Trisdešimt aštuntasis (473) posėdis
2000 m. gegužės 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. gegužės 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį šios dienos posėdį. Registruojamės. Registruojamės ir prašau žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Ji šiek tiek skiriasi nuo to, kas buvo Seniūnų sueigoje. Pirmiausia Seniūnų sueigoje sutarta, kad atsiranda keli projektai, kurie pažymėti 1-5, 1-6 ir 1-7. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, svarstyta praeitą kartą. Dėl Cukraus įstatymo sutarta iš anksto, kad šiandien priėmimas. Toliau, kolegos, Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kurias komitetas atmetęs, ir vienas projektas, teikiamas J.Razmos. Kolegos, kadangi neišlaikytos statutinės procedūros ir pavėluota išdalyti projektus, kurie susiję su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo pataisomis, tai šitos pataisos bus svarstomos kitą antradienį. Ir atsiranda dar vienas projektas dėl darbo grupės dėl rezoliucijos, kurią įregistravo I.Šiaulienė (sakau jai ačiū). Šis projektas išplaukia iš to, kad Ekonomikos komitetas užprotestavo kategoriška forma mūsų sprendimą pavesti jam redaguoti šį dokumentą. Ar dėl darbotvarkės galėtume susitarti, kolegos? K.Kuzminskas dėl darbotvarkės. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakarykštėje darbotvarkėje buvo rezervinis klausimas Nr.P-7011 – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šiandien jis jau išbrauktas iš darbotvarkės. Kas sutrukdė šiandien svarstyti šį klausimą?

PIRMININKAS. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į darbotvarkę, pamatytumėte, kad nėra Biudžeto ir finansų komiteto išvados.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. O komitetas laukia Vyriausybės išvados vien dėl to, kad Seimo valdyba pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę dėl kai kurių išvadų, kurios vėluoja. Vienos – mėnesį, kitos – ilgiau. Čia mūsų griežtumo kaltė, be ne mūsų kaltė. V.Žiemelis dar norėtų kalbėti dėl darbotvarkės.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, atsiprašau…

PIRMININKAS. Nieko, kolega, nieko. (Juokas salėje)

V.ŽIEMELIS. Kol kas. Mes, atrodo, su jumis asmeniškai sutarėme, kad įtrauksite rezoliuciją dėl Taivano. Tikiuosi, tai bus antradienio darbotvarkėje. Kito antradienio, taip?

PIRMININKAS. Negaliu nieko garantuoti, nes tai priklausys nuo Seniūnų sueigos ir nuo to, kokį numerį turi jūsų rezoliucija ir ar jau eilė jai būti pateiktai.

V.ŽIEMELIS. Bet pagal situaciją atėjo laikas.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti darbotvarkei? Dėkoju.

Centrinės kredito unijos įstatymo projektas Nr.P-2072(3*) (priėmimas)

Pradedame dirbti, kolegos. 1-a klausimas, projektas Nr.P-2072 – Centrinės kredito unijos įstatymo projektas. Priėmimas. Tai pagrindinis įstatymo projektas, kurį mes turime, bus dar ir lydimųjų. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją E.Kunevičienę ir klausiu, ar yra kokių nors problemų.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas. Problemų nėra, bet yra Teisės departamento pastabų (aš taip pavadinčiau). Jos yra redakcinio techninio pobūdžio, nes kai mes atsižvelgėme į Lietuvos banko siūlymus, tai suredagavom nesuderinę su mūsų Teisės departamentu. Todėl dabar yra jų papildomų pasiūlymų, su kuriais reikėtų sutikti. Todėl prašyčiau priimant tam tikrus straipsnius pritarti Teisės departamento siūlymams ir mūsų patarėjo parengtoms suderintoms tų straipsnių redakcijoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos...

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pradedant nuo 21 straipsnio...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime sutarti bendruoju sutarimu? Komitetas priima Teisės departamento pastabas, ar galime sutarti, kad komiteto atstovei nebūtina skaityti tos naujos straipsnio redakcijos, nes Teisės departamento pastabos yra priimamos? Tada galėtume eiti pastraipsniui ir nebūtų problemų. Niekas dėl to neprieštaraujate? Niekas. Dar vienas klausimas. Kadangi nėra kitų pataisų, gal galėtume priimti šį įstatymą skirsniais? Galime. I skirsnis, ponia pranešėja. Gal yra kokių nors komentarų, jeigu ne…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra nei pasiūlymų, nei pataisų visam įstatymui, išskyrus Teisės departamento redakcines ir technines pataisas. Aš, sakyčiau, gal galima ir visą įstatymą iš karto priimti, jeigu patikėtumėte, kad mes tą redakciją sutvarkysime.

PIRMININKAS. Sutariame. Taigi I skirsnį priimame, kolegos. II skirsnis? Priimame. III skirsnis? Priimame. IV skirsnis? Priimame. V skirsnis? Priimame. VI skirsnis? Priimame. VII skirsnis? Priimame. VIII skirsnis? Priimame. IX skirsnis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Baigiamosios nuostatos.

PIRMININKAS. Priimame. Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl viso įstatymo J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kooperatinės bankininkystės kredito unijų pagrindu plėtra teigiamai veiktų visos kooperacijos plėtojimąsi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektu siekiama sukurti ir pradėti diegti kooperatinės bankininkystės pagrindus. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurios sudarytų galimybę plėtoti ir įtvirtinti šiuolaikinės bankininkystės sistemą Lietuvoje. Ji būtų grindžiama demokratinės kooperatinės veiklos principais ir skatintų visos kooperacijos pažangą šalyje bei konkurenciją bankininkystės srityje. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektas reglamentuoja demokratinės veiklos pagrindus, narystės joje sąlygas, kredito unijos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikės ir tam tikros valstybės paramos. Ji bus reglamentuojama pateikiant jos panaudojimo mechanizmą. Siūlau pritarti Centrinės kredito unijos įstatymo projektui ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu, kolegos, registruotis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš pabūsiu, nes tuojau bus kitas.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Centrinės kredito unijos įstatymą.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar priimame Centrinės kredito unijos įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 74, prieš nėra, susilaikė vienas. Įstatymas priimtas.

Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2073(3*) (priėmimas)

Toliau, kolegos, priimame projektą Nr.P-2073(3) – Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Ponia pranešėja?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Taip, kaip buvo po svarstymo pritarta variantui, taip ir liko visi pakeitimai.

PIRMININKAS. O Teisės departamento išvados menkos. Dėkoju. Kolegos, gal ir šį įstatymą galime priimti skirsniais? Negalima? (Balsas salėje) Galima. Ačiū. Kokia jūsų nuomonė dėl I skirsnio, kolegos? II skirsnis. Priimame. III skirsnis. Priimame. IV skirsnis. Priimame. V skirsnis. Priimame. VI skirsnis. Priimame. Dėl VI skirsnio? VI skirsnį priimame. VII skirsnis. Priimame. VIII skirsnis. Priimame. Ir IX skirsnis. Priimame. Ačiū. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas nustato kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, jos narių teises ir pareigas, reorganizavimą, valdymą, veiklos priežiūrą ir likvidavimą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji, balsuojame. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas, kitaip sakant, nauja šio įstatymo redakcija? Pradedame balsuoti.

Už – 71, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Ir šis įstatymas yra priimtas.

Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2074(3*) (priėmimas)

Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2074(3). Ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip pat pritarta po svarstymo, Teisės departamento išvada yra teigiama. Kitų pasiūlymų nėra, viskas suderinta svarstymo metu.

PIRMININKAS. Miela, kad taip gerai parengti projektai. Kolegos, ar galime priimti naują šio įstatymo redakciją skirsniais?

I skirsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti? Priimame I skirsnį.

II skirsnis. Priimame.

III skirsnis. Priimame.

IV skirsnis. Priimame.

Kalbos dėl motyvų. Komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas nustato Gyventojų indėlių, laikomų bankuose ir kredito unijose, draudimo tvarką ir jų kompensavimą valstybės įmonės indėlių draudimo fondo lėšomis. Įstatymo projekte aptartos pagrindinės sąvokos, indėlių draudimo sąlygos, indėlių draudimo fondas, bankų ir kredito unijų dalyvavimas draudimo sistemoje. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dar sykį kviečiu registruotis, nes vėl balsuosime, šį kartą dėl Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kokia jūsų nuomonė dėl Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo? Ar priimame šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 68, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat. Įstatymas priimtas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2075(3*) (priėmimas)

Paskutinis su Centrinės kredito unijos įstatymu susijęs lydimasis projektas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2075(3). Gerbiamoji kolege.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Irgi nėra gauta iš Teisės departamento nei pasiūlymų, nei pastabų. Kokiam po svarstymo pritarta, toks projektas ir teikiamas priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar priimame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymą. Ačiū, gerbiamoji kolege. (Balsas iš salės) Po balsavimo. Po registracijos.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuojame dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Ar priimame šį įstatymą? Tokių šūksnių, kurie sklinda iš A.Plokšto, sėdinčio kairėje pusėje, būtų miela girdėti ir dažniau. (Triukšmas salėje)

Už – 65, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. Ir baigiamosios pranešėjos E.Kunevičienės pastabos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau kartu su jumis pasidžiaugti sutartinio darbo rezultatais ir palinkėti ir ateinantiems seimams, kad kuo daugiau įstatymų būtų priiminėjama ir rengiama sutartinai. Šie įstatymai ir jų pataisos buvo rengti ilgiau negu pusantrų metų. Pereitais metais sausio mėnesį prasidėjo darbas, dirbo darbo grupė, įvyko konferencija, gavom pritarimą iš Prezidento, ačiū finansų ministrui, kuris taip pat pritarė. Su komitetais ir su papildomu komitetu suderinom ir po to buvo svarstoma visose frakcijose, ir šios dienos rezultatai rodo, kad galima susitarti, tik reikia tartis. Ačiū jums visiems.

PIRMININKAS. Dėkui. Kol pradėsime svarstyti kitą klausimą, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu paskelbti, jog esame gavę… E.Bičkauskas – Centro sąjungos frakcijos seniūnas yra gavęs labai svarbų dokumentą, kuris turi tapti viešas ir oficialus. Tai kolegos V.Šmigelsko prašymas priimti jį į Seimo Centro sąjungos frakciją. Kolegos, ar pradėsime diskusijas, ar galime laikyti tai baigtiniu mūsų žingsniu išklausius informaciją? (Triukšmas salėje) Tėvynės sąjungos frakcija nesiūlo balsuoti prieš. Taigi, kolegos, sveikiname Centro sąjungos frakciją, pasipildžiusią mūsų darbščiu kolega.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir Įstatymo "Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2311(3*) (priėmimas)

1-2a – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir įstatymo “Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.2311(3). Priėmimas. Mums vadovauja L.Sabutis ir mes pradedame priėmimą, jeigu kairė pusė ima elgtis solidžiau ir tyliau.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, buvo gan ilgokai derintos kai kurios šio įstatymo, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo atskirų straipsnių pakeitimo, redakcinės pozicijos ir po svarstymo mes gavome keletą Teisės departamento pasiūlymų, dėl kurių aš turėčiau pasakyti, ir mes turėtume apsispręsti, arba priimame, arba ne.

PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Mes neturime Seime dėl jo apsispręsti.

L.SABUTIS. Taip, bet esmė yra ta, kad šitas įstatymas turi gana ilgą pavadinimą, kurį perskaitė posėdžio pirmininkas. Teisės departamentas siūlo, kad tokio pavadinimo nereikėtų, arba jis turėtų būti panaikintas kitame įstatyme. Taip pat siūlo, galbūt ne kitame, o tame pačiame įstatyme, padaryti nuorodą. Mums yra priimtinas antrasis variantas ir mes tekste tai buvome išdėstę, todėl manau, kad šiuo atveju pavadinimas atitinka visą turinį.

Svarbiausi buvo du akcentai – sukonkretinta turto patikėjimo teisė ir turto valdytojas. Šiose pataisose, ypač 11 straipsnyje, sukonkretintas savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas, disponavimas juo patikėjimo teise, ir kaip turtas, priklausantis valstybei ar savivaldybei, pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu, negalimu naudoti. Tai yra 22 straipsnis. Dėl 22 straipsnio 6 punkto, manau, galima atsižvelgti į Teisės departamento pastabą, kurioje sakoma, kad mūsų redakcijoje buvo parašyta “kai tokio turto nelieka dėl trečiųjų asmenų veikos”, ir toliau kaip tekste. Mums atrodo, kad priimtina pastaba ir mes vietoje žodelio “nelieka” galime įrašyti “negalima panaudoti”. Visos kitos pastabos komitete vakar buvo apsvarstytos, sutarta, kad kitokių pasiūlymų mes, kaip komitetas, neteikiam. Teisės departamentas abejojo dėl 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet pats straipsnio pavadinimas teikia nuorodą, jog šiuo atveju pripažįstamas kaip nereikalingas turtas valstybei ar savivaldybei, todėl tekstas nekeistinas. Taigi galime priimti pastraipsniui arba kokiu nors kitokiu sutarimo būdu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Kokia jūsų nuomonė dėl 1 straipsnio?

L.SABUTIS. 1 straipsnis keičia 2 straipsnį tiktai tiek, kad įrašomas Lietuvos bankas kaip atskiras subjektas ir nurodoma, kas yra liekamosios medžiagos bei turto nurašymo ar likvidavimo procedūra.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, prieš visų akis yra dokumentai. Aš suprantu jūsų norą padaryti dar aiškesnę situaciją dėl pataisų. 1 straipsnis. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Priimame.

5 straipsnis. Priimame.

6 straipsnis. Priimame.

7 straipsnis. Priimame.

8 straipsnis. Priimame.

9 straipsnis. Priimame.

10 straipsnis. Priimame.

11 straipsnis.

L.SABUTIS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

12 straipsnis.

L.SABUTIS. Papildo įstatymą nauju IV skirsniu. Ir, kaip minėjau, dėl 22 straipsnio 6 punkto 1 dalies: vietoje žodelio “nelieka” įrašyti “negalima panaudoti”. Visa kita kaip tekste.

PIRMININKAS. Dėkoju. 13 straipsnis. Priimame

14 straipsnis. Priimame. Ir viskas.

L.SABUTIS. Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos, o kitas netenka galios nuo liepos 1 dienos.

PIRMININKAS. Kolegos, priėmėme šį įstatymą su tomis pataisomis, kurias teikė Teisės departamentas savo siūlymuose, kuriuos komentavo pirmininkas. Ačiū, pone pranešėjau. Priimta pastraipsniui. Kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių. Registruojamės. Posėdžiauja 75 Seimo nariai. Kolegos, pavadinimo iš naujo neskaitysiu. Projektas Nr.P-2311(3), mūsų priimtas pastraipsniui. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, pradedame balsuoti.

Už – 63, prieš nėra nė vieno, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2312(2*) (priėmimas)

Dar vienas projektas, turbūt nekeliantis abejonių, ar ne? Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2312(2). L.Sabučio – komiteto pirmininko komentarai prieš priimant.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo papildomų pasiūlymų, pastabų negauta. Šis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymas kaip tik nustato kai kuriuos niuansus ir ypač tai svarbu, kai atskiros organizacijos, remdamosi panaudos sutartimi, turi perėmusios patalpas arba turtą. Iki gruodžio 31 dienos tai turės būti išspręsta pagal mūsų ką tik priimtą įstatymą. Jo įsigaliojimas taip pat nurodytas šiame įstatyme. Kitų pastabų negauta, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai ir pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Ar bus diskutuojama dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis priimamas. Kviečiu kalbėti dėl motyvų. Mano viltys žlunga. Tada kviečiu registruotis. Registruojamės. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Taigi Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 52, prieš, kaip šiandien įprasta, nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Lenkiame laiką. Gal jau galime imti Investicijų įstatymo 8 straipsnio pataisas?

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385(3*) (priėmimas)

1-3 – Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, investicijos į loterijų organizavimą reikalingos. Šiuo metu gaunami prasti finansiniai rezultatai. Numatomos užsienio investicijos į loterijų veiklą turėtų būti ribojamos ir kontroliuojamos, kitu atveju loterijų rinką užvaldytų užsienio kapitalas. Kadangi nėra loterijų įstatymo projekto, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pateiktam Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Gauta Teisės departamento išvada, jai pritarta. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą siūlau papildyti įstatymo projektą skliausteliuose įrašant “Žinios”, po numerio 662127 reikia įrašyti 2000 m. Nr.20-495, o tekste po žodžio “organizuojančių” įrašyti “ūkio”. Būtų – organizuojančių ūkio subjektų valdymo organuose turi daugiau negu 49% sprendimo teisę turinčių balsų. Kviečiu pritarti įstatymo projektui ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kaip mes atsiliepsime į šį kvietimą? Nėra norinčių pareikšti savo nuomonę. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2385(3). 78 Seimo nariai posėdžiauja. Balsuojame dėl Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas – už, kas – prieš, kas susilaiko?

66 – už, prieš vis dar nėra nė vieno, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo projektas Nr.P-2445(3*) (priėmimas)

Ar galime jau svarstyti darbotvarkės 4 klausimą? Ar niekas neprieštarauja, kolegos, nes tai daroma anksčiau 17 minučių? Niekas neprieštarauja. 1-4 klausimas – Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo projektas Nr.P-2445(3). Jį kuruoja Seimo narys V.Knašys. Pradedame priėmimą.

V.P.KNAŠYS. Pastabų, pasiūlymų, pasvarstymų negauta. Siūlau priimti pagal skirsnius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs esate labai konkretus. 1 straipsnis, gerbiamieji. Ar galime priimti 1 straipsnį?

V.P.KNAŠYS. Tai gal skirsniais, taip?

PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo priimti įstatymą skirsniais. Neprieštaraujama. I skirsnis. Kolegos, ar galime priimti I skirsnį? Priimame.

II skirsnis? Priimame.

III… čia ne skirsnis, o skyrius? Priimame.

IV skyrius? Priimame.

Ir V skyrius? Taip pat priimame. Kolegos, priimti visi skyriai. Kviečiu kalbėti dėl motyvų. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tas įstatymas iš tikrųjų galbūt ir reikalingas, tačiau jis per daug ankstyvas. Mes, kalbėdami apie Europos Sąjungą ir dalyvaudami derybose, užsimauname sau pavalkus, kurie kliudys mūsų įmonėms. Aš manau, kad tokį įstatymą būtų galima priimti daug vėliau. Per balsavimą aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Duok Dieve, žinoma, kad būtų pinigų, tai mes galėtume geriau pasinaudoti tuo įstatymu. Šis pagalbos įstatymas numato ne tik konkretų piniginių lėšų skirstymą, tačiau ir mokesčių lengvatas, ir kitus būdus. Todėl manyčiau, kad jisai geriau anksčiau negu vėliau.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar priimame Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Taigi, kolegos, balsuojame dėl Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl nedarbo Lietuvoje” parengti sudarymo” projektas Nr.P-2546 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, rezervinis klausimas. Ar galime su juo dabar susitvarkyti? Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl nedarbo Lietuvoje” parengti sudarymo” projektas Nr.P-2546. Pateikia Seimo narė I.Šiaulienė, o dėl priėmimo susitarsime.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, po per opozicijos darbotvarkę opozicijos pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl nedarbo Lietuvoje priėmimo buvo nutarta, kad rezoliuciją reikia tobulinti. Tai buvo pavesta Ekonomikos komitetui. Kadangi buvo pažeisti Statuto reikalavimai, Ekonomikos komitetas atsisakė tai daryti, todėl šiandien šis klausimas sugrįžta į Seimą. Aš teikiu siūlymą sudaryti redakcinę komisiją, kuri yra formuojama proporcingo frakcijų atstovavimo principu. Su tais žmonėmis, kurie yra išvardyti, esu kalbėjusi, ir visi jie yra davę sutikimą. Yra likusios dvi vietos konservatoriams. Reikėtų, kad jie pasiūlytų dar dviejų žmonių kandidatūras.

PIRMININKAS. Taip, bet mūsų niekas neįpareigoja, kad būtinai iš devynių narių sudarytume komisiją. Yra septyni kolegos, trys iš konservatorių, jie daugiau negalėtų planuoti turėti vietų šioje komisijoje.

I.ŠIAULIENĖ. Jeigu jūs sutinkate, prašom, gali būti iš septynių. Ir dar vienas momentas. Teikiamame nutarime yra siūloma, kad rezoliucijos projektas būtų parengtas iki birželio 5 d. ir pateiktas Seimui tvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar niekas nenorėtų paklausti dėl šio projekto? Niekas. Ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime, kolegos, sutarti, kad nerenkame devynių Seimo narių, o kadangi septyni yra visiškai normalus skaičius ir proporcijos išlaikytos, be to, kitos frakcijos aktyviai nepasireiškė šiuo klausimu, tai gal galime sutarti, kad redakcinė komisija gali būti iš septynių Seimo narių? Sutariam. Galbūt galime šį nutarimą ir priimti? Ačiū. 1 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? Priimam.

2 straipsnis – birželio 5 d. Ar mums tinkamas laikas? Gerai, tuomet mes galėtume svarstyti tą savaitę po pertraukos? 2 straipsnį priimame.

3 straipsnį taip pat. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Tik aš, kaip posėdžio pirmininkas, iki šiol negaliu sutikti su teiginiu, jog buvo pažeistas Statutas, bet tai yra interpretacijų reikalas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Dėl motyvų kalbam. Dėl motyvų – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, kadangi komisija yra, o pirmininko nėra. Tai reikia ar šalia įrašyti, ar atskiras straipsnis turėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, jūs esate visiškai teisus. Skuba ne visada yra geras dalykas.

S.Pečeliūnas norėtų kalbėti.

S.PEČELIŪNAS. Aš tiesiog pasiūlyčiau išeitį – nebalsuoti dabar už visą. Jau žinom, kas yra toje redakcinėje grupėje. Tegul jie per pertraukėlę susirenka, nusprendžia, ką siūlytų pirmininku, ir galėtume šiandien baigti tą darbą.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega, už išeitį. Ar galiu žiūrėti į I.Šiaulienę, kaip į iniciatorę, kad mes net iki rytinio posėdžio pabaigos galbūt turėtume jūsų susitarimą? Taigi po ranka lieka šis projektas, nebaigtas priimti, kol nėra komisijos pirmininko. Dėkui.

Gerbiamieji, gal galėtume svarstyti kitus projektus, kurie įrašyti 11 val., bet yra galimybė anksčiau pateikti? Rezervinių klausimų jau, pone Antanai, kaip ir nelikę.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(2) (pateikimas)

Taigi 1-5 klausimas. Į tribūną kviečiamas A.Katkus, kad pateiktų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-2332(2). Pateikimas. Prašom, kolega.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Dėkoju už galimybę. Kaip žinote, vasario 7 d. buvo pateikta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies pakeitimo projekto pataisa. Tačiau po konsultacijų ir pastabų mes su Teisės departamentu, Seimu šiek tiek pakeitėm ir pateikėm kitą variantą, kuriame yra nurodyta pakeisti ir 6 straipsnio 1 dalį. Tai kovo 14 d. buvo įregistruota. Jeigu kalbėtume apie 6 straipsnio 1 dalies papildymą, tai ten yra tiktai vienas žodis. Reikia įrašyti “visą jiems žinomą informaciją pateikiant” ir taip pat suderinti šio straipsnio 1 su 3 dalimi, kad nebūtų taip pat paminėti perduodami turimi dokumentai arba daiktai, susiję su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Dėl 8 straipsnio trečiosios dalies. Esmė yra ta, kad ten yra papildyta vienu sakiniu, kad “Neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą ir pareigūno vardo pažeminimą. Šį įstatymo pažeidimo faktą nustato ir paskelbia komisija. Fakto nustatymą galima apskųsti Administraciniam teismui”. Paskutinis sakinys sulaukė kritikos iš Teisės departamento ir iš esmės galima priimti Teisės departamento pastabas, kurios buvo pateiktos. Manau, tą mes padarysime svarstymo arba priėmimo metu.

O iš esmės turiu pasakyti bendro pobūdžio pastabėlę, kad įstatymas veikia ir viskas vyksta normaliai, pats gyvenimas ir jo taikymas parodė, kad reikia dar vienos, kitos pataisos. Pataisos projekto esmės nekeičia tik papildo ir išryškina tai, kas buvo pastebėta dirbant šio įstatymo įgyvendinimo srityje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl jūsų teikiamo projekto yra vienas klausimas. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio pabaigos. Kokios kitos pasekmės būtų pažeidus nuostatos reikalavimą ir pažeminus pareigūno vardą? Ačiū.

J.A.KATKUS. Tada jau pagal Konstituciją gali įsigalioti numatytos priemonės. Jeigu, sakysim, pažemina vardą arba sulaužo priesaiką, yra numatyta kituose įstatymuose. Čia interpeliacijos pareiškimo pateikimas ir tada vyksta pagal kitą mechanizmą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame projektui Nr.P-2332(2). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skiriame pagrindiniu, ar ne? Siūlau svarstyti birželio 6 d. Svarstome birželio 6 d. Komitetas turėtų iki to laiko spėti.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo” projektas Nr.P-2547 (pateikimas ir svarstymas)

Žiūriu į Ž.Jackūną. Ar jis jau galėtų pateikti projektą, kuris yra 1-6 darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo” projektas Nr.P-2547. Pateikia Ž.Jackūnas. Čia įrašyta pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Abejoju, ar mums viską pavyks padaryti, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, 2000 m. kovo 28 d. priimtame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatyme įteisinta nuostata, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 narius šešeriems metams skiria Respublikos Prezidentas, 4 narius ketveriems metams skiria Seimas, 2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų ir 4 narius po vieną dvejiems metams deleguoja šios organizacijos: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba ir Lietuvos vyskupų konferencija. Be to, minėtame įstatyme numatoma, kad tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Štai dabar mes ir turime priimti nutarimą, kuriuo galėtume patvirtinti visą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių sudėtį.

Komitetas kreipėsi į įstatymo numatytas institucijas ir organizacijas, turinčias teisę skirti arba deleguoti kandidatus į tarybos narius. Gautas Prezidento dekretas, kuriuo šešeriems metams paskirti šie tarybos nariai: M.Martinaitis – rašytojas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas, R.Valatka – dienraščio “Lietuvos rytas” vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, S.Vicman – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas ir D.Vilytė – Atviros Lietuvos fondo direktorė. Lietuvos meno kūrėjų asociacija į tarybą dvejiems metams delegavo Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininką G.Lukšą, Lietuvos mokslo taryba – Matematikos ir informatikos instituto sektoriaus vadovą Vytauto Didžiojo universiteto katedros vedėją, profesorių A.L.Telksnį, Lietuvos švietimo taryba – Botanikos instituto direktorių, švietimo reformos strateginės grupės narį, daktarą R.Pakalnį ir Lietuvos vyskupų konferencija – “Naujojo židinio”/“Aidų” žurnalo redaktoriaus pavaduotoją V.Ališauską Seimo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Krikščionių demokratų frakcijos ketveriems metams skyrė du tarybos narius: V.Valiušaitį – Vytauto Didžiojo universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoją ir rašytoją P.Dirgėlą.

Seimo opozicinės frakcijos turi teisę skirti į tarybą ketveriems metams du narius. Keturios opozicinės frakcijos pasiūlė į tarybą tris savo kandidatus. Visi jie yra nurodyti šiame nutarimo projekte. Lietuvos demokratinė darbo frakcija ir Socialdemokratų frakcija skiria Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą G.Ilgūną, Centro sąjungos frakcija yra pasiūliusi V.Martišauską ir “Atgimimo” vyriausiąjį redaktorių E.Eigirdą, frakcija “Socialdemokratija-2000” – operos ir baleto teatro solistą, Lietuvos aklųjų choro “Vilnius” direktorių V.Bagdoną. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas draudžia Seimo nariams būti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariais, todėl Seimo narys V.Martišauskas negali būti skiriamas tarybos nariu. Tokiu atveju lieka trys opozicinių partijų pasiūlyti kandidatai į tarybą, iš kurių, žinoma, turime paskirti du. Be to, jeigu save opozicinėmis laikančios kitos frakcijos taip pat siūlytų savo kandidatus, mes, matyt, taip pat turėtume dėl jų apsispręsti.

Aš manau, kad atsižvelgdami į siūlymus ir raštus, kurie čia yra pateikiami, mes turėtume dabar pritarti šiam mūsų teikiamam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių sudėties tvirtinimo projektui. Kviečiu kolegas pritarti mūsų nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių skiriama klausimams. Žodį suteikiu P.Gražuliui.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį pranešėją, ar bus balsuojama už kiekvieną kandidatą į tarybos narius atskirai, ar už visą nutarimą?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad mes turime problemų tik dėl tų narių, kuriuos skiria pats Seimas. Dabar pasiūlyti penki kandidatai, o reikia išrinkti keturis. Matyt, mums patiems reikės apsispręsti. Manau, kad mes pasirinksime įprastą Seimo nutarimų priėmimo procedūrą. Noriu pasakyti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnis, kurį mes priėmėme, nenustato jokios procedūros, kaip tai galėtų būti. Kaip nutarsime, taip ir padarysime.

PIRMININKAS. Turiu pasakyti, kad Seimas turės pasirinkti ne iš penkių keturis, o iš opozicinių frakcijų siūlomų trijų – du. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, mes pateikėm kandidatų sąrašą, tačiau įstatymas numato ir tam tikrus reikalavimus, kuriuos turi patenkinti kandidatai. Ar jūs negalėtumėte išvardyti tų reikalavimų? Jeigu pasirodytų, kad koks nors kandidatas labai jau akiplėšiškai nepatenkina tų sąlygų, kokios galėtų būti procedūros, kad vis dėlto būtų galima kvestionuoti tos kandidatūros buvimą?

Ž.J.JACKŪNAS. Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnis, kuriuo vadovaujantis yra tvirtinama Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėtis, nenustato kokių nors ypatingų reikalavimų. Tiesiog sakoma, kad taryba yra sudaroma iš 12 asmenų, bet pabrėžiu – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Vadinasi, asmenys turi būti pakankamai žinomi Lietuvos visuomenei. Tai nusipelnę mokslo ar kultūros žmonės.

A.J.RAŠKINIS. O jų suinteresuotumas nėra…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

Ž.J.JACKŪNAS. Be to, aš noriu pasakyti, jog labai svarbu tai, kad šie žmonės būtų pajėgūs įgyvendinti labai reikšmingus visuomeninio transliuotojo, koks yra Nacionalinis radijas ir televizija, uždavinius. Jie iš tiesų labai reikšmingi, labai svarbūs tiek kultūriniu, tiek vietiniu, tiek edukaciniu ir kitais požiūriais.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

R.J.DAGYS. Mano klausimą jau paklausė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, priimant įstatymą buvo labai aiškiai prieita prie konsenso, kad 4 Seimo vietos dalijamos taip: 2 – pozicijos atstovams, 2 – opozicijos atstovams. Kitaip sakant, opozicijos blokas turi teisę siūlyti 2 savo kandidatus, t.y. opozicija turi teisę numatyti tuos kandidatus. Šiame jūsų nutarime pateikti opozicinių partijų 3 kandidatai. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju tik pati opozicija turėtų balsuoti dėl to, kokius opozicijos kandidatus ji siūlo?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu dar kartą jums tiksliai paskaityti, kad 4 narius ketveriems metams skiria Seimas. Skliausteliuose parašyta: “du nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų”, bet ne paskirtų kandidatų. Taigi pasiūlė 3, o Seimas turi paskirti 2 iš pasiūlytų 3.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau 4 opozicinėms frakcijoms joms priimtina forma išsiaiškinti ir pasiūlyti 2. Tada baigsis problemos, kolegos. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš dėl procedūros, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galbūt Seimas galėtų priimti ir tai, kokia turėtų būti procedūra: ar būtų balsuojama slaptai, ar tai turėtų būti pavedimas opozicinėms frakcijoms susėsti, pačioms išsirinkti du kandidatus ir pasiūlyti Seimui. Jeigu Seimas tokį nutarimą priimtų, tai būtų aišku, ką turime daryti.

Ž.J.JACKŪNAS. Jeigu klausimas man, aš manau, kad bus dar kiti šio nutarimo priėmimo etapai ir procedūros. Aš manau, kad iki svarstymo procedūros tie dalykai išaiškės, mes apsispręsime, bet įstatymas pakankamai aiškiai sako.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau pranešėjo paklausti. Iš įstatymo aš suprantu, kad į tarybą yra deleguojami 2 Seimo opozicijos atstovai. Ar tai reiškia, kad tai bus Seimo daugumos paskirti Seimo nariai iš opozicinių frakcijų, ar bus Seimo opozicijos atstovai?

Ž.J.JACKŪNAS. Seimas skiria 2 narius iš opozicijos pasiūlytų kandidatų.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis pranešėjau, daugelyje Vakarų demokratinių valstybių išskirtinis visuomeninių transliuotojų bruožas yra tas, kad jie yra nepriklausomi nuo valdžios valdymo ir finansavimo prasme. Štai mes ginčijamės, kiek ir kokius žmones turi skirti Seimas, taip pat yra ir Prezidento skiriami kandidatai. Ar jums tai nekelia kokių nors abejonių? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad daugelis visuomenės informavimo priemonių sritį ar visą pasaulį reglamentuojančių institucijų, pavyzdžiui, visuomeninio transliuotojo taryba, įvairios komercinių transliuotojų veiklą reglamentuojančios ar reguliuojančios institucijos, paprastai yra vadinamos nepriklausomomis reguliavimo ar valdymo institucijomis, neatsižvelgiant į tai, ar jas skiria visuomeninės organizacijos, ar jas skiria pačios aukščiausios valstybės institucijos. Yra daug tokių reguliuojančių institucijų, vadinamųjų nepriklausomų reguliuojančių institucijų, kurių narius skiria Prezidentas, parlamentas arba net ministrai Vyriausybės pavedimu.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas, kurį pateikia A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Jeigu galima, aš norėčiau būti prie kalbėtojų, jeigu bus tokia procedūra. Ačiū.

PIRMININKAS. Jokių problemų. Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam dokumentui? Nėra kito kelio. A.Akstinavičius prašė žodžio iš karto. Jis dar norėtų kalbėti? Šiandien nebus priimamas, aš įsivaizduoju. Jokių didesnių diskusijų... Mes nesam pasirengę bent jau šiuo momentu balsuoti. (Balsai iš salės) Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų būta kritikos, kad užtruko šios tarybos formavimas. Manau, kad ta kritika iš dalies pagrįsta, todėl aš, pritardamas po patiekimo… Tiesą sakant, nebūtų kaip nepritarti, nes visos pasiūlytos kandidatūros pagal įstatymą. Na, opozicinių frakcijų pas mus yra daugiau negu dvi, jos pasiūlė daugiau kandidatų. Nėra problemų Seimui balsuojant apsispręsti, kurie iš pasiūlytų kandidatų bus skiriami. Taigi aš manau, kad šiandien yra visos galimybės ir svarstyti, ir priimti. Nelaikykime televizijos neapibrėžtos, nes ir generalinis direktorius, ir dabartinė taryba laukia, kad kuo greičiau tie klausimai būtų išspręsti.

PIRMININKAS. Aš kalbu apie šią minutę. Mes kol kas nesame pasirengę biuletenių, kad galėtume balsuoti šią minutę. Aš tikėjau, kad opozicija susitars dėl kandidatūrų. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą suformuoti reikia. Tačiau aš vis dėlto noriu pasinaudoti galimybe ir šiek tiek pakomentuoti kai kurias pozicijas, kurios man atrodo visiškai nepriimtinos.

Šiandien visas krikščioniškas pasaulis mini Šv. Tėvo Jono Pauliaus II 80 metų jubiliejų. Mūsų laikraštis “Lietuvos rytas” ta proga prieš savaitę išspausdino straipsnį. Kaip rodo turima informacija, tą šmeižikišką profesoriaus mediko straipsnį užsakė pats “Lietuvos rytas”. Dabar man labai keista Prezidento pozicija. Jis, viena vertus, siunčia sveikinimą popiežiui, kita vertus, to laikraščio, kuris organizavo popiežiaus apšmeižimą, vyriausiojo redaktoriaus pirmąjį pavaduotoją paskiria į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Įsivaizduokite, kiek toks žmogus šmeiš popiežių ir kenks mūsų valstybei, kai jis bus Nacionaliniame radijuje ir televizijoje . Kodėl mūsų Prezidentas toks neatsakingas? Jis viena ranka daro vieną, kita ranka daro kitą. Aš negaliu pritarti šiai kandidatūrai, aš abejoju dėl viso to nutarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, jeigu yra tokių minčių nepritarti po pateikimo nutarimo projektui. Kolegos kviečiu, kad vis dėlto būtumėt atsakingi, nes kvotos numatomos ir Prezidentui, ir opozicijai, ir mums, ir visuomeninėms organizacijoms.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties patvirtinimo”. Projektas kol kas. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Ar pritariame po pateikimo, gerbiamieji kolegos, o paskui tariamės dėl to, kaip mes priimsime ir kada mes priimsime. Siūlau galvoti apie balsavimą, biuletenius apie 13 valandą.

44 – už, prieš – 8, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo nutarimui Nr.P-2547. Gerbiamieji kolegos, gal iš tikro dabar galėtų vykti diskusija dėl šio nutarimo, o paskui vyktų balsavimas. Tada Sekretoriatas parengtų biuletenius, vietoj trijų kolegų, siūlomų opozicinių frakcijų, reikėtų išrinkti du ir galėtume iki pietų susitarti. S.Kaktys dėl vedimo tvarkos.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokią tvarką. Pirmiausia reikėtų paruošti balsavimo biuletenį su trijų kandidatų pavardėm dėl opozicijos pasiūlytų kandidatų į tarybą. Išsprendus šį klausimą, tada kitą biuletenį, kuriame būtų visos kandidatų pavardės, ir mes šiandien šią procedūrą galėtume atlikti.

PIRMININKAS. Ne kitą biuletenį, o nutarimo projektą?

S.KAKTYS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes buvome gavę Seimo kanclerio raštą, kuriame buvo paprašyta mūsų, Socialdemokratų, darbiečių ir Centro frakcijų, pateikti du kandidatus, mes tą problemą išsprendėme – du kandidatus šios frakcijos ir pateikė. Jeigu dabar buvo kitas koks nors gerbiamojo kanclerio raštas kitoms frakcijoms slapta nuo šių opozicinių frakcijų, kad jos turėtų susitarti, tai labai gaila. Gal mes galėtume dabar padaryti pertrauką ir visos frakcijos, kurioms pavesta pasiūlyti du opozicinius kandidatus, pačios apsispręstų. Nes iki šiol mes turėjome oficialią Seimo kanclerio informaciją, kad trim frakcijoms reikia apsispręsti dėl dviejų kandidatų, mes tą atlikome. O dabar mes tikrai nenorėtume, kad pozicija už opozicines frakcijas nuspręstų, kam kandidatuoti nuo opozicijos. Leisti opozicinėms frakcijoms pačioms tarpusavyje susitarti.

PIRMININKAS. Be abejo, dabar net nežadame balsuoti. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau nekelti trijų opozicinių frakcijų virš viso Seimo. Yra pasiskelbusios opozicinėmis frakcijomis keturios Seimo frakcijos ir ne tik vadinamieji jūsų darbiečiai, ir ne tik V.Andriukaičio socialdemokratai. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau, tie komentarai, kurie buvo dabar sakomi J.Oleko, yra visai nepagrįsti. (Balsai salėje) Yra įstatymas, gerbiamieji kolegos. Taigi P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau į biuletenį įtraukti ne tiktai tris pavardes, bet įtraukti visus kandidatus. O tie, kurie nesurinktų reikiamo Seimo narių balsų kiekio… jeigu iš Prezidento teikiamų kandidatų kuris nors nesurinktų, aš manau, Prezidentas galėtų teikti kitą kandidatą. Aš manau, kad reikėtų slaptu balsavimu balsuoti už kiekvieną kandidatą atskirai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Viską padarysime pagal įstatymo raidę. R.Dagys dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, ponai iš kairiosios jungtinės partijos ir frakcijos galėtų būti nuoseklūs ir taip, kaip jie visą laiką preciziškai žiūri Statuto ir įstatymo, pirmiausia taikyti juos patys sau neiškraipant, neišgalvojant, neuzurpuojant opozicijos vardo, kuris dažnai yra uzurpuojamas, priskiriamas tiktai sau, turbūt pagal decibelų išleidžiamą kiekį. Man atrodo, yra normali tvarka, pagal kurią Seimas turi laikydamasis įstatymo balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, opozicijai nebuvo laiko pasitarti dėl kandidatų, nes, kaip minėjo kolega Socialdemokratų frakcijos seniūnas J.Olekas, mums buvo pateiktas pono J.Razmos raštas, kuriame trys frakcijos turėjo pasiūlyti du kandidatus. Šį nutarimo projektą mes gavome tik čia, salėje, posėdžio metu. Kadangi posėdžio pertraukos dar nebuvo,mes, kaip drausmingi Seimo nariai, visa opozicija negalėjome išeiti tartis. Tačiau aš manau, kad dauguma jau apsisprendusi ir turbūt paleis savo buldozerinę balsavimo mašiną. Todėl LDDP frakcijos vardu siūlau viešą balsavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. O, kolegos! Nors… atsiprašau, tyliu. J.Valatka. Kolegos, dėl vedimo tvarkos.

J.VALATKA.Gerbiamieji kolegos, man regis, kad tikrai nereikia išradinėti dviračio, nereikia kalbėti vien tiktai apie kai kurias opozicines frakcijas. Mūsų frakcija nėra tokia aktyvi, kad mes ypatingai sakytume tą, ką buvo pasakę kiti kolegos. Tačiau šį kartą, manau, kad mūsų teisės turi būti išlaikytos. Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininkas V.Landsbergis. Taip pat dėl vedimo tvarkos, kolegos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, iš pono J.Bernatonio žodžių paaiškėjo, kas vilkina ir gaišina šio klausimo sprendimą. Aš manau, kad galbūt nebereikia atidėlioti, pasiūlymai apsispręsti šiandien dėl kandidatų yra pagrįsti. Be abejo, turbūt mes negalime balsuoti už visą sąrašą ir kištis į tas vietas, kur yra Prezidento prerogatyva ar panašiai, nors tikrai “Lietuvos rytas” yra negražiai pasielgęs. Bet pirmas žingsnis, tai yra iš trijų atrinkti du, gali būti padarytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu baigti kalbas dėl motyvų, atsiprašau, dėl vedimo tvarkos. V.Andriukaitis. Paskutinė kalba, kolegos, dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbėsiu dėl vedimo tvarkos. Mes vis dėlto siūlome, kad opozicinės frakcijos per pertrauką galėtų pasitarti dėl dviejų kandidatų. (Balsai salėje)

Mes siūlome, kad opozicinės frakcijos, neignoruojant nė vienos opozicinės frakcijos, galėtų pasitarti dėl dviejų kandidatų. Kita vertus, lygiai taip, kaip pasakė Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, jeigu teikia Prezidentas, tai yra jo teisė, o Seimas turėtų su tuo sutikti ir tvirtinti Prezidento kandidatūras, tai aš norėčiau atkreipti dėmesį į V.Landsbergio mintį ir jo logiką, kad lygiai ta pati logika turi būti taikoma ir opozicinėms frakcijoms. Taip, kaip Prezidentas teikia savo atstovą, o Seimas neturėtų revizuoti Prezidento atstovo (šiuo atveju aš visai sutinku su V.Landsbergiu), taip ir opozicijai teikiant savo atstovus, Seimas neturėtų revizuoti opozicijos atstovų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom paskaityti mūsų tik ką priimto Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 dalį. Keturis narius ketveriems metams skiria Seimas. Du nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Seimas skiria du narius iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Taip pat skiria du narius iš valdančiųjų frakcijų pasiūlytų kandidatų. Gerbiamieji kolegos, kancleriui suteikiu žodį, ir baigiame ginčus.

J.RAZMA. Iš tiesų aš siūlau laikantis šito tik ką pacituoto įstatymo raidės priimti sprendimus. Aiškiai pasakoma, kad Seimas skiria. Tai ir spręskime dėl kiekvieno kandidato, kuriuos yra pasiūliusi tiek dauguma, tiek mažuma. Ar Seimas skirs poną P.Dirgėlą, ar Seimas skirs poną V.Valiušaitį ir taip toliau, čia mes turime apsispręsti žiūrėdami į visumą pasiūlytų kandidatų. Aš nemanau, kad reikia išskirti opoziciją, kaip anksčiau siūlė daryti pertrauką, vien dėl jų kažką balsuoti.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Iš tikrųjų, kolegos, mes visai gaištame laiką tuščioje vietoje neprasmingom kalbom. Negali būti aiškiau, jeigu kas nenorite suprasti, tai neskaitykite to įstatymo. Seimas skiria ir visai neturi reikšmės, ar opozicija pasiūlė dvi kandidatūras, ar dvidešimt. Seimas gali nepaskirti tiek iš dviejų, tiek iš dvidešimt, tiek iš vienos. Taip pat ir iš daugumos. Seimas skiria, ne dauguma. Gali nesurinkti balsų iš daugumos pasiūlyti kandidatai. Turi būti kiti pasiūlyti. Bet esmė įstatymo yra tokia, kad du atstovai iš pasiūlytų kandidatų turi būti opozicijos… Kam mes apsimetame, na, nežinau, nelabai padoriais žmonėmis? Taigi visi kandidatai, kurie pasiūlyti arba bus pasiūlyti, turi būti įtraukti į balsavimo biuletenį ir balsuojama.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamieji kolegos. Dar suteikiu žodį Pirmininkui, bet dabar jau tikrai paskutinė kalba dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Truputį dar pasiaiškinom su kancleriu. Man iš karto atrodė, kad jeigu daugumą sudarančios frakcijos būtų pasiūliusios daugiau negu du, tada reikėtų atrinkti balsuojant. Šiuo atveju taip nėra. Atrinkti reikia ten, kur nesusitarė ir pasiūlė daugiau. Bet galbūt teisus ir kancleris, kad vis tiek reikia balsuoti už kiekvieną, nes Seimas skiria ir turi paskirti keturis. Galbūt toks kelias. Tuomet nereikia biuletenių ir galima už kiekvieną balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad balsavimas dėl keturių Seimo narių (dviejų iš opozicinių, dviejų iš valdančiųjų frakcijų) vyktų 13 val.? 13 val., gerbiamieji kolegos. Susitarsime. Mes rengiamės visiems variantams. Pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, jeigu nereikia biuletenio, jeigu yra penkios pavardės ir dėl kiekvienos iš jų reikia balsuoti, tai ar reikia daryti pertrauką?

PIRMININKAS. J.Bernatonis siūlo balsuoti viešai. Tai ar galime sutarti ir balsuoti dabar iš karto? (Balsai salėje) Galim. Bendruoju sutarimu, gerbiamieji kolegos. Taigi diskusijoje šiuo klausimu norėtų kalbėti vienas žmogus, t.y. A.Akstinavičius. Aš jį kviečiu į tribūną. Jis norėtų kalbėti iš savo vietos. A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu bus kalbama dėl kiekvienos personalijos svarstymo metu, tuomet aš norėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl kiekvienos personalijos svarstymo metu kalbėti? Aš prašau kalbėti svarstymo metu, o paskui balsuoti dėl visų kandidatūrų. (Balsai salėje) Dėl kiekvienos kandidatūros, bet ne dėl kiekvienos kandidatūros dar kalbėti. Prašom kalbėti dabar. Vienintelis A.Akstinavičius yra prašęs žodžio kalbėti svarstymo metu. Prašom, kolega.

A.AKSTINAVIČIUS. Tai ar dabar vyksta svarstymo procedūra?

PIRMININKAS. Taip.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti (nes buvo pristatytas mūsų kandidatas), kad V.Bagdonas turi tų savybių, kurios reikalingos dirbant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje, todėl aš prašyčiau Seimo narius palaikyti V.Bagdono kandidatūrą. Tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal sutariam šiam nutarimui pritarti po svarstymo? Preliminariai. Tuomet S.Pečeliūnas, o po to apsisprendžiame dėl personalijų, kaip siūlo J.Bernatonis, viešai ir kam visas Seimas pritarė.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aišku, gal ir galima būtų pritarti, tačiau aš norėčiau pasakyti vieną pastabą. Kiek atsimenu, per visus tuos metus, skiriant asmenį – teisėją, anksčiau prokurorą ar kokį nors kitą pareigūną į kokias nors pareigas, mes turėdavome galimybę bent pamatyti jį čia, Seime. Ir turėdavome galimybę kartais netgi jo ko nors paklausti. Šiuo atveju yra siūlymas tuos asmenis skirti jų čia net nepakvietus, net nepamačius, arba nepaskirti. Manyčiau, yra tam tikra nepagarba tiems asmenims. Yra solidi institucija, yra solidi procedūra, ir aš norėčiau, kad Seimas elgtųsi solidžiai. Kad tie žmonės sėdėtų čia, tribūnoje, kad mes juos matytume, kad paskyrę galėtume pasveikinti arba nepaskyrę apgailestauti, kad nepaskyrėme. Siūlyčiau pirmininkui apie tai pagalvoti. Dar yra laiko šitą akibrokštą ištaisyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti nutarimo projektui, nes jis parengtas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nesilaikant mūsų pačių priimto įstatymo. Jis jam prieštarauja. Įstatymas kalba, kad Seimas (pozicija ir opozicija) pateikia po dvi kandidatūras. Šiuo atveju opozicija pateikė tris kandidatūras. Vadinasi, kol nėra dviejų, komitetas negali pateikti balsuoti, priimti ar svarstyti tokio įstatymo neatitinkančio projekto. Ir nėra jokių abejonių, kad bet koks kitas mūsų sprendimas bus prieš Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnį. Aš siūlau, nes kitos išeities paprasčiausiai nėra, kad opozicija, opozicinės frakcijos pateiktų dvi kandidatūras, kaip reikalauja įstatymas. Ir po to balsuoti už visą sąrašą, o ne už asmenybes, ne už kandidatus, nes to taip pat nenumato įstatymas.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Negalime pritarti po svarstymo? Registruojamės. (Balsai salėje) Už kiekvieną atskirai, kurią teikia Seimas. (Balsai salėje) Registruojamės, paskui balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Esu gąsdintas, kolega Bernatoni.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas. Balsuojame toliau, ar pritariame po svarstymo.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man atrodo, išgirdome ne vieną abejonę dėl tos tvarkos, už kurią dabar siūloma balsuoti, ir aš dar kartą siūlyčiau palaikyti gerbiamojo R.Smetonos siūlymą, kad dabar padarytume svarstymo pertrauką (aš tai sakau Socialdemokratų frakcijos vardu) iki kito posėdžio. Opozicinės frakcijos galėtų susitikti ir susitarti. Dar kartą sakau – šitą košę dėl opozicinių frakcijų siūlomų atstovų užvirė Seimo kancleris ponas J.Razma atsiųsdamas tik trims frakcijoms prašymą pasiūlyti du atstovus ir ignoruodamas ketvirtą opozicinę frakciją. Todėl dabar išbraukti dar vieną kandidatą, kuris yra keliamas, iš tikrųjų yra, tamsta, nekorektiška, ir aš manau, kad jūs, pone kancleri, pats galėtumėte pasiūlyti padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iki balsavimo pradžios Socialdemokratų frakcija pasiūlė daryti pertrauką frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos, niekam nesuteikiu daugiau žodžio. Registruojamės dar kartą. Socialdemokratų frakcija pagal Seimo statuto 109 straipsnį iki balsavimo pradžios pasiūlė daryti svarstymo pertrauką. Kiek laiko – pusę valandos? Iki posėdžio? Iki 15 val. Sutariam.

Dėl vedimo tvarkos galiu suteikti, kolega, bet vis tiek mes balsuosime dabar dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, aš taip pat Krikščionių demokratų frakcijos vardu prašau, kad už kiekvieną narį į tarybos narius būtų balsuojama atskirai. Šį klausimą teikiame balsuoti. Kitaip mes negalėsime balsuoti už visą nutarimą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, jeigu šį siūlymą – daryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio parems penktadalis posėdyje dalyvaujančių narių (17 Seimo narių), toks siūlymas bus priimtas ir darysime pertrauką iki kito posėdžio. Jeigu pritariate J.Oleko siūlymui daryti pertrauką – už, jeigu manote, kad dabar toliau turėtume dirbti, prieš arba susilaikote.

Už – 36. Gerbiamieji kolegos, taigi pertrauka iki 15 val. 15 val., kaip ir siūlė J.Bernatonis, atviras balsavimas dėl 1 straipsnyje teikiamų Seimo kompetencijoje esančių personalijų. Dėkui.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną… Repliką po balsavimo S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tiesiog norėčiau priminti tai, ką sakiau prieš tai, ir jeigu padarėme pertrauką iki 15 val., tuo metu tie žmonės turėtų būti čia, Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnį tai yra žinomi Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės žmonės. Kolega Pečeliūnai! Kolega Pečeliūnai! Pagal įstatymą tai yra žinomi visuomenės, meno ir kultūros žmonės. Gerbiamasis kolega, kokio nors asmeninio susipažinimo aš siūlyčiau nereikalauti. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Kadangi socialdemokratai mano raštą taip sureikšmino, aš esu nustebęs, kad jie turi, matyt, kokią nors sekimo priemonę ir žino, kam aš rašau raštus. Bet bet kuriuo atveju prašyčiau ne sureikšminti mano raštą ir ne interpretuoti jį sau naudingu būdu, o skaityti įstatymą, kuris vienareikšmiškai pasako, kad Seimas skiria atstovus į tą tarybą nuo opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Galėjo būti ir keturi kandidatai, šiandien būtų tekę iš jų skirti du. Jeigu kuri nors viena frakcija būtų pasiūliusi kelis, ko gero, mums būtų tekę spręsti ir tą.

PIRMININKAS. Paskutinis kalba dėl vedimo tvarkos, replikuoja Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi iškilo toks konfliktas dėl komisijos sudarymo, ir aš jaučiu, kad mažųjų frakcijų interesai yra labai pažeisti, nes mūsų yra bent 15 žmonių, kurie totaliai pašalinti iš šio klausimo svarstymo, siūlyčiau kompromisą, kad du kandidatus paskirtų pozicija, du – opozicija ir vieną – niekam nepriklausančių partijų atstovai. Tada galėtume objektyviai šį klausimą išspręsti, nes, kitaip sakant, jūs eliminuojate mūsų Jungtinę frakciją, Nepriklausomą frakciją ir Moderniųjų krikščionių demokratų frakciją.

PIRMININKAS. Daktare, prašom patikslinti – aš eliminuoju?

K.BOBELIS. Ir dar frakciją “Socialdemokratija 2000”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kas eliminuoja šitą galimybę? Kolegos, mes gyvename pagal įstatymą, o įstatyme visiškai kitos nuostatos, negu dabar siūlo K.Bobelis.

Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542 (pateikimas)

Kolegos, klausimas 1-7 – Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2542. Kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį pateikti šį projektą. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Pone Pirmininke, aš turiu projektą ir galėsiu jums jį duoti. Kolegos, pone Olekai! Pone kancleri, prašyčiau imtis priemonių, kad būtų tylu. Taigi, pone Pirmininke, jums žodis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo pareiga yra sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją reguliariai po tam tikrų laikotarpių. Kaip tik ateina šis laikotarpis, nes iki šiol dirbusi Vyriausioji rinkimų komisija baigia savo kadenciją, ją reikia sudaryti iš naujo. Todėl yra pateiktas nutarimo projektas, galima sakyti, formalus, dalykiškas, kuriame yra laisvos vietos kandidatūroms teikti ir įrašyti. Šiandien mums tiesiog reikia užregistruotam projektui pritarti po pateikimo, o toliau vyks darbas formuojant Vyriausiąją rinkimų komisiją.

PIRMININKAS. Niekas nenori, pone Pirmininke, jūsų paklausti. Tai reiškia, kad mes pritariame jūsų siūlomo Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo” projekto pateikimui. Ar ne? Dėkoju. Pritariame po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, kada planuojame svarstyti, nes nesame numatę datos? Ar birželio 6 d. galėtų būti ta diena, kada galėtume svarstyti šį projektą? Pone kancleri, iki birželio 6 d. visos institucijos turėtų suspėti pasiūlyti kandidatus, ar ne? Birželio 6 d., kolegos, svarstome. Visi komitetai gali svarstyti, tai nėra komitetų svarstymo reikalas, daugiau politinio ir kitokio svarstymo reikalas. Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2374(5*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dirbame toliau. Pradedame didelius darbus registruodamiesi. Registruojamės ir užsiregistravę svarstysime 1-8 darbotvarkės klausimą. Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2374(5). Šiandien priėmimas. Tuojau kviesiu V.Vilimą į tribūną. Po svarstymo projektas išdalytas ir aiškus. Kolegos, yra pataisų. Dėl vienos pataisos kyla problema, dėl 3 straipsnio, dėl kurio teikiama pataisa. Iš pradžių šis straipsnis nebuvo taisomas. Žiūrėsiu, kaip vertina Vyriausybės atstovai. Man būtų sunku jį teikti balsuoti, nes šia pataisa svarstomi ne tie straipsniai, kurie buvo taisomi pagrindiniame projekte. Pone pranešėjau, jūsų žodis.

V.VILIMAS. Aš teikiu Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą. Aš tada pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis, kolegos.

V.VILIMAS. 1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis. Papildyti 2 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis. “Baltojo cukraus rūšis be kvapniųjų, spalvinančių ir kitų priedų”. Ir 3 dalis – “Minimali valstybinė cukraus kaina – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta pagal baltojo cukraus kvotą pagaminto cukraus minimali kaina”. Šio straipsnio buvusias 2 ir 8 dalis laikyti 3 ir 10 dalimis. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: “Baltojo cukraus gamybos kvota – cukraus gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams skirtas pagaminti baltojo cukraus kiekis šalies poreikiams patenkinti”.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, visi turime tekstą ir straipsnių iš naujo skaityti nereikia. Būkite toks mielas, taupykime laiką. Dėkoju. Pone pranešėjau, yra V.Lapės pataisa, ar ne? Prašome trumpai pakomentuoti pataisos esmę ir mes apsispręsime, ar mes šią pataisą svarstome. Pone pranešėjau? Dėl V.Lapės pataisos, o paskui apsispręsime, ar šią pataisą svarstome.

V.VILIMAS. Gal ponas V.Lapė?

PIRMININKAS. Aš negaliu šito daryti pagal Statutą. Iš pradžių apsispręskime, ar apskritai šią pataisą svarstysime.

V.VILIMAS. Aš siūlyčiau nesvarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar sykį registruotis. V.Lapė 1 straipsniui pasiūlė pataisą. Ta pataisa taip pat susijusi su 2 straipsniu, ar ne, pone Lape? Su 2 straipsniu. Jeigu mes teigiamai ar neigiamai nubalsuosime dėl jūsų pataisos išbraukti 3 dalį dėl minimalios valstybinio cukraus kainos, tai būtų ir balsavimas dėl to, kas siūloma dėl 2 straipsnio, ar ne? Ar V.Lapė atsiima šį siūlymą? Ne. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. 1 straipsnis ir V.Lapės pataisa.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, kad V.Lapės pataisą reikia svarstyti? Jeigu 29 Seimo nariai parems V.Lapės viltis svarstyti pataisą dėl 1 straipsnio, svarstysime. Tik tada, kolegos, kalbos dėl motyvų ir pataisos pristatymas. Labai atsiprašau.

Už – 24.

Taigi ši pataisa nesvarstoma. Kaip ir susitarėme, nėra svarstoma pataisa ir dėl 2 straipsnio, kurią siūlo V.Lapė. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį, kolegos? (Balsai salėje) Kolegos, dėl 1 straipsnio Alg.Butkevičius. Gerbiamieji kolegos, Alg.Butkevičius dėl 1 straipsnio.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Vyriausybės pateiktose išvadose siūloma, kad 1 straipsnyje būtų įrašyta minimali cukraus kaina. Taip pat noriu pasakyti, kad mes labai dažnai, teikdami svarstyti įstatymų projektus, motyvuojame, kad reikia atsižvelgti į Europos Sąjungos reikalavimus. Aš norėčiau pakomentuoti Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr.1785/81 dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje. Jame aiškiai parašyta, kad kiekvienais metais turi būti nustatoma indikacinė kaina, taikoma standartinės kokybės nefasuotam baltajam cukrui. Jeigu mes orientuojamės į Europos Sąjungos reikalavimus ir derinam savo įstatymus, kad jie atitiktų Europos Sąjungos įstatymus, tai turėtume balsuoti tik už.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. V.Lapės pataisų nesvarstome. J.Razma dėl 1 straipsnio.

J.RAZMA. Nors aš paspaudžiau “prieš”, bet iš esmės aš už, tik siūlyčiau autoriui suredaguoti straipsnio pavadinimą, nes papildo ne tik 2, bet ir 3 dalimis. Tada aš tikrai būsiu už.

V.VILIMAS. Jeigu galima? Aš priėmiau Teisės departamento išvadas ir tai bus pakoreguota redakcijoje.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Registruojamės dar sykį, nes L.Sabutis prašo balsuoti. Registruojamės, balsuosime, ar priimame 1 straipsnį. Buvo beveik pasiektas bendrasis susitarimas. Registruojamės, kolegos. 1 straipsnis bus balsuojamas.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Ar priimame 1 straipsnį? Pradedame balsuoti.

Už 1 straipsnį – 69, prieš – 3, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Kolegos, gal galime priimti 2 straipsnį bendruoju sutarimu? 2 straipsnį, kolegos, priimame bendruoju sutarimu. 7 dalis nėra išbraukiama, kaip ir buvom susitarę dėl 1 straipsnio. 2 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

3 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio yra V.Vilimo pataisa. Pone pranešėjau, dėl 3 straipsnio jūsų pataisa vietoj…

V.VILIMAS. Aš savo pataisą atsiėmiau pono V.Lapės pataisos naudai.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Vilimas pataisą atsiima. Gerbiamieji kolegos, V.Lapė siūlo redaguoti kitaip šitą 3 dalį. Ar pataisa prieš jūsų akis? Prašom pakomentuoti…

V.VILIMAS. Aš noriu pakomentuoti, kodėl reikalinga ši V.Lapės pataisa. Gavom iš Vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame labai motyvuotai buvo išdėstyta, kad šiuo metu negalima kovoti su cukraus kontrabanda, jeigu šiuo atveju nepriimsime pono V.Lapės siūlymo. Tai reikia palaikyti, aš kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už šitą pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad svarstytume V.Lapės pataisą, tiksliau, kitą 3 straipsnio redakciją? Pritariantys tokiam siūlymui – už, kiti – kitaip. Žiūriu į Vyriausybės atstovą cukraus klausimams. Kolega, dabar balsuojame, tuojau suteiksiu jums žodį.

Gerbiamieji kolegos, už – 70. Gal galime bendruoju sutarimu priimti šią pataisą? Kokia Vyriausybės nuomonė? V.Vilimas. Atsiprašau, V.Paulikas.

V.PAULIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šita pataisa yra kaip ir dėl kiekvienos akcizinės prekės, jinai nepablogins reikalų, nes taip taikoma ir kitoms akcizinėms prekėms.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, taigi bendruoju sutarimu priimame V.Lapės siūlomą 3 straipsnio redakciją, ar ne? Priimame. Ar galime laikyti 3 straipsnį priimtą? 3 straipsnis priimamas, kolegos.

4 straipsnis. Pone pranešėjau, 4 dalis ir siūlomos dvi naujos redakcijos – P.Gražulio ir V.Vilimo. Pone pranešėjau.

V.VILIMAS. Taip, aš savo siūlymą turiu. Nežinau, ar turiu informuoti, ar?..

PIRMININKAS. Ne, dabar žodis P.Gražuliui, aš galbūt ką nors konstruktyviau sugalvosiu. Seimo narys P.Gražulis, bet daugiau dėl mūsų darbo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo pasiūlymą atsiimu pono V.Vilimo naudai ir siūlyčiau balsuoti už V.Vilimo pateiktą įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Pone Vilimai, prašom trumpai supažindinti su savo pataisa. Prašyčiau dėmesio, kolegos. Tai yra ta dalis, kuri buvo ypač svarbi ir mūsų diskutuojama. Pone pranešėjau.

V.VILIMAS. Aš supažindinu su pataisa. Ji skamba taip: “Baltojo cukraus metinę gamybos kvotą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir ją paskirsto cukrinių runkelių perdirbimo įmonėms. Skirstant kvotą perdirbimo įmonėms, atsižvelgiama į susidariusią padėtį, kai perdirbimo pramonę valdo du lygiaverčiai ūkio subjektai, gaminantys cukrų iš savo tradicinėse zonose išaugintų cukrinių runkelių. Cukrinių runkelių augintojams kvotos paskirstomos arba perskirstomos, kai atskiri augintojai nutraukia jų auginimą, Žemės ūkio rūmų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

V.VILIMAS. Tada aš siūlau išbraukti, jeigu tai priimtume, išbraukti 6 straipsnį…

PIRMININKAS. Prie to dar prieisime. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Po svarstymo mes buvom pritarę kitai šios dalies redakcijai, kurią V.Vilimas siūlo koreguoti. Kas manytų, jog reikia svarstyti V.Vilimo pataisą dėl 4 dalies?

Gerbiamieji kolegos, 27. Taigi V.Vilimo pataisa dėl 4 dalies nėra svarstoma. V.Vilimas siūlo išbraukti 6 dalį. Pone pranešėjau, prašom.

V.VILIMAS. Aš dabar siūlyčiau taip padaryti, nes alternatyva yra tokia, kad į 6 dalį įrašytume abi šias suderintas dalis: “Augintojui nutraukus cukrinių runkelių auginimą, jo turėtą kvotą paskirsto kitiems tos pačios zonos rajonų cukrinių runkelių augintojams Žemės ūkio rūmų nustatyta tvarka.” Priešingu atveju, buvo nevienodas skirstymas, tai sukėlė labai didelę painiavą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas atsisako siūlymo išbraukti 4 straipsnio 6 dalį. Jis siūlo kitą šios dalies redakciją. Ji prieš jūsų akis. Ar atsirastų 29 Seimo nariai, kurie paremtų V.Vilimo viltį svarstyti šią pataisą? Gerbiamasis kolega, prašom neagituoti.

Už – 62. Gerbiamieji kolegos, svarstome V.Vilimo pataisą dėl 4 straipsnio 6 dalies. Kas kalbėtų už, kas kalbėtų prieš? Gal Vyriausybė ar kas kitas kalba?

Nežinau, ar Vyriausybės vardu galim priimti šią pataisą.

V.VILIMAS. Vyriausybės teiktame Seimui variante panašios nuostatos buvo ir mes… Vyriausybei priimtinas būtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu pritariame V.Vilimo siūlomai 4 straipsnio 6 dalies redakcijai. Dėkui. O gal galime priimti bendruoju sutarimu 4 straipsnį? 4 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

5 straipsnis, pone pranešėjau.

V.VILIMAS. 5 straipsnis. “Netekusiu galios”…

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar galime 5 straipsnį priimti? Priimame.

6 straipsnis.

V.VILIMAS. “Įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas 6 straipsnio 4 dalies taikymas. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytos straipsnio pataisos įsigalioja”. Vietoj “taikomos” siūloma rašyti “įsigalioja”. Tai būtų viskas… Nuo 2001 metų.

PIRMININKAS. Redakcinė pataisa – “įsigalioja”. Ar galime priimti šį straipsnį? Ne. Dėl šio straipsnio? V.Lapė – dėl paskutinio, t.y. 6, straipsnio.

V.LAPĖ. Šitas straipsnis atsirado tada, kai trečiajame variante pono V.Vilimo buvo pasakyta, kad bus proporcingai skirstoma nuo to ir nuo to. O kadangi ši sąlyga dingo ir mūsų Teisės departamentas taip pat sako, kad ji jau prarado prasmę, tai šis straipsnis šiuo atveju tampa nereikalingas.

PIRMININKAS. Kancleris J.Razma taip pat įsijungė. Jis pritaria. Taigi Teisės departamentas ir komiteto pirmininkas siūlo atsisakyti 6 straipsnio. Pone pranešėjau.

V.VILIMAS. Taip, aš siūlyčiau atsisakyti, tik ponas V.Lapė netiksliai sakė, aš proporcingai skirstyti niekada nesiūliau, o tik atsižvelgti į du subjektus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendruoju sutarimu sutarti ir nepriimti 6 straipsnio? 6 straipsnis yra nepriimamas. Ar, pone pranešėjau, dar turėtumėte kokių baigiamųjų minčių?

V.VILIMAS. Aš, jeigu galima, noriu trumpai pakalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų įjungsiu. Jums, kaip tikrai vienam iš labiausiai susipažinusių su šia problema.

V.VILIMAS. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Taigi dėl motyvų, kolegos, dėl šio įstatymo. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš labai apgailestauju, kad nebuvo priimta 4 straipsnio pataisa, kuri buvo siūloma pono V.Vilimo, kad šiuo metu yra du cukrinių runkelių arba cukraus perdirbėjai, tai “Arvi” ir danų firma, ir jau yra gautas iš Mokesčių inspekcijos raštas, kuriuo kreipėsi į Administracinį teismą, kad būtų nutraukta sanavimo programa. Iš esmės dirbtinai norima sužlugdyti Marijampolės cukraus fabriką ir tokiu būdu sukurti cukraus pramonės monopolį. Tokiai Vyriausybės pozicijai aš negaliu pritarti ir labai apgailestauju, kad Vyriausybė labai aktyviai siekia įtvirtinti cukraus perdirbimo pramonės monopolį.

PIRMININKAS. Aš turiu pasakyti, kad jūs esate ne visai tikslus. Jokio Vyriausybės kreipimosi dėl nutrauktinos sanavimo programos nėra ir nežada būti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso įstatymo projekto aš negalėčiau ko nors neigiama pasakyti, tačiau per skubą ir vis dėlto nesuteikus teisės pasakyti kai kurią nuomonę, ne visai viskas gerai išėjo. Aš turiu omeny 3 straipsnį. Ten mes papildėme įvežti į šalį bei gabenti, gal čia ir reikia, bet tada yra prieštaravimas. Visų pirma mes negalime įvežti be dokumentų, tai kokia kalba gali būti, kad gabenti. Jeigu taip, tai taip. Bet paskaitykime paskutinę dalį, kas ten užrašyta, kad “cukraus laikymo ir gabenimo fiziniams asmenims tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. O juridiniams asmenims? O įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisės? Pagrindiniame įstatymo projekte buvo užrašyta “ūkio subjektams”. Tai apima absoliučiai viską. O dabar fiziniams asmenims. Vadinasi aš, juridinis asmuo, susitariau su fiziniu asmeniu, ir viskas gerai. Neturėdamas juridinio asmens teisės, sakykim, taip pat susitariau. Tai ką čia mes darome? Ar mes pataisėme, ar mes pagadinome? Orientuodamasis į tai, žinoma, tokiam įstatymo projektui pritarti negaliu. Galiu tiktai susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Manau, kad Seimas elgiasi teisingai pataisydamas įstatymą tuo, ko reikia, bet kartu nesiimdamas kvotų skirstytojo vaidmens ir nesurišdamas šiai ir kitoms būsimoms vyriausybėms rankų tvarkyti cukraus reikalus, tvarkyti kvotų reikalus. Manau, kad bus tik į naudą cukraus pramonei ir augintojams. Siūlyčiau pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Aš įjungiau jums, kolega.

V.VILIMAS. Aš susilaikysiu balsuojant už šį įstatymą, nes 4 straipsnis sudaro nelygias sąlygas atskiriems cukraus gamintojams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, prašyčiau dėmesio. Balsuojant, kaip jūs žinote, gerbiamieji kolegos, reikia sėdėti savo vietoje, kad netrukdytumėte šalia dirbantiems kolegoms apsispręsti. Registruojamės. Balsuojant reikia sėdėti savo vietoje, vienas iš socialdemokratų lyderių Juozai Olekai. 98 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, balsuojame, ar priimame ką tik mūsų pastraipsniui priimtą Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Už – 71, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2443(2*) (priėmimas)

Kitas mūsų projektas, taip pat svarbus projektas – Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2443(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jau svarstymo metu mes su jumis pritarėme Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio valdymo perdavimo savivaldybėms 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Primenu, kad jis yra pateiktas Seimo nario K.Šavinio iniciatyva, ir aš nematau kliūčių balsuoti už jį. Nors K.Šavinio yra dar ir antrajam variantui pateiktas siūlymas, kurį, kiek suprantu, jis apsisprendė atsiimti. Tada būtų galima.

PIRMININKAS. Nėra šiam variantui jokio naujo siūlymo. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos. Gal galime ilgai nediskutuodami priimti šį įstatymą? K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisų galėtų ir nebūti, jeigu apskritai Ūkio ministerija normaliai vykdytų savo funkcijas. Būtent strateginius šilumos ūkio plėtros klausimus spręstų šiek tiek normaliau ir tikrai imtųsi atsakomybės už vieningą techninę energetikos politiką. Panaši pastaba tiktų ir savivaldybėms, kurios daro sutartis su kitomis organizacijomis dėl šilumos ūkio nuomos ar privatizavimo, tačiau sutartys daromos pakankamai slaptai su vieninteliu teiginiu, kad viskas turi būti konfidencialu. Šios įstatymo pataisos leistų ištaisyti minėtus trūkumus. Tikiuosi, kad jos bus vykdomos.

PIRMININKAS. Dėkoju, registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms 5 straipsnio papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kokia jūsų nuomonė, ar paverčiame šį projektą įstatymu? Pradedame balsuoti.

Už – 79, 1 – prieš, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408(4*) (priėmimas)

1-10 mūsų projektas. Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408(4). Priėmimas. Tribūnoje S.Malkevičius. Einame pastraipsniui.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsniui neturime pasiūlymų, galime balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas. Dėkui.

2 straipsnis, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. 2 straipsnio 1 daliai taip pat nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Dėl dalių mes nekalbame, dėl viso straipsnio.

S.MALKEVIČIUS. Dėl viso straipsnio. 3 daliai yra Seimo nario K.Trapiko pasiūlymas išbraukti Lietuvos elektrinę, o tai reiškia, kad norima Lietuvos elektrinę palikti prie jau restruktūrizuotos “Lietuvos energijos”, jos sudėtyje. Dėl to mūsų buvo balsuota svarstymo metu ir mes nusprendėme, kad tai yra neprasminga, nes tokiu būdu pažeidžiamas gamybos ir energijos transporto atskyrimo principas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks siūlymas jau buvo per svarstymą, ar ne? Gerbiamieji kolegos, kas manytų, kad reikia svarstyti K.Trapiko siūlymą dėl 3 dalies? Gerbiamieji kolegos!

Už – 40. Gerbiamieji kolegos, 40 – už. Taigi suteikiu žodį K.Trapikui, kad jis argumentuotų savo siūlymą dėl 3 dalies.

Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Centro sąjungos frakcija pasisako už energetikos sistemos patikimumą, kad, kaip iki šiol, ir toliau stabiliai ir patikimai būtų vartotojams tiekiama elektros energija. Dėl to siūlau, kad tiek 2 straipsnio 3 dalyje, tiek 2 straipsnio 4 dalyje Lietuvos elektrinė kol kas liktų “Lietuvos energijos” žinioje iki bus baigtas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimas. Mes negalime Lietuvos elektrinės atskirti dabar, kai ji dirba tiktai 3% apkrovimu. Nėra kalbos apie jos dalyvavimą elektros energijos gamybos rinkoje. Jeigu jinai dirbtų visu pajėgumu arba 50% apkrovimu, kas bus, kai uždarysime Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, tuomet bus galimas jos dalyvavimas rinkoje ir atskyrimas.

Pagrindinė Lietuvos valstybės funkcija yra užtikrinti patikimą rezervą Ignalinos atominės elektrinės sustojimo metu, todėl Lietuvos elektrinė yra svarbus energetikos sistemos gyvybingumo garantas. “Lietuvos energija” turi valdyti rezervą. Šiuo atveju tai yra energetikos sistemos užtikrinimo funkcija, todėl rezerviniai pajėgumai turi priklausyti tai įmonei, kuri atsako už nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Lietuvos vartotojams. Šiandien, manau, tai turėtų daryti “Lietuvos energija”.

Įvertindamas karčią reformų patirtį, taip pat primindamas Seimo nariams, kad Lietuvos energetikos strateginis tikslas yra užtikrinti vartotojams patikimą ir saugų energijos tiekimą, siūlau palaikyti šį mano pateiktą projektą, kad Lietuvos elektrinė būtų atskiriama nuo “Lietuvos energijos”, o atskiriama būtų remiantis (…) straipsnio 4 dalimi tiktai nutraukus Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktoriaus eksploatavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar suteikiu žodį A.Kubiliui. Paskui žiūriu į K.Šavinio pataisą, dėl kurios jau buvo balsuota. Ministras Pirmininkas A.Kubilius. A.Kubilius dėl K.Trapiko siūlymo iš 2 straipsnio 3 dalies išbraukti Lietuvos elektrinę.

A.KUBILIUS. Na, aš sunkiai suprantu logiką, kurią teikia kolega K.Trapikas, nes po to yra 4 dalies pataisa. Taip, 2 straipsnio 4 dalies pataisa. Man taip iki galo ir neaišku, ką norima pasiūlyti. Šioje vietoje yra išbraukiama, o kitoje vietoje įrašoma, kad iš “Lietuvos energijos” atskiriama Lietuvos elektrinė.

Antras dalykas. Dėl šio pasiūlymo, 2 straipsnio 2 dalies pasiūlymo, buvo balsuota ir svarstymo metu, todėl aš manau, kad tokios pataisos nereikia daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums skaitau K.Šavinio pataisą, kuri buvo pateikta per svarstymą (Balsai salėje): “Siūlau iš šio įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies išbraukti žodžius “Lietuvos elektrinę”. Dabar aš skaitau K.Trapiko siūlymą – analogiškas siūlymas. Aš, remdamasis Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punktu, neteikiu jo balsuoti. Tas punktas skamba taip: “Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti.” Gerbiamieji kolegos (Balsai salėje)… Gerbiamieji kolegos, prašyčiau!

Dabar dėl 4 dalies, pone pranešėjau. Dėl vedimo tvarkos – J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto įsižiūrėkim į sąvokas. Anksčiau buvo siūloma išbraukti, tiksliau sakant, atskirti šią elektrinę iš “Lietuvos energijos” sudėties, ir viskas, o dabar yra siūlomas laikas, kada tai padaryti, kad…

PIRMININKAS. Mes čia ne… Dėl 4 dalies dar kalbėsim, kolega.

J.VALATKA. Aš iš esmės kalbu apie pataisą, aš dabar nekalbu apie žodžius, kurie įrašyti.

PIRMININKAS. Aš jums suteikiau teisę kalbėti tik dėl vedimo tvarkos, o ne dėl pataisos. V.Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs turbūt puikiai mokate stebėti kompiuterį ir žinote, kad dėl K.Trapiko pataisos buvo balsuota.

PIRMININKAS. Ne, nebuvo balsuota.

V.P.ANDRIUKAITIS. Buvo pasiūlyta balsuoti, surinkta 40 balsų, kad ji būtų teikiama svarstyti. Šiuo atveju jūsų kažkokios Statuto normos prisiminimas prieštarauja buvusiam balsavimui. Taigi pirmiausia jūs turėtumėte kreiptis į Seimą, kad Seimas leistų perbalsuoti dėl savo buvusio sprendimo. Jeigu mes kalbame dėl vedimo tvarkos, o ne taip, kad staiga jūs, ignoruodamas 40 Seimo narių nuomonę, dabar pamatęs, kad situacija yra kita, parlamentinės … staiga jūs priimate tokį sprendimą, nekreipdamas dėmesio į Seimo valią. Manau, kad jūs šiurkščiai pažeidžiate Statutą. Siūlau toliau daryti taip, kaip Seimas tik ką yra apsisprendęs, ir balsuoti dėl K.Trapiko pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, net ir 40 Seimo narių nuomonė nėra aukščiau už mūsų įstatymu laikomo Seimo statuto nuostatas. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš taip pat dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prisipažįstu, kad nepažiūrėjau į tai, jog buvo analogiška K.Šavinio pataisa. Prisipažįstu suklydęs. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs sustotumėte prie žodžio “analogiškas”. Analogiškas – tai toli gražu ne visiems vienodai suprantamas. Tai nėra matematikos taisyklė. Kaip matote, kolegos Seimo nariai nusprendė, kad K.Trapiko pataisa turi būti svarstoma. Jūs neleidote svarstyti vien dėl to, kad aš norėjau paremti K.Trapiko pataisą, o ne savo, nes manau, kad jau apsispręsta svarstymo metu. Jūs tam užkirtote kelią, surasdami štai tokį pateisinimą. Tikrai nesunku.

Antras dalykas – nesutinku dėl to, kad tiek dėl mano buvusios pataisos, tiek ir dėl šios pataisos ponas S.Malkevičius teikia labai nelogišką formuluotę.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

K.ŠAVINIS. Taip. Aš tik tiek… Daugiau necituoju. Taigi taip nusiteikus atmetinėti tikrai negalima. Labai keista, kad ir premjeras taip pat…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

K.ŠAVINIS. Taip, bet tai ne motyvai, jeigu ir premjeras sunkiai supranta logiką. Taigi kalbėkime dėl tos logikos. Rimtas įstatymas.

PIRMININKAS. Dar kalba dėl vedimo tvarkos K.Skrebys. Kolegos, daugiau nesuteiksiu žodžio.

K.SKREBYS. Pone pirmininke!

PIRMININKAS. K.Skrebys.

K.SKREBYS. Jūs visiškai aiškiai supainiojote procedūras, nes, matyt, jums buvo nepalankūs balsavimo rezultatai. Bandote primesti kažkokius keistus vienasmenius valios sprendimus. Jeigu būtų taip, kaip jūs sakote, tai būtų visiškai nereikalingas prieš tai buvęs balsavimas. Tačiau jūs pats paskelbėte balsavimą, Seimas apsisprendė. Kai jums rezultatai netinka, jūs paprasčiausiai nekreipiate dėmesio į Seimo nuomonę. Tai nėra korektiška. Reikia tęsti balsavimą dėl K.Trapiko pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro aš buvau nepaėmęs K.Šavinio pataisos, dėl kurios buvo balsuota per svarstymą. Ji yra dar kartą cituoju: “K.Trapikas siūlo iš 3 dalies išbraukti žodžius “Lietuvos elektrinei”. Dabar tai, ką teikė K.Šavinis: “Siūlau iš 2 straipsnio 3 dalies išbraukti žodžius “Lietuvos elektrinę”. Pataisa yra analogiška. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, neteikiu balsuoti. (Balsai salėje) Dėl 4 dalies. (Balsai salėje) Dėl 4 dalies. Pone pranešėjau, prašom kalbėti dėl 4 dalies ir K.Trapiko siūlymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. (Balsai salėje) S.Malkevičius dėl K.Trapiko siūlymo dėl 4 dalies. (Balsai salėje)

S.MALKEVIČIUS. Apsisprendus dėl 3 dalies, 4 dalis neturi jokios prasmės. (Balsai salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! (Balsai salėje) Pone Ozolai, aš jums cituoju dar kartą. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega Kryževičiau, aš prašyčiau pareikšti savo nuomonę dėl to, kaip aš dabar vedu posėdį, ir tų nuostatų, kurias aš dėstau.

(Balsai salėje) Kadangi analogiška pataisa buvo balsuota per svarstymą, aš neteikiu jos balsuoti per priėmimą. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu siūlau daryti pusės valandos pertrauką ir per tą laiką K.Kryževičius su Etikos komisija pateikia išvadą dėl to, ar aš teisingai laikausi nuostatos dėl 157 straipsnio. Taigi pusės valandos pertrauka. Ar galime sutarti šio klausimo svarstymo pertrauką? Sutariame. Pusės valandos pertrauka.

Dirbam toliau. Kiti klausimai, kurie įrašyti į mūsų darbotvarkę, yra tokie. Taigi 1-11, gerbiamieji kolegos, o gal dėl 2512 galima susitarti?

S.MALKEVIČIUS. Ne, tai galbūt tada…

Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2402(3) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerai. Klausimas 1-11, projektas Nr.P-2402 – Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu J.Beinortą perskaityti pranešimą dėl šio projekto. (Balsai salėje) Mes pradėjome svarstyti kitą klausimą, gerbiamasis daktare ir Seimo nary. (Triukšmas salėje)

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, pradėjome svarstyti kitą klausimą ir kalba J.Beinortas. (Balsai salėje)

K.BOBELIS. …pažeidžiate mano teises, prašau leisti man kalbėti…

PIRMININKAS. Daktaras ir Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pritariu tam, ką jūs pasakėte, kad buvo pono K.Trapiko pataisa ir analogiška pono K.Šavinio pataisa. Jūs tada pasakėte, kadangi dėl pono K.Trapiko pataisos buvo balsuota, tai pono K.Šavinio automatiškai negalioja. Jeigu jūs būtumėte pabrėžęs, kad panaikinus ar atmetus pono K.Trapiko pataisą kartu atkris pono K.Šavinio pataisa, tada jūs būtumėte teisus. Jūs to nepasakėte, todėl reikia atskirai balsuoti ir už pono K.Šavinio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, turiu pasakyti, kad dėl K.Trapiko pataisos mes nebalsavome. Mes balsavome, man apsirikus, žinoma, dėl to, ar apskritai ją svarstome. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, drįsčiau atkreipti jūsų dėmesį į Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimą ir pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl kolegų A.Švitros ir K.Kryževičiaus teikto įstatymo projekto. Šiek tiek norėčiau informuoti apie šio projekto atsiradimo ir jo svarstymo peripetijas.

Kaip žinote, mūsų įstatymas numato nukentėjusių asmenų pensijas daugeliui asmenų, nukentėjusių vienokiu ar kitokiu būdu, tarp jų ir Antrojo pasaulinio karo dalyviams. Bet mes, žinodami, kad tarp Antrojo pasaulinio karo dalyvių… Lietuva buvo Antrojo pasaulinio karo auka, ir tos jėgos, kurios susidūrė ir dėl kurių Lietuva patyrė tiek nuostolių ir praliejo kraujo, iš esmės tos jėgos turi būti adekvačiai įvertintos, vadinkime, už savo veikas ir už atliktus nusižengimus.

Kartu Socialinių reikalų ir darbo komitetas žiūrėjo į šį įstatymo projektą gana techniškai, nes iš principo įstatymo raidei nebuvo prieštaravimų, ir pačios to įstatymo dvasios beveik niekas nekvestionavo.

Tiesa, turėčiau pasakyti, kad Seimo narys M.Pronckus siūlė, jog reikėtų išplėsti ratą asmenų, Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kurie vis dėlto neturi teisės į nukentėjusių asmenų Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją, tą ratą siūlė išplėsti kitų užsienio valstybių žvalgybininkais. Komitetas mano, kad tai yra nepriimtina, nes čia visiškai nekalbama apie trečiųjų šalių… Lietuva buvo okupuota tuometinės SSRS ir Vokietijos, kaip kariaujančių šalių, paeiliui, ir jokios trečiosios šalys, kurios čia turėjo kokių nors interesų, Lietuvai žalos nepadarė, o jų Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kurie nėra asmeniškai atsakingi, šiame įstatyme niekaip netiktų.

Taip pat mes negalėjome pritarti ir pono M.Pronckaus siūlymui, kad tokius asmenis, kurie 1939–1940 metais… eliminuotume tik tada, kai jie padarė nusikaltimus, kurie numatyti Lietuvos baudžiamajame kodekse. Šis irgi būtų perteklinis dalykas, nes kalbama ne apie asmeninius nusikaltimus, o kalbama apie teisę į papildomą valstybės paramą, t.y. į valstybinės pensijos gavimą. Šiuo atveju mums visiškai nereikia sieti tų dviejų dalykų. Asmuo, kuris atsakingas už karinius nusikaltimus tiesiog ir asmeniškai, tai yra teismo dalykas, o čia yra dovanų dalijimas, bet dalijant dovanas teismo nereikia.

Taip pat ponas M.Pronckus siūlo, kad asmenis, kuriems negali būti skirtos pensijos, išaiškina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, jos teikimu atitinkamus sprendimus priima teismai. Čia irgi yra neatitinkantis mūsų šių dienų teisėtvarkos ir teisinės sistemos dalykas, nes Generalinė prokuratūra jau seniai nebeturi bendrosios priežiūros teisės. Mūsų įstatymuose yra sureguliuota, kas pateikia duomenis, kas pateikia išvadas apie asmenų ėjimą kokių nors pareigų ar priklausymą kokioms nors struktūroms. Todėl M.Pronckaus siūlymas nepriimtinas.

Mes iš dalies nutarėme priimti ir pono M.Pronckaus siūlymo tą dalį, kur perkeliama prievolė – patikslinti duomenis apie asmens galimą dalyvavimą ir priklausymą pareigoms, pagal kuriuos neturėtų būti pensijos dalijamos. Būtent tą perkelti atitinkamam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui. Turiu pasakyti, kad šios pensijos skyrimo praktika ir yra tokia, būtent Socialinio draudimo pensijų skyriai pirmieji buvo iniciatoriai, kad išaiškintų, kam ta pensija negali būti paskirta. Todėl iš dalies šį pono M.Pronckaus pasiūlymą priimame.

Iš esmės mūsų komitetas rėmėsi dviem kompetentingais komitetais, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš principo patikslino daugelį pavadinimų tų struktūrų, kurios vadinamos naikinančiom, baudžiamosiom arba kitom represinėm struktūrom, ir taip pat jų veikimo datų. Todėl visoms Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastaboms iš esmės pritarėme.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos iš esmės buvo suvestos į tai, ar atitinka Konstitucinio Teismo nutartį paraidžiui. Todėl čia buvo nurodyti, jeigu taip galima pasakyti, daugiau juridinės technikos dalykai, kurie reikalauja to įstatymo konkretesnio detalizavimo. Štai, sakykime, turime didžiulį dokumentą. Kaip jūs prisimenate, Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarime išvardintos 1939, 1990 metų okupacinės represinės struktūros, tarnybos ir pareigos, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Tai yra didelis dokumentas, tačiau Konstitucinis Teismas jame rado nevienodumų: vienas kaip pareigybes, kitas kaip struktūras, ir mūsų įstatymo redakcija, jo nuomone, neatitinka Konstitucinio Teismo nurodymų dėl Vyriausybės nutarimo 12 punkto, kur kalbama apie sąjunginės komunistų partijos (bolševikų), Tarybų sąjungos komunistų partijos pareigybes. Iš tikrųjų pirmiausia reikėjo nurodyti struktūras. Žodžiu, tokia techninė dalis.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, be kitų ne itin ryškių juridinės technikos dalykų, atkreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką. Pagal šitą įstatymą daugumai asmenų pensijos buvo paskirtos ir mokamos. Po Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimo tos pensijos daliai asmenų buvo sulaikytos. Daugumai Lietuvos teismų, kurie gavo asmenų pretenzijas dėl jų sulaikytų pensijų, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir dabar yra tokia situacija, kai asmenys, kuriems pensijos nepriklausytų pagal įstatymo dvasią ir raidę, vis dėlto tokias pensijas tebegauna.

Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad turi būti labai tiksliai suformuluota, kaip elgtis su pensijų skyrimu, sustabdymu, mokėjimu, kompensavimu, nutraukimu ir išieškojimu tiems asmenims, kuriuos palietė to įstatymo peripetijos. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į komiteto patarėjų pastabas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai išnagrinėjęs, irgi mano, kad pataisyti tą dalį tikrai reikia.

Reikalas dabar tiktai toks: kaip Seimas apsispręs tą dalyką pataisyti. Jeigu būtų atėjęs, sakykime, iš Vyriausybės šitas teikimas, mes būtume buvę ramūs, kad tai pataisyti yra labai lengva. Tačiau… aš baigiu, pirmininke. Tačiau aš vis dėlto galvoju, kad, matyt, mūsų komiteto sprendimas grąžinti tą įstatymą iniciatoriams tobulinti kartu turėtų sulaukti kompetentingos Seimo teisininkų pagalbos, kad čia pat būtų galima greitai pataisyti tuos juridinės technikos dalykus ir parašyti, jeigu reikia, papildomą įstatymą dėl 11 ir 15 straipsnių įsigaliojimo. Aš sakau, kad mūsų komitetas siūlo grąžinti šitą įstatymo projektą tobulinti ir kartu siekia jį patobulinti kuo greičiau ir kuo tiksliau. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po tokios pagrindinio komiteto išvados mums reikia apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą. A.Švitra paremtų šį siūlymą? Grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ne, negaliu suteikti, kolega, jums žodžio, tik dėl motyvų po tokios griežtos pagrindinio komiteto išvados. Taigi kokia jūsų nuomonė? Pritariat siūlymui atmesti… atsiprašau, grąžinti ar nepritariat?

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau Seimui apsispręsti. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad neatitinka tiktai forma, o turiniu neprieštarauja. Ir tą sąvoką, kurią jie vartoja, t.y. ”pensijos neskiriamos”, man atrodo, reikėtų aiškinti: ir negali būti skiriamos, paskirtos, ir negali būti… Todėl aš siūlyčiau dėl šito projekto apsispręsti Seimui. O jeigu yra kokių nors samprotavimų dėl turinio, ne dėl formos, tai turėtų būti kiti siūlymai ir kiti projektai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš negaliu pritarti komiteto siūlymui, nes tai iš tikrųjų yra, sakyčiau, tegul kolegos neįsižeidžia, labai neatsakingas požiūris. Pusę metų mes nesugebam į įstatymą perkelti Konstitucinio Teismo išvadų. Aš nežinau, ar yra kokios reglamentuojančios taisyklės, nes tai yra neleistina. Jeigu kam rūpi šitą įstatymo straipsnį papildyti, patobulinti ar pataisyti, tai yra visiškai kiti reikalavimai. Tam reikia teikti pataisas ir jas svarstyti, ar priimti, ar nepriimti. Čia tik reikia surašyti taip, kad atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas. Todėl man keista, kad komitetas nesiteikė suredaguoti straipsnio taip, kaip reikalauja kai kurios pastabos, kurios yra tikrai neesminės ir visiškai nesunkiai įvykdomos. Todėl aš siūlyčiau nepritarti komiteto siūlymui grąžinti tobulinti, o pavesti kitam komitetui, kad suredaguotų galutinį įstatymo pataisų tekstą. Viskas.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė. Pritaria komiteto sprendimui?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Noriu paremti komiteto sprendimą todėl, kad čia nėra taip paprasta technikos požiūriu. Vis dėlto kalbama apie nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimą. Kartu yra dar kartą įteisinamas ir nukentėjusių asmenų statusas. Čia yra ne tiek Valstybinių pensijų įstatymas, kiek, sakyčiau, daugiau istorinių momentų. Reikia atsiversti visas ir labai kruopščiai, ne taip paprastai redaguojant… reikia atsiversti visas tas struktūras, apie kurias kalbama, išrašyti iki pabaigos visas konkrečiai, netgi kartais nusileisti iki pareigybių lygio, nes tai yra principiniai dalykai. Arba žmogui bus skiriama ta valstybinė pensija, arba ne. Arba jis bus pripažintas auka, arba kai kuriais atvejais atsiras prieštaravimų. Todėl nėra taip paprasta. Ir vien dėl to komitetas ir nori, kad čia padirbėtų… iš tiesų būtų gerai, kad net darbo grupė padirbėtų, taip pat ir Vyriausybės institucijos. Seimo nariai kartais pateikia projektus, jie yra nebaigti, ir komitetui per vieną, dvi dienas taip pat yra neįmanoma parašyti ir parengti visai naują įstatymo projektą. Taigi kito kelio, kaip grąžinti tobulinti, aš manau, nėra.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės. Ir, kolegos, teikiu balsuoti pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kuria jis siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. B.Visokavičienė šiam siūlymui pritarė. A.Stasiškis pasiūlė nepritarti ir skirti kitą pagrindinį komitetą toliau nagrinėti šį projektą. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Pagrindinis komitetas siūlo šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, jeigu paremiate šią išvadą, kviečiu balsuoti už. Jeigu turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikyti. Turėjo būti pagrindinio komiteto pranešimas, gerbiamasis Statuto išmanytojau Vyteni Andriukaiti.

Už – 19, prieš – 27, susilaikė 6. Pagrindinio komiteto išvadai nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendru sutarimu paskirti toliau svarstyti šį projektą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui? Ne, galima paskirti kitą komitetą ir mes siūlome tai padaryti, kolegos. Pagrindinis komitetas. Ar sutariame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? Nesutariam, kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Taigi aš siūlau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kokia jūsų nuomonė? A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Iš tikrųjų šitas siūlymas yra logiškas, nes čia kalbama apie tas struktūras ir apie tuos įvykius, kurie įeina į šio komiteto kuruojamą sritį. Tai yra įvairūs dalykai, susiję su okupacijomis, ir įvairios represinės struktūros. Tai yra sritis, kurioje dirba Genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jis taip pat yra kuruojamas šio komiteto. Todėl visai logiška, kad šis komitetas yra kompetentingas svarstyti tokius klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Sekant pono A.Stasiškio logika išeitų, kad jeigu mes, pavyzdžiui, svarstytume mokytojų pensininkų socialinius klausimus, tai turėtų daryti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, jeigu kaimiečių klausimus – Kaimo reikalų komitetas. Šiuo atveju mes svarstome socialinį klausimą ir kompetencija labai aiški. Komitetai yra pasiskirstę funkcijomis. Nes aš, pavyzdžiui, pagal šitą pono A.Stasiškio logiką galėčiau siūlyti ir Užsienio reikalų komitetą, nes čia susiję su užsienio žvalgyba. Bet tai būtų juokinga ir aš to nedarau. Aš siūlau gerbti komitetų darbo pasidalijimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad dabar toliau šį klausimą svarstytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Kviečiu balsuoti.

Už – 43, prieš – 5, susilaikė 6.

Kolegos, toliau Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas. Gerbiamieji kolegos, dar turime 10 minučių iki mūsų sutartos pertraukos pabaigos dėl energijos reikalų.

Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2404(2) (pateikimas)

Kviečiu į tribūną J.Razmą, kuris pateiks Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2404(2). Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi tik ką svarstėme Valstybinių pensijų įstatymo kitų straipsnių pataisas, yra proga pateikti ir mano jau senokai įregistruotą projektą, kuriuo valstybinė pensija nustatoma buvusiam Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui. Aš manau, kad tokį projektą, kurį teikiu, Seimas jau seniai turėjo priimti. Ko gero, tą turėjo padaryti jeigu ne Aukščiausioji Taryba, tai tik ką susirinkęs kitas Seimas, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Nežinau, ar aš turėčiau čia aiškinti, argumentuoti, kad to meto Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimai ir sprendžiamų uždavinių mastas ne tik kad prilygo Prezidento kompetencijai, bet ir buvo gerokai platesnis bei svarbesnis. Aš manau, kad būtų tiesiog nepagarba jums, jeigu aš bandyčiau čia tuos dalykus detaliai argumentuoti ir dėstyti.

Manau, svarstant šį projektą savotiškai atsiskleis mūsų partijos ir atskirų politikų brandumas: ar sugebėsime šį projektą priimti solidžiai, ramiai, ar pulsime į populizmą, į smulkų politikavimą. Tikiuosi, bus pirmasis variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš pradžių klausimas, kurį pateikia J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pranešėjo paklausti, bet prieš tai norėčiau susitarti, kad jis man neprimintų, jog aš studijuoju teisės mokslus. Kiek žinau, pagal įvairiausias teisės sistemas įstatymai nustato tam tikras normas. Čia kalbama apie vieną konkretų atvejį, t.y. individualus teisės aktas turėtų būti priimtas. Ar mes dabar dėl kiekvieno žmogaus keisime įstatymą, ar visus įstatymus dėl vieno žmogaus keisime?

J.RAZMA. Ką keisime kaip Seimas, aš nesiimu atsakyti, nes būsiu apkaltintas, kad paniekinu Seimą iš karto prognozuodamas jo sprendimus. Ką padarysi, atskiruose įstatymuose mes turime tokių normų, kurios tikrai kartais gali liesti tik vieną asmenį. Aš nemanau, kad mūsų istorija pasikartos taip, kad vėl tektų turėti Atkuriamąjį Seimą, kad vėl tektų turėti Atkuriamojo Seimo Pirmininką. Aš bent linkėčiau, kad mes nepriklausomybės daugiau neprarastume, kad ją vėl reikėtų atkurti.

J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, neatsakė į mano klausimą. Aš norėčiau sužinoti, kokie įstatymai yra priimti vienam asmeniui. Ir prašyčiau, kad jūs nesiremtumėte…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo… Pone Andriukaiti, aš prašyčiau nuolat negriauti posėdžio. Tol, kol kancleris kalbėjo, kol vyko pateikimas, jūs žodžio neprašėte. Kaip neprašė žodžio ir A.Čaplikas. Gerbiamieji kolegos, vienintelis J.Bernatonis prašė žodžio paklausti ir jis jį gavo. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Taigi P.Katilius. Ar pritariame, ar ne? Tuojau, kolega, tuojau. Prieš balsavimą suteiksiu.

P.KATILIUS. Aš maniau, kad jau mes balsuosime, bet vis dėlto, kadangi dabar yra kalbos dėl motyvų, aš manau, reikia pritarti. Turbūt ir mūsų frakcija pritars.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, matyt, klausimai čia būtų du. Konkrečiai, ar konkrečiam asmeniui skirti ką nors, ar neskirti, ir kitas klausimas – kokia forma tą daryti. Man atrodo, labai aišku, kad tokiu atveju, kadangi Atkuriamojo Seimo Pirmininkas buvo vienintelis ir tikrai turbūt mes negalvojame, jog jų bus dar daugiau, reikėtų iš tiesų nedarkyti bendro įstatymo. Reikėtų parengti atskirą įstatymą tam tikram laikotarpiui, jeigu iš tiesų kyla problemų ir be įstatymo pakeitimo tokių problemų negalima išspręsti. Mano žiniomis, tas problemas galima išspręsti ir esamomis įstatymo normomis. Ačiū. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pranešėjui uždaviau klausimą, jis į jį neatsakė. Bet kadangi jūs plepėjote su kitais asmenimis, to negirdėjote. Aš prašyčiau, kai pirmininkaujate posėdžiams, neužsiimti pašaliniais darbais.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paprastai, kai jūs paskelbiate laiką, užsidega toks ženklas, kad laikas, skirtas užsirašyti, jau praėjo. Deja, to nebuvo. Kita vertus, aš nežinau, kokia čia situacija buvo, bet niekaip nebuvo galima kompiuteriu užsirašyti paklausti. Aš manau, kad jūs turėtumėte būti atidus vesdamas posėdį. Tuo metu, kai Seimo nariai nori užsirašyti, o jūs kalbate su kitais ir nepriimate jokių sprendimų (juo labiau kad nėra draudimo ženklo, kad užsirašymas baigtas), tai turbūt yra jūsų šiandien labai neatidžiai vedamų posėdžių rezultatas. Jūs ir prieš tai darėte daug klaidų, ir dabar jas darote, todėl aš siūlyčiau jums pagalvoti, ar nesate pervargęs ir nenorėtumėte leisti posėdį vesti kitam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kuris galėtų būti daug atidesnis. Toks mano nuoširdus siūlymas. Nes jūs iš tikrųjų atėmėte teisę paklausti pranešėjo. Tą teisę mes turėjome.

PIRMININKAS. Aš labai apgailestauju, kad naujosios koalicijos potencija tiktai tokia – kabinėtis dėl tokių niekų, dėl kurių dabar viskas vyksta. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš po pono J.Bernatonio replikos supratau, jog tam, kad jį tenkintų mano atsakymai, aš, matyt, vis dėlto turiu visiems priminti atsakydamas į klausimus, kokio kurso studentas jis yra.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariam pateiktam Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Ar pritariame, kolegos, pateiktam įstatymo projektui?

Už – 57, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Koks pagrindinis komitetas? Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ar ne? Kada galime svarstyti? Birželio 6 d., ar ne? Repliką po balsavimo – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš sveikinčiau visą Seimo daugumą, kuri priėmė šį sprendimą, nepaisydama pono J.Razmos noro, kad nebūtų pritarta šiai pataisai. Aš taip supratau patį pateikimą. Vis dėlto mes pritarėme, su tuo ir sveikinu.

Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl nedarbo Lietuvoje” parengti sudarymo” projektas Nr.P-2546 (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Dar vienas, kolegos, projektas, dėl kurio mes nesame apsisprendę – Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl nedarbo Lietuvoje” parengti sudarymo” projektas. Ši komisija… Mes pastraipsniui esame balsavę, bet nesame įrašę straipsnio dėl to, kas yra šios redakcinės komisijos pirmininkas. Komisija buvo susirinkusi ir pasiūlė pirmininkauti I.Šiaulienei. Iš karto sakau, kad raštu šis siūlymas nėra išdalytas – “papildyti nutarimo projektą 2 straipsniu, o buvusius 2 ir 3 straipsnius laikyti 3 ir 4 straipsniais”. Ar galime pritarti, kad šiai redakcinei komisijai vadovautų I.Šiaulienė, kaip siūlo pati komisija? Ar niekas nekalbėtų dėl vedimo tvarkos, ar nereplikuotų? Galime. Taigi 2 straipsnis – I.Šiaulienė yra šios komisijos pirmininkė. Gal kas, kolegos, dar kalbėtų dėl viso nutarimo projekto? Nėra norinčių kalbėti. Gal galime priimti?

Registruojamės! Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl redakcinės komisijos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai “Dėl nedarbo Lietuvoje” parengti sudarymo” projekto.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Ar priimame šį nutarimą, kuris buvo dabar dar sykį aptartas? Pritariantys – už.

69 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Kolegos, šis nutarimas yra priimtas.

Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408(3*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji, dirbame toliau. Iki pertraukos jau lyg ir daugiau klausimų neturime, išskyrus energijos reikalus. Aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką K.Kryževičių į tribūną dėl to, ar pirmininkas nepažeidė Statuto neteikdamas balsuoti K.Trapiko siūlymo.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, susirinkusi Etikos ir procedūrų komisija svarstė šį neseną atvejį. Ji atsižvelgė į tai, kad posėdžio pirmininkas jau buvo paskelbęs Seimo nario K.Trapiko pataisos svarstymą ir tam pritarė daugiau kaip penktadalis Seimo narių. Jau po to posėdžio pirmininkas per vėlai atkreipė dėmesį į Seimo statuto 157 straipsnio 4 dalies nurodymą, paskelbė, kad reikia laikytis būtent šio Statuto reikalavimų. Kadangi jau buvo balsuota dėl pritarimo svarstyti Seimo nario K.Trapiko pataisą, todėl ir komisija siūlo grįžti prie Seimo nario K.Trapiko pataisos svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke.

Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Malkevičių. 2 straipsnio 3 dalis. Dėl motyvų, kolegos, buvo kalbėta. Kalbėjo už, kalbėjo prieš.

Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės! Būta kalbų dėl motyvų dėl to, kad K.Trapikas siūlo iš 3 dalies išbraukti žodžius “Lietuvos elektrinė” ir “Lietuvos elektrinė”. Buvo kalbėta dėl motyvų. (Balsai salėje) Už kalbėjo… Prieš kalbėjo tik premjeras A.Kubilius. Registruojamės! Kalbėsime dėl motyvų, kolegos.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Taigi dėl K.Trapiko siūlymo dėl motyvų. V.Andriukaitis paremtų K.Trapiko siūlymą?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas yra motyvuotas daugeliu dalykų: tiek realia technine situacija, kuri yra susiklosčiusi Lietuvos elektrinės sistemoje, tiek argumentais, kurie dar kartą leistų patvirtinti, kad ši elektrinė turi būti rezervo, patikimumo garantas ir ji glaudžiai yra susijusi su Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko reikalais. Iš tikro šis pasiūlymas turėtų būti priimtinas, mes turėtume jį paremti ir balsuoti už, nes tai yra kertinis klausimas dabar galvojant apie kitus žingsnius ir “Lietuvos energijos” perspektyvas.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas, Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų sunku suprasti jūsų siūlymų logiką. Tas siūlymas nuolat kartojamas. Atsiradusi visiškai nesuprantama baimė dėl Lietuvos elektrinės ateities. Iš tikrųjų tos baimės yra visiškai nepagrįstos, yra priešingai.

Toks sprendimas, kurį dabar siūloma daryti, Lietuvos elektrinei grėstų labai blogomis pasekmėmis, mano įsitikinimu, nes visų pirma pertvarkant visą mūsų energetikos ūkį ir svarstant jį kartu su elektrinės pirmojo bloko uždarymu yra rengiama donorų konferencija. Ten bus pateikiami labai konkretūs įvairių finansinių investicijų projektai, tarp jų ir Lietuvos elektrinei modernizuoti. Jeigu Lietuvos elektrinė nebus išskirta kaip savarankiškas ūkio padalinys su visa savo finansų sistema, mano įsitikinimu, į šios elektrinės modernizavimą neįsitrauks nė viena rimta finansinė tarptautinė institucija, nė vienas rimtas strateginis partneris. Pono K.Trapiko siūlymas reiškia, kad iki Ignalinos elektrinės pirmojo bloko uždarymo Lietuvos elektrinė iš esmės bus visiškai nemodernizuota ir mes neparengsime savo energetikos ūkio šioms didelėms transformacijoms.

Aš sutinku, kad gali būti įvairių nuogąstavimų ir įvairių baimių, bet tam ir esame mes, visas Seimas, kuris turi atidžiai žiūrėti, kaip bus rengiami reorganizavimo projektai, kas bus numatyta Elektros įstatyme, kurį artimiausiu metu pateiksime. Toks stabdymas viduryje reformos, kad Lietuvos elektrinę paliktume prie perdavimo tinklų, mano įsitikinimu, tai tiktai sukelia sumaištį ir sustabdo tas įpusėtas reformas, kurias būtina daryti.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Pone pranešėjau! Mes, kolegos, registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt šiek tiek pakartosiu, bet aišku viena. Jeigu mes pritartume K.Trapiko pataisai, tai tada netektų prasmės ir šis įstatymas, nes būtų pažeistas pagrindinis principas, dėl kurio mes su jumis čia ir sėdime, kad atskirtume gamybą nuo energijos perdavimo. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu yra baimė dėl to, kaip bus su Elektrėnais, kaip bus su Lietuvos elektrine, tai galiu pasakyti viena. Kai svarstysime kitą įstatymą, kuris yra Nr.P-2408, ten yra numatyta, kad Elektrėnai lieka kaip rezervas ir rezervą yra privaloma išpirkti Ignalinos atominei elektrinei, nes ji rezervuoja. Taigi čia klausimas yra aiškiai išspręstas, bet civilizuotu būdu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio 3 dalies K.Trapiko pataisa. Paremiantys K.Trapiko pataisą – už, kitaip – kitaip.

Už – 39, prieš – 51, susilaikė 2. Pataisai nėra pritarta.

Repliką po balsavimo – P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų premjeras mus čia ką tik ramino. Sako, ko jūs bijote, ko jūs nuogąstaujate. Jūsų, premjere, bijome, jūsų partijos, jūsų frakcijos. Atsimenate, kai jūs mus guodėte “Mažeikių naftos” istorijoje, “Telekomo” istorijoje ir daugelyje kitų? Dabar jau nebe baimės, dabar yra realios pasekmės. Aš dar neprisimenu tokio stambesnio sprendimo, kad jūs, ką nors nusprendę, sukurtumėte ir pastatytumėte. Kol kas tik griaunate, todėl ir bijome. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, teisės replikai suteikimas priklauso nuo pirmininko. Suteikiu J.Valatkai žodį ir partijos pirmininkui R.Ozolui. (Balsas salėje) Todėl, kad… (Triukšmas salėje) J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, štai mums Ministras Pirmininkas kalbėjo apie logiką. Mes bandykime pasvarstyti. Visi sutarėme, kad Elektrėnai po pirmojo bloko uždarymo taps pagrindine jėga, kuri aprūpins mus energija. Dabar leidžiame mes tą daryti Ignalinos atominei elektrinės jėgainei, kuri neturi pinigų. Dabar ji mokės už rezervą. Vadinasi, dabar finansinis klausimas bus išspręstas geriau, negu buvo. Jeigu norime išlaikyti Elektrėnus, tai vis dėlto turbūt geriau juos laikyti prie finansinio šaltinio – prie “Lietuvos energijos”. Tai – vienas aspektas.

Antras aspektas. Kolega S.Malkevičius visą laiką mums aiškina, kad reikia atskirti gamybą nuo perdavimo. Gerbiamieji, taigi Elektrėnai negamina. Ji, ši jėgainė, yra tiktai rezervas. Tai ką mes atskiriame? Tikrai čia logikos nėra daug.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Replika.

R.OZOLAS. Pone pirmininke, aš tikrai nebeisiu mesti jus iš prezidiumo, iš tos tribūnos, kaip norėjau daryti anksčiau, nes jūs labai šališkai vedėte visą posėdį. Etikos komisija atkūrė tvarką juridinėmis priemonėmis. Dėkui jai už tai.

Tai, ką siūlo ponas S.Malkevičius, atstovaudamas Vyriausybei, yra ne kas kita kaip Elektrėnų šiluminės elektrinės bankrotinimo įstatymas. Mes priimame tuos įstatymus ir paskui patys klausiame: kokiu būdu taip atsitinka, kad mūsų įmonės nugyvenamos ir paskui parduodamos už litą. Taip, pirmininke, jūs nekaltas. Taip, pone Malkevičiau, jūs iš dalies kaltas. Kalčiausia yra jūsų privatizavimo politika. Tikiuosi, kad iki rudens, kol įvyks nauji rinkimai, didelių pokyčių nebus, bent jau tokių, kurie iš principo pakeistų padėtį ir elektrinę įmestų į duobę. Mes tikrai pasistengsime turėti tokį mandatą, kad galėtume pataisyti jūsų kuriamus Lietuvos bankrotinimo planus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, K.Trapiko pataisa dėl 4 dalies. Pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Dėl 4 dalies. Apsisprendus dėl 3 dalies nėra pakankamai logiška, nes 3 dalyje mes kalbame apie tai, kas atskiriama nuo “Lietuvos energijos”, o 4 dalyje – kas paliekama. Ponas K.Trapikas siūlo atskirti toje pačioje dalyje, kurioje kalbama apie tai, kas lieka. Čia nėra logiškai suformuluota.

Antra. Jeigu mes kalbame apie tai, kad Lietuvos elektrinė atskiriama nuo akcinės bendrovės “Lietuvos energija” 3 dalyje, tai kalbėti apie jos palikimą 4 dalyje nėra prasmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstome K.Trapiko pataisą dėl 3 straipsnio 4 dalies? Kokia jūsų nuomonė? Pritariantys svarstymui už, kiti – kitaip.

Už – 34, taigi svarstome pataisą. Suteikiu žodį K.Trapikui. Labai atsiprašau. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Norėčiau pasakyti, tegu tai sprendžia gyvenimas ir laikas. 2 straipsnio 3 dalis, dėl ko mes čia ginčijamės ir sveikiname Etikos komisijos sprendimą, ir 2 straipsnio 4 dalis yra labai susijusios. Todėl mes turėjome svarstyti 2 straipsnio 3 dalį, nes 2 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad Lietuvos elektrinė yra atskiriama nuo “Lietuvos energijos”, tai dabar nelogiška svarstyti 2 straipsnio 4 dalį. Todėl šį savo pasiūlymą atsiimu, nes nėra prasmės. Kertasi dvi įstatymo straipsnio dalys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti K.Trapiko, iniciatoriaus, nuomonei atsiimti šį siūlymą? Galima. Dėkoju. Siūlymas atsiimamas. (Šurmulys salėje)

Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, aš vis dėlto remiu siūlymą, nes mes dar kartą galime balsuoti. Jeigu bus pritarta šiai pozicijai, teks sugrįžti prie anksčiau svarstyto klausimo. Seimo procedūros, matyt, leidžia. Manau, kad K.Trapiko pasiūlymas tikrai logiškai išplaukia iš tos diskusijos, kurią girdėjome, ir iš tų argumentų, kuriuos pasakė J.Valatka, ir kiti kolegos. Noriu atkreipti A.Kubiliaus dėmesį į tai, kad Elektrėnų elektrinė nėra nemodernizuota. Gal jis nėra lankęsis toje elektrinėje? Gal jis nematė skaičių ir duomenų? Gal premjeras neturi medžiagos, kurioje labai aiškiai parašyta, kiek yra generatorių renovuota, kiek yra modernizuota? Mes turime šią medžiagą ir galime pateikti premjerui, kad jis galėtų žinoti realią situaciją. Ten nuosekliai, pagal nustatytą grafiką ir planą vyksta modernizavimas. Tai yra visiškai akivaizdu. Motyvuoti tuo, kad jis nemodernus, vadinasi, prasilenkti su tikrove. Aš remiu K.Trapiko pasiūlymą. Jeigu jam būtų pritarta, tektų grįžti prie anksčiau balsuoto klausimo.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Pirmininke, jeigu nors vienas Seimo narys dėl kokių nors mums nežinomų ar visai neaiškių priežasčių paremia atsiimtą siūlymą, mes turime dėl jo balsuoti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kažkada prieš gerą pusmetį šioje Seimo salėje Statutas sakydavo, jeigu vienas pasiūlymas prieštarauja anksčiau priimtiems pasiūlymams, tai toks pasiūlymas nebesvarstomas. Ir K.Trapiko pasakyti žodžiai yra visiškai aiškūs. Vadinasi, šis pasiūlymas, kurį dabar svarstome, prieštarauja ką tik Seimo priimtam sprendimui. Ką padarysi. Pusę metų prabėgo, dabar šiek tiek kitaip žiūrima į Statutą.

Dar sykį noriu pakartoti, kad Lietuvos elektrinės svarba mūsų energetikos ūkyje laikui bėgant tiktai didės. Lietuvos elektrinė turi būti pasirengusi šiai didelei naštai. Jai reikia didelių investicijų, ją reikia modernizuoti. Ji turi pradėti veikti savarankiškai.

Antras dalykas. Mane stebina tos baimės, atsirandančios dėl tariamų problemų, kurios kils Lietuvos elektrinei, jeigu ji bus atskirta. Gerbiamieji kolegos, bendroje Lietuvos energetikos sistemoje pinigų nuo reorganizavimo nei padaugės, nei sumažės, tik pasidarys aiškesni pinigų srautai. Todėl kalbėti apie kokias nors finansines grėsmes Lietuvos elektrinei, tai yra kalbėti netiesą ir gąsdinti žmones, tarp jų ir Seimo narius. Siūlau tikrai nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, yra K.Trapiko pataisa – jis ją atsiėmė. Dėl motyvų dėl jos kalbėjo V.Andriukaitis už, ir… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Pataisos autorius yra K.Trapikas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Įregistruota raštu K.Trapiko pataisa, o tai, ką kalba V.Andriukaitis, – tai yra destrukcija. Kolegos, tai mano nuomonė. Pašom kreiptis į Etikos komisiją.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. K.Trapikas siūlo taisyti 3 straipsnio 4 dalį. Jis pats tą pataisą atsiėmė, bet ją parėmė V.Andriukaitis. Kas pritartų V.Andriukaičio nuomonei dėl 4 dalies tikslinimo?

35 – už, prieš – 48, susilaikė 6. Pataisai nėra pritarta. Kolegos, gal galime 2 straipsnį dabar priimti? Paskui visi dėl vedimo tvarkos. Dėl 2 straipsnio? (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio nėra jokios Vyriausybės pataisos. Prašom kalbėti. V.Andriukaičiui suteikiu žodį. Kokios problemos, kolegos? Taigi prieš kalba V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų patarčiau laikytis Statuto. Kai jūs pirmą kartą neleidote paremti ir kalbėti už, visiškai aiškiai prasilenkėt su Statuto reikalavimais. Šiuo atveju Seimo narys, perėmęs iniciatyvą, tampa teikėju. Dabar aš norėčiau pasakyti, kad 2 straipsnis iš tikrųjų yra kertinis, jis yra esminis to viso Reorganizavimo įstatymo straipsnis. Netgi techninės sąlygos Elektrėnų elektrinės, kurioje teko dalyvauti nemažai Seimo narių grupei, teko kalbėtis su energetikos specialistais, su energetikos… mokslinės techninės draugijos specialistais, su praktikais, teko patiems matyti, kokia yra situacija. Negalima atskirti elektrinės nuo tinklų. Tam reikės… išvis tai techniškai neįmanomas sprendimas. Antra vertus, nieko nekalbame apie tai, kad šis klausimas susijęs su Ignalinos atomine elektrine ir su Elektrėnų elektrinės, kaip rezervo, vaidmeniu, trečia, su patikimumo kriterijais. Aš nesuprantu, kodėl būtent dabar tai reikia daryti, jeigu pats pranešėjas pritaria minčiai, kad dar reikės priimti atskirą, papildomą įstatymą. Vadinasi, iš tikrųjų toks žingsnis sukelia daug klaustukų, ypač klaustukų, apie ką kalbėjo R.Ozolas, esant šiam privatizavimo kontekstui. Aš manau, jeigu mes nepasieksim nacionalinio sutarimo, tai šis įstatymas bus trumpalaikis ir tuoj pat kitai Seimo kadencijai jį reikės revizuoti. Argi taip sprendžiami nacionaliniai energetikos strategijos klausimai? Todėl klausimas dėl 2 straipsnio yra esminis svarstant šį įstatymą ir aš siūlau balsuoti prieš šį įstatymo straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, yra Vyriausybės pataisų, vakar priimtų posėdyje, dėl 2 straipsnio. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Ar galime priimti bendruoju sutarimu, ar negalim? Vyriausybės pataisas svarstom. Dėl 2 straipsnio.

S.MALKEVIČIUS. Mano nuomone, vis dėlto reikėtų balsuoti. Kiek spėjau susipažinti su antrąja dalim, tas siūlymas vis dėlto prieštarauja toms nuostatoms, kurias buvo suformulavę Vyriausybinės komisijos nariai ir kurių pagrindu yra suformuluota čia teikiama…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, šios pataisos yra išdalintos tiktai šiandien. Pone Ministre Pirmininke, mes negalim dėl jų balsuoti, mes negalime jų svarstyti. Ar priimame įstatymą be Vyriausybės pataisų, ar darome pertrauką iki antradienio? Pone Ministre Pirmininke? Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ta pataisa iš tikrųjų yra daugiau redakcinė. Man atrodo, jinai nesudaro kokios nors naujos… esmės. Seimas yra apsisprendęs dėl principinių 2 dalies nuostatų. Aš nežinau, tai yra specialistų reikalas. Gal viceministras V.Junevičius gali pasakyti, kokia tų pataisų esmė? Aš tiktai noriu priminti, kad dėl 3 straipsnio 12 dalies…

PIRMININKAS. Dėl to mes esame susitarę ir laukiam Vyriausybės išvadų, bet ne dėl 2 straipsnio. Pone premjere, arba jūsų pataisas atsiima Vyriausybė, arba mes…

A.KUBILIUS. Atsiimam, atsiimam, pataisysim vėliau.

PIRMININKAS. Vyriausybė pataisas atsiima, dėl to per svarstymą esam susitarę tik dėl 3 straipsnio 12 dalies, gerbiamieji kolegos. Taigi dabar už 2 straipsnį norėtų dar kalbėti A.Raškinis, jis buvo prašęs žodžio. Jeigu jis prašytų dar sykį, gautų. Už – A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Vyteni Andriukaiti, dėl straipsnio 1 – už, 1 – prieš, būkit žmogus, netrukdykit.

A.J.RAŠKINIS. Man norėtųsi, kad apie mūsų energetikos klausimus Seime būtų kalbama kompetentingai ir solidžiai. Kai klausai kolegų, iš tikrųjų nesupranti: tai Elektrėnų yra pagrindinė elektrinė, tai jinai rezervinė, tai tada, kai uždarysim pirmąjį bloką, mes tik iš jos penėsimės. Na, matyti, kad kolegos kalba nelabai suprasdami, ką kalba. Iš tikrųjų bus labai svarbu mums visiems susigaudyti ir suprasti, kaip toliau mes plėtosim savo energetiką. Mes plėtosim ne taip, kaip mes patys sugalvosim, o taip, kokios yra bendros pasaulio tendencijos. Egzistuoja Kioto susitarimai, kurie mus saisto, kurie mus, kaip ir visas valstybes, įpareigoja mažinti anglies dvideginio išmetimų kiekį, o jei jų bus, tai mums teks labai brangiai mokėti. Bus bendra energetikos politika. Nenorėčiau, kad dėl tų dalykų, kurie iš tikro yra svarbūs ir reikalauja atskiro detalaus svarstymo, dabar būtų politikuojama. Aš pritariu šiam sprendimui ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio, jeigu negalim susitarti bendruoju sutarimu. Gal galime sutarti bendruoju sutarimu dėl 2 straipsnio? Ne, balsuosime. Registruojamės, tuojau balsuosim. Kolegos, tęsime posėdį tol, kol pabaigsime svarstyti šį klausimą. Balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar priimame 2 straipsnį? Ar priimame 2 straipsnį? Balsuojame dėl 2 straipsnio.

Už – 53, prieš – 28, susilaikė 7. 2 straipsnis priimtas. Dėl vedimo tvarkos ar repliką? Repliką – Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Labai dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad pagaliau leidote ir man šį bei tą pasakyti. Aš paprasčiausiai reaguoju į premjero pagrindinį argumentą. Donorų konferencijoje, deja, garbieji mano kolegos, nebus sprendžiamos mūsų energetikos ūkio renovavimo finansavimo problemos. Tai bus tiktai kelių dešimčių milijonų, kurių trūksta elektrinei uždaryti, surinkimas. Turbūt nereikėtų vieniems kitų klaidinti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 3 straipsnis, pone pranešėjau, ir A.Šimėno pataisa dėl 1 dalies. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Taip, dėl 1 dalies yra A.Šimėno siūlymas, kuris yra kiek modifikuotas, palyginti su tuo, kuriam mes buvom nepritarę per svarstymą. Iš esmės tuo siūlymu bandoma, na, padaryti precedentą, kad mes Seime vis dėlto svarstytume techninius reorganizavimo projektus. Šiuo atveju siūloma dalis. Nelabai aišku, kokios čia dalys turėtų būti, todėl aš manyčiau, kad vis dėlto negalima pritarti A.Šimėno siūlomai pataisai. Komitetas nesvarstė…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kokia jūsų nuomonė? Ar svarstome A.Šimėno pataisą dėl 3 straipsnio 1 dalies? Pritariantys svarstymui – už, kiti – kitaip. Apsisprendžiame, ar svarstome A.Šimėno pataisą dėl 3 straipsnio.

Už – 43, prieš – 21, susilaikė 15. Kolegos, daugiau negu 29, A.Šimėno pataisą svarstom ir suteikiu žodį A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa yra dėl tiesioginių Seimo funkcijų ir vaidmens pertvarkant “Lietuvos energiją”. Vykstant šiam procesui Seimas gali užimti dvejopą poziciją: arba toliau palikti šį procesą Vyriausybės kompetencijai (tai yra irgi realus ir rimtas variantas), arba vykstant tam tikram šio proceso etapui pasidomėti, kaip tai vyksta, ir vykdyti tam tikrą šio proceso kontrolę. Būtent tam aš pasisakyčiau už tą variantą, kad būtų tam tikra kontrolė ir pagalba Vyriausybei. Pagrindiniai du motyvai ir du argumentai, kodėl šito reikėtų. Pirmas. “Lietuvos energijos” reorganizavimo procedūroms pradėti būtini teisės aktai, reglamentuojantys “Lietuvos energijos” savarankiškų ūkio subjektų tarpusavio santykius. Turi būti teisės aktų paketas. Šiandien jo nėra.

Ir antras momentas. Būtų labai svarbu pasidomėti, kaip vis dėlto bus išskaidytas “Lietuvos energijos” turtas ir kaip tai bus susiję su skolų ir įsipareigojimų padalijimu atskiriems ūkio subjektams. Aš manau, kad Seimui taip pat būtų įdomu pasidomėti, kaip sekasi Vyriausybei šiuos darbus atlikti ir ką ji planuoja daryti. Seimo pritarimas ir leistų užfiksuoti laiko momentą… patikrinti, ar jau galima pradėti reorganizavimą, ar pasirengta teisiškai, ir pasidomėti, kaip vis dėlto padalintas turtas ir įsipareigojimai. Todėl ir teikiame šią pataisą. Iš esmės tai yra skaidrumo problema. Ar Seimas pasisako už kontrolę, ar Seimas sako, kad nereikia, t.y.atsisakome tokios kontrolės funkcijos. Štai ir viskas.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau kolegos A.Šimėno teikiamą siūlymą ir jo išdėstytus motyvus. Iš tikrųjų šiandien priimamas įstatymas daugiausia apibrėžia organizacines schemas, reorganizavimą struktūrine prasme, tačiau nepaprastai svarbūs ir tokie klausimai kaip įstatinio kapitalo paskirstymas, prievolių ar įsipareigojimų paskirstymas. Seimas neturėtų nusišalinti nuo šio klausimo, kitaip tariant, būtent Seimo lygiu turi būti apsvarstyta ir pritarta Vyriausybės pateiktam projektui. Taigi, kolegos, siūlau balsuoti už A.Šimėno teikiamą siūlymą.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasisakyti ir už, ir prieš. Taip centristiškai. Visų pirma aš, tiesą sakant, nelabai žinau, kas bus, kaip atrodys tas reorganizavimo projektas ir tos jo specifinės dalys dėl įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymo. Šiek tiek nuogąstauju, kad tai gali būti labai techninės dalys, kuriose ir bus parašyta, kur, kokia pastotė, kuriai bendrovei turi priklausyti. Aš nežinau, ar apskritai kur nors parlamentas į tokius svarstymus įsitraukia. Bet kuriuo atveju aš esu tikrai labai didelis šalininkas to, kad Seimas dalyvautų svarstant šiuos projektus ir dalyvautų kiek galima efektyviau, todėl jeigu bus pritarta šiai nuostatai, kurią siūlė A.Šimėnas, aš tikrai dar sykį primygtinai siūlysiu (mes tik vakar Vyriausybėje nespėjome) priimti specialų sprendimą dėl vadinamojo reorganizavimo projekto priežiūros komiteto sudarymo, į kurį kviesčiau įvairių frakcijų atstovus, kitus specialistus, kad iš tikrųjų Seimo nariai jau nuo pat pradžių, rengiant projektą, galėtų dalyvauti. Aš bijau, kad jeigu paliksime tokią formą, tai Seimui bus pateiktas gana techninis dokumentas, ir ta diskusija tikrai nebus visavertė. Būtų svarbu, kad frakcijų atstovai iš pat pradžių dalyvautų ir matytų, kaip yra, koks projektas yra rengiamas. Todėl priėmus šią pataisą mums reikia kiek galima greičiau įsteigti specialų priežiūros komitetą ir kartu su juo rengti projektą.

PIRMININKAS. Jūs sakėte, jeigu būtų priimta pataisa, ar ne?

A.KUBILIUS. Ir šiaip, ir taip.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo dėl 3 straipsnio 1 dalies.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo patikslinti 3 straipsnio 1 dalį.

Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 51, prieš – 13, susilaikė 23. A.Šimėno siūlymas yra priimtas. Galbūt šį straipsnį… Atsiprašau, dar ne viskas. Dėl 12 dalies, kolegos. Dėl 3 straipsnio 12 dalies. Per svarstymą buvo sutarta (J.Razma siūlė šią dalį išbraukti), kad Vyriausybė pateiks tokį variantą, dėl kurio mes apsispręsime. Čia yra sutarimas, ar ne, pone komiteto pirmininke? Ar galime priimti dabar Vyriausybės siūlomą variantą? Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Aš perskaičiau Vyriausybės siūlomą variantą. Jis faktiškai pakartoja 2 punktą, tai, ką mes buvome įrašę ir komitete. Jeigu Vyriausybė taip galvoja, aš manau, kad būtų galima sutikti. Tik galbūt būtų įdomu išgirsti šio siūlymo autorius. Tai buvo Seimo nario S.Petrikio ir, kaip aš suprantu, “Lietuvos energijos” iniciatyva, taip pat dalyvavo tai formuluojant audito firmos atstovai. Galbūt ponas S.Petrikis galėtų šiek tiek paaiškinti, ar iš tikrųjų galima atsisakyti 1 punkto?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razma siūlė 12 dalį visiškai išbraukti, bet per svarstymą buvome sutarę, kad Vyriausybė siūlo variantą, dėl kurio niekas neprieštaravo, ir dabar tas variantas pasiūlytas. Kolegos, žiūriu į A.Šimėną, ar galėtume priimti? Pranešėjas neprieštarauja. Kolegos, ar galime priimti Vyriausybės siūlomą variantą? Dėkui. Priimame 12 dalį tokią, kokią siūlo Vyriausybė.

Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnį priimame bendru sutarimu. Ir aš labai atsiprašau. V.Andriukaičio ir kitų patyrusių politikų spaudimas man daro poveikį. Aš pamiršau K.Trapiko pataisą papildyti 3 straipsnį 12 dalimi. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl K.Trapiko siūlymo?

S.MALKEVIČIUS. Aš pasakyčiau, kad siūlymas nėra blogas, tačiau jis nevisiškai pagal adresą.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė, ir tada apsisprendžiame.

S.MALKEVIČIUS. Mano siūlymas nepritarti. Kodėl? Čia jau kalbama apie veiklą. Mes šiame įstatyme tik aprašome pačią struktūrą ir restruktūrizuotos sistemos struktūrą. O veiklą mes jau kituose įstatymuose aprašysime. Juolab kad yra užregistruotas mano įstatymas, kuris bus po to… galėtų būti K.Trapiko siūlymai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstome K.Trapiko siūlymą papildyti 3 straipsnį 12 dalimi? Pritariantys – už, manantys, jog nereikia svarstyti – kitaip.

Už – 26. Gerbiamieji kolegos, taigi nėra 29 Seimo narių. K.Trapiko pataisa nesvarstoma. Galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu, ar ne? Priimame. Taigi buvome sutarę. Kolegos, dėl 3 straipsnio kas norėtų kalbėti? E.Bičkauskas ypač aktyviai protestuoja dėl jo. Prašom.

A.Šimėnas dėl 3 straipsnio.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, priėmus mūsų pasiūlytą pataisą, aš manau, tikrai yra garantuojama šio proceso būtina minimali Seimo parlamentinė kontrolė ir aš tikrai siūlau dabar balsuoti už tą straipsnį ir palaikyti.

PIRMININKAS. K.Trapikas prieš 3 straipsnį.

K.TRAPIKAS. Perleidžiu žodį J.Bernatoniui. Norėjau perleisti kolegai J.Bernatoniui, kadangi šiandien daug kalbų tuo klausimu… Aš prieš 3 straipsnį, nes iš tikrųjų reorganizavimo projekte yra daugiau siekiama “Lietuvos energijos” ekonominio efektyvumo, tačiau nebandoma ir nieko nekalbama apie energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Mes žinome karčią Lietuvos reformų patirtį, kai net nėra… paskui ieškoma prokuratūroje, kas yra atsakingas už tas ir tas reformas. Todėl primenu Seimo nariams, kad elektra – tai specifinė prekė.

Ją ne tiktai reikia tiekti už tam tikrą kainą, bet ją reikia tiekti saugiai ir patikimai. Prisiminkime blogą elektros energijos tiekimą irgi postkomunistinėse šalyse, tokiose kaip Ukraina, Kazachstanas, kuriose vykdomos reformos. Prisiminkime Jungtinių Amerikos Valstijų pavasario (…), kai energijos tiekimas buvo nutrauktas keliuose daugiamilijoniniuose miestuose. Todėl gaila, kad neįvertintos mano pataisos. Aš balsuoju prieš 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Registruojamės! Balsuosime, ar priimame 3 straipsnį. Registruojamės!

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Ar priimame 3 straipsnį? Dabar balsuojame dėl 3 straipsnio.

Už – 57, prieš – 19, susilaikė 4. 3 straipsnis yra priimtas.

Prašom, aktyvieji kalbėtojai, kalbėti dėl viso įstatymo projekto. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Šis įstatymas iš tikrųjų yra vienas iš tokių, kurie priimami remiantis labai vienpusiškais ir nepakankamai įtikinamais motyvais. Vien tiktai organizacinės schemos. Reorganizavimas iš tikrųjų nėra pakankamas tikslas, tuo labiau kad mes šiuo atveju dar neturime aiškaus įsivaizdavimo apie visos sistemos konkurencingumą, patikimumą ir daugelį kitų dalykų nuo to momento, kai naujai reorganizuota sistema pradės veikti. Kad ir kaip būtų keista, šis įstatymas užbėga už akių dar mūsų nepriimtam Energijos įstatymui, kuriame būtų apibrėžti kur kas bendresni ir svarbesni dalykai, įskaitant ir tuos, kurie lemtų reorganizavimo schemos turinį. Nepaprastai nejauku girdėti, kad kai kurie Seimo nariai, galbūt deramai neįsigilinę į pajėgumų rezervo vaidmenį energetikos sistemoje, mano, kad rezervas yra kas nors papildomo, kas nors nelabai svarbaus. Iš tikrųjų teisūs kolegos, kurie kalbėjo, kad Seime priėmus sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo, būtent po uždarymo rezervinių pajėgumų klausimas tampa kur kas aktualesnis. Šiandien mes negalime būti tikri, ar rudenį naujasis Seimas imsis ir ar sugebės tą sprendimą dėl pirmojo bloko kaip nors koreguoti. Žinoma, tai priklauso ir nuo politinių jėgų santykio. Todėl…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!

K.D.PRUNSKIENĖ. …aš iš tikrųjų nesiūlau priimti. Atvirkščiai, siūlau nepriimti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!

K.D.PRUNSKIENĖ. Jis sukelia labai daug neapibrėžtumų turint minty ir Baltijos energetinės sistemos…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!

K.D.PRUNSKIENĖ. …ir daugelį kitų dalykų. Siūlau balsuoti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš mėginu dar kartą įjungti diskusijai, kad visi galėtų pasižymėti. Ar dabar pavyksta pasižymėti, ar ne? Suteikiu žodį J.Valatkai, gerbiamieji kolegos, jeigu jis kalbės už.

J.VALATKA. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, tikrai ne tą paspaudžiau, todėl dabar nekalbėsiu.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikėtų pasveikinti šią Vyriausybę, kuri po dešimties metų pagaliau ryžosi tikrai sudėtingam ir rimtam darbui ir ėmėsi energetinio sektoriaus reformos. Tai tik pirmas nelengvas žingsnis. Šis įstatymas Vyriausybei atveria galimybes pagaliau pradėti rimtą darbą reformuojant, pertvarkant ir užtikrinant ateityje energetinio sektoriaus konkurencingumą ir rinkos santykius, galų gale sprendžiant, matyt, vieną iš esminių Lietuvos ekonominių problemų. Tiesiog norisi palinkėti jai sėkmės šiame nelengvame darbe. Aišku, siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Prieš kalbėti buvo pasižymėjęs K.Šavinis. Aš jam ir suteikiu žodį. Tai pirmasis kalbėtojų prieš sąrašas. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, matyt, čia šiandien niekas nekalbėtų dėl paties įstatymo esmės, kad “Lietuvos energiją” reikia reorganizuoti, tačiau pateiktas Reorganizavimo įstatymo projektas tikrai yra blogas. Manau, kad daugelis mūsų kolegų visiškai nesigilino į tas pataisas apie energetinio bloko vientisumą, kurias mes su kolega K.Trapiku teikėme. Vieningas Ignalinos atominės elektrinės, Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės režimas buvo atmestas tikrai labai nevykusia pastaba, kad tai prieštarauja elektros energijos gamybos atskyrimui nuo energijos perdavimo. Tiesiog nesuprantama. Matoma, kad balta, šnekama, kad juoda. Čia, matyt, užsikrėsta vadinamąja premjero nuolat kartojama logika. Aš tik šiandien vėl išgirdęs tą žodį supratau, kad tai mėgstamas premjero žodis, nes “Mažeikių naftos” sutarties pasirašymo išvakarėse duodamas interviu “Panoramai” kalbėjo, kad nepaisant ekonominės logikos jau reikia pasirašyti. Čia, matyt, atsiranda taip pat tokia analogija. Tikrai, kolegos, jūs priimate neapgalvotą įstatymą. Jūs neapsilankėte elektrinėse, jūs nesupratote, kad būdingas vienas režimas.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Seimo narys S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas yra be galo svarbus reorganizuojant Lietuvos energetinį ūkį. Aišku, labai gaila, kad tas įstatymas tik dabar priimamas. Aš manau, jis turėjo būti priimamas prieš kokius penkerius metus. Mes priėjome prie tokios situacijos ir aš sveikinu Vyriausybę, kad ji ryžtingai ėmėsi to sunkaus, nelengvo žingsnio. Niekaip negaliu suprasti kolegų, kurie siūlo šio proceso nedaryti, sustabdyti, bet nesiūlo jokių alternatyvų. Aš pritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija ir Demokratinės darbo partijos frakcija nepritars šiam įstatymui, kaip ir nepritarė tiems sprendimams, kurie nebuvo giliai ekonomiškai motyvuoti ir paremti Nacionalinės energetikos strategijos aiškiomis pozicijomis, kurios būtų priimtinos visai Lietuvai. Šiuo atveju nekalbant apie skubotus sprendimus iškyla labai rimtas klausimas – kam šio įstatymo iš viso reikėjo. Juk pačios akcinės bendrovės “Lietuvos energija” valdyba galėjo priimti reorganizavimo schemą bei planą ir neprisidengti Seimu. Lygiai tą patį galėjo padaryti A.Kubiliaus Vyriausybė. Čia visiškai nereikėjo atskiro įstatymo, bet, kolegos, vienintelis ir pagrindinis dalykas, dėl ko šis įstatymas priimamas Seime, yra noras išvengti atsakomybės dėl “Mažeikių naftos”, dėl Ignalinos atominės elektrinės. Išvengiama atsakomybės ir dėl tokio nevykusio sprendimo, kokį dabar priimame. Visiškai aišku, kad dabar bus galima pasakyti: Seimas priėmė įstatymą, ne pati akcinė bendrovė, kuri puikiausiai gali reorganizuotis remdamasi Akcinių bendrovių įstatymu. Ne Vyriausybė, ne ūkio ministras, bet Seimas. Vadinasi, nebus kaltų. Iš tikrųjų energetikų, ekonomistų, gerai išmanančių aplinkui funkcionuojančių energetinių sistemų bendrą veiklą, argumentai neįtikina konservatorių daugumos, kad jie elgiasi neprotingai ir visiškai neatsižvelgdami į daugelį faktorių. Todėl mes vertiname šį įstatymą kaip žalingą Lietuvos ūkiui ir kaip neapgalvotą, kuris gali sukelti daug liūdnų pasekmių, jeigu jis lygiai taip pat karštligiškai ir skubotai, kaip jis yra dabar priimamas, bus toliau ir vykdomas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl esame tikrai prieš…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šis klausimas buvo keliamas kelerius metus. Buvo siūloma reorganizuoti, sutvarkyti mūsų energetikos ūkį. Deja, niekas nieko nedarė. Ne vienam premjerui tai buvo sakyta. Tą galėjo daryti ir “Lietuvos energijos” valdyba, bet ji nieko nedarė. Netgi Energijos įstatymo negalėjo priimti per ketverius metus, jis kažkur stalčiuje ir dabar yra.

Norėjau pasakyti dėl pačios logikos. Pone Vidžiūnai, jūs manęs nestabdykite ir neišmuškite iš vėžių. Dėl pačios logikos. Viena logika – pradėti reorganizuoti ir ką nors pasiekti, kad būtų sutvarkyta, kad būtų skaidrumas, kad nebūtų vagysčių, kad nebūtų skolų, kurios yra. Kita logika – palikti taip pat. Kieno atsakomybė viskas yra? Kas labiau atsakingas bus už tai, ar toliau klimpti į šią balą, ar galų gale ką nors daryti? Jeigu vykdomoji valdžia, jeigu “Lietuvos energija” to nesiėmė, vadinasi, reikėjo įsikišti pačiam Seimui. Aš siūlau balsuoti. Jeigu reikės, galbūt nėra viskas tobula, jeigu viskas paaiškės, mes galėsime dar pataisyti. Ir pati Vyriausybė tuo bus suinteresuota.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tokie klausimai kaip šis yra iš esminių. Jo sprendimas turės įtakos mūsų tolesnei ūkinei ir politinei raidai. Todėl tokie klausimai turi būti plačiai, viešai svarstomi visuomenėje ir tarp partijų, turi būti rengiamos plačios atviros konferencijos, partijos konsultuojamos, dėstomi argumentai. Viso to pas mus nėra. Nebuvo “Mažeikių naftos” klausimu, nebuvo “Telekomo” klausimu, nėra ir Lietuvos energetikos ūkio reformos klausimais kalbama. Tai yra didžiausia šios valdančiosios koalicijos bėda.

Tada sau užduodi klausimą (jis kyla nuolat), ar tas griovimas yra sąmoningas, ar tai tiesiog nesuvokimas. Ir vis dažniau duodi sau atsakymą, kad daroma, ko gero, gal ir sąmoningai. Aš nenoriu dabar plėtoti Seimo Pirmininko mėgiamos retorikos, bet labai norisi ją pakartoti. Matyt, noras yra toks: privatizuoti už vieną dolerį, gal netgi už 5 dolerius, atskyrus šį objektą nuo kitų. Juk mes nekalbame apie rinkos plėtojimą. Beje, latviai ir estai sudarė atskirą sutartį, lietuviai neįėjo į jų sistemą. Nekalbame apie tai, kaip realiai bus skirstomi pinigų srautai. Taigi jokios ekonominės logikos, pone premjere, jokios atsakomybės, mielieji konservatoriai ir kiti rėmėjai. Gaila.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos Seimo nariai. Balsuosime, ar priimame Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą?

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Balsuojame dėl Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projekto. Už – 54, prieš – 25, susilaikė 10, įstatymas priimtas.

Dar matau keletą balsų, kurie būtų už. Kolegos, repliką – Seimo narė K.Prunskienė. Turbūt, gerbiamieji kolegos, darysime pertrauką dabar. Aš labai atsiprašau, nes turbūt nespėsime prieš pietų pertrauką pateikti S.Malkevičiaus projekto. Siūlau po replikų daryti pertrauką. Kolegos, posėdžio nebaigiame, labai atsiprašau. Posėdis nėra baigtas. Kalba K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nenorėčiau sveikinti dabartinės Vyriausybės priėmus šį įstatymą. Manau, kad tie visi gražūs žodžiai buvo ne daugiau kaip kolegų politinis komplimentas Ministrui Pirmininkui. Šis įstatymas iš tikrųjų nėra pagrįstas daugeliu svarbių perspektyvių klausimų, tarp jų Lietuvos energetikas sistemos įsijungimo į Baltijos energetikos sistemą, į Vakarų energetikos sistemą pagrįstumu. Dėl privatizavimo mes tik galime spėlioti, bet viešai jis nebuvo aptarinėjamas ir neišspręstas, ir daug kitų dalykų. Todėl iš esmės šis įstatymas yra intervencija jau į tuos darbus, kuriuos turės nuveikti kitas Seimas ir kita Vyriausybė, kuri susiformuos po naujo Seimo išrinkimo. Taigi padarytas darbas didele dalimi bergždžias ir netgi kontroversiškas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, rytinis posėdis yra baigiamas. Primenu, po pietų 15 val. svarstysime Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties reikalus. Posėdis skelbiamas baigtas.