Teikiamo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo
1, 5, 17, 171 ir 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
Aiškinamasis raštas
Įstatymo projekto tikslas - apibrėžti nelegalaus darbo sąvoką, pagerinti nelegalaus darbo prevenciją.
Projekto 1 straipsniu keičiama galiojančio Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, siekiant ją suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos, o su paslaugų valstybės tarnautojais sudaromų darbo sutarčių ypatumus apibrėžia Valstybės tarnybos bei kiti įstatymai. Todėl Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 2 dalis keičiama nustatant, kad darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su paslaugų valstybės tarnautojais bei valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų (apibrėžtų Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 20 punktuose) darbuotojais, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ypatumus nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.
Taip pat 1 projekto straipsniu, pildant galiojantį Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnį 7 dalimi, siūloma spręsti problemą dėl darbo sutarties pritaikymo mokiniams, studentams, praktikantams praktinio mokymo ir darbinės praktikos metu arba bedarbiams, dirbant viešuosius darbus. Jų ypatumas tas, kad šiuo metu šie asmenys neturi darbuotojo statuso (išskyrus atvejus, kai su jais sudaromos darbo sutartys), todėl jiems neprivalu taikyti darbo įstatymais nustatytų garantijų.
Projekto 3 straipsnis išplečia galiojančio Darbo sutarties įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, įpareigojant darbdavį darbuotojui išduoti darbuotoją identifikuojantį dokumentą bei darbo pradžios fiksavimo įtvirtinimas - tai pagrindiniai nelegalaus darbo išaiškinimo požymiai.
Projekto 4 straipsniu siekiama pakeisti galiojančio įstatymo 171 straipsnį ir patikslinti nelegalaus darbo apibrėžimo sąvoką, juridiškai išryškinti nelegalaus darbo formas, už kurias yra baudžiama. Straipsnio papildymas nauja 2 dalimi įneštų aiškumą dėl fizinių asmenų organizuojamų pagalbos (talkos) darbų ir dėl juridinių asmenų organizuojamų savanoriškų darbų įteisinimo, t.y. šie darbai nebūtų laikomi nelegaliu darbu.
Projekto 5 straipsniu keičiamas galiojančio Darbo sutarties įstatymo 172 straipsnis ir išplečiamas institucijų kontroliuojančių nelegalią veiklą sąrašas, įtraukiant į šią kontrolę ir represines institucijas, kas pagerins nelegalaus darbo prevenciją.
Įstatymas atitiktų teisinės sistemos praktiką ir neigiamų pasekmių nesukeltų.
Priėmus šį Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymą, iki jo įsigaliojimo ir pilno veikimo turėtų būti parengta:
1. Profesinio mokymo įstatymo, Bedarbių rėmimo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų pataisos, numatant civilinę atsakomybę bei mokinių ir asmenų, dirbančių viešuosius darbus, draudimą ligos ir nelaimingų atsitikimų atvejais.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus patvirtinta tvarka ir atvejai bei nustatyta kada ir kokie juridiniai asmenys galės organizuoti savanoriškus darbus.
3. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos darbą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, įstatų, nuostatų ir kt.) pataisos dėl nelegalaus darbo kontroliavimo funkcijų numatymo.
Šis įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms.
Šių projektų įgyvendinimas nesusijęs su papildomų lėšų poreikių.
Įstatymo projektas derintas su Socialinio draudimo fondo valdyba, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Į daugelį pastabų ir pasiūlymų atsižvelgta
Įstatymo projektas buvo svarstytas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuolatinės darbo santykių komisijos 1999 m. birželio 24 d. ir 1999 m. rugpjūčio 31 d. posėdžiuose. Pirmajame posėdyje daugiausiai buvo diskutuojama dėl identifikuojančių dokumentų išdavimo. Šių dokumentų įvedimui prieštaravo Verslo darbdavių konfederacijos atstovas, kurio nuomone, tai turėtų numatyti vidaus darbo tvarkos taisyklės. Projekto rengėjai atsižvelgė į šias pastabas, nurodydami, kad identifikuojančių dokumentų nešiojimo ir laikymo tvarka turi būti nustatyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse. Visi kiti socialinių partnerių atstovai, dalyvavę šiame posėdyje, neprieštaravo darbuotoją identifikuojančių dokumentų įteisinimui. Šio įstatymo projektui trišalės tarybos nuolatinė darbo santykių komisija pritarė 1999 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje. atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos trišalė taryba įstatymo projektui be papildomo svarstymo pritarė 1999 m. rugsėjo 14 d. įvykusiame posėdyje.
Projektą rengė (jo rengimą koordinavo) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyrius (viršininkas A.Bartkevičius). Tiesioginės rengėjos - šio skyriaus vyr. juriskonsultė I.Mačernytė ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji teisininkė V.Zabulionytė.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: mokymo sutartys, identifikuojantis dokumentas, pagalbos (talkos) darbai, savanoriški darbai, nelegalus darbas.
Priėmus Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1, 3, 5, 17, 171, 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, šis teisės aktas turės būti skelbtas rusų ir anglų kalba.
Ministrė Irena Degutienė