Keturiasdešimt aštuntasis (483) posėdis
2000 m. birželio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. birželio 13 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti rytinį posėdį. Ir matau daug sugrįžusių tikrųjų parlamentarų, tuo džiaugiuosi. Kviečiu registruotis. Registruojamės.

Kolegos, prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė su ministro A.Bėkštos pranešimu apie kultūros reikalus Lietuvoje ir su galimybe jam atsakyti į mūsų klausimus.

1-7 projektas atidedamas iki ketvirtadienio. Ketvirtadienį tikrai paskutinė diena Vyriausybei rytojaus posėdyje pareikšti dar vieną kitą pataisą, jeigu jie tai norėtų padaryti. Dėl darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projekto. Šiandien girdėjau iš komiteto pirmininko J.Beinorto, kad buvo kalbama apie Teisės departamento pastabas, tai gal galime bendruoju sutarimu atidėti iki ketvirtadienio ir iki to laiko galutinai suderinti. Net girdžiu siūlymų, kad pagrindinis komitetas, redaguojantis projektą, galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Kolegos, toliau 1-8 tikriausiai nebaigsime šiandien svarstyti, tiktai kalbos, 20 minučių, yra daug pataisų. Vyriausybė taip pat dar nori pataisų teikti. Kas dar krinta? Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisų projektas, negali komitetas susitarti. Ir keletas kitų projektų. Taigi dėl darbotvarkės suteikiu žodį J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau, kad tie asmenys, kurie inicijuoja Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektą dar kartą ir dar kartą, kad rastų laiko ir išklausytų atsakymus į mūsų išnagrinėtas Teisės departamento pastabas, taip pat pono G.Balčiūno atsiliepimą. Ginčas yra visiškai be reikalo. Tiesiog prie kiekvienos detalės reikia sėsti, aptarti, ir viskas. Yra painiojamasi tarp kolektyvinių ginčų sprendimo ir šio įstatymo projekto sprendimo. Aš prašau posėdžio pirmininką, kad jeigu kokie nors asmenys dar kartą inicijuoja šio įstatymo stabdymą, prašom, tegul teikia konkrečius siūlymus komitetui, kad mes galėtume pirmadienį pažiūrėti. Mes esame baigę savo resursus: ir laiko, ir žinių, ir daugiau neturime, ką ten taisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro siūloma, girdžiu iš salės net keisti komitetą, vietoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir toliau redaguoti šį projektą. Bet gal tokių skausmingų ėjimų nevertėtų daryti. Tiesiog Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai gal galėtų susėsti iki pirmadienio ir susitarti. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš nesiūlau keisti pagrindinio komiteto.

PIRMININKAS. Ne jūs siūlote, aš girdžiu kitus…

J.RAZMA. Bet jeigu būtų Seimo pavedimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui taip pat šį projektą išnagrinėti visiškai nepretenduojant tapti pagrindiniu, o tiesiog iš teisinių pozicijų parengti pataisas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar gali kas nors prieštarauti tokiam siūlymui? Iki pirmadienio ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali tai padaryti, jeigu Seimas neprieštarautų. Bet iš principo geresnis darbas tai yra susodinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovus, Teisės departamento, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką ir darbo tvarka mėginti aiškintis, kas ten darosi. Bet, be abejo, Seimas gali paprašyti ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinti šį projektą. Ar neprieštarautumėte, kolegos? Neprieštaraujam. Tada iki pirmadienio pabaigos, pirmadienio vakaro reikia baigti svarstymus, kad antradienį galėtume galutinai už jį balsuoti. Dėkoju, pone komiteto pirmininke Juliau Beinortai, už geranoriškumą ir kviečiu visus suinteresuotus kolegas tartis. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išklausęs jūsų pastabas dėl darbotvarkės 1-8 punkto – dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, aš manyčiau, kad jo neverta šiandien apskritai pradėti svarstyti. Juo labiau jis turėtų būti svarstomas lygia greta su tarnautojų atlyginimais. Jie nepaprastai susiję. Jūs, kaip posėdžio pirmininkas, negalėsite reglamentuoti, kad būtų kalbama tik apie šį įstatymą, nes jie vienas su kitu tampriai susiję. Ir bus įvairiausių palyginimų, interpretacijų ir t.t. Siūlyčiau nukelti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kad pasiūlymai išbraukti net ne komiteto vardu dabar yra sunkiai priimami. Aš siūliau labai paprastai. Kadangi šis projektas komiteto yra parengtas svarstyti (jis iš tikro susijęs su kitų pareigūnų atlyginimais), šiandien pradėti diskusiją, o diskutuojančių bus daug dėl vieno ir dėl kito projekto, šiandien kalbame, paskui kalbame diskusijose dėl kito projekto, kuris ateis iš Valstybės valdymo reformų ir savivaldybių komiteto. Gal neprieštarautumėte, kolegos, kad tas 20 minučių arba pusvalandis šiandien būtų skirtas įžanginiams svarstymams, prieitume iki pataisų ir tada sustotume. Neprieštaraukite, gerbiamasis kolega. Šiandien visi labai geranoriškai nusiteikę, kažkas negerai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Ir aš norėčiau būti gerai nusiteikęs, bet vis dėlto R-8, t.y. dėl Seimo rezoliucijos dėl nedarbo Lietuvoje projektas, pati komisija nesusitarė, kiek aš suprantu. Įdomu, ką mes ten priiminėsime? Kai anksčiau buvo parašyta, kad pateikimas, svarstymas ir priėmimas, tada dar galima buvo ką nors svarstyti, dabar ką mes priiminėsime, man neaišku?

PIRMININKAS. Gerai. Rezervinis 8 klausimas. Iki to laiko išsiaiškinsime, rezervinis gali būti iš viso šiandien nesvarstomas. Kolegos, ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Ačiū, pradedame dirbti.

Kultūros ministro A.Bėkštos pranešimas apie kultūros būklę Lietuvoje ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Kviečiu į tribūną kultūros ministrą A.Bėkštą, kad jis padarytų pranešimą apie kultūros būklę Lietuvoje ir atsakytų į Seimo narių klausimus. Pone ministre, aš kviečiu jus į tribūną.

A.BĖKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nors kultūros ministro metinis pranešimas nėra nustatytas teisės aktų, vis dėlto manyčiau, kad anksčiau pradėtą tradiciją reikėtų tęsti. Esu dėkingas Seimo vadovams, sutikusiems skirti laiką trumpai kultūros padėties apžvalgai.

Jums pateiktame pranešime rasite daugiau informacijos apie kultūrą, jos plėtros tendenciją, didžiausias problemas. Jame norėjome ne gausesnės renginių ar padarytų darbų statistikos, ataskaitos, o problemiškesnio žvilgsnio į esamą kultūros situaciją, jos vertinimo, palyginimų ir galimų sprendimų. Iš šios tribūnos norėčiau trumpai apibūdinti dabartinę situaciją, paminėti keletą svarbiausių dalykų, kuriems jūsų sprendimai turi daug įtakos. Tai įstatymų priėmimas, biudžeto tvirtinimas, kultūros paveldo reikalai.

1999 m. Lietuvos kultūros situacija ne vienu požymiu atspindėjo bendrąsias krašto raidos tendencijas, ūkio būklės pokyčius, patyrė ekonominių procesų poveikį. Prieš metus suplanuotos kultūros plėtros programos dėl finansinių sunkumų turėjo būti smarkiai apribotos, daug valstybės įstaigų ir visuomeninių organizacijų pradėtų ar jau įvykdytų projektų nebegavo numatytos valstybės paramos. Taip pat esame verčiami permąstyti valstybės išlaidų kultūrai kryptis, darbų planavimą ir organizavimą. Juk reikia galų gale susitarti ir dėl kryptingos veiklos, ir dėl pačios kultūros politikos tikslų.

Pernai mano įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos kultūros politikos nuostatoms parengti. Jos rengiamos. Nuostatos orientuojamos į kultūros plėtros perspektyvą. Be to, darbo grupė sutarė, kad greta nuostatų turėtų būti parengta ir Lietuvos kultūros plėtros 2001–2006 metais programa. Pastaroji bus konkrečių priemonių ir veiksmų planas, išdėstantis reikalingus atlikti darbus, pagal nuostatose nužymėtas kultūros politikos gaires.

Darbo grupė mato tokį neatidėliotinai spręstinų problemų sąrašą. Kultūra nelaikoma Lietuvos valstybės politinės ir ekonominės raidos strateginiu prioritetu šiandien. Deja. Ji tebėra krašto valdymo paraštėse, menkas jos prestižas. Šiandien neužtikrintas lygiavertis ir integralus kultūros vaidmuo krašto ekonominėje bei socialinėje plėtroje. Nuolatinis lėšų kultūrai mažinimas, taupymas kultūros sąskaita pasiekė kritinę ribą. Ilgus metus neišsprendžiama kultūros rėmimo, alternatyvių finansavimo šaltinių steigimo problema. Nepakankamos valstybės paramos privačiai kultūrinei veiklai formos, nesukurta kultūros industrijos kreditavimo tvarka. Kultūra netapo svarbi valstybės užsienio politikos dalis. Nepakankamai ja remiamasi formuojant teigiamą valstybės įvaizdį. Silpnas, neefektyvus valstybės institucijų bendradarbiavimas kliudo tinkamai pristatyti Lietuvos kultūrą užsienyje.

Kultūros sklaida, kultūros įstaigų tinklas ir jų valdymas Lietuvoje tebėra nesubalansuoti. Didėja atotrūkis tarp teikiamų kultūros paslaugų kiekio ir gyventojų, ypač kaimo, galimybių jomis pasinaudoti. Kultūros įstaigos neparengtos informacinės visuomenės plėtrai. Daug kultūros įstaigų neturi šiuolaikinio darbo veiklos gerinimo sąlygų. Nacionalinio kultūros paveldo būklė tebėra prasta. Nesukurta investicijų į paveldą skatinimo sistema.

Atsižvelgiant į tokią situaciją, bus toliau rengiami ir įgyvendinami strateginiai planai įvairioms kultūros sritims, teikiami tam tikri teisės aktai. Šiandien labiausiai reglamentuota yra kultūros paveldo apsauga. Turime Valstybinės kalbos, Bibliotekų, Muziejų, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Archyvų, Etninės kultūros globos pagrindų įstatymus. 1999 metais buvo priimti du svarbūs kultūrai įstatymai – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga – ypatingos svarbos klausimas integruojantis į Europos Sąjungą. Kartu su PHARE (…) programa parengtas autorių teisių gynimo strategijos konsultacinis dokumentas.

PIRMININKAS. Pone ministre, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, tik ką ministras pasakė gana sunkius žodžius, kad kultūra nėra mūsų aplinkos prioritetas. Ir triukšmo lygis, E.Bičkausko karštos diskusijos su J.Bernatoniu, taip pat kiti triukšmautojai rodo, kad ir Seimo nariai, deja, visiškai neklauso tų dalykų, kurie dabar skelbiami. Aš labai prašyčiau, kolegos, tylos!

A.BĖKŠTA. Ačiū. Lietuvos Respublikos Vyriausybė intelektinės nuosavybės teisių gynimo strategiją numato patvirtinti 2000 metais. Atkreipiu dėmesį, kad už įstatymo įgyvendinimą negali būti atsakinga tik Kultūros ministerija. Reikalingos bendros Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento, prokuratūros, kolektyvinių autorių teisių administratorių pastangos. Reikia keisti visuomenės požiūrį į autorių teises.

Nepaisant teigiamų poslinkių, šiuo metu intelektinės nuosavybės teisės aktų įgyvendinimo būklę bei administracinius Lietuvos pajėgumus šioje srityje galiu vertinti, deja, tik patenkinamai. Ministerija nei 1999 m., nei šįmet negavo biudžeto lėšų įgyvendinti Berno, Romos ir Ženevos konvencijas. Dėl tos pačios priežasties Lietuva nedeleguoja ir savo atstovo į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos komitetų posėdžius, nors pagal nacionalinę ACQUIS priėmimo programą numatyta ratifikuoti dar dvi (…) sutartis, kurios svarbios siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Be autorių teisių, integracijos į Europos Sąjungą požiūriu svarbus tinkamas audiovizualinio sektoriaus reglamentavimas. 1999 metais Briuselyje Europos Komisijai buvo pristatyta pažanga audiovizualinės politikos srityje, ratifikuota Europos konvencija dėl televizijos be sienų bei šios konvencijos pataisų protokolas. Turime žengti kitą žingsnį – įtraukti į savo įstatymus Europos Sąjungos direktyvą dėl televizijos be sienų. Pasinėrę į televizijos ir radijo valdymo, programų kontroliavimo reikalus užmiršome strateginį uždavinį – suderinti Visuomenės informavimo įstatymą su Europos Sąjungos direktyvomis. Lietuva įsipareigoja tai padaryti iki 2000 m. liepos 1 d. Laiko liko labai nedaug.

Įgyvendindami Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą rengiame Etninės kultūros globos tarybos ir fondo nuostatus. Analogo Europoje neturintis įstatymas kol kas nėra sėkmingai įgyvendinamas, nes trūksta šios srities reglamentavimo patirties, susiduriame su skirtingomis atskirų įstatymo nuostatų interpretacijomis. Deja, tarybos nuostatų tvirtinimas gerokai užsitęsė.

Kino įstatymo projektui jau buvo pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir pateikusi jį Seimui, bet dokumentas buvo grąžintas patikslinti. Priežastis – nesutariama dėl įstatymo projekte numatyto kino rėmimo fondo, valstybinio filmų gamybos finansavimo kvotos, kino valdymo struktūros.

Norėčiau akcentuoti, kad vienas esminių dalykų – kino finansavimo mechanizmo sukūrimas. Būtina valstybei apsispręsti, ar mums reikalingas nacionalinis kinas, ir jį remti. Be tokio apsisprendimo kiną reglamentuojantis įstatymas netenka prasmė. Šiandien iš ryto įvyko darbo grupės susitikimas Finansų ministerijoje, kur buvo aptarinėjami fondo reikalai. Atrodo, kad jie juda į priekį palyginti neblogai. Sutarimai randami.

Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo projektas pradėtas rengti dar 1994 metais. Atsiradus pakankamai juridinei bazei, reglamentuojančiai įstaigų veiklą (Biudžetinių įstaigų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas), pagrindine problema lieka specifinių darbo santykių su atlikėjais bei jų socialinių garantijų nustatymas. Įstatymo projektui parengti ir menininko statusui apibrėžti Vyriausybė sudarė tarpžinybinę darbo grupę, kuri dirba.

Didelę įtaką kultūrai turi įstatymai, kurie reglamentuoja mokesčius, pensijas, sveikatos draudimą. Manau, kad teisės aktai, turintys pasekmių meno kūrėjams ir kultūrai, turėtų būti plačiau aptariami. Tai padėtų išvengti nesusipratimų ir surasti visiems priimtinus sprendimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien svarstomoje naujoje Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijoje norėtume matyti aiškiai apibrėžtą valstybės turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarką, nustatytas mokesčių lengvatas, reglamentuotą viešųjų įstaigų reorganizavimą.

Apie daug aistrų sukėlusį Biudžeto sandaros įstatymo projektą kalbėsiu šiek tiek vėliau. Ne tik ministerijos, bet ir regionų kultūros administratorių nuomone, Vietos savivaldos įstatyme būtina priskirti kultūrą savivaldybių privalomajai kompetencijai, nes šiandien esant nestabiliai ekonominei ir socialinei situacijai galime susidurti su nepataisomomis taupymo kultūros sąskaita pasekmėmis.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme ketinimas keisti žemiausią mokesčių ribą gali pabloginti menininkų situaciją. Iki šiol pajamos už autorinį honorarą buvo apmokestinamos 13% mokesčio tarifu. Mūsų siūlymas būtų ir toliau taikyti šitą tarifą ir visai sistemai nustatyti 13%, 20% ir 33% mokesčių tarifus.

Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą menininkai negalės išlaikyti jiems priklausančių dirbtuvių, o pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinus laikraštinį popierių ir knygų popierių kultūrinė spauda bus visiškai sužlugdyta.

Kaip matome, ir tolesnė perspektyva kultūros žmonių nedžiugina, nes rengiami teisės aktai ne tik neskatina kultūros plėtros, bet dažnai ją stabdo.

Minėti įstatymų projektai, be jokios abejonės, turės įtakos kultūros raidai, todėl būtų labai svarbu atsižvelgti į mūsų siūlymus.

Dabar šiek tiek dėl finansavimo. Nuolat didėjęs kultūros srities finansavimas, pasiekęs maksimumą 1998 metais, ėmė kristi. 1998 metais Kultūros ministerijos reguliavimo srities biudžetas buvo 175 mln. 612 tūkst. Lt, 1999 metais – 162 mln. 786 tūkst. Lt, o 2000 metais jau tik 138 mln. 554 tūkst. Lt. Blogiausia, kad kritimo tempas yra didesnis negu valstybės biudžeto išlaidų mažinimas. Tai rodo politinių prioritetų persiskirstymą ir tolesnį kultūros…

Didžioji biudžeto dalis tenka įstaigoms išlaikyti. Šiuo metu Kultūros ministerija yra 48 kultūros įstaigų steigėja, iš jų 7 – nacionalinės. Programoms tenka labai maža biudžeto dalis. Augantis trečiasis sektorius ir nepriklausomų kūrėjų grupių, viešųjų įstaigų projektų skaičius kelia vis didėjančią įtampą tarp lėšų poreikio ir mažėjančių valstybės galimybių šiuos projektus remti. Egzistuojanti valstybės kultūros infrastruktūra ir jos finansavimo sistema trukdo prasiskverbti netradiciniams kultūros reiškiniams, stabdo inovacijas ir kultūros dinamiką. Pačiose kultūros įstaigose išlaidų sandara tokia: beveik visas biudžetas skiriamas įstaigai išlaikyti, atlyginimams, socialiniam draudimui, komunalinėms ir ryšių paslaugoms. Iš įstaigų reikalaujame verslumo, kad jos pačios kiek galėdamos daugiau užsidirbtų ir iš tų lėšų plėstų veiklą, ir jos tai daro. Visomis išgalėmis stengiasi pritraukti kuo daugiau lankytojų, klausytojų, plečia mokamų paslaugų tinklą, nuomoja patalpas. Kita vertus, naujasis Biudžeto sandaros įstatymo projektas, kuriame numatoma, kad specialiosios lėšos turi būti pervedamos į valstybės biudžetą, neskatins įstaigų užsidirbti. Todėl kartu reikėtų sukurti mechanizmą, kaip lėšas greitai grąžinti įstaigoms, kurios jas uždirbo. Tačiau šiandien neturime nei garantijų, kad pinigai grįš juos uždirbusioms įstaigoms, nei aiškaus atsakymo, kaip ir kada tos lėšos bus grąžinamos. Jeigu lėšos nebus grąžinamos uždirbusiai įstaigai arba grąžinimas bus nukeliamas, tai sužlugdys įstaigas, nes daugeliui iš jų specialiosios lėšos šiandien yra vienintelis išgyvenimo šaltinis. Padėtį komplikuoja tai, kad kultūros mecenavimo tradicijų stoka ir dabartiniai įstatymai nesudaro sąlygų alternatyviems nebiudžetiniams kultūros finansavimo šaltiniams atsirasti. Įstaigoms skirtų lėšų mažinti beveik neįmanoma, nes biudžeto dotacija beveik 100% skiriama darbo užmokesčiui, socialinio draudimo mokesčiams bei pastatams išlaikyti. Todėl mažinant ministerijos biudžetą labiausiai nukenčia programos, o tai sukelia neigiamų padarinių įgyvendinant Vyriausybės programą.

Daug vilčių sudėta į 1998 m. įsteigtą Kultūros ir sporto rėmimo fondą bei jo galimybes paremti kultūrą. Iš fondo kultūros programoms bei projektams 1999 m. numatytų 6 mln. litų buvo skirta tik 1 mln. 270 tūkst. litų. Iš viso fondas 1999 m. kultūrai ir sportui gavo 3 mln. 640 tūkst. litų. Taigi kultūrai iš priklausančių 50% teko tik 34,8% fondo lėšų. Fondo taryba kartu su Finansų ministerija turi užtikrinti įstatymo laikymąsi. Šiandien situacija keičiasi. Kultūros ir sporto rėmimo proporcijos jau atkurtos, sudarytas lėšų pervedimo grafikas, kurio laikomasi.

Deja, tenka paminėti dar vieną iškalbingą faktą. Per dešimt atkurtos nepriklausomos valstybės metų iš valstybės investicijų lėšų Lietuvoje nepastatyta nė viena nauja kultūros įstaiga. Vyko ir labai lėtais tempais tebevyksta tik senų pastatų, patalpų rekonstrukcijos, priestatų statyba. Paminėsiu keletą objektų, dėl kurių labiausiai skauda širdį. Tai M.K.Čiurlionio galerija, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės biblioteka, Panevėžio apskrities Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Rusų dramos teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė galerija. Visų įstaigų pastatai susidėvėję, įranga fiziškai ir moraliai pasenusi. Situaciją gerai iliustruoja ir pačios Kultūros ministerijos pastatas.

Šiandien svarbiausias visų mūsų uždavinys – sustabdyti kultūros finansavimo mažėjimo tendenciją, nes tolesnis finansavimo mažinimas sukels ilgalaikes neigiamas pasekmes ir vis didėjantį Lietuvos kultūros atsilikimą ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo mūsų kaimynų. Europos Sąjungoje Lietuvos kultūra ir menininkai patirs didžiulę konkurenciją, kurios be valstybės pagalbos tikrai neišlaikys. Nesuklysiu sakydamas, kad kultūros vertybių apsauga buvo ir lieka viena iš opiausių Lietuvos kultūros sričių, kuri nepaisant dedamų pastangų, esamų įstatymų ir kitų teisės aktų, didelio skaičiaus paveldą administruojančių institucijų neišbrenda iš problemų. Atrodo, lyg turime sukūrę pakankamai aiškią paveldo apsaugos sistemą, tam tikrus padalinius, tačiau institucijų nesusikalbėjimas, darbų išskaidymas, programų finansavimo painumas, nepakankama paveldo administracijų kompetencija, ypač rajonuose, uždaro rato specialistų gynybinės reakcijos į bet kokias permainas, nepagrįstai didelis biudžeto lėšų sumažinimas akivaizdžiai blogina kultūros vertybių apsaugą.

Ypač sunki padėtis susiklostė 2000 metais, nes dėl 1999 m. neįvykdyto ir pavėluotai pakoreguoto biudžeto susidarė 5,3 mln. litų kreditorinis įsiskolinimas, kurį tenka dengti iš 2000 metų biudžeto. Tuo tarpu valstybės biudžete lėšų poreikis kultūros vertybių apsaugos programoms 1999 m. buvo 87 mln. litų, 2000 m. – 77 mln. litų. Jis patenkinamas vos 20%. Pernelyg lėtai formuojami kultūros vertybių registrai, mažai kultūros vertybių paskelbta paminklais, nerengiamos ilgalaikės svarbesnių Lietuvos kultūros paminklų tvarkymo darbų programos. Kadangi nėra prioritetų, nepagrįstai inventorizuojamas kultūros paveldas, vykdoma kultūros vertybių apskaita, nepaprastai mažai parengta individualių reglamentų, nustatančių kultūros vertybių priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

Šiandien susiklostė partneriški ir dalykiški santykiai tarp Kultūros ministerijos ir Valstybinės paminklosaugos komisijos. Susitarėme, kad siekiant, jog komisijos sprendimai įgautų realią galią, jie bus formuojami konkrečiau ir taip, kad aš, kaip kultūros ministras, galėčiau juos įteisinti įstatymais. Tai jau pradėjo veikti ir, manau, duos gerų rezultatų ateityje. Narplioti įstatymų painiavą sudaryta darbo grupė, vadovaujama Seimo nario A.Raškinio, kuri turi pateikti kultūros paveldo apsaugos sistemos reformos projektą ir jai būtinus įstatymų pataisų projektus. Grupė Vyriausybei jau pateikė būsimos sistemos schemą, taip pat pateikti pirmieji įstatymų pataisų projektai jai realizuoti. Prašyčiau paremti šias pastangas.

Įžengus į 2000 metus ir smarkiai apkarpius kultūros biudžetą, teko skubiai peržiūrėti vykdomas programas, ieškoti parankiausių būdų joms įgyvendinti, taip pat nustatyti pagrindines darbo sritis. Akivaizdu, kad krašto ekonominės būklės sąlygos šiandien stipriai diktuoja kultūros raidai savo taisykles, apriboja galimybes, varžo iniciatyvas. Nepaisant ypač nepalankios kultūrai situacijos, mūsų strateginiai tikslai lieka tie patys: puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, skatinti kultūros veiklą ir meno įvairovę, plėtoti informacinę visuomenę, skatinti nacionalinės kultūros sklaidą, sudaryti visuomenei sąlygas dalyvauti kultūroje ir ją naudoti.

Dar kartą turiu atkreipti dėmesį į tai, kad kultūra kainuoja. Tačiau šiandien kultūros finansavimo mažinimas pasiekė ribą, kuri neleidžia realizuoti tikslų ir gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes. Kviečiu visas politines jėgas atkreipti didesnį dėmesį į kultūrą. Tam rengiame susitikimus su politinių partijų lyderiais, atlikti menininkų padėties tyrimai. Prezidentūroje vyko konferencija, kurioje aptartas menininko statusas. Ji, beje, nesulaukė didesnio politikų dėmesio. Teiginys, kad pirma reikia liaudį pamaitinti, o tada galėsime užsiimti kultūra, iš esmės yra klaidingas ir vedantis tiesiai į dvasinės degradacijos duobę. Kultūra turi būti suprantama kaip sritis, integruojanti visas visuomenės gyvenimo sritis, jos turi būti paisoma priimant bet kokius sprendimus: ekonominius-socialinius, teisinius ir organizacinius. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, už jūsų iniciatyvą išdėstyti požiūrį į Lietuvos kultūros būklę, už metinį pranešimą, kurį jūs esate išdalijęs. Kolegos, mes turime 10 minučių klausti. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, šiuo metu nemažai, bet, sakyčiau, nelabai produktyviai diskutuojama dėl nebiudžetinių pajamų, arba specialiųjų lėšų. Noriu paklausti, kaip sekasi rinkti nebiudžetines pajamas, arba specialiąsias lėšas, ir kaip jos efektyviai naudojamos? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Pagal šiandien galiojančią tvarką specialiųjų lėšų panaudojimą nustato steigėjas. Sudaroma sąmata, kurią tvirtina steigėjai. Taigi steigėjai turi kontroliuoti, kaip tos lėšos yra efektyviai panaudojamos. Yra įstaigų, kurios labai gerai renka pajamas. Tai Jūrų muziejus, Trakų istorinis muziejus, Rumšiškių muziejus. Štai daugiau kaip 50% Jūrų muziejaus lėšų sudaro specialiosios lėšos.

Tų lėšų negaudami jie tiesiog sustotų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis ministre, turiu informacijos, kad daugelis rajonų savivaldybių atsižvelgdamos į vis mažėjančias biudžeto pajamas ir Saulėlydžio komisijos rekomendacijas mažina kultūros darbuotojų skaičių. Rengiasi uždaryti dar likusias kultūros įstaigas, nors jos buvo išaugotos net kolūkių griuvimo laikotarpiu. Kokių priemonių žada imtis Kultūros ministerija, kad išgelbėtų kultūros įstaigas nuo sunaikinimo? Ir dar jeigu galima papildomą klausimą. Kodėl, jūsų manymu, mažinamas finansavimas kultūrai? Tą jūs pats paminėjote ir tai yra jūsų pranešime. Ar tai gali reikšti, kad A.Kubiliaus Vyriausybė yra abejinga kultūrai ir kokių priemonių gali imtis Kultūros ministerija, kad finansavimas išliktų toks, koks yra? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Labai ačiū. Mes šiandien daug važinėjame po Lietuvą, susitinkame su merais, aptariame kultūros reikalus ir agituojame juos remti kultūrą. Aš jau minėjau ir mano pranešime yra parašyta, kad manome, jog turi būti kultūros rėmimas įrašytas į privalomąsias savivaldybių funkcijas. Kitaip atsitinka būtent taip, kaip jūs sakote. Šiandien iš tiesų daug mes gaunam panašios informacijos ir tai dar kartą tiesiogiai rodo, kad tai reikia padaryti, kitaip mes neapsaugosim kultūros.

PIRMININKAS. Bet, pone ministre, kiek yra tiesos, kad Saulėlydžio komisija rekomenduoja savivaldybėms taip elgtis. Aš tiesiog primenu šitą klausimo dalį.

A.BĖKŠTA. Aš tokio Saulėlydžio komisijos sprendimo nesu girdėjęs. Manau, kad dažnai yra prisidengiama tokiais tekstais. Ji ir negali savivaldybėms rekomenduoti, ką jos turi daryti. Dažnai atsitinka taip, tai yra mentaliteto dalykas, atrodo, kad sumažinus finansavimą kultūrai arba uždarius įstaigas mažiausiai nukentės. Aš kaip tik ir atkreipiu šiandien dėmesį, kad to negalima daryti, jokiu būdu.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis ministre, Pakruojis yra turtingas ir garsus tuo, kad turi ypatingos vertės architektūros ir urbanistikos paminklą – Pakruojo dvaro ansamblį, priklausiusį baronui fon Ropui. Pirma, pakruojiečiai dėkingi, kad Kultūros ministerija išgelbėjo ansamblio tiltą nuo sugriuvimo. Kultūros vertybių apsaugos departamentas iš tikrųjų padarė labai didelį darbą – tiltas stovi ir galim juo didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiuo metu kyla Pakruojyje didelės aistros dėl dvaro ansamblio gyvenamųjų patalpų panaudojimo. Savivaldybės taryba nusprendė į tą ansamblį keldinti žmones grįžusius iš įkalinimo įstaigų ir neturinčius kur gyventi. Aišku, koks tai kontingentas. Įdomu, koks likimas tokių dvarų kaip Pakruojo? Ar numatoma laikyti visą laiką Kultūros ministerijos balanse, ar planuojama perduoti savivaldybių žinion?

A.BĖKŠTA. Kiek man žinoma, jie daugiausia ir yra savivaldybių žinioje. Kultūros ministerijos žinioje tokių nėra. Mes nevaldom kultūros vertybių kaip savininkai, kaip valstybė, kaip savininkas nedarome jokios įtakos. Mes tik galim nustatyti reglamentus, kaip galima ir turi būti elgiamasi su kultūros vertybėmis. Aš kalbėjau, kad tokių reglamentų, deja, yra parengta pernelyg mažai. Akcentuodamas šių metų programas, prašiau, kad departamentas ypač šiems dalykams skirtų prioritetinį dėmesį, būtent reglamentų rengimui, nes nuo jų pirmiausia priklauso tolesnis elgesys su tomis kultūros vertybėmis.

Dėl jų panaudojimo. Žinoma, kiekvieną kartą reikia spręsti individualiai ir labai pasvertai, kas iš tiesų ateina, kas ten bus, iš kokių finansavimo lėšų. Mūsų požiūris į dvarų panaudojimą – kad jie turėtų būti naudojami ūkiškai, kitaip jie neišsilaikys. Todėl tokia kryptis turi būti.

PIRMININKAS. Seimo narė O.Suncovienė.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis ministre, kokias jūs matytumėte Etninės kultūros globos tarybos perspektyvas artimiausiu metu? Ar, jūsų nuomone, ši institucija galėtų turėti juridinio asmens statusą, kuris suteiktų platesnes galimybes šios tarybos funkcionavimui? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Labai ačiū. Aš manau, kad taip. Mūsų pasiūlytame tarybos nuostatų variante kaip tik ir yra fiksuota, kad ji turėtų juridinio asmens statusą. Dėl to statuso kaip tik iš esmės ir yra užstrigęs nuostatų tvirtinimas Vyriausybėje, nes, kaip jau jūs minėjote, Saulėlydžio komisija kaip tik ir rekomenduoja nesteigti naujų įstaigų. O tai faktiškai būtų naujos įstaigos steigimas. Todėl šiandien kalbantis, derinantis su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu mes priėjome prie išvados, kad, matyt, reikia grįžti prie įstatymo pataisos ir įteisinti tai pačiame įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis ministre, pastaraisiais metais biudžeto lėšos, skiriamos kultūros paveldo apsaugai, mažėjo ir dėl šios priežasties daugelio nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo darbai iš esmės yra sustoję. Ar nemanote, kad susiklosčius tokiai padėčiai vertėtų imtis iniciatyvos gauti iš pasaulio finansinių institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio banko, palankiomis sąlygomis ilgalaikę paskolą ir panaudoti ją neatidėliotinoms nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikmėms.

A.BĖKŠTA. Tai būtų labai geras ir perspektyvus žingsnis. Deja, šiandien, kaip žinote, yra ribotas paskolų ėmimas. Šių metų paskolos yra išnaudotos. Bet tai mes turėtume daryti planuodami kitus metus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Tuojau įjungiu.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis ministre, visada maniau, kad kultūra yra antroji žmogaus motina. Jūs šiandien su širdgėla kalbėjote, tačiau žinokite, kad Seime kalbėti apie kultūrą, tai tas pats, kas žuvį maudyti. Aš noriu jūsų paklausti, kaip sekasi su Europos traukiniu, ar jis jau važiuoja, ar gavote žadėtus pinigus, ar neapsijuoksime prie pasaulį?

A.BĖKŠTA. Manau, kad neapsijuoksime, pinigai yra numatyti, viskas turėtų būti gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, iš tiesų galima ilgai kalbėti apie pinigų trūkumą, bet turėtume pagalvoti, iš kur jų gauti. Pažiūrėjus į Vyriausybės programą kultūros srityje, iš tiesų galime sakyti, kad dalis punktų nevykdoma vien dėl lėšų trūkumo. Koks būtų jūsų požiūris, jūs klausėte ir politinių partijų, į azartinių lošimų ir loterijų sutvarkymą ir dalį pinigų skyrimo kultūrai? Ar jūs, kaip Vyriausybės narys, siūlėte Vyriausybei ir ministrų kabinetui imtis šio reikalo ir vieną kartą sutvarkyti tuos dalykus, kad pinigai iš Lietuvos neišplauktų, o tie, kurie nori žaisti loterijose, azartinius žaidimus, žaistų ir pinigus mokėtų į biudžetą ar dalį procentų skirtų kultūrai. Ar ši Vyriausybė tai spręs, ar jūs tai paliekate kitoms Vyriausybėms ir Seimams?

A.BĖKŠTA. Kaip žinote, azartinių žaidimų klausimas buvo svarstomas Seime ir jam buvo nepritarta. Todėl Vyriausybė šiuo atveju nelabai ką gali pakeisti. Tačiau mano nuomonė būtų tokia, būtų gerai, kad tai būtų legalizuota ir kad būtų apmokestinama, kaip tai yra Latvijoje, kaip yra Estijoje, kaip yra daug kur.

Kitas dalykas dėl loterijų. Taip pat mes, kaip žinote, nežinau, ar jūs žinote, bet Finansų ministerijos specialistai buvo perengę Nacionalinės loterijos įstatymą, kuriame kaip tik ir buvo siūlomi tokie dalykai. Tačiau egzistuoja gana stiprios grupės, kurios iš esmės blokuoja tokių įstatymų priėmimus.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ministre, skundžiatės, kad kultūrai trūksta pinigų. Tikrai jų trūksta, tačiau štai prie Vilkaviškio buvusio Vailokaičių Paežerių dvaro klausimas. Savininkai yra finansiškai pajėgūs ir nori atkurti dvarą ir jo aplinką. Bet Kultūros ministerija pažeisdama įstatymus išardė dvaro ansamblį ir investuoja valstybės pinigus į dvaro pastato rekonstrukciją, kurią atliktų patys savininkai ir tai padarytų labai mielai. Tai kodėl Kultūros ministerija pažeidžia valstybės įstatymus bei švaisto ir taip negausius ministerijos finansinius išteklius?

A.BĖKŠTA. Ačiū. Dvarų problema iš tiesų yra ir nuosavybės teisės atkūrimas. Tai toks problemiškas dalykas, kurį reglamentuoja įstatymai ir kartais… (Balsas iš salės: “Pažeidėte”.) Aš nežinau, negalėčiau to pasakyti, garantuoti, šiandien tą klausimą sprendžia teismas. Mes turėjom Vyriausybės pavedimą atlikti tam tikrus veiksmus ir mes turėjom tai padaryti. Todėl vienu iš atsakovų teisme įtraukta ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų pateiktoje medžiagoje apie bibliotekas yra toks teiginys, kad yra parengta bibliotekų tarybos nutarimu modernizavimo programa ir ji yra patvirtinta. Tačiau, kaip suprantu, tokiai programai reikės nemažai lėšų. Kaip, jūsų manymu, kokia reali yra galimybė, kad tokia programa ne tik būtų formaliai patvirtinta, bet ir būtų skiriama pakankamai lėšų, ir kiek maždaug tų lėšų reikėtų tiems visiems metams?

A.BĖKŠTA. Tai yra ilgalaikė programa. Pagal pirmąjį skaičiavimą reikėtų apie 1 mlrd. litų tam, kad būtų galima sutvarkyti visą bibliotekų sistemą Lietuvoje, kad ji taptų šiuolaikiška. Tai yra programa dešimčiai metų. Dabar yra perskaičiuota, yra šiek tiek sumažėjęs šios programos biudžeto lėšų poreikis, tačiau jeigu apsispręsime, kad realizuojame tokią programą, turėsime ją numatyti valstybės biudžete. Ji eina kaip viena iš tūkstantmečio programos dalių.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Dar būtų norinčių kalbėti dėl jūsų metinio pranešimo, bet laikas mūsų teka negailestingai. Aš labai dėkoju Seimo vardu už pranešimą ir linkiu sėkmės ir organizaciškai, ir finansiškai būti pajėgiems ir savarankiškiems.

A.BĖKŠTA. Labai ačiū, kad jūs mus išklausėte. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis kultūros situaciją pagerinsime.

Rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2409(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2409, ketvirtasis priimti skirtas variantas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pastraipsniui, taip, pone pranešėjau?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis. Ar yra problemų dėl 1 straipsnio?

J.LISTAVIČIUS. Dėl 1 straipsnio problemų nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Galime priimti 2 straipsnį?

J.LISTAVIČIUS. Dėl 2 straipsnio problemų taip pat nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Problemų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 4 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Problemų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 5 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Dėl 5 straipsnio ir dėl kitų yra Seimo nario J.Šimėno siūlymai, bet kadangi jie ypatingu naujumu nepasižymi ir yra pažeistas Statutas, aš siūlau jų nesvarstyti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Sekretoriate, aš neturiu jokių J.Šimėno siūlymų dėl šiandien priimamo… Gerbiamieji kolegos, jie pateikti nesilaikant Statuto, jų mes nesvarstome. 5 straipsnį galime priimti?

J.LISTAVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. 5 straipsnį galime priimti?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, nesutinku su tokia interpretacija. Mano pataisa pateikta prieš parą laiko. Negali Seimo narys numatyti visų valandų, kada darbotvarkėje bus įrašyta, bet vakar įregistruotas įstatymo projektas, anksčiau aš negalėjau to padaryti, nes vakar buvo pirmadienis. Vakar įregistruotas.

PIRMININKAS. Birželio 8 d., atsiprašau.

J.ŠIMĖNAS. Ne, aš dar kartą sakau. Neleidžia man kalbėti dėl svarstymo, tada dėl posėdžio vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašome kalbėti, bet aš neteiksiu balsuoti jokia forma jūsų pataisų.

J.ŠIMĖNAS. Tokių siūlymų, kai Seimo nariai teikia pasiūlymus prieš parą laiko, visą laiką būdavo, ir aš taip pat laikiausi šitokios tvarkos. Negalėjau aš to siūlymo užregistruoti nei sekmadienį, nei šeštadienį, nei penktadienį, nes tik ketvirtadienį buvo pritarta po svarstymo. Todėl aš atlikau visus statutinius reikalavimus ir užregistravau šias pataisas. Norėčiau pasakyti, kad dėl tokio elgesio su mano siūlymu aš norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar pirmininkas teisingai elgiasi atmesdamas mano pataisas kaip neteisėtas.

PIRMININKAS. Aš kreipiuosi taip pat į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką ir dar sykį kartoju: vakar 16 valandą įregistruotos pataisos ir jos nėra svarstomos. 5 straipsnį galime priimti?

J.LISTAVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. 5 straipsnis priimamas. 6 straipsnis. (Triukšmas salėje)

J.LISTAVIČIUS. 6 galima. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom sėdėti. Dėl 5 straipsnio jokių problemų, Jonai Šimėnai. Mėginkime gyventi pagal Statutą. J.Šimėnas prieš 5 straipsnį, gerbiamieji kolegos.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, taip, kaip parašyta 5 straipsnyje, jog įstatymo nustatoma, kad valstybinės rinkliavos renkamos tik litais, be centų, reiškia, jog žmogus, atėjęs į kokią nors teisės instituciją, kur jam reikia pasidaryti kokį nors blanką ar kokį nors kitą dokumentą, už dokumento kopiją mokės litą. Iki šiol buvo imama 20, 30 centų ir panašiai. Ką reiškia toks siūlymas, kai rinkliavos renkamos tik litais? Ar Lietuvoje neegzistuoja centai? Todėl aš manau, kad toks 5 straipsnio siūlymas yra neteisėtas.

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti dėl 5 straipsnio? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kolegos, iki pat priėmimo nebuvo jokių diskusijų dėl šio straipsnio. Registruojamės. Pranešėjas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu čia buvo apeliuojama, kad vėlai pateiktas ketvirtas variantas, tai nuo pat pateikimo tas klausimas visiškai nebuvo keliamas. Staiga atsirado kažkokie nauji siūlymai. Atsiprašau, lyg iš miego pabusta. Visų pirma jūs žinote apvalinimo taisykles, kaip yra apvalinama, bet kad nors būtų visą mėnesį ar daugiau keltas klausimas. Dabar staiga nei iš šio, nei iš to atsirado. Jokiu būdu negalima pritarti, nes perėjo visas stadijas, tai yra Vyriausybės siūlymas, yra suderintas su Savivaldybių asociacija. Kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 5 straipsnio užsiregistravo balsuoti 80 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, kviečiu balsuoti, gerbiamieji kolegos. Balsuojame dėl 5 straipsnio, kolegos. Aš labai apgailestauju, kad įstatymo projektas svarstomas pustrečio mėnesio, ir kai lieka kelios valandos, registruojama pataisa. Balsuojame dėl 5 straipsnio.

Už – 40, prieš – 11, susilaikė 17, 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame bendru sutarimu. 7 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimame. 9 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimame. 10 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 10 straipsnį priimame. Dabar 11 straipsnis. Gerbiamasis kolega, čia pirmiausia jūsų pataisa dėl 5 dalies “Magistraliniais ir krašto keliais”. Dėl to buvo susitarta praeitą kartą, tik nepateko į tekstą. Taip?

J.LISTAVIČIUS. Ne, ten buvo kablelis, bet kablelį mes išbraukėme…

PIRMININKAS. Praeitą kartą per priėmimą jau mes…

J.LISTAVIČIUS. Taip. Bet dabar yra Teisės departamento išvada, suderinta su specialistais, ir vis dėlto yra mano siūlymas tarp žodžių “magistralinių”, “krašto” įterpti žodelį “ir”.

PIRMININKAS. Dėl to buvo sutarta per svarstymą, tik dėl techninių kliūčių neatsirado šis siūlymas. Ar reikėtų balsuoti dėl kablelio keitimo žodeliu “ir”? Ne, priimame.

Dabar, gerbiamieji kolegos, L.Sabučio siūlymo aš negaliu teikti balsuoti. Jis siūlo papildyti 11 straipsnio 1 dalį tokiu 9 punktu. Tas 9 punktas A.Andriuškevičiaus ir kitų kolegų siūlymu per svarstymą buvo išbrauktas. Gerbiamieji kolegos, tai analogiškas siūlymas ir aš jo teikti negaliu, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Bet mes darome ir ne tokias išimtis, tai šiuo atveju nebuvo vienbalsis siūlymas, kita vertus, Savivaldybių asociacijos buvo visiškai motyvuotas raštas. Aš norėčiau vis dėlto, kad šis klausimas būtų diskutuojamas ir balsuojamas.

PIRMININKAS. Šio klausimo aš negaliu teikti balsuoti, remdamasis 157 straipsnio 1 dalies 4 punktu. “Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti”. Šis punktas buvo atmestas, kolegos, ir aš nieko negaliu padaryti. (Balsai salėje) Jis buvo išbrauktas, gerbiamasis kolega. Ten buvo “gatvių”, mes sutarėme išbraukti ir gatves, ir visą punktą. Gerbiamieji kolegos, baigiame diskusijas dėl šio punkto. Gerbiamieji kolegos, toliau J.Šimėno siūlymas irgi analogiškas ne tik dėl to, kad jis neišlaiko laiko redakcijos, laiko tarpo, bet ir dėl to, kad žodžiai “Valstybės saugomas teritorijas” buvo įrašyti praeitą kartą per svarstymą. Irgi analogiškas punktas, negaliu nieko, kolegos, aš jums padėti.

Kalbos dėl motyvų dėl 11 straipsnio. Kas – už, tas – už.

PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio kalba už L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip, aš pasinaudosiu ta proga ir norėčiau kalbėti dėl viso straipsnio. Pritariu, bet labai prašau Seimą atsižvelgti, jog tai yra komiteto siūlymas, ir jį įvertinti.

Yra truputį kitokia redakcija. Iš esmės, man atrodo, nėra ir prieštaravimo dėl to. Seimas, pritardamas mūsų komiteto siūlomai pataisai su mano parašu, padarytų tik geresnį darbą.

PIRMININKAS. J.Šimėnas – prieš 11 straipsnį.

J.ŠIMĖNAS. Norėčiau kreiptis šiuo atveju į jus, Seimo vicepirmininke ir posėdžio pirmininke: turėkime sąžinės, dar kartą žiūrėdami į tai, ką mes gavome. Per svarstymo stadiją Seimo narys A.Vaišnoras, kuris naudojasi Neringos savivaldybės mero teikiamomis lengvatomis, teikė šią pataisą, kad Neringos savivaldybė vėl galėtų rinkti rinkliavas už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką – šiuo metu aukščiausią rangą turinčią saugomą teritoriją, kurią siūloma įtraukti į UNESCO paveldo objektų… Iki šiol Neringos savivaldybė…

PIRMININKAS. Čia nėra nė žodžio dėl Neringos savivaldybės. Prašau argumentus dėstyti korektiškai.

J.ŠIMĖNAS. Aš dėstau argumentus ir labai atsiprašau, jeigu jūs dar kartą nutrauksite mano kalbą. Neringos savivaldybė, turinti šią teisę, per metus už įvažiavimą į Kuršių Neriją surinkdavo iki 2 mln. Lt. Kai prieš dvejus su puse metų Smiltynėje buvo didysis gaisras, Neringos savivaldybė neskyrė nė vieno lito miškui atkurti. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija atkūrė visą išdegusį kelių dešimčių hektarų mišką, surasdama tam ir valstybės, ir Miškų fondo lėšų. Šiuo metu vėlgi negalima nieko daryti, sakykime, kad būtų išsaugota visa teritorija. Kaip faktą dar pasakysiu, kad 97,7% Kuršių Nerijos teritorijos yra gamtinė teritorija ir tik 2,3% yra gyvenamoji zona. Visus pinigus iki šiol (aš turiu 3 minutes) susirenka Neringos savivaldybė, neskirdama šiam unikaliam objektui išsaugoti. Kolegos …

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, išjungsiu mikrofoną!

J.ŠIMĖNAS. A.Vaišnoro pateikta pataisa iš tikrųjų yra korupcinė pataisa, kuria jis pats naudojasi, taip pat jūs, kai kurie Seimo nariai, jeigu balsuosite už šį straipsnį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau savo nuomonę argumentuoti korektiškai. Dar sykį kartoju: Seimas balsavo dėl tos pataisos, ji yra priimta. Kolegos, dabar kviečiu registruotis. Balsuosime dėl 11 straipsnio. Keista, šis įstatymas buvo taip korektiškai svarstomas ir komitetuose, ir…

Seimo nariai, savo santykius su kai kurių savivaldybių merais prašome aiškintis ne per plenarinių posėdžių salę.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame 11 straipsnį, gerbiamieji kolegos. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 11 straipsnis?

Už – 46, dar J.Listavičius, už – 47, prieš – 10, susilaikė 18. 11 straipsnis yra priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti Seimo narį J.Šimėną, kad jisai, argumentuodamas savo teikiamas pataisas, nemėtytų purvo ant kitų Seimo narių. Niekad nesu gavęs iš Neringos mero leidimo įvažiuoti, kuriuo tamsta, kiek žinau, naudojotės porą metų. Taigi prieš kalbėdamas apie kitus pagalvokite pirmiausia apie save.

PIRMININKAS. Kolegos, čia visiškai nekalbama apie leidimus, aš labai atsiprašau. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėjau pasakyti, kad kolegai J.Olekui aš jokių priekaištų neturėjau. Prašyčiau, kad stenogramoje jis atiprašytų. Aš tikrai jo pavardės niekur neminėjau.

Antra. Mielasis pirmininke, aš neturiu jokių asmeninių sąskaitų su Neringos savivaldybės meru ir jus, kaip posėdžio pirmininką, prašau nekalbėti netiesos į stenogramą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Norėjau pasakyti, mes turime gerą Seimo statutą, kuris įpareigoja neatsakyti net ir už kvailas kalbas Seimo posėdyje.

PIRMININKAS. 12 straipsnis, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį? Priimame.

13 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Yra J.Šimėno, bet dėl to klausimo jau buvo balsuota ir…

PIRMININKAS. 13 straipsnis. Kolegos, priimame bendruoju sutarimu.

14 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 15 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 16 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas ne visai teisingai dėl 14 straipsnio… Dabar 17 straipsnis yra papildytas 1 dalies 3 punktu, todėl Teisės departamento čia neteisingai nurodyta. Taip buvo anksčiau, bet dabar ištaisyta, todėl 17 straipsnis yra papildytas 1 dalies 3 punktu. Jisai jau anksčiau atsakė į Teisės departamento antrąją pastabą dėl 14 straipsnio, todėl kviečiu taip pat…

PIRMININKAS. Taigi 17 straipsnis suredaguotas taip, kaip siūlo Teisės departamentas. 17 straipsnį galime priimti?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegė N.Vaitiekūnienė. Jūs kalbėsite dėl motyvų? Ne. 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Priimamas taip pat. Dėkoju.

J.LISTAVIČIUS. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Seimo narė E.Petrošienė

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis Rinkliavų įstatymas yra geresnis nei buvęs įstatymas. Noriu priminti, kad šis Rinkliavų įstatymas nekalba apie jokias naujas rinkliavas. Įstatymu yra pašalinamos dviprasmybės, kurios iki šiol egzistavo, rinkliavos yra labiau susistemintos. Kviečiu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Be abejonės, buvo reikalingas įstatymas, suteikiantis savivaldybėms nemažai teisių bent jau apsitvarkyti, rinkti rinkliavas už atliekų tvarkymą ir panašiai. Tačiau, kaip sako patarlė, šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Šiuo atveju Seimo nario A.Vaišnoro pateikta pataisa, dėl kurios buvo nepakankamai dėmesingai balsuota svarstymo metu ir priimta 17-16 balsų dauguma (pataisa dėl rinkliavų, dėl įvažiavimo į Kuršių Nerijos nacionalinį parką), man atrodo, sugadino visą įstatymo gerumą. Aš manau, kad mes dar turėsime problemų, ypač moralinių problemų, gerbiamieji Seimo nariai, dėl to, kad priėmėme tokią 11 straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Išties mes vakar buvome susitikę su savivaldybių atstovais. Jie labai norėjo, kad kuo greičiau būtų priimtas šis Rinkliavų įstatymas. Jeigu aš neklystu, čia nėra paminėta nė viena savivaldybė – visas Rinkliavų įstatymas taikomas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dar sykį noriu padėkoti savivaldybių vardu. Ta pačia proga kaip Aplinkos apsaugos komiteto narys ir pirmininkas noriu pasakyti, kad tai išties padės savivaldybėms sutvarkyti atliekas ir geriau apvalyti savo teritorijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kaip jau buvo minėta, galime džiaugtis, kad patobulinome Rinkliavų įstatymą, bet aš manau, kad yra viena vieta, prie kurios mums teks grįžti. Aš nežinau, ar neišgirstat, ar nenorit išgirsti. Šiandien turime valstybinius nacionalinius parkus. Savivaldybės už įvažiavimą į juos pagal šitą įstatymą (ir dabar tai daro) renka rinkliavas. Kilo gaisras Neringoje. Kas mokėjo, kas šalino tas visas pasekmes? Valstybė savo lėšomis. Savivaldybė iš tų rinkliavų nė lito nedavė. Buvo siūlymas, jog tas rinkliavas valstybiniuose nacionaliniuose parkuose rinktų, sakykim, valstybė ir pusę lėšų skirtų savivaldybėms, kad atsitikus bėdai abi pusės rūpintųsi tų pasekmių šalinimu. Dabar turėsim taip, kaip ir turėjom: pinigus rinks savivaldybė, atsitikus nelaimei visus nuostolius ant savo galvos turės valstybė; savivaldybė tik reikalaus, kad valstybė tuos nuostolius šalintų. Aš manau, prie šios vietos mums teks pakankamai greitai grįžti. Nenorėčiau būti blogas pranašas, bet kilęs šią vasarą koks nors gaisras atvers jums akis. Nenoriu, kad taip atsitiktų, bet tik vienas būdas gali jums akis atverti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų rinkliavų reglamentavimas viename įstatyme bei jų dydžių nustatymas Vyriausybės sprendimu, draudimas rinkti kitokias rinkliavas prisidės prie mokesčių sistemos aiškumo ir skaidrumo. Įstatymų nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas spręsti rinkliavų klausimus, leis geriau tvarkyti ir efektyviau naudoti iš rinkliavų sukauptas lėšas ir išaiškinti nepanaudotus rezervus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Tačiau vis dėlto norėčiau pasakyti, kad paliktas neišspręstas miestų mikrorajonų ir miestelių šaligatvių ir šalikelių priežiūros bei taisymo klausimas. Dabar visa našta teks savivaldybei, nors įvažiavimo prie savo namų klausimus turėtų spręsti, finansuoti ir tvarkyti tas, kuris gyvena tame name. Dabar, vienu žodžiu, tie darbai bus vykdomi savivaldybės lėšomis. Kalbant apie Kelių fondą, kurio dalis lėšų panaudojama, dabar naikinant fondus taip pat klausimą dar ne visiškai išspręs ir todėl su finansavimu būtent dėl paminėto klausimo liks tam tikrų problemų. Viskas būtų gerai, jeigu būtų palikta, kaip ir anksčiau buvo, 11 straipsnio 1 punkto 9 dalis. Bet šiandien turim tai, ką turim, ir dar kartą kviečiu balsuoti už įstatymo projektą teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai ramia sąžine balsuosiu už šį įstatymo projektą ir pirmiausia todėl, kad tai nors ir labai nedidelis, tačiau žingsnis savivaldybių teisių plėtimo kryptimi. Pastaraisiais metais tiek mes, Seimas, tiek ir Vyriausybė viską darė, kad tos teisės mažėtų. Kai atsiranda bent mažiausia galimybė tas teises praplėsti, reikia visiems balsuoti tik už. Ir baigdamas noriu pasakyti, kad moralė – tai kunigų arba krikščionių demokratų prerogatyva, o gaisrai – gaisrininkų. O mes užsiimkime įstatymais. Dėkui.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Rinkliavų įstatymą? Registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Rinkliavų įstatymas. Balsuojame, kolegos.

Už – 57, prieš – 2, susilaikė 22. Rinkliavų įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, dar kartą man tenka pasakyti, kad priėmėme įstatymą per jėgą, ir ta jėga buvo suinteresuotumas. Man gaila tai sakyti, man labai gaila, kad iki šiol valstybės institucijos nepasakė ir neišaiškino, kam buvo veltui duotas įvažiavimas į Kuršių Neriją. Galbūt šitie šiandien taip ir balsavo. Ačiū. (Šurmulys salėje)

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, dirba toliau. 1-3 – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(3). Priėmimas. Tribūnoje – komiteto pirmininkas A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kalbėjome apie šias pataisas svarstymo metu, taip pat pateikimo metu. Dar kartą noriu priminti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė jį. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Turiu pasakyti, kad čia yra 6 straipsnio 1, 3 dalių papildymas. Tai yra tik suderinta pagal bendrą įstatymo projektą, įstatymą suderinus ir su šiomis dalimis. Na, o 8 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas numato truputį didesnę atsakomybę, nes dabar taikant įstatymą išryškėjo kai kurie dalykai, ne visuomet jau taip dorai ir sąžiningai pateikiami. Taip pat noriu priminti, kad Teisės departamento išvadoje yra pasiūlymas išbraukti “žinomai”, būtent 8 straipsnio 3 dalyje. Aš manau, kad galima sutikti, kai pateikia melagingas žinias, tai suprantama, kad yra jos žinomos, sąmoningai. Todėl aš siūlau priimti kaip iki šiol, bendru sutarimu, pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos Seimo nariai. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. 2 straipsnį priimame.

Kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto?

J.A.KATKUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Pradedame balsuoti.

Už – 64, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-2507(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-4 – SSSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-2507(3), kurį mums priimti padės Seimo narys S.Pečeliūnas. Priėmimas. Prašom kolega Sauliau į tribūną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jūs turbūt visus dokumentus turite prieš savo akis, taip pat ir Juridinio skyriaus išvadą paskutiniam variantui. Aš gal trumpai apibūdinsiu tiesiog tos išvados punktus, ką jie siūlo ir kaip mes į tai reaguojam, kad nekiltų kokių nors klausimų.

Dėl 1 ir 2. Čia yra redakciniai dalykai, dėl kai kurių iš jų būtų galima net ir pasiginčyti. Ten, kur yra citatos, gal ir reikia cituoti tiksliai, bet ten, kur yra teksto atpasakojimas, sakykim, toje pastraipoje, kur prasideda 1992 m., ar mes rašom “buvusios SSRS”, ar rašom “Rusijos kariuomenės”, po 1992 m. Rusija jau SSRS kariuomenę buvo perėmusi savo globon, taigi čia jokio redakcinio pataisymo nereikia daryti.

Dėl 2 puslapyje 3 punkto aš drįsčiau paprašyti mūsų Juridinio skyriaus skaityti ne tik Civilinį kodeksą, bet ir Lietuvių kalbos žodyną, kuris labai aiškiai pasako žodžio “prievolė” reikšmę. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas nustato prievoles Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tai yra nurodo, kokius darbus Vyriausybė turi atlikti. Panašiai traktuojama ir Civiliniame kodekse, tačiau Juridinio skyriaus išvada yra truputį keistoka. Todėl manyčiau, kad į ją nereikia kreipti per daug dėmesio. Taigi tokios būtų pastabos dėl Juridinių skyriaus pastabų. Dėl paskutinės pastraipos. Niekaip mes neišmokom mūsų Juridinio skyriaus, nors visi kiti jau tai perprato, kad Tarybų Sąjunga ir Sovietų Sąjunga, kad žodis “sovietų” nėra kalbos dalykas, yra politinis terminas, ir jau ir Seimas, ir Aukščiausioji Taryba jį yra priėmę kaip politinį terminą ir visur vartoja. Jeigu mes cituojame anksčiau priimtus dokumentus, gal turėtume rašyti “Tarybų Sąjunga”, bet jeigu dabar norime tiksliai pasakyti, apie ką kalbame, reikia vartoti politinius terminus. Čia yra terminijos reikalas, kuris esmės nekeičia, bet mąstymo būdą parodo. Tokios būtų pastabos dėl Teisės departamento išvadų, kurios nėra principinės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, taigi preambulė. Kolegos, ar galime pirmąją pastraipą redaguoti taip, kaip siūlo S.Pečeliūnas? Dėkoju. Taigi redakcinė pastaba yra priimama. Preambulę galime priimti? Preambulė priimama. Dabar 1 straipsnis ir yra sena A.Stasiškio siūloma redakcija, įregistruota birželio 8 d., dėl 2 punkto.

S.PEČELIŪNAS. A.Stasiškio redakcija yra grynai redakcinis dalykas, kurį galime priimti, nes jis jokios esmės nekeičia ir jokio ginčo nesukelia.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Stasiškiui. Bet čia ginčo nėra, ar ne?

S.PEČELIŪNAS. Ne.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Iš tikrųjų yra mano redakcinis pasiūlymas, kuris patikslina, kad interpretuojant nekiltų dviprasmybių.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors norėtų kalbėti prieš? Nėra norinčių kalbėti prieš. Ar galime 1 straipsnį priimti? (Balsai salėje) J.Šimėnas nori kalbėti, nors jau lyg ir baigėsi galimybės. Kolega, prašome paspausti mygtuką. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Tiesiog nesinorėtų, kad išliktų redakcinė klaida. Teisės departamento išvadose visur yra parašyta, kad SSRS yra neteisingas valstybės pavadinimas, ir reikėtų vartoti oficialų valstybės pavadinimą. Noriu atkreipti į tai dėmesį.

S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, kad įsiterpiu be leidimo, bet reikėjo klausytis, ką pradžioje pasakiau. Net ir J.Šimėnas neskiria politinės terminijos. Jokių tarybų Lietuvoje nebuvo, buvo sovietai, ir tai yra ne tas pat. Jokios Tarybų Lietuvos nebuvo, o buvo Sovietų Lietuva. Visas išeivijos pasaulis tai priėmė kaip terminą, o patys lietuviai kažkodėl tarpusavyje ginčijasi. Keista girdėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau šiek tiek sumažinti savo aistringų kalbų decibelus. Ar galime priimti 1 straipsnį, kolegos? Priimame.

2 straipsnis. Priimame su S.Pečeliūno redakcine pastaba dėl 3 punkto. 2 straipsnį priimame, ar ne?

3 straipsnis. Pastabų nėra. Dėkoju. 3 straipsnis priimamas.

Ačiū. Pone pranešėjau, gal turėtumėte baigiamųjų pastabų?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau padėkoti Lietuvos Respublikos Seimui, padėkoti mūsų darbo grupei, kuri dirbo labai produktyviai ir sugebėjo parengti juridiškai argumentuotą tekstą. Būtų viena pastaba. Turbūt kolegos šiandien matė ir turi ant savo stalo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą. Jūs jį skaitėte. Aš norėčiau ir jums, ir pareiškimo autoriams tiesiog pacituoti vieną pastraipą iš Lietuvos-Rusijos sutarties. Apie tai rašome ir mūsų preambulėje, kurioje sakoma, kad abi pusės yra įsitikinusios, kad Sovietų Sąjunga, pašalinusi Lietuvos suverenitetą pažeidžiančias 1940 m. aneksijos pasekmes… Taigi pati Rusija yra pripažinusi, kad ji aneksavo Lietuvos Respubliką. Visa kita yra iš to kylančios pasekmės. Ir tuo, kas parašyta šiame pareiškime, jie patys sau prieštarauja. Prašyčiau į tą pareiškimą žiūrėti labai atsakingai, labai kritiškai ir į visus klausimus, kurių susilauksite turbūt ir iš Rusijos ambasados, ir iš jų kolegų, kurie lankysis mūsų krašte, atsakyti mūsų tarpvalstybinės sutarties teksto žodžiais.

Ačiū už kantrybę ir už pasiryžimą vykdyti lietuvių tautos referendumu patvirtintą prievolę visiems seimams, visoms vyriausybėms reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Pradedame kalbėti dėl motyvų. Įjungiu mikrofoną Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pastebėti, jog šis įstatymas, kuris buvo tobulinamas komitete (prisidėjo daug Seimo narių ir politikų), susilaukė plačios paramos. Jo teikimo metu ir iš karto po to buvo kai kurių abejonių, bet po to aš mačiau ir visi mes matėme raiškią požiūrių evoliuciją. Pirmiausia buvo nepatenkinta mūsų pirmoji kairė, spontaniškai pasisakanti prieš, bet A.Brazausko politinis instinktas perspėjo, kad tai būtų klaida, ir žinome stiprų A.Brazausko pasisakymą už. Didžiuliai nuostoliai turi būti atlyginti. Antroji kairė, dar nenusistovėjusi, kuriai dabar Seime atstovauja ponas R.Ozolas, individualiai raiškiai susiejo kompensacijų klausimą net su Karaliaučiaus ateitimi. Kaip atsakinga valstybė ir politinė vadovybė, tokių pareiškimų neturime daryti, bet iš esmės pono R.Ozolo parama kompensacijų minčiai yra akivaizdi.

Taigi abu kairieji susigrupavimai palaiko šio įstatymo idėją. Todėl galime tikėtis vieningo balsavimo, ir tai būtų labai solidi Seimo pozicija, nacionalinė politika. Aš kviečiu Seimą dar kartą būti konsoliduotos nacionalinės politikos reiškėjais.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad negaliu sutikti su pranešėju, jog mūsų Teisės departamente dirba tik valstybės priešai ir užsiima niekais. Jeigu tai būtų Demokratų partijos deklaracija, būtų galima sąvoką “prievolė” vartoti kaip nori, tačiau kai yra įstatymas, suprantama, kad toks teisinės sąvokos vartojimas suteikia tam tikrą dviprasmybę.

Dabar dėl šio įstatymo esmės. Kai buvo šis įstatymas svarstomas… (Balsai salėje) Tą laiką, kurį dėl technikos kliūčių negalėjau kalbėti, prašome išskaičiuoti iš mano kalbėjimo laiko. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad kai buvo svarstomas šis įstatymo projektas Užsienio reikalų komitete, aš labai plačiai ir, man atrodo, argumentuotai išdėsčiau šio įstatymo projekto autoriams argumentus, kodėl šio įstatymo nereikėtų priimti. Aš matau, kad autoriai į mano argumentus visiškai neatsižvelgė. Dabar kalbėdamas čia, Seime, viešai, aš nenorėčiau smulkiai analizuoti tų užsienio politikos niuansų, apie kuriuos esu kalbėjęs, tačiau noriu pasakyti, kad dėl žalos atlyginimo sprendimą tauta priėmė referendume 1992 metais. Šio įstatymo priėmimas kvestionuoja tautos sprendimą, jį sumenkina. Aš manau, kad referendumo sprendimas galioja ir šiandien, ir tokie įstatymai nereikalingi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiek tiek norėčiau oponuoti prieš tai kalbėjusiam ponui J.Bernatoniui. Juk šis įstatymas ir yra parengtas ir teikiamas remiantis referendumo rezultatais. Be to, dar išvardinta daug teisinių aktų, kuriuose būtų galima rasti atsakymą taip pat ir į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos raštą, į jame išdėstytas mintis. Galiu pasakyti, kad antrojo ir trečiojo įstatymo varianto rengimo metu iš esmės buvo pakeistos kai kurios formuluotės. Man atrodo, kad tai yra tik priminimas ir pasiūlymas vyriausybėms vykdyti referendumo nuostatą ir derybų keliu siekti to, kas priklauso Lietuvos žmonėms. Aš siūlau balsuoti už ir Vyriausybei linkiu vykdyti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, iš ko susideda šis siūlomas įstatymas – iš labai ilgos preambulės, o paprastai kuo ilgesnė preambulė, kuo daugiau žodžių, tuo didesnė interpretacijų ir įvairiausių komentarų galimybė. 1 straipsnyje, kuriame yra nustatyti laikotarpiai, nėra nieko naujo, nes jie nustatomi nebe pirmame įstatyme. Kituose dviejuose straipsniuose yra nurodyta, ką turi padaryti Vyriausybė. Man atrodo, per tiek laiko jau turėjome įsisąmoninti, kad mūsų Konstitucija neleidžia nurodyti Vyriausybei, ką ji turi daryti. Seimas siūlo Vyriausybei. Todėl buvo rastas be galo įdomus žodis “prievolė”, kuris ta prasme iš tikrųjų nėra teisinis, ir jis rodo tik viena, kad mes nurodome Vyriausybei. Vyriausybė, be abejo, turi daryti tuos darbus, kurie čia yra, bet tai yra ne mūsų įstatymų tokio rengimo reikalas. Todėl pats įstatymas yra iš esmės neduodantis nieko, išskyrus dirvą įvairiausioms kalboms. O jų rezultatai jau išryškėja. Ar reikia mums?.. Ar tai patys geriausi rezultatai, juk ne pirmą kartą po tokių įstatymų Lietuvai nebūna geriau. Argi galima tokiu atveju už tai balsuoti?

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas aiškiai rodo, jog reikia šio įstatymo. Istorija jau žino precedentus. Kiekvienas naujas Egipto faraonas perrašydavo istoriją ir jis būdavo pagrindinis istorijos veikėjas. Taigi šiuo atveju tikrai kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, tai, kad oponuojantys kolegos nieko nesugalvojo gudriau tik pakalbėti apie lingvistinius žabangus, tai, matyt, rodo, kad iš tikrųjų įstatymas yra beveik tobulas ir laiku priimamas. Man belieka tik patikslinti jų kalbą – prašymą išskaičiuoti laiką iš kalbos. Turbūt reikėtų sakyti atvirkščiai – išskaičiuoti kalbą iš laiko. Tada viskas būtų aišku. O iš tikrųjų aš siūlyčiau nebandyti dirbtinai kurti kokių nors politinių konstrukcijų ten, kur nėra. Iš tikrųjų referendumo rezultatai galioja, tarptautinė praktika visame demokratiniame pasaulyje dėl okupacijos padarytos žalos atlyginimo galioja, taigi iš tikrųjų reikia procedūrinių sutvarkymų. Šis įstatymas yra ne politinis, o grynai technologinis. Žalos problemas bandė spręsti dar A.Šleževičiaus Vyriausybė, sudarydama komisiją dėl žalos skaičiavimo, metodikos ir t.t. Darbą tęsė G.Vagnoriaus Vyriausybė. Tačiau nė viena galutinių rezultatų nepasiekė. Tai rodo, kad trūksta tam tikro teisinio, procedūrinio reglamentavimo. Tą ir daro šis įstatymas, nurodydamas bet kokioms vyriausybėms pagal referendumu pareikštą tautos valią, kad jie turi nuosekliai ir nuolat siekti, vykdydami pareikštą valią, šio tikslo. Tai viskas. Siūlau visiems kolegoms balsuoti. Iš tikrųjų tai yra technologinis valstybės teisinius pamatus atitinkantis įstatymas, atitinkantis tarptautinės teisės normas, todėl prašome neieškoti politikos ir priešrinkiminių triukų ten, kur jų nėra. Tai yra tautos valia ir tarptautinių santykių normos.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš vis dėlto noriu pakartoti tą, ką neseniai sakiau. Neseniai F.Kastro Kuboje suorganizavo teismo procesą. Teismas nusprendė, kad JAV už padarytus nuostolius Kubai yra skolingos 180 mlrd. dolerių. Tai tas pats ir čia. Juk tokie dalykai daromi ne įstatymo reikalais, o susitarimais tarp vienos arba kitos šalies, tarp vyriausybių, praktinio darbo dėka. Todėl šis popierėlis, kurį mes priimsime, iš esmės nieko nereiškia. Tik gerbiamasis A.Stasiškis aiškina, kad politikos nereikia daryti. Čia ir yra politika. To reikia siekiant tautai parodyti, kokie mes esame gražūs ir mieli, kad mes norime gauti pinigų. Per 4 metus arba per 3,5 metų galėjote pasistengti tai padaryti. Nieko nepadarėte, ponai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar 6 kolegos norėtų kalbėti už, bet registruojamės ir balsuosime, ar priimame SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas, pradedame balsuoti.

Už – 68, prieš, nepaisant aistringų kalbų, nėra nė vieno, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Tie, kurie dabar stovi prie mikrofono, replikuoja. Suteikiu žodį A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek pasimetęs. Ir, sakau, ko gero, ne vienas. Jeigu mes oficialiai savo įstatymuose Tarybų Sąjungą vadiname Sovietų Sąjunga, tai galbūt Aukščiausiąją Tarybą reikėtų vadinti Verchovnyj Sovet? Tada viskas būtų normalu.

PIRMININKAS. Kokie, kolegos, visi lingvistais tampa politinei atmosferai kaistant. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš jau nesiginčysiu dėl žodžių “tarybų” ir “sovietų”. Galėsiu ponui A.Sysui surinkti kiek reikia medžiagos, gal jis tada įsitikins, kaip turėtų būti iš tikrųjų. Bet aš visai dėl ko kito. Kolege Burbiene, skaitykite Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą. Seimas Vyriausybei liepti ką nors daryti teturi vienintelį būdą – įstatymą. Ne nutarimą, ne rezoliuciją, ne deklaraciją, ne dar ką nors. Visais kitais būdais jis gali tik prašyti, rekomenduoti ir Vyriausybė nebūtinai privalo šitą įvykdyti. Vienintelis būdas yra įstatymas. Tauta referendumu įgaliojo ir įpareigojo visas Lietuvos valdžias, nesvarbu, kokios partijos jas sudarys, vykdyti šitą priesaką. Mes gi suformuluojame prievolę Vyriausybei atlikti tam tikrus darbus. Neatlikus šitų darbų, kaip sakė ponas M.Pronckus, jokių derybų pradėti negalima. Tik atlikus tuos darbus mes galime pradėti kalbėti apie derybas. To, aš manau, norėtų ir kairė, ir dešinė, ir visi Lietuvos piliečiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pretenduočiau į trumpiausios replikos autorius, pasakyčiau vieną žodį – “pagaliau”. Bet norėjau dėl to paties teksto, kuris buvo gautas iš Rusijos Federacijos. Ten pažymima, kad iš sąjunginio biudžeto Lietuvoje buvo pastatyta daug objektų. Noriu pabrėžti, kad tie objektai buvo statomi lygiai taip pat mūsų darbo žmonių. Absoliučiai nepasakyta nė žodžio apie mūsų vergišką darbą statant objektus Tarybų Sąjungoje. Tai (…) nikelio kombinatas, tai geležinkelis (…), tai yra Igarka, tai ir Volgos-Dono kanalai, ir visi kiti. Galima išvardyti daugybę objektų. Aš tokią pastabą norėjau pasakyti, nes iš to teksto pamačiau, kad yra labai vienapusiškai viskas daroma.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien tikrai priėmėme labai ryžtingą, gerą, puikų sprendimą. O tas kalbas, kad Rusijos Federacija taip pat gali ko nors iš mūsų paprašyti už kokius nors ūkinius ekonominius objektus, aš palyginsiu su tokia situacija, kai banditas išprievartauja merginą, po to mergina jį paduoda į teismą ir reikalauja kompensacijos, o banditas sako, kad ir ji jam skolinga, nes kai ją prievartavo, ji jo kelnes sudraskė. Taigi visai nerimta klausyti, ką gali kalbėti okupantas ir ko jis gali reikalauti. Tai iš principo yra neįmanoma. Dar 1989 metais išeiviai apskaičiavo, kad okupacijos žala yra 350 mlrd. Karaliaučiaus kraštas kainuoja 150 mlrd. Taigi, jeigu Rusija neturi pinigų, tegul grąžina mums Mažąją Lietuvą.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu vartoti korektiškesnius palyginimus politinėje kovoje. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielieji bičiuliai, šis šiandien atliktas teisinis Seimo aktas iš esmės yra tautos valios, kuri buvo pareikšta referendumo metu, įprasminimas per mūsų balsavimą. Čia nėra nieko nauja. Aš nemanau, kad tai yra kažkas neįprasta pasaulinėje praktikoje. Taigi tai, kas padaryta šiandien, tai nėra santykių bloginimas su kokiomis nors valstybėmis, tai yra istorinio teisingumo įvertinimo dalykas. Štai kas yra. Taigi argumentai, kad, mums įvertinus Vokietijos ar Rusijos padarytą žalą, reikštų kokį nors radikalumą, yra neteisingi. Tai nėra radikalumas, tai yra teisinis aktas, reiškiantis praeities įvykių įvertinimą. Labai tragiškų praeities įvykių įvertinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinė replika. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, demokratiškai išrinktas demokratinės Lietuvos demokratinis Seimas šiandien priėmė labai svarbų aktą, kuris sutvirtina ir įtvirtina mūsų suvereniteto, suverenaus valstybingumo pagrindus. Nes suvereni valstybė negali nepasakyti tokių dalykų iki galo, būgštaudama, nuolankaudama ar pataikaudama savo buvusiam skriaudėjui. Pasakykime, kad Rusija nėra mūsų skriaudėja šiandien, bet ji prisiėmė įsipareigojimus kaip to skriaudėjo paveldėtoja. O tai, kad, šį aktą priėmus demokratinės valstybės Seimui, atsirado Seimo narys, kuris palygino šį aktą su diktatūrinės komunistinės Kubos kokios nors struktūros dokumentu, tai yra gana gėdinga. Siūlau tam Seimo nariui ir gal jį palaikantiems pergalvoti savo pozicijas arba bent parausti kaip Kubos ar Sovietų Sąjungos vėliavai. O visiems valstybiškai galvojantiems Seimo nariams tikrai dėkoju. Mes parodėm konsoliduotą nacionalinę politiką.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1990(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kur ten daugiau rausi, kolegos. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1990(3). Svarstymas. Pagrindinį pranešimą daro Biudžeto ir finansų komiteto narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo pakeitimo projektą pateikė Seimo Pirmininkas profesorius V.Landsbergis.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio ir tylos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tačiau Vyriausybė, konkrečiai Finansų ministerija, Vyriausybei pritarus patobulino pateiktą įstatymo pakeitimo projektą siekdama, kad nebūtų piktnaudžiavimo, kad neliktų skylių, kad stipendijomis nebūtų išmokamas darbo užmokestis ir neapmokestinamas. Tam patobulintam Vyriausybės variantui Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta. Papildomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasiūlė prie tarptautinių organizacijų, galinčių mokėti jiems stipendijas, fondų, prie mokymo įstaigų dar pridėti žodžius “mokslo įstaigų”. Tai buvo padaryta jau po to, kai komitete jau buvo apsvarstyta. Tikrai tas pasiūlymas nepriimtinas. Aš dar kartą dabar pergalvojau. Ten tos stipendijos, jeigu išmokamos iš tarptautinių organizacijų, iš fondų, viskas išvardinta, ir iš mokymo įstaigų, jeigu mokymo įstaigos surinkusios lėšas pačios tas stipendijas ir išmoka, o ne mokslo įstaigos perveda. Jeigu perveda mokslo įstaigos, jos gali pervesti per fondus, per ne pelno siekiančias įmones, nes tada atsiranda išmokėjimo kontrolė. Todėl jeigu jau labai norės dar kartą svarstyti tą klausimą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, reikia, kad jis iš naujo registruotų, nes negalima pritarti be Vyriausybės. Vyriausybė labai atidžiai padirbėjo su profesoriaus V.Landsbergio pateiktomis pataisomis ir aš prašyčiau po svarstymo pritarti tam variantui, kuriam komitetas irgi pritarė. Vyriausybės patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Ar Ž.Jackūnas kalbėtų komiteto vardu? Ne. Pritarta. O tada dėl pataisos, gal kitą kartą būtų galima pritarti. Ar jūs reikalausite dėl jos balsuoti? Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti komiteto variantui? Pritariame komiteto variantui. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia balsuoti savo pataisas? Pone Ž.Jackūnai, ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teiks dabar balsuoti savo pataisas? Ar dar atidėsite? Prašom paspausti mygtuką, kolega. Ž.Jackūnas. Taigi yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa, ką su ja daryti.

Ž.J.JACKŪNAS. Tiesiog mūsų komitete taip buvo pasiūlyta. Aš išklausiau kolegės E.Kunevičienės argumentus ir nesu visai įsitikinęs, bet jeigu kolegė kategoriškai tvirtina, aš vis dėlto būčiau linkęs ir sutikti, nes aš nesu labai tikras. Komiteto buvo tokia nuostata. Nebent jeigu dabar nepriimame, tai galim toliau pasvarstyti ir pateikti kaip pataisą priėmimui. Gerai?

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, taigi po svarstymo pritariame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1990(3) tokiam, kokį teikia Biudžeto ir finansų komitetas.

Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311. Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-311(A2) (svarstymas)

Gerbiamieji, mūsų dar pakankamai yra posėdyje ir aš kviečiu paimti rezervinį 1a ir b projektus. Kviečiu į tribūną E.Zingerį – Žmogaus teisių komiteto pirmininką ir pranešėją. Dėl Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-311 ir dėl Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projekto Nr.P-311(A2). Šių projektų autoriai P.Šakalinis ir K.Kuzminskas. Komitetas siūlo šiuos projektus atmesti. Pone pranešėjau.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir pone Kuzminskai. Matote, buvo labai ilga diskusija mūsų komitete, buvo ilga diskusija Seimo komitete skirta jūsų šitam klausimui. Teisininkai iš esmės suprato jūsų mintį. Bet kodėl komitetas pasiūlė atmesti. Nes tuo suvaržoma profesinės organizacijos teisė, remiantis Darbo sutarties įstatymo 33 straipsniu, nuspręsti, kada ji duoda sutikimą atleisti iš darbo profesinės sąjungos narį. Pirmas dalykas.

Antras dalykas, kad išimtinis buvusių vadovų gynimas nepaisant profsąjungų nuomonės, būtų ne profsąjungos organizacijų, bet jų buvusio elito gynimas. Turėčiau pasakyti, kad daugelis komiteto narių pasiūlė nepritarti šiam įstatymo projektui, nors supranta jūsų geras intencijas. Jis suvaržytų profesinės organizacijos teisę pačiai nuspręsti, ar asmuo vertas būti profsąjungos vadovu. O jam tapus paprastu nariu, ar jis bus vertas profesinės sąjungos gynimo pasinaudojus Darbo sutarties įstatymo 33 straipsnyje numatytu draudimu atleisti iš darbo profesinės sąjungos narį be jo sutikimo. Aš jums sakau tuos argumentus. Turiu pasakyti, kad, deja, komitetas šį kartą atsisakė paremti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinio komiteto išvada griežta – projektams Nr.P-311 ir Nr.P-311(A2) nepritarti, kitaip sakant, atmesti. Komitetai, prašom savo sprendimą formuluoti tiksliai pagal Statutą. Kolegos 1 – prieš, 1 – už, pritariam komiteto variantui ar nepritariam. K.Kuzminskas komiteto siūlymui nepritaria.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes teikiame Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio 1 dalies pataisą, nes matome, kad dirbant darbdaviai susidoroja su iniciatyviu žmogumi, kuris rodo iniciatyvą ginti kitą darbo žmogų, o jeigu jį išrenka profesinės sąjungos vadovu, tai faktiškai tuoj pat sudaromos sąlygos ir jis pagal įvairias sąlygas atleidžiamas iš darbo. Jie net negaili šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio atleisti darbdavio iniciatyva, todėl teikiam tokią pataisą. Bet jeigu komitetas jau priėmė tokį sprendimą, žiūrėsim, ar pasiteisins. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma dėl komiteto siūlymo.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą galėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nepritarė šitoms iniciatyvoms. Taip pat galėtumėte pažiūrėti ir Europos teisės specialistų nuomonę. Gal ne iš europinės pozicijos, bet jie tiesiog pažymi, kad tokia pataisa pažeistų darbuotojų lygiateisiškumo principą, sprendžiant atleidimo iš darbo klausimą, pažeistų 2 straipsnio nuostatas, kad darbo santykiams turi būti taikomas darbuotojų lygiateisiškumas, nepaisant jų lyties, rasės ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėm darbuotojų savybėm. Priklausomumas profsąjungai turbūt nėra dalykinė darbuotojo savybė. Todėl siūlau pritarti komiteto nuomonei ir projektą atmesti.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Registruojamės. Prašyčiau, kolegos, balsuoti dėmesingai, ar pritariame Žmogaus teisių komiteto griežtai išvadai dėl Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr.P-311 ir 311(A).

Pagrindinis komitetas siūlo juos atmesti. Šis siūlymas įsigalios, jeigu jį parems 36 Seimo nariai. Kolegos, prašom būti dėmesingus.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Balsuojame dėl abiejų projektų iš karto. Kas paremia Žmogaus teisių komiteto išvadą, balsuoja už, kiti kitaip.

Už – 34, gerbiamieji kolegos, prieš – 8, susilaikė 4. Gerbiamieji kolegos, ar bus siūlymų balsuoti dar kartą? Niekas frakcijos vardu nesiūlo to daryti. Gerbiamieji kolegos, prašom nežiopsoti. Ar yra siūlymų frakcijos vardu perbalsuoti? Aš matau pakeltas tris rankas, kad neužsiregistravo. Registruojamės dar kartą. Matydamas tris iškeltas neužsiregistravusiųjų rankas, kolegos, aš kviečiu balsuoti dar kartą. (Balsai salėje) Nenorėčiau tikėti, kad E.Kunevičienė ir V.Vilimas galėtų būti laikomi “nelegalais”. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, prašom būti dėmesingus. Aš manau, kad net balsuojantys prieš žiūri su šypsena į dabartinį mūsų balsavimą.

Kolegos, kas būtų už tai, kad atmestume du projektus, kuriuos siūlo atmesti Žmogaus teisių komitetas? Kolegos, pritariantys – už Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio pataisas, teikiamas P.Šakalinio ir K.Kuzminsko.

Už – 38, prieš – 6, susilaikė 11. Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311 ir 311(A2) yra atmesti. Repliką – A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad mes kartais maišom dvi skirtingas sąvokas, tai yra Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnį ir kitą. Šitas pasiūlymas kilo ne šiaip sau. Jeigu jūs pasižiūrėsite praeitų metų Darbo inspekcijos analizę, per 50 tūkst. darbuotojų negaudavo laiku atlyginimo, per 30 tūkst. negaudavo minimalios mėnesinės algos. Ir ten, kur atsiranda profesinės sąjungos ir bando ginti tuos darbuotojus, tai pirmiausia kas nukenčia? Tas žmogus, kuris pradeda kurti, tai yra pirmininkas. Jeigu mes norime, kad darbo rinkoje būtų normalūs darbo santykiai, tai mes turime pirminėje stadijoje padėti, kad atsirastų lygiaverčiai socialiniai partneriai. Šiandien darbdavys bet kada gali bet kurį išvyti iš darbo, ko negali padaryti profesinė sąjunga – apginti tą žmogų. Todėl ir buvo pasiūlyta šita įstatymo pataisa. O jūs suplakate viską į vieną krūvą. Todėl tie darbo santykių pažeidimai ir bus tokie dideli, ir bus mums pastabos iš Europos Sąjungos apie socialinę partnerystę, apie tai, kad nesilaikoma įstatymų, kol mes taip žiūrėsime į darbo rinkos santykius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuoj skelbsiu pertrauką, bet iškart turiu pasakyti, kad beveik vien LDDP frakcija, remdamasi 208 straipsnio 13 dalimi, siūlo šiandien iškviesti į posėdį Ministrą Pirmininką, kad jis Seimo nariams paaiškintų Lietuvos “Telekomo” privatizavimo reikalus, kainas ir kitus dalykus. Gerbiamieji kolegos, mes turėjome kontaktų su Ministru Pirmininku. Remiantis to paties straipsnio 14 dalimi, Vyriausybės nario pageidavimu jam sudaroma galimybė atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip po trijų dienų. Taigi matau geranorišką A.Salamakino pritarimą. Ministras Pirmininkas šiuos reikalus, iškeltus jūsų prašyme, komentuos ateinantį ketvirtadienį. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandų 5 minučių.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo" projektas Nr.P-2320(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Kokiomis priemonėmis kviesti kolegos į posėdžius po pertraukėlių – nežinau.

1-6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projektas Nr.P-2320(3). Turime baigti priimti. Kviečiu į tribūną V.Lapę ir klausiu, kokie teigiami susitarimai įvyko tarp komiteto ir M.Šerienės. Klausiu dėl to, kad nereikėtų balsuoti dėl visų siūlymų. Kol kas užsiregistravo 31 Seimo narys. Žodis V.Lapei.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, didžiai gerbdamas kolegę M.Šerienę, jos garbei suorganizavau komitete specialų pasitarimą, pasikviečiau visus žmones, kurie gali padėti jai išspręsti šitą sunkią problemą, jos manymu. Buvo daug kalbėta, tačiau aš neįtikinau šitos puikios moters, kad jinai savo siūlymus atsiimtų. Ten idėjos yra labai geros, kartoju, bet jos nelimpa prie mūsų dabar parengto teksto. Norint jas įmontuoti į tą tekstą, reikia jį perdirbti, pertvarkyti. Aš neturiu tokių įgaliojimų.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi pirmasis siūlymas 4 straipsnio 1 punktą išdėstyti kitaip. Kokia jūsų nuomonė? Nepritarė komitetas?

V.LAPĖ. Mūsų komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar atsiras 29 Seimo nariai, remiantys M.Šerienės viltį svarstyti šią pataisą? Pritariantys – už. Gerbiamieji kolegos, jeigu M.Šerienė, matydama šią situaciją, atsiimtų savo pataisas, man būtų miela. Jeigu ne, dėl kiekvienos pataisos aš rinksiu 29 Seimo narių balsus.

Už – 11, taigi pirmoji pataisa nėra svarstoma. Dėl vedimo tvarkos – M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį posėdžio pirmininką. Ar jūs, žinodamas šią situacija, specialiai įdėjote į darbotvarkę tą klausimą tada, kai yra 31 Seimo narys ir reikia 29 Seimo narių palaikymo?

PIRMININKAS. Tikrai nespecialiai, bet aš negaliu dabar pasirašyti krauju. Antroji pataisa dėl 4 straipsnio 2 punkto. Ar svarstome antrąją pataisą dėl 4 straipsnio 2 punkto? Pritariantys siūlymui svarstyti – už.

Už – 12. Nėra svarstoma šita pataisa. Siūlymas tikslinti 4 straipsnio 3 punktą. Ar atsirastų 29 Seimo narių balsai?

Už – 11. Kolegos, nebus svarstomas ir 4 straipsnio 3 punkto pildymas. Dėl vedimo tvarkos – M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų matau, kad situacija “įkalta” ir ji nesikeičia. Man lieka tik atsiimti savo siūlymus. Aš neatsiimu, bet siūlau daugiau nebalsuoti.

Labai gaila, kad Lietuvos Seimo nariai ekologinę Lietuvos žemdirbystę prilygina vytelių pynimui. Manau, kad mes, šioje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje įrodę, kad ekologinė žemdirbystė yra lygi chemizuotai žemdirbystei… Savo pataisomis mes, modernieji krikščionys demokratai, ir bandėme įteisinti, jog tai nėra alternatyvus verslas, o yra ūkininkavimo forma. Mes būtume sudarę geresnes sąlygas Lietuvos žemdirbiams išeiti į Europos Sąjungos rinką. Lieka tik apgailestauti, kad Seimo nariai mano, jog ekologinė žemdirbystė yra tas pat, kas yra vytelių pynimas.

PIRMININKAS. Bėda kita – Seimo nariai apskritai nieko nemano, nes daugelis nedalyvauja posėdyje. Čia mano, kaip posėdžio pirmininko, replika. R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš norėčiau nuraminti ponią M.Šerienę. Daug dėmesio strategijoje yra skiriama ekologinei žemdirbystei. Pataisų esmė ta, kad papunkčiui jau kitaip išdėstytos tos pačios strategijoje esančios problemos. Ekologinė žemdirbystė, be abejo, svarbi. Manau, jog jeigu bus pritarta pagrindinio komiteto projektui, problema nė kiek nenukentės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi dabar nutarimo 1 straipsnis. Ar galime patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją? Kolegos, ar kas nors vienas kalbėtų už, kitas – prieš? G.Vagnorius norėtų paremti 1 straipsnį. Ar kalbėtumėte dabar, ar vėliau? Vėliau. Kas kalbėtų dabar? V.Knašys, V.Vilimas? V.Vilimas. Prašom.

V.VILIMAS. Šis strategijos klausimas jau buvo seniai nagrinėjamas, buvo kritikuojamas. Šiuo metu jis pakankamai gerai suredaguotas. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kol kas kalbame dėl 1straipsnio.

V.VILIMAS. Remiu tai taip pat.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio R.Karbauskis – prieš.

R.KARBAUSKIS. Man atrodo, išskyrus Seimo narius ir Vyriausybės atstovus, šitas projektas ūkininkams nėra paguoda, tuo labiau visiems kaimo žmonėms. Kalbant apie tai, kas čia buvo pasakyta ir ponios M.Šerienės, aišku, gal mes išsijuokėme iš tų idėjų, galėjome pirmoje dalyje įrašyti tą ekologinį ūkį ir niekam nebūtų blogiau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar 12 val. yra vėlus vakaras, kad sunku ateiti į posėdį? Aš labai atsiprašau.

R.KARBAUSKIS. Ne, aš dėl kitų nekalbu, aš sakau, kad mes galbūt be reikalo taip atžagariai į tą klausimą pažiūrėjome. Kitas reikalas, šiame projekte yra dalykų, kurių niekaip negalima svarstyti. Čia yra įrašyta, kad bus keičiamas, turi būti keičiamas ir t.t. Konstitucijos 47 straipsnis, yra minimos sumos, iš kurių Finansų ministerija, aišku, išsijuoks. Galų gale pasakysiu, kad Žemės ūkio strategija be 2 dalies, aš jau daug sykių sakiau, neturėtų būti priiminėjama. Apie 2 rašoma, kad iki rugsėjo 1 d. ji bus parengta. Aš tą dalį jau esu matęs, ji seniai parengta, tik mums nedrįso pateikti. Kyla klausimas, kodėl nedrįso? Todėl, kad ji prieštarauja šiai strategijai. Aš pats nebalsuosiu už šią strategiją. Čia viskas parašyta labai gerai, taip, viskas be išimčių bus remiama, viskas bus gražu kaime ir t.t., tačiau, kiek suprantu, kaime ji nieko nepakeis. Tai tiek.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl 1 straipsnio. Gal galime 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu, o paskui balsuoti dėl viso nutarimo teksto? Galime 1 straipsnį priimti, kolegos? Priimame.

2 straipsnis – pasiūlymas Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. atlikti visus darbus, kurie leistų įgyvendinti dabar tik ką mūsų 1 straipsniu patvirtintą strategiją. Kol kas registruojamės.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Galbūt 2 straipsnį taip pat galime priimti? Dėl 2 straipsnio, kolegos, yra J.Listavičiaus siūlymas, pateiktas Statuto numatyta tvarka. Pone pranešėjau.

V.LAPĖ. Man sunku pritarti ar nepritarti. Aš nežinau, tegul apsisprendžia Seimas, ar visas priemones galime pavadinti programomis. Kolega J.Listavičius siūlo išbraukti žodžius “bei kitas priemones”. Jeigu visa tai, ką darysime realizuodami šią strategiją, galima pavadinti programomis, tai gal reikia išbraukti. O dėl metų reikia sutikti.

PIRMININKAS. Tai priimam, gerbiamieji kolegos. Matau geranorišką pirmininko nusiteikimą. Priimam J.Listavičiaus siūlymą iš 2 straipsnio išbraukti žodžius “bei kitas priemones” ir įrašome žodžius “finansavimą pagal metus”. J.Listavičius nori kalbėti, lyg nesutiktų su mūsų jau padarytu geru darbu – priimtomis jo pataisomis. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš sutinku, bet norėčiau trumpai paaiškinti. Pirmiausia yra programos. Ar viena, ar dešimt – tai jau kitas reikalas. Po programų yra uždaviniai, o po uždavinių yra priemonės. Todėl aš noriu pasakyti, jog jeigu jau kalbame apie priemones, tai priemonių planą programai įgyvendinti, jau nekalbu apie uždavinius, turėtų rengti Žemės ūkio ministerija, o ne Vyriausybė. Visa kita atisistoja į vietas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, gal galime priimti 2 straipsnį su J.Listavičiaus pataisa? Dabar, kolegos, abu straipsniai priimti. Gal jūs, pone pranešėjau, turėsite kokių nors minčių? Jeigu ne, jungiu kalbėtojų dėl motyvų mikrofonus.

V.LAPĖ. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar kalbos dėl motyvų. G.Vagnorius prašė žodžio pirmasis. Prašom.

G.VAGNORIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad strategijoje, tose kryptyse, yra gerai aprašytos žemės ūkio problemos, ką reikėtų daryti. Aš manau, kad Žemės ūkio ministerija atliko savo darbą. Tačiau aš nematau finansinio plano, be kurio negalima atsakyti į pagrindinį klausimą: ar mes artėsim prie Europos Sąjungos taikomo paramos formos, ar tolsim. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog Europos Sąjungos paramos formos, šiaip ar taip, yra susijusios su tikslinėmis supirkimo kainomis, kvotomis, eksportu, subsidijomis ir kitomis palaikymo programomis. Perskaičius strategiją, deja, atsakymo į patį svarbiausią klausimą, ar Vyriausybė skirs lėšų eksporto rėmimo programai, ar skirs lėšų intervenciniams supirkimams, ar Vyriausybė skirs lėšų agentūros eksporto išlaidoms padengti, ar Vyriausybė palaikys supirkimą pagal kvotas, nėra. Neatsakius į šiuos klausimus, be abejo, šiandien tikriausiai nė vienas nei Žemės ūkio ministerijos, nei Seimo atstovas negali pasakyti žemdirbiui, ar mes orientuojamės tik į vidaus poreikius, ar orientuojamės ir į eksportą. Ši strategija be finansinio plano, be Finansų ministerijos ir Vyriausybės finansinio plano, yra tuščias popierius. Be abejo, taip strategiją įvertins žemdirbiai, ją skaitydami. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis.

R.KARBAUSKIS. Aš jau daug pasakiau, tik pasakysiu, kad į tai, kaip mes įsivaizdavome strategiją, kai mes pateikėme alternatyvą, niekas nekreipė dėmesio. Balsuoti prieš neįmanoma, bet manau, kad tie, kurie supranta, nebalsuos apskritai.

PIRMININKAS. Balsuoti prieš neįmanoma, matyt, yra kai kas gera. V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Mano padėtis panaši kaip ir ponios M.Šerienės, kadangi mano pasiūlymai, kurie buvo teikti, nebuvo išgirsti dėl to, jog paprasčiausiai nebuvo noro keisti šios strategijos struktūrą. Man sunku atsirinkti spalvą, bet aš esu daugiau už negu prieš, tačiau susilaikysiu. Susilaikysiu todėl, kad ši strategija, per ilgą laiką įgavusi panašesnę formą, tapo daugiau konceptuali, glausta, joje surašyta viskas, ko reikia, tačiau žemės ūkio vieta viso ūkio sistemoje – viena problema, antra – prioritetai, prioritetų eilė, toliau yra etapai, t.y. visa tai, pagal ką būtų galima kontroliuoti, kaip vykdoma. Tai yra būdas kontroliuoti, ar efektyviai naudojamos lėšos. Aš pritariu ir ponui G.Vagnoriui, kad bent apytikriai reikėjo žinoti, o vis dėlto kiek kainuos strategijos įgyvendinimas ir kada realiai būtų galima ją įgyvendinti atsižvelgiant į lėšų šaltinius. Taigi jeigu dar būtų užrašyta pavadinime, kad tai strategija, atsižvelgiant į stojimo į Europos Sąjungą sąlygas, tai gal būtų galima ir visiškai pritarti. Tačiau aš manau, kad strategiją reikės dar rengti naują, kompleksinę, suderintą ir su visom partijom, kurios ateityje dalyvaus šalies valdyme. Aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. K.Prunskienė. Atsiprašau, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprasdama, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija yra labai reikalingas ir, deja, labai pavėluotas dokumentas, aš vis dėlto negaliu palaikyti būtent šio strategijos turinio, kuris yra priiminėjamas. Man labai gaila ir aš tiesiog stebiuosi, kad teikėjai visiškai nenorėjo girdėti pastabų, pasiūlymų nei svarstant Ekonomikos komitete, nei čia, tribūnoje, ir buvo visiškai akivaizdu, kad pataisų teikimas yra beviltiškas dalykas.

Man asmeniškai labai nepriimtina daugelis vietų. Sakykim, kad ir žemės ūkio prioritetinių šakų sudėties išvardinimas, tas straipsnis 4-1 – “Prioritetinės žemės ūkio šakos” surašytas vakarykšte dvasia. Jis iš tikrųjų neatspindi aktualaus požiūrio į prioritetines problemas, į prioritetines sritis, į kurias reikia orientuoti ir patį gamintoją, o tiesiog senovišku būdu surašytos, išvardintos pačios šakos ir nelabai daug kuo iš to galima pasinaudoti praktiniais tikslais. Mane stebina tai, kad yra straipsnis “Galimas neigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis”, visai nepasakant čia pat, kaip tą poveikį galima neutralizuoti, kitaip tariant, nesusiejant to poveikio išvardintų punktų su mechanizmais, kurie galėtų tą neigiamą poveikį sumažinti arba neutralizuoti. Daug nelogiškų dalykų yra vardinant strategijos tikslus, uždavinius. Tiesą sakant, ši strategija dar nėra tokio lygio, kad būtų galima pritarti galvojant apie jos įgyvendinimą, apie žemės ūkio ir kaimo plėtros realią strategiją. Taigi manau, kad rudenį mums teks dar kartą prie jos sugrįžti, todėl susilaikau nuo šios strategijos palaikymo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Gerbiamieji kolegos, visų kalbančių ir už, ir prieš šį dokumentą tonas, balso tembras vienodas. Jis liūdnas. Tarsi galėjom padaryti gerą darbą ir ar nepavyko, ar tiesiog taip išėjo. Ir įspūdis toks, kad strategija yra tokia, kokie šiandien yra rengėjai, pajėgę parengti tą strategiją. Bet ne tokia yra aplinka ir ne toks yra pats kaimas ir ne toks pagaliau yra žemės ūkis. Tačiau, kita vertus, tam tikri žingsniai turi būti žengiami, padaryti ir ši strategija yra ne kas kitas kaip tam tikras žingsnis, kuris turi būti žengtas. Taisėm iki šiol visokias strategijas, pataisysim laikui bėgant ir šitą.

Dar norėčiau keletą žodžių turėdamas šiek tiek laiko pridėti dėl bendresnių dalykų. Jau čia ir ponas G.Vagnorius labai tiksliai pastebėjo, kad strategija nenumato esminio dalyko. Nenumato, jeigu jau toks yra mūsų tikslas integruotis į Europos Sąjungą, nenumato nei plano, nei būdo, kaip tie žingsniai bus žengiami. Kaip žinome, žemės ūkis Europos Sąjungoje finansuojamas ne tik iš struktūrinių fondų, skirtų žemės ūkiui, bet ir iš visos bendrosios žemės ūkio politikos finansinio katilo. Tačiau ten yra tam tikros tvarkos ir reikalavimai, kurie niekaip, net mažiausiai neatsispindi šioje strategijoje. Šią strategiją priėmus, iš tikrųjų nepasidarys niekam aiškiau: nei kur mes einam, nei kam geriau, nei kam blogiau, nei koks yra laiko kriterijus. Tai yra per kiek laiko, jeigu kas nors ir nukentės, pats visas žemės ūkis atsistatys iki konkurentabilaus ir funkcionuojančio pagal jau esamas Europos Sąjungos žemės ūkio normas. Taigi, man atrodo, dalykai šiandien yra štai tokie. Išmokome rašyti strategijas. Rašom daug gražių popierių, deja, jie lieka su labai prastu turiniu. Aš siūlau palaikyti, nes šiandien toks laikas ir tokio dokumento reikia, bet iš principo prie jos grįžti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, išties šitą strategiją aš taip ir apibūdinčiau: patys rašom, patys priiminėjam ir patys skaitom. Tai vienintelės galimos realios pasekmės. Išties modernieji krikščionys demokratai turėjo labai vertingų pasiūlymų, tai dėl ekologiško ūkininkavimo, dėl kooperacinės plėtros ir t.t. Bet aš niekaip negaliu suprasti, kodėl Seimo nariai taip abejingai žiūrėjo į tuos pasiūlymus, kuriuos teikė ponia M.Šerienė. Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamasis pirmininke, jūsų Ministras Pirmininkas – ponas A.Kubilius labai propaguoja ekologišką transportą ir, kiek aš girdėjau, tai visas ministrų kabinetas tuoj tik dviračiais važinės. Teisingai, jūs neteršite. Aš tikiuosi, inicijuosite, kad ir Seimo nariai tą darytų, užpirksite naujų dviratukų. Bet kodėl jūs nenorite ir neskatinate ekologinės žemdirbystės, kuri populiari visame pasaulyje?

Kalbant apie Europos Sąjungą, mano galva, išdėstytos prieštaringos kontroversinės nuostatos, net įvardinčiau, yra politinė trumparegystė. Nes yra visos galimybės, kaip neigiamą faktorių susilpninti, sumažinti ir įtraukti kiek galima daugiau teigiamų galimybių. Ta esanti priešprieša ir paskui nedetalizuota, o koks pozityvas bus iš tos Europos Sąjungos, man išties kelia abejones. Ir, dar kartą sakau, kadangi nepriėmėte mūsų gerų iniciatyvų, tai Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija susilaikys balsuojant už šią programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėte rimtai skaitęs šią strategiją, tai jūs būtumėte radęs atskirą poskyrį, kuris skirtas ekologinei žemdirbystei, vienas dalykas. O antrasis, Ministras Pirmininkas A.Kubilius yra ne tik mano, bet ir jūsų, kolega, Ministras Pirmininkas. Kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo”. Ypač turėkite galvoje 2 punktą, kuriuo Vyriausybė įpareigojama nurodyti finansinius išteklius iki rugsėjo 1 d., kad ši strategija įgautų kūną. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar priimame šį nutarimą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Ar priimame šį nutarimą? Pradedame balsuoti, kolegos. Kolegos Seimo nariai, posėdis nesibaigia.

Už – 43, prieš nėra nė vieno, susilaikė 20. Seimo nutarimas “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” yra priimtas.

Žemės nuomos įstatymo 1, 3, 5, 6, 7, 8, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2329(3*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji 1-7 – Žemės nuomos įstatymo 1, 3, 5, 6, 7, 8, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2329(3). Kolegos Seimo nariai, dabar išeinantys su svečiais, primenu, kad posėdis nesibaigia. Taigi priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną V.Lapę. Primenu, kad priimti penki staripsniai ir padaryta priėmimo pertrauka. Pone pranešėjau, 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio yra L.Sabučio pasiūlymas. Jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Buvo jo pasiūlymas, jis čia ir yra…

PIRMININKAS. Ar jūs jį priimate, ar reikia…

V.LAPĖ. Taip, mes jį priimame, jis yra ir šiame tekste.

PIRMININKAS. Kolegos, L.Sabučio siūlymas, įregistruotas balandžio 12 d., yra priimamas. Ar galime priimti visą 6 straipsnį? 6 straipsnis priimamas.

7 straipsnis.

V.LAPĖ. Nebuvo jokių pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas.

8 straipsnis. Priimamas. Dėkoju.

Vyriausybė nieko neteikė naujo dėl šio projekto. Taigi įstatymas priimamas pastraipsniui. Kalbos dėl motyvų, suteikiu žodį L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, Žemės nuomos įstatymo pataisos kur kas aiškiau apibrėžia tiek atskirų valstybės institucijų, tiek savivaldybių kompetenciją, todėl tai yra susiję su savarankiškumo įgyvendinimu, manau, tiek nuomojant žemės sklypus, tiek juos priimant nuosavybėn arba tvarkant. Šiomis pataisomis prisidedama prie šio įstatymo, tai yra Žemės nuomos įstatymo, tobulinimo, ir aš kviečiu balsuoti už padarytas pataisas. Tik tenka apgailestauti, kad buvo padaryta per didelė pertrauka.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar priimame Žemės nuomos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio projektas dabar yra Nr.P-2329(3). Registruojamės!

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Taigi Žemės nuomos įstatymo pataisos. Kas manytų, jog šį įstatymą reikia priimti? Pradedame balsuoti.

Už – 61, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2585 (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas Nr.P-2585 – Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikia J.Mocartas. Kolegos, reikia skubėti. J.Mocartas pateikia Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisa buvo teikiama jau prieš pusę metų, bet dėl kai kurių Seimo narių, pavyzdžiui, J.Šimėno, ne visai gero supratimo… padarė meškos paslaugą. Aiškinamajame rašte parašyta, kad atsisakius nenuomojamų valstybei priklausančių tvenkinių sąrašo, kurį galėtų tvirtinti Vyriausybė, patvirtinimo jau 137 telkiniai neteko nuomotojų. Padaryta gana didelė žala, nes nei savivaldybė, nei valstybė šiandien neturi lėšų prižiūrėti tuos vandens telkinius, juos įžuvinti, tvarkyti pliažus ir t.t. Todėl prašyčiau Seimą pritarti po pateikimo Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimui.

PIRMININKAS. Dėkui. Du klausimai. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokiomis priemonėmis sudominsite telkinių nuomininkus gausiau įžuvinti jų išnuomotus vandens telkinius? Ačiū.

J.MOCARTAS. Kadangi nuoma yra sudaroma dešimčiai ir daugiau metų, žmogus gali planuoti įžuvinti šitą tvenkinį, o jeigu jis neturės garantijų, nė vienas nenorės kišti pinigų į balą žinodamas, kad rytoj su tavimi gali tą nuomos sutartį nutraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau gerbiamojo kolegos paklausti. Išeitų, kad jeigu valstybė nerado, kas tuo metu tą telkinį išnuomos, tas telkinys jau išdžiūvo, žuvys išdvėsė ir, atsiprašau, visiškai sunyko. Taigi mes turime ir galimybę, ir turime valstybių tvenkinių ir vandens telkinių sistemą. Paprasčiausiai galbūt neturime pakankamo mechanizmo valstybiškai eksploatuoti tuos ežerus arba marias. Ar galima taip tiesiai sakyti, kad štai neatsirado nuomotojas? Juk bet koks nuomotojų ieškojimas, kad tik jis atsirastų, iš esmės yra išgrobstymas tos žuvų produkcijos, kuri ten yra, nes visi labai lengvom sąlygom tai pasiima. Kokia to jūsų naujo pasiūlymo esmė, kaip jūs apsaugosite, kad valstybės turtas nebūtų išgrobstytas?

J.MOCARTAS. Ačiū, kolega, už klausimą, tačiau aiškinamajame rašte yra parašyta, kad Vyriausybės nutarimu tie nenuomojami tvenkiniai 1995 metais buvo išnuomoti ir buvo sudarytos sutartys dešimčiai metų. Kontrolė yra tokia, kad kiekvienais metais turi būti pateikiamos pažymos, kiek yra tas tvenkinys įžuvinamas, jam nustatomos ir sugavimo kvotos, leidimų išdavimas mėgėjiškai žūklei ir t.t. Šiandien matyti, kiek prieš pusę metų atmetus to įstatymo pakeitimą nuomotojai jau prarado. Jie jau buvo įdėję lėšas, o šiandien jų neteko.

PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo? A.Grumadas norėtų pritarti. Gal bendruoju sutarimu galime tai padaryti?

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti bendruoju sutarimu. Tada mes tą sumaištį, kurią netyčia patys galbūt dėl nežinojimo sukėlėme, panaikintume svarstydami ir priimdami šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikalautų kas nors balsuoti? Negirdžiu reikalavimo. Pritariame po pateikimo Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2585. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis. Svarstysime birželio 29 d. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas – papildomas komitetas, gerbiamieji kolegos. Aš turiu Seniūnų sueigos siūlymą. Gerbiamieji kolegos, taigi Aplinkos apsaugos komitetas siūlomas pagrindiniu komitetu. Kas manytų, jog šis komitetas galėtų būti pagrindinis? Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis komitetas. Jeigu pritariame, kolegos, kito komiteto neieškome.

22, gerbiamieji – už, prieš – 11, susilaikė 9. J.Mocarto balsas už. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis. Svarstysime birželio 29 d.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2519(2) (pateikimas)

J.Mocartas dar pateikia vieną rezervinį klausimą – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2519(2). Prašom.

J.MOCARTAS. Teikiu šį patobulintą variantą. Aš jį teikiau prieš trejetą savaičių, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nes tas labdaros teikimas, loterijų organizavimas buvo prilygintas visiems. Dabar šis įstatymas yra suderintas su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu ir visi punktai, kurie numatyti kaip labdaros paramos tikslai (2 straipsnis), t.y. remti aplinkos apsaugą, aplinkos tvarkymo darbų programas ir t.t., kultūros, švietimo, sporto, meno programas… Aš jau nekartosiu, ką sakiau praeitą kartą ir siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. J.Listavičius norėtų paklausti. Suteikiu jam žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nors jūs lyg ir tvirtinate, kad šis įstatymo projektas suderintas su Labdaros ir paramos įstatymo projektu, bet jūsų pateikiamas biudžetinių įstaigų sąrašas jau čia lyg tampa baigtinis, nors Labdaros ir paramos įstatyme jis yra tik kaip viena pozicija. Ar čia neiškiltų kokių nors dar neaiškumų? Ačiū.

J.MOCARTAS. Ne. Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnyje parama yra teikiama siekiant remti mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, aplinkos tvarkymo darbus. Tai įrašyta įstatyme, kuris šiandien galioja. Taip pat yra ir pripažinimas. 4 straipsnyje yra parašyta, kas gali būti labdaros ir paramos davėjai, o 5 straipsnyje – kas yra labdaros ir paramos gavėjai. Čia viskas atitinka.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.P-2351(4*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, ar pradedame svarstyti šį pateiktą projektą? Pradedame svarstymo procedūras. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2519(2) svarstymo procedūra. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Svarstysime birželio 29 d. Dėkui. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės ir sutariame, kad šiandien pradedame svarstyti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr.P-2351(4). Būta abejojančių, ar verta pradėti. Tiesiog bent tas 20 minučių aš siūlau išnaudoti mūsų nuomonėms reikšti. Aš kviečiu į tribūną A.Sysą, kuris turėtų kalbėti pagrindinio komiteto vardu. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man patikėta sudėtinga užduotis pateikti šį įstatymą po svarstymo. Manau, kad šis įstatymas turėjo pradėti veikti kur kas anksčiau, net ne šioje kadencijoje. Tada būtų mažiau klausimų ir neaiškumų, kodėl atsirado tokia didelė diferenciacija. Mūsų komitetas dėl įstatymo projekto gavo Teisės departamento pastabų, kelių komitetų, valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų bei keleto Seimo narių pastabas. Reikia pasakyti, kad iš principo į daugelį pastabų vienokia ar kitokia forma atsižvelgta. Todėl pirmiausia norėčiau pateikti pastabas ir informuoti apie esminius komiteto sprendimus dėl pagrindinių dalykų.

Noriu pabrėžti, kad komitetas balsų dauguma siūlo iš esmės sumažinti viršutinę atlyginimų kartelę. Tai yra pagrindinis šio įstatymo dalykas. Kitas esminis dalykas yra tas, kad komitetas pasisako už tai, kad šiame įstatyme turi būti visi valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, nepriskiriami valstybės tarnyboms, neišskiriant nė vienos kategorijos, kad kažkokiai atskirai pareigybei nebūtų kuriamas Darbo apmokėjimo įstatymas. Mes turime omenyje ir buvo atsižvelgta, kad šioje skalėje atsirastų ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, ir Lietuvos banko pirmininkas bei jo pavaduotojai, taip pat Seimo pareigūnai, kai kurių valstybinių institucijų, pavaldžių Seimui, Prezidentūrai, pareigūnai. Taip pat komitetas pritarė, kad Seimo nariai, kurie būtų paskirti ministrais arba Ministru Pirmininku, gautų tiktai vieną atlyginimą pagal ministro arba Ministro Pirmininko skalę. Kad nebūtų mokamos jokios papildomos vieno arba dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio priemokos. Aš manau, kad šie pagrindiniai dalykai ir atitinka, bent jau propaguojama Vyriausybės taupymo politika. Labai greitais apskaičiavimais, tokie siūlymai leistų (noriu pabrėžti – be prokuratūros sistemos darbuotojų) sutaupyti per metus maždaug 3,5 mln. Lt. Juo labiau kad yra pabrėžta, kad mūsų valstybėje valstybės valdymui yra skiriama net 10,6 bendrojo vidaus produkto, tas bent 2% viršija Europos Sąjungos lygį. Ir paskutinis skaičius, kuris, sakykim, verstų mums tą daryti, t.y. statistika rodo, kad net 62% Lietuvos gyventojų šiandien gauna iki 600 Lt atlyginimą. Todėl mes neturėtume priimdami šį įstatymą daryti be galo didelės diferenciacijos.

Išlieka dar viena, sakykim, silpna šio įstatymo vieta, apie kurią mes kalbėjome ir mūsų komitete, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Tai yra tai, kad kaip bazinis dydis pasirinkta minimali mėnesinė alga, ir mes visi, ko gero, tikimės, kad gyvenimas gerės, ekonomika gerės ir reikės didinti minimalią mėnesinę algą. Tas automatinis didinimas iškart leis diferenciacijai ne mažėti, o didėti. Buvo kalbėta apie tai, kad minimalią mėnesinę algą reikėtų padidinti 30 Lt, o viršutinė pakopa iškart padidėtų 600 Lt. Ir tai yra mūsų įstatymo silpnoji vieta.

Kadangi aš buvau pastabų teikėjas, norėčiau pasakyti keletą pastabų, kad man dar kartą čia nereikėtų stovėti, šioje tribūnoje. Tai pastabos arba tie mano siūlymai, kuriems mūsų komitetas nepritarė. Aš siūliau, kad vadovaujantis bendrais susitarimais, kad priimant įstatymą jis būtų aiškesnis ir skaidresnis, reikėtų atsisakyti vienkartinių priemokų. Aš manau, kad kiekvienas asmuo, užimantis šias pareigas arba patenkantis į šio įstatymo veikimo sferą, dirba tik gerai arba labai gerai, ir neturi būti priemokų už kažkokį darbą. Nes vėl atsiranda labai dideli neaiškumai. Maža to, tame pačiame straipsnyje mes kalbame, kad gali būti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, o kitame straipsnyje sakome, kad teisėjams ir prokuratūros darbuotojams gali būti iki dviejų, o jeigu tų pinigų nėra, gali būti proporcingai. Iškyla labai daug subjektyvių dalykų. Aš manau, kad darbo apmokėjimo sistema turėtų būti aiški. Tai iš principo ir buvo išdėstyta. Pagrindinis atlyginimas pridėjus priedą už ištarnautus metus valstybei. Todėl ir siūlau šią pataisą.

Antras mano siūlymas. Aš manau, kad įgyvendinimo tvarka yra be galo ilga. Penkerių metų pereinamasis laikotarpis pirmiausia kitam Seimui ir naujoms vyriausybėms skiria atlikti tuos darbus, kuriuos šiandien mes priimsime. Todėl mano siūlymas buvo tą laikotarpį kaip galima sutrumpinti. Aš siūliau pusantrų metų, nes man atrodo, kad tai pakankamas laikas, kad susigulėtų ir darbo užmokestis, ir matytųsi trūkumai, kad būtų galima juos pataisyti. Ko gero, mums pritrūksta politinės drąsos aiškiai, tiesiai šviesiai priimant įstatymą nubrėžti liniją – įsigalioja įstatymas ir atsiranda kita darbo apmokėjimo tvarka. Kažkodėl niekas nesiskundė, kai vienašališkais sprendimais vienai ar kitai kategorijai arba grupei darbuotojų buvo didinamas atlyginimas, bet kai valstybei pasidarė sunku ir reikia rimtai taupyti visiems, kažkodėl kyla daug diskusijų, kad yra pažeidžiamos vienų ar kitų teisės.

Todėl, mielieji kolegos, siūlau pritarti po svarstymo šiam įstatymui, taip pat priėmimo metu rimtai padiskutuoti ir pritarti tiems mano siūlymams, kuriems nebuvo pritarta komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti S.Kaktį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė dėl šio projekto. Ruošiasi J.Listavičius.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atidžiai svarstė projektą ir teikė pagrindiniam komitetui siūlymus. Reikia pasakyti tai, kad daugelis mūsų siūlymų yra priimti ir, mūsų manymu, įstatymas yra kokybiškai geresnis. Jeigu kalbėtume apibendrintai, įstatymo projektas sprendžia tuos klausimus, kurie iki įstatymo projekto pateikimo buvo keliami. Tai yra pirmiausia dėl Konstitucijos 48 straipsnio, dėl teisingo apmokėjimo už darbą. Taip pat mes matome, kad dabar svarstymo stadijoje mes, ko gero, nepažeidžiame Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies dėl teisėjų ir teismų nepriklausomybės. Šią koliziją išspręsim, nors ir mažinam darbo užmokestį.

Kitas dalykas. Tiek valstybės tarnautojų, tiek politikų, tiek teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis reglamentuojamas labai skirtingai, darbo apmokėjimo sąlygos buvo nesuderintos, o dabar, kaip pagrindinio komiteto atstovas pasakė, per minimalų mėnesinį atlyginimą yra suvienodintos darbo sąlygos ir tai yra teigiama. Kitas dalykas yra dėl darbo užmokesčio skirtumų. Iš tikrųjų tarp atskirų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto apmokamų darbuotojų kategorijų šie skirtumai buvo gana ryškūs. Pereitais metais bene 1500 … gavo valstybės tarnyboje, ne valstybės tarnyboje daugiau nei 6000 litų atlyginimo. Tai yra problema. Tačiau norėčiau paprieštarauti ponui A.Sysui, kad iš tikrųjų dar lieka didelė dalis, nepaisant nepriskirtų valstybės tarnautojų kategorijai pareigūnų, kurie yra neįtraukti į šį įstatymą. Tai yra ateities klausimas valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų darbo užmokesčiai. Aišku, įstatymas išsprendžia teisėjų atlyginimo problemą. Disproporcijos yra panaikinamos ne tik tarp teisėjų ir kitų kategorijų darbuotojų, kartu yra sumažinamas skirtumas. Šia prasme įstatymas jau kokybiškai yra geresnis.

Kitas dalykas yra tas, kad mes galime šiandien įžiūrėti problemą dėl valstybės tarnybos ir ne valstybės tarnybos, sakykim, valstybės politikų, teisėjų ir kitų nepriskirtų valstybės tarnybai pareigūnų kvalifikacijos ateityje. Jeigu atlyginimai kaip dabar ryškiai mažėja, tai ateityje mes turėsime tą problemą ir ją, šiaip ar taip, kitaip reikės spręsti. Todėl aš nepritarčiau pono A.Syso siūlymui suglausti šį terminą, kad tie darbo užmokesčiai būtų nustatyti per kuo trumpesnį laiką. Mes turime pasižiūrėti, kaip šis įstatymas veikia, laipsniškai atlyginimus tiek didinti, tiek mažinti. Įstatymas sprendžia ir kita – darbo užmokesčio priedų sutvarkymo dalykus. Šiuo atveju komitetas irgi yra už tai, kad išliktų tik vienkartinės priemokos, taip pat darbo užmokesčio mokėjimas už ištarnautus valstybei metus. Problema buvo tai, kad nebuvo metodikos, struktūrinio ir analitinio vertinimo metodai buvo taikomi, tačiau nebuvo bendro vertinimo metodikos. Šiuo atveju pereitą savaitę priimtas Vyriausybės nutarimas dėl tokios pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos yra geras žingsnis. Manau, kad ateityje vis tiek kils ginčų ir ta metodika bus taikoma.

Nenoriu konkrečiai kalbėti dėl komiteto papildomų siūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, nes jų liko mažai. Atrodo, pateikimo stadijoje būtų galima aptarti. Norėčiau dar reaguoti į vieną pono A.Syso mintį, t.y. dėl 10,6% nuo BVP, kad bus sutaupyta 3,5 mln. ir tokiu būdu mes lyg ir mažiname darbo užmokesčio fondą, mes padarome valstybės tarnybą ir taupome valstybės lėšas. Man atrodo, šis kalbėjimas yra ne visai toks. Galime kalbėti pagal valstybės valdymo sistemos pereitais metais atlikto audito išvadas, kiek yra kokių struktūrų, kiek yra valstybės funkcijos nevykdomos arba dubliuojamos. Šioje vietoje yra rezervas ir šia kryptimi Saulėtekio komisija dirba, o ne vien mažinti darbo užmokestį. Darbo užmokestį galima sumažinti iki nulio ir pasakyti, kiek mes sutaupysime valstybės lėšų. Tokia pozicija ir tokie vertinimai yra ydingi. Manau, kad įstatymas jau yra pakankamai parengtas, kad jį galėtume priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius papildomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas. Ruošiasi B.Visokavičienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas vadovaujantis nuostata, kad iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygos turi būti grindžiamos vienodais pamatuojamais kriterijais ir principais, kuriais remiantis turėtų būti pašalintos atlyginimų disproporcijos. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupėje ir komitete buvo atidžiai išnagrinėtas. Atsižvelgta į realias valstybės ekonomines galimybes, didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų valstybės ir savivaldybių biudžeto bei privataus sektoriaus apmokamų darbuotojų kategorijų. Buvo pasiūlyta sumažinti pareiginės algos koeficientus visoms politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, pareigybėms. Svarbu pastebėti, kad pagrindinis komitetas nemaža dalimi atsižvelgė į pateiktus komiteto siūlymus. Kadangi šis įstatymo projektas svarstomas atskirai nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projekto, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atitinkamai koreguoti valstybės tarnautojų pareigines kategorijas pagal pareigybes siekiant išvengti pareigūnų algų skirtumų, atsižvelgiant į užimamų pareigų darbo reikšmingumą ir atsakomybę. Valstybės tarnautojų ir valstybės politikų pareiginės algos turėtų remtis pamatuotais kriterijais ir principais. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui su komiteto pastabomis ir pasiūlymais. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar kviečiu kalbėti B.Visokavičienę. Tai šiandien būtų paskutinė kalba. A.Čaplikas, Centro frakcija norėtų kalbėti svarstymo tęsiny, matau, kad L.Sabutis nespėjo paprašyti žodžio. Taigi pasiūlymai kitą kartą ir kalbų pabaiga kitą kartą. Dabar B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ne visi Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai pritarė komiteto išvadai. Būdama išvados projekto rengėja aš teikiau komitetui kitą projekto variantą. Jo esmė buvo tokia: kaip galima daugiau atsižvelgti į visas pastabas, taip pat siekti valstybės tarnybos pagrindinių prioritetų įgyvendinimo. Pirmiausia nereikėtų pritarti Seimo nario A.Syso pasiūlymui mažinti diferenciaciją valstybės tarnyboje. Juo labiau kad atlyginimai nėra suplokštintos pensijos, jie turi būti diferencijuoti, jie turi atitikti darbo pobūdį, kvalifikaciją, reikalavimus, pagaliau atsakomybę. Siūlyčiau palikti Vyriausybės teiktus koeficientus ir taip pat komiteto išvadų rengėjų projekto lentelę. Kodėl? Klaidinga yra manyti, kad tokiu būdu (galbūt kai kurie Seimo nariai suabejojo) pavyks sutaupyti valstybės lėšas. Nieko panašaus, nes įstatyme yra kalbama apie bazinį dydį, jis sąlyginai pasirinktas dabar minimali mėnesinė alga, kuris kiekvienu atveju yra dauginamas iš tam tikrų koeficientų ir tada gaunama bendra suma, kiek valstybės biudžetui kainuos visų šitų pareigūnų, dirbančių valstybės tarnyboje, atlyginimai, koks bus mokos fondas. Kiekvienu atveju bazės lygis ir dydis priklausys nuo valstybės biudžeto galimybių kiekvienais metais ir visiškai nebūtinai jis turi būti lygus minimaliai mėnesinei algai. Jis gali būti ir mažesnis, o kada nors galės būti augant minimaliai mėnesinei algai ir didesnis. Todėl mažindami diferenciaciją nesutaupome.

Aš visiškai nepritariu ir tokiai nuostatai, kad, pavyzdžiui, net dešimčia punktų būtų sumažintas Prezidento atlyginimas nuo 30 iki 20, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir t.t. Siūlyčiau palikti Vyriausybės variantą. Be to, mūsų nuostata buvo tokia, kad kalbant apie visiems gerai žinomus teisėjų atlyginimus reikia atsižvelgti į Konstitucinio Teismo pasiūlymą ir vis dėlto dabar paskirtiems teisėjams nemažinti atlyginimo, tiksliau, tas atlyginimas de facto gali sumažėti, jeigu bazė bus mažesnė, ir kartu naujai skiriamiems teisėjams būtų pritaikytas naujasis įstatymas. Ko reikėtų vengti Seimui? Tai būtent neatitikimo Konstitucinio Teismo sprendimui. Jeigu šis įstatymas pateks į Konstitucinį Teismą, tai jis gali būti vien dėl to atmestas. Aš manau, kad visų teisėjų atlyginimai tikrai sumažės dėl to bazinio dydžio, tačiau dabartiniu metu dirbtinai dar inicijuoti įstatyme jo sumažinimą nėra jokio reikalo. O naujai parinktiems teisėjams jau būtų pritaikytos kitos nuostatos. Tokiu būdu mes nepažeistume Konstitucinio Teismo nuostatų.

Ir dar vienas dalykas. Vyriausybės projekte nebuvo išskirtas Lietuvos bankas dėl vienos paprastos priežasties, nes Lietuvos bankas nėra biudžeto išlaikoma institucija. Lietuvos bankas – centrinis šalies bankas, jis gyvena pagal savo uždirbtas pajamas, nuo pelno moka mokesčius valstybės biudžetui. Taigi Lietuvos banko pirmininko, pavaduotojų ir valdybos narių pareigybės neturėtų atsirasti šioje lentelėje, nes tai nėra valstybės biudžeto išlaikomos pareigybės. Aš manyčiau, kad reikėtų vėl grįžti prie Vyriausybės projekto ir šitą eilutę eliminuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvome sutarę, laikas normaliai svarstyti šiam klausimui baigėsi. Skelbiama svarstymo pertrauka. Po pertraukos, galbūt ateinantį ketvirtadienį, jau bus spėtas parengti ir kitas teisininkų (sakau šnekamąja kalba) atlyginimų įstatymo projektas. Galėtume tada daugiau laiko paskirti ir susitarti dėl pataisų. Jų jau yra daug. Manau, kad ir Vyriausybė dar jų turės. Tai gal, kolegos, neprieštarausite tokiai išeičiai? Skelbiame projekto Nr.P-2351(4) svarstymo pertrauką. Vyriausybė jau nėra šio projekto savininkė. Jeigu ji prašys žodžio, gaus tą žodį be tarpininkų.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2520. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2521 (pateikimas)

Kolegos, rezervinis 3, rezervinis 4 klausimus, kuriuos dabar pateiks Seimo Pirmininkas, – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2520 ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2521. Pateikimas, pateikia V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas, kuris jums išdalytas, turi tikslą paskatinti du šiuolaikinės visuomenės veiklos dalykus, tai būtent kompiuterinio programavimo kūrybą kaip profesiją ir verslą ir elektroninę prekybą. Mes apie tuos dalykus jau kalbame kaip apie Ministro Pirmininko A.Kubiliaus iškeltus programinius dalykus, kalbame ir apie tai, kaip praktiškai tai Lietuvoje vyksta, kaip mums neatsilikti arba pasivyti sparčiai į priekį einančias Vakarų visuomenes. Na, ir čia yra vienas iš tokių žingsnių, siūlomų padaryti, kuris gali paskatinti ir sureguliuoti šias veiklos sritis.

Mes turbūt esame girdėję, kai kurie ir labai konkrečiai žino, kad Lietuvoje programavimas, kaip žmonių sugebėjimas ir pasirengimas tokiai veiklai, yra perspektyvus dalykas. Žinoma, daug Lietuvos gabių žmonių išvažiuoja į kitas šalis, kuriems yra pasiūloma, pastebėjus jų išsilavinimą ir sugebėjimus, gauna gerus atlyginimus, ir vyksta tas profesionalų nutekėjimas. Kai kas neišvengiama, bet kai kur mes galime ir pamėginti sudaryti patrauklias sąlygas tam verslui Lietuvoje. Ir, kaip paprastai, įstatymo leidėjas arba ir vykdomoji valdžia tam tikrą politiką daro per mokesčius. Čia yra mintis apmokestinti lengvatiniu mokesčiu, eksportuojant kompiuterines programas arba duomenų bazes, tik 5% pelno mokesčio tarifu ir kad tai gali būti daroma taip pat tiesioginiu elektroniniu būdu. Taip eksportuojant savo paslaugas ir produkciją atitinkamai ir atsiskaitoma su valstybe už gautą pelną. Aš esu gavęs, kaip ir jūs, matau, kad turi ir Teisės departamentas tam tikrų, gal nelabai didelių pastabų. Čia vienas iškeltas klausimas dėl pardavimo eksportui ir būtent dėl to atvejo, kai parduodama iš serverio, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kitoje, V.Vadapalo išvadoje iš Europos Teisės departamento irgi pageidaujama gerokai patikslinti, ar ta Lietuvos Respublikos teritorijoje turinti savo serverį įmonė yra ir Lietuvos įmonė, įsteigta Lietuvoje, ar ji gali būti bet kur įsteigta, o čia turėti tik atitinkamą įrangą eksportuoti iš Lietuvos arba per Lietuvą.

Taip pat yra pastabų dėl teisinių elektroninės prekybos aspektų, kaip jie taikomi Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kad tam tikra valstybės pagalba arba lengvatinis tarifas, traktuojamas kaip valstybės pagalba, yra nesuderinamas su bendrąja rinka. Čia mes turėtume daugiau svarstyti, analizuoti ir derinti. Bet, kaip puikiai suprantame, šiandien Lietuva nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir galbūt tuos keletą metų gali sau leisti tokį mokesčio skirtumą ir paskatinimą.

Be abejo, tai bus svarstoma ir mūsų Seimo komitetuose, kurie imsis to įstatymo nagrinėjimo, redagavimo, galbūt taip pat pasitelks ekspertus ir į savo posėdžius. Aš teikiu šį įstatymą, norėčiau, kad prasidėtų jo svarstymas. Mes turime skatinti tokius šio pobūdžio sprendimus ir įstatyminius sprendimus kaip elektroninis parašas ir panašūs jau šiandien labai reikalingi dalykai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trys klausimai jums, pone pranešėjau. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu pelno apmokestinimui taikomas principas – pelnas investicijoms neapmokestinamas, pelnas vartojimui apmokestinamas. Taikant siūlomą principą būtų pažeistas jau įgyvendinamas principas, o gana sudėtingas ir sunkus jo administravimas, kaip jis pateiktas, kažin ar būtų rezultatyvus, ypač gaminant įvairią produkciją. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad spėlioti arba numatyti, kaip jūs prognozuojate, galima turbūt ir taip, kaip jūs sakote, bet gali būti ir kitokių nuomonių. Ar tikrai būtų sunku administruoti šitą 5% apmokestinimą, skirtingai nuo dabartinių, ir ar nereikėtų vis dėlto paskatinti šitą verslą, net jeigu jo pelnas nebūtinai dedamas į investicijas? Tiesiog žmonės uždirba ir galbūt investuoja kitur – į kokią būsto statybą, šeimos reikalams ir panašiai. Čia dažniausiai bus kaip tik jauni, talentingi žmonės, kuriuos mes tuo būdu paremtume.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, dauguma mūsų žino, kokia yra pati didžiausia įmonė, kuri užsiima būtent šiuo verslu, bet mano klausimas būtų konkretus. Kadangi jūs siūlote, kad abu įstatymai įsigaliotų iš karto po priėmimo, tai yra nenurodoma jokia data, vadinasi, š.m. biudžetas neteks dalies lėšų, nes 5% padarius iš karto PVM, bus biudžeto nuostolis. Lygiai taip pat ir su juridinių asmenų pelno mokesčiu. Gal jūs, kaip pranešėjas, skaičiavote, kokios būtų sumos?

V.LANDSBERGIS. Aš iš tikrųjų neskaičiavau, kokios būtų sumos. Tokių skaičiuojančių ekspertų gali pasitelkti Seimo komitetas, kuris šį įstatymą, tikiuosi, tobulins ir rengs. Bet jūs pati sugestionuojate, jog tobulinant įstatymą jame gali atsirasti data ir redakcija, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų, kad jau kas nors nebūgštautų dėl šių metų biudžeto. Man atrodo, būtų galima manyti ir apie tai, kad tokia lengvata gali paskatinti didesnį aktyvumą, veiklą ir tos srities apyvartą. Kai aš galvoju apie tą dilemą, ar pati įmonė Lietuvos teritorijoje, ar ji dirba tik per Lietuvoje esantį serverį ir atskaitomas mokestis, tai gali atsirasti užsienio įmonių, kurios pasinaudotų tokia Lietuvos teikiama galimybe eksportuoti savo produkciją per Lietuvą, ir Lietuva gautų 5%, kurių šiaip ji jokiu būdu negauna, nes kitos valstybės įmonės tiesiai kur nors eksportuoja, ir tiek. Mūsų paskatintas gali atsirasti tam tikras reeksportas. Tai viena iš prielaidų. Aš siūlysiu, kad ir tai būtų svarstoma.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš, pritardamas jūsų pasiūlymui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kaip būtų galima sutaupyti lėšų. Šiandien kiekviena save gerbianti žinyba ar ministerija rengia savo informacinę sistemą. Tai kainuoja labai daug, nes tos sistemos dažnai būna tarpusavyje nederinamos. Ar nenorėtumėte Vyriausybei ar Seimui pasiūlyti kokio nors sprendimo, kad informacijos sistemos diegimu rūpintųsi kokia nors viena žinyba – kokia nors ministerija ar atskiras padalinys, kuris parengtų informacijos sistemą visoms žinyboms ir ministerijoms kaip vieningą informacijos Lietuvoje sistemą? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už mintis. Man malonu, kad toks pasiūlymas, kurį aš pateikiau, žadina kūrybinį mąstymą. Gali atsirasti papildomų idėjų papildomiems įstatymams arba sumanymams. Man neatrodo, kad tai yra tiesiogiai susiję dalykai, bet galbūt jūs ar kas nors parengs ir tokį pasiūlymą įdiegti vieningą, kaip sakote, informacinę sistemą. Bet ar ta informacinė sistema yra kartu programavimas ir eksportas? Man atrodo, ne tas pat. Galbūt ir susiję kuo nors, gal dar labiau skatintų. Aš dėl to neturiu aiškaus vaizdo ir negalėčiau spręsti. Bet kuriuo atveju mintis yra vertinga.

PIRMININKAS. Dėkui, pone Pirmininke. Kolegos, ar šiems pateiktiems projektams pritariame? Nėra abejonių, pritariame po pateikimo projektams Nr.P-2520 ir Nr.P-2521. Abu toliau nagrinės Biudžeto ir finansų komitetas. Esame taręsi Seniūnų sueigoje, kad jie galėtų būti svarstomi pratęstoje pavasario sesijoje liepos pradžioje. Ačiū. (Balsas salėje) Papildomas komitetas gali būti Ekonomikos komitetas, jokių problemų. Pirmininkas žiūri labai skeptiškai, tyliai dėl šio siūlymo, bet Ekonomikos komitetas – papildomas komitetas.

Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2404(2*) (priėmimas)

1-9 – Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2404(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Beinortą. Ar yra kokių baigiamųjų pastabų?

J.BEINORTAS. Ne. Jokių pasiūlymų ir pastabų nesame gavę, tiktai yra atsiliepęs Seimo Teisės departamentas. Atsiliepė taip, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, todėl kviesčiau iš karto balsuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pakeitimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Taigi kalbos dėl motyvų. Ar kas kalbėtų? A.Sysas. Ačiū, pone pranešėjau. A.Sysas kalba dėl motyvų.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija svarstė šį įstatymo projektą. Mums nejauku, kad mes kuriame įstatymą vienam asmeniui. Manau, kad Lietuvos Respublikos Prezidentą renka Lietuvos piliečiai, todėl jie ir skiria jam didesnę ar mažesnę socialinę garantiją. Mes negalime pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad svarstydami šį klausimą mes nesugebėjome išlikti objektyvūs, šiek tiek įsitraukėme į politikavimą. Tikiuosi, kad per priėmimo stadiją to bus nedaug.

Jeigu objektyviai pažiūrėtume į 1991–1999 metų situaciją, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusą, turėtume, ko gero, diskutuoti, kad reikia daugiau socialinių garantijų negu ši pensija. Jeigu kam atrodo per didelis jos dydis, tai tada reikėtų kalbėti, gal jis yra per didelis Prezidentui. Šis sulyginimas, kad tai siejama su Prezidento įstatyme numatyta pensija, jos dydžiu, man atrodo, savaime suprantamas ir logiškas. Tikiuosi, kad mes priimsime šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Man atrodo, kad apskritai yra gėda apie tokius dalykus kalbėti. Tai yra tokio lygio kabinėjimasis ar kitą žodį reikėtų surasti. Bet koks įrodinėjimas, kad šiam žmogui… mes turime paprašyti, kad jis paimtų tą pensiją, o ne tai, skirsime ar neskirsime. Tokie kabinėjimaisi parodo patį žmogų, kuris taip daro.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Galėčiau priminti, kad mes, kai priiminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą, irgi gana ilgai ir audringai ginčijomės dėl 20 straipsnio, reglamentuojančio Prezidento pensiją. Norėčiau pacituoti vieno gerbiamo mūsų kolegos, kuris tada buvo pranešėjas, tekstą: “Čia buvo siūlymų tik dėl buvusio Prezidento pensijos. Buvo siūlymų, kad ji turėtų būti nustatyta tokia, kaip ir kitų garbingų asmenų, tačiau daugelio valstybių praktikoje buvusių prezidentų pensija nustatoma speciali. Taip daroma ir šiame įstatyme. Kadangi buvo du siūlymai, turėtų būti nustatoma, ar 50% Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį, ar 70%. Aš norėčiau taip pat alternatyviai balsuoti.” Ką jūs manote – alternatyvus balsavimas rezultatai tokie: 34 balsuotojai manė, kad pensiją turėtų sudaryti 70% atlyginimo, prieš – 38. Apsispręsta skirti 50%.

Tada kalbėjome apie dydį, šiandien kalbame apie paties Prezidento algą, kuriai ir jūs, kolega Sysai, ir aš pritarėme, kad ji turi būti lentelėje prie 20 padalos. Manyčiau, jog mes abu suprantame, kad reikia taupyti valstybės lėšas, kai kalbame apie valstybės lėšas institucijai. Šiuo atveju kalbame apie pirmą asmenį, taigi sutinkame, kad jos turi būti pamatuotos. Kai kalbame apie asmens atitikimą arba de facto buvimą pirmuoju asmeniu, tai čia reikia išmanyti istoriją. Aš palaikau šį mūsų įstatymo projektą ir visus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Galiu prisidėti prie to jau pasakyto apgailestavimo, kad kai kam labai sunku išlikti elementariai padoriam.

Dabar noru pasakyti, kad kalbama ne apie asmenį ir ne apie asmenybę, o kalbama apie pareigybę. Jeigu taip susiklostė, kad šias pareigas ėjo vienas asmuo, tai čia yra istorijos dalykas. Galėjo būti keli. Žinoma, gal kai kam labai skaudu, kad būtent toks asmuo ėjo tas pareigas, o ne kitoks, bet tai vėl yra liūdnas faktas, prieš kurį visos partijos yra bejėgės. Istorijos nepakeisi. Todėl aš siūlau išlikti padoriems ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą. Kai kas gauna paskutinius nurodymus telefonu… Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame.

Už – 46, prieš – 2, susilaikė 13. Kolegos, Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2402(4*) (priėmimas)

Nr.P-2402(4) variantas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kiek aš turiu informacijos po svarstymo, pataisų jokių negauta, išskyrus kelias Teisės departamento pastabas, kurios yra, sakyčiau, grynai redakcinio pobūdžio. Visos jos adresuotos teikiamo priimti projekto 3 straipsniui. Porą žodžių dėl tų Teisės departamento…

PIRMININKAS. Tai tada prie 3 straipsnio, pone Antanai.

A.N.STASIŠKIS. Prašau.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis taip pat priimamas. 3 straipsnis, pone pranešėjau.

A.N.STASIŠKIS. Taip, dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Pirmoji pastaba dėl 2 dalies formuluotės. Manyčiau, kad pastaba nepagrįsta, ir išvada, kad nuostata nevisiškai aiški, manau, taip pat nepagrįsta, nes perskaičius įdėmiai nuostata yra pakankamai aiški ir negali būti suprasta kaip nors kitaip. Aš sutinku, gal ji galėtų būti stilingesnė, grakštesnė, bet, manau, ji yra pakankamai aiški, todėl nereikėtų kreipti dėmesio į šitą pastabą.

Taip pat ir dėl tos pačios 2 dalies kitos pastabos, kad svarstytina nuostata, kodėl nereikia išmokėti tų valstybinių pensijų… nukentėjusių asmenų už tą laikotarpį, kuris buvo mokamas nuo nutraukimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo, už tą laikotarpį. Man atrodo, keista tai girdėti iš teisininkų, nes, kiek aš žinau, Konstitucinio Teismo sprendimai neturi atgalinio veikimo galios. Jie negali veikti atgaline data. Jis įsigalioja tik po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo, o kaip iki to vyko, tai jis neatkuria tos padėties. Todėl čia yra visiškai nekorektiškas samprotavimas.

Dabar kita pastaba dėl to paties straipsnio 3 dalies. Aš sakyčiau, čia yra grynai stiliaus dalykas. Čia pasakyta tokia gana kanceliarine kalba, kad “pensijų mokėjimas neatnaujinamas”, galima būtų pasakyti “pensijos nemokamos”, ir viskas aišku, bet aš manyčiau, kad tai galėtų padaryti kalbininkai, nes turinys visiškai nesikeičia.

Dėl trečios pastabos 3 straipsnio 4 dalyje, aš manyčiau, galima sutikti, nes įsigaliojus šiam įstatymui šie žodžiai tikrai yra pertekliniai, jie visiškai nekeičia to punkto dalies turinio ir sakinys gali prasidėti nuo žodžių “Valstybinio socialinio draudimo fondo” ir t.t. Aš siūlyčiau palikti šitą grynai kalbinę korektūrą mūsų redaktoriams, ir pritarti 3 straipsniui.

PIRMININKAS. Ir priimat pastabą dėl 3 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius “įsigaliojus šiam įstatymui”, ar ne?

A.N.STASIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimam bendruoju sutarimu. Ar dar kas kalbėtų dėl viso įstatymo? Ačiū, pone pranešėjau. S.Burbienė – prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas buvo parengtas tam, kad atsižvelgtume į Konstitucinio Teismo nutarimus. Tačiau, mano įsitikinimu, į tuos nutarimus yra neatsižvelgta, problema lieka ta pati, ir galimas daiktas, kad po kiek laiko vėl reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atvirai pasakius, aš nežinau, ar tai geriausias problemos sprendimas. Todėl aš galiu tik pasisakyti prieš tokio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Kreipiuosi į visą mūsų Seimą ir noriu pakviesti pritarti tam, kas jau seniai turėjo būti padaryta. O dėl ponios S.Burbienės pasakymo ir dėl Konstitucinio Teismo, tai jūs tai galėsite padaryti naujoje kadencijoje.

PIRMININKAS. Kad jau taip ir išeitų… A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip, aš irgi turiu paprieštarauti kolegei S.Burbienei, nes iš tikrųjų yra tiksliai įvertintos Konstitucinio Teismo pastabos dėl buvusio įstatymo teksto, ir visos tos pastabos preciziškai, sakyčiau, įrašytos. Jeigu kolegės netenkina politinis vertinimas, tai yra visiškai kitas dalykas, apie tai turbūt galima kalbėti atskiromis pataisomis arba atskiromis iniciatyvomis ir jas svarstyti. Galbūt reikėtų nebuvusiems represinių struktūrų darbuotojams, kurie engė savo tautiečius ir savo krašto žmones, nemokėti nukentėjusių asmenų pensijų, galbūt juos apdovanoti specialiais ordinais ar kuo nors kitu, tai yra politiniai dalykai. Tai niekuo nesusiję su Konstitucinio Teismo sprendimu. Konstitucinio Teismo pastabos yra įvertintos tiksliai ir tikrai atliktas tas darbas, kuris turėjo būti padarytas gerokai anksčiau.

PIRMININKAS. Dar kartą kviečiu registruotis. Balsuosime dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Pradedame balsuoti.

Už – 44, prieš – 10, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji, tęsiame posėdį. Dar turime šiek tiek laiko.

Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas Nr.P-2564* (pateikimas)

Rezervinis 5 projektas Nr.P-2564 – Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas. Šį projektą pateikia Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, esame išklausę Radijo ir televizijos komisijos pirmininko J.Liniausko 1999 metų komisijos veiklos ataskaitą bei atsakymus į klausimus. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat svarstė komisijos veiklos ataskaitą ir jai pritarė. Šių svarstymų pagrindu parengtas jūsų, gerbiamieji kolegos, dėmesiui teikiamas Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas. Jame yra trys straipsniai, kuriais, pirma, siūloma pritarti komisijos praėjusių metų veiklai.

Antra. Atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybė iki šiol nėra įgyvendinusi analogiško praėjusių metų Seimo nutarimo dviejų nuostatų. Tai yra iki šiol nėra įkūrusi, tiksliau, nebaigusi kurti Ryšių reguliavimo tarnybos (tai turėjo būti padaryta iki šių metų pradžios) ir nesuteikusi Radijo ir televizijos komisijos veiklai būtinų patalpų.

Trečiuoju nutarimo projekto punktu Radijo ir televizijos komisija raginama iki šių metų pabaigos parengti telekomunikacijų plėtros strateginį planą. Tokią pareigą, tiesa, ne vien tik Radijo ir televizijos komisijai, bet ir Ryšių reguliavimo tarnybai skiria Telekomunikacijų įstatymas.

Teisės departamentas esmingesnių priekaištų, išskyrus siūlymą nurodyti praėjusių metų Seimo nutarimo numerį ir oficialaus paskelbimo šaltinį, neturi. Į šį siūlymą, žinoma, būtina atsižvelgti. Kolega J.Listavičius savo pastabą tikslino, siūlydamas 3 nutarimo punkte po žodžių “parengti telekomunikacijų plėtros strateginį planą” parašyti žodžius “ir jo finansinį pagrindimą”. Aš manau, kad gal toks patikslinimas ir priimtinas, nes plano rengėjai gali būti to nenumatę. Manyčiau, kad tam tikrai galima būtų be didelės išlygos pritarti. Todėl kviečiu, gerbiamieji kolegos, ilgai neatidėliojant pritarti pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektui po pateikimo ir, matyt, dar šiandien galėtume jį priimti, kaip numatyta mūsų šios dienos darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, R.Kupčinskas nori jūsų paklausti.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl 3 straipsnio. Telekomunikacijų plėtros strateginiame plane turbūt būtų numatyta ir radijo komunikacijų plėtra, aš taip manau. Nes radijo programos gana populiarios tarp Lietuvos gyventojų.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad telekomunikacijų sąvoka ir Telekomunikacijų įstatyme, ir Visuomenės informavimo įstatymo projekte vartojama tokia prasme, kad apima ne tik televizijos, bet ir radijo veiklą.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar galime pritarti pateiktam dokumentui? Pritariame po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektui. Po pateikimo, kolegos, gal galėtume šį nutarimą dabar priimti? Tiesiog Seniūnų sueigoje yra pasitarta, kad nėra jokių problemų. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieštaraujama ir niekas ypatingos skubos nesiūlo, mūsų korektiški susitarimai eina šuniui ant uodegos dėl K.Skrebio replikos. Taigi baigiame svarstyti šį klausimą. Pateikimas įvyko, priėmimas, ko gero, kitą ketvirtadienį, gal tada sutarsime dėl priėmimo. Laikomės, kolega, laikomės. Taigi pritarta po pateikimo projektui Nr.P-2564. Ketvirtadienį mėginsime svarstyti, o galbūt ir priimsime. Ačiū.

Seimo rezoliucijos “Dėl nedarbo Lietuvoje“ projektas Nr.P-2482(3) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar turime kelias minutes laiko. Kad palengvintume darbotvarkę, gal galėtume dabar kalbėti dėl Seimo rezoliucijos “Dėl nedarbo Lietuvoje” projekto. Darbo grupė, kuriai priklausė įvairių frakcijų narių, pateikė suderintą, kiek aš žinau, projektą. Jeigu jūs neprieštarautumėt, tai būtų rezervinis aštuntasis klausimas. Galėtume dabar susitarti. Ačiū. Kviečiu į tribūną I.Šiaulienę, redakcinės komisijos pirmininkę, iniciatorę. Taigi kokia dabar būklė?

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip informavo posėdžio pirmininkas, buvo sudaryta redakcinė komisija rezoliucijos dėl nedarbo Lietuvoje naujai redakcijai parengti. Ji buvo sudaryta atstovavimo visoms frakcijoms principu. Bendru sutarimu, pritariant visiems komisijos nariams, rezoliucija prieš savaitę buvo įregistruota ir šiandien jums yra pateikta.

Ši rezoliucija apima penkis punktus ir jos įvadinė dalis skamba taip: “Lietuvos Respublikos Seimas, išnagrinėjęs esamą situaciją darbo rinkoje, pripažįsta, kad nedarbas šalyje didėja ir įveikti šią tendenciją galima tiktai skatinant krašto ekonomikos augimą, todėl siūlo”. Pirmasis įsipareigojimas yra skiriamas mums patiems, Seimui, kad šioje Seimo sesijoje svarstytume ir priimtume naujus Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymų projektus. Antras punktas, Vyriausybė siūlo atlikti ir pateikti Seimui valstybinių įmonių privatizavimo antrajame etape socialinių-ekonominių pasekmių analizę bei įtaką darbo rinkai; šioje Seimo sesijoje surengti Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų kaip Turto fondo dėl darbo vietų pokyčio privatizuojant valstybės turtą bei Lietuvos eksporto plėtros agentūros dėl užsienio investicijų paieškos, kitų institucijų veiklos bei Strateginio planavimo komiteto ataskaitos klausymą apie verslo sąlygų gerinimą, ekonominio auginimo skatinimą, užimtumo didinimą rengiant programas ir priemones bei formuojant 2001–2003 metų biudžetą.

Ketvirta. Vyriausybei parengti ir iki rugsėjo 10 dienos pateikti Seimui naujų darbo vietų kūrimo skatinimo programą, nacionalinės, socialinės-ekonominės plėtros planą ir regioninės plėtros projektus.

Penkta. Garantuoti, kad įplaukos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių įstatyme, skiriamos draudimui nuo nedarbo ir pervedamos užimtumo fondui prioritetine tvarka, būtų skiriamos didelio nedarbo lygio rajonams.

Noriu pasakyti, kad 1 ir 4 punktuose minimos priemonės faktiškai yra parengtos, jos turi ateiti į Seimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Taigi 186 straipsnis dabar galioja – redakcinė komisija paskelbė suredaguotą tekstą. Naujų siūlymų mes nelabai galėtume dabar priimti. Aš tiktai klausiu dėl J.Dunauskaitės pataisos. Ji buvo pakankamai nekonkreti, kaip jūs ją įvertinote ir ar niekas dabar nereikalaus balsuoti dėl J.Dunauskaitės pasiūlymo?

I.ŠIAULIENĖ. Mes turėjome. Kai buvo svarstoma rezoliucija apskritai dėl nedarbo, kai buvo svarstoma posėdyje nedarbo problema Lietuvoje. Iš esmės ji neprieštarauja mūsų preambulei.

PIRMININKAS. Tik jūs sukonkretinote?

I.ŠIAULIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime susitarti dėl šios rezoliucijos ir ją priimti? Kitu keliu, kolegos… Mes dirbame grynai pagal Statutą, daugiau siūlymų nėra. Jeigu yra kokių nors formuluojamų siūlymų, mes Seime turime tartis, ar tuos pasiūlymus svarstysime. O kol kas aš teikiu kalbėti dėl motyvų. J.Beinortas. Ačiū, ponia pranešėja.

J.BEINORTAS. Tiesiog turėčiau atkreipti dėmesį, kad mes sudarę komisiją dirbome bent tris kartus prie redakcinio teksto. Manyčiau, tas tekstas, kuris dabar pateiktas, yra subalansuotas. Subalansuotas ta prasme, kad iš tikrųjų žinome, kokie darbai yra rengiami Vyriausybėje, ir galbūt, sakyčiau, daugiau užsirašoma pačiam Seimui, ką reikia išklausyti. Aš manau, kad labai švelni ši rezoliucija, tačiau iš tikrųjų turime suprasti aktualijas. 5 straipsnyje apie konkrečią aktualiją kalbama. Aš siūlyčiau, kad pritartume rezoliucijai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius norėtų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, ką duotų tokia rezoliucija ir kaip ją reikėtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, dėl 2 straipsnio – “Analizė ir įtaka darbo rinkai”. Tai gal mėnulio įtaka darbo rinkai? Tai būtų šiek tiek konkrečiau. Dabar Vyriausybės klausymas. Ką reiškia, kad klausymas būtų vykdomas ir juo labiau formuojant 2001–2003 metų biudžetą? Su kuo valgyti tokią rezoliucijos nuostatą? Dabar Užimtumo fondas. Lyg ir kalbama, kad fondų nebus. Dabar aukšto nedarbo lygio rajonas. Kur ta matuoklė? Konkrečiai, kaip mes ją įgyvendinsime, ar mes tam priimam rezoliuciją, kad ji būtų priimta? Todėl aš tokiai rezoliucijai jokiu būdu negaliu pritarti ir siūlau ją atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl nedarbo Lietuvoje”. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad dabar priimtume Seimo rezoliuciją “Dėl nedarbo Lietuvoje”.

37 – už, 1 – prieš, susilaikė 5. Rezoliucija yra priimta. Replika po balsavimo. J.Beinorto replika.

J.BEINORTAS. Tiesiog norėjau patikslinti. Kolega J.Listavičius, sakydamas, kad nebus fondų, vis dėlto turėtų būti tikslus. Tos išmokos, kurios yra aktyviam arba pasyviam nedarbui vienaip ar kitaip mažinti, yra iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Tai yra jo nustatyta dalis. Toje rezoliucijoje kalbama apie tos dalies pervedimą laiku į darbo biržas ir į tas vietas, kur yra pats didžiausias nedarbas. Jokių grasinimų apie tų fondų panaikinimą čia nereikia įžiūrėti, nes ir jūs pats, kolega Listavičiau, tokių siūlymų dar nesate pateikęs.

PIRMININKAS. Replika. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš noriu būti tikslus, kad čia iš šio, atsiprašau, muilo burbulo tik tiek naudos ir bus, nes jokio kontrolės mato čia nėra. Jokio, sakykim, atsparos taško čia nėra. Iš tuščio – į tuščią. Aišku, ką turėsim. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, 185 straipsnio 3 dalis: “Kiti Seimo nariai savo pasiūlymus raštu perduoda redakcinei komisijai”. Baigiame, kolegos, rytinį posėdį.