Keturiasdešimt pirmasis (476) posėdis
2000 m. gegužės 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS

Civilinis kodeksas. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė projektas Nr.P-2529 (pateikimas)

PIRMININKAS (R.DAGYS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime popietinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime svarstyti pirmąjį popietinės darbotvarkės klausimą – Civilinio kodekso projektas (Ketvirtoji knyga) Nr.P-2529. Pranešėjas – ministras G.Balčiūnas. Prašome į tribūną. Pateikimas.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos projektą.

Civilinio kodekso Ketvirtoji knyga “Daiktinė teisė” reguliuoja nuosavybės ir kitus daiktinius teisinius santykius. Dabartiniu metu galiojančiame 1964 m. priimtame Civiliniame kodekse reguliuojami tik nuosavybės teisė ir turto patikėjimo teisė kaip daiktinėmis teisėmis susiję teisiniai santykiai. Tokie procesai kaip nuosavybės teisių atkūrimas, valstybės turto privatizavimas, žemės reforma sąlygoja stambios privačios nuosavybės atsiradimą vietoje buvusios smulkios individualios fizinių asmenų nuosavybės, lemia būtinumą detaliai sureguliuoti nuosavybės ir su ja susijusias daiktines teises. Rengiant Ketvirtąją Civilinio kodekso knygą buvo siekiama sukurti daiktines teises kaip civilinės teisės pošakį, kurį sudarytų nuosavybės teisė, turto patikėjimo teisė, valdymas, servitutas, uzufruktas, hipoteka, įkeitimas, užstatymo teisė ir kitos daiktinės teisės. Taip pat buvo siekiama priderinti daiktinių teisių santykių reguliavimą prie iš esmės pasikeitusių ekonominių sąlygų ir sudaryti kuo platesnes savininko ir kitų daiktinių teisių santykių subjektų teisinio įgyvendinimo galimybes, užtikrinti tų teisių apsaugą ir gynimą.

Civilinio kodekso Ketvirtojoje knygoje kur kas detaliau ir plačiau sureguliuoti nuosavybės santykiai. Pavyzdžiui, labai pakeisti specialieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, nustatant galimybę tam tikrais atvejais įgyti privatiems asmenims nuosavybėn radinį ir net lobį, numatyta įgyjamoji senatis kaip vienas ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, numatyta galimybė savininkams tam tikrais atvejais, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, pasinaudoti tiems asmenims priklausančiais daiktais.

Šioje knygoje pakeistas turto patikėjimo teisinis reguliavimas iš esmės išplečiant teisinių santykių subjektų ratą (numatoma, kad turto patikėtiniais ir patikėtojais galės būti ir privatūs asmenys) ir atitinkamai sureguliuojant nustatomus santykius. Ketvirtojoje knygoje įtvirtintas valdymas ne tik kaip nuosavybės ar kai kurių kitų daiktinių teisių turinio sudėtinė dalis, bet ir kaip savarankiška daiktinė teisė, dėl kurios atsiras galimybė įgyti privatiems asmenims nuosavybėn daiktus įgyjamosios senaties pagrindu. Vertinant dabartinę situaciją, įgyjamosios senaties instituto normos būtinos, pavyzdžiui, forminant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemėje esančius daugumą statinių, kurie iki nepriklausomybės atkūrimo nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Gana plačiai šioje knygoje teisės normomis sureguliuoti servitutiniai, ypač žemės servitutų, santykiai, kadangi tokį reguliavimą sąlygoja didelis privačių savininkų atsiradimas žemės ūkyje. Ketvirtojoje knygoje taip pat numatyta savininko galimybė nustatyti uzufruktą pačiam ginant savo turtines teises, sulaikyti kitam asmeniui priklausantį daiktą, administruoti svetimą daiktą ir kitos galimybės.

Neigiamų pasekmių priėmus Civilinio kodekso Ketvirtąją knygą neturėtų būti. Atvirkščiai, būtų sukurta vieninga daiktinės teisės sistema, kurios pagalba būtų tinkamai sureguliuoti ir suderinti savininkų ir kitų daiktinių teisių santykių subjektų tarpusavyje santykiai, sudarytos galimybės maksimaliai naudingai panaudoti daiktus ir kitą turtą tenkinant asmenų poreikius. Priėmus Ketvirtąją knygą reikės iš esmės peržiūrėti galiojančius įstatymus, derinti juos su Civiliniu kodeksu, atsiras galimybė ir poreikis pakeisti, panaikinti kai kuriuos įstatymus, pavyzdžiui, Hipotekos įstatymą, nes tos normos jau yra perkeltos į Civilinį kodeksą, o procesinės normos – į Civilinio proceso kodeksą.

Galiojančių įstatymų peržiūrėjimu ir suderinimu su Civiliniu kodeksu rūpinasi Vyriausybės nutarimu sudaryta speciali komisija, kurią sudaro visų ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų atstovai. Ji yra parengusi Civilinio kodekso įgyvendinimo ir įsigaliojimo projektą, kuris artimiausiu metu, kitą trečiadienį, bus svarstomas Vyriausybėje ir bus pateiktas Seimui. Taip pat turės būti organizuojamas teisėjų, notarų, advokatų mokymas, visuomenės teisinis švietimas, bus rengiamas ir leidžiamas Ketvirtosios knygos komentaras. Visi šie darbai bus finansuojami iš lėšų, skirtų teisinei reformai.

Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Projektą parengė teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurios vadovas – habilituotas daktaras V.Mikelėnas. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų, kad jūs iš karto pristatytumėte ir Šeštąją knygą ir klausimai būtų bendri? Ne. Yra prieštaraujančių. Taigi jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl turto disponavimo patikėjimo teise. Ar turto disponavimas patikėjimo teise Civiliniame kodekse yra kur nors konkretizuotas, ar tai reiškia, kad turtą bus galima ir sunaikinti, perdirbti ar parduoti? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Turto patikėjimo teisę nustato Ketvirtosios knygos VI skyrius. Ten yra numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai yra patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta apimti ir tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti, perduoti tą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisę nustato asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai. Kaip minėjau aiškinamajame rašte, keičiasi turto patikėjimo teisės subjektai arba patikėtiniai. Jie Lietuvos Respublikoje galės būti valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Apie tai, ką jūs kalbate, jog gali būti, kad turtas gali būti iššvaistomas ar kaip nors, manyčiau, IV skyriaus nuostatos tą galimybę užkerta, bent jau teisėtą galimybę patikėjimo turtą valdant jį nusavinti arba kitaip pažeisti turto savininko teises. Manyčiau, kad reglamentuota pakankamai gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas susijęs su 4.1 straipsniu. Cituoju: “Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialūs pasaulio daiktai”. Norėčiau sužinoti, kas įeina į pasisavinimo sąvoką, kokius reikia atlikti veiksmus, kad gamtos dovanos taptų daiktais, kuriems galiotų daiktinė teisė. Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Kaip jūs ir minėjote yra nustatyta, kas yra daiktai ir kaip jie yra grupuojami. Atsiprašau, neišgirdau apie kurį straipsnį jūs klausėte? Patį pirmąjį?

S.SLAVICKAS. Patį pirmąjį – 4.1.

G.BALČIŪNAS. Tai yra bendras daikto sąvokos apibrėžimas. “Iš gamtos pasisavinti” tai reiškia… Galima kalbėti apie nuosavybės teisės įgijimo būdus, tai turėtų būti: pasisavinant vaisius, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant be priežiūros paliktus arba paklydusius naminius gyvūnus, galbūt pasisavinant radinį, įgyjamąja senatim ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Įgijimo pagrindai yra nustatyti 4.47 straipsnyje.

PIRMININKAS. Vis dėlto neaišku, ar subjektas yra gamta… Klausia Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš panašiai dėl nuosavybės ir disponavimo teisės santykių, bet galbūt pakanka to, ką jau pasakė ministras ir kiek yra čia sureguliuota. Tačiau žodis “disponuoti” vis dėlto mus klaidins. Žinoma, ten tam tikra prasme laisvas disponavimas, čia apribotas. Bet kyla klausimas dėl V skyriaus “Nuosavybės teisės” straipsnio “Žemės sklypo savininko teisių turinys” – žemės sklypo sluoksnis. Tai nustatys kiti įstatymai, erdvę virš sklypo taip pat nustatys kiti. Bet kai mes kalbame 4.40 straipsnio 3 dalyje, jog žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei esančias naudingas iškasenas, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams, tuo pačiu straipsniu mes tartum suteikiame teisę ir ta teisė gali prieštarauti teisei. Ar jūs nemanote, kad čia ne visai gera redakcija? Juk kiti įstatymai gali tik riboti tam tikra prasme teisę, bet ne apskritai mano teisė turi prieštarauti, neatitikti įstatymų, jeigu šiuo atveju suteikiama tokia teisė.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tikrai redakciniu požiūriu būtų galima 4.40 straipsnio 3 punktą šiek tiek patikslinti, nes, kaip jūs ir sakote, teisė neturėtų prieštarauti kitai teisei. Matyt, jeigu teisė yra, tą teisę turi vienas iš subjektų – arba sklypo savininkas, arba Lietuvos Respublikos valstybė. Matyt, čia reikėtų šiek tiek pakoreguoti ir įrašyti, kad žemėje esančias naudingas iškasenas ir viršutinį žemės sluoksnį įstatymo nustatytais atvejais gali turėti ir Lietuvos Respublikos valstybė arba kiti subjektai. Atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Galbūt čia galima patikslinti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš dėl daikto vertės nustatymo. Pagal dabartinę tvarką daikto vertė nustatoma rinkoje, taip pat savininko nuožiūra, bet yra toks galiojantis faktas, kad daikto vertę gali nustatyti ir tam tikros institucijos, pavyzdžiui, inventorizacijos biurai. Deja, tokių trijų įgaliotinių veika kartais sukelia daug sumaišties dėl tos daikto vertės ir ji iš tikrųjų tampa ne reali, neatitinkanti rinkos kainos. Kaip tie dalykai dėl turto arba daikto vertės bus aptarti šiame kodekse?

G.BALČIŪNAS. Daikto vertė, kaip jūs minėjote, ir dabar, ir ateityje bus vis dėlto ne šio įstatymo, ne Civilinio kodekso, sureguliavimo dalykas, tai turbūt specialių įstatymų, specialios metodikos dalykas, tačiau yra įrašytas 4.11 straipsnis – “Daiktų skirstymas pagal vertę”. Jis šiek tiek įtraukia pagrindinius principus, ypač 2 punktas. Teigiama, kad įprastinė daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią paprastai galima gauti iš daikto. 3 punktas. Ypatinga daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią asmuo gauna asmeniškai valdydamas daiktą ar juo naudodamasis, disponuodamas. Asmeniškais tikslais pagrįsta daikto vertė priklauso nuo savybių, kurias asmuo priskiria daiktui dėl savo išskirtinių ryšių su daiktu, nepaisant naudos, kurią galima gauti iš daikto. Taigi tokie pagrindiniai principai į kodeksą yra įrašyti. Tačiau turto vertės, vėliau turto kainos nustatymo (kainą, žinoma, nustato rinka), turto vertės nustatymo vis dėlto čia negalima taip smulkiai apibrėžti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi norintys paklausti jūsų paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume pritarti šiam projektui po pateikimo bendruoju sutarimu? Galima. Ar galėtų pagrindiniu komitetu būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Dėl papildomo komiteto nėra siūlymų. Ar reikalingas papildomas komitetas? Nereikalingas. Svarstymo data – birželio 22 d. Tinka? Prieštaravimų negirdžiu. Taigi sutarta.

Civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė projektas Nr.P-2530 (pateikimas)

Gerbiamasis pranešėjau, prašau kiek įmanoma glausčiau pateikti Šeštąją knygą, kad mes dirbtume pagal grafiką.

G.BALČIŪNAS. Teikiame jums Šeštosios knygos – “Prievolių teisė” projektą. “Prievolių teisė” reguliuoja bendruosius prievolių teisės klausimus, taip pat atskirai nustato sutartinių ir nesutartinių prievolių ypatumus ir reguliuoja atskiras sutarčių rūšis.

Rengiant Šeštąją knygą buvo siekiama adaptuoti prievolinių santykių teisinį reguliavimą prie iš esmės pasikeitusių ekonominių sąlygų ir sukurti palankesnes teisines sąlygas verslui ir jo plėtojimui. Taip pat nustatomos papildomos kreditorių teisių ir interesų garantijos, sustiprinama vartotojų teisių apsauga. Kitas tikslas, kurio buvo siekiama, tai yra suderinti Lietuvos Respublikos prievolių teisę, ypač sutarčių teisę bei normas, reguliuojančias vartojimo sutarčių ypatumus, su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat su UNCITRAL, UNIDROIT, Europos Tarybos bei kitų tarptautinių organizacijų, užsiimančių privatinės teisės harmonizavimu ir unifikavimu, parengtomis konvencijomis bei kitais tarptautiniais dokumentais.

Dabar šiuos santykius reguliuoja 1964 metų Civilinio kodekso straipsniai, taip pat yra ir specialūs įstatymai, tačiau tas teisinis reguliavimas, kuris yra šiandien, iš esmės neatitinka pasikeitusių ekonominių ir kitų sąlygų. Nėra pakankamai ginami kreditorių interesai, vartotojų teisės.Dabar galiojantis Civilinis kodeksas neįtvirtina tokio civilinės teisės principo, kaip sutarties laisvės principas, kuris yra pagrindinis privatinės teisės principas bet kurioje valstybėje, savo ūkį grindžiančioje privačia nuosavybe ir rinkos santykiais. Kai kurios ekonominiu požiūriu svarbios sutartys, tai yra faktoringas, lizingas, distribucija ir kitos, iš viso nėra numatytos. Iš esmės keisti prievolinių santykių teisinį reguliavimą būtina atsižvelgiant ir į Lietuvos tikslą integruotis į Europos Sąjungą.

Šeštoji knyga sudaryta iš keturių dalių. Pirmojoje dalyje aptariami bendrieji prievolių teisės klausimai, tai yra prievolių rūšys. Detaliai reglamentuojami atvejai, kai prievolėje yra kreditorių arba skolininkų daugetas, kas dabar irgi nėra pakankamai reguliuojama. Nustatomi prievolių įvykdymo principai, tai yra sąžiningumas, šalių bendradarbiavimas ir taip toliau. Įtvirtinama vienos šalies teisė sustabdyti savo pareigų vykdymą, jeigu kita prievolės šalis nevykdo savo pareigų. Nustatomi prievolių neįvykdymo teisiniai padariniai, numatytos naujos kreditoriaus teisių gynimo priemonės, tai yra Pauliano ieškinys, ir netiesioginis ieškinys. Detaliau sureguliuojami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tai yra laidavimas, garantija, detalizuojami reikalavimo teisės ir skolos perkėlimo pagrindai ir tvarka. Išplečiamas prievolių pasibaigimo pagrindų, tai yra novacijos, įskaitymo ir kitų teisinis reguliavimas. Antrojoje dalyje reguliuojami bendrieji sutarčių teisės klausimai inkorporuojant į kodeksą UNIDROIT parengtus Tarptautinių komercinių sutarčių principus. Tai yra įtvirtinamas sutarties laisvės principas, numatomas preliminarinės sutarties institutas, sutarčių sudarymo taisyklės, atskirai reguliuojami sutarčių sudarymo prisijungimo būdu ypatumai, suderinant Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teise nustatomos nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos, reguliuojami sutarčių aiškinimo, sutarčių vykdymo, negaliojimo ir pasibaigimo klausimai.

Trečiojoje dalyje reguliuojamos prievolės, atsirandančios kitais pagrindais, t.y. kito asmens reikalų tvarkymas, nepagrįstas praturtėjimas, kitos prievolės. Trečioji dalis yra taip pat skiriama civilinės atsakomybės klausimams reguliuoti, tai yra nustatomi bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai, atskirai reguliuojami sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės ypatumai, išplečiamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės siekiant labiau apginti vartotojų interesus ir suderinti Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teise. Taip pat reguliuojami civilinės atsakomybės už žalą, padarytą nekokybiškais produktais ir paslaugomis, ypatumai.

Ketvirtoji dalis yra skirta sutarčių teisiniam reguliavimui. Tai yra šalia tradicinių sutarčių – pirkimo, pardavimo, dovanojimo, nuomos, rangos, paskolos, draudimo, numatomos ir naujos sutarčių rūšys, tai yra renta, lizingas, distribucija, faktoringas, franšizė.

Neigiamų pasekmių nesitikima. Priešingai, Lietuvos teisė, prievolių teisė būtų suderinta su tarptautiniais standartais, būtų nustatytos palankesnės sąlygos verslui. Šios knygos nuostatos atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas. Teigiamas pastabas dėl šios knygos yra parengę ir užsienio ekspertai. Projektą rengė ministro sudaryta darbo grupė, kurios vadovas – profesorius V.Mikelėnas. Prašyčiau pritarti teikiamam Civilinio kodekso Šeštosios knygos projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Labai prašyčiau taupyti laiką, nes mes jau grafiką baigėme. Klausia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, norėčiau pasitikslinti labai konkrečiu klausimu. Ar šioje prievolių teisėje bus atspindėtos tos prievolės, kurios kyla ne iš kreditorių, bet iš mūsų įstatymais apibrėžto kokio nors postuluoto dalyko? Tarkim, Statinių priežiūros įstatymas įpareigoja savininką, turintį tuos statinius, atlikti tam tikrus atskaitymus ir vykdyti tam tikrus darbus, kad tas nacionalinis turtas būtų tęstinai palaikomas. Ar toje prievolių teisėje (ir maždaug kur) bus atspindėta toji prievolė, kylanti iš asmens to turto įsigijimo? Kad jis tapo daugiabučio namo bendrasavininkiu?

G.BALČIŪNAS. Taip, tai yra numatyta, ir apie tai kalba bendrieji nuostatai, pradedant 6.1 straipsniu. Pati prievolės sąvoka sako, kad tai yra teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo kitos šalies naudai, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. Skolininkas čia yra platesnė kategorija, negu tiesiogiai suprantama, ir prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų. Taigi įgijusiam turtą pagal sandorį kartu su turtu pereina ir visos prievolės, sakykim, ko reikia tam daiktui išlaikyti ar tinkamai eksploatuoti, taip pat, kad nebūtų pažeidžiami teisėti kitų subjektų interesai, irgi susiję su tuo daiktu, tarkim, eksploatavimu. Yra numatyta labai detaliai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, 6.3 straipsnyje išdėstytas prievolės dalykas ir 4 punkte nurodyta, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Noriu paklausti, kas ir pagal kokius kriterijus apsprendžia neįvykdomumą? Juk vienas gali įrodinėti, kad vienas ar kitas dalykas neįvykdomas, tuo tarpu kitam bus lengvai įvykdomas. Tai nebus ginčo klausimas?

G.BALČIŪNAS. Taip, 6.3 straipsnio 4 punktas kalba apie tai, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, o pats knygos III skirsnis kalba apie prievolės įvykdymo arba neįvykdymo teisines pasekmes. Taigi yra reglamentuota detaliai, kaip turi būti įvykdoma prievolė, kur ji turi būti įvykdoma, taip pat yra numatytos teisės sustabdyti prievolės įvykdymo galimybes. Taip pat numatytos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės, kurios gali… nurodomi atvejai, kada skolininkas pripažįstamas pažeidusiu prievolę, pavyzdžiui, 6.6.3 punkte, kada neįvykdytos sutarties sąlygos, kada terminai neįvykdyti, tačiau yra nustatyti atvejai, kada negali būti reikalaujama įvykdyti prievolę. Tai yra tie atvejai, kurie yra susiję su prievolių nesąžiningumu, sutarčių nesąžiningumu, taip pat atvejai, susiję su įstatymų pažeidimu. Negali būti prievolės dalyku tai, kas pažeidžia įstatymą, ir prievolės, žinoma, negali būti vykdomos. Kiekvienu atveju, jeigu kils ginčas, ar tai galėjo būti vykdoma, ar negalėjo, vertins teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybės. Ar nebus neteisingai nubaustų asmenų, pardavusių nekokybiškus produktus, už padarytą žalą, kai produkto gamintojas negali būti nustatytas? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Įrašomi, kaip minėjau, nauji dalykai, tai yra atsakomybė už prekių teikiamomis paslaugomis padarytą žalą (tuoj aš surasiu), tai reguliuoja XXII skyrius, t.y. civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat numatoma atsakomybė už žalą, padarytą nekokybiškais produktais ir paslaugomis. Tuo atveju, jeigu produkcijos gamintojas yra nežinomas, žinoma, problema atsiranda, kadangi gali iškilti būtent procesiniai dalykai, nes yra nežinomas atsakovas. Tačiau manyčiau, kad nustatyti pakankamai ilgi ieškininės senaties terminai, t.y. 10 metų, kai buvo išleistas atitinkamas produktas, taip pat numatyta solidari atsakomybė, tai yra atsakingas ne tiktai gamintojas, bet ir paslaugų teikėjas, tai yra tas, kuris parduoda, matyt, bus įtvirtinama įstatymuose… tai daugiau specialiųjų įstatymų reikalas, jų atsakomybės paskirstymo reikalas ir, žinoma, man atrodo, galima būtų šito išvengti. Taip pat ir (…) straipsnyje yra nurodoma, kad jeigu produkto gamintojas negali būti nustatytas, tai ši taisyklė taikoma… realizavęs asmuo yra laikomas gamintoju. Taigi vis tiek ta atsakomybė pereina realizuotojui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi, norintys paklausti, paklausė.

Dar turėsit pateikti likusius įstatymus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti po pateikimo šiam projektui? Bendru sutarimu galima tą padaryti? Prašom registruotis.

G.BALČIŪNAS. Jeigu kalbėtume dėl priėmimo datos, tai dėl įgyvendinimo numatome, kad kodeksas iš esmės turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalios vėliau. Aš tikrai tikiuosi, kad šio šaukimo Seimas galės priimti Civilinį kodeksą, juo labiau kad mes jau visiškai baigiam darbus ir kitą savaitę pateiksim ir Civilinio kodekso įgyvendinimo projektą. Tai irgi bus pakankamai didelės apimties…

PIRMININKAS. Užsiregistravo…

G.BALČIŪNAS. … ir įstatymas dėl įgyvendinimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, paskui papildysit, jeigu kolegos paklaus. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar užsiregistravus galima bendruoju sutarimu pritarti projektui? Dabar galima, taip? Pritarta bendruoju sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Dėl pagrindinio komiteto yra siūlymų? Prašom. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šioje knygoje nemažai kalbama apie atsiskaitymus, apie kitus finansų klausimus, aš prašyčiau papildomu komitetu paskirti Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš šiuo metu klausiau apie pagrindinį komitetą. (Balsas salėje) Kas norėtų pasiūlyti kitą pagrindinį komitetą? Nėra. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas komitetas. Kokie komitetai siūlomi papildomais, ar visi jie reikalingi? Jeigu reikalingi, kuriuos? Pone Listavičiau, kokį jūs komitetą siūlėt? Papildomu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų prieštaravimų? Būtų prieštaraujančių? Nėra. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 d. Tinka? Taip. Sutarta.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų" projektas Nr.P-2523 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pereinam prie kito darbotvarkės klausimo. Tai Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų” projektas Nr.P-2523. Prašau pateikėją pristatyti. Ir labai prašyčiau glaustai. Aiškinamąjį raštą visi turi prieš akis. Tikiuosi, visi yra perskaitę jį.

G.BALČIŪNAS. Projektu siekiama nustatyti Lietuvos įstatymų sąvado sudarymo principus ir juos įtvirtinti pagal pridedamą priedą. Taip pat siekiama patvirtinti Lietuvos įstatymų sąvado schemą (taip pat yra pridedama). Prašome priimti Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado parengiamųjų darbų”. Pagal šį nutarimą numatoma rengti įstatymų sąvadą tęsiant Lietuvos Respublikos susiformavusias tradicijas ir vadinti “Lietuvos įstatymai”. Jame būtų 11 knygų. Įstatymų sąvadas būtų leidžiamas knygomis ir magnetinėse laikmenose, jis sistemiškai būtų pildomas kiekvienais metais išleidžiant po vieną knygą ir leidžiamas kas dešimt metų. Taigi prašytume pritarti tokiam nutarimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl Devintosios knygos. Kokiais argumentais remiantis Devintosios knygos dalys pateiktos nurodytu nuoseklumu, o ne, sakykim, pavyzdžiui, bankai, mokesčiai, biudžetas, valstybės kontrolė? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Na, įstatymų sąvado schema turėtų atitikti Konstituciją. Pagal Konstitucijos sandarą ta schema ir yra sudaryta. Tačiau aš dabar tikrai negalėčiau atsakyti, ar Konstitucijoje atvirkščiai išdėstyta ir ar iš tikrųjų kai kurie dalykai iš viso yra paminėti. Dėl Devintosios knygos galima būtų pasitikslinti. Tačiau manyčiau, kad yra sudėliota pagal Konstituciją.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Jūs pranešime jau beveik pasakėte, kad kas dešimt metų ta knyga pasens. Tačiau kasmet bus vadinamieji papildymai ir tų įstatymų pataisos. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaipgi tada bus su šitomis kompiuterinėmis laikmenomis. Jeigu jūs sakote, kad vienas variantas bus, sakykim, kompiuterinių laikmenų pagrindu, tai kaip čia tas, vadinkim, abonentas gautų. Būtų vienas klausimas. Ir antras klausimas. Ketvirtojoje knygoje kalbama apie socialinę apsaugą, o Devintojoje knygoje, kaip jau minėjau, yra mokestiniai dalykai. Bet yra tokie dalykai kaip įvairūs draudiminiai aktai, jeigu mes plėtosime socialinę apsaugą per individualaus, privataus, draudimo sistemą, kur tada riba bus socialinės apsaugos? Nes iš esmės paskirtis socialinės apsaugos, o dalykai biudžetiniai. Kaip čia ta sąsaja būtų?..

G.BALČIŪNAS. Į pirmą klausimą norėčiau atsakyti, kad tikrai, žinoma, tas variantas … (…) variantas, kuris bus leidžiamas knygomis, žinoma, yra šiek tiek problematiškas, nes jis bent jau dabartinėje situacijoje pasentų turbūt per metus. Mes atsidurtume gana painioje situacijoje ir iš esmės tos knygos kažin ar būtų funkcionaliai reikalingos. O dėl magnetinių laikmenų nėra ypatingų problemų, kadangi “Litlekso” duomenų bazė ir dabar veikia. Ten tiktai galbūt šiek tiek kiti yra parinkimo, aktų suradimo principai. Tačiau magnetinėse laikmenose padaryti šitą dalyką nėra jokių ypatingų problemų.

Dėl Ketvirtosios knygos. Vis dėlto socialinė apsauga, žinoma, susijusi su biudžetu. Bet “Sodra” ir, matyt, jeigu bus ir privatus draudimas, yra vis dėlto savarankiški. Socialinis draudimas nuo biudžeto vis tiek anksčiau ar vėliau bus atskirtas. Ir dabar yra atskirtas, bet, matyt, takoskyra dar praplatės. Žinoma, man sunku ginčytis, nes bus galima dar tuos dalykus ir koreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti projektui Nr.P-2523 bendruoju sutarimu? Galim. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Papildomo komiteto niekas nesiūlo? Papildomas komitetas nesiūlomas. Svarstymo data – birželio 20 d. Tinka? Data patvirtinta.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2524 (pateikimas)

Taigi pereinam prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo” pakeitimo” projektas Nr.P-2524. Prašom, pranešėjau.

G.BALČIŪNAS. Teikiame nutarimo projektą. Jo esmė yra atidėti įstatymų sąvado rengimo terminą. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji priežastis ta, kad tai, preliminariais skaičiavimais kainuoja, kai sąmatos yra sudarytos, apie 6 mln. litų, o tų pinigų šiandien nėra. O antra sąlyga ir priežastis yra ta, kad vis dėlto kol kas mes neturime pagrindinių kodeksų, taip pat mūsų įstatymai, deja, dar ne visi suderinti su Europos Sąjungos teise, taip pat dar galioja įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie buvo priimti iki nepriklausomybės paskelbimo. Šiuo metu pradėdami rengti įstatymų sąvadą patektume į gana keblią situaciją, kai reikėtų skelbti galiojančius aktus, kuriuos iš tikrųjų reikia keisti ir naikinti. Todėl siūlytume pritarti teikiamam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kodėl taip ryškiai keičiami terminai sąvadui rengti ir gal galėtumėte apytikriai pasakyti, kiek kainuotų jų rengimas? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Minėjau, jeigu būtų leidžiama 3 tūkst. egzempliorių tiražu, apytikriai parengimas ir išleidimas kainuotų apie 6 mln. litų: iš jų darbo užmokesčiui – apie 1 mln. 300 tūkst., priskaitymai socialiniam draudimui ir kitoms išlaidoms, prekėms, paslaugoms – apie 4 mln. 300 tūkst. litų.

Kodėl numatomi 2003 metai? Tai vis dėlto jau yra preliminari mūsų narystės Europos Sąjungoje data. Taip pat numatome, kad iki to laiko jau įsigalios visi pagrindiniai kodeksai, bus suderinti įstatymai, Lietuvos įstatymai bus suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl, manytume, šis terminas yra realus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Čia netyčia nuspaudžiau. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėję paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų galima pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Galima. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. Papildomas komitetas nesiūlomas. Siūlymų nėra, papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną.

Pataisos darbų kodekso 22 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2527 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Pataisos darbų kodekso 22 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, ministre, pateikti.

G.BALČIŪNAS. Teikiame Pataisos darbų kodekso 22 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis susijęs su tuo, kad dabartinis Pataisos darbų kodekso 22 straipsnis numato tris kolonijų gyvenviečių rūšis, o iš tikrųjų yra tik viena. Dabar Pataisos darbų departamentas, kitos valstybės institucijos sulaukia nemažai skundų ir priekaištų iš nuteistųjų, kitų asmenų, kad jie negali įgyvendinti įstatyme nustatytų teisių, t.y. negali atlikti bausmės ten, kur nurodo įstatymas. Lėšų steigti tokias trijų rūšių kolonijas šiuo metu neturime galimybių. Tuo labiau kad nematome ypatingo tikslingumo, kad tie asmenys, kurie padarė nusikaltimus dėl neatsargumo, arba tie, kurie padarė nors ir tyčinius, bet nesunkius nusikaltimus arba ėmę taisytis asmenys galėtų būti perkelti į tą koloniją. Siūlome numatyti vieną kolonijų rūšį, t.y. koloniją gyvenvietę. Siūlytume tokiam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar logiška, teisinga, teisiškai teisinga, asmenis, ėmusius taisytis, iš karto iš griežtojo ar sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijų perkelti į koloniją gyvenvietę kaip ir iš bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos? Gal vis dėlto iš griežtojo režimo reikėtų perkelti bent jau į bendrojo, o tada jau į gyvenvietę? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Turbūt galėčiau atsakyti, tačiau tai nėra šio įstatymo dalykas. Pagal šį įstatymą yra priešingai – tie asmenys, kurie pasitaisė, jie jau būtų pervedami į kolonijas gyvenvietes ne pagal, kaip minėjau, tas ypatingas rūšis, ar jie padarę tyčinius nusikaltimus, ar pradėję taisytis, praktika rodo, kad tas kontingentas daugmaž yra vienodas. Nesvarbu, ar asmuo padaręs saugaus eismo taisyklių pažeidimą dėl neatsargumo, bet jeigu jis paskirtas į koloniją gyvenvietę, vadinasi, buvo padarytas gana sunkus nusikaltimas. O tyčiniai nusikaltimai yra susiję su dokumentų klastojimu arba melagingu paliudijimu, arba naminės degtinės gamyba. Tai yra nesunkūs nusikaltimai, nėra labai pavojingi, todėl nereikėtų jų skirti į atskiras rūšis ir taip didinti valstybės išlaikymo išlaidų. O dėl tų besitaisančių, tai aš pritariu jūsų teikiamam siūlymui.

PIRMININKAS. Visi norintieji paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Papildomas komitetas nesiūlomas. Prašom, Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad reikalai, susiję su Pataisos darbų kodeksu, yra žmogaus teisių klausimas, todėl prašyčiau papildomu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Komitetas paskirtas. Svarstymo data – birželio 8 diena. Pritarta.

Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2528 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, kitas projektas – Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas yra susijęs su jūsų anksčiau svarstytu įstatymo projektu. Yra keičiamas Baudžiamojo kodekso 25 straipsnis, kuris apie tai ir kalba, kad pirmą kartą nuteisti už nusikaltimus dėl neatsargumo, taip pat už nesunkius tyčinius nusikaltimus bausmę atliktų kolonijoje gyvenvietėje. Siūlytume pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori klausti. Ar galima būtų pritarti šiam projektui po pateikimo? Pritarta. Pagrindiniu komitetu taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. Papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Pritarta.

Civilinio proceso kodekso 352 straipsnio papildymo ir 353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2515 (pateikimas). Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-2516 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime dar keletą minučių iki banko valdybos pirmininko ataskaitos. Dabar imame rezervinį 7a klausimą, projektą Nr.P-2515 – Civilinio proceso kodekso 352 straipsnio papildymo ir 353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau atidžiai perskaitėte aiškinamąjį raštą, tai matote, kad Civilinio proceso kodekse yra tam tikri apribojimai pateikti kasacinį skundą. Pavyzdžiui, pagal galiojantį kodeksą, jeigu šalys nepateikia laiku apeliacijos, tai kasacija yra neįmanoma. Turint omeny mūsų žmonių teisinį išprusimą, jie dažnai pavėluoja, tada lieka, kaip pirmoji instancija nusprendė. Gerai, jeigu nusprendė teisingai, o jei neteisingai, tai nieko negalima daugiau padaryti.

Toliau yra kitas apribojimas, jeigu yra turtiniai ginčai. Jeigu ginčijama suma mažesnė kaip 50 tūkst. litų įmonėms, o kituose turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma mažesnė kaip 5 tūkst. litų, tai kasacija taip pat neįmanoma pagal dabar galiojantį Civilinio proceso kodeksą. Sutikime su tuo, kad eiliniam žmogui 4500 arba mažesnė suma yra pakankamai didelė suma, ir dėl jos jis norėtų ieškoti teisybės. Yra ir kitų apribojimų, pavyzdžiui, dėl ypatingos teisenos, fakto pripažinimo ar ko nors. Taigi žmonės negali gauti jų pageidaujamo teisingumo. Todėl pataisoje siūlomi keli dalykai. Pirmiausia pašalinti kai kuriuos apribojimus, kad būtų duodamas leidimas kasacijai, tačiau ne šiaip sau bet kuriai kasacijai, bet prašymą dėl kasacijos svarsto speciali Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija ir jeigu bent vienas teisėjas mato, kad yra pagrindas kasacijai (dėl ko tą kasaciją galima būtų duoti, irgi yra aprašyta), tuomet kasacinis procesas pradedamas nustatyta tvarka. Jeigu visi teisėjai mano, kad kasacija čia yra nebūtina arba nereikalinga, tai lieka taip, kaip nutarta anksčiau. Vadinasi, Aukščiausiojo teismo trijų teisėjų kolegija, kitaip vadinamas Selekcijos komitetas, turi teisę, matydamas aiškų kokį nors pažeidimą, gali sutikti, kad kasacija turėtų būti vis dėlto vykdoma.

Kitas dalykas. Tarkime, generalinis prokuroras mato, kad byloje priimtas sprendimas. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, tokių atvejų yra, ir ne vienas, bet tipišką pavyzdį pasakysiu. Pilietis kreipiasi į teismą dėl fakto pripažinimo, kad jis 1945 m. Baltarusijoje buvo nacių lageryje. Teismas pripažino tokį faktą ir kasacine tvarka jis neskundžiamas, nors visi puikiai žino, kad 1945 m. Baltarusijoje jau nebuvo nė vieno vokiečio. Taigi generalinis prokuroras, matydamas tokį dalyką, turi turėti teisę užprotestuoti arba teikti kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui. Pagal dabar galiojantį Civilinio proceso kodeksą tas yra neįmanoma. Anksčiau buvo daroma dar ir taip, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba Civilinių bylų kolegijos pirmininkas pats savo nuožiūra galėdavo teikti kasacijai kokią nors bylą. Bet čia, civilistų nuomone, yra tam tikras pažeidimas bendros teisenos, nes jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pats teikia kasacijai kokią nors bylą, vadinasi, automatiškai teismas, kuris nagrinėja tą bylą, jau yra šiek tiek šališkas. O jeigu prokuroras teikia tokiai kasacijai, tuomet teismas gali elgtis vienaip arba kitaip, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. O jeigu yra teikiamas Aukščiausiojo Teismo sprendimas kitiems pavaldiems teismams arba pavaldiems teisėjams, tai lyg ir tam tikras nurodymas, kaip turėtų būti byla išspręsta.

Taigi mano pasiūlymai tokie yra išdėstyti. Yra du dokumentai. Vienu taisomas Civilinio proceso kodeksas, o kitu Generalinei prokuratūrai suteikiama teisė ypatingais atvejais civilinėse bylose teikti bylas dėl kasacijos. Ačiū. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti, nes ginamos žmonių teisės, o šiandien jų tikrai labai reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man jūsų projektas pasirodė reikalingas, įdomus ir svarstytinas. Tačiau vis dėlto norėčiau paklausti jūsų dėl 1 straipsnio baigiamosios dalies, kurioje kalbama, kad leidimas kasacijai duodamas, jeigu bent vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių pasisako už leidimo davimą. Man būtų įdomu sužinoti jūsų motyvaciją, kodėl atsisakote daugumos principo, o siūlote, kad bent vienas pasisakytų už leidimo davimą? Ačiū.

A.SAKALAS. Aišku, būtų galima Teisės ir teisėtvarkos komitete numatyti ir daugumos principą, bet jeigu vienam Aukščiausiojo Teismo teisėjų kyla abejonių, tai aš manyčiau, kad tos abejonės turėtų būti vertinamos iš tos šalies, nukentėjusios šalies, kuri kreipiasi dėl kasacijos, pozicijų. Aš manyčiau, kad tokiu būdu teisingumas bus labiau vykdomas ir labiau atsižvelgiama į nuomonę tų žmonių, kurie yra nepatenkinti vienu ar kitu teismo sprendimu. Galima padaryti ir kitaip, tačiau aš manau, kad nukentėjusio naudai turi būti traktuojamas šis teisėjų sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti projektui Nr.P-2515? Pritarta bendruoju sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomą komitetą ar siūlo kas nors? Žmogaus teisių komitetą siūlo. Taip, Žmogaus teisių komitetas siūlomas papildomu komitetu. Pritarta. Svarstyti numatyta birželio 13 d. Niekas neprieštarauja? Pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime dar dvi minutes, ar laukiame banko pirmininko, ar svarstome kokį nors rezervinį klausimą? Registruojamės, teisingai. Ačiū už patarimą. Kol ateis banko pirmininkas į tribūną, registruojamės.

Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino ataskaita

Užsiregistravo aiškiai daugiau Seimo narių negu galima. Tiek to. Šį kartą, atrodo, problema išsisprendė. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Pereinam prie kito darbotvarkės klausimos – Lietuvos banko valdybos pirmininko ataskaita. Prašom, pirmininke, pateikti savo ataskaitą, o Seimo narius ruoštis klausti.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutinkamai su Lietuvos banko įstatymu išsamią ataskaitą apie savo veiklą teikiame Lietuvos Respublikos Seimui kas pusmetį, taip pat detalią ataskaitą teikiame Biudžeto ir finansų komitetui kiekvieną ketvirtį, tai šiandien daug nedetalizuodamas norėčiau trumpai apžvelgti tokius klausimus: Lietuvos banko pagrindinio tikslo vykdymą ir pinigų politikos priemones, bankinės sistemos situaciją, taip pat Lietuvos banko praėjusių metų finansinę ataskaitą.

Pradedu nuo pagrindinio Lietuvos banko tikslo – pinigų stabilumo siekimo bei pinigų politikos priemonių, kurios buvo vykdomos praėjusiais metais. Siekdamas sudaryti prielaidas, kad Lietuvos pinigų ir finansų sistema bei pinigų politika atitiktų narystės Europos Sąjungoje ekonominius ir pinigų reikalavimus, Lietuvos bankas toliau vykdė pinigų politikos 1997–1999 metų programą. Atsižvelgiant į šalies ekonomikoje bei finansų sistemoje vykstančius procesus ir Lietuvos banko sukauptą patirtį, praėjusių metų liepos 1 d. buvo patvirtintos Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptys, kuriose apibrėžti pinigų politikos priemonių tikslai ir jų taikymo sąlygos, esant fiksuotam lito kursui. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymą lėmė aplinkos rizika, pokyčiai pinigų rinkoje, gerokus bankų sistemos likvidumo svyravimus sukėlusi vykdyta gyventojų santaupų atkūrimo programa ir, aišku, 2000 metų sutikimo problema. 1999 metais gyventojų santaupoms atkurti iš Privatizavimo fondo buvo skirta beveik 1,3 mlrd. Lt. Ženklūs pinigų bazės pokyčiai ne tik sudarė ilgalaikį likvidumo perteklių bankų sistemoje, bet ir didino spaudimą fiksuotam lito kursui, skatindami papildomų oficialių atsargų paklausą. Todėl Lietuvos bankas, atlikdamas atviros rinkos operacijas, indėlių aukcionus, švelnino tokius staigius pokyčius, labai padidinusius likvidumo perteklių bankų sistemoje. Didesnis likvidžių lėšų perteklius, išliekant rizikingai aplinkai, lėmė ir Lietuvos banko ryžtą vilkinti indėlių aukcionus ir 1999 metų pabaigoje siekiant mažinti nefundamentalių veiksnių sukelto likvidumo pertekliaus spaudimą fiksuotam lito kursui. Kartu pritrauktais indėliais buvo siekiama papildomai padidinti bankų sistemos likvidumą 2000 metų problemos sąlygomis, kartu neleidžiant šiam pertekliui sukelti nereikalingų svyravimų šalies pinigų rinkoje. Lietuvos bankas buvo pasirengęs pinigų politikos priemonėmis reguliuoti galimos bankų sistemos likvidumo svyravimus dėl 2000 metų problemos, tačiau to daryti nereikėjo, nes metų pabaigoje bankai likvidumo problemų neturėjo.

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymą lemia fiksuotas lito kursas ir Lietuvos banko lito ir bazinės valiutos neribotos keitimo operacijos, taip pat Lietuvos banko įsipareigojimas išleistų į apyvartą litų kiekį visiškai padengti aukso ir užsienio valiutos atsargomis. Tai numatyta Lito patikimumo įstatyme.

Pinigų politikos taikymo kryptyse numatyta pateikti įstatymo pataisas, kurios padėtų įgyvendini Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams keliamus reikalavimus ir būtų patikslintas pagrindinis Lietuvos banko tikslas, kuris dabar keliamas Europos valstybių centriniams bankams, t.y. siekti kainų stabilumo, dabar, kaip minėjau, siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo. Dabar Lietuvos bankas savo pagrindinio tikslo siekia įstatymo nustatyta tvarka, tai yra pasirinkdamas bazinę valiutą ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą. Nors fiksuotas lito kursas automatiškai neužtikrina tokio pat infliacijos lygio, tačiau maža ir atvira ekonomika, kokia yra Lietuvos šalyje, padeda veiksmingai garantuoti santykinį kainų stabilumą ilgesnį laikotarpį.

Reikia pasakyti, kad naujas Lietuvos banko įstatymo projektas yra parengtas, suderintas su pagrindinėm ministerijom, Europos teisės biuru ir šiuo metu yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, po to turėtų būti pateiktas Seimui.

Pinigų politikos kryptyse numatyti ir kiti Lietuvos banko pinigų politikos tikslai: skatinti Lietuvos finansų rinkos plėtrą, spartinti Lietuvos integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga bei užtikrinti, kad visi Lietuvos banko įsipareigojimai litais bus padengti aukso ir užsienio valiutos atsargomis. Pastarasis tikslas užtikrinti lito padengimą grynosiomis aukso ir užsienio valiutos atsargomis yra dar griežtesnis negu tai numato Lito patikimumo įstatymas, yra papildomas fiksuoto lito kurso stabilumo veiksnys. Lietuvos banko atvirosios rinkos operacijos – tai Lietuvos banko iniciatyva pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, taip pat bankams sudarant vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių su centriniu banku. Lietuvos bankas vykdo atviros rinkos operacijas, jeigu tai gali padėti išlyginti laikinus banko sistemos likvidumo svyravimus, sukeliančius papildomą spaudimą fiksuotam lito kursui, arba operatyviai reaguoti į palūkanų mažėjimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo jos išplėtojimo reaguoja į tai pavėluotai.

Praėjusiais metais Lietuvos bankas, didindamas pinigų stabilumą, vykdė restrikcinės atviros rinkos operacijas, tai yra daugiausia indėlių aukcionus. Įgyvendinant Europos asociacijos sutarties reikalavimus, Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą, 1999 metais toliau buvo tobulinami Lietuvos banko kompetencijai priklausantys teisės aktai derinant Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemas. Prioritetinės Lietuvos banko veiklos kryptys, Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje, praėjusiais metais buvo pinigų politikos priemonių plėtojimas, kredito įstaigų steigimą, veiklą ir jų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, pinigų ir bankų statistikos bei mokėjimo balansų statistikos tobulinimas, tarpbankinės lėšų sistemos pervedimo modernizavimas.

Šalies komercinių bankų, įskaitant užsienio bankų skyrius, aktyvai iki šio mėnesio pradžios sudarė 11,5 mlrd. litų, banko suteiktos paskolos 5,4 mlrd. litų, indėlių bankuose buvo 7,4 mlrd. litų, iš jų gyventojų – 4,2 mlrd. litų. Per metus aktyvai padidėjo 600 mln. litų, tuo tarpu suteiktos paskolos tik 6 mln.; indėliai ir akredityvai 600 mln., iš jų gyventojų indėliai – 450 mln. litų. Reikia pažymėti, kad bankų turimi Vyriausybės vertybiniai popieriai per tą laikotarpį sumažėjo nuo 1 mlrd. 181 mln. iki 520 mln. litų.

Labai svarbus rodiklis yra privačių įmonių lėšos bankuose. Šiais metais jos jau viršijo prieš metus buvusį lygį, tačiau dar atsilieka nuo 1998 metų lygio. Sumažėjęs šalies įmonių likvidumas bei pablogėjusi finansinė būklė turi neigiamos įtakos ir paskolų portfeliui. Tarp kitko, paskolos privačioms įmonėms sudaro daugiau kaip 71% viso paskolų portfelio. Dėl šių priežasčių ir bankuose padidėjo specialiųjų atidėjimų santykis su paskolomis. Metų pradžioje jis buvo 4,5%, o iki gegužės 1 dienos jis jau tapo 4,7%. Ir toliau didelę dalį laisvų finansinių išteklių bankai investuoja į aktyvus kituose bankuose, tuo tarpu paskolų portfelis padidėjo labai nedaug. Šią pastarojo laikotarpio bankų veiklos ypatybę galima paaiškinti tuo, jog bankai, pastebėję paskolų portfelio kokybės blogėjimą, ėmė vykdyti dar atsargesnę kreditavimo politiką. Abu valstybės kontroliuojami bankai pastebimai apribojo kreditavimą ir didžiąją dalį laisvų lėšų nukreipia į trumpalaikius aktyvus kituose bankuose. Tai galima paaiškinti kaip sudėtinę pasiruošimo privatizavimo procesui dalį.

Sumažėjusios Vyriausybės iždo išleidžiamų vertybinių popierių emisijos riboja bankų galimybes didinti Vyriausybės vertybinių popierių portfelį. Iki šių metų gegužės 1 dienos bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 17,6%. Nors lyginant su praėjusiais metais jis sumažėjo, tačiau vis dar gerokai viršija Lietuvos banko nustatytą minimumą, t.y. 10%. Kita vertus, pakankamai sudėtinga makroekonominė situacija šalyje bei vis dar sąlyginai žemas įmonių likvidumas gali toliau daryti neigiamą poveikį banko paskolų portfelio kokybei, kartu ir kapitalo pakankamumui. Šiuo metu bankų turimi kapitalo rezervai leistų veikiantiems bankams papildomai suformuoti apie 464 mln. litų specialiųjų atidėjimų paskolų nuostoliams dengti, tai yra nesikeičiant kitoms sąlygoms bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, prireikus yra pajėgūs vidutiniškai apie 2,4 karto padidinti savo specialiųjų atidėjimų portfelį, o jį šiuo metu sudaro 337 mln. litų. Mes tikimės, kad to nereikės. Lietuvos bankui pateiktų komercinių bankų ataskaitų duomenimis, visi bankai vykdo Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Lietuvos Respublikos Seimas praėjusiems metams buvo patvirtinęs Lietuvos banko pajamas 241 mln. litų ir ūkines bei bendrąsias valdymo išlaidas 99,5 mln. litų. Faktiškai gavome 290 mln. litų pajamų ir turėjome 76 mln. litų išlaidų, ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų. Pagrindinę pajamų dalį sudaro pajamos iš užsienio atsargų valdymo. Aukso, konvertuojamos užsienio valiutos atsargos ir įsigyti užsienio šalių vyriausybių vertybiniai popieriai užsienio valiuta sudaro Lietuvos banko užsienio atsargas. Mūsų užsienio atsargos investuojamos vadovaujantis svarbiausiais kriterijais – saugumu ir likvidumu. Tik užtikrinus investicijų saugumo ir jų likvidumo sąlygas pasirenkami didesnio pelningumo sandoriai. Todėl planuojant pajamas nuolat vadovaujamasi racionalaus atsargumo principu, atsižvelgiant į esamą padėtį pinigų ir kapitalo rinkose bei jų tendencijas.

Pagrindiniai mūsų pajamų straipsniai praėjusiais metais buvo tokie: pajamos už užsienio valiutos operacijas – 271 mln., pajamos iš aukso operacijų – 2,9 mln., pajamos už paskolas – 3 mln., na, ir kitos smulkios pajamos, kaip minėjau, iš viso 290 mln. Lt pajamų. Praėjusiais metais Lietuvos bankas turėjo beveik 76 mln. Lt ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų. Lietuvos bankas, įvertinęs šalies ūkio finansinę situaciją, praėjusiais metais turėjo tik būtiniausias išlaidas, susijusias su savo veiklos plane numatytų uždavinių įgyvendinimu.

Ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų atskiri straipsniai buvo tokie. Pavyzdžiui, išlaidos personalui išlaikyti – 31,6 mln., arba 1,3 mln. mažiau negu 1998 metais. Administracinės išlaidos – 4,7, turto eksploatavimas – 5,2, nusidėvėjimas, amortizacija -11,4, mokesčiai – 14 mln. Lt. Iš viso, kaip minėjau, beveik 76 mln. Lt, kai 1998 metais šios išlaidos buvo 82 mln. litų.

Lietuvos bankas praėjusiais metais gavo 73,93 mln. Lt pelno. Jeigu kam įdomu, galiu pasakyti, kad Latvijos centrinio banko rezultatas praėjusiais metais buvo nulinis, o Estija metus baigė turėdama nemažų nuostolių.

Praėjusiais metais buvo baigtas formuoti Lietuvos banko įstatinis kapitalas, t.y. 50 mln. Lt – toks, koks numatytas Lietuvos banko įstatyme. Atsargos kapitalas praėjusių metų pabaigoje sudarė beveik 136 mln. Lt. Kaip žinome, pusė praeitų metų pelno buvo skirta atsargos kapitalui formuoti ir pusė pervesta į biudžetą. Tikimės, kad iš šių metų pelno bus baigtas formuoti ir Lietuvos banko atsargos kapitalas. Tai tiek trumpai. Pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūsų nori paklausti Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis Lietuvos banko pirmininke, 1999 metų Lietuvos banko pelnas beveik perpus mažesnis negu 1998 metais. Nepaisant to, kad Estijoje ir Latvijoje dar prastesni rodikliai, norėčiau išgirsti iš jūsų savikritišką atsakymą, ko nepadarė Lietuvos bankas, kad būtų pelningiau investuojamas valstybei priklausantis turtas? Neseniai Lietuvos banko veiklą tikrino Valstybės kontrolė. Įdomu, kokį didžiausią jūsų kolektyvo darbo trūkumą ar įstatymų pažeidimą jie užfiksavo savo akte?

R.ŠARKINAS. Jeigu atsakyčiau pažodžiui į klausimą, ko nepadarė, kad geriau būtų investuojama ir būtų gautas didesnis pelnas, tai aš pasakyčiau, kad Lietuvos bankas viską padarė, kad praėjusiais metais būtų gautas maksimalus pelnas. Ir tam, kad pelnas buvo mažesnis, aišku, visų pirma turėjo įtakos tai, kad užsienio valiutos atsargos 1999 metais buvo gerokai mažesnės negu 1998 metais. Kaip žinote, 1998 metais į mūsų užsienio valiutos atsargas įplaukė pinigai už “Telekomo” privatizavimą. Be to, nemažos įtakos, aišku, turėjo ir euro kurso kritimas. Mes ne tiek daug turim eurų ir ne tokia didelė dalis, bet vis dėlto tai turėjo įtakos. Be abejo, turėjo įtakos ir aukso perkainojimas. Žinote, kad praėjusiais metais buvo perkainotas auksas ir jo vertė sumažėjo.

O dėl Valstybės kontrolės, taip, Valstybės kontrolė ilgai tikrino įvairius klausimus. Manyčiau, kad įstatymų mes nepažeidinėjam, ir kad būtų užfiksuotas koks nors įstatymų pažeidimas, patikrinimo medžiagoje aš nepastebėjau. Be to, mūsų ataskaitą auditavo tarptautinė audito kompanija “Artur Andersen”, ir ji visiškai patvirtino mūsų ataskaitas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, kaip galėtumėte įvertinti Lietuvos banko vykdomą kredito įstaigų priežiūros funkciją ir kokie priežiūros vykdymo rezultatai? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manyčiau, kad gal pačiam sunku įvertinti, bet galima pasižiūrėti, kaip mūsų priežiūros darbą vertina užsienio ekspertai. O jie mūsų priežiūrą vertina kaip tikrai neblogo lygio. Ir praėjusiais metais, ir šiais metais ir toliau buvo tobulinama veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo metodika, visi bankai kaip ir kiekvienais metais inspektuojami, ir ką nors nustačius bankuose buvo taikomos įvairios poveikio priemonės. Taip pat buvo reikalaujama papildomų ataskaitų, kai kuriems bankams buvo nustatyta papildoma kontrolė. Šiais metais buvo pateikti Komercinių bankų įstatymo pakeitimai ir įvestas dar vienas didelių paskolų veiklos riziką ribojantis normatyvas. Šiuo metu Lietuvos bankas jau patvirtino šio normatyvo skaičiavimo tvarką, o tai irgi prisidės prie to, kad bankų veikla būtų mažiau rizikinga. O dėl mūsų priežiūros, manau, dabar yra griežtai vadovaujamasi visais Bazelio bankų priežiūros komiteto dokumentais (turiu galvoje rekomendacijas ir pasiūlymus), taip pat Europos Sąjungos direktyvomis, kuriose yra kalbama apie bankų priežiūrą. Manau, kad šiuo metu ta priežiūra yra tikrai reikiamo lygio.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pone pirmininke, tikrai nusipelno pagarbos jūsų tvirta pozicija dėl tvirto lito kurso. Bet turbūt ir jūs nepaneigsite, kad siūlymai peržiūrėti lito ir dolerio santykį taip pat turi daug pagrįstų argumentų. Ir, matyt, anksčiau ar vėliau tai ir įvyks. Svarstomos dvi kraštutinės pozicijos – arba laisvai svyruojantis, arba tvirtas, fiksuotas lito kursas. Kaip jūs vertinate ir ar svarstomas kompromisinis variantas – šliaužiantis ar slankiojantis lito kursas, kuris galbūt būtų geriausia išeitis, geriausia galimybė išeiti iš valiutų valdybos modelio?

R.ŠARKINAS. Geras klausimas. Aš visiškai su jumis sutinku. Aišku, kad kai kurie mūsų eksportuotojai dėl tokio dolerio ir euro santykio praranda dalį savo pajamų. Jos galėtų būti didesnės. Tai nėra toks paprastas klausimas, kad galima būtų vienareikšmiškai atsakyti, kaip būtų geriau padaryti. Jeigu paimtume vien tik eksportuotojus, čia vienareikšmiškai prarandama. Bet praranda tik tie, kurie visiškai nesinaudoja bankų siūlomais įvairiais mechanizmais, kaip apsidrausti nuo pagrindinių valiutų kurso svyravimų. Komerciniai bankai siūlo įvairius variantus ar ateities sandorius, kad po tam tikro laiko pakeistų valiutą ir tai visiškai nebrangiai kainuotų. Beje, jeigu pažiūrėsim į kai kurias įmones, kurios daugiausiai gamina produkciją eksportui, tai jos išlošia iš šito dolerio ir euro kurso kritimo. Pavyzdžiui, kai žaliava perkama už eurus, o produkcija realizuojama už dolerius. Čia ir pačios įmonės, kurios gali ir kurios tinkamai planuoja savo veiklą, aišku, išdalija kontraktus į eksporto ir importo šalis, kad jose nedominuotų viena kuri nors užsienio valiuta. Taip padalijama ta rizika. Bet, kita vertus, aišku, šiais metais mes išlošėme iš užsienio skolos aptarnavimo dėl euro kurso kritimo.

Dar vienas momentas, kad kol kas mūsų užsienio skola yra 53% Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais. Apie 38% yra skola eurais ir dalis yra kitomis valiutomis. Dar didesnė dalis yra dolerių, jeigu situacija keistųsi, rezultatai būtų nekokie. Dabar žiūrėkime toliau. Taip, galime nuspręsti ir perorientuoti dolerį prie euro. Bet tam turėtų būti pasirinktas tinkamas momentas. Iš tikrųjų negaliu sakyti, kad euras dabar yra apatiniame taške. Mes prisirišam prie euro, o po to euras pradeda kilti. Pradėjus eurui kilti mes vėl turėtume tą patį rezultatą ir naudos iš to niekam nebūtų.

Manau, kad mūsų nuostata iki kitų metų vidurio išlaikyti tą patį susiejimą su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu yra teisinga. Ir pramonei, ir eksportuotojams, ir importuotojams yra svarbiausia žinoti, kada kokie žingsniai bus daromi šioje srityje. O tai, aš manau, mes labai aiškiai visiems pasakėme. Per tą laiką, manom, turėtų labiau nusistovėti situacija tarp dolerio ir euro, sakykim, susivienodinti. Mes nesakome, kad euras greitai grįš į buvusias pozicijas, o doleris nusilps. Aišku, tai ne toks paprastas klausimas. Jeigu Europos ekonominė ir pinigų sąjunga išsiplėstų (kaip žinote, šiemet vyks referendumas Danijoje, taip pat Graikija sprendžia), matyt, vis dėlto didėjant potencialui kažkiek ir ta situacija turėtų būti aiškesnė. Manau, pakeitimai šioje srityje bus daromi tik visiems bendrai sutarus, ir bus padaryti tik tokie, kurie bus naudingiausi mūsų valstybei.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, paskolų portfelio kokybės dinamika praėjusių metų pabaigoje pradėjo blogėti. Esant tokiai situacijai komerciniai bankai stengiasi suteikti trumpalaikes paskolas, bet pastaruoju metu spaudoje rašoma, kad daugelis Lietuvos komercinių bankų ruošiasi suteikti ilgalaikes paskolas statyboms, butams pirkti. Ar tikrai komerciniai bankai Lietuvoje turi sukaupę ilgalaikius piniginius resursus? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manyčiau, kad ilgalaikių išteklių bankuose kol kas tikrai trūksta ir iš esmės ne pernai, o užpernai mūsų padarytos išimtys skaičiuojant privalomas atsargas už ilgalaikius išteklius bankams kažkiek padėjo sukaupiant juos. Bet šiuo metu bankuose, manau, visą laiką daugėja ilgalaikių išteklių. Vis daugiau mūsų didesniųjų bankų gauna ilgalaikes kreditines linijas iš užsienio bankų ir taip kur kas ilgesniam laikui gali teikti kreditus pas mus. O šiaip tinkamai valdant riziką ir pinigų srautus, manau, bankai, kurie paskelbia, kad teikia 15 ar 20 metų kreditus, bet kada gali išspręsti šias problemas tinkamai planuodami ir subalansuodami finansinius srautus. Mes nemanome, kad dėl to didesnės dalies ar ilgalaikių paskolų suteikimas turėtų didelę įtaką portfelio kokybei. Paskolų portfelis, kaip aš minėjau, nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio (per keturis mėnesius) šiek tiek pasikeitė ir tik 0,2% padidėjo blogų paskolų. Bet palyginus su tuo, kad 4,7% nėra toks didelis procentas, ir, kaip minėjau, bankai turi pakankamus kapitalo rezervus, jeigu kas nors iškiltų. Bet šiaip bankai jau yra visiškai kitokie. Mes manome, kad blogų paskolų procentas tikrai neturėtų didėti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, Lietuvos bankas atlieka gana sudėtingą darbą, t.y. veda valstybės mokėjimų balansą. Šiam darbui jis gauna duomenis iš muitinės, iš Statistikos departamento, iš kitų šaltinių. Ar jus patenkina šių duomenų patikimumas, gal taip pasakyčiau, ir gal yra kokių nors sunkumų? Kaip dėl metodikos, ar galima pasakyti, kad vis dėlto mokėjimų balansas vedamas pagal Europos Sąjungoje priimtą metodiką? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Gaudami oficialius duomenis iš Statistikos departamento arba iš Muitinės departamento mes neturime pagrindo jais netikėti. Aišku, kad tinkamai būtų parodyti tikrai visi straipsniai mokėjimų balanse, nėra taip paprasta. Matyt, kad tos statistikos, kuri buvo taip surinkta, ne visada pakanka. Todėl mūsų darbuotojai dabar labai daug dirba ir su Tarptautiniu valiutos fondu, ir su Europos Sąjunga, kad mūsų mokėjimų balansas pasikeistų ir būtų sudaromas kas mėnesį pagal tą pačią metodiką, pagal kurią sudaro Tarptautinis valiutos fondas ir Europa. Aš manau, kad šiais metais tie darbai turėtų būti baigti, ta sistema įgyvendinta ir mokėjimų balansas tik geriau parodys situaciją. O šiaip, aišku, mes numatome duomenis rinkti ir per bankus, ypač kas susiję su mokėjimais, ir tai turėtų sudaryti sąlygas pateikti geresnę, išsamesnę informaciją.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pone Šarkinai, norėčiau pasiteirauti tokio dalyko.

Šiuo metu Lietuvoje privatizuojami didieji strateginiai objektai, ir dažniausiai jie yra privatizuojami užsienio investitorių. Natūralu, kad tai pritraukia užsienio valiutą į Lietuvą, daro įtaką oficialiesiems rezervams. Tačiau po to eina priešingas veiksmas – investuotojai, sumokėję už pirktas akcijas, siekia tuos pinigus pasiimti atgal. Kaip, jūsų nuomone, tai daro įtaką oficialiesiems rezervams? Kokios tendencijos šiuo metu yra Lietuvoje, kaip jūs vertintumėte šitą procesą?

R.ŠARKINAS. Jūs visiškai teisi.

R.MELNIKIENĖ. Pakomentuokite plačiau, ar dar pliusas, ar jau minusas?

R.ŠARKINAS. Čia ne taip lengva dabar suskaičiuoti. Aišku, taip pardavus ta valiuta patenka į mūsų užsienio rezervus, bet kartu, jeigu paimsime buvusį “Telekomo” atvejį, buvusį, ankstesnių metų, kai buvo išleisti į apyvartą litai, aišku, sėkmingai tie visi pinigai iš užsienio rezervų išėjo. Manyčiau, kad jie išeis iš ateity, nes bus įsivedamas ir dividendų forma, ir kitomis formomis čia uždirbtas pelnas. Tai kokio nors didelio efekto galbūt ir neduos, bet, kita vertus, jeigu paimsime ir pažiūrėsime tą problemą, tai šiuo metu Lietuvoje mes savo kapitalo tiek neturime, kad kas nors iš Lietuvos kapitalistų galėtų įsigyti ar “Telekomo” akcijų, ar kito kokio stambaus objekto, to, į kurį reikia didelių investicijų. Tokių nėra, todėl manom, kad po kurio laiko, galbūt pasikeitus situacijai, tie objektai galės palaipsniui grįžti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, priėmus Kreditų unijos įstatymą sudarytos sąlygos įtvirtinti kooperatinę bankininkystę šalies sistemoje. Įvertindamas buvusių komercinių bankų nepakankamą priežiūrą, dėl ko teko patirti bankininkystės krizę, noriu paklausti. Ar, jūsų nuomone, Kredito unijų įstatyme pakankamai reglamentuota unijų veiklos priežiūra, ar gali mūsų piliečiai, kurie dalyvauja kooperatinėje bankininkystėje, būti saugūs? Ir dar vienas klausimėlis. Ar yra statistiniai duomenys apie lito susiejimą su doleriu, kiek yra prarandama, kiek praranda tos įmonės, kurios eksportuoja produkciją? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš manyčiau, kad kredito unijų veikia jau ne toks mažas skaičius. Lyg šiol jas prižiūrėjo Centrinis bankas ir, manom, buvo prižiūrima ir reikalaujama gana normaliai. Kol kas per tuos trejus metus ar kiek jos čia veikia nieko tokio ten neįvyko. Dabar buvo priimtas Centrinės kredito unijos įstatymas ir padaryti Kredito unijų įstatymo pakeitimai. Jie galbūt šiek tiek pakeis kredito unijų veiklą, bet mes manome, kad įstatymus po jų priėmimo reikia vykdyti. Kol kas dėl to, kad kas nors pasikeistų, ar susilpnėtų priežiūra, ar atsirastų, padidėtų rizika, tokio pagrindo mes nematom.

Dabar dėl to, kiek prarado dėl euro kurso kritimo dolerio atžvilgiu. Aišku, tai galima paskaičiuoti pagal kokią nors vieną įmonę ar kaip nors kitaip, bet tai būtų labai sąlyginis skaičiavimas. Jeigu paimtume paprasčiausiai, kiek procentų, tarkim, krito euro kursas dolerio atžvilgiu ir paimtume tai, kad 45% mūsų eksporto eina į Europos Sąjungą ir galėtume tuo pačiu procentu sumažinti tas pajamas, kurios buvo gautos iš eksporto į Europos Sąjungą, tai būtų, sakau, labai sąlyginis ir netikslus skaičiavimas. Kartu reikėtų žiūrėti, kad laimėta buvo iš užsienio skolos aptarnavimo, laimėjo ir tie patys eksportuotojai, už eurus nusipirkę kur kas pigiau žaliavų ir panašiai. Yra daug problemų, vadinasi, čia kokių tikslių skaičių, aišku, nėra. Galimi tiktai kokie nors diskusiniai, siauri, pagal vieną įmonę kokie nors skaičiai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Jau paklausė.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė E.Kunevičienė. Irgi nėra. Taigi, gerbiamasis pirmininke, visi, norintys paklausti, paklausė. Ačiū už jūsų pranešimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar iki numatytos pertraukos turime 5 minutes laiko. Gal galėtume pateikti rezervinį klausimą, susijusį su mūsų vieno nario darbu Seime. Prašom į tribūną K.Šavinį.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo" projektas Nr.P-2541 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektą Nr.P-2541.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnyje, aš jo nekartosiu, vietoje iš Seimo pasitraukusio Kaimo reikalų komiteto nario K.Vaitukaičio siūloma įrašyti į mūsų Centro frakciją atėjusį naują Seimo narį V.Šmigelską. Ir 2 straipsnis. Pagal jį K.Vaitukaitis taip pat dar buvo Seimo specialiosios komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo (čia numeris) įgyvendinimą, narys, vietoj K.Vaitukaičio siūloma įrašyti tos pačios frakcijos narį A.Čapliką. Viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas klausti nenorėtų. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, ar jūs sutinkate su tomis pastabomis, kurios buvo iš Teisės departamento, tai techninės pataisos dėl numeravimo?

K.ŠAVINIS. Atrodo, kad tai normalu. Pareguliuosim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume šiandien priimti tą nutarimą? Galima. Tuomet prašom registruotis. Ačiū pranešėjui.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Ar bus norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad pritartume šiam Seimo nutarimo projektui, prašom balsuoti.

Už – 27, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pertrauką aš dar norėčiau ištaisyti vieną klaidą dėl rezervinio klausimo, kurį ką tik pateikė Seimo narys A.Sakalas. Mes nepaskyrėme dėl Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio pagrindinio komiteto. Jeigu jūs sutiktumėte, galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip ir pagrindinio dokumento, svarstymo data birželio 13 diena. Niekas neprieštarauja. Pritarta. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki penktos valandos vakaro.

Pertrauka

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2535. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2536. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2537. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2538. Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2539. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2540 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame posėdį. Registruojamės. Registravosi 27 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjame klausimą – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2534. Pateikėjas… Kas pateiks vietoj pono ministro? Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, kartu yra dar 6 lydintys dokumentai. Pateiksime juos visus kartu ir klausimus dėl jų užduosime kartu. Prašom. Atsiprašau. Prašau.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė parengė ir teikia Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – skatinti labdaros ir paramos teikimą, aiškiai reglamentuoti paramos teikimą ir gavimą, teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus, gavėjus, jų atsakomybę, atskaitomybės pateikimo tvarką, kontrolę, apskaitą, taip pat priderinti prie taikomų tarptautinėje praktikoje pripažįstamų teisės normų. Šiuo metu galiojanti įstatyminė nuostata yra gana paini. Sudėtinga atskirti labdarą nuo paramos, taip pat nepasitvirtino ir paramos teikimas pagal tvirtinamas programas. Tai daugiau tapo biurokratine kliūtimi nei kokiu nors paramos reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, siūloma aiškiai nustatyti labdaros ir paramos gavėjus ir teikėjus. Pagal naują projektą labdaros gavėjais bus tik fiziniai asmenys, kurie įvardyti įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant patenkinti jų minimalius poreikius, užtikrinti sveikatos priežiūrą, padėti likviduoti nelaimių pasekmes. Gali būti ir fizinių asmenų grupės gauti labdarai, kaip neįgalieji, ligoniai, našlaičiai, bedarbiai ar kiti asmenys. Labdarą galės teikti tik tam tikrų tipų Lietuvos Respublikoje įregistruotos nevyriausybinės organizacijos, būtent viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir asociacijos. Ir tik tuo atveju, jeigu tai numatyta jų įstatuose bei jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tuo yra siekiama užtikrinti, kad labdara būtų naudojama pagal paskirtį. Įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kam yra teikiama parama. Būtent įstatyme nurodytiems juridiniams asmenims: viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams, religinėms bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms ir kitiems juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Įstatyme taip pat yra apibrėžta atskiru straipsniu, kas tai yra visuomenei naudinga veikla.

Pagal pasaulinę praktiką asmenys, turintys teisę gauti paramą, yra registruojami arba specialiame registre, arba jiems yra suteikiamas statusas registruojantis įmonių rejestre. Mūsų pasirinktas atvejis yra antrasis, kad jiems būtų suteiktas statusas registruojant juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seimui yra pateiktas Civilinio kodekso antrosios knygos projektas, kuriame numatytas vieningas juridinių asmenų registro sukūrimas, įstatymo projekte ir numatyta, kad įsigaliojus minėto Civilinio kodekso knygai asmenims, pageidaujantiems gauti paramą, bus suteikiamas specialus paramos gavėjo statusas, kurį suteiks juridinių asmenų registro tvarkytojas. Tai, aišku, dar ateityje, o įstatymo projektas siūloma, kad įsigaliotų nuo 2001 metų sausio 1 dienos, todėl siūloma, kad iki minėto Civilinio kodekso įsigaliojimo paramą galėtų gauti visi asmenys, įvardyti įstatyme, tai yra turintys teisę būti paramos gavėjais. Būtina priimti nemažai teisės aktų, reglamentuojančių atskirų įstatymo nuostatų taikymą, todėl Vyriausybei pavedama iki spalio 1 dienos parengti šių nutarimų ar kitų teisės aktų projektus. Prašome pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Nežinau, ar mes spėsime paklausti.

V.LATVIENĖ. O lydinčiuosius? Lydintieji kaip tik pagrindiniai.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Nežinau, ar visi suspės tą padaryti. Klausia Seimo narė R.Melnikienė. Nematau. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Dėl 4 straipsnio. Ar ne geriau būtų jį vadinti “Labdaros ir paramos objektas”, o ne “dalykas”. O dėl 12 straipsnio, tai orientuojantis į metinės ataskaitos reikalavimus, ar nereikėtų Vyriausybei pasiūlyti parengti atitinkamas taisykles ataskaitai pildyti? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Dėl pavadinimo, manau, techninis klausimas. Galėsime, jeigu priimtina, sakyti objektas, nematau jokio principinio skirtumo. O dėl to, kad taisyklės, tai visur įstatyme yra pavedama Vyriausybei nustatyti tvarką tiek ataskaitų rengimo, tiek pateikimo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, dėl 13 straipsnio, kuriame apibūdinama labdaros ir paramos būtent paramos kontrolė. Čia nurodoma, kad valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja tiek, kiek susiję su mokesčių lengvatų taikymu. Toliau, kitos valstybinės ir savivaldybės institucijos kontroliuoja, jeigu numato įstatymai ir kiti teisės aktai. O kaip bus, jeigu nenumato? Be to, iš patirties žinome, kad paramos gavimas dar šiek tiek kontroliuojamas, o jos teikimas ir naudojimas beveik visiškai nekontroliuojamas. Sutikite, kad įgyvendinus šio 13 straipsnio nuostatas, kaip jos čia yra pateiktos, kontrolė tikrai nė kiek nepagerės. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Būtent 18 straipsnyje, kaip ir minėjau, Vyriausybei pavedama parengti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Jeigu imtume vardyti, kam kas konkrečiai, nemanau, kad tai turėtų būti daroma įstatyme. Vyriausybės atsakomybei deleguojama šita funkcija įstatymu ir jinai savo nutarimais turėtų užtikrinti, kad kokių nors trūkumų ar netikslumų kontrolėje neturėtų būti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Ponia viceministre, šito Labdaros įstatymo idėjos taikymo Lietuvoje karti patirtis yra ta, kad faktiškai mokesčių inspekcijos netvarkė tiek gavėjų, tiek teikėjų nuoseklios apskaitos ir įsivyravo toks labai paprastas dalykas: padarysiu tau paramą, jeigu bus 50% grąžos. Tas dalykas tapo vieša paslaptim. Ir aš manau, kad šitas įstatymas vargu ar yra parengtas taip, kad mes eliminuotume tokią praktiką. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar šitą įstatymą taikant neturėtume dar kartą grįžti prie Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo, nes čia daug kas nebus aišku, jeigu netaikysime kiekvieno individo pajamų deklaravimo įstatymo.

V.LATVIENĖ. Aš nelabai manau, kad čia būtų labai susiję su individo pajamų deklaravimu, nes jeigu pažiūrėtume, kam gali būti teikiama labdara, tai tik tam socialiniam sluoksniui, kuriam reikalingos pajamos minimaliems poreikiams užtikrinti. Toliau, kitas dalykas, jūs sakot, kad įsipareigojimai yra atliekami ir skiriama labdara tik tuo atveju, jeigu pažadama, kad sugrįš kokia nors dalis. Iš tikrųjų ta problema yra, todėl įstatymo 8 straipsnyje parašyta, kad teikiant paramą leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siekiama labai aiškiai reglamentuoti, kad nebūtų kokių nors neapibrėžtų susitarimų, piktnaudžiavimo. Vyriausybės parengtame nutarime tai bus detaliai išdėstyta. Tai yra klausimai, susiję su reklama, ypač sportininkų. Norim, kad būtų aišku, iš anksto visiems žinoma, o ne kokie nors dvipusiai susitarimai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamoji pranešėja, 7 straipsnyje “Paramos gavėjai” yra išvardytos organizacijos, biudžetinės organizacijos, asociacijos, visuomeninės organizacijos. Bet yra asociacijos – Pramonininkų asociacija, kitos ir visuomeninės organizacijos, (…) klubai ir t.t., kurios yra gana turtingos. Tai gal čia reikėtų parašyti “visuomeninės labdaros organizacijos”? Visuomeninėms organizacijoms yra tik savo reikmėms tenkinti pagal jų įstatus, o biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš biudžeto. Norėčiau sužinoti, kodėl čia įvardyta?

V.LATVIENĖ. Taip, jeigu mes žiūrim tik šitą straipsnį ir šitą dalį, iš tiesų gali kilti tokių klausimų. Bet kituose šito įstatymo straipsniuose labai aiškiai reglamentuota ir apibrėžta, kokiais atvejais tai negalima, būtent jeigu tai yra tik narių tarpusavio ryšiai ar grąžinami tiems nariams kokie nors mokesčiai, tai nebus leidžiami. Toliau yra apibrėžta, kad tik visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Kas yra “naudingi tikslai”, taip pat nustatyta 3 straipsnyje, ir tiktai tuo atveju, jeigu tų įstaigų įstatuose bus numatytos tokios funkcijos. Mes šitoje vietoje sudėliojom tuos taškus ir tikrai neturėtų būti to nerimo, apie kurį jūs kalbate.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamoji viceministre, kai perskaičiau, susipažinau su įstatymu, aišku, man kilo tokių dviprasmiškų jausmų. Pirma, pernelyg didelis reglamentavimas. Kai žiūriu į labdarą, dar trūksta tiktai iš Amerikos siunčiamų siuntinių čia įrašyti. Labai nelygiaverčiai yra paramos gavėjai ir teikėjai. Privačios įmonės yra eliminuotos, biudžetinės paliktos. Ten joms neleidžiama teikti, kitur gauti neleidžiama. Ir, pavyzdžiui, ar jūs įsivaizduojate šiandien “Žalgirio” komandos klubą, prašantį pakeisti nuostatus paramai gauti, kad ir vienkartinei paramai? Būtinai reikia savo įstatus taisyti. Ar čia nebus visuotinio perregistravimo? Žiūrėkite, paramos teikėjas, sakykim, Vyriausybė, suteikia tam tikrą paramą sporto klubams, bet Vyriausybės nėra teikėjų sąraše, lygiai taip pat kaip ir dėl registravimo. Ar būtina vienkartiniam aktui? Gal visiškai nereikia nuolat to daryti?

V.LATVIENĖ. Dėl masinio registravimo, tai iš tiesų jo kaip tokio nebus, nes kai įsigalios juridinių asmenų registras, tada ne tik paramos, labdaros gavėjai turės persiregistruoti, bet visi, nes šiandien yra problema – mes neturime bendro registro, prie jo turime prieiti. Ir toks visuotinis perregistravimas turės būti, bet visų, o ne vien labdaros ir paramos gavėjų.

Kito jūsų klausimo aš nelabai supratau. Galim dar pakalbėti detaliau, bet tiktai tiek, kad sportininkai buvo atėję ir, kai išsiaiškinom detales, klausimų ar nepatenkintų pretenzijų iš jų pusės nebuvo. Ir kitas dalykas. Iš tiesų šiame įstatyme labai aiškiai reglamentuota, kad nebūtų tokių dalykų, kaip jūs paminėjot, labdaros siuntų iš užsienio. Tikrai jų nebus, nes aiškiai parašyta, kad labdarą gauti gali tiktai Lietuvoje įregistruoti fondai. O jie teikti labdarą gali tiktai Lietuvos fiziniams asmenims, įvardinta kam ir kokiems. Dar noriu pasakyti, kad šitas projektas rengtas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Jų pačių čia yra pasiūlymai, atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, jų iniciatyva ir yra tai siūloma. Tai yra bendras projektas, o ne vien valdininkų pasiūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų klausia Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų užsienio valstybių, jų fizinių ir juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų parama Lietuvai yra gana didelė, siekia gana solidžias sumas. Deja, dėl kontrolės ir jų panaudojimo yra iš tikrųjų didelė bėda ir netvarka. Aš norėčiau pratęsti S.Slavicko klausimą. Ar jūs nemanote, kad tokių užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų, tarptautinių organizacijų teikiamą paramą turėtų kontroliuoti Valstybės kontrolė? Tuos dalykus reikėtų susisteminti ir labai rimtai į juos pasižiūrėti.

V.LATVIENĖ. Aš pritariu tai minčiai, ir čia yra išdėstyta, kad būtina kontrolė, būtina griežta, labai principinga tų dalykų kontrolė. Atsižvelgiant į tai ir siūloma, kad būtų atskiras registras, kad būtų iš karto žinoma, kas gali gauti paramą ar labdarą, būti labdaros ir paramos gavėju, o ne paskui, kai įvyksta tas faktas, gaudyti, ieškoti, ir tik tada paaiškėjus, kad nėra iš ko išieškoti tų mokesčių, pamatom, kad jis neturėjo visai teisės gauti tą paramą ar labdarą. Galiausiai yra trukdomas ir pats kontrolės procesas, kai muitininkai tiktai pasienyje aiškinasi ir žiūri, ar tai yra labdaros ir paramos gavėjas, ar ne. Dėl to, kad reikėtų Valstybės kontrolei pavesti, aš nežinau, aš nemanyčiau, kad čia svarbu vienai ar kitai institucijai, kiek svarbus pats faktas, kad tai būtų kontroliuojama. Labdaros ir paramos gavėjų ir teikėjų atžvilgiu svarbiausia yra mokesčių lengvatos, todėl mes tą funkciją ir deleguojam Mokesčių inspekcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams skirtas laikas baigėsi. Turbūt niekas neprieštarautų, kad mes apsispręstume dėl dokumento. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime kelis projektus iš karto, bet eilės tvarka. Ar mes galėtume pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2534?

Pritarta bendruoju sutarimu. Ar reikia balsuoti? Prašom. (Balsai salėje) Tuojau, minutę. Prašom, prieš norėtų kalbėti A.Račas.

A.RAČAS. Norėjau atkreipti dėmesį. Man teko dalyvauti seminare apie Labdaros ir paramos įstatymą, kuris buvo organizuotas mūsų Seime amerikiečių. Seminaro idėjos neatsispindi šiame įstatyme. Toliau. Mūsų Seime organizavo Socialinių reikalų ir darbo ir Biudžeto ir finansų komitetai. Buvo pasakytos pastabos, o projektas pateikiamas be jokių pataisų. Norėčiau pasakyti pastabą dėl pasakytos minties, kad čia yra suderinta su visuomeninėmis organizacijomis ir t.t. Reikia pasižiūrėti, kokios tos visuomeninės organizacijos.

Ir dar vienas dalykas. Šiame įstatyme nėra sąvokos “visuomeninės labdaros organizacijos”. Čia iškilo klausimas – sportas, visuomeninės organizacijos, klubai, kurie remia sportą, visa tai reglamentuoti turėtų Sponsorystės įstatymas. Pažiūrėkime, ką padarė estai, ką padarė kitos demokratinės valstybės, Europa, ir tada priiminėkime tą įstatymą. Iš esmės galbūt ir reikėtų pritarti šiam projektui, bet reikėtų pataisyti pagal tai, kas buvo išsakyta per klausymus mūsų Seime prieš metus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs pasisakėte už ar prieš?

A.RAČAS. Prieš.

PIRMININKAS. Nes mes nesupratom. Už kalbės Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų tikrai reikia. Kaip jau čia minėjo, šis įstatymo projektas irgi, kaip ir prieš tai buvo mūsų nagrinėtas, jau su barzda, bet tikrai jį reikia peržiūrėti ir padaryti tam tikrus pakeitimus. Be abejo, svarstymo metu gali būti pasiūlymų ir reikėtų įvairiausių pasiūlymų, kad po svarstymo jis būtų kur kas kokybiškesnis. Todėl siūlau po pateikimo pritarti, o toliau jį tobulinti, tvarkyti, kad jis įgautų reikiamą kondiciją ir atspindėtų maksimaliai visų teisėtus ir pagrįstus reikalavimus. Aš už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Jeigu reikės, pridėsim balsą.

Prašome balsuoti, kas pritaria įstatymo projektui, kas nepritaria, taip pat balsuokite. (Balsai salėje) Prašome Posėdžių sekretoriato atkreipti dėmesį, kad Seimo narys S.Pečeliūnas salėje yra.

Už – 37, susilaikė 5. Projektui pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Pritarta. Papildomo komiteto Seniūnų sueiga nesiūlo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlomas papildomu komitetu. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Svarstymo data – birželio 15 d. Pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, projektas Nr.P-2535, lydintysis dokumentas. Ar galima pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas- Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarta. Papildomo komiteto niekas nesiūlo. Papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti taip pat birželio 15 d. Pritarta.

Dokumentas Nr.P-2536 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 16, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo komiteto nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 15 d. Pritarta.

Įstatymo projektas Nr.P2537 – Akcizo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galima pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas komitetas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 15 d. Pritarta.

Projektas Nr.P-2538 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Galima pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Pritarta. Svarstysime birželio 15 d. Pritarta.

Projektas Nr.P-2539 – Muitų tarifo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galima pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo komiteto nėra. Pritarta. Svarstysime birželio 15 d.

Projektas Nr.P-2540 – Mokesčio administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galima pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarta. Papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti birželio 15 d. Pritarta.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920(2) (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, projekto Nr.P-1920 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Teikėjas V.Andriukaitis. Pranešėjas R.Petrikis. Taip, atsiprašau už klaidą. Prašom pranešėją į tribūną.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė pono V.Andriukaičio pateiktą įstatymo pataisą. Gal aš pradėsiu nuo to, kad komitetas apsvarstė ir pataisai nepritarė, tačiau ši problema egzistuoja. Gal ji buvo nepakankamai teisiškai suformuluota, bet iš tikrųjų tokia problema yra. Kai organizacijos, verslininkai yra išsinuomoję įvairias patalpas ir jie, plėtodami biznį, negali tų patalpų įsigyti. Aišku, yra formalūs įstatymai ir nustatyta tvarka, kuri padėtų šitas patalpas privatizuoti. Yra viešas akcijų pardavimas, viešas konkursas, tiesioginės derybos, išsipirkimo… Bet jeigu mes pažiūrėsime į tą dalyką praktiškai, tai kiti būdai, išskyrus viešą aukcioną, neveikia. Šiandien daugybei savivaldybės ir valstybės objektų yra daug kartų skelbiami aukcionai – penkis, dešimt kartų. Vien tiems aukcionams organizuoti, skelbti reikia labai didelių išlaidų ir lieka įmonės, labai dažnai lieka įmonės, kurios yra savivaldybės ar valstybės, kurios blogai dirba, toliau daromi nuostoliai ir kažkam ši situacija iš tikrųjų yra labai palanki.

Ir aš manau, kad kolega V.Andriukaitis iškėlė gana svarbų klausimą, nes tie procesai vyksta blogai. Bet šiuo konkrečiu klausimu jis, sakyčiau, nelabai tinkamai suformulavo šio įstatymo pataisą. Aš noriu priminti, kad iš tikrųjų tokia problema yra, ir mes kažkada Seime turėsime šią problemą spręsti. Vis dėlto komiteto nuomonė yra teigiama. Bet aš noriu dar kartą priminti, kad iš tikrųjų dedasi labai negeri dalykai, kai kažkam labai patogu 10, 20 kartų skelbti aukcionus ir nieko nedaryti. Pakelti nerealias kainas ir taip toliau, ir taip toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad komiteto nuomonė nėra teigiama?

S.R.PETRIKIS. Komitetas atmetė, aš sakiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto išvada yra neigiama. Mes turėtume apsispręsti, ką darome su šiuo projektu. Komitetas siūlo grąžinti projekto iniciatoriams tobulinti. Prašom kalbėti. Atsiprašau. Iš anksto užsirašiusių diskusijai nebuvo. Kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Už kalbės L.Sabutis. Prašom. Už komiteto sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

L.SABUTIS. Mes taip pat komitete tarėmės dėl to ir po pirmojo Teisės departamento siūlymo, kad jį reikėtų… nes yra keturios pozicijos, kurios sukėlė abejonių. Prašėme, kad būtų patikslinta redakcija, bet jos nebuvo. Pritariame pagrindinio komiteto nuostatai ir manome, kad kaip kalbėjo pranešėjas, jeigu jau reikia spręsti šią problemą, tai reikia ją spręsti taisant kitus įstatymus ir kartu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Kitos išeities nėra. Išties jeigu reikia pataisų, tai reikia, kad jos atitiktų ir kitų įstatymų reikalavimus. Todėl mes pritariame Ekonomikos komitetui ir siūlome V.Andriukaičiui su kitais padirbėti prie šio projekto.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką sakė komiteto vardu pranešėjas čia, tribūnoje. Jis pasakė, kad ta problema, kurią iškėlė V.Andriukaitis, egzistuoja ir anksčiau ar vėliau Seimui ją reikės spręsti. Kuo vėliau mes ją spręsime, tuo daugiau nesusipratimų, tuo daugiau išlaidų turės išleisti valstybė organizuoti nuolatiniams aukcionams, kurie neduos rezultatų. Grąžinti iniciatoriams arba, kaip buvo minėta, ponui V.Andriukaičiui tobulinti, yra formalus sprendimas. Aš siūlyčiau ne visai formalų sprendimą. Per pateikimą mes pritarėme faktiškai ne tekstui. Paskaitykite mūsų Statutą – mes sutikome tokį klausimą Seime svarstyti, kitaip sakant, mes pripažinom, kad tokia problema egzistuoja. Aš siūlyčiau, kad šios problemos sprendimo imtųsi ne tik autorius, bet ir Ekonomikos komitetas. Ar taisys šį įstatymą, ar kitą, ar taip, ar kitaip formuluos, tegul autorius kartu su komitetu ieško tų išeičių, nes atidėliojimas ir problemos atmetimas jos neišspręs, ją vis tiek reikės spręsti. Pakartosiu dar sykį – kuo vėliau mes ją spręsim, tuo daugiau neigiamų pasekmių per tą laiką turėsim. Atidėliojimas šiuo atveju per brangus malonumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deja, turbūt nerasim būdo, kaip susitarti su autoriumi, nes jo nėra. Mūsų pareiga formuluoti problemų sprendimus, o ne tik jas iškelti. Taigi prašom balsuoti. Kas pritaria komiteto sprendimui grąžinti tobulinti, balsuoja už, kas prieš – balsuoja prieš. Prieš tai registruojamės. Komitetas sprendimą pakartojo: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio Sekretoriatas mane patikslino. Formuluotė, kuri užrašyta mano projekte, neteisinga. Tikroji formuluotė – projektą atmesti. Tokiu atveju mums reikia balsuoti už šią formuluotę. Tam reikalingi 36 balsai. Prašom balsuoti: kas už atmetimą, balsuoja už, kas prieš – prieš.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavo lygiai 36 Seimo nariai. Balsų užteko tam, kad priimtume sprendimą projektą atmesti. Prieš – 1, susilaikė 7. Projektas atmestas.

Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektas Nr.P-2512 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 8 klausimą – Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektą Nr.P-2512. Pranešėjas Seimo narys S.Malkevičius. Prašom į tribūną.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pereitą savaitę mes su jumis priėmėme įstatymą dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo. Šis įstatymas numatė akcinę bendrovę “Lietuvos energija” išskirstyti į tris specifines dalis arba į trijų rūšių įmones. Tai yra į gamybos, energijos perdavimo ir energijos paskirstymo įmones. Tame įstatyme iš esmės buvo išdėstyta principinė struktūrinė tos sistemos schema. Tačiau įstatymas nenumatė santykių tarp naujų ūkinių subjektų, kurie susiformuoja po reorganizavimo reglamentavimo. Įstatymas taip pat nenumatė prekybos elektros energija ir kitų klausimų, kurie yra būtini reglamentuoti šiai sistemai.

Toks sistemos suskaidymas, aišku, daro ją gerokai skaidresnę, aiškesnę. Subjektai dirbs ūkiskaitos būdu ir bus galima matyti, ką kiekvienas iš to subjekto uždirbo, kuris subjektas gyvena kito sąskaita ir taip toliau. Tai skatins pačių subjektų iniciatyvą, mažins sąnaudas daryti pigesnę elektros energiją.

Toks sistemos restruktūrizavimas parengia ją būsimai elektros energetikos sistemos liberalizavimui. Tačiau mes šiandien puikiai suprantam, kad liberalizavimas nėra paprastas procesas, reikalingi konkurentabilūs gamybos subjektai, reikalinga kur kas platesnė energijos rinka. Naujajame Elektros įstatyme, kuris šiandien yra rengiamas, numatoma, kad tokia rinka galės atsirasti tiktai bendrai kuriant ją su Latvija ir Estija. Kitaip tariant, Baltijos rinka yra mažų mažiausia sąlyga.

Šia kryptimi darbai, be abejo, vykdomi, tačiau šiandien iškyla labai aiškus ir konkretus klausimas: ar mes šiandien galime paleisti šią sistemą laisvai, nereguliuojamai, kas atsitiks? Be abejo, būtų chaosas ir nenuspėjami dalykai. Todėl mano siūlomas įstatymas numato reglamentuoti visų energetikos naujų subjektų tarpusavio veiklą, tarpusavio santykius tuo pereinamuoju laikotarpiu, kuris bus, kol susiformuos sąlygos sistemos santykiams liberalizuoti.

Siūlomame įstatyme aprašoma veikla po reorganizavimo, prekyba elektros energija pereinamuoju laikotarpiu, elektros energetikos sistemos valdymas ir subjektų veiklos reguliavimas pereinamuoju laikotarpiu. Tai yra šis įstatymas faktiškai palieka esamus principus, dabar reguliuojamus elektros energetikos sistemos principus iki to momento, kol įsigalios nauji įstatymai po to, kai susidarys sąlygos liberaliai sistemai, ir tie įstatymai pakeis šį įstatymą.

Be to, dar čia yra siūloma išspręsti Ignalinos atominės elektrinės statuso klausimą, kuris yra labai aktualus valdymo prasme. Kaip žinote, mes bandėme atskirai parengti Ignalinos valdymo įstatymą, kuris buvo rengiamas beveik dvejus metus, bet nesėkmingai, jis taip ir nebuvo priimtas. Tuo tarpu reformavus ją, perorganizavus ir perregistravus į akcinę bendrovę, iš karto sprendžiami ir šie klausimai, nes Akcinių bendrovių įstatymas numato ir valdymo klausimus. Tiek trumpai apie šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai, jeigu spėsim. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano galva, daugelyje straipsnių yra labai daug perteklinių dalykų. Štai, sakykim, aš norėčiau paklausti jūsų dėl 5 straipsnio 2 dalies, kurioje rašoma, kad “Akcinės bendrovės “Lietuvos energija” dispečerinis centras, įvertindamas pateiktas vartotojų” ir t.t., ir t.t., galų gale “ir kita”. Štai čia galima būtų klausti, kas tas “kita”? Bet klausimas turbūt būtų toks. Ar nevertėtų, sakykime, kad ir šioje dalyje apsiriboti tuo, kad “Akcinės bendrovės “Lietuvos energija” dispečerinis centras sudaro ilgalaikius elektros energetikos sistemoje darbo režimo grafikus” ir t.t. Visi kiti dalykai, mano supratimu, turėtų atsispindėti akcinės bendrovės “Lietuvos energija” įstatuose ir darbo dokumentuose. Ar jūs taip nemanote?

S.MALKEVIČIUS. Visiškai sutinku su tuo, kad galime diskutuoti ta tema ir patobulinti mano pateiktą formuluotę. Ji galėtų būti šiek tiek konkretesnė ir trumpesnė.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad šioje salėje nėra nė vieno žmogaus, kuris abejoja, jog reikia restruktūrizuoti “Lietuvos energiją”, tačiau praeitame posėdyje priėmus Restruktūrizacijos įstatymą mes atskirai kaip gamintoją išskyrėme Lietuvos elektrinę, atskirdami gamybą. Bet, kaip žinote, ji šiandien ne gamina, o tiktai turi elektros energijos rezervą. Prašom pasakyti, čia nors numatoma, kad tą jos rezervą išpirks Ignalinos atominė elektrinė, o pati elektrinė pereina savivaldybės nuosavybėn, ar užteks pagamintos rezervinės energijos pardavimo išlaikyti personalą ir išlaikyti Lietuvos elektrinę reikiamai parengtą? Ačiū už atsakymą.

S.MALKEVIČIUS. Šiandien Lietuvos elektrinė taip pat elektros negamina arba gamina jos labai mažai, ji dirba kaip rezervas ir yra išlaikoma vėlgi tų pačių vartotojų, vadinasi, mūsų sąskaita, įskaičiuojant jos sąnaudas į bendrą energijos tarifą, į galutinį energijos tarifą. Po šio įstatymo priėmimo iš principo viskas liks taip pat. Vėlgi vartotojas turės padengti, bet šiuo atveju jos sąnaudos bus priskirtos gamybos sąnaudoms. Kitaip tariant, jeigu jūs pažiūrėsite į 4 straipsnio 2 dalį, ten yra aiškiai pasakyta, kad sisteminis galios rezervas, skirtas sistemai subalansuoti, įskaitomas į Ignalinos atominės elektrinės elektros energijos gamybos savikainą. Kitaip tariant, tokiu atveju ne perdavimo tarifas, o gamybos tarifas padidės, perdavimo tarifas atitinkamai sumažės. Vis vien išliks tas pat. Bet tokiu būdu mes, įskaičiuodami tuos 72 mln., kurių reikia išlaikyti Lietuvos elektrinei, prie tų 700 mln. Ignalinos atominės elektrinės sąnaudų, kažkiek didinam gamybos savikainą kartu mažindami, jeigu nuo “Lietuvos energijos” nuimame perdavimo sąnaudas, perdavimo tarifą. O jeigu susumuosime, gausime tą patį.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Šavinis. Labai prašyčiau kiek įmanoma glausčiau.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi dėl tos pačios įstatymo vietos. Jūs kalbate apie elektros energijos vartotojų rinkos liberalizavimą. Tačiau kaip jūs galite paaiškinti, jeigu liberalizuodami įrašote į įstatymą – “privalo išpirkti rezervą”, “Lietuvos energija”, Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė taip pat privalo išpirkti ir dar Ūkio ministerijos nustatytais kiekiais bei tvarka. Ar neatrodo, kad šie privalomi dalykai nėra rinkos liberalizavimas, ir kita vertus, ar patys nepatekote į spąstus, suskaidydami, išbraukdami Lietuvos elektrinę iš vieningos energetinės sistemos, turime galvoje Ignalinos atominę, hidroakumuliacinę elektrines ir Lietuvos elektrinę?

S.MALKEVIČIUS. Kaip tik šis įstatymas nėra skirtas liberalizavimui. Jis yra skirtas pereinamajam laikotarpiui. Sistema yra paruošta liberalizavimui pagal savo struktūrinę schemą, bet veiklos pobūdžiu ji kaip tik… Čia reglamentuojami esami elektros energijos subjektų tarpusavio santykių principai. Dėl Lietuvos elektrinės aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 5 straipsnio 3 dalies. Kieno pasiūlymus apibendrinusi Ūkio ministerija išduos kvotas elektros energijos gamybai bei pirkimui ir kas nustatys, kad kvotos ne diskriminacinės?

S.MALKEVIČIUS. Už tai bus atsakinga Ūkio ministerija. Diskriminacinė yra tokia kvota, jeigu bus perduota gaminti, pavyzdžiui, Vilniaus termofikacinėms elektrinėms visa energija, o Kauno termofikacinei bus mažai, tuomet Kaune smarkiai padidės šilumos kaina, o Vilniuje labai sumažės. Čia ir bus diskriminacija tokiu atveju. Ūkio ministerija yra atsakinga, kad to nebūtų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnyje numatyta, kad Ignalinos atominė elektrinė nuperka Lietuvos elektrinės rezervą. Kaip tai įvyks praktiškai, nes jūs puikiai žinote, kad Ignalinos atominė elektrinė šiandieną yra finansiškai nemoki, nes “Lietuvos energija” jai skolinga 353 mln. litų. Ar šia nuostata jūs nesužlugdysite Ignalinos atominės elektrinės, kartu ir Lietuvos elektrinės?

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad nesužlugdysime. Jūs puikiai žinote, kad mes ne taip seniai leidome padidinti tarifus, kitaip tariant, ne mes, o Valstybinė kainų energetikos komisija padidino tarifą, kuris jau šiandien daro tą sistemą pelningą. Todėl aš nemanau, kad taip turėtų būti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėt paaiškinti, ką apima sąvoka “sisteminės galios rezervo”. Kokia būtų jo kaina ir kaip būtų apskaičiuojami visi tie dalykai? Kiek Ignalinos atominė elektrinė turėtų mokėti?

S.MALKEVIČIUS. Jeigu kalbėtume apie ribinę kainą, tai ribinė kaina būtų tokia, kuri padengtų visas nedirbančios Lietuvos elektrinės sąnaudas. Tas sąnaudas pridėjus prie bendrų sąnaudų ir padalijus iš pagaminto, realizuoto energijos kiekio gautume tarifą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norintys paklausti, paklausė. Ar galima pritarti pateiktam projektui? (Balsai salėje) Ne. Registruojamės! Atsiprašau, kalbame dėl balsavimo motyvų. Prašom. Už kalba Seimo narys S.Urbonas. Tada už kalbės J.Šimėnas. Prašom. Ar išvis bus kalbančių už? Seimo narys S.Petrikis. Kalbėsite už?

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuvos energijos reorganizavimas ir restruktūrizavimas sukėlė tam tikrą didelę diskusiją. Aš manau, kad pono S.Malkevičiaus pateiktas įstatymas mums leidžia čia daugelį problemų, kurios yra labai aštrios, amortizuoti. Būtent įvedamas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kai bus visiškai liberalizuotas elektros energijos tiekimas. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo ir toliau svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš nesuprantu, kodėl tokio įstatymo neteikia Vyriausybė. Antra. Šiame įstatyme yra tiek daug beprasmių teiginių, kurie nepasakysi, kad tai yra įstatymo normos, o greičiau kokios nors nesuprantamos nuostatos. Štai – elektros energiją parduoda “Lietuvos energija” ją prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams. Na, tegul pabando parduoti tie, kurie neprisijungę prie elektros tinklo.

Kitas dalykas, kad jau kalbėjome dėl Lietuvos elektrinės, kai privalo išpirkti galios rezervą. Taip pat nepaaiškinami dalykai, kaip Ignalinos atominė elektrinė, pati paskendusi skolose, su ja neatsiskaito, galės išpirkti galios rezervą.

Toliau yra teigiama, kad kvotos, kurios bus skiriamos elektrinėms, neturi būti diskrimacinės. Ką tai reiškia? Kur čia kriterijai ir t.t.? Daugybė tokių teiginių, kurie tikrai neatspindi įstatymo nuostatų. Įstatymo nuostatos turi būti aiškios, apibrėžtos, kad jas būtų galima vykdyti, o ne tokios trafaretiškos ir visai neapibrėžtos. Todėl aš kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registruojamės!

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Prašom balsuoti, kas pritaria, kas nepritaria projektui. Prašom.

Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 11. Projektui po pateikimo pritarta.

Replika po balsavimo – Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mane vis dėlto nustebino kolegos S.Malkevičiaus siūlymas Ignalinos atominę paversti akcine bendrove. Tačiau ir šiandien paskendusi skolose valstybės įmonė yra kur kas lengviau valstybiškai valdoma negu akcinė bendrovė. Prisiminkime mes istoriją su dujomis, su jų vadovais ir t.t. Tai dabar nemokiai Ignalinai atiduodame Elektrėnų finansavimą ir dar iš esmės paleidžiame valdymą, jeigu galima taip pasakyti. Tokie sprendimai man absoliučiai nesuprantami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų galima sutarti? Pritarta. Papildomo komiteto niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 13 d. Pritarta.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2551 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjame Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2551. Pranešėjas – Seimo narys Ž.Jackūnas. Prašom į tribūną. Atsiprašau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nusprendė teikti Seimui svarstyti pagal Seimo valdybos sprendimą sudarytos darbo grupės parengtą Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – parengti Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos veiklą reglamentuojantį įstatymą, atsižvelgiant į 2000 m. kovo 28 d. priimtą Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos ratifikuotą Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ir su ja susijusią Europos Tarybos direktyvą bei visuomeninį transliuotoją reguliuojantį įstatymo europinį modelį.

Be to, noriu priminti kolegoms, kad mums šio įstatymo priėmimas yra svarbus dar ir todėl, kad mūsų derybininkai, vedantys derybas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, savo derybinėje pozicijoje, ypač jos skyriuje “Kultūra ir audiovizualinė politika”, yra pasižadėję priimti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą iki šių metų liepos 1 d.

Projekte patikslinama LRT tarybos kompetencija, įteisinama nauja LRT institucija – Ekspertų administracinė komisija, kurios paskirtis – konsultuoti LRT tarybą ir administraciją ūkiniais bei finansiniais klausimais, nustatomos šios komisijos funkcijos, teisės ir atsakomybė. Pagal europines normas nustatomi LRT programoms keliami reikalavimai. Daugiau kaip pusę Nacionalinio radijo ir televizijos programos turi sudaryti Europos ir Lietuvos autorių audiovizualiniai kūriniai ir ne mažiau kaip 10% nepriklausomų kūrėjų audiovizualinė produkcija. Įteisinti minimalūs LRT programų transliavimo mastai. Straipsnis, reglamentuojantis reklamą LRT programose, pertvarkytas pagal Europos konvencijos dėl televizijos be sienų ir minėtos direktyvos reikalavimus. Numatyta, kad didėjant valstybės rinkliavos įplaukoms palaipsniui bus mažinamas LRT reklamos laikas ir finansavimas iš biudžeto. Papildytas ir pakoreguotas įstatymo skyrius “Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos turtas, finansinė ir ūkinė veikla”. Suformuluotos naujos nuostatos: LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami; lėšos už LRT programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje Valstybės biudžeto įstatymo eilutėje; LRT netaikomas bankrotas.

Įstatymo projektą parengė pagal 2000 m. kovo 1 d. Seimo valdybos sprendimą sudaryta darbo grupė dalyvaujant LRT vadovybei bei LRT tarybos atstovams. Viename kitame grupės posėdyje dalyvavo ir mūsų Teisės departamento darbuotojai. Yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje nemažai redakcinio pobūdžio pastabų bei siūlymų kai kurias nuostatas patikslinti. Į daugelį šių pastabų nesunkiai galima atsižvelgti. Kiek atidžiau nagrinėtinos pastabos dėl LRT turto.

Aš manau, jeigu mes pritartume šitam įstatymo projektui po pateikimo, mūsų komitetas nedelsdamas organizuotų šio projekto svarstymus, mes jį dar turbūt kiek nors patvarkysime, pakoreguosime, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas ir, žinoma, svarstymo metu, viešojo klausymo metu išsakytas pastabas. Aš kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti mūsų naujajai Nacionalinio radijo tarybai ir nacionalinio radijo vadovybei, įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 15 straipsnio 1 dalyje paskutinis sakinys yra “didėjant valstybės rinkliavos Lietuvos radijo ir televizijos įplaukoms atitinkamai mažinamas Lietuvos Respublikos televizijai finansavimas iš biudžeto”. Noriu paklausti, kokiais atvejais ir kada tai siūloma ar numatoma daryti? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Manau, kad jūsų klausimas yra šiek tiek patikslinantis bendrą nuostatą ar bendrą normą. O tos nuostatos esmė yra ta, kad jeigu bus surenkamos didesnės lėšos iš vadinamųjų rinkliavų, arba to, ką mes anksčiau vadinome abonementiniu mokesčiu, tai bus proporcingai mažinamos biudžeto lėšos, skiriamos Nacionalinio radijo ir televizijos veiklai. Tai yra pats bendriausias principas. Man atrodo, tokiame konkrečiame įstatyme lyg ir nėra tokių labai konkretinančių nuostatų. Jeigu kolega J.Listavičius mano, kad būtų vertinga tai turėti, gal iš tiesų mes galime pagalvoti tolesnio svarstymo metu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos tarybą ir administraciją konsultuoja ekspertų administracinė komisija. O pačiame įstatyme ekspertai jau išnyksta, čia tik administracinė komisija. Be to, kodėl tik po keturių mėnesių komisijos nario neveiklos jis gali būti atšaukiamas iš komisijos. Neveiklumas bus įvertintas tik po keturių mėnesių nedarbo. Ar ne per didelis nuolaidžiavimas neveiklumui? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl sąvokos “ekspertų administracinė komisija” iš tiesų į tai yra atkreipęs dėmesį ir Teisės departamentas. Iš tiesų sąvokos turi būti suvienodintos. Mes turime apsispręsti, ar vadinti tiesiog administracine komisija, ar ekspertų. Tai būtų ne pavadinimas, o tik toks nurodymas, kad šioje komisijoje dirba tos srities ekspertai. Manau, kad reikia pasvarstyti ir apsispręsti, bet reikia tikrai suvienodinti.

O antras dalykas dėl tų keturių mėnesių. Dabartiniame galiojančiame įstatyme yra trijų mėnesių terminas. Bet manau, kad gali būti ir toks išimtinis atvejis ir daug kur mes ir kituose įstatymuose esame pasirinkę keturių mėnesių terminą. Kai kur kituose, aš mačiau užsienio šalies įstatymus, duodamas dar didesnis, net šešių mėnesių terminas. Gali būti visokių aplinkybių, pavyzdžiui, jis išvyksta kur nors stažuotis ir negali dalyvauti, tai toks termino sumažinimas, manau, gal ir nėra labai prasmingas, nors visada galima svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Noriu paklausti dėl 5 straipsnio 6 dalies, ten parašyta, kad LRT gali leisti pasisakyti opozicijos atstovui. Svarstant komitete aš nė kiek neabejojau, gal ir įgyvendinama. Bet praeitos savaitės mūsų patirtis, karti patirtis, kažkaip sujaudino. Nejau LRT galės išspręsti tą neišsprendžiamą uždavinį, ką vadinti opozicijos atstovu, kai pasiskelbia opozicinėm partijom keletas jų?

Ž.J.JACKŪNAS. Iš tiesų taip būtų galima samprotauti, bet nežinau, ar šio įstatymo tikslas kaip nors apibrėžti opozicijos sąvoką. Ji yra šiek tiek apibrėžta Seimo statute ir turbūt galima remtis ta samprata, kuri pateikta Seimo statute. O ši nuostata atsirado dėl to, kad ji yra rekomenduota Europos transliuotojų asociacijos parengtame pavyzdiniame visuomeninio transliuotojo įstatyme. Ten yra pabrėžiama, kad tokiu atveju, kai sudaroma galimybė Vyriausybei, Seimui kalbėti, kad (ten taip parašyta) radijas yra laisvas kviesti opozicijos atstovą taip pat pasakyti savo nuomonę. Kolegos mūsų komiteto nario J.Karoso prašymu mes įrašėme tokią tikslią formuluotę, kokia pasiūlyta pavyzdiniame įstatymo modelyje.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, gerai, kai galimybės atitinka norus ir atvirkščiai. Tačiau kai norai viršija galimybes, be abejo, tada jau nėra taip gerai. Įstatyme mes nurodome dėl minimalios transliavimo trukmės tiek radijo, tiek televizijos. Prieš savaitę mes turėjome susitikimą frakcijoje su Radijo ir televizijos tarybos vadovais. Kalbama apie tai, kad kitą mėnesį ar dar kitą iš esmės bet kuri transliacija gali sustoti dėl lėšų trūkumo. Ar ne geriau būtų 4 straipsnio 4 dalyje, kur kalbama apie minimalius transliavimo mastus, galimybę nustatyti trukmės ribas suteikti tarybai. Kaip ir 8 straipsnyje, kai vyksta streikai, tada taryba nustato minimalią trukmę, įstatymas nenumato konkrečios trukmės. Ar vis dėlto ne geriau būtų tai pavesti tarybai, kuri geriau žino situaciją?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš su tuo nelabai norėčiau sutikti. Visų pirma todėl, kad visuomeninis transliuotojas vis dėlto turi turėti bent minimalias finansines sąlygas, kurios užtikrina tokį jo veiklos mastą, kuris būtinas jam, kaip visuomeniniam transliuotojui. Tai viena. Aš manau, valstybės pareiga, jeigu nėra vadinamojo abonementinio mokesčio, vis dėlto rasti lėšas, kad nacionalinis transliuotojas galėtų vykdyti savo pagrindines funkcijas, apibrėžtas įstatymais. Tai viena.

O antra, aplinkybė yra ta, kad mūsų priimtame Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad minimalų transliacijų mastą nacionaliniame radijuje ir televizijoje nustato Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Vadinasi mes čia privalome nurodyti.

D.P.PAUKŠTĖ. Galbūt tada būtų galima papildyti įstatymą, kad būtent tada valstybė arba Vyriausybė privalo finansuoti minimalų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nediskutuokime, užduokime klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norintys paklausti, paklausė. Ar galima būtų pritarti įstatymo projektui bendruoju sutarimu? Pritarta bendruoju sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar galima pritarti šiam komitetui? Pritarta. Papildomų niekas kol kas nepasiūlė. Ar reikia papildomo komiteto? Nereikia. Siūloma svarstyti birželio 13 d. Svarstysime birželio 13 d.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1791(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau turime 8 rezervinį klausimą – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1791. Pranešėjas – Seimo narys Ž.Jackūnas. Prašom dar kartą į tribūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar dienos posėdyje pritarė tam, kad būtų teikiamas Seimui svarstyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto trečiasis variantas. Įstatymo projektas buvo tikslinamas ilgokai, atsižvelgiant į specialios komisijos, kuriai vadovauja mūsų kolega A.Raškinis, taip pat Kultūros ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Valstybinės paminklosaugos komisijos vadovų pastabas ir siūlymus. Visi šie siūlymai atsispindi pateiktoje trečioje projekto redakcijoje.

Nesustodamas plačiau prie visų pasiūlytų projekto pakeitimų ir papildymų, noriu trumpai aptarti tik keletą iš jų. Visų pirma dėl siūlomo 4 straipsnio 6 dalies pakeitimo. Čia yra siūloma, kad į Valstybinę paminklosaugos komisiją yra neskiriami viešojo administravimo valstybės ir savivaldybių tarnautojai, atsakingi už kultūros vertybių apsaugą. Kartu pabrėžiama, kad kultūros vertybių apsaugos svarstomomis problemomis suinteresuotų institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi teisę dalyvauti ir kalbėti Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdžiuose. Primenu, kad 4 straipsnis reglamentuoja Valstybinės paminklosaugos komisijos kompetenciją ir funkcijas.

Iki šiol yra atsitikę taip, kad į komisiją buvo paskirti vykdomosios valdžios institucijų atstovai, tai yra atstovai tų institucijų, kuriuos pati komisija, turinti tam tikrą kontrolės funkciją, turėjo ir kontroliuoti. Susidaro toks akivaizdus viešųjų ir iš esmės žinybinių interesų konfliktas ir pati praktika parodė, kad ta konfliktinė situacija yra gana negatyvi ir dažnai trukdo normaliai tvarkytis ir visiškai kvalifikuotai ir atsakingai vykdyti savo funkcijas Valstybinei paminklosaugos komisijai. Todėl mes nusprendėme, jog nereikėtų, kad į komisiją būtų skiriami pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už praktinį kultūros apsaugos politikos įgyvendinimą. Tai yra toks vienas iš siūlymų.

Kitas siūlymas – papildyti 4 straipsnį nauja 12 dalimi. Čia siūloma taip: “Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimai, įpareigojantys pašalinti kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar vykdyti šių teisės aktų reikalavimus, yra privalomi valstybės valdymo institucijoms ir savivaldybėms”. Šis siūlymas atsirado irgi iš praktikos, jos yra diktuojamas ir atspindi Seimo 1999 m. gegužės 4 d. nutarimo dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos veiklos ataskaitos dvasią. 2 straipsnis skamba taip: “Pavesti Valstybinei paminklosaugos komisijai parengti ir iki 1999 m. birželio 15 d. pateikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymų pataisas, išplečiančias Valstybinės paminklosaugos komisijos kompetenciją, susijusią su paminklosauginės veiklos kontrole.” Iš tiesų pasiūlyta norma kaip tik ir atitinka šį mūsų nutarimo punktą.

Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl 5 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių pakeitimo. Siūloma įteisinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje už kultūros vertybių apsaugą yra atsakingas kultūros ministras. Iki šiol buvo Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius. Aš manau, kad toks atsakomybės pakėlimas iki ministro lygio kaip tik atitinka mūsų Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvoje už kultūros vertybių apsaugą atsako valstybė ir visų pirma aukščiausi jos pareigūnai. Tokiai nuostatai pritaria ir kultūros ministras. Aš manau, kad mes turėtume ją palaikyti ir paremti.

Dar vienas dalykas čia siūlomas – pakelti Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybės statusą siūlant, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentui vadovautų kultūros viceministras (tiesa, čia truputėlį abejotinas siūlymas, bent taip man komentavo Teisės departamento vadovas), kurį skirtų Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, tas yra natūralu, taip yra Valstybės įstatyme, bet čia yra padaryta tokia išlyga: “suderintu su Valstybine paminklosaugos komisija”. Ta derinimo išlyga ar sąlyga iš esmės ne visai atitinka Vyriausybės įstatymo normų ir mes čia galėtume diskutuoti. Mes tiesiog norėjome apsidrausti nuo tokių atvejų, kai dažnai keičiantis Vyriausybėms ir Vyriausybės ministrams pasirenkant asmeninio pasitikėjimo teise savo viceministrus gali labai dažnai keistis labai atsakingi pareigūnai ir sutrikti tam tikras kultūros apsaugos politikos nuoseklumas bei stabilumas.

Ir pagaliau yra siūlymas papildyti 9 straipsnį naujomis kitomis dalimis, kurios, man atrodo, kultūros vertybių įrašymo į registrus procedūrą pilietiniu požiūriu padaro korektiškesnę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū pranešėjui. Svarstyti užsirašė tik vienas Seimo narys – A.Kašėta. Vietoj jo kalbės Seimo narė M.Šerienė. Prašom. Frakcijos vardu kalbama.

M.ŠERIENĖ. Taip, kalbėsiu Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos vardu. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos sistemoje tikrai yra daug keblumų. Čia teikiamose pataisose siekiama išplėsti Valstybinės paminklosaugos komisijos galias. 1 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad šios komisijos sprendimai yra privalomi valstybės valdymo institucijoms ir savivaldybėms. Tokia vienareikšmė nuostata gali sukelti įvairių teisinių kolizijų ir nesusipratimų. Manau, kad dėl šios nuostatos reikėtų išgirsti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę ir Teisėtvarkos komiteto nuomonę. Dar daugiau abejonių kelia 2 straipsnio 2 punktas, kuriame kalbama, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentui vadovauja kultūros viceministras, kurį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, suderintu su Valstybine paminklosaugos komisija. Šis straipsnis kertasi su Vyriausybės įstatymo 30 ir 31 straipsniais. Minėtas punktas numato sumažinti premjero galią, ko neleidžia Vyriausybės įstatymo 30 ir 31 straipsniai.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija siūlo daryti šio projekto svarstymo pertrauką, sulaukti Vyriausybės nuomonės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės ir, be abejo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto išvadų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti dėl įstatymo projekto likimo. Aš nemačiau įregistruotų pataisų, dėl kurių mes turėtume balsuoti ir apsispręsti šiuo metu. Bus kalbos tik dėl motyvų. Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija siūlo projektui po svarstymo nepritarti, padaryti pertrauką. Taigi mes turėtume dabar apsispręsti, ar darome projekto svarstymo pertrauką. Prašom kalbėti už ir prieš. (Balsas salėje) Taip, už pertrauką. Užsirašykite, kur yra “prieš”. Kas palaikytų siūlymą padaryti pertrauką? Seimo narys L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Ką tik išgirdome siūlymą. Man atrodo, komitetas, vertindamas tokią svarbią pataisą, turėtų pasakyti ir mūsų nuomonę. Todėl pritariu tai nuostatai, kad reikia padaryti pertrauką. Tik tada, kai bus išspręsta ir apsvarstyta mūsų komitete, būtų galima siūlyti Seimui patikslintą redakciją. Čia paminėjo ir Vyriausybės įstatymą, kuris taip pat yra keičiamas ir koreguojamas, ir kiti įstatymai turėtų būti tarpusavyje suderinti.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, norėčiau priminti jums mūsų Statutą. Per pateikimą mes sprendžiame klausimą iš esmės: svarstome šią problemą ar nesvarstome. Koks bus pasirinktas modelis, koks bus konkretus tekstas, galima tikslinti, derinti, tvarkyti tiek svarstymo komitete, tiek visų kitų procedūrų metu. Šių visų procedūrų, kaip aš suprantu, dalis jau yra praėjusi. Principinis siūlymas, kad kultūros paveldas būtų pakylėtas mūsų valstybės politikos lygiu, yra teisingas. Tai kam dabar vėl daryti pertrauką dėl to, kad kažkas patingėjo ir nesvarstė – ar L.Sabučio komitetas, ar kuris nors kitas?

Manau, kad dabar reikėtų pritarti po svarstymo ir iki priėmimo tie komitetai turi teisę pagal mūsų Statutą pasvarstyti, pasiūlyti, jeigu dar reikia, kitus įstatymus taisyti. Manau, mūsų Statutas leidžia tai daryti. Mes būsime praėję dar vieną procedūrą, sutaupę laiko ir greičiau priartėsime prie galutinio sprendimo.

Pertrauka šiuo atveju, manau, problemos neišspręs, tuoj pat baigiasi kadencija, vasara visiems bus karšta, ir šios problemos gali likti neišspręstos. Aš labai bijau, kad mes šiandien jau kelintą klausimą taip atidedame, atidedame, atidedame ir paskui... Patikėkite mano patirtimi: pabaigoje jūs neišspręsite nė vienos problemos ir visa tai paliksite kitiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys…. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta labai daug dalykų, bet mes pasižiūrėjome, kad nėra Vyriausybės nuomonės. Buvo ministro nuomonė, bet Vyriausybės nuomonės nėra. Kas bus, jeigu mes priimsime šią pataisą, nors ji yra įregistruota mano vardu… iš esmės Vyriausybės įstatymas bus nepakeistas.

PIRMININKAS. Jūs kalbate dėl motyvų, o ne dėl vedimo tvarkos.

M.BRIEDIS. Mes formuojame dar vieną problemą.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote… Dovanokite, kitą kartą nesuteiksiu žodžio. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 40 Seimo narių. Prašom balsuoti. Kas pritaria Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymui daryti svarstymo pertrauką, balsuoja už, kas prieš – prieš. Už pertrauką balsavo 29, prieš – 6, susilaikė 2, darome projekto svarstymo pertrauką.

Iki kada komitetas gali… (Balsai salėje) Konkrečiai, dvi ar tris savaites? Tris. Svarstymą siūloma nukelti trims savaitėms.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Ar dėl šio siūlymo?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Pagal Statutą frakcija gali prašyti pertraukos pusvalandžiui, valandai arba iki kito posėdžio. Trims savaitėms Statute tokios normos nemačiau.

PIRMININKAS. Jūs esate visiškai teisus. Daroma svarstymo pertrauka. Jeigu nenurodoma pertraukos trukmė, dėl pertraukos dydžio nusprendžia Seimas. Dabar mes tariamės, kokio ilgio pertrauką darome. Komiteto pirmininkas siūlo daryti trijų savaičių pertrauką. Ar būtų kitokių siūlymų? Nėra. Vadinasi, svarstysime po trijų savaičių.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turime apsispręsti, kokio ilgio pertrauką darysime. Komiteto pirmininko pasiūlymas buvo daryti trijų savaičių pertrauką. Ar būtų kitų siūlymų? Stovintieji nori pasiūlyti pertraukos trukmę? Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Manau, kad turėtų užtekti. Jeigu per metus suinteresuoti asmenys nesugebėjo išsiaiškinti jiems rūpimų dalykų, tai, manau, jiems ir kitų metų neužteks. Dviejų savaičių visiškai užtektų. Per dvi savaites gali pateikti Vyriausybei, ir užteks. Miegota, miegota, po to staiga prabusta ir trukdo darbą. Tai apskritai sabotažas!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs siūlykite laiką konkrečiai.

A.J.RAŠKINIS. Siūlau dvi savaites.

PIRMININKAS. Dvi savaites.

A.J.RAŠKINIS. Dar noriu pasinaudoti replika.

PIRMININKAS. Replika bus suteikta po balsavimo. Turime dvi alternatyvas. Ar būtų kitokių siūlymų?

S.ŠALTENIS. Siūlyčiau palaukti Vyriausybės išvadų, nes tai prieštarauja Vyriausybės įstatymui. Taip pat, kol apsvarstys Savivaldybių reikalų… manau, susiduriame su klausimais grąžinant nuosavybę, todėl galėtų apsvarstyti Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes turime…

S.ŠALTENIS. Gali tris savaites užtrukti.

PIRMININKAS. Jūs palaikote trijų savaičių pertrauką? Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Yra pasiūlyti du terminai: trys savaitės ir dvi savaitės. Balsuojantys už palaiko trijų savaičių siūlymą, prieš – dviejų savaičių. Prašom balsuoti. Už – 3 savaitės, prieš – 2 savaitės.

Už balsavo 28, prieš – 10, projektą svarstysime po trijų savaičių. Ačiū.

Kažkas norėjo repliką po balsavimo. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes patys prieš pusę metų priėmėme nutarimą, kuriame mes visi susirūpinę nusprendėme, kad Paminklosaugos komisijai reikia suteikti didesnius įgaliojimus ir šiai sričiai skirti daugiau dėmesio. Tam buvo sukurta speciali Vyriausybės komisija. Į Vyriausybės komisiją įeina 6 ar 8 skirtingus interesus turinčios institucijos. Jos visos toje Vyriausybės komisijoje didele balsų dauguma pritarė šioms nuostatoms. Vyriausybė, manau, taip pat paklaus šios komisijos nuomonės ir jos pozicija taip pat turėtų būti tokia, kokia čia išsakyta. Kai su tokia didele atsakomybe pateikiamos įstatymo pataisos, kažkodėl visas Seimas suabejoja ir ima vilkinti tą dalyką, kuris buvo vilkintas visus metus. Aš, kolegos, manau, kad tai yra mūsų neatsakingo darbo rezultatas. Mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ilgai ir atsakingai nagrinėjo. Aš nežinau, turbūt kokie septyni ar devyni posėdžiai buvo, bet niekas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Kolega L.Sabutis nesiteikė ateiti ir pasidomėti, o dabar, kai jau atėjo priėmimo stadija, viskas stabdoma. Manyčiau, kad tai, kolega, yra neatsakingas elgesys. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atėjo pareiškimų metas. (Balsai salėje) Šiandien norės skaityti pareiškimus penki Seimo nariai. Prašom į tribūną Seimo narį J.Karosą. (Balsai salėje) Asmeniniu klausimu? Asmeniniu klausimu posėdžio pabaigoje. Posėdžio pabaigoje būtinai turėsite teisę kalbėti.

J.KAROSAS. Norėčiau perskaityti pareiškimą dėl incidento Kalniškėje. “Praėjusį sekmadienį buvo paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Būtent šią dieną Lazdijų rajono Kalniškės miške įvyko prieš penkiasdešimt penkerius metus nuo okupantų kulkos žuvusių 44 Lietuvos partizanų pagerbimo iškilmės, į kurias Lazdijų rajono mero buvau pakviestas ir aš.

Jau pats mano pasirodymas žuvusių partizanų pagerbimo iškilmėse sukėlė kai kurių renginio dalyvių nepasitenkinimą. Buvau vadinamas stribu, kraugeriu, žmonių žudiku ir okupantu, padų laižytoju. Kai renginio organizatorė man suteikė žodį, pasipiktinimo banga pasiekė kulminaciją – man nebuvo leista kalbėti, pasigirdo atviri grasinimai su manimi ir panašiais į mane susidoroti.

Man, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nariui, visiškai nesuprantama, kad žuvusių partizanų pagerbimo iškilmėse dalyvavę valdžios atstovai, visų pirma Alytaus apskrities viršininkas konservatorius I.Aleškevičius ir Seimo narys konservatorius J.Galdikas, visiškai nereagavo į brutalaus bei nepagrįsto pykčio mano atžvilgiu proveržį ir kartu jam pritarė.

Esu giliai įsitikinęs, kad palankaus elektorato kaupimas remiantis nepakantumu ir neapykanta ne tik necivilizuotas bei antidemokratiškas, bet ir visiškai neperspektyvus. Visi mes turime būti suinteresuoti demokratinės politinės kultūros ugdymu, o ne iš totalitarizmo atėjusiu nepakantumo kitiems ir brutalaus pykčio eskalavimu.

Baigdamas su nerimu noriu paklausti – nejaugi vėl sugrįžtame į 1992 metų Seimo rinkimų situaciją, kai mes, LDDP nariai bei rėmėjai, buvome šmeižiami, niekinami, tiesiog terorizuojami?” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimą skaitys Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Pareiškimas. “Praėjusią savaitę “Lietuvos energija” dėl didelių biudžeto finansuojamų organizacijų skolų už suvartotą elektros energiją į susitikimą pakvietė savivaldybių, Ūkio, Finansų, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus. Savivaldybių atstovai “Lietuvos energijos” generaliniam direktoriui bei regioninių elektros tinklų vadovams aiškino savo finansinius sunkumus: šių metų didėjančios skolos nulemtos elektros energijos tarifų padidėjimo, kai biudžetą formuojant buvo skaičiuojama pagal senuosius tarifus (20% mažesnius), taip pat dėl blogai vykdomo biudžeto pajamų plano, kur kas blogesnio nei valstybės. “Lietuvos energija” paaiškino, kad dėl didelių skolų priversta imti paskolas iš bankų, todėl mokėdami už jas palūkanas ir neimdami delspinigių iš savivaldybių patiria didelius finansinius nuostolius. Sprendimą priėmė “Lietuvos energija”. Bus parengtos sutartys, kuriose skolininkams numatyti delspinigių skaičiavimai. Taip pat “Lietuvos energija” pagrasino teisminiais skolų išieškojimais, kurie, jų nuomone, nenaudingi abiem pusėms.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad savivaldybės labiausiai prasiskolinusios “Lietuvos energijai”. Jos duomenimis, savivaldybių skolos dienų skaičius siekia 87, valstybės įstaigų – 51, žemės ūkio vartotojų – 36, pramonės vartotojų – 21, o gyventojų – tik 2 dienas. Atrodo, kad Vyriausybei mažiausiai rūpi savivaldybės, nes į šį susitikimą neatvyko Finansų ministerijos atstovas, o Ūkio ministerijos atstovas pareiškė, kad dirba ministerijoje visai neseniai ir nieko aiškesnio pasakyti negali. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovas pasitarime tylėjo. Išklausę grasinimų, savivaldybių atstovai išsiskirstė.

Dėl dešimtis kartų didesnių skolų šilumos ūkiams savivaldybės negali imtis jokių veiksmų, nes jie priklauso savivaldybėms. Tokiu atveju prieš trejus metus “Lietuvos energija”, perdavusi šilumos ūkį su didžiuliu skolų “kraičiu”, dabar abejingai stebint Vyriausybei toliau rūpinasi savo interesais savivaldybių sąskaita.

Vyriausybė, siekdama atsiskaitymų tarp energetikų ir savivaldybių sureguliavimo, turėtų siūlyti ikiteisminių sprendimų būdus. Priešingu atveju teismo išlaidos atitenka savivaldybėms, tuo pablogindamos jų padėtį ir dar labiau mažindamos jų galimybes atsiskaityti už elektros energiją. Minėtos sumos, išieškotos iš savivaldybių, patenka į valstybės biudžetą ir ten “nuskęsta”. Gal Vyriausybė mano, kad tai priimtinas būdas didinant biudžeto pajamas?

Gaila, kad panaši skolų išieškojimo tarp valstybės ir savivaldybių sistema įsigalėjusi ir sveikatos, švietimo, kultūros bei kitose srityse. Apmaudu, kad Vyriausybė savo veikloje akcentuoja tik taupymą, neieškodama kitų būdų biudžeto įplaukoms padidinti. Šiuo atveju reikia parengti programą, skatinančią elektros energijos sunaudojimą, dėl to galėtų būti mažinami tarifai ir taip padedama verslui, gyventojams, biudžetinėms įmonėms. Dabartinė “Lietuvos energijos” tarifų sistema tokių dalykų neskatina”.

PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos ir posėdžio svečiai. Įpareigotas Kupiškio žemdirbių perskaitysiu jų pareiškimą.

“Kupiškio rajono žemdirbių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, Seimo, Vyriausybės narius, kitus valdžios atstovus.

Norime jums pranešti, kad mūsų kantrybė baigėsi. Tikėjome ir laukėme, kad pažadai remti žemės ūkį bus įvykdyti. Gyvenimas rodo, kad žemės ūkis kryptingai naikinamas. Per dvejus praėjusius metus energetiniai resursai, paslaugos ir kita pabrango apie du kartus, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos labai sumažėjo. Iš mūsų triūso pelnosi perpardavinėtojai, perdirbėjai, prekybininkai. Po trijų mėnesių reikės nuimti taip sunkiai šiais metais augintą derlių, tačiau nežinome, kas jį supirks, kiek mokės. Daug laukų mūsų rajone apaugo piktžolėmis, nes dalis rajono ūkininkų ir bendrovių neturi už ką nusipirkti trąšų, sėklų, kuro. Vyriausybės nutarimu rengiamasi kaime uždaryti dalį mokyklų. Kaime baisus nedarbas.

Bankrutavus akcinei bendrovei Aukštaitijos pieno kooperatyvui už parduotą pieną mums negrąžinta apie 4 mln. Lt. ir kažin ar yra vilčių juos atgauti, kai toks Bankrutuojančių įmonių įstatymas. Tačiau mes imsimės visų priemonių, kad atsiimtume iš mūsų pavogtus pinigus. Bankrutavus šiai įmonei, bedarbiais tapo 300 šios gamyklos dirbančiųjų. Tai daugiausia mūsų žemdirbių vaikai, tėvai ar giminaičiai. Jiems gamykla irgi negrąžino apie 300 tūkst. Lt uždirbtų pinigų.

Mūsų kantrybė trūko, kai net ir valstybės mums skirtų subsidijų už pieną negalime atsiimti iš bankrutavusios akcinės bendrovės “Aukštaitijos pienas”. Šie pinigai pervesti į šios įmonės sąskaitą balandžio pabaigoje, tačiau jie mums neišmokėti. Subsidijos, gautos už 1999 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, guli bankrutavusios įmonės sąskaitoje ir dėl mums neaiškių priežasčių neišmokamos. Mums šie pinigai reikalingi nedelsiant trąšoms, chemikalams, kurui pirkti. Leidus laisvas pieno supirkimo kainas, supirkėjai mums siūlo tik 30–40 centų už pieno kilogramą. Tai pasityčiojimas iš mūsų triūso.

Iš esmės neskirta pinigų į Ūkininkų rėmimo fondą, nes skirtieji naudojami praėjusių metų skoloms padengti. Nėra pinigų keliams, elektros linijoms tiesti, neremontuojamos genda melioracijos sistemos, neskiriama pinigų dirvoms kalkinti. Žinokite, kaimas jau bankrutuoja, tačiau taip tyčiotis iš kaimo žmogaus neleisime ir imsimės pačių drastiškiausių priemonių savo teisėms apginti. O dabar reikalaujame:

1. Pakeisti Bankroto įstatymą taip, kad žaliavos tiekėjai ir gamyklų dirbantieji jiems priklausančius pinigus atgautų pirmiausia.

2. Suteikti finansinę paramą, kad Kupiškio pieninė galėtų toliau dirbti kaip savanoriškai susijungusių ūkininkų kooperatyvas, neleisti šios modernios gamyklos sunaikinti.

3. Skirti iš Bankrutuojančių įmonių draudimo fondo 4 mln. litų atisiskaityti su gamyklos darbuotojais ir su rajono pieno statytojais už parduotą pieną.

4. Nedelsiant išmokėti mums priklausančias subsidijas.

5. Už tai, kad vilkina grąžinti mums subsidijas, reiškiame nepasitikėjimą akcinės bendrovės “Aukštaitijos pienas” administratoriumi ponu Petroniu ir prašome jį pašalinti iš pareigų.

Supraskite, mes kantrūs, viską suprantame, bet viskam yra ribos. Belaukiant atėjo toks laikas, kai mums reikia apsispręsti, ar maitintis pažadais, ar pražūti, ar bandyti nuo savivalės, netvarkos gintis visomis priemonėmis. Jei niekas nesikeis, mes ginsimės. Žinokite, kai sprendžiasi klausimas, išgyventi ar ne, visos priemonės galimos ir pateisinamos.

Tikime jūsų sveiku protu ir laukiame paramos.

Jei manote, kad mes neteisūs, atvykite pas mus į svečius ir įsitikinsite, kad mums jūsų parama labai labai reikalinga. Kupiškėnai niekada negarsėjo karingumu, todėl tikime, kad ilgai netrukus mes jums duosime atsakymą, kuriame bus tik vienas žodis – “ačiū”.

Rajono žemdirbių vardu pasirašo 32 žemdirbiai.”

“Visai baigdamas keletą sakinių nuo savęs. Patikėkite, mielieji kolegos, ypač miestiečiai, kaimo žmonės, tarp jų žemdirbiai, gyvena sunkiai (gal tik pokary buvo sunkiau). Baigia prarasti viltį ir didieji optimistai. Pasekmės matomos: daug savižudžių, daug vaikų nelanko mokyklų, didžiulis nedarbas, daug bankrutuoja ūkininkų, daug dirvonuoja laukų. Ne tik, kad mūsų Vyriausybė nusisuko nuo kaimo, nors visų mūsų šaknys kaime, bet daug pakenkė ypač šį pavasarį šalnos, sausra. Dėl šių priežasčių sudygę pasėliai, pievos ir ganyklos, ypač lengvesnėse žemėse, išgedo, o vėliau pasėti nesudygo. Prognozuojamas žemas šiųmetinis derlius ir kiek žinome, valstybės rezervo fonde grūdų labai nedaug. (Žinia, net caro laikais Lietuvoje buvo pristatyta daug grūdų saugyklų, kuriose laikė grūdų atsargas nederliui, karo atvejui, kitiems atvejams.) Taigi ir vėl pirksime grūdus iš šalies, mokėdami dvigubai daugiau, nei mokame savo ūkininkams.

Galutinai baigia priblokšti kaimietį, laikantį dvi tris karves pieno perdirbėjai už litrą pieno siūlydami 30–45 ct. Dar iki šiol daugelį kaimiečių pienas maitino, davė pajamas pragyvenimui, buičiai. Kaimo žmonės mato, kad jų sąskaita išaugo nauja turtuolių karta. Juos kaimiečiai tiesiog vadina aristokratais. Galop mes, lietuviai, bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui gaminame apie 25% pagal Europos Sąjungos vidurkį. Taigi su tokiu rodikliu niekas mūsų nepriims į Europos Sąjungą. O jeigu atsitiktų ir kitaip, tai turėdami labai žemą gamybą negautume ir kvotų produktams eksportuoti, o tai būtų galutinis kaimo sunaikinimas.

Taigi valstybė turi ieškoti ir rasti lėšų kaimui remti, kas yra daroma ir kitose valstybėse. Maža vilties, kad ši Vyriausybė tą padarytų, bet viltis reikia. Ačiū už dėmesį. Su pagarba – Seimo narys A.Vaižmužis.”

PIRMININKAS. Ačiū. Kitą pareiškimą perskaitys Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Pareiškimas dėl vis agresyvėjančių pažeidimų Seimo narių atžvilgiu.

“Vakar kartu su komiteto pirmininku Ž.Jackūnu vykome į Lietuvos tūkstantmečio mokyklą, turėdami kelis tikslus. Vienas jų – aptarti egzaminų eigą, pasiruošimą kitiems metams bei mokyklos statybos rūpesčius.

Tik išėjus pro duris iš Seimo rūmų, pradėjo įžūliai filmuoti kažkuri iš televizijų, įkyriai tardžiusi ir filmavusi netgi Seimo vairuotoją.

Nuo Seimo rūmų televizija “lydėjo” iki Šalčininkų minėtos mokyklos. Keletą kartų pasiteiravus, prisipažino, jog tai iš TV3 laidos “Be tabu”.

Mokyklos salėje radome gausiai susirinkusius moksleivius ir pedagogus, deja, visiems ne tik nuotaiką drumstė, bet ir trukdė kalbėtis du įžūlūs laidos “Be tabu” vyrai, mus pastumdydami įpuolę pirma mūsų ir vadovų į direktoriaus kabinetą, sakyčiau, ne filmuodami, o tiesiog siautėdami, ieškodami po mokyklą kažkokio fortepijono ar dar kažko.

Trukdė prie mikrofono kalbėti ir man, ir mano kolegai Ž.Jackūnui, todėl susitikimas salėje baigėsi per keliolika minučių.

Pradėjus man kalbėti prie mikrofono, iki tiek suįžūlėjo “Be tabu” operatorius, jog atrėmęs kamerą į grindis iš maždaug vieno metro atstumo pradėjo filmuoti kojas, sijoną, lyg tai turėtų ypatingos reikšmės švietimui ar valstybei. Buvau priversta kelių šimtų akivaizdoje paprašyti nustoti šantažuoti ir trukdyti. Po to laidos režisierius paaiškino, jog ne kojas, o… veidą filmavo.

Reikėtų turbūt atkreipti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos dėmesį ir pasiteirauti, nuo kada pradėta filmuoti žmones, ypač moteris, iš apačios? Kur nepadorių žurnalistų įžūlumo ribos ir kiek Lietuvos piliečių yra nuo jų įžūlumo nukentėję? Galų gale nuo to kenčia ir garbingų žurnalistų vardas, o jų pakankamai daug.

Įdomu tai, kad praėjusį šeštadienį žiūrėjusieji “Be tabu” laidą galėjo pamanyti, jog laidos rengėjai iš anksto žinojo ateisiančią į Seimą moteriškę, norinčią nušauti ministrę ir Seimo narę I.Degutienę.

Laidoje tiek mėgaujamasi inscenizuotu ar tikru pasikėsinimu į ministrę I.Degutienę, kad žiūrėjusiems laidą galima buvo pamanyti, kad laidos “Be tabu” organizatoriai ir rengėjai pakankamai daug iš anksto žinojo apie pasikėsinimą į I.Degutienę.

Ministrė I.Degutienė vadovaudama žmonių palankumo atžvilgiu sudėtingai ministerijai vis intensyviau šmeižiama, persekiojama, pagaliau grasinama net ginklu. Šiuo atveju labai stebina Prokuratūros ir kitų atsakingųjų institucijų tyli pozicija dėl mėginimo pasikėsinti ginklu į ministrę. Negi jau pradėsime juokauti ginklais ir šaudymais?

Todėl kreipiuosi į Seimo valdybą, čia yra vicepirmininkas, kad rytoj Seimo valdybos posėdyje būtų apsvarstytas klausimas dėl kreipimosi į Prokuratūrą ar kitas institucijas dėl mėginimo pasikėsinti į I.Degutienę fakto, kad daugiau ar mažiau kalti atsakytų ar bent būtų įspėti, kol neįvyko nepataisomų klaidų.

Baigdama kreipiuosi į kolegas, skatindama labiau suprasti neteisėtai skaudinamus Lietuvos piliečius. Man nemalonu, kai girdžiu pastarųjų dienų pašaipas iš kolegės J.Matekonienės “buto revizijos”, nemalonus, žinoma, ir incidentas dėl kolegos J.Karoso, dalyvavusio renginyje. Prieš šiurkščius pažeidimus, įžeidimus turėtume visi vieningai pasipriešinti, nepaisydami partiškumo ar padėties visuomenėje. Kitaip menkiname pačios reikšmingiausios valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo -vaidmenį, o tai neprisideda prie valstybės stiprinimo.

Iš tiesų dar kartą ir pono R.Dagio noriu atkreipti dėmesį, kreipiuosi į jus, kaip į valdybos narį, ir prašyčiau rytoj tikrai apsvarstyti mėginimo pasikėsinti faktą ir daryti įtaką vykdomajai valdžiai. Mane stebina jų nereagavimas į tokius dalykus”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Valdyboje tą klausimą tikrai apsvarstysime. Kitas pareiškimą perskaitys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. “Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas adresuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ir aplinkos ministrams. Dėl Neringos savivaldybės mero Stasio Mikelio poelgio, prasilenkusio su tarnybine etika.

Pastaraisiais metais beveik kasmet viešumon iškyla įvairūs skandalai, susiję su vieno gražiausio Lietuvos gamtos ir etnokultūros kampelio – Kuršių nerijos nacionalinio parko naikinimu, siekiant išplėtoti ūkinę veiklą, prieštaraujančią šio trapaus gamtos kūrinio išsaugojimui. Priminsiu keletą iš jų: ketinimas statyti Prezidentui vilą ant Urbo kalno; tiltas per Kuršmares į neriją; aerodromas Nidoje; triukšmingi festivaliai, po kurių kopose amžinai likdavo sudužusių butelių šukių krūvos; mobiliojo telefono ryšio bokštas Juodkrantėje, ką jau kalbėti apie akmeninį Saulės laikrodį, kurį nugriovė pati gamta. Visi šie objektai susiję su šio unikalaus gamtos kampelio sąmoningu antropogenizavimu tam skiriant dešimtis milijonų litų iš valstybės iždo. Kaip paaiškėjo pagal Valstybės kontrolės aktą, šios lėšos, daugiausia G.Vagnoriaus Vyriausybės laikais, buvo skiriamos be jokios patvirtintos programos.

Kur slypi tokia “sėkmė”? Gyvybiškai svarbiems objektams: ligoninių renovacijai, pavojingų atliekų (pesticidų) likvidavimui, mokyklų renovacijai, socialinės sistemos sutvarkymui ir kitkam lėšų metai iš metų neskiriama, o Nidos aerodromui – pirma eile ir be programos. Atsakymas glūdi, mano požiūriu, Neringos mero S.Mikelio veikloje, prasižengiančioje su tarnybine etika.

Taurę perpildė pastarųjų dienų S.Mikelio elgesys. Pastarasis, ieškodamas paramos Nidos aerodromo statybos užbaigimui, lankėsi pas Seimo Pirmininką bei nemažą dalį Seimo ir Vyriausybės narių, Vyriausybės ir Seimo tarnautojų ir įteikė jiems nemokamus įvažiavimo į Kuršių nerijos nacionalinį parką leidimus, vadinamuosius leidimus Neringos svečiui. Tokius leidimus man nesant kabinete per mano padėjėją S.Mikelis perdavė ir man.

Manydamas, kad toks elgesys prilygintinas kyšio davimui ir prasižengia su tarnybine etika, grąžinu Neringos savivaldybei “Leidimus Neringos svečiui” Nr.0000555, Nr.0000556, Nr.0000557, Nr.0000558, Nr.0000559.

Prašau apsvarstyti tokį S.Mikelio elgesį siekiant palankių jam sprendimų, ar tai neprasilenkia su jo tarnybine etika, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje ir sprendimą paskelbti viešai.

Kviečiu visus valstybės pareigūnus ir Seimo narius atsisakyti nemokamos privilegijos įvažiuoti į Kuršių neriją ir grąžinti tokius leidimus. Aš žinau, kad jūs esate gavę.

Prašau valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrą kartu su aplinkos ministru įvertinti Neringos savivaldybės suteiktų įgaliojimų merui S.Mikeliui teisėtumą, taip pat kiek ir kam tokių leidimų buvo išdalinta”.

Su pagarba Seimo narys J.Šimėnas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nors oficialios darbotvarkės laikas jau baigiasi, bet gal neprieštarausite, jeigu dar skirsime 10 minučių ir pabaigsime du rezervinius klausimus. Jūsų tylėjimą laikau pritarimu.

Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Mocartą pateikti projektą Nr.P-1796. Ar yra Seimo narys J.Mocartas? (Balsai salėje) Turbūt ir kitas projektas taip pat nesant pateikėjui šiandien nebus svarstomas. Gaila. Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos posėdis yra baigtas.