Trisdešimt antrasis (467) posėdis
2000 m. gegužės 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, ir vėl klausiu, galbūt neprieštarautumėte pradėti popietinį posėdį? Dėkoju. Skelbiu posėdį pradėtą. Registruojamės. Bent vieną mano siūlymą, tikrai žinau, su džiaugsmu palaiko ir opozicija – registruotis. Bent vieną. Registruojamės, kolegos! Popiečio darbotvarkė prieš mūsų akis. Projektas Nr.P-2408(3) – Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymas. Mes šiandien šį projektą svarstom. Kolegos, posėdžio pradžioje dalyvauja 57 Seimo nariai. Aš neabejoju, jog mūsų pagausės. Taigi kviečiu į tribūną S.Malkevičių – pagrindinio komiteto pranešėją. Ir žiūriu, kas dar norėtų kalbėti diskusijoje. Dar bent keturi, penki kalbėtojai. Prašom, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien Seime svarstome Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą, kurį svarstėme jau profiliniame komitete, Ekonomikos komitete. Pritarėme tam įstatymui su tam tikromis pataisomis. Reorganizavimo tikslas – parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą rinkos santykiams. Tai yra galimybė elektros energijos gamintojams konkuruoti tarp savęs, o vartotojams pasirinkti gamintoją. Liberalios rinkos santykius ir patį liberalizavimo procesą yra numatyta reglamentuoti specialiu Elektros įstatymu, kuris šiuo metu rengiamas. Jis numatys laipsniškai reguliuojamos prekybos elektros energija perėjimą į laisvą. Pavyzdžiai Vakarų valstybių, kurios realizavo tokį projektą ir liberalizavo rinką, rodo, kad iš tikrųjų tai turi didelę prasmę. Sumažėjo elektros energijos kainos, sumažėjo eksportuojamos energijos kainos. Taigi šis mūsų įstatymas yra pirmasis žingsnis į tą pusę. Kitaip tariant, šis įstatymas numato tiktai fizinį mūsų tos didžiosios akcinės bendrovės “Lietuvos energija” suskaidymą tokiu principu, kad gamyba, energijos transportas ir energijos tiekimas, kurį mes vadiname paskirstymu, būtų atskirti nuo to didžiulio katilo, kuriame buvo sunku nustatyti, kas dirba kieno sąskaita, kas dirba pelningai, kas nuostolingai. Taigi mes žengiame žingsnį į tokią būseną, kurioje kiekvienas žinos, kiek jis uždirba ir ką jam reikia daryti, kad jis uždirbtų daugiau, kad mažintų sąnaudas, kad mažintų elektros energijos savikainą.

Ekonomikos komitete mes gavome labai daug pastabų iš Seimo narių, turinčių įstatymo iniciatyvos teisę, iš įvairių organizacijų, visuomenės, kurie gana gausiai dalyvavo svarstant šį įstatymą. Visi siūlymai buvo aptarti, apsvarstyti. Vieniems pritarta, kitiems nepritarta. O galutinis rezultatas – Seimo komitetas pritaria Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui, kurį jūs turite prieš save.

Aš manau, kad šiandien mes tiktai svarstom. Aš nežinau, ar mes turėtume svarstyti tuos, kurie pasiūlyti po to, jeigu taip, tuomet aš pasirengęs pradėti…

PIRMININKAS. Po bendrosios diskusijos, pone pranešėjau. Galbūt per tą laiką jūs dar žvilgtelėtumėte. Gal įmanoma ką nors paderinti. S.R.Petrikio pataisa, J.Razmos pataisa, jūsų pataisos. Gal mėginti pamažinti šitų pataisų. Ačiū, pone pranešėjau. Pradedame bendrąją diskusiją. Tiesa, dar papildomojo komiteto pranešimas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius. Paskui ruošiasi S.Burbienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Numatytas specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimas atskiriant elektros energijos gamybą, perdavimą bei skirstymą ir pagrindinėje veikloje nedalyvaujančios specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” padalinius yra ne tik reikalingas, sudėtingas, bei atsakingas, bet ir turintis rimtų ekonominių pasekmių procesas. Jam reikėtų atsakingai pasirengti parengiant tam atitinkamą ekonominį pagrindimą. Teikiamas įstatymo projektas turėtų numatyti pagrindinius akcinės bendrovės reorganizavimo principus, kai kurias specialias normas, leidžiančias greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis įvykdyti reorganizavimo procedūras. Tam turėtų būti pateikti atitinkami ekonominiai paskaičiavimai.

Biudžeto ir finansų komitetas, nagrinėdamas įstatymo projektą, tokių duomenų pasigedo. Kita vertus, Biudžeto ir finansų komitetas yra tos nuomonės, kad į Lietuvos elektrinės 168 inžinierinių techninių darbuotojų pateiktus argumentus, kitas elektros energijos atskyrimo, energijos gamybos perdavimo bei paskirstymo, susijusio su turto ir kapitalo perskirstymu, funkcijų tikslinimu, vadovavimo pertvarkymo nuostatas, keliančias tam tikrų dvejonių ir reikalaujančias patikslinimo, vien žodiniais sprendimais atasakyti nepakanka. Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimas turėtų būti plačiau aptartas Lietuvos žmonių, nes jis iš dalies turės įtakos jų ekonominei ir socialinei padėčiai. Tai žmonės turėtų žinoti.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, priėmė sprendimą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektą paskelbti visuomenei svarstyti. Už paminėtą siūlymą balsavo 8 komiteto nariai ir 2 susilaikė. Kviečiu paremti komiteto siūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai aiški papildomojo komiteto išvada – dar šį projektą plačiau svarstyti visuomenėje. Pagrindinis komitetas pritaria su pataisom. Taigi dabar bendroji diskusija. Kviečiu į tribūną kalbėti frakcijos vardu S.Burbienę. Paskui frakcijos vardu kalbės A.Šimėnas. Iki 7 minučių, gerbiamoji kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šiandien svarstomas įstatymo projektas yra labai svarbus. Jo svarbumą rodo vien tik tai, kad buvo iki šiol parengta bene 14 pačių įvairiausių variantų, kaip restruktūrizuoti, reorganizuoti “Lietuvos energiją”, vyko daugybė ginčų. Kadangi projektas šiandien jau Seime, atrodytų, jog rastas bendras sutarimas. Deja, to sutarimo nėra nei čia, Seime, kas būtų savaime lyg ir suprantama, bet neranda to sutarimo visų pirma praktikai su politikais ir teoretikais.

Taigi keletas problemų, kurios yra šiame siūlomame restrukturizavimo įstatymo projekte. Pirmiausia deklaruojami du svarbiausi reorganizavimo tikslai. Tai yra elektros rinkos sukūrimas ir procesų skaidrumas. Tačiau neskaidrumas prasideda, kai, pirma, nėra bendro, tai yra skėtinio elektros įstatymo, kuris nustatytų visus tolesnius santykius tarp vartotojų ir gamintojų, kainos stuktūrą ir visus kitus dalykus. O antras dalykas, Seime siūloma priimti tokių sprendimų, kurių dalį puikiausiai galėtų atlikti ir “Lietuvos energijos” valdyba, t.y. paprasti… valdybos sprendimą akcinėje bendrovėje. O kai kurie Vyriausybės projekte įrašyti teiginiai apskritai yra techniniai, pavyzdžiui, atskyrimo ribos įrašymas. Ateityje bus samdomi techninio reorganizavimo projekto rengėjai, tačiau pagrindinės sąlygos jiems jau bus nurodytos įstatyme, todėl visai neaišku, kokius konkrečius aukštesnio lygio darbus, ne techninius, nurodant konkrečias vietas, jie atliks. Atrodo, kad vėl einama tuo pačiu keliu, kai Seimui užkraunamas darbas, kurį gali padaryti Vyriausybės institucijos, kad po to vienas ar kitas ministras, ilgai ir sąžiningai dirbęs, galėtų pasakyti: ko gi jūs norite, Seimas priėmė tokį sprendimą, mes čia visai niekuo dėti. Atvirai pasakius, projekte yra daugiau miglos negu skaidrumo.

Antras klausimas – rinka, t.y. konkurencija. Realiai konkuruoti gali visų pirma gamintojai. Tačiau mūsų įstatymų kūrėjai įrodinėja, kad pirmiausia galės konkuruoti skirstomieji tinklai. Pavyzdžiui, Vilniaus skirstomieji tinklai su Panevėžio skirstomaisiais tinklais. Man atrodo, patys, kolegos, puikiai įsivaizduojate, kad mūsų sąlygomis tai padaryti neįmanoma. Dar pridėkime tai, kad vartotojų Lietuvoje yra mažai, Europos požiūriu tai yra labai mažas vartotojų skaičius, o mes dar siūlome jį mažinti, t.y. mažiausiai per pusę skelti skirstomuosius tinklus.

Tai, kad perdavimo tinklai lieka valstybės žinioje, yra gerai, bet ne visai aišku, kodėl įstatymo projekte yra nurodoma konkrečiai nuo kelių kilovoltų tie perdavimo tinklai bus atskiriami. Juo labiau kad mano žiniomis, Latvija ir Estija nusprendė kirpti nuo kitos vietos, tai yra nuo kito kilovoltų kiekio, ir tada visai neaišku, kas gi bus toliau su Baltijos rinka.

Antras dalykas – galimybės konkuruoti gamintojams arba, kitaip sakant, generatoriams. Šiandien Lietuvoje vargiai įmanoma tokia konkurencija todėl, kad mes turime du didelius generatorius – Ignaliną ir Elektrėnų elektrinę, kurių vienas, t.y. Elektrėnai, kol kas yra daugiausia rezervo garantas, o ne realus generatorius. Tačiau tai yra šios dienos situacija. O po penkerių metų, jeigu Ignalina bus uždaroma taip, kaip siūloma, Elektrėnai, be abejo, taps pagrindiniu generatorium. Tai kodėl gi juos siūloma atskirti ir motyvuojama tuo, kad tokiu būdu ateis investicijos? Ar gali ateiti investicijos į šiuo metu nedirbantį objektą? Lietuvoje, be abejo, tokių, galinčių investuoti į objektą, kuris dar dvejus trejus metus dirbs kelių procentų pajėgumu, tikrai neatsiras.

Tai ar neatrodo jums, gerbiamieji kolegos, kad yra labai realus pretendentas į tą būsimą gerą ir pelningą generatorių, būtent pagrindinis mūsų konsultantas “Vattenfallas”, kuris, beje, savęs neskaldo, tai yra pakankamai didelė įmonė, turinti daugybę antrinių bendrovių ir būtent tuo galingumu galinti konkuruoti Europoje. Tačiau mums kažkodėl siūlo tapti eksperimentiniais triušiais, susiskaldyti kiek tik galime ir po to rezultatas, be abejo, jau bus toks, kad atgal grįžti bus neįmanoma.

Trečias dalykas. Konkurencija galima, aišku, ir tarp mūsų bei užsienio generatorių. Tačiau reikia neužmiršti, gerbiamieji kolegos, kad realus ryšys, deja, kol kas yra su Rytais, o ne su Vakarais, ir vargu ar konkurencija su Rytais esant šiai situacijai, kai Rytuose energetika yra kur kas pigesnė, bus Lietuvos naudai. Jeigu skirstomieji tinklai ateityje taip, kaip sakoma, taps privačiais, be jokios abejonės, vartotojai turės teisę reikalauti iš skirstomųjų tinklų pirkti pigesnę elektros energiją. Pigesnė elektros energija, kaip jau buvo sakyta, yra Rytuose. Ir ji, aišku, nėra blogesnė už tą, kuri ateina iš Vakarų, bet turėkime galvoje, kad mūsų elektros gamintojai konkuruoti su jais vargu ar galės.

Dar vienas dalykas, kuris dažnai yra minimas, tačiau neturi jokio nei techninio, nei ekonominio pagrindimo, tai yra žadamas kainų mažėjimas. Negirdėjau nė vieno energetiko specialisto, ne politiko, kuris sakytų, kad kainos mažės. Yra pasakoma paprastai, kad kainos gali sumažėti dideliems vartotojams, tačiau daugumai žmonių ir daugumai įmonių jos ne sumažės, o pakils.

Ir dar vienas dalykas. Tokio “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo šalininkai paprastai šneka tik apie prekinius ir piniginius santykius, tačiau visai negirdi praktikų žodžių, kad vienas ar kitas siūlymas techniškai yra arba sunkiai įmanomas, arba labai brangiai kainuojantis. Todėl sprendžiant iš visų šitų mano išvardytų ir dar neišvardytų dėl laiko stokos trūkumų mūsų frakcija yra priėjusi prie išvados, kad toks restruktūrizavimas, koks yra siūlomas šiuo metu įstatymo projekte, yra netinkamas, jį iš tiesų reikėtų pergalvoti, todėl mes tokiam įstatymo projektui nepritariam.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A.Šimėną Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Ruošiasi K.Trapikas. Savo vardu. (Balsai salėje) Jeigu būtų prašęs žodžio… Kolegos, kas būtų prašęs, tas būtų gavęs žodį. Dabar jau traukinys nuvažiavo, pone profesoriau Glaveckai. Taigi A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Krikščionių demokratų frakcija remia Vyriausybės nuostatą pradėti energetikos sektoriaus, kuris iki šiol, deja, dirba tikrai nepakankamai efektyviai, reformą. Šiuo metu vienam iš etapų parengti teikiamas įstatymo projektas, kuris numato akcinės bendrovės “Lietuvos energija” išskaidymą į tokias sudedamąsias dalis: atskiriami paskirstomieji tinklai, specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Lietuvos elektrinė” ir “Kauno energetikos remontas” ir akcinė bendrovė Mažeikių elektrinė. Tokios sudedamosios dalys. Taip pat atskiriami nepagrindinės veiklos padaliniai, tarp jų ir Kruonio hidroelektrinės statyba, “Šiaulių energijos statyba” ir kitos tokio pobūdžio įmonės. Pagrindinės komponentės, kurios lieka akcinėje bendrovėje “Lietuvos energija”, yra perdavimo tinklai, dispečerinė, Kauno HES ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Krikščionių demokratų frakcija pritaria tokiam skaidymui ir mano, kad pagrindinės problemos reorganizavimo metu yra dvi. Pirmiausia tai sklandus perėjimas nuo esamos sistemos prie reorganizuotos, kad efektyviai ir patikimai dirbtų energetikos sektorius. Antras – ekonominis reorganizavimo pagrįstumas, jo skaidrumas. Turi būti visiškai argumentuotai parodyta, kodėl skaidymas yra toks, o ne kitoks.

Sklandžiam pereinamumui užtikrinti reikia reglamentuoti santykius, kurie bus tarp reorganizuotų padalinių energetikos sistemoje. Tam tikslui būtina, kad Seimas priimtų Elektros įstatymą, o Vyriausybė parengtų keletą nutarimų, reglamentuojančių ūkio subjektų tarpusavio santykius. Šiuo metu yra tik projektai, tačiau nėra paties įstatymo ir Vyriausybės nutarimų.

Ypač svarbu ekonomiškai pagrįstai ir aiškiai apibrėžti valstybinės elektrinės Elektrėnų perspektyvą, kuri uždarant Ignalinos atominę elektrinę vėl taps Lietuvos energetikos širdimi. Keletą metų jai lemta būti šaltu rezervu ir jai išlaikyti reikia apie 80 mln. Lt. Turi būti numatyti aiškūs pajamų šaltiniai, kurie leistų išsaugoti šį labai vertingą objektą tam, kad jis tuo periodu nebūtų kaip nors nuvertintas ir jo būklė nebūtų blogesnė negu šiuo metu yra.

Mes manome, kad viena iš tokių grėsmių, žinant jos perspektyvą, kad jai priklauso didelė ateitis, gali būti noras pigiai įsigyti šios įmonės akcijų viena ar kita forma. Todėl komiteto sprendimas suteikti jai specialiosios paskirties statusą yra labai reikšmingas. Taip pat galima pateikti ir daugiau argumentų, kuo svarbus specialiosios paskirties statuso suteikimas šiam išskirtinės svarbos objektui.

Ekonomikos komiteto pateiktam variantui siūloma pataisa užfiksuoti elektros linijų skaidymą į perdavimo ar skirstomuosius tinklus. Mūsų nuomone, tai yra ekonominė, o ne politinė problema, kuri turi turėti ekonominį pagrįstumą. Beje, Vyriausybė kaip tik numato samdyti ekspertus reorganizavimo projektui parengti. Taigi būtent viena iš ekspertų pagrindinių užduočių ir būtų parengti ekonomiškai pagrįstą skaidymo variantą. Galbūt tai bus būtent ta linija, kuri šiuo metu siūloma įstatymo projekto pataisoje, o galbūt šiek tiek kitokia.

Dar vienas momentas. Reorganizuojant energetikos sistemą ir skaidant tinklus yra numatyti ir tam tikri tarptautiniai reikalavimai, taip pat kalbama apie vieningą Baltijos rinką. Matyt, reikės derinti tą problemos sprendimą kartu su Latvija ir Estija, todėl siūlymas palikti laisvas rankas ir neužbrėžti aiškios linijos yra visiškai tikslingas, tuo labiau kad tikrai turi būti tokio skaldymo ekonominis pagrindimas.

Dar viena reikšminga įstatymo nuostata, užtikrinanti reorganizavimo proceso patikimumą ir skaidrumą, numato, kad reorganizavimo projektui Seimas pritartų nutarimu. Būtent tada Seimas galėtų pažvelgti, ar iš tiesų jau yra priimti visi teisės aktai, reikalingi tam, kad normaliai ir patikimai funkcionuotų energetinė sistema reorganizavimo proceso metu, taip pat ją reorganizavus. Tai yra kontrolinis etapas. Taip pat svarbu Seimui būtų susipažinti, kaip paskirstytas, išskaidytas yra turtas ir ypač kaip paskirstyti finansiniai įsipareigojimai, nes tikrai čia yra daug problemų. Manau, kad labai svarbu Seimui žinoti, kaip vyksta reforma šiame itin svarbiame etape. Beje, žinodami tą nuostatą, kad tas projektas būtų tvirtinimas Seime, projekto rengėjai kur kas atsakingiau tai vertintų, nes žinotų, kad dar laukia rimta kontrolė ir reikės į abejotinus klausimus atsakyti. Todėl manome, kad tai padėtų ir projekto kokybiniam lygiui.

Dėl galimo proceso vilkinimo. Jeigu būtų tvirtinamas Seime tas projektas, tai, matyt, neužtruktų ilgiau negu savaitę, nes dar nežinome pavyzdžio, kad Seime dėl jo kaltės kokia nors problema būtų labai ilgai vilkinama dėl kokio teisės akto priėmimo. Ligi šiol dar tokių problemų nėra buvę.

Ir dar vienas itin svarbus momentas. Seimas kaip tik turėtų vykdyti tokio itin svarbaus šaliai proceso parlamentinę kontrolę. Galbūt kaip tik Seimui nereikėtų duoti kokių nors užduočių, bet, svarbiausia, žiūrėti, kaip Vyriausybei sekasi tą procesą vykdyti. Štai čia yra viena iš pagrindinių mūsų Seimo funkcijų, kurios nereikėtų atsisakyti. Manytume, reikėtų palaikyti Seimo nario J.Razmos teikiamą pataisą išbraukti 3 straipsnio 12 dalį, kuri numato, kaip turėtų būti paskirstomi nuostoliai bendrovėms. Tie argumentai, kurie pateikti gerbiamojo Seimo nario J.Razmos, yra visiškai pagrįsti, todėl tokiai nuostatai reikėtų pritarti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Krikščionių demokratų frakcija pritaria teikiamam projektui be jokių pataisų, išskyrus pastarąjį Seimo nario J.Razmos siūlymą išbraukti 3 straipsnio 12 dalį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Išskyrus. Jūs jai pritariat?

A.ŠIMĖNAS. Mes pritariam tam.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Trapiką. Ruošiasi J.Valatka. Kolega, 5 minutės, taip? Dėkui.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų galima konstatuoti, kad šiandien stambiausia akcinė bendrovė Lietuvoje “Lietuvos energija” finansiškai dirba neefektyviai, tačiau reikia užfiksuoti, kad iki šios dienos, iki reformų eigos… Lietuvai elektros energija buvo tiekiama be pertrūkių, be ribojimų, kaip tai vyksta Ukrainoje, kur taip pat vyksta energetinė reforma, ir be netikėtų kainų šuolio.

Ar tai mes garantuojame prasidėjus “Lietuvos energijos” restruktūrizavimui? Deja, net tai nėra reglamentuota šiame įstatymo projekte, nėra įrašyta tiesiai ir aiškiai, kad už energijos tiekimo patikimumą atsakytų šiandien, šiuo pereinamuoju laikotarpiu, “Lietuvos energija”. Suprantamas dalykas, kad reikėtų pasiruošti Europos Sąjungos energetikos politikos tikslams, būtent didinti ekonominį konkurentiškumą, taip pat energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Tačiau ar mes tą garantuosime, ar būsim pasiruošę atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, jeigu atskirsime šiandien, kaip siūloma šiame projekte, Lietuvos elektrinę, buvusią ir esamą Lietuvos elektrinių motiną? Aš manau, kad šiandien, kai Lietuvos elektrinė dirba tik 3% pajėgumu, o ne 50%, neturi būti kalbama apie jos dalyvavimą rinkoje dėl elektros energijos gamybos. Jos funkcija šiandien yra užtikrinti patikimą rezervą Ignalinos atominės elektrinės sustojimo metu.

Šiandien, gerbiamieji Seimo nariai, nedirba vienas atominės elektrinės reaktorius, dirba tiktai pusė reaktoriaus, būtent tiktai vienas generatorius. Gerai, kad yra vasara. Jeigu tai būtų žiemą, Lietuvos elektrinė vykdytų vadinamąjį patikimą rezervą. Todėl manau, kad rezervo valdymas yra energetikos sistemos stabilumo užtikrinimo funkcija, kurią priklauso vykdyti “Lietuvos energijai”, o ne, sakysim, turėti atskirą Lietuvos elektrinę kaip akcinę bendrovę ir su ja bandyti vykdyti atitinkamas… vykdymo, dalyvavimo elektros energijos vartojimo reikalus, neturint net Elektros energijos įstatymo. Taip pat reikia paminėti, kad netekusi savo rezervinės galios “Lietuvos energija” turėtų sudaryti ilgalaikes sutartis su Rusija ir už tai brangiai mokėti. Kaip jūs žinote, mes nepasirašėme, gal ir gerai padarėme, sutarties, kurią siūlė vienas iš Rusijos elektros energijos vadovų – A.Čiubaisas, tačiau mes neapsaugoti, kad Rusija ir toliau mums nemokamai ir be sutarčių rezervuos Lietuvos energetinę sistemą. Todėl būtų neatsargu ir neatsakinga atskirti Lietuvos elektrinę nuo Lietuvos akcinės bendrovės “Lietuvos energija”.

Taip pat manau, kad Lietuvos elektrinės atskyrimą nuo “Lietuvos energijos” reikia vykdyti palaipsniui, tai padaryti būtent tada, kai bus sustabdytas pirmasis reaktoriaus blokas. Šiandien, kai šito dar nėra, Lietuvos elektrinė turėtų pasiruošti tam darbui. Ji turi atlikti rekonstrukcijos darbus, kurie užtikrintų ilgalaikį bei patikimą elektrinės darbą, sumažinti oro ir vandens taršą, kuri pradėjus dirbti didesniu pajėgumu bus tikrai didelė, taip pat sumažinti kuro sunaudojimą elektros energijos gamybai. Tam reikia investicijų. Jei bus ši situacija, kuri planuojama šiame įstatymo projekte, Lietuvos elektrinė liks, galima sakyti, našlaitės vietoje, nes tam tikros investicijos, deja, nėra garantuotos. Kad jinai galės sulaukti investicijų atlikdama rezervo funkciją, deja, tai yra neprognozuojama net ir priėmus gerbiamojo A.Šimėno siūlomą įstatymo pataisą.

Taigi aš siūlau neskubėti atskirti Lietuvos elektrinės, palikti jai pereinamąjį laikotarpį, kaip tai daroma Amerikoje ir kitose ekonominiu atžvilgiu išsivysčiusiose rinkos šalyse. Ją reikėtų atskirti tada, kai bus uždarytas pirmasis atominės elektrinės blokas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Valatką. Prašo žodžio Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Taigi po… (Balsas salėje) Be abejo, be abejo. J.Valatka. Šventoji opozicija visą laiką pirma Vyriausybės. Tai, kolegos…

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi jau viskas beveik pasakyta apie reorganizavimo eigą, aš galiu tik tiek pamąstydamas pasakyti, kad nėra viskas taip gerai, kaip atrodo. Jeigu šita energetikos sistema veiktų skaidriai ir tvarkingai, turbūt skaidyti ir nereikėtų, nes stambesnis vienetas turi galimybę pritraukti investicijas ir turbūt gali finansiškai kur kas geriau netgi ir konkuruoti šioje susidarančioje rinkoje. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į du niuansus. Iš principo galima būtų pritarti visam šitam projektui. Jis gana detaliai buvo išnagrinėtas Ekonomikos komitete.

Tačiau ką kalbėjo kolega K.Trapikas, vis dėlto tikrai kelia daug abejonių, kad reikėtų atskirti Elektrėnų jėgainę. Šiandien ji nėra gamintoja. Ir argumentas pasakant, kad gamintojus atskiriam nuo sistemos visiškai neveikia. Gal Elektrėnai bus gamintojas, kai sustabdysim pirmąjį bloką ir pradėsim galvoti apie antrojo bloko stabdymą. Kokia tada alternatyva gamybai? Šiandien Elektrėnai geriausiai pasiruošę gamintojai. Man teko susipažinti su jų ūkiu ir buvau labai nustebintas, kad šiandien jie galvoja apie rytdieną: turi išbaigtus investicinius projektus ir visa kita. Kita vertus, orimulsiją, kurią mes visi po truputį pamiršom (aš irgi buvau jos priešininkas), yra alternatyva Rusijos pusei. Tai yra visiškai aišku. Šiandien yra, nelietuviškai tariant, išdirbtas orimulsijos atvežimo kelias į Elektrėnus. Orimulsija yra skiedžiama žibalu ir bet kuriuo žiemos metu nesušalusi važiuoja į Elektrėnus. Tai yra tikrai didelis dalykas. Tokiu atveju mes turime pakankamai gerą gamintojų alternatyvą.

Kur yra blogybė, jeigu mes atskirsime? Oponentai sako, kas čia tokio. Bus šaltas rezervas ir už jį gamintojas arba “Lietuvos energija”, aš nežinau, kaip bus nustatyta, mokės tam tikrą sumą. Gerbiamieji, mes šiandien turim Ignalinos pavyzdį. Moka? Nemoka. Nežinau, kodėl gali toks atvejis būti su Elektrėnais? Aš neabejoju kodėl, nes rezervą būtų galima pirkti ir iš Rusijos ir jis būtų, ko gero, pigesnis negu Elektrėnų. Kodėl gi ne? Rezervas, ir tvarka. Manyčiau, kad čia pakankamai daug rizikos. Bet, matyt, į tą klausimą galėtų atsakyti kitas žingsnis, kurį aš norėčiau jums priminti. “Lietuvos energijos” privatizavimo patarėjo konkurso nugalėtojas (…). Štai ir atsakymas į visus klausimus. Tai ką, reorganizavimo projekto negalima padaryti mūsų specialistų jėgomis? Galima. Bet parduodi, sakykim, skirstomuosius tinklus jau būtų sudėtinga, jeigu ne saviems parduodi. Todėl imamas konsorciumas su daugeliu konsultacinių firmų, tarp jų ir (…). Na, čia yra aiškios firmos, tai yra grynas pardavimas. Dėl šitų dviejų dalykų vis dėlto mūsų frakcija ne visai apsisprendusi, bet, man atrodo, kad šiam projektui bus sunku pritarti. Elektrėnus būtina šiandien palikti “Lietuvos energijos” sudėtyje ir šiandien, kol mes nesam Europos Sąjungos nariai, kalbėti apie tokį privatizavimą, manyčiau, yra truputį per anksti. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A.Kubilių. Po to pakviesiu S.Malkevičių ir pereisime prie tolesnių procedūrų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti kelias pastabas. Pirmiausia iš tikrųjų norėčiau pasidžiaugti kvalifikuotu Ekonomikos komiteto darbu ir tuo, kad mes gana efektyviai žengiame pirmyn su šiuo tikrai svarbiu įstatymu ir visais Lietuvos energijos pertvarkymo procesais, kurie tikrai yra būtini ir neatidėliotini. Aš raginčiau ir opozicines frakcijas matyti šių procesų reikmę, nes iš tikrųjų mes neturime stabčioti ir abejoti žengdami tokius žingsnius, kurie Europoje jau yra gana seniai padaryti. Todėl pats “Lietuvos energijos” pertvarkymas neturi kelti didelių abejonių kaip neturėtų kelti abejonių, ir Lietuvos elektrinės ateitis. Man iš tikrųjų keista ta motyvacija, kurią šiandien tenka girdėti, kad Lietuvos elektrinę būtinai reikia palikti “Lietuvos energijos” sudėtyje, nes ji dabar gerai finansuojama, o jeigu ją išbrauksim iš “Lietuvos energijos” sudėties, jos finansavimas sutriks ir bus toks kaip Ignalinos atominės elektrinės. Tai padarykime taip, kad ir tos, ir tos finansavimas būtų efektyvus, racionalus, ir nebus jokių problemų. Kodėl dabar ta elektrinė, kuri gamina elektros, o yra rezervas, gauna gerą finansavimą, o ta, kuri negamina, gauna blogą finansavimą. Aš manau, kad logikos tokiame palyginime tikrai nėra. Turime padaryti taip, kad visa elektros energijos sistema, visa rinka funkcionuotų efektyviai ir tinkamai. Todėl tikrai neturi būti kokių nors baimių, nes iš tikrųjų elektros rinkoje bus perkama ir parduodama ir pagaminta elektros produkcija, ir rezervas. Tas faktas turi būti visiems aiškiai suprantamas. Aš tikiuosi, kad kitą savaitę Seimą pasieks arba bent Vyriausybę jau pasieks, ir mes apsvarstysime Elektros įstatymą. Jis artimiausiu metu pateks į Seimą, ir visi tie rinkos reguliavimo klausimai ten bus aiškiai reglamentuoti. Tikiuosi, kad Seimas taip pat efektyviai spręs ir dėl to mano minėto įstatymo projekto svarstymo, kurį reikia priimti kiek galima greičiau, kad mes galėtume rengdami reorganizavimo projektą aiškiai matyti, kaip veiks rinka po to, kai mes reorganizuosime šią stambią monopolinę įmonę. Manau, kad mūsų darbo tempai turi išlikti tokie pat dideli.

Dabar norėčiau pasakyti kelis žodžius dėl tų pataisų, kurias padarė Ekonomikos komitetas, ir kai kurias abejones dėl jų, ar tikrai jas reikia daryti. Pirmiausia dėl 2 straipsnio 2 dalies pataisos, kuria yra atsisakyta nurodyti perdavimo ir skirstymo tinklų atskyrimo tašką, vadinamąją atskyrimo įtampą. Iš tikrųjų ši diskusija yra pakankamai sena ir Lietuvos energetikai, Lietuvos energetikos praktikai visą laiką siūlė ir toliau siūlo šią atskyrimo įtampą daryti kiek galima mažesnę. Ar 27 kilovoltus, ar net 10 kilovoltų kai kurie siūlo. Kaip mums sako mūsų ekspertai, tokia atskyrimo įtampa iš tikrųjų būtų pakankamai unikalus dalykas, galbūt mes rastume ką nors panašaus kai kuriose mūsų kaimyninėse Baltijos valstybėse ir, kiek man yra sakę, Portugalijoje. Bet kokiu atveju toks atskyrimas mums sudarytų didelių problemų toliau integruojantis į bendrąją Europos elektros rinką, į kurią žengdami žingsnius turėtume labai aiškiai orientuotis jau dabar. Aš suprantu motyvaciją, kam čia reikia įstatymu šitą atskyrimo įtampą nustatyti, tegul Vyriausybė rengdama projektą ją ir nustato, bet manyčiau, kad tokiu būdu mes paliekame erdvę įvairiems bandymams daryti sprendimui įtaką ir nepriimti galutinio sprendimo vis diskutuojant ir diskutuojant ir taip stabdant tolesnius mūsų reorganizavimo darbus. Todėl siūlyčiau dar sykį pagalvoti, ar tikrai reikia šią nuostatą dėl įtampos atskyrimo iš įstatymo išbraukti.

Antras dalykas dėl 3 straipsnio 1 dalies pataisos. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad reorganizavimo procesą reikia daryti kiek galima viešesnį ir visus projektus svarstyti kiek galima viešiau ir išsamiau. Mes tam tikrai skirsime daug dėmesio. Todėl buvo skelbtas tarptautinis konkursas patarėjui samdyti. Visi, kurie norėjo, galėjo dalyvauti šiame patarėjo konkurse, ir Lietuvos patarėjai, ir užsienio patarėjai. Laimėjo geriausias, tačiau pats konkursas kaip tik ir pademonstravo mūsų norą visą procesą turėti kiek galima skaidresnį, kad jis atitiktų visus tarptautinius skaidrumo reikalavimus. Todėl Seimo dalyvavimas rengiant patį reorganizavimo projektą būtų labai reikalingas, tik klausimas, kokia forma tas dalyvavimas galėtų būti pats efektyviausias, kad tie reorganizavimo darbai nebūtų stabdomi dėl kai kurių procedūrų, taip pat ir svarstymų Seime. Aš noriu pasakyti, kad Seimas dar nė karto nėra svarstęs tokio visiškai techninio projekto. Reorganizavimo projektas savo esme turės du tam tikrus lygmenis. Vienas – tai principinis lygmuo, o kitas grynai techninis lygmuo. Ir man šiek tiek nerimo kelia tai, kad Seimas, svarstydamas tą grynai techninį lygmenį, kur kokia linija turi nueiti, kur kokia pastotė turi stovėti, gali įsivelti į begalines diskusijas. Ypač artėjant rinkimams kiekvienos apygardos Seimo narys žiūrės, kaip yra jo apygardoje, kur ten ta pastotė, kaip ji ten turi stovėti ir kur ten kokie saugikliai turi būti įsukti. Mes tikrai galime tas diskusijas turėti labai ilgas.

Jeigu būtų galima matyti sprendimą, kad Seimui pritarus esminėms nuostatoms, ar taip, kaip kolega A.Šimėnas sakė, turto ir finansinių įsipareigojimų esminėms nuostatoms, tada aš matyčiau kur kas racionalesnį sprendimą. Mes net norėtume pasiūlyti Seimui sudaryti tarpfrakcinę grupę, tokią politinio, nuolatinio dalyvavimo šiame procese grupę, ar tai būtų komiteto, ar pakomitečio pagrindu, kad turėtume nuolatinį kontaktą ir kad Seimo nariai dirbtų prie šio projekto jau nuo pat pradžių. Ta formali diskusija Seime dėl grynai techninio projekto neduos tos naudos, kokią gali duoti Seimo narių dalyvavimas nuo pat pradžių visame procese, todėl siūlyčiau apie tai pagalvoti. Ir dėl 12 straipsnio.

PIRMININKAS. 12 dalies.

A.KUBILIUS. Aš tuoj pat baigiu. Dėl 12 straipsnio aš norėčiau tiktai pasakyti, kad dar sykį kalbėjau su viceministru D.Junevičium…

PIRMININKAS. 3 straipsnio 12 dalies.

A.KUBILIUS. Taip, dėl 12 dalies. Jo tikinimu, 2 punktas yra tikrai reikalingas, tai remiasi ir auditorių siūlymu, bet galbūt galutinį apsisprendimą mes galėtume padaryti priėmimo metu dar sykį Vyriausybei papildomai apsvarsčius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi esate visi sekami, prašyčiau laikytis tylos! Aš labai prašyčiau laikytis tylos!

Kolegos, gal galime bendruoju sutarimu pritarti komiteto siūlomam variantui ir pereiti prie pataisų? Ne. Girdžiu balsą – ne. Kas kalbėtų dėl motyvų? P.Gylys norėtų kalbėti dėl komiteto varianto. (Atsiprašau, išjungiau jūsų mikrofoną. Prašom dar kartą paspausti mygtuką.) Seimo narys P.Gylys dėl pritarimo komiteto siūlomam variantui.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau, kolegos, tylos! Kalba P.Gylys.

P.GYLYS. Mes eilinį kartą labai skubotai, neapgalvotai, pakankamai nepasitarę judam prie sprendimo, kuris gali turėti labai rimtų pasekmių. Manyčiau, kad visų tų pertvarkymų tikslas yra parengti viską privatizavimui, o apie pasekmes, galutines pasekmes nenorim galvoti. Manau, kad Seimas nerodo pakankamai principingumo šiuo atveju, nenori galvoti apie tą atsakomybę, kuri gula ant mūsų visų, bet visų pirma dešiniosios pusės pečių. Galvodamas apie ateitį, apie ateities vertinimus, aš kviečiu pagalvoti dar kartą apie šio sprendimo pasekmes. Jis šiandien yra neparengtas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį A.Šimėnui. Kolegos, ar galime pratęsti šio klausimo svarstymą tol, kol susitarsime po svarstymo galutinai? Dėkoju. Niekas neprieštarauja. Kalba A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau tikrai pritarti po svarstymo, juolab kad komentuojant gerbiamojo kolegos P.Gylio pasisakymą galima akcentuoti du momentus. Pirma, šitas pasirengimas truko vos ne trejus, o gal ir penkerius metus, vadinasi, jei jis skubotas, tai nežinau, kiek laiko užtruktų ne skubotas, o normalus pasirengimas. Ir antras momentas. Kolega P.Gylys siūlo nepritarti jausdamas didžiulę atsakomybę, tačiau jų frakcija turėjo parengti, aš manyčiau, alternatyvą ir siūlyti: štai kaip reikia spręsti, reikia mūsų variantą svarstyti, gerą variantą. Alternatyvos nepateikė jokios, kaip sakoma, nei taikos, nei karo, o armija paleidžiama. Keistai atrodo tokie siūlymai. Yra vienintelis aiškus siūlymas, tai yra Ekonomikos komiteto pateiktas variantas, kuriam esminių pastabų nebuvo, buvo tik svarstomos tam tikros alternatyvos. Aš manau, svarstymo metu ir bus apsispręsta dėl alternatyvos.

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, klausiu, gal iš tikrųjų galėtume pritarti Ekonomikos komiteto siūlomam variantui, o paskui balsuoti, pareikšti savo nuomonę balsuojant dėl pataisų? Ar reikalausite kas balsuoti? Gal galime sutarti, kad pereinam prie pataisų nebalsuodami, pone P.Gyly, pone K.Skreby? Ne? Registruojamės.

Posėdžiauja 87 Seimo nariai. Kolegos, yra reikalaujama balsuoti, pritarti Ekonomikos komiteto siūlomam variantui. Kas būtų už tai, kad šiam variantui pritariam? Jeigu pritariam, tada svarstome pataisas.

Už – 53, prieš – 18, susilaikė 15. Pritarta Ekonomikos komiteto variantui. Replikos prašo P.Gylys. Kviečiu į tribūną S.Malkevičių.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu sureaguoti į tempo argumentą, kurį iškėlė A.Šimėnas, valdančiosios koalicijos vienas iš svarbiausių ekonomistų. Taip, iš tikrųjų praėjo ketveri ar penkeri metai, kai niekas nebuvo daroma, nebuvo organizuota rimta diskusija tuo klausimu. Juk, sakysim, nebuvo ir šiandien, ir kitais kartais tariamasi su specialistais, o visi energetiniai dokumentai yra panašūs į literatūrinius kūrinius, beletristiką. Pavyzdžiui, ar yra kalbama apie tai, kad šiandien pagrindinė problema yra parduoti elektros energiją ir dėl to nedirba Elektrėnai? Vadinasi, nebuvo konceptualaus darbo šitoje daugumoje, mielas A.Šimėnai. Buvo visą laiką laikomas tas klausimas prigesintas, o dabar, kai artėja viso to politinio ciklo pabaiga, skubama, stumiama prie neapgalvoto sprendimo, kurio pasekmių iš tikrųjų, A.Šimėnai, niekas negali numatyti, nes šio klausimo ekonominės analizės, visapusiškos analizės nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Kolegos, mes jau vėluojame. Sutarėme, kad tęsime tą klausimą toliau. J.Valatka – replika po balsavimo.

J.VALATKA. Aš labai trumpai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau reaguoti į Ministro Pirmininko pasakymą, kad Ignalina – gamintojas negauna pinigų, o tada Elektrėnai – rezervistas pinigus tikrai gaus. Čia tikrai nėra logikos. O kalbant apie kolegos A.Šimėno pasakymą, kad nėra esminių pastabų, manyčiau, kad Elektrėnų klausimas yra esminis klausimas šiandien, nes jeigu mes prarastume Elektrėnus, tai nežinau, kas ateityje su mūsų energetikos sistema gautųsi.

PIRMININKAS. Ne “gautųsi”, o galbūt “atsitiktų”.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu S.Malkevičių į tribūną ir mėginame apsispręsti dėl pataisų ilgai nediskutuodami dėl to, kas jau labai plačiai išdiskutuota Ekonomikos komitete. Taigi pataisos, 2 straipsnis. 2 straipsniui yra S.Malkevičiaus siūloma kita redakcija, kuriai nepritarė Ekonomikos komitetas.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai teisingai pastebėjote, kad šiandien numatytas laikas šiam klausimui svarstyti išties pasibaigė. Gal mes galėtume kitam posėdžiui atidėti ir pono S.Malkevičiaus siūlymus, ir visus balsavimus? Ačiū.

PIRMININKAS. Galėtume, kolega, bet mes tik ką susitarėme bendruoju sutarimu, kad tęsiame svarstymą tol, kol jį baigiame. Pone pranešėjau, taigi 2 straipsnis.

S.MALKEVIČIUS. Dėl 2 straipsnio 1 dalies aš neturiu.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio 1 dalies jūsų siūlymų nelieka?

S.MALKEVIČIUS. Nelieka.

PIRMININKAS. Nelieka. 2 straipsnio 2 dalis. Dėl kurio varianto balsuojame pirmiausia, pone pranešėjau? S.R.Petrikio? Taigi pranešėjas ir Ekonomikos komitetas siūlo balsuoti dėl S.R.Petrikio pataisos. Kolegos, ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie paremtų? Atsiranda. Nereikia balsuoti. Dėkui. Taigi S.R.Petrikiui suteikiu žodį, kad jis pateiktų savo pataisą. S.R.Petrikis dėl 2 straipsnio 2 dalies. Prašom, kolega.

S.R.PETRIKIS. Aš siūlau tokios redakcijos pataisą: “Iš specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” atskiriamas elektros tinklų eksploatavimo regioniniams filialams priskirtas turtas, išskyrus 330 kilovoltų įtampos elektros perdavimo tinklus ir 110 kilovoltų įtampos elektros tinklus, atliekančius elektros energijos perdavimo iš elektrinių funkciją, 330 kilovoltų transformatorinę pastotę bei jų veikimui ir valdymui reikalingus pastatus, statinius, įrangą ir kitą turtą”. Aš manau, kad ši pataisa reikalinga todėl, kad šis įstatymas, kaip minėjo premjeras, yra gana techniškas. Manau, tokie nurodymai turi būti, kad po to nebūtų ginčų.

PIRMININKAS. A.Šimėnas prieš S.R.Petrikio pataisą.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai ekonominis sprendimas, kurioje vietoje nubrėžti tą liniją. Jis turi turėti labai aiškų ekonominį pagrindimą, o mes tokio šiuo metu neturime, todėl siūlome palikti taip, kaip yra Ekonomikos komiteto variante, t.y. ne nurodyti, o palikti tai spręsti rengiant reorganizavimo projektą. Būtent ten bus paaiškinta, kodėl ir kur turi būti nubrėžta ta linija.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Žodis pranešėjui S.Malkevičiui. Registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Iš tiesų Ekonomikos komitetas pritaria A.Šimėno pataisai. Aš, kaip komiteto atstovas, negalėčiau kažko pasakyti, bet kai kurias mintis aš vis dėlto privalau išsakyti.

Kad ir kaip ten būtų, tai nėra vien tiktai paprastas klausimas – tai yra ekonominės politikos klausimas. Ekonominė politika yra tokia, kad mes turime padaryti mūsų elektros energiją, kuri perduodama per sieną, eksportuojamą elektros energiją, kiek galima pigesnę, kad ji galėtų konkuruoti, o tam reikia energijos transportą padaryti kiek galima pigesnį. Jis bus pigiausias, kai mes į magistralines linijas, kuriomis transportuojama energija, nepainiosime visų kitų dalykų. Tai ir buvo principinė nuostata, duota patarėjui, kuris galėtų, rengdamas reorganizavimo projektą, paskui orientuotis.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mūsų užsiregistravo 86. S.R.Petrikis pateikė pataisą dėl 2 straipsnio 2 dalies kitos redakcijos. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad paremtume S.R.Petrikio pataisą? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

50 – už, 21 – prieš, 13 susilaikė. 2 dalis redaguojama taip, kaip siūlo S.R.Petrikis. Pone pranešėjau, jūsų redakcija ir J.Razmos redakcija. Simas, atsiprašau, Stasys Malkevičius savo siūlomą variantą atsiima. Pone Razma? J.Razma savo variantą atsiima. Dėkoju.

3 dalis, pone pranešėjau. K.Šavinio pataisa, kuri, apgailestauju, neperregistruota šiam variantui, ir S.Burbienės pataisa. Ar nėra susitarimo, kokį variantą geriau palaikyti? Esmė labai panaši. Pone pranešėjau, kokia komiteto nuomonė?

S.MALKEVIČIUS. Aš nebandžiau susitarti, bet, mano manymu, tiek vieno, tiek kito negalima palaikyti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį S.Burbienei, kurie pateikia savo pataisą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio!

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa skiriasi nuo K.Šavinio, nes jau atsižvelgia į komiteto siūlymus, todėl ji yra kitokia. Pataisos esmė yra ta, kad iš “Lietuvos energijos”…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, aš labai atsiprašau. Mieloji ponia Rutkelyte, aš prašyčiau tylos! Pone A.Katkau, ponia B.Visokavičienės padėjėja ir visi kiti kolegos, prašyčiau tylos! Taigi ponia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip aš jau dėsčiau savo kalboje, stambesnė įmonė kur kas geriau atlaiko konkurenciją, aš nepritariu tam, kad nuo “Lietuvos energijos” būtų atskirti patys pagrindiniai dalykai, tarp jų Elektrėnų elektrinė. Analogiškas siūlymas tam pačiam mūsų mylimam “Vatenfalui”, kur yra antrinės įmonės. Todėl aš ir siūlau antrines įmones, t.y. Lietuvos elektrinę, Kauno hidroelektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę, palikti, kad būtų užtrintas ir skaidrumas, apie ką yra labai daug kalbama, ir nebūtų susmulkinta pati “Lietuvos energija”. Juo labiau, kad Elektrėnų elektrinė iš tiesų dabar yra vienas svarbiausių šio sistemos dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas norėtų paremti S.Burbienę.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų mes esame įsijautę į finansinį efektyvumą skaidant akcinę bendrovę “Lietuvos energija”. Tačiau aš vėl akcentuoju, kad elektros energija yra ne prekė, ne guma, ne bananai. Tai yra specifinė prekė, su kuria reikia elgtis atsargiai, kaip ir su visa elektros energetikos sistema. Siekdamas, kad elektros energija ir toliau būtų tiekiama stabiliai ir patikimai, aš pritariu Seimo narės S.Burbienės pasiūlymui, kad Lietuvos elektrinė būtų antrinė įmonė. Tai galbūt būtų pereinamasis laikotarpis į savarankišką Lietuvos elektrinės įmonę. Galų gale aš noriu paminėti ir techninį variantą. Lietuvos elektrinėje yra strateginės reikšmės 330 kilovoltų pastotė. Ją atjungti ar padalinti Lietuvos elektrinės kieme yra labai sudėtinga. Jeigu mes ją atjungsime, bus kaip automobilis be stabdžių, kai stabdžiai yra kur nors gretimoje mašinoje, todėl nedarykime to techniškai klaidingo sprendimo. Tam pritaria profesionalai, energetikai, tam gal nepritaria rinkos ekonomikos šalininkai, tačiau jie yra prisiskaitę tik ekonominių knygelių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas prieštarauja S.Burbienei.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau tikrai neparemti tos nuostatos, o palaikyti Ekonomikos komiteto nuostatą ir štai kodėl. Vienas iš argumentų, kad ši įmonė būtų palikta “Lietuvos energijos” sudėtyje arba bent jau susieta antrinės įmonės statusu, yra tas argumentas, kad neva iš kažkur atsiras lėšų geresniam šios įmonės finansavimui. Tačiau klausimas, iš kur tų lėšų atsiras, nes situacija lieka ta pati? Tačiau yra daug svarbesnių momentų. Bene svarbiausias momentas yra tas, kad ateityje valstybinė elektrinė taps labai rimtu investicijų subjektu. Jis tikrai turi būti skaidrus ir savarankiškas. Investuotojui bus ne tas pat, kur investuoti – ar į antrinę kokio nors didelio komplekso įmonę, ar į savarankišką, rimtą ūkinį vienetą. Būtina sąlyga, kad ji būtų savarankiška ir kartu skaidri įmonė.

Dar vienas momentas – susiejimas antrinės įmonės statusu nieko gero neduoda, išskyrus tai, kad atsiranda įvairių variantų turtui ir skoloms perpumpuoti, tada gali būti neskaidrių dalykų. Todėl jokių rimtesnių argumentų dėl tokio statuso iš tiesų nėra ir aš siūlyčiau pritarti Ekonomikos komiteto variantui.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Trumpas žodis suteikiamas S.Malkevičiui. Registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Pritardamas A.Šimėno nuomonei, aš galėčiau pridurti, jog jeigu mes pritartume ponios S.Burbienės siūlymui, mes pažeistume pagrindinį principą, dėl ko mes priimame šį įstatymą, – energijos gamybos atskyrimą nuo transportavimo ir paskirstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Registruojamės ir balsuosime, ar priimame S.Burbienės siūlomą 2 straipsnio 3 dalies redakciją. Mūsų užsiregistravo 90. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl S.Burbienės siūlomos redakcijos. Kas būtų už tai?

Už – 31, prieš – 47, susilaikė 8. S.Burbienės siūloma redakcija nėra priimama. Dabar K.Šavinis siūlo tą pačią dalį taisyti. Ar galim… Replika? Replika, Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų išmintingasis kolega A.Šimėnas pasakė du neatremiamus argumentus, kodėl reikėtų atmesti šitą pataisą, bet jis nepasakė trečiojo argumento, kad šią pataisą reikia atmesti dėl to, kad būtų galima Elektrėnus parduoti, tiktai neaišku kam. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi K.Šavinio variantas. Komitetas nepritaria. Kas pateikia K.Šavinio siūlomą variantą? Seimo narys K.Trapikas būtų už.

K.TRAPIKAS. Kolega Centro frakcijos narys K.Šavinis pateikė įstatymo projekto pataisą, kurioje numatoma, kad Lietuvos elektrinė būtų priskirta prie…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos LDDP, naujosios koalicijos nariai, aš prašyčiau, kad vienas iš jūsų požymių būtų tyla, kvalifikacija ir panašiai. Aš prašyčiau tylos. Kalba K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. … kad būtų palikta Lietuvos elektrinė prie akcinės bendrovės “Lietuvos energija”. Iš tikrųjų Lietuvos elektrinė, nenorim kalbėti, čia buvo daug kalbama, tai yra energetinės sistemos gyvybingumo garantas, taip pat ir energetinės sistemos stabilumo užtikrinimo garantas. Du argumentai, užtikrinti argumentai, argumentų prieš nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume iš karto balsuoti dėl K.Šavinio pataisos? Kas pritartų K.Šavinio pataisai, tas balsuoja už. Ekonomikos komitetas yra kitos nuomonės.

Taigi už balsavo 26, prieš – 42, susilaikė 12. Siūlymui nėra pritarta. 4 dalis, pone pranšėjau. Komitete nėra pritarta K.Trapiko siūlomai redakcijai. Ar ji dar aktuali? Pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Mano manymu, jai pritarti negalima, kad ir kokia ji būtų aktuali. Kadangi ponas K.Trapikas siūlo pažeisti akcininkų teises. Pagal Vyriausybės siūlomą įstatymo projektą išlieka bet kurioje atskirtoje įmonėje tas pats santykis tarp valstybės kapitalo ir tarp privataus kapitalo, kuris egzistuoja šiandien, t.y. 86% ir maždaug 14% privataus. Jeigu mes pritartume ponui K.Trapikui, šitas santykis gali labai lengvai pasikeisti ir pasikeisti į blogąją pusę. Sakysim, jeigu aš būčiau akcininkas, aš būtinai savo akcijas norėčiau Kaune HES turėti, nes tai būtų pati pelningiausia įmonė. Taip mes sudarytume precedentą labai neskaidriam akcijų pasiskirstymui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų mano pataisa yra susijusi su Akcinių bendrovių įstatymo 9 straipsniu. Ten yra numatyta, kad reorganizuojant akcinę bendrovę akcijų pasiskirstymas numatomas reorganizacijos projekte. Ponas S.Malkevičius neteisingai pasakė, gal bus pažeistos stambiųjų akcininkų teisės, bet smulkiųjų akcininkų teisės nebus pažeistos. Taigi akcentuoju – mes pažeidėm šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 9 straipsnį, kuriame numatoma, kad akcininkai dalinsis akcijas reorganizavimo projekte. Ir tai turi daryti patys akcininkai, o ne numatyti garbingas Seimas. Dėl to aš siūlau balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas prieštarauja K.Trapiko siūlymui. Jo dvasia prieštarauja iš esmės… atsiprašau. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pritartume K.Trapiko siūlomai pataisai, tai tada nekeldamas visų kitų argumentų, aš tik vieną pasakysiu: dar labiau pažeistume smulkiųjų akcininkų teises, nes didysis akcininkas turėtų galimybę būtent į pačius geriausius objektus pasiimti savo akcininkus ir visiškai nuskriausti tuos mažesnius akcininkus, kurių teises bando ginti K.Trapikas. Taigi daug patikimesnė smulkiųjų akcininkų gynyba yra siūlomam variante negu kad siūlomam Kęstučio variante. Todėl siūlyčiau ginti smulkiųjų akcininkų teises bent jau tiek, kiek jos ginamos pagrindiniame variante, o ne susilpninti jų gynybą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. K.Trapikas siūlo kitą 2 straipsnio 4 dalies redakciją, jai nebuvo pritarta Ekonomikos komitete, ir dabar komiteto pirmininkas tam nepritarė. Balsuosime tuojau dėl K.Trapiko pataisos.

Posėdžiauja 87 Seimo nariai. Taigi kas paremtų K.Trapiko siūlomą 2 straipsnio 4 dalies redakciją, kolegos? Tie balsuoja už.

Už pataisą – 18, prieš – 43, susilaikė 21. Pataisai nėra pritarta. 3 straipsnio 1 dalis, pone pranešėjau. J.Razma. Pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Taip, taip, aš žiūriu…

PIRMININKAS. J.Razma siūlo išbraukti iš 3 straipsnio “Seimui pritarus Vyriausybės pateiktam” ir siūlo rašyti “Vyriausybei pritarus”. Pranešėjas tyli, J.Razmai suteikiu žodį. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš kiekvienu atveju stengiuosi pasisakyti prieš seimokratines tendencijas, šiuo atveju, matyt, ypatingai. Nes iš tikrųjų būtų keistas dalykas, jeigu Seimas imtųsi aprobuoti didžiulės apimties reorganizavimo projektą su daugybe techninių detalių. Tai reikia išbraukti tuos žodžius “Seimui pritarus”. Aš manau, kad Vyriausybė geranoriškai besidomintiems Ekonomikos komiteto nariams tikrai pateiks tą projektą, išklausys jų pastabų, pagaliau komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, gali to projekto ir paprašyti. Tokie dalykai yra lengvai sprendžiami. Tačiau nereikėtų, manau, viso Seimo įvelti į šitą sudėtingo projekto svarstymą.

PIRMININKAS. Už – Seimo narys S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Aš siūlyčiau pritarti J.Razmos pasiūlymui todėl, kad pagaliau tegul Vyriausybė dirba. Negi dabar Seimas turi kištis į techniškus dalykus ir tokius didžiulius dokumentus išnagrinėti ir nagrinėti posėdyje?

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė – prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kai reikėjo spręsti klausimą dėl to, kurioje vietoje atskirti tinklus, buvo sakoma, kad būtinai tai reikia įteisinti įstatymu. Tai taip pat techniškas dalykas. Tačiau kai reikia kalbėti apie tai, kaip “Lietuvos energija” veiks po reorganizavimo, koks bus tas konkretus reorganizavimo planas, kaip bus padalintas turtas, kaip bus sutvarkyta su paskolom ir visais kitais dalykais, tada, pasirodo, jau Seimo nebereikia. Tai gal, kolegos, laikykimės bent kiek nuoseklumo ir nepritarkim šitam siūlomam J.Razmos pataisymui.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galėtume nesiregistravę iš naujo balsuoti dėl J.Razmos siūlymo? Dėkoju. Kolegos, J.Razma siūlo redaguoti 3 straipsnio 1 dalį… Esmė išdėstyta. Kas pritartų kanclerio J.Razmos siūlymui – už.

J.Razmos pataisai pritarė 44, prieštarauja – 28, susilaikė 9. Pataisa priimama.

Dėl 7 dalies, pone pranešėjau, jūs turėjote pamąstymų.

S.MALKEVIČIUS. Taip, aš turėjau pamąstymų, bet komitetas nepritarė ir, aš manau, dabar ji netenka prasmės.

PIRMININKAS. Dėkoju, pataisa nesvarstoma.

Dėl 11 dalies, pone pranešėjau. Rodos, esate siūlęs išbraukti.

S.MALKEVIČIUS. Irgi šitą atsiimu. Manau, kad reikėtų dabar kalbėti apie J.Razmos siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Premjeras A.Kubilius nenorėtų pritarti tam, kad visa 12 dalis būtų išbraukiama. Kokią išeitį randame, pone pranešėjau, ir, matau, žodžio prašo premjeras. Pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Mes komitete nesvarstėme to dalyko ir reikėtų, kad ponas J.Razma arba premjeras paaiškintų.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Razma siūlo išbraukti visą 3 straipsnio 12 dalį. Suteikiu žodį A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ir Vyriausybei šiek tiek nauja ta pataisa, kuriai pritarė komitetas. Kiek aš žinau, dabar siūloma palikti bent jau 2 punktą, nors bet kuriuo atveju šį klausimą Vyriausybė svarstys ir pateiks galutinę išvadą. Aš siūlyčiau atidėti. Tiesiog kaip padarysite, taip, ar priimsite J.Razmos pataisą, ar…

S.MALKEVIČIUS. Tai jau priimam.

A.KUBILIUS. Priimam J.Razmos pataisą, taip?

PIRMININKAS. J.Razmos pataisa yra išbraukti visą 12 dalį…

A.KUBILIUS. Bet kuriuo atveju mes artimiausiu metu, gal net rytoj, Vyriausybės posėdyje dar kartą apsvarstysime šią pataisą, kuri, kaip mums yra sakoma, yra auditorių siūlymas, ir tada Vyriausybės vardu pateiksime priimti vieną ar kitą variantą.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime sutikti, kad 12 dalis lieka, mes dabar dėl jos neapsisprendžiam, nes būtų korektiškiau palaukti Vyriausybės nuomonės. Ar galime susitarti, kolegos? Sutariame bendruoju sutarimu. Dabar nesvarstome J.Razmos siūlymo išbraukti 3 straipsnio 12 dalį. Nuoširdžiai jums dėkoju, pone pranešėjau ir gerbiamieji kolegos. Labai ačiū.

Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2374(4*) (svarstymo tęsinys)

Dabar, kolegos, mes vėluodami turime Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko ataskaitą. Cukraus įstatymo pataisos – 16.45 val. Gerbiamieji kolegos, suinteresuotieji ir nesuinteresuotieji… (Balsai salėje) O gal galime dabar bendruoju sutarimu svarstyti Cukraus įstatymo pataisas? (Balsai salėje) Bendruoju sutarimu A.Salamakinui linksint ir K.Skrebiui garsiai reiškiant savo jausmus dabar svarstome Cukraus įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2374(4). Kviečiu į tribūną komiteto pranešėją V.Vilimą. Kolegos, diskusijų šiandien jau nėra, diskusijos buvo praeitą kartą svarstymo pradžioje. Pone pranešėjau, pirmasis jums klausimas, ar visos pataisos yra aktualios? Žiūriu į J.Oleką, žiūriu į P.Gražulį, žiūriu į Alg.Butkevičių. Ar visos pataisos yra aktualios? Visos? Pone pranešėjau.

V.VILIMAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Cukraus įstatymo pataisos buvo pateiktos Seimui. Kaimo reikalų komitetas svarstė, po to vėl derino su Vyriausybe. Sužinoję Vyriausybės nuomonę, įrašėme vieną papildomą pataisą. Vidaus reikalų ministras pateikė pasiūlymą papildyti 5 straipsnį vienu sakiniu: “Cukraus realizavimo, laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Mūsų manymu, tai priimtinas dalykas, nes to reikia kovai su kontrabanda, ir tai buvo priimta. Šiaip buvo pritarta maždaug 90% Vyriausybės pateiktų pasiūlymų, tačiau įstatymo 6 straipsnio IV skyrius nesutapo su Vyriausybės pateiktu siūlymu. Jis buvo suformuluotas Seimo Kaimo reikalų komitete, svarstomas ir priimtas keturiais balsais prieš vieną.

Aš jį perskaitysiu. “Baltojo cukraus metinę gamybos kvotą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fabrikams baltojo cukraus kvotas paskirsto Vyriausybė arba jos įgaliota institucija proporcingai auginimo zonose užaugintų kvotinių cukrinių runkelių kiekiui. Fabrikai baltojo cukraus gamybos kvotas perskaičiuoja į reikalingą kvotų vykdymui cukrinių runkelių kiekį. Cukrinių runkelių augintojams kvotos paskirstomos Žemės ūkio rūmų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mes dar nepriėjome prie šio straipsnio. Aš prašyčiau eiti pastraipsniui, iš eilės svarstyti visas pataisas dėl atskirų straipsnių. Mes prie to dar nepriėjome, nes yra pataisų ir 2 straipsniui.

V.VILIMAS. Aš noriu pasakyti dar dėl minimalios kainos. Galiu grįžti, jeigu reikia. Ar jūs visus straipsnius…

PIRMININKAS. Kolegos, pagal Seimo statutą mes dabar turime susitvarkyti su visomis pataisomis, nes bendroji diskusija yra baigta. 1 straipsniui pataisų nėra. 2 straipsniui mėgino teikti pataisas, atrodo, V.Andriukaitis, Alg.Butkevičius ir J.Olekas. Ar lieka ši pataisa? Jos nelieka, nors V.Andriukaitis garantavo, kad šita pataisa… Dėl 2 straipsnio pataisų nelieka. Nėra pataisų?

V.VILIMAS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Dėkoju. 3 straipsnis. Pataisų nėra?

V.VILIMAS. Ne.

PIRMININKAS. 4 straipsnis, kolegos, ir bazinio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis. Komitetas pasirinko P.Gražulio siūlomą variantą.

V.VILIMAS. Aš apie tai ir kalbu.

PIRMININKAS. Likę variantai… Ar Alg.Butkevičiaus redakcija dar lieka aktuali? Lieka. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl Alg.Butkevičiaus siūlomo varianto, taip pat ir V.Andriukaičio, ir J.Olekos, nors dėl formalių kriterijų galėtume dėl šios pataisos nebalsuoti, nes ji nėra perregistruota. Kolegos, susitarsime. Taigi, pone pranešėjau?

V.VILIMAS. Mano nuomone, kadangi Kaimo reikalų komitetas balsavo už 4 straipsnio formuluotę, kurią aš perskaičiau, aš lieku prie savo nuomonės. Nežinau, kaip kiti Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Alg.Butkevičius yra pateikęs siūlymą trečiajam variantui. Ar svarstome šį siūlymą dabar, nes jau svarstome ketvirtąjį variantą? Gerbiamieji kolegos, formalios priežastys manęs reikalauja ieškoti bendrojo sutarimo. Ar svarstome Alg.Butkevičiaus siūlymą, kuris pateiktas trečiajam variantui? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Kolegos, bendro sutarimo nerandu. Įstatymo projektas turėjo… (Balsai salėje) Dėl Alg.Butkevičiaus. Pone Butkevičiau, kokia jūsų nuomonė? Alg.Butkevičius argumentuoja savo siūlomą variantą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Kai buvo svarstomos Kaimo reikalų komitete visos pateiktos pataisos, buvo pritarta P.Gražulio variantui. Aš sakiau, jeigu P.Gražulio variantas bus patvirtintas Seime, tai aš savo pasiūlymo atsisakau. Jeigu nebus pritarta Seimo nario P.Gražulio pataisai, tada aš teikiu ir savo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tokių sąlygų kaip posėdžio pirmininkas negaliu priimti. Jūs teikėte šį siūlymą komitetui, komitetas nepritarė. Ar jūs reikalaujate balsuoti plenarinių posėdžių salėje dabar? Nes aš iš pradžių turiu apsvarstyti tuos siūlymus, kurie buvo teikiami komitete ir kuriems nebuvo pritarta.

ALG.BUTKEVIČIUS. Taip, aš siūlau svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs argumentuosite plačiau? Dabar bus svarstoma jūsų pataisa. P.Gražulio pataisa yra priimta, tai yra komiteto variantas. Tai yra komiteto variantas, kolegos. Jūs atsiimate savo siūlymą?

ALG.BUTKEVIČIUS. Tada aš savo siūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius atsiima savo siūlymą, nes komitetas pritarė P.Gražulio pataisai, kuri dabar yra komiteto siūlomame variante. Dabar yra likusi Vyriausybės siūloma redakcija ir A.Salamakino siūloma redakcija, pone pranešėjau. Taigi Vyriausybės siūlymui nebuvo pritarta komitete. Kas argumentuotų Vyriausybės variantą dėl šios dalies? Suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau ir A.Salamakino pataisą, kuri yra visiškai analogiška, mano įsitikinimu, anksčiau Vyriausybės pateiktam variantui. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų cukraus skonis, man atrodo, daugelio Lietuvos politikų burnose jau tampa kartus. Iš tikrųjų gana keista, kai Seime bandoma, na, taip vienpusiškai spręsti problemas. Mes turime žiūrėti į ateitį, todėl dabar Vyriausybėje sudaryta darbo grupė rengia bendrą Lietuvos cukraus rinkos plėtros strategiją. Manyčiau, sprendimai, kurie daromi priimant ir Cukraus įstatymą, turėtų būti labai apgalvoti ir labai atsargūs. Vyriausybėje buvo apgalvota ir pateiktas pasiūlymas, suderintas ir su fabrikų savininkais, ir su cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais, todėl siūlau grįžti prie Vyriausybės varianto dėl šio klausimo arba prie A.Salamakino varianto, kuris yra lygiai toks pat.

Ydinga šios dalies formuluotė, kurią pateikė komitetas, yra visiškai akivaizdi, nes iš tikrųjų sunku suprasti net ir pačią logiką. Vyriausybė nustatys baltojo cukraus metinę gamybos kvotą, fabrikams baltojo cukraus gamybos kvotos bus paskirstytos Vyriausybės pagal užaugintų kvotinių cukrinių runkelių kiekį, proporcingą esančiose auginimo zonose užaugintų kvotinių cukrinių runkelių kiekiui, tuo tarpu kvotos paskirstomos pačių fabrikų pagal jiems tekusią baltojo cukraus gamybos kvotą. Tai, viena vertus, fabrikas gauna kvotą gaminti baltąjį cukrų pagal jo zonoje auginamų cukrinių runkelių kvotą, o kvota nustatoma pagal fabrikui tekusią baltojo cukraus gamybos kvotą. Tai tiesiog šioje vietoje nėra paprasčiausios logikos ir jokio sprendimo nebus galima padaryti. Aš siūlau vėlgi grįžti prie Vyriausybės pateikto siūlymo, kurį analogiškai suformulavo A.Salamakinas, kuriam pritarė, kaip matėte, ir daugelis kooperatyvų. Siūlau baigti šias diskusijas.

PIRMININKAS. Gal jūs siūlytumėte iš pradžių susitarti dėl A.Salamakino siūlymo, kuris būtų lyg ir kompromisinis, ir Vyriausybė pritaria, ir… Ar neprieštarautumėte, pone premjere?

A.KUBILIUS. Neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. A.Salamakinui suteikiu žodį.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartoti, ką sakė premjeras, tačiau jo argumentai išties yra logiški. Noriu pridėti tiek, kad jeigu pagal komiteto siūlymą mes įvedam tarsi ir monopolius (juk turi cukraus fabrikas konkuruoti vienas su kitu, konkuruoti dėl kokybės), šiuo atveju jokios konkurencijos dėl kokybės nelieka. Gauna, sakysime, Kėdainiai šią kvotą ir jiems, atleiskite, iki lemputės, kokį jie tą cukrų gamins, jie kitais metais vėl tą pačią kvotą gaus ir jokios konkurencijos nebus. Jeigu vadovaujamės ta logika, tai mes ir alaus pramonės padarykim tą pačią sistemą, kodėl, sakysime, Klaipėdos “Švyturys”, kurio akcijų paketą turi danai, yra lyderis? Tai gal kertam ir padarom lygiai, tegul Kaunas pasitempia? Manau, kad rinkos sąlygomis turite daryti taip, kaip siūlo Vyriausybė, analogiškas yra ir mano siūlymas. Vyriausybės yra lankstesnis siūlymas. Na, atsitiks nelaimė, kuris nors fabrikas sustos runkelių perdirbimo metu, ką mes darysime? Turės eiti į Seimą taisyti įstatymą, nes tuos runkelius nebus galima vežti iš Kėdainių į Marijampolę ar kitur. Mes patys sau apribojame laisvę. Aš tikrai prašyčiau palaikyti tą siūlymą, kurį remia ir Vyriausybė. Tikrai bus lankstesnis dalykas.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbame dėl A.Salamakino siūlymo. Jį remia M.Šerienė. Ji prašo žodžio A.Salamakino siūlymą paremti. Prašom.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas P.Gražulis pateikdamas savo pataisą nori, kad Lietuvos Seimas imtųsi paskirstyti Lietuvos žemdirbiams cukrinių runkelių kvotas. Pasaulyje tai negirdėta, nes tai yra vykdomosios valdžios funkcija. Įrašydami į įstatymą, kaip turi būti paskirstomos kvotos, mes nušalintume Vyriausybę nuo jai Konstitucija suteiktos funkcijos ir teisės. Taigi neperlenkim lazdos.

Antra. Mūsų valstybė cukrinių runkelių augintojams skolinga 60 mln. Lt subsidijų, todėl žemdirbiai pasmerkti skurdui arba bankrotui. “Danisco” firma yra pažadėjusi žemdirbiams šiandien šioje sunkioje finansinėje padėtyje pagelbėti, išmokėti avansu 26 mln. Lt, tačiau išgirdusi apie šias teikiamas pono P.Gražulio pataisas, apie tai, kad keičiamos privatizavimo sąlygos, ši firma, kaip solidi Vakarų Europos firma, susilaikė, ar verta jai mesti 26 mln. Lt, jeigu Lietuvos Seimas rengiasi nesolidžiai elgtis. Taigi mes šiandien, palaikę pono P.Gražulio pataisą, atimtume iš žemdirbių 26 mln. subsidijų. Ar turim teisę iš ubago atimti lazdą?

PIRMININKAS. P.Gražulio pataisa dabar yra komiteto siūlomas variantas. Mes kalbame dėl A.Salamakino siūlymo, kuriam pritarė Vyriausybė ir kuriam pritarė M.Šerienė. Prieš kalba Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, ši cukraus problema tęsiasi jau ne tik šio Seimo kadencijoje. Dar buvusi G.Vagnoriaus Vyriausybė įvairiais savo nutarimais stengėsi sukurti cukraus monopolį.

PIRMININKAS. Dėl A.Salamakino pataisos, gerbiamasis kolega.

P.GRAŽULIS. Aš manau, pone posėdžio pirmininke, kitų netaisėte, manęs irgi netaisykit, leiskite pasakyti tai, ką manau.

Vyriausybė siekdama sukurti monopolį ir (…) žemdirbius, kurie neturėtų įtakos cukraus fabrikams valdyti, sudarė sąlygas “Danisco sugar” be konkurso išpirkti visas valstybei priklausiusias akcijas, taip ir atsitiko. Siekdama sukurti monopolį visomis priemonėmis “Danicko sugar” stengėsi uždaryti Marijampolės cukraus fabriką, kur žemdirbiai dar turėjo 50% akcijų. Žemdirbiai susirūpinę surado sanuotoją. Deja, kaip sako, ir šiandien dėl to, kad fabrikas buvo vedamas prie bankroto, jam buvo dirbtinai sumažinta perdirbimo kvota…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom kalbėti dėl A.Salamakino pataisos.

P.GRAŽULIS. (…) iki 17%. Manyčiau, mes turėtume atsižvelgti. Šiai mano pataisai pritaria Kaimo reikalų komitetas, šiai mano pataisai pritaria Lietuvos žemės ūkio rūmai, šiai mano pataisai pritaria Lietuvos konkurencijos tarnyba. Pastaroji taip pat pripažįsta, kad šiandien Vyriausybė yra sudariusi monopolistines sąlygas ir nėra vienodų konkurencijos sąlygų. Todėl siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pritarti mano pataisai. Be abejonės, šiandien yra daug įvairių diskusijų šiuo klausimu. Galbūt dar teisingesnė buvo pono Alg.Butkevičiaus pataisa, nes šiandien yra keturi fabrikai, tai mes jiems ir atiduokim vienodai – po 25% užaugintų cukrinių runkelių kvotų. Taip būtų teisingiausia. Siūlau balsuoti už mano pataisą.

PIRMININKAS. Kolega, aš dar kartą kartoju, svarstome A.Salamakino pataisą, nes jūsų siūloma pataisa yra komiteto siūlomas variantas ir pagrindinis tekstas.

Pirmininkas V.Landsbergis dar norėtų kalbėti, kolegos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, svarstydami A.Salamakino siūlomą pataisą negalime nematyti to, ką jinai taiso ir kuo jinai skiriasi nuo komiteto teikiamo varianto. Esminis skirtumas yra tai, kad komiteto tekste yra tokie žodžiai ir toks įpareigojimas arba sąlyga Vyriausybei, kurios A.Salamakinas neteikia. Būtent ta sąlyga yra – “proporcingai esančiose auginimo zonose užaugintų kvotinių cukrinių runkelių kiekiui”. Štai kur yra esmė. Žinoma, čia labai sunkus sakinys, bet jį galima suprasti taip: sakant, esančios auginimo zonos, matyt, turima omenyje šiandien esančios auginimo zonas, nes jos gali keistis, gali kitur pradėti auginti arba kitur gali sumažinti auginimą. Bet jeigu šiandien esančios auginimo zonos turimos galvoje, tai įstatymas nepriimamas vieneriems metams. Čia yra neapibrėžtas dydis, kitaip sakant, augintojai tam tikrose sąlyginėse zonose būtų skatinami auginti kuo daugiau. Yra tam tikros socialistinės lenktynės skatinamos, jeigu bus daugiau užauginama kurioje nors zonoje, tai Vyriausybė turės liepti pirkti daugiau iš tos zonos. Aš nežinau, ar tos socialistinės lenktynės vestų prie gero ir apskritai ar reikia kažkaip įsivaizduoti Vyriausybę, kuri laukia kol bus užauginti cukriniai runkeliai, nes čia taip pasakyta “užaugintų runkelių kiekį”. Kai jau jie užauginti, Vyriausybė važiuoja, suskaičiuoja, kiek jų užauginta, ir po to skirsto. Ar tikrai įstatymo sumanytojas ir leidėjas ir komitetas įsivaizdavo tokią procedūrą? Man ji abejotina, aš už tai nenorėčiau balsuoti, todėl aš balsuoju už opozicinio Seimo nario A.Salamakino pasiūlymą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, pranešėjui žodis. Taip, taip, registruojamės. Žodis V.Vilimui.

V.VILIMAS. Aš norėčiau truputėlį patikslinti gerbiamajam Pirmininkui. Auginimo zonos yra tiksliai apibrėžtos Cukraus įstatyme, kuris yra priimtas. Apibrėžtos. Ne hektarais, zonos, rajonais tiesiog apibrėžtos, kiek kokiam rajone turi būti išlaikytos auginimų zonos.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl A.Salamakino pataisos, kuriai pritarė Vyriausybė, kitaip redaguoti bazinio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. Mūsų užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas pritartų A.Salamakino siūlymui, – už.

Už – 43, prieš – 13, susilaikė 7. Gerbiamieji kolegos, 4 dalies pasirenkamas A.Salamakino variantas. Ten dar buvo, rodos, Vyriausybės siūlymas, ar ne, pone pranešėjau, papildyti šią dalį. Pone pranešėjau? Dėl vedimo tvarkos K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau ir dėl vedimo tvarkos, ir trumpą repliką. Čia ponas P.Gražulis minėjo tokį keistą žodžių junginį “Danisko zu cuker”. Tai reikėtų paaiškinti, nors mes įpratę Seime kartais ne visai teisingus dalykus kalbėti, kad buvo dvi konkuruojančios firmos dėl Lietuvos cukraus pramonės. Viena firma buvo iš Danijos, kuri vadinosi “Danisco”, kita firma buvo iš Vokietijos, kuri vadinosi “Zu Zucker”. Tokios firmos kaip “Danisko zu cuker” šiaip jau nėra. Prieš šnekant reikėtų bent elementariai susipažinti su situacija.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju norėčiau priminti, kad Alg.Butkevičius atsisakė tik su sąlyga, jeigu P.Gražulio pataisa bus pristatoma kaip komiteto.

PIRMININKAS. Tai ji pristatoma kaip komiteto, gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Bet šiuo atveju visiškai aišku, kad jūs nekeliat alternatyvaus balsavimo. Kadangi yra dvi pataisos, o dabar jūs ėjote paprasčiausiu keliu, ne alternatyvų, tai dabar mes dėl kitos alternatyvos nebeturime kaip balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, P.Gražulio siūloma pataisa atsispindi komiteto siūlomame tekste. Alg.Butkevičius parėmė P.Gražulio siūlymą. Balsuojant plenarinių posėdžių salėje pasirinkta A.Salamakino siūloma redakcija. Ar Vyriausybės siūlymų daugiau nėra dėl šios dalies, pone pranešėjau?

V.VILIMAS. Daugiau aš nematau.

PIRMININKAS. Nėra. Dėl 6 dalies? Dėl kvotų perleidimo Vyriausybė siūlė kitą redakciją.

V.VILIMAS. Minutėlę. 6 straipsnis, taip?

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio bazinio įstatymo 6 dalies.

V.VILIMAS. Taip. Vyriausybės siūlymas yra toks: “Augintojui nutraukus cukrinių runkelių auginimą, balto cukraus gamybos kvotą perima ją skyręs cukraus fabrikas ir kartu su Lietuvos žemės ūkio rūmų cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų, apskričių viršininkų administracijų atstovais paskirsto kitiems tos pačios zonos augintojams”. Šito mes nepriėmėme, palikome seną formuluotę, kuri buvo mūsų Cukraus įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kas Vyriausybės vardu kalbėtų. Premjeras A.Kubilius dėl 6 straipsnio bazinio įstatymo 6 dalies.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad man atrodo, Vyriausybės siūlymas yra juridiškai tikslesnis. Nes iš esmės kvotos yra skirstomos cukraus fabriko sudarant sutartis su cukrinių runkelių augintojais pagal įstatyme nustatytą tvarką. Jeigu augintojas nutraukia cukrinių runkelių auginimą, tai Vyriausybė siūlo, kad tą balto cukraus gamybos kvotą perima ją skyręs cukraus fabrikas, kad tai būtų visiškai aiškiai pasakyta. Toliau jau kartu su Lietuvos žemės ūkio rūmų cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų ir apskričių viršininkų administracijų atstovais paskirsto kitiems tos pačios zonos (rajono) augintojams. Kad būtų aiškiai pasakyta, kad kvota grįžta fabrikui ir toliau fabrikas nustatyta tvarka perskirsto šią kvotą kitiems augintojams. O nebūtų taip, kad ta kvota kažkaip tampa laisva ir ji gali nukeliauti.

PIRMININKAS. Pone panešėjau, labai atsiprašau, mes svarstome Vyriausybės siūlomą variantą dėl bazinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies. Komitetas tam nepritarė, prieštarauti Vyriausybės variantui nori Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, neseniai premjeras pasakė, kad jeigu A.Salamakino pataisa bus priimta, tai Vyriausybė pataisos neteiks, nes atitinka Vyriausybės pataisai. Tai kodėl dabar mums reikia vėl iš naujo svarstyti Vyriausybės pataisą? Pats premjeras parėmė pono A.Salamakino pataisą, o dabar vėl kalba apie savo pataisą. Šiuo metu mes turime svarstyti tiktai komiteto versus A.Salamakino pataisą ir aš manau, kad mes turėtume pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, A.Salamakino pataisai pritarta prieš 5 minutes.

K.BOBELIS. Tai va ir yra klausimas, kodėl mes turime svarstyti premjero pataisas?

PIRMININKAS. Vyriausybės siūlomas variantas dėl 4 dalies nėra svarstomas. Mes dabar siūlome Vyriausybės pataisą dėl 6 dalies. Ar galime susitarti? Kas kalbėtų prieš ir už Vyriausybės variantą? K.Skrebys norėtų kalbėti. Ne. Seimo narys J.Olekas. K.Skrebys remia Vyriausybės variantą. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prisijungiu prie komiteto sprendimo palaikyti priimtą komiteto variantą ir nepritarti Vyriausybės siūlomam variantui, nes iš tikrųjų komiteto variantas yra logiškesnis atsižvelgiant į 4 straipsnio, kurį mes anksčiau svarstėm, dalį, kuri buvo teikta. Todėl siūlau nepritarti 6 straipsnio pataisai.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo prieš, gerbiamieji kolegos, vienas – už. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Vyriausybės siūlomą bazinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies redakciją. Registruojamės. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomai 6 straipsnio 6 dalies redakcijai. Ji dabar teikiama balsuoti plenariniame posėdyje. Kas paremtų, balsuoja už. Vyriausybės siūlomas 6 dalies variantas. Balsuojame, kolegos.

Už – 48, prieš – 17, susilaikė 4. Kolegos, pasirenkama 6 dalies tokia redakcija, kokią siūlo Vyriausybė. Pone pranešėjau, dėl 7 straipsnio 7 dalies buvo V.Andriukaičio, Alg.Butkevičiaus, J.Olekos siūlymas taip pat antrajam variantui. Kokia jūsų nuomonė?

V.VILIMAS. Septintosios…

PIRMININKAS. Jūs, suprantu, 7 straipsnį siūlote pripažinti netekusiu galios.

V.VILIMAS. Taip, pripažinti netekusiu galios.

PIRMININKAS. Ši trijulė siūlo redaguoti kitaip, ar ne, pone Alg.Butkevičiau? Jūs pritariate komiteto pasiūlymui. Dėkui. Ši pataisa taip pat nėra aktuali ir daugiau pataisų nelieka. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas norėtų kalbėti dėl pritarimo po svarstymo? K.Skrebys prašo žodžio. Ačiū, pone pranešėjau.

K.SKREBYS. Aš manau, kad dabar galima pritarti. Užsirašiau iš anksto kalbėti prieš įstatymo projektą, nes nežinojau, kokios bus priimtos pataisos, o dabar siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Andriukaitis, neabejoju, prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Teisingai darote, kad neabejojate, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nes šiandien būtų galima labai detaliai apsvarstyti, ką gi mes priimame. Šiuo atveju turbūt visi suprantame, kad svarstėme cukraus pagal kvotas paskirstymą. Tie, kurie kalba apie laisvą konkurenciją, turėtų suvokti, kad jeigu yra kvotos, tai jos nieko bendra neturi su laisva konkurencija. Visa tai, kas virš kvotų, iš tikrųjų yra konkuravimo sąlygomis. Tai pirma mažytė pastaba. Tuo tarpu kalbama apie cukrų pagal kvotas, dėl kurio fabrikai susitaria su augintojais, po to augintojai aprūpinami sėkla, trąšomis, jiems išmokami pinigai ir dėl tos kvotos jie visi bent užsitikrina minimalų standartą, kad jų zonoje nors toks minimalus valstybės rėmimas bus. Ir užuot, mes kalbėję būtent apie tai ir apie kitą labai svarbų dalyką… tie fabrikai, kurie sąžiningai įvykdo savo įsipareigojimus žemdirbiams, šiuo atveju tie sanuotojai, kurie atėjo į Marijampolę, sąžiningai įvykdė savo įsipareigojimus, dabar pastatomi į keblią padėtį. Ir trečia pamoka, kad šitaip mes remiame savo perdirbėjus, savo investuotojus ir pastatome juos į diskriminacines sąlygas su tais, kurie atėjo. Nesvarbu, ar “Sugar and Danisco” ar “Danisco and Sugar”, čia neturi jokios reikšmės. Visiškai aišku, kad tas susivienijimas, atėjęs aplenkdamas normalią privatizaciją ir įėjęs per juodas duris į cukraus perdirbimo rinką, šiandien iš esmės išsaugo savo monopolistinę padėtį tiek cukrui pagal kvotas, tiek toliau ateityje diktuoti sąlygas ir išstumti kitą konkurentą iš rinkos. Čia yra esmė. Todėl aš nelabai suprantu tokių argumentų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V.P.ANDRIUKAITIS. … dėl tos laisvosios rinkos ten, kur yra kvotos. Ir dėl to iš tikro Vyriausybės pritartas variantas tik dar kartą atspindi tendenciją paremti tuos, kurie sugebėjo per uždaras duris ateiti ir monopolizuoti perdirbimo pramonę.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Vienas buvo už, vienas – prieš. Pone premjere, negaliu jums suteikti žodžio. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Cukraus įstatymo pataisoms. Vienas – už, vienas – prieš.

Atrodo, kolegos, pažeidžiau Statutą. Pone Juozai Bernatoni, gal jūs galėtumėt kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją? Nesuteikiau be eilės žodžio kalbėti Ministrui Pirmininkui ir dabar nežinau, kur dingti. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad pritartume po svarstymo Cukraus įstatymo pataisoms? Kviečiu balsuoti.

Už – 50, prieš – 17, susilaikė 4. Kolegos, pritarta po svarstymo. Ir dabar replika po balsavimo. Suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, cukrinių runkelių auginimas ir cukraus gamyba yra svarbi mūsų žemės ūkio šaka, turinti gerą perspektyvą integruojantis Lietuvai ir į Europos Sąjungą, bet su viena sąlyga – jeigu tarp cukraus gamintojų ir cukrinių runkelių augintojų galų gale bus pasiektas bendras susitarimas dėl cukraus rinkos ir cukraus pramonės ateities. Vyriausybė visada pasiruošusi padėti atsirasti tokiam susitarimui ir jam pritarti. Tokio susitarimo reikia kuo greičiau, nes iš tikrųjų, ko gero, jau kitais metais tęsiant toliau derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, turėsim pradėti derėtis ir dėl būsimųjų kvotų cukraus gamybai esant mums Europos Sąjungos nariais. Mes galim pasiekti, kad ta kvota būtų didesnė negu šiais metais gaminame, bet tai turi būti pasiekta visų gamintojų ir visų augintojų bendru sutarimu. Ginčai tarp atskirų fabrikų ir cukrinių runkelių augintojų neleis mums pasiekti gerų susitarimų su Europos Sąjunga. Todėl dar sykį raginu pasiekti aiškų strateginį susitarimą dėl cukraus rinkos ateities Lietuvoje.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo – Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Na, be abejonės, pono premjero A.Kubiliaus pozicija yra nuosekli. Ir pirmininkaudamas Seimo posėdžiams jis nuosekliai laikėsi pozicijos ir atstovavo danų firmai. Kaip minėjau, Seimas ir Vyriausybė sudarė visas sąlygas jai tapti monopolistine organizacija Lietuvoje. Be abejonės, monopolio sukūrimas – tai nėra geras dalykas. Monopolis, kai nėra konkurencijos, pažeidžia ir pačių cukrinių runkelių augintojų interesus. Jeigu Vyriausybė būtų buvusi objektyvi ir ginusi žemdirbių interesus, šiandien tos problemos Seime nebūtų. Šiandien nebūtų atsiradusi ir ta Cukraus įstatymo pataisa. Bet, deja, dėl Vyriausybės nenuoseklios pozicijos arba tendencingos pozicijos atsirado ši įstatymo pataisa, kuriai Seimas nepritarė. Aš labai apgailestauju, kad šiandien vis dėlto nebuvo pritarta šitai įstatymo pataisai, kuri, manau, būtų išsprendusi problemą ir Vyriausybė nebūtų tampoma danų firmos, būtų priimtas įstatymas ir būtų vienodai keturi fabrikai gavę cukrinių runkelių gamybos kvotą. Bet šiandien to nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau būti korektiškesniam dėl Ministro Pirmininko atstovavimo vienos firmos interesams. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtume įsiklausę į Ministro Pirmininko žodžius, ką jis sakė dėl galimybės Lietuvai pasididinti kvotas ir teikiamų įstatymo pataisų… mes matėme visiškai priešingą žingsnį negu kvotų didinimas pagal galimybę Europos Sąjungoje. Jos ne didinamos, o šaldomos tokioje vietoje, kad faktiškai atsiradus galimybei Europos Sąjungai gauti tas kvotas, jų mes negalėsime įgyvendinti. Šiandien priimtos pataisos nežengė nė mažo žingsnelio, kad mes galėtume išnaudoti visą Europos Sąjungoje mums skirtą kvotą. Dėl to aš manau, kad mes padarėme klaidą ir turėsime prie šio įstatymo rudenį vėl sugrįžti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Ačiū. Cukraus pramonėje šiuo metu yra du subjektai, kurie valdo šitą pramonę. Kaimo reikalų komitetas siūlė į tai atsižvelgti. Konkurencijos įstatyme, aš manau, mes su ta problema susidursime, nes Konkurencijos įstatymas reikalauja, kad būtų konkurencinės sąlygos. Šiuo metu šito nėra. Todėl aš manau, kad buvo tam tikra klaida priimti taip neatsižvelgiant į subjektus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dirbam toliau, ar skelbiame, kaip ir numatyta mūsų darbotvarkėje, 10 minučių pertrauką? (Balsai salėje) 10 min. pertrauka. 17 valandą posėdžiaujame toliau. Z.Vaigausko, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, ataskaita. Toliau pirmininkaus F.Palubinskas.

Pertrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko ataskaita

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jus grįžti į savo vietas. Pertrauka jau baigėsi. Labai prašau visus grįžti į savo vietas, kad galėtume tęsti pradėtą posėdį ir sėkmingai jį baigti laiku, nors valandą vėluojame. Po pertraukos pirmasis programos dalykas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pono Z.Vaigausko ataskaita. Prašau poną Z.Vaigauską.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju visiems už dėmesį Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitai. Tai antroji šios Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencijos ataskaita nuo 1996 metų. Man ataskaitą ypač sunku daryti Lietuvos Respublikos Seimo nariams, nes visi čia susirinkę yra labai gerai susipažinę su rinkimų organizavimo reikalais, sakyčiau, yra rinkimų organizavimo ekspertai, ir pakankamai gerai išmano visus rinkimų organizavimo klausimus.

Yra išdalyta raštiška Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaita. Tikiuosi, esate su ja susipažinę, todėl jos nekartosiu. Gal pasakyčiau tik pagrindinius momentus.

Pagrindinis praėjusių metų įvykis Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo savivaldybių tarybų rinkimai. Jie pasižymėjo įtempta politine kova, sakyčiau, aistringa rinkimų agitacija. Be abejo, tai buvo dėl to, kad tai yra įžanga į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Savivaldybių tarybų rinkimai parodė didelį rinkėjų aktyvumą – 54%. Prieš tai buvo tik 36 ir 40% aktyvumas. Taip pat reikia pasakyti, kad savivaldybių rinkimai buvo pakankamai korektiški. Kaip ir visi rinkimai, taip ir šie parodė, kad mūsų valstybėje rinkimai kuo toliau, tuo labiau atitinka demokratinių rinkimų standartus.

Seimo rinkimus organizuos ir vykdys iš naujo sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija. Mes prašytume neatidėlioti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo, kad būtų galima greičiau pradėti vykdyti darbus, susijusius su Seimo rinkimais.

Yra parengta nauja Seimo rinkimų įstatymo redakcija. Naujojoje redakcijoje yra tik techniniai pakeitimai. Mes nesiūlome jokių Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų, kurie atitiktų kokius nors politinius momentus. Padaryti šio įstatymo pakeitimus, manome, reikia, nes Seimo rinkimų įstatymo dabartinė redakcija yra priimta 1996 metais. Priimtos dvi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcijos, Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo taip pat priimtos dvi redakcijos.

Per rinkimus mes aprobavome ir patikrinome daugelį dalykų. Jie tikrai nusipelno būti perkelti į Seimo rinkimų organizavimo dalykus. Tai tokie dalykai kaip balsavimo paštu sutrumpinimas. Dabar Seimo rinkimų įstatymas numato 12 dienų, o Savivaldybių tarybų ir Prezidento rinkimų – 5 dienas. Plius sugriežtina balsavimo paštu tvarka. Rinkėjų pažymėjimus dabar išdalijam likus 20 dienų iki rinkimų, o Seimo rinkimų įstatyme dar liko 40 dienų. Ryšium su tuo taip pat yra keičiama nemažai terminų – rinkimų apylinkių komisijų sudarymo terminai ir panašūs dalykai. Aš žinau, kad yra pradėta sudarinėti darbo grupę siūlomoms įstatymo pataisoms patikrinti. Mes tikimės, kad, kaip ir iki šiol, ir ateityje tos pataisos bus išnagrinėtos ir į jas bus atsižvelgta.

Aš, daugiau nesigilindamas, neskaitysiu to, kas yra surašyta ataskaitoje. Norėčiau padėkoti visiems už dėmesį Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai dalyvauja Seimo posėdyje. Tai jau yra paskutinės jos įgaliojimų dienos. Mes tikimės, kad Seimas artimiausiu metu sudarys naują Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuriai teks našta padaryti darbus, susijusius su kitais Seimo rinkimais. Tikiuosi, kad didelė grupė dabartinės Vyriausiosios komisijos narių pratęs darbą naujoje Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ačiū už dėmesį. Prašau klausti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl finansų ir rinkimų išlaidų. Kuo būtų galima paaiškinti gana didelį rinkimų kampanijos brangimą, orientuojantis į išlaidų didėjimą vienam rinkėjui? Dėkoju.

Z.VAIGAUSKAS. Iš tikrųjų mūsų valstybėje išlaidų rinkimams organizuoti yra mažiau, nes mūsų kaimynai estai, latviai išleidžia po 7-12 litų, o mes išleidžiame po 3 litus, bet planuojame daugiau. Brangimas pirmiausia yra susijęs su darbo užmokesčio didėjimu Lietuvoje. Dėl to didėja rinkimų komisijų nariams išmokamos pinigų sumos (taip, be abejo, ir turėtų būti). Rinkimų komisijų narių darbas turi būti atlyginamas ir turi teikti žmonėms pasitenkinimą, nes tai yra atsakingas ir sunkus darbas. Tai yra pagrindinė rinkimų išlaidų didėjimo priežastis. Mes manome, kad galbūt būtų prasminga tas išlaidas kažkiek didinti. Turime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, jog reikėtų pasirūpinti ir rinkimų apylinkių aplinka, kad ji būtų civilizuotesnė, apšluotas įėjimas, būtų geriau sutvarkytos patalpos. Galbūt netgi reikėtų pagalvoti apie centralizuotą balsadėžių įsigijimą ir panašius dalykus. Tai kainuotų brangiau. Savivaldybių rinkimams buvo planuota išleisti apie 10 mln. litų, mes išleidome beveik milijonu litų mažiau, nes, suprasdami dabartinę Lietuvos situaciją, matydami, kad nėra apylinkių rinkimų komisijų spaudimo, mes nedidinome darbo užmokesčio tokiais tempais kaip iš pradžių buvo planuota.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu porą dokumentų, todėl norėčiau dėl jų paklausti. Yra vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto punktas: “Pasiūlyti Seimo valdybai iš įregistruotų frakcijų atstovų sudaryti darbo grupę patobulintam Seimo rinkimų įstatymo projektui rengti”. Jūsų ataskaitoje parašyta šiek tiek kitaip: “Šiuo metu rengiama nauja Seimo rinkimų įstatymo redakcija, kurios tikslas – suvienodinti Seimo ir savivaldybių tarybų rengimo organizacines normas”. Klausimas toks: ar Seimo rinkimų įstatymu žadama tik grynai suvienodinti organizacines normas, ar ką nors daugiau, kaip siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Ir kitas dalykas, ar į tas organizacines normas įeina ir apygardų ribų sutvarkymas, nes per praeitus rinkimus buvo, ko vienas namas priklauso vienai apygardai, šalia stovintis namas (dažnai net ir sujungti) – kitai apygardai, yra skirtingi balsavimai? Ar tai įeis į tas organizacines normas, nors tai nėra tiesioginė įstatymo norma?

Z.VAIGAUSKAS. Aš tikiuosi, kad į įstatymo pataisas įeis techniniai dalykai, tai, ką aš minėjau. Sunku pasakyti, nes sprendimus priima Seimo nariai. Jeigu bus susitarta dėl kokių nors ryškesnių Rinkimų įstatymo pakeitimų, nors manau, kad laiko tam pernelyg mažai, nemanau, kad Seimas neleistų sau tokių pakeitimų padaryti.

Dabar dėl techninių dalykų, susijusių su apygardų rinkimų komisijų ribomis. Rinkimų apygardos sudaromos jungiant rinkimų apylinkes, o rinkimų apylinkių ribas mes tvarkėme per dabartinius savivaldybių rinkimus. Aišku, Vilniuje, pasitaiko, kad gretimi namai priklauso skirtingoms apygardoms. Jeigu yra skirtingose apylinkėse, to dalyko mes negalime išvengti. Dėl rinkimų apygardų ribų turbūt pagrindinis klausimas toks: pagal įstatymą rinkimų apygardų ribas Vyriausioji rinkimų komisija nustato likus 100 dienų iki rinkimų (todėl ir prašome neatidėliojant sudaryti naują Vyriausiąją rinkimų komisiją), tačiau mes manome, kad ir 2000 metais rinkimų apygardų ribos turėtų būti panašios į tas, kurios buvo ir per 1996 metų rinkimus, ir per 1992 metų, t.y. nebūtų daroma didelių pakeitimų. Jeigu yra kokių nors neatitikimų, rinkimų apygardų ribas keičia merai. Dabar jie gali daryti tuos pakeitimus. Jeigu yra kokių nors neatitikimų, geriausias būdas tam klausimui išspręsti, kad savivaldybės meras priimtų aiškų sprendimą. Jeigu gretimi namai yra visiškai nelogiškai suskirstyti, kad jis padarytų rinkimų apylinkių ribų pakeitimus. Turiu prisipažinti, kad nuo 1996 metų Vilnius tam jau yra pribrendęs. Dėl gyventojų skaičiaus augimo turėtų būti 11 rinkimų apygardų, ir mes turėjome sakyčiau, tokiu dirbtiniu būdu 1996 metais tam, kad išlygintume rinkėjų skaičių įvairiose rinkimų apygardose, ta riba labai laviruoti. Galbūt jūs tą (…)

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, ataskaitos 6 puslapyje jūs reiškiate susirūpinimą, kad piliečiams, kurie nepasirūpino laiku būti įrašyti į rinkėjų sąrašus, būtų leidžiama balsuoti, be to, sugalvojant kokį nors painų fiksavimo būdą. Tačiau ar verta? Juk milijonas rinkėjų patys atsisako šios garbingos teisės rinkti ir abejingai neina balsuoti. Todėl tas 100 tūkst., kurie nepasirūpino, irgi yra iš tos pačios abejingųjų grupės. Gal užtektų daugiau kartų priminti, kad pasirūpintų būti įrašyti į sąrašus ir nenuolaidžiauti, ir nelepinti?

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju. Tai irgi yra vienas iš sprendimų. Daugelis valstybių šios pozicijos labai griežtai laikosi ir rinkėjams, pavėlavusiems sutvarkyti dokumentus, kad realizuotų savo rinkimų teisę, nesudaroma kokių nors lengvatinių sąlygų balsuoti, tuo labiau kad visos tos lengvatinės sąlygos balsuoti sudaro pavojų, kad tokie rinkėjai gali balsuoti keletą kartų. Tą dalyką aš užrašiau ataskaitoje tam, kad būtų aiški pozicija, todėl taip lengvai negalima suteikti balsavimo teisės nerūpestingiems rinkėjams, o politinį sprendimą, aš manau, turėtų priimti Seimas. Mes visą laiką stengiamės rinkėjams sudaryti tas sąlygas, ir galbūt techninės galimybės ateityje, jeigu kiekvienoje rinkimų apylinkėje būtų pastatyti kompiuteriai, leis balsuoti kiekvienam rinkėjui, kuris ateis į bet kokią rinkimų apylinkę. Bet vėlgi atsirastų kai kurios ribos, nes tuomet politinės partijos savo rinkėjus bandytų nukreipti į tas rinkimų apygardas, kuriose balsuoja partijos lyderiai. Aš manau, kad su tokiais dalykais, visiškai nepagrįstais perėjimais į rinkimų apygardą nebūtų galima sutikti jokiu atveju, nes tai iš rinkimų padarytų ganėtinai sudėtingą situaciją, nieko bendra neturinčią su tomis idėjomis, kurios yra dabar įrašytos Rinkimų įstatyme. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, įvairiose valstybėse, taip pat ir pas mus, yra tobulinamos rinkimų sistemos ir ryšium su tuo tiek jums, tiek Seimo nariams iškyla problema, kaip suderinti skirtingus interesus, kad rinkimų komisijos galėtų sėkmingai dirbti, o piliečiai galėtų iki galo realizuoti savo pilietines teises. Anksčiau jūs kalbėjote (bene prieš trejus metus) apie rinkimų kodeksą, kad tai būtų konsoliduotas teisės aktas, kuris leistų panaikinti prieštaravimus tarp įvairių teisės normų arba užpildyti spragas. Kartu tai būtų prielaida vientisai rinkimų sistemai, nors ji sudaryta iš skirtingų lygių. Kaip jūs dabar manote, ar yra tokio kodekso poreikis?

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju, labai geras klausimas. Aš pasakyčiau, kad pastaruoju metu įvairiose valstybėse stebima rinkimų įstatymų dinamika ir to turbūt nebuvo keletą dešimtmečių. Tai gana įdomi situacija. Galbūt technika pasiekė tam tikrą lygį, kad pradeda veržtis į rinkimus ir siūlo naujas galimybes. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių naudojami specialūs skeneriai, labai sudėtingi biuleteniai, bet pačios rinkimų sistemos, sakykim, aukščiausių organų – parlamentų lieka gana konservatyvios. Labai dinamiškai keičiasi vietinio municipaliteto rinkimai, taip pat atsiranda kitų dalykų. Aš tikrai svajočiau, kad mūsų valstybėje atsirastų rinkimų kodeksas, bet kodeksas yra atsakingas dalykas ir jį nėra labai lengva parengti. Mes unifikuojame tuos įstatymus. Aš manyčiau, mes esame pasiekę tam tikrą Prezidento, Seimo, savivaldybių rinkimų unifikavimo lygį ir būtų galima galvoti apie tų rinkimų įstatymų sujungimą į kodeksą. Deja, mes turime Referendumo įstatymą, kuris, man atrodo, yra iš tų įstatymų, kurio galiojimo laiką reikia pratęsinėti… Referendumo įstatymo priėmimo pagrindinė nuostata yra gana sudėtingas ir šiuo metu neišspręstas klausimas.

Manyčiau, kad kodeksas turi atsirasti natūraliai, ir tikiu, kad jis atsiras per keletą metų. Nereikėtų daryti taip, kaip padarė mūsų kaimynai baltarusiai. Jie surinko tuos įstatymus, kurie yra sulaukę labai daug kritikos iš visuomenės, opozicijos, tarptautinių organizacijų, sudėjo viską į krūvą, pavadino kodeksu ir aš galvoju, kad jie tiktai prisidarė bėdos. Kaimyninės mūsų valstybės prie kodeksų eina labai sunkiai, bet aš manau, kad kodeksą parengti būtų idealus variantas, ir jeigu tai pavyktų padaryti, tai būtų tikrai labai pažangus dalykas. Kol kas mums atrodo, kad vienas ar kitas rinkimų įstatymas yra nusistovėjęs, bet vis dėlto rinkimų praktikoje išryškėja kokie nors trūkumai arba atsiranda naujos galimybės ir paaiškėja, kad mes tuos įstatymus toliname vieną nuo kito, nors iš esmės jie yra labai panašūs. Mechaniškai, paprastai iš tikrųjų juos būtų galima sujungti į kodeksą, bet kodekse norėtųsi ko nors naujo, nes įstatymą parašyti pagal tą metodologiją, kuri dabar taikoma, irgi būtų labai pravartu. Tai irgi šiek tiek sulaiko kodekso atsiradimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, savo ataskaitoje nurodote, kad finansinę veiklą nuolat tikrina valstybės kontrolė. Noriu paklausti, ar šie tikrinimai atliekami tiktai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ar apima visas apygardas ir apylinkes, ir jeigu taip, ar yra fiksuotų finansinių pažeidimų apygardose ir apylinkėse?

Kitas klausimas. Šiais metais savivaldybių tarybų rinkimuose buvo taikoma reitingo sistema. Su kokiais sunkumais susidūrė rinkimų komisijų nariai ryšium su tuo? Gal yra kokių nors siūlymų dėl nuostatų tobulinimo? Ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Dėl finansų aš turiu pasakyti, kad Valstybės kontrolė daugiausia tikrina Vyriausiąją rinkimų komisiją, nors prireikus yra tikrinusi ir atskiras rinkimų apygardas. Dėl rinkimų apygardų, kadangi jos yra laikinai veikiančios, mes esame sutarę su valstybės (…) patikrinimą prieš baigiant veiklą kiekvienoje savivaldybėje atlieka mokesčių inspekcijos vietose. Kadangi tas tikrinimas yra sutartas iš anksto, kokių nors didelių pažeidimų nėra fiksuojama. Mes dabar iš savivaldybių turime nusiskundimų, kad dviejose apygardose ne visai teisingai buvo apskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis. Ten padaryta klaidų, dėl to yra sumokėtos papildomos sumos į biudžetą. Tiktai tiek.

Mes turime blogesnių dalykų. Turime Švenčionyse vieną bylą (dabar ją tiria prokuratūra), kai rinkimų apylinkės komisijos pirmininkas pasisavino berods 67 Lt, skirtus išmokėti rinkimų apylinkės komisijos narei, pats už ją suklastojęs parašą. Kartas nuo karto mes tokių dalykų aptinkame ir atiduodame be jokio gailesčio tirti prokuratūrai.

Taip pat šiemet Druskininkų rinkimų apygardos komisijos pirmininkė padarė, mūsų supratimu, neleistiną dalyką, savo draugei pavedusi išleisti partijų rinkimų programas Druskininkų rajone, ir tai buvo padaryta, mūsų paskaičiavimais, trigubai brangiau sumokant negu už tokį darbą reikėtų sumokėti. Jeigu kituose miestuose, rajonuose buvo išleistos gražios rinkimų programos dideliais tiražais su spalvota iliustracija ir sunaudota ta pati pinigų suma, tai čia už vieno ar dviejų lapelių spausdinimą paimti visi pinigai, skirti rinkimų agitacijai. Mes prašome Valstybės kontrolės tuos dalykus išaiškinti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

Z.VAIGAUSKAS. Atsiprašau, dar vienas klausimas buvo dėl reitingo sistemos, kurią mes dabar taikėme, dėl pirmumo balsų. Turiu pasakyti, kad mums pasisekė su pirmumo balsais. Turėjome daug darbo nustatant rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo formas. Jų atsirado daug daugiau, bet kadangi mes norėjome išvengti visų sunkumų, tai, sakykim, ypatingų problemų nesusidarė. Turim kai kurių idėjų, kad reikėtų patobulinti kompiuterių programas įvedant pirmumo balsus. Galbūt turėtume kai kurių pastabų dėl protokolų, bet iš esmės, kiek aš žinau ir kiek turiu informacijos, tie pirmumo balsai paliko labai neblogą įspūdį ir rinkėjams, ir rinkimų komisijos su tuo uždaviniu labai neblogai susitvarkė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaigauskai, kaip pastebėjote, yra labai pavojinga mėginti atsikvėpti.

Dabar prašom Seimo narį R.Kupčinską, o prieš tai, kol Seimo narys R.Kupčinskas paklaus, aš prašyčiau gerbiamąsias ir gerbiamuosius Seimo narius, jeigu jau būtinai turite kalbėti, tai bent jau darykite labai tyliai, kad…

R.KUPČINSKAS. Gal galima jau klausti?

PIRMININKAS. Prašom, Seimo nary Kupčinskai.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, ar Seimo rinkimams bus keičiamos apygardų apylinkių ribos, nes pavyzdžiui, Kaune, vykstant savivaldybių rinkimams, kai kurios apylinkės buvo naujai suformuotos, deja, ne visai optimaliai. Tų rinkimų metu rinkėjams pakankamai daug buvo nepatogumų visų pirma atvykstant į rinkimų apylinkę ir panašiai. Per tam tikrą laiką jau buvo suformuotos tradicinės apylinkės ir jos per daugelį rinkimų nesikeitė. Labai ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Ačiū. Labai svarbus klausimas. Aš supratau, jūs klausiate dėl Kauno miesto. Tai apylinkių ribos yra keičiamos bendromis savivaldybės mero ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pastangomis. Tam, ką meras pasiūlo, paprastai mes pritariame. Kauno mieste ribos buvo keičiamos. Buvo keičiamos naudojant kompiuterius ir vietoje apžvelgtus. Iš tikrųjų paskui buvo kai kur nusiskundimų. Mes manome, kad po tų savivaldybių rinkimų būtų geriausia, kad Kauno miesto meras, jeigu yra reikalas, siūlytų padaryti tuos pakeitimus kiek galima greičiau. Nors, man atrodo, ten tų pakeitimų nėra tiek daug, dėl kiek jų abejojame. O dėl apylinkių ribų dar kartais būna problemų. Sakykim, Vilniaus mieste mes buvome priversti pareikalauti tas ribas nustatinėti paskutiniu momentu prieš rinkimus. Aptikome, kad beveik 600 rinkėjų buvo neįrašyti į rinkėjų sąrašus, nes Vilniaus mieste nebuvo sutvarkytos apylinkių ribos, kai kurie namai buvo niekam nepriskirti. Na, čia tradicinė bėda yra. Bet šiuo metu tai yra ištaisyta. Iš kitų miestų, rajonų mes neturime informacijos, kad galvotų tas ribas keisti, nors gyvenimas yra gyvenimas, sakykim, privatizuojami tie pastatai, kuriuose yra rinkimų apylinkės būstinės, arba pareikalaujama kokių nors ypatingų nuomos mokesčių, todėl savivaldybės kartais užsimano tas apylinkių ribas pakeisti. Bet manyčiau, geriausia situacija yra, kad nei apylinkių skaičius, nei ribos be kokio nors didesnio reikalo nesikeistų. Būtų patogu rinkėjams ir rinkimų komisijoms.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praėjus trims ar keturioms dienoms po savivaldos rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija pakeitė balsų skaičiavimo tvarką. Dėl to pasikeitė preliminariai skelbti rinkimų rezultatai. Tai sukėlė daug sumaišties Lietuvos savivaldybėse ir daug nereikalingų aistrų, ne tik teigiamų, kam mandatų pridėjote, bet ir, aišku, labai daug neigiamų, iš ko mandatai buvo atimti. Tai pirmas toks atvejis per dešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Įdomu, dėl ko taip atsitiko ir kas dėl to kaltas?

Z.VAIGAUSKAS. Greičiausiai, kad mes patys esame kalčiausi. Vyriausioji rinkimų komisija neįsigilino į naująjį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuriame vietoj įprastos barjero nustatymo 4% formuluotės, kad ji skaičiuojama nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, buvo įrašyta, kad nuo rinkėjų balsų. Mes iš pradžių pripažinome, kad nėra 4% barjero pakeitimo, bet įsigilinę į įstatymą turėjome pripažinti, kad 4% yra, rinkėjų balsai skaičiuojami tik nuo galiojančių biuletenių. Dėl to barjeras sumažėjo ir dešimčiai rinkimų apygardų pasikeitė rinkimų rezultatai. Vadinasi, partijos, kurios buvo ties ta 4% barjero riba, gavo mandatus, aišku, mandatų nepadaugėjo toje savivaldybėje ir kai kurios partijos tų mandatų neteko. Iš viso buvo taip, kad viena partija vienoje apygardoje gavo mandatą, kitoj prarado ir taip toliau. Mes buvome paduoti į teismą. Lietuvos lenkų rinkimų akcija ginčijo tą tvarką, jiems nepatiko kai buvo perskaičiuoti rezultatai, bet teismas paliko galioti mūsų sprendimą. Mes iš esmės neturėjome kitos išeities, kaip įsigilinę į įstatymą priimti tokį sprendimą, koks ir buvo priimtas. Žinoma, apmaudu, kad mes paskelbėme išankstinius rezultatus kitokius, negu paskui patvirtinome galutinius. Bet tam išankstiniai rezultatai ir yra, kad visi galėtų su jais susipažinti ir išsiaiškinti, kiek jie atitinka tikruosius rinkimų rezultatus, ir jeigu reikia, apsiskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai arba teismui. Ačiū už klausimą. Man nesmagu į tą klausimą atsakyti, bet iš tikrųjų mes turėjome tą procedūrą anksčiau nustatyti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone Vaigauskai. O dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris yra išanalizavęs šį klausimą, norėtų pateikti kai kuriuos pasiūlymus. Kviečiu komiteto pirmininką Seimo narį poną L.Sabutį šiuo klausimu pakalbėti.

L.SABUTIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas parodė tokią iniciatyvą, nes ir koreguojant kai kuriuos rinkimų įstatymus tenka bendradarbiauti su Vyriausiąja rinkimų komisija. Kartu vertiname informaciją dėl ataskaitos Seime, kurią jūs šiandien išklausėte, ir atsakymus į jūsų klausimus.

Labai svarbi valstybės ir politikos institucija yra Rinkimų komisija, kur kuo toliau, tuo sklandžiau vyksta darbas. Smagu pabrėžti tai, kad dirba rūpestingi tiek komisijos nariai, tiek tarnautojai, bet mes manome, kad tobulėjimui ribų nėra ir yra tos pačios, sakyčiau, spragos mūsų politiniame ir valstybės gyvenime. Be to, iš to, ką išgirdote iš ataskaitos, pabrėžtina tai, jog savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo žmonės, arba valstybės pareigūnai, politikai, kurie tartum neturėtų būti dubliuojami, būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais ir būti Seimo nariais. Taip pat tame sąraše yra, tas yra problemiškiausia, jog vykdant administracinę priežiūrą valstybės institucija 0 Vyriausybės atstovai taip pat pateko į atskirų savivaldybių tarybos narius ir yra tarybos nariai. Turime informacijos, kad taip pat ir apskričių valstybės tarnautojai išrinkti, nemažas skaičius yra išrinktų į savivaldybių tarybas. Iškyla išties būtinybė sureguliuoti ir įstatymų leidėjui, kaip skirti kompetencijas tiek vietos politikų, tiek, sakysime, Seimo arba kitų politikų.

Mes siūlome, jog Seimo valdyba turėtų parodyti iniciatyvą atrenkant kandidatus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri turėtų būti suformuota gegužės mėnesį, ir turėtų būti priimtas toks sprendimas, taip reikalauja įstatymas, bent birželio pradžioje. Taip pat turėtų iš registruotų, galbūt ir norinčių frakcijos atstovų grupę sudaryti, pakoreguoti jau patobulintus tiek Prezidento, tiek Vietos savivaldos rinkimų įstatymus, tarp jų ir Seimo rinkimų įstatymą, nes rinkimai artėja. Tai išspręstų galbūt kai kuriuos mano minėtus problemiškus niuansus. Be to, mes manome, kad labai svarbu šiandien akcentuoti, kad tiek ministerija, tiek ir Rinkimų komisija galėtų čia patalkinti, jog mūsų rinkimų procedūra vyktų dar sklandžiau ir pavyzdingesnėje, sakyčiau, atmosferoje. Čia ir vaišinimas alumi rinkimų dieną tose patalpose, kur vyksta rinkimai arba netoli jų, čia ir nepavyzdingos kabinos, balsavimo urnos ir t.t. Galų gale valstybės atributika taip pat turėtų būti standartizuota ir tiesiog privaloma.

Todėl komitetas iš esmės pritardamas ataskaitai siūlo Seimui taip pat priimti nutarimą, jog pritariame ataskaitai. Nutarime siūloma atsižvelgti į komiteto siūlymus. Jeigu tai būtų priimtina, mūsų komitetas galėtų galbūt ir kitam posėdžiui parengti tokį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu ir galėtume pritarti šitam pasiūlymui, kad kitą kartą kitame posėdyje… Ačiū. Labai ačiū. Šis klausimas baigtas.

Vyriausybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos finansavimo ir įgyvendinimo ataskaita

Eisime prie kito, 2-4 – Vyriausybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos finansavimo ir įgyvendinimo ataskaitos. Pranešėjas viceministras O.Čiukšys. Prašau.

O.ČIUKŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Vyriausybės smulkaus ir vidutinio verslo programos finansavimo įgyvendinimo ataskaitą. Aš manau, kad jūs visi ją turite, todėl taupydamas jūsų laiką akcentuosiu pagrindinius dalykus.

Pagrindiniai trys uždaviniai, kuriuos Vyriausybė, vykdydama savo programines nuostatas, 1998 m. sausio 8 d. nutarimu Nr.15 “Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos nuostatų ir įgyvendinimo priemonių” nustatė, buvo tokie: pirma, sukurti verslo plėtrai palankią teisinę bei ekonominę aplinką ir sumažinti biurokratinius verslo plėtros barjerus; antra, suformuoti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros techninės ir finansinės paramos sistemą; trečia, plėtoti verslo infrastruktūrą ir verslo savivaldą. Pirmiausia buvo, be abejo, priimtas 1999 m. sausio 1 d. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo įstatymas. Siekiant palengvinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių mokesčių naštą, 1998 metais priimtos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų laikinojo pajamų mokesčio ir juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymų pataisos, kurios įsigaliojo 1999 metais. Šis įstatymas nustatė, kad individualių įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai, jei jie sutinka.

Vyriausybė taip pat tobulindama mokesčių sistemą, skatinančią ekonomikos raidą bei smulkų ir vidutinį verslą, 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.1016 pritarė mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programai ir patvirtino jos įgyvendinimo priemones. Taip pat 1998 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1396 įsteigta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Taip pat siekiant sumažinti biurokratinius verslo plėtros suvaržymus, Vyriausybė 1998 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą dėl komisijos klausimams, kurie susiję su nereikalingų verslo suvaržymų panaikinimu. Šioje komisijoje yra skiriamos tokios pagrindinės nagrinėjamų problemų grupės, t.y. tokie suvaržymai kaip licencijos, leidimai, taip pat darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų klausimai, mokesčių sistemos analizė ir pasiūlymai ją tobulinant, pasiūlymų supaprastinti apskaitos sistemą rengimas. Komisija parengė ir pateikė kelis teisės aktų projektus, kuriuose numatyta supaprastinti licencijavimą, patobulinti Mokesčių buhalterinės apskaitos, Darbo santykių ir kitus įstatymus. Formuojant palankesnę smulkaus verslo teisės aplinką parengtas ir verslininkams pateiktas Individualių įmonių įstatymo projektas, kuris šiuo metu išnagrinėtas, gauti pasiūlymai ir įstatymo redakcija yra tobulinama.

Plėsdama technines ir finansines paramos priemones Vyriausybė 1998 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr.588 “Dėl smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo”, kurį vykdant įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. Taip pat patvirtinta šio fondo lėšų naudojimo tvarka. Šis fondas šiuo metu ir yra pagrindinis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos ir priemonių finansavimo šaltinis. 1999 m. gegužės 29 d. Vyriausybė nutarimu Nr.611 išplėtė Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų panaudojimo kryptis. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu fondo lėšos buvo skiriamos aštuoniems pagrindiniams uždaviniams spręsti. Būtent techninei pagalbai smulkioms ir vidutinėms įmonėms teikti, verslo inkubatoriams, centrams, technologijų parkams steigti, jų veiklos išlaidoms iš dalies dengti, taip pat verslininkams mokyti, informacijai apie verslo plėtojimą kaupti ir teikti, verslo plėtros tyrimams, samdomų ekspertų bei konsultantų paslaugoms apmokėti, taip pat palūkanoms už paskolas verslo plėtros projektams įgyvendinti, ūkine-komercine veikla besiverčiantiems invalidams ir verslą pradedantiems (iki trejų metų verslas turėtų būti) smulkaus bei vidutinio verslo subjektams, tarp jų ir privačiai praktikuojantiems medikams iš dalies padengti. Taip pat viena iš finansavimo krypčių buvo įmonių darbuotojų kvalifikacijai lengvatinėmis sąlygomis plėtojimo programos parengimas, smulkaus ir vidutinio verslo inovaciniams projektams iš dalies finansuoti bei palūkanų už paskolas ūkininkams, ūkininkų kooperatinėms bendrovėms, ūkininkų ūkinėms bendrijoms, kai perkama nauja žemė, nauja žemės ūkio technika ir įrenginiai, iš dalies padengti.

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui sudaryti 1998 metais buvo skirta beveik 19 mln. Lt. 1999 metais fondas papildytas 1 mln. Lt. Verslo plėtojimo taryba, priimanti sprendimus dėl šio fondo lėšų panaudojimo, iki 2000 m. sausio 1 d. išnagrinėjo 151 įmonės, verslo organizacijos, apskrities ir savivaldybės paraišką ir 99 projektams parengti bei įgyvendinti skyrė dalinį finansavimą. Taip, prašau… Pasistengsiu trumpinti, kadangi ataskaita yra gana išsami, ir taip jau bėgu per pagrindinius punktus. Todėl stengsiuosi trumpinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar turite 5 minutes. Bet jau į tas 5 minutes prašau sutilpti.

O.ČIUKŠYS. Galbūt aš neapsistosiu ties lėšų panaudojimu 1998 ir 1999 metais, tačiau atkreipsiu dėmesį į tą reakciją, kuri kilo po tos dvejų metų programos įgyvendinimo. Kadangi pastaruoju metu išgirstame įvairių nuomonių ir dėl Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų panaudojimo, projektų atrinkimo, dėl tų projektų kriterijų aiškumo, noriu pažymėti, kad ne kartą buvo aptarta tiek programos įgyvendinimas, tiek lėšų skyrimo klausimai, tiek minėti kriterijai kartu su verslininkais, kartu su politikais, kartu su žurnalistais ir konstatuota, kad įgyvendinant programą atliktas tikrai nemažas darbas ir parengta daugybė norminių dokumentų, rekomendacijų, kuriomis pasinaudojus dabar galima daug aktyviau plėtoti smulkųjį verslą. Bet, be abejo, buvo nemažai objektyvių faktorių, kurie lėmė tos programos vykdymą ir įgyvendinimą, t.y. nepasisekė laiku įgyvendinti dalies numatytų priemonių. Pirmiausia nepavyko galutinai suformuoti bendros efektyvios finansinės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui. Be abejo, pagrindinė priežastis ta, kad nepakako finansavimo. Galbūt norėčiau palikti keletą minučių klausimams.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Prašau Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėt patvirtinti, ar paneigti tokią informaciją, kad iš Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo buvo skiriami pinigai Hanoverio paviljono statybai.

Ar tai yra tiesa, ar vis dėlto tai yra klaidinga informacija?

O.ČIUKŠYS. Aš manau, kad jūs disponuojate klaidinga informacija, nes didesnė dalis lėšų, už kurias šis paviljonas pastatytas, yra iš Eksporto skatinimo fondo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar kiek nors yra iš jūsų, ar ne?

O.ČIUKŠYS. Neteko matyti nė vienos eilutės, kad iš to fondo būtų skirtos lėšos tam projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros techninės ir finansinės paramos sistemos. Kokie numatomi esminiai smulkaus ir vidutinio verslo plėtros techninės ir finansinės paramos sistemos elementai bei kryptys? Ačiū.

O.ČIUKŠYS. Pirmiausia atsakydamas į šį klausimą noriu akcentuoti didelę svarbą institucinės struktūros, t.y. struktūros, per kurią galėtume remti smulkų ir vidutinį verslą visuose Lietuvos regionuose. Tai nėra tik priemonių klausimas, be abejo, jų yra ne vienas. Yra rengiama norminė bazė kapitalo rizikos fondui steigti, taip pat mikrokreditavimui, kur yra jau konkrečios priemonės. Ir vieną, ir kitą iš jų pasirinkus galima efektyviai tą sistemą įgyvendinti. Bet visa esmė, be abejo, yra stipri institucinė schema.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad įgyvendinant šitą programą yra nemažai nuveikta formuojant palankią verslo aplinką. Norėčiau jūsų paprašyti, kad išvardytumėte tris biurokratinius barjerus, kurie buvo panaikinti, kad verslo aplinka būtų sėkmingesnė, nes tų kalbų apie tai, kad aplinka formuojama, yra labai daug, tačiau realiai gyvenime juk niekas nesikeičia.

O.ČIUKŠYS. Manau, kad būtų galima įvardyti netgi ne tris.

R.MELNIKIENĖ. Tik tris prašau.

O.ČIUKŠYS. Pirmiausia – tokios programos sukūrimas. 1998 m. pirmą kartą buvo pagal programą vykdoma daugelis priemonių. Jas šiandien vardijant galima sakyti, kad tam tikra dalimi verslui sąlygos pagerėjo. Vardijant tas priemones reikėtų jas analizuoti po vieną, aš manau, kad taupant laiką…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas buvo labai aiškus ir tiesus. Prašom tik paminėti ir eisim toliau.

O.ČIUKŠYS. Vienas iš tokių yra Fizinių asmenų laikinojo pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų pataisos. (Balsai salėje) Taip, tačiau bet kokiu atveju yra mažiau negu kitoms įmonėms.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip minėjote, šalyje įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. Vystantis šalyje atskiriems regionams, apskritims turbūt tikslinga įsteigti tokius fondus ir regionuose. Norėčiau paklausti, ar nepritartumėte tokio fondo veiklos decentralizavimui, nes tai labiau skatintų atskirų regionų plėtrą? Ačiū.

O.ČIUKŠYS. Taip, Vyriausybė pritaria to fondo decentralizavimui, ypač suteikiant daugiau galių regionuose. Decentralizuojant fondą vienas iš decentralizavimo ir to fondo valdymo būdų yra per apskritis, per tam tikrus administracinių vienetų valdymo organus. Tas projektas yra rengiamas.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, parama smulkaus ir vidutinio verslo įmonių plėtrai, įmonių gaunamų paskolų investiciniams projektams realizuoti teikiama per Lietuvos eksporto ir importo draudimo įmonę. Bet paramos gavimo procesas labai sudėtingas, nes pati verslo įmonė turi susirasti ir sutarti su banku, galinčiu suteikti kreditą. Prašom pasakyti, ar šioje grandyje nieko nenumatoma daryti?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą, jis tikrai yra labai aktualus. Eksporto ir importo draudimo agentūra įsteigta prieš dvejus metus ir dabar jau matome pirmuosius jos veiklos rezultatus. Iš esmės ji yra pasiruošusi pradėti darbą. Atsirado daug klausimų, kuriuos išanalizavus, galima sakyti, juos vieną po kito išsprendę mes tuos barjerus naikinsime. Be abejo, yra problema, kadangi tai yra smulkus ir vidutinis verslas, komerciniai bankai nenoriai užsiima kreditavimu, ir tas draudimas yra būtent ta veiklos rūšis, kur administravimo išlaidos yra didelės, o nauda komerciniams bankams labai nedidelė. Todėl pagrindinė problema yra surasti tą aukso vidurį, kad verslininko, komercinio banko ir draudimo agentūros trikampis pakankamai greitai priimtų sprendimus ir pakankamai efektyviai veiktų. Šiuo metu yra rengiama daug norminių aktų pakeitimų, kurie plėtotų pačios Eksporto ir importo draudimo agentūros veiklą regionuose, pagelbėtų verslo planų rengimo stadijoje ir sutaupytų brangų verslininkų laiką.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis viceministre, Lietuvoje nedaug savivaldybių ryžtingai imasi remti ir skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Mano supratimu, dauguma savivaldybių į tai žiūri abejingai, tarsi tai būtų ne jų reikalas. Įdomu, kaip šioje srityje bendradarbiauja Ūkio ministerija ir savivaldybės?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Ne visos savivaldybės yra pasyvios. Turime labai gerų pavyzdžių Šiauliuose, turime iniciatyvų kituose miestuose – Kaune, Marijampolėje, kur miesto valdžia (šiuo metu naujoji) yra tikrai palankiai nusiteikusi smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo požiūriu. Pirmiausia šiuose miestuose pradeda veikti verslo inkubatoriai. Be abejo, ar gerai jie veikia, ar blogai, galima diskutuoti, bet jie pradeda veikti. Be miesto valdžios tiesioginės paramos jie tikrai negalėtų taip sėkmingai būti steigiami.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, savo ataskaitoje jūs pažymėjote, kad Vyriausybė sudaro arba stengiasi sudaryti sąlygas verslui plėtotis. Tačiau kokie rezultatai, kokie kitimai, kokios tendencijos, ar smulkus ir vidutinis verslas didina gamybos apimtis, ar daugiau steigiama darbo vietų ir t.t., kokie tos paramos rezultatai? Ačiū.

O.ČIUKŠYS. Manau, kad parama vienam iš ekonomikos sektorių – tik smulkiam ir vidutiniam verslui – negali garantuoti kokio nors ekonominio stebuklo ir labai greito, efektyvaus įmonių skaičiaus augimo, produkcijos realizavimo bei darbo vietų kūrimo. Tai yra vis dėlto kompleksinis ūkio plėtros klausimas, o ne vien tik smulkaus ir vidutinio verslo. Todėl aš manau, kad tą klausimą reikėtų nagrinėti plačiau. Aš negalėčiau komentuoti vien tik smulkaus ir vidutinio verslo, nes būtų neteisinga išplėšti ekonomikos dalį ir bandyti jos pavyzdžiais iliustruoti.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. O jums, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau priminti, kad ši ataskaita padaryta pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuriame yra sakoma, kad Vyriausybė kartą per metus atsiskaito Seimui už Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos finansavimą ir jos įgyvendinimą.

Galima tęsti toliau. Aš tikuose, jog jūs nenorite kavos pertraukos. Išgėrę kavos, negalėtumėte naktį miegoti.

BALSAS IŠ SALĖS. Norime, norime arbatos.

PIRMININKAS. Jeigu tęsime, greičiau baigsime. (Balsai salėje) Rytoj bus daugiau vandens.

Patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2498 (pateikimas)

Dabar aš norėčiau paprašyti, kad būtų pateiktas projektas Nr.P-2498 – Patentų įstatymo 26, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Pateiks ministras J.Rudalevičius.

J.RUDALEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti galiojantį Patentų įstatymą su Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl intelektinės nuosavybės apsaugos prekyboje (…) nuostatomis. Tai būtina padaryti siekiant Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.

Pagrindinės teisės, kurios įgyjamos patentuojant išradimus, yra numatytos Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26 straipsnyje ir suponuoja išradėjo teisę leisti arba drausti tretiesiems asmenims naudoti jo sukurtą išradimą. Įstatymas detaliai reglamentuoja, kas yra išradimo naudojimas, todėl išradėjas turi juridinį pagrindą uždrausti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlikti įstatyme numatytus veiksmus be jo sutikimo ar leidimo.

Įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo projekte detaliau reglamentuojamas išimtinių teisių turinys, jo nuostatos derinamos su trim sutarties 28 straipsnio reikalavimais. Tarptautinės sutarties dėl intelektinės nuosavybės apsaugos prekyboje 31 straipsnis detaliai reglamentuoja patentuotojo išradimo naudojimą be savininko sutikimo. Siekiant harmonizuoti Lietuvos Respublikos patentų įstatymą su trim sutarties reikalavimais, projekto 39 straipsnyje yra konkretizuoti leidimų išdavimo pagrindai ir sąlygos, tuo siekiant išvengti situacijos, kai nepagrįsti sprendimai gali prieštarauti tarptautinėms sutartims ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokius leidimus, kaip ir numato sutartis, turės išduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Viena iš pagrindinių nuostatų, kuri jau buvo numatyta ir išlieka Patentų įstatyme, teisingas atlyginimas patento savininkui, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, šiame straipsnyje palikta patento savininko teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, atlyginimo dydžio bei patento naudojimo, todėl atitinkamai pakeistas ir papildytas įstatymo 40 straipsnis. Atsižvelgiant į Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos ekspertų pastabas, buvo parengtas Patentų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo projektas. Kadangi tarptautinė patentų teisė atsisako vartoti priverstinės licencijos sąvoką, projekte siūloma Patentų įstatymo 38 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Toks būtų trumpas komentaras. Norėjau tik pasakyti, kad salėje yra vienas iš įstatymo projekto pakeitimo autorių ponas Z.Valasevičius, kuris yra Patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjas, todėl, jeigu būtų klausimų, detaliau dėl techninių dalykų galėtų atsakyti ponas Z.Valasevičius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Prašau Seimo narį S.Slavicką.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, aš dėl 39 straipsnio. Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą, jeigu patentu saugomas išradimas yra susijęs su visuomenės poreikiais. Taigi aš noriu paklausti, koks turi būti ar gali būti patentuotas išradimas, nesusijęs su visuomenės poreikiais? Kam tada jis išvis reikalingas? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Aš neišmanau patentų, gal autorius galėtų detaliau pakomentuoti klausimą?

Z.VALASEVIČIUS. Čia turima galvoje, kad visuomenės poreikiai – tai visos valstybės, visuomenės poreikiai. Ne vien tik patento savininkas savo interesams, bet visos valstybės mastu, kad reikia valstybės poreikiams, visos valstybės, visuomenės poreikiams. Tokiu atveju Vyriausybė galėtų nusavinti. Ši nuostata yra paimta iš TRIP sutarties. Derindami prie TRIP sutarties, mes ją būtinai turime įtraukti, nes ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos ekspertai pabrėžė, kad tas mūsų straipsnis, kai Vyriausybė gali bet kokį išradimą nusavinti, turi būti pakeistas su atitinkamomis išlygomis, kaip numatyta TRIP sutartyje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl išradimo, patentuoto antruoju patentu. Kas turėtų patvirtinti išradimo didelę techninę pažangą bei svarią ekonominę reikšmę antram patentui patentuoti? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Gal autorius. Prašom.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom.

Z.VALASEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau paaiškinti sąvoką “pirmas ir antras išradimas”. Antras išradimas yra toks, kai jau iki galo naudojamas pirmas išradimas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis, jeigu būtumėte arčiau mikrofono, žmonės geriau girdėtų.

Z.VALASEVIČIUS. Tą didelę pažangą, žinoma, būtų sunku nustatyti, bet tai turėtų būti Vyriausybės nuožiūra. Jeigu Vyriausybė mato tokį poreikį ir gauna asmenų prašymų, kad būtų leista naudoti tokį išradimą, tokiu atveju tai turėtų būti numatyta, kaip yra tame mūsų pakeitime.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Minutę! Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Apeliacinio skyriaus sprendimą išduoti ar neišduoti patentą galima užginčyti apygardos teisme. Aš norėčiau paklausti, ar apygardų teismai (vis dėlto išradimų patentavimas yra specifinė veikla) turi pakankamai kvalifikuotų teisėjų, kurie galėtų svarstyti Apeliacinio skyriaus sprendimą? Apeliaciniame skyriuje, kaip aš suprantu, yra žmonės, kurie turi patirtį. Ar buvo tai svarstoma Vilniaus apygardos teisme?

Z.VALASEVIČIUS. Apeliaciniame skyriuje sprendimų dėl patentų, dėl išradimų irgi buvo labai nedaug. Savo praktikoje mes turėjome du tokius atvejus. Priimant tuos sprendimus dabar dalyvauja Patentų biuro ekspertai. Jie daugiau mažiau šitą, sakysim… bet sprendimai nagrinėjami dėl mūsų Patentų biuro ekspertų sprendimo. Dėl patento panaikinimo, dėl teisių pažeidimo – tuos klausimus, kaip gerbiamasis S.Malkevičius sakė, nagrinėja apygardos teismas. Per visą praktiką buvo tik vienas patento panaikinimo atvejis, kai buvo išduotas patentas ir kita šalis įžiūrėjo, kad yra per plati patentų apimtis. Taigi nagrinėjo vieną tokį atvejį.

Dėl kompetencijos. Kiek aš žinau, Patentų biuras stengiasi specialistus pritraukti į seminarus, kurie yra rengiami ir teisėjams. Jie tą kvalifikaciją kelia. Aš manau, kad daugmaž jie gali nagrinėti tokius atvejus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar paskutinį žodį tars ministras J.Rudalevičius.

J.RUDALEVIČIUS. Aš tik norėčiau padėkoti Teisės departamento darbuotojams, kurie pateikė pastabų, su kuriomis mes sutinkame, atsižvelgsime ir atitinkamai pakoreguosime įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs tai pats paminėjote, ir mums nereikėjo atkreipti dėmesį. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Yra siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir tai atrodo labai logiškas pasiūlymas. Ar jūs tam pritartumėt? Ačiū. Numatoma svarstyti data yra birželio 8 diena. Ar jums tai būtų priimtina? Ačiū. Jums sutikus pratęskime dar truputį posėdį ir užbaikime klausimus, kurie buvo numatyti šios dienos darbotvarkėje. Ar sutinkate su tuo? Tyla – gera byla. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490 (pateikimas)

Toliau svarstysime 2-7 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2490. Pateikia viceministras R.Kairelis.

R.KAIRELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė parengė kelis įstatymų projektus, kurių tikslas yra pagerinti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją. Šiandien teikiamas įstatymo projektas siekia įtraukti į nelegalaus darbo kontrolę daugiau institucijų, suteikiant joms teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Mes siūlome suteikti tokią teisę vidaus reikalų policijos pareigūnams, taip pat mokesčių policijos pareigūnams. Tokia reikmė iškilo dėl to, kad neretai šių institucijų pareigūnai nustato nelegalaus darbo faktą, tačiau kol atvyksta darbo inspekcijos inspektoriai, dažnai tai būna sunku įrodyti. Jeigu jie turėtų teisę patys surašyti protokolus, galėtų operatyviai fiksuoti tokius pažeidimus vietoje.

Taip pat mes siūlome įteisinti nuostatą, kad asmenys, kurie savanoriškai praneša apie nelegaliai dirbančius įmonėje, yra atleidžiami nuo administracinės nuobaudos. Tokia nuostata yra taikoma daugelyje pasaulio šalių, nes nelegalus darbas remiasi kaip tik tokia informacija, kuri ateina iš darbuotojų, dažnai prievarta verčiamų neforminti darbo sutarčių arba kitaip pažeidinėti darbo sutartis, todėl jie turėtų būti apsaugoti tuo atveju, jeigu apie tai praneša darbo inspekcijai ar kitoms institucijoms. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmiausia klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, mano supratimu, kodeksas yra pats rimčiausias įstatymas ir jame neturėtų būti pastabų. Ar ne geriau būtų jūsų siūlomą 1 straipsnio nuostatą įvardyti be žodžio “pastaba”? Antra vertus, man visai nesuprantama nuostata dėl savanoriško pranešimo apie kitų nelegaliai dirbančių asmenų darbą. Ar logiška kalbėti apie tai, jog asmuo, dirbantis legaliai ar galbūt visai nedirbantis, už pranešimą apie kitų nelegalų darbą nebus baudžiamas? Juk nėra jokio įpareigojimo, kad jis privalo pranešti. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui, panašią pastabą pateikė ir Teisės departamentas. Mes sutinkame, kad norint būti tiksliems juridiškai reiktų kitaip formuluoti šią nuostatą. Tačiau būna tokių atveju, kai žmogus, pranešdamas apie kitų nelegalų darbą, ne iki galo įvertina tai, kad ir jis pats turi nelegalius darbo santykius. Ir inspekcijai patikrinus paaiškėja, kad ir jis, nors mano, kad galbūt dirba įforminęs kaip reikia, dažnai atitinka nelegalaus darbo požymius. Taigi mes tiesiog įrašėme tą nuostatą tam, kad žmogus, kuris skaito tą nuostatą, galėtų pranešti tuo atveju, jeigu ir kiti nelegaliai dirba tą darbą, nes jeigu tiktai apie jį patį rašytų, tai galbūt jis ne taip suprastų tą teisę pasinaudoti ir nebūti nubaustam. Galima diskutuoti dėl juridinės technikos požiūrio dėl šios formuluotės. Sutinkame.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, panašiai kaip ir gerbiamasis A.Stasiulevičius, dėl to paties 41¹ straipsnio. “Asmenims, savanoriškai pranešusiems atitinkamoms valstybės institucijoms apie jų ir kitų nelegaliai dirbančių asmenų darbą, administracinė bauda neskiriama”. Aš noriu paklausti, ar tokia nuostata neskatins keršto ir ar ji neprieštarauja Europos žmogaus teisių pagrindams? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Ne, mes nemanome, kad būtų galimybė kam nors kerštauti, nes bet kuris pranešimas yra tikrinamas. Ir dabar darbo inspekcija turi anoniminius telefonus, kuriais žmonės gali skambinti ir pranešti apie tokius faktus, tarkim, jeigu nedirba to darbo, bet mato, kas vyksta parduotuvėje, sakykim, ar mato įmonėje tokius faktus. Jie turi teisę pranešti ir tai pranešinėja. Taigi vargu ar dėl to bus daugiau piktnaudžiavimo. O dėl prieštaravimo konvencijai mes derinome su Europos departamentu ir jie nerado jokių prieštaravimų, kad tai prieštarautų tarptautinės teisės aktams.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš dėl tos pačios pastabos norėčiau paklausti. Ar nereikėtų po žodžio “darbą” papildyti žodžiais “ir neteisingą darbo užmokesčio mokėjimą”? Kadangi su darbu gal gerai, bet su darbo užmokesčiu – ne. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Taip, galima tokią galimybę svarstyti, bet šiuo atveju dėl neteisingo darbo užmokesčio mokėjimo pats žmogus nėra baudžiamas, jam nenumatoma bausmė. Numatoma bausmė tik darbdaviui. Taigi šiuo atveju jis gali pranešinėti ir nebus grėsmės, kad jis pats bus nubaustas už vienus ar kitus pažeidimus.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis viceministre, o kaip bus pagal 41³ straipsnį, jeigu pats darbdavys praneš? Jis irgi bus atleistas?

R.KAIRELIS. Taip, šiuo atveju rašoma asmenims. Taip, jeigu darbdavys praneš apie savo, jūs teisingai pastebėjote…

D.P.PAUKŠTĖ. Aš pamatysiu, kad man po kojomis dega žemė, aš pats nubėgsiu į darbo inspekciją ir pasakysiu: vajetau, pas mane dirba nelegalai, atleiskite.

R.KAIRELIS. Čia toks retas atvejis, bet teoriškai gali būti, teisingai jūs sakote.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento išvadą ir ten taip pat kai kurie dalykai buvo paminėti. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Užsiregistravimas iš tikrųjų yra gera mintis. Bet kol registruosimės, ar galima būtų gauti jūsų sutikimą, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ar pritartumėt? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad svarstymo data būtų birželio 6 d.? Ačiū. Jeigu jūs siūlote Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą, aš manau, kad tam galima būtų pritarti. Gerai, tai mes ir įrašysime. Ačiū. Užsiregistravo dar 29 Seimo nariai. Ne visi? Reikia, kad mes visi užsiregistruotume. Prašom dabar jau tikrai rimtai registruotis.

Dar yra galimybė spėti užsiregistruoti, jeigu kas nors toliau stovi ten nuo savo kėdės. Ir iš tikrųjų buvo daugiau Seimo narių salėje negu per pirmąją registraciją. Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Dabar būtų puiki proga išklausyti Seimo narių pareiškimų. Seimo narys N.Medvedevas.

Seimo narių pareiškimai

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, LSDP ir LDDP frakcijų pareiškimas “Dėl socialdemokratinių opozicinių frakcijų koalicijos sudarymo”.

“Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija nusprendžia pateikti stiprią alternatyvą dešiniajai Seimo daugumai ir vykdydamos abiejų partijų tarybų nutarimus bei vadovaudamosi Seimo statuto 41 straipsnio nuostatomis sudaro Socialdemokratinių opozicinių frakcijų koaliciją, toliau – koaliciją. Pabrėžiame, kad abi opozicinės frakcijos savo veikloje remsis Socialistų Internacionalo principais ir svarbiausiomis vertybėmis laikys laisvę, socialinį teisingumą ir solidarumą.

Sudariusios koaliciją LSDP ir LDDP frakcijos derins savo požiūrį į svarbiausius Seime svarstomus klausimus, rengs įstatymų bei kitų teisės aktų projektus. Frakcijos kartu organizuos opozicines darbotvarkes, susitikimus su rinkėjais, spaudos konferencijas ir kitus renginius. Bendromis pastangomis vykdys vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Bendradarbiaudamos opozicinės LDDP ir LSDP frakcijos laikysis savo programinių nuostatų ir bendrus sprendimus priims pariteto pagrindais”.

Pasirašė seniūnų pavaduotojai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. O dabar Seimo narys A.Petrusevičius. Aš tiktai prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius tylos ir dėmesio.

A.PETRUSEVIČIUS. Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pareiškimas, adresuotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ponui Č.Blažiui. Pareiškimas “Dėl incidento Vilniuje prie Antakalnio kapinių”.

“Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė ne kartą inicijavo pareiškimų ir rezoliucijų priėmimą Lietuvos Respublikos Seime, kreipiantis į pasaulio visuomenę, tarptautines organizacijas, politikus, kad būtų nutrauktas Rusijos kariuomenės vykdomas čečėnų tautos genocidas. Su šia parlamentinės grupės nuostata solidarizuojasi visuomeninės organizacijos, remiančios čečėnų tautos apsisprendimo teisę ir siekį kurti nepriklausomą valstybę.

Šiandien 10 val. ryto septyni Vilniaus miesto Čečėnijos nepriklausomybės gynimo komiteto nariai prie Antakalnio kapinių, automobilių stovėjimo aikštelėje, surengė taikų piketą prieš Rusijos kariuomenės vykdomą žmonių žudymą Čečėnijoje.

Į kapines ėję Antrojo pasaulinio karo rusakalbiai veteranai užpuolė su grasinimais piketuotojus, sudraskė Čečėnijos vėliavą ir plakatą, apstumdė piketuojančias moteris.

Čia buvę policininkai Romas Savčiukas ir Robertas Siniavskis nesustabdė šio išpuolio, priekaištavo piketuotojams, pradėjo politikuoti pritardami Rusijos veiksmams Čečėnijoje. Jie bandė piketuotojus nustumti ir po to pasišalino, užuot apgynę teisėtą piketuotojų nuomonės išreiškimą.

Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, kad šis incidentas būtų ištirtas teisiškai, įvertinti minėtų policininkų bei incidento sukėlėjų veiksmai”. Pasirašo pirmininkas R.Kupčinskas.

Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2232. Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2233. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 16 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2234 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Bus perduota. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, artėjame prie darbotvarkės pabaigos. Kiti projektai yra susieti, yra Įstatymo dėl švenčių dienų 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2232, – Žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2233 ir Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 16 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2234. Pateiks Seimo narys A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos. Man toks įspūdis, kad mes jau apie tuos dalykus čia, Seime, esam šnekėję ir man dabar reikia tai kartoti, nors, ko gero, pateikimas gal iš tikro ir pirmą kartą. Bet kokiu atveju projekto esmė labai paprasta. Pagal Švento Tėvo Jono Pauliaus II pageidavimą būtų gerai, kad kiekvienoje valstybėje, būtų bent dvi Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventės. Tos nuostatos yra rimtai laikomasi, yra netgi Žolinė neperkelta. Nors daugelis kalendorinių religinių švenčių yra perkeltos į sekmadienį, Žolinė yra palikta tą pačią savaitės dieną, kada priklauso, ji nėra perkeliama į sekmadienį. Tai yra sena bei senas tradicijas Lietuvoje turinti šventė. Ir štai, kai buvo pasirašinėjama ir rengiama Lietuvos ir Šventoj Sosto sutartis, ten mes taip pat šią šventę įrašėme kaip valstybinę šventę. Todėl norėčiau, kolegos, kad jūs pritartumėte tokiam švenčių dienų padaugėjimui. Tai mes galėtume padaryti. Žolinė, kuri buvo atmintinų dienų sąrašą, iš ten turi būti išbraukta – tai yra vienas įstatymo pakeitimas, o į švenčių dienas turi būti įrašyta – tai kito įstatymo pakeitimas. Be to, taip pat jinai turi būti įrašyta į šventines nedarbo dienas, kurios yra Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnyje. Štai ir viskas. Ačiū už dėmesį. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Čepas.

A.J.RAŠKINIS. Diskriminacija…

V.ČEPAS. Gerbiamasis kolega, aš nieko neturiu nei prieš Žolinės, nei prieš Mergelės ėmimo į dangų šventes, bet man truputį kelia nerimą, kad mes kas antrą savaitę pradėjom redaguoti tuos tų visų atmintinų dienų, šventinių dienų įstatymus. Ar nereikėtų, kad užuot taip taisę kiekvienas pagal savo nuostatą religinius įsitikinimus ir visa kita, vieną kartą paimtume, susėstume visi ir apibrėžtume, kas tai yra atmintina diena, kas tai yra šventinė diena, ir tai įteisintume tam tikru įstatymu, kad paskui pagal atskiros frakcijos ar atskiros religinės konfesijos nuomonę nebūtų daroma taip, kaip dabar daroma. Sutikit, kad tai yra nenormalu, mes dešimtais nepriklausomybės metais vis dar papildom, taisom, braukom tas dienas. Dabar, neduok Dieve, gaus galią čia naujai susidariusi koalicija, tai vėl visos gegužės šventės ir viskas vėl bus taisoma iš naujo. Tai gal padarykim vieną kartą konceptualiai, kaip pridera Seimui, o ne kaišiokim šituos visus dalykus. Ačiū už dėmesį.

A.J.RAŠKINIS. Kolega, iš tikrųjų aš visai mielai pritarčiau. Na, pabandykit organizuoti, pasiūlykite, dabar kaip tik pats laikas, principus, kokio rango, kokio tipo datos gali būti švenčių, kokios atmintinų dienų. Manau, kad tai yra labai gera proga iš tikro pasvarstyti. Bet, tiesą pasakius, kokios nors švenčių teorijos aš pats nežinau ir nesiimčiau organizuoti to dalyko. O iš tikrųjų yra ir kita pusė, gyvenimas vyksta, todėl, matyt, ir to kalendoriaus kitimas vis tiek turės būti. Negalime mes visam laikui visko užfiksuoti ir palikti. O dėl kokio nors sistemingo supratimo, tai aš pritarčiau, būtų labai gerai, kad taip būtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti?.. Atsiprašau, jūs pateikėte visus tris. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo visiems trims projektams? Ačiū. Dėl visų trijų projektų siūlomas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar jūs su tuo sutiktumėte? Ačiū. Siūloma svarstymo data yra gegužės 25 d. Ar sutiktumėte su tuo? Ačiū.

Aš tik norėjau padėkoti už jūsų kantrybę ir sutikimą pratęsti šį posėdį, bet prieš tai, kol jūs išeisite, prašyčiau jus užsiregistruoti dar kartą. Prašom registruotis. Baigiant posėdį užsiregistravo 32 Seimo nariai. Tuo ir baigiame.