Keturiasdešimt trečiasis (478) posėdis
2000 m. gegužės 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas, pietų pertraukai pasibaigus galime grįžti prie darbo. Registracija būtų geras būdas pradėti posėdį. Prašome registruotis. Taigi užsiregistravote ir galime oficialiai pradėti posėdį. Gaila, kad ir jauni, bet kai kurie yra negreiti. Vėliau bus galimybė vėl registruotis. (Balsai salėje) Aš žinau, kad šita dalis yra ypač mėgiama ir, be abejo, mes ją pakartosime.

Saugios laivybos įstatymo projektas Nr.P-2360(3) (svarstymas)

Projektas Nr.P-2360 – Saugios laivybos įstatymo projektas. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra nauja redakcija. Yra patikslinta redakcija. Pranešėjas – Seimo narys R.Survila. Svarstymas. R.Survila paaiškins, kodėl reikia žiūrėti naują variantą. Prašom Seimo narį R.Survilą.

R.R.SURVILA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia nėra nauja redakcija, o tiesiog yra išdalytas variantas, prie kurio dirbo komitetas ir pagal kurį padarytos išvados. Tik tiek, kad į dėžutes buvo įdėtas kitas, ankstesnis variantas. Tai yra techninis nesusipratimas ir nieko daugiau.

Dabar dėl klausimo esmės. Mielieji kolegos, 1982 m. Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijos 94 straipsnis numato, kad kiekviena valstybė privalo tinkamai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais laivuose, plaukiojančiuose su jos valstybės vėliava, ir imtis priemonių, kad būtų garantuotas saugumas jūroje. Lietuvos Respublikoje šias valstybės funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija, o įstatymų lygiu saugios laivybos klausimus iki šiol reglamentavo Prekybinės laivybos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymai. Tačiau daugelis šių teisės normų tik paveda Susisiekimo ministerijai tvirtinti tam tikrus teisės aktus. Pažymėtina, kad iki šiol Susisiekimo ministerija yra išleidusi daugiau kaip 60 įsakymų saugios laivybos klausimais. Lietuvai būtina didesnį dėmesį skirti saugiai laivybai užtikrinti bei nedelsiant sustiprinti priežiūros institucijas.

Teikiamas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo projektas turėjo tikslą sujungti priimtus teisės aktus saugios laivybos klausimais ir, atsižvelgiant į tarptautinių jūros organizacijų bei Europos Sąjungos teisės aktus, nustatyti naujus reikalavimus, būtinus saugiai laivybai užtikrinti. Ekonomikos komitetas mano, kad priėmus teikiamą projektą ir jį įgyvendinus pavyks pasiekti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų visus tarptautinius saugios laivybos reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo nebus sulaikomi užsienio valstybių uostuose. Be to, projekto priėmimas leistų geriau suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę laivybos srityje su tarptautinės bendrijos ir Europos teisės aktais.

Tuo vadovaudamasis Ekonomikos komitetas svarstė ir tobulino pateiktą įstatymo projektą ir savo išvadose siūlo pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui, parengtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto įstatymo projekto Nr.P-2360 ir alternatyvaus įstatymo projekto Nr.P-2360 pagrindu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad Seimo nario S.Malkevičiaus pateiktiems pasiūlymams komitetas pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Tai pritarkim ir tada registruosimės. (Balsai salėje) Gerai. Kol registruojamės, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Ačiū. Pranešu, kad bendru sutarimu po svarstymo pritarta Saugios laivybos įstatymo projektui Nr.P-2360. Ačiū.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Vėliau bus galimybė užsiregistruoti tiems, kurie nespėjo ir šį kartą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektas Nr.P-2281(3*). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5, 12, 16, 22, 29, 31, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2282(3*). Žemės įstatymo 2, 12, 14, 20, 30, 31, 47 straipsnių pakeitimo ir XII skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2283(2*). Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2284(3*). Teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2285(3*). Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2286(3*). Energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2287(3*) (svarstymas)

Toliau svarstysime Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektą Nr.P-2281(3). Pranešėjas – Seimo narys A.Čaplikas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų galima svarstyti visus klausimus, susijusius su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektu, mes sutaupytume laiko. Tai yra projektai 2-2a, 2-2b, 2-2c, 2-2d, 2-2e, 2-2f ir 2-2g. Tai yra tarpusavyje susiję įstatymų pakeitimo projektai.

PIRMININKAS. Be abejo, tai yra priimtina.

A.ČAPLIKAS. Pagrindinis yra teikiamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektas. Jame iš esmės yra pateikiama bendra nekilnojamojo turto formavimo, šio turto kadastrinių duomenų surinkimo, kaupimo ir naudojimo tvarka, nustatoma sąsaja su nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų kaupimu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, ko iki šios dienos nebuvo. Komiteto manymu, tai yra ganėtinai svarbus įstatymo projektas.

Svarstymo metu buvo gauta nemažai pastabų, į kurias beveik visas esame atsižvelgę, visas pastabas esame įvertinę ir sutikę su Teisės departamento pastabomis, kurių buvo nemažai. Daug pastabų pateikta Aplinkos ministerijos, nors keista, nes tai buvo Vyriausybės teiktas projektas, bet ir į jas svarstymo metu mes atsižvelgėme. Taip atsirado antroji redakcija. Atsižvelgėme ir į Kaimo reikalų komiteto pastabas, kurių buvo iš tiesų gausu, vyko bendri posėdžiai (įvyko trys bendri posėdžiai). Buvo labai daug pastabų ir į visas komitetas atsižvelgė, iš esmės pritarė ir nebuvo didžiulio nesutarimo.

Kas naujo šiame įstatymo projekte? Atsiranda Matininkų asociacija, įstatyme aiškiai apibrėžta struktūra, kuri analogiškai Notarų rūmams bus sukurta Vyriausybės. Atsiranda galimybė reguliuoti atliekamų kadastrinių darbų kainas, ko šiandien nėra ir rinkoje egzistuoja chaotiška padėtis, kai matininkai patys nustatinėja savo paslaugų kainas, ir tai sukelia nemažą nepasitenkinimą arba pasipriešinimą gyventojų, kuriems labai dažnai žemės reformos metu tenka susidurti su šiais darbais. Atsižvelgėme ne į visas Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos pastabas. Manome, kad daugelis tų pastabų yra esminės ir teisingos, tačiau jos yra ne šio įstatymo, bet kitų įstatymų reikalas. Kilo ginčų dėl sąvokos “turto vertinimas”. Manome, kad reikėtų parašyti Vyriausybei pavedimą, pagaliau apsispręsti pačiai Vyriausybei, kokios vertės nustatymo metodikos yra teisingos. Šiandien egzistuoja bene keturios ar penkios metodikos, sukeliančios nemažai painiavos. Buvo siūlymų įrašyti rinkos vertę, kad turto duomenys fiksuojami rinkos verte, bet, mūsų manymu, tai galėjo sukelti nemažą painiavą, nes mokesčių inspekcijos naudojasi kiek kitais duomenimis. Be Vyriausybės, mes manome, to išspręsti negalima, todėl tas pavedimas jai būtų visiškai logiškas ir teisingas.

Prieš pat klausimo pateikimą Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ponas V.Lapė, na, išsakė tokį pageidavimą, kad būtų padaryta šio įstatymo ir visų lydinčiųjų įstatymų svarstymo pertrauka. Na, aš neturiu įgaliojimų ir nemanau, kad reikia tai daryti, nes pastaba dėl Žemės įstatymo, jog jis tariamai buvo pateiktas per vėlai, mano manymu, nėra teisinga. Jis kartu su visais lydinčiaisiais buvo užregistruotas šių metų pradžioje, t.y. sausio 6 ar 7 dieną. Nieko naujo mes čia nedarome, iš tikrųjų revoliucijos nedarome, tiesiog įstatymu yra įteisinama visa ta šiandien de facto egzistuojanti situacija. Nedingsta nei Žemės kadastras, nedingsta nei pastatai – tiesiog yra apibendrinama, rengiama vieninga sistema. Tiek trumpai.

Tiesa, iš Aplinkos apsaugos komiteto ponas A.Grumadas (…). Taip, mes vertiname ir Aplinkos apsaugos komiteto pastabas. Vėlgi beveik į visas Aplinkos apsaugos komiteto pastabas mes atsižvelgėme, netgi ne beveik, o į visas pastabas atsižvelgėme, kaip ir į daugelį kitų pastabų, todėl manau, kad šiam įstatymui ir lydintiesiems įstatymams tikrai galima pritarti po svarstymo ir teikti jį netrukus priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Aplinkos apsaugos komiteto vardu kalbės Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mums svarstyti yra pateiktas labai rimtas įstatymo projektas. Aplinkos apsaugos komitetas išties jį detaliai visą išnagrinėjo. Gavęs ir taip pat apsvarstęs suinteresuotų institucijų pastabas, mūsų komitetas pateikė pagrindiniam komitetui. Kaip jau minėjau, pagrindinis pranešėjas iš esmės visoms mūsų pastaboms pritarė, t.y. atsižvelgta arba visiškai, arba iš dalies, todėl negaišindamas jūsų laiko noriu tiktai kviesti visus pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto vardu kalbės Seimo narys V.Lapė. Prašau.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Svarstomas įstatymo projektas ir kitų įstatymų pataisos nėra jau tokie nereikšmingi, kaip šiandien čia bandoma sakyti. Jie yra pakankamai svarbūs. Nuo jų kokybės priklausys, jeigu taip galima sakyti, beveik milijono žmonių požiūris į mūsų valdžią, per ją – į valstybę.

Mes žinome, kad žemės reformos metu kilo daug prieštaravimų, susipriešino gyventojų grupės, netgi giminės ir šeimos. Tas dalykas lyg ir aprimo, bet tada, kai bus žemė bus registruojama kaip turtas, bus perregistruojama, kai bus įvairių pasidalijimų, tos žaizdos, kurios lyg ir apgijo, bus vėl draskomos, todėl aš manau, kad reikėtų vis dėlto šitam įstatymui skirti pakankamai dėmesio.

Prieš mane kalbėję kolegos aiškiai sakė, kad į Kaimo reikalų komiteto pastabas atsižvelgta. Bet atsižvelgta į pastabas dėl pagrindinio įstatymo, o kartu su juo eina daugybė kitų įstatymų. Jeigu imsime konkrečiai Žemės įstatymą, dėl Žemės įstatymo antrojo varianto mes negalėjom pateikti jokių pastabų, nes jis tik šiandien atsirado įregistruotas. Mes jokiu būdu negalėjome. Aš manau, kad mes, komitetas, turime teisę dar kartą prašyti, kad leistų komitete šį projektėlį apsvarstyti, todėl labai prašau neskubėti.

Dėl pirmojo, arba pagrindinio, įstatymo, žinoma, aš negaliu nieko sakyti, bet irgi turėčiau, jeigu būčiau žinojęs, kad šiandien bus baigiama svarstyti. Mes turime kai kurių pastabų. Bet lydimieji įstatymai, konkrečiai Žemės įstatymas, palyginti su pirmuoju variantu, yra visiškai apvirtęs aukštyn kojomis. Jokiu būdu negalima pritarti, dėl jo nebuvo ir kalbėta, ir siūlymų nebuvo jūsų komitetui, todėl labai prašau neskubėti. Yra tokių įstatymų kaip Žuvininkystės įstatymas, kuris trečias mėnuo… jis daug paprastesnis už šitą, bet nepriimamas. Tas įstatymas yra gana svarbus. Aš manau, kad šiandien reikia daryti pertrauką, mūsų komitetas surengs atskirą posėdį, pateiksime savo siūlymus ir bandysime rasti, žinoma, rasime sutarimą. Dėl to įstatymas tik pagerėtų. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Normaliai pertrauka daroma, jeigu to prašo pagrindinis komitetas. Jeigu bendru sutarimu galėtume padaryti tą pertrauką ir... (Balsai salėje) Nesutinka. Ar galima būtų bendru sutarimu pritarti po svarstymo, o paskui Kaimo reikalų komitetas dar pateiks savo pasiūlymus? Sutarta? Galim? Pritariame po svarstymo, tačiau… (Balsai salėje) Gerai, tokiu atveju išspręsim taip, kaip ir galima išspręsti. Prašom registruotis. Paskutinė galimybė paskubėjus užsiregistruoti. Paskutinė proga užsiregistruoti.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Galima bus kalbėti ir už, ir prieš dėl motyvų. Jeigu norėtų kas kalbėti… Nėra norinčių. Atsiprašau, yra norinčių. Už kalba Seimo narys A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS. Pakartosiu tai, ką sakiau savo pranešime. Prie įstatymo tikrai ilgai dirbta, į visas pastabas atsižvelgta, taip pat ir į dėl lydinčių įstatymų pateiktas pastabas. Jis yra suderintas, jis tikrai nėra blogas, jokios revoliucijos ir jokių nuskriaustų žmonių nebus. Jeigu Seimas pritars po svarstymo, tai iki priėmimo, aš manau, ponas V.Lapė galės pateikti pataisas ir priėmimo metu galima bus apsispręsti, kad nestabdytume paties priėmimo proceso. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Prieš kalba Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Ačiū. Mūsų Statutas neleidžia mums taip laisvai elgtis. Jeigu mes šiandien pritarsime po svarstymo, mes nebegalėsime teikti pataisų komiteto vardu, nes šiandien jos nėra įregistruotos, o jos būtinai reikalingos. Jokiu būdu negalima priimti tokio Žemės įstatymo. Mielieji, labai prašau, jeigu jūs bandysite priimti kitus įstatymus, gal tada aš neprieštarausiu, bet Žemės įstatymui po svarstymo negali būtų pritarta, todėl prašau neskubėti. Vien dėl to, kad mes pritarsime po svarstymo, dėl to nepalengvės niekam, tik sukomplikuosim reikalą. Dar kartą prašau balsuoti už pertrauką.

PIRMININKAS. Ar per priėmimą reikalausime 29 Seimo narių dėl pateikiamų siūlymų? (Balsai salėje) Aišku, Statutas reikalauja. Bet, man atrodo, praeityje būdavo galimybių susitarti… To nedarysim. Ne, atrodo, nepriimtina. Tvarka. Ne. Gerai, ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto medžiagos 16 puslapyje dar yra pora pataisų, kurioms pritarta iš dalies. Ar jums priimtina taip, kaip komitetas yra priėmęs, ar mes balsuosime? Balsuojame. Gerai, iš tikrųjų, kodėl neužsiregistruoti dar kartą? Jeigu Aplinkos apsaugos komitetas sutinka su tomis pataisomis, tuomet nebus reikalo balsuoti. Ar Aplinkos apsaugos komitetas sutinka pritarti iš dalies? Gerbiamasis Grumadai, ar jūs esate su mumis? Ar Aplinkos apsaugos komitetas sutinka su tomis dviem pataisomis, kurioms buvo pritarta iš dalies? Sutinka. Ačiū. Nereikia balsuoti. 18 puslapyje. Ar Kaimo reikalų komitetas sutinka su tomis trimis pataisomis, kurioms yra pritarta iš dalies? Prašau Seimo narį V.Lapę.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Kaimo reikalų komitetas gal ir pritartų, bet aš neturiu tokių įgaliojimų. Mes nesvarstėme to, ką jūs čia man siūlote. Mes tik šiandien gavome įstatymo variantą, jo nespėjome gerai perskaityti, tai kaip mes galime komitete apsvarstyti? Dar kartą prašau atkreipti dėmesį į tuos argumentus, kuriuos aš jau išsakiau ne vieną kartą.

PIRMININKAS. Gerai, tokiu atveju… ar dėl vedimo tvarkos? Prašau Seimo narį A.Vidžiūną.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, niekas nesiginčija, kad mes turėtume į tuos projektus žiūrėti teigiamai. Arba labai teigiamai, arba iš dalies teigiamai. Tai gal galime taip balsuoti: pritariantys po svarstymo – už, o susilaikantys… ar alternatyviai balsuoti, ar pertrauką, ar pritarti po svarstymo, ir einame toliau. Ką čia dabar kalbėti, juo labiau kad ir komitetas nelabai prieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų patarimą. Dabar prašau pasiruošti balsuoti dėl viso projekto po svarstymo. Tie, kurie pritaria, spaudžia mygtuką “už”, kitaip galvojantiems yra kiti mygtukai arba iš viso nėra mygtukų. Prašau balsuoti.

Už – 20, prieš – 13, susilaikė 9. Nepritarta po svarstymo ir dabar žiūrėsime į tolesnes galimybes. Viena iš tokių galimybių – daryti pertrauką. Ar galime sutarti? Frakcijos vardu buvo paprašyta perbalsuoti. Supratau, ponas Kryževičiau. Krikščionių demokratų. Prašau registruotis. Prašau užsiregistruoti, nes po šios registracijos prieš kitą balsavimą nebus kitos registracijos. Prašom registruotis. Registracija baigėsi. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Balsuosime, pritariame po svarstymo, ar nepritariame. Prašau pasiruošti balsuoti. Tie, kurie pritaria po svarstymo, spaudžia “už”, kitiems yra kitų galimybių. Prašom.

Už balsavo 28, prieš – 11, susilaikė 8. Taigi pritarta po svarstymo.

Tiems, kurie norėtų pateikti savo pasiūlymus iki priėmimo, reikės 29 Seimo narių pritarimo. Ar pritariate ir lydimiesiems 2b, 2c, 2d, 2e, 2f, 2g projektams? Bendru sutarimu? Ačiū. Gerbiamasis, per ilgai tylėjot! (Juokas salėje) Dažnai ir garsiai kalbat, bet šį kartą truputį pavėlavot.

Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr.P-2553 (pateikimas)

Eisime prie Seimo rinkimų įstatymo projekto Nr.P-2553. Pateikėjas – Seimo narys S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo papildymo įstatymo projektas. Turiu pasakyti, kad šis projektas dar nepateikus jau susilaukė pakankamai dėmesio. Netgi jau atsirado alternatyvus Seimo rinkimų įstatymo variantas. Taigi Seimo rinkimų įstatymo keitimas Seimo nariams yra suprantamas. Jis taip pat gali būti aktualus ir visuomenei, nes, kaip žinome, yra organizuojama parašų rinkimo akcija dėl referendumo. Turiu pasakyti, kad įvairios tarptautinės institucijos yra gana reikšmingai pasisakiusios apskritai dėl rinkimų demokratinėse valstybėse. Tarpparlamentinės Sąjungos Taryba dar 1994 m. Paryžiuje patvirtino deklaraciją dėl laisvų ir teisingų rinkimų kriterijų. Joje sakoma, kad bet kurioje valstybėje valdžios galios gali kilti tik iš žmonių valios, išreikštos sąžininguose, garbinguose, laisvuose bei teisinguose rinkimuose, kurie rengiami reguliariai. Taigi rinkimų paskirtis suprantama kaip demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas, vykdomosios valdžios suformavimas.

Šiandien mes matome, kad esamo Seimo rinkimų įstatymo (po savivaldybių rinkimų, prieš tai buvusių Seimo rinkimų) kai kurios nuostatos jau yra pasenusios, neatitinka šių dienų reikalavimų ir jas būtų tikslinga keisti. Todėl atsirado poreikis parengti analogišką jums teikiamą projektą. Tam buvo sudaryta Seimo narių darbo grupė, kuri ne vieną kartą buvo susirinkusi ir svarstė esamą Seimo rinkimų įstatymą bei, kaip minėjau, kitų lygių rinkimų įstatymus, ir jums šiandien teikia daugiausia ne politinius pakeitimus. Pagrindas, vienas iš svarbiausių momentų yra tai, kad pažymėjimas rinkėjams įteikiamas, siūloma įteikti, savivaldybių rinkimuose gerokai vėliau, prieš 20 dienų iki rinkimų. Tas pasiteisino praėjusiuose rinkimuose, todėl keičiami visi kiti terminai. Tai leidžia šiek tiek sutaupyti lėšų. Tiek apylinkių rinkimų komisijos, tiek apygardų rinkimų komisijos mažiau tuščiai praleidžia laiko ir su tais terminais, kurie joms yra nustatyti kituose rinkimuose, pasirodo, susitvarko.

Taigi sutrumpinamas apygardų komisijų sudarymas nuo 85 iki 74 dienų, apylinkių – nuo 75 iki 65. Įstatyme siūlomi kai kurie kiti pakeitimai. Balsavimas paštu sutrumpinamas nuo 12 dienų iki 5 dienų. Tuo siekiama išvengti įvairių suinteresuotų grupių įtakos rinkėjams, galimo balsų pirkimo.

Kitas dalykas yra balsavimo trukmė. Atkreipčiau jūsų dėmesį, ji sutrumpinama, kaip ir kituose rinkimuose, nuo 7 iki 20 val., buvo iki 21 val. Partijų registracija išlieka nuo 65 iki 34 dienų iki rinkimų 17 val. Tai irgi labai svarbu, kad paskui nebūtų nežinia, kada paskutinė partija registruosis. Tai reikia apibrėžti laiko prasme.

Darbo grupėje atsirado skirtingų nuomonių ir ginčijomės, bet neapsisprendėme, palikome apsispręsti pačiam Seimui, politinėms partijoms. Neginčijom kolegos A.Čapliko ir kolegės R.Rutkelytės siūlymo dėl rinkimų sistemos esminio keitimo, t.y. mažoritarinio rinkimų sistemos elemento palikimo, tiktai proporcinę rinkimų sistemą eliminuojant. Mano nuomone, siūlymas yra gerokai pavėluotas ir apskritai valstybės valdymo sistemoje kiltų pasidalijimo tarp valdžių problema. Tokie siūlymai nėra daromi politinėms partijoms nesutarus. Mūsų rinkimų sistema yra nuosaiki. Jinai turi tiek proporcinį elementą, tiek mažoritarinį elementą ir tai yra būdinga naujosios demokratijos valstybėms. Yra ir kitų argumentų, kodėl šiandien taip drastiškai nereikėtų keisti rinkimų sistemos. Jeigu jūs klausite, tai būtų galima ir patikslinti.

Kalbėjomės ir dar palikom ginčytinus klausimus dėl apsisprendimo dėl suskirstymo į vienmandates rinkimų apygardas. Dabar siūloma atsižvelgti į administracinį-teritorinį suskirstymą. Aišku, reikia žiūrėti, koks buvo suskirstymas per praėjusius Seimo rinkimus, kokios buvo problemos. Galbūt čia yra apylinkių rinkimų komisijų problema, kai didesniuose miestuose kartais tas pats namas patenka į skirtingą apylinkę ir rinkėjai nesusigaudo. Visi šie klausimai gali būti tikslinami. Dėl užstato, dėl rinkimų kampanijos finansavimui skiriamų partijų lėšų, dėl to, kad vienam kandidatui būtų skiriama 50 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, darbo grupės narių nuomonės sutapo. Tačiau dėl 1000 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių partijai nuomonės šiek tiek išsiskyrė, bet mes manome, jeigu partija iškeltų mažoritarinėse apygardose, iš viso 71, savo kandidatus, tai būtų jau apie 3,5 mln. Lt, o dar 1 mln. Lt prisidėtų bendrai partijai proporcinėje rinkimų sistemoje vienoje nacionalinėje apygardoje. Tai jau būtų 4,5 mln., iš tikrųjų daugiau negu bet kuri partija išnaudoja. Daugiau reikėtų žiūrėti, kaip tos lėšos panaudojamos, ar aiškiai.

Dėl koalicijų buvo keltas klausimas, kad koalicijoms būtų nustatyta tvarka dėl jų išankstinio registravimo. Ne po to, kai partijos jau registruojasi, pateikia pareikštinius dokumentus atitinkama tvarka, tačiau kolegos, kurie siūlė, nepasiūlė alternatyvių variantų, todėl įstatyme yra palikta taip, kaip yra.

Toliau dėl rinkimų barjero, vadinamųjų 40%. Šis klausimas buvo keltas, galbūt jo reikėtų atsisakyti, bet projekte yra palikta mums visiems apsispręsti. Ir, kaip minėjau, šiame pačiame straipsnyje dar yra įvardytas rinkimų rezultatų skaičiavimas: partijoms – 5% rinkimų barjeras, o koalicijoms – 7%. Tai yra palikta.

Dėl reitingų nustatymo atskirai nuspręsta, tartasi po pateikimo vėliau kalbėtis. Yra skirtingų pasiūlymų, kad šiek tiek reikėtų atsižvelgti į tai, kad rinkėjai savivaldybių rinkimuose iš tikrųjų gana vienareikšmiškai pareiškė savo nuomonę, gan aktyviai dalyvavo. Seimo rinkimuose jų interesai gali būti šiek tiek labiau atspindėti arba dėl reitingų nustatymo gali būti keičiama dabar esama tvarka. Dėl rinkimų agitacijos, taip pat laiko teisingesnio paskirstymo per Lietuvos radiją ir televiziją. Manome, gautas laikas turėtų būti aiškiau apibrėžtas ir jis turėtų būti patogesniu žmonėms laiku, ne naktį, netgi taip suniekinant pačią rinkimų agitaciją.

Tiek galėčiau trumpai pasakyti. Mano nuomone, būtų galima kai kuriuos dalykus svarstymo stadijoje patikslinti. Dėl 38 straipsnio, kur yra kandidatų iškėlimas, kur yra pareikštiniai dokumentai, matyt, reikėtų įvesti griežtesnę tvarką partijoms, kurios registruoja savo kandidatus. Šiandien mes matome, kad valstybėje demokratinės tradicijos įtvirtinamos, partijos tiek Seime, tiek neparlamentinės partijos deklaruoja žmogaus laisvę, teises ir apskritai demokratinius principus, tačiau partijos viduje demokratijos nepakanka. Manome, kad tai įtvirtinus (aš jau baigiu), kandidatų iškėlimo tvarką griežčiau reglamentavus, kokiu būdu sudaromas kandidatų sąrašas, kandidatų eilė, koks turi būti delegatų skaičius ir panašiai, tai jau tenkintų rinkėjus ir tai būtų pakankama šiuo metu, jeigu dar reitingų nustatymo dalykus patikslintume.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Prašau Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, rengiantis šio įstatymo pakeitimams komitete buvo iškeltos problemos, kai rinkiminės agitacijos metu arba netgi balsavimo dieną yra naudojamas įvairus papirkinėjimas ir pinigais, ir alkoholiu. Ar įvertintos tos pastabos ir ar yra kokie nors pakeitimai dėl šio klausimo, kad tokių dalykų nebūtų?

S.KAKTYS. Taip, tai yra problema. Projekte atsakomybė yra įvardyta, tačiau šiuo atveju yra gana sudėtinga realizuoti šią atsakomybę, nes turi būti įvardyta, kas kontroliuoja, kaip tai yra įgyvendinama. Vadinasi, reikia, kad būtų procesas, kokia tvarka registruojami pažeidimai. Įsivaizduokite, rudenį daugiau būna vestuvių, kas nors gal neoficialioje aplinkoje ką nors agituoja, tai kas tokiu atveju tai įregistruos ir įvertins. Gali kilti kuriozinių dalykų, kurių negalima lengvai apibrėžti. Tačiau įstatyme atsakomybė yra įvertinta.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti dėl 30 straipsnio rinkėjų pažymėjimų. Čia rašoma, kad tai yra dokumentas, bet kai įsigilini, tai kyla abejonių, ar tai dokumentas, ar ne, nes rašoma, kad be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima. Kodėl be šio dokumento negalima balsuoti tik paštu ir ar netikslinga būtų be rinkėjo pažymėjimo neleisti balsuoti ne tik paštu, bet ir rinkimų dieną, jeigu jis yra dokumentas, o jeigu ne dokumentas, tai kam apskritai jo reikia? Ačiū.

S.KAKTYS. Jis yra įvardytas kaip dokumentas, tačiau kiekvienas iš mūsų arba rinkėjai gali elgtis taip, kaip atrodo teisingiau. Kartais rinkėjai jį gali ir pamesti. Man atrodytų, čia pasakyta, kad reikia turėti rinkimų atveju ir kitus dokumentus, kurie paliudytų asmens tapatumą. Aš tiesiogiai nežinau, kaip kitaip reikėtų tą pažymėjimą apibrėžti ir ką jame dar nurodyti. Galbūt jūs konkrečiau pasiūlysite.

S.SLAVICKAS. Manau, kad pažymėjimas yra ne asmens dokumentas, ne asmens tapatumo dokumentas, nes toks dokumentas yra pasas ar koks kitas dokumentas, tačiau tai yra dokumentas, kuris suteikia teisę atlikti tą pareigą. Jeigu aš tą pareigą atlieku, tai turiu turėti tą dokumentą visur visais atvejais, kai noriu pareikšti savo valią balsuodamas. Man nėra jokio skirtumo, ar tai noriu pareikšti paštu ar balsavimo salėje.

S.KAKTYS. Turiu pasakyti, kad balsavimas paštu prasideda 5 dienos iki rinkimų ir baigiasi prieš 2 dienas. Vadinasi, rinkėjas galėtų pasirūpinti šiuo pažymėjimu, manau, tai šiek tiek dirbtinė problema.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs gana ryžtingai pateikėte šias įstatymo pataisas. Čia yra ryžtingų pataisymų dėl terminų, dėl visko. Noriu paklausti, kodėl buvo atsisakyta labai konkrečiai pakeisti 89 straipsnį, t.y. reitingo nustatymą? Juk ta sistema, kuri yra palikta, puikiai žinome, kokia ji sudėtinga ne tik žmonėms pildyti, bet ir skaičiuoti? Ten vos ne visą savaitę ją skanavo ir skaičiavo. Kodėl buvo atsisakyta ryžtingai pasiūlyti naują reitingų nustatymo sistemą, kuri pasiteisino savivaldybių rinkimuose? Ačiū.

S.KAKTYS. Aš jau minėjau, kad buvo palikta sena redakcija, nes yra skaičiuojamas kandidatų rinkiminis reitingas. Jeigu kalbėtume apie balsavimą už sąrašus pagal proporcines dalis, tai yra rinkiminis reitingas. Kokia tvarka ir kaip galėtų būti, ar būtų sušvelnintas tas reitingas, ar įvestos tam tikros pataisos, tai yra politinių partijų apsisprendimo reikalas. Darbo grupė negalėjo išreikšti savo aiškios nuomonės ir paliko spręsti Seimo nariams. Mes manome, ir toliau tęsime darbą, ir tikslinsime, ir šią dalį bus galima patikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čepas.

A.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, kai kurie jūsų siūlymai yra racionalūs, kai kurie, manau, abejotini. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad reikėtų galbūt tikrai, jeigu taisyti, tai taisyti, o ne knebinėtis, sakykime, tą reitingų nustatymo sistemą įvesti tokią, kokia buvo savivaldybių rinkimuose, nes tai tikrai pažangi sistema. Jūs kažkodėl bijote tai daryti, o gal nebijote, nežinau jūsų motyvų. Noriu paklausti kito konkretaus klausimo. Siūlote sutrumpinti balsavimą paštu nuo 12 iki 5 dienų motyvuodamas tuo, kad bus galima išvengti kai kurių grupių įtakos, kai yra balsuojama paštu. Jeigu jau tos grupės darys įtaką, tai jos tai padarys ir per 5 dienas. Ar verta tą dalyką apskritai keisti? Ačiū.

S.KAKTYS. Aš supratau, kad jūs vis dėlto nepritariate kolegų A.Čapliko ir R.Rutkelytės siūlymui ir pripažįstate, kad proporcinė rinkimų sistemos dalis yra geresnė ir reikia, kad ji išliktų. Tai, ką jūs sakote, atsiprašau, patikslinkite dar kartą…

V.ČEPAS. Dėl balsavimo paštu.

S.KAKTYS. Man atrodytų, kad jūs neneigiate, kad yra daroma įtaka. Šiuo atveju tas terminas yra nustatomas trumpesnis todėl, kad nustatant specialias sąlygas tiek dėl balsavimo paštu, tiek dėl balsavimo globos ir rūpybos įstaigose, ligoninėse tų, kurie yra namuose ir negali balsuoti dėl negalios, kurie yra laivuose, diplomatinėse atstovybėse, tokiu atveju slaptumo principas gali būti pažeidžiamas. Tas papildomas sąlygas, mano įsitikinimu, reikia kiek galima mažinti, kad rinkėjas sąmoningai apsispręstų, kad kai paskelbta oficiali rinkimų diena, jis sutvarkytų savo reikalus ir kaip atsakingas pilietis atliktų savo pareigą balsuodamas.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad yra įregistruoti ir alternatyvūs projektai. Ar nevertėtų padaryti tą patį, kas buvo padaryta ir su tabako reklamos įstatymų projektais? Jie buvo paimti ir sujungti į vieną. Kokia jūsų nuomonė dėl šito?

S.KAKTYS. Projektas yra alternatyvus, siūlytojai atsisako proporcinės rinkimų sistemos elementų. Arba yra atsisakoma, arba yra išlaikoma mišri rinkimų sistema, kuri, kaip sakiau, taikoma ne tik Latvijoje, Estijoje ar kitose Rytų Europos valstybėse, bet ir kontinentinėje Europoje. Įvertindami net ir tai, kad mažoritarinį, griežtą rinkimų elementą taikanti Didžioji Britanija jau pusantrų metų diskutuoja, kad reikia keisti ir įvesti proporcinės rinkimų sistemos elementus, nesiūlome tokio staigaus keitimo. Dėl to negalime šių projektų sujungti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis kolega, prieš klausdamas norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcijos narių A.Čapliko ir R.Rutkelytės pasiūlymui nepritariu, kad jūs negaištumėte laiko atsakydamas. Mano klausimas būtų elementaresnis. Jūs čia teikiate pakankamai daug mechaninių pataisų, aš kaip fizikas sakyčiau. Ar galėtumėte įvardyti pagal svarbą tris pakeitimus, kurie ir rinkėjui, ir kandidatui santykinai keičia sąlygas, palyginti su tomis, kurios buvo 1996 m. rinkimuose? Ačiū.

S.KAKTYS. Ne taip paprasta čia jums pasakyti tris svarbiausias. Įstatyme iš viso yra suvienodinamos tiek sąvokos, tiek sąlygos, kaip sakiau, visų trijų bent jau rinkimų. Pagal svarbą, kuri nuostata svarbesnė, tiesiog neįmanoma apibrėžti. Manau, kad ir šitų komisijų darbas, kuris tampa… Pakeitus terminus be reikalo tuščiai nesėdi tie žmonės, tai irgi yra svarbu. Mes žiūrim racionaliai į rinkimų organizavimo dalykus. Kaip sakiau, man atrodo, pašto termino sutrumpinimas yra pakankamai svarbus. Yra atsakomybės dalykai, apie kuriuos čia mes jau kalbėjome, tiek renkant parašus dėl kandidatų kėlimo, tiek ir balsavimo metu ta atsakomybė čia yra įvardinta. Jinai yra svarbi. Manau, kad jeigu mes įvardinsim, dabar jau kalbėjo dėl partijų atsakomybės, vidinės demokratijos, tai bus gana neblogai.

Dar vienas momentas, kuris paliktas, bet yra labai svarbus, tai paskutinis straipsnis, kuris buvo ir savivaldybių rinkimuose aktualus, tai yra Seimo nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Problema po 1990 metų kovo 11 d. lyg ir išspręsta, tačiau iki to laikotarpio nusikaltimai, ypač prieš asmenį, nėra įvardinti. Jeigu šitą nuostatą dar įdėsim, manau, kad įstatymas iš tikrųjų taps gerokai kokybiškesnis ir priimtinesnis mūsų rinkėjams.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, vis dėlto jūs turbūt žinote ir jaučiate, kad žiniasklaidoje ir televizijoje prasidėjo debatai dėl mūsų rinkiminės sistemos keitimo. Kai kurie Amerikos lietuviai labai aktyviai įsijungė į šią kampaniją ir, sakykim, netgi inicijuoja arba net provokuoja Prezidentą parodyti šioje vietoje iniciatyvą. Todėl aš norėčiau paklausti, o jeigu Prezidentas iš tikrųjų parodytų tokią iniciatyvą, kaip čia tada būtų?

S.KAKTYS. Jeigu parodytų, tada ir kalbėtumės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš taip supratau, kad jūsų apsisprendimas priklausys nuo Prezidento valios. Tai šioks toks privalumas. O mano klausimas susijęs su pono A.Grumado klausimu, t.y. balsavimo paštu. Aš ir darbo grupei siūliau diskutuoti apie tai. Kaip jūs žiūrite į tai, jog galėtume atsisakyti išankstinio balsavimo paštu ir leisti balsuoti tiktai sekmadienį rinkimų dieną paštu? Jūs pats žinote, kiek aistrų kyla dėl to išankstinio balsavimo paštu, nors iš tikrųjų tai nieko nelemia rinkimų rezultatų, išskyrus provokacijas rinkimų kampanijos metu. Gal būtų protinga ryžtis ir leisti balsuoti tiktai rinkimų dieną tiems piliečiams, kurie yra išvykę, tarkim, iš tų apygardų, kur yra registruoti.

S.KAKTYS. Dėl balsavimo rinkimų dieną paštu, tai jau čia nekorektiškas jūsų siūlymas. Jis neįmanomas. Tai sukeltų sumaištį ir rinkimų rezultatų jūs pats nežinotumėte dar kelias dienas. Tai jums būtų problema. Aš manau, kad iš esmės atsisakyti balsavimo paštu šiuo metu nebūtų teisinga, nes mes vis dėlto skatiname, kad rinkėjai aktyviau dalyvautų, kad jie visi turėtų galimybę išreikšti savo valią atviruose, kaip sakiau, sąžininguose, teisinguose rinkimuose. Man atrodo, kad toks sprendimas būtų ne šios dienos. Ateityje galbūt mes ir darysime taip, kaip, sakykime, Čekija daro, Austrija, kuriose tokio balsavimo paštu, gal ir kitose valstybėse, tokio nėra ir nėra, kaip minėjau, kitų specialių balsavimo sąlygų. Bet tai yra ateities reikalas. Mes laipsniškai galim tiktai rodyti tendenciją, į ką mes einam.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate darbo grupės, kuri rengia Seimo rinkimų įstatymą, pirmininkas. Darbo grupėje dirbo ir V.Bogušis. Mes, t.y. Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija, buvom įpareigoję V.Bogušį inicijuoti, kad darbo grupė į įstatymo projektą perkeltų savivaldos rinkimuose taikytą reitingavimo tvarką. Tikrai savivaldos rinkimai parodė, kad rinkėjai labai noriai, aktyviai ir sąmoningai dalyvavo reitinguojant kandidatus. Rinkėjų valia turėjo didelę įtaką pakoreguojant kandidatų eilę sąraše. Įdomu, kokia jūsų, kaip darbo grupės pirmininko, asmeninė nuomonė dėl tokio reitingavimo?

S.KAKTYS. Tai nėra konkrečiai išreikšta. Yra sudėtinga dabar apibūdinti ir vertinti. Iš tikrųjų liudiju, kad Seimo narys V.Bogušis buvo aktyvus ir kalbėjo apie tai. Tik norėčiau pasakyti, kad savivaldybių rinkimų sistema yra grynai proporcinė, o šiuo atveju Seimo rinkimų sistema yra mišri rinkimų sistema. Jeigu nuosaikiai žiūrėtume, turėtume keisti, galbūt adekvačiai taikyti tai, kas buvo savivaldybių rinkimuose. Tačiau ten yra mažesni sąrašai, tai tiesiogiai perkelti kažin ar išeitų. Reikėtų gal, kaip sakiau, tą partinį reitingą galbūt sumažinti ar jeigu jūs siūlysit, iš viso eliminuoti, palikti tik rinkėjus. Tai irgi yra svarstymo objektas. Bet šiandien, manau, kad pateikimui medžiagos užtenka. Jūsų svarstymui užtenka. Jeigu jūs pavesite darbo grupei toliau dar dirbti arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, jeigu šitie klausimai bus sprendžiami, mes atitinkamai dar gilinsimės.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Jūs minėjot, kad daromi tiktai techniniai įstatymo pakeitimai, tačiau yra ne visai taip. Yra visiškai nauja 97 straipsnio redakcija, kad būtų jums lengviau susirasti, galiu pasakyti, kad tai yra paskutinis įstatymo straipsnis. Šiaip ši nauja redakcija yra skirta vienam iš dabartinių Seimo narių. Gal jūs sugebėtumėt atskleisti šitos pataisos autorių?

S.KAKTYS. Šita nuostata yra perkelta iš Savivaldybių rinkimų įstatymo. Aš nemanau, kad čia yra koks nors atradimas. O dėl konkretaus jūsų siūlymo, galbūt asmeniškai būtų galima jums atsakyti.

K.SKREBYS. Tamsta, meluojat, ne taip yra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus, į kuriuos buvo įmanoma atsakyti ir iš tikrųjų tą laikotarpį labai pratęsėm. Bet dabar mes turim apsispręsti, ar galime pritarti po pateikimo? Ar bendru sutarimu galėtume tai padaryti? Labai ačiū, kad pritariat bendru sutarimu. Registruojamės, prašom. (Balsai salėje) Dėl motyvų. Už – Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro Seimo rinkimai artėja ir mes turime išsiskaidrinti visą sistemą. Todėl reikia džiaugtis, kad Seimo narys S.Kaktys teikia šį projektą. Jis kol kas įvardytas kaip techninis projektas, išplaukiantis iš Seimo valdybos sudarytos darbo grupės. Be abejo, ir darbo grupė dar dirbs toliau, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dirbs toliau, ir partijos aktyviai dalyvaus, kad šitas techninis projektas, kaip sakoma, pasipildytų tam tikromis politinėmis kitomis nuostatomis arba jomis nepasipildytų.

Gerbiamieji kolegos, pritardamas pateikimui noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną dokumentą, ką tik mums išdalintą. Tai Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos valdybos pareiškimas, pasirašytas kolegos V.Bogušio, žymaus savivaldos ir Seimo rinkimų specialisto. Turiu pasakyti, kad jame yra tokių teiginių, kad šį projektą rengiantys Tėvynės Sąjungos atstovai siūlys rinkimų metu nenaudoti reitingavimo sistemos. Vienas teiginys. Antrasis teiginys, “kažkokia aplinkybė yra išgąsdinusi Konservatorių partijos elitą”. Turiu, gerbiamieji, pasakyti, kad darbo grupėje iš 9 ar iš 10 narių tik 3 nariai yra Tėvynės Sąjungos. Antrą dalyką turiu pasakyti. V.Bogušis savo frakcijos ir partijos vardu, modernios partijos vardu, nėra oficialiai pasiūlęs jokių teiginių. Trečias dalykas, Tėvynės Sąjungos frakcija ir partija taip pat svarsto reitingavimo galimybę ir norėtų tartis su partijomis, kokį tą reitingavimo modelį pasiūlyti. Ketvirtas dalykas, V.Bogušis šitokiais teiginiais, kolegos, švelniai tariant, yra permodernus.

PIRMININKAS. Prieš kalba Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, kad tą įstatymą reikia keisti, niekas neabejoja, jį reikia sutvarkyti, bet iš esmės tai, kas yra siūloma, nėra koks nors Amerikos atradimas, tai yra paprastas pasiknebinėjimas terminuose, skaičiuose, bandant pritaikyti straipsnius atskiriems asmenims. Jeigu reikėtų keisti, tai reikėtų keisti iš esmės, pereiti prie kitos balsavimo sistemos, arba galų gale įvesti normalią reitingavimo sistemą, o dabar čia yra tuščias laiko gaišinimas ir aš nemanau, kad verta dėl šito ilgiau diskutuoti. Aš susilaikysiu balsuodamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Atrodo, kad niekas nėra prieš. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Gerai. Prašom registruotis. Prašom paskubėti registruotis. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas prasideda. Tie, kurie pritaria po pateikimo, spaudžia “už”, kiti renkasi kitą mygtuką. Prašom balsuoti.

Už balsavo 32, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Dabar reikėtų komiteto. Gerai būtų, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų pagrindinis komitetas. Ar pritartumėt tam? Ačiū už pritarimą. Svarstymo data bus nustatyta vėliau, galbūt birželio 22 d., bet gal palikime Seniūnų sueigai. Sutarta? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Vyriausybės narius prašom užimti savo vietas. Seimo nariai yra pasiruošę klausti klausimus. Vyriausybės narius prašom užimti savo vietas.

Vyriausybė yra pasiruošusi. Prašom Seimo narį K.Glavecką klausti pirmąjį klausimą.

K.GLAVECKAS. Klausimas ponui premjerui. Nežiūrint nemažų Vyriausybės pastangų suteikti daugiau laisvės smulkiam ir vidutiniam verslui, šių laisvių iš tikro jie daugiau negavo per pastaruosius keturis mėnesius. Negavo ir mažesnių mokesčių, ir faktiškai visų kitų dalykų, ko jie laukė ir kas jiems buvo vienaip ar kitaip žadėta kaip paskatinimas pagelbėti kraštui išeiti iš krizės. Taip pat buvo sukurtos komisijos, kurios taip pat nemažai padarė (Saulėtekio ir Saulėlydžio), tačiau jų rezultatai, akivaizdu, diegiami labai lėtai. Susidaro toks įspūdis, kad tie, kurie turėtų daryti reformą…

PIRMININKAS. Prašom klausti klausimą.

K.GLAVECKAS. Tie, kurie turėtų daryti reformas, nesistengia jų daryti. Jūsų nuomone, kokia yra perspektyva, kad tos reformos, kurios privalo būti daromos, bus daromos sparčiau, kad ekonominių pasikeitimų rezultatai būtų labiau akivaizdūs?

A.KUBILIUS. Perspektyvos vis geresnės, kaip sako kolega P.Gylys, papūs vėjas, išsklaidys debesis ir perspektyvos bus dar aiškesnės. Nežinau, ką jums galėčiau pasakyti. Iš tikrųjų daug sprendimų yra daroma arba bus artimiausiu metu padaryta. Aš tikrai džiaugiuosi rezultatais, kuriuos duoda Saulėtekio komisijos. Kartais galbūt norisi iš tų komisijų daugiau revoliucingų pasiūlymų, žinant, kad komisijose dirba kaip tik tie verslo struktūrų atstovai, kuriems tos permainos labiausiai reikalingos. Be abejo, turiu pasakyti, kad visai Vyriausybei ir visam Vyriausybės kanceliarijos aparatui šių komisijų darbas ir jų pasiūlymai yra pakankamai nauja patirtis, yra didelis iššūkis mums visiems laiku ir sėkmingai biurokratiškai tuos sprendimus parengti ir priimti. Aš džiaugiuosi, kad pirmasis paketas ypač svarbiais klausimais, tai yra mokesčių administravimo klausimais, buvo Vyriausybėje praeitą savaitę patvirtintas ir jis turėtų netrukus pasiekti Seimą. Aš tikiuosi, kad Seimas taip pat šį iššūkį priims ir tinkamai jį įvykdys. Padaryti svarbūs sprendimai dėl sprendimo beviltiškų skolų ir daugelio kitų problemų, kurios jau pakankamai seniai rūpėjo didžiajai daliai verslo ir investuotojų. Lygiai tokiu pat keliu žadame eiti ir toliau – vėluodami, kliūdami, darydami klaidas, bet nenuleisdami rankų. Aš tikiuosi, kad tą patį darys ir Seimas, net jei tam reikės ir šiek tiek daugiau laiko skirti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Gerbiamasis Karosai, ar jūs pasiruošęs klausti?

J.KAROSAS. Jau pasiruošęs klausti. Aš ištraukiau popierius. Labai giliai buvau pasidėjęs. Labai svarbūs klausimai. Aš klausiu gerbiamąjį susisiekimo ministrą. Prieš keletą savaičių naujasis Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius K.Dirgėla pasirašė įsakymą, kurio esmė – nuo rugpjūčio 21 dienos uždaryti Druskininkų valstybės sienos geležinkelio ruožą kaip visiškai susidėvėjusį. Plačiau nekalbėdamas apie visas neigiamas minėto ruožo uždarymo pasekmes pasakysiu, kad dėl to labai nukentės pirmiausia Druskininkų gyventojai. Vien pabrangus mazuto atvežimui į Druskininkus labai padidės mokestis už šildymą ir karštą vandenį. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai, turinčiai trijų kambarių butą, per mėnesį reikės mokėti 26 litais...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašau klausti klausimą.

J.KAROSAS. …daugiau negu dabar. Turint galvoje ir taip sunkią žmonių būklę, tai labai skaudžiai žmonėms atsilieps. Klausimas. Ar mūsų valstybė jau taip nusigyveno, kad nepajėgia suremontuoti net 8,7 km geležinkelio ruožo? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Iš tikrųjų direktorius savo įsakymu, kaip jūs ir minėjote, yra uždaręs eismą minėtu geležinkelio ruožu. Priežastys yra labai svarbios. Pagrindinė priežastis, kad šis kelio ruožas neatitinka saugaus eismo reikalavimų, iškyla realus pavojus ir geležinkelio inspekcinės tarnybos pareikalavo šį ruožą laikinai uždaryti, kol bus atlikti reikalingi viršutinės kelio dangos remonto darbai. Noriu pasakyti, kad jūs keliate iš tikrųjų aktualią problemą. Šiandien ta problema yra svarbi ne vien tik Druskininkams. Mes atliekam išsamią analizę, kokiu būdu būtų galima teikti alternatyvias transporto paslaugas, ne vien geležinkeliu (turiu galvoje autotransportą). Šiandien autotransportas tiek keleivių, tiek krovinių vežimo paslaugų tarifų lygiu visiškai gali konkuruoti su geležinkeliu, todėl aš negaliu, deja, patvirtinti jūsų teiginio, kad vežimas autotransportu kainuos daugiau, bet mes tą klausimą galėsime dar atskirai išnagrinėti. Šiandien tas kelio ruožas yra susidėvėjęs, juo važiuoti yra pavojinga. Kadangi žmonių, keleivių gyvybė yra aukščiau visko, eismas apribotas ir laikinai uždraustas.

J.KAROSAS. Aš noriu papildyti. Jūs neatsakėte į mano klausimą. Ar valstybė taip nusigyveno, kad nepajėgia suremontuoti tokio geležinkelio ruoželio? Klausimai toks: ar nepajėgi valstybė šiandien suremontuoti tokio geležinkelio ruoželio, kuris labai svarbus ir taip nuskriaustiems šio regiono, kuris buvo stambus kurortas, žmonėms? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Posėdžio pirmininke, jeigu leisite, aš atsakysiu. Valstybė kol kas neteikia tokių paslaugų, bet šiuo atveju akcinė bendrovė, aš manau, pajėgi suremontuoti, ir tai padarys.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Mano klausimas kultūros ministrui. Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat noriu pabrėžti, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Klausimas toks: ar yra Lietuvoje apibrėžti ir patvirtinti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kurie yra valstybinės reikšmės, kurių negalima privatizuoti? Mano žiniomis, jau labai daug archeologijos, istorijos objektų yra privatizuota, nors jie įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Tačiau archeologinių objektų ir kitų dalykų iš tiesų negalima privatizuoti. Mano žiniomis, 1994 m. Vyriausybė buvo pateikusi sąrašą tų objektų (jį Seimas turėjo patvirtinti), kurie, kaip sakoma Konstitucijoje, yra valstybinės reikšmės. Kokia padėtis dabar? Ar Vyriausybė rengiasi pateikti Seimui? Kada Seimas tai galėtų padaryti, kaip jums atrodo?

A.BĖKŠTA. Problema yra gana savotiška. Kultūros vertybių apsaugos įstatymai šiandien nėra suderinti su Konstitucija. Tai yra viena iš problemos šaknų. Dabar įstatymai yra derinami, kaip jūs žinote. Aš tikiuosi, kad ta dalis bus suderinta. Šiandien Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme nėra tokios sąvokos kaip valstybinės reikšmės kultūros objektai. Beje, ši sąvoka – valstybinės reikšmės kultūros objektai – nėra aiški, nes nėra pasakyta, kad tai kultūros vertybės. Tampa neaišku, ką apima sąvoka “kultūros objektai”. Į ją tuomet patenka ir teatras, nes yra kultūros objektas, patenka ir pilis. Labai keistas ir įdomus sąrašas, kurio taip ir nepavyko sudaryti. Buvo bandoma sudarinėti sąrašą. Kai departamento direktorius dar buvo ponas V.Zubovas, kiek aš atsimenu, tas sąrašas buvo pateiktas. Sąrašas buvo sudarytas į šią problemą žiūrint iš kitos pusės. Taigi buvo sudarytas sąrašas objektų, kurių nereikėtų privatizuoti. Jie turėjo būti patvirtinti kaip valstybinės reikšmės objektai, o tai yra ne visai taip, kaip parašyta Konstitucijoje. Taip ir nepavyko iki šio laiko tos problemos išspręsti. Aš tikiuosi, kad derindami įstatymus mes kažkaip turėtume tai išspręsti, nes čia, dar kartą sakau, yra pasakyta, kad yra ne kultūros vertybės, o kultūros objektai. Kas tai yra, neaišku.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis premjere, be galybės labai teisingų sprendimų, kuriais mažinama biurokratija Lietuvos Respublikoje, vienas iš nedaugelio barų, dėl kurių Vakaruose mes nesame kompromituojami, yra tautinės mažumos. Prie to prisidėjo Tautinių mažumų departamentas. Leiskite paklausti, ar kito Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje yra šio departamento reorganizavimo, švelniai kalbant, procedūra?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jums dažnai tenka būti užsienyje. Aš manau, kad Lietuva gali didžiuotis ne tiktai Tautinių mažumų departamentu – yra daug daugiau pasiekimų. Aš džiaugiuosi, kad revoliuciniai Saulėlydžio komisijos pasiūlymai reorganizuoti institucijas, kurios veikia prie Vyriausybės, t.y. departamentus ar tarnybas, į institucijas prie ministerijų, kurios gautų tinkamą politinį atstovavimą, pasiūlymai, kurie taip pat susiję ir su Tautinių mažumų departamento pertvarkymu, sužadino visų mūsų susidomėjimą Tautinių mažumų departamento veikla ir ateitimi. Iš tikrųjų yra naudinga, kad mes visi dar sykį pagalvotume, kartu susėdę, apie šios svarbios institucijos veiklą ir ateitį. Aš jau kelis kartus kalbėjau, kad konservatorių Vyriausybė yra konservatyvi ir revoliucinėm idėjom labai greitai nepasiduota. Šiuo požiūriu aš norėčiau jus šiek tiek nuraminti.

E.ZINGERIS. Širdingai dėkoju visų mažumų vardu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis premjere, šiandien Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija jums pasiuntė laiškutį dėl situacijos specialiosios paskirties akcinėje bendroje “Lietuvos geležinkeliai”. Mes suprantame, kad šiuo metu vyksta reorganizacija, bet tai yra labai svarbus mūsų ūkinis, strateginis objektas. Mums kyla abejonių, ar tą reorganizaciją išties gali padaryti tik Vyriausybė, remdamasi Akcinių bendrovių įstatymu, ar ji gali prisiimti visą politinę atsakomybę. Mes vis dėlto siūlytume dėl šio geležinkelių reorganizavimo parengti atskirą įstatymą, teikti jį Seimui ir Seime surengti viešą diskusiją, nes, mano galva, už šį reorganizavimą atsakomybę turėtų prisiimti parlamentas, t.y. įgalioti tautos atstovai, nes tai susiję su 15 tūkst. darbuotojų, tai susiję su labai dideliu strateginiu ruožu, ne tik Druskininkais. Aš galėčiau labai daug išvardyti. Jūs tą laiškutį gausite. Aš norėčiau jūsų konkretaus ir išsamaus atsakymo.

A.KUBILIUS. Kai tik gausiu laiškutį, tai ir jums išsiųsiu laiškutį, jeigu jau taip kalbam.

V.BOGUŠIS. Atsakykite dabar.

A.KUBILIUS. Jeigu kalbame iš esmės, reikėtų skirti du dalykus. Reikėtų skirti pačios kompanijos “Lietuvos geležinkeliai” ir Lietuvos geležinkelių sistemos restruktūrizavimo reformą, kurios principinėm, pačiom bendriausiom nuostatom yra pritarusi Vyriausybė. Kiek aš žinau, pagal tai turėtų būti rengiamas Geležinkelių transporto pagrindų įstatymas, kuriame būtų numatytas keleivių vežimo, krovinių vežimo ir pačių geležinkelių infrastruktūros įmonių atskyrimas, aiškus ir skaidrus finansinių srautų egzistavimas. Kitas dalykas yra kompanijos bandymai taupyti ir efektyviai naudoti lėšas, kurias kompanija valdo. Šiuo požiūriu kompanija, kaip ir visos kitos sritys, ieško galimybių. Mes turėtume kiek galima taupiau, racionaliau naudoti lėšas. Jų skaičiavimais kai kurie maršrutai yra visiškai nuostolingi, todėl šiuo atveju aš iš tikrųjų raginčiau ir Seimą svarstyti tas visas problemas, kviestis ir geležinkelių kompanijos vadovybę. Be taupymo ir efektyvaus lėšų naudojimo, aš nežinau kitų receptų, ką būtų galima daryti. Nebent atskiros savivaldybės ar atskiros apskritys norėtų teikti paslaugas savo gyventojams ir atitinkamai finansuotų vieno ar kito nuostolingo maršruto egzistavimą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pone vidaus reikalų ministre, aš norėjau paklausti, kaip jūs vertinate Valstybės tarnybos įstatymo naują nuostatą dėl darbo stažo, skaičiuojamo nuo 1990 m., būtent tos nuostatos poveikio jūsų sistemoje. Kaip Vyriausybės narys ir kaip tos sistemos atstovas kaip jūs suderinote interesus?

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Kaip Vyriausybės narys aš negaliu nepritarti tai nuostatai, ji yra visiškai logiška. Tarnybos Lietuvos Respublikai stažas ir laikas prasidėjo nuo 1990 m. kovo 11 d. Čia neturėtų kilti jokių klausimų. Tačiau, aš tikiuosi, kad skaičiuojant stažą išeinantiems į pensiją bus įskaitytas ir iki tol dirbusių vidaus reikalų sistemoje stažas. Tai neprieštarauja kitiems šiuo metu galiojantiems norminiams aktams ir tai yra visiškai logiška. Manau, kad tai bus pasiekta.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti dėl to atvejo, kai konservatoriai elgiasi kaip jaunieji revoliucionieriai. Aš turiu omeny skubėjimą privatizuoti “Lietuvos energiją”, kai ketverius metus nedirbus šio darbo dabar skubama padaryti per keletą mėnesių. Spaudoje neseniai buvo paskelbti (tiksliau, vakar ir užvakar “Verslo žiniose”) labai rimti kaltinimai Vyriausybei dėl to, kad “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo ir privatizavimo sutartis yra rengiama išduodant Lietuvos interesus. Aš sąmoningai vartoju šį žodį. Tai yra labai sunkūs kaltinimai. Iš esmės ta sutartis būtų nenaudinga Lietuvai, lygiai taip pat kaip nenaudingas buvo preliminarus susitarimas, pasirašytas pono V.Babiliaus su “Williams”. Ką daro Vyriausybė tokiu atveju? Ji kaip strutis kiša galvą į smėlį ir tyli. Prašyčiau, kad šiuos klausimus pakomentuotume.

PIRMININKAS. Prašom klausti…

R.MELNIKIENĖ. Aš jau paklausiau vieno klausimo. Kaip būtų galima gauti informaciją apie tą sutartį prisiimant įsipareigojimus saugoti konfidencialumą?

A.KUBILIUS. Dėl antrojo klausimo, aš manau, galime rasti konstruktyvų sprendimą. Aš nežinau, kaip mūsų teisės aktai tai reglamentuoja, bet turbūt panašiai kaip su sutartimi su “Williams” mes galėtume tai bandyti padaryti. Be abejo, tai priklauso nuo abiejų sutarties dalyvių. Aš tik noriu pastebėti, kad šiuo atveju mes kalbame apie konsultavimo sutartį, o ne apie kokią nors kitą, ir ta sutartis yra standartiška, neturinti kokių nors naujų elementų. Pagrindinis kaltinimas spaudoje, kaip aš suprantu, yra dėl paslaugų kainos. Noriu pasakyti, kad ji neatitinka tikrovės, tai viena. Kitas dalykas, tas sėkmės mokestis, kuris yra numatytas sutartyje, yra visiškai standartinis, bent taip mums pasakė visi ekspertai.

Dėl visų kitų kaltinimų, manyčiau, kad jie laužti iš piršto. Vienas iš didesnių kaltinimų yra tas, kad konsorciume dalyvauja, atrodo, “Artur Andersen” ar dar kažkokia audito firma ir kad ji turi ryšių su “Lietuvos energija” ar dar su kažkuo, sakykim, su “Vattenfall”. Tai yra visai nepagrįsta, nes iš tikrųjų, kaip jūs žinote, tokios kompanijos kaip “Artur Andersen” ar kokia nors kita audito kompanija turi klientų tiek, kad būtų sunku surasti audito kompaniją, kuri su kuo nors nebūtų susijusi. Aš nelabai gerai žinau, kokius kitus kaltinimus jūs turite omeny, nematau tuose kaltinimuose nieko pagrįsto, ir kalbos apie valstybės interesų išdavimą, manau, yra bandymas normalų susitarimą ir normalų procesą vėl politizuoti. Be abejo, aš visiškai suprantu, kad restruktūrizuojant “Lietuvos energiją” bus paliesti tikrai dideli kai kurių grupių interesai (ne visai švarūs, kaip matėme praeityje), ir suprantu, kad bus daug kritikos ir spaudoje. Aš dar sykį galiu pakartoti, kad visi procesai bus vykdomi pagal tarptautinius standartus, laikantis viešumo ir atvirumo principo. Manau, kad artimiausiu metu, pradėjus dirbti konsultantui, mes tikrai sieksime ir Seimo platesnio dalyvavimo (kaip numato įstatymas) rengiant konkretų reorganizavimo projektą.

R.MELNIKIENĖ. Ar galima tikėtis tų faktų, kurie ten išdėstyti, paneigimo su jūsų parašu?

A.KUBILIUS. Visada pasiruošęs.

R.MELNIKIENĖ. Ne tie faktai, kuriuos jūs dabar minėjote. Ar galima būtų tikėtis, premjere?

A.KUBILIUS. Kokie faktai, aš nežinau.

R.MELNIKIENĖ. Nesvarbu, jūs susipažinsite.

A.KUBILIUS. Gerai.

R.MELNIKIENĖ. Bus paneigimas?

A.KUBILIUS. Bus visi paneigimai. Jeigu informacija neatitiks tikrovės, tai viskas bus paneigta.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Mano klausimas gerbiamajam ministrui V.Milakniui. Dar pamename tuos laikus, kai mūsų pramonė gamino užsakymus vien tik užsieniui ir kai kam pavykdavo užsienyje nusipirkti puikius lietuviškus batus arba kitus lietuviškus gaminius. Savai rinkai tekdavo vien tik brokuoti ir neišvaizdūs gaminiai ir mes juos pirkdavome. Šiuo metu stiprios įmonės savo gerą produkciją irgi eksportuoja, o Lietuvai palieka nelabai daug ir prastesnės kokybės. Ar galėtų jūsų Ūkio ministerija atsižvelgti arba tarpininkauti, kad savai rinkai atitektų kuo daugiau gero dizaino gaminių ir dažniau galėtume juos matyti nei per labai retas metų parodas Sporto ar Parodų rūmuose? Gal tada nereikėtų pirkti prastų atvežamų prekių, kurios masiškai plūsta į Lietuvą? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Tas klausimas gal daugiau orientuotas į mūsų rinkos subjektus, kurie turėtų labiau žiūrėti į paklausą ir atvežti tai, ko reikia. Jeigu yra atskiros tuščios nišos, o paklausa yra, tai jie galėtų sėkmingai pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir užpildyti tas spragas. Ūkio ministerija neturėtų reguliuoti šių klausimų. Manau, kad šie klausimai turėtų išsispręsti savaime, ir mes nenumatome specialiai reguliuoti šių klausimų. Mums svarbu, kad įvežamos prekės atitiktų ekologinius, sertifikavimo ir visus kitus reikalavimus. Todėl mūsų rūpestis nukreiptas šia linkme.

Aš dar pridursiu. Dėl visų energetikos problemų mes rengiame spaudos konferenciją ir tuos faktus, kurie buvo paskelbti, mes oficialiai norime paneigti, nes spaudoje yra daug melagingų žinių, neatitinkančių tikrovės. Šiuo metu yra labai įtempta situacija, nes reorganizavimas sukėlė didžiulį pasipriešinimą. Kai mes randame universalines parduotuves… ir kitas “Lietuvos energijos” sudėtyje, tai sukelia kažkam tam tikrą netektį ir interesų konfliktą. Todėl mes norime, kad būtų daugiau informuojama visuomenė ir kad Seimo nariai taip pat gautų daugiau informacijos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti kultūros ministro. Lietuvoje yra daug buvusių sovietinių kareivinių, ypač Kaune. Mano rinkiminė apygarda yra Panemunėje. Šančiuose ir Panemunėje daug caro laikais pastatytų pastatų jau žiojėja, išplėšytos pertvaros, visiškai nėra lubų. Vis dėlto atsiranda Turto fonde pirkėjų, kurie norėtų investuoti kapitalą, tačiau Paveldo inspekcija Kaune draudžia ir reikalauja, kad atstatytų ir pastatas liktų toks, koks buvo caro laikais. Todėl visi investitoriai atsisako. Ką jūs, kaip ministras, galvojate daryti?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Galbūt nevisiškai viskas taip. Aš žinau, buvo Turto fondo kreipimasis į Valstybinę paminklosaugos komisiją dėl šitų kareivinių išbraukimo iš kultūros vertybių registro, kad galima būtų su jomis elgtis kaip nori. Tai čia toks faktas. Valstybinė paminklosaugos komisija tokio sutikimo nedavė, pasakė, kad to neturėtų būti daroma. Buvo specialus išvažiavimas į vietą, buvo apžiūrinėjama, kiek aš turiu informacijos, ir tai nebuvo padaryta. Aš negaliu savo įsakymu, nesuderinęs jo su Valstybine paminklosaugos komisija, išbraukti. Tai, beje, turi padaryti Vyriausybė, gavusi Paminklosaugos komisijos sprendimą. Mes galbūt ir galėtume padaryti, bet aš manau, kad paminklosaugininkams reikėtų šiek tiek plačiau žiūrėti į šitą reikalą, ir paprasčiau kartais. Manau, kad dažnai kai kurie reikalavimai pernelyg sugriežtinami saugant kultūros vertybes, pamirštant, kad tokiu būdu mes apskritai užkertam kelią joms išsaugoti. Manau, turėtų būti integruotas požiūris, kad konservavimas arba saugojimas turėtų būti suderintas su plėtros dalykais. Mano nuomonė yra tokia ir aš ne vieną kartą esu kalbėjęs su paminklosaugininkais apie tai, kad pasakymas “ne” dažniausiai reiškia kultūros vertybės sunaikinimą. Aš manau, turėtų būti atsakymas “ne, bet” arba “taip, bet”. Galima, bet su tokiomis sąlygomis, kurios realiai išpildomos.

K.KUZMINSKAS. Premjere, Vyriausybe, ką galėtumėt padėti tuo klausimu, nes reikia vieną kartą per dešimt metų išspręsti?

A.BĖKŠTA. Na, jeigu galima, dar papildysiu. Labai įdomu yra tai, kad kažkodėl visą laiką su naujomis statybomis ir naujais dalykais norima eiti ten, kur yra paveldo dalykai. Lyg Kaune daugiau nebūtų kitur vietos.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Nors čia buvo šnekėta ta tema, tačiau aš bandysiu šiek tiek kitaip paklausti apie “Lietuvos energijos” reorganizavimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ne universalinių parduotuvių klausimas yra kliūtis, ir ministras tai tikriausiai puikiai žino. Profesionalai energetikai tvirtina ir grindžia Europos patirtimi, kad tokia reforma kaip “Lietuvos energijos” negalėtų vykti greičiau kaip per metus, t.y. pasiruošimas, o po to pradžia to viso reorganizavimo. Juo labiau kad Seime pateiktas Elektros įstatymas, kuris tik pateiktas, dar nepradėtas svarstyti. Todėl klausimas būtų toks: ar jums atrodo, kad tai tik atsitiktinumas, kad konkurso komisijai vadovauja (kaip ir “Telekomo”) tas pats V.Junevičius, kitas atsitiktinumas, kad ponas A.Kieserauskas buvo Kaune, kai ten į energijos ūkį atėjo “Vattenfall”. Tas pats A.Kieserauskas yra dabar, ir vėl tas pats “Vattenfall” yra vienas iš pretenduojančių į “Lietuvos energiją”. Ar jums atrodo, kad tai yra atsitiktinumai, ar tų atsitiktinumų ne per daug?

V.P.MILAKNIS. Dėl restruktūrizavimo ir privatizavimo. Mes neturim specialaus tikslo jį padaryti greičiau negu įmanoma. Grafikas įtemptas, bet jeigu bus kokių sutrikimų, jeigu nebus priimti visi norminiai dokumentai, be abejo, tas negalės būti įgyvendinama. Tai vyksta logine, normalia tvarka pagal tam tikrą grafiką ir nėra specialaus tikslo jį padaryti greičiau negu įmanoma. Mes taip pat konsultuojamės su Europos Sąjunga ir su Europos Komisija (aš praeitą savaitę buvau Briuselyje), jie pritaria šitam grafikui, pritaria mūsų veiksmams ir nemato problemų. Taip pat pritaria ir mūsų įstatymo projektui, kurį analizavo užsienio ekspertai ir jį rengiant dalyvavo užsienio ekspertai. Kai kurios šalys net nori pasiimti kaip tam tikrą pavyzdį ir panaudoti savo veikloje.

Jeigu kalbėtume apie konkrečias personalijas, jūsų minėtas, tai dauguma sprendimų yra priimami kolektyviai. Vieno žmogaus veiksmai kartais spaudoje gal per daug nušviečiami. Jeigu žmogus buvo susidūręs su privatizavimu, tai nereiškia, kad jis būtinai turi būti blogas. Bent mes neturim specialių tam faktų. Jeigu būtų faktų, mes tikrai nepraleistume tokių dalykų. Priimant sprendimą dėl konkurso patarėjų pasirinkimo buvo kolektyvinė komisija, dalyvavo įvairių institucijų atstovai ir vienas žmogus negalėjo priimti sprendimų. Buvo atplėšiami vokai, buvo išrinktas geriausią kainą teikiantis pasiūlymas, o kad nugali konkretus patarėjas – mes tikrai negalim kitaip organizuoti. Sutapimai, čia nesimato jokių specialių sutapimų. Pono A.Kieserausko veiksmais esame patenkinti. Jis gana energingai ėmėsi veiksmų dėl tos įmonės. Ir ar jis buvo kažkur kitur, ar nebuvo, mums neturi reikšmės. Mes faktiškai vertinam pagal šiuo metu atliekamą darbą.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galėčiau, norėčiau papildyti. Man iš tikrųjų gana keistai skamba tokie klausimai. Aš gerbiamąją kolegę norėčiau paklausti, ar atsitiktinai sutampa, kad jūs prieštaravote ir “Telekomo” privatizavimui, ir dabar prieštaraujate “Lietuvos energijos” pertvarkymui? Ką tai galėtų reikšti?

S.BURBIENĖ. Jeigu už tai, kaip buvo privatizuotas “Telekomas”, dabar nemokėtų visa Lietuva, aš turbūt neprieštaraučiau ir dabar. Deja, visa Lietuva mokės ir už nevykusį, jeigu toks bus, “Lietuvos energijos” privatizavimą.

PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad dabar klaus kitas klausėjas. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš norėčiau užduoti klausimą premjerui. Nors mes čia nemažai užduodam klausimų, niekas neužduoda finansų ministrui. Turbūt tvarka su finansais. Bet čia ne tas klausimas. Jūs esate aktyvus įvairių saulėlydžių, saulėtekių iniciatorius. Mes esam įsteigę vieną tokią tarnybą, kuri vadinasi Konkurencijos tarnyba. Nežinau, su kuo ją reikėtų sieti – ar su saulėlydžiu, ar su saulėtekiu. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną faktą. Yra viena antidempingo byla (...), kurią Konkurencijos tarnyba pradėjo nagrinėti 1999 metų gruodžio 10 d. Ir ji, man atsakydama dabar, kaip savo laimėjimą pateikė tai, kad šiuo metu baigiama pradinė tyrimo stadija. Per metus mes galų gale priėjom iki pradinės stadijos, pateikti klausimynai vietiniams gamintojams…

PIRMININKAS. Prašau…

R.J.DAGYS. … ir eksportuotojams. Aš klausiu, ar jūs nemanote, kad šios tarnybos veiklą reikėtų iš esmės peržiūrėti? Jeigu jai trūksta specialistų, reikia ją pildyti arba iš principo reorganizuoti, nes, mano galva, jinai nevisiškai atitinka savo paskirtį. Mes priversti čia, Seime, spręsti tas problemas, kurias iš esmės turėtų spręsti Konkurencijos tarnyba. Taryba, atsiprašau.

A.KUBILIUS. Aš negalėčiau atsakyti dėl konkrečios bylos. Iš tikrųjų, manyčiau, Konkurencijos tarybos veikla tikrai galėtų būti efektyvesnė. Jos veikla yra labai svarbi, jos darbo baras labai svarbus garantuojant sąžiningą konkurenciją Lietuvos rinkoje. Turėčiau pasakyti, kad, deja, kokių nors galimybių pakeisti arba daryti įtaką tarybos darbui mes turime labai nedaug. Kaip jūs žinote, taryba yra visiškai savarankiška, nepriklauso Vyriausybės įtakos sričiai, jos vadovus skiria Prezidentas. Todėl aš, taip pat kaip ir jūs, galiu tiktai galvoti, kad būtų gerai, jeigu taryba veiktų efektyviau ir efektyviau garantuotų sąžiningą konkurenciją Lietuvoje.

R.J.DAGYS. Bet ar nevertėtų ją susieti su kokia nors “saulės” tikrąja to žodžio prasme viena ar kita programa?..

A.KUBILIUS. Na, aš nežinau, ką jūs turit omeny. Aš manau, kad iš tikrųjų taryba yra daug gero nuveikusi, jos darbe yra ir tokių sričių, kurių darbą reikėtų padaryti efektyvesnį, tačiau bet kuriuo atveju jos buvimas ir jos reikalingumas yra neabejotinas. Todėl galėtume tiktai galvoti, kad jos darbas turi daug reikšmės verslo saulėtekiui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Prašau pasakyti, koks yra tilto į Vakarus likimas ir kaip sekasi bendradarbiauti su Latvija ir Estija bendro energetikos ūkio kūrimo srityje?

V.P.MILAKNIS. Taip, prie šio klausimo yra daug dirbama. Taip pat turiu pasakyti, kad mes turime labai gerą Europos Komisijos paramą. Teko susitikti su dviejų direktoratų generaliniais direktoriais, kurie pritaria šiam projektui ir tam tikrą finansavimą numato. Mes dar turime geriau parengti tą projektą, kad jis atitiktų tam tikrus reikalavimus. Taip pat tas projektas buvo aptartas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko viceprezidentu dalyvaujant premjerui, jie mato savo dalyvavimą šiame projekte kaip investitoriai. Ta prasme šie klausimai juda. Mums truputį gal sudėtingiau, mes kol kas negauname galutinės Lenkijos pozicijos, nors teko susitikti su Lenkijos ekonomikos ministru J.Seinhoffu. Tuo klausimu diskutuoti, atrodo, jie šiaip buvo pasiryžę, bet šiuo metu, kaip žinote, ten yra daug pakeitimų, yra atleista daugelis viceministrų, su kuriais mes dirbome, todėl šiuo metu yra tam tikras pasimetimas. Bet mes šiame projekte matome konkrečius žingsnius, kaip toliau jis galėtų būti įgyvendinamas.

Be abejo, mus domina Latvijos ir Estijos pozicijos ir bendras dalyvavimas. Tam labai pritaria ir tai remia Pasaulio bankas. Jis banko suorganizuoti Rygoje tam tikrą grupę, kurią Pasaulio bankas finansuotų. Ji rengtų tuos pačius įstatymus, remdamasi Lietuvos patirtimi, kad būtų bendras rinkos modelis ir bendri teisiniai dokumentai. Mes galėtume sukurti tam tikrą konkurenciją, tam ir daromas restruktūrizavimas ir šie pokyčiai, kad didesnėje rinkoje didesni vartotojai laimėtų dėl kainų. Tai, aš manyčiau, kad Baltijos šalių ministrų, premjerų lygiu bus numatyti konkretesni veiksmai, kaip greičiau judėti ta linkme. Pasirodę susitarimai tarp Latvijos ir Estijos energetikos įmonių yra daugiau naudingi estų pusei, mūsų nuomone, ir jie nesukelia mums kokių nors ypatingų problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gaila, kad nėra žemės ūkio ministro, nes mano klausimas iš esmės būtų orientuotas žemės ūkio ministrui, tačiau turbūt ir visai Vyriausybei. Nepasakysiu nieko naujo sakydamas, kad kaime šiuo metu pagrindinis pajamų šaltinis yra pienas. Mano žiniomis, mažėja pieno gamyba ir šiuo metu yra taip, kad žemaičiai perka iš aukštaičių, aukštaičiai – iš dzūkų, dzūkai – iš kito krašto ar panašiai. Transportavimas pieno gamyboje brangiai atsieina. Panagrinėjęs pieno supirkimo kainas ir galutinės produkcijos, kuri patenka į parduotuves, įvertinęs transportavimo kaštus, įpakavimo, pasterizavimo ir pardavimo, nepasakysiu nieko naujo, kad supirkimo kainos – pusė lito, o pardavimo – du litai, kad pusantro lito dingsta. Ar Vyriausybė jau nieko negali padaryti, kad sutvarkytų pieno rinką? Man atrodo, šiuo metu tai yra prioritetinis klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis…

J.ŠIMĖNAS. Gali atsitikti taip, kad rudenį iš viso nebus pieno, reikės importuoti jį esant tokioms ekonominėms sąlygoms?

A.KUBILIUS. Jeigu leistumėt, aš pabandyčiau trumpai keletą žodžių pasakyti. Šiandien kaip tik mano kabinete vyko pasitarimas su Žemės ūkio rūmų, pieno gamintojų atstovais, taip pat Pieno perdirbėjų asociacijos atstovu, žemės ūkio ministru ir kitais žemės ūkio specialistais. Mes kaip tik aptarėme pieno rinkos situaciją po to, kai Vyriausybė apsisprendė nereguliuoti pieno supirkimo kainų. Yra pozityvių dalykų ir yra probleminių dalykų, ką mes ir prognozavome. Mes artimiausiame Vyriausybės posėdyje svarstysime kai kuriuos mūsų pasitarimo pasiūlymus. Pozityvūs dalykai yra tai, kad iš tikrųjų daugelyje Lietuvos regionų yra pakankamai neblogas sutarimas tarp pieno perdirbėjų ir pieno gamintojų, arba pieno statytojų, dėl kainų. Kainos yra daugmaž nusistovėjusios. Kai kuriuose regionuose iš tikrųjų yra atsiradusi įtampa, kai pieno perdirbėjai yra nustatę mažesnes kainas negu gretimuose regionuose. Apskritai aš turėčiau pasakyti, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje tampa labai panašios į mūsų kaimyninių valstybių, į Latvijos ir Estijos. Estijoje už toną aukščiausios rūšies pieno mokama 550–570 Lt, smulkiems gamintojams – tik 230 Lt už toną. Visas likęs pienas yra superkamas kaip nerūšinis. Latvijoje už aukščiausios rūšies pieną mokama 528–700 Lt už toną, Lietuvoje atitinkamai – nuo 420 iki 612 Lt. Atitinkamai už kitas rūšis pieno taip pat intervalai yra pakankamai panašūs. Šiuo požiūriu, manau, iš tikrųjų tie pieno perdirbėjai, kurie yra nustatę šiek tiek mažesnes kainas, turėtų pagalvoti, ar jie nekenkia bendram susitarimui tarp pieno perdirbėjų ir pieno gamintojų. Aš kitą savaitę žadu susitikti su pieno perdirbėjų atstovais ir tikiuosi, kad man pavyks juos įtikinti, kad sutarimas rinkoje yra vienas iš svarbiausių laimėjimų ir jie turėtų pasistengti šio sutarimo negriauti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Mano klausimas būtų, ko gero, premjerui ar ūkio ministrui, kuris iš jų kompetentingiau galėtų atsakyti. Kiek man yra žinoma ir kiek aš skaičiau laikraštyje, “Lietuvos kuras” buvo parduotas už vieną litą su visomis didelėmis skolomis, žinome, iš kur jos yra atsiradusios. Dabar vėl pardavinėjamos atskiros degalinės ir mane pasiekė vienokie ar kitokie gandai, kad visos skolos vėl yra perimtos valstybės ir parduodamas tas turtas, kuris yra išlikęs, be skolų. Jeigu galite, konkrečiai pasakykite, kokia yra šią dieną situacija? Kad nebūtų tokių visokių, sakyčiau, nelabai sąžiningų interpretacijų, noriu išgirsti iš pirmų lūpų, kaip yra šiandien iš tikrųjų su “Lietuvos kuru”?

A.KUBILIUS. Aš paprašysiu finansų ministro V.Dudėno, gal jis galėtų jums plačiau pakomentuoti.

V.DUDĖNAS. Iš tikro “Lietuvos kuras” buvo parduotas už vieną litą, bet pirkėjas iš Olandijos, Olandijos firma, apsiėmė per tam tikrą laiką grąžinti įsiskolinimus valstybei. Tie įsiskolinimai valstybei yra apie 30 mln. Aš tiksliai dabar neprisimenu, bet man atrodo, kad jie viršija 30 mln. Mums irgi rūpėjo, kaip vyksta “Lietuvos kuro” atgaivinimas, nes čia buvo labai didelė ir labai įvairi sistema, tos pasenusios benzino kolonėlės ir kai kur visai užteršta aplinka. Buvo tokie įsiskolinimai, todėl kad išlaikytume darbo vietas, neturėjome kitos išeities kaip tik parduoti už vieną litą, bet gavę įsipareigojimą grąžinti tas paskolas. Pirkėjas nepadarė kapitalo injekcijos ir bando naudoti nupirktą turtą, kaip užstatą paskoloms gauti iš banko, arba pardavinėti, nes čia tikrai yra labai didelė sistema ir daug tų degalinių yra nenaudingos ir nerentabilios. Tai yra procesas vyksta, po truputį jie tvarkosi, kiek teko matyti, ir dabar galų gale jau gali užsimokėti net už pristatytą benziną iš “Mažeikių naftos”. Aš iš viso negaliu pasakyti, kad žinau dabartinę jų padėtį, bet bendrais bruožais tik tiek galiu pasakyti.

A.GRUMADAS. Aš tik norėčiau, kad jūs truputį patikslintumėte. Ar tos skolos, kurios buvo parduotos kartu su firma už vieną litą, grįžta ir gulasi ant valstybės pečių, ar pirkėjas yra visiškai pasiruošęs visus įsiskolinimus padengti? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Aš manau, kad einant laikui tos skolos bus grąžintos. Bet nėra nustatytas skolų grąžinimo grafikas. Tas teisinga. Dabar kada, čia tiktai pagal galimybes, kada jie turės šokį tokį pelną. Tas, žinoma, gali užtrukti ir 20 metų, ir ilgiau. Bet nebuvo kito pirkėjo. Čia buvo konkursas, vienintelis pirkėjas, kuris atsirado, buvo tas. Kita išeitis buvo valstybei paimti tą turtą ir pradėti pardavinėti, nes pati valstybė pasirodė nekompetentinga tokiam bizniui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Baigiamoje statyti Klaipėdos geoterminėje jėgainėje prasidėjo bandymai. Šiluma ir karštu vandeniu bus galima aprūpinti Klaipėdos miestą. Noriu paklausti, kokį akcijų paketą šioje jėgainėje valdys valstybė, ar Klaipėda pajėgi panaudoti jėgainės pagamintą energiją. Ar numatoma kitose vietose statyti panašias jėgaines, pavyzdžiui, Vilkaviškyje? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Aš žinau, kad su “Geoterma” dabar buvo susitikęs viceministras ir šiandien per pasitarimą mes pasižiūrėjome, yra įmonės prašymai. Konkretus likimas ir apsitarimas galėtų būti vėliau, dabar neturiu konkretaus pasiūlymo, kokia turėtų būti šios įmonės tolesnė veikla ar likimas. Kitą savaitę planuojam platesnį “Geotermos” reikalų aptarimą ir tuomet, po savaitės, ketvirtadienį, galėčiau jus informuoti būtent čia, Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis premjere, klausimas jums. Kaip jūs pakomentuotumėte situaciją, susidariusią dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naujo direktoriaus paieškų. Ministrė I.Degutienė žadėjo per savaitę rasti tinkamą kandidatūrą. Matyt, jūs žinote, kad iki šio laiko kandidatas nerastas.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad taip, iš tikrųjų mes prašėm ministrės kiek galima greičiau rasti kandidatą, tačiau nėra tokių terminų, kad per savaitę ar dešimt dienų privalomą tą kandidatą rasti. Iš tikrųjų ieškom kandidato, kuris atitinkančio aukštus kriterijus, kurie turi būti taikomi tokiam postui. Tikrai norėtųsi matyti tokį vadovą ar vadovę, kuris galėtų šiam tikrai svarbiam mūsų valstybės barui, šiai svarbiai mūsų institucijai tinkamai vadovauti. Todėl manau, kad geriau sugaišti viena ar dviem dienom ilgiau ir rasti tinkamą kandidatą, negu prisirišti prie kokio nors termino, kad būtinai per savaitę reikia rasti kandidatą.

D.P.PAUKŠTĖ. Bet kodėl atsisakė 8 žmonės, kuriems jūs siūlėte?

A.KUBILIUS. Kaip jūs žinote, daugumai, dirbančių valstybinį darbą, labai svarbu ir gaunamas atlyginimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Seimo narys A.Čaplikas. Taip, Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš norėčiau paklausti premjero, klausimas susijęs su ponios S.Burbienės klausimu apie dėsningumus, atsitiktinumus. Per paskutines pusantros savaitės trys faktai mane labai nustebino. Tai Lietuvą aplankė Švedijos premjeras ir susitiko su jumis. Seimas patvirtino “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo projektą ir švedų kompanija “Vattenfall” atsisakė dalyvauti Kauno energijos projekte. Visur dominuoja švedai, Švedija. Premjere, sakykite, čia atsitiktinumas ar dėsningumas, kad per pusantros savaitės įvyko tiek svarbių Lietuvai įvykių, susijusių su Švedija.

A.KUBILIUS. Man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai, kad jūs esate šiek tiek pavargę, bet aš negaliu pažadėti atostogų. Kai žmogus pavargsta, jam daug kas pradeda rodytis. Kaip sakė anksčiau Lietuvoje, reikia žegnotis, jeigu kas nors rodosi. Deja, gerbiamasis kolega, aš niekaip negaliu suprasti jūsų minties gelmės. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų man šiek tiek kelia nerimą vis dar tebesitęsianti Lietuvoje, net ir politiniame elite, sakyčiau, tokia švelni isterija dėl užsienio kapitalo investicijų. Tos švelnios isterijos, ypač kai kuriuose Lietuvos svarbiuose miestuose, rezultatas tas, kokį matom šiandien. Svarbi užsienio kompanija, kuri žadėjo ateiti ir pertvarkyti šilumos ūkį, pasitraukė. Viena iš svarbesnių priežasčių iš tikrųjų yra isterinis populizmas, kurį matėme prieš rinkimus. Aš džiaugiuosi, kad Kauno miesto savivaldybės vadovybė suprato, kad jų nuostatos iki rinkimų buvo tikrai žalingos ir dabar visomis išgalėmis ieško užsienio investuotojų, kurie padėtų išspręsti tikrai sunkią problemą. Aš tikiuosi, kad savivaldybės vadovybė dirbs efektyviai ir Kauno miesto žmonėms neteks kentėti dėl priešrinkiminių kai kurių žaidimų. Todėl gerbiamasis kolega, aš manau, kad tikrai reikėtų pailsėti ir mažiau matyti įvairių tariamų sutapimų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

A.ČAPLIKAS. Atsitiktinumai, būna juk.

S.KAKTYS. Noriu paklausti ministrą J.Rudalevičių dėl regiono plėtros dalykų. Gerbiamasis ministre, praėjusiais metais buvo parengta devynių darbo grupių, bene tris mėnesius dirbusių, mūsų valstybės nacionalinės socialinės ekonomikos plėtros planas. Pagal šį planą buvo numatyta, kur kokios investicijos būtų panaudotos ateityje. Tai labai svarbus dokumentas. Kitas dalykas, buvo įkurta Nacionalinė regionų plėtros agentūra, kad koordinuotų savivaldybių veiksmus rengiant įvairius investicijų projektus. Ir trečias dalykas. Buvo parengtas Regionų plėtros įstatymas. Šitas įstatymas dar neatkeliavo į Seimą. Kur jis yra ir ką dirba ta agentūra, jeigu tie visi regionų plėtros dalykai nėra išplėtoti? Gal jūs galite aiškiau apibūdinti?

J.RUDALEVIČIUS. Gal plačiau galima bus padiskutuoti šiuo klausimu, kai Europos komitete vyks diskusija. Man atrodo, pirmadienį, ponas R.Dagys kviečia mus. O pradedant nuo Regioninės plėtros įstatymo, tai projektas yra derinamas. Matyt, ateinantį trečiadienį Vyriausybės posėdyje jam bus pritarta ir jis atkeliaus į Seimą.

Dabar dėl Nacionalinės agentūros. Kol kas jinai nėra didelė. Tačiau veikianti ir dabartiniu metu siekia priimti struktūrinių fondų pagalbą, ypač SAPARD. Yra sukurta organizacinė struktūra, kuri bus atsakinga už projektų rengimą ir jų įgyvendinimą regionuose. Tai yra struktūra su jos centrine mokėjimo agentūra Žemės ūkio ministerijoje ir apskrityse su savo skyriais, kurie turės tiesioginį ryšį su atitinkamais padaliniais savivaldybėse.

Nacionalinės plėtros plano projektas taip pat yra parengtas. Kaip aš minėjau, pirmadienį Europos komitete, jeigu turėsite galimybę, kviesčiau jus dalyvauti komiteto posėdyje, kur bus plačiau pateiktas. Dalyvausiu tiek aš, tiek ir strateginio plano rengėjai. Tiesiogiai už jį atsakingas mūsų departamentas, kuriam, kaip žinote, vadovauja ponas…

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario A.Čepo.

V.ČEPAS. Aš norėjau paklausti premjerą ir kultūros ministrą. Manau, jūs sutiksite, kad ta padėtis, kuri yra dabar mūsų senamiesčiuose, yra netoleruotina ir skubiai svarstytina. Gal kiek mažiau galima pasakyti apie Vilnių, tačiau Kauno, Klaipėdos senamiesčiai daugelyje vietų atrodo tarsi būtų ką tik pasibaigęs pasaulinis karas. Tokia padėtis yra ne todėl, kad žmonės arba įstaigos neturėtų pinigų tvarkyti, bet klausimas neišspręstas dėl nuosavybės. Klaipėdoje meras prikabinėjo lentelių, kad atskiri pastatai priklauso Vyriausybei ar konkrečiai institucijai. Tos lentelės jau treti metai ten kabo, tačiau situacija nesikeičia. Manau, kad dėl to kaltas yra Turto fondas ir pati sistema, kur yra numatyta, kad būtų privatizuoti tie pastatai. Ar jūs nemanote, kad reikėtų skubiai, greitai ir operatyviai keisti šią tvarką ir atiduoti atskirus senamiesčio pastatus atskiroms organizacijoms arba fiziniams asmenims? Kaip tai būtų galima padaryti? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Ačiū už klausimą. Iš dalies apie kareivines buvo panašus klausimas. Bėda pirmiausia yra ta, kad jeigu tie objektai yra kultūros vertybių registre, nėra parengti pastatų naudojimo reglamentai. Tai yra pagrindinis dokumentas, kurio šiandien trūksta. Ir kai tvirtinome šių metų Kultūros vertybių apsaugos departamento programas, aš pareikalavau, kad tokie reglamentai būtų skubiai rengiami ir kad tai būtų prioritetinė jų darbo kryptis: apskaita ir reglamentų rengimas. Investitoriai, beje, neprieštarauja, kad būtų specialūs reikalavimai kultūros vertybėms. Jie tik nori žinoti, kokie jie bus ir kad laikui einant jie nesikeistų. Jie nori labai paprasto aiškumo. Tai yra pagrindinė problema, kodėl neateina pinigai kultūros vertybėms. Kaip aš minėjau, reikėtų labai daug dirbti šioje srityje.

Dėl nuosavybės, aš manau, būtų gerai, kad būtų perduoda savivaldybėms, nes šiandien apskritys valstybės vardu valdo tuos pastatus. Būtų gerai perduoti juos savivaldybėms ir jos geriau tai padarytų. Apskritis užsiėmusi žemės reikalais, neturi specialistų, dirbančių šioje srityje. Kita vertus, atiduoti juos Turto fondui ir privatizuoti būtų labai gerai, tačiau, kaip pastebėjote, dėl to, kad yra kultūros vertybė, neateina investitoriai, nes juos baido “vertybės” sąvoka ir būtini derinimai, reikalavimai bei kiti biurokratiniai mechanizmai, kuriuos šiandien mes stengiamės kiek galėdami sumažinti. Darome bendras derinimo komisijas, kad žmogui būtų galima taikyti vadinamąją vienų durų politiką, kad žmogus, atėjęs į savivaldybę, paduoda savo projektą ir jam nereikia lakstyti po kabinetus, nes tą reikalą turėtų sutvarkyti valdininkai. Dabar ši tvarka turėtų gerokai supaprastėti.

PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybei už atsakymus į klausimus.

Savaitės (nuo 2000 06 05) darbotvarkės projektas

Dabar prašau Seimo narius likti savo vietose, nes tęsiame posėdį toliau. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Vidžiūną pateikti birželio 5 ir 7 dienų darbotvarkes.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu labai trumpai. Jums išdalyta preliminari savaitės nuo birželio 5 d. darbotvarkė. Tų dienų keturių posėdžių sąraše yra svarbių projektų: Rinkliavų įstatymo pataisos, “Sodros” įstatymo pataisos, Valstybinių pensijų įstatymo pataisos. Tikiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas susitars dėl Biudžetinės sandaros įstatymo projekto ir kitų dalykų. Kolegos, tai labai preliminarus projektas, prašyčiau manęs dėl trūkumų nekalti prie kryžiaus, o dėl teigiamybių kol kas negirti. Tai tiek dėl pristatymo.

PIRMININKAS. Ar galėtume tai priimti kaip informaciją? Seimo narys J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Labai sena problema – atliekų tvarkymo problema. Per trejus su puse metų nesugebėjome įteisinti atliekų tvarkymo teisinio ekonominio mechanizmo. Iš esmės viskas yra parengta Biudžeto ir finansų komitete ir, mano žiniomis, pirmadienį Biudžeto ir finansų komitetas galutinai apsispręs. Tačiau Seimo posėdžių savaitėje nuo birželio 6 d. šių įstatymo projektų nėra. Aš norėčiau paprašyti įtraukti kaip rezervinį klausimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymus Nr.P-1998, Nr.P-1999 ir Nr.P-2000. Jeigu bus kas nors negerai, tai tada bus galima atmesti. Tačiau Seimas svarstė ir padarė pertrauką. Noriu priminti, kad padaryta pertrauka, kuri tęsiasi daugiau nei du mėnesiai.

A.VIDŽIŪNAS. Jokių problemų. Kad ir kokia būtų Biudžeto ir finansų komiteto išvada, mes ją svarstysime. Ar turėtų būti nauja išvada? Aš neturiu jokių prieštaravimų, jeigu viskas bus suderinta, galim įrašyti. Tikiuosi, kad mane kas nors girdi iš tų, kurie užsiima darbotvarkės tikslinimu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone vicepirmininke, iš ketvirtadienio 2-1 klausimą – SSSR okupacijos žalos kompensavimo įstatymo projektą – ar nebūtų tikslinga perkelti į antradienį? Manau, kad komitetai per kitą savaitę galutinai suredaguos visas pataisas, įvertins ir nematau prasmės labai toli jį nukelti. Tuo labiau kad žinote, jog Vilniuje įvyks didelis tarptautinis renginys – kongresas komunizmo nusikaltimams pasmerkti. Aš manau, būtų logiška, jeigu tokio įstatymo svarstymas ir priėmimas baigtųsi iki to kongreso.

A.VIDŽIŪNAS. Kolega, aš neprieštarauju, tik tiek, kad Seimas, pritardamas po pateikimo, paskiria svarstymo datą. Mes esame paskyrę birželio 8 d. ir todėl birželio 8 d. jis čia atsiradęs. Jeigu komitetas bus apsvarstęs, manau, niekas neprieštaraus, jeigu mes jį įrašysime į birželio 6 dieną. Nėra jokių problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis vicepirmininke, mes lyg ir buvom sutarę, kad yra susikaupusių pakankamai daug Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso ir Proceso kodekso pataisų. Jūs minėjote, kad pirmąją birželio dekadą, tarkime, 8 ar 9 dienomis, būtų galima jas priiminėti. Tačiau jūsų pateiktame variante jų nėra. Gal galėtumėte įrašyti?

A.VIDŽIŪNAS. Kiek mano atmintis sako, mes nekalbėjome apie pirmąją birželio dekadą. Tai vienas dalykas. Mes nekalbėjome apie pirmą savaitę, bet kalbėjome apie galimybę pirmą arba antrą savaitę. Siūlau antrą savaitę, antradienį arba ketvirtadienį turėtume jūsų komiteto išvadą. Šiaip jau daug svarstymų yra susikaupę būtent tomis dienomis. Matėte, vieni svarstymai surašyti į ketvirtadienį. Kompiuteris rodo tokius mūsų pavedimus. Jeigu sutariam 12 d., antradienį, ir jeigu komitetas siūlo įrašyti visų kodeksų priėmimus, tai įrašom ir visą dieną paskiriam kodeksams. Jokių problemų.

A.SAKALAS. Kompromisas yra kompromisas. Belieka sutikti.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl 12 dienos galim kalbėti, aš neprieštarauju, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlys.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čepas.

V.ČEPAS. Ačiū, mano klausimą paklausė.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kodėl toks svarbus klausimas kaip Seimo statuto pataisos ketvirtadienį yra įrašytos tokiu vėlyvu metu? Iš tikrųjų gana keistai atrodo, kad jūs opozicines frakcijas stumiat į vakarą, kai mes jau būnam, kaip premjeras sakė, pavargę ir nežinom, ką šnekam. Aš labai jūsų prašyčiau, kad toks rimtas klausimas, į kurio diskusiją turėtų įsijungti visos frakcijos ir kuris daugelio Seimo narių turėtų būti analizuojamas, būtų svarstomas kur kas anksčiau. Ar galiu tikėtis jūsų pritarimo ir palankaus požiūrio?

A.VIDŽIŪNAS. Nebent galėtume sukeisti su G.Vagnoriaus projektu 18.10 val., nes šiaip pagal Statutą mes ketvirtadienio popietę skiriame individualiems Seimo narių projektams. Tai yra individualus, tiesa, dvejetuko siūlomas projektas, ir mes galime pasiūlyti tik ketvirtadienio vakarą. Manau, kad įstatymo esmė ir svarba turės mus visus traukti dalyvauti posėdyje. Jeigu tos svarbos nėra, tai mėginkite sukurti kokiu nors būdu ir mus pritraukti. Aš atsiprašau, tiesiog mėginsime trupučiuką anksčiau, galim sukeisti kokius nors projektus, bet tai yra individualių Seimo narių projektai.

PIRMININKAS. Ar preliminariai galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei, kuri buvo pateikta ir pasiūlyta pataisyti? Ačiū.

Dabar bus 10 minučių pertrauka, 5 minučių, atsiprašau. Posėdis toliau bus tęsiamas 17.15 val. 17.15 val. bus tęsiamas toliau. Tie, kurie grįš, turės galimybę užsiregistruoti. Ačiū.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos O.Gailiuvienės įgaliojimų sustabdymo" projektas Nr.P-2556 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dirbame toliau. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Ir mūsų darbotvarkės 2-5 klausimas – galbūt bus svarstomas Seimo nutarimo “Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos O.Gailiuvienės įgaliojimų sustabdymo” projektas Nr.P-2556. Šis nutarimas išplaukia iš Seimo gauto Generalinės prokuratūros kreipimosi, kuriuo informuojama apie baudžiamosios bylos iškėlimą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei O.Gailiuvienei. Iš to išplaukia generalinio prokuroro siūlymas sustabdyti šios teisėjos įgaliojimus.

Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, mes gyvename pagal Statuto 210 straipsnio 2 dalį. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą K.Pėdnyčią. Jis teikia savo motyvus, mes jo klausiam, o paskui spręsim, ar verta sudaryti Seimo narių komisiją. Aš tiktai informuoju, kad atvykti į posėdį buvo pakviesta pati teisėja. Ji mandagiai atrašė, kad negalėsianti dalyvauti, mat, prieš kelias dienas yra išleista iš ligoninės ir šiuo metu dėl sveikatos “stovio”, kaip ji rašo, t.y. pirminės arterinės hipertenzijos ir adaptacijos sutrikimų, negalinti atvykti į gerbiamą auditoriją ir prašanti mūsų klausimą dėl įgaliojimų sustabdymo svarstyti jai nedalyvaujant. Taip pat yra prierašas: “Jeigu tai įmanoma, prašome šį klausimą atidėti vėlesniam laikui”. Mes manom, kad visos procedūros yra atliktos, todėl tribūnoje generalinis prokuroras K.Pėdnyčia.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Pranešu jums, kad šių metų gegužės 9 d. generalinio prokuroro nutarimu iškelta baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei O.Gailiuvienei. Ši byla iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, nes buvo įtarimų, kad teisėja O.Gailiuvienė pažadėjo priimti iš pilietės E.Osipovos kyšį, žadėdama padaryti įtaką Klaipėdos apylinkės teismui, nagrinėjančiam jos baudžiamąją bylą, kad būtų priimtas palankesnis nuosprendis.

1998 m. spalio 6 d. E.Osipova protokolu pareiškimu pranešė Klaipėdos zonos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybai apie tai, kad rugsėjo mėnesį ji perdavė teisėjai O.Gailiuvienei 4100 Lt už tai, kad teisėja žadėjo, jog nagrinėjant jos baudžiamąją bylą bus priimtas palankus sprendimas. Šio pareiškimo ir vėliau dėl jo Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktos medžiagos pagrindu ir buvo iškelta ši baudžiamoji byla.

Nustatyta, kad 1998 m. liepos 25 d. E.Osipova Klaipėdos apylinkės teisme iš tikro nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį 3 dalį 3 metams laisvės atėmimo, 1500 Lt bauda ir vienos šeštosios turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. 1998 m. spalio 23 d., jau priėmus šį nuosprendį, E.Osipova vėl buvo sulaikyta dėl didelio kiekio nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio laikymo neturint leidimo. Tai atitinka Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 6 dalį. Jai iškelta antra baudžiamoji byla. Siekiant patikrinti, ar teisėja O.Gailiuvienė vėl už piniginį atlyginimą pažadėjo padaryti įtaką, kad būtų priimtas palankus nuosprendis (tokių duomenų medžiagoje buvo), 1998 metų lapkričio mėnesį Generalinė prokuratūra Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka sankcionavo nusikalstamos veiklos imitavimo elgesio modelį. Vėliau pagal Generalinės prokuratūros teikimus teismas sankcionavo keleto asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymą. Pagal turimus bylos duomenis, E.Osipova per tą laiką teisėjai dar perdavė 1000 Lt ir 100 JAV dolerių. E.Osipovos bylos nagrinėjimas buvo vis atidedamas, iš vieno teisėjo perduotas kitam.

Klaipėdos apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo 2000 m. gegužės 10 d. Teismas E.Osipovą nuteisė 3 metams laisvės atėmimo, 2500 Lt bauda, 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Pridėjus bausmę, paskirtą pirmuoju nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Paskirtas 1000 Lt vertės turto konfiskavimas ir 3000 Lt bauda. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 3 punktą, E.Osipova nuo laisvės atėmimo bausmės atleista.

2000 m. gegužės 11 d., t.y. kitą dieną po nuosprendžio, E.Osipova teisėjos O.Gailiuvienės darbo kabinete, kuriame buvo ir pati O.Gailiuvienė, ant stalo padėjo 2000 JAV dolerių. Vėliau, apie 15.30 val., šie pinigai iš O.Gailiuvienės buvo paimti. Jie buvo teisėjos švarko kišenėje. Pirminiais bylos duomenimis E.Osipova už tariamai palankių nuosprendžių priėmimą nagrinėjant dvi baudžiamąsias bylas per kelis kartus teisėjai O.Gailiuvienei perdavė 5100 Lt ir 2100 JAV dolerių. Teisėja O.Gailiuvienė apklausta byloje įtariamąja. Pinigų, t.y. 2000 JAV dolerių, paėmimo iš jos faktą ji pripažįsta, tačiau aiškina, kad pinigus rado ant savo darbo stalo, įtarė, kad jie gali būti E.Osipovos, ir ketino juos sugrąžinti.

Vertinant faktines bylos aplinkybes, įtariamosios O.Gailiuvienės parodymai apie pinigų paėmimo aplinkybes ir siekį juos sugrąžinti prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Įtariamosios O.Gailiuvienės veiksmai, t.y. 2000 JAV dolerių priėmimas už pažadą daryti įtaką, kad būtų palankus nuosprendis E.Osipovos baudžiamojoje byloje, šiuo metu bylos duomenimis grindžiami: pačios E.Osipovos pirminiu protokolu pareiškimu, jos ir liudytojų parodymais, techninių priemonių panaudojimo protokolais, pokalbių suvestinėmis, vaizdo ir garso įrašais, kratos protokolu, kuriame užfiksuotas pinigų paėmimas, daiktiniais įrodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymų visuma yra pagrindas laikyti šiandien teisėją O.Gailiuvienę įtariamąja padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje. Galutinis jos veiksmų kvalifikavimo klausimas bus sprendžiamas iki galo ištyrus baudžiamąją bylą.

Pranešdamas jums, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei O.Gailiuvienei iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį, manau, kad šios teisėjos įgaliojimai turi būti sustabdyti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsniu, prašau jūsų sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės O.Gailiuvienės, įtariamos padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, teisėjos įgaliojimus iki galutinio sprendimo nagrinėjant baudžiamąją bylą priėmimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, kartu norėčiau informuoti jus štai dėl ko. Prieš eidamas į šį posėdį iš Prezidentūros sužinojau, kad šiandien Respublikos Prezidentas Jo Ekscelencija V.Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo dėl O.Gailiuvienės atleidimo iš teisėjos pareigų už teisėjos vardą žeminantį poelgį, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą. Tai yra pirminis veiksmas, tačiau galutinis sprendimas, žinoma, šiuo metu negali būti priimtas Prezidento dekretu. Pirma Prezidentas turėtų gauti Teisėjų tarybos nuomonę, o po to gali spręsti klausimą iš esmės. Šis veiksmas nešalina galimybės man kreiptis į jus sustabdyti teisėjos įgaliojimus, ką aš ir prašau jus padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone generalinis prokurore, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. V.Čepas klausia pirmasis.

V.ČEPAS. Gerbiamasis generalini prokurore, aš pažįstu ponią O.Gailiuvienę seniai. Mano atrodė, kad tai yra viena iš sąžiningiausių Klaipėdos apygardos teismo teisėjų. Jūs negalite remtis gandais, aš šiuo atveju galiu. Žinot, žmonės kalba, kad tas teisėjas ima, anas ima. Apie O.Gailiuvienę tokių kalbų nebuvo. Ir man tikrai buvo nuostabu, kad taip jai atsitiko. Juk teisėjų atlyginimai yra gana dideli, palyginti su kitų valstybės tarnautojų, jie socialiai aprūpinti ir turi tokias atsakingas pareigas. Vis dėlto ateityje, kad tokie dalykai nepasikartotų (aš suprantu, kad visiškai to neišgyvendinsime), ką reikėtų daryti, kaip tą atranką daryti, kad tokie atvejai, kai teisėjai ima pinigus, tikrai būtų labai reti? Dabar kiekvienais metais mes turime po vieną du tokius atvejus.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už tokį labai sudėtingą klausimą. Į jį atsakyti iki galo iš tikrųjų aš šiandien nelabai galėčiau. Tai nėra vien generalinio prokuroro arba apskritai Prokuratūros klausimas. Ne vien generalinis prokuroras daro įtaką, kad tokie negatyvūs procesai, kaip korupcija ir konkrečiai kyšininkavimas, išnyktų. Tai dalykai, kurie vyksta ne tik Lietuvoje, o Lietuvoje jie vyksta, kaip matome, taip pat.

Yra visas kompleksas priežasčių. Aš niekuomet nebuvau tų pareigūnų arba tų žmonių, kurie kyšininkavimo klausimą mėgindavo sieti su atlyginimo dydžiu, nuomonės šalininkas. Atlyginimo dydis neišspręs korupcijos klausimų. Kitas reikalas, kad apskritai nusikalstamumo priežastys yra visos valstybės, taip pat ir jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, galvos skausmas. Taip paprastai atsakyti, ką padaryti, kad to nebūtų, iš esmės vienu sakiniu neįmanoma. Šiuos nusikalstamumo ir korupcijos klausimus įvairūs pareigūnai, valdžios institucijos, sociologai sprendžia metais, tačiau vis dėlto, kaip matome, tokių dalykų yra.

Vis dėlto vieną dalyką aš galėčiau išskirti iš viso komplekso priemonių, kurios galėtų nors kiek lemti tokių procesų nutraukimą. Tai yra personalo parinkimo klausimai. Tai kas, kad niekada nesigirdėjo. Aš galėčiau paminėti ir kitus teisėjus arba prokurorus, kuriems aš esu iškėlęs baudžiamąsias bylas ir kurie nuteisti, apie juos taip pat nieko nesigirdėjo. Šiandien aš turiu medžiagą, kurios pagrindu iškėliau baudžiamąją bylą, turiu pirminius tardymo veiksmus ir aš negalėčiau pasakyti, kad tai yra vienkartinis aktas. Kaip jau minėjau, mes esame fiksavę, bent jau yra pirminiai duomenys… aš negaliu pateikti kaip verdikto, kaip įrodyto visiškai absoliučiai, bet vis dėlto keturis aktus tokio veikimo… O paskutinis iš tų keturių aktų tai yra veiksmas, kai pinigai iš principo buvo paimti.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį klausti Seimo nariui A.Grumadui.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis generalini prokurore, mane domina ne tiek ta ponia O.Gailiuvienė, dėl kurios mes šiandien turėtume duoti leidimą pradėti vieną ar kitą tyrimą, nes faktai rodo, kad vis dėlto ji yra susijusi neteisėtai… ir visai nesusijusia su teisėjos veikla. Tačiau spaudoje buvo aprašyta, kad su šia byla tiesiogiai susiję asmenys, tai yra suinteresuoti asmenys yra truputį kiti ir net buvo mėginta inicijuoti ir įvardyti pavardes žmonių, kurie galėjo būti to kyšio ar pakišos (kaip pavadinsime) galutinis objektas, į kurį turėjo atkeliauti pinigai. Ar yra kokių nors naujų duomenų, ar tyrimas yra pajudėjęs? Labai ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš, gerbiamasis Seimo nary, suprantu, apie ką jūs kalbate. Deja, aš negalėsiu šiandieną šioje tribūnoje anksčiau laiko minėti pavardes, kurios galbūt susijusios su šia baudžiamąja byla. Negaliu kalbėti dėl paprastos priežasties – negaliu mesti šešėlio niekam, kol nėra patvirtinti bent jau įtarimai, o ką jau kalbėti apie kaltę. Teisėja O.Gailiuvienė šiuo atveju yra išimtis. Iš jos bent vieną kartą yra paimti konkretūs pinigai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis generalini prokurore, mes tikrai neabejojame jūsų kompetencija tiriant kai kurių Seimo narių ar net teisėjų bylas. Bet ar šį kartą jūs iš tikrųjų esate įsitikinęs, kad galėsite surinkti pakankamai įrodymų ir teismai šį kartą neišteisins teisėjos? Nes, kaip buvo minėta, teisėjų darbas yra pakankamai gerai apmokamas. Šį kartą, tikiuosi, jos kaltė šioje byloje bus įrodyta. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, šiaip jau aš drįsčiau jums leidus priminti, kad kiek esu iš šios garbingos tribūnos prašęs jūsų priimti sprendimą, kad galėčiau veikti korupcijos bylose, niekas negalėtų pasakyti, kad kada nors atsitiko kitaip, negu aš prašiau. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jūs matote, aš esu gana atsargus, nemėginu spręsti pirma laiko nieko, todėl neprašau jūsų sutikimo patraukti šią teisėją baudžiamojon atsakomybėn. Aš viso labo prašau sustabdyti jos įgaliojimus. Tam aš turiu pakankamą pagrindą, vadinu ją ne kaltinamąja ar nusikaltėle, o įtariamąja. Kai bus atlikti veiksmai, kurie yra man visiškai aiškūs, tada aš priimsiu sprendimą kreiptis į jus dėl kito klausimo, kuris susijęs tiesiogiai su jos kalte.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone generalini prokurore. Klausimai baigti.

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų būti kita procedūra. Aš jūsų klausiu, ar reikėtų sudaryti darbo grupę, kad šiems motyvams ir kitiems dalykams Seimo nariai galėtų skirti daugiau dėmesio? Nereikia, kolegos? Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu niekas nesiūlo sudaryti darbo grupės? Ačiū.

Kolegos, jums yra išdalytas mano techniškai pasirašytas Seimo nutarimo projektas, kylantis iš mums privalomų atlikti dabar darbų. Jis yra prieš jūsų akis – Seimo nutarimo projektas “Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos ponios O.Gailiuvienės įgaliojimų sustabdymo”. Gal, kolegos, norėtų kas kalbėti dėl šio nutarimo priėmimo? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį nutarimą. Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi, kolegos, balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos ponios O.Gailiuvienės įgaliojimų sustabdymo”. Pradedame balsuoti. Pritariantys generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacijai ir šiam nutarimo projektui balsuoja už, kiti – kitaip.

Už – 39, prie nėra nė vieno, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Būtų miela, kad Seimas turėtų mažiau tokio darbo, o gal kad turėtų daugiau, nežinau.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454 (pirmasis svarstymas)

Kolegos, 2-6 klausimas – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454, teikiamas iniciatyvinės grupės. Pirmasis svarstymas, kolegos. Pirmasis svarstymas ir mūsų darbai, turimi atlikti pagal Seimo statuto 176 straipsnį. Pirmasis svarstymas. Pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, paskui papildomų komitetų pranešimai ir tada diskusija. Tiktai sakau, kad iš keturių… (Balsai salėje) Reikėjo užsirašyti iki svarstymo pradžios. Dabar, žinoma, vėlu. Taigi diskutuojančių nematau nė vieno. Kviečiu A.Andriuškevičių paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Turiu pasakyti, kad iš visų komitetų tiktai trys Seimo nariai apskritai yra pritarę šiam projektui. A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iniciatyvinės grupės projektą atidžiai svarstė ir jam nepritarė. Kitaip tariant, nutarta šį projektą atmesti. Vyriausybės sprendimas yra atmesti. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimas – atmesti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas yra lygiai toks pat. Todėl daug kalbėti, agituoti ir motyvuoti, kodėl priimtas toks sprendimas, nenorėčiau, nes viskas yra surašyta mūsų jums pateiktame dokumente.

Noriu pasakyti, kad siūlymas, kurį pateikė iniciatoriai, 147 mln. iš krašto apsaugos perduoti švietimo sistemai, o krašto apsaugai paskirti iš Privatizavimo fondo ir paskolų yra sunkiai realizuojamas. Pirmiausia Privatizavimo fondo lėšos, visi limitai yra paskirstyti. Naujų pajamų Privatizavimo fonde nėra numatyta. Jeigu tai padarytume iš paskolų, gryno skolinimosi ir biudžeto deficito klausimas yra taip pat aiškiai apibrėžtas. Jeigu mes tą darytume iš paskolų, mes turėtume pažeisti skolinimosi limitus. Taip negalime padaryti, bet jeigu vis dėlto siektume perduoti šitą sumą švietimo sričiai, krašto apsaugos biudžetą labai nuskriaustume, įsipareigojimai ir programos būtų neįvykdomos, vėl būtų pažeidžiami įstatymai, kuriuose numatytas santykinis procentas, kitaip tariant, tas procentas, kurio reikia laikytis krašto apsaugos biudžeto atžvilgiu. Kitaip tariant, jeigu mes norėtume daryti šiuos pakeitimus, mes turėtume daryti daugelio įstatymų pakeitimus.

Tuomet iškyla klausimas, ką tai duotų švietimui? Iniciatoriai siūlo 95 mln. Lt paskirti savivaldybėms. Tačiau yra 56 savivaldybės. Jeigu mes paskirstysim šią sumą savivaldybėms, pamatysim, kad tai yra 1 mln. 700 tūkst. kiekvienai savivaldybei. O ką reiškia švietimui ši suma? Ar ji išspręs švietimo problemas, kurias iniciatoriai įvardija kaip labai svarbias? Turint omenyje, kad švietimui skiriamos lėšos yra skaičiuojamos milijardais, ši suma visų problemų, kurias įvardija iniciatoriai, nė kiek neišspręs, bet visame Biudžeto sandaros įstatyme sukels didžiulį disonansą.

Dėl šių ir kitų priežasčių, kurių aš nepaminėjau, 6 Biudžeto ir finansų komiteto nariai balsavo už atmetimą, du susilaikė. Aš, stebėdamas kitų komitetų sprendimus, matau vieningą požiūrį šiuo klausimu. Todėl čia nenorėčiau pateikti kokio nors agitacinio teksto. Manau, mes turėtume vieningai pritarti šiam mūsų požiūriui. Bet mes manome, kad vis dėlto švietimo problema yra aštri problema ir mūsų komitetas pasiūlė Seimui priimti protokolinį sprendimą, sudarytą iš dviejų dalių. Tačiau kadangi šis sprendimas bus priimamas priiminėjant šį įstatymą, aš jo neskelbsiu, jis yra parengtas, mes jį aptarsim vėliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti E.Petrošienę, kurį pareikš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš krašto apsaugos atimti 147,7 mln. ir perskirstyti aukštajam mokslui ir švietimui, nepaisant to, kad šiais metais krašto apsaugai skiriama tik 1,7% nuo bendrojo vidaus produkto, o švietimui skiriama 6,1% nuo bendrojo vidaus produkto. Iniciatorių siūlymas nėra tinkamai įformintas, nes įstatymo 2 priedėlyje iš viso nėra tokios formuluotės kaip savivaldybių dotacijos švietimui. Yra tiktai dotacijos ir kompensacijos savivaldybėms. Iniciatoriai projekte keičia tik 2 priedėlį, kuriame išlaidos yra pagal valstybės funkcijas. Bet kažkodėl nekoreguojamas 1 priedėlis, kuriame išlaidos turėtų būti pagal asignavimų valdytojus ir programas. Savivaldybių bendrosios dotacijos kompensacijos paskirstomos kiekvienai savivaldybei įstatymo 5 priedėlyje, todėl būtų logiška, jeigu būtų koreguojami ir 5, ir 1 priedėliai.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas supranta, kad švietimo finansavimas galėtų būti ir geresnis. Kai švietimo įstaigos optimizuos savo tinklą bei veiklą, įves studijų profiliavimą, tuomet ir lėšos bus naudojamos racionaliau. O valstybės biudžeto dotacijos savivaldybėms dydis yra nustatomas vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu. Tas ir buvo padaryta tvirtinant mūsų valstybės ir savivaldybių biudžetą šiems metams. Komitetas nepritarė iniciatyvinės grupės teiktam įstatymo projektui ir pritarė Vyriausybės išvadoms dėl svarstomo įstatymo projekto.

Taip pat komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui. Pirma. Pateikti valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldos institucijų vykdomoms švietimo programoms finansavimo šaltinius sumažinant valstybės institucijų valdymo išlaidas. Antra. Paprašė pateikti bendrosios dotacijos kompensacijos tam tikrus dydžius savivaldybių biudžetų išlaidų pajamoms išlyginti. Balsavimo rezultatai tokie: 4 komiteto nariai pritarė Vyriausybės nuostatai, 2 buvo prieš. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu padarytų pranešimą? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete balsuota taip: prieš – 11, susilaikiusių nebuvo. Už šį projektą taip pat nebuvo nė vieno, nors ten atstovaujama visoms Seimo partijoms ir frakcijoms. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateikia komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Naujosios sąjungos suburtos iniciatyvinės grupės siūlymą, paremtą tam tikru surinktų parašų kiekiu, teikti Seimui svarstyti 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublika pastaraisiais metais nuolat didina švietimui skiriamą nacionalinio biudžeto dalį. Šį teiginį akivaizdžiai patvirtina keletas statistinių rodiklių, kuriuos aš noriu jums pacituoti. 1996 metais švietimui buvo skirta 22,8% viso nacionalinio biudžeto. 1997 metais – 25,6% nacionalinio biudžeto.

1998 m. – 27,7% nacionalinio biudžeto, 1999 m. – 30,6%, šiemet numatyta 27,3%. Jeigu šiuos skaičius įvardytume kaip bendrojo vidaus produkto rodiklius, tai 1996 m. būtų 5,4%, 1997 m. – 5,7%, 1998 m. – 6,4%, 1999 m. – 6,5% ir šiemet – 6,1% bendrojo vidaus produkto, kaip buvo minėta padaryti. Norėčiau palyginti ir jums pateikti kai kuriuos duomenis, kiek buvo krašto apsaugai. 1996 m. krašto apsaugai buvo 2,4% nacionalinio biudžeto, 1997 m. – 3,8%, 1998 m. – 4,5%, 1999 m. – 5,4%. Taigi praeitais metais mes švietimui skyrėme beveik šešis kartus daugiau savo nacionalinio biudžeto lėšų negu krašto apsaugai. Palyginę šiuos skaičius mes akivaizdžiai matome, kam yra teikiami prioritetai. Sąžiningai vertindamas ką tik pateiktus kiekybinius švietimo finansavimo rodiklius vargu ar kas nors, nors ir itin populistiškai nusiteikęs politikas, drįstų teigti, kad jo atstovaujama politinė partija atėjusi į valdžią bent kiek daugiau galės didinti švietimui skirtas biudžeto lėšas. Galime tik didžiuotis tuo faktu, kad mūsų valstybė šiandien vos ne trečdalį nacionalinio biudžeto išleidžia švietimo reikmėms.

Įvertinusi ką tik apžvelgtus švietimo finansavimo rodiklius, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių dauguma nusprendė nepritarti Naujosios sąjungos siūlomam 2000 m. biudžeto peržiūrėjimo projektui. Šiuo sprendimu suabejojo tik vienas komiteto narys ir tik vienas jų, kolega J.Karosas, balsavo prieš šį komiteto sprendimą.

Baigdamas noriu išsakyti asmeninę nuomonę apie Naujosios sąjungos teikiamą siūlymą koreguoti šių metų biudžeto įstatymą – 147 mln. litų atimti iš krašto apsaugos biudžeto ir papildyti jais švietimo biudžetą. Kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo narys ir Lietuvos pilietis šią Naujosios sąjungos iniciatyvą – supriešinti du mūsų esminius valstybės prioritetus, švietimą ir krašto apsaugą, vertinu kaip finansiškai nepagrįstą, politiškai ir pilietiškai neatsakingą, perdėm populistinį siūlymą. Manau, iš esmės nenusikalstant tiesai jį būtų galima įvardyti kaip amoralaus spekuliavimo strateginiais valstybės interesais siaurų partinių siekių vardan pavyzdį.

Siūlau, gerbiamieji kolegos, nepritarti iniciatyvinės grupės teikiamam 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Tam nepritaria ir dauguma mūsų komiteto narių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kad jis pateiktų paskutinio papildomo komiteto išvadą.

J.A.KATKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti keletą žodžių apie mūsų, papildomo komiteto, išvadą. Iš karto galiu pasakyti, kad buvo nubalsuota vienbalsiai, 11 komiteto narių balsavo už tai, kad šis projektas būtų atmestas. Tačiau noriu pasakyti, kokios būtų pasekmės, jeigu jis būtų priimtas, arba kuo rėmėsi, ko nepaskaičiavo pateikėjai ir organizatoriai. Šio projekto pasekmės sumažinus išlaidas 147 mln. 700 tūkst. litų ir darbo užmokesčio išlaidas 42… 700 tūkst. litų: reikėtų atleisti iš tarnybos 1800 profesinės karo tarnybos karių, sumažinti 1200 privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, sustabdyti neetatinių savanorių rezervo karių rengimą, sustabdyti kovinį rengimą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose, uždaryti ir neeksploatuoti dalį kareivinių ir kitų pastatų, reikėtų sumažinti sutartinius įsipareigojimus Lietuvos įmonėms ir atsisakyti dalies jų gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų. Įvertindami šią padėtį komiteto nariai vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų atmestas šis projektas. Galime įsivaizduoti, kiek padaugėtų bedarbių ir kokios būtų tarptautinės pasekmės, jeigu šis įstatymas būtų priimtas. Taigi papildomas komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atmeta šį projektą ir siūlo daugiau nesvarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai buvo privalomosios pagrindinio ir papildomo komiteto išvados. Kaip žinote, Vyriausybės išvada taip pat yra labai aiški. Bendrojoje diskusijoje nėra pareiškęs noro kalbėti nė vienas Seimo narys. Taigi pirmąjį svarstymą baigiame. Antrasis svarstymas arba birželio 6 d., arba birželio 8 d. Replikos prašo vienas Seimo narys – A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes svarstome, pritarti ar nepritarti. Aš norėčiau po pirmojo svarstymo dėmesį nukreipti truputį kitur. Yra renkami parašai, reikalaujama 137 mln. litų švietimui iš krašto apsaugos, bet pažiūrėkime, kokia reali situacija yra vietos savivaldybėse. Man teko lankytis Mažeikiuose, kur Mažeikių meras ponas Macevičius yra Naujosios sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas. Yra siūlomi įdomūs dalykai: sumažinti ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų darbuotojų ir pedagogų etatus 110 vietų, švietimui nubraukti dešimtimis tūkstančių ir t.t. Aš norėčiau kreiptis į šios akcijos organizatorius ir paklausti: kur yra tiesa – ar tai, ką jūs darote savivaldybių rinkimų kampanijos metu rinkdami parašus, ar tai, ką dabar darote vietose? Aš tada nesuprantu, partijos vadovybė lyg ir rengia vieną akciją, o realiai jūsų merai – priešingas akcijas? Puikiausias pavyzdys yra Mažeikiai. Norėčiau paklausti, ar jūs žinote, koks sprendimas yra priimtas Mažeikiuose ir kaip ten gerbiamas švietimas? Švietimas ten yra, liaudiškai tariant, (…). Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Ačiū. Būna, kad ir pavardės užstringa, pervargome. Aš norėčiau replikuoti. Šiandien jūs, pone Vidžiūnai, sakėte, jog pavienių Seimo narių iniciatyvos dažniausiai yra svarstomos posėdžio pabaigoje. Gaila, kad ir 100 tūkst. žmonių iniciatyva irgi svarstoma posėdžio pabaigoje. Man atrodo, kad šiandien mes dar kartą viską politizavome, tai nėra Naujosios sąjungos problema, nėra A.Paulausko problema, o yra 100 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyva ir pageidavimas. Norime mes to ar nenorime, ji tokia yra. Ir pati svarstymo eiga, ir Vyriausybės išvada sako apie tai, kad Vyriausybė neišgirdo ir nesuprato. Vyriausybė pati parašė politinę deklaraciją ir, mano manymu, pasielgė labai neprotingai bei neatsakingai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes šiuo laiku šį klausimą svarstome dėl to, kad Seimo nariai turėtų didesnę galimybę užsirašyti diskutuoti. Kaip žinome, diskusijai užsirašome valandą prieš pirmojo posėdžio pradžią ir baigiame prieš svarstymo posėdyje pradžią. Vos ne 12 val. buvo Seimo nariams duota užsirašyti dalyvauti diskusijoje. Dar sykį kartoju, niekas nepareiškė noro toje diskusijoje dalyvauti. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man regis, šiandien mes išgirdome iš pranešėjų pakankamai daug gerų siūlymų, kuriuos reikėtų realizuoti. Jeigu tie siūlymai būtų realizuoti arba bent jau pasakyta, kaip juos realizuoti, ir Seimas priimtų tam tikrą sprendimą, nebūtų tokia skausminga ta procedūra, kurią šiandien darome. 100 tūkst. piliečių nėra šiaip sau, o, kita vertus, mes girdėjome generalinio sekretoriaus pasakymą, kad jeigu dauguma Lietuvos žmonių nepritars mūsų stojimui į NATO, tai mes į NATO nebūsime priimti. Aš nemanau, kad šitas atmetimas pridėtų kiek nors balų arba pakreiptų mūsų visuomenę į tą pusę, į kurią mes visi norėtume. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto prieš galutinai atmetant projektą pasiūlyti, kaip realizuoti tuos siūlymus, kurių šiandien iš tiesų išgirdom iš komitetų pirmininkų. Šiandien mes girdėjome, aš taip pat keletą retorinių klausimų norėčiau užduoti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs sakot repliką, trumpai.

A.SAKALAS. Taip, aš kalbėsiu, niekam neuždavinėsiu klausimų. Švietimo komiteto pirmininkas šiandien mus, taip sakant, apdalino skaičiais, kurie rodo, kaip auga lėšos švietimui, tačiau jis neatsakė į klausimą, kodėl neišmokamos algos mokytojams. Galbūt tos lėšos eina ne ten, kur reikia. Tai kas turi tuo pasirūpinti, jeigu ne valdanti partija. Ir kitas dalykas. Biudžeto komiteto atstovas sakė, jeigu mes permesim pinigus iš ten į kitur, tai nebus vykdomos programos. Aš tiesiog…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

A.SAKALAS. …baigiu, paskutinis sakinys. Aš tik noriu suabejoti, ar svarbiau yra programos, ar svarbiau yra mokytojai, kurie negauna atlyginimų? Ačiū.

PIRMININKAS. A.Katkus, paskutinė replika po šio svarstymo.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėjau pasakyti to oficialiai pristatydamas komiteto išvadą, tačiau noriu pasakyti štai ką. Mes ne už tai, kad nereikia finansuoti ir padėti švietimo darbuotojams. Aš pats daugelį metų esu dirbęs švietimo sistemoje, labai gerai žinau jų problemas ir visa kita, ir reikia ieškoti. Bet nereikia ieškoti ten, kur nėra tų pinigų. Ir man labai keista, kad būdami teisininkai, patys organizatoriai būdami prokurorai, kurie labai gerai žino visą tą situaciją, visą korupciją, visus tuos dalykus, neieško ten. Dar kartą kartoju labai atsakingai, kad trečdalis biudžeto pinigų, jeigu ne daugiau, yra išplaunama. Kada yra pateikiami Seime antikorupciniai įvairūs įstatymai, įskaitant ir tą pagarsėjusį poligrafo, būtinai nė vienas beveik nepritaria arba daro visokias kliūtis, kad nebūtų priimti. Užuot ėmęsi ieškoti pinigų, kurie dingsta…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

J.A.KATKUS. Aš jiems pasiūlyčiau ieškoti tikrai ten, kur jie yra išplaunami. Ieškoti, ir tie pinigai greitai atsiras. Tada galėtume juos skirti švietimo sistemai. O neginti juos ir nekliudyti įvairiais būdais, kad nebūtų kovojama su šitais įvairiais nesklandumais ir įvairia korupcija, ir kitais dalykais.

PIRMININKAS. Kolegos, “plaunam” toliau ar einam prie kito klausimo? Registruojamės. Registruojamės, ir Seimo narių pareiškimai, gerbiamieji kolegos, bus pamatomi tada, kai baigsis registracija. Dabar registruojamės, kolegos.

Seimo narių pareiškimai

Posėdžiauja 35 Seimo nariai. Taigi Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Po pirmojo svarstymo, kolegos, nebalsuojam. Po antrojo taip pat nebalsuojam, tiktai tariamės dėl svarstymo laiko. O, kolegos, atvirai šnekant, negaliu atsakyti į jūsų klausimą. Ž.Jackūnas daro pirmąjį pareiškimą. Paskui M.Šerienė.

Ž.J.JACKŪNAS. Šių metų gegužės 23 d. “Lietuvos rytas” išspausdino Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos pirmininko V.Bogušio straipsnį “Politikų išpuoliams prieš žiniasklaidą nepritariame”, kuriame teigiama esą siūlomomis visuomenės informavimo pataisomis, cituoju, “siekiama įteisinti kai kuriuos cenzūros elementus”. Panašių teiginių šalies žiniasklaidoje pastaruoju metu pasitaiko nemažai. Drįstu teigti, kad tokio pobūdžio tvirtinimai neturi realaus pagrindo. Visuomenės informavimo įstatymo projekto 10 straipsnis kategoriškai draudžia cenzūrą, t.y. bet kokią išankstinę skelbiamos informacijos turinio kontrolę. Cituoju: “Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo”.

Kita vertus, tam tikras žiniasklaidos reguliavimas grindžiamas jau paskelbtos informacijos turinio analize ir vertinimu, parodančiais, kaip žiniasklaidoje laikomasi profesinės etikos normų, licencijose numatytų sąlygų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklą reglamentuojančių įstatymų, yra iš esmės visuotinė europinė norma. Per pastarąjį dešimtmetį Europos ir kitose pasaulio šalyse susikūrė kelios dešimtys institucijų, kurios neretai įvardijamos skirtingai, kaip savireguliacijos, nepriklausomos ar – kur kas retesniais atvejais – valstybinės reguliavimo institucijos. Antai, Didžiojoje Britanijoje veikia net keturios tokio pobūdžio institucijos: Spaudos skundų komisija, Nepriklausoma televizijos komisija (įkurta 1991 metais, dirba per 190 žmonių), Radijo reguliavimo institucija (įkurta 1991 metais, dirba per 40 darbuotojų) ir Transliavimo standartų komisija (įkurta 1997 metais, dirba per 20 nuolatinių darbuotojų). Seime svarstomame Visuomenės informavimo įstatymo projekte numatytų žiniasklaidos reguliavimo institucijų funkcijos iš esmės atitinka kitose šalyse veikiančių analogiškų žiniasklaidos reguliavimo institucijų vykdomas funkcijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė M.Šerienė, galbūt taip pat dėl V.Bogušio pareiškimo.

M.ŠERIENĖ. Taip, esu įpareigota perskaityti Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Dėl situacijos specialios paskirties akcinėje bendrovėje “Lietuvos geležinkeliai”.

“Pastaruoju metu didelį nerimą visuomenei kelia specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai”, šiuo metu atsidūrusios ant bankroto ribos, padėtis. Visą šios bendrovės turtą valdo valstybė. Lietuvos Respublikos Seimo Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos nuomone, šiuo metu siūlomas SPAB “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimo priemonių planas yra taisytinas.

“Lietuvos geležinkeliai” yra sudėtinė Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis. Kad rinkos sąlygomis būtų teikiamos kokybiškos kompleksinės keleivių ir krovinių gabenimo paslaugos, labai svarbu Lietuvai integruotis į Europos geležinkelių transporto sistemą. Šiame integracijos procese labai svarbus vaidmuo tenka “Lietuvos geležinkelių” restruktūrizavimui. Deja, šiuo metu siūlomos restruktūrizavimo nuostatos, kai bendrovė reorganizuojama ją suskaidant į daugelį atskirų savarankiškų įmonių, uždarant kai kuriuos geležinkelių ruožus, nutraukiant priemiestinių traukinių judėjimą atokesniuose šalies rajonuose, yra žalingos ir gali ateityje padaryti didelių nuostolių valstybei bei sumažinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, galimybes konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis.

Todėl Lietuvos Respublikos Seimo Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija, atsižvelgdama į šios transporto šakos svarbą šalies ūkiui ir nacionaliniam saugumui, akivaizdų racionalios SPAB “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizacijos poreikį bei remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos 2000 metų gegužės 24 d. posėdžio nutarimu, siūlo. Pirma, tokio šaliai svarbaus strateginio objekto kaip “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimas būtų reglamentuojamas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, bet atskiru įstatymu. Antra, į Seimo 2000 metų pavasario sesijos darbotvarkę būtų įtraukta vieša diskusija specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimo įstatymui aptarti. Joje galėtų dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai”, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos ir visuomenės atstovai, taip pat įvairių sričių specialistai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Priedas – Lietuvos Respublikos Seimo Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymai restruktūrizuojant specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” veiklą (3 puslapiai).

Pasirašo frakcijos seniūnas V.Bogušis.

PIRMININKAS. Kviečiu I.Uždavinį skaityti savo pareiškimo.

I.S.UŽDAVINYS. Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė įpareigojo mane perskaityti šį pareiškimą. Europos Parlamento pirmininkei N.Fontaine, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkei B.Ferrero Waldner ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentui lordui Russell-Johnstonui. Pareiškimas. “Dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento pirmininko suėmimo.

Pasaulio istorija nežino atvejo, kad teisėtai demokratiniuose rinkimuose išrinktas prezidentas, visi parlamento deputatai ir jų suformuota vyriausybė būtų apšaukti teroristais ir įvestos 100 tūkst. kariuomenės pajėgomis 17 tūkst. kv. km. dydžio Čečėnijoje Rusijos metodiškai ir ciniškai naikinami. Čia nužudyta per 30 tūkst. ir suimta per 10 tūkst. žmonių.

Ruslanas Alichadžijevas 1997 m. sausio 27 d. buvo išrinktas Čečėnijos parlamento nariu ir tapo jo pirmininku. 1999 m. lapkričio mėn. jo namai Šali mieste buvo subombarduoti raketomis. Tuomet ten žuvo 2 žmonės ir 20 buvo sužeista. Jis pats tuo metu gavo 20 skeveldrų sužeidimus. 2000 m. balandžio mėn., kai Šali užėmė Rusijos kariuomenė, šarvuočiai išgriovė jo sodybos tvorą ir šiuose sugriautuose namuose suėmė jo žmoną, brolį, pagrobė likusius daiktus.

Šių metų gegužės mėn. 17 d., kai Alichadžijevas čia lankė savo sunkiai sergančią motiną, Rusijos kariškiai jį suėmė. Pirmasis pranešimas apie jo suėmimą pasirodė tik gegužės 20 dieną. Jį galėjo paprasčiausiai nužudyti. Kaip pranešta, jį suimant dalyvavo iki 10 šarvuočių ir sraigtasparnių.

Mes protestuojame prieš legitimaus Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento pirmininko Ruslano Alichadžijevo suėmimą. Tokį veiksmą vertiname kaip neteisėtą prievartą, Rusijos valstybinio teroro aktą bei deputatinio neliečiamumo pažeidimą. Reikalaujame Jūsų imtis veiksmų dėl Ruslano Alichadžijevo išlaisvinimo.

Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė ir jos pirmininkas R.Kupčinskas.”

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu baigti ir vakarinį posėdį. Posėdį baigiam.

J.VALATKA. (Posėdžio metu neperskaitytas pareiškimas)

“Dėl PVM lengvatų panaikinimo.

Seimo frakcija “Socialdemokratija-2000” susirūpinusi dėl įstatymo projekto panaikinti pridėtinės vertės mokesčių (PVM) lengvatas žurnalų, laikraščių spausdinimui, leidybai ir platinimui, taip pat laikraštiniam popieriui. Jeigu Seimas priimtų šį įstatymą, nesunku numatyti daugelį neigiamų pasekmių. Kur išgaravo valdančiosios koalicijos priešrinkiminiai pažadai mažinti visus mokesčius?

Seimo frakcija “Socialdemokratija-2000” sužinojo apie pusšimčio respublikinių, regioninių ir rajonų laikraščių redakcijų nuomonę šiuo klausimu. Visos redakcijos be išimties patvirtino, kad PVM lengvatų panaikinimas šiuo metu būtų smūgis laisvajai spaudai, nes tektų didinti laikraščių kainą, skaitytojams jie taptų sunkiai prieinami, o sumažėjus skaitytojų tektų iš darbo atleisti daugelį žurnalistų arba skelbti periodinių leidinių bankrotus.

Dėl bendros ekonominės krizės vietinės spaudos pajamos iš reklamos pernai sumažėjo 45–50 procentų ir mažėja toliau, pašto paslaugos šiemet išaugo dar 20–30 procentų. Ypač sunkioje padėtyje yra žemės ūkio rajonų maži laikraščiai, kurių skaitytojai – nedideles pajamas gaunantys valstiečiai, smulkūs verslininkai, švietimo, kultūros darbuotojai, pensininkai, bedarbiai ir kt., dabar galintys užsiprenumeruoti šiuos leidinius už 65–75 procentus jų savikainos. Laikraščių redakcijų apklausa parodė, kad net 5 procentų PVM tarifo spaudai įvedimas nuo 2001 metų nemažai daliai šių leidinių sukeltų didelių finansinių sunkumų ar net juos sužlugdytų. Įvedus 18 procentų PVM tarifą spaudai potencialūs jos prenumeratoriai nebetektų jiems artimiausio, jų kasdieninius rūpesčius bei rajono gyvenimą nušviečiančio informacijos šaltinio. Šiuo metu tai būtų smūgis besiformuojančiai demokratijos sistemai Lietuvoje ir žmogaus teisei gauti informaciją.

Seimo frakcija “Socialdemokratija-2000”, dėkodama visoms savo nuomonę išsakiusioms laikraščių redakcijoms, pareiškia:

nepritariame įstatymo projektui šiuo metu panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas žurnalų, laikraščių spausdinimui, leidybai ir platinimui, taip pat laikraštiniam popieriui;

laikydamiesi liaudies išminties ir mūsų programinio principo: “Devynis kartus atmatuok – dešimtą kirpk”, siūlysime PVM periodiniams leidiniams įvesti palaipsniui ir diferencijuotai;

“Socialdemokratija-2000” nuolatinė pozicija: mokesčių naštą didinantys mokestiniai įstatymai turi būti pagrįsti ir negali būti priimami staiga. Tam reikalingas bent pusės metų paruošiamasis laikotarpis. Atsižvelgdami į tai, kad net ekonomiškai pajėgiose Belgijos, Danijos, Anglijos ir kitose ES šalyse taikomas nulinis arba sumažintas PVM tarifas, mažiems rajonų laikraščiams siūlysime šiuo metu palikti 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio.

Frakcijos seniūnas J.Valatka.”