LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO
PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas - sukurti reklamos reguliavimo bei reglamentavimo teisines prielaidas ir tuo remiantis geriau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas: “Valstybė gina vartotojo interesus”, “Įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”.
Rengiant įstatymo projektą, vienas iš svarbiausių uždavinių buvo suderinti nacionalines reklamos teisės normas su šią sritį reguliuojančiais ES teisės aktais. Parengtas įstatymo projektas atitinka šių ES Tarybos direktyvų nuostatas, susijusias su reklamos naudojimu:
1) Tarybos 1984 09 10 direktyvą 84/450/EEC “Dėl valstybių narių įstatymų reglamentų ir administracinių veiksmų nuostatų, susijusių su klaidinančia reklama, derinimo”;
2) Tarybos 1989 10 03 direktyvą 89/552/EEC “Dėl tam tikrų nuostatų, esančių valstybių narių įstatymuose, reglamentuose ar administraciniuose veiksmuose, kurie susiję su televizijos transliavimo veiklos reglamentavimu, koordinavimo”;
3) Tarybos 1978 12 18 direktyvą 79/112/EEC “Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui parduoti skirtų maisto produktų žymėjimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo”;
4) Europos Parlamento ir Tarybos 1997 06 20 direktyvą 97/36/EC, papildančią Tarybos 1989 10 03 direktyvą 89/552/EEC;
5) Europos Parlamento ir Tarybos 1997 10 06 direktyvą 97/55/EC, papildančią direktyvą 84/450/EEC dėl klaidinančios reklamos, įtraukiant lyginamąją reklamą.
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, Reklamos įstatymo projektas iš esmės atitinka ES direktyvų reikalavimus.
Šis įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.332 priimtos Lietuvos Respublikos įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką programos sudėtinė dalis.
2. Reklamos naudojimo teisinio reguliavimo dabartinė padėtis
Šiuo metu galiojantys teisės aktai reklamos naudojimą reguliuoja tik kai kuriais aspektais arba reguliuoja tik kai kurių prekių reklamą.
Nuostatų, reglamentuojančių reklamos draudimus ar reikalavimus, yra Alkoholio kontrolės įstatyme, Tabako kontrolės įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme.
Šiuose teisės aktuose neatsispindi daugelis minėtose ES direktyvose nustatytų reikalavimų. Be to, praktika rodo, kad esamos reklamos naudojimo reguliavimo priemonės, jos kontrolės mechanizmas yra nepakankamas, neužkerta kelio vartotojų klaidinimui ir kitiems jų teisių pažeidimams, nesąžiningai konkurencijai. Reklama dažnai yra neetiška, klaidinanti. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo kompanijos “Gallup International”, Tarptautinės reklamos asociacijos ir UAB BĮ “Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenys rodo, kad, 53 % Lietuvos gyventojų nuomone, reklamuojami produktai nėra tokie, kokių tikisi pirkėjai. 71 % respondentų mano, kad reklama turi būti kontroliuojama valstybės ar vartotojų organizacijų. Taip pat gyventojai nepasitiki reklamuotojų savikontrole.
Galiojančios teisės normos neapima visų klaidinančios reklamos atvejų ir nesudaro galimybių užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai bei apginti vartotojų teises, dėl klaidinančios reklamos gali būti sužlugdyta įmonių veikla.
3. Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai
Parengtame įstatymo projekte pateikti reklamos, klaidinančios reklamos, lyginamosios reklamos, paslėptos reklamos, reklaminės veiklos subjektų, reklamos vartotojo, reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ir kitų reklamos teisiniam reguliavimui būtinų sąvokų apibrėžimai.
Įstatymo projektas nustato reklamos principus ir bendruosius reklamos turinio reikalavimus, taip pat reikalavimus reklamos perdavimo priemonėms, nustato reklamos kontrolės institucijas ir jų įgaliojimus, reglamentuoja atsakomybės už Reklamos įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.
Teisiniam reklamos reguliavimui labai svarbu tiksliai apibrėžti jos sąvoką. Siekiant reklamos apibrėžimą suderinti su ES direktyvoje 84/450 EEC pateikta jos samprata, įstatymo projekte pateiktame apibrėžime akcentuojamas reklamos davėjo ekonominio intereso (materialinės naudos) aspektas, t.y. prekių ar paslaugų pardavimo skatinimas.
Reklamos kontrolei labai svarbi klaidinančios reklamos samprata. Projekte pateiktas klaidinančios reklamos apibrėžimas visiškai sutampa su ES direktyvoje 84/450/EEC pateiktu jos apibrėžimu. Projekto 5 straipsnio “Klaidinanti reklama” nuostatos sudaro sąlygas sukurti efektyvų įstatymo pažeidimų, susijusių su klaidinančios reklamos vartojimu, kontrolės mechanizmą.
Esminis reklamos naudojimo reikalavimas yra jos atpažįstamumas. Šiuo metu Lietuvoje nereglamentuota labai sunkiai kontroliuojama paslėpta reklama, todėl pastebima daug su ja susijusių pažeidimų. Įstatymo projekte pateikta paslėptos reklamos sąvoka apibrėžiama iš esmės taip pat, kaip ES direktyvoje 89/552/EEC. Pateikto projekto 8 straipsnio nuostatomis siekiama užkirsti kelią paslėptos reklamos naudojimui.
Viena iš palyginti sudėtingų ir Europos Sąjungoje tik pastaraisiais metais pradėtų reguliuoti reklamos sričių yra lyginamoji reklama. Pateiktame projekte (6 straipsnis) šios reklamos apibrėžimas ir jos reglamentavimas atitinka ES direktyvą 97/36/EC.
Labai svarbus reikalavimas, kad reklama būtų padori, etiška, atitiktų mūsų visuomenės moralės principus. Šiuos principus įgyvendinančios projekto 4 straipsnio nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Įstatymo projekte siūlomas reklamos televizijos programose reglamentavimas, išskyrus jos laiko ribojimą, atitinka ES direktyvų 79/552/EEC ir 97/36/EC bei Europos Tarybos konvencijos “Televizija be sienų” reikalavimus. Kiek liberalesniu reklamai skirto laiko ribojimu siekiama sudaryti sąlygas plėtoti palyginti nedidelę mūsų šalies televizijos reklamos rinką, skatinti komercinę televiziją, kurti visuomenei aktualias ir svarbias laidas. Pažymėtina, kad minėtos ES direktyvos numato valstybėms narėms teisę nusistatyti kitokius reklamos laiko reikalavimus laidoms, kurios skirtos tik savo šalies auditorijai, o konvencija “Televizija be sienų” reglamentuoja tik tas programas, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai gali priimti kitos šalys.
Specifiniai reikalavimai atskirų prekių bei paslaugų reklamai yra specialių įstatymų reguliavimo objektas. Todėl projekto 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiti įstatymai gali reglamentuoti papildomus, o atskirais atvejais ir kitus reklamos naudojimo reikalavimus bei draudimus. Atsižvelgiant į esamą situaciją, projekte nustatyti papildomi maisto produktų, sveikatos priežiūros paslaugų ir ginklų reklamos reikalavimai. Tai padaryta todėl, kad šių su žmonių sveikata bei gyvybe susijusių prekių (paslaugų) reklama iki šiol visai nereglamentuojama.
Įstatymo projekte nurodytos reklamą kontroliuojančios institucijos ir aiškiai apibrėžtos jų funkcijos. Į išorinės reklamos reglamentavimą turėtų būti įtrauktos ir savivaldos vykdomosios institucijos. Tačiau joms siūloma pavesti tik išorinės reklamos įrengimo (bet ne turinio) kontrolę. Kad būtų užtikrinti vienodi reikalavimai visų savivaldybių teritorijose, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų parengti šios reklamos įrengimo tipines taisykles.
Valstybinį reklamos reguliavimą tikslinga derinti su reklamos verslo subjektų vykdomu savireguliavimu. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, savanoriška reklamos kontrolė, kurią atlieka reklaminės veiklos subjektų įsteigtos institucijos, neretai padeda išvengti būtinybės imtis administracinių ar teisinių veiksmų, todėl įstatymo projekte yra nuostata, kad valstybės ir savivaldos vykdomosios institucijos, atlikdamos reklamos naudojimo kontrolę, bendradarbiauja su reklamos savireguliacijos institucijomis, bei apibrėžtas tokių institucijų statusas.
Projekte nustatyta atsakomybės už reklamos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka. Nurodytos konkrečios baudos reklaminės veiklos subjektams už klaidinančios, lyginamosios, įstatymų uždraustos ir neteisėtos reklamos naudojimą bei kitus šio įstatymo reikalavimų pažeidimus, taip pat pažeidimų nagrinėjimo tvarka, terminai bei atsakomybės už padarytus pažeidimus lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Projekte taip pat nustatyta, kad reklamos kontrolės institucijos baudas už Reklamos įstatymo pažeidimus skiria tik tuo atveju, jei nesilaikoma įpareigojimo reklamą nutraukti. Tais atvejais, kai reklamuojamos įstatymo uždraustos ar neteisėtos veiklos, įstatymo uždraustos prekės ar paslaugos, taip pat kai nevykdomi Konkurencijos tarybos ar Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nurodymai, pažeidimai laikomi piktybiniais ir bauda skiriama be įspėjimo.
Atsižvelgiant į visa tai, galima teigti, kad Reklamos įstatymo projekto priėmimas suformuotų reklamos naudojimo teisinę bazę, sukurtų efektyvų jos reguliavimo mechanizmą, leidžiantį užkirsti kelią reklaminėje veikloje pasitaikantiems neigiamiems reiškiniams.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma.
5. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai aktai
Priėmus įstatymą, Vyriausybės įgaliotos institucijos turėtų parengti Išorinės reklamos tipines taisykles bei prireikus kitus teisės aktus.
6. Įstatymo projekto rengimas, jo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Reklamos įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr.519 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių”, taip pat Lietuvos Respublikos Nacionalinę Acquis priėmimo programą bei Nacionalinę teisės harmonizavimo darbų programą.
Darbo grupė, rengdama įstatymo projektą, pirmiausia rėmėsi reklamos naudojimą reguliuojančiais ES teisės aktais, t.y. minėtomis ES Tarybos direktyvomis, Europos Tarybos konvencija “Televizija be sienų” (1989 05 05), Europos Komisijos 1991 05 14 direktyva 91/321/EEB “Dėl maisto produktų, skirtų kūdikių specialiam maitinimui”. Be to, buvo išnagrinėta ir atsižvelgta į Tarptautinių prekybos rūmų 1973 metais priimtą ir 1987 metais patikslintą Tarptautinį reklamos kodeksą, daugelio Europos ir kitų šalių reklamos teisinio reguliavimo praktiką.
Su įstatymo projektu susipažino ir pastabas bei pasiūlymus pateikė:
1. PHARE projekto “Lietuvos pagrindinių komercinių įstatymų modernizavimas” ekspertai: p. I.H.Taylor (Škotija), p. C.B.Henriksen (Danija) ir p.H. Gading (Vokietija);
2. Teisės aktų harmonizavimo su Europos teise komisija ”Pramonė ir prekyba pramonės gaminiais”;
3. Lietuvos pramonininkų konfederacija;
4. Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius.
Reklamos įstatymo projektas buvo apsvarstytas ir jam pritarta 1998 m. vasario 28 d. įvykusiame Teisės aktų harmonizavimo su Europos teise komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę pareiškė minėti PHARE ekspertai.
Taip pat Reklamos įstatymo projektas buvo teigiamai įvertintas dvišalės teisės peržiūros sesijos (Screening) “Vartotojų ir sveikatos apsauga”, vykusios 1999 m. gegužės 5 d. Briuselyje, metu. Į joje gautas pastabas dėl reklamos apibrėžimo ir klaidinančios reklamos straipsnio patikslinimo atsižvelgta.
Rengiant Reklamos įstatymo projektą įvertinti Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus pateikti pasiūlymai.
7. Įstatymo projekto autoriai
Reklamos įstatymo projektą parengė darbo grupė:
1) Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos katedros profesorius Arvydas Pajuodis (grupės vadovas);
2) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos narys Arnoldas Klimas;
3) teisininkas Arūnas Raišutis;
4) Valstybinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas visuomenės sveikatos strategijai Vytautas Silickas.
8. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminis įstatymo projekto žodis yra “reklama”.
Priėmus įstatymą, būtina jį skelbti anglų kalba.
Ūkio ministras V.Milaknis