Keturiasdešimt penktasis (480) posėdis
2000 m. birželio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2409(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kolegos, dirbame toliau. Po pietų pirmasis klausimas, kurį turėtume baigti svarstyti, Rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2409(3). Šiandien yra likusios tiktai pataisos. Kviečiu į tribūną J.Listavičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Tik pataisos, pone pranešėjau. Kokių jūs dar turite pastabų ir minčių?

J.LISTAVIČIUS. Jeigu iš eilės …

PIRMININKAS. 1 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. 1 straipsnio 2 daliai yra mano pataisa – siūlymas papildyti “ir kitos paslaugos”, kadangi čia ne tiktai tos, kurios paminėtos, o gali būti ir kitos, sakykime, muitinės sandėliai ir panašiai. Todėl reikėtų papildyti žodžiais “ir kitos paslaugos”.

PIRMININKAS. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Komitetas tam pritarė. J.Listavičiaus siūlymui pritarta. Ir P.Papovo dar siūlymas yra…

J.LISTAVIČIUS. Taip, P.Papovo yra dėl 3 dalies. 3 dalies pataisai pritarti negalima, siūlau tai padaryti ir Seimo nariams, kadangi čia kalbama, jog šio įstatymo numatytose ribose ir tvarka. Bet mūsų įstatyme niekur apie ribas nekalbama. Mūsų įstatyme toliau kalbama apie dydžius, todėl mes įstatyme to nerašom. Gerbiamasis Seimo narys kalba apie tai, kas yra kažkur Konstitucijoje įrašyta. Jeigu būtų įstatymas, kuriame kalbama apie tas ribas, o šiuo atveju mes nekalbam apie ribas, todėl nepritariu žodžiams “šio įstatymo numatytose ribose ir tvarka” ir siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kas argumentuoja P.Papovo siūlymą tikslinti vietinės rinkliavos apibrėžimą? Nėra. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, taigi kviečiu registruotis ir balsuosime dėl P.Papovo pataisos dėl 2 straipsnio 3 dalies. Jis siūlo kitaip apibrėžti terminą “vietinė rinkliava”.

35 Seimo nariai užsiregistravo. Taigi, kas pritartumėt P.Papovo siūlymui dėl 2 straipsnio? Komitetas tam nepritaria.

Už – 1, prieš – 5, susilaikė 14. Pataisai nėra pritarta. Prieš dar buvo ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, toliau, rodos, 4 straipsnio pavadinimas…

J.LISTAVIČIUS. Taip, 4 straipsnio pavadinimas. Seimo narys P.Papovas taip pat siūlo papildyti, pratęsti, kad objektai ir jos dydžių ribos. Vėlgi aš sakiau, kad apie ribas čia niekur absoliučiai nekalbama, o jeigu kalbėtume apie dydžius, tai dydžiai, kaip matot, yra 5 straipsnyje, todėl šiuo atveju jokiu būdu negalima pritarti siūlomam 4 straipsnio pavadinimui.

PIRMININKAS. Kolegos, nėra P.Papovo, niekas nenori kalbėti. P.Papovas siūlo 4 straipsnį vadinti ne “valstybės rinkliavos objektai”, o “valstybės rinkliavos objektai ir jos dydžių ribos”. Kolegos, kas pritartų P.Papovo siūlomam variantui – už. Komitetas nepritaria, kad taip būtų pavadintas 4 straipsnis, taip pat ir 11 straipsnis.

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. 1 – už, prieš – 8, susilaikė 10. Kolegos, ir šiai pataisai nėra pritarta. Toliau, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Taip, dabar dėl…

PIRMININKAS. Ar ne 11 straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. Ne, dėl 5 yra Teisės departamento, kad tariamai išlaidos, kurias sudaro, yra perteklinės. Išlaidas išbraukti. Komitetas nenorėtų pritarti tam siūlymui, nes šiuo atveju išlaidos, kurias sudaro išlaidos… Tada tekstas geriau siejasi, yra vientisas.

PIRMININKAS. Toliau.

J.LISTAVIČIUS. Tada 6 straipsnis. Teisės departamento pirmoje dalyje yra “registravimą”, pagal 4 straipsnį – “įregistravimą”, vadinasi, pridėti raidelę “a" ir pakeisti visą numeraciją, nes neišlaikomos dalys ir punktai. Todėl dalis reikėtų vienas su taškeliu, o visus punktus ne raidėmis, o 1, 2, 3 – taip, kaip siūlo Teisės departamentas. Tada būtų viskas.

PIRMININKAS. Taigi 6 straipsnio redakcija priimama tokia, kokios nori. Teisės departamentas.

J.LISTAVIČIUS. Taip, kaip Teisės departamentas. 7 straipsniui nėra, 8 straipsniui nėra pasiūlymų, 9 nėra, 10 nėra. 11 dėl pavadinimo jau buvo…

PIRMININKAS. Dėl pavadinimo apsisprendėm – lieka “Vietinių rinkliavų objektai”.

J.LISTAVIČIUS. Taip, 1 dalies 5 punktui yra Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymas. Siūlau jam pritarti. Siūlau po žodžio “priemonėmis” įterpti žodžius “į valstybės saugomas teritorijas”.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti tai pataisai, kuriai pritarė komitetas? Pritariam, ar ne?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu. J.Mocartas nesutinka, kad būtų priimta A.Vaišnoro pataisa.

J.MOCARTAS. Mes sutinkam su ta pataisa, tačiau čia yra viena techninė klaidelė. Ten, kur yra skliausteliuose “išskyrus važiavimą per šias teritorijas magistraliniais”, buvo kablelis, bet yra “magistraliniais krašto keliais”. Kablelį reikia nuimti.

J.LISTAVIČIUS. Kablelį galima nuimti.

PIRMININKAS. Išbraukiame.

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. O ne nuimam.

J.LISTAVIČIUS. Nuimam…

PIRMININKAS. Taigi valstybės saugomas teritorijas – taip papildome 5 punktą ir kablelis nubraukiamas. J.Šimėnas nesutinka kablelio klausimu.

J.ŠIMĖNAS. Nesutinku iš principo su šiuo pasiūlymu, nes valstybės saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad valstybė apsaugotų tam tikras teritorijas. Savivaldybės, nustatydamos rinkliavas už įvažiavimą į valstybių saugomas teritorijas, naudoja tuos pinigus ne valstybės saugomoms teritorijoms, bet įvairioms kitoms paskirtims, todėl tai yra ydingas dalykas. Aš apie tai esu daug kartų kalbėjęs ir netgi Seime skaitęs pareiškimą. Prašau balsuoti ir nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada registruojamės. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė…

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. …A.Vaišnoro siūlymui 5 punktą papildyti žodžiais “valstybės saugomas teritorijas”. Būtume beveik susitarę bendruoju sutarimu. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl A.Vaišnoro siūlymo dėl 1 dalies 5 punkto. Jam pritarė komitetas, pagrindinis komitetas.

J.LISTAVIČIUS. Tada, aš nežinau, ir S.Malkevičiaus yra…

PIRMININKAS. Ne, ne, dabar dėl šitų dalykų.

J.LISTAVIČIUS. Gerai, bet ten apie tą patį…

PIRMININKAS. Taip, 38 užsiregistravo. Kas, kolegos, paremtume A.Vaišnoro ir Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl 5 punkto tikslinimo – už, kiti – kitaip.

Už – 17, prieš – 8, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Toliau 7 dalis.

J.LISTAVIČIUS. 7 daliai yra mano pasiūlymas. Svarstant komitete ir diskutuojant nutarta buvo papildyti 7 punktą – “registravimą”. Taigi būtų “Gyvūnų (šunų ir kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose”.

PIRMININKAS. Kolegos, papildoma žodžiu “registravimą ir”. Pritariame bendruoju sutarimu. Dėkoju. Dabar 9 dalis.

J.LISTAVIČIUS. Dėl 9 dalies jau yra aibė įvairiausių pasiūlymų. Pirmiausia Seimo nario A.Andriuškevičiaus pasiūlymas jį išbraukti, po to L.Sabučio ir J.Listavičiaus pataisa išbraukti žodį “gatvių” ir asociacijos pasiūlymas pateisinti jį. Aš dabar siūlau nepritarti Seimo nario A.Andriuškevičiaus siūlymui, pritarti L.Sabučio ir mano siūlymui išbraukti žodį “gatvių”, arba komiteto.

PIRMININKAS. Bet komitetas kaip tik pritarė A.Andriuškevičiaus siūlymui.

J.LISTAVIČIUS. Taip, bet aš sakau, kad buvo dar du siūlymai palikti. Yra Savivaldybių asociacijos raštas, kuriame motyvuojama, kad besąlygiškai reikėtų palikti šį punktą. O dėl žodžio “gatvių” šiuo atveju yra du siūlymai išbraukti ir palikti 9 punktą be žodžio “gatvių”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi iš pradžių tariamės dėl J.Listavičiaus ir L.Sabučio siūlymo iš 9 punkto išbraukti vieną žodį.

J.LISTAVIČIUS. Na, ne absoliučiai…

PIRMININKAS. Kolega, pats vis tiek siūlote išbraukti viską, o mes dėl dalies tariamės. Jūs neprieštaraujate, niekas neprieštarauja, kad būtų išbrauktas žodis “gatvių”, o po to tarsimės dėl jūsų siūlymo, kuriam pritarė komitetas, ar išbraukti visą punktą.

J.LISTAVIČIUS. Tada reikia pateikti argumentus ir išklausyti visas puses…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad jeigu išbraukiame 9 punktą, nelieka jokių problemų. A.Andriuškevičius taip siūlė, tam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime bendru sutarimu išbraukti visą punktą? Alg.Butkevičius kalba prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš siūlyčiau, kad ši nuostata skambėtų taip: “už gatvių ir šaligatvių priežiūrą”, išbraukus žodžius “taisymas ir remontas”.

PIRMININKAS. Kolegos, raštu prašome registruoti iki priėmimo.

ALG.BUTKEVIČIUS. Bet buvo tokia Vyriausybės išvada.

PIRMININKAS. Čia ne priėmimas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš už tai, kad liktų tokia nuostata.

PIRMININKAS. E.Petrošienė. Siūlymas išbraukti 9 punktą

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš palaikyčiau pono A.Andriuškevičiaus pataisą, kuri iš tikrųjų yra platesnė. Aš manau, kad šitokiu būdu mes neišspręsim šios problemos, t.y. šaligatvių, šalikelių priežiūros nebuvimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar yra norinčių kalbėti, bet aš negaliu suteikti žodžio. Registruojamės.

J.LISTAVIČIUS. Gal ministerija norėtų savo nuomonę pasakyti?

PIRMININKAS. Jeigu ji norėtų, visą laiką gautų žodį bet kokia forma, bet kokiu laiku, bet aš tokių vilčių nematau. Kolegos, 9 punkto išbraukimas. A.Andriuškevičius siūlo, Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Bendro sutarimo nėra. Registruojamės ir balsuosime, ar šią nuostatą išbraukiame.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai.

A.Andriuškevičius siūlo išbraukti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Kas laikosi analogiškos nuomonės, balsuoja už.

J.LISTAVIČIUS. Aš prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, prašome neagituoti.

Už -18, prieš – 7, atsiprašau, prieš – 8 su J.Listavičiumi kartu, susilaikė 4. 9 punktas išbraukiamas ir nėra reikalo svarstyti J.Listavičiaus ir L.Sabučio siūlymą.

S.Malkevičiaus siūlymas papildyti 10 punktu.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi yra papildytas 5 punktas, tada S.Malkevičiaus siūlymui siūlau nepritarti. Nereikėtų pildyti, nes kalbame apie tą patį.

PIRMININKAS. S.Malkevičiaus nėra. Kas argumentuotų? Nėra. Balsuojame iš karto. S.Malkevičius siūlo papildyti 11 straipsnio 1 dalį 10 punktu: “Leidimą įvažiuoti į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją”. Toks mechaniškai perskaitytas mano tekstas. Komitetas nepritarė, kad būtų toks pildymas. Kolegos, ar paremtumėte S.Malkevičiaus siūlymą? Pagrindinis komitetas nepritarė. Už – 4, prieš – 11, susilaikė 12. Siūlymui nepritarta.

Daugiau tam straipsniui siūlymų nėra.

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ir dabar kas liko?

J.LISTAVIČIUS. Liko 17 straipsnis. Čia yra du pasiūlymai ir abu mano. Išbraukti iš 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes iš tikrųjų dėl jo administravimo susidarytų didelių sunkumų ir tam tikrų prieštaravimų, ir pagal Teisės departamento 4 punktą siūloma papildyti dar viena dalimi. Todėl 2 dalį Seimui pritarus mes išbrauktume, tada 3 tampa 2 ir 3 papildyta.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Listavičiaus siūlymas išbraukti šio straipsnio 1 punkto 2 dalį. Komitetas pritaria. Priimame ir šis straipsnis redaguojamas taip, kaip siūlo Teisės departamentas.

J.LISTAVIČIUS. Dabar, kadangi 2 punkto nebus, papildome 3 punktu.

PIRMININKAS. Taigi daugiau siūlymų nėra ir galime svarstymą baigti, taip?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, prieš pataisas nekalbėjome dėl motyvų. Gal kas nors norėtų kalbėti, bet turbūt sutariame, ar ne? Dėkoju, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Rinkliavų įstatymo projektui. Komiteto pirmininkas pasiūlys, kada galėtume jį priimti. Ačiū.

Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2578 (pateikimas). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6, 7, 17, 25, 32, 35, 36, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2579 (pateikimas)

15.20 val. Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2578. Šį projektą pateikia finansų viceministrė ponia V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė parengė ir teikia Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo pataisos yra susijusios su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis ir jų esmė yra aiškiau reglamentuoti mokesčių permokų arba grąžintinų sumų grąžinimo ir įskaitymo tvarką. Įstatyme siūloma nustatyti, kad priklausanti grąžinti mokesčio suma būtų grąžinama per 15 dienų po dokumentų pateikimo, o jeigu atliekamas patikrinimas, tai per 10 dienų nuo sprendimo po patikrinimo priėmimo dienos.

PIRMININKAS. Ir gal apie lydimąjį projektą Nr.P-2579 taip pat? Dėl PVM mokesčio pataisų.

V.LATVIENĖ. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos yra susijusios su tuo, kad siekiama sugriežtinti PVM grąžinimo tvarką, kuri egzistuoja šiuo metu. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą mokesčių mokėtojas dėl įstatyme nurodytų priežasčių turi teisę susidariusią grąžintiną sumą per 10 dienų susigrąžinti iš biudžeto. Naujame įstatymo projekte siūloma nustatyti nuostatą, kad šios grąžintinos sumos pirmiausia būtų įskaitomos ne priemokoms padengti. Toliau – mokesčio mokėtojo prašymu deklaruotiems einamiesiems mokėjimams padengti, o grąžintina suma būtų grąžinama tik įmonėms, įtrauktoms į mokesčių administratoriaus sudaromą sąrašą. Šis sąrašas būtų sudaromas vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Būtent Vyriausybei pavedama nustatyti įplaukų procentą, kuris būtų privalomas įmonei iš ekonominės veiklos klasifikatoriaus nurodytų sekcijų.

Šias sekcijas, iš kurių būtų tam tikras privalomas pajamų dydis, taip pat nustatytų Vyriausybė. Ir mokesčių mokėtojas turėtų būti pateikęs visus apskaičiavimus ir deklaracijas, sumokėjęs visus mokėtinus mokesčius ir neturėtų būti padaręs jokių piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimų. Tai būtent šioms įmonėms susidariusi grąžintina suma būtų grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o visoms kitoms įmonėms priklausanti grąžintina suma būtų grąžinama tik pasibaigus kalendoriniams metams ir tik tuo atveju, jeigu grąžintina suma susidaro tris mokesčių mokėjimo laikotarpius iš eilės. Dar nepaminėjau, kad šios grąžintinos sumos būtų grąžinamos įmonėms, jeigu PVM grąžinimas susidaro dėl prekių eksporto ir dėl ilgalaikio turto įsigijimo. Tokios būtų esminės šio įstatymo pataisos, prašytume pritarti.

PIRMININKAS. 4 klausimai, ponia viceministre, Seimo nario J.Listavičiaus pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl 38 straipsnio 5 dalies 2 punkto. Ar nereikėtų nurodyti, per kiek dienų mokesčių administratorius turėtų patikrinti mokesčių mokėtoją ir surašyti sprendimą, kadangi nenurodžius šio termino čia galima gal ir piktnaudžiauti? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Šį klausimą mes svarstėme, bet vis dėlto manome, vadovaudamiesi pasauline praktika, kad tai turėtų būti reglamentuota ir tai iš tiesų yra neginčijama, bet tai turėtų būti reglamentuota mokesčių administratoriaus instrukcijomis dėl patikrinimų. Šiuo metu ta instrukcija yra rengiama ir artimiausiu metu, iki įsigalios šis įstatymas, bus paskelbta centrinio administratoriaus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji viceministre. Ar šie pakeitimai su verslo organizacijomis buvo derinami, ar nebuvo, ir kokia reakcija į juos?

V.LATVIENĖ. Deriname iš tiesų su visomis verslo, su pramonininkų, su lengvosios pramonės… su Smulkiųjų verslininkų taryba. Aišku, yra suprantama, kad tai yra apribojimas, yra priemonė griežtinimo linkme, bet vis dėlto mes priėjome prie tokio sutarimo, kad ta visa tvarka, tas griežtinimas pirmiausia turės būti nukreiptas tų mokėtojų atžvilgiu, kurie pasinaudodami pirkimais, pardavimais tų prekių išvengdavo, tiesiog pasinaudodavo, piktnaudžiaudavo šia įstatymo nuostata, PVM turės būti jiems grąžintas per penkias dienas. Stengsimės tą Vyriausybės nutarimą parengti taip, kad nebūtų jokių apribojimų, jokių sunkinančių aplinkybių įmonėms ir gamintojams, eksportuojantiems savo produkciją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamoji viceministre, klausiausi jūsų, jūs čia viską taip gražiai išdėstėt, bet, kiek žinau, ne kartą kreipėsi žmonės, norėdami tas permokas, mokesčius susigrąžinti. Jau keleri metai vyksta tas dalykas. Kodėl kelerius metus delsus tos paprastos įstatymo pataisos tik dabar yra siūlomos Seimui priimti? Antras klausimas. Gal nereikėtų tų mokesčių, permokų grąžinti, gal yra galimybė įskaičiuoti į būsimus mokesčius, kuriuos turi mokėti, sakysim, koks smulkus verslininkas, įskaičiuoti tą permoką, kad nereikėtų visos šios buhalterijos? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Dėl pirmosios klausimo dalies. Jeigu jūs pamenate, iš tiesų PVM buvo nuolat keičiamas. Ir sustabdymai, ir griežtinimai – 17 straipsnio dokumentų reikalavimai, kad nebūtų tų piktnaudžiavimų. Bet vis dėlto, kaip parodė ta situacija, sunku yra nuo viso šito apsisaugoti, išvengti to vien dėl didžiulio darbo masto, nes šiandien mokesčių administratorius per mėnesį gauna 7 tūkst. pareiškimų dėl susidariusio PVM grąžinimo. Paskaičiavus pagal esamą auditorių skaičių išeina, kad patikrinimui lieka tik trys dienos. Tai rodo, kad bet kokie griežtinimai nedavė reikiamo efekto vien dėl tokio didelio masto tų dėl grąžinimo pateikimų dokumentų. Dėl to dabar galutiniam projekte yra siūloma pati griežčiausia, galima sakyti, priemonė – PVM grąžinimo stabdymas, išskyrus gamintojus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas tęsia savo klausimą. Kodėl taip pilkai? Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, norėjau dėl pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimo. Jeigu atlikus įskaitymus lieka PVM skirtumo likutis, tai šis likutis gali būti grąžinamos tik įmonėms, kurios įtrauktos į specialų sąrašą įmonių, turinčių teisę susigrąžinti PVM skirtumo likutį. Šių įmonių sąrašą sudarytų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. Noriu paklausti, kas atliks tokių įmonių sąrašų kontrolę, kokios numatomos ir ar iš viso numatomos sankcijos už tokių sąrašų sudarymą, nesinaudojant įstatyme nustatytais kriterijais? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Aš manau, kad atskirai sankcijų nustatyti dėl šio veiksmo visai nėra būtinybės, nes administratorius ne tik už šitą, bet ir už bet kokius įstatymo pažeidimus nustato pagal bendrą (kas yra valdininkams taikoma) atsakomybės tvarką.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar pritariame šiems dviem pateiktiems projektams? Pritariame pateiktiems Mokesčių administravimo įstatymo 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektams, kurie buvo dabar pateikti ir aptarti. Siūlome pagrindinį komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą, o svarstyti planuojame, – ar ne per vėlu bus?- birželio 29 dieną?

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 35 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2562. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2563 (pateikimas)

2-3a, 2-3b, 2-3c – mokesčių tema tęsiama. Tada, kai nesuinteresuoti atostogaus, kad būtų lengvesnės sąlygos priimti. Kolegos, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2561, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2562 ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2563. Šiuos projektus dabar pateikia viceministrė V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šie įstatymo projektai yra teikiami atsižvelgiant į verslo struktūrų pasiūlymus. Tiktai gretimai teikiami pasiūlymai jau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šiandien yra užsienio įmonių, turinčių pajamas Lietuvoje, kai kurių pajamų atžvilgiu turinčių geresnes sąlygas negu mūsų įmonės. Todėl siūlome tas sąlygas suvienodinti ir praplėsti užsienio įmonių pajamų apmokestinimą Lietuvoje. Pirmiausia įstatyme yra patikslinta sąvoka “nuolatinės buveinės”, ji suderinta su pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nuostatomis. Taip pat, kaip minėjau, yra pasiūlymas išplėsti užsienio valstybių įmonių apmokestinamų pajamų sąrašą. Prie tokių pajamų siūloma apmokestinti pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, kurį Lietuvos Respublikoje privaloma teisiškai registruoti. Taip pat siūloma, kad šis mokesčio tarifas už tokias pajamas būtų nustatytas 15%, neatskaičius išlaidų, bet suteikus teisę užsienio valstybių įmonėms, turinčioms šio pobūdžio pajamų Lietuvoje, kreiptis į mokesčių administratorių ir pateikus dokumentus patvirtinančias išlaidas pajamų mokestį taikyti 24%, bet jau nuo pelno, o ne nuo visų pajamų. Žodžiu, sąlygas sulyginti kaip ir Lietuvos ūkio subjektams. Be to, Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinių mokesčių tarifų valstybėse arba zonose, pajamas siūloma apmokestinti taikant 15% pajamų mokesčio tarifą. Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad pajamos už išnuomotą turtą priskiriamos nerealizacinėms pajamos ir jos priskiriamos realizavimo pajamoms. Šiuo metu į nerealizacines pajamas neįskaitomi visi gauti stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai, išskyrus mokamus Lietuvos prekybos, pramonės, amatų rūmams bei jų asociacijai. Mes siūlome, neišskiriant vienos asociacijos, suvienodinti tą tvarką visų asocijuotų struktūrų atžvilgiu, kad stojamieji narių įnašai ir mokesčiai būtų įtraukiami į pajamas, leisti kartu įmonėms, mokančioms šiuos įnašus ir mokesčius, šias sumas įtraukti į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Išskyrus tai, jeigu šiuos įnašus moka fiziniai asmenys, šias sumas siūlome ir toliau traktuoti kaip neapmokestinamąsias, atsižvelgiant į tai, kad fiziniai asmenys tokius įnašus daro iš pajamų jau sumokėjus pajamų mokestį.

Taip pat projekte siūloma suvienodinti palūkanų už vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, ir vertybinius popierius, patvirtinančius valstybės įsiskolinimą. Be to, siūloma nustatyti, kad į nerealizacines pajamas neįskaitomos pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje. Šiuo metu įstatymo nuostata sako, kad antrinėje rinkoje šios pajamos turėtų būti apmokestinamos.

Be to, siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio bazė yra tik vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus vertybinius popierius, o ne nemokamai išduotos naujos akcijos arba padidinta anksčiau išduotų akcijų nominali vertė, kai didinamas įstatinis kapitalas. Be to, projekte siūloma nustatyti, kad mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu nustatinėtų centrinis mokesčių administratorius, o ne finansų ministras, kaip yra taikoma šiandien.

Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad nustatant apmokestinamąjį pelną iš įmonės bendrųjų pajamų atimama ir mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ši nuostata turėtų būti taikoma beviltiškoms skoloms, susidariusioms po 1996 m. sausio 1 d. Taip pat siūlome laipsnišką šių skolų perkėlimą į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Būtent beviltiškos skolos, susidariusios nuo 1996 m. iki 2000 m. sausio 1 d., būtų perkeliamos lygiomis dalimis per penkerius ateinančius metus, o beviltiškos skolos, susidariusios 2000 metais ir vėliau, būtų keliamos į sąnaudas tais metais, kada jos susidarė. Šis siūlymas yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad per vienus metus leisti įmonėms nukelti į sąnaudas ketverių, penkerių metų laikotarpio beviltiškas skolas būtų labai didelis netekimas biudžetui. Todėl siūlom nustatyti penkerių metų laikotarpį.

Be to, siekiant išvengti skirtingo įstatymų nuostatų traktavimo, šiame projekte siūlome aiškiai apibrėžti, kad ilgalaikio materialinio turto remontas, kurio vertė viršija 50% ilgalaikio materialinio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimas yra laikomas investicija. Šiandien buvo labai skirtingo šio įstatymo straipsnio taikymo aiškinimo. Todėl siūlome patikslinti šį įstatymo straipsnį. Taip pat projekte siūloma atsisakyti reikalavimo įmonėms pelno dalį panaudotoms investicijoms paskirti į nepaskirstytinus rezervus. Ši nuostata šiandien jau nebeaktuali, nes yra išmokami dividendai ir apmokestinami tuo pačiu pelno mokesčio tarifu. Tokios būtų esminės šio įstatymo pataisos. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl 5 straipsnio 1 dalies 15 punkto. Ar yra paskaičiuota, kokias sumas kaip vieną penktąją dalį tektų įrašyti į sąnaudas atskirais metais priėmus minėtą nuostatą, o kiekvienais kitais ta viena penktoji, matyt, dar ir didės. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Mes bandėm net pasitelkdami verslo struktūras (statistikoje tokių duomenų mūsų šiandieninėje bazėje niekur nėra), būtent pasitelkdami verslo struktūras, įmonių duomenis, negalėtume būti tikri už tuos skaičius, bet mūsų paskaičiavimais, šiandien ta beviltiškų skolų suma yra apie 140 mln. Lt. Todėl tą sumą ir siūlome skaidyti į penkerių metų laikotarpį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji viceministre, galbūt aš dar čia nespėjau, nerandu taip greitai sąvokų. “Beviltiškos skolos”, kaip jūs traktuosite, kaip traktuos mokesčių administratorius tokį terminą?

V.LATVIENĖ. Beviltiškos skolos yra apibrėžtos 5 straipsnio 15 dalyje. Čia įstatymas deleguoja funkciją Vyriausybei nustatyti pačią pripažinimo tvarką. Bet pagrindiniai kriterijai yra įstatyme. Būtent jeigu mokesčių mokėtojas bankrutavęs, miręs, pasibaigęs… kaip mokėtojo ir jeigu jis įrodo pastangas per metų laikotarpį šią skolą susigrąžinti.

PIRMININKAS. Viskas, daugiau klausimų nėra. Pritariam. R.Rutkelytė norėtų ypač pritarti.

R.RUTKELYTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gal kviesit registruotis, kolege, ar ne?

R.RUTKELYTĖ. Kviečiu.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame bendruoju sutarimu Nr.P-2561, Nr.P-2562, Nr.P-2563 projektams. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Svarstysime birželio 29 d. Ačiū. Tai čia buvo tik pirmasis projektas pateiktas, ar ne? Aš įsivaizdavau, kad jūs kalbat ir dėl fizinių asmenų pataisų. Jūs dar norėtumėte pridėti, ar ne?

V.LATVIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taigi mes pritariam kol kas tik Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Prašom trumpai, ponia viceministre.

V.LATVIENĖ. Fizinių aš nebeminėsiu. Lygiai tos pačios pataisos, kokios susijusios su juridinių asmenų. Tik siūlom dar papildomai atsižvelgdami į tai, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostata – juridinio asmens teises turinčių įmonių gautos pajamos už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra neapmokestinamos, siūloma nustatyti, kad pajamų mokesčiu nebūtų apmokestinamos ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios juridinio asmens teisės neturinčios įmonės. Taip pat siekdami suvienodinti įmonių atsiskaitymo su biudžetu formą, neatsižvelgiant į įmonių rūšį, siūlome atsisakyti nuostatos, kad personalinės įmonės galėtų atsiskaityti su biudžetu, įsigydamos patentus ir sumokėdamos patento mokestį. Kadangi ši nuostata sudaro išskirtines sąlygas įmonėms, turinčioms patentus. Taip pat siekiant išvengti Mokesčių administravimo įstatymo problemų, siūlome pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, kurios yra dovanojamo ar paveldimo turto mokesčio bazė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariam po pateikimo ir Nr.P-2562 projektui. Ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pusė žodžio, viceministre.

V.LATVIENĖ. Tiesiog tai susiję su juridinių ir fizinių asmenų pataisomis, apie kurias aš minėjau.

PIRMININKAS. Tiesiog pritariame ir Nr.P-2563 įstatymo projektui po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas nagrinės. Svarstysime birželio 29 d.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(3*) (svarstymas)

2-4 – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnio pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(3). Šiandien svarstymas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų. Pagrindinio komiteto išvada.

J.A.KATKUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu tolesniam svarstymui minėtą įstatymo projektą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įdėmiai apsvarstė šį projektą. Jis nėra koks nors naujas, tai yra papildymas, padiktuotas įgyvendinimo metu. Yra nedidelių pataisų, reikalaujančių tam tikro suvienodinimo, taip pat 8 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas, kuris nusako, kad neteisingai pateiktos žinios tiek savo, tiek ir kitų asmenų atžvilgiu bus laikomos priesaikos sulaužymu ir pareigūnų vardo žeminimu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė, kaip minėjau, balsavimo rezultatai yra tokie: už – 10, prieš nėra ir susilaikiusių nėra. Siūlau pritarti šiam projektui. Yra gautos Seimo Teisės departamento išvados. Jos yra teigiamos. Europos teisės departamentas taip pat pasiūlymų neturi. Ir Č.Stankevičiaus redakcinio pobūdžio pataisa yra priimta. Taigi siūlau palaikyti ir pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar nors vienas Seimo narys prieštarautų? Niekas nereikalauja balsuoti. Taigi registruojamės, o registruodamiesi bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2332(3).

Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2557 (pateikimas)

Kolegos, rezervinis 4 klausimas – Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2557, kurį dabar pateikia Seimo narys V.Lapė. Posėdžiauja 42 Seimo nariai.

V.LAPĖ. Mielas posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Ne taip seniai mūsų visų sutarimu buvo atidėtas Miškų įstatymo pataisų projektas neribotam laikui. Jame kaip tik buvo numatyta straipsnyje, kuris dabar yra siūlomas mano vardu, pataisa, kad neliktų tokios nuostatos, jog miškas, kuris yra mažesnio ploto arba sklypas mažesnio ploto negu 5 ha, yra nedalijamas. Tai sukelia labai daug nepatogumų, ir ne tik nepatogumų, bet ir galimybių šiandien atsiskaitant nuosavybe ir toliau parduodant, dovanojant ir taip toliau. Aš nenoriu gaišinti, kas domėjotės, tas aiškinamajame rašte skaitėte, ten visi motyvai yra labai aiškiai išdėstyti. Labai prašau mūsų komiteto gamtininkų, jeigu būtų galima, iš jų gauti greičiau nuomonę ir galėtume jį netrukus priimti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Listavičius klausia jūsų. Čia pateikimas, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš dalies ir pateisinant tokią nuostatą, tačiau ar panaikinus šį straipsnį ir šią dalį nebus sudarytos palankesnės sąlygos privačių miškų plynam kirtimui? Ačiū.

V.LAPĖ. Manau, kad tai visiškai nėra susiję. Ir dabar galima kirsti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Malonu, kad Kaimo reikalų komitetas sureagavo į žemės savininkų prašymus. Biržiečiai, kurie dėl šios problemos kreipėsi į mane su prašymu, irgi prisidėjo prie to, kad gimtų šio įstatymo projektas. Tačiau aiškinamajame rašte rašoma, kad šio įstatymo nuostata, draudžianti skaidyti miško valdą, yra ydinga, nepagrįsta nei teisiškai, nei ekonomiškai. Gal prisimenate, kodėl ši nuostata buvo kadaise įrašyta? Kas gynė tokius didelius miškų plotus? Kokie argumentai buvo tada pasakyti?

V.LAPĖ. Sunku pasakyti, aš ne istorikas, aš negaliu atsekti tų laikų. Bet jūs pats pripažįstate, kad šiandien reikėtų keisti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Ačiū, mano klausimą paklausė gerbiamasis S.Kubiliūnas ir išgirdau atsakymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, čia ką tik prisipažinote, kad nesat istorikas, bet, kiek aš žinau, jūs nesat ir miškininkas. Tai kaip jums atrodo miškotvarkos požiūriu, ar protinga apskritai bus dalinti į tokius gabaliukus mišką, turint galvoje, kad civilizuotoje Europoje net ir žemės nedalina į tokius mažus plotus? O jūs siūlote mišką. Juk puikiai suprantate, kuo baigsis tokios dalybos ir kiek tuomet to miško liks. Ir kaip į tai žiūri patys miškininkai?

V.LAPĖ. Miškininkai jau savo rengtame įstatyme, kuris šiandien tebeveikia, yra pasakę, kas yra miškas. Jie sako, kad miškas yra medžiais užžėlęs plotelis, kurio dydis yra ne mažesnis kaip 0,1 ha. Vadinasi, bet kuris sklypas, didesnis už 0,1, turi būti laikomas mišku.

PIRMININKAS. Ar pritariame šiam pateiktam projektui, kolegos? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ar jums neatrodo, kad tenkinant kažkieno interesus per lengvai yra naudojamas visos Lietuvos turtas? Miškas nėra toks paprastas dalykas, kad būtų galima jį taip dalinti į gabaliukus. Patys žinote, kaip bus paskui, tam ir norima pasiimti mišką, kad būtų galima medienos gauti. Todėl, mano supratimu, šitas įstatymo projektas yra neatitinkantis Lietuvos interesų ir aš tikrai jam nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš manyčiau, kad Lietuvos interesai – tai pirmiausia yra Lietuvos žmonių interesai. O būtent šitas įstatymas leis labai normaliai atkurti ir keisti savininkų santykius. Šie savininkai, kad ir kiek jų bijotų dabartiniai naujieji ir senieji miškininkai, geriau tvarko mišką, bent jau tvarkys artimiausioje ateityje, negu tai daroma, kai viskas miškas neturi tiesioginio savininko. Aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2557. Jeigu pritarsime, tuomet atiduosime svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kolegos, kas pritartų šiam projektui?

Už – 23, prieš – 15, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Aplinkos apsaugos komitetas svarstys toliau. Svarstysim birželio 29 d. plenariniame posėdyje. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai "Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą" parengti" projektas Nr.P-2560(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai ”Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą” parengti” projektas Nr.P-2560(2). Pateikia kolega D.Paukštė. Viliuosi, greitai susitarsime dėl šio projekto.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šis Seimo nutarimas gimė kaip opozicinės darbotvarkės, kurią parengė frakcija “Socialdemokratija 2000”, išdava. Buvo pasiūlyta rezoliucija šiuo klausimu, jai buvo pritarta, tačiau dabar mes turime patvirtinti redakcinę komisiją. Faktiškai papildomų projektų nėra gauta. Pasiūlymų taip pat nėra gauta, tik galbūt reikėtų pakoreguoti 3 straipsnį, nes ten yra įrašyta, jog iki šios dienos komisija turėjo pateikti rezoliucijos projektą. Turbūt reikėtų datą perkelti bent savaitę į priekį.

PIRMININKAS. Aš visiškai neprieštaraudamas klausiu, ar dėl 1 straipsnio yra frakcijų susitarimas, kad nesilaikoma Statuto reikalavimų ir neatsispindi frakcijų proporcinė sudėtis, ar čia kiti dalykai?

D.P.PAUKŠTĖ. Buvo paimtas minimalus žmonių skaičius. Esant šiai situacijai, kad visos trys dokumento priėmimo procedūros yra dabar, be jokios abejonės, visi norintys gali pakliūti į šios komisijos sąrašą. Tačiau minimalus sąrašas išlaikytas.

PIRMININKAS. Aš klausiu dėl proporcijos. Dalyvauja vienintelis Tėvynės sąjungos žmogus, o turėtų dalyvauti daugiau. Gerai, kolegos. Nori klausti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik ir norėjau pratęsti. Nepaisant to, kiek žmonių turi būti, proporcijos Statute įrašytos. Tada antroji klausimo dalis: ar redakcinė komisija buvo susirinkusi ir ar ji iš tikrųjų išrinko komisijos pirmininką, ar jis savarankiškai įrašytas?

D.P.PAUKŠTĖ. Savarankiškai jis nepateko. Buvo kolegų pasiūlymas ir tam, kad nebūtų tęsiama diskusija, aš išdrįsau įsirašyti pats.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam dokumentui? Ar jį galime priimti šiandien? (Balsai salėje) Galime. 1 straipsnį priimame. Skiriame pirmininku D.Paukštę? Skiriame. Taigi iki kada, iki birželio?

D.P.PAUKŠTĖ. Aš manau, kad iki 13 dienos.

PIRMININKAS. Iki birželio 13 dienos.

D.P.PAUKŠTĖ. 14.

PIRMININKAS. Ne, kolegos, tai ką nors…

D.P.PAUKŠTĖ. Aš manau, kad kitą ketvirtadienį būtų galima priiminėti.

PIRMININKAS. Gerai, iki birželio 13 d. Niekas nenori kalbėti. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame šį nutarimą. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą” parengti”.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

Už – 34, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Dabar 3 minutės atvangos iki mūsų Kontrolierių įstaigos ataskaitos, kuri kažkodėl mūsų visų bendru sutarimu ir mūsų džiaugsmui čia įrašyta kaip vienos kontrolierių vadovės L.Kuodienės ataskaita. Jos kolegos dėl to šypsosi, bet vis tiek mėginsime darbus pasidalinti visi. Taigi, kolegos, poros minučių pertrauka. Primenu jums, kad posėdis nesibaigė.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turim porą minučių. Prašyčiau dabartinės mano kalbos ir siūlymo nelaikyti pastangomis ką nors apgauti, nes opozicijos beveik neliko. Jums visiems, kolegos, yra išdalytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas dėl to, kad gegužės 25 d. Seime priėmėme Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą. Tai buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto variantas. Mes priėmėme 32 straipsnį, kad šis įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d. Reikėtų kviesti, žinoma, į tribūną teisininkus, ne man čia kalbėti, bet, pasirodo, ši data visiškai neįmanoma, kad būtų parengti to kontrolieriaus veiklos nuostatai ir atlikti kiti būtiniausi pasirengimo darbai. Tai turės tvirtinti Seimas, kuris iki to laiko nespės to padaryti. Šis projektas dar nepateko pas Prezidentą pasirašyti, Prezidentas nėra jo pasirašęs. Jis laukia, kad mes vietoj liepos 1 d., kaip esame priėmę, įrašytume rugsėjo 1 d. Žinoma, tai tam tikra mūsų darbo klaida. Aš prisiimu atsakomybę, nors tikrai neredaguoju dalykinių komitetų teikiamų priimti dokumentų. Gal galėtume, kolegos, grįžti bendru sutarimu prie Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo priėmimo ir 32 straipsnyje vietoj liepos 1 d. įrašyti šių metų rugsėjo 1 d.? (Balsai salėje) Kolegos, ši data jau yra visų mūsų teisininkų, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento, pasirinkta. Ponia Gražina, gal porą žodžių? Matau gerą sutarimą, net V.Čepas neišeina iš tribūnos, kad galėtų paremti šį projektą iš salės. Kolega Vytautai, net jūs neišeinate iš salės, kad galėtumėte tą projektą paremti, – štai ką norėjau pasakyti. Prašom, kolege.

G.IMBRASIENĖ. Ačiū, kolegos, kad sutikote grįžti prie šio įstatymo straipsnio. Aš noriu patikinti, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri jau rengia tuos nuostatus, tačiau mes nesugebėsime priimti iki liepos 1 d. Prezidentas to įstatymo neturi, jis sugrąžintas man. Labai prašyčiau pritarti ir priimti, kad įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. Kolegos, 32 straipsnis. Mūsų bendruoju sutarimu vietoj liepos 1 d. įrašoma rugsėjo 31 d. Gal dar kas nors, kolegos, norėtų kalbėti dėl viso Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Man formaliai reikia kviesti registruotis. Tikiuosi, kad mūsų balsavimas nebus juokavimas, kad mes balsuosime teigiamai, kaip ir pirmą kartą. Registruojamės ir balsuosime, ar su šia pataisa, iš esmės pataisa dėl įsigaliojimo, iš naujo priimame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai.

Taigi, kas būtų už tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas būtų priimtas jau antrą kartą, ištaisant mūsų visų techninius dalykus?

Už – 21, prieš – nėra, susilaikiusių nėra.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas yra priimtas. Ačiū, bet kavos turiu statyti ne aš.

Seimo kontrolierių L.Kuodienės (įstaigos vadovės), K.Milkeraičio, G.Račinskienės, R.Valentukevičiaus, A.Valio veiklos ataskaitos

Gerbiamieji 2-5 darbotvarkės klausimas – Seimo kontrolierių įstaigos vadovės L.Kuodienės ataskaita. Šiuo metu ji yra sutapatinama su visa šia aukštąja įstaiga. Aš kviečiu ją į tribūną. Kokia jos kalbos dalis, kiek yra pasirengę kalbėti kiti Seimo kontrolieriai? Tik bijau, kad mes per tą pusvalandį galime nespėti. Taigi ponia L.Kuodienė. Jums ataskaita yra išdalyta ir, aš tikiuosi, kalbos gali būti pakankamai trumpos, nes visi turi šitą storą (…). Prašom, ponia Leonarda.

L.KUODIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Po penkerių nepriklausomybės metų buvo atkreiptas dėmesys į žmogaus teises ir jų įgyvendinimo galimybes. Mūsų valstybėje atsiradusi nauja institucija ir naujas žmogaus teisių gynimo būdas sustiprino demokratinius procesus, suteikė piliečiams galimybes apskųsti valstybės tarnautojų veiksmus dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, jų sprendimus, pažeidžiančius piliečių teises.

1999 m. vasario 11 d. paskyrus mane Seimo kontroliere tęsiau ankstesnio kolegos pradėtus darbus. Per ataskaitinį laikotarpį ištirti 342 skundai. Didžiąją jų dalį sudarė skundai dėl Vidaus reikalų ministerijos ir jos padalinių pareigūnų veiksmų teisėtumo, 24,5% skundų pripažinti pagrįstais, 42% atmesti nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams, o dėl 32% nepriimti sprendimai dėl jų nežinybingumo ir procesinio pobūdžio. Buvo išnagrinėta 10 skundų dėl Krašto apsaugos ministerijos ir tik 3 dėl Saugumo departamento pareigūnų veiksmų, nors dėmesys visoms institucijoms buvo vienodas. Tai liudija Seimo kontrolierių iniciatyva atlikti tyrimai.

Per ataskaitinį laikotarpį norminiai aktai įkalinimo įstaigose kito humanizavimo linkme. Savo sprendimuose ne kartą siūliau keisti vidaus darbo tvarkos taisykles, sudarant palankesnes sąlygas palaikyti nuteistiesiems socialinius ryšius su artimaisiais, gauti perdavimus, paskambinti. Palankesnis visuomenės ir politikų požiūris į nuteistųjų problemas keitė nuomonę apie bausmių vykdymo politiką pereinant nuo pačios griežčiausios Europoje, išskyrus Rusiją, į švelnesnę, atsižvelgiant į demokratinių valstybių praktiką. Išryškėjusią Pataisos reikalų departamento įstaigose problematiką nulemia daugiau jų finansavimo klausimai, perpildymas bei darbo vietų stoka nei administracijos elgesys su nuteistaisiais ar norminių aktų netobulumas.

Labai svarbu, kad būtų priimtas naujas Pataisos darbų kodeksas, nes kad ir ką darytume, kad ir kaip humanizuotume, pasenusio kodekso dvasia vis tiek išliks. Iš 136 išnagrinėtų nuteistųjų skundų tik 20 pripažinti pagrįstais. Atlikti du platūs tyrimai. Pirmasis – dėl tardymo izoliatorių ir pataisos darbų įstaigų perpildymo, kur buvo išryškintos svarbios problemos, kaip antai, buitinės sąlygos ir higiena, medicininė priežiūra, psichologinė pagalba, narkomanija, užsieniečių padėtis ir kita. Antrasis – nepilnamečių ir suaugusiųjų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, mokymo klausimai įkalinimo įstaigose: Pravieniškėse ir tardymo izoliatoriuje Kaune. Sunku paaiškinti, kodėl nuo 1998 metų nespręsti šie klausimai, kai iš Vidaus reikalų ministerijos švietimo klausimai buvo perduoti spręsti apskričiai, nors visų atsakingų vadovų nuomonė yra palanki ir švietimas nestokoja dėmesio. Reikėtų nepamiršti, kad nuteistųjų išsilavinimo vidurkis nedidelis ir amžius vis jaunėja. Atrodo, kad tas pačias problemas Lietuva sprendė ir 1931 metais ir sėkmingai susitvarkė.

Atskirai norėčiau paminėti dar vieną problemą. Sprendimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl kolonijų ir tardymo izoliatorių perpildymo asmenys guldomi trijų aukštų lovose, neįmanoma jų diferencijuoti pagal elgesį, žalingus įpročius, psichikos sutrikimus. Taip sudaromos sąlygos vadinamosioms nuteistųjų kastoms ir neformalioms struktūroms susikurti. Tardymo izoliatorių perpildymą nulemia ir tai, kad nenustačius konkretaus maksimalaus termino, leidžiančio skirti kardomąją priemonę – suėmimą, teisminio nagrinėjimo metu sudaromos sąlygos kalinamąjį laikyti tardymo izoliatoriuje neribotą laiką ir blogesnėmis sąlygomis, palyginti su nuteistaisiais. Buvo atkreiptas aukščiausių valstybės vadovų dėmesys ir į tai, kad ataskaitinio laikotarpio metu nuo 1991 metų teismo žinioje teismo sprendimo laukė 2 kalinamieji, nuo 1995 metų – vienas kalinamasis, nuo 1996 metų – 6 kalinamieji, nuo 1997 metų – 42 kalinamieji, nuo 1998 metų – 79 kalinamieji, kai jų vienos dienos išlaikymas valstybei kainuoja vidutiniškai 21 litą.

Kitą didelę skundų dalį sudaro pačios Vidaus reikalų ministerijos ir kitų jos padalinių pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimai. Buvę VRM sistemos pareigūnai pensininkai savo skunduose nurodė, kad ministro įsakymu pakeitus įstatymo nustatytą tvarką tais metais jiems nebuvo išmokėta vieno mėnesio dydžio pensija. Pasitvirtinus minėtiems skundams, buvo atkreiptas Ministro Pirmininko ir dabartinio vidaus reikalų ministro dėmesys. Sprendimas neįvykdytas.

Daug dėmesio buvo skirta praeitais metais dėl kalinamųjų laikymo sąlygų policijos komisariatų areštinėse. Buvo daug skundų iš atskirų areštinių, todėl nusprendžiau savo iniciatyva atlikti tyrimą dėl visų Lietuvoje esančių areštinių sąlygų. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl finansavimo stokos iš 48 veikiančių areštinių tinkamai įrengtos tik 8. Per metus veikiančiose areštinėse buvo laikoma per 50 tūkst. asmenų. Vidutiniškai per parą valstybėje buvo laikoma apie 900. Didelę dalį sudarė administracinį areštą atliekantys asmenys. Tai iš tikrųjų didelė našta areštinėms ir valstybei, be to, valstybei tai yra nemaži kaštai. Viena diena kainuoja apie 54 litus iš valstybės biudžeto. Daugiausiai asmenų buvo laikoma Kaune – per 5 tūkst., Klaipėdoje – per 5 tūkst., Vilniuje – per 4 tūkst., Šilutės, Šiaulių areštinėse – per 2 tūkst. Šįmet situacija pakito. Administracinį areštą atlikti laukia apie 7 tūkst. asmenų. Be to, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta nemokamų viešųjų darbų atlikimo tvarka. Teko pastebėti, kad esant tokiems nemažiems kaštams buvo skiriamas kardomasis kalinimas – suėmimas už pavogtą butelį alaus, kurio vertė 2,70 Lt., arba už pavogtą kavos pakelį ar batoną, ar už net paties nukentėjusiojo pripažinto menkaverčiu – skutimosi reikmenų komplektą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad ataskaitinio laikotarpio metu ne visose areštinėse buvo felčerių etatai, kas sunkino policijos pareigūnų panaudoto smurto prieš asmenis tyrimus. Tokie nusiskundimai yra gana dažni. Netgi nustačius, kad būtent policijoje asmeniui padarytas kūno sužalojimas, šie veiksmai prieš asmenį dažniausiai traktuojami kaip kovinių imtynių veiksmai arba specialiųjų priemonių panaudojimas, kurie pareigūnui leidžiami. Tenka pažymėti, kad kuo profesionalesnis pareigūnas, tuo mažiau jo neteisėtais veiksmais skundžiamasi. Tačiau dabar besiklostanti vidaus reikalų sistemoje kadrų politika, kai dėl nepalankaus Pensijų įstatymo pataisų gali išeiti iš darbo 45 metų specialistai, į kurių vietas ateitų tik teorines žinias, kad ir labai geras, turintys specialistai, gali labai susilpninti policijos sistemą ir nusikaltimų prevenciją.

Visų piliečių skundai pasitvirtino dėl pasienio policijos pareigūnų veiksmų. Pavyzdžiui, žuvus pasienio policijoje tarnaujančiam vyrui dėl pareigūnų kaltės našlė su mažamečiu vaiku buvo palikta be pragyvenimo šaltinio. Arba kuomet verslininkui, suderinus su visomis atitinkamomis institucijomis, taip pat ir pasienio policija, dėl pastato statybos ir gavus leidimus bei pastačius namą, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė pakeitė nuomonę ir nurodė tą namą perkelti kitur, o verslininkui nepaklusus, užtvėrė pastato duris tvora, neva taip užtikrindama pasienio kontrolės punkto režimą.

Dar viena svarbi iškilusi problema yra susijusi su kelių policijos darbu. Tai autoįvykiai, jų fiksavimas, tyrimas, dokumentų parengimas ir kelių policijos pareigūnų veiksmai piliečių atžvilgiu. Tyrimais nustatyta, kad atsiradus valstybėje gausiam automobilių skaičiui, kelių policijos pareigūnai negavo atitinkančios užsienio standartus technikos autoįvykiams fiksuoti, nėra įdiegtų naujų technologijų, kurios leistų autoįvykį automatizuotai registruoti ir analizuoti. Tokia įranga sudarytų galimybę autoįvykio dalyviams peržiūrėti atkurtą autoįvykio situaciją ir susipažinti su autoįvykio analize. Tokie veiksmai padarytų kelių policijos darbą skaidrų. Tenka konstatuoti, kad pasitaiko kelių policijos pareigūnų fizinio smurto panaudojimo atvejų prieš piliečius. Trūksta korektiškumo. Per ataskaitinį laikotarpį patvirtintos naujos kelių policijos vidaus darbo tvarkos instrukcijos. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad kelių policija, tirdama technines avarijas, nemokamai atlieka privačioms draudimo bendrovėms paslaugas, taip yra numatyta, pateikia dokumentus ir dėl to valstybė praranda papildomas pajamas.

Dar viena dalis – skundai, dėl kurių nepriimti sprendimai dėl jų nežinybingumo ir procesinio pobūdžio. Jie sudarė 32%. Tokiuose skunduose pareigūnų veiksmai liko neįvertinti. Tokiems vertinimams reikalingi jūsų politiniai sprendimai. Tyrimo metu nustatytus pažeidimus ir iškilusias problemas smulkiau išdėstėme raštu ir kompiuterinėse laikmenose.

Norėčiau informuoti, kad Europos Tarybos kvietimu du kartus vykau į Rusiją, Novosibirską ir Rostovą į tarptautinius seminarus regioninių ombudsmenų institucijų steigimo ir plėtros klausimu, žmogaus teisių gynimo klausimais. Dalinausi patirtimi ir dalyvavau praktiniuose užsiėmimuose, taip pat labai dažnai vykau į vietas, areštines, kolonijas, tardymo izoliatorius, pasienį.

Trumpai apie įstaigą. Per ataskaitinį laikotarpį du kartus visi penki Seimo kontrolieriai su padėjėjais buvome išvykę į Utenos ir Tauragės apskritis. Tęsėme tarptautinį bendradarbiavimą, pasirašyti ketinimų protokolai dėl bendradarbiavimo sutarčių su Švedijos ir Lenkijos valstybių ombudsmenų institucijomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo įkurtos dar kelios valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimą tiriančios institucijos, kurių efektyvumo kontrolieriai nevertina, tačiau įstaigos biudžetui tai labai atsiliepė. Per metus sumažintas 21% mūsų biudžeto. Be to, perduoto į balansą pastato, esančio Gedimino prospekte, Jakšto 2, Vilniuje, projektavimui ir rekonstravimui nebuvo skirta lėšų. Skirta 100 tūkst., tačiau “Žiniose” nepaskelbta. Seimo kontrolierių įstaigoje veikia priimamasis, į kurį per ataskaitinį laikotarpį kreipėsi 1357 piliečiai. Kiekvienas atvykęs pilietis registruojamas kompiuterinėje laikmenoje ir registracijos žurnale pagal skundžiamą instituciją, problematiką. Priėmimo metu institucijų pareigūnų veiksmais buvo 1444 nusiskundimai. Seimo kontrolierių įstaigai nežinybingi skundai nepriimami. Piliečiai nukreipiami į atitinkamas institucijas. Piliečiui, dėl tam tikrų priežasčių negalinčiam rašyti ar nesugebančiam išdėstyti aplinkybių, priimamajame jo prašymu surašomas skundas, atitinkantis Seimo kontrolierių įstatymo straipsnių reikalavimus. Esant dabartinei ekonominei situacijai, Lietuvoje daugelis gyventojų neįstengia sumokėti advokatui už teisinę pagalbą. Dėl tokios piliečių turtinės padėties apginti savo… galimybės valstybėje yra nevienodos. Tokiu atveju Seimo kontrolierių įstaiga lieka paskutinė nemokama institucija, į kurią kreipiasi daugelis neturtingų asmenų, kurių vidutinis amžius 40–60 metų. Suteikiame juridinę konsultaciją. Tai tiek norėčiau.

Pabaigoje pasakyčiau, kad iš tikrųjų (jūs matėte mūsų sąrašuose) ne visi sprendimai yra vykdomi, galėčiau iš karto pasakyti – kiek demokratijos, tiek ir vykdymo. O geriausiai ombudsmeną apibūdina toks girdėtas posakis: tai yra žmogus, nešantis žibintą į tamsias vietas, net tiems, kurie užtraukia užuolaidas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo kontrolierių įstaigos vadove, ar jūs siūlytumėte kalbėti ir savo kolegoms?

L.KUODIENĖ. Taip, kiekvienas kolega labai trumpai, aš truputį…

PIRMININKAS. Ar būtumėte stipri viena atsakyti į klausimus, kurių yra tikrai labai daug?

L.KUODIENĖ. Siūlyčiau išklausyti kolegų, nes kiekvienas pasiruošė 5 minutes pateikti savo darbo ataskaitą.

PIRMININKAS. Kolegos, klausiu, ar gerokai pratęsime mūsų susiplanuotą laiką? Ne pusvalandis, išeis valanda ir daugiau.

L.KUODIENĖ. Kiekvienas esame skirtingų sričių. Mano yra karinės ir sukarintos, todėl apie savivaldybes, valstybės institucijas aš galiu tik paviršutiniškai kalbėti.

PIRMININKAS. Mes įsivaizdavome kitaip, bet, aišku, blogai, kad nepasikalbėjome, jog pagrindinį pranešimą daro įstaigos vadovė, o paskui į klausimus atsakinėja visi. Tai po kelias minutes. Aš kviečiu poną K.Milkeraitį, bet tik bendri dalykai, nes čia viskas yra išdalyta, jūs galėtumėte atsakyti į klausimus. Kviečiu taip vertinti savo pateiktą ataskaitą ir kitus kontrolierius. Ataskaitos yra išdalytos. O Seimo nariai norėtų aktualizuoti šį tekstą. Kviečiu poną K.Milkeraitį, bet, kolegos, prašyčiau labai trumpai.

K.MILKERAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jungtinių Tautų Organizacija skatina konstitucinių ombudsmenų įstaigų sistemos plėtrą, kaip institucijų, skirtų žmogaus teisėms ginti nuo neigiamų arba neteisėtų ir nusikalstamų valdžių bei valdymo institucijų pareigūnų veikų. Ombudsmenų darbo specifika tokia, kad skundų pavidalu gaudami tiesioginę operatyvinę informaciją iš šalies gyventojų ir siekdami valstybės valdymo kokybės gerinimo turime informuoti parlamentą bei kitas valdžios ir valdymo grandis apie žmonių reagavimą į tai, kaip per atstovaujamąsias institucijas valdžioje yra įgyvendinami jų lūkesčiai kuriant atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę. Deja, tai, kaip institucijos reaguoja į nuorodas apie vienokius ar kitokius žmogaus teisių pažeidimus, pareigūnų piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, negali nekelti susirūpinimo.

Esu susipažinęs su ankstesnės kadencijos kontrolierių 1995–1998 metais keltomis problemomis. Jų skundų srautų analizės, kaip ir mano šių metų ataskaitos duomenys, rodo, kad skundų nemažėja. Daugiausia nusiskundimų praėjusioje kadencijoje būta dėl teisėsaugos bei procesų, kuriais turėjo būti atkurtos okupaciniu turto nusavinimu pažeistos konstitucinės piliečių teisės turėti nuosavybę, ja disponuoti. Seimui teiktose ataskaitose buvo konstatuojama, kad žmonės nusivilia išlikusio nekilnojamojo turto teisių grąžinimo eiga, dažnai praktinius veiksmus įvardydami tyčiniu klausimų sprendimo vilkinimu, pareigūnų negeranoriškumu. Kolegos konstatavo ir nurodė metinėse ataskaitose, kad nepageidautinai pareigūnų elgsenai turėjo įtakos dažna pagrindinių norminių aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kaita, jų neaiškumas, nekonkretus pareigūnų funkcijų bei teisių suformulavimas. Manau, kad į anksčiau sukauptą ir turėtą informaciją nebuvo pakankamai atsižvelgiama.

Tarp mano praėjusiais metais kartu su padėjėjais išnagrinėtų 637 skundų apskričių viršininkų administracijos pareigūnais skųstasi 307 kartus. Daugiausia tai skundai (183) dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo, pasireiškiantys sprendimų nepriėmimu su dėl to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Skundus dėl žemėtvarkininkų, matininkų darbo dažnai lemia norminių dokumentų neaiškumai. Teisėjų elgesys ir veiksmai praėjusiais metais apskųsti 174 kartus, prokuratūros darbuotojai – 132 kartus, įvairių ministerijų reguliavimo sričių darbuotojai apskųsti 134 kartus.

Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontrolieriai netiria prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ši įstatymo formuluotė iš esmės atima galimybę ką nors realiai padaryti susipažinus su daugybe žmonių skundų, gaunamų Seimo kontrolierių įstaigoje, dėl prokuratūros pareigūnų veiksmų. Ataskaitoje nurodžiau kelis atvejus, kai matydami aiškius piktnaudžiavimo ar biurokratizmo elementus prokurorų veiksmuose daryti poveikį galėjome vien per vargus gaudami ir susipažindami su medžiagomis iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip nagrinėdami autoįvykio Radviliškio rajone pirminę medžiagą, pateiktą labai nenoriai, su Seimo kontroliere L.Kuodiene atkreipėme Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros dėmesį į padarytus pažeidimus. Policijos departamento vyr. komisaras V.Račkauskas, generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis pripažino pareigūnų kaltę, tačiau nesiėmė priemonių pažeidimų pasekmėms pašalinti. Įvykio vietos apžiūros dokumentai, kuriais turėta suabejoti, toliau naudoti administracinėje teisenoje, todėl teisingumas piliečių atžvilgiu neatkurtas.

Išnagrinėjus skundus dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų pagal Labgirių žemės ūkio bendrovės Jurbarko rajone, Antalieptės žemės ūkio bendrovės pajininkų pareiškimus, atkreiptas Generalinės prokuratūros vadovų dėmesys, kad prokurorai vietose, vaizdžiai kalbant, pridengia pajininkų turto grobstymus. Abiem atvejais prokurorų veiklos principingo vertinimo buvo išvengta.

Pasaulyje yra praktika, kad ombudsmenų institucijos atkreipia dėmesį į vienoje ar kitoje valstybės gyvenimo srityje egzistuojančias negeroves. Todėl prokuratūra, gavusi iš Seimo kontrolierių įstaigos informaciją, mano manymu, turėjo patikrinti, kokia yra pajininkų skundų tyrimo padėtis visos valstybės mastu. Tik taip būtų galima užkirsti kelius šios rūšies piktnaudžiavimui. Deja, to nepadaryta. Šiaulių apygardos prokurorui Mirnai 1999 m. liepos 3 d. pateikta pažyma dėl Ganyprovos vienkiemio pastatų Kelmės rajone. Prokuratūra nesiėmė priemonių apginti pažeistas pretendento atgauti nuosavybę teises; pretendento, kuriam siekiant atgauti kažkada atimtą turtą, šis sąmoningai buvo įregistruotas kaip nuosavybė asmenų, neturėjusių į jį jokių teisių. Kontrolierių įstaigoje buvo gautas pakartotinis pretendento skundas ir tik 2000 m. kovo 27 d. priimtas prokuratūros nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Tai yra daugiau kaip po aštuonių mėnesių ir jau po pakartotinio piliečio skundo ištyrimo. Nors atsakyme rašoma, kad apie jį informuoti suinteresuoti asmenys, žmogaus, kurio turtas neteisėtai įregistruotas kitam piliečiui, net nebuvo išklausytas paaiškinimas. Jam taip pat neišsiųsta informacija ir apie priimtą nutarimą. Tuo pat metu Seimo kontrolieriui nurodoma, jog prokuratūra nepateiks savo medžiagos dokumentų kopijų, nors Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato teisę kontrolieriui susipažinti su neskelbtinais bei valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais. Pateikti pavyzdžiai rodo prokurorų požiūrį į piliečių skundus. Dar kadencijos pradžioje susitikime su kontrolieriais generalinis prokuroras K.Pėdnyčia akcentavo, kad nelinkęs būti kontroliuojamas. Tam yra ir teisinės prielaidos. Kaip minėjau, Seimo kontrolierių įstatymas numato, kad kontrolieriai netiria prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Seimo narys A.Salamakinas 1998 m. siūlė Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimą. Jau minėtą nuostatą siūlyta papildyti žodžiais “tačiau tiria piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejus atliekant procesinius veiksmus”. Dėl motyvų, kad teks papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą, ir kategoriškai prieštaraujant Generalinės prokuratūros vadovams ši pataisa nebuvo priimta. Prokuratūra toliau liko beveik nekontroliuojama Seimo kontrolierių įstaigos dėl įstatymų situacijos ir yra uždara sistema.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek reikia tartis kaip nors riboti, 5-6 minutės. Kolegos, kaip sutariame dirbti? Buvome sutarę – po 5 min. kalba pranešėjai, ir viskas. Prašom skaityti, kolegos, viskas parašyta. Prašom kalbėkim, tada neegzistuoja net joks sutartinis reglamentas.

K.MILKERAITIS. (Aš bandysiu trumpinti kiek galėsiu.) Neturėdamas tikslo įgyti vienokios ar kitokios teisės, didesnės nei įstatymu apibrėžta Prokuratūros kontrolė, atkreipiu dėmesį į padėties rimtumą. Mano turima medžiaga patvirtina žmonių sulaikymą be būtinų įstatymų pagrindų. Manau, kad tokie rezonansiniai nusikaltimai kaip Laurecko nužudymas Panevėžyje daugiau kaip prieš dvejus metus neatskleisti ir dėl prokurorų darbo trūkumų. Žiniasklaidoje apstu pranešimų apie faktus, po kuriais, be abejo, slepiami korupciniai ryšiai. Pasitvirtino ir tokie visuomenės įtarinėjimai, kad iš valstybės nelegaliai išvežami vaikai (aš turiu tokią medžiagą). Tai, be abejonės, neefektyvios teisėsaugos rezultatai.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimas ir su tuo susiję klausimai. Priėmus 1997 metų liepos 1 dieną Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir kitus norminius dokumentus, sudarytos palankesnės teisinės nuosavybės teisių atkūrimo darbų sąlygos. Darant kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektus daug kur žemėtvarkos specialistų ir žmonių geranoriškai išspręsti anksčiau atsiradę neaiškumai. Tačiau visu skaudumu kyla problema skundus padavusių piliečių, kurie pareiškimus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra padavę per 1991–1992 metų laikotarpį turėjo ir rado archyvuose nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Jų prašymams esant agrarinės reformos ar vėlesnėse žemėtvarkos tarnybose į tuos prašymus nebuvo atsižvelgiama. Tuo pat metu žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises buvo padavę pareiškimus pretendentai, dar gyvi savininkai ar jų turto paveldėtojai, buvo dalijama asmeninio ūkio daloms, taip pat nepaisant to, kad jau yra pretendentai atgauti nuosavybės teises ir už paimamą nuosavybę su jais neatsiskaičius pagal 1994 metų kovo 16 dienos Vyriausybės nutarimą Nr.183 išlikęs turtas, žemė leista pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka.

Konstitucinis Teismas 1995 metų kovo 8 dienos nutarimu išaiškino, kad gyventojų asmeninio ūkio žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei neprieštarauja Konstitucijai. Tai, konstatuoja Konstitucinis Teismas, galėjo būti grindžiama socialinių interesų derinimu, siekiant išvengti socialinių interesų konfliktų. Tačiau tiriant skundus aiškėja, kad vyko nekontroliuojamas procesas, nesurinkus žinių apie socialinį poreikį žemei, todėl atsiradus galimybei žemę išpirkti daug kur buvo savivaliaujama arba procesai įgavo kriminalinį atspalvį. Atsirado dideli įtampos židiniai prie Kauno: Raudondvario seniūnijoje, Karmėlavoje, Noreikiškėse (dėl žemės, kurią siekia paimti Veterinarijos akademija), taip pat prie Palangos ir kitose vietovėse. Tai įvyko iškreipus Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų liepos 26 d. nutarimo Nr.1411 “Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo” tikslus. Dėl nerealių terminų 1998 metų balandžio 1 dienos Vyriausybės nutarimo Nr.385 reikalavimai, kuriais buvo numatyta tikrinti žemės ūkio suteikimo teisėtumą, daug kur įvykdyti formaliai. Todėl socialiai ir teisiškai neapgintais daugeliu atveju tapo pretendentai, prašę atkurti nuosavybės teises, nes didžiosios dalies sovietinės valstybės persekiotų žmonių visą laiką buvo blogesnė socialinė padėtis.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad sąvoka “išpirkimas”, vartojama įstatymo “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 straipsnyje iš esmės reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimus buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra įstatymų numatytos sąlygos. Pretendentams, kurie visą laiką reikalavo grąžinti turtą natūra pagal 1991 metais paduotus pareiškimus ir kurie nesirenka atlyginimo pagal įstatymo 16 straipsnį, tokie sprendimai nepriimami. Tokių sprendimų priėmimą numato kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydis, šaltiniai, mokėjimo terminai bei tvarka, taip pat garantijos ir lengvatos, numatytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, primygtinai prašau baigti savo pranešimą, ir kviesiu kitus kolegas. Aš labai atsiprašau, kad esu toks nemandagus, bet visai kitoks tarimasis buvo. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad ne ombudsmenų institucijos kaltė, kad mes suplanavome tik pusę valandos tokiam svarbiam klausimui. Kasmet buvo duodama kiekvienam ombudsmenui atsiskaityti, nes jie visi yra atskirai. Tad paaukojame dar pusę valandos ir iš tiesų išklausome, kaip atrodo ši institucija, kokius darbus ji padarė, nes ataskaita yra Seimui skiriama ir tai yra konstitucinė institucija. Nevaržykime jam laiko.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, prašom kalbėti kas ir kiek nori. Prašom toliau.

K.MILKERAITIS. Pretendentams, kurie visą laiką reikalavo grąžinti turtą natūra pagal 1991 metų paduotus pareiškimus ir kurie nesirenka atlyginimo būdų pagal įstatymo 16 straipsnį, tokie sprendimai nepriimami. Tokių sprendimų priėmimą numato kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydis, šaltiniai, mokėjimo terminai bei tvarka, taip pat garantijos ir lengvatos, numatytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnyje. Apie šią problemą, iškeliamą Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamuose skunduose, informuotas Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius A.Raudonius. Jis pranešė, kad minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata nėra taikoma, kadangi nėra priimta vertybiniais popieriais, akcijomis atsiskaitymo tvarka. Problema išlieka. Nepriimant sprendimų, yra pažeidžiamos žmonių teisės, nes nuo 1991 metų nesprendžiami jų prašymai, o žmonės, neturėdami sprendimų, negali apginti savo interesų teismuose.

Dėl miestų žemės. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metų birželio 22 d. rezoliucija nustatė žemės reformos įvykdymą iki 2000 metų spalio 1 dienos kaip nacionalinės svarbos uždavinį. Tačiau detaliųjų planų neparengimas žmonėms kelia įspūdį, kad nuosavybės siekiama neatkurti.

Panagrinėkime Palangos ir Klaipėdos situaciją. Palangoje nuo 1991 metų pareiškimus atkurti nuosavybę yra pateikę 1635 piliečiai, iš jų 174 asmenų dokumentai ne visi. Per praėjusį laiką nuosavybės teisės atkurtos tik 732 asmenims. Klaipėda yra miestas, kuriame dėl istorinių aplinkybių beveik neliko senųjų savininkų. Nuo žemės reformos pradžios atkurti nuosavybės teises į žemę iš viso buvo tik 173 pretendentai. Iš jų 21 asmuo nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų. Nepaisant to, Klaipėdoje visiškai ar iš dalies atkurtos nuosavybės teisės tik 80 asmenų. Nors Klaipėdoje yra visos sąlygos seniai baigti spręsti žmonių prašymus ir yra pakankamai detaliai suplanuotų sklypų gyvenamųjų namų statybai ir ūkinei komercinei veiklai, procesą dirbtinai stabdo Klaipėdos miesto meras ir savivaldybė. Nuosavybei grąžinti apskričiai pateikiami nepatrauklūs, mažesni negu 9 arai žemės sklypai, žmonėms nepateikiami pasirinkti kiti negyvenamosios statybos paskirties sklypai, nors įstatymas numato ir ūkinės komercinės paskirties sklypų suteikimo galimybę, ir tokių sklypų detalieji planai yra parengti. Manau, nuosavybės teisių neatkūrimo problema šiame mieste išliko dėl miesto ir apskrities valdžios nepamatuoto rūpinimosi stambiomis finansinėmis korporacijomis, ką parodė buvusio sovietinio tankų pulko žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka tyrimas, kurio metu nustatyti dideli pažeidimai. Taip pat pradėti vykdyti žemės sklypų aukcionai neatsiskaičius su pretendentais, siekiančiais atkurti nuosavybės teises. Su tuo susijusios kultūros paveldo problemos. Noriu atkreipti dėmesį į situaciją, kurioje atsidūrė tautos paveldo dalis, tai buvusių dvarų sodybvietės. Besirūpinantys paveldo likimu specialistai mano, kad didelė medinės urbanistinės kultūros dalis negrįžtamai prarasta per mūsų dešimtmetį. Kita dvarų kultūros dalis yra skaidoma į atskirus objektus, nors įstatymai ir reikalauja išsaugoti dvarų ansamblių vieningumą. Dvarai buvo žemdirbystės centrai, kurie negali būti atskirti nuo žemės. Atskirti kaip ūkio objektai jie privalo sunykti. Siūlyčiau imtis kuo skubesnių priemonių gelbėti paveldą. Dvaravietėse, kuriose nėra savininkų, žemę būtina neišdalyti, o siekiant apsaugoti paveldą ją parduoti kartu su išlikusiais statiniais. Žinoma, ten, kur tai galima dar padaryti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną ponią G.Račinskienę, kad ji padarytų savo pranešimą. Kadangi negalime susitarti dėl konkrečių minučių, aš prašau bent neperžengti proto ribų.

G.RAČINSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, per ataskaitinį laikotarpį ištirta apie 390 skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiksmų, iš kurių 148 pripažinti pagrįstais, 108 atmesti, dėl 134 sprendimai iš esmės nepriimti dėl Seimo kontrolierių įstatymo nesuteiktų įgaliojimų. Pagal skundų tematiką piliečiai daugiausia kreipiasi dėl žemės reformos – nuosavybės teisių atkūrimo – 184 skundai, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimo apskaičiavimo – 32 skundai, dėl Finansų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento pareigūnų veiksmų – 21 skundas, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnų veiklos – 16 skundų. Kadangi daugiausia skundų gauta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, aš norėčiau labai trumpai apsistoti ties pagrindinėmis problemomis šiuo klausimu.

Pagal pasiskirstymą veikos sritimis aš tyriau skundus dėl Vilniaus, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Marijampolės sričių viršininkų ir jų administracijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Sunkiausiai nuosavybės teisių atkūrimas vyksta Vilniaus apskrityje. Iki 2000 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės pagal bendrą pretendentų skaičių Vilniaus apskrities rajonuose atkurtos 45% piliečių. Miestuose 34%, Vilniuje 28%. Panevėžio apskrities rajonuose – 72% piliečių, miestuose – 46%, pačiame Panevėžyje – 55%. Tauragės apskrities rajonuose – 59% piliečių, miestuose – 57%. Telšių apskrities rajonuose – 81% piliečių, miestuose – 51%. Marijampolės apskrities rajonuose – 85% piliečių, miestuose – 55%, pačioje Marijampolėje – 79%. Šie skaičiai rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas už miestuose turėtą žemę vyksta labai lėtai. Kaip žinome, pagal galiojančius įstatymus žemės savininkams mieste žemė natūra negrąžinama ir suteikiami tik sklypai individualiai statybai. Miestuose nuosavybės teisės į žemę piliečiams atkuriamos neatlyginamai perduodant prie pastatų jų naudojamus žemės sklypus arba naujus Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypus. Už likusį plotą valstybė piliečiams atlygina įstatymo nustatytais būdais. Apskrities viršininko sprendimas priimamas tik po to, kai savivaldybė yra parengusi, nustatyta tvarka patvirtinusi ir apskrities viršininkui pateikusi šių sklypų detaliuosius planus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1324 “Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos” pavedė miestų ir rajonų savivaldybėms iki 1999 m. sausio 1 d. parengti miestų teritorijų, kuriose piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma neatlyginamai perduoti naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai detaliuosius planus. Dėl lėšų stokos ir kitų priežasčių savivaldybės nutarime nurodytais terminais detaliųjų planų neparengė. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apskrities administracijai iki šių metų balandžio 1 d. yra pateikusi 310 naujų suprojektuotų žemės sklypų detaliuosius planus. Norint patenkinti kitų piliečių 3459 prašymus atkurti jiems nuosavybės teisę į žemę Vilniaus mieste, savivaldybė turi parengti apie 3200 žemės sklypų detaliųjų planų. Be to, Vyriausybė tik 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.920 patvirtino naujų žemės sklypų dydžius mieste. Dėl šių priežasčių nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę yra vilkinamas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje yra nustatyta, kad už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą piliečiams gali būti atlyginta vertybiniais popieriais, tačiau jie nėra išleisti. Ši problema gerai žinoma Žemėtvarkos ir teisės departamente prie Žemės ūkio ministerijos, apie tai informuotas ir Ministras Pirmininkas. Šio klausimo sprendimas pavestas Finansų ministerijai. Mūsų turimomis žiniomis nutarimo projektas keletą kartų buvo teiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau iki šiol nėra priimtas. 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Seimas pakeitė kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamojo turto dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kuria įtvirtinta nuostata, suteikianti Vyriausybės įgaliotai institucijai, piliečiui per tris mėnesius nuo įstatyme numatyto teisės aktų įsigaliojimo dienos neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teisę į piliečio turėtą turtą išperkant ir nurodant jo vertę, bet nenurodant išpirkimo būdo. Tačiau, kaip minėta, šiuo metu dar nepriimtas teisės aktas, kuris turėtų reglamentuoti atsiskaitymą vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Todėl ši įstatymo nuostata negali būti realizuojama. Belieka tikėtis, kad ši problema artimiausiu metu bus išspręsta.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimas vilkinamas ir dėl žemės projektavimo vietose vykdančių darbuotojų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus. Praktika rodo, kad pastarųjų darbas nekontroliuojamas, nors už jį apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Ir tik tiriant skundus nustatomos šiurkščios projektavimo klaidos, dėl kurių pažeidžiamos piliečių teisės susigrąžinti buvusią nuosavybę. Taip pat reikėtų pažymėti, kad žemės reformą vykdantys pareigūnai vietose ne visada geranoriškai sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, nepaaiškina piliečiams įstatyminių nuostatų, nepasiūlo problemos galimų sprendimo būdų. Visa tai paaiškėja skundų nagrinėjimo metu. Ir, pasirodo, ne visada padėtis būna be išeities. Nenorėčiau uzurpuoti laiko ir neaptarsiu kitų skundų, nes tai išdėstyta ataskaitoje. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kalbėti Seimo kontrolierių R.Valentukevičių.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu trumpai ne todėl, kad neturiu ką jums pasakysiu, bet kalbėsiu telegrafiškai vien dėl to, kad turiu paklusti jūsų reglamentui ir jūsų nustatytai tvarkai. Mano kolegos piktnaudžiavo tuo atžvilgiu.

Kaip jūs žinote iš mūsų pateiktos ataskaitos, man tenka kuruoti arba tikrinti žmogaus teisių pažeidimus Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose. Tai yra problemos, kurios dažniausiai susijusios su žmonių socialiniais klausimais. Tas visas problemas ir žmogaus teisių pažeidimus, padarytus pareigūnų ir savivaldybei pavaldžių įmonių, norėčiau sugrupuoti trimis aspektais. Pirma – gyvenamųjų patalpų privatizavimas ir nuosavybės teisių atkūrimas, antra problema – gyvenamųjų patalpų eksploatacija, remontas, mokesčiai už šildymą, karštą vandenį ir kita ir trečia problema – apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis.

Štai jūsų dėmesiui vienas trumpas pavyzdys, kaip elgiasi savivaldybės pareigūnai ir jai pavaldi “Kauno energijos” įmonė. Praėjusiais metais per 113 tūkst. telefoninių skambučių registruota ir per 500 pareiškimų buvo gavusi įmonė ir savivaldybės pareigūnai dėl neteisingų mokesčių skaičiavimo už šildymą ir karštą vandenį. Deja, jokios reakcijos, nors toje “Kauno energijos” valdyboje yra Kauno miesto administratoriaus pavaduotojas ponas Morkūnas, yra valdybos narys, kuris turėjo reaguoti į tas problemas. Deja, problema nebuvo sprendžiama, gavome skundą, ištyrėme ir situacija pasirodė pasibaisėtina. Per pusę milijono litų buvo permokėtų mokesčių, kai kuriems gyventojams buvo grąžinta, įskaityta į būsimus mokėjimus po 300, 400 litų.

Kita problema, kad žmonės kreipdamiesi niekaip neranda teisybės, nes Seimo kontrolierių įstatymas neduoda teisės mums tikrinti UAB, AB ir kitų savivaldybės įmonių, kurių kontrolinį paketą valdo savivaldybės. Manyčiau, kad priėmimus Valstybės tarnybos įstatymą (jeigu jis bus priimtas), bus tikslinga papildyti Seimo kontrolierių įstaigos įstatymą, suteikiant jiems teisę kontroliuoti ir šių pavaldžių jiems įmonių veiklą. Susidūriau su Šiaurės miestelio problema. Jūs puikiai žinote, kas yra Šiaurės miestelis, kur 100% Vilniaus miesto savivaldybės akcijų. Pareigūnai paaiškino, kad aš neturiu teisės jų veiklą tirti. Aišku, bandėme spręsti tą problemą per tam tikras savivaldybės tarnybas, tačiau mane nustebino kitas dalykas, kad tokia nuomos uždaroji akcinė bendrovė (100% miesto akcijų) į miesto biudžetą neperveda nė vieno cento pajamų. Įdomus atvejis, manyčiau, kad tai pamąstymas ir miesto vadovams, ir kitiems nuomojant patalpas centrinėje miesto dalyje. Manyčiau, kokių nors lėšų ten turėtų likti. Aišku, nekalbame apie atlyginimus ir visa kita šiose organizacijose.

Dar susiduriama su piliečių teisių pažeidimais ir piktnaudžiavimu, tai būtent, kartais savivaldybėse dirbančių pareigūnų neišmanymas įstatymų arba jų traktavimas savaip. Štai, pavyzdžiui, kiekvienoje seniūnijoje ar kokioje kitoje organizacijoje tikrindamas (daug būnu vietose) susiduriu. Visi turi valdybos sprendimą, mero įsakymą ir kita, tačiau nė vienas neturi įstatymo ar kito reglamentuojančio dokumento, kuris nurodo jų teises. Ir nemažai atvejų yra, kai priimti savivaldybių sprendimai prieštarauja galiojantiems jūsų priimtiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams. Taigi teko per tą laikotarpį ne kartą kreiptis į savivaldybių valdybas, merijas, kad būtų pakoreguoti jų priimti sprendimai.

Ir dar vieną problema, nežinau, ar tai faktas, ar ne, bet šviežia. Man prieš einant į posėdį paskambino iš Kauno ir pranešė, kad Kauno miesto valdyba šiandien nesvarstė nė vieno klausimo, susijusio su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Jeigu tai bus tikras signalas, ar tai nesvarstė dėl kokių nors rimtų priežasčių, ar nesvarsto, kad yra kokia kita nuostata, aišku, teks imtis priemonių, nes įstatymai visoms savivaldybėms, visiems gyventojams yra privalomi ir tas įstatymas turi būti įvykdomas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną Seimo kontrolierių A.Valį. Paskui pakviesiu L.Kuodienę į tribūną, o jūsų pagalbininkus turbūt prie kitų mikrofonų.

A.VALYS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Ataskaita yra pateikta raštu, aš tik norėčiau akcentuoti porą problemų, į ką galbūt reikėtų atkreipti dėmesį, nes tikrai yra, sakyčiau, ne viskas gerai.

Šiandien mano kolegos jau kalbėjo apie nuosavybės grąžinimą. Aš irgi norėčiau vis dėlto akcentuoti šitą klausimą, nes iš savivaldybių, neskaitant Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, kur man tenka tirti, yra gaunama apie 36% visų skundų, ypač dėl nekilnojamojo turto, tai yra pastatų grąžinimo, žemės grąžinimo. Aš norėčiau informuoti gerbiamuosius Seimo narius. Praėjusiais metais Klaipėdoje, Alytuje, Tauragėje ir kituose didžiuosiuose miestuose nebuvo iškeldintas nė vienas nuomininkas iš namų, kuriuos reikia grąžinti savininkams, nebuvo skirta tam lėšų. Tai įstatymas tikrai neveikia ir čia kažką reikia galvoti. Pavyzdžiui, vien Klaipėdoje, norint iškeldinti visus nuomininkus iš namų, kuriuos reikia grąžinti savininkams, reikia apie 10 mln. litų.

Kita problema, kad dar nėra priimta visų šito įstatymo poįstatyminių aktų, kad tas įstatymas galėtų gerai veikti. Aš kaip pavyzdį norėčiau pateikti tokį paprastą dalyką. Žemės nuomos įstatymas yra priimtas, jame numatyta, kad gali būti nutraukta nuoma žemei, kuri yra išnuomota ūkio paskirties žemei. Tuo tarpu miestuose tokios galimybės nėra. Yra pateikta pataisa, ji jau Seime nubalsuota, bet iki galo nepriimta, nors Vyriausybė ją svarsto beveik 2 mėnesius. Toks paprastas pakeitimas tikrai padėtų lengviau spręsti žemės grąžinimo klausimus. Tikrai ši visa reforma dar kaime vyksta, mes girdim, yra parengti projektai, o miestuose yra didelė problema. Pirmiausia – tai lėšų stygius, kai reikia finansuoti. Ir antras dalykas – visų poįstatyminių aktų nebuvimas.

Antras dalykas, kurį aš norėčiau akcentuoti. Mes jau esam kalbėję, kad buvo tam tikrų problemų, kai Seimo kontrolieriams būdavo neatsakoma į jų paklausimus arba, tiksliau, ne laiku atsakoma, reikėjo rašyti po kelis kartus. Priėmus Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikras pataisas, susitvarkė šie reikalai, ir dabar mes negalėtume skųstis, kad negaunam atsakymo, tačiau atsakymų kokybė kartais… ne visų, bet yra ir tokių, kad tikrai sunku net ir pasakyti. Norėdamas pailiustruoti pateiksiu visai nesenai gautą pavyzdį iš Mažeikių rajono savivaldybės, pasirašo meras. Štai aš galiu pacituoti paprasčiausią atsakymą: “Taip pat nesutinkame su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2, 3 punktų nuostatomis”. Meras nesutinka su Vyriausybės nutarimu. Meras nesutinka su įstatymo nuostatomis. Ir kaip paveikti dabar tą merą? Tai štai yra tokių problemų, tikrai, gauni atsakymą ir nežinai, ką su juo daryti. Čia yra faktiškai biurokratinis atsirašymas. Vadinasi, mes turėsim Palangos teisę, Klaipėdos teisę, Šiaulių teisę ir daug kitų teisių, vieningos teisės nebus.

Ir dar paskutinis dalykas, ką aš labai trumpai norėčiau pasakyti dėl pačių įstatymų. Labai dažnai gaunant atsakymus paaiškėja, kad dažniausiai savivaldybės, apskritys remiasi Vyriausybės nutarimais, Mokesčių inspekcijos viršininko įsakymais ir t.t. Deja, bent man susidaro toks vaizdas, kad įstatymai galioja Seime, Vyriausybėje, tačiau jų įgyvendinimas savivaldybėse dar nepradėtas. Jeigu mes įrodinėjam, kad būtent pažeistos įstatymo normos, jie rašo: yra toks Vyriausybės nutarimas ir t.t. Vis dėlto manau, kad Vyriausybei, priimant dėl įstatymo įgyvendinimo, nereikėtų perrašyti įstatymo normų dalies, nes perkeliama ten įstatyminės normos, o kaip turėtų būti įgyvendintas įstatymas.

Ir paskutinis dalykas. Aš labai prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius, kai jūs priimate naujus norminius aktus, vis dėlto reikia pasakyti, o kas su tais procesais, kurie yra prasidėję ar besibaigią, kaip jie, ar jie bus reguliuojami pagal naujus įstatymus, kuriuos jūs priimate, kurie įsigalios, ar bus leista užbaigti vis dėlto pagal senus. Nes kyla tam tikrų konfliktinių situacijų ir išeina taip: sakysim, žmogus rengia planą, staiga priimamas Detaliųjų planų įstatymas. Jis beveik baigė rengti, ir staiga visi architektai sako: prašom grįžti į pirminę stadiją, pasiimti sąlygas, skelbsim viešą svarstymą ir t.t. Tas dviprasmiškumas kartais tikrai sukelia tam tikrų konfliktinių situacijų, o mes puikiai žinome, jog įstatymas nereguliuoja santykių, kurie jau yra prasidėję. Aš galiu labai trumpai dar vieną pavyzdį. Sakysime, Pirminio privatizavimo įstatyme buvo numatyta, kad turtą galima privatizuoti išsiperkant per tam tikrą laiką. 50% gautų lėšų buvo skiriama savivaldybėms, 50% Privatizavimo fondui. Pasibaigus šio įstatymo galiojimui, nors, sakysime, tas objektas buvo išsipirkinėjamas ir t.t., Finansų ministerija staiga sako: kadangi baigiasi įstatymo galiojimas, dabar visos lėšos turi eiti valstybei. Matyt, to įstatymo grįžtamosios galios (Konstitucinis Teismas yra pasisakęs ne kartą) nereikėtų taikyti, nors tai, sakau, leidžia valdininkams laviruoti, traktuoti ir dažnai spręsti taip, kaip jiems geriau patinka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu L.Kuodienę į tribūną. 10 Seimo narių turėtų klausimų dėl Seimo kontrolierių veiklos. Jeigu reikės pagalbos, matyt, ir kolegos galės padėti, ar ne?

L.KUODIENĖ. Norėčiau atsiprašyti, kad tikrai užtrukome, nes susikaupė per metus. Taip jau atsitiko, labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, gal ir ne jums tiesiogiai, bet norėčiau paklausti. Nemažą dalį visų skundų dėl valstybės įstaigų ar savivaldybių veiklos sudaro skundai dėl žemės ir nuosavybės teisių atkūrimo. Kokias priemones būtų galima siūlyti, kad problemų dėl minėtų klausimų būtų mažiau ar jos būtų greičiau sprendžiamos? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Pačios pagrindinės priemonės, kurios susijusios su visais, būtų arba įstatymų pataisos, arba norminių dokumentų, kuriuos siūlo Seimo kontrolieriai, sprendimai. Jeigu apskričių viršininkai reaguotų į tuos sprendimus ir operatyviai būtų rengiamos pataisos, aš manau, kad tie dalykai judėtų daug greičiau.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, Vilniaus apskrities viršininkas A.Vidūnas ir jo administracija, Vilniaus rajono merė L.Janušauskienė ir jai pavaldžios tarnybos jų administracinėje teritorijoje ne tik dažnai nepaiso piliečio, žmogaus teisių, bet neretai nevykdo bei laužo įstatymus, falsifikuoja oficialią informaciją, net kursto chuliganus nusikalstamai veikai, tačiau ir pralaimėję teismą nėra baudžiami. Jūsų įstaiga tai žino, bet metais nieko nedaro. Kodėl? Ar Vilniaus apskrityje valstybės tarnautojų nusikalstamumas – jau įteisinta norma? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Į dalį atsakyčiau aš ir į dalį, matyt, Seimo kontrolierė G.Račinskienė. Tikrai ne norma ir tikrai žinau, kad principingai laikomės pozicijos, jog įstatymai būtų vykdomi ir jų būtų paisoma. O dėl tų skundų, kurie yra mūsų įstaigoje, pasakys G.Račinskienė ir A.Valys, taip?

G.RAČINSKIENĖ. Aš žinau, ką jūs turite minty, gerbiamasis Seimo nary, bet aš turiu skundą tuo klausimu, kuris dar yra šviežias. Vilniaus rajono savivaldybės veiksmų aš netiriu. Dėl savivaldybės veiksmų tyrė mano kolega. Negaliu vertinti.

L.KUODIENĖ. Problema yra ta, kad žemė savivaldybėje ir apskrityje yra skaidoma į du dalykus.

G.RAČINSKIENĖ. Matot, detaliuosius planus tvirtina savivaldybė, o sprendimus priima apskritis. Aš jau kalbėjau apie miestų žemę, taip sakant, apskrities veiksmai priklauso nuo savivaldybės, taigi pirmas žingsnis eina iš savivaldybės. O kad netvarkos yra, aš sutinku.

L.KUODIENĖ. Pirmieji veiksmai, kiek tenka susidurti ir priėmimo metu, ir visa kita, vyksta… Pirmiausia savivaldybėse turi būti sutvarkyti dokumentai, nustatyti planai ir visa kita, po to tvirtina apskrities viršininkas, tačiau…

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamoji Seimo kontrolierių įstaigos vadove, visi prelegentai sielojasi dėl daugybės skaudžių problemų, todėl kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, žemės reforma vos juda, o jai jau išleista 140 mln. litų. Aš norėčiau paklausti. Valstybės skolai aptarnauti šiais metais biudžete numatyta daugiau kaip vienas milijardas litų. Ar jūsų kontrolieriai domisi, tikrina, kaip naudojamos šios lėšos?

L.KUODIENĖ. Konkrečiai atsakys mano kolegos, kurie tiria valstybės institucijų darbą, tačiau, kiek aš matau, jie rodo, jog tokių piliečių skundų mes neturime. Dėl Valstybės kontrolės yra… Matot, kokia yra problema. Kadangi turime tikrai labai didelį srautą piliečių skundų, pagrindinis dėmesys skiriamas piliečio skundui. Jeigu matom, kad yra labai daug, tai, pavyzdžiui, aš esu atlikusi tokius bendrus tyrimus. Atsakys, jeigu buvo dėl Valstybės kontrolės, ką jie darė.

G.RAČINSKIENĖ. Biudžeto lėšų panaudojimas yra Valstybės kontrolės kompetencija. Mes tokių konkrečių skundų negauname.

L.KUODIENĖ. Taip. Sakau, mes pagal piliečių skundus. Kad ir kaip keista, ir dėl muitinės labai nedaug gauname, negalime nieko pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji Seimo kontroliere, jūs kalbėjote apie Seimo kontrolierių instituciją kaip vieną iš svarbiausių, kurios gina žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, yra ir kitų valstybės institucijų, kurios užtikrina žmogaus teisių ir laisvių gynimą. Neseniai realizuota ir peticijų teisė, ir Vyriausybės atstovų institucijos, ir savivaldybių kontrolieriai, ir ta pati čia minėta Valstybės kontrolė, administraciniai teismai bei administracinių ginčų komisijos. Taigi yra pakankamai institucijų, kurios, kaip sakiau, neseniai atsirado. Ar jaučiate, kad, ypač atsiradus toms naujoms institucijoms, sumažėjo jūsų darbo krūvis, ar žmogaus teisės ir laisvės, jų garantijos yra labiau įtvirtintos, kaip jūs manote?

L.KUODIENĖ. Dėkui už klausimą. Jeigu kalbėčiau apie savo kuruojamą sritį, tikrai nejaučiu, kad skundų mažėtų. Kolegos, tiriantys dėl savivaldybių, sakė, kad jie tai pajuto. Tačiau iš kolonijų dėl policijos pareigūnų veiksmų tikrai nesumažėjo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamoji Seimo kontroliere, sakykit, kaip jums atrodo, kaip turėtų būti svarstoma tokia ataskaita? Ar neturėtų čia būti ir Vyriausybės nariai, ministrai, kurie išklausytų pastabas ir galbūt sureaguotų čia pat, salėje? Gal turėtumėt bent vieną posėdį skirti šiam dalykui? Sakykit, ar nereikėtų priimti kokio nutarimo, rezoliucijos dėl visų jūsų pastabų, pasiūlymų ir nukreipti juos atsakingiems pareigūnams?

L.KUODIENĖ. Dėkui už klausimą. Jūs matėte, kad toje storoje knygoje… mes jums pateikėme kiekvieno piliečio skundą, trumpą charakteristiką, kas yra padaryta ir kaip padaryta. Aš manau, kad taip ir turėtų toliau būti, tiesiog negalvojome, kad šiandieną tiek daug norėsime pasakyti. O šiaip demokratinėje valstybėje, kiek mano kolegos buvo išvykę į užsienį ir matė, iš tikrųjų turėtų būti reaguojama iš karto, tuomet, kai yra priimamas sprendimas. Kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo labiau iš karto reaguojama į Seimo kontrolieriaus, t.y. į ombudsmeno, sprendimus. Manau, jog per vieną dieną tikrai nereikėtų, kad visi klausia ir atsako. Būtų labai malonu, kad darytų taip, kaip tai daro (tai iš mano srities) krašto apsaugos ministras. Jis į kiekvieną ištirtą skundą ir priimtą sprendimą reaguoja nedelsdamas, sudaro komisijas ir atoveiksmis būna labai greitas. Todėl reiktų, matyt, kiekvieną kartą, kiekvieną dieną. Per savaitę mes kiekvienas priimam… per mėnesį kiekvienas priimam maždaug po 20 sprendimų. Jeigu taip reaguotų į tuos, kurie pripažinti pagrįstais arba nurodytos tam tikros keistinos aplinkybės, tai būtų idealu.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamoji kontroliere, aš norėčiau jūsų paklausti apie kalėjimus. Man teko skaityti, kad kai kuriuose kalėjimuose yra daug griežtesnis įkalinimo režimas. Pavyzdžiui, Australijoje, jis griežtesnis nei Lietuvoje. Tačiau atvykę įvairūs tikrintojai iš Europos žmogaus teisių institucijų visą laiką konstatuoja, kad mūsų kalėjimuose beveik viskas blogai: ir maitinimas, ir medicininis aptarnavimas, ir trūksta kitokių patogumų. Ar aplinkinėse šalyse kalėjimų standartai labai skiriasi nuo Lietuvos ir ar atsižvelgiama į bendrą šalies ekonominį lygį?

L.KUODIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai teko būti visuose ir ne vieną kartą vykstu. Tikrinau, kaip jau minėjau savo ataskaitoje, ir medicininę dalį, ir higieną, ir maistą, netgi bandžiau ir ragavau. Galėčiau pasakyti taip, kad atvyksta ir mums nurodo, jog reikia keisti, tai čia nieko nėra blogo. Tie pasikeitimai, aišku, turi būti vienodi tiek civiliniame gyvenime, tiek ir kalėjimuose. Kad ten sąlygos per metus man dirbant šį darbą keitėsi į gerąją pusę, aš taip pat minėjau, ir turi keistis. Galiu taip pasakyti, kad nusikaltėlių amžius 25-26 metai, išsilavinimas – 5-6 klasės. Jeigu mes kardinaliai šioje srityje nekeisime kažko… jau per metus kontingentas pajaunėjo. Pirmiausia ten turėtų būti švietimas, į ką aš atkreipiau dėmesį.

Kuo jie skiriasi nuo užsienio? Man teko būti, kaip jau minėjau ataskaitoje, Rusijoje ir ten kalbėtis su regioniniais ombudsmenais ir žmogaus teisių gynėjais. Aišku, nėra ką lyginti. Jie mus jau prilygino Vakarams, bet visada tobulumui ribų nėra.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Ačiū. Į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamoji kontrolierių vadove, vis plačiau taikomos nuobaudos vairuotojams, palikusiems automobilius apmokamuose gatvių ruožuose. Jų automobiliai užblokuojami specialiais įtaisais. Ar nebuvo nusiskundimų dėl to, kad tokie veiksmai suvaržo galimybę pasinaudoti jų pačiu nuosavybe? Ar policijos pareigūnų ir net kitų komunalinių tarnybų darbuotojų tokie veiksmai teisėti? Ar nederėtų tokias administracines baudas skirti kita tvarka?

L.KUODIENĖ. Ačiū. Į tai atsakys mano kolegos, nes jie tyrė šiuos klausimus. Tai daugiau susiję su savivaldybėmis. Su policijos pareigūnais tokių atvejų nebuvo. Buvo kitų, autoavarijų, sakykim, tyrimo klausimų ir dokumentų įforminimo. O dėl Vilniaus miesto savivaldos, į tai atsakys gal ponas R.Valentukevičius.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ši problema yra man žinoma. Gavau keletą skundų, kad užblokuoja ratus, ima baudas ir panašiai. Taip, tam tikra prasme būtų galima pasakyti, kad ratų blokavimas tai yra žmogaus teisių pažeidimas, tai yra kišimasis į mano privatų daiktą. Dėl mokesčių gatvėse irgi yra problema, nes tai yra atliekama beveik visose pasaulio šalyse. Dar tyrimo nesu atlikęs, dabar esu užprašęs visą medžiagą. Manau, laikui bėgant savo nuomonę pareikšiu, tarsimės su savivaldybėmis ir su kitais. Pavyzdžiui, ir Palangoje mokestį už įvažiavimą teismas panaikino. Manyčiau, kad mes, vairuotojai, mokame už kelius, už gatves, tai turėtume nemokėti už mašinos pastatymą, tuo labiau jeigu jos mums nesaugo, o tik ima pinigus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti jus, kaip įstaigos vadovę. Prašau pasakyti, kokia vis dėlto jūsų sprendimų įgyvendinimo galimybė, lygis? Kokie būtų prašymai ar pasiūlymai mums, Seimui, kad jūsų darbas būtų efektyvesnis? Man teko matyti keletą sprendimų, kurie jūsų priimti, pateikti, bet vilkinama, vėl žmonės vargsta, vėl eina, vėl beldžiasi ir rašo iš naujo skundus. Ką mes, kaip Seimo nariai, galėtume padėti jūsų tarnybai?

L.KUODIENĖ. Labai dėkoju. Žinote, ir mums skaudu, kai mūsų sprendimai nevykdomi. Tačiau mes piliečiui sakome, jūs nors teisiškai bandykite apsiginti mūsų sprendimu. Tai jie pasiima tą sprendimą, eina į teismą ir pradeda kažkokius teisminius sprendimus.

Ką daryti? Demokratiniai procesai vystosi palaipsniui, kaip mes sakome. Mūsų tikslas yra visada pirmiausia prevencinis darbas. Jeigu yra kažkokia situacija, mes pirmiausia skambiname, tariamės, keičiame, koreguojame ir bandome atsukti tą valstybės tarnautoją į pilietį. Manau, taip, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, taip ir pas mus viskas vyksta dėsningai. Jeigu analizuotume kai kuriuos atvejus ir kai kurias situacijas, tai iš mūsų ataskaitų matyti, kad yra tam tikrų rajonų, kuriuose nuolat, penkerius metus yra tos pačios problemos. Yra tam tikrų institucijų, kuriose yra tos pačios problemos. Šiandien labai daug kas priklauso nuo vadovo požiūrio. Pavyzdžiui, jeigu generalinis komisaras ponas V.Račkauskas yra prieš smurtą, tai iš karto jam atėjus, galiu pasakyti kaip Seimo kontrolierė, reakcija būna žaibiška, jeigu mes pradedame tirti ir yra kokia nors situacija. Ir rajonuose. Pavyzdžiui, Kauno miesto dabartinis komisaras netoleruoja smurtinių veiksmų, vadinasi, Seimo kontrolieriui lengviau įgyvendinti savo sprendimus. Viskas priklauso dar ir nuo vadovo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamoji Seimo kontrolierių vadove, iš tos tribūnos buvo girdėti, kad priimti įstatymai nevykdomi, tai nėra jokia paslaptis. Kas susitinka su rinkėjais, tą visada išgirs. Bet Seimo kontrolieriai, matydami įstatymų netobulumus, kurie trukdo atlikti jiems savo pareigas (gal pataisius tuos įstatymus, būtų galima geriau dirbti), ar kontrolieriai nelaiko tikslinga teikti tam tikras įstatymų pataisas, kad būtų galima daugiau sunorminti jo darbą.

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Seimo kontrolieriai siūlo keisti įstatymus. Yra daug mūsų sprendimų, kuriuose mes tą dalyką pasiūlome kiekvienu konkrečiu atveju. Bet pačių įstatymo pataisų nesiūlėme. Mes manome, kad tai yra mūsų perspektyvinis darbas, ypač mums padėjo Žmogaus teisių komitetas tuos metus dirbti. Mes manome, kad čia mūsų perspektyvinis darbas su komitetais, eiti su pasiūlymais, nagrinėti ir teikti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėja. Aš įsivaizduoju, kad ši ataskaita Seime ne tiek kalba iš tribūnos ir mūsų klausimai. Norėčiau, kad Žmogaus teisių komitetas pakiltų visiškai į kitokį paramos Seimo kontrolieriams lygmenį, kad Seimo kontrolieriai galėtų, nežinau, kokia forma teikti pataisas, per klausymus ir per svarstymus. Žinoma, jie neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, bet jie pagal įstatymą yra globojami Žmogaus teisių komiteto. Neprisimenu per pastaruosius metus, kad Žmogaus teisių komiteto nariai būtų inicijavę, remdamiesi jų dabar iškeltomis problemomis, kokias nors įstatymų pataisas. Gerbiamieji kolegos, tai sakau baigdamas šį pokalbį, dėkodamas kolegoms, atsiprašydamas už per didelį savo biurokratiškumą, galbūt pripranti, čia, viršuje, sėdėdamas nematyti žmogiškų dalykų. Gal Žmogaus teisių komitetas galėtų rimčiau susėsti ir panagrinėti šias problemas ir kas iš to išplauktų. Ar išplauktų Seimo rezoliucija, ar Seimo nutarimas, ar pavedimas dėl kokių nors pagrindinių dalykų. Siūlau šia diena nesiriboti ir vien svarstymu nebaigti.

A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejo, jūs teisus. Bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką klausimo pobūdžiu uždavė kolega A.Sėjūnas. Iš tiesų jis teisus. Šiandien čia turėjo sėdėti visų institucijų atsakingi vadovai. Tai yra mūsų valdymo veidrodis. Tai, ką šiandien kalbėjo mūsų ombudsmenai apie negatyvius dalykus, tai yra mūsų visų problema, nesvarbu, ar pozicija, ar opozicija. Žmogaus teisių komitetas visus metus glaudžiai bendradarbiavo su ombudsmenų institucija. Mes labai plačiai skaitėme jų ataskaitą, teigiamai įvertinome. Bet dėl laiko stokos, kadangi šiandien Seimo valdyba suplanavo tik pusę valandos tokiam svarbiam klausimui, mes nepateikėme savo ataskaitos. Manau, kad išdalinsime raštu.

PIRMININKAS. Kolega, prašom patikslinti. Dėl to, kad mes trumpai suplanavome, jūs nepateikėte savo ataskaitos. Dėl to?

A.SALAMAKINAS. Taip, be abejo. Mes matėme, kad darbotvarkėje įtraukta tik pusė valandos šiam klausimui, mes supratome, kad mums laiko neužteks plačiai svarstyti jų darbą.

PIRMININKAS. Pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš kreipiuosi į jus asmeniškai, valdyba buvo apkaltinta dėl to, kad neleidžia dirbti Žmogaus teisių komitetui ir kad jie specialiai nepateikė ataskaitos dėl to. Aš prašyčiau įvertinti šį pareiškimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173², 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 173¹⁷ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2513(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 2-6a ir 2-6b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² , 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 173¹⁷ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2513(2) ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514. Svarstome pirmąjį projektą. Referuoja S.Daubaraitė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėl šio svarstomo įstatymo projekto esminių pastabų nebuvo gauta, išskyrus Teisės departamentą, kuris pateikė redakcinio pobūdžio pastabų. Į jas komitete buvo atsižvelgta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto pranešėjas taip pat pateiks savo išvadą? Taip. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas įstatymo projektas yra tikrai nesudėtingas ir jo esmė yra ta, kad priėmus naują Statistikos įstatymą vietoje sąvokos “valstybinė statistika” vartojama sąvoka “oficialiąją statistiką tvarkanti institucija”. O kodekse vartojama dar senoji sąvoka “valstybinė statistika”. Viso labo įstatymo projekto reikia tam, kad ta sąvoka, kuri yra naujajame įstatyme, taip pat būtų ir Civiliniame kodekse. Ir visa problema. Lygiai taip pat ir Buhalterinės apskaitos įstatymo koregavimas susijęs tiktai su suderinimu sąvokos, kuri yra priimta jau naujajame Statistikos įstatyme. Todėl mūsų komitetas, be abejo, pritaria tokiai įstatymo pataisai, ir aš manau, kad čia apskritai neturėtų būti kokių nors problemų. Mes visi turime pritarti ir priimti šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešimas bus? Nėra. Taigi, kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pataisų nėra. Pritariame bendruoju sutarimu projektui Nr.P-2513(2) po svarstymo.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514* (svarstymas)

Dabar Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514. Išvadą pateikia J.Listavičius. Kad reikalo nėra, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Čia jau beveik viskas buvo pasakyta. Priėmus Statistikos įstatymą vartojami kai kurie nauji terminai ir vienas iš jų – vietoje “valstybinė statistika” pradėta vartoti “oficialiąją statistiką tvarkančios institucijos ir įstaigos”. Dėl minėto pakeitimo atsirado būtinybė keisti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnį. Pateiktame įstatymo projekte tai ir padaryta. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto išvada dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto taip pat yra teigiama. Turbūt pritarsime, ar ne, kolegos, po svarstymo? Pritariame po svarstymo Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2245 (svarstymas)

2-7 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2245. Svarstymas. J.Listavičius turėtų perskaityti griežtąjį pranešimą ir dėl šio projekto. Aš klausiu, ar susitarsime, kolegos, dėl tos išvados? (Balsai salėje) Dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis gerais ketinimais – suinteresuoti darbdavius kurti naujas darbo vietas ir priimti į darbą valstybės išlaikomus asmenis bei jaunimą. Tačiau įstatymo projekto nuostatų realizavimas neturėtų prieštarauti jau galiojančių įstatymų nuostatoms, realiai įgyvendinamas ir kontroliuojamas. Minėtais aspektais įstatymo projekte neišvengta trūkumų ir prieštaravimų. Pagal galiojančias Darbo įstatymo nuostatas darbo vietos turi būti įrengtos prieš priimant darbuotojus į darbą, o ne atvirkščiai, kaip yra įstatymo projekte. Siūlomos lengvatos pažeistų darbo santykių teisinio reguliavimo principą. Jos taikomos asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, auginantiems vaikus iki 14 metų amžiaus, o ne įstatymo projekte minėtais atvejais. Darbdaviams, vykdantiems (…), jau taikomas Pelno mokesčio įstatymas. Fizinių asmenų pajamų mokestis pagal galiojančius įstatymus negali būti paliktas įmonėje. Įdiegus siūlomas nuostatas, savivaldybės biudžetai prarastų, kaip buvo pateikta anksčiau, apie 66 mln. Lt, “Sodros” biudžetas – apie 27 mln. Lt ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas – 30% nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Reikėtų įvertinti ir kitas Europos teisės departamento, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas bei pastabas. Siūloma pataisa nesprendžia problemos iš esmės. Ji sudarytų nelygias sąlygas darbo rinkos dalyviams, neskatintų priimti kvalifikuotų specialistų ar darbuotojų, leistų steigti fiktyvias darbo vietas ir sukeltų kitas neigiamas pasekmes. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, jam nepritarė ir siūlo jį atmesti. Vyriausybė taip pat nepritarė įstatymo projektui ir siūlo jo nesvarstyti. Siūlau Seimo nariams pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. O aš, kolegos, kviečiu susitarti. Suteikiu žodį dėl motyvų, nes mums iš karto reikia balsuoti. Kolega Šimėnai, aš jums suteikiu žodį dėl motyvų. Reikia iš karto balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados. Mieliausia, žinoma, būtų susitarti. A.Šimėnas. (Balsai salėje)

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti keletą argumentų, kodėl reikėtų nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir pavesti kitam komitetui. Argumentai būtų tokie. Visos politinės partijos be išimties savo programose akcentuoja paramą naujoms darbo vietoms steigti. Įstatymo projektas tiksliai ir sprendžia tą problemą, kuri deklaruojama. Manau, visi Seimo nariai, priklausantys vienai ar kitai partijai, jeigu vykdo savo programą, turėtų ją paremti.

Dabar dėl argumentų aš nenorėčiau diskutuoti ir dėl jų polemizuoti, tačiau šiek tiek pacituosiu kitų Vidurio Europos šalių praktiką. Pavyzdžiui, Vengrijoje darbdaviams įdarbinus asmenis, ilgą laiką buvusius bedarbiais, iš užimtumo skiriama 100% įdarbintam bedarbiui mokamo darbo užmokesčio. Parama išmokama kas mėnesį vienerius metus. Čekija. Beveik identiškai pasiūlyta įstatymo pataisai. Čekijoje darbdavys, pasamdęs bedarbį dvejiems metams, iš Vyriausybės gauna nustatytą sumą. Jeigu darbo vieta skiriama trumpiau negu dvejiems metams ir darbdavys dirbančiojo neišlaiko dvejus metus, jis turi grąžinti visą sumą.

Mūsų siūlymas yra ne finansuoti papildomai už darbo vietos įsteigimą (tas, beje, yra ir Vokietijoje), tačiau tiktai laikinai sumažinti mokestį. Ši iniciatyva kilo ne iš mūsų frakcijos, tačiau lengvosios pramonės įmonių vadovų siūlymu, kurie siūlosi steigti įmones tuose miestuose, miesteliuose, kuriuose yra aiškus darbo jėgos perteklius, ir tos paramos reikia tam, kad jie galėtų išskaidyti ir perkelti gamybą. Kelia nuostabą, kai Vyriausybė ar pagrindinis komitetas, argumentuodamas iš esmės nevisiškai solidžiais argumentais, o aš pripažįstu tiktai vieną, kad tai sukels problemų administruojant, siūlo įgyvendinti principą – ne pirma tegul atsiranda darbo vieta ir dėl to reikės mažiau socialinių išmokų tiems asmenims, jau valstybė gauna akivaizdžią naudą, o po to, metus padirbėjus, gaus ir visus numatytus mokesčius. Tiesiog, man atrodo, dėl administravimo problemų atsisakoma remti šią įstatymo nuostatą. Todėl kviečiu nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir teikti kitą pagrindinį komitetą. Beje, Ekonomikos komitetas vienbalsiai parėmė šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Registruojamės! Nenoriu čia dabar kartoti Vyriausybės argumentų. Ji tiktai siūlo, kad reikėtų teikti biudžeto pataisas, jeigu mes šį įstatymą toliau svarstysime. Registruojamės, kolegos. Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr.P-2245.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi kas pritartų Vyriausybės ir pagrindinio komiteto išvadai?

Už – 19, prieš – 22, susilaikė 5. Kolegos, pagrindinio komiteto nuomonei nėra pritarta. Koks kitas pagrindinis komitetas galėtų toliau nagrinėti šį projektą? Ekonomikos komitetas, taip? Ekonomikos komitetas toliau skiriamas pagrindinis komitetas, kolegos. Kada galim svarstyti. Kada galim iš naujo svarstyti plenariniame posėdyje? (Šurmulys salėje) birželio 20 d. Gerbiamieji kolegos, birželio 20 d. svarstysime plenariniame posėdyje.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2148 (svarstymas)

Fizinių asmenų pajamų kokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2148. Pranešėjas – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šerbiamieji Seimo nariai, šiandien gera diena, Finansų minsiteriją į šoną, Vyriausybe į šoną matyt Seimas ims valdžią į savo rankas ir tvarkysimės. Sėkmės! Bet vis dėlto reikia pereiti į normalų darbo ritmą, nors šiandien Seime ir nėra taip labai ir karšta.

Gerbiamieji Seimo nariai (dar vienas, dar galėsite pridėti ir šitą), pateikta įstatymo nuostata yra gana abstrakti ir gali sudaryti sąlygas piknaudžiauti. Pagal pasaulinę praktiką fiziniams asmenims skriamos įmonių sumos, kurios gali būti ir kaip atlyginimas už paslaugas, arba kaip mokestis už kitas išlaidas, paprastai yra apmokestinamos. Be to nenumatytos jokios sąlgos, jokie apribojimai. Iškeltas klausimas yra siūlomas paminėto įstatymo 2 straipsnyje, o ne 35 straipsnyje, kaip siūlo įstatymo projekto autorius. Numatoma neįskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokesčio iš mokymo įstaigų, studnetų ir moksleivių stipendijų, kurioms mokėti naudojamos organizacijų, jeigu jos yra ne pelno siekiančios lėšų, ir lėšos stipendijų mokėjimui yra numatytos jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o stipendijos skiriamos viešojo konkurso būdu. Stipendijos gavėjas turėtų būti stipendijos mokančios organizacijos nariu, arba organizacijos nario ar darbuotojo šeimos nariu. Įmonės galėtų skirti lėšas per organizacijas, kurioms būtų sudarytos sąlygos skirti mokymo įstaigoms, studentams ar moksleiviamas stipendijas, kurios galėtų būti naudojamos ir mokesčiui už studijas sumokėti.

Biudžeto ir finansų komitetas, remdamasis tuo, kas paminėta, apsvarstė įstatymo projektą Nr.P-2148, jam nepritarė ir siūlo Seimui jį atemesti. Vyriausybės projekte protokolinį sprendimą taip pat siūloma įstatymo projekto nesvarstyti. Suteikiantis galimybes mokesčius už studijas sumokėti įstatymo proejktas Nr.P-1992 bus pateiktas svarstyti vėliau. Jis, kaip jau minėjau tas galimybęs numato 2 straipsnyje su mano paminėtomis nuostatomis bei jų išdėstymu. Kviečiu pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar pritariame komiteto sprnedimui? Gal galime pritarti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu atmetame Nr.P-2148 projektą.

Elektroninio parašo įstatymo projektas Nr.P-2567 (pateikimas)

Elektroninio parašo įstatymo projektas Nr.P-2567. Viceministras J.Rudalevičius turėtų pateikti šį projektą. Bet aš jo nematau, gerbiamieji kolegos. (Šurmulys salėje) Ministras J.Rudalevičius. Kolegos, Vyriausybė įgaliojusi tik ministrui pateikti, ar jūs neprieštarautumėte, mano supratimu… (Balsai iš salės) Aš siūlau, kolegos, ne taip garsiai triukšmauti. Taigi gerbiamieji kolegos, kas pateikia Elektroninio parašo įstatymo projektą? (Balsai iš salės) Kolegos, kad viceministras ponas Žvirblis pateiktų šį projektą, nors Vyriausybės nutarime ir nėra jo pavardės. Neprieštaraujate. Prašom.

E.ŽVIRBLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio dalyviai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. gegužės 24 d. posėdyje priėmė protokolinį sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti. Taip pat tuo pačiu nutarimu, pavedė Valdymo remormų ir savivaldybių reikalų ministerijai parengti iki šių metų birželio 15 d. elektroninio parašo diegimo, valstybės ir vietos savivaldos institucijose finansinį projektą, be to, kartu su Ūkio minsiterija iki liepos 1 d. parengti ir pareikti Vyriausybei Elektroninės prekybos įstatymo projektą.

Šiandien formuojami naujosios ekonomikos tenchnologiniai, infrastruktūriniai ir teisiniai pamatai vienas iš kertinių, elektroninės komercijos gyvibingumo klausimų yra elektronių dokumentų patikimumas ir autentiškumas. Pasaulio šalys iš jų aktyviai dirbančios Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Australija bei Europos šalys – Vokietija, Italija ir Europos Komisija suformavo elektroninio parašo veikimo ir pripažinimo struktūrą, apibūdino svarbiausius šios struktūros kompanentus bei jų tarpusavio sąveiką, tai yra suformavo elektroninio parašo infrastruktūros, sudarančios sąlygas elektroninio parašo įteisinimui reikalavimus. Siūlomas priimti elektroninio parašo projektas, parengtas dviejų europos komisijos priimtų dokumentų pagrindu. 1999 m. lapkrčio 30 d. direktyva dėl bendros elektroninio parašo sistemos, Europos Sąjungos valstybės šios direktyvos nuostatos turi įgyvndinti iki 2001 m. vidurio ir kitas dokumentas – 1999 m. liepos 20 d. elektroninio parašo standartizacijos iniciatyvinės ekspertų grupės ataskaita. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas yra skirtas reglamentuoti elektroninio parašo kūrimą, tikrinimą, galiojimą, parašo naudotojo teises ir atsakomybę bei tam reikalingos infrastruktūros funkcionavimą. Elektroninis parašas yra pasirašomų duomenų tam tikras šifruotas kodas ir skirtingai negu ranka rašytas parašas, jis nėra betarpiškai susijęs su pasirašiusio asmens fizinėmis savybėmis. Elektroninis parašas susiejamas su fiziniu asmeniu per specialų sertifikatą. Todėl yra reikalinga trečioji šalis, liudijanti elektroninio parašo ir jo pasirašiusio asmens sąryšį, to sąryšio nustatymo priemones. Elektroninio parašo patikimumas priklausys nuo sertifikavimo paslaugų teikėjų patikimumo. Elektroninis parašas yra pagrindinis elektroninio dokumento ar elektroinio sandorio elementas, tačiau neapimantis visų jiems keliamų reikalavimų. Todėl elektroninių dokumentų ar elektroninių sandorių įteisinimas reikalauja atskirų teisės aktų. Europos komisija jau yra priėmusi Elektroninės komercijso direktyvą. Elektroninio parašo įstatymo paskirtis yra suteikti elektroniniam parašui tokią pačią teisinę galią, kaip ir ranka parašytam parašui. Šio įstatymo projekto centrinė dalis yra 8 straipsnis, elektroninio parašo teisinė galia.

Pirma. Formuluojamos sąlygos, kurioms esant elektroninio parašo galia yra tokia pat, kaip ir ranka parašyto parašo.

Antra. Kitiems elektroninio parašo naudojimo atvejams teigiama, jog elektroninio parašo teisinė galia negali būti paneigta vien dėl to, kad jis yra elektroninis arba kad netenkina įstatyme minimų specifinių sąlygų. Esant kitoms sąlygoms, elektroninis parašas taip pat gali turėti teisinę galią, tačiau tai reikalauja papildomų įrodymų. Sertifikavimo paslaugų teikimas, kaip pagrindinio elektroninio parašo infrastruktūros elemento funkcionavimas, neturi būti saistomas jokiais išankstiniais tiesioginiais ar netiesioginiais leidimais ar akreditavimu. Akreditavimas gali būti savanoriškas ir yra tam tikrų reikalavimų tenkinimo patvirtinimas, teikiamų paslaugų tam tikros kokybės ženklas. Elektroninio parašo teisinės galios sąlygos formuluojamos ne akreditavimo terminais, o patikimumo bei saugumo reikalavimų terminais, tai yra kvalifikuoto sertifikato bei saugios elektroninio parašo formavimo įrangos terminais. Įstatymas įpareigoja elektroninio parašo priežiūros instituciją prižiūrėti sertifikavimo paslaugų teikėjų, sudarančių kvalifikuotus sertifikatus, veiklą.

Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos direktyvos nuostatas. Šiam įstatymui įgyvendinti reikia parengti Vyriausybės nutarimą dėl elektroninio parašo priežiūros institucijos įgaliojimo ir finansavimo; Vyriausybės nutarimą dėl reikalavimų kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams ir jų registravimo tvarkos; Vyriausybės nutarimą dėl reikalavimų elektroninio parašo įrangai. Minėtus teisės aktus per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo numato parengti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas. Preliminariai jau yra atlikti ekonominiai skaičiavimai, kad trejų metų laikotarpiui reikėtų apie 6,3 mln. Lt elektroninio parašo infrastruktūros sukūrimui.

Nepavėluota Lietuvos reakcija ir prioritetų nustatymas leis mūsų valstybei aktyviai dalyvauti kuriant ir plėtojant infrastruktūrą, suderinamą su Europos Sąjungos elektroninio parašo infrastruktūra, suteiks viešajam ir privačiam šalies sektoriui galimybę laiku įsitraukti į pasaulio elektroninę ekonomiką. Bus sudarytos sąlygos įgyvendinti šalyje nepopierinę technologiją, išplėsti viešojo administravimo įstaigų ryšius su visuomene, patikimomis kompiuterio operacijomis paspartinti verslo procesus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Seimo nariai jums nori pateikti tris klausimus. Suteikiu žodį A.Stasiulevičiui.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, plėtojant informacinių technologijų diegimą, šio įstatymo reikalingumas yra neabejotinas. Tai faktas. Tačiau aš norėčiau paklausti tokio klausimo. Jūsų aiškinamajame rašte rašoma, kad elektroninio parašo patikimumo problema žymia dalimi priklauso nuo liudijančių struktūrų patikimumo. Prašom pasakyti, kaip rengiamasi išspręsti šią problemą, kad patikimumas būtų garantuotas. Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Šiuo metu yra kuriama valstybės įmonės infrastruktūros techninė bazė, yra suburti specialistai, kartu dalyvaujant ir universiteto specialistams rengiami atitinkami standartai, kurie turėtų garantuoti būtent tą patikimumą. Standartai yra europiniai ir juos reikia tiesiog adaptuoti mūsų sąlygomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis viceministre, klausiu dėl 8 straipsnio 2 punkto. Kur ne kur, o šiame Elektroninio parašo įstatyme, atveriančiame kelius elektroninei komercijai, turi būti paisoma matematinės logikos dėsnių, o sudėtingi loginiai reiškiniai prastinami automatiškai. Ar nemanote, kad vietoje dvigubo neigimo “negali būti pripažintas negaliojančiu” vertėtų teigti – elektroninis parašas galioja? Šitaip supaprastinus teksto pradžią būtų lengviau pastebėti ir pabaigos nelogiškumą. Elektroninis parašas galioja ir tada, kai yra elektroninis – išeitų taip.

J.RUDALEVIČIUS. Taip, aš linkęs pritarti jūsų siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio 16 dalies “sertifikavimo paslaugų teikėjas”. Ar nereikėtų konkrečiau apibrėžti sertifikavimo paslaugų teikėją, kad norintis gauti paslaugas galėtų pasirinkti aiškiai matydamas teikėjo galimybes ir pranašumus? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Taip, yra planuojama pirmą sertifikavimo paslaugų teikėją įkurti valstybės lėšomis ir tai kol kas būtų centrinė institucija. Tam yra rengiamas to sertifikavimo paslaugų teikėjo įgyvendinimo planas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone viceministre, kol kas tik tiek klausimų. Ačiū. Ar pritariame, kolegos, pateiktam projektui? Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų Elektroninio parašo įstatymo be galo reikia. Manau, kad jis gerokai pavėlavo. Siūlau būtinai pritarti tam įstatymui.

PIRMININKAS. Pritariame bendruoju sutarimu Elektroninio parašo įstatymo projektui Nr.P-2567. Sutariame, kad svarstysime, kaip siūlo Seniūnų sueiga, birželio 27 d. Koks komitetas turėtų būti pagrindinis? Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ekonomikos komitetas, ar ne? Ekonomikos komitetas – pagrindinis, o į teisinius dalykus kaip papildomas galės žvilgtelėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Kaip papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet, kolegos, kai būna daug papildomų komitetų, tada nebūna rezultatyvaus darbo. Taigi Ekonomikos komitetas. Svarstome birželio 27 d. Dėkoju.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2581 (pateikimas)

2-10 – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2581. Pateikia viceministras V.Grušauskas.

V.GRUŠAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite pateikti įstatymo pataisą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projekto tikslas – atleisti Žemės ūkio ministeriją nuo žyminio mokesčio bylose be lėšų į valstybės biudžetą išieškojimo. 1998–1999 m. ministerija pagal skelbtų konkursų rezultatus yra sudariusi su įmonėmis žaliavinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kai kurios įmonės iki šiol neįvykdė savo, kaip pirkėjų, sutartinių įsipareigojimų. Civilinio proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreipiantis į teismą dėl turtinių ginčų žyminį mokestį sudaro 5% ieškinio kainos. Ministerijos inicijuojamų ieškinių dėl nurodytų sutartinių santykių nevykdymo žyminio mokesčio sumos dažnu atveju sudarytų kelis šimtus tūkstančių litų. Esant sunkiai dabartinei situacijai, tokio žyminio mokesčio sumokėjimas neišvengiamai sutrikdytų ministerijos darbą. Pavyzdžiui, kreipiantis į teismą dėl sutarties, kurios kaina 893 tūkst. 142 Lt, o delspinigiai – 191 tūkst. Lt, tektų sumokėti 54 tūkst. 213 Lt žyminį mokestį. Kadangi sutartys buvo apskaitomos valstybės rezerve, ministerija neturi galimybės labiau konkretizuoti sutartyse numatytų sąlygų.

Be to, 1992–1997 metais ministerija skyrė grūdų perdirbimo, paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonėms sojų rūpinių ir kukurūzų, gaunamų iš JAV pagal programą PL-480, ir privalėjo kontroliuoti, kad įmonės laiku sumokėtų už sojos rūpinius, kukurūzus ir jų gaminius į tam tikrą Lietuvos žemės ūkio banko sąskaita. Didžioji dalis įmonių iki šiol nėra visiškai atisiskaičiusios už gautus sojos rūpinius ir kukurūzus. Dėl to Valstybės kontrolės sprendimu ministerija įpareigota kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo. Pavyzdžiui, siekdama išieškoti iš akcinės bendrovės “Alytaus grūdai” priklausančius sumokėti apie 3,5 mln. litų, ministerija būtų priversta sumokėti apie 175 tūkst. Lt žyminio mokesčio. O išieškodama iš akcinės bendrovės “Varėnos grūdai” priklausančius sumokėti 2 mln. litų, turėtų sumokėti apie 100 tūkst. litų žyminio mokesčio. Ministerija tokių finansinių galimybių neturi.

Teikiamo projekto rengimas Vyriausybės programoje nenumatytas. Projekto įgyvendinimui lėšų nereikia. Priėmus siūlomą Civilinio kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymą, būtų galima papildomai išieškoti į valstybės biudžetą kelis milijonus litų, taip pat užtikrinti tinkamą valstybinių funkcijų vykdymą bei realizuoti įstatymu suteikiamas galimybes. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Viceministre, 3 klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, priėmus Rinkliavų įstatymą, ar tikslinga teikti šį įstatymo projektą? Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Neišgirdau.

PIRMININKAS. Priėmus Rinkliavų įstatymą, ar tikslinga teikti šį įstatymą?

V.GRUŠAUSKAS. Tuo labiau kad šiandien mes turime pavedimų, ką jau minėjau, Valstybės kontrolė mus įpareigoja, norėtųsi kuo greičiau vykdyti šį įsipareigojimą. Tuo labiau kad šios lėšos, jeigu bus išreikalautos iš tų įmonių, grįš į mūsų žemės ūkio Kaimo fondą kaip papildomos lėšos – grįžtamosios lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis viceministre, ministerijos atleidimas nuo žyminio mokesčio bylose dėl lėšų į valstybės biudžetą išieškojimo atsilieps patvirtintam metiniam biudžetui. Nuo kada planuojama tokį atleidimą daryti? Kaip jūs manote? Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Aš dar kartą norėjau pasakyti. Dėl to, kad reikia mokėti žyminį mokestį, mes nesikreipėme į teismą ir nepateikėme ieškinio nė vienai įmonei, konkrečiai toms įmonėms, kurios nevykdė įsipareigojimų perkant soją, kukurūzus pagal šią programą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis viceministre, teikiamo įstatymo projekto tikslas kilnus – papildyti biudžetą teismo pagalba. Dabar klausau, jūs minėjote “Varėnos grūdus”, minėjote “Alytaus grūdus”, tai yra milijonai, per 5 mln. ir t.t. Žinoma, ministerija neturi tokių pinigų žyminiam mokesčiui. Norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto tai nebuvo padaryta anksčiau? Pritardamas įstatymo projekto pateikimui noriu paklausti. Kiek panašių bylų numatyta iškelti skolininkams dar šiais metais? Kokia tai bus suma? Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Suma yra gana nemaža. Aš minėjau tik kelias įmones. Dar yra keletas įmonių, kurios turi tokio pat dydžio skolas. Norėčiau pasakyti dar tokį dalyką, kad tai gana nemalonus palikimas Žemės ūkio ministerijai. Tų įmonių, kurios rodė geresnius rezultatus, ir sutartys buvo sudaromos, tai tas visas sutartis perėmė Finansų ministerija. O Žemės ūkio ministerijoje liko tos įmonės, kurios, nežiūrint mūsų visų pastangų, kreipimųsi ir dialogų su jomis, atsisakė vykdyti šį įsipareigojimą. Yra tokios įmonės kaip akcinė bendrovė “Alytaus grūdai”, akcinė bendrovė “Varėnos grūdai”, ir nežinau, ar realiai būtų galima iš jų išieškoti tą sumą, kuri yra likusi nuo sojos ir rūpinių pirkimo pagal programą PL-480.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritarsime po pateikimo šiam projektui? Pritariame po pateikimo Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2581, teikiamam Vyriausybės. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas. Svarstysime birželio 15 dieną. Gerbiamieji kolegos, ypač žiūriu į Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovus, į papildomus komitetus – prašau pateikti laiku savo išvadas dėl šio projekto, birželio 15 dieną.

Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl R.Misiūno peticijos

Kviečiu į tribūną V.Bogušį, mūsų Peticijų komisijos pirmininką. Jis pateiks trumpai trijų protokolinių nutarimų projektus. Kolegos, tikiuosi, paremsime bendruoju sutarimu komisijos viltis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, turiu jums pateikti keturis protokolinius nutarimus, kuriuos teikia Peticijų komisija. Noriu pateikti pirmą peticiją dėl Lietuvos Respublikos piliečio pono R.Misiūno. Komisija motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. lapkričio 25 d. priimtu Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymu iki dvejų metų, pabrėžiu, iki dvejų metų sustabdė disponavimą atkurtomis santaupomis, taip pat remdamasi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada, nutarė R.Misiūno peticiją atmesti.

Jūs puikiai žinote, kad yra kelios gyventojų kategorijos, kuriems yra numatytas laikas, kada bus galima santaupas atkurti, bet, deja, ketvirtoji kategorija vėl yra reglamentuota įstatymo, ir tas visas procesas yra nukeltas dvejiem metams. Yra netikslinga teikti pataisas, nes visiškai neaišku, kada tas procesas pajudės. Pagal Peticijų įstatymą ir peticijų nuostatas yra du keliai, mus reguliuoja terminai: arba peticiją atmetame, arba teikiame Seimui įstatymo pataisas, ir Seimo valioje priimti vieną ar kitą sprendimą. Šiai peticijai vadovavo ponas S.Kubiliūnas. Pas mus kiekvienas pasiskirsto ir turi tam tikrą sritį, bet, deja, įstatymas numato, kad projektus turi pateikti Peticijų komisijos pirmininkas. Taigi dar kartą prašau jūsų atmesti autoriaus R.Misiūno siūlomą peticiją dėl Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą, kurio esmė – atmesti pono R.Misiūno siūlymą dėl Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo? Galima tai padaryti bendruoju sutarimu. Seimo protokolinis nutarimas yra priimamas.

Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl peticijų komisijos sprendimo dėl M.Bielskienės peticijos

V.BOGUŠIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar antroji peticija, tai yra ponios M.Bielskienės. Ponia M.Bielskienė prašo, motyvuoja tuo, kad jai būtų pritaikyta kompensacija už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą. Ji, kaip dalyvė, yra nukentėjusi sausio 11–13 dienomis ir siūlo, kad ji būtų įrašyta į pirmumo kategoriją ir jai žala būtų atlyginama kaip rezistentams pagal asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisių įstatymą. Bet čia yra supainioti du dalykai. Ji iš tiesų yra nukentėjusi, bet problema dėl žemės grąžinimo yra ne jos, o jos vyro. Pirma, pagal pono A.Stasiškio komisijos išvadą ši kategorija yra kitokia, jos negalima tapatinti su rezistentais ir neįeina į nacionalizavimo aktus. Vis dėlto šita žemės yra ne ponios pareiškėjos M.Bielskienės, bet jos vyro. Todėl komisija prašo, kad ši peticija būtų atmesta.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas nenori kalbėti. Taigi bendruoju sutarimu priimame Seimo nutarimą dėl ponios M.Bielskienės prašymų ir svarstymų. Atmesti peticijos autorės M.Bielskienės pasiūlymą dėl kompensacijų, numatytų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą už valstybės išperkamą nekilnojamojo turto išmokėjimo asmenims, nukentėjusiems 1991 m. sausio 11–13 dienomis, tvarkos. Protokolinis nutarimas yra priimtas.

Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl peticijų komisijos sprendimo dėl J.Jonyčio peticijos

V.BOGUŠIS. Dabar teikiu trečią peticiją, kuri išties pati problemiškiausia. Tai Lietuvos Respublikos piliečio pono J.Jonyčio peticija dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.

Komisija, remdamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi, 16 straipsnio 5 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi, Žemės nuomos įstatymo 3, 13, 20 straipsniais, Civilinio kodekso 96 straipsniu, taip pat Kaimo reikalų, Seimo kanceliarijos, Teisės departamento, Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos išvadomis, nutarė J.Jonyčio peticiją atmesti. Tačiau mus vėl įpareigoja daugybė įstatymų. Pirmiausia problema kyla dėl to… Mes turime atsakymą iš Konstitucinio Teismo, kurį pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris, jog grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo ir t.t., ar šis įstatymas atitinka Konstituciją. Ši byla bus nagrinėjama šių metų pabaigoje. Taigi procedūra numato, jog tol, kol nėra Konstitucinio Teismo sprendimo, mes negalime teikti tų pataisų, kurios, vadovaujantis Seimo argumentais, vėl skambėtų, kad tai yra Konstitucinio Teismo procesas, ir jos būtų, ko gero, atmestos. Tada mes galėtume teikti tik po pusės metų.

Atmesdama peticiją, komisija vis dėlto kreipėsi į Vyriausybę prašydama, jog Peticijų komisija priėjo prie išvados, kad reikėtų pakeisti ir papildyti Žemės įstatymo straipsnius, reglamentuojančius žemės servitutus, išplėsti ir detalizuoti privačios žemės savininkų ir žemės nuomotojų prievoles. Atvirai kalbant, tai yra bendros mūsų privatizavimo problemos ir teisminės procedūros, kaip gerai išsiaiškinome, nes tas turtas, kuris yra žmogaus nuosavybėje, žmogaus žemės valdoje, yra privatizuotas už pajus. Tada reikėtų pasižiūrėti, kada jis buvo privatizuotas ir t.t. Pasideda teismų procesai, tačiau pilietis, pareiškėjas nenorėtų kreiptis į teismus.

Mes šią peticiją nagrinėjome pagal mūsų įstatymą, buvo pakviestas ponas J.Jonytis, kaip pareiškėjas. Šios mūsų išvados poną pareiškėją tenkino. Jis norėtų, kad nors iš dalies Vyriausybė atkreiptų į tai dėmesį. Mes dėl to informavome ir Konstitucinį Teismą, kad bent iš dalies ta problema būtų išspręsta. Kol nėra Konstitucinio Teismo sprendimo, mes išspręsti šios problemos, deja, negalime.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu priimame protokolinį Seimo nutarimą atmesti peticijos autoriaus J.Jonyčio siūlymą dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Aplinkybės buvo plačiai išdėstytos kolegos V.Bogušio. Prašom toliau, pone pranešėjau.

Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl peticijų komisijos sprendimo dėl I.Meškausko kreipimosi į Seimą

V.BOGUŠIS. Paskutinė peticija pareiškėjo pono L.Meškausko. Skundas yra pateiktas Seimui. Kadangi pagal Peticijų įstatymą ir mūsų nuostatus komisija turi teisę ir peticijos nepripažinti peticija, mes, ilgai nagrinėję ir svarstę pagal tam tikrus kriterijus, priėjome prie išvados, kad tai nėra peticija ir neatitinka reikalavimų. Tuos motyvus išdėstėme. Tačiau Peticijų įstatymas numato, kad po peticijos atmetimo per mėnesį pareiškėjas gali mūsų komisijos sprendimą apskųsti Seimui. Seimo valia, ar jo skundą pripažinti peticija, ar tą peticiją atmesti.

Ponas pareiškėjas L.Meškauskas siūlo, kad būtų priimtas bendruomenės prevencijos savigynos įstatymas ir įsteigti savigynos būriai. Kažkas panašaus jau buvo rašyta mūsų spaudoje, kai bendruomenės sutarusi saugo savo garažus ar savo sodų masyvus. Kaip tai reglamentuoti įstatymu, mes nelabai supratome, nes čia jau prasideda juridiniai svertai, prasideda finansavimas, be to, jau yra priimtas ir Policijos rėmėjų įstatymas, yra “Stabdyk nusikalstamumą”. Čia būtų kažkas panašaus, kaip sovietiniais metais buvo vadinamieji draugovininkai, draugovės. Bet vėlgi piliečiai gali rodyti savo iniciatyvą ir prevenciškai užkirsti kelią bet kokią nusikalstamai veiklai. Be to, net ir mūsų Baudžiamojo kodekso 14 straipsnyje yra numatyta, jog jeigu pilietis sulaikė kažkokį nenaudėlį ir net fiziškai jį sužalojo, yra atleidžiamas nuo fizinės bausmės. Ilgai nagrinėjusi komisija nusprendė, kad vis dėlto ši peticija yra nepagrįsta. Mes nutarėme atmesti. Kartoju, jis apskundė Seimui, tai pateko pas Seimo kanclerį, Seimo kancleris… Vėlgi įstatymas numato, kad Peticijų komisijos pirmininkas turi ją papildomai pateikti. Kaip reikalauja mūsų terminai, mes iki birželio 11 d. turime priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, remdamiesi Peticijų komisijos teikimu, priimame Seimo protokolinį nutarimą ir L.Meškausko kreipimąsi dėl bendruomenės prevencijos savigynos įstatymo priėmimo peticija nepripažįstame. Dėkoju, pone pranešėjau.

Seimo narių pareiškimai

Liko Seimo narių pareiškimai, kolegos. Seimo narys D.P.Paukštė kviečiamas dabar reikšti laisvas mintis.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, neseniai klausėme Seimo kontrolierių ataskaitos, kaip, sakykim, valstybės struktūrų biurokratai pažeidžia žmonių teises. Šis mano pareiškimas, ko gero, siejamas su tuo, kaip valstybės biurokratai pažeidžia valstybės organizacijų teises. Kad kaip keista, tarp tokių patenka ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas.

“1999 metais apie 4000 šalies vaikų, turinčių įvairių ugdymo sutrikimų ar negalių, lankė ikimokyklines įstaigas, logopedinius lopšelius-darželius, lopšelius-darželius vaikams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, turintiems regos, klausos, intelekto raidos sutrikimų. Aktualiausias šių įstaigų uždavinys – padėti tokiems vaikams savarankiškai integruotis į visuomenę, atskleisti šių vaikų gabumus, juos tobulinti, kiek įmanoma kompensuoti asmenybės ugdymo spragas, atsiradusias dėl negalios.

1999 m. lapkričio 19 d. Panevėžyje vyko Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos konferencija, kurioje buvo priimta rezoliucija dėl specialiųjų ikimokyklinių įstaigų etatų sąrašo patvirtinimo.

1999 m. lapkričio 29 d., t.y. po 10 dienų, Vilniaus miesto specialiajame lopšelyje-darželyje “Čiauškutis” vykusioje bendruomenės sueigoje, kurioje kaip svečias dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas R.Zuoza, minėtoji rezoliucija buvo aptarta ir per R.Zuozą perduota Lietuvos Respublikos Seimui. Asociacija gavo Seimo vadovų atsakymą, jog ši rezoliucija bus aptarta. Tačiau daugiau žinių apie tai nesulaukta.

Kiekvienų metų gegužės mėnesį peržiūrimas specialiosios paskirties įstaigų vaikų kontingentas, sudaromos vaikų grupės. Vaikų tėvai ir įstaigų vadovai bei pedagogai yra susirūpinę dėl tolesnio šių įstaigų funkcionavimo ir jų galimybių teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su negalia.

Ši asociacija prašo Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės skubos tvarka svarstyti Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos rezoliuciją ir patvirtinti specialiųjų ikimokyklinių ugdymo įstaigų tipinių etatų sąrašą.” Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį R.Kupčinską.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš, atstovaudamas Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnija grupei, norėčiau perskaityti tarptautinės parlamentarų grupės generalinio sekretoriaus, Kovo 11-osios Akto signataro A.Endriukaičio pareiškimą ponui V.Vadokliui – Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui.

Pareiškimas, šių metų birželio 6 d.

“Ekskomunistė B.Valaitienė norėjo išvaryti čečėnų vaikus iš Lietuvos.

Šiuo metu Lietuvoje laikinai keletui mėnesių, kol atstatys savo namus, gyvena Čečėnijos šeimyninių vaikų namų “Gimtoji šeima” 26 vaikai, iš jų keturi gyvena šeimose ir yra šių šeimų išlaikomi. Atvykusieji vaikai keletą mėnesių Džochargaloje gyveno apšaudomo namo rūsyje be vandens, elektros, šilumos ir pusbadžiu. Čekų žurnalistai padėjo jiems išbėgti į Ingušiją, Ukrainą ir iš čia laikinai prisiglausti Lietuvoje, kurioje jie buvo du kartus.

Šakių rajone šeimose yra du čečėnų vaikai. Globėjai jais rūpinosi ir leido į mokyklą – į 3 ir 4 klases. Šakių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė, buvusi Šakių rajono komunistų partijos sekretorė B.Valaitienė draudė mokyklų vadovams priimti mokytis šiuos vaikus. Jos motyvas buvo tas, kad šie vaikai Lietuvoje yra nelegaliai, kad jie turi būti išsiųsti į Rusiją. Ji pareiškė: “Su Rusija yra sudaryta sutartis dėl našlaičių, Čečėnija nėra pripažinta valstybė ir niekas jos nepripažins, o šie vaikai turi būti patalpinti į vaikų namus Rusijoje”. Prisimintina, kad sovietiniais laikais lietuviai, pabėgę, tarkim, į Vokietiją nuo Rusijos ir Lietuvos komunistų, irgi būdavo nelegalūs, Lietuva irgi nebuvo pripažįstama valstybe.

Prancų pagrindinės mokyklos direktorė D.Černeckienė ir Liepalotų pagrindinės mokyklos direktorė J.Gurgždienė nenusikalto lietuviškai atjautai, geraširdiškumui ir labdaringam sprendimui šešis mėnesius mokydamos tuos vaikus, kol jų likimą nerusiškai padės surikiuoti Lietuvos valdžia. Jie visam gyvenimui atsimins šias pamokas, atsimins gerus mokytojus ir lietuviukus, padėjusius nušluostyti skausmo ašarą. Labai gerai, kad jie nežinos, jog Šakių savivaldybės Vaikų teisių apsaugos vadove dirba ekskomunistė B.Valaitienė.

Rusija sugriovė čečėnų mokyklas, išvarė žmones iš savo krašto. Lietuvoje dar negirdėjome atvejo, kad vaikus baustų neleisdami jiems lankyti mokyklos. B.Valaitienės darbą vertinu kaip neatitinkantį jo esmės, funkcijų ir kaip prorusišką. Generalinis sekretorius A.Endriukaitis”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Po naujo (…) pasirašyto pareiškimo aš perskaitysiu frakcijos pareiškimą “Dėl šalnų ir sausrų padarytų nuostolių žemdirbiams kompensavimo”.

“Kaip žinome, šį pavasarį anksti pažadinta augmenija pateko į šalnų ir alinančios sausros spąstus, lėmusius krašto žemdirbiams didžiulius nepataisomus nuostolius. Daugelyje regionų, o ypač Dzūkijoje, žuvo vos ne visi žiemkenčiai, vasarojus, žalienos, sodų žiedai bei užuomazgos. Žemės ūkio specialistų ir pačių žemdirbių skaičiavimais, žemės ūkiui padaryta žala viršija 200 mln. Lt.

Tai iki kraštutinumo apsunkino, o daug kur pakirto ir taip išvargintą kaimo žmonių ir žemdirbių dalią, kai dėl netikusios žemės ūkio reformos, varganai mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, didelių ir uždelstų perdirbimo pramonės, pagaliau ir pačios valstybės įsiskolinimų už supirktą produkciją kaimas vis labiau praranda ūkininkavimo ir paties išlikimo viltį.

Vyriausybė, žemdirbiams netekus metų derliaus ir pragyvenimo, patirtiems nuostoliams kompensuoti šiomis dienomis pasiūlė tartum duonos kriaukšlelę – Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms surasti apie 10 mln. Lt.

Socialdemokratų frakcija kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, prašydama dar kartą iš esmės apsvarstyti kaimo ir žemdirbių ekonominę-socialinę būklę ir rasti kur kas svaresnį kompensavimą bei kitas atsiskaitymų paspartinimo ir lengvatų teikimo formas, kad būtų sparčiau atkurtas žemdirbių ūkininkavimo ir pasitikėjimo rytdiena ryžtas.

Šia proga pravartu visiems pamąstyti apie didžiulius biudžeto ir apskritai valdymo ekonomikos iškraipymus, kai atskirų sričių valdininkų mėnesiniai atlygiai pasiekė net 50–60 karvių pardavimo kainos vertę”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar į tribūną kviečiu Seimo narį A.Raškinį.

A.J.RAŠKINIS. “Gerbiamieji Seimo nariai, išdalijau tekstą “Septynios tezės apie visuomenės informavimą” dėl rengiamų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų. Tame tekste kalbama apie tai, kaip padaryti, kad įstatymai pradėtų veikti ir žiniasklaidos srityje. Pagrindinis dėmesys tame tekste yra skiriamas vaikų apsaugai nuo dvasinio žalojimo, tačiau šiandien norėčiau perskaityti pareiškimą dėl žmogaus garbės ir orumo apsaugos žiniasklaidoje dėl visus mus, Lietuvos žmones, sukrėtusio precedento “Lietuvos ryte”, paskleidusiame Švento Tėvo Jono Pauliaus II garbę ir orumą žeminančius įtarinėjimus.

“Lietuvos rytas” bando taisyti padėtį aiškindamas, kad viskas, ką jis padarė, yra teisiškai teisėta, o tie, kurie juos kaltina šmeižimu, kenkia jų geram vardui, turi atsiprašyti arba bus patraukti į teismą. Kaip ir gegužės 18 d. savo kalboje Seime, šiandien aš pareiškiu, kad net ir tvarkingai teisiškai įformintas žmogaus garbės ir orumo nuplėšimas, kai šmeižiama taip, kad teisme būtų galima išsisukti nuo atsakomybės, vis tiek yra nusikaltimas prieš žmogaus asmenį ir mūsų demokratinėje visuomenėje yra netoleruotinas. Kiekvienas garbingas asmuo, pamatęs darant neteisybę, negali likti abejingas ir privalo reaguoti į daromą neteisybę.

Gegužės 18 d. Seimo posėdyje aš kalbėjau Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Mūsų programoje įrašyta, kad “Bažnyčia mums yra moralinis autoritetas”, o Šventasis Tėvas Jonas Paulius II iš tikrųjų yra autoritetas daugeliui kitų tikybų ir netikinčių žmonių. Todėl “Lietuvos ryto” straipsnyje paskelbtas teiginys, kad Švento Tėvo liga greičiausiai susijusi su palaidu elgesiu, yra aiškus šmeižimas ir užgauna visų Lietuvos tikinčiųjų jausmus bei įpareigoja kiekvieną garbingą žmogų prieš tai protestuoti.

“Lietuvos rytas” savo raštu man teigia, kad pirma: netiesa, kad pats dienraštis užsakė šmeižikišką straipsnį. Turimi faktai byloja visai ką kita. Štai laikraštyje “Kurier Wilenski” yra atspausdintas laikraščio interviu su tuo gydytoju, kuris tą straipsnį parašė. Gydytojas aiškina, kad laikraštis “Lietuvos rytas” jo paprašė tą straipsnį parengti, ir jis sako, kad jis dar abejojo, iš karto nelabai sutiko, nes suprato, jog tas straipsnis bus apie neeilinį žmogų. Nesutiko su jo specifika. Tai negali būti traktuojama kaip užsakymas ar autoriaus įkalbinėjimas nepaisant visko parašyti, to negali traktuoti kaip užsakymo? Todėl manau, kad šis jų paneigimas, kad netiesa, neturi pagrindo.

Antras dalykas. Savo laiške jie rašo: netiesa, kad organizavo Popiežiaus apšmeižimą. Ar šmeižikiško straipsnio užsakymas, autoriaus įkalbėjimas ir jo atspausdinimas nėra organizacinis darbas? Viskas savaime pasidarė, netyčia? Aišku, kad tai buvo suorganizuotas darbas ir iš tikrųjų tai gali būti traktuojama kaip Popiežiaus apšmeižimo organizavimas.

Trečias dalykas. Laikraštis prašo paneigti, kad yra netiesa, kad šmeižto kampanija specialiai buvo organizuota tą dieną, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto. Negi laikraštis nežinojo, kad tą dieną bus pasirašoma sutartis? Tai buvo paskelbta ir Seimo nariai ten dalyvavo, tai buvo iškilmingas aktas. Negi laikraštis nežinojo, kad tokią dieną tas straipsnis padarys ypač neigiamą įspūdį? Argi laikraštis negalėjo tą dalyką žinodamas padaryti kitaip? Taigi mes tikime, kad jis žinojo viską. Tai liudija tikrai aukštas leidinio profesionalumas, tačiau padarė taip, kaip padarė. Gal netyčia? Taigi manau, kad ir jų teiginys, kad netiesa, jog jie organizavo specialiai, taip pat neišlaiko kritikos. Mes suprantame, kad bus sunku įrodyti, jog tai padaryta tyčia. Tačiau nuomonė, jog tai padaryta tyčia, iš tikrųjų yra visai pagrįsta. Ar “Lietuvos rytas” nėra girdėjęs apie medicininę etiką? Ar nežinojo, kad straipsnis, kurį jis spausdina, pažeidžia medicininės etikos elementariausius pagrindus? Žinojo, na, negalėjo nežinoti, bet išplatino. Tai gal nesuprato, ką daro? Ar nesuprato, kad įžeis tūkstančius Lietuvos tikinčiųjų? Ar nesuprato, kad sukelia netgi tarptautiniu mastu mums nepalankią Lietuvos pristatymo situaciją? Ar nesuprato, kad yra sukuriamas precedentas viešai tyčiotis iš didelės grupės asmenų, ciniškai demonstruojant nepagarbą žmogui, nepagarbą privatumui ir nepagarbą žmogaus medicininei paslapčiai? Iš tikrųjų tai nepaprastai pavojingas precedentas, nors tai jau tęsiasi gana seniai, kai mūsų žiniasklaida yra priėmusi nepagarbos žmogaus asmeniui tendenciją. Ta nepagarba žmogaus asmeniui yra perduodama per žiniasklaidą visuomenei, perduodama vaikams.

Jeigu mes, kolegos, pažiūrėsime, tai kiekviena nepagarba žmogaus asmeniui baigiasi žmogiškomis tragedijomis. Fašizmas prasidėjo nepagarba žmogaus asmeniui, nepagarba žydams, nepagarba čigonams – koncentracijos lageriai yra žmonių tragedija. Komunizmas lygiai taip pat prasidėjo nuo nepagarbos žmogaus asmeniui, viena klasė iškėlė save aukščiau kitų klasių, – ir vėl turėjome koncentracijos lagerius ir tragedijas. Dabar turime dar vieną atvejį, kai žiniasklaidos klasė iškelia save aukščiau kitų žmonių, aukščiau Lietuvos žmonių, ir suteikia sau teisę viešai ir nebaudžiamai tyčiotis. Tai yra labai grėsminga situacija Lietuvos demokratijai.

Kolegos, baigdamas noriu Krikščionio demokratų frakcijos vardu pareikšti protestą dėl straipsnio, žeminančio Šventojo Tėvo garbę ir orumą. Reikalaujame, kad laikraštis “Lietuvos rytas” viešai atsiprašytų Šventojo Tėvo ir Lietuvos žmonių. Tai būtų šioks toks padorumo (…) parodymas.

Mes, mažai tikėdami laikraščio padorumu, manome, kad turime pareigą, nes esame tos pačios šalies žmonės kaip ir laikraštis, atsiprašyti Šventojo Tėvo mūsų frakcijos, mūsų Seimo, mūsų visos Lietuvos vardu už tą įžeidimą ir už tą nepagarbą, kurią mūsų šalyje parodė mūsų šalies leidinys, turėdami omeny, kiek gero ir rūpesčio esame sulaukę iš Šventojo Tėvo, kiek jis buvo mūsų laisvės kovų padėjėjas ir bendražygis. Tai, ko jis sulaukė iš mūsų leidinių, manyčiau, turėtų būti kompensuota kur kas didesniu mūsų atsakingų Seimo narių pasipriešinimu ir atsiprašymu Šventojo Tėvo”. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, šios dienos posėdį baigiame.