Trisdešimt septintasis
(472) posėdis
2000 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS
Lietuvos Respublikos Seimo nario V.Šmigelsko priesaika
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas. Pietų pertrauka jau pasibaigė. Jeigu galima, Seimo narį paprašyčiau nustoti kalbėti telefonu, mes pradėtume posėdį. Pone Gražuli… Pone Gražuli, jeigu kalbėtumėtės už Seimo salės… Vyks naujo Seimo nario priesaika, t.y. ponas Šmigelinskas… (Juokas) Atsiprašau, labai atsiprašau. V.Šmigelskas. Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką V.Pavilonį priimti priesaiką, Seimo nario priesaiką. Atsiprašau.
V.PAVILONIS. Pirmiausia, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite paskelbti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuris priimtas šių metų gegužės 9 d., Nr.182 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Virginijui Šmigelskui”.
“2000 m. gegužės 15 d. atsiradus laisvai Lietuvos Respublikos Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 2 punktu ir 193 straipsniu, nusprendžia: pripažinti V.Šmigelską nuo 2000 m. gegužės 15 d. tapusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos centro sąjungos kandidatų sąrašą”.
Kviečiu Seimo narį V.Šmigelską prisiekti. Informuoju, kad Seimo nario priesaikos priėmimo tvarka yra tokia. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį ir Seimo statuto 2 straipsnį išrinktas Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Tol, kol Seimo narys neprisiekia, jis neturi Statuto 2 skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja Statuto 3 skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo statuto 4 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai nustato tai: “2. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką, padėjęs ranką ant Konstitucijos. 3. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. 4. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. 5. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui.” Jis patikrina priesaikos priėmimo tvarką. Ir 5 straipsnis nustato, kad “Seimo narys, šio Statuto tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą.” Kviečiu prisiekti.
V.ŠMIGELSKAS. Aš, Virginijus Šmigelskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
V.PAVILONIS. Skelbiu, kad Seimo narys V.Šmigelskas prisiekė įstatymo ir Konstitucijos nustatyta tvarka. Jis yra visateisis Seimo narys. Sveikinu jus pradėjus eiti šias garbingas pareigas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas prašė privilegijos tarti porą žodžių.
E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų mūsų frakcijoje šiandien šventė – atsirado naujas frakcijos narys, bet, kita vertus, pagal seną Seimo tradiciją aš iš tikrųjų norėčiau pasveikinti galų gale iš nepilnametystės amžiaus išėjusį ir sulaukusį jubiliejaus G.Šileikį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Jeigu galima būtų, užbaikime šiuos malonius momentus ir grįžkime prie darbotvarkės. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Mes žinom, kad ponas A.Patackas labai skuba, tai… Juk supratimą galima išreikšti, pone Patackai, ar ne?
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 17317 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2513. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2514 (pateikimas)
Popietiniam posėdžiui užsiregistravo 57 Seimo nariai. Toliau bus projekto Nr.P-2513 pateikimas. Jeigu būtų galima, paprašyčiau Seimo narius susikaupti kitam darbotvarkės punktui. Bus pateikiamas Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1732, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 17317 straipsniu įstatymo projektas Nr.2513. Pranešėjas – ponas P.Adlys, Statistikos departamento direktorius. Prašom. Atsiprašau, viceministras G.Miškinis.
G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi Statistikos departamento direktorius yra išvykęs, šių dviejų įstatymų pakeitimo esmę pateiksiu aš.
Gerbiamieji Seimo nariai, 1999 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas naujos redakcijos Statistikos įstatymas. Šio įstatymo 19 straipsnyje buvo numatyta, kad Vyriausybė iki šių metų kovo 10 dienos turi pateikti įstatymų, kitų teisės aktų, susijusių su Statistikos įstatymo nauja redakcija, pakeitimo projektus. Taigi šiandien kaip tik teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių, taip pat Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektai.
Kokie pagrindiniai pakeitimai yra siūlomi? Administracinių teisės pažeidimų kodeksą siūloma papildyti 17317 straipsniu, siekiant įgyvendinti Statistikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, neužtikrinę respondentų pateiktų duomenų konfidencialumo, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Šių pažeidimų bylas nagrinėti siūlome pavesti rajonų, miestų apylinkių teismų teisėjų kompetencijai, atitinkamai papildydami kodekso 224 straipsnį. Taip pat numatomi pareigūnai, turintys teisę surašyti protokolus dėl pažeidimų. Siūlome papildyti kodekso 259 straipsnio 1 dalies 1 punkto 14 pastraipą. 259 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti, suteikdami teisę oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal 1732 straipsnio 1 dalį.
Siūloma kodekse atsisakyti tokios numatytos sąvokos “nesileidimo valstybinės statistikos tarnybų pareigūnui tikrinti įmonių, įstaigų ir organizacijų pateiktų statistikos duomenų”. Svarstant šį projektą buvo pateikta informacija, kad tokių atvejų nepasitaikė. Mes siūlome šio kodekso neapkrauti papildomomis nuostatomis, kurios praktikai yra nebūdingos, todėl tai siūlome iš kodekso išbraukti.
Taip pat kartu eina Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra siūloma suvienodinti terminus, vietoj sąvokos “valstybinei statistikai” įrašyti žodžius “oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms”. Taigi siūlomi tokie pagrindiniai pakeitimai. Prašom Seimą pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už projekto Nr.P-2513 ir projekto Nr.P-2514 pateikimą. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Prašom Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. Ar vis dėlto nereikėtų atskirti “duomenų nepateikimas” ir “melagingų duomenų teikimas”, nes tai yra du visiškai skirtingi dalykai, o kartu ir baudos, mano supratimu, turėtų būti skirtingos. Kaip tai būtų galima paaiškinti? Ačiū.
G.MIŠKINIS. Paprašyčiau Statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos atsakyti į šį klausimą, kaip tai yra praktikoje.
V.LAPĖNIENĖ. Ačiū. Norėčiau pakomentuoti, kodėl mes palikome žodį “melagingų statistinių duomenų pateikimas”. Todėl, kad derinant šias pataisas kelios institucijos pateikė savo nuomonę. Buvo prieita prie vieningos išvados, kad “melagingi” kartu apima ir klaidingus duomenis. Todėl pasilikome tiktai prie šios nuostatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis viceministre, po kovo 11-osios atsisakius planinės ekonomikos, buvo manyta, kad sumažės reikalavimai tiek buhalterinės apskaitos, tiek teikiant įvairias ataskaitas statistikai. Bet pamažu mes pasivejame tuos laikus, kai buvo siunčiama krūvos popierių, atrodo, kad greitai pasieksime tą lygį. Man norėtųsi paklausti. Tvarka turėtų būti, bet kodėl mes nesirenkam būdo buhalterius ir kitus darbuotojus sąžiningai dirbti skatinti kokiu nors ekonominiu būdu, o visą laiką didiname baudas? Ar mes nepasidarysime baudų valstybė? Baudžiame ir baudžiame, ir baudžiame.
G.MIŠKINIS. Norėčiau pasakyti, kad teikiamas kodekso pakeitimo projektas kaip tik sumažina kai kurių nuobaudų viršutinę ribą, yra minimali riba ir viršutinė. Čia mes laikomės Administracinės teisės kodeksui siūlomos bendros baudų skyrimo tvarkos, kad santykis tarp minimalios ir maksimalios mažėtų.
Dėl ataskaitų, kurios yra teikiamos. Manau, šiuo metu, pereinamuoju laikotarpiu, yra tam tikro dubliavimosi. Mes ir statistikai teikiame tuos pačius dokumentus, ir kitoms institucijoms. Manau, pamažu tai išsispręs, kai mes sutvarkysime visus pagrindinius valstybės registrus (turiu galvoje ūkio subjektų, gyventojų, nekilnojamojo turto). Žiūrint iš įmonių teisės pusės, kaip reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, be abejo, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kai kuriuos kitus teiksime vienai valstybinei institucijai. Ta viena valstybinė institucija pateiks kitoms valstybinėms institucijoms.
Norėčiau pasakyti, kad mūsų statistikoje atsiranda ir tam tikrų naujų reiškinių, kurių iki šiol nebuvo. Galėčiau paminėti naujus dalykus, kuriais mūsų statistika turėtų užsiimti. Pavyzdžiui, smulkus, vidutinis verslas, įmonių bankrotas. Tokių dalykų nebuvo, tai yra nauji reiškiniai. Be abejo, mes šią informaciją turėtume rinkti. Manau, su jumis taip pat galima sutikti, kad kai kurias statistikos formas reikėtų peržiūrėti ir dar labiau sumažinti jų kiekį. Bet, manau, viskas ateis pamažu. Tas papildomos informacijos klausimas, kad šiuo metu dubliuojasi, artimiausiu metu turėtų išsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas susijęs su 17317 straipsniu. Jame rašoma, kad statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, neužtikrinę konfidencialumo, atsako pagal įstatymus. Bet administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal 2591 straipsnį gali surašyti tiktai Statistikos departamento pareigūnai. Noriu paklausti, ar bus veiksminga priemonė, jeigu tos pačios institucijos pareigūnams pavedama surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus? Ačiū.
G.MIŠKINIS. Statistikos departamentas turi visą savo tinklą, kuris yra išsidėstęs įvairiose savivaldybėse. Be abejo, Statistikos departamentas, kaip valstybės institucija prie Vyriausybės, kontroliuoja šių savo teritorinių tarnybų veiklą. Todėl aš manau, kad ši priemonė tikrai yra efektyvi.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar mes turime apsispręsti, ar pritarsime po pateikimo. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl šio klausimo? Gerai. Ar galima bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui Nr.P-2513? Ačiū. Ar pritartumėte, kad svarstymo data būtų birželio 6 d.? Ačiū. Pritarta abiem. Toliau. Ar galėtume taip pat bendru sutarimu pritarti ir projektui Nr.P-2514 po pateikimo? Ačiū. Ar taip pat sutiktumėte, kad svarstymo data būtų birželio 6 d.? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad pirmajam projektui pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o antrajam projektui Biudžeto ir finansų komitetas? Ar sutiktumėte su tais pasiūlymais? Prašom.
R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau…
PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau pasiūlyti, nors aš, aišku, nesu iš to komiteto, kad visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuobaudas peržiūrėtų Ekonomikos komitetas, kuris iš tikrųjų rūpinasi verslo sąlygomis. Nežinau, komitetas… Ponas A.Šimėnas kažkaip nerodo iniciatyvos, bet aš manau, kad mes jau pritarėme po pateikimo, o paskui visi labai darniai dar kartą balsuosime didindami baudų ribas. Aš manau, kad reikėtų šią praktiką keisti ir iš esmės pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas.
R.MELNIKIENĖ. Ekonomikos komitetas, bet ponas A.Šimėnas nereaguoja.
PIRMININKAS. Tyla gera byla. Sutinka. Nėra prieštaravimų. Ačiū. Taip ir padarysime – Ekonomikos komitetas yra papildomas. Ačiū.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(2) (pateikimas)
Toliau vyks projekto Nr.P-2097 pateikimas. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, pranešėja – viceministrė G.Rokickienė. Prašom. Kol ateis pranešėja, aš labai norėčiau paprašyti Seimo narių. Kai jūs kalbate vieni su kitais, būkite tokie malonūs prieiti arčiau vienas kito. Tai yra ir draugiškas gestas, ir mažiau trukdo pranešėjams. Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jums teikiamas Vyriausybės patobulintas Vietos savivaldos įstatymo projektas. Projekto tobulinimas vyko labai kruopščiai ir atsakingai, nes Seimo grąžinamas įstatymo projektas Vyriausybei uždeda pareigą jį kiek įmanoma pataisyti ir patobulinti. Ilgiausiai buvo stengtasi aiškintis, derinti, organizuoti formalias procedūras dėl Vietos savivaldos įstatymo sąvokų, dėl dviejų sąvokų, kuriose telpa visa Vietos savivaldos įstatymo turinio esmė: kas yra savivaldybė ir kas yra vietos savivalda. Kadangi šie apibrėžimai vieną… Kam laiduojama vietos savivaldos teisė, reglamentuoja Konstitucija, kas yra vietos savivalda, yra pabrėžta Europos vietos savivaldos chartijoje. Reikėjo suderinti tuos du dokumentus, kad jie vienas kitam neprieštarautų ir atspindėtų tai, kas iš tiesų yra ir kas turi būti įgyvendinama praktiškai.
Taigi Konstitucijoje yra parašyta, kad “vietos savivaldos teisė laiduojama valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir ji realizuojama per savivaldybių tarybas”. Taigi savivaldybę mes ir apibrėžiame, kad tai yra valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis savivaldos teisę ir ją įgyvendinančias, arba realizuojančias, institucijas. Taip pat tai, kad šis administracinis teritorinis vienetas yra juridinis asmuo. Kaip tik dėl to buvo didelių įvairių teisininkų diskusijų, nes jų nuomonės labai išsiskyrė. Bet tai yra esminis dalykas, dėl ko turėtume suvokti, kad valstybė ar savivaldybė yra valstybės juridiniai asmenys. Šiuo klausimu mums labai padėjo apsispręsti tai, kad jūsų jau svarstytoje, priimtoje Civilinio kodekso Pirmojoje knygoje irgi yra aiškiai įvardyta, kad valstybė ar savivaldybė yra juridinis asmuo. Būtent tai padėjo mums apsispręsti, kad ne kitaip. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra juridinis asmuo, tada visos jos sudarytos institucijos kiekviena dirba pagal savo įgaliojimus ir atlieka tas funkcijas, kurios joms priskirtos. Jeigu būtų priimta ta teisininkų doktrina, jog savivaldybė nėra juridinis asmuo, kad juridinis asmuo yra institucija arba konkreti įstaiga, tada visiškai neaišku, kas savivaldybėje vaidina pagrindinį vaidmenį, kuri ta įstaiga yra juridinis asmuo, kurio vardu viskas daroma. Yra labai įvairi praktika, kurios turėjome atsisakyti ir pereiti prie to, kad savivaldybė yra juridinis asmuo.
Toliau. Kadangi ji savo teisę realizuoja per savivaldybių tarybą, taigi, kas yra vietos savivalda. Vadinasi, tos suteiktos teisės realizavimas. Kaip prisimenate, tame buvusiame projekte Savivaldybių asociacijos pasiūlymu apibrėžimas buvo perkeltas… paimtas grynas vertimas iš Europos Sąjungos Europos chartijos. Bet tas vertimas buvo nevisiškai kvalifikuotai atliktas, nes ten teisės realizavimas buvo įvardytas kaip institucijų teisė, galia. Jūsų komitete kažkas dar pasiūlė, kad būtų ir pareiga tai daryti. Bet tai reiškia ne ką kita, kaip teisės realizavimą, nes tai apima ir teisės turėjimą, ir teisės taikymą, ir naudojimąsi ta teise, vadinasi, visiškai atspindi procesą ir tų funkcijų, kurias turi atlikti vietos savivaldos institucijos, atlikimą. Baigus diskusiją dėl šių sąvokų, buvo lengviau apsispręsti dėl turinio, dėl funkcijų pasiskirstymo, nes Konstitucija toliau sako, kad savivaldos institucijų teises ir įgaliojimus nustato įstatymas. Čia ir yra tas įstatymas, kuris reglamentuoja savivaldos institucijų teises, pareigas, įgaliojimus ir tai, ką jos turi daryti. Iš esmės šis įstatymas apriboja vietos savivaldai suteiktą teisę, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama. Tai yra valstybės valia savivaldos institucijų atžvilgiu.
Buvo atsisakyta įvardyti privalomus komitetus. Prisimenu, kaip jūs kritikavote, jog nereikia savivaldybėms diktuoti, kokie komitetai yra privalomi. Tačiau mes palikome vieną komitetą, kuris turėtų būti privalomas, nes integruojantis į Europos teisę būtina, kad dar savivaldos institucijos turėtų sustiprintą kontrolę. Čia mes įrašome politinės kontrolės institutą, t.y. tarybos komitetą, kuris prižiūrėtų savivaldybės kontrolės reikalus. Faktiškai tai realizuotų ir vykdytų savivaldybės kontrolierius ir administracijos finansų skyrius.
Dar primenu, kad šiuo įstatymu nustatomas privalomas valdybos sudarymas ir jos teisių apibrėžimas, ką ji turi daryti, taip pat peržiūrėti mero, jo pavaduotojo ir kitų įgaliojimai ir būtinos procedūros tiek po rinkimų, tiek vykstant normaliam darbui. Šiame įstatyme yra nustatomas ir reglamentuojamas nario statusas, atskiro nario įstatymo… taip pat savivaldybės kontrolierius čia įvardytas kaip faktiškai atliekantis vidaus auditą savivaldybėje.
Norėčiau plačiau paaiškinti, ką tai reiškia, kas čia keičiasi ir kodėl tokie reikalavimai atsirado. Kadangi yra sustiprintas finansinės kontrolės būtinumas ryšium su integracija į Europos Sąjungą, todėl ir savivaldybės turi turėti tokį efektyvų instrumentą kaip savivaldybės kontrolierių, kuris galėtų atlikti ir vidaus finansinį auditą. Kaip jau sakiau, politinę kontrolę vykdys kontrolės komitetas, jo konkretus įrankis – administracija ir finansų skyrius, o auditą atliks savivaldybės kontrolierius ir jo tarnyba, susidedanti iš profesionalų. Čia reikalaujama, kad šis kontrolierius profesionalas arba profesionalai, kurie dirbs tarnyboje, neturi priklausyti nuo politinių pasikeitimų, esančių valstybėje. Todėl numatyta, kad kontrolierius bus skiriamas ne politinių įgaliojimų laikotarpiui, bet kaip įstaigos vadovas – nustatytam laikotarpiui, taip, kaip yra Valstybės tarnybos įstatyme, t.y. kaip įstaigos vadovas ir ne daugiau kaip 5 metams, nepaisant politinių įgaliojimų pabaigos. Be to, reikalaujama, kad šis kontrolierius ir jo sistema būtų pavaldi centrui. Mes šitų nuostatų kol kas atsisakėme ir manome surengti specialių susitikimą Briuselyje, į kurį vyks 20 merų delegacija, kad jie savo ausimis išgirstų tuos reikalavimus, kodėl taip reikia, kad mes nebūtume antidemokratiškai suprasti, nes jau įpratome vietos savivaldą laikyti kaip labai savarankišką ir atsakingą instituciją.
Savivaldybės administratorius (irgi noriu paaiškinti) ir savivaldybės administracija įstatyme deklaruojama kaip viešojo administravimo institucija. Vadinasi, ji nėra savarankiška įstaiga, kuri steigiama ir dirba pagal biudžetinių arba kitokių įstaigų statusą. Ji yra institucija, o tai reiškia nevisišką jos savarankiškumą, nes ji priklauso nuo politinės valios, kurią skelbia taryba, meras arba valdyba, o administracija tik įgyvendina jų priimtus sprendimus. Siūlome priimti, kad seniūnija būtų viešoji administravimo įstaiga, dirbanti pagal Viešojo administravimo įstaigų įstatymą, nes jeigu tik skelbiame, kad seniūnija yra savivaldybės teritorijos dalis, tai būtina visą teritoriją suskirstyti į seniūnijas. Išeina, kad didžiuosiuose miestuose ar miesteliuose, ten, kur yra centras, kur yra taryba, valdyba ir meras, dar atsiranda ir kitas viršininkas – seniūnas, nes taip jau privalu. Todėl mes reorganizuojame į viešojo administravimo įstaigas, kurios administruoja jai priskirtas teritorijas. Tada tampa neprivalus visos teritorijos suskirstymas ir darbas tampa efektyvesnis.
Kaip prisimenate, kai diskutavome, jums labai nepatiko vadinamieji seniūnaičiai, kurie atsirado su savo reglamentais, ir buvo manoma, kad tai taps biurokratinėmis institucijomis. Visiškai to instituto visuomenės… neatsisakyta ir gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų statusas suteiktas tiems išrinktiems kaimų atstovams… Tiems, kurie norės tokius išsirinkti, numatytos visuomeninės teisės ir pareigos būtent atlikti tą visuomeninę funkciją ir padėti seniūnui spręsti vietos bendruomenės reikalus.
Matyt, daugiausia diskusijų sukeltų, jeigu čia dalyvautų merai ir vienpusiškai asociacija pasisakytų prieš tą 36 straipsnį, kuriame yra kalbama apie savivaldybės finansinius išteklius ir jų panaudojimą bei savivaldybės biudžeto rengimą ir kontrolę.
Noriu labai atsakingai pasakyti Seimo nariams, kad čia atsisakyta kai kurių buvusių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų arba norimų asociacijos nuostatų, tų, kurių neįmanoma įgyvendinti valstybėje. Ne tik įgyvendinti, bet ir teismas negali vykdyti teisingumo vien dėl to, kad jis yra neįmanomas. Todėl šis straipsnis sutrumpėjo iki trijų straipsnių. Pirmasis pasako, kas sudaro finansinius išteklius, kaip formuojamas biudžetas, kad jis formuojamas pagal Biudžetinės sandaros įstatymą ir nustatytas taisykles. Dėl taisyklių gal ir galima kitaip… Finansų ministerijoje buvo sutarta, kad taisykles galima pakeisti kita formuluote, nes jos reiškia ne ką kita kaip metodiką, kaip reikia planuoti biudžeto išlaidas, centriniu lygiu įvedant strateginį planavimą ir programinį biudžetą…
Labai ilgai dirbome ir rytoj gal strateginiame komitete bus pateikta oficialiai Vyriausybės patvirtinta metodologija, kaip reikia rengti tokias programas, kaip jas valdyti, keisti. Ryšium su strateginio planavimo įgyvendinimu manome, kad tokia planavimo praktika turi nueiti į savivaldybes, todėl čia turimos omenyje taisyklės yra kaip metodologija, kuria remiantis jie galėtų sudarinėti savo biudžetus pagal nustatytas programas.
PIRMININKAS. Turbūt, gerbiamoji, jau baigėte pateikimą?
G.ROKICKIENĖ. Viskas, ką aš norėjau pasakyti, pateikdama šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį į penkių puslapių Teisės departamento išvadas. Daug Seimo narių jūsų norėjo paklausti, deja, tam liko tik 10 minučių. Prašom Seimo narį P.Papovą.
P.PAPOVAS. Gerbiamoji viceministre, grąžinus Vyriausybei iš tikrųjų įstatymas šiek tiek patobulintas, tačiau, man atrodo, dar yra neišspręstų nuostatų, ir galbūt jūs dar nesusipažinote su Teisės departamento išvada. Mano klausimas būtų toks. Mano požiūriu, šis projektas ne visai atitinka Valstybės tarnybos įstatymą arba tas pataisas, kurios beveik kartu teikiamos dėl vietos savivaldos institucijų. Tame įstatyme taryba įvardyta kaip atstovaujamoji institucija, valdyba – kaip vykdomoji institucija, tačiau čia jos abi yra tarsi vykdomosios institucijos ir, mano požiūriu, jų funkcijos yra nelabai atskirtos. Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Taip, šiuo klausimu yra nesusipratimas. Iš esmės ir savivaldybių taryba, ir valdyba, ir meras yra vietos savivaldos institucijos ir visos trys yra vykdomosios, tačiau ir vykdomoji valdžia gali būti atstovaujama. Šiuo atveju savivaldybės taryba yra tiesiogiai renkama gyventojų, ir priešingai – Vyriausybė, sakykim, yra ne tiesiogiai renkama, o Seimo formuojama institucija. Tačiau tai visiškai neprieštarauja, jeigu tuo požiūriu žiūrėsime, atstovaujamoji, vykdomoji, o čia skiriama vykdomoji, tik tuo jos ir skiriasi, ir tos teisės yra kiek įmanoma atribotos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad biudžetiniais metais savivaldybės taryba gali tikslinti biudžetą. Norėčiau paklausti, kaip derinasi ši nuostata su Biudžetinės sandaros įstatymo projektu ir kokios galėtų kilti pasekmės dėl šios nuostatos įgyvendinimo? Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Absoliučiai jokių ir jokio prieštaravimo nėra, nes tiek Seimas, tiek savivaldybės taryba savo suformuotą ir patvirtintą biudžetą, kuris formuojamas pagal Biudžetinės sandaros įstatymą, gali keisti dėl pasikeitusių aplinkybių arba dėl kitokių priežasčių, kurios gali iškilti savivaldybėje, ir jos yra laisvos šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, mano klausimas dėl 20 straipsnio. Meras laikomas išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu balsuoja tarybos narių dauguma, tuo tarpu netenka savo įgaliojimų, jeigu balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Noriu paklausti, kodėl ne ta pati dauguma turi teisę paskirti ir atleisti?
Dar noriu atkreipti dėmesį, kodėl šiuolaikiniams merams ir merų pavaduotojams nekeliami jokie išsimokslinimo reikalavimai? Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Taip, tai buvo reglamentuota, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių patirtį ir į esamą praktiką, nes beveik visose valstybėse reikalavimai atleisti merą yra sustiprinti, sugriežtinti labiau negu jų išrinkimas. Tai yra vienas dalykas. Ir antras, neprisimenu…
PIRMININKAS. Dėl išsilavinimo.
G.ROKICKIENĖ. Dėl išsilavinimo. Taip. Išsilavinimo cenzas negali būti keliamas politikams. Jeigu žmonės pasitiki, jie turi teisę išsirinkti ir turintį pradinį išsilavinimą asmenį. Tiek tai liečia Prezidentą, tiek liečia ir savivaldybių merus.
S.SLAVICKAS. Tai ką jis veiks nuvažiavęs į Briuselį?
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamoji viceministre, žinoma, atliktas darbas nemažas. Iš tikrųjų šiuo įstatymo projektu norime atsakyti į daugelį klausimų. Į kai kuriuos pranešimo metu jūs atsakėte. Bet ar nebuvo nuspręsta darbo grupėje ir Vyriausybėje dėl atstovavimo gyventojams kitose valstybės institucijose, konkrečiai apskričių tarybose ir ministerijose. Šiaip bendra norma yra, kad Savivaldybių asociacija. Tačiau kitur, pavyzdžiui, tame pačiame įstatyme, pabrėžiama, kad valstybės institucijos yra priklausomos nuo savivaldybės siūlymų, t.y. 38 straipsnio 3 dalis. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto valstybės institucijos, sakysim, Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, jos apie tai privalo pranešti savivaldybei. Savivaldybės tarybos teikiamus siūlymus privalo išnagrinėti valstybės institucijos. Štai šis santykis. Kaip čia vis dėlto praktiškai gali atrodyti, jeigu Seimas privalės išnagrinėti atskiros savivaldybės teikiamus siūlymus? Ir šiuo atveju nežinia, kokius siūlymus. O kitame nurodoma, kad tai atstovaujama arba sprendžiama per Savivaldybių asociaciją. Ar nėra čia prieštaravimo?
G.ROKICKIENĖ. Kadangi Vietos savivaldos įstatymas skirtas vykdomajai valdžiai, decentralizuotai vykdomajai valdžiai, reglamentuoti, tai šitas valstybės institucijas reikia suprasti tik kaip vykdomąją valdžią. Niekada Seimas negalės būti įpareigotas tai padaryti. Tai vienas dalykas. Antras…
L.SABUTIS. Valstybės tarnybos įstatyme yra nustatyta, kad Seimas yra valstybės institucija, kaip ir Prezidentas.
G.ROKICKIENĖ. O antra, mes turėjom tokią nuostatą, jūs teisus, kad būtų santykis su apskritimi ar, sakykim, atstovavimas apskrities administracijoje dėl savo reikalų sprendimo, tačiau teisininkai mums pasakė (ir mes sutikom su tuo), kad negalima apeliuoti į būsimą įstatymą, t.y. Regioninės plėtros įstatymą turėjom, kuriame labai aiškiai savivaldybių atstovavimas apskrities taryboje yra numatytas ir reglamentuotas… Dėl to labai lengvai atsisakėm, nes tai bus kitas įstatymas, kuris atsakys į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Petrošienė, tuo tarpu prašyčiau Seimo narius tylos, ypač gerbiamuosius Seimo narius, kurie remia sieną gale, įskaitant poną R.Ozolą. Ar galima būtų tyliau? Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Aš norėčiau į pono A.Čapliko repliką, kurią girdėjau, atsakyti, kad Apskrities įstatymas iš esmės bus keičiamas, kai tik bus priimtas Regioninės plėtros įstatymas, ir jo funkcijos iš esmės pasikeis, ir bus kitaip nustatytos.
PIRMININKAS. Tačiau Seimo narė E.Petrošienė turėjo teisę klausti prieš tai. Prašau.
E.PETROŠIENĖ. Gerbiamoji viceministre, naujame Vietos savivaldos įstatymo projekte atsiranda nauja savivaldos funkcijos rūšis – sutartinės funkcijos. 9 straipsnyje jau kalbama apie jungtinės veiklos sutartis netgi tarp kelių savivaldybių. Ar galėtumėt pakomentuoti, pasakyti daugiau, ką tai reikštų? Ačiū.
G.ROKICKIENĖ. Taip, iš tiesų, kaip matėt, peržiūrėtos visos savivaldybių funkcijos. Mes norėjom labai aiškiai pasakyti šiuo įstatymu, kad visos savivaldybių funkcijos, kurios joms priskirtos, tai yra savivaldybių funkcijos. Ir tik pagal sprendimų priėmimo laisvę jos skirstomos į savarankiškas, ribotai savarankiškas, į valstybines, kai jos neturi jokio savarankiškumo, ir sutartines, dėl kurių susitaria jos pačios. Sakykim, apskrities administracija pagal įstatymą turi įgaliojimus tai daryti, jos administracija, o savivaldybė turi kitą įgaliojimą, bet jos mato, kad tik bendrai gali spręsti kažkokį reikalą, sakykim, šiukšlių perdirbimo įmonę statyti, dėl to reikia susijungti ir apskrities viršininko administracijai, ir kelioms savivaldybėms. Jos rengia jungtinę veiklos sutartį, jos pačios susitaria, ką daryti, kaip kooperuoti pinigus, kas kontroliuos, kas bus atsakingas ir t.t. Tai jos vykdo savarankiškai, niekas joms negali sutrukdyti tai daryti. Bet čia yra tos sutartinės funkcijos, dėl kurių susitaria pačios, netarpininkaujant nei Vyriausybei, nei Seimui.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.
S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia noriu patikslinti S.Slavicko klausimą. Ar tai reiškia, kad visai nereikalingas joks išsimokslinimo standartas, net jeigu ir pasirašyti nemokėtų? O dabar mano klausimas. Štai seniūną…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom klausti tik savo ir vieną klausimą. Ačiū.
S.KUBILIŪNAS. Tuoj paklausiu. 30 straipsnio 3 punkte sakoma, kad seniūną skiria meras, atsižvelgdamas į gyventojų nuomonę. Seniūnas yra pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovas. Kaip elgtis merui, jeigu gyventojų apklausa lems tokį kandidatą, kuriuo meras nepasitiki? Jei meras įstatymo būtų priverstas tokį kandidatą skirti seniūnu, logiška jį būtų vadinti kitaip – nepasitikėjimo pagrindu paskirtu tarnautoju. Juk niekam ne paslaptis, kad po šių savivaldybių rinkimų dėl dalies seniūnų mero ir bendruomenės nuomonės priešingos.
G.ROKICKIENĖ. Į pirmą klausimą. Nemokėti rašyti neleidžia mūsų Konstitucija, kuri privalomai reikalauja, kad būtų įgytas vidurinis išsilavinimas. Tai viena. O antra, jokio kitokio išsilavinimo, jeigu žmogus sugeba ir turi pasitikėjimą, iš politiko negali būti reikalaujama. Dėl to sugriežtinti reikalavimai valdininkams, kurie privalo profesionaliai pasakyti, kaip politika turi būti įgyvendinama. Atsiprašau, valstybės tarnautojai – tai visi tie, kurie teikia viešąsias paslaugas. O dėl tų, kurie yra viešojo administravimo tarnautojai, kaip sinonimas gali būti vartojama ir valdininkai. Aš labai atsiprašau.
Dabar antrasis klausimas dėl seniūnų. Na, įsivaizduojam, kad seniūnas yra tas, kuris iš esmės politinių sprendimų nepriima. Jis dirba ir perduoda merui visą informaciją apie savo bendruomenę visus ūkinius reikalus jis sprendžia. Manom, kad gyventojų pasitikėjimas čia yra svarbiausia, kad jiems nereikėtų nepasitikint seniūnu eiti į savivaldybę, o dar blogiau – į viršininko administraciją ar kitas institucijas. Jūs teisingai pasakėt, dėl to čia toks lyg ir prieštaravimas yra, kad jis turi turėti gyventojų pasitikėjimą, kad meras turi atsižvelgti į tai, bet ten tik parašyta -atsižvelgti. Vadinasi, nebūtinai priimti. Čia reikėtų labai lanksčiai susitarti. Bet jeigu jūs siūlysit, galima atsisakyti politinio pasitikėjimo, galima laikyti tik įstaigos vadovu… Kaip įstaigos vadovu, o įstaigos vadovas tada konkurso tvarka renkamas ir nebūtinai turi turėti politinį asmeninį pasitikėjimą. Tik aš neįsivaizduoju, kaip jis bus išrinktas, kai nebus mero pasitikėjimo.
PIRMININKAS. Gaila, bet laikas klausimams jau yra pasibaigęs. Ačiū. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Po registracijos kompromisas bus pasiektas. Prašom registruotis. O kol registruojamės, ar galima sakyti, kad bendru sutarimu pritarėme po pateikimo? Labai ačiū. Ar sutiktumėt, kad svarstymas vyktų birželio 13 d.? Sutinkat? Ačiū. Ir kad svarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Ačiū.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2517 (pateikimas)
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Toliau vyks Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2517 pateikimas. Prašau viceministrę G.Rokickienę.
G.ROKICKIENĖ. Vyriausybės teikiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įstatymą visiškai suderinti su Europos Sąjungos teise ir sudaryti galimybę pagal bendras Europos Sąjungos taisykles naudoti asmens duomenis valstybėje ir už valstybės ribų nepažeidžiant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Projektas yra derintas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo duomenų judėjimo. Taip pat derinta su Europos Parlamento ir Tarybos telekomunikacijų sektoriaus tam tikra direktyva. Teikiamoje įstatymo redakcijoje praplėsta įstatymo reguliavimo sritis, apimamos ne tik automatiniu būdu tvarkomos duomenų rinkmenos, bet taip pat ir ne automatiniu būdu tvarkomos susistemintos duomenų rinkmenos.
Projekte yra apibrėžta asmens duomenų tvarkymo esmė. Pirma. Duomenų bazės, sąrašai, kartotekos ar kitokios rinkmenos su asmens duomenimis gali būti sudaromos ir tvarkomos tik teisėtai, tiksliai ir pagal konkrečiai nustatytą tikslą. Antra. Tvarkomi asmens duomenys turi būti tikslūs ir saugomi tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui, be to, ne ilgiau kaip to reikalauja nustatyto tikslo įgyvendinimas.
Projekte yra patikslinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai. Tvarkant asmenų duomenis,kai tikslas yra visuomenės informavimas, įstatyme nebus taikomi šie išvardyti kriterijai, bet dėl to renkantys ir atskleidžiantys asmens duomenis privalės rūpintis, kad tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs ir apsaugoti nuo neteisėto jų pakeitimo.
Telekomunikacijų srityje numatomos tam tikros sąlygos. Kaip ir iki šiol, abonentų sąrašai galės būti vieši ir tam tikri asmens duomenys apie abonentą ten galės būti, jei abonentas neprieštaraus. Bet viešuose elektroniniuose abonentų sąrašuose neturėtų būti leidžiama vykdyti paiešką pagal abonento telefono numerį. Žmogus turėtų būti informuotas, kai jo duomenys bus renkami ir kam nors teikiami. Jeigu jis pageidaus susipažinti su tais duomenimis, jis turi tokią teisę ir gali išreikšti prieštaravimą dėl jo duomenų naudojimo.
Taip pat įstatymo projekte siūloma peržiūrėti ir pertvarkyti įstatymo priežiūros instituciją – Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją, kad ji galėtų nepriklausomai prižiūrėti asmens duomenų tvarkymą ir jį kontroliuoti. Įstatyme yra numatytos kai kurios išimtys. Pavyzdžiui, netaikyti įstatyme numatytų nuostatų valstybės saugumo, gynybos, operatyvinės veiklos tikslais. Europos Sąjungos direktyva netaikoma fizinio asmens asmeninei veikla, todėl projekte taip pat numatyta tokia išimtis.
Ačiū už dėmesį. Jeigu yra klausimų, tai kvalifikuotai galėtų atsakyti Asmens duomenų apsaugos inspekcijos viršininkė ponia O.Jakštaitė…
PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime keletą klausimų. Prašom Seimo narį S.Slavicką.
S.SLAVICKAS. Mano klausimas susijęs su 29 straipsniu. Asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto dokumentų tvarkymo, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Noriu paklausti, kas sudaro neturtinę žalą? Kas ir kaip ją reglamentuoja? Kas ją gali įvertinti? Ačiū.
O.JAKŠTAITĖ. Neturtinė žala yra suprantama kaip moralinė žala. Mano nuomone, Civiliniame kodekse yra reglamentuojama.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Nežinau, ar ponia viceministrė, ar jūs atsakysite. Noriu jūsų paklausti dėl 9 straipsnio. 9 straipsnio pavadinime kalbama apie asmens dokumentų tvarkymą socialinio draudimo tikslais. Bet turiu pasakyti, kad yra daug atvejų, kai socialinė parama yra už socialinio draudimo ribų, t.y. socialinės pašalpos mokamos iš savivaldybės, kai reikia surinkti duomenis ir net atlikti turto vertinimą, namų ūkio tyrimą ir panašiai. Jeigu mes 9 straipsnyje paliksime apibrėžę tiktai socialinio draudimo tikslus, tai kai kurios įstaigos čia neturės galimybių. Aš drįsčiau paklausti, ar nereikėtų išplėsti, kad apskritai dėl socialinės paramos ir rūpybos tie duomenys galėtų būti gaunami iš iš tų institucijų, kurios kiekvieną tą funkciją atlieka?
G.ROKICKIENĖ. Šio straipsnio esmė yra, kad šie duomenys tvarkomi be asmens sutikimo, ir tik tiek.
J.BEINORTAS. Bet nurodyta, kas tvarko. Socialinis draudimas yra labai ribota fiksuota institucija.
PIRMININKAS. Ačiū…
O.JAKŠTAITĖ. Jeigu galima, atsakysiu. Aišku, būtų galima svarstyti, nes specialioms sritims Europos Sąjungos teisė leidžia nurodyti papildomas sąlygas. Būtent ši nuostata yra kaip papildoma visiems teisėto tvarkymo kriterijams. Būtų galima šitą svarstyti…
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, kurie buvo užduoti. Ar norėtumėte kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad šį projektą apsvarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutarta. Žmogaus teisių komitetas – pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… (Balsas salėje) Gamtos. Aišku, jeigu jie tik norės, galės padaryti. Ar pritartumėte, kad svarstymas vyktų birželio 13 dieną? Ačiū.
Radijo ir televizijos komisijos pirmininko J.Liniausko ataskaita
Nors mes 3 minutes skubame, bet prašysiu Radijo ir televizijos komisijos pirmininką poną J.Liniauską pateikti ataskaitą.
J.LINIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, ar jums yra padauginta Radijo ir televizijos komisijos ataskaita.
PIRMININKAS. Pone Liniauskai?
J.LINIAUSKAS. Sako, kad tik komitetams ir frakcijoms išdalyta, dėl to 10–15 minučių.
Radijo ir televizijos komisija buvo įsteigta 1996 m. pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Komisija yra verslo veiklą reguliuojanti, nepriklausoma nuo valdžios struktūrų ir partijų įtakos institucija, atskaitinga Seimui.
Komisiją sudaro 11 narių. Tai Seimo ir kūrybinių bei visuomeninių organizacijų atstovai, kuriems įstatymas draudžia užsiimti komercine veikla jų reguliuojamoje srityje. Komisijos priimti sprendimai reglamentuoja komercinių radijo ir televizijos stočių veiklą. Šiuo metu dirba antrosios kadencijos komisija. Administracijoje dirba 8 žmonės.
Pernai Seimui buvo pateikta ataskaita. Tuometinis komisijos pirmininkas D.Katkus atsiskaitė. Aš nekartosiu viso periodo nuo 1996 metų, o tik tai, kas komisijos padaryta per 1999 metus.
Yra parengtos ir patvirtintos perlicencijavimo taisyklės, tipiniai licencijų tekstai radijo ir televizijos programų transliavimo, siuntimo paslaugų per stočių tinklą, iš viso 8. Parengti ir patvirtinti licencijų struktūriniai programų priedai, skirti vietiniams, regioniniams ir respublikiniams transliuotojams. Parengti, suderinti ir patvirtinti transliuotojų įpareigojimai ir įsipareigojimus visuomenei, perlicencijuoti 40 transliuotojų. Transliuotojams suteiktos 49 veiklos licencijos, nesuteiktos 5 licencijos. Yra parengtas informacinis leidinys “Radijas ir televizija Lietuvoje”. Savo rankose turiu ir paliksiu signalinį egzempliorių Seime. Tai yra faktinė radijo ir televizijos padėtis Lietuvoje: kokios stotys kur veikia ir kokios aprėpimo zonos, koks dažnumas ir t.t.
Komisija kartu su Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentu rengia strateginį radijo ir televizijos dažnių skyrimo planą. Kartu su Kultūros ministerija teikia informaciją Europos Tarybai ir kitoms tarptautinėms institucijoms. Su Prancūzijos analogišką veiklą vykdančia komisija dalyvauja programoje “Dvyniai 2000”. Dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei programoje. Bendradarbiauja su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu dėl garso ir vaizdo programų, su Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, MDS operatorių asociacija. Per 1999 metus įvyko 47 posėdžiai, priimti 57 sprendimai, surengti 23 konkursai, 62 kartus tikrinta transliuotojų veikla. Vis dėlto faktinė padėtis yra ta, kad Lietuvoje transliavimo veiklą vykdo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, komercinio radijo 30 transliuotojų, tarp jų 6 respublikiniai, 23 regioniniai ir vietiniai, vienas mikrotransliuotojas. Komercinės televizijos yra 22 transliuotojai, tarp jų 3 respublikiniai, 19 regioninių ir vietinių, veikia 47 kabelinės televizijos operatoriai ir 3 mikrobangų daugiakanalės televizijos operatoriai.
Padėtis po pernykštės Radijo ir televizijos komisijos ataskaitos Seimui iš esmės yra nepasikeitusi dėl kelių priežasčių. Yra įstatymų spragų, tarkim, kaip reorganizuoti personalinę įmonę į akcinę bendrovę. Radijo ir televizijos komisijai tai kainavo du teismo procesus. Yra neatitikimų tarp Telekomunikacijų ir Visuomenės informavimo įstatymų, kas skirsto ir kas atsakingas už paskyrimą, tai yra dažnių skyrimo problema. Yra sunkumų taikant Konkurencijos įstatymą, kuris lyg ir apibrėžia dominuojančią padėtį rinkoje, bet radijo ir televizijos srityje tai yra komplikuota. Jeigu radijo ir televizijos tinklu transliuojama programa yra prieinama 70–80% Lietuvos gyventojų, ar tai yra dominavimas? O 2-3 tokie tinklai vieno savininko rankose – ar tai nėra informacijos monopolizavimas? Kur yra tos ribos, kiek galima turėti Lietuvoje radijo ir televizijos stočių? Kodėl daugelyje šalių yra ribojamas vieno asmens akcijų kiekis, o Lietuvoje ne? Kodėl daugelyje šalių bijoma užsienio kapitalo tam tikro kiekio (yra leidžiama 25–30%), o Lietuvoje ne? Man atrodo, kad į tokius klausimus komisija yra nepajėgi visai atsakyti. Tai turėtų spręsti Seimas, priimdamas įstatymus.
Gana sunku dirbti Radijo ir televizijos komisijai, kuri nuo 1996 metų, nuo įsteigimo, neturi savo patalpų. Mes pagal funkcijas ir atsakomybę esame ministerijos dydžio, nes reguliuojame rinką, kurios metinė apyvarta apie 150 mln. Lt, ir tai be investicijų, tai yra tiktai apyvarta. Investicijos siekia daugiau, ir mes tą sritį reguliuojame, ir iš esmės esame gatvėje ir priklausome nuo malonės. Seimas pernai gegužės 4 d. priėmė nutarimą, įpraeigojantį skirti patalpas Radijo ir televizijos komisijos veiklai. Vyriausybė tam pritarė. Seimo ir Vyriausybės gera valia mes ir esame gyvi, bet yra vis sunkiau dirbti, nes darbų vis daugiau, o nėra kur sodinti žmonių, tiesiog nėra vietos.
Tokia mažytė ataskaita. Tikiuosi, kad klausimų visada būna daugiau.
PIRMININKAS. Taip, bus klausimų. Jūsų nori paklausti Seimo narys R.Pleikys.
R.PLEIKYS. Gerbiamasis pirmininke, man yra žinomas nelengvas ir, sakyčiau, produktyvus Radijo ir televizijos komisijos darbas, tačiau mūsų visuomenė pasitinka naujus iššūkius, tokius kaip internetas. Tarkim, ten irgi galimas radijo, net ir televizijos transliavimas, tačiau faktiškai ten nėra riboto dažnių resurso. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti reguliuojamas transliavimas internetu trumposiomis bangomis, kur nėra dažnių ribos ir kur yra neribotas dažnių resursas? Įvairios šalys tai sprendžia įvairiai. Aš manau, galbūt tai atsispindi ir jūsų dabar rengiamame strateginiame radijo ir televizijos dažnių skyrimo plane. Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Dalyvaudami rengiant Visuomenės įstatymo pataisas norime, kad būtų priimta nuostata, jog transliacijas internetu apibrėžia specialus įstatymas, kad būtų toks priimtas. Internetas truputį išeina už radijo ir televizijos ribų, bet kartu tai yra artimas dalykas. Mes susitikinėjome su kitų šalių tokiom pat reguliuojančiom institucijom. Įmanoma interneto invazija netgi į televizijos eterį. Tai įmanoma padaryti. Technika dažniausiai plėtojasi greičiau negu įstatymų bazė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip Radijo ir televizijos komisija domisi radijo ir televizijos finansais. Jeigu domisi, kokią daro jiems įtaką? Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Pagal įstatymų suteiktas funkcijas mes neturime kliudyti finansams, mes neturime drausti veiklos, jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Mes į komercinę veiklą – štai, pirkite pigiau arba teikite tokias reklamos paslaugas – nesikišame. Įstatymas mums nesuteikia tokios teisės. Mes visų radijo ir televizijos stočių duomenis apie finansinę padėtį turime. Galiu pasakyti, kad Rusijos finansinė krizė gana skaudžiai pernai palietė, radijo ir televizijos stočių finansai gerokai smuko, pakilo tik kabelinės televizijos, o visi kiti turėjo nuostolių. Buvo nesėkmingi metai. Ar aš atsakiau? Ar jūs turėjote ką nors kita galvoje dėl finansų?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų radijo ir televizijos laidose šalia mažos dalies objektyvios informacijos yra nemažai laidų, kuriose nuolat žadinamas abejingumas, stengiamasi palaužti pasitikėjimą, nuolat žeminami mūsų šalies vadovai ir valstybės institucijos, niekinamas gynybinis šalies pajėgumas. Tikriausiai sutiksite su tuo, kad jeigu radijas ir televizija savo laidose neugdo lojalumo savo kraštui, savo valstybei, pagarbos savo šalies vadovams, tai tokia institucija teikia ne naudą, bet žalą. Noriu paklausti, ar tikrinama transliuotojų veikla, ar taikomos kokios nors sankcijos už daromą žalą mūsų jaunimui ir visuomenei? Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Aš galėčiau pasakyti paprastai, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą buvo įsteigta keletas savireguliavimo institucijų. Žurnalistų pasakymus apie valstybę ar užsipuolimus lyg ir buvo priskirta reguliuoti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Čia būtų kitas klausimas, kiek ji buvo veiksminga ir ką ji darė. Radijo ir televizijos komisijai pagal įstatymą leista kištis tiktai į struktūrą, t.y. kiek žinių, kiek sporto, kad nebūtų viršijamos proporcijos. Aš galėčiau pasakyti, kad mūsų pernykštis pasiekimas buvo tas, kad su licencija šiuo metu yra išduodamas ir priedas Nr.3. Jis skelbtas “Valstybės žiniose”. Ten yra užsienio, regioninės žinios, yra klasikinė, rimta ir šiuolaikinė, liaudies muzika. Viskas yra išdalyta, sugrupuota: kultūra, švietimas, mokykla, kraštotyra, etnografija, muziejai, mėgėjų menas. Ten yra didelė lentelė, kurią užpildo pats transliuotojas ir pasirašo, kad tai yra jo įsipareigojimai, bet tai yra struktūra. Tai nėra turinys, tai nėra žmogų įžeidžianti frazė ir tai nėra tema. Mes negalime daryti įtakos, nes įstatymas mums tokių teisių nesuteikė. Kartais mes, be abejo, jeigu gauname klausytojų ar žiūrovų paklausimą, ar tai buvo įžeidimas, susirenkame, svarstome ir atsakome. Buvo tokių pora atvejų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke, Dieveniškių apylinkių žiūrovai labai prastai, tik vienas kitas su specialiomis moderniomis antenomis mato Lietuvos televiziją, mat ten yra tam tikra Baltarusijos žemių apsuptis. Ar teko domėtis šiais dalykais? O galbūt tai kitų… Aš jau kreipiausi ir į vieną iš ministerijų šiuo klausimu. Ar matote kokias perspektyvas, kad tie žmonės matytų ne tik A.Lukašenką, bet ir šiek tiek Lietuvos?
J.LINIAUSKAS. Vėl labai apgailestaudamas turiu pasakyti, kad tai yra Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento įtakos sritis. Jis valdo Radijo ir televizijos centrą. Tik nuo Radijo ir televizijos centro siųstuvų kokybės, kokio galingumo, kokių metų ir kokių parametrų jie yra, priklauso matymo kokybė. Kitaip tariant, mes vėlgi neturime teisės nurodyti, kad, gerbiamasis Radijo ir televizijos centre, prašom nusipirkti geresnius siųstuvus, jog žmonės matytų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs visiškai be reikalo taip lengvai nusišalinate nuo tokio dalyko, kaip sakė gerbiamasis J.Dringelis, kiek Lietuvos žmonių kokias programas mato. Jeigu jūs įpareigojate sudėlioti struktūrą, aišku, būtų gerai patarti ir Susisiekimo ministerijai, jog ji galbūt atsižvelgtų į komisijos siūlymus, kad visi Lietuvos piliečiai matytų tas rodomas programas.
Mano klausimas gal būtų dėl patikslinimo. Pranešime jūs minėjote dėl savininkų, dėl įtakos televizijai… dalių. Jūs tai tik iškėlėte kaip problemą. Bet gal būtų galima apibendrinti ir pateikti Seimo nariams tuos variantus, kokie yra Europos Sąjungos valstybėse, kaip ten reguliuojama, nes tobulinant įstatymus mums tai turbūt svarbu?
Taip pat aš norėčiau paklausti, gal jūs žinote apie kitų šalių patirtį įvedant abonentinį mokestį, dėl ko mes čia dažnai ginčijamės? Ar tai būtų išsigelbėjimo šaltinis radijui ir televizijai esant dabartinei situacijai?
J.LINIAUSKAS. Iš eilės pasakysiu, kad, be abejo, mes bandome daryti įtaką ir kovojame, jog visi turėtų teisę visur matyti televizijos… Jeigu jūs pažiūrėtumėte į žemėlapį, čia yra žemėlapiai su tais, pamatytumėte, kad daugelyje rajonų yra neužtikrinta. Radijo ir televizijos komisija kovoja, kad būtų visur matoma. Mes to siekiame ir stengiamės, kad būtų įrašyta į strateginį planą, kurį iki liepos pirmosios pusės turi patvirtinti Vyriausybė. Bet visą laiką, kaip čia pasakyti, komercinė… vis dėlto, vadinkime, akcinė bendrovė Radijo ir televizijos centras, jeigu tik bandome įrašyti kokius nors įpareigojimus, sako, ko jūs lendate į mūsų finansus, mes esame atskaitingi visai kitaip ir t.t. Nėra pavaldūs.
Dėl abonentinio mokesčio. Man atrodo, visur buvo tiek straipsnių. Jis yra mokamas, ir tai būtų palengvinimas. Be abejo, palengvinimas. Klausimas, kaip tas mokestis pateikiamas. Buvo tų diskusijų, jau gal trejetą metų jos vyksta. Jeigu yra įkalkuliuojama paprastai dar kartą didinant elektros kainą, tai nesukelia tautos pasipiktinimo. Bet kai pasako, štai jūs, paprasti žmonės, dabar turėsite papildomai mokėti televizijai, kuri yra labai bloga, ir tai sako visa žiniasklaida, tai, be abejo, kas norės mokėti. Viskas priklauso nuo pateikimo būdo. Jeigu pradedama aiškinti, kad tai yra paprasta, normalu ir visur priimtina, visi sutinka mokėti. Bet jeigu yra įforminama, kad tai yra kokia nors išskirtinė prievolė, mes daugiau nenešime… Bet tai yra… Jeigu valstybei reikia, privalo būti, jeigu kitaip neišlaikoma.
PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, daugelyje Europos šalių transliuotojo veikla yra gana plačiai reguliuojama. Dėl to, pavyzdžiui, yra kuriami įvairūs kodeksai žinių laidoms, reklamai, smurto vaizdavimui, informacijos nešališkumui užtikrinti ir t.t. Ar Radijo ir televizijos komisija nenumato kurti panašių kodeksų?
J.LINIAUSKAS. Tie kodeksai yra numatyti, bet reikėtų prisipažinti, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymą visi mūsų posėdžiai yra vieši. Nė vieno sprendimo, ką privaloma transliuoti, mes nepriimam nesusibarę, neišsikeikę su jais. Viskas būna išdiskutuojama. Kai visos šalys jau patenkintos, kai jau nurimsta aistros, tada priimamas sprendimas. Visada tai yra kažkoks derėjimasis ir išlygos. Jūs įsivaizduokite, priversti visus transliuotojus pasirašyti prisiimtus įsipareigojimus. Ne tai, kad mes jiems primetėme, bet jie patys suprato. Taigi vienas iš tokių žingsnių yra dabar surinkti tie programų struktūriniai priedai. Kitiems metams yra rengiamas leidinys (jis jau po inventorizacijos), kas kur ką kaip duoda. Tada daroma išvada, jog vis dėlto truputį valstybė duoda per mažai, ir rengiami tie kodeksai bei susitarimai. Komerciniai transliuotojai mėgsta faktų kalbą, todėl mes kalbame faktais. Negali pasakyti, kad mes manome, jog reikėtų. Turi būti labai kieti argumentai. Taip, mes rengiame, yra darbo planuose, bet tai nebus birželio mėnesį. Ko gero, net lapkričio mėnesį nespėsime. Apmatai gali būti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, malonu, kad jūsų komisija dirba, reglamentuoja tam tikrų radijo ir televizijos sričių darbą, tačiau mes, politikai, pastebime, kad kai kurios politinės partijos ir partijų nariai yra ignoruojami. Pavyzdžiui, iš vienų ima interviu keletą kartų per dieną, o kai kurios partijos lieka nuošalėje ir nėra rodomos. Na, ten parodo tik petį televizija ir t.t. Kaip jūsų komisija galvoja, ar nereikia kaip nors reglamentuoti? Jeigu bus abonentinis mokestis, visa Lietuva mokės mokestį. Kodėl vienos partijos turi nuolat rodytis televizijos laidose, radijuje, o kitos ne? Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Aš puikiai žinau, kad daugelyje šalių yra priimti ar specialūs potvarkiai, ar įstatymai dėl žiniasklaidos elgesio rinkimų metu. Ten yra apribojama, kad nekeltų reklamos kainų ir visa kita. Yra labai daug variantų. Žinodami, jog artėja rinkimai, mes paprašėme, kad atvyktų ekspertai iš Europos šalių. Birželio mėnesį vyks susitikimai su transliuotojais ir PHARE ekspertai, atvykę, kiek aš žinau, iš Anglijos ir dar kitų šalių, turėtų diskutuoti keliomis temomis. Tai monopolizavimas žiniasklaidos priemonėse ir elgesys rinkimų metu, kokie norminiai aktai turėtų būti priimti, kad būtų užtikrintas nuomonių, taip pat ir partinių…
K.KUZMINSKAS. Ačiū, aš norėčiau papildyti. Mes, politikai, žinome, kad įvyko rinkimai, kitą dieną jau vėl prasidėjo rinkimai, todėl norėtume visada, o ne tik rinkimų kampanijos metu. Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Galima. Man atrodo, kad tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Liniauskai, jūs paminėjote kai kurias problemas, su kuriomis susidūrėte dėl įstatymų netobulumo. Ar komisija darė kokių nors žygių, kad įstatymai būtų patobulinti, ir kokie buvo to rezultatai? Pavyzdžiui, jūs minėjote, kad vienas transliuotojas kontroliuoja 70% rinkos. Kyla klausimas, ar tai dominavimas rinkoje. Kur kreipėtės dėl šitų problemų ir kokie buvo rezultatai?
J.LINIAUSKAS. Aš gal nelabai teisingai pasakiau. Aš noriu pasakyti, kad kiekvienas respublikinis tinklas, tarkim, ar tai būtų TV3, ar LNK, ar nacionalinis, ar kokia radijo stotis M-1, jį turi galimybę girdėti, matyti 70–80% gyventojų. Ir, tarkim, jeigu vienas savininkas turi du, tris, keturis tinklus, pagal reklamos rinką jis nėra dominantas. Pagal gyventojų skaičių jis turi galimybę per 3-4 kartus tą pačią auditoriją veikti. Įsijungi televizorių, radiją… ar jis gali pirkti laikraštį, ar ne. Bet čia jau, suprantat, pagal rinkos struktūrą jis nedominuoja, bet pagal informacijos srautą jis turi daug didesnę, vadinkim, monopolistinę galimybę pasakyti. Tai tokie. O dėl įstatymo, tai ir dabar, matau, susirinkusi grupė, kuri rengė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. O aš… jau gėda net prisipažinti, gal treti metai vaikštau į Seimą ir vis bandom tobulinti, tobulinti ir įsiklausyti. Bet kitą kartą atrodo, kad geriau gal nereikėtų klausyti suinteresuotų pusių, o imti ir padaryti įstatymą. Čia mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs sakote, kad problemų yra dėl netobulų įstatymų. Tai jeigu įstatymai yra netobuli, kas geriau gali tą netobulumą pajusti kaip komisijos nariai, tie, kurie su tom problemom susiduria? Ar jūs atkreipėt Seimo dėmesį, kad tos problemos egzistuoja, kad mes tuos įstatymus galėtume patobulinti?
J.LINIAUSKAS. Paprasčiausiai aš apie tas problemas, su kuriom susiduriam, užsiminiau savo ataskaitoje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir ten gavau pasiūlymą, kad būtų parengti pasiūlymai, kaip reikėtų keisti vieną kitą įstatymą ir kokie galėtų būti apibrėžimai. Aš to įsipareigojimo nesipurtau. Komisija parengs. Tiktai šiandien aš jų dar neturiu.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad tai būtų labai konkretus ir pozityvus būdas pagerinti situaciją. Ačiū jums. Aš norėčiau tiktai priminti Seimo nariams, kad Švietimo komitetas rengia nutarimą dėl komisijos darbo įvertinimo ir ateityje tas nutarimas bus mums pateiktas. Ačiū.
Seimo nario pareiškimas
Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, yra vienas Seimo nario pareiškimas. Aš manau, mes kaip tik tam turime laiko, o po pareiškimo bus registracija. Prašau Seimo narį M.Pronckų.
M.PRONCKUS. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui. Pareiškimas.
“Dėl nuostolių, kuriuos žemdirbiams padarė sausra ir šalnos. Jau beveik du mėnesiai, kai šalyje nebuvo lietaus, o pastarosiomis paromis daugelį pasėlių, taip pat sodus nusiaubė šalnos. Žemdirbiai dėl to jau patyrė ir dar gali patirti milžiniškų nuostolių. Manome, kad šioje situacijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi nedelsiant sudaryti valstybinę komisiją, kuri įvertintų nuostolius ir pateiktų atitinkamus pasiūlymus, padedančius sušvelninti patirtų nuostolių mastą.
Be to, siūlome Lietuvos Respublikos Seimui skubos tvarka svarstyti ir priimti įstatymą dėl 1999 metų valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo (projektas Seimui pateiktas). Šio įstatymo priėmimas iš dalies sušvelnintų sunkią žemdirbių finansinę būklę.
Susidariusią situaciją žemės ūkyje galima vertinti kaip stichinę nelaimę ir todėl laukiam iš Vyriausybės konkrečių ir energingų veiksmų, padedančių likviduoti nelaimės padarinius.” Pasirašo Seimo nariai M.Pronckus, V.Einoris, P.Papovas, V.Velikonis. Ačiū.
Seimo nutarimo "Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano" projektas Nr.P-2518 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Šiek tiek prieš laiką, bet visgi eikime prie projekto Nr.P-2518 – Seimo nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano”. Pranešėjas – viceministras R.Kilikauskas. Prašom. O tuo tarpu, kol ateis viceministras, prašau užsiregistruoti. Dar ir vėliau registruosim, tai bus galimybė ir vėliau užsiregistruoti.
R.KILIKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi parengtas ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektas, kurį sudaro 17 programų. Projekto tikslas – nustatyti ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo terminus, institucijas, atsakingas už programų parengimą ir koordinavimą.
Naujoje Vyriausybės nutarimo projekto redakcijoje yra patikslintos programos, jų parengimo ir įgyvendinimo terminai, institucijų, atsakingų už programų parengimą ir koordinavimą, programos bei programos rengiant dalyvaujančias institucijas. Išbrauktos kai kurios programos ir įtrauktos 3 naujos programos. Tai yra viešosios informacijos, Lietuvos integracijos į NATO klausimais, diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sistemos sukūrimo programos. Patvirtinus projektą bus didesnė koordinacija tarp atsakingų institucijų rengiant ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas. Šios programos sudarys viską apimančią ir finansiškai motyvuotą Vyriausybės nacionalinio saugumo politiką.
Dabartinis ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planas buvo patvirtintas 1997 m. liepos 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr.840. Tačiau kai kurių programų terminai yra pasibaigę, taip pat kai kurios institucijos, atsakingos už programų rengimą, jau neegzistuoja. Pavyzdžiui, Ryšių ir informatikos ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija. 1997 metais panaikintų ministerijų funkcijas yra perėmusios kitos ministerijos. Buvo pakeistas Europos reikalų ministerijos statusas. Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planas neatitinka įvykusių pasikeitimų. 1999 metais rugpjūčio mėnesį buvo patvirtintos naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonės. Ankstesnis dokumentas paskelbtas netekęs galios. Projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. Priėmus projektą reikėtų pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 29 d. nutarimą Nr.840 ir 1999 m. kovo 17 d. nutarimą Nr.297 dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo ir dalinio pakeitimo.
Šį projektą rengė Krašto apsaugos ministerija ir jį suderino su Ūkio, Finansų, Aplinkos, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Teisingumo ministerijomis bei Valstybės saugumo departamentu. Ačiū už jūsų dėmesį. Ir aš esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu jų yra.
PIRMININKAS. Taip, yra klausimų. Ir tuoj pat Seimo narys J.Listavičius paklaus. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar nereikėtų papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą 2 straipsniu ir pasiūlyti Vyriausybei apskaičiuoti lėšų reikmę ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms įgyvendinti iš viso ir pagal atskirus metus. Kitu atveju toks planas nieko nereiškia. Jį juk reikia įgyvendinti, o tam reikia lėšų. Ačiū.
R.KILIKAUSKAS. Visiškai pritariu jūsų pasiūlymui. Dabar dėl Krašto apsaugos ministerijos. Mes neseniai patvirtinome Briuselyje 66 planus, pagal kuriuos mes bandome pritaikyti NATO standartus mūsų kariuomenei. Jie irgi privalo būti suderinti su šiomis programomis. Dabar mes tai įgyvendiname. Norėčiau pasakyti, kad įkainoti visą tą programą nėra lengvas darbas. Tai labai sudėtingas darbas, nes reikia žiūrėti į ateitį, reikia žiūrėti į galimybes ir spręsti, ką galima atlikti šiais metais, kitais metais ir t.t. Tai sudėtinga. Mes Krašto apsaugos ministerijoje šį darbą dirbame beveik kasdien ir tuos planus bandome įgyvendinti pagal finansines galimybes.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol turėjo ne tik Krašto apsaugos ministerija, bet ir kitos institucijos parengti tam tikrus ilgalaikius saugumo stiprinimo programų planus. Bet tai nebuvo padaryta. Klausimas būtų toks: kas koordinuos šių planų rengimą? Ar jūs manote, kad per artimiausius metus tie darbai, kurie numatyti projekte, bus padaryti?
R.KILIKAUSKAS. Žinoma, derinti šiuos projektus su visomis ministerijomis, kurias aš išvardijau, nėra lengvas uždavinys. Mes tai darome. Galiu tik pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerija tuos projektus vykdo ir derina. Daugelis projektų, kurie čia yra išvardyti, jau yra užbaigti, tiktai reikia juos papildyti. Yra ir naujų, sakysime, yra nauja mobilizacijos programa, kurią mes taip pat įgyvendiname. Žinoma, viskas priklauso ne nuo vienos ministerijos. Visos ministerijos privalo bendradarbiauti ir dirbti kartu. Jeigu tos programos neįvykdome, tai neetiška žiūrėti į kitus. Reikia žiūrėti į tuos, kurie yra atsakingi. Šiuo atveju mes, Krašto apsaugos ministerija, esame atsakingi.
A.KAŠĖTA. Kas koordinuos?
R.KILIKAUSKAS. Koordinuos visos ministerijos, kurios yra įvardytos šiame nutarime.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamasis viceministre, nustatyti ilgalaikę valstybės saugumo ištyrimo priemonių programą – labai teigiamas darbas, bet programų parengimas ir įgyvendinimas pareikalaus lėšų. Norėčiau paklausti, ar pagrįstas šis planas valstybės finansinėmis galimybėmis? Ar galima tikėtis įgyvendinant šias programas paramos iš Europos Sąjungos ir NATO? Ačiū.
R.KILIKAUSKAS. Sakyčiau, taip, yra pagrįstas atsižvelgiant į partnerystės tikslus. Vėl kalbėsiu apie NATO valstybes, kurios mus remia. Šiandien Krašto apsaugos ministerija gauna paramą iš įvairių užsienio valstybių, ne tik iš NATO, bet, pavyzdžiui, ir iš Švedijos, kurios parama įvertinta milijonais. Sakykim, mes neseniai gavome iš vokiečių minų paieškos laivą, kuris yra įvertintas apie 10 mln. dolerių, t.y. 40 mln. litų. Dabar gausime antrą panašų laivą. Apmokytas visas personalas valdyti tuos laivus. Tai tik vienas pavyzdys. Aš jums galiu šimtą pavyzdžių pateikti apie paramą, kurios mes sulaukėme iš įvairių NATO valstybių. Taigi manau, kad mūsų programos yra tikrai realistinės ir jas mes įgyvendinsime.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui R.Kilikauskui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar Seimo nariai norėtų kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad Seime svarstymas vyktų birželio 8 dieną? Ačiū. Mes tikrai dirbame spartuoliškai.
Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 38, 40, 41, 43, 47, 52, 55, 56, 58, 59, 60, 62, 68, 69, 70, 76, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350(2) (pateikimas)
Einame prie kito projekto – Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 38, 40, 41, 43, 47, 52, 55, 56, 58, 59, 60, 62, 68, 69, 70, 76 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2350. Taip pat yra lydimasis – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.P-2351. Pranešėjas – viceministras V.Adomonis. Prašom.
V.ADOMONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pastaruoju metu Seime buvo užregistruoti keli įstatymų projektai, vienaip ar kitaip papildantys ar keičiantys kai kuriuos Valstybės tarnybos įstatymo straipsnius. Tai Seimo nario S.Kakčio Seime užregistruotas projektas Nr.P-2179, taip pat projektas Nr.P-2278, kurį teikia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kuris yra susijęs su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos įsteigimu, bei projektas Nr.P-2350, pateiktas Vyriausybės ir susijęs iš esmės su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu. Visi šie projektai jau buvo pateikti Seimo posėdyje ir jiems buvo pritarta.
Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama apsvarstyti galimybę ir pateikti savo pasiūlymus dėl to, kad šie projektai būtų tarpusavyje suderinti ir pateikti kaip vienas. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui. Dabar aš ir noriu pateikti sujungtą šių visų įstatymų projektų variantą.
Kas gi šiame projekte yra svarbiausia? Visų pirma yra nustatomas valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Tai daroma pagal pateiktas tam tikras valstybės tarnautojų tipinių pareigybių, arba pagrindinių pareigybių, kategorijas, taip pat nustatomi visų, t.y. viešojo administravimo valstybės tarnautojų ir paslaugų valstybės tarnautojų, pareigybių algų koeficientai.
Nustatomos dvi datos, nuo kada turėtų įsigalioti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema. Tai yra viešojo administravimo valstybės tarnautojams nuo šių metų spalio 1 dienos ir paslaugų valstybės tarnautojams – nuo 2001 m. sausio 1 dienos.
Kaip aš jau minėjau, yra pateiktos tipinių pareigybių lentelės. Skirtingai nuo projekto Nr.P-2350, iš šio sąrašo atskirai išskirtos pareigybės, kurios yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės. Taigi, jeigu būtų patvirtintas šis pareigybių sąrašas, nebūtų reikalo prie jo papildomai grįžti ir tvirtinti tokį sąrašą Seimo nutarimu. Šioje projekto dalyje nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kokiu būdu darbo užmokestis valstybės tarnautojams bus mokamas tais atvejais, kai jiems mokamas darbo užmokestis yra didesnis, negu nustato įstatymas, ir kokiu principu jiems bus didinamas darbo užmokestis, jeigu šiuo metu jis yra mažesnis. Šiuo metu gaunamas darbo užmokestis ir nustatomas įstatyme turėtų būti pasiekiamas per penkerius metus, jeigu tas skirtumas yra maksimalus. Jeigu skirtumas yra nedidelis, darbo užmokestis galėtų susilyginti ir per metus ar dar trumpesnį laikotarpį.
Antras dalykas, kuris taip pat labai svarbus šiame projekte, yra valstybės tarnautojų darbo sutarčių pakeitimas ar nutraukimas. Nutraukti reikia viešojo administravimo valstybės tarnautojams. Šiuo metu yra tokia situacija, kad su vienais valstybės tarnautojais, kurie dabar priimami, darbo sutartys nesudaromos, kaip ir numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, bet, deja, dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatymo tekste nieko nekalbama apie tai, kas vyksta su darbo sutartimis, kurios buvo jau sudarytos iki Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo. Taigi čia yra numatomos procedūros, kaip tos sutartys yra nutraukiamos viešojo administravimo valstybės tarnautojams ar pakeičiamos, jeigu yra toks reikalas, paslaugų valstybės tarnautojams. Ypač tai yra svarbu įstaigų vadovams, kurių neterminuotos darbo sutartys turi būti arba nutrauktos, arba pakeistos terminuotomis darbo sutartimis tam tikrai trukmei, atsižvelgiant į tai, kokia yra tos konkrečios pareigybės kadencija. Projekte patikslintas sąrašas pareigybių, kurioms netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Stengiantis išvengti situacijos, kai šį sąrašą vis reikia papildyti ar pakeisti atsižvelgiant į atsirandančias kokias nors konkrečias pareigybes, tai yra dabar tokia bendro pobūdžio formuluotė, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebus taikomas Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems šių institucijų ar įstaigų pareigūnams.
Taip pat yra nustatoma, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų, įsteigtų pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, darbuotojams. Visų pirma tai buvo labai svarbu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kuriems atlyginimai mokami iš ligonių kasų. Visos šios įstaigos yra valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos.
Valstybės tarnybos įstatymo projektas yra suderintas pagal šiandien kaip tik pateiktą Vietos savivaldos įstatymo projektą ir patikslintos kai kurios formuluotės, susijusios su savivaldybių tarnautojų statusu.
Taip pat yra patikslintos kai kurios formuluotės, susijusios su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Papildomai numatoma, kad viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai yra traktuojami kaip tarnybiniai nusižengimai ir pagal juos galima valstybės tarnautojus nubausti taikant jiems vidutinio sunkumo ar sunkias nuobaudas.
Taip pat yra šiek tiek skirtingai patikslinamas ir skirtingai pateiktas tas amžius, kurį pasiekę valstybės tarnautojai turi palikti valstybės tarnybą. Iki šiol buvo ir yra įrašyta tokia formuluotė, kad valstybės tarnybą turi palikti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą amžių pasiekę valstybės tarnautojai. Pagal šią formuluotę vyrai ir moterys turėtų palikti valstybės tarnybą skirtingo amžiaus, ir tai yra tokia diskriminuojanti norma. Faktiškai tai prieštarauja ir Europos teisei, todėl nuspręsta siūlyti, kad tai būtų vienodas amžius – 62,5 metų – ir vyrams, ir moterims vienodas. Šis amžius pasirinktas neatsitiktinai. Jis taip pat paimtas iš to paties Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo, kuriame numatyta, kad 2009 metais tokio amžiaus, t.y. 62,5 amžiaus, vyrai išeis į pensiją. Tuo metu moterys į pensiją išeis 60 metų, bet vis dėlto nustatytas visiems vienodas amžius.
Taip pat yra daug įvairių kitų pataisų, kurios svarbios tikslinant tam tikras formuluotes įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Seimo narys K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes visi žinome, kad esant laisvajai rinkai atlyginimai nustatomi pačioje rinkoje. Darbo jėgos kaina priklauso nuo rinkos. Esant laisvajai rinkai, apskritai privataus verslo darbuotojų atlyginimai priklauso nuo rezultatų. Verslas geriau sekasi – daugiau turi, blogiau – neturi. Valstybinėje tarnyboje priklausomybės nuo rezultatų iš esmės jokios nėra. Valstybė gali griūti, ministerija sužlugti – atlyginimai didžiausi. Tai vienas klausimas. Kodėl taip yra, nors nepriklauso nuo rezultatų? Antra. Kokiais kriterijais remiantis apskritai darbas Vyriausybėje… monopolinėje srityje yra įvertinamas kur kas aukščiau, negu darbas vidutiniškai yra vertinamas laisvojoje rinkoje? Kodėl ministro, netgi paprasto teisėjo ar kieno nors darbas yra keleriopai geriau apmokamas negu paties geriausio samdomo vidutinio verslo žmogaus? Kodėl taip yra? Kuo jūs galėtumėte paaiškinti? Kokiais kriterijais? Kodėl ministrui nustatyta alga – 7 tūkst. Lt, o ne 12 tūkst. Lt arba 5 tūkst. Lt, arba 4 tūkst. Lt? Kuo remiantis: ar pragyvenimo minimumu, ar reprodukcijos kaštais, ar dar kuo nors? Kuo? Į šį klausimą iš esmės nėra atsakyta ir susidaro toks vaizdas, kad valdžia pati sau nustato, priima ir vykdo tą atlyginimų politiką, kuri, jai atrodo, yra labai labai gera.
V.ADOMONIS. Atlyginimų priklausomybė iš pradžių nuo rezultatų. Iš tikrųjų pagrindinis atlyginimas yra nustatomas neatsižvelgiant į rezultatus, tačiau vis dėlto, kaip ir daugelyje šalių, yra tarnybos vertinimas. Įstatyme numatytas tarnybos vertinimas ir yra tam tikra skatinimo sistema, pagal kurią valstybės tarnautojas gali būti skatinamas, jeigu jo rezultatai atitinka tam tikrus labai aukštus standartus. Tuos standartus turės nustatyti Vyriausybė. Kaip tik šiuo metu yra rengiama tokia tarnybos vertinimo tvarka.
V.ADOMONIS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.
V.ADOMONIS. Aš neatsakiau į dar vieną klausimą.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau.
V.ADOMONIS. Kokiu principu apskritai nustatytas didelis atlyginimas? Faktiškai yra tokia nuostata, kad valstybės tarnyba turi būti patraukli. Valstybės tarnautojui reikia mokėti pakankamai gerą atlyginimą, bet ir iš jo daug reikalauti.
PIRMININKAS. Ar jau atsakėte? Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl valstybės politikų, teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų. Kodėl Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Apeliacinio teismo pirmininko ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai nustatomi nuo – iki, o ne tvirta suma, pavyzdžiui, kaip Prezidentui ar Seimo pareigūnams? Kur čia yra esmė? Ačiū.
V.ADOMONIS. Gerbiamasis Listavičiau, aš pateikiau tik pirmąjį projektą, antrąjį projektą pateiks viceministras R.Kairelis, kuris galės atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Aš iš tikrųjų labai atsiprašau Seimo narių, kad paminėjau ir antrąjį projektą. Klausimai turėtų apsiriboti šiuo metu tik projektu Nr.P-2350. Prašom Seimo narį S.Kaktį.
S.KAKTYS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau patikslinti jūsų nuomonę dėl įstatymo taikymo srities. Manau, jog tai, kad yra išplėsta Valstybės tarnybos įstatymo galiojimo sritis ir paslaugų valstybės tarnautojams plačiau taikomos įvairios socialinės lengvatos, yra visiškai teisėta. Tačiau yra kita aplinkybė, kuri man asmeniškai kelia nerimą, todėl noriu žinoti jūsų požiūrį dėl vadinamųjų statutinių valstybės tarnautojų, dėl jiems taikomų įstatymų ir santykių su jais, nes jau dabar ir Kalėjimų departamento įstatymas priimtas, kitas dalykas dėl STT, matyt, laukia įstatymų dėl Generalinės prokuratūros ir gal dėl policijos pataisos. Šios specialiosios tarnybos pretenduoja į išskirtines sąlygas ir vengia, kad jiems būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo normos. Kaip jūs manote, kaip tą koliziją reikėtų spręsti ateityje, kad nebūtų tokių precedentų?
V.ADOMONIS. Projekte, kuris buvo pateiktas Vyriausybei, iš tikro buvo dar viena tokia nuostata dėl projekto 4 straipsnio 1 dalies papildymo, tiksliau sakant, pakeitimo. Ten buvo įrašyti straipsniai, kurie privalomai turėjo būti taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams. Deja, svarstant ministrų kabinete nuspręsta šito atsisakyti. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad mano asmeninė nuomonė skiriasi nuo kabineto, bet negalėjau jiems nepaklusti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.
S.KUBILIŪNAS. Mano klausimas bus dėl kito projekto, t.y. dėl Nr.P-2351.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų dėl 62 straipsnio papildymo. Kadangi sakoma, kad darbo sutartys su paslaugų valstybės tarnautojais turės būti, na, galima sakyti, beveik visiems keičiamos, tai pirmoji klausimo dalis būtų: kokios garantijos yra, kad keičiant darbo sutartį dėl to, kad keičiasi darbo apmokėjimo sąlygos ar pareigybės pavadinimas, darbo sutartyje darbdavio nebus siūloma dar kokių nors papildomų nepalankių sąlygų, kurių iki šiol nebuvo darbo sutartyje, t.y. tokių momentų, kai darbuotojo pasirinkimas vargu ar bus labai didelis? Su tuo yra susijęs ir 11 punktas, kuriame parašyta, kad darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu, tačiau nepasakyta, kokiu Darbo sutarties punktu remiantis, nes nuo to priklausys sąlygos, kokiomis darbuotojas išeis.
V.ADOMONIS. Su viešųjų paslaugų valstybės tarnautojais darbo sutartys gali būti keičiamos tik dėl dviejų dalykų – dėl paties pavadinimo ir darbo sąlygų. Jokių kitų papildomų sąlygų, nes negali būti keičiama. Čia nenorėta įrašyti, nurodyti Darbo sutarties įstatymo straipsnį, pagal kurį kaip tik ir nutraukiamos darbo sutarys, kai darbuotojas nesutinka su pasikeitusiomis darbo sąlygomis.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė.
R.RUTKELYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, formaliai, žinoma, norint galima išvengti atsakymo ir į labai rimtus klausimus. Aš norėčiau vieną klausimą pakartoti, bet kitaip formuluodama. Kaip jums atrodo, ar moralu yra valstybės tarnautojų atlyginimus kelti, tuo tarpu žmonių gyvenimo lygis prastėja, t.y. kai iš tikrųjų Lietuvos žmonėms yra labai sunku gyventi?
V.ADOMONIS. Čia yra projektas. Seimas turi laisvę nustatyti kitokius atlyginimus. O dėl moralumo tai aš nežinau. Projektas Nr.P-2350 buvo svarstytas ir Seimas jam pritarė, iš esmės tai šiame sujungtame iš kelių projektų variante niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Toliau labai trumpą ir paskutinį klausimą užduoda Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis viceministre, dėkojame už atliktą darbą tobulinant šiuos du įstatymų projektus ir sujungiant juos į vieną, tačiau komitetas pritariant Seimui buvo pasiūlęs nemažai kitų papildomų sprendimų, kurių laukiame iš Vyriausybės. Sakykite, ar jūs juos žinote, ar jie bus kartu pateikti, ar vėliau pateikti? Tai konkrečiai Vyriausybės įstatymo pataisos dėl metodikos, dėl apibrėžimų ir t.t.? Kaip bus sprendžiami šie klausimai?
V.ADOMONIS. Kiek žinau, Vyriausybės įstatymo projektas yra derinamas su Teisingumo ministerija ir netrukus turėtų būti pateiktas Vyriausybei. Projektas dėl pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, kuria remiantis turi būti galutinai ir tiksliai nustatyta kiekvienos pareigybės kategorija, Vyriausybėje bus svarstomas rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Adomoni. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurie galėjo būti užduoti per šį ribotą 10 min. laikotarpį.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėte kalbėti dėl motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad Seime būtų svarstoma birželio 6 d.? Ačiū už jūsų sutikimą. (Balsas iš salės: papildomo komiteto dar reikia.) Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū. Taip ir parašyta.
Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.P-2351(2) (pateikimas)
Toliau einame prie projekto Nr.P-2351. Dar registruosimės, bet ponas R.Kairelis jau pradėjo eiti. (Balsai salėje) Gerai. Prašom registruotis. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Pateiks viceministras R.Kairelis.
R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam teikiamam įstatymo projektui Seimas jau buvo pritaręs. Jis buvo svarstomas ir grąžintas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo projektu Vyriausybei, kad jie būtų kartu patikslinti ir suderinti įvertinant pareikštas pastabas. Šis dabar teikiamas projektas beveik nepasikeitė: buvo pakoreguota paties teksto redakcija įvertinant pastabas, kurios buvo pateiktos komitete; buvo įrašytas Prezidentas į bendrą darbo apmokėjimo sistemą suteikiant jam apmokėjimo 30 kategoriją; taip pat buvo įtrauktos kitos pareigybės, kurios nepateko, t.y. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas buvo įrašytas, įvertintas, Seimo…Valstybės kontrolės vadovo pavaduotojai buvo įrašyti, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus; taip pat buvo patikslintas darbo apmokėjimas savivaldybių tarybų nariams įvardijant tai kompensacijomis; buvo šiek tiek pertvarkytas merų ir merų pavaduotojų darbo apmokėjimas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse; taip pat buvo pakoreguoti kai kurie darbo apmokėjimo dydžiai; buvo pakeltas darbo užmokestis apylinkių teisėjams; atitinkamai buvo pakoreguotas ir politikų, Seimo narių, komitetų pirmininkų, frakcijų vadovų darbo apmokėjimas. Taigi prašom pritarti šiam įstatymui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Klausia Seimo narys K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas bus trumpesnis negu buvo skirtas prieš tai kalbėjusiam tribūnoje viceministrui. Kuo remiantis, kokia teorija, patyrimu ar kokia prigimtine teise nustatomi visi koeficientai, pagal kuriuos išmokamos valdininkams algos? Tie koeficientai, atlyginimai nepriklauso nuo rezultatų, pats puikiai žinai. Kodėl taip yra? Kodėl tie, kurie moka mokesčius, gauna algą pagal tai, kiek parduoda, kiek uždirba. Kodėl valdininkai, kurie gyvena iš to, kiek surinko mokesčių, visiškai neturi jokios atsakomybės netgi atlyginimo atžvilgiu už savo darbą? Kodėl taip yra?
R.KAIRELIS. Ačiū. Tai galbūt šiek tiek susiję su prieš tai pateiktu įstatymu, taip? Matyt, tas pats klausimas dėl abiejų įstatymų. Valstybės tarnybos įstatymas remiasi vadinamuoju karjeros principu, kai žmogus už gerą darbą kyla karjeros laiptais, dėl to keičiasi jo atlyginimas. Buvo pasirinktas kitas principas, t.y. karjeros principas. Juo remiantis buvo suprojektuota atlyginimų sistema, neduodant jokių priemokų už darbo rezultatus. Paliekama tik viena priemoka – premija, kai žmogus valstybės tarnyboje gali būti premijuojamas už labai gerą darbo rezultatą.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs versle darote biznį ir patiriate nuostolį, jūs negaunate algos. Jeigu jūs valstybinėje tarnyboje dirbate ir jūsų visa sritis bankrutuoja, tai kodėl gaunate atlyginimą, tik premijos negaunate?
R.KAIRELIS. Buvo pasirinkta tokia koncepcija. Mes apskritai žiūrėjome į kitų Europos valstybių valstybės tarnybos apmokėjimo tvarką. Ten irgi iš esmės atlyginimas priklauso nuo užimamos pozicijos, o ne nuo darbo rezultatų. Mes tą sistemą ir perkėlėme. Tokia yra.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš jau klausiau prieš tai pateikusiųjų, bet dabar galėčiau dar šiek tiek pratęsi. Kodėl Konstitucinio Teismo pirmininko, Apeliacinio teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai nustatomi nuo – iki, o ne tvirta suma, kaip Prezidentui ir Seimo pareigūnams? Ir jeigu mes dar pažiūrėtume į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, Konkurencinės tarybos narių, Vyriausiosios rinkimų komisijos narių ir palygintume, pavyzdžiui, su Seimo narių, tai kaip čia atrodytų tie atlyginimai? Kalbant apie šiuos narius, kokius kalnus jie verčia? Ačiū.
R.KAIRELIS. Dėkui. Jeigu atkreipsite dėmesį, tai dauguma atlyginimų nustatoma vienareikšmiai. Visų teisėjų atlyginimai nustatomi vieno dydžio. Nėra jokių šakučių, nėra jokių variacijų. Ir Konstitucinio Teismo pirmininko, ir Apeliacinio teismo – vienas koeficientas ir pagal jį vienareikšmiai nustatomas atlyginimo dydis. Šakutės yra taikomos ten, kur yra tam tikra variacija, kur gali ta pati pareigybė turėti skirtingą darbo turinį, apimtį. Jeigu pastebėjote, prokuratūroje nustatome ribas, kad būtų galima įvertinti tos pareigybės ypatumus dirbant vienoje ar kitoje vietoje. Apskritai niekas nepasikeitė, kaip buvo pateikta, mes išlaikome tą pačią sistemą.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Politikai sumažina teisėjams algas (tai matyti iš to įstatymo, kurį jūs pateikėte), o sau pasididina. Kai žiūri į tą įstatymą, iš tikrųjų susidaro toks įspūdis. Ar yra apskaičiuotas balansas po to, kai mes tą įstatymą priimsime ir, pavyzdžiui, kai vieniems bus padidinti, o kitiems sumažinti? Apskritai ar sumažės, ar padidės pinigų kiekis, kurį sunaudos administracinis aparatas?
R.KAIRELIS. Visa sistema, taip?
S.MALKEVIČIUS. Taip, visa sistema.
R.KAIRELIS. Taip, mes bandėme įvertinti. Bet aš noriu grįžti prie to klausimo, kai mes svarstėme praeitą kartą, kiek kainuos visa sistema, ar mes dabar galime pasakyti, kiek mums kainuos visos sistemos įdiegimas. Dabar mes negalime to pasakyti, nes nėra atliktas visų pareigybių įvertinimas. Tai bus padaryta po to, kai bus patvirtinta metodika, bus įvertinti viešųjų paslaugų tarnautojai, bus įvertintos tos pareigybės, kurios nepateko į pavyzdines, tada bus galima apskaičiuoti galutinį balansą ir įvertinti, kiek kainuos tos sistemos įdiegimas. Manome, kad tai bus padaryta ne anksčiau kaip spalio mėnesį, kai bus baigtas visas sistemos įvertinimas. Tada mes galėsime matyti, kam padidėja, kam sumažėja ir koks yra to viso įstatymo efektas. Dabar tikrai negalime pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Noriu pratęsti tai, ką jūs ką tik kalbėjote, ir iš to noriu paklausti. Jūs sakėte, kad spalio mėnesį žinosite, kaip tas visas mechanizmas toliau bus įgyvendinamas, kiek pareikalaus papildomai lėšų arba bus sutaupyta lėšų. Gal būtų logiška 7 straipsnyje numatyti ir kitokią įstatymo įgyvendinimo tvarką, nes spalio mėnesį, įsivaizduoju, bus ir valstybės biudžetas kitiems metams Vyriausybės parengtas. Tai sudarys Vyriausybei gana sudėtingą padėtį. Iš esmės dabar yra gana sunku parengti per likusį laiką visą tą darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą. Kitaip tariant, ar esate parengę 7 straipsnio įgyvendinimo tvarkos kitą variantą? Pavyzdžiui, pradedant nuo 2002 metų?
R.KAIRELIS. Taip, apskritai šiame įstatyme yra numatyta galimybė kitais metais niekam nedidinti atlyginimų, juos įšaldyti. Jeigu jūs matėte tą lentelę, ten galima daryti ir nulio padidinimą. Mes taip pat galime keisti bazę, irgi yra leidžiama. Turėdami galutinį įvertinimą galėsime koreguoti pereinamąjį laikotarpį, prisitaikydami prie turimų resursų ir realaus padidėjimo, kurį mes sužinosime apie spalio mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamasis viceministre, pirmiausia norėčiau pareikšti pastabą, kad jūs vėl nenuosekliai pateikiate lenteles. Pirmiausia vienos lentelės buvo pagal mėnesinį minimalų atlyginimą, kitos – pagal kategorijas. Nėra bendros lentelės, iš kurios būtų aiškiai suprantama, kokie atlyginimų dydžiai. Klausimas būtų toks. Aš toli gražu nuo tos minties, kad Seimo nariams šiandien reikėtų didinti atlyginimus, bet vis dėlto norėčiau palyginti. Jeigu Seimo nario atlyginimas prilygsta ministerijos vyriausiojo specialisto atlyginimui, tai sutikite, kad tai nėra normalu.
Antras dalykas. Dėl transporto lengvatų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo labai ryžtinga ir vienu kartu nubraukė žmonėms lengvatas, nesuteikdama galimybės padidinti jų pensijas ar kitokius atlyginimus. Bet šiuo metu dėl atlyginimų mažinimo jūs labai atsargūs. Kam reikia penkerių metų atlyginimams mažinti? Jeigu užsibrėžėme daryti tokį dalyką, tai nuo kitų metų iš karto ir darykime. Kokia čia esmė?
R.KAIRELIS. Ačiū. Taip, mes turime tą lentelę, kurioje yra palyginta pagal vieną pagrindą. Komiteto nariams bus išdalyta patikslinta lentelė. Ji jau buvo pateikta praeitą sykį, kai svarstėme. Manau, kad kalbėti apie sumažinimą iš karto, kai didinimas yra tęsiamas 5 metus, būtų nevisiškai logiška. Mes pasirenkame tą patį principą ir mažinti, ir didinti. Aišku, Seimas gali apsispręsti, galima iš karto sumažinti, kam sumažėja. Galima priimti tokį sprendimą. Tai buvo priimta praeitą kartą, kai svarstė Valstybės tarnybos įstatymą, buvo nuspręsta iš karto mažinti. Mes manome, kad žmogus, kuriam mažinamas atlyginimas, turi iš anksto tai žinoti ir tam pasirengti. Darbo įstatymuose tai yra numatyta, čia irgi turi būti išlaikomas tas principas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Paskutinis klausimas.
A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, aš galėčiau pritarti tokiam projektui, jeigu tos algos būtų sumažintos 30–40% visiems, tada bent galėčiau paaiškinti susitikimuose gyventojams. Noriu paklausti. Įvairių tarnybų viršininkams numatytos algos nuo 5 iki 7 tūkst. litų, t.y. tarnybų viršininkams, kurių sprendimai yra tik rekomendaciniai, patariamieji.
Ar tai yra suderinta su dabartiniu pragyvenimo lygiu? Jeigu jūs manot, kad tokie atlyginimai pagal dabartinį pragyvenimo lygį yra moralus dalykas, ar atlyginimų dydis Seimo nariams, kaip jau minėjo kolega K.Šavinis, palyginti su ministerijos kai kurių departamentų direktoriais arba paprastų rajonų merais, vicemerais, nėra tendencinga Seimo intelektualinio žlugdymo programa?
R.KAIRELIS. Aš nenorėčiau sutikti, kad tai yra Seimo žlugdymo programa. Seimo narių atlyginimas pagal šitą projektą padidėja 27%. Seimo nariams siūlomas vienas didžiausių padidinimų. Taigi mes nemažinam atlyginimų. Dabar dėl padidinimo kitoms grupėms. Taigi tas padidėjimas vienai ar kitai bus pasiektas po penkerių metų, tik po penkerių metų. Mes žiūrim į perspektyvą, kaip ateityje turi atrodyti sistema. Šiame įstatyme mes tikrai nesame numatę realizuoti tokių didelių padidėjimų.
Dėl Seimo nario proporcijų. Jeigu atkreipsit dėmesį, tai dabar proporcija yra šiek tiek pakeista ir ministerijos specialistas ar skyriaus viršininkas pagal dabartinę lentelę tikrai neuždirba daugiau už Seimo narį.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui R.Kaireliui. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos buvo įmanoma paklausti per numatytą laikotarpį. Toliau aš norėčiau paklausti Seimo narių, ar norėtumėt kalbėti dėl motyvų? Matau, kad Seimo narys L.Sabutis nori kalbėti už.
L.SABUTIS. Noriu kalbėti už ir norėčiau, kad girdėtų viceministras, nes daugelis dalykų, kurie man irgi rūpi, kad ir pritariu patobulintam įstatymo projektui, vis dėlto sukelia nemažai jausmingų abejonių. Ministrai gauna koeficientą, sakysim, 17 plius, jeigu Seimo narys, 2, vadinasi, 19. Seimo Pirmininko pavaduotojai, jūs patys matot kiek, nenoriu skelbti. Man atrodo, kad jau bent toje dalyje turėtų būti kažkoks vienodumas.
Bet štai yra įstatymo norma, kurią pasiūlė Vyriausybė ir viceministras, dėl didžiųjų miestų, apylinkių prokuratūros ir t.t. Aš nežinau, ką Lietuvoje galime vadinti didžiuoju miestu. Man, pavyzdžiui, Visaginas yra pats didžiausias. Šiuo atveju vis tiek reikėtų kaip nors sukonkretinti ir, matyt, rasti kitokį apibrėžimą. Galų gale nebėra tokių didžiųjų savivaldybių kaip Šilutės ir Trakų savivaldybės, o įstatyme jos yra prie didžiųjų, nors yra padalintos per pusę. Todėl pritardamas manau, kad nesiūlysiu, sakykime, vėl grąžinti Vyriausybei, bet Vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į tai, kokios bus Teisės departamento išvados, kaip, beje, buvo ir dėl prieš tai pateikto kito įstatymo projekto. Man atrodo, kad Seimas turėtų pradėti svarstyti komitetuose tik tada, kai iniciatoriai – Vyriausybė ar kiti – suderins pateikto įstatymo tekstą su Teisės departamento pastabomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas kolegos L.Sabučio mintims, noriu pasakyti, kad dar yra galimybė tą įstatymą patobulinti, patvarkyti pagal mūsų išsakytas pastabas. Kita vertus, mes taip ir negalim gauti tokios kompleksinės įstatymo pataisos, kurioje būtų nurodytos visos ministerijos, žinybos pagal konkrečius atlyginimus. Įstatymas nėra gerai techniškai parengtas.
Dar vienas dalykas. Manau, kad nebe pirmą kartą išgirdę mūsų gerokai skirtingas nuomones galėtų pateikti variantą, kaip vis dėlto būtų galima minimaliai keisti atlyginimus, turiu galvoje, kad ir Seimo narių atlyginimų nereikėtų didinti, ir vykdomosios valdžios institucijų darbuotojų atlyginimus kažkaip sunorminti pagal išsakytas pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. Toks desperatiškas klausimas: ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuoti. Gerai. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Toliau vyks balsavimas. Tie, kurie pritaria projektui Nr.P-2351 po pateikimo, balsuoja už, kiti renkasi kitą galimybę. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 23, prieš balsavo 9, susilaikė 13. Taigi pritarta po pateikimo. Aišku, labai arti, todėl ir bus atidžiai tyrinėjamas. Siūlomas komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar pritartumėt tam? (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas – papildomas? Pagrindinis? Sutinkate, kad Socialinių reikalų ir darbo – pagrindinis, o Valstybės valdymo – papildomas? Biudžeto taip pat papildomas. Ponas J.Listavičius linktelėjo galva. Sutarta. Kadangi sutarta, pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat du komitetai papildomi: Valstybės valdymo bei Biudžeto ir finansų. Ačiū. Siūloma svarstymo data yra birželio 6 d. Ar sutiktumėt su šia data? Šiais, nes mes norim užbaigti tą klausimą, kol dar esame Seime. Sutinkam? Sutinkam. Ačiū.
Dabar Seimo narys A.Raškinis norėtų išsakyti nuomonę po balsavimo. Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, kaip rodo balsavimai, mes su tam tikru rezervu žiūrime į šį įstatymą, ir tam turime pagrindo. Manyčiau, kad penkerius metus laukti ir nesutvarkyti atlyginimų, kurie kelia pasipiktinimą, iš tikrųjų yra per daug. Man atrodo, kad mes visi (ir aš pats) turime prisiimti kaltę dėl to, kad mes ketverius metus čia sėdėjom ir nesutvarkėm situacijos, kurią radome. Tik paskutiniais metais sugebame bandyti kažką patvarkyti. Norėčiau prašyti, jog Vyriausybės atstovai ir mūsų Seimo (…) atkreiptų dėmesį, kad vis dėlto radikaliai sutvarkytume. Nereikėtų to dalyko labai užtęsinėti ir “pratempinėti” tų neteisingų atlyginimų.
Ir dar vienas dalykas. Ko gero, svarbus momentas ne tik sumažinimas, bet ir padidinamas kai kurioms sritims. Tai, kad šiuo metu jaunas, geriausiai pasirengęs mokslininkas, asistentas gauna pusantro karto mažiau negu mokytojas… Iš esmės aukštųjų mokyklų personalas baigia išmirti, išmirti kaip klasė. Taigi aš manau, kad laukti penkerius metus irgi nereikėtų. Reikėtų pabandyti tą dalyką sutvarkyti daug greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Dar liko vienas dalykas – Seimo narės J.Matekonienės pareiškimas. Prašau.
Seimo narės pareiškimas
J.MATEKONIENĖ. Gerbiamieji kolegos, leiskite man jus trumpam sutrukdyti. Kadangi pareiškimai jau buvo, bet laikas juos skaityti yra dabar, aš perskaitysiu savąjį.
“Vakar, t.y. pirmadienį, apie 14 valandą grįžusi po savaitgalio į Vilnių ir atsirakinusi savo raktu Seimo viešbučio 20 butą pamačiau absurdišką vaizdą: ant grindų mėtėsi knygos, drabužiai, seni ir nauji laikraščiai, konspektai. Tarsi viename iš Seimo viešbučio butų būtų siautęs uraganas.
Tai, kad neliesti nei papuošalai, nei negausios mano vaišių atsargos, leidžia manyti, kad įsibrovėlių tikslas buvo ne plėšimas, o įspėti mane dėl kažkurių nepatikusių ar kam neįtikusių mano veiksmų ir sprendimų.
Dalį parlamentinių tyrimų vykdau ne viena, su mūsų partijos vadovu ponu R.Ozolu, kolegomis R.Melnikiene, M.Končiumi. Mano kolegos jau buvo įspėti, dabar, matyt, atėjo ir mano eilė.
Esu ekonomistė, vadovaujuosi ne jausmais ar emocijomis. Visi mano atliekami tyrimai pagrįsti analitine medžiaga, duomenimis. Išvadas ir sprendimus lemia tik skaičiai, faktai ir argumentai.
Noriu pareikšti: neišsigandau, tik pajutau begalinį pasišlykštėjimą. Gaila tų žmonių, kurie duoną, o gal ir dešros riekelę priversti užsidirbti knisdamiesi svetimuose daiktuose, gąsdindami moteris, vaikus. Jų kvalifikacinis pasiekimas yra įsibrauti į užrakintą būstą ir įvykdyti gana šlykštų pavedimą.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, visa darbotvarkė įvykdyta. Skelbiu šį Seimo posėdį baigtą. Taupykim technologiją.