Patobulinto įstatymo projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2000 m.                        Nr.

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 101-2300; 1998, Nr. 53-1448; 1999, Nr. 60-1951)

            1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių "naudojant juos buksyravimui, gelbėjimo operacijoms, atliekant jūrų laivų techninę priežiūrą" įrašyti žodžius "nustato laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas, reglamentuoja darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams", 2 dalyje vietoj žodžių "laivams, plaukiojantiems su Lietuvos Respublikos karo jūrų laivyno vėliava, bei sportiniams laivams" įrašyti žodžius "Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams" ir visą straipsnį išdėstyti taip:

            "1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, naudojant juos buksyravimui, gelbėjimo operacijoms, atliekant jūrų laivų techninę priežiūrą nustato laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas, reglamentuoja darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams.

2. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai netaikomi laivams, plaukiojantiems su Lietuvos Respublikos karo jūrų laivyno vėliava, bei sportiniams laivams Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams."

            2 straipsnis. 2 straipsnio 18 ir 23 dalių pakeitimas

            1. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

18. Laivas - savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą.

"18. Laivas - bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai."

            2. 2 straipsnio 23 dalyje po žodžio "jūrininkas" įrašyti žodžius "turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir", vietoj žodžio "ir" įrašyti žodį "bei" ir šią dalį išdėstyti taip:

            "23. Laivo kapitonas - jūrininkas, turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai ir bei valdantis laivą."

            3 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas

            Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jūrų laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą Lietuvos Respublikos vardu atlieka ir juos klasifikuoja tarptautiniu mastu pripažintos klasifikacinės bendrovės.

"3. Teikti laivų agentavimo, laivų aprūpinimo paslaugas gali tik Susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės."

            4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą, 1, 3 ir 4 dalis pripažinti netekusiomis galios, buvusias 2 ir 5 dalis laikyti 1 ir 2 dalimis, 1 dalyje vietoj žodžių "susisiekimo ministerijos" įrašyti žodžius "susisiekimo ministro", 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių “Reikalavimai dėl šių laivų padarytų nuostolių” įrašyti žodžius “Su šiais laivais susiję reikalavimai” ir visą straipsnį išdėstyti taip:

            "6 straipsnis. Bendrosios nuostatos Bendrieji reikalavimai

1. Laivai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, juridiniams ir fiziniams asmenims.

1. 2. Laivas privalo turėti savo pavadinimą, kurį suteikia laivo savininkas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

3. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka saugios laivybos reikalavimus.

4. Vidaus vandenyse plaukiojančių ir išplaukančių į jūrą laivų reikalavimus, taip pat šių laivų plaukiojimo jūroje rajonų ribas nustato Susisiekimo ministerija.

2. 5. Laivai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdantys Lietuvos valstybės įsipareigojimus, negali būti areštuoti, įkeisti arba kam nors perduoti. Reikalavimai dėl šių laivų padarytų nuostolių Su šiais laivais susiję reikalavimai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei.”

            5 straipsnis. 7 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

            7 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygoje", 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti  žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygoje" ir šias dalis išdėstyti taip:

            "1. Teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava suteikiama laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba laivų knygoje.

2. Laivas, įsigytas užsienyje, turi teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava nuo to laiko, kai Lietuvos Respublikos konsulas išduoda laikinąjį leidimą, kuris patvirtina šią teisę. Laikinasis leidimas galioja iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba laivų knygoje, bet ne ilgiau kaip vienerius metus."

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

8 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "arba laivų knygą", papildyti straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi, prieš žodį "laivų" įrašyti žodį "jūrų", po žodžio "Vyriausybė" įrašyti žodžius "ar jos įgaliota institucija", buvusias 3, 4 ir 5 dalis pripažinti netekusiomis galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

"8 straipsnis. Laivo registravimas

1. Laivas registruojamas įrašant informaciją apie jį į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą arba laivų knygą.

2. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojamas laivas, jeigu:

1) jį prižiūri Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme numatytos institucijos ir jam yra suteikta jūrų laivo klasė;

2) laivo savininku yra Lietuvos Respublikos pilietis, įmonė ar organizacija, įregistruota Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba  savivaldybė;

3) laivas turi Jūrų laivų registravimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

3. 2. Jūrų laivų registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija."

3. Lietuvos Respublikos laivų registre registruojami laivai, kurių techninę priežiūrą atlieka tarptautiniu mastu pripažintos klasifikacinės bendrovės. Kiti laivai registruojami Lietuvos Respublikos laivų knygoje.

4. Laivai registruojami Lietuvos Respublikos laivų registre ar laivų knygoje, jeigu laivo savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis, įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė ir jei laivas turi Laivų registravimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

5. Laivai, nuomojami be įgulos, registruojami atskirame Lietuvos Respublikos laivų registre ar laivų knygoje.

            7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Laivo dokumentai

1. Laive turi būti šie dokumentai (originalai):

1) leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Gali būti nuorašas, patvirtintas notaro;

2) laivo nuosavybės teisės liudijimas (patentas). Gali būti notaro patvirtintas nuorašas;

3) laivo tinkamumo plaukioti liudijimas;

4) laivo matavimo liudijimas laivams, kurių techninę priežiūrą atlieka  tarptautiniu mastu pripažinta klasifikacinė bendrovė;

5) laivo įgulos narių sąrašas;

6) laivo žurnalas;

7) mašinų žurnalas (laivams su mechaniniu varikliu);

8) laivo sanitarinis liudijimas;

9) laivo deratizacijos pažymėjimas;

10) civilinės atsakomybės garantijos dėl užteršimo nafta liudijimas (naftą ir naftos produktus vežantiems laivams);

11) leidimas vežti keleivius, jei laivas veža daugiau kaip 12 keleivių, ir keleivių sąrašas;

12) leidimas naudotis laivo radijo stotimi ir radijo žurnalas, jei laivas turi radijo stotį;

13) laivo krovininės vaterlinijos liudijimas.

2. Laivas, įregistruotas laivų knygoje, vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų privalo turėti laivo bilietą. Laivas, išplaukiantis į užsienį, be šiame straipsnyje nurodytų dokumentų, privalo turėti dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės jūrų teisės aktuose, kurių vykdymas yra būtinas kitu pagrindu.

3. Laivas, plaukiojantis uosto arba pakrantės vandenyse, gali neturėti laivo mašinų žurnalo, jei laivo savininkas nėra nustatęs kitaip.

4. Laivo, plaukiojančio su užsienio valstybės vėliava ir įplaukiančio į Lietuvos Respublikos uostą, dokumentai pripažįstami tinkamais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

"9 straipsnis. Laivo nacionalinė priklausomybė

Laivas, įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava, turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę."

8 straipsnis. 10 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

            10 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

10 straipsnis. Laivo dokumentų išdavimas

1. Leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava ir laivo nuosavybės teisės liudijimas (patentas) arba laivo bilietas išduodamas uoste, kuriame laivas įregistruotas Lietuvos Respublikos laivų registre arba laivų knygoje. Šių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Laivo matavimo liudijimo, leidimo vežti keleivius, leidimo naudotis laivo radijo stotimi, laivo grimzlės iki krovininės vaterlinijos liudijimo, taip pat laivo dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, išdavimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija.

3. Laivo įgulos narių sąrašas, laivo mašinų, radijo stoties žurnalai, keleivių sąrašas tvarkomi Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

4. Laivo sanitarinis liudijimas ir laivo deratizacijos pažymėjimas išduodami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

5. Laivo tinkamumo plaukioti liudijimą išduoda laivų techninę priežiūrą atliekanti tarptautiniu mastu pripažinta klasifikacinė bendrovė.

6. Už šiame straipsnyje minimų dokumentų išdavimą imamas nustatytas užmokestis.

9 straipsnis. 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pripažinimas netekusiomis galios

11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis pripažinti netekusiomis galios.

1. Minimalią laivo įgulos sudėtį, kuriai esant laivui leidžiama išplaukti į jūrą, nustato Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija. Už tinkamą laivo įgulos komplektavimą atsako laivo valdytojas.

3. Dirbti laivo kapitonu, laivo kapitono padėjėju, laivo mechaniku, laivo elektromechaniku ir radiooperatoriumi leidžiama asmenims, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus. Jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi 1978 m. tarptautine jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normų konvencija (1995 m. jos pataisomis).

4. Nė vienas laivo įgulos narys į laivą negali būti paskirtas be laivo kapitono sutikimo.

10 straipsnis. 12 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

12 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

3. Laivo kapitonu gali būti jūrininkas, ne jaunesnis kaip 25 metų, turintis aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) arba aukštąjį laivavedybos išsilavinimą, pakrančių, artimojo ar tolimojo plaukiojimo kapitono jūrinį laipsnį ir jį patvirtinančius dokumentus, medicinos pažymėjimą, kad gali plaukioti jūroje, mokantis valstybinę ir anglų kalbas.

            11 straipsnis. 13 straipsnio papildymas ir pakeitimas

            1. Papildyti 13 straipsnį nauja 12 dalimi:

            "12. Laivo reiso metu mirus laivo kapitonui arba dėl kitų aplinkybių jam negalint vykdyti savo pareigų, jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą, laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną."

            2. Buvusias 13 straipsnio 12 ir 13 dalis laikyti 13 ir 14 dalimis.

            12 straipsnis. 49 straipsnio 1 dalies papildymas

            Papildyti 49 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

1. Nors ir yra požymiai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktoje bendrosios avarijos sąvokoje, bendrajai avarijai nepriskiriama:

            1) už laivo borto išmestų savaime užsidegusių krovinių vertė ir krovinių, kurie laive buvo vežami ne pagal šio įstatymo taisykles ar prekybinės laivybos papročius, vertė;

            2) nuostoliai dėl dūmų ar šilumos poveikio gaisro metu;

            3) nuostoliai, susidarę nukertant laivo dalių nuolaužas arba laivo dalis, kurios anksčiau buvo nugriautos arba pamestos dėl nelaimingo atsitikimo;

            4) krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų perkėlimo laive arba iškrovimo iš laivo išplaukimo ar įplaukimo uoste arba laivo prieglobsčio vietoje išlaidos, kai laivo pažeidimas nustatytas išvykimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų arba ypatingų įvykių, susijusių su tokiu laivo pažeidimu, taip pat kai tokios išlaidos padarytos dėl laivo reiso metu pasistūmusio iš vietos krovinio perkėlimo, jeigu toks perkėlimas nebuvo būtinas saugiai laivybai;

            5) išlaidos laivo įgulos darbo užmokesčiui, kurui ir aprūpinimo reikmenims pažeisto laivo remonto metu, kai laivo remontas būtinas saugiai pratęsti reisą, o laivo pažeidimas nustatytas laivo išplaukimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokio nelaimingo atsitikimo arba ypatingo įvykio, susijusio su tokiu laivo pažeidimu;

            6) visi laivo arba krovinių nuostoliai arba netektys dėl laivo reiso laiko pailgėjimo;

            "7) specialioji kompensacija, kurią laivo savininkas privalo sumokėti gelbėtojui pagal 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos 14 straipsnį.”

            13 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

"DEVINTASIS SKIRSNIS

GELBĖJIMAS JŪROJE, LAIVŲ SŪSIDŪRIMAS

SAUGI LAIVYBA, ATLYGINIMAS UŽ IŠGELBĖJIMĄ JŪROJE

14 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

53 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

53 straipsnis. Saugi laivyba

1. Saugią laivybą privalo užtikrinti laivo valdytojas.

2. Saugios laivybos reikalavimus, vadovaudamasi tarptautiniais jūrų teisės dokumentais, nustato Susisiekimo ministerija, atliekanti Lietuvos Respublikos nacionalinės jūrų administracijos funkcijas.

3. Saugios laivybos reikalavimai yra skelbiami viešai ir privalomi visiems laivų valdytojams, nesvarbu, su kokios valstybės vėliava laivas plaukioja.

15 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

54 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

54 straipsnis. Teisė į pagalbą

1. Kiekvieno pavojuje esančio laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jam būtų suteikta pagalba.

2. Laivo kapitonas, gavęs pavojaus signalą, nesukeldamas pavojaus savo laivui, įgulai ir keleiviams, privalo suteikti pagalbą pavojaus ištiktam laivui. Laivo kapitonas turi teisę neplaukti gelbėti pavojaus ištikto laivo tik gavęs pranešimą iš anksčiau į pavojaus vietą atvykusio laivo apie tai, kad pavojuje esančiam laivui pagalba nebereikalinga.

3. Esantis pavojuje laivas siunčia pavojaus signalus, numatytus tarptautinės jūrų teisės dokumentuose. Jeigu laivui pavojus negresia, šie signalai negali būti siunčiami, o juos pasiuntęs asmuo atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas privalo, jei tai įmanoma, pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus, išsiuntimo ir paskirties uostus arba artimiausią uostą, į kurį laivas įplauks.

5. Susidūrusių laivų kapitonai privalo organizuoti pagalbos suteikimą, nesudarydami pavojaus savo laivui, įgulai, keleiviams.

16 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

55 straipsnis. Atlyginimas už išgelbėjimą jūroje

1. Šio straipsnio taisyklės taikomos, kai gelbstimi pavojuje esantys jūrų laivai, taip pat kai jūrų laivai gelbsti vidaus plaukiojimo laivus arba bet kuriuos plaukiojančius arba buksyruojamus objektus, neatsižvelgiant į tai, kokiuose vandenyse buvo gelbstima.

2. Kiekvienas veiksmas, davęs naudingą rezultatą ir atliktas gelbstint pavojaus ištiktą laivą, žmones, laive esančius krovinius ir kitą turtą, taip pat apsaugant frachtą ir užmokestį už keleivių bei bagažo vežimą, suteikia teisę gauti atlyginimą.

3. Atlyginimas, priklausantis už išgelbėjimą, paskirstomas laivo valdytojui, laivo įgulos nariams ir kitiems asmenims Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Atlyginimas mokamas ir tuomet, kai gelbėjimo paslaugas suteikęs laivas priklauso išgelbėto laivo valdytojui.

4. Gelbėjimo paslaugos, suteiktos, net jei pavojaus ištikto laivo kapitonas įsakmiai atsisakė nuo gelbėjimo paslaugų, taip pat gelbėjimo veiksmai, kylantys iš buksyravimo jūra sutarties, nesuteikia teisės į atlyginimą už išgelbėjimą jūroje.

5. Išgelbėti žmonės nemoka atlyginimo už savo išgelbėjimą. Tačiau žmonių gelbėtojai turi teisę į atlyginimo dalį už išgelbėtą turtą lygiomis su turto gelbėtojais dalimis, jeigu žmonės buvo gelbstimi dėl to paties įvykio kaip ir turtas.

"55 straipsnis. Turto gelbėjimas jūroje

Gelbstint turtą jūroje vadovaujamasi 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos normomis."

17 straipsnis. 56 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

56 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

56 straipsnis. Atlyginimo dydžio už išgelbėjimą jūroje nustatymas

1. Atlyginimo už išgelbėjimą jūroje dydis nustatomas pavojuje esančio laivo kapitono ir pagalbą teikiančio laivo kapitono susitarimu. Jei tokio susitarimo nėra, atlyginimo už išgelbėjimą jūroje dydį nustato teismas.

2. Į atlyginimą už išgelbėjimą jūroje įeina gelbėtojo išlaidos, padarytos gelbėjimo tikslais, gelbėtojų paslaugų apmokėjimas, taip pat užmokestis už išgelbėto turto saugojimą.

3. Nustatant atlyginimo dydį už išgelbėjimą jūroje, atsižvelgiama į:

1) gelbėjimo rezultatą;

2) gelbėtojų darbą ir nuopelnus;

3) pavojų, kuriame buvo atsidūręs išgelbėtasis laivas ir jo keleiviai, įgula bei kroviniai;

4) pavojų, kuriame buvo atsidūrę gelbėtojai;

5) laiką, sugaištą gelbėjimui;

6) gelbėtojo išlaidas;

7) gelbėtojo atsakomybę tretiesiems asmenims;

8) gelbėtojo turto, kuris buvo atsidūręs pavojuje, vertę;

9) specialią gelbėjusiojo laivo paskirtį.

4. Atlyginimas už išgelbėjimą jūroje gali būti sumažintas arba atsisakyta jį mokėti, jei gelbėtojas dėl savo kaltės sukėlė pavojų gelbėjamajam laivui, pasisavino išgelbėtą turtą ar atliko kitų neteisėtų veiksmų.

5. Atlyginimas už išgelbėjimą negali viršyti išgelbėto turto vertės. Išgelbėto turto vertė laikoma jo įkainojimo suma, o jei turtas buvo parduotas, - suma, gauta jį pardavus, atskaičiavus nustatytus muitus, mokesčius ir rinkliavas, taip pat turto iškrovimo, saugojimo ir įvertinimo arba pardavimo išlaidas.

6. Atlyginimas keliems gelbėtojams skirstomas jų susitarimu. Jiems nesusitarus, atlyginimą skirsto teismas.

18 straipsnis. 58 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Šio įstatymo nustatyta laivo valdytojo ribotoji atsakomybė netaikoma, jeigu įrodyta, kad žala padaryta dėl jo tyčinių veiksmų arba aplaidumo

“3. Šio įstatymo nustatyta laivo valdytojo ribotoji atsakomybė netaikoma:

1) reikalavimams dėl atlyginimo už gelbėjimą  arba sumokėti įnašus bendrosios avarijos dalijimo tvarka;

2) reikalavimams dėl taršos žalos, apibrėžtos 1992 metų tarptautinėje konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą;

3) reikalavimams dėl laivo įgulos narių ar kitų laivo valdytojo tarnautojų, dirbančių laive pagal darbo sutartį, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, taip pat jų įpėdinių ar asmenų, turinčių teisę gauti iš jų išlaikymą;

4) reikalavimams dėl paskendusio turto iškėlimo arba pašalinimo.

5) jeigu įrodoma, kad žala padaryta dėl laivo valdytojo veikimo ar neveikimo, padaryto tyčia ar dėl neatsargumo, žinant, kad žala tikriausiai atsiras.”

19 straipsnis. 59 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

59 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

3. Laivo valdytojo atsakomybės apribojimai netaikomi šiems reikalavimams:

1) atlyginti už išgelbėjimą arba sumokėti įnašus bendrosios avarijos dalijimo tvarka;

2) dėl laivo įgulos narių ar kitų laivo valdytojo tarnautojų, dirbančių laive pagal darbo sutartį, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, taip pat jų įpėdinių ar asmenų, turinčių teisę gauti iš jų išlaikymą;

3) dėl nuskendusio turto iškėlimo arba sunaikinimo.

20 straipsnis. 75 straipsnio 6 dalies pakeitimas ir 7 dalies pripažinimas netekusia galios

1. 75 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių “vienerių metų” įrašyti žodžius “dvejų metų”, 1 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio “2 metų” įrašyti skaičių ir žodį “3 metų”, pakeisti 3 punktą ir visą dalį išdėstyti taip:

“6. Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas vienerių metų dvejų metų ieškininės senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:

1) reikalavimams, kylantiems iš keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo reisu sutarties: dėl keleivių vežimo - nuo tos dienos, kai keleivis išlipo ar turėjo išlipti iš laivo, o jeigu reikalaujama atlyginti žalą dėl keleivio sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, - nuo keleivio sužalojimo ar mirties dienos, bet ne ilgiau kaip po 2 metų 3 metų nuo dienos, kai keleivis paliko laivą;

2) reikalavimams dėl nuostolių, padarytų susidūrus laivams, atlyginimo - nuo laivų susidūrimo dienos;

3) reikalavimams dėl atlyginimo už išgelbėjimą jūroje - nuo gelbėjimo jūroje darbų užbaigimo dienos.

"3) reikalavimams dėl atlyginimo už turto gelbėjimo operacijas - nuo gelbėjimo operacijų užbaigimo dienos."

2. 75 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios.

7. Ieškininės senaties terminai, nustatyti reikalavimams, numatytiems šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, pratęsiami iki 2 metų tais atvejais, kai laivas, kuriam taikomi šie reikalavimai, ieškininės senaties termino metu negalėjo būti aptiktas Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse.

            21 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas

            78 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygoje", ir šią dalį išdėstyti taip:

            "1. Laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar laivų knygoje, įkeičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos hipotekos bei šio įstatymo nustatyta tvarka."

22 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

            81 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygos", 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygos", ir visą straipsnį išdėstyti taip:

            "81 straipsnis. Įkeisto laivo išregistravimas

1. Įkeistas laivas negali būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro ar laivų knygos iki laivo hipotekos baigimo arba iki nebus pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos kreditorių sutikimas tai padaryti.

2. Jeigu pagal Laivų registravimo taisykles įkeistas laivas privalo būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro ar laivų knygos kitais negu laivo pardavimas atvejais, apie tai turi būti pranešta Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui, kuris apie tai privalo įspėti visus hipotekos kreditorius, kad šie turėtų laiko imtis veiksmų savo interesams apsaugoti. Šioje dalyje nurodytu atveju įkeistas laivas negali būti išregistruotas anksčiau negu po 3 mėnesių nuo hipotekos kreditorių įspėjimo. Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos kreditorių sutikimas tai padaryti anksčiau."

23 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas

82 straipsnio 1 dalyje po žodžių "Lietuvos Respublikos" įrašyti žodį "jūrų", išbraukti žodžius "ar laivų knygoje", ir šią dalį išdėstyti taip:

"1. Leidimas laikinai plaukioti su užsienio valstybės vėliava laivui, įregistruotam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar laivų knygoje, negali būti išduotas tol, kol nebaigtos visos hipotekos. Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos kreditorių sutikimas tokį leidimą išduoti."

24 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šio įstatymo 12, 16 ir 17 straipsniai įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 15 d.

2. Šio įstatymo 9 ir 14 straipsniai įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

            Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

            RESPUBLIKOS PREZIDENTAS