Teisės ir teisėtvarkos komitetas

                                                                                                                                                                        2000 m. gegužės   29 d. Nr.

                                                                                                                                                                                  Vilnius

 

                                                                                     PAGRINDINIO KOMITETO

                                                                                  I Š V A D A

 

                                                   dėl Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo projekto  ( P - 2251 (2))

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: pirmininkaujantis E.Bičkauskas, komiteto nariai: V.Aleknaitė – Abramikienė, S.Daubaraitė, P.Katilius, V.Pakalniškis, J.Razma, A.Sakalas, R.Smetona, A.H.Stasiulevičius; komiteto patarėjai: A.Kabišaitis, L.Zdanavičienė, P.Ragauskas; komiteto padėjėjos: B.Kovalenkienė, I.Randakevičienė. Kviestieji asmenys: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vyr. patarėjas A.Skaistys.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

2.1. Seimo Teisės departamento išvada: Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Kyla abejonių dėl projekto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tyrimo poligrafu metu tiriamas asmuo privalo atsakinėti į įvairaus pobūdžio klausimus ir tai yra tam tikras informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo būdas. Konstitucijos 22 str. 3 dalis numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Tačiau projekte nėra numatyta, kad tyrimą poligrafu skirs teismas.

Be to, tyrimas poligrafu gali būti vertinamas kaip žmogaus garbės ir orumo apribojimas, pažeidžiantis Konstitucijos 22 str. 4 dalį. Panašiais motyvais vadovaudamasis prieš poligrafo naudojimą 1982 m. pasisakė Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas.

Nors projekte ir yra numatyta, kad tyrimas poligrafu atliekamas tik tiriamam asmeniui su tuo raštiškai sutikus, šio sutikimo negalima laikyti laisvu, nes atsisakymas būti tiriamam asmeniui sukels neigiamas pasekmes, numatytas projekto 10 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tas pačias neigiamas pasekmes sukels ir neigiama išvada apie tiriamą asmenį, duodama po tyrimo poligrafu, nors jokie specialistai netvirtina, kad tokio tyrimo rezultatų patikimumas yra šimtaprocentinis ar bent jau artėja prie šios ribos.

2. Reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 4 str. 2 dalies 3 punkto nuostatas su projekto 5 str. nuostatomis: projekto 4 str. 2 dalies 3 punkte kalbama apie nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus aplamai, o projekto 5 str. 3 dalyje - apie nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, susijusius su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo tvarkos pažeidimu. Iš projekto 5 str. 2 dalies, kurioje apibrėžiamas tyrimo poligrafu objektas, taip pat galima manyti, kad tyrimas galės būti atliekamas tik tada, kai bus sprendžiami klausimai susiję su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga. Taip pat nevisiškai aiškus 5 str. vardijamų tyrimo poligrafu pagrindų ir atvejų tarpusavio santykis bei pagrindų ir atvejų santykis su 4 str. 2 dalimi. Pavyzdžiui, ar valstybės tarnautojas priimant į tarnybą ir kiekvieną kartą atestuojant turės būti tiriamas poligrafu, ar toks tyrimas bus atliekamas tik esant įtarimui apie to asmens daromus projekte vardijamus pažeidimus.

Nepašalinus šių vidinių projekto prieštaravimų bei neaiškumų, nebus pakankamai aišku, kada bus galima atlikti tyrimą poligrafu.

3. Projekto 5 str. 3 dalies 1 punkte kalbama apie nusikaltimo rengimą ir padarymą. Neaišku dėl kokių priežasčių, paminėjus rengimąsi, nėra minimas pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiama tiek už rengimąsi, tiek už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. Juolab, kad tiek teoriškai, tiek ir praktiškai patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą kelia mažiau problemų nei patraukimas už rengimąsi. Neatsitiktinai pradėtame svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekte (P-2143) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už rengimąsi nenumatyta, nes ir kitų Europos valstybių, išskyrus postsovietines, baudžiamieji įstatymai rengimosi nepripažįsta nusikaltimo padarymo stadija.

4. Neaišku, kam projekte reikalingas 5 str. 3 dalies 4 punktas, nes šiame punkte iš esmės tik dalinai atkartojamas 5 str. 3 dalies 1 punktas.

5. Projekto 6 str. sakoma, kad nepilnamečiai, neveiksnūs ar ribotai veiksnūs asmenys negali būti tiriami poligrafu. Tačiau nagrinėjant tyrimo poligrafu pagrindus ir atvejus (projekto 5 str.), yra sunku įsivaizduoti situacijas, kada tokie asmenys galėtų būti tiriami poligrafu.

6. Galima būtų pasiūlyti projekto 7 str. 3 dalyje žodžius “ne anksčiau kai per 2 darbo dienas” pakeisti žodžiais “ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų”, o projekto 9 str. 2 dalyje nustatyti, kad galutinį sprendimą dėl atsisakymo atlikti pakartotinį tyrimą turi valstybės institucijos vadovas.

7. Nelabai logiška 8 str. 3 dalies 2 punkto nuostata dėl atsisakymo tirti poligrafu esant 7 straipsnyje nurodytiems pagrindams – šiame straipsnyje jokie pagrindai nėra nustatyti.

8. Projekto 10 str., nustatantis tyrimo poligrafu bei atsisakymo nuo tokio tyrimo pasekmes, neaptaria visų galimų tyrimo (atsisakymo nuo tyrimo) atvejų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, ar remiantis neigiama tyrimo išvada bus galima atsisakyti priimti asmenį į tarnybą.

 

2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo P.Ragausko išvada: Pateiktas projektas tobulintinas ir diskutuotinas atsižvelgiant į šiuos aspektus:

1.      Projekto 1 str. 1 d. derėtų išbraukti žodžius "valstybės įstaigų, atliekančių tyrimą poligrafu", o po žodžių "tyrimo poligrafu" įrašyti žodį "subjektų,". Šis pasiūlymas siejamas su tuo, kad visur įstatyme vartojamas trumpesnis terminas "tyrimo poligrafu subjektai", kuris aiškinamas 2 str.

2.      Projekte vartojamas terminas "institucija" (4 str. 1 d. 1, 2 ir 4 p. bei 2 d. 1 ir 2 p. ir kt.) nesutampa su greta vartojamu terminu "įstaiga" ( 2 str. 4 d. ir 4 str. 1 d. 7 p. ir kt). Šis terminų nesutapimas nėra visiškai nereikšmingas, pavyzdžiui, Ignalinos atominė elektrinė nėra valstybės institucija, tad pagal 4 str. 2 d. nuostatas jos darbuotojų nebus galima tirti poligrafu, - vargu ar tokia "išimtis" pagrįsta.

3.      Kelia abejonių ir Projekto 4 str. 1 d. 7 p. nuostata, kad šalia išvardintų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali tyrimo poligrafu subjekto statusą suteikti bet kuriai kitai valstybės įstaigai. Vyriausybei suteikti tokią teisę nėra būtina, nes pagal 4 str. 2 d. 2 p. visos valstybės institucijos gali prašyti tyrimo poligrafu subjektų atlikti atitinkamą tyrimą. O kadangi tyrimo poligrafu objektas - tik informacija susijusi asmenimis, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga (5 str. 2 d.), vargu ar tokių asmenų bus labai daug. Kadangi pagal 4 str. 3 d. nuostatą, tyrimo poligrafu subjektuose turi būti steigiamos specialios tyrimą poligrafu atliekančios tarnybos ir šie subjektai turės įsigyti brangią aparatūrą, tokia galimybė sudarys sąlygas neracionaliai naudoti biudžetines lėšas.

4.      Projekto 6 str. 1  d. derėtų išbraukti žodį "nepilnamečiai,", kadangi jis šio Projekto kontekste yra absurdiškas: nepilnametis negali būti nei valstybės tarnautojas, nei prokuratūros pareigūnas, nei karys, nei pretendentas į valstybės tarnybą.

5.      Projekto 8 str. 5 d. siūlau išbraukti žodžius "laikantis savanoriškumo principo,", kadangi jie yra pertekliniai.

6.      Projekto 10 str. nuostatos kelia rimtų abejonių. Vienas dalykas akivaizdus: vien tik tas faktas, kad tyrimo poligrafu išvada yra neigiama arba asmuo atsisako tirtis poligrafu, jokiu būdu negali būti pagrindu priimti šiame straipsnyje minimus sprendimus. Šie faktai gali būti vertinami tik kaip papildomi kriterijai priimant galutinį sprendimą.

 

3.Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: Žmogaus teisių centro pastabos – pridedamos.

4.Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: LR Vyriausybės, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento  pastabos – pridedamos.

Eil. Nr.

 

      Pasiūlymo teikėjas

 

         Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1.

Respublikos Prezidento patarėjas A.Abramavičius

 

Poligrafo naudojimo įstatymo projektas yra tobulintinas iš esmės. Tobulinant šį įstatymo projektą reikėtų:

1. Apsvarstyti ir išspręsti klausimą dėl asmenų, kuriems gali būti taikomas tyrimas poligrafu, rato;

2. Numatyti, kad poligrafo tyrimo rezultatai yra tik viena iš sąlygų (pagalbinė priemonė), kuri vertinama kartu su kitais duomenimis, turimais apie tikrinamąjį.

3. Reglamentuoti poligrafo tyrimo išvados apskundimo tvarką.

 

 

 

Pritarti

 

 

Pritarti

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

5.Asmenų, turinčių įstatymo leidybos iniciatyvos  teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: nėra.

6.Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: nepaskirtas.

7.Komiteto narių – komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomi sprendimai: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Tobulinant įstatymo projektą siūloma atsižvelgti į pateiktas pastabas.

8.Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – 1.

9.Komiteto paskirtas pranešėjas: E.Bičkauskas.

10.Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Priedai: LR Vyriausybės, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Žmogaus teisių centro pastabos – pridedamos.

 

Komiteto pirmininkės pavaduotojas

 

E.Bičkauskas                                                                                                                                                                                       parašas