Trisdešimt šeštasis (471) posėdis
2000 m. gegužės 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. gegužės 16 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame šios dienos posėdį. Kaip visada, posėdį kviečiu pradėti registracija. Pradedame registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir šios dienos darbotvarkė. Seniūnų sueigoje susitarta, kad atsiranda tris papildomi klausimai. Taigi šiandien svarstoma Žemės ūkio strategija, šiandien turėtų būti pateikiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Tai sutarta Seniūnų sueigoje. Be to, kadangi komitetų prašymu šiandien iškrenta Muziejų ir Archyvų įstatymai, atsiranda rezervinis 1 klausimas Nr.P-2507. Jis šiandien turi būti pateikiamas. Kolegos, ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritarta?

J.Listavičius norėtų kalbėti dėl šios dienos darbotvarkės. Prašom, kolega. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl 1-9 klausimo, arba Rinkliavų įstatymo. Papildomi komitetai svarstydami išsakė kai kuriuos savo siūlymus, abejones dėl įstatymo projekto. Kaip žinote, buvo padaryta pertrauka. Darbo grupė buvo nutarusi iškeltus klausimus papildomai apsvarstyti su papildomo komiteto atstovais, Savivaldybių asociacijos ir Finansų ministerijos specialistais. Toks svarstymas buvo suplanuotas rytoj 9 val. Jeigu papildomi komitetai neprieštarautų ir sutiktų šiandien baigti svarstymą, tai būtų galima ir padaryti. Kitu atveju prašyčiau tą klausimą išbraukti ir jį įrašyti į kito antradienio darbotvarkę. Mes tada rytoj apsvarstytume darbo grupėje, jeigu reikia, ir komitete. Tokiu atveju baigiant svarstymą nebūtų ginčų ir dvejonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomo komiteto pirmininkas L.Sabutis dėl Rinkliavų įstatymo.

L.SABUTIS. Dėl Rinkliavų įstatymo. Išties pozicijos po svarstymo nesuderintos. Kiek aš supratau, darbotvarkėje įrašyta tam, kad ir kiti Seimo nariai galėtų išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo. O šiaip komitetai dar turėtų kartu paposėdžiauti ir tada pasakytų.

PIRMININKAS. Kiek aš žinau, dar yra likę keli Seimo nariai, kurie norėtų kalbėti. Tik tokią svarstymo eigą mes matom. Paskui, žinoma, aš kviečiu tartis dėl pataisų. Tada, kai įtrauksim, susitarsim, kolegos. Ar jau galima pritarti šios dienos darbotvarkei? Taigi Rinkliavų įstatymo projektą svarstome. Kalbės tie, kurie dar nėra kalbėję, bet šiandien neapsisprendžiame dėl pataisų. Sutariam? Ačiū, kolegos. Taigi pradedame dirbti.

Dar skelbiu naują balsų skaičiavimo grupę, jeigu prireiktų kokių ypatingų atvejų: D.Paukštė – frakcija “Socialdemokratija 2000”, P.Šakalinis – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcija, P.Šalčius – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcija, G.Šileikis – Centro frakcija ir I.Uždavinys – Krikščionių demokratų frakcija. Tai, kolegos, greitojo reagavimo korpusas prireikus. Dėkoju.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas Nr.P-2412(2*) (priėmimas)

Pirmasis klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas Nr.P-2412(2) ir dar trys su juo susiję projektai. Priėmimas. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską. Kokia dabar jo ir komiteto pirmininkės nuomonė turint omenyje tai, kad vakar šiek tiek pavėluotai išdalinta principinių siūlymų, kuriuos teikia L.Sabutis? Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Yra ne tik pono L.Sabučio, bet ir pono A.Matulo pasiūlymų. Dėl kai kurių siūlymų galima būtų diskutuoti, pavyzdžiui, dėl pono L.Sabučio vertinimų, jog statutas turėtų (…) būti tik Valstybės tarnybos įstatyme. Norėčiau priminti šio įstatymo 4 straipsnį, kuris skamba štai kaip: “Šis įstatymas be išlygų taikomas viešojo administravimo valstybės tarnautojams, išskyrus statutų reglamentuojamus valstybės tarnautojus, kuriems šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuto nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai”. 4 straipsnis. Taigi dėl to galima diskutuoti, bet iš tikrųjų yra pakankamai rimtų pasiūlymų. Man labai gaila, kad jie buvo įteikti pavėluotai, todėl mes sustojome galutinai priimdami šį statutą. O dabar aš siūlyčiau galbūt taip: gal mes priimkime tuos įstatymo straipsnius, kuriems nėra siūlymų, o komitetas grįš prie pasiūlymų, bet dar kartą prašyčiau visų Seimo narių, kad jie būtų malonūs ir ne paskutinę dieną įteiktų pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad šiandien priimame tuos straipsnius, dėl kurių nėra abejonių, o dėl straipsnių, kuriems yra pataisų, principinių A.Matulo ir L.Sabučio pataisų, dar reikės pagrindinio komiteto posėdžio? Tada susitarsime, kada tai darome. Gerbiamieji kolegos, taigi jau galime pradėti kalbėti dėl 1 straipsnio, bet dar nori kalbėti L.Sabutis ir A.Katkus – dviejų svarbių komitetų pirmininkai. Apskritai nėra jokios kalbos. …

L.SABUTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų manau, kad reikia taip padaryti, nes tos pastabos buvo pasiūlytos Seimui. Reikia jas vienaip ar kitaip įvertinti. Dėl to, ką pasakė E.Bičkauskas, dar galima ginčytis, bet aš nenoriu to daryti, nes Valstybės tarnybos įstatymas nustato teisinę padėtį, o visa kita reglamentuoja statutai, todėl manyčiau, kad ateityje dėl visų kitų statutų bazinis mums turėtų likti Valstybės tarnybos įstatymas. Jeigu priimtinos kitos pataisos, aš manau, kad šiandien dėl to iš tikrųjų neverta ginčytis. Priimkim tai, kas nekelia jokių abejonių.

PIRMININKAS. Ir dar komiteto pirmininkas A.Katkus dėl mūsų susitarimo šiandien priimti abejonių nekeliančius straipsnius.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pavyzdžiui, A.Matulo siūlymai yra priimtini, nes jie iš esmės tiktai patikslina, todėl būtų galima priimti, jeigu ponas E.Bičkauskas sutiktų.

Dabar dėl bendrų. Ką gi, kitos išeities mes neturim, kaip atidėti tuos straipsnius, kuriems yra pasiūlymų, bet vieną pastabą aš norėčiau pasakyti. Remiasi, ypač dėl socialinių garantijų, būsimu įstatymu. Dėl socialinių garantijų aš turiu lentelę. Yra STT statutas, Policijos įstatymas, VSD įstatymas, Prokuratūros ir Kalėjimų departamento įstatymai. STT tarnybos socialinės garantijos nė kiek neišsiskiria iš visų. Jeigu pagal naują, kuris bus kada nors priimtas, reikia visiems suvienodinti, mes neturime teisės kažką išskirti, tačiau vis dėlto reikės atidėti kai kuriuos svarbesnius punktus, dėl kurių yra nesutarimas, bet aš nesu garantuotas, kad kas nors po savaitės vėl neišlįs. Jau metai laiko mes… Aš suprantu norą tai padaryti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, beveik susitarėm, kad pataisas svarstome komitete, taip?

E.BIČKAUSKAS. Taip. Aš neturiu teisės priimti ir kalbėti komiteto vardu, nes komitete nebuvo svarstomos pono A.Matulo pataisos. Aš manau, kad tie patikslinimai yra geri ir teisingi, bet jeigu mes jau nutarėm atidėti pataisas, tai geriau komitete apsvarstysime viską. Irgi svarstymo objektas. Iš tikrųjų mes šį įstatymą svarstome pakankamai, švelniai tariant, ilgai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Pone pranešėjau, dėl 1 straipsnio yra pataisų?

E.BIČKAUSKAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galime 1 straipsnį priimti? 1 straipsnis priimamas.

Toliau 2 straipsnis. Yra pataisų. Atidedam.

E.BIČKAUSKAS. Yra pono L.Sabučio.

PIRMININKAS. 3 straipsniui yra pataisų. Atidedam.

4 straipsnis?

E.BIČKAUSKAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V.Žiemelis. Prieš tai 4 straipsnį priimam bendruoju sutarimu.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pernelyg karštai priimate sprendimus. Neskubėkite, leiskite išsakyti nuomonę. Šiuo atveju aš manau, kad E.Bičkauskas atstovauja Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Aš šiam komitetui taip pat priklausau ir turiu savo nuomonę. Pateikti pasiūlymai iš esmės visai nieko nekeičia. Mes galime susitarti tiktai dėl vieno – kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas formaliai dar kartą apsvarstys, tarkime, rytoj, o ketvirtadienį būtina priimti, nes, nepamirškite, artėja šio įstatymo įsigaliojimas. Kiek gi galima delsti?

PIRMININKAS. Jokių problemų.

E.BIČKAUSKAS. Jokių problemų.

V.ŽIEMELIS. Tai galima leisti ir kalbėti, o ne skubėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kad nelabai išėjo. Aš suteikiau žodį papildomų komitetų pirmininkams, kaip svarbiems pranešėjams, o kiti kvalifikuoti Seimo nariai gali kalbėti dėl straipsnių, kaip paskui tarsimės.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu aš neklystu, į rytdienos komiteto darbotvarkę šis klausimas jau įrašytas ir ketvirtadienį mes galėsime…

PIRMININKAS. Dėkui. 4 straipsnis priimamas.

5 straipsniui yra pataisų, ar ne?

E.BIČKAUSKAS. Yra.

PIRMININKAS. Atidedamas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame.

7 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 8 straipsnį atidedame?

E.BIČKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. 9 straipsnį?

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

10 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Yra pataisų.

PIRMININKAS. 10 straipsniui pataisų yra. 10 straipsnį atidedame.

11 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. Kolegos, prašyčiau dėmesio ir tylos! 11 straipsnį priimame.

12 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

13 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

14 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

15 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 16 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos!

18 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 19 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 20 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. 21 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. 22 straipsnį atidedame.

23 straipsnį atidedame.

24 straipsnį atidedame.

25 straipsnį galime priimti, ar ne?

E.BIČKAUSKAS. Taip, pataisų nėra.

PIRMININKAS. 25 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

26 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų yra. Atidedame.

PIRMININKAS. Atidedame.

27 straipsnį galime priimti?

E.BIČKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. 28 straipsnį?

E.BIČKAUSKAS. Atidedame.

PIRMININKAS. 29 straipsnį?

E.BIČKAUSKAS. 29 irgi, matyt, atidedame, tačiau aš noriu pasakyti, kad termino atidėjimas susikirs su kitais įstatymais, prie kurių teks grįžti. Kadangi pataisų yra, gal pagal bendrą principą atidėkime.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, 29 straipsnį atidedame. Suteikiu žodį L.Sabučiui. Galbūt V.Žiemelis norėtų kalbėti dėl mūsų siūlomos dabar daryti priėmimo pertraukos? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Dėl 29 straipsnyje numatyto termino nuo birželio 1. Gal ir taip, bet iš esmės mes siūlome, jog įsigaliotų nuo liepos 1 d., nes Vyriausybė siūlo ir visą pagrindinį Valstybės tarnybos įstatymą taip pat taikyti atskiroms valstybės tarnautojų kategorijoms. Manau, kad taip būtų suderinta. STT įstatyme, kurį mes priėmėme prieš keletą dienų, yra nustatyti pavedimai Vyriausybei kitus aktus priimti per tris mėnesius. Taigi mes be didelio skubėjimo galime suderinti visas pozicijas.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto pranešėjas tam pritaria. Gerbiamieji kolegos, suteikiu žodį Pirmininkui V.Landsbergiui, kadangi jis gali kalbėti pirmumo tvarka, ir baigsime šio projekto svarstymą, darysime priėmimo pertrauką. Pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar, kai priėmimo metu tenka atidėti kai kuriuos straipsnius, mane šiek tiek stebina, kodėl jie iki pat priėmimo buvo tokiu pavidalu teikiami ir siūlomi, pavyzdžiui, 23 straipsnis su 8 punktu apie tarnybos stažą. Kai kur kalbama taip, lyg būtų neaišku, kur kada baigiasi ir prasideda kokia valstybė, kas tai yra ir kokioje valstybėje yra valstybės tarnyba, ypač kai mes turime atskirą požiūrį į tarnybas kitos valstybės represinėse struktūrose. Čia kalbama apie tarnybą užsienio šalių specialiosiose tarnybose, kalbama apie tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat nežinia, kokioje valstybėje. Jeigu ši tarnyba buvo organizuota statutiniais pagrindais, tai turbūt Sovietų Sąjunga irgi buvo statutiniais pagrindais. Arba čia reikia aiškios kalbos. Taip pat darbas prokurorais, teisėjais ir tardytojais. Laikas apskritai, o kokioje valstybėje, nesvarbu? Ar svarbu, kokioje valstybėje tas darbas? Tokie dalykai, man atrodo, yra labai svarbūs valstybės politikos atžvilgiu, valstybės apsisprendimo atžvilgiu. Dabar aš matau VIII skirsnio 6 punktą, kuriame vėl rašoma kažkokia nauja data: pradėjusiems tarnauti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 metų gruodžio 31 d. Kokia tai riba 1991 metų? Kodėl turi iškilti tokios mįslės? Mes turime tam tikras ribas – 1990 m. kovo 11 d. Jeigu 1991 m. kam nors… Galbūt tie, kurie neseniai buvo teisiami, bandė nustatyti ribą, kad tai yra 1991 m. rugsėjo 6 d., kai Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvą, o iki tol čia buvo Sovietų Sąjunga. Tai yra specifinės grupės požiūris, bet tai nėra valstybės požiūris, ir tai yra rugpjūčio, t.y. rugsėjo, 6 diena. Kokia tai data gruodžio 31 d. krašto apsaugos sistemai? Man regis, tai yra toks neaiškus, supainiotas ir politiškai pavojingas dalykas, kad mane stebina, jog jis atėjo iki priėmimo, ir tik dabar yra atidėtas. Aš prašau labai rimtai nagrinėti šiuos klausimus, kad galima būtų juos priimti.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja, kad būtų atidėtas priėmimas. Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau ponui Pirmininkui pasakyti, ką aš jau ne vieną kartą kartojau iš šios tribūnos. Aš nesu šio įstatymo autorius. Aš pats skeptiškai žiūriu į šį įstatymą. Aš esu komiteto įgaliotas pateikti šį įstatymą ir komiteto įpareigojimą aš vykdau. Jeigu jus domina, aš galiu pasakyti, kad aš nebalsavau už šį įstatymą komiteto posėdžio metu, bet komiteto įpareigojimus aš privalau vykdyti, vykdau ir vykdysiu. Taigi mes atidedame, o pasiūlymus, man atrodo, buvo galima teikti daug anksčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi priėmimo pertrauka, tik dabar reikia susitarti dėl dienos. Matyt, iki ketvirtadienio mes nespėsime susitarti. Gal galime tartis iki kitos savaitės antradienio arba ketvirtadienio? Gerbiamieji kolegos, data vis dėlto. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Aš siūlau arba gegužės 23, arba 25 d. Kokia jūsų nuomonė?

E.BIČKAUSKAS. Gal komiteto pirmininkė geriau pasakytų.

PIRMININKAS. G.Imbrasienei suteikiu žodį. Nuo jos siūlymo priklausys mūsų pasirenkama data. Gerbiamoji kolege, prašom prašyti žodžio. G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Iš tikrųjų man labai gaila, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ir statutas yra jau svarstomi keturis – penkis mėnesius, o per priėmimą pateikiama tiek daug pasiūlymų, Seimo nariams kyla labai daug neaiškumų. Aš manau, tikrai buvo laiko susipažinti. Mes rengėme labai daug klausymų. Dirbo du komitetai, dviejų komitetų patarėjai. Kadangi šiandien atsirado tikrai daug neaiškumų ir pasiūlymų, aš siūlyčiau vis dėlto sugrįžti prie šio įstatymo, dar kartą jį peržiūrėti ir atidėti iki… Aš manyčiau, kad savaitės reikėtų.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti, gerbiamieji kolegos, iki 23 dienos?

G.IMBRASIENĖ. Atsiprašau dar kartą, bet tuomet turėsime teikti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisą, atidėti jų galiojimą.

E.BIČKAUSKAS. Aš nemanau.

PIRMININKAS. Gal susitarsime. 23 dieną, gerbiamieji kolegos, tolesnis priėmimas, bet iki to laiko turime išsiaiškinti visus neaiškumus. Žiūriu į A.Katkų, kaip teikėją, į G.Imbrasienę, į L.Sabutį ir kitus išmanančius reikalą kolegas. Taigi priėmimo pertrauka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2413(2*) (priėmimas)

Kaip lydimieji projektai – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2413? Gal galime priimti pastraipsniui, o atidėti galutinį balsavimą dėl visų? Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad mes galėtume priiminėti pastraipsniui, bet galutinį balsavimą ir motyvus atidėti kartu su statutu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ponia Jadvyga Dunauskaite, pone Juliau Beinortai, gerbiamieji centristai, vadovaujami Rūtos Rutkelytės-Glaveckienės, pone Povilai Gyly, pone Algi Čaplikai, aš prašyčiau tylos! Gal gali kas nors perduoti gerą žinią A.Čaplikui? Aš prašyčiau tylos! Ponia Nijole Oželyte-Vaitiekūniene, aš prašyčiau tylos. Taigi lydimasis projektas Nr.P-2413. Pone pranešėjau, galime eiti pastraipsniui?

E.BIČKAUSKAS. Jokių pastabų neturiu.

PIRMININKAS. Taigi priimame straipsnius, nebalsuojame dėl viso įstatymo.

1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Priimame.

5 straipsnis. Priimame.

6 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Gal dėl 6 straipsnio sustokime...

PIRMININKAS. 6 straipsnį atidedame.

E.BIČKAUSKAS. … nes jeigu keisis po komiteto svarstymo…

PIRMININKAS. Taigi lieka 6 straipsnis, kiti straipsniai priimti. Darome priėmimo pertrauką.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2414(2*) (priėmimas)

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2414(2). Taip pat priėmimas. Galime priimti šį įstatymą, bet nebalsuoti galutinai, ar ne? Galim, ar ne? Niekas nenori kalbėti dėl šio straipsnio, viskas teigiama.

Dėl 1 straipsnio A.Katkus.

J.A.KATKUS. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio išvada dėl projekto paties pavadinimo sukeitimo vietomis. Aš manau, kad galima priimti, ir šiaip visą įstatymą reikia priimti, bet gal nebalsuoti…

PIRMININKAS. Gerai. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnyje įrašyta birželio 1 d. Taigi 2 straipsnį atidedame, priklausys nuo to, ką įrašysime pagrindiniame įstatyme.

Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2415(3*) (priėmimas)

Ir dar vienas lydimasis projektas – Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2415(3). R.Kupčinską kviečiu į tribūną, nes priėmimas. Ar galime priimti šį įstatymą taip pat pastraipsniui, bet nebalsuoti dėl jo viso? R.Kupčinskas tribūnoje.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau priimti šitą įstatymą, mes sutinkame su nauja tik 2 straipsnio redakcija, kurią pateikė Teisės departamentas. Mes su jų išvada sutinkame. Tai tiek.

PIRMININKAS. O birželio 1 d. lieka?

R.KUPČINSKAS. Taip, datos lieka, birželio 1 d. ir rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Priimamas.

2 straipsnis priklausys nuo to, kokia data bus pasirinkta pagrindiniame įstatyme. L.Sabutis dėl 1straipsnio?

L.SABUTIS. Ne. 1 straipsnyje, manau, jeigu iškils kokių nors papildymų… o šiaip Teisės departamento yra pasiūlyta gera redakcija. O dėl 2 negalima balsuoti, kad nuo birželio 1 d. Nuo liepos 1 d.

PIRMININKAS. Sutariam. Taigi 1 straipsnis redaguojamas taip, kaip siūlo Teisės departamentas.

2 straipsnis atidedamas, kolegos, ir dėl datos bus susitarta papildomai. Ačiū. Bet aš nuoširdžiai prašyčiau visus specialistus iki 23 d. pateikti kiek įmanoma labiau sutartą tekstą.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnis papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2398(2*)

1-2 – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2398(2). R.Zuoza turėtų žengti dabar į tribūną dėl šio projekto. Priėmimas. Kas atstovauja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui priimant šį įstatymą?

Kas gali pareikšti pastabą R.Zuozai, kuris turėjo kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu? Pone pirmininke, aš kviečiu jus į tribūną. Baltų vienybės diena šiame projekte.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pamenate, mes esame apsvarstę siūlymą rugsėjo 22 dieną paskelbti Baltų vienybės diena.

PIRMININKAS. Pone Karosai, prašom nereikšti tokia forma ypatingos simpatijos laisvoms ir nepriklausomoms žurnalistėms. Taip garsiai. Aš prašyčiau tylos.

Ž.J.JACKŪNAS. Tam mes, atrodo, visi gana vieningai pritarėme. Tai buvo kolegos R.Smetonos inicijuotas siūlymas. Ir dar buvo atkreiptas dėmesys, kad rugsėjo 8 d., būtent Šilinė, turi būti šiek tiek patikslinta. Aš žiūriu, kad dabartiniame projekte lyg ir nėra to patikslinimo. O gal aš…

PIRMININKAS. Projekte nėra patikslinimo, tai tiesa, ir mes dabar negalime dėl to tartis, pirmininke.

Ž.J.JACKŪNAS. Šilinė – turi būti viena raidė, labai gaila, kad aš nebuvau ir neatkreipiau dėmesio, o iš tiesų yra šitaip. O visa kita mes esam aptarę, tam pritarę ir aš siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja dėl to, kad rugsėjo 22 d. būtų įrašyta į atmintinų dienų sąrašą kaip Baltų vienybės diena. Tai 1 straipsnio esmė. Bet, kolegos, dėl “Šilinė”. Ar “Šilinės” yra kalbinės ar kitokios diskusijos, aš jokio siūlymo neturiu. Komiteto siūlyme, pagrindinio komiteto išvadoje, taip pat nėra šito siūlymo ir, kolegos, aš prašyčiau nesiūlyti dabar dėl šito dalyko balsuoti, prašom teikti atskirą pataisą. 1 straipsnis – “Baltų vienybės diena” (ir vienintelis straipsnis). Dėl to nori kalbėti J.Karosas. Ačiū, pone pranešėjau.

J.KAROSAS. Aš, prieš kalbėdamas, norėčiau truputį replikuoti pirmininkui, tai buvo ne laisva žurnalistė, bet visuomeninės televizijos žurnalistė.

Dabar dėl klausimo, kurį svarstom. Aš norėčiau pasakyti vieną mažą pastabą dėl pačios koncepcijos šios svarstomos pataisos arba to įstatymo, kuriam ji yra taikoma. Šiandien, diskutuodami ta tema ir grįždami prie šio įstatymo, aš manau, mes turėtume apgalvoti vieną dalyką. Man atrodo, kad mes per daug susismulkinam dėl atskirų dienų atminties ir kartu, taip spekuliuodami atmintimi, labai sumenkinam pačią atmintį. Aš manau, kad galvojant apie šį įstatymą ir apie atskiras jo pataisas būtų prasminga sujungti daug atminties dienų į stambesnius junginius. Sakykim, Tautos laisvės gynėjų diena, Tautos kančių diena. Tai būtų dalykas, kuris apsaugotų nuo galimų politinių konjunktūrų įtakos šio įstatymo likimui. Mes jau turim daug pavyzdžių, kai buvo koreguojamos atminties dienos, ir, be abejo, vėl taip bus. Aš manau, kad mes turim stengtis nenueiti į smulkmenas. Atskiri dalykėliai, bet bendri dalykai… dėl to aš manyčiau, kad Baltų vienybės siūlymas yra… iš principo prieš negali nieko pasakyti, bet tas smulkmeniškas požiūris į atmintinas dienas, man atrodo, labai sumenkina šių dienų paminėjimą ir mūsų tautos atmintį. Todėl mūsų frakcija dėl šito įstatymo pataisos balsuos laisvai. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Aš taip pat norėčiau pritarti kolegai J.Karosui dėl to, ką jis pasakė. Nes, prisiminkime, vien per paskutinę savaitę mes svarstėme Šventos Mergelės ėmimo dangun dieną, Partizanų dieną, šiandien – Baltų dieną. Ką svarstysime rytoj, neaišku. Aišku, aš siūlyčiau balsuoti už šitą Vienybės dieną. Tačiau, matyt, pono Ž.Jackūno komitetui reikėtų parengti kažkokią rimtą, pagrįstą, argumentuotą koncepciją, kaip tas atmintinas dienas reikia įteisinti, nes po metų, dešimties neužteks 360 dienų per metus, kad kažką atmintume. Siūlau vis dėlto už tai balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar aš galiu dar tikėtis vilties pagerinti bent jūsų sveikatą ir prašyti Seimo narių tylos? (Šurmulys salėje) V.Andriukaitis tylai pritaria. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone posėdžio pirmininke, ar aš teisingai suprantu, kad iki šiol dėl stilistikos ir kalbinių dalykų mes Seime nebalsuodavome ir neteikdavome pataisymų? Taigi dėl “Šilinė” ar “Šilinės” – tai yra paprasčiausiai kalbininkų dalykas. Mes gavom kalbininkų pastabą, mes informavom Seimą. Mūsų komitetas nemanė, kad reikia teikti specialią pataisą dėl to, kad tvarkytume kalbos dalykus. Šis dalykas turėtų būti pataisytas normaliu mūsų įstatymo tvarkymo būdu. Ar jūs galėtumėte pritarti tokiai nuomonei?

PIRMININKAS. Jokių problemų, jeigu jūs turite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, siūlymą, tai susitarsime. Kas dar norėtų kalbėti? Niekas. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą, kurį teikia R.Smetona. Komitetas pritaria ir mes užsiregistravę tuoj pat balsuosime.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Taigi pagal mūsų dabar balsuojamą projektą atmintina Baltų vienybės diena būtų rugsėjo 22 d. Kas pritartų tokiai įstatymo pataisai, balsuoja už.

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2501(2*) (priėmimo tęsinys)

Dar vienas Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo projektas. A.Raškinis kviečiamas į tribūną. Projekto Nr.P-2501.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, praeitame posėdyje buvo padaryta pertrauka, kadangi dar reikėjo truputėlį suderinti patį tekstą, jo išraiškas. Mes šį tekstą derinome ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su kolega A.Stasiškiu, ir su politiniais kaliniais ir tremtiniais. Galutinis mūsų suderintas siūlymas yra pateiktas mano pasirašytame rašte. Motyvai yra tokie: viena vertus, mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė, kad Partizanų diena kaip buvo, taip ir galėtų likti, kita vertus, suprantamas noras pabrėžti mūsų kariuomenės ir visuomenės vienybės svarbą.

Todėl atsižvelgdami į tai, kad jau yra tam tikras analogas, t.y. 19 punktas, kuriame yra sutapatintas Vytauto Didžiojo karūnavimas ir Šilinės diena… dvi tą pačią dieną labai artimai susijusios šventės. Mes siūlome panašų tekstą: rašyti “Partizanų diena”, kablelis, buvo manyta netgi rašyti tašką ar kabliataškį, “Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena”. Tai atitinka ir esmę, ir bendrus pasiūlymus. Galbūt gali kilti kalbininkams klausimas, ar rašyti tašką, ar kabliataškį, ar kablelį, bet tai jie patys geriau suredaguos. O šiaip, atrodo, geriausiai visas idėjas suderintų štai toks tekstas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti A.Raškinio siūlomą variantą, ar yra problemų? Priimam bendruoju sutarimu. Ačiū. Prašom. V.Landsbergis dėl A.Raškinio sutartinės pataisos.

V.LANDSBERGIS. Ar aš gerai supratau, kad galėtų būti redaguojama taip: “Partizanų atminimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena”. Partizanų atminimo?

A.J.RAŠKINIS. Mūsų siūlomame tekste žodžio “atminimo” nebuvo. Su kolega A.Stasiškiu mes…

V.LANDSBERGIS. Bet kitur buvo…

A.J.RAŠKINIS. Jūs norite dabar pateikti…

V.LANDSBERGIS. Kad susijungtų į vieną rišlų pavadinimą.

A.J.RAŠKINIS. Tiesiog reikėtų vėlgi pagalvoti ir apsvarstyti. Aš nežinau, taip ekspromtu… Kolega Stasiški, ar jūs…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau daryti priėmimo pertrauką, ypač svarbaus įstatymo priėmimo pertrauką, ir tada tartis galutinai dėl pavadinimo, ir balsuoti prieš pietus arba po pietų. Gerbiamieji kolegos, priėmimo pertrauka. Pone Raškini, esate atsakingas, kad iki pietų būtų galutinai suderintas pavadinimas ir iki pietų galėtume balsuoti.

Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2449(2*) (priėmimas)

Projektas Nr.P-2449(2) – Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. R.Zuoza turėtų būti pranešėjas. Kviečiu į tribūną pirmininką Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo narys K.Šavinis yra pateikęs Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pataisą, kurios esmė yra tokia, kad valstybinių bibliotekų patalpos yra naudojamos ir valdomos patikėjimo teise. Tokia formuluotė, tiesa, kiek patikslinta svarstant komitete K.Šavinio įstatymo projektą, dabar atsispindi mūsų pateikiamame Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte.

Dabar antrosios dalies formuluotė skamba šitaip: “Valstybinių bibliotekų, jų skyrių ir filialų patalpos yra valdomos ir naudojamos patikėjimo teise”. Po to dar yra konkretizuojama, kad pastatai ir patalpos, kuriose yra valstybinės bibliotekos, bei šių bibliotekų turtas neprivatizuojami, neperduodami, neparduodami, taip pat neįkeičiami. Bet jie, pavyzdžiui, gali būti nuomojami, jeigu yra tokia galimybė. Rengiant šias formuluotes, kurios dabar yra teikiamos priimti, buvo atsižvelgta į kolegos A.Andriuškevičiaus siūlymą, taip pat ir į kai kurias Teisės departamento pastabas bei, atrodo, į kolegos J.Listavičiaus ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriais iš esmės pritariama A.Andriuškevičiaus teikiamai formuluotei. Taigi, kolegos, aš siūlyčiau priimti šį įstatymą. Mūsų komitete po patikslinimo buvo gana vieningai pritarta.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, yra įregistruota pono A.Raškinio pataisa, kuri šiaip jau neišlaiko Statuto nuostatų, nes įregistruota vakar 13 val. Ar jūs ją matėte ir kokia jūsų nuomonė dėl jos?

Ž.J.JACKŪNAS. Man atrodo, kad šita formuluotė yra iš esmės to paties pobūdžio.

PIRMININKAS. Pone Raškini, mes svarstome jūsų siūlomą pataisą. Mes svarstome jūsų pataisą dėl Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio. Jeigu jūs argumentuosite, kad ši redakcija tikrai yra geresnė, mes galbūt ją priimsime, žinoma, jeigu niekas Seime neprieštarautų. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Čia tiesiog buvo, kaip suprantu, toks teisininkų siūlymas ir aš tai įrašiau. Man buvo pasiūlyta tokį dalyką padaryti, kad viskas gerai susiderintų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar niekas neprieštarautų dėl A.Raškinio siūlomos šio straipsnio pataisos redakcijos, ar mes galime ją svarstyti? Niekas neprieštarauja? Kokia yra M.Končiaus nuomonė?

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, pono A.Raškinio pataisa iš esmės yra ta pati ir taip, kaip pateikta kolegos K.Šavinio, pakankamai korektiškai pakeičia ir papildo įstatymą. Aš siūlyčiau nepritarti pono A.Raškinio pataisai ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tada bendruoju sutarimu priimame redakciją, kurią siūlo A.Raškinis, ir klausiu, ar dar kas nors norėtų kalbėti dėl Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto? J.Listavičius. Aš, kolegos, neturiu jau didelės vilties, bet vis tiek dar prašau tylos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybinėms bibliotekoms priklausantiems pastatams, patalpoms ir jų turto apsaugai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Įstatymo projektas iš dalies išsprendžia minėtus klausimus. Tam tikroje jo nuostatoje pažymima, kad valstybinių bibliotekų pastatai, patalpos ir turtas neprivatizuojami, neparduodami, neperduodami ir neįkeičiami. Įstatymo nuostatos įgyvendinimas sudarys sąlygas mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti geresnės būklės valstybines bibliotekas ir gerinti jų finansinę bei turtinę padėtį. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik ką niekam neprieštaraujant priėmėme A.Raškinio siūlymą.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Aš buvau netikslus ir neteikiau balsuoti po M.Končiaus kalbos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir klausiu jūsų, ar svarstome A.Raškinio siūlymą. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys šį norą, svarstysim.

Aš kreipiuosi į jus, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke. Prašyčiau jums priimtina forma paprašyti Seimo narių tylos.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, A.Raškinis vakar įregistravo dabar svarstomo įstatymo pataisą. Tam nepritaria pagrindinis komitetas, nepritaria M.Končius. Ar atsiras 29 Seimo nariai, remiantys A.Raškinio viltį svarstyti jo pataisą?

15 Seimo narių parėmė šias viltis. Taigi pataisa nebus svarstoma. Pasirenkamas komiteto variantas. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra daugiau norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad Bibliotekų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas? Pradedame balsuoti.

82 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2463(2*) (svarstymas)

1-5 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2463. Svarstymas. Kviečiu į tribūną N.Vaitiekūnienę, kad ji padarytų pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto pranešimą.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Mielieji kolegos, man pavesta mūsų komiteto vardu pritarti šiam Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, nes jis praplečia piliečių teises gauti informaciją iš tokių institucijų kaip ministerija, prokuratūra, teismai, apskričių viršininkai, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Valstybės tarnybos įstatyme vartojamas terminas “įstaiga”, o ši pataisa praplečia ir įveda terminą “institucija”. Mūsų komitetas pritaria. Siūlau pritarti ir jums.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėtų A.Sakalas? Pone Sakalai, ar jūs kalbėtumėte dėl Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Prašom. Ruošiasi L.Sabutis.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto papildomą išvadą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir nutarė bendruoju sutarimu, kad tokio projekto reikia, nes iš tikrųjų formuluotė, kuri buvo iki šiol, kai kurioms valstybinėms institucijoms leisdavo visiškai neteikti informacijos motyvuojant, kad jos nepatenka į sąrašą tų institucijų, kurios buvo ankstesniame įstatyme. Manyčiau, kad toks patikslinimas tikrai visoms institucijoms padėtų bendrauti su informacijos šaltiniais, mes jokiai institucijai neturėtume daryti išimčių. Taigi komiteto siūlymas yra pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiamas kalbėti L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, vertindamas pačios pataisos prasmę ir tai, ar ji atitinka Valstybės tarnybos įstatymą siekiant gauti informaciją piliečiams, viešojo administravimo subjektams, spaudos atstovams ir visiems kitiems (tas neuždrausta specialiais įstatymais), pritaria tokiai pataisai. Tačiau aš maniau, kad pagrindinis komitetas, pabrėždamas, jog valstybės ar savivaldybės įstaiga (skliausteliuose rašydamas “toliau – įstaiga”), vis dėlto priėmimui turėtų pateikti – toliau pagal šį įstatymą yra įstaiga. Valstybės ir savivaldybės įstaigos ir institucijos apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatyme. Nes kitaip bus vienas apibrėžimas, viena sąvoka Valstybės tarnybos įstatyme, kas yra įstaiga, ir visiškai atskirai yra apibrėžtos institucijos. Bet gauti informaciją… Mes manome, kad būtų paprasčiau, tai galima vadinti šiame įstatyme bendrąja forma – įstaiga, todėl tik skliausteliuose gal reikėtų pateikti paaiškinamąjį priedą, kad pagal šį įstatymą. Be abejo, tai siūlo, kiek aš mačiau, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjai, kad tam tikra prasme nebūtų šių prieštaravimų. Mes manome, kad tas pataisymas būtų reikšmingas ir labai naudingas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Ar kas reikalautų balsuoti dėl pritarimo komiteto variantui? S.Daubaraitė dar norėtų kalbėti dėl motyvų dėl šio projekto.

S.DAUBARAITĖ. Šiuo metu mūsų įstatymuose įvairiai tebevartojamos sąvokos “institucija”, “įstaiga”, nors šių sąvokų turinys jau aiškinamas ir jos nėra tapačios. Todėl pritariu šio įstatymo siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pritariame bendruoju sutarimu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.

SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr.P-2507 (pateikimas)

Gerbiamieji, rezervinis 1 klausimas – SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr.P-2507. Jis buvo planuotas svarstyti 11 val. Šiek tiek anksčiau. Projektą pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Artėja 60-ųjų metinių sukaktis, kai sovietų tankai pervažiavo Lietuvos valstybės sieną ir užėmė visoje Lietuvoje tas vietas, kurias nurodė Maskva – padėties šeimininkė, okupuojanti valstybė. Taip ir buvo pasakyta garsiajame ultimatume: ateis ir užims vietas ten, kur reiks, be Lietuvos valstybės kokios nors valios, sutikimo ar net kapituliavimo. Taigi turime tą faktą, turime mažai iškeltus faktus apie pasipriešinimą ar nesipriešinimą.

Du žmonės buvo užmušti, kariuomenei pereinant sieną. Analogiška situacija – Latvijos pasienio policijos viršininkas nusišovė, kai jam buvo liepta įleisti svetimą kariuomenę. Lietuvoje K.Skučas ir A.Povilaitis nusišovė savųjų rankomis, kadangi buvo sovietų reikalavimas išduoti juos sovietų teismui. Jie sutiko, kad jų valstybė juos išduotų, jeigu tai padės gelbėti valstybę. Štai taip prasidėjo Lietuvos valstybės, jos teisių, jos turto, jos piliečių gyvybių naikinimas. Dabar mes tą švelniai vadiname žala. Galų gale tai yra tarptautinės teisės dalykas. Okupacija, karas, agresija turi ne tiktai bendro pobūdžio sampratą, kad štai yra nelaimė, yra kažkam žala, bet yra ir autorius, yra agresorius, yra iniciatorius ir jam tenkanti atsakomybė. Galų gale ta atsakomybė yra netgi pripažįstama arba bent iš dalies jau prisiimta. Štai apie ką mes turime šiandien galvoti ir kalbėti.

Matydami tam tikrų ankstesnių Lietuvos teisinių veiksmų spragas, nepadarytus iki galo dalykus, turime tai papildyti, patys kompensuoti savo teisinėmis pažiūromis ir dokumentais. Aiškinamajam rašte pasakyta, kad kompensavimas remiasi ir tarptautine teise, ir Lietuvos Respublikos piliečių valia, išreikšta referendume. Taigi referendumas, galima sakyti ir tada buvo sakoma, na, jis kaip ir neprivalomas Rusijos valstybei, bet jis yra privalomas mums, kaip valstybei ir valstybinėms institucijoms, kurios turėtų remti savo veiksmus to referendumo labai vieningai priimta nuostata. Tai nėra padaryta. O dėl tarptautinės teisės, kaip sakiau, dalykai yra pakankamai aiškūs, t.y. smurtas, okupacija ir aneksija, smurtas – po aneksijos, žala padaryta jau po aneksijos. Tai yra ir ūkio sunaikinimas, kariuomenės sunaikinimas, žmonių trėmimai ir daugybė dalykų, kuriuos mes puikiai žinome. Visa tai yra okupacijos pasekmė. Galų gale net kai kuriomis aplinkybėmis, praėjus pakankamai daug metų, kai kada bandoma paneigti pačią okupaciją, sovietų agresiją, lyg tai būtų dar ginčijami klausimai. Mes turime laikytis aiškių nuostatų ir eidami su konkrečiais sprendimais tas nuostatas dar sykį paliudyti ir patvirtinti.

Aiškinamajame rašte, aš manau, jūs aiškiai matote, kad nors referendume buvo kalbama apie reikalavimą atlyginti Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei padarytą žalą, bet savaime tokių žalos atlyginimo pasiūlymų niekas neteikia. Reikia eiti su tam tikru reikalavimu, pageidavimu, ieškojimu susitarimo – tą galima įvairiai pavadinti, tačiau veiksmai yra reikalingi. Kariuomenė – taip, buvo išvesta. Šis reikalavimas įvykdytas, pakoregavus datą, bet jis buvo įvykdytas. O antruoju klausimu iš tikrųjų nieko nepadaryta. Nors mūsų derybose buvo daug kalbama bent apie kariuomenei padarytos žalos atlyginimą ir ginkluotės suteikimą, tačiau Rusija tą atmesdavo, atidėdavo ateičiai. Bet atidedant ateičiai galima atidėti šimtui metų. Galima atidėti metams, nes po to Lietuvoje pasikeitė valdžia ir niekas tų klausimų nekėlė, bet atidėti šimtui metų nėra reikalo. Būtent reikia tą dabar padaryti.

Kitas yra pačios Rusijos įsipareigojimas, priimant Rusijos Federaciją į Europos Tarybą. Buvo dokumentas su įrašytomis Rusijos prievolėmis. Rusija prisiėmė tas prievoles, tapdama Europos Tarybos nare, tarp jų ir prievolę padėti asmenims, anksčiau deportuotiems iš Baltijos valstybių, ar jų palikuonims sugrįžti į savo šalis. Dabar žmonės vargsta ir neturi lėšų, valstybė padeda šiek tiek, bet ne visiems gali padėti, o kaltininkas sėdi ramiai, nors jis yra įsipareigojęs padėti sugrįžti ir kompensuoti tas išlaidas. Specialios repatrijavimo ir atlyginimo, tai yra žalos atlyginimo, programos įrašytos į Europos Tarybos dokumentą, kurį Rusiją priėmė. Vadinasi, Rusija prisiėmė žalos atlyginimą jau tarptautiniame dokumente, bet vėl Lietuvos Respublika nekelia to klausimo, neturėdama kokio nors savo teisės akto. Yra tarptautinis dokumentas – Europos Tarybos. Lietuva tokio teisės akto neturi, jo stokojame. Jeigu mes juo nepasirūpinsime čia, tai taip jo ir nebus, ir tas klausimas nebus keliamas.

Tame pačiame dokumente, priimant Rusiją į Europos Tarybą, buvo aiškiai pasakyta ir dėl turto, kurio reikalauja šalys Europos Tarybos narės. Čia vertimas “reikalauja” yra paprastas lietuviškas žodis, bet tarptautinis angliškas žodis “claims” tai yra būtent turto reikalavimas. Yra numatytas turtas. Europos Tarybos narės, būtent pirmiausiai mes, būdami Europos Tarybos nare tada, kai Rusija buvo priimama, tai numatė, kad Rusija visiškai sutinka ir ketina greitai spręsti visus klausimus. Rusija pasakė – taip, mes visiškai sutinkam ir ketiname greitai išspręsti visus klausimus, bet jau praėjo ketveri metai ir derybos šiuo klausimu labai sunkiai vyksta. Kitaip sakant, klausimas atidėliojamas – sujungtas su kitais, vėliau, pirmiau tuos, o paskui anuos, pirmiau tavo paršiuką, o paskui mano viščiuką – ir tas gali tęstis labai ilgai. Reikia paskatinti ėjimą į priekį šiuo atžvilgiu.

Toliau įstatymo projekte konkrečiai nustatomos tam tikros pareigos, kylančios ir iš Referendumo, ir tada iš šio įstatymo, kuriuos siūlo priimti, kad būtų įsteigtas SSRS okupacijos žalos kompensavimo fondas. Tada galima kreiptis ir prašyti arba diskutuoti – štai yra fondas, jo sąskaita, jo numeris, labai prašom pagal galimybes, kad Rusijos Federacija pradėtų pervedinėti lėšas. Arba, jeigu norit, atskiras skyrius – Tremtinių ir jų palikuonių sugrąžinimas, nes tą Rusija yra įsipareigojusi. Mes tiesiog nepadedame Rusijai spręsti šio klausimo ir vykdyti savo įsipareigojimų. Iš mūsų pusės, kaip valstybės pusės, tai yra nenuoseklu.

Štai tiek mano pastabų dėl pagrindinių klausimų. Įstatymo projekte yra ir kai kurių antrinių klausimų. Galbūt jūs norėsite pasidomėti, tai galėsime dar pasiaiškinti dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių, bet pagal Statutą tam skirta 10 minučių. Kas spės, tas. J.Listavičius. Paskui M.Pronckus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl 3 dalies. Ar tikslinga per tarifo už pavojingų karinių krovinių pervežimą didinimą kaupti Žalos kompensavimo fondą, kuris vargu ar minėtų pajamų sąskaita bus kiek didesnis, o gali sukelti įvairių interpretacijų? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Šis klausimas, kurį jūs keliate, ar tikslinga, be abejo, bus svarstomas Seime, komitetuose, kuriems bus tai pavesta, ir tai galima įvairiai pateikti. Gali būti, kad tai nebus dideli atskaičiavimai. Gali būti, kad jie turėtų labiau matomą kitą aspektą. Pirmiausia tai yra tai, ką Lietuvos Vyriausybė gali padaryti pati, nes visur kitur reikia, kad darytų Rusijos Vyriausybė. O čia Lietuvos Vyriausybė gali padaryti, tai jeigu ji mano, kad apskritai reikia judėti ta kryptimi, tai tą truputėlį galėtų ji padaryti. Įstatymas nenumato įpareigojimo Vyriausybei. Tik jis šioje redakcijoje sakytų, kad tai yra galimas žingsnis, ir, kitaip sakant, jeigu Vyriausybė žengtų šį žingsnį, tai Seimas pritaria iš anksto, kad toks žingsnis yra galimas. Be to, čia yra implikuotas dar vienas dalykas dėl šio pobūdžio transporto, karinio ir pavojingo transporto, sausuma, geležinkeliu per Lietuvą, galbūt ir lėktuvais, kurių mes tiesiog nekontroliuojam, kas ten yra gabenama, ir jeigu toks lėktuvas nukristų Lietuvos teritorijoje, visiškai nežinome, kokių nelaimių gali iš to būti. Bet kalbant grynai apie geležinkelius yra tam tikri tarifai ir yra tam tikros nelabai geros sąlygos, numatytos per pasikeitimą notomis, kurios tam tikromis aplinkybėmis Lietuvai gali būti pavojingos ir sudaryti pretekstų kištis į Lietuvos reikalus. Čia jau tolesni reikalai. Karinis ir pavojingas transportas per Lietuvą apskritai nėra toks gerovės šaltinis, kaip kai kas komentuoja. Jis yra prieštaringas dalykas. Jeigu mes į jį atkreiptume dėmesį, pavyzdžiui, ir tokiu įstatymo punktu, nebūtų blogai. Baigdamas pasakysiu, kad nereikėtų sukoncentruoti dėmesio į 3 punktą. Jis yra visiškai antrinis šiame kontekste.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų įstatymo projekto 1 straipsnis skamba taip: “Kiekviena Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo tolydžio siekti kompensacijos” ir t.t., ir t.t. Man įdomu, ką jūs asmeniškai ir jūsų Vyriausybė per 3 metus šiuo klausimu nuveikėte.

V.LANDSBERGIS. Mūsų, kaip jūs sakote, vyriausybės per 3 metus nepadarė daugiau negu jūsų vyriausybės. Nepadarė daugiau. Ir čia visoms vyriausybėms yra pastaba, bet nuo šiol jos turėtų daryti. Tiesiog Seimas niekada neakcentavo, nepareikalavo, nepriminė, pirštu nebakstelėjo. Nei jūsų Seimas, nei dabartinis.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila. (Balsai salėje)

V.LANDSBERGIS. Nereikia vartoti tokių žodžių.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis pranešėjau, man teko praeitą savaitę lankytis Vokietijos Bundestage. Vokiečiai gana rimtai nusiteikę ir sunerimę, kad didelės piniginės pretenzijos reiškiamos Vokietijai dėl vergų darbo karo metais Vokietijos įmonėse. Tokios skambios įmonės kaip “Siemens” , Volkswagen” ir kitos, kad (…) sumokėti 10 mlrd. tokiems žmonėms. Manau, kad įstatymas pateiktas laiku, nes Rusija dabar kaip tik inventorizuoja savo praeitį, užsienio ir vidaus politiką, matyt, bus svarbu priminti. Tačiau, aš manau, ar nebūtų verta plačiau internacionalizuoti šitą procesą, nes ne vien Lietuvai, o pusei pasaulio Rusija skolinga už padarytą žalą.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už jūsų pastabą. Matyt, čia ne klausimas, o pamąstymas. Mes nebūsime pajėgūs internacionalizuoti arba labai greitai internacionalizuoti, čia reiktų dirbti metų metais. Galbūt šiek tiek kai kuriuos klausimus išjudins birželio mėnesį įvyksiantis kongresas komunizmui, kaip nusikalstamai doktrinai, ir visokioms pasekmėms vertinti. Bet tai taip pat nėra vien tik Sovietų Sąjungos, Rusijos žalos klausimas, adresatas yra platesnis. Sakau, pastangų yra įvairių ir jos užims daug laiko. Ką gali padaryti Lietuva, kaip viena valstybė, atkreipdama dėmesį? Ji pasirūpins savo reikalais, kas jai ir privalu. Ji pasirūpina savo reikalais, tai tada yra matoma ir gali paskatinti mąstyti apie šitą klausimą, kaip dabar tapo aktualus klausimas Vokietijos koncernų, buvusių nacių Vokietijos koncernų, kur buvo naudojamas išvežtų žmonių prievartinis darbas. Suprantama, mes matome ir kitus aspektus. Į Sovietų Sąjungą taip pat buvo išvežti žmonės priverstiniam darbui. Kol kas mes kalbam apie tai, kas yra pagrindinis, konceptualus reikalas. O dėl Vokietijos galbūt irgi kokios nors Lietuvos institucijos turėtų daugiau paskatinti žmones, kurie buvo išvežti prievarta, kurie ten dirbo, kad jie pasirūpintų savo teisėmis. Jūsų mintys tiesiog primena, kad yra ir kitų susijusių dalykų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs esat Seimo Pirmininkas, jūs ką tik sukritikavote visas vyriausybes ir sakėte, kad galbūt Seimas ne viską padarė. Tai ką jūs, kaip Seimo Pirmininkas, veikėte 3,5 metų būdamas šito Seimo vadovas? Kodėl nekėlėte klausimo anksčiau, kodėl dabar?

Antras dalykas. Mes nuolat kalbam apie nacionalinę užsienio politiką ir jūs tai kartojate. Su kuo jūs tarėtės šiuo metu pateikdamas šitą dokumentą? Ar jūs tarėtės su Respublikos Prezidentu, kuris atsakingas už užsienio politiką, ar jūs tarėtės su Lietuvos politinėmis partijomis? Kaip Seimo Pirmininkas tai turėtumėte, mano manymu, daryti, ypač užsienio politikos klausimais. Taigi klausimas iš 2 dalių. Ką, Seimo Pirmininke, jūs darėte iki šiol? Ar konsultavotės su kitais?

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, pone Gyly, kad jūs, kaip buvęs užsienio reikalų ministras, kuris daugeliu klausimų labai daug darė, dabar žiūrite į šį įstatymo projektą kaip į užsienio politikos dokumentą. Aš žiūriu į jį kaip į įstatymą. Tai vienas dalykas. Dabar dėl įstatymo esmės. Jūs manote, kad po referendumo dar reikia tartis? Jūs galite taip manyti. Aš manau, kad į tai jau yra atsakyta, kad žala turi būti atlyginta. Jeigu jūs manote, kad reikia kelti klausimą iš naujo, galbūt žala neturi būti atlyginta, tai inicijuokite kitą referendumą. O su politinėmis partijomis mes pradedame tartis čia, Seime. (Balsas iš salės) Nesuprantu jūsų klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pone Pirmininke, ar nemanote, kad projekto preambulės 3 dalis šiek tiek yra dviprasmiška, turiu galvoje žodžius “dalinai okupuotą suverenią teritoriją”. Praėjo 10 nepriklausomybės metų ir kalbėti apie dar nebaigtą okupaciją tokio tipo dokumente, ne publicistiniame pamąstyme, kas kalbant apie ambasadas visiškai būtų teisinga, apie savo teritoriją, kuri okupuota, bet Lietuvos suvereni teritorija iš dalies okupuota… Gal galima būtų apsieiti be tokių, jeigu manytumėte, kad tai nebūtina?

V.LANDSBERGIS. Aš nemanau, kad yra iš dalies okupuota. Ji yra visiškai okupuota Paryžiuje. Dabar jūs sakote, kad tai yra taip, tai faktas, bet apie tai reikėtų kalbėti tik publicistikoje, o ne įstatyme ar įstatymo preambulėje. Galime taip mąstyti. Jūs galite siūlyti išbraukti kokį žodį ar kokį sakinį, bus Seimo valia apsispręsti ir redaguoti toliau šį dokumentą. Bet jūs pats pripažįstate, kad tai yra faktas. Todėl jo paminėjimas pradiniame dokumente, aš nemanau, kad yra blogas. Visi pamąstykime.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Norėčiau paklausti, ar jums neatrodo, kad pagal jūsų teikiamą įstatymą įvykdyti tas nuostatas, kurios yra fiksuotos referendume, praktiškai darosi negalima, jeigu mes šį įstatymą priimtume? Įstatymas yra tik referendumo esmės užšaldymo priemonė.

V.LANDSBERGIS. Atleiskite, bet aš tokios logikos visiškai nesuprantu.

R.OZOLAS. Tada aš atsiimu klausimą.

V.LANDSBERGIS. Labai teisingas sprendimas.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, pritariu, kad Lietuvai būtina reikalauti kompensacijos už padarytus nuostolius. Dėl 3 paragrafo, jis yra labai specifinis. Ar buvo apskaičiuotos ekonominės galimybės? O kas, jeigu tikrai Karaliaučiaus kraštas bus demilitarizuotas ir tų siuntų daugiau nebus? Ar mums pagaliau tai geriausia alternatyva ir politiniu atžvilgiu? O gal mums būtų geriau gauti kompensaciją iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, kompensaciją naftos žaliavomis? Aš siūlyčiau apie tai pagalvoti.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, bet aš manau, kad mums, mūsų valstybei ir mūsų piliečiams reikia gauti kompensaciją, o ne man. Aš tiesiog stengiuosi padėti savo šaliai. Mes visi turbūt tai darysime. Kokiu būdu ta kompensacija gali būti gaunama, tai yra jau konkretizavimo per pokalbius, derybas klausimas, bet mes nesame žengę net pirmojo įstatyminio žingsnio. Tai yra pirmasis žingsnis, fiksuojamas įstatymu, nuostata, kuri buvo patvirtinta piliečių referendume, duodant šias gaires Vyriausybei veikti toliau. Dėl to, jeigu ateityje nebus karinių pervežimų, jeigu nebus tų atskaitymų. Jeigu mes pirmiausia priimsime trečiąjį punktą su sąlyga, tai mes turbūt būsime patenkinti. Aš nemanau, kad kuris nors ateities Seimas ragins, jog būtų kuo daugiau karinių pervežimų per Lietuvą, kad už tai būtų galima gauti mokesčių. Aš būčiau lamingas, jeigu jų jau šiandien nebūtų. Nebūtų jokių pagundų ar perspektyvų organizuoti kokią nors Bražuolę.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Laikas klausimams baigėsi. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar pritariame bendruoju sutarimu? A.Raškinis – už.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, be abejo, pritariu, tik norėčiau dar priminti vieną dalyką. Kai prieš ketverius metus Rusijos valstybė buvo priimta į Europos Tarybą, tame priėmimo dokumente buvo numatyta gana daug įvairiausių įpareigojimų Rusijos valstybei. Tuo metu kaip tik profesoriaus V.Landsbergio iniciatyva buvo numatyta jau Europos Tarybos lygiu, kad ji turės atlyginti kai kuriuos dalykus, netgi, sakykim, padės mūsų tremtiniams grįžti. Profesorius turbūt prisimena šį dalyką. Man regis, tai, kas dabar yra siūloma, yra suderinta netgi su tarptautiniais dokumentais, todėl turime galimybę šiam dalykui pritarti, ir tai bus teisinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, salėje turbūt nėra nė vieno Seimo nario, kuris suabejotų Lietuvos žmonių referendume išreikšta valia. Salėje turbūt nėra nė vieno Seimo nario, kuris nenorėtų, kad žala būtų kuo greičiau atlyginta. Salėje turbūt sėdi visi realistai, politikai ir puikiai suvokia, kokią sudėtingą politinę problemą mes šiandien sprendžiame.

Žinoma, akivaizdu, kad šio įstatymo pateikimas Prezidento V.Adamkaus vizito išvakarėse iš tikrųjų labai maloni dovana Respublikos Prezidentui. Aš tuo beveik neabejoju, kaip ir neabejoju, kad šio įstatymo geri norai, ko gero, sudūžta kaip kortų namelis. Greičiausiai būtų labai smagu matyti, kad šis įstatymas ir Lietuvos, ir Rusijos valstybėse įsigaliotų vienu metu. Jeigu mes priimtume tokio įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir nustatytume, kad šios normos taikomos ir V.Putino vyriausybei, ir ji būtinai turi tai daryti, tai mes tada galbūt turėtume ką nors realaus. Tačiau puikiai suprantame, jog šis įstatymas yra daugiau politinė akcija nei realus problemų sprendimas. Kažkodėl V.Landsbergis jį sugalvojo būtent savo, kaip Seimo Pirmininko, kadencijos pabaigoje. Nežinau, ar šiuo atveju šį įstatymą būtų galima svarstyti esant saulėlydžio ar naujo saulėtekio kontekstui, bet labai akivaizdus vienas faktas – trejus metus miegota ir staiga nubusta su tokia iniciatyva. Iniciatyva kritikuotina visais požiūriais, ne tik kariniu,pavojinga… tarifų atžvilgiu. Iš tikrųjų pritarčiau daugumos Seimo narių nuomonei, kad toks įstatymas supančioja rankas mūsų vyriausybėms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Galbūt būtų galima paraginti derybų delegacijas imtis aktyvesnių priemonių, nes tam yra šimtai būdų, bet tikrai nepriimti menkai argumentuotą įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir spręsime, ar pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo projektą.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad būtų pradėta šio įstatymo svarstymo procedūra? Pritariantys – už, nepritariantys projektui ir jo išdėstytai esmei – prieš arba susilaiko.

Už – 54, prieš – 12, susilaikė 10. Pradedame svarstyti.

Ar galėtume planuoti plenariniame posėdyje svarstyti birželio 6 d., ar anksčiau komitetai spėtų? Kokie komitetai? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis, Užsienio reikalų komitetas – papildomas. Gal kas nors norėtų dar svarstyti, tai jų reikalas. Svarstysime birželio 6 d., nes pakutinę šio mėnesio savaitę mes neturėsime plenarinių posėdžių. Dėkoju.

Seimo nutarimo "Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo" projektas Nr.P-2320(3*) (svarstymas)

Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę ir pradedame svarstyti svarbų dokumentą – Seimo nutarimo dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo projektą Nr.P-2320(3). Svarstymas. Kolegos, aš iš karto jūsų prašau leisti, jeigu nespėsime baigti dabar svarstyti, svarstymus baigti 13 val. 13 val. turėtų baigtis mūsų posėdis, bet dviejų valandų pertrauka yra didelė prabanga. Galbūt galėtume šiandien bent kalbas baigti dėl šios strategijos, o paskui susitarti, ar pritariame, ar nepritariame. Toks mano siūlymas, o dabar kol kas dar geras dvidešimt minučių turim diskusijoms. Kviečiu į tribūną V.Lapę – pagrindinio (Kaimo reikalų) komiteto pranešėją. Ministras E.Makelis dalyvauja posėdyje. Gal jis norės tarti keletą žodžių. Taigi pirmininkas V.Lapė. Ruošiasi A.Grumadas – Aplinkos apsaugos komiteto kalbėtojas. Prašome, pranešėjau.

V.LAPĖ. Gerbimasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimui teikiama svarstyti ir priimti nutarimą dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projekto. Kaimo reikalų komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai – papildomi. Svarstydami šį dokumentą, komitetai sugaišo nemažai laiko, tačiau pateikė nemažai labai gerų pasiūlymų.

Teikiamas projekto variantas yra trečiasis. Jis, palyginti su pirmuoju variantu, yra gerokai pasikeitęs, sutrumpėjęs, tapo konkretesnis, šiek tiek pagerėjo redakcija. Įvertinus komitetų siūlymus atsirado nauji straipsniai arba jų dalys. Kai kurie straipsniai išliko. Matyt, visiškai užbaigti dokumento nereikėtų. Kadangi dokumentas teiktas Vyriausybės, mes neturėjome tikslo jį iš naujo rengti, nors tokių pasiūlymų ir būta, todėl mes bandėme jį taisyti, palikdami tokią struktūrą, kokia yra. Mes mėginome kai ką pakeisti, jį pagerinti. Kaip pasikeitė dokumentas, aš nenoriu kalbėti ir jūsų gaišinti. Jūs turite trečiąjį ir lyginamąjį variantus, iš kurių aiškiai matyti, kaip jis keitėsi.

Mūsų komitetas, svarstydamas trečiąjį variantą, bendru sutarimu pritarė. Aš dar neturiu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės, bet, manau, jis trečiajam variantui pritars, nes mes įvertinom visus jų siūlymus. Vakar teko būti Ekonomikos komitete. Jie ne visi pritarė. Aš manau, parengti tokį dokumentą, kad pritartų Seimo nariai ir visi komitetai, yra labai sunku, kai kada gal ir neįmanoma. Aš manau, jeigu pritartumėte šiandien, galbūt reikėtų baigti svarstymą, jeigu leistų laikas. Iš principo pritarti, tačiau, kadangi bus dar kai kurių pasiūlymų, nesvarstyti gautų pasiūlymų, o juos svarstyti, priimti ar ne, kokiu nors kitu laiku. (Balsai salėje) Aš manau, kad vis tiek dar bus. Jeigu galėtumėte leisti tokią procedūrą, kad šiandien tiktai apsiribotume svarstymu, o paskui jų keletas vis tiek bus… Arba po svarstymo galbūt bus neblogų, racionalių siūlymų, kuriuos reikėtų… arba reikėtų pateikti naują variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Iki priėmimo galėsite tai daryti. Kviečiu kalbėti A.Grumadą – Aplinkos apsaugos komiteto atstovą. Ruošiasi J.Listavičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė pateiktą plėtros strategijos projektą ir yra gana kritiškos nuomonės apie šį dokumentą. Mūsų komiteto nuomone, tai yra labai rimtai parengtas dokumentas, kuriame yra išvardytos visos kryptys, visos problemos ir visa tai, kas turi būti atliekama žemės ūkio srityje. Tačiau strategijos mes pasigedome, nes pasigedome tame dideliame kiekyje aprašomųjų dalykų prioritetų, terminų, finansavimo šaltinių, kurių ten apskritai nerasta. Todėl Aplinkos apsaugos komitetas siūlo Seimui:

1. Siūlyti Seimui pateiktą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projektą patvirtinti kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos kryptis. Tai yra iš esmės mes siūlome pakeisti pavadinimą, nes tai yra ne strategija, o išvardytos plėtros kryptys.

2. Siūlyti Vyriausybei pavesti atsakingoms institucijoms pagal patvirtintas Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos kryptis rengti atitinkamas šakų programas.

3. Siūlyti Vyriausybei pavesti atsakingoms institucijoms pagal patvirtintas Žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis iki nustatytos datos parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros 10-20 metų laikotarpio strategiją, kurioje turėtų būti numatyti konkretūs tikslai ir priemonės, atsakingi vykdytojai, terminai ir finansavimo poreikis. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar J.Listavičiaus pateikiama Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Ir S.Burbienė taip pat kalbėtų Ekonomikos komiteto vardu.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projekte yra suformuluoti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslai ir uždaviniai, įvertinta dabartinė kaimo situacija, pateikti kaimo plėtros principai bei žemės ūkio ir kaimo plėtros įgyvendinimo kryptys, žemės ir maisto ūkio pertvarkymo bei modernizavimo priemonės, alternatyvių kaimo verslų plėtros infrastruktūros ir socialinės plėtros uždaviniai, žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo organizavimas.

Parengtos strategijos projektas atskirais klausimais daugiausia jungia tezių rinkinius. Juose dažniausiai kalbama apie trumpalaikius ir vidutinės trukmės tikslus. Pasigendama valstybės požiūrio į žemės ūkio šakos ateitį, socialinės paramos vietos visoje prekinio ūkio sistemoje, žemės ūkio produkcijos rėmimo, žemės ūkio darbuotojų skaičiaus perspektyvos ir strategijos projekto programų sudarymo principų.

Paminėtomis sąlygomis ypač komplikuotas tampa strategijos įgyvendinimo finansavimas. Nors strategijos projektas papildytas X skyriaus 2 punktu, tačiau strategijos įgyvendinimui reikalingos programos ir kitos priemonės yra atsietos nuo strategijos projekto konkretaus turinio. Skirti iki 2 mlrd. Lt žemės ūkiui per metus vargu ar bus tokių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2000 m. balandžio 14 d. pateikė naujos redakcijos Biudžetinės sandaros įstatymo projektą, kuriame fondai transformuojami į biudžeto ar specialias biudžeto programas, strategijos projekto 74, 10, 210, 3 punktai turėtų būti tikslinami.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projektą. Balsuojant strategijos projektui buvo nepritarta. Siūlau toliau tikslinti strategijos projektą atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto, kitų įstaigų ir specialistų pasiūlymus. Konkrečiai dėl nutarimo projekto, nors jis buvo papildytas 2 straipsniu, tačiau jis ir liko toliau nekonkretus, ir, mano supratimu, jį reikėtų dar pratęsti. “Ir numatyti jų”, vietoj žodelio “jų” – finansavimą, o pratęsti finansavimą atskiroms programoms, įgyvendinti pagal metus. Kadangi čia ne vienerių metų strategijos įgyvendinimas, todėl mums svarbu ne iš viso finansavimas ir bendra suma, bet konkrečioms programos ir pagal metus, kad mes galėtume analizuoti, kontroliuoti ir svarstyti esant tam tikrai finansinei situacijai, kad tą programą nukeliam, tos programos iš viso atsisakom, kad konkrečiai, kaip sako, būtų kontrolė litu. Kitu atveju jau kalbam apie 2 mlrd. Jeigu mes paimsim kitus įstatymus, kuriuose taip pat ne milijonais, o šimtais milijonų, tai mums vis tiek taip ar kitaip reikia metinį biudžetą žinoti ir metinį biudžetą paskaičiuoti, pagrįsti ir argumentuoti. Jei nebus konkretaus finansinio įvertinimo, tokių galimybių nebus ir tuomet viskas pakimba ore. Todėl aš dar kartą kviečiu toliau ties šiuo projektu padirbėti ir, matyt, kito būdo nebus. Jeigu strategija bus paremta programiniu principu, tuomet viskas gali atsistoti į savo vietas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Ekonomikos komiteto vardu S.Burbienę. Ir galbūt dar R.Ozolas spėtų iki mūsų susiplanuotos pertraukos pareikšti savo mintis dėl šios strategijos. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Žemės ūkio strategiją ir pasiūlė ją grąžinti tobulinti 7 balsavus už tokį sprendimą ir 4 susilaikius. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad šis trečiasis variantas yra geresnis negu prieš tai buvę, tačiau, nepaisant to, jis neatsako į per svarstymą Ekonomikos komitete keltas problemas, o tai ir buvo Ekonomikos komiteto būtent tokio sprendimo priežastis. Kokios gi buvo keltos problemos, į kurias strategijoje nėra atsakoma?

Pirmiausia strategijoje nėra konkrečiai iš esmės numatoma, kokia gi bus kaimo žmonių užimtumo prognozė, ūkis siūlomas šeimos ūkio pagrindu, tačiau neaišku, į kokį šeimos ūkio modelį yra orientuojamasi: smulkų, stambų, specializuotą ar kokį nors kitokį. Nėra strategijoje numatyta ir kokio lygio žemės ūkio gamyba yra mums bent jau siekiamybė. O viename iš skyrių, kuriame yra kalbama apie žemės ūkio plėtrą, yra atibūdinama pati plėtra kaip siekis aprūpinti vidaus rinką maisto produktais. Daugumos mūsų įsitikinimu, toks apibūdinimas reiškia, kad Lietuvos žemės ūkis orientuosis tik į vidaus rinką, o mes nemanome, kad tai yra tinkama plėtros orientacija, ypač tokiam krašte kaip Lietuva. Galbūt tai reiškia savotišką rankų pakėlimą, kad viskuo kitu aprūpins mus iš Europos, mums svarbu mažai gaminti ir turėti mažai pretenzijų. Todėl dauguma mūsų galvoja, kad toks numatymas nėra tinkamas. Be to, kai kurios strategijoje lyg ir gražiai skambančios priemonės iš esmės prieštarauja dabartinei situacijai. Sakykim, kalbama apie žemės ūkio gamyba užsiimančių išmokslinimą, kad jie turi turėti tinkamą kvalifikaciją, ir kartu dabar vyksta vadinamasis žemės ūkio mokyklų optimizavimas, kuris, deja, veda visai priešinga kryptimi. Sakysime, skyrelyje, kur kalbama apie neigiamas pasekmes įstojus į Europos Sąjungą arba einant į Europos Sąjungą, akcentuojamos pasekmės, tačiau nekalbama apie priemones, kurių turėtų būti imtasi tam, kad tas pasekmes neutralizuotume.

Taigi yra ir daugiau kai kurių priežasčių ir, kaip matėte, mūsų komiteto buvo pasiūlyta grąžinti tobulinti ir rekomenduoti projekto iniciatoriams sukonkretinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos tikslus, apibrėžti terminus ir etapus, pateikti preliminarias žemės ūkio produkcijos gamybos bei paslaugų apimtis, pateikti preliminarias kvotas tai žemės ūkio produkcijai, dėl kurios bus deramasi Europos Sąjungoje, pateikti kaimo gyventojų užimtumo pagal veiklos sritis prognozes ir iš esmės sukonkretinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos nuostatas ir teiginius. Daugelio mūsų komiteto narių įsitikinimu, į šiuos klausimus net ir trečiajame variante nėra atsakyta, todėl mūsų siūlymas buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti, o Seimas, be abejo, spręs taip, kaip jam atrodys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti R.Ozolą Centro sąjungos frakcijos vardu. 7 minutės. Paskui siūlysiu, kolegos, daryti pertrauką.

R.OZOLAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų aptariamas Seimo nutarimas “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” šiandien yra itin svarbus dokumentas. Jis aprobuoja Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, kurią parengė Žemės ūkio ministerijos specialistai, o Seime aptarė visi įgaliotieji komitetai. Aš remiuosi Ekonomikos komitete svarstymo metu išsakytomis savo mintimis, Centro sąjungos ūkio komiteto suformuluotomis mūsų kaimo politikos nuostatomis, taip pat mano rinkimų apygardos Alytaus rajono ūkininkų mintimis. Kartu išreiškiu Centro sąjungos frakcijos poziciją, kuri buvo suformuluota vakar.

Palyginti su pirmuoju strategijos variantu, kuris buvo pateiktas svarstyti Ekonomikos komitetui, dabar aptariama redakcija yra šiek tiek sukonkretinta, tačiau tai dar ne tas strategijos variantas, kuris galėtų patenkinti mus pačius, kaip galėtų patenkinti visuomenę sutartis, kuria remdamiesi galėtų dirbti ūkininkai, verstis sodiečiai bei miestelėnai, su jais visais bendradarbiauti Vyriausybė. Tai taip pat ne tas dokumentas, kurį pateikę Europos Sąjungos komisijoms mes galėtume atrodyti partneriai, su kuriais kalbėtis iš tiesų reikia rimtai.

Stokoja strategija visų pirma apibrėžtumo. Strategija apskrita nuo pradžios iki galo. Nepasakytas svarbiausias tikslas – parengti galintį konkuruoti lietuvių ūkininką, išugdyti kaimą atgaivinti galintį kaimo verslininką, suteikti galimybes kaime įsikurti kiekvienam, kas to nori, netgi į kaimą tik nuvykstančiam miestiečiui. Lietuvai tai labai svarbu.

Ne apie tai kalba strategijos tikslai. Jie, kaip ir praėjusiais laikais, byloja (aš pacituosiu tik vieną sakinį): “ūkininkų šeimos ūkio pagrindu veikiantis į rinką orientuotas žemės ūkis, užtikrinantis stabilų vartotojų aprūpinimą kokybiškais maisto produktais ir šių produktų eksportą”. Stilius – vienas, vienas. Ir taip toliau. Beveik visas toks ir yra. Tiktai ten, kur yra vienas sakinys, susidedantis iš penkių, šešių žodžių, jau atsiranda koks nors naujas skambėjimas.

Mūsų žemės plotų atsargos ribotos. Mes jau šiandien žinome, koks mūsų ūkis rentabilus. Tai ar sunku suskaičiuoti, kiek ūkininkų mes galime planuoti sau leisti? Ne tiktai galime, bet ir turime, jeigu norime, kad tauta išeitų iš spėlionių, netikrumo, įtarinėjimų ir kartu su valdžia imtųsi kūrybos, be kita ko, ir atsisakydama neperspektyvių žemės ūkio užsiėmimų. Mūsų auginamos kultūros taip pat ant pirštų suskaičiuojamos. Joms auginti tinkamiausios žemės irgi nesunkiai nustatomos. Jų nacionalinis komplektas, atsižvelgiant į pasaulinės rinkos galimybes tų kultūrų produktams realizuoti, taip pat jau šiandien pakankamai apčiuopiamas.

Tad kas trukdo visa tai sudėlioti taip, kad strategija taptų ir plano nacionalinės programos metmenimis? Kas gali su mumis kalbėti apie mūsų perspektyvas, jeigu mes skleidžiame miglas, kai reikia nors elementaraus nacionalinio biznio plano, iš kurio matytųsi, ką mes norėtume gaminti, kur realizuoti, kiek tam galėtume skirti nacionalinių lėšų ir, o tai svarbiausia, kiek būtinai turėtume gauti iš Europos Sąjungos. Būtina, kad jie patys suprastų – mes mažiau gauti negalime.

Dabartinis planas, aš nenoriu pasakyti negero žodžio, bet kai kur primena vapėjimą: duokit, kiek duosit, tiek bus gerai, pradžiai užteks. Tai ne politika, tai ne derybininkų pozicija. Neužteks. Ir neužteks ne vien dėl to, kad Europos Sąjunga duos per mažai (žinome, kad tokia tendencija dabar įsigali), o dėl to, kad tų lėšų skirstymas irgi numatytas socialistinis – visiems po truputį to, ką turi. Taigi niekam pakankamai. Netgi tiems, kurie vykdo strateginius nacijos uždavinius – sukurti puikiausios kokybės šios srities produktą, nukonkuruoti kitus ir įtvirtinti šioje vietoje Lietuvą. Ar šito neįmanoma pasakyti? Ne tik įmanoma, bet ir būtina. Ir galima tai būtų padaryti, jeigu būtų apsispręsta pasakyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas gali pretenduoti į ūkininkui derantį valstybinį parėmimą, kas į kaimo verslininkui numatytą parėmimą, kam priklauso kompensacija už negaminimą ir kam kokia priklauso socialinė parama. Yra keturios kategorijos, kurios šioje strategijoje būtinai turi būti apibrėžtos. Seniai apie tai kalbam. Rodos, seniai aišku, kad be šių kaimo ir žemės ūkio gamybos plėtojimo detalių sukonstruoti tiksliai veikiančio Lietuvos kaimo gyvenimo mechanizmo neįmanoma. Tad kodėl nedrįstama nurodyti tų kriterijų bent jau būtinumo čia, šioje strategijoje? Tegul jie būna apibrėžti kitur, bet kad jie yra būtini, reikia šitą pasakyti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Centro sąjungos frakcijos Seime ir Seimo Ekonomikos komiteto nuomone, Seimui turbūt derėtų apsispręsti dar patobulinti projektą, nes laiko iki derybų Europos Sąjungoje tikrai dar šiek tiek turime. Derybų projektas, jeigu mes pretenduojame į derybas su šia strategija, turėtų iš tiesų būti pagrįstesnis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, liko dar penki kalbėtojai dėl strategijos. Ir ministras šeštasis. Ar galėtume susitarti tęsti diskusiją apie 13 valandą? Turiu galvoje, kad 13 valandą mes turėtume baigti posėdį, bet ketvirtadienį ir taip sudėtingas klausimas. Tai gal sutariame, šiandien diskutuojame toliau, rytinio posėdžio pabaigoje, ir ministras tada irgi turėtų galimybę dalyvauti. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

Paramos mirties atveju įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2400. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2474(2*). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2486(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.

Registruojamės.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Dirbam toliau.

1-7a – Paramos mirties atveju įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2400. Ir antrasis projektas taip pat svarstomas kartu, ar ne? Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2474(2) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2486(2). Dėl visų šių projektų kalba D.Aleksiūnienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Šiuo metu yra skiriamos dviejų rūšių laidojimo pašalpos. Tai yra draudiminė pašalpa, kuri mokama mirus apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu arba jo išlaikomam šeimos nariui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Nedraudiminė pašalpa mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.

Šiuo įstatymo projektu siūloma nuo 2001 m. laidojimo pašalpą mokėti tik iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius, ir atsisakyti mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Komitetas pirmą kartą šį įstatymo projektą svarstė balandžio 17 d. ir pasiūlė padaryti svarstymo pertrauką, nes įstatymo projektas, nors ir buvo suderintas su Vyriausybės teiktu projektu, nebuvo suderintas su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlius ponui R.Kupčinskui, vėliau atsirado šie du įstatymai. Komitetas gegužės 8 d. pritarė įstatymų projektams, tačiau pasiūlė Vyriausybei įvertinti įstatymo projekto finansinį rezultatą ir svarstant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo bei 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus numatyti… savivaldybių biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius ir atsisakant jų mokėjimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Man teko domėtis, nes ir komitete daug buvo kalbėta, kad daug funkcijų buvo deleguota savivaldybėms tam nenumatant papildomų lėšų. Tačiau aš iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos skyriaus gavau atsakymą, kad tos anksčiau deleguotos funkcijos yra valstybinės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, kai mes numatėm pašalpas už tris ir daugiau vaikų, dėl paramos mirties atveju, kai dvigubai buvo padidinta pašalpa mirties atveju, mirus bedarbiui, be to, valstybinės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, bei našlaičio stipendija. Minėti įstatymų projektai buvo suderinti su Finansų ministerija ir svarstant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimą papildomos išlaidos buvo įskaitytos į šiuos biudžetus, reikalingos lėšos buvo numatytos.

Todėl mes dėl šių lėšų, kurios siektų apie 2,1 mln. per visas savivaldybes, irgi įstatymo projektui pritarėme ir nurodome, kad svarstant savivaldybių biudžetus jos būtų numatytos. Svarstymo metu, kai pritarėme, buvome gavę Teisės departamento išvadą, kad nėra jokių prieštaravimų, tačiau šiomis dienomis gavome kai kuriuos papildymus, jog kai ką įstatymo tekste reikia patikslinti. Tačiau tai yra tikslinimo dalykai, ir manome, kad iki priėmimo komitetas šias Teisės departamento pastabas įvertins. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius – Biudžeto ir finansų komiteto vardu, ypač dėl pirmojo projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu laidojimo pašalpas reglamentuoja keli įstatymai. Jos yra 3 ir 6 MGL dydžio. Įstatymo projekte siūloma suvienodinti išmokų dydį – nustatyti jį 6 MGL ir mokėti išmokas iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetuose. Specialioji laidojimo pašalpa nuo 3 iki 6 MGL padidėtų nedirbančio ir neįsiregistravusio Darbo biržoje darbingo amžiaus asmens mirties atveju, 6 MGL dydžio laidojimo pašalpa garantuojama ir mokama mirus Lietuvos Respublikoje gyvenusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenusiam užsieniečiui ir asmeniui be pilietybės, kai jie dirbo samdomą darbą ar savarankiškai dirbo Lietuvos Respublikoje, ir asmeniui, turėjusiam įstatymo nustatyta tvarka suteiktą pabėgėlio statusą. Laidojimo pašalpa taip pat mokama gimus ne mažiau kaip 22 savaičių išnešiotam negyvam vaikui. Specialioji laidojimo pašalpa mokama mirusiojo šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui.

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomai iš savivaldybių biudžetų vis dėlto reikėtų apie 2 mln. Lt. Įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 d. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam balsų dauguma pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar šiems svarstomiems projektams galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritariame po svarstymo Paramos mirties atveju įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2400, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr.P-2474(2) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2486(2). Šiems projektams pritariame tokiems, kokius teikia pagrindinis komitetas. Dėkui.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.P-2298(2). Darbo apmokėjimo įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2299 (svarstymas)

1-8a, 1-8b – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.P-2298 ir Darbo apmokėjimo įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2299. Pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams šiuos projektus. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę B.Visokavičienę. O paskui ieškosim bendro sutarimo, ar galime šiam siūlymui pritarti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas yra visai naujas, atskiras įstatymas, kurio nuostatos iki šiol buvo įtvirtintos kituose valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Svarstant šį įstatymą komitete, skirtingai negu teigiama projekto aiškinamajame rašte, komitetas atkreipė dėmesį į tai, jog šis įstatymas turėtų neigiamų socialinių pasekmių. Ypač dėl to, kad po užslėptomis ir neskaidriomis sąvokomis, tokiomis kaip kompensuojamasis užmokestis, slypi siekis mažinti motinystės atostogų išėjusių motinų socialines išmokas minimaliai net tris kartus. Pagal “Sodros” pateiktus skaičiavimus minimali vaiko priežiūros pašalpa mažinama nuo 430 Lt pagal galiojantį įstatymą iki 133 Lt pagal siūlomą projektą. “Sodrai” nauda (būtų galima apskaičiuoti) būtų lygi 1,5 mln. Dėl šių ir kitų priežasčių komitetas bendru sutarimu nusprendė grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti, nes, mūsų manymu, bloginti jaunų šeimų, ypač auginančių vaikus, padėtį vien todėl, kad “Sodra” negauna planuotų įmokų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokiam sprendimui nepritaria. Be to, dėl juridinės technikos Teisės departamentas pateikė 18 esminių pastabų. Straipsnių pavadinimai daugeliu atveju neatitinka turinio. Grąžindamas tobulinti, jūs turite išvadą, komitetas taip pat pateikė 11 pastabų. Jos visos išvardytos komiteto išvadoje.

Mes siūlome patobulinti įstatymo konstrukciją: apibrėžti įstatymo projekte nurodytas sąvokas nurodant, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas yra valstybinio socialinio draudimo rūšis; nustatyti, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, teisė į motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, kuris yra ne mažesnis kaip 3 mėnesiai, turėtų būti per 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per 24; nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo neturi nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo nurodytu laikotarpiu dėl to, kad jis buvo tikslinėse nemokamose vaiko priežiūros atostogose, tai, nustatant jo teisę gauti ligos ir motinystės pašalpą, įskaitomas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas iki nemokamų vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Yra daugelis kitų pastabų. Manome, kad šį įstatymą Vyriausybei reikės perrašyti iš naujo ir įvertinti esmines komiteto pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po tokio pagrindinio komiteto sprendimo mums reikia susitarti, ar pritariame jam bendruoju sutarimu, ar ne. Gal pritariame, gerbiamieji kolegos, ir pavedame Vyriausybei? A.Sysas būtų prieš šį sprendimą. Norėjo prašyti žodžio prieš. Suteikiu žodį V.Aleknaitei-Abramikienei. Ačiū, ponia pranešėja.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mano nuomone, komiteto sprendimas yra labai logiškas, siūlymai subalansuoti. Mes neturėtume daryti jokių drastiškų žingsnių, kurie, viena vertus, galėtų pabloginti šeimų padėtį, kita vertus, būtų trumpalaikiai ir neturėtų strateginės reikšmės visos socialinės sistemos plėtrai. Todėl aš siūlau pritarti ir, manau, dėl to būsimasis įstatymas tikrai pagerės.

PIRMININKAS. A.Sysas taip pat pritaria šiai nuostatai, kad mes grąžintume Vyriausybei tobulinti. Ar galime tai padaryti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu grąžiname Vyriausybei tobulinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą Nr.P-2298. Ir projektą Nr.P-2299 taip pat, ar ne? Kartu. Taip pat Darbo apmokėjimo įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektą. Ačiū, kolegos, už bendrą sutartinį sprendimą. Lauksime Vyriausybės varianto. Dėl vedimo tvarkos – B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš noriu patikslinti dėl antrojo įstatymo projekto. Yra komiteto išvada daryti pertrauką ir svarstyti kartu su Ligos ir motinystės įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš nesu tikslus. Taigi komiteto siūlymu darome projekto Nr.P-2299 svarstymo pertrauką ir svarstysime jį tada, kai gausime naująjį variantą iš Vyriausybės ir kai šis variantas savo procedūromis pasivys šį projektą.

Gerbiamieji kolegos, dar turime 15 minučių pagrindinei darbotvarkei svarstyti. Kviečiu į tribūną A.Šimėną.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2231 (pateikimas)

Projektas Nr.P-2231 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašome, pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato pridėtinės vertės mokesčio lengvatas laikraščių, žurnalų spausdinimui, leidybai, platinimui bei laikraštiniam popieriui. Ekonomikos komitetas teikia įstatymo pataisą, už ją, beje, balsavo visi 13 posėdyje dalyvavusių komiteto narių, pagal kurią šios privilegijos turėtų būti atsisakoma.

Įstatymo pataisos tikslingumą galima argumentuoti tuo, kad šiuo metu yra panaikintos iki tol buvusios lengvatos tiek agrariniam sektoriui, t.y. pridėtinės vertės mokesčiu yra apmokestinti maisto produktai, tiek panaikinta iki tol buvusi PVM mokesčio lengvata už butų šildymą, išaugo tarifai už elektros energiją, labai mažinamos lengvatos už visuomeninio transporto paslaugas, išaugo energetikos kainos. Dėl mokesčių, socialinių lengvatų panaikinimo, akcizų padidinimo ūkinės veiklos sąlygos tapo sudėtingesnės visiems ūkio subjektams, kurie dirba šiuo metu agrariniame sektoriuje, energetikos, transporto sektoriuose. Pasikeitus ūkinės veiklos sąlygoms svarbiausiuose itin sunkioje būklėje esančiuose ūkinės veiklos sektoriuose tikslinga peržiūrėti tolesnės privilegijos taikymą laikraščių, žurnalų leidybai, laikraštiniam popieriui. Be abejo, laikraščių ir žurnalų leidyba visuomenei yra svarbus sektorius ir jų atstovai turi svarių argumentų savo ekonominiams interesams ginti, ką jie kartais ir pademonstruoja. Tačiau reikia sutikti ir su tuo, kad privilegijų neturintys ūkinės veiklos sektoriai, sakysim, žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kiti, turi ne mažiau svarbių argumentų, kad galėtų pagrįsti savo teises į ekonomines lengvatas, kuriomis naudojasi minėtas sektorius.

Beje, ši problema nėra nauja ir jau buvo diskutuota spaudoje. Noriu akcentuoti keletą išsakytų netikslumų. Pirmiausia buvo akcentuota, kad tai pablogintų žiniasklaidos sektoriaus padėtį. Reikėtų pažymėti, kad tai nėra tikslu, nes tai susiję tik su viena žiniasklaidos sudėtine dalimi – laikraščių ir žurnalų leidyba. Pakeitus laikraščių leidybos ekonomines sąlygas, kitų ne mažiau reikšmingų žiniasklaidos sektorių – televizijos, radijo – veiklos sąlygos nepasikeičia, tačiau jiems santykinai palengvėja konkurencijos sąlygos. Pavyzdžiui, “Lietuvos ryte” buvo teigiama, kad priėmus įstatymo pataisą (cituoju) “Daugelis krizės nustekentų šeimų neįstengtų užsisakyti nė vieno laikraščio”. Tačiau iš tiesų objektyviai padėtį vertinant pirmiausia reikėtų pasakyti, perfrazuojant tą patį laikraštį, kad pasikeitus žemės ūkio produkcijos, butų šildymo mokesčiams ir panaikinus transporto lengvatas daugelis nustekentų šeimų neįstengtų apsirūpinti pirmojo būtinumo reikmėmis. O laikraščiai, manykim, jau yra bent po maisto, šildymo ar transporto, galima būtų sakyti, prioritetas būtų toks, ir tik po to galima būtų aptarinėti laikraščių leidybos privilegijų panaikinimo galimas pasekmes. Jeigu, laikraščių leidybos atstovų nuomone, privilegijų laikraščių leidybai panaikinimas yra žiniasklaidos puolimas, tai vadovaujantis tokia pačia logika tolesnį esamos privilegijos išsaugojimą galima vertinti kaip tolesnį puolimą prieš visus kitus tokios privilegijos neturinčius sektorius, tarp jų yra žemės ūkis, energetika ir transportas.

Sunku sutikti su teiginiu, kad esant itin sunkiai valstybės finansinei būklei privilegijų laikraščių leidybai panaikinimas iš tiesų yra (cituoju) “Europoje gėdingas faktas”. Manyčiau, greičiau atvirkščiai – privilegijos išsaugojimą būtų galima komentuoti kaip gėdingą faktą, tuo labiau kad mes turime išvadą, kurią Seimui pateikė generalinis direktorius V.Vadapalas, Teisės departamentui. Gerbiamojo V.Vadapalo pažymėta, kad šeštoji direktyva, kuri numato mokesčių lengvatas ir sąrašą, kam galėtų būti taikoma Europos Sąjungos direktyva, tokių lengvatų laikraščiams ir žurnalams nenumato. Netgi priešingai parašyta, kad laikraščiams, kurie didžia dalimi skirti reklamai ir tiekimui, apskritai neturėtų būti netgi iš principo taikoma lengvata. Taigi Europos Sąjungos nuostatos kalba ką kita.

Pagaliau ekonominis aspektas. Pirmiausia reikia sutikti, kad priėmus tokią nuostatą mes suvienodintume veiklos sąlygas visiems ūkio subjektams, nes bet kokių ekonominių lengvatų taikymas subjektams ar jų grupei pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, deformuoja santykius ir mažina išteklių panaudojimo efektyvumą, be to, sudaro sąlygas lengvatą turintiems subjektams nepelnytai gauti santykinai didesnes pajamas. Beje, teko kalbėtis tuo klausimu tiek su pramonės atstovais, tiek su spaustuvių atstovais, tai jie remia tokį siūlymą ir sako, kad tai būtų teisinga, nes dabar nėra to mokesčio, jų yra santykinai sunkesnės ekonominės sąlygos. Pagaliau pats ekonominis rezultatas, kurio galima tikėtis. 1999 m. per pirmuosius dešimt mėnesių buvo panaudota 15 tūkst. tonų popieriaus.

Jeigu vien apie popierių kalbėtume, ir tai sudaro apie 30 mln. Lt per dešimt mėnesių, biudžetas papildomai gautų apie 5–7 mln. Lt vien dėl popieriaus. Kitaip sakant, jų netektų šitas sektorius. Ar pabrangtų spaudos leidinių kaina, ar ne, čia jau, matyt, kaip prisitaikytų prie ekonominių sąlygų. Manytume, ir komitetas taip mano, kad išlikusias privilegijas reikia naikinti, ypač tiems sektoriams. Kai sunku, tai sunku, ką daryti, taisyklės turi būti vienodos visiems ūkio subjektams, kurie siekia pelno. Su tuo sutinka, beje, visi.

Siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Noriu dar kartą pabrėžti, kad tai nesusiję su knygų leidyba, tai yra vadovėlių, knygų leidyba. Jiems ta lengvata taikoma, nes ten yra visai kiti dalykai negu šitas laikraštinis popierius. Kviečiu kolegas pritarti.

PIRMININKAS. Nori paklausti septyni Seimo nariai. Klausimams skiriama 10 minučių. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar buvo atlikti skaičiavimai, kiek galėtų pabrangti laikraščiai bei žurnalai, kaip galėtų keistis jų tiražai ir nuo kada įstatymas galėtų įsigalioti? Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Kiek pabrangtų laikraščiai, būtų labai sudėtinga atsakyti, nes, kaip žinoma, kai kurie laikraščiai yra pakankamai pelningi ir jų kaina kartais auga ne po vieną litą per metus. Be abejo, kainas diktuoja rinka. Jie turėtų prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Jeigu jie smarkiai didintų kainas, tai būtų viena prognozė, kiek galėtų užsisakyti, o jeigu jie mažina kainą, mažina savo pelnus, tai išliktų ta pati rinka. Taigi tai priklauso nuo pačių laikraščių politikos, už kurią, be abejo, jie atsakytų patys.

Kitas klausimas būtų, kada įsigaliotų. Na, matyt, logiška būtų taikyti nuo naujų ūkinių metų, nes sudaryti kontraktai, ir ūkinių sąlygų keitimas, ypač mokesčių, yra labai delikatus dalykas. Aš manyčiau, būtų galima spręsti, kad nuo Naujųjų metų tikrai turėtų galioti šitas dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pono V.Vadapalo aiškinimuose yra pabrėžtinai pasakyta, kad netaikytinos lengvatos tiems laikraščiams ir žurnalams, kurie visiškai ar didžia dalimi skirti reklamai. O dėl kitų laikraščių yra tokia galimybė, kad lyg ir neprieštarautų Europos teisei ir tai direktyvai, jeigu būtų taikoma tokia lengvata. Ar nederėtų diferencijuotai pažiūrėti į tai?

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai sutikčiau svarstyti, ar nepažvelgti diferencijuotai, jeigu mes kalbėtume apie maisto produktus, apie gyvenamųjų namų šildymą, apie transporto lengvatas. Aš sutikčiau, kad tai būtų svarstymo objektas. Pagal mūsų samprotavimus tai yra pirmo būtinumo reikmės, kurias mes jau apmokestinome. Labai skausmingai, prievartiniu būdu, pavyzdžiui, už šilumą, niekur nedingsi, turi mokėti. O čia yra rinkos santykiai, kiti dalykai. Jeigu mes panaikinom visas išimtis tuose gyvybiškai svarbiausiuose žmonėms sektoriuose, jau nėra šių lengvatų, tai ką kalbėti apie kitus sektorius?

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime paminėjote, jog vien tik už laikraščių popierių, jeigu jis būtų apmokestintas PVM, valstybė į biudžetą surinktų apie 7 mln. Lt. Ar jūs neapskaičiavote galutinio rezultato, kai būtų apmokestintas ne tik popierius, bet ir pats laikraštis, ar nepadvigubėtų šitų pajamų surinkimas, o gal ir didesnės būtų pajamos į biudžetą?

A.ŠIMĖNAS. Čia panašus klausimas į kolegos J.Listavičiaus. Be abejo, tai priklausytų nuo pačių laikraščių politikos, kaip jie toliau plėtotų savo veiklą, tai labai priklauso. Kaip žinoma, kai kurie leidiniai yra pakankamai pelningi, kiti sunkiai gyvuoja. Rinka yra rinka, reikia vadovautis vienodom taisyklėm. Tuo labiau, dar kartą kartoju, čia nekalbama apie kokią nors papildomą naštą, čia kalbama apie privilegijos panaikinimą, kurią turi faktiškai vienintelis ūkinės veiklos sektorius. Tai yra normali ūkinė veikla ir turi mokėti, mokesčiai turi būti visiems vienodi. Jeigu mes jau panaikinom žemės ūkiui, šildymui įvedėm PVM, tai ką čia kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kalbėdamas jūs daug kartų paminėjote tam tikras privilegijas, taikomas laikraščiams. Aš negalėčiau taip drąsiai teigti, kad tai yra privilegija. Susipažinęs su Europos Sąjungos valstybėse taikomu pridėtinės vertės mokesčiu laikraščiams, nė vienoje valstybėje neradau, kur būtų taikomas toks didelis 18% PVM. Pagal mano turimą informaciją didžiausias, atrodo, PVM tarifas yra 9%. Kai kuriose valstybėse yra taikomas ir nulinis tarifas, bet vidurkis yra 5%. Kokia jūsų nuomonė, ar reikėtų palikti 18%, ar būtų galima iš pradžių taikyti mažesnį?

A.ŠIMĖNAS. Čia yra svarstymo objektas, kolegos gali teikti siūlymus ir svarstyti, koks turėtų būti. Bet turint omeny, kokį mes taikome gyvybiškai svarbiausiems sektoriams, tai verta pamąstyti. Aš suprantu jūsų susirūpinimą ir dar kartą galiu perskaityti tą dalį, kurią kartą citavau. Galiu perskaityti, kad laikraščių bei žurnalų leidyba – visuomenei svarbus sektorius ir, svarbiausia, jo atstovai turi svarių argumentų savo ekonominiams interesams ginti. Aš suprantu jūsų susirūpinimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau tiesiog jūsų, kaip Kultūros pakomitečio pirmininko, paklausti. Puikiai suprantu, kad privilegijos yra blogas dalykas, tačiau ar jūs iš tikrųjų bandėte apskaičiuoti, kokie bus rezultatai? Aš žinau kultūrinių laikraščių būklę, tremtinių, politinių kalinių, religinių bendrijų laikraščių būklę. Jie šiuo metu yra ant bankroto ribos. Manau, kad bulvariniams laikraščiams nieko nebus, o visi šitie maži laikraščiai (ir jų mokesčiai maži) bus nušluoti nuo žemės paviršiaus. Būtų gerai įvertinti, ką mes padarysim.

Antras dalykas, ko norėčiau dabar paklausti. Ar jūs bandėte derinti šį įstatymą su Prezidentūra? Paskutiniu laiku Prezidentūra rodo savo tokį sisteminį palankumą bulvarinei spaudai. Paskutinis darbas, ką jie padarė, tai tą asmenį, kuris atsakingas už popiežiaus įžeidimą, pasiūlė į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Aš bijau, kad šitą jūsų įstatymo pataisą paims ir vetuos. Ar jūs bandėte derinti su Prezidentūra šio įstatymo pataisas?

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš nelinkėčiau tokios įstatymų leidybos procedūros prieš teikiant įstatymo projektą pirmiausia suderinti su Prezidentūra. Be abejo, paskutinis pavyzdys parodė, kad Prezidentas turi tą juridinę galią taikyti veto. Sunku pasakyti, ar jis taikys, ar ne. Jeigu taikys, tai taikys, tada spręsime iš naujo, o gal ir netaikys. Nenorėčiau į šitas diskusijas leistis.

Dabar kitas momentas dėl jūsų minėtų leidinių. Galbūt leidiniai yra gyvybiškai svarbūs, bet tai nereiškia, kad ekonominės sąlygos turėtų skirtis. Ir jeigu jie yra tikrai svarbūs, tai reikia rasti formų ir būdų, kaip paremti, galų gale ir valstybė teikia tam tikrą paramą kai kuriems leidiniams. Bet mokesčių sistema tikrai turėtų būti bendra. Gelbėdami smulkių ir labai reikalingų leidinių vienetus, mes sudarom sąlygas ir visam sektoriui, juk kalbama apie visą sektorių. Aš suprantu spaudos reikšmę, bet ūkinės veiklos sąlygos turi būti vienodos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad šio įstatymo 4 straipsnį reikėtų panagrinėti gerokai plačiau, ne tik 7 punktą? Sveikatos reikalų komitetas mato, kad yra neteisybės ir sveikatos sistemoje, kai vienoms įstaigoms taikomas PVM lengvatos, kitoms ne. Ką jūs manytumėte apie 4 straipsnio platesnį nagrinėjimą, ne tik 7 punkto?

A.ŠIMĖNAS. Šiuo metu teikiamas 7 punktas.

Jeigu jūs nagrinėjote, kolegos, tą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ketvirtąjį straipsnį, kam ten taikomos tam tikros PVM išimtys, visiškai akivaizdžiai išsiskiria 7 straipsnis, apie kurį čia buvo kalbama. O visi kiti… Be abejo, jie visi gali būti svarstymo objektai, tačiau šiuo metu mes kalbame apie vieną labai aiškų sektorių. O kai sektorių aprėpi… Mes turime pavyzdžių, kad dėl vieno sektoriaus iš karto gali sužlugti tas įstatymo priėmimas.

Dar vieną momentą norėčiau pabrėžti. Jeigu, tikiuosi, pritarsime po pateikimo, po to gali būti korekcijų, tai svarstymą galima būtų pagreitinti, nes dabar birželio 16 d. … Tai yra vilkinimas, nukėlimas iki 26 dienos. Iš esmės tai būtų ne šios Seimo kadencijos rūpestis. Taigi mano siūlymas būtų, jeigu sprendžiame klausimą, tai sprendžiame, jeigu ne, tai ne.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaižmužis – paskutinis klausėjas.

A.VAIŽMUŽIS. Po atsakymo į klausimus, iš dalies ir po projekto pateikimo man paaiškėjo. Atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po… atsiprašau, ne ta lentelė. Ar pritariame po pateikimo? A.Sakalas – prieš. Ačiū, pranešėjau.

A.SAKALAS. Aš negalėčiau pritarti po pateikimo štai dėl ko. Jeigu pranešėjas, kaip jis tvirtina, norėtų, kad nebūtų jokių mokesčių sistemos išlygų, tegul jis taip ir daro. Dabar jis vėl padaro vieną išimtį iš tų išlygų, iš tų lengvatų, o kitas palieka. Aš pritarčiau idėjai, kad būtų taisoma visa mokesčių sistema. Galbūt tada ir PVM nuo 18% būtų sumažintas iki mažesnio skaičiaus, bet taip ištraukinėti po vieną dalyką… Aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui. Manau, kad šis įstatymas suduos didelį smūgį ne mūsų laikraščiams asams, o rajonų laikraščiams. Rajonų žmonės taip pat vos įperka tą laikraštį už tą nedidelę sumą. Paprasčiausiai tie laikraščiai galės bankrutuoti. Aš nežinau, kodėl Ekonomikos komiteto pirmininkas užsiima tokia daline rekonstrukcija, užuot taisęs visą mokesčių sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad po pateikimo reikia pritarti ir pradėti svarstymą, nes iš tikro yra apie ką kalbėti. Reikia kalbėti ir apie to PVM dydį, ir galų gale galbūt vis dėlto diferencijuotai pažiūrėti į šį reiškinį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi registruojamės ir apsisprendžiame, kolegos, ar pritariame po pateikimo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį teikia A.Šimėnas. Jeigu pritarsime, pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Taip bus, jeigu pritarsime. Birželio 6 d. pradedame dirbti, planavome birželio 15 d. Susitarsime. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Taigi, kas pritartų pateiktam projektui, gerbiamieji kolegos?

Už – 35, prieš 5, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti birželio 15 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – taip pat papildomas komitetas. Taigi dėl dienos niekas neprieštarauja, kolegos. Birželio 15 d. Dėkui. Jau galėtume imti toliau svarstyti Rinkliavų įstatymą, ir tai darome.

Rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2409(3*) (svarstymo tęsinys)

Rinkliavų įstatymų projektas Nr.P-2409(3), svarstymo tęsinys. Praeitame posėdyje, t.y. ketvirtadienį, buvo nuspręsta daryti svarstymo pertrauką. Kalbėjo visi komitetai, kalbėjo P.Papovas. Aš nežinau, ar dar yra daug likusių kalbėti. Šiandien niekas neprašo žodžio kalbėti. Mes skelbėme svarstymo pertrauką ir siūlėme dabar tęsti svarstymą, kad visi, norintys pareikšti nuomonę, galėtų tai padaryti. Dėl vedimo tvarkos šiandien kalbėjo J.Listavičius. Dabar diskusija baigiama ir aš suteikiu žodį J.Listavičiui. Galbūt ne visi ryte dalyvavo posėdyje. Ir L.Sabutis galbūt išdėstys savo nuomonę, kurią išdėstė ketvirtadienį. J.Listavičius dėl tolesnio mūsų šio projekto svarstymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip aš ir sakiau, svarstant šį projektą papildomi komitetai išsakė kai kurių minčių, kai kurių abejonių, nors aš sakyčiau, kad pagal išvadas ir pagal kalbėtojų mintis tikrai buvo galima priimti tuos siūlymus, kurie buvo pateikti papildomai. Abejonių buvo. Jeigu jų ir buvo, jas buvo galima “išsijoti”. Kadangi vis dėlto buvo nutarta rimtai pasižiūrėti, kad nekiltų didelių diskusijų dėl siūlymų, tai buvo nutarta, jog darbo grupė dar pasižiūrės, aptars visus tuos neaiškius klausimus. Todėl yra taip suplanuota, kad rytoj 9 valandą papildomi komitetai, Savivaldybių asociacija, kadangi kyla daug klausimų dėl savivaldybių, dėl vietos rinkliavų, ir Finansų ministerijos specialistai… Mes, matyt, turėtume prieiti prie vieningos nuomonės, kad čia nekiltų didelių diskusijų, ir tada užbaigti svarstymą. Būtų galima, jeigu jau taip skubama, net ir numatyti priėmimą viename posėdyje, aš taip galvoju. Mes turėtume taip padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kada mes galėtume tęsti svarstymą kitą savaitę – antradienį, ketvirtadienį? Ketvirtadienį?

J.LISTAVIČIUS. Taip, jeigu iškils kokių klausimų, tai ne darbo grupė, o mūsų komitetas turėtų pirmadienį paimti sprendimą. Jeigu nebūtų didelių problemų, tai galima blogiausiu atveju antradienį, bet geriausia būtų, kad ketvirtadienį būtų užbaigta. Net galima būtų galvoti apie priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis taip pat dėl vedimo tvarkos. Dėl dar vienos pertraukos ir dėl svarstymo laiko.

L.SABUTIS. Manau, kad šiuo atveju reikia toliau tobulinti Rinkliavų įstatymą. Iš tikrųjų įstatymas yra kuriamas atsižvelgiant į šiandieninius reikalavimus, nors anksčiau šias nuostatas reguliavo įstatymai. Labai svarbu tai, ką siūlo kai kurie Seimo nariai, sakysime, dėl atskirų leidimų atskiroms savivaldybėms vykdyti tam tikras rinkliavas. Gal reikėtų, kaip siūlė mūsų komitetas, tas normas nustatyti viename įstatyme, kad pačios tarybos spręstų pagal savo nuostatus. Ar tokius konkrečius rinkliavų dydžius pagal atskiras paslaugas ar pagal atskiras institucijas mes nustatysime įstatymu? Nežinau, ar rytoj pavyks mums suderinti šias pozicijas, bet iš esmės mes pasisakėme ir dėl to, kad negalima leisti savivaldybėms plačiai taikyti rinkliavų. Šiame įstatyme pagrindinis komitetas leido savivaldybėms vykdyti rinkliavas net už gatvių priežiūrą, remontą ir t.t. Mūsų komitetas, Savivaldybių komitetas, nepritarė šiai nuostatai. Todėl aš manau, kad reikia bendrai dirbti ir tik tada pateikti Seimui suderintą įstatymą. Ne pro šalį būtų išgirsti ir Vyriausybės atstovo nuomonę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendrai sutariame dar dėl vienos pertraukos. Liko tiktai pataisos. Pagrindinio komiteto pirmininkas siūlo baigti svarstyti ir galbūt priimti šį įstatymą gegužės 25 dieną. Gal galime susitarti, kolegos, dėl tos dienos? Susitariame dėl gegužės 25 dienos. Viskas bus gerai.

Mokesčių ir įmokų mokėtojų reikalavimų ir įsipareigojimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams įskaitymo laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2266(2) (pateikimas)

Kolegos, dar kelios minutės… 5 minutės iki 1-10 darbotvarkės klausimo. Gerbiamieji kolegos, dalyvaujantys posėdyje, mes šiandien kaip rezervinį 3 klausimą esame įsirašę projektą, kuris įstrigo dėl tam tikrų Seimo narių, turiu aiškiai pasakyti, nenuoseklaus balsavimo. Mokesčių ir įmokų mokėtojų reikalavimų ir įsipareigojimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams įskaitymo laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2266(2), teiktas E.Kunevičienės. Praeitame posėdyje, kai jis buvo pateikiamas, jam nebuvo pritariama po pateikimo. Už tai, kad būtų pritarta, balsavo 8 Seimo nariai. Už tai, kad nebūtų pritarta, balsavo 20 Seimo narių. Tuo metu pirmininkavusi mano kolegė, remdamasi Statuto straipsniu, iš karto siūlė apsispręsti, ar atidėti projekto pateikimo procedūrą, ar projektą atmesti.

Ir turiu pasakyti, kad nė viena iš šitų pozicijų nesurinko pagal Statutą reikiamo balsų skaičiaus. Siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti nesurinko daugumos. Siūlymas atmesti nesurinko 36 Seimo narių balsų. Gerbiamieji kolegos, buvo sutarta, kad kitame posėdyje, kai dalyvaus daugiau Seimo narių, mes kartosime šitas procedūras. Turbūt atsimenate įstatymo projekto pagrindines nuostatas. Aš, kolegos, jūsų klausiu, kokia jūsų nuomonė dėl šio projekto. Jeigu pirma kalbėtų E.Kunevičienė dėl vedimo tvarkos, ji galėtų išdėstyti savo nuomonę ir dėl teikiamo projekto, ir dėl to, ar pritarti jam, ar nepritarti. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl projekto viskas išaiškinta, ir aš buvau pasakiusi, kad jeigu būtų pritarta po pateikimo, mes komitete taip aptarėme, nes komitete buvo pritarta tam projektui, pradėtume svarstyti ir darytume pertrauką, kad Vyriausybė galėtų apsvarstyti. Bet kadangi finansų ministras ponas V.Dudėnas čia būdamas iš karto labai griežtai reikalavo atmesti, matyt, apsigalvojo toliau svarstyti, todėl Seimas turi apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Svarstymas Seimo posėdyje tada parodė, kad projektas geriausiu atveju turėtų būti teikiamas pačios Vyriausybės. Tokio pavidalo, pirma, ką padarys projekto įgyvendinimas, tai destabilizuos biudžetą. Todėl manau, kad galima pritarti tam, kam jau vieną kartą pritarė Seimas. Jeigu Vyriausybė manys, kad reikia pateikti panašų projektą, tada galėsime svarstyti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote atmesti projektą.

R.R.SURVILA. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kad nebūtų praeito karto balsavimo situacijos, aš teikiu balsuoti alternatyviai. Balsuojantys už parems siūlymą projektą atmesti. Balsuojantys prieš parems siūlymą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Jeigu siūlymas atmesti nesurinks 36 balsų, bet surinks daugumą, projektas bus grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Jeigu siūlymas atmesti gaus 36 Seimo narių balsus, projektas bus atmestas. Nes iš tikrųjų praeitame posėdyje įvyko daug nelogiškų dalykų, kurie buvo parodyti mūsų balsavimu. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojantys už manytų, kad projektas Nr.P-2266, dabar dar kartą pateiktas E.Kunevičienės, turėtų būti atmestas. Balsuojantys prieš manytų, jog reikėtų šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Jeigu siūlymas atmesti nesurinks 36 balsų, bet surinks daugumą, projektas bus siūlomas grąžinti tobulinti. Kolegos, balsuojantys už projektą – atmesti, balsuojantys prieš – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kokia jūsų nuomonė? Nes šiam projektui per pateikimą nebuvo pritarta, bet įstrigta kitose procedūrose. Už – atmesti, prieš – grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už – 41, prieš – 20, susilaikė 1. Mokesčių ir įmokų mokėtojų reikalavimų ir įsipareigojimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams įskaitymo laikinasis įstatymo projektas yra atmetamas.

Repliką – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori dvejoti ar prieštarauti, kad pinigai yra geriau negu įskaitos. Tačiau kyla klausimas, vis dėlto kodėl taip tęsiasi? Kai minima, sakykim, ne milijardas ir 470 mln. ir kalbama, kad tas įsiskolinimas tęsiasi ne daugiau kaip 45 dienas, tai mes nuo sausio žinom, kiek praėjo dienų. Juk vis dėlto, kai valstybė reikalauja iš įsiskolinusių valstybei ir kartu pati nemoka, tai ne viskas gerai. Tačiau, žinoma, aš žinau visas sąlygas… Tada būtų vienas prašymas ir siūlymas susitvarkyti su tuo įsiskolinimu. Pirmiausia sumokėti skolininkams arba kreditoriams pinigus, o kreditoriai savo ruožtu atsiskaitys. Bet logiškai pagalvojus, tą galima buvo padaryti ir per atsiskaitymus. O laikyti pavyzdžiu Moldovą, Ukrainą ar Rusiją, kažin ar mums visur tai būtų pavyzdys. Ačiū už dėmesį.

Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo projektas Nr.P-2345Gr. (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1-10 – valstybės Prezidentas grąžino mums pakartotinai svarstyti Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo projektą Nr.P-2345, mūsų jau vieną kartą priimtą. Su siūlymų argumentais bus supažindinta, turiu tik pasakyti, kad diskutuojama nuostata, kuri atsirado po svarstymo Ekonomikos komitete ir kuriai šalies Prezidentas nepritaria. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją ir Teisės departamento vadovą A.Abramavičių, kad jis supažindintų su Prezidento dekretu.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums šiandien pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Labai trumpai, kadangi dekrete argumentai yra įvardinti, kodėl Respublikos Prezidentas grąžino šį įstatymą jums pakartotinai svarstyti.

Visų pirma, kalbant apie Protekcinių priemonių įstatymą, reikia paminėti, kad šis įstatymas yra užsienio prekybos politikos formavimo ir vykdymo instrumentas. Todėl būtent, Respublikos Prezidento nuomone, už šių priemonių vykdymą ir jų kontrolę turėtų būti atsakinga Vyriausybė. Antras argumentas. Respublikos Prezidento nuomone, pagal šį įstatymą Konkurencijos tarybai yra priskiriamos jai nebūdingos funkcijos, kadangi pagal jūsų priimtą įstatymą, konkrečiai pagal šio įstatymo 3 straipsnį ir kitus straipsnius, numatyta, kad šį įstatymą įgyvendina Konkurencijos taryba. Tačiau faktiškai išeina taip, kad Konkurencijos taryba, gavusi šią funkciją, turės praktiškai vykdyti dvi skirtingas visiškai funkcijas. Viena vertus, pagal Konkurencijos įstatymą ji kontroliuos lygią ir sąžiningą konkurenciją, kita vertus, turės kontroliuoti ir protekcinių priemonių, kurios yra susijusios su tam tikromis išimtimis, taikymą.

Taip pat, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad prieš Respublikos Prezidentui priimant sprendimą dėl šio įstatymo vetavimo Prezidentūroje Prezidentas susitiko su Seimo nariais, su Vyriausybės, Ūkio ministerijos atstovais ir kalbėjo apie šį įstatymą. Iš esmės visi dalyvavusieji pasitarime pareigūnai pritarė, kad šio įstatymo įgyvendinimą turėtų vykdyti ne Konkurencijos taryba, bet Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl Respublikos Prezidentas vetavo šį įstatymą ir pasiūlė, kad šį įstatymą įgyvendinanti institucija būtų ne Konkurencijos taryba, bet Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento pasiūlymui.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jums skiriami penki klausimai. J.Listavičius pateikia pirmąjį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 punkto. Liberalizavus ar panaikinus taikomas protekcines (apsaugos) priemones, kvotas ir muitus, ar nebūtų žlugdomas Lietuvos ūkis importuojant iš užsienio nekokybiškas ir pigias prekes? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, šiuo atveju Respublikos Prezidentas nesiūlo nepriimti šio įstatymo. Respublikos Prezidentas tik siūlo pakeisti tą instituciją, kuri būtų atsakinga už šio įstatymo įgyvendinimą. Būtent Respublikos Prezidentas siūlo, kad šio įstatymo įgyvendinimą, kaip aš ir sakiau, vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Bet jokiu būdu Respublikos Prezidentas nesiūlo, kad šis įstatymas būtų panaikintas, ir jis neteigia, kad šis įstatymas nereikalingas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, turėčiau porą klausimų. Kaip jūs atsakytumėte ir pakomentuotumėte tokią situaciją. Įvedus protekcinį muitą, be abejo, padidės tos produkcijos kaina Lietuvos rinkoje ir tam tikra prasme bus pažeisti vartotojų interesai. Iš karto Konkurencijos tarnyba, gindama vartotojų interesus, turėtų kelti bylą už tokią procedūrą. Jeigu ji sąžiningai atlieka savo funkcijas, tai tuojau pat po bet kurio protekcinio muito įvedimo turėtų būti iškelta byla ir bylinėjamasi dėl jo, nes bus pažeisti interesai. Mes kaip tik siūlėme vieną instituciją, kurios funkcija būtų sudaryti sąžiningą konkurenciją numatant laikotarpį, per kurį tas protekcinis muitas būtų panaikintas.

Tai vienas klausimas. Kitas klausimas būtų toks. Šiuo metu antidempingo funkcija, kuri yra labai panaši į šitą, priskirta Konkurencijos tarnybai, ir ji ją atlieka. Kaip tai bus suderinta, jeigu, kaip jūs aiškinote, ta funkcija lyg ir nebepriklausytų Konkurencijos tarnybai? Kodėl nieko nekoreguoja Prezidentūra ir nepataria Prezidentui daryti šias pataisas?

Ir trečias klausimas. Prezidentas pasakė veto dėl to, kad nėra lėšų, nėra mokyklų ekonominio pagrindimo, o dabar jūs siūlote įsteigti naują instituciją. Ar yra ekonominis pagrindimas, kiek jai reikės papildomų lėšų, ar jūs jas skaičiavote, ar šiuo atveju jau nereikia taikyti tos formulės? Kaip jūs pakomentuotumėte tuos tris klausimus?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Dėl pirmojo klausimo aš manyčiau, kad iš tiesų kur kas geriau, kai atskira institucija, t.y. Konkurencijos taryba, atliks sąžiningos ir lygios konkurencijos priežiūrą. Aš dar kartą sakau, kad susidarė labai paradoksali situacija. Kaip jūs pats pripažinote, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas iš esmės leidžia taikyti tam tikras išimtis konkurencijos srityje. Iš esmės išeina taip, kad Konkurencijos taryba, kaip jūs sakote, yra įpareigota ignoruoti lygios konkurencijos galimybes. Šiuo atveju manyčiau, kad būtent Konkurencijos taryba, nevykdydama šių funkcijų, t.y. Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo įgyvendinimo, galės geriau kontroliuoti ir prižiūrėti sąžiningos ir lygios konkurencijos sąlygas.

Kaip aš minėjau, yra dar vienas argumentas. Kaip jūs puikiai žinote, šis įstatymas iš esmės yra tam tikras užsienio politikos formavimo instrumentas, užsienio ekonomikos politikos formavimo instrumentas ir tą užsienio ekonomikos politiką formuoja Vyriausybė. Mūsų nuomone, toks funkcijų atskyrimas būtų geresnis. Gerbiamasis Seimo nary, jūs pats dalyvavote tame pasitarime ir pripažinote, kad įmanomas variantas, kai ir speciali įgaliota institucija gali atlikti tokias funkcijas.

Dabar dėl jūsų antrojo klausimo – antidempingo. Aš manyčiau, kad iš tiesų dabar Respublikos Prezidentas galėjo… Šis įstatymas nėra tiesiogiai susijęs su Antidempingo įstatymu, bet ateityje… juk pasitarime buvo prieita prie išvados… Yra dar vienas įstatymas – Kompensacinių muitų įstatymo projektas, kuris irgi yra tiesiogiai susijęs su mūsų rinkos apsauga. Matyt, priimant tą įstatymą reikės pakoreguoti ir Antidempingo įstatymą, kad ši apsaugos taikymo tvarka būtų vienos institucijos rankose. Per tą pasitarimą taip ir buvo nuspręsta.

Dabar dėl atskiros institucijos steigimo. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal šį projektą Respublikos Prezidentas nesiūlo įsteigti naujos institucijos, tačiau yra siūloma, kad Vyriausybė įgaliotų tam tikrą Vyriausybės įstaigą ar ministeriją atlikti tas funkcijas. Pavyzdžiui, yra Ūkio ministerija, tam tikri padaliniai, kurie truputį reorganizavęsi galėtų atlikti šias funkcijas. Šiuo atveju nekalbama apie atskiros institucijos įsteigimą, kalbama apie pavedimą Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikti tas funkcijas.

PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis Abramavičiau, jūs, teikdamas šį įstatymą, pateikėte keletą argumentų, kuriais mėginote pagrįsti šį veiksmą. Galbūt mano klausimas bus daugiau teorinio pobūdžio. Kaip vieną iš argumentų jūs pasakėte, kad jeigu bus priimtas šis įstatymas, tai Konkurencijos tarybai bus priskirtos nebūdingos funkcijos. Būdingos ar nebūdingos funkcijos, pirmiausia yra susitarimo reikalas. Antra, jeigu jūs teikiate tokį argumentą, tai jūs apibrėžkite, kokias funkcijas laikote būdingomis, ir mes galėsime apie tai kalbėti. Bet kai yra susitarimo dalykas ir jis yra imamas kaip vienas iš argumentų, tampa aišku, kad tokie argumentai yra pakankamai silpni, todėl vargu ar remiantis tokiu argumentu galima daryti prielaidą, kad šį įstatymą reikia sustabdyti, peržiūrėti arba svarstyti iš naujo. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Prieš atsakydamas į jūsų klausimus, aš norėčiau dar kartą pabrėžti tai, ką jau sakiau. Respublikos Prezidentas, prieš priimdamas šį sprendimą, tikrai tarėsi su labai kompetentingais specialistais. Norėčiau pasakyti, kad iš tiesų kiekvienas įstatymas yra susitarimo dalykas. Galima susitarti dėl visko. Bet viena iš pagrindinių kiekvieno įstatymo savybių yra vadinamasis įstatymo tikslingumas. Galima susitarti ir priimti įvairius įstatymus, bet įstatymas turi būti efektyvus ir tikslingas. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas ir mano, kad dabar galiojanti sistema, kai pagal Konkurencijos įstatymą yra numatytos Konkurencijos tarybos funkcijos, yra gera sistema. Ir priskirti kitas, kurios, Respublikos Prezidento nuomone, yra nebūdingos Konkurencijos tarybos funkcijoms, būtų truputį klaidinga.

Dabar dėl jūsų klausimo, kokios, mano nuomone, yra Konkurencijos tarybos funkcijos. Mano nuomonės šiuo atveju būti negali, nes yra Konkurencijos įstatymas, kuris aiškiai apibrėžia Konkurencijos tarybos funkcijas. Aš tik noriu pasakyti, kad pagrindinė Konkurencijos tarybos funkcija yra lygios ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negali būti tokio atvejo, kad Vyriausybė kreipsis į tą pačią Konkurencijos tarybą ir prašys vykdyti tas funkcijas, apie kurias rašote šiame įstatyme? Ar toks atvejis neįmanomas? Ar vis dėlto Vyriausybė gali prašyti, įgalioti ar kitokia forma paprašyti Konkurencijos tarybos?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, čia kalbama apie Vyriausybės įgaliotą instituciją, o Vyriausybė gali įgalioti tik tas institucijas, kurios yra jai pavaldžios. Konkurencijos taryba nėra pavaldi Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ir Vyriausybė to neplanuoja daryti, kiek esu girdėjęs ir jaučiau pateikimo metu. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, kaip aš supratau iš jūsų pasakyto teksto, Prezidentas labai atidžiai nagrinėjo šį klausimą, buvo sukvietęs nepaprastai daug kompetentingų specialistų, įvairių žinybų atstovų. Be abejo, jis buvo pakvietęs ir Saulėlydžio komisijos atstovus. Man įdomu, kokia Saulėlydžio komisijos, kuri kaip tik sprendžia įvairių institucijų tikslingumo ir netikslingumo klausimus, nuomonė dėl to, kad reikia steigti arba kam nors pavesti tą funkciją, kai ją galima sutapatinti su esama? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Norėčiau pasakyti, kad dalyvavo atstovai iš Vyriausybės, kanclerio pavaduotoja ponia Z.Čeponytė. Dabar aš bijau jums sumeluoti, nes tiksliai nežinau, ar tie asmenys yra Saulėlydžio komisijos nariai. Dar kartą noriu pasakyti, kad tiek Vyriausybės, tiek Ūkio ministerijos atstovų nuomone, tas funkcijas turėtų vykdyti Ūkio ministerija. Gerbiamasis Seimo nary, aš kartoju trečią kartą, kad Prezidentas nesiūlo steigti naujos institucijos. Prezidentas tik siūlo, kad tos funkcijos būtų pavestos vienai iš ministerijų arba Vyriausybės įstaigų.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis – paskutinis klausimas.

V.LANDSBERGIS. Pone Abramavičiau, kiek aš suspėjau perversti, man atrodo, visos pataisos yra tiktai žodžių “Konkurencijos taryba” pakeitimas žodžiu “institucija”. Tada man kyla klausimas. Vyriausybė įgalioja kokią nors instituciją. Jeigu ji įgalios tą pačią Konkurencijos tarybą, bus tas, kas buvo. Juk ji gali įgalioti bet kurią instituciją. Konkurencijos taryba ir yra tam tikra institucija. Kai jūs dabar sakote dalykus, kuriuos jūs turite galvoje, bet kurie neparašyti, jūs turite galvoje, kad tai neturi būti nauja institucija. Čia neparašyta. Jūs turite galvoje, kad tai turi būti vyriausybinė institucija, bet čia neparašyta. Toks taisymas, man atrodo, netobulas. Nežinau, kaip čia taip išeina. Logiškai žiūrint, Vyriausybė gali nesukti sau galvos ir parašyti įgaliojimą Konkurencijos tarybai, ir bus tai, ko jūs… Jūs turėtumėte parašyti, jeigu būtumėte teikę: bet kuri esama Vyriausybės institucija arba bet kuri esama institucija, išskyrus Konkurencijos tarybą. Būtų aišku, ko jūs siekiate, kas yra siūloma.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ačiū už klausimą. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad yra bendri teisės principai ir Vyriausybė negali viršyti savo kompetencijos. Toks įgaliojimas jai nepavaldžiai institucijai iškart prieštarautų Vyriausybės įstatymui ir Konstitucijai. Jeigu paimsite kitus įstatymus, yra labai daug įstatymų, kuriuose pasakyta, kad tam tikrą priežiūrą atlieka ar licenciją išduoda Vyriausybės įgaliota institucija. Šiuo atveju yra labai daug įstatymų, kuriuose taip yra pasakyta. Tada formulė juridiškai yra visiškai nenauja. Ji yra jau galiojanti daugelyje įstatymų.

Dabar apie tai, kaip jūs sakote, iš kur matyti, kad šiuo atveju tai bus ne nauja, o ta pati institucija. Aš manyčiau, kad sąvoka “Vyriausybės įgaliota institucija” ir sakoma tai, kad Vyriausybė nesteigia naujos institucijos, bet iš esamų institucijų vienai paveda vykdyti šias funkcijas. Aš manau, kad tai teisiškai aiški sąvoka. Nes jeigu jūs paimsite, pavyzdžiui, įstatymus ir nutarimus dėl licencijų išdavimo, ten irgi tokia sąvoka yra vartojama.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Mums dar kartą pateiktas Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo projektas, tiksliau, Prezidento dekretas. Mums, kolegos, reikia nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtą. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Svarstome iš naujo Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymą. Šiuo požiūriu mums pagal Statutą nereikia nurodyti jokio komiteto. Tiesiog tas svarstymas turi įvykti gegužės 23 d. Ar galime sutarti dėl dienos? Sutariame. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pratęsime posėdį tiek, kad galėtume baigti svarstyti šiandien ir Žemės ūkio plėtros strategiją.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2519 (pateikimas)

Dabar rezervinis paskutinis klausimas, kolegos. Tai Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2519, kurį pateikia J.Mocartas. Dėmesio, kolegos. Paskui toliau svarstysime Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad pinigines ir pinigines daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia… sumoka į biudžetą 13% pajamų nuo nominalios išplatintų bilietų vertės. Pinigines ir pinigines daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir tie, kuriuos aš išvardijau, sumoka į biudžetą 5% pajamų nuo bilietų arba kortelių vertės ir 8% pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privaloma tvarka skiria labdarai ir paramai. Pajamų dalies mokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pinigines ir pinigines daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno mokestį moka šiame įstatyme nustatyta tvarka. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis, išskyrus jo 2 dalį, neatitinka Konstitucijos pagal normų… Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis deklaruoja pagrindinius tautos ūkio ir darbo principus, privačios nuosavybės teisę, asmens ūkinės veiklos laisvę, iniciatyvą ir t.t. Šio straipsnio 4 dalis draudžia monopolizuoti gamybą, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalyje, Seimas penkioms įmonėms sudarė sąlygas vykdyti nesąžiningą konkurenciją.

Pagal bendrą taisyklę įmonės, rengiančios pinigines ir pinigines daiktines loterijas, įpareigotos mokėti į biudžetą 13% loterijos bilietų apyvartos, o penkios išrinktos įmonės – tik 5%. Tik šiai atskirai grupei suteikta teisė skirti paramai ir labdarai 8% loterijos apyvartos. Tuo tarpu kitos įmonės tiems patiems paramos ir labdaros gavėjams lėšas gali skirti tik iš pelno. Tokia padėtis taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo paskirties, kuriame išreikštas draudimas riboti konkurenciją arba nesąmoningai konkuruoti Lietuvos Respublikos prekių rinkoje. Piniginių ir piniginių daiktinių loterijų organizavimas nėra draudžiama veikla, todėl negali būti skirtingų sąlygų ja užsiimti. Įstatymo nustatyti nelygūs mokesčiai suteikia išrinktai įmonių grupei galimybę monopolizuoti piniginių ir piniginių daiktinių loterijų organizavimo rinką.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Ši konstitucinė nuostata suformuoja principą, kad Seimas, priimdamas teisės aktus, negali nustatyti kokiems nors asmenims privilegijų kurioje nors teisinio reguliavimo srityje. Šia prasme Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje išvardytos organizacijos nepagrįstai išskirtos iš kitų įmonių, kurioms verslo bei užsiėmimo lygybę garantuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.

Ginčijamas straipsnis yra ydingas tuo, kad juo Vyriausybei suteikta teisė nustatyti skyrimo labdarai ir paramai tvarką konkrečiu labdaros ir paramos davėjų ir gavėjų sąrašu.

Pagal Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 3 d. Labdaros ir paramos įstatymą Vyriausybė yra įpareigota nustatyti tik labdaros organizacijų ir fondų registravimo tvarką (4 straipsnis, 1 dalis, 3 punktas), bet ne labdaros ir paramos skyrimo tvarką. Šie dalykai yra nustatyti pačiame įstatyme.

Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti konkrečius labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašus yra priešingi pačiai labdaros ir paramos sampratai bei jų laisvei (Labdaros ir paramos įstatymo 3 ir 8 straipsniai) ir negali būti aiškinami kitaip kaip labdaros ir paramos laisvės suvaržymas.

Todėl aš teikiu šią pataisą. Tiktai turiu atsiprašyti dėl vienos techninės klaidos: lyginamajame variante yra nubraukta teisingai, o projekte po žodžio “įmonės” – kablelis, “sąjunga”. Čia yra grynai techninė klaida. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, šeši klausimai. Tam 10 min. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte minite, kad priėmus įstatymo pataisą atsirastų reali galimybė surinkti lėšų į Gyvosios gamtos paramos fondą ir atitinkamam projektui. Gal galėtumėte pasakyti, ar buvo atliktas skaičiavimas, kiek lėšų reikėtų surinkti minimam žuvitakio statybos projektui, kad jį būtų galima įgyvendinti?

J.MOCARTAS. Jeigu mes paimtume Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 4 punkto 2 dalį, pamatytume, kad aplinkos apsauga yra Europos Sąjungos prioritetinė šaka. Labdaros ir paramos įstatyme yra parašyta, kad reikia remti aplinkos ir aplinkos tvarkymo darbų programas. Čia žuvitakis yra tik viena iš programų, bet tų programų yra ir daugiau. Tik aiškinamajame rašte aš pateikiau vieną pavyzdį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, čia išvardytos įmonės, kurias jūs ir minėjote ir kurios galėtų būti ir yra loterijų verslo įmonių steigėjos, vis dėlto išvardytos turbūt neatsitiktinai, nes jos atlieka dar ir socialinę, ir kultūrinę, ir kitokias funkcijas. Ar jūs nemanote, kad tokiu atveju tada pablogėtų šių įmonių finansinė padėtis? Ačiū.

J.MOCARTAS. Kiekviena loterija yra tikslinė. Jeigu žmogus remia ir perka Olimpinio komiteto bilietus, tai kiekvienas Lietuvos pilietis yra laisvas pirkti, ką nori. Jis gali remti ir aplinkosaugą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto man dar įdomu tai, kad visi nori kuo mažiau į biudžetą ir visi nori kuo daugiau iš biudžeto. Juk čia ta tendencija, kad būtų sulyginta, kaip jūs sakote, taigi galima kitaip pateikti įstatymo projektą, kad visi, kurie rengia loterijas, moka po 13%, ir bus sulyginta, bet jūs siūlote priešingai. Juk biudžetiniai metai nesibaigė ir jeigu mes šį jūsų siūlymą kaip nors priimtume, išeitų, kad biudžetas netektų kažkokios dalies pajamų. O jūs žinote, kad biudžetas yra pakankamai įtemptas. Ar jūs apie tai galvojate ir kokia tai būtų suma?

J.MOCARTAS. Be abejo, yra ir toks būdas, tačiau jeigu mes… Kaip matėme, įstatyme yra išvardytos įmonės, kur tikrai yra socialiai remtinų, tačiau aš dar kartą kartoju, kad aplinkos apsaugai šiandien biudžetas pinigų neskiria, o tai yra Lietuvos prestižas. Mes juk gauname mažas kvotas lašišinėms žuvims gaudyti Baltijos jūroje. Čia yra ir ekonominis dalykas, naudingas Lietuvai. Kuo daugiau mes (…), tuo didesnę kvotą Lietuva gauna.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau tiesiog jūsų paklausti. Įstatyme minima, kad 8% pajamų skiriami labdarai.

J.MOCARTAS. Paramai arba labdarai?

A.SAKALAS. Sakykite tokį dalyką, ar šis jūsų įstatymas yra derinamas prie dabartinio Labdaros ir paramos įstatymo, ar prie to, kuris dabar, rodos, apsvarstytas Vyriausybėje ir jam jau pritarta?

J.MOCARTAS. Be abejo, prie galiojančio.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis kolega, jūsų pateiktos pataisos tikrai iš esmės pakeis situaciją, aš neabejoju, tose organizacijose, kurias jūs siūlote išbraukti, būtent Tautiniame olimpiniame komitete, Aklųjų ir silpnaregių… Invalidų draugijoje. Ten vis dėlto tie 8%, skirti labdarai ir paramai, būdavo suteikiami būtent pačių draugijų nariams arba Olimpinis komitetas sportininkams teikė tą 8% lengvatą, nemokėdamas biudžetui, bet suteikdamas labdarą arba paramą savo kuruojamai sričiai. Be šių pinigų, be tų 8% lengvatų, kaip jūs pasakėte, manau, labai sumažės tų organizacijų finansinės pajamos, ypač šiais metais, kurias organizacijos susiplanavusios. Aš žinau, kad Tautinis olimpinis komitetas didžiąją dalį olimpiados išlaidų numato būtent iš tų 8%, gautų už loterijas. Jeigu įsigaliotų šis įstatymas, jo pataisos nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”, tai neabejoju, kad Lietuvos rinktinės olimpinėse žaidynėse mes nepamatytume. Ką jūs manote apie tai, kad įsigalioti šitai neturėtų šiais metais?

J.MOCARTAS. Aš vėl nematau šio klausimo logikos. Olimpinė loterija yra olimpinė loterija, gamtosauginė yra gamtosauginė, tik yra jų nelygios sąlygos, kurios čia sulyginamos. Taigi 13% (5% + 8% visada būdavo 13%), tik tiek, kad pagal tą įstatymą ne visų lygios sąlygos. 8% eidavo labdarai ir paramai, taigi ir čia nueis, koks skirtumas? Loterija nėra draudžiama veikla, kaip minėjau. Ja galima ir taip užsiimti, bet tie 13% išlieka.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Paskutinis klausimas.

J.BEINORTAS. Jau beveik paklausė, tačiau aš vis dėlto noriu pasitikslinti. Gerbiamasis kolega, aš nekvestionuoju, kad reikia gamtosauginės loterijos sąlygas kaip nors peržiūrėti, bet vis dėlto noriu jūsų paklausti. Jūs savo aiškinamajame rašte labai daug kartų aiškinote, kad čia yra antikonstitucinis mūsų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas. Noriu jūsų paklausti. Kur čia prasilenkia su Konstitucija tie faktai, kad mes, turėdami Invalidų integracijos įstatymą ir invalidų draugijų įvairius įstatymus, toms invalidų draugijoms sudarėme labai specifines sąlygas, apibrėžtas įstatymo, rengi tokius dalykus kaip loterijos? Juk čia yra visiška atsiskaitomybė ir yra visiškas aiškumas, valstybei tada nereikia tiesiogiai subsidijuoti, kada jos tam tikrą dalį gali gauti pačios. Ar jūs galite iš tikrųjų čia įrodyti nekonstitucingumą dabartinių, vadinkim, lengvatų, kurias turi invalidų organizacijos?

J.MOCARTAS. Ne, aš nesakau, kad nekonstitucinis dalykas, bet Konstitucijai visi yra lygūs. Loterijų organizavimas yra nedraudžiamas, aš dar kartą kartoju, yra lygiai tie patys 13% – 5 + 8 ir 13 yra tas pat. Taigi jeigu organizuoja, gerai, bet lygiai taip pat mes priimame programas, jos yra išvardytos aiškinamajame rašte, aš nenoriu kartoti, programas, kurios yra patvirtintos tos pačios Vyriausybės 1997–2010 m. Tai kodėl mes tada kvestionuojame šituos dalykus?

PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo? A.Sakalas – už.

A.SAKALAS. Aš siūlyčiau pritarti. Iš tikrųjų mes turėtume labai riboti tų išimčių skaičių. Man, pavyzdžiui, visiškai neaišku, ką šiandien moka valstybei tos stambiausios loterijos, kurias mes kasdien matome televizorių ekranuose. Priėmus šį įstatymą, būtų aišku, kad jos moka 5%+8%: 5% – į valstybės biudžetą, 8% – labdarai, paramai. Šiandien tos stambiausios loterijos, kurios operuoja didelėmis pinigų sumomis, tiesiog gali elgtis labai įvairiai, todėl aš pritarčiau šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš vis dėlto kviesčiau visus nepritarti, net nepradėti svarstyti, nes vis dėlto kalbama apie biudžeto lėšas. Per biudžetinius metus mažinti biudžeto įplaukas iš viso netoleruotina praktika. Kviečiu visiškai atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Registruojamės.

Už – 60… atsiprašau, užsiregistravo 60. Taigi, ar pradėsime svarstyti J.Mocarto pateiktą įstatymo projektą? Kokia jūsų nuomonė, gerbiamieji kolegos?

Už – 25, prieš – 14, susilaikė – 18.

Nėra daugumos. Taigi, kolegos, nėra pritarta po pateikimo. Ar galime bendruoju sutarimu grąžinti šį projektą iniciatoriui tobulinti? Ar siūlys kas šį projektą atmesti, gerbiamieji kolegos? Bendruoju sutarimu šį projektą grąžiname iniciatoriui tobulinti.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2501(2*) (priėmimo tęsinys)

Kaimo strategija tuoj bus pradedama karštai diskutuoti, o kol kas yra likęs mums baigti priimti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. A.Raškinis ir A.Stasiškis mums yra išdalinę sutartinį projektą, kad tas trečiasis gegužės sekmadienis vadinasi Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Kolegos, ar galime priimti šį siūlymą ir kalbėti dėl viso projekto? Pritariam, ar ne? Pritariame sutartiniam variantui. Kas kalbėtų dėl viso Atmintinų dienų įstatymo pataisų projekto? A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ne, aš norėjau tik dėl šitos dienos.

PIRMININKAS. Tai tik dėl to ir kalbam. Visas projektas, kolegos, yra. Jame yra ką tik minėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Ar priimam šį įstatymą?

A.V.PATACKAS. Taip, priimam, nes šitie žmonės turi turėti savo dieną, be to, jie yra ryšys tarp kariuomenės ir visuomenės. Taigi ši diena yra labai reikalinga. Tiktai jeigu bus apsispręsta dėl pavadinimo Partizanų diena, tai būtinai reikėtų paaiškinti ar kaip nors skliausteliuose pratęsti, kad tai yra kariuomenės, partizanų, visuomenės vienybės diena. Vadinasi, su kontekstu…

PIRMININKAS. Šalia sėdi A.Raškinis, kuris viską pačiam gali puikiai išaiškinti. V.Čepas.

V.ČEPAS. Mano galva, variantas, kurį pasiūlė A.Raškinis, buvo geresnis – Partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Bet galbūt jis padarė taktinę klaidą, nežinodamas, ką po žodžio “partizanų” dėti – kablelį ar kabliataškį. Iš esmės kodėl aš taip sakau? Dėl to, kad yra Tėvo diena, Motinos diena, Knygnešio diena, nesakoma “Motinos pagerbimo diena”, “Tėvo pagerbimo diena” ar “Knygnešių pagerbimo diena”. Kodėl mes dabar šitą logiką paneigiam ir rašom “Partizanų pagerbimo diena”? Tai implikuoja tokią mintį, kad lyg ir dar kokia nors diena turėtų būti – partizanų pasmerkimo ar kokia, kitaip pavadinta. Yra partizanų, tegul būna Partizanų diena, ir, matyt, tuo viskas pasakoma. Aš nebalsuosiu prieš šitą, bet man tik kyla tokia abejonė, kad mes lyg ir nusižengiam tokiai nusistovėjusiai logikai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame atsispindi šiandien 12 valandą užregistruotos A.Raškinio ir A.Stasiškio nuostatos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 45, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo" projektas Nr.P-2320(3*) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, kaip ir buvom sutarę, tęsiame Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projekto svarstymą. Kviečiu į tribūną K.Prunskienę, ruošiasi M.Pronckus. Šiandien turime baigti kalbas, juo labiau kad jokių pataisų, raštu įregistruotų, kurias reikėtų svarstyti, nėra.

K.Prunskienė. Ruošiasi M.Pronckus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau akcentuoti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos svarbą bendrame mūsų ekonominės, socialinės strategijos kontekste. Tiesa, ši strategija yra svarstoma ir, galimas daiktas, bus priiminėjama šios Seimo kadencijos pabaigoje. Tuo tarpu, manau, būtų buvę nepaprastai svarbu apsibrėžti šią strategiją dar kadencijos pradžioje, nors ir toks pavėluotas svarstymas irgi turi savo prasmę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdis dar vyksta. Prašom dalyvauti posėdyje. Reikės apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimui. Atsiprašau, ponia pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nenorėdama nuvertinti pakankamai didelio projekto autorių nuveikto darbo, aš vis dėlto norėčiau savo minutes skirti kritinėms pastaboms. Pati bendriausia pastaba būtų ta, kad šiai strategijai vis dėlto stinga tam tikro sistemiškumo ir loginio nuoseklumo, be to, kai kuriuose skyriuose, drįsčiau sakyti, netgi modernumo ir konkretumo.

Pirmiausia, kai formuluojami tikslai ir uždaviniai. Mano įsitikinimu, tikslas yra kur kas bendresnis dalykas nei uždavinys ar uždaviniai. Todėl žiūrint į šitą projektą pirmiausia ir norėtųsi atkreipti dėmesį, kad uždavinys čia yra suformuluotas kaip pats bendriausias strateginis tikslas, nekalbu apie jo turinio adekvatumą būtent tiems tikslams, kurių derėtų siekti per šį laikotarpį, tačiau vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad galbūt reikėtų pagalvoti dėl pačių formuluočių.

Kalbant apie strateginius tikslus, jų formuluotės yra nepakankamai kryptingos. Kad ir, sakykime, toks formulavimas: “Ūkininkų šeimos ūkių pagrindu veikiantis į rinką orientuotas (pridurčiau, dar ir konkurencingas) žemės ūkis” ir t.t. Tai juk ne pats ūkis yra tikslas, bet tokio ūkio suformavimas. Tiesiog pats žemės ūkis, kaip tikslas, arba valstybės parama, kaip tikslas, o ne kaip priemonė, mano įsitikinimu, yra ne visai logiški dalykai. Čia iš tikrųjų dar yra ir kitų tokių nelogiškumų, pavyzdžiui, vieno tikslo formuluotėje nuskamba vidaus rinkos apsaugos akcentas, kitame punkte ir į eksporto skatinimą, tuo tarpu kalbant apie visus tikslus derėtų turėti galvoje ne tik vietinę rinką, bet ir eksportą, ką kolegė S.Burbienė jau yra sakiusi.

Kitas momentas yra tas, kad apibūdinant dabartinę kaimo situaciją, manau, derėtų mesti žvilgsnį ir į ateitį, t.y. į demografinės ir socialinės struktūros prognozę. Kaip svarbus išeities punktas turėtų būti aiškiai apibrėžta valstybės strategija pensinio amžiaus žmonių, gyvenančių iš žemės ūkio pajamų, atžvilgiu: ar ir toliau jų pragyvenimo šaltinis bus ši labai menkai organizuota ir menkas pajamas duodanti gamyba, ar valstybė garantuos jiems kitus pragyvenimo šaltinius? Nuo to priklauso ir paramos prioritetai, ir paramos paskirstymo struktūra, ir daugelis kitų dalykų. Kokia linkme valstybė darys įtaką kaimo demografiniams procesams, t.y. ar ji sieks užtikrinti demografinius, socialinius procesus, ar sieks užtikrinti užimtumą kaime, pirmiausia, žinoma, darbingo amžiaus žmonių, jaunų žmonių, ar orientuosis į sparčiau priaugančią darbo rinką, darbo vietų pasiūlą miestuose? Atitinkamai, žinoma, tie procesai turi būti bent jau prognozuojami, įvertinti, jeigu šiandien valstybė savo kryptingos strategijos įtakos prasme dar nėra suformulavusi.

Trečia, dėl sąsajų su Europos Sąjungos integracija, t.y. 3.6 skirsnis. Mano įsitikinimu, neužtenka šioje strategijoje konstatuoti, paminėti, išvardinti galimas neigiamas integracijos pasekmes, o būtent svarbu apibrėžti jų neutralizavimo būdus, mechanizmus. Apie tai, tiesą sakant, čia neužsiminta. Atrodo, kad tos neigiamos pasekmės yra visiškai neišvengiamas dalykas, dėl ko aš gerokai abejoju.

Toliau, skirsnis 4.1, t.y. prioritetinės žemės ūkio šakos. Aš kaip tik ir turėjau galvoje šitą skirsnį, kalbėdama apie kai kurių strategijos dalių nemodernumą. Atleiskit, tai panašu į aštuntojo dešimtmečio sovietmečio strategijas, kai prioritetai buvo struktūrizuojami pagal ūkio šakas, o ne pagal spręstinų problemų sudėtį. Manau, kad šiandien, kai mes kalbam apie prioritetus, mes galvojame apie tokius dalykus kaip ūkinių subjektų konkurencingumo stiprinimą, rinkotyros ir rinkodaros, naujų rinkų paieškos rėmimą, technologijų ir produktų modernizavimą, ūkinių subjektų finansinio pajėgumo stiprinimą, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros diversifikavimą, užimtumą ir daugelį kitų strategiškai svarbių problemų. Tik antrąja eile galėtų būti svarstomas šakinis pjūvis, ir tai ne vien žemės ūkio. Pažiūrėkite, mes kalbame apie ūkio struktūros įvairovę, o prioritetuose apsiribojama vien tik tiktai žemės ūkiu. Aš čia galėčiau pacituoti ir pamodeliuoti, kaip dėl galutinio rezultato, dėl produkcijos konkurencingumo rinkose. Vien tiktai galvijininkystės ar linininkystės ugdymas šiandien neišspręs problemų, kurias mes norime spręsti ta strategija.

Dėl kokybės gerinimo, rinkodaros sukūrimo – 4.3. Ten tikrai nėra išsakyti gana svarbūs dalykai, pavyzdžiui, parodų rėmimas, komercinių misijų dalyvaujant Vyriausybei ir ūkinėms struktūroms organizavimas bei daugelis kitų dalykų, kurie prisidėtų prie rinkodaros, t.y. proceso.

Kaimo atnaujinimas, ūkinės struktūros plėtra. Na, man jau signalas, kad aš turiu baigti. Jeigu kalbėtume apie operacijos plėtrą, praleisti perdirbimo srities dalykai ir daugelis kitų. Taigi, manau, reikėtų suformuluoti, patobulinti ir alternatyvius variantus. Šiandien aš tikrai nesiryžčiau balsuoti už šią strategiją, kuri dar toli gražu nėra brandi. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus, ruošiasi M.Šerienė.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! 3 strategijos projektui, kai jis buvo svarstomas komitete, aš pritariau. Tai padaryti siūliau ir savo frakcijos nariams, bet frakcijoje šiuo klausimu kol kas yra įvairių nuomonių. Tai yra normalu.

Šiam trečiajam projektui, noriu pabrėžti – trečiajam, Kaimo reikalų komiteto pataisytam projektui, pritariau dėl šių priežasčių.

Esant šiai situacijai, kai nėra bendro partijų požiūrio į principinius kaimo reikalus, ką nors geriau parengti ir Seime priimti, manau, yra labai sudėtinga. Be to, trečiasis strategijos variantas yra konkretesnis, labiau subalansuotas negu buvo anksčiau.

Be to, šiame projekte numatoma, kad strategijai vykdyti bus priimta daug naujų teisės aktų. Kai kuriuos, tarp jų Nacionalinę žemės ūkio plėtros programą, numatoma pataisyti, priderinus prie dabartinių realijų. Kaip tik šioje Nacionalinėje žemės ūkio plėtros programoje turėtų būti daug konkretumo, ką čia kalbėjo kai kurie prelegentai.

Strategijoje taip pat pasakyta, kad jai vykdyti valstybė kasmet turi išleisti apie 1–1,2 mlrd. litų. Štai čia yra vienas esminių momentų, dėl ko labai dažnai vyksta ginčai tarp įvairių politinių jėgų, ar žemės ūkį reikia remti, ar nereikia remti, kiek jį reikia remti, kaip tas rėmimas vyks. Čia yra konkrečiai ir labai gerai pasakyta. Visi šie mano minėti momentai strategiją daro konkretesnę, priimtiną žemdirbiams, manau, kad priimtiną ir mums.

Svarstant strategiją tenka atkreipti Seimo narių dėmesį į kai kuriuos jos teiginius bei vykdymo galimybes. Žinoma, visus šiuos teiginius galima įvairiausiais būdais interpretuoti ir prie jų kabintis.

Atkreipčiau dėmesį į 3 dalies 4 punktą, kuriame rašoma: “nepakankamas žemės ūkio ir maisto pramonės produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose”. Reikia pabrėžti, kad taip traktuojant problemas padaroma daug painiavos. Daugelis žmonių, ypač mažai išmanančių kaimo problemas, mano, kad labiausiai konkurencingumo požiūriu atsilikęs yra kaimas. Bet tai yra netiesa. Šalies žemdirbys gamina labai pigią ir kokybišką žaliavą, nes, gamindamas ją, naudoja kur kas mažiau mineralinių trąšų, cheminių priemonių, konservantų, biostimuliatorių negu Vakarų šalyse. Taigi kokybės požiūriu mūsų produkcija yra ekologiškesnė.

Kainos požiūriu viskas atsistoja į savo vietas kai žinai, jog Europos Sąjunga, remdama savo eksportą, pavyzdžiui, prie kiekvienos eksportuojamo sviesto tonos prideda apie 7 tūkst. litų, prie kiekvienos tonos sūrio prideda apie 4 tūkst. 400 litų, prie kiekvienos tonos lieso pieno miltų prideda apie 3 tūkst. 800 litų, prie kiekvienos tonos nenugriebto pieno miltų prideda apie 5 tūkst. litų ir t.t. Taip dirbtinai atpiginama eksportuojama produkcija, sudaromos nelygios konkurencinės galimybės mūsų produkcijai. Bet ši problema, gerbiamieji kolegos, ne žemdirbių problema. Tai yra valstybės problema. Ji, o ne kas kitas, siekdama, esant šiai situacijai, sudaryti vienodas konkurencijos galimybes, turi arba aukoti didelius pinigus eksportui remti, arba tartis valstybiniu lygiu dėl vienodų prekybos konkurencinių galimybių. Kol kas mūsų valstybė tokios realybės stengiasi nepastebėti ir bando visus sunkumus suversti ant žemdirbių pečių. Tai yra neteisinga. Žemdirbiai su tuo negali taikstytis.

Antroji problema, kurią būtinai reikia aptarti, yra vykdymas. Seimas ir anksčiau, ir dabar dėl kaimo reikalų yra priėmęs nemažai neblogų sprendimų. Problema ta, kad daug jų nevykdoma arba nevisiškai vykdoma. Jeigu ir šiame dokumente, t.y. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje, įrašytos nuostatos bus ignoruojamos, žinoma, šis dokumentas neteks savo reikšmės. Norėtųsi tikėtis, kad taip neatsitiks.

Nepaisant šių būgštavimų, būtų galima išsakyti daug kitų pastabų. Vis dėlto šiam strateginiam projektui pritariu ir siūlau, kad pritartų ir kiti Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti M.Šerienę, ruošiasi R.Čiupaila.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos vardu, todėl tikiuosi gauti 7 minutes savo kalbai.

Lietuvos kaime šiuo metu gyvena vienas trečdalis šalies piliečių. Žemės ūkyje dirba vienas penktadalis visų šalies dirbančių žmonių. Dirbančių žemės ūkyje žmonių dalis kasmet mažėja, nors gyvenančių kaime žmonių skaičius nemažėja. Labai sparčiai bankrutuoja žemės ūkio bendrovės, todėl bedarbių skaičius kaime labai sparčiai didėja.

Šiandien didžiausia problema, ką daryti, kaip padėti įsidarbinti kaimo žmonėms, kaip apginti kaimo žmogaus orumą. Žmogus orus jaučiasi tada, kai gali dirbti ir užsidirbti.

Gražiai į popierius sudėliota Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Mūsų supratimu, tik iš mandagumo truputėlį užsimenama apie daug darbo jėgos reikalaujančią ekologinio žemės ūkio plėtrą.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos manymu, tam šiandien svarstomoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje reikėtų daug didesnio dėmesio, daug stipresnio akcento. Kodėl?

Tai sudarytų sąlygas mažinti nedarbą kaime. Juk ekologiškai švarių produktų gamybos savikainos didžiąją išlaidų dalį sudaro ne trąšų ir chemikalų pirkimas bei panaudojimas, o darbo užmokestis, taigi pajamos ūkininko šeimai ir kaimynams, kuriuos jis samdytų.

Antra. Nė vienam ekologiškai švariam žemės ūkio produktui šiuo metu Europos Sąjungoje nenustatomos kvotos. Šių produktų labai trūksta ir trūks ir Europos Sąjungoje, ir pasaulyje, nes aukštas žemės ūkio gamybos technologijas pasiekusiose Europos šalyse nebėra kaimo žmonių, kurie užsiimtų daug darbo jėgos reikalaujančia ekologiškai švarių produktų gamyba. Lietuvoje yra tik 170 ūkių, turinčių ekologinių ūkių sertifikatą. Tai tik aguonos grūdelis, palyginti su visa žemės ūkio produktų gamyba. Kol kas šių produktų labai trūksta ir Lietuvoje, o pirkėjai iš Europos ir viso pasaulio Lietuvoje nuolat ieško didelių kiekių ekologiškai švarių grūdų, ekologiškai švarių gyvulininkystės produktų, medaus ir kt. Jie pasirengę mokėti labai brangiai už šiuos produktus, deja, Lietuva jų pasiūlyti beveik negali.

Neseniai girdėjau, kad amerikiečiai nupirko visą Lietuvoje surinktą ekologiškai švarų medų. Deja, jo buvo daug mažiau, negu amerikiečiams reikėjo. Grūdų visai pasiūlyti negalime, nes neužauginame. Lietuvoje galėtų būti ne 170 ekologinio ūkio sertifikatą turinčių ūkių, o keliasdešimt kartų daugiau, bet tam reikia valstybės paramos mokymams, ir ne vienai kitai paskaitėlei, o nuolatiniam intensyviam konkrečių ūkių rengimui gauti ekologinio ūkio sertifikatą.

Šiaurės Lietuvoje yra labai daug ūkių, norinčių užsiimti ekologine žemdirbyste. Vien Pakruojo rajone yra parašyta per 50 pareiškimų ūkininkų, prašančių padėti jiems įsigyti sertifikatą, t.y. padėti suorganizuoti mokymus. Ūkininkai Šiaurės Lietuvoje užsiimti ekologine žemdirbyste turi visas sąlygas, išskyrus vieną – žmonėms reikia mokytis, reikia konkrečių teorinių ir praktinių specialistų konsultacijų, kurios turi tęstis ne mažiau kaip dvejus metus, nes pagal Europos Sąjungos reikalavimus ūkis turi turėti ne mažiau kaip dvejų metų oficialaus parengiamojo ūkio statusą ir tik po to pretenduoti į teisę gauti ekologinio ūkio sertifikatą. Tik turint tokį pažymėjimą galima savo ūkyje išaugintą produkciją siūlyti pasauliui kaip ekologiškai švarią produkciją. Iki šiol Žemės ūkio ministerija tikrai nepakankamai dėmesio ir lėšų skyrė tokiems mokymams. SAPARD programoje numatyta didelė parama ekologiškai švarių produktų gamybai.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija ne vieną kartą beldėsi į SAPARD programos mokėjimų agentūrą prašydama padėti žemdirbiams gauti iš šios programos paramą mokymams, kad kuo daugiau ūkių galėtų gauti ekologinio ūkio sertifikatą, nes tik jį turėdami galime pradėti gaminti ekologiškai švarius žemės ūkio produktus. Tik turėdami pažymėjimą ūkininkai gali sulaukti paramos iš SAPARD programos ekologiškai švariems produktams gaminti, bet jeigu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje tik simboliškai teužsimenama apie ekologiškai švarių produktų gamybą, tai Europos Sąjunga gali ir nesiūlyti mums paramos mokymams, o tada negausime ir paramos ekologiškai švariems produktams gaminti.

Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos manymu, ekologinė žemdirbystė yra labai perspektyvi nedarbo kamuojamam mūsų kaimui ir dėl to, kad galėtų įsidarbinti daug žmonių, ir dėl to, kad Lietuvoje užaugintiems ekologiškai švariems produktams yra ir bus labai plati, be jokių kvotų rinka Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Tikimės, kad Žemės ūkio ministerija tai dar labiau akcentuos šioje Kaimo plėtros strategijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti R.Čiupailą. Jam skiriamos 5 minutės, ir paskui, kolegos, turbūt be didelių prieštaravimų suteiksime žodį ministrui.

R.ČIUPAILA. Gerbiamieji kolegos, tiek pagrindinis komitetas, tiek ir dauguma čia kalbėjusių ne tokiu jau prastu žodžiu minėjo vadinamąjį trečiąjį pataisytą variantą. Aš norėčiau truputėlį kitu aspektu pažvelgti į problemą, todėl bandysiu šnekėti lygindamas buvusį antrąjį ir dabartinį trečiąjį variantus.

Kartais jaučiuosi tarsi asmuo, kurį kas nors bandytų apgauti. Mano akimis žiūrint, mes, mielieji kolegos Seimo nariai, esame tiek įgąsdinę (noriu pabrėžti) nors ir neklausantį žemės ūkio ministrą, kad jis, matyt, davė įsakymą iš šios strategijos išmesti tikrąja to žodžio prasme viską, kas galėtų sukelti mylimų, gerbiamų Seimo narių erzelį. Ne taip jau daug, bet du dalykai yra esminiai.

Pirma. Beveik iš visų pozicijų išbraukti magiški žodžiai, neigiami burtažodžiai “Europos Sąjunga”. Pavartykite lyginamąją dalį ir pamatysite.

Antra. Neliko sektorių. Viskas vietoj keturių puslapių teksto telpa į tris eilutes, kalbančias apie žemės ūkio gamybą bendrąja prasme. Man tai kvepia tuo, ką vienas klasikas yra vadinęs vaikiška kairumo liga tam tikrame viename ideologiniame režime. Būtent nukrypti tiek, kad niekaip kitaip… Čia šiuo atveju ne konservatoriams, o iš principo… Prašom neužsigauti. O iš principo pabandant apeiti Seimą, išbraukiant esminius dalykus. Žodžiu, jeigu nenorit…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Noriu tik patikslinti, kad šis projektas yra visiška Kaimo reikalų komiteto nuosavybė, ir dėl išbraukymų ir skirtumų tarp antrojo ir trečiojo variantų visiškai niekuo dėtas žemės ūkio ministras. Labai atsiprašau, tikslinu Statuto nuostatas.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Aš galiu sutikti, nes nesu šio komiteto narys, galbūt spėjau neteisingai. Įspėjau, kad spėju. Einame toliau. Lietuviškai tariant, ši problema vadinasi “išpilant vandenį išpilti vaiką”. Kas dabar liko? Kaip jau minėjo ponas R.Ozolas, atspindėdamas Centro sąjungos frakcijos nuomonę, liko labai aptakūs žodžiai apie pačias bendriausias temas, matyt, tikintis, kad nereikia svarstyti problemų, užtenka turėti dokumentą. Štai šiuo požiūriu, bent mano asmenine nuomone, dokumentas nėra tinkamas. Pagrindinis jo trūkumas yra tas, kad jis nepasveria dviejų alternatyvų. Tai yra nėra analizės, kas bus, jeigu Lietuva bus prileista prie tiesioginių išmokų sistemos, ir kas bus, jeigu ji nebus prileista. Jokios lyginamosios analizės nepadaryta.

Toliau. Jeigu mes kalbame apie savo žemės ūkio problemas kaip vienas iš esminių integruojantis į Europos Sąjungą, ir nėra čia ko visko slėpti nei į vatą, nei kur kitur, tai kurgi šioje strategijoje atsispindi esminiai poziciniai dalykai – ką mes remsime labiausiai, ką stengsimės išsaugoti, koks bus mūsų politinio, t.y. strateginio, veikimo prioritetas? To, deja, toje pačioje strategijoje nėra.

Kas gi čia yra? 8.1 straipsnyje yra pasakyta apie regioninę politiką. Strategijoje lyg ir numatyta atskirti tiesioginę gamybą nuo socialinių klausimų sprendimo bei kompensacinių, amortizacinių priemonių, ir staiga pasirodo, kad regioninei politikai čia skiriama viena eilutė.

Maža to, čia yra kiekvienai sesytei pakabinta po auskariuką: šiek tiek švietimui, šiek tiek kultūrai, šiek tiek dar kam nors. Mano akimis žiūrint, prieinama (prašau neužsigauti rengėjų)… 8.5 skirsnyje yra eilutė “skatinti kaimo papročių (praleidžiu) atgaivinimą.” Čia kieno – paskenduolės lygis ar kieno? Gal čia kalbama apie kultūros pamato puoselėjimą, apie jo plėtrą? Vietomis yra paremta ir papročių tradicija, bet galbūt reikėtų tai šiek tiek kitokiame dokumente minėti.

Taigi atsižvelgiant ir į kitokius reikalus reikėtų pasakyti, kad aš prisidedu prie tų, kurie prašo daryti šio svarstymo pertrauką. Galbūt iš tikrųjų verta grąžinti kai kuriuos iš antrojo varianto pradingusius, išpiltus iš to bendro katilo dalykus ir pabandyti rasti bendrą politinį sutarimą, kaip mes žiūrėsime į integracinius procesus, nes palikti dokumentą – strategiją be integracinių procesų paprasčiausiai yra tuščias darbas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, projektas yra mūsų nuosavybė, bet ministras prašytų žodžio bent 3-4 min. pasakyti savo nuomonę. Koks jūsų, kolegos, požiūris? Prašom, pone ministre, į tribūną, o paskui vienas – už, vienas – prieš ir apsisprendžiame, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui.

E.MAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pat pradžių norėčiau padėkoti už visas pasakytas mintis, pastabas, kurių dauguma buvo dalykinės. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos esmė buvo ta, kad mus pakvietė derėtis stoti į Europos Sąjungą, taip pat tai buvo įrašyta į Vyriausybės programą. Dėl to buvo parengtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projektas. Buvo siekiama atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio privalumus, problemas bei vertinant integraciją į Europos Sąjungą apibrėžti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, pagrindinį sektorių, pertvarkymo kryptis ir su tuo susijusius uždavinius. Šis dalykas yra ne koks nors savitikslis arba sugalvotas Vyriausybės Žemės ūkio ministerijai, bet yra aiškiai, pakankamai konkrečiai reikalaujama iš kiekvienos valstybės pateikti tuos dalykus kaimo plėtros… Strategija buvo orientuojama į trumpojo (iki 2002 metų imtinai) ir vidutinės trukmės (iki 2006 metų imtinai) laikotarpio priemones. Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, mes buvome numatę, kad tai būtų tik esminis pamatas, pagrindas ir įtraukus mokslo institucijų atstovus, Žemės ūkio universitetą, Žemės ūkio rūmus siekti šios strategijos pagrindu, jeigu ji būtų priimta, atnaujinti Nacionalinę žemės ūkio programą. Kadangi programoje yra daug detalių dalykų, reikėtų šiek tiek peržiūrėti, modifikuoti ir pritaikyti ją ateičiai (nes programos atnaujinimo terminas baigiasi 2000 m.) numatant konkrečias priemones ir būtinus priimti papildomus teisės aktus.

Grįžtant prie strategijos ištakų būtina paminėti, kokiai situacijai esant šią strategiją kuriame. 1998 m. žemės ūkiui buvo numatyta skirti 501 mln. Lt, 1999 m. – 399, vadinasi, disponavimui buvo skirta 20%, arba 100 mln., mažiau. Situaciją blogino ir tai, kad 117 mln. lėšų praeitais metais nesurinkus biudžeto mes negavome.

Taigi esant tokiam kontekstui, kai yra pakankamai sudėtingas žemės ūkio finansavimas, mes ir rengiame Žemės ūkio strategiją. Vertinant realias valstybės finansines galimybes iškilo būtinybė keisti dabartinę žemės ūkio paramos sistemą. Įgyvendinant Žemės ūkio strategijos priemones, jeigu ji bus priimta, numatoma remti konkretaus žemdirbio pajamas, ekonominiais svertais skatinti prekinio ūkio plėtrą, tam tikros rūšies gamybos specializaciją. Šiuo atveju reikia pasakyti, kad pereinant nuo pagrindinių žemės ūkio produktų kainų administravimo prie rinkos reguliavimo reikės numatyti priemones, tiesioginėmis išmokomis skatinti geros kokybės produkcijos gamybą, intervencinių pirkimų-pardavimų sistemą. Tas dabar yra daroma.

Norėčiau pasakyti labai svarbų dalyką. Vienas svarbiausių žingsnių pasirengiant įgyvendinti strategiją yra priemonės, kurias reikia nuo šiandien artimiausiu metu taikyti: mokėti tiesiogines išmokas ūkininkams, taikyti intervencines priemones, administruoti subsidijas, teikti struktūrinę paramą. Reikia, kad veiktų integruota administravimo ir kontrolės sistema. Jos pagrindas yra gyvulių ženklinimas ir identifikavimas, taip pat pasėlių deklaravimas bei ūkio apskaitos duomenų tinklas arba buhalterinės apskaitos ūkiuose įdiegimas. To reikia ne vien mums, to reikia ir tam, kad ūkininkas galėtų parodyti, ką jis gauna, kaip jis gyvena, kokios jo išlaidos ir kokios paramos (ekonominės paramos dydžio) reikia. Minėtų sistemų funkcionavimas leistų turėti ne tik visą informaciją, bet ir detaliai planuoti, išvengti tiek klaidų, tiek problemų artimiausioje ateityje.

Dar kartą noriu padėkoti už pasakytas pastabas, mintis. Jos visos yra vertingos. Kaip apsispręs Seimas, taip mes ateityje dėliosime reikalus, susijusius su žemės ūkio paramos priemonių keitimu, taip pat ir numatytus reikalingus darbus, susijusius su Nacionalinės žemės ūkio programos atnaujinimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam dokumentui? V.Knašys – prieš.

V.P.KNAŠYS. Iš principo nėra tarpinio varianto. Aš manau, kad šioje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje sudėta viskas, ko reikia. Deja, nėra paties medžio, nėra kamieno, nėra pagrindinių šakų, nėra šalutinių šakų. Nepaisant to, kad gerbiamasis M.Pronckus džiaugiasi – daug pinigų, tačiau esant pinigų stygiui nežinia, kur tie pinigai būtų panaudoti.

Aš jau ne vieną kartą siūliau ir dabar noriu pasiūlyti tarpinį variantą. Ši strategija yra truputį perorientuota. Yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija integruojantis į Europos Sąjungą. Galbūt reikia išmesti, kas nereikalinga, o pastiprinti kitas vietas, kad iš tikrųjų būtų parodyta specifika integravimosi į Europos Sąjungą. O šiaip, kad ir kaip būtų keista, jeigu kas palygintų Nacionalinę žemės ūkio plėtros programą, pamatytų, kad ten viskas sudėliota strategiškiau, nepaisant to, kad rengta 1993 metais, tobulinta 1996 m. Iš tikrųjų ten daug ką jau reikia pataisyti. Tačiau aš siūlyčiau pasirinkti tokį variantą: iki kadencijos pabaigos tą Nacionalinę programą dar patobulinti, o šitą palikti truputį lengvesnę.

PIRMININKAS. Dar V.Lapė. Jau tikrasis žodis už.

V.LAPĖ. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie supranta šio dokumento svarbą ir myli kaimą. Šiandien išgirdome labai gerų siūlymų. Aš manau, kad nereikėtų jų atmesti, ir tokia galimybė gal dar mums yra. Kaimo komitetas su darbo grupe dar pasidarbuos ir šiuos gerus siūlymus įvertins. Vieta ir laikas bus paskelbta. Aš manyčiau, kad bendromis jėgomis šį dokumentą dar galima pagerinti. Dar kartą kviečiu visus. Jeigu negalite dalyvauti, rašytine forma pateikite konkretiems straipsniams savo siūlymus. O bendromis kalbomis vargu ar mes tą dokumentą pagerinsime. Aš iš principo siūlau pritarti po svarstymo ir galėtų dar gimti ketvirtas modelis su kai kuriais siūlymais. Galbūt ne su kai kuriais, o su keletu siūlymų, kurie buvo labai naudingi.

PIRMININKAS. Kolegos, reikėtų balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projektui. Po svarstymo, o tada, be abejo, tris ar kiek savaičių, matyt, niekas neskubės priimti, kad komitetas suformuluotų iš diskusijos kilusias mintis. Tada pagal Statutą būtų galima teikti pataisas. Ne trečiam, šiam variantui, nes šiam variantui nėra jokios pataisos.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Ar pritariame komiteto teikiamam nutarimo variantui? Registruojamės. Atsiprašau, balsuojame. Pritariantys – už. Kolegos, dabar svarstymas. Tai komiteto teikiamas mums variantas. Po svarstymo niekas neskuba ir komiteto pirmininkas siūlo dar iš jūsų šiandien pareikštų minčių daryti pataisas, siūlyti principines pataisas. Mes per savaitę ar dvi nesiūlysime šio nutarimo priimti, kad jis dar galėtų susigulėti.

31 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo, bet aš, pirmininke, siūlau toliau darbą organizuoti taip, kad Seimo nariai galėtų pateikti projektus. Labai ačiū, gerbiamieji kolegos, rodos, visus darbus baigėme iki pertraukos. Rytinį posėdį baigiame.