Keturiasdešimt septintasis (482) posėdis
2000 m. birželio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Norėdamas pritarti labai aktyviam kai kurių kolegų juokui, aš kviečiu pradėti šios dienos posėdį. Niekas dėl to neprieštarauja. Posėdį pradedam. Kolegos, mes sakėme, kad galbūt šiandien grįšime prie Kaimo rėmimo strategijos, bet, matyt, tai turėsime atlikti antradienį.

SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr.P-2507(2) (svarstymas)

Registruojamės ir pradedame svarstyti pirmąjį popietės klausimą – SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo projektą Nr.P-2507(3). Registruojamės ir tuojau užsiregistravus į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto įgaliotąjį pranešėją kolegą S.Pečeliūną. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Posėdžiauja 52 Seimo nariai. Tribūnoje S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, kaip jūs atsimenate, Seimo Pirmininko iniciatyva buvo pritarta po pateikimo idėjai turėti tokį mūsų valstybės įstatymą. Kaip žinote, yra įvykęs referendumas, kuris įpareigojo tiek mus, tiek mūsų Vyriausybę rūpintis tais reikalais. Per tuos praėjusius metus buvo kai kas padaryta, bet, kaip ir tada buvo kalbėta, manome, kad reikia pastūmėti tuos reikalus į priekį. Tekstas, kurį jūs turite, palyginti su pirminiu tekstu (jis susilaukė daug kritikos, abejonių, patikslinimų ir kitų dalykų), pasikeitė iš esmės, todėl kalbėti apie tas ankstesnes pastabas dabar tiesiog neverta. Mes jas visas komiteto darbo grupėje įvertinome. Aš tik užsiminsiu apie kelias, gautas paskutiniu momentu. Mes dar vakar jas analizavome. Tai buvo pono J.Listavičiaus pataisos, mes į jas atsižvelgėme iš dalies. Tai, kas tiko pagal naująją įstatymo struktūrą, buvo priimta, o tai, kas iškrito ir ką galės padaryti Vyriausybė remdamasi šiuo įstatymu… nenorėjome perkrauti įstatymo įvairiom smulkmenom ir imtis ne Seimo funkcijų.

Tiek galėčiau pasakyti trumpai. Jūs tekstą turite, gal tik pasakyčiau kelis žodžius, kad į priekį sudėjome visus mūsų, Rusijos ir tarptautinius argumentus, kodėl mes esame teisūs ir šio dalyko turime reikalauti. Aiškiai apibrėžėme tuos laikotarpius, už kuriuos turėtume ieškoti žalos atlyginimo, tiksliai, su datomis surašėme prievoles Lietuvos Vyriausybei, ką ir kada ji turėtų atlikti, ir apibrėžėme vieną truputį smulkesnį reikalą, tai deportuotų asmenų grįžimo tėvynėn fondą.

Tai ir visa, ką sudėjome į šį įstatymą. Manome, to pakanka, kad reikalai pajudėtų iš mirties taško. Principinis dalykas yra tas, kad Vyriausybė pagaliau sudarytų specialią derybų su Rusijos Federacija delegaciją dėl žalos atlyginimo. Medžiagos jai, kaip matote, per tuos metus valstybė jau yra sukaupusi pakankamai daug. Ateina metas ją apibendrinti, susisteminti ir pradėti šį atsakingą ir seniai mūsų piliečių mums paskirtą įpareigojimą. Mums – turiu omeny mūsų valstybę. Ačiū už dėmesį. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Klausiu, kas kalbės papildomai Užsienio reikalų komiteto vardu? Seimo narys A.Ažubalis – komiteto pirmininkas. Daugiau papildomų komitetų nebuvo, ar ne?

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas formalizuos ir konkretizuos 1992 m. birželio 14 d. visuotiniu Lietuvos Respublikos piliečių balsavimu (referendumu) įtvirtintą nuostatą dėl buvusios SSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos jurisdikcijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir padarytos žalos, kuri turėtų būti atlyginta Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei. Taigi šis įstatymo projektas padės Vyriausybei nuosekliai ir nustatyta tvarka pradėti praktiškai įgyvendinti referendumo nuostatą. Šis įstatymas bus referendumo rezultatų vykdymo įrankis.

Kalbant apie tarpvalstybinių santykių pablogėjimą, aš manau, kad tokios baimės yra be pagrindo, nes santykius tarp valstybių blogina nutylėjimai, dviprasmybės ir neaiškumai. Kartu šis įstatymas yra ir konkreti Lietuvos žmonių valios išraiška, jos vykdymas.

Tiek aš norėjau pasakyti, bet dar galiu pridėti, kad balsavimo rezultatai mūsų komitete buvo 8 už, 2 – prieš ir 2 susilaikę. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmajame projekte (ir mūsų komitetas į tai atsižvelgė)… reikia, kad būtų tiksliai įvardyta ir įrašyta 1992 m. birželio 14 d. nuostata, tai yra dėl (cituoju): “ buvusios SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos” ir kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala. Šiuo metu įstatymo projekte yra parašyta taip: “1992 m. birželio 14 d. visuotiniu Lietuvos Respublikos piliečių balsavimu referendume dėl Rusijos kariuomenės išvedimo”. Taigi Teisės departamentas ir mūsų komitetas mano, kad turi būti įrašyta tiksli referendumo nuostata. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar kas reikalautų balsuoti dėl to, kad pritartume po svarstymo komiteto siūlomam variantui? Ar reikalausite balsuoti? A.Katkus už.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad šio įstatymo projektas buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kaip minėjo, ir balsavimo rezultatai buvo tokie: 11 – už, niekas nesusilaikė ir nieko nebuvo prieš. Buvo atsižvelgta, kaip minėjo pranešėjas, į visus pasiūlymus, todėl aš kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien mes svarstome projektą, labai besiskiriantį nuo mūsų komitete svarstyto projekto. Sakysime, aname projekte buvo siūloma pirmiausia padidinti tarifus kariniams kroviniams, kurie vežami į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šių dalykų neliko. Nebuvo kalbama apie delegaciją, darbo programas ir panašiai, buvo tiktai abstraktus siūlymas visoms ateities vyriausybėms tvarkyti šį klausimą. Manau, mūsų padėtis yra gana kebli, nes dokumentas yra iš esmės pasikeitęs.

Aš noriu paklausti valdančiosios koalicijos. Kodėl, sakysime, tik lapkričio 1 d., kai jau bus naujasis Seimas, mes norime pakviesti kitą pusę derėtis? Kodėl to neatsitiko, pavyzdžiui, 1997 m. vasario 1 d. ar kovo 1 d.? Gal kas nors galėtų atsakyti? Čia Seimo Pirmininkas, mačiau, yra. Gal galėtų pakomentuoti? Juk valdančioji koalicija žino, kad yra referendumo rezultatas. Tai yra teisinis dokumentas ir ši koalicija nieko nepadarė. Tai kodėl nieko nepadarė? Tai kodėl dabar kitai koalicijai yra daroma tokia dovana? O gal čia lauknešėlis Prezidentui prieš jo vizitą į Maskvą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kalbos dėl motyvų jau nėra egzaminas ar klausimų-atsakymų vakaras. Ar reikalaujate balsuoti? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto teikiamam SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kolegos, ar pritartume šiam įstatymui, ką tik aptartam po svarstymo? Tiksliau, ar pritartume tokiam variantui, kurį siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kurio nuosavybė dabar yra šis projektas?

55 – už, prieš – 2, susilaikė 7. Kolegos, pritarta po svarstymo ir komiteto variantui. Ar J.Listavičius dar teikia savo variantą? J.Listavičius savo variantą, kolegos, atsiima. Taigi svarstymas eina į pabaigą, bet aš dar suteikiu žodį Pirmininkui V.Landsbergiui. Prašom, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodė, kad viskas yra pakankamai aišku, bet kadangi ponui P.Gyliui neaišku ir jis mano pavardę paminėjo klausdamas, kodėl tai nebuvo pateikta 1997 metų pradžioje, aš galiu labai paprastai pasakyti: todėl, kad ponas P.Gylys ir jo partija, ir jo valdančioji dauguma, ir Vyriausybė, ir Prezidentas nieko nepadarė tuo klausimu per savo kadencijos laikotarpį. Nevykdė referendumo įpareigojimo. O mes nenorime, kad šis Seimas baigtų savo kadenciją su tokiu analogišku priekaištu, kad ir šis Seimas nepadarė. Šis Seimas turi padaryti. Be to, dalykai pribręsta. Mes matome, kad dabar sutampa tiesiog laikas, kai Vokietija apsisprendė mokėti kompensacijas žmonėms, kurie patyrė žalą dėl Vokietijos okupacijos. Mes visada laikėmės to principo, kad abu totalitarizmai, abi okupacijos yra nusikalstamos ir žala turi būti fiksuota. Kaip paskui, kai priimsim įstatymą su ta žala tvarkysis vyriausybės, institucijos, svarbu, kad tai būtų įstatyme užfiksuota. Kaip Vokietija pripažįsta savo kaltę, taip ir Rusija turi pripažinti. O jeigu niekas nesiūlo pripažinti, niekas nekelia klausimo, tai neteisybė lieka amžinai. Pabandykim, kad neteisybės būtų mažiau.

PIRMININKAS. Kada priimam, pone Pirmininke, šį įstatymą?

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau priimti kitam posėdyje, antradienį.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, svarstymas baigtas. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo "Dėl Vokietijos kompensacijų Lietuvos piliečiams gavimo mechanizmo" projektas Nr.P-2613. Seimo rezoliucijos “Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms" projektas Nr.P-2614 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

2-2 – projektas Nr.P-2613 – Seimo nutarimo “Dėl Vokietijos kompensacijų Lietuvos piliečiams gavimo mechanizmo” projektas. Jeigu jūs neprieštarautumėte, kolegos ir pone Pirmininke, gal kartu galėtų būti pateikiamas ir jūsų rezoliucijos “Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms” projektas Nr.P-2614? Kolegos, ar galėtume bendrai pateikti šiuos abu dokumentus, o paskui, žinoma, svarstymas ir pritarimas pagal procedūras šiek tiek išsiskirtų? Dėkui.

Pone Pirmininke, aš kviečiu jus į tribūną pateikti dokumentus Nr.P-2613 ir Nr.P-2614. Jie abu susiję ir atsakymai dėl jų gali būti bendri. Mano nuomone, taip tiesiog sutaupytume laiko. Aš turiu, pone Pirmininke. Gal sutiktumėte pateikti tuos abu dokumentus, atsakyti į klausimus dėl jų abiejų, o paskui jau svarstome, kaip reikia? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, yra teikiami dokumentai, kurie, be abejo, galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu jų būtų reikėję. Kokių nors, matyt, reikėjo ir anksčiau, bet mes, mūsų valstybės įstaigos, neturėjo arba pakankamos informacijos, arba pakankamo atkaklumo reikalauti informacijos, nes į vieną kitą paklausimą nebuvo gauta aiškaus atsakymo, kaip vyksta pats procesas rengiantis išmokėti Vokietijos kompensacijas. Mes šiomis dienomis, užvakar, vakar, sužinojome, kad šiame Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybiniame reikale nėra įkurta reikiama institucija, panaši į tą, kokios yra įkurtos šitam klausimui reguliuoti tarp Lietuvos ir Lenkijos, tarp Lietuvos ir Čekijos, sakysim, Vokietijos Lietuvos ateities fondas. Tai būtų analogiška čekų kartu su Vokietija įkurtai institucijai. Tai būtų institucija, kuri rinktų paraiškas nukentėjusių piliečių, kuriems Vokietija pripažino priklausomą kompensaciją už jų patirtą žalą ar už buvimą kalėjimuose ir lageriuose. Kaip jūs galbūt jau žinote, pagal įstatymo projektą, kuris dar nepatvirtintas, bet pagal įstatymo projektą tiems, kurie kentėjo ypač blogomis sąlygomis arba ir sveikatą prarado, numatoma išmokėti vienkartinę 15 tūkst. markių išmoką, o tiems, kurie buvo išvežti priverstiniams darbams, tokių iš Lietuvos buvo nemažai išvežta žmonių į Vokietiją, vokiečiai juos vadina “darbo vergais” arba “priverčiamuoju”, arba “vergų darbu”, – 5 tūkst. markių, pateikus dokumentaciją ir viską sutvarkius. Taigi Lietuvoje turi būti institucija, kuri tą darytų ir padarytų tvarkingai iki galo.

Na, tiesą sakant, mums šiek tiek trūksta laiko, nes Vokietijos Bundestage įstatymo projektas jau yra pateiktas. Mes norime turėti sprendimus čia ir kad iš karto būtų įgaliota kuri nors Lietuvos institucija veikti pati, būti adresu, būti centru, kuris kaupia tas žinias. Pagal nutarimo projekto siūlymą tai būtų pavedama atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Aš manau, kad ir kitos organizacijos, be abejo, prisijungs. Galbūt galima būtų į protokolą įrašyti ir ką nors dar, pavyzdžiui, Geto kalinių sąjungą, tai būtų reikšminga, bet čia mes turime instituciją, kuri yra pačios valstybės įsteigta. Ją tinka įrašyti į šį tiesioginį oficialų dokumentą numatant, kad galbūt kartu su Vokietija bus įsteigta ir partneriška abiejų šalių organizacija. Minčių šiuo klausimu turi Bundestago ir Baltijos valstybių draugystės grupės pirmininkas Goranas von Štetenas, mes su juo apie tai kalbėjom, bet kadangi laiko yra nedaug, kol viskas bus suderinta, kol mes galėsim pateikti projektą, kad nebūtų prarastas laikas, aš teikiu šį pasiūlymą, kad, Seimui priėmus šį nutarimą, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras galėtų nors ir rytoj paskelbti žmonėms, kad čia yra tas adresas, kuriuo reikia kreiptis, kuriame kaupiamos paraiškos ir kuris jas perduos Vokietijos fondui “Atmintis, atsakomybė ir ateitis”. Tas fondas irgi turi būti dar įsteigtas, kai bus priimtas įstatymas, bet viskas parengta. Mes ne po to turėtume rūpintis, o jau iš karto turėti savo instituciją.

Štai yra nutarimo 1 punktas, kurį aš komentavau. Projekte įrašyta tokia perspektyva, kad jeigu suderinsime, tai gali įsitraukti Vokietijos Bundestago, Vokietijos-Baltijos parlamentinė grupė. Jie yra savarankiška institucija ir gali tai daryti. Žinoma, tam, kad ta veikla iš tikrųjų būtų garantuota tuoj pat, Vyriausybė galbūt galėtų paskirti šiek tiek lėšų Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atidaryti tokį biurą susirašinėjimams, kontaktams ir panašiems dalykams. Tai yra nutarimo turinys, o greta to yra pateiktas ir rezoliucijos projektas, kurios esmė yra Seimo atsiliepimas į Vokietijos iniciatyvą, tai yra teisingumo siekimas. Be abejo, mes turime atsiliepti ir tiktai pritarti, kad šiuo metu tas teisingumas suprantamas iš tikrųjų išsamiau, ne vien tiktai atžvilgiu tų, kurie buvo nužudyti ar kurie buvo getuose, ar koncentracijos lageriuose, bet taip pat ir atžvilgiu tų, kurie buvo išvežti priverčiamiesiems darbams ar į priverčiamojo darbo stovyklas, ar tiesiog į įmones, į dvarus. Iš Lietuvos yra turbūt apie porą tūkstančių žmonių, kaip mane informavo, kurie buvo tokiose vietose. Mes tokiu būdu sudarome pagrindą ir jiems kreiptis tų kompensacijų. Rezoliucijos pabaigoje yra nuostata, kad tai yra dalykai Lietuvos-Vokietijos valstybinių santykių srityje, nes mums atstovauti (šiuo atveju net čia pat ateina klausimas ir Austrijos išmokėjimo kompensacijų) prisistato ir pretenduoja kaimyninės Rytų šalies atstovai, kurie sako, mes atstovaujame Lietuvai. Kai ten nėra mūsų atstovų, kurie vietoje užprotestuotų, kartais ir pasidaro maišatis. To visiškai neturi būti, kad per trečiąją valstybę, šiuo atveju per Rusiją, tie pinigai eitų, nes vieną kartą tokia klaida buvo padaryta. 1992 metais Vokietija pripažino šią klaidą. Deja, dabar ji beveik kartojasi. Mes norime, kad to nebūtų.

PIRMININKAS. Dėkui, pone Pirmininke. Dėl šių dviejų dokumentų nori paklausti šeši Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, nutarimo 3 dalyje po žodžių “skirti lėšų”, ar nebūtų tikslinga įrašyti žodžius “o 2001 metams numatyti finansavimą”, nes, matyt, nebus jau toks trumpalaikis nutarimas? O rezoliucijos 2 pastraipoje yra žodžiai “pasiryžimą išlyginti skriaudą ir neteisybę”. Dėl žodžio “išlyginti”. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū už pastabas dėl tos redakcinės kalbinės pastabos ar atitaisyti skriaudą, ar išlyginti, užgydyti skriaudą. Čia galima įvairiai pasakyti. Aš manau, kad stilistai pasakys, kaip čia reikia neabejotinai suredaguoti, ir problemos nebus.

Dabar dėl to, kad siūloma skirti lėšų, o ateityje garantuoti per biudžetą, aš manau, kad tai kaip ir savaime suprantama. Juk dabar pradedant šį dalyką, jis nenutrūks. Tiktai galbūt kitiems metams tai bus ne Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, o galbūt atsiras Lietuvos-Vokietijos koks nors fondas, kaip ir su kitomis valstybėmis. Gal nebūtina užbėgti į priekį. Jūsų pastaba iš esmės labai teisinga, nes turės būti finansuojama, bet galbūt nebūtinai bus tas pats adresas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš turiu du klausimus ir vieną informaciją. Pradėsiu nuo jos. Noriu jus informuoti, nes kai kas čia klaidina ir jus, ir visuomenę, kad mūsų Vyriausybė nekovojo prieš tą tvarką, kuri buvo nustatyta skirstant 1 mlrd. Vokietijos markių, taip pat ir mūsų žmonėms, ir galvojo, kad tie žmonės turėjo atsiimti per Maskvą. Aš asmeniškai esu daug padėjęs tam jėgų ir tai rodo derybiniai protokolai. Tai yra informacija.

Pirmas klausimas, kodėl ši Vyriausybė, ši koalicija nieko nepadarė, kad pakeistų anksčiau egzistavusią tvarką? Ar būdamas čia kancleris G.Šrioderis garantavo, kad istorija nepasikartos ir kad mūsų nukentėję žmonės gaus tuos pinigus per Vilniaus institucijas, o ne kokių nors kitų šalių sostines?

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jūs davėte dvi svarbias informacijas ir dėl kanclerio garantavimo. Jeigu tai yra vieša ir jeigu tai yra kur nors fiksuota, čia tikrai labai svarbus dalykas, argumentas. Gal jūs man…

P.GYLYS. Aš klausiu, Seimo…

V.LANDSBERGIS. Jūs neteigiate, jūs klausiate?

P.GYLYS. Aš jūsų klausiu, nes jūs tuo klausimu kalbėjote.

V.LANDSBERGIS. Jūs klausiate. Tada aš informuosiu, kaip buvo. Man iškėlus šį klausimą, kancleris G.Šrioderis, pakreipė reikalą į grafą (…), kuris yra kuratorius ir rūpintojas visos šios problemos sprendimo iš Vokietijos pusės. Jis buvo delegacijos narys. Galbūt dėl to jis buvo delegacijos narys, aš to nežinau. Toliau vyko pokalbis su juo ir aiškinimasis, kokia yra stadija ir ką mes dabar galime arba negalime padaryti, kad pakeistume tą klaidingą kryptį, kuri yra atsiradusi. Vėl, matyt, Maskva pasisiūlė, argumentavo tuo, kad jie turi archyvinės medžiagos. Čia be jokios logikos, nes archyvinės medžiagos ir kiti gali turėti, o jeigu iš Lietuvos yra pagrobta kokia nors archyvinė medžiaga, pirmiausia turėtų būti grąžinta į Lietuvą. Vienu žodžiu, tie argumentai kur nors egzistavo mums nežinant, už mūsų nugaros, dabar mes dedame pastangas atitaisyti. Jau esu parašęs laiškų tuo klausimu ir šie dokumentai, kurie čia pateikiami, taip pat yra dalis tų pastangų, kad mes atsistotume į mums prideramą vietą kaip suvereni valstybė. Tiesioginės diskusijos su Bundestago kancleriu G.Šrioderiu tuo klausimu nebuvo, nors jis čia pat viską girdėjo ir, be abejo, atsimena. Galbūt tai bus reikšminga toliau sprendžiant šį klausimą.

Kas buvo daroma iki šiol? Buvo. Tą medžiagą galbūt reikia surinkti. Nenoriu čia dabar informuoti, gal bus progų paklausti Užsienio reikalų ministerijos. Ambasadorius Namavičius veikė ta kryptimi, aš esu veikęs, esu rašęs laiškų, o iš Užsienio reikalų ministerijos irgi buvo klausiama, ir gana seniai, bet ji negavo atsakymo. Dabar dalykai pradėjo eiti labai greitai. Dar nevisiškai aišku, kurios pusės yra… Matyt, ir iš Vokietijos pusės buvo neatsakymo į laiškus arba nesikreipimo į savo istorines aukas, kaip šiuo atžvilgiu Lietuva yra viena iš nacistinės Vokietijos aukų. Turbūt galėjo būti kreipimasis ir iš Vokietijos pusės, ne tiktai paliekant Lietuvai viskuo rūpintis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Ačiū, Pirmininke. Aš išgirdau atsakymą dėl jūsų pokalbio su kancleriu turinio. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti. Vis dėlto tuo laikotarpiu nuo 1996 metų ir dar anksčiau, kai tikrai daug žmonių kreipdavosi ir man teko kai kuriuose procesuose dėl kompensavimo dalyvauti ir pan., buvo priimtas vienoks ar kitoks nutarimas suteikti 2 mln. Vokietijos markių paramą statant pas mus namus, profilaktoriumą. Dabar lankantis mūsų delegacijai Vokietijoje ir susitikime su Socialistų frakcijos atstovais paklausėme, ką jie mano dėl šio naujo fondo 10 milijardų markių. Jie pasakė, kad šitas klausimas baigtas ir išspręstas pasikeitus tarpvalstybinėmis notomis. Aš domėjausi šiuo klausimu anksčiau ir niekada negirdėjau apie tokį pasikeitimą notomis ir kad šis klausimas būtų išspręstas. Ar jums yra kas nors apie tai žinoma?

V.LANDSBERGIS. Kiek aš žinau, tiek galiu ir pasakyti. 1992 metais aš buvau iškėlęs šį klausimą baigiantis Atkuriamojo Seimo kadencijai diplomatiniais kanalais, kai dar nebuvo numatomas joks Vokietijos fondas, tiesiog pagal faktą, kaip sakoma, bylos kėlimas pagal faktą. Tada gavau atsakymą, kad Vokietijos Vyriausybė nenorėtų viešai diskutuoti arba svarstyti ir teikti kompensacijas, nes ji mano, kad yra atsiskaičiusi su Sovietų Sąjunga ir panašiai. Aš daugiau negalėjau tuo dalyku užsiimti, nes buvo rinkimai ir pasikeitė valdžia. Tuo, matyt, užsiiminėjo Vyriausybė, kurioje ponas P.Gylys buvo užsienio reikalų ministras. Kiek užsiiminėjo, tai tęsėsi gana ilgai, detales gali pateikti archyvai arba liudininkai. Aš tik esu susidūręs su keistu faktu, galiu pasakyti, koks tai buvo faktas. Į mane prieš porą metų kreipėsi žmogus tuo klausimu: kaip ten iš tikrųjų yra, nes jis kreipėsi į Seimo narį A.Sakalą, o Seimo narys A.Sakalas jam parašė, kad V.Landsbergis atsisakė tų kompensacijų. Aš to taip nepalikau, aš parašiau tam žmogui, kad tai yra melas.

Jeigu kas nors atsisakė kompensacijų, tai buvo kur kas vėliau. Atsisakymo forma buvo pasikeitimas laiškais, priimant tuos 2 milijardus markių kaip paramą ar pašalpą, iš kurių pusė buvo skirta ligoninėms, o kita pusė – senelių namų statybai Veisiejuose. Aš nesiimu vertinti, būčiau turbūt nepataręs priimti tokia forma kompensacijų už karo nuostolius, ir dar įrašant laiškuose tokį sakinį, kuris panašus į Lietuvos pretenzijų atsisakymą. Tačiau aš nemanau, kad tai yra galutinai varžantis laiškas, nes kiekvienas pilietis galėjo bet kada kreiptis ir į tarptautinius teismus, ir į Vokietijos Vyriausybę. Tai nebuvo lengva, bet žinau, žmonės kreipėsi tiesiai, ieškodami teisingumo dėl jų nužudytų artimųjų arba tėvų, ir negaudavo labai palankių arba greitų atsakymų. Tačiau kelias yra atviras, ir niekas negalėjo gauti tokio oficialaus atsakymo, kad už tave kas nors kokioje nors Lietuvos ministerijoje atsisakė tavo teisių. Aš manau, kad tas argumentas, kurį jums pasakė Vokietijos socialdemokratai per susitikimą, nėra nei tvirtas, nei galutinis, nors kažkoks nevykęs sakinys viename diplomatiniame laiške ir yra. O ar laišką parašęs koks nors žemo rango pareigūnas turėjo Vyriausybės įgaliojimą, ar buvo Vyriausybės nutarimas, įgaliojantis pasirašyti tokį laišką, aš nežinau, bet abejoju, man atrodo, turbūt nebuvo. Jeigu kas nors mums keltų tokius klausimus, tai mes turėtume ką nagrinėti ir atstatyti. Mums visiškai nereikia dabar varžytis ginti savo žmonių teises, žmonių, kurie nukentėjo dėl Vokietijos okupacijos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E.Zingeris. Kolegos, prašome taupyti laiką.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, į pono R.Dagio klausimą jūs atsakėte. Šis mūsų dokumentas turi šimteriopai daugiau įgaliojimų denonsuojant arba atsisakant žemo rango valdininkų nesėkmių, išmetant tas nesėkmes į šiukšlių dėžę, nes šiame mūsų dokumente kalbama, kad iš vienos pusės Lietuva, iš kitos – Vokietija, skatinamos geros valios, tęsia savo santykius. Ačiū Dievui, kad iš tų dviejų pusių, kurios mus okupavo, viena Vokietija priėmė istorinio teisingumo atkūrimo formulę ir ją vykdė. 50 sovietinės okupacijos metų mes buvome apeiti, už mus kažkas imdavo pinigus 50 metų, iki 1990 metų, ir dar 10 metų po to nori tuos pinigus imti.

PIRMININKAS. Kolega, prašom klausti.

E.ZINGERIS. Atsiprašau, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti, tuoj prasidės Vyriausybės valanda.

E.ZINGERIS. Man teko vakar kalbėti su Bundestago kancleriu ir tiesiai iškelti šį klausimą. Aš manau, kad mes galime suformuluoti klausimą taip. Kai kurie mūsų oponentai sako, kad šie žingsniai veikia mūsų dviejų šalių santykius. Ar toks žingsnis turi įtakos dviejų civilizuotų valstybių santykiams? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Aš įsitikinęs, kad teisingumo siekimas ir jo pasiekimas tiktai gerina valstybių santykius, neišspręstų klausimų išsprendimas normalizuoja santykius. Tai susiję su panašiais klausimais su Rusija ir Vokietija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visiškai pritariu, kad bus labai gerai, jeigu mes įvardinsime instituciją, kuri rinks mūsų piliečių pareiškimus, kad tos institucijos pavadinimą mes galėtume perduoti Vokietijos Vyriausybei. Tačiau man nelabai kiltų ranka pritarti antrajam sakiniui, kur kalbama apie Vokietijos Bundestago parlamentinę grupę. Yra parlamentinė grupė, ji iki šiol yra labai daug padėjusi mūsų piliečiams, nukentėjusiems nuo nacizmo persekiojimo. Turėdamas omeny ir žinodamas jų geranoriškumą, manyčiau, apskritai netikslinga ją minėti šiame kontekste.

V.LANDSBERGIS. Šis sakinys atspindi mano pokalbį su baronu V. fon Štetenu vakar.

A.RAČAS. Aš bijau, kad mes nepablogintume jam padėties.

V.LANDSBERGIS. Na, čia ji nėra įvardijama, bet mes tiesiog žinome, kad yra tokia mums draugiška grupė, kuri iki šiol yra daug padėjusi, tačiau daugiau labdaros forma, rinkdama pinigus ir šelpdama žmones, nukentėjusius nuo Vokietijos okupacijos. Tai yra žmonės, kurie absoliučiai supranta tą atsakomybę, ir kol Vokietijos Vyriausybė nejudėjo, jie patys stengėsi tai daryti savo iniciatyva. Tai nėra atsitiktinis dalykas, kodėl paminėta ta grupė, nes ji tai jau darė. Be to, aš girdėjau pasiūlymą, kad galbūt jie galėtų tą daryti. Todėl čia įrašyta su išlyga, kad gali būti arba visa funkcija, arba iš dalies Lietuvoje gali būti genocido ir rezistencijos tyrimo centras, o Vokietijoje ta grupė būtų kaip partnerė. Tai priklausys nuo to, ar tai tinka Vokietijai pagal įstatymus, pagal taisykles. Todėl yra įrašyta su išlyga. Sakinys “Vokietijos pusei sutinkant ir jos įstatymams leidžiant” yra tas pat, jei mes pasakytume, jeigu Vokietija sutiktų ir jos įstatymai leistų, tai galėtų būti taip, jeigu sutiktų Vokietija ir šita parlamentinė grupė. Tačiau čia yra toks lakoniškesnis dokumentinis pasakymas – sutinkant ir leidžiant gali būti visa arba iš dalies perduota. Aš nenorėčiau to išbraukti. Ar jūs siūlote išbraukti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, atsakymai baigti. Nutarimo projektas – prieš mūsų akis. Ar pritariame jam po pateikimo? Pritariame po pateikimo projektui…

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau…

PIRMININKAS. …bendruoju sutarimu. Pritariame bendruoju sutarimu po pateikimo nutarimo projektui Nr.P-2613. Kolegos, rezoliucijai pritarimo dabar nereikia. Gal galėtume, kolegos, pradėti diskutuoti dėl šių dokumentų ir šiandien juos priimti? Pone Pirmininke?

V.LANDSBERGIS. Aš tikrai būčiau patenkintas, jeigu Seimas sutiktų priimti.

PIRMININKAS. Rezoliuciją pagal Statutą mes galime šiandien priimti, o dėl Seimo nutarimo reikia susitarimo arba jūsų teikimo, pone Pirmininke, ypatingos skubos tvarka.

V.LANDSBERGIS. Taip, aš norėčiau rezoliucijos, nes iš karto būtų galima ją versti į vokiečių kalbą ir siųsti ten, kur aš jau esu siuntęs laiškų.

PIRMININKAS. Gerai.

V.LANDSBERGIS. O nutarimą, jeigu Seimas sutiktų, jis vakar užregistruotas, galbūt galėtume priimti. Čia turbūt daug ko…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi bendrasis sutarimas yra, ar ne, dėl Seimo nutarimo? Mes dabar pradėsime priėmimą. Taip pat ir rezoliucijos. Dabar diskusija dėl rezoliucijos ir nutarimo. Kas norėtų kalbėti dėl šių dokumentų, aš kviečiu žymėtis kompiuteryje. Daugiau nėra norinčių kalbėti? Nėra daugiau norinčių kalbėti. Suteikiu žodį E.Zingeriui. Pone Pirmininke. Kviesčiau visus norinčius kalbėti į tribūną, bet jeigu jie kalba iš savo vietų, aš tuo labai džiaugiuosi. Jungiu E.Zingerio kompiuterį. Bendroji diskusija dėl abiejų dokumentų.

E.ZINGERIS. Aš manau, priežastis, dėl kurios mes turime priimti šiandien, yra labai aiški: Bundestage 13 d. bus antrasis svarstymas, o birželio 21 d. paskutinysis, todėl mes privalome tai padaryti šiandien, kad mūsų pozicija būtų tvirtesnė. Pasiūlytas būdas yra būtinas. Aš kviečiu visus kolegas suteikti galimybių mūsų diplomatams, kurie, ko gero, padarė klaidų… bet turėtų galimybių, turėtų tam tikrą teisinę bazę, t.y. mūsų Seimo suteiktą bazę. Antras, mažesnis punktas – mano, Lietuvos žydų, tauta ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Aš būčiau dėkingas, jeigu Geto kalinių sąjunga būtų viena iš tų organizacijų, kurios būtų mūsų bendrame laive kalbantis su Federacine Vokietija. Trečias punktas, pats svarbiausias, mes nepaminėjome, kad mes turime padėkoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios iškėlė ši klausimą. Ši šalis ir Vokietija inteligentiškai, nesipjaudamos, kaip dvi civilizuotos šalys išreikalavo 10 mlrd. markių žmonėms, išvežtiems priverstiniams darbams. Taigi mes turime atkurtą teisingumą, kai ponas Aizenštatas atstovauja ne tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bet iš esmės ir visai Vidurio Europai, 100 tūkst. išvežtų žmonių, įvairių tautybių – ir žydų, ir daugiausia ne žydų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš irgi pritariu, gerbiamieji kolegos, kad laikas mus labai spaudžia. Mes turime suspėti Vokietijos Bundestagui pareikšti savo poziciją, nors ji yra šiek tiek pavėluota. Geriau vėliau negu niekad. Aš taip pat noriu sustoti ties nutarimo 2 punktu. Vis dėlto, mano nuomone, mano žiniom, pavesti arba iš dalies pavesti atlikti funkcijas parlamentinei struktūrai, žinant, kad ta parlamentinė struktūra neturi lėšų, ką iliustruoja, sakykim, ir 3 nutarimo punktas, kuriame yra siūloma skirti lėšų Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad jis galėtų pradėti nurodyti tą veiklą... Taigi aš manau, kad mes, palikdami šį 2 punktą, šią grupę statome į gana keblią padėtį, nes darbas bus grynai praktinis, o ne politinis. Kitas dalykas, kad ši grupė susitikinės, visokeriopai prisidės savo politiniu svoriu, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją ir nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš iš principo pritariu tai idėjai ir tai nutarimo minčiai. Aš manau, kad nereikia gaišinti laiko. Kuo greičiau, tuo geriau, jau ir taip daug laiko praleidome, todėl aš pritarčiau, kad šis nutarimas ir rezoliucija būtų priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Iš tikrųjų pritariu, kad tas nutarimas būtų šiandien priimtas ir rytoj išsiųstas į Bundestagą. Dar kartą kreipiuosi į Pirmininką, prašydamas atsisakyti antrojo punkto, ir kaip parlamentinės ryšių su Vokietija grupės pirmininkas įsipareigoju paprašyti parlamentinės grupės, jog paremtų šio mūsų nutarimo įgyvendinimą. Aš maniau, tai būtų korektiškiau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Pritariu šiam nutarimo projektui, nes nemažai žmonių kreipėsi dėl to. Priėmus rezoliuciją, manau, reikalai pajudės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi visuotinis nutarimo ir rezoliucijos palaikymas. Aš kviečiu į tribūną iniciatorių V.Landsbergį. Galutinis tekstas yra prieš mūsų akis. Reikėtų susitarti dėl 2 punkto galbūt be kokių balsavimų, o šiaip dėl nutarimo daugiau pastabų nebūtų.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ačiū už geranoriškas ir dalykiškas pastabas. Iš tikrųjų jūs mane įtikinote. Aš sutinku atsisakyti 2 punkto, pernumeruoti 3 į 2, o su Vokietijos – Baltijos parlamentine grupe mes tą klausimą, matyt, tęsime laiškais. Tiek, kiek jie patys apsispręs. Šiuo metu avansu to nutarime neminime.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Vokietijos kompensacijų Lietuvos piliečiams gavimo mechanizmo” priėmimas. Ar kas dar kalbėtų dėl jo?

V.LANDSBERGIS. Aš tik norėčiau pridurti, kad gal į protokolą mes įrašykime tai, jog sprendžiant tuos klausimus taip pat dalyvaus buvusi Geto kalinių sąjunga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Vokietijos kompensacijų Lietuvos piliečiams gavimo mechanizmo”. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 67, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dirbame labai sutartinai. Galbūt galėtume susitarti dėl tokio protokolinio nutarimo: sprendžiant su šiuo nutarimu susijusius klausimus pasiūlyti dalyvauti Geto kalinių sąjungai. Tokia siūlymo esmė. Gal galėtume bendruoju sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Dėkoju. Porą replikų prieš rezoliucijos tekstą. A.Ažubalis. Ar dėl vedimo tvarkos?

A.AŽUBALIS. Aš norėčiau pasakyti, kad Pirmininkas, siūlydamas į protokolinį nutarimą įtrakti Lietuvos geto kalinių organizacijas, buvo visiškai teisus, bet mes neturėtume užmiršti ir tų organizacijų, kurios irgi nukentėjo ir dabar yra susivienijusios į politinių kalinių ir tremtinių organizacijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Be abejonės, yra labai gražu, kad Seimas taip vieningai balsuoja, kai reikalaujama, jog būtų atlyginta okupacijos metais Vokietijos padaryta žala. Deja, tokios vienybės nėra, kai reikalaujama, jog Lietuvai būtų atlyginta per 50 Rusijos okupacijos metų padaryta žala. Manau, reikėtų turėti tokią pačią poziciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu informuoti, kad 1990 metais iš tiesų buvo svarstomas klausimas dėl Vokietijos kompensacijų. Vokiečiai siūlė šias pinigines kompensacijas teikti per Maskvą. Mums tai buvo nepriimtina, Aukščiausioji Taryba negalėjo su tuo sutikti. Kadangi tuo metu Aukščiausiajai Tarybai didelės įtakos turėjo tuometinis Pirmininkas, galiu tik pasakyti, kad mano atsakymuose į laiškus gal buvo netiksli formuluotė – reikėjo rašyti, jog Aukščiausiajai Tarybai, o ne Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Tai visas paaiškinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau truputį pakilti nuo tokių labai svarbių laikraščių tekstų.

Gerbiamieji kolegos, Seimo rezoliucija dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms. Ar galėtume šią rezoliuciją dabar priimti be pataisų, gerbiamieji kolegos? Pone Pirmininke, aš kviečiu į tribūną. Didelių redakcinių patikslinimų, pataisų nėra.

V.LANDSBERGIS. Aš, žinoma, laukiu, gal bus kokių jūsų pasiūlymų dėl teksto, bet pats turiu vieną mintį – truputį pratęsti paskutinį sakinį: “nepavedamas trečiosioms valstybėms iš buvusios SSRS”, nes visą laiką tai per Baltarusiją, tai per Rusiją ir kažkur vokiškuose dokumentuose tai dabar egzistuoja, kad bus mokama per Rusiją ir Baltarusiją. Aną kartą Baltijos valstybės taip pat buvo išdalintos lyg ir globoti Sandraugos valstybėms iš buvusios SSRS. Tam, kad būtų visai aišku, apie ką kalbama, aš galvoju, gal tie žodžiai nepakenks, “nepavedama trečiosioms valstybėms iš buvusios SSRS”.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad toks patikslinimas visiškai atspindėtų dabartinę situaciją, planuojamą situaciją. Niekas nenorėtų kalbėti. E.Zingeris buvo prašęs žodžio. Kolega, ar jūs prašot žodžio? E.Zingeris pritaria. Kolegos, registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms”.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija “Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms”? Pritariantys – už.

69 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija yra priimta.

Bevariklio transporto įstatymo projektas Nr.P-2467(3*) (svarstymas)

Aš greitai kviečiu į tribūną Seimo narį J.Šimėną, dabar kalbantį telefonu, kad jis supažindintų su Bevariklio transporto įstatymo projekto svarstymo rezultatais Aplinkos apsaugos komitete. Dar turime šešias minutes. Kolegos, posėdis tęsiasi. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos. Pone Aloyzai Sakalai…

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinome, bevariklio transporto plėtra Europoje ir pasaulyje įgauna vis didesnę spartą. Lietuva šiame kontekste taip pat nori neatsilikti. Tie, kurie važinėja po Vilniaus miestą, turbūt mato Antakalnyje paženklintą pirmąją dviratininkų trasą, kuria važinėja premjeras ir dar kai kurie žmonės.

Taigi noriu pateikti Aplinkos apsaugos komitete svarstytą Bevariklio transporto įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad galutiniame variante buvo atsižvelgta į Teisės departamento, Dviratininkų bendrijos, Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastabas. Du kartus buvo svarstyta komitete ir, atrodo, nebeliko dalykų, dėl kurių reikėtų diskutuoti. Tik norėčiau papildomai pasakyti, kad siekiant įgyvendinti Bevariklio transporto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį yra pateiktas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymas, kuris nustato, jog Lietuvoje įregistruotos įmonės, gaminančios vienetines bevariklio transporto priemones bei jas remontuojančios, penkeriems metams atleidžiamos nuo pelno mokesčio dalies, gautos atliekant šiuos darbus ir teikiant paslaugas. Tai yra du kartu einantys įstatymai.

PIRMININKAS. Tai jūsų…

J.ŠIMĖNAS. Siūlau pritarti po svarstymo ir priėmimo datą skirti birželio 15 d. Kadangi jokių prieštaravimų nėra, man atrodo, turėtų būti nesudėtinga priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti K.Šavinį, jeigu jis žada kalbėti trumpai. Žinoma, jūsų laisvių varžyti negaliu, čia tiktai kolegiškas prašymas.

K.ŠAVINIS. Pagal kolegos J.Šimėno pateikimą atrodo, kad viskas labai paprasta, reikia baigti svarstyti ir priimti įstatymą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kiek čia gausu pastabų. Pirmiausia pats apibrėžimas “bevariklis transportas”, ko gero, netikslus kalbine prasme. Žmogaus raumenų jėga taip pat yra varomoji jėga, tai gal bemotoris transportas? Jeigu apibrėžime “bevariklis transportas” transportas yra laikomas žmonių važiavimo… transporto priemone, tai vėlgi abejotina. Manau, transporto sąvoka yra kur kas platesnė. Sugalvotas naujadaras “žaliakelis”, kurio techniniuose normatyvuose nėra ir labai abejotinas jo reikalingumas.

Tačiau dar man kelia nerimą, sakykim, 4 straipsnyje įrašyti privalomi visuomenei dalykai. Pirmiausia reikalavimas, kad bevariklio transporto priemonių stovėjimo vietos būtų įrengiamos prie visų visuomeninės paskirties objektų. Taip pat įpareigojama daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengti patalpas, plotus, kur turi būti laikoma tokia bevariklė transporto priemonė. Abejoju, ar tokius dalykus dėl nuosavybės galima tokiais įstatymais įpareigoti. Toliau yra (aš gal net visų nebenorėčiau vardinti) 5 straipsnyje perteklinių dalykų, 5 straipsnio…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos.

K.ŠAVINIS. 5 straipsnio 3 ir 4 dalys nieko nepasako. 6 straipsnyje iš viso kalbama apie kelių projektavimo technines sąlygas, o to įstatyme neturėtų būti. 7 straipsnyje yra vien tik eismo taisyklių reikalai, visas 8 straipsnis yra perteklinis. Vėlgi finansiniai dalykai, privalomi saugojimo aikštelėse, stovėjimo… privalomos planuoti. Tai pagal galimybę tas, kas užsako projektus, turi išreikšti savo valią, ką projektuoti, ko neprojektuoti.

Yra ir tokių gana griežtų įpareigojimų. Štai 10 straipsnyje rašoma: “Bevariklio transporto infrastruktūros plėtrą detalizuoja trejų metų apskričių bei savivaldybių programos”. Programoms sudaryti iš tiesų reikia skirti pinigų. Aš abejoju, ar tokie privalomi dalykai… Jeigu iškyla būtinybė ir pagal finansines galimybes šiandien tai galima padaryti, tai, be abejo, reikia padaryti. Manau, kad šiandien šiek tiek pažangesni žmonės tai ir daro.

Na, ir toliau einant prie įstatymo pabaigos, sakyčiau, vėlgi kelia abejonių kelių eismo taisyklių punktas, numatantis, kad teisę vairuoti turi tiktai asmuo, sulaukęs 12 metų. Aš manau, kad tokiuose takuose suaugusiam prižiūrint net ir penkiametis galėtų važiuoti.

Žodžiu, žiūrint į visą tą įstatymą peršasi išvada, kad labai rimta, gera idėja paverčiama įstatymu tam, kad suteiktų didelį politinį svorį, tačiau tas įstatymo turinys yra visai beprasmis. Ir aš ponui J.Šimėnui norėčiau pasakyti, kad į pateiktas pastabas iš dalies atsižvelgta, tačiau pačios esmės tikrai niekas nenagrinėjo.

Manau, mano kritiką kolegos labiau supras, jeigu aš pasakysiu, kad per savo gyvenimą esu suprojektavęs keliasdešimt kilometrų dviračių takų ir esu stebėjęs, kaip jais naudojamasi, ir tikrai manau, kad toks įstatymas su tokiais finansiniais įpareigojimais neturi jokios prasmės. Aš manau, kad paties įstatymo, kaip svarbaus juridinio dokumento, reikšmė tokiu beprasmiu tekstu yra labai menkinama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kalba buvo griežta. Bet gal galim pritarti po svarstymo šiam dokumentui? (Balsai salėje) Kolegos, po svarstymo. Premjeras A.Kubilius. Dviratininkai kalba. J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Iš tikrųjų taip laisvai elgtis su finansais kažin ar galima. Tą patį aš norėčiau pasakyti dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Ką nors siūlydami, mes turėtume vis dėlto šiek tiek orientuotis tuose darbuose, kurie šiandien yra daromi.

Ir kai jau siūloma įmonėse skaičiuoti pelną už atskirus darbus ir paslaugas, tada atleiskite, kuo mes baigsim. Gal reikia orientuotis į tai, kas yra ir ką būtų galima padaryti, bet kai, atsiprašau, šienaujame lankoje skersai, išilgai, kas iš to išeis? Todėl iš tikrųjų reikėtų rimtai padirbėti prie to įstatymo projekto, jeigu jis toks turėtų būti, ir tada spręsti klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Šimėnas neišsižada savo kūdikio.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl to, ką pasakė Seimo narys J.Listavičius. Jeigu iš tikrųjų nereikėtų reglamentuojančio įstatymo, tada iš viso nereikia įstatymo. Tegul stato, daro, sutvarko tas, kam priklauso, ir įstatymo nereikia. Deja, mes matydami, kad visa tai nevyksta – nei takų žymėjimas, nei infrastruktūros kūrimas, nei įmonės dviračiams remontuoti ir vienetinėms bevariklio transporto priemonėms gaminti nekuriamos, ir parengėme šį įstatymą. Todėl niekaip nesutinku su kolegos J.Listavičiaus nuomone, kad čia nieko nereikia ir pan. Turėjome tokią praktiką.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, nes negalime gražiai susitarti, kad pritartume po svarstymo Bevariklio transporto įstatymo projektui. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam dokumentui. Pastabų ir pasiūlymų nėra.

Labai atsiprašome Vyriausybės, kad šiek tiek uždelsėme. Nieko, atsiimsime daugiau minučių po 17.00 val.

Registruojamės! Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti alternatyviai – pritarti po svarstymo ar grąžinti iniciatoriams tobulinti? Pritarti po svarstymo. Kolegos, ar pritariame po svarstymo Bevariklio transporto įstatymo projektui? Pritariantys – už. Kolegos, ar pritariame po svarstymo Bevariklio transporto įstatymo projektui?

33 – už, prieš – 5, susilaikė 12. Kolegos, po svarstymo Bevariklio transporto įstatymo projektui pritarta.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2606 (pateikimas)

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui gal irgi galime po pateikimo pritarti? Laikytume, kad J.Šimėno kalba buvo pateikimas. Pritariame. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis. Svarstysime birželio 29 d. Dėkoju, kolegos.

Toliau pirmininkauja ir taip pat pirmauja Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (R.J.DAGYS). Gerbiamieji kolegos, pradėsime Vyriausybės valandą. Klausia Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Mano klausimas švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, visai neseniai, svarstant interpeliaciją jums Seime, operuodamas skaičių gausa įtikinėjote, kad jūsų vadovaujamoje ministerijoje viskas vos ne idealu, tačiau pastarųjų savaičių faktai rodo ką kita. Dėl netvarkos, anarchijos jūsų vadovaujamoje švietimo sistemoje nukentėjo matematikos, lietuvių kalbos bei fizikos egzaminus laikantys moksleiviai. Kad ir kaip būtų paradoksalu, viceministrė V.Vėbraitė tokią moksleivius traumuojančią situaciją pavadino jų grūdinimu. Ar jums neatrodo, kad po to, kas įvyko šiomis savaitėmis jūsų vadovaujamoje švietimo sistemoje, viceministrė V.Vėbraitė ir jūs turėtumėte atsistatydinti? Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau, nebuvo įjungtas mikrofonas. Prašom, ministre. Mikrofonas įjungtas, bet… Ar girdėti?

K.PLATELIS. Girdėti. Ačiū. Dėkoju ponui J.Karosui už klausimą. Iš tikrųjų jūsų tie matomi šapai artimo aky vis dėlto nėra rąstai, kaip jums atrodo, ir aš tikrai nemanau, kad sistemoje yra chaosas. Aš tikrai žinau, kad buvo pora nereikšmingų klaidelių, kurios paprasčiausiai iš užduoties buvo eliminuotos ir užduotis buvo vertinama be šių korektūros klaidų. Korektūros klaidos atsiranda todėl, kad labai mažai žmonių mato tą užduotį. Matematikos užduotį matė tiktai du žmonės. Be abejo, klaidos yra apmaudžios ir jų reikia vengti, bet tai nėra kokie nors labai dideli pažeidimai. Didelis pažeidimas buvo Marijampolėje, tačiau jis yra ištirtas ir įvertintas. Yra imtasi tam tikrų veiksmų ir tikrai didelės tragedijos nematau. Egzaminai vyksta tvarkingai ir visas tas ažiotažas, beje, trukdantis susikaupti ir moksleiviams, dažniausiai yra laužtas iš piršto. Visos tos užduotys internete yra blefas. Ten prekiaujama visiškai ne tomis užduotimis. Jeigu jums įdomu kokiomis, aš galėsiu parodyti paimtas iš interneto užduotis. Taigi nematau čia tragedijos.

J.KAROSAS. Aš norėčiau papildyti. Jums atrodo, kad nieko neįvykę?

K.PLATELIS. Taip, man atrodo, kad nieko neįvykę.

J.KAROSAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Klausimų Vyriausybei visada pakanka. Apgailestauju, kad nėra susisiekimo ministro, tačiau turėčiau klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Bemaž prieš tris mėnesius aš jums pateikiau klausimą, kad skirtingo lygio ligoninės, tarkim, Šiaulių ar Panevėžio ligoninės, turinčios licenciją kuriai nors operacijai, gauna keturis kartus mažesnį atlyginimą iš ligonių kasos negu už tai gauna universitetinės ligoninės. Aš įsivaizduoju, kad jeigu yra licencija, tai techninis aprūpinimas ir gydytojų kvalifikacija yra pakankama ir turi būti atlyginta vienodai. Jūs pažadėjote, kad tas klausimas svarstomas ir greitai bus išspręstas, o dabar mes girdime, kad Šiaulių ligoninę Visuomenės sveikatos centras perspėjo, kad sausio mėnesį operacinės bus uždarytos. Ar tai nėra viena iš tų priežasčių, kai toks finansavimas, taip mokama iš ligonių kasos? Tai ir yra tokios pabaigos rezultatas.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Jūs iškėlėte du klausimus. Pirmas klausimas dėl paslaugų detalizavimo. Aš kaip tiktai atvykau iš posėdžio, kuriame dalyvavo ir Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas daktaras Simavičius ir visi kiti Lietuvos pagrindiniai – vyriausieji gydytojai. Kaip tiktai mes ir svarstėme antrojo ir trečiojo lygio paslaugų detaliuosius planus. Juos mes pirmadienį teiksime Privalomajai sveikatos draudimo tarybai. Mes tarėmės, kokie turėtų būti tolesni veiksmai įgyvendinant tai praktikoje. Buvo nutarta, kad vis dėlto Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje bus apsvarstyta, išklausytos vyriausiųjų specialistų nuomonės dėl pateiktų projektų ir po to iki liepos 1 dienos mes lauksime iš medikų visuomenės pasiūlymų, ką reikėtų taisyti būtent tuose detaliuosiuose planuose. Tai mes publikuosime ministerijos tinklalapyje. Visi sutiko su tuo, kad tai yra pakankamas laiko tarpas, kad visi spėtų pateikti siūlymus. Tą projektą mes galėtume patobulinti dar labiau ir jau kitame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje priimti kokį nors sprendimą. Be jokios abejonės, tai sudarys sąlygas kur kas skaidresniam ir teisingesniam gydymo įstaigų finansavimui. Kaip ne kartą esu minėjęs, nebus proteguojamos universiteto ligoninės ir už tas pačias paslaugas visose gydymo įstaigose bus mokama vienodai.

Dabar apskritai dėl finansinės būklės. Esu ne kartą sakęs, kad situacija yra ypač įtempta, finansavimas yra tikrai nepakankamas ir esu viešai išreiškęs padėką gydymo įstaigų vadovams, kad didelę dalį tų sunkumų jie prisiima sau ir tuo amortizuoja tas pasekmes, kurių mes privalome išvengti, kad paslaugos būtų teikiamos ir pacientai gautų visą reikiamą pagalbą, kokią jiems reikia gauti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl policijos mokyklos steigimo Klaipėdoje. Norėčiau sužinoti, ar ji steigiama, ar jau įsteigta? Yra žinoma, kad jos steigimui yra skiriami labai dideli pinigai. Klausimas yra toks. Ar tikslinga steigti ir skirti milijonus, kurių taip trūksta, jeigu yra tokios puikios mokymo bazės kaip Teisės akademija, Kauno policijos mokykla, kurios yra pajėgios spręsti šiuos klausimus? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Jūs žinote, kad Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla nėra steigiama, nes ji yra įsteigta ir veikia. Tačiau pagal programą ji turi pakeisti statusą ir iš aukštesniosios mokyklos tapti specializuota policijos personalo rengimo mokykla. Tai yra profesinio techninio mokymo įstaiga. Jūs paminėjote Kauno policijos mokyklą, bet tokios mokyklos nėra. Tai yra po Teisės akademijos stogu esantis Policijos fakultetas, kuris turėtų rengti personalą Policijos departamentui. Kadangi Teisės akademija specializuojasi ir turi kryptį rengti universitetinio išsilavinimo specialistus, tai policijai tokio lygio specialistų tiek, kiek jų pasirengusi parengti Teisės akademija, nereikia. Policijai reikia žemesnio lygio specialistų, ne universitetinio, o daugiau gerą profesinį parengimą turinčių specialistų. Teisės akademija tokio lygio specialistų pakankamai šiandien praktikai neparengia. Todėl mes kartu su Švietimo ir mokslo ministerija esame priversti ieškoti formų, mokymo įstaigų formų, kaip mums patenkinti poreikį tokių policijos pareigūnų, kurių labiausiai reikia praktikoje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Kaip jūs esate patenkinti dabar Valstybės turto valdymo fondo vykdoma priežiūra privatizavimo proceso? Mes ne kartą esame kalbėję apie Alytaus tekstilę, kitas įmones, kur naujieji privatizavę šeimininkai nevykdo savo įsipareigojimų. Paskutinis signalas yra gautas iš Druskininkų, tiksliau, iš Večiūnų, kur privatizuojant Kauno “Drobę” Večiūnų filiale prieš privatizavimą iš darbo atleista beveik trečdalis žmonių, kurie, kaip žinote, yra susiję su šia vienintele įmone. Kiek man teko susipažinti su Turto valdymo fondo pateikta medžiaga, ten vėl aiškėja, kad sąlygos, kuriomis sutinkama privatizuoti, neatitinka tų veiksmų, kurie dabar vykdomi. Ar Vyriausybė galėtų turėti įtakos Turto valdymo fondui ir galbūt mes atskirai galėtume aptarti šį procesą ir šią susidariusią situaciją?

A.KUBILIUS. Aš turiu pasakyti, kad tikrai mes stengiamės kiek galima atidžiau stebėti privatizavimo procedūras ir stengiamės garantuoti, kad ji būtų skaidri, suprantama ir visiems aiški. Be abejo, būna ir problemų. Jeigu kalbėtume apie konkrečius reikalus, tai iš tikrųjų mes ilgai svarstėme Kauno “Drobės” privatizavimo projektą ir atkreipėme dėmesį į Večiūnų filialą, šio filialo perspektyvas. Vyriausybės pastangų dėka, kiek prisimenu, privatizavimo programoje buvo numatyta, kad šis filialas turi likti ir veikti. Tikrai negalėčiau pasakyti, kokie konkretūs veiksmai dabar yra daromi, nes, mano žiniomis, privatizavimo sutartis kol kas nepasirašyta. Ar pasirašyta? Lyg ir ne. Tas objektas dar neprivatizuotas.

J.OLEKAS. Aš patikslinsiu. Sutartis pasirašyta 18 d., o prieš tai, 8 d., valdyba priėmė sprendimą atleisti trečdalį darbuotojų. Turto valdymo institucija turėtų tokį procesą sustabdyti arba tokį sprendimą panaikinti.

A.KUBILIUS. Aš pasidomėsiu, nes dabar nežinau visų šio sandorio detalių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gaila, kad jūs neatėjote, kai pirmadienį buvote kviestas į mūsų frakcijos posėdį, nes mes bandėme tą problemą išsiaiškinti su generaliniu policijos komisaro pavaduotoju ponu V.Grigaravičiumi. Jo nuomonė yra žinoma, tačiau norėtųsi išgirsti iš pirmų lūpų. Mes dabar susiduriame su labai keista situacija, kai kelių policija patruliuoja kartu su privačiomis saugos tarnybomis. Įvyko daug incidentų, kuriuose yra nukentėję net ir policijos pareigūnai. Kiek man žinoma, galioja Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai pasakyta, kad ypač tamsiu paros metu, jeigu yra stabdoma transporto priemonė, tai matomoje vietoje, šalia kelio, turi stovėti policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis. Man pačiam teko atsidurti situacijoje, kai naktį stabdo lyg ir policininkas, bet šalia kelio stovi privačios saugos tarnybos automobilis. Kaip tokioje situacijoje privalo elgtis vairuotojas? Jeigu pažodžiui skaitytume Vyriausybės nutarimą, tai galima nestoti. Koks jūsų komentaras?

Č.K.BLAŽYS. Dėkoju. Dėl to, kad kviečiamas neatvykau į frakcijos posėdį, atsiprašau, tačiau buvo kiti planai. Manau, kad informaciją jūs gavote išsamesnę, nes į frakcijos posėdį paprašiau, kad nuvyktų žmonės, kurie tiesiogiai privalo organizuoti kaip tik šį darbą, geriausiai žinantys tą darbą. Aišku, aš ne prieš, kad ministras atsiskaitinėtų už visas tarnybas, kurios yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje, tačiau tikrai nepykite, jeigu mano atsakymai nebūna pakankamai išsamūs. Manau, kad ministras neprivalo žinoti kai kurių, jeigu taip galima sakyti, su taktika, su technologija susijusių dalykų. Tai yra grynai profesiniai reikalai, kuriuos žino kaip tik tie specialistai. Stabdymo taktika posėdyje jums turėjo būti išaiškinta kaip tik tų žmonių, kurie geriausiai žino. O ar stoti, ar nestoti, yra ne vieną kartą spaudoje išaiškinta, kokiais atvejais, ir mes dar, matyt, paprašysime, kad tai būtų išaiškinta, kokiais atvejais privalo vairuotojai stoti, o kokiais neprivalo. Jeigu nėra laikomasi tų reikalavimų, kurie leistų išvengti abejonių, ar tai policijos pareigūnai, ar tai tik apsimetę policijos pareigūnais, stoti nereikėtų jokiu būdu, tiktai apie tai reikėtų tuoj pat pranešti į artimiausią neabejotinai policijos įstaigą arba neabejotiniems policijos pareigūnams, kad buvo toks stabdymo atvejis.

Dėl bendro darbo su privačiom saugos struktūrom aš aiškinau ir atsakinėjau Vyriausybės valandoje Seime ne kartą į šį klausimą. Tai daroma ne iš gero gyvenimo. Jeigu šiandien nebūtų bendravimo su privačiomis saugos struktūromis, daug mūsų policijos patrulių iš viso negalėtų patruliuoti gatvėse. Dėl pažeidimų. Tas darbas, bendras su privačiom saugos struktūrom, nuolat kontroliuojamas, analizuojamas, ir aš tikrai jums galiu pasakyti, kad gausių, šiurkščių pažeidimų nėra užfiksuota, tai yra iš esmės tas bendravimas Policijos departamento vadovybę, jos teigimu, tenkina.

K.SKREBYS. Aš noriu vis dėlto papildyti. Yra Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai pasakyta, kad turi būti policijos automobilis. Dabar stovi privačios saugos tarnybos. Tai galima taip elgtis ar nelabai?

Č.K.BLAŽYS. Iš tiesų, kaip man pasakė iš salės, nelabai. Nėra tų visų atributų, kurie leidžia neabejoti, kad tai yra policijos pareigūnai. Paprastai tokie bendri patruliai stabdyti neturėtų. Jie išvežioja patrulius, policijos pareigūnus į maršrutus, patruliuoja maršrutuose. Visai arba labai maža apimtimi jie gali vykdyti kelių eismo saugumo funkcijas.

PIRMININKAS. Turbūt gavome išsamų atsakymą, tiktai reikės išsiaiškinti, ką reiškia žodžiai “nelabai sustoti”. Klausia Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrą, galbūt padės atsakyti ir finansų ministras. Šiuo metu gydymo įstaigas labai sujaudino, kad nuo liepos 1 d. numatoma nutraukti skolų tarpusavio užskaitymą. Šiuo metu daug kur “Sodra” yra įsiskolinusi teritorinėms ligonių kasoms, o ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigoms. Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėme praeitą savaitę sveikatos sistemos vykdomą reformą, išaiškinome trūkumus. Visi gydymo įstaigų vadovai, kurie dalyvavo, sako, jeigu nuo liepos 1 d. tai bus nutraukta, faktiškai dauguma gydymo įstaigų bankrutuos. Kaip jūs manote, ar nereikia pratęsti tą skolų užskaitymą? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes visiškai solidarizuojamės su gydymo įstaigų vadovais, nes jeigu bus nutrauktos užskaitos, ligoninės atsidurs ypatingai sudėtingoje situacijoje, jau ir taip prastas jų finansavimas turimomis lėšomis dar labiau vėluos. Be jokios abejonės, sutriks atsiskaitymai ir su tiekėjais, gali iš tikrųjų situacija tapti nebevaldoma. Mes kreipėmės į Finansų ministerija ir išsakėme tokį nerimą, konkrečiai kalbėjau su viceministru E.Žilevičium. Mūsų pozicija šiuo klausimu yra aiški ir vienareikšmė.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys… Atsiprašau, papildys atsakymą.

V.DUDĖNAS. Aš pasiteirausiu ir pasikalbėsiu su sveikatos apsaugos ministru ir viceministru E.Žilevičium tuo klausimu, jeigu bus galima. Žinoma, stengsimės.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos teigimu, apie 4 tūkst. šalies vaikų, turinčių įvairių vystymosi sutrikimų ar negalių, lankė ikimokyklines įstaigas, logopedinius darželius-lopšelius, lopšelius-darželius vaikams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, turintiems regos, klausos, intelekto raidos sutrikimų. Kiekvienų metų gegužės mėnesį peržiūrimas specialiosios paskirties įstaigų vaikų kontingentas, sudaromos vaikų grupės. Vaikų tėvai ir įstaigų vadovai bei pedagogai susirūpinę dėl tolesnio šių įstaigų funkcionavimo ir jų galimybių teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su negalia. Jie prašo skubos tvarka tvirtinti Specialiųjų ikimokyklinių ugdymo įstaigų tipinių etatų sąrašą, ko nėra padaryta dar iki dabar. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jums įteikti ne tik šį prašymą, bet ir rezoliuciją, pagal kurią gal duosite pavedimą klerkams, kuruojantiems šiuos dalykus, kad jie surengtų susitikimą su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos žmonėmis ir realiai išspręstų klausimus, kurie yra keliami šiame prašyme.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Reikės ieškoti klerkų, Vyriausybėje tokių nėra. Yra valstybės tarnautojai, taip pat yra savivaldybės tarnautojai, ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos dažniausiai būna steigiamos savivaldybių. Tai galbūt čia yra specifinės, aš tikrai nežinau tos problemos, bet jeigu jūs pateiksite tuos dokumentus, aš manau, atitinkamos ministerijos tikrai išnagrinės ir imsis visų priemonių, kad būtų išspręstos problemos.

D.P.PAUKŠTĖ. Iš anksto dėkoju.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, kada ir kaip bus kompensuojama ūkininkams už nuostolius, patirtus dėl sausros? Ypač nukentėjo Alytaus apskrities ūkininkai, jie patyrė didžiausius nuostolius Lietuvoje. Ar jau yra surinkti duomenys ir nustatyta kompensavimo tvarka?

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų tai pakankamai svarbus klausimas, ne kartą esu buvęs Alytaus apskrityje. Duomenys preliminariai yra surinkti, tvarka yra nustatyta, dabar žemės ūkio skyriai baigia tikrinti. Iš esmės mes neturėjome numatę lėšų Kaimo rėmimo fonde, nes nelaimių niekas neplanuoja. Yra numatyta mažiau negu 1 milijonas. Teiksime Vyriausybei savo pasiūlymus šiuo klausimu, ir koks bus sprendimas, tada bus ir kompensavimas. O šiaip visi duomenys yra surinkti.

A.KAŠĖTA. Gal būtų galima premjero nuomonės šiuo klausimu, ar Vyriausybė ras lėšų kompensuoti?

A.KUBILIUS. Vyriausybė gali kompensuoti tiktai kokių kitų išlaidų sąskaita, visų pirma kitų išlaidų žemės ūkiui sąskaita. Jeigu jūs nurodysite, kurias išlaidas galima būtų sumažinti, mes tikrai pasiruošę kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos patyrė žemdirbiai dėl šalnų ar dėl sausrų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo aplinkos apsaugos ministro. Daugelyje savivaldybių teritorijų bankrutavus žemės ūkio bendrovėms, taip pat ir kitose apleistose vietose, yra likę daugybė pamirštų, apleistų ir neišvalytų šachtinių šulinių. Tie šuliniai gali tapti pavojingais požeminio vandens, tai yra mūsų gyvybės šaltinio ir didžiausio Lietuvos turto, teršėjais. O šiuo metu po rinkimų naujos savivaldybės rūpinasi vien tik savo partijų politika ir absoliučiai neskiria dėmesio aplinkos apsaugai. Kai kuriose iš jų neskiriama nė vieno ekologo etato, kai kuriose yra tik vienas arba pusė. Kaip galėtų jūsų vadovaujama ministerija paveikti tokias savivaldybes arba bent įtikinti jas skirti daugiau dėmesio ekologijai ir taršos likvidavimui, kad šachtinių šulinių sutvarkymo finansavimas būtų kaip prievolė, kaip būtinumas švarinti savąją žemę? Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, ką jūs sakot, yra aktualu. Galbūt jūs kalbėdama turėjot galvoje artezinius šulinius, nes šachtiniai šuliniai daugiausia yra individualūs ir jiems, sakykim, nedarė įtakos visos tos reformos. Tačiau daugybė šulinių yra apleisti. Mes esam juos suregistravę ir pateikę savivaldybėms. Yra jų tamponavimo planai. Mes kiek galėdami darom įtaką, kad savivaldybės juos užtaisytų, jos tai daro, nes turi tam skirtus fondus. Žinoma, tai vykdoma nepakankamai greitai. Kai kur yra labai apleistų vietų. Tada mes tiesiog duodam privalomus nurodymus. Jeigu savivaldybės nurodymų nevykdo, mes jas baudžiam.

Dėl ekologų etatų. Dėl to, žinoma, mums iš tikrųjų labai liūdna, nes kiekviena nauja savivaldybė savo padalinius steigia taip, kaip jai atrodo geriausia. Mes tiktai tokiomis poveikio priemonėmis kaip ekologiniai reikalavimai galime priversti savivaldybes steigti tokius padalinius, kad jos tai vykdytų ir pamatytų, jog to negali tvarkyti joks kitas skyrius, kaip tik ekologijos skyrius. Taip trumpai galima į jūsų klausimą atsakyti. Aš pritariu, kad tai yra tikrai aktuali problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, 1998 m. sausio 26 d. buvo pasirašyta trišalė elektros energijos tiekimo į Baltarusiją sutartis. Niekam nežinoma tarpininkė akcinė bendrovė iš Elektrėnų “Baltic schem” vienu metu tapo elektros energijos, taip pat prekių, gaunamų iš Baltarusijos už elektros energiją, savininkė, įsipareigodama Baltarusijai parduoti elektrą ir pinigus už ją pervesti Lietuvai. Dėl tokios valstybei kenksmingos sutarties Baltarusija nesumokėjo Lietuvai už 1998 metais tiektą elektros energiją 464 mln. Lt. Skolos sugrąžinimo problemos nesugebėjo išspręsti ir R.Pakso Vyriausybė, o jūsų vadovaujama Vyriausybė, atrodo, tęsia blogas pirmtakų tradicijas. Šių metų balandžio 27 d. su “Belenergo” pasirašytas susitarimas, kuriuo Baltarusija įsipareigojo grąžinti 56 mln. JAV dolerių skolą. Tačiau valstybinės institucijos kažkodėl nusprendė ne atgauti šią visą skolą, o parduoti tarptautiniame konkurse ir greičiausiai prarasti, specialistų nuomone, beveik 100 mln. Lt. Be to, su valstybe yra neatsiskaičiusi akcinė bendrovė “Baltic schem”. Ji yra gavusi iš Baltarusijos prekių už 58,5 mln. dolerių, tačiau į valstybės biudžetą pervedė tik 19,4 mln. dolerių. Klausimas: kaip sugebėsite išieškoti iš akcinės bendrovės “Baltic schem”, kurios įstatinis kapitalas tesiekia 250 tūkst. litų, 30 mln. JAV dolerių? Kodėl parduodate 56 mln. JAV dolerių skolą? Juk yra…

PIRMININKAS. Prašom užduoti klausimą.

V.ŽIEMELIS. … sutartis ir būdai, kaip susigrąžinti visą šią sumą pinigais arba kitokiu būdu, tarkim, abipusių atsiskaitymų. Mūsų geležinkeliai yra skolingi Baltarusijai, o Baltarusija mums…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimui yra skiriama viena minutė. V.Žiemelis klausė 2,5 min. Aš leisiu pabaigti klausimą, bet noriu, kad ateityje mes laikytumės reglamento, nes visi nori paklausti. Ar jau visą klausimą uždavėte? Atsiprašau, kad išjungiau mikrofoną. (Balsas salėje) Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš, prieš atsakydamas, visų pirma norėčiau paklausti jūsų, ar 1998 m. sausio 26 d., kaip jūs minėjote, jūs buvote ministrų, berods, kabineto… (Balsas salėje) Deja, aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų sutartis, kuri tuo laiku buvo pasirašyta, yra sudariusi tikrai daug problemų, kurias išspręsti, deja, tikrai nelengva. Aš galiu tiktai apgailestauti, kad tuo metu tokia sutartis buvo pasirašyta. Ji Lietuvai padarė tikrai daug žalos. Man tiesiog gaila, kad jūs, tuo metu būdamas ministras, nepamatėte visų tos sutarties problemų. Jūs, kaip teisininkas, žinoma, galėjote patarti ir kolegoms, kad tokios sutarties tikrai negalima pasirašyti. Visos Lietuvos problemos šiandien ateina iš tos sutarties. Aš tikrai norėčiau, kad jūs pasiūlymus pateiktumėt ūkio ministrui. Mes tikrai ieškome pačių geriausių ir efektyviausių būdų, kaip susigrąžinti skolą. Pasiekta yra tikrai daug. Visų pirma iš tos skolos dalies, kuri dar nebuvo tariamai grąžinta per “Baltic schem”, per tarpininką, tarpininkas yra pašalintas. Dabar reikia ieškoti būdų, kaip susigrąžinti Baltarusijos skolą, bet tarpininko nebėra. Na, nebėra sutarties. (Balsas salėje)

V.ŽIEMELIS. Jeigu galima, gerbiamasis premjere, aš patikslinsiu: tokio pobūdžio sutartis pasirašo ne Vidaus reikalų ministerija. Aš pasirašiau, tarkime, su “Thompson”, ir nepasirašiau jos neskaitęs. Ir šiandien aš galiu atsakyti už tai, ką pasirašiau. O jūsų, matyt, kaip ir dabartinio premjero, užduotis – kad atsakytų tie žmonės, kurie pasirašė, kurie rengė tokią sutartį. Antra vertus, jeigu aš būčiau nekėlęs šios problemos, aš galbūt dar ir šiandien būčiau dirbęs vidaus reikalų ministru. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Man tenka tik apgailestauti, kad jūs nebedirbat.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Šiandien nedalyvauja socialinių reikalų ir darbo ministrė ponia I.Degutienė. Aš adresuoju savo klausimą ponui premjerui.

Šią savaitę Vilniuje buvo aktyviai diskutuojama dėl Lietuvos pensijų reformos. Ir jūs pats, premjere, dalyvavot šios konferencijos pradžioje. Ypač buvo akcentuojamas kaupiamųjų socialinio draudimo fondų kūrimas. Norėtųsi paklausti, kokius realius žingsnius dar ši Vyriausybė galėtų iki kadencijos pabaigos padaryti ir kaip jūs vertinate Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą einamųjų įmokų deficitui dengti, kai dalis įmokų įgis kaupiamąjį pobūdį, kitaip tariant, bus nukreipta į kaupiamuosius socialinio draudimo fondus? Konferencijoje labai nuskambėjo ši mintis. Žinoma, ji gerokai kertasi su dabartinės Vyriausybės Privatizavimo fondo lėšų naudojimo prioritetais. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš noriu visų pirma pasakyti, kad konferencija, atrodo, tikrai buvo labai naudinga ir informatyvi. Aš džiaugiuosi, kad ją pavyko organizuoti. Noriu pasakyti, kad ji buvo organizuota kaip tik Vyriausybei sudarius specialią komisiją ir patvirtinus principinius pensijų sistemos reformos metmenis, kuriuose numatyta kurti kaupiamuosius pensijų fondus, privalomus kaupiamuosius pensijų fondus. Daug kas iš tikrųjų klausia, kodėl mes nedidinam tos reformos tempų. Aš manau, kad kaip tik ši konferencija ir parodė, kad paskubėti tikrai neišeis. Dar yra daug klaustukų, didelių strateginių klausimų, į kuriuos turime visi kartu ieškoti atsakymo prieš darydami galutinius sprendimus. Pirmiausia mes visi labai aiškiai suprantame ir šioje konferencijoje tai buvo labai aiškiai parodyta, kad kuriant kaupiamuosius fondus ir daliai mokančiųjų mokesčius pereinant į tuos kaupiamuosius fondus iš tikrųjų “Sodroje” atsiras problemų, t.y. atsiras finansinis deficitas, ir reikės surasti būdą, kaip jį padengti, kad šiandieninė pensijų sistema ir tie, kurie šiandien gauna pensijas, nenukentėtų vykdant šią reformą. Taigi reikia labai kruopščiai apskaičiuoti ir todėl mes esame numatę darbų grafiką, kaip tai padaryti.

Kita vertus, ši reforma gali pareikalauti kai kurių pertvarkymų pačioje mokesčių sistemoje ir valstybės biudžete. Todėl dabar į pradedamą svarstyti 2001 m. biudžetą jokiu būdu negalime įtraukti pensijų reformos reikalų. Geriausiu atveju, pabrėžiu, geriausiu atveju, jeigu viskas vyks gana sėkmingai, šią reformą galima pradėti įgyvendinti nuo 2002 metų.

Dėl Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo. Manau, kad tai yra tikrai svarstytinas klausimas, nes mes visi puikiai matome, kad vykdant šią reformą tikrai reikės papildomo lėšų šaltinio, kad “Sodros” funkcionavimas neužstrigtų. Aš manau, kad galima ieškoti būdų, kaip suderinti ir kitus valstybės anksčiau padarytus įsipareigojimus (ir dėl indėlių kompensavimo) su pensijų sistemos reforma, apie kurią kalbėjome ir šią savaitę.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Dėkoju. Mano klausimas yra susijęs su mokslo ir studijų finansavimu. Jį norėčiau užduoti trims Vyriausybės nariams. Pirmiausia švietimo ir mokslo ministrui. Ministre, vakar mes komitete nagrinėjome mokslo ir studijų srities finansavimą per šiuos penkis mėnesius. Atsilikimas nuo projekto vidutiniškai yra 25–30%. Tai kur kas daugiau negu apskritai atsilikimas bendro finansų surinkimo. Ar jums neužtenka politinės galios apginti savo sritį?

 Klausimas finansų ministrui. Kiek man žinoma, nežinau, ar tai tiesa, numatant kitų metų mokslo ir studijų finansavimą, numatoma dar 6% sumažinti finansavimą. Ar tai tiesa? Ir kaip jums, kaip buvusiam Seimo nariui, atrodo, ar yra teisinga ir konstituciška, jeigu, sakykim, jūsų ministerijos koks nors padalinys iš esmės paskirsto, sudaro tarpšakinio paskirstymo projektą, t.y. valstybės prioritetų projektą, o mes, Seimo nariai, gauname gatavą ir neturime galimybės atlikti tarpšakinio paskirstymo, tik turime pagrįstai šiek tiek ką nors koreguoti?

Ir klausimas premjerui. Sakykite, premjere, jeigu taip neproporcingai mažinamas finansavimas, palyginti su kitomis sritimis, mokslo ir studijoms, kaip atrodys mūsų koalicija, jeigu baigsime šią kadenciją visiškai nusmurginę mokslo ir studijų sritį? Ačiū.

K.PLATELIS. Aš turbūt pirmas. Pirmiausia turiu pasakyti, kad aukštųjų mokyklų biudžetas iš tikrųjų yra nepatenkinamai mažas, tačiau 25–30% atsilikimas paskaičiuotas ne pagal tą skaičiavimo metodiką. Jis nėra toks didelis. Mes kreipėmės į Finansų ministeriją prašydami proporcingai pagal galimybes skirti visoms mokykloms lėšas, kad vienos nebūtų finansuojamos geriau, o kitos blogiau. Tačiau, kiek biudžete surenkama, tiek yra ir finansuojama. Aš dabar negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, bet tikrai ne 25%.

A.J.RAŠKINIS. Mes gavome tokius duomenis.

K.PLATELIS. Čia turbūt buvo įskaitytas skolų atidavimas už pereitus metus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė J.Matekonienė.

A.J.RAŠKINIS. Dar ne visi atsakė.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dar norėjo patikslinti A.Raškinis. Prašom patikslinti, kas dar iš ministrų?

V.DUDĖNAS. Aš šiek tiek papildysiu dėl 2001 m. biudžeto rengimo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visiems bus suteiktas žodis, kaip Statute numatyta. Prašome nesijaudinti, nes visi norintys paklausti, paklaus. Dabar pono A.Raškinio klausimą tikslina kiti ministrai. Po to klaus ponia J.Matekonienė.

V.DUDĖNAS. Mes pradedame rengti 2001 m. biudžetą. Rodikliai, kuriuos numatėme, palyginti yra labai konservatyvūs. Mes prognozuojame tik 2% BVP augimą,nors per I ketvirtį augimas buvo 4,2%. Mes pradedame nuo labai konservatyvios pozicijos ir taip pat norime mažinti deficitą. Šiais metais deficitas yra numatytas 800 mln., o mūsų tikslas buvo sumažinti jį iki 560 mln. Tai tas sudarytų 1,27%. Tokiomis sąlygomis, žinoma, yra galimybė, kad reikės mažinti ir išlaidas. Mes taip pat tikimės tam tikrų reformų kitais metais, dabar rengiant trejų metų biudžetą taip pat yra įtrauktas ir strateginis planavimas. Mes aklai nežadame karpyti ir kartu dirbsime su kiekviena ministerija. Tie duomenys turėtų būti pateikti Finansų ministerijai birželio mėnesį. Tikimės, kad iki tol mokesčių surinkimas toliau gerės, gegužės mėnesį kur kas pagerėjo. Ir pats sprendimas nėra Finansų ministerijos sprendimas, nes tai yra Vyriausybės sprendimas. Tas procesas yra gana ilgas, sudėtingas, su analize, nėra taip aklai sprendžiamos tokios problemos.

A.KUBILIUS. Kolega A.Raškinis ir manęs klausė, kaip atrodys koalicija prieš rinkimus. Noriu pasakyti, gerbiamasis kolega, kad praeitais metais kolegų krikščionių demokratų iniciatyva koalicija nustojo egzistuoti. Mes turime kelti klausimą, kaip atrodys konservatoriai ir krikščionys demokratai prieš rinkimus? Aš turiu pažymėti, kad iš tikrųjų mums rūpi švietimas ir švietimo ateitis, švietimo situacija vykdant reformą švietimo sistemoje. Manau, kad aukštosios mokyklos galbūt sunkiai išgyvena šį laikotarpį, kurį išgyvena visa valstybė, t.y. taupymo periodą, kai dauguma valstybės institucijų gana sėkmingai prisitaikė ir rado rezervų. Tikiuosi, kad aukštosios mokyklos tai taip pat padarys. Dabar dėl kitų metų prioritetų ir strateginio planavimo. Norėčiau pasakyti, kad mūsų visų didžiausias indėlis čia galėtų būti gero, naujo Biudžeto sandoros įstatymo priėmimas, kuris leistų mums visiems tikrai tinkamai planuoti ir prioritetus, ir finansavimą ilgam laikotarpiui ir visos sritys galėtų matyti tą perspektyvą, kurią šiandien galime garantuoti.

A.J.RAŠKINIS. Aš noriu pakomentuoti vienu sakiniu. Taupome visi, bet ne visi vienodai. Aukštosios mokyklos…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome klausti, o kalbos ir replikos, pareiškimai bus vėliau. Gerbiamasis Raškini, jūs ir taip uždavėte kelis klausimus, o kiti laukia kantriau savo eilės. Klausia Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Kantriai laukiau ir dabar Ministro Pirmininko noriu paklausti.

Ministre, jūs vasario 12 d. lankėtės Jonavos rajono Ruklos gyvenvietėje, matėte tą šiltą ir sotų gyvenimą mokomajame pulke ir pabėgėlių centre, taip pat šaltą ir skurdų gyvenimą Rukloje. Jūs pažadėjote padėti Ruklai įrengti autonominį šildymą, nes dabar šildomas tvenkinys, šildymo vamzdžiai eina po tvenkiniu. Jonavos savivaldybė šiuo sunkiu metu pati surado 210 tūkst. litų. Jums reikėtų iš žadėtų 800 tūkst. Lt pridėti tik likusią dalį. Buvome nuėję pas jūsų kanclerį, pažadėjo, sakė, žinote ir jūs tai padarysite. Dabar mes žinome, kad Ūkio ministerija jau atsakė. Kur jūsų tas Ministro Pirmininko žodis? Kaip man pasakyti savo rinkėjams, ar Ministras Pirmininkas tęsi žodį, ar meluoja?

A.KUBILIUS. Gerbiamoji kolege, aš jūsų klausausi beveik kaip tokio paslaptingo romano – prižadėjo… Suprantu, kad artėja rinkimai, bet aš tikrai negalėčiau prisiminti, kad taip drąsiai būčiau pažadėjęs 800 tūkst. Lt, nes tai būtų kažkas neįprasto mano šiandieninėje praktikoje. Jau ko aš vengiu žadėti, tai pinigų – ar būčiau Rukloje, ar kur nors kitur. Aš manyčiau, kad jūs gerai dirbate ir gerai atstovaujate savo rinkėjams ir norėjote mane šiek tiek pagauti ir viešai prikalant prie kryžiaus pasakyti, kad A.Kubilius turėjo viešai prisipažinti ir dabar tuoj pat duos tuos pinigus. Aš mačiau Ruklą ir jos problemas, bet tikrai negaliu prisiminti, kad būčiau pažadėjęs iš karto 800 tūkst. Lt. Aš manyčiau, kad reikia ieškoti sprendimo, ir aš džiaugiuosi, kad savivaldybė jums padedant tų sprendimų ieško. Mes tikrai taip pat ieškosime, kaip padėti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi nedalyvauja ūkio ministras, gal premjeras malonėtų atsakyti. Gerbiamasis premjere, ir šiaip jau žemam mūsų žmonių pragyvenimo lygiui dar vienas smūgis – kylančios benzino kainos. Susidaro toks įspūdis, kad tų kainų kilimo priežastis greičiausiai yra karteliniai prekybininkų, galbūt tiekėjų susitarimai. Aš norėčiau paklausti, ar dėl to yra sunerimusi Konkurencijos tarnyba? Gal jums ji yra pateikusi kokias nors išvadas, nes, mano nuomone, Konkurencijos tarnyba dirba labai silpnai. Aš bent negirdėjau ir neprisimenu kokio nors rimtesnio jos sprendimo. Atrodo, kad ji tiesiog funkcionuoja, ir tiek. Galbūt jūs galėtumėte pasakyti, kur ta kainų kilimo riba, nes tai iš tikrųjų jaudina daugelį žmonių. Jeigu tos kainos toliau kils, tai palies ne tik transportą, bet ir daugelį sričių. Ačiū.

A.KUBILIUS. Turbūt yra du aspektai, kuriuos, kolega, turėtumėte gerai žinoti. Pirmas dalykas yra žaliavos kaina ir kažin ar mes galime turėti didesnės įtakos naftos žaliavos kainai, kuri pasaulyje, deja, šiuo metu tikrai yra gana aukšta ir nėra kokių nors ženklų, kad ji mažėtų.

Dėl galimų kartelinių susitarimų ir sąžiningos konkurencijos sąlygų pažeidimo. Aš manyčiau, kad Konkurencijos tarnyba jau yra dariusi tyrimus ir galbūt dar galėtų pakartoti, bet šiuo atveju aš turėčiau pastebėti, kad Seimas prieš keletą metų priėmė sprendimą ir Konkurencijos tarnyba yra visiškai savarankiška, paskirta ir sudaryta Prezidento. Vyriausybė jai kokios nors didesnės įtakos daryti negali. Galime turėti pageidavimų, bet nurodymų ir pavedimų, deja, mes negalime duoti. Šiuo atveju aš negalėčiau diskutuoti arba ginčytis su jumis, ar pritarti jūsų nuomonei dėl Konkurencijos tarnybos veiklos, nes tai nėra Vyriausybės institucija.

G.KIRKILAS. Bet benzino kainos pasaulyje svyruoja žemyn, aukštyn, kaip jūs teisingai sakote, tiktai pas mus kainos kyla tik aukštyn. Čia yra įdomus momentas. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūs nevairuojate automobilio ir nematėte kainų svyravimo. Aš skaičiau pastaruoju metu laikraštyje… Tiesa, tenka prisipažinti, kad aš irgi nevairuoju automobilio ir nepilu benzino, bet man teko matyti laikraštyje visą diagramą, kurioje kainų svyravimas buvo aiškiai nurodytas. Negalėčiau pasakyti, kad pas mus kainos vien tiktai kyla. Pastarosiomis savaitėmis jos kyla.

G.KIRKILAS. Palyginti su mūsų valdžios laikais, jos padvigubėjo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Žinome, kad sėkmingai pasibaigė derybos su Europos Sąjunga dėl pieno produktų eksporto kvotų padidinimo. Pavyzdžiui, lieso pieno miltų ir sviesto eksporto kvotos kasmet padidės 10%, o lietuviško sūrio net po 15%. Norėčiau paklausti, kas lėmė tokias sėkmingas derybas su Europos Sąjunga? Kodėl išsiderėtų kvotų dydžiui dar reikia Vyriausybės pritarimo? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš esmės reikia pasakyti, kad derybos buvo pakankamai ilgos ir jų baigtį nulėmė tai, kad per paskutinius trejus metus gana sėkmingai buvo įgyvendinta daug priemonių modernizuojant mūsų pieno pramonę. Tai rodo 17 gautų euro (…) numerių pramonėje, taip pat įgyvendinta pieno kontrolės sistema bei akredituota nacionalinė laboratorija. Tai leidžia garantuoti, kad ta kokybė, kuri gali patekti į Europos Sąjungos rinką, atitinka visus šiuos standartus. Derybų metu šie mūsų argumentai buvo svarūs ir pripažinti. Iš esmės, aš manau, tai lėmė ir tų kvotų suderėjimą. Kadangi kvotos yra ne vien tiktai kaip suderėtos kvotos, o tai yra bendros prekybos sutarties tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos dalis… visos prekybos sutartys iš principo turi būti pateikiamos Vyriausybei pritarti. Aš tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narės R.Dovydėnienės nematau. Klausia Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Mano klausimas finansų ministrui. Kiek man yra žinoma (gal aš nevisiškai tiksliai žinau), mes esame įsipareigoję dengti nuostolius, kuriuos "Williams" patiria Lietuvoje dėl naftos stygiaus ar dėl kitų priežasčių. Jeigu yra taip, mano klausimas būtų toks – kiek milijonų litų sumokėjome šiais metais?

V.DUDĖNAS. Yra sudarytas rezervo fondas "Williams". Dalis yra iš paskolų, kurias valstybė suteikia “Mažeikių naftai”. Iš fondo (aš dabar bandau prisiminti), atrodo, tarp 20 ir 30 mln. buvo paimta, bet jis yra tokio kaupiamojo pobūdžio. Kai pelningai pradės dirbti “Mažeikių nafta”, jis turėtų būti atkurtas.

A.SAKALAS. Ministre, noriu patikslinti. Mane domina bendra suma, kiek šiais metais buvo vienaip ar kitaip pervesta "Williams" už šias prastovas, nesvarbu, iš kokių fondų?

V.DUDĖNAS. Šių metų kovo mėnesį, kiek prisimenu, paskutinė dalis buvo pervesta pagal sutartį. Dabar sumos neprisimenu, atrodo, 150 mln. Lt. Tiksliai aš jums negaliu atsakyti. Aš tai patikslinsiu. Tai buvo paskutinė įmoka pagal sutartį ir tai yra paskola. Tos paskolos procentas yra 10%. “Mažeikių nafta” juos moka, be to, noriu jums patikslinti, kad tie pinigai nebuvo pervesti “Williams”, jie buvo pervesti “Mažeikių naftai” . Prašom tą skirti.

A.KUBILIUS. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, aš tik keliais žodžiais noriu papildyti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jūs visi turėjote galimybę matyti sutartis, kurios buvo pasirašytos, jos visiems buvo atviros ir aiškios. Ten sutartyje yra numatyta, kad, esant nuo “Mažeikių naftos” nepriklausomam naftos tiekimo nutraukimui, “Mažeikių nafta” gali pasinaudoti specialiojo rezervo sąskaita, į kurią dalis lėšų buvo pervesta pagal sutartį. Šis principas derybų metu buvo ilgai diskutuotas ir dėl jo buvo sutarta, nes tai leidžia išvengti tam tikro gąsdinimo ar tam tikro prievartavimo derybų dėl ilgalaikio naftos tiekimo metu. Mūsų įsitikinimu, šis principas veikia pakankamai efektyviai.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Finansų ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 5 d. nutarime uragano neįvardijo kaip stichinės nelaimės, atsirašinėja ir nenagrinėja prašymų leisti disponuoti atkurtomis santaupomis. Ar nereikėtų patikslinti nutarimo, nes, sakykim, uraganas “Anatolijus” tai yra daugiau nei smarki audra ar žaibai, ir spręsti teigiamai nukentėjusiųjų klausimą. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes šį klausimą galėtume išnagrinėti ir pasižiūrėti, kokios yra problemos. Tikrai nežinau, kas buvo siūloma Finansų ministerijai ir ką Finansų ministerija atsakė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigėme Vyriausybės valandą. Ačiū ministrams. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo.

Elektros energijos įstatymo projektas Nr.P-2587 (pateikimas)

Elektros energijos įstatymo projektas Nr.P-2587. Į tribūną kviečiamas pranešėjas ministras V.P.Milaknis. Pateikimas. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, gal papildomą Vyriausybės apklausą galėtumėte toliau atlikti koridoriuje? (Šurmulys salėje) Prašom viceministrą keisti. Taip, prašom pradėti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome apklausą perkelti į koridorių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom diskusijas perkelti į kitą vietą! Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Daugiau per 20 min. nesiregistruosime. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Viskas, baigiame perregistravimus. Prašom pateikti klausimą, ministre.

V.JUNEVIČIUS. Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo projektą. Pagrindiniai teikiamo įstatymo projekto tikslai yra: sukurti prielaidas konkurencijai elektros energijos rinkoje; sukurti, įtvirtinti sąžiningos konkurencijos principus; užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; užtikrinti nuolatinę ir patikimą elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą; užtikrinti elektros energijos sektoriuje visuomenės interesus atitinkantį paslaugų teikimą, susijusį su visuomenės saugumu, aplinkos apsauga bei elektros energijos gamyba naudojant vietinius atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau padaryti pertrauką. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime vesti posėdį, ar darome 10 minučių Seimo posėdžio pertrauką, kol ministrai išsiaiškins su Seimo nariais? Skelbiu 10 min. posėdžio pertrauką.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 10 min. pertrauka baigėsi. Prašom sėsti į savo vietas. Gerbiamasis ministre, prašom į tribūną, pradėsime posėdį, jeigu leis Seimo nariai toliau tą vykdyti. Gerbiamieji Seimo nariai! Prašom, gerbiamasis ministre. Registracija, sakiau, bus po 20 min. Prašom.

V.JUNEVIČIUS. Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo projektas. Pagrindiniai teikiamo įstatymo projekto tikslai yra: sukurti prielaidas konkurencijai elektros energijos rinkoje ir įtvirtinti sąžiningus konkurencijos principus; užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; užtikrinti nuolatinę ir patikimą elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą; skatinti vidaus elektros energijos rinkos plėtrą ir eksportą, rinkos įgyvendinimo teisinės struktūros modernizavimą, kainodaros aiškumą ir skaidrumą; sukurti tinkamas sąlygas investicijoms elektros energijos sektoriuje; skatinti aplinkosaugą energetikos sistemoje.

Įstatymas numato, kad elektros energijos sektoriuje bus tokios pagrindinė veiklos: gamyba, perdavimas, skirstymas, tiekimas. Kiekvienas įstatymo projekto skirsnis reglamentuoja atskirą veiklą, apibrėžia šios veiklos principus, veikiančias institucijas, jų teises ir pareigas. Projekte pateikiami konkurencinės elektros energijos rinkos sukūrimo ir teisingos konkurencijos teisiniai pagrindai, sudarytos techninės prielaidos skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą. Projekte numatytos teisinės prielaidos elektros energijos kainodaros skaidrumui užtikrinti ir sukurti palankias sąlygas investicijoms į elektros energetiką.

Projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės bei Energijos chartijos sutarties reikalavimais. Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turės parengti ir patvirtinti daug teisės aktų. Svarbiausi iš jų yra: elektros energijos veiklos licencijavimo taisyklės, leidimo kurti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo taisyklės, elektros energijos vartojimo taisyklės, tinklų naudojimo taisyklės, prekybos elektros energija taisyklės, visuomeninių elektros energijos tarifų nustatymo metodika, perdavimo ir skirstymo paslaugų tarifų viršutinės ribos nustatymo metodika ir daugelis kitų.

Priėmus šį įstatymo projektą keisti kitų įstatymų nereikės. Įstatymo įgyvendinimas nereikalaus papildomo finansavimo. Neigiamų teikiamo įstatymo projekto padarinių nenumatoma. Įstatymo projekto rengimo darbus koordinavo Ūkio ministerija ir derino su Europos teisės konsultantais pagal PHARE programą. Teik apie patį įstatymą. Jeigu turite klausimų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis viceministre, jūs gerai žinot tą įstatymo projektą, kurį teikia Ekonomikos komiteto narys S.Malkevičius dėl elektroenergetikos sistemos veiklos reguliavimo reorganizavus “Lietuvos energiją”. Aš galbūt nepažodžiui pasakiau pavadinimą, bet jūs žinot tą įstatymo projektą, nes pats dalyvavot svarstant komitete. Viena iš tokių problemų dėl tolesnės to įstatymo svarstymo eigos ir pritarimo buvo ta, kad greta nesvarstomi ir, aišku, neaiškus turinys buvo šitų įstatymų, kuriuos jūs dabar teikiat. Ar sprendžia šis įstatymas, kol mes dar nesusipažinom su jo turiniu, nepradėjom svarstyti, būtent tas pereinamojo laikotarpio problemas po reorganizavimo. Neturiu kada čia dabar detalizuoti, bet būtent ar bus reikalingas šitas įstatymas, jeigu mes dabar nuosekliai svarstysim ir priimsim įstatymą, jūsų nuomone, anas įstatymas? Ar jie nedubliuos vienas kito? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Dėkui. Mano nuomone, pono S.Malkevičiaus parengtas įstatymas nebus reikalingas, nes šitas Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas yra pakankamai universalus ir gali būti naudojamas ilgą laikotarpį. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurias, be abejo, būtina nustatyti, bus kituose teisės aktuose. Aš minėjau nemažai taisyklių, kuriose bus numatyti pereinamojo laikotarpio elektros energetikos veikimo principai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 39 straipsnio 3 dalies, dėl kaupiamosios sąskaitos. Norėčiau paklausti, ar tai ne rezervas ir ar nereikėtų įstatyme nurodyti įnašo skaičiavimo principo, kadangi čia gana sudėtingas turbūt bus dalykas. Jeigu mes kažkur, kažkokiose nuostatose, o ne pačiam įstatyme tai įrašysim, tai sudarys tam tikrų sunkumų. Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Dėkui. Na, be abejo, galima būtų šitas taisykles surašyti tiesiai į įstatymą, tačiau mes manom, kad tai nėra tikslinga, nes taisyklės nebus nuolat galiojančios. Jos šiek tiek keisis pagal rinkos sąlygas. Todėl tam, kad būtų lankstesnės tos taisyklės ir galima būtų greičiau ir lengviau adaptuoti prie susiklosčiusių rinkos sąlygų, manom, kad užtektų patvirtinti jas Vyriausybės nutarimu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone viceministre, jūs turbūt jau atkreipėt dėmesį į labai rimtas Teisės departamento pastabas dėl projekto. Ar nemanytumėt, kad reikėjo bent jau projektą iš karto patikslinti ir pateikti Seimui korektiškai sutvarkytą? Nes jūs kalbat apie atitikimą Europos Sąjungos direktyvoms, o visiškai neatsižvelgiat, kad neatitinka mūsų Lietuvos Konstitucijos.

V.JUNEVIČIUS. Na, be abejo, į visas Teisės departamento pastabas bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Aš kaip liberalas labai nustebintas ypatingu energetikos liberalizavimu, kuris reglamentuotas šiame įstatymo projekte. Norėčiau paklausti, gerbiamasis viceministre, remiantis 33 straipsniu, kur numatyta, kad elektros energijos rezervinių pajėgumų kainos nebus reguliuojamos, ar jūs sumodeliavot labai svarbių “Lietuvos energijos” generatorių, būtent Lietuvos elektrinės ir Ignalinos atominės elektrinės, situaciją, kai nuo 2001 metų ims galioti šitas įstatymas. Ar jau jiems išties gresia bankrotas?

V.JUNEVIČIUS. Ne, jiems jokiu būdu negresia bankrotas. Kaip turbūt pastebėjot, 39 straipsnyje yra numatytos tam tikros priemonės, kurias galima panaudoti tuo atveju, kai rinkoje yra vienas dominuojantis žaidėjas. Tada yra kaupiama speciali sąskaita, iš kurios dengiama išlaidos tų gamybinių pajėgumų, kurie laikinai negali būti panaudojami, bet turi būti išlaikyti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 12 straipsnio 3 dalies. Licencijų išdavimo kriterijai privalo būti objektyvūs. Kas ir kokiu būdu nustatys tą objektyvumą?

V.JUNEVIČIUS. 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad licencijų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

J.MOCARTAS. Ne, 3 dalis, ne 2. Atsiprašau.

V.JUNEVIČIUS. Taip. Bet 2 dalyje parašyta, kad licencijų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Tai toje išdavimo tvarkoje ir bus nurodyti kriterijai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, kodėl kartu su įstatymo projektu nebuvo pateikti lydinčiųjų įstatymų projektai? Būtent Energetikos įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektai vien dėl to, kad teikiamu įstatymu smarkiai išplečiamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos galios ir funkcijos. Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Na, galbūt Energetikos įstatyme ir verta būtų daryti pakeitimus, tačiau kol kas be jų galima apsieiti, nes Prezidento dekretu sudarytos Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai yra patvirtinti. Juose yra detalizuotos šitos funkcijos ir jos iš esmės atitinka tai, kas yra šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano gal būtų ir keli klausimai, bet praktiškai tai yra vienas. Aš klausiu tiktai apie terminus. Kai buvo pasirašyta sutartis su patarėju, kokie sutartyje numatyti terminai “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektui parengti, kokie terminai yra skirstomojo tinklo įmonių privatizavimo sutartims pasirašyti ir kaip tai derinasi su teikiamo įstatymo įsigaliojimo data – 2001 metais, nes, kaip buvo galima suprasti, reorganizavimo energetikos ūkio veikla turės būti grindžiama kaip tik šiuo įstatymu.

V.JUNEVIČIUS. Tikrai taip. Sutartis su patarėju kol kas nepasirašyta, bet iš esmės jinai yra suderinta ir terminai yra tokie, kad akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projektą reikia parengti, jeigu aš dabar tiksliai atsimenu, iki rugpjūčio mėnesio, paskui jį reikia tvirtinti ir reikia reorganizuoti pačią įmonę. O visa sutartis numatyta iki 2001 m. kovo 31 d. Sutarties pabaigimas turėtų sutapti su skirstomųjų tinklų privatizavimu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, sąvokų dalyje 2 straipsnio 18 punkte sakoma, kad rezerviniai gamybos pajėgumai naudojami gaminti elektros energiją tik tada, kai įvykus avarijai staiga sumažėja elektros energijos gamyba. Ar nereikėtų sąvoką išplėsti ir profilaktikos bei planinio remonto atvejams? Bent iki šiol Elektrėnai buvo vadinami rezervu, nors jie dirba ne tik avarijų atveju.

V.JUNEVIČIUS. Taip, sutinku. Čia reikėtų pataisyti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Viceministre, įstatymas 9 straipsnyje aprašo elektros energijos rinkos modelį. Būtent: “Energijos rinka organizuojama pirkimo ir pardavimo sutarčių tarp laisvųjų vartotojų, gamintojų ir tiekėjų pagrindu”. Tai faktiškai nereguliuotos, liberalios rinkos modelis. Tai puiku, tai turėtų kiekvienas palaikyti, ir aš ne vieną kartą vienas iš pirmųjų palaikiau. Tačiau tai tolimos perspektyvos vizija. Tokiam modeliui realizuoti būtinos sąlygos, būtini konkurentiški gamintojai, kurių Lietuvoje šiandien nėra. Gal galėtumėt nurodyti straipsnius bei nuostatas, kuriose būtų reglamentuoti reorganizuotos elektros energetikos sistemos dalyvių santykiai, kol sistemoje nedirbs konkurentiški gamintojai?

V.JUNEVIČIUS. Aš šiek tiek nesutinku su jūsų pozicija, nes ir dabar per 70% elektros energijos Lietuvoje yra prekiaujama sutarčių pagrindu. Ignalinos atominė elektrinė kiekvienais metais pasirašo sutartį su “Lietuvos energija”, kurios pagrindu “Lietuvos energija” perka elektros energiją. Taigi šitas modelis…

S.MALKEVIČIUS. Neliks “Lietuvos energijos”. Jūs žinote, kad atsiranda nauji subjektai.

V.JUNEVIČIUS. Taip, pirks ne “Lietuvos energija”, o kiti rinkos dalyviai, nemanau, kad dėl to rinkoje bus labai didelių pasikeitimų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis viceministre, noriu pasitikslinti. Jūs labai tvirtai gynėte Lietuvos elektrinės atskyrimą nuo perdavimo tinklų, tačiau dabartiniame Elektros įstatymo projekte nieko nekalbama apie tai, kad gamintojas ir perdavimo tinklai turėtų būti atskirti, nes yra sąvoka “nepriklausomas gamintojas” ir sąvoka ”gamintojas”, kuris ne tik gamina, bet gali ir perduoti. Lygiai tas pat ir perdavimo srityje – gali būti mišrios įmonės, kurios ir gamins, ir perdavinės, tik tam reikės turėti licenciją. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl to principo atsisakote? Ar ne todėl, kad būtų galima pigiai parduoti, o po to sujungus turėti didelį pelną tai naujai mišriai įmonei?

V.JUNEVIČIUS. Jokiu būdu. Dabar ieškau straipsnio, kuriame pasakyta, kad gamybos ir perdavimo įmonės turi būti atskirtos.

PIRMININKAS. Ar jau atsakėte?

V.JUNEVIČIUS. Tai yra 7 straipsnio 4 dalis – “Gamybos perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos turi būti vykdomos atskirose įmonėse”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame diskusiją. Kas norėjo paklausti, paklausė. Ar galima bendruoju sutarimu pritarti pateiktam projektui? Galima. Ačiū, pranešėjau. Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Ką gi, registruojamės.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Prašome kalbėti už ir prieš. Prieš nori kalbėti Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Projekte yra nuostatų, kurių atitikimas Konstitucijai kelia abejonių, funkcijų delegavimo lygmuo neatitinka mūsų teisinių aktų rengimo tradicijų. 7 puslapiai Teisės departamento pastabų rodo, kad projektas buvo rengtas paskubomis ir nėra pakankamai brandus, kad būtų svarstomas Seime. Svarbiausia, kad įstatymo projekte nėra mechanizmo ir nuostatų, reguliuojančių reorganizuoto elektros energetikos ūkio subjektų veiklą pereinamuoju periodu, kol sistemoje neveiks konkurencingi elektros energijos gamintojai. Prelegentas nesugebėjo nurodyti straipsnių, kuriuose būtų apie tai kalbama, ir į mano klausimą neatsakė. Todėl aš, nenorėdamas dalyvauti nelabai atsakingame žaidime su labai rimtais dalykais, su galimomis skaudžiomis pasekmėmis ir dalintis atsakomybe su Vyriausybe, pritarti šiam įstatymui po pateikimo negaliu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenorėjo pritarti šiam projektui. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimas. (Balsai salėje) Deja, jau pavėluota. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kartoju: kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas ne – ne, kas susilaiko – susilaiko. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Prašome balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes atsiliekame nuo grafiko. Prašome sekti darbotvarkę ir žinosite, koks įstatymas.

Už – 25, prieš – 3, 15 susilaikė. Įstatymui pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Pritarta. Papildomo komiteto niekas nesiūlo? Papildomo komiteto nėra. Numatoma svarstyti birželio 22 dieną. Tinka? Sutarta. Birželio 22 d. bus svarstomas šis klausimas.

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2543 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjame kitą darbotvarkės klausimą – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2543. Į tribūną kviečiamas Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame mes kartu su kolege R.Rutkelyte siūlome atsisakyti šiandien galiojančios proporcinės rinkimų sistemos ir pereiti prie mažoritarinės rinkimų sistemos, t.y. kad jums sutikus Lietuvos Respublikos gyventojai galėtų rinkti Seimo narius tik vienmandatėse apygardose. Bene penkeri metai vyksta nuolatinė diskusija apie mūsų rinkimų sistemos privalumus ir trūkumus. Aš sutinku ir manau, kad nė viena rinkimų sistema nėra tobula, ji turės ydų ir trūkumų, tačiau mes, kaip politikai, manau, kad ir Seimas, kaip institucija, turėtume būti pasiruošę išgirsti tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, kokios diskusijos vyksta Lietuvoje. Norime mes to ar nenorime, patinka mums ar nepatinka, diskusijos vis tiek vyksta, vyksta ginčai, yra įvairių nuomonių. Mūsų teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, yra logiškas ir atspindi dalies Lietuvos gyventojų nuomonę.

Apie šios sistemos privalumus. Bene pats svarbiausias ir didžiausias, jog gyventojai iš tikrųjų gauna didelę galią ir teisę matyti arti savęs savo išrinktą Seimo narį. Šiandien galiojanti mišri rinkimų sistema, kai Seimo narys išrenkamas apygardoje, kuri yra tikrai labai didelė, žinote, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkėjų yra iki 50 tūkst., sukuria tam tikrų problemų ir Seimo nariui, ypač kaimiškuose rajonuose, kur teritorijos yra didelės, ir gyventojui bendrauti su juo. Einant tuo keliu, kad apygardos būtų smulkinamos ir 141 Seimo narys būtų išrinktas vienmandatėje apygardoje, tai tiesioginis bendravimas su rinkėjais taptų paprastesnis ir Seimo nario darbas, mano manymu, palengvėtų.

Šiandien galiojanti mišri sistema sukuria ir painiavą, ir dviprasmybę. Vėl netyla visuomenėje diskusija dėl Seimo nario ir ministro pareigybių. Esant tokiai mišriai sistemai, negalima išspręsti šios problemos. Norime mes ar nenorime, bet ji egzistuoja, ir vienas Seimo narys, išrinktas pagal sąrašą, kitas, išrinktas vienmandatėje apygardoje, tikrai turi nelygias teises ir galimybes. Kyla klausimas, ar mes suspėtume iki šių Seimo rinkimų. Be abejo, esant gerai valiai ir nusiteikimui, tuo labiau kad Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę, kuri yra pateikusi Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą, ir šiandien toje darbo grupėje ir komitete vyksta diskusijos. Įstatymo projektas kitą savaitę, atrodo, bus teikiamas Seimui svarstyti. Jeigu bus pritarta, mes galime suspėti ir galime sutvarkyti net esant… Šį rudenį galėtume išrinkti 141 Seimo narį vienmandatėje apygardoje. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Pirmas klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau čia pateikdamas sakėte, kad yra tokių galimybių net šių metų Seimo rinkimus organizuoti pagal siūlomą rinkimų sistemą. Ar jūs skaičiavote kokias nors realias galimybes ir kokie vis dėlto būtų argumentai teigiamu atveju? Ar nenukentėtų visi šie Seimo rinkimai dėl tokio skubotumo? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Aš nemanau. Mes turime tam tikrą precedentą, kai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą mes pakeitėme iki rinkimų likus, atrodo, trim mėnesiams. Kaip jūs žinote, savivaldybių tarybų rinkimai vyko labai sklandžiai, jokių neaiškumų nekilo, nors mes įdiegėme naujovę reitingavimo prasme. Tai buvo visiškai naujas dalykas, bet žmonės suprato, žymėjo, bandė išskirti tuos kandidatus, kurie jiems patinka. Jis davė tam tikrą pokytį netgi partijų sudarytuose sąrašuose. Aš tik norėčiau pasakyti (vėlgi turbūt bus toks klausimas): aš neneigiu jokios partijų valios, aš akcentuoju tai, kad tai partijos ir partijos išugdyto asmens atsakomybė.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų projektas, kad visi Seimo nariai tiesiogiai renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, labai patrauklus neturintiems darbo Seime patirties. Noriu paklausti: kas po rinkimų, nes kitaip nebus galimybės sudaryti jungtinę programą, ir kiek laiko tai užtruks? Kas atsitiks, jei po kelių mėnesių blaškymosi nepavyks sudaryti jokios programos? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Aš galiu tik pratęsti tuo, kuo baigiau: tai yra partijų valia, aš jos neneigiu, ir partijos parinks į apygardas savo kandidatus. Dėl jūsų klausimo ir abejonių. Aš, pažiūrėjęs į dabartinį Seimą, galiu sakyti, kad į partijų sąrašus atėjo 2/3 visiškai naujų žmonių, tarp jų ir mes su jumis nesame buvę Seime, ir visiškai puikiai susitvarkėme, dirbome ir nebuvo dėl to jokių problemų.

S.SLAVICKAS. Bet programa?

A.ČAPLIKAS. Aš dar kartą kartoju: partija iškelia kandidatą, partija turi savo programą. Šiandien egzistuojanti rinkimų sistema leidžia asmenims, nepriklausantiems partijoms, iškelti savo kandidatūras 71 vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tai nesukuria jokios problemos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte rašote (cituoju): “Šiandien yra po dvi ar net po tris tos pačios ideologijos partijas, todėl rinkėjų nepasitikėjimas partijomis tik didėja”. Iš šio jūsų teiginio išplaukia, kad rinkėjų pasitikėjimas padidėtų, jei trys tos pačios ideologijos partijos vienytųsi. Ar naujoji trijulė – socialliberalai, centras ir liberalai – yra tos pačios ideologijos?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom užduoti klausimus, susijusius su…

A.ČAPLIKAS. Seimo narys laisvas paklausti, ką jis mano, o aš, kaip pranešėjas, esu laisvas atsakyti tai, ką manau. Turbūt…

PIRMININKAS. Nebūtina atsakyti į klausimus, nesusijusius su projektu.

A.ČAPLIKAS. Aš manau, kad tai yra susiję su įstatymo projektu. Klausimas labai geras, nes jis yra apie tai, ką mes čia svarstome. Aš tik tiek atsakyčiau: palinkėčiau Tėvynės sąjungai irgi susirasti partnerius, nes iki rinkimų liko trys mėnesiai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš klausiausi jūsų spaudos konferencijos, kai jūs pateikėte savo kūrinį žurnalistams. Tada gerbiamoji R.Rutkelytė aiškino, jog reikia pakeisti tą sistemą, kuri buvo visą šį dešimtmetį. Kaip jums atrodo, į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktos tiktai asmenybės, aš nenoriu kalbėti apie tuos gerus darbus, kuriuos ji padarė, tačiau ji net savo kadencijos neišbuvo. Jeigu žiūrėtume į šią praktiką, kaip suprasti tą jūsų išsigelbėjimo šiaudą? Man netelpa į jokius rėmus šie argumentai. Mes jau turėjome tą praktiką.

A.ČAPLIKAS. Aš nenorėčiau komentuoti ponios R.Rutkelytės kalbos. Mano manymu, tai būtų neetiška. Tačiau atsakydamas jums aš tik primenu, kad 1990 m. Lietuvoje buvo viena partija, jokių kitų partijų nebuvo.

PIRMININKAS. Buvo.

A.ČAPLIKAS. Minutėlę! Jeigu jūs vadinate darinį, kuris susikūrė prieš metus ar prieš pusę metų, partija, aš tuo labai abejoju. Aš turiu omeny organizmą su tradicijomis, su savo partiniu elitu, su savo struktūra, su savo nomenklatūra. Iš tikrųjų tokių dalykų nebuvo. Mes prisimename, kad tais laikais ėjo Sąjūdis ir ėjo kiti atskiri žmonės, todėl tas pavyzdys šiandien nėra priimtinas. Šiandien partijos yra sustiprėjusios – praėjo dešimt metų. Sukrėtimų, aš manau, reikia ne tik verslininkams, kurie jų nuolat patiria dėl mūsų bendro darbo, valdininkams, bet ir patiems politikams. Jiems, mano manymu, būtų į naudą, taip pat sveika mums patiems.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu patikslinti kai kuriuos dalykus. Iš tikrųjų 1990 metais buvo bent trys partijos, o viena iš jų turėjo šimtametes tradicijas. Gal Socialdemokratų, Demokratų partijos nebuvo tokios aktyvios kaip kitos. Buvo Sąjūdis, politinis judėjimas… Iš tikrųjų tai, ką jūs tik ką teigėte, nėra tiesa. Argumentai yra gana silpni. Aš manau, kad jūsų argumentai tiesiog sukelia priešišką reakciją. Bet aš noriu paklausti, ar pateikdamas tokį pavyzdį ir sakydamas, kad tai yra toks vienintelis variantas, kuris gali būti… taip suformuotas naujas Seimas dirbtų vaisingiau? Ar nemanote, kad jūs, du didžiausi entuziastai, kurie teikiate šį projektą, galėtumėte pasitraukti iš sąrašo, pradėti rinkti parašus ir dalyvauti vienmandatėje apygardoje? Tai būtų geras, užkrečiantis pavyzdys, kad galima laimėti vienmandatėje apygardoje.

A.ČAPLIKAS. Patikslinu tai, ką aš sakau. Pone Juozai, aš manau, kad jūs puikiai supratote mano mintį. Jeigu jūs man įrodysite, kad 1990 metais buvo bent viena rimta, tvirta partija, kokios yra dabar, aš sutiksiu. Tai tam, kad nesukelčiau jums priešiškumo. Aš manau, jūs supratote, ką aš turėjau minty atsakydamas, ir nesuprantate kaip tas vienos tautybės žmogus, kuris dainuoja tai, ką mato. Aš patikslinau savo atsakymą.

Dėl galimybės. Aš neteigiu, jog tai yra vienintelis įmanomas ir teisingas rinkimų būdas, tačiau, matyt, mes visi turėtume suprasti, kad Seimo reitingas, mūsų viso politinio elito reitingas, partijų reitingas nuosekliai krenta žemyn. Jeigu kas nors man pasakys, kad nieko keista, viskas gerai ir mūsų paskutinė eilutė tarp visų apklaustųjų yra gera, tada aš su jumis sutiksiu. Aš manau, kad nėra gerai, kad iš tikrųjų yra pasitikėjimo tarp žmonių ir politikų problema. Mumis netiki. Reikia kažką daryti. Aš nesakau, kad tai yra vienintelis geras būdas. Galbūt iš šių ginčų iškils kita reitingavimo sistema, galbūt, bet tokia rinkimų sistema nekelia pasitikėjimo žmonėms. Kad ir kaip būtų pikta, taip pat ir mumis, ir visa valdžia.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis kolega, tartum pratęsdamas kitų Seimo narių klausimą, aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs siūlote grįžti ten, kur mes jau buvome? Juk ši jūsų siūloma sistema tartum ir nepasiteisino, nors savikritiškai turėčiau pripažinti, kad tada, kai mes susitarėme dėl šios mišrios sistemos, Sąjūdžio koalicija siūlė kaip tik tai, ką jūs dabar siūlote, t.y. tik mažoritarinę sistemą, o liberalai, socialdemokratai ir centro žmonės, t.y. tie, kuriems jūs dabar priklausote, kaip tik siūlė tik proporcinę sistemą. Stengdamiesi pasiekti sutarimą, sutikome su mišria sistema, kurią dabar ir turime. Kaip paaiškėjo, ji nėra pati blogiausia, o turi ir savo privalumų, ir trūkumų. Vis dėlto pagrindinis privalumas tas, kad nedingsta tie balsai, kurie esant mažoritarinei sistemai dingsta, nors kartais vienas kandidatas prieš kitą laimi netgi keliais balsais. Paaiškinkite, kodėl Centro sąjungos žmonės, kurie kaip tik ir esate, dabar siūlote tuos dalykus, dėl kurių jūs kažkada taip atkakliai kovojote ir dabar jų linkę atsisakyti.

A.ČAPLIKAS. Jeigu atmintis neklysta, Seimo rinkimai vyko 1992 metų pabaigoje. Centro sąjunga buvo įsteigta 1993 m. birželio 5 d. (Balsai salėje) Minutėlę. Manęs dar Centro sąjungoje nebuvo. Ir norime mes ar nenorime, tai buvo išsakyta jūsų, anuometinės Aukščiausiosios Tarybos, jau pasitraukiančios Aukščiausiosios Tarybos, surastas kompromisas, kurio aš tikrai neneigiu. Bet aš irgi nemanau, kad liesti arba bandyti kvestionuoti tą kompromisą arba tą rinkimų sistemą, yra kažkoks nusikaltimas. Manau, kad diskusija ir įvairios nuomonės yra tik į naudą mums visiems. Tarp jų apie mūsų visų ateitį, be abejo, taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereikia stebėtis, mes visi bręstame, vieni – į vieną pusę, kiti – į kitą. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų argumentai, kad labai svarbu padidinti Seimo ir apskritai valdžios autoritetą tikrai labai svarūs. Ir, žinoma, šiandieną visuomenė, turbūt dauguma žmonių palankiai palaikytų perėjimą į jūsų siūlomą sistemą, t.y. į vienmandačių apygardų išplėtojimą. Tačiau tai yra nepaprastas dalykas likus tiek nedaug laiko iki rinkimų. Bet mano klausimo esmė yra tokia. Ar jūs nematote prieštaravimo tarp būtent šio momento, kurį pasakiau, tai yra prisitaikymo prie visuomenės nuomonės, ir politinės sistemos brandos, kai būtų nutrintas apskritai partijų programinis įdirbis? Ir teoriškai darant prielaidą, kad ateitų 141 asmuo, nauji žmonės, neturintys politinės praktikos, su 141 programa, kaip tektų dirbti toliau? Žinoma, tai teorinė prielaida, tačiau ji tokia irgi galima. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Jeigu jūsų teorinė prielaida tikrai taptų realybe, tai aš pripažinčiau, kad aš suklydau ir stipriai suklydau. Bet, aš kartoju, sakiau jau savo įžanginiame žodį, jog neneigiame partijos valios, aš tikrai neneigiu ir manau, kad partijos šiandien sustiprėjo. Yra užsiauginusios savo partinius žmones, kurie gali dalyvauti rinkimuose, kurie atstovautų tai pačiai partinei programai, tik būtų išrinkti kitu būdu. Tai yra visai logiška. Kartojuosi. Netgi dabartinė sistema leidžia nepartiniams žmonėms dalyvauti rinkimuose, leidžia. Galbūt mes esame per daug apsunkinę jų išsikėlimą, vėl priešpriešindami žmones su partijomis, galbūt reikėtų supaprastinti. Bet aš neneigiu ir nemanau, kad Seimas galėtų būti laisvų menininkų sueiga. Ne, atvirkščiai, manau, partinė drausmė, partinis susiklausymas ir partinės programos, tik atėjimo būdas yra kitas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Beinortas. Gerbiamieji Seimo nariai, dar turime pagal numatytą reglamentą klausti 2 minutes. Ar mes norėsime visi paklausti, ar baigsime paskutiniu šiuo klausimu?

J.BEINORTAS. Mano klausimas labai paprastas. Europoje ilgaamžės valstybės didžiuojasi savo politine sistema būtent per stiprias politines partijas. Estijos ir Latvijos pavyzdys rodo, kad neturėdami mažoritarinės sistemos jie labai stipriai taiko vadinamąjį reitingavimą sąrašuose. Prieš kiekvienus rinkimus vis kitokia reitingavimo sistema. Kitaip sakant, populizmas vietose neduoda sėkmingo darbo Seime. Prašau pasakyti, jeigu tai yra jūsų ideologinė nuostata, kuo ši ideologinė nuostata yra pranašesnė už ilgamečių partijų, turinčių šimtą metų ir daugiau, politinę patirtį, kuo pranašesnė yra jūsų politinė, ideologinė nuostata?

A.ČAPLIKAS. Kiekviena rinkimų sistema… jeigu jūs paminėjote Skandinaviją ir Europą, tai jūs pritarsite, matyt, kad tenai yra proporcinė rinkimų sistema su stipriais mažoritarinės rinkimų sistemos elementais. Tai yra ji nėra mišri, nėra vientisa. Žmogus, balsuodamas už partinius sąrašus, kaip yra Lenkijoje, kaip yra kituose, daugelyje Skandinavijos kraštų, balsuoja už žmogų tam tikrose apygardose. Taip jie išsprendė tą problemą, kuri buvo, matyt, ir tenai – nepasitikėjimo. Leido žmogui pasirinkti. Aš nesakau, kad tai ideali sistema, aš siūlau pereiti prie vieningos ir nuoseklios. Galbūt jūsų pasiūlytas modelis arba, tarkime, tai, ką sakė socialdemokratai V.Andriukaičio asmenyje, mums būtų priimtinas, kai leistų balsuoti, bet irgi už žmogų. Tai yra partinių sąrašų pagrindu, bet už žmogų, už konkretų asmenį. O dėl privalumų ir trūkumų mes galime kalbėti iki vėlyvos nakties ir rasime ir pliusų, ir minusų. Tik, dar kartą kartoju, negirdėt to, kas vyksta už šių rūmų ir už šių sienų, mums negalima. Diskusijos vyksta, žmonės netiki mumis, reitingas mūsų žemas, partijos yra pabaigoje, Seimas irgi apačioje. Taip yra realiai. Jeigu mes nereaguojame ir bandome pasakyti, kad tai mūsų neliečia, mes, ko gero, iš tikrųjų esame akli.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas paklausti baigėsi. Ar tie, kurie nori paklausti, būtinai nori pratęsti šio klausimo svarstymą? Nematau norinčių. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo. (Balsai salėje) Ne. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Bus suteikta galimybė pasisakyti už ir prieš. Galima ir ypatingos skubos tvarka, jeigu Pirmininkas pasiūlys. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Už pasisako J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pateiktas projektas nėra tobulas, socialdemokratai siūlė reitinguoti partijų sąraše balsuojant už konkretų žmogų, iškeltą partijos sąraše. Tai atrodo, būtų tikrai turinti lietuviškas tradicijos rinkimų sistema ir būtų palanki. Kadangi toks projektas dar nėra svarstomas, galbūt šio projekto pagrindu mes galėtume pradėti diskusiją tobulinant mūsų rinkimų sistemą. Kadangi projekto autorius nespaudžia ir neskubina mūsų priimti šio įstatymo iki šių rinkimų, mes ateičiai galėtume pasiruošti, patobulinti savo rinkimų sistemą, kuri būtų priimtina ir per kurią žmonės galėtų geriau išreikšti savo valią, atsispindint ir partinėm programinėm nuostatom.

PIRMININKAS. Prieš pasisakys Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti tik vieną faktą, kaip suveikė ši siūloma sistema. Vyko mažoritariniai rinkimai Vilniuje ir toje pačioje apygardoje konkuravo du Seimo nariai: A.Kubilius ir A.Butkevičius. Ir pasirodė, kad išlošė populizmas, t.y. žmogus, kuris po to buvo patupdytas į kalėjimą, o žmogus, kuris iš tikrųjų pralaimėjo, yra turbūt geriausias per visą mūsų kadenciją premjeras. Tai ir rodo, prie kokių kuriozų gali privesti dabar siūlomas projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria šio įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti už, prieš – prieš.

Už balsavo 26, prieš – 16, susilaikė 11. Vieno balso skirtumas, prašom registruotis, balsuosim iš naujo.

(Triukšmas salėje) Galima būtų sulyginti svarstymo stadijas su paprastų projektų ir apsispręsti. Tai būtų logiškiausias sprendimas, nežaidžiant balsavimo žaidimų.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Prašome balsuoti.

Už – 26, prieš – 19, susilaikė 12. Įstatymo projektui nepritarta.

Turim kelias alternatyvas – nepritarti iš viso ar grąžinti autoriams tobulinti. (Triukšmas salėje) Yra du siūlymai. Vienas siūlymas grąžinti tobulinti, tai yra pirmasis, kurį mes balsuosime. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų grąžinta autoriams tobulinti?

Už – 33, prieš – 15, susilaikė 4. Taigi projektas grąžintas autoriams tobulinti.

Gerbiamieji Seimo nariai, pereinam prie kito darbotvarkės klausimo. Replikos po balsavimo. Prašom. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šio įstatymo projekto intrigą turbūt sudarė ne šios dienos svarstymas, bet garsioji spaudos konferencija, kurioje mūsų gerbiamoji kolegė iš Centro sąjungos tuos, kurie išrinkti per partinius sąrašus, pavadino “liaudies mulkintojais”. Aš tikiuosi, kad kai jūs patobulinsite, galbūt rasite kitokių vertinimų tų žmonių, kurie lygiai tokiomis pat sąlygomis dirba Seime. Aš linkiu pasižiūrėti ne tik į politinę ir politologinę istoriją, bet šiek tiek ir į politinę kultūrą.

PIRMININKAS. Replikos prašo Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad jeigu kiekvienas Seimo narys būtų išrinktas rinkiminėje apygardoje, tai padidintų atsakomybę kiekvienam Seimo nariui atsiskaityti ir būti atsakingam prieš savo rinkėjus. Aš tikiuosi, kad po patobulinimo šis įstatymas bus priimtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vieną repliką – J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jeigu visi būtų išrinkti vienmandatėse apygardose, tai nereikėtų ir šio įstatymo projekto, nes rengėjai į Seimą pateko per daugiamandatę apygardą. Vis dėlto tikiu tuo, kad jie išklausys mūsų, kurie išrinkti ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse apygardose, nuomonę ir pajėgs suderinti ir partinių sąrašų, ir vienmandačių apygardų būtinumą, tai, ką aš siūliau dėl to, kad būtų galima ženkliai reitinguoti renkant Seimo narius pagal partijų pateiktus sąrašus.

Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 126, 127, 129, 130, 136, 139, 140, 141, 155, 187, 188, 209, 214, 219 ir 224 straipsnių pakeitimo" projektas Nr.P-2548. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 14, 18 bei 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549 (pateikimas)

PIRMININKAS. Niekas daugiau nenori nieko pasakyti? Gerai.

Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo” projekto Nr.P-2548. Tribūnoje – pranešėjas Seimo narys A.Čaplikas. Šiandien jis pavaduoja garbingas moteris tribūnoje. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Nepavaduoju aš jokių garbingų moterų, atstovauju sau pačiam. Šiaip jau gavęs tribūną galėčiau replikuoti replikuotojams, bet tiek to. Matyt, visų sąlygos po kiek laiko susilygins. Dabar teikiu Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo” projektą, manydamas ir tikėdamas sulaukti didesnio pritarimo, negu dėl prieš tai svarstyto įstatymo projekto. Mano manymu, arba mūsų su R.Melnikiene manymu, šiandien galiojanti tvarka, mūsų Seimo darbo organizavimo tvarka yra ne visai gera, ne visai tobula ir, mūsų manymu, tobulintina. Mes jau aiškinamajame rašte esame parašę, jog apžvelgus kaimyninių šalių, jų parlamentų veiklą, mes nerasime nė vieno parlamento, išskyrus galbūt kaimyninę Baltarusiją, kuriame politikas užimtų Seimo kanclerio, generalinio sekretoriaus arba kitokio pavadinimo analogiškas pareigybes. Tai joks, gink Dieve, priekaištas užimantiems tas pareigas, tiesiog faktų konstatavimas. Taip yra. 1996 m. priiminėjant Seimo statutą atsirado tokia pareigybė ir tada, aš manau, mes suklydome, arba Seimas tuo metu suklydo. Vėl aš apeliuoju į jūsų provakarietišką požiūrį, šiuo atveju į tas šalis, kuriose yra normaliai sutvarkyta parlamento veikla.

Mūsų siūlymo esmė yra ta, jog kiekvienas Seimo narys dirbtų Seimo darbą, o visa tai, kas susiję (aš labai trumpai apibūdinu) su Kanceliarijos darbu, su dokumentų parengimu, su įvairių gėrybių skirstymu arba darbo sąlygų Seimo nariui sudarymu atitektų samdomam žmogui, tai yra jis taptų normaliu įstaigos vadovu, skiriamu 5 metams. Mes pavadinome šią pareigybę generalinio sekretoriaus ir, aš jaučiu, bus klausimų, suponuojančių į didžiąją praeitį. Pavadinimą mes galime keisti kokiu tik norime ir kaip norime galime pavadinti. Pakeitimo esmė yra ta, jog Seimo Pirmininkas įgauna galią ir atsakomybę ir tampa atsakingas už parlamento veiklą, pasitelkdamas aparato žmones ir profesionalius aparato žmones, kurie nesikeistų keičiantis politinei sudėčiai Seime. Tuomet nekiltų daug nereikalingo įtarumo dėl vienai ar kitai politinei partijai atstovaujančio žmogaus, kuris eina Seimo kanclerio pareigas, šališkumo, viskas būtų objektyvu ir tik pagal galiojančius įstatymus.

Tokiomis sąlygomis reikėtų keisti ir Seimo narių darbo apmokėjimo įstatymą, nes Seimo kancleris tampa Seimo nariu, nėra politiko. Tai ir tarnybinio automobilio atsisakymas, nes Seimo kancleris tampa eiliniu Seimo nariu. Gali kilti klausimas dėl papildomos pareigybės. Šiandien peržvelgus struktūras Seime visiškai akivaizdu, kad naujos pareigybės ir išlaidų tikrai nereikės. Dabartinis mūsų Kanceliarijos vadovas iš esmės atitinka tai, apie ką aš kalbu. Tiesiog nuo jo nuimamas politinis antstatas ir jis gauna laisvę ir atsakomybę, pabrėžiu, atsakomybę veikti laisvai, nederindamas tam tikrų sprendimų su politikais, kuriems neprivalu, mano manymu, kištis į šitą sritį.

Kitas klausimas, ar tai reiškia, jog aš siūlau tą padaryti būtent šios kadencijos metu. Kuo greičiau, tuo geriau, nes šiandien yra paskelbtas valstybėje taupymo vajus, ir visiškai akivaizdu, kad ir Seimas turi į jį atsiliepti, ir taip yra sutaupomos lėšos. Tačiau jeigu diskusijoje arba svarstymo metu matysime, kad mes nespėjame arba šitie pakeitimai gali sukelti sumaištį Seimo darbe, galima įstatymo įsigaliojimo laikotarpį numatyti nuo naujos Seimo kadencijos, kad būtų visiškai logiška, ir čia aš nematyčiau didelės problemos.

Tiek trumpai apie mūsų teikiamus dviejų įstatymų pakeitimo projektus. Atsiprašau. Gal iš tikrųjų, kad nereikėtų atsakinėjant, galiu iš karto išvardinti šalis, kurių patirtį mes su Seimo Informacijos analizės skyriaus pagalba apibendrinome. Švedija, Suomija, Norvegija, Danija, Nyderlandai, Italija, Ispanija bei Jungtinė Karalystė ir kitos šalys būtent taip yra sutvarkiusios savo parlamentinį darbą. Įvairiai vadinasi pareigybės – rūmų klerkas, generalinis sekretorius, klerkas, bet esmė yra ta, kurią mes šiandien ir siūlome.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausias Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti, ar panaikinus kanclerio pareigybę, įkūrus generalinio sekretoriaus arba tvarkytojo Seime pareigybę, manote, kad tai būtų palengvinimas ir valdančiajai daugumai, ir bendrai politinei darbų priėmimo tvarkai? Nes iš tikrųjų daugelis darbų, kuriuos dirba kancleris, turbūt turi ir tam tikrą politinį atspalvį, ne tik ūkinį tvarkytojo atspalvį. Kas turėtų užsiimti politiniu rikiavimu, kurį dabar atlieka kancleris?

A.ČAPLIKAS. Mes esame įstatymo projekte nurodę, jog iš esmės didžioji politinė atsakomybė, arba politinių interesų derinimas, pereina tiesiogiai Seimo Pirmininko kompetencijai ir atsakomybei. Jis yra atsakingas už parlamento darbą. Seimo Pirmininkas turėtų organizuoti politinių interesų derinimą. Jeigu įsivaizduojam, kaip kartais man atrodė, jog be Seimo kanclerio vizos, tarkime, negali suktis jokie įstatymų projektai, tai yra tiktai techninis darbas.

Kita vertus, mano manymu, kai Seimo kancleris, vadinkime, bus tik generalinis sekretorius, samdomas darbuotojas, tikrai nekils spekuliacijų dėl politinio šališkumo ir opozicijai dirbti tam tikra prasme bus kur kas lengviau, nes tada, kai žmogus yra samdomas, nepriklauso nuo jokios politinės valios. Jeigu aš neteisus… Apžvelgus patirtį man irgi kilo daug abejonių… Yra taip sutvarkyti darbai ir jokių problemų dėl darbo organizavimo tų šalių parlamentuose nekyla.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Pakeitus kanclerį generaliniu sekretoriumi, kokius matote konkrečius rezervus sklandesniam ir paprasčiau organizuojamam Seimo darbui? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Generalinis sekretorius nebūtų priklausomas nuo valdančiosios daugumos – tai yra pirmasis privalumas, nes kad ir kokia partija valdytų… Visi mes esame partijos nariai ir Seimo kancleris dažniausiai įgyvendina, vėl kartoju, politinę valią. Tai yra visiškai objektyvu. To negalima išvengti. Generalinis sekretorius yra samdomas darbuotojas, kuris yra nešališkas visiems Seimo nariams. Jo pareiga ir jo atsakomybė – padėti organizuoti ir sutvarkyti mūsų darbą. Be jokio politinio atspalvio.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad mes jau dabar turime tokią pareigybę, tiktai reikėtų kanceliarijos vadovą pavadinti generaliniu sekretoriumi ar kaip norite ir viskas atsistotų į savo vietą, o Seimo kanclerio pareigybę reikia visiškai panaikinti. Ar reikia ir kanceliarijos vadovo, ir generalinio sekretoriaus?

A.ČAPLIKAS. Mūsų įstatymo pakeitimo esmė ir yra tokia: atsisakoma Seimo kanclerio pareigybės ir įsteigiama nauja pareigybė. Aš tik sakau, gal mes pasirinkome ne tą pavadinimą. Diskusijoje buvo svarstoma, ar palikti kanceliarijos vadovą, bet mes, pažiūrėję į kitų parlamentų patirtį… Jie taip skambiai ir vadinasi: rūmų klerkai, generalinis sekretorius. Vyksta jų suvažiavimai, asamblėjos. Esmė tokia, kaip jūs ir sakėte: ši pareigybė tampa generaliniu sekretoriumi ir ji yra tikroji.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad dabar sąla mūsų kolegų darbiečių ir socialdemokratų širdys, kai jie girdi, kad grįš, ko gero, į Seimą generalinio sekretoriaus laikai, bet aš ne apie tai.

Noriu priminti, kad per aną kadenciją Seimo kancleris buvo dabar Suomijoje reziduojantis ambasadorius ponas N.Germanas. Dabartinė Seimo dauguma prisimena, kad tai buvo žmogus, kuris rūpinosi Seimo narių gerove, buitimi, kažką kūrė, darė. Nieko neturiu prieš poną J.Razmą, bet gyvendamas Seimo bendrabutyje visą laiką galvoju, ar reikės mokėti už vandenį, už elektrą. Visą laiką nesuprantamos reformos, keisti pasiūlymai, kurie iki galo nepasverti. Beveik išparceliuotas garažas. Ar neatrodo, kad esmė ne pavadinimas, kad galėtų ir Seimo narys, bet tas, kuris mylėtų savo kolegas, kuris rūpintųsi jais, globotų, na, nebūtų “balamūtas”, lietuviškai kalbant… (Juokas salėje) Gal nereikėtų to įstatymo, o reikia parinkti tinkamą žmogų į tą vietą.

A.ČAPLIKAS. Nenorėčiau… Jeigu nesupykinsiu dešiniosios pusės taip šmaikščiai, kaip jūs atsakinėjate, nes klausimas yra labai rimtas. Galbūt reikia sudaryti sąlygas taip, kad nebūtų galimybės vieną ar kitą Seimo narį kaltinti tuo šališkumu arba nesugebėjimu organizuoti darbą.

Kaip man kilo tokia mintis? Galėčiau pasakyti pradžią. Kai atsistatydinau iš aplinkos ministro pareigų, aš grįžau į Seimą ir naiviai tikėjausi, kad pagal Seimo nario darbo sąlygas man priklauso kabinetas, kompiuteris ir visa tai, kas parašyta įstatyme. Pasirodo, turėjau rašyti pareiškimą, ant jo kažkas turėjo dėti vizą. Pono J.Razmos rezoliucija keliavo A.Kregždei. Aš tuo pasibaisėjau. Nelabai supratau, kas atsitiko. Kodėl aš turiu politikui rašyti pareiškimą, jeigu man priklauso kabinetas ar automobilis? Jeigu man nepriklauso, man jo neduoda. Jeigu man priklauso, yra aparato žmogus, kuris normaliai pasiūlo bet kuriam Seimo nariui tai, kas priklauso pagal įstatymą, ir pasako “viso gero” tą pačią akimirką, kai jis įžengia į Seimo rūmus. Ši tvarka… pone Jurgi, turiu jūsų grąžintą pareiškimą, jį pasidėjau kaip archyvinį tokio biurokratinio šedevro pavyzdį. Aš nenoriu jūsų supykinti. Nemanau, kad jūs esate kaltininkas dėl tos situacijos, bet klostėsi tokia tradicija. (Balsai salėje) Dabartinis kanceliarijos vadovas taip pat nėra visiškai laisvas tvarkyti. Dabar minima insinuacija, jog Seimo kancleris išpardavinėja Seimo garažą. Aš tikrai nemanau, kad jis tai daro, ir nemanau, kad politikui reikia tokios šlovės. Aparato reikalas yra tvarkyti su tuo, kaip pridera, ir viskas.

PIRMININKAS. Jeigu ponas V.Čepas teiks Statuto pataisą, aš tikrai jam padėsiu. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlomas Statuto pakeitimas susijęs su tuo, kad kanclerio pareigas atliktų ne politikas. Gal ir neblogai. Bet kuo pagrįstas jūsų teigimas, kad Seimo darbas bus sklandžiau ir paprasčiau organizuojamas? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Manyčiau, nekiltų ir nebūtų tokių klausimų, kaip ką tik uždavė kolega V.Čepas, kuriuos nuolat užduoda vienas ar kitas Seimo narys. Ir tai, manau, iš tikrųjų nemažai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, puikiai suprasdamas, kad šioje ašarų pakalnėje daug kas yra tobulintina, kaip jūs ir sakėte, šį dalyką būtų galima tobulinti. Aš trumpai priminsiu vieną seną anekdotą, kai susitikę du seni draugai skundėsi savo šeimyniniu gyvenimu. Vienas sakė, kad jam labai blogai, kad jis yra po žmonos padu ir nėra jokios demokratijos. Kitas sakė, kad jo šeimoje tobula demokratija. Jo šeimoje taip: kai jų nuomonės sutampa, daro taip, kaip jam patinka, kai nesutampa, daro taip, kaip patinka žmonai.

Dabar klausimas. Jūs apeliuojate į Europos valstybes. Ar jūs elgiatės taip, kaip esant tai demokratijai: kai, jūsų nuomone, reikia šitam įstatymui, jūs remiatės Europos valstybėmis, kai svarstant prieš tai buvusį įstatymą jums buvo nenaudinga Europos valstybių patirtis, jūs savo nuomone rėmėtės. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Labai gerai. Aš tik nuosekliai remiuosi Europos pavyzdžiu. Tai dar kartą pakartojau atsakydamas į pono J.Oleko klausimą, kad būtent tokia tiesmuka parašų rinkimo technologija yra tiktai, ko gero, pas mus. Niekur Europoje nėra tokio rinkimo būdo, kad nebūtų galima paveikti partinės valios. Ten visur yra nuosekliai. Tie patys balsavimai pagal sąrašus leidžia partijų sąrašus perskaityti nuo – iki, leidžia balsuoti už asmenis. Jeigu jūs įdėmiai klausėte, ką aš kalbėjau, aš tai pasakiau. Lygiai taip ir dabar: yra patirtis ir ja reikia pasinaudoti. Bet kuriuo atveju žmonės jau seniai yra išradę dviratį, tik mes kažkaip nuosekliai, metodiškai vis bandome išrasti savo dviratį ir niekaip negalime baigti. Taigi Seimo kanclerio pareigybė šiuo atveju yra paprastas tobulintinas dalykas, kuris šiandien, ko gero, yra visiems akivaizdus. Patikėkite, netgi žiūrint į kitus Seimus… kam politikui reikia tokių replikų arba tokių kalbų, kaip šiandien kolegos klausia? To nereikia, manau. Jis turi būti laisvas nuo tokių rūpesčių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis kolega, jau daug kas panašiai klausė, bet išsamaus atsakymo neišgirdau. Mane labai kamuoja, kaip jūs atradote generalinį sekretorių: ar iš Europos patirties, ar iš Lietuvos?

A.ČAPLIKAS. Atsakysiu: atradome iš Europos patirties, nes manau, kad Lietuvoje rūmų klerkas niekaip neprigytų, nes šis pastatas nelabai panašus į rūmus. Mūsų parlamentinės tradicijos nesiekia 11 metų, yra tik 10 metų, taigi rūmų klerkas nebūtų… O generalinio sekretoriaus pavadinimui šiuo atveju daug reikšmės neteikiu. Jeigu tai kam nors suponuoja mūsų garbingą praeitį, ką padarysi.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, šiandien jūs teikėte daug įstatymų, kurių priėmimas keistų ir Seimo rinkimų tvarką, ir Seimo narių bei Seimo aparato darbo tvarką. Ar jūs nesate parengę dar kiek nors projektų? Sakykime, pakankamai dažnai nuskamba iš visuomenės ir kai kurių Seimo narių siūlymas neleisti derinti Seimo nariams darbo Seime ir Vyriausybėje. Aš asmeniškai taip nemanau, bet noras paklausti, ar čia nebus naujų staigmenų, man kilo. Gal galėtumėt atsakyti? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Jau ne mano valia. Į tai, ko gero, galėtų atsakyti Seimo kancleris arba valdyba, kodėl šie du klausimai atsidūrė būtent tą pačią dieną, nors jie įregistruoti prieš gerą mėnesį, ir tuo pačiu laiku, ir tokiu būdu. (Balsas salėje)

Dėl ministro jūs klausėte. Kalboj pateikdamas prieš tai buvusias pataisas, kurios grąžintos mums tobulinti, tai paminėjau. Yra problema, yra patirtis šalių, kaip sprendžiamos šios problemos. Yra apribojama ministro balsavimo teisė, nemokamas atlyginimas ir aš manau, kad mums reikia eiti tuo pačiu keliu, remtis ta patirtimi, kurią turi šalys, kurių parlamentinės ambicijos yra daug didesnės negu mūsų. Nieko čia nauja neatrasime. Mes galime, dar kartą sakau, nematyti problemos, negirdėti, ką žmonės šneka, bet ji yra. Bet jūs labai gerai pasiūlėte, ko gero, reikės pateikti ir kitą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi, norėję paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Girdžiu, kad negalime. Ar tikrai? Galima sutarti? (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių? Gerbiamieji Seimo nariai, mes galime ir ilgai šiandien sėdėti, prašom registruotis. Būtinai atsiklausiu, kai tiktai posėdžio laikas baigsis. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nebuvo bendro sutarimo. Prašom. Už įstatymo projektą kalbės J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas, matyt, nepasakė dar vieno argumento už šį projektą. Kaip aš supratau iš Seimo narių klausimų, kai kuriems, pavyzdžiui, ponui V.Čepui, gal ir pačiam pranešėjui yra per daug sudėtinga problema per kadenciją išsiaiškinti, už ką atsakingas Seimo kancleris, todėl gal paprasčiau tą pareigybę panaikinti. Bet jeigu kalbėtume rimtai, iš tiesų europinė praktika rodytų, kad šis projektas yra pagrįstas. Pagaliau tas esminių reformų laikotarpis, kai mes parlamentą iš sovietinio turėjome pertvarkyti į normalesnį, baigėsi ir galima pereiti prie normalios struktūros. Todėl kviečiu ir savo frakcijos narius, ir kitus palaikyti projektą.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Ko gero, nesu labai prieš, tik manau, kad ne taip paprastai viskas daroma. Kad ne politikas būtų šios srities tvarkytojas, tai būtų visai naudinga, tai minčiai aš pritariu. Tačiau aiškiai atskirti funkcijas ir papildyti valdybos funkcijas… Vis dėlto mes turime reikalų ir su administravimu, ir administravimu kadrų srityje ir reikėtų rimčiau, nuosekliau pagalvoti apie įvairias funkcijas ir jų pakeitimą. Dėl papildymo ir skirstymo būtų galima pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote už, ar prieš?

A.J.RAŠKINIS. Prieš.

PIRMININKAS. Prieš. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria – prieš arba susilaiko. Registracija buvo ką tik prieš kalbant dėl motyvų.

Už balsavo 12, prieš – 11, susilaikė… Atsiprašau, už balsavo 27, prieš – 11, susilaikė 12. Projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galima pritarti pagrindiniam komitetui? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlomas. Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bus papildomas komitetas, ar čia rimtas siūlymas? Taip, rimtas siūlymas. Gerai. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje, taip? Ar iš tikrųjų rudens sesijoje turime svarstyti? Nėra užrašyta. Gerbiamieji Seimo nariai, teisingai, komitetas siūlo svarstyti rudens sesijoje. Ar yra kitų siūlymų? Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų valia yra jūsų valia. Yra dvi nuomonės: komitetas siūlo svarstyti rudens sesijoje, yra norinčių įtraukti į šios sesijos darbotvarkę. (Balsai salėje) Tai prašom balsuoti. Kas už rudens sesiją, balsuos už, kas už pavasario sesiją, balsuos prieš. (Balsai salėje: – kurio pavasario?) Šio pavasario.

Už balsavo 33, prieš – 13, susilaikė 2. Svarstysime rudens sesijoje.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra lydintis dokumentas – projektas Nr.2549. Ar galima sutarti, kad svarstytų tie patys komitetai ir svarstytume tuo pačiu laiku? Sutarta. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra norinčių pasakyti replikas po balsavimo. Prašom. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes visi suprantame, kad naikinti pareigybę visada yra skausmingas dalykas. Galbūt komitetai, kurie svarstys, gal galėtų pagalvoti apie alternatyvą, kad ir tokią, kad dabartiniam kancleriui būtų paskirtas vienas MGL tam, kad jis nevykdytų jokių administracinių ir kanceliarinių pareigų.

PIRMININKAS. Repliką seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kancleri, aš noriu atsiprašyti už tą nevalingai išsprūdusį žodį, bet aš jį pavartojau gerąja to žodžio prasme. Tikrai prašyčiau nepykti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, einame prie kito darbotvarkės klausimo. Bet prieš tai Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas norėtų pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Prašom.

Savaitės (nuo 2000 06 12) darbotvarkės projektas

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, apšviesti V.Čepo gerumo dabar prašom žvilgtelti į kitos savaitės darbotvarkę, kuri, sakau, yra visą laiką preliminari ir pirmadienį per Seniūnų sueigą gali gerokai tikslintis pagal tai, kaip komitetai apsvarsto. Antradienį Rinkliavų įstatymą turėtume baigti. Valstybių pensijų 7 straipsnio įstatymo pataisas, taip pat 11 ir 15. Turėtume pabaigti priimti žemės ūkio strategiją. Laukiame tokio pat geranoriško gesto, kaip dabar kalbėjo V.Čepas, iš M.Šerienės. Taip pat Žemės reformos, Žemės nuomos įstatymų projektai, dėl kurių prašė galutinai nebalsuoti Vyriausybė ir kuriems kol kas nepateikė jokių siūlymų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektas čia yra įrašytas, bet, ko gero, persikels į ketvirtadienį, nes pirmadienį renkasi darbo grupė ir mėgins gludinti šiuos reikalus. Nežinau ar bus, bet tikriausiai bus Valstybės politikų ir teisėjų atlyginimų svarstymas, SSRS okupacijos žala, kiti svarbūs projektai. Atsakinės į klausimus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas ponas V.Jankauskas. Viliuosi, kad Žuvininkystės įstatymą bent pradėsime svarstyti.

O ketvirtadienį beveik visa diena, bent jau svarbi jos dalis, skirta kodeksų pataisoms, kurios jau pribrendusios priimti. Žinoma, kaip ypatingai geras dalykas yra Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Į juos aš kreipiuosi galbūt palikti savo potenciją ateičiai, o dabar tos darbotvarkės neformuoti arba bent formuoti geranorišku sutarimu su Seimo vadovybe, nes iš tikro darbų yra labai daug. O jeigu bus trijų valandų diskusija, pavyzdžiui, tema “Kam Lietuvoj gyventi gera?”, laikas bus panaudotas nelabai produktyviai.

Gerbiamieji kolegos, tokia preliminari darbotvarkė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis prelegente, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas, įgalinantis įgyvendinti atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, Biudžeto ir finansų komitete guli jau daugiau negu pusę metų. Formalus Biudžeto ir finansų komiteto neteikimo pretekstas tas, kad nepriimtas naujasis Biudžetinės sandaros įstatymas. Vėlgi kitą savaitę nėra darbotvarkėje naujojo Biudžetinės sandaros įstatymo. Mokesčio įstatyme numatyta, kad mokesčiai atliekų tvarkymui už tarą ir pakuotę, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, būtų renkami į Valstybinį atliekų tvarkymo fondą, kas jau yra numatyta galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme. Tai neleidžia Biudžeto ir finansų komitetui stabdyti šio įstatymo priėmimo. Todėl norėčiau paprašyti, kad vis dėlto būtų į birželio 12 d. darbotvarkę įtrauktas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Jeigu iš tikrųjų atsiras problema dėl to, kur mokesčiai renkami (duok Dieve, kad tų mokesčių būtų), suderinsime su Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, tačiau vilkinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo priėmimą tikrai jau negražu.

A.VIDŽIŪNAS. Aš siūlau, kolegos, iš tikro elgtis gana ryžtingai, taip, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, nes ateinančią savaitę į ketvirtadienį, 15 dieną, yra įrašyta Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pabaiga, tik, žinoma, niekingai mažai laiko skirta – 20 minučių. Turint galvoje daug pataisų, bus sunku susitarti. Mes tikrai žadame baigti ateinantį ketvirtadienį svarstyti šį projektą. Kadangi žadame, kolega, dirbti visą liepos mėnesį, jums kolegiškai pritariant… (ne ne, aš čia taip mąstau garsiai, kolegos), tai vis tiek mėginsime apsispręsti, bet, žinoma, tas naujasis mokestis pirmiausia turėtų būti mūsų labiau sutartas politiškai, ne tiek dalykiškai. Kolega, aš visiškai sutinku, bet negaliu priversti komiteto dirbti taip, kaip kartais norėtųsi greičiau. Jo siūlymas susieti tai su Biudžetinės sandaros įstatymu man yra mielas. Kolega, padėkite paskubinti kuo greičiau šį įstatymą priimti. Jei ne ateinančią savaitę, dar kitą mes galėsime jį priimti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gal aš nerandu, tačiau, pone pranešėjau, aš pasigendu to įstatymo, kurio mes šiandien nesvarstėme, tai yra…

A.VIDŽIŪNAS. Turėtų būti.

J.BEINORTAS. Turiu omeny Darbo ginčų įstatymo…

A.VIDŽIŪNAS. Turi būti. 1-11, antradienį.

J.BEINORTAS. Dėkoju.

A.VIDŽIŪNAS. Atrodo, kad čia tas pats.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto manyčiau, kad Biudžetinės sandaros įstatymui tikrai reikėtų daugiau laiko. 20 minučių net ir tęsiniui tikrai pernelyg yra mažai. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį. Suprantama, kad kultūra yra labai svarbus dalykas, tačiau kodėl tokia išskirtinė vieta ministro A.Bėkštos pranešimui? Ar čia atsitiko katastrofa? Tai galėtų būti ta pati Vyriausybės valanda, kuri šį kartą skiriama V.Jankauskui, o V.Jankauskas neseniai dar čia lankėsi. Ar tikrai tie kultūros klausimai ypatingai svarbūs? Pusę valandos tikrai laimėtume. Nemanau, kad šįkart reikėtų.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš mano replikos, kad niekingai mažai laiko skiriama Biudžetinės sandaros įstatymui, aišku, kad tas laikas bus gerokai pailgintas. Negali visas minutes sužiūrėti. Dėl A.Bėkštos yra Vyriausybės, ministro susitarimas su kai kuriais mūsų vadovybės nariais. Jūsų siūlymą aš perduosiu ir Seniūnų sueigai. Susitarsime, kolegos, bet mes praktikavome dar ankstesnių vyriausybių darbo metu, kad svarbūs projektai, ministrai nori ką nors labai svarbaus pasakyti, o Seimo nariai norėtų paklausti. Be abejo, tame ceitnote, kuriame mes dirbame, tai yra tam tikras prabangos požymis. Visiškai su jumis sutinku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš, reaguodamas į jūsų pasiūlymą dėl mūsų opozicinės darbotvarkės, galiu jus patikinti, kad mes nesirengiame svarstyti jokio panašaus klausimo, kaip, tarkim, kam gyventi geriau. Mes teiksime įstatymus ir jau esame pasirengę, atsižvelgdami į tai, kad jūs mūsų prašote, ir, norėdami antrą kartą padėti Seimui (vieną kartą jau esame padėję), netgi pateikti mūsų darbotvarkėje kai kuriuos įstatymus, kuriuos jūs pasiūlytumėte. Todėl prašyčiau tuos įstatymus, kuriuos norėtumėte pasiūlyti, pateikti mūsų frakcijai.

Mano klausimas būtų toks. Aš mačiau, kad kitos savaitės darbotvarkėje nėra įstatymo dėl biokuro. Aš norėčiau paklausti kodėl, nors biokuro kvapą mes dažnai jaučiame.

A.VIDŽIŪNAS. Nežinau, kolega. Reikia žiūrėti į kompiuterius, kodėl nėra biokuro, ar jis turėjo kitą savaitę būti? Sakau sąžiningai. Ačiū jums už konstruktyvumą dėl to, kad mes galime tartis dėl klausimų. Turiu pasakyti, kad kažkas yra negerai, jeigu opozicija dar nerengia diskusijos. Turbūt tai bus pirmoji opozicinės frakcijos darbotvarkė, kurioje nebus svarbios ar ypač svarbios diskusijos. Ačiū, kolega Aloyzai.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, nerengiame diskusijos dėl to, kad mes diskutuojame patys sau. Mums patiems save nėra ko įtikinėti, visos transliacijos yra išjungtos.

A.VIDŽIŪNAS. Taip, tam tikra propagandos forma, žinoma, nėra visada patogi.

PIRMININKAS. Gal būtų galima sutrumpinti jūsų tarpusavio dialogą? Gerbiamieji Seimo nariai, dar norėtų paklausti Seimo narys A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Nesuspėjau užsiregistruoti. Pone pranešėjau, mes prieš porą savaičių svarstėme Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pataisas ir papildymą ir priėmėme sprendimą, kad per tris savaites Vyriausybė turi pateikti atsiliepimą ir mes tada svarstysime, bet to mes dar negavome. Ar reikėtų Vyriausybę paskatinti, kad ji padarytų tai, ko mes prašėme? Jeigu mes nesulauksime, tai gal tada imkimės svarstyti? Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Kaip sakytų kolega V.Bogušis, – kitas ginčytųsi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Galima. Pritarta.

Įmonių bankroto įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2550 (pateikimas)

Pradedame svarstyti kitą darbotvarkės klausimą – Įmonių bankroto įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2550. Pranešėjas – Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, džiaugiuosi, kad galiu pateikti, mano manymu, labai svarbią pataisą, kuri leistų šiek tiek apginti teisėtus žmonių reikalavimus. Šiandien, be abejo, didelė bėda yra nedideli atlyginimai ir nedidelės žemės ūkio supirkimo kainos, bet daug didesnė socialinė bėda yra ta, jog dažnai yra vengiama išmokėti net ir tuos varganus atlyginimus ir atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos tiekėjais. Netgi pasakyčiau, jog šiuo metu tampa madinga nemokėti atlyginimų, ypač kai prie tokio atlyginimų nemokėjimo ir neatsiskaitymo su žemdirbiais tradicijų prisideda ir valstybės įsiskolinimai. Pavyzdžiui, ar teko kur nors matyti, jog valstybė neatsiskaitytų su mokytojais arba kitaip pažeidinėtų Konstituciją arba įstatymus? Atlyginimų nemokėjimas – tai yra įstatymo pažeidimas, bet šiandien tampa madinga, ir mes to matome dvi priežastis.

Pirma. Be abejo, didėjantys valstybės įsiskolinimai, kurie jau viršijo 3 mlrd. Lt, ir dėl to išaugę įmonių tarpusavio įsiskolinimai, kurie siekia jau 25 mlrd. Lt, tai daugiau kaip pusė BVP. Kita priežastis yra netobulas bankrotas, kuris iš esmės leidžia nemokėti atlyginimų, taip pat leidžia neatsiskaityti su žemdirbiais be jokių finansinių, teisinių pasekmių. Bankroto įstatymas ir pats įmonių bankrotas nereiškia įmonės likvidavimo, kaip kartais žmonės yra gąsdinami. Bankroto įstatymas yra būdas, kaip pagąsdinti laikytis finansinės drausmės arba jau kraštutiniu atveju prireikus pakeisti savininkus. Tai nėra Įmonės likvidavimo įstatymas, tai yra savininkų pakeitimas. Dažniausiai tai yra tik savininko pagąsdinimas, kad jis atsiskaitytų.

Deja, šiandien galiojančios įstatymo normos numato tokią keistą aplinkybę, aš pasakyčiau, galbūt šiurkščią klaidą, kurią yra padaręs įstatymo leidėjas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį bankroto bylą galima iškelti ir tada, kai įmonė yra nemoki, kai įmonė negali mokėti darbo užmokesčio, kai įmonė negali atsiskaityti už prekes, kai įmonė negali mokėti teisimo priteistų sumų – ir išvardytos visos kitos likvidumo problemos. Pareiškimą teismui, vienu žodžiu, galima rašyti visais finansinių nusižengimų atvejais, bet teismas negali iškelti. Kitaip sakant, 13 straipsnyje, kuris nustato, kada teismas gali iškelti bankroto bylą, nurodomas tik vienas motyvas – nemokumas. O nemokumą mūsų teisės, finansų sistema supranta ne kaip pinigų neturėjimą – nemokumas yra suprantamas taip, kad įsipareigojimai viršija turtą, kitaip tariant, kad įmonė neturi turto. Taigi bankroto byla Lietuvoje gali būti iškelta tik tada, kai įmonė jau yra nugyventa tiek, jog ji neturi jokio turto, negali ne tik sumokėti mokesčius bet ir atsiskaityti su darbuotojais ar atsiskaityti už žemės ūkio produkciją. Man atrodo, klaida Bankroto įstatyme buvo padaryta dėl paprasčiausio kai kurių mūsų darbuotojų, nežinau, ar Seimo, ar kitų tarybų, nežinojimo, ką reiškia įmonės nemokumas. Nemokumas buvo suvokiamas kaip pinigų neturėjimas, kai iš tikrųjų nemokumas yra suprantamas (bent Lietuvoje teisiškai suprantamas) kaip įsipareigojimų, kurie viršija turimą turtą, turėjimas.

Taigi šiandien mes turime šimtus pavyzdžių, kad įmonė bankrutuoja būdama tokios būklės, kai atlyginimai nemokami po metus ar dvejus metus, o jokio turto nėra. Todėl mums reikėtų tą įstatymą pataisyti šiek tiek papildant 4 straipsnį. Reikia numatyti aiškesnį aprašymą dėl negalėjimo mokėti darbo užmokestį. Dabartiniame 4 straipsnyje parašyta: pareiškimo padavimo motyvas, kai negali mokėti darbo užmokesčio, ir t.t. Mes siūlom dar konkretizuoti: kai įmonė darbuotojams daugiau kaip du mėnesius nemokėjo jiems priklausiusio darbo užmokesčio arba neatsiskaitė su fiziniais asmenimis. Ką reiškia du mėnesius nemokėti atlyginimo? Galite įsivaizduoti, kad tai pakankamas laikas darbdaviui išspręsti tą problemą, juo labiau kad mūsų pataisos numato galimybę, jog teismas prireikus duoda 3 mėn. darbdaviui pasitaisyti, t.y. jeigu teismas, mato, kad įmonė yra moki – turi turto, teismui suteikiama teisė pratęsti, atidėti bankroto bylos iškėlimą 3 mėnesiams, suteikti tokį laikotarpį, per kurį darbdavys turi išspręsti tą problemą.

Reikia pasakyti, kad atlyginimų nemokėjimas arba neatsiskaitymas su žemdirbiais yra toks pat nusižengimas kaip ir svetimo turto pasisavinimas. Gaila, jog Lietuvoje įsivyrauja tokios tradicijos, kad gali samdyti žmogų, gali paimti jo produkciją, bet gali net nemokėti ir dar šaipytis iš žmogaus, kuris negauna pinigų. Nereiškia, kad priėmus tą įstatymą prasidėtų masiniai bankrotai, tikrai taip nebūtų, bet garantuoju, jog būtų sustabdyti tokie tyčiniai bankrotai, taip pat būtų sustabdytas piktybinis atlyginimų nemokėjimas, ypač jeigu tai yra pati valstybė. Pačios valstybės institucijos laikytųsi atlyginimų mokėjimo tvarkos ir laiku atsiskaitytų už pateiktas prekes. Bet tai jau yra kito įstatymo, kurio aš nenoriu komentuoti, objektas. Kitaip tariant, viena iš priežasčių, kodėl nemokami atlyginimai, taip pat yra ir valstybės institucijų įsiskolinimas.

Baigdamas pabrėžiu, kad šiandien galiojantis įstatymas leidžia visais atvejais, kai yra pažeidžiami įstatymai, teikti teismui pareiškimą, tačiau teismas bankroto bylos kelti negali, nors gauna tokį pareiškimą. Tai kam tas pareiškimas, jeigu teismas neturi teisės kelti?

Beje, vieną sekundę dėl Teisės departamento išvadų. Aš turiu pasakyti, kad tos išvados yra arba neatidžiai parašytos, arba Teisės departamentui yra pateiktas koks nors kitas projektas, nes iš tikrųjų išvados neatitinka projekto. Aš pasakysiu vieną dalyką. Pavyzdžiui, Teisės departamento išvadose sakoma, jog Civilinio proceso kodeksas numato pažeistų teisių gynimo būdus be įmonės bankroto procedūros. Taip, Civilinis kodeksas numato galimybę kreiptis į teismą ir teismui priteisti mokėti sumas, bet Bankroto įstatyme nėra numatyta prievolė išmokėti priteistas sumas. Šiandien mes turim daug pavyzdžių, kad yra priteisiamos milijoninės sumos, bet Bankroto įstatyme nenumatyta galimybė iškelti bankroto bylą, jeigu nevykdomas teisimo sprendimas ir nemokamos priteistos sumos. Aš tik vieną motyvą paminėjau, o šiaip šis įstatymas būtų reikalingas. Tai neturi nieko bendra su politika, neturi nieko bendra su asmeninėms kieno nors ambicijoms. Jeigu mes tai padarytume, mes padėtume ir ekonomikai, ir žmonėms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašau taupyti laiką, nes šitam klausimui buvo skirta tik 10 min. Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man, kaip “Inkaro” problemų komisijos pirmininkui, šis jūsų projektas yra ypač aktualus, todėl aš noriu jūsų paklausti dėl 1 straipsnio. Įmonės nemokumas – į šią sąvoką jūs sudedate du skirtingus dalykus: įmonės būseną, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui ar jį viršija, ir kad įmonės darbuotojams nemokamas darbo užmokestis ir t.t. Mano supratimu, šios dvi sąvokos yra skirtingos. Ar nemanote, kad būtų galima atskiru straipsniu įforminti, pasiūlyti 2 dalį, nesutapatinant jos su įmonės nemokumu? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Juridiniu požiūriu galima kažką taisyti, tačiau įmonės… Iš esmės turi būti du motyvai: nemokumas ar nelikvidumas, kai nėra likvidaus turto, nėra būdo, kaip gauti pajamų net ir esant (...). Galima būtų 2 straipsnio 8 dalies ir neliesti, palikti taip, kaip yra. Tai daugiau būdas atkreipti dėmesį į tą problemą. Juridinės techninis požiūriu tai nieko nesprendžia, kadangi 4 ir 13 straipsniuose, t.y. norminiuose straipsniuose, vis tiek yra nurodomi visi atvejai: ir nemokumas, ir atlyginimų nemokėjimas, ir neatsiskaitymas su tiekėjais, ir visi kiti dalykai. Taigi mano projekto 1 straipsnyje, kuris susijęs su pačio įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, galima tai pataisyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, paprastai bet kuriame projekte arba pataisose būna daug gerų dalykų, bet būna abejotinų vietų arba, sakyčiau, abejotinų pasekmių, kartais net ir neigiamų pasekmių. Ar galite savo siūlymą įvertinti iš abiejų pusių, ne vien tik kaip labai gerą ir kaip labai teigiamą, bet paminėti ir tas abejones, kurių gali atsirasti, jeigu jūsų pataisoms būtų pritarta?

G.VAGNORIUS. Aš neigiamų tikrai nematau. Čia gali būti toks pat neigiamo dalyko supratimas kaip draudimas pasisavinti svetimą turtą. Įsivaizduokite, jeigu mūsų Civiliniame kodekse… Baudžiamajame kodekse nebūtų numatyta atsakomybė, t.y. Baudžiamajame kodekse būtų numatyta teisė kreiptis į teismą, jeigu kažkas pasisavino tavo turtą, bet teismui uždrausta taikyti bausmę, kitaip tariant, būtų galima prokuratūrai rašyti pareiškimą iškelti bylą, bet prokuratūrai būtų uždrausta iškelti bylą. Šiandien Bankroto įstatyme padaryta tokia klaida: rašyti pareiškimą, nurodant motyvus, tarp jų tai, kad nemokami atlyginimai, galima, bet teismas neturi teisės tenkinti pareiškimą. Aišku, klaida įvyko svarstant šį įstatymą Seime 1997 m. Matyt, kažkaip dingo vieno straipsnio keletas punktų vien dėl to, kad kažkas, kas teikė siūlymą pataisyti Vyriausybės projektą, matyt, manė, jog nemokumas apima ir nemokėjimą tiekėjams, ir atlyginimų nemokėjimą. Man atrodo, kad yra įvykusi daugiau techninio pobūdžio klaida, bet ji mums pagimdo “inkarus”. Tokių įmonių kaip “Inkaras”, “Kuro aparatūra”, kuriose mėnesiais ar metais nemokami atlyginimai, tikriausiai Socialinės apsaugos ministerija patvirtins, jog yra ne tik keliasdešimt, bet keli šimtai, ir jų nuolat daugėja. Mes atsiduriame sunkioje būklėje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Mocartas, po to apsispręsime, ar dar tęsime klausimų uždavimą.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, jeigu įmonės balanse matyti, kad įmonė turi pakankamai turto arba apskritai jo nėra niekur iššvaisčiusi ir atsiskaitė su visais kreditoriais, be neišmokėtų atlyginimų, o tuos pinigus panaudojo apyvartinėms lėšoms, ar bus galima po dviejų mėnesių pagal šį straipsnį iškelti bankroto bylą?

G.VAGNORIUS. Yra parašytas vienas punktas, t.y. 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto papildymas: jeigu yra pagrindo manyti, kad įmonės likusio turto pakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, tarp jų ir atlyginimams išmokėti, teismas gali iki trijų mėnesių vieną kartą atidėti bankroto bylos iškėlimą. Na, jau trys mėnesiai… Įsivaizduokite, du mėnesius neišmokėjo, dar teismas gali atidėti tris mėnesius, tai penki mėnesiai! Jeigu darbdavys penkis mėnesius jau nemokėtų atlyginimo, tai yra blogai. Bet teismas nebūtinai turi atidėti. Jeigu jis mato, kad piktybiškai nemoka, tai iš karto gali… Teismui yra paliekama galimybė spręsti iš esmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar likusieji, norintys klausti, būtinai nori paklausti? (Balsai salėje) Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Pritarta. Papildomo komiteto niekas nesiūlo? Socialinių reikalų ir darbo komitetą siūlo, taip? Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Taigi svarstysime rudens sesijoje. Ačiū.

Replika po apsisprendimo šiuo atveju. Prašom, gerbiamasis nary Šavini.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, Man atrodo, gana rimtam klausimui darbotvarkėj skirta tik 10 minučių. Mes nerimtai žiūrime. Tie Seimo nariai, kurie dirba apygardose, turbūt su bankroto klausimu nuolat susiduria. Dabar pateikti rimti pasiūlymai ir vėl atidedami tolesniam laikui, negalima su tuo taikytis. Manyčiau, kad nerimtas požiūris, reikėtų giliau analizuoti tas problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, galėjote siūlyti trumpesnį svarstymo periodą, o ne rudens sesiją.

K.ŠAVINIS. Būtent taip, pone posėdžio pirmininke, noriu ir padaryti. Jeigu mes nukelsime į rudens sesiją, tai mes padarysime du blogus darbus. Vienas, jei laikysime jį nesvarbų, o antras, jei nepriversime Vyriausybės paspartinti Bankroto įstatymo trečiojo projekto pateikimo Seimui. Kviečiu – kad ir paskutinę sesijos dieną, bet svarstykime šį klausimą pavasario sesijoje.

PIRMININKAS. Dar gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas, po to gal sugrįšime prie šio klausimo. Prašom.

A.SAKALAS. Aš irgi norėčiau prašyti posėdžio pirmininko pergalvoti šią poziciją ir nenukelti rudeniui tokį svarbų klausimą. Galima ką nors kitą nukelti, bet to nereikia nukelti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man nereikia keisti savo pozicijos, jums reikėjo laiku ją suformuoti. Gal galėtume apsispręsti. Yra du pasiūlymai: rudens sesija ir pavasario sesijoje. Gal būtų galima sutarti, kad įrašome į pavasario sesiją be didesnių ginčų? (Balsai salėje) Taigi projektas įrašytas į pavasario sesiją. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Tada reikėtų nustatyti konkrečią datą pavasario sesijai. Kada svarstome? Siūloma birželio 22 d. vietoj atmesto Seimo rinkimų įstatymo. Seimo narė D.Aleksiūnienė siūlė. Ar būtų galima birželio 22 d.? (Balsas salėje) Tai rašome birželio 22 dieną.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454 (antrasis svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetinių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454. Pranešėjas – Seimo narys J.Listavičius. Antrasis svarstymas. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmojo svarstymo metu dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekto pagrindinio komiteto, papildomo komiteto atstovai ir Seimo nariai pateikė savo vertinimus ir argumentus jiems pagrįsti.

Komiteto sprendimai dėl įstatymo projekto buvo daugiausia tapatūs: kad negalima supriešinti krašto apsaugą ir švietimą, kad numatytas įstatymo projekte išlaidų perskirstymas švietimo naudai švietimo problemų, ypač savivaldybėse, neišspręs, o krašto saugumo įstojimui į NATO labai pakenktų, kad sprendžiant teigiamai iškeltą klausimą reikėtų keisti daugelį įstatymų, o dalies priimtų įstatymų nuostatų tiesiog negalima keisti, nes nei Vyriausybė, nei Seimas, o kartu ir Tarptautinis valiutos fondas keitimo nesiūlo. Patys įstatymo projekto pateikėjai, išlaidų perskirstymo klausimu neturi tvirtos nuomonės. Kad tą pagrįsčiau, gal jau ir buvo skaityta, aš dar kartą perskaitysiu projekto aiškinamojo rašto porą sakinių. Cituoju: “Krašto apsaugos finansavimas turi nesumažėti ir turi atitikti Krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatyme nustatytą krašto apsaugos sistemos finansavimo santykinį rodiklį. Šiame įstatymo projekte siūloma pakeisti tik krašto apsaugos finansavimo struktūrą. Iš valstybės biudžete skirtų krašto apsaugai lėšų paskyrus trūkstamas lėšas švietimui bei mokslui ir studijoms, Vyriausybė privalės 147,7 mln. litų papildomai skirti krašto apsaugai iš Privatizavimo fondo ar užsienio paskolų. Motyvas, kad siūlomo įstatymo projekto priėmimas sužlugdys gynybines programas ir pakenks Lietuvos stojimui į NATO, neturi jokio pagrindo” (citatos pabaiga). Taigi matome, kur žaidžiama ir kaip žaidžiama. Bet projekto autoriai kažin ar informavo rinkdami parašus, kad čia ne tas pats, kaip jiems pažaisti. Čia atsiduriame visiškai kitoje situacijoje, kad mes didiname dar ta suma biudžeto deficitą. O biudžeto deficitas yra, kaip sako, kaip kirviu įkirstas. Kad didėja apskritai viso biudžeto išlaidos, kad tai, kas yra užfiksuota net Vyriausybės banko memorandume su Tarptautiniu valiutos fondu, kad mes išeiname jau už Lietuvos ribų, jiems tai nė motais. Todėl tokie samprotavimai, kad Vyriausybė privalės, šiuo atveju jau ne Vyriausybės kompetencijos klausimas, o toliau. Taigi tokie, jeigu galima pavadinti, lyg ir žaidimai nevisiškai solidžiai atrodo. Gal tai ir ne įstatymo projekto rengėjų klausimas, bet jeigu jau rengėsi tokiam žygiui, tai, matyt, turėjo pasiaiškinti ir žinoti.

Išnagrinėjęs Valstybės valdymo ir savivaldybių… (tuoj baigsiu) Remiantis paminėtu ir kitais motyvais bei Vyriausybės išvada, nė vienas komitetas įstatymo projektui nepritarė. Išnagrinėjęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus, Biudžeto ir finansų komitetas nutarė, kad siūlomas komiteto priimti protokolinis sprendimas jo realizavimo atveju leistų teigiamai spręsti siūlymuose iškeltus klausimus. Reaguojant į Seimo narių kalbas, komitetas pabrėžia, kad Vyriausybė išgirdo ir suprato Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvą bei kitų pageidavimus. Tai taip pat ne vien, kaip sako, buvo žaidimas į vienus vartus, reikėjo skaityti ir kitų pranešimus. Ir kad mokytojams neišmokėtos algos… kiek platesnis įstatymo projekto nuostatų klausimas.

Per laikotarpį iki antrojo įstatymo projekto svarstymo naujų pasiūlymų raštu negauta. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui po antrojo svarstymo ir numatyti jo priėmimo ar kitokio sprendimo priėmimo datą. Siūlau pritarti įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu su jumis pasitarti. 10 minučių, skirtų šiam klausimui svarstyti, praktiškai baigiasi. Posėdžio laikas irgi baigiasi. Pirmas klausimas – ar mes pratęsiame posėdį? Yra įvairių nuomonių. Siūlyčiau pratęsti posėdį, kol išnagrinėsime pagrindinės darbotvarkės klausimus. Yra siūlymų nepratęsti posėdžio. Ar siūlantieji nepratęsti posėdžio toliau tai siūlo? Prašom apsispręsti balsuojant. Registruojamės. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pratęstume posėdį, balsuoja už, kas prieš tai, kad nepratęstume, balsuoja prieš. Pratęsti, kol išnagrinėsime pagrindinę darbotvarkę, šį klausimą taip pat.

Už – 30, prieš – 1, susilaikė 5. Pratęsiame posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pratęsiame šio klausimo nagrinėjimą? Priminsiu, kad užsirašė kalbėti 8 Seimo nariai, o tai yra mažiausiai 42 minutės pagal reglamentą. Yra dvi nuomonės. Siūlau pratęsti, bet jeigu Seimo nariai mano kitaip, nukelsime į kitą posėdį. Svarstymo metu aš neturiu teisės neleisti kalbėti Seimo nariams. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pratęstume šio klausimo svarstymą? Prašom balsuoti.

Už balsavo 18, prieš – 13, susilaikė 3. Taigi pratęsiame šio klausimo svarstymą. Gerbiamieji Seimo nariai, tuojau aš atkursiu eilę. Pagal reglamentą Seimo nario kalbai – 5 min., frakcijai – 7 min.

Pirmoji kalbės Seimo narė K.Prunskienė. Kol eina į tribūną kalbėtoja, prašom, Seimo nary Listavičiau, repliką.

J.LISTAVIČIUS. Aš trumpą informaciją. Galėtų ir posėdžio pirmininkas perskaityti, kaip biudžetas yra svarstomas ir priimamas. Buvo pirmasis svarstymas, dabar antrasis svarstymas, antrąjį svarstymą baigiame ir, kaip aš sakiau, skiriame priėmimo datą arba arba. Todėl šiandien ar atmesti, ar nepritarti, nėra tokios procedūros.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, niekas nesiūlė nei pritarti, nei atmesti. Kalbėjome apie tai, kad buvo skirta tik 10 minučių, o pagal iš anksto užsirašiusių kalbėti eilę susidaro 42 minutės, ir tik po to mes galėsime apsispręsti. Prašom, gerbiamoji Seimo nare Prunskiene.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pradėti nuo tik ką nuskambėjusios minties, išsakytos pono J.Listavičiaus, dėl švietimo ir krašto apsaugos sistemų supriešinimo per klausimą, kuris keliamas svarstomame įstatyme. Mano įsitikinimu, supriešinimas kyla iš ko kito, o čia tik atgarsis. Supriešinimas kyla iš to, kad per pastaruosius metus, per šią kadenciją krašto apsaugos sistema augo nepaprastai dideliais tempais. Jų negalima palyginti su biudžeto pajamų ir išlaidų didėjimu ir, tiesą sakant, šalies finansinėmis galimybėmis.

Aš iš karto norėčiau atremti priekaištus, kad kalbu ne apie krašto apsaugos sistemos silpninimą arba apie nereikalingumą finansuoti krašto apsaugą sistemą. Kalbu apie proporcijas, kurios rodo, kaip krašto apsaugos sistemos finansavimas skiriasi nuo švietimo, mokslo, studijų ir kitų valstybei svarbių poreikių finansavimo. Aš manau, kad tai kyla iš to, kad tradiciškai krašto apsaugos būklė, valstybės saugumas suprantamas labai susiaurinta prasme, siejant tik ir iš esmės su karine galia, nuvertinant švietimo sistemos vaidmenį, piliečio ugdymą, jo socialines sąlygas, jo pasitikėjimą ir pasitenkinimą savo valstybės vykdoma politika, pasitikėjimą savo perspektyva šioje valstybėje. Žinoma, krašto apsaugos sistemos būklė ir valstybės saugumas, perspektyva labai priklauso nuo aukštojo mokslo, nuo mokslo būklės, nuo tyrimų būklės, technologijų, pramonės arba ūkinio potencialo būklės ir panašiai. Todėl toks suabsoliutintas požiūris ir iš esmės per ketverius metus maždaug keturis kartus padidėjęs šios sistemos finansavimas, tiesą sakant, išreiškia labai vienpusišką šio biudžeto skirstymo prioritetą.

Mes priėmėme Seime (ir aš taip pat dalyvavau diskusijoje) krašto apsaugos sistemos finansavimo normatyvus, orientuotus į 2% nuo bendrojo vidaus produkto. Tačiau šiandien kyla klausimas, o ką gi mes jungiame į krašto apsaugos sistemą skaičiuodami tuos 2%? Šiemet tas klausimas yra šiek tiek išplėtotas. Turimas omeny ne vien tik Krašto apsaugos ministerijos finansavimas, tačiau jeigu mes siektume adekvatumo su daugeliu, taip pat ir NATO, valstybių, suformuodami tų išlaidų sudėtį, įskaitant ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet taip pat ir Pasienio policijos, Karo akademijos, kai kurių valstybės saugumo funkcijų ir netgi mokslo technologijų programas, kurių vaidmuo krašto apsaugos sistemoje turėtų būti tikrai didesnis, tai pamatytume, kad mes šiandien turime ne tik 2%, bet ir daugiau, nors šiemet yra maždaug 1,7%. Ar 1,7% yra norma, kurią kažkas padiktavo, ar to reikalauja NATO? Aš tvirtai teigiu, nes šį klausimą aiškinausi, tikrai taip nėra. Kai kurios Vakarų valstybės šiandieną, reformuodamos savo nacionalines sistemas (praeitą savaitę buvo proga apie tai kalbėtis su buvusiu Vokietijos federaliniu prezidentu) ir sumažinusios šią normą iki 1,5%, mano toliau reformuoti ir padaryti sistemą efektyvesnę, kartu ir taupumo prasme. Manau, kad nepaprastai svarbu siekti interesų suderinamumo, nesupriešinti šių sričių būtent nustatant biudžeto planavimo prioritetus.

Aš taip pat puikiai suprantu (jau matau, kad reikia baigti), kad šiandien, kai metai įpusėjo, yra be galo sudėtinga perskirstyti biudžetą. Aš taip pat suprantu, kad tas perskirstymas ypač sudėtingas, kai yra nevykdomas šių metų biudžetas apie 100 mln. Lt ir jį reikia kaišioti, šių metų biudžeto sąskaita pernai susidariusias didžiules skolas. Tačiau šis įstatymas kartu yra didžiulė pamoka politinei daugumai, kokia ji yra šiemet, galbūt metų pabaigoje bus kitokia, kad vis dėlto reikia įsiklausyti ir į kolegų nuomonę, o ne vienos partijos arba dviejų partijų balsais priimti tokį sprendimą, kuris iš tikrųjų keltų visus metus aštrius politinius debatus ir taip pat visuomenės diskusiją. Todėl aš šiandien dar nesu apsisprendusi, kaip balsuočiau, tuo labiau jeigu kalbu frakcijos vardu, nesu tikra, kaip balsuotų mano kiti kolegos, bet iš tikrųjų tas įstatymas atsirado ne ant plyno lauko. Jis iš esmės tiesiog buvo išprovokuotas švietimo ir mokslo studijų sistemos interesų nuvertinimu pervertinant kitus, šiuo atveju krašto apsaugos sistemos, finansavimo interesus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Čaplikas. Jis išnaudojo savo kalbos galimybę.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, kaip šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisija gali traktuoti, ar A.Čaplikas kalbėjo, ar ne. Kalbėjo. Gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, pone Kryževičiau, ar galima traktuoti, kad Seimo narys A.Čaplikas kalbėjo, jam buvo suteiktas žodis? Vadinasi, kalbėjo. Man pasufleravo mūsų Sekretoriatas, kad aš galiu pasinaudoti Statuto 108 straipsniu norėdamas palengvinti jūsų dalią ir pasinaudoti siūlymu nutraukti diskusijas kalbėjus dviem Seimo nariams. Po to bus leista kalbėti dar vienam Seimo nariui pagal sąrašą ir, jeigu norės, dar galės pasinaudoti Seimo Pirmininkas. Jeigu kas nors paremtų šį mano siūlymą nors vienas Seimo narys ir, aišku, jeigu pritartų dauguma. Ar galima bendru sutarimu nutraukti diskusijas? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū jums visiems už bendrą sutarimą. Taigi kviečiu į tribūną kitą pranešėją R.Zuozą ir po to turbūt norės kalbėti Seimo Pirmininkas. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seimui antrajam svarstymui pateikta iniciatyva beveik 100 tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie pirmą kartą pasinaudojo konstitucine teise teikti Seimui įstatymo pataisas. Iš tiesų tenka apgailestauti, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas į šią piliečių pareikštą įstatymo iniciatyvą, kurią garantuoja Konstitucija, pasižiūrėjo gana politizuotai ir neargumentuotai.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas minėjo iniciatorių aiškinamajame rašte išdėstytas mintis, kad iš tiesų nebuvo siūloma mažinti bendrojo vidaus produkto, skiriamo krašto apsaugai, tačiau buvo pasiūlyta Vyriausybei ieškoti rezervų iš Privatizavimo fondo ir paskolų. Suma galbūt ir didelė, bet Vyriausybė galėjo ieškoti galimybių labai argumentuotai, nesikarščiuodama, nekaltindama NATO priešininkais rezervų padėti švietimo sistemai. Niekas nenori atimti pinigų iš krašto apsaugos.

Krašto apsaugos ministerija sako, kad gauna kur kas mažiau pinigų nei Švietimo ar Vidaus reikalų ministerijos. Įdomu, ar suskaičiuota, kiek yra dirbančių krašto apsaugoje ir švietime? Iš tiesų tai yra paskaičiuota. Krašto apsaugoje su rezervu, savanoriais ir civiliais tarnautojais yra 25 tūkstančiai žmonių, kurie, kaip žinome, gauna 1,7 BVP. Tas skaičius neginčijamas, visi mes dėl jo sutarėme. Švietimo ir mokslo sistemoje kartu su aptarnaujančiu personalu – 900 tūkstančių žmonių, kurie gauna 6,3 BVP. Taigi krašto apsauga gauna 9,7 karto daugiau. Tai gal ir normalu, ir būtina derinti nustatytus procentus, bet šiandien norėčiau kalbėti ir lėšų efektyvų naudojimą tiek Krašto apsaugos ministerijoje, tiek švietimo ir mokslo bei mokslo ir studijų srityse. Iš tiesų galime pasakyti, kad, deja, Lietuvoje nėra visiškai sukurta mobilizacinio rezervo apskaitos, šaukimo ir apmokymo sistema. Kiek mes šiuo metu turime mobilizacinio rezervo? Estijoje tai buvo padaryta kur kas greičiau ir lanksčiau. Noriu pasakyti ir politikus paraginti, kad Estijoje rezervo ir karių pratybose dalyvauja daug aukšto rango valdininkų, bankininkų, politikų, parlamentarų. Gal ir mums reikėtų pasirodyti ir parodyti pavyzdį tautai? Kai per televizorių parodomi vaizdai, kai ministrai, rektoriai, parlamentarai suprakaitavę kasa apkasus ir šliaužia per balas rankose laikydami automatą, tada ir Estijos ūkininko sūnus, turbūt ir Lietuvos ne taip priešintųsi atlikti būtinąją tarnybą. Tai yra tokie skaičiai.

Kitas dalykas. Kariai profesionalai, gaunantys 1,4 tūkst. atlyginimo litais, gauna maistpinigius apie 380 Lt per mėnesį, tai yra per 30 mln. Lt per metus, butpinigiai ir tarnybiniai butai yra 17 mln. Lt, kur matau galimybę taupyti. Įdomu, ar yra dar tokių profesijų Lietuvoje žmonių, kurie gauna gerą atlyginimą, nemokai maitinami, gauna nemokamą būstą, automobilius, uniformą ir dar Kalėdų ir Velykų proga kariškiai profesionalai gauna beveik atlyginimo dydžio premijas. Iš tiesų galbūt taip ir reikia, nes karininko tarnyba nėra lengva, bet, matyt, čia yra reikalas, kur galima taupyti. Lygiai taip pat apie statybas, kurios yra visą laiką naujos, modernios. Galbūt tai ir gerai, bet daug ką būtų galima ir paskaičiuoti.

Beje, konservatoriai pasiūlė iniciatoriams ne tik patiems paieškoti, iš kurių biudžeto punktų pervesti sumažintas lėšas švietimui, bet ir pasidomėti, kodėl išplaunama net trečdalis biudžeto pajamų.

Apie lėšų naudojimo efektyvumą krašto apsaugoje aš kalbėjau, o apie švietimo ir mokslo reikalus galiu pasakyti, kad Lietuvos švietimas buvo įvertintas, jog plėtojamas teisinga kryptimi edukaciniu požiūriu, o ekonominio efektyvumo, ūkiniu požiūriu mūsų šalies švietimo sistema, – kaip nepaprastai brangi, ekstensyvi, išplėsta. Tai yra tarptautinių organizacijų įvertinimas. Deja, per ketverius metus šis Seimas ir vyriausybės, kurios buvo, efektyviai naudoti lėšas tiek švietime, ypač švietime… to efektyvinimo darbo nebuvo daroma ir siūloma tvarkytis patiems, bet kas nors turėtų padėti tvarkytis.

Baigdamas noriu pasakyti, kad iš tiesų būtinas aiškus, skaidrus ir atviras visuomenės informavimas apie lėšų būtinumą ir panaudojimą Krašto apsaugos ministerijoje ir švietime nevadinant vienas kito NATO priešininkais ar draugais. Konservatoriai, deja, užuot priėmę konstruktyvų sprendimą, griebėsi seno metodo – gąsdinimo promaskvietiškų jėgų atėjimu. Būtina vertinti ir gerbti piliečių nuomonę ir ieškoti sprendimo būdų, ko, deja, nepadarė Vyriausybė (baigiu), o politikų pastangos susikalbėti yra naudingesnis pasirinkimas, manau, nei vien tik niekur nevedanti priešprieša ir gąsdinimų taktika. Ne vien kariuomenė, o visa valstybė ir visa tauta turime kuo greičiau protingai įstoti į NATO. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės, jeigu dar pageidavimas galioja, Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš labai atsiprašau pono R.Zuozos su jo nauja orientacija, jo kolegų, bet negalėjau susilaikyti nenusijuokęs išgirdęs raginimus kuo greičiau stoti į NATO. Bet pirmiausia, kodėl čia reikia kai ką pasakyti? Kad būtų gerai suprantama tiems, kurie perduos šio posėdžio turinį ir rezultatą, jog biudžeto svarstymas yra kitoks negu kitų įstatymų. Tai, kad šis įstatymas, kuris buvo pateiktas, ir, manau, gana daug kam aišku, koks yra tokių įstatymų pateikimų tikslas, kodėl jis negalėjo būti atmestas iš karto? Todėl, kad tai yra biudžeto dalykas ir jis turi pereiti visas svarstymo stadijas iki galo. Kad Seimas leido jam pereiti į svarstymo stadiją, tai nereiškia, kad Seimas iš tikrųjų pritaria po pateikimo. Tai yra tokia formulė, kokia naudojama, todėl ir dabar neturėtų likti įspūdžio, kad šis Seimas pritaria tam įstatymui po svarstymo, taigi pritaria tokiam krašto apsaugos finansavimo nubraukimui, kuris padarytų labai didelę žalą ir iš esmės, žinoma, labai blogą įspūdį mūsų valstybės tikslų atžvilgiu. Bet, aišku, sprendimas bus daromas paskutinėje stadijoje, kai Biudžeto įstatymas bus arba priimamas, arba atmetamas. Jau bus ta stadija.

Dabar noriu tik pakomentuoti tai, kas neskanu. Nuolat akcentuojama 100 tūkst. piliečių iniciatyva, tartum piliečiai sugalvojo, 100 tūkst. sugalvojo eiti su tokia iniciatyva. Man pasakojo, kaip tai buvo daroma, žmonės, pas kuriuos į butą atėjo. Atėjo moteriškė, vedina vaikeliu už rankos, ir graudingai prašė padėti, kad jos vaikelis galėtų mokytis. Aš taip norėčiau, kad mano vaikas galėtų mokytis, nejaugi jūs nepadėsite. O kaip padėti? Pasirašyti. Štai gaunama piliečių valia nubraukti pinigus Lietuvos krašto apsaugai ir išmušti politinį pasitikėjimą Lietuvos kaip NATO kandidatės patikimumu ir po to sakoma 100 tūkst. piliečių iniciatyva. Taigi yra veidmainystė ir gudri populistika. Populistiškai galima parodyti, kad mes remiamės ateities vizija, tai – švietimas, tai partija, kuri remia švietimą. Galima daug apie tai kalbėti, lyg kitas neremia švietimo, šita remia. Žinoma, toks vaizdas, kad Lietuva atsisako numatytų gairių pasirengti krašto apsaugai bent kiek savo jėgomis, o kadangi savo jėgomis reiktų daug daugiau išleisti negu rengiantis tik atitikti NATO standartams, tai orientavimasis į NATO standartus yra pigesnis kelias krašto apsaugai. Arba žinoma, galima apsispręsti, kad nereikia krašto apsaugos, mus paims į savo globą didelė kaimyninė valstybė ir kam mums leisti pinigus. Tokia pažiūra tikriausiai ir slepiasi po visu šituo sumanymu. Veidmainiški yra dėstymai – neva norima padėti švietimui, nepakenkiant kariuomenei. Nepakenkiant, nes kariuomenei galima ieškoti iš kitur. Bet kada čia, Seime, pono A.Paulausko kažkas paklausė, o kodėl jūs nesiūlote švietimui rasti iš kitur tuos pačius pinigus ir jam pridėti, tai ponas A.Paulauskas atrodė bejėgiškai, nes iš tikrųjų politinis smūgis turi būti nukreiptas į tai, kad šita valstybė, jos parlamentas atsisako ankstesnio apsisprendimo. Žinoma, mes tiktai pasikeičiame mintimis, bet kai Seimas spręs šito pasiūlymo likimą, aš siūlysiu remtis kitais motyvais negu populizmas arba kitos valstybės politikos vykdymas. Tai aš sakiau iš karto – čia ne Lietuvos politika. Lietuvos valstybė yra apsisprendusi. Kai kas sako, mes ateisim, mes kitaip apsispręsim, mes perbalsuosim, mes pakeisim įstatymus, mes išardysim kariuomenę, rengiami jau planai. Gali būti, jeigu pasiseks. Bet šiandien dar taip nėra. O abejonių kėlimas dėl to, kam yra apsisprendusi Lietuvos valstybė, vadinasi, jau dabar daroma tarptautinė žala, jau dabar yra daroma didelė tarptautinė žala visuose šio klausimo svarstymuose ir atvykstant užsienio valstybių vadovams, ir politikams, ir kur nors kitur kalbantis. Keliamas klausimas, o kaip pas jus čia iš tikrųjų bus po rinkimų? Ar jūs laikysitės tos pačios krypties? Jau Lietuva lyg ir nepatikima valstybė, kurios apsisprendimas galbūt ir nėra tvirtas. Tas klausimas yra sukurtas būtent šitokiais veiksmais. Todėl jeigu viena partija apsinuogino, tai čia jos reikalas, bet jai nereikėtų kalbėti, kad ji tokiu būdu kviečia kuo greičiau integruotis į NATO. Kam taip įžūliai meluoti ir tokia veidmainyste užsiimti? Čia yra kitos krypties politika. Sužaisti neva mylim švietimą ir – išmušti Lietuvą iš jos tarptautinio saugumo pasirinkto kelio. Štai tiek pastabų, tiek žinių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti, kada mes paskirsime priėmimo ar nepriėmimo datą. Priminsiu, kad komitetų išvados yra, visi komitetai apsvarstė, ir pagrindiniai, ir papildomi. Išvada visų yra neigiama. Bet pagal Statutą mes turim numatyti priėmimo laiką. Kada mes tai galime daryti? Aš nelabai supratau pranešėją ir čia užrašytos procedūros – šių metų antrasis ketvirtis. Gal galėtų papildyti ponas J.Listavičius, kada jis siūlo priimti sprendimą.

J.LISTAVIČIUS. Kitos savaitės darbotvarkę mes lyg ir patvirtinome, tai sakyčiau, kad po tos savaitės antradienį mes galime paskirti datą.

PIRMININKAS. Kelinta tai būtų diena? 18 d. taip? Siūloma priimti 18 d. Pasitikslinkite datą. Posėdžio nėra. Siūloma birželio 15 d. Bet tada mums reikia keisti savaitės darbotvarkę. Ar galime pakeisti savaitės darbotvarkę? Yra prieštaraujančių. Ponas R.Ozolas prieš. Aišku, apsispręs Seimas, Seimas gali siūlyti papildyti savaitės darbotvarkę. Ar būtų daug remiančių poną R.Ozolą? Ar verta pradėti balsavimo procedūrą? Kas remia poną R.Ozolą? Deja, daugiau nėra. Ponas Ozolai, gal pagailėkime vienas kito ir nepradėkime balsuoti ir registruotis. Taigi siūlomas… (Balsas iš salės) Siūloma papildyti kitos savaitės darbotvarkę ir šitą klausimą įtraukti į birželio 15 d. Sutariam. Ačiū.

Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569. Akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2570. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571. Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-2572. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2573. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171⁴ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2574 (pateikimas)

Pereinam prie kitos darbotvarkės klausimo – Biokuro įstatymo projektas Nr.P-2569. Pranešėjas J.Šimėnas. Prašom į tribūną.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, iš tikrųjų labai nedėkingas metas pateikti įstatymą, tačiau keletą žodžių norėčiau tarti ir užlaikyti jus keletą minčių. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad jūs prisimintumėte savo dėžutėse radę išdalintą papildomą medžiagą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje buvo toks įstatymas 1936 m., reglamentuojantis biokuro naudojimą. Tiksliau sakant, tada tik spiritą. Taip pat šiame papildomos medžiagos komplekte yra dar du dokumentai. Vienas, Seimo rezoliucija, priimta šių metų balandžio mėn. ir įgaliojanti Vyriausybę pateikti tam tikrus sprendimus, taip pat žmonių, pačių žmonių iniciatyva, šiuo atveju ūkininko iš Telšių rajono, kai jis jau pasigamino biokurą. Taigi jau yra toks objektas, apie kurį kalba šis įstatymas.

Nenagrinėdamas, ką duotų šio įstatymo įgyvendinimas arba priėmimas detaliai, vis dėlto noriu pasakyti keletą žodžių. Jeigu priimtume šį įstatymą, tai būtų skatinama gaminti ir naudoti nacionalinės energetikos strategijoje numatytą kuro rūšį – biokurą. Būtų sudarytos galimybės dalį žemės ūkio kultūrų derliaus panaudoti ne maistui (o tai ypač skatinama Europos Sąjungoje), sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas, padėti valstybei vykdyti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo reikalavimus, keliamus siekiant narystės Europos Sąjungoje. Tai sudarys sąlygas naudoti biokurą mažinant aplinkos taršą, sudarys sąlygas naudoti kurui konfiskuotą alkoholį, įgalins sumažinti valstybės ūkio priklausomybę nuo importuojamų energinių išteklių ir taip toliau.

Taigi šiame įstatyme lyg ir sudėta viskas, ko reikia, kad būtų duotas startas, bet toli gražu tai ne viskas, ko reikės dar ateityje, kai prasidės biokuro naudojimo Lietuvoje era. Pateikdamas šį įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymų projektus iš karto norėčiau pasakyti dėl kai kurių terminų, kurie yra numatyti įstatymo projekte, kad reikėtų juos šiek tiek nukelti. Pavyzdžiui, įpareigojimas Vyriausybei iki liepos 1 dienos padaryti tam tikrus standartus. Gal nebus laiko tai padaryti, bet viską būtų galima padaryti, jeigu apskritai įstatymas būtų priimtas.

Įstatymo priėmimas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Taip pat yra apskaičiuota, kad priėmus šį įstatymą dėl tam tikrų mokesčių lengvatų, kurios yra siūlomos lydimuosiuose įstatymų projektuose, valstybės biudžetas nepatirtų nuostolių, nes gautų pajamas kitu būdu: per fizinių asmenų pajamų mokestį arba juridinių asmenų pelno mokestį ir kitus mokesčius.

Taip pat rengiant šį įstatymo projektą jau yra gautas Teisės departamento prie Europos reikalų komiteto teigiamas atsiliepimas, taip pat Ūkio ministerijos, iš dalies Finansų ministerijos teigiamas atsiliepimas. Finansų ministerija siūlo padiskutuoti dėl ekonominio skatinimo modelio.

Kokie laukiami rezultatai? (Manau, jau reikia trumpinti mano kalbą.) Norėčiau pasakyti, jog įgyvendinus šį įstatymą būtų galima tikėtis, kad apie 19 tūkst. Lietuvos ūkių, kurių dydis ne mažiau kaip 30 ha, turėtų darbo. Taip pat papildomai būtų sukurta apie 300 darbo vietų perdirbant žemės ūkio produkciją į biokurą.

Prašau neatidėlioti priėmimo, nes žmonės, šiuo atveju žemdirbiai, potencialūs perdirbėjai: akcinė bendrovė “Obelių aliejus”, akcinė bendrovė “Plungės grūdai”, specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Kauno stumbras”, Šilutės įmonė ir kitos laukia nežinodami, kiek ir ko sėti, ką ir kaip perdirbti ir kiek investuoti į modernizavimą. Todėl norėčiau paprašyti pritarti po pateikimo ir nustatyti svarstymo datą birželio 15 dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jus nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai, birželio 15 dieną tik galima siūlyti, bet tai yra visiškai nerealus terminas. Reikėtų manyti, kad Vyriausybė be išlygų turėtų pateikti savo išvadą. Šiandien jau buvo kalbama, kaip Vyriausybė pateikia išvadas, todėl apie birželio 15 dieną negali būti ir kalbų.

Norėčiau paklausti štai ką. Ar buvo bandyta apskaičiuoti, kiek sumažės valstybės biudžeto pajamos, sumažinus akcizą ir pridėtinės vertės mokestį naudojant biokurą? Kokiais atvejais pajamos būtų atkurtos? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia dėl Vyriausybės išvadų. Dar prieš užregistruodamas šį įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus kreipiausi į premjerą prašydamas jau tada įvertinti šių įstatymų priėmimo galimybes. Vyriausybė šiuos įstatymus turi jau du mėnesiai iki šios dienos. Todėl nagrinėti buvo galimybių, ir tam tikros ministerijos yra gana išsamiai išnagrinėjusios. Nemanau, kad pateikti išvadą Vyriausybei bus problemų.

Į antrą jūsų klausimą, kiek biudžetas neteks, galėčiau atsakyti neigiamai. Biudžetas gaus papildomai pajamų, jeigu šis ratas įsisuks taip, kaip yra numatyta ir kaip yra daroma kitose valstybėse. Realią naudą Lietuvos ūkis, manau, pajus ne greičiau kaip po 2–3 metų, nes reikia, kad tas visas procesas įsisuktų.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, visiškai pritardamas įstatymui ir lydintiesiems projektams, nesuprantu, kaip gali sumažėti (…). Jeigu nėra biokuro, nėra ir mokesčių. Kai bus biokuras, atsiras ir mokesčiai. Tai čia gerbiamajam J.Listavičiui. Pritardamas, kad svarstytume kitą savaitę tą įstatymą, galbūt dar vieną kitą dieną nukėlus, norėčiau paklausti, kodėl čia nematyti Agrarinio komiteto, kaip papildomo, rengėjų? Tai juk su žemės ūkiu susiję reikalai.

PIRMININKAS. Čia nuspręs Seimas.

J.ŠIMĖNAS. Aš tik norėčiau pasakyti dėl biudžeto netekimo. Norėčiau priminti Seimo nariams, kad suskystintos dujos, kurių kasmet vartojama apie 300 tūkst. tonų, iki šios dienos yra neapmokestintos akcizo mokesčiu. Tai yra importuojamas kuras, neapmokestinamas akcizo mokesčiu. Mums pasiekti 300 tūkst. tonų per metus biokuro prireiks ne mažiau kaip 5–8 metų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Kad sėkmingai įgyvendintume įstatymą, t.y. pradėtume gaminti biokurą ir jį realizuotume, reikės priimti daug standartų. Kaip jūs manote išspręsti šią problemą?

J.ŠIMĖNAS. Noriu pasakyti, kad iki tol, kol šis įstatymas atsirado ir pateikiamas jūsų svarstymui, buvo atliktas nemažas darbas, taip pat jų darbas, kurį atliko vyriausybinė komisija, įkurta buvusio premjero praeitų metų birželio mėnesį. Ji savo pasiūlymus Standartizacijos departamentui yra jau pateikusi, kokie turėtų būti standartai, norint įgyvendinti biokuro įstatymą. Taigi Standartizacijos departamento direktoriaus teigimu (galiu pasakyti, man teko dalyvauti viename pasitarimų), daugelis šių standartų, kuriuos mes siūlome priimti, yra priimti Europos Sąjungoje. Todėl mums nereikia nei jų priimti, nei versti, o tiesiog Standartizacijos departamentas turi patvirtinti, kad Lietuvoje galioja Europos Sąjungoje priimti standartai. Todėl čia didelių darbų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Neabejoju, kad bus didžiulis naftos magnatų pasipriešinimas. Jis bus užmaskuotas įvairiais geranoriškais pasiūlymais, bandymais torpeduoti. Aš žinau atsakymą į tą klausimą, kurį aš užduosiu, bet noriu, kad salė išgirstų. Dabar mažais kiekiais valstietis gamina biokurą. Kokia jo savikaina?

J.ŠIMĖNAS. Valstiečio gaminamo biokuro, t.y. biodyzelinio kuro 1 lito savikaina yra 1,50 lito.

N.MEDVEDEVAS. Štai taip.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi, norintys paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima įstatymo projektui pritarti bendruoju sutarimu? Galima. Pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Sutinkame. Papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas? Ir Kaimo reikalų komitetas, taip? Du komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti rudens sesijoje. Buvo siūlymas anksčiau. Pone Pirmininke, prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš remiu biokuro idėją ir tai, kad reikia pradėti skatinti realius žingsnius ta kryptimi. Man regis, reikėtų svarstyti ir priimti įstatymą greičiau negu rudens sesijoje. Galbūt galima arba birželio pabaigoje, arba liepos pirmomis dienomis tikrai paskirti datą jau svarstyti ir pritarti po svarstymo, kad per liepos mėnesį galėtume jį priimti. Aš manau, visi supranta, jog mes šiemet liepos mėnesį dirbsim ilgiau, nes reikia priimti daug įstatymų, kuriuos mes patys patvirtinome kaip ilgą sąrašą. Taigi planuokim apie liepos pradžią, aš manau, pirmas dienas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kol mes nepratęsėm, jeigu bus priimtas toks sprendimas dėl sesijos, geriausiu atveju mes galim paskirti birželio pabaigą – birželio 22 d. arba birželio 27 d., kurią nors iš tų datų. Gal, sakykim, birželio 22 d. svarstymas. Galima būtų sutarti birželio 22 d. Sutariam. Pritarta šitam įstatymui. Numatyti lydintieji. Ar jūs norite repliką po balsavimo, ar dėl vedimo tvarkos. (Balsas iš salės) Dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo, kaip?

V.ČEPAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

V.ČEPAS. Aš nesupratau, gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasiūlė skubos tvarką. Ar čia yra tariamasi dėl datos? Aš norėjau Centro sąjungos vardu pasiūlyti šį įstatymą priimti skubos tvarka, nes argumentai labai paprasti: rapsas, kaip žinote, sėjamas rudenį ir pavasarį. Norint jį sėti rudenį, reikia jau ruošti dirvas, taip pat pasirengti ir pavasario sėjai. Antras argumentas yra tai, kad, kaip žinote, už toną rapso, jis dabar eksportuojamas į užsienį, užsieniečiai moka 600 Lt. Čia ruošiamasi mokėti 750 Lt. Užsienio kainos krenta, įranga supirkta, išvestos naujos rapso rūšys. Jeigu mes šiais metais nepriimsime ir žmonės nepasiruoš sėjai, valstiečiai tikrai turės didelių nuostolių. Todėl raskim kokį rimtą argumentą ir ne tiek svarbų įstatymą… atkelkim, sukeiskim vietomis. Aš siūlyčiau vis dėlto, kad tai būtų procedūriškai įteisinta, balsuoti. Manau, kad kolegos Seimo nariai palaikys šį svarbų dalyką dėl skubios tvarkos. Centro frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Centro frakcijos vardu yra pasiūlyta šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. Nors truputį pavėluota, bet gal sutiktumėte dėl to apsispręsti. Seimo Pirmininkas dar nori. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad mes galime tai padaryti pagal dabar sutartą datą, kadangi, aš manau, vis dėlto reikia įsigilinti į įstatymą, jį parengti. Aišku, dėl pačios idėjos galima balsuoti nors ir šiandien, bet reikia įsiskaityti, reikia apsvarstyti komitetuose. Jeigu birželio 22 d. bus įvykusios visos įstatymo procedūros, jis bus patobulintas, papildytas kuo tik reikia, niekas neturės nieko prieš, tai tą pačią birželio 22 d. patvirtinus po svarstymo, jeigu jūs nepyksit, aš pasiūlysiu ypatingos skubos tvarka priimti iki galo. Dabar šiek tiek laiko palikime įsigilinti ir patobulinti.

PIRMININKAS. Ar Centro frakcija sutiktų su tokiu Pirmininko siūlymu? Sutinka. Lieka birželio 22 d. O po to apsispręsim, kokia tvarka priiminėsime. Ponas J.Listavičius dar norėjo dėl procedūros. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Aš vieną sakinį noriu pacituoti iš Finansų ministerijos (tai tik pradžia, o toliau bus matyti): “Siūlymas neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu biokuro ir biodyzelinių degalų prieštarauja Europos Sąjungos 6 direktyvai, reglamentuojančiai apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu”. Panašiai bus ir su akcizu. Tai štai. Jeigu mes norim priimti vien tik tam, kad būtų priimta, tai vienas dalykas…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suteikiau žodį dėl procedūros, o ne dėl motyvų. Kitą kartą aš iš karto nutrauksiu kalbėtoją, jeigu jis kalbės ne į temą. Gerbiamasis J.Šimėnas – dėl procedūros.

J.ŠIMĖNAS. Dėl procedūros, tačiau dezinformacijos negaliu…

PIRMININKAS. Aš neleidžiu jums kalbėti dėl dezinformacijos.

Gerbiamieji Seimo nariai, sutarta, kad šį įstatymą svarstome birželio 22 d. Dar ne viskas, dar turime sutarti ir dėl lydimųjų įstatymų, nes Seniūnų sueiga siūlo skirtingus pagrindinius komitetus. Akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2570. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomo komiteto nesiūloma. Gal galėtume pritarti, kad papildomas būtų Ekonomikos komitetas? Kitas projektas. Svarstymo data ta pati, kaip ir pirmojo projekto. Kitas projektas Nr.P-2571. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Projektas Nr.P-2572. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas, kadangi tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, papildomas komitetas galėtų būti Sveikatos reikalų komitetas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas Nr.P-2574. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Dėl Nr.P-2573 sakiau: Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas – papilomas. Atsiprašau, sumaišiau. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr.P-2573. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutarėm dėl visų projektų. Svarstysim birželio 22 d.

Gerbiamieji Seimo nariai, liko pagrindinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nėra norinčių pareikšti. Labai džiugu. Gerbiamieji Seimo nariai, rezerviniai klausimai, kurių mes neišnagrinėjome (rezerviniai 3, 4, 5, 6), keliauja į kitos savaitės darbotvarkę. Galima taip sutarti?

Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už darbą, posėdį …

Atsiprašau. Ar neskelbus balsavimo būtų galima pritarti protokoliniam nutarimui, kuris visiems išdalintas (jis susijęs su datų pakeitimais)? Galima. Pritarta protokoliniam nutarimui.

Dar kartą pakartosiu: ačiū už darbą, šios dienos posėdis baigtas.