Keturiasdešimt ketvirtasis (479) posėdis
2000 m. birželio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. birželio 6 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laba diena! Sveikinu jus džiaugdamasis, kad vėl galime dirbti pripažintomis plenarinių posėdžių darbo formomis. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojantis kviečiu žvelgti į darbotvarkę. Iškrito 1-7 klausimas, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi visokių papildomų idėjų, kurių nebuvo pirmajame projekte. Turiu galvoje SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymo projektą, kuris, matyt, bus svarstomas ketvirtadienį. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Aš tikiuosi, Socialinių reikalų ir darbo komitetas padarys išvadą, pateiks įregistruotą projektą, mūsų palaluojamą svarstyti poryt, ketvirtadienį. Ar, kolegos, kas norėtų kalbėti dėl darbotvarkės, ar galime ją pasitvirtinti? Dėkoju. Šios dienos posėdžių darbotvarkė yra patvirtinta.

Mielieji kolegos, pradėdamas posėdį, aš prašyčiau jūsų dėmesio dėl vieno mielo asmeninio reikalo. Sakau tiesiai – šiandien V.Cinauskui, mūsų Seimo kolegai, 70 metų. Mano asmenine nuomone, tai mielos patirties žmogus, geros sielos žmogus, nepykstantis žmogus, Seimo narys ir politikas. Aš jam norėčiau įteikti jūsų vardu puokštę, o jūs, kolegos, prašom pareikšti savo pagarbą. (Plojimai)

Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2435* (priėmimas)

Kolegos, esant tokiai geranoriškai atmosferai, pradedame dirbti. Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2435. Priėmimas. Kviečiu į tribūną E.Zingerį – pagrindinio komiteto pirmininką. Priėmimas, kolegos.

E.ZINGERIS. Šiandien mes atsisveikiname dar vienu liūdno atminimo sovietiniu reliktu – tai Emigracijos įstatymu, kuris iš esmės buvo daugiau sovietinės teisės stiliaus Lietuvos teisėje reliktas. Noriu pasakyti, kad tiek mūsų komitete, tiek visuose įvairų partijų susitikimuose mes pasiekėme visišką konsensą šio įstatymo prasme. Tik reikia pasakyti, kad pagal šį Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą reikės pakoreguoti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, nes netenka prasmės šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyti apribojimai emigruojančiam asmeniui, kuriam buvo patikėta informacija, pažymėta slaptumo žyma “visiškai slaptai”. Asmuo negalėjo emigruoti 5 metus, jeigu dirbo su slapta informacija, 2 metus ir konfidencialia 1 metus nuo to momento, kai jis nedirbo darbo, susijusio su valstybės paslaptis sudarančios informacijos naudojimu bei apsauga, todėl kartu siūloma pripažinti netekusia galios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį.

Jokių neigiamų pasekmių dėl tokios įstatymo pataisos nenumatoma. Draudimas emigruoti neprisideda prie valstybinių paslapčių apsaugos, nes Lietuvos Respublikos piliečiai gali pasinaudoti laisva laikino išvykimo teise. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą. Draudimas vien dėl to emigruoti 5 metus netenka prasmės, nes bet koks asmens išvykimas iš šalies neatleidžia jo nuo įsipareigojimo saugoti slaptas žinias įstatymo numatytą terminą.

Aš tik noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos valstybėse emigravimo įstatymo, kuris nustatytų specialią procedūrą asmenims, nuolat išvykstantiems gyventi į kitą valstybę, nėra. Tai prieštarauja laisvo kilnojimosi bei laisvo išvykimo iš savo šalies principams. Išvykstantys iš šalies asmenys privalo tai pranešti gyvenamosios vietos registravimo tarnybai, kuri fiksuoja, kad asmuo išvyko iš šalies ir šalyje neturi adreso. Taigi mes siūlome prisidėti prie civilizuoto pasaulio ir atsisakyti šio seno relikto. Ačiū. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Priėmimas, gerbiamasis kolega, prasidėjo ir pradedame kalbėti dėl motyvų. V.Žiemelis nori paremti šį įstatymą.

V.ŽIEMELIS. Taip, aš noriu paremti, tik noriu kartu pasakyti, kad Emigracijos įstatymas parengtas ne sovietiniais laikais, o parengtas atkūrus nepriklausomybę. E.Zingeriui derėtų tai žinoti. Jis pats balsavo už Emigracijos įstatymą – vieną iš pirmųjų nepriklausomybės laikų įstatymų.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Smetona.

R.SMETONA. Ačiū. Žinoma, (…) argumentuotai ir griežtai pasisakyti prieš to įstatymo pripažinimą netekusiu galios, bet vis dėlto labai abejoju, ar emigracijos, kaip proceso ir kaip atvejo, nereglamentavimas atskiru įstatymu nepadarys žalos. O galimą žalą galima numatyti labai didelę ir pasekmės jau juntamos. Taigi aš susilaikau nuo pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės dar kartą, nes mūsų jau turi būti daugiau. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Aš prašyčiau tylos!

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar priimame Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Pradedame balsuoti.

Už – 66, prieš nėra nė vieno, susilaikė 6. Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-2436* (priėmimas)

Kolega E.Zingeris jau sistemiškai kalbėjo ir apie Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Kas dar, kolegos, kalbėtų dėl šio projekto dėl motyvų? A.Katkus – pagrindinio komiteto pranešėjas. Prašom. Jeigu nėra sudėtingų dalykų, galiu įjungti tenai.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu priimti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą Nr.P-2436. Iš esmės tai yra lydintysis… įstatymo panaikinimas po Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Jeigu mes panaikiname šitą, vadinasi, turime ir 14 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios. Komitete mes svarstėme, komiteto sprendimas štai toks: pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 susilaikė. Aš čia atstovauju komitetui, o ne asmeniškai, ir pateikiu tai, kas buvo komitete. Galbūt gali būti mano nuomonė ir kitokia, bet aš atstovauju komitetui ir pateikiu šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Pataisų nėra, ar kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš tikrai norėčiau pasisakyti už šio įstatymo priėmimą ir atkreipti dėmesį to kolegos, kalbėjusio anksčiau, kad nors originalus įstatymas ir buvo priimtas po Lietuvos nepriklausomybės, tačiau, aš manau, kad ir šiame įstatyme, ir dar kituose įstatymuose yra daug likusio sovietinio mentaliteto.Tų pataisų, be abejo, mums labai reikia, kad mes pagaliau taptume laisvi žmonės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dar sykį registruotis. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymą.

Posėdžiauja 86 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad šis, tik ką aptartas įstatymas, būtų priimtas. Pritariančius kviečiu balsuoti už.

69 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Ir šis įstatymas yra priimtas.

Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354(3*) (priėmimas)

Kolegos, dabar turime Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektą Nr.P-2354(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją P.Šakalinį.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau priimti Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projekto Nr.P-2354(3) variantą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsižvelgė į daugelį siūlymų, taip pat Seimo Teisės departamento, Seimo narių J.Oleko ir kitų siūlymus, todėl siūlyčiau priiminėti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime šį įstatymą priimti skirsniais? Galima. I skirsnis – “Bendrosios nuostatos”. Kolegos, ar galime šį skirsnį priimti? I skirsnis yra priimamas. II skirsnis – “Terminai”. Ar galime jį priimti? II skirsnį priimame. III skirsnis – “Tiesioginės darbuotojo ir darbdavio derybos”. III skirsnį priimame. IV skirsnis – “Darbo ginčų nagrinėjimas komisijoje”. Priimame. V skirsnis – “Darbo ginčų nagrinėjimas teisme”.V skirsnį priimame. VI skirsnis – “Baigiamosios pastabos”. Baigiamųjų pastabų skirsnį priimame. Ačiū, įstatymas priimtas paskirsniui. Dėkoju, pone pranešėjau, prašom kalbėti dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į kalbančius. Parlamento posėdžių salėje triukšmas gali būti iš esmės skirtingas: prasmingas parlamentinis triukšmas, kuriuo nepritariame primininko veiksmams arba aktyviai reaguojama į kolegų kalbas, ir visiškai beprasmis, tuščias parlamentiškai triukšmas. Šiandien jo yra labai daug. Kolegos, triukšmaukime prasmingai, būkite žmonės. Neturiu daugiau ką sakyti. K.Kuzminskas dėl motyvų.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pusantrų metų Seimui buvo teiktas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas, jį iš esmės rengė Krikščionių demokratų frakcija, o pagrindą padėjo Klaipėdos darbininkų sąjunga, kuriai vadovavo Bujauskas. Dėkingas, kad sudaryta komisija parengė šio įstatymo projektą, ir šiandien mes jį , tikiu, priimsime. Šiuo metu jis atitinka tai, ko Lietuvos darbininkai, visi dirbantieji laukia, kad daug greičiau būtų išspręsti įvairūs ginčai, kylantys tarp darbuotojo ir darbdavio. Gaila, kad neliko vietos darbo teismams, jeigu jie būtų, tikrai būtų paspartinta dar greičiau ginčo sprendimo problema. Dabar paliekame tai spręsti teismams, o teismai yra apkrauti. Manau, kad ateityje reikėtų įstatymą pataisyti ir įtraukti darbo teismus. Galbūt tai išsispręs ateityje, kaip minėjau. Šiaip yra dar kai kurių tikslintinų atvejų, tai, manau, yra išsakyta ir mūsų gautame šiandien Teisės departamento rašte, kai kurios nuostatos galbūt svarstytinos. Tačiau paleiskime šį įstatymą į darbą ir, manau, ateityje tai, ką reikės koreguoti, pakoreguosime. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne prieš šio įstatymo daugelį nuostatų, tačiau man labai keistai atrodo, kad pagrindinis pranešėjas šiuo atveju net neužsiminė apie Teisės departamento išvadas, o jų yra vis dėlto net 17. Taigi nereaguoti į išvadas ir taip paleisti įstatymą, mano supratimu, ne visiškai derėtų. Aš sakyčiau, kad reikėtų dabar po priėmimo pagal straipsnius daryti pertrauką ir iš tikrųjų pažiūrėti, ar taip jau nereikia nė į vieną Teisės departamento išvadą reaguoti, ar nereikia jokių pataisymų ir papildymų. Todėl, dar kartą kartoju, kad reikėtų padaryti valandos ar dviejų valandų pertrauką, vis dėlto išgirsti nuomonę ne tik apskritai dėl visų išvadų, o konkrečiai pagal straipsnius, kaip ir yra nurodyta Teisės departamento. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, reikia pasidžiaugti, kad pagaliau beveik po 10 metų, kai buvo priimti pirmieji darbo įstatymai, sprendžiama ir individualių darbo ginčų problema. Aš manau, kad ne viskas šiame įstatyme sudėliota taip, kaip norėjo profesinės sąjungos, nes būtent jos siekia, kad Darbo ginčų įstatyme atsirastų ir darbo teismai. Kol kas Teisingumo ministerija lyg ir paėmė viršų, mes, kaip Seimo nariai, nepritariame tokiom pataisom, bet aš manau, kad vis tiek šis įstatymas paspartins individualių darbo ginčų sprendimą, nes kaip tik šis baras yra, galima sakyti, labiausiai apleistas mūsų teismuose. Nors sename Darbo kodekse apie darbo ginčus kalbama, kad jie turi būti išsprendžiami per 1 mėnesį, deja, dažnai tie ginčai sprendžiami metus ir ilgiau. Taigi man lieka abejonių, bet aš tikiuosi, kad dauguma kolegų pritars. Labai gaila, kad Teisės departamento išvados atsirado kiek pavėluotai, nes buvo galima dar kažkiek pakoreguoti tą įstatymą, bet manau, geriau priimti tą įstatymą, kuris jau buvo svarstytas ir kuriam pritarta, negu vėl šiuos klausimus palikti spręsti sena tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pritardama įstatymo projektui, turiu vis dėlto pasakyti, kad nors Teisės departamentas užregistravo išvadą šiandien, tačiau kadangi vyksta priėmimas, mes negalėtume jos visiškai ignoruoti. Norėtųsi, kad būtų pakomentuotas atsakymas į kiekvieną Teisės departamento pastabą. Galbūt ir neverta į jas atsižvelgti, bet jeigu yra rimtų pastabų ir reikia į jas atsižvelgti, tai turi žinoti ir Seimo personalas, kaip po priėmimo redaguoti įstatymą. Taigi čia daugiau mano priekaištas yra dėl procedūros. Turėtų būti atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, bet jau jas komentuojant. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, toli gražu turbūt šis įstatymas nėra tobulas, tačiau ir Dievas, kurdamas žmogų, deja, nesukūrė jo tobulo. Tobulinti galima be galo ir be krašto. Iš tiesų, jeigu mes norime padaryti bent pirmą žingsnį civilizuoto ginčų sprendimo keliu, privalome pritarti šiam įstatymui nepaisant to, kad yra pastabų. Sakykime, į tas pastabas bus galima atsižvelgti vėliau, kai bus priimtas įstatymas. Iš tiesų, gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šiam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš, be abejo, kaip ir visi čia kalbėjusieji, pritariu projekto turiniui, bet prisijungiu prie tų, kurie norėtų matyti kokią nors pertrauką, per kurią būtų gerai išanalizuotos Teisės departamento pastabos. Faktiškai reikėtų parengti pažymą, kurioje būtų matyti, kaip į kurią pastabą atsižvelgiama ir kokie yra argumentai. Nes čia yra toks įstatymas, kurio jau pavadinime kalbama apie teisinius ginčus. Jeigu bus teisiškai netvarkingas įstatymas, bus ypač daug problemų. Dėl to šiandien siūlyčiau nebaigti procedūros.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Jeigu iš tikrųjų mūsų kolegos, kurie oponuoja šio įstatymo priėmimui, mano, kad Teisės departamento pataisos iš esmės neleis tam įstatymui veikti, priėmimo procedūrą galima atidėti iki ketvirtadienio ir jį priimti. Tačiau, kolegos, įsiskaitykite ir pamatysite, kad tai iš esmės yra abejonės, ar taip bus vertinama, ar taip bus vertinama. Nė vieno įstatymo mes neišbandysime, kol jis nepradės veikti. Čia yra keletas redakcinių momentų, sakykim, 22 straipsnyje arba kitame. Tiesiog išbandoma praktiškai, ar ginčas buvo iš darbo ginčų, ar dėl komisijos sudarymo, ar kitų dalykų. Aš siūlau nebijoti šio įstatymo galiojimo ir nebijoti, kad mes dar neturime specialiųjų darbo teismų. Leiskime pagal mūsų surašytą seką praktiškai išspręsti daug įsisenėjusių dalykų, bet jeigu, sakau, ponas J.Razma mano, kad negalima priimti, nes tai kliudys teismo institucijoms taikyti, galime atidėti iki ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar randamas bendras sutarimas priėmus paskirsniui šį įstatymą atidėti priėmimą, galutinį balsavimą iki ketvirtadienio ir žvilgtelti į Teisės departamento išvadas? Aš klausiu, ar yra bendras sutarimas. Jeigu ne, aš klausiu, ar prašo daryti pertrauką pagrindinio komiteto pranešėjas? Jeigu jis to neprašys, aš klausiu, ar prašo daryti pertrauką kokia nors frakcija ar komitetas, gerbiamieji kolegos? P.Šakaliniui suteikiu žodį dėl procedūros. Ar kviečiate daryti priėmimo pertrauką?

P.ŠAKALINIS. Kadangi Teisės departamento išvados gautos tik šiandien ir mes, aišku, komitete net nesvarstėme, nebuvo kada mums svarstyti, aš siūlyčiau, kad mes ketvirtadienį, atsižvelgę į kai kurias pastabas, balsuotume dėl redakcinių dalykų, dėl suredaguoto įstatymo ir ketvirtadienį priimtume.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi pranešėjo prašymas yra, ir mes galėtume susitarti, kad pertrauka būtų, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Taigi mes tada nekalbėsime plačiai, tiktai komitetas bus įvertinęs pastabas ir galbūt pagal jas pateiks pataisų. Jeigu nepateiks, tada balsuosime iš karto. Bendrasis sutarimas, kolegos. Priėmimo pertrauka. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projekto priėmimą baigsime ketvirtadienį. Kolegos, ketvirtadienį iš ryto.

Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542 (svarstymas)

Dabar 1-3 klausimas, gerbiamieji. Tai Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542. Šiandien susitarėme svarstyti šį projektą ir svarstydami pagal Seimo rinkimų įstatymą, reglamentuojantį Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą, mes po kalbų, jeigu tokių būtų, iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatūrų burtų keliu turėtume išrinkti tris ir iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų į Vyriausiąją rinkimų komisiją turėtume išrinkti tris kandidatus. Taigi aš dabar žiūriu, ar yra norinčių diskutuoti dėl šio projekto. Nematau norinčių diskutuoti dėl šio projekto. Seniūnų sueigoje buvo pasakyta minčių, kad galbūt kas nors norėtų pasikalbėti su dabartiniu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Z.Vaigausku, kuris, kiek žinau, turėtų būti teikiamas į komisijos pirmininkus.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume svarstymo metu atlikti burtų traukimo procedūrą? Jeigu jūs neprieštarautumėte, kadangi pagal įstatymą yra pavesta arba Seimo Pirmininkui, arba jo pavaduotojui organizuoti burtų traukimą, aš kviesčiau balsų skaičiavimo grupę, kad ji visus mus įtikintų, jog burtų traukimas vyksta labai objektyviai. D.Paukštė priklauso balsų skaičiavimo komisijai, P.Šakalinis – iš Tėvynės sąjungos frakcijos, P.Šalčius, G.Šileikis ir I.Uždavinys. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau prieiti prie Sekretoriato ir įsitikinti, ar iš pradžių visų šešių teisingumo ministro teiktų kandidatų pavardės yra įdedamos į vokus. Aš kviečiu, kolegos balsų skaičiavimo komisijos nariai, o kas nors iš Sekretoriato darbuotojų padės tuos burtus traukti. Taigi teisingumo ministras pateikė šešis kandidatus, kaip reikalauja įstatymas, į Vyriausiąją rinkimų komisiją: Valstybės ir teisės teorijos bei istorijos katedros vedėją profesorių S.Vancevičių, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėją E.Kolyško, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerį V.Rinkevičių, advokatą S.Židonį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo vyriausiąjį konsultantą personalo klausimais J.G.Baranauską ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininką A.Gylį. Mums, gerbiamieji kolegos, iš šių šešių teiktų kandidatų burtų keliu reikia atrinkti tris, kurie bus įrašyti į mūsų priimamą Seimo nutarimą.

Pone kancleri, visi kiti kalbėtojai, ponia Daubaraite ir gyvoji LDDP frakcija, dabar atstovaujama fiziškai besidžiaugiančios S.Burbienės! Aš labai prašyčiau tylos, kolegos. Fiziškai – turiu galvoje galvos linksėjimais ir kitaip. Aš labai atsiprašau, kolegos, kad esu nemandagus, bet salėje triukšmas didžiulis.

Gerbiamieji kolegos, ar jau pasirengta traukti burtus? Aš prašyčiau iš šešių kandidatų ištraukti tris, kurie mūsų bus tvirtinami Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais.

Gerbiamieji kolegos, iš šešių teisingumo ministro teiktų kandidatų į Vyriausiąją rinkimų komisiją burtų keliu yra atrinkti S.Vancevičius, V.Rinkevičius ir E.Kolyško. Kolegos, šie trys teisingumo ministro teikti kandidatai ir mūsų atrinkti burtų keliu bus įrašyti į priimamą Seimo nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, šešis kandidatus pagal įstatymą pateikė ir Lietuvos teisininkų draugija. Kviečiu Balsų skaičiavimo komisiją tęsti savo darbą. Teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją siūlo: docentą daktarą Saulių Katuoką – Lietuvos teisės akademijos Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėją, dabartinį Vyriausiosios rinkimų komisijos narį; docentą daktarą Gintarą Godą – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedros docentą, šiandieninį Vyriausiosios rinkimų komisijos narį; docentę daktarę Genovaitę Babachinaitę – Lietuvos teisės akademijos Kriminologijos katedros vedėją, Vyriausiosios rinkimų komisijos narę šiandien; advokatę Liudviką Meškauskaitę; ambasadorių ypatingiems pavedimams Edvardą Gružą ir Lietuvos teisės akademijos Kvalifikacijos kėlimo centro direktorių Edmundą Sakalauską. Taigi, kolegos, Balsų skaičiavimo komisija ir pagalbininkai, prašom iš šešių kandidatų burtų keliu išrinkti tris.

Gerbiamieji kolegos, iš šešių Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų į Vyriausiąją rinkimų komisiją burtų keliu yra atrinkti E.Sakalauskas, G.Goda ir E.Gružas. Jie bus, kolegos, įrašyti į priimti skirtą nutarimo projektą, kuriame atsiras ir Seimo Pirmininko teikimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko. Nori klausti Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar Teisininkų draugija siūlo teisininkus Teisininkų draugijos narius, ar ir ne teisininkus?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš turiu tik tokią įstatymo raidę: “Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų”. Jums, kolegos, yra išdalyti jų curriculum vitae, visi jie yra turintys aukštąjį išsilavinimą teisininkai.

V.ŽIEMELIS. Išsirinkome vieną ne teisininką.

PIRMININKAS. Pateikė Teisininkų draugija, gerbiamieji kolegos, nepateko nė viena ne teisininkė. Pateko, rodos, 3 vyrai. Gerbiamieji kolegos, iki priėmimo bet kokiu atveju šiuos dalykus išsiaiškinsime. Dėkoju jums. Svarstymo procedūra šiuo metu baigta. Priėmimas ketvirtadienio rytą.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2582 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo projektas Nr.P-2582. Jį, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimus ir Seniūnų sueigos proporcinius siūlymus, teikia Seimo kancleris J.Razma. Pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šio projekto autoriumi, aišku, mane galima laikyti tik labai sąlyginai, nes tikrieji projekto autoriai, galima sakyti, yra dviejų komitetų nariai. Jie, atsižvelgdami į Seniūnų sueigos rekomendaciją, nusprendė patikslinti savo komitetų vadovybės sudėtį. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitete siūloma pirmininku patvirtinti gerbiamąjį J.Beinortą, o pavaduotoju – gerbiamąjį A.Sysą.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kaip ir buvo iki šiol, liktų A.Ažubalis. Kurį laiką šiame komitete nebuvo pavaduotojo, todėl dabar pavaduotoja siūloma tvirtinti L.L.Andrikienę. Reikėtų pasakyti, kad komitetai visiškai atsižvelgė į Seniūnų sueigos rekomendacijas dėl frakcijų proporcijų komitetų vadovybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone kancleri, du klausimai. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pakeitimas yra susidorojimas už jos kritiškus pasisakymus valdančiosios daugumos atžvilgiu?

J.RAZMA. Man nesunku būtų paneigti tokius pamąstymus. Kiek žinau, dėl šių kandidatų komitete balsavo ne tik daugumos atstovai (be to, jie nesudaro daugumos), o balsavo, man atrodo, visi komiteto nariai. Aš matau tik vieną priežastį, būtent siekį garantuoti gerą atstovavimą frakcijoms komiteto vadovybėje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, šiek tiek pasikeitė situacija Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Jūs žinote, kad mūsų komiteto pirmininko pavaduotojas taip pat pakeitė savo politinę priklausomybę ir dėl to yra jį delegavusios “Socialdemokratijos 2000” tam tikras pareiškimas. Ar yra manoma ką nors daryti šiuo klausimu?

J.RAZMA. Ši frakcija turi savo atstovą Seniūnų sueigoje. Galbūt jie ką nors inicijuos, nors laiko iki kadencijos pabaigos lieka vis mažiau. Aš asmeniškai nežinau, ar verta dar tų tikslinimų siekti. Tai yra frakcijos valia, kaip jie tai siūlys spręsti, Seniūnų sueigos valia, paskui komitetų. Asmeniškai aš čia ne kažin ką galiu padaryti, tik atlieku formalią pareigą pateikdamas po to tą rezultatą.

PIRMININKAS. Dėkui, pone kancleri. Kolegos, ar pritariame projektui po pateikimo? K.Skrebys – už.

K.SKREBYS. Bijau, kad neišeis už šnekėti. Ponas J.Razma dar kartą pademonstravo savo dviveidiškumą šioje tribūnoje: į klausimą dėl vienos personalijos pasakė, kad tą būtina daryti, į klausimą dėl kitos personalijos pasakė, kad artėja kadencijos galas, laiko liko nedaug ir maždaug jokių skirtumų nereikia daryti. Nesunku paneigti tai, ką čia kalbėjo ponas J.Razma. Savaime suprantama, kad ponios B.Visokavičienės atvejis yra grynas politinis susidorojimas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime be balsavimo pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ne? Reikia balsuoti? Registruojamės, kolegos. Jeigu Seniūnų sueigoje bus persvarstomos proporcijos, be abejo, atsiras siūlymai ir dėl socialdemokratų. Kiek žinau, dabartinis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavaduotojas priklauso ne frakcijai, o nefrakcionuotiems Seimo nariams. Dar pagal procentus, rodos, priklausė papildomos vietos.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Ar pritariame šiam nutarimui, kuriuo turime tvirtinti Socialinių reikalų ir darbo ir Užsienio reikalų komitetų sprendimus? Ar pritariame po pateikimo?

Už – 54, prieš – 6, susilaikė 6, pritarta po pateikimo. Kolegos, tai mūsų darbus reglamentuojantis dokumentas. Kviečiu pradėti priėmimą ir iš karto kalbėti dėl motyvų, jeigu dar kas nors turi jėgų ir įžvelgia politinį susidorojimą, kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Nėra norinčių kalbėti, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar šį nutarimą priimame. Nutarimą dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų. Čia buvo pritarimas po pateikimo.

Kolegos, kol registruojamės, perduodu techninį dalyką: tarp antrojo ir trečiojo aukšto rastas telefonas.

Prašom pasižiūrėti. Prašom pasižiūrėti, kieno šitas telefonas, aš atiduodu sekretoriatui. Būkite dėmesingi, kolegos. Ne, čia ne E.Zingerio.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad priimtume ką tik mūsų aptartą nutarimą dėl komiteto pirmininko ir pavaduotojo, balsuojame už, kiti – kitaip.

Už – 49, prieš – 5, susilaikė 8. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo” yra priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl ataskaitos apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą" projektas Nr.P-2558 (pateikimas)

Gerbiamieji, dar vienas rezervinis klausimas, kurį gali pateikti Seimo narys L.Sabutis. Pone pirmininke, rezervinis 2 klausimas, matyt, neturėtų kelti daug diskusijų – Seimo nutarimo “Dėl ataskaitos apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą” projektas. Pateikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pamenate, gruodžio 9 d. buvo išklausyta Z.Vaigausko ataskaita, pateikti klausimai, atsakyta. Ir iš esmės pasiūlyta kaip baigiamąjį aktą priimti Seimo nutarimą, vertinantį Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą per tą laikotarpį. Tuo labiau kad dabar jau formuojama nauja rinkimų komisija. Komitetas svarstė šias nuostatas ir pateikė jums trijų straipsnių nutarimą. Iš esmės pirmas yra pritariantis. Antras, kad derėtų sudaryti valdybai darbo grupę, kuri rengtų Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Ir trečias, tai labai aktualu, kad galų gale ir aplinka taip pat rūpėtų Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamoms savivaldybėms bei valstybės institucijoms. Iki šiol nei atitinkamos pavyzdinės tvarkos, nei kitų rekvizitų, reikalingų tokių svarbių datų ir įvykių metu, nėra Lietuvoje ir neparengta. Todėl manome, kad turint sutaupytų lėšų be didelių išlaidų tai būtų galima padaryti. Tai yra pateikimas, kartu gautas Teisės departamento atsiliepimas, kur manoma, kad jau priėmimo metu galėtų nebūti 2 straipsnio, tai yra dėl darbo grupės sudarymo. Manau, kad galima sutikti su tokiu siūlymu, nes darbas vyksta, tokia grupė dirba. Kaip žinote, yra įregistruotas Seimo rinkimų naujas įstatymo projektas su atitinkamomis pastabomis, taip pat eilės laukia kitas įstatymo projektas, kurį teiks Seimo nariai. Todėl manau, kad pakaktų apsiriboti priėmimo metu 1 ir 3 straipsniais, atsisakant dabar siūlyto anksčiau dar mūsų komitete straipsnio, tai yra dėl to, kad reikia rengti naują Seimo rinkimų įstatymo projektą.

Tiek dėl pateikimo ir galiu atsakyti į klausimus, jeigu būtų. O jeigu ne, siūlau priimti tokį nutarimą kito posėdžio metu.

PIRMININKAS. Du klausimai. S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Klausimas dėl 3 straipsnio. Savivaldybių valdymo institucijoms yra rekomenduojama patikrinti, ar atitinka patalpos ir įranga. Bet tos patalpos dažniausiai reikalingos kitiems tikslams, tai nejaugi tai bus surepetuota įranga, po to viskas išardyta ir rinkimams vėl iš naujo įrengta. Kas turima omeny?

L.SABUTIS. Tai, kas parašyta tekste, turima galvoje ir tokia yra nuostata, kad tos patalpos išties turi būti mobilios, jos negali būti užkonservuojamos ir tuščios. Tačiau kai artėja rinkimai, per tą laikotarpį, nurodytą nutarime, bent per tuos iki jų 3 mėnesius, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų teisę ar įgaliojimą nuo Seimo pažiūrėti, kaipgi vis dėlto rengiamasi ir kokia yra ta aplinka. Nenoriu minėti visų smulkmenų, tačiau dažnai šalia patalpų atidaromos įvairaus pobūdžio prekybos taškai, vyksta kitos, su rinkimais nesusijusios priemonės, todėl visa tai turi rūpėti rinkimų komisijai, tiek patalpos, tiek aplinka.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi dėl to paties, bet čia dar yra nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki rinkimų patikrinti. Tikrai tie 3 mėnesiai, mano supratimu, yra per ilgas laikas. Tai galima būtų padaryti prieš du mėnesius arba dar trumpesnį laiką. Tada gal tos patalpos ir būtų panašios į rinkimų patalpas. Kitu atveju jos visiškai kitaip atrodys arba, kaip čia minėjo, bus dirbtinai padaryta prieš kam nors atvažiuojant, o paskui jos vėl grįš į savo vietą. Todėl 3 mėnesių terminas yra ankstyvas. Ačiū.

L.SABUTIS. Ačiū. Aš manau, kad kuo toliau, tuo supratingesni žmonės dirba ir įvertina situaciją. Šiuo atveju nutarime siūloma, kad ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams būtų pažiūrėta ir pasidomėta. Gali jie tai daryti ir anksčiau, gali tai daryti ir vėliau. Tačiau Seimas vis dėlto paveda pasirūpinti, kad pakaktų laiko, kaip toliau teigiama nutarime, jų pastaboms arba siūlymams realizuoti. Aš manau, kad komisija ne visur ras jų standartus neatitinkančias patalpas arba aplinką. O ten, kur bus, iš anksto bus parengtos jų taisyklės, pagal kurias turi būti parengtos tos patalpos arba naudojamos. Jeigu jokių kliuvinių nėra, galima daugiau ir netikrinti. Tačiau šis nutarimas nevaržo rinkimų komisijos padaryti ir pakartotiną patikrinimą. Galima papildyti pagal jūsų siūlymą, kad esant reikalui pakartotinai padarytų tokį… Tai būtų stipriau, jeigu mes bent kiek abejojame savivaldybių vadovais arba tarybų nariais.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Kolegos, ar galime sutarti, kad svarstome ir priimame šį nutarimą ateinantį ketvirtadienį? Sutariame taip pat. Dėkoju. Pritarta po pateikimo projektui Nr.P-2558. Svarstysim ir priimsim birželio 8 d.

Civilinio kodekso Antrosios knygos: Asmenys projektas Nr.P-2269(2) (svarstymas)

Dabar vėl pagrindinė darbotvarkė 1-4a ir su juos susijęs 1-4b – Civilinio kodekso Antrosios knygos “Asmenys” projektas Nr.P-2269(2) ir Civilinio kodekso Antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2270. Svarstymas.G.Imbrasienė – pagrindinio komiteto pirmininkė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu svarstyti Civilinio kodekso Antrosios knygos “Asmenys” projektą. Aš tik priminsiu, kad Civilinio kodekso Antroji knyga “Asmenys” yra skirta bendriesiems fizinių ir juridinių asmenų civilinio teisinio statuso reguliavimo klausimams. Ši knyga susideda iš 3 dalių.

Pirmoji dalis reguliuoja fizinių asmenų civilinio teisinio statuso klausimus.

Antrojoje šios knygos dalyje reguliuojami klausimai, susiję su juridinių asmenų civiliniu teisiniu statusu. Pateikiama juridinio asmens samprata, jų rūšys, juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

Trečiojoje dalyje reguliuojami atstovavimo santykiai, nustatomos papildomos atstovo pareigos siekiant apsaugoti atstovaujamojo interesus, apibrėžiama interesų konfliktų samprata. Dėl šio projekto buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų, kurie buvo svarstyti klausymuose ir galutinai apsispręsta komitete. Daugiausia pastabų yra gauta iš Seimo Teisės departamento, į daugumą šių pastabų atsižvelgta. Į kurias komitetas neatsižvelgė, yra išdėstyta komiteto išvadoje ir, mano nuomone, išsamiai yra paaiškinta, motyvuotai, kodėl neatsižvelgta. Šią išvadą, mielieji kolegos, jūs turite, todėl, manau, vargu ar reikia čia kartotis ir iš naujo aiškinti kodėl. Yra gauta pora pasiūlymų iš Seimo nario J.Valatkos. Manau, čia gal Seimas apsispręs.

PIRMININKAS. Aš tik noriu klausti, kodėl komitetas jų nesvarstė, ponia pranešėja? Jie registruoti balandžio vidury, tie siūlymai.

G.IMBRASIENĖ. Komitetas po to buvo su darbo grupe susirinkęs, vėliau…

PIRMININKAS. Išvadose nėra įvertintas komiteto požiūris į šias pataisas. Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Gal galiu dabar iš karto ir sakyti?

PIRMININKAS. Tai gal paskui apsispręsime, vis tiek aš jus, ponia pirmininke, pakviesiu į tribūną. Dėkui.

Dabar kalba Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas. Ruošiasi J.Valatka.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė Civilinio kodekso Antrąją knygą “Asmenys”, ir aš esu įgaliotas perduoti komiteto nuomonę. Kaip jau minėjo kolegė, ši Civilinio kodekso knyga yra skirta fizinių ir juridinių asmenų civilinio teisinio statuso reguliavimo bendriesiems klausimams ir yra sudaryta iš trijų dalių. Mus, kaip Ekonomikos komitetą, labiausiai domina antroji šios knygos dalis, kurioje reguliuojami klausimai, susiję su juridinių asmenų civiliniu teisiniu statusu. Šiame kodekse yra pateikta juridinio asmens samprata ir svarbu tai, kad yra nustatyta, jog valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Tai, kad savivaldybės – juridiniai asmenys, yra nauja nuostata, čia yra rimtų diskusijų, gali ar negali jos būti juridiniai asmenys. Manau, šią dviprasmybę naujasis Civilinis kodeksas išsprendžia.

Šiame kodekse yra detaliau reglamentuota juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka, įvestas naujas institutas – Juridinių asmenų registras, kurio duomenys yra vieši ir jame skelbiamas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiti jo parametrai ir kokie valdymo organo nariai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos, atstovybės, veiklos apribojimai, kiti duomenys. Tai labai svarbu užtikrinant sąžiningą ar skaidrią įmonių veiklą, užkertant kelią sukčiavimui. Tada bet kuris ūkio subjektas galės kreiptis į registrą sužinoti savo potencialaus verslo partnerio duomenis.

Atskiras, taip pat visiškai naujas institutas yra priverstinis akcijų, pajų pardavimas. Šiems klausimams aptarti skirtas IX skyrius. Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu nustatoma, kad juridinio asmens dalyviai vienas ar keli UAB akcininkai, kurių turima akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo, atitinkamai ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės nariai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos, dalys ar pajai, priklausantys kitam jurinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams, kurie yra įvardyti kodekse bei kelia pavojų viešam interesui, būtų perduoti besikreipiančiam į teismą juridinio asmens dalyviui. Ir nustatoma akcijų priverstinė pardavimo tvarka, jų kainos, nustatymo procedūros bei kitos procedūros. Nustatomos papildomos garantijos akcininkų mažumos interesams ginti. Tai įtvirtinta X skyriuje. Ten numatyta, kad kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi teisę vienas ar keli akcininkai, kurių valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, taip pat kiti įstatyme nustatyti asmenys.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad ne visos šiuo metu galiojančios teisės aktų normos yra suderintos su svarstomo projekto normomis. Todėl siūlo pritarti šiam Civilinio kodekso Antrosios knygos projektui su sąlyga, kad Vyriausybė nustatytų pereinamąjį laikotarpį, per kurį esantys teisės normų prieštaravimai būtų palaipsniui harmonizuojami. Taip pat siūlome, kad pereinamuoju laikotarpiu galiotų šiuo metu ūkio subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kad nebūtų kokių nors nesusipratimų. Tokiu būdu būtų išvengta dviprasmybių ir sudarytos sąlygos ūkio subjektams prisitaikyti prie naujai reglamentuojamos verslo aplinkos. Bendra mūsų išvada – pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu J.Valatką kalbėti bendroje diskusijoje.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė komiteto pirmininkas, aš neturėčiau daugiau papildyti, tačiau atkreipčiau jūsų dėmesį į juridinių asmenų registrą. Šios knygos tekste yra įvardijamas hipotekos teisėjas, tačiau niekur nematyti, kad įmonių registrą tvarko hipotekos įmonės. Turėtų būti aiškiai tai pasakyta.

Yra kelios bendros pastabos. Žiūrint į šitą knygą ir žiūrint į tai, ką mes darome Ekonomikos komitete, kartais kyla tokių klausimų. Pavyzdžiui, vokiečių teisėje Akcinių bendrovių įstatymas yra iš karto harmonizuotas kaip komercinės teisės subjektas ir jis iš karto įeina į visą teisinę sistemą. Mes rašome tai Antroje knygoje, rašome įvairius dalykus, pavyzdžiui, priverstinį akcijų pardavimą, ko Akcinių bendrovių įstatymas visiškai nenumato, ir t.t. Vadinasi, reikės naudotis ir Akcinių bendrovių įstatymu, ir Civiliniu kodeksu. Tai sukels pakankamai nemenką teisinę painiavą.

Dabar mūsų pirmininkas kalbėjo (aš turiu omenyje komiteto pirmininkas kolega A.Šimėnas) apie tai, kad apgintos akcininkų teisės. Gerbiamieji kolegos, žiūrint į vokiečių teisyną, į tą patį Akcinių bendrovių įstatymą, mes – kaip aborigenai, labai toli nuo šių teisių apgynimo. Bet kai mes svarstysime Akcinių bendrovių įstatymą, aš detaliai pabandysiu pasakyti tas vietas, kurias mums reikėtų būtinai taisyti. Aš negalėčiau pasakyti dabar, kokią teisinę sistemą turėtume pasirinkti, kokią geresnę struktūrą, dabar jau pasirinkta, aišku, stabdyti nėra ko, tačiau atkreipčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į tai, kad reikėtų suderinti ir reglamentuoti prieštaravimus tarp Akcinių bendrovių įstatymo ir visos šios knygos reikalavimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Turbūt nereikalausite, kolegos, balsuoti, ar pritariame komiteto variantui? Galime iš karto pereiti prie pataisų. Bendruoju sutarimu pritariame variantui, kurį siūlo komitetas.

Kviečiu į tribūną G.Imbrasienę. Iš pradžių apsisprendžiame dėl A.Matulo, paskui dėl J.Valatkos pataisų. Kolegos, prašyčiau dėmesio. (Balsas iš salės) Jokių problemų, aš tiesiog žiūriu pagal straipsnių eilę. Prašom.

Ar čia negalima laikyti vienu principu ir balsuoti vienu kartu?

G.IMBRASIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom, ponia pranešėja, taigi kaip jūs vertinate šiuos siūlymus, kurių esmė yra vienas momentas, ir balsuosime vienu kartu. Prašom, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Čia, sakyčiau, tokio kategoriško “ne” nėra, siūlau apsispręsti Seimui, tačiau noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos direktyvos nustato tokį reikalavimą, kad tokie sprendimai būtų priimami ne mažiau kaip 2/3 visų dalyvavusių susirinkime balsų. Tačiau direktyvos neuždraudžia nustatyti didesnius reikalavimus. Nustatyti ¾ daugumos reikalavimą, mūsų nuomone, netikslinga, nes tokia tvarka pernelyg sudėtinga. Pavyzdžiui, reorganizuojant viešąsias įstaigas, kad ir politines partijas. Be to, būtų suteiktos tikrai per didelės teisės mažumai, kuriai įstatymas ir taip numato daug apsaugos priemonių. Aš siūlau apsispręsti Seimui.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį J.Valatkai, kuris dar sykį galėtų argumentuoti savo siūlymą. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad vis dėlto dabar nereikėtų balsuoti dėl šio mano siūlymo. Aš sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės argumentais. Taip, iš tikrųjų, mums reikės apsispręsti šiuo klausimu, kai mes svarstysime Akcinių bendrovių įstatymą. Tai yra argumentai, kad yra organizacijų, kurios negalėtų būti taip reglamentuojamos, tai yra nepelno organizacijos, tai yra visuomeninės organizacijos, ir aš visiškai sutinku. Atsiimu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas prieštarautų? J.Valatka atsiima savo siūlymus. Taigi belieka mums apsispręsti dėl A.Matulo siūlymų. Ponia pranešėja, prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi A.Matulo pataisos buvo įregistruotos tik vakar, komitetas nesuspėjo peržiūrėti. Aš tada prašyčiau pono A.Matulo, kad jis sutiktų pritarti po svarstymo, o iki priėmimo mes…

PIRMININKAS. Ne, jis pritarė, kolegos, bet aš turiu Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, pagal kurią mes negalime pataisų nukelti į priėmimą. Dėl to aš esu stipriai nukentėjęs. Žiūriu į K.Kryževičių.

G.IMBRASIENĖ. Kadangi mes dėl kai kurių pataisų sutarėm, o dėl kai kurių ne, mums tiesiog trūksta laiko. Tos pataisos įregistruotos tik vakar vakare.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto nustatyta tvarka užregistruotos A.Matulo pataisos – prieš 24 val. Visiškai pagal Statutą pateiktos. Kolegos, jeigu sutariame bendrai, kad jos turėtų būti svarstomos per priėmimą, jokių problemų, bet aš dar sykį kartoju: nenoriu gauti dar vieno papeikimo. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Civilinis kodeksas yra tikrai rimtas įstatymas, aš manau, kad sutinku su gerbiamosios pirmininkės siūlymu dėl kai kurių mano siūlymų. Ji mane baigia įtikinti. Dėl kai kurių kitų siūlymų aš ją baigiu įtikinti. Aš prašyčiau pritarti po svarstymo be mano pataisų, o iki priėmimo…

PIRMININKAS. Jau pritarėm. Po svarstymo jau pritarta bendruoju sutarimu.

G.IMBRASIENĖ. Taip, aš iš tikrųjų nenoriu… Aš turiu atsakymus į tas pastabas, pasiūlymus, tačiau nenoriu būti tokia kategoriška ir noriu dar kartą padiskutuoti su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime baigti svarstymą ir šių pataisų priėmimą nukelti į priėmimo procedūros laiką? Bendruoju sutarimu, kolegos, baigėme svarstymą, o iš A.Matulo pataisų, iš jo susitarimo su komiteto pirmininke galbūt gims kokių nors naujų pasiūlymų, dėl kurių apsispręsime per priėmimą. Ačiū.

Civilinio kodekso Antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2270 (svarstymas)

Kolegos, dėl įsigaliojimo, ar ne? Dėl įsigaliojimo įstatymo projekto Nr.P-2270 komiteto pirmininkė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Šį įstatymo projektą komitetas siūlo atmesti, nes, kaip žinote, Vyriausybė buvo įsteigusi darbo grupę, kuri parengė dėl viso Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos. Vyriausybėje jau pritarta ir Seimui turbūt bus pateikta kitą savaitę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, po tokios išvados reikia iš karto balsuoti. Ar kas norėtų kalbėti? Ar galime bendruoju sutarimu atmesti Civilinio kodekso Antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektą, kaip siūlo komitetas? Kolegos, bendruoju sutarimu atmetame Civilinio kodekso Antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektą Nr.P-2270.

Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2344 (svarstymas)

Gal dar kokį vieną rezervinį klausimą turėtume… Kolegos, projektas Nr.P-2344 – Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymas. Svarstymas. S.Slavickas kviečiamas į tribūną pareikšti Ekonomikos komiteto išvadą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktu Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektu siekiama pagerinti labai aktualią mokėjimų sistemą. Siūlymo esmė yra ta, kad bankams būtų suteikta atsakomybė už klientų tarpusavio santykius, t.y. nurašyti ir pervesti lėšas iš mokėtojų sąskaitos konkrečiam gavėjui. Svarstant šį klausimą komitete buvo išklausyta Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko atstovų nuomonė. Lietuvos bankų asociacijos atsiliepimai buvo neigiami. Motyvas tas, kad bankas ar kita kredito įstaiga negali būti ūkio subjektų teisėjas, arba arbitras, kai sprendžiami jų tarpusavio atsiskaitymų klausimai. Lietuvos banko nuomone, tokia įstatymo pataisa iškreiptų debeto pavedimų esmę ir bankas būtų įtrauktas į kitų asmenų tarpusavio ginčų nagrinėjimą. Atsižvelgdami į Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos nuomonę pagrindžiančius argumentus, taip pat į tai, kad piniginių prievolių vykdymą, jų vykdymo garantavimą ir atsakomybę už prievolių pažeidimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, komiteto nariai bendru sutarimu projektą atmetė. Komiteto narių atskiroji nuomonė nepareikšta. Europos Sąjungos teisė tokių klausimų nereglamentuoja. Kviečiu Seimo narius pritarti komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu?

Registruojamės! Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendruoju sutarimu (10 Seimo narių dalyvavo posėdyje) priėmė nutarimą atmesti P.Gražulio siūlomą Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą, bet autorius siūlo balsuoti dėl pritarimo Ekonomikos komiteto išvadai. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Prašom registruotis. Tam, kad patvirtintume komiteto išvadą, reikia 36 teigiamų balsų. Aš prašyčiau dėmesio, kolegos. Ne, negalima. Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendruoju sutarimu siūlo atmesti Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Kas paremtų Ekonomikos komiteto išvadą? Jeigu atsiras 36 Seimo narių balsai, bendroji Ekonomikos komiteto nuomonė bus paremta.

37 – už, prieš – 2, susilaikė 7. Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas.

P.Gražulis – repliką po balsavimo.

P.GRAŽULIS. Man tenka tik apgailestauti, kad nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei Ekonomikos komitetas neįsigilino į teikiamą įstatymo pataisą. Kad bankas teikia tokias išvadas, man yra visiškai suprantama. Bankas nenori rūpintis, kad jam būtų primesta tam tikra prievolė, jog tarpusavio atsiskaitymai būtų tvarkingai vykdomi. Jo rūpestis visiškai suprantamas. Bet kad Seimo nariai visiškai nekreipia dėmesio į tai, jog šiandien didėja įsiskolinimai… Aš noriu pateikti tik vieną pavyzdį. Šiuo metu turiu rankose bylą, kad prekybos tinklas “Hekas”, turėdamas daugiau nei 500 tiekėjų, įsiskolino daugiau kaip 11 mln. Lt. Nė vienas tiekėjas jau neatgaus nė vieno lito. Anksčiau, kai galiojo senasis įstatymas, tokių įsiskolinimų negalėjo būti, nes turėjo teisę už žemės ūkio produktus (…) mokestinį reikalavimą ir bankas tai nurašydavo. Aš apgailestauju, kad vis dėlto yra toks sprendimas, tačiau noriu atkreipti dėmesį, jog Teisės departamentas pritarė mano įstatymo pataisoms ir siūlė koreguoti tik vieną sakinį. Be abejonės, Seimas turi prisiimti atsakomybę už toliau blogėjančius tarpusavio atsiskaitymus ir už tai, kad visiškai į tai nekreipia dėmesio. Ypač tai apsunkina kaimo gyventojų, žemdirbių padėtį.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tik norėjau atkreipti Tėvynės sąjungos frakcijos narių dėmesį, kad ne visada reikia balsuoti prieš Biudžeto ir finansų komiteto pasakytą nuomonę, nes dažniausiai ji būna teisinga. Šiandien Ekonomikos komitetas tai patvirtino. Praėjusį kartą Biudžeto ir finansų komiteto išvada buvo absoliučiai tokia pati – atmesti pono P.Gražulio pateiktą projektą, tačiau Tėvynės sąjungos frakcijos nariai balsavo prieš, nes tai buvo Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Šiandien ta nuomonė jau pasikeitė. Tenka apgailestauti dėl tokių politinių nuostatų.

PIRMININKAS. Bet reikia džiaugtis dėl to, kad vis dėlto suartėjimo daugėja.

Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, Poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikia E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komiteto išvada iš esmės buvo vieninga – įstatymo projektą reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Jeigu galėčiau pasakyti savo asmeninę nuomonę, manyčiau, kad jo apskritai nereikia. Dabar argumentacijos nedėstysiu, nes ne vieną kartą sakiau salėje ir komitete. Pas mus poligrafas naudojamas nuo 1991 metų ir gana sėkmingai naudojamas žvalgybos ir kontržvalgybos tikslais. O taip, kaip suformuluota įstatyme, kad vos ne kiekvienas valstybės pareigūnas turėtų pereiti šį patikrinimą, ir neaišku, kas darys tą patikrinimą… Žodžiu, galėčiau pasakyti daug argumentų. Komiteto nuomonė – grąžinti iniciatoriams pataisyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Dėl tokio siūlymo iš karto turime apsispręsti. Dėl to siūlau ieškoti susitarimo kelių. Jeigu pritariame pasiūlymui, tada kartosime šio įstatymo visas procedūras nuo pateikimo, t.y. ilgos procedūros. Siūlau mėginti tartis negrąžinti iniciatoriams tobulinti, o paskirti kitą pagrindinį komitetą.

Dabar, kolegos, dėl išvados – vienas už, vienas prieš: ar grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar kitaip. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Sofija Daubaraite, labai prašyčiau tylos. Kalba A.Katkus.

J.A.KATKUS. … Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo projektas Nr.P-2251 yra kaip sudėtinė dalis kovojant su neigiamais reiškiniais, korupcija ir kitais dalykais, taip pat parenkant žmones į tam tikras atsakingas pareigas ir darbui su paslaptimi. Jis neturi teisinio ir juridinio pagrindo, bet yra kaip pagalbinė priemonė ir savarankiška, ir geranoriškai sutikus, galima jį naudoti. Prieš kiek laiko, kai buvo naudojami antrajame departamente ar kitose įstaigose, buvo labai daug nuomonių, kad tai yra neįstatymiškai, reikia parengti įstatymą. Šis įstatymas buvo parengtas, bet komitetas svarstė ir atmetė, tai yra jų valia…

PIRMININKAS. Neatmetė.

J.A.KATKUS. Na, neatmetė, bet nutarė pateikti vėl tobulinti. Iš esmės šis naujas projektas yra parengtas, atsižvelgta į visas pastabas, tarp jų ir Prezidentūros atstovų, ir paties komiteto. Siūlyčiau netrukus vėl pateikti ir svarstyti naują variantą, kuriame bus atsižvelgta į visas pastabas.

PIRMININKAS. Kolega, jūs pritariate pagrindinio komiteto išvadai, kad gražintume tobulinti šį projektą iniciatoriams?

J.A.KATKUS. Kaip galiu pritarti? Aš negaliu pritarti dėl to, kad…

PIRMININKAS. Bet tik pritarėte…

J.A.KATKUS. Bet sprendimas yra, turiu paklusti. Taip yra ir daugumos mūsų komiteto narių...

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad jeigu reikia tokio įstatymo, dėl ko aš labai abejoju, nes dar kartą kartoju, kad visame pasaulyje poligrafas naudojamas tiktai žvalgybos ir kontržvalgybos tikslais, ir ne daugiau… Jeigu kas nors iš kolegų Seimo narių įsiskaitė į šį įstatymą, galės matyti, kas ten yra parašyta. Jeigu norite daugiau argumentacijos, tai galiu pasakyti, kad net Jungtinėse Amerikos Valstijose, aš jau turbūt kartojuosi, teismai nepripažįsta poligrafo kaip įrodymų šaltinio. Nėra tokio. Aš galėčiau pasakyti ir pavyzdžius agentūros, kuri apgavo poligrafą. Labai elementariai apgavo naudodamiesi sovietiniais metodais. Dabar, man atrodo, galbūt kas nors turi… Bet aš čia spėlioju, atleiskite, galbūt yra finansinių tikslų įsigyti daugiau poligrafų, nes labai brangiai kainuoja. Galbūt, bet aš čia spėlioju. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikėtų balsuoti, ar pritarti komiteto išvadai – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, iš pokalbių su teisininkais ir matydamas jūsų nusiteikimą siūlau geranoriškai bendru sutarimu nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir paskirti kitą pagrindinį komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą… (Balsas salėje) Taip. Tada pateikimas… Reikėtų vėl iš naujo pateikti. (Balsai salėje) Tyliu. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Poligrafo naudojimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jeigu mes pritarsime šiam siūlymui, reikės kartoti visas procedūras nuo pateikimo. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Ar bus dauguma pritariančių pagrindinio komiteto siūlymui – grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už – 19, prieš – 23, susilaikė 6, taigi, kolegos, nėra pritarta pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Taigi tuo atveju mes galime paskirti kitą pagrindinį komitetą, kuris toliau nagrinės šį projektą. Siūlau paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kuris svarstytų ir pateiktų naują variantą, bet jau ne po pateikimo, o į svarstymo procedūrą, taip sutaupytume laiko. Ar galėtume susitarti? Susitariam, ar ne? Kolegos, mano, kaip pirmininko, siūlymas yra paskirti pagrindinį komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kokia jūsų nuomonė dėl to? Ar kalbėtų kas nors dėl motyvų? E.Bičkauskas prieštarautų tokiam siūlymui.

E.BIČKAUSKAS. Aš prieštarausiu ne dėl to, kad aš prieš komitetą ir jo sudėtį, bet elementariai tai yra komiteto iniciatyva, komiteto pirmininko iniciatyva. Todėl paskyrimas būtent šio komiteto yra, mano požiūriu, nelogiškas. Jeigu jau nesutinkama su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, galbūt Žmogaus ir piliečio teisių komitetui, aš nežinau, bet tik ne tam pačiam komitetui, kurio pirmininkas yra iniciatyvos autorius. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Mano supratimu, jokia Seimo statuto taisyklė nereglamentuoja, kad komiteto narys negali savo pateiktą projektą svarstyti tame pačiame komitete. Todėl šis pagrindimas, ta argumentacija nėra pagrįsta. J.Katkus, kaip ir kiekvienas Seimo narys, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir jo pasiūlymus gali svarstyti bet kuris komitetas, taip pat ir jo komitetas, kuriame jis dirba. Tai viena.

Antra. Mūsų komitetas šiuo dalyku domisi ir jis diskutuoja, ir nagrinėja jau kelerius metus. Jeigu neklystu, jis buvo iškilęs praeitoje kadencijoje. Manau, kad mūsų komiteto nariai yra įvairių frakcijų, turi labai didelį bagažą informacijos ir pakankamą kompetenciją, kad galėtų priimti teisingus sprendimus. Aš pritariu ir siūlau paskirti mūsų komitetą, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, pagrindiniu komitetu.

PIRMININKAS. Ar galėtume susitarti, kolegos? Registruojamės. Balsuosime, ar paskiriame kitą pagrindinį komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Papildomą galima paskirti, jokių problemų. Tegul Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas nagrinėja. Jokių problemų. Kolegos, girdėti visai neblogų siūlymų, kuriais reikės pasinaudoti. O kol kas užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Kolegos, galime tartis alternatyviai balsuoti, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ar Žmogaus teisių komitetas pagrindinis, kuris pagrindinis – pagrindinis, kuris papildomas – papildomas, kolegos. Ar galime taip susitarti? Balsuojantys už, kolegos, manys, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis komitetas. Balsuojantys prieš manys, jog pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos. “Už” – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. “Prieš” – Žmogaus teisių komitetas.

Už – 35, prieš – 18. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar Žmogaus teisių komitetas taip pat nori svarstyti? Norėtų kaip papildomasis komitetas. Žmogaus teisių komitetas – papildomasis komitetas. F.Palubinskas – repliką.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, retkarčiais Seime vis iškeliama mintis, kad visa Europa ar visas pasaulis panašiai. Ir šiandien buvo paminėta dėl poligrafo. Pono E.Bičkausko pastabos dėl tam tikrų trūkumų poligrafų sistemoje yra teisingos, į jas atkreipiamas dėmesys ir kitur. Tačiau šis instrumentas yra naudojamas, pavyzdžiui, kai yra priimami žmonės į darbą. Todėl nėra reikalo mėtytis tokiomis mintimis, kad niekur kitur pasaulyje ši sistema nėra naudojama. Tik ją priimdami darykim tai gerai informuoti ir atviromis akimis.

PIRMININKAS. A.Katkus. Replika.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau atsiliepti į tą spėliojimą, kad galbūt iniciatoriai, kurie teikia šį projektą, turi kažkokių finansinių sumetimų. Aš noriu pasakyti, kad galbūt tie, kurie yra prieš, turi finansinių sumetimų ir nenori kovoti su korupcija bei visais kitais dalykais. Įdomus dalykas buvo svarstant. Pavyzdžiui, Prokuratūra sako: jeigu mus išbraukiate, mes – už. Kiti sluoksniai taip pat. Jeigu išbraukiate – už. Galima būtų įtraukti, aš juokais sakau, atskirus asmenis pavardėmis, kad tie, kurie prieš, gali būti įtraukti ir tada balsuos už. Tačiau tokios spėlionės yra gryna nesąmonė ir apie jas nereikia galvoti. Todėl aš nemanau, kad tie, kurie prieš, galbūt kitokius įsitikinimus turi, o ne finansinius…

PIRMININKAS. Ar tęsiame nesąmones? Kalba E.Bičkauskas. Replika.

E.BIČKAUSKAS. Tai iš tikrųjų, kaip buvo ir 1993 m., kai buvo siūloma įtraukti ir vadinamąjį “teisybės eliksyrą”, kai buvo siūloma įtraukti hipnozę į Baudžiamąjį kodeksą. Dabar aš išgirdau dar astrologines prognozes, galbūt irgi. Tiek to, ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, nepaskyrėme svarstymo datos. Iki kada pagrindinis komitetas apsvarstytų, pone Katkau. Ar apsvarstytų iki birželio 20–22 d., kada Seime galėtume rengti svarstymą? Pone Katkau? Kada paskirsime svarstymą, iki tol papildomasis komitetas Statuto nustatyta tvarka turės pateikti jums išvadas. Iki jūsų svarstymo jeigu nepateiks… Tegu pateikia. Taigi 20 dieną, kolegos, šis projektas bus svarstomas plenariniame posėdyje. Iki to laiko papildomasis komitetas ir pagrindinis komitetas turi atlikti Statuto numatytas procedūras nevėluodami. Dėkoju.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403 (svarstymas)

1-6 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403. Pagrindinio komiteto išvada. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403 parengtas siekiant ne pagal galimybes toliau tobulinti mokesčių teisinę bazę, o sudaryti atskiriems ūkio subjektams palankesnes ekonomines sąlygas mokesčių aspektu. Orientacija į tai, kad anksčiau buvo padarytos išimtys atskiram ūkio subjektui, nėra pretekstas toliau plėsti išskirtinių sąlygų ir išimčių apimtis.

Šiandien kaip tik teikiamas įstatymo projektas Nr.P-2561 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio 5 straipsnio 1 dalies 14 punkte narių stojamųjų įnašų ir narių mokesčių klausimas sprendžiamas kompleksiškai. Jeigu paminėti įnašai ir mokesčiai sumokami juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, paminėti narių įnašai ir mokesčiai įskaitomi į įmonės sąnaudas, kurios atimamos nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną. To buvo siekiama ir minėtame įstatymo projekte – tik išimties tvarka.

Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.P-2403. Atsižvelgė į anksčiau pateiktus argumentus ir įstatymo projektui nepritarė. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Finansų ministerija siūlo įstatymo projekto nesvarstyti. Kviečiu Seimą pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Bendrojo sutarimo nėra, kolegos, ar ne? Biudžeto ir finansų komitetas bendruoju sutarimu pasiūlė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą atmesti, Vyriausybė pasiūlė atmesti ir svarstyti kartu su šiandien teikiamu projektu Nr.P-2561. Kolegos, ar pritarsime Biudžeto ir finansų komiteto išvadai? Dėmesio, gerbiamieji kolegos, atmetimui reikia 36 Seimo narių balsų. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai?

Už – 29, prieš – 9, susilaikė 3. Projektas nėra atmetamas, kolegos. Koks kitas pagrindinis komitetas toliau nagrinėtų šį projektą? Ekonomikos komitetas, ar ne? Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis toliau šį projektą nagrinėja. Kada svarstome Seime? Matyt, svarstysime kartu su… Birželio 29 d. planuojama svarstyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo projektą, kurį šiandien pateiks ministras V.Dudėnas. Taigi birželio 29 d. Replika. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal aš nelietuviškai pasakiau? Pažiūrėkite į dabartinę situaciją. Mes šiandien pritarsim įstatymo projektui Nr.P-2561, kuris sprendžia tą klausimą kompleksiškai. Dabar Ekonomikos komitetas svarstys savo įstatymo projektą, kur išimties tvarka suteikiama ta išimtis vienai institucijai. Ar pavasaris, ar vasara, kas čia veikia? Ar iš viso Seimas galvoja, ką dirba ir kuo turi užsiimti, jeigu užsiima tokiais dalykais? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Iš tikrųjų kolegos J.Listavičiaus argumentai yra svarūs ir aš frakcijos vardu siūlau pakartotinai balsuoti.

PIRMININKAS. Tokia galimybė, kolegos, yra, kaip jūs žinote. Tokia galimybė yra. Dar suteikiu žodį J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad mūsų posėdžio pirmininkas rado tą variantą, tą išeitį. A.Šimėno iškelta problema yra visiems suprantama, jos nereikia nė garsinti. Visi suprantame, koks yra neužimtumo lygis ir kokias problemas tai sukelia. Šia pataisa gali įsikomponuoti (galbūt nevisiškai tokiu pavidalu), bet, deja, įsikomponuoti į naują Vyriausybės teikiamą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo projektą, todėl aš manyčiau, kad geriausias variantas atidėti ir svarstyti kartu su kitais teikiamais dokumentais.

PIRMININKAS. Kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu dėl tų argumentų, kurie buvo dabar išdėstyti, skelbti perbalsavimo. Mes dažnai Seime priimam nelogiškus sprendimus, turiu pasakyti atvirai. Aš galėčiau remtis tik dėl balsavimo, jeigu nebuvo balsavimo tikslumo, o ne dėl to, kad Seimo nariai ne visai atidūs, turėčiau skelbti kitą balsavimą. Kolegos, Ekonomikos komitetas toliau nagrinėja šį projektą. Prašom atleisti. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija prasideda. Kolegos, informuoju jus, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.” Tuo mano misija šiuokart baigta. Kitos dienos posėdyje pradėsime svarstyti iš naujo šį įstatymą.

Seimo rezoliucijos dėl okupacinės valdžios nusavintų gyventojų lėšų grąžinimo projektas Nr.P-528(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Klausimas 1-7 – Seimo rezoliucijos dėl okupacinės valdžios nusavintų gyventojų lėšų grąžinimo projektas Nr.P-528(2). Šiandien svarstymas, kolegos, ir turėtume apsispręsti dėl šios rezoliucijos. Kas kalbėtų Užsienio reikalų komiteto vardu? Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai. Įgyvendinat Lietuvos piliečių valią, išreikštą 1990 m. birželio 14 d. referendumu, 1997 m. buvo priimtas įstatymas “Dėl gyventojų santaupų atkūrimo”. Pagal tą įstatymą buvo pasakyta: kadangi Rusija perėmė Tarybų Sąjungos palikimą, tai atkūrimas turi ir vykti tos valstybės sąskaita, nes nukentėjo Lietuvos piliečiai. Siūloma jums rezoliucija paragintų Vyriausybę arba primintų dar kartą Vyriausybei tą, ką pareiškė Lietuvos piliečiai ir kas yra parašyta minėtame įstatyme. Siūlome pridėti papildomus žodžius, kuriuos jūs turite ir kurie visiškai nekeičia esmės, tik pagreitina patį procesą. Užsienio reikalų komitetas nuodugniai apsvarstė šią rezoliuciją. Buvo padaryta netgi svarstymo pertrauka, balsuojant du kartus dėl pertraukos ir dėl pritarimo rezoliucijai.

Aš turiu pasakyti, kad Užsienio reikalų komitete yra ne tik žmonės, kurie išmano užsienio politiką, bet taip pat yra ir labai labai kvalifikuotų ekonomistų, kurie gali išnagrinėti, ar realu, kad šiandien kaltoji pusė greičiau įsipareigotų grąžinti tą, ko neteko mūsų piliečiai. Referendumo 1 dalis – kariuomenės išvedimas – buvo įvykdyta, 2 dalis iki šiol vykdoma tik mūsų lėšomis, mūsų valstybės pastangomis.

Turiu pasakyti, kad balsuojant Užsienio reikalų komitete dėl jums pasiūlytos rezoliucijos 6 buvo už, 1 žmogus nebalsavo, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė. Taigi balsų dauguma komitetas pritarė rezoliucijai ir pataria jau dabar visam Seimui pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Biudžeto ir finansų komitetas, kuris taip pat svarstė?.. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gyventojų santaupų atkūrimas iš Rusijos, kaip SSRS teisių ir pareigų perėmimas okupacijos žalai kompensuoti skirtų lėšų, būtų svarbus žingsnis atkuriant teisingumą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gyventojų santaupos buvo pervestos į specialų fondą 1940 metais ir nusavintus okupacinės valdžios po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs gyventojų santaupų atkūrimo rezoliucijos projektą jam pritarė, tačiau šiuo metu, kai jau yra pateiktas Seime įstatymo projektas dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo, kuriame sprendžiamas okupacijos žalos kompensavimas kompleksiškai, manau, kad rezoliucijos projektą būtų netikslinga toliau svarstyti ir priimti, tačiau čia jau Seimas turėtų spręsti. Anksčiau, kai nebuvo tokio įstatymo projekto, be abejo, buvo prasmė raginti Vyriausybę. Dabar įstatymo projekte tai yra pateikta, kaip minėjau, kompleksiškai ir daug plačiau, todėl rezoliucija savo vaidmens lyg ir netektų. Bet čia turėtų spręsti Seimas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet Biudžeto ir finansų komitetas, kuris nagrinėjo, padarė teigiamą išvadą, kad ji reikalinga buvo tuo metu, kai komitetas ją svarstė gegužės pradžioje. P.Gylys norėtų kalbėti bendroje diskusijoje. Prašome, kolega.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Paraleliai pasirodė du dokumentai dėl žalos atlyginimo, todėl pirmiausia ir svarstykime, ar iš tikrųjų svarstytini du dokumentai. Aš pradedu nuo techninių dalykų. Matyt, niekas neginčija referendumo teisėtumo, turiu omenyje 1992 m. birželio 14 d. referendumo rezultatus, taip pat ir paties fakto, kad žala buvo. Tačiau, kita vertus… (Jeigu bus mažiau triukšmo, bus geriau girdėti.) …iš tikrųjų atrodo, kad techniškai dokumentai vienas kitą dubliuoja.

Kita turinio dalis. Aš noriu užduoti klausimą: kiek dar buvusių tarybinių respublikų arba Vidurio Europos respublikų turi panašius sprendimus ir kaip jos elgiasi? Kiek žinau, Lietuva yra unikali šiuo požiūriu. Toliau klausimas: kodėl šie dokumentai pasirodo dabar? kodėl jie nepasirodė 1997 m. pradžioje, kai buvo suformuota dešiniųjų ir centristų Vyriausybė? kodėl tada nebuvo keliamas šis klausimas, nes referendumo klausimas išliko galioti? Kodėl? Baigiasi politinis ciklas, artėja rinkimai, aišku, kad bus nauja valdžia. Dažnai kyla abejonė, ar nededame mes įvairių minų ateinančioms valdžioms. Sakysime, šalia indėlių kompensavimo, ko nesugebėjo padaryti ši valdžia, šalia to, kad neatsiėmė ambasadų, nors buvo labai daug kritikos mūsų Vyriausybei, turiu omenyje ambasadas Romoje ir Paryžiuje, ir daugybės kitų žemės ūkio, socialinių problemų dar atsiranda šie dokumentai. Aš užduodu klausimus, kiekvienas turi teisę atsakyti savarankiškai į šiuos klausimus.

O dabar dėl indėlių konkrečiai. Kai buvo atkuriama mūsų valstybė, mūsų ekonominėje erdvėje buvo dvi pinigų rūšys. Aš bandžiau kolegai A.Švitrai ir dešiniesiems kolegoms patarti, kad jie pasikonsultuotų su bankininkais. Buvo dvi pinigų rūšys: sąskaitiniai pinigai, depozitiniai pinigai ir fiziniai pinigai – banknotai. Mažų mažiausiai dvi.

Kas atsitiko? Rubliai ir pinigai kurį laiką cirkuliavo. Jie paskui buvo paversti lietuviškais pinigais per du etapus, vadinamieji žvėreliai, dar kitaip nevadinsiu, ir sąskaitiniai pinigai, tarp jų depozitai. Kokių pinigų prašė premjeras G.Vagnorius neatsiimti? Indėlių. Tų, kurie buvo Lietuvos bankuose ir visų pirma Taupomajame banke. Vadinasi, jie buvo. Mes pripažinome tai savo piniginės sistemos dalimi. Aišku, buvo galimybė ir ji buvo nagrinėjama (aš tai žinau) paversti sąskaitinius rublius fiziniais rubliais, bet tai nebuvo padaryta, vadinasi, išliko… Dabar kokius indėlius mes kompensuojame nuo tų laikų? Sąskaitinius indėlius, depozitinius rublius. Priminsiu, kad tas kvietimas neatsiimti indėlių buvo 1991 m. vasario pabaigoje. Ar mes nepastatome Seimo į nepatogią padėtį keldami šį klausimą?

Visai kas kita yra valiutiniai indėliai, kurie iš tikrųjų buvo nusavinti ir kuriuos Rusijos valdžia, tarp jų ir buvęs premjeras V.Černomyrdinas, prižadėjo atiduoti. Turimi galvoje valiutiniai indėliai, kuriuos turėjo mūsų žmonės, dirbę užsienyje, gavę palikimus ir t.t. Dėl šito abejonių nėra ir čia yra vienas iš lengviau sprendžiamų klausimų, tuo labiau kad, dar kartą primenu, Rusija dėl to iki šiol nesiginčijo. Taigi darykime išvadas. Pirma, ar mes nedubliuojame klausimo (mes dar grįšim prie kompensacijų klausimo plačiau), kodėl mes tai darome dabar, o nedarėm trejus metus? Ar specialistai iš mūsų nepasijuoks, kokių pinigų mes norime? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, tai bendroji diskusija. Po redagavimo mums dabar reikia balsuoti, ar šią rezoliuciją priimame, kolegos, iš karto. Prieš jūsų akis pagrindinio komiteto, faktiškai darbo grupės suredaguotas dokumentas. Daugiau pasiūlymų, kuriuos redakcinė komisija, tai yra komitetas, atmetė nebuvo. Taigi balsuosime dėl rezoliucijos teksto. Kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Seimo narys A.Švitra. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tuos klausimus, kuriuos profesorius P.Gylys čia iškėlė, palikime Vyriausybei, o rezoliucija papildo, manau, kitą projektą ir nemanau, kad jie tarpusavyje vienas kitam prieštarautų. Užsienio reikalų komitetas patobulino rezoliuciją, padarė konkretesnę su nuoroda į Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą. Aš kviesčiau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Aš kol kas negirdėjau atsakymo į mano klausimus ir visų pirma į tą klausimą, kurį aš keliu pirmą, ar buvo rubliniai indėliai mūsų piniginės sistemos dalis valstybės atkūrimo metu ir ką mes raginome neatsiimti vienu metu (turiu galvoje premjero G.Vagnoriaus raginimus) ir ką mes dabar kompensuojame? Ką mes praradome? Mano manymu, praradome per infliaciją. Taigi iš tikrųjų į šiuos klausimus turėtų atsakyti bankininkystės specialistai. Kol kas šių atsakymų nėra ir mes tokio diletantiško lygio šio dokumento negalime toliau svarstyti. Grąžinkime specialistams, kad neapsijuoktume. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šią rezoliuciją aš vertinu kaip žmogiškumo aktą, todėl kviečiu balsuoti už, o pono P.Gylio kai kurios pasakytos mintys yra nesuprantamos. Kiek man teko girdėti, kadenciją baigęs Prezidentas A.Brazauskas, deja, laikosi kitokios pozicijos. Jeigu jau gerbiamasis A.Brazauskas yra jūsų, vadinamosios koalicijos, ideologinis vadovas, tai man nesuprantami šie jūsų pareiškimai. Kolegas dar kartą kviečiu balsuoti už, nes šią rezoliuciją vertinu kaip žmogiškumo aktą, o manau, kad už žmogiškumo aktą visados reikia balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, nustokime bijoti ir būti per daug nuolankūs. Nebijokime pareikalauti tai, kas priklauso mūsų žmonėms. Aš siūlau balsuoti už šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Seimo narys G.Šileikis. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau atsakyti ponui P.Gyliui, kad jis nepainiotų tos labai netolimos praeities su savo nuostatomis. Pirmiausia tai, kad indėliai, kurie buvo gyventojų sąskaitose valstybiniuose bankuose, ir Taupomajame, ir kituose, apie 7 mlrd. rublių, jie buvo kaip tik sąskaitose, o gyventojai turėjo taupomąsias knygutes, kuriose buvo užrašyta, kad jie padengti Tarybų Sąjungos turtu. Piniginių ženklų nebuvo. Tamsta pamiršote, kad dar poniai K.Prunskienei ir ponui A.Brazauskui vadovaujant Vyriausybei tie klausimai jau buvo sprendžiami ir buvo apribojimas leisti paimti tiktai iki 500 rublių. Kodėl? Todėl, kad nebuvo piniginių ženklų ir negalėjo išmokėti santaupų. Liko tiktai įsiskolinimai gyventojams. Kada valstybė ėmė atsikurti, nebuvo galima visko nurašyti gyventojų sąskaiton, o reikėjo apsaugoti gyventojų indėlius, nes tai yra valstybės atkūrimo momentas, kuris ir įgalina suteikti valstybei tokį pastovumo požymį, kad valstybės finansai yra saugūs ir santaupos laukiamos, kad bus atsiskaitoma arba kad tie rubliai bus grąžinami. Dabar, kai jūs kalbate, kad buvo galima tuos rublius atsiimti ir ženklais, gaila, kad jūs tada nebuvote turbūt nei Aukščiausiojoje Taryboje, nei Vyriausybėje ir nežinote, kad kai Maskva leido rublius spausdinti spausdinimo mašinėle, jie reikalavo iš mūsų, kad mes tą ženklą gautume 1:1 neatsižvelgdami į jokias infliacijas. Todėl tie žvėriukai atsirado kaip pakaitalas. Viskas buvo iš bėdos, kad kaip nors būtų apsaugoti žmonių interesais, tie indėliai. Todėl dėl indėlių atkūrimo ir buvo priimtas įsipareigojimas 1991 m. vasario 26 d. inventorizuoti tuos likučius, kad paskui būtų galima tą klausimą spręsti. Jį spręsti vis tiek reikės ir reikia.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, ačiū. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia niekas nesiginčija dėl esmės, kad indėlius reikia kaip nors pasiimti, bet gerbiamasis P.Gylys kalbėjo dėl visai kitų konkrečių dalykų. Viena iš jo esminių pastabų buvo ta, kad mes nepasirodytume diletantai šiuose reikaluose. Aš noriu priminti neseną įvykį, kuris įvyko Kuboje. Gerbiamasis F.Kastro suorganizavo teismo procesą ir tas teismas priteisė iš Jungtinių Amerikos Valstijų 180 mlrd. dolerių už Amerikos padarytą žalą Kubai. Kas iš to? Juokinga. Juokinga pasaulio mastu. Juk ir čia panašų žaidimą mes žaidžiam ir lyg priimame kokį popierėlį, kuris šiuose konkrečiuose reikaluose neturės absoliučiai jokios reikšmės, tačiau tas popierėlis turėtų būti nors nediletantiškas, nors argumentuotai su specialistais diskutuotas ir pagrįstas. Nors tiek turėtų būti, o to dabar nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. 4 kalbėjo už, 2 – prieš. Balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją dėl okupacinės valdžios nusavintų gyventojų lėšų grąžinimo.

Posėdžiauja 70 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija dėl okupacinės valdžios nusavintų gyventojų lėšų grąžinimo? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 11, rezoliucija yra priimta.

P.Gylys toliau tęsia diskusijas, kiek pinigų buvo tada. P.Gylys.

P.GYLYS. Pinigų skaičius iš tikrųjų nuolat didėjo – atsakau pirmininkui. Infliacija jau buvo prasidėjusi. Vis dėlto neatsakė nė vienas iš čia kalbėjusių, nesusimąstė ir tie, kurie spaudė “už”, kodėl to nedaro kitos kaimyninės valstybės – Estija ir Latvija. Negi jos to nesupranta ir nenori savo gyventojams padaryti geriau? Ten irgi buvo panašūs procesai – piniginės sistemos atsiskyrimas. Ar mes nedarome diletantiškos klaidos? Ką mes kompensuojame dabar ir ką suvalgė infliacija? Juk ji suvalgė tiek depozitinius, tiek ir fizinius banknotinius rublius. Ačiū.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dirbame toliau, kolegos. 1-8 – Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, šiandien svarstymas. Prisipažįstame, kad nemanydami, jog bus tiek daug pataisų, pasiūlėme tik 20 minučių visam svarstymui. Taigi aišku, kad šiandien svarstymo nebaigsime.

Kviečiu E.Kunevičienę, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją, kalbėti diskusijoje dėl šio projekto. Būtų miela šiandien baigti bendrąją diskusiją, o pataisas palikti kitam posėdžiui geriau nusiteikus. E.Kunevičienė, pagrindinio komiteto išvada.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai teisingai jūs pasakėte, kad šiandien dėl Biudžeto sandaros įstatymo gal reikėtų išklausyti tik komiteto informaciją, o svarstyme ir ponas A.Butkevičius kalbės. Siūlytume daryti pertrauką.

Dabar komiteto darbo informacija. Komitetas gavo Vyriausybės projektą ir Seimo narių įregistruotus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Vyriausybės projektas laikomas kaip pataisos jūsų komiteto?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia ne pataisos, bet pagrindinis. Komitetas svarstė ir Vyriausybės, ir pasiūlymus. Nebuvo svarstyti tik ponios M.Šerienės pasiūlymai, nes jie buvo pateikti jau komiteto posėdžiui prasidėjus, tiksliau, prieš prasidedant ir vykstant, nebuvo svarstyta darbo grupėse. Daugelis tų pasiūlymų yra tie patys, į kuriuos atsižvelgta komiteto teikiamame variante.

Komitetas beveik vienbalsiai, išskyrus ponią M.Šerienę, pritarė komiteto pateiktam variantui, kuris vadinasi variantas Nr.2. Tačiau Vyriausybė nesutinka su komiteto pateikto varianto nuostatomis, kuriomis sugriežtinama faktiškai Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė: atsakomybė santykiuose su asignavimų valdytojais ir su savivaldybėmis, o atskaitomybė per valstybės skolos reglamentavimą ir per ataskaitos pateikimą ir svarstymą, taip pat per valstybės biudžeto vykdymo kontrolę, kuri čia uždedama kaip reglamentas, kad jeigu iš eilės per tris mėnesius nefinansuojama 24% arba mažiau kaip 24% išlaidų, tai Vyriausybė turėtų kreiptis į Seimą dėl biudžeto pakeitimo.

Aš buvau pateikusi iš pradžių, kad ne išlaidų, o pajamų. Bet ponia R.Melnikienė pasiūlė, kad reikėtų susieti su išlaidomis. Tai buvo labai teisingas pasiūlymas, nes išlaidos finansuojamos ne tik pajamomis, bet Vyriausybė turi teisę piniginius srautus per metus reglamentuoti ir skolintis. Todėl labiau pagrįsta yra reglamentuoti, kad išlaidos būtų finansuojamos, kad nebūtų dirbtinai sudaromi tie kreditoriniai įsiskolinimai, paskui dažnai nekompensuojami. Komitetas pritarė tokiam variantui. Dabar komiteto siūlomame projekte įrašyta, kad jeigu nedengia 24% išlaidų.

Vyriausybė nesutinka su tais komiteto siūlymais kai kuriuose straipsniuose. Vyriausybės nesutikimai nesvarstyti komitete. Dabar reikėtų už kiekvieną jų pareikštą pastabą siūlyti Seimui balsuoti, tai ir komiteto pirmininkas, ir iždo pakomitečio pirmininkas (jis pats kalbės) mano, kad šiandien reikėtų pritarti išklausytai informacijai, o nebalsuoti po svarstymo, leisti dar komitetui grįžti, apsvarstyti ir pateikti galutinį variantą.

PIRMININKAS. Jeigu darome pertrauką, jūs galėsite tik įvertinti galutinio varianto pataisas. Ar pritariate, ar nepritariate, vis tiek dėl jų reikės balsuoti. Ir daugiau pataisų nebus galima pateikti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Kas kalbėtų toliau? Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi A.Butkevičius.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės atstovai. Tenka apgailestauti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nesvarstė šio projekto. Čia, matyt, padarytos klaidos ir Seimo valdybos, kad nepaskirtas papildomų…

PIRMININKAS. Niekas nedraudžia komitetams svarstyti.

P.PAPOVAS. Matyt, ir pats komitetas neprisiėmė šio dalyko. Vis dėlto tai ne vien valstybės Biudžetinės sandaros įstatymas, bet ir savivaldybių. Bandėme analizuoti ir nagrinėti, turime pastabų komiteto vardu. Pabandysiu kai kurias pastabas pakomentuoti.

Pirmiausia 3 straipsnis -“Nacionalinis biudžetas”, 3 dalis, kurioje rašoma, kad surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomos per nacionalinį biudžetą ir kitus fondus. Privatizavimo fondas man įdomiai atrodo, iš kokių čia mokesčių ar privalomų įmokų jis surenkamas. Čia, matyt, iš kitų šaltinių. Kažkodėl šalia neliko Kelių fondo, kuris yra surenkamas iš mokesčių. Manyčiau, čia yra pataisos, ir turėtų būti papildoma, juo labiau kad Kelių fondas seniai yra naudojamas, perskirstoma per šį fondą surenkant mokesčius. Mes matome akivaizdžią tendenciją į gerąją pusę, kai keliai yra normaliai tvarkomi mūsų šalyje, nors problemų ir darbų ateityje yra labai daug.

Mes nelabai norėtume sutikti, kad įvairias metodikas, įvairias pajamų ir išlaidų kvalifikacijas Finansų ministerija nustatinėtų savivaldybių atžvilgiu. Savivaldybės vykdo tik Vyriausybės sprendimus ir įgyvendina įstatymus, tuo tarpu kiti teisės aktai, ministerijų teisės aktai, yra rekomendacinio pobūdžio. Gali kilti tam tikrų problemų tarp savivaldybių ir Finansų ministerijos teisės aktais patvirtintų nuostatų, kurios yra įteisintos 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnyje.

Dėl 10 straipsnio – skolinimosi. Kol kas dar galioja Vietos savivaldos įstatymas, kuriame aiškiai pasakyta, kad skolinimosi reikalai, tvarka, ne vien limitai turi būti nustatyti įstatymu. Tuo tarpu 1 dalyje savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, gerai, Seimo patvirtintų, sakykim, tačiau toliau – Vyriausybės nustatyta tvarka. Skolinimasis, limitai ir tvarka pagal Vietos savivaldos įstatymą turi būti numatyti įstatyme, o ne Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl 2 dalies. Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos. Toliau – trūkumui padengti. Konkretu, viskas gerai, bet gali būti. Kaip tai suprasti? Gali būti, gali nebūti ministerijos nuožiūra? Jeigu reikia, tai ir teikiamos, jeigu mes toliau konkrečiai rašome, jog trūkumui padengti. Nepakanka šiam tikslui biudžeto apyvartinių lėšų, vadinasi, jos turi būti teikiamos, o ne gali būti subjektyvi ministerijos nuomonė vienai savivaldybei teikti, kitai neteikti. Jeigu yra trūkumas, jeigu neužtenka, tai ir teikiamos. “Gali būti”, mūsų manymu, reikia išbraukti.

3 dalis: savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams sutartyse numatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos. Lyg ir viskas gerai, tačiau jeigu spalio, lapkričio arba net gruodžio mėnesį reikia pasiskolinti, tai kaip iki metų pabaigos grąžinti? Iki tų pačių metų pabaigos grąžinti – vėlgi yra toks niuansas. Suprantama, jeigu metų pradžioje ar metų viduryje, tai iki metų pabaigos galima grąžinti, bet jeigu skolinasi pabaigoje? Vis dėlto gyvenimas savivaldybėse nesustoja tais pačiais biudžetiniais metais. Vis tiek kiti biudžetiniai metai, būna kiti asignavimai. Manau, gali būti nustatytas kažkoks konkretus terminas, nereikia apriboti biudžetinių metų pabaiga, bet, sakykim, per metus arba pusmetį. Tai būtų kur kas liberaliau ir būtų didesnės galimybės.

Toliau. 11 straipsnio 3 dalyje ir kituose straipsniuose yra konkrečiai įvardijamos savivaldybių finansų tarnybos. Šiuo metu nėra nė vienos tokios finansų tarnybos – yra finansų skyriai. Tai labai skiriasi nuo tarnybų apibrėžimo. Manyčiau, kad čia turėtų būti savivaldybių administracijos, o administracijoje yra struktūriniai padaliniai, kurie tuos dalykus gali daryti. Savivaldybių administracijos yra įvardytos Vietos savivaldos įstatyme. Jokių finansų ir kitų struktūrinių padalinių Vietos savivaldos įstatyme nėra. Tai savivaldybės prerogatyva.

Toliau yra daug tokių smulkių dalykų, sakykim, dėl savivaldybių biudžetų. Konkrečiai yra 22 straipsnio 7 punktas – pajamos, gautos Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirsčius lėšas už parduotus ar išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinius žemės sklypus. Tie dalykai turėtų būti reglamentuoti įstatymu: kokia dalis tenka valstybei, kokia dalis tenka savivaldybėms, o ne Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri gali būti kaitaliojama. Kaip savivaldybėms planuoti tas pajamas ir taip toliau?

Tose dalyse, kuriose reglamentuojamas tiek savivaldybių biudžetų, tiek valstybės biudžeto rengimas ir tvirtinimas, kalbama apie valstybines, savivaldybių programas, tačiau niekur nekalbama apie regionines programas, arba regioninius planus, tuo tarpu yra rengiamas Regioninės politikos įgyvendinimo įstatymas, kuriame kalbama apie regioninius planus, apie regionines problemas. Tačiau šiame įstatyme nėra nė vieno žodžio apie regionines programas, kurios yra svarbios ir per kurias galima gauti Europos struktūrinių fondų lėšų.

30 straipsnyje kalbama vėlgi apie asignavimų perskirstymą, kitaip sakant, viršplaninių pajamų, arba (…) asignavimų, perskirstymą ir paskirstymą. Skirstoma savivaldybės tarybos arba jos įgaliotos institucijos sprendimais. Nenustatinėkim mes taryboms, kad jos įgaliotų kažkokias institucijas skirstyti pinigines lėšas. Biudžetą tvirtina taryba, todėl visus biudžeto reikalus turi tvarkyti taryba, o ne deleguoti įgaliotoms savivaldybės institucijoms.

Laikas jau baigėsi. Yra ir kitokių, smulkesnių pastabų, tačiau laiko jau nėra. Na, vienintelė paguoda, matyt, ta, kad vis dėlto bus daroma pertrauka. Manyčiau, kad tos pastabos, kurios ir dabar išsakytos, ir turbūt komitetas dar pateiks, bus išnagrinėtos ir pateiktos pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį Alg.Butkevičių. Penkios minutės. Penkios minutės. Frakcijos vardu neprašoma kalbėti.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai norėčiau pakalbėti apie kai kurias Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo pataisas.

Kiek man žinoma, šis įstatymo projektas, arba jo pataisos, buvo rengiamas gana ilgai – beveik dvejus metus, bet šiandien turiu drąsiai pasakyti, kad iš dalies esu nusivylęs tuo įstatymo projektu. Tikėjausi, kad jis kokybės požiūriu bus geresnis. Gerumo esmė yra tai, kad vis dėlto mes neįvertinom kai kurių tarptautinių organizacijų pasiūlymų, netgi reikalavimų. Aišku, aš nenoriu būti labai kritiškas šio įstatymo projekto atžvilgiu. Šiame įstatymo projekte yra numatyta ir gana teigiamų dalykų, tačiau dėl laiko stokos apie teigiamus dalykus aš nenorėčiau per daug kalbėti, gal norėčiau aptarti kai kuriuos aspektus.

Pirmasis aspektas tas, kad specialiųjų lėšų apskaitą, valdymą bei kontrolę vykdys biudžetinės organizacijos, tiesiog iždas arba Finansų ministerija. Tai yra žingsnis į priekį, nes šiandien situacija yra tokia, kad specialiųjų lėšų panaudojimas, surinkimas ar kontrolė iš esmės nėra reglamentuojami jokiais dokumentais. Labai nustembam, kai iš specialiųjų lėšų yra mokami atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Aš norėčiau daugiau padiskutuoti apie nebiudžetinius fondus. Mano manymu, vis dėlto buvo pasirinktas nelabai geras žingsnis. Aišku, kad dėl to yra labai didelė problema. Tai rodo 1999 metų konsoliduoto centrinio šalies biudžeto apyskaita, iš kurios matome, kad nebiudžetinių fondų kartu su Socialinio draudimo fondu bendrasis deficitas užpraeitais metais sudarė beveik 2 mlrd. litų. Tai, savaime suprantama, kad tie skaičiai reikalauja, kad būtų atliekama tam tikra reforma, ypač įvertinus visus nebiudžetinius fondus. Mano siūlymas būtų toks. Kai kurių nebiudžetinių fondų reikėjo atsisakyti (tas yra ir siūloma) ir jie turėjo būti transformuojami į biudžeto programas, tačiau niekaip negaliu pritarti, kad kai kurie fondai yra transformuojami į specialias biudžeto programas. Aš manau, kad tie fondai galėjo išlikti kaip atskiri fondai, bet jie galėjo būti valdomi konsoliduotame biudžete, kas yra reikalaujama tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek kitų tarptautinių organizacijų. Aš niekaip negaliu pritarti tai minčiai, kuri yra eskaluojama tiek spaudoje, tiek televizijos laidose, kad čia buvo atsižvelgta į Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, Tai yra tikrai netiesa ir man neseniai teko kalbėti su ponu I.Rozenthaliu, kuris tikrai pergyvena dėl šių dalykų ir yra iš dalies nusivylęs, kad nebuvo atsižvelgta į jo siūlymus.

Jeigu mes būtume perėję prie konsoliduoto biudžeto valdymo sistemos, tikrai nereikėtų išskirti tiek “Sodros” biudžeto, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tiek Privatizavimo fondo, o juos visus apjungus į konsoliduotą biudžetą, būtų buvusi visiškai kita situacija valdant valstybės finansus. Nes aš suprantu taip, kad šio Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo esmė ir turėjo būti tai, kad pagerėtų valstybės pinigų valdymas bei kontrolė, bet manau, kad dar sykį turėsime galimybę apie tai padiskutuoti Biudžeto ir finansų komitete ir galbūt rasime bendrą sutarimą dėl šio įstatymo priėmimo.

Taip pat negaliu pritarti minčiai arba tiesiog reikėtų padiskutuoti apie 5 skyrių “Biudžeto vykdymo kontrolė”, ypač tą dalį, kurioje kalbama apie savivaldybių kontrolieriaus tarnybą arba jos funkcijas, kad ji kontroliuoja savivaldybių biudžetus bei kitų organizacijų, priklausančių savivaldybėms, finansus. Juk neperseniausiai yra išsiuntinėtas Tarptautinio valiutos fondo raštas tiek Vyriausybei (ponui A.Kubiliui), tiek finansų ministrui, kuriame yra labai griežtai reikalaujama, kad savivaldybių kontrolierių institucijos būtų griežtai atskirtos nuo savivaldybių tarybų ir nuo merų ir kad merai arba tarybos tiesiogiai negalėtų daryti įtakos toms tarnyboms ir nurodinėti, kaip joms atlikti patikrinimus. To rašto pabaigoje, kiek aš atsimenu, yra netgi griežtai pagrasinta, kad jeigu artimiausiu metu Vyriausybė nesiims pakeitimų šioje srityje, tai Lietuvai nebus skiriama tarptautinė finansinė pagalba daryti šią reformą. (Aš tuoj baigiu.)

Norėčiau pasakyti paskutinę mintį dėl to, ką pasakė P.Papovas, dėl trumpalaikių paskolų grąžinimų metų pabaigoje. Aš manau, kad įstatyme yra teisinga nuostata įrašyta dėl to, kad savivaldybės taryba, susirinkusi metų pabaigoje, analizuos finansinę situaciją, kodėl ji nesugeba metų pabaigoje sugrąžinti paskolos, kuri buvo paimta negautoms pajamoms padengti. Tada tikrai gali sumažėti kreditoriniai įsiskolinimai, kurie šiandien yra gana dideli ir kiekvienais metais jie nuolat didėja. Ačiū už dėmesį. Aš siūlau, kad būtų daroma Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo svarstymo pertrauka.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. 5 minutės, kolega. 7 minutės.

K.ŠAVINIS. Norėčiau pasakyti keletą pastabų Centro frakcijos vardu. Nekartosiu tų minčių, kurias pasakė prieš mane kalbėję ponas Alg.Butkevičius ir P.Papovas, jų kritinėms pastaboms iš esmės pritarčiau. Kalbėsiu dėl dviejų dalykų.

Pirmiausia dėl 3 straipsnio 3 dalies – apie fondus. Čia aš norėčiau atkreipti jūsų visų, kolegos, dėmesį į tai, kad jeigu jau kartą nusprendėme kalbėti apie konsoliduotą biudžetą, tai vis dėlto į fondus mūsų požiūris yra labai originalus. (Šurmulys salėje) Vis dėlto bendros koncepcijos – fondų neišskirti, kad jie turėtų būti bendrajame biudžete, čia nesilaikoma, todėl nesuprantama, kur tie kriterijai, kuriais remiantis Kelių fondas yra nejungiamas prie tų bendrųjų fondų. Aš manyčiau, kad čia paliekami tie fondai, kurie turi reikšmę kiekvienam mūsų Lietuvos piliečiui. Be jų nė vienas Lietuvos pilietis negali išsiversti. Netgi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas, nors tai yra tarsi regioninis dalykas, tačiau pripažįstamas kaip turintis įtaką visai Lietuvos visuomenei, visiems jos gyventojams. Manyčiau, kad Kelių fondas, remiantis tokiais kriterijais, irgi galėtų būti pripažintas panašiai ir galėtų būti įtrauktas į 3 straipsnio 3 dalį.

PIRMININKAS. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos! Ir prašyčiau oficialiai sėdėti arba stovėti plenarinių posėdžių salėje.

K.ŠAVINIS. Aš atkreipčiau dėmesį dar į tai, kad nepaisant pastabų Ekonomikos komiteto, kuriame tokio fondo jungimui buvo pritarta, Finansų ministerija (tai turbūt, reikia manyti, Vyriausybė) kategoriškai atmeta tokį siūlymą, o motyvacija daugiau nei demagogiška – kadangi Kelių fondo nejungimas prieštarauja Vyriausybės patvirtintai fondų jungimo koncepcijai. Klausimas – kodėl vienų fondų nejungimas prieštarauja, kitų neprieštarauja? Čia, sakyčiau, nenorima atsižvelgti į tai ir remiamasi autoritarine nuomone.

Dabar dėl savivaldybių biudžetų išskirčiau tiktai keletą momentų, nenorėčiau kartoti tų, apie kuriuos kalbėjo kolega P.Papovas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kažkodėl to įstatymo nenagrinėjo, dabar turėsime galimybę tai pažiūrėti kad ir vėluodami, tačiau kelia nerimą tokios nuostatos: savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito. Galima sakyti, lyg ir teoriškai suprantama, tačiau realiai gyvenime, jeigu nacionalinis biudžetas tokios nuostatos negali išlaikyti, tai nesuprantama, kaip savivaldybės gali tokius biudžetus be deficito tvirtinti.

Įdomus leidimas, kad savivaldybės gali sudaryti rezervą. Rezervo dydis yra nedidelis, tačiau tais atvejais, kai mes matome pagal savivaldybių savarankiškąsias priskirtąsias, deleguotąsias funkcijas, kad neturi, nesuformuoja biudžeto įplaukų, negali sulaukti tokių, kurios užtikrintų šių funkcijų vykdymą, tai sunku suprasti, kaip galima planuoti biudžetą be deficito. Iš tikrųjų čia, šiame įstatyme, nerandu nė vienos nuostatos, pagal kurią nacionalinis biudžetas turėtų kokių nors įsipareigojimų savivaldybių biudžetų atžvilgiu. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš labai atsiprašau. Pone Artūrai Plokšto ir visi turistai, aš prašyčiau tylos! Pone Juliau Beinortai ir visi socialinių reikalų specialistai, prašyčiau tylos! Pone Vaclovai Lape, žemės reikalų dabar nesvarstome! Pone Alfredai Stasiulevičiau, aš labai atsiprašau, kalba ponas K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jau visą dešimtmetį vyksta nenutrūkstantis ginčas tarp tų savivaldybėms priskirtųjų, deleguotų valstybės funkcijų, kurios neparemtos finansiškai. Šiame įstatyme mes nematome jokios nuostatos, kaip tie tarpusavio biudžetai, kokių nors bendrų nuostatų, kokie vienas su kitu sąlyčio taškai turėtų būti. Todėl šiandien mes realiai matome streikus Telšiuose, Rokiškyje, kai mokytojai streikuoja negaudami atlyginimų, ir matome, kad Vyriausybės atstovai nuvažiavę nieko kito nesugeba pasakyti, kad savivaldybė pati kalta, nors jie atrėžia savivaldybėms biudžeto dalį visiškai ignoruodami šias minėtas mano funkcijas.

Kiti dalykai, kurie tapo tradicija, tai savivaldybės įsiskolinimai už valstybės įmonių, tarkime, energetikos paskolas. Dabar įdomu tai, kad valstybinės įmonės, kurios teikia energetines paslaugas savivaldybėms, nesulaukia tų kompensacijų, kurios tos pačios valstybės turi būti skirtos socialiai remtiniems žmonėms arba toms priskirtoms ar deleguotoms savivaldybių funkcijoms vykdyti. Tos įmonės ir nemokūs gyventojai šiuo metu klampina savivaldybę į skolų liūną, o valstybinės energetikos įmonės teismų būdu iš jų reikalauja pinigų. Tokia situacija tikrai nenormali. Šiame įstatyme į tai turėtų būti atsižvelgta.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį (šiek tiek šalutinį, bet svarstant šį klausimą be galo svarbu) į biudžeto sudarymo metodikas, kurios, atrodo, nuolat tobulinamos, tarsi pasidžiaugiam, kad jau šiek tiek atsekėm, tačiau, kaip matom, vis dėlto vienos savivaldybės gali gyventi pakenčiamai (matyt, gerai gyvenančių tikrai nėra), tačiau kitos gyvena visiškam skurde, ir jokio audito, jokios analizės, mokslinio pagrindimo neatliekama. Ar vis dėlto dotacijų dalis, tenkanti savivaldybėms, gerai skirstoma, ar blogai skirstoma visai nereguliuojama ir nenumatoma. Atsižvelgiant į mano ir kolegų kritines pastabas, iš tiesų siūlyčiau daryti įstatymo svarstymo pertrauką ir manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komiteto išvados turi būti labiau privalomos Vyriausybei, Vyriausybė negali remdamasi demagogiškomis frazėmis atmesti Biudžeto sandaros įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo narai! Man kelia nerimą tas neparlamentinis triukšmas salėje, kai mes svarstome tokį svarbų valstybei įstatymo projektą. Iš tikrųjų tai pagrindinis valstybės finansinių išteklių valdymą reglamentuojantis įstatymas. Šį įstatymą mes irgi jau visą kadenciją ruošiamės svarstyti, prisimenat 1997 metų vasarą, tada mes pusę dienos svarstėme čia, plenarinių posėdžių salėje, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepciją. Po to įpareigojom Vyriausybę parengti tą projektą. Reikia pasidžiaugti, kad premjero A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tikrai labai rimtai ir atsakingai šį projektą rengia. Norėčiau, kad ir mūsų kadencijos Seimas taip pat atsakingai jį svarstytų. Linkėčiau, kad į šį įstatymą pasistengtų įsigilinti ne tik Biudžeto ir finansų komiteto nariai. Šis projektas labai svarbus visiems politikams ir visai Lietuvai, nes be efektyvaus valstybės finansų tvarkymo negalim tikėtis sėkmingos politikos. Negalim tikėtis, kad mūsų politiką pripažins ir gerai įvertins Lietuvos piliečiai, nes geriausiai politika jaučiasi tik per pinigus, gera politika. Įstatymas labai reikalingas ir labai svarbus. Neminėsiu, kas jame gero, nenoriu kartotis, daug ką labai teisingai kritikavo prieš mane kalbėję Seimo nariai. Aš noriu kalbėti Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos vardu. Esu įpareigota kalbėti Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos vardu.

Mūsų frakcija mano, kad šis projektas nė kiek nepalengvins savivaldybių finansinės padėties. Kol mūsų savivaldybės neturi realios įtakos planuojant ir tvirtinant jų pajamas, tol mes Biudžetinės sandaros įstatyme turime truputį kitaip reglamentuoti savivaldybių patvirtintų pajamų gavimo tvarką. Kol kas Finansų ministerija planuoja savivaldybių pajamas. Mes patvirtinam savivaldybių pajamas. Tai daug kas kritikuoja. Pabuvusi beveik visą kadenciją Seime, aš taip pat manau, kad mūsų savivaldybių pajamų nustatymo metodiką reikia keisti, bet tai, aišku, padarys kitos kadencijos Seimas, jeigu manys, kad reikia tą daryti. Dabar turime tą, ką turime. Manau, kad reikėtų leisti savivaldybėms ilgiau svarstyti biudžetą. Bent jau taip jiems leisti daryti įtaką biudžeto jeigu ne pajamoms, tai bent išlaidų paskirstymui. Gerai, kad įstatymo projekte numatyta savivaldybėms pratęsti biudžeto svarstymą iki 2 mėnesių, bet, manau, negerai, kad savivaldybės iki kovo 1 d. įpareigotos patvirtinti savo biudžetą. Vis dėlto netvarka bus savivaldybių įstaigose, jeigu jos iki kovo 1 d. nežinos, koks einamųjų metų biudžetas joms bus patvirtintas.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija mano, kad šiame projekte Finansų ministerija nušalinama nuo atsakomybės dėl biudžeto pajamų vykdymo. Įstatyme reikėtų numatyti, kad Finansų ministerija, o gal net ir pats finansų ministras būtų atsakingas už pajamų vykdymą ir už kitas biudžeto procedūras. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitete atsirado toks naujadaras – nacionalinio biudžeto rezervas. Jo Vyriausybės teiktame projekte nebuvo. Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos manymu, tas naujadaras – nacionalinio biudžeto rezervas sukelia painiavą. Noriu atkreipti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį, kaip jisai skamba: “Metams pasibaigus rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti.” Metams pasibaigus. O ką savivaldybėms daryti per metus? Visus 12 mėnesių mokytojams streikuoti ir laukti, kol pasibaigs metai, kol galės iš to nacionalinio rezervo lėšų išmokėti Vyriausybė? Ir dar kažin ar norės Vyriausybė? Čia paliekamas toks neskaidrumo elementas. Ką Vyriausybė norės pirmiausia padengti: ar savivaldybių, ar valstybės biudžetą? Įstatymo projekte liko nemažai tokių posakių: paprastai lėšos naudojamos, gali būti finansuojama. Asignavimų valdytojai irgi yra labai neaiškiai apibrėžti. Viename straipsnyje tai lyg ir asmuo, kaip institucijos vadovas, kitame straipsnyje asignavimų valdytojas kaip institucija. Tokį neapibrėžtumą nustatantys žodeliai netinka jokiam įstatymui, tuo labiau valstybės finansų valdymą apibrėžiančiam įstatymui.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija siūlė ir dabar siūlo rengti Biudžetinės sandaros įstatymo viešąjį klausymą komitete. Jis yra labai sudėtingas. Gerai suprantamas tik finansistams. Bet jis yra per daug svarbus, kad leistume atsipalaidavus jį priimti visiems politikams. Labai norėčiau, kad į šio įstatymo svarstymą įsitrauktų visi Seimo nariai, ir reikia pasistengti į jo svarstymą įtraukti kuo daugiau Lietuvos visuomenės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi svarstymo bendroji diskusija, kurioje mes aptarėme Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, yra baigiama. Bendruoju sutarimu skelbiama svarstymo pertrauka. Bet iki kitos svarstymo dalies jokių siūlymų pateikti nepavyktų, tiktai pagrindinis komitetas turėtų dar sykį įvertinti ir M.Šerienės, ir Vyriausybės teikiamas pataisas. Per antrąją svarstymo dalį mes apsispręstume dėl šių pataisų. Tik toks kelias, gerbiamieji kolegos. O dabar šio klausimo svarstymo pertrauka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2321(4*) (priėmimas)

Dabar 1-9a, 1-9 b klausimai. 1-9a – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2321(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Turiu pasakyti, kad turiu statutinių problemų ir nežinau, kaip išplaukti su teikiamomis pataisomis, pastabomis ir siūlymais. Taigi, ponia pranešėja, jums žodis. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip. Priimant pastraipsniui šį įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Seime po svarstymo, yra gauta daug pasiūlymų. Svarstant 1 straipsnį buvo užregistruotas Seimo nario J.Razmos siūlymas, tačiau, mano manymu, šio pasiūlymo svarstyti negalima, nes jis buvo užregistruotas jau po svarstymo ir teikiamas tam variantui, kuris iš esmės buvo svarstomas. Mes po svarstymo pritarėme komiteto patobulintam variantui, atsižvelgdami į tuos pasiūlymus, kuriems pritarė Seimas. J.Razmos pasiūlymas prieštarauja Statutui, kad jis būtų svarstomas, nes jis grąžina vėl į buvusią stadiją. Šio pasiūlymo prasmė, jo tikslas turinio prasme yra grąžinti vėl į to varianto, kurį Seimas svarstymo metu atmetė, pradžią. Jeigu mes Vyriausybės projektą svarstymo metu Seime atmetėme, tai kokia logika vadovaujantis vėl tas pat teikiamas priėmimo stadijoje? Dar Seime nebuvo tokio precedento, nes kai kiti Seimo nariai pamėgindavo tą daryti, tai paprasčiausia būdavo apsisprendžiama nesvarstyti tokio pasiūlymo. Todėl aš prašyčiau posėdžio pirmininką skelbti sprendimą ir siūlyti nesvarstyti J.Razmos pasiūlymo.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikė balsuoti. Kiek suprantu, tie siūlymai yra kompiliacija, atsiprašau už šį žodį, teigiama prasme iš tų variantų, kurie buvo po komiteto verdikto jau vieną kartą atmesti. Man būtų sunkoka teikti balsuoti J.Razmos pataisą dėl tų statutinių priežasčių. Kolegos, 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį tokį, dėl kokio jau buvo mūsų tada po svarstymo apsispręsta? A.Sysas – dėl 1 straipsnio.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus paremti 1 straipsnį. Manau, kad šito įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymas labai užsitęsė, susidarė nežinomybė beveik 80 tūkst. individualių įmonių savininkų, iškyla problemų surenkant socialinio draudimo įmokas. Daugiau dėl ko nors ginčytis nėra prasmės, nes lyg ir buvo išbandyti įvairūs variantai. Mes aiškiai turime pasakyti mokesčių mokėtojams, socialinio draudimo mokesčių mokėtojams, kokia bus tvarka. Todėl aš kviečiu pritarti komiteto pasiūlytam, patobulintam pirmajam J.Razmos variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. Dabar, kolegos, B.Visokavičienės siūlymas, man taip pat sunkiai derinamas su Statutu. (Balsas salėje) Dėl Teisės departamento mes nebalsuosime. Prašom, kodėl jūs nekomentuojate 1 straipsnio?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Teisės departamento pastaba 1 straipsniui buvo, bet mes manome, kad jai pritarti nereikia. Nors Teisės departamentas mano, kad bus nevienodos sąlygos individualių įmonių savininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, tačiau sąlygos bus visiškai vienodos, nes ir vieni, ir kiti tuo atveju, jeigu neturi pajamų didesnių negu 430 Lt per mėnesį, drausis bazine pensija.

Taip pat dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba ir komitetas šiandieną dėl jos tarėsi. Manome, kad reikia atsižvelgti taip pat į Teisės departamento pastabą, kuri teikiama kitam biudžeto sandaros projektui, tačiau susijusi su dabar priimamu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu. Teisės departamento nuomone, negali nuostatos, kurios blogina žmonių socialinę padėtį, galioti atgal. O taip, kaip po svarstymo pritarė Seimas, tai baigiamosiose nuostatose buvo įrašyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka taikoma ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui už 2000 m. I ir II ketvirčius. Komitetas mano, kad šiai pastabai reikia pritarti, todėl 2 straipsnio 1 dalį siūlo išbraukti, kad įstatymas negaliotų atgal ir neblogintų žmonių padėties.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Prie 2 straipsnio dar prieisime. Dabar B.Visokavičienė siūlo taisyti pavadinimą, siūlo taisyti ne tik bazinio įstatymo 34 straipsnį, bet ir 41 straipsnį. Ankstesniame Statute buvo aiški tradicija, buvo aiški nuoroda, kad pataisas galima teikti tik tiems taisomiems bazinio įstatymo straipsniais, kurie pereina per pateikimą ir svarstymą. Dabar tos griežtos nuostatos neliko. Gerbiamieji kolegos, B.Visokavičienė trumpai supažindina su tos pataisos esme, o mes paskui spręsime, ar taisome ir bazinio įstatymo 41 straipsnį. Tik spręsime, ar svarstome šį siūlymą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, dėl šio straipsnio įrašymo į dabar priimamą įstatymą. Pasiūlymo esmė yra tokia. Komitetas, beje, pritaria šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Visų frakcijų atstovai pritarė bendru sutarimu. Jo esmė yra štai tokia. Dabar galiojančiame įstatyme iki šiol “Sodros” taryba turėjo galimybę tvirtinti draudžiamąsias pajamas. Atsitiko taip, kad dabar pakanka “Sodros” valdybai paskaičiuoti, kokios tos faktinės draudžiamosios pajamos yra, ir jas taikyti visoms išmokoms. Tokiu būdu visiškai niekas neatsakingas ir niekas netvirtina draudžiamųjų pajamų, kurios turi didžiulę įtaką pensijų dydžiui. Todėl, mūsų manymu, negalima atleisti nuo atsakomybės nei Vyriausybės, nei “Sodros” tarybos. Siūlomos nuostatos esmė yra tokia, kad “Sodros” valdyba paskaičiuotų, kokios yra faktinės draudžiamosios pajamos, kurios turi lemiamą įtaką pensijų dydžiui. Toliau taryba patvirtina tas paskaičiuotas, nustato tas draudžiamąsias pajamas, bet tai yra aritmetika, tai yra įvykęs faktas…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, dėl motyvų aš jums dar suteiksiu žodį kalbėti plačiau. Dabar supažindinta su pataisos esme. Kolegos, registruojamės ir apsispręsime, ar svarstome B.Visokavičienės siūlymą. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, tai dar suteiksiu jums, kolege, žodį, jeigu atsiras 29 Seimo nariai pritariantys, kad dar pateiktume plačiau šią pataisą. Registruojamės. Dar nekalbame dėl nuostatos, kalbame iš principo, ar svarstome.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Ar svarstome B.Visokavičienės siūlymą taisyti ir bazinio įstatymo 41 straipsnį? Kolegos, kokia jūsų nuomonė?

44 Seimo nariai yra tos nuomonės, kad pataisa būtų svarstoma. Ponia Birute, prašome dabar pateikti plačiau.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš jau pradėjau ir dabar tęsiu. Pagal šią nuostatą Vyriausybė tvirtintų draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu Vyriausybė, Vyriausybės kabinetas, visada matytų, kokia yra “Sodros”padėtis. Jeigu buvo planuotos draudžiamosios pajamos šiais metais 901 Lt mėnesiui vienam asmeniui, o dabar yra sumažusios iki 864 Lt, tai galite įsivaizduoti, kokią įtaką tų draudžiamųjų pajamų lygio sumažėjimas turi turėti pensijoms. Tuomet Vyriausybė, tvirtindama draudžiamąsias pajams, be abejo, turi spręsti ir kitą klausimą. Patvirtinus draudžiamąsias pajamas tokio lygio, koks jis yra, Vyriausybė toliau sprendžia deficito finansavimo klausimą. Jeigu sumažėja pensijos, vadinasi, metų eigoje atsiradęs deficitas reikalauja finansavimo. Todėl visada pirmiausia Vyriausybės atsakomybė, ministerijos atsakomybė bus dėl pensijų dydžio, jeigu jis negali būti toks, koks buvo planuotas, ir bus tam tikri sprendimai.

Todėl aš kviečiu Seimą nepanaikinti šios atsakomybės, nes šiuo atveju atsitiko taip, kad viską sprendžia “Sodros” valdyba pagal faktinę situaciją, bet ne “Sodros” valdyba atsako už socialinės politikos vykdymą. Už socialinės politikos vykdymą atsako ministerija, kartu atsako ir Vyriausybė. Todėl prašyčiau palaikyti ir pritarti šiam pasiūlymui kaip ir komitetas bendru sutarimu pritaria.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas dėl motyvų.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, truputį ne tuo aspektu norėčiau kalbėti, nes norėjau pateikti daugiau tą savo variantą, kuris buvo svarstytas, bet komitete neprieita prie išvados. Manau, kad vis dėlto tai, ką kalba komiteto pirmininkė, tvirtinimą Vyriausybėje, galima būtų įteisinti visai kitame įstatyme, tai yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnyje. O čia tiktų tokia formuluotė “pagal savo patvirtintą metodiką nustato vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas”. Todėl už ponios B.Visokavičienės siūlytą variantą komitete nebalsavau. O užregistravau kitą šios formuluotės variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, apie ką kalba ponia B.Visokavičienė, iš tiesų yra labai aktualu. Tačiau tuo pačiu klausimu yra ir pono R.Kupčinsko siūloma pataisa. Yra ir ponios B.Visokavičienės pataisa. Aš manau, kad sujungus būtų visiškai neblogas pasiūlymas. Šiuo požiūriu siūlyčiau pradėti normalią svarstymo procedūrą, nereikėtų dabar iš karto priimti šito pasiūlymo, o grąžinti į komitetą, kur mes susitartume. Manau, visi tikrai sutartume šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ir pateikti naują įstatymo pataisą.

D.P.PAUKŠTĖ. Taip, taip, ačiū.

PIRMININKAS. Toks variantas – registruoti naują įstatymo pataisą ir pradėti nuo pateikimo procedūros, žinoma, yra galimas. Registruojamės, kolegos. Žodis B.Visokavičienei.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Na, vis dėlto aš nenoriu sutikti su tokiom nuostatom, kad galima būtų čia dar ieškoti kokių nors kompromisų. Pirmiausia komitetas bendru sutarimu pritarė. Antra, labai yra svarbu tai, kad vis dėlto už tokius dalykus kaip pensijų mažinimai būtų atsakinga Vyriausybė. Jeigu jūs dabar ieškosite… Kompromiso čia negali būti, arba Vyriausybė atsakinga už tai, arba ji neatsakinga. Arba ji tvirtina draudžiamąsias pajamas, arba netvirtina. O tai, ką sakė Seimo narys ponas D.Paukštė, tai, žinoma, visą tą nuostatą galima pratęsti. Atitinkamos pataisos gali atsirasti visų pirma metodikoje. Toliau, gali atsirasti atitinkamos pataisos Vyriausybės įstatyme, ir, be abejo, Pensijų įstatyme. Niekas to nekvestionuoja. Tačiau šiame…

PIRMININKAS. Gerbiamoji…

B.T.VISOKAVIČIENĖ. …įstatyme, Socialinio draudimo, kur kalbama apie draudžiamąsias pajamas ir tarybos kompetenciją, nepakenks žodis, kad tai tvirtina Vyriausybė, o tiktai sustiprins ir žinojimą, ir atsakomybę.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege! Viceministras A.Nazarovas. Trumpas žodis dėl B.Visokavičienės pataisos, taip pat dėl to siūlymo, kad galėtų būti nauja įstatymo pataisa.

A.NAZAROVAS. Galima sutikti, kad gal ir Vyriausybė, bet mes turim būti preciziškai juridiškai tikslūs. Socialinio draudimo įstatymas nustato tik tarybos kompetenciją, o kaip ir kur draudžiamos pajamos, ką ir kalbėjo gerbiamasis D.Paukštė, nustatomos, kaip ir nustatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme. Todėl čia dubliavimas tikrai nereikalingas ir čia užtenka bendro pasakymo, kad nustato draudžiamąsias pajamas, o kaip ir kur, yra kitų įstatymų prerogatyva.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar siūlysite balsuoti? Bet trumpa pastaba, ar vis dėlto tada atsiimtumėt šitą savo siūlymą?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne, aš siūlymo nenorėčiau…

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl B.Visokavičienės siūlymo taisyti ir bazinio įstatymo 41 straipsnį. Kas pritartų šiam siūlymui, balsuoja už. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Buvo labai graži kita idėja – parengti šios esmės sistemišką pataisą.

9 – už, prieš – 27, susilaikė 22. B.Visokavičienės pataisai nėra pritarta. Kolegos, nesvarstysime ir R.Kupčinsko pataisos, kuri yra įregistruota šiek tiek vėliau. O komitetas, matyt, ras išeitį, ką geriau taisyti, kad tos svarbios nuostatos, apie kurias kalbėjo B.Visokavičienė, atsispindėtų juridinėje raidėje. Dėkui. Dabar replika po balsavimo. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Atleiskit, aš norėjau dėl vedimo tvarkos, ne repliką.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BEINORTAS. Man regis, kad tą problemą reikia laikyti šiandien pateikimu. Jeigu mes laikytume, kad ponia B.Visokavičienė pateikė 41 straipsnio pataisą, ponas R.Kupčinskas turbūt sutiktų pateikti savo, ir mes turėtume pradėtą procedūrą. Tik tiek.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, gali šiandien tas projektas atsirasti, nėra sudėtingas, aptartas ketvirtadienį, pateikimui bus penkios minutės. Žinoma, miela būtų taip daryti, kaip jūs sakot, bet tada mes visiškai supublicistintume visas mūsų priėmimo procedūras.

2 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį? Dėl baigiamųjų pastabų. Dėl 2 straipsnio. Dėl 2 straipsnio nėra jokių problemų? 2 straipsnį galime priimti. Dėl baigiamųjų dėkoju, 2 straipsnis priimamas. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi diskusijos metu išryškėjo, kad vien šio įstatymo pataisomis tos problemos mes neišsprendžiam, todėl būtų logiška, kad būtų užregistruota iškart dviejų įstatymų pataisa. Tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimas, tiek Valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 14 straipsnio pataisa. Tada mes galim įpareigoti ir vienus, ir kitus atlikti funkciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Problemų nėra. Taigi įstatymas priimtas pastraipsniui. Prašom Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, kurie dabar aktyviai siūlė įvairias kitas bazinio įstatymo tobulinimo formas, teikti tokias pataisas, ketvirtadienį galime registruoti ir ketvirtadienį pateikti. Ačiū. Kas kalbėtų dėl viso įstatymo dėl motyvų? Keturi – už, keturi – prieš. E.Kunevičienė. Ačiū, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Už įstatymą reikia balsuoti už, bet man labai gaila, kad truputį ponas A.Nazarovas suklaidino Seimo narius. Jis pasakė, kad čia tik tarybos kompetencija. Bet jeigu būtų įrašyta, kad Vyriausybė tvirtina, tai į tarybos kompetenciją įeitų ne tik nustatyti, bet ir pateikti Vyriausybei tvirtinti. O dabar šitas neužfiksuota. Todėl lieka, kad nustato ir kartu viską ir susitvarko, kaip nori, taip ir nustato. Tai yra politinis labai svarbus reiškinys. Jeigu norės ta taryba nuversti Vyriausybę – sumažins draudžiamąsias pajamas, ir iš karto milijonas žmonių nukentės. Ta Vyriausybė dirbs dvi arba tris savaites. O kada tvirtina Vyriausybė, yra visai kitas dalykas. Todėl čia politikams reikėjo labai rimtai į tai atsižvelgti. Dabar jau, žinoma, post factum, ką padarysi. Bet reikia bent taip priimti, kaip jau dabar liko.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad įstatymą priimam, o problemas paliekam. Tos problemos lieka tiek apskaičiuojant įmokas, apskaičiuojant privalomas įmokas, tiek suklasifikuojant individualias įmones, ir norėčiau keletą požiūrių pasakyti.

Matome, kad priėmėme individualių įmonių arba asmenų, kurie prilyginti individualių įmonių savininkams, prievolę mokėti nuo jų deklaruojamų pajamų. Tačiau žinome, kad ta pati nuostata iš esmės buvo ir anksčiau, tačiau nei mūsų Mokesčių inspekcija, nei mūsų Finansų ministerija, nei mūsų Vyriausybė taip ir neatrado laiko peržiūrėti tą pajamų deklaravimo formą, iš kurios būtų labai aiškiai matyti, kas tai yra tos deklaruotos pajamos su visomis lengvatomis, nuo kurių reikia mokėti socialinio draudimo įmokas. 2 straipsnyje, kaip jūs prisimenate, praeitame posėdyje svarstydami mes priėmėm pono J.Razmos pataisą. Toji pataisa iš esmės sudaro 1 straipsnio 4 dalį. Toje 4 dalyje kalbama apie asmenis, kurie jau turi būtinąjį stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai arba kurie yra kur nors drausti valstybiniu socialiniu draudimu. Ir vienu, ir kitu atveju tokie asmenys įsiregistravę kaip individualių įmonių savininkai arba jiems prilyginti asmenys jau pastato į nelygias sąlygas savo konkurentus, nes jie socialinio draudimo įmokų nebemoka. Daugeliu atvejų tai yra falsifikatas, ypač tuo atveju, kada formaliai laikoma, kad jis yra sudaręs ne viso darbo laiko sutartį ir tuo atpalaiduojamas nuo socialinio draudimo įmokų. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad nepritariu tokiam įstatymo teikimui, kai nei Vyriausybė, nei ministerija neturi aiškios koncepcijos, kaip mes žiūrime į socialinio draudimo prievolę. Bet aš nebalsuosiu prieš šį įstatymą, nes, šiaip ar taip, turime rasti išeitį, kuri nuo praeitų metų gegužės ar balandžio mėnesio vis dėlto padarė visišką neaiškumą: kas nori moka, kas nori nemoka, “Sodra” du kartus atideda mokėjimo prievoles, o mes šiandien svarstydami 2 straipsnį iš klausos išbraukiame jo 1 dalį, kad 2000 metų I-II ketvirtį šis įstatymas neveikia. Man gaila, kad mes nesolidžiai, neatsakingai svarstome tuos dalykus. Pone posėdžio pirmininke, jeigu jūs mus visus raginate būti tikslius svarstant valstybės biudžeto įstatymus, tai Socialinio draudimo įstatymai yra tokie pat svarbūs. Aš manau, kad mes jį svarstydami nesame nuėję pačiu geriausiu keliu.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ką mes išbraukėme iš 2 straipsnio? Nėra jokios pataisos ką nors išbraukti iš 2 straipsnio baigiamųjų pastabų. 2 straipsnis lieka toks, koks yra 4 variante.

J.BEINORTAS. Pagal Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvadų mes nebalsuojame. Niekada Teisės departamento išvadų nebalsuojame. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dėl šio įstatymo mes jau ne vieną ietį sulaužėme, ilgai diskutuojame, galbūt per ilgai ir niekaip negalime apsispręsti, ar būtina prievolė visiems mokėti socialinio draudimo įmokas. Aš pritariu šio įstatymo pataisoms, bet man neramu dėl to, kad galbūt šios pataisos neduos norimo efekto, nes Vyriausybė nėra atlikusi tam tikrų seniai reikalingų darbų, pirmiausia naujos deklaravimo pajamų tvarkos individualių įmonių savininkams. Diskusijos metu, svarstymo metu mes aiškiai įsitikinome, kad pagal tą deklaravimo tvarką, kuri šiandien yra, neaišku, nuo kokios sumos individualių įmonių savininkai privalėtų mokėti socialinio draudimo įmokas. Sveikintina tik tai, kad mes priimame sprendimą, kad visiems privalu arba mokėti, arba, jeigu įmonė nevykdo veiklos, ją reikėtų užregistruoti. Bet tai jau ne šio įstatymo nuostata, tada tegul keičia rejestro tvarką ir kitokias, bet socialinio draudimo biudžetas turi aiškiai žinoti, kiek yra mokėtojų ir kokių sumų galima sulaukti. Todėl aš kviečiu pritarti šiam įstatymui. O dėl kilusio ginčo dėl 41 straipsnio, mielieji kolegos, prisiminkime, mes grįžome prie šio straipsnio svarstymo anksčiau negu aš maniau. Mes visai neseniai, praėjusių metų pabaigoje paėmėme ir nei iš šio, nei iš to atėmėme visas teises iš socialinio draudimo Trišalės tarybos. Tada buvo pasakyti, kad tai atsisuks prieš fondo veiklą. Mes šiandien turime rezultatus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Man labai gaila, kad taip darkomi socialinio draudimo įstatymai. Šiandien išgirsta ministerijos pozicija, jog nereikėtų, kad Vyriausybė tvirtintų draudžiamąsias pajamas, iš esmės atitinka šios ministerijos pagrindinį tikslą: kad faktas įvykęs, draudžiamosios pajamos sumažėjo ir kad tai atsilieptų išmokų dydžiui. Ką mes tada turime? “Sodra” visokias finansines aferas daro, labai gerai žinote, nesurenka pajamų, dar ministerija neparuošė reikiamos metodikos, kad žmonės galėtų deklaruoti pajamas ir nuo jų mokėti įmokas, ir tada sumažėjus pajamoms 130 mln. “Sodra” negavo dėl to, kad individualių įmonių klausimas nebuvo išspręstas. Dabar sumažėja pajamos, “Sodra” nustato, ji pasiskaičiuoja (čia yra paprasta aritmetika): draudžiamosios pajamos sumažėjo, pensijos gali mažėti. Kaip jums tai patinka? Tai visada “Sodros” balansas bus. Bet, deja, socialinės politikos prerogatyva spręsti tuos klausimus. Jeigu mažėja socialinės paramos išmokos, jeigu mažėja pensijos, tam ir yra numatyta: taip, “Sodra” gali būti deficitinė, ir deficitas gali būti finansuojamas, tiktai klausimas kiek ir kaip. Kodėl dabar norima nustumti viską be jokios atsakomybės ir palikti taip, kaip norėtų ponas A.Nazarovas? Man čia iš viso yra nesuprantama.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Svarstydami šį neilgą projektą mes palietėme daug sudėtingų klausimų ir, matyt, galima sutikti, kad nė vieno iš tų klausimų iki galo nuosekliai ir neišsprendėme. Bet, manau, tie Seimo nariai, kurie pripažįsta kompromiso svarbą, balsuos už šio įstatymo projektą, nors ir nebūdami patenkinti viena ar kita čia esančia nuostata. Galbūt mūsų apsisprendimas paskatins ir Vyriausybę greičiau patobulinti individualių įmonių savininkų pajamų deklaravimo tvarką. Ponios B.Visokavičienės paminėtą problemą, aš manau, mes išspręsime kito įstatymo pataisa, ir šis argumentas neturėtų įtakos kokiam nors neigiamam požiūriui į dabar balsuojamą projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Aš labai trumpai norėčiau sureaguoti į ponios B.Visokavičienės pasakymą. Sumažėjus draudžiamosioms pajamoms, mažėja pensijos, kurios yra paskirtos po gegužės 1 dienos. Visos anksčiau paskirtos pensijos nemažėja nežiūrint, kad sumažėjusios draudžiamosios pajamos. Tai šitą reikia irgi, man atrodo, akcentuoti, o ne kalbėti. Mažėja tik tos pensijos, kur naujai paskirtos. Tai yra visiems žinomas faktas. Ačiū labai.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pradedame balsuoti.

48 – už, 1 – prieš, susilaikė 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2322(4*) (priėmimas)

Kviečiu B.Visokavičienę mums padėti priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio projekto Nr.2322 (2). Ir tos pačios problemos su kolegos J.Razmos pataisomis. Jis į jas žiūri kaip į buvusią galimybę. (Balsas salėje) Ačiū, pone Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojau, aš kviečiu pratęsti posėdį, naudodamas savo teisėmis, tiek, kad pabaigtume priešpiečio darbus ir dar spėtume pavalgyti, kaip siūlo A.Salamakinas. Ačiū. Ponia pranešėja, prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Į pono J.Razmos pasiūlymą reikėtų reaguoti lygiai taip pat ir šiame įstatyme kaip ir prieš tai buvo.

PIRMININKAS. Jis sutinka?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Sutinka. Tada 1 straipsniui nėra pasiūlymų ir galima jį priimti.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Iš esmės ji atitinka tą patį pobūdį, kad kol nežinoma, kaip bus deklaruojama, tai negalima ir Biudžeto sandaros įstatyme įtvirtinti tokios nuostatos, kad jeigu žmonės mokėjo mažiau, o metų pabaigoje paaiškėjo, kad jie gavo daugiau, tai iš jų tada reikėtų paprašyti primokėti. Ką tai reiškia? Juo labiau kad 3 straipsnyje yra pasakyta, lygiai taip pat kaip ir Socialinio draudimo įstatyme, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui už I ir II ketvirtį. Teisės departamento pastaba iš esmės yra tokia pati: negalima bloginti žmonių padėties. Jeigu žmonių padėtis blogėja, įstatymas negali galioti atgal. Prašyčiau tada sutikti su pasiūlymu ir išbraukti 3 straipsnį. Tokiu būdu 2 straipsnis liktų toks kaip ir yra mūsų pateiktame variante.

PIRMININKAS. Kolegos, mes tikrai turime problemų ir Statuto nustatyta tvarka. Štai Teisės departamentas teikia išvadas. Gerai, jeigu jas komitetas priima, gerai, jeigu pranešėjas nepriima… Gerai, jeigu pranešėjas priima, o jeigu nepriima ir dabar diskusija vyksta? Ar mes priimam Teisės departamento pastabas?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Priimam.

PIRMININKAS. Priimam.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Komitetas svarstė ir priėmė.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis lieka, o 3 straipsnį išbraukiam.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. O 3 straipsnį siūlome išbraukti.

PIRMININKAS. Remdamiesi Teisės departamento siūlymu.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Teisės departamento pastaba, jog įstatymo nuostatos, bloginančios padėtį, atgal niekada negali galioti. Tokia yra teisinė norma. Na, ten liko, labai blogai. Aš sakiau, kad neliktų. Matote, situacija yra tokia (kad Seimui būtų aiškiau): socialinio draudimo įmokas “Sodros” valdyba atidėjo iki pirmojo ir antrojo ketvirčių. Taigi vieni draudėjai mokėjo įmokas, kiti tų įmokų nemokėjo. Tokiu atveju pirmojo ir antrojo ketvirčių… juk šiandien mes svarstome įstatymo pakeitimus ir juos priimame. Dabar tie priimti įstatymo pakeitimai galios atgal, taigi daugelis žmonių (taip ir atsitiks) turės primokėti. Dėl tų visų asmenų, kuriems buvo atidėti mokėjimai Vyriausybės nustatyta tvarka, kad nebūtų pažeisti jokie teisingumo principai, turėtų būti išleisti Vyriausybės nutarimai, ką daryti su tais žmonėmis, su tais draudėjais, kurie dirba senojo įstatymo sąlygomis. Tuo metu buvo atidėti mokėjimai. Gal Vyriausybė nuspręs taikyti amnestiją, kas žino.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, tikrai komiteto darbo reikalas pasižiūrėti į Teisės departamento išvadas ir suderinti projektus su jomis, kad nereikėtų tai daryti iš klausos. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento išvadų tai esmei, kurią dabar pateikė B.Visokavičienė? Ne. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau priimti 2 ir 3 straipsnius ir pasiūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui rytoj susirinkti ir ketvirtadienį galutinai balsuoti dėl šio projekto. Aš neturiu, kolegos, kur dingti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Komitetas tarėsi ir nusprendė, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priimame visus tris straipsnius, bet dar nebalsuojame dėl viso projekto. Galutinis balsavimas dėl šio projekto ketvirtadienį. Prašom susitarti, ką priimam, ko nepriimam, ir formuluoti tekstą, kad mums Seime nereikėtų murdytis su Teisės departamento pataisomis. Ačiū.

Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2404(2*) (svarstymas)

Projektas Nr.P-2404(2) – Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo esmė yra kiek kitaip reglamentuoti buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pensinio aprūpinimo klausimus.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!

J.BEINORTAS. Dabartinis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų aukščiausiems valstybės pareigūnams įstatymas aptaria valstybės Prezidento pensiją su nuoroda į Prezidento įstatymą, įvardija Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkų, ministrų pirmininkų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkų ir Konstitucinio Teismo pirmininkų teises į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, taip pat 4 straipsnyje prilygina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisę į valstybinę pensiją. Tačiau mes jau kuris laikas matome (šis projektas yra bene trečiasis), kad vis dėlto logiška būtų Valstybinių pensijų aukščiausiems valstybėms pareigūnams įstatymą sutvarkyti taip, kad tai, ką mes ne vieną kartą esame deklaravę ir konstatavę, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, arba Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, nuo 1990 iki 1992 metų, t.y. iki Aukščiausiosios Tarybos kadencijos nutraukimo, iš tikrųjų buvo Lietuvos Respublikos pirmasis pareigūnas, aukščiausias pareigūnas ir pirmasis asmuo… todėl įstatymo projekte siūloma Atkuriamojo Seimo Pirmininko pensinį aprūpinimą prilyginti valstybės Prezidento pensiniam aprūpinimui. Aš manau, jog visi suprantame, kad tai yra pagrįstas dalykas.

Aš tiktai norėčiau priminti porą straipsnių. Pirmiausia 86 straipsnio nuostato iš mūsų turėto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, kuris buvo priimtas 1990 m. kovo 12 d.: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose. 87 straipsnis: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, be kitų klausimų, vykdo bendrąjį vadovaujamą klausimams, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba; teikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl padėties Respublikoje ir dėl svarbiausių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų; teikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras skirti arba išrinkti į Lietuvos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos Respublikos prokuroro, Lietuvos vyriausiojo valstybinio arbitro pareigas, taip pat veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, teikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

Kaip matote, tuometinės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, arba Atkuriamojo Seimo, Pirmininko funkcijos iš esmės buvo pirmojo valstybės pareigūno, atitinkančio Lietuvos Respublikos Prezidentą, funkcijos, todėl neturėtume abejoti dėl tų Atkuriamojo Seimo Pirmininko socialinių garantijų (turiu omenyje garantijas dėl pensijos), kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme.

Dėl projekto, kurį teikia kolega J.Razma, 1 ir 2 redakcijos mes negavome jokių raštiškų politinių partijų ar atskirų Seimo narių pasiūlymų. Tiesa, diskusijoje buvo šiek tiek skirtingai vertinti, sakykim, tie mūsų užsiminimai, kad galbūt nereikia dabar keistų tų mūsų nuostatų. Tačiau aš, nenorėdamas, kad čia vyktų didelė diskusija, tiesiog norėčiau trumpai paminėti svarbiausius dalykus.

Niekas negali paneigti tokių dalykų kaip 1990 metais prieš Lietuvą vykdytas SSRS politinis ir ekonominis spaudimas. Būtent Lietuvos valstybės ir Lietuvos Seimo Pirmininko pozicijos tuometinė išraiška padėjo mums atlaikyti tiek ekonominį, tiek politinį spaudimą. Tie, kuriems 1991 m., lemtingomis SSRS agresijos prieš Lietuvą dienomis, teko laimė būti kartu su tuometiniu Seimo Pirmininku, puikiai atsimena, jog mes neturėjome ir vargu kada nors turėsime lyderį, kuris sugebėtų išlikti toks tvirtas, pragmatiškas ir toli numatantis, kaip buvo mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Sakyčiau, vainikuojantis dalykas, kuris buvo po Lietuvos Respublikos pripažinimo 1991 m., tarptautinio pripažinimo, tarptautinių sutarčių sudarymo, kurios vis dėlto vyko per tuometinį Seimo Pirmininką, buvo 1992 m. su Rusija pasirašyta žymioji sutartis, kuri padėjo ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims iš esmės, jeigu taip galima sakyti, de jure realizuoti savo laisvės bylą.

Aš, kolegos, kviečiu pritarti įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pakeitimui po svarstymo, tiktai noriu pasakyti, kad, man regis, visas įstatymas turėtų būti ne papildymo, o tiesiog pakeitimo įstatymas, nes mes išbraukiame ketvirtąją nuostatą, kuri iki šiol galiojo, o turėtų būti keičiama. Jeigu bus pritarta po svarstymo, iki balsavimo mes padarysime tas redakcines pataisas. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu paremti komiteto poziciją?

Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, gaila, kad nėra paties Seimo Pirmininko, jis pasakytų savo nuomonę, kaip jis vertina šį įstatymo projektą, tačiau man kyla abejonių. Pirmiausia tiek spaudoje, tiek per spaudos konferencijas Seimo Pirmininkas ir Konservatorių partijos pirmininkas pareiškė, kad jis nesiruošia pasitraukti į pensiją ir išeiti iš aktyvios politikos. Tai pirma. Antra. Daryti veiksmą per prievartą ir eliminuoti iš politikos iš tiesų nusipelniusį žmogų irgi kažkaip nesinorėtų. Aš manau, kad šį įstatymo projektą turime derinti su kitu įstatymo projektu, kuris vadinasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Bandysiu paaiškinti kodėl. Manau, kad jeigu Seimo Pirmininkas iš tiesų išeis į pensiją, kuris nors Konservatorių frakcijos narys užims Konservatorių partijos pirmininko postą. Manyčiau, kad vadovaujantis mano minėtu įstatymu Konservatorių frakcija turi nedalyvauti balsuojant, nes tai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš labai apgailestauju, kad žmonės, kolegos, kurie dvi kadencijas buvo Seime, net nesugebėjo įgyti elementarių parlamentinio padorumo bruožų, nors pačių elementariausių. Nes visiškai normalūs valstybiniu ir etiniu požiūriu dalykai paverčiami pasityčiojimo iš žmogaus asmeniškumais. Iš tikrųjų labai gaila.

Manau, kad šio įstatymo pataisa yra tokia paprasta ir suprantama, kad iš tikrųjų net keista, kad reikia ištisus mėnesius diskutuoti. Atvirai kalbant, ši diskusija iš tikrųjų yra parlamentinio nešvankumo pavyzdys. Todėl aš siūlau pritarti ir baigti šias kalbas.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar pritariame Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2404(2), kurį teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Teisingai, kolegos, čia abejojančių negali būti.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui, tokiam projektui, kurį teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Pritariantys – už.

Už – 37, prieš – 6, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2402(3) (svarstymas)

Kolegos, prašome dar neišsiskirstyti, nes turime dar vieną Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2402(4). Svarstymas. Pagrindinis komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pranešėjas A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant šį įstatymo projektą. Komitetas svarstė, sakyčiau, gerokai pataisė ir patobulino teikiamo įstatymo projekto tekstą tiek redakciniu, tiek prasmės požiūriu. Komitetas vienbalsiai pritarė. Todėl aš nieko daugiau negaliu pasakyti, tik nebent tiek, kad, mano supratimu, dabartinis įstatymo projekto tekstas yra gerai suderintas, pakankamai aiškus, tiksliai apibrėžti visų struktūrų pavadinimai, to ir reikalavo Konstitucinio Teismo išvada, atsižvelgta į daugelį pasiūlymų. Manau, labai svarbu, kad nustatyta atvirkštinė taisyklė negu buvo iki šiol, kad pensijos nutraukimo atveju ne asmuo turi įrodinėti savo teisybę, o “Sodra” arba socialinio draudimo skyrius turi pasirūpinti ir įrodyti, kad tas asmuo neturi teisės gauti pensiją. Iki šiol buvo atvirkščiai. Taip pat yra tiksliai apibrėžta, kam netaikomi šie apribojimai, t.y. žmonėms, kurie darbo metu tų represinių struktūrų buvo represuoti arba tuo ar kitu būdu bendradarbiavo su atgimimo laikotarpio organizacijomis arba nepriklausomos Respublikos organizacijomis ir veikė jos labui. Tiksliai apibrėžta šių organizacijų samprata ir laikotarpis. Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau kalbėtojų nėra. Nėra užsiregistravusio nė vieno kalbėtojo. (Balsai salėje) Kodėl neužrašė, aš negaliu pasakyti. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos P.Gylys.

P.GYLYS. Mielasis posėdžio pirmininke, jeigu padaryta kokia nors klaida ir Seimo nariai prašo, kad ji būtų ištaisyta, prašome taisyti tas klaidas, nes tai jūsų pareiga.

PIRMININKAS. Taip, kolega, taip. Dėkoju. Kviečiu į tribūną I.Šiaulienę, kuri dėl techninio kompiuterinio (…) nebuvo įtraukta į sąrašą.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad po 55 metų pergalės prieš fašistinę Vokietiją jubiliejaus, kurį paminėjo visa Europa, mes vėl grįžtame prie skaudžių, ypač karo veteranams, dalykų. Kaip ir karo veteranai, mūsų frakcija mano, kad šis įstatymas yra ir toliau mūsų visuomenę ardantis ir skaldantis įstatymas. Be abejo, tokioms formuluotėms, kurios yra įrašytos į įstatymą, mes pritarti negalime. Mus piktina ir tai, kad visame pasaulyje Antrojo pasaulinio karo veteranai yra pripažįstami, turi įvairias lengvatas, turi savo statusą, o pas mus visada būna atvirkščiai. Ir mes norime peržiūrėti tai… kad jie pokario metais dirbo arba buvo kokiuose nors daliniuose, netenka teisės į pensiją net ir partizanai, kurie vieninteliai ginkluotu būdu karo metais Lietuvoje kovojo prieš okupantus. Kitose pasaulio šalyse: ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir Jugoslavijoje, ir net mūsų kaimyninėje Lenkijoje, partizanai, kovoję prieš hitlerinius okupantus, yra gerbiami ir vertinami kaip ir visi karo veteranai.

Tai, kas yra teikiama ir siūloma šiame įstatymo projekte, savo nuostatomis prieštarauja ir Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijoms, ir savotiškai realizuoja, kas buvo fiksuota jau mūsų kadencijos metu, LDDP daugumos kadencijos Seime, priimtame Antrojo pasaulinio karo dalyvių statuso įstatyme. Jo 2 straipsnio 2 punkte buvo aiškiai pasakyta, kad karo dalyvio statusas nesuteikiamas asmenims, nusikaltusiems žmogiškumui, dalyvavusiems baudžiamuosiuose būriuose ar junginiuose, vykdžiusiems savo arba kitų tautų genocido akcijas, taip pat dalyvavusiems taikių žmonių žudynėse karo ir pokario metais. Mūsų supratimu, šis įstatymas, ši nuostata puikiai skirstė karo veteranus ir karo metų partizanus, ar jie gali pretenduoti į lengvatas, į nukentėjusių asmenų pensijas, ar negali pretenduoti. O dabar priimamas įstatymas tiesiog kertasi ir su mūsų Konstitucijos 31 straipsniu, kuriame sakoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Mes pagal sąrašus pasmerkėme, nepaisydami personalinės atsakomybės, grupes žmonių, atimdami tai, ką jie karo metu iš esmės savo išgyvenimais, sveikata ir krauju yra nusipelnę, tuo labiau kad tų karo veteranų tiek ir tebėra Lietuvoje. Priimti baigiantis kadencijai tokį įstatymą yra nežmogiška. Mūsų frakcija nepalaikys ir nebalsuos už jį, mes balsuosim prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi komiteto teikiamas variantas. Ar galim jam pritarti po svarstymo? A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, aš norėčiau tiesiog po paskutinio pasisakymo atkreipti dėmesį į keletą momentų. Man atrodo, paskutinė kalba galėjo suteikti galimybę nevienareikšmiai, ne visai teisingai suprasti. Pirmas dalykas, kaip aš suprantu, įstatymas nereikalauja nekaltumo prezumpcijos, o tai paprasčiausiai yra lengvatų panaikinimas. Šitoj vietoj nėra kalbama apie jokį kaltumą. Antras dalykas, kiek aš suprantu, Lietuva yra aiškiai apsisprendusi nesutapatinti savęs nei su vienu okupantu – nei su komunistiniu okupantu, nei su fašistiniu okupantu. Ir todėl iš tikrųjų, kaip kolegė ką tik šnekėjo, Lietuva yra ypatinga valstybė. Galbūt kitos valstybės save sutapatina su viena kariuomene. Mums ir vieni, ir kiti buvo okupantai. Jeigu okupantų komunistų partizanai kovojo prieš fašistinį okupantą, tai tegul jie ir skaičiuojasi, kodėl mes turime remti vienus ar kitus? Todėl, manau, šis įstatymas yra iš tikrųjų nuosekliai įgyvendinantis ir ginantis Lietuvos neutralią poziciją, nesutapatinančią savęs nė su vienu okupantu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji I.Šiaulienė išsakė mūsų poziciją ir aš šiai pozicijai visiškai pritariu. Be to, buvo mano pasiūlymai, teikti šiam įstatymui. Beveik nė vienam iš šių pasiūlymų nėra pritarta, todėl negaliu pritarti ir šio įstatymo projektui. Žinoma, tie pasiūlymai, kurie yra pateikti, turbūt bus svarstomi dar Seime ir bus už juos balsuojama. Aš galėsiu konkrečiai motyvuoti kiekvieną jų. Tačiau tokiam įstatymui pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame komiteto pateiktam Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Jeigu sprendimas bus teigiamas, pereisime prie Seimo nario M.Pronckaus pataisų, kurioms buvo nepritarta pagrindiniame komitete.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Taigi ar pritartume komiteto teikiamam ir ką tik aptartam projektui po svarstymo?

Už – 37, prieš – 12, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo. Reikėtų pereiti prie M.Pronckaus pataisų. Tuoj tai padarysim. A.Stasiškis. Replika.

A.N.STASIŠKIS. Replika. Aš labai apgailestauju, kad čia diskusijose buvo, sakyčiau, tiesiog įžeisti karo veteranai. Šitas įstatymas nieko nekalba ir nieko nedaro dėl karo veteranų, nes ne kiekvienas karo veteranas ir karo dalyvis būtinai po to turėjo tapti čekistu, stribu ar kitokiu represinių struktūrų ir nusikaltimų vykdytoju. Karo veteranai čia niekuo dėti.

Antras dalykas, nukentėjusių asmenų pensijos tai nėra prievolė, nėra tai, ką žmogus (…). Tai yra valstybės pozicija, kuri suteikta tam tikriems žmonės už nuopelnus savo valstybei. Prašyčiau kolegų nepiktnaudžiauti ir nesukeisti sąvokų.

PIRMININKAS. Kolega, aš kviečiu jus į tribūną. Tuojau pradėsime svarstyti M.Pronckaus pataisas. E.Zingeris dar repliką turi.

E.ZINGERIS. Ne ne, aš tiktai vienu labai svarbiu klausimu dėl Antrojo pasaulinio karo. Turiu priminti, kad tam tikra gyventojų dalis, kuriai buvo taikytas holokaustas (tai buvo didžiausia tuo metu Lietuvos tautinė mažuma – 250 tūkst. žmonių), vokiečių kariuomenei užėjus, neturėjo kur dėtis. Ginklo paėmimas į rankas ir išėjimas į mišką jiems buvo pati garbingiausia išeitis. Beje, be ginklų nepriimdavo miške. Vadinasi, pasirinkimas dujų kameros ar prisidėjimo prie bet kokio ginkluoto pasipriešinimo naciams buvo vienintelė išeitis, kad jie bent garbingai žūtų arba kaip kitaip išliktų kovoje. Jūs turite suprasti ir Antrojo pasaulinio karo dalykus, kurie yra susiję su tam tikra Reicho politika, skirta šiuo atžvilgiu okupuotai Lietuvos valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai gerbiu poną A.Raškinį, bičiulį A.Raškinį, bet aš norėčiau, kad jūs visi žinotumėt. Aš atsimenu parduotuves, ant kurių buvo užrašyta “Nur fur deutshes”, kino teatrus – tas pat. Aš labai gerai atsimenu. Tada, kai kiti sėdėjo ir drebėjo, drebino kinkas, kai kurie žmonės ėmė ginklą ir kovojo. Man nesvarbu, ar jie buvo komunistai ar ne komunistai, bet aš žinau, kad jeigu tada jie būtų neėmę ginklo, tai tikimybė, kad mes šiandien Seime kalbėtume lietuvių kalba, būtų kur kas mažesnė. Supraskite tai. Būkime labai atsargūs dėl šių žmonių likimo. Tikrai.

PIRMININKAS. Taigi dabar svarstome M.Pronckaus pataisas, kurioms nebuvo pritarta pagrindiniame komitete. 1 straipsnis, 11 straipsnio 4 dalies pataisa. Kolegos, ar atsiranda 10 Seimo narių, manančių, jog svarstyti M.Pronckaus pirmąją pataisą dėl 1 straipsnio reikia? Kolegos, ar atsiras 10 Seimo narių, kurie remtų M.Pronckaus siūlymą taisyti 11 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį? 11 Seimo narių. Taigi pradedame svarstyti. Iš pradžių suteikiu žodį A.Stasiškiui, kad jis įvertintų šią pataisą, dėl ko buvo atmesta, o paskui – M.Pronckui.

A.N.STASIŠKIS. Mes komitete du kartus svarstėm kolegos M.Pronckaus pataisas ir abu kartus joms buvo nepritarta. Ir dabar dėl šitos konkrečiai. Jai nepritarta todėl, kad ji yra iš esmės visai kitos paskirties, o ne tai, ką Konstitucinis Teismas pasiūlė įstatyme pataisyti. Jinai visiškai neatitinka svarstomo turinio ir to, kas numatyta Lietuvos baudžiamajame kodekse. Tai nėra jokios personalinės atsakomybės klausimas, jokios baudžiamosios atsakomybės klausimo, o yra nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo tiems arba neskyrimo tiems ar kitiems asmenims problema. Kuo čia dėtas Baudžiamasis kodeksas, kuo čia dėtas dabartinis Baudžiamasis kodeksas dėl tų reikalų, kurie vyko prieš 50, prieš 60 metų? Tai yra visiškai… Mes joms negalim pritarti, aš neįsivaizduoju, kaip gali būti ta pataisa įrašyta į šį įstatymą.

PIRMININKAS. M.Pronckus – dėl 11 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio pataisos.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia esmė ta, kad ne apie tai mes kalbam. Mano pasiūlymas: iš “jeigu jie 1939–1990 metais tarnavo ar dirbo” aš siūlau 1990 metus išbraukti ir pratęsti šį terminą iki šios dienos. Jeigu tai bus padaryta, tai viskas atsistos į savo vietas. O kodėl aš taip siūlau? Todėl, kad, deja, Lietuva per šį dešimtmetį tapo visiškai nualinta valstybe: pramonė trečdalį gamina produkcijos, žemės ūkis – trečdalį, skurdas ir visi kiti dalykai. Vadinasi, einama pirmyn. Čia mes šnekam apie kažkokias modernias programas arba, kitaip sakant, kaip žmonės sako, apie modernaus ubagyno kūrimą, jeigu taip galima pasakyti. Nemanau, kad šitas dalykas apsieina be kai kurių žvalgybininkų įtakos. Aiškinantis šituos dalykus, o tai aiškintis reikės, ar nori, ar nenori, ir vėliau, kaip tik atsiranda ir Prokuratūrai darbo, ir kai kuriems kitiems organams darbo. Todėl, aš siūlydamas išbraukti 1990 metus ir pratęsti šitą terminą, galvoju apie dabartinę Lietuvą, kuri tapo iš tikrųjų atsilikusia Lietuva. Aš siūlau mano pasiūlymui pritarti.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė, paskui J.Razma. Dabar argumentai dėl motyvų dėl M.Pronckaus siūlomo varianto.

I.ŠIAULIENĖ. Man atrodo, kad siūlymai yra visai logiški. Iš esmės bent projekto pateikėjai motyvuoja tuo, kad nori įvesti teisingumą šiuo klausimu. Ir tai yra fiksuojama, kad reikia žiūrėti personaliai, konkrečiai, ar galima bausti žmogų, kuris dirbo tam tikroje struktūroje, tam tikroje institucijoje, ar jis yra padaręs nusikaltimą žmogiškumui, ar tas nusikaltimas yra fiksuojamas, yra traktuojamas mūsų respublikos Baudžiamojo kodekso kaip nusikaltimas, ir tik tuo pagrindu daryti sprendimus. Taigi aš logiką matau visiškai aiškią, bet nematau logikos tuose argumentuose, kuriuos dėsto komitetas atmesdamas Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma, argumentai prieš.

J.RAZMA. Žinoma, gaila gaišti laiką diskutuojant dėl visiškai absurdiškos pataisos, kai autoriai bando projektą pritempti prie savo susigalvotos schemos, kad pensijos neskyrimas maždaug prilygsta baudžiamajai atsakomybei. Na, ką čia daugiau ir komentuoti. Aš manau, autoriai žūtbūt nori įrodyti, kad kas nors jau bus paskelbiamas nusikaltėliais, ir yra primetama pašalinė diskusija.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui.

A.N.STASIŠKIS. Aš galiu tik apgailestauti dėl kolegų elgesio. Iš tikrųjų nuoširdžiai apgailestauju.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl M.Pronckaus pataisos.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi dėl M.Pronckaus pataisos pakeisti 11 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį ir suformuluoti tą pirmą sakinį plačiai M.Pronckaus matomu būdu. Kas paremtų M.Pronckaus viltis redaguoti šią dalį taip, kaip siūlo jis?

Už – 13, prieš – 29, susilaikė 2. Šiai pataisai nėra pritarta.

11 straipsnio 4 dalies 7 punkto papildymas. Pone pranešėjau.

A.N.STASIŠKIS. Argumentacija mano būtų nepritarti, nes tai irgi yra visiškai ne į temą. Šitas įstatymas ir šitas straipsnis kalba apie nuo okupacinio laikotarpio nukentėjusiems asmenims pensijų skyrimą. Mes visi šiek tiek istoriją žinom. Lietuva buvo okupuota dviejų valstybių, Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Todėl bet kokia kalba apie kitų užsienio valstybių žvalgybininkus galbūt turi prasmę kituose įstatymuose ir kitais atvejais, bet nieko bendra neturi su nukentėjusių asmenų valstybinėmis pensijomis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras dešimt kolegų, remiančių M.Pronckaus mintį svarstyti 11 straipsnio 4 dalies 7 punkto papildymą? Dėl vienos pataisos, dėl kitos taip pat.

Gerbiamasis kolega, 11 parėmė šias viltis. Taigi suteikiu žodį M.Pronckui. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vietoj nacistinių ir Tarybų Sąjungos žvalgybininkų įtraukti visas žvalgybas, kurios yra ne Lietuvos. Jos, manau, vienokiu ar kitokiu būdu galėjo pakenkti Lietuvai, gali kenkti ir dabar Lietuvai. Beje, argumentacija, kad Lietuva buvo okupuota tiktai dviejų valstybių… Nežinau, reikia istoriją prisiminti. Atsiminkime tuos laikus, kai buvo skanduojama “Lietuva be Vilniaus”. Kas tai buvo? Kokia valstybė tada buvo? Tai net ir šis argumentas atkrenta istoriniu požiūriu žiūrint. Aš siūlau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, argumentas, kad šiame įstatyme ne apie tai kalbama, nėra tikslus, nes mes kalbam ne apie okupacijas, o kalbam apie valstybines pensijas. Skiriant valstybines pensijas nei jų nebeskiriant nekalbama, kad tai okupuotų ar neokupuotų valstybių ir kur tuo metu buvo Lietuva. Kalbama apie nukentėjusiuosius, konkrečius, kurie gali gauti pensijas arba jų negauti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Todėl visos priežastys galimos svarstyti ir tai yra visiškai šio įstatymo klausimas. Todėl, mano supratimu, tikrai ir kitų šalių žvalgybininkai yra Lietuvos požiūriu nepriimtini žmonės ir lygiai taip pat jie gali būti svarstomi kaip žmonės, kuriems nebūtų suteikta nukentėjusių asmenų pensija.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Na, galiu tik išreikšti nusistebėjimą, kodėl LDDP frakcija, o, tiksliau, naujoji kairioji koalicija taip stengiasi, ištrinti okupacijos faktą ir visokiais gudriais manipuliavimais, kažkokių žvalgybininkų įrašymais taip nori tą kaip nors užmaskuoti. Na, jeigu jau Rusija pati pripažino okupacijos faktą, tai gal ir LDDP frakcijai nebe laikas tą maskuoti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Jūsų viltys gražiai romantiškos, kolega.

Dabar bus balsuojamas dėl 11 straipsnio 4 dalies 7 punkto papildymo, kurį siūlo M.Pronckus, kolegos, užsiregistravus.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas pritartų M.Pronckaus siūlomai šio punkto redakcijai – už, kiti – kitaip.

Už – 16, prieš – 29, susilaikė 4. Siūlymui nėra pritarta.

11 straipsnio 5 dalies formuluotė. Pone pranešėjau, iškart pradedame diskutuoti, nes kairėje pusėje yra daugiau nei reikia. Pone pranešėjau, dėl 11 straipsnio 5 dalies formuluotės, siūlomos M.Pronckaus.

A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad vadinamoji kairioji pusė gali įsižeisti, kai neduota teisės jiems kalbėti ir išreikšti pilietinę poziciją. Šią pataisą komitetas svarstė irgi du kartus, jai nepritarė. Nesakyčiau, kad jinai yra labai bloga ir nepriimtina, bet ji yra ne šių pataisų reikalas. Dėl šitos nuostatos, kuri yra dabar, kad duomenis apie to ar kito asmens tarnavimą toje ar kitoje represijos struktūroje teikia Rezistencijos ir genocido tyrimo centras, – tai iš tikrųjų jokia išvada. Tai yra archyvų dokumentais patvirtintas faktas. Konstitucinis Teismas dėl šios nuostatos jokių pastabų neturėjo, todėl ją šiuo metu visiškai nėra reikalo taisyti. Čia, manau, vėl bandoma suponuoti, kad buvimas toje ar kitoje represinėje struktūroje, kuris atima teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, suponuojamas su bausme, sugretinamas. Tai yra visiškai neteisinga išvada.

Beje, mielieji kolegos, pasiskaitykit Konstitucinio Teismo proceso medžiagą, kur buvo keliamas būtent šitas klausimas ir Konstitucinis Teismas iš viso atmetė šią nuostatą. Valstybinės pensijos skyrimas ar neskyrimas tai nėra bausmė. Tai yra nuopelnų įvertinimas arba neįvertinimas. Tai yra visiškai kitas dalykas. Juk jeigu jums kam nors arba man nepaskyrė pirmo laipsnio valstybinės pensijos kaip Seimo nariui, tai aš nesu nubaustas. Todėl negalima šito dalyko suponuoti. Ji yra visiškai nelogiška. Jeigu kolegos manytų, kad taip reikėtų pertvarkyti, galėtų galbūt teikti Seimui ir svarstyti tokią procedūrą, bet šita procedūra yra nusistovėjusi, apima taip pat ir visus kitus nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo atvejus, yra visiškai logiška ir normali, tuo labiau Konstitucinis Teismas šiuo klausimu pastabų neturi, todėl nematau galimybės ir reikalo pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Mano logika gana paprasta šiuo klausimu. Aš siūlau, kad piliečių, visuomeninių ir valstybinių organizacijų teikimu visus šiuos klausimus aiškinasi Generalinė prokuratūra, ji teikia teismui, kokį teismas sprendimą priima, toks ir įsigalioja. Aš manau, kad tas mano siūlymas kaip tik gerai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais, ir aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Manau, kad iš tikrųjų tie išdėstyti argumentai yra svarūs. Dėl pono A.Stasiškio minčių apie nusistovėjusią tvarką. Aš manau, kad šioje nusistovėjusioje tvarkoje yra labai daug šališkumo, ir tai yra didelė mūsų valstybės problema. Išankstinis nusiteikimas kai kurių institucijų, kurios suformuotos pastaraisiais metais, yra visiems matomas, bent iš mūsų flango. Tai visgi Teisinės institucijos, nepaisant kai kurių problemų. Aš manau, ateityje tos problemos išnyks, jos bus pajėgios spręsti tuos klausimus. O čia dar yra, šalia kitų dalykų, diskriminacija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš noriu ponui P.Gyliui priminti. Mes 1990-1992 metais turėjome bent tris institucijas, kurios pagal savo turimus archyvus ir savo turimą kompetenciją teikdavo išvadas apie kalinių buvimo vietas, apie tremtis, apie šiaip represijose nukentėjusius asmenis. Po to mes sujungėme tuos archyvus ir įsteigėme valstybinę instituciją, kuri ir turi įgaliojimus, ir teikia informaciją. Generalinė prokuratūra tokių įgaliojimų neturi, nes ji nebeturi ir bendrosios priežiūros. Be to, kuo čia yra dėta Generalinė prokuratūra? Juk sprendimus priima ne teismas, o pagal įstatymą skiriamos arba neskiriamos pensijos. Kolegos, jeigu jūs dar drįstate sakyti, kad grįšite prie šių vertinimų, tai aš jūsų norėčiau paprašyti: pasiūlykite Generalinei prokuratūrai tirti tokias bylas kaip išžudytų Jurgelevičių šeimos Senųjų Macelių kaime, kur padarė G.Zimano partizanai; arba tas nužudytas mergaites Kaune, kur padarė Kauno taip išgarbinta A.Čeponio grupė. Yra ką daryti Generalinei prokuratūrai, ir nepainiokime tų dalykų.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime. Kolegos, balsuosime dėl M.Pronckaus teikiamos 11 straipsnio 5 dalies formuluotės, kuriai nepritarė komitetas, kuri neišplaukia iš Konstitucinio Teismo sprendimų. 51 užsiregistravo. Pritariantys M.Pronckaus siūlomam variantui – už.

M.Pronckaus pataisai pritaria 13, prieš – 29, susilaikė 4. Pataisa nepriimta.

Dėl 4 pataisos, kuriai iš dalies pritarta komitete. Pone pranešėjau! 15 straipsnio 4 dalies M.Pronckaus siūloma nauja redakcija.

A.N.STASIŠKIS. Iš dalies yra pritarta ta prasme, kaip aš jau aiškinau pristatydamas, kad šiuo metu galioja nuostata, kad pats asmuo, jeigu jam yra nutraukiama pensija, turi įrodinėti savo teisumą ar neteisumą. Šiuo metu yra nustatyta naujoje redakcijoj taip, kad kilus abejonėms pats skyrius turi kreiptis į Genocido centrą, gauti atitinkamus dokumentus iš archyvų, ir tiktai gavus tuos dokumentus, kurie įrodo, kad asmuo patenka į šiame įstatyme išvardytų struktūrų sąrašą, t.y. atitinka tuos neskyrimo kriterijus, tokiu atveju gali būti nutraukiama. Iš esmės pagrindinei minčiai yra pritarta, o čia pataisos ta dalis, kad vėl reikia kreiptis į teismą, yra tai apie ką mes jau diskutavome, ir iš tikrųjų čia yra visai nelogiška.

PIRMININKAS. Gal Seimo narys M.Pronckus atsiima savo pataisą?

M.PRONCKUS. Žinoma, aš tikėjausi, kad teismai pas mus vykdo teisingumą ir sprendžia visus kitus dalykus, o ne kokios kontoros, nors jos ir labai būtų garbingos. Labai gerai, žinoma, kad čia įdėta, jog ne pats kaltinamasis turi įrodyti savo kaltę, bet kokia kita organizacija, bet aš likčiau prie savo nuomonės, kad galutinį žodį turėtų tarti teismai šiuo klausimu. Siūlyčiau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Dėl M.Pronckaus pataisos – P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tai yra logiška pataisa. Norėčiau atsakyti tiems, kurie mano, kad jie yra nešališki ir čia vardijo kai kuriuos pavyzdžius. Pavyzdžiui, ponas J.Beinortas…

PIRMININKAS. Dėl pataisos, dėl M.Pronckaus pataisos.

P.GYLYS. Aš kaip tik apie tai! Jūs pono J.Beinorto nenutraukėte, beje, kai jis man priminė istoriją. Aš jam irgi priminsiu…

PIRMININKAS. Dėl M.Pronckaus pataisos prašom kalbėti!

Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Tenka apgailestauti, kad mes turime dalyvauti LDDP suorganizuotame agitaciniame spektaklyje, kuris, matyt, skirtas artėjantiems Seimo rinkimams, matyt, šiai naujajai daugumai reikia vadinamųjų karo veteranų balsų ar ko, aš nežinau. Aišku, jeigu autorius būtų nuoseklus, jis turėtų tą pataisą atisiimti pamatęs, kad pirmiems dviem jo teikiamiems straipsniams mes nepritarėme. Turbūt tų argumentų neverta dar kartą kartoti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl M.Pronckaus siūlomos 15 straipsnio 4 dalies redakcijos, kuriai iš dalies pritarta komitete, bet M.Pronckaus tai netenkina. Balsuosime, kolegos, dėl to siūlymo. Registruojamės.

50 Seimo narių posėdžiauja. Kas pritartų M.Pronckaus pataisai dėl 15 straipsnio 4 dalies? Pritariantys – už.

13 – už, prieš – 28, susilakė 5. Iš šiai pataisai nėra pritarta. P.Gylys.

P.GYLYS. Aš kreipiuosi eilinį kartą, kaip kažkada Kinija Taivano atžvilgiu 567 kartą. Prašau, gerbiamasis pirmininke, nerecenzuoti Seimo narių. Jie turi pasisakymo teisę. Jie gali sakyti tai, ką jie mano reikalinga, savo laiko sąskaita. Jeigu jūs tai darote, jūs smarkiai nusižengiate Statutui ir demokratijos dvasiai. Prašyčiau šito nedaryti, nes bus 568 kartas.

PIRMININKAS. Kalbu 587 kartą: kalbėdami dėl motyvų, Seimo nariai turi kalbėti dėl balsuojamų ir aptariamų nuostatų.

Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis.

Dėl vedimo tvarkos K.Kryževičius. Kolegos, dar liko viena pataisa.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Deja, jau daug kartų buvo pareikšta apgailestavimų ir šį kartą aš, kaip Etikos komisijos pirmininkas, turiu pareikšti apgailestavimą ponui P.Gyliui, kad jis absoliučiai nežino Statuto reikalavimų.

PIRMININKAS. Dėkui. M.Pronckaus pataisa dėl baigiamųjų nuostatų. Pone pranešėjau, prašom.

A.N.STASIŠKIS. Kaip yra komiteto išvadose, iš dalies yra pritarta, papildomai yra įstatymo įsigaliojimo straipsnyje visas mechanizmas, kokia tvarka yra pensijų mokėjimas sustabdomas, nutraukiamas arba atnaujinamas. Taigi iš esmės šiai pataisai yra pritarta, o nepritarta tai daliai, kur kalbama apie teismo sprendimus. Mes jau turbūt ketvirtą kartą grįšime prie tos pačios problemos, prie teismo sprendimų. Tai yra ne šio įstatymo ir ne šios problemos reikalai. Dar kartą kartoju, kad valstybinė pensija nėra nei bausmė, nei kas nors kita, o yra piliečių skatinimas už tam tikrus nuopelnus savo valstybei.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kadangi prieš tai balsuojant mano pataisai buvo nepritarta, tai čia analogiškas klausimas, ir aš jį atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, kolegos, baigiame svarstyti. Dar suteikiu žodį pranešėjui.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū už svarstymus. Dar kartą man tenka išreikšti apgailestavimą, ir ne dėl ko nors kito, o dėl to, kad 10 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pas mus ne tik tebėra gyva išdavystės ir kolaboravimo dvasia, bet ji tampa ir agresyvi. Prašau, kolegos, neįsižeisti, bet tai iš tikrųjų yra pavojus mūsų valstybei. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, keistai mūsų elgesį veikia alkis. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.