Parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas yra skirtas naujojo Civilinio kodekso, pirmojo Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės akto sistemiškai reguliuojančio civilinius santykius, įsigaliojimui ir įgyvendinimui reglamentuoti. Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tikslų yra siekis adaptuoti civilinę teisę prie esminiai pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes verslo plėtojimui, sustiprinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą bei numatyti efektyvius pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Kitas svarbus tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautinės teisės šaltiniais – pirmiausiai su Europos Sąjungos teise, taip pat su kitais tarptautinės teisės aktais. Lietuvos privatinė teisė daugelyje sričių iš esmės įgyvendinant naująjį Civilinį kodeksą bus suderinta su tarptautiniais standartais, pagerės verslo teisinės sąlygos. Tačiau visas Civilinis kodeksas iš karto negalės įsigalioti, nes kai kurių kodekso normų įsigaliojimui reikės ratifikuoti kai kurias tarptautines konvencijas, kurių Lietuva dar nėra ratifikavusi, parengti naujus įstatymus ar kitus teisės aktus, įsteigti arba pertvarkyti atitinkamus valstybės registrus. Todėl parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas ir skirtas atskirų naujojo Civilinio kodekso normų įsigaliojimui bei taikymo ypatumams.
Įstatyme, kaip ir Civiliniame kodekse, įtvirtinamas bendras civilinėje teisėje žinomas principas – civilinės teisės normos neturi grįžtamosios galios. Todėl naujasis Civilinis kodeksas bendrąja prasme galios tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsiras įsigaliojus Civiliniam kodeksui, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado ir įgyvendinamos, kodeksui įsigaliojus. Įstatyme reglamentuojama, jog kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki Civilinio kodekso priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, ir galios tol, kol bus pripažinti netekusiais galios. Likę galioti teisės aktai turės būti suderinti su naujuoju Civiliniu kodeksu.
Įstatyme aptariami atskirų Civilinio kodekso normų atitinkamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose įsigaliojimo ir taikymo ypatumai. Įstatyme paeiliui reglamentuojami visų Civilinio kodekso knygų normų įsigaliojimo ir taikymo klausimai. Naujos Civilinio kodekso nuostatos dėl sandorių formos, negaliojimo pagrindų, fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisinio statuso, šeimos teisinių santykių, daiktinių teisių reglamentavimo, paveldėjimo teisinių santykių, prievolių ir sutarčių teisės, kodekso bei šio įstatymo rengėjus privertė aptarti atitinkamų Civilinio kodekso normų taikymo ypatumus. Atskirų Civilinio kodekso normų įsigaliojimas atidedamas dėl to, kad jų įsigaliojimui būtina parengti atskirus įstatymus, įsteigti valstybės registrus (juridinių asmenų registrą, testamentų registrą, vedybų sutarčių registrą), pertvarkyti Nekilnojamojo turto ir žemės registrą dėl naujai Civiliniame kodekse reglamentuojamų daiktinių teisių (uzufrukto, užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos ir kt.), pakeisti hipotekos registrą. Tam reikia papildomai laiko ir finansinių lėšų.
Neigiamų pasekmių, priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą neturėtų būti. Atvirkščiai, šis įstatymas padės išvengti kolizijų tarp anksčiau galiojusių įstatymų ir naujojo Civilinio kodekso bei palengvins visos privačios teisės suderinimo procesą su naujuoju Civiliniu kodeksu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Vadovaujantis 2000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 253 “Dėl komisijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimui koordinuoti sudarymo” projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 70 sudaryta komisija, taip pat buvo pasitelkta Civilinio kodekso projekto rengimo darbo grupės vadovo ir narių pagalba.
Reikšmingi žodžiai: Civilinio kodekso priėmimas, įgyvendinimas, įsigaliojimas
Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas