dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto (P- 2534 )
1. Klausymai dėl įstatymo projekto įvyko :nebuvo
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: negauta
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1. |
Teisės departamentas |
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų: 1. Kelia abejonių projekto 1 straipsnio nuostatos, kad šis įstatymas reglamentuoja labdarą ir paramą, jeigu labdaros ir paramos teikėjams ir gavėjams pagal atitinkamus įstatymus nustatytos mokesčių ir muitų lengvatos, iš kurių galima suprasti, kad labdaros ir paramos teisinį reglamentavimą sąlygoja mokesčių lengvatų taikymas ar netaikymas. Jeigu norima nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja tik tokią paramą ir labdarą, kurios teikėjams ir gavėjams įstatymai nustato mokesčių lengvatas, reikėtų keisti šio straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijas. Kita vertus svarstytina, ar reikalinga šio straipsnio 2 dalis, kadangi joje aptariamos nuostatos iš esmės įtvirtinamos 1 dalyje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje rašoma, kad šis įstatymas reglamentuoja labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų atsakomybę, tačiau šiame įstatyme atsakomybė nereglamentuojama, o projekto 16 straipsnis įtvirtina nuorodą į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (pabr. mūsų). 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje numatytus gavėjų įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas paramos gavėjams, nurodytiems šiame įstatyme, šio įstatymo nustatytais paramos tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykas perduodamas anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo" (pabr. mūsų). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 8 straipsnyje nėra numatyti paramos gavėjo įsipareigojimai. Minėtame straipsnyje tik nurodyta, kad “Teikiant paramą leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paramos dalykas gali būti perduodamas anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Nėra aiškus šioje projekto nuostatoje vartojamos “anonimiškumo” sąvokos turinys. Tuo atveju, jei paramos teikėjo “anonimiškumas” yra suprantamas kaip negalėjimas identifikuoti subjekto, teikiančio paramą, tai reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad parama yra pripažįstama pagal įstatymą tik tuo atveju, kai ją teikia šioje nuostatoje įvardinti subjektai (Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys, užsienio valstybės ir kt.). Todėl įteisinus galimybę paramą teikti visiškai anonimiškai nebūtų įmanoma įgyvendinti projekto 5 straipsnio nuostatų, taip pat projekto 12 straipsnio nuostatų, reguliuojančių paramos apskaitą, projekto 13 straipsnio nuostatų, nustatančių paramos kontrolę. Tuo atveju, jei projekto 2 straipsnio 2 dalyje norima įtvirtinti galimybę viešai neskelbti paramos teikėjo, tai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 2 straipsnio redakciją, taip pat nustatyti tokios nuostatos įgyvendinimo mechanizmą. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie labdarą, įtvirtinta sąvoka “minimalūs socialiai priimtini poreikiai”, tuo tarpu 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta “minimalių priimtinų poreikių” sąvoka. Reikėtų suderinti projekte vartojamą terminiją. Kita vertus, iš projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ne visai aišku, kas nustato minimalius priimtinus poreikius. (pabr. mūsų) 5. Diskutuotinos projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ne visai yra aiškus tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sąvokos turinys. Svarstytina, ar nereikėtų šią sąvoką patikslinti ir nustatyti, kad visuomenei naudingu tikslu yra tarptautinio bendradarbiavimo veikla ne visose srityse, o tik šioje dalyje išvardintose srityse. Šioje dalyje įstatymas neįvardina baigtinio sąrašo tų veiklos sričių, kurios gali būti pripažintos visuomenei naudingu tikslu. Projekte pateikta nuostata ” ir kitose visuotinai visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse” gali būti suprantama nevienareikšmiškai, todėl tarp labdaros ir paramos teikėjų, gavėjų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės, labdarą ir paramą kontroliuojančių ir kitų valstybės ir savivaldybės institucijų gali kilti daug ginčų kokią veiklą pripažinti visuomenei naudinga, o kokią ne. Svarstytina, ar nereikėtų įstatyme įvardinti baigtinio visuomenei naudingos veiklos sričių sąrašo arba nustatyti aiškesnius ir išsamesnius minėtos veiklos kriterijus, kad butų išvengta nesutarimų dėl įstatymo taikymo.
6. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojama “daiktų, kurių apyvarta uždrausta” sąvoka. Svarstytina, ar ši sąvoka yra tinkama ir ar jos nereikėtų patikslinti ir išplėsti. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seimui pateikto Civilinio kodekso ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė” projekto (P-2529) 4.7 straipsnyje įvardinamos “išimtų iš apyvartos daiktų” ir “ribotai esančių apyvartoje daiktų” sąvokos. 7. Diskutuotina projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kuria išeliminuojama galimybė įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos turi lygiai 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teikti paramą. Tokios įmonės nėra kontroliuojamos valstybės ar savivaldybės, todėl svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad paramos neteikia tik tos įmonės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau negu 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 8. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose žodžius “miestų (rajonų)” reikėtų išbraukti kaip perteklinius. 9. Diskutuotina kaip bus praktikoje sprendžiami, pavyzdžiui, menininkų (rašytojų, muzikantų ir t. t.) paramos klausimai, kadangi projekto 7 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad paramą gali gauti fiziniai asmenys. Įmonės, užsiimančios knygų ir muzikos įrašų leidyba, taip pat nepatenka į minėtąjį 7 straipsnio 1 dalies punkto sąrašą. Reikėtų pasvarstyti, ar nevertėtų praplėsti paramą galinčių gauti asmenų sąrašo. Be to, reikėtų patikslinti 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimą dėl pelno paskirstymo apribojimo. 10. Siūlytume tokią projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją: “2) suteikiant turtą naudotis panaudos teise”. 11. Projekto 11 straipsnio žodžiai ”mokesčių įstatymai ir Muitų tarifų įstatymas” keistini žodžiu “įstatymai”. 12. Tikslintina projekto 13 straipsnio 3 dalies redakcija, nurodant, kaip būtų naikinamos pritaikytos mokesčių lengvatos. Taip pat tikslintinas šios dalies antrojo sakinio terminas “šiais atvejais”, kadangi neaišku ar sankcijos taikomos už labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, ar už mokesčių lengvatų pritaikymą, ar visais šiais atvejais (pabr. mūsų). 13. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja, kai bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos nuostatos dėl juridinių asmenų registravimo Juridinių asmenų registre”. Ši nuostata tikslintina, nes iš jos ne visai aišku su kokiu juridiniu faktu siejamas minėto straipsnio įsigaliojimas, ar su Juridinių asmenų registro įsteigimu, ar juridinių asmenų registravimo šiame registre pradžia, ar kt. Todėl reikėtų nustatyti tikslų juridinį faktą.
|
Pritarti, pakeisti redakcija
Nepritarti
Pritarti, pakeisti redakciją
Nepritarti
Pritarti, pakeisti redakciją
Nepritarti
Pritarti, patikslinti sąvokas
Pritarti
Pritarti
Nepritarti,
Pritarti
Pritarti
Pritarti, patikslinti redakciją
Nepritarti
|
Kadangi 2 dalies nuostatos įstatymą daro aiškesnį
Kadangi, kai parama teikiama anonimiškai, negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo, tačiau ištikrųjų jis yra. Toks parmos teikėjas negaus jokių mokesčių lengvatų.Paramos gavėjui, gautoms lėšoms apskaityti ir kontroliuoti bus nustatyta speciali tvarka.
Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas iš naudingų visuomenei tikslų ir nereikėtų jį sieti su kitais visuomenei naudingais tikslais išvardintais 3 straipsnyje. Manome, netikslinga būtų nustatyti baigtinį visuomenei naudingų veiklų sąrašą. Tai sudarytų dirbtines kliūtis teikiant paramą visuomenei naudingoms sritims, kurios įstatyme nenurodytos, tuo tarpu visas galimas veiklas išvardinti praktiškai būtų neįmanoma.Todėl, atsižvelgiant į šias problemas bei į kitų valstybių patirtį visuomenei naudingų veiklų baigtinis sąrašas nenustatomas ir tuo suteikiamas įstatymui lankstumas.
Kadangi visų tipų įmonės yra pelno siekiančios organizacijos, nepriklausomai kokia veikla jos užsiima, todėl jos negali būti paramos, kuriai taikomos lengvatos, gavėjos.
Negalima duoti nuorodos į registro įsteigimą, kadangi įsteigimas dar nereiškia, kad nuo įsteigimo dienos juridiniai asmenys pradedami registruoti šiame registre. Todėl duodama nuoroda į šių funkcijų įgyvendinimą t. y. į faktišką tokio registro veikimą. |
6. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
8. Komiteto narių - komiteto išvados projekto rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Pritarti Vyriausybės pateiktam, Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. P-2534(2)
Priedai: Komiteto patobulintas įstatymo projektas P-2534(2)
Komiteto nariai - komiteto išvadų projekto rengėjai:
1. A. Andriuškevičius
2. R. Melnikienė