Trisdešimt devintasis (474) posėdis
2000 m. gegužės 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS, Pirmininko pavaduotojai R.J.DAGYS ir F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, pradedame popietinį posėdį. J.Olekas paprašė žodžio dėl vedimo tvarkos mums nepradėjus posėdžio. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime tradiciją, o šiandien yra tokia pat proga. Mes norėtume pasveikinti Demokratinės darbo partijos frakcijos seniūną Č.Juršėną su jo gimtadieniu. Kviečiu prisijungti ir kitus Seimo narius. (Plojimai)

PIRMININKAS. Mes, žinoma, visiškai pritariam bet kaip prisijungti, pone Juozai Olekai. Jeigu būtų kvietimas, žinotume, kaip tą formą išreikšti. O šiaip visokiausi sveikinimai ir iš dešinės pusės, nes kairėje pusėje iš tikro yra labai patyręs parlamentaras, neužsiimantis niekais, o rimtais dalykais.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo” projektas Nr.P-2547(3) (svarstymas ir priėmimas)

Ar jau galime pradėti posėdį dabar rimtai registruodamiesi? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Prieš mūsų akis sutartos diskusijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo”. Prieš mums balsuojant dėl pritarimo po svarstymo Socialdemokratų frakcija pasiūlė padaryti pertrauką, perkelti į kitą posėdį, mes tai padarėm. Dabar, gerbiamieji kolegos, iš karto po registracijos klausiu. Registruotis baigiame.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ar galime, kolegos, pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Šiam nutarimo projektui po svarstymo galim pritarti? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar mes turime, atrodo, ir naują nutarimo variantą. Tačiau noriu pasakyti, kad jūsų suteiktą pertrauką mes bandėme vaisingai išnaudoti. Visos keturios opozicinės frakcijos buvo pakviestos pasitarti. Taip pat buvo kviesti ir nefrakcionuotų Seimo narių atstovai. Pasitarime dalyvavo trijų opozicinių frakcijų atstovai. Mūsų bičiuliai iš frakcijos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl vedimo tvarkos.

J.OLEKAS. Taip, “Socialdemokratija – 2000” nedalyvavo ir tos trys opozicinės frakcijos, kurios dalyvavo posėdyje, siūlo nuo opozicinių frakcijų į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėtį skirti gerbiamąjį E.Eigirdą bei G.Ilgūną.

PIRMININKAS. Kolega, tai yra žinoma. Kam kartoti žodžiu tai, kas yra išdalinta raštu? Gerbiamieji kolegos, taigi ar galime pritarti po svarstymo? Gal dar kas kalbėtų dėl motyvų? Nors dėl motyvų jau atkalbėta. E.Bičkauskas norėtų pritarti po svarstymo planuojamam nutarimui?

E.BIČKAUSKAS. Ne, aš norėčiau žinoti, kas iš tikrųjų išdalinta. Kol kas aš matau nutarimą, kuriame yra padėti brūkšneliai, brūkšneliai, brūkšneliai. Viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pavardės yra antrajame nutarimo variante.

E.BIČKAUSKAS. Tai mes turim trečią…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai nubalsuosime, jos bus ten įrašytos. Jokių problemų nedarykim. Vienintelė mūsų problema yra du opozicijos siūlymai ir du pozicijos siūlymai, kad atsirastų keturi Seimo nariai, skiriami ketveriems metams. Gerbiamieji kolegos, J.Olekas norėtų kalbėti prieš pritarimą po svarstymo.

J.OLEKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime dabar naują turbūt trečiąjį projekto variantą, kuris iš tikrųjų nebuvo pateiktas ir svarstytas ir kuriame nėra įrašytas trijų opozicinių frakcijų siūlymas. Tai mes vėl turėsime tokį nebaigtą variantą. Jeigu galėtume mes dabar nepritarti, kiek žinau, kai kurie kiti mūsų kolegos turi abejonių, mes galėtume galbūt antradienį parengti suderintą variantą. Todėl siūlau šiuo metu nepritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo siūlymai čia neįrašyti todėl, kad yra paruošti slapto balsavimo biuleteniai, yra paruošti atviro balsavimo biuleteniai. Išsirinksim, gerbiamieji kolegos. O dabar registruojamės ir balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Ar pritariame planuojamam nutarimo projektui po svarstymo? Kolegos, tai yra grynai formalioji priežastis. Jeigu pritariame po svarstymo, tada apsisprendžiame dėl Seimo narių skyrimo. Kolegos, aš prašyčiau mažinti iki minimumo savo ambicijas ir mažinti iki minimumo posėdžio stabdymą.

46 – už, prieš – 19, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo. P.Gylys. Kokiu klausimu, kolega?

P.GYLYS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji daugumiečiai. Tradicija, kai dauguma sprendžia už mažumą mažumos klausimus žinoma maždaug nuo 903 metų ir ilgai tęsiasi. Ir mums gerai žinoma visiems buvusiems, kažkaip susijusiems su praeitimi. Tiesa, čia kai kurie apsimeta, kad jie iš praeities atėję, atsiprašau, iš ateities. Visi iš praeities. Kai kam labai giliai sielose liko bolševizmo instinktas. Šiandien dar kartą jis buvo pademonstruotas. Mažuma, opozicija turėjo teisę apsispręsti, kas jai atstovauja radijo ir televizijos…

PIRMININKAS. Turėjo teisę. Be abejo.

P.GYLYS. Taip. Deja, dauguma už mus nusprendė. Ir tai yra didžiulis demokratijos principų pažeidimas ir bolševizmo apraiškos praėjus dešimčiai metų po to, kai mes lyg ir turėjom su jom pabaigti.

PIRMININKAS. Įdomiausia, kolega, kad niekas dar nieko nėra nusprendęs. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Kaip senam bolševikui gerbiamam P.Gyliui galiu priminti, prisiminkit penkerių metų tradicijas, bolševizmo apraiškas, kaip demokratiškai viskas buvo sprendžiama, kaip viskas buvo gerai, kaip norėjot, taip visą laiką buvo padaryta. Lygiai taip pat, kai dviejų frakcijų susitarimu mėginamos eliminuoti kitos mažumos kitų teisės, tai yra lygiai toks pat demokratijos šedevras, kurį jūs ką tiktai pademonstravot. Nereikia savo grupinių interesų suplakti su įstatymu ir jo svarstymu Seime.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas. Ar repliką, ar dėl vedimo tvarkos?

S.PEČELIŪNAS. Repliką. Repliką galiu? Aišku, visa tai, kas dabar čia girdėti, būtų labai linksma, jeigu nebūtų labai liūdna. Aš norėčiau prašyti Seimo kanclerio, kad jis suderintų Seimo statuto reikalavimus su šito įstatymo reikalavimais štai dėl kokių priežasčių. Čia visi dabar argumentuodami kalbėjo apie Seimo daugumą ir mažumą, kai jūs pateikinėjot, jūs argumentavot – pozicija ir opozicija. Tai nėra vienas iš tas pats. Seimo statutas tuos dalykus reglamentuoja, įstatymas reglamentuoja truputį kitaip. Manyčiau, tuos dalykus reikėtų suderinti. Tai pirmas dalykas. Nesakau, kad dabar, iš principo sakau. Antras dalykas, jeigu laikomės jūsų raidės ir įstatymo raidės, tada klausiu labai tiesiai: Centro frakcija yra pozicija ar yra opozicija?

PIRMININKAS. Taigi jūs žinot, kad ji pasiskelbė opozicine frakcija, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Tada čia nesueina galai, mielieji.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pritarta po svarstymo. Aš dar sykį skaitau mūsų priimtą Prezidento sutarimu, viso Seimo sutarimu 29 straipsnio penktąją redakciją, Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio redakciją: keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, du nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Niekas dėl to nediskutuoja. Gerbiamieji kolegos, opozicinė LDDP frakcija yra pasiūliusi balsuoti atviru būdu dėl Seimo galimybių iš penkių siūlomų kolegų kandidatų į tarybą atrinkti keturis. Mano klausimas: ar balsuojame mygtukais, ar balsuojame remdamiesi 16 straipsniu atviro balsavimo biuleteniais. Jeigu būtų balsuojama atviro balsavimo biuleteniais, jie yra parengti. Balsavimas būtų analogiškas slaptam, tik būtų nemetama į balsadėžę. Balsavimo, kaip balsuota, rezultatai būtų matomi teikiant balsų skaičiavimo komisijai. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jūs pareikštumėte savo nuomonę, kokį būdą renkamės: ar atvirą balsavimą mygtukais, ar atvirą balsavimą biuleteniais. Šiaip jau korektiškiau, mano supratimu, būtų balsuoti biuleteniais, nes 116 straipsnis skelbia taip: biuleteniais atvirai balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta. Gerbiamieji kolegos, sutarta dėl atviro balsavimo, ar ne? Sutarta. Kurį variantą pasirenkame: mygtukais, kompiuteriu ar pasirenkame atviro balsavimo biuletenius? J.Olekas. Atviras balsavimas – mygtukais ar biuleteniais?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man kartoti nereikia, gal savo frakcijos nariams ir turite pakartoti. Aš supratau iš pirmo jūsų pakvietimo, ką reikia argumentuoti. Aš iš tikrųjų norėčiau pasiūlyti visiems Seimo nariams taupyti mūsų laiką ir balsuoti kompiuteriu, nes šiandien mūsų galimybės leidžia fiksuoti kiekvieno Seimo nario nuomonę, todėl tai visiškai atitinka individualų Seimo nario balsavimą atvirai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Mes matome, kad šis nutarimas priimamas esant didelei politinei priešpriešai, todėl aš manau, kad tam, jog būtų išvengta kokių nors apskundimo dėl pažeistų procedūrų galimybių, gal vadovaukimės tuo Statuto straipsniu, atrodo 106, kuris numato balsavimą biuleteniais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume susitarti dėl tokio būdo? Vis dėlto 116 straipsnis labai aiškiai reglamentuoja. Dėl vedimo tvarkos – R.Smetona. Kalbame dėl to, kokiu būdu atvirai balsuojame.

R.SMETONA. Kalbame dėl vedimo tvarkos dėl darbotvarkės klausimo svarstymo. Taigi jokių kandidatų nesiūliau ir nedalyvavau jas svarstant. 15, mano žiniomis, Seimo narių, bet tai jau dėl įstatymo, yra atskirti nuo to proceso, nes kai kurie nėra opozicinėse frakcijose, todėl visiškai objektyviai sakau, kad reikia laikytis ne tik Statuto, bet ir Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio. Jūs jį perskaitėte, aš dar pakartosiu, ir tai bus labai naudinga: 4 narius skiria Prezidentas, 4 narius skiria Seimas, iš jų 2 skiria opozicinės frakcijos. (Balsas salėje) Skaitome tekstą. Paskutinis sakinys: “LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas”. Tvirtina. Taigi jūsų siūlymas rinktis iš penkių keturis ar dar koks nors panašus yra prieš Statutą ir prieš įstatymą. (Balsas salėje) Opozicija skiria 2, Seimas juos tvirtina, kaip ir kitus 2 iš kitur, kaip ir 4 Prezidento. Kitoks jūsų sprendimas bus paprasčiausiai negaliojantis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai Smetona, aš prašyčiau tiksliai skaityti 5 dalį. Aš labai apgailestauju dėl tokio nekorektiško įstatymo perskaitymo. “4 narius ketveriems metams skiria Seimas (du nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų)”. Iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės ir balsuodami sutariame, kokį atvirą būdą renkamės: ar atvirą balsavimą kompiuteriu, ar atvirą balsavimą biuleteniais.

116 straipsnis, kolegos, prikišu jums, siūlo balsuoti biuleteniais.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už palaikys balsavimą kompiuteriu, balsuojantys prieš palaikys Seimo statuto 116 straipsnio nuostatas balsuoti atviro balsavimo biuleteniais. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Už – mygtukais, prieš – atviro balsavimo biuleteniais, kurie yra parengti ir kiekvienam iš jūsų būtų įteikti, jeigu nuspręstume taip balsuoti. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos.

Kompiuteriu – 43, balsavimo biuleteniais – 38. Gerbiamieji kolegos, balsuosime kompiuteriu. Dėl vedimo tvarkos ar repliką – S.Pečeliūnas. Paskui, kolegos, prašyčiau netrukdyti posėdžiui tol, kol apsispręsime dėl Seimo skiriamų (…).

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Seimo statutas ir jūsų čia, ir kolegų cituotas įstatymas iš esmės frakcijas ir Seimo narius, nesančius nei pozicijoje, nei opozicijoje… kitaip tariant, Seimas yra dirbtinai suskirstytas į juoda ir balta. Jie neturi jokios įtakos nei siūlyti, nedaryti ką nors kita, o trukdyti vykdyti įstatymą nenori, todėl mūsų frakcija balsuojant dėl šio klausimo tiesiog nedalyvaus. Tegul pozicija su opozicija sprendžia savo reikalus, o Seimo mažuma stebės šį gražų jūsų ginčą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! 1 straipsnis išdalytas. Ten mes turime Seimo… Seimas turi įrašyti 4 savo skiriamus kandidatus į tarybą. Pagal abėcėlę yra tokia tvarka: V.Bagdonas, P.Dirgėla, E.Eigirdas, G.Ilgūnas ir V.Valiušaitis. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl V.Bagdono skyrimo ketveriems metams į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš… Atsiprašau, reikia registruotis. Kolegos, būkite dėmesingi! Registruojamės.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad ketveriems metams… E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Paprasčiausiai turiu siūlymą. Argumentai, kuriuos išdėstė ponas R.Smetona, yra labai svarūs. Galbūt būtų galima taip, kad dėl šių kandidatų, kurie yra pasiūlyti opozicinių frakcijų, balsuotų tik opozicinės frakcijos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkui už siūlymą. Gerbiamieji kolegos, aš daugiau nesuteiksiu žodžio nei replikoms, nei dėl vedimo tvarkos tol, kol nesusitarsime dėl Seimo skiriamų 4 kandidatų į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Mūsų užsiregistravo 93. Kas būtų už tai, kad į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų mūsų skiriamas V.Bagdonas? Pradedame balsuoti.

Už – 66, prieš – 10, susilaikė 9.

Kolegos, kas būtų už tai, kad į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų skiriamas P.Dirgėla? Pradedame balsuoti. Gerbiamieji kolegos, P.Dirgėla. Kas būtų už tai?

Už – 62, prieš – 2, susilaikė 17.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime už tai, kad į Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų skiriamas E.Eigirdas. Registruojamės.

Gerbiamieji žurnalistai, mes posėdžiaujame.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų skiriamas E.Eigirdas? Už – 77, prieš nėra nė vieno, susilaikė 9. Dėkui. Teigiamas balsavimas.

Kolegos, kas būtų už tai, kad į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų skiriamas G.Ilgūnas? Pradedame balsuoti. Už – 21, prieš – 40, susilaikė 19. Neigiamas balsavimas.

Kas būtų už tai, kad į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą būtų skiriamas V.Valiušaitis? Už – 60, prieš – 1, susilaikė 22.

Gerbiamieji kolegos, taigi mes turime tokią 1 straipsnio redakciją: “Ketveriems metams paskirti šiuos LRT tarybos narius: V.Bagdoną, P.Dirgėlą, E.Eigirdą ir V.Valiušaitį”. G.Ilgūnas atkrinta dėl mūsų balsavimo ir dėl opozicijos nesusitarimo.

Kolegos, kas būtų už tai, kad priimtume 1 straipsnį? Prašom kalbėti dėl motyvų. A.Šimėnas dėl motyvų. J.Bernatonis dėl motyvų dėl 1 straipsnio.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano manymu, šio straipsnio svarstymas ir balsavimas dėl jo vyko ne pagal demokratijos tradicijas. Dauguma patvirtino savo nuomonę – nepaisant to, kad Seimo posėdis buvo informuotas, jog nuo opozicijos yra siūlomi du atstovai, dauguma patvirtino trečią. Todėl aš manau, kad negalima balsuoti prieš demokratijos tradicijas, už jūsų bolševikinius metodus. Todėl mūsų frakcija prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, opozicinės frakcijos siūlė tris kandidatus į dvi vietas. Aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti J.Bernatonio dabar sakomą netiesą ir visus kitus interpretuotojus dėl to, kad opozicinės frakcijos siūlė du kandidatus.

Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Iš tikrųjų mes priėmėme sprendimą dėl Seimo atstovų pagal labai demokratišką įstatymą, kurį pasirašė Prezidentas. Ten numatyta, jog du atstovai nuo opozicijos, du nuo daugumos (taip ir įvyko). Tie, kurie nugalėjo balsuojant didele balsų persvara… ten yra ir mažumos, ir daugumos balsų, ir aš manau, kad mes dabar labai ramiai galime patvirtinti tą straipsnį, visus šiuos keturis laimėjusius kandidatus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 93. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Balsuojame dėl 1 straipsnio, kuriuo yra Seimo skiriami LRT tarybos nariai.

Už – 63, prieš – 13, susilaikė 7. 1 straipsnis yra priimamas. Kolegos, 1 straipsnio pavardės yra nukeliamos į 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kas kalbėtų dėl 2 straipsnio, kolegos? A.Sakalas prieš 2 straipsnį.

A.SAKALAS. Taip, aš ir prieš 1, ir prieš 2 straipsnius. Aš motyvų kartoti nenoriu. Galiu pasakyti tik tiek, kad, man regis, Seimas ir konkrečiai jūs padarėte klaidą – dviejų stambiausių opozicinių frakcijų nuomonės yra atmestos, todėl mūsų frakcija nedalyvaus balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Kolegos, bėda, kai kažkas iš opozicijos nori būti lygesnis tarp kitų opozicijos narių.

P.Gražulis nori paremti 2 straipsnį. Jeigu kalbėsite prieš, kolega, išjungsiu mikrofoną. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš truputėlį suklydau paspausdamas mygtuką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės! Aš labai atsiprašau, kolega, jūs prisipažinot suklydęs. Registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 90.

Balsuojame, ar priimame 2 straipsnį, kolegos, kuriame yra šalies Prezidento siūlomi kandidatai, visuomeninių draugijų siūlomi kandidatai ir tik ką Seimo paskirti keturi kandidatai į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą.

Už – 51, prieš – 11, susilaikė 10. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis reglamentuoja įsigaliojimą nuo nutarimo priėmimo. Ar galime 3 straipsnį priimti? Dėl 3 straipsnio, kolega Juozai? Dėl 3 straipsnio nori kalbėti J.Bernatonis. 3 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes siūlytume, kad šis jūsų siūlomas nutarimas apskritai niekada neįsigaliotų. Mes šiame farse dalyvauti negalime, todėl LDDP frakcija už visą šį nutarimą nebalsuos.

PIRMININKAS. Taigi 3 straipsnis priimamas, ar ne? Dėl viso nutarimo kas norėtų kalbėti? R.Dagys norėtų kalbėti.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėme šį įstatymą kelis kartus, įskaitant tai, kad ir Prezidentas tikslino kitas formuluotes. Formuluotės yra pakankamai aiškios. Čia mes išgirdome labai daug spekuliacijų ir mėginimų nesąžiningu būdu prieš tai prastumti tik savo kandidatą iš jungtinės LDDP frakcijos, pretenduojant į Statutą ir kitus dalykus, siūlant mūsų pirmininkui pažeidinėti Statutą, įstatymus, kad po to turbūt būtų galima apskųsti Konstituciniam Teismui. Manau, kad nutarimas yra priimtas taip, kaip parašyta įstatyme. Galbūt įstatymą buvo galima suformuluoti kitaip ir sudaryti kur kas aiškesnę atstovavimo procedūrą, numatančią tą atvejį, jeigu, sakykim, nėra vieningo opozicijos atstovo, taip pat įvertinant ir mažųjų frakcijų, nepasiskelbusių opozicija, atstovų dalyvavimą šiame… Deja, kol kas priimtas toks įstatymas, koks yra. Nemanau, kad ponas J.Bernatonis ar kiti čia labai smarkiai kalbantys, jeigu būtų kitokia situacija, elgtųsi kitaip. Paprasčiausiai naudotų savo tikslams, kaip jie iki šiol puikiausiai naudojo, nes iki šios dienos jokių konsultacijų su kitomis opozicinėmis frakcijomis iš viso nebuvo. Aš manau, kad reikia balsuoti už šį nutarimą ir pereiti prie kitų darbotvarkės klausimų, nes mes ir taip vėluojam jau 32 minutes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą jungiu kompiuterį. Galbūt pavyks dabar registruotis. Už kalbėjo R.Dagys. Prieš pirmasis prašė žodžio V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš puikiai suprantu, kad mūsų dėstomi argumentai nepasieks tikslo, nes valdančioji dauguma nori įsitvirtinti Radijo ir televizijos taryboje, turėti kuo daugiau savo atstovų. Aš puikiai žinau, kad net V.Valiušaitis nėra Krikščionių demokratų frakcijos atstovas. Man taip teigė kolega Seimo narys K.Kuzminskas. Visiškai aišku, kad pasinaudojus “Socialdemokratijos 2000” pateiktu variantu ir konservatorių balsais patvirtinus dar vieną atstovą, jis irgi yra konservatorių atstovas šioje taryboje.

Kita vertus, neturėtume pamiršti, kad tokiu būdu formuojant mes apskritai sukeliame didelį visuomeninio transliuotojo valdymo ir visos situacijos, kuri gali susidaryti šioje srityje, nestabilumą. Juo labiau kad puikiai žinome, kad rinkimams visuomeninis transliuotojas yra svarbi jėga, kuri formuoja visuomenės nuomonę. Konservatoriai, prisidengdami, labai gaila, ir frakcijos “Socialdemokratija – 2000” veiksmu, dar kartą papildė savo gretas, kad ten turėtų daugumą.

Aš noriu įspėti, jog šis sprendimas neatitinka daugelio reikalavimų. Manau, kad taip suformuota taryba bus, labai gaila, bet ne ilgaamžė. Dėl to Socialdemokratų ir Demokratinės darbo partijos frakcijų pasiūlytas kandidatas G.Ilgūnas išbrauktas visiškai aiškiu politiniu motyvu. Šiuo atveju daug kas trypiama: ir frakcijų, kurios sudaro mažumą, interesai, ir opozicinių frakcijų interesai, trypiama parlamentinė tradicija. Nenorėčiau, kad įsigaliotų tokia praktika.

Todėl, gerbiamieji konservatoriai, jūsų patvirtinta taryba tikrai nebus ilgalaikė. Mes stengsimės daryti įtaką, kad šis sprendimas rudenį būtų pakeistas. Šiuo atveju gaila, bet nacionalinė televizija vėl pavirsta politinio mūšio arena. Tas niekam nenaudinga. Socialdemokratų ir Demokratinės darbo partijos frakcijos nedalyvauja šiame farse. Tai yra tikras farsas…

PIRMININKAS. A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, labai sunku diskutuoti su visažiniu V.Andriukaičiu, nes tai, kas teikiama ne jo, yra blogai ir negali būti patvirtinta.

Dabar dėl gerbiamojo G.Ilgūno. G.Ilgūnas jau vieną kartą buvo ir jo darbą puikiai žinome. Man tik gaila, kad LDDP frakcija, dabar įgijusi naują padalinį, užsikrėtė mada, kuri ne kartą buvo įgyvendinama naujajame padalinyje dar senuoju variantu, t.y. nuolatinis partinis statuto ignoravimas, o dabar mes matome prasidedantį nuolatinį Seimo statuto ignoravimą.

Norėčiau paklausti kolegos J.Bernatonio, ar yra demokratiškesnis būdas pagal tą būdą, kuris numatytas Seimo statuto, t.y. nustatytos Seimo žaidimo taisyklės.

Taip pat labai apgailestauju, kad 1,3 partijos ir 1,3 frakcijos apsiskelbė absoliučia opozicija. Manyčiau, kad laikas baigti spekuliuoti tiek socialdemokratijos vardu, tiek opozicijos vardu. Raginčiau balsuoti už šį nutarimą, nes, manau, pats laikas, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba pradėtų savo darbą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau dar kartą išdėstyti motyvus, dėl kurių mes negalime šiandien priimti šio nutarimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui gerbiamajam Ž.Jackūnui paprašius dėl kandidatų pateikimo, tos opozicinės frakcijos, kurios buvo paprašytos, atsiliepė ir raštu pateikė du kandidatus. Juo labiau kad padarius svarstymo pertrauką buvo visi pakviesti, net ir konservatoriai (…), ir niekam nepriklausantys nariai, buvo priimtas bendras sprendimas, kad opozicinės frakcijos pasiūlytų du kandidatus: gerbiamąjį E.Eigirdą ir G.Ilgūną. Norėtume, kad opozicinių frakcijų siūlymas nebūtų perbalsuojamas naujosios Seimo daugumos ir nebūtų į tokią svarbią tarybą, kuriai, mes sutarėme, turi atstovauti įvairių politinių pažiūrų žmonės, nepasiūlomi ir nepatvirtinami tiktai vienos pakraipos žmonės, nes tai sunkina mūsų sprendimų priėmimą ir politinį stabilumą šalyje. Todėl siūlau, kad naujoji Seimo dauguma persigalvotų ir nebalsuotų už tokį nutarimą. Mes, kaip žinote, nedalyvausime balsavime.

PIRMININKAS. Kolega Juozai, ar jūs pats tikite tuo, ką dabar kalbate? Aš labai atsiprašau. Rimtai, žmogiškai klausiu. S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Visus kviečiu balsuoti už šį nutarimą. LDDP frakciją ypač kviečiu balsuoti. Štai kodėl. Kai Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstėme šį įstatymą, buvo kalbama dėl procedūrų, aš ne kartą klausiau, kaip atrodys procedūra, kaip opozicija susitars dėl dviejų kandidatų. Tada kolega J.Karosas bravūriškai numojo ir sakė nesijaudinti, jie susitars. Taigi patys kalti. Dabar reikia balsuoti už visą nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, esu įpareigotas kalbėti mūsų, Krikščionių demokratų frakcijos, vardu. Truputį pakartosiu tą, ką sakiau anksčiau. Visa Lietuvos krikščioniška visuomenė buvo pasipiktinusi, iki širdies gelmių įžeista įžeidimais žmogaus, kurį gerbia visas pasaulis. Bet “Lietuvos rytas” specialiai, kaip rodo tekstai, organizavo šmeižto kompaniją pagal užsakytą straipsnį tam, kad tą žmogų apjuodintų būtent tą dieną, kai buvo pasirašyta Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartis. Praėjus porai savaičių Prezidentas, kuris skiria to laikraščio atstovą atstovauti Lietuvos nacionalinei kultūrai, Nacionaliniam radijui ir televizijai, sveikina tą žmogų su 80-mečiu, bet šiandien jo siūlymas yra spjūvis visų Lietuvos tikinčiųjų visuomenei.

Kolegos konservatoriai, jeigu jūs manote, kad šis žmogus galės gerai atstovauti nacionaliniams interesams, tai paklausykite, ką jis kalbėjo vakar ir kalba šiandien per savaitės apžvalgą (cituoju): “Lygiai taip pat ramiai miegotų V.Landsbergis, jo jackūnai, raškiniai bei kiti parankiniai, jeigu jiems pavyktų atgaivinti sovietinių laikų cenzūrą”. Tai žmogus, kuris kupinas neapykantos, kuris drabstosi tokiais žodžiais kaip “parankiniai”, kuris drįsta įžeidinėti Lietuvos Seimo Pirmininką, kurio laikraštis įžeidinėja Popiežių. O Prezidentas šį žmogų skiria atstovauti nacionaliniams Lietuvos interesams. Atsipeikėkite! Mes negalime pritarti šiam 2 punktui. Krikščionys demokratai kategoriškai protestuos. Mes kreipsimės atviru laišku į Prezidentą. Tai yra su jokia etika nesuderinamas dalykas skirti kupiną pykčio, neapykantos ir piktumu besitaškantį žmogų atstovauti Lietuvos nacionaliniams interesams.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Tai, ką kalbėjo kolega A.Raškinis, iš tikrųjų nelabai malonus atvejis. Čia toks lyg ir sutapimas, kad tame laikraštyje, kurio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas dabar teikiamas į šią tarybą, labai kokčiai ir negarbingai pasielgta Popiežiaus atžvilgiu. Jau nekalbant apie tai, kad ponas R.Valatka turi tam tikrų, matyt, dvasinių sunkumų. Šiandien iš ryto ir panašiai kalba dalykus, neatitinkančius sveiko proto ribų, bet kartais ir gerai kalba. Galų gale čia yra Prezidento skyrimas. Galbūt buvo pateiktas prastokas patarimas Prezidentui, ką skirti, aš taip manau. Nemanau, kad dėl tokio tam tikro liapsuso reikėtų balsuoti prieš nutarimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. LDDP frakcijos vardu tenka apgailestauti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties tvirtinimas tapo, anot jūsų, politiniu teatru, arba, kaip sako kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas R.Dagys, politiniu cirku. Manau, kad taip politizuotai suformuota Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba iš tiesų negalės normaliai dirbti, negalės atstovauti visai visuomenei. Jūs, tokiu būdu tvirtindami šį nutarimą, tokiu būdu priimdami, vėl pasmerkiate nežinomybei radiją ir televiziją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo”. (Balsas salėje) Jūs norite kalbėti asmeniniu klausimu, nes, jūsų nuomone, ne vietoje buvo paminėta jūsų pavardė. Taigi posėdžio pabaigoje – dvi minutės. Registruojamės. Pone Vyteni, aš matau, kad ne dėl vedimo tvarkos, kolega…

90 Seimo narių užsiregistravo. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo”? Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 10, susilaikė 13. Nutarimas yra patvirtintas.

Protokolinis nutarimas dėl projektų svarstymo komitetuose terminų pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų nustatymo

Kolegos, tuojau pradėsime opozicinės frakcijos “Socialdemokratija – 2000” darbotvarkę. O kol kas, kolegos, protokolinis nutarimas dėl kai kurių preliminariai siūlomų Seniūnų sueigos kitų svarstymo Seimo posėdžiuose datų. Ar galime priimti? Kolega, mes pradėjom kitą klausimą svarstyti, prašom bent nenutraukti vidury žodžio! Taigi dėl protokolinio nutarimo, kolegos. Gal galime jį priimti? Replikos po balsavimo nebuvo prašoma ir jai sakyti dabar nebus suteiktas žodis.

Savaitės (nuo 2000 05 22) darbotvarkės projektas

Gerbiamieji kolegos, Seimo kitos savaitės preliminari darbotvarkė jums išdalyta. Gal galime darbotvarkę preliminariai patvirtinti? (…) kitos savaitės darbotvarkė. Replikos nesuteiksiu, nes jos nebuvo prašoma po klausimo, o pradėjus svarstyti vėliau. (Triukšmas salėje) Kolegos, toliau pirmininkauja R.Dagys. (Triukšmas salėje) Mes esam, kolega Vidmantai Žiemeli, sutarę, kad svarstom Seniūnų sueigoj, žiūrim, ar atėjo automatiškai laikas jūsų registruotam projektui ir kitą savaitę… (Balsas salėje: gal galiu?..) Jūs kalbat trečią kartą dėl to paties, prašom, ketvirtą kartą žodį jums suteikiu.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nereikia nervintis. Sunku šiandien jums, sutinku, bet kantrybės reikia ir tolerancijos. Jeigu prašau žodžio dėl darbotvarkės, tai prašom ir suteikti…

PIRMININKAS. Jūs prašėt žodžio dėl vedimo tvarkos, todėl aš ir nesuteikiau.

V.ŽIEMELIS. Labai labai retai prašau, ir prašau šiuo atveju ne šiaip sau. Su jumis kalbėjau ir asmeniškai, siūlydamas kitą savaitę priimti rezoliuciją dėl Taivano. Rezoliucija jau seniai yra reikalinga, todėl kuo greičiau priimsim, tuo geriau. Kita savaitė yra labai palanki, nenoriu minėti kodėl, nes jūs tai puikiai žinote. Ar jūs negirdėjote, ką aš sakiau?

PIRMININKAS. Taigi aš sakau, kad jau mes trečią kartą to klausimo klausome, aš viską atmintinai moku. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Tai prašyčiau, kad nuspręstų Seimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pateikimas, dar sykį kartoju, pagal mūsų Statutą yra registracijos tvarka. Registracijos tvarka. Tai bus, ko gero, ateinančią savaitę, o gal birželio 6 d. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos! Taigi J.Šimėnas – dėl darbotvarkės.

J.ŠIMĖNAS. Tiesiog norėjau paprašyti, nes kitos progos turbūt nebus, kad Biudžeto komitetas nestabdytų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo svarstymo užbaigimo, nes iš tikrųjų visa medžiaga yra seniai gauta ir šios sesijos darbotvarkėje numatyta užbaigti Atliekų tvarkymo įstatymo ekonominį mechanizmą. Tai norėčiau paprašyti, kad girdėtų ir Biudžeto komitetas, ir Seniūnų sueiga, ir jūs, kad būtų svarstant kitos savaitės darbotvarkę dar pasvarstyta, kad galima būtų įtraukti.

PIRMININKAS. Kolega Jonai, J.Listavičius – komiteto pirmininkas linksi pritariamai galva. Dabar negaliu pasakyti nei taip, nei ne, kokios bus komiteto svarstymo išvados. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau šiek tiek pasitikslinti dėl gegužės 23 d. numatomo darbotvarkėje 1-2 punkto – Pabėgėlių statuso įstatymo pakeitimo projekto. Kai vyko šio įstatymo svarstymas, tą pačią dieną “Villone” vyko organizuotas Europos Sąjungos mūsų šito projekto svarstymas. Vidaus reikalų ministras gavo pastabų ir tas pastabas priėmė ten, joms pritarė ir atsiuntė į mūsų komitetą. Dabar aš žiūriu, kad mes antrąjį variantą svarstėme, bet dabar priimti vėl teikiamas tas pats variantas. Tai vis dėlto manau, kad mes negalim taip akibrokštą daryti, vadinkim, Jungtinių Tautų atstovams. Tada reikia arba sutarti, kad priėmimo metu bus svarstomos tos pataisos čia, Seime, ir joms nebus reikalaujama kvalifikuotos, t.y. 29 ar kiek, daugumos arba reikia teikti tą trečiąjį variantą, pataisos būtų motyvuotai atmestos ir tiktai tada balsuotume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, visiškai su jumis sutinku. Be abejo, dėl šių pataisų galėtume balsuoti tiktai tokiu atveju, jeigu jos ateitų Vyriausybės vardu arba kokia kita darbo tvarka ateitų pagrindiniam komitetui. Dabar R.Smetona turėtų girdėti, kas yra diskutuojama dėl Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2386. J.Beinortas sako, kad vidaus reikalų ministras turėtų pataisų, pasiūlymų, bendrai sutartų, ir kad dar anksti priimti ateinantį antradienį, ir kad pagrindinis komitetas galėtų įvertinti taip, jeigu tai teikia Vyriausybė. Aš prašyčiau… Nesuteiksiu daugiau žodžio, gerbiamieji kolegos. Aš prašyčiau iki antradienio galutinai išsiaiškinti: arba pirmadienį Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, arba Vyriausybė registruoja pataisas ir mes dėl jų apsisprendžiame čia. Kol kas, kolegos, susitarsime pirmadienį per Seniūnų sueigą dėl šio projekto. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

PIRMININKAS (R.J.DAGYS). Gerbiamieji Seimo nariai, pagal mūsų šios dienos darbotvarkę mes turime 10 minučių iki Vyriausybės valandos. Ar negalima būtų sutarti šiek tiek sukeisti svarstomus klausimus? Galima būtų klausimą 2-4 arba 2-5 pateikti prieš Vyriausybės valandą, o po to pradėti diskusiją, nes nutraukti diskusiją viduryje turbūt būtų nelabai logiška? Galima bendru sutarimu.

Opozicinės frakcijos “Socialdemokratija – 2000” darbotvarkė. Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 44 straipsnio papildymo projektas Nr.P-2526 (pateikimas)

Tada kviečiu į tribūną D.Paukštę pateikti projektą Nr.P-2526 – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 44 straipsnio papildymo projektą. Prašom.

D.P.PAUKŠTĖ. Mano siūlomas papildymas truputėlį, sakykim, patikslina situaciją, na, palyginti su ta, į kurią papuoliau aš, tapęs Seimo nariu. Vieną mėnesį ir vieną savaitę tapęs nariu aš negalėjau balsuoti Seimo komitete, nes Seniūnų sueiga frakcijos siūlymo patvirtinti mane Socialinių reikalų komiteto nariu, na, niekaip negalėjo pateikti. Todėl pasiūlymo papildyti esmė yra ta, kad pateikus frakcijai rekomendacijas dėl frakcijos nario skyrimo į komitetą suteikiamos dvi savaitės Seimo kancleriui pateikti tokį sprendimą tvirtinti Seimui. Labai trumpas, aš manau, korektiškas ir truputėlį patikslinantis Statutą tikslinimas. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš… Norintieji paklausti, užsirašykit iš karto iš naujo. Gerbiamasis Seimo nary, jus nori paklausti du Seimo nariai. Prašom, J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nurodžius terminą ir esant įvairioms priežastims, kurių jūs, matyt, asmeniškai neišsiaiškinot ir kurios trukdo patenkinti rekomendaciją, kaip reikėtų kancleriui elgtis? Be išimčių ir ar reikalingas toks terminas? Juk jūs neišsiaiškinot. Vadinasi, ne tiktai ta priežastis, kuri jums neleido įregistruoti, matyt, gali būti dar dešimtys? Tai kas tada? Nurodyta dvi savaitės, bet be jokių priežasčių, be jokių argumentų. Tai nulio vertė. Kaip jūs į tai žiūrėtumėt? Ačiū.

D.P.PAUKŠTĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad visų pirma aiškinausi priežastis, kodėl kancleris niekaip negali pateikti mano kandidatūros tvirtinti. Pasirodo, buvo laukiama kitų frakcijų pateikimo ir t.t. Bet ar tai siejama su Seimo nario teise atimti jam balso teisę komitete? Aš manau, kad taip neturėtų būti. Kitos frakcijos, teikdamos savo siūlymus, gali pateikti, ir po dviejų savaičių kandidatūros į komitetus bus patvirtintos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Seimo narys V.Čepas. Prašome klausti.

V.ČEPAS. Gerbiamasis kolega, man vis dėlto neaišku, kas trukdo jums balsuoti tame komitete? Ar reikalingas toks įstatymo pakeitimas, ar straipsnio, kad jūs, kaip Seimo narys, gautumėte visas savo teises. Tas jūsų paaiškinimas, kad kažkodėl kancleris negalėjo pateikti, neatlaiko jokios kritikos. Ačiū.

D.P.PAUKŠTĖ. Deja, yra taip, kad tol, kol nesu patvirtintas, rekomenduotas Seimo seniūnų sueigos, kancleris netvirtina sąrašų arba mano kandidatūros teikimo, aš komitete galiu dalyvauti tik diskusijose, tačiau kai ateina laikas priimti sprendimą, balsuoti, deja, aš teisės neturiu ir mano balsas – šauksmas tyruose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausiančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Negirdžiu prieštaravimų. Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar turime 5 minutes. Kaip elgiamės, ar dar vieną pateikimą suspėsime padaryti, ar laukiame 5 minutes Vyriausybės valandos? Mėginkime pateikti, jeigu yra pateikėjas. Nematau J.Valatkos. Grįžtant prie 1 klausimo, mes dar turėtume nustatyti komitetą ir svarstymo datą. Siūloma pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galima būtų pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Pritariame bendru sutarimu. Papildomo komiteto niekas nesiūlo. Ar reikalingas papildomas komitetas? Nereikalingas. Papildomas komitetas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 13 d. Ar tinka data? Ar būtų kitokių siūlymų? Negirdžiu. Taigi šitą projektą svarstysime birželio 13 d.

Audito įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2532 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, liko 4 minutės. Ar mėginame pradėti pateikimą? Mėginame. Prašome į tribūną J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai pabandysiu labai trumpai. Seimas yra priėmęs Audito įstatymą, kuriame vis dėlto pakankamai sudėtinga tvarka, kaip tapti auditoriumi. Štai galiu pacituoti, kas dabar yra? Auditoriumi gali būti specialistas, išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintis aukštąjį išsilavinimą, ne trumpesnį kaip trejų metų auditoriaus padėjėjo darbo stažą audito įmonėje ir yra nepriekaištingos reputacijos. Mes manome, kadangi dabar ir Akcinių bendrovių įstatymas numatys privalomą auditą labai nemažam įmonių skaičiui, ir iš viso audito paslaugos plėsis, mes manome, kad neturėtų susidaryti tokia padėtis, kaip kažkada susidarė advokatūroje ir notariate. Kad vis dėlto specialistai, kurie gali ir nori, ir yra išlaikę kvalifikacinius egzaminus neturėtų kliūčių pakliūti į auditorius. Todėl siūlome labai paprastą sprendimą – išbraukti punktą, kuris kalba apie tai, kad kandidatas į auditorius turi turėti ne trumpesnį kaip trejų metų auditoriaus darbo stažą audito įmonėje. Aišku, būtų galima kalbėti apie šį įstatymą daug daugiau. Ten yra ir priesaikos dalykai, ir Auditorių rūmai, kurių narių dalyvavimas yra privalomas, bet manyčiau, kad sušvelninus šią tvarką turbūt viskas būtų neblogai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip pagerėtų auditas sumažinus auditoriaus kvalifikacinius reikalavimus ir kaip tai atitiktų Europos Sąjungos 8 direktyvos reikalavimus? Ačiū.

J.VALATKA. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Listavičiau. Jeigu jūs prisimenate, kai kalbėjome įstatymo priėmimo metu, detaliai išsiaiškinome direktyvos reikalavimus ir ten apie tai nieko nekalbama. Yra kalbama tik apie konkurentiškumą ir apie aukštą auditoriaus kvalifikaciją. Jeigu žmogus, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, turintis aukštąjį išsilavinimą, negali dirbti auditoriumi, nežinau, kodėl taip turėtų būti?

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, šiaip man priimtinas toks pataisymas, bet paklausti norėčiau kitko. Ar kvalifikacijos egzaminuose yra reikalavimas turėti tokio darbo praktiką, nes jeigu praktikos nėra, tai nepriekaištingos reputacijos reikalavimas neturi prasmės.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, blogiausia, kad ir turėdamas pakankamai ilgą darbo stažą finansų srityje pagal dabartinę tvarką vis tiek nori ar nenori, vis tiek trejus metelius reikia ištarnauti pas jau pripažintą auditorių. Aš manyčiau, kad tai nėra teisinga ir todėl siūlau tai, ką siūlau.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau… ( Ar įjungta, ar ne?)

PIRMININKAS. Turėtų būti įjungta.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs girdite mane?

J.VALATKA. Taip, girdžiu.

M.ŠERIENĖ. Atsiprašau. Aš pritariu jūsų pataisai. Iš tikrųjų šiuo metu profesorius, dėstęs auditą 10 metų, be darbo stažo pas auditorių negali laikyti kvalifikacijos egzamino. Iš tikrųjų yra nesąmonė. Bet įdomu, ar tam pritarė Auditorių rūmai. Ar jūs rengdamas įstatymą derinote su jais?

J.VALATKA. Tikrai nederinau, nes manyčiau, kad Auditorių rūmai gal ir skeptiškai žiūrėtų į tokią pataisą. Prisimindamas debatus Seime, tada, beje, ir jūsų, kolege, siūlymai nebuvo priimti, aš didelių iliuzijų neturiu, todėl nemanau, kad… Na, niekur ir nereikalaujama turbūt įstatyme, kad Seimo narys rengdamas pataisą turėtų derinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norintys klausti, paklausė. Ar galima būtų pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū pranešėjui. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Negirdžiu. Galima pritarti Biudžeto ir finansų komitetui? Papildomu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galima būtų pritarti Ekonomikos komitetui? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 8 d. Tinka? Taigi svarstysime šį projektą birželio 8 d.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Prašom gerbiamąjį premjerą ir ministrus užimti jiems skirtas vietas. Galime pradėti? Pirmasis klausia L.Sabutis. Atsiprašau, pirmasis klausia J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad pasitaisėte ir vadovaujatės Statutu. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Kiek žinau, turbūt ir visi žinome, kad prieš pasitraukdamas iš savo posto ponas V.Kunca pasirašė įsakymą dėl dabar skiriamų pensijų, t.y. patvirtino mažesnes vidutines draudžiamąsias pajamas. Šis įsakymas prieštarauja Pensijų įstatymo 14 straipsniui. Tą teisę turi tiktai fondo taryba. Kada jūs panaikinsite šį neteisėtą aktą ir kiek jūs prisiimate atsakomybės dėl blogėjančios “Sodros” padėties, nes jau kurį laiką ministerija daro tiesioginę įtaką pačiai “Sodrai”? Ar dėl tokios situacijos nesirengiate ir pati atsistatydinti?

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū. Dėl draudžiamųjų pajamų patvirtinimo pasitraukiant ponui V.Kuncai ir dėl jo parengto įsakymo. Iš tiesų pagal galiojantį įstatymą draudžiamąsias pajamas turi tvirtinti “Sodros” taryba, ir tai rytoj bus padaryta, nes rytoj yra kviečiamas “Sodros” tarybos posėdis. Kaip jūs žinote, draudžiamosios pajamos yra skaičiuojamos taip: vidutinis visų dirbančių žmonių darbo užmokestis dalijamas iš dirbančių žmonių skaičiaus. Taigi, kaip jau anksčiau minėjau, vidutinis darbo užmokestis per pirmąjį ketvirtį sumažėjo, natūralu, kad ir draudžiamosios pajamos sumažėjo. Buvo priimtas tiktai pono V.Kuncos sprendimas dabartiniams pensininkams, kurie seniau pradėjo gauti pensijas, mokėti pagal senas draudžiamąsias pajamas, o pradėjusiems gauti pensijas nuo gegužės 1 d. – pagal realias dabar patvirtintas draudžiamąsias pajamas. Ar tas veiksmas buvo teisėtas, kai direktorius parašė įsakymą? Juridiškai tai ne visai teisėta. Tai turėtų padaryti “Sodros” taryba. Tai ji rytoj, kaip minėjau, ir padarys.

Kitas jūsų klausimas, kiek aš prisiimu kaltės dėl to, kokia yra šiandien “Sodros” biudžeto situacija. Aš norėčiau priminti įstatymą ir iš atminties pakomentuoti, už ką atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už ką atsakinga Socialinio draudimo fondo valdyba ir konkrečiai direktorius. Norėčiau pakomentuoti ir vakarykštę spaudos konferenciją, kurioje ponas A.Sysas sakė, kad nė vienas direktoriaus įsakymas be ministrės žinios negali būti išleistas ir kad visus įsakymus direktorius derina su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Deja, ne taip. Pagal įstatymą “Sodros” direktorius atlieka vykdomosios institucijos funkcijas. Jis atsakingas už “Sodros” įmokų surinkimą, biudžeto tvarkymą ir išmokų mokėjimą laiku. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ministras atsakingi už biudžeto vykdymo kontrolę ir už tai, kaip laikomasi priimtų Socialinio draudimo bei Pensijų įstatymų. Taigi galiu prisiimti atsakomybę tiktai už tai, kad buvo nepakankamai kontroliuojama “Sodros” direktoriaus veikla. Tą žingsnį, kuris buvo padarytas dabar, turbūt buvo galima padaryti anksčiau. Atsistatydinti neketinu.

J.OLEKAS. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau patikslinti. Vis dėlto tas įsakymas, kuris, kaip jūs pripažinote, priimtas neteisėtai, arba jis neatitinka įstatymo dvasios, pirmiausia turėtų būti panaikintas ir galioti jokiu būdu ne nuo gegužės 1 d., nes tarybos posėdis bus tik gegužės 19 d. Jis negalėtų įsigalioti. Žmonės bent jau už gegužės mėnesį turėtų gauti senąja tvarka, o jūs savo sprendimus galėtumėte svarstyti tiktai ateičiai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas tradiciškai yra premjerui, o galbūt ir žemės ūkio ministrui.

Šiandien visiems sunku ir visus slegia įvairios bėdos, bet, manau, sutiksite, kad sunkiausia yra kaimo ir kaimo žmogaus padėtis. Negana jau konservatorių valdymo paveldo, dar ir sausra bei šalnos. Nuostoliai, specialistų skaičiavimais, yra šimtai milijonų litų. Ar galėtumėte išdėstyti tas jau jūsų priimtas ar galbūt rengiamas priemones, kurios iš tikro galėtų dar pagelbėti, nes, kaip vėlgi agrarininkai tvirtina, jeigu būtų skubi finansinė injekcija, sakysim, bent jau skolų greitas grąžinimas, kai ką būtų galima atsėti ir dar šiek tiek susigrąžinti, nes kiekviena diena yra laiko praradimas, o kai kada jau ir negrįžtami procesai?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kaimas ir žemės ūkis… Akivaizdu, kad gamta šį pavasarį, nors ir šilta, graži, bet nepagailėjo žemės ūkio. Matyt, nuostolių ir sausra, ir šalnos tikrai padarė. Mums gerai suprantamas tiek Žemės ūkio rūmų, tiek įvairių kitų organizacijų rūpestis. Vyriausybė taip pat nėra nuošaly nuo to susirūpinimo. Dar praėjusios savaitės pabaigoje aš paprašiau žemės ūkio ministro imtis veiksmų surinkti kiek galima tikslesnę informaciją, kokių nuostolių ir kokios apimties yra patirta. Vakar Vyriausybės posėdyje mes išklausėme pirmąją informaciją, kurią galbūt žemės ūkio ministras galėtų detalizuoti. Informacija buvo surinkta kartu su apskričių viršininkais. Kaip žinoma, labiausiai nukentėjo Dzūkijos rajonai, galbūt iš dalies ir Suvalkijos. Informaciją mes paprašėme dar labiau detalizuoti, kadangi pradinė informacija, atrodo, nėra visiškai tiksli, nes šalia esančių dviejų rajonų duomenys skiriasi keliasdešimt kartų. Mūsų manymu, taip negalėtų būti. Tuos kiek galima tikslesnius duomenis norėtume pačiu artimiausiu metu turėti.

Kaip valstybė ar savivaldybės galėtų padėti žemdirbiams atlaikyti šį gamtos išbandymą? Kol kas būtų sunku ką nors prognozuoti ir žadėti. Iš tikrųjų valstybės finansinė padėtis neleidžia dalyti kokių nors nepagrįstų pažadų. Mes tvarkingai ir tiksliai stengiamės realizuoti tai, ką esame pažadėję žemdirbiams, visų pirma mokėdami tas subsidijas, kurios pernai buvo pažadėtos ir nebuvo išmokėtos. Tai nėra kokios nors skolos, aš noriu pabrėžti, todėl neteisingai vartojamas terminas, kad valstybė turėtų greičiau grąžinti skolas. Tai nėra kokia nors skola. Paprasčiausiai valstybė pažadėjo ir pernai netesėjo. Mes bandome tą pažadą ištesėti, o jį tesime tokiais tempais, kokiais mums leidžia šiandieninė biudžeto situacija. Iki liepos 1 d. mes turime išmokėti pinigus už praėjusius metus, ir tai padarysime.

Kokios dar gali būti kitos pagalbos formos, mes svarstysime tada, kai turėsime tikslią informaciją apie susiklosčiusią padėtį. Aš tikiuosi, kad visų mūsų bendras rūpestis taip pat pakeis situaciją ir šiandieninis lietus taps ilgesnis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Trapikas.

E.MAKELIS. Ačiū. Ar galima?

PIRMININKAS. Žemės ūkio ministras nori papildyti, taip? Prašom.

E.MAKELIS. Iš tiesų mes jau savaitės pabaigoje su viceministru pasidaliję apvažiavome visas apskritis ir kartu su ponu J.Rudalevičiumi pasirašėme įsakymą, kuriame duotas pavedimas visų apskričių Žemės ūkio departamentų Žemės ūkio skyriams surinkti išsamią informaciją. Negalutiniais duomenis, ką mes šiandien turime surinkę, vakar, tarp kitko, įvyko pasitarimas, žuvo per 94 tūkst. pasėlių. Informaciją reikia… (Balsas salėje) 94 tūkst. pasėlių.

Č.JURŠĖNAS. Hektarų?

E.MAKELIS. 94 tūkst. ha pasėlių. Bet informaciją reikia tikslinti. Noriu pasakyti, kad padėtis ir tose pačiose apskrityse skiriasi. Pavyzdžiui, vieno Marijampolės rajono nuo kito, esančio gretimai, skiriasi 32 kartus, Panevėžio apskrityje Biržų su Kupiškiu – 30 kartų. Todėl ją reikia galutinai sutikslinti, pasižiūrėti. Stichinių nelaimių, mūsų turimais duomenimis, nei Latvija, nei Lenkija nepaskelbė. Manau, kad didžiausios problemos yra Dzūkijos regione, taip pat dalyje Vilniaus apskrities. Įvertinę šiuos dalykus, turim parengę metodiką, dirbame kartu su Žemdirbystės ir sodininkystės mokslinių tyrimų institutais, teiksime Vyriausybės posėdyje projektus, ką būtų galima padaryti.

Noriu pabrėžti kitą dalyką. Per pirmąsias dvi gegužės mėnesio savaites iš biudžeto žemdirbiams pervesta per 34 mln. atsiskaitant už subsidijas, kurios buvo planuotos praeitais metais. Tai yra dideli pinigai. Taip pat aktyviai pradėtas mokėti avansinis mokėjimas už cukraus akcizą. Tai tos lėšos, kurių labai reikia žemdirbiams. Kartu su tais sprendimais, kuriuos priimsime kitame posėdyje, tai yra parama, kurią mes šiandien galime suteikti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Kaip jūs vertinate Seimo kanclerio J.Razmos pateiktą Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinė esmė yra įpareigoti telekomunikacijų operatorius savo lėšomis įsigyti pradinę techninę ir programinę įrangą, kad Valstybės saugumo departamentas galėtų kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijų turinį. Kaip žinote, šis įstatymo projektas prieštarauja įvairiems teisės aktams, taip pat Konstitucijos 23 straipsniui, kuris garantuoja nuosavybės neliečiamybę. Bet pagrindinis dalykas yra tas, kad šio įstatymo pateikimas yra ne laiku, nes, jūs puikiai žinote, yra platinamos “Lietuvos telekomo” akcijos, todėl šio įstatymo projekto svarstymas gali turėti didelės įtakos akcijų vertei. Jūsų nuomonė apie žymaus valstybės pareigūno atliekamą darbą?

A.KUBILIUS. Aš turiu prisipažinti, kad to įstatymo projekto nesu dar matęs.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis premjere, įsigilinkite ir dar kartą kompetentingai pažiūrėkite, ir pasitarkite su Turto fondo atstovu ponu S.Vaitkevičiumi, kad pareikštų savo nuomonę.

A.KUBILIUS. Ačiū, ačiū. Ypač dėkingas už jūsų repliką, kad dar kartą kompetentingai pasižiūrėčiau.

K.TRAPIKAS. Taip, nes matau, kad nereaguojate... (Kalba vienas per kitą)

A.KUBILIUS. … mes kompetentingai žiūrim. Aš džiaugiuosi jūsų įvertinimu. Be abejo, yra du aspektai, tai mūsų teisėsaugos institucijoms turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti ir pokalbius, vykdomus mobiliais telefonais, tas yra reikalinga. Tai tą reikia žinoti. Man atrodo, kad tas buvo vienaip ar kitaip sureglamentuota ir esamame Telekomunikacijų įstatyme. Aš nelabai žinau, kokia yra pataisos esmė. Galbūt tai, kad tokią įrangą turi įrengti patys operatoriai. Be abejo, čia vėl reikėtų išskirti dvi skirtingas problemas. Tai yra tie operatoriai, kurie jau veikia ir turi licenciją, kaip jiems bus taikomas toks įstatymas. Jeigu jis bus priimtas, tai manau, kad čia gali kilti konstitucinių ir teisinių kolizijų, nes licencijoje, kurią jie turi, jiems nebuvo numatyta tokia pareiga. Kitas klausimas yra nauji operatoriai, kurie gali ateiti į rinką ir kuriems licencijoje gali būti numatyta tokia sąlyga. Šiuo atveju nematyčiau kokių nors platesnių konstitucinių problemų.

Dėl “Telekomo” kainos. Man atrodo, čia yra šiek tiek… arba nežinau visų detalių iki galo. Bet man atrodo, kad tai neturėtų ryšio su “Telekomo” kaina, nes “Telekomas” pats nevykdo jokių mobilaus operatoriaus funkcijų. Tai visiškai neturėtų būti susiję su “Telekomo” turima licencija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, bet jūs geriau žinote tą pataisą. Aišku, aš dar sykį norėčiau pasakyti, kad pats “Telekomo” akcijų pardavimas yra labai jautri procedūra. Be abejo, ir mūsų visuomenė, ir tarptautinė finansų bendruomenė labai jautriai žiūrį į įvairius veiksmus, padarytus ir nepadarytus, ir į įvairius gandus, kuriuos Lietuvoje, kaip mes ir tikėjomės, labai stengiamasi platinti. Kai kurie šių gandų platintojai arba viso proceso kritikai, man atrodo, labai stengiasi kaip nors numušti “Telekomo” akcijų kainą. Man sunku pasakyti, kodėl tai yra norima padaryti, bet manyčiau, kad taip pat ir finansų ekspertai ar vadinamieji finansų ekspertai turėtų elgtis kur kas atsakingiau.

K.TRAPIKAS. Tarp jų ir Seimo kancleris J.Razma, kuris ne tik platintojas… Jis ne tik platintojas, jis yra veiksmo dalyvis.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad galbūt kas nors iš ministrų – finansų, žemės ūkio ar valdymo reformų – truputį daugiau pasakytų, negu šykščiai rašoma spaudoje apie jau senokai teikiamą Lietuvai paramą dėl struktūrinių permainų administravimo dalyje, t.y. kaip yra panaudojami teikiami ISPA ir SAPARD programų finansai ir kokiuose regionuose, ir kokiose šakose? Mes žinome, kad yra rengiamas įstatymas, bet jo iki šiol dar neturime. Dažnai žmonės teiraujasi, kaip ir kur galėtų kreiptis pagalbos, ir kaip tai yra įgyvendinama. Jeigu galėtumėte, prašom keletą minučių skirti šiam atsakymui.

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Dėl SAPARD galima pasakyti taip. Yra padarytas gana nemažas darbas. Vyriausybės sprendimu yra įkurta Nacionalinė mokėjimo agentūra. Taip pat prieš savaitę priimti sprendimai, kad ją būtų galima akredituoti laiku, t.y. iki liepos mėnesio vidurio, ir kartu gauti tas lėšas, kurių reikia.

Galiu pasakyti, kad yra ne vien tik mūsų problemų. Dar nė viena iš 10 Vidurio Europos pirmosios bangos (taip pat ir antrosios) valstybių, kurios pakviestos derėtis su Europos Sąjunga, nėra gavusi realių pinigų. Gegužės 4 dieną šių Vidurio ir Centrinės Europos šalių ministrai buvome susirinkę Sofijoje. Šiuo klausimu kalbėjome su ponu F.Fischleriu. Buvo iškelti kiti klausimai dėl galutinių finansinių procedūrų patvirtinimo, kaip turėtų funkcionuoti tos lėšos. Čia Europos Komisijos reikalai. Ponas F. Fischleris pažadėjo, kad birželio 6 dieną galutinai kviečia visų dešimties šalių ministrus, kad visi klausimai dėl SAPARD būtų išsamiai ir nuosekliai išsiaiškinti.

Šią savaitę Lietuvoje buvo komisija, kuri tikrino, kaip mes rengiamės kaip valstybė SAPARD lėšas priimti. Iš principo yra pozityviai įvertinta mūsų darbo dalis. Taip pat yra atliktas darbas pereitais metais, t.y. pilotinis projektas, parengtas Utenos apskrityje, kuris bus finansuojamas iš PHARE lėšų. Šiam projektui kaimo rėmimo sąmatą tvirtinant yra numatyti pinigai. 20 pilotinių projektų darbas ir finansavimas iš principo jau prasidėjo, tai yra įžanga į SAPARD. Aš tiek galėčiau apie SAPARD pasakyti.

L.SABUTIS. Dar dėl regioninių teritorijų gal galite pasakyti.

J.RUDALEVIČIUS. Dabar kartu su apskričių viršininkų atstovais, taip pat su Mokėjimo agentūros vadovybe, dalyvaujant Vyriausybės kanceliarijai, aptarta ir iš principo yra numatyta organizacinė struktūra, kaip ji veiks, t.y. centrinė Mokėjimo agentūra, ir personalas bus Žemės ūkio ministerijoje, o apskrityse ir periferijose bus atstovai, per kuriuos bus galima teikti paraiškas ir kurie galės teikti informaciją, kokie reikalavimai keliami tiems projektams, kad būtų galima gauti SAPARD lėšas. Tai turėtų įvykti greitai, aš manau, kad ši struktūra normaliai turėtų pradėti veikti po trijų, keturių savaičių. Apie tai bus detaliai informuotos savivaldybės ir apskritys. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Mano klausimas būtų dėl etninės kultūros, tačiau paklausti aš norėčiau gerbiamąjį premjerą. Kaip pamenate, premjere, jau turbūt bus beveik metai, kai jums pirmininkaujant ten, toje kėdėje, kurioje dabar sėdi ponas R.Dagys, buvo priimtas mūsų Valstybinės etninės kultūros globos įstatymas ir buvo nuspręsta, jog Etninės kultūros globos taryba bus steigiama ne prie Seimo (nors, man atrodo, kad tai iš tikrųjų nebuvo teisingas sprendimas) ir jos nuostatus tvirtins Vyriausybė. Mes jau ne vieną kartą kalbėjome apie tuos dalykus, jie labai sunkiai juda, bet galų gale šiuo metu, sakyčiau, pasiekta gana gerų derybinių rezultatų. Su kultūros ministru mes viską esame suderinę. Mes visi prisimename jūsų žodžius, kad jūs esate įsitikinęs, jog Vyriausybė priims tokį statutą, nuostatus, kokie buvo teikti mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Dėl to daugiausia ir buvo ginčų. Štai dabar taip laimingai sutapo, kad jūs pats galite savo tą įsitikinimą įgyvendinti. Kaip aš supratau, kitą trečiadienį tie nuostatai turėtų būti patvirtinti Vyriausybės, tačiau yra iškilusios kelios problemos, kurios kyla ne iš Kultūros ministerijos, o iš Vyriausybės kanceliarijos. Ten yra kai kurių abejonių dėl to, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, trumpinkit klausimą.

A.J.RAŠKINIS. Aš tuoj baigiu. … kad tos nuostatos dėl juridinio asmens, dėl finansavimo, yra kvestionuojamos dėl to, kad jos neįrašytos į įstatymą. Kai mes planavome viską vienu ypu, dalį įrašėme į įstatymą, dalį į nuostatus. Kai buvo nutarta nuostatus tvirtinti Vyriausybei, tie dalykai buvo perkelti į nuostatus. Jeigu jūs prisimenate ir toliau tebenorite įgyvendinti savo nusistatymą, aš prašyčiau paremti būsimame Vyriausybės posėdyje tą anksčiau išreikštą norą. Tik tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau sutilpti į jums skirtą laiką klausti, nepadaryti jo kalba. Prašom.

A.KUBILIUS. Man sunku būtų ką nors atsakyti be to, kad nei aš, nei R.Dagys nesėdėjome ir nesėdime čia… o sėdime ir sėdėjome ant labai garbingo posėdžio pirmininko sosto. Dėl nuostatų, kurios, kiek aš žinau, antradienį ar trečiadienį bus svarstomos, irgi ieškosime paties geriausio varianto, ir jeigu ten yra likę kokių nors problemų, stengsimės iš tikrųjų jas racionaliai spręsti. Bet šiuo atveju spręs kabinetas, o ne vienas ar kitas premjeras. Aš manau, kad jūsų įtikinamas žodis, šiandien girdimas viso kabineto, turės labai svarbios reikšmės.

A.J.RAŠKINIS. Ar aš galėčiau dalyvauti svarstant?

A.KUBILIUS. Visada prašom.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti apie saulėlydį. Čia turbūt Ministras Pirmininkas, kaip iniciatorius, galėtų mums daugiau pasakyti. Jau turbūt tie kryželiai kam nors padėti, tad ar negalėtumėte pasidalyti su mumis tomis mintimis, kurias jau turbūt išsprendėte? Ačiū.

A.KUBILIUS. Kaip ir gamtos saulėlydis, taip ir biurokratijos saulėlydis yra permanentinis procesas. Nėra tokio dalyko kaip vienkartinis saulėlydis. Aš noriu tą pabrėžti. Mane šiek tiek stebina klausimai, tai ką jūs ten padarėte, ar jau viskas padaryta? Aš dar sykį galiu pakartoti, kad kaip ir gamtoje, taip ir čia reikia sukurti tokią sistemą, kuri veiktų prieš biurokratinę sistemą.

Aš turiu pasakyti, kad yra imtasi nemažai konkrečių veiksmų ir dėl rinkos priežiūros institucijų reformos, ir dėl vidaus reikalų sistemos reformos. Artimiausiu metu svarstysime sveikatos sistemos valdymo reformą, taip pat apskričių struktūrų reformą. Tai tokie atskiri dalykai, kuriuos nuolat darome.

Mano įsitikinimu, tai nėra patys svarbiausi dalykai, kurie visiems mums turėtų rūpėti. Daug svarbesnį sprendimą mes padarėme vakar. Tai taip pat yra labai tampriai susiję su tuo, ką mes vadiname Saulėlydžio komisijos veikla, t.y. strateginio planavimo ir 2001 m. ar apskritai biudžeto rengimo metodika. Yra numatyta visa nauja sistema, kaip bus rengiamas biudžetas, kaip turės būti rengiamos strateginės programos, uždaviniai, kaip jie bus vertinami, ir visi kiti dalykai, kurie mums leistų turėti daug lankstesnę ir daug dinamiškesnę visą valdymo sistemą, orientuotą į labai aiškius prioritetus ir leidžiančią kiek galima efektyviau panaudoti valstybės lėšas. Tai ir yra visų saulėlydžio reformų tikslas – kiek galima efektyviau naudoti valstybės pinigus.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis premjere, dėl Rusijos krizės pernai ir užpernai smarkiai nukentėjo Lietuvos ūkis. Nuostolius, tiesa, tada kažkiek švelnino rinkos apsaugos įmonių, konkurencinio pajėgumo ir eksporto skatinimo programos, kurias įgyvendino Vyriausybė. Per pastaruosius metus euro valiutos kursas smuko apie ketvirtadalį. Dėl to Lietuvos eksportas bei apskritai ūkis irgi patyrė rimtų nuostolių. Tad ir norėčiau paklausti jūsų, premjere, ar Vyriausybė ką nors daro, ar ketina artimiausiu metu daryti, kad būtų sušvelninti euro valiutos smukimo padariniai mūsų šalies ūkiui? Labai ačiū.

A.KUBILIUS. Būtų labai gerai, jeigu mes galėtume daryti įtaką euro kursui dolerio atžvilgiu. Bet jeigu rimtai, man atrodo, kartais nevisiškai objektyviai yra vertinama visa pinigų politikos sistema, esanti Lietuvoje, ir siūlymai skubiai atsisakyti lito susiejimo su doleriu. Pastarosiomis dienomis mačiau vieną tikrai racionalų svarstymą, atrodo, “Verslo žiniose”, kur buvo pabandyta kiek galima giliau pažvelgti į daug platesnę problematiką negu vien tik kai kurių mūsų gamintojų eksporto problemos, kylančios dėl euro kurso kritimo.

Vyriausybė ir Lietuvos bankas ir toliau laikosi ir laikysis tos pačios nuomonės, kad lito susiejimas su doleriu turi likti bent iki kitų metų vidurio, o ką daryti ir kaip padėti mūsų eksportuotojams, kurie patiria tam tikrų problemų dėl euro kurso kritimo dolerio atžvilgiu, reikia pagalvoti. Pirmiausia reikia galvoti apie įvairias priemones ir visų pirma apie priemones, kurios leistų padidinti mūsų prekių konkurentabilumą. Nors aš turiu pabrėžti, kad ir taip mūsų gamintojai labai sėkmingai konkuruoja, ir, kaip matome, per pirmąjį ketvirtį eksportas labai išaugo, net iki 30%. Tai rodo, kad net ir tokiomis sąlygomis, pinigų politikos sąlygomis, mūsų eksportuotojai gali pakankamai efektyviai konkuruoti.

Pagrindinis dalykas, kurį mes artimiausiu metu siūlysime ir Seimui (tam iš principo yra pritarta ir pritarta principiniams Saulėtekio komisijos pasiūlymams) – tai liberalizuoti darbo rinkos reguliavimą. Tas leistų padidinti mūsų gamintojų konkurencingumą, taip pat ir Europos Sąjungos rinkose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Ar nenumatoma svarstyti Vyriausybėje savivaldybių biudžetų vykdymo eigos, atsiskaitymų su kreditoriais (o minimos sumos siekia iki 400 mln. Lt) ir bandyti ieškoti sprendimų esamai padėčiai taisyti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Jūs teisus. Tą tikrai numatyta svarstyti. Jau vakar tas svarstymas įvyko Vyriausybėje, pradinis svarstymas. Finansų ministerijai pavesta surinkti visą informaciją ir mėnesio gale mes svarstysim jau turėdami kiek galima tikslesnę informaciją. Aš noriu pasakyti, kad šių metų Biudžeto įstatyme yra labai aiški teisinė nuostata, kad savivaldybės pagal savo biudžetus turi likviduoti kreditorinius įsiskolinimus. Ne visoms savivaldybėms pavyksta tą padaryti. Todėl mes tikrai turėsime ieškoti priemonių, kaip savivaldybes paskatinti kiek galima tiksliau laikytis finansinės drausmės. Šiuo atveju, mano įsitikinimu, kai kur iš tikrųjų yra šiek tiek atsipalaiduota ir biudžetai sudaryti deficitiniai, o to neleidžia Biudžeto sandaros įstatymas. Kai kur finansuojamos ne pačios pagrindinės išlaidos, mokytojų atlyginimai paliekami paskutinėje eilėje. Iš tikrųjų finansinė drausmė privaloma visiems ir Vyriausybė ieškos būdų, kaip finansinę drausmę užtikrinti ir savivaldybėse.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. …žemės ūkio ministrą. Mano rankose yra Žemės ūkio ministerijos išleista nauja knygutė apie SAPARD lėšų panaudojimą. Yra toks sakinukas: “Europos Sąjungos inicijuota SAPARD programa Lietuvoje pradės veikti 2000 metų antrojoje pusėje”. Tačiau Lietuvos kaime žmonės kažkodėl mano ir kalba, kad negaus lėšų. Šiandien man teko dalyvauti Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos prezidiumo posėdyje. Ten taip pat nuskambėjo mintis, kad neverta rengti projektų, nes SAPARD programos lėšų vis tiek šiais metais negausime. Jūsų atsakymas Seimo nariui L.Sabučiui taip pat nekelia optimizmo. Norėčiau jūsų, ministre, paklausti, kas asmeniškai atsakingas už tai, kad Lietuvos kaimo žmonės šiais metais gautų lėšas ir jas panaudotų? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Lietuva nebus išskirtinė valstybė gaunant ir panaudojant SAPARD lėšas. Kriterijai, kurie taikomi mūsų valstybei, taikomi ir kitoms 10 Vidurio Europos šalių. Kol kas SAPARD lėšų dar negavo nė viena valstybė. Pagrindinis kriterijus yra direktyvos Nr.1663 reikalavimai. Žingsnius, kurie reikalingi norint gauti SAPARD lėšas, mes padarėme. Aš jau juos išvardijau, antrą kartą neminėsiu.

Aš dar tiktai nepaminėjau kaimo plėtros plano. Pažiūrėkim į vieną kriterijų, kuris yra labai svarbus norint gauti SAPARD lėšas. Tai yra verslo planas, atitinkantis penkias iš pasirinktų krypčių, kurios yra patvirtintos Vyriausybėje. Po to, kai planas yra parengiamas ir žmogus pasirenka vieną ar kitą veiklos rūšį, pagal kurią galima gauti SAPARD lėšas, vyksta to projekto finansavimas. Ir tik kai įvykdomas projektas, per du mėnesius šios lėšos išmokamos. Aš manau, kad ne tiktai verta, bet ir būtina rengti verslo planus bei siekti, kad tos SAPARD lėšos būtų gautos.

Už SAPARD lėšų gavimą yra atsakingos dvi institucijos. Viena institucija – tai Žemės ūkio ministerija, kad parengtų struktūrą, pagal kurią galėtų administruoti ir galėtų gauti šias SAPARD lėšas. Kita institucija – Finansų ministerija, kuri kartu su Žemės ūkio ministerija turi parengti ir akredituoti. Manau, šioje stadijoje, kas dabar padaryta, mes ne atsiliekam, o kai kuriais atvejais net ir aplenkiam savo kaimynes – tiek Estiją, tiek Latviją.

A.KUBILIUS. Jeigu galėčiau, pone posėdžio pirmininke, norėčiau papildyti ministro atsakymą. Antradienį Strasbūre susitikęs su Europos Komisijos prezidentu R.Prodi, jo paklausiau, kada stojančios šalys gali tikėtis gauti pagal SAPARD programą pinigų, kada šiais metais tie pinigai gali pasiekti mus. Ir kol kas, turiu pasakyti, ir prezidentas negalėjo labai tiksliai atsakyti, kokia apimtimi šiais metais ta programa bus pradėta įgyvendinti. Todėl, be abejo, mums visų pirma reikia pasiekti, kad tie pinigai, sąlyginai vadinkim, iš Briuselio pasiektų ir mus, taip pat ir kitas stojančias šalis. Aš tikiuosi, kad tą artimiausiu metu mums pavyks išsiaiškinti kur kas tiksliau.

Bet antras dalykas, aš norėčiau poniai M.Šerienei pasakyti vieną dalyką. Jeigu mes norime, kad kaimas gautų daugiau šitų pinigų, mes turime į Europos Sąjungą įstoti kiek galima anksčiau. Todėl, manau, ir kaimas, ir tos partijos, kurios atstovauja kaimo žmonėms, turėtų tapti pagrindinėmis stojimo į Europos Sąjungą šalininkėmis, nes iš tikrųjų tai yra gera galimybė mūsų kaimui gauti papildomų lėšų, papildomų investicijų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Parduodant Alytaus medvilnės kombinatą sutartyje buvo numatyta, kad penkerius metus bus išsaugota 3500 darbo vietų, kad per tą laiką ateis 240 mln. Lt investicijų – po 48 kasmet. Jau šiandien tų darbo vietų palikta mažiau nei buvo numatyta sutartyje. Jau šį mėnesį 300 darbuotojų įteikti atleidimo lapeliai, jau trečiajame ketvirtyje numatyta atleisti dar 500. Iš numatytų investicijų taip pat kol kas, atsiprašau, šnipštas. Taigi ar gali valstybė, Vyriausybė apginti žmones, pagaliau ir savo interesus, ar gali kaip nors sutramdyti siautėjančius užsienio šeimininkus kol kas dar valstybėje?

PIRMININKAS. Kam klausimas buvo?

A.KUBILIUS. Man? Gerbiamieji kolegos, kiek aš žinau, sutartyje taip pat numatytos ir netesybos arba, kitaip sakant, baudos už sutarties atskirų straipsnių nevykdymą. Kiek man žinoma, tos baudos jau yra sumokėtos. Jeigu sutarties bus nesilaikoma ir toliau, yra galimybė sutartį nutraukti ir pradėti visą procesą iš naujo.

R.SMETONA. Ar bus sugrąžinti žmonės į darbo vietas, iš kurių jie dabar atleisti? Gal ministrė I.Degutienė daugiau žino konkrečiai apie Alytaus medvilnės kombinato padėtį?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų šiuo klausimu aš domėjausi, nes pas mane buvo atvykę žmonės iš Alytaus medvilnės kombinato. Kalbėjausi su Turto fondo direktoriumi ponu S.Vaitkevičiumi. Iki šios dienos už sutarties netesybas yra nubausta kita pusė, tačiau tai yra vienintelė juridinė sankcija, kurios šiandien galima laikytis. Bet tai neišsprendžia tų žmonių, kurie jau atleisti, problemų. Dabar bandom ieškoti kontaktų su pačiais savininkais per mūsų ministeriją, kaip panaudoti turimą darbo jėgą, galbūt perkvalifikuojant mūsų mokymo tarnybose, kad jie toje pačioje įmonėje turėtų kitą darbą. Tačiau šiandien, kiek aš žinau, sutartis pažeista, baudos sumokėtos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamoji Vyriausybe, mano klausimas buvo skirtas susisiekimo ministrui, bet jam nesant, gal atsakys artimos srities ministras. Mano klausimas susijęs su šios dienos aktualija – su Vilniaus visuomeninio transporto nedarbu. Noriu klausti, ar nemanoma visuomeninio transporto privatizuoti, nes kelerių metų patirtis rodo, jog privatūs vežėjai, vežantys autobusais keleivius, verčiasi sėkmingai, nors taip pat savo lėšomis remontuoja transportą, perka detales, moka mokesčius, neneigia net minties, kad pašalinus kai kuriuos trūkumus galėtų vežti piliečius pigiau?

A.KUBILIUS. Nėra susisiekimo ministro, jis išvykęs į komandiruotę. Aš bandysiu atsakyti, bet dabar iš tikrųjų transportas – troleibusai ir autobusai priklauso savivaldybei ir Vyriausybė šiuo atveju ne daug ką gali ir padaryti. Be abejo, aš tikiuosi, kad savivaldybei galų gale pavyks susitarti su šių įmonių profesine sąjunga ir Vilniaus gyventojai nekentės dėl tų nuostolių, kuriuos jie šiandien patiria. Jeigu kalbėtume pačia bendriausia prasme, aš asmeniškai visada maniau ir toliau manau, kad iš tikrųjų privati nuosavybė ir privati iniciatyva yra geriau negu nelabai ūkiškas ir efektyvus valstybės ar savivaldybės vienų ar kitų įmonių valdymas, tarp jų ir transporto įmonių, bet turėčiau pasakyti, kad šiuo metu Vyriausybė tikrai nesvarsto kokių nors planų, ką daryti su savivaldybių transporto įmonėmis. Iš tikrųjų mes patys tiesiogiai neturime kokių nors įgaliojimų. Jeigu jau kalbėtume apie tokius projektus, vis dėlto tai turėtų būti, matyt, įstatymas, kuriame būtų numatyta, kad tokios įmonės taip pat yra privatizuojamos. Bet šiuo metu tai yra savivaldybių nuosavybė ir čia savivaldybės pačios turi spręsti, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis premjere, tiek piliečiai, tiek Seimo nariai yra atsitrenkę į sieną dėl šios problemos, apie kurią ne kartą klausiu. Būtų neblogai, kad būtų galima ką nors iš esmės priimti. Kalbu apie piliečius, savo lėšomis įsirengusius telekomunikacijų tinklus. Pagal Telekomunikacijų įstatymą “Telekomas” yra įpareigotas išpirkti. Išpirkimo sąlygos yra labai prastos ir tiesiog tuos žmones žemina. Seimo nariai ne kartą kreipėsi į visas vyriausybes, į “Telekomą”, bet vyriausybės visada nukreipdavo Susisiekimo ministerijai ir Turto fondui, o tos dvi institucijos neturi galių pataisyti situacijos, nors situaciją reikia taisyti išsprendžiant porą problemų. Viena. Turtas buvo nusavintas. Akcionuojant “Telekomo” turtą, jie, kaip savininkai, buvo nuslėpti. Konstitucinis Teismas juos pripažįsta savininkais. Disponuoti savo turtu ir už jį įsigyti akcijų jie… Su jais ir su mumis apie tai nekalbama. Atsakymai iš Turto fondo yra tokie, kad gėda skaityti. Tai yra tikrai problema, susijusi su žmogaus teisėmis, piliečių teisėmis, nuosavybės teisėmis. Apskritai ji neturi būti nukreipta toms institucijoms, kurios neturi galių tai spręsti. Tai yra aukščiausio lygio sprendimas ištaisyti situaciją. Klausimas – ką daryti?

A.KUBILIUS. Į klausimą, ką daryti, nėra paprasta atsakyti. Kai kurie XX a. pradžios autoriai bandė atsakyti į klausimą, ką daryti. Aš tikrai negaliu pasakyti, kad žinočiau labai tiksliai, kokia dabar yra situacija ir kokie gali būti priimami sprendimai. Jeigu aš neklystu, man atrodo, Vyriausybė ne taip seniai priėmė tam tikrą nutarimą, kuriuo buvo bandoma išspręsti šią problemą. Bet jeigu jūs leistumėte, aš tikrai pasidomėčiau ir kartu su susisiekimo ministru mes artimiausiu metu bandytume atsakyti?

M.KONČIUS. Ir su Turto fondu… Gerbiamasis Ministre Pirmininke! Paskutiniame pasitarime jiems dalyvaujant sprendimai buvo siūlomi tokie: papildoma akcijų emisija arba teisė nusipirkti dabar akcijų už turimą turtą.

A.KUBILIUS. Mes artimiausiu metu pasižiūrėsime, ką galime daryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas sveikatos ministrui. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunimo išbando narkotikus. Į policijos akiratį jau patenka net dešimtmečiai. Kelia nerimą tai, kad pas mus labiau rūpinamasi narkomanijos gydymu, reabilitacija, o ne prevencija. Žinoma, gydyti reikia, bet kur kas svarbiau, kad žmonės netaptų narkomanais. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kas be moralų ir gąsdinimų yra daroma, kad mūsų paaugliai netaptų narkomanais? Ar turime pakankamai metodinės medžiagos apie tai, kaip tėvams, mokytojams, jaunimo lyderiams, dvasiškiams kalbėtis su vaikais, kokią informaciją ir kaip jiems teikti? Ačiū.

PIRMININKAS. Kam klausimas buvo formuluotas? Sveikatos ministrą prašom atsakyti. Ar mikrofonas ligotas?

R.ALEKNA. Ačiū už aktualų klausimą. Deja, yra toks požiūris, kad už viską, kas yra susiję su sveikata, atsako tik Sveikatos apsaugos ministerija. Deja, visa tai, kad atsiranda problemų dėl sveikatos, nulemia labai daug faktorių. Be jokios abejonės, narkomanija yra sveikatos apsaugos sistemos bėda sprendžiant šią problemą, tačiau pati pradžia yra visai kitose srityse. Aš manau, kad šį klausimą turėčiau dalytis kartu su švietimo sistemos darbuotojais, su vidaus reikalų darbuotojais. Iš tikrųjų mes čia turėtume bendromis pastangomis spręsti šiuos klausimus. Aš tiktai galėčiau pasakyti tai, ką mes darome, kas mums priklauso.

Norėčiau paminėti kad ir artimiausiu metu įvyksiantį renginį, kuriame mes kartu su Jaunimo teatro darbuotojais rengiame konferenciją. Joje dalyvaus ir kultūros, ir meno darbuotojai. Būtent ši konferencija bus paskirta narkomanijos prevencijai. Mūsų ministerija finansuoja šį renginį. Mes planuojame ir daugiau tokių renginių. Nors kai kas bando atsieti ŽIV ir AIDS problemą nuo narkomanijos problemos, tačiau mes matome visa tai integruotai. Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas rugsėjo mėnesį mūsų planuojamai tarptautinei konferencijai ir šiais klausimais. Kiek mūsų galimybės leidžia, mes tai darome ir į tas konferencijas mes bandome įtraukti kitų žinybų atstovus. Turiu omeny Švietimo ministerijos, švietimo sistemos darbuotojus, savivaldybių tarnautojus, kultūros sistemos darbuotojus, lygiai taip pat ir vidaus reikalų sistemos darbuotojus. Tam, be jokios abejonės, reikia taip pat ir didžiulių lėšų.

Dėl šios problemos taip pat diskutuojama ir tarptautiniu lygiu. Neseniai įvykusioje Pasaulinės sveikatos organizacijos asamblėjoje aš buvau susitikęs su Norvegijos, Danijos ir Švedijos ministrais. Mes aptarėme, ką mes galėtume daryti spręsdami šią problemą aplink Baltijos jūrą. Žinom, kad narkomanijos problema neturi sienų, jinai plinta iš vienos valstybės į kitą ir kad tai yra ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos problema, tai yra tiesiog tarpvalstybinė problema.

K.PLATELIS. Jums leidus, aš gal dar papildysiu savo kolegą pasakydamas, kad yra įkurta bendra grupė su Vidaus reikalų ministerija, į kurią įeina ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Teisės instituto atstovai. Ši darbo grupė koordinuoja programą, tai programai yra šiek tiek skirta lėšų. Iš tų lėšų yra leidžiama literatūra, remiamas švietimas – tiek pedagogų kvalifikacijos kėlimas šioje srityje, tiek tiesiogiai švietimas mokyklose. Bet, žinoma, to dar nepakanka. Nuo rugsėjo 1 d. mes galvojam, taip pat dirba mūsų departamentas, galvojam, kaip sugriežtinti tvarką mokyklose, kaip surasti teisinio poveikio priemonių, kad mokyklose būtų sugriežtinta tvarka. Žinoma, mums labai reikėtų specialių etatų, žmonių, kurie galėtų prižiūrėti tas mokyklas. Miestuose, kaimuose dar to nereikia, bet ir su esamom pajėgom mes pažiūrėsim, ką galima padaryti, ir nuo rugsėjo 1 d. ta tvarka bus įvesta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Nematau. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrą. Ką tik pasirodė išspausdintos naujos Švietimo įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio, tačiau problema su privačiom mokyklom ir jų finansavimu lieka. Tos mokyklos, kurias lanko mūsų visų mokesčių mokėtojų vaikai, nėra lygiai taip pat finansuojamos kaip švietimo funkcija, o tai turėtų, net privalėtų daryti valstybė. Gerbiamasis ministre, iš tiesų, matyt, iš to išeitis būtų, kad nebūtų kaip Rokišky problemų, tai yra vaiko finansavimas ir pinigo ėjimas paskui moksleivį. Vis dėlto kada ši Vyriausybė ir jūsų ministerija ryšis siūlyti įvesti visus šiuos reikalus? Tada, matyt, ir su konkurenciniu švietimu būtų geriau, nes privačioms mokykloms tada arba išvis nereikia duoti licencijų, arba patys steigėjai iš tiesų nesugeba jų išlaikyti. Gal jūs turite kokios naujos informacijos?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Mūsų ministerija jau seniai siūlo tai įvesti, bet visą tą metodiką reikia parengti ir yra sukurta darbo grupė prie Vyriausybės, darbas yra dirbamas. Tik noriu iškart pasakyti, kad tas procesas greitas nebus. Aš matau čia mažiausiai du etapus. Pirmas etapas – tai lėšų tarp steigėjų pasiskirstymas, valstybės dotacijos paskirstymas tarp steigėjų, įvertinant besimokančiųjų skaičių. Antras etapas, žinoma, būtų pinigai su vaiku, tačiau mes greitai to įvesti vis dėlto negalėtume, nes yra mokyklų, kuriose vieno vaiko išlaikymas skiriasi 10 kartų. Taigi nenorėdami pažeisti sistemos ir išbalansuoti mes turėsim vis tiek palaipsniui tą dalyką daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, dar vasario 7 d. kreipiausi į jus dėl Paežerių dvaro ansamblio klausimo. 1991 metais pretendentai pateikė prašymą nuosavybei atgauti. Paveldėtojai užtikrina, kad turi pakankamai lėšų, t.y. milijoną litų lėšų dvaro ansambliui suremontuoti. Tačiau 1995 metais dvaro pastatas buvo atiduotas Lietuvos dailės muziejui. Atidavus tik dvaro patalpas muziejui išardomas visas Paežerių dvaro palikimo ansamblis. Tai prieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Seimo kontrolierius savo pažymoje nurodo šiurkščius įstatymų pažeidimus, įstatymų nesilaikymą bei biurokratizmą pretendentų atžvilgiu. Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad čia yra įsivėlę ir neteisėti privatūs interesai. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kodėl pretendentams negrąžinamas jų teisėtas turtas ir kodėl nei pretendentai, nei aš negauname jūsų atsakymo?

A.KUBILIUS. Aš tikrai turėčiau pasiaiškinti, kodėl jūs negavot atsakymo. Gali būti, kad jūs gavot atsakymą iš kitos institucijos mano prašymu, kuri nagrinėjo šią problemą. Tikiuosi, kad vienokį ar kitokį atsakymą jūs tikrai gavot iš Vyriausybės institucijų. Aš negalėčiau…

F.PALUBINSKAS. Labai gaila, bet ne į šį kreipimąsi.

A.KUBILIUS. Aš tada pasitikrinsiu, kas yra atsitikę. Bet paprašyčiau, kad ministras A.Bėkšta detaliau pasakytų, kokia dabar yra situacija su ta nuosavybe.

A.BĖKŠTA. Šiandien reikalas yra teisme. Kaip teismas nuspręs, taip ir turėtų įvykti. Šiaip ta istorija yra jau gana sena, turbūt nuo 1992 ar 1993 metų…

F.PALUBINSKAS. Nuo 1991, kaip sakiau.

A.BĖKŠTA. Netgi nuo 1991, taip. Pagal įstatymą, jeigu turtas grąžinamas, bet jame yra įsikūrusi kultūros, švietimo ar mokslo įstaiga, tai jis nėra grąžinamas natūra, o yra grąžinamas (…). Toks sprendimas ir buvo priimtas. Jis apskųstas teismui ir teismas šiandien sprendžia šį klausimą.

F.PALUBINSKAS. Nebuvo įsikūrusi kultūros įstaiga tuo metu, kai buvo paprašyta. Todėl ir buvo pasielgta neteisingai.

A.BĖKŠTA. Bet šiandien mes turim Vyriausybės nutarimą, kuriuo yra įtrauktas į neprivatizuotinų sąrašą ir mes negalim elgtis prieš Vyriausybės nutarimą šiuo atveju. Tai čia jau iš tiesų turi spręsti…

F.PALUBINSKAS. Vadinasi, šiaip Vyriausybė tam nutarimui taip pat pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys A.Petrusevičius.

A.PETRUSEVIČIUS. Mano klausimas būtų premjerui gerbiamajam A.Kubiliui taip pat iš saulėlydžio temos. Saulėlydžio komisija, kaip žinome, pasiūlė panaikinti visus departamentus prie Vyriausybės ir perduoti jų funkcijas ministerijoms. Kaip jūs manote, ar nenukentės kai kurių, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamento funkcijų vykdymas pervedus jas į ministeriją?

A.KUBILIUS. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų aš jau į šį klausimą ir praeitam posėdyje bandžiau atsakyti. Kiek žinau, iš tikrųjų tokie pasiūlymai yra suformuluoti. Kalbant konkrečiai apie Tautinių mažumų departamentą, tai pasiūlymas yra jo funkcijas perduoti kelioms atskiroms ministerijoms – Užsienio reikalų, Kultūros ministerijai ir Švietimo ministerijai. Negaliu pasakyti, kaip Vyriausybė nutars šiuo klausimu. Be abejo, tautinių mažumų problemas ir institucijas, kurios dirba šioje srityje, reikia svarstyti labai atsargiai ir atidžiai. Manau, kad Vyriausybė taip ir pasielgs. Tačiau iš tikrųjų pati idėja ir pagrindinis principas toks – atsisakyti departamentų priklausomybės taip, kaip ji dabar yra suformuluota, departamentai prie Vyriausybės. Tokia priklausomybė iš tikrųjų yra fikcija, nes jie tokiu atveju tampa iš esmės niekam neatsakingi ir niekam neatskaitingi. Jiems neatstovauja kabinete nė vienas ministras. Mes norim šią situaciją pakeisti ir tuos departamentus, kurie dabar yra priskirti Vyriausybei, tiesiog priskirti atskiroms ministerijoms pagal jų veiklos sritį.

PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybei. Vyriausybės valandą baigėm. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Aš manau, kad mes galbūt porą minučių palauksime, kol ministrai išeis, ir tuomet tęsime posėdį toliau.

Toliau vyks opozicinės frakcijos “Socialdemokratija – 2000” darbotvarkė. 1 klausimas bus diskusija “Ką duos Lietuvos žmonėms socialinio draudimo reforma”. Tai prašau rengtis šiam klausimui.

Pertrauka

Opozicinės frakcijos “Socialdemokratija – 2000” darbotvarkė (tęsinys). Diskusija “Ką duos Lietuvos žmonėms pensijų reforma?”

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, dvi pertraukos minutės praėjo.

Kviečiu pranešėją – Seimo narį D.Paukštę.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš noriu atsiprašyti už mažą techninį netikslumą. Spausdinant darbotvarkę buvo įrašyta “Ką duos Lietuvos žmonėms socialinio draudimo reforma”. Tai turėtų skambėti truputį kitaip: “Ką duos Lietuvos žmonėms pensijų reforma”.

Situacija, dėl kurios mes pasiūlėme diskusiją Seime, yra sudėtinga (aš kalbu apie valstybinį socialinį draudimą), todėl mes kviečiame ir kitus Seimo narius kalbėti šia tema. Pabandysiu išdėstyti mūsų frakcijos nuomonę apie tą Socialinio draudimo fondo situaciją, kuri yra šiandien.

“Sodros” biudžeto I ketvirčio rezultatas yra 159 mln. Lt deficitas. Dirbančių pagal darbo sutartis žmonių, t.y. tų, kurie moka socialinio draudimo įmokas, nuo 1 mln. 764 tūkst. 1991 m. sumažėjo 579 tūkst. žmonių ir 2000 m. pradžioje pasiekė 1 mln. 185 tūkst. žmonių, t.y. bazė sumažėjo vos ne trečdaliu. Tuo tarpu mokamų pensijų ir išmokų skaičius didėjo atvirkščiai proporcingai ir 2000 m. pradžioje sudarė 1 mln. 43 tūkst. pensijų. Kaip matome, demografinė situacija nenumaldomai artėja prie to, kad apdraustųjų ir pensininkų santykis artėja 1 su 1.

Akivaizdu, jog Seimo ir Vyriausybės sprendimai socialinio draudimo klausimais turi būti priimami labai atsargiai ir labai pamatuotai, nes ši sritis yra labai jautri. Aš, ko gero, kai ką iš sėdinčių čia, salėje, nustebinsiu tuo, kaip Pasaulio banko ekspertai vertina 1995 m. Lietuvoje įvykdytą pensijų reformą. Jie sako, kad tai viena sėkmingiausių reformų Europoje ir pasaulyje. Jie toliau tvirtina: jūs patys nevertinate to, ką turite ir ką padarėte.

“Sodros” direktoriaus atleidimą Vyriausybė iš esmės motyvavo 2 punktais: nepaliaujamas deficito didėjimas ir blogas administravimas. 1999 m. pranešime apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje rašoma: “Sunku tikėtis, kad socialinio draudimo situacija iš esmės pagerės vien stiprinant kontrolę ir griebiantis represijų. Mokesčių disciplinos gerėjimas, matyt, yra ilgalaikis procesas, susijęs su stabilaus verslo ir jo kultūros atsiradimu bei plėtra.” Aš manau, kad tai yra atsakymas į kaltinimus dėl blogo “Sodros” finansų administravimo. Kitaip tariant, administravimą galima tobulinti be galo ir nuolat, tačiau tai nėra lemiamas deficito mažinimo veiksnys. Ar daug vandens gali išspausti iš akmens? Būtent šiuo arkliuku naudojasi Vyriausybė. Na, o atsakymą dėl “Sodros” deficito duoda A.Morkūnienė, valstybės konsultantė socialinės politikos klausimais. “Atgimimo” laikraštyje ji tvirtina, kad “Sodros” įmokų surinkimas priklauso tik nuo dviejų faktorių: nuo darbo užmokesčio ir nuo dirbančiųjų skaičiaus. Štai tie lemiami veiksniai, nuo kurių priklauso Socialinio draudimo valdybos padėtis. Jeigu yra taip, tada natūraliai kyla kitas klausimas: gal Seimas, Vyriausybė ir jai pavaldžios ministerijos blogai administruoja įstatymus, nutarimus bei teikiamus įstatymų projektus, kurie turi tiesioginę įtaką “Sodros” finansinei padėčiai? Aš pabandysiu tai dabar išdėstyti.

Kyla toks klausimas, kieno pasiūlymu 1998 m. pabaigoje, kai “Sodros” deficitas jau siekė 117 mln., Seimas nustatė apmokestinamų įmokų “lubas”, kurių dydis 3,5 vidutinio darbo užmokesčio? Tai “Sodrai” kainavo daugiau kaip 130 mln. Milijonų, pabrėžiu. Kieno pasiūlymu 1998 m. spalio 3 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl mokesčių mokėtojų atsiskaitymo su valstybės (savivaldybių) biudžetu ir fondais bei Valstybinio socialinio draudimo biudžetu akcijomis ir turtu tvarkos? Tai sumažino įmonių skolas, taip, tai tiesa, tačiau padidino pačios “Sodros” administravimo išlaidas ir nedavė jokių konkrečių pinigų fondo biudžetui, o didžiulis turtas, kuris buvo perimtas, iš esmės buvo įšaldytas. Juk negali mokėti pensijų plytomis iš perimtų pastatų – reikalingi konkretūs pinigai. 1999 m. gegužės 28 d. Vyriausybė nutarimu pakeitė ne visos darbo dienos, arba savaitės, darbo laiko nustatymo tvarką. Dėl to vien tik 1999 m. antrajame pusmetyje prarasta 96 mln. valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tai vėl disbalansas, kai buvo patvirtintas biudžetas.

1999 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas buvo parengtas 1998 m. rugpjūčio mėnesį. Jį rengiant remtasi tuo metu Ūkio ministerijos pateiktomis šalies ūkio vystymosi makroekonominių rodiklių prognozėmis. Prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis 1999 m. nuo 1150 Lt buvo sumažintas iki 1055 Lt, arba 8,3%. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos buvo mažesnės 397 mln. Lt. 2000 m. vidutinis atlyginimas buvo planuotas 1060 Lt, tačiau pirmaisiais mėnesiais jis siekė 1045 Lt. Tik kovo mėnesį jis pasiekė 1071 Lt ribą. Taigi kyla klausimas, ar “Sodra” gali koreguoti tuos rodiklius, kuriuos pateikė Ūkio ministerija? Atsakymas – ne. To reikalauja įstatymas.

Aš prašau atkreipti dėmesį į tuos šimtus milijonų Lt, kuriais vienais ar kitais Vyriausybės arba Seimo sprendimais pakoregavus buvo, sakykime, išbalansuojamas biudžetas. Viską vainikuoja prieš metus Seime padaryta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, iš esmės nušalinusi Socialinio draudimo tarybą nuo pačių svarbiausių socialinio draudimo klausimų sprendimo. Tuo buvo, aš manau, padarytas pirmas žingsnis siekiant Valstybinio socialinio draudimo fondą sujungti su valstybės biudžetu. Mūsų frakcijos nuomone, tai akivaizdi klaida.

Būčiau aiškiai neteisus, jeigu sakyčiau, kad Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių padėčiai gerinti. 1999 metų rugsėjo pabaigoje Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą dėl priemonių, skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildyti. Tai buvo ištisas kompleksas priemonių, jis buvo išdėstytas bent septyniuose lapuose. Aš nekalbėsiu apie jį, tačiau noriu pabrėžti tuos dalykus, kurie yra iki šiol neįvykdyti. Visų pirma Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pataisos, kurias priėmus buvo planuota 2000 metais gauti 66 mln. litų papildomų pajamų. Buvo nutarta apriboti dirbančių pensininkų, kurių dabar yra 153 tūkst., mokamų pensijų dydį bazine pensija. Tai leistų sutaupyti 132 mln. Priimti Ligos ir motinystės draudimo įstatymą, įvedant būtinąjį draudimo stažą ir įteisinti darbdavio apmokamas 10 pirmųjų ligos dienų. Tai leistų sutaupyti apie 90 mln. litų. Ir kita – sparčiau didinti išėjimo į pensiją amžių. Štai situacija arba vaizdelis, kuris yra šiandieną.

Kam gi Vyriausybei reikėjo kaltinti iešmininką dėl, sakysim, administravimo, kur lašas nukrito vandens, kai tuo tarpu ištisos statinės vandens buvo pilamos pro šalį. Reikalaudama mokėti socialinio draudimo įmokas iš darbdavių ir persekiodama juos įstatymų numatytomis nuobaudomis už įmokų slėpimą ar nemokėjimą, valstybė, kaip darbdavys, pati nemoka įmokų ir yra įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondui. Biudžetinių, valstybės ir savivaldybių įmonių skolos jau pasiekė beveik 17 mln. litų. Jau metai, aš noriu pabrėžti tą, “Sodros” įstaigų darbuotojų atlyginimai mokami nesilaikant jokių terminų ir tik tada, kai gražinami paimti kreditai su palūkanomis. Padėtis iš tiesų yra grėsminga. Iki šiol socialinio draudimo klausimai buvo sprendžiami kaip I.Krylovo pasakėčioje – kiekvienas traukia į save. Mūsų frakcija mano, kad tai iš tiesų yra svarbi tema, todėl mes kviečiame Seimo narius, atskiras frakcijas padiskutuoti šia tema, priimti bendrą sprendimą arba bent nurodyti kryptis Vyriausybei. Mes neieškome skalpo, kaip šiandien rašoma. Mes norime konstruktyvaus normalaus darbo. Ne reitingo taškų ieškojimo, o aiškių problemų sprendimo tam, kad Lietuvai būtų geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Toliau kviečiu ministrę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Pirmiausia aš turbūt norėčiau padėkoti frakcijai “Socialdemokratija – 2000” už šios temos analizę, tačiau apgailestauju dėl to, kad tik šiandieną sužinojau, kad bus tokia diskusija, todėl, atleiskite, gal nebūsiu visai tinkamai pasiruošusi ir bandysiu ekspromtu reaguoti į tai, ką kalbėjo ponas D.Paukštė.

Iš tiesų Socialinio draudimo fondo biudžeto situacija šiandien nėra gera. Tačiau turbūt pagrindinis klausimas, kurį daug kas užduoda ir daug diskusijų yra tiek visuomenėje, tiek ir Seime, kokia yra veikianti socialinio draudimo sistema, gera ar bloga? Ką reikia daryti, kad ji būtų geresnė ir tobulesnė? Ar ilgai dar ji egzistuos tokia kaip “Sodra”? Kada ji bankrutuos ir kaip čia mes toliau gyvensime? Tokius klausimus kelia ir Seimo nariai, ypač tie, kurie yra ultraliberalių pažiūrų, tokius klausimus užduoda ir žiniasklaidos atstovai. Aš trumpai norėčiau pasakyti, kad tokia socialinio draudimo sistema, kokia ji šiandien yra, t.y. įmokų – išmokų sistema, kuri buvo sukurta Lietuvoje, ir, kaip ponas D.Paukštė pacitavo, buvo teigiamai įvertinta Pasaulio banko ekspertų ir kitų Europos Sąjungos ekspertų. Taip, pirmoji pakopa yra gerai veikianti. Tačiau, kad būtų subalansuota ir baigta visa sistema, turi būti tripakopė sistema. Yra priimtas įstatymas, kuris veikia nuo 2000 m. sausio 1 d., dėl trečiosios pakopos, dėl savanoriško, privataus pensijų draudimo. Tačiau yra tam tikrų objektyvių priežasčių, dėl kurių šiandieną privatūs pensijų fondai dar nesikuria. Reikia sukurti ir antrąją pakopą, tai privalomąjį kaupiamąjį fondą, kuris būtų kaip balansas tarp įmokų – išmokų sistemos, privalomosios kaupiamosios sistemos ir savanoriškos kaupiamosios sistemos.

Kai kas kaltina, kad Vyriausybė per lėtai šį procesą plėtoja, kad per ilgai egzistuoja “Sodra” ir ją reikia naikinti. Aš tikrai visai kompetentingai ir atsakingai galiu pasakyti, kad valstybinio socialinio draudimo sistema egzistuos ir veiks mažiausiai 30-35 metus, tol, kol pasikeis visa karta žmonių. Tai yra kol atsiras naujieji pensininkai. Todėl, kad mes šiandien turime išmokėti pensijas tiems žmonėms, kurių yra apie milijonas, kad jie gautų laiku kad ir nelabai dideles pensijas.

Kokios yra biudžeto deficito priežastys? Ponas D.Paukštė visai teisingai pasakė, kad turbūt viena iš pagrindinių priežasčių yra mūsų ekonomikos mažėjimo, arba nuosmukio periodas, kuris pasireiškė kaip padarinys po Rusijos finansinės krizės. Tai yra dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas, tai vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimas, dėl to sumažėjusios draudžiamosios pajamos. Tai yra viena iš priežasčių.

Antroji priežastis, kad ir kaip mes nenorėtume sakyti, tačiau kiekviena institucija, ypač biudžetinė institucija, priklauso nuo to, kaip tas mechanizmas sukasi, kaip yra toje institucijoje surenkamos lėšos. Tai yra konkrečiai, kaip yra administruojamos “Sodros” įmokos. Aš suprantu, kad iš neturinčio negali nieko paimti, tačiau yra ir labai objektyvių simptomų: tai yra kad šiandien tie, kurie yra mokūs ir gali mokėti, nemoka. Reikia atrasti mechanizmus, kaip iš jų reikalauti, kad jie laiku sumokėtų “Sodros” įmokas.

Trečioji priežastis yra nelegalus darbas. Ne visi dirbantieji, ne visi esantieji darbo rinkoje yra legalūs ir moka tiek valstybei mokesčius, tiek “Sodros” įmokas. Didelė problema šiandien yra ir su savarankiškai dirbančiais asmenimis, ir su ūkininkais, kurie taipogi nemoka “Sodros” įmokų arba draudžiasi tiktai bazinei pensijai. Taigi socialinio draudimo įmokų administravimo ir surinkimo klausimas nėra antraeilis, o vienas iš kertinių klausimų.

Na, ir ketvirtasis paketas priežasčių – tai socialinio draudimo ir pensijų įstatymai, jų korekcija. Per įstatymus daugiausia galima koreguoti išlaidas, kad būtų socialiai teisingos, kad jos būtų adekvačios ir atitiktų solidarumo principus ir socialinę logiką. Aš jau nenoriu kartotis, nes ponas D.Paukštė pasakė, per kokius įstatymus, kurie, beje, visi šiandien yra pateikti Vyriausybei, Seimui. Tai yra įstatymai dėl pensinio amžiaus spartinimo, sparčiau didinti išėjimo į pensiją amžių, kad būtų pasiekta 60 metų riba moterims ir 62 su puse metų vyrams, ir dėl dirbančiųjų pensininkų, kurie dirba, kad gautų prie atlyginimo, kuris viršija vieną minimalią mėnesinę algą plius bazinę pensiją, o ne visą pensiją. Tai yra reglamentuoti ligos ir motinystės socialinio draudimo … kad būtų konkretus darbo stažas, tai yra draudimo stažas, kad nebūtų šioje srityje piktnaudžiaujama. Visi šie įstatymų projektai, Vyriausybės pateikti dar 1999 m. gruodžio mėnesį, Seime arba buvo pradėti, arba kai kurie net nepradėti svarstyti. Todėl ir priemonės, kurios pagerintų “Sodros” biudžeto deficitą, ir yra bendros ekonominės priemonės, skirtos įmonių veiklai gerinti. Galima paminėti nemažai priemonių, kurių šiandien imasi Saulėtekio komisija. Tai yra ir verslo sąlygų liberalizavimas, ir darbo rinkos sąlygų liberalizavimas, ir eksporto skatinimas, ir visos kitos priemonės, kad atsigautų įmonių veikla.

Svarbiausia yra išspręsti nedarbo mažinimo problemas. Sprendžiant šią problemą tiesiogiai turėtų prisidėti Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija ir, aišku, už mokesčių liberalizavimo programos sprendimą turėtų būti atsakinga Finansų ministerija. Už kitų dviejų problemų sprendimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei “Sodros” valdyba.

Norėčiau reaguoti į tai, ką pasakė ponas D.Paukštė, kad turbūt buvo priimtas neteisingas Vyriausybės sprendimas dėl fondų sujungimo. Pirmiausia Socialinio draudimo fondas nėra jungiamas su biudžetu… dėl mokesčių administravimo sujungimo įtraukiant Mokesčių inspekcijos ir “Sodros” inspektorių bendrą administravimą. Man atrodo, kad pirmieji rezultatai yra teigiami, nes ta veikla prasidėjo nuo gegužės 1 d., ir kiekvieną gegužės mėnesio dieną, pradėjus šitą veiklą, mes matome to komandinio darbo rezultatus, t.y. įplaukos į “Sodros” biudžetą yra kur kas didesnės.

Na, ir paskutinis klausimas, ar teisingas buvo mano ir Vyriausybės sprendimas dėl vadovo atleidimo. Kaip minėjau, vienas iš punktų, mažinančių “Sodros” biudžeto deficitą, yra įmonių administravimo gerinimas. Ponas V.Kunca yra labai profesionalus, didelę patirtį turintis žmogus, tačiau Valstybės tarnybos įstatyme yra viena nuostata, kad vadovai turi keistis kas penkeri metai, nes jie sutampa su kolektyvu, vadovo įtaka darosi menkesnė. Turbūt būdamas pirmiausia geras žmogus ne visada sugebėdavo iš teritorinių skyrių pareikalauti griežtesnio darbo su įmonių vadovais, pasiekti, kad mokios įmonės mokėtų įmokas “Sodrai” ir jos deficitas būtų mažesnis. Be abejo, šiandien mūsų svarbiausias uždavinys – pagerinti šalies ekonomiką. Tuomet turėtų pagerėti “Sodros” būklė, tačiau ne antraeilis vaidmuo čia tenka ir “Sodros” vadovui organizuojant darbą “Sodros” valdyboje ir teritorinių skyrių kontrolę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau kalbės Socialinės politikos grupės vadovas ponas T.Medaiskis.

T.MEDAISKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš turėčiau šiandien pateikti galbūt pirmą kartą Seime pristatomą perspektyvinį planą arba perspektyvinę koncepciją, kaip ateityje numatoma reformuoti Lietuvos pensijų sistemą. Aš pasistengsiu labai trumpai informuoti Seimo narius apie tai, kas yra rengiama, ir kokie yra tokių sprendimų motyvai.

Šiandien jau buvo minėta 1994–1995 metų pensijų reforma, kuri faktiškai reformavo ir pirmą kartą Lietuvoje sutvarkė einamojo finansavimo pensijų sistemą atsisakius sovietinio palikimo. Reformoje buvo numatyta, kad ją lydės tos reformos plėtra ir kiti žingsniai steigiant nevalstybinį kaupiamąjį pensijų draudimą, bet iš pradžių, aišku, reikėjo susitvarkyti su valstybiniu ir einamuoju finansavimo lygmeniu. Faktiškai po tos reformos buvo dirbama nevalstybiniu lygiu. Buvo priimtas Pensijų fondo įstatymas, kuris dabar galioja, tačiau dar neturi pensijų fondų, ir dabar kalbame apie tolesnę privalomojo kaupiamojo draudimo įsteigimo plėtrą. Kai kurie 1994–1995 metų reformos dalykai pasiteisino. Kaip jau buvo šiandien sakyta, jie yra geri, kai kuriuos nepaisant pagyrimų reikėtų peržiūrėti, o kai kur, kaip sakau, reikalingas tęstinumas. Dabar yra siūloma steigti privalomuosius kaupiamuosius pensijų fondus ir tai įmanoma įgyvendinti artimiausiais metais.

Kokie yra skirtumai ir kokie motyvai, kodėl tai siūloma daryti? Einamojo finansavimo sistema, kaip jums žinoma, remiasi einamųjų įmokų ir išmokų logika. Dabar dirbantieji užmoka už dabartinius pensininkus. Tokia sistema veikia daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Ji praktiškai veikia visose Europos šalyse, tačiau šalia jos egzistuoja ir kaupiamoji sistema, kuri remiasi kitu principu. Tai yra tokiu principu, kad visi žmonės, ekonomiškai aktyvūs, darbingi žmonės, moka į pensijų fondus savo būsimai pensijai į savo asmenines sąskaitas. Tose sąskaitose yra kaupiamas jų pensijų kapitalas ir jiems išėjus į pensiją iš to kapitalo yra mokamos pensijos. Taigi paraleliai veikia abi sistemos. Viena – einamojo finansavimo sistema, tokia, kokia dabar yra “Sodra”, ir kartu veikia kaupiamoji sistema, ir tos abi sistemos viena kitą papildo. Iš esmės visur taip yra, kad veikia abi sistemos, nėra taip, kad veiktų tik viena arba tik kita. Mūsų programa, mūsų pasiūlyti pensijų sistemos reformos nuostatai ir jų pagrindu patvirtinta Vyriausybės koncepcija numato plėtoti Lietuvos pensijų sistemą kaip tik šia linkme. Tai yra ta linkme, kai bus derinama einamojo finansavimo ir kaupiamoji sistema.

Kokie motyvai mus verčia vis dėlto steigti tą privalomąją kaupiamąją pensijų sistemą? Pateikiama labai daug svarių argumentų, kodėl to reikia. Matyt, labiausiai įtikinami atrodo štai tokie argumentai. Tiek einamojo finansavimo sistema, tiek kaupiamoji sistema yra veikiamos tam tikrų rizikų. Einamoji finansavimo sistema labai jautri vadinamajai politinei rizikai. Tai reiškia, kad esant einamajai finansavimo sistemai įstatymuose priimami tam tikri sprendimai (šiandien tai jau buvo ne sykį minėta), kurie didina sistemos išmokas ir mažina jos pajamas. Tai yra norint padaryti labai gerai, labai dažnai padaroma taip, kad sistema po truputį stumiama į deficitą. Stengiamasi, kad to nebūtų, stengiamasi dirbti atsakingai, deja, taip išeina keičiantis politinėms jėgoms, keičiantis įstatymų leidėjams. Štai toks politinės rizikos faktorius visuose teoriniuose dokumentuose yra pabrėžiamas kaip labiausiai rizikingas einamojo finansavimo sistemai.

Kaupiamoji sistema turi kitą riziką – investicinę riziką. Tai labai paprasta įvardyti kitais žodžiais – investicinė rizika yra rizika prarasti investuotus pinigus. Jūs kaupiate pensijai visą gyvenimą, paskui fondas tuos pinigus blogai investavo ir jūs juos praradote. Einamojo finansavimo sistema tokios rizikos neturi. “Sodra” negali prarasti niekieno pinigų dėl to, kad ji juos tuoj pat išleidžia pensijoms išmokėti, niekur jų neinvestuoja, nieko nedaro, nes iš karto išmokamos pensijos. Taigi yra skirtingų sistemų skirtingos rizikos, aš jas paminėjau ne visas, o pačias pagrindines, todėl abiejų sistemų veikimas dėl skirtingų jų rizikų diversifikuojant riziką gali būti naudingas. Tokio modelio, tokio principo laikomasi visame pasaulyje. Mes norime jį taip pat įdiegti. Taigi rizikos diversifikavimas – viena priežastis, dėl kurios reikia, kad veiktų abi sistemos.

Antra labai rimta priežastis, dėl kurios siūloma kaupiamoji sistema, yra ta, kad kaupiamoji sistema leidžia sukaupti gana didelį ir ilgalaikį kapitalą, kuris gali būti panaudotas investicijoms. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių (bet Lietuvoje ypač), trūksta ilgalaikių investicinių lėšų, o pensijų fondai, pradėdami rinkti pinigus dabar, turės atsakomybę išmokėti pensijas tik po daugelio metų. Todėl galima sukaupti labai dideles sumas, kurios gali būti naudingai panaudotos šalies ūkio plėtrai, gali būti panaudotos naudingoms investicijoms. Todėl tikimasi, kad pensijų fondų atsiradimas iš tikrųjų radikaliai galėtų padidinti kapitalo pasiūlą šalyje ir iš esmės paskatinti šalies ekonominę plėtrą, investicijas ir visa kita. Taigi čia jau pateikiamas ne socialinis, o ekonominis argumentas, dėl ko reikėtų tokių pensijų sistemų. Taigi rizikos diversifikavimas ir šalies makroekonominės ir finansinės plėtros, kapitalo rinkos plėtros argumentai, atrodo, lemiami, dėl kurių siūlomas toks sistemos plėtojimas.

Reikia pasakyti, kad tai nėra taip paprasta. Iš esmės lyg ir būtų privalumų taip darant, tačiau yra tam tikrų problemų ir sunkumų, kuriuos reikia išspręsti, jeigu mes norime turėti tą kaupiamąją, privalomojo kaupimo, pensijų sistemą. Pirma ir turbūt labai sudėtinga problema, susijusi su šituo, yra ta, kad jeigu mes nuo 2002 ar 2001, ar 2003 metų norime sukurti kaupiamąją pensijų sistemą, dalį pinigų turėsime atitraukti iš “Sodros”. Vadinasi, kažkuo reikės padengti “Sodros” įsipareigojimus dabartiniams pensininkams. Sistema gali atrodyti taip: dalis lėšų atitraukiama ir skiriama į pensijų fondus, tačiau socialinio draudimo sistemai kaip nors reikės kompensuoti tas lėšas. Tų lėšų gali būti labai daug. Jeigu iš 25 procentinių punktų, kurie skiriami pensijoms, bent 5 skirtume pensijų fondams, tai sudarytų beveik pusę milijardo litų per metus. Tų pinigų reikia dabartiniams pensininkams pensijoms išmokėti ir jie turi būti surasti. Tai labai sunku padaryti. Galvojama apie privatizavimo lėšų panaudojimą, bet jos jau panaudotos indėliams grąžinti, indėliams kompensuoti, todėl tų lėšų čia ne tiek daug, tačiau skaičiuojama, kiek reikės.

Kitas variantas – leisti į pensijų fondą stoti tik jaunesniems žmonėms. Tai reiškia, kad iš “Sodros” būtų atitraukiama mažiau lėšų, tik jauni žmonės dalį įmokos mokėtų į kaupiamąjį fondą, tačiau problema bus nukeliama į ateitį. Tai reiškia, kad vis daugiau jaunų žmonių ateis į sistemą, vis daugiau bus žmonių, kurie dalį įmokos jau mokės į savo fondą, tačiau seni žmonės, kurie nepradėjo mokėti į jokį fondą, po truputį išeis iš tos sistemos ir socialinio draudimo įsipareigojimai jiems liks tie patys, t.y. pensijų reikės mokėti tiek pat daug, o vis mažiau lėšų pateks į sistemą. Todėl ar iš karto, ar po truputį kitais dešimtmečiais reikės milijardines lėšų sumas surasti einamiesiems pensijų įsipareigojimams padengti. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas, aš pasakysiu labai trumpai, yra didžiulės lėšos. Pensijų fondai turi investuoti saugiai. Investuoti saugiai Lietuvoje sunku ir čia yra labai didelė problema. Kai pensijų fondai pradės tuos milijardus gauti, kur jie tuos milijardus dės. Šį klausimą vykdant tokią pensijų reformą reikia išspręsti, nes tai yra labai rimta problema. Galima investuoti užsienyje, pirkti užsienio firmų akcijas, vertybinius popierius ir tai bus labai saugu, tačiau tada ir taip nedideli Lietuvos pinigai bus išvežami ir investuojami užsienyje. Neaišku, ar užsieniečiai investuos Lietuvoje tuos pinigus. Jeigu mes investuosime į Lietuvos pramonę, į Lietuvos ūkio plėtrą, o tas ir sumanyta, tokios investicijos bus gana rizikingos. Vadinasi, aprobuojant tokią pensijų reformą teikia turėti aiškų planą, kur, kaip ir kokiu būdu bus saugiai investuojama šalyje, kad paskatintume šalies makroekonominę plėtrą, o ne skatintume mūsų pinigais kitur. Bet jeigu kitur, būtų didesnis socialinis saugumas. Galų gale pensijų sistemą sudarytų skirtingos dalys ir to visko tikslas yra, kad ilgainiui pensija nebūtų tokia skurdi, susidarytų iš kelių dalių ir būtų didesnė.

Yra ir daugiau dalykų, tačiau mano laikas jau baigėsi. Jeigu aš mokėsiu, atsakysiu į klausimus, jeigu bus leista paklausti, o man atsakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausinėti negalima. Pirmasis kalbės Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes šiandien diskutuojame labai svarbiu klausimu, ypač artėjant rinkimams visi labai daug kalbėsime apie socialines problemas. Tačiau kaip mes kalbėsime, man matyti iš salės. Tiesiog gražu stebėti, kaip kolegos socialdemokratai, taip save vadinantys, gausiai dalyvauja, tiksliau, niekas nedalyvauja šiame posėdyje. Ir aišku, kaip bus sprendžiamos ir socialinės problemos. Dėl to abejonių nekyla. Todėl, matyt, man teks diskutuoti su kolegomis konservatoriais, kurie šiuo atveju daugiau dėmesio skiria socialiniams klausimams.

Gerbiamieji kolegos, mes daug kalbame apie įvairias reformas. Man neramu, kad mes per daug apie jas kalbame. Viena vertus, mes puikiai žinome, kokie yra modeliai, kaip jie veikia, nes esame susipažinę su daugeliu įvairiausių sistemų, bet visus klausimus reikia spręsti laiku. Reikia įvertinti savo galimybes, ką mes darome ir ką galime apskritai padaryti. Socialinė sritis nėra ta sritis, kurią mums primestų Europos Sąjunga, jokiais norminiais aktais ji tos srities nereguliuos. Mes patys turime pasižiūrėti, ką galime padaryti. Man atrodo, gerbiamasis T.Medaiskis iš tikrųjų pasakė visus už ir prieš, pasakė, su kokiais sunkumais susidurtume, jeigu kurtume papildomą sistemą. Nors galbūt čia išsiplėstų ilgesnė diskusija, bet matyti tik tai, kad sistemą iš esmės įmanoma kurti tik esamos “Sodros” sąskaita. “Sodra” pagal savo mokėjimo dydį turi minimalią bazę ir tos bazės sąskaita mes vėl kuriame kažkokią naują sistemą. Ar mums tai reikia kurti? Privačių kaupiamųjų draudimų sistema nesikuria todėl, kad pagal statistiką vienam žmogui yra 8 litai per mėnesį, apskritai gali skirti kokioms nors papildomoms išlaidoms tiek pinigų. Kas drausis papildomu draudimu? Ir tik pakankamai plėtojantis ekonomikai bus galima kalbėti apie papildomas išmokas, o ne dabar. Šiuo metu, kai vyksta kelios reformos: energetikos, geležinkelio, tokiomis kalbomis mes žmonėms keliame nerimą. Visą laiką tenka girdėti apie “Sodros” bankrotą. Tai apskritai yra neįmanomas dalykas. “Sodra” gali bankrutuoti tik dėl mūsų politikų. Ne dėl investitorių, ne dėl administravimo, bet dėl politikų (…). Daugiau nieko. Jeigu mes užsimanysime išdalyti daugiau, negu yra tame katile, “Sodra” tikrai bankrutuos. Reikia visą laiką derinti savo norus su esamomis galimybėmis. Deja, iš D.Paukštės pateiktos informacijos matyti, kad mūsų apetitas yra kur kas didesnis, o paskui dejuojame, kodėl yra tokia situacija, ir kalbame, kad “Sodra” bankrutuoja. Ne “Sodra” bankrutuoja, o mes bankrutuojame su savo iliuzijomis, kuriomis sergame, arba savo neapibrėžtais pažadais ir populizmu, kuris greičiausiai bus deklaruojamas rinkimuose.

Man atrodo, kita problema, kuri labai svarbi, yra administravimo problema, kurią, mano manymu, mes be reikalo eksploatuojam, bent jau per daug eksploatuojam. Kad yra problemų dėl administravimo, tai visada jų buvo ir visada jų bus. Viską galima būtų palyginti santykinai ir sąlyginai, bet žiūrint, su kuo lygintume administravimą. Jeigu lygintume su Mokesčių inspekcija, viskas aišku, “Sodra” veikia puikiai, galima pasakyti. Jeigu lygintume su Mokesčių inspekcija, tikrai nuostabiai veikia “Sodra”. Vadinasi, valdymo būdas, kuris yra dabar, “Sodrai” tinkamas ir geras. Ta prasme jis nėra geras pakankamai, jeigu žiūrėtume į priekį. Bet dabartinėmis sąlygomis jis tikrai veikia pakankamai efektyviai.

Todėl stengdamasis ilgai neužtraukti, aš agituočiau visus Seimo narius ir politikus, kurie dalyvauja, neeksploatuoti šio klausimo. Jis sukelia žmonėms papildomai nesaugumo jausmą, nes jeigu kuo žmonės dar tiki, tai tuo, kad dar kartais pavėluotai ar nepavėluotai išmokama pensija. Jeigu mes pradėsim kalbėti apie “Sodros” reformą dabar, tai žmonių sąmonėje reforma suprantama vienareikšmiškai, kad kažko bus mažiau. Jeigu mes su reformos lozungais pradėsime eiti šiuo laikotarpiu, kai ir taip ekonominė situacija yra bloga, tai, vadinasi, mes sukelsim dar didesnį visuomenės nesaugumą. Todėl manau, kad mes turim grįžti prie konkrečių praktinį dalykų, kaip tobulinti “Sodros” mechanizmo darbą. Visus kitus projektus reikia priiminėti, bet ne “Sodros” sąskaita, o ieškoti taupymo lėšų visai iš kitų vietų. Galbūt naudojant privatizavimo fondus kaip startinę galimybę ir panašiai. Yra įvairiausių būdų, bet iš mažo atimdami mažą nieko mes nesukursime. Nebent norim privatizuoti “Sodrą” – irgi geras būdas, bet aš sutinku tik su viena sąlyga ją privatizuoti, jeigu aš pats būsiu vietoj V.Kuncos.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui R.Dagiui. Toliau kalbės Seimo narys J.Beinortas. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, bet negaliu pertraukti šio darbotvarkės klausimo, aš sau negaliu leisti. Ačiū.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji negausūs kolegos. Aš jaučiu, kad situacija, kuri šiuo metu yra Valstybinio socialinio draudimo fonde, už 2-3 mėnesių progresuos. Iš tikrųjų Seimas neturės tokios prabangos, kad 1/10 jo sudėties nagrinėtų problemą. Ji, aš įvardyčiau, visiems suaugusiems Lietuvos žmonėms aktuali ir dėl visų žmonių atsakingai spręstina. Iš to, kas čia buvo jau pasakyta, aš džiaugiuosi, kad mes, Seimas, gavom labai kompetentingą naują kolegą, kuris be kitų savo darbų yra tiesiogiai dirbęs socialinio draudimo sistemoje, tai gerbiamasis D.Paukštė. Tai, ką jis čia sako, jam nereikia nė išmokti, jam nereikia patarėjų, jis visa tai pergyveno, nešioja, jaučia, žino ir interpretuoja.

Aš norėčiau šiek tiek atsiliepti į gerbiamojo T.Medaiskio pateiktą projektą, kuriam čia iš tikrųjų ne tiek laiko reikia skirti. Reikia skirti mažiausiai bent akademinę valandą, kad susipažintume su ta sistema, o po to reikia ramiai frakcijose apmąstyti, ar mes esame pajėgūs. Galiausiai tas mūsų dalykas turi baigtis tuo, kuo mes ne kartą esame baigę savo sprendimus, tai yra socialinio draudimo reformos koncepcijos parengimu, kai po ja pasirašytų visos parlamentinės partijos, nes tai yra ilgalaikė ir neišvengiamai spręstina problema.

Gerbiamoji ministre, čia nors ir ekspromtu kalbėjot, bet džiaugiuosi, kad jūs pasakėte du labai svarbius dalykus. Iš jų pirmasis yra, atsakingai pasakyta, kad 30 metų (tai yra dabar dirbančiai kartai, įsidirbusiai kartai) socialinio draudimo valstybinė sistema bus reikalinga. Nepaisant to, koks hanibalas ar olandas stovi prie vartų ir ateis vietoj mūsų, ji bus reikalinga. Vardan tų 30 metų mes negalime iš šio Seimo išsiskirstyti neparengę tokios koncepcijos.

Dabar klausimas, kas ją inicijuos? Aš manau, kad iniciatyvos teisė, kaip šitam Seime yra įprasta, vis dėlto priklauso Vyriausybei. Tik man atrodo, kad mūsų vyriausybės, bent trys paskutinės, iš tikrųjų paliko mūsų mylimą ministrę vos ne vieną kovoti šiame kovos lauke, nes mūsų PAYG sistema anaiptol neduoda galimybių iš kokio nors šulnio pasisemti, o tik yra perskirstymo sistema. Aš tik norėčiau pasakyti gal šiek tiek subjektyvų savo požiūrį, – atleiskite, kad jis bus kam nors ir nemalonus, – kokias aš matau klaidas, padarytas pastaruoju metu mūsų socialinio draudimo sistemoje.

Pirmąja aš laikyčiau socialinių partnerių, tai yra darbdavių ir dirbančiųjų atstovų, įtakos ir galių susilpninimą ir tų galių nesukonkretintą perdavimą valstybės institucijoms. Visa Europa eina socialinės partnerystės kryptimi, o mes pasišovę, kad jie kuo mažiau žinotų ir dalyvautų.

Antras dalykas, Vyriausybės kabinetinio darbo trūkumas, kai į Valstybinio socialinio draudimo sistemos problemas žiūrima kaip į socialinių reikalų ir darbo ministrės asmeninį reikalą. Tuo mes galėjome įsitikinti visai neseniai komitete svarstydami vieną socialinio draudimo įstatymo projektą, kai pakviesti… (Jeigu galima, dar dvi minutes, pone pirmininke, frakcijos vardu priklauso 2 min.) …svarstant vieną Socialinio draudimo įstatymo klausimą pakviesti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos atstovai tiesiog jau disputo įkarštyje pasakė, ko jūs čia kišatės su savo socialinio draudimo įmokomis, mes rūpinamės tik fizinių asmenų pajamų mokesčio administravimu, o ne visu šituo. Tai parodo kabinetinio darbo trūkumus, nes, man atrodo, Vyriausybė yra vieningas kabinetas ir negali būti tokio požiūrio.

Trečia. Jeigu mes manytume, kad reikia daryti socialinio draudimo reformą, tai ji turi būti daroma kartu su valstybės fiskalinės politikos reforma. Žmogaus, mokančio mokesčius, požiūriu, nesvarbu, ar tai yra įmokos į socialinio draudimo biudžetą, ar tai privalomos įmokos į kokį nors fondą, ar tai yra mokesčiai, kuriuos administruoja, sakykim, per savivaldybes arba per Mokesčių inspekciją. Tai jeigu mes šias bėdas suprasime adekvačiai ir pasiryšim jas išgyvendinti, tai mes dar galime suspėti padaryti ir tam tikrų pozityvių darbų. Iš tų pozityvių darbų, aš vis dėlto manau, turėtų būti labai greitas Vyriausybės programos, kuri parengta, kaip ir reformai vykdyti, kalendorinių datų tvarkymas, kad mes matytume, ką realiai galime suspėti padaryti ir ką maždaug kada darysim. Taip, yra 8 ar 9 puslapiai, kaip sakė ponas D.Paukštė, tos programos lakštų, aš juos mačiau, bet prie jų nėra datų.

Ir baigdamas noriu pasakyti. Gerbiamoji ministre, aš senas gamybininkas, tačiau jeigu jūs manote, kad mokesčių administravimo klausimo sprendimas yra padarytas korektiškai arba gerai, tai jokiu būdu aš to negalėčiau patvirtinti. Tai, kad žmonės sušaukti, jiems pasakyta, ganykitės kartu dabar porą mėnesių, o po to mes spręsim, kaip sujungti “Sodros” ir Mokesčių inspekcijos mokesčių administravimą, tai yra ne darbo sprendimas. Ne “Sodros” direktorius ir Mokesčių inspekcijos viršininkas, o būtent du ministrai turi pasirašyti po konkrečia programa, apmokyti žmones, sudaryti bendras brigadas, parengti bendrus perėmimo dalykus, kad nebūtų tarp žmonių rankų nuleidimo situacijos. Aš tikiu, kad tie ir programiniai, ir einamieji dalykai turi būti išspręsti konsultuojantis, tariantis ir kuo didesniu mūsų sutarimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Toliau kalbės Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Ačiū. Aš pasistengsiu baigti greičiau negu per 4 minutes. Mūsų kadencijos Seimas priėmė vieną gerą įstatymą, tikėjomės, kad jis bus geras, – mes leidom įteisinti nevalstybinį kaupiamąjį pensijų draudimą.

Prieš priimant tą įstatymą tikrai buvo pakilimas. Buvo susidomėjimas žmonių, kurie rengėsi steigti privačius pensijų fondas. Deja, mes priėmėme Vyriausybės rengtą projektą, jo Seime nekoregavom, nors buvo daug pataisų, tačiau neužteko balsų jį pakoreguoti ir jau priimdami tą įstatymą aiškiai Seime kalbėjome, ir iš tos tribūnos kalbėjome, kad tas įstatymas neveiks. Jis ir neveikia. Turėjome vilčių, kad privačių pensijų fondai aktyvins mūsų ekonomikos plėtrą, aktyvins finansų rinką, tai būtų buvę tik į naudą visai “Sodros” sistemai. Deja, fondai neveikia ir nėra to ekonomikos skatinimo, kurį jie galėjo duoti. Pritariu pono R.Dagio pasakytiems žodžiams, kad viską reikia daryti laiku, tačiau noriu dar pridėti, kad suklydus reikia taisyti klaidas. Man atrodo, kad šios kadencijos Seimas dar turėtų pataisyti Privačių pensijų fondų įstatymą. Padaryti jį gyvą. O ne tokį, koks jis dabar yra, toks jau sterilus, kad niekam nekyla noras kurti tuos privačius pensijų fondus. Aišku, tai yra labai blogas pavyzdys ir vadinamajai valstybinei kaupiamajai socialinio draudimo sistemai, nes kai neveikia privati sistema, nekyla rankos imtis iniciatyvos ir valstybinei sistemai. Būčiau laiminga, jeigu dar šioje kadencijoje Privačių pensijų fondų įstatymą pataisytume ir išeidami turėtume vilties, kad Lietuvoje pradės veikti antroji socialinio draudimo pakopa. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai M.Šerienei. Dabar labai laukiu sąrašo tų Seimo narių, kurie norėtų padaryti pareiškimus. O rezoliuciją svarstysime po Seimo narių pareiškimų. Manau, kad tai bus neblogas kompromisas. Jie palaukė ir mes palauksim. Kam atidėti kitai dienai, jeigu galim padaryti šiandien? Seimo narė A.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, daugelį tikinčiųjų sukrėtė “Lietuvos ryto” publikacija, paskvilis pasirodęs prieš Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II garbingą jubiliejų. Aš perskaitysiu tikinčiųjų kreipimąsi.

“Mes, kaip ir daugelis Lietuvoje, esame labai sunerimę, įskaudinti ir tiesiog sužeisti šmeižikiško mūsų Popiežiaus niekinimo, paskelbto “Lietuvos ryte” 2000 m. gegužės 5 d. Tai baisus skandalas, nes visas pasaulis Šventąjį Tėvą laiko garbingiausiu žemės žmogumi. Mūsų nuomone, tas skandalas kenkia Lietuvai tarptautiniu mastu ir turėtų būti nemalonus taip pat ir Lietuvos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Juk tokių išpuolių prieš Šventąjį Tėvą nebuvo net sovietinio bedievizmo laikais.

Manipuliuodamas medicininiais išvedžiojimais apie Šventojo Tėvo ligą profesorius L.Motiejūnas apstulbino ir sukrėtė aukščiausios mokslinės kvalifikacijos Lietuvos medikus. Penkiolikos Vilniaus ligoninių gydytojai, profesoriai ir mokslų daktarai pavadino tai sąmoningu šmeižtu, neturinčių nieko bendra su medicinos mokslu ir atsiprašė visų Lietuvos žmonių už gydytojo L.Motiejūno elgesį.

Profesorius L.Motiejūnas interviu laikraštyje “Kurjer Wilenski” teisinasi, kad tokio straipsnio paprašė “Lietuvos ryto” redakcija. Išeitų, kad Lietuva priklauso prie tokių kraštų, kur perkama ir pardavinėjama sąžinė, šiuo atveju Hipokrato priesaika. Kad ir kaip būtų, mums atrodo, kad Lietuvos demokratijai gresia pavojus, nes laisvės vardu žiniasklaidoje ima reikštis džiunglių atmosfera, nepaisanti sąžiningumo, padorumo ir tiesos.

Prašome jūsų padaryti viską, kad Seimas kuo greičiau priimtų planuotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, nes, kaip rašo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas S.Tamkevičius, mūsų šalyje realiai dar neegzistuoja visuomenės informavimo priemonių savireguliacijos sistema.

Pasirašo Telšių vyskupas A.Vaičius, vyskupas J.Kauneckas, generalvikaras J.Gedgaudas, seminarijos rektorius A.Genutis, kurijos kancleris J.Šiurys.”

Manau, kad po tuo pareiškimu galėtų pasirašyti visi dori Lietuvos žmonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijos pareiškimas dėl demokratijos normų ir opozicijos teisių nepaisymo formuojant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą.

“Konservatorių ir krikščionių demokratų Seimo dauguma pasirinko į niekur nevedantį kelią formuojant politizuotą Lietuvos radijo ir televizijos tarybą. Šiurkščiai pažeidžiant įstatymus bei Seimo statutą buvo atmestas pusės opozicijos narių pasiūlytas kandidatas, nors pagal įstatymą Seimo opozicija galėjo paskirti du savo atstovus. Seimo daugumos balsais buvo nuspręsta, kas turėtų atstovauti opozicijai ir taip buvo pasiektas konservatoriams palankių tarybos narių dominavimas. Tai nebuvo Seimo posėdžio pirmininko vienvaldiški sprendimai, tam pritarė jų lyderis V.Landsbergis ir visa Konservatorių frakcija. Susidarė įspūdis, kad tokie veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti prieš socialdemokratinių partijų koaliciją.

Tenka apgailestauti, kad dėl siaurų partinių interesų konservatoriai ir jų partneriai sutrukdė tapti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariu išsilavinusiam, išmanančiam šios veiklos specifiką ir daug Lietuvai nusipelniusiam žmogui. Seimo daugumos ir jai pritariančios frakcijos “Socialdemokratija – 2000” balsais liko nepaskirtas Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, rezistentas, politinis kalinys G.Ilgūnas. Nebuvo atsižvelgta į jo kompetenciją, patirtį dirbant Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininku, Atkuriamojo Seimo Švietimo ir kultūros komisijos pirmininku, Lietuvos Respublikos archyvų departamento vadovu, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju ir kitur. Tai ne pirmas pavyzdys iš konservatorių politinės praktikos, kai negerbiamas žmogus, turintis žurnalisto ir inžinieriaus išsilavinimą, didelę vadybininko patirtį, tvirtus įsitikinimus ir visą gyvenimą kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę.

Todėl LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija pareiškia, kad nepripažįsta tokios nedemokratiškos opozicijos atstovų delegavimo tvarkos. Mes dabar ir ateityje sieksime, kad Lietuvos radijo ir televizijos taryba būtų sudaryta demokratiškai, be vienos politinės jėgos diskriminavimo, nes ji turi atstovauti visos visuomenės interesams.

Pasirašo LSDP pirmininkas V.Andriukaitis ir LDDP pirmininkas Č.Juršėnas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei pareiškimas dėl kritinės finansinės padėties Lietuvos Respublikos savivaldybėse.

“Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dalis nacionaliniame biudžete sumažėjo nuo 41,2% 1996 metais iki 31,86% 2000 metais. Praėjusiais 1999 metais savivaldybės negavo apie 226 mln. Lt įstatymu patvirtintų pajamų. Patvirtintos pajamos šiems metams 50 mln. Lt mažesnės negu praėjusiais. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų metodikos nustatymo 11 straipsnio 8 dalį savivaldybėms neskirta pakankama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija.

Nevykdomos savivaldybėms patvirtintos šių metų pajamos apie 100 mln. litų. Dalis savivaldybių, įsiskolinusios paslaugų teikėjams, išnaudojusios skolinimosi limitus, negali išmokėti atlyginimų mokytojams ir kitiems savivaldybių tarnautojams.

Tokia padėtis susidarė todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas neatsižvelgia į Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo opozicinių frakcijų siūlymus, nevykdo Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos nustatymo 10 ir 11 straipsnių 1 dalies nuostatų, nesitaria dėl savivaldybių pagrindinių finansinių rodiklių dydžių nustatymo.

Šiuo metu įstatymais ir Vyriausybės nutarimais savivaldybėms pavesta mokėti visas socialines išmokas, kompensacijas, nenumatant papildomai skirti finansinių asignavimų.

Gyvenimo lygio nuosmukio sąlygomis didėja gyventojų, taip pat tarnautojų socialinė įtampa, todėl reikalaujame kuo skubiau pradėti svarstyti šių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių įstatymo pakeitimus, mažinant valstybės institucijų išlaidas ir didinant savivaldybių biudžetų pajamas.

Pasirašė LSDP pirmininkas V.Andriukaitis, LDDP pirmininkas Č.Juršėnas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V.Einorį.

V.EINORIS. Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pareiškimas “Dėl skubos tvarka spręstinų klausimų žemės ūkiui gelbėti.”

“Liaudis sako, kad viena bėda niekad nevaikšto. Atsitikus vienai bėdai, tuojau prisistato ir kitos. Būdingiausia tokios padėties išraiška yra šalies žemės ūkis, nes pastaraisiais metais visus kaimiečius spaudžia labai didelės problemos ir skaudūs klausimai.

Nuo 1996 metų kasmet mažėja žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, brangsta materialiniai resursai, nuolat didėjant valstybės ir perdirbėjų skolai žemdirbiams mažėja valstybės parama ir dėmesys visam agrariniam sektoriui. Tai akivaizdžiai patvirtina kasmet mažėjantis biudžeto lėšų skyrimas Nacionalinei žemės ūkio programai vykdyti bei nuolat didėjantis užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais deficitas.

Ypač katastrofiška padėtis yra šiais metais, nes iš Kaimo rėmimo fondo sąmatoje 2000 m. patvirtintų 421 mln. litų didesnė dalis – 240 mln. litų, arba 59,5%, – bus panaudota 1999 m. neapmokėtoms išlaidoms dengti. Be to, iš likusios sumos dar 67 mln. litų, arba 16%, bus panaudota apmokėti už 1999 m. supirktus cukrinius runkelius, todėl šiais metais Nacionalinei žemės ūkio plėtros programai vykdyti bus skirta tik 113 mln. 189 tūkst. litų, arba 3,7 karto mažiau negu buvo patvirtinta tam tikru įstatymu ir maždaug tiek pat kartų mažiau negu buvo skirta prieš 4 – 5 metus.

Tokią nepatenkinamą padėtį dar labiau komplikuoja ir tai, kad žemės ūkiui skirtas jau ir taip minimalias lėšas Finansų ministerija ne laiku perveda į Kaimo rėmimo fondą. Iki šių metų gegužės 1 d. iš valstybės biudžeto Kaimo rėmimo fondas negavo 78,7 mln. litų, arba negavo 35% numatytų gauti lėšų. Tuo tarpu visur skelbiama, jog nuo metų pradžios iki gegužės 15 d. visos biudžeto pajamos buvo 119,9 mln. litų, arba 5,9% mažesnės nei buvo numatyta. Minėti skaičiai rodo, jog biudžeto pajamų nesurinkimo našta beveik 70% kompensuojama tik žemės ūkio šakos sąskaita. Manoma, jog skirstant biudžeto įplaukas yra sąmoningai ignoruojami žemdirbių interesai ir šio sektoriaus sąskaita sprendžiami kiti klausimai.

Taip elgtis nederėtų, ypač šiais metais, nes visas šalies žemės ūkis dėl pavasario sausros ir šalnų patyrė labai didelių nuostolių (pagal orientacinius Žemės ūkio rūmų skaičiavimus apie 250 mln. litų), kuriuos dar galima būtų nors iš dalies kompensuoti. Jeigu žemdirbiai dabar turėtų lėšų, dar galėtų atsėti atskirus pasėlių plotus bei organizuoti papildomą augalų tręšimą.

Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant spręsti šiuos klausimus:

1. Pasirūpinti, kad Seime ypatingos skubos tvarka būtų pradėtas svarstyti įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas, ir pasiekti, kad 1999 m. skola, siekianti daugiau kaip 308 mln. litų, būtų pripažinta valstybės vidaus skola ir surasti įstatyminiai finansavimo šaltiniai.

2. Patikslinti Kaimo rėmimo fondo sąmatą ir tam tikru dokumentu anksčiau patvirtintas visas Kaimo rėmimo fondo lėšas (421 mln. litų) skirti 2000 m. planuotoms programoje nustatytoms priemonėms vykdyti.

3. Nedelsiant likviduoti valstybės biudžeto lėšų skyrimo žemės ūkio reikmėms atsilikimą (tai yra 78,7 mln. litų) ir ateityje laikytis biudžeto pajamų surinkimo ir lėšų skyrimo žemės ūkio reikmėms proporcijos.

4. Rasti galimybę avansu iš dalies padengti žemdirbių nuostolius dėl pavasarinės sausros ir šalnų, o tada, kai komisija, kuri buvo sudaryta nuostoliams įvertinti, pateiks galutinę ataskaitą, spręsti klausimą dėl žemdirbių patirtų nuostolių visiško padengimo.

5. Dar kartą išnagrinėti ir konkrečiai spręsti melioracijos ir dirvų kalkinimo darbų papildomo finansavimo klausimą.

6. Iš esmės įsigilinti į pastaraisiais metais katastrofiškai blogėjančią kaimo žmonių ekonominę ir socialinę būklę ir imtis veiksmingų priemonių jai taisyti.

7. Spręsti atsiskaitymo laiku už parduotą žemės ūkio produkciją bei maisto produktus problemą, kuri kasmet gilėja, nes atsiranda vis daugiau nemokių bei bankrutuojančių perdirbimo įmonių.

8. Pripažinti, kad valstybė pastaraisiais metais nesugeba laiku vykdyti savo įsipareigojimų dėl atsiskaitymo bei kreditinio apmokėjimo, ir tai veda prie valstybės finansinio bankroto.

9. Finansiškai remti perteklinį žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai: V.Einoris. V.Velikonis, M.Pronckus, P.Papovas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo narių pareiškimai baigti.

Seimo rezoliucijos “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą” projektas Nr.P-2533 (pateikimas)

Dabar vyks Seimo rezoliucijos “Dėl priemonių mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą” projekto Nr.P-2533 pateikimas. Kviečiu Seimo narį D.Paukštę.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nėra reikalo specialiai pateikti rezoliucijos projektą. Jūs turite tekstą. Aš paprasčiausiai siūlau pritarti po pateikimo ir šią rezoliuciją perduoti svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuriame mes, ją patobulinę, galėsime teikti… Negalime? Tada siūlau tik pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys -J.Listavičius. Jeigu aš surasiu, kaip įjungti, taip ir padarysiu. Prašau Seimo narį J.Listavičių. Dar neįjungtas? Dar kartą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nebuvo bandyta, rengiant rezoliucijos projektą, pasitarti su Teisės departamentu dėl teisinės kalbos ir jos turinio. Arba galėjote pasižiūrėti rezoliucijų pavyzdžius. Šiuo atveju nežinau, ką reikėtų taisyti ir ką palikti. Ačiū.

D.P.PAUKŠTĖ. Aš priimu šią kritiką, tačiau aš manau, kad socialinio draudimo tema yra tiek specifinė, tiek nepanaši į kitas, kad, sakykime, forma gali pakisti, bet turinys vis tiek liks tas pats. Iš esmės tai nėra teisinis dokumentas, tai rezoliucija, kuri yra priimama gera valia, ir Vyriausybė pati sprendžia, pritarti toms priemonėms ar nepritarti. Nemanau, kad tai pakeistų turinį.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš siūlau priimti dabar, šiandien, nes nieko bloga toje rezoliucijoje negalima įžiūrėti. Manau, kad tai bus akstinas veikti. Kodėl šiandien nepriimti ir kam atidėlioti?

PIRMININKAS. Ar sutariame? Atrodo, kad nesutariame. Ministre, ar jūs norėtumėte kalbėti?

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau iš esmės pritarti rezoliucijai po pateikimo, tačiau tai, ką sakė ponas J.Listavičius, kai kuriuos punktus iš tiesų reikėtų redaguoti. Gal mes galėtume tada pasielgti šiek tiek kitaip – pritarti rezoliucijai po pateikimo, toliau nuo kiekvienos frakcijos skirti į komisiją po vieną žmogų ir tiesiog redaguoti tą pačią rezoliuciją, kad ji labiau atitiktų teisinę kalbą. Turinys yra geras, bet reikėtų ją suredaguoti.

PIRMININKAS. Dar norėtų kalbėti Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo rezoliucija yra Seimo pozicija. Jeigu yra klausimas, susijęs su redakciniais pasiūlymais, tai gal mes be reikalo įsileisim į tas procedūras, nes pagal mūsų Statutą mes negalime pavesti kokios nors rezoliucijos redaguoti komitetui. Ekonomikos komitetas kartą jau yra atmetęs tokius mūsų siūlymus. Tada turime sudaryti grupę, nors irgi nematau didelių sunkumų iš diskusijoje dalyvavusių frakcijų atstovų sudaryti redakcinę grupę. Tačiau jeigu kolegos mato tik redakcinius pasiūlymus, tai juridinė kalba šiuo atveju ne tiek svarbi, nes tai nėra norminis aktas, tai yra paprasčiausia Seimo pozicija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Jeigu ten nebūtų 6 straipsnio, aš sakyčiau, tiek to, tai yra mūsų pozicija. Tačiau jeigu mes siekiame, kad Vyriausybė teiktų projektą, kad skolinimasis būtų dengiamas iš valstybės biudžeto, tai sukeltų daugelio įstatymų reviziją. Tuo tarpu Socialinio draudimo įstatyme mes turime imperatyvą (ar 29, ar 27 straipsniai), kur kalbama apie Socialinio draudimo fondo garantą, t.y. valstybės biudžetą. Aš manau, kad pritardami idėjai ir dvasiai pritarkime po pateikimo ir sudarykime redakcinę komisiją. Aš tikiuosi, kad ją iki antradienio sudarysime, antradienį tą komisiją patvirtinsime ir greitai turėsime rezoliuciją. Nes diskusiją, kaip suprantu, apie socialinio draudimo problemas, socialinio draudimo reformos klausimus mes iš esmės tik pradedame.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir sudaryti redakcinę komisiją iš ne daugiau kaip 9 žmonių iki antradienio posėdžio? Bendru sutarimu galime tai padaryti. Ačiū. Liko dar protokolinis nutarimas dėl svarstymo komitetuose. Ar jūs esate susipažinę ir ar pritariate? Bendru sutarimu priimame šį nutarimą. Ačiū jums. Mes baigėme visus numatytus darbotvarkės punktus. Skelbiu šį posėdį baigtą.

Labai atsiprašau, buvo žadėta registracija ir pažadai yra vykdomi. Labai prašau registruotis tuos, kurie… Atšaukime posėdžio pabaigą, vyksta registracija.

Užsiregistravo 14 Seimo narių. Posėdis baigtas.