Trisdešimt trečiasis (468) posėdis
2000 m. gegužės 11 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

2000 m. gegužės 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Kviečiu pradėti gegužės 11 d., ketvirtadienio, rytinį posėdį. Registruojamės! Pradedame registruotis, kolegos, ir prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė, iš kurios iškrinta keletas projektų. Prašyčiau dėl to neprieštarauti. Visą laiką miela, kai geriau susitariama iki plenarinio posėdžio, negu kad nesusitariama čia. Tokių paskatų skatinami pasiūlėme kai ką kol kas atidėti. Registruojamės!

Kol kas užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame, kolegos. Pritariame ir pradedame pirmuosius darbus, pirmuosius priėmimus.

Tiesa, vykdydamas prievolę, kaip posėdžio pirmininkas, turiu pasakyti, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos protekcinių apsaugos priemonių įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Turbūt esmė jums žinoma, kolegos, kurie dalyvavote pasitarime pas Prezidentą, dėl ko tai daroma. Taigi svarstysime. Šis dekretas bus pateikiamas ateinantį antradienį. Kol kas tiek.

 

Kompensacinių muitų įstatymo projektas Nr.P-2352(3*) (priėmimas)

 

Pirmasis klausimas – Kompensacinių muitų įstatymo projektas Nr.P-2352(3). Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną. Priėmimas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Priimti teikiamas Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymo projektas. Įvyko svarstymas, ir pastabos, siūlymai, kuriuos teikė tiek Seimo nariai ir suinteresuoti asmenys, visi buvo svarstyti, įvertinti. Tai, kad neturime jokių alternatyvių siūlymų šiam projektui, rodo, kad jis yra jau pakankamai gerai suderintas. Todėl siūloma pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, nėra jokių siūlymų. Gal galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Galime. Dėl siūlymo priimti skirsniais?

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų sutikčiau su skirsniais, išskyrus 1 skirsnį dėl tokios problemos. Aš ją norėčiau labai aiškiai, atvirai įvardyti. Neseniai Prezidentas vetavo Protekcinių muitų įstatymo projektą ir vetavimo buvo tiktai vienas momentas – dėl institucijos, kuri vykdys šio įstatymo įgyvendinimą. Seimas balsavo, kad ta institucija turėtų būti Konkurencijos tarnyba, o Prezidentas mano, kad ta institucija turėtų būti ne Konkurencijos tarnyba, o valstybės įgaliota kuri nors Vyriausybės institucija. Tai yra institucija prie kokios nors ministerijos ar kokiai nors ministerijai pavesti tą funkciją. Taigi mes galime tikėtis, kad šis irgi labai panašus įstatymo projektas, nors savo esme Kompensacinių muitų įstatymo funkcijos gerokai skiriasi nuo Protekcinių muitų įstatymo, bet galima tikėtis, kad Prezidentūra taip pat gali pareikšti kitokią nuomonę. Todėl, matyt, būtų tikslinga atidėti 3 straipsnio priėmimą, kad dar pasikonsultuotume su Prezidentūra, kad nebūtų to nereikalingo stumdymo ir laiko gaišimo, kad apsispręstume, kaip reikia organizuoti tų institucijų darbą. Jeigu, kolegos, sutartume, tada 1 skirsnį galima priimti, išskyrus 3 straipsnį, kuriame kalbama apie institucijas, o 3 straipsnį dar papildomai suderinus su Prezidentūra, ką jie mano ir kaip apskritai ketina organizuoti priežiūrą ne tik šio įstatymo (tada reikėtų ir Valstybės pagalbos jau keisti, taip pat gal ir Antidempingo, ir visus kitus dalykus), jau tada tektų peržiūrėti, jeigu Prezidentūra taip nuspręstų. Tokiu būdu siūlyčiau 1 skirsnį priimti, išskyrus 3 straipsnį, kuriame kalbama apie institucijas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Matau, Prezidento dekretu ypač patenkinta Vyriausybė. Kolegos, ar galime bendrai sutarti, kad priimame viską, išskyrus 3 straipsnį? Sutariame. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio, kolegos, ar yra kokių nors minčių? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnį paliekame. Tai 1 skirsnis.

Dabar, kolegos, ar galime priimti 2 skirsnį? 2 skirsnį priimame.

3 skirsnį nuo 7 iki 8 straipsnio priimame? 4 skirsnis – 9–18 straipsniai. Ar galime priimti šį skirsnį? Priimame. 5 skirsnis – 19–22 straipsniai. Priimame ir šį skirsnį. 6 skirsnis – 23–27 straipsniai. Kompiuteris nenurodo prieštaravimo. Taigi priimame ir 6 skirsnį. 7 skirsnis – 28–34 straipsniai. Šį skirsnį priimame. 8 skirsnis nuo 35 straipsnio iki 37 straipsnio. Priimame. 9 skirsnis. Priimame. 10 skirsnis. Priimame. 11 skirsnis. Priimame. Ir 12 skirsnis. Taip pat priimame, gerbiamieji kolegos.

Viskas priimta, išskyrus 3 straipsnį. Skelbiame priėmimo pertrauką. Aš tikiuosi, kad iki antradienio bus galutinai aiškios nuostatos dėl 3 straipsnio. Ačiū. Ačiū, pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Viena pastaba. Atsižvelgiant į 3 straipsnio redakciją, kai kur reikės po vieną žodį koreguoti. Kur Konkurencijos tarnyba, reikės pakeisti instituciją. Čia iš karto išplaukia visa ta logika.

PIRMININKAS. Jokių problemų, bet aš, kaip posėdžio pirmininkas ir kaip vienas iš Seimo narių, būčiau suinteresuotas, kad mes priimtume tokį tekstą, kad Prezidentui nereikėtų vetuoti ir šio priimamo įstatymo.

Ačiū, pone pranešėjau. Ačiū.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2057(2*) (priėmimas)

 

1-2a klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2057(2). Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Matulą. Kolegos, priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės posėdžio pradžioje ir prieš balsavimą, o ne tada, kai paskelbia V.Andriukaitis arba E.Bičkauskas, kad ir kaip aš juos gerbčiau. Kolegos, tuoj pradedame balsuoti ir registruosimės. Prašom, pone pranešėjau.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas priimti Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnis. Yra gerbiamojo Seimo nario J.Razmos pataisos šio straipsnio 1 ir 2 daliai. Ar galiu jas pateikti?

PIRMININKAS. Tai tiktai J.Razmos siūlymai, ar ne?

A.MATULAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi principiniai siūlymai, dėl kurių jau buvo ginčijamasi ir dėl jų, rodos, nebalsuota. Taigi, pone pranešėjau, dėl 80 straipsnio 1 punkto.

A.MATULAS. Šio įstatymo pakeitimo tikslas buvo papildyti Bioetikos komiteto funkcijas ir pakeisti pavaldumą – steigėjo funkcijas perduoti iš Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei. J.Razma siūlo nekeisti, nors komitetas jo siūlymui nėra pritaręs, bet kadangi šiuo metu Saulėlydžio komisijoje intensyviai svarstoma Sveikatos apsaugos ministerijos institucijų reorganizavimo galimybė, galbūt būtų galima ir nekeisti to pavaldumo. Galbūt, mano nuomone, būtų galima ir priimti J.Razmos siūlymą 80 straipsnio 1 daliai, bet paliekant antrą sakinį. Su tuo J.Razma sutinka.

PIRMININKAS. Paliekant antrą sakinį? Neišbraukiant 6 punkto?

A.MATULAS. Pakeisti 1 dalies redakciją taip, kaip siūlo J.Razma, bet palikti antrą sakinį: “Lietuvos bioetikos komitetas yra juridinis asmuo, jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto”.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, bendruoju sutarimu priimti tokią išeitį?

A.MATULAS. Tegul Seimas apsisprendžia.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas neprieštarauja dėl šio susitarimo. Priimamas J.Razmos siūlymas dėl 1 punkto, ar ne?

A.MATULAS. Taip. Dabar yra…

PIRMININKAS. Dabar dėl 2 dalies 3 punkto.

A.MATULAS. Kadangi priėmėme J.Razmos siūlymą 1 daliai, tai automatiškai reikėtų priimti iš šį siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi dėl 2 dalies 3 punkto – taip pat atsiranda Sveikatos apsaugos ministerija.

Dabar dėl siūlymo išbraukti 6 punktą.

A.MATULAS. Gerbiamasis J.Razma mūsų bendru sutarimu atsiima šį siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi šio siūlymo nelieka, gerbiamieji kolegos. Dabar mes galime kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Pone pranešėjau, kokių turite dar pastabų? Įstatymo projektas turi vieną straipsnį, tuoj kalbėsime dėl jo. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar dar norėtumėte pasakyti žodį?

A.MATULAS. Ne, aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, – už ir prieš. Prieštaraujančių nėra, už – taip pat. Registruojamės. Pone Vyteni Andriukaiti, pone Egidijau Bičkauskai, asmeniškai esate kviečiami registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymą. Visos nuostatos suderintos bendruoju sutarimu.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, balsuojame, ar priimame Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuoti pradedame, kolegos.

Už – 74, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Kolegos, Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr.P-2235(2*) (priėmimas)

 

Toliau tęsiame šios grupės įstatymų priėmimą. 1-2b – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr.P-2235(2). Priėmimas. Tribūnoje – komiteto pirmininkas A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, buvo padaryta pertrauka po svarstymo, siekiant suderinti pastabas, pateiktas Krikščionių demokratų frakcijos. Komitetas papildė darbo grupę, įtraukė du šios frakcijos atstovus. Darbo grupė buvo keletą kartų susirinkusi ir pateikė pasiūlymus, kuriuos užregistravo 3 Seimo nariai: aš, A.Švitra ir ponas K.Kuzminskas. Vakar komitetas vienbalsiai pritarė visiems šiems siūlymams. Noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie dirbo darbo grupėje ir kurie teikė siūlymus. Siūlau pastraipsniui priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mums yra išdalyti pasiūlymai, kuriuos pasirašė trys Seimo nariai: A.Matulas, A.Švitra, K.Kuzminskas. Tik dėl jų mes turėtume apsispręsti, ar ne, pone pranešėjau?

A.MATULAS. Dėl jų ir dėl siūlymų, kuriems buvo pritaręs arba juos atmetęs komitetas. Iš esmės bendru sutarimu reikėtų pritarti 2 straipsnio 1 daliai dviem mano vardu įregistruotiems siūlymams. Dėl kitų pastraipsniui gal pasakysiu, geriau būtų pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar yra kokių problemų dėl 1 straipsnio?

A.MATULAS. 1 straipsnio 1 daliai buvo mano siūlymas, kuriam komitetas pritarė vienbalsiai, – išbraukti iš 2 straipsnio 1 dalies žodį “embrionai”. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu. Žiūriu, ar yra kokių nors problemų dėl šio siūlymo? Galima sutarti. Kadangi, kolegos, šie pasiūlymai buvo ypač plačiai diskutuoti, tikiuosi, kad susitarsime bendruoju sutarimu ir nereikalausime 29 Seimo narių balsų. Ar galime taip tartis?

A.MATULAS. Galima.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Pone Antanai, jūsų siūlymas ir jūsų trijulės siūlymai.

A.MATULAS. 2 straipsnio 1 daliai yra mano vardu užregistruotas siūlymas žodį “populiacija” keisti žodžiu “grupės”. Šis siūlymas komitetui buvo pateiktas Krikščionių demokratų frakcijos. Mes jam komitete vienbalsiai pritarėme. Siūlau Seimui vienbalsiai pritarti.

PIRMININKAS. Niekas dėl to neprieštarauja. Dabar 2 straipsnio 2 dalis.

A.MATULAS. 1 daliai buvo gerbiamojo Kazimiero pasiūlymas išbraukti “embrioną ir vaisius”. Iš dalies jau yra atsižvelgta pritariant mano redakcijai.

Dabar 2 straipsnio 2 daliai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes neturime jokių kitų siūlymų. Tai, ką komitetas čia pasiūlė, tie siūlymai nėra įregistruoti. Mes galime kalbėti tik dėl trijulės siūlymų, dėl trijulės įregistruotų siūlymų, bet ne dėl kitų redakcinių siūlymų, gerbiamieji kolegos.

A.MATULAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kadangi visus kitus siūlymus, kurie buvo apsvarstyti komitete, mes, komiteto nariai, atsiimame, siūlome vienbalsiai pritarti mūsų trijulės pateiktiems siūlymams.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tai kita kalba. Taigi 2 straipsnio 2 dalis. Ar galime priimti šį siūlymą?

A.MATULAS. Galima.

PIRMININKAS. Galime priimti. Nuoširdžiai dėkoju. Ar galime visą 2 straipsnį priimti?

A.MATULAS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė-Abramikienė dėl 2 straipsnio.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tokiam straipsniui, koks jis yra dabar, tikrai galima pritarti. Dėl tokio straipsnio Lietuva netaps panaši į Afrikos valstybę, su kurios embrionais atliekami bandymai. Dėkui.

A.MATULAS. Ačiū, kolege.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone pranešėjau, 1 dalies 3 straipsnis. Siūlomas biomedicininių tyrimų apibrėžimas.

A.MATULAS. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, 3 straipsnio 1 dalis redaguojama taip, kaip siūlo A.Matulas, K.Kuzminskas ir A.Švitra. Jokių problemų nėra, ar ne?

A.MATULAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi 3 straipsnis yra priimamas su pataisa. Dėkoju.

Dabar siūloma 2 ir 3 straipsnius sukeisti vietomis.

A.MATULAS. Siūlau pritarti. Ir komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Niekas dėl to neprieštarauja. 3 straipsnis tampa 2 straipsniu, o 2 straipsnis – 3. Dovanokite, 3 straipsnyje buvo siūlymas dėl 9 dalies “Pažeidžiami asmenys” šį punktą redaguoti kitaip. 3 straipsnio 9 dalis – klinikiniai tyrimai, neklinikiniai tyrimai. Niekas neprieštaraujate, kolegos, dėl tokios siūlomos redakcijos? Pritariame šiai redakcijai ir priimame 3 straipsnį.

Dabar 4 straipsnis. Pone pranešėjau, siūlymų nėra, ar ne?

A.MATULAS. Nėra.

PIRMININKAS. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnis.

A.MATULAS. Yra vadinamosios trijulės siūlymas. Komitetas pritarė jam, siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 5 straipsnio pirmasis sakinys redaguojamas taip, kaip siūlo A.Matulas, A.Švitra ir K.Kuzminskas. Ir 5 straipsnis priimamas.

6 straipsnis?

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 6 straipsnis?

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 7 straipsnis?

A.MATULAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimamas. 8 straipsnis.

A.MATULAS. Komitetas pritarė mūsų trijų Seimo narių pasiūlymui, todėl siūlau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 8 straipsnis, kolegos, priimamas taip, kaip siūlo A.Matulas, A.Švitra ir K.Kuzminskas. Galime bendruoju sutarimu tai padaryti?

Pone Kazimierai Kuzminskai, kitų pataisų nėra. K.Kuzminskas – dėl motyvų.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau pasitikslinti, ar 8 straipsnio 2 dalyje bus išbrauktas žodis “embrionai”, taip?

A.MATULAS. Taip.

K.KUZMINSKAS. Ačiū, neliks “embrionų”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokio siūlymo nėra.

K.KUZMINSKAS. Tai buvo ankstesnis A.Matulo siūlymas, ir A.Matulas sakė, kad pritarta.

A.MATULAS. Atsiprašau, siūloma pritarti tokiai redakcijai, kurią teikėme mes trise ir kuri yra įregistruota.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pirmininkas aš labai apgailestauju. Aš turiu galutinį susitarimą. Galutinis susitarimas griūva per balsavimą. Dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolegos, gal galėtume tą straipsnį palikti nepriimtą, eiti toliau pastraipsniui, nes dėl šio straipsnio turime labai aiškiai pasakyti, už kokią redakciją mes balsuojame. Tos redakcijos rašytiniu pavidalu su šiuo pataisymu, apie kurį kalbėjo K.Kuzminskas, nėra.

PIRMININKAS. Nėra įrašyta jokio siūlymo. Yra K.Kuzminsko, A.Matulo, A.Švitros parengtas variantas.

K.KUZMINSKAS. Jeigu galima, pirmininke, aš noriu patikslinti. Tas siūlymas buvo su sąlyga, kad bus išbrauktas “embrionas” antrajame variante. Būtų geriausia, kad būtų trečias variantas po to, kas buvo priimta komiteto pirmininko A.Matulo siūlymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atidedame 8 straipsnio priėmimą tol, kol galutinai visi “embrionai” visur bus išbraukyti iš gyvenimo ir iš teksto.

A.MATULAS. Gerai, prašyčiau valandai atidėti, mes suderinsime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 8 straipsnio priėmimas yra atidedamas. 9 straipsnis.

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 9 straipsnį priimame.

10 straipsnis.

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

11 straipsnis.

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

12 straipsnis.

A.MATULAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimame.

13 straipsnis.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti pastabą. Kadangi priėmėme J.Razmos pataisą, jog Bioetikos komiteto steigėja lieka Sveikatos apsaugos ministerija, 13 straipsnio 1 dalies žodį “Vyriausybė” ir to straipsnio 2 dalies 3 punkto žodį “Vyriausybė” reikia keisti į “Sveikatos apsaugos ministerija”. Prašau sutikti pataisyti šitą redakciją, kadangi svarstydami Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnį mes pritarėm J.Razmos pataisoms. Žodinis. Kadangi atidėjome 8 straipsnį, galim atidėti 13. Mes įrašysim.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, 13 straipsnis taip pat atidedamas.

14 straipsnis.

A.MATULAS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

15 straipsnis. Galime priimti?

A.MATULAS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

16 straipsnis. Priimame.

17 straipsnis.

A.MATULAS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

18 straipsnis.

A.MATULAS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

19 straipsnis.

A.MATULAS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

20 straipsnis.

A.MATULAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. Taigi, gerbiamieji kolegos, lieka 8 ir 13 straipsniai. Ar galime tartis, kad priėmimą tęsim kitą antradienį?

A.MATULAS. Aš labai prašysiu arba po pietų, arba… mums reikia daugiausiai vienos valandos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu iki antradienio susitarsime, galime sutarti bendruoju sutarimu antradienį priimti. Pone Beinortai, ar galime sutarti priėmimą tęsti antradienį? Priėmimą tęsime antradienį. Iki to laiko… Galim šiandien po pietų, jokių problemų, bet iki to laiko turi būti išdalintas suderintas tekstas. Jeigu ne, tada apsisprendžiam balsuodami.

A.MATULAS. Viską padarysim.

PIRMININKAS. Bet aš dar sykį apgailestauju, kad iki galo nesusitarta. Taigi po pietų, kolegos, niekas neprieštarauja, tęsime šio įstatymo 8 ir 13 straipsnių priėmimą. Ačiū.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2236(2*) (priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, 2c – Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2236(2). Dabar taip pat priėmimas. Pranešėjas – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis įstatymas. Pastabų, pasiūlymų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, 1 straipsnis – vienintelis straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl jo? Ar galime jį priimti. Jis nesusijęs su biomedicininiais tyrimais.

A.MATULAS. Galim priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės dar kartą. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimsime didelių diskusijų nekeliantį Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos.

Registruojamės dar kartą, kolegos, nes dėl mano netikslumo nebus balsavimo rezultatų. Registruojamės.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl tik ką mūsų aptarto įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pone komiteto pirmininke, prašom balsuoti.

Už – 62, prieš – nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2426(2*) (priėmimas)

 

Dar vienas sveikatos reikalų įstatymo projektas – Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2426(2). Taip pat priėmimas. Trumpas A.Matulo žodis dėl šio projekto.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, buvo Teisės departamento pastabos, į kurias mes atsižvelgėme. Kitų pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl motyvų, gerbiamieji? Ar reikėtų registruotis, ar galime iš karto balsuoti? Taip. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, lydimąjį projektą, susijusį su kitais šiandien svarstomais reikalais.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas? Balsuojame.

Už – 68, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Ir šis įstatymas yra priimtas.

 

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385(2*) (svarstymas)

 

Gerbiamieji, sutaupėme truputį laiko, taigi dabar rezervinis 1 klausimas – Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385(2). Svarstymas. J.Listavičius turėtų padaryti pagrindinio komiteto pranešimą dėl šio projekto. Dėl jo norėtų kalbėti J.Valatka. Mes pradėjom svarstyti keliomis minutėmis anksčiau. Gerbiamasis Sekretoriate, prašom surasti J.Valatką, gal jis norės dalyvauti diskusijoje. Taigi prašom, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, investicijos į loterijų organizavimą reikalingos. Vietiniai loterijos ūkio subjektai šiuo metu yra nepajėgūs įsigyti modernius įrengimus, programas ir technologijas. Dėl to Lietuvoje loterijų verslas merdi, gaunami prasti finansiniai rezultatai. Kita vertus, jeigu į loterijų veiklą be ribojimo ir kontrolės būtų leidžiamos užsienio investicijos, vietiniai loterijos ūkio subjektai būtų galutinai sužlugdyti, o loterijų rinką užvaldytų užsienio kapitalas. Reikalingas naujas Loterijų įstatymas. Tokio įstatymo projektas jau rengiamas ne vienerius metus, bet rezultatų kol kas nematyti.

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui Nr.P-2385(2), orientuodamasis, kad greitai bus pateiktas Loterijų įstatymo projektas ir loterijų organizavimo klausimas bus išspręstas atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas ir sukauptą patirtį. Nereikėtų loterijų organizavimo, užsienio investicijų paleisti savieigai. Kol nėra Loterijų įstatymo projekto, kaip tarpinis sprendimas galėtų būti Seimo nario J.Valatkos pasiūlytas klausimo sprendimo variantas. Komitetas yra už tai, kad greičiau būtų parengtas Loterijų įstatymo projektas ir greičiau būtų sprendžiamas kompleksinis loterijų klausimas.

Siūlau Seimo valdybai pasiūlyti Vyriausybei skubiau pateikti Loterijų įstatymo projektą ir jį svarstyti Seime. Kitu atveju, jeigu iki priėmimo nebūtų sulaukta, tai aš, kaip ir minėjau, pritarčiau Seimo nario J.Valatkos siūlymui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Rezervinius klausimus numatytu laiku pateikti yra labai sudėtinga. Mes ir pagrindinės darbotvarkės klausimų svarstymo laiką dažnai turime keisti pagal diskusijų kaitrą. Kviečiu dabar padaryti techninę svarstymo pertrauką šiuo klausimu ir palaukti J.Valatkos, ar jis ateis iki 10.40 val., kad išklausytume jo siūlymo. Reikėtų apsispręsti dėl J.Valatkos siūlymo.

 

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-2492 (pateikimas)

 

O dabar, gerbiamieji kolegos, rezervinis antrasis klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-2402, kurį teikia K.Skrebys.

K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, parengto įstatymo projekto tikslas yra tiksliau reglamentuoti alkoholio produktų realizavimo bei prekybos jais tvarką. Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, leidžianti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik nuo 11 valandos iki kitos dienos 6 valandos ryto, didina nelegalių, taip pat falsifikuotų alkoholinių gėrimų realizavimą. Lietuvos biudžetas netenka nemažai pajamų, kurias dėl nelogiško draudimo pasisavina nelegalūs pardavėjai. Kaip tik dėl to yra siūloma pataisa ir aš siūlyčiau pritarti šiai įstatymo pataisai, juolab kad Seimas prieš pusę metų svarstė minėtą problemą ir tiktai berods dviejų ar trijų balsų pritrūko, kad ši nelogiška situacija, kuri dabar yra pas mus, būtų ištaisyta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Suteikiu žodį Seimo narei R.Melnikienei.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kaip jūs pats balsavote, kai prieš pusę metų buvo atmestas šis įstatymas? Ir kaip balsavo jūsų frakcijos nariai, ar jie rėmė tada ponios V.Matekonienės iniciatyvą?

K.SKREBYS. Prisipažįstu, kad esu labai kaltas, nes negalėjau dalyvauti per balsavimą.

PIRMININKAS. Ponia R.Matekonienė puikiai žino, kaip ten buvo ir kas rėmė. Jūs, ponia Rasa, paklauskite jos, ji sėdi šalia. Seimo narys A.Salamakinas. (Balsai salėje)

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal turite kokius nors apytikrius paskaičiavimus, kiek vis dėlto praranda biudžetas dėl to draudimo ir kada pirkėjas naudojasi nelegaliu prekeiviu?

K.SKREBYS. Na, kiek yra apsinuodijusių ar apakusių nuo nelegalaus pilstuko, aišku, galima suskaičiuoti, bet turbūt tie nelegalūs prekiautojai, kurie prekiauja falsifikuotu alkoholiu tarpuvartėse, kasos aparatų neturi ir paskaičiuoti yra pakankamai sunku.

PIRMININKAS. Kolegos, oficialus to gėrimo pavadinimas yra alkoholis. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolega, aš norėčiau jūsų klausti. Ar jūs galvojate apie totalinį laiko panaikinimą visiems svaigalams, ar jūs būtumėte paslankus svarstyti variantus, kas iš gėrimų galėtų būti reglamentuojama vienu paros laiku ir kam galėtų likti tie draudimai?

K.SKREBYS. Svarstyti iš principo galima viską, bet aš manau, kad logiškiausia būtų iš tikrųjų priimti sprendimą, ar leisti prekiauti alkoholiniais gėrimai nepaisant paros laiko. Nes mes turime visiškai nenormalią situaciją kad ir Vilniaus aerouoste, kai mūsų užsienio svečiai, jeigu skrenda rytiniais reisais, iš tikrųjų būna, švelniai tariant, nustebę.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prieš pusę metų buvau aršus priešininkas, kad būtų visiškai legalizuota alkoholio prekyba Lietuvoje, nes Lietuva ir taip yra nusigėrusi. Ar jūs manote, kad tikrai sumažės tų falsifikuotų alkoholinių gėrimų prekeivių, jeigu jūs legalizuosite laiką ir bet jie kada galės gerti, ar nereikėtų sustiprinti policijos darbą, kad dirbtų su nusikalstamom struktūrom, o ne nusileisti jiems?

K.SKREBYS. Aš manau, kad pasaulio patirtis įvedant sausą įstatymą arba represinėmis priemonėmis žabojant alkoholio prekybą dažniausiai baigiasi be rezultatų. Aš manau, kad tas siūlymas yra visiškai logiškas ir siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji konservatoriai, tikrieji konservatoriai, prašom tylos! Nuosaikieji šiuo metu tyli. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Seimo narys A.Salakas. Ačiū, pone pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia ponas K.Kuzminskas uždavė klausimą, kaip bus su ta nelegalia prekyba, ar tikrai sumažės? Tai dabar pagalvokime taip: ką daro eilinis pirkėjas, ar jis eis pas bobutę galvodamas, kad iš bobutės gali nusipirkti visko, taip pat ir nuodų, ar jis eis į parduotuvę ir nusipirks jau žinomą gerą gėrimą? Aš manau, kad jis pasirinks antrą variantą. Todėl abejoti čia nereikėtų. Aš manau, kad šis balsavimas tiesiog parodys, kurie Seimo nariai remia bobučių verslą, o kurie Seimo nariai remia valstybinę prekybą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš noriu prieš tai kalbėjusiems paprieštarauti – tikrai aš bobučių verslo neremiu. Tačiau aš esu už tai, kad alkoholio prekyba būtų vis dėlto reglamentuota ir tas laikas, kuris šiuo metu yra, būtų toliau išlaikytas. Tikrai netikslinga įstatymą keisti. Pavyzdžiui, Švedijoje, iš viso tik paskiromis dienomis leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, o apie valandas net negalvoja. Todėl siūlau nepritarti to įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir kai kas siūlo net nepradėti svarstyti šio įstatymo projekto. Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Ar pritariame pateikimo procedūrai, ar pradedame šį projektą svarstyti, dabar apsispręsime balsuodami. (Šurmulys salėje)

Posėdyje dalyvauja 69 Seimo nariai. Kolegos, K.Skrebio pataisos esmė gana… Registruojamės, kolegos, dar kartą, nes kai kurių savivaldybių tarybų nariai nespėjo užsiregistruoti. Registruojamės. (Balsai salėje) Mano asmeninis aparatas veikia puikiai. Registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Taigi K.Skrebio pateiktos pataisos esmė labai aiški. Kas, kolegos, pritartumėte, kad pradėtume šio projekto svarstymą? Pradedame balsuoti.

Už – 47, prieš – 11 ir M.Šerienė, prieš – 12, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Toliau svarstys Ekonomikos komitetas. Svarstysime plenariniame posėdyje gegužės 23 dieną. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, galbūt jis galėtų pasiūlyti ypatingą skubą, kol dar nėra 11 valandos?

 

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2385(2*) (svarstymo tęsinys)

 

PIRMININKAS. Nebūtų blogai, bet kadangi buvo įsijungęs kalbėti prieš V.Čepas, aš abejoju, ar toks siūlymas būtų akceptuotas. Gerbiamieji kolegos, pritarta po pateikimo. Ar galime tęsti Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymą?

Tęsiame. Kviečiu į tribūną J.Valatką, norėjusį dalyvauti diskusijoje ir teikiantį pataisų. (Šurmulys salėje)

Mielieji kolegos, prašyčiau dėmesio, svarstome Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos… tikrai pagyvėjimas tarp mūsų kolegų.

Aš turiu tokį laišką, kuris yra adresuotas Lietuvos Respublikos Seimui, gerbiamajam ponui V.Landsbergiui. Aš norėčiau šiek tiek pacituoti. Galima, aš manyčiau. Turiu tokią teisę, gerbiamasis kolega Karosai. “Loterijų veikla… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Pone pranešėjau!

J.VALATKA. Prašau?

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašome patylėti kokias 5 minutes, galbūt kolegos tada supras, kad tyla yra geresnė byla negu triukšmas. Ponia Burbiene, aš prašyčiau tylos. Pone Plokšto, aš prašyčiau tylos.

Prašom kalbėti, pone pranešėjau.

J.VALATKA. Ačiū, pirmininke. Taigi aš tęsiu. “Loterijų veikla yra ypač pelninga, galinti veikti visuomenę, todėl pasaulyje kontroliuojama valstybės monopolio. Visas loterijų veiklos, beje, ir komercinių loterijų, pelnas priklauso valstybei. Loterijų rinka Lietuvoje – 1,3 mlrd. Lt”. Skaitau toliau. “Nėra valstybės, kuri neturi savo loterijos organizacijos. Spręsti klausimą apie tokios strategiškai svarbios… likvidavimą (…) Suprantama, kad atsikuriančioje ir kovojančioje dėl savo valstybingumo Lietuvoje užsienio privataus kapitalo kova dėl tokios specifinės veiklos rinkos… didžiausio tarp Pabaltijo valstybių žaidimų, jos finansinio potencialo yra per sunki valstybės įmonei. Tokiu būdu savininkas – Lietuvos valstybė – turi būti partneris”.

Ką aš norėjau pasakyti šiais žodžiais, kuriuos pasirašė buvusios valstybinės įmonės generalinis direktorius Z.Šiurinskas? Galima nesutikti dėl šių skaičių, sakyti, kad loterijų rinka nesiekia 1,3 mlrd. Lt. Mano nuomone, tai per didelis skaičius, tačiau turbūt apie 500 mln. Lt kalbėti galima. Jeigu jūs žiūrite televizijos laidas, ypač Baltijos televizijos, pasižiūrėkite, kaip gerai reklamuojami pinigai. Auksinis kapšas nusileido, visus apipylė monetomis ir t.t. Aukso puode – 1 mln. 500 tūkst. Lt ir t.t. Čia yra toks žmonių, galiu pasakyti, netgi apgaudinėjimas, deja, be jo išsiversti turbūt negalima, nes loterijos, ko gero, yra mokesčių rūšis.

Ką aš siūlyčiau? Vis dėlto manydamas, kad nepavyks sustabdyti šio proceso, kuris vyksta, aš siūlau, kad užsienio investicijos nebūtų tokios, kad suteiktų užsienio investitoriui teisę valdyti šią įmonę. Tai yra jie galėtų turėti iki 49% balsų valdymo organuose. Aišku, tai nėra panacėja, nes, sakykim, dar 2% mūsų žmonių, kurie susitaria su užsienio investitoriumi, susidaro 51%, ir jie priima visokiausius įdomiausius sprendimus.

Kodėl aš tai siūlau? Aš manyčiau, kad šios investicijos tai yra ne gamyba. Tai yra mūsų Lietuvos pinigų pasiėmimas ir niekas daugiau. Aišku, lengviausias kelias – investavus gauti reinvesticijas į užsienį. Apie mūsų valstybės mokėjimų balanso blogėjimą tokiu atveju aš nenorėčiau ir kalbėti. Todėl aš siūlau (kaip kompromisą) vis dėlto pritarti mano pasiūlymui ir šiek tiek pridaryti duris, kad nebūtų galima visiškai išvežti mūsų kapitalo, kuris gaunamas iš loterijų verslo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, ar jūs dar žengsite į tribūną? Mums dabar reikia apsispręsti dėl J.Valatkos pataisos. Iš pradžių turėtume pritarti komiteto siūlomam variantui. Pritariame, kolegos, o paskui apsisprendžiame dėl pataisos, ar ne? Alg.Butkevičius dėl pritarimo. Ar iškart galime eiti prie pataisos? Pritariame komiteto siūlomam variantui, o paskui apsisprendžiame dėl pataisos. Dėkui. Pritariame, kolegos. Taigi J.Listavičius ir J.Valatkos pataisa. Priimate, ar ne? Turbūt nepriimate. Tada žiūrėsime, ar atsiras 10 Seimo narių, paremiančių J.Valatką.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš jau savo kalboje minėjau, kad netenkina ir tas pirmasis variantas, nevisiškai tenkina ir J.Valatkos siūlymas, bet mes dar turime kantrybės ir aš prašiau Seimo valdybos, kad pasiūlytų Vyriausybei, kaip galima tą įstatymą, kurį rengė dvejus ar trejus metus… Galų gale, jeigu ten yra kompleksinis, kad vis dėlto išskirtų loterijų klausimą. Jeigu mes galime svarstyti įstatymo projektą iš dviejų, trijų eilučių, ten galėtų būti ir iš dešimties eilučių, bet reikia surašyti tam tikrus taškus. Kaip tarpiniam variantui, aš vis dėlto siūlau pritarti Seimo nario J.Valatkos siūlymui ir pritarti įstatymo projektui po svarstymo su sąlyga, kad dar lauksime loterijų įstatymo. Jeigu jau iš tikrųjų nesulauksime, ir Seimas, pritrūkęs kantrybės, siūlys priimti šį įstatymą, tada 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip, kaip siūlo Seimo narys J.Valatka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pritaria pataisai. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Bendruoju sutarimu, kolegos, priimame J.Valatkos siūlymą dėl bazinio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir ją išdėstome taip: nepripažįstame šio punkto netekusiu galios, o išdėstome taip, kaip siūlo J.Valatka, ir baigiame svarstymą pritardami bendruoju sutarimu. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2421 (svarstymas ir priėmimas)

 

Pagrindinės darbotvarkės 1-3 projektas Nr.P-2421 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ratifikavimo įstatymo projektas. S.Burbienė Ekonomikos komiteto vardu skaito pagrindinį pranešimą. Kolegos, prašyčiau dalyvauti posėdyje (kviečiu visus, kas mane girdi), kad galėtume šiandien ratifikuoti šią sutartį.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamu dekretu siūlomą ratifikuoti sutartį dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ir vienbalsiai pritarė šiai sutarčiai siūlydamas Seimui taip pat pritarti, nes Ekonomikos komiteto įsitikinimu, ši sutartis Lietuvai yra naudinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto pranešimas. Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Užsienio reikalų komitetas labai išsamiai išnagrinėjo šią sutartį dalyvaujant ekspertams ir priėjo prie išvados, kad reikėtų pritarti ir visam Seimui po svarstymo. Taip atsitiko, kad posovietiniu laikotarpiu visą oro erdvę virš Baltijos jūros valdė Latvija. Mes suformavome savo koridorius, jais naudojomės. Latvija parodė gerą norą, mums nusileido. Be to, mes valdome ir laisvą jūros erdvę prie Kaliningrado srities. Taigi mes nenuskriausti. Čia yra kalbama apie kelių minučių skrydžio geranorišką perleidimą, kuris niekam nieko nekainuoja. Čia yra ne sienų formavimas, o skrydžių kontrolės ir atsakomybės suteikimas informuoti Europos žemėlapio valdytoją. Gerai išnagrinėję, mes siūlome pritarti visiems po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritariame po svarstymo, kolegos? Pritariame. Ar galime, kaip siūlo Seniūnų sueiga, šiandien ir ratifikuoti šią sutartį? Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Dviejų komitetų pranešimai labai teigiami. Nėra norinčių kalbėti.

Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ratifikavimo įstatymą. Registruojamės, kolegos, ir prašyčiau dėmesio balsuojant.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad ši sutartis būtų ratifikuota, kviečiu balsuoti teigiamai.

68 – už, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

 

Protokolo, pakeičiančio 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais (ADR) 1 straipsnio "A" punktą, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies "B" punktą ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2422 (svarstymas ir priėmimas)

 

Dar vienas, kolegos, ratifikuojamasis dokumentas – projektas Nr.P-2422 – Protokolo, pakeičiančio 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais (ADR) 1 straipsnio “A” punktą, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies “B” punktą, ratifikavimo įstatymo projektas. K.Trapikas su Ekonomikos komiteto nuomone žengia į tribūną.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva 1995 m. Vyriausybės nutarimu ratifikavo, t.y. prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų… tarptautinio vežimo automobilių transportu. 1998 m. birželio 16 d. Seimas ratifikavo šią sutartį.

Bet 1993 m. spalio 28 d. Ženevoje įvyko konferencija, kurioje dalyvavusios susitariančios šalys vieningai pritarė tam tikriems šios sutarties pakeitimams. Šiandien mums reikėtų ratifikuoti šios sutarties pakeitimo du punktus. 1 punktas sukonkretina ir supaprastina transporto priemonių sąvoką, t.y. transporto priemonė, kuri veža pavojingus krovinius, t.y. keturi ratai ir greitis turi būti ne mažesnis kaip 25 km/h.

Šios sutarties 2 punkto pakeitimas supaprastina ir išplečia pavojingų krovinių darbo grupės bei generalinio sekretoriaus įgaliojimus sprendimų priėmimo procedūroje. Anksčiau buvo numatyta griežtesnė tvarka, kai tos sutarties šalys darbo grupei turėdavo pateikti savo pasiūlymus, tada vyksta tam tikra tų dalykų priėmimo procedūra. Šiandien šioje sutartyje numatyta supaprastinti pasiūlymų ir įvairių priedų priėmimo procedūrą.

Ekonomikos komitetas kompetentingai išnagrinėjo šią sutartį ir siūlo ją ratifikuoti. Ratifikavus protokolą neigiamų pasekmių nenumatoma. Lietuvos nacionaliniai interesai nenukentės ratifikavus šią sutartį. Todėl, Ekonomikos komiteto siūlymu, siūlau pritarti šiai sutarčiai po svarstymo ir šiandien priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu I.Uždavinį. Užsienio reikalų komiteto išvada.

I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio protokolo ratifikavimo įstatymo projektą Užsienio reikalų komitetas svarstė balandžio 12 dieną, dalyvaujant viceministrui A.Šakaliui ir kitiems atstovams. Reikalas yra labai paprastas, t.y. protokolas, kuris kalba tik apie procedūrinius klausimus, būtent apie patikslinamą sąvoką “transporto priemonės”. Natūralu, kad laikui bėgant ir transporto priemonės šiek tiek keičiasi.

Antras dalykas – kas gali teikti pataisas prie sutarties priedų. Tai yra išplečiami įgaliojimai ir terminai Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir tam tikroms institucijoms. Kaip minėjau, tai yra didesnių galių suteikimas procedūriniais klausimais. Vadinasi, tai nesusiję su kokiais nors esminiais pervežimo klausimais. Manau, reikėtų mums kiek galima greičiau ratifikuoti, nes mes šiek tiek vėluojame. Jeigu nebūtų (…) informacija, tą buvo galima padaryti kur kas anksčiau.

Mūsų komitete vienbalsiai balsavo visi komiteto nariai, kurie dalyvavo posėdyje. Siūlau Seimui ratifikuoti šį protokolą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame komiteto siūlymams, kolegos? Pritariame po svarstymo. Ar galime pradėti priėmimą? Prašom kalbėti dėl motyvų. Miela, kai dalykinių komitetų išvada persveria mūsų politinius argumentus. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Protokolo, pakeičiančio 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais (ADR) 1 straipsnio “A” punktą, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies “B” punktą, ratifikavimo įstatymą. Registruojamės, balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

70 Seimo narių posėdžiauja. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Ratifikuojamasis įstatymas. 64 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikiusiųjų taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

 

Centrinės kredito unijos įstatymo projektas Nr.P-2072(3*). Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2073(3*). Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2074(3*). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2075(3*) (svarstymo tęsinys)

 

Kolegos, dabar tęsiame Centrinės kredito unijos įstatymo projekto ir su juo susijusių dar trijų įstatymų projektų svarstymą. Praėjusį kartą baigėme diskusijas. Šiandien turėtume apsispręsti dėl pataisų. Niekas neprieštaravo komiteto siūlomam variantui, bet šiandien galutinis mūsų susitarimas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių – pagrindinio komiteto pranešėją.

Kredito unijos įstatymo projektas Nr.P-2072. Kiek žinau, didelių pataisų (ir apskritai pagal Statutą galimų įregistruoti pataisų) nėra. Pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Taip, mes buvome šiek tiek apsidraudę ir norėjome išgirsti kiek galima daugiau pasiūlymų, kad iš tikrųjų svarbus kooperatinės bankininkystės per kredito unijų plėtrą variantas arba procesas turėtų kiek galima didesnę įtaką visos kooperacijos plėtrai Lietuvoje. Todėl tikimės dar išgirsti siūlymų, į kuriuos galėtume atsižvelgti ir užbaigti šių projektų komplekso svarstymą. Bet pasiūlymų raštu negavome, todėl kviečiu ir siūlau pritarti pirmiausia Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektui, o vėliau, žinoma, ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo įstatymo projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone pranešėjau, prašome truputį luktelti tribūnoje. Turiu klausimą dėl lydimojo projekto.

Taigi Centrinės kredito unijos įstatymo projektas. Ar galime, kolegos, pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo.

Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2073(3). Dėl jo pirmininkas taip pat kalbėjo. Aš tik noriu klausti. Mums reikėtų formaliai išsiaiškinti dėl tų pataisų, kurias Seimo nariai teikė komitetui ir kurioms nebuvo pritarta. Matau komiteto išvadoje, kad neigiamai atsiliepta apie Seimo nario R.Survilos teikimus. Pone pranešėjau, kaip dabar sutarta?

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes tikrai išnagrinėjome visus siūlymus, ir gerbiamojo Seimo nario. Jeigu siūlymams iš dalies nepritarta, tai iš esmės atsižvelgta. O ten, kur yra panaikinamas arba ribojamas rizikos faktorius, tai su tuo mes negalėjome sutikti. Aš galėčiau kai ką išsamiau paaiškinti.

PIRMININKAS. Dabar dėl kiekvieno siūlymo. Dėl 9 straipsnio 2 dalies.

J.LISTAVIČIUS. Taip, dėl 9 straipsnio 2 dalies. Jeigu, sakykime, vienam kredito unijos asocijuotam nariui leidžiama duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti 10% kredito unijos sukauptų indėlių ir t.t., tai įsivaizduokite, kad mes to nesusiejam konkrečiai su nariu, o su visos unijos kapitalu. Tai čia tam tikras neapibrėžtumas. Čia gali iškilti tam tikrų prieštaravimų, būtų nevisiškai aišku dėl rizikos. Mes šiam straipsniui, kaip ir minėjau, nepritarėm.

PIRMININKAS. Kolegos, iš daugybės siūlymų nepritarta tik trims. Bet nėra R.Survilos, aš neturiu kur dingti, turiu teikti balsuoti. Nors, matyt, mums diskutuoti sunku, tai grynai komiteto diskusijų reikalas. Kviečiu registruotis ir klausiu, ar atsiras 10 Seimo narių, kurie paremtų R.Survilos siūlymą, ką tik pateiktą – išbraukti iš 9 straipsnio 2 dalies žodžius: “dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei…”. R.Survila šį kartą su Seimo delegacija Vokietijoje. Matyt, tai nėra aktualūs siūlymai, nes jie nebuvo kaip nors keliami į platesnių diskusijų lygį.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mano klausimas, kolegos, ar svarstome R.Survilos siūlymą. Šį siūlymą ir kitus du siūlymus dėl 41 ir 42 straipsnių. Ar atsiras 10 Seimo narių, siūlančių svarstyti?

Už – 14. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius jau pateikė 9 straipsnio 2 dalies pataisą, kurią siūlo R.Survila. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. A.Plokšto norėtų kalbėti prieš šią pataisą.

A.PLOKŠTO. Faktiškai tai yra pataisa, kuri padidina kredito unijos veiklos riziką, nes išmetamas tas apribojimas, kad negali paimti paskolos didesnės negu dešimteriopas jos pajus. Apskritai visas mūsų darbas buvo ilgas, mes derinom iš vienos pusės Lietuvos banko reikalavimus, kad nebūtų mažinama rizika, iš kitos pusės – kredito unijų. Dabar šitas įstatymas yra pakankamai subalansuotas. Aš siūlau daugiau nedidinti rizikos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kas būtų už tai, kad pritartume R.Survilos pataisai dėl 9 straipsnio 2 dalies.

Už – 12, prieš – 16, susilaikė 16. Siūlymui nėra pritarta.

Dabar siūlymas dėl 41 straipsnio 1 dalies, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Čia galima sakyti argumentai tie patys, kas buvo kalbama ir anksčiau. Vienu žodžiu, taip pat sumažinus tas sumas ir skiriant arba išduodant paskolas, o paskolos mažos, jos paprastai netenkintų, vėl susiduriam su rizikos veiksniu ir vėl darom kreditų unijas, galima sakyti, mažiau veiksmingas ir apsaugotas. O tai labai svarbu ypač šiame etape, kada vyksta plėtimosi procesas.

PIRMININKAS. R.Survila iš 41 straipsnio 1 dalies siūlo išbraukti skaičių 15 tūkst. ir įrašyti 5 tūkst. Kolegos, ar kas kalbėtų? Ne. Kas paremtų R.Survilos siūlymą, kuriam nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas? Balsuojame.

Už – 11, prieš – 14, susilaikė 18. Siūlymui nėra pritarta.

43 straipsnio 3 dalis, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Taip, čia irgi tą patį matom, kai tik pajaus dydis tampa 20 Lt, tai šiuo atveju kredito unijos taptų, galima sakyti, savišalpos kasomis. Iš viso žlunga svarbiausias akstinas ir svarbiausias momentas jungtis į kredito unijas, kad būtų gaunama juntama parama. O šiuo atveju toks pajų dydis neturi prasmės ir jis sužlugdo visą kredito unijų idėją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komentuoju tiesiog mechaniškai. R.Survila iš 43 straipsnio 3 dalies siūlo išbraukti skaičių 100 ir įrašyti 20. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Plokšto – prieš.

A.PLOKŠTO. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto, jeigu yra kapitalo apribojimas, tai jeigu mes labai sumažinam pajaus įnašą, tada bus sunku įsikurti pačiai kredito unijai. Be to, mes šiame įstatyme sumažinom pajinį indėlį nuo 300 Lt iki 100 Lt. Daugiau nereikia.

PIRMININKAS. Kolegos, kas pritartų paskutiniam R.Survilos siūlymui dėl 43 straipsnio, tas balsuoja už?

Už – 11, prieš – 13, susilaikė 13. Siūlymui nėra pritarta.

Ir dar, pone pranešėjau, matau vieną siūlymą, kuriam nėra pritarta. A.Plokšto, E.Kunevičienės siūlymui dėl 7 straipsnio 1 dalies. Ar dar jis aktualus, pone pranešėjau?

J.LISTAVIČIUS. Sakyčiau, kad pats autorius gali pasakyti. Taip geriau.

PIRMININKAS. Taigi suteikiu žodį A.Plokšto, vildamasis, kad jis šį siūlymą atsiims. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Plokšto atsiima siūlymą dėl 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Daugiau siūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Kitas projektas – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2074(3). Pone pranešėjau, ten siūlymų, kuriems nepritarta, nėra.

J.LISTAVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? Alg.Butkevičius. Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu ir Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Toliau – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2075(3). Taip pat pritariam po svarstymo? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu ir šiam projektui. Labai ačiū, pone pranešėjau. Dėl priėmimo prašom siūlyti per Seniūnų sueigą, kada jie turi būti aktualizuoti.

 

Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2399(2*) (priėmimas)

 

Nematau K.Prunskienės, kaip pranešėjos, dėl Pramoninio dizaino įstatymo pataisų. Atsiprašau, 1-6 – Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2399(2). D.Sadeikienė vadovauja mums priimant šį įstatymą.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Pramoninio dizaino įstatymo projektą ir vienbalsiai šiam įstatymo projektui pritarė. Pagrindiniai motyvai buvo tokie. Visų pirma, padarius pakeitimus ir papildymus šiame įstatyme, yra kur kas detaliau reglamentuojamos pramoninio dizaino savininko teisės. Antras motyvas yra tai, kad papildžius įstatymo straipsnį, jo nuostatos visiškai atitiktų Europos parlamento ir tarybos direktyvas. Komitetas siūlo balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kas kalbėtų dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto? Ne ta lentelė, bet nematau prašančių žodžio. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas, gerbiamieji kolegos, balsuotų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

Už – 49, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Kolegos, žiūriu į A.Sakalą, gal jis neprieštarautų, kad jo ketvirtą rezervinį projektą svarstytume ne dabar, bet po kelių minučių? Jis neprieštarauja. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Tuojau bus svarstomas rezervinis ketvirtas projektas, politiškai stipriai nuspalvintas projektas.

 

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2493 (pateikimas)

 

Dabar rezervinis trečiasis klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2493. A.Kašėta pateikia šį projektą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 14 skyriaus II skirsnis numato įkurti nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę, kurią sudarytų Vyriausybės paskirti specialūs patarėjai, saugumo problemų ekspertai. Ji turėtų veikti kaip sudėtinė Vyriausybės patarėjų institucijos dalis. Darbo grupės funkcijos – modeliuoti galimas situacijas ateityje, prognozuoti ilgalaikius ir galinčius kilti naujus pavojus, projektuoti išankstinius veiksmus jiems išvengti arba apsisaugoti, numatyti ilgalaikių Vyriausybės sprendimų pasekmes bei jų įtaką nacionaliniam saugumui, rengti išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei ir Valstybės gynimo tarybai.

Mano nuomone, reikėtų ištirti dvi pagrindines šios grupės veiklos kryptis: ateities įvykių modeliavimas, pavojingų reiškinių prevencija ir bendros nacionalinį saugumą stiprinančios politikos kūrimas. Tai yra mokslinės pakraipos darbas. Antroji kryptis – nacionalinį saugumą stiprinančių institucijų veiklos koordinavimas. Šiuo metu ypač svarbi pastaroji problema. Parengta tik maža dalis ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų, kurių parengimą numato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Be to, nesuderintas jų finansavimas, programų priemonės apima labai daug veiklos sričių, daug sąsajų su kitomis programomis. Visa tai rodo, kad yra būtinas programų rengimo koordinavimas.

Įprastas programų derinimas tarp ministerijų labai ilgai užtrunka ir dažnai būna neefektyvus. Šiuo metu Seimui pateiktos ilgalaikės valstybės saugumo strategijos programos buvo derinamos nuo 1998 m. gruodžio mėnesio iki š.m. vasario mėnesio. Šios programos apima ne tik Krašto apsaugos ministerijos kuruojamas sritis, bet ir kitų ministerijų – tai Vidaus reikalų, Ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Aplinkos, Valdymo reformų bei savivaldybių reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų barus. Jos turi sudaryti visapusišką, kryptingą ir finansiškai pagrįstą Vyriausybės strategiją, užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą bei integraciją į NATO. Tačiau tarpžinybinis derinimas vyko gana chaotiškai ir nenuosekliai. Reikia turėti omenyje, jog institucijų darbo koordinavimas reikalingas ne tik rengiant programas, tačiau ir jas koordinuojant.

Domėjausi, kodėl iki šiandien nėra vykdoma Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo viena iš nuostatų, t.y. nėra įkurta tokia strateginio planavimo grupė. 1998 metais Krašto apsaugos ministerija parengė ir suderino su kitomis suinteresuotomis institucijomis Vyriausybės nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės įsteigimo” projektą ir pateikė Vyriausybei. Tačiau, iškilus įvairiems prieštaravimams dėl grupės statuso, dėl finansavimo, projektas buvo atmestas. Pagrindiniai argumentai: Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo II skirsnio nuostatos prieštarauja naujai pataisytam Vyriausybės įstatymui. Patarėjus skiria Vyriausybės sekretorius, o ne Vyriausybė, kaip numatyta įstatyme. Patarėjai nėra savarankiška institucija, galinti bendradarbiauti su Valstybės saugumo departamentas, su Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybės kanceliarija, nėra numatyta papildomų lėšų patarėjams.

Krašto apsaugos ministerija, derindama klausimus dėl ilgalaikių programų su Vyriausybe, ne kartą pabrėžė nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės įkūrimo būtinybę. Tuo tarpu 1998 m. lapkričio 10 d. rezoliucijoje Seimas… dėl nacionalinio saugumo plėtros grėsmių įvertinimo ir veiklos koordinavimo ekspertų, kad ekspertų grupė galėtų būti įkurta prie Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos. Tačiau toks sprendimas prieštarautų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, kuris numato šią grupę kaip sudėtinę Vyriausybės patarėjų institucijos dalį. Mano nuomone, tokiu atveju būtų sunku užtikrinti ilgalaikių valstybės saugumo strateginių planų finansavimą. Grupė efektyviau dirbtų prie vykdomosios valdžios. Tai galėtų būti atskira institucija prie Vyriausybės aparato.

Manau, kad toks problemos sprendimas leistų gerokai sparčiau ir tiesiogiai koordinuoti institucijų veiklą bei užtikrinti tokių ilgalaikių programų finansavimą. Tačiau tokiu atveju reikėtų šiek tiek pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, susijusias su Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės įkūrimu ir veikla. Mano pateikto projekto tikslas ir uždaviniai – pašalinti galiojančius įstatymo netobulumus, panaikinti trūkumus, kliudančius realiai įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl jų prieštaravimo kitų teisės aktų normoms.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. V.Čepas – pirmasis.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš neabejoju, kad jūs pritartumėte tokiai minčiai, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą reikėtų peržiūrėti iš esmės, ir jūs čia žengėte tokį gana esminį žingsnį, su kuo aš jus ir sveikinu.

Noriu paklausti. Labai svarbus dalykas, kalbant šiuo klausimu, yra tas, kad nacionalinio saugumo strateginėje grupėje būtų žmonės, kurie nepriklausytų nuo vyriausybių, nuo valdžių kaitos, nuo politinių vėjų, kad pasikeitus vyriausybei, pasikeitus Seimo sudėčiai, ta ekspertų grupė ir toliau dirbtų bei numatytų mūsų valstybės strateginius nacionalinio saugumo uždavinius. Kaip, jūsų manymu, reikėtų šį dalyką padaryti? Ar yra kokie nors mechanizmai, numatantys, kad būtų kaip tik taip, kaip aš kalbu? Ačiū.

A.KAŠĖTA. Iš tikro dėl tų mechanizmų turėtų apsispręsti Vyriausybė, tačiau viena iš galimų Nacionalinio saugumo gynybos komiteto nuostatų, rekomendacijų galėtų būti, kad tokie paskyrimai turėtų būti derinami su Nacionalinio saugumo komitetu Seime. Galų gale nebūtinai šis Seimas turėtų spręsti dėl tokios grupės įkūrimo. Galbūt šiais biudžetiniais metais ir neįmanoma surasti lėšų įgyvendinti šio įstatymo nuostatą, tačiau nuo kitų biudžetinių metų tikrai reikėtų tokią grupę įkurti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu pastabą dėl teksto antro sakinio. Čia nėra prasmės, jame kažkas praleista. Atkreipkite dėmesį į tai. Daugiau neturiu klausimų. Ačiū.

A.KAŠĖTA. Taip, aš sutinku, kad ten yra nedidelė redakcinė klaida.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl strateginio planavimo specialistų ar darbo grupės, kaip jūs minėjote, gal ir būtų galima svarstyti, bet steigti Vyriausybės departamentą, kurio pagrindinė funkcija koordinuoti valstybinių saugumo stiprinimo programų projektų rengimą, – na, nežinau, ar mes tokie turtingi. Ačiū.

A.KAŠĖTA. Aš noriu kaip pavyzdį pateikti keletą kitų užsienio šalių, pavyzdžiui, Daniją, kurioje neseniai teko lankytis. Ten veikia tokie departamentai arba kitu pavadinimu – institutai ir panašiai. Tai tikrai nėra kas nors nauja.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau tas klausimas pradėtas svarstyti. Aš apie tai galvojau dar Steigiamojo Seimo laikais, bet niekaip negalėjom įkąsti šito reikalo. Ar maždaug buvo numatyta, kiek tai kainuotų Lietuvai? Nors, mano nuomone, kad ir kiek tai kainuotų, tie pavojai, kurių pasisektų išvengti, padengtų visus nuostolius. Ar buvo preliminariai apskaičiuota?

A.KAŠĖTA. Tokią ekspertų grupę galėtų sudaryti 5, daugiausia iki 10 asmenų. Taupant valstybės lėšas būtų galima grupę steigti ne kaip atskirą departamentą, tačiau prie veikiančio departamento kaip padalinį.

Tada būtų sutaupyta valytojų, buhalterių ir kitų sąskaita. Ta prasme, būtų finansuojami tik specialistai.

N.MEDVEDEVAS. Visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paliesta problema, aišku, yra labai aktuali ir labai opi, bet sakykite, ar taip sprendžiant bus išsprendžiama ši problema? Sakysim, dabar jau yra galvojama, kaip steigti Krizių valdymo centrą, yra daugelis kitų problemų. Mano požiūriu, tokios grupės sudarymas neišspręs visų šių problemų. Reikėtų daugiau sisteminiu požiūriu. Galbūt reikėtų sujungti visas problemas ir iš esamų padalinių sukurti grupę. Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų rimčiau peržiūrėti šią problemą?

A.KAŠĖTA. Iš kur, iš kokių padalinių ateis specialistai į šią grupę, tai jau spręs atsakingi asmenys. Aš tiktai noriu pasakyti, kad Krizių valdymo centro funkcijos yra kitos, todėl tapatinti, manau, nereikėtų. Ar tikrai tai yra problema? Tai yra didelė problema, nes tiek Užsienio reikalų ministerijos, tiek Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ne vieną kartą sakė, kad jie, nuvažiavę į Briuselį, į NATO būstinę, turi kalbėti ir apie Ūkio ministerijos problemas, ir Aplinkos apsaugos ministerijos, ir pan., tuo tarpu jie atstovauja Krašto apsaugos ministerijai. Šiandien nėra atsakingų pareigūnų, kad būtų koordinuojamas tas darbas ir būtų pateikiamas bendras planas, bendra vizija ir t.t.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimai baigėsi. Ar pritariame po pateikimo? Dovanokite, negaliu įjungti vienos lentelės… Pritariame po pateikimo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2493. Pradedame svarstymo procedūras. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Svarstysime posėdyje birželio 15 d.

 

Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2483 (pateikimas)

 

Kaip ir sutarta su A.Sakalu, rezervinis 4 klausimas, projektas Nr.P-2483 – Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimo įstatymas. Pateikimas. Prašom, kolega, į tribūną.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą generalinį prokurorą, kaip žinia, skiria ir atleidžia Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu. Tokia prokuroro skyrimo tvarka turi daugelį trūkumų. Svarbiausi yra šie: pasikeitus Seimo politinei valdžiai, keičiamas ir generalinis prokuroras. Paprastai parenkamas labai palankus tuo metu valdančiai daugumai prokuroras, todėl dar nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo įstatyme numatyto septynerių metų laikotarpio. Generalinis prokuroras, esant tai tvarkai, tampa politiškai priklausoma figūra, jam sunku tapti nešališku įstatymo saugotoju. Pagaliau generalinis prokuroras tų pačių Seimo politikų yra žeminamas ir vadinamas kišeniniu prokuroru, o tai jau įžeidžia pačią generalinio prokuroro instituciją, sukelia žmonių nepasitikėjimą visomis valdžiomis, įskaitant ir prokuratūrą.

Siūloma pataisa eliminuoja visus šiuos trūkumus. Ją priėmus Generalinės prokuratūros ir Seimo prestižas turėtų padidėti, nes Generalinė prokuratūra taptų nepriklausoma ir nežiūrėtų partinių spalvų, o visiems žmonėms taikytų vienodą įstatymą.

Suprantama, gali kilti abejonių, kada įstatymas pradėtų galioti. Mano nuomone, tam, kad tos abejonės būtų užglaistytos, galima įstatyme įrašyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio mėnesio. Tada dabartinis generalinis prokuroras išlieka, jo Prezidentas negali pakeisti. Po naujų Seimo rinkimų Prezidentas taip pat gali jo nekeisti, jeigu generalinis prokuroras gerai dirba, bet keisti ar nekeisti jau bus Prezidento, o ne atėjusio naujo Seimo prerogatyva.

Aš suprantu, kad dabartinio Seimo pozicija nesuinteresuota šiuo įstatymu ir, matyt, balsuos prieš, nes kiekvienas, kuris tikisi būti valdžioje, norės turėti savo prokurorą. Bet aš manau, jog tos politinės partijos, kurios numato kitame Seime būti opozicijoje, turėtų būti labai suinteresuotos, kad naujas generalinis prokuroras būtų nešališkas, kad nepradėtų nagrinėti tuometinių opozicinių partijų “kauliukų”, vadinkim tiesiai, o į visus žiūrėtų objektyviai, kaip turėtų žiūrėti į kiekvieną pilietį, todėl mano pasiūlymas būtų pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Aš neabejoju, kad tie, kurie nori, jog po kiekvienų naujų Seimo rinkimų prokuratūros nekrėstų drugys, aš tikiu, šiam mano siūlomam projektui pritars. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Septyni prašėte žodžio. Labai labai atsiprašau. Prašom prašyti to žodžio iš naujo. Dar vienas kažkas buvo įsijungęs. Viskas? P.Papovas įsijungė? Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, teikiama įstatymo nuostata, kaip turbūt visiems žinoma, buvo LDDP įstatymo projekte. Kodėl ji iš ten išimta ir teikiama kaip atskiras įstatymo projektas? Ačiū.

A.SAKALAS. Aš negalėčiau pasakyti, kodėl ji iš ten yra išimta. Aš jos iš ten neišėmiau. Aš teikiu pats, matydamas, kokia yra pražūtinga praktika, kai generalinis prokuroras keičiamas per kiekvienus Seimo rinkimus arba netgi Seimo kadencijos viduryje, pasikeitus, tarkim, Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Kad ir kaip mes idealizuotume Prezidento postą ir pačius prezidentus, tačiau reikia pripažinti, jog ir jie turi savo politinius požiūrius. Kaip jūs manote, ar yra pakankamai saugiklių, kad šis postas būtų visiškai nepolitizuotas?

A.SAKALAS. Aš manau, kad Prezidentas vis dėlto yra išrinktas visos tautos. Prezidentas turi galimybę pasirinkti generalinį prokurorą, kuris aiškiai nebūtų susijęs nė su viena partija, nebūtų palankus nė vienai partijai. Prezidentas galėtų pasirinkti kandidatą, kuris žiūrėtų tiktai įstatymų ir nežiūrėtų, kuriai politinei partijai priklauso asmuo.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš, žinoma, pritarčiau ieškojimams, jeigu jie būtų naudingi, rezultatyvūs, tačiau aš visiškai nesutinku su jūsų argumentais. Prokuroras yra valstybės pareigūnas, yra Lietuvos prokuroras, o ne kieno nors. Kiek aš žinau, daugiausia laiko kaip tik atima opozicija, prokurorui teikdama įvairiausius, kai kada net nesąmoningus siūlymus ir prašymus. Ar jūs manote, kad šiuo atveju vienas žmogus bus objektyvesnis negu Seimo komitetas ir visas Seimas?

A.SAKALAS. Aš iš praktikos manau, kad taip. Be to, sakau, prokuroras turės galimybę išbūti visą įstatyme numatytą septynerių metų kadenciją, kas dabar jokiu būdu yra neįmanoma. Jūs turbūt pats neabejojate, gerbiamasis pone Sabuti, kad atėjusi nauja valdžia pasiskirs tokį prokurorą, kokį norės.

L.SABUTIS. Reikėtų, kad šis prokuroras taip pat išbūtų visą kadenciją.

A.SAKALAS. Taip, reikėtų. Aš ir siūlau šiuo įstatymu užkirsti kelią dažnai kaitalioti prokurorus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis profesoriau, ar jau praėjo pusė metų nuo tos dienos, kai mano kolega A.Čaplikas ir aš siūlėme analogišką projektą, kuriam Seime nebuvo pritarta. Kiek prisimenu, jūsų frakcija tada nepritarė. Jūs dabar siūlote lygiai tą patį. Aš pritarsiu, nesielgsiu taip, kaip jūs tada.

A.SAKALAS. Ne.

V.ČEPAS. Bet ar praėjo pusmetis, ar nepraėjo?

A.SAKALAS. Praėjo pusmetis. Aš galiu pasakyti, kad mūsų frakcija… bent aš asmeniškai už tokį jūsų pasiūlymą esu balsavęs.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad labai palanku prieš Seimo rinkimus pasiūlyti tokią pataisą. Ar jūs konsultavotės su įvairiomis frakcijomis, tarp jų ir su dabar valdančiąja dauguma? Ar bus palaikytas šis jūsų pasiūlymas?

A.SAKALAS. Tuojau matysime, gerbiamasis. Aš neabejoju, kad bent dalis opozicijos, kuri dabar yra, tikrai nesuinteresuota pakeisti šį įstatymą. Kuriai politinei partijai nesinori turėti savo paskirtą prokurorą? Bet dabar valdanti partija turėtų galvoti valstybiškai, mano nuomone.

PIRMININKAS. Atleiskite, kažkaip labai siaurai ir labai paviršutiniškai argumentuojamas šis įstatymo projektas.

A.SAKALAS. Jūs turite teisę jo nepriimti. Aš nesu…

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.SAKALAS. Aš nesu juo suinteresuotas. Aš manau, turėtų būti Seimas suinteresuotas…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs išvardinate svarbiausias priežastis, dėl kurių manote, kad dabartinė tvarka yra bloga. Štai keturios priežastys. O ketvirtoji yra apie tai, kad prokuroras Seimo politikų žeminamas, vadinant jį kišeniniu prokuroru. Aš neįsivaizduoju, kad tokį nerimtą argumentą galima siūlyti kaip svarbiausią priežastį. Kodėl taip yra?

A.SAKALAS. Tai yra ketvirtoji priežastis. Antra. Tai nėra toks nerimtas argumentas. Manau, kad generaliniam prokurorui girdėti viešai, kaip jis yra vadinamas tokiais epitetais, nėra toks nereikšmingas argumentas. (Balsas salėje) Tai ne aš vadinu jį.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis kolega, norėčiau pratęsti A.Stasiulevičiaus klausimą ir priminti, kad jūs pats iškėlėte “kišeninio prokuroro” sąvoką. Tai būtų nesunku atsekti.

Norėjau jūsų labai konkrečiai dėl to paklausti. Ar jūs manote, kad dabartinis generalinis prokuroras nesilaiko teisėje nusistovėjusių principų, ar nesilaiko Prokuratūros įstatymo ar kitų teisėje apskritai įvirtintų normų? Kai generalinis prokuroras atsiskaitė Seimui dėl savo veiklos pereitais metais, nekilo tokių ginčų. Kai jis nuolat kalba Seime, nekyla tokių vertinimų. Kur yra jūsų tokio vertinimo šaknys?

A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums priminsiu. Jeigu jūs neatsimenate, jums priminsiu, kad sąvoką “kišeninis prokuroras” pirmiausia panaudojo konservatorių opozicija Demokratinės darbo partijos valdymo laikais, o ne aš pavartojau. Jūs įvedėte tą sąvoką.Ji kažkodėl prigijo. Tai yra įžeidžianti sąvoka kiekvienam valstybės pareigūnui. Jūs sakote, ar aš turiu generaliniam prokurorui pretenzijų? Aš neturiu generaliniam prokurorui pretenzijų daugiau, negu kad jūs turite. Galbūt vieną kitą bylą užsitęsusią, ar ką, bet aš neturiu pretenzijų. Manau, kad generalinis prokuroras neturėtų būti kaitaliojamas pasikeitus politinei valdžiai. Tai yra svarbiausias argumentas. Generalinis prokuroras išrenkamas septyneriems metams pagal įstatymą, bet jis puikiai žino, kad jis daugiausia išbus ketverius metus, o ne septynerius metus.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, ar pritariame šiam pateiktam projektui? V.Čepas – už?

V.ČEPAS. Aš pritariu šiam projektui. Tik aš taip pat, kaip ir pozicijoje esanti dauguma, nevisiškai pritariu tai argumentacijai, kurią pateikė profesorius. Matyt, pagrindinis dalykas yra ne dėl to, kas ir kaip vadins prokurorą, nes kad ir kas jį skirtų, jo veikla bus patenkintų ir nepatenkintų politikų. Svarbiausia yra tai, kad prokuroras nepriklausytų, kiek yra įmanoma nepriklausyti, nuo politinių partijų vadovo ar nuo politinių partijų veiklos. Manau, kad siūlomas projektas šią problemą išsprendžia. Todėl prašyčiau visus esančius salėje pritarti projektui bent pirmojoje stadijoje, kad pereitume į antrą – į svarstymo stadiją, gal rastume kokių nors bendrų susilietimo taškų ir šią problemą išspręstume. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš asmeniškai negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui. Manau, kad kolega A.Sakalas, pateikdamas projektą, iš karto politizuoja generalinio prokuroro skyrimo aplinkybes. Argumentai yra gana primityvūs, išsakyti visiškai neapibrėžtai. Manau, kad generalinio prokuroro skyrimas šiuo metu atitinka Konstitucijoje įtvirtintus valdžios tarp Prezidento, kaip vykdomosios institucijos atstovo, ir Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, ir teismų padalinimo principus. Jeigu mes pakeistume tą tvarką, tai pakeistume ir kitus dalykus, t.y. valdžios veikimo dalykus, tai (…), proporcingumo principus. Nemanau, kad reikėtų taip politizuoti ir palikti vieno asmens valiai skirti generalinį prokurorą. Dabartinio generalinio prokuroro skyrimo procesas yra viešas, atviras. Kad ir kokia būtų politinė dauguma, ji šį procesą, kad ir norėdama politizuoti pasikeitus sudėčiai, vis tiek darys atvirą ir viešą, o visuomenė galės dalyvauti tame svarstyme, bent jau matyti. Šiandien nesiūlyčiau šios pataisos taip nerūpestingai priimti.

PIRMININKAS. Registruojamės, nes bendruoju sutarimu atmesti turbūt bus sunkoka. Registruojamės. Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimo įstatymo projektas, bus balsuojama, ar pritariame po pateikimo ir ar pradedame svarstyti. Registruojamės.

Posėdžiauja 65 Seimo nariai. Kolegos, ar pradedame svarstyti Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimo įstatymo projektą, kurį pateikė A.Sakalas. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 15, prieš – 33, susilaikė 14, taigi nepritarta po pateikimo. Kolegos, dabar reikia pasirinkti formulę, ką mes pasirenkame: ar atidėti pateikimo procedūrą, ar, kolegos, projektą atmesti. Kolegos, kokia jūsų nuomonė. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Manau, kad nėra reikalo jo tobulinti. Aš šį projektą teikiau dėl dabar valdančiosios partijos interesų. Jeigu jie neturi intereso, aš atsiimu tą projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turime baigti atsiėmimo procedūrą, apsispręsdami, ar atmetame, ar atidedame pateikimą.

J.Razma dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, turime baigti pateikimo procedūras.

J.RAZMA. Šiek tiek stebiuosi, nes ponas A.Sakalas, kuris yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys kaip ir aš, atrodo, turėjo įsidėmėti vienu metu vykusią diskusiją panašiu klausimu, kai mes kaip pagrindinį argumentą iškėlėme, jog dabar neverta teikti atskirų projektėlių dėl Prokuratūros įstatymo, nes turi greitai būti visas naujas Prokuratūros įstatymas. Bet, matyt, neatsilaikoma pagundom papolitikuoti dėl tokio projekto, ir vis tiek mes turime juos svarstyti. Aš siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, balsuojame alternatyviai: balsuojantys už pasiūlys atidėti projekto pateikimo procedūrą, balsuojantys prieš pasiūlys projektą atmesti. Registruojamės. Dar yra norima registruotis. Registruojamės.

Posėdžiauja 68 Seimo nariai. Siūlantys atidėti pateikimo procedūrą – už, siūlantys projektą atmesti – prieš. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Pradedame balsuoti.

Už – 12, prieš – 50. Gerbiamieji kolegos, siūlymą toliau mąstyti šia tema palaiko 12 Seimo narių. Taigi Prokuratūros įstatymo11 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas.

Repliką – N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Noriu pasakyti, kad čia tikrai buvo ne politizavimas, o bandymas depolitizuoti šį klausimą. Niekaip negaliu suprasti, kaip jūs to, ponai, kolegos, nesupratote.

Noriu dar pasakyti. Kad ir aš, ir mano bičiuliai, štai čia sėdintys, kad ir kur mes būtume po rinkimų, ar būsime Seime, ar būsime eiliniai piliečiai, mes vis tiek laikysimės tos nuomonės, kad prokuroras būtų maksimaliai depolitizuotas. Taip.

PIRMININKAS. Dar vieną repliką kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tik 12 šį projektą parėmusių opozicijos balsų akivaizdžiai rodo, kiek realiai rūpėjo opozicijai šis projektas, jeigu svarstant tą projektą jie net nepakvietė savo kolegų. Bet, žinoma, proga politikuoti tikrai buvo išnaudota.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertraukėlė iki 12.00 val. Tada svarstysime Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektą ir du Prezidento grąžintus projektus. Pertrauka iki 12.00 val.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Dirbame toliau. Iš rytinio posėdžio liko protokolinis nutarimas dėl kai kurių klausimų svarstymo pratęsimo kai kuriuose komitetuose. Taip prašo komitetai, taip siūlo Seniūnų sueiga, gal galėtume priimti šį protokolinį nutarimą? Dėkoju. Nutarimas priimamas.

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas Nr.P-2412(2*). Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2413(2*). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2414(2*). Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2415(3*). Baudžiamojo kodekso 2011 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2416 (svarstymas)

 

Dabar jau rimtoji darbotvarkė. 1-8a – projektas Nr.P-2412, kurį svarstys dabar posėdžiaujantis 31 Seimo narys. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską. Taip pat su juo susiję lydimieji projektai – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Baudžiamojo kodekso 2011 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taigi dėl savo kuruojamų projektų dabar kalba E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu ką daug pasakyti. Komitetas svarstė šiuos projektus, koregavo, atsižvelgė į pasiūlymus, dabar yra svarstymas, gal kas turės…

PIRMININKAS. Dabar svarstymas, aš neturiu jokių pasiūlymų.

E.BIČKAUSKAS. Aš irgi neturiu jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai teigiama išvada. Ir dėl kitų projektų, kuriuos jūs turėjote referuoti, ir dėl Baudžiamojo kodekso taip pat?

E.BIČKAUSKAS. Dėl Baudžiamojo kodekso pataisos yra komiteto ir pačių autorių pasiūlymas atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Susitarsim. Kas kalbėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu? A.Katkaus nėra, jis turėtų kalbėti. Kas yra įgaliotas kalbėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu? Kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis komitetas – svarstė ir pritarė šiems projektams. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat. Gal galime pritarti po svarstymo tiems projektams, kuriems pritaria visi komitetai?

Dėkui. Taigi po svarstymo pritariame Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektui Nr.P-2412(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-2413(2), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2414(2) ir Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2415(3). Išvados teigiamos. Žiūriu į R.Kupčinską, kuris pasirodė posėdžių salėje. Išvados teigiamos.

Dėkui. Ir dabar, kolegos, dviejų komitetų bendruoju sutarimu yra siūloma atmesti Baudžiamojo kodekso 2011 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2416. Taip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Galime. Bendruoju sutarimu Baudžiamojo kodekso 2011 straipsnio papildymo įstatymo projektą atmetame.

 

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2489 (pateikimas)

 

Ačiū. Mūsų darbas yra labai konstruktyvus. Rezervinis 5 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2489. Pateikia Seimo narys ir ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Teikiu kai kurias pataisas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsniams. 3 straipsnio 3 punkte, kuriame kalbama apie Archyvų departamento įgaliojimą parengti tam tikras įslaptintų dokumentų taisykles, siūloma pakeisti redakciją, išbraukiant iš jos žodžius “naikinimo ir saugojimo”, nes tai yra ne šio dokumento objektas. Vyriausybė jau yra parengusi pagal šio įgyvendinimo įstatymo įpareigojimus abu projektus ir reguliavimo objektas labai aiškiai pasidalija. Naikinimo ir apsaugos tvarka yra tame dokumente, kuris šiame straipsnyje yra paminėtas 2 punkte.

Dėl 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Aš atsiprašau, aš kalbėjau dėl 1 straipsnio 3 punkto. Dabar dėl 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Galiojančiame tekste yra nustatyta, kad įsigaliojus įstatymui lieka galioti anksčiau išduoti leidimai dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis, tačiau jie galioja ne ilgiau kaip iki 2000 m. Tai yra didelis skaičius išduotų leidimų, ir juos iš naujo išduoti atliekant patikrinimą institucijose yra fiziškai neįmanoma ir nelabai pagrįsta. Nenukentėtų paslapčių apsauga, priėmus pataisą, kad anksčiau išduoti leidimai galiotų visą numatytą jų įgaliojimų laiką. Tam pritaria ir Valstybės saugumo departamentas, ir Vidaus reikalų ministerija. Todėl aš šią pataisą teikiu su tų institucijų parama. Prašyčiau pritarti po pateikimo šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. J.Listavičius nori dar jūsų paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 1 straipsnio 3 punkte minimos raštvedybos organizavimo bei jos kontrolės taisyklės. Noriu paklausti, ar neturėtų būti kontroliuojama dokumentų apskaita ir jų tvarkymas? Ar nereikėtų išplėsti tos kontrolės?

Č.V.STANKEVIČIUS. Čia dabar siūloma, kad apskaita, tvarkymas ir raštvedybos organizavimas įeitų į šį dokumentą, t.y. šis dokumentas aprėptų apskaitos tvarkymo ir raštvedybos organizavimo bei raštvedybos kontrolės dalykus, tačiau neaprėptų apsaugos ir saugojimo. Tai yra kitame dokumente, kuris nurodytas 2 punkte. Dėl to, ko jūs klausiate, apskritai atsakymas teigiamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Turbūt pritarsime, kolegos? Pritariame pateiktam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2489. Pradedame svarstyti pagrindiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, plenariniame posėdyje planuojame svarstyti birželio 15 d. Ačiū.

 

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2501(2*) (svarstymas)

 

Prašyčiau sutikti dabar imti dar vieną rezervinį klausimą. Iš 17.30 val. atkeliame 6 rezervinį klausimą – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2501(2). Jis buvo teiktas A.Stasiškio. Pagrindinio komiteto išvadą pateikia A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos! Iš tikrųjų dėl tos dienos, apskritai kaip tokios dienos problemų nebuvo. Mūsų komitetas gana ilgai ir įvairiai svarstė, kaip būtų galima gražiau suformuluoti tos dienos vardą, pavadinimą. Diskusijų metu buvo prieita prie bendros nuomonės, kad vis dėlto geriausia būtų, jeigu liktų Partizanų diena. Bet apie tai, ką dabar kolega A.Stasiškis teikia. Bet kadangi komitetas nelabai norėjo daug keisti tą projektą, mes komitete sutarėme, kad reikėtų truputėlį patikslinti, kaip buvo pirmajame variante teikta: gegužės trečiasis sekmadienis – Kariuomenės, partizanų ir visuomenės vienybės diena. Toks buvo mūsų siūlymas ir už tai balsavo mūsų komitetas. Tačiau jeigu Seimas pritartų Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reikalų komisijos siūlymui palikti partizanų dieną, manau, komitetas tam dalykui irgi pritartų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau nėra svarstymų. Taigi ar galime pritarti komiteto variantui? Pritariame. Be abejo, pirma reikia komiteto variantui pritarti, tada svarstome pataisą, kolegos. Nes, aš tikiuosi, niekas nesiūlo atmesti šio projekto. Komiteto variantui pritarėme, kolegos. Dabar reikia susitarti dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos siūlymo. Siūloma vadinti šią dieną – gegužės trečiąjį sekmadienį – Partizanų diena. Pranešėjas nebuvo labai griežtas. Komiteto nuomonė labai liberali. A.Stasiškiui suteikiu žodį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komisija vakar labai išsamiai aptarė šią visą dieną ir jos renginių turinį, taip pat pavadinimą. Vis dėlto po didelių diskusijų vieningai priėjome prie išvados, kad ji turėtų likti partizanų diena, nes partizanai mūsų istorijoje yra išimtinis dalykas, jis neturėtų būti užgožtas kitų. Mane irgi įtikino kolegos, kad taip būtų tikslingiau. Ir dar vienas argumentas – tokių švenčių dienų pavadinimai turėtų būti trumpi, lakoniški, o ne virsti aprašomaisiais traktatais, kas ten turėtų būti minima ar daroma. Aš tikrai nematau labai didelės bėdos, bet manyčiau, kad būtų tikslingiau ir būtų gražesnė tradicija išlaikyti partizanų dienos minėjimą, nes partizanai yra kariuomenės dalis, tik tam tikro istorinio laikotarpio. Visi visuomenės, kariuomenės suartėjimo renginiai labai tinka šiai antraštei. Gali būti bet kokie. Todėl aš manyčiau, kad mūsų komisijos siūlymas yra pagrįstas, ir kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Man šiek tiek pilietiškai gaila, kad kariuomenės pavadinimas išnyksta iš dienos. Bet čia tyliu. Replika, dėl kurios prašome nebarti. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Vis dėlto prieškarinėje Lietuvoje buvo tokia kariuomenės ir visuomenės suartėjimo diena ir tai, kad ši tradicija pratęsiama, yra gerai. Bet mes turime partizanų sąvoką, kurios prieškaryje iš esmės nebuvo, nes ten viskas vyko truputį kitaip. Iš esmės partizanas ir yra jungtis tarp kariuomenės ir visuomenės, t.y. žmogus, kuris gali būti civiliniame gyvenime ir eina kariauti tada, kai to reikia. Na, abu pavadinimai… Aš nežinau, jeigu mes norime, kad ta šventė turėtų vieną skambų pavadinimą, reikėtų palikti žodį “partizanų”. Tai tų žmonių pagerbimo diena, kitos jie neturi, jų nedaug liko, bet žodis “partizanas” nereiškia, kad tiems žmonėms išmirus išnyks ši sąvoka ir ši būtinybė, ši idėja.

Galbūt šventė galėtų turėti paantraštę, kurią ir spauda galėtų paaiškinti, būtent tą, ties kuria apsistojo komitetas. Tai kariuomenės, partizanų ir visuomenės suartėjimo ar draugystės, ar vienybės diena. Aš asmeniškai esu linkęs palaikyti partizanų dienos pavadinimą su paaiškinimu, kuris gali būti ir į dokumentą įtrauktas kaip kontekstas, kaip suprasti tą partizanų dieną. O kad ji turi būti, jokios abejonės nėra. Tie žmonės turbūt yra tie, kuriems mes daugiausiai esame skolingi.

PIRMININKAS. Kolegos, aš vis tiek kviesčiau, kad mes ne balsavimu susitartume, koks turėtų būti tos dienos pavadinimas. Arba bendru sutarimu priimame siūlymą, už kurį mes turėtume balsuoti, arba dar mėginame tartis, kolegos.

Gal galime, kolegos… Vienas – už. Aš žinau, kolega Vytautai Čepai, kad pats visą laiką remsite partizanų dieną, bet aš negaliu suteikti žodžio dėl formalių priežasčių.

Gal, kolegos, galime sutarti nebalsuoti dabar dėl to pavadinimo? Antradienį mes planuojame priimti šią įstatymo pataisą. Po svarstymo jau pritarėme ir galbūt atsiras kitas siūlymas, galbūt ir paantraštėje bus mėginama įrašyti. Ar galime taip sutarti? A.Stasiškis dėl vedimo tvarkos.

A.N.STASIŠKIS. Tikrai prašyčiau palikti šį posėdžio pirmininko siūlymą. Aš manau, kad komitetas ir mūsų komisija galės trupučiuką pagalvoti, paredaguoti, nes čia, man atrodo, kolegos A.Patacko pasakytas siūlymas turi daug racijos. Aš manau, bus galima nesunkiai suderinti tuos dalykus. Galėtume priėmimui pateikti galutinį pavadinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymą baigėme. Dabar replikos teise suteikiu žodį V.Čepui.

V.ČEPAS. Labai ačiū. Iš esmės, aišku, noriu pritarti šiam siūlymui, bet ne tam ilgam pavadinimui “kariuomenės, visuomenės ir partizanų diena”. Kario diena yra lapkričio 23 d., atrodo, ji yra pakankamai įprasminta, o partizanų dienos nebuvo. Bene treti metai tik yra švenčiama. Tačiau mane jaudina kitas dalykas, kad mes šią dieną lyg ir tiems partizanams skiriame, kad jų jau mažai liko, išmirs, nebebus. Aišku, visi mes iš čia išeisime. Knygnešių nebėra, yra Knygnešių diena. Manau, kad kur kas prasmingesnis dalykas, kad ši diena, partizanai liktų mūsų ateinančių kartų sąmonėje. Tai yra šios dienos prasmė. Todėl aš siūlau, kad gal vis dėlto reikėtų apsispręsti jau dabar, kad tai būtų tik partizanų diena. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi sutarėme, kolegos, kad pritariame po svarstymo Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2501(2). Pritariame po svarstymo. Antradienį galutinai susitarsime, koks turi būti šios dienos pavadinimas.

Gerbiamieji kolegos, dėl vieno protokolinio dalyko prašyčiau neprieštarauti, palengvinti darbą Dokumentų skyriui. Mes šiandien priėmėme dvi Sveikatos sistemos įstatymo pataisas – 80 straipsnio ir 55 straipsnio. Ar jūs neprieštarautumėte, kad rengiant galutinį dokumentą šie du projektai (mūsų jau priimti ir paversti įstatymais) galėtų būti sujungti į vieną? Neprieštaraujate, kolegos? Ačiū.

 

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2172Gr. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2192Gr. (svarstymas ir priėmimas)

 

1-9 ir 1-10. Tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, jog šie du projektai būtų svarstomi kartu? Šalies Prezidento grąžinti mums iš naujo svarstyti du įstatymai – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dirbame pagal Seimo statuto 166 ir 167 straipsnius. Taigi dabar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada dėl šių projektų. Gal dėl abiejų, kolegos, galime kalbėti? Esmė yra ta pati. Paskui kviesiu J.Listavičių – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. O paskui bendroji diskusija. Taigi kviečiu A.Raškinį – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją kalbėti dėl šių projektų.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šių įstatymų pataisų autorius yra mūsų komitetas. Mes ilgai svarstėme ir diskutavome dėl svarbos, kurią tos pataisos turi. Tai labai nedaug finansų reikalaujančios tradicinių religinių bendrijų mokyklos, kurių (dabar aš turiu duomenis) yra šešios visoje Lietuvoje: 3 Vilniuje, 1-2 Marijampolėje, 1, rodos, Telšiuose (licėjus). Kitaip tariant, ten finansinių išteklių reikia labai mažai. O iš tikrųjų tėvų noras ten leisti vaikus yra didelis, jos nesutalpina norinčių mokytis. Apie tai mes jau kalbėjome. Štai Prezidentas, sakyčiau, visiškai pagrįstai motyvuoja, kad yra tam tikras nesuderinamumas su biudžetinių metų pradžia. Bet galų gale, kita vertus, biudžetinių pinigų skyrimą Biudžeto įstatymas sprendžia. Vis tiek bet kokiu atveju pinigai nebus skiriami anksčiau negu nuo naujų biudžetinių metų. Mūsų komitete, kai mes svarstėme Prezidento dekretą, mums buvo visiškai nesuprantama, kodėl Prezidentas pasiūlė, kad įsigaliotų ne nuo naujų biudžetinių metų, ne nuo sausio 1 d., o nuo kitų metų rugsėjo 1 d. Iš esmės dar devyniems mėnesiams atsideda. Vadinasi, yra pavojus, kad kai kurios iš tų mokyklų paprasčiausiai bankrutuos ir išvis problemos neliks. Mums regis, kad šie motyvai iš tikro nepagrįsti ir komitete mes balsavome. Balsai pasiskirstė 6:3. Komitetas nepritarė Prezidento dekretui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Tai padarys komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Priėmus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą atsirado naujas išlaidų objektas. Jo finansavimas 2000 metais valstybės ir savivaldybių biudžetuose nenumatytas. Nauji finansavimo šaltiniai nėra pateikti. Kaip teko trupučiuką aiškintis, vien Vilniaus mieste yra septynios religinių bendruomenių, aš turiu galvoje nevalstybinės, mokyklos ir jose mokosi per 1 tūkst. 150 mokinių. Mokyklų finansavimui, įgyvendinant minėtą įstatymą, reikėtų papildomai skirti apie 1,8 mln. Lt. Respublikoje esančioms, kaip minėjau, religinių bendruomenių ir bendrijų nevalstybinėms 23 mokykloms reikėtų papildomai (čia jau šiek tiek gal ir aritmetika naudojamės) apie 5 mln. Lt. Tokių lėšų nei valstybės, nei savivaldybių biudžetai neturi ir skirti negalėtų. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Prezidento dekreto nuostatą. Remdamasis tuo, kas paminėta, komitetas pritarė Prezidento dekreto teikimui, kad Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Kaip jau buvo ir minėta, išlaidos valstybės ir savivaldybių biudžetuose 2001 metams turėtų būti tvirtinamos 2001 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo įstatyme.

Dėl antro įstatymo projekto reikėtų pasakyti, kad pateiktuose įstatymo 2 arba 41 straipsniuose minimas ir švietimo įstaigų išlaikymas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Taigi papildomai reikėtų patalpų remontui, išlaikymui ir vaikų maitinimui. Šiam įstatymui įgyvendinti be jau minėtų apie 5 mln. Lt reikėtų dar, matyt, ir besąlygiškai papildomų lėšų. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas svarstė grąžintą ir šį įstatymo projektą. Komitetas pritarė Prezidento 2 straipsniui, kad įstatymas būtų įgyvendintas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Taip pat, kaip minėjau, kad išlaidos valstybės ir savivaldybių biudžetuose 2001 metams turėtų būti skiriamos tvirtinant 2001 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą. Dar kartą kartoju, kad tiek vienam, tiek kitiems įstatymo projektams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė vienam balsavus prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti S.Kubiliūną, kalbėsiantį Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos. Ypač kalbančiojo frakcijos atstovams tai būtų svarbu.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcija svarstė šį ir lydintį Prezidento vetuotą įstatymą ir mane įgaliojo pasakyti frakcijos nuomonę. Tėvynės sąjungos frakcija nuoširdžiai džiaugiasi, kad Respublikos Prezidentas yra už tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausančių mokyklų finansavimą bendra tvarka su įprastinėmis mokyklomis. Vienintelis Prezidento nurodytas motyvas, paskatinęs jį vetuoti įstatymus, yra tas, kad per finansinius metus prireiks šiek tiek papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos formuojant biudžetą. Nesunku suprasti tokią Prezidento ar Biudžeto ir finansų komiteto precizišką nuostatą, tačiau lėšos nėra lemiamas veiksnys.

Pirma. Šių papildomų lėšų reikėtų tik keturiems mėnesiams, nes nuo sausio 1 d. jau gali būti lėšos numatytos naujame biudžete. Prezidentas kažkodėl siūlo tolimą datą – tik nuo kito rugsėjo 1 d.

Antra. Sumos ne tos, kurias reikėtų finansuoti pagal kokią nors atskirą programą. Juk ir šiaip daugybė įprastinių mokyklų Lietuvoje šiemet nuo rugsėjo 1 d. keis savo statusą, kai kurios atsiras arba sunyks, ir visais šiais atvejais bus randamas sprendimas, kaip jas finansuoti. Ši problema gali būti išspręsta vykdomosios valdžios lygiu. Vakar frakcijos posėdyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas sakė nematąs problemos. Be to, juk šių mokyklų ir dabar jau tenkinama didelė dalis poreikių ir šie komiteto pirmininko pasakyti skaičiai yra aiškiai padidinti. Reikės tiktai dalies tų sumų.

Įvertindama šiuos motyvus Tėvynės sąjungos frakcija lieka prie ankstesnės nuomonės ir nepritars Respublikos Prezidento dekretui. Kviečiame ir kitus Seimo narius, kurie nerimauja tik dėl finansinės problemos, drąsiai balsuoti prieš dekretą ir dar kartą patvirtinti mūsų kartą jau priimtus įstatymus. Aišku, kam jau iš principo nesinori tokių mokyklų pripažinti mokyklomis, mano argumentai nieko nereikš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų mes svarstome Prezidento vetuotą įstatymą ir jo vertinimus, ir nuomonę. Kaip turėtų būti sprendžiama ši problema, labai argumentuotai išdėstė prieš mane kalbėjęs kolega. Aš, matyt, kiek pasikartosiu, tačiau tuos pačius akcentus vis dėlto norėčiau įvardyti.

Pirmas dalykas yra malonus dėl to, kad Prezidentas neprieštarauja tam, kad nuosekliai būtų įgyvendinama sistema: pinigai eina paskui mokinį. Būtent tą sistemą pradėti nuo tų mokyklų, apie kurias kalbama šiame įstatyme, kaip mokyklų, kurias lanko daugiausia vaikai, kurių tėvai nėra labai pasiturintys. Nuo tų mokyklų, matyt, pagal logiką ir reikėtų pradėti. Todėl malonu, kad Prezidentas su tuo sutinka ir neatmeta įstatymo motyvuodamas kokiais nors kitais motyvais, tačiau jis įžvelgia motyvą, kad lėšų stoka neverčia pradėti vykdyti šios reformos šiandien. Tik vienas argumentas – lėšų stoka. Tačiau Prezidentas dėl savo didelio užimtumo ar kokių nors kitų dalykų, matyt, nepakankamai įvertino keletą labai svarbių momentų. Pirmiausia priimtas šis įstatymas apimtų tik apie 600 moksleivių. Vidutinė šiuo metu moksleiviams išlaikyti suma mieste, pavyzdžiui, Vilniaus mieste (kitur skiriasi) apie 1,5 tūkst. Lt. Iš viso švietimo sistemai skiriama ir tai būtų 0,1% visų moksleivių. Tikrai nedidelė dalis. Visai švietimo sistemai skiriama apie 2 mlrd. Lt, be abejo, ten yra daugiau išlaidų straipsnių, bet visai sistemai. Šiuo metu kalbama ne daugiau kaip apie 1 mln. Lt, ne daugiau. Tuo labiau kad ir dabar gauna tam tikrą finansavimą, tiktai reikėtų jį šiek tiek padidinti. Palyginus tuos skaičius, iš karto tampa akivaizdu, kad neturima jokių rimtų argumentų – lėšų stygiaus argumento. Tuo labiau kad dėl biudžeto vykdymo svyravimų mokyklos švietimo sistema negavo, pavyzdžiui, pernai lėšų daugiau kaip 60 mln. Lt. Tai yra šešiasdešimt kartų daugiau už tą sumą, apie kurią dabar kalbame. Biudžeto svyravimai daro kur kas didesnę įtaką mokyklų finansavimui negu kad šis papildomas nutarimas, kuris yra niekinis, žiūrint skaičių prasme, jeigu žiūrėtume iš esmės. Išvada tokia: pernelyg maža suma, kad ji turėtų realią įtaką kitų moksleivių, kitų mokyklų finansavimui, jeigu net įvyktų perskirstymas. Tai – vienas momentas.

Prezidentas, matyt, dėl užimtumo ar dėl kitų priežasčių taip pat neįvertino to, kad biudžetiniai finansiniai metai vis dėlto prasideda nuo sausio 1 dienos. Lyg ir susidaro įspūdis, kad Prezidentas rengiasi dar bent pusę metų sutaupyti šių lėšų, kad nuo rugsėjo pradėtų finansavimą. Taupumas – geras dalykas, bet kartu Prezidentas vetavo Protekcinių muitų įstatymą ir faktiškai rekomendavo įsteigti naują instituciją. Taip buvo siūloma sutaupyti lėšų ir kol kas tas funkcijas pavesti Konkurencijos tarnybai. Tai ten valdininkams Prezidentas surado lėšų be jokio finansinio pagrindimo, atsiuntė, kad reikia steigti naują instituciją, o čia nebuvo rasta. Na, bet tai kitas motyvas.

Dar vienas momentas. Prezidentas dėl užimtumo ar dėl kitų motyvų neįvertino to, kad jeigu tos mokyklos bankrutuos, tai visus šešis šimtus šių moksleivių reikės, matyt, kažkaip priimti į mokyklas, surasti mokytojus, surasti tą finansavimą. Aš tikrai nenoriu manyti, kad Prezidentas pasakytų: kadangi nėra finansavimo, šie 600 vaikų tegul palaukia, jie pradės mokslus po 1,5 metų, nes nėra pinigų, vaikai tegul palaukia. Tai apie ką kalbama?

Įvertinę šiuos argumentus mes turėtume padėti Prezidentui ištaisyti tą klaidą, kuri jo sunkiame darbe gali pasitaikyti. Čia nėra tokia didelė klaida, gal jis neįvertino kai kurių momentų, gal patarėjai jam laiku nesuspėjo patarti, bet tai yra kiti argumentai. Mes turime geranoriškai padėti Prezidentui spręsti šią problemą. Kiek teko girdėti iš anksčiau kalbėjusiojo, Vyriausybė linkusi surasti tą nedidelę lėšų sumą, kuri reikalinga finansuoti tas mokyklas. Taigi apskritai nelieka jokio argumento Prezidentui nepasirašyti šio įstatymo projekto, nes kitų motyvų jis nenurodė.

Todėl kviečiu Seimą palaikyti, o mūsų frakcijos siūlymas – padėti Prezidentui, jam šiek tiek suklydus.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kalbėti Seimo narę M.Šerienę.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu pasakyti, kad aš labai džiaugiuosi, jog mūsų Seimas pagaliau priėmė įstatymą, priėmė sprendimą nediskriminuoti tėvų, kurių vaikai lanko bendrojo lavinimo mokyklas, turinčias religinę pakraipą. Malonu, kad ir Prezidentas tam pritarė.

Lietuvoje tokių mokyklų yra labai nedaug. Pono J.Listavičiaus skaičiai yra gerokai išpūsti. Komitetas nevienbalsiai pritarė Prezidento vetavimui. Aš nebalsavau komitete, nors dirbu Biudžeto ir finansų komitete. Tokių mokyklų, mano žiniomis, yra viena maža pradinė mokyklėlė Pakruojyje, trys mokyklos Vilniuje – Jėzuitų gimnazija, tai didesnė mokykla, kurioje mokosi per 400 mokinių, viena Judėjų maža mokykla Vilniuje ir dar viena maža mokykla N.Vilnioje.

Lietuvoje (A.Raškinis minėjo, jis turbūt geriau žino) dar yra dvi ar tris tokios mokyklos. Jos visos dalinį finansavimą gauna iš savivaldybių biudžeto. Tų 5 mln. tikriausiai reikėtų, jeigu jos visai negautų finansavimo. Joms reikia daug mažesnės sumos.

Kodėl tų mokyklų Lietuvoje tiek nedaug? Turbūt dėl to, kad ne visos savivaldybės taip priešiškai žiūri į bendrojo lavinimo mokyklas, kurios turi religinę pakraipą. Yra daug savivaldybių, kurios pačios steigia katalikiškas ar kitokią religinę pakraipą turinčias mokyklas. Neseniai aš ir kiti Seimo nariai dalyvavome katalikiškos mokyklos atidaryme Klaipėdoje. Tai vidurinė mokykla, teikianti bendrąjį išsilavinimą. Naują mokyklą pastatė ir ją visiškai išlaiko savivaldybė, nes Klaipėdos miesto savivaldybė yra tos katalikiškos mokyklos steigėja. Panašiai sprendžia problemas ir Kauno miesto savivaldybė. Ji išlaiko Kauno jėzuitų gimnaziją. Bet ne visos savivaldybės taip elgiasi. Vaikų, norinčių lankyti tokias bendrojo lavinimo mokyklas, Lietuvoje yra labai daug.

Reikia tik džiaugtis, kad atsiranda iniciatyvių ir kompetentingų žmonių, kurie sugeba įsteigti tokią mokyklą privačia iniciatyva. Visos tos mokyklos steigiamos savivaldybei leidus, gavus Švietimo ministerijos licenciją. Kai kas sako, kad tai labai didelė saviveikla. Jokios saviveiklos nėra. Tokią mokyklą steigti ir jos veiklą organizuoti turi ypač kompetentingi žmonės, nes jų iniciatyva yra labai tikrinama tiek savivaldybėje, tiek Švietimo ministerijoje. Tie žmonės ar organizacijos mokyklas steigia savo patalpose. Taigi savivaldybei atkrinta rūpestis dėl patalpų, mokyklų kapitalinio remonto, mokyklų investicijų. Mūsų priimtas įstatymas įpareigojo savivaldybes teikti tik išlaikymą, kasdieninį mokyklos išlaikymą – ir investicijai, ne statybai skirti lėšų, o tik tokį išlaikymą, kaip ir kitose bendrojo lavinimo mokyklose. Tėvai vaikų, kurie lanko religinę pakraipą turinčias mokyklas, savivaldybei sumoka visus mokesčius. Jų sumokėti mokesčiai eina kitų tėvų vaikų išlaikymui mokyklose ir labai maža dalis tenka jų pačių vaikų išlaikymui. Iki šiol buvo labai diskriminuojami tėvai, kurių vaikai lankė bendrojo lavinimo mokyklas, turinčias religinę pakraipą.

Žmonės turbūt dėl to, kad yra katalikiškos ar kitos religinės nuostatos, yra nuolankūs ir iki šiol nekėlė labai didelio kriminalinio triukšmo. Iš tikrųjų tai vertėjo padaryti anksčiau. Džiaugiuosi, kad mūsų Seimas ir Prezidentas laiku suprato, kad tą padaryti yra metas ir nebegalime delsti, nes tos mokyklos labai sunkiai verčiasi ir kenčia. Prezidentas, aišku, irgi tiksliai pastebėjo mūsų priimto įstatymo finansinį trūkumą. Mes dabar negalime įpareigoti savivaldybių skirti nuo šios dienos pinigus, nes biudžetas neturi viršplaninių pajamų, ir savivaldybės turbūt šiais metais neturės viršplaninių pajamų, o tos lėšos, kurios buvo planuotos biudžete, jau išskirstytos. Seimas negali įpareigoti savivaldybes dabar iš kažko atimti ir duoti papildomai toms mokykloms, bet nuo sausio 1 dienos Seimas turi teisę įpareigoti savivaldybes, ką ir padarė. Tai buvo priimtas politinis sprendimas. Manau, kad visi Seimo nariai apsispręs ir palaikys mūsų priimtą įstatymą. Dar pasmerkti 8 mėnesiams mokyklas merdėti – bus nuostolis valstybei ir savivaldybėms, jeigu užsidarys tos mokyklos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi Prezidento motyvai pirmiausia yra finansiniai, tai aš taip pat norėčiau akcentuoti šiuos dalykus. Pirmas dalykas, ką minėjo prieš mane kalbėjusi kolegė, yra, švelniai pasakius, ne visai teisinga, nes mes priėmėme įstatymą nenurodydami, nuo kurios datos jis veikia, tai yra jis veikia nuo jo paskelbimo dienos. Vadinasi, nuo jo paskelbimo dienos šios mokyklos, t.y. tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos, turi būti finansuojamos taip pat kaip valstybinės įstaigos. Tai – vienas dalykas.

Antras dalykas, niekas neabejoja tų švietimo įstaigų veiklos ir vaikų mokymo kompetencija. Bet reikia priminti, kad ir visos kitos privačios mokyklos, t.y. nevalstybinės mokyklos, lygiai taip pat gauna licencijas, lygiai taip pat tik savivaldybės leidimu jos gali pradėti veikti. Todėl čia turbūt nereikėtų supriešinti vienų su kitomis ir juo labiau nereikėtų bandyti įrodinėti, kad kitos nevalstybinės mokyklos yra tik tų netradicinių religijų. Taip toli gražu nėra. Nereikėtų čia būtent perkelti akcentą, skirstant religijas į vienokias ir kitokias. Yra privačios mokyklos, t.y. nevalstybinės mokyklos, vienos iš jų yra tradicinių religijų, kitos netradicinių, trečios apskritai yra privačių asmenų įsteigtos ir visur yra suteikiamas normalus išsimokslinimas, tas standartas, kuris ir privalo būti, nes kitaip jie negautų leidimo.

Antras dalykas. Savivaldybių biudžetai šiuo metu patvirtinti ir kolegos A.Kubiliaus, Ministro Pirmininko, pažadai realiai nelabai ką gali reikšti, nes jis gali tik pasiūlyti savivaldybėms lėšų sumas. Tos mokyklos nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto, jos visos yra savivaldybių žinioje, todėl ir tas pažadas nelabai ką reiškia. O savivaldybių biudžetai, kolegos, puikiai žinote, kokie yra. Jei jie neįtempti, tai iš esmės skurdūs, todėl toms savivaldybėms, kurioms iškils šitų problemų, jos iš tiesų bus gana rimtos.

Yra dar vienas argumentas – mokyklos bus uždarytos. Gerbiamieji, aš nenorėčiau priminti, bet tenka priminti kitą labai plačiai kolegų dešiniųjų kartojamą posakį. Jie sako, kad privatu visada efektyviau už valstybinį. Tai kodėl tada jos turėtų numirti? Todėl, kad ten neturtingi tėvai. O kur turtingi tėvai? Valstybinėse mokyklose? Ten turtingi tėvai, jas reikia remti. Kolegos, kurie leidžia vaikus į nevalstybines mokyklas, puikiai žino visus iš to išplaukiančius rūpesčius. Tėvai taip pat padeda remontuoti ir valstybines mokyklas, neša pinigus, moka už visas mokslo priemones, dar papildomai moka, deja, ir pedagogams (tai puikiai žinote), todėl nereikėtų sakyti, kad čia yra kažkokia išimtis – neturtingi vaikai. Pagal tai, kur turtingų tėvų vaikai, kur neturtingų, mokyklos neskirstomos, yra skirstoma visai pagal kitus dalykus, todėl tas argumentas iš tiesų nėra rimtas. Tai yra tik pagąsdinimas – kur dėsis vaikai. Kur dėsis vaikai, kai bankrutuos kokia nors kita privati mokykla? Kur dėsis vaikai, kai mokyklos stogas įluš? Mokyklų yra, tikrai neliks be mokslo. Nereikia gąsdinti, kad jie pusantrų metų nesimokys.

Ir paskutinis dalykas. Kadangi šis klausimas iš esmės sprendžiamas savivaldybių lygiu, vakar jis kaip tik buvo svarstomas Vilniaus miesto kultūros komitete. Tarnautojai, be abejo, atsiliepdami į Seimo sprendimus, taip pat siūlo priimti tam tikrus sprendimus. Buvo pateiktas toks klausimas, ar finansuoti tik Jėzuitų gimnaziją, ar ir visas kitas privačias mokyklas. Aš jums noriu pranešti, kad komitetas, susilaikius vieninteliam komiteto pirmininkui, vienbalsiai nusprendė finansuoti visas mokyklas, o ne išskirti tradicinių religinių mokyklų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti A.Patacką. Bendroji diskusija, kolega, kviečiu į tribūną.

A.V.PATACKAS. Ką tik vyko diskusija dėl prokuroro skyrimo. Buvo motyvuojama tuo, kad Prezidentas yra labai objektyvus, politiškai neutralus, jis turėtų skirti prokurorą. Čia mes matome, koks yra objektyvumas.

Evangelijoje yra pasakyta: “juos pažinsite iš darbų”. Neužtenka nuvažiuoti į Vatikaną, neužtenka “pabažnai” pastovėti bažnyčioje, neužtenka demonstruoti išorinę savo toleranciją. Per tokius dalykus kaip šitas, iš esmės smulkmenas (kolega A.Šimėnas ką tik parodė, kad tai iš esmės yra centai), išlenda tikroji Prezidentūros nuostata. Ši nuostata yra gerai žinoma. Tai yra Santaros Šviesos federacijos, žmonių, kurie 100% sudaro visą Prezidentūrą, yra vienos politinės pakraipos, nuostata, kurios aš negaliu paaiškinti kitaip, kaip tik kaip tam tikrą psichologinę problemą. Kas čia tokio – mokyklų vis tiek bus. Ponai, ne nuo jūsų priklauso. Tos mokyklos yra salelės, kuriose tėvai bando iš skęstančio pasaulio gelbėti savo atžalas, savo vaikus. Nepavyko padaryti to sovietams, nepavyks ir jums padaryti. Išgelbėsime savo vaikus vienu ar kitu būdu. Ir ne centai reikalas. Reikės, surasime mes tų centų, bet pats principas yra svarbus. Nepaisant to, vis tiek buvo prie to kišami nagai, iš esmės prie smulkmenos. Kalbama apie centus. Taigi nekalbėkime apie objektyvumą, nekalbėkime, kad visa tauta rinko. Tauta visada yra mažuma. Bet niekas neleis tos tautos klupdyti ir niekas neleis kišti nagų prie mūsų vaikų. Trumpai būtų tiek. O visi kiti argumentai, meldimai pataisyti Prezidento klaidą… Tai nėra jokia klaida, tai yra labai aiški nuostata nuo pat pirmos prezidentavimo dienos.

Taigi baigdamas noriu pasakyti: neverkite dėl mūsų Vyriausybės (čia sėdi A.Kubilius), Vyriausybė kol kas yra mūsų, mes tuos centus surasime; bet jeigu jūs norite iš principo trukdyti, neleisti ir visa kita, jūs galite tai daryti, bet kol kas rankos per trumpos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Ministras Pirmininką A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad nenorėčiau sutikti su kai kuriomis A.Patacko mintimis, nes aš nemanau, kad mes čia sprendžiame tokį egzistencinį klausimą, kad reikėtų taip dramatizuoti. Tradicinių religinių bendruomenių mokyklos buvo, yra, bus ir joms bus surastas finansavimas. Negali būti taip, kad mokyklos dėl mūsų diskusijų dabar būtų uždarytos. Tai yra faktas, kurį mes turime labai aiškiai matyti.

Dabar aš noriu pasakyti, kad šiek tiek netiksliai vartojamos kai kurios sąvokos. Kolegė S.Burbienė kalbėjo, kad tradicinių religinių bendruomenių įsteigtos mokyklos yra tas pats, kas privačios mokyklos. Tai nėra tas pats. Yra valstybinės ir nevalstybinės mokyklos. Nevalstybinės yra įsteigtos arba tradicinių religinių bendruomenių, arba kokių nors visuomeninių organizacijų, arba privačios mokyklos. Taigi skirtumas labai aiškus, todėl nereikėtų taip labai šiurkščiai sulyginti.

Aš noriu pasakyti vieną principinį dalyką, kurį mums reikia tikrai spręsti. Tai galbūt ne šios dienos diskusijos klausimas, bet mes turime matyti vieną labai aiškų principą – mokesčius į valstybės ar į savivaldybių biudžetą mokame mes visi: ir tie, kurių vaikai eina į valstybines mokyklas, ir tie, kurių vaikai eina į religines mokyklas. Šiuo požiūriu, man atrodo, mūsų finansavimo nuostatuose, mokyklų finansavimo nuostatuose, yra spraga, kurią reikia užpildyti. Vyriausybė yra pavedusi ir Finansų ministerijai, ir Švietimo ministerijai parengti koncepciją, pagal kurią mes galėtume įgyvendinti vadinamąją pinigų paskui mokinį ėjimo sistemą. Jeigu valstybė pripažįsta vieną ar kitą mokyklą kaip suteikiančią valstybinio standarto švietimą, ar tai yra religinė mokykla, ar tai yra valstybinė mokykla ir ten eina vaikai, tai pinigai, kuriuos moka mokesčių mokėtojai ir kurie naudojami mokykloms išlaikyti, turi eiti į tas mokyklas nepaisant to, kas yra tos mokyklos steigėjas, jeigu yra pripažinta, kad mokykla atitinka valstybės standartus. Taigi mano nuomonė yra tokia, kad pinigų šioms mokykloms vis tiek mes turėsime surasti. Jos tikrai dėl mūsų diskusijų negali pakliūti į tokią situaciją, kad reikėtų jas uždaryti. Jos turi būti traktuojamos taip, kaip kitos valstybės ar savivaldybių mokyklos. Mes turime ieškoti spendimų būdų. Iki šiol jos veikė, veikė sunkiau ar ne taip sunkiai. Tai priklausė nuo vienos ar kitos savivaldybės ar valstybės institucijos geresnio noro. Įstatymas dabar tai šiek tiek reguliuoja. Aš nežinau, ar tikrai reikia įstatymo įsigaliojimą atidėti iki sausio 1 d. (Balsai salėje) Iki rugsėjo 1 d. Aš tikrai nežinau, kodėl tai reikia padaryti. Bet kuriuo atveju, jeigu taip ir bus padaryta, aš dar sykį turiu pakartoti: tikrai turėsime rasti, kaip finansuoti mokyklas. Tik įstatymas šiuo atveju aiškiai reglamentuotų tvarką, kaip ir pagal kokius principus tai turi būti padaryta.

Ir kitas dalykas. Aš norėčiau pasakyti, jog jeigu vis dėlto mes nutartume įsigaliojimą atidėti iki kitų metų rugsėjo 1 d., tai šiek tiek keistai atrodytume patys sau. Visiškai neseniai, turbūt prieš gerą savaitę, buvo pasirašyta sutartis tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo mokslo ir kultūros srityje, kurio 9 straipsnis sako labai aiškiai, kad katalikiškos viduriniojo mokymo institucijos, kurios remiasi Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta programa, yra finansuojamos valstybės vietinės Švietimo ir mokslo ministerijos administracijos, kaip ir valstybinės mokymo institucijos. Taigi keli mūsų veiksmai neturi prieštarauti vienas kitam. Kaip solidūs derybų partneriai mes turėtume solidžiai ir elgtis. Todėl aš manyčiau, kad čia nereikia vieniems kitų kaltinti, tiesiog reikia padaryti paprastą ir pragmatišką sprendimą, o situacija nuo to, kad mes įstatymą pradėsime įgyvendinti nuo dabar, nuo šių metų, iš tikrųjų finansiškai ypatingai nepasikeis. Todėl aš manyčiau, kad tikrai turime daryti paprastą ir aiškų sprendimą nedramatizuodami ir nekeldami to kaip egzistencinių pažiūrų išsiskyrimo, o pradėti įgyvendinti įstatymą, kuris reglamentuoja tą finansavimo tvarką daug aiškiau, ir tuo baigti šias diskusijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu sugrąžinti jūsų dėmesį į kai kuriuos svarbius dalykus, kurie buvo pasakyti svarstymo pradžioje. Seimas priėmė svarbų įstatymą, kuriuo buvo pašalinta konfesinių, arba tradicinių religinių, mokyklų finansavimo diskriminacija. Mes galime ramiai konstatuoti, kad Prezidentas pritarė to įstatymo esmei. Tačiau jam patarė atidėti įstatymo įgyvendinimą. Pritariant esmei įgyvendinimą siūloma atidėti metams, o tie, kurie patarė, aš manau, žinojo, kad sukuriama tam tikra šių mokyklų išlikimo problema. Jos ir dabar turi sunkumų, jos negauna to finansavimo, jeigu jos gautų, laikytųsi taip pat gerai ar ne visai gerai, kaip ir visos kitos mokyklos. Na, o dabar bus klausimas, ar jos išlieka, ar jos užsidaro.

Kartu lyg ir pratęsiama diskriminacija, metams pratęsiama diskriminacija. Kas nors gali pasakyti, kad tik vieneriems metams, ir premjeras optimistiškai žiūri, kad turbūt valstybė pajėgs padėti joms vieneriems metams, o po to – įstatymas galioja taip kaip dabar. Netgi ir Prezidentas siūlo su tuo atidėjimu. Taigi praktiškai problema bus tokia – išsilaikyti vienerius metus, kaip nors išgyventi kaip kokiems partizanams, ar apgultyje, diskriminuotoje padėtyje dar metus išsilaikyti. Na, ponia S.Burbienė žiūri į tai optimistiškai, maždaug jos mintis yra tokia: uždarome, o vaikai vis tiek kur nors dėsis. Bet turbūt finansus išmanantys žmonės ir švietimo finansavimą išmanantys žmonės gali paklausti, ar tie vaikai eis į kitas mokyklas šitoms užsidarius be lėšų jų ugdymui, ar visi vaikai turi gauti tas pačias lėšas ir jie su kažkokiom lėšom ateis į tas kitas mokyklas. Ar čia yra dar koks nors sutaupymas?

O paskui, žinoma, yra sukuriama tokia keista lyg dviejų valstybės politikų problema, kurios geriau mums būtų neturėti. Darome vieną aktą ir darome kitą teisinį aktą ir jie nesuderinti tarpusavyje. Tą turbūt galima išspręsti valstybei randant papildomų laikinų finansavimo šaltinių. Bet ar tikrai reikia tai daryti? Todėl, manau, būtų paprasčiausia, jeigu priimtą įstatymą Seimas dar kartą patvirtintų. Jeigu Seimas jo nepatvirtins dar kartą, tada jo įgyvendinimas bus atidėtas ir bus ta vienerių metų išlikimo problema, kurią bandys spręsti mūsų kitos valdžios struktūros, jeigu Seimas neišsprendė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke, dėkoju, kalbėtojai. Mes tarėmės, jog kalbame dėl esmės,dėl abiejų projektų: dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir dėl Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taigi iš pradžių, gerbiamieji kolegos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. 167 straipsnis: grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Mes dėl to dabar, kolegos, balsuosime. Kviečiu kalbėti dėl motyvų. Tai reiškia, kad mes balsuosime, ar keičiame savo nuostatą, ar nekeičiame. Balsuojantys už manys, jog jokių pataisų, kurias teikė Prezidentas, nereikia, balsuojantys prieš, susilaikantys manys kitaip. Kol kas, kolegos, dėl motyvų, ar dar kas kalbėtų? R.Smetona norėtų kalbėti. Taigi pagrindinė nuostata – ar priimti pakartotinai įstatymą be pataisų ir pakeitimų. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia daugoka šia proga aistrų draskymo, bet turbūt tiesa yra paprasta. Mes visi esame suinteresuoti, kad būtų švietimas stiprinamas, kad jaunoji karta būtų ugdoma ir kad visi būdai, kurie prie to prisideda, yra reikalingi ir remtini. Mano manymu, taip pat ir šiame įstatyme numatytas būdas yra toks, vadinasi, remtinas, jeigu mūsų jaunoji karta tuo būdu bus geriau ugdoma ir šviečiama, mokoma. Taigi manau, kad reikia pakartoti savo sprendimą – pritarti įstatymui be pakeitimų, o jeigu tik pinigų problema , aš patarčiau, sakykime, bent dalį plūstančio pinigų srauto eurointegracinei propagandai paskirti švietimui ir užteks ne tik nevalstybinėms, bet ir visai valstybinei švietimo sistemai pastatyti ant kojų.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų visi nori, kad vaikai turėtų tinkamą išsimokslinimą. Tą išsimokslinimą moksleiviams suteikia ir valstybinės, ir savivaldybių, ir tradicinės, ir kitos nevalstybinės mokyklos. Todėl mes ir esame suinteresuoti, kad visų mokyklų moksleiviai būtų tinkamai finansuojami. Jeigu klausimą bandoma spręsti taip, kaip vieniems palikus mažiau, kitiems skirti daugiau, tai nėra klausimo sprendimas, todėl aš siūlau pritarti Prezidento dekretui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas rašytojo F.Dostojevskio personažas, mažamokslis herojus, pasiklausęs “protingų” vyrų, išgirdo, kad Dievo nėra. Na, ir kokią išvadą jis padarė? Jis padarė paprastą išvadą. Jeigu Dievo nėra, tai viskas galima. Taip pat žinote, kad kai prancūzų laisvamaniai išgujo religiją iš švietimo sistemos, po kiek laiko priėjo prie išvados… nes labai stipriai padaugėjo nusikaltėlių, padidėjo nusikalstamumas, gal, sako, geriau jau grąžinkime religiją atgal į švietimo sistemą. Todėl aš siūlau pakartoti mūsų sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką. Neseniai, kaip minėjo premjeras ir kiti, buvo pasirašyta sutartis. Sutartis labai mums naudinga visais atžvilgiais, galbūt ne materialiniu, bet dvasiniu požiūriu. O dekretas, kuris siūlo atmesti, prieštarauja šiai sutarčiai ir pačiai dvasiai. Aš nežinau, kas paskatino tokį sprendimą priimti Prezidentą, jo vietoje aš atsiimčiau tuoj pat, bet to gal negalės padaryti. Aš siūlau balsuoti ir neskirstyti vaikų, nesvarbu, kur jie mokosi. Siūlau atmesti Prezidento dekretą ir balsuoti už tą nuostatą, kurią mes jau buvome priėmę.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke, mūsų Seime gali nuolat stebėti, kaip sukeičiamos problemos, ir ta iškreipta traktuotė yra sukritikuojama. Kokių tik argumentų neišgirdom! Ir apie Santarą-Šviesą, ir apie tai, kad jeigu galvoji, kad Dievo nėra, tai viskas galima. Žinote, aš čia matau daug žmonių, kurie galvoja, kad Dievas yra, bet daro bet ką, lyg jo nebūtų ir jis nematytų.

Problema iš tikrųjų yra finansai. Mane nustebino premjero kalba, kurioje jis pasakė: jūs čia svarstykit ką norit, pinigų surasim. Tai kam mes priimam Biudžetinės sandaros įstatymą? Turi būti valstybinė tvarka, pagal kurią Vyriausybė ir savivaldybės lėšas skirstytų. Vadinasi, mūsų diskusija yra tuščia. Mes negerbiam savo teisinės sistemos, savo finansinės sistemos. Štai kur yra Prezidento klaustukas šiam įstatymui, ir į jį reikėtų aiškiai atsakyti. Mes visi esame tolerantiški įvairioms formoms, tarp jų ir katalikų mokykloms, bet kam keisti vieną problemą kita?

Pagrindinis klausimas (ir tai dekrete yra akcentuota) yra finansinis. Taigi elkimės pagal tvarką, o ne taip, kaip su Ignalinos atomine elektrine: uždarom, bet nežinia už kokius pinigus. Tai gal pirma turėkim bent šiek tiek pinigų, po to uždarykim. Reformuojam mokyklas nežinia už kokius pinigus. Tai turėkim pinigų ir darykim reformą. Tas pat ir šiuo atveju. Finansai yra griežtas mokslas ir to mokslo reikalavimų reikia laikytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ši diskusija aiškiai parodo, kad Prezidento dekretas yra neteisingas. Daug kas pasisakė už tai, kad turi būti remiamas mokinys, ir tada nesvarbu, kur jis mokysis. Labai aiškiai kalbėjo premjeras, tačiau man labai keista, kad kairioji pusė užsispyrusiai lieka prie savo nuomonės, ir, atrodo, daugeliu atveju rėmusi švietimo, mokslo problemas, šiuo atveju pasisako prieš. Vis dėlto aš geranoriškai tikiu, jog Prezidentas šį kartą suklydo. Jo klaida labai naudojasi mūsų kairioji opozicija, kuri motyvuoja įvairiausiai, net ir šalutiniais pavyzdžiais, kad sutrukdytų kaip tik tokių, pasakyčiau, su dideliu visuomenės krikščioniškumo atspalviu mokyklų steigimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, norėčiau pasakyti, kad gana daug emocijų buvo išsakyta šiandien tiek tribūnoje, tiek diskutuojant Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Jeigu yra sukurtos mokyklos ir jose mokosi mokiniai, tai valstybė privalo kiekvienam vaikui skirti tam tikrą valstybės paramą, tai yra finansinę paramą, kad jis galėtų įsigyti išsilavinimą.

Noriu pasakyti, kad yra atlikta savotiška senelių namų analizė, ir tų senelių namų, kurie priklauso krikščioniškajam centrui, vieno senelio išlaikymas valstybei kainuoja nuo 400 iki 600 Lt. Ten, kur yra grynai valstybės išlaikomi senelių namai, tai vienam seneliui per mėnesį yra skiriama maždaug nuo 1000 iki 4000 Lt. Tai vis dėlto labai rimtas klausimas tiek kalbant apie mokyklas, tiek apie kitas finansuojamas valstybės įstaigas, ir tikrai reikia žengti tą žingsnį, kad kiekvienam vaikui Lietuvoje, nesvarbu, kur jis mokytųsi, būtų skiriama tam tikra pinigų suma. Aš remiu šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolege Melnikiene, aš jums žodžio jau negaliu suteikti. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos! Dėmesio. Kai kas registruojasi kojomis. Registruojamės.

167 straipsnio 1 dalis. Balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tai yra balsuojantys už, kolegos, palaikys savo jau vieną kartą išreikštą nuomonę, kad mūsų priimtam įstatymui, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymui, nereikia jokių pataisų, balsuojantys prieš arba susilaikantys manys, jog reikėtų paskui balsuojant priimti Prezidento siūlomas pataisas. Kviečiu, kolegos, registruotis dar kartą. Labai atsiprašau. Registruojamės dar kartą, gerbiamieji kolegos.

Balsuojame, ar priimame Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą dar kartą. Ar priimame jį be Prezidento siūlomų pataisų?

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, paskutinį kartą registruojamės. (Triukšmas salėje) Registruojamės paskutinį kartą, kolegos. Daktaras yra užregistruotas kažkokio geranorio.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, ar priimame be pataisų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą. Pritariantys mūsų jau vieną kartą išdėstytai nuostatai balsuoja už, kiti gali balsuoti kitaip.

Už – 68, prieš – 8, susilaikė 6. Nėra surinkta 71 Seimo nario balso. Niekas dėl to neprotestuoja, nė viena frakcija. Taigi sakau, kad įstatymas be pataisų nėra priimtas. (Balsai salėje) Kolegos, aš negirdžiu argumentų, dėl kurių turėtume perbalsuoti dar kartą. Ir niekas frakcijos vardu jų nedėsto. Gerbiamieji kolegos, taigi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas nėra priimtas.

S.Kaktys dėl vedimo tvarkos.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad dėl registracijos iš tikrųjų yra problemų ir liko neužsiregistravusių Seimo narių. Aš frakcijos vardu prašyčiau, kad dar sykį būtų registracija ir balsavimas, nes skirtumas tikrai labai nedidelis.

PIRMININKAS. Tai galime sutarti, gerbiamieji kolegos, taip? (Triukšmas salėje) Kolegos, ar galime sutarti pakartoti balsavimą, kaip siūlo Tėvynės sąjungos frakcija? Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad dar kartą balsuotume? Registruojamės ir kas už tai, kad būtų dar kartą balsuojama dėl Tėvynės sąjungos frakcijos išdėstytų argumentų? Dar kartą balsuosime dėl Tėvynės sąjungos frakcijos išdėstytų argumentų. Registruojamės.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Ar galime iš karto kartoti balsavimą? Ne. Kas už tai, kolegos, kad kartotume balsavimą, kaip siūlo Tėvynės sąjungos frakcija? Argumentų buvo išdėstytų. (Salėje šurmulys)

66 Seimo nariai manytų, kad reikėtų balsuoti iš naujo. Dėmesio, kolegos! Ar reikia registruotis dar kartą? Nereikia. Registruojamės dar kartą. Registruojamės.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų… Dėl vedimo tvarkos – Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mes kaip tik ir norime kreiptis remdamiesi Statutu į Seimą ir frakcijos vardu paprašyti (vis dėlto čia tiek daug sumaišties: ir technika, ir mūsų pačių galvos įkaitusios) pusei valandos atidėti balsavimą. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti? (Triukšmas salėje) Galime sutarti. Dėl vedimo tvarkos – P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kurie tiki Dievu. Man atrodo, vyksta mūsų visų pažeminimas.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, kolega.

P.GYLYS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, mes gi sukčiaujame. Buvo balsavimas, jo rezultatai akivaizdūs. Toks yra rezultatas ir pripažinkim jį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, Seimas nusprendė balsuoti dar kartą. Statuto 109 straipsnis. Jeigu trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių parems R.Juknevičienės siūlymą, darysime pusės valandos pertrauką. Tai frakcijos siūlymas. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Pusės valandos pertrauka galėtų būti skelbiama iki be 15 minučių antra.

62 kolegos yra tos nuomonės.

Taigi toliau dėl šių projektų balsuosime 13.45 val. Dabar dėl vedimo tvarkos kalbės M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Labai gerai šiandien išsiryškino visi akcentai. Kitaip tariant, jeigu tiki Dievą, gali daryti ką nori: gali meluoti, sukčiauti, dar ką nors daryti. Todėl tolesnėje komedijoje aš iš tikrųjų nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar remiuosi Statuto 121 straipsniu dėl balsavimo atidėjimo, nes neprasidėjo pakartotinis balsavimas. Frakcijos vardu gautas pasiūlymas balsavimą atidėti ir pagal Seimo statuto 121 straipsnio 5 dalį posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne ilgesnę kaip 30 minučių balsavimo pertrauką. Ar galime, kolegos, sutarti, kad balsavimą tęsime 13.45 val.?

Dirbam toliau, gerbiamieji kolegos. Ir dar vienas projektas, su kuriuo turime susitvarkyti, – 1-11 darbotvarkės klausimas. Projektas Nr.P-2386. Gerbiamieji kolegos, posėdžiaujame toliau! Ponai krikščionys demokratai, ponia modernioji krikščione demokrate, pone Demokratų frakcijos seniūno pavaduotojau, pone seniūne, Naujosios frakcijos… Ponia Juknevičiene, aš prašyčiau tylos. Balsavimo pertrauka iki 13.45 val.

 

Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386(2*) (svarstymas)

 

Svarstome Pabėgėlių Lietuvos Respublikos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. R.Smetona kviečiamas kalbėti dėl šio projekto.

R.SMETONA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ilgai laukė naujos šio įstatymo redakcijos.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone pranešėjau.

R.SMETONA. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis į savo vietas. Dar sykį kreipiuosi į Naująją frakciją, vadovaujamą V.Žiemelio, į ponią D.Sadeikienę, į krikščionis demokratus. Pone Žiemeli, prašome pasodinti savo frakciją. Pone ministre Alekna, prašome tylos. Kalba R.Smetona.

R.SMETONA. Ir pagaliau sulaukė. Įstatymo projektas keičiamas dėl dviejų svarbių priežasčių. Iki šiol galiojantis įstatymas nevisiškai atitiko 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Kita vertus, jame nepakankamai buvo (ir kol kas yra) apginami, užtikrinami Lietuvos interesai. Teikiamoje naujojoje įstatymo redakcijoje siekiama išvengti tų trūkumų ir komitetas mano, kad tai pavyko padaryti. Naujo projekto rengimas iš tikrųjų labai užsitęsė ir svarstymams taip pat buvo skirta daug laiko. Buvo rengiami klausymai, gauta nemažai pasiūlymų, diskutuota, ginčytasi ir pagaliau komiteto parengtas projektas, kuriame atsižvelgta į Teisės departamento nemažai pastabų ir į kitus pasiūlymus. Sulaukėme pasiūlymų ir po projekto patvirtinimo komitete, kuriuos laikytume pagrįstais ir juos komitetas galės pateikti kaip pasiūlymus priėmimui.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į bene daugiausiai svarstymų kėlusį III skirsnį “Skundai dėl pabėgėlio statuso”. Mes manome, kad rastas tinkamiausias sprendimas. Vietoje iki šiol visuomeniniais pagrindais dirbančios institucijos – Pabėgėlių reikalų tarybos pabėgėlio statusą galės suteikti tik Migracijos departamentas, o apskųsti jo sprendimą bus galima Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas gali palikti priimtą sprendimą nepakeistą arba gali panaikinti sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą įvykdyti teismo patvarkymą, t.y. suteikti pabėgėlio statusą. Ne pats teismas, o Migracijos departamentas. Jeigu asmuo nesutiktų su teismo sprendimu palikti Migracijos departamento sprendimą, jis gali šį teismo sprendimą apskųsti aukštesnei teisminei instancijai.

Taigi ši ir kitos buvusios įstatymo problemos, manome, yra išspręstos ir siūlome pritarti projektui po svarstymo. Galbūt bendru sutarimu, kaip ir buvo padaryta Teisės ir teisėtvarkos komitete.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kas kalbės Žmogaus teisių komiteto vardu? Žmogaus teisių komitetas taip pat pritaria, niekas nenori kalbėti. Tada kviečiu J.Beinortą kalbėti bendroje diskusijoje.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji negausūs kolegos, tai yra labai specifinis dalykas ir natūralu, kad daugelis iš mūsų, kurie nesame susidūrę su šiuo klausimu, turime tik pačią bendriausią nuomonę arba neturime jokios nuomonės. Situacija čia yra labai dviprasmiška. Viena vertus, mes visi puikiai suprantame, kad Lietuva, prisijungdama prie Ženevos konvencijos, prie Dublino konvencijos ir prie kitų tarptautinių teisės aktų, kurie gina žmogaus, persekiojamo savo tėvynėje arba savo gyvenamojoje vietoje, teises… Iš tikrųjų Tarptautinė bendrija ir kitos šalys įsipareigoja kompensuoti jam šitą dalyką. Lietuva prisijungė ir praktiškai susidūrė su gana didelė šita problema. Žinome 1997 metus, kai pabėgėlių, prieglobsčio ieškotojų į Lietuvą plūstelėjo daugiau negu tūkstantis. Žinome 1998 metus, žinome 1999 metus, ir turiu pasakyti, kad tiktai tos devynios bylos, kurios faktiškai buvo iškeltos už nelegalų prieglobsčio ieškotojų gabenimą per Lietuvą, ir tų bylų sprendimai, kurie vis dėlto uždarė už grotų pakankamą skaičių savadautojų, kontrabandistų, iš esmės tą problemą šiek tiek sumenkino. Tačiau tarptautinės bendrijos akyse Lietuva iki šiol buvo labai pažangi mokinė. Ji įsteigė visas institucijas, kurios buvo reikalingos pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams, Lietuva pastatė ir įrengė net du centrus – užsieniečių registravimo centrą Pabradėje ir pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių priėmė integracijos planą ir, šiaip ar taip, turiu pasakyti, šitą planą vykdo.

Kolegos, noriu jums pasakyti, ką tai reiškia. Vienas pabėgėlis, gavęs statusą Lietuvoje, jau pirmaisiais metais gauna ne mažesnį kaip 8,5 tūkst. Lt valstybės palaikymą, t.y. jo butas, komunalinės paslaugos jam, tai yra jo lietuvių kalbos mokymas, tai yra jo aprūpinimas darbo biržos ir kitomis paslaugomis. Tai yra dideli pinigai. Tuo tarpu pats prieglobsčio prašytojas iš esmės apie Lietuvą sužino dažniausiai tada, kai jį lenkų pasieniečiai paima ir pro tvorą grąžina atgal ten, pro kur jis į Lenkiją atėjo. Va, čia yra problema ir čia yra bėda. Tačiau Jungtinės Tautos, kurios faktiškai Lietuvoje turi net specialų priežiūros mechanizmą pabėgėlių reikalams, vis dėlto labai preciziškai žiūri, kaip mūsų šalis sprendžia tą problemą, ir į tos problemos sprendimo rezultatus. Kaip tiktai šiuo metu, kai čia svarstome šio įstatymo projektą, netoli Vilniaus, “Villon” viešbutyje, jau trečia diena vyksta Jungtinių Tautų organizuotas seminaras, kuriame bandoma išsiaiškinti, kiek Europos Sąjungos teisės aktų trečiojo ramsčio reikalavimus, t.y. ACQUIS reikalavimus, atitinka mūsų įstatymai. Beje, konkrečiai ir šitas įstatymas, kurio pataisą mes teikiame.

Aš norėčiau, pone posėdžio pirmininke, pasakyti, kad man labai gaila, kad šio įstatymo svarstymo metu nėra Teisės komiteto pirmininkės ponios G.Imbrasienės dėl jos komandiruotės, tačiau man yra žinoma, kad vakar būtent pono H.Šmigeliovo ir ekspertų iš Europos Sąjungos sprendimu į Lietuvą mums, konkrečiai parlamentui, yra atsiųsti reikalavimai pataisyti bent šešiose vietose tą dokumentą, kurį mes šiandien svarstome. Mes šiandien svarstome dokumentą, dėl kurio tų pastabų, kaip sakoma, vienaip ar kitaip nereagavome. Mūsų Vyriausybės ministras ponas Č.Blažys, dalyvaudamas šiame seminare, įsipareigojo pateikti pataisas tam mūsų svarstomam projektui būtent dėl įleidimo į prieglobsčio procedūrą atskirų niuansų. Beje, dėl įleidimo į prieglobsčio procedūrą niuansų mus jau prieš tai buvo įspėjusi ir Jungtinių Tautų atstovybė, Pabėgėlių komisariato atstovybė Lietuvoje.

Tačiau esmė, mano mieli, yra ne tiek čia, toje procedūroje, esmė yra mūsų teisinėje sistemoje. Ponas R.Smetona pasakė, kad vietoj dabar veikiančios visuomeninės pabėgėlių reikalų tarybos turi atsirasti teismai. Visiškai teisingai, pone Smetona, aš nešu kryžių nuo mūsų kadencijos pradžios būdamas tos pabėgėlių tarybos pirmininku. Taip, aš už tai negaunu nė vieno lito, kaip ir mano kolegė S.Daubaraitė, kuri irgi tą patį daro. Ši institucija, kuri, šiaip ar taip, priima tuos sprendimus, šiuo metu pagal mūsų šį įstatymą išnyks ir tai man yra didelis palengvinimas. Tačiau mūsų pasirašyta konvencija, mūsų pasirašyta sutartis su tarptautine bendrija sako, kad vis dėlto dvi institucijos turi nagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą iš esmės. Pirmoji, tai yra Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento sistema, antroji, ta institucija, kurią įstatymas įpareigoja. Panaikinus Pabėgėlių reikalų tarybą, mes privalome įpareigoti mūsų teismą, kurį nors vieną iš teismų įpareigoti, kad jis iš esmės nagrinėtų pabėgėlio prieglobsčio prašymą. Jeigu jis nagrinės tiktai procedūros prasme, ar Vidaus reikalų ministerija surinko visus popierius (aš tuoj baigiu, pone pirmininke), ar iš tikrųjų ji išklausė visus už ir prieš, tai vis tiek nebus apeliacinis svarstymas. Tarp mūsų dokumentų yra ir pono Jokūbausko, ir pono S.Šedbaro atsiųsti raštai. Ponas S.Šedbaras sako, mes, administracinis teismas, iš esmės esam kasacinė institucija, o ne apeliacinė. Vadinasi, nėra apeliacinės institucijos, kuri iš esmės nagrinėtų. Manau, kad nepadarytume klaidos, mums reikia šito svarstymo metu padaryti pertrauką, sulaukti tų pastabų, kurias iš “Villon” galutinai parsiveš mūsų Vidaus reikalų ministerijos atstovai ir mūsų kitų institucijų atstovai, kurie ten dirba ir derina su Europos Sąjungos ACQUIS reikalavimais mūsų teisinę sistemą, ir tada pasižiūrėti, ar nereikia kartu pateikti mūsų administracinės teisenos įstatymo projekto pataisą, kad būtų įpareigotas tas teismas, kuris čia užrašytas, kad jis būtų įpareigotas atlikti apeliacinio skundo nagrinėjimą iš esmės, t.y. teisėtumą ir pagrįstumą. Po tokio dalyko mums nekils problemų su Europos teisės klausimais, galėsime ir toliau lyderiauti šioje srityje. Kartu turiu pasakyti, kad tie skaičiai prieglobsčio prašytojų, kurie patenka į Lietuvą, palyginti su prieglobsčio prašytojais, kurie patenka į tokią šalį kaip Danija, yra maždaug santykiu 12:1.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

J.BEINORTAS. Aš baigiu. Tikrai kviečiu išgirsti mano siūlymą. Mes galim, žinoma, priimti bet kokį įstatymą. Bet jeigu po to atėjusios notos pakelsim rankutes ir vėl darysim viską iš naujo, tai rodys mūsų nepakankamą kompetenciją.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, ar pritariame po svarstymo? Pagrindinis komitetas siūlo pritarti, papildomasis siūlo pritarti, J.Beinortas siūlo daryti pertrauką. J.Beinortas prašo daryti pertrauką. R.Smetona.

R.SMETONA. Noriu kai ką šiek tiek patikslinti, ką sakė kolega J.Beinortas. Žinoma, aš nepritariu pertraukai. Visiškai nėra jokio reikalo ją daryti. Ir taip daugiau kaip metus yra tampomasi, atsiprašau, su šiuo įstatymu, t.y. neatitinkančiu tarptautinių teisės normų ir vieną kartą reikia tuo baigti. Štai konkrečiau. Kolega minėjo pono H.Šmigeliovo ir iš “Villon” įvairius pasiūlymus. Tai jie yra, jie yra gauti, yra Vidaus reikalų ministerijos raštas, atsižvelgiantis į pono H.Šmigeliovo pastabas, ir yra mūsų reakcija į tai. Aš jau pasakiau, kad yra pasiūlymų, atėjusių į komitetą po pritarimo šiam projektui, bet jie labai lengvai inkorporuojami pasiūlymų forma priėmimo metu. Tai bus galima padaryti ten, kur jie yra būtini. Kai kurie pasiūlymai jau yra įgyvendinti dabar teikiamame projekte. Taigi svarstymo pertraukai tikrai jokio reikalo nėra, o priėmimo metu galėsime kai kuriuos papildomus pataisymus padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone Emanueli Zingeri, komiteto pirmininke, jūsų svarstytas projektas dabar diskutuojamas. Ar reikėtų pritarti po svarstymo? Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kalbėjo vienas už, antrajam suteikti žodžio negaliu. Nes kai buvo laikas kalbėti komitetui, nebuvo nė vieno kalbėtojo. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosim.

Taigi Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2386(2). Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Du komitetai siūlo, kad jam būtų pritarta po svarstymo. Svarstant iškilo abejonių. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Ar pritariame po svarstymo šiam projektui?

Kalbos dėl motyvų buvo. Aš jus, pone pirmininke, tik pakviečiau dalyvauti balsuojant dėl to jūsų svarstyto projekto.

23 – už, prieš – 1, susilaikė 5. Šiam projektui pritarta po svarstymo. Bet, be abejo, dėl tų dalykų, dėl kurių kalbėjo J.Beinortas, gal net lengviau dabar pritarus po svarstymo mums bus tartis, jeigu atsiras tos mintys pataisų pavidalu ar kitokių susitarimų pavidalu.

Kolegos, 10 min. techninė pertrauka. Paskui mes grįšime prie balsavimo. Repliką po balsavimo – E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Kadangi juridiškai yra tokia procedūra, mes ilgai svarstėme komitetuose ir balsavome, komiteto pritarimas yra, bet mes girdėjome labai svarias pono J.Beinorto argumentacijas. Ir po to, kaip jūs minėjote, gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų įmanoma, aš manau, tikrai atsižvelgti į labai svarius patyrusio žmogaus, mūsų kolegos pono J.Beinorto pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega komiteto pirmininke. Taigi, gerbiamieji kolegos, techninė pertraukėlė. Toliau – balsavimas dėl Prezidento grąžintų įstatymo projektų. Prašyčiau dalyvauti posėdyje 13.40 val.

 

 

Pertrauka

 

 

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2172Gr. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2192Gr. (priėmimo tęsinys)

 

PIRMININKAS. Remdamiesi Seimo statuto 121 straipsniu, kuriuo reglamentuojama galimybė frakcijos vardu prašyti atidėti pakartotinį balsavimą, mes taip ir padarėme. Dabar kalbėjome dėl motyvų dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės. Ponia Danute, čia jūsų vieta.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. V.Čepas dar vėluoja. Kolegos, skelbiu dar vieną registraciją, prašom. Turėjome pradėti be penkiolikos pirma. K.Bobelis dalyvauja posėdyje? K.Bobelio posėdyje nėra. A.Sysas dalyvauja posėdyje?

69 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ne, gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Paskutinį kartą registruojamės, nedirba kompiuteris.

Paskutinį kartą registruojamės ir balsuojame iš naujo, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą priimame be pataisų. Posėdžiauja 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas be pataisų? Tokia nuostata bus priimta, jeigu už balsuos 71 Seimo narys.

Už – 66, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Kolegos, be pataisų įstatymas nėra priimtas.

Kolegos, dabar mūsų nuostatos. Mes turime išsiaiškinti. Jeigu įstatymas be pakeitimų nėra priimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame. Ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas gali būti priimtas su Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais? Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Jeigu nebus daugumos Seimo narių, įstatymas bus laikomas nepriimtas ir galėsime grįžti tiktai po pusės metų.

44 – už, prieš – 14, susilaikė 9. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas yra priimamas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, reikia apsispręsti, ar priimame šį įstatymą be pataisų. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymą priimame be pakeitimų. Vytautas Čepas pavirtęs Audrium Butkevičium mano kompiuteryje. Posėdžiauja 69 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad Švietimo įstatymo pataisos būtų priimtos be pakeitimų, kolegos, balsuoja už.

Už – 62, prieš – 2, susilaikė 4. Taigi įstatymas nėra pakartotinai priimtas be pakeitimų. Mums dabar reikia apsispręsti, ar priimame šį įstatymą su visomis šalies Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Ar reikėtų registruotis? Ne. Taigi kas būtų už tai, kad Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, tie balsuoja už.

Už – 47, prieš – 7, susilaikė 9. Taigi Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimamas su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais.

Posėdį baigiame. Toliau dirbame 15 valandą.