tokios sumos yra nelabai racionaliai naudojamos. Jeigu kalbėsime apie naują projektą Nr.P-2314(A), vis dėlto tas lėšas galima kur kas racionaliau panaudoti per savivaldybes, per kitas institucijas.

Mes, pritardami projektui, siūlome jį papildyti 4 straipsniu. Aišku, čia keisis datos, nes 3 straipsnyje yra parašyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. balandžio 1 d., o įstatymai atgaline data neveikia. Mes siūlome, kad čia būtų įrašyta liepos arba rugpjūčio 1 d. Tai diskusijų objektas. 4 straipsnyje norime pasiūlyti Vyriausybei iki 2000 metų rugsėjo arba spalio 1 d. reorganizuoti Pataisų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigą į laisvės atėmimo bausmę vykdančią ar kitą šiam departamentui pavaldžią instituciją. Pataisos esmė ta, kad vis dėlto, kaip žinote, šiuo metu kalėjimai yra perpildyti, ir jeigu šias patalpas panaudotume šiam tikslui, pagerėtų kalinčių žmonių socialinė padėtis.

Šio straipsnio 2 punktas: “Parengti ir patvirtinti tvarką, reglamentuojančią policijos ir vietos savivaldybių bei kitų institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant prevencinio poveikio priemones dėl teisės pažeidimų, kuriuos daro asmenys būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, prireikus pateikti Seimui reikiamo įstatymo projektus”. Šio punkto esmė ta, kad turime siekti, kad sprendžiant šią problemą būtų kur kas geriau bendradarbiaujama tarp vietos savivaldos ir kitų institucijų. Aš tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priešingai negu ką tik kalbėjęs Žmogaus teisių komiteto atstovas, aš būčiau linkusi paremti Vyriausybės teiktą variantą. Mes jam pritarėme pateikę keletą nežymių pastabų. Aš paaiškinsiu, kodėl pasirinkome Vyriausybės variantą. Mes sutinkame, jog iš tiesų nėra tikslinga išlaikyti vieną tokio pobūdžio instituciją, kuri negali daryti jokios įtakos alkoholizmo arba narkomanijos paplitimo įveikimui, ir tai tiktai papildoma našta biudžetui. Tačiau jeigu mes pritartume pono A.Matulo teikiamam įstatymo variantui, nebūtų ir tokio dalyko kaip asmenų įrašymas į profilaktinę policijos įskaitą, išbraukimas iš jos ir panašių dalykų. Bendraujant su rinkėjais savo apygardoje, aš dažnai susilaukiu priekaištų, galbūt ne visuomet pagrįstų, jog mes esame abejingi ir niekaip nebandome spręsti šios problemos. Iš tiesų ją spręsti tokiais būdais, kaip tai buvo daroma sovietų laikais, kai žmogus dvejiems metams buvo įkalinamas be nusikaltimo vien todėl, kad jis turi žalingų įpročių, žinoma, mes negalime. Vis dėlto nepamirškite, jog dabar galiojančiame Civiliniame kodekse yra nuostata apie tai, jog yra tokia tvarka kaip asmenų įrašymas į profilaktinę policijos įskaitą ir išbraukimas. Jeigu mes pritartume Sveikatos reikalų komiteto variantui, vadinasi, mūsų įstatymas prieštarautų dabar galiojančiam Civiliniam kodeksui, ir tada atsirastų naujas kazusas, kurį taip pat reikėtų spręsti. Tada mes ir Civiliniame kodekse turėtume atsisakyti tokios procedūros.

Ar reikėtų jos visiškai šiandien atsisakyti, čia diskutuotinas dalykas, bet aš būčiau linkusi eiti nuosekliai, ne taip drastiškai, žingsnis po žingsnio ir vis dėlto palikti tą dabar galiojančią nuostatą, nes atsisakę institucijų, kurios užsiimtų tokia prievartine profilaktika, mes vis dėlto paliktume kitas priemones ir tai neprieštarautų Civiliniam kodeksui. Galų gale juk dabar Seime yra svarstomas naujas Civilinio kodekso projektas. Be jokios abejonės, jis įsigalios ne anksčiau kaip po 2001 metų. Galbūt šių svarstymų kontekste būsimasis Seimas galės žengti dar vieną žingsnį, tačiau aš dabar agituočiau vis dėlto pritarti tam variantui, kurį teikia mūsų komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Toliau kviečiu Seimo narį A.Matulą – Sveikatos reikalų komiteto pirmininką – kalbėti savo komiteto vardu.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.P-2314. Svarstymo metu mes surengėme išvažiuojamąjį posėdį į šią psichologinės reabilitacijos įstaigą. Tai, ką mes ten pamatėme, mus tikrai nustebino. Šiandien Lietuvoje tokios psichologinės arba medicininės pagalbos reikia 78 tūkst. piktnaudžiaujančių alkoholiu žmonių. Tuo tarpu ten, kaip minėjo A.Salamakinas, prievarta yra iš esmės įkalinta apie 90 žmonių, kuriems išlaikyti reikia apie 4 mln. Lt. Aišku, jeigu tos įstaigos neliktų, o jos ir neturėtų likti civilizuotoje valstybėje… Kitose Europos valstybėse tokių įstaigų jau nėra, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje. Į savivaldybes grįžtų maždaug nuo 1 iki 2 žmonių. Aišku, tai tikrai nepadidintų problemų su alkoholizmu arba nusikalstamumu. Mes nepritariame pateiktam įstatymo projektui ir pateikėme ne mano vardu, kaip čia kolegos minėjo, bet komiteto vardu alternatyvų projektą.

Pirmiausia noriu padėkoti Žmogaus teisių komitetui, kad jis vis dėlto išsamiai įsigilino į įstatymą, ne taip, kaip tikriausiai dėl didelio krūvio neįsigilino Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Noriu pacituoti, kad, pavyzdžiui, individuali profilaktinė veikla jau yra numatyta Policijos įstatymo 36 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose. Aš necituosiu tų punktų, mes savo išvadose išsamiai juos pacitavome. Asmenų, įrašytų į policijos profilaktinę įskaitą (apie tą kalbėjo gerbiamoji V.Abramikienė), procedūra numatyta Policijos įstatymo 36 straipsnio 9 punkte ir Civilinio proceso kodekso 283 straipsnyje. Tik visa bėda, kad labai retai arba iš esmės apskritai nesinaudojama tais punktais. Oficialus įspėjimas nutraukti asocialų gyvenimo būdą yra numatytas Policijos įstatymo 33 straipsnio 2 punkte. Veiksnumo apribojimas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra numatytas. Taigi visos mano išvardytos priemonės, numatytos teiktame Vyriausybės įstatymo projekte, jau yra numatytos kituose įstatymuose. Tai yra paprasčiausiai dubliavimas. Reikia priversti jėgos institucijas dirbti, vykdyti įstatymus. O kai tų įstatymų yra daug, jie vieni kitus dubliuoja ir tai yra būdas išvengti arba nevykdyti tų įstatymų.

Aš labai prašau jūsų pritarti alternatyviam projektui. Sutinku su Žmogaus teisių komiteto pasiūlymais. 3 straipsnį reikėtų priėmimui pataisyti, nes buvo numatyta, kad įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. balandžio 1 d. Kaip žinote, ta data jau praėjusi, reikėtų numatyti kitokią datą. Aš labai prašau pritarti alternatyviam projektui ir atmesti Vyriausybės teiktą įstatymo projektą. Jam pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, ir Policijos departamentas. Jie numato, kad šią instituciją galima būtų panaudoti plečiant, gerinant kalėjimų sąlygas. Visi darbuotojai tobulinsis, tie patys darbuotojai liktų, o kalėjimų sąlygos nuteistiesiems gerokai pagerėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mūsų sunki padėtis. Pirmiausia prašau registruotis. Prašom registruotis. Užsiregistravo 41 Seimo narys, todėl teoriškai užtenka Seimo narių, kad galėtų pritarti pasiūlymui atmesti projektą Nr.P-2314, bet mes turėsime pasitikrinti. O gal bendru sutarimu galime jam pritarti? Ne, nesutinka pritarti, todėl prašom pasiruošti balsuoti. Nėra reikalo kalbėti dėl motyvų. Ar dėl vedimo tvarkos? Prašau dėl vedimo tvarkos kalbėti poną A.Salamakiną.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš atsiprašau, jeigu suklysiu, tačiau jeigu Žmogaus teisių komitetas pritarė tam projektui, tai arba Seimas turi balsuoti už mūsų pritarimą, arba paskirti kitą komitetą, kad spręstų iš naujo. Jeigu suklydau, atsiprašau dar kartą, bet man atrodo, kad turime balsuoti alternatyviai, jeigu yra naujas projektas.

PIRMININKAS. Pagal Statutą pirmiausia apsisprendžiama dėl atmetimo, o jeigu nėra atmetimo, tai klausimas yra dėl komiteto. Todėl prašau pasiruošti balsuoti dėl projekto Nr.P-2314. Jau mes registravomės. Tie, kurie pritaria pasiūlymui atmesti, spaudžia “už”, tie, kurie yra kitos nuomonės, spaudžia “prieš” arba susilaiko. Balsavimas prasidėjo. Prašom balsuoti.

Už balsavo 26, prieš – 1, susilaikė 5. Nebuvo atmesta, todėl dabar turime ieškoti kitos… Reikia 36 balsų, kad būtų atmesta. 36 balsų nebuvo. Ar sutiktumėte, kad būtų grąžinta iniciatoriams patobulinti įstatymą? Ar sutarta? Projektą Nr.P-2314 grąžinti iniciatoriams, kad būtų patobulintas. Ačiū. Sutarta.

O dabar projektas Nr.P-2314A(2). Balsuosime, ar šiam projektui pritariam, ar ne. Tie, kurie pritaria, spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš” ar susilaiko. Matau, kad atėjo naujų Seimo narių, todėl pirmiausia prašom užsiregistruoti. Prašom užsiregistruoti. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Matyt, kai kurie išėjo, o atėjo nauji. Bent žinome, kas yra salėje. Prašom pasiruošti balsuoti. Tie, kurie už alternatyvų projektą, spaus mygtuką “už”, kiti pasirinks vieną iš kitų dviejų. Prašau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Prašom labai tyliai siūlyti balsuoti, ne viešai, jeigu jau turite siūlyti.

Už balsavo 30, prieš balsavo 1, susilaikė 5. Todėl buvo pritarta alternatyviam projektui po svarstymo. Ačiū. Turėtų būti pertrauka, bet ar jūs iš tikrųjų norite pertraukos? Norit. Padarykime pertrauką iki 15.09 val. Atsistoti, atsisėsti ir dirbsime toliau. Ačiū. Atsiprašau, 17 val.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare" projektas Nr.P-2622 (pateikimas)

PIRMININKAS. Seimo nariai, aš esu tikras, kad jūs atsikvėpėte, pailsėjote ir esate pasiruošę toliau tęsti mūsų darbotvarkės programą.

Dabar yra Seimo nutarimo “Dėl E.Surplienės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare” projektas Nr.P-2622. Pranešėjas – Respublikos Prezidento patarėjas, Teisės departamento vadovas ponas A.Abramavičius. Prašau poną A.Abramavičių. Tuo tarpu prašau užsiregistruoti.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo E.Surplienė teikiama skirti Vertybinių popierių komisijos nare penkeriems metams. Aš, matyt, jos biografinės pažymos jums neskaitysiu, kadangi jums jinai yra išdalinta. Tik noriu pasakyti, kad ponia E.Surplienė jau vienerius metus dirba Vertybinių popierių komisijos nare ir dabar jos kadencija baigiasi. Todėl Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į tai, kaip kalbėjo ir sakė mums Vertybinių popierių komisijos pirmininkas, kad tai yra gera specialistė, kvalifikuota specialistė, siūlo ją skirti penkerių metų laikotarpiui. Jinai yra šioje salėje. Aš siūlyčiau jums skirti ją šios komisijos nare.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Abramavičiau. O dabar suteikiama galimybė kalbėti gerbiamai E.Surplienei.

E.SURPLIENĖ. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai trumpai priminti savo biografiją. 1980 metais baigiau Druskininkų vidurinę mokyklą. 1985 metais baigiau Vilniaus Universiteto ekonominės kibernetikos specialybę ir įgijau ekonomisto matematiko diplomą. Vėliau dirbau skaičiavimo centre. Nepriklausomybės metais nuo 1993 metų dirbau specialiste Vertybinių popierių komisijoje. Vėliau išėjau į privačią finansų maklerio įmonę ir įgijau patirties iš privačių struktūrų. Pernai vienai komisijos narei savo noru pasitraukus anksčiau buvau paskirta Prezidento dekretu į jos vietą ir metus dirbu toje srityje jau kaip komisijos narė. Mano kuruojama sritis yra akcinių bendrovių emisijų, vertybinių popierių emisijų registravimas, oficialūs pasiūlymai. Manau, kad turiu pakankamai patirties tiek kaip, valstybės tarnautojas, tiek žinau praktiką, žinau įmonių problemas, kurias turi įmonės registruodamos emisijų problemas, žinau, kas trukdo, ir manau, kad žinau, kiek ir ką reikėtų keisti ar tobulinti šioje srityje. Jeigu turėtumėt klausimų, mielai pasistengsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji, paprastai būna, kad valstybė išmoko, paruošia žmones ir jie po to pabėga į privačias struktūras. Čia matau, kad visą kvalifikacijos kėlimą jums finansavo firma, UAB, o jūs po šitiek stažuočių ir kursų perbėgote į valstybinę struktūrą. Kaip tai paaiškinti?

E.SURPLIENĖ. Iš tikrųjų tai nebuvo perbėgimas. Aš manau, kad tai yra naudinga tiek valstybinei struktūrai, tiek verslo struktūroms, kai ateina žmonės, kurie žino, kokios yra verslo problemos. Jie tikrai gali padėti, žino problemas, kurios trukdo plėtoti verslą, biurokratines problemas. Jie galbūt geriau gali išaiškinti norminių aktų rengėjams, galbūt turi akivaizdesnių pavyzdžių. Tą akivaizdžiai parodė Saulėtekio komisijos sukūrimas, kai yra daug paprasčiau išaiškinti. Žmonės, kurie turi praktikos, gali išaiškinti.

O dėl visos kvalifikacijos. Taip, iš tikrųjų taip nutiko, kad pagrindinę kvalifikaciją įgijau dirbdama privačioje struktūroje. Tačiau manau, kad tai struktūrai pakankamai atidaviau savo jėgų ir darbo.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamoji kolege, kaip tik jūsų atsakyme buvo paminėta jūsų kvalifikacija, kuri buvo įgyta anksčiau. Aš turėdamas tuos duomenis pritariu, balsuosiu už jūsų paskyrimą. Bet mano klausimas būtų toks, kaip jūs numatote savo būsimą darbą? Aišku, jis nesusijęs su kokiomis nors reformomis, nes jūs turite reglamentą, kuris griežtai reikalaus iš jūsų laikytis tų sąlygų. Bet iš esmės, kaip jūs numatote savo darbą su savo bendradarbiais, kaip jūs numatote įmanomą kokį nors pagerinimą, kuris, žinoma, šioje srityje turi būti susijęs ne tiktai su pagerinimu, bet ir su taisyklių laikymųsi. Bet vis dėlto koks yra darbo pagerinimo rezervas?

E.SURPLIENĖ. Esu komandinio darbo šalininkė. Manau, kad visas problemas galima ir reikia aptarinėti tiesiogiai. Kartu aiškinant ir mūsų (…), ir įmonių vadovams kai kuriuos įstatymus, kurių jie neturi galimybių išsiaiškinti, galbūt neturi teisinių pajėgų įmonėje ir yra užsiėmę verslu. Ir kai susiduria su kokiais nors įstatymų reikalavimais, paprastai pirma jų reakcija būna, kad tai yra nereikalingas biurokratinis apsunkinimas. Tačiau aiškinant ir dirbant su jais tiesiogiai, jie puikiai supranta, kad tai yra būtina ir kitą kartą atsidūrę panašioje situacijoje… Žodžiu, aš matau perspektyvą aiškinant ir šviečiant, jeigu taip būtų galima pasakyti, vertybinių popierių rinkos klausimais vadovus.

E.ZINGERIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamoji kandidate, mane domintų jūsų nuomonė apie Vyriausybės dabar priimtą sprendimą išplatinti “Telekomo” akcijas?

E.SURPLIENĖ. Iš tikrųjų tikėjausi tokio klausimo, nes turbūt šiandien Lietuvoje tai yra pagrindinis klausimas, kuris visur kirba ir virpa. Tačiau noriu pasakyti, tikrai nerasite nė vieno Lietuvoje žmogaus, kuris pasakytų, kad viskas buvo padaryta labai gerai ir labai tobulai, ir viskas padaryta. Vis dėlto tam tikrus teigiamus aspektus norėčiau įžvelgti. Nes mūsų vertybinių popierių kapitalo rinka vis dėlto gavo labai nemažą dozę akcijų, kurios suksis prekyboje ir šiek tiek gyvins tą rinką. Pritrauks investuotojus ne tik iš Lietuvos. Šiek tiek prisidės prie bendro nacionalinio produkto kūrimo šiek tiek. Nes kai parduodama tik strateginiam investuotojui, tai tada tos akcijos ir lieka strateginio investuotojo rankose. Čia vis dėlto yra daugiau mažiau numatoma prekyba. Jinai gyvins mūsų vertybinių popierių rinką. Todėl tuo aspektu vertinu teigiamai.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų atsakymus. Gerbiamoji Surpliene, frakcijos ir komitetai turi teisę jus pasikviesti ir pateikti klausimus. Per septynias dienas jie Seimui pateiks savo išvadas. Ačiū.

E.SURPLIENĖ. Ačiū visiems.

Seimo nutarimo "Dėl pritarimo V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi" projektas Nr.P-2628 (pateikimas)

PIRMININKAS. Toliau Seimo nutarimo “Dėl pritarimo pono V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi” projektas Nr.P-2628. Pranešėjas Respublikos Prezidento patarėjas, Teisės departamento vadovas ponas A.Abramavičius. Prašau, pone Abramavičiau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui teikiama V.Junoko kandidatūra skirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi. Norėčiau pasakyti, kad, kaip jūs puikiai atsimenate, gerbiamieji Seimo nariai, visai neseniai jūs priėmėte Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir pagal šį įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Seimo pritarimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas kreipiasi į jus prašydamas pritarti V.Junoko skyrimui šios mano anksčiau įvardytos tarnybos direktoriumi.

Pono V.Junoko biografinė pažyma yra jums išdalinta, todėl jos išsamiai jums neanalizuosiu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ponas V.Junokas dirba teisėsaugos institucijose nuo 1976 metų. 1991–1997 metais jis dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 9 skyriuje, nuo 1997 metų ponas V.Junokas dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Dabar eina šios tarnybos viršininko pareigas.

Respublikos Prezidento nuomone, ponas V.Junokas yra kvalifikuotas, kompetentingas specialistas. Jis galėtų tinkamai vadovauti šiai labai svarbiai mūsų valstybės institucijai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti pono V.Junoko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis A.Abramavičiau. Dabar kviečiame poną kalbėti V.Junoką.

V.JUNOKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi mano anketiniai duomenys jums išdalinti, nenorėčiau užimti daug laiko. Dėkoju Seimo nariams ir Prezidentūrai už pasitikėjimą. Kartu tai yra labai didžiulė atsakomybė. Jeigu Seimas pritartų, stengsiuosi pateisinti pasitikėjimą ir siekti kiek įmanoma sumažinti korupcijos lygį Lietuvoje.

Vieni pirmųjų uždavinių būtų nacionalinės korupcijos prevencijos strategijos užbaigimas, korupcijos prevencijos įstatymo užbaigimas, kurie šiuo metu yra pateikti Vyriausybės kancleriui pagal sudarytas darbo grupes; korupcijos sumažinimas viešųjų pirkimų srityse, muitinės srityje, savivaldybės institucijų ir teisėsaugos institucijų srityse ir visuomenės kuo didesnis įtraukimas į korupcijos prevenciją, kovą su korupcija.

Manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba per gana trumpą laiką (faktiškai pradėjo veikti 1997 m. spalio mėnesį, nors buvo formaliai įkurta vasario 18 d. Vyriausybės nutarimu) padarė tam tikrą darbą mažinant Lietuvoje korupciją ir laikantis Europos Tarybos ir Europos Sąjungos reikalavimų bei Strasbūre pasirašytos 1999 m. sausio 27 d. konvencijos dėl korupcijos kai kurių reikalavimų. Garbusis Seimas priėmė istorinius dokumentus ir istorinį sprendimą, apibrėždamas korupcijos definiciją ir priimdamas savarankiškos, atskaitingos Prezidentui ir Seimui, specializuotos, skirtos kovai su korupcija tarnybos įstatymą.

Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Prašau Seimo narius klausti trumpai, o jus, gerbiamasis Junokai, taip pat atsakyti labai trumpai ir tiksliai.

Prašau Seimo narį S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, norėčiau bendro pobūdžio klausimą užduoti. Operatyvinės tarnybos, arba apskritai teisėsaugos institucijos, yra dažnai kaltinamos operatyvumo stoka ir dažnai pasireiškia žinybiškumo elementas jų veikloje, tarpusavyje skirtingai traktuoja arba kaupia įvairius duomenis, nepasidalina, nederina įvairių pozicijų. Tai dažnai pakenkia aiškinantis įvairias valstybei kenksmingas veikas. Kokia jūs nuomonė, kokios yra galimybės šalinti šį žinybiškumą ir ką siūlytumėte daryti?

V.JUNOKAS. Mes manome, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo priėmimas padės geriau koordinuoti ir vienyti teisėsaugos institucijų veiklą kovoje su korupcija. Manytume, ir jau senokai siūlome, kad būtų bendra šalies kompiuterizuotų, automatizuotų duomenų bazė, kurioje būtų sukaupti visi finansiniai nusikaltimai, pažeidimai, tarp jų ir korupciniai. Tai padėtų mažinti žinybiškumą, taupytų valstybės lėšas, kad kiekvienos operatyvinės veiklos objektas nekurtų savo sistemos, ir įgalintų apskritai efektyviau kovoti su finansiniu nusikalstamumu. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokias priemones numatote įgyvendinti, siekiant STT darbą pagerinti ir padaryti efektyvesnį? Ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą gerbiamajam Seimo nariui ponui J.Listavičiui. Pagrindinė priemonė dabar būtų žvalgybinių pozicijų sustiprinimas labiau korumpuotose sferose, taip pat darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir tam tikros pertvarkos pačioje Specialiųjų tyrimų tarnyboje, padarant jos struktūrą optimalią, kuo ekonomiškiausiai ir efektyviausiai veikiančią.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pretendente, klausiu trumpai ir tiksliai. Biografinėje pažymoje rašo: darbas praeityje nuo 1971 metų. Nejaugi jūs iki 27 metų amžiaus nedirbote?

V.JUNOKAS. Ačiū už šį klausimą. Aš stengiausi pabrėžti, kaip ir buvo numatyta biografinėje anketoje, tik tuos duomenis, kurie susiję su darbu teisėsaugos institucijose. Aš gimiau 1944 m. Rokiškio rajone, Trazdžių kaime. Baigiau Krylių septynmetę mokyklą, vėliau mokiausi Panevėžio neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje ir ją baigiau. Pradėjau darbą tuometinėje sovietinėje milicijoje. Buvau nukreiptas, nes turėjau romantikos kovoti su nusikalstamumu, į tuo metu Sovietų Sąjungoje steigiamą pirmąją aukštąją mokyklą, kuri buvo kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija pakraipos. Ją baigiau Gorkyje 1976 metais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pretendente, STT iš esmės turi dvi veiklos kryptis, t.y. valstybės tarnautojų, ypač teisėsaugos pareigūnų korupcijos tyrimas ir korupcijos tyrimas ir kova su organizuotu nusikalstamumu, kai ji susijusi su pareigūnų korupcija. Norėčiau paklausti. Ar tebegalioja nuostata, kurioje už vertingą informaciją apie korumpuotus pareigūnus buvo numatyta iki 10 tūkst. litų premija?

Antras klausimas. Ar nereikėtų, kad jūsų institucijos veiklos rezultatai būtų labiau skleidžiami visuomenei masinės informacijos priemonėse? Ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Tebegalioja ta nuostata, kad privalo būti skatinami, kaip ir visose, ypač Vakarų valstybėse, asmenys už pateiktą informaciją. Deja, dabar turimi finansai neleidžia skatinti tokiomis sumomis. Tai – vienas dalykas.

Kitas dalykas. Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija iš dalies yra susiję, mes siekiame glaudaus bendradarbiavimo. Veikia mūsų tarnybos puslapis internete, žiniasklaida yra nuolat informuojama apie visas įvykdytas operacijas, sulaikytus, demaskuotus už kyšininkavimą, korupciją, kitus nusikaltimus valstybės tarnybai asmenis. Sakyčiau, kad tarnyba turi nemažą Lietuvos gyventojų pasitikėjimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis tarnybos vadove, kalbėdami apie istorinius dalykus, mes tikrai atsimename jūsų kuklų ir mums labai reikšmingą darbą Lietuvos valstybės atgimimo metu. Tie, kurie buvo čia, Seime, atsimena ir posėdžius, kuriuose jūs būdavote… Iš tikrųjų buvo reikšmingas jūsų įnašas, ypač tuo metu, kai mes formavome Lietuvos valstybės teisės sistemą. Klausimas būtų susijęs kartu ir su tarptautine sritimi. Būdamas galbūt seniausias Lietuvos delegacijos narys Europos Taryboje, aš dalyvavau rengiant konvenciją, susijusią su korupcija. Mes sėkmingai pasirašėme ir ratifikavome… Klausimas būtų toks: gavus šį tarptautinį instrumentą, gavus korupcijos definicijas, ar pagerėjo jūsų darbas ir galimybės pasiekti jūsų darbo tikslų? Ar jūs, turėdamas šį instrumentą, kurį rengiant aktyviai dalyvavo mūsų delegacija… ar jūsų darbas yra lengvesnis, geresnis, tikslesnis? Aš, žinoma, turiu galvoje Europos Tarybos konvenciją.

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Konvencija tikrai įnešė tam tikrą indėlį stiprinant kovą su korupcija. Vadovaujantis šia konvencija vis dėlto buvo pasiekta, manyčiau, savaime aišku, dėl priimto įstatymo, tarnybos nepriklausomumo, visiško tarnybos depolitizavimo. Tarnybos atskaitomybė aukščiausiajam šalies vadovui Jo Ekscelencijai Prezidentui apskritai neriboja tarnybos galimybių aiškinti bet kokio masto, bet kokio lygio korupcinius nusikaltimus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis pretendente, į mano klausimą iš dalies atsakėt, todėl pateiksiu tokį mažą klausimėlį dėl jūsų vidaus ir išorės struktūrų, melo detektorius ir nusikalstamos veiklos modelio. Be jų galėtumėte išsiversti? Ar jų reikia, ar ne?

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Be nusikalstamo elgesio imitavimo modelio neišsiverčia beveik nė viena pasaulio valstybė. Net pačios demokratiškiausios, turinčios šimtametes demokratijos tradicijas Vakarų valstybės vienokia ar kitokia forma ją naudoja. Jeigu nebūtų buvę pripažinta, jog šis modelis ir Operatyvinės veiklos įstatymas atitinka Konstituciją, mes būtume manę, kad būtų labai susilpninta ne tik kova su korupcija, bet ir apskritai kova su nusikalstamumu. Šis modelis yra viena iš priemonių, vienas iš kovos su korupcija būdų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. (Balsai salėje)

V.JUNOKAS. Dėl melo detektoriaus. Jis yra naudojamas daugelyje valstybių, kai kuriose nėra naudojamas. Manau, kad vykdant valstybės pareigūnų atranką į valstybės tarnybą melo detektorius, arba vadinamasis poligrafas, suvaidintų tam tikrą tikrai teigiamą vaidmenį. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia noriu paklausti, ar jūs tikite, kad dar per šią kadenciją jums pavyks išgyvendinti nors kiek korupcijos? Jeigu taip, kaip, jums atrodo, tai pavyktų padaryti procentais?

Antras klausimas. Kaip jūs vertinate kai kurių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymą ne įstatymu, o atskirais Vyriausybės nutarimais? Jūs žinote, apie ką aš kalbu. Ar tai galima sieti su korupcija?

V.JUNOKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Tai yra pats sunkiausias klausimas, kurį, ko gero, man šiandien tenka išgirsti, kadangi korupcijos išgyvendinimas yra pati sudėtingiausia problema. Mes manome, kad vis dėlto per tą tarnybos darbo ir kūrimosi laikotarpį pavyko šiek tiek sumažinti ir labiau kontroliuoti korupciją. Daugelis tam tikrų žinybų pareigūnų, kurie anksčiau net nebeidavo atostogų, nes per atostogas kas nors gali atnešti kyšį, o jis negalės jo paimti, dabar jau drąsiai eina atostogauti ir bijo, kad kiekvienas į jį besikreipiantis pareigūnas gali būti STT agentas, siūlantis kyšį. Manytume, kad prevencine prasme jau yra pasiekta kai kurių poslinkių. Deja, korupcijos vien baudžiamojo persekiojimo priemonėmis jokiu būdu neįmanoma išgyvendinti. Reikia pripažinti, kad mes iki šiol iš esmės naudojame baudžiamąsias priemones, o dėmesys turi būti labiau sutelktas į jos prevenciją, nes tai valstybei kainuotų pigiau negu vien tiktai baudžiamasis persekiojimas.

Dėl nutarimų dėl to, kad kai kurių pareigūnų atlyginimus, tarkim, reglamentuoja Vyriausybė. Tai yra Vyriausybės prerogatyva. Tiktai iš praktikos ir iš patirties pasakyčiau, kad kartais atlyginimų ir darbo užmokesčio dydžiai nesulaiko pareigūnų nuo korupcijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, jūs minėjote, jog Vyriausybės nutarimas įkurti Specialiųjų tyrimų tarnybą buvo priimtas 1997 metų vasarį. Tarnyba buvo įkurta tų metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Taip pat sakėte, jog per neilgą savo veiklos laikotarpį Specialiųjų tyrimų tarnyba sumažino korupciją. Klausimas toks: aš prašau jūsų pateikti konkrečių faktų, įrodančių, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai sumažino Lietuvoje korupciją (bent ryškesnius pavyzdžius), taip pat kokie buvo biudžeto asignavimai, kiek mokesčių mokėtojams praėjusiais ir šiais metais kainuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos išlaikymas? Ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Atsakyčiau, kad galbūt yra sunku finansinėmis sąnaudomis matuoti ir vertinti teisėsaugos institucijų darbą, nes valstybės lėšos, investuotos į specialiąsias tarnybas arba į kovą su nusikalstamumu, gali duoti tam tikrą grąžą tik po kelerių, kartais net po keliolikos, galbūt net po keliasdešimties metų. Šiuo metu tarnybos finansavimas siekia 13 mln. 700 tūkst. Lt. 1998 m. jis sudarė 21 mln. Lt.

Dėl pačios korupcijos sumažinimo. Konkrečių pavyzdžių arba skaičių negalėčiau tiksliai pasakyti, nes nėra vieningos patikimos, pasaulyje standartizuotos korupcijos tyrimo ir jos vertinimo metodikos. Mano nuomone, mes negalime lyginti korupcijos lygio Lietuvoje su Pietų Korėja, Danija, Olandija, Švedija arba panašiai, su šalimis, kurios nepatyrė jokios okupacijos, jokio ekonominio nuosmukio ir gyveno visiškai kitoje teisinėje, demokratinėje ir intelektinėje erdvėje. Jeigu mes analizuotume visus mūsų operatyvinius duomenis, kartu ir statistiką, vis dėlto pamatytume ir galėtume konstatuoti korupcijos mažėjimą tam tikrose srityse.

PIRMININKAS. Pone Junokai, klausėjų yra dar daugiau, deja, klausimams laikas baigėsi. Tačiau Seimo frakcijos ir komitetai turi teisę jus pasikviesti ir jums užduoti daugiau klausimų, o per septynias dienas savo išvadas pateikti Seimui. Labai ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams ir gerbiamajam posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kol sugrįš pirmasis Seimo vicepirmininkas užimti šią vietą, prašau užsiregistruoti. Aš ta proga irgi tai padarysiu, pasirodo, kad nebuvau padaręs. Ačiū.

Toliau pirmininkaus pirmasis Seimo vicepirmininkas A.Vidžiūnas.

Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. (Balsai salėje) Gerai, tada nesiregistruojame. Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216, trečiasis variantas. Kolegos, labai ilgai lauktas projektas. Tikiuosi, kad šiandien svarstymas bus produktyvus, ir iš kalbėtojų laukiu siūlymų, ar šiandien svarstome iki galo, ar prieš kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių kolegų siūlymus daroma pertrauka? Kviečiu kalbėti S.Malkevičių pagrindinio Ekonomikos komiteto vardu ir žiūriu, kas dar norėtų kalbėti. Kalbėtojų yra pakankamai, taigi ruoškitės, kolegos savo politinį ir dalykinį žodį. Prašom, tribūnoje S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, turbūt man pirmą kartą teko dalyvauti rengiant taip sunkiai gimdomą įstatymą, nors atrodytų jis nėra toks svarus, palyginti su kitais ūkio sektoriais, tačiau čia, matyt, susidūrė tam tikrų grupių interesai ir dėl to mes turėjome labai daug vargo, kol sukūrėme šį Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projekto variantą.

Iš tikrųjų turbūt yra ne visai normalu, kad į tarptautinę žvejybos Baltijos jūroje komisiją vyksta mūsų dvi delegacijos, kai visos kitos valstybės siunčia tik vieną. Ir abi mūsų delegacijos dalys turi priešingos poliarizacijos interesus: viena – kad gautų daugiau kvotų žvejoti Baltijos jūroje, kita – kad būtent tų kvotų būtų mažiau. Kitaip tariant, viena žvejoja, kita saugo tą žvejybą. Tie interesai po to, kai Saulėlydžio komisija ir Vyriausybė nusprendė Aplinkos ministerijoje žuvininkystės departamentą panaikinti, o palikti tiktai Žemės ūkio ministerijoje, visa kova persimetė į įstatymą. Čia kol mes reglamentavome ir padalinome funkcijas tarp tų dviejų žinybų, teko labai smarkiai paprakaituoti. Šiandien mes turime įstatymo projektą, kuriame yra alternatyvių pasiūlymų įvairiems straipsniams, bet noriu pasakyti, kad didelė dalis tų siūlymų jau yra Ekonomikos komitete svarstyti ir Ekonomikos komitete priimtas tam tikras sprendimas, kuris atspindėtas šiame teikiamame įstatymo projekte. Todėl aš nemanau, kad turėtume labai ilgai sugaišti, jeigu kolegos, kurie kelintą kartą siūlo tuos pačius siūlymus, būtų šiek tiek nuolankesni tam sprendimui, kurį priėmė komitetas. Siūlyčiau dabar bandyti eiti pastraipsniui, o aš pakomentuosiu tada tuos siūlymus, kurie yra. (Balsai salėje) Ne, tai aš, atleiskite, nežinau, kaip jūs sakysite. Galime…

PIRMININKAS. Kolega, po pagrindinio komiteto pranešimo kalba kiti komitetai, paskui visi tie kolegos, kurie prašo žodžio bendroje diskusijoje.

S.MALKEVIČIUS. Aš tik pasakysiu nuo Ekonomikos komiteto, kad prašyčiau pritarti Ekonomikos komiteto variantui, o kolegos tegul kalba.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis, kad leidžiama kolegoms kalbėti. Kviečiu dabar kalbėti J.Šimėną – Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją. Tai yra papildomojo komiteto pranešimas. A.Grumadas? A.Grumadas, dovanokit. A.Grumadas – papildomojo komiteto pranešėjas.

A.GRUMADAS. Aš kalbėsiu ir papildomojo komiteto, ir Centro frakcijos vardu, kad nereikėtų dar kartą eiti į tribūną.

Mūsų komitetas pirmasis pradėjo svarstyti šį įstatymo projektą. Tenka pažymėti, kad iš esmės reiktų tarti pagiriamąjį žodį visam Seimui, visiems komitetams, ypač pagrindiniam, nes nuo pradinio varianto yra pažengta tikrai įstatymo gerėjimo linkme ir pažengta ryškiai. Mūsų komitetas buvo surašęs (jums yra išdalinta) daugelį savo pastabų, į didelę jų dalį buvo atsižvelgta. Kas yra esmingiausia? Jeigu kalbėtume apie žuvininkystę kaip verslą, pavyko iš esmės pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir tame straipsnyje įrašyti visiškai naują, bet Europoje visiškai ne svetimą ir įprastą instituciją – tarybą, kai valdiškos institucijos turi kartu su tais, kurie gaudo jūroje ar ne jūroje žuvį, tartis ir šnekėtis, kiek, kam ir kaip tą žuvį gaudyti. Tai yra skaidrumas, tai yra tam tikras žingsnis demokratijos link. Juolab kad, kaip žinome, žuvies negalima gaudyti kiek nori, žuvies resursai yra riboti ir jie yra dalijami, ir gaudoma tiktai tiek, kiek yra leidžiama norint nepakenkti jų atsikūrimui.

Lygiai taip pat turėčiau paminėti, kad po mūsų komiteto intervencijos atsirado straipsniai, tai įrašyta 16 ir 28 straipsniuose , kuomet atlyginama ne tik brakonierių arba neteisėto gaudymo būdu padaryta žala, tačiau taip pat ir žala, visai sąmoningai padaryta resursams. Šiandien tokių faktų yra daug. Deja, jau Būtingė pastatyta, žvejai iš dalies nukentėjo. Gilinant Klaipėdos uostą dambingas, tai yra išvežamas gruntas, yra pilamas jūroje ir tose vietose tuo laikotarpiu yra pažeidžiamos žvejų teisės ir jos turi būti atlygintos, jeigu jie turi gaudyti kaip tik tose vietose. Kitas pavyzdys- kariniai jūrų manevrai, jie yra būtini, jie būna, tačiau, be abejonės, tuo metu negalima žvejoti, o naudojant sprogmenis, yra naikinami didesni ar mažesni žuvų resursai. Be jokios abejonės, planuojant tokius veiksmus į sąmatą turi būti įtrauktos lėšos, kuriomis kompensuojamas žvejybos verslu užsiimantiems žmonėms, nepagautos, negautos produkcijos kiekis. Tai yra įprasta visame pasaulyje. Aš manau, kai visa tai taip pat galios ir Lietuvoje, mes žengsime dar vieną žingsnelį iki bendrų juridinių normų ir tradicijų, kurios jau seniai vyrauja Europoje.

Taip pat buvo priimta dar nemažai Aplinkos apsaugos komiteto pastabų, išskyrus vieną sritį. Vis dėlto mūsų komitetas ir aš pats truputį kitaip įsivaizduoju atsakomybių naštą, gulančią ant įvairių institucijų pečių. Ir visa tai nebuvo subalansuota. Manau, dėl vienos paprastos, turbūt visiems lietuviams įprastos tradicijos. Kai kyla konfliktas tarp dviejų skirtingų žinybų, grynai lietuviška tradicija yra mėginti vieną iš tų žinybų iš viso eliminuoti, užuot suradus balansą ir padalinus kiekvienam funkcijas ir pareigas. Mano galva, tai iki galo įstatyme nėra atlikta ir čia dar yra tobulintinų straipsnių ir tobulintinų nuostatų. Jas aš išrašiau. Tai, kas po svarstymo pagrindiniame komitete, neatitiko mūsų komiteto nuostatų, yra surašyta viename prie projekto prisegtame mano teikiamų pataisų lapelyje. Kitas lapelis yra suinteresuotų institucijų, kurios kreipėsi į mane jau po svarstymo, atrinkus, apsvarsčius ir tai, kas vis dėlto yra tos dvasios, kuri atitinka ir mano nuostatas, ir tų pačių nuostatų laikosi Aplinkos apsaugos komitetas. Jos pateiktos kaip papildomos. Iš viso yra pateikta 13 pataisų.

O šiaip aš manau, kad šio įstatymo išties laukia, ypač žmonės, užsiimantys verslu, jis jiems reikalingas. Tai yra būtina mūsų krašto jurisdikcijos dalis, kurios trūksta ir pagal visus standartus einant link Europos Sąjungos. Ir aš manau, kad mes konstruktyviai svarstydami galim dar mėginti šiek tiek patobulinti ir priėmimo metu pagerinti šį projektą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kviesčiau kalbėti V.Lapę, kito papildomojo komiteto pirmininką. Ir šio komiteto siūlymai ne visi priimti, ir aš paskui klausiu, ar dėl visų siūlysite balsuoti? Taigi dabar kalba V.Lapė.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, mielasis pirmininke, mūsų komitetas buvo paskirtas papildomu. Mes nagrinėjome šį įstatymą ir siūlėme pataisų. Į didelę mūsų pataisų dalį atsižvelgta. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad šitame įstatyme būtų įrašyta nuostata, kad jis taikomas tiktai valstybiniuose vandenyse. Vis tiek liko ir privačiuose vandenyse. Bet visos kitos straipsnių nuostatos, man atrodo, kaip tik atsako į mūsų norus. Aš manau, kad didelių pretenzijų nebegalėtume turėti ir pritariu pagrindiniam komitetui, kad reikia po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pradedame dabar bendrąją diskusiją. Kviečiu kalbėti K.Prunskienę, kuri žada kalbėti savo frakcijos vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šio įstatymo rengėjai ir tie, kurie dirbo prie šio įstatymo tobulinimo, iš tikrųjų turėjo gerokai paplušėti ir, žinoma, pasiginčyti, kad pabandytų išpainioti labai nemažą, labai persipynusį interesų mazgą. Manau, kad dabar svarstomas projekto variantas yra gerokai tobulesnis už pirmąjį jo variantą, ir tai savaime suprantama. Manau, kad pakankamai neblogai sudėlioti dalykai, reguliuojantys žuvininkystę (tiek jūros, tiek vidaus vandenų) ir sprendžiantys interesų sąsajas tarp valstybės institucijų, ypač tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos, tarp valstybės institucijų ir verslo, taip pat tarp savininkų ir nuomininkų, tarp žuvininkyste užsiimančių nuomininkų ir žvejybos mėgėjų. Tie interesai taip pat pasirodė esantys gana reikšmingi.

Man teko daugiau dirbti prie vidaus vandenų žuvininkystės klausimų ir kažkiek prie valdymo, t.y. valstybės reguliavimo problemų sprendimo. Kaip jau nuskambėjo iš šios tribūnos, vienas iš tokių sudėtingesnių klausimų buvo ministerijų, kurios reguliuoja žuvininkystės problemas, kompetencijos ir funkcijų atskyrimas. Vargu ar galima būtų teigti, kad čia taip viskas idealiai išspręsta, nes iš tikrųjų buvo nemažai ginčų, nemažai siūlomų variantų, tarpinių variantų. Tačiau, mano manymu, šiandien jau būtų galima toms formuluotėms (turiu mintyje 3 straipsnį, kuris vadinasi “Valstybinis žuvininkystės reguliavimas”) ir pritarti.

Šis straipsnis numato, kad valstybinio žuvininkystės reguliavimo funkcijas ir įstatyme nurodytus uždavinius pagal kompetenciją vykdo Žemės ūkio ministerija bei Aplinkos ministerija. Pirmoji, t.y. Žemės ūkio ministerija, vykdo žuvininkystės, pabrėžiu, ūkio politikos formavimo, šios ūkio šakos valstybinio reguliavimo bei integravimo į Europos Sąjungą funkcijas, o Aplinkos ministerija vykdo žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas. Buvo ginčijamasi, ar nereikėtų ir Aplinkos ministerijai įrašyti politikos formavimo funkcijų jos vykdomų funkcijų aspektu. Tačiau buvo pakankamai rimtų argumentų, kad taip užrašius bus neaišku, kas iš tikrųjų formuoja ūkio politiką. Na, ir galbūt galima tokia formuluotė, kai buvo įterpta ne žuvininkystės politika apskritai, o apsiribota pirmuoju punktu… Žemės ūkio ministerijos funkcijų formulavimui žuvininkystės ūkio politika, būtent ūkio politika… tada turbūt tas prieštaravimas, dėl kurio ir aš kėliau klausimą, tiesą sakant, sušvelnintas, ir galėtų būti turbūt taip ir paliktas. Nors galima būtų pripažinti, kad Ekonomikos komitete, kaip pagrindiniame komitete, objektyviai ar subjektyviai, bet gal gerokai daugiau buvo akcentuojami ūkiniai aspektai. Todėl gal ir pasiūlymų, kylančių iš Žemės ūkio ministerijos, buvo priimta daugiau. Nors, dar kartą pabrėžiu, turbūt šiandien sakyti, kad Aplinkos ministerijos funkcijos per silpnai suformuluotos, kažin ar būtų galima. Paskutinis variantas tapo pakankamai kompromisinis, ir tos sąsajos tarp interesų, mano supratimu, jau irgi yra pakankamai sureguliuotos.

Tiesa, norėtųsi pabrėžti, kad po svarstymo, pritaikant labai demokratinius būdus ir įsiklausant į ypač gausiai dalyvavusių interesantų balsus, į valstybinės žuvininkystės reguliavimo funkcijos vykdymą buvo įterpta Žuvininkystės taryba. Nepavadinom jos Nacionaline žuvininkystės taryba, kaip buvo pradžioje manoma, tiesiog Žuvininkystės taryba. Ir ši Žuvininkystės taryba, kuri turėtų būti sudaroma iš Lietuvos Vyriausybės deleguotų atstovų, iš žuvininkystės verslo atstovų, taip pat mokslininkų, vaidins tokį patariamąjį vaidmenį formuojant žuvininkystės politiką ir jos strategiją. Taigi šiame įstatyme atsirado demokratinis elementas reguliuojant valstybinę žuvininkystę.

Daug padirbėta prie tarptautinių klausimų, t.y. prie prisitaikymo, prie pritaikymo, prie derinimo su tarptautinių organizacijų nustatytos tvarkos vykdymu, integracijos į Europos Sąjungą reikalavimų. Žinoma, mums sunku labai tiksliai įvertinti, kiek pavyko tai pasiekti, tačiau atrodytų, kad šis įstatymas neturėtų sudaryti komplikacijų ir jūros žuvininkystės srityje, nes visi tie klausimai buvo pakankamai kruopščiai nagrinėjami ir sprendžiami. Gyvenimas paprastai padaro ir savo pataisas, o įstatymas šiuo atveju yra naujas. Tai yra ne papildymai ar pakeitimai, o naujas įstatymas. Galimas daiktas, ką nors ateityje reikės dar patobulinti.

Iš esmės pritariu frakcijos vardu šiam įstatymo projektui ir siūlyčiau pasikliauti rengėjų ir komitetų gan kūrybišku ir atsakingu darbu ir paremti šį įstatymą. Žinoma, šiandien svarstymo stadija, bet turiu mintyje ir būsimą priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Prunskiene. Kviečiu kalbėti F.Palubinską ir apgailestauju, kad A.Grumadas kalbėjo 14 minučių.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, žvejyba kai kam yra savaitgalio iškylos prie ežero. Bet maždaug tūkstančiui komercinių žvejų ir dar penkiskart tiek dirbančių šioje srityje krante žuvininkystė visų pirma yra verslas. Tad ir Žuvininkystės įstatymas pirmiausia yra ne aplinkos apsaugos, bet tausojančio aplinką verslo įstatymas.

Nereikėtų painioti žvejų verslininkų ir brakonierių. Nėra klausimo dėl to, kad brakonieriavimas Lietuvoje yra paplitęs, nevaldomas bei daro didelę žalą. Tegu Aplinkos ministerija užsiima brakonieriais, o Žemės ūkio ministerijai palikim tvarkyti žuvininkystės verslo reikalus. Žvejai iki šiol turėjo du šeimininkus – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Tokia dvivaldystė kėlė daug sumaišties.

Žuvininkystės problemos ir įstatymo projektas pakankamai išsamiai buvo aptartas Ekonomikos komitete. Visiems buvo proga išsakyti savo nuomones ir teikti pasiūlymus. Kai kurie Ekonomikos komiteto senbuviai sakė, kad esą Žuvininkystės įstatymo projektas yra vienas iš ilgiausiai aptarinėtų teisės aktų šiame komitete.

Kad žuvininkystės klausimus tvarkytų Žemės ūkio ministerija, yra ne vien Europos Sąjungos reikalavimas, tai diktuoja elementari ekonominė logika. Gerai tvarkantis, jūrų žuvininkystė galėtų būti kur kas išplėsta. Tačiau ir vidaus vandenų žuvininkystė turi potencialą didėti ir kai kuriems ūkininkams tai gali būti alternatyvus specializuotas ūkininkavimas, duodantis geresnį derlių negu pašarų auginimas gyvuliams ar kitos tradicinės žemdirbystės šakos. Neginčytina, kad aplinkos apsaugos funkcijos jau turėtų būti kitos institucijos, šiuo atveju būtent Aplinkos ministerijos reikalas. Tačiau kontrolė ir dirigavimas neturi varžyti protingo, atsakingo ir ilgalaikio verslo laisvės. Tuo tarpu, kaip plačiai buvo aprašyta spaudoje, Aplinkos ministerija iki šiol yra garsi savo išskirtiniu dėmesiu medžioklėms bei skandalu, kad išnuomoja geriausius ežerus savo vadovų bei kai kurių darbuotojų giminaičiams bei draugams.

Vyriausybės nutarimu jau buvo atskirta žuvų išteklių gausinimas, eksploatacija nuo jų priežiūros. Tai sveikintinas žingsnis. Turėtume laikytis nuoseklios politikos ir žuvininkystės verslą apsaugoti nuo nereikalingų suvaržymų. O tų nereikalingų suvaržymų ir taip prikurta per daug. Nepritarčiau Seimo nario siūlymams Aplinkos ministerijai priskirti jai nepriderančias ekonomines funkcijas. Yra šioks toks skirtumas tarp naudojimo reguliavimo ir naudojimo kontrolės. Ten, kur aplinkosauga imasi ne kontrolės, bet reguliavimo, kyla pavojus, kad reguliavimas ims varžyti verslo galimybes, o kartu sudarys sąlygas vešėti aplinkosaugininkų korupcijai.

Žuvų išteklių apsauga žiūrint plačiai apima ir dalinį jų naudojimo reguliavimą ir atkūrimo politiką. Tačiau naudojimo reguliavimą ir atkūrimo politiką visiškai priskirti vien apsaugai netikslu. Vėl kyla per didelio valstybės dirigavimo pavojus. Žuvininkystė pirmiausia yra ūkio šaka, tad Aplinkos ministerijai turėtų būti paliktos apsaugos, bet ne dirigento funkcijos. 10 metų Lietuvos žuvininkystės reikalai nebuvo deramai tvarkomi. Taip nutiko daugiausia dėl to, kad Lietuva stokojo žuvininkystės administravimo patirties. Priėmus Žuvininkystės įstatymą šis verslas taptų tinkamai įteisintas. Tačiau, be efektyvios administravimo sistemos, ir geros įstatymų nuostatos neveiks.

Šiuo metu 98% žuvininkystės verslo yra jūrinė žuvininkystė. Tad raginčiau Žemės ūkio ministeriją dalį etatų iš panaikinto Žuvų išteklių departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos priskirti Žuvininkystės departamentui ir specialiai išskirti jūrų žuvininkystės direktoratą, kuris dirbtų Klaipėdoje. Būtų kur kas patogiau, jeigu jūros žvejams dėl kiekvieno menkniekio nereikėtų važinėti į Vilnių. Tuo tarpu Žuvininkystės departamento dalis Vilniuje vykdytų žuvininkystės politikos, integracijos į Europos Sąjungą koordinavimo bei vidaus vandenų žuvų ūkio tvarkymo funkcijas. Efektyvesnė administracinė sistema, tikiuosi, galėtų padėti greičiau spręsti ir šiandien žuvininkystės verslui svarbias infrastruktūros plėtros problemas.

Aplinkos ministerija iš tiesų per daug ūkininkavo, o per mažai dėmesio skyrė kontrolei ir dar svarbiau – savikontrolei. Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento vadovai mielai keliauja į svečias šalis, dalyvauja įvairiuose seminaruose, kaip antai Danijoje maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijų suorganizuotame seminare. Visai neseniai tai buvo. Tačiau matyti patirties, kaip organizuojamas žuvininkystės administravimas Danijoje, vienoje iš pavyzdinių šalių žvejybos srityje, jie nenori ir parvykę gieda savo seną giesmelę, kad naikinama aplinkos apsauga. Naikinama ne aplinkos apsauga, bet šiltos vietelės.

Kartu su projekto svarstymu pateikti pasiūlymai, pataisymai iš tiesų nėra nauji, nes komitete jie jau buvo nuodugniai svarstyti. Daugumai žuvininkystės verslo atstovų bei ekspertų tokie pasiūlymai buvo nepriimtini. Komitetas pasiūlymams irgi nepritarė. Manau, kad svarstomas Žuvininkystės įstatymo projektas yra gerai parengtas ir pakankamai išgvildentas, ilgai nedelsus galima būtų pritarti jam po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Survilą.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, aš nuoširdžiai žaviuosi ir stebiuosi Seimo nariais, kurie per palyginus trumpą laiką tikrai giliai suprato problemą, pateikė tiek pasiūlymų ir pasakė tiek daug, kad, tiesą sakant, pridėti nėra ką. Aš, kaip vienas iš teikėjų. Tiesą sakant, projektas galų gale pavyko, nors rengtas penkerius metus ir buvo panašus į sumazgytą meškerę, kurią vaikas būdamas bandydavau išmazgyti. Bet tokiu atveju greičiau nupjausi negu išmazgysi tokį daiktą. Įstatymą pavyko išmazgyti. Bet aš manau, kad jeigu bandysim jį gadinti, iš jo neliks nieko ir mes grįšim į tą pačią vietą, kurioje buvom prieš penkerius metus, nes kai kurios pataisos, kurios šiandien bus svarstomos, grąžina įstatymą į tą pačią vietą. Gal taip neatsitiks.

O šiaip jau žuvininkystė, nors ne tokia didelė ekonomikos dalis, bet ji svarbi ir kaip valstybei, kaip jūrinei valstybei, kaip ypatingo maisto tiekėjai ir galų gale kaip Baltijos šalių vienai iš narių, kuri turi atlikti savo pareigas ir gauti savo dalį. Tiesą sakant, Lietuva gauna savo dalį, nes turėdama 1,5% Baltijos jūros (tik tiek mes turim Baltijos jūros) gauna apie 4,5% svarbiausių žuvų kvotų. Bet žvejai, deja, dėl įvairių priežasčių pilnai jų nepanaudoja. Aišku, priežastys yra objektyvios, tokios kaip buvusio laivyno žlugimas, atsiradimas visiškai naujo, privataus laivyno. Bet vis dėlto tas naujas laivynas ir tie žmonės, kurie žvejoja, gali daug pasiekti. Tas įstatymas bandys padėti tiems žvejams. Noriu priminti, kad 98% visos žuvies Lietuva pagauna jūrose. Baltijos jūroje ir kitose jūrose. 2% – ežeruose ir upėse, nors daugiausia aistrų kyla dėl ežerų ir upių. Labai daug nuostatų buvo bandoma įrašyti į tą įstatymą tik dėl upių ir tų 2% žuvies. Yra labai daug žmonių, kurie nori meškerioti, kurie naudoja vandenį, žuvį kaip rekreacijos elementą ir panašiai.

Lietuva iš seno vis dėlto buvo kaip jūrų valstybė, taip ir žvejų valstybė. Nors ir nelabai į tą jūrą žiūrėjome, bet vis dėlto žuvies pagaudavome ne taip jau ir mažai. Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo buvo atnaujintos arba sudarytos naujos sutartys su dauguma valstybių, visomis Europos Sąjungos valstybėmis, Kanada, Jungtinėmis Valstijomis, Farelų salomis. Žvejai taip pat žvejojo Kanados vandenyse, Norvegijos vandenyse, kai kurių Afrikos šalių vandenyse ir galų gale susidaro visai nemaža žvejų visai nemaža žvejų bendrija, kuri gali plėstis, kaip minėjo profesorius F.Palubinskas. Vidaus vandenyse darbą randa nemažai žvejų, nors sugauna palyginti kukliai. Pavyzdžiui, Kuršių mariose 1000 tonų žuvies, o kituose vandenyse daug mažiau. Lietuva sparčiai integruojasi į Europos Sąjungą taip pat ir žuvininkystės srityje. Dvi sritys, kurios yra problemiškos iki šios dienos, tai yra Žuvininkystės įstatymo priėmimas ir valdymo struktūros reorganizavimas. Kaip tik tas įstatymas ir sprendžia tuos klausimus. Aš manau, kad tai, kas buvo pasakyta, ir tai, kas dar bus pasakyta, visiškai išaiškins to įstatymo svarbą, ir po pateikimo, po svarstymo, tikrai galėtume pritarti. Aš kartoju dar kartą ir prašau gerų kolegų priimti šitą projektą, kaip labai pasvertą, apie tai kalbėjo ir kiti mano kolegos, draugai, ir perkelti į kitą etapą, priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Geri kolegos, kviečiu kalbėti Seimo narį J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, man teks pasakyti šiek tiek kitokią nuomonę, negu iki šiol buvo sakyta, tai, ką pasakė profesorius F.Palubinskas, kad tegu brakonierių imasi Aplinkos ministerija. Atleiskit, ne tam įkūrėme valstybinę instituciją, kuri reguliuotų, saugotų ir kontroliuotų, kaip vykdoma aplinkos apsauga, šiuo atveju žuvininkystė. Šiuo atveju žuvis yra viena iš aplinkos komponentų. Todėl aš manau, kad 3 straipsnis neišsprendė žuvininkystės valdymo problemų, nes 3 straipsnyje parašyta, kad žuvininkystę valdo ir šiame įstatyme nurodytus tikslus pagal kompetenciją įgyvendina Žemės ūkio ministerija bei kitos valstybės įgaliotos institucijos. Aš manau, kad žuvininkystės valdymą ir kontrolę, ir apsaugą turi vykdyti ne institucijos, o įstatymai. Todėl aš noriu pasakyti, kad galioja Lietuvoje Aplinkos apsaugos įstatymas, reglamentuojantis žuvų naudojimą, apsaugą ir kontrolę. Jūros aplinkos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Aplinkos monitoringo įstatymas ir kiti įstatymai. Padariau analizę, kad dabartinis siūlomas įstatymo projektas dvidešimt trijose vietose kertasi su dabar galiojančiais įstatymais. Todėl esu įsitikinęs, kad tokio įstatymo, kuris kertasi su kitais, dabar galiojančiais įstatymais, mes negalime priimti. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad galima šitas klaidas ištaisyti. Aš suprantu, kad tai, ką aš pasiūlysiu, Ekonomikos komiteto nariams turbūt bus labai skausminga, nes jie tikrai daug dirbo prie šio įstatymo projekto ir nemažai ką išsprendė. Deja, pagrindinės problemos, kaip šitas įstatymas koresponduoja su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, šis komitetas neatliko. Nežinau, dėl kokių priežasčių. Ar nesuspėjo tai padaryti, ar nebuvo žmonių, kurie pakankamai į tai pasižiūrėtų? Todėl esu įsitikinęs, kad tokio įstatymo, kurio kai kurie straipsniai prieštarauja dabar galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, negalėtume priimti. Keletą straipsnių norėčiau pacituoti. Sakykime, 3 straipsnyje numatyta, kas vykdo žuvininkystę ir panašiai. Štai Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo pagrindu priimami ir kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį – Aplinkos apsaugos ministerija vykdydama valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą organizuoja ir kontroliuoja valstybės strategiją ir taip toliau. Norėčiau pacituoti dar keletą momentų. Štai 10 straipsnyje, kas išduoda leidimus. Numatyta, jog leidimus išduoda Žemės ūkio ministerija. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Aplinkos ministerija nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką ir t.t. Galėčiau pastraipsniui pažiūrėti, labai daug yra tokių besikertančių straipsnių.

Kokią siūlau išeitį iš šios padėties? Manau, kad reikėtų daryti svarstymo pertrauką ir paprašyti, kad Ekonomikos komitetas dar kartą peržiūrėtų, kad šitas įstatymas nesikirstų su dabar galiojančiais įstatymais. Jeigu priimsime tokį įstatymą, o galiojantys yra kiti įstatymai, tai kuriuo įstatymu naudotis? Ar Aplinkos apsaugos įstatymu, Jūros apsaugos įstatymu, ar Žuvininkystės įstatymu? Taigi norėčiau tik tiek pasakyti, kad gana emocingų kalbų, ypač kokią pasakė F.Palubinskas, ir norėčiau pasakyti, kad Aplinkos ministerija jau aštuoneri metai, kaip neužsiima jokia medžiokle, tiktai kontroliuoja, kaip vykdoma medžioklė, o medžioklės organizavimas jau prieš 7-8 metus perduotas buvusiai Miškų ministerijai. Todėl noriu pasakyti, kad jūs kalbėjote netiesą.

PIRMININKAS. Šiuo baigiamuoju griežtu akcentu baigiame bendrąją diskusiją. Kolegos, klausiu, ar yra nors vienas Seimo narys, manantis, jog reikėtų nepritarti pagrindinio komiteto dabar siūlomam variantui? Aš klausiu, kolegos, ar reikalaujate kas balsuoti? Taip. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tuomet, ar pritariame komiteto teikiamam variantui. Jeigu pritariame komiteto teikiamam variantui, tuomet pereisime prie pataisų, kurias teikia Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir A.Grumadas. J.Šimėnui kalbant daug kas iš Seimo narių purtė galvas, todėl aš maniau, kad galbūt nutarsime pritarti komiteto variantui, o paskui eisime prie pataisų.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Bet aš neturiu teisės neleisti kalbėti dėl motyvų. Ar pritariame komiteto parengtam variantui? Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš ką tik kalbėjau, kad šis įstatymo projektas dar ne iki galo suderintas su dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Ar mes galime priimti įstatymą, kai viename įstatyme ta pati nuostata vienaip reglamentuojama arba vienai institucijai tai pavedama atlikti, o kitame įstatyme kitai institucijai tai pavedama atlikti. Jeigu iš tikrųjų prieiname prie tokio sprendimo, kuris numatytas šiame įstatyme, turėtų eiti pataisa ano įstatymo, kad naikinama ano įstatymo tokia ir tokia nuostata. Todėl aš prašau daryti pertrauką, atiduoti Ekonomikos komitetui sutvarkyti, kad įstatymai tarpusavyje sutaptų. Kitaip tariant, parengti anų įstatymų pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį Seimo nariui S.Kakčiui.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes galėtume pritarti pagrindinio komiteto nuomonei. Tai, ką sako ponas J.Šimėnas, iš tikrųjų yra tam tikra problema, tačiau bus precedentas, jeigu mes priimsime siūlomą projektą pakoreguoti kitus įstatymus. Dabartinė padėtis, kokia yra su žuvų problema, įgavo labai negerą kvapą. Tas kvapas jau pasiekė Briuselį ir tenai tyčiojasi, atsiprašau, per šiurkščiai pasakiau, švelniai šaiposi net iš mūsų valstybės, kad mes nesusitariam, kuri institucija, ką daro. Aiški problema yra dubliavimas. Problema yra akivaizdi, ją reikia spręsti. Manau, kad mes galime ją šiandien spręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinio komiteto išvada yra už. Buvo kalbėtojų už, kai kas siūlė daryti pertrauką. Kviečiu dar sykį registruotis ir balsuosime alternatyviai, ar pritarti pagrindinio komiteto siūlomam variantui ir pereiti prie pataisų, ar skelbti svarstymo pertrauką. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kolegos, balsuojantys ir spaudžiantys mygtuką “už”, palaikys pagrindinio komiteto išvadą ir teikiamą variantą ir siūlys pereiti svarstyti pataisas. Balsuojantys prieš parems siūlymą daryti svarstymo pertrauką. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 29, prieš – 5. Taigi pritariame Ekonomikos komiteto teikiamam variantui ir pradedame svarstyti pataisas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją S.Malkevičių ir pradedame svarstyti tas pataisas, kurioms nepritarta Ekonomikos komitete. Paskui bus A.Grumado teikimai. Kolegos, siūlau, kaip ir siūlė šiandien kai kurie kalbėtojai, kuo greičiau eiti į priekį. Taigi S.Malkevičius tribūnoje. 1 straipsnis ir jūsų turbūt siūlomi teikimai, kuriems nepritarta komitete. Kaimo reikalų komiteto siūlymas kitaip redaguoti 1 straipsnio 1 punktą.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad mes turbūt turėtume šiandien pasižiūrėti tuos straipsnius, kurie buvo užregistruoti būtent šitam svarstymui.

PIRMININKAS. Dėl svarstymo mums reikia, aš iš karto klausiu, žiūriu į Kaimo reikalų komiteto pirmininką, mums reikia balsuoti Seime tuos siūlymus, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Suteikiu žodį V.Lapei. Galbūt jis pasiūlys konstruktyvesnį mūsų tolesnio darbo būdą. V.Lapė.

V.LAPĖ. Ačiū už galimybę kalbėti. Gana įkyriai ginčijausi komitete, kai buvo svarstomas šis projektas ir mūsų pasiūlymai, bet šiame komitete socializmo daugiau nei Kaimo reikalų komitete ir vis dėlto neįmanoma buvo įrodyti, kad nereikia kištis į privačią nuosavybę. Tačiau šiuo momentu, manau, tai neturi didelės reikšmės ir įtakos. Palieku ramybėje Kaimo reikalų komiteto reikalavimus ir jų atsisakau.

PIRMININKAS. Kolegos, Kaimo reikalų komiteto siūlymai kol kas per svarstymo procedūrą yra atsiimami. Liko Aplinkos apsaugos komiteto siūlymai. Ar jie turėtų būti teikiami balsuoti? Aš klausiu A.Grumado. Tie siūlymai, kurie atsispindi Ekonomikos komiteto protokole, bet ne tie, kurie atsispindi jūsų, kolega, gegužės 24 d. pasiūlymų teikime.

A.GRUMADAS. Taip, nes mano siūlymai, suformuluoti gegužės 24 d., jau buvo suderinti su tuo, kiek nepritarta ir kiek liko diskutuotinų klausimų tarp mūsų abiejų komitetų. Mūsų dalis siūlymų, kuriems nepritarta, dabar neatitinka esamo teksto, nes esamas tekstas yra pakoreguotas ir reikėtų žiūrėti kitą redakciją, kurią esu pateikęs asmeniškai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tie siūlymai, kurie įregistruoti gegužės 24 d., jūsų nuomone, yra aktualūs ir dabar svarstytini?

A.GRUMADAS. taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Aplinkos apsaugos komiteto siūlymų nelieka, lieka A.Grumado siūlymai, pone pranešėjau, kurie prasideda nuo 2 straipsnio 23 dalies. Ar jūs juos turite?

S.MALKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, 2 straipsnio 23 dalis.

A.GRUMADAS. Vieną minutėlę, matyt, neturite dar ir antro komplekto siūlymų, tai yra praeitos dienos, birželio 12 d. siūlymai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet aš turiu tik 2 straipsnio 23 dalį. Galbūt man Sekretoriatas pagelbės ir, kaip jūs sakėte, antrąjį komplektą, arba antrąjį komplektą…

A.GRUMADAS. Taip, jis yra papildomas prie pirmojo.

S.MALKEVIČIUS. Antrame komplekte yra siūlymas 16 daliai, taip? Tame siūlyme yra žuvų išteklių apsauga ir atkūrimas. Komiteto buvo suformuluota “Teisinių, techninių, materialinių ir finansinių priemonių, padedančių išlaikyti stabilias žuvų populiacijas, atkurti nykstančias arba jas pagausinti, visuma”. Kolega A.Grumadas siūlo papildyti šią sąvoka žodžiais “natūraliai atsikuriančias arba nykstančias”, o “arba jas pagausinti” išbraukti, “visuma”… Aš nematau čia didelio skirtumo tarp to, kas buvo padaryta, ir manau, kad galime pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti A.Grumado siūlymui dėl 2 straipsnio 16 dalies? A.Grumadas nuryja argumentus ir jų neteikia viešai. Jo siūlymas dėl 2 straipsnio 16 dalies yra priimamas. Ne, nepriimamas. Taigi, kolegos, registruojamės. J.Šimėnas protestuoja, registruojamės, ir aš klausiu, ar atsiranda 10 Seimo narių, kurie paremia A.Grumado siūlymus? (Balsai salėje) Registruojamės, ir aš klausiu, ar atsiranda 10 Seimo narių, kurie paremia A.Grumado siūlymą?

A.GRUMADAS. Man argumentuoti net neleidžia.

PIRMININKAS. Paskui, jeigu 10 Seimo narių atsiras, tada argumentai, gerbiamasis kolega. Visiems išdalyta, prieš jūsų akis – A.Grumado siūlymai. Vienas komplektas ir kitas komplektas.

 Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Ar svarstome A.Grumado siūlymą dėl 2 straipsnio 16 dalies? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

S.MALKEVIČIUS. Aš paremiu A.Grumadą.

PIRMININKAS. Paskui suteiksiu žodį J.Šimėnui dėl vedimo tvarkos.

Už – 11. Kolegos, svarstysime A.Grumado pasiūlymą dėl 2 straipsnio 16 dalies. Tuojau jam suteiksiu žodį, o dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kokį įstatymo projektą dabar svarstome. Aš turiu rankose vakar išdalytą projektą su Ekonomikos komiteto išvadomis, jo Nr.P-2216(2). Tai, kam mes ką tik pritarėme, yra pateikta 2 straipsnio 4 dalyje. (Balsai salėje) Aš tokį gavau. Jeigu 3, tai tada gerai, tada 16. Galbūt, aš jo neturiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar suteiksiu žodį A.Grumadui. O galbūt vis dėlto galime bendruoju sutarimu priimti šį siūlymą, nes pranešėjas tam pritaria?

A.GRUMADAS. Jeigu pritaria, tai gerai.

PIRMININKAS. J.Šimėnas neprotestuoja. A.Grumado siūlymas dėl 2 straipsnio 16 dalies yra priimtas. A.Grumado siūlymas dėl 2 straipsnio 23 dalies, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Čia jau šiek tiek sudėtingiau. “Žvejybos limitas – maksimalus leistinas atskirų žuvų sugavimo kiekis atskirame vandens telkinyje”. Tuo tarpu kolega A.Grumadas siūlo, kad būtų suformuluota taip: “Maksimalus leistinas atskirų žuvų sugavimo arba atskirų tipų žvejybos priemonių kiekis atskirame vandens telkinyje”. Aš siūlyčiau nepritarti, nes svarbiausia vis dėlto yra sugautų žuvų kiekis, o ne tai, ar mes vienu tinklu, ar dviem tinklais sugauname tą žuvų kiekį. Tai štai limitas. Man atrodo, ir limituoja mums žvejybą Baltijos jūroje tarptautinė komisija pagal kiekį.

PIRMININKAS. Kolegos, A.Grumadas siūlo patikslinti 2 straipsnio 23 dalį. Ar svarstome A.Grumado siūlymą, kuris yra prieš jūsų akis? Jeigu atsiras 10 Seimo narių, mes šį siūlymą svarstysime. (Balsai salėje) 29 per priėmimą, o dabar yra svarstymo procedūra. Pranešėjas turi abejonių dėl šio kvalifikuoto A.Grumado siūlymo. Tik 9 Seimo nariai pasirengę sklaidyti A.Grumado siūlymą. Taigi siūlymas dėl 2 straipsnio 23 dalies nesvarstomas.

3 straipsnio 1 dalis. Pone pranešėjau, ar jūs priimate A.Grumado redakciją?

S.MALKEVIČIUS. Negalime priimti, nes čia bandoma Aplinkos ministerijai suteikti tas funkcijas, kurios jai neturėtų būti būdingos. “Aplinkos ministerija vykdo žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas”, taip yra suredaguota Ekonomikos komiteto pritartame projekto. Būtent kontrolės funkcijas.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas nepritaria A.Grumado siūlomai 3 straipsnio 1 dalies redakcijai. Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie manytų, kad A.Grumado siūlymą reikėtų svarstyti? Susiturėjimas – dorybė, pone Katkau.

Už – 6, gerbiamieji kolegos. A.Grumado siūlymas dėl 3 straipsnio 1 dalies nėra svarstomas. A.Grumadas siūlo 5 straipsnį papildyti 4 dalimi. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Abejoju. Jis siūlo papildyti 4 dalimi, kurioje būtų numatyta savininko atsakomybė už išteklių naudojimą. Tuo tarpu aš galiu pasakyti, kad 15 straipsnis, turintis daugelį dalių, reglamentuoja žuvų išteklių naudotojų pareigas ir už ką jie atakingi. Tai kodėl mes turėtume dar vieną kartą įrašyti tą patį?

PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome A.Grumado siūlymą 5 straipsnį papildyti 4 dalimi? Pranešėjas tam nepritaria. Kokia jūsų nuomonė, ar svarstome, ar ne?

Net 6 remia A.Grumado siūlymą. 5 straipsnio papildymas 4 dalimi nėra svarstomas.

10 straipsnio 1 dalies kita redakcija, siūloma A.Grumado, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Negalėčiau pasakyti, kad tai kita redakcija, – čia siūloma vietoj Žemės ūkio ministerijos įrašyti Aplinkos ministeriją. Taip. Aš tuoj pabaigsiu. Leidimus kitai žvejybai išduoda Aplinkos ministerija. Aplinkos ministeriją jūs siūlote. Leidimus kitai specialiai žvejybai išduoda Žemės ūkio ministerija – taip yra suformuluota Ekonomikos komiteto, o į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktų žuvų žvejybai – Aplinkos ministerija. Tai mes dėl to dalyko jau diskutavome ir, man atrodo, pavargom diskutuodami. Vėl norima išbraukti Raudonąjį knygą ir suteikti, kaip siūlo ponas A.Grumadas 10 straipsnyje… Vėl Aplinkos ministerijos statusas dėl žvejybos tvarkos ir sąlygų. Aš nežinau.

PIRMININKAS. Taigi Ekonomikos komiteto pranešėjas nepritaria A.Grumado siūlomai 10 straipsnio 1 dalies kitai redakcijai. Ar A.Grumadas dar turėtų jėgų bandyti mūsų kantrybę ir toliau neatsiimtų savo siūlymų? Kolegos, ar svarstome A.Grumado siūlymą dėl 10 straipsnio 1 dalies? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 5. Taigi 10 straipsnio 1 dalies kita redakcija nėra svarstoma.

10 straipsnio 5 dalis. Dėl posėdžio vedimo tvarkos – vidurinis mikrofonas. 10 straipsnio 5 dalis. Pone pranešėjau, ar jūs priimate šį siūlymą?

S.MALKEVIČIUS. Ne. Siūlau nepriimti, kadangi vėl siūloma išbraukti Žemės ūkio ministeriją ir įrašyti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Kodėl mes turėtume dabar Vyriausybei užkrauti tą dalyką, kai yra vandens telkininio savininkas, jeigu telkinys išnuomotas? “Nuomininkas turi teisę gauti kompensaciją už kitos žvejybos metu ar jo telkinyje sugautas žuvis. Kompensavimo ir kitą specialią tvarką ir dydžius nustato Žemės ūkio ministerija” – taip siūlė komitetas. O dabar įrašysim Vyriausybė. Vėl galbūt sugalvos kažkokią instituciją, jeigu ne Aplinkos ministeriją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas nepriima A.Grumado siūlymo redaguoti 10 straipsnio 5 dalį. Tuoj susitarsim, ar svarstom šį siūlymą. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį J.Šimėnui.

J.ŠIMĖNAS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiam įstatymo projektui laikas jau baigėsi – vienas momentas. Nepaisant to, kad šiandien futbolas ir visiems rūpi, aš manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir reikia labai atsakingai žiūrėti. Aš norėčiau tik pakomentuoti ką tik priimtą…

PIRMININKAS. Nėra ką komentuoti, gerbiamasis kolega. Kalbate dėl vedimo tvarkos. Jūs siūlote baigti svarstyti?

J.ŠIMĖNAS. Taip, arba priimti sprendimą pratęsti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pratęsti svarstymą, nes dar liko 5 A.Grumado pataisos. (Balsai salėje) Galim. Pone Grumadai, jūsų konstruktyvumas yra neapsakomas. Galbūt sutiktumėte atsiimti savo siūlymus? Ne.

10 straipsnio 5 dalis. Ar tiksliname, kolegos, taip, kaip siūlo A.Grumadas? Ar svarstome šį A.Grumado siūlymą? Seimas nusprendė baigti svarstymą, kolega Jonai. A.Grumadas siūlo kitaip redaguoti 10 straipsnio 5 dalį, pranešėjas tam nepritaria. 5 remia A.Grumado siūlymą. Ši pataisa nėra svarstoma.

A.Grumado siūlymas papildyti 11 straipsnį 5 dalimi. Pone pranešėjau, ar jūs priimate?

S.MALKEVIČIUS. Ne. Negalim priimti, nes siūloma pagrindines žvejybos reguliavimo priemones nustatyti žvejybos taisyklėse, kurias tvirtina Aplinkos ministerija. Vis dėlto žvejybos reguliavimas nėra kontrolės funkcija. Tai yra ūkinė funkcija ir tai atlieka Žemės ūkio ministerija. Vėl mes grįžtam prie to paties.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš karto aš turiu teikti balsuoti, ar svarstome šią pataisą, be motyvų. Jeigu Seimas pritaria, kad reikia svarstyti, tada motyvai, tada autorius, tada pranešėjas. Ar svarstome A.Grumado siūlymą 11 straipsnį papildyti 5 dalimi? Ekonomikos komitetas nepritaria. Kokia jūsų, kolegos, nuomonė? Mes dabar tik balsuojam, ar svarstom apskritai, ar pradedam svarstyti.

7 kolegos už. Šis siūlymas nėra svarstomas.

A.Grumado siūlymas 17 straipsnio 11 dalyje vietoj Žemės ūkio ministerijos įrašyti Aplinkos ministeriją. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Negalima pritarti, kadangi vėl tas pats.

PIRMININKAS. Ar svarstome šį A.Grumado siūlymą, jūsų klausiu? Kolegos, kur buldozeris? Surinkti 10 Seimo narių balsų tikrai nėra nei buldozeris, nei kiti dalykai. 8 kolegos. Nesvarstome A.Grumado siūlymo redaguoti 17 straipsnio 11 dalį.

A.Grumado siūlymas redaguoti 18 straipsnio 1 dalį. Ar jūs pritariate, pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Nepritariu, nes čia vėl siūloma Žemės ūkio ministeriją pakeisti Vyriausybės įgaliota institucija.

PIRMININKAS. Kolega Grumadai, čia buvo kalbėta apie futbolą. Ar jūs ir toliau teiksite savo pataisas? Kolegos, ar svarstome 18 straipsnio 1 dalį tokios redakcijos, kurią siūlo A.Grumadas?

Už – 6. Siūlymo dėl 18 straipsnio 1 dalies nesvarstome.

A.Grumadas siūlo 19 straipsnio 1 dalyje vietoj Žemės ūkio ministerijos įrašyti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad negalima sutikti, nes pildyti žvejybos žurnalus… Žvejybos žurnalai yra gamybiniai žurnalai, kuriuose užpildoma, kiek pagavo kokios žuvies. O jeigu reikalinga informacija, Aplinkos ministerijai visada gali tą informaciją gauti iš Žemės ūkio ministerijos.

PIRMININKAS. Ar svarstome šį A.Grumado siūlymą? Kolegos, pritariantys – už, remiantys Ekonomikos komiteto poziciją – prieš arba susilaiko.

Už – 6. Kolegos, siūlymo dėl 19 straipsnio 1 dalies nesvarstome.

A.Grumado siūlymas 22 straipsnio 4 dalyje vietoj Žemės ūkio ministerijos įrašyti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. 19 straipsnyje?

PIRMININKAS. 22 straipsnyje.

S.MALKEVIČIUS. Irgi negalima sutikti.

PIRMININKAS. Kolega Grumadai, jūs atsiimate šį siūlymą? Kolegos, ar svarstome šį A.Grumado siūlymą dėl 22 straipsnio 4 dalies? Kolegos, aš negaliu šių siūlymų laikyti analogiškais, nes ten, mano, filologo, akimis, yra kitos funkcijos, ne tos, dėl kurių yra balsuota anksčiau. Pildyti žurnalus ir perkrauti į kitą laivą tam tikrus dalykus, man galva, yra skirtingos funkcijos.

Už – 7. 22 straipsnio 4 dalies nauja redakcija nėra svarstoma.

24 straipsnio kita redakcija, siūloma A.Grumado.

Vėl vietoj “Žemės ūkio ministerijos” – “Vyriausybės įgaliota institucija”. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Vėl ta pati melodija, tik kita tonacija. Pirminę žuvų pardavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Pardavimas tai vėlgi yra komercinė funkcija. Kodėl ja turėtų užsiiminėti kokia nors kita institucija, kuri, aš manau, mintyse yra ne kas kita kaip Aplinkos ministerija? (Juokas)

PIRMININKAS. A.Grumadas šį siūlymą atsiima. Ar svarstome A.Grumado siūlymą dėl 24 straipsnio? Siūloma kita redakcija, taigi vietoj “Žemės ūkio ministerijos” rašyti “Vyriausybė” arba kitoje vietoje “Vyriausybės įgaliota institucija”. 5 kolegos siūlo šią redakciją svarstyti. Ji nėra svarstoma.

Ir paskutinis A.Grumado siūlymas – kitaip redaguoti 28 straipsnį. Pone Malkevičiau.

S.MALKEVIČIUS. Manyčiau, kad paskutiniam siūlymui reikėtų pritarti, nes paskui manys, kad mes iš tikrųjų nusistatėm prieš poną A.Grumadą. Mes pirmam pritarėm ir paskutiniam.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, bendruoju sutarimu pritarti tai 28 straipsnio redakcijai, kurią siūlo A.Grumadas? Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? V.Šmigelskas neištvėręs nori kalbėti dėl motyvų dėl 28 straipsnio.

V.ŠMIGELSKAS. Labai atsiprašau, netyčia paspaudžiau. Nieko nenoriu.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas kalbėti dėl A.Grumado siūlymo? J.Šimėnas norėtų kalbėti dėl A.Grumado siūlymo.

J.ŠIMĖNAS. Aš džiaugiuosi, kad Seimo nariai nutarė pritarti arba palaikyti šitą nuostatą. Jeigu bus pritarta, vienu straipsniu teks mažiau taisyti priimant šitą įstatymą.

PIRMININKAS. …kolegos, analogiškų pataisų mes nepriimsim. Ar reikėtų balsuoti dėl A.Grumado pataisų? Ne. Priimame A.Grumado pataisas dėl 28 straipsnio ir baigiame Žuvininkystės įstatymo projekto svarstymą.

S.MALKEVIČIUS. Ne. Dar yra R.Survilos siūlymai. Yra du R.Survilos siūlymai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolegos, bet aš savo aplanke neturiu…

S.MALKEVIČIUS. 12 straipsnio 5 dalis. Baigsim, čia labai greitai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Labai vėlavo pataisos, kurias aš gavau ir iki šiol neturėjau. Taigi 12 straipsnio 5 dalies redakcija, siūloma R.Survilos.

S.MALKEVIČIUS. Man atrodo, kad Aplinkos apsaugos ministerija turėtų būti patenkinta, nes R.Survila siūlo labai demokratišką klausimo sprendimą. Jeigu pas mus anksčiau buvo parašyta: žuvų, kurių žvejyba dėl jų išteklių būklės yra ribojama, žvejybos limitus nustato Aplinkos ministerija, tai žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Tais atvejais, kai nustatyto žvejybos limito nepakanka, visų fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių visiems fiziniams ir juridiniams asmenims… bei įmonėms, neturinčioms įstatymo nustatyta tvarka… įteisinantiems žvejybos veiklą, Žemės ūkio ministerija turi skirti žvejybos kvotas konkurso… Atsiprašau, čia yra R.Survilos siūlymas. R.Survila siūlo, kad Žemės ūkio ministerija skirtų kvotas konkurso būdu, o žvejybos limitus tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamuose žvejybos rajonuose nustatytų tos tarptautinės organizacijos, kurias aš minėjau. Žvejybos limitus Lietuvos vidaus žuvininkystės vandenyse pagal mokslininkų rekomendacijas nustato Aplinkos ministerija. Čia, man atrodo, tai, ko nori Aplinkos ministerija.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti tokią 12 straipsnio 5 dalies redakciją, kokią siūlo R.Survila? Ar svarstome R.Survilos pataisą? Komitetas tam pritaria. Jeigu atsiras 10 Seimo narių, šį siūlymą svarstysime.

27 Seimo nariai pritaria tam, kad svarstytume R.Survilos siūlomą 12 straipsnio 5 dalies redakciją. Ar kas abejotų, ar suteikiame žodį kalbėti visiems pagal Statutą? Taigi suteikčiau žodį dabar kalbėti R.Survilai. R.Survila pateikia savo pataisą.

R.R.SURVILA. Svarstant įstatymą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia palikti galimybę skirstyti kvotas konkurso tvarka. Tada, kada tų kvotų nepakanka. Toks pasirinkimas būtų labai reikalingas ir labai skaidrus. O dėl kvotų skirstymo plačiąja prasme, limitų, tai suprantama, kad jūrose ir vandenynuose kvotų, limitų padalijimas yra tarptautinių organizacijų reikalas. Lietuvoje šį darbą kaip ir anksčiau atliktų Aplinkos ministerija. Siūlyčiau pritarti pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Ne tą mygtuką paspaudžiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Iš esmės pritarčiau beveik viskam, kas parašyta.

PIRMININKAS. Jūs galite kalbėti prieš.

A.GRUMADAS. Aš prieš ir kalbėsiu, nes paskutinis sakinys, mano manymu, yra nepriimtinas. Pirminiame variante jis buvo nepalyginti geresnis. Toks terminas, kaip “Žemės ūkio ministerija turi teisę skirti žvejybos kvotas konkurso būdu”, vadinasi, arba turi, arba neturi. Senajame variante buvo labai aiškiai parašyta, kad žvejybos kvotos skiriamos viešojo aptarimo būdu. Tai yra iš pat pradžių visai procedūrai suteikiamas viešumas ir aiškumas. Ir nebūtinai ministerijos kabinetuose tos kvotos turėtų būti skiriamos. Būtina, kad dalyvautų naujoji institucija – taryba ir kad visi žvejai žinotų, kokiais principais ir kam, ir kiek yra skirta. Dėl straipsnio pradinės dalies aš sutinku, bet gale – ne.

PIRMININKAS. Kolegos, galime sutarti dėl visos redakcijos išskyrus tai, kad įrašoma, kaip siūlo R.Survila – “Žemės ūkio ministerija turi teisę skirti žvejybos kvotas konkurso būdu”?

S.MALKEVIČIUS. Tai labai reikalingas dalykas.

PIRMININKAS. Tam nepritaria A.Grumadas. Dėl visko sutarėme. Kviečiu registruotis. Kolegos, viskam pritarėme, išskyrus teiginį: “poreikiams tenkinti žvejybos kvotos skiriamos viešojo aptarimo būdu”, taip siūlo komitetas. R.Survila siūlo tai išbraukti. A.Grumadas nepritaria taip pat ir tiems patikslinimams, dėl kurių atsiranda… Žemės ūkio ministerija turi teisę skirti žvejybos kvotas konkurso būdu. Kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame R.Survilos pataisą dėl 12 straipsnio 5 dalies.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Ar priimame visą R.Survilos siūlomą redakciją?

26 – už, plius S.Malkevičiaus balsas, prieš – 6, susilaikė 1. R.Survilos siūloma 12 straipsnio 5 dalies redakcija yra priimama. R.Survila siūlo papildyti 18 straipsnio 1 dalį. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Taip, čia yra tiktai redakcinis pasiūlymas, nes ten, mano manymu, buvo padaryta klaida. Buvo parašyta, kad “Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre įregistruoti žvejybos laivai”, turi būti įrašyta “Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre”. Būtent tuo žodžiu kolega R.Survila ir siūlo papildyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti? Priimame papildymą, kurį teikia R.Survila, dėl 18 straipsnio 1 dalies. Ačiū, pone pranešėjau. Visiškai pritariu tų kolegų sakymui, kad jau baigėsi mūsų svarstymo laikas. Tikiuosi, kad jūs neprieštarautumėte, jeigu mes posėdį pratęstume tiek, kad dar baigtume du likusius klausimus.

Dabar Žuvininkystės įstatymo klausimo svarstymą baigėme.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2551(2*) (svarstymas)

2-9 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2551(2). Tribūnoje Ž.Jackūnas. Svarstymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien grįžtame prie teisės akto, kurį priėmus bus nustatytos tokios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos sąlygos, kurių esminius momentus mes jau esame numatę priimdami Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pataisas. Kaip žinote, vadovaujantis šiomis pataisomis sudaryta ir pradėjo darbą nauja Nacionalinio radijo ir televizijos taryba.

Svarstomas Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektas buvo aptartas per įvykusį viešąjį projekto klausymą. Jo metu pateikta pastabų ir siūlymų, į kuriuos tobulinant įstatymo projektą buvo atsižvelgta. Taip pat buvo įvertintos Europos teisės departamento bei Seimo Teisės departamento pastabos ir į daugumą jų atsižvelgta. Tobulinant projektą aktyviai dalyvavo Nacionalinio radijo ir televizijos vadovybė, LRT tarybos nariai.

Naujajame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto variante fiksuojamos nuostatos, kurios Seime turėjo rasti vietą turint galvoje mūsų įsipareigojimą suderinti mūsų priimamus nacionalinės teisės aktus su tam tikromis Europos Sąjungos, Europos Tarybos konvencijomis ir direktyvomis, reglamentuojančiomis šalių audiovizualinio sektoriaus veiklą. Projekte taip pat nustatomi Nacionalinio radijo ir televizijos prioritetai, minimalūs LRT transliavimo mastai. Įstatymo projekte patikslinta reklamos transliavimo LRT tvarka ir mastai, detaliau apibrėžiamos LRT tarybos bei steigiamos ekspertinės institucijos administracinės komisijos funkcijos, teisės ir atskaitomybė. Nemažai svarbių nuostatų skirta LRT ūkinei finansinei veiklai reguliuoti.

Apibendrindamas aptariamo įstatymo projekto teikiamas naujoves, noriu išreikšti įsitikinimą, kad jos padės sukurti palankesnes Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos sąlygas, stiprinti LRT administravimo kultūrą, kelti jos ūkinės finansinės veiklos efektyvumą, įtvirtinti pilietinės atsakomybės dvasią šioje mūsų kultūros, valstybės bei demokratijos pažangai itin svarbioje institucijoje. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti aptariamam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Tokiam siūlymui pritarė visi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, kurie šį projektą svarstė birželio 7 d. komiteto posėdyje. Kiek žinau, iki šiol jokių pataisų ir siūlymų nėra įregistruota.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Norinčių diskutuoti nėra. Ar pritariame komiteto teikiamam variantui? Pritariame po svarstymo Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2551(2), tokiam variantui, kurį teikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2583 (pateikimas)

Gerbiamieji, liko rezervinis 9 klausimas. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2583 autorių J.Valatką. Tiesiog negalima apskaičiuoti, kas kiek minučių diskutuos, kolega. J.Valatka pateikia savo projektą.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai ilgai neužimsiu jūsų dėmesio. Klausimas yra labai paprastas. Nėra Europoje šalies, kurioje pirmo būtinumo maisto prekių pridėtinės vertės mokestis būtų toks pat kaip ir visoms kitoms prekėms. Aiškinamajame rašte yra išvardytos šalys ir jų esami pridėtinės vertės mokesčio tarifai. Todėl aš siūlyčiau pabandyti pirmo būtinumo maisto prekėms, kurių sąrašą nustato Vyriausybė, įvesti 5% pridėtinės vertės mokestį. Nuo kitų finansinių metų. Ne šiandien. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai visas pateikimas. Kolegos, du klausimai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu įstatymo projektas teikiamas kaip rimtas teisės aktas, tai kur jo ekonominis pagrindimas? Nekalbant apie visą administravimą, o jeigu, kaip žmonės sako, palieku daugtaškį, tai kam to reikia?

J.VALATKA. Atsakau iš karto, gerbiamasis kolega Listavičiau. Aš norėjau pasakyti, kad šio jūsų klausimo laukiau, bet taupydamas laiką nieko nesakiau. Aš atkreipiau jūsų dėmesį, kad pagal Vyriausybės nustatytą sąrašą. Jeigu šiame sąraše bus tam tikri maisto produktai, kurių apyvarta padidės, mes nepralošim jokių biudžeto lėšų, kaip buvo su kai kuriais produktais, kuriuos jūs atsimenate. Tačiau jeigu Vyriausybė sudarys tokį sąrašą, kuriame neperkami maisto produktai bus, nuostolių gali būti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis kolega, jūs, matyt, teikdamas jau turite nuomonę, ar apyvarta padidės, ar nepadidės. Ir antra. Kaip jūs manote, tie, kurie sugeba šiandien tokią kainą mokėti, nepirks tokių produktų ar ir toliau pirks?

J.VALATKA. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad mes ne iš kepurės teikiame šį projektą. Na, nenorėčiau sakyti, kad tai mūsų programinė nuostata, nes paskui kiti kolegos gali sakyti, kad mes čia ne taip darom. Nekalbėkime apie partijos programas, bet kalbėkime apie labai paprastus dalykus. Mes apskaičiavome pagal vartojimo krepšelį, kokie produktai galėtų būti, sakykime, mažiau apmokestinami, kad jų vartojimas padidėtų. Aš nežinau, yra klausimas apie duoną, jos produktus. Jų apyvarta turbūt nepadidės, tačiau yra daug produktų, kurių apyvarta tikrai padidėtų. Tą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateikdama socialinės būklės ataskaitą, mums akcentuoja. Vadinasi, belieka tik pasižiūrėti.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar pritariame J.Valatkos pateiktam projektui?

J.VALATKA. Ačiū.

PIRMININKAS. F.Palubinskas – už.

F.PALUBINSKAS. Pritariu pasiūlymui, nes šis pasiūlymas iš tikrųjų yra pagalba patiems neturtingiausiems žmonėms, kurie tokias prekes kur kas daugiau vartoja negu tie, kurie yra turtingi.

PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo bendruoju sutarimu? Ypač daug “Socialdemokratijos 2000” mūsų aplinkoje. Taigi pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2583. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis. Šį projektą, kaip siūlo Seniūnų sueiga, svarstysime rudens sesijoje. Dėkoju.

Seimo narių pareiškimai

Kolegos, Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) V.Žiemelio nėra. Kviečiu į tribūną L.Andrikienę. Kviečiu į tribūną L.Andrikienę, kuri prašė žodžio skaityti pareiškimą.

L.L.ANDRIKIENĖ. Tėvynės liaudies partijos tarybos pareiškimas dėl būtinumo neatidėliojant mažinti valstybės valdymo išlaidas.

“Tėvynės liaudies partijos taryba, išanalizavusi 2000 m. valstybės biudžetą bei įvertinusi kritiškai žemą valstybės biudžeto pajamų surinkimo lygį, pareiškia, kad valstybės biudžeto politika vis dar orientuota į neracionalias išlaidas – išpūsto valstybės aparato išlaikymą bei socialinės lygiavos palaikymą.

Kaip rodo pereitų metų rezultatai, dėl nesurenkamų biudžeto pajamų pirmiausia nukenčia tie valstybės sluoksniai, kurie sukuria biudžeto pajamas. Valstybė liko skolinga prekių ir paslaugų tiekėjams daugiau kaip 1,6 milijardo litų. Kitaip tariant, gyvename šalyje, kurioje verslininkai kredituoja valstybę, o valstybė nemoka palūkanų. Tokios politikos pasekmės – įšaldytos privačių kompanijų lėšos, sulėtėjusi apyvarta, ne vienai firmai iškilusi bankroto grėsmė.

Kita vertus, valstybės valdymui vis dar išleidžiamos milžiniškos sumos, kurių negalima pavadinti niekaip kitaip kaip duokle valdininkų luomui. 2000 m. valstybės biudžete valdininkų transportui ir ryšiams numatyta skirti daugiau nei 147 mln. litų. Išvertus į paprastų žmonių kalbą tai reiškia, kad didelei valdininkų armijai prie padoraus atlyginimo dar skiriamas tarnybinis automobilis, neretai su asmeniniu vairuotoju, mobilusis telefonas ir pan. Esame įsitikinę, kad šių išlaidų neįmanoma pagrįsti racionaliu valstybės administravimo poreikiu. Tai greičiau – paslėptos valdininkų privilegijos, kurios mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja.

Remdamasi atlikta analize, Tėvynės liaudies partija siūlo įgyvendinti šias neatidėliotinas biudžeto išlaidų mažinimo priemones:

1. Sumažinti valstybės biudžete numatytus asignavimus valdininkų transportui. Valstybės valdininkai ir visų lygių politikai, įskaitant ir Seimo narius, išskyrus kelis aukščiausius valstybės pareigūnus turėtų persėsti į asmeninius automobilius arba naudotis visuomeninio transporto paslaugomis. Pardavus transporto priemones, kuriomis šiandien naudojasi valdininkai, valstybės biudžetą būtų galima papildyti ženklia pinigų suma.

2. Vyriausybės atstovų institucijų ir apskričių administracijų išlaikymo išlaidos jau šiemet gali būti sumažintos paprastųjų išlaidų, t.y. šių institucijų valdininkų skaičiaus ir jų atlyginimų mažinimo, sąskaita, o 2001 m. siūlome spręsti klausimą dėl šių įstaigų tikslingumo.

3. Atsisakyti brangaus malonumo iš valstybės biudžeto finansuoti politinių partijų rinkimines kampanijas Seimo rinkimuose.

4. Visas valstybės valdymo administracines išlaidas sumažinti 20%, t.y. 54 mln. litų.

5. Peržiūrėti ir sumažinti ministerijų bei kitų centrinių institucijų aparatų administravimo išlaidas. Pirmiausia teismų (Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio, apygardų teismų), prokuratūros, ypač Generalinės prokuratūros, Krašto apsaugos ministerijos centrinio aparato valdininkų, Policijos ir Saugumo departamento vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį.” Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamajam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui dėl privalomojo sveikatos draudimo skaičiavimo įmokų surinkimo iš asmenų, įregistravusių individualią įmonę, tačiau nevykdžiusių veiklos.

Į mane kreipėsi Kauno mieste 1991 m. pareiškimą parašęs steigti individualią įmonę II grupės invalidas T.Mejeris. Pareiškėjas jokios veiklos nevykdė. 1999 m. Mokesčių inspekcijai pateikė prašymą likviduoti niekada neveikusią įmonę. Mokesčių inspekcija, atlikusi auditą konstatavo, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, tačiau savininkas privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir delspinigius. Auditorius šiuo metu vykdė galiojančius teisinius aktus. Tokių įmonių Lietuvoje yra tūkstančiai. Šių įmonių savininkai protestuoja ir įmokų nesirengia mokėti. Prašome gerbiamąjį premjerą kuo greičiau spręsti šį opų klausimą. Priedas – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus birželio 1 d. tikrinimo aktas. Kaip pavyzdį aš jums perskaitysiu.

“Valstybinė mokesčių inspektorė patikrino mokesčio mokėtojo T.Mejerio įregistruotą įmonę 1991 m. Įmonės vardu atsiskaitomoji sąskaita banke atidaryta nebuvo. Įmonė licencijos įsigijusi nebuvo, patento išsipirkusi nebuvo. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus mokesčių apskaitos poskyrio įmonės kontrolės duomenis patikrinimo pradžiai nepriemokos ar permokos įmonė neturi. Patikrinimas atliekamas pagal įmonės likvidavimą. Įmonė nuo 1991 m. gruodžio 31 d. iki 2000 m. birželio 1 d. veiklos nevykdė, mokesčių į biudžetą nemokėjo. Patikrinimo metu nenustatyta, kad patikrinimo laikotarpiu įmonė būtų veikusi. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turimą informaciją importo, eksporto operacijų nevykdė. Negauta duomenų ir iš kitų ūkio subjektų ir fizinių asmenų apie įmonei sumokėtas pinigų sumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdė ir buhalterinė apskaita nebuvo vedama. Griežtos ir specialios apskaitos dokumentų, blankų įmonė įsigijusi nebuvo. Mokesčių audito metu nustatyta, kad pažeidžiant Sveikatos draudimo įstatymą įmonė už individualiosios įmonės savininką nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios sudaro 30% apskaičiuotų fizinio asmens pajamų ar patento tam veiklos rūšiai savivaldybės patvirtinto mokesčio, ir privalo sumokėti 732 litus. Priskaičiuojami delspinigiai dar 11,4 litai.”

Šiuo metu šis atvejis yra tikrai taisytinas. Socialinių reikalų ministerija teikė Seimui dėl socialinių įmokų, socialinio draudimo. Dar kol kas laukiama dėl sveikatos draudimo. Todėl kreipiamės pareiškimu, kad premjeras atkreiptų dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ir jums, kolega. Klausiu, ar galime baigti šios dienos vakaro posėdį? Registruojamės, kolegos. Profesoriau, kaimyno registruoti negalima.

Užsiregistravo 20 Seimo narių ir šie Seimo nariai skelbia posėdį baigtą.