2000 m. birželio 1 d. Nr.______
Vilnius
dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto (P-1953(2))
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė G.Imbrasienė, komiteto nariai – V.Žiemelis, V.Pakalniškis, A.Sakalas, E.Bičkauskas, A.H.Stasiulevičius, Č.Juršėnas, J.Razma, V.Aleknaitė-Abramikienė, komiteto patarėjai – L.Zdanavičienė, A.Kabišaitis, A.Čapas, padėjėjos I.Randakevičienė, B.Kovalenkienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Projekto pavadinimą reikėtų patikslinti, papildant jį žodžiais “Lietuvos Respublikos”, išdėstytais eilutės centre, kaip numatyta Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnyje.
2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad “informacijos laisvė – įstatymais apibrėžta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas”. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad “Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse konvencijose bei sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė”. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją laiduojama Konstitucijos nuostatų ir gali būti ribojama tik įstatymu (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Be to, svarstytina, ar projekto tekste vartojamos sąvokos “informacijos laisvė” nereikėtų suderinti su Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka “laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją”.
3. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje apibrėžtos “nuomonės”, “žinios” sąvokos, tačiau nėra apibrėžta “informacijos” sąvoka, nors ji vartojama projekto nuostatose.
4. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad “nuomonei neprivalomi tiesos kriterijai”. “Tiesos kriterijų” sąvoka nėra apibrėžta, yra labai abstrakti ir gali būti interpretuojama įvairiai. Todėl reikėtų patikslinti projekto redakciją.
5. Projekto 2 straipsnio 29 dalies antrasis sakinys yra perteklinis.
6. Projekto 2 straipsnio 34 straipsnyje vartojama “elektroninės priemonės” sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Todėl neaišku, ar projekto nuostatos bus taikomos pvz. internetui.
7. Projekto 2 straipsnio 35 dalyje įtvirtinta, kad “žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa grindžiami duomenys”. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad duomenys visuomenės informavimo priemonėse (pvz. laikraščiuose, televizijoje) grindžiami informacijos šaltiniu (kuris nurodomas projekto 8 straipsnyje) ar šaltiniais, o ne tiesa. Todėl, mūsų manymu, “tiesos” samprata yra perdaug abstrakti ir neturėtų būti vartojama minėtoje projekto nuostatoje.
8. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį “asmens”sąvoka apima ir juridinį asmenį, bei įmones neturinčias juridinio asmens teisių. Todėl reikėtų patikslinti projekto 2 straipsnio 36 dalį.
9. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos tarptautinės konvencijos, kaip teisės aktas reguliuojantis visuomenės informavimą, tačiau jos nėra nurodytos projekto 3 straipsnio 2 dalyje.
10. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai stiprina “nepriklausomybę”. Nėra aišku, apie kokią nepriklausomybę yra kalbama, dėl ko neaiškus šio teisinio principo turinys.
11. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad “Viešosios informacijos rengimas ir platinimas grindžiamas koncentracijos ir sąžiningos konkurencijos reikalavimais”. Yra neaiškus šioje nuostatoje vartojamos “koncentracijos” sąvokos turinys. “Koncentracijos” sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos įstatymuose užtikrinančiuose sąžiningos konkurencijos laisvę ūkinėje veikloje. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje “konkurencija apibrėžiama kaip “1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; 2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu”. Todėl, mūsų manymu, ši sąvoka nevartotina projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatoje.
12. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 3 straipsnio 4, 5, 6 dalyse įvedama nauja “naudojimosi informacijos laisve” sąvoka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto nuostatose yra įtvirtinta “informacijos laisvė”, o ne “naudojimasis informacijos laisve”. Todėl įstatymais gali būti apribota tik “informacijos laisvė”, todėl reikėtų patikslinti projekto 3 straipsnį.
13. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad “Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimu, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai”. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad “Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos Lietuvos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos interesams, konstitucinei santvarkai ginti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei dorovei, taip pat kitų asmenų privačiam gyvenimui, orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti.” Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši projekto norma įveda papildomus pagrindus, leidžiančias apriboti informacijos laisvę. Todėl svarstytina ar minėta projekto nuostata atitinka Konstitucijos normas.
14. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje numatyta kad “rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti asmens teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas. Ši nuostata tikslintina, atsižvelgiant į šio projekto 1 straipsnį, kuris numato, kad įstatymas reguliuoja viešosios informacijos rinkimo, rengimo, teikimo, skelbimo, platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises, pareigas ir atsakomybę. Todėl svarbu numatyti, kad asmens privataus gyvenimo apsauga turi būti garantuota ne tik rengiant ir platinant, bet ir renkant, teikiant ir skelbiant viešąją informaciją.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos tarpusavyje nesiderina: 2 dalyje numatyta bendra norma, kad apie privatų asmens gyvenimą galima skelbti tik tam asmeniui sutikus, o 3 dalyje numatyta išimtis, kai informacija gali būti skelbiama be asmens sutikimo. Todėl 2 dalies nuostata “išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus” yra perteklinė. Šio straipsnio 4 dalies nuostatą “visuomenės informavimo priemonėse” reikėtų formuluoti tiksliau – taip, kaip parašyta šio straipsnio 1 dalyje, t.y (...) rengiant ir platinant viešąją informaciją.
15. Projekto 17 straipsnio nuostatų turinys nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra deklaratyvaus pobūdžio.
16. Diskutuotina, ar projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostata, kad “viešosios informacijos , galinčios turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, platinimo tvarką nustato Vyriausybė” neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio nuostatai, kad “laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai”.
17. Svarstytina, ar projekto 19 straipsnyje apibrėžiami santykiai yra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Šio straipsnio 1 dalyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama sąvoka “valstybinės ir savivaldybių įstaigos”. Šią sąvoką reikėtų patikslinti pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame pateikiama “valstybės ir savivaldybių įstaigos”.
18. Kadangi projekto IV skyriaus pirmasis skirsnis kartu reguliuoja ir viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkų teisinį statusą ir jų veiklos sąlygas, reikėtų šio skirsnio pavadinime įrašyti žodį “savininkai”.
19. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu. Reikėtų įvardinti kokie santykiai turimi omeny.
Be to, šio straipsnio 3 dalyje atsiranda transliuotojas, kai tuo tarpu straipsnis vadinasi “Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai”, taigi, neaiškus ir transliuotojo santykis su šiame straipsnyje reglamentuojamais klausimais. Šios dalies nuostatos, numatančios kada transliuotojas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi jos įstatymais bei kitais teisės aktais (1, 2 ir 3 punktai), iš esmės yra tikslintinos. Įmonės steigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys atskirų rūšių įmonių steigimą. Pagal šį įstatymą įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Įmonės įsteigimas su kitais juridiniais faktais nesietinas.
20. Projekto 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad turi būti nurodyta “kiekvieno akcininko” vardas ir pavardė (...) ir pan. reikėtų patikslinti, nes toje pačioje dalyje numatyta, kad paskelbiami duomenys apie tuos savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto.
21. Projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas reikėtų reglamentuoti tiksliau ir detaliau. 3 dalyje numatyta prievolė Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, kitų institucijų vadovams skelbti spaudoje viešąją informaciją rengiančius ir (ar) platinančius ūkio subjektus, kurių savininkais, bendrasavininkiais ar akcininkais jie yra. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šio straipsnio 1 dalyje pareiga skelbti duomenis apie savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto, numatyta viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams. Be to, neaišku kokia tvarka ir kokioje spaudoje ši informacija turi būti skelbiama. Reikėtų atskleisti sąvokos “bendrasavininkiai” turinį, nes galiojančiuose įstatymuose tokia sąvoka nėra apibrėžta.
22. Projekto 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir žurnalistai privalo viešai paskelbti apie gautą paramą. Šią nuostatą reikėtų papildyti nurodant kokia tvarka skelbiama, kokio dydžio (finansinė ar kitokia) ir iš ko gauta parama turėtų būti viešai skelbiama.
23. Reikėtų atskleisti projekto 26 straipsnio 1 dalies nuostatos “ar šiam leidus” turinį.
24. Projekto 33 straipsnyje reikėtų patikslinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pavadinimą – “Valstybinės lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo”.
25. Projekto 44 straipsnyje tam pačiam subjektui įvardinti vartojamas skirtingas sąvokas “Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija” ir “Komisija” reikėtų suvienodinti.
26. Projekto 44 straipsnio 1 dalyje įvardijami “profesinės etikos pažeidimai, padaryti informuojant visuomenę”, šio straipsnio 4 dalyje – “profesinės etikos pažeidimai visuomenės informavimo priemonėse”, 5 dalyje – “etikos pažeidimai”, o 6 dalyje – “profesinės etikos taisyklių pažeidimai”. Kadangi tikriausiai turimi omenyje tapatūs juridiniai faktai, reikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas.
27. Projekto 44 straipsnio 6 dalyje įvardijami “Komisijos sprendimai”, o šio straipsnio 7 dalyje – “Komisijos išvados”, tačiau neaiškus čia nurodytų Komisijos priimamų teisės aktų tarpusavio santykis, todėl reikėtų atskleisti nurodytų sąvokų turinį.
28. Projekto 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įvardijamas “šalies audiovizualinis sektorius”, tačiau nelabai aiškus šios sąvokos turinys bei santykis su šiame ir kituose projekto straipsniuose vartojamomis sąvokomis “radijo ir televizijos rinka”, “audiovizualinių paslaugų rinka”.
29. Projekto 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę gauti iš transliuotojų jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją, tačiau kažin, ar ši Komisija neturėtų turėti teisės gauti tokią informaciją ir iš kitų subjektų.
30. Projekto 47 straipsnio 3 dalyje tikriausiai norima pasakyti, kad Vilniuje yra Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigos buveinė, todėl reikėtų atitinkamai patikslinti šios dalies antrąjį sakinį.
31. Projekto 47 straipsnyje reikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas “visuomenės informavimo inspektorius” ir “inspektorius”.
32. Projekto 47 straipsnio 4 dalyje, apibūdinant Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigos ekspertus, nurodoma, kad tai “šeimos problemų visuomenės informavimo ekspertai” ( pabr. mūsų), tačiau nelabai aiškus čia nurodytų sąvokų turinys, todėl reikėtų šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, šioje dalyje taip pat nurodyta, kad Visuomenės informavimo inspektorius bei ekspertai turi turėti kompetenciją, būtiną Visuomenės informavimo inspektoriaus funkcijoms vykdyti, tačiau nelabai aiškus šios sąvokos turinys.
33. Projekto 47 straipsnio 7 dalyje nurodytą sąvoką “Visuomenės informavimo inspektoriaus institucija” reikėtų suvienodinti su šio straipsnio pavadinime ir tekste vartojama sąvoka “Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaiga”.
34. Projekto 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ekspertų posėdžių sprendimai priimami visų Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigos balsų dauguma, tačiau nelabai aišku, ką norima tokia nuostata pasakyti, todėl reikėtų šią 47 straipsnio dalį patikslinti.
35. Projekto 47 straipsnyje pasigendama nuostatos, aiškiai numatančios, kad Visuomenės informavimo inspektorius yra kad Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigos vadovas, nors tokią išvadą galima būtų padaryti iš šio straipsnio nuostatų, todėl reikėtų šį straipsnį atitinkamai papildyti.
36. Projekto 48 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardijami “kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešas rodymas, tiražavimas”, “erotinio pobūdžio renginių viešas rodymas”, tačiau projekte neatskleistas sąvokų “viešas rodymas”, “tiražavimas” turinys, todėl reikėtų jį atitinkamai papildyti, antraip gali būti sudėtinga praktikoje taikyti projekto 48 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą.
37. Projekto 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamą sąvoką “informacijos laisvė” reikėtų suderinti su Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka “laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją”.
38. Projekto 48 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojama sąvoka “dezinformacija”, tačiau jos turinys projekte neatskleistas.
39. Projekto 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaiga gali įstatymų nustatyta skirti nuobaudas ir taikyti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones pažeidėjams, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galiojančiuose įstatymuose tokia teisė Visuomenės informavimo inspektoriaus įstaigai nesuteikta, todėl kartu su šiuo projektu reikėtų teikti atitinkamų įstatymų papildymo projektus.
40. Projekto 49 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje reikėtų pašalinti korektūros klaidą.
41. Projekto 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali laikinai sustabdyti licenciją turinčių transliuotojų veiklą, tačiau projekto 46 straipsnyje, reglamentuojančiame Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijas, tokia šios komisijos funkcija nenumatyta.
42. Projekto 50 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos “veiklos sustabdymo laikas” galima būtų pasiūlyti vartoti juridinės technikos požiūriu tikslesnę sąvoka “veiklos sustabdymo terminas”.
43. Projekto 51 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką “ieškovas” reikėtų suderinti su šioje dalyje vartojama “asmens” sąvoka.
44. Projekto 51 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias moralinės žalos atlyginimo dydį, reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 71 straipsnio nuostatomis.
Pritartina Teisės departamento pastaboms, išskyrus 38 pastabą (sąvoka “dezinformacija” vartojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijose 25 str.).
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: nėra.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
LR Teisingumo ministerija |
Pastabos pridedamos |
Pastaboms pritartina |
Nepritartina 5 pastabai, nes analogiškai “oficialaus dokumento” sąvoka apibrėžiama “Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme”. |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo narys A.Sakalas |
Vertėtų šiame įstatyme aptarti ir reglamentuoti “smurtinių programų” transliavimo laiką, t.y. kad nebūtų tokio pobūdžio filmai, laidos transliuojamos “vaikišku laiku”. |
Pritartina |
|
|
2. |
Seimo narys J.Razma |
Projektas yra tobulintinas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tobulinant projektą nereikėtų atsisakyti žiniasklaidos savireguliacijos principo; reikėtų išspręsti tuos klausimus, kurie reikalingi stojant į Europos Sąjungą, t.y. suderinti egzistuojančių įstatymų nuostatas su Europos teise. |
Pritartina |
|
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:
1. Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, LR Teisingumo ministerijos bei komitete išsakytas pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Aleknaitė-Abramikienė, V.Martišauskas
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Priedas: Teisingumo ministerijos pastabos
Komiteto pirmininkė Gražina Imbrasienė