P-2321 (2A)
2000 m. gegužės 4 d. Nr.
Vilnius
dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (P-2321 (2A)
1. Klausymų dėl įstatymo projekto nebuvo.
2. Klausymuose dalyvavo: -
3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
- Seimo Teisės departamentas (2000 04 20):
Projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2321.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius ir nurodyti juos kaip tai numatyta Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje.
2. Projekto 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad papildomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalys, tačiau straipsnio turinyje 4 dalies pakeitimas neteikiamas, todėl reikėtų tarpusavyje suderinti straipsnio pavadinimą ir jo turinį.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus nevykdančius ūkinės – komercinės veiklos ir patentus įsigijusius asmenis, moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų faktiškai gaunamų pajamų sumos, bet ne mažesnes už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku nuo kokios gi sumos turi būti mokamos įmokos – nuo jų pačių pasirinktos, nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos ar nuo faktiškai gaunamų pajamų sumos. Taip pat neaišku kokią įmonę laikyti faktiškai nevykdančia ūkinės - komercinės veiklos.
Kartu galima būtų pasiūlyti pasvarstyti, ar pagrįstai tam tikrų asmenų valstybinis socialinis draudimas siejamas su jų turimos įmonės veikla bei tos veiklos rezultatais, nes įstatymas reglamentuoja asmens (ne įmonės) teisę į pensiją ir todėl pareiga draustis neturėtų būti siejama su įmonės turėjimu, o juo labiau su tos įmonės veiklos rezultatais. Šio įstatymo prasme, socialinio draudimo santykių dalyvis yra personalinės įmonės savininkas, bet ne jo įmonė. Ir tik tam, kad nustatyti, jog individualios (personalinės) įmonės savininko draudimo įmokos dydis skiriasi nuo asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, įmokos, nurodomas to asmens skiriamasis bruožas – personalinės įmonės savininkas.
3. Projekte reikėtų nustatyti kaip ir kokia tvarka draudimo įmokas moka (ar jų neturi mokėti) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, nevykdantys ūkinės – komercinės veiklos ir patentus įsigiję asmenys.
4. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje žodžius “Įsigaliojus šiam įstatymui” reikėtų išbraukti kaip perteklinius.
4. Piliečiai, visuomeninės organizacijos, politinės partijos bei politinės organizacijos, kiti suinteresuoti asmenys pasiūlymų, pataisų, pastabų nepateikė.
5. Valstybės institucijos, savivaldybės pasiūlymų, pataisų, pastabų nepateikė.
6. Asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų, pataisų, pastabų nepateikė.
7. Seimas nepaskyrė papildomų komitetų.
8. Komiteto narių - komiteto išvados projekto rengėjų siūlomas įstatymo projekto tekstas:
9. Komiteto narių - komiteto išvados projekto rengėjų komitetui siūlomi sprendimai:
Įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių:
1. Kol įstatymais nėra nustatyto individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų privalomo turto ir pajamų deklaravimo, šių asmenų draudimasis valstybinei socialinio draudimo pensijai, mokant įmokas, apskaičiuotas nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų faktiškai gaunamų pajamų sumos, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio MMA, yra neaiškus, jį būtų sudėtinga administruoti ir kontroliuoti.
2. Abejotina įstatymo projekto nuostata nevykdančius ūkinės-komercinės veiklos individualių (personalinių) įmonių savininkus ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintus savarankiškai dirbančius asmenis (išskyrus patentus įsigijusius asmenis) atleisti nuo draudimosi valstybinei socialinio draudimo pensijai. Šiuo metu įsigiję patentus asmenys draudžiasi bazinei pensijai, o minėti nevykdantys ūkinės-komercinės veiklos asmenys pagal įstatymo projektą nesidraustų jokiai pensijai. Tai prieštarautų VSDF veiklos solidarumo principui. Be to, šiems asmenims nebūtų garantuota bent minimali pensija, sulaukus senatvės pensinio amžiaus.
3. Daugumos individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų pajamos nėra didelės. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų asmenų (išskyrus patentus įsigijusius asmenis) (viso jų buvo 50179) deklaruotos apmokestinamosios pajamos 1999 metais buvo tokios: 49,3 % įmonių/asmenų pajamų neturėjo arba turėjo nuostolį, 22 % turėjo pajamas iki 5 tūkst. Lt, 7,5 % turėjo pajamų nuo 5 iki 10 tūkst. Lt, 7,1 % turėjo pajamų nuo 10 iki 20 tūkst. Lt, 14,1 % turėjo pajamas didesnes už 20 tūkst. Lt.
4. Šiuo metu individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis, pajamas deklaruoja taip: individualių (personalinių) įmonių savininkai, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariai, advokatai ir advokatų padėjėjai – pagal Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaraciją, o notarai – pagal Fizinio asmens pajamų deklaraciją (“kitos pajamos”). Neaišku, nuo kokių pajamų – ar nuo individualios (personalinės) įmonės, ar fizinio asmens - būtų apskaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Be to, neaišku, kaip būtų atskirtos tikrųjų ir komanditinių bendrijų pajamos nuo jų narių pajamų ir kaip jos būtų atskirtos tarp pačių narių (turint omenyje, kad ūkinių bendrijų nariais gali būti ir juridiniai asmenys).
5. Įstatymo projektu siūloma, kad nustatyta tvarka būtų taikoma ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui už 2000 metų I ketvirtį. Tačiau tai prieštarauja bendrajai teisės teorijai, kad įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas. Kadangi valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos už ketvirtį, įstatymo įsigaliojimo data galėtų būti 2000 m. liepos 1 d.
Priedų nėra.
Komiteto nariai - komiteto išvadų projekto rengėjai:
B. Visokavičienė
A. Sysas