Keturiasdešimt antrasis (477) posėdis
2000 m. gegužės 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. gegužės 25 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti šios dienos rytinį plenarinį posėdį.

Šiandien vyksta daug tarptautinių renginių. Mūsų Baltijos Asamblėjos delegacija nedalyvauja posėdyje, gal mūsų pajėgų užteks šiandien konstruktyviai dirbti. O kad gerai pradėtume, kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos! Šios dienos darbotvarkė – prieš mūsų akis. Daugelis sutartų klausimų, yra ir nesutartų klausimų. Poligrafo naudojimo įstatymo projekto šiandien nesvarstome. Seniūnų sueigos ir komiteto siūlymu dedame alkoholio ir tabako kontrolę į vieną vietą ir tada svarstysime. Galbūt galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Dėkoju.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Registruosimės, kai reikės balsuoti. (Balsai salėje) Kviečiu registruotis dar kartą. Prašyčiau būti atidžius. Registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas žodį dėl vedimo tvarkos A.Sakalui, aš, naudodamasis savo turimais įgaliojimais, skelbiu, jog šiandien vienas iš mūsų kolegų įžengė tikrai į vyriškumo amžių ir nuo šiandien jo politinis veikimas, kaip ir žmogiškasis veikimas, pakyla į naujas erdves. Tai yra mūsų kolega A.Akstinavičius, kuriam pastarosiomis dienomis suėjo tam tikras rimtu žmogumi jaustis skatinantis jubiliejus. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu paremti mano geras viltis ir pasveikinti A.Akstinavičių šios neapsakomai didelės asmeninės ir politinės šventės proga. (Plojimai)

Kolegos, rimti siūlymai, dabar plaukiantys iš A.Akstinavičiaus lūpų.

A.AKSTINAVIČIUS. Labai nuoširdžiai norėčiau jums visiems padėkoti už sveikinimus ir pakviesti bendram darbui valstybės ir Lietuvos labui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolegos. Dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš dėl pirmojo darbotvarkės punkto, jeigu galima? Bet galbūt ne dabar, kai jūs paskelbsite, ar dabar galiu kalbėti?

PIRMININKAS. Kolegos, gal pradedame svarstyti, tada žiūrėsime. Aš tikiuosi, kad tai bus konstruktyvus svarstymas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr.P-2103(2*) (priėmimas)

1-1a klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr.P-2103(2), kurį šiandien turime priimti. Šiuo klausimu nori kalbėti dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš siūlyčiau tokią tvarką: jeigu yra pataisų kuriam nors įstatymo straipsniui, tai išnagrinėjus tuos straipsnius priiminėti ne pastraipsniui, o tiesiog skyriais, jeigu nebūtų prieštaravimų.

PIRMININKAS. Gerai, aš tuoj pakviesiu kalbėti V.Aleknaitę – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Tų pataisų, dėl kurių mes galėtume balsuoti, nėra. Principinis dalykas – pritarti ar nepritarti šiam projektui. Taip pat yra kitų nuomonių.

V.Aleknaitė. Pradedame priėmimą. Siūlymas priimti skirsniais. Kaip jūs į tai žiūrėtumėte, ponia pranešėja?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai teigiamai, nes šis įstatymas pakankamai ilgai buvo svarstomas ne tik Seime, bet ir visuomenėje. Tačiau aš turiu būti sąžininga ir pasakyti, kad nors nėra jokių pataisų, bet buvo pareikšta Teisės departamento pastabų, kurias komitetas išnagrinėjo ir pateikė argumentus kiekvienu atveju, kai yra pritariama arba nepritariama. Gal aš galėčiau išvardyti?

PIRMININKAS. Jūs galite išvardyti, nors tai buvo padaryta per svarstymą, o po svarstymo jokių kitų pataisų nėra.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu leisite, galime ir nesvarstyti, nes tai yra dokumentas, jis bus pateiktas Seimo sekretoriatui ir visiems bus aišku, kodėl vienu ar kitu atveju buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. I skirsnis, ponia pranešėja.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. I skirsniui nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti, kolegos, I skirsnį? I skirsnį priimame. II skirsnis, kuris kelia principinių diskusijų, ponia pranešėja. II skirsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Čia buvo pastabų. Mes pakoregavome kai kurias sąvokas, galima pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime priimti II skirsnį? II skirsnį priimame. III skirsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Čia taip pat buvo pastabų, kurioms pritarta, kai kurioms nepritarta, bet, aš manau, visos pastabos yra išnagrinėtos ir galime priimti.

PIRMININKAS. Dėkui, III skirsnį priimame. IV skirsnis. Pataisų nėra?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. V skirsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimame. VI skirsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimame. Ir VII skirsnis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimame taip pat. Ponia pranešėja, prašom kokį geranorišką žodį priėmimo pastraipsniui pabaigoje.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš esu sužavėta, kad šiandien, birželio 1 d. išvakarėse, mes priimame tokį svarbų Lietuvos vaikams įstatymą. Tikiuosi, kad priimsime jį bendruoju sutarimu. O labiausiai norėčiau pasveikinti mažuosius mūsų svečius. Noriu jums netgi pamojuoti. Vaikai, mes priėmėme įstatymą, kuris padės jums ginti savo teises. Bet, aš manau, kad gaudami šias teises, jūs būsite taip pat ir labai geri vaikučiai. Būkite pasveikinti.

PIRMININKAS. Bet ne teises nuo mokytojų ar darželio auklėtojų. Dėkui. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Viskas gerai suderinta. Registruojamės dar kartą. Registruojamės atidžiai ir balsuosime, ar priimame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą.

Posėdžiauja 71 Seimo narys. Balsuojame, ar priimame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Pradedame balsuoti.

Už – 65, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas yra priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2277(2*) (svarstymas)

1-1b klausimas, – tai įstatymo projektas, susijęs su dabar priimtu įstatymu – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2277(2). Svarstome šį projektą. Kviečiu į tribūną V.Aleknaitę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėl šio projekto taip pat nenorėčiau ilgai kalbėti, juo labiau kad jam ne tik pasiūlymų, bet ir pastabų nebuvo. Jis yra susijęs su Vaiko teisių kontrolieriaus pareigų įgyvendinimo galimybėmis, taip pat administracinių sankcijų taikymo galimybėmis. Jam vienbalsiai pritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete. Manau, kad mes taip pat galime pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime taip padaryti, kaip siūlo pranešėja? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektui Nr.P-2277(2). Dėkoju.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2481(3*) (svarstymas)

Kolegos, rezervinis pirmasis klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 221, 222 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2481(3). 10.15 val. – mes galime jį svarstyti. Dabar svarstome šį projektą. Tribūnoje J.Razma – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas. Pone kancleri, aš pagelbėsiu.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, komiteto išvada yra tokia, kad pritarta komiteto šiek tiek patobulintam variantui. Tas patobulinimas susijęs su 1 straipsniu. Pirminiame projekte buvo norėta dar liberaliau pažiūrėti į patamsintus stiklus, tačiau po diskusijų su kelių policija yra siūloma patikslinti formuluotę, kuri tikrai, manau, yra geresnė. Siūloma parašyti, kad negalima vairuoti transporto priemonių neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Už tai numatyta bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt. Ankstesnė formuluotė “su papildomai patamsintais stiklais” buvo pakankamai abstrakti ir leido ją įvairiai interpretuoti. Kitas straipsnis lieka toks, koks ir buvo pirminiame projekte, – siūloma atsisakyti dabartinio 179 straipsnio. Projektas yra patobulintas formaliąja prasme, t.y. yra išbrauktos kodekse esančios nuorodos į išbraukiamą straipsnį. Taigi projektas sutvarkytas juridinės technikos požiūriu.

PIRMININKAS. Turbūt pataisų, dėl kurių reikėtų apsispręsti, nėra, ar ne?

J.RAZMA. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2481(3). Pritariame be didelių problemų.

Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2452(2*) (svarstymas)

Gal dar galėtume paimti vieną rezervinį klausimą – rezervinį antrąjį klausimą? Nėra J.Dringelio. Yra. Rezervinis antrasis klausimas (ir ponas A.Čaplikas čia dalyvauja) – Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2452. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikia J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke, malonūs kolegos! Seimo narys A.Čaplikas pateikė Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriame, be kitų dalykų, yra tokie, kad leidžiama uogauti, grybauti, žvejoti mėgėjiška žūkle kaimų, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, gyventojams šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kadangi esu iš tų kraštų, kuriuose kaip tik yra daug saugomų teritorijų, tarp jų Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių rezervatas, noriu jums priminti, kad vietos gyventojai nuo senų senovės Čepkelių raiste ne tik uogavo, riešutavo, žvejojo ir t.t, bet netgi šienavo pievas. Ten buvo pakankamai gamtos turtų – ir kurtinių, ir kitokių, o dabar jų labai sumažėjo todėl, kad į šias saugomas teritorijas plūsta miestiečiai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus bei kitų vietovių. Jie kaip tik ir padaro žalos gamtai. Vietiniai gyventojai, kurie nuo amžių naudojosi šiomis teritorijomis, žalos padaro labai mažai arba visai nepadaro, todėl manau, kad kolegos A.Čapliko pasiūlymas yra visiškai priimtinas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį pasiūlymą ir jam pritarė. Tiesa, Vyriausybė siūlo neskubėti papildyti šį 14 straipsnį, nes yra parengusi naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją, kurioje ketina į tokius pasiūlymus atsižvelgti. Manau, kad mūsų pritarimas kolegos A.Čapliko pasiūlymui nepakenks rengiamam projektui, todėl siūlau jam pritarti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tai buvo pagrindinio komiteto pranešimas. Daugiau diskutantų dėl šio projekto nėra. Ar galime projektui pritarti po svarstymo? Ar kas nors reikalautų balsuoti? (Balsai salėje) N.Vaitiekūnienė norėtų kalbėti prieš. Prašom, kolege.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš manyčiau, kad tai iš esmės pažeidžia visų kitų žmonių, gyvenančių ne draustinių ir saugomų teritorijų apylinkėse, teises. Tai ką, vieni piliečiai, kurie gyvena toje teritorijoje, yra geresni ir gali gauti, o tie, kurie gyvena Vilniaus mieste, negali gauti? Aš manyčiau, kad tai iš esmės ydingas pasiūlymas ir labai…

PIRMININKAS. Nijolė siūlo nepritarti… Atsiprašau. Pone pranešėjau, jau kalbame dėl motyvų. Viskas!

J.DRINGELIS. Galėčiau atsakyti kolegei.

PIRMININKAS. Atsakyti dabar jau nelabai privalu. Diskusija yra aiški: taip arba ne. N.Vaitiekūnienė nepritaria projektui. A.Čaplikas turėtų pritarti.

A.ČAPLIKAS. Be abejo, aš turiu pritarti. Man atrodo, ponia Nijolė nelabai įsigilino į pataisos esmę. Šiandien yra draudžiama bet kam tai daryti, bet de facto gyvenime tai vyksta: gyventojai uogauja, grybauja – šimtmečius jie tai darė. Todėl ši pataisa įteisintų šiandieninę situaciją, o ateityje galbūt būtų galima svarstyti ir dėl didesnės žmonių grupės galimybės patekti į šias saugomas teritorijas ir rinkti vieną kitą uogą, bet šiandien reikėtų išspręsti vietinių gyventojų problemas, kurios mums iš Vilniaus atrodo juokingos, o jiems sudaro tikrai nemažai bėdų.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš vis dėlto turiu tokią naivią viltį, kad mes būsime tylesni. Žiūriu į žymiuosius diskutuotojus dėl užsienio politikos ir į mūsų svečius. Tada, kai jų būna daug, Seimas yra daug triukšmingesnis. Ar reikalaujate, kolegos, balsuoti dėl pritarimo po svarstymo?

Registruojamės! Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo tik ką aptartam Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Aš prašyčiau tylos, ponia Vaitiekūniene. Aš prašyčiau tylos!

Posėdžiauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Ar pritariame po svarstymo?

Už – 42, prieš – 6, susilaikė 5, ne visi balsavo. Taigi šiam projektui Nr.P-2452(2) pritarta po svarstymo.

Civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teisė projektas Nr.P-2271(2). Civilinis kodeksas Trečiosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2272 (svarstymas)

Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės 1-2a, 1-2b klausimų (paskui imsime ir tolesnius projektus): Civilinio kodekso projektas (Trečioji knyga: Šeimos teisė) Nr.P-2271(2) ir su šiuo projektu susijęs Civilinio kodekso Trečiosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2272. Šiandien svarstymas. Pradedame kalbėti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešimą skaito V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Civilinio kodekso Trečioji knyga “Šeimos teisė” – ilgai lauktas ir labai reikalingas Lietuvai įstatymas. Nėra normalu, kad Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį atšventusi valstybė vis dar tebegyvena pagal sovietinį, 1969 m. priimtą, tegul ir daug kartų taisytą, kodeksą, kurio nuostatos visiškai neatitinka pasikeitusios socialinių bei ekonominių santykių tikrovės.

1998 m. gegužės 4 dieną…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja! Gerbiamieji kolegos, užsienio politikos diskutuotojai: Rimantai Dagy, Alvydai Medalinskai ir kiti triukšmadariai! Taip pat nuosaikūs ir nenuosaikūs konservatoriai ir ypač triukšmingi ir su visuomene kontakto nerandantys LDDP kolegos! Žiūriu konkrečiai į J.Karosą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Tribūnoje – V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai buvo politinis perspėjimas, taigi ir aš būsiu drausminga.

Projektas, 1998 m. gegužės 4 dieną įteiktas Teisingumo ministerijai, o visuomenei paskelbtas dar anksčiau (vasario mėnesį), susilaukė nemažo visuomenės dėmesio. Dar iki svarstymo Vyriausybėje Šeimos ir vaiko reikalų komisijos bei Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo surengta daug diskusijų, netgi konferencijų. Gauta nemažai pasiūlymų iš valstybės institucijų, švietimo ir mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei kai kurių piliečių. Į dalį šių pasiūlymų projekto rengimo grupė spėjo atsižvelgti dar iki projektui patenkant į Seimą. Kitus pasiūlymus bei pastabas nagrinėjo ir svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, surengęs net penkis klausymus bei du svarstymus.

Jums pateiktas antrasis projekto variantas yra šių svarstymų rezultatas bei atspindys. Nuodugniai išnagrinėtos Teisės departamento pastabos. Kiekviena jų smulkiai įvertinta jums pateikto pagrindinio komiteto išvadoje. Kaip nominali projekto rengimo grupės vadovė, jaučiu pareigą ir didelį džiaugsmą nuoširdžiai padėkoti tikrajam šios grupės vadovui profesoriui V.Mikelėnui už tai, kad ir pasibaigus jo įgaliojimui ir įsipareigojimų laikui jis neatsisakė skirti savo energijos, laiko, dėmesio mūsų projektui ir padėjo jį tobulinti. Taip pat dėkoju visiems darbo grupės nariams, ypač tiems, kurie šiandien atvyko į Seimą, pirmiausia įgaliotajam Vyskupų konferencijos atstovui kunigui daktarui A.Jagelavičiui bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkei poniai A.Mikalauskaitei.

Malonu konstatuoti, jog projekto nuostatos atitinka Seimo ratifikuotas tarptautines konvencijas bei sutartis. Šiuo požiūriu visų ekspertų vertinimai sutapo. Kodekse nustatomos tarptautinius standartų atitinkančios vaikų teisių ir interesų gynimo galimybės, moderniai reguliuojami sutuoktinių turtiniai tarpusavio santykiai, įvedami nauji teisiniai institutai, tokie kaip vedybų sutartis, Šeimos turto institutas ir panašiai.

Reikia pasakyti, jog mano minėtais klausimais didelių prieštaravimų arba audringų debatų nebuvo. Debatų audrą kėlė ir dar turbūt ilgai kels tiktai vienas X skyriaus V skirsnis, susijęs su dirbtinio apvaisinimo galimybe bei jos reguliavimu.

Turiu pasakyti, jog vieningo požiūrio į šį skirsnį nebuvo ir pačioje darbo grupėje. Būtų galima pasakyti, jog tie požiūriai netgi poliarizavosi, bet kitaip negu kitos projektų rengimo grupės mes dėl to nesusipriešinome, nesuskilome, nekėlėme vienas kitam ultimatumų, netrankėme durimis, bet parengėme ir pateikėme Vyriausybei faktiškai tris galimus šio skirsnio variantus. Vyriausybė iš tų variantų pasirinko vieną, beje, pritardama jam vienbalsiai, ir tai atsispindi jums teikiamame svarstyti projekte.

Svarstymo Seime metu savo alternatyvą pateikė Sveikatos reikalų komitetas. Teisės ir teisėtvarkos komitetui iškilo nelengvas uždavinys – apsispręsti, ką daryti su tais dviem variantais, kurie iš esmės labai fundamentaliai nesutampa ir prieštarauja vienas kitam. Kadangi apsisprendimas buvo susijęs ne su politinėmis, bet veikiau su filosofinėmis ir etinėmis nuostatomis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, jog apsispręsti dėl šių dviejų alternatyvų palieka Seimui.

Dirbtinis apvaisinimas yra susijęs su didele medicinos rizika ir kelia daugybę moralinių klausimų, į kuriuos nelengva pateikti vien optimistinius atsakymus. Asmeniškai aš (kalbu jau dabar ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu) remiu Vyriausybės pateiktą alternatyvą, bet esu įregistravusi ir kitą pasiūlymą – išbraukti iš Civilinio kodekso Trečiosios knygos V skirsnį, paliekant jame tik nuostatą, jog vaikams, gimusiems dirbtinio apvaisinimo būdu, pripažįstamos visos šioje knygoje vaikams suteiktos teisės ir taikomos kitos šios knygos nuostatos.

Kodėl? Pirmiausia todėl, kad labai nenorėčiau, jog dėl vieno skirsnio, dėl kurio mes sunkiai galime sutarti, sulėtėtų viso taip reikalingo visuomenei kodekso priėmimas. Tai – praktinis argumentas. Teorinių argumentų pateikė kai kurie teisininkai bei medikai profesionalai. Įdomu, jog netgi praktikuojantys dirbtinį apvaisinimą medikai mano, jog Civiliniame kodekse nebūtinai turi būti reguliuojami šie dalykai. Lietuvoje jau susiklostė sveikatos teisės tradicija, pagal kurią atskiros problemos bei gydymo metodai reglamentuojami atskirais įstatymais. Taip yra, beje, ir aukštą kodifikavimo lygį teisės srityje turinčiose šalyse, tokiose kaip Austrija, Vokietija, Estija ir kitose. Dėl dirbtinių apvaisinimo būdų ir jų galimų pasekmių Lietuvoje dar nebuvo pakankamai diskutuota.

Pailiustruosiu tokiu pavyzdžiu: dirbtinio apvaisinimo tvarka Lietuvoje galioja lygiai metus. Vakar sukako metai nuo to, kai sveikatos ministro įsakymu Nr.248 buvo įteisintos mūsų šalyje dirbtinio apvaisinimo procedūros ir patvirtinta moters, esančios santuokoje, dirbtinio apvaisinimo tvarka. Nuo to laiko (tiktai metai) Lietuvoje legaliai veikia dirbtinio apvaisinimo laboratorijos. Iš tiesų vieneri metai tokiu fundamentaliu klausimu, susijusiu prokreacija, yra per menkas laiko tarpas, kad mes šiandien Seime galėtume vienaip ar kitaip apsispręsti.

Dar nėra žinoma, kokią įtaką žmogaus raidai turės nenatūrali išorinėje aplinkoje įvykdyta prokreacija ir kaip ji atsilieps šių asmenų palikuonims. Priminsiu. Pirmąjį eksperimentą sujungiant žmonių lytines ląsteles atliko du mokslininkai 1944 m., taigi dar Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmasis kūdikis – Luiza Braun, tuo būdu pradėta mėgintuvėlyje, gimė Anglijoje tik 1978 m. Paskaičiuokime, kolegos, kiek milijonų gyvybių buvo pražudyta nuo 1944 m. iki 1978 m., ir tai bent iš dalies atskleis faktą, jog dirbtinis apvaisinimas nėra nerizikinga moraliniu požiūriu procedūra. Vienam vaikui paleisti į pasaulį reikėjo milijonų aukų. Tai iš tiesų įspūdingi skaičiai. Be to, yra žinoma ir moksliškai įrodyta, jog gamybos procese, o tai yra tiktai gamyba (kolegos, prašau netriukšmauti, jūs turėsite galimybę išreikšti ir savo požiūrį), gamybos procese išbrokuojama 70% gemalų ir tik 30% pripažįstami tinkamais implantacijai. Iš tų 30% pačiose geriausiose klinikose prigyja 25%. Iš esmės paprastai prigyja 10–15%. Taigi mes čia susiduriame su daugybinio aborto problema, taip pat susiduriame su pavojumi moters sveikatai, nes paprastai į gimdą implantuojama daug gemalų ir yra daugiavaisis nėštumas, kuris savaime yra pavojingas moteriai.

Kai kuriose Europos valstybėse (aš ypač atkreipčiau jūsų dėmesį į Vokietiją, į valstybę, kuri ir kalta, ir išgyveno holokaustą bei socialinės inžinerijos metodus ir jų cinizmą) ypač atsakingai žiūrima į tą procedūrą. Ir nors ji nėra uždrausta, ji reguliuojama Embriono apsaugos įstatymu, pagal kurį galima pradėti tik tiek gyvybių, kiek jų reikia implantacijai, o implantuoti leidžiama ne daugiau kaip tris.

Man keista, kad mūsų medikai, žengdami į šių dar neišbandytų technologijų džiungles, visiškai nejaučia poreikio save bent kiek etiškai apriboti. Todėl aš siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką ir apsispręsti dėl V skirsnio išbraukimo tam, kad mes negaišdami laiko galėtume priimti visą Šeimos kodeksą. O dėl V skirsnio svarstymas dar turi tęstis, turi būti kompetentingos ir visapusiškos diskusijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti S.Čirbą Sveikatos reikalų komiteto vardu. Jam skiriamos 7 minutės.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas teikia savo pasiūlymus, alternatyvas V skirsniui dėl dirbtinio apvaisinimo, kurio pagrindinė nuostata yra leisti Lietuvoje ne tik in vivo dirbtinį apvaisinimą, bet ir in vitro, tai yra apvaisinimą mėgintuvėlyje. Kokie motyvai vis dėlto nulėmė, kad Sveikatos reikalų komitetas įsikišo į Civilinį kodeksą?

Galiu atkreipti dėmesį, kad esant neigiamiems demografiniams rodikliams valstybė turėtų visokeriopai skatinti gimstamumą ir negalima uždrausti gydytis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos dešimtąją tarptautinę ligų klasifikaciją nevaisingumas yra liga, o ligos gydyti uždrausti negalima. Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, kas metai jų 2 tūkst. daugėja. Dėl šios problemos kenčiančios poros turi teisę rinktis, susitaikyti su tuo, kad neturės vaikų, įsivaikinti arba gydytis. Visame pasaulyje pripažintą dirbtinio apvaisinimo metodą nevaisingumui gydyti reikia ne drausti, o reguliuoti įstatymais. Tą numatytų šis Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, kurie būtų priimti vėliau dėl dirbtinio apvaisinimo. Taip pat galiu priminti jums, kad neseniai Seimas priėmė Biomedicininių tyrimų įstatymą, kuriame aiškiai nustatyta, kad eksperimentai su embrionais yra draudžiami. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, išskyrus Airiją, nėra tokio draudimo – drausti in vitro gimstamumą. Priėmus įstatymą, draudžiantį nevaisingumo gydymą moderniais visame pasaulyje įprastais metodais, Lietuva atsiskirtų nuo Europos teisės, kuri nepripažįsta tokio draudimo. Visi Europos Sąjungos šalių teisės aktai priimami tik įvertinus jų taikymo padarinius tikslinių grupių sveikatai.

Europoje nevaisingumas daugiau kaip 30 metų sėkmingai gydomas dirbtiniu apvaisinimu. Visame pasaulyje in vitro jau gimė daugiau kaip 600 tūkst. kūdikių. Lietuvoje taip pat jau gimė daugiau kaip 100 in vitro būdu pradėtų vaikų.

Dėl to Sveikatos reikalų komitetas iš naujo siūlo suredaguoti visą V skirsnį – “Dirbtinis apvaisinimas” ir teikia alternatyvų projektą, kuriame galiu išskirti keletą esminių punktų. Dirbtinio apvaisinimo tvarką ir sąlygas nustatys įstatymai. Ne šis Civilinis kodeksas, bet vėliau priimti įstatymai.

Taip pat daug diskusijų kelia ir tai, kad dirbtinio apvaisinimo priešininkai sako, kad tai bus eksperimentai su žmonėmis, su negimusiais kūdikiais. Dėl to mūsų pateiktame pasiūlyme yra nustatyta, kad sutuoktinio genetinė medžiaga dirbtiniam apvaisinimui gali būti naudojama tik tais atvejais, kai sutuoktiniui yra patvirtintas nevaisingumas, kurio negalima išgydyti kitais būdais. Vadinasi, prieš taikant dirbtinio apvaisinimo procedūrą turės būti išbandyti visi kiti įmanomi būdai šiai ligai gydyti.

Ir dar galima pasakyti, kad mūsų pateiktame alternatyviame pasiūlyme teigiama, kad atlyginimas žalos, padarytos vaikui ir motinai po dirbtinio apvaisinimo, pažeidus kodekso nustatytą tvarką, taip pat turi būti išieškotas iš kaltų asmenų arba net ir iš donoro. Dėl to komitetas, suprasdamas, kad nevaisingumas vis dėlto yra liga, kurią reikia gydyti, ir yra daug šeimų, kurios niekaip kitu būdu negalės turėti vaikų, siūlo, kad Lietuva nebūtų balta sala šiame regione, nes kaimyninės valstybės: tiek Lenkija, tiek Latvija, tiek Estija, leidžia dirbtinį apvaisinimą. Aš tikiuosi, kad Seimas apsispręs pagal abi alternatyvas ir pasirinks tą variantą, kuris atrodys kiekvienam reikalingesnis.

V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas iš viso iš Civilinio kodekso išbraukti skirsnį dėl dirbtinio apvaisinimo, mano įsitikinimu, būtų netikslingas, nes Civilinis kodeksas reglamentuoja teises ir prievoles. Išbraukus šį skirsnį, neliktų aiškios atsakomybės, kas vis dėlto būtų pripažintas tėvu vaiko, kuris gimė dirbtinio apvaisinimo būdu, taip pat ir dėl prievolių, tiek tėvystės, tiek donoro, tiek dėl žalos atlyginimo ir dėl visų kitų teisių. Todėl aš nepritariu, kad būtų išbrauktas šis skyrius. O jeigu yra labai didelių nesutarimų, dar reikia padiskutuoti dėl 10 skyriaus V skirsnio dėl dirbtinio apvaisinimo. Galima padaryti pertrauką, kad dar labiau išsiaiškintume pozicijas. O visam Šeimos teisės kodeksui siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Būtų gerai, kad taip išeitų: dalį padedam šalia, o kitai daliai pritariam. A.Raškinis kalbės frakcijos vardu. Ruošiasi K.Kuzminskas.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Aš manyčiau, kad šios dienos mūsų svarstymas pagal savo svarbą yra vienas iš svarbiausių per visus ketverius mūsų kadencijos metus. Taip, kolega. Ir aš pasakysiu kodėl. Iš šalies klausant, galbūt mes kalbame apie kažkokius subtilius medicininius dalykus, bet iš esmės užgriebiama visų valstybių, visos žmonijos demokratijos pagrindas – žmogaus garbė ir orumas. Visų žmonių teisės, visų žmonių tarpusavio santykiai, asmens laisvė remiasi viena fundamentalia sąvoka – žmogaus garbės ir orumo sąvoka. Visame pasaulyje, visuose tarptautiniuose dokumentuose aiškiai pripažįstama, kad jeigu mes pripažįstame žmogaus garbę ir orumą, kaip svarbiausią fundamentalų dalyką, vadinasi, žmogus negali būti nei prekybos, nei industrijos objektu, žmogus yra kažkas aukščiau už materialinius prekybinius komercinius manipuliavimus. Iš štai šioje vietoje, kai mes kalbame apie šias dvi alternatyvas, antrojoje – kolegos A.Matulo teikiamoje alternatyvoje – iš tikrųjų glūdi gilus pavojus mūsų teisinėje sistemoje įteisinti štai šią žmogaus garbę ir orumą iš esmės pažeidžiantį pradą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis klausimas susilaukė didelio dėmesio Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse institucijose. Ne be reikalo staiga, vos tik atsiradus klonavimo galimybei, iš karto buvo Europos Tarybos konvencija, kuri tai uždraudė. Štai šiuo metu prancūzų daktaro Matėjaus yra rengiama speciali rekomendacija dėl biotechnologijų. Ten jis siūlo visoms valstybėms priimti ir sutikti su vadinamuoju atsargumo principu, kad jeigu kokios nors biotechnologijos naujos sritys gali pažeisti žmogaus orumą, gali būti įtarimas, kad jos gali būti kenksmingos, valstybėms siūloma atsisakyti jų ir laikinai, kol nebus viskas išaiškinta, apriboti jų teisinį įteisinimą. (Balsas iš salės: apskritai niekas neklauso.)

Aš prašau, iš mano laiko išbraukti tą, kuris iš tikro plepalais užimtas. Kolegos, tai yra rimtas dalykas, paklausykime.

Europos Tarybos bendra nuostata yra labai aiški – tai atsargumo principas. Įteisinus ir priėmus antrąją alternatyvą labai aštriai iškiltų vaiko teisių klausimas. Iš esmės, kai mes kalbame apie naujos gyvybės kūrimą, tai iki šiol visa mūsų socialinė sankloda vyko natūraliu būdu pagal natūralius giminystės ryšius. Vaikas, mes net nesusimąstėme, turėjo natūralią teisę gyventi natūralioje šeimoje. Štai šis naujas įvedimas iš esmės paneigia tą teisę, nepaisydami natūralios šeimos, mes įvedame šeimą surogatą. Visai neaišku, nes išnyksta giminystės ryšiai, kas bus to dirbtinai mėgintuvėlyje sukurto vaiko, dėdės, tetos, pusbroliai. Mes į visą natūralią visuomenės sanklodą kėsinamės tokiu būdu. Dabartiniais medicininės genetinės informacijos tyrimų laikais labai didelę įtaką žmogaus sveikatingumui turi jo genetiniai medžiai ir genetinio paveldėjimo žinojimas, o mes į tą jo genetinę informaciją įvedame destrukciją. Taigi vėlgi pažeidžiama vaiko teisė turėti natūralią giminę ir žinoti savo natūralias gimines. Taigi šioje vietoje mes susiduriame su kelių teisių susikirtimu: tėvų teisės turėti šeimą ir vaikų teisės turėti natūralią šeimą. Prieš priimdami tuos sprendimus, turime labai atidžiai įsiklausyti į šias dvi galimybes.

Dar vienas dalykas, kolegos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Iš tikrųjų mes suprantame, kad yra labai gerai, kai žmogus gimsta sveikas, su visomis savo prigimtinėmis galiomis, bet, deja, ne visada taip būna. Viena iš tų galių, žinoma, yra tėvų galimybė pašaukti į pasaulį naują gyvybę, net būna žmonių ir be šios galios, kai ir kitomis galiomis negimsta, tada medicinos tikslas – gydyti žmogų. Tačiau jokiu būdu medicina neleidžia vieno žmogaus naudoti kaip žaliavos kito žmogaus negalioms užlopyti ir sukurti tokią industriją. Tokio tipo dalykus darė ir daktaras Mengelė, bet jam blogai baigėsi. Iš tikrųjų šie bandymai yra analogiški. Tai yra labai pavojingi dalykai.

Dar vienas dalykas. Baigdamas, kolegos, tiesiog norėčiau… Pasiėmiau sąrašą, pažiūrėjau, kiek yra bendraminčių, kiek mūsų Seimo narių, duodami Seimo nario priesaiką, kreipėsi į Aukščiausiąjį, sakydami, tepadeda man Dievas. Džiugu, kad tiek daug bendraminčių mes turime. Mes visi pripažįstame gyvybės raidoje Dievo teises ir jo primatą. Aš suprantu, kolegos, kad galbūt ne visi mes esame pakankamai įsigilinę į teologinę ir filosofinę šio išpažinimo prasmę, tačiau mūsų priesaika nėra tušti žodžiai, ji mus visus įpareigoja. Jeigu iš tikrųjų mes neturėjome pakankamai daug laiko įsigilinti į tuos įpareigojimus, galbūt iš tikro aš kviesčiau šiek tiek rasti laiko giliau pasvarstyti, padiskutuoti, kad kartais po balsavimo, palyginus mūsų priesaiką davusių su balsavusių balsais, neatsirastų kam noras daryti insinuacijų apie mūsų klaidingą priesaiką.

Baigdamas tiesiog norėčiau pasakyti, kolegos, kad mūsų diskusija iš tikro turi daug platesnę ir labiau principinę prasmę, negu tik dirbtinė (…). Esminis klausimas yra žmogaus orumas, jo garbė, kokį teisinį lygmenį šių dalykų apsaugai mes šiuo metu nustatysime savo valstybėje. Prisiminkime, totalitarizmo šaknys yra čia, prasideda nuo žmogaus asmens neigimo. Tiek fašizmas, tiek komunizmas, tiek rasizmas vieną žmonių grupę iškelia virš kitų, priskirdami sau neteisėtą teisę elgtis su žmogumi kaip su medžiaga. Tai baigiasi nežmoniškumu ir šiurpiomis tragedijomis. Šiuo įstatymu savo valstybėje teisinę sistemą mes galime pasukti asmens garbės ir orumo iškėlimo keliu.

Jeigu mes padarytume priešingai, tai gali kelti didelę grėsmę mūsų valstybės demokratijos plėtrai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

A.J.RAŠKINIS. (Jau baigiu.) Aš suprantu, kad mes galime turėti skirtingą supratimą apie žmogaus esmę, tačiau manau, kad būtų išmintinga pasirinkti atsargesnį ir saugesnį variantą, o Lietuva galėtų teisėtai didžiuotis padidinta pagarba žmogui ir demokratijos garantams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį K.Kuzminską. Iki tol dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gal jums paskolinti laikrodį, kad galėtumėte geriau sekti ir neleisti Seimo nariams pažeidinėti reglamento?

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui, teko dalyvauti šį įstatymo V skirsnį “Dirbtinis apvaisinimas” nagrinėjant ir tvirtinant komitete. Aš pritariau tai nuostatai, kad reikia, kad Civilinio kodekso Trečiojoje knygoje – “Šeimos teisė” būtų kalbama apie dirbtinį apvaisinimą, bet būtų ta redakcija, kuri yra pateikta Vyriausybės. Nežinau, kas lėmė, kieno paskatinti mūsų Sveikatos reikalų komiteto nariai nutarė sudaryti komisiją ir rengti visiškai atskirą dirbtinio apvaisinimo redakciją. Šios redakcijos komisija į rengimą, į komiteto posėdžius iš pradžių vienašališkai kvietė tuos žmones, kurie suinteresuoti yra, kad Lietuvoje būtų įvestas dirbtinis apvaisinimas, t.y. apvaisinimas in vitro, ir būtų naudojama reproduktorių, taip ir pavadinta, reproduktorių sperma.

Labai malonu, kad antrojo svarstymo metu jau buvo pakviestas kunigas Narbekovas, kuris tuo klausimu tobulinosi, išklausė atskirus kursus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir labai puikiai išdėstė visas problemas, visą situaciją, kuri šiuo metu yra pasaulyje, kas laukia Lietuvos, jeigu bus įvestas tas dirbtinis apvaisinimas in vitro. Tačiau komitetas neįsiklausė į tai. Mums buvo priekaištaujama, kad einame prieš pažangą, prieš mokslą, mes atsilikę, tamsūs, ir komitetas balsavo, kad reikia siūlyti dirbtinio apvaisinimo naują redakciją. Aš vienas balsavau prieš.

Aišku, pasakytos mintys, kodėl buvo balsuota prieš… Aš jaudinuosi dėl tų šeimų, kurios yra nevaisingos. Didelė tragedija tiek moteriai, tiek vyrui, jeigu šeima nesusilaukia palikuonio, negali turėti vaikų, tačiau aš bijau ir kas gali paneigti, kad medikai nepradės tuo piktnaudžiauti. Žinos, kad yra įvestas dirbtinis apvaisinimas, o tai daugiausia bus atliekama privačiose klinikose, tai atliks privatūs akušeriai ginekologai, ar neprasidės piktnaudžiavimai? Nustos gydyti, labai lengva ranka parašys, kad nevaisingas vyras ar moteris, ir siųs pas savo draugus dirbtinai apvaisinti. Ten eina neblogi pinigai – nuo 5 iki 10 tūkst. Lt. Prasidės biznis žmogumi. Todėl mano, kaip gydytojo, nuostata yra tokia, kad pirmiausia skirkime žmogui dėmesio jį gydydami, ar moterį, ar vyrą. Ir vyrą visiškai galima gydyti nuo nevaisingumo, tačiau bijau, kad jeigu mes tai įvesime, vyrai ir moterys bus ne taip nuoširdžiai, ne taip atsakingai gydomi nuo nevaisingumo.

Labai noriu padėkoti visiems dalyviams, kurie neabejingi šiam klausimui. Man nesuprantamos nuostatos, kad, pavyzdžiui, šiandien mums komiteto narys S.Čirba pateikia ir įrodinėja, kaip yra pažangu, kaip mes faktiškai nematome tos mokslo pažangos. Jeigu net Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, profesorius, Kauno medicinos universiteto rektorius yra prieš tokią poziciją, tai nejaugi jis yra, atsiprašant, kvailesnis už mus? Todėl tikrai susimąstykim. Esu labai dėkingas “Už žmogaus gyvybę” pirmininkei daktarei docentai A.Šaulianskienei, profesoriui A.Sučylai, visiems Bažnyčios hierarchams, kurie atsiuntė atsiliepimus ir mus remia, kad nežalokime Lietuvos, nežalokime Lietuvos genetinio medžio. Koks dar yra pavojus Lietuvai? Tikrai yra Lietuvai pavojus, jeigu mes pradėsime apvaisinti reproduktorių sperma šeimas, moteris. Kaip iš viso pasikeis Lietuvos genetinis medis? Po kiek laiko pasirodys, kad Lietuvos žmogaus, lietuvio sėklytė yra per silpna, per brangi, tai gal mes importuosime iš užsienio, gal iš Afrikos atsivešime naujos stipresnės sėklytės? Kas tada iš Lietuvos liks? Prasidės kraujomaiša. Iš to paties inkubatoriaus, iš to paties šaldytuvo bus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis!

K.KUZMINSKAS. …embrionai implantuoti moterims ir po to prasidės kraujomaiša, broliai su seserimis ims tuoktis po dešimties, dvidešimties metų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

K.KUZMINSKAS. Baigdamas noriu pritarti V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymui, kad iš Šeimos kodekso reikia išbraukti dirbtinį apvaisinimą ir parengti atskirą įstatymą. Galbūt reikėtų rengti negimusios gyvybės apsaugos įstatymą ir jame net atskirą skyrių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau vis dėlto kalbėti kiek įmanoma daugiau teisine kalba. Šiame kodekse nėra jokių užuominų apie brolių ir seserų santuokas. Kolegos, būkite tikslesni. Aš labai to prašyčiau.

M.Šerienė dabar kviečiama kalbėti diskusijoje.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Perskaičiau autoritetingų gydytojų kreipimąsi, kuriame pakiliai rašoma apie didelius medikų laimėjimus gydant nevaisingumą. Mano supratimu, tame kreipimesi painiojamas gydymas su naujos gyvybės pradėjimu. Aišku, medikai gali iš manęs pasišaipyti, aš ne medikė, bet, mielieji, esu motina, palaidojusi savo pirmagimį, turėjusi didelę, skaudžią progą įsitikinti, kad Dievas turi teisę atimti iš manęs patį mylimiausią – mano kūdikį. Mano šeima turėjo progą šešerius metus galvoti ir susitaikyti su tuo, kad mūsų šeimai lemta būti nevaisingai. Todėl manau, kad turiu žmogišką teisę leisti sau pakritikuoti autoritetingus medikus, kurie nevaisingumo gydymą painioja su naujos gyvybės pradėjimu.

Gydymas. Kaip aš jį suprantu? Susirgau bronchitu, žinau, kad stiprūs antibiotikai gali staiga mano bronchitą nugalėti, tačiau žinau, kad tie antibiotikai gali pakenkti mano inkstams, mano širdžiai, ateityje gali sumažinti mano organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Taip pat žinau, kad galiu tą patį bronchitą gydytis žolelėmis, ilgai gydytis, gydytis masažais, mankštomis, kurie tikrai mano organizmui nepakenks. Tačiau nėra tvirtos garantijos, kad per ilgą laiką išgydys mano bronchitą. Štai aš ir apsisprendžiu, ar ryžtis gydyti savo kūną greitu būdu – antibiotikais, ar ilguoju būdu – žolelėmis. Susirgęs pačia baisiausia liga – vėžiu, žmogus taip pat turi teisę apsispręsti, ar ryžtis operacijai, kuri galbūt pagreitins vėžinių ląstelių plitimą organizme, o galbūt leis sėkmingai iš organizmo pašalinti navikų pradmenis. Dievo duota valia žmogui pačiam apsispręsti, kaip gydyti savo organizmą. Tas pats ir su nevaisingumo gydymu.

Kiekvienam žmogui duota valia apsispręsti, ar susitaikyti su tuo, kad esi nevaisingas, ar ryžtis gydytis, kuris galbūt susijęs su fizinėmis kančiomis, nes dažnai nevaisingumas gydomas operacijomis, kuris susijęs su cheminių preparatų naudojimu, kuris taip pat kenkia organizmui, ar ryžtis lengvai fizinių pratimų terapijai. Kiekvienu atveju vyras ar moteris žino, kaip tai atsilieps organizmui, ir turi teisę pats apsispręsti. Tačiau medikų vadinamasis nevaisingumo gydymas in vitro yra ne moters organizme, taip pat nevaisingumo gydymas naudojant lytinių ląstelių donorystę, mano supratimu, yra ne gydymas, o naujos gyvybės pradėjimas. Naujos gyvybės, kuri ateis į pasaulį gyventi, mylėti, kurti, pradėti naujas gyvybes. Kokia asmenybė ateis į pasaulį? Ar ji bus laiminga, ar ji bus sveika, ar ji kurs civilizaciją, ar naikins, kokie bus tos asmenybės palikuonys? Ar jie bus laimingi? Už visa tai imasi nežmoniškos atsakomybės medikai, kurie moka taikyti dirbtinį apvaisinimą. Ar ne per didelė atsakomybė medikams – nulemti, kokia asmenybė ateis į pasaulį? Norėčiau, kad Lietuvos valdžia suprastų, žmogaus gyvybės siūlas – jo atėjimas į šį pasaulį ir išėjimas iš šio pasaulio yra Dievo valia. Nenorėčiau, kad mūsų kadencijos Seimas suteiktų medikams tą nežmonišką galią – nulemti, kokia asmenybė ateis į mūsų pasaulį.

Ačiū Apvaizdai, kad leido gydytojams išmokti dirbtinai apvaisinti motinos kūne jos sutuoktinio lytine ląstele. Tai labai didelis medicinos laimėjimas, leidžiantis nevaisingoms šeimoms turėti vaikų, tačiau labai neramu, kad kai kurie medikai, apsvaigę nuo laimėjimų, imasi Dievo galios – nulemti asmenybės atėjimą į pasaulį, t.y. parinkti donorą, užauginti mėgintuvėlyje ir paleisti jį į pasaulį. Kaip pasirūpins tie patys medikai, kad šimtai tūkstančių tokių asmenybių būtų laimingos ir neštų laimę kitiems.

Raginu kolegas Seimo narius pagalvoti, ar mes turime teisę užsikrauti sau nežmonišką atsakomybę, leisdami medikams nulemti, kokios asmenybės ateis į pasaulį. Aš palaikau Vyriausybės teikiamą projektą, kuris leidžia dirbtinį apvaisinimą in vitro. Bet išklausiusi Sveikatos reikalų komiteto nuomonę manau, kad reikia daryti šio projekto straipsnio svarstymo pertrauką ir dar padiskutuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Juknevičienę.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu ne kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja, ne kaip Tėvynės sąjungos frakcijos narė, kalbėsiu kaip Seimo narė, turinti savo nuomonę. Nenorėčiau kalbėti apie detales, nenorėčiau gaišinti jūsų laiko, bet noriu pasakyti, kad tai vienas iš nedaugelio klausimų per tą laiką man dirbant šioje salėje, kai mano apsisprendimui dėl klausimų, susijusių su dirbtiniu apvaisinimu ir dirbtiniu apvaisinimu in vitro, neturėtų jokios įtakos nei mano partiškumas, nei mano frakcijos nuomonė, jeigu ji būtų suformuluota kokia nors griežta.

Aš noriu, kad Lietuvoje būtų įstatymais reglamentuojamas (ir šiame kodekse, ir kitais įstatymais) dirbtinis apvaisinimas, įskaitant ir dirbtinį apvaisinimą in vitro. Jeigu būčiau konjunktūrinis žmogus, ko gero, šiuo klausimu šiandien man nereikėtų kalbėti. Aš tiesiog patylėčiau, neičiau į tribūną, niekas nežinotų mano nuomonės. Bet aš esu tribūnoje ir sakau savo nuomonę labai aiškiai ir drąsiai. Labai prašau visų, ir mano kolegų krikščionių demokratų, gerbti šią nuomonę, nes aš labai nuoširdžiai gerbiu tą nuomonę, kurią pasakė kolega A.Raškinis, kolega K.Kuzminskas ir kiti kolegos. Labai gerbiu požiūrį tų žmonių, kurie yra įsitikinę, jog dirbtinis apvaisinimas in vitro apskritai negalimas dalykas. Labai gerbiu. Tačiau labai norėčiau, kad būtų gerbiamas tvirtas įsitikinimas tų žmonių (jų Lietuvoje yra daug), kurie sako, kad Dievo suteikta galimybė mokslo pažangos, žmogaus proto dėka padėti žmogui. Atsargiai, teisingai, juridiškai sureguliuotą dirbtinį apvaisinimą in vitro laikau vienu humaniškiausių gydymo būdų. Iš anksto negalima visų medikų, visų mokslininkų įtarti ir sakyti, kad jie tai darys tik komerciniais tikslais ir kad jie tai darys būtinai nesąžiningai. Aš labai nenorėčiau, kad taip būtų kalbama iš šios tribūnos.

Ar yra paliktų vaikų, pamestų vaikų tose šeimose, kurios susilaukė vaikų po dirbtinio apvaisinimo? Aš abejoju, neturiu statistikos, bet manau, kad beveik nėra. O problemų su vaikais, kurie gimsta kitaip, mes turime, ypač mūsų kraštuose, labai daug.

Biomedicininės etikos įstatyme, kurį neseniai priėmėme, buvo žengtas pirmasis žingsnis ir uždrausti bandymai su embrionais. Tai labai geras ir teisingas žingsnis. Mes jį pasiekėme po diskusijų, po pasitarimų. Europos Tarybos atsargumo principas yra būtinas. Labai gerai, kad A.Raškinis jį išstudijavęs ir žino. Aš esu įsitikinusi, kad būsimuose įstatymuose jis bus mūsų pagrindinis rodiklis. Blogiausia yra tada, kai nėra jokio reguliavimo. Šiandien yra maždaug taip. Yra tik ministerijos lygio sprendimai. Iš esmės galima daryti daug ką šiandien, ko galbūt mes net nežinome. O mūsų pareiga yra sureguliuoti taip, kad būtų atsargumas, kad būtų išvengta tų dalykų, apie kuriuos čia su įsitikinimu kalbėjo kolegos. Šiandien šeimos – ir katalikai, ir protestantai, ir kito tikėjimo žmonės, ir lietuviai, ir nelietuviai – iš mūsų valstybės vyksta į Tartu, į Londoną. Tas procesas jau vyksta.

Daug demokratinių šalių yra nuėjusios šį kelią, šias diskusijas, kurias mes dabar pradedame. Tad paimkime iš jų geriausią patirtį, galbūt ne viską, galbūt pasikonsultuodami, pasitardami. Šiandien būtų labai gerai padaryti šio svarstymo pertrauką, dar pakalbėti, padiskutuoti ir priimti patį geriausią sprendimą. Jeigu mes nekalbėsime, nediskutuosime, visuomenė vis tiek kalbės, vis tiek diskutuos, vis tiek tas procesas vyks. Mes, šis Seimas, galime konjunktūriškai nepriimti jokio sprendimo ir nutylėti. Gal taip būtų kai kam prieš rinkimus geriau. Aš dar kartą sakau – mes neturime teisės nutylėti. Todėl pritariu padaryti pertrauką ir kviečiu geranoriško svarstymo, suprantant abi puses. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsakingoji kolegė V.Aleknaitė – dėl tolesnio mūsų darbo.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėl vedimo tvarkos, kolegos. Manau, būtų parodyta Seimo nepagarba, jeigu mes neleistume kalbėti garbingiems svečiams, kurie yra atvykę, – profesoriui V.Mikelėnui ir Vyskupų konferencijos atstovui. Tai priklausys nuo jūsų sprendimo. Beje, jie atspindės, ko gero, nevienodas nuomones, ir jums bus naudinga jas išgirsti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš nesutikčiau su formuluote, kad nebūtų parodyta pagarba, jeigu ne Seimo nariai dabar nekalbėtų posėdyje. Manau, jeigu mes jiems suteiktume žodį, būtų parodyta mūsų pagarba ir mūsų susirūpinimas šiais dalykas ar rimtas požiūris į dabar svarstomą tekstą. Kolegos, tuojau apsispręsime, nes mūsų svarstymas vyksta labai kultūringai, etiškai ir žmogiškai.

Dar P.Katilius – dėl vedimo tvarkos.

P.KATILIUS. Norėčiau padėkoti Seimo nariams, kurie tokį aštrų…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

P.KATILIUS. …klausimą svarsto taip ramiai. Dėl vedimo tvarkos. Pritarčiau gerbiamajai kolegei V.Aleknaitei, kad būtų suteiktas žodis ir komisijos nariams, kurie buvo paminėti. Siūlyčiau Seimui apsispręsti dėl daugelio kalbėtojų išreikštos nuomonės, kad reikėtų daryti šio svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Manau, kad susitarsime, kolegos, dėl pertraukos. Dėl vedimo tvarkos – A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad V.Aleknaitė pateikė labai įdomų siūlymą. Jeigu kalbėtų garbingi svečiai, aš siūlyčiau, kad mes sutartume dėl principo, kuris Seime yra, – vienas kalba už, kitas kalba prieš, kad mes išgirstume tą objektyvią nuomonę. Klausimas yra labai rimtas, nukritęs kaip perkūnas iš giedro dangaus. Aš balsuočiau tik už tą siūlymą, kuris vestų į ateitį šiuolaikinę visuomenę. Ačiū.

PIRMININKAS. Negalima sakyti, kad nukritęs iš giedro dangaus. Kodeksai svarstomi labai lėtai, neskubant. Gerbiamieji kolegos, gal galime sutarti, kad ir profesorius V.Mikelėnas, ir daktaras kunigas A.Jagelevičius tartų po 5 minutes žodį mums šiuo klausimu formaliai dėl 10 skyriaus 5 skirsnio. Formaliai, sakau. Ar galime sutarti? Jeigu, pone profesoriau Mikelėnai, turėtumėte noro, prašom. Kviečiu jus į tribūną pasakyti savo nuomonę. V.Mikelėnas vadovavo darbo grupei, rengusiai Civilinį kodeksą. Gal sutariame dėl to, kad užtektų 5 minučių vienam ir kitam prelegentui. Prašom.

V.MIKELĖNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš labai nesiveržiau į šią tribūną, bet svarstant komitete buvo sutarta, kad reikėtų pasakyti plenariniame posėdyje teisinius argumentus.

Iš tiesų šiandien girdėjau daugiau moralinius argumentus kalbant apie šią problemą, bet ne teisinius. Man labai smagu girdėti, kad svarstant bet kurį įstatymą mes visada atsigręžiame į moralę. Teisė turi būti grindžiama morale, bet teisė ir moralė yra vis dėlto skirtingi dalykai.

Žiūrint į šią problemą teisininko, pirmiausia teisininko praktiko akimis, situacija yra tokia. Nematyčiau problemos, jeigu dirbtinis apvaisinimas būtų žinomas šiandien vienoj ar keliose šalyse. Deja, jis yra žinomas iš esmės visose civilizuotose valstybėse, galbūt išskyrus musulmoniškas valstybes. Esant tokiai situacijai, mes negalim į tą padėtį nereguoti. Teisė pirmiausia turi duoti įrankį teismams, nes anksčiau ar vėliau ši problema atsidurs teisme ir teisininkams reikės ją gvildenti.

Kodėl tą klausimą siūloma sureguliuoti kodekse? Pirmiausia todėl, kad tokius dalykus reikia reguliuoti įstatymu, o ne instrukcijomis, kaip yra padaryta šiandien. Šiandien dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje reguliuoja Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta instrukcija. Mano manymu, tai yra nepriimtina, nes iš tikrųjų tas klausimas yra tiek svarbus, kad dėl jo turi savo nuomonę pasakyti įstatymų leidėjas. Tai pirma. Kodėl ne atskirame įstatyme, o kodekse? Todėl, kad kodeksas nustato principus. Jeigu mes čia nenustatysime principų, iš karto mes susidursime su vaikų, kurie gims iš dirbtinio apvaisinimo, tėvystės ir motinystės problema.

Kaip matote, pono A.Matulo pateiktame variante ir yra nustatomi principai. 155 straipsnyje yra pasakyta, kad dirbtinio apvaisinimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymas, t.y. šis kodekso skirsnis nereguliuoja techninių dalykų, kaip tai reikia atlikti ir t.t., jis nustato pačius principus ir saugiklius. Tų saugiklių yra daug. Aš galiu garantuoti, kad, palyginti su Europos Sąjungos ir apskritai Europos Tarybos valstybėmis, mes jų šiame pono A.Matulo variante turime daugiau. Pavyzdžiui, yra draudžiama surogacija. Šiaip Europoje yra daug valstybių, kuriose surogacija yra leidžiama. Mes tai draudžiame. 155 straipsnyje yra nustatyta daugybė kitų apribojimų – kad dirbtinis apvaisinimas galimas tik tuo atveju, jeigu mediciniškai patvirtinama, jog kitokiu būdu moteris negali pastoti.

Aš galiu pasakyti, kad yra parengtas kodekso įgyvendinimo projektas, kuriame yra numatyta, kad šis skirsnis įsigalios tik priėmus jį detalizuojančius įstatymus. Tame projekte yra numatyta, kad tai įvyks tada, kai Sveikatos apsaugos ministerija parengs tuos įstatymus. Vienas iš tokių įstatymų, kurie turi būti parengti, – Embriono apsaugos įstatymas. Matyt, tai įvyks ne anksčiau, kaip po poros metų. Taigi aš galiu patikinti Seimo narius, jog jeigu ir būtų priimtas vienoks ar kitoks šio skirsnio variantas, jis iš karto neįsigaliotų. Jis įsigaliotų tik priėmus lydimuosius įstatymus.

Aš jau sakiau, kodėl reikia tai daryti kodekse. Kodėl mes negalime apskritai kodekse šių dalykų nereguliuoti? Aš jau minėjau, kad dirbtinis apvaisinimas žinomas visuose civilizuotuose pasaulio kraštuose. Jeigu mes uždrausime dirbtinį apvaisinimą in vitro, tai, be abejo, mes neuždarysim sienų. Nevaisingos moterys važiuos į užsienį, tos operacijos bus atliekamos, jos čia grįš ir pagimdys vaiką. Jeigu mes neturėsim normų, tai, ką sakė ponia V.Abramikienė, bus maždaug taip. Bus keliamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo, nes pagal Pirmosios knygos 31 straipsnį vaiko kilmei nustatyti taikoma vaiko gimimo vietos teisė arba jo pilietybės teisė. Vadinasi, mūsų teismai bus priversti kviesti į teismo posėdį mediką, kuris užsienyje, galbūt Latvijoje, galbūt Estijoje, galbūt Anglijoje, atliko šitą operaciją. Bus reikalaujama, kad medikas atskleistų donorą, kokio donoro sperma buvo apvaisinta moteris, ir tada teismas nustatys tėvystę. Aš galiu teigti iš karto, jog jeigu Lietuvos pilietės nuvažiuos į užsienį atlikti dirbtinio apvaisinimo operacijų, medikai iš karto jų klaus, o koks yra teisinis reguliavimas Lietuvoje. Jeigu jos pasakys, kad bus galima nustatyti tėvystę, niekas nesutiks atlikti tokios operacijos.

Ir antras, paskutinis argumentas yra tai, kad mes iš karto sukuriame konstitucinės krizės situaciją, nes žmogaus teisė yra ribojama priklausomai nuo jo šeimyninės padėties. Atsiminkim, kad Lietuva yra sudėtinė pasaulio dalis, Europos Tarybos narė ir tie dalykai turi būti sprendžiami unifikuotai. Aš bijau, jog jeigu bus priimtas Vyriausybės variantas, mes galim sulaukti bylų Strasbūro teisme, nes tas variantas, pirma, žmogaus teisių požiūriu yra ydingas, kadangi jis riboja dirbtinį apvaisinimą tik… nesusituokus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau eiti į pabaigą.

V.MIKELĖNAS. Aš, be abejo, suprantu, kad tai yra didelė problema, bet jeigu ta problema būtų sprendžiama teisiniais argumentais… mano galva, Sveikatos reikalų komiteto parengtas projektas teisine prasme yra tobulesnis, nes nepalieka spragų. Vyriausybės variante yra spragų, o jeigu yra spragų… Mes žinom, jog jeigu teisė nereguliuoja tų klausimų, prasideda anarchija, tie dalykai nueina į pogrindį, o pogrindyje iš karto atsiranda nešvarūs pinigai ir, kas svarbiausia, mes tada žmogui nesuteikiam jokios gynybos. Žmonės bus neapginti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mūsų laikas irgi reglamentuotas. Kviečiu į tribūną kunigą daktarą A.Jagelevičių.

A.JAGELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus Lietuvos Vyskupų konferencijos vardu. Jie atkreipia Seimo narių dėmesį į tai, jog Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A.Matulo pateiktas alternatyvus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos 4 dalies 5 skirsnio projekto variantas daugeliu atvejų susikerta su Katalikų Bažnyčios principais ir prigimtinę teisę garantuojančia teise į gyvybę.

Esant šiandienos kultūriniam ir socialiniam kontekstui, kai medicinos mokslas ir praktika patiria pavojų prarasti savo etinį matmenį, sveikatos apsaugos sistemoje dirbančius žmones gali ištikti labai stipri pagunda manipuliuoti gyvybe. “Iki šiol tebėra reikšminga Hipokrato priesaika, reikalaujanti iš kiekvieno gydytojo absoliučios pagarbos žmogaus gyvybei ir jos šventumui”, – sako popiežius Jonas Paulius II. Troškimas turėti kūdikį yra geras, girtinas ir palaikytinas dalykas, tačiau tas troškimas turi gerbti embriono teises ir pradėjimo aktą. Kad ir koks būtų didelis sutuoktinių troškiams turėti kūdikį, jis nesuteikia teisės taikyti tokias technikas, kurios yra priešingos žmogiškos prokreacijos esmei ir pažeidžia naujo žmogaus orumą.

Žmogaus asmens orumas reikalauja, kad jis į pasaulį ateitų kaip dievo dovana ir vaisius santuokinės sueities, kuri deramai ir nepakeičiamai išreiškia vienijančią ir gyvybę pradedančią sutuoktinių meilę. Kūdikis negali prasidėti šalia jos, kai technikai nustato sąlygas ir lemia pasekmes. 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 158 straipsnyje siūloma galimybė moteriai būti apvaisintai ne vien tik jos sutuoktinio sperma. Pasinaudojimas svetimomis gametomis yra nesuderinamas su santuoka ir sutuoktinių ištikimybe, pažeidžia vaiko teisę būti pradėtam ir gimti santuokoje, o vyro ar moters lytinių ląstelių bankai tarp dviejų asmenų įterpia trečiąjį, kuris pažeidžia jų meilę, išniekina jų santuoką. Tuo ignoruojamas bendras ir vienintelis sutuoktinių pašaukimas – tėvystė ir motinystė. 161 straipsnis, kalbantis apie vaiko, gimusio po dirbtinio apvaisinimo, tėvą, aiškiai liudija, kad ši technika suardo genetinės tėvystės, nėštumo ir atsakomybės už vaiko auklėjimą vienybę. Tada kalbos apie tautos genetinį fondą tampa tuščios.

Iš įvairių dirbtinių apvaisinimo būdų moraliai priimtinas yra tik in vivo – apvaisinimas sutuoktinio sperma. Katalikų Bažnyčia neprieštarauja, kad būtų naudojami krikščioniškos moralės nepažeidžiantys dirbtinio apvaisinimo būdai: pirmasis – perkėlimas per nepraeinamą kiaušintakį, kai spermatozoidams leidžiama jį apeiti, ir antrasis – gametos perkėlimas į kiaušintakį.

Šią poziciją užėmė ir gerbiamoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr.1518, kuriai mes pritarėme. Nuo tos akimirkos, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, prasideda nauja gyvybė, kuri priklauso ne tėvui, ne motinai, o naujai savarankiškai besivystančiai žmogiškajai būtybei. Ji niekada netaptų žmogiškąja, jei tokia nuo pat pradžios nebūtų. Naujausi žmogaus biologijos atradimai tvirtina, kad po apvaisinimo atsiradusioje zigotoje yra susiformavęs naujo žmogaus – individo biologinis identitetas.

Katalikų bažnyčios požiūriu, dirbtinės reprodukcijos technikos, kurios iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, tarnauja gyvybei, iš tikrųjų atveria duris naujiems gyvybei gresiantiems pavojams. Dirbtinio apvaisinimo in vitro metu būna apvaisinti keli gemalai, kad likę kiti vėliau būtų sunaikinti, tačiau čia sunaikinami nebe gemalai, o pradėti žmonės. Taip atsitinka todėl, kad in vitro technologijose naudojamas embrionų užšaldymas ir jų išmetimas pasibaigus galiojimo terminui.

Todėl Katalikų bažnyčia dirbtinį apvaisinimą in vitro laiko atvira ir neleistina manipuliacija žmogaus gyvybe. Dirbtinio apvaisinimo metu žmogus tampa “dievu ar likimu”. Gyvybės pradėjimas yra dieviškas darbas, į kurį žmogui nevalia kištis, tai pažeidžia krikščioniškosios moralės principus. Dirbtinio apvaisinimo metu kūdikis pradedamas ne kaip meilės dovana, o kaip gaminys. Vaikas, pradėtas nenatūraliu būdu, gali neatitikti “užsakovo” reikalavimų ir tapti nemylimas ir netgi neapkenčiamas. Gali būti, kad jis sužinos, jog buvo pradėtas ne taip, kaip visi. Kaip jis jausis? Jis bus savo tėvams ne dovana, o užsakyta prekė, nes šiuo atveju kūdikis gimsta ne kaip meilės dovana, o kaip laboratorijos gaminys. Todėl Katalikų bažnyčia nepritaria, pirma, vaikų produkavimui šalia motinos įsčių, antra, vaiko pradėjimui, naudojant svetimas gametas, trečia, eksperimentams su embrionais, ir ketvirta, tūkstančių apvaisintų kiaušinėlių žuvimui.

Pabaigoje norėčiau priminti Seimui Jono Pauliaus II enciklikos evangelijos (…) žodžius apie demokratiją. “Demokratijos negalima sureikšminti taip, kad ji taptų moralės pakaitalu ar nemoralumo panacėja. Demokratija neturi savaiminės moralės vertės, bet priklauso nuo paklusnumo moralės dėsniui. Demokratijos vertingumas auga ar smunka drauge su vertybėmis, kurias ji įkūnija ir skatina. Įstatymai, prieštaraudami moralinei tvarkai, taigi ir dieviškajai valiai, netenka sąžinę saistančios galios, pakerta pačią valdžios prigimtį ir baigiasi gėdingu piktnaudžiavimu. Kiekvienas žmogaus sukurtas įstatymas gali būti vadinamas įstatymu tiek, kiek jis kyla iš prigimtinio įstatymo. Bet jeigu jis kokiu nors būdu prieštarauja prigimtiniam įstatymui, jis nebe įstatymas, o greičiau įstatymo sudarkymas”. Ačiū Seimo nariams už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, išdėstyta daug teisinių ir neteisinių dalykų. Formaliai dėl tos priežasties, kad baigiasi svarstymo laikas, kaip posėdžio pirmininkas skelbiu, kad svarstymą tęsime vėliau. Daroma Civilinio kodekso Trečiosios knygos “Šeimos teisė” projekto svarstymo pertrauka. Balsavimas šiuo požiūriu nelabai priklauso.

Gerbiamieji, svarstymą baigėme, viliuosi, iki etinių susitarimų. O dabar Civilinio kodekso Trečiosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas. Išvadai dėl šio projekto visiškai nebuvo skirta dėmesio. Komitetas siūlo jį atmesti. Pranešėja V.Aleknaitė galbūt mums pasiūlys dar ką nors. Tikiuosi, susitarsime.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš nieko naujo nepasiūlysiu be to, ką yra pasiūlęs komitetas, tik paaiškinsiu. Iš pradžių buvo manoma, kad reikia kiekvienai Civilinio kodekso knygai, o jų yra šešios, priimti atskirą įsigaliojimo įstatymą, tačiau svarstant komitete buvo prieita prie nuomonės, jog tai daryti netikslinga, nes Civilinis kodeksas kaip visuma apskritai gali įsigalioti tik visas, t.y. šešios jo knygos, bent jau taip būtų labai gerai. Be to, Civilinio kodekso nuostatos niekuomet negalioja atgal, vadinasi, jo įsigaliojimui reikia ypač gerai pasirengti. Taigi mes atmetėme šį įsigaliojimo įstatymo projektą ir laukiame, kol bus parengtas naujas, bendras visam Civiliniam kodeksui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar kas kalbėtų dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo? Niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti komiteto teikimui atmesti projektą Nr.P-2272? Dėl šio projekto? Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti Civilinio kodekso Trečiosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektą? Bendru sutarimu projektas Nr.P-2272 yra atmestas.

Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai svarstėme praeitą kartą projektą, jūs pasakėte, kad daroma svarstymo pertrauka. Kitas jūsų sakinys buvo, kad svarstymas baigtas. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs patikslintumėte, ar daroma svarstymo pertrauka, ar svarstymas baigtas?

PIRMININKAS. Kolegos, tai suprato visi, išskyrus tuos, kurie yra ypač formalūs Statuto išmanytojai. Sutarėme. Laikas baigėsi. Svarstymo pertrauka. Ačiū, kolega Juozai Bernatoni, jūsų siūlymai visą laiką man būna labai labai naudingi. Dėkui.

Civilinis kodeksas. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė projektas Nr.P-2406(2) (svarstymas)

Galime eiti toliau – Civilinio kodekso Penktosios knygos projektas Nr.P-2406. Svarstymas. Tribūnoje V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, jūs esate šiek tiek išvarginti audringo vienos knygos svarstymo. Aš tikiuosi, kad Penktoji knyga mus nuteiks ramesniam darbui. Tai yra paveldėjimas. Dalykai šiek tiek susiję, t.y.gyvenimo pradžia ir pabaiga. Šios knygos svarstymas nesukėlė labai daug diskusijų ir klausymų metu bei svarstant komitete. Aš esu įpareigotas jums pranešti komiteto išvadą. Komitetas pritarė Penktosios knygos tekstui ir siūlo pritarti jam ir Seimui po svarstymo. Svarstant komitete, turiu pasakyti, nebuvo vienbalsiai pritarta. Kai kurie kolegos susilaikė arba balsavo prieš ir aš turiu jus informuoti, kodėl taip atsitiko.

Paveldėjimo teisę mes paveldėjome iš socialistinio laikotarpio, kai paveldimo turto masė arba turto dydis nebuvo kuo nors išsiskiriantis. Buvo paveldimi daugiausia asmeninio vartojimo reikmenys, ir štai to laikotarpio teisės normos, žinoma, nebeatitinka naujos mūsų ekonominės socialinės situacijos, todėl yra tam tikrų paveldėjimo teisės naujovių.

Yra dvi svarbiausios naujovės, kurias norėčiau apibūdinti. Pirmiausia tai yra paveldėjimas pagal įstatymą, kai nėra testamento. Paveldint pagal įstatymą prioritetas yra suteikiamas paveldėtojo vaikams. Jeigu pagal dabar galiojančius įstatymus pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą yra tėvai, vaikai ir sutuoktinis, tai pagal naująjį kodeksą vaikai yra įrašomi į pirmąją eilę. Sutuoktinių paveldėjimas yra reguliuojamas specialiai, jie gali paveldėti arba pirmąja,s arba antrąja eile, tačiau jų paveldėjimo galimybės yra šiek tiek mažesnės negu jų vaikų.

Antras dalykas, kuris yra irgi labai svarbus, t.y. daug mažiau formalizuotas testamento surašymas. Galimi vadinamieji asmeniniai arba naminiai testamentai. Tai irgi yra naujovė. Tačiau balsuojant daugiausia buvo kalbama dėl teisinio paveldėjimo, būtent dėl sutuoktinių ir tėvų teisių. Galėčiau taip pasakyti, kad nugalėjo ta nuomonė, kad turime eiti šiuolaikiniame pasaulyje įprastu ir prigimčiai neprieštaraujančiu keliu, kad vis dėlto palikimas yra paliekamas vaikams.

Štai svarbiausias dalykas. Pastabų iš Seimo narių nebuvo, buvo Teisės departamento 78 pastabos, daugelis jų yra gana smulkios. 18 pastabų buvo pritarta, yra pataisyta, o kitos buvo paaiškintos, į jas nebuvo reikalo, mes manome, atsižvelgti. Notarų rūmų pastabos yra įvertintos. Tiek galiu jus informuoti apie darbą komitete ir siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritariame Civilinio kodekso Penktosios knygos, reglamentuojančios paveldėjimo teisę, projektui Nr.P-2406(2). Ačiū.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2487(2*). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2488(2*) (svarstymas)

1-3a, 1-3b klausimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2487(2), kurį dabar svarstysime, ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2488(2). Taigi prašom kalbėti A.Sakalą, kuris pateiks komiteto išvadą. Paskui gal kalbės Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas. Nežinau. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas neturi kokio nors politinio krūvio. Jis yra dėl to, kad buvo pakeistas administracinis pasiskirstymas ir atitinkamai pakoreguotos teismų veikimo teritorijos. Aš manyčiau, kad čia nereikėtų ilgų diskusijų. Reikėtų pritarti ir kviesčiau pritarti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė buvo vieninga. Aš prašyčiau kolegų jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas kalbėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu? Komiteto pirmininko pavaduotojas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau komitetas išreiškė savo poziciją ir ypač sunerimęs dėl ateities, nes ateityje bus steigiama daugiau savivaldybių ir tos savivaldybės bus mažesnės, ten gyventojų skaičius turbūt visur bus mažesnis negu 30 tūkstančių, kaip čia dabar nurodyta. Todėl tose teritorijose pagal įstatymą ateityje nebus steigiami teismai. Tačiau visos administracinės-teritorinės reformos prasmė yra priartinti valdžią prie žmonių, ne vien vietos savivaldos valdžią, ne vien tiktai leisti gyventojams suteikti teisę savivaldai, tačiau kad žmones galėtų tenkinti ir valstybinės valdžios teikiamos paslaugos, tarp jų ir teisminės. Komitetas taip pat gavo nemažai abejonių iš Policijos departamento. Jie teigė, kad policijos komisariatai vis dėlto… Matyt, pagal savivaldybių teritorijas vienas komisariatas apims (taip yra ir dabartiniu metu) vienos savivaldybės teritoriją, tačiau prokuratūra ir teismai bus kitur.

Man asmeniškai taip pat kelia nerimą tai, kad vis dėlto steigiant administracinius teismus jie yra apygardose. Tos apygardos netgi nėra susijusios su apskričių centrais – vėlgi žmonėms yra daugiau nepatogumų. Vis dėlto ir dabar taip yra, ir ateityje teisminė valdžia užims svarbią vietą, nes žmonės savo teises, manau, daugiausia gins teismuose, o ne valdžios institucijose. Todėl apie tokią teismų sistemą, manyčiau, ateityje reikėtų galvoti ir apskritai su administraciniais teismais yra problemų. Yra rengiami tam tikri projektai, kad vis dėlto… Žmonės, be abejo, daugiausia administraciniais reikalais kreipiasi į teismus ir kreipsis ateityje, todėl tą problemą reikia spręsti kartu su apylinkių teismų steigimo problema. Manyčiau, kad tai būtų tam tikras būdas nustatyti, kad ir teismų valdžia būtų arčiau žmonių ir žmonėms būtų patogiau kreiptis, patogiau nuvykti į tuos teismus.

Aš daugiau galbūt kalbėjau apie ateitį, o šiuo atveju, žinoma, žiūrint formaliai, kaip dabar yra pateiktas šis įstatymo projektas, reikia pritarti. Bet abejonės dėl 30 tūkstančių ir dėl ateities išlieka ir ateityje reikėtų neformaliai tuos dalykus spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Daugiau nėra diskutuojančių. Ar galime pritarti po svarstymo šiems projektams? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2487(2) ir projektui Nr.P-2488(2). Dėkui, kolegos.

Karo padėties įstatymo projektas Nr.P-2357(2*). Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2358(2*) (svarstymas)

Žiūriu į kompiuterį, ar daug yra norinčių kalbėti dėl Karo padėties įstatymo projekto Nr.P-2357(2) ir dėl jį lydinčio projekto Nr.P-2358. Jeigu galime pradėti, kas padarys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešimą? A.Katkus, komiteto pirmininkas, įrašytas kaip pranešėjas. Baltijos Asamblėja, bet komitetas dirba savo darbą, ir aš žiūriu, kas iš komiteto narių gali perskaityti pranešimą. Kolegos, siūlau atidėti šį klausimą po pietų. Po pietų turėtų atsirasti pagrindinio komiteto pranešėjas. Šiaip problemų nėra, jokių siūlymų irgi nėra. Gal galiu aš, kolegos, trumpai supažindinti su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, kuri yra vienas – už, vienas – prieš. Jokių siūlymų iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, nebuvo. Teisės departamento siūlymai įvertinti. Kai kuriems pritarėme, kai kuriems – ne. Gal galime svarstyti ir be pagrindinio pranešimo? Galime. Kolegos, dėkoju. Taigi pagrindinio komiteto įvertinimas yra teigiamas, papildomojo komiteto nebuvo. R.Rutkelytė norėtų kalbėti šiuo klausimu. Kviečiu, kolege, jus tribūną.

R.RUTKELYTĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Karo padėties įstatymo, be abejo, reikia, tik Centro frakcija kelia klausimą, ar iš tikrųjų jo reikia dabar, ar reikia skubėti, ar jo reikia tokio, koks jis šiandien yra parengtas.

Perskaičius Karo padėties įstatymo projektą, susidaro įspūdis, kad piliečių naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas yra pagrindinė užduotis paskelbus karo padėtį. Visai nekalbama apie finansinės sistemos funkcionavimą, apie transporto, ryšių, energetikos, gamybos įmonių veiklos pertvarkymą siekiant garantuoti valstybės karinių poreikių tenkinimą.

Apie valstybės institucijų veiklos pertvarkymą įvedus karo padėtį tėra vienas sakinys. Būtent valstybės valdymo institucijų veiklos užtikrinimas karo padėties metu yra vienas iš pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis kovos su agresoriumi elementas. Tik griežtas funkcijų, įsipareigojimų, įpareigojimų, įgaliojimų patvirtinimas ir jų vykdymo kontrolė sudarytų sąlygas valstybės institucijoms normaliai funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis. Sunku įsivaizduoti, kaip iš viso galima įgyvendinti visus Karo padėties įstatymo projekte numatytus piliečių naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, valstybės institucijų įgaliojimus bei įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumus įvedus karo padėtį. Tam tikslui turėtų būti sukurtas labai gerai funkcionuojantis supergalingas karinio ir civilinio administravimo aparatas jau nekalbant apie ginkluotąsias pajėgas.

Labai abejotina, ar Karo padėties įstatymo projekte numatytas totalinis piliečių laisvių apribojimas skatins Lietuvos piliečius civiliniam nesmurtiniam pasipriešinimui galimam agresoriui, nes tame įstatymo projekte nėra jokio skatinimo, o taikant apribojimus nėra jokio skirtumo tarp Tėvynei ištikimų, ją ginti pasirengusių piliečių ir žmonių, kurių veikla karo padėties metu gali būti pripažįstama kaip nusikaltimas ar net Tėvynės išdavimas.

Antra. Ginkluotųjų pajėgų vadas karo metu turi būti tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Prezidentui, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnį vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Karo padėties įstatymo projekte visai neišdėstyta nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla karo metu, neišaiškinta, kas yra gynybos veiksmų civilinė vadovybė, kuri atsako už politinių sprendimų priėmimą ir jų vykdymą.

Trečia. Logiškai nesuprantamas Karo padėties įstatymo projekte numatytas savivaldos institucijų veiklos sustabdymas bei apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijų perdavimas karo komendantams. Kokiu tikslu ir kas tai užtikrins?

Ketvirta. Karo komendantų institucija. Tikri genijai turėtų būti karo komendantai, kad jie sugebėtų įgyvendinti visas jiems Karo padėties įstatymo projekte pavedamas funkcijas ir įgaliojimus, jeigu jų veiklai užtikrinti nėra nieko numatyta, o funkcijų nurodyta yra labai daug. Aš nevardysiu visų, nes turbūt visi skaitėte šį projektą. Tai funkcijos vadovauti apskričių viršininkams, vadovauti vietos savivaldos institucijoms, užtikrinti, kad be jų leidimo piliečiai negalėtų pakeisti savo gyvenamosios vietos, ir t.t., ir t.t.

Pagal įstatymo projektą karo komendantų įgaliojimus ir veiklos tvarką nustato ginkluotųjų pajėgų vadas, nors didžioji karo komendantų veiklos dalis peržengia ginkluotųjų pajėgų vado kompetencijos ribas. Beje, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ginkluotųjų pajėgų vado institucijai tokių įgaliojimų suteikimas nenumatytas. Toks precedento neturintis valdžios sukoncentravimas į vienas rankas pažeidžia kariškių civilinės kontrolės principus ir gali įstatymais ypatingais atvejais sukelti sunkias ir nenuspėjamas pasekmes valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimui.

Dėl minėtų įstatymo projekto trūkumų, taip pat ir dėl to, kad ypatingos skubos priimti šį įstatymą, kad ir formaliąja prasme, nėra, Centro frakcija susilaikys nuo balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar suteiksime žodį A.Katkui? Jis nedalyvavo posėdyje tada, kai reikėjo kalbėti. Nedalyvavimas posėdyje reiškia, kad atsisakoma kalbėti. Ar suteiksime žodį A.Katkui kalbėti? A.Katkus – pagrindinio komiteto pranešėjas, Seimui sutikus, kviečiamas kalbėti išimties tvarka.

J.A.KATKUS. Labai dėkoju Seimo nariams už leidimą kalbėti. Noriu pasakyti, kad iš tiesų turėjau susitikimą ir dabar dalyvavau tam tikruose renginiuose, todėl niekaip negalėjau čia suspėti. Aš prašiau, ir senoje darbotvarkėje buvo numatyta 12.15 val., deja, nepasiklausė ir nesuderino, o perkėlė anksčiau, nors Seniūnų sueigoje prašiau ir su Sekretoriatu kalbėjau, kad anksčiausias laikas, kai galėčiau spėti, būtų 12.15 val.

PIRMININKAS. Kolega, prašom kalbėti dėl įstatymo projekto.

J.A.KATKUS. Taigi reikia atsižvelgti. Aš nematau savo kaltės, bet vis dėlto dėkoju Seimo nariams.

Tai, ką aš čia girdėjau kalbant apie tai, kad civilinės valdžios kontrolė ir visa kita, kad čia spaudos laisvė ir dar kas nors. Gerbiamieji, yra karo padėtis. Kai yra karo padėtis, veikia tam tikri reglamentai. Kai yra visiška karo padėtis, tada valdžia yra perduodama vyriausiajam karo vadui, o jeigu jo nėra, – kariuomenės vadui. Čia yra numatyta. (Balsai salėje) Aš jūsų nepertraukinėju. Reikia bent paskaityti ir pasižiūrėti, kas yra karo padėtis, kas veikia tuo metu. Buvo pasiūlymų, kad spauda negali nerašyti, būtina viešinti ir ekonominę padėtį tuo metu. Tai, gerbiamieji, istorija rodo, kad kaip tik karo padėties atveju yra įslaptinama visa ekonominė padėtis. Jeigu mes pradėsime rašyti apie resursus ir visa kita, tai kam tada apskritai reikia to įstatymo. Ir profsąjungos, jeigu bus dekretu, tuomet galės neveikti. Mes truputį galvokime, apie ką kalbame, kas tai yra karo padėtis. Galima iki absurdo nusikalėti, tada ir to įstatymo visiškai nereikės.

Čia yra suformuluota, yra apsvarstyta, pasitarta su teisininkais, su specialistais. Tai yra minimalus apribojimas ir tai bus numatyta Prezidento dekrete, kokio laipsnio. Visi kiti savivaldybių veiksmai ir sąveikos yra pagal tam tikrą reglamentą. Reglamentas visiškai naujas, valstybė pradeda visiškai kitaip funkcionuoti. Aš tik tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt galime pritarti po svarstymo be didelių balsavimų? A.Stasiškis nori kalbėti už.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi noriu pasakyti, kad reikia pritarti po svarstymo. Įstatymo projektas yra pakankamai gerai subalansuotas ir labai teisiškai, man atrodo, aiškiai parašytas, kas gana retai būna mūsų įstatymų leidyboje. Jis pakankamai liberalus, sakyčiau, kai kuriais atvejais net per daug liberalus, bet vis dėlto įvedantis tam tikrą sistemą.

Man tenka apgailestauti tik dėl kai kurių kolegų, apie kuriuos negaliu taip blogai galvoti, kad jie nesupranta, kas yra karo padėtis ir kaip turi būti tvarkomasi. Vadinasi, lieka galvoti dar blogiau – net ir tokiu fundamentaliu valstybės likimui klausimu bandoma susirinkti nors ir kapeikas, bet politinius dividendus. Tikrai tenka tik apgailestauti. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys – prieš.

R.PLEIKYS. Gerbiamieji kolegos, dokumento tekstas kelia kai kurių rūpesčių. Jeigu skaitytume pažodžiui, ten yra formuluotė, kad jeigu Lietuvai riekia ginti savo tarptautinius įsipareigojimus užsienyje arba jeigu mūsų kraštui gresia tiktai pavojus iš išorės, bet invazijos ir kovos veiksmai mūsų valstybėje dar nevyksta, ir tokiu atveju Lietuvos Seimas paskelbia karinę padėtį, tada yra draudžiama skelbti bet kokius duomenis apie valstybės institucijų, jų pareigūnų veiklą, ekonominę padėtį be štai šių pareigūnų (pačių šių pareigūnų) sutikimo. Man regis, kad tai yra neadekvačiai didelis ir žiaurus žodžio laisvės apribojimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu visus, turinčius idėjų, teikti siūlymus ir tobulinti įstatymo projektą. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Kairioji pusė siūlo balsuoti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Karo padėties įstatymo projektui Nr.P-2357(2). Kolegos, po svarstymo sutariame, kad balsuojame, kada skelbiame karo padėtį, nes, matau, toks balsavimas būtų irgi visiems mielas, beveik visiems.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kas, kolegos, pritartų po svarstymo Karo padėties įstatymo projektui? Jokių siūlymų, jokių prieštaravimų nėra. Turiu galvoje, iki komiteto posėdžio. Atsiprašau, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Karo padėties įstatymo projektui. (Balsas salėje) Be abejo, pirma reikia susitvarkyti su tais, kurių nėra posėdyje.

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 12, pritarta po svarstymo šiam projektui.

Kolegos, turbūt pritarta po svarstymo ir Nr.P-2358(2), ar ne? Dėkui. Taip pat po svarstymo pritariame ir lydimajam įstatymo projektui.

Repliką – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu išreikšti nusistebėjimą, kad mes svarstom Karo padėties įstatymą, o nėra pateiktas Seimui svarstyti Nepaprastosios padėties įstatymas. Aš manau, kad nepaprastosios padėties tikimybė yra didesnė negu karo.

PIRMININKAS. Dėkui. Matau, kad replikos dar prašo A.Katkus, komiteto pirmininkas. Prašom.

J.A.KATKUS. Iš tiesų iš dalies pastaba yra teisinga. Nepaprastosios padėties įstatymas yra parengtas, tačiau yra tam tikrų neatitikimų, jis derinamas, artimiausiu metus bus pateiktas, svarstomas. Aš galiu nuraminti, kad jie parengti ir suderinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, dabar pertrauka iki 12.05 val. Aš kreipiuosi, jeigu mane girdi rezervinių klausimų autoriai, siūlau tuos klausimus, ypač popietinio posėdžio, atkelti maždaug apie 13.00 val. ar anksčiau, taigi kviečiu J.Mocartą, K.Kuzminską ir S.Pečeliūną ar V.Žiemelį ir kitus kolegas mėginti ateiti į posėdį anksčiau. Pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386(2*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Spaudžiu tą mygtuką, ant kurio aš kartais užmiegu, kaip sako J.Bernatonis. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir dirbam toliau. 1-5 klausimas – Pabėgėlių Lietuvos Respublikos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386(2). Praėjusį kartą pradėjome šį įstatymą priimti. Šiandien turėtume baigti priėmimą, kviečiu į tribūną R.Smetoną – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Mūsų mažai yra, vadinasi, greitai priimsime.

R.SMETONA. Tai sustojom prie nepriimtų straipsnių, taip?

PIRMININKAS. Sustojom prie nepriimtų straipsnių.

R.SMETONA. Bet norėčiau pradėti, jeigu galima, nuo 2 straipsnio, kuris jau priimtas ir komiteto vardu prašyčiau prie jo grįžti, nors jau balsuota ir priimta. Nes komitetas atsižvelgė į atėjusius pasiūlymus ir daro mažą redakciją, tikslina vieną sąvoką.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime grįžti prie 2 straipsnio ir pasirinkti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą šio straipsnio redakciją? Galima. 2 straipsnis priimtas toks, kokį siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Toliau, pone pranešėjau.

R.SMETONA. 4 straipsnis 3 punktas. Pono A.Katkaus pasiūlymas, komitetas nepritarė ir turbūt jau sutarė, kad teisingai padarė.

PIRMININKAS. 4 straipsnis, kolegos. A.Katkui suteikiu žodį, nors to negalėčiau daryti, iš pradžių mums reikia apsispręsti, ar apskritai šį siūlymą svarstome. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Nenorėdamas gaišinti, noriu pasakyti, kad ten mes nesiūlėm tiesiog išbraukti. Suvienodinti kitoje vietoje ir tai palikti. Todėl pritariu.

PIRMININKAS. Aš dėkoju, kolega. Taigi 4 straipsnis priimamas be A.Katkaus pataisų. Bet 4 straipsnyje šiek tiek tikslinama, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar ne? Dėkui.

5 straipsnis.

R.SMETONA. 5 straipsnis 1 dalis 7 punktas.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio. A.Katkus turėjo siūlymą. Komiteto vertinimas.

R.SMETONA. Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas sutinka, kad būtų 7 dalis papildyta žodžiais: “Lietuvos Respublikoje”, nes iš tikrųjų kalbama apie pabėgėlių statuso suteikimą čia, Lietuvoje. O siūlymas išbraukti frazę, mūsų nuomone, nedera su tarptautiniais reikalavimais, nustatančiais, kad ši nuostata yra kaip vertinamasis požymis, be kurio pabėgėlio statuso atšaukimas apskritai negalimas, todėl čia negalime pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dalis pasiūlymų priimta. A.Katkui suteikiu žodį. Ar jūs sutinkate su tokia pataisyta komiteto redakcija?

J.A.KATKUS. Aš siūliau iš esmės dėl to: “Kai jo pateikta informacija neturėjo esminės įtakos.” Čia gali prasidėti svarstymai, kokia esminė, ar yra esminė ar nėra esminė. Bet jeigu jūs garantuojate, kad tai yra su tarptautiniais dalykais susiję, aš priimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi 5 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kokia buvo, ir su tais patikslinimais, kuriuos siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar toliau.

R.SMETONA. 9 straipsnis. Atsiprašau, jis yra priimtas. Bet komitetas taip pat prašo grįžti ir atsižvelgti į Seimo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabą, į kurią, manome, reikia atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime grįžti prie 9 straipsnio svarstymo? Grįžtame ir priimame bendruoju sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą redakciją.

10 straipsnis.

R.SMETONA. 10 straipsnis. Pono A.Katkaus pasiūlymas. Komitetas jam pritarė, redakcinio pobūdžio pastaba, į kurią reikia atsižvelgti.

PIRMININKAS. Taigi 10 straipsnis priimamas su A.Katkaus siūlymu, kuriam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

11 straipsnis.

R.SMETONA. Aš atsiprašau, prie 10 straipsnio noriu stabtelėti ir pasakyti, kad galima sutikti, jog šio straipsnio 2 dalies nuostatos būtų išdėstytos kitame straipsnyje, tik ne 27 straipsnyje, kaip buvo siūlyta autoriaus, o 30 straipsnyje, prie kurio sustojome.

PIRMININKAS. Dėkoju. 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis.

R.SMETONA. 11 straipsnis. Pono A.Katkaus pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Straipsnio 2 dalyje įrašius žodį “krata”, mūsų manymu, būtų vis dėlto pažeistos žmogaus teisės, nes pabėgėlis nėra nusikaltėlis ar įtariamasis, kuriam pagal Baudžiamojo proceso kodeksą yra numatyta kratos atlikimo pagrindai. Taigi to negalima daryti. Siūloma trumpinti terminą “ne vėliau kaip per 30 dienų”, per kurį užsieniečių registracijos centras atlieka patikrinimą, surašo išvadą. Tai, mūsų manymu, vis dėlto netikslinga, dabartinė redakcija neužkerta kelio atlikti minėtus veiksmus per trumpesnį laikotarpį, jeigu yra pakankamai surinkta duomenų. Bet manome, kad tikslinga sutrumpinti pratęsimo laiką iki 15 dienų. Buvo 30, o dabar įrašom 15 dienų. Taigi toks pakeitimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl kratos. Galbūt galima sutikti, kad tai yra šiek tiek per griežtai. Bet “prireikus atliekama asmens apžiūra”. Vadinasi, aš pažiūrėjau priėjęs iš šono ir yra asmens apžiūra. Ką tai reiškia? O gali būti, kad žmogus turės ir valiutos, ir ginklų, ir visa kita. Kaip tai bus atliekama? Ar čia jūs suformulavote kitaip, ar palikote tą žodį?

R.SMETONA. Manome, kad apžiūros sąvoka apima pakankamai kruopštų susipažinimą su turiniu.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies A.Katkaus siūlymui ir su šiuo pritarimu priimamas 10 straipsnis. 11 straipsnis. Atsiprašau, čia 11 straipsnis.

Toliau 13 straipsnis.

R.SMETONA. Komitetas pritarė siūlymui.

PIRMININKAS. 13 straipsnis priimamas su A.Katkaus pataisa.

14 straipsnis.

R.SMETONA. 14 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė pono A.Katkaus pasiūlymui iš dalies. Siūlymui išbraukti žodžius “gali būti” nepritarta. Nes skubos tvarka taikoma tada, kai nustatomos šiame įstatyme išvardytos priežastys, dėl kurių prašymas turi būti išnagrinėtas kuo greičiau. Bet galima sutikti, kad šio straipsnio 3 dalies nuostatos būtų išdėstytos kitame straipsnyje, kaip ir siūlote, kaip minėjau, 30.

PIRMININKAS. 14 straipsnis priimamas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomais patikslinimais.

15 straipsnis.

R.SMETONA. 15 straipsniui pono A.Katkaus pasiūlymas priimtas, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. 15 straipsnis priimtas su A.Katkaus siūlymu.

17 straipsnis.

R.SMETONA. 17 straipsniui komitetas pritarė iš dalies. Siūlymui išbraukti žodžius “gauti teisinę pagalbą” yra nepritarta, nes valstybės pareiga teikti teisinę pagalbą, kaip ir kitas paslaugas, susijusias su pabėgėlių statuso nustatymo tvarka, apmokant iš viešųjų fondų. Tokia tvarka nustatyta ne tik Europos Sąjungos dokumentais, bet ir tarptautiniais susitarimais, kuriuose Lietuva dalyvauja. Bet galima sutikti, kad šio straipsnio 4 dalies nuostatos būtų perkeltos į naująjį 30 straipsnį.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Katkui.

J.A.KATKUS. Norėjau pasakyti keletą žodžių dėl sakinio “Gauti teisinę pagalbą”. Jis galės pasisamdyti arba paprašyti labai brangiai kainuojantį advokatą. Valstybė turės apmokėti. Ar ji tokia turtinga, kad čia mes turime visą laiką teikti tai, kas galbūt ir ne visai atitiktų mūsų interesus. Galbūt reikėtų performuluoti, man atrodo, ten buvo tartasi. Ar nebuvo?

R.SMETONA. Aš paaiškinsiu. Valstybės pareiga, ir šiuo įstatymu ji įsipareigoja teikti teisinę pagalbą. Ne apmokėti, kaip jūs sakote, jo surastą, bet teikti teisinę pagalbą. Tai yra visiškai kas kita.

PIRMININKAS. Taigi sutariame: vietoje “gauti teisinę pagalbą” – “naudotis valstybės teikiama teisine pagalba”, ar ne? Sutariame. O dabar ar 4 dalis, ar 1 dalies 4 punktas yra perkeliamas į 27 straipsnį. 4 dalis.

R.SMETONA. 4 dalies nuostatos, buvo toks siūlymas.

PIRMININKAS. Jūs pritariate, ar ne?

R.SMETONA. Taip, tik ne į 27, o į 30.

PIRMININKAS. Šio straipsnio 4 dalį, ar ne? Dėkui. Taigi 17 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kurią siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

19 straipsnis.

R.SMETONA. 19 straipsnis. Priimta išbraukti ir perkelti į 30.

PIRMININKAS. 19 straipsnis priimamas su A.Katkaus pastabomis. 23 straipsnis.

R.SMETONA. 23 straipsnis, 1 dalies papildymas. Komitetas nepritarė, Seimas šiam straipsniui jau yra pritaręs.

PIRMININKAS. 23 priimtas, ar ne? Dovanokite, mes buvome jį palikę. Taigi 23 straipsnį priimame dabar. Taip?

R.SMETONA. Dabar kalbėjome apie 21 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. Kolegos, 21 straipsnis yra priimtas. A.Katkaus pataisų nebuvo šiam straipsniui.

R.SMETONA. Buvo, man atrodo, tuojau rasiu.

PIRMININKAS. Ir jūs dabar taip pat neteikiate?

R.SMETONA. Ne.

PIRMININKAS. Ir A.Katkus?

R.SMETONA. Ne, buvo siūlymas…

PIRMININKAS. 21 straipsnis priimtas.

R.SMETONA. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. 22 straipsnis, jau buvo priimtas. 23 straipsnis.

R.SMETONA. 23 straipsnio siūlymui nepritarta.

PIRMININKAS. Algirdai Katkau, ar reikalausite išbraukti 23 straipsnį, kaip buvote sakęs?

J.A.KATKUS. Ne.

PIRMININKAS. Ne. 23 straipsnis lieka, kolegos, ir jis yra priimamas. Toliau, pone pranešėjau, rodos, 27 straipsnis. 27, rodos, nebuvo priimtas, nes buvo A.Katkaus papildymas 27 straipsniu.

R.SMETONA. Yra siūlymas, kaip jau ir minėjau, papildyti įstatymą nauju 30 straipsniu, į kurį yra įtraukti faktiškai visi pono A.Katkaus siūlymai.

PIRMININKAS. Gerai, taigi dabar…

R.SMETONA. Priimti 30 straipsnį.

PIRMININKAS. Taigi svarstomas 27 straipsnis priimamas, ar ne? 28 straipsnis priimamas. 29 priimamas. 30 priimamas, 31 priimamas. Ir naujasis straipsnis formuluojamas, ar ne?

R.SMETONA. 30 straipsnis siūlomas priimti naujasis, o šio įstatymo 30 ir 31 straipsnius atitinkamai laikyti 31 ir 32 straipsniais.

PIRMININKAS. Dėkui. Taip siūlo A.Katkus, taip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atsiranda naujas 30 straipsnis. 30 tampa 31, 31 tampa 32. Įstatymas priimtas pastraipsniui. Pone pranešėjau, kokių dar turite baigiamųjų minčių?

R.SMETONA. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas kalbėtų dėl motyvų? A.Katkus dar taria porą žodžių, paskui balsuosime.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės projektas yra neblogas, jis pagerins pabėgėlių reguliavimą. Atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas galbūt buvo galima dar kai ką patobulinti, bet gyvenimas parodys. Aš siūlau balsuoti ir pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Pabėgėlių Lietuvos Respublikos statuso įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo. Kas – už, tas – už.

41 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2473(2*) (svarstymas)

Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2473(2). P.Katilius pateikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, minėtas įstatymas yra labai nedidelis, tai yra 232¹ straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama sukonkretinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų apibrėžimą. Tai palengvins tardymo organams darbą taikant šį įstatymą ir geriau bus įgyvendinti tie siekimai, kurių siekiama šiuo įstatymu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymui, tiesa, šiek tiek paredagavo, todėl antrasis variantas jau teikiamas komiteto. Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto šiame pateiktame variante yra dar įsivėlusi klaida, aš ją paminėsiu. 2 pastraipoje vietoje žodžio “medicinos” reikėtų įrašyti žodžius “sveikatos priežiūros”, o toliau kaip tekste – “tikslams”, kaip yra įrašyta 1 pastraipoje. Tai būtų toks patikslinimas. Aš manau, kad iki įstatymo priėmimo ši klaida bus ištaisyta. Siūlyčiau šiandien pritarti po svarstymo ir, kai ateis laikas, šį pakeitimą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone panešėjau, taigi vietoje “medicinos” tiksliname korektūrą – “sveikatos priežiūros”. Klausiu, ar pritariame po svarstymo?

Pritariame po svarstymo Baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2473(2).

Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2472 (svarstymas)

Kviečiu į tribūną A.Sakalą, kuris supažindins su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Baudžiamojo kodekso 242 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurį dabar pradedame svarstyti. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šią pataisą. Aš priminsiu, apie ką kalbama. Tai yra apie vaikų įtraukimą į pornografinių leidinių gamybą ir apie pornografinių leidinių su vaikais laikymą, nebūtinai turint tikslą parduoti. Kaip žinote, šie leidiniai plinta. Jeigu yra pirkėjas, yra užsakovas, visada yra ir vykdytojas, t.y. ir gamintojas. Nebūtinai tie pornografiniai leidiniai yra gaminami Lietuvoje, bet perkami Lietuvoje ir, sakyčiau, jų plitimas nėra nepastebimas. Jeigu jūs būtumėte matę medžiagą, kurią man teko matyti keliose konferencijose, kaip atrodo vaikas, kokia yra to vaiko, kuris buvo panaudotas pornografijai, beviltiškumo išraiška, aš manau, kolegos, jūs be jokių abejonių pritartumėte šiam įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad už pornografinių kasečių su nepilnamečiais vaikais laikymą yra numatyta laisvės atėmimas iki vienerių metų arba bauda. Taigi, kolegos, aš neturėčiau ką daugiau pridurti. Kviesčiau pritarti šiam komiteto patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar galime pritaikyti teigiamą procedūrą šiam projektui? Taigi pritariame po svarstymo, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projektui Nr.P-2472(2). Dėkoju.

Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354(3*) (svarstymas)

1-8a, 1-8b – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354 ir su juo susijęs Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466(2). Svarstymas. Kviečiu R.Dovydėnienę perskaityti pranešimą pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas įstatymo projektas iš tikrųjų yra labai reikalingas, ir tai jau buvo aptarta ir anksčiau. Pagal šiandien galiojantį Darbo įstatymo kodekso skyrių, nagrinėjantį darbo ginčus, juos nagrinėti yra labai sudėtinga, nes šiandieninė situacija neatitinka tų laikų situacijos, kai individualus darbo ginčas galėjo būti nagrinėjamas įmonėje.

Įstatymo projektas buvo rengtas atsižvelgiant į socialinių partnerių siūlymus ir į Teisės departamento pastabas dėl ankstesnių projekto straipsnių. Paskutiniame projekte yra aiški darbuotojo atstovo sąvoka, leidžiama, kad nagrinėjant individualių ginčų darbuotojas atstovautų pats sau, taip pat leidžiama, kad jam atstovautų fizinis asmuo, taip pat suteikiama teisė profesinei sąjungai atstovauti jo pažeistiems interesams. Apibrėžiant sąvoką yra atsižvelgta į J.Oleko komitetui pateiktą siūlymą. Taip pat yra sukonkretinti terminai, kada prasideda tiesioginės derybos, per kiek laiko ir su kokiu prašymu galima kreiptis dėl ginčo sprendimo, darbdavys įpareigojamas pradėti derybas. Jeigu ginčas neišsprendžiamas pirminėje stadijoje, įstatymas įpareigoja sudaryti darbo ginčų komisiją. Numatyti komisijos sprendimų įgyvendinimo terminai ir terminai apskųsti šiuos sprendimus teisme. Taip pat numatytos išimtys, kokie darbo ginčai konkrečiai gali būti nagrinėjami teisme nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė.

Taip pat yra parengtas lydintysis įstatymas – Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto papildymas, kuris buvo būtinas, kad šis įstatymas būtų vykdomas teismuose, kad jį vykdytų ir teismo antstoliai, kad jis turėtų juridinę galią. Siūlau po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. K.Kuzminskas prašo žodžio dėl šio pagrindinio projekto. Prašom, kolega.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija prieš metus pateikė Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą. Tada Seimas pritarė po pateikimo. Po to buvo sudaryta darbo grupė, kuri dirbo prie šio įstatymo ir parengė įstatymo projektą. Manau, jis šiuo metu atitinka visus teisės reikalavimus, kurių reikia tam, kad kuo greičiau darbo vietose būtų išnagrinėti ginčai, kilę tarp darbdavio ir darbuotojo. Malonu, kad ir toliau lieka tos tiesioginės komisijos, esančios tarp darbdavio ir darbuotojo, derybos bei galutinis kreipimasis į teismą. Mes pirminiame projekte numatėme darbo teismus, tačiau Vyriausybė dėl biudžeto lėšų stokos palieka, kad klausimą šiuo metu spręstų bendrieji teismai. Galbūt ateityje, pagerėjus situacijai, būtų galima prieiti prie to, kad darbo teismai būtų kaip atskiras teisinės sistemos vienetas.

Malonu, kad tas įstatymas baigiamas tuo, jog įstatyme yra pateikiami net protokolų pavyzdžiai, kad žmonės, kuriems iškyla šių problemų, žinotų, kaip pildyti protokolą ir visus dokumentus. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Galbūt jis kalbės ir dėl to, ką daryti su jo koncepciniais siūlymais, dėl kurių komitetas turi kitą nuomonę, ar reikėtų dėl jų balsuoti, bet tai kalbos pabaigoje. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš bijau, kad šio įstatymo projektas neišspręs pagrindinės problemos – kad pagreitėtų procesas. Aš priklausau tai Seimo narių kategorijai, kuri savo kailiu turėjo progos susipažinti, kaip veikia ši sistema. Kol nebuvau Seimo narys, man pačiam teko dalyvauti daugelyje darbo bylų – atstovauti darbuotojams. Tikrai žinau, kaip realiai vyksta darbuotojų teisių gynimo procesai. Per trejus metus niekas nepasikeitė. Todėl man labai gaila, kad Seimas, dažnai vis didindamas administracines baudas darbdaviams už tai, kad yra pažeidžiamas Darbo įstatymas ir dėl to kyla darbo ginčų, labai nenoriai ir labai ilgai rengėsi realiai padėti darbuotojams. Net jeigu analizuotume, dėl ko teismuose vyksta ginčai, tai beveik šimtu procentų į teismus kreipiasi darbuotojai, ne darbdaviai, kad pažeistos jų teisės.

Realiai išmanydamas šią problemą, ryžausi pateikti pataisas, kurios, mano galva, tikrai padėtų spręsti proceso pagreitinimo dalykus. Aš turiu omeny specializuotą instituciją – darbo teismus, apie kuriuos kalbėjo kolega K.Kuzminskas, nes esu įsitikinęs ir manau, kad galima tai padaryti. Labai gaila, kad mūsų komitete buvo nepritarta tai idėjai ir buvo patikėta teisingumo ministro bei kitų teismų atstovų, specialistų įtikinimu, kad bus įvesta specializacija ir šis procesas pagreitės. Man kyla klausimas, kodėl tai nepadaryta anksčiau? Trejus metus mes žinome, kad yra problema, ir niekas nieko nedaro.

Mano siūlymas pagrįstas tam tikra kaimynų patirtimi. Kai kuriose Europos šalyse, taip pat kaimyninėje Estijoje taip ir buvo išspręsta bylų vilkinimo problema. Savo siūlymais tikrai nesikėsinau į teismų ir teisėjų teises. Aš ir kiti kolegos, kurie teikė šiuos siūlymus, paprasčiausiai mano, kad reikia naudotis gera kaimynų patirtimi.

Beje, manęs diskusijose taip ir neįtikino, kad kažkodėl darbo teismams reikės papildomų lėšų. Aš manau, kad Estijoje to nereikėjo. Nežinau, kodėl Lietuvoje aš girdžiu tik tą teisėjų atsikalbinėjimą. Mano pateiktas siūlymas yra labai paprastas: pagrindinį sprendimą vis tiek priims teisėjas, bet su juo posėdžiaus ir po vieną socialinių partnerių – darbdavių ir darbuotojų – atstovą. Teisėjas, bent Estijoje, pats pasirenka iš iš anksto pateikto sąrašo. Yra sudaryti tiek darbdavių atstovų, tiek darbuotojų sąrašai ir pats teisėjas pasirenka po vieną atstovą iš regiono, į kurį važiuoja spręsti bylą, ir taip sprendžiami klausimai. Kažkodėl jokių papildomų lėšų jiems… Teisėjas vykdo normalų procesą. Jis specializuojasi nagrinėti tas bylas, o jam talkina socialiniai partneriai, tuo labiau kad mes kalbame, jog reikia stiprinti socialinių partnerių vaidmenį. Tai daryti mus įpareigoja ir tam tikri Europos Sąjungos dokumentai bei jų raginimas, kad tai būtų plečiama ir stiprinama. Mano siūlymas kaip tik ir būtų atsiliepimas į tą jų siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti dėl naujo 5 skirsnio? Ar galėtume pritarti komiteto išvadai, siūlytai Vyriausybės?

A.SYSAS. Aš nesiginčysiu. Aš pritariu, bet aš tik pasakiau savo nuogąstavimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Daugiau, rodos, nėra norinčių kalbėti dėl Darbo ginčų įstatymo projekto. Gal galime jam pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektui Nr.P-2354(3).

A.Sysas neteikia balsuoti tų pataisų, kurioms nepritarta komitete. Dėkui.

Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466(2*) (svarstymas)

Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466(2). A.Sakalas skaito pagrindinį pranešimą dėl šio projekto.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš pateiksiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Šis pakeitimas yra lydimasis. Kadangi pritarta tam įstatymui, kuris ką tik buvo pateiktas, vadinasi, reikia suderinti Civilinio proceso kodeksą su šiuo įstatymu. Siūlomoje Civilinio proceso kodekso pataisoje toks suderinimas yra. Iš esmės ten braukiamas vienas punktas, o kitame punkte vietoj įvairių kitų dokumentų yra rašoma “sprendimas”. Tai yra grynai techninės pataisos, kurioms siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Abejoju, ar prieštarausime kvalifikuotai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Projektui Nr.P-2446(2) pritariame po svarstymo. Ačiū.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2444 (svarstymas)

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2444. Svarstymas. J.Galdikas turėtų skaityti pagrindinį pranešimą. Šiek tiek anksčiau paskelbiau šį svarstymą, galbūt dėl to, kolegos, sulauksiu jūsų kolegiškų neprieštaravimų. J.Galdikas – Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl projekto Nr.P-2444.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė gerbiamojo A.Grumado pateikto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriame sakoma, kad reikėtų šiek tiek diferencijuoti, t.y. sumažinti mokestį toms mobilioms transporto priemonėms, kurios sugeba sumažinti taršą.

Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlymus. Ministerija siūlo nepritarti šiam projektui dėl šių priežasčių. Lietuvoje nepakanka mobilių taršos šaltinių kontrolės priemonių, kurios leistų įvertinti tiek vienos, tiek kitos priemonės įgyvendinimą, daryti įtaką taršos sumažėjimui.

Antroji priežastis yra ta, kad mobiliuose taršos šaltiniuose, kitaip nei stacionariuose, taršos mažinimo priemonės įdiegimo ir techninio patobulinimo laikotarpis yra palyginti labai trumpas. Vadinasi, ši priemonė gali būti įgyvendinta per kelias dienas, bet taip pat ji gali ir veikti tik kelias dienas. Stacionariuose taršos šaltiniuose tokių priemonių įgyvendinimo laikotarpis paprastai yra vieneri metai, bet veikimas taip pat yra ilgalaikis, siekiantis metus ir daugiau.

Todėl atsižvelgdamas į šiuos siūlymus Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu A.Grumadą, papildomo komiteto pranešėją, kuris šiuo atveju sutampa su iniciatoriumi.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjęs pranešėjas iš tiesų pasakė visą tiesą. Aplinkos ministerija neigiamai įvertino šį projektą. Turiu apgailestauti, kad mano prašymu komitete svarstymas turėjo būti atidėtas, nes lygiai tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku aš pats buvau ministerijoje ir kalbėjausi su ministerijos atstovais. Šiandien ministerijos išvada yra truputį kita, nes administravimo klausimai sprendžiami pakankamai paprastai. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų atmesti įstatymo projektą. Ji sprendžiama paprastai, ir ministerija yra suradusi būdus ir kelius, kaip šį klausimą administruoti.

Todėl norėčiau gerbiamųjų Seimo narių prašyti tik vieno: komiteto išvada yra atmesti, remiantis ministerijos išvada. Bet šiandien ministras yra išvykęs, yra išvykęs ir komiteto pirmininkas, jų nėra Vilniaus mieste. Prašyčiau priimti sprendimą ne atmesti, bet daryti svarstymo pertrauką. Tada mes gautume visiškai kitą ministerijos išvadą ir galėtume toliau svarstyti šį klausimą Biudžeto ir finansų komitete ir Seime. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Pagrindinio komiteto siūlymas yra projektą atmesti ir jį dabar reikia balsuoti. Aš matau, kad šis siūlymas nesurinks reikiamo balsų skaičiaus. A.Sakalas dėl motyvų.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau neskubėti atmesti, nes ponas A.Grumadas pasakė poziciją, dėl kurios negalima užmerkti akių ir nieko nedaryti. Siūlyčiau pritarti po pateikimo ar svarstymo. Atsiprašau, arba padaryti svarstymo pertrauką, sulaukti naujos pozicijos ir tada spręsti: pritarti ar atmesti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš nežinau, kaip Biudžeto ir finansų komiteto kolegos žiūri į šį dalyką, nes formaliai turėčiau dabar siūlyti balsuoti (žinoma, 36 balsų nėra, fiziškai nėra), ir tada siūlyti skirti kitą komitetą. Gal iki balsavimo dar kokia nors frakcija gali pasiūlyti daryti pertrauką ir sutvarkyti tas procedūras.

A.SAKALAS. Gerai. Socialdemokratų frakcija siūlo padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, mes Biudžeto ir finansų komitete šį įstatymo projektą svarstėme dėl to, kad buvo pakankamai laiko apsispręsti. Kaip matote, mes gavome net Aplinkos ministerijos atsakymą. Jeigu A.Grumadas galėtų patikinti, kad Aplinkos ministerija persigalvojo arba surado kitų argumentų, leidžiančių kitaip spręsti mobilių aplinkos taršos šaltinių mokesčių diferencijavimą, gal iš tikrųjų galėtume dar kartą pasvarstyti.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju už korektiškumą. Taigi bendruoju sutarimu skelbiame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2444 svarstymo pertrauką iki balsavimo. Nebuvo balsuota, ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai, ar ne… jis pats geranoriškai nusiteikęs dar sykį laukti A.Grumado privačiai žadamos Aplinkos ministerijos nuomonės. Svarstymo pertrauka, kolegos. Svarstymo pertrauka porą savaičių, ar ne? Porą savaičių, tai bus… galima kalbėti apie 8 dieną. Svarstymo tęsinys – birželio 8 dieną. Manau, kad čia nebus sudėtingas dalykas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, toliau šį projektą svarstysime birželio 8 dieną.

Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2209 (svarstymas)

Dabar rezerviniai klausimai. Juos esame susitarę svarstyti rytiniame posėdyje. Rezervinis trečiasis – Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2209, kurį teikia E.Zingeris, o svarsto Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ž.Jackūno pagrindinis pranešimas. Viliuosi, susitarsime.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė kolegos E.Zingerio teikiamo Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą ir nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos archyvų departamento vadovų nuomonę, taip pat svarstymo metu išsakytus siūlymus.

Lietuvos archyvų departamento vadovas V.Grigoraitis komitetui rašo: “Teikiamo įstatymo projekto formuluotė nėra korektiška. Pagal galiojančio Archyvų įstatymo 5 straipsnį Valstybinių archyvų fondo dokumentai yra valstybės nuosavybė ir jie gali būti išduodami tik į archyvo skaityklą, bet negali būti atiduodami asmenims išnešti už skaityklos ribų. Jeigu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais dokumentai archyvo skaitykloje pateikiami nedelsiant, tai pagal siūlomą formuluotę juos būtų galima išduoti net per 30 dienų. Tai būtų akivaizdus žingsnis atgal nuo jau Lietuvoje galiojančios praktikos ir pasaulinės patirties.

Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje parengtų archyvo pažymėjimų išdavimą, kaip jau minėta pirmoje pastaboje, sekant europine tradicija, informacijos parengimas turėtų būti atskirų susitarimų objektas, o ne teisės gauti dokumentus reglamentavimo objektas.

Valstybiniai archyvai, užtikrindami asmenų teisę gauti informaciją ar dokumentus, nedelsdami gamina dokumentų, kuriuos asmenys atsirenka, kopijas ir jas patvirtina. Tuo atveju, jeigu asmenys prašo paslaugos surasti jiems reikalingus dokumentus, archyvai šiuos prašymus vykdo jų gavimo eilės tvarka, sukurdami naują produktą – archyvo pažymėjimą. Tokia praktika visiškai atitinka kitų išsivysčiusių šalių patirtį.”

Komiteto nariai, atsižvelgę į šiuos Lietuvos archyvų departamento vadovybės argumentus, taip pat įvertinę kolegos J.Listavičiaus pateiktą projekto formuluotės patikslinimą, pritarė siūlymui ne paremti teikiamą projektą, o grąžinti jį tobulinti. Kartu komitetas pabrėžė, kad iš principo reikia nustatyti gyventojams teikiamų archyvinių pažymų, išrašų ar kitokios informacijos išdavimo terminus. Todėl aš manau, kad atsižvelgiant į mūsų komiteto siūlymą derėtų daryti svarstymo pertrauką ir palaukti, kol teikėjai pateiks patobulintą formuluotę atsižvelgiant į daugelį samprotavimų ir pastabų, kurios buvo išsakytos komitete svarstymo metu ar pateiktos kitų specialistų. Tai tiek aš galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Viliuosi susitarimo dėl komiteto siūlymų grąžinti tobulinti iniciatoriams projektą. Bendruoju sutarimu Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2209 grąžinam iniciatoriams tobulinti. Iniciatoriai – Žmogaus teisių komitetas, vadovaujamas E.Zingerio.

Seimo rezoliucijos “Dėl ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu)” projektas Nr.P-2522 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis 7 klausimas. Žinodamas susitarimą tarp užsienio politikos specialistų, aš drįstu jį pasiūlyti pirmiau. Seimo rezoliucijos “Dėl ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu)” projektas Nr.P-2522, kurį pateiks A.Sakalas. Tai darau, kolegos, dėl to, kad kai kurie kvalifikuoti užsienio politikos išmanytojai negali ilgiau dalyvauti posėdyje. Labai atsiprašau kitų kolegų. Taigi A.Sakalas pateikia šios rezoliucijos projektą.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš noriu iš karto jums perskaityti Vyriausybės poziciją. ”Gerbdama tarptautinius susitarimus, Lietuvos Respublika negali užmegzti ar skatinti oficialių santykių su Taivanu, tačiau ji būtų suinteresuota ekonominių, finansinių, prekybinių, kultūrinių santykių su Taivanu užmezgimu, jų vystymu, Taivano kreditais, galimybėmis steigti bendras įmones, turėti prekybines atstovybes Vilniuje ir (…). Tokio pobūdžio santykiams neprieštarauja Kinijos Liaudies Respublika.”

Galiu pasakyti, kad ši procedūra dėl prekybinių atstovybių įsteigimo tęsiasi pakankamai ilgai ir visą laiką atidėliojama dėl įvairių priežasčių (dėl finansinių ir kitokių priežasčių), nepaisant to, kad Taivanas žada suteikti gana palankias sąlygas mūsų atstovybei steigti Taivane. Taivanas suteikia patalpas, suteikia įrangą, suteikia tam tikrą finansavimą.

Aš manau, kad mums būtų tiesiog nepatogu atsisakyti galimybės turėti prekybinį ryšį su tokia respublika. Todėl pateikta rezoliucija. Aš jau kalbėjau su užsienio reikalų specialistais, rezoliucija redaguotina, bet aš siūlyčiau pritarti rezoliucijai ir paskirti redakcinę komisiją galutinai ją suredaguoti, kad ji būtų teisiškai visiškai tvarkinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Suteikiu žodį A.Ažubaliui.

A.AŽUBALIS. Aš dabar neklausiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar nori klausti J.Karosas? J.Karosas klausia dabar.

J.KAROSAS. Noriu paklausti, kaip į šią rezoliuciją reaguoja ryšiams su Taivanu grupė, kuri įkurta Lietuvoje? Ji labai aktyviai buvo už kitokius santykius, ne už šiuos normalius, civilizuotus, kiek aš žinau.

A.SAKALAS. Matote, ryšiams su Taivanu grupė gali būti už kitokius santykius. Aš pats esu kitokių santykių šalininkas, bet kadangi Lietuvos valstybės pozicija yra būtent tokia – neužmegzti diplomatinių santykių, užmegzti prekybinius santykius, aš laikausi tos pozicijos, kurią yra priėmusi Lietuva.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar turėtume pradėti bendrąją diskusiją pagal Seimo statuto 183 straipsnį. Kas norėtų kalbėti? A.Ažubalis buvo prašęs žodžio. Taigi pirmajam suteikiu žodį A.Ažubaliui, Užsienio reikalų komiteto pirmininkui.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardamas šiam Seimo rezoliucijos projektui aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių momentų. Tai yra 3 pastraipa, kurioje sakoma, kad pritardamas Europos Sąjungos pozicijai remti taikius prieštaravimų tarp valstybių sprendimo būdus... Aš manau, kad šis punktas bei pats paskutinis, kuris įpareigoja Vyriausybę (iš tikrųjų mes tik galim siūlyti), ypač tas 3 punktas reikalauja gilesnio ir išsamesnio dėmesio, net, pasakyčiau, redagavimo. Nes 1991 m. sutartimi tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos bei 1993 m. Prezidento A.Brazausko vizito metu į Kiniją buvo patvirtinta, kad mes pripažįstam Taivaną neatskiriama Kinijos dalimi. Vadinasi, kalbėti apie valstybę mes šiuo atveju negalim. Todėl aš siūlyčiau sudaryti redakcinę komisiją, sudėlioti visus taškus ir paskui teikti balsuoti. Aš preliminariai esu kalbėjęs su kai kuriais kolegomis iš frakcijų. Šioje redakcinėje komisijoje sutiko dalyvauti ponas F.Palubinskas, iš Centro frakcijos – ponas M.Končius, ponas P.Gylys iš LDDP, iš Konservatorių frakcijos pareiškė pageidavimą dalyvauti ponas Z.Mackevičius. Jeigu dar kas nors iš kitų frakcijų, kolegos, prisijungtų prie šitos redakcinės komisijos, aš manau…

PIRMININKAS. Būtinai turėtų būti iš iniciatorių.

A.AŽUBALIS. Be jokios abejonės, aš siūlyčiau sudaryti redakcinę komisiją ir…

PIRMININKAS. A.Ažubalis pats dalyvauja.

A.AŽUBALIS. Gerai.

PIRMININKAS. Čia siūlymai dėl redakcinės komisijos. Kolegos, dabar suteikiu žodį kalbėti F.Palubinskui. Šiaip diskusijoje galima kalbėti ir iš tribūnos. Kviečiu tai daryti.

F.PALUBINSKAS. Labai trumpai. Pažiūrėjęs į importo ir eksporto skaičius su Taivanu, pastebiu, kad mūsų importas yra daug kartų didesnis negu eksportas. Kad galėtume paskatinti eksportą, aš manau, mums būtinai reikia atstovybės, komercinio tipo atstovybės, Taivane. Manau, tai mums būtų labai ekonomiškai naudinga.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. J.Karosas taip pat kalba diskusijoje dėl šio dokumento.

J.KAROSAS. Labai trumpai, kelis žodžius. Aš iš tiesų turiu tik pasidžiaugti, kad mes pažiūrim į šitą problemą ūkine ekonomine prasme. Tai iš tiesų yra labai svarbu, turint galvoje, kad mes labai dažnai tuos dalykus politizuojam ir per tai daug ką prarandam. Aš pritariu šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi bendroji diskusija baigiama ir dabar mums reikia apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti rezoliucijos projektą. Dėl šių siūlymų dėl motyvų kalbės A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau rezoliuciją redaguoti. Seimo narys A.Ažubalis pasiūlė komisiją. Aš drįsčiau priminti, kad jo siūlomoje komisijoje yra ir M.Končius. O M.Končius yra Taivano grupės narys, tai yra mūsų rezoliucijos vienas iš iniciatorių. Todėl nereikia kito iniciatoriaus. Aš manau, kad komisija, kurią pasiūlė ponas A.Ažubalis, gali būti patvirtinta ir suredaguotų tą rezoliuciją.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti, kad komisija bendruoju sutarimu sudaroma rezoliucijos projektui redaguoti? Kolegos, sutariam, registruosimės, bet nebalsuosime. Gerai. Registruojamės, o mes kalbam toliau. Taigi F.Palubinskas, M.Končius, P.Gylys, ponas Z.Mackevičius ir A.Ažubalis. Kolegos, penki Seimo nariai, galime sutarti? M.Končius laikomas iniciatorių atstovu. Ar visi sutinka? Sutinka, kad nebūtų paskui… S.Pečeliūnas yra įregistravęs, kad paskui nebūtų statutinių problemų. Taigi M.Končius mūsų bendruoju sutarimu laikomas iniciatorių atstovu.

Kolegos, 5 Seimo nariai redakcinėje komisijoje, ar ne? Kas galėtų būti grupės pirmininkas? Ar A.Ažubalis? Gal A.Ažubalis, kurio rankose daugelis užsienio reikalų mūsų Seime? A.Ažubalis – bendruoju sutarimu grupės vadovas. Kolegos, visi Seimo nariai gali teikti rezoliucijos projektui pataisų, kol komisija suredaguos šį tekstą. Matyt, nebus su juo skubama. Kokį mėnesį dėl svarstymo aš negaliu dabar nieko sakyti. Ačiū, kolegos. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" projektas Nr.P-2555 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Registruojamės. Yra siūlymų registruotis. Rezervinis 4 projektas – Seimo nutarimo “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos” projektas Nr.P-2555. Pateikia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pateikto projekto “Dėl Profesinių sąjungų tarybos reorganizavimo”, profesinės sąjungos labai sunerimo dėl tarybos tolesnės veiklos, nes jau iki šiol buvo daug nusiskundimų dėl įvairių pažeidimų skirstant nekilnojamąjį turtą. Todėl profesinės sąjungos prašo, kad sustabdytume šiuo metu Profesinės sąjungos tarybos veiklą, kad liktų kol kas dirbti direkcija. Jokio tiesioginio finansinės veiklos sustabdymo nėra, tačiau norima, kad taryba negalėtų priimti sprendimų, kol mes Seime nepatvirtinsime naujos tarybos, į kurią lygiais pagrindais įeitų atstovai iš visų profesinių sąjungų, kad nebūtų jokios skriaudos ir visa kita. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai. S.Slavickas klausia pirmasis.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, per septynerius darbo metus fondo taryba jai pavestų funkcijų neatliko. Noriu paklausti, ko tikitės, siūlydamas numatytas dviejų mėnesių atostogas, nes numatytų funkcijų nevykdžiusiai tarybai gal nereikėtų tokių atostogų? Kam tas ribojimas yra rugpjūčio 1 dieną? Ką ji turėtų padaryti, kad būtų visai paleista? Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Bus paleista taryba, nes kanclerio, kaip minėjau, pateikta reorganizacija, kai įeis po du atstovus iš visų profesinių sąjungų centrų. Ta buvusi taryba nustos galių, manau, ta data bus iki rugpjūčio 1 dienos. Kaip tik bus įkurta nauja taryba, visai paleisime aną tarybą, ir nauja taryba automatiškai pradės veiklą anksčiau. Man atrodo, kad per dviejų savaičių laikotarpį ir bus išspręstas šis klausimas. O dėl išeikvojimų dėl tos tarybos veiklos ir siūlau, kad pakeiskim, sustabdykim, kad dar daugiau bėdų nepridarytų.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote profsąjungas, kurios kreipėsi su prašymu. Gal galėtumėt įvardyti, gal jūs turite kokį raštišką kreipimąsi? Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Aš turiu kreipimąsi konkrečiai į Lietuvos darbo federaciją, Darbininkų sąjungą. Man atrodo, ir jūsų Profesinių sąjungų ir susivienijimas ir centras norėtų reorganizuoti tą tarybą, nes nėra darbo šiuo metu.

PIRMININKAS. Taigi A.Sysas ne visai kontroliuoja situaciją, kiek aš suprantu, savo organizacijoje. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo šiam projektui? Ačiū, pone pranešėjau. S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Specialiojo fondo veikiančioms ir besistengiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba nevykdė jai pavestų pareigų. Be to, pažeisdama galiojančius įstatymus akcionavo ir privatizavo profesinių sąjungų turtą, pažeisdama profesinių sąjungų interesus jį leido įsigyti kitiems juridiniams asmenims. Todėl pritariu tokios tarybos veiklos sustabdymui ir kviečiu kitus Seimo narius pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Galime pritarti? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame projektui Nr.P-2555. Dėl vedimo tvarkos žodžio prašo A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau užduoti retorinį klausimą: o kodėl mes jų nenubaudėm? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, galbūt galėtume šį nutarimą priimti dabar? Dėkui. Kolega Algirdai Sysai, gal jūs raštu spėtumėte įregistruoti šią savo pataisą? Tai galime dabar priimti, kolegos? Vienas straipsnis. Vienas straipsnis, kolegos, kas kalbėtų dėl motyvų? Gal galime gražiai sutardami? Niekas nekalba.

Kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos”. 36 kolegos dalyvauja posėdyje. Kas pritartų, kad šis nutarimas būtų priimtas? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 28, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2) (pateikimas)

Kolegos, pratęsime posėdį dar dėl dviejų rezervinių klausimų. Dėl trijų. Rezervinis 5 klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2). Jį teikia Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu patobulintą Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto variantą. Pirmą kartą pateikdamas aš išdėsčiau motyvus, dėl ko reikėtų pakeisti tą straipsnį. Dabar yra atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kad reikia papildyti šį pakeitimą dar vienu straipsniu – pakeisti 35 straipsnio 20 punktą. Tai yra neapmokestinamos pajamos, pajamos už asmeniniame pagalbiniame ūkyje, valstiečių ūkiuose pagamintą ir realizuotą žemės ūkio produkciją, taip pat gyventojų pajamos už parduodamas miško gėrybes: grybus, uogas, riešutus, vaistažoles ir kita, išskyrus pajamas už realizuotus mėsėdžius švelniaplaukius žvėrelius, nutrijas ir jų produkciją. Ir dar buvo kreiptasi į Finansų ministeriją, kuri savo rašte informavo Seimą ir Biudžeto ir finansų komitetą, kad priėmus Respublikos pajamų mokesčio, gyventojų turto deklaravimo įstatymą 12 NDP per metus būtų neapmokestinama. Tai kaip tik tas ir patenka. Tačiau, kaip žinome, tas įstatymas stringa, o vaistažolių rinkimo sezonas, grybų rinkimo sezonas, uogų rinkimo sezonas prasideda. Taigi siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jus nori paklausti A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis kolega, šimtu procentų pritardamas jūsų iniciatyvai, vis dėlto norėčiau paklausti, kadangi susidūrėme su problema, kai jūs pateikėte pirmą kartą, t.y. gera mintis ir gera idėja nebuvo teisingai juridiškai įforminta ir kėlė vienokių ar kitokių problemų grynai dėl administravimo ir panašiai. Ar dabar išties yra suderinta su Biudžeto ir finansų komitetu, su Finansų ministerija ir mes galėsime išties supaprastinti miškinguose rajonuose tai, ko laukia mūsų kaimo žmonės? Ačiū.

J.MOCARTAS. Ačiū už klausimą. Taip, su Biudžeto ir finansų komitetu yra suderinta, kadangi jų pastaba ir buvo. Jeigu mes nebūtume pakeitę 35 straipsnio 20 punkto, tai šios miško gėrybės: vaistažolės, riešutai ir uogos, būtų apmokestinama dar didesniu mokesčiu, tai yra 20%. O dabar…

PIRMININKAS. Gal pritariame, kolegos, po pateikimo? Po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurį pateikė J.Mocartas. Pagrindinis komitetas turbūt Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomasis komitetas kažin ar būtinas? Aplinkos apsaugos. Rodo, kad nuomonė ten yra viena. Kada galime svarstyti? Birželio 22 d.? Birželio 22 d. Dėkui.

Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1797 (pateikimas)

Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1797(2). Jį teikia J.Mocartas. Prašom.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas irgi buvo teikiamas anksčiau, bet buvo grąžintas patobulinti, kadangi čia kilo kai kurių klausimų dėl to, kad mes buvome išmetę šį žyminį mokestį, kad nereikėtų mokėti už visus švelniaplaukius žvėrelius. Kilo tokių abejonių, kad gal audinės ar kas, kiaunės tiek žalos nepadaro, kiek padaro lapės, mangutai ir bebrai. Lapių, mangutų populiacija šiuo metu auga, aš turiu Veterinarinės tarnybos pažymą, iš kurios matome, kad jau padarėme klaidą nepriėmę šio įstatymo. Ta populiacija per metus padaugėjo maždaug 15 tūkst. lapių ir apie 11 tūkst. mangutų, o šiuo metu padėtis krašte tapo grėsminga, nes labai plinta pasiutligė. Šiais metais ji paplitusi 39 rajonuose. Per metus padvigubėjo tų židinių skaičius, o Veterinarinė tarnyba šiuo metu tikrai neturi lėšų, nes reikia maždaug nuo 1 iki 2 mln. kiekvienais metais oralinei laukinių gyvūnų vakcinacijai. Kadangi paklausa šių švelniakailių žvėrelių, lapių, mangutų, bebrų yra labai kritus, tai niekas nebenori jų medžioti. Pagrindinis naikinimo būdas – jų medžioklė. Tačiau labai pabrango šoviniai ir dar reikia sumokėti už kiekvieną licenciją po 5 Lt, todėl niekas nebenaikina tų plėšrūnų. Taip pat grėsmę kelia ir bebrai, nes naikina ir taip jau nykstančią melioracijos sistemą. Taigi patobulinau šį įstatymą: išskyriau tiktai tris švelniakailių žvėrelių rūšis, tai yra tuos, kurie kelia grėsmę aplinkai, tai lapes, mangutus ir bebrus. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Iš pradžių trys klausimai. S.Kubiliūnas pirmasis.

S.KUBILIŪNAS. Aiškinamajame rašte rašoma, kad didžiausi nuostoliai – 1,5 mln. per metus yra dėl hidrografinių įrenginių žalojimo. Bet jeigu atsisakysime žyminio mokesčio, gausime papildomą kelių tūkstančių litų nuostolį, bet neišspręsime šios problemos. Ar nevertėtų galvoti apie papildomas priemones, primokėti už sumedžiotą bebrą? Juk čia dar ne sprendimas?

J.MOCARTAS. Taip, bet manau, kad čia ne įstatymo klausimas. Reikėtų spręsti kaip buvo senesniais laikais sprendžiamas tas klausimas. Už plėšrūnus, plėšrius paukščius, varnas, vilkus, valkataujančius šunis, kates, lapes buvo mokamos premijos. Aš manau, kad čia yra Medžiotojų ir žvejų draugijos kompetencija.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš norėjau paklausti, kokios sumos netektų biudžetas dėl tos pataisos.

J.MOCARTAS. Aš turiu Aplinkos apsaugos ministerijos pažymą, kad yra gauta 200 Lt per metus.

R.R.SURVILA. Kokia prasmė tuomet?

J.MOCARTAS. Čia ir yra problema, todėl ir teikiam, kad nereikėtų to daryti. Tuomet kaip tik skatintume, kad jie būtų naikinami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis kolega, jūs jau savo pranešime minėjote oralinę vakcinaciją, tai yra apsaugojimą mūsų piliečių nuo labai sunkios ligos, kuri iš esmės nepagydoma, jeigu nesikreipiama laiku, tai yra nuo pasiutligės. Kokia jūsų nuomonė? Kiek žinau, Vyriausybė gana skeptiškai žiūri į investavimą į tai, kad būtų mėtomi miške pašarai, kad lapės, mangutai juos ėstų ir nebūtų apsikrėtę ta pasiutlige. Kokia jūsų nuomonė? Ar reikėtų skirti šiuos pinigus, kaip daro kai kurios pasaulio šalys? Ačiū.

J.MOCARTAS. Taip, visos Europos valstybės šiam reikalui skiria daug dėmesio ir lėšų. Mūsų Veterinarinė tarnyba prašo, kad bent 1 mln., nuo 1 iki 2 mln. būtų galima skirti, bet šiandien nėra skirta nė lito šiai problemai spręsti. O jinai yra didelė.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Pritariam pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1797(2). Jį siūlome svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui. Ir Aplinkos apsaugos komitetui kaip papildomam. Plenariniame posėdyje svarstysime birželio 22 d.

Seimo posėdžio protokolinio nutarimo dėl projektų svarstymo komitetuose terminų pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų paskyrimo projektas

Gerbiamieji kolegos, dar siūloma registruotis. Kviečiu tai ir padaryti. Ir dar kviečiu priimti mūsų techninį protokolinį nutarimą pratęsti svarstymo komitetuose terminus ir dėl kai kurių projektų paskirti preliminarias kitas svarstymo Seimo posėdyje datas. Tai komitetų teikimai. Seniūnų sueigos pritarimas. Tik vienas patikslinimas – Žuvininkystės įstatymo projektas galėtų būti svarstomas ne birželio 15 d., o birželio 13 d. Žiūriu į R.Survilą. Gal spėsite iki birželio 13 d. Labai kviečiu tai padaryti. Protokolinis nutarimas priimamas, taip? Priimame protokolinį nutarimą ir, kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Ačiū.