Keturiasdešimt šeštasis (481) posėdis
2000 m. birželio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. birželio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. …kurį šiek tiek pasikeitusį. Nesutarta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektas galėtų būti priimamas ateinančią savaitę. Šiandien – Kaimo ir žemės ūkio plėtros strategija. Pirmas klausimas, kolegos, dėmesio! Mes turime patvirtinti Vyriausiąją rinkimų komisiją, keletas kitų labai svarbių projektų, kurie įrašyti. Ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę?

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės suteikiu žodį A.Sysui. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau sužinoti, kaip ir kodėl buvo išbrauktas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas?

PIRMININKAS. Vakar labai ginčijomės.

A.SYSAS. Kas?

PIRMININKAS. Ar įrašyti, ar atidėti iki kitos savaitės. Mes sutarėme, kad šis projektas turėtų būti ateinantį antradienį. Kolegos, prašyčiau sutikti, kad būtų galutinis sutarimas su Teisės departamentu ir su ministerija. Ten liko tik priėmimas, rodos?

A.SYSAS. Taip, bet kodėl atidedama, argumentacija?

PIRMININKAS. Todėl, kad per priėmimą visi kalbėtų tik už. Kolegos, sutariame.

A.SYSAS. Tikiuosi, kad antradienį bus pateiktas?

PIRMININKAS. Taip, ateinantį antradienį. Ar galime… (Balsas salėje) Pastraipsniui. Ar galime, kolegos, patvirtinti darbotvarkę? Dėkoju. Kolegos, neįrašytuoju, bet ypač svarbiu klausimu, kviečiu kalbėti Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, turiu didelį malonumą pasveikinti esančias tarp mūsų dvi gražias damas, kurios švenčia savo gimtadienius, truputį per 16 metų. Pirmiausia noriu pakviesti ponią G.Imbrasienę. (Plojimai) Ponią R.Rutkelytę. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, kaip visada būtų miela atsakomuosius žodžius išgirsti šiandien iki posėdžio pabaigos. Kolegos, galime dirbti pagal šios dienos darbotvarkę. Dar dėl darbotvarkės norėtų kalbėti A.Sysas. Nors darbotvarkė jau patvirtinta, A.Sysas nori kalbėti. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, dar pamačiau, kad naujoje darbotvarkėje taip pat atidėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto priėmimas.

PIRMININKAS. Iki antradienio.

A.SYSAS. Irgi trūksta sutarimo?

PIRMININKAS. Trūksta. Ar jums tiktų antradienis, kolegos? Tinka.

A.SYSAS. Manau, kad reikėtų informuoti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kai jo kuruojami įstatymai…

PIRMININKAS. Labai apgailestauju dėl ne visai sutartinio Sekretoriato, Seimo vadovybės ir komiteto darbo, išplaukiančio ne iš komiteto blogų nuostatų, o iš mūsų kaltės. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone posėdžio pirmininke, suprantu, kad tam tikras sprendimas priimtas. Aišku, jūs turite teisę priimti. Bet man vis dėlto neaišku. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme liko tiktai vienas mažutis klausimas. Niekas neinicijavo komitete šio klausimo atidėjimo. Vakar mūsų komiteto posėdyje apsispręsta dėl šio klausimo. Dabar atėję į posėdį sužinome jūsų sprendimą. Kokią vietą priimant sprendimą užima komitetas, kuris paskirtas pagrindiniu?

PIRMININKAS. Svarbiausią.

J.BEINORTAS. Tada reikia atšviesinti 1.7 punktą.

PIRMININKAS. Visiškai su jumis sutinku, kolega, ir pasižadu, kad tai bus paskutinis kartas, kai komitetas, atėjęs 10 val., sužino, kad klausimas pasiūlytas atidėti. Atsiprašau, kolegos.

Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542(2) (priėmimas)

Taigi 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542(2), kurį šiandien turime priimti. Mano pavardė čia įrašyta kaip iniciatoriaus, bet kancleris J.Razma kuravo šį klausimą. Aš sėdžiu čia, viršuje, jeigu jis dar kelis žodžius… Pirmininko teikimas. Pone Pirmininke, kelis žodžius dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Aš prašau į tribūną. Priėmimas. Manau, kad sutartas reikalas čia yra.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pagal esamus įstatymus, tvarką, nustatytus terminus bei datas, suėjus kadencijos darbo laikui iki šiol veikusios rinkimų komisijos, ji turi būti suformuota iš naujo, taip pat turi turėti pakankamai laiko, kad galėtų tinkamai pasirengti ir mus visus, ir visą šalį parengti Seimo rinkimams. Šiandien yra siūlomas Seimo nutarimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo.

Jos sudarymo principai yra nustatyti pagal įstatymą. Jūs matote viską, kas yra atspindima nutarimo projekte, kas yra siūlomi nariais, taip pat pirmininku. Kadangi nutarimas yra susijęs su konstituciniais ir įstatyminiais terminais, turi būti šiandien jau sudaryta komisija ir įgaliota veikti. Mes norėtume, kad šiandien komisijos nariai galėtų prisiekti Seime, ir nuo šios dienos jau veiktų nauja Vyriausioji rinkimų komisija. Štai kodėl teikiu šį nutarimą šiam posėdžiui ir siūlau jį priimti nedelsiant.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Neturime jokių pasiūlymų. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis? Priimame. Priesaika šiandien – 12 val. 3 straipsnis? Priimame. 4 (formalusis) straipsnis? Taip pat priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo”. Registruojamės.

Posėdyje dalyvauja 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo”. Kas už, tas – už. Kas ne už, tas – ne už. Už – 79, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1, nutarimas priimtas. Sveikiname naują Vyriausiąją rinkimų komisiją ir jos vadovą, linkime gero sutarimo su visuomene ir su politinėmis partijomis.

Seimo nutarimo "Dėl ataskaitos apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą" projektas Nr.P-2558(2) (svarstymas ir priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl ataskaitos apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą” projektas Nr.P-2558(2), pateiktas praėjusiame posėdyje, sutartas mūsų svarstyti ir priimti šiandien. Ar būtų diskutuojančių dėl šio dokumento? Nėra. L.Sabutis? L.Sabutis – pagrindinis kalbėtojas dėl šio nutarimo.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiau į jūsų klausimus svarstymo, pateikimo metu, taip pat į Teisės departamento siūlymus, beje, atsiliepė ir Europos teisės departamentas. Žodžiu, jokių pastabų dėl to negavome daugiau, išskyrus tai, kad mes padarėme sklandesnį 2 straipsnį ir aiškesnį, kur sakoma, kad Vyriausioji rinkimų komisija parengia pavyzdinį balsavimą, patalpų ir aplinkos sutvarkymo aprašymą, merai, likus iki trijų mėnesių, patikrina, o kartu su Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliotais atstovais ir savivaldybėms pareigūnais, likus 5 dienoms, įsitikina, ar tikrai įvykdyti nustatyti reikalavimai. Jeigu reikia, dar padaro kai kurias korekcijas. Man atrodo, kad tai yra sveikintinas Seimo pritarimas ir įpareigojimas vietos valdžios atstovams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, taip pat, žinoma, suteikta galimybė tinkamai pasiruošti rinkimams. Todėl kviečiu balsuoti už šį Seimo nutarimą, kartu įvertinant ir buvusios Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar galėtume pradėti priėmimą? Dėl preambulės. Pone A.Akstinavičiau, ar kalbėsite dėl preambulės? Jeigu kalbatės su kolega, nebūtina spausti mygtuką tuo metu. Taigi preambulė priimta.

1 straipsnis? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis? Priimtas. Prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių šiandien kalbėti dėl motyvų. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos”.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojam, ar priimam Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitos”. Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Nutarimas priimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2487(2*) (priėmimas)

1-3a klausimas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2487(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Sakalą.

A.SAKALAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, jūs, kaip visada, labai malonus. Gerbiamieji kolegos, pakeitus savivaldybių teritoriją teko priderinti ir teismų veiklos teritorijas. Taigi yra parengtas, aptartas ir po svarstymo yra pritarta dokumentui, kuriuo teismų veikimo teritorijos yra šiek tiek pakeistos, atsižvelgiant į mūsų savivaldybių teritorijų pasikeitimus. Kviesčiau priimti šitą dokumentą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį?

A.SAKALAS. Galime. Pataisų neturime.

PIRMININKAS. Galime, pataisų neturime. Priimame. Ir 2 straipsnis?

A.SAKALAS. Taip pat pataisų neturime.

PIRMININKAS. Priimame. 3 straipsnis?

A.SAKALAS. 3 straipsniui taip pat neturime pataisų.

PIRMININKAS. Įsigalioja nuo birželio 1 dienos?

A.SAKALAS. Išskyrus 2 straipsnį… 7 straipsnio 14 dalį, kur įsigalioja nuo 2003 metų.

PIRMININKAS. Bet birželio 1 diena jau praėjusi.

A.SAKALAS. Tai padarykim nuo liepos 1 d. arba nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Nuo priėmimo dienos.

A.SAKALAS. Nuo priėmimo. (Balsas iš salės: “Nuo paskelbimo”) Ar nuo paskelbimo.

PIRMININKAS. Kolegos, 3 straipsnis nėra visai korektiškas. Aš žiūriu, kokią datą, kolegos, mes turime įrašyti įgyvendinimą reglamentuojančiame 3 straipsnyje. Pone viceministre!

G.ŠVEDAS. Manyčiau, kad reikėtų išbraukti konkrečią datą, kad įsigaliotų po to, kai bus paskelbta “Valstybės žiniose”.

PIRMININKAS. O “išskyrus”?

G.ŠVEDAS. Tie kiti žodžiai turėtų likti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, kaip redaguojamas 3 straipsnis, niekas, tikiuosi dėl to neprieštarauja?

A.SAKALAS. Aš pritarčiau pono G.Švedo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, 3 straipsnis yra aiškus, įstatymas įsigalioja kaip įprasta, o 2 straipsnis nuo 2003 m. sausio 1 d., taip?

A.SAKALAS. 2 straipsnis…

PIRMININKAS. Dar viceministras nori kalbėti.

G.ŠVEDAS. Čia faktiškai reikėtų palikti tiktai 7 straipsnio 14 dalies įsigaliojimo datą. Parašyti, kad ta dalis įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Tai tas ir parašyta, taip?

A.SAKALAS. Taip, kaip parašyta.

PIRMININKAS. 2 straipsnyje išdėstyto 7 straipsnio 14 dalis įsigalioja nuo tada ir tada, taip?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, bus suredaguotas 3 straipsnis, jis priimtas. Ačiū. Gerbiamieji, ar kas kalbėtų dėl motyvų? Negaliu prakalbinti Seimo narių, todėl registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad šis įstatymas, iš esmės formalus įstatymas, būtų priimtas? Pritariantys balsuoja už.

Už – 70, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2488(2*) (priėmimas)

Su šiuo įstatymu susijęs projektas Nr.P-2488(2) – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Prašom, pranešėjas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau tiesiog kreiptis į poną G.Švedą. Ten taip pat yra datos. Galbūt reikėtų jas pakeisti? Norėčiau jūsų siūlymų.

PIRMININKAS. Gal reikėjo jas pakeisti prieš priėmimą?

A.SAKALAS. Reikėjo, bet tai nepadaryta.

PIRMININKAS. Kas atsakingas už šį projektą? Taigi kokią datą rašome į 3 straipsnį, jeigu niekas neabejoja dėl 1 straipsnio, kolegos?

1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis? Vienintelis straipsnis – 1 straipsnis, atsiprašau. Taigi kokia data?

G.ŠVEDAS. Kaip ir pirmojo įstatymo reikėtų padaryti.

A.SAKALAS. Birželio 1 diena.

PIRMININKAS. Paskelbimas, taip?

G.ŠVEDAS. Taip, nuo paskelbimo.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnio 4 dalį aš prašyčiau suredaguoti adekvačiai. Principas tas, kad šis įstatymas įsigalioja, ir 4 dalyje turi atsispindėti įstatymo paskelbimo diena, taip? Pritariam?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. Bus suredaguota pranešėjo ir mūsų dokumentininkių. Taigi ar kas kalbėtų dėl motyvų? Irgi nėra norinčių kalbėti. Dar kartą kviečiu registruotis. Registruosimės ir balsuosime dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo projekto. Registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pradedame balsuoti?

Už – 75, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Karo padėties įstatymo projektas Nr.P-2357(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji, Karo padėties įstatymo projektas Nr.P-2357(2). Priėmimas. Tribūnoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu priimti šį Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymą, taip pat balsavo už jį, kruopščiai išnagrinėjo, parengė antrąjį variantą. Balsavimo rezultatai yra tokie: 11 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nėra. Yra Seimo Teisės departamento, taip pat Seimo nario pono R.Pleikio pasiūlymai, bet jau šiek tiek…

PIRMININKAS. Prieisime prie jų.

J.A.KATKUS. … šiek tiek pavėluoti, tačiau mes galime apsvarstyti ir pono R.Pleikio siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šį įstatymą priimti skyriais? Galime? Taigi I skirsnis 1 ir 2 straipsniai, pone pranešėjau. Siūlymų nėra, ar ne?

J.A.KATKUS. Dėl 1 straipsnio nėra. Dėl 2 turėsiu vieną.

PIRMININKAS. Nėra jokių siūlymų, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio jokių siūlymų nėra. Prašom.

J.A.KATKUS. 2 straipsnio pirmojoje eilutėje per klaidą yra parašyta “Karo akademija”. Po žodžių “Lietuvos kariuomenė” yra “Karo akademija”. Aš prašyčiau leisti išbraukti, nes į Lietuvos kariuomenės sudėtį yra įtraukta ir Karo akademija. Dabar yra perteklinis, visiškai nereikalingas pakartojimas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar niekas neprieštarautų žodiniam siūlymui iš 2 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius “Karo akademija”? Niekas neprieštarauja? Aš labai apgailestauju, kad dabar mes turime žodžiu redaguoti šį tekstą. Taigi Karo akademija yra išbraukiama. “Lietuvos kariuomenė karo padėties metu” ir taip toliau.

J.A.KATKUS. Šiam straipsniui yra Seimo Teisės departamento siūlymų. Beveik visiems yra iš dalies pritarta. Pastaboms dėl 1 ir 10 dalių yra pritarta – suvienodinti tam tikrus žodžius, dėl 4 dalies nepritarta, nes karo apibūdinimas atitinka tarptautinės teisės normas. Pastabai dėl 5 dalies yra pritarta. Ir Teisės departamento pastaboms dėl 7 dalies taip pat pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, I skirsnio 1 ir 2 straipsniai. Ar K.Jakelis norėtų kalbėti dėl I skirsnio? Ne. I skirsnis yra priimtas.

II skirsnis ir 3 straipsnis. Pone pranešėjau, ar priimate R.Pleikio siūlymą? Jeigu ne, sprendžiame, ar šį siūlymą svarstome.

J.A.KATKUS. 3 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta – patikslinta projekto 3 straipsnio 1 dalis.

PIRMININKAS. Ar priimate R.Pleikio siūlymą? Jeigu ne, Seimas apsisprendžia, ar šį siūlymą svarstome. Dėl 3 straipsnio.

J.A.KATKUS. Aš siūlau priimti, nes ten…

PIRMININKAS. R.Pleikio siūlymas priimamas, taip?

J.A.KATKUS. Taip. Siūlau priimti, nes buvo neesminė…

PIRMININKAS. R.Pleikio siūlymas priimamas. Pranešėjas priima R.Pleikio siūlymą. Dėl R.Pleikio siūlymo, gerbiamieji kolegos. Pranešėjas priima. Ar visi pritaria? Pritariame, ar ne? Jeigu ne, tada, kolegos (matau prieštaraujančių), registruojamės ir spręsime, ar šį siūlymą svarstome.

J.A.KATKUS. Aš noriu paaiškinti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, siūlymas visiems išdalintas. Prieš kalbas dėl motyvų mums reikia apsispręsti, ar apskritai šį siūlymą svarstome, nes nėra bendro sutarimo, posėdžių salėje yra prieštaraujančių. Jeigu atsiras R.Pleikio siūlymą remiantys 29 Seimo nariai, šį siūlymą svarstysime. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, remiantys R.Pleikio viltį svarstyti 3 straipsnio 1 dalies kitą redakciją, svarstysime.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, ar svarstome R.Pleikio siūlymą dėl 3 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio? Pritariantys R.Pleikio siūlymo viltims – taip, kiti – kitaip.

Gerbiamieji kolegos, 19 – už. R.Pleikio siūlymas dėl 3 straipsnio nėra svarstomas. Pone pranešėjau, kokių dar turėtumėte redakcinių pastabų?

J.A.KATKUS. Siūlymai dėl 3 straipsnio 1 dalies šiek tiek kertasi su Konstitucijos 142 straipsniu. Šio straipsnio 2 pastraipoje yra parašyta (skaitau pažodžiui): “Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje valstybėje ar jos dalyje” ir t.t. Šiuo atveju mes negalime… Jeigu Seimas įvedinėtų, kaip čia yra, tai kada jis susirinktų? Neaišku, kada jis įvestų karo padėtį. Negalima priimti jokiu būdu.

PIRMININKAS. Tai jūs pats prieštaraujate 3 straipsniui, pone pranešėjau?

J.A.KATKUS. Aš dėl R.Pleikio.

PIRMININKAS. Taigi mes jo nesvarstome.

J.A.KATKUS. Taip, bet aš norėjau paaiškinti.

PIRMININKAS. Jūs man pasakėt, kad mes jo nesvarstome. Kokių dar yra siūlymų dėl II skirsnio?

J.A.KATKUS. Nėra daugiau siūlymų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti II skirsnį? Dėl II skirsnio. Kolegos, II skirsnį priimame.

III skirsnis, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Ar visą skirsnį priėmėm.

PIRMININKAS. Taip, visą skirsnį priėmėm. III skirsnis.

J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau… Buvo dar pono R.Pleikio dėl 10 straipsnio, bet dėl kitų straipsnių nėra siūlymų, tik dėl 10 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar priimate, ar galime bendruoju sutarimu svarstyti? Jeigu ne, tada vėl…

J.A.KATKUS. Aš siūlau nepritarti siūlymui, nes ten yra parašyta… iš esmės daug kas sutampa su mūsų komiteto ir rengėjų pasiūlymais, tačiau yra vienas dalykas. Rašoma, kad tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o čia yra, kad nustato atitinkamų valstybės institucijų vadovų sutikimu. Karo padėties atveju jau yra skiriami karo komendantai ir jie jau tą tvarką daro pagal nustatytus reglamentus, todėl nereikėtų įsikišti dar atskiroms…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstome, kviečiu pareikšti savo nuomonę, R.Pleikio siūlymą dėl 10 straipsnio 1 dalies? Jeigu manote, jog reikėtų svarstyti – už, jeigu manote, jog reikia remti komiteto teikiamą variantą – prieš arba susilaikot. Dėl galimybės svarstyti R.Pleikio siūlymą.

Tik 19 kolegų parėmė R.Pleikio siūlymą. To maža, jis nėra svarstomas. Ar dėl III skirsnio dar yra kokių pastabų?

J.A.KATKUS. Aš neturiu daugiau siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti III skirsnį, gerbiamieji kolegos? III skirsnis priimamas bendruoju sutarimu.

IV skirsnis.

J.A.KATKUS. Yra Teisės departamento siūlymų, tačiau jie yra priimti. Tuojau pasakysiu. Ne, netgi nėra Teisės departamento siūlymų šiam skirsniui.

PIRMININKAS. IV skirsnį priimame bendruoju sutarimu.

V skirsnis.

J.A.KATKUS. Dėl V skirsnio yra Teisės departamento siūlymų, tačiau beveik visiems yra pritarta, išskyrus galbūt 27 straipsnį, bet tai yra motyvuota. Sakysime, iš 27 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka skiria ne advokatus būti gynėjais. Tvarka numatyta projekto 26 straipsnyje, todėl aš siūlyčiau pritarti visam skirsniui.

PIRMININKAS. V skirsnį priimame bendruoju sutarimu.

VI skirsnis, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Tuojau pasakysiu.

PIRMININKAS. Nuo 32 straipsnio.

J.A.KATKUS. Yra pasiūlymų 33 straipsniui, teikia Teisės departamentas ir taip pat 37 straipsniui. 33 straipsniui pritarta, 37 straipsniui nepritarta, nes ten yra taip pasakyta: redaguotinos projekto straipsnio nuostatos, nes iš pateiktos redakcijos galima suprasti, kad iš vaistinių ir sveikatos priežiūros įstaigų turėtų būti paimti vaistams ir gydymui naudojami projekte įvardinti medikamentai. Paimami tik esant karinei būtinybei, tai čia jau yra pagal reglamentą ir atskiru nutarimu. Todėl neatitinka to, kas siūloma pataisoje.

PIRMININKAS. 6 skirsnis mums nediskutuojant yra priimamas.

Ir 7 skirsnis.

J.A.KATKUS. 7 skirsniui pastabų nėra, siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Ir 7 skirsnį priimame. Pone pranešėjau, kokių baigiamųjų pastabų dar turėtumėte?

J.A.KATKUS. Ten yra dar vienas lydintysis, tačiau jis atskirai.

PIRMININKAS. Taip, tik dabar dėl šito reikia susitarti. Ar kas kolegos kalbėtų dėl Karo padėties įstatymo? Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš noriu pasakyti, jog labai nenorėčiau, kad apie tą įstatymą būtų kalbama kaip apie Lietuvos norą kažkaip, kažką militarizuoti. Aš noriu pasakyti, kad prie to įstatymo tikrai esu daug dirbęs, net truputėlį pergyvenu, kad pristato ponas A. Katkus, o ne aš. Tas įstatymas iš tikrųjų reikalingas Lietuvai kaip bet kuriai normaliai valstybei. Pirmas dalykas. Antras. Tas įstatymas, jeigu mes jį priimame, tai priimame galbūt tuo tikslu, kad juo niekada nereikėtų naudotis. Tikrai. Jis reikalingas.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tai, kad Seime be didelių prieštaravimų ir gana vieningai sutarta dėl Karo padėtis įstatymo, rodo, kad mūsų visuomenė, mūsų politikai yra jau subrendę priimti bendru sutarimu šį įstatymą, kai prieš keletą metų, prisiminkime, šis įstatymo projektas kėlė įvairių kontroversijų ir ginčų. Taigi siūlau visiems vieningai pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Karo padėties įstatymą.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Ar priimame Karo padėties įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 64, prieš nėra nė vieno, susilaikė 14. Karo padėties įstatymas yra priimtas.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2358(2*) (priėmimas)

Ir projektas Nr.P-2358(2). Šis projektas susijęs su tik ką priimtu Karo padėties įstatymu – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Tribūnoje – A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu šį įstatymą Nr.P-2358. Šis įstatymas yra tik 2 straipsnių. Nustato įsigaliojimo tvarką karo padėties įvedimo atveju ir įsigaliojimo tvarką nepaprastosios padėties ir Prezidento dekreto… Jis buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Balsavimo rezultatai tokie: už – 12, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Siūlau jį priimti kaip lydintį įstatymo projektą pastraipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis.

J.A.KATKUS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis.

J.A.KATKUS. Taip pat pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Dėkui. Straipsnis priimtas. Ačiū, pranešėjau. Niekaip nepriverčiu plačiau šiandien kalbėti dėl motyvų. Taigi registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 60, prieš nėra nė vieno, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo" projektas Nr.P-2320(3*) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projektas Nr.P-2320(3), kurį dabar mėginsime priimti. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Lapę. Pradedame priėmimą.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, teikiamas trečiasis projektas. Paties nutarimo projektas per visus savo etapus nekito. Kito tik priedėlis, dėl kurio buvo daug kalbėta, ginčytasi ir gauta ne taip mažai pasiūlymų. Aš nežinau, kaip pirmininkas leis, yra 3 pasiūlymai. Mano pasiūlymai yra daugiau bendri. Buvo darbo grupė ministerijos atstovai, kurie rengė iš pasiūlymų, gautų svarstymo metu. Dviejų Seimo narių M.Šerienės ir A.Matulo yra galbūt asmeniniai… Nežinau, kaip reikės.

PIRMININKAS. Pastraipsniui, gerbiamasis kolega. Jūs turite ir M.Šerienės siūlymus, ar ne?

V.LAPĖ. Taip. Jeigu, aš nežinau, jeigu…

PIRMININKAS. Ir jūsų siūlymas, ir A.Matulo siūlymai, ar ne? Kolegos, pradedame žiūrėti priedėlį “Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos bendrosios nuostatos”. Ar yra siūlymų dėl bendrųjų nuostatų?

V.LAPĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Ar galime priimti skirsnį “Bendrosios nuostatos”. Ar dėl bendrųjų nuostatų norėtų kalbėti kolegos? Ar norėtumėte dabar kalbėti? “Bendrosios nuostatos” – I skirsnis, V.Knašys. Dėl viso. Ką padaryti, kad man kompiuteryje neiššoktų norintys kalbėti dėl motyvų pabaigoje. A.Čaplikas norėtų kalbėti dėl bendrųjų nuostatų.

A.ČAPLIKAS. Galbūt ir būtų galima sutikti su tomis bendrosiomis nuostatomis, juoba jos nieko nesako. Tačiau viena – 3 pastraipa, taip įdėmiai perskaičius, sukėlė tam tikrą neviltį. Pasirodo, strategijos svarbiausias uždavinys yra integracija į Europos Sąjungą. Ne mums, ne mūsų žmonėms, o strategija rengiama tik dėl to, kad mes rengiamės integruotis į Europos Sąjungą. Kur mūsų žmonės ir kur jų nauda, aš taip ir nesupratau skaitydamas svarbiausio strategijos uždavinio pastraipą.

PIRMININKAS. Bet kartais net ir nesuprantant galima pritarti. Kartais. Taigi “Bendrosios nuostatos”, kolegos, yra priimamos.

Strategijos tikslai, pone pranešėjau.

V.LAPĖ. Taip. Yra ir mano, ir pono A.Matulo siūlymas. Savo siūlymo negaliu komentuoti. Kaip sakiau, tai yra daugumos nuomonė. Siūlau priimti. Pono A.Matulo taip pat yra priimtinas.

PIRMININKAS. Dėl strategijos tikslų pono A.Matulo nėra pasiūlyta nieko, gerbiamasis kolega.

V.LAPĖ. Nieko. Atsiprašau. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galima priimti preambulės dalį “Strategijos tikslai”? Priimame, gerbiamieji kolegos.

Dabar “Dabartinė kaimo situacija” – 3.1. Ar yra kokių problemų apskritai dėl 3 dalies? Iš eilės, pone pranešėjau.

V.LAPĖ. Visoje 3 dalyje yra tik… Aš pats nesusigaudau, kaip čia reikia vadinti tas dalis. Mes nagrinėjame 2 dalį. 3 daliai yra tiktai mano.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš eilės: “Kaimo reikšmė šalies gyvenime”. Nėra pataisų, ar ne?

V.LAPĖ. Yra tik mano. Kitų nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarautų dėl to, kad būtų priimtas V.Lapės siūlymas, ar ne? Šis tekstas? Aš labai atsiprašau. Visiškai kitaip suredaguotas dabar galutinai išdalintas tekstas, ir aš turiu tam tikro vargo. II skyrius, 1 punktas. Priimtas. III skyrius. Išbraukti III skyriaus 2 dalį, ar ne?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti V.Lapės siūlymą? V.Lapės siūlymas bendruoju sutarimu priimamas. “Dabartinė kaimo situacija” – 2 dalis – yra išbraukiama. Dėkui.

III skyriaus 4 dalis.

V.LAPĖ. 4 dalyje irgi yra keičiami 4.3, 4.5, 4.6 ir 4.12 punktai. Tekstą dauguma kolegų turi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti V.Lapės ir Kaimo reikalų komiteto siūlymą dėl 4 dalies? Viską priimame, gerbiamieji kolegos.

Ir A.Matulo siūlymas – dėl vaistinių augalų auginimo – taip pat priimamas, ar ne?

V.LAPĖ. Taip pat.

PIRMININKAS. Dėkoju. 5 dalis – “Integracijos į Europos Sąjungą teigiamas poveikis”.

V.LAPĖ. Siūlau kitokią 5.3, 5.4. 5.5 ir 5.6 punktų redakciją. Čia yra pasiūlyta truputį gražesnė redakcija.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu šią redakciją priimame.

Toliau 6 dalis – “Neigiamas galimas integracijos į Europos Sąjungą poveikis”.

V.LAPĖ. Čia irgi nedaug, bet yra šioks toks pakeitimas – 6.2. “Galimas staigus”, siūloma “laikinas”.

PIRMININKAS. Taigi taip pat pritariame. Ir III skyrius gali būti taip pat priimamas.

Toliau “ Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo kryptys” – IV skyriaus 1 dalis. Pone pranešėjau, prašom trumpai pakomentuoti komiteto siūlomą redakciją.

V.LAPĖ. Siūloma pakeisti V skyriaus 2.1 punkto redakciją. Yra vienas ponios M.Šerienės siūlymas. Gal M.Šerienė sutiktų nesvarstyti savo siūlymų, nes jie visur kartojasi, ir kai prieisime prie šio skyriaus 3.5 punkto, ten yra aiškiai pasakyta. Reikia manyti, kai Vyriausybė rengs konkrečias programas, bus atsižvelgta į tai, ką ji siūlo. Jeigu įrašytume visus tuos siūlymus, mes vėl išsiplėstume ir atsirastų noras daug kam redaguoti. Prašyčiau, kad ponia M.Šerienė sutiktų. Jos pasiūlymai labai geri, labai dėkojame, ir Vyriausybė pritarė, kad tai yra logiška. To dokumento turinį ji truputį keičia, bet iš principo ne.

PIRMININKAS. Gaila, kad nebuvo, pirmininke, pokalbio su M.Šeriene iki šio posėdžio, ir dabar jos nėra.

V.LAPĖ. Mes tik šį rytą gavome ir nebuvo kada…

PIRMININKAS. Bet ji yra įregistruota.

V.LAPĖ. Išplatinta tik šiandien ryte.

PIRMININKAS. Ar ji yra įregistruota? Ji neįregistruota, ar ne?

V.LAPĖ. Rašo, kad įregistruota.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Lapės pataisos yra priimamos. M.Šerienė nedalyvauja posėdyje. Kol kas M.Šerienės principinius siūlymus atidedame. Susitarsime arba su frakcijos vadovais, arba su ja. Taigi 4 dalis. Dėl 4 dalies priimame V.Lapės ir Kaimo reikalų komiteto siūlymus bendruoju sutarimu. Ar ne?

V.LAPĖ. Ir A.Matulo taip pat.

PIRMININKAS. Ir A.Matulo – “taip pat vaistinius augalus”, taip?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Priimame ir redaguojame taip, kaip siūlo V.Lapė ir A.Matulas.

Toliau 5 dalis – “Žemės ir maisto ūkio pertvarkymo bei modernizavimo priemonės”. V skyriui yra šiek tiek…

V.LAPĖ. Gal čia truputį yra pasikeitęs numeravimas. 5 tai yra “Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra”.

PIRMININKAS. Taip, bet čia nieko nėra.

V.LAPĖ. Čia nėra.

PIRMININKAS. Taip, mes jau tai priėmėme.

V.LAPĖ. Tai mes einame prie V skyriaus, ar kaip vadinsime.

PIRMININKAS. Dabar V skyrius – “Žemės ir maisto ūkio pertvarkymo bei modernizavimo priemonės”.

V.LAPĖ. Yra 1.3 punkte mano šiek tiek išplečiamas sakinukas.

PIRMININKAS. Taigi visas V skyrius, ar ne?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Priimame taip pat labai gražiai ir visą V skyrių bendruoju sutarimu.

Toliau VI skyrius – “Alternatyvių kaimo verslų plėtra”.

V.LAPĖ. Čia yra straipsneliai apie kooperaciją, ponios M.Šerienės…

PIRMININKAS. Pataisų čia nėra, taip?

V.LAPĖ. Yra mano.

PIRMININKAS. Jūsų yra tik VII skyriui.

V.LAPĖ. Yra kooperacijos plėtra VII.

PIRMININKAS. Mes kalbame apie VI skyrių.

V.LAPĖ. VI nėra.

PIRMININKAS. VI skyrių galime priimti, ar ne?

V.LAPĖ. Taip, galima.

PIRMININKAS. VI skyrių priimame. Dėkoju.

VII skyrius.

V.LAPĖ. Yra 1 – mano ir ponios M.Šerienės, 2 – “Prekybos plėtra” – ponios M.Šerienės.

PIRMININKAS. Taigi dėl M.Šerienės pataisų kol kas niekaip negalime kalbėtis, nes jos nėra. Kol kas priimame šį skyrių su V.Lapės siūlomomis pataisomis. VII skyrius yra priimtas.

VIII skyrius.

V.LAPĖ. VIII skyriui yra A.Matulo siūlymas. Reikėtų priimti.

PIRMININKAS. A.Matulo pataisos yra priimamos, taip?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. VIII skyrių galime priimti?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. VIII skyrius yra priimamas. Gerbiamieji kolegos, IX skyrius. Pasiūlymų nėra.

V.LAPĖ. Nėra.

PIRMININKAS. IX skyrių priimame. X skyrius.

V.LAPĖ. Taip pat pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. X skyrių priimame. Gerbiamieji kolegos, M.Šerienė šiandien nedalyvauja posėdyje, labai dėl to apgailestauju. Siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, dabar padaryti priėmimo pertrauką. Tikiuosi, kad M.Šerienė, su Kaimo reikalų komiteto pirmininku susėdę, gražiai sutars, ką ten toliau galėsime daryti su tomis pataisomis. Visos pataisos yra priimtos, viskas priimta paskyriui ir pastraipsniui. Kaip susitars dėl M.Šerienės pataisų V.Lapė, taip ir darysime, ar ne, kolega?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ir paskui grįšime. Sutariame arba šiame posėdyje, arba po pietų. Galime šitaip sutarti? Ačiū, gerbiamieji kolegos. Viliuosi, kad bus susitarta ir mes ilgai nevargsime, kaip dabar bendruoju sutarimu priėmėme. Ačiū.

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2589 (pateikimas)

1-6 klausimas – Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2589. Šį projektą pateikia Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Laba diena. Įstatymo projekto tikslas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymui, sudaryti vienodas veiklos sąlygas registruotoms bei įsisteigsiančioms ateityje politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms. Politinės partijos ir politinės organizacijos, registruotos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įpareigojamos perregistruoti savo narius ir duomenis iki 2001 m. sausio 1 d. pateikti Teisingumo ministerijai. Duomenis apie narių perregistravimą siūloma pateikti tokius pat, kaip teikiami registruojant naujai steigiamą politinę partiją ar politinę organizaciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad plenarinių posėdžių salė nėra stadionas, kur galima vaikščioti, kalbėtis. Pone Rimantai Dagy!

P.GRAŽULIS. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nesitikima, todėl siūlau pritarti šio įstatymo pataisai po pateikimo.

PIRMININKAS. 10 minučių klausti. Kolegos, klausiančių devyni. S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausiu dėl 2 straipsnio. Partijų perregistravimo datos čia siejamos su Seimo rinkimų datomis, bet kur čia slypi logika, kad partijos būtų perregistruotos po kiekvienų Seimo rinkimų? Ar ne geriau tokias revizijas daryti prieš kiekvienus Seimo rinkimus?

P.GRAŽULIS. Taip, čia įvyko nesusipratimas. Aš pritariu jums ir manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas į šią spragą atsižvelgs. Manyčiau, kad tikrai reikėtų partijas perregistruoti prieš kiekvienus Seimo rinkimus. Taip būtų logiška.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar perregistravimas turėtų būti susijęs su siūlomu steigėjų skaičiaus didinimu ir nauju reikalavimu dėl partijos narių skaičiaus, ar išimtis atsiranda tik naujai besisteigiančioms partijoms, o kitoms užtenka turėti, kiek jos turėjo besisteigdamos, 400 narių? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Taip, iš mano šio įstatymo pataisos nematyti, tačiau aš esu pasiūlęs ir Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir 4 straipsnio papildymo įstatymą. Ten aiškiai numatoma, kad jokių išimčių nebūtų jokiai partijai, ar jinai anksčiau, ar vėliau įsiregistravo. Visos politinės partijos turėtų persiregistruoti prieš Seimo rinkimus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 1 ir 2 straipsniuose siūlomo turinio. 1 straipsnyje kalbama apie partijos narių perregistravimą, o 2 straipsnyje – apie partijos perregistravimą. Ar nereikėtų suvienodinti?

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad iš dalies jau atsakiau į šį klausimą, į šias visas detales ir pastabas. Manau, kad atidžiau šį klausimą panagrinės paskirtas pagrindinis komitetas (manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas) ir į visas šias pataisas bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti dėl 2 straipsnio. Jūs rašote, kad pateikimo data paankstinama pasikeitus eilinių Seimo rinkimų datai. Kaip žinia, prieš kiekvienus rinkimus ta data gali keistis. Ar nevertėtų iš anksto numatyti, prieš kiek laiko paankstinama, kad kiekvieną kartą nereikėtų priiminėti naujo akto? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Taip, mano užregistruotame ir pateiktame įstatyme Nr.P-2486 yra numatyta, kad kas ketveri metai, bet ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Dabar abejoju irgi, ar tai ne per ilgas laikotarpis. Gali būti, kad ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki eilinių Seimo rinkimų dienos partijos ir politinės organizacijos privalo prisiregistruoti. Taigi tai yra numatyta, tik kitame įstatymo punkte. Taip, manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas sujungs tuos įstatymus. Jie pateiks antrąjį variantą išanalizavę visus išdėstytus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, jūs sąmoningai nė žodžio nepasakėte apie Teisės departamento išvadą, kuri kultūringu tekstu, nes ten sėdi kultūringi žmonės, tiesiog konstatavo, kad projekto autoriai yra visiškai juridiškai neraštingi. Pasakysiu kodėl. Jūs kalbate apie partijų persiregistravimą, ir ką tik pasakėte, kad gal prieš du mėnesius, gal prieš penkis prieš rinkimus. Neeiliniai Seimo rinkimai nuo paskelbimo dažniausiai įvyksta per tris mėnesius. Datos nesueina niekaip.

Antras klausimas. Kaip jūs įsivaizduojate partijos narių perregistravimą ir po to organizacijos perregistravimą per tą trumpą laiką? Tai ką jūs manote, reikės važinėti po visus kaimus, rinkti žmonių parašus pagal naują tvarką su asmens kodais ir t.t. bei tai atlikti, jeigu sudėliosit terminus, per vieną savaitę?

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad jeigu neeiliniai Seimo rinkimai, galima taikyti išimtį. Be abejonės, į tai neatsižvelgta ir, manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas į šias pastabas irgi atsižvelgs. Nematau čia didelės problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai nepykite, aš to nesiekiu, bet aš nesuprantu, kam šis įstatymas yra reikalingas. Paskirtis lyg ir aiški. Kodėl mes dabar turime nuspręsti kaip, kada, kur – tai kas jau yra sureguliuota? Aš manyčiau ir balsuočiau už tokį įstatymą, kur partijų skaičių, jų gyvybiškumą valstybėje nuspręstų patys rinkėjai. Tarkim, nepateko į savivaldybes ir į Seimą nė vienas partijos atstovas, tokią partiją automatiškai reikėtų iš naujo perregistruoti. Pateikti narių sąrašą ir visa kita. Tuomet, manyčiau, tai būtų demokratiška, teisinga ir objektyvu. O dabar čia tos datos supainiotos. Šis jūsų įstatymas sukels tik painiavą, jis nieko nesureguliuos. Ačiū.

P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, pagal tokią logiką galėtų įregistruoti politinę partiją ne 400, o 3 žmonės. Tuomet rinkėjai apsispręs, ar jinai, kaip sako, peržengs tą 5% barjerą, ar neperžengs. Pagal jūsų logiką neturi logikos nei 400 narių skaičius. Pagal jūsų logiką neturi logikos ir dabartinis įstatymas, nes ten apibrėžta, kad politinę partiją gali įregistruoti ne mažiau kaip 400 steigėjų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamasis kolega, aš taip pat, kaip ir jūs, manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai įvertins jūsų pasiūlymus, ir deramai įvertins. Tiesiog jiems negalės pritarti, sakykim, kad ir konstituciniu požiūriu dėl jų neatitikimo. Bet kaip jūs pats vertinate savo tuos du pasiūlymus: pasiūlymą savo paties pateiktam įstatymo projektui, t.y. politinių partijų uždraudimo įstatymui, ir šiam įgyvendinimo įstatymui, kai jame praktiškai jau yra nustatyta įgyvendinimo tvarka? Tai kam tada reikalingas šis? Ar jūs aną atsiimsit?

P.GRAŽULIS. Aš manau, šis reikalingas tam, kad būtų suvienodinta. Nes tas įstatymas, kurį pateikiau kaip pirmąjį variantą, liečia tik naujai besisteigiančias partijas. Tuo tarpu įsisteigusios anksčiau, jeigu jose nebūtų 2 tūkst. narių, jų tas neliečia, jos gali gyvuoti. Todėl čia suvienodina visų politinių partijų egzistencijos sąlygas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Norėčiau patikslinti du dalykus. Pirma. Tai pats perregistravimo laikas, kurį jūs čia esate numatę, kad 2001 ir kas ketveri metai. Antra. Skaičius, kurį jūs minite, 2 tūkst., jis neatininka to, kad gali pats asmeniškai balotiruodamasis į Seimą individas surinkti tūkstantį parašų ir tapti kandidatu į Seimo narius. Ar tas neatitikimas tarp partijos skaičiaus ir žmogaus, kaip individo, kuris kandidatuoja į Seimą, neatrodo, na, ne visai logiškas arba tikslus? Būtų geriau, kad būtų vienodi skaičiai.

P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, kad gal neturėtų būti vienodi skaičiai. Vis dėlto individas yra fizinis asmuo, o politinė organizacija yra juridinis asmuo, todėl, manau, reikalavimai turėtų būti didesni.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis kolega, šiame rašte jūs parašėte, kad neigiamų pasekmių šis jūsų projektas neturės. Gal jūs galėtumėte trumpai pasakyti, o kokias gi teigiamas puses jis turi. Aš, pavyzdžiui, irgi sutinku su kitais klausėjais, kad nematau teigiamo grūdo šiame jūsų siūlyme. Ačiū.

P.GRAŽULIS. Aš manau, jeigu perregistravus partijas liks ne 40, o 10, tai bus tik teigiamos pasekmės.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? (Balsai iš salės) Bendru sutarimu? Bus, kolegos, bus. Seimo narys J.Olekas pritartų.

J.OLEKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš iš viso norėčiau kad mes pritartume ir svarstytume pateiktą projektą, nes partijų stambinimas, kuris numatytas kaip vienas iš esminių šio įstatymo dalykų, yra turbūt pozityvus Lietuvai dalykas, todėl siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Žinote, keista, graudu ir nesuprantama, kai politinius procesus jau kelintą kartą Seimo nariai, nenoriu sakyti Seimas, nors buvo tokių atvejų, mėgina spręsti politinės aritmetikos būdu. Tai nieko bendra su demokratija, su visuomenės tobulėjimu ir politinės sistemos tobulinimu neturi. Tai yra, atleiskite už tą žodį, politinis neišprusimas ir savo asmeninių interesų brukimas ir primetimas visiems. Aš negaliu pritarti tokiems dalykams, kad ir kiek brangiai man tai kainuotų.

PIRMININKAS. Registruojamės, balsuosime, ar pritariame pateiktam Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui. Jeigu bus pritarta po svarstymo, bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete kartu su pagrindiniu projektu.

Posėdžiauja 80 Seimo narių. Ar pritariame po pateikimo P.Gražulio pateiktam projektui? Pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos.

Už – 43, prieš – 12, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Svarstysime birželio 20 d.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1023. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1023(A). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1023(2A). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1024 (svarstymas)

Kolegos 1-7a, b, c ir d. Kviečiu į tribūną M.Šerienę ar kitą Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją – patį pirmininką J.Listavičių. Keturi seni projektai – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1023, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1023(A), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.1023(2A), Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo projektas Nr.P-1024. Pagrindinio komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pastangos rasti galimybę mažesnėmis investicijomis gyventojams apsirūpinti būstu yra gana aktualios. Vienu iš lėšų šaltiniu tai padaryti pateiktuose įstatymų projektuose Nr.P-1023, P-1023(A), Nr.P-1023(2A) siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnį ir neapmokestinti fizinių asmenų pajamų pridėtinės vertės mokesčiu, panaudoto gyvenamųjų namų statybai, renovacijoms, apšiltinimui, projektavimo darbams, įskaitant inžinerinių tinklų statybą bei teritorijos tvarkymą. Įstatymo projekte Nr.P-1023(2A) dar išplečiamos bei keičiamos darbų rūšys. Vertinant pateiktas įstatymo projekto nuostatas reikia pažymėti, kad jos neatitinka Europos Sąjungos tarybos šeštosios direktyvos 13 straipsnio reikalavimų, kurioje pateiktas baigtinis atleidimo nuo PVM atvejų sąrašas, jame neįrašyti nuostatoje minėti darbai.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus, pagal kuriuos PVM lengvatas būtina suderinti su Europos Sąjungos šeštąja tarybos direktyva, galimus praktinius sunkumus administruojant minėtas lengvatas, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymų projektus Nr.P-1023, Nr.P-1023(A), Nr.P-1023(2A), jiems nepritarė ir siūlo juos atmesti. Vyriausybė nepritarė minėtiems įstatymų projektams ir siūlo Seimui jų nesvarstyti. Kviečiu Seimą pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui.

Jeigu kas prisimena, ankstesniais metais buvo siūlomas Apsirūpinimo būstu rėmimo įstatymo projektas, kuris nebuvo svarstomas ir kuris nebuvo susietas su įvairių mokesčių peržiūrėjimu, įvairių lengvatų darymu, o tai nepaprastai sunku būtu administruoti ir tai pažymi Vyriausybė savo rašte. Tiesa, kaip žinote, įstatymo projektai seni, todėl ne šios Vyriausybės finansų ministras, o ankstesnės Vyriausybės ministras tokią išvadą yra pateikęs. Aš ne kartą Seniūnų sueigoje kreipiausi, kad būtų gauti siūlymai šios Vyriausybės. Deja, pas mus su mokesčių įstatymais tvarkos nėra, Vyriausybei, matyt, niekas nerūpi, o mes čia pradedame imtis saviveiklos. Taigi ir turime tokius rezultatus, kokius turime.

Atskirai norėčiau pasakyti, jeigu jau posėdžio pirmininkas sujungė į visą komplektą, atskirai paminėti projektą Nr.P1024. Fizinių asmenų pajamų mokestis priskiriamas savivaldybių biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamoms. Priskyrus prie neapmokestinamųjų pajamų (nulinio tarifo iš viso nėra, apie jį neturėtų būti kalbama), pajamos, panaudotos gyvenamojo namo ar būsto statybai, nuosavo namo būsto remontui bei modernizavimui ir turint omenyje tokių pajamų labai sudėtingą administravimą, savivaldybių biudžetai ir Sveikatos draudimo fondas netektų gana didelių pajamų. Čia minimi dešimtys milijonų. Pasaulinėje praktikoje apmokestinamoms pajamoms, panaudotoms minėtai paskirčiai, nėra taikomas nulinis tarifas ir apie jį nekalbama. Fizinių asmenų bendrosios pajamos, esant įstatymų nuostatai galėtų būti mažinamos gyvenamojo būsto statybai ar jo įsigijimui paimto kredito banko ar kitoms kredito įstaigoms mokamų palūkanų sumai, neviršijančiai tam tikros dalies šio asmens gaunamų bendrųjų apmokestinamų pajamų. Kaip matote, norint realizuoti, yra visiškai kiti principai šito nuostatos realizavimo. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs įstatymo projektą priėmė sprendimą jam nepritarti ir siūlo jį atmesti. Vyriausybė nepritarė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir siūlo Seimui jo nesvarstyti. Kviečiu Seimą pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, pagrindinis komitetas padarė griežtas išvadas dėl keturių projektų. Nr.P-1023 projektas, ar galime pritarti komiteto išvadai ir projektą atmesti. Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Negalima, tik dėl motyvų iki 2 minučių.

V.LANDSBERGIS. Tai dėl motyvų. Aš tada noriu priminti, kad tas įstatymo projektas buvo teiktas gana seniai, daugiau kaip prieš metus, po to jo iniciatyvą perėmė Centro sąjungos frakcija, truputį kitu variantu ji pateikė. Šiandien mes iš tikrųjų neturime Vyriausybės nuomonės, nes tai, kas yra teikiama kaip Vyriausybės nepritarimas, yra finansų ministro Jono Liongino prieš metus padarytas nepritarimas. Tai nėra absoliutus nepritarimas, o su tam tikrais samprotavimais, kad renovacijai, projektavimui, apšiltinimui negali būti taikoma PVM lengvata, nepasakant apie namo arba buto statybą. Tačiau nepritaria šiam įstatymui iš viso. Tokie argumentai, kaip pasaulinė praktika arba daugelyje šalių taip nedaroma, arba kad Europos Sąjungos direktyva šalims narėms ko nors neleidžia arba nerekomenduoja, yra neabsoliučios sąvokos. Ir Lietuva dar nėra šalis narė, galbūt ji porą metų galėtų ką nors daryti šitoje srityje. Pasaulinė praktika, žinote, irgi nėra visuotinis dalykas ar panašiai. Jeigu būtų galvojama ne apie renovacijas, remontus… Atsirado skirtumų tarp mano siūlyto įstatymo projekto ir to, kurį paskui parašė Centro sąjungos nariai, nors kaip tik jiems buvo nurodyta, kad reikia atsižvelgti į tai, jog vienas įstatymo projektas jau yra, tik liko suderinti terminus. Aš nematau absoliutaus argumentavimo, kad jį reikia atmesti, mažų mažiausiai aš norėčiau žinoti, ką mano Vyriausybė šiandien ir ar ta lengvata negalėtų būti taikoma kurį laiką paskatinti būsto statybą ar įsikomponuoti į būsto statybos programą. Būtų gerai, kad dabartinė Vyriausybė pasakytų savo nuomonę kokia nors forma. Galų gale ponas J.Lionginas siūlė tai svarstyti kartu su 2000 m. biudžetu. Tai turbūt nebuvo svarstoma, bet dabar ateis 2001 metų biudžeto svarstymas, galbūt irgi galėtume laikytis tos logikos ir neatmesti visai.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendruoju sutarimu daryti svarstymo pertrauką ir prašyti Vyriausybės išvadų dėl šių projektų? Ar galime bendruoju sutarimu tai daryti? Mes formaliai turėtume balsuoti skirti kitą komitetą, bet aš matau geranorišką ir kitų iniciatorių nusiteikimą. Tada dėl šių trijų projektų paprašytume Vyriausybės išvados. J.Listavičius bus dabar griežtas. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš nebūsiu griežtas, bet jeigu prisimenate Seniūnų sueigą, tai aš dešimt kartų sakiau, kad reikia paraginti Vyriausybę, gal dabar atsiras drąsos Seimui paraginti Vyriausybę, nes Seniūnų sueiga lyg ir negali to paprašyti. Juo labiau kad šiandien mes kalbam ne apie šiuos 4 įstatymų projektus, dar bus 3 įstatymų projektai. O kiek jų atidėta? Vadinasi, Seimas negali kreiptis į Vyriausybę dėl dešimties. Tai tada išvis, aš atsiprašau, užraukim šitą klausimą ir saviveiklą ir sėdėkim. Statute yra nurodyta, kad turi būti siunčiami ir turi būti Vyriausybės nuomonė, o Vyriausybės nuomonė – po metų ar po dvejų. Tai kas čia per tvarka? Tai gal vieną kartą imkim spręsti reikalus iš esmės, o neužsiimkim Seime žaidimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi sutariam bendruoju sutarimu. Svarstymo pertrauka Nr.P-1023, Nr.P-1023(A), Nr.P-1023(2A). Aš įsivaizduoju, Seimo valdyba, turėdama šį gerą mūsų sutarimą, kreipsis į Vyriausybę artimiausiu metu pateikti išvadą.

Ar taip pat galime sutarti prašyti Vyriausybės išvados dėl projekto Nr.P-1024? Sutariame taip pat prašyti išvados dėl Nr.P-1024 ir skelbiame svarstymo pertrauką. Dėkoju.

Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2532 (svarstymas)

1-8 – Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2532. Kviečiu į tribūną J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, supaprastinti auditoriaus vardo suteikimo reikalavimus ir tvarką galima būtų laikyti ir pageidaujamu reiškiniu. Kaip teigiama įstatymo projekto autoriaus, tai leistų padidinti konkurenciją tarp auditorių, sumažinti teikiamų paslaugų įkainius ir net audito darbai būtų atliekami labiau kvalifikuotai.

Tikrovėje taip nėra, ir paprastinti kvalifikacinius reikalavimus nėra galimybių. Kvalifikacinių reikalavimų klausimu nedviprasmiškai Europos Sąjungos tarybos VIII direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, cituoju: “Siekiant užtikrinti sugebėjimą praktikoje taikyti teorines žinias, kurių patikrinimas yra egzamino dalis, mokinys privalo atlikti bent jau 3 metus (o kalbama ir apie 7) trunkančią praktinę stažuotę, taip pat ir metinių atskaitomybių, konsoliduotų atskaitomybių ar panašių finansinių pranešimų audito atlikimas. Mažiausiai du trečdaliai tokios praktinės stažuotės privalo būti atlikta vadovaujant asmeniui, patvirtintam pagal atitinkantį šią direktyvą tos valstybės šalies įstatymą”. Citata baigta. Vargu ar čia reikalingas koks komentaras.

Mažinti kvalifikacinių reikalavimų praktinės stažuotės aspektu negalima, nes paminėta nuostata kontroliuojama Europos Sąjungos atitinkamų institucijų. Pažeidus šiuos reikalavimus, kur iš viso mūsų auditoriai atsidurtų su visa Auditorių asociacija? Todėl aš manau, kad tai, kas čia gražiai kalbama, kad ir įkainiai sumažės, ir net darbai bus atliekami labiau kvalifikuotai, vargu ar išlaiko kritiką. Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas apsvarstė įstatymo projektą (darbo grupėje buvo ir projekto autorius) ir jam nepritarė. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Kviečiu Seimo narius pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? (Triukšmas salėje) Negaliu suteikti, kolega Romualdai, jums žodžio, nes jūs esat papildomojo komiteto pranešėjas. O po griežtos pagrindinio komiteto išvados mums reikia tik balsuoti, ar pritariam. Prašom kalbėti dėl motyvų, ar pritariam pagrindinio komiteto išvadai. J.Valatka – prieš. Kolega Romualdai, aš negaliu jums suteikti žodžio, remdamasis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nes po pagrindinio komiteto išvados – atmesti arba grąžinti tobulinti – mums reikia iš karto tartis dėl motyvų ir balsuoti, pritariam ar nepritariam.

J.Valatka dėl motyvų. Dėl motyvų prašom, kolega, spausti mygtuką. Kolega Romualdai, aš jums suteiksiu žodį dėl balsavimo motyvų iš jūsų vietos. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas skaito direktyvą taip, kaip jam patogiau. Aš taip pat noriu perskaityti tą pačią direktyvą. Štai rašoma pačioje pradžioje, kur yra pagrindiniai reikalavimai auditoriams: “Kvalifikaciniai duomenys turėtų būti harmonizuoti, kadangi turėtų būti užtikrinta, jog tokie asmenys yra nepriklausomi ir geros reputacijos”. Ką mes padarėm savo įstatymu? Mes padarėm auditorius visus priklausomus Auditorių rūmams, apie ką jokios kalbos šitoje direktyvoje nėra. Vadinasi, mūsų auditoriai yra priklausomi. Dabar toliau.

Mūsų auditoriai turi teisę (nes tai numato įstatymas) ir savotišką pareigą turėti savo praktikantus, ir tik jie gali laikyti kvalifikacinius egzaminus. Tuo tarpu direktyvoje yra aiškiai pasakyta, kad asmenys, išdirbę 15 metų toje sistemoje, tai yra finansuose, buhalterijoje ir t.t., turi teisę ir gali laikyti šiuos kvalifikacinius egzaminus. Kalbant apie išvadą, kuri yra padaryta Biudžeto ir finansų komitete, kad tokiu būdu mažėja auditorių kvalifikacija, tai, dovanokite, nesuprantama, kaip gali mažėti auditorių kvalifikacija, jeigu jie konkuruoja tarpusavyje dėl tam tikrų darbų? Kalbant apie darbų rinką, priimant naują Akcinių bendrovių įstatymą, yra išplečiamas sąrašas įmonių, kurios bus audituojamos, todėl darbų bus pakankamai daug. Ir konkurencija tarp auditorių būtų visai gera. Direktyvos negalima skaityti vienareikšmiai, kaip naudinga vienai pusei. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš visiškai pritariu tam, kas pasakyta pono J.Valatkos, be to, aš esu įpareigotas pasakyti ir Ekonomikos komiteto nuomonę. Mes bendru sutarimu pritarėme, kad būtų šitas pataisymas patvirtintas.

Savo nuomonę noriu pasakyti. Mes nesam Europos Sąjungoje, ponai mano, atsipeikėkime, ką jūs darote! Mums reikės taisyti daug įstatymų, nes šiandien mes jau prisiimam visas Europos Sąjungos pareigas, negaudami kol kas jokių teisių. O dabar mes užkertam kelią padidinti sau auditorių skaičių, nors plečiasi šių paslaugų rinka. Mes kuriame uždarą klaną, mes ugdome dar vieną uždarą organizaciją. Toks elgesys visiškai nepriimtinas žmonėms, kurie nori sukurti atvirą visuomenę, nori padaryti kuriančią visuomenę.

PIRMININKAS. Tai buvo dvi kalbos prieš pagrindinio komiteto siūlymą. J.Razma.

J.RAZMA. Nors ir nesame Europos Sąjungos nariai, bet, manau, gerus dalykus iš ten galime ir anksčiau paimti. Vis dėlto būtų gerai, kad audito reglamentavimas… Kadangi tai yra tarptautinį aspektą turintis procesas, atitiktų direktyvas. Manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto ir Europos Teisės departamento išvados yra svarbios. Manau, kad absoliutaus tokios srities liberalizavimo negalime įsivaizduoti. Turi būti tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai. Man atrodo, jie dabar yra logiškai surašyti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar pritariame pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti tokia griežtai išvadai reikia 36 Seimo narių balsų. Registruojamės, kolegos.

Posėdžiauja 64 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, kad Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas būtų atmestas? Pradedame balsuoti.

Už – 22, prieš – 17, susilaikė 16, projektas nėra atmetamas. Ar galime paskirti pagrindiniu komitetą Ekonomikos komitetą, kuris toliau svarstys šį projektą? J.Listavičius šypsosi, todėl pritariame, kad pagrindinis komitetas toliau būtų Ekonomikos komitetas. Kolegos, kada galime sutarti? Birželio 20 d. jums būtų gera, pone pirmininke? Birželio 20 d. svarstysime posėdyje. Jūs išvadą turite, turbūt jums nesunku padaryti išvadą. Birželio 20 d. plenariniame posėdyje. Dėkui.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963A (svarstymas)

1-9a ir 1-9b – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963 ir Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963A – kito teikėjo autorystė. Pranešimą skaito J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, apskritai vyksta geras procesas. Aš jau avansu turiu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas dar turės darbo, nes šie taip pat sulaukė panašaus likimo. Tada jau mes ir į Europą važiuosime, ir deklaruosime, t.y. viską padarysime taip, kaip mes norime.

Visuotinis gyventojų turto ir pajamų deklaravimas reikalingas, to niekas negali neigti. Jis bus efektyvi mokesčių ir kitų mokėjimų valstybei kontrolės priemonė, kai jam bus tinkamai pasirengta. Šiuo metu visuotiniam pajamų ir turto deklaravimui dar nepasirengta. Visų pirma turi būti parengta ir įdiegta automatizuota informacijos rinkimo, kaupimo ir integruoto dorojimo sistema.

Priimtas įstatymas reglamentuoja visuotinio deklaravimo įgyvendinimo tvarką. Atlikti parengiamieji darbai, būtini deklaracijų pildymo duomenims kaupti, doroti, deklaracijoms užpildyti ir deklaracijoms tikrinti. Pati deklaracijos forma turėtų būti pritaikyta automatizuotam kompiuterizuotam apdorojimui. Be minėtų darbų, mokesčių automatizuoto dorojimo informacinė sistema turėtų būti susieta su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis, Nekilnojamojo turto, Hipotekos registrų duomenimis. Minėtiems darbams atlikti reikia laiko, ir, žinoma, nemažų pinigų, ko, deja, mūsų biudžete neskirta.

Remiantis tuo, kas paminėta, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, nepritarė jo įgyvendinimo datai, ne pačiai visuotinio deklaravimo idėjai. Komitetas mano, kad nurodyti kitą datą netikslinga, ir siūlo įstatymo projekto nesvarstyti bei jį atmesti. Kaip žinote, yra Mokesčių inspekcijos pateikta tam tikra informacija, yra Finansų ministerijos ir Vyriausybės protokolinio sprendimo projektas, kuriame taip pat siūloma Seimui įstatymo projekto nesvarstyti, todėl kviečiu Seimą pritarti komiteto sprendimui.

Kartu dėl to paties įstatymo projekto Nr.P-1963A. Turto ir pajamų deklaravimas yra svarbi priemonė, kaip jau minėjau, mokesčiams ir kitiems mokėjimams valstybei kontroliuoti, ekonominių piktnaudžiavimų, nusikaltimų prevencijai vykdyti. Didinant turtą ir pajamas deklaruojančių asmenų skaičių būtina atsižvelgti į galimybes sėkmingai vykdyti prisiimtą užduotį.

Pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo papildymo nuostata savo turiniu diskutuotina, o įgyvendinimo laikas nerealus. Tikėtis, kad patys gyventojai, suskaičiavę savo per kalendorinius metus gautas 50 tūkst. litų viršijančias pajamas ar įvertinę turimo turto, viršijančio 250 tūkst. litų, vertę, pradės savarankiškai deklaruoti turtą ir pajamas, manau, tikimybė nedidelė. Mokesčių inspekcijoms kontroliuoti minėtus dydžius, jeigu nebus įdiegta, kaip minėjau, automatizuota informacijos rinkimo, kaupimo integruoto dorojimo sistema, jeigu nebus ryšių tarp valstybės institucijų informacinių sistemų, Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registrų duomenų, būtų nerealu. Tai būtų labiau panašu į turto ir pajamų deklaravimo parodiją.

Remiantis tuo, kas paminėta, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, jam nepritarė ir siūlo įstatymo projektą atmesti. Finansų ministerija siūlo įstatymo projekto nesvarstyti. Kviečiu Seimą pritarti komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kaip dabar su tuo Ekonomikos komitetu? Kolegos, gal galime bendruoju sutarimu atmesti projektą Nr.P-1963? (Balsai salėje) Ne, jūsų kitas variantas. Variantą Nr.P-1963 atmetame bendruoju sutarimu. Variantas Nr.P-1963 atmetamas bendruoju sutarimu.

Variantas Nr.P-1963A. A.Šimėnas paremtų pagrindinio komiteto išvadą.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje šiuo metu galima, pirma, užsiimant nelegaliu verslu gauti dideles, labai dideles, pajamas ir po to legaliai laisvai jomis disponuoti; antra, valstybės pareigūnai gali piktnaudžiaudami tarnyba, taip pat gauti dideles nelegalias pajamas ir artimųjų vardu jomis laisvai disponuoti; trečia, galima turėti labai didelį nekilnojamąjį turtą ir tuo pat metu gauti valstybės socialinę paramą.

Galiojantis Pajamų deklaravimo įstatymas šių problemų nesprendžia, todėl didžiulės sąnaudos, reikalingos deklaravimą prižiūrinčių institucijų priežiūrai vykdyti, švaistomos tuščiai ir jokio efekto neduoda. Siūloma Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo pataisa iš tiesų jį paverstų gyvybingu ir realiai prisidėtų prie minėtų problemų sprendimo. Biudžeto ir finansų komitetas bei Vyriausybė, nepritardami siūlomoms pataisoms, iš esmės pasisakė už tai, kad verslininkams bei pareigūnams ir toliau būtų galima gauti dideles nelegalias pajamas ir laisvai jomis disponuoti, o asmenims, turintiems didelį nekilnojamąjį turtą, ir toliau gauti valstybės socialinę paramą.

Dabar labai svarbu, kaipgi Seimo nariai apsispręs ir kurią pusę palaikys: ar toliau toleruos esamą situaciją, ar spręs problemą. Todėl kviečiu Seimo narius nepritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui ir siūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip pagrindinį, kuris dar kartą apsvarstytų šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Įdomiai, kolegos, gyvenam. Visos frakcijos, kurios dalyvavo posėdyje Biudžeto ir finansų komitete, pritarė šiam projektui. Kolegos, A.Šimėnas kalbėjo prieš pagrindinio komiteto sprendimą. Kas paremtų pagrindinio komiteto sprendimą? J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tikrai nepriklausau prie tų Seimo narių, kurie turėtų daug turto, bet vis dėlto noriu, kad mūsų priimami įstatymų projektai turėtų tam tikrą logiką. Todėl jeigu kolega A.Šimėnas nori kaip nors geriau spręsti brangaus turto deklaravimo problemas, tai reikėtų tobulinti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų ir perleidžiamų lėšų deklaravimo. Yra toks atskiras įstatymas, kuris sprendžia lėšų deklaravimą, kai įsigyjamas brangus turtas. Tada aš suprasčiau. Toliau. Aišku, yra daug problemų ir su pajamomis. Ir man atrodo, pagrindinė problema – mes nesam išsprendę įmonių, sakykim, akcinių bendrovių pajamų teisėtumo pakankamo deklaravimo, kai viena akcinė bendrovė įsigyja kitos akcijas. Per šitą įstatymą, kurį minėjau, nereikia jiems pereiti, bet dabar siūlomas metodas, man atrodo, nėra priimtinas, nes jis lyg ir dubliuotų šį mano minėtą įstatymą. Reikia vadovautis Vyriausybės pozicija ir spręsti tuos dalykus per tuoj būsiantį įstatymą dėl Gyventojų pajamų ir turto (tikslaus pavadinimo neatsimenu). O dabar siūlau pritarti pagrindinio komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Projektą Nr.P-1963 atmetėm. Dabar projektas Nr.P-1963A. Dabar registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai – atmesti. Ponas J.Beinortas išmano Statutą, todėl jis tokių klausimų nekelia, kokius kelia laisvas žmogus P.Gražulis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą?

Už – 15, prieš – 28, susilaikė 7. Projektas nėra atmetamas. Kolegos, siūlau Ekonomikos komitetą paskirti pagrindiniu. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas toliau pagrindinis. Birželio 20 d., gerbiamieji kolegos. P.Gražulis dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Aš frakcijos vardu siūlau balsuoti ir pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

PIRMININKAS. Ar turite frakcijos seniūnų įgaliojimus kalbėti frakcijos vardu, ar ne? Kolegos, kokį komitetą renkamės? (Balsai iš salės)

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetą. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už parems, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o balsuojantys prieš, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Susilaikiusių neskaičiuosiu.

31 – už Ekonomikos komitetą, 13 – už Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Taigi Ekonomikos komitetas pagrindinis. Birželio 20 d., gerbiamieji kolegos. Birželio 20 d., pone Albertai Šimėnai. Pone A.Šimėnai, posėdyje svarstome birželio 20 d. Kaip spėsit, aš nežinau. Birželio 20 d. Kaip papildomas yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, prašom tik dirbti. Į sveikatą.

J.Listavičius – repliką.

J.LISTAVIČIUS. Na, man nieko daugiau neliko tik apgailestauti ir pareikšti užuojautą tam komitetui, kuris, atsiprašau, muilo burbulus pūs ar orą grūs, nes sveikai logikai nieks… lyg ir neturėtų būti pavaldu. Deja, turim tai, ką turim. Ačiū.

Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438 (svarstymas)

PIRMININKAS. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, dar 1 rezervinis klausimas. Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438. Prašyčiau dėmesio, kolegos. Kviečiu į tribūną A.Matulą. Pagrindinio komiteto siūlymas, trumpa išvada ir mūsų balsavimas. Bet, kolegos, mane truputį net nejaudina… bet ta padėtis, kuri dabar yra, kai mes visiškai nekreipiam dėmesio į specialistų išvadas ir jaučiamės Seime laisvi, bajorai, šiek tiek stebina ir verčia mąstyti. Taigi A.Matulas pateikia išvadą dėl projekto Nr.P-2438.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, teikiamos svarstyti Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pataisos. Teikiamo įstatymo projekto esmė yra pakeisti medicinos audito steigėją. Šiuo metu medicinos audito steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija. Ponas P.Gražulis siūlo, kad steigėjas būtų Vyriausybė. Komitetas kreipėsi į daugelį organizacijų, institucijų, savo neetatinius ekspertus. Iš esmės yra vieninga nuomonė, išskyrus Lietuvos ligonių asociaciją, kuri vienija gana nedaug įstaigų. Visi kiti siūlo nepritarti įstatymo projektui. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepritarti. Valstybinė ligonių kasa siūlo nepritarti. Nacionalinis akreditavimo biuras siūlo nepritarti. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė vakar svarstė, dar nėra raštu pateiktos išvados, bet mes šiandien susiskambinom, irgi siūlo nesvarstyti įstatymo projekto. Komiteto išvada yra atmesti projektą. Todėl siūlau šį kartą tikrai patikėti mūsų komiteto, kaip specialistų, siūlymu ir neperduoti šio įstatymo svarstyti kitam komitetui, bet pritarti komiteto išvadai – atmesti įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tokią išvadą padarė ir papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime bendruoju sutarimu patvirtinti išvadą? (Balsai salėje) P.Gražulis, kaip autorius, žinoma, prieštarauja ir, kolegos, vėl pato sitaucija. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, taip, be abejonės, aš turiu teisę kaip autorius prieštarauti ir išreikšti savo nuomonę. Šiuo metu prie Vyriausybės yra formuojama Vartotojų teisių gynimo organizacija ir aš manau, kad būtų galima pasvarstyti ir galbūt komitetas galėtų atidėti šio klausimo svarstymą, iki gausime oficialią Vyriausybės išvadą. Galbūt Vyriausybė ir pasiūlys šitą medicinos audito inspekciją kaip tik ir priskirti prie Vartotojų teisių gynimo asociacijos, ten ją inkorporuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Mūsų komitetas svarstė ir taip pat vieningai mano, kad šiuo metu naujų kūrinių nereikia, o tuo labiau mes pritarėme Vyriausybės programai apskritai vertinant dėl įvairiausių institucijų permetimo, keitimo ir naujų sudarymo. Todėl aš manau, kad ir Sveikatos reikalų komiteto išvada yra teisinga.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl dviejų komitetų siūlymų atmesti Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašyčiau, kolegos, dėmesingai balsuoti.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kolegos, ar atmetame šį siūlomą projektą? Pritariantys – už, kiti – kitaip. Nepritarus toliau svarstys Ekonomikos komitetas.

Už – 27, gerbiamieji kolegos. Nėra pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kaip buvusį papildomą, aš siūlau paskirti pagrindiniu komitetu. Dėkui. Svarstysim birželio 20 d.

(Triukšmas salėje) Galima atidėti rudens sesijai. (Triukšmas salėje) Gerai, 20 d., kolegos. Pertrauka iki 12.00 val.

Pertrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Šiandien mes, kolegos, priėmėme Seimo nutarimą dėl naujos sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos. Mes registruojamės, o aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį, ir pradedame Vyriausiosios rinkimų komisijos narių ir pirmininko priesaiką.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, pradedame iškilmingą priesaikos procedūrą. Pradėsiu nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, toliau abėcėlės tvarka. Kviečiu jus, pone Vaigauskai, duoti priesaiką Lietuvos Seime.

Z.VAIGAUSKAS. Aš, Rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Dabar kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną V.Bacevičių.

V.BACEVIČIUS. Aš, Rinkimų komisijos narys Vaidotas Bacevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną E.Gružą.

E.GRUŽAS. Aš, Rinkimų komisijos narys Edvardas Gružas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną G.Godą.

G.GODA. Aš, Rinkimų komisijos narys Gintaras Goda, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną V.Jogėlą.

V.JOGĖLA. Aš, Rinkimų komisijos narys Vytautas Jogėla, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką Vyriausiosios rinkimų komisijos narę ponią E.Kolyško.

E.KOLYŠKO. Aš, Rinkimų komisijos narė Elina Kolyško, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną E.Menčikovą.

E.MENČIKOVAS. Aš, Rinkimų komisijos narys Edvinas Menčikovas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną V.Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS. Aš, Rinkimų komisijos narys Viktoras Rinkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną E.Sakalauską.

E.SAKALAUSKAS. Aš, Rinkimų komisijos narys Edmundas Sakalauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną S.Vancevičių.

S.VANCEVIČIUS. Aš, Rinkimų komisijos narys Stasys Vancevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką Vyriausiosios rinkimų komisijos narę ponią Živilę Verbilaitę.

Ž.VERBILAITĖ. Aš, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Ž.Verbilaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų; sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką Vyriausiosios rinkimų komisijos narį poną Rimantą Voldemarą.

R.VOLDEMARAS. Aš, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys R.Voldemaras, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų; sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke ir nariai, dabar jūs jau esate nauja Vyriausioji rinkimų komisija. Linkiu jums sėkmės nelengvuose ir atsakinguose darbuose ir numatau, kad mes netrukus pasimatysime Konstitucijos salėje. Aš turėsiu malonumą jums įteikti ir Rinkimų komisijos narių pažymėjimus, dokumentus. Ačiū. Sėkmės.

PIRMININKAS. Rinkimų komisijos pirmininkas ponas Z.Vaigauskas.

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju gerbiamajam Lietuvos Respublikos Seimui, vieningai patvirtinusiam Vyriausiąją rinkimų komisiją, asmeniškai dėkoju Seimo Pirmininkui, pasiūliusiam man šias pareigas pakartotinai. Mes, tikiuosi, įrodysime savo darbais, kad Vyriausioji rinkimų komisija laikosi įstatymų ir rinkimai Lietuvoje vyks pagal demokratijos standartus. Ačiū jums ir sėkmės rinkimuose. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, tai buvo šventinis mūsų programos punktas. Dabar dirbame toliau.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1102(5*) (svarstymas)

Ilgai lauktas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1102(5). Kviečiu kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ir šiuo metu veikia, tačiau veikia, matyt, nepakankamai, nes jau girdžiu gal ketveri metai, kai vieni kalba, kad daugiabučių namų bendrijos išnyko, kiti kalba, kad joms valstybė neskiria reikiamo dėmesio ir paramos, dar iš kitos pusės girdime, kaip iniciatyvos, kylančios iš asmenų, siekiančių vienaip ar kitaip susitvarkyti savo būstą, užgesinamos, tarkim, sudėtingomis peripetijomis, susijusiomis su begaliniais derinimais ir pažymomis. Kartu reikia pasakyti, kad ir mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai ilgai nesiryžo teikti svarstyti šio projekto, kaip matote, svarstyti pateiktas jo variantas jau yra penktasis. Iš pat pradžių mes to negalėjome padaryti, nes siekėme trijų dalykų vienovės. Viena vertus, įstatymais apibrėžti tą prievolės lygmenį, kuris reikalingas pagal bendrąją nuosavybę, bendrąją jungtinę nuosavybę turimai kiekvieno savininko turto daliai, ir prievoles, kylančias iš tos bendrosios nuosavybės išlaikymo. Maža sugalvoti, kad štai reikia atstatyti, iščiustyti, išpuoselėti tą namą, jeigu pusė to bendrasavininkių to nepajėgia. Vienų užmojai, ketinimai kitiems gali būti neįkandami, neįmanomi, tai kurgi ta riba, iki kurios bendrosios nuosavybės bendrasavininkiai privalo išsileisti, kad būtų išlaikyta ir kitų savininkų ta bendroji nuosavybė? Kita vertus, kaip ta nuosavybė, atsakomybė, kylanti tiek dėl būsto arba daugiabučio namo kaip nacionalinio turto išlaikymo, traktuojama Civilinio kodekso požiūriu? Kada kyla prievolės ir kada jas negailestingai teismas išieško, ir kada stengiamasi sušvelninti, amortizuoti tuos atvejus?

Trečioji dalis yra paties namo, daugiabučio namo bendrasavininkių savininkų savivaldos dalykas. Iš pradžių ir atrodė, kad tai yra tik vienintelis tikslas apibrėžti paties daugiabučio namo savininkų savivaldą, jų valdybos išrinkimą, bendrijų sudarymą, pirmininko išrinkimą, paskyrimą tų būtinų tarnautojų, tačiau pasirodė, kad šito nepakanka. Todėl mūsų komitetas lūkuriavo, kad sulauktų Statinių priežiūros įstatymo projekto, lūkuriavo, kad galbūt sulauks iš Vyriausybės pažadėto Būsto įstatymo projekto, laukė Vyriausybės įstatymo projekto dėl piniginės paramos nepasiturinčioms arba mažas pajamas turinčioms šeimoms, o labiausiai laukė Civilinio kodekso naujosios redakcijos.

Pagaliau, kai Seimas gavo ir pradėjo svarstyti Civilinio kodekso 4 dalį – “Daiktų teisę” ir 6 dalį – “Prievolių teisę”, atsirado galimybė pasiremti šiuo dar nepriimtu, tačiau jau pateiktu, manau, kad jis bus priimtas, Civilinio kodekso įstatymu, taip pat gauti dar nepateiktus mums, tačiau jau Vyriausybėje aprobuotus Statinių priežiūros įstatymo bei Valstybės socialinės paramos įstatymo projektus. Dėl to mūsų komitetas ryžtasi pateikti jums svarstyti penktąjį variantą. Labai trumpai pasakysiu to penktojo mūsų Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo varianto esminius dalykus.

Kaip jau minėjau, įstatymas reglamentuoja ne vien tik bendrijų kūrimą, valdymą ir veiklą, bet taip pat savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. 4, 5 ir 6 straipsniai, dėl kurių abejonių kilo darbo grupei, yra iš esmės perkeltos kodekso normos. Galbūt jos nenurašytos paraidžiui, bet išlaikyta esmė, nes turime labai aiškiai pasakyti, ką bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkiai gali perleisti vienas kitam arba trečiajam asmeniui, ko perleisti negalima ir kaip perleidžiama, jeigu norima perleisti, kai tas galima. Taip pat pasakyta apie prievolę sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendrajai nuosavybei valdyti.

Šiame įstatyme taip pat yra aptarta daugiabučio namo valdymas ir priežiūra nesant bendrijos, kaip šiuo metu yra daugiausia. Plačiausia dalis yra skirta bendrijos steigimui, mes akcentuojame tai, kad iš esmės nedaug kas pasikeitė, pasikeitė tik pora nuostatų. Pirmiausia iniciatyva – be savininko, savininkų grupės atsirado kaip iniciatyvos teikėja savivaldybės paskirta namo priežiūrą organizuojanti ir administruojanti institucija. Taip pat yra apsispręsta dėl steigiamojo susirinkimo kvotų. Pusė daugiabučio namo savininkų, pusė plius 1, yra pakankamas dydis spręsti, ar įsteigti bendriją. Susirinkusių pusė savininkų ir daugiau kaip pusė iš jų balsavusių už tokią bendriją įsteigia. Vėliau, įsteigus bendriją, be abejo, visi gali tapti bendrijos nariais, bet prievolė čia neįdėta, nes šiuo metu Konstituciniame Teisme nėra baigta byla, kur yra sprendžiama, ar priverstinis asocijavimas į bendrosios nuosavybės valdymą, arba bendrijos kūrimas, pažeidžia, ar nepažeidžia Konstitucijos 25 straipsnį.

Yra labai aiškiai pasakyta – dabar jau mūsų gyventojų nuostatos, gyventojų prievolės didesnės negu būtinoji daugiabučio namo priežiūra. 29 straipsnyje pasakyta, kad bendrijos narys neprivalo dengti išlaidų, kurios nesusijusios su įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimu ir priežiūros reikalavimais ir kurioms jis nėra davęs sutikimo. Tiksliau yra reglamentuotas bendrijos turtas. Norėčiau atkreipti dėmesį į 33 straipsnį, kuris dabar suredaguotas iš dviejų dalių ir kuris labai aiškiai atskiria daugiabučio namo bendrosios priežiūros dalykus nuo šilumos, elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo sutarčių ir prievolių vykdymo tiek iš tiekėjo, tiek iš savininko pusės.

Dar yra tam tikrų dalykų, kurie, manau, mūsų diskusijose išryškės. Bet drįstu kviesdamas kolegas diskusijoms (matau, yra užsirašę keletą kolegų), drįsčiau komiteto sprendimu, kuris yra iš esmės vienbalsis, 8 – už, prieš – 1, siūlyti komiteto pavedimu Seimui priimti tokį protokolinį nutarimą. Skaitau: “Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo projektas suderintas su Seimui pateikto Civilinio kodekso projekto nuostatomis, su Vyriausybės aprobuotu Statinių priežiūros įstatymo projektu bei su rengiamu Piniginės (socialinės) paramos įstatymo projektu. Po šių įstatymų priėmimo Seime Socialinių reikalų ir darbo komitetui pavesti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą su jais suderinti, jeigu priimtų įstatymų nuostatos kiek pasikeistų”.

Ir antrasis. “Pasiūlyti Vyriausybei paspartinti Statinių priežiūros, Piniginės (socialinės) paramos, Apskaitos įstatymų bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pateikimą Seime”. Šiandien, beje, ta tema buvo mūsų svarstyta, ir, kaip žinome, klausimo svarstymas atidėtas.

Tikiuosi, kad galbūt pagal mūsų reglamentą dar galėsiu atsakyti į pastabas, kurias išgirsiu, kolegos, jūsų diskusijose. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Nelabai jau išeitų. Kviečiu kalbėti J.Listavičių, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į keliamus naujus daugiabučių namų bendrijoms reikalavimus, priežiūrą bei tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, bendrijos narių teises ir pareigas, bendrijos veiklos kontrolės efektyvinimą.

Įstatymo projekte aptartos pagrindinės sąvokos, bendrijos steigimas, valdymas, jos narių teisės ir pareigos, bendrijos turtas ir lėšos, jos reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijos veiklos kontrolė, valstybės ir savivaldybių parama bendrijoms. Įstatymų nuostatų įgyvendinimas sudarytų geresnes sąlygas bendrijų veiklai tvarkyti, geriau prižiūrėti ir pratęsti daugiabučių namų eksploatavimo trukmę, geriau ir su mažesnėmis sąnaudomis tenkinti daugiabučių namų savininkų poreikius. Kiek prastesnė padėtis, kaip čia buvo minėta, su teisės aktais, kurie sudarytų sąlygas laiku ir kokybiškai įgyvendinti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Jų rengimą ar priėmimą reikėtų paspartinti.

Įstatymo projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Jam pritarta. Reikėtų, kaip minėjau, spartinti lydimųjų teisės aktų vienų rengimą ir priėmimą, kitų tik priėmimą. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Tą ir padarė komitetas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti L.Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas ir aš buvome tarp tų, kurie nuolat gaudavome įvairių prašymų, siūlymų. Žinau, kad nemažai prisidėjo prie pirminio iniciatyvinės grupės įstatymo varianto dirbę žmonės. Norėčiau pasakyti, kad įstatymo sudėtingumas turbūt pateisina ir tą laiką, kuris buvo atiduotas jį rengiant. Būtų galima padėkoti, kai dabar daugmaž yra ieškoma ir rasta išeitis derinant labai sudėtingus šiuo metu ir per tuos metus tarpusavio santykius, kai yra susipynę savivaldybių interesai, privatūs gyventojų interesai, turto interesai. Todėl manau, kad šis ieškojimas, ypač komiteto paskutinė nuostata, nurodant ir priimant Seimui tokį nutarimą… Šiuo atveju būtų galima paprašyti paredaguoti, kad būtų nustatytas ir laikas. Iš tiesų labai reikia ir kitų įstatymų papildymo ir atsakymo, nuo kada ir kaip mes visiškai perduosime nuosavybėn galimą turtą, dabar priklausantį valstybei, bet valdomą savivaldybių patikėjimo teise, ir kuriuo galų gale naudojasi mūsų privatūs arba konkretūs asmenys kaip piliečiai. Šis perėjimas yra ne toks paprastas. Jis turėtų būti sureguliuotas atskirais įstatymais.

Šiandien svarbiausia, kad šis įstatymas labai teisingai įvardija namų savininkų, tačiau viduje, savyje išsprendžia patalpų… ir iškyla abejonė, ar atsako visa redakcija, kad mes tam tikra prasme sprendžiame ir perduodame namų savininkams visą turtą. Iš esmės dar prašyčiau iki priėmimo paderinti su tais įstatymais, pirmiausia turiu omeny Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakciją, kur mes paprastai vadiname statiniais, patalpomis, ir kitais įstatymais, minėtais nutarime, kurie turėtų būti dar parengti ir galbūt šios Seimo kadencijos priimti. Sveikinčiau ir manau, kad dar atskiri dalykai nevisiškai buvo įvertinti mūsų komiteto. Bet ieškojimas ir tas projektas yra tokios kokybės ir kondicijos, kad mes atsilieptume į daugelio žmonių prašymus, ypač savininkų iniciatyvą ir aplinkos tvarkymą. Tai būtų paspirtis savivaldybėms. Galų gale yra, nenoriu komentuoti, daugelis straipsnių, kurie aiškiai pasako, kokios yra bendrijos galios ir kokios yra vieno atskiro asmens. Pritariu tai nuostatai, kad proporcingam turimam privačiam plotui būtų suteikta tam tikra teisė į bendrojo naudojimo patalpas, taip išsispręstų ir vertinimo dalykuose būtų aiškiau, ir įforminimo.

Truputį abejonę kelia bendrojo naudojimo patalpos, t.y. rūsiai ir t.t., jeigu nėra privatizuoti. Žinom, kaip vyko privatizavimas, vienose vietose buvo paminėta sutartyse, kitose ne. Čia galbūt reikėtų paminėti paskutiniame Seimo nutarime tokį įstatymą, kad būtų atitinkamai pavesta savivaldybėms sutvarkyti arba perregistruoti sutartis, kur dar iki šiol vyksta ginčai, ar priklauso tas rūsys, kokio dydžio ir kiek, nes ne visose privatizavimo sutartyse jie paminėti. Nebuvo tiesiog pasakyta žmonėms ir jie to nepadarė, nors jie valdo, turi savo nuosavybės teise, bet jokio įforminimo nėra. Ir ten, kur mes viename straipsnyje teigiame, jeigu jie priklauso tiems asmenims, mes sakome, kad tai yra jų nuosavybė. Tačiau faktiškai gali priklausyti, o teisine prasme jie tebėra dar neįteisinti. Pritardamas šiam projektui ir tikėdamasis, kad bus priimtas, aš kviečiu Seimą pritarti.

PIRMININKAS. Dabar pradedame bendrąją diskusiją. Kviečiu kalbėti Seimo narį M.Končių. Ruošiasi A.Sysas. Penkios minutės, kolega.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, matau gerą ženklą šiam įstatymui priimti. Lygiai prieš dvejus metus Seimo valdyba sudarė darbo grupę šiam ir kitiems įstatymams tobulinti. Darbo grupė, kurią sudarė Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos viceprezidentas ponas A.Simonaitis, Lietuvos butų savininkų bendrijos pirmininkas V.Bordzilauskas, Būsto ir techninio normavimo departamento direktoriaus pavaduotojas V.Jonaitis, Vilniaus bendrijų konsultavimo centro konsultantas ekonomistas V.Serbenta ir kiti, kai kurie iš jų yra čia, salėje, dirbo pakankamai aktyviai, žinodama aplinką, kurioje veikė šis įstatymas, teikė pakankamai konstruktyvius pasiūlymus ir, kaip šiandien girdėjote, komitetai iš principo pritaria tokiam įstatymui. Aš manau, kad jis bus priimtas.

Dėl šio įstatymo veikimo ir dėl gyventojų dalies noro būti bendrijose ir kartu bendrai valdyti turtą iki šiol tiek Seimas, tiek savivaldybės yra gavę pakankamai daug gyventojų pasiūlymų ir skundų, jog esamas įstatymas veikia nepakankamai gerai, todėl būsimas daug dalykų ištaiso. Civilinio kodekso normos iš tikrųjų įveda prievolę kiekvienam būti bendroje dalinėje sutartyje ir kartu valdyti namą. Kai kurių gyventojų pasipiktinimas, kad yra verčiami būti bendrijose ir piktybiškos valdybos arba piktybiškas pirmininkas verčia turėti nerealius įsipareigojimus, taip pat šituo projektu yra eliminuojama. Priekaištų dėl to, jog pirmininkai nekviečia susirinkimų, taip pat neliks, nes dabar susirinkimus kviesti gali daugiau struktūrinių grupių.

Neabejodamas, kad įstatymas bus priimtas, aš darbo grupės vardu akcentuoju vieną svarbiausią dalyką bendrijai: bendrija turi būti patraukli, joje būti turi būti patogu ir pigu. Tačiau nesant pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nesant supaprastintos buhalterinės apskaitos, šita veikla bendrijoje vėl varo bendrijų narius į pogrindį. Bendrijų lėšos nebus viešai rodomos, už darbą bus mokama iš rankų į rankas, mokesčiai nebus mokami. Todėl visiškai pritariu pono J.Beinorto siūlymui protokoliškai užfiksuoti, jog Vyriausybė yra įpareigojama pateikti paminėtų įstatymų pataisas, siekiant sunorminti ir išvesti iš pogrindžio namų bendrijas. Be to, akcentuoju dar vieną dalyką.

Praeitų metų spalio 19 dieną Seime yra pritarta po svarstymo Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimui, jog namų bendrijos nemoka žyminio mokesčio. Manau, kad čia tikriausiai bus užfiksuota, jog teikiant priėmimui Namų bendrijų įstatymą šis pakeitimas taip pat turėtų būti teikiamas. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu į tribūną A.Sysą. Ruošiasi B.Visokavičienė.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad daugelis iš mūsų gyvena daugiabučiuose, todėl nė vienas neturėtų būti abejingas šiam įstatymui. Ko gero, kiekvieną dieną, kas gyvena tuose daugiabučiuose, vienokia ar kitokia forma susiduria su tomis problemomis, kurias reikia ir būtina spręsti. Vien tik pavienių piliečių iniciatyvų neužtenka, kad būtų išsaugotas gyvenamasis fondas. Ko gero, dėl to ir gimė ta iniciatyva, ir buvo sukurta darbo grupė parengti šitą naują Bendrijų įstatymą. Aš visiškai pritariu toms minėtoms neišspręstoms problemoms, kurios lieka, ir manau, kad, kaip ir kiti įstatymai, šitas įstatymo projektas nėra idealus. Pasiekti geresnį lygį, arba, kaip sakė prieš tai kalbėjęs ponas M.Končius, padaryti patrauklesnį šitą įstatymą trukdo kai kurių įstatymų trūkumas, pirmiausia statinių priežiūros, PVM, fizinių ir juridinių asmenų įvairios lengvatos.

Reikia pasakyti, kad teikiant šį įstatymo projektą Vyriausybė nepritarė Seimo narių parengtoms iniciatyvoms, kad šitas įstatymas taptų patrauklesnis, būtent taisant Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymus. Bet, ko gero, silpniausia vieta šiame įstatyme lieka prievolės lygmuo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai yra 29 straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kad reikės dengti įvairias išlaidas. Nors šio įstatymo 32 straipsnis yra apie tai, kad valstybė ir savivaldybės įstatymų nustatyta tvarka remia mažas pajamas turinčių šeimų visišką arba dalinį išlaidų būsto ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrai padengimą, aš manau, kad būtent čia iškils labai daug problemų, nes tas lygmuo yra neapibrėžtas. Žinant mūsų valstybės biudžetą ir lėšų skyrimą įvairioms socialinėms reikmėms, jų visada truks, todėl, ko gero, turėsim čia problemų. Bet kokiu atveju mes turime pritarti, ir aš kviečiu visus kolegas pritarti šiam įstatymui. Tiktai darbo eigoje mes matysim rimtus šio įstatymo trūkumus ir juos galėsime keisti. Visiškai pritariu protokoliniam nutarimui, nes būtent kitų įstatymų, kitų normų įsigaliojimas pavers šitą įstatymą gyvybingą ir jis realiai gyvenime veiks. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviesčiau B.Visokavičienę, jeigu salėje taptų tyliau ir jeigu salėje liktų tik parlamento nariai. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Daugiabučių namų bendrijų įstatymo pakeitimas yra labai reikalingas. Tikimasi, kad jį priėmus bendrijos galėtų remontuoti namus, tvarkyti jų aplinką, kaip tai daroma kitose Vakarų valstybėse. Tačiau visi iki šiol kalbėję kalbėjo tiktai apie bendrijos, kaip struktūros, padėtį ir reikalus, visiškai nekalbėdami apie namų gyventojus. Šio įstatymo projektui, manau, nei Seimo narių darbo grupė, nei juo labiau, kaip priklausytų, Vyriausybė reikiamo dėmesio neskyrė. Todėl liko daug neišspręstų klausimų dėl socialinių garantijų, pavyzdžiui, Civiliniame kodekse, Bendrųjų statinių priežiūros įstatyme. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai negalės skirti daugiau lėšų ir paremti tuos žmones, kuriems teks mokėti įnašus, kartais galbūt ir labai didelius? Tai ypač priklausys nuo namų padėties: vieni namai yra avariniai, kiti yra nauji. Kai namai nauji, bus mažiau sąnaudų, kai avariniai – daugiau sąnaudų. Kartais galbūt reikės pakeisti stogą, komunikacijas ir panašiai. Kas laukia tų žmonių? Šis įstatymas neatsako į šiuos klausimus. Galbūt jis ir neturėtų atsakyti, tačiau kur tada visi su juo susiję įstatymai? Piniginės paramos įstatyme ir Bendrosios priežiūros statinių įstatyme (kalbu ne apie įstatymus, o apie projektus), kuriuos mačiau, apie tai nekalbama. Jie tik ateis į Seimą. Mes nežinome, kokios nuostatos bus tuose įstatymuose, todėl žmonės prasiskolins. Kai kurie socialiai remtini, pensininkai arba šiaip gyventojai, kurių realiosios pajamos labai sumažėjo, prasiskolins. Sakysime, Amerikoje, Niujorke, galima lengvai pasakyti: neišlaikai buto Manhetene, keliauk kitur, nuomokis, gyvenk vargšų rajone ir panašiai. Šiuo atveju tokių pasiūlymų niekas neišgirs. Nebus atsakyta žmogui į klausimą, ką jam daryti. Jis gali parduoti, bet kur jam toliau eiti? Ar jis gali nuomoti savo butą, ar jis negali? Ar jis gali, praskolinęs butą, įgyti, sakysime, kitą statusą, visiškai parduoti savivaldybei butą ir toliau gyventi nuomininko sąlygomis, bet garantuotai gyventi tiek, kiek jis gyvens? Į tuos socialinius klausimus atsakymo iki šiol nėra. Aš manau, tai yra pagrindinis šio įstatymo trūkumas. Galbūt tolimoje ateityje mes galėtume tikėtis, kad Bendrijų įstatymas bus įgyvendintas, bet aš nenorėčiau, kad Seimas paleistų į gyvenimą tokį įstatymą, kuris didintų socialinę įtampą ir pagaliau visavertiškai pats neveiktų. Juk Lietuvoje beveik neliko savivaldybių nuomojamų butų. Niekas nekalba apie tokio praskolinto buto savininko galimybes likti gyventi pardavus butą ir kaip atsiskaityti už skolas. Saugiklių tokiems žmonėms šiame įstatyme nėra.

Taigi aš siūlau dar kartą daryti svarstymo pertrauką, sulaukti visų labai svarbių ir reikalingų įstatymų ir tęsti svarstymą tada, kai bus atsakyta į šiuos pagrindinius klausimus. Kiek reikės laukti – tai priklausys nuo Vyriausybės pajėgumo. Bet kodėl mes skubame paleisti dar vieną įstatymą, kuris nebus vykdomas ir kuris sukels neišmatuojamą socialinę įtampą tarp gyventojų? Palaukime dar, įpareigokime Vyriausybę paskubėti su Civilinio kodekso nuostatomis, su Bendrosios priežiūros statinių įstatymu, Piniginės paramos įstatymu ir tada pratęskime svarstymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti J.Mocartą, o paskui apsispręsime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui. (Balsas iš salės) Kaip jūs sakote, pone Kęstuti, girdžiu, viršininke, girdžiu. Taigi J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau sakė, į Seimą atėjo seniai lauktas įstatymas. Kolegė B.Visokavičienė siūlo daryti pertrauką. Aš nežinau, gal ir yra kažkokių argumentų, pagrindžiančių šį prašymą, tačiau jeigu būtų atidėtas šio įstatymo priėmimas, aš apgailestaučiau, kad atsisakiau savo pataisos – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Mes praradome metus tvarkydami pastatus, renovuodami juos, įrengdami papildomą plotą nenaudojant miesto žemės, kurios ir Vilniuje, ir Kaune, ir kituose miestuose aiškiai trūksta. Nenaudodami tų gyventojų lėšų, įrengtume papildomus gyvenamuosius plotus. Tokį pavyzdį Neringos mieste parodė Šilutės melioracijos statybininkų atliktas keturių namų renovavimas. Būdami Neringoje galite pamatyti, kaip atrodo tie namai ir kaip žmonės, gyvenantys juose, yra patenkinti. Butai buvo įrengti visai nenaudojant gyventojų lėšų, neužkraunant jiems finansinės prievolės. Statybininkai statė, kas norėjo, galėjo nusipirkti tą plotą arba butai buvo parduoti aukcione. Butai buvo apšiltinti ir buvo vykdoma energijos tausojimo programa. O mes praradome metus. Man skambino labai daug gyventojų, statybininkų, žmonių. Kiek mes būtume įdarbinę statybininkų per tą laiką ir kiek namų būtų renovuota. Jeigu tas įstatymas bus atidėtas, aš jausiu pareigą vėl teikti tą pataisą.

Dabar dėl pačio įstatymo turiu keletą pastabų. 6 straipsnio 3 pastraipa: bendrosios nuosavybės dalies savininkas, norintis perleisti savo dalį, privalo per notarą pranešti kitiems daugiabučio namo savininkams apie ketinimą perleisti savo dalį ir t.t. Ar ne per daug sudėtinga, kad notaras vaikščiotų ir praneštų? Gal užtektų patikslinti, kad, turėdamas notaro patvirtintą ketinimą, pats savininkas galėtų pranešti to namo gyventojams.

Toliau 7 straipsnio 1 pastraipa. Manau, kad skamba taip: patalpos daugiabučiame name gali būti pertvarkomos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo ir kitoms negamybinėms reikmėms. Siūlyčiau papildyti “taip pat remontuojamos ar rekonstruojamos”, toliau būtų kaip tekste.

8 straipsnis 3 dalis – “Teisė įsirengti patalpas daugiabučio namo palėpėje”. Reikėtų vis dėlto papildyti, kad teisė įsirengti arba įsigyti patalpas namo palėpėje. Įsigyti įrengtas patalpas. Kadangi yra toks teiginys, atrodytų, jog tik tas žmogus, kuris pageidauja, gali įsirengti. Bet palėpė yra per visą namą ir dalį palėpės įrenginėti… gal jis ir neįrenginės, bet įrengs kažkokia rangovinė organizacija, laimėjusi aukcioną, o žmogus galės įsigyti tą patalpą. Toliau pirmenybė, kuri nustatoma.

Ir dar vienas. 8 straipsnio 4 dalis: tais atvejais, kai daugiabutis namas susideda iš sublokuotų sekcijų ar korpusų ir jų palėpių įrengimas, papildomo aukšto pastatymas nepadaro žalos kietiems… priimti savininkai. Tačiau bendrija gali susidėti ne iš namo blokų ir sekcijų, yra bendrijų, kurios jungia 10 namų. Tada tas punktas, kad turi susirinkti 50 plius 1% visos bendrijos, netenka prasmės, nes bendrijos namas gali būti visai kitoje gatvėje ir neturėti reikšmės. Reikia papildyti, kad tais atvejais, kai bendrija jungia kelis namus arba daugiabutis namas susideda iš kelių sublokuotų sekcijų, korpusų. O taip aš tikrai pritariu šiam įstatymui ir siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar nors vienas Seimo narys reikalauja balsuoti dėl pritarimo pagrindinio komiteto siūlomam variantui? Nė vienas Seimo narys nereikalauja balsuoti. Kolegos, pritariame po svarstymo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1102.

Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575 (pateikimas)

1-12 – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektas Nr.P-2575, kurį pateikia Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai teikiau projektą dėl Specialaus fondo tarybos naujos sudėties, šiandien teikiu dar vieną projektą, kuriuo bandoma spręsti įsisenėjusią buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto paskirstymo problemą. Aš manau, tikrai būtų blogai palikti šią problemą dar vienai kadencijai, ateinančiai Seimo kadencijai, taip parodant savo bejėgiškumą. Aš siūlau spręsti šią problemą gana ryžtingai. Siūlau dabar Specialiajam fondui perduotą turtą pamėginti suskirstyti į dvi dalis, vieną dalį perduoti profsąjungų nuosavybėn. Kadangi iš esmės visos profsąjungos yra susijungusios į keturis pagrindinius centrus, galima tą turtą padalinti tiems centrams. Galbūt mano pirminiame projekte pasiūlytas padalijimas nėra pats tobuliausias, todėl aš labai prašyčiau šio argumento neimti pagrindu atmesti projektui, nes, manau, svarstant galima tą sąrašą patikslinti, nustatant, koks pastatas galėtų atitekti kokiam centrui ir koks turėtų atitekti Turto fondui ir būti parduotas, pinigus pervedant profsąjungų reikmėms. Jau yra gauta ir siūlymų, konkrečiai Seimo nario K.Kuzminsko siūlymų. Manau, kad ne vieną iš jo punktų aš iš karto galėčiau priimti, bet pagrindiniame komitete bus geresnės galimybės juos įvertinti. Taigi, aš dar kartą akcentuoju, jog teikiamu projektu siūloma, kad Specialiojo fondo taryba perduotų savo dabar valdomą dalį turto konkretiems profsąjungų centrams, o kitą turtą perduotų Turto fondui parduoti normalia tvarka, konkurso būdu. Gautą realią kainą, tuos pinigus būtų galima atiduoti profsąjungų reikmėms. Profsąjungos tuos pinigus galėtų naudoti arba bendru sutarimu, kaip aš siūlau, savo nustatytiems tikslams ir nustatyta tvarka, bet galbūt galima remtis ir pono K.Kuzminsko idėja tuos pinigus pervesti tam tikromis proporcijomis jau iš karto tiems profsąjungų centrams ir nelaukti kokio nors bendro susitarimo.

Aišku, jeigu būtų sėkmingas šio įstatymo projekto svarstymas, reikėtų dar po to keisti vieną kitą įstatymą ir nutarimą dėl Specialaus fondo tarybos nuostatų. Tą būtų galima vėliau padaryti ir tie projektai, aš manau, galėtų pasivyti šį pagrindinį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, 11 klausėjų 10 minučių klausti. Pirmasis žodį gauna J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kancleri, aš norėčiau pasitikslinti, jūs iš principo pakeičiate dabar egzistavusį įstatymą, kuriame buvo numatyta, kad suėjus tam tikram terminui buvęs Specialiojo turto fondo žinioje turtas pereis pačioms profesinėms sąjungoms. Dabar įvyksta turto konfiskacija ar nacionalizavimas, kaip jūs mėgstate vadinti, ir po to kažkur kaupiami pinigai ir dėliojami. Aš manau, kad iš tikrųjų yra šiurkščiai pažeidžiamos tarptautinės konvencijos, kad profesinės sąjungos turi teisę disponuoti savo turtu. Jeigu naujajam fondui, sudarytam profesinių sąjungų, bus reikalinga Valstybės turto fondo ar kitos agentūros pagalba parduoti tą turtą, jie galėtų kreiptis. O dabar mes, kaip valstybinė institucija, disponuojame, kaip parašyta, visą tą laiką, kol jis nebus parduotas, Valstybės turto fondas disponuoja tuo turtu.

Aš siūlyčiau šio principo jums atsisakyti, leisti profesinėms sąjungoms patvirtinti savo fondą ir tam fondui perduoti, jie toliau darys.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, užuot priekaištavęs man, jūs galėtumėte pats prisiimti atsakomybę ir pareikšti tam tikrą atgailą dėl šito turto sunykimo, iššvaistymo. Nes iš esmės jūsų centras dabar nulėmė Specialiojo fondo tarybos sprendimus. Jūsų atstovai ten dominuoja. Jie- Seimo paskirti, tas tiesa, čia yra ir Seimo kaltės, kad jis tiek ilgai nepakeitė tos fondo tarybos. Jūs nueikite, pažiūrėkite, kaip atrodo, pavyzdžiui, poilsio namai “Trakai” ar Druskininkų sanatorija, ar kiti objektai. Ar jūs norite, kad ir likusieji objektai toliau sunyktų, būtų išgrobstyti ar neteisėtai privatizuoti? Mes galime tą tęsti, jeigu jūs siūlote tokius dalykus Aš, priešingai, siūlau baigti tokią tradiciją, fiksuoti, koks tas turtas šiandien yra, tą, kuris iš tiesų reikalingas profsąjungų veiklai plėtoti, ir atiduoti konkrečioms profsąjungoms. Jūs sakėte, kad čia profsąjungos disponuoja tuo turtu. Nieko panašaus, dabar nei jūsų centras, nei kitos profsąjungos dar tuo turtu realiai nedisponuoja. Ir nėra atimama iš profsąjungų. Tiesiog šiuo metu yra keičiamas turto perdavimo būdas. Anksčiau tas būdas buvo per šitą fondą, dabar tas sprendžiama greičiau ir daugiau tiesiogiai. O Konstitucija numato tam tikro turto paėmimą teisingai atlyginant, jeigu tai yra daroma visuomenės interesais. Aš manau, kad šiuo atveju yra galimybė taip pasielgti. Čia nėra neatlygintina nacionalizacija. Jokiu būdu taip teigti negalėtumėt.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau paklausti visų pirma, ar jūs derinote šį įstatymo projektą su profsąjungomis, nors labai panašu, kad ne. Gal jūs matėte Darbininkų sąjungos pirmininkės ponios A.Balsienės pasirašytą raštą, kuris buvo platinamas Seimo nariams? Jame aiškiai protestuojama dėl tokių keistų jūsų užmačių, aš nebijau to žodžio – iš tikrųjų atimti iš profsąjungų turtą, kuriuo jos disponuoja, ir norėčiau sulaukti atsakymo, ar derinta su profsąjungomis, ar ne?

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jūs žinote mūsų Seimo procedūras. Po pateikimo, kai nustatoma, koks yra pagrindinis komitetas, yra tokia procedūra kaip klausymai, ten ir profsąjungos, ir kiti suinteresuoti asmenys gali pareikšti savo nuomonę. Aš kalbėjausi ir su Darbininkų sąjungos atstovais, kad, užuot siuntinėję protestus, jie pateiktų siūlymus, kaip jie siūlo spręsti tą problemą. Man atrodo, mes susitarėme dėl tokio svarstymo būdo, nes derinimas prasideda po projekto pateikimo. Taip mes esame nustatę, tą ne visada supranta ir visuomenė, ir kartais iš tiesų po pateikimo mes būname labai puolami, kad projektas dar nepakankamai tobulas. Aš minėjau, kad aš esu pasirengęs, na, ne tik aš, pirmiausia pagrindinis komitetas, neabejoju, bus pasirengęs atsižvelgti į įvairias pastabas ir siūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio. Ar nereikėtų tikslinti įstatymo reikalingumo motyvaciją, sakykime, ar ji negalėtų būti? Šis įstatymas priimamas siekiant teisingai paskirstyti buvusį LTSR profesinių sąjungų turtą Lietuvos profesinėms sąjungoms. O esamos tarybos darbą galima būtų įvertinti atskiru straipsniu ir toliau tęsti atitinkamas nuostatas. Ačiū.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, kiek žinau, jūs esate Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje ir turbūt daugiau negu aš galėtumėte paminėti tų faktų, kaip šis turtas buvo netausojamas. Bet aš sutikčiau su jūsų mintimi, kad 1 straipsnyje turėtų kaip nors būti įrašytos ir pozityvios nuostatos. Tas siekis teisingiau išspręsti šį klausimą galėtų būti pažymėtas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau kalbėti dėl 2 straipsnio. Jame numatyta pasinaudoti Turto fondo paslauga parduodant objektus, tačiau šiandien reali padėtis yra truputį kitokia. Tarybų žinioje jau yra ne tik objektai, bet ir atskirų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketai. Ar nereikėtų čia to įvertinti? Ką jūs numatote daryti su akcijomis? Ar jos bus perduotos Turto fondui? Ačiū.

J.RAZMA. Čia, aš manau, yra rimta problema. Jeigu mes dabar taip iš karto pasiduotume ir pripažintume, kad jau yra nebe atskiri objektai, o kai kur tik dalis akcijų, aš manau, tai būtų per didelis mūsų atsitraukimas, tuo labiau kad, man atrodo, dar nesibaigia teisiniai ginčai kad ir dėl Sporto rūmų privatizavimo teisėtumo. Nebent skliausteliuose būtų galima įrašyti šalia objektų, kad tai gali būti ir akcijos. Aš manau, svarstant mes galėsime patikslinti tuos dalykus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis kancleri, Lietuvos darbo federacija ir aš asmeniškai noriu padėkoti jums, kad jūs imatės tokio sunkaus darbo iniciatyvos – pagaliau išspręsti tai, ko mūsų Seimas per beveik ketverius metus nesugebėjo padaryti. To, ką parengė LDDP praėjusioje Seimo kadencijoje, mes nesugebėjome sutvarkyti, nors įstatymas ir reglamentavo, kad kasmet sutartys turėjo būti peržiūrėtos ir visa kita. Aš noriu paklausti, ar nereikia tame įstatyme įrašyti, kad perduodame profesinių sąjungų turto išgrobstymo faktą ištirti prokuratūrai ar priimame atskirąją nutartį? Ačiū.

J.RAZMA. Aš manau, kad čia net nereikia atskiro įstatymo ir šiame įstatyme nereikia įrašyti. Čia gali būti ir Seimo protokolinis sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jeigu mes manome, kad tai reikia fiksuoti Seimo lygiu. Tai yra kito lygio dokumentas, ne įstatymo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – Seimo nario A.Stasiulevičiaus.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų noriu paklausti dėl 1 straipsnio. Klausimas panašus kaip ir kolegos J.Listavičiaus, tačiau truputį kitu aspektu. Jūs skiriate visą straipsnį tam, kad parašytumėte, jog įstatymas priimamas remiantis tuo, kad Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo ir t.t. Man atrodo, kad tai yra precedento neturintis atvejis, kai mes priimame naują įstatymą dėl to, kad kas nors nesilaikė prieš tai buvusio įstatymo. Aš siūlyčiau šiuos motyvus braukti ir iš esmės to 1 straipsnio nereikia. Jūsų nuomonė?

J.RAZMA. Aš manau, kad tokio turinio straipsnio, pagrindžiančio mūsų įstatymo atsiradimą, reikia. Aš sutinku, kad jį dar galima gerokai tobulinti, ir aš laukčiau gerų pasiūlymų, kaip tuos motyvus dar tiksliau ir plačiau išdėstyti, bet nesutikčiau, kad galima pradėti nuo turto dalybų nepateikus jokių motyvų 1 straipsnyje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimai baigiami. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? A.Sysas – už.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris ir kuravo šiuos klausimus. Tame komitete reikėtų pabandyti surasti pirmiausia profesinėms sąjungoms priimtiną variantą, taip pat pataisyti kanclerio siūlomą variantą, kuris kai kur netgi prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Taip surastume konsensą.

PIRMININKAS. Gal galime priimti bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Aš turiu galvoje dėl pritarimo po pateikimo. Sutariame? Kolegos, jūs ten frakcijoje susitarkite. J.Olekas – prieš.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau laikytis Statuto reikalavimų ir kai yra užsirašę kalbėti dėl motyvų, suteikti žodį. Ačiū už tai, kad jūs pagaliau buvote įtikintas tai padaryti. Norėčiau pasiūlyti kolegoms Seimo nariams nepritarti teikiamam kanclerio projektui dėl tokių motyvų.

Pirmiausia dėl to, kad Seimas nori dalyti turtą, kuris priklauso profesinėms sąjungoms. Iki šiol galiojusiame įstatyme ir visuose profesinių sąjungų įvairių centrų susitarimuose buvo aiškiai susitarta, kad turtas perduodamas profesinių sąjungų įsteigtam fondui, ir šis fondas visą egzistuojantį turtą toliau padalija tarp profesinių sąjungų. Čia buvo pasakyti motyvai, kad nebuvo pakankamai tvarkomas turtas. Taip atsitiko dėl to, kad įstatymas nesuteikė visiškai teisės valdyti specialiajam fondui patikėto turto ir faktiškai paliko jį tiktai nykti. Todėl siūlau, kad Seimas nepritartų šiam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime, ką daryti – ar pasirinkti A.Syso pritarimą, ar J.Oleko nepritarimą. Gerbiamieji kolegos, ar pritarsime po pateikimo Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo projektui? Registruojamės!

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Ar pritariame pateiktam projektui, kolegos? Kolegos, Ekonomikos komitetas, turint galvoje, kad tai turto valdymo ir kiti dalykai, siūlomas pagrindinis komitetas.

45 Seimo nariai – už, prieš – 3, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Svarstysime birželio 20 d. Seniūnų sueiga siūlo Ekonomikos komitetą pagrindinį komitetą. Gerbiamieji kolegos, pritariantys Ekonomikos komitetui – už, pritariantys Socialinių reikalų ir darbo komitetui – prieš. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Seniūnų sueigos siūlymas, kolegos, yra stiprus dalykas. (Balsai salėje) Turtas Lietuvos, o ne profesinių sąjungų, kai kas mėgina čia įteigti. 29, gerbiamieji, už. Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Svarstysime birželio 20 d. Dėkoju.

Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2506 (svarstymas)

Rezervinis antrasis klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2506. L.Sabutis skaito pagrindinio komiteto išvadą. Kolegos, dėmesio! Posėdis nėra baigiamas. Dar visa valanda iki antros valandos darbo. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstyti, kaip paskelbta, teikiama Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo redakcija. Dėl šios pataisos gauti atsiliepimai iš Teisės departamento. Komitete taip pat svarstėme. Jums tiktai labai trumpai norėčiau priminti, kokio tikslo buvo bandoma pasiekti taisant 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pats Viešojo administravimo įstatymas ir tas straipsnis skelbia, jog išorės auditas atliekamas nepriklausomų auditorių arba audito įmonių siekiant įvertinti administracinės veiklos kokybę bei efektyvumą, taip pat vidaus audito sistemos patikimumą ir teikti rekomendaciją jai gerinti. Kai buvo priimamas šis įstatymas, balsavome ir pritarėme, kad tikrai taip turėtų būti kontroliuojama administracinė veikla tam tikroje įstaigoje ir institucijoje, tačiau dabar pateiktame tekste prašoma, kad šalia to dar įsiterptų Valstybės kontrolė su savo iniciatyva. Todėl mums sukėlė abejonę, kaip tarpusavyje būtų suderinti visi trys įstatymai: jau mano minėtas Viešojo administravimo, Valstybės kontrolės ir Audito įstatymai.

Ten kiekvienai institucijai numatomi atskiri straipsniai, kurie apibrėžia jų kompetenciją ir galias. Todėl mes komitete svarstę bendru sutarimu priėjom prie tokios nuomonės (kiek žinoma, dabar Biudžetinės sandaros įstatyme taip pat yra ir mes turbūt irgi pritarsime tai nuostatai), kad reikia daugiau suteikti galių Valstybės kontrolei kontroliuojant finansinių išteklių panaudojimą tiek valstybės perduotose savivaldybėse, tiek, sakykim, tam tikrose institucijose. Tačiau šiuo atveju komitetas yra tos nuomonės, kad ši pataisa būtent į 13 straipsnio 1 dalį netinka, nes tai yra daroma lyg intervencija į visai kitas funkcijas, t.y. administracinės veiklos kokybės vertinimas suteikiamas yra arba administracijos specialistams, arba vidaus, arba išorės audito įstaigoms. Todėl, manau, vien tiktai suteikti, įstatymu pareikšti tokią iniciatyvą Valstybės kontrolei nebūtų korektiška. Jeigu reikia, tai reikia taisyti arba papildyti įstatymą, kad tiesiog atliktų Valstybės kontrolė savo pareigą pagal Valstybės kontrolės įstatymą, kas jai ir pavedama. Komitetas nepritaria siūlomai šio straipsnio pataisai, iniciatyvai pritaria. Mes pasiūlėme tarpusavyje suderinti mano paminėtus tris įstatymus. Negali jie vieni kitiems prieštarauti, arba viename numatomos tokia teisė, o kitame įstatyme numatoma kitos pareigos ir funkcijos. Todėl kai nėra tokio suderinimo, mes negalėjom pritarti ir prašome Seimo taip pat nepritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti? Bendruoju sutarimu, gerbiamieji kolegos. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendruoju sutarimu priimti? Galim. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą Nr.P-2506. Niekaip nepriverčiau norinčių kalbėti prabilti.

Patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2498(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 13 punktas, projektas Nr.P-2498(2) – Patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. A.Stasiulevičius pateikia komiteto išvadą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti, papildomų komitetų nepaskirta. Svarstymo metu buvo organizuoti komiteto klausymai, kuriuose dalyvavo ir autoriai, ir Teisingumo ministerijos atstovai, ir kiti suinteresuoti asmenys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė visoms Seimo Teisės departamento pateiktoms išvadoms, pastaboms, kai kurioms – visiškai, kai kurioms – iš dalies. Iš esmės dauguma pastabų buvo redakcinio pobūdžio. Taip pat buvo gautos pastabos iš Teisingumo ministerijos, į visas jas atsižvelgta. Klausymų metu buvo tartasi su ekspertais dėl kai kurių sąvokų vartojimo. Sakykime, projekte pakeistos sąvokos: vietoj žodžių “antikonkurencinis” pasiūlyta vartoti žodžius “ribojantis konkurenciją” ir t.t. Čia jums yra pateiktas patobulintas įstatymo projektas, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu. Jokių kitokių siūlymų nėra gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo projektui Nr.P-2498.

Seimo nutarimo "Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano" projektas Nr.P-2518(2*) (svarstymas)

Seimo nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano” projektas Nr.P-2518(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną A.Katkų. Pone Algirdai Katkau, komiteto pirmininke, mes svarstom projektą Nr.P-2518(2), jūs esate pagrindinis pranešėjas.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu jums projektą Nr.P-2518 – nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano” projektą. Turiu pasakyti, kad Nacionaliniame saugumo komitete buvo svarstymas. Pasiūlymai buvo sugrupuoti ir iš esmės pakeisti ypač nekeičiant turinio, sugrupuoti pagal atsiskaitomybės kriterijus. Pavyzdžiui, išskirti tas programas, kurios sudaro valstybės paslaptį, kad jas tvirtina Vyriausybė ir pateikia svarstyti Seimo komitetui ir t.t. Pasirėmus minėtu kriterijum buvo tai padaryta.

Turiu keletą žodžių pasakyti dėl Seimo Teisės departamento pastabų. Ten pasiremiant 5 straipsnio 1 dalimi siūloma Seimo nutarimu patvirtinti ilgalaikių valstybės saugumo stiprinimo programų rengimo planą. Bet nacionalinio saugumo pagrinduose taip pat 5 straipsnyje yra “valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą”, o ne pačias programas, kaip čia toliau rašo. Todėl pirmiausia reikia tą planą patvirtinti, o paskui jo programas, kurios kai kurios palaipsniui jau yra tvirtinamos. Šitame plane yra pasakyta, kurios yra patvirtintos, kurias dar reikia patvirtinti, yra numatyti laikotarpiai. Taigi iš esmės komitetas pritarė, balsavimo rezultatai yra tokie: 11 – už, susilaikiusiųjų nėra ir prieš taip pat nėra. Aš siūlyčiau po svarstymo pritarti šiom programom. Esant gerai valiai, galėtume mes šiandien ir priimti, kadangi yra nutarimas. Nereikės gaišti laiko.

PIRMININKAS. Pirmininkas teiktų, susitartume. Taigi po svarstymo, kolegos, tikriausiai pritariam šiam nutarimo projektui, ar ne? Pirmininkas iškėlė labai gerą iniciatyvą – šį nutarimą “Dėl ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo plano” šiandien ir priimti. Žiūriu į Seimo Pirmininką, jis sako: priimkit, kolegos, ypatingos skubos tvarka dabar.

J.A.KATKUS. Aš būčiau labai dėkingas, sutaupytume laiko visiems. Geriau jau prie programų paskui padirbėti daugiau ir atskiras programas geriau išanalizuoti, negu kad čia planą…

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi, kolegos, pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. Dėkui.

Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano”.

41 užsiregistravo. Taigi ar priimame šį nutarimą?

Už – 33, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2577 (pateikimas)

Projektas Nr.P-2577 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams ratifikavimo įstatymo projektas. Jį pateikia Seimo narys ir krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė sutartį su Lenkijos Respublika dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos, įvykus katastrofai ar nelaimei. Tokio pobūdžio sutartį Lietuvos Respublika jau turi sudariusi su Vokietijos Federacine Respublika, yra rengiamos labai identiškos su šia sutartys su Vengrija ir Latvija.

Dėl pačios sutarties. Kaip matote, pats pavadinimas apibrėžia jos tikslą ir bendradarbiavimo sritį. Ši sutartis atitinka Helsinkio 1992 m. konvencijos dėl pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio nuostatas ir numato, kad šalys pagal prašymą teiks viena kitai pagalbą – siųs gelbėtojų grupes, pavienius ekspertus, įrangą ir pagalbos priemones. Sutarties 3 straipsnis nustato, kurios institucijos yra įgaliotos pateikti prašymą arba priimti kitos šalies prašymą. Lenkijos Respublikoje tokia institucija yra Vidaus reikalų ir administracijos ministras pagal Lenkijos sprendimą, įtvirtintą šioje sutartyje. Lietuvos Respublikoje yra nurodytos trys institucijos – Krašto apsaugos ministerija, nes krašto apsaugos ministrui yra pavaldus Civilinės saugos departamentas, Vidaus reikalų ministerija todėl, kad savo žinioje turi priešgaisrinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerija. Kaip suprantate, tokiais atvejais reikia greitos reakcijos ir greito kreipimosi dėl pagalbos. Taip pat pagalba gali būti ir pasiūlyta, kaip tai buvo, kai Lenkijoje kilo potvynis. Pagalbos prašančios šalies teritorijoje, kaip sakiau, pagalbą gali suteikti gelbėjimo grupės, aprūpintos įranga, pasitelkusios ekspertus, turėdamos gaisrų gesinimo techniką ir kitokią techninę pagalbą, kad galėtų padėti šalinti potvynių, radioaktyvaus, cheminio, ekologinio pavojaus padarinius, suteikti medicininę ir kitą pagalbą. Šios sutarties turinys, kaip sakiau, nėra kuo nors ypatingas, nes panaši sutartis yra sudaryta su Vokietijos Federacine Respublika. Dabar parengta ši sutartis, kuri, Seimui ratifikavus, įsigaliotų ir reglamentuotų tokio bendradarbiavimo reikalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs jau minėjote 3 straipsnį. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėjo ir Lietuvoje, kaip padarė Lenkija, skirti vieną įgaliotą instituciją priimti prašymą suteikti pagalbą? Mano supratimu, tai galima atlikti. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų tik viena institucija ir bus, bet didesnės galimybės turbūt priklausys nuo pagalbos pobūdžio. Lenkija gali kreiptis į vieną iš tų institucijų. Tai neturi ypatingos reikšmės. Aš minėjau motyvus, kodėl Lietuva buvo numačiusi tris institucijas. Sakyčiau, dėl operatyvumo.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl 3 straipsnio. Ten parašyta, kad gali kreiptis į tris ministerijas. Jeigu, sakykim, kreipiasi į Vidaus reikalų ministeriją, be jūsų ministerijos žinios, arba į Užsienio reikalų ministeriją, be kitų ministerijų žinios, tai ar nesidubliuos? Gal reikėtų, kad kreiptųsi tiesiog į Vyriausybę ir ji nustatytų, kuri ministerija turėtų atlikti vienokius ar kitokius gelbėjimo darbus arba tai atliktų visos kartu? Taip pat norėčiau paklausti, kaip bus sprendžiamas šių darbų finansavimas? Ar iš ministerijos lėšų, kuri suteiks pagalbą, ar bus biudžete kuriama nauja eilutė ir skiriamos papildomos lėšos, iš kurių bus finansuojama? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Pagalbą teikianti šalis ir finansuoja tą pagalbą. Lietuva tokios pagalbos atveju paprastai, kaip rodo praktika, bent iki šiol lėšas skirdavo iš Vyriausybės rezervo. Kreipimasis per Vyriausybę nebūtų operatyvesnis, nes Vyriausybė reguliariai neposėdžiauja. Užtenka paskambinti ministrui, patvirtinti raštu ir galima inicijuoti neatidėliotiną pagalbos teikimą. Tai, man atrodo, sutartyje nėra blogai pasiūlyta. Aišku, galėtų būti viena ministerija, bet aš vėl pasikartosiu sakydamas, kad lenkai puikiai žino ir supranta, kam pavaldūs gaisrininkai, kam civilinė sauga ir, žinoma, jie kreipsis į tą ministrą, kuriam ši institucija pavaldi. Tai bus operatyviau.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl 13 straipsnio “Keitimasis duomenimis apie asmenis”. Iš teisininkų mes nuolatos girdime, kad teisinė pagalba iš užsienio būna gaunama ne laiku. Jūsų parengtame dokumente taip pat nereglamentuotas keitimosi duomenimis laikas. Ar nekils problemų? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Nekils, nes apskritai tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos yra susitarimas dėl klasifikuotos informacijos apsaugos ir ši sutartis nustato įprastines normas. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad nematau problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam dokumentui? Pritariame projektui Nr.P-2577. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skiriame pagrindiniu, planuojame svarstyti birželio 27 d. ir priimti, jeigu nebus kokių nors specifinių problemų.

Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹, 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2576 (pateikimas)

Darbo sutarties įstatymo 1, 5, 17, 17¹ ir 17² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2576, kurį Vyriausybės vardu pateikia viceministrė V.Blinkevičiūtė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – aiškiau apibrėžti nelegalaus darbo sąvoką atskirai įvardijant, jog pagalbos, talkos darbai bei savanoriški darbai nelaikomi nelegaliu darbu. Taip pat šio įstatymo projekto tikslas yra pagerinti nelegalaus darbo prevenciją, sugriežtinti kontrolę atitinkamai išplečiant kontroliuojančių institucijų skaičių, padidinti darbdavių ir dirbančiųjų atsakomybę stengiantis išvengti nelegalaus darbo atvejų, taip pat sunorminti darbo sutarties ir paties darbo fakto pradžią. Tai yra ne taip, kaip numatyta Darbo sutarties įstatyme iki šiol – sudaryti darbo sutartį kitą dieną nuo darbo pradžios, bet sudaryti tą pačią dieną, t.y. darbuotojas negalės pradėti dirbti, kol nėra rašytinės darbo sutarties. Taip pat siūloma įvesti ir identifikavimo dokumentus taip, kaip yra daugelyje valstybių. Šis Darbo sutarties įstatymo projekto pakeitimas buvo suderintas Trišalėje taryboje ir šiam projektui buvo pritarta. Todėl prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių po pateikimo pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Suteikiu žodį klausėjams. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, norėjau jūsų paklausti dėl 3 straipsnio. Mano supratimu, čia yra daug perteklinių dalykų, kurie kaip darbiniai dalykai galėtų atsispindėti kitur. Sakykim, rašoma, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, sudaroma dviem egzemplioriais ir t.t., ir t.t. Ar nebūtų tikslingiau visą šį paaiškinimą tiesiog pridėti prie tipinės sutarties formos? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Žinoma, būtų galima svarstyti ir pridėti prie tipinės sutarties formos, kuri yra patvirtinta, tačiau, kita vertus, yra tam tikras palengvinimas, nes atliekant tikrinimus su Darbo inspekcija būna tokių pasakymų, kad kai kurios nuostatos neaiškiai reglamentuotos būtent įstatyme, todėl vienų ar kitų dokumentų, pas darbdavius atliekant patikrinimus, paprasčiausiai nerandama. Bet galima šitą svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl 4 straipsnio. Ar talkos sąskaita atliekant namų ūkio darbus nebus galimybių vykdyti nelegalius darbus ir kokios galimybės būtų vykdyti jų efektyvią kontrolę? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia aš manau, kad turėtų būti sveikintinas dalykas, kad mes pirmą kartą Lietuvos darbo įstatymų istorijoje apibrėšime apskritai savanoriškus darbus ir pagalbos, talkos darbus, nes jie iki šiol visą laiką galėjo būti traktuojami kaip nelegalūs darbai. Tarkime, už talkas ar už kokius nors trumpalaikius, vienkartinius namuose atliekamus patarnavimus, žiūrint įstatymo raidės, darbo inspektoriai galėjo taikyti nuobaudas. Šiuo atveju bus labiau konkretizuota pagalbos, talkos darbai namuose ar namų ūkyje, kaip jūs sakote, bus konkretizuota, detalizuota Vyriausybės nutarimu, mes jau daugmaž aptarėme, kaip tai galėtų atrodyti. Mes manome, kad jeigu, sakykim, bus tokie namų ūkio darbininkai kaip namų tvarkytojos, vaikų auklės, sodininkai, daržininkai, jie, matyt, turės sudaryti darbo sutartis ir negalės būti nesudaryta darbo sutartis. Kitas dalykas, kad galbūt pasitelksime kaimynus išvalyti langus arba patvarkyti butą, ar atnešti kokių nors produktų iš parduotuvės ir t.t., bet tai bus daugiau detalizuota Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji viceministre, truputis švelnaus humoro. Aiškinamajame rašte rašoma, kad išplečiamas institucijų, kontroliuojančių nelegalią veiklą, sąrašas, įtraukiant į šią kontrolę ir represines institucijas. O projekto 5 straipsnyje matyti papildomai įtrauktos trys institucijos: Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija. Kuri iš jų yra represinė? O gal visos?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų aš labai džiaugčiausi, kad nė viena iš išvardytų institucijų nebūtų represinė. Ir savo prigimtimi, ir savo funkcijomis, matyt, jos iš tikrųjų tokios ir nėra. Tačiau realybė taip padiktuoja, kai šioms išvardytoms institucijoms – tiek “Sodrai”, tiek Mokesčių inspekcijai, tiek Vidaus reikalų ministerijos įgaliotai institucijai, šiuo atveju Mokesčių policijai, pagal atliekamas funkcijas papildomai įrašoma, kada reikia nubausti, surašyti teisės pažeidimų protokolus, administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tai tokiu atveju prieš tą asmenį, prieš darbdavį ar darbuotoją, kurio atžvilgiu tokie veiksmai atlikti, atrodo, lyg ir yra tam tikra prievarta.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Turbūt pritariame pateiktam dokumentui? Pritariame po pateikimo Darbo sutarties įstatymo pataisų projektui Nr.P-2576. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis. Svarstysime birželio 29 dieną.

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385Gr. (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją, Teisės departamento vadovą poną A.Abramavičių, kad jis pateiktų Prezidento dekretą dėl siūlymo pakartotinai svarstyti Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Aš labai trumpai, nes jums dekretas yra išdalintas, norėčiau paminėti argumentus, dėl kurių Respublikos Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti šį įstatymą.

Visų pirma, Respublikos Prezidento nuomone, šis įstatymas yra ekonomiškai netikslingas, nes jo įgyvendinimas gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių. Aš tik labai trumpai norėčiau pasakyti, kokių neigiamų padarinių, Prezidento nuomone, šis įstatymas gali sukelti. Visų pirma reikia turėti omeny, kad kapitalas, kuris ateitų į loterijų verslą, yra nedidelis, taip pat nebus kuriamos naujos darbo vietos. Kartu šis kapitalas padidins pinigų srautą iš Lietuvos, blogindamas mokėjimų balansą ir didindamas einamosios sąskaitos deficitą. Tai yra vienas iš neigiamų šio įstatymo padarinių. Toliau. Reikia turėti omeny, kad loterijų verslas, skirtingai nuo kitų verslo šakų, pavyzdžiui, lošimo verslo, nesukelia kitų verslų pagyvėjimo. Taigi šiuo atveju geriau būtų, kad pinigai, kurie yra išleidžiami loterijoje, liktų Lietuvoje.

Antras argumentas, dėl ko šis įstatymas buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti ir aptarti, kad dabartiniu metu (jūs, matyt, puikiai šitą žinote) yra parengtas ir Vyriausybėje derinamas naujo Loterijų įstatymo projektas, kuris turėtų sistemiškai suformuoti šio verslo sąlygas. Todėl vargu ar reikėtų dabartiniu metu kitame, būtent Investicijų įstatyme, iki visiško naujo Loterijų įstatymo priėmimo daryti tokias pataisas, susijusias su loterijų veiklos organizavimu. Taip pat kalbant apie šios pataisos vieną teisinį aspektą reikia turėti omenyje, kad 8 straipsnyje, kuris yra keičiamas, konkrečiai 8 straipsnio 2 dalyje, kalbama apie užsienio investicijos neleidžiamas sritis, apie tas sritis, į kurias neleidžiamos užsienio investicijos. Tačiau pakeitus 8 straipsnio 2 dalį taip, kaip jūs siūlote, išeina jau ne draudimas investuoti, bet nustatomos tam tikros investavimo sąlygos. Todėl 8 straipsnio pavadinimas neatitinka šios pataisos turinio.

Dėl šių priežasčių Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti jūsų priimtą straipsnį ir palikti galioti dabartinę 8 straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ir jūs, turbūt ir Prezidentūra, ir Prezidentas žinojo, kad mes laukėme ne mėnesį ir ne du to Loterijų įstatymo. Ir pateikimo, ir svarstymo, net ir priėmimo metu buvo kalbama apie tai, kad mes laukiame to įstatymo, deja, jo nesulaukėme. Tai aš noriu paklausti, nežiūrint jūsų tų motyvų, kad čia būtų visos blogybės, ar paminėto straipsnio papildymas būtų pakenkęs Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimui, esant dabartinei ekonominei padėčiai loterijų bare? Ir jau minėjau, kad mes Loterijų įstatymo taip ir nesulaukėme per visą šio įstatymo pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar tik norėčiau truputį kai ką pakartoti. Kaip minėjau, vienas iš pirmų argumentų, dėl ko įstatymas buvo grąžintas Seimui, tai yra ekonominis šio įstatymo tikslingumas. Respublikos Prezidento nuomone, šis įstatymas gali padidinti pinigų srautą iš Lietuvos ir, aišku, pabloginti mokėjimo balansą. Toliau. Dabartiniu metu yra rengiamas ir, kiek aš žinau, baigiamas svarstyti Vyriausybėje Loterijų įstatymo projektas, kuris artimiausiu metu pasieks Seimą. Ir visus šiuos klausimus, susijusius su loterijų organizavimu, reikėtų spręsti sistemiškai šiame įstatyme, o ne Investicijų įstatyme.

Aš dar norėjau pakartoti trečią argumentą, kad vis dėlto Investicijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje kalbama apie tas sritis, į kurias draudžiamos investicijos. Ir ši pataisa daugiau kalba ne apie draudimą, bet apie tam tikras loterijų organizavimo sąlygas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Labai rimtai skamba jūsų teiginys, kad priėmus šį įstatymą iš Lietuvos gali iškeliauti pinigų srautai. Bet ar jūs nežinote, kad dabar, kai loterija “Olifėja” yra operatorius, kuris už paslaugas ima 20 mln. Lt, iš Lietuvos iškeliauja 20 mln. Lt? Ar jūs tai žinote? Jeigu nežinote, gal pasidomėkite Lietuvos saugumo departamente. Toks jūsų teiginys iš tikrųjų yra nerimtas. Man atrodo, tie pinigai, kurie iškeliauja už operatorių funkcijas, kaip tik yra neapmokestinami. Kai bus užsienio kapitalo įmonė, tie pinigai iškeliaus į užsienį, bet po apmokestinimo, dividendai bus apmokestinami ir t.t. Bet aš manau, kad tas jūsų teiginys yra neteisingas. Atsiimkite jį ir nekartokite jo. Jums tai nėra garbinga. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų informaciją. Aš jums dėkingas už pastabas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau pono J.Listavičiaus pasakytai minčiai. Man sunku suprasti, kodėl tada, kai naujas įstatymas yra jau beveik parengtas, kaip jūs pats sakote, yra Vyriausybėje svarstomas ir netrukus bus pateiktas mums svarstyti, mums dabar reikia be reikalo užsiimti kažkokiais pakeitimais, išbraukimais ir naikinimais, kai visa tai galima bus padaryti naujame įstatyme? Man sunku tai suprasti. Aš manyčiau, kad nėra geras pasiūlymas dabar daryti tuos pataisymus, nes greitai svarstysime visą įstatymą.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau jums pasakyti, kad Prezidentas ir siūlo palikti dabar galiojančią 8 straipsnio redakciją ir toliau nesvarstyti klausimų, susijusių su loterijų organizavimu, nes, kaip aš jau minėjau, Vyriausybė artimiausiu metu, matyt, pateiks jums svarstyti visą Loterijų įstatymą. Kaip tik toks ir yra Prezidento argumentas, kodėl jis vetuoja šį įstatymą, – todėl, kad vis dėlto šio klausimo sprendimas turėtų atsispindėti naujame Loterijų įstatyme, o ne Investicijų įstatyme. Jis siūlo panaikinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs vetuojate įstatymą, gal įtariate, kad priimtos įstatymo pataisos gali būti inicijuotos kokių nors suinteresuotų grupuočių?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš tik noriu pasakyti, kad aš tikrai nieko neįtariu, aš šiuo atveju tik pateikiu Respublikos Prezidento dekretą ir argumentus, kodėl Prezidentas vetavo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš girdėjau pakankamai rimtų argumentų dėl Prezidento sprendimo, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Kadangi jūs objektyviai vertinote šį įstatymą, gal yra ir teigiamų šio įstatymo pusių?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš pasakiau tuos argumentus, kodėl Prezidentas vetavo. Aš kaip tik minėjau tas galimas neigiamas pasekmes, taip pat minėjau tuos tikslingumo aspektus, kodėl Respublikos Prezidentas vetavo. Yra ir tikslingumas. Kaip aš jau minėjau, yra naujas Loterijų įstatymas ir gal vis dėlto tuos klausimus būtų geriau kompleksiškai spręsti naujame Loterijų įstatyme. Trečiasis argumentas, kurį aš minėjau, yra dėl juridinės technikos ta prasme, kad 8 straipsnio 2 dalies ir bendrai 8 straipsnio pavadinimas bei visas jo turinys truputį kertasi su dabar siūloma jūsų pataisa.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Kolegos, mes turime dabar padaryti sprendimą, ar pradedame svarstyti gražintą įstatymą iš naujo, ar laikome jau vieną kartą priimtą įstatymą nepriimtu? Kokia jūsų nuomonė? Pradedame svarstyti, ar ne? Galime laikyti, bet tokių viešų siūlymų per mikrofoną negirdžiu. Taigi pradedame svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo kartu su Prezidento dekretu. Priėmimas birželio 15 d., ateinantį ketvirtadienį. (Balsas iš salės) Negirdėjau tokių siūlymų, nors laukiau labai ilgai, ką iš karto atmesti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ateinantį ketvirtadienį.

Rytinį posėdį skelbiu baigtą.